Llamas' valley / Lamų slėnis

� lamuslenis.lt

2011 m. birželis-liepa Nr.3

� lamuslenis.lt

Iš mūsų dienoraščio: „Vaikome žuvėdras, skaičiuojame akmenukus, išlydime laivus, laužome bangas, valgome ledus, laukiame saulėlydžių, pasakojame istorijas”. Prisijunkit!

“Lamų slėnis”

Tekstai: Algė RamanauskienėDizainas: Eligijus Ramanauskas

Fotografijos: Augis Narmontas, Robertas RiabovasRinkodara ir reklama: Dovydas Kiauleikis

[email protected]Žurnalą leidžia IĮ „LEO MEDIA” ©.

Perspausdinti bet kurį straipsnį ar iliustraciją be rašytinio redakcijos sutikimo griežtai draudžiama.

Už reklamos turinį ir jos kalbą redakcija neatsako.� lamuslenis.lt

labas ;)

�

“Ožkos banda”

Sūrininkų Valdo ir Rasos ūkyje pagamintas sūris.

Pieno rūšis: nenugriebtas, nepasterizuotas ožkos pienas.

Sūrio aprašymas: puskietis, fermentuotas, slėgtos masės sūris. Odelė sausa, natūraliai apaugusi pilkšvu pelėsiu. Sūrio masė – tik ožkos pieno sūriams būdingos baltos spalvos. Žemo ci-lindro formos. Brandinamas nuo 3 iki 6 mėnesių.

Svoris: apie 2 kg.

Gamybos būdas: vakaro ir ryto pienas sumaišomas, pašildomas iki +34C temperatūros. Į pieną pilamas fermentas. Pienas traukinamas 45 min. Supjaustomas peiliu stačiakampiais. Ši sūrio masė pamažu maišoma ranka. Kaitinama iki +45C temp. Po to išdedama į 2 litrų talpos for-mas su medžiaga. Slegiama. Sūris dažnai varto-mas. Išimamas vakare, sūdomas, brandinamas.

Sūris virtuvėje: sūrių mėgėjams nenusakomą malonumą suteiks paprastas derinys: riekelė sūrio, balta duona ir taurė gero vyno. Gabalėlis tarkuotos „Ožkos bandos“ suteiks originalų skonį kepiniams.

Kaina: 50 Lt už kilogramą.

P.S. Patikrinta “Lamų slėnio” ekspertų. Skonis – fantastiškas!

Viršelio istorija

lamuslenis.lt

� lamuslenis.lt

13 snobiškų klausimų radijo laidų vedėjoms Silvai ir Simonai

A.Račas: “Norėčiau būti toks, kaip Hausas”

“Indriškas” interjeras

636

68

Gal lietuviško sūrio?! 14

� lamuslenis.lt

Ateities namaiSaldaus gyvenimo receptas

116 162

“Mummymoon” atnešė Rapolas146

� lamuslenis.lt

snobiškų klausimųSilva ir Simona

Zip Fm laidos “SiSi” vedėjos

Mano mados guruSilva: Man patinka jauni, dar nežinomi dizaine-

riai. Pavyzdžiui, labai mėgstu Berlyną, ten daug “butikų”. Nesivaikau žymių vardų. Būtų gaila išleisti daug pinigų drabužiams. Man patinka ieškoti ko nors įdomaus, dar neatrasto.

Simona: Visą laiką mėgau iš kelionių parsivežti drabužių. O šiaip dažnai namie sėdėdavau prie veidrodžio ir visokias “šmutkes” vieną prie kitos derindavau, kol sulipdydavau kokią nesąmonę. Daugiausiai įkvėpimo man suteikia įdomūs žmonės.

Išskirtinis mano stiliaus bruožasSilva: Anksčiau sakydavau, kad nemėgstu

auksinių papuošalų. Bet šiandien sėdžiu apsikarsčiusi auksinėmis apyrankėmis ir pakabukais…

Simona: Anksčiau buvau pankė, o dabar “nuelegantiškėjau”.

Silva: Ji anksčiau buvo sušiauštais, geltonais, išskustais plaukais. Dabar jos stilius: “Simona goes woman”.

Laisvadienis. Neribotos galimybės. Ką daryti?Silva: Jei geras oras, man tobula susitikti su

žmonėmis, su kuriais smagu būti, kalbėti, juoktis, važiuoti į gamtą. Svarbiausia – žmonės, nesvarbu, kur.

Simona: Atsimenu tokią gerą dieną: atsikėliau, susitvarkiau namus, nuvažiavau į sporto klubą, baseiną, pirtį, soliariumą. Grįžau, paruošiau vakarienę ir žiūrėjau televizorių. Buvo tobulas lai-kas be žmonių. O šiandien, pavyzdžiui, norisi ben-

drauti. Kartais išdalini save, darbe visą laiką kalbi, savaitgalį linksminiesi, o tada jau vėl norisi atrasti save ir nusiraminti. Dabar mano gyvenime – kraus-tymosi periodas, bet anksčiau laisvadienį būtinai turėdavau ką nors siūti, tai padeda atsipalaiduoti. Turiu net dvi siuvimo mašinėles. Bet esu tik mėgėja, darau taip, kaip moku. Viskas prasidėjo nuo to, kad pasisiuvau fraką! O tiesiai išmokau siūti per ketvirtąjį “zipo” gimtadienį, kai sugalvojome padaryti kvieti-mus su užtrauktukais. 400 kvietimų, taigi – 800 siūlių…

Daiktas, kurį neseniai įsigijau ir labai džiaugiausi

Silva: Aš visą laiką labai džiaugiuosi kelionėmis. Prieš gerą mėnesį buvau Tailande. Egzotiška šalis: palmės, spalvotos žuvytės, žydras vanduo, nauji žmonės, patirtys. Jei turėčiau pinigų, iš karto planuočiau, kur važiuoti toliau.

Simona: Žinau, kuo tikrai apsidžiaugčiau – jei pagaliau nusipirkčiau normalų telefoną. Atėjo lai-kas, kai supratau, kad visi žmonės turi normalius telefonus, o aš…

Restoranas, kuriame norėčiau pietauti kas-dien

Silva: Vilniui trūksta tokios vietos, kur jausčiausi visiškai gerai, kur man patiktų ir interjeras, ir žmonės, ir maistas, kad būtų jauku. Tokios dar ne-atradau.

Simona: Atostogavau Ispanijoje, Tarifoje. Ten žmonės guli ant žolės, prie jūros, nėra nei stalų, nieko, tik guli, geri sultis, valgai vaisius…

Augio Narmonto nuotr.

� lamuslenis.lt

� lamuslenis.lt

Va tokiame restorane kasdien ir norėčiau pietauti. Knyga, kurią mielai perskaityčiau dar kartąSilva: Man imponuoja vienas rašytojas – Haruki

Murakami. “Žiauriai” gerai rašo. Sakom, kad jis turėtų gauti Nobelio premiją. Turbūt knygas jis rašo būdamas neblaivas – tokia fantazija… Pati mėgstamiausia jo knyga – “Kafka pakrantėje”.

Simona: Aš jau ne kartą pagalvojau, kad reikia vėl imti skaityti Astridos Lindgren knygas. Kai buvau maža, perskaičiau jas visas ir man labai patiko.

Muzika, kurią neseniai parsisiunčiauSilva: Muzikos siunčiuosi labai daug. Paskutinis ma-

no hitas – Danisim “Love the way” Crazy P Remix. Simona: 40 Thieves “Don’t Turn it off”.

Norėčiau kolekcionuotiSilva: Vienas įdomesnių kolekcionierių man yra DJ

Mamania, kuris renka viską, kas susiję su “Coca Cola”. Gal dar ateis toks noras ir man. Kartą iš tėvų palėpės parsivežiau labai daug vinilinių plokštelių. Norėčiau jas kaupti, nes tai – puiki interjero detalė.

Simona: Anksčiau buvau auskarų kolekcionierė. Kai pagalvoji, kiek pinigų išleidau… Ir visada pirkdavau po vieną. Kai tik kas užsukdavo, vis rodydavau.

Nepamirštama kelionėSilva: Pirma mano kelionė apsigyvenus Vilniuje,

buvo autostopu po Europą. Su drauge taip keliavome tris savaites. Aplankėm Vokietiją, Olandiją, Paryžių. Kita įsimintina – po Europą traukiniais. Traukiniai – spontaniškas dalykas, nostalgija, romantika. Tai būdavo kitokios kelionės. Dabar jau viską susipla-nuoji, “užsibukini”…

Simona: Visą laiką atsiminsiu, kaip viena išvažiavau į Barseloną. Ten susipažinau su vienu ypatingu žmogumi. Keturias dienas su juo ir praleidau. Dėl jo kelionė pasikeitė iš esmės. Ilga istorija. Bet, pasirodo, ir vienam keliauti yra labai gerai.

Mano šaldytuve visada rasiteSimona: Bandysiu prisiminti šaldytuvą, kuris

būdavo… Skanumynų.Silva: Būna “gaminimo” ir “negaminimo” dienos.

Pastarasis laikotarpis – “negaminimo”.Simona: Ir nežinia kodėl, nes mes mėgstam ruošti

maistą. O dabar valgom bėgdamos į darbą. Pavyzdžiui, mano šaldytuve būtinai turi būti svogūno, česnako ir sojos. Ir visada būna mamos trintų braškių su cukru-mi.

Silva: O prie mano namų atsidarė kepyklėlė, keikiu aš ją, nes taip viskas skanu… Niekaip negaliu praeiti pro šalį.

