Aprašomieji tyrimai

Aprašomieji tyrimai

3 tema

Aprašomasis tyrimasAprašomasis tyrimas

Aprašomojo tyrimo tikslas - surinkti informaciją apie esama situaciją. Toks tyrimas paprastai kelia tokius klausimus: Kas? Kada? Kaip? Kur? Kiek?….

Pvz., nustatoma, kiek laiko vaikas gali išlaikyti dėmesį, kokie asmenybės bruožai asmeniu būdingiausi ir t.t.


Aprašomojo tyrimo (angl. descriptive studies) tikslas - gauti empirinius duomenis, suteikiančius išsamesnį tiriamų reiškinių, jų struktūrinių elementų vaizdą.

Atliekant aprašomuosius tyrimus siekiama ne įvertinti ryšį tarp atskirų veiksnių ar savybių, bet tiesiog įvertinti situaciją dominančių požymių atžvilgiu.

Aprašomieji tyrimai tinka nustatant hipotezes analitiniams tyrimams – koreliaciniams, eksperimentiniams.


Aprašomuosiuose tyrimuose negalima įrodyti jokių priežastinių ryšių tarp kintamųjų.

Todėl tokio tipo tyrimuose gali būti keliamos hipotezės apie priežastinius ryšius tarp kintamųjų tik remiantis tuo, ką pavyko pastebėti.

Aprašomieji tyrimai dažniausiai naudojami pradedant tyrinėti naują fenomeną, reiškinį, kad susidarytų įspūdis, kokie kintamieji gali būti svarbūs.


Kontroliuojamuose ir natūraliuose eksperimentuose yra nepriklausomi kintamieji, bet tokių kintamųjų aprašomuosiuose tyrimuose nėra.

Abiejų formų eksperimentuose nepriklausomas kintamasis turi vienokią ar kitokią iš anksto parinktą reikšmę, ir stebima, kaip jis įtakoja priklausomą kintamąjį, kai tuo tarpu aprašomuosiuose tyrimuose vyksta sistematiniai stebėjimai visų svarbių kintamųjų.

Kontroliuojamuose eksperimentuose galima rasti priežastinius ryšius. Natūraliuose eksperimentuose vienomis ar kitomis priemonėmis galima sustiprinti tikimybę, kad buvo gauti funkciniai ryšiai.

Aprašomuosiuose tyrimuose negalima įrodyti jokių priežastinių ryšių tarp kintamųjų.

Aprašomųjų tyrimų rūšys

stebėjimas, nestruktūrizuotas interviu kokybiniai interviuvieno atvejo tyrimas ir pan.

Stebėjimo metodas

Stebėjimo metodas

Stebėjimas – tai tyrimas, kai, specialiai nemanipuliuojant kintamaisiais, užrašomos ar kaip nors kitaip fiksuojamos visos dominančių kintamųjų reikšmės.

Stebėjimo metodas dažnai taikomas, kai reikia preliminariai patikrinti kokios nors neseniai iškeltos teorijos teiginius.

Mokslinis stebėjimas

Stebėjimas - tai kryptingai organizuotas aplinkos daiktų ir reiškinių suvokimas.

Jis glaudžiai susijęs su jutiminiu pažinimu, nes bet koks suvokimo procesas siejasi su informacija, kurią pažinimo subjektas jutimo organais gauna iš savo aplinkos.

Stebint galima suvokti ir savo pačių išgyvenimus, jausmus, psichines būsenas arba visa tai galima fiksuoti stebint kitus asmenis. Toks savistabos būdas neretai apibūdinamas terminu introspekcija (lot. — žiūrėjimas į vidų).

Stebėjimas kaip technika

Stebėjimas gali būti naudojamas kaip technika per tradicinį eksperimentą.

Pavyzdžiui: Miligram (1963) tyrimai, kuriuose stebėjimo technika buvo taikoma laboratorijos aplinkoje.

Pavyzdžiui: Hurnik, Johnson (1997) tyrime naudotas stebėjimo metodas tam, kad būtų išmatuotas priklausomas kintamasis.

