Vytauto Didžiojo universitetasKaunas, 2013

Visuomenės grupių tyrimai. metinė apžValga

2011–2012 m.

lietuVos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams

Tarpdisciplininis visuomenės grupių tyrimų klasteris

ISSN 2345-0398e-ISSN 2345-038X

ISSN 2345-0398, e-ISSN 2345-038X © Kultūros tyrimų centras, 2013 © Vytauto Didžiojo universitetas, 2013

Redakcinė kolegija / tyrėjų grupė:Dr. Egidija Ramanauskaitė – Vytauto Didžiojo universitetas Ph.D. J. Rimas Vaišnys – Jeilio universitetas (JAV)Dr. Aušra Kairaitytė – Vytauto Didžiojo universitetas Andrius Buivydas – Vytauto Didžiojo universitetas

Kultūros tyrimų centro (KTC) kontaktaiAdresas: K. Donelaičio g. 52-40 , LT-44248 KaunasInterneto adresas: www.ktc.vdu.lt

Darbuotojai:Dr. Egidija Ramanauskaitė (centro vadovė): tel. +370 662 39 947, el. paštas: egidija@hmf.vdu.ltDr. Aušra Kairaitytė: tel. +370 662 32 470, el. paštas: a.kairaityte@hmf.vdu.ltAndrius Buivydas: el. paštas: andrius.at@gmail.comGintaras Jaronis: tel. +370 662 34 695, el. paštas: g.jaronis@hmf.vdu.lt

Kviestinis profesorius:Ph.D. J. Rimas Vaišnys: el. paštas: rimas.vaisnys@yale.edu

LMT mokslininkų grupių projektas „Studentų ir moksleivių migracijos procesų tyrimai“Sutarties Nr. MIP-113/2011

http://www.ktc.vdu.ltmailto:egidija@hmf.vdu.ltmailto:a.kairaityte@hmf.vdu.ltmailto:g.jaronis@hmf.vdu.ltmailto:rimas.vaisnys@yale.edu

TURINYS

ĮVADAS ................................................................................................................................... 4

1. AKADEMINIo JAUNIMo MIGRACIJoS TYRIMų STRATEGINė REIKšMė .... 61.1. Akademinio jaunimo migracijos įtakos visuomenės raidai ...............................6

2. AKADEMINIo JAUNIMo MIGRACIJoS TYRIMAS .............................................. 92.1. Sisteminio trijų etapų tyrimo rezultatai .............................................................. 112.2. Studijų šalies pasirinkimo motyvai .....................................................................112.3. Grėsmės akademinio jaunimo ir švietimo santykiams .....................................11

2.3.1. Neracionalūs studijų pasirinkimo principai ........................................... 112.3.2. Studijų kokybės sampratos neatitikimai ................................................. 12

2.4. Požiūrio į studijas pokyčiai patekus į naują aplinką .......................................... 132.5. Studijų kokybės trikdžių atpažinimas ................................................................. 13

2.5.1. Studijų programų kokybės ir reklamos neatitikimai ............................ 132.5.2. Dėstytojų užimtumas ................................................................................. 142.5.3. Administracijos abejingumas studentų problemoms ........................... 152.5.4. Nemotyvuoti studentai ............................................................................. 162.5.5. Nereikalingi dalykai ir praktikos trūkumas ............................................ 16

2.6. Studijų kokybės trikdžių suvaldymo procesas ................................................... 182.6.1. Būsenos–aplinkos–įtakos .......................................................................... 182.6.2. Reakcijos į studijų kokybės trikdžius....................................................... 19

2.7. Tyrimo reikšmė ir tolimesnės perspektyvos ...................................................... 20

3. PAGRINDINėS IšVADoS ............................................................................................. 22

4. PASIūLYMAI ................................................................................................................... 234.1. Studijų kokybės gerinimas .................................................................................... 234.2. Ekonominės sąlygos ir asmeninė aplinka ........................................................... 244.3. Socialiniam gyvenimui reikalingų žinių įgijimas .............................................. 244.4.Universitetų ir visuomenės bendravimas ............................................................ 254.5. Pokyčiai Lietuvos švietimo sistemoje .................................................................. 25

SUMMARY of KEY fINDINGS ..................................................................................... 26LITERATūRA ...................................................................................................................... 27PRIEDAS. Tyrimo demografiniai kintamieji ................................................................... 28

4

įVadas

Visuomenės grupių dinamikos tyrimai apima asmenų bendravimo grupėse ir su platesne visuo-mene procesus. Tyrinėjami asmens / grupės būsenos pokyčiai ir susijęs elgesys veikiant aplinkai. šie tarpdisciplininiai tyrimai aktualūs ne vien moksliniu požiūriu, jie turi plačias pritaikymo gali-mybes. Tyrėjai aiškinasi, kaip reikėtų keisti aplinkas ir kokios turėtų būti įtakos, kad visuomenėje vykstantys procesai pasitarnautų visuomenės gerovei. šiame leidinyje apžvelgiamas akademinio jaunimo migracijos procesų tyrimas. Tyrinėtojai ir praktikai pastebi, kad migracijos grėsmė valstybiniam saugumui yra susijusi su gyventojų skaičiaus mažėjimu, ypač su aktyviausių ir kūrybingų asmenų praradimu. Pastarasis veiksnys gali sukelti ne tik demografinių, bet ir socialinių-ekonominių problemų (žr. Didžgalvytė, Pukelienė 2010). Jeigu Lietuvoje ir toliau nemažės emigracijos srautas, nebeliks kam dirbti Lie-tuvos įmonėse, be to, mažėjant gyventojų, mažėja vartotojų. LRT ekonomikos forume (2013 m. kovo 20 d., dalyvaujant Vyriausybės atstovams) buvo išreikšta mintis (verslininkas Robertas Dar-gis), kad jau šiuo metu yra daug darbo vietų, į kurias negalima rasti darbuotojų. Ateityje, jeigu žmonės ir toliau emigruos, ši problema aštrės.

Svarbu nustatyti migracijos priežastis bei mastą įvairiose visuomenės grupėse (moksleiviai ir studentai, aukštos kvalifikacijos įvairių sričių darbuotojai, asmenys, praradę darbą, ir kt.), taip pat – grįžtamosios migracijos santykį su emigracijos procesais; nustatyti šių procesų įtakas valsty-biniam saugumui. Bendrame migracijos problemų kontekste ypač aktualus yra akademinio jau-nimo emigracijos reiškinys, nes kyla grėsmė ateityje prarasti intelektualinį potencialą. Moksleivių ir studentų išvykimą studijuoti į užsienį priimta laikyti trumpalaike emigracija, tačiau kai išvyks-tama masiškai, kyla klausimas, kiek jų sugrįš. Tyrimą atlikti paskatino tai, kad Lietuvoje iki šiol nebuvo vykdomi akademinio jaunimo migracijos sisteminiai ilgalaikiai tyrimai1, o esami įvairių migracijos aspektų tyrinėjimai atskleidžia problemos aktualumą ir mastą.

Lietuvoje atliktuose tyrimuose, kuriuose analizuojama Lietuvos studentų grupė, tiriamos stu-dentų emigracinės nuostatos ir jas lemiantys veiksniai (Merkys ir kt. 2006), gilinamasi į studentų motyvus išvykti dirbti į užsienį (Aidis, Krupickaitė 2007, 2009; Skačkauskaitė 2007), užsienyje magistrantūroje ar doktorantūroje studijuojančių asmenų reemigracijos veiksnius ir protų nutekė-jimo problemą (Didžgalvytė, Pukelienė 2010), akademinio jaunimo išorines ir vidines migracijos tendencijas (Kvedaraitė ir kt. 2011; Repečkaitė ir kt. 2009), Lietuvos studentijos socialinio portreto bruožus (Matulionis ir kt. 2010).

Atliktas akademinio jaunimo migracijos tyrimas nuo paminėtų tyrimų skiriasi tyrimo metodolo-gija, tyrimo dalyvių atranka ir tyrimo klausimais. Nagrinėjant motyvus išvykti studijuoti į užsienį arba pasirinkti Lietuvos universitetus, pastebėta dalis tų pačių studijų pasirinkimo motyvų ir aplinkybių, skatinančių studentus išvykti, o ne pasilikti studijuoti Lietuvoje, tačiau rasta ir naujų kintamųjų, buvo atskleistos studentų suvokiamos studijų kokybės dedamosios. Pastebėta, kad skirtingoms akademinio jaunimo grupėms būdingi ne tie patys motyvai, todėl svarbu atkreipti dėmesį į respondentų atranką. Keliami tyrimo klausimai parodo tyrimo dalyvių požiūrio pokyčius patekus į naują aplinką.

Tyrimo tikslaiMokslinis tikslas – surinkti žinių apie tyrimui pasirinktų populiacijų atstovų socialines aplin-

kas, kuriose jie gyvena ir veikia, apie tų aplinkų įtaką jų būsenai ir priimamiems sprendimams

1 Sisteminis ilgalaikis (longitudinis) tyrimas – tai tyrimas, kai per pasirinktus reikšmingus laikotarpius apklausiami tie patys respondentai.

5

pasilikti gyventi ir mokytis Lietuvoje arba išvykti. šių žinių pagrindu bandoma įvertinti asmenų elgesį ir vykstančius procesus. Aptariama, kaip galėtų būti keičiamos aplinkos ir kaip turėtų kisti būsenos, kad procesai pakryptų kita linkme.

Tyrimo taikomasis tikslas – suteikti žinių įvairaus lygmens valstybės tarnautojams, kad šie galėtų jas panaudoti bandydami paveikti socialinius-kultūrinius procesus, kurie turėtų įtakos ir migracijai.

Uždaviniai:1) Ištirti, kaip moksleiviai ir studentai apibūdina savo akademinio gyvenimo ir kitas jiems

reikšmingas aplinkas, kaip jie vertina šių aplinkų pokyčius perėję iš vienos studijų pako-pos į kitą.

2) Išanalizuoti minėtų aplinkų įtaką tyrimo dalyvių sprendimams pasirinkti studijas Lietu-voje arba išvykti į užsienį.

šioje apžvalgoje 1) akademinio jaunimo emigracijos mastas aptariamas ir vertinamas socia-liniame kontekste; 2) pateikiami atlikto moksleivių ir studentų migracijos procesų empirinio ty-rimo rezultatai.