Mėgstamiausi internetiniai puslapiaiSilva: Puslapiai, kuriuos kasdien perverti iš įpročio,

- tai naujienos, “feisbukas”, “meilas”. O šiaip labai mėgstu ieškoti muzikos “bloguose”. Bet dar neradau vieno vienintelio, kuris rašytų ir talpintų muziką, kuri man be išimčių patiktų. Landžioju ir po visokius sti-liaus, mados “blogus”. Gražu pažiūrėti ir visokių idėjų gali rasti.

Simona: Labai džiaugiuosi muzikiniais ”blogais”.

Tobulas savaitgalisSimona: Pats tobuliausias – gulėti prie jūros, kur

šilta, kur gali išsimaudyti, kur rytoj tau nereikia eiti į darbą ir šiandien neturi jokių darbų. Visiškas “čilas”, esam didelės “čilintojos”… Kai nuvažiuoju atostogau-ti, duokit man gražų paplūdimį ir daugau nieko neprašysiu…

Silva: Tų scenarijų gali būti labai daug. Tarkime, nu-sipirkti bilietus ir kur nors trumpam išskristi: Paryžius, Berlynas, Barselona…

Savo namų neįsivaizduoju be…Silva: Be neužbaigto remonto… Daug dar visko

trūksta: rozečių, plytelių, plintusų.Simona: Be svečių. Visada įsivaizduoju tokius na-

mus, kur būtų pilna žmonių.

snobiškų klausimų

� lamuslenis.lt

�0 lamuslenis.lt

Must have

Jūra vandenynas

Rankinė gitarai“Arizona Arena”

Ledų fabrikėlis“Zoku”

http://www.oceangreen.org/aguila.htm

http://www.whippingpost.com/

http://www.whippingpost.com/

http://www.zokuhome.com/pages/products-quickpop-maker

http://www.zokuhome.com/pages/products-quickpop-maker

�� lamuslenis.lt

Jūra vandenynas

Banglentė“Ocean Green”

Šlepetės“Seal”

Skrybėlė“Toast”



http://www.seal-brand.com/index.html

http://www.seal-brand.com/index.html

http://www.toast.co.uk/indexc.htm

http://www.toast.co.uk/indexc.htm


Kartonas + fantazijaPopierinis kaleidoskopas – konstruktorius - naujausias dizai-

nerio Žilvino Stankevičiaus kūrinys. Didžiausias smagumas – ka-leidoskopą gali susirinkti pats. Šio objekto korpusas pagamintas iš rudo kartono (ant jo galima piešti, rašyti, žodžiu, papuošti ka-leidoskopą individualiu dekoru). Komplektėlyje – du skaidraus plastiko langeliai, trijų veidrodėlių optinė sistema ir išimama ma-tinio plastiko dėžutė. Taip pat – šiek tiek spalvoto plastiko, kuriuo iš pradžių galėsite užpildyti kaleidoskopą. Tačiau į dėžutę galima dėti visa, kas tik šaus į galvą: spalvotą stiklą, sagas, gėlių žiedus, vabalus… Galėsite tobulinti savo kaleidoskopą šimtus kartų.

Nori laimėti kaleidoskopą - užsuk į “Lamų slėnio” “Facebook”

Idėja

http://www.facebook.com/pages/Lam%C5%B3-sl%C4%97nis/203395593020808

��

Lazdynas + gintarasPamenate legendą apie romantišką deivės Jūratės ir mirtingo-

jo žvejo Kastyčio meilės istoriją? Gyveno jie abu žavinguose gin-taro rūmuose, kol vieną dieną užsirūstinęs dievas Perkūnas tuos rūmus pavertė tūkstančiais smulkiausių gabalėlių, kuriuos ir šiandien į krantą išmeta Baltijos bangos… Dizaineris Žilvinas Stankevičius siūlo viena akimi pažvelgti į buvusių legendinių rūmų didybę ir grožį. Tereikia pridėti akį prie jo sukurto gintarinio ka-leidoskopo. Jo idėja (be minėtosios legendos, žinoma) – papras-tumas, norint pasiekti maksimalų rezultatą. Kaleidoskopą sudaro minimalus kiekis detalių ir begalinis vaizdinių pasaulis. Ekologiš-kas objektas sukurtas iš greitai augančio lazdyno. Jis gaminamas rankomis, nenulupant medžio žievės ir nenaudojant jokių dažymo ar impregnavimo medžiagų, todėl yra absoliučiai natūralus. Pa-sakiškus vaizdus kaleidoskopo viduje kuria nedūžtančių plastikinių veidrodėlių sistema, todėl šis daiktas lengvas ir saugus naudoti net vaikams nuo 3 m. Na, o į kaleidoskopą suberti gintaro gabalėliai surinkti iš gintarinių papuošalų gamintojų – suskilę, nepanaudo-jami juvelyrikoje, tačiau tobulai tinkantys kaleidoskopui.

lamuslenis.lt

Žilvinas Stankevičius

Nori laimėti kaleidoskopą - užsuk į “Lamų slėnio” “Facebook”




GaL LietuvišKo

sūrio?!Čia truputį primena Prancūziją. O kai ispanas Guillermo ant medinio stalo deda lėkštelę su paties kepta duona ir ką tik iš krosnies ištrauktais medumi apteptais sūriais, akimirką pasijunti taip, it stovėtum prie rojaus vartų...



Nusileidę ant žemės, prie to paties stalo “Sūrininkų namuose”, Dargužių kaime, kalbamės su Audriumi Jokubausku (nuotraukoje), buvusiu šokių mokytoju, prieš ketverius metus pasiryžusiu tapti tikrų tikriausiu sūrininku. Tik neklauskite jo, jei kada čia užsuksite, per kiek laiko galima išmokti pagaminti sūrį... Turbūt kaip ir kiekvienas tikras sūrininkas Audrius atsakys, kad tam reikia viso gyvenimo. Jis taps iš pradžių atliko praktiką čia, Valdo ir Rasos sodyboje, kuri vasarą ir virsta “Sūrininkų namais”. Vėliau Audrius išvažiavo į fermą Prancūzijos Alpėse, Izero departamente. Ten mėnesį gėrė į save visas prancūziškos sūrdarystės paslaptis.

Sūris – gyvas organizmas, tad jo gamybai svarbu absoliučiai viskas: tiek oro sąlygos, tiek sūrininko nuotaika. Dargužių sūrininkai sūrius gamina pagal prancūziškus receptus, tačiau juos kiek patobulina, adaptuoja, improvizuoja. “Net gaminant identiškus sūrius jie gaunasi skirtingi – nes rankos kitos, - šypteli Audrius. – Tai labai daug reiškia. Tai ne mechanizuota gamyba. Viską darome rankomis”.




“Sūrininkų namuose” šiemet galima paragauti 19 skirtingų rūšių sūrių. Pats Audrius gamina penkis. Ir gyvena sau tik iš sūrių, pardavinėja juos turgelyje Vil-niuje ir čia, “Sūrininkų namuose”. Bando rasti kompromisą tarp komercijos ir gyvenimo būdo.

Į vienkiemį netoli Dargužių prieš keletą metų atsikraustęs Audrius sako nejutęs jokio šoko, kad štai vieną dieną ėjo į darbą, o jau kitą – kėlėsi su saule avių melžti. Viskas vyko palaipsniui, ramiai. “Kasdienių iššūkių yra visur, bet jie – labiau psichologiniai. Bet kokiame darbe taip – vieną dieną eini gerai nusiteikęs, kitą jautiesi pavargęs. Čia lygiai tas pats. Tik čia tai atperka bendravimas – ne tik su žmonėmis, bet ir su gyvuliais pabendrauji. Jie nesupranta mūsų bėdų, jiems jos svetimos. Štai norėtum pasiguosti, bet jie nelabai supras... Apsisuki ir eini toliau.

Tai ne mechanizuota gamyba. Viską darome rankomis

�0 lamuslenis.lt


Ar pasiilgstu miesto? Ką turite omeny? Ir čia pakankamai miestietiška. Va, ateini – alaus įpilta. Kostiumuoti dėdės čia neatvažiuoja, bet jų nelabai ir reikia. Norėčiau dar daugiau čia būti. Dabar dažnai tenka į miestą važiuoti, kiekvieną sekmadienį vežame sūrius į kavinę “Mano guru”. Ir į parduotuvę tenka eiti. Bandžiau čia daržą auginti, bet be šansų. Viskas reikalauja dėmesio. Jei darai sūrius iš visų jėgų, nebelieka laiko ir jėgų kitiems dalykams”.

Audrius svajoja, kad Dargužiuose atsirastų dar daugiau sūrininkų. Bet tam reikia apsisprendimo. Mat nuo žodžių “noriu gaminti sūrį” iki galutinio produkto praeina ne taip jau mažai laiko: mažiausiai metus tenka mokytis, reikia įsikurti kaime, įsigyti gyvulių, išlaukti, kol jie duos pieno, sulaukti, kol subręs pirmasis sūris. O tai – mažiausiai treji ketveri metai. O kur dar tokie “malonumai”, kaip kasdienis karvių ir avių melžimas ar vakarinis avių kirpimas... Be to, gyvulius reikia saugoti nuo vilkų ir jais apsimetančių piktų šunų. Bet sūris tokių istorijų prisiklausius tik dar skanesnis atrodo...



sūris – gyvas organizmas, tad jo gamybai svarbu

absoliučiai viskas



“sūrininkų namuose” galima paragauti 19 skirtingų rūšių sūrių





�0 lamuslenis.lt

Jei darai sūrius iš visų jėgų, nebelieka laiko ir jėgų kitiems dalykams




sūris tokių istorijų prisiklausius tik dar skanesnis atrodo...