Reikalavimai moksliniam stebėjimui

stebėjimas turi turėti konkretų tikslą (kuo siauresnis ir konkretesnis tikslas, tuo lengviau registruoti stebimus reiškinius);

stebimų požymių skaičius turėtų būti minimalus ir tiksliai apibrėžtas; aiškūs turėtų būti ir vertinimo kriterijai;

stebėjimas turi vykti pagal iš anksto sudarytą planą, ką ir kaip stebėti;

duomenis, gautus stebėjimo metu, turi būti įmanoma palyginti, todėl čia turėtų būti taikomi vienodi kriterijai (pavyzdžiui, mokinių žinias reikia vertinti vienoda balų sistema).

Klasifikacijos pagrindas

Klasifikacija ir charakteristika

Pagal stebėtojo pozicijas

Įtrauktas (respondentai neįtaria, kad juos stebi);

Neįtrauktas (stebėtojas matomas);

Savęs stebėjimas.

Pagal procedūros standartizacijos lygį

Formalizuotas arba standartizuotas;

Nestandartizuotas (laisvas);

Iš dalies standartizuotas.

Pagal vietą Lauko (natūralios sąlygos);

Laboratorijos (eksperimentinės sąlygos);

Laboratoriniai – lauko.

Pagal reglamentacijos lygį laiko atžvilgiu

Sisteminiai (ilgai trunkantys);

Epizodiniai (su tam tikru periodiškumu);

Atsitiktiniai.

Pagal techninio aprūpinimo lygį

Stebėjimas naudojant. duomenų registr. priemones;

Stebėjimas nenaudojant tokių priemonių.

Dalyvaujančio ir nedalyvaujančio tyrėjo atliekami stebėjimai

Dalyvaujantis stebėtojas tam tikra prasme yra grupės stebimų individų dalis.

Nedalyvaujantis tyrėjas stebi tam tikru atstumu ir negali jokiomis priemonėmis pakeisti tiriamųjų elgesio.

Taip pat svarbus atskleidimo aspektas – tyrėjai gali informuoti tiriamuosius arba ne apie tai, kad jie stebimi.

Tiriamiesiems suteikta informacija gali būti dalinė arba neteisinga tam, kad būtų stebimas autentiškas, neiškreiptas elgesys.

DALYVAUJANTIS STEBĖJIMAS

Tyrėjas atlieka stebėjimą būdamas stebimos grupės viduje.

Pilnas dalyvavimas (full participant)Dalyvis kaip stebėtojas (participant as

observer)Stebėtojas kaip dalyvis (observer as

participant)Pilnas stebėtojas (full observer)

DALYVAUJANTIS STEBĖJIMAS

Užmaskuotas dalyvaujantis stebėjimas (dalyviai nežino, kad yra stebimi) Apgaulės problema

Neužmaskuotas dalyvaujantis stebėjimas (dalyviai žino, kad yra stebimi)

DALYVAUJANČIO STEBĖJIMO STIPRIOSIOS VIETOS

Lankstumas „ Aš sužinojau atsakymus į klausimus, kurių net

nebūčiau sugalvojęs klausti, jei būčiau atlikęs tyrimą tik interviu metodu“ (Whyte)

Santykis su stebima grupe Kidder (1981) teigia, kad kuo ilgiau laiko

dalyvaujantis stebėtojas praleidžia tyrimo aplinkoje tarp grupės narių, kuriems yra atskleisti tikslai ir ketinimai, tuo mažesnė galimybė, kad stebėtojo buvimas įtakos ar iškraipys stebimų žmonių elgesį

DALYVAUJANČIO STEBĖJIMO SUNKUMAI

Stebėtojo buvimas grupėje gali pakeisti dalyvių elgesį

Neigiama įtaka objektyvioms išvadomsNegalėjimas užsirašinėti stebėjimo

rezultatų stebėjimo metu

Vaidmenų atlikimas stebint

• Tyrimas gali pareikalauti aktyvaus vaidmens atlikimo.

• Dalyviai gali atlikti specifinę rolę. Pavyzdžiui, būti grupės, priimančius rizikingus sprendimus, pirmininku.

• Elgesys gali būti filmuojamas tam, kad vėliau būtų atlikta detali analizė.