Apžvalgoje pateikiami moksleivių ir studentų migracijos procesų tyrimo daliniai rezultatai. Toliau vykdant tyrimą bus analizuojami ir kiti klausimai, o surasti tikimybiniai ryšiai bus tikrina-mi didinant imtį.

tarpdisciplininis visuomenės grupių tyrimų klasteris

Tarpdisciplininis visuomenės grupių tyrimų klasteris vienija įvairių akademinių sričių ir krypčių tyrėjus, besidominčius visuomenės grupių procesais.

Vizija, misija ir uždaviniai

Klasterio vizija – įsilieti į tarptautinius akademinio bendradarbiavimo tinklus ir prisidėti plėtojant tarpdisciplininių grupių tyrimų kryptį, didinant visuomenės saugumą ir gerovę, gilinant jos kul-tūrinę savimonę.

Klasterio misija – tobulinti aktualių dabartinės visuomenės procesų pažinimo ir vertinimo te-orinius principus, išskiriant mažųjų grupių ir tinklų formavimosi (jų susikūrimo, elgesio / veiklos ir išnykimo) procesus; atliktų tyrimų pagrindu nustatyti kylančias problemas ir teikti pasiūlymus įvairių lygmenų socialinėms institucijoms; skelbti tyrimų rezultatus pasaulinėje mokslinėje spau-doje ir su jais supažindinti visuomenę.

Klasterio uždaviniai:1. Tyrinėti grupių elgesį ir tarpgrupinius konfliktus, socialinės aplinkos poveikį grupių el-

gesiui. Teikti pasiūlymus, kaip turėtų būti keičiamos aplinkos, kad procesai, didinantys grėsmes visuomenės darnai, asmens ir socialiniam saugumui, pakryptų kita linkme.

2. Dalyvauti tarptautiniuose projektuose ir programose, susijusiuose su naujų socialinių procesų tyrimais. Skelbti mokslo tyrimų rezultatus tarptautiniuose ir Lietuvos mokslo lei-diniuose bei konferencijose.

3. Sudominti jaunuosius mokslininkus aktualių socialinių procesų tyrimais, ugdyti jų tiria-mojo darbo įgūdžius, sudaryti sąlygas magistrantams, doktorantams ir jauniesiems moks-lininkams įgyti mokslinio tiriamojo darbo patirties aktualių dabartinių socialinių procesų tyrimų srityje, mokytis vertinti tiriamus reiškinius socialinio saugumo ir visuomenės ge-rovės plėtros kontekste, teikti rekomendacijas visuomenės institucijoms.

6

1. akademinio jaunimo migracijos tyrimų strateginė reikšmė

Akademinio jaunimo migracija yra bendrųjų migracijos procesų dedamoji, apimanti ekonomi-nius, socialinius, kultūrinius ir psichologinius veiksnius. Todėl tyrimai, atliekami įvairiose tiksli-nėse grupėse, padeda suprasti ir akademinio jaunimo migracijos reiškinį. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad ši visuomenės narių kategorija turi ir jai vienai būdingų savybių, susijusių su gyveni-mo laikotarpiu, kai jaunas žmogus renkasi savo gyvenimo kelią. Dėl šios priežasties būtina išskirti ir atidžiau patyrinėti akademinio jaunimo migraciją, kad, išsiaiškinus poveikius ir elgesį, būtų galima suformuluoti proceso valdymo strategijas, taktinius tikslus ir parengti priemones pasiekti, kad išvykimas iš šalies būtų trumpalaikis ir susijęs ne su neigiama savo šalies įtaka, o su poreikiais pažinti kitas kultūras, tobulinti profesinę kvalifikaciją ir bendrauti.

Neužtenka fragmentiškai patyrinėti atskirus atvejus, būtina atlikti sisteminius (geriausiai – ilgalaikius) lyginamuosius tyrimus, kurie apimtų pagrindines emigrantų ir grįžtančių emigrantų kategorijas. Reikia ištirti procesą nuo pradžios iki pabaigos: kai asmenys apsisprendžia išvykti, kai įgyvendina savo sprendimą (nuvyksta į naują aplinką), po metų, kai asmenys prisitaiko naujoje vietoje, kai baigia studijas. ši metodologija leidžia analizuoti būsenų pokyčius, atsirandančius vei-kiant besikeičiančiai aplinkai, ir susijusį elgesį.

Žinant aplinkas ir įtakas, kurios skatina asmenis išvykti, galima ieškoti priemonių, kaip keisti aplinkas, kad asmuo norėtų pasilikti Lietuvoje. Tokio pobūdžio tyrimas padėtų diagnozuoti so-cialinį klimatą pasirinktose visuomenės grupėse, o atpažinus neigiamų aplinkų įtaką galima būtų surasti argumentuotų sprendimų, kaip padidinti Žmogaus socialinės raidos indeksą ir Žmonių laimės indeksą. Į pastarųjų indeksų taikymo patirtį Skandinavijos šalyse per TV ekonomikos fo-rumą atkreipė dėmesį ekonomistė Ingrida šimonytė. Didinant šiuos indeksus, tikėtina, mažėtų migracijos srautai. Kol kas tai nėra mechanizmo nusakymas, o tik prielaida, nes norint padidinti minėtus indeksus, reikia surinkti žinių apie neigiamų aplinkų įtaką ir išsiaiškinti, kaip jas panai-kinti. Aptariamu tyrimu tikimės prisidėti ieškant veiksmingų būdų įgyvendinti šią politiką.

1.1. akademinio jaunimo migracijos įtakos Visuomenės raidai

Akademinio jaunimo emigracija gali sukelti trumpalaikius ir ilgalaikius trikdžius. Trumpalaikiai trikdžiai gali kilti:

1) dėl to, kad nepritraukiama studentų į tam tikras universitetų studijų programas / specia-lybes (todėl ateityje didės intelektualinio potencialo ir darbo rinkos krizė);

2) dėl to, kad, esant paklausai, sudėtinga surasti aukštos kvalifikacijos darbuotojų.Ilgalaikiai trikdžiai tampa pastebimi po kurio laiko, kai didėjantis minėtų kategorijų asmenų

trūkumas visuomenėje pradeda veikti šalies ekonomiką bei kitas socialinio gyvenimo sferas: svei-katos apsaugą (medikų trūkumas), švietimą, mokslą, meną ir kt.

7

Dar didesniu ilgalaikiu socialiniu trikdžiu gali tapti visos švietimo sistemos disbalansas, kai, išvykstant studentams, sutriks universitetų funkcionavimas ir išnyks dalis akademinio potencialo. Vieni akademiniai darbuotojai, norintys tęsti savo veiklą, bus priversti išvykti iš Lietuvos, kiti – persikvalifikuoti.

Tarp moksleivių pastebimas didelis susidomėjimas studijomis užsienyje. DEMoS kritinės minties instituto pateikiamais duomenimis, „nuo aukštojo mokslo „reformos“ pradžios Lietuvos studentų, norinčių studijuoti Britanijos universitetuose, skaičius išaugo dvigubai (pagal paraiškas stoti pateikusių studentų skaičių 2011 m.)“ (švietimo politikos vertinimas ir pasiūlymai, DEMoS politinės minties institutas 2011).

1 pav. Iš Lietuvos į Britanijos universitetus stojančių studentų skaičiaus augimas 2002–2010 m. (DEMOS pateiktas šaltinis: UCAS)2

Diagramoje matyti, kad 2011 m. į Britanijos universitetus stojo 3 155 lietuviai, o priimti – 1 755 studentai. Jeigu išvyks vis daugiau geriausių moksleivių, Lietuvos universitetai bus priversti dirbti su mažesnių gabumų studentais ir, bėgant laikui, bus prarandamas aukštųjų studijų (magis-trantūros ir doktorantūros) potencialas. Mažėjant studentų, atsiras tendencija uždaryti universi-tetus.

Pastaruoju metu vis dažniau svarstoma mažinti socialinių mokslų programų ir didinti inži-nerinių programų skaičių. šiai krypčiai plėtoti universitetams planuojama teikti daugiau valstybės užsakymų. Akademinio jaunimo migracijos tyrimas atskleidė, jog vienas svarbiausių išvykstan-čiųjų ir Lietuvoje pasiliekančių studentų studijų pasirinkimo motyvų yra patinkanti studijų pro-grama. Todėl būtų naudinga, atsiliepiant į būsimų studentų poreikius, išlaikyti socialinių, huma-nitarinių ir tiksliųjų mokslų programų įvairovę, kad kuo daugiau studentų Lietuvoje rastų jiems tinkamas studijas ir galėtų įgyti universitetinį išsilavinimą. Kitu atveju, tarkime, pasukus univer-sitetinį švietimą kuria nors viena kryptimi, studentai, besidomintys kitomis kryptimis, išvyks stu-dijuoti į užsienio universitetus.

2 The Universities and Colleges Admissions Service (UCAS). Registruotas UCAS centras Lietuvoje – „Kalba.lt“.

8

Būtų naudinga verslo investicijų į užsakomąsias specialybes praktika – kai dalis pramonės lėšų skiriama paruošti savos pramonės srities specialistams. Tačiau drauge turi egzistuoti huma-nitariniai ir socialiniai mokslai, menai, ugdantys didžiąją dalį intelektualinio kūrybinio šalies po-tencialo. šias studijų sritis reikėtų atnaujinti įtraukiant studijų programų, atsiliepiančių į naujos visuomenės pažinimo poreikius, jos procesų analizės ir kritikos reikmes. šalies švietimui naudin-ga vystytis heterogeniškai, apimant humanitarinę, gamtos ir visuomenės, inžinerinę sferas. Tokia harmonija yra natūrali akademinei erdvei, taip būtų palaikoma terpė įvairų mentalitetą ir skirtin-gų poreikių turinčių asmenų saviraiškai. Ji atitiktų darnaus, subalansuoto švietimo sampratą.

9

2. akademinio jaunimo migracijos tyrimas

Tyrimas vyko 2011–2012 m. Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje. Tyrimo dalyviaiTyrimui buvo pasirinktos grupės / imtys iš trijų populiacijų:1) 12-tų klasių moksleiviai, kurie a) yra pasiruošę išvykti studijuoti į Vakarų universitetą

(1 grupė) (10 moksleivių); b) renkasi studijuoti Lietuvos universitete (3 grupė) (10 moks-leivių);

2) Lietuvoje studijuojantys ketvirto kurso bakalaurai, kurie renkasi tolimesnes studijas: a) planuoja išvykti į užsienį (2 grupė) (10 studentų); b) pasilieka studijuoti Lietuvoje (4 grupė) (10 studentų);

3) užsienyje studijuojantys ketvirto kurso studentai, kurie baigė bakalauro studijas užsienyje ir sugrįžta tęsti studijų į Lietuvos universitetus (5 grupė) (10 studentų).