„Sūrininkų namai” Dargužių km.,

Varėnos r.www.surininkunamai.lt

www.surininkunamai.lt


„Sūrininkų namai” Dargužių km.,

Varėnos r.www.surininkunamai.lt

www.surininkunamai.lt


Dienoraštininkas

- Kodėl rašote blogą?- Aš visą laiką rašiau. Tiesiog, kai rašai kokiam

nors portalui ar laikraščiams, egzistuoja tam tikras formatas, apimtis, pagaliau dažniausiai atsiranda redaktorių, kurie būna kuo nors nepatenkinti. O čia nėra nei formato, nei griežtų laiko ribojimų, vadinamųjų “dedlainų”, ir niekas nėra nepatenkintas, išskyrus patį mane.

- Gyvenime esate toks pat kritiškas, kaip ir savo bloge?

- Manau, bloge esu toks pat, kaip ir gyvenime. Ly-giai tą patį galiu viešai pasakyti.

A.RAčAs: “NoRėčiAu būti toKs sAvARANKišKAs iR NepRiKlAusomAs, KAip HAusAs”

Artūras RačasNaujienų agentūros BNS vyriausiasis redaktoriusTinklaraščio “Racas.lt”

autorius

Roberto Riabovo nuotr.



Dienoraštininkas

- Kas labiausiai nustebino per tuos trejus me-tus?

- Kad atsirado tam tikra grupė nuolatinių žmonių, kurie ateina, diskutuoja. Būna, nerašai nieko, bet gyvenimas bloge vis tiek sava vaga eina. Taip pat nustebino blogosfera, kad atsiranda tokių, kaip Už-kalnis, kuris vos ne kas antrame savo įraše parašo ką nors šlykštaus apie Račą. Nesupranti, vardan ko visa tai yra. Dar keista, kad daug kas galvoja, jog blogas yra mano ir aš ten galiu daryti ką noriu: šmeižti, dėti prasimanymus. Aš prenumeruoju daug

tinklaraščių. Kartais kur nors parašau: “Atsiprašau, bet čia nesąmonė, meluojate”. Tada labai pyksta. Bet jei gatvėje kas nors išeitų su plakatu “Račas yra va-gis”, aš taip pat išeičiau ir pasakyčiau: “Varykit iš čia, nemeluokit”.

- Kur rašote dažniausiai?- Visur. Ir darbe, ir namuose, ir kai išvažiuoju kom-

piuteris visada su manimi. Esu rašęs paplūdimyje, Karklėje. Atsimenu, kaip vaikščiojau su kompiuteriu, gaudžiau internetą.

�� įrašai�� komentaras

�0�� apsilankymų�� lankytojų

� metai


- sūnus, kuris jums blogą ir padovanojo, se-ka šitą reikalą aktyviai?

- Jis man padeda techninius dalykus tvarkyti ir kartais, labai retai, parašo, ką galvoja. Kartais pa-siginčyjame. Jis – mano skaitytojas, labai džiau-giuosi.

- Ar yra temos, kuriomis mieliausiai rašo-te?

- Žinote, turbūt nėra. Dažniausiai rašai ne kai patinka, bet kaip tik – kai nepatinka, užkliūna. Tada norisi išsakyti nuomonę. Pavyzdžiui, būna, apie mu-ziką ką nors parašai, pasidalini gerais įspūdžiais po koncerto. Bet ir tai – pasakai, kad tau patinka kokia jauna grupė, ir staiga atsiranda dešimtys kritikų, kurie sako “čia š...”, “čia viskas blogai”... Dar mane visą laiką nervina, kai Seimo nariai daro tai, kas juos išskiria iš visuomenės. Taip pat – visa mokesčių sistema, aš manau, kad ji yra labai neteisinga. Na, ir, žinoma, žiniasklaida. Pats esu su ja susijęs ir man rūpi, kas ten darosi.

- tie politikai, kuriuos pakandžiojate, paskui gatvėje sveikinasi?

- Būna, susitinki, ir klausia: “Na, kodėl tu manęs taip nemėgsti?” Sakau, kad tikrai ne nemėgstu, stengiuosi ne kritikuoti žmogaus asmeniškai. Gal tik vieną kartą griežtai parašiau, kad buvęs prem-jeras Vagnorius meluoja. Jis melavo. Tiesioginia-me eteryje. Manau, politikai turi atsakyti už savo žodžius, aš tik stengiuosi atkreipti dėmesį. Būtų gerai, kad tos analizės visoje žiniasklaidoje dau-giau būtų. Nežinau, gal jie viduje ir pyksta, bet šiaip sveikinasi visi.

- pasaulyje dauguma žiniasklaidos redaktorių turi savo tinklaraščius. Kaip manote, kodėl lietuvoje dar atsiliekame?

- Pirmiausia, mes gerokai vėlavome su internetu. Antra, gal tai lietuviškas kuklumas, gal ne visi drįsta. Trečia, tai kainuoja. Ne pinigus, bet laiką. Tenka skir-ti po darbo dvi tris valandas. Amerikoje yra nemažai žmonių, kurie iš to gali šiek tiek prisidurti prie savo pajamų. Lietuvoje visi įpratę, kad turinys turi būti nemokamas. Aš ir pats pradėjau rečiau rašyti, nes pamačiau, kad per daug laiko tam skiriu, atiminėju

laiką iš savęs, iš šeimos, neišsimiegu, nes stengiu-osi atsakyti į visus komentarus.

- Ar dažnai žiūrite televiziją, apie kurią taip pat nemažai rašote?

- Prisipažinsiu, labai retai žiūriu. Žiūriu krepšinį, kai rodė “Hausą”, pažiūrėdavau jį. Dabar pasižiūriu “Reklamos vilkus” per “Lietuvos ryto televiziją”. Dar prasidėjus naujam sezonui pasižiūriu visas naujas laidas bent po kartą, kad žinočiau, kas tai.

- esate “Hauso” gerbėjas?!- Man tokio tipo žmonės patinka. Norėčiau būti

toks savarankiškas ir nepriklausomas, kai gyveni tarp žmonių, bet tuo pačiu gyveni vienas. Tau visiš-kai nesvarbu tai, ką apie tave koks Užkalnis ar Čy-vas rašinėja. O mane vis tiek vis dar sunervina kar-tas nuo karto...

- Į kokį leidinį, jūsų manymu, turėtų lygiuo-tis lietuviška žiniasklaida?

- Tikriausiai būsiu banalus. Kontoroje užsisakinėjame “The Economist”, manau, tai turėtų būti pavyzdys. Bet suprantu, kad Lietuvoje tikriausiai nieko tokio ir nebus. Tam reikia pinigų, rinkos. O Lietuvoje niekada nebus tiek žmonių, kurie prenumeruotų tokio tipo žurnalą. Tokia realybė. Lietuva ir jos rinka yra maža, žmonių pajamos yra mažos. Kažkada galėjome turėti tokios kokybės leidinį, bet nuėjome visiškai į kitą pusę. Ir turbūt niekas jau nebepasikeis.

- Kalbant apie žiniasklaidos laisvę, kiek jos galėtų būti lietuvoje?

- Žiniasklaidos laisvės Lietuvoje yra pakankamai. Visos žiniasklaidos priemonės ir žurnalistai yra lais-vi pasirinkti. Jei pasirenki meluoti iš ekrano – me-luoji. Jei pasirenki pardavinėti eterį ar plotą laik-raštyje, tai tavo pasirinkimas. Tavęs gi niekas ne-verčia. Šia prasme žiniasklaida yra laisva tiek, kiek ji nori būti laisva.

- bet norintys būti laisvi dažnai tiesiog ne-išsilaiko.

- Sutinku. Bet jei daugiausia žiniasklaidos, kuri nesilaiko taisyklių, vadinasi mes, kaip valstybė ir visuomenė, tokios ir nusipelnėme.

�0 lamuslenis.lt

Dienoraštininkas

- Ką skaitote prieš miegą?- Dabar prie lovos turbūt guli kokios trys knygos,

po pusę, po trečdalį perskaitytos. Štai “Mergina su drakono tatuiruote” “užvežė” ir visas tris knygas per-skaičiau. Skaitau grožinę literatūrą, apie komunikaci-ją. Kadangi esu baigęs istoriją, man patinka, kai kny-gose yra istorinių detalių. Tik verksmingų romanų nemėgstu.

- tobulas savaitgalis?- Neprisimenu, kada turėjau tobulą savaitgalį...

Priklauso nuo nuotaikos. Gali būti tobulas savaitgalis nusipjauti žolę, pasivaikščioti su šunimi, dar pasodin-

ti porą gėlyčių. Bet galima ir išvažiuoti prie ežero, at-sikelti labai anksti ryte, pasiimti valtį ir žvejoti.

- Kaip manote, kodėl esate toks populiarus?- Nežinau, ar esu populiarus. Spėju, kad žmonės

lankosi mano bloge, nes aš specialiai stengiuosi ben-drauti, padiskutuoti, atsakyti į visus klausimus, jei tik tai normalūs klausimai, o ne “tu durnas”. Tas atsako-masis ryšys turbūt ir “veža” žmones. Be to, stengiuosi išlaikyti komentavimo kultūrą, už ką anksčiau buvau baramas kitų “blogerių”. Aš iš karto pasakiau, kad neleisiu dergti savęs ir kitų. Pastaruoju metu tenka ištrinti jau nebe daug komentarų.

r a c a s.lt

www.racas.lt



Labai norėjome patekti į jos studiją, bet Severija mus pakvietė į savo namus. Čia, balkone, virtuvėje, svetainėje – jos dirbtuvės, senų rakandų sandėlis, siūlų ir grąžtų saugykla. “Man kurti geriausia namie, - sako tekstilininkė. - Neturiu pastovios erdvės, tokios privilegijos. O ir šiaip nedarau iš kūrybos švento dalyko, kad reikėtų kažkur nueiti, atsisėsti su savo mintimis. Priešingai, mano gi visi puodai, kibirai – iš kasdienos, buities. Todėl ir ta buitinė aplinka man nė kiek netrukdo”.

siuviNėjANt metAlą

Tikrai bent kartą kur nors esate matę tokį seną surūdijusį lais-tytuvą, dailiai kryželiu išsiuvinėtu šonu, arba rožėmis nusėtą automobilio kapotą, arbą seną močiutės “bliūdą”, siuvinėjimų pilnu dugnu. Jų autorė – tekstilininkė, galerijos “Artifex” vadovė, Vilniaus dailės akademijos Tekstilės katedros dėstytoja Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė.