Neaktyvus vaidmuo

• Dalyvių gali būti prašoma pažiūrėti situacijas, kuriose paskirstyti vaidmenys, bei apibūdinti savo jausmus, reakcijas, pasiūlymus, kaip vaizduojama scena galėtų pasibaigti.

• Iš esmės tai yra klausimų uždavimo metodas.

Vaidmenų atlikimo minusai:

• Vaidmens atlikimas gali būti ne spontaniškas arba pasyvus.

• Žmonės gali elgtis kitaip nei realiame gyvenime.

• Žmonės gali atlikti pageidaujamus socialinėje aplinkoje veiksmus.

Netiesioginis stebėjimas

Naudojami archyvų duomenys.

Iš esmės tai galima būtų pavadinti statistinių duomenų apžvalga.

Nedalyvaujamieji stebėjimai:

Struktūrizuoti;Kontroliuojami.

Struktūruoti stebėjimai

Elgesio kategorijos, kurios bus stebimos, turi būti nustatytos prieš pagrindines stebėjimo sesijas.

Elgesys turi būti tiriamas nuosekliai pasitelkiant vieną iš modelių.

Stebėtojai turi būti apmokyti naudotis kodavimo sistema ir tarpusavyje sutarti siekiant išlaikyti duomenų patikimumą.

Duomenų rinkimo priemonės:

Vaizdo įrašai; Garso įrašai; Ranka rašyti

užrašai, įvertinimai ar

Kodavimas-iš anksto reikia apgalvoti, koks elgesys bus stebimas, ir tada tik žymimas pasireiškimas

Duomenų rinkimo būdai

Stebėtojai dažnai naudojasi specialiomis lentelėmis, kuriose nurodomos elgesio kategorijos, jų pasirodymo laikas, trukmė, kontekstas

Stebint slapta naudojami būdai

Filmavimas paslėpta televizijos ar kino kamera.

Stebėjimas iš kambario pro langą, praleidžiantį šviesą tik į vieną pusę.

Savo dalyvavimo paaiškinimas kita natūralia priežastimi.

Stebėjimas dalyvaujant grupės veikloje.

Struktūruoti stebėjimai

Kritika:• stebėjimas nelankstus.• Kas yra smulkiausias, mažiausias duomuo?• Duomenys gali būti patikimi, bet neišsamūs.• Holistų, fenomenologų kritika.

Stebėjimo modeliai:

Laiko modelis (Time sampling ). Vieno individo stebėjimas atliekamas per kelis trumpus periodus.

Tikslo modelis (Point sampling ). Susitelkiama ties vienu individu grupėje tiek, kad būtų galima užfiksuoti jo elgesį.

Įvykio modelis( Event sampling). Atliekami stebėjimai tam tikro įvykio kiekvieną kartą kai jis pasireiškia.

Stebėjimo patikimumas

Priklauso nuo to, kiek skirtingų stebėtojų duomenys tarpusavyje sutampa. Skaitinė šio sutapimo išraiška yra koreliacija.

Galimos klaidos ir tam tikri elgesio aspektai nepastebimi.

Problemos su skalėmis – neaiškumas ir dviprasmiškumas.

Stebėjimo technikų patikimumas

Reiškinio, stebimo kelių tyrėjų, vertinimas yra patikimas.

Tyrėjų grupė turi būti nuosekli.

Tyrėjo šališkumas kenkia tyrimui.

Stebėjimas su intervencija gali vykti laboratorijoje, tačiau tai sukuria dirbtinę, varžančią atmosferą.

Jei tiriamieji žino, kad yra stebimi, gali elgtis nenatūraliai. Tai iškreipia tyrimo duomenis.

Kontroliuojami stebėjimai

Kontrolė galima ne tik struktūrizuojant, bet ir kontroliuojant aplinką.

Tai įmanoma atliekant stebėjimą laboratorijoje. Kritika – laboratorija sukuria dirbtinę ar

varžančią aplinką. Natūralistiniai stebėjimai – atliekami namuose,

darželyje ar darbo vietoje. Dalyvių reaktyvumas – pašalinamas, kai tyrėjas

tampa pažįstama aplinkos dalimi.

Stebėjimo metodu gautos informacijos kodavimo būdai

Atvaizdavimo būdai

Atvaizduoja, aprašo stebėjimo metodu gautą informaciją.

G. Fassnachtas skiria 4 Stebėjimo metodu gautos informacijos atvaizdavimo būdus:

• Verbaliniai• Nominaliniai• Dimensiniai• Struktūriniai

Verbaliniai atvaizdavimo būdai

• Dienoraščiai yra seniausias duomenų rinkimo ir pateikimo būdas, priklausąs verbalinėms sistemoms.

• Šia forma dažniausiai pateikiami ilgai trunkančių, longitudinių tyrimų duomenys.

• Reikia skirti kitų asmenų stebėjimo dienoraščius nuo autobiografinio pobūdžio užrašų.

• Pavyzdžių užrašai – visas tiriamojo elgesys kuriuo nors laikotarpiu arba iš anksto numatytas stebėtoją dominantis jo aspektas yra labai išsamiai aprašomas

• Kritinių epizodų aprašymo technika – kai kurie įvykiai aprašomi kasdiene kalba pagal numatytą planą.

Nominaliniai atvaizdavimo būdai

• Duomenų atvaizdavimo kalbos ženklais forma, tačiau, užuot duomenis nuodugniai aprašius, jie pateikiami požymių arba kategorijų sistemomis.

• Skirstomos į skiriamųjų požymių bei kategorijų sistemas.

• Netiesioginis stebėjimas:1. Naudojami archyvų duomenys.2. Iš esmės tai galima būtų pavadinti tam tikra socialinių duomenų apžvalga

Dimensinis būdas

• Duomenys pateikiami kiekybine forma.

• Skiriami keturi stebėjimo objektų dimensinio nusakymo būdai:

1. dažnio,

2. trukmės,

3. intensyvumo,

4. visybinės charakteristikos

Struktūriniai atvaizdavimo būdai:

• Medžio pavidalo diagramos

• Šį būdą galima taikyti, jei žinoma, kurioms elgesio klasėms priklauso vieni ar kiti elgesio aktai.

Stebėjimo klaidos

Centrinės tendencijos klaida – vertinant stimulų seriją, įvertinimai turi tendenciją pasislinkti serijos vidurio link. Maži stimulai – pervertinami, dideli – įvertinami nepakankamai.

Atlaidumo klaida – tendencija per daug palankiai vertinti stebimojo objekto ypatybes.

Pirmo įspūdžio klaida – pasireiškia iškreipiamąja pirmojo įspūdžio jėga vėliau renkamiems duomenims.

Nimbo efektas – stebėtojas, vertindamas tam tikrą asmenybės bruožą, negali išsilaisvinti iš bendro įspūdžio.

Kontrasto klaida – tendencija pabrėžti priešingas savybes.

Mokslinio stebėjimo metodo privalumai:

stebima tiesiogiai; - galima stebėti tiriamųjų elgesį, atspindintį konkrečius dalykus konkrečiose situacijose;

yra galimybė analizuoti grupės elgesį, nes vienu metu galima aprėpti daugiau tiriamųjų, kas kitais metodais sunkiai įmanoma;

elgesį galima įvertinti tiksliau, nei tai padarytų pats asmuo;

stebėjimas nepriklauso nuo tiriamojo nuostatos, jo noro atsakinėti į pateiktus klausimus arba subjektyvaus atsakymo apklausų metu;

galimybė vienu metu aprėpti daugiau savybių, stebimų reiškinių.

stebėti reiškinius galima ne tik natūralioje jų vyksmo aplinkoje, bet ir ją dirbtinai sukuriant bei darant įtaką stebimiems procesams.

Mokslinio stebėjimo metodo trūkumai:

Stebėtojo daroma įtaka, kuri gali pasireikšti bet kokiais stebėtojo veiksmais, turinčiais neigiamą poveikį renkamų duomenų reprezentatyvumui arba patikimumui.

Norimo rezultato tendencija. Tai arba formuoja išankstinę tyrėjo nuomonę pagal kokią nors hipotezę, arba jeigu tiriamieji žino apie stebėjimą, nulemia nenatūralų jų elgesį ir įtakoja gaunamus rezultatus;

Stebėtojo šališkumas, kurį nulemia jo asmeniniai bruožai (manoma,kad bet kokie žmogaus pastebėjimai yra šališki, nes visiems mums daro įtaką mūsų pačių patirtis, išgyvenimai ir tikėjimas). Pavyzdžiui, netikslinga būtų tyrime pasinaudoti stebėtojo, turinčio neigiamą požiūrį į kitos tautybės vaikus, paslaugomis, tiriant tokių vaikų kūrybines galias.

Galimos įvairios klaidos, susijusios su tiriamųjų elgesio vertinimu. Šios vertinimo klaidos gali būti esminės, darančios didelę įtaką tyrimo rezultatams.


Interviu

Vieno atvejo tyrimai

4 Interviu tipai

1. struktūrizuotas (klausimai ir visa procedūra numatomi iš anksto, ir interviu eigoje mažai kas keičiama; šiuo atveju situacija esti apibrėžta) – panašus į anketą, bus aptariamas vėliau;

2. nestruktūrizuotas (be detalaus plano, klausinėjama laisva forma; situacija atvira, galinti keistis);

Interviu tipai

3. neprimestinis (kilęs iš psichiatrijos, kada klausinėjantysis nesistengia išlaikyti numatytos pokalbio linijos, o pasiduoda ligonio primetamai pokalbio eigai);

4. kryptingas (klausinėjantysis ypatingą dėmesį kreipia į subjektyvius respondento atsakymus apie jam žinomą situaciją, su kuria jis susipažino prieš interviu; iš gautų atsakymų tyrėjas gali spręsti, ar pasitvirtino jo iškelta hipotezė, ar ne).

interviu

Interviu apibrėžiamas kaip tyrėjo inicijuotas dviejų asmenų pokalbis, kurio tikslas - gauti būtiną tyrimo uždaviniams informaciją.

Pavyzdžiui, informaciją apie įvairius psichologinio proceso ypatumus, ypač naujus, mažai tyrinėtus, apie kurių struktūrą bei ryšius su kitais reiškiniais dar mažai žinoma.

Taigi interviu papildo stebėjimo, ir apklausos metodais gautus duomenis.

interviu

Privalumai: interviu suteikia platesnes galimybes nuodugniau

pažinti tiriamąjį asmenį, tuo tarpu anketinėje apklausoje tokios galimybės labai ribotos.

Trūkumai: Dažnai maža imtis; Informacijos, gautos interviu būdu, patikimumas.

Ypač, jei klausimai “jautrūs”; Priklauso nuo tyrėjo sugebėjimų išklausyti tiriamąjį

bei tarpusavio pasitikėjimo. Tai gali kisti priklausomai nuo abiejų pusių;

Metodologiniu požiūriu, sunku korektiškai interviu aprašyti, nes visa informacija gaunama žodžiu – svarbios detalės, tačiau gali būti sunku užfiksuoti jas, o vėliau ir analizuoti;

vieno atvejo tyrimai

Vieno atvejo tyrimai - gilus kurio nors aspekto priklausančio dominančiam fenomenui, tyrimas.

Giliam atvejo tyrimui būdinga: surenkama gana daug duomenų, išreikštų žodžiais,

vaizdais, skaičiais. tyrimas natūralioje aplinkoje - žmonės stebimi jiems

įprastoje aplinkoje bendraujant jų kalba.

vieno atvejo tyrimai

Duomenų analizei būdinga kelių pakopų procedūros: išskiriamos temos - pasikartojantys charakteringi

bruožai, šios grupuojamos į kategorijas, iš kategorijų sudaromi modeliai, kurie aiškinami siekiant

atsakyti į tyrimo klausimus. Duomenų analizės rūšys:

interpretacinė (siekiama paaiškinti), struktūrine (rasti pasikartojančius modelius), refleksyvi (remiantis intuicija, vaizduote, įvertinti tiriamą.

fenomeną).

Documents

Aprašomieji tyrimai