Tyrimo metodaiBuvo atliktas sisteminis ilgalaikis (longitudinis) tyrimas, kai per pasirinktus laikotarpius ap-

klausiami tie patys respondentai. Pasirinkti tokie asmens gyvenimo etapai, kai jaunas žmogus, esantis psichologinio brendimo būsenoje, renkasi savo gyvenimo kelią:

t0 etapas – kai tyrimo dalyviai ruošėsi studijuoti aukštesnėje studijų pakopoje; t1 etapas – kai tyrimo dalyviai mokėsi naujoje vietoje 1–1,5 mėn.; t2 etapas – po vienerių metų, kai tyrimo dalyviai geriau susipažino su nauja aplinka. Pradinis tyrimo etapas (t 0) vyko 2011 m. liepos–rugsėjo mėn., t1 etapas – 2011 m. lapkričio–

gruodžio mėn., t2 etapas – 2012 m. rugpjūčio–lapkričio mėn.Tyrimo dalyviai grupėse / imtyse buvo atrinkti sniego kamuolio metodu (kai vieni responden-

tai nurodo kitus). Tyrimo dalyviai pradiniame (t0) tyrimo etape atstovavo 7 Lietuvos gimnazijoms, 4 Lietuvos universitetams ir 6 užsienio universitetams. Kitame tyrimo etape (t1) jie pasiskirstė į 3 Lietuvos ir 9 užsienio universitetus. Dauguma į užsienį išvykusių moksleivių vyko į Jungtinę Ka-ralystę (Anglijos ir škotijos universitetus) (tikslesnių duomenų nepateikiame, kad būtų išsaugotas tyrimo dalyvių ir universitetų konfidencialumas).

Tyrimo eigoje dalyvių sudėtis šiek tiek keitėsi (vieni pasitraukė, kiti prisijungė). Iš viso tyrime dalyvavo 59 respondentai, iš jų 42 buvo apklausti po tris kartus per tris laikotarpius (t0–t1–t2), o 17 apklausta vieną kartą – t1 etape. Papildomi tyrimo dalyviai prisijungė prie tyrimo nuvykus imti interviu į užsienio universitetus, jų pateikti duomenys pasitarnavo analizuojant platesnį tyrimo kontekstą. Iš viso buvo imamas 71 giluminis (pusiau struktūruotas) interviu, kiekvieno iš jų tru-kmė – apie 2,5–3 val. Taip pat buvo imami 43 struktūruoti interviu, kiekvieno iš jų trukmė – 3 val. Iš viso imta 114 interviu.

Tyrimo etape, kai tyrimo dalyviai moksleiviai ir studentai išvyko studijuoti į užsienio univer-sitetus (t1 etapas), tyrėjai nuvyko į jų universitetus ir ėmė interviu tiriamiesiems naujoje aplinkoje; tyrėjai turėjo galimybę susipažinti su tyrimo dalyvių gyvenimo, studijų ir laisvalaikio sąlygomis. šis tyrimo etapas buvo atliktas Jungtinėje Karalystėje (JK), Anglijos ir škotijos universitetuose.

10

Gauti duomenys buvo susisteminti ir suvesti į duomenų bazę (saugoma KTC). Joje yra ir kiekybiniai, ir kokybiniai duomenys (komentaruose). Atrinkus svarbiausius klausimus ir suma-žinus jų apimtį, sudaryta duomenų bazė pasitarnaus tolimesniems tyrimams. Sistemiškai surink-ti duomenys visais klausimais pateikia informacijos apie kiekvieną tyrimo dalyvį trimis etapais. Duomenų bazės uždavinys „išlaikyti“ kuo tikslesnes surinktas lauko tyrimo žinias, kad jas būtų galima naudoti analizuojant įvairius tyrimo klausimus ir ieškant jų tarpusavio ryšių. Duomenų bazę sudaro atsakymai į 410 klausimų.

2 pav. Duomenų bazės fragmentas

Viršutiniame pav. matyti 1 ir 2 tyrimo dalyvių grupių atsakymai į klausimus apie motyvus išvykti studijuoti į užsienio universitetus per tris etapus. Apatiniame pav. matyti 3, 4, 5 gru-pių atsakymai į klausimus apie motyvus studijuoti Lietuvos universitetuose. Paveiksluose žalia spalva žymi atsakymus „taip“, raudona – „ne“, mėlyna – „vidutiniškai“, geltona – „nežinau“, bal-ta spalva – „nėra duomenų“. Kiekvienoje lentelės eilutėje matyti visų respondentų atsakymai į vieną klausimą, o kiekviename stulpelyje – vieno respondento atsakymai į visus pateiktus klau-simus. Programoje „Excel“ atveriamuose langeliuose (komentaruose) yra sudėti platesni atsaky-mai į klausimus (citatos, interviu fragmentai, pagilinantys atsakymus). Duomenų bazę sudaro 126 stulpeliai ir 410 eilučių.

11

2.1. sisteminio trijų etapų tyrimo rezultatai

Sisteminis trijų etapų tyrimas parodė, kad, susidūrus su nauja aplinka (išvykus studijuoti į užsienį ar pradėjus studijuoti Lietuvos universitete), tyrimo dalyvių požiūris į ją keičiasi. Didžiausi poky-čiai įvyksta perėjus iš t0 etapo į t1 etapą (kai buvę gimnazistai ir bakalaurai pasimokė 1–1,5 mėn. naujoje vietoje), po to požiūris nusistovi.

Pastaroji išvada koregavo tolimesnę duomenų analizės eigą. Toliau šioje apžvalgoje pateikiami tyrimo dalyvių požiūrių pokyčiai per tris etapus atskirais klausimais. Surasti požiūrių pokyčiai nurodo pasikeitusios aplinkos įtaką asmeniui ir padeda tyrėjui surasti tikimybines tyrimo dalyvio būsenos bei elgesio pokyčio priežastis. Gilesnė analizė leidžia atskleisti reikšmes, kodėl pasikeitusi aplinka yra geresnė ar blogesnė už buvusią. Žinodami šias reikšmes, universitetai gali lengviau surasti būdų, kaip valdyti procesus, kad studentai labiau domėtųsi studijomis Lietuvos universi-tetuose.

2.2. studijų šalies pasirinkimo motyVai

Akademinio jaunimo studijų šalies pasirinkimo motyvų analizė suteikia nemažai informacijos apie reikšmingas aplinkas, darančias įtaką asmens sprendimui išvykti studijuoti į užsienį, pasilikti Lietuvoje arba sugrįžti į Lietuvą. Išanalizavus akademinio jaunimo studijų pasirinkimo motyvus, galima tikimybiškai įvardyti svarbiausius aplinkos poveikio kintamuosius:

1) universiteto studijų kokybė, įskaitant dominančią studijų programą;2) ekonominės sąlygos, nulemiančios, ar asmuo galės studijuoti (ar užteks lėšų);3) asmeninio bendravimo aplinka (pasiliekantiems ir sugrįžtantiems – draugai Lietuvoje,

išvykstantiems – įsivaizduojama įdomi daugiatautė aplinka).

2.3. grėsmės akademinio jaunimo ir šVietimo santykiams

Tyrinėjant buvo nustatytos šios grėsmės akademinio jaunimo ir švietimo santykiams: 1) neracionalūs studijų pasirinkimo principai;2) studijų kokybės sampratos neatitikimai.

2.3.1. neracionalūs studijų pasirinkimo principai

Tyrinėjant buvo nustatyti neracionalūs studijų pasirinkimo principai, kurie sietini su būsimų stu-dentų nesidomėjimu pasirenkamų studijų programų turiniu, negalėjimu nei jų analizuoti, nei ver-tinti bent pradiniame lygmenyje. Kita susijusi problema – studijų programas būsimi studentai renkasi neatsižvelgdami į visuomenės poreikius, neturėdami žinių apie darbo rinką ir į ją nerea-guodami. Būsimi studentai renkasi studijas pasikliaudami bendraamžiais ir šiek tiek vyresniais, į universitetą jau įstojusiais draugais, todėl neretai įstoja ne ten, kur norėtų.

12

Tyrimo duomenų pavyzdys

• Renkantisstudijaspasikliaujamasavopolinkiaisirbendraamžiais.

1 lentelėĮtaka studijų pasirinkimui

Eil.Nr.

Tyrimo dalyviai

Renkantis studijasverta pasitikėti:

Išvykstantys Pasiliekantys Sugrįžtantys

Moksleiviai Bakalaurai Moksleiviai Bakalaurai Bakalaurai

Teigiamų atsakymų dažnis procentais grupėse

1 Mokytojų / dėstytojų rekomendacijomis 17 29 57 33 29

2 Žiniasklaidos informacija, reklama 33 29 0 22 14

3 Universitetų reitingais 67 43 0 22 29

4 Kitų studentų rekomendacijomis 67 86 86 78 57

5 Tėvų patarimais 8 29 29 22 146 Savo polinkiais 92 100 100 100 100

1 lentelėje trijų tonų langelių spalva yra susijusi su atsakymų į klausimus dažniais grupėse: tamsi – nuo 70 iki 100 %, vidutinė – nuo 50 iki 69 %, šviesi – mažiau negu 50 %.

2.3.2. studijų kokybės sampratos neatitikimai

Analizuojant moksleivių ir studentų motyvus išvykti studijuoti į užsienį ar pasirinkti Lietuvos universitetus, išryškėjo vienas svarbiausių motyvų – gerosstudijos/studijųkokybė. Pastebėta, jog yra akademinio jaunimo ir universitetų studijų kokybės sampratos skirtumų. Svarbu išsiaiškinti studentų sampratą, kad būtų galima derinti požiūrius.

Kalbėdami apie studijų kokybę, studentai įvardija keletą studijų aplinkos įtakų, kurios ir suda-ro jų suvokiamą gerų studijų visumą:

1) gera studijų programa ir atitinkamas jos pristatymas reklamoje;2) mokytojų / dėstytojų dėstymo lygis;3) motyvuoti studentai;4) mokytojų / dėstytojų bendravimas su studentais;5) dėmesys praktiniam darbui;6) studijuojami programos dalykai (reikalingi–nereikalingi);7) mokyklos / universiteto administracijos domėjimasis studentų poreikiais ir reagavimas į

juos.