Mūzų teritorija



Severijos namuose jos menas ir naudojamas pagal paskirtį. Šviestuvai iš kibirų ir senų radiatorių dieną demonstruoja savo išsiuvinėtus šonus, o sutemus šviesa iš jų jaukiai sklinda pro daugybę skylučių. Pas-taruoju metu Severiją labiausiai ir domina nebe insta-liacijos ar parodiniai objektai, bet meno kūriniai, atlie-kantys konkrečią funkciją.

Metaliniai rakandai į Severijos namus Aušros vartų pašonėje atkeliauja iš kaimų, metalo ir net automobilių laužynų. Kai kas atsiranda netikėtai, kai ką kas nors atneša. Nors pastaruoju metu tekstilininkė naujų “dovanėlių” nebepriima – balkone nebeliko vietos. “Da-bar jau tikslingai ieškau. Turiu meistrą, kuris man pa-deda suvirinti visus tuos vamzdžius, kartais mes su juo einame ieškoti. Bet šiaip tai pats smagumas vaikščioti, žiūrėti – tai didžioji kūryba”, - sako Severija.

Mūzų teritorija




Svetainės lentynose guli dideli ir mažesni grąžtai – tekstilininkės darbo įrankiai. Tik pirmąjį aliuminio dangtį Severijai išgręžiojo tėtis, skulptorius Romualdas Inčirauskas. Nuo tada skylutes ji kantriai gręžioja pa-ti. Todėl tas dangtis ir liko toks ypatingas, pats bran-giausias.

Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad švelnūs moteriški siuvinėjimai – tik dailus niekam nebereikalingų daiktų dekoras, iš tikrųjų tiek prakiuręs laistytuvas, tiek senas kibiras, tiek surūdijęs kastuvas ar savo seniai atitarnavęs puodas su savimi nešiojasi labai konkrečią mintį. “Pirmieji mano dangčiai buvo siuvinėti tokiomis gėlytėmis, rožytėmis. Tarybiniais laikais buvo tokie emaliuoti puodai su gėlytėmis, grybukais. Dabar žmonės virtuvės interjerus daro pilkus, metalinius, skandinaviško dizaino. O man norėjosi priminti, kad ir to jaukumo, ir tų grybukų, gėlyčių vis dar norisi, - pasakoja Severija. – Paskui buvo automobilių kolekcija, gėlytėmis siuvinėta. Tarsi nuoroda į vainikus pakelėse...”.

Šviestuvai iš kibirų ir senų

radiatorių dieną demonstruoja

savo išsiuvinėtus šonus, o sutemus

šviesa iš jų jaukiai sklinda pro daugybę skylučių


Pastaruoju metu Severijos kūryboje – atokvėpio metas. Tik jos darbai nesiilsi – keliauja po visą pasaulį. Kartais – ir ji paskui juos. Štai siuvinėti lygintuvų dugnai šiuo metu dalyvauja miniatiūrų pa-rodoje Italijos Komo mieste. Dalis Severijos automobilių neseniai grįžo iš parodų Ukrainoje, Bel-gijoje, dabar svečiuojasi Velse, “Oriel Mostyn” gale-rijoje. Rudenį Severija su savo automobiliais atstova-vo Lietuvai Pekino bienalėje. “Kartais ir nuo tos kūrybos reikia pailsėti. Dabartiniu periodu man no-risi kažko kito. Kažkaip jau užsiciklinta su tuo siuvinėjimu. Galėtų viską išpirkt, tada ateitų naujas periodas”, - tarsteli Severija, žvelgdama į ant lentynų išrikiuotus savo siuvinius.

Mūzų teritorija


�0 lamuslenis.lt




Kartais ir nuo tos kūrybos reikia pailsėti. Dabartiniu periodu man norisi kažko kito


Mūzų teritorija

Autorės tinklalapishttp://severija.lt/

http://severija.lt/




24 mA-diNGos vAlAN-dos

Milda ČergelytėDrabužių dizainerė

Būdama 18-os pristatė kolekciją 2011-ųjų

“Mados infekcijoje”Mados ženklas – “mimi.c”Gyvena ir kuria Londone

Ugnės Vasyliūtės nuotr.


- Ką veiki Londone?- Londone 24 valandas praleidžiu madoje: darbe

tenka dirbti su garsiausiais prekės ženklais, namie kuriu drabužius, o miegodama juos sapnuoju.

- Bendradarbiauji su Lietuvos ir užsienio di-zaineriais. Kaip surandi tuos žmones, o gal tai jie suranda tave?

- Žmones, su kuriais noriu dirbti, susirandu tiek aš pati, tiek jie susisiekia su manimi. Vis dar ieškau žmonių, panašių į mane. Tiek išprotėjusių, kiek ir darbščių, tačiau dažniau tenka surasti arba darbščius, arba kūrybingus…

- Tavo kuriama mada skirta labiau Lietuvos ar užsienio rinkai?

- Mano kuriama mada skirta visiems, kas jos no-ri. Šiaip labai džiugu ką nors pateikti ir Lietuvai, tačiau tenka pripažinti – užsieniui ji labiau priimti-na.

- Tavo amžius šiuo metu - privalumas ar trūkumas?

- Tikras žmogaus amžius yra jo proto būsena.

Man mano jaunas amžius, žinoma, tik privalumas, net jei esu už jį kritikuojama, tenka pripažinti – tai tik iš pavydo.

- Kas tau yra stilingas žmogus?- Stilingas žmogus – tai nebūtinai madingas

žmogus. Stilingas žmogus – tai individualus, pagal savo charakterį besirengiantis žmogus.

- Didžiausia mados klaida?- Jau geriau ridikiulis už litą, nei padirbta “Louis

Vuitton” rankinė.

- Tavo kasdienis stilius.- Dažniausiai – labai nerūpestingas, mėgstu dra-

piruotus, per didelius, figūrą slepiančius drabužius, kurie ugdo fantaziją ir atbaido paviršutiniškus vyrus. Kita vertus, esu ir rafinuota moteris, besivelkanti brangų kostiumėlį eidama į darbą arba elegantišką suknelę ruošdamasi vakarienei.

- Aukštakulniai ar “balerinos”?- Striptizo batai.

Daniel Sutka nuotr.


- Šios vasaros “must have”.- Nesvarbu, ką vilki, jei turi bilietą į festivalį, va-

sara “užskaityta”.

- Tave įkvepiantis žmogus.- Mano mama.

- Didžiausia ambicija.- Valgyti duoną iš kūrybos.

- Prekės ženklas, kuriam nesi abejinga.- Iš įperkamų labai mėgstu “Acne”. Man

neįperkami: Alexander McQueen ir jo bendravardis Wang bei “Maison Martin Margiela”.

- Parduotuvė, pro kurios vitriną eidama visada varvini seilę.

- Siuvimo mašinų parduotuvė. Labai reikia over-loko.

- Trys pastebėjimai apie lietuvių rengimosi stilių.

- Dauguma žmonių atrodo labai paprastai.

Linkėčiau įjungti fantaziją, pavyzdžiui, ruošiantis į vakarėlį atsisakyti juodų spalvų, gatvėje pamiršti nuobodžius džinsus ir juodą odinį švarkelį ir t.t. Me-tas būti individualiems! Tokioje aplinkoje man net kojinės su šlepetėmis gatvėje įdomiau atrodo.

- Kaip apibūdintum londoniečių stilių?- Nerūpestingas, britės neapsieina be

mažiausiai dviejų skylių pėdkelnėse. Britai nie-kada neturėjo gilių kostiumo kultūros šaknų. Nors Londonas pilnas emigrantų, kiekvienas čia yra individas, bet tuo pat metu – toks pats, kaip kiti.

- Trys tavo mėgstamiausios vietos Londone.- Gyvenu ir laiką leidžiu Rytų Londone. Vakarus

leidžiu Dalston arba Hackney rajonuose.

- Ką, be eskizų piešimo ir siuvimo, mėgsti veik-ti?

- Mėgstu skaitydama knygą klausytis muzikos, pakilti nuo kėdės ir šokdama apsiverkti iš grožio ir laimės.

�0 lamuslenis.lt


Marškinėliai: L.O.G.T-shirt - Mildos Čergelytės (mimi.c)Tamprės: A&V kompanijai “Audimas”

�� lamuslenis.ltMarškinėliai: L.O.G.T-shirt – Mildos Čergelytės (mimi.c)

�� lamuslenis.ltNertinis - Mildos Čergelytės (mimi.c)


24 mA-diN-Gos vA-lAN-dosFotografė: Aušra Osipavičiūtė

Stilius: Milda ČergelytėŠukuosena: Monika PetrauskaitėModelis: Ruby Slate Balthazar

Netikrų plaukų nertinis ir sijonas - Mildos Čergelytės (mimi.c)


24 mA-diN-Gos vA-lAN-dosFotografė: Aušra Osipavičiūtė

Stilius: Milda ČergelytėŠukuosena: Monika PetrauskaitėModelis: Ruby Slate Balthazar

... jei tik mes galėtume

Lamų slėnis

Dar margesnis ir įDomesnis

KieKvieno mėnesio pirmąjį šeštadienį su „vilniaus diena“!

