Click here to load reader

Marius Katiliskis Miskais Ateina Ruduo

  • View
    2.047

  • Download
    377

Embed Size (px)

DESCRIPTION

'Miskais Ateina Ruduo'

Text of Marius Katiliskis Miskais Ateina Ruduo

  • Marius Katilikis MIKAIS ATEINA RUDUO

    Man negaila savo vyro laidoko, Tik man gaila, kad nedriai surio...

    PIRMAS

    Orai pasikeitgreiiau, negu spjo pilnatis pereiti deli, kaip ir buvo nusaks lubasis Doveikos piemuo. Jo kaulus sukino sausgla, tai nekjo geriau u visus kalendorius. Unkt jis botagais nuaiyto unies balsu, kaleno dantim ir labai nenoriai trauksi nuo lauo. Dienprie tai jau pagavo sprangiai rykauti kktas, paiaus plunksnas ir mogprisileisdamas pernelyg arti. Meleta galando gelein snap sausepus ak, voverpiktai virkt, erdama akis skujvynus, o zuikiai skuto i tankumyn palaukes. Dangaus skvernas, uklojs balkv, negyv tyrelio lygum, staiga tamsiai drumstai pamlo, jog atrodvakaras bt ir suotmis smelktsi i vispusigilyn paimiko ird. Garbanota ir irma pelkynpuelisritis, neapvelgiamai liliuojanti iki eero ir j apsupanti, suvito vieiu alumu, tartum dobil laukas po lietaus. Egls sujudo i vidaus, i paakni. Sniegas kniojosi ir irkapledijspygliai. Drebulys perbgo mik. Jis pasidartrankiai garsus, atpalaiduojs i savs visa, kbuvo sugrs per ilgus iemos mnesius, kaltis buvo sukals akmenine kle em. Grivanimeditrenksmas ir jsukelto vjo esys pjovsi birmis ir skynimais. alios metalins muss balsu zirzpjklai, legjo ir viauksjo kirviai, ir eigulaukianiojo kavimas skardjo ilgai, pratisai, lyg skerdiaus ragas. Neilgtrukus lyg tai migla kokia, lyg patsai debesis nusileido i viraus. Aptraukkirtimus ir sivl tarp medi. Pirtins sudrko, avalynatsileido, ir aperknijusios darbinink nugaros sujuodavo lapiais lopais. Smulkut lijundra buvo jauiama ant veido. Imaltu iemkeliu, greitomis pratrintu tarp kelm ir atva, vienas po kito liaupopiermalkiveimai. Brakjo pakinktai, tratjo ienos, cyppavaos, ujusios ant plikos aknies, ir pliaukjo botagai ir keiksmai kandin sekanivej. Juos lenki prieingos puss tuiais, skubdami atgal kirtimus, ivertsavo krovinius prie ups. Jos pakraiu, iek tiek pakilesniu nuo ledo, rikiavosi neapvelgiamos rietuvs sukrautos mediagos. I ia, kiek siek akys, tyvuliavo neaug pueli plotai ir kelmynai, paiauti skurdiu atalynu ir kur ne kur skline puim. Mikas trauksi nuo ups tokiais plotais, kokius spdavo girininkas su gauja eiguli apmatuoti per vasar, iem paguldyti ant ono i vis urktyni surankioti kirtjai ir nuplukdyti pavasar Melamedo tvenkin. - Ei, ei, zimagorai! Pasispauskit! Pasipustykit delnus, vakar bus k ant danties umesti! - tuiomis rogmis, gulom ant maio pasidrbs, smarkia risia pralkkininkas. Kirtjai neturjo kada su pravaiuojaniais rietis. Jie galjo nebent nusispjauti ir pagrmoti kirkoiu, jei kuris jau per daug jo i tvarkos. Bet keiksmas, kurTilius paleido pavjui, buvo skirtas kitam kam. Jis pajuto atsileidusapavir mgino persukti autus, pasidjs kojant kelmo. Padaurankomis kelnikienes. - Peilpaskolink, Petrai. - O kur savjdjai? - Neberandu. - Kai nuleis snieg, tik nepatingk paiekoti. Iki tuzino susirinksi, - atlenks geletir senu proiu brkteljs amenis laun, padavPetras peil. - Atrus. Nesipjauk. Tilius jaut, kad yra sekamas jo nevyks darbas, ir tai jam klapmaud. - O tu, Petriuk, per daug neiauk erio su savo batais. Dar okvirininku apauks. - Nagins gerai, kai la - kojai sveikiau. Bet nekas tokidien. - Apskritai nekas. unies darbas - unies ir duona. Ir viskas. Pairk, kokios rankos! - kio Tilius savo letenas lyg neklaiding rodym savo unikos buities. Jos buvo taip imirkusios, bjauriai susirauklijusia oda, kaip atsitinka skalbjoms, jog net gurgdjo braukiant vienkit. - Utat kad su pirtinm. Vegi, mano... - Kam tau pirtini, jei ktik gimusmotina mekos taukais itryn? Nalio, nilumos. Nieko tu nebijai. - Teisyb. - Kas teisyb? - nejaukiai kniosteljo Tilius. Ar pasaka apie mekir jos taukus? Petras sukukeno tartum eys. Jo rankos klpagarb ir pasigrjim. Neidribusios platakas, kad galt jomis ukloti pus stalo, trumpais storais pirtais, putnios, lyg patinusios. Jos blizgjo nuo sak, kietai sudirbtos, sumutais delnais, kaip sunkveimio padangos. Km, kliettomis rankelmis, viskas lo ir trupjo. Turdamas tokius nagius, ne duona - pyragu gali misti. Gyvas arijas grabinja ir visai neskubdamas nea prie pypks. Dar palaiko prispauds. Kalvis, ir tai aliau