13

2.4. požiūrio į studijas pokyčiai patekus į naują aplinką

(Dalinės išvados ir prielaidos tolesniems tyrimams)• Išankstinis požiūris į užsienio ir Lietuvos universitetų studijas (studijų kokybę) keičiasi,

kai studentai pradeda studijuoti / patenka į naują aplinką (t1). Motyvai, susiję su noru gyventi studijų šalyje, keičiasi po 1 metų (t2), kai geriau susipažįstama su aplinka.

• Neigiami pokyčiai vyksta, nes iš anksto nebuvo pakankamai susipažinta su studijų progra-momis ir studijų sąlygomis bei pragyvenimo galimybėmis.

• Proceso eiga panaši ir užsienyje, ir Lietuvoje: nemaža studentų dalis pirmaisiais studijų metais jomis nusivilia.

2.5. studijų kokybės trikdžių atpažinimas

Neigiamos studijų aplinkų įtakos, išsamiau aptartos 2.5.1–2.5.5 paragrafuose, yra tikimybinės prie-žastys, kompleksiškai skatinančios studentus emigruoti. Pateikti grafikai (3–8 pav.) rodo tyrinėtų studentų grupių / imčių būsenos pokyčius pereinant iš vieno studijų etapo į kitą: iš t0 – pradinės būsenos, kai tyrimo dalyviai rinkosi tolimesnes studijas, į t1, kai jie praleido naujoje vietoje 1–1,5 mėn., ir iš t1 į t2, kai jie pasimokė naujoje vietoje 1 metus ir labiau prisitaikė (pokyčius atspindi skirtingas stulpelių aukštis). Grafikais išreikšti aplinkų poveikiai tyrimo dalyviams buvo nustaty-ti atliekant mažos imties giluminį kokybinį tyrimą, kurio duomenys surinkti taikant giluminių interviu ir akademinės aplinkos stebėjimo metodus. Minėtų poveikių reikšmingumas gali būti statistiškai įvertinamas didinant tyrimo dalyvių imtį3.

2.5.1. studijų programų kokybės ir reklamos neatitikimai

Tyrimų dalyvių kritikos sulaukė universitetų studijų programų (ypač parengtų naujųjų) kokybė. Tyrimo dalyvių nuomone, reklamose stengiamasi viską pateikti daug gražiau, negu iš tikrųjų yra, todėl atvykę studijuoti studentai neretai nusivilia. Su programų kokybe yra susijęs ir dės-tytojų dėstymo lygis, ypač kai pradedama vykdyti nauja studijų programa, tam pakankamai nepasiruošus.

0

20

40

60

80

100

1 gr. 2 gr. 3 gr. 4 gr. 5 gr.

t0

t1

t2

3 pav. 123 kl. Ar geras tavo mokytojų / dėstytojų dėstymo lygis?

3 Išsamiau žr.: Ramanauskaitė, E., Vaišnys, R., Kairaitytė, A., Buivydas, A. (2013). Lietuvos akademinio jauni-mo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams. Mokslo studija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.

14

Į užsienį išvykusių studentų grupėse (1, 2 gr.), pereinant iš t0 į t1 etapą, požiūris į dėstymo lygį keičiasi teigiama linkme, o pasilikusių studijuoti Lietuvos universitetuose (3, 4 gr.) ir sugrįžusių iš užsienio bei studijas tęsiančių Lietuvoje (5 gr.) studentų požiūris į dėstymo lygį keičiasi neigiama linkme.

galimas neigiamas procesas

1. Reaguodami į mažėjantį studentų skaičių, universitetai taikosi prie rinkos: nutraukia pro-gramas, į kurias stoja nedaug studentų, skubotai kuria naujas programas ir jas patraukliai reklamuoja.

2. Studentai, įstoję į naujas programas, greitai pastebi, kad nėrakokybės: dėstytojai joms ne-pasiruošę, savo dėstomus dalykus žino tik paviršutiniškai.

3. Studentai perduoda žinią apie blogą studijų kokybę kitiems studentams ir moksleiviams.4. Moksleiviai toliau vyksta į užsienį / grįžta atgal, jeigu buvo parvykę.5. Procesas kartojasi.

2.5.2. dėstytojų užimtumas

Išvykstantys ir sugrįžę studentai, lygindami studijas užsienyje ir Lietuvoje, teigė, kad užsienio ir Lietuvos universitetų dėstytojai skiriasi bendravimo su studentais intensyvumu ir artimumu: „Už-sienyje jie visai kitaip bendrauja“, „dėstytojai tau yra labiau draugiški“, „galiu nueit pabendraut po paskaitų“. Tie studentai, kurie turi geresnės bendravimo su dėstytojais patirties, pažymėjo, kad bendravimas jiems naudingas ir sukuria gerą studijų atmosferą.

Tyrinėti atvejai atskleidė, kad ne visiems studentams užtenka bendravimo su dėstytojais per paskaitas, neretam svarbu pasigilinti į rūpimus klausimus bendraujant individualiai. Ypač užsie-nio universitetuose yra priimta toliau bendrauti su dėstytojais po paskaitų, pastariesiems tam ski-riama daugiau laiko.

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

1 gr. 2 gr. 3 gr. 4 gr. 5 gr.

t0t1t2

4 pav. 127 kl. Ar tavo mokyklos / universiteto dėstytojai skiria laiko bendravimui su studentais po paskaitų?

Ryškus teigiamas pokytis perėjus iš t0 į t1 etapą matyti tarp 2 grupės studentų, kurie įstojo į užsienio universitetų magistrantūros studijas.

15

galimas neigiamas procesas

1. Universitetai dėstytojų darbą vertina ir jų darbo užmokestį apskaito pagal formalizuotus kiekybinius produkcijos kriterijus.

2. Siekiant kiekybės (straipsnių, konferencijų skaičius, įvairių kitų veiklų apimtis), dėstytojai nukreipiami užsiimti veiklomis, nesusijusiomis su studentų lavinimu.

3. Studentai mato, kad dėstytojai jiems negali skirti daugiau laiko po paskaitų, neturi laiko bendrauti.

4. Studentai perduoda žinią kitiems būsimiems studentams apie blogas studijas. 5. Studentai ieško kitų universitetų, kurių akademinio bendravimo aplinka geresnė.

2.5.3. administracijos abejingumas studentų problemoms

Pasak studentų, administracijos darbuotojų santykiai su jais neretai būna labai formalūs, sukurta daug taisyklių, pro kurias nelabai matyti patys žmonės. Išvykstantys iš Lietuvos (1, 2 gr.) ir sugrįž-tantys (5 gr.) studentai Lietuvos universitetų administracijos darbą, palyginti su užsienio univer-sitetų, vertina blogiau.

0102030405060708090

100

1 gr. 2 gr. 3 gr. 4 gr. 5 gr

t0

t1

t2

5 pav. 146 kl. Gimnazijos / universiteto, kuriame mokausi, administracija domisi studentų poreikiais, į juos reaguoja

Grafike matyti šių grupių studentų būsenos pokyčiai patekus į naujas aplinkas (t0_t1). Teigia-mi pokyčiai vyksta išvykusiųjų grupėse (1, 2 gr.), o neigiami – sugrįžusiųjų grupėje (5 gr.). Lietu-voje pasilikusių studentų grupėse (3, 4 gr.) pokyčiai ne tokie pastebimi, tikėtina, jog šie studentai yra pripratę prie esamos aplinkos ir į ją mažiau reaguoja.

galimas neigiamas procesas

1. Universitetuose augantys administraciniai reikalavimai didina administracijos darbuoto-jų užimtumą (ataskaitos, suvestinės, projektinių veiklų vadyba ir kt.).

2. Administracija atlieka tik jai priskirtą studijų administravimo funkciją ir neturi laiko kreipti daugiau dėmesio į studentus.

3. Studentai mato, kad administracija nesidomi jų problemomis ir į jas nereaguoja, ir per-duoda žinią kitiems studentams, kad universitetams studentai nerūpi.

4. Universitetai praranda akademinių namų statusą arba jo net neįgyja.

16

2.5.4. nemotyvuoti studentai

Dalis iš Lietuvos išvykstančių tyrimo dalyvių teigė, kad Lietuvos universitetuose jiems teko moky-tis kartu su nemotyvuotais studentais, todėl studijos buvo neįdomios. Jų nuomone, labiau moty-vuoti yra geriausių užsienio universitetų studentai.

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

1 gr. 2 gr. 3 gr. 4 gr. 5 gr.

t0

t1

t2

6 pav. 190 kl. Mano klasiokai / kursiokai yra motyvuoti studentai

šios studijų aplinkos teigiamą pokytį labiausiai pastebi tyrimo dalyviai, įstoję į užsienio uni-

versitetų magistrantūros studijas (t0_t1, 2 gr.).

galimas neigiamas procesas

1. Universitetai siekia išlaikyti kuo daugiau (tiek, kiek jiems naudinga, siejant su valstybinio finansavimo politika) studentų, todėl priimama nemotyvuotų, blogai besimokančių stu-dentų.

2. Pastarieji studentai dažniausiai ir toliau elgiasi įprastai, prastai mokosi, tačiau dėstytojai juos ir toliau toleruoja (baiminamasi nubyrėjimo).

3. Jei auditorija žemo akademinio lygio, paskaitos būna nekūrybiškos, tampa neįdomios, nes dėstytojai negauna iš studentų grįžtamojo ryšio. Tokį patį poveikį patiria ir gerai besimo-kantys, motyvuoti studentai.

4. Motyvuoti studentai perduoda žinią kitiems studentams, kad universitete neįdomu studi-juoti, nes jo teikiamų studijų lygis žemas.

5. Motyvuoti studentai ieško kitų universitetų, neretai išvyksta studijuoti į užsienį.

2.5.5. nereikalingi dalykai ir praktikos trūkumas

Analizuojant motyvus išvykti studijuoti į užsienį, išryškėjo praktikos trūkumas Lietuvos universi-tetuose ir juose dėstomi nereikalingi dalykai. Nereikalingais dalykais dauguma tyrimo dalyvių lai-ko tuos, kurie glaudžiai nesisieja su jų pasirinktos programos kryptimi. Tyrimo dalyvių reakcijos į nereikalingus dalykus liudija jų požiūrį į pasirinktas studijas ir tai, kad jie nėra motyvuojami įgyti platesnį išsilavinimą.

17

0

10

20

30

40

50

60

70

80

1 gr. 2 gr. 3 gr. 4 gr. 5 gr.

t0

t1

t2

7 pav. 142 kl. Manau, kad man tenka mokytis daug nereikalingų dalykų

Dalis išvykusių moksleivių (t0_t1, 1 gr.) pastebi, kad užsienio universitetuose dėstoma mažiau nereikalingų dalykų. Daugiausiai nereikalingų dalykų t0 etape teko mokytis Lietuvos universite-tuose studijuojantiems tyrimo dalyviams (4 gr.). Perėję iš bakalauro studijų (t0) į magistrantūrą (t1), dalis šių studentų pažymi, kad nereikalingų dalykų magistrantūros programoje (palyginti su bakalauro) sumažėjo. Tačiau dalis parvykusių iš užsienio universitetų bakalauro studijų į Lietuvos universitetų magistrantūrą studentų (5 gr.) teigia, kad Lietuvos magistrantūroje (palyginti su Va-karų universiteto bakalauro studijomis) nereikalingų dalykų padaugėjo (t0_t1, 5 gr.).

0

20

40

60

80

100

1 gr. 2 gr. 3 gr. 4 gr. 5 gr.

t0

t1

t2

8 pav. 147 kl. Mano mokykloje / universitete daug dėmesio skiriama praktikos darbams

Požiūriai į praktikos galimybes vėlgi labiausiai keičiasi t0_t1 etape, kai studentai pradeda stu-dijuoti naujoje vietoje. Mūsų aptiktais atvejais daugiau iš Lietuvos išvykusių studentų teigia, kad jų naujame universitete, esančiame užsienyje, skiriama daugiau dėmesio praktikos darbams (1, 2 gr.). Tačiau tik mažesnė dalis iš užsienio sugrįžusių studentų galvoja, kad pasirinktoje Lietuvos univer-siteto magistrantūros programoje skiriama pakankamai dėmesio praktikai (t0_t1, 5 gr.).

galimas neigiamas procesas

1. Reaguodami į studentų poreikius, universitetai peržiūri studijų programas ir, išbraukdami iš tiesų netinkamus dalykus, atsisako ir kitų tiesiogiai su studijų kryptimi nesusijusių dalykų.

2. Siaurindami programas, universitetai susitelkia į specializaciją ir praranda akademiškumo lygį.3. Ilgainiui prarandami intelektualūs studentai, ir universitetas neišlaiko aukšto lygio.

18

2.6. studijų kokybės trikdžių suValdymo procesas

2.6.1. būsenos–aplinkos–įtakos

Schemoje (9 pav.) vaizduojamas procesas, kurio veikėjai Studentas, Būsimas studentas ir Universi-tetas, reaguodami į aplinkos įtakas, priima sprendimus. Procesas sumodeliuotas remiantis tyrimo duomenimis grindžiama prielaida, jog būsimi studentai, rinkdamiesi studijas, labiausiai pasitiki savo pomėgiais ir draugų / kitų studentų nuomone apie universitetus. Studentas reaguoja į savo aplinką universitete ir perteikia savo įspūdžius (ypač pasigaunami neigiami) Būsimam studentui, kuris renkasi, ar išvykti studijuoti į užsienio universitetą, ar studijuoti Lietuvoje. Universitetas, reaguodamas į mažėjantį studentų skaičių, siekia gerinti studijų kokybę, kad procesas pakryptų naudinga linkme.

9 pav. Būsenos pokyčius perteikianti schema, vaizduojanti trijų bendraujančių sistemų / veikėjų – Studento, Būsimo studento ir Universiteto – elgesį

Kiekviena schemos eilutė vaizduoja kiekvieno veikėjo būsenos pokyčius: pirmoji eilutė – Stu-dento būsenos pokyčius, antroji – Būsimo studento, trečioji – Universiteto.

• Schemos apskritimai – būsenos, kurių reikšmės užrašytos apskritimų viduje.• Apskritimus jungiantys lankai parodo būsenų pokyčius, kurie vyksta veikiant išorinėms

aplinkoms.

19

• Lankai, kurie sugrįžta į tą patį apskritimą, rodo, jog esamu momentu būsena nusistovi.• Skirtingų aplinkų poveikis schemoje parodytas rodyklėmis, įeinančiomis į lankus.a) Trumpos plačios rodyklės žymi studijų kokybės trikdžius (studijos, kurių lygis neatitinka

reklamos; dėstytojai, neskiriantys laiko bendravimui po paskaitų, administracija, nesidomin-ti studentų poreikiais ir į juos nereaguojanti; nemotyvuoti universiteto studentai; universitete dėstomi, studentų požiūriu, nereikalingi nespecialybiniai dalykai ir praktikos trūkumas). Pa-vyzdžiui, trumpa plati rodyklė, žyminti studijas, kurios neatitinka reklamos, įeina į kiekvieno veikėjo – Studento, Būsimo studento ir Universiteto būsenos kitimo lanką, kuris čia žymi būsenos pokytį veikiant trikdžiams. Tai reiškia, kad kiekvienas veikėjas mato šiuos trikdžius, patiria jų poveikį.

b) Plonos jungiamosios rodyklės žymi vienų veikėjų poveikį kitiems (Studento poveikį Būsi-mam studentui, o Būsimo studento – Universitetui).

• Plati rodyklė dešiniajame apatiniame schemos kampe žymi perėjimą į galimą kitą būsenos pokyčių aprašymą, kai įtraukiami kitokie aplinkos poveikiai.

Būsenų pokyčius perteikianti schema skaitoma nuosekliai sekant kiekvieno veikėjo pradinę būseną, išorinį poveikį, kitą būseną ir t. t.

2.6.2. reakcijos į studijų kokybės trikdžius

1 trikdis: studijos neatitinka reklamosPradėjęs studijuoti, Studentas pastebi, kad reklamoje programa pristatyta patraukliau, negu iš tie-sų yra, kad dėstymo lygis blogesnis, negu tikėtasi. šią žinią jis perduoda Būsimam studentui, kuris renkasi, ar pasilikti studijuoti Lietuvoje, ar išvykti į užsienio universitetą. Būsimas studentas at-sargiau renkasi programą ir šią žinią perduoda Universitetui savo elgesiu (išvyksta); Universitetas, pastebėjęs Būsimo studento elgesį, atidžiau derina programų turinį su reklama – gerina programų kokybę ir dėstymo kompetencijas.

2, 3 trikdžiai: dėstytojai neskiria laiko bendravimui; administracija nereaguoja į studentų po-reikiusStudentas reaguoja į dėstytojus, kurie mažai bendrauja, neskiria jam laiko po paskaitų (jie užsiė-mę kitais dalykais), mato administraciją, kuri nesidomi studentų poreikiais (ji turi per daug kito darbo). Studentas nutaria, kad Universitete prastas akademinio bendravimo lygis. šią žinią jis per-duoda Būsimam studentui, kuris susidaro įspūdį, kad studijų kokybė bloga. Būsimas studentas nu-sprendžia rinktis užsienio universitetą, kuriame dėstytojai gerokai artimiau ir daugiau bendrauja su studentais. Tai matydamas, Universitetas siekia didinti dėstytojų ir administracijos motyvaciją skirti daugiau dėmesio ir laiko studentui.

4 trikdis: mokosi nemotyvuoti studentaiStudentas mato, kad dauguma jo aplinkos studentų yra nemotyvuoti: nedalyvauja paskaitose, ne-atlieka užduočių, nesigilina į programos dalykus, nediskutuoja. Kadangi tarp dėstytojų ir studentų nėra grįžtamojo ryšio, dėstytojams ir studentams tampa neįdomu bendrauti. Studentas perduoda žinią Būsimam studentui apie nekūrybišką aplinką. Būsimas studentas nenori joje studijuoti, todėl nusprendžia ieškoti neeilinio universiteto. Universitetas reaguoja ir atsisako priimti studijuoti ne-motyvuotus studentus.

5 trikdis: dėstoma daug su specialybe nesusijusių dalykų, trūksta praktikos Studentas, siekdamas įgyti savo pasirinktą specialybę, susidaro įspūdį, kad jam tenka mokytis

20

daug nereikalingų dalykų, o reikalingų – trūksta. Žinią apie blogai sudarytą programą studentas perduoda Būsimam studentui. Pastarasis nusprendžia studijuoti užsienyje, nes yra girdėjęs iš ten besimokančių studentų, kad užsienio universitetai skiria daug dėmesio praktikai ir ten nereikia klausyti daug nereikalingų dalykų. Universitetas, reaguodamas į Būsimo studento elgesį, peržiūri dalykus ir argumentuoja tuos, kurie reikalingi platesniam universitetiniam išsilavinimui, keičia Studento požiūrį; atsiliepdamas į Studento poreikius, skiria daugiau kreditų praktiniams darbams, gerina auditorijų ir laboratorijų įrangą.

Pakeitęs būseną, Universitetas toliau darys teigiamą poveikį Studentui, kuris perduos žinią apie tai Būsimam studentui, ir pastarasis, tikėtina, mažiau žvalgysis į užsienio universitetus.

2.7. tyrimo reikšmė ir tolimesnės perspektyVos

1. Atliktas kokybinis tyrimas padėjo atskleisti aplinkas, kurių įtaka prisideda prie akademinio jaunimo poreikio pasilikti studijuoti Lietuvos universitetuose arba išvykti į užsienį.

Kokybinio tyrimo vertė yra galimybė tyrėjui akis į akį bendrauti su tyrimo dalyviais, imti gi-luminius interviu, kurie padeda labiau atskleisti problemas. Stebėjimas dalyvaujant tiriamųjų aplinkoje leidžia užmegzti glaudesnį kontaktą su tyrimo dalyviais, tiksliau įvertinti jų gyvena-mąją aplinką. Derinant kokybinius ir kiekybinius metodus, tyrimas tampa patikimesnis.

Kokybiniai metodai padėjo nuodugniau išanalizuoti procesus – surasti naujų kintamųjų ir verčių, kurių kiti tyrimai neatskleidė. Neretai tyrėjai aptinka, pavyzdžiui, studijų kokybės kin-tamąjį, tačiau lieka neaiški jo sandara – studijų kokybės vertės. Didelis kintamųjų ir verčių skaičius leidžia tyrinėti galimus mechanizmus naudojant mažą imtį.

2. Taikoma dinaminių sistemų teorija padeda analizuoti būsenų pokyčius veikiant skirtingoms aplinkoms ir su tuo susijusį elgesį. Pavyzdžiui, tiriamos aplinkų įtakos, kurios sustiprina norą pasilikti Lietuvoje arba išvykti studijuoti į užsienį, arba sugrįžti į Lietuvą. Tyrimų rezultatai gali padėti suprasti, kaip reikia keisti aplinkas, kad Lietuvos universitetų studijos būtų patrau-klios studentams.

3. Ilgalaikis sisteminis tyrimas leidžia įžvelgti tiriamųjų būsenos pokyčius per laiko etapus, perėjus iš vienos aplinkos į kitą (pavyzdžiui, iš Lietuvos universiteto į užsienio universite-tą). Galima numatyti, kokia yra vystymosi funkcija: kokios įtakos paveikia būseną, kad būtų tam tikros pasekmės. Pastebėti pokyčiai per laiko etapus potencialiai leidžia išgauti tam tikrą funkciją, atskleidžiančią ryšius. Todėl, tęsiant ilgalaikį tyrimą, atsiranda galimybė išsiaiškinti, kaip galima būtų suvaldyti pageidaujamus ir nepageidaujamus procesus.

4. Teorijos ir empirijos ryšys. Taikomi metodai padaro tyrimą patikimesnį, nes, nepriklauso-mai nuo tyrimo imties (maža ar didelė), nepametamas ryšys tarp gautų rezultatų / teorinių interpretacijų ir konkrečių respondentų duomenų. Tai leidžia sukurti naudingesnį teorijos santykį su empirija, išvengti apibendrinimo klaidų.

5. Akademinio jaunimo grupių, perteikiančių abipusius procesus (išvykstantieji, pasiliekantieji ir sugrįžtantieji), atranka ir jų lyginimas. Atrinktos ir lygintos grupės / imtys, atstovaujančios įvairioms akademinio jaunimo populiacijoms: Lietuvoje studijuojantys moksleiviai, kurie renkasi studijas Lietuvoje arba užsienyje, ir bakalaurai, kurie renkasi studijas Lietuvoje arba užsienyje; užsienyje studijuojantys lietuviai, kurie renkasi tolimesnes studijas užsienyje arba sugrįžta į Lietuvą. Lyginant minėtų populiacijų imtis / grupes galima geriau pastebėti vyks-tančius procesus. (Pavyzdžiui, Lietuvoje pasiliekantys studentai pasirinkimą motyvuoja tuo, kad Lietuvos universitetų vykdomų studijų kokybė gera, tačiau išvykstantieji į užsienį ir su-grįžtantieji studijas Lietuvoje vertina blogai. Tikėtina, kad Lietuvoje studijų procesas yra pro-blemiškas, o pasiliekantys čia studijuoti studentai yra labiau prisitaikę esamoje aplinkoje.)

21

6. Tikimybiniai ryšiai, aptikti mažose imtyse, tikrinami didinant imtį. Nežiūrint to, kad šio tyrimo imtys mažos, galime nurodyti tikimybinius ryšius, o ateityje siūlysime analizuoti di-desnes imtis. Tai leistų sukurti tikimybinį modelį, kai kiek viena būsena (ir įtaka) vertinama tikimybiškai (procentine išraiška). Procentų patikimumas siejamas su imties dydžiu.

7. Tolimesni darbai: a) svarbu įvykdyti paskutinį ilgalaikio tyrimo etapą – kai tyrimo dalyviai baigs bakalauro / magistro studijas ir pasirinks šalį, kurioje gyvens toliau (pasiliks užsienyje, pasiliks Lietuvoje, sugrįš į Lietuvą); b) pakartoti tyrimą naudojant didesnes imtis.

Svarbu tęsti akademinio jaunimo migracijos ilgalaikius tyrimus, kuriais remiantis būtų galima prognozuoti studijų pasirinkimo pokyčius ateityje, veikiant vienokioms ar kitokioms aplinkoms: pavyzdžiui, kaip pažymima Europos Komisijos dokumente apie aukštojo švietimo ir įsidarbinimo ryšį (Recent Developments in European Higher Education Systems 2011), darbo rinka pastaruoju metu keičiasi itin greitai, todėl turėtų būti žinoma, ar / kaip į šiuos pokyčius reaguoja tiesioginiai dalyviai, t. y. studentai.

Universitetai ir gimnazijos turėtų bendradarbiauti renkant žinias apie į užsienį išvykstančius moksleivius ir bakalauro programų absolventus. Pastaruoju metu kai kurios gimnazijos atsisa-ko bendrauti su tyrėjais, kai kurios šią informaciją jau skelbia tinklalapiuose, tačiau universite-tuose rasti informacijos apie į užsienį išvykstančius studijuoti magistrantūroje bakalaurus labai sudėtinga.

Gimnazijos, kurios tinklalapiuose skelbia informaciją apie išvykstančius studentus, neretai didžiuojasi, kad paruošia gerus studentus užsienio universitetams. ES šiuo metu yra tapusi laisva švietimo erdve, kurioje dėl demografinės krizės ir ekonominių sąlygų didėja universitetų konku-rencija tarptautiniu mastu. Tokiomis sąlygomis būtina gerinti Lietuvos universitetų darbą, atlikti tyrimų ir reaguoti į poreikius. Svarbu padėti akademiniam jaunimui susipažinti su problemomis, kurias patiria studentai, išvykstantys į užsienio universitetus, gerai nepasidomėję ten siūlomomis studijomis. Svarbu įvertinti ne tik studijų kokybę, bet ir ekonomines sąlygas, kultūrų skirtumus, asmeninio bendravimo aplinką, laisvalaikį ir kitus veiksnius.

22

3. pagrindinės išVados

1. Lietuvos universitetų studentai vis dažniau apsisprendžia studijuoti Vakarų universitetuose. Didėjantis Lietuvos gyventojų emigracijos mastas verčia galvoti, jog nemaža dalis išvykusių studentų dės pastangas pasilikti gyventi užsienyje. Akademinio jaunimo emigracija gilina de-mografinę krizę ir kelia grėsmę Lietuvos visuomenės raidai: sunku surasti darbuotojų esant laisvų darbo vietų, gali sutrikti Lietuvos universitetų veikla, galimas visos švietimo sistemos disbalansas. Pagrindinis išvykstančių studentų motyvas yra geresnė studijų kokybė užsienio universitetuose.

2. Pastebėta universitetų ir studentų studijų kokybės sampratos nesutapimų, todėl svarbu aiš-kintis, kaip studijų kokybę supranta studentai. Tyrimo metu buvo aptikta studijų kokybės trikdžių, kompleksiškai skatinančių akademinį jaunimą apsispręsti vykti studijuoti į užsienį: sklandančios žinios apie blogą dėstymo lygį, žemesnę dėstytojų kvalifikaciją negu užsienyje; Lietuvos universitetuose mokosi nemotyvuoti studentai; dėstytojai mažai bendrauja su stu-dentais, neskiria jiems daugiau laiko po paskaitų; per mažai dėmesio skiriama praktiniam darbui, studijuojama daug nereikalingų dalykų; studijų programų reklama neretai neatitinka tikrovės; universitetų administracija nepakankamai domisi studentų poreikiais.

3. Tyrimas atskleidė, jog, rinkdamiesi studijas, būsimi studentai daugiausia pasitiki savo draugų (bendraamžių) patarimais, o mokytojai, dėstytojai, tėvai nedaro reikiamo poveikio pasirinki-mui. Renkantis studijas (t0 etape), studijuoti į užsienio universitetus išvykstančių moksleivių požiūris į Lietuvos universitetų studijų programas ir studijų kokybę yra stereotipiškas (neigia-mas): manoma, kad užsienio universitetuose studijų lygis aukštesnis. Po 1–1,5 mėn. studijų naujoje aplinkoje ir vėliau – po 1 metų vertinimai keičiasi. Požiūris kinta dėl to, kad buvo iš anksto nepakankamai susipažinta su studijų programomis ir studijų sąlygomis bei galimybė-mis. Procesas panašus ir užsienyje, ir Lietuvoje – nemaža dalis studentų, įstojusių į žemo lygio universitetus, nusivilia studijomis.

4. Analizuojant studijų pasirinkimo problemas, galima daryti prielaidą, kad akademinis jau-nimas nėra motyvuotas kaupti žinias, reikalingas tolimesniam socialiniam gyvenimui, arba nemoka to daryti.

Studijų programas būsimi studentai neretai renkasi neatsižvelgdami į visuomenės poreikius, neturėdami žinių apie darbo rinką ir į ją nereaguodami. Į visuomenės poreikius nepakan-kamai gilinasi ir patys universitetai, kurdami studijų programas. Viešajame diskurse nuolat iškeliama mintis, jog studentų universitete įgytas išsilavinimas neatitinka darbdavių poreikių. Visa tai liudija tarp akademinės bendruomenės ir visuomenės egzistuojantį atotrūkį.

23

4. pasiūlymai

4.1. studijų kokybės gerinimas

1) Kurti aukšto lygio studijų programas ir jas atitinkamai pristatyti reklamoje. orientuotis į ge-riausių universitetų keliamus tikslus – teikti universitetinį išsilavinimą, o ne siaurą speciali-zaciją, ir šį motyvą perteikti studentams. Universitetams, pristatant studijų programas ir jas dėstant, svarbu argumentuoti dalykus, atkreipti dėmesį į plataus išsilavinimo reikšmę, remtis geriausių pasaulio universitetų pavyzdžiais, taip pat – drąsiau ir pagrįstai kritikuoti užsienio žemo lygio universitetus, kuriuose dėstomi, kaip atskleidė tyrimas, iš tiesų tik profesijos daly-kai ir studentams suteikiama daugiau laisvo laiko bei galimybė įsidarbinti.

2) orientuotis į studijų programų įvairovę, o ne į atskiras sritis, kad studentai turėtų iš ko rinktis.

3) Skatinti dėstytojus ir studentus suvokti akademinį darbą kaip žinių kūrimą, o ne vien kaip jų naudojimą.

4) Pagerinti programų kokybę galima tik diskutuojant ir aiškinantis universitetinio lavinimo tikslus ir ta linkme kuriant bei įgyvendinant programas. Tačiau tam reikia sukurti tinkamas dėstytojų darbo sąlygas, kad jie galėtų šiems procesams skirti pakankamai laiko.

5) Skatinti akademinių darbuotojų kartų bendradarbiavimą siekiant kokybiškų tyrimų ir studijų. Jeigu patyręs ir jaunas dėstytojai būtų motyvuojami dirbti kartu, greičiau kiltų jaunų dėstytojų kvalifikacija, ir tai taptų greita investicija į ateitį, o vyresniems dėstytojams būtų paskata inves-tuoti laiką bendradarbiauti su jaunimu. Tokiu būdu būtų užmegzti kartų bendradarbiavimo santykiai, sparčiau gerėtų dėstymo kokybė.

6) Svarbu Lietuvos akademinių darbuotojų socialinį statusą susieti su jų atliekamo darbo socia-line verte, didinti darbo užmokestį, atskirti akademinių darbuotojų darbo užmokestį nuo jų produkcijos kiekio ir motyvuoti siekti akademinio darbo kokybės, skirti daugiau laiko tarpu-savio bendradarbiavimui ir bendravimui su studentais.

7) Atsiliepiant į studentų poreikius, dažniau aprūpinti studentų auditorijas naujausia įranga, su-telkti ją mokomosiose laboratorijose. Studentų mokslinę praktiką būtų naudinga organizuoti surandant būdų, kaip įtraukti studentus į aktyvių mokslo tyrimų centrų veiklas Lietuvoje ir užsienyje.

8) Kadangi ir dėstytojams, ir gerai besimokantiems motyvuotiems studentams svarbi jų koky-biška studijų aplinka, siūlome keisti studijų finansavimo politiką, kad universitetai nebūtų skatinami priimti nemotyvuotų, blogai besimokančių studentų, siekiančių ne žinių, o vien diplomo. Lietuvos studentams vertėtų atkreipti dėmesį į elgesio kultūros dalykus, kurių stoką liudija jų neatidumas dėstytojui (pvz., trukdymas bendraujant tarpusavyje per paskaitas, į kurį atkreipia dėmesį iš užsienio universitetų sugrįžę studentai).

9) Keisti administracijos požiūrį į savo vaidmenį universitete – padėti studentams įgyti aka-deminius namus; ieškoti lanksčių organizacinių bendradarbiavimo formų, kurių pavyzdžiai sėkmingai išbandyti geriausiuose užsienio universitetuose.

24

Pavyzdžiui, naudinga kai kurių užsienio universitetų patirtis – skirti pirmakursiams „mamas“, kurių pareigas atlieka vyresnių kursų studentai. Jie padeda susipažinti su nauja aplinka, universiteto gyvenimo tvarka, į juos galima kreiptis ir studijų, ir bui-tiniais klausimais. Taip išugdoma pagalbos vienų kitiems kultūra, nes kiekvienam studentui per studijų laikotarpį tenka atlikti „mamos“ pareigas. Kai kurie užsienio universitetai turi įtampos prevencijos patirties: paskiriami asmenys, į kuriuos stu-dentai gali kreiptis dėl jiems kylančių problemų, susijusių su dėstymu ar universiteto organizacinėmis veiklomis. Tos problemos demokratiškai ir be įtampos sprendžia-mos iš karto, per semestrą. Studentai mato vykstančius pokyčius, ir išlaikomi geri studento ir universiteto santykiai. Tuose universitetuose, kurių studentų nuomonė sužinoma semestro pabaigoje pildant anketas, ne iš karto galima pastebėti besikau-piančią įtampą, nėra greito grįžtamojo ryšio, anketų neretai nenorima pildyti, nes jas studentai kartais supranta kaip „sąskaitų suvedinėjimą“, tarp studentų ir universiteto didėja atstumas.

4.2. ekonominės sąlygos ir asmeninė aplinka

1) Ekonominės sąlygos. Pravartu atkreipti dėmesį, kad būsimų bakalaurų ir magistrantų negąs-dina kokybiškos mokamos studijos, jeigu egzistuoja patogi (Jungtinėje Karalystėje išbandyta) studijų paskolų sistema ir studentų iš ekonomiškai silpnų šeimų rėmimo sistema, o magis-trantus papildomai skatina sudaromos sąlygos dirbti.

2) Asmeninio bendravimo aplinka. Būtina atkreipti dėmesį į jaunimo poreikį turėti aktyvią as-meninio bendravimo aplinką ir surasti būdų, kaip lengviau sukurti tokią aplinką akademinėje erdvėje.

Bendravimo tarptautiškumas. Reaguodami į išvykstančiųjų poreikį pažinti kitas šalis, kultūras, bendraujant gilinti užsienio kalbos žinias, Lietuvos universitetai tu-rėtų aktyvinti tarptautinį studentų bendravimą (sudaryti sąlygas studentams išvykti į užsienio universitetus studijų semestrui ir plačiau pristatyti galimybes atlikti prak-tiką ne tik Lietuvoje, bet ir tose užsienio organizacijose, kurios turi geros darbo su užsieniečiais praktikantais patirties). Svarbu plėsti tarptautinio bendravimo erdves Lietuvos universitetuose, pavyzdžiui, vasaros stovyklas, praktikų vietas ir kt. Pastan-gos pritraukti daugiau motyvuotų studentų iš užsienio studijuoti Lietuvoje atitiktų Bolonijos deklaracijoje pateiktą pasiūlymą skatinti aukštojo mokslo sistemos dalyvių mobilumą, tarptautiškumą (The Bologna Declaration, Joint Declaration of the Euro-pean Ministers of Education 1999).

Bendravimo vietos. Universitetuose naudinga sukurti patrauklių neformalaus ir pastovaus tarpusavio bendravimo (studentiškos socializacijos) vietų, kurios atitik-tų jų skonį: būtų jauku, laisva, pigiau negu mieste, nemokamas internetas, galima palaukti kitos paskaitos, paruošti namų darbą, kartu su dėstytoju padiskutuoti apie mokslus arba tiesiog pabendrauti, čia vyktų įdomūs susitikimai su universiteto sve-čiais ir pan.

4.3. socialiniam gyVenimui reikalingų žinių įgijimas

1) Svarbu surasti būdų, kaip pakeisti akademinio jaunimo požiūrį į studijų pasirinkimą. Nemen-kas vaidmuo čia tenka mokykloms, kurios turėtų ieškoti, kaip sudominti moksleivius gyveni-mo tikrovės studijomis, pvz., darbo rinkos procesais, įskaitant profesijų poreikį. Moksleiviams

25

būtų svarbu iš anksto domėtis pasirinkta studijų programa, pasigilinti į studijų dalykų aprašy-mus, pabendrauti su tų programų studentais.

2) Pakeisti studijų pasirinkimo procesus galėtų padėti moksleivių ir studentų laiku įgytos tiks-lesnės žinios apie darbo rinkos poreikius, naujus mokslo pasiekimus, Lietuvos ir užsienio universitetų studijų programas, pragyvenimo galimybes ir kitais klausimais.

3) Mokykloje būtų svarbu mokyti kaupti socialiniam gyvenimui reikalingas žinias, taip pat – kaip jas panaudoti. Reikia atkreipti mokinių dėmesį į tai, kad žinių įsisavinimas ir net vertini-mas yra mokinio užduotis ir atsakomybė, reikalaujanti aktyvių jo pastangų. Kadangi minėti procesai vyksta žmonėms bendraujant, mokytojams reikėtų išmokti tai daryti mandagiai, bet kritiškai.

4) Pradėjus studijas, svarbu toliau gilintis į studijų programą, aiškintis kylančius klausimus, kad būtų galima suprasti, kokių tolimesniam gyvenimui reikalingų žinių suteiks pasirinkta studijų programa, o kokias reikia gilinti savarankiškai. Universitete naudinga toliau ir reikliau gilinti žinias, lavinti mąstymo įgūdžius ir ugdyti gerą skonį, pasirenkant, kuo ir kaip domėtis. Prieš baigdami universitetą, studentai turėtų susipažinti su naujų žinių kūrimu ir vertinimu bei įgyti šiek tiek patirties.

4.4. uniVersitetų ir Visuomenės bendraVimas

Universitetams būtų naudinga pradėti nuolatines ilgalaikes diskusijas su visuomene (potencialiais darbdaviais, valstybės valdžios atstovais ir kitais suinteresuotais asmenimis), kurių metu būtų at-skleisti įvairių šalių tikslai, poreikiai ir vertybės. Kol šis procesas vyksta formaliai, vien adminis-tracinių sprendimų lygmenyje, jis neduoda naudingų rezultatų. Siūlome pradėti ilgalaikį abipusį suinteresuotų šalių mokymosi procesą, kad ilgainiui susiformuotų bendri siekiai, atsirastų ben-dravimo tradicijos, būtų užmegztas glaudus ir tikslingas bendradarbiavimas. Į šį socialinį dialogą turėtų įsijungti ir mokyklos.

4.5. pokyčiai lietuVos šVietimo sistemoje

Moksleivių išvykimo studijuoti į užsienio universitetus mastas liudija apie Lietuvos švietimo pro-blemas. Siūlomos veiklos reikalautų kryptingų visos švietimo sistemos pokyčių, atitinkamų spren-dimų ir išteklių, kurie galimi tik valstybės lygmenyje.

26

summary of key findings

1. Students are strongly attracted by educational programs at foreign universities in contrast to local ones. Changes of attitude occur with time as they experience their chosen environment.

2. Students, while strongly convinced that they know and understand the alternatives they are considering for their future education, in fact are poorly informed about them. The informa-tion they value is mainly obtained from their peers, and the opinions of neither teachers nor parents are viewed as relevant. Any mis-perceptions seem to be of about equal level about foreign and Lithuanian universities and colleges. A significant factor in the information flow is the internet rather than physical interaction with the institutions. There is a strong prior assumption that the quality of Lithuanian educational programs is much lower than that of programs at foreign institutions.

3. What constitutes quality in educational programs and how to assess it is understood very dif-ferently by the different constituencies: students, educators preparing the students, faculty of the universities, university administrators, potential employers, the broader society. Among students the predominant opinions seem to be that Lithuanian faculty are less qualified than foreign university faculty, and that students in Lithuania are less motivated than those in foreign universities. More specific criticisms are that in the Lithuanian educational system faculty interaction with students is very limited and impersonal, too litle attention is paid to practical work, that programs require too many “unnecessary topics”, that programs are “old fashioned”. It is asserted that the university administration is uninterested in student needs and desires, and that publicity releases about universities do not correspond to the reality found in them.

recommendations

Along the time line in the development of students:1. At the pre-university level, it is necessary to not only present knowledge but also teach how

that knowledge is validated. At the very least a student should get to a point so he/she can know that he/she does not know.

2. At the university level:a) Present high quality university educational programs, explain and justify their structure and

properties, and publicize them accordingly. Maintain a long term informational campaign.b) If current programs do not fit the bill, abolish them and create new ones.c) Quality programs will be realized only if there is discussion and clarification of the goals

of university education and development of programs in that light. These steps in turn will require appropriate conditions for those doing this educational work, namely the faculty and the students. Perhaps most necessary would be opportunities to experiment with the teaching and learning process, and to develop changed interactions among teachers and students.

d) Change the admission process to university study to encompass both ability and motivation.e) Change the evaluation process for performance at university studies so that truer feed-

back about performance and achievement is provided.f) Increase discussions with other university stakeholders (e.g. potential employers, citizens,

government representatives) in which the goals, needs and values of the various parties are explored. While there are formal provisions for such a process in the university administrati-ve apparatus little of value results from the formal process. What is recommended is to com-mence a long term process of mutual education among interested and involved parties.

27

literatūra

Aidis, R., Krupickaitė, D. (2007). Jaunimo emigracijos tyrimas: Lietuvos universitetinių aukštųjų mokyklų stu-dentų nuostatos emigruoti. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos, 3, 36–50.

Aidis, R., Krupickaitė, D. (2009). Kaip neiššvaistyti protų: Lietuvos studentų nuostatos emigruoti. Monografija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Didžgalvytė, M., Pukelienė, V. (2010). Protų nutekėjimas: užsienyje magistrantūros ar doktorant rūros studijas baigusiųjų reemigracijos analizė ir vertinimas. Taikomoji ekonomika: sisteminiai tyrimai, 4 (1), 123–138.

Kvedaraitė, N., Repečkienė, A., Glinskienė, R., Bakšys, D. (2011). Akademinio jaunimo migracijos patirties tyrimas. Profesinės studijos: teorija ir praktika, 8, 220–226.

Kvedaraitė, N., Repečkienė, A., Kairienė, S., Glinskienė, R., Bakšys, D. (2010). Evaluation of Determinant of Higher School Graduates’ Emigration – Employment in Target Countries (the Case of Lithuania). Procee-dingsofthe2010EMUNIConferenceonHigherEducationandResearch, 406–418.

Luenberger, D. G. (1979). Introduction to Dynamic Systems: Theory, Models, and Applications. New York: Wiley.

Matulionis, A. V., Maniukaitė, G., Trinkūnienė, I., Krukauskienė, E., Liutikas, D. (2010). Lietuvos studentijos socialinioportretobruožai. Mokslo studija. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.

Merkys, G., Baršauskienė, V., Antinienė, D. (2006). Lietuvos studentų emigracinės nuostatos ir jas lemiantys veiksniai. Sportas, 3 (62), 36–42.

Repečkienė, A., Kvedaraitė, N., Žvirelienė, R. (2009). External and Internal Migration Insights in the Context of Globalization: Higher School Graduates’ Attitude. Ekonomikairvadyba, 14, 603–610.

Skačkauskaitė, A. (2007). Tarptautinė lietuvių migracija: studentų nuostatos, požiūris ir emigracinių galimybių vertinimas. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos, 3, 51–60.

Švietimo politikos vertinimas ir pasiūlymai. (2011). Vilnius: DEMoS politinės minties institutas.The Bologna Declaration, Joint Declaration of the European Ministers of Education. (1999). Prieiga per internetą:

http://www.bologna-bergen2005.no/Docs/00-Main_doc/990719BoLoGNA_ DECLARATIoN.PDf.

http://www.bologna-bergen2005.no/Docs/00-Main_doc/990719BOLOGNA_ DECLARATION.PDF

28

priedas

tyrimo demografiniai kintamieji

Tyrimo metu per tris laikotarpius buvo apklausti 42 tyrimo dalyviai. Toliau pavaizduotas jų pa-siskirstymas pagal lytį. (Kitų dalyvių, kurie prisijungė prie tyrimo 1 etape, duomenys neįtraukti, siekiant išlaikyti longitudinio tyrimo nuoseklumą.)

Lytis

Tyrimo dalyvių buvo paprašyta paminėti, koks buvo jų stojamasis balas; jis vėliau buvo ver-čiamas į procentus, atspindinčius, kokią aukščiausio galimo stojamojo balo dalį sudaro jų turimas balas. Dauguma tyrimo dalyvių stodami turėjo aukštą stojamąjį balą.

Stojimo balas

29

Toliau pavaizduotas tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal gimimo metus. Gimusieji ne anks-čiau kaip 1990 m. studijuoja bakalauro studijose, vyresni – magistrantūroje. Dalis magistrantų buvo padarę pertrauką tarp bakalauro ir magistro studijų (mėlynas stulpelis).

Gimimo metai

Tyrimo dalyvių buvo klausiama, į kokios šalies ar šalių universitetus jie pateikė stojimo paraiškas. Dauguma tyrimo dalyvių stojimo paraiškas pateikė tik į Lietuvos universitetus (rau-dona spalva), kiek mažiau – tik į užsienio universitetus (geltona spalva). Maždaug viena aštuntoji tyrimo dalyvių pateikė stojimo paraiškas ir į Lietuvos, ir užsienio universitetus, tačiau pirmenybę teikė užsienio universitetams (mėlyna spalva). Tik vienas tyrimo dalyvis, pateikdamas stojimo paraiškas ir į Lietuvos, ir į užsienio universitetus, pirmenybę teikė Lietuvos universitetams (žalia spalva).

Paraiškos stojant

30

Tyrimo dalyvių pajamos litais per mėnesį, jei nekreiptume dėmesio į mažiausio dydžio paja-mas (0–200 litų), pasiskirstė beveik tolygiai. Apibendrinant galima teigti, kad gerai atstovaujamos visos pajamų kategorijos – tiek gaunančių dideles pajamas, tiek mažas ir vidutines.

Tiek užsienyje, tiek Lietuvoje studijuojančių / dirbančių tyrimo dalyvių mėnesio pajamas su-daro: stipendija, tėvų parama, darbo užmokestis bei kitos pajamos (pvz., nepastovus, papildomas darbas, santaupos ir pan.).

Pajamos per mėnesį

Išlaidų per mėnesį pasiskirstymo diagramoje kiek labiau išsiskiria didelių išlaidų turinčių da-

lyvių kategorija. Nors įprasta, kad pajamos ir išlaidos sutampa, šiuo atveju maži pokyčiai yra susiję su tuo, jog dalis magistrantų gali daugiau išleisti nei įgyti dėl turimų santaupų.

Tyrimo dalyvių mėnesio išlaidas sudaro: mokestis už bendrabučio / buto nuomą, komunali-niai mokesčiai, išlaidos, patiriamos įsigyjant studijų reikmėms skirtų knygų, kitos studijų / darbo išlaidos, išlaidos maistui, pramogoms bei kt. Į mėnesio išlaidų sumą mokestis už studijas neįskai-čiuotas.

Išlaidos per mėnesį

31

Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal studijų kryptis panašus į įprastą universitetų studen-tams, jei ignoruotume medicinos krypties studijas. Kitaip tariant, imtis pagal studijų kryptis at sto-vauja studentų populiacijai.

Studijų kryptis

VISUoMENėS GRUPIų TYRIMAI. METINė APŽVALGA

2011–2012 m.

LIETUVoS AKADEMINIo JAUNIMo MIGRACIJA: STUDIJų APLINKoS ĮTAKA SPRENDIMAMS

Redagavo Simona GrušaitėMaketavo Irena Sabaliauskaitė

2013 07 18. Užsakymo Nr. K13-074Išleido ir spausdino Vytauto Didžiojo universiteto leidykla,

S. Daukanto g. 27, LT-44249 Kaunas. SL 1557

Visuomenės grupių tyrimai. Metinė apžvalga. 2011–2012 m. Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams. – Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. – 2013. – 32 p.

ISSN 2345-0398, e-ISSN 2345-038X

Metinėje apžvalgoje pateikiami Vytauto Didžiojo universiteto tyrėjų grupės 2011–2012 m. atlikto Lietuvos akademinio jaunimo ilgalaikio migracijos tyrimo trijų etapų rezultatai. Nustatyta, jog studentų požiūris į studijų kokybę keičiasi tuomet, kai jie pasimoko naujoje aplinkoje 1–1,5 mėn. Išsiaiškintos studentų tikimybinės paska-tos vykti studijuoti į užsienio universitetus. Nustatytos grėsmės akademinio jaunimo ir švietimo santykiui, kurios apima studijų pasirinkimo principus ir studijų kokybės sampratos skirtumus. Atskleidžiami studijų kokybės trik-džiai ir siūloma, kaip juos suvaldyti.

ĮVADAS1. Akademinio jaunimo migracijos tyrimų strateginė reikšmė1.1. Akademinio jaunimo migracijos įtakos visuomenės raidai2. Akademinio jaunimo migracijos tyrimas

2.1. Sisteminio trijų etapų tyrimo rezultatai2.2. Studijų šalies pasirinkimo motyvai2.3. Grėsmės akademinio jaunimo ir švietimo santykiams2.3.1. Neracionalūs studijų pasirinkimo principai

2.3.2. Studijų kokybės sampratos neatitikimai2.4. Požiūrio į studijas pokyčiai patekus į naują aplinką2.5. Studijų kokybės trikdžių atpažinimas2.5.1. Studijų programų kokybės ir reklamos neatitikimai 2.5.2. Dėstytojų užimtumas2.5.3. Administracijos abejingumas studentų problemoms 2.5.4. Nemotyvuoti studentai 2.5.5. Nereikalingi dalykai ir praktikos trūkumas2.6. Studijų kokybės trikdžių suvaldymo procesas2.6.1. Būsenos–aplinkos–įtakos2.6.2. Reakcijos į studijų kokybės trikdžius2.7. Tyrimo reikšmė ir tolimesnės perspektyvos3. Pagrindinės išvados4. Pasiūlymai

4.1. Studijų kokybės gerinimas4.2. Ekonominės sąlygos ir asmeninė aplinka4.3. Socialiniam gyvenimui reikalingų žinių įgijimas4.4.Universitetų ir visuomenės bendravimas4.5. Pokyčiai Lietuvos švietimo sistemojeSummary of key findingsLiteratūraPriedasTyrimo demografiniai kintamieji