37o.diena.lt smalsiems protams

37O


“Indriški” namai

“Man interjeras – kaip gyvenimas. Jame turi būti visko: ir džiaugsmo, ir skausmo, ir aštrių

kampų, ir bučinių”, - sako interjero dizainerė Indra Marcinkevičienė, svetimas erdves kurti

pradėjusi pirmiausia nuo savo namų.



�0 lamuslenis.lt

Prieš penkerius metus Indra su vyru dailininku Vilman-tu Marcinkevičiumi ieškojo namo, mat Užupyje, kur gy-veno anksčiau, penkių asmenų šeimai su šunimi pasidarė per ankšta. Buvo balandis. Apžiūrėjo vieną vietą ir atvažiavo į kitą. O čia – sodriai raudonas tulpių laukas... Indrai net nekilo abejonių, kad jos šeima kursis šioje vietoje.

Kartu su naujais namais prasidėjo naujas etapas ir Indros karjeroje. Iki tol dešimt metų stiliste spaudoje ir reklamos versle dirbusi moteris pajuto aistrą kurti interjerus.

“Net nesitikėjau, kad kada nors gyvenime pradėsiu kur-ti interjerus. Pradėjau, nes žmonės pradėjo ieškoti manęs, - pasakoja Indra. – Nuo šito darbo kaifuoju. Dirbu su labai patikima komanda: architektais, apšvietimo dizaineriais, baldininkais. Važinėju po parodas – kiekviena kelionė man yra daugybė atradimų”.


Indrai norėjosi, kad jos pačios namai būtų modernūs, gražūs, jaukūs, erdvūs. Ir kad būtų didelis kiemas. Be to, su menininku gyvenanti moteris neįsivaizdavo namų be meno kūrinių. “Interjere originalumą ir išskirtinumą kuria meno kūriniai. Ateinu pas žmogų į namus, man užtenka viena akimi pažiūrėti ir jau žinau, koks tai žmogus. Interjeras, detalės pasako viską – žmogus stovi kaip nuogas. Tik mūsų žmonės labai kuklūs. Ką nors sukuria ir bijo apie tai pasakyti garsiai. Kodėl italui, belgui ar danui negėda, o mums gėda? Labai dažnai mūsų kūrėjai miršta, nes neturi sąlygų kurti. Jei par-duodi meną, vadinasi esi blogas, komercinis. Bet juk tiek muziką, tiek mediciną, tiek teisę studijuojantis žmogus ruošiasi vieną dieną iš to gyventi. O mums įvarytas kompleksas, kad jei parduodi, vadinasi parsi-duodi. Aš kategoriškai su tuo nesutinku”.

Indros namai – tarsi spalvų terapija. Jos sodrios, ryškios, tokios skirtingos, bet kartu papildančios viena kitą. “Man patinka žaisti skirtingomis formomis, aštriais paviršiais, ryškiomis spalvomis. Galiu kurti ir pastelinius interjerus, bet jie vis tiek gaunasi tokie... “indriški”, - juokiasi dizainerė.

Dešimt metų su fotografais dirbusi I.Marcinkevičienė ir savo namus kūrė taip, kad kiekvienas kampas būtų “skanus”. “Vilmantas iš pradžių dar bambėdavo, kam man viso to reikia, bet aš noriu, kad mūsų vaikai augtų apsupti gražių daiktų, kad jie būtų pasauliečiai, o ne pilki cepelinai, - dėsto Indra. – Už tai mane žmonės arba myli, arba nekenčia, būdavo ir skaudinančių reakcijų, bet jei darai iš širdies, svarbu nekreipti į tai dėmesio, ir tau pavyks”.



indrai net nekilo

abejonių, kad jos

šeima kursis šioje vietoje



interjere originalumą ir išskirtinumą kuria meno kūriniai

Pakeliui į antrą aukštą akį traukia Vilmanto Marcinkevičiaus drobė


virtuvė valgomasis



lamuslenis.lt

�0 lamuslenis.lt


Kurdama interjerus dirbu su labai patikima komanda: architektais, apšvietimo dizaineriais, baldininkais




Dailininko Lino Cicėno darbas - ryškus valgomojo akcentas


interjeras, detalės pasako viską – žmogus stovi kaip nuogas. Tik mūsų žmonės labai kuklūs

Dailininko Lino Cicėno darbas - ryškus valgomojo akcentas


gyvenamoji zona


Man patinka žaisti skirtingomis formomis, aštriais paviršiais, ryškiomis spalvomis


�0 lamuslenis.lt


�� lamuslenis.ltFuturistinis Andrew Martin fotelis


�� lamuslenis.ltVirš židinio parimęs skulptoriaus Vaidoto Ramoškos angeliukas


Aš noriu, kad mūsų vaikai augtų apsupti gražių daiktų, kad jie būtų

pasauliečiai




vonia


�00 lamuslenis.lt

�0� lamuslenis.lt


dukry- čių

�0� lamuslenis.ltVaikų kambarį puošia Mariaus Jonučio darbai




miego sala




��0 lamuslenis.lt


Miegamojo ekspozicijoje - buvusios Danijos princesės, o dabar grafienės Aleksandros kostiumėlis ir grafikės Dovilės Norkutės piešinys



E.Karpavičiūtė – jauna tapytoja, dar studijų metu įsiliejusi į Lietuvos meninį gyvenimą ir jame aktyviai dalyvaujanti. savo kartos kontekste menininkė išsiskiria mąslumu ir filosofiniu nusiteikimu. Pagrindinis jos kūrybinių tyrinėjimų objektas – žmogiškosios patirtys. Būsimą ekspoziciją sudaro kelios tapybos darbų grupės: atskiri kūriniai, vaizduojantys prieš tai vyku-sias belgų menininko Luc Tymans, vokiečių menininko Gerhard richter ir pačios autorės parodų ekspozicijas, bei nutapytas žymaus Lietuvos menininko Evaldo Janso performansas “Prievartos antropologija”.

APiE PAroDĄ

Liepos 13-17 d.Parodų ir kongresų centre “Litexpo”

Galerija “Gaidys” meno mugėje “ARTVILNIUS’11” pristatys tapytojos Eglės Karpavičiūtės parodą “Nutapytos ekspozicijos, Performansas ir ŠMC”

Eglė Karpavičiūtė, nutapytas Evaldo Janso perfromansas “Prievartos antropologija”, 2011 m.

Eglė Karpavičiūtė “ŠMC”, 2011 m., drobė, aliejus, 90x70

Eglė Karpavičiūtė “Ekspozicija”, 2010 m., drobė, aliejus, 90x70

APiE GALEriJĄ

Galerija “Gaidys” – tai neinstitucinė mobili galerija, reprezen-tuojanti jauniausiąją Lietuvos menininkų kartą. Galerija netu-ri pastovios vietos ir kiekvieno menininko darbus eksponuoja vis kitoje, geriausiai jo kūrybą išryškinančioje erdvėje.

http://www.galerijagaidys.lt/Galerija_Gaidys/APIE_GALERIJA.html

http://www.artvilnius.com/

E.Karpavičiūtė – jauna tapytoja, dar studijų metu įsiliejusi į Lietuvos meninį gyvenimą ir jame aktyviai dalyvaujanti. savo kartos kontekste menininkė išsiskiria mąslumu ir filosofiniu nusiteikimu. Pagrindinis jos kūrybinių tyrinėjimų objektas – žmogiškosios patirtys. Būsimą ekspoziciją sudaro kelios tapybos darbų grupės: atskiri kūriniai, vaizduojantys prieš tai vyku-sias belgų menininko Luc Tymans, vokiečių menininko Gerhard richter ir pačios autorės parodų ekspozicijas, bei nutapytas žymaus Lietuvos menininko Evaldo Janso performansas “Prievartos antropologija”.

APiE PAroDĄ

Liepos 13-17 d.Parodų ir kongresų centre “Litexpo”

Galerija “Gaidys” meno mugėje “ARTVILNIUS’11” pristatys tapytojos Eglės Karpavičiūtės parodą “Nutapytos ekspozicijos, Performansas ir ŠMC”

Eglė Karpavičiūtė, nutapytas Evaldo Janso perfromansas “Prievartos antropologija”, 2011 m.

Eglė Karpavičiūtė “ŠMC”, 2011 m., drobė, aliejus, 90x70

Eglė Karpavičiūtė “Ekspozicija”, 2010 m., drobė, aliejus, 90x70

APiE GALEriJĄ

Galerija “Gaidys” – tai neinstitucinė mobili galerija, reprezen-tuojanti jauniausiąją Lietuvos menininkų kartą. Galerija netu-ri pastovios vietos ir kiekvieno menininko darbus eksponuoja vis kitoje, geriausiai jo kūrybą išryškinančioje erdvėje.

http://www.galerijagaidys.lt/Galerija_Gaidys/APIE_GALERIJA.html

http://www.artvilnius.com/


Ateities NAmAi


Jų miegamasis – 16,5 kv. metrų namelis iš šiaudų ir molio. Svetainė – erdvi gėlėmis nusėta pieva. Vo-nia – nedidelis prūdas. Virtuvė – akmenimis ap-statytas laužas po atviru dangumi. Tolyn nuo mies-to, tiesiai į gamtos glėbį, skulptorius Vytautas Žal-tauskas ir jo antroji pusė Eglė Michalauskaitė pasitraukė, nes jiems nepatiko tai, kaip gyvena šiuolaikinė miesto visuomenė. Tiesa, iš pradžių, jiedu gyveno... iš šiaudų suręstame ”name”, kuriame žiemą tebūdavo trimis laipsniais šilčiau nei lauke.


Be įsipareigojimų

“Kai užsiknisome mieste, viską ten ir palikome. Tiesiog atsivežiau čia šieno “kitkas”, sukroviau kupetą. Toks įdomus pastebėjimas: gyvenant lauke, žiemą, kai temperatūra -14, nusirengi nuogai ir tau nėra la-bai šalta”, - pasakoja Vytautas. Šiandien jiedu su Eg-le jau miega patogioje lovoje savo namuose, pačių nulipdytuose iš molio ir šiaudų. Per metus susimoka 150 litų už elektrą. Ir tai vienintelis jų įsipareigojimas.

“Mano tikslas – kad šeimai, neturinčiai didelių pajamų, nereikėtų eiti į banką, kad ji galėtų už mini-

malias sąnaudas pasistatyti 120-150 kv. m namą. Mo-lis – vietinis, šiaudai – irgi vietiniai, medis kainuoja iki 300 litų. Dar stogas ir langai kažkiek. Tarkime, mums tokia “vitrina” kainavo 30 litų, rėmas – apie 70 litų. Toks namas atlieka tas pačias funkcijas, tik neturi visų tų formaldehidų, kurie iš dažų skiriasi ir smirdi. Toks gyvenimo būdas suteikia naujų pojūčių. Kai pravažiuoja mašina, gali net negirdėti, bet užuodi. Arba jauti, kad kaimynas už poros šimtų metrų pasikvėpinęs eina, girdi kaip kaimynės žąsys už poros kilometrų girgena. Mieste žmogaus pojūčiai užbukinti. O dabar paimi telefoną ir jauti, kaip jis kažkokį foną sukuria”, - gy-venimo gamtoje pasekmes dėsto Vytautas.


Kraštutinumai

Nors šiandien jo gyvenimas sukasi apie molinius namus, jis nesijaučia nutolęs nuo kūrybos. Priešingai, sako kasdien kuriantis, nes menas – “tai aplinkos kūrimas”. O Vytauto aplinkoje pagrindiniu smuiku griežia žodis “laisvė”.

“Aš čia visur galiu atsisėsti, ką noriu daryti. Mieste tu turi tik atrėžtą betono lopą ir visi, kas netingi, tave varžo. Atsigulk ant šaligatvio, atsisėsk parke ant žolės, sakys: “Gal tau bloga?..”. Kai mes čia ilgesnį laiką pa-gyvenome ir vėl nuvažiavome į miestą, pirmas įspūdis buvo, kad mieste žmogui visiškai nėra vietos. Tu


niekur negali jaustis laisvas. Turi apsirengti, atro-dyti, yra masė apribojimų, ypač tuose daugiabučių rajonuose. Todėl toks gyvenimo stilius, kaip mūsų, turi daug privalumų. Aišku, nuolat esi tarp dviejų polių, nes tradicinis gyvenimo būdas palieka vėžes.

Menininkai kartais rengia tokius vakarėlius, su-eina visokie žvaigždės ir ne žvaigždės. Ir mes ten pasipuošę nuvykome. Pamenu, grįžtame rudenį, čia dar buvo toks stogelis, nusikabinau savo suglamžytą švarką ir pradėjau juoktis, kad mes neturime kur eiti. Grįžome į mišką. Belieka staug-ti kaip vilkui. Todėl tai, ką aš dabar kalbu, eiliniam žmogui gali pasirodyti egzotika, kraštutinio gyve-nimo forma. Papasakoti gana sunku, kol pats to neišgyvenai. Tai duoda laisvę. Ir tau vis vien, ar tu


neteksi darbo, ar turėsi pinigų, ar jų neturėsi, ar turėsi būstą, ar ne. Atsimenu, kaip mus tai spaudė, kai tik išėjome ir susidūrėme su realybe. Saulė, vėjas, šaltis, lietus, o tu neturi kur įeiti. Pradžioje tai spaudžia sme-genis. Bet iki tam tikros ribos. Dabar mes apie tai visiškai negalvojame. Ir tai – viso to, ką čia matote, dėka”.

Turtai

Dar viena gyvenimo gamtoje pasekmė – šiandien Vytautas jaučiasi kur kas geriau, nei būdamas 20-ies. Pėstute įveikti keletą kilometrų iki kaimynės jiems su Egle – ne iššūkis, o kasdienybė.

“Aš noriu ne šokiruoti, bet parodyti visiškai kitą požiūrį į elementarias gyvenimo vertybes. Kas yra turtingas žmogus? Esu sutikęs daug turtingų žmonių,

kurie dirba po 12 valandų per parą ir neturi laiko pagulėti pievoje. Nors tai – galbūt vienintelis jo noras. Turėdamas tiek pinigų, tiek milijonų kišenėje, jis ne-gali daryti bet ko, nes pirmiausia turėtų likti vienas. O kada jis bus vienas, jei yra užimtas 12 valandų per parą? Tad kyla klausimas, ko gailėtumeisi, jei tai būtų paskutinė tavo gyvenimo diena? Juk nesigailėtum, kad neuždirbai paskutinio milijono, kad nepanaršei internete, kad neperskaitei spaudos. Ilgėtumeisi kažko visai kito. Jurgos Ivanauskaitės frazė: “Nesigailėtum nepanaršęs dar porą valandų inter-nete”. Aš ir sakau savo tėvui: “Išėjau į pensiją, tėvai”. Tik nelaukiau tų 60 metų, nes nemanau, kad jie man duos pensiją, esant dabartinei ekonominei, demogra-finei situacijai. Mūsų pensija štai – pomidorai auga. Tik, aišku, nuo kompiuterio nuėjęs aš irgi turiu per-prasti, kaip čia kas auga...”.



��





Ko gailėtumeisi, jei tai būtų paskutinė tavo gyvenimo diena? Juk nesigailėtum, kad neuždirbai paskutinio milijono, kad nepanaršei internete, kad neperskaitei spaudos






MiEsTE žMoGui visiŠKAi NėrA viETos





vonia



virtuvė





svetainė


Vytautas Žaltauskas veda seminarus apie tai, kaip statyti šiaudų ir molio [email protected]

370 670 74 067

Mano tikslas – kad šeimai, neturinčiai didelių pajamų, nereikėtų eiti į banką, kad ji galėtų už minimalias sąnaudas pasistatyti 120-150 kv. m namą



- Kaip gimė “Mummymoon”?- Gimė kartu su pilvu. Kai Rapolas buvo jau ke-

lis mėnesius pilve, labai užsinorėjau siuvimo mašinos. Iki tol buvau siuvusi gal kokius tris siuvi-nius. Martynas man nupirko siuvimo mašiną, pradėjau siūti ir nesustojau. Siuvau drabužėlius Do-micelei ir dėjau nuotraukas į “feiskubą”. Galiausiai pastebėjau, kad nieko daugiau nedarau, tik siūnu: pasisodinu Domicelę ant kelių, Rapolas pilve ir siūnam trise. Todėl sakau, kad viskas prasidėjo nuo Rapolo. Jis viską ir sukūrė, aš net nemokėjau siūti. Tai nepaaiškinama.

- Ką veikei iki tol? - Baigiau Dailės akademijoje interjero dizainą ir

dirbau reklamų dailininke apipavidalintoja. Tas darbas labai sunkė fiziškai.

Žiogų reikalai

“Mu

MM

yMo

on

” Ieva Juodelytė

Vaikiškų drabužėlių “Mummymoon” kūrėja

Domicelės ir Rapolo mamawww.mummymoon.com

http://www.mummymoon.com


“MuMMyMoon” atnešė Rapolas

Ieva, Martynas, Domicelė ir RapolasTito Obelenio nuotr.


- Todėl vieną dieną susikrovėte lagaminus ir išvažiavote į Norvegiją?

- Kai prasidėjo krizė, baigėsi filmavimai, gimė Domicelė, ir išvažiavome. Ir labai džiaugiuosi, kad taip padarėme. Gyvenome nepaprastai gražioje vietoje, pakrantėje ant fiordo. Martynas dirbo, o mes su Do-micele kiekvieną dieną eidavom į lauką, būdavom kartu. Tai buvo nepaprastai gražus laikas. Žinoma, reikėjo laiko atprasti nuo Vilniaus, žmonių, draugų, priprasti prie šeimos, prie minties, kad ją turi.

- Kodėl grįžote, jei buvo taip gera?- Nes trūko šeimos, draugų. Po žemės drebėjimo

Japonijoje labai jautriai sureagavau. Pagalvojau, kas būtų, jei kokia stichinė nelaimė čia nutiktų – nei anūkų, nei vaikų... Ir dar dėl darželio, dėl kalbos grįžome. Aš su vaikais prieš du mėnesius, Martynas – prieš porą savaičių. Dabar vėl bandom priprasti prie Vilniaus.

- O kodėl - “Mummymoon”?- Man vaikai – kaip mėnuliukai. Abu vaikus gim-

dydama žinojau, kad jie gims naktį, kai švies mėnulis. Taip ir buvo. Prieš gimstant Domicelei, dar susapna-vau sapną. Ji man pasakė, kad gims, kai bus 19 jau-naties mėnulių. Vėliau mama astrologiškai suskaičiavo, kad tai ir buvo būtent ta diena. Tas mėnulis toks paslaptingas. Kiekvienas vaikas atneša “nesvietiškai” daug. Su Domicele išvažiavome į Norvegiją, kad pažintume vienas kitą kaip šeima. O Rapolas gimė, kad atneštų tą užsiėmimą, kuris tilptų

į širdį ir su kuriuo galėtum gyvent kartu su vaikais. Jis parodė, kur eiti.

- Ką pati papasakotum apie savo kuriamus drabužėlius?

- Net nežinau, ar jie skirti vaikams... Aš pati juos visus vilkėčiau. Tik sumažinu ir vaikams labai tinka. Spalvos – žemiškos, pastelinės. Mes iš Anykščių, tos gamtos taip trūksta... Renkamės natūralias medžiagas: vilną, medvilnę. Norėtųsi, kad viskas būtų tik iš ekologiškų audinių, bet viskas pamažu. Ką tik visi keturi grįžome iš didžiausios vaikiškų drabužių paro-dos Anglijoje. Išsinuomavome mažiausią ekspozicijos plotą, patys pasidarėme tokį grindinį iš medžio, primenantį lieptą į jūrą. Išdrožėme rankomis “Mum-mymoon” raides. Pristatėme pavasario ir rudens ko-lekcijas.

- Kas tau yra gražus žmogus?- Tai vidus. Akis pamatai ir jos viską pasako. Man

atrodo, piktas žmogus net nežiūrėtų į tokius drabužėlius... Gal jie turi kokią apsaugą?

- Į ką norėtum, kad išsivystųtų tavo pomėgis ir darbas?

- Su Vėjūne, kolege, kuri man padės, kaip tik kalbėjome, kad mums svarbiausia dirbti sąžiningai. Kad viskas vyktų iš meilės. Jei neišeina, geriau ir ne-daryti. Be to, daryti taip, kad nenukentėtų vaikai. Ir aukot labai norim. Mums tai labai svarbu. Dar nežinom, kam, bet žinom, kad tikrai aukosim.

�� lamuslenis.ltModeliai: Domicelė, Rojus, Vincas

“Mommymoon” nuotr.

www.mummymoon.com


vAiKAi – KAip mėNuliuKAi

www.mummymoon.com


vAiKAi – KAip mėNuliuKAi

www.mummymoon.com


www.mummymoon.com

�� lamuslenis.lt“Mu

MM

yMo

on

”

www.mummymoon.com


renkamės natūralias medžiagas: vilną,

medvilnę. Norėtųsi, kad viskas būtų tik iš

ekologiškų audinių, bet viskas pamažu


www.mummymoon.com


www.mummymoon.com

www.mummymoon.com


“MuMMyMoon”

www.mummymoon.com


Drabužėlių galite įsigytiwww.mummymoon.com


www.mummymoon.com


Drabužėlių galite įsigytiwww.mummymoon.com


www.mummymoon.com


Spalvos architektūrą priartina prie žmogaus. Jos betarpiškai veikia emocijas. Spalvų naudojimas šių dienų architektūroje susijęs su technologijų progresu ir eksperi-mentais įvairių medžiagų savybėmis.

BarBara Linz “CoLor” (SpaLva)Šiuolaikinė medinės architektūros samprata mažai su-

sijusi su kaimo architektūra, priešingai, ji krypsta visai kita linkme. Specialiai išryškintos linijos dažnai papildo asketiškas pastato formas.

BarBara Linz “Wood” (MediS)

Hamake su knyga

http://humanitas.lt/pirkite-3-knygas-ir-gaukite-50-nuolaida.html


Šiuolaikinė medinės architektūros samprata mažai su-sijusi su kaimo architektūra, priešingai, ji krypsta visai kita linkme. Specialiai išryškintos linijos dažnai papildo asketiškas pastato formas.

BarBara Linz “Wood” (MediS)Energiją tausojančio gyvenimo principai: karštuose re-

gionuose išsiversti be dirbtinių oro kondicionavimo sistemų, o šaltuose kraštuose šilumos energiją pasigaminti nenau-dojant žaliavų.

BarBara Linz “eCo-HouSeS” (ekoLogiški naMai)

Akcija!Perkant šias 3 knygas taikoma 50 % nuolaida.

Nori laimėti šias knygas - užsuk į “Lamų slėnio” “Facebook”

http://humanitas.lt/pirkite-3-knygas-ir-gaukite-50-nuolaida.html



Bon Appétit

Saldaus gyvenimo receptas:

šokoladas ir švieži vaisiai

- Kodėl palikote gražiąją Prancūziją ir persikėlėte į JAV?

- Išvykusi iš Prancūzijos, pirmiausia persikėliau į Naująją Zelandiją, kur mokiau prancūzų kalbos. Bet jau buvau sutikusi Philipą, kuris kiek anksčiau, kai dirbau dėstytojo asistente viename JAV universitetų, tapo mano vyru. Tad paprasčiausiai nusprendžiau grįžti į Jungtines Valstijas, kad mums netektų susitikinėti ir gyventi atskirai.

- Ar vis dar ilgitės Prancūzijos?- Žinoma. Pasiilgstu gyvenimo būdo, kultūros ir

miestelio, kuriame užaugau. Ir šeimos. Esu vienintelė, palikusi Prancūziją ir išvykusi gyventi svetur.

- Ar yra šalis, kurioje dar nebuvote, bet labai norėtumėte apsilankyti?

- Mane visada traukė Japonija ir Skandinavijos šalys, kaip Norvegija. Taip pat Azijos šalys: Laosas, Kambodža, Vietnamas. Mano svajonių kelionė neapsieitų be mais-to, gamtos ir susitikimų su vietos gyventojais.

- Kokie prisiminimai, susiję su maistu, liko iš vaikystės?

- Dauguma mano vaikystės prisiminimų susiję su maistu. Esu kilusi iš šeimos, kuriai maistas yra visa ko epicentras. Tėvai, tetos, dėdės ir seneliai – visi turėjo daržus ir vaismedžių. Prie pusryčių stalo mes visada kalbėdavome, ką valgysime per pietus, o per pietus – ką valgysime per vakarienę. Mano vyrui, pirmą kartą susitikus su mano šeima, tai pasirodė gana juokinga.

- Ką manote apie amerikietiškąją maisto kultūrą?

- Ji akivaizdžiai kitokia ir yra dalykų, kurių aš nemėgstu. Tačiau ieškant galima rasti daugybę mielų vietos fermerių, kurie augina nuostabius produktus. Vasarą vyksta nedideli, žavūs ir tikri ūkininkų turgūs. Jie tikrai žavingi.

- Kaip tinklaraštis “La Tartine Gourmande” pakeitė Jūsų gyvenimą?

- Niekada neįsivaizdavau, kad pradėjus rašyti blogą visiškai pasikeis mano karjeros kelias. Atsiskleidė mano kūrybiškumas. Sutikau tiek daug nuostabių žmonių, rašančiųjų apie maistą, stilistų, fotografų. Jaučiuosi palaiminta, galėdama daryti tai, kas man labiausiai patinka, ir gyventi iš to – ruošti maistą, kurti stilių, fotografuoti ir rašyti apie tai.

- Ką tik baigėte savo pirmąją knygą. Papasako-kite šiek tiek apie ją.

- Mano knyga – tai tiesiog receptų rinkinys su fo-tografijomis ir istorijomis, kurios pasakoja apie ma-no kulinarinę kelionę, kai gyvenau Prancūzijoje, ir dabar, kai gyvenu JAV su dukra Lulu ir vyru. Iš tiesų tai mano tinklaraščio pratęsimas.

- Patiekalas, kuriuo labiausiai didžiuojatės?- Sudėtinga. Nesu tikra, ar galiu atsakyti. Visada

džiaugiuosi, kai rezultatas būna skanus ir gražus. Ar tai būtų paprastas, ar sudėtingas patiekalas.


- Jus labiausiai sužavėjęs kito žmogaus paruoštas patiekalas?

- René Redzepi iš restorano “Noma” Kopenhagoje arba William Ledeuil iš “Ze Kitchen Gallery” Paryžiuje.

- Virtuvės šefas, kuriuo žavitės?- Mano mėgstamiausias restoranas, į kurį vis grįžtu,

- tai “Noma”. Vakarieniavau ten prieš keletą metų, kai su Philipu keliavome po Daniją. Maistas, kurį valgėme, sužadino visus mūsų jausmus. Vizualiai gražu. Skanu ir taip šviežia. Originalu. Absoliuti haromija su aplinka.

- Kas Jus įkvepia?- Tiek daug dalykų. Natūralus šviežių produktų

formų ir spalvų grožis. Įsimintinas restorane ragautas patiekalas. Kelionės po svečias šalis atrandant naujas maisto kultūras. Mano šeima ir draugai. Mano mama visada demonstravo meilę per maistą. Ilgą laiką to nežinojau, bet perėmiau iš jos tai. Kai žmonės būna laimingi dėl mano paruošto gražaus maisto, didžiuojuosi. Ir jaučiuosi laiminga.

- Produktai, kuriuos visada rasi Jūsų šaldytuve?

- Ūkininkų kiaušiniai, “Comté” ar ožkos sūris, gražgarstės, morkos, porai, jogurtas ir sezamo arba migdolų sviestas. Man patinka, kai šaldytuvas pilnas vaisių ir daržovių, tad visada pasirūpinu atsargomis spontaniškiems patiekalams.

- Ko nemėgstate valgyti?- Perdirbtų maisto produktų.

- Kokius kitus tinklaraščius skaitote?- Yra daugybė labai mielų: “B Comme Bon”, “Oran-

gette”, “At Down Under”. Skaitau įvairius blogus apie įvairius dalykus. Vienuose gražios nuotraukos, kituose – įdomios istorijos. Bet bendrai nesusidomėčiau tinklaraščiu, kuriame nepasakojamos istorijos – ar žodžiais, ar nuotraukomis.

- Kokie yra svarbiausi saldaus gyvenimo ingre-dientai?

- Šokoladas. Šviesi sezoniniai vaisiai.

Béatrice PeltrePrancūzė, gyvenanti JAV, Bostone

Maisto stilistė, fotografė, receptų kūrėjaTinklaraščio “La Tartine Gourmande”

autorė

http://www.latartinegourmande.com/

lamuslenis.lt

Béat

rice

Peltr

e nu

otr.


Jūrinis ešerys su pankoliais

2 asmenims

Jums reikės:Alyvuogių aliejaus1 jūrinio ešerio, žvynuoto ir išvalyto1 Mejerio citrinos (arba 1 žaliosios citrinos)3 citrininio čiobrelio šakelių3 kalendros šakelių1 Kaffir žaliosios citrinos lapo1 česnako skiltelės, nuluptos ir supjaustytosAustralietiškos sluoksniuotosios druskos (pagal skonį)Sičuanio pipirų (pagal skonį)1 pankolio svogūno, susmulkinto

Įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsnių. Paimkite didelį sviestinio popieriaus (arba folijos) lapą ir išklokite juo darbastalį. Apšlakstykite alyvuogių aliejumi ir padėkite ant jo žuvį. Perpjaukite citriną pusiau. Vieną pusę supjaustykite griežinėliais, kitą pasilikite. Į žuvies visų įdėkite 1 česnako skiltelę, 1 žaliosios citrinos lapą, 3 citrininių čiobrelių šakeles, 3 kalendros šakeles ir 2 citrinos griežinėlius. Paskaninkite druska ir Sičuanio pi-pirais. Ant viršaus uždėkite lazdelėmis supjaustytą pankolį ir apšlakstykite citrinų sultimis bei alyvuogių aliejumi. Uždenkite žuvį dar vienu sviestinio popieriaus lapu ir abu galus užriškite virvele. Kepkite 25-30 min. Skanaukite su ryžiais ir salotomis.

Mano svajonių kelionė neapsieitų be maisto, gamtos ir susitikimų

su vietos gyventojais

lamuslenis.lt

Béat

rice

Peltr

e nu

otr.


Kaimiški rabarbarų ir aviečių pyragėliai su imbieru ir žaliosiomis citrinomis

4 pyragėliai

Jums reikės:Rudųjų ryžių, tefo ir sorų tešlos krepšeliams* 2 ilgų rabarbarų, supjaustytų mažomis lazdelėmis, kad tilptų į pyragėlių formelesMaždaug 10 aviečių, perpjautų pusiau50 g + 2 šaukštų (25 g) rudojo cukrausNedidelio smulkiai tarkuoto imbiero1 citrinos žievelės, smulkiai sutarkuotos25 g + 2 šaukštų (25 g) migdolų miltų

Įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsnių ir pyragėlių formeles išklokite tešla. Kiekvienos dugne šakute padarykite po nedidelę skylutę. Padėkite formeles į šaldytuvą. Į nedidelį indą supilkite 50 g + 1 šaukštą cukraus, imbierą ir citrinos žievelę bei migdolų miltus. Viską gerai išmaišykite. Mišinį padalykite į keturias dalis ir sukrėskite į pyragėlių formeles. Ant viršaus išdėliokite rabarbarų lazdeles ir po dvi avietes. Apibarstykite likusiu cukrumi. Pyragėlius kepkite 20 min. Jei norite, galite kepinius papuošti dar keliomis avietėmis, kad jie būtų sultingesni ir gardesni.

*Krepšelių tešla:

60 g sorų miltų90 g rudųjų ryžių miltų75 g grikių miltų1,5 šaukštelio ksantano gumos0,5 šaukštelio jūros druskos100 g šalto svieto, supjaustyto1 kiaušinio4 (ar daugiau, jei reikia) šaukštų šalto vandens

Maisto maišytuve sumaišykite miltus, ksantano gumą ir druską. Sukrėskite sviestą ir naudodami pulsuojantį režimą, sumaišykite mišinį iki trupinių. Įmuškite kiaušinį ir maišykite toliau. Po šaukštą supilkite vandenį ir maišykite, kol tešla atsiskirs nuo indo. Sukrėskite tešlą į dubenį ir uždenkite. Šaldykite 1-2 val. Išėmę iš šaldytuvo, palaikykite kambario temperatūroje.

Esu kilusi iš šeimos, kuriai maistas yra visa ko epicentras. Prie pusryčių

stalo mes visada kalbėdavome, ką valgysime per pietus, o per pietus –

ką valgysime per vakarienę.

lamuslenis.lt

Béat

rice

Peltr

e nu

otr.


Raudonųjų serbentų ir migdolų pyragėliai

6 pyragėliai

Krepšeliams:100 g rudųjų ryžių miltų60 g kvinojos miltų20 g kukurūzų miltų1 kiaušiniožiupsnelio druskos90 g šalto sviesto, supjaustyto

Įdarui:300 g raudonųjų serbentų, nuplautų2 kiaušinių20 g kukurūzų miltų60 g migdolų miltų1 vanilės ankštis, perskelta pusiau, išimtomis sėklytėmis

Dubenyje sumaišykite rudųjų ryžių ir kvinojos miltus. Supilkite kukurūzų miltus ir žiupsnelį druskos. Sudėkite sviestą ir minkydami pirštų galiukais formuokite rupią tešlą. Įmuškite kiaušinį ir vėl minkykite, kol iš tešlos suformuosite kamuolį. Su-vyniokite į plastikinę plėvelę ir padėkite į šaldytuvą kelioms valandoms arba pernakt. Įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsnių. Prieš kočiodami, tešlą palaikykite kambario temperatūroje. Išklokite tešla pyragėlių formeles ir dugne padarykite po mažą skylutę. Uždenkite sviestiniu popieriumi ir uždėkite vanilės ankštis. Kepkite pyragėlius 15 min., tada nuklokite popierių ir nuimkite vanilės ankštis; palikite atvėsti. Dubenyje suplakite kiaušinius su cukrumi. Suberkite migdolų ir kukurūzų miltus bei vanilės sėklas ir dar pamaišykite. Suberkite raudonuosius serbentus ir išmaišykite. Padalykite įdarą į formeles ir kepkite 25-30 min. 190 laipsnių karštumo orkaitėje, kol pyragėlių viršus dailiai apskrus. Palikite atvėsti ir patiekite apibarstę cukraus pudra.

Kai žmonės būna laimingi dėl mano paruošto gražaus maisto,

didžiuojuosi. Ir jaučiuosi laiminga.

lamuslenis.lt

Béat

rice

Peltr

e nu

otr.


Spagečiai su keptais vyšniniais pomidoriukais, citrina, čiobreliais ir medumi

4 asmenims

Jums reikės:Jūros druskos ir pipirų900 g prinokusių vyšninių pomidoriukų2 didelių česnako skiltelių, susmulkintų1 šaukštelio susmulkintų citrininių čiobrelių1,5 šaukšto medaus + dar šiek tiek pagardinti patiekalui6 šaukštų alyvuogių aliejaus + dar šiek tiek pagardinti patiekalui2 didelių morkų, nuskustų ir supjaustytų plonomis juostelėmis340 g spagečiųTarkuoto parmezano sūrio (pagal skonį)115 g sutrupinto fetos ar ožkos sūrioSaujos šviežių rėžiukų lapųŠiek tiek žaliųjų citrinų sulčių

Įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių. Pomidoriukus suberkite į kepimo indą; padėkite į šalį. Dubenyje sumaišykite česnaką, citri-ninius čiobrelius, medų ir įpilkite 6 šaukštus alyvuogių aliejaus. Apibarstykite druska ir pipirais. Šį marinatą užpilkite ant pomidorų. Pomidorus kepkite apie 20 min; po to palikite juos įkaitusioje orkaitėje, kad neatvėstų. Supjaustytas morkas pa-laikykite 1 min. įmerktas į verdantį vandenį, o paskui perliekite šaltu vandeniu. Išvirkite spagečius “al dente” pasūdytame van-denyje. Nupilkite vandenį ir supilkite spagečius į didelį indą. Užpilkite šaukštą alyvuogių aliejaus ir lengvai pamaišykite. Užpilkite morkas, pomidorus ir marinatą, sutrupintą fetos sūrį ir gausiai pabarstykite tarkuotu parmezanu. Padalykite maka-ronus į keturias lėkštes ir kiekvieną papuoškite rėžiuko lapeliais. Užlašinkite žaliųjų citrinų sulčių ir apšlakstykite medumi ir alyvuogių aliejumi. Jei po ranka turite šviežių petražolių, galite pridėti ir jų.

Jaučiuosi palaiminta, galėdama daryti tai, kas man labiausiai pa-

tinka, ir gyventi iš to.

lamuslenis.lt

Béat

rice

Peltr

e nu

otr.


“Rainier” vyšnių sriuba su imbieru, vanile, žaliosiomis citrinomis ir avietėmis

4 asmenims

Jums reikės:450 g “Rainier” vyšnių be kauliukųPaprasto jogurto arba vanilinių ledų

Sirupui:1,5 puodelio (375 ml) vandens80 g šviesaus cukranendrių cukraus 2,5 cm gabalėlio imbiero šaknies, nuluptos ir susmulkintos1 vanilės ankšties, perskeltos pusiau, išimtomis sėklomis1 citrinos sulčių75 g aviečių

Visas sirupo sudedamąsias dalis supilkite į puodą ir užvirkite, cukrus turi ištirpti. Sumažinkite liepsną, uždenkite puodą ir pa-likite 30 min. Išėmę vanilės ankštį, sirupą supilkite į plaktuvą ir sutrinkite. Perkoškite per koštuvą, kad atsiskirtų sėklos ir vėl supilkite į puodą, įmeskite ir vanilės ankštis, kurias anksčiau išėmėte. Užkaiskite ugnį. Į sirupą suberkite vyšnias ir ant silpnos ugnies virkite 5-8 min. Prieš padedant į šaldytuvą, palikite vyšnias atvėsti sirupe. Patiekite su jogurtu arba vaniliniais ledais. Bet sriuba skani ir be šių priedų.

Mano mama visada demonstravo meilę per maistą. Ilgą laiką to

nežinojau, bet perėmiau iš jos tai

ir dėl to mums nieko nereikia perdirbti :)

www.lamuslenis.lt

É

Documents

Llamas' valley / Lamų slėnis