Visuomenės dalyvavimo viešojoepilietis.lrv.lt/uploads/epilietis/documents/images... · 2019-12-10 · visuomenės dalyvavimo stebėsenos strategija, leidžianti įvertinti esamą

1

Visuomenės

dalyvavimo viešojo

valdymo procesuose

stebėsenos metodika

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija

2018 m.

2

Visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo procesuose stebėsenos metodika – Europos

Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamo projekto „Atviros

Vyriausybės iniciatyvos“ dalies „Konsultavimosi su visuomene mechanizmo tobulinimo

paslaugos“ rezultatas.

LR Vyriausybės kanceliarijos užsakymu visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo

procesuose stebėsenos metodiką parengė UAB „Civitta“ (2016 m. lapkričio 21 d.

sutarties Nr. LRVK-119/16).

3

Metodikos turinys

4 psl. Santrauka / Summary

6 psl. Sąvokos

7 psl. Principai

8 psl. 1. Stebėsenos sistema

12 psl. 2. Priemonės

21 psl. 3. Stebėsenos struktūra

33 psl. 4. Įgyvendinimo žingsniai

39 psl. 5. Stebėsenos ataskaitos forma

44 psl. Priedai

4

Santrauka

Esama situacija | Lietuvos ir tarptautiniai tyrimai rodo, kad Lietuvos visuomenė yra

pilietiškai pasyvi, menkai naudojasi savo teisėmis bei galimybėmis dalyvauti sprendžiant

šalies viešuosius reikalus, ar įsitraukti į visuomenei svarbias pilietines veiklas. Paskutinius 10

metų pilietinės galios indeksas stagnuoja (svyruoja 32–36 balų iš 100 galimų ribose)1,

tarptautiniame pilietinio dalyvavimo indekse (2016 m.) Lietuva užima 125 vietą iš 140 šalių2,

o aktyvesniam visuomenės įsitraukimui kliudo žemas pasitikėjimas valstybę valdančiomis

institucijomis (2018 m. duomenimis, LRV pasitiki 21 %, LR Seimu – 9,3 %, LR savivaldybėmis –

31,1 % Lietuvos gyventojų)3.

Šalies įstaigos yra įgyvendinusios nemažai iniciatyvų, skirtų visuomenės įtraukimui ir

dalyvavimui viešojo valdymo sprendimų priėmimo procese skatinti, tačiau vis dar stinga

visuomenės įtraukimo ir dalyvavimo kultūros, nėra sukurta metodinėmis nuostatomis grįsta

visuomenės dalyvavimo stebėsenos strategija, leidžianti įvertinti esamą

bendradarbiavimo tarp viešojo sektoriaus ir visuomenės būklę, įžvelgti pokyčių tendencijas

bei veiksnius, darančius įtaką šio proceso kokybei – dalyvių aktyvumui, rezultatų pasiekimui

ir pan.

Metodikos tikslas | Pateikti metodines nuostatas, kuriomis remiantis būtų galima vertinti

visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo procesuose lygį ir įstaigų pasirengimą įtraukti

visuomenę – pagrindinį dėmesį skiriant viešosioms konsultacijoms.

Subjektai | Vyriausybės kanceliarija, LR ministerijos ir LR Vyriausybė bei ministerijoms

pavaldžios institucijos / įstaigos ir Lietuvos piliečiai bei gyventojai.

Objektas | Visuomenės ir viešosios politikos sprendimų priėmėjų sąveika per visuomenės

dalyvavimo viešojo valdymo procesuose priemones. Šia metodika orientuojamasi į

konsultavimosi su visuomene ir visuomenės įtraukimo į valdymą priemones.

Institucinė imtis | Metodika skirta taikyti įstaigai, vykdančiai visuomenės dalyvavimo

viešojo valdymo procesuose stebėseną.

Principai | Visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo procesuose stebėsena turi būti

įgyvendinama laikantis atvirumo, tęstinumo, įtraukimo, pagrįstumo, sistemiškumo,

profesionalumo ir rezultatų naudojimo principų.