  • nesielgia su ugnim. - Kain, kiek laiko? Petras irgi neturjo laikrodio, o valandbeveik tiksliai galjo nusakyti, ar bdavo saulta, ar apsiniauk. - Pietlauki? - Ne piet, o vakaro. - Tai dar toli. Toli vakaras, broliuk. Toli. Dienos jau itin pratsusios. Kai saul spindi pro akas, sniegas nebeatsilaiko ir patta. Ir i kaitusios ievs plyio ilenda gerai praiemojusi alia mus. Petras patikrino kirvio amenis, pasispjauddelnus ir, atidiai apveds akimis egls virn, iekojo jos pasvirimo. Ir akisidstymas, ir vjas turjo didels reikms tinkamam medio nuleidimui. Skiedros burgzdamos skrido alis, aptkdamos snieg, atsimudamos kitus medius, atkandamos lyg plriais dantimis nuo kelmo. Jis tvojo be sustojimo, kiekvienkirtpalyddamas savotiku kvpteljimu, ieinaniu garsu kha, tartum priduodaniu dar daugiau jgos jo rankoms. - Kam tokgilpakirtim? Ar vien kirviu ketini nulegenti? - Dl to, kad raudonegl. Kaip stikltrupinte trupinu,- atsakkirtjas lygiais kvpteljim tarpais, nesultindamas skaudikirvio smgi. Tada pridjo skerspjvio dantis prie ievs. Tilius traukpriklaups abiem keliais, persisuks ir svyruodamas visu liemeniu, Petras stovjo kaip sustirs, kaip kastas, perls pusiau, ilenkta kupra, nors pjovpaioje paaknje. Tik rankos vaistsi plaiai ir laisvai. Koks btmedis - uolas, epuar egl, kokio bebt storio, jeigu tik skerspjklis inea, reikjo nupjauti vienu pradjimu, neatsitraukiant. Tok jis turjo paprot, nors jaunasis vaipsi rangydamasis ant sniego lapiais keliais. Ir tai strnas vargino ir nugarsmelk. - Tik rankas leisk laisvai. Pats pjklas tegul dirba. prasi - nieko,- guodir moksenasis kirtjas. iema baigsi, o jis vis dar neprato ir nebetikjo susilyginti su draugu. Jis skaiiavo pjklo trkius. Iki imto, imto penkideimt. Raudonegl tvirtai laiksi. Dantys derg, lyg stiklo ukes graudami. J vargino tas nesibaigiantis skaitmendidjimas. Jis stengsi atsikratyti keisto proio, bet skaitmuo augo jo mintyse, kartu su rankos judesiu kirsdamas kakur sekundes, minutes... Petras, jei nelaik pypks dantyse, tai kramt kok abel ar skiedrel. Ir Petras turjo prot. O jis skaiiavo trkius, apnetas pjuvenomis, atlaus galv ir jkraipydamas, tartum vieno darbo dar bt per maai. Gerai, jog etadienis ir poilsio valanda jau ia pat. O Petras, altys, neparodo, kaip svarbu sulaukti to vakaro. Kantrus ir kietas jis, ir botago kirtpriimtblakstienomis nesumirkiodamas. Ta mintis vaikiojo nuo vieno prie kito. Jie galvojo kakpanaaus. - Kman tas etadienis? - moguti, kaip tu taip? Ar neinai, kad Veronika jau narsto silkm iaunas? - Saugokis! Pjkltrauk! Eglbrakteljo lyg mlungio suimtas snarys. akomis nubgo virpulys, nukrsdamas sniego ksnelius. Stuobrio vidury, paioje erdyje, tratjo, skilo. Pjvis iojosi kaip iovaujanio unies nasrai. Vyrai rm rankas, akimis sekdami medio svirim. Pamau jis gavo greit. Virndangaus lopinyje nurstaigbrkn ir griuvo, lengvai ukliudydama kitus medius. Nuo jpakilo sniego pga, nutvilkdama pavjui. alia ir kupli kaip vanta egl, dunksteljusi dusliu trenksmu, panr sniegir nurimo. Tik drtgalys, porpdpakils nuo kelmo, dar sibavo tartum porinio veimo rodiklis. akos trkte trko nuo kamieno ne amenim, o pentimi ugautos. Jas vilko glbiais ant priblsusio lauo, ir dmkamuoliai musi per aliir stordang, sukdamiesi ir grdamiesi papilkavusieri, minutkitapsemdami virnes. Tratanti liepsna plsi i paskos. - Tai, sakai, Veronika jau ruoia mums ukand? - klastingai merkPetras, rakindamas nulebentpypk. - Sukasi vikriai ir vis pro lang, ar nepareina Petras. - Ktu niekus... - Priemenj pasitinka, duris atidaro... - Chu chu chu... - Muilo tuoj kvepianio nusiprausti. Markinius baltus... - Gera moterait, kad jkur pypkakotis. - Paiam tai jau kaip motina. - Motina motinai nelygu, - Petras usikosjo, per giliai ulups dm. Nosis visai prisiplojo ir beveik dingo galybje smulkiraukleli. - O tau, rodos, jaunoji po irdia? - Per jauna. Anktis dar, - numetvaikinas ranka. - Kad taip Veronika, vyrelis, tai jau kita kalba. Arba kad ir vyresnioji... Bet ta jau turi tokprisiplakl. O itoji - vaikas. Gaila btdar. Paauginti reikia kokius metus. - Augino, kol neprijo. O paskui jau kaip su samiu. - Pasakos. - Nu ne. Juk ir tu nesisakytum, jeigu kokios. - Kas man? O ar ji tikrai, Petrai, tavo gimin?

  • - Kas, ar Veronika? Taigi pusseser. - Hm... Kartais taip lyg ir atrodyt. O Kadaila sako kkita. - Ktas grebstas imano. Neklausyk tu jo. - A klausau tavs. inai, tokia ten ta giminyst. Nuo panio radimo, kaip sako pas mus. Taiau kart ir a tvirtai suabejojau. Ir laukiau, kas bus toliau. Petras nusipurt. iurmls nubgo nugara ir strnomis, girdint, ktas iulba. Ar ten buvo kas, jis neatsimin. Bet jei sako, tai gal? Gal padaugins buvo? Nepigu apskaiiuoti, parjus i miko, ar jau utenka, ar dar stiklinait. O ta stiklinaitdaniausiai ir padaro juok. Ikrinta koks gelgallis, ir nebeaiku ryt, kas toj vieloj. Migla. Metro ilgio pagaliais rai nuleist egl, krypuodami prieprieiais, psdami dmus vienas kitam akis. Drgm krito i aukto, pjuvenos barstsi ant rank. Toliau pokjo kirviai, su trenksmu griuvo mediai, ir tratanti egliaki liepsna musi keliose vietose. - vakar n lao. Pasiimu udarb ir namolei. krisiu roges kokio muiko, ir pavys didum, - svarstpusbalsiu Tilius, tempdamas kyrimintkaip sili susiraizgiusios sruogos. - vakar turiu bt namie pas mam. - Geras vaikas. - Tu, Petrai, vyras rimtas, pagyvens ir kands dant visokiduon. Ar tau nra taip atsitik, jog atsikeli ryt ir niekaip nesusigraibai apie save? Iekai kelni, o pasiimi batus. Eini nusiprausti, o nukrapeni ne ten, kur reikia, o dar inn sakysim. Ivirkimegztukusitrauki ir, bepldamas emn, visas sagas ibarstai. I pat ryto nesiseka, painioja kain kas tau kojas. Ir tik paskui pradedi atitokti, kad yra kakas ne ta

Search related