Struktūra | Visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo procesuose stebėsena yra nukreipta

į viešąsias konsultacijas, o jų kontekstas yra sudarytas iš 2, tarpusavyje susijusių lygmenų:

− Makro (pilietinė galia ir motyvacija),

− Mikro (atskirų visuomenės dalyvavimo priemonių vertinimas).

Stebėsenos metodikos nuostatos turi būti peržiūrimos pagal poreikį, bet ne rečiau nei kas

metus.

1 Pilietinės galios indekso ataskaitos 2007 – 2017 m. 2 Gallup Global Civic Engagement tyrimas, 2016 m. 3 UAB „Vilmorus“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa 2018 m.

5

Summary

Current situation | National and international studies find Lithuanian society to be socially

passive, rarely execute its economic, social and cultures rights, and display low

involvement in public decision making. For the past 10 years, Civic Empowerment index

has been stagnating, scoring 32 to 36 on the 100-point scale4. In 2016, Lithuania ranked

125th (out of 140 countries) on a Global Civic Engagement Index5. In 2018, Lithuanian

society showed lack of trust in governmental and public institutions, i.e. only 9.3% of

population trusted the Parliament, 21% - the Government, and 31.1% - regional

municipalities6.

Despite various initiatives aimed at promoting social engagement, involvement in public

decision-making remains unsatisfactory. Society has not yet formed an effective civic

engagement practice. State lacks structured public strategy coupled with an effective

methodology to monitor an evaluate civic engagement, e.g. qualitative and quantitative

indicators allowing to determine the existent level of civic engagement between state

and society, its trends, qualitative and quantitative indicators etc.

Purpose of the methodology | It is aimed to provide methodological guidelines for

monitoring the level of public participation in public administration processes and

institutions’ willingness to engage the public by assessing the impact and the measures of

appropriate public participation in public administration processes with a specific focus

on public consultations.

Subjects | Office of the Government, ministries, public institutions and bodies subordinate

to the ministries and citizens and residents of Lithuania.

Object | The interaction between society and public decision makers via measures of

participation in public administration processes. Measures of public consultations and

direct participation in public decision making are covered by this methodology.

Institutional scope | Institution executing the monitoring process is supposed to use this

methodology.

Principles | Monitoring of public participation in public administration processes must be

implemented in accordance with the principles of openness, continuity, inclusion,

reasonableness, systematicity, professionalism and usability of results.

Structure | The monitoring of public participation in public administration processes is

aimed at public consultations and its’ context consists of two related levels:

− Macro (civic empowerment),

− Micro (use and results of different measures).

Methodology shall be revised on demand at least once a year.

4 Civic Empowerment index, 2007-2017 5 Gallup, Global Civic Engagement Index, 2016 6 Vilmorus survey, 2018

6

Sąvokos

E. pilietis Vyriausybės portalo „Mano vyriausybė“ dalis

(https://epilietis.lrv.lt), kurioje visuomenė gali susipažinti su

dalyvavimo sprendimų priėmime galimybėmis ir priimtais

sprendimais, dalyvauti įstaigų vykdomose konsultacijose.

Lietuvos Respublikos

Vyriausybės

kanceliarija (toliau –

Kanceliarija)

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigta įstaiga, padedanti

vykdyti Ministro Pirmininko ir Vyriausybės funkcijas.

Metodika Visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo procesuose

stebėsenos metodika.

Pilietinės galios

indeksas (toliau – PGI)

Ilgalaikis pilietinės visuomenės būklės ir raidos vertinimo tyrimas,

kasmet atliekamas Pilietinės visuomenės instituto.

TAIS Teisės aktų informacinė sistema.

Valstybės institucijos ir

įstaigos (toliau –

įstaigos)

LR Vyriausybės kanceliarija, LR ministerijos ir LR Vyriausybei bei

ministerijoms pavaldžios institucijos / įstaigos bei kitos institucijos

ir įstaigos.

Visuomenės

dalyvavimas viešojo

valdymo procesuose /

dalyvavimas

Visuomenės dalyvavimo valdyme būdas, kai piliečių

dalyvavimas neapsiriboja vien informacijos apsikeitimu su

sprendimų priėmėjais, bet apima aktyvius visuomenės

veiksmus, stengiantis paveikti tiek sprendimų priėmimo, tiek jų

įgyvendinimo procesus, pavyzdžiui, dalyvavimas viešosiose

konsultacijose, peticijų teikimas, naudojimasis kitomis piliečių

įsitraukimo į sprendimų priėmimo procesus priemonėmis.

Visuomenės dalyvavimas gali būti siejamas su pilietine galia

(visuomenės noras dalyvauti) ir valstybės tarnautojų

motyvacija ir įsitraukimu (valstybės tarnautojų noras išgirsti).

Visuomenės

dalyvavimo viešojo

valdymo procesuose

priemonė

Visuomenės dalyvavimo priemonės ir / ar įrankiai, sudarantys

galimybes visuomenės dalyvavimui viešojo valdymo

procesuose ir įgalinantys daryti įtaką viešųjų sprendimų

priėmimui ar įgyvendinimui.

Visuomenės

dalyvavimo viešojo

valdymo procesuose

stebėsena (toliau –

stebėsena)

Periodiškai atliekama stebėsena, kurios tikslas – įvertinti faktinę

visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo procesuose situaciją,

apimant makro ir mikro lygmenis bei sudarant prielaidas kurti

priemones visuomenės dalyvavimui skatinti.

7

Principai

Atvirumas Stebėsenos rezultatai (ataskaita) turi būti lengvai

prieinami ir aktyviai viešinami visuomenei bei

suinteresuotoms grupėms.

Tęstinumas Stebėsena vykdoma kiekvienais metais tuo pačiu metu,

o ilgalaikės tendencijos stebimos kelerių metų

perspektyvoje.

Pagrįstumas Stebėsenos tyrimai yra paremti faktais ir skaičiais, o gauti

rezultatai yra patikimi.

Sistemiškumas Visuomenės dalyvavimas viešojo valdymo procesuose

yra vertinamas kompleksiškai (vertinant makro ir mikro

lygmens pokyčius), atsižvelgiant į skirtingų visuomenės

dalyvavimo formų dažnį ir įtaką sprendimų priėmimui.

Profesionalumas Stebėsenos metodika yra vykdoma kokybiškai, remiantis

stebėsenos metodikos principais ir laikantis metodinių

rekomendacijų.

Rezultatų naudojimas Stebėsenos rezultatai yra analizuojami ir taikomi būdų

visuomenės dalyvavimui viešojo valdymo procesuose

didinti kūrimui / parinkimui bei įgyvendinimui.

8

1. Sistema

1.1 Stebėsenos sistemos schema

1.2 Stebėsenos sistema:

− Kontekstas

− Stebėsenos tikslas

− Uždaviniai

− Objektai

− Subjektai

− Duomenys

− Rezultatai

9

1.1 Stebėsenos sistemos schema

10

1.2 Stebėsenos sistema

Visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo procesuose lygmenys

Pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir ekonominės plėtros organizacijos (toliau –

EBPO) rekomendacijas, visuomenės dalyvavimas viešojo valdymo procesuose pagal

intensyvumą gali būti vertinamas trimis lygiais:

− Visuomenės informavimas (I lygmuo),

− Konsultavimasis su visuomene (II),

− Visuomenės įtraukimas į valdymą (III).

* I lygmuo – visuomenės informavimas, nepatenka į šios metodikos apimtį, kadangi jo

poveikis apsiriboja vienpusiu ryšiu (kylančiu iš įstaigų).

Stebėsenos tikslas

Sukurti prielaidas visuomenės dalyvavimui viešojo valdymo procesuose per

stebėsenos rezultatais grįstą viešųjų konsultacijų praktikos ir proceso tobulinimą.

Uždaviniai

Apibrėžtam tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai:

− Surinkti stebėsenai reikalingus duomenis iš viešai prieinamų šaltinių ir valstybės

įstaigų,

− Analizuoti gautus duomenis ir parengti stebėsenos rezultatų ataskaitą,

− Atsižvelgiant į stebėsenos rezultatus formuoti siūlymus, kaip pagerinti

visuomenės dalyvavimą viešojo valdymo procesuose per viešąsias

konsultacijas,

− Numatyti siektinas viešųjų konsultacijų reikšmes ir jų pasiekimo priemones.

Objektai

Visuomenės ir viešosios politikos sprendimų priėmėjų sąveika per visuomenės

dalyvavimo viešojo valdymo procesuose priemones. Šios stebėsenos vertinimo

apimtyje II ir III lygmens visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo procesuose

priemonės, o pagrindinis dėmesys skiriamas viešosioms konsultacijoms.

11

Subjektai

Įstaiga, vykdanti stebėseną | Funkcijos ir atsakomybės:

− Stebėsena | Renka duomenis apie visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo

procesus, priemones ir juos analizuoja, apibendrina įstaigų profilius.

− Viešinimas | Dalinasi informacija apie stebėsenos rezultatus su visuomene

(portale E. pilietis) ir įstaigomis, prašo grįžtamojo ryšio.

− Naudojimas | Aktyviai ieško priemonių, kaip pagerinti visuomenės dalyvavimą

viešojo valdymo procesuose ir koordinuoja jų įgyvendinimą.

Įstaigos | Funkcijos ir atsakomybės:

− Įtraukimas | Aktyviai stengiasi gerinti visuomenės dalyvavimą viešojo valdymo

procesuose – sudaro galimybes visuomenės dalyvavimui, įgalina daryti įtaką viešųjų sprendimų priėmimui.

− Bendradarbiavimas | Stebėseną atliekančios įstaigos prašymu teikia

duomenis apie visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo procesuose priemones.

− Grįžtamasis ryšys | Teikia rekomendacijas dėl būdų, skirtų gerinti visuomenės

dalyvavimą viešojo valdymo procesuose.

Visuomenė | Funkcijos ir galimybės:

− Grįžtamasis ryšys | Paskelbus stebėsenos ataskaitą E. pilietis platformoje teikia

rekomendacijas dėl būdų, skirtų gerinti visuomenės dalyvavimą viešojo valdymo procesuose.

Duomenys

Stebėsenos vykdymui naudojami viešai prieinami, įstaigų ir valstybės informacinėse

sistemose kaupiami duomenys. Visi stebėsenos vykdymui reikalingi duomenys renkami

atsižvelgiant į asmens duomenų naudojimo teisėtumą, reglamentuojamą Bendrojo

duomenų apsaugos reglamento, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir kitų

teisės aktų.

Rezultatai

Stebėsena padeda įvertinti bendrą visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo

procesuose situaciją, viešųjų konsultacijų praktiką ir proceso brandą ir konkrečių

priemonių naudojimo atvejus, atsižvelgiant į tai formuoti pasiūlymus, kaip pagerinti

visuomenės dalyvavimą viešojo valdymo procesuose, ir juos įgyvendinti.

12

2. Priemonės

2.1 Visuomenės dalyvavimo priemonės

2.2. Viešosios konsultacijos

2.3 Kitos stebimos priemonės

− Peticijos

− Viešosios konsultacijos

− Portalas Mano vyriausybė bendradarbiavimui

− E. demokratijos priemonės (įstaigų ir visuomenės)

− Įstaigų Facebook paskyros bendradarbiavimui

− Kontaktai su ministrais

2.4 Į stebėsenos imtį nepatenkančios priemonės

− Referendumai

− Piliečių įstatymo leidybos iniciatyva

− Viešosios akcijos ir susirinkimai

− Pasiūlymai TAIS

13

2.1 Visuomenės dalyvavimo priemonės

Toliau pateiktame paveiksle pavaizduotas visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo

procesuose priemonių principinis priskyrimas visuomenės dalyvavimo lygiams pagal

EBPO rekomendacijas: nuo visuomenės informavimo (mažiausiai intensyvaus

bendradarbiavimo būdo) iki visuomenės įtraukimo į valdymą (intensyviausio

bendradarbiavimo būdo).7

7 Pastaba: kiekvienas priemonės taikymo atvejis yra individualus ir jo priskyrimas konkrečiam lygiui priklauso nuo jo konteksto, tikslo, įgyvendinimo bei rezultatų panaudojimo aplinkybių (pavyzdžiui, įpareigojantis referendumas būtų laikomas visuomenės dalyvavimo atveju, o patariamasis – konsultavimosi su visuomene).

14

2.2 Viešosios konsultacijos

Priemonės

aprašymas

Įvairiais metodais valstybės įstaigų vykdomi veiksmai, kuriais

siekiama surinkti visuomenės ar tikslinių grupių nuomones, naujai

priimamam ar keičiamam įstatymui, poįstatyminiam aktui ar kitam

valstybės įstaigų priimamam sprendimui, turinčiam įtakos

visuomenei ar atskiroms jos grupėms.

Konsultacijos vykdymas susideda iš septynių etapų:

− Sprendimas | Priimamas sprendimas, ar ir kokią konsultaciją

vykdyti.

− Planavimas | Suplanuojami svarbiausi konsultacijos aspektai.

− Vykdymas | Įvykdoma konsultacija, sistemiškai surenkami jos

rezultatai.

− Analizė | Atliekama rezultatų analizė, sudaroma

konsultacijos ataskaita.

− Naudojimas | Koordinuojamas konsultacijos rezultatų

įtraukimas į viešosios politikos sprendimo priėmimą,

informuojama apie konsultacijos poveikį.

− Vertinimas | Įvertinamas konsultacijos procesas ir poveikis.

− Viešinimas | Vykdoma nuosekli konsultacijos viešinimo

strategija.

Pagrindiniai viešųjų konsultacijų metodai:

− Apklausa

− Apskritojo stalo diskusija

− Fokus grupė

− Interviu ciklas

− Konferencija / plataus masto renginys

− Kvietimas teikti pasiūlymus

− Lauko tyrimas

− Viešas klausymas

Tikslas ir

poveikis

Viešųjų konsultacijų tikslas – metodiškai, laikantis atviros vyriausybės

ir viešųjų konsultacijų principų, įtraukti visuomenę į viešojo valdymo

procesus taikant įvairius dalyvavimo būdus ir priemones. Pagal

konsultacijų rezultatus gali būti keičiami, pildomi rengiami arba jau

galiojantys teisės aktai, daroma įtaka kitiems viešiesiems

sprendimams (nuo valstybės tarnautojų įsitraukimo priklausanti

priemonė).

Viešosios konsultacijos sukuria prielaidas priimti visuomenės

nuomonę labiau atspindinčius, aukštesnės kokybės viešosios

15

politikos sprendimus, siekti geresnio teisinio reguliavimo. Viešosios

konsultacijos ir tarpinis lygmuo tarp visuomenės informavimo ir

visuomenės įtraukimo.

Esama

situacija

Viešųjų konsultacijų instituto plėtra numatyta strateginiuose šalies

plėtros dokumentuose iki 2030 m.:

− Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“

− Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020m. programa

− 2014–2020m. Nacionalinės pažangos programa

− Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020m. programa „LR

skaitmeninė darbotvarkė“

− Nacionalinė kovos su korupcija 2015–2025m. programa

− Lietuvos dalyvavimo Atviros Vyriausybės Partnerystės

tarptautinėje iniciatyvoje 2016–2018m. veiksmų planas

Konsultacijų su visuomene ir interesų grupėmis reglamentavimas LR

teisės aktuose yra fragmentiškas, veikiau rekomendacinis:

nenustatytos aiškios procedūros, kiekvienas subjektas privalo

pasirinkti tinkamiausius viešųjų konsultacijų būdus / metodus ir

tvarką. Priešingai nei strateginiuose dokumentuose, įstatymuose

neatsispindi el. demokratijos, viešųjų konsultacijų internete plėtra,

aktyvus vystymas.

Įgyvendinant projektą „Atviros vyriausybės iniciatyvos“, 2017 m.

atlikta Lietuvos viešųjų konsultacijų analizė, kurios metu tirta 217 LR

viešųjų įstaigų / valdžios institucijų bei atlikta užsienio šalių

nacionaliniu / regioniniu lygiu taikoma viešojo valdymo įstaigų

viešųjų konsultacijų vykdymo praktikos analizė. Šio tyrimo rezultatai

parodė, jog nors šalies įstaigos vykdo viešąsias konsultacijas, tačiau

šis įrankis taikomas vangiai arba metodiškai netaisyklingai –

vertinama, kad tik 6 % atvejų tinkamai (nuosekliai) įgyvendinti visi

viešosios konsultacijos etapai.

Atsižvelgiant į esamą situaciją parengti metodiniai viešųjų

konsultacijų dokumentai – metodika ir jos taikymo gairės,

organizuota viešųjų konsultacijų konferencija, individualios

konsultacijos ministerijų darbuotojams dėl viešųjų konsultacijų

vykdymo bei praktiniai mokymai ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų

darbuotojams, sukurtas vienas langelis viešosioms konsultacijoms

vykdyti ir viešinti – „E. pilietis“.

16

2.3 Kitos stebimos priemonės

Toliau apžvelgiamos į stebėsenos imtį patenkančios priemonės, jų taikymo paskirtis bei

teikiama nauda.

Peticijos

Priemonės

aprašymas

Rašytinis arba elektroninis pareiškėjo kreipimasis į Vyriausybę, Seimą

ar savivaldybes su reikalavimais ar siūlymais spręsti svarbius

visuomenei klausimus, kai tam reikia priimti naują teisės aktą,

pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios galiojantį teisės aktą

ir kai Peticijų komisija tokį kreipimąsi pripažįsta peticija.

Tikslas ir

poveikis

Spręsti visuomenei aktualius klausimus teikiant siūlymus ar

reikalavimus naujiems arba egzistuojantiems teisės aktams. Priimtos

peticijos gali inicijuoti naujo teisės akto sukūrimą, jau galiojančio –

pakeitimą, papildymą ar pripažinimą netekusius galios (nuo

pilietinės galios ir motyvacijos priklausanti priemonė).

Esama

situacija

Kaip rodo Vyriausybės, Seimo ir savivaldybių komisijų ataskaitos,

iniciatyva pareiškiama >100 kartų per metus8, tačiau vidutiniškai tik

kiek daugiau nei pusė prašymų pripažįstama peticijomis ir toliau

nagrinėjama, o dar mažesnė dalis sulaukia Peticijų komisijų siūlymų

tenkinti išdėstytus reikalavimus.

Portalas Mano vyriausybė bendradarbiavimui

Priemonės

aprašymas

Portalas Mano vyriausybė – Vyriausybės interneto vartai, leidžiantys

paprastai ir greitai surasti reikiamą informaciją apie ministrų

kabineto veiklą.

Tikslas ir

poveikis

Suteikti galimybę visuomenei susipažinti su jiems aktualiais

Vyriausybės rengiamais ir jau priimtais sprendimais, įsitraukti į rūpimų

sprendimų priėmimą, didinti Vyriausybės atvirumą, viešinti

darbotvarkę, gauti pasiūlymus iš visuomenės ir pritraukti dalyvauti

viešosiose konsultacijose (nuo valstybės tarnautojų įsitraukimo

priklausanti priemonė).

Esama

situacija

Remiantis 2017–2018 m. statistika, per metus portale Mano

vyriausybė vidutiniškai apsilanko > 200 tūkst. unikalių lankytojų.

8 Seimo, Vyriausybės, savivaldybių peticijų komisijų ataskaitos 2017–2018 m.

17

E. demokratijos priemonės

Priemonės

aprašymas

Informacijos apie valdžios veiklą, sprendimus bei paslaugų

perkėlimas į elektroninę erdvę, sudarant galimybes tiesiogiai

įsitraukti į viešojo valdymo procesus. E. demokratijos priemonės gali

būti dviejų tipų:

− „iš viršaus“, kai pati valdžia imasi kryptingų iniciatyvų įtraukti

visuomenę į valdymo procesą, pritaikydama prieinamus

technologinius įrankius įstaigų veikloje (toliau – įstaigų e.

demokratijos priemonės).9

− „iš apačios“, kai įvairios grupės išnaudoja atsivėrusias technines

galimybes ir sukuria elektroninius įrankius, kurie sukuria spaudimą

valdžiai keisti įprastinius valdymo procesus (toliau – visuomenės

e. demokratijos priemonės).10

Tikslas ir

poveikis

Įstaigų e. demokratijos priemonėmis siekiama užmegzti glaudesnį

bendradarbiavimą su visuomene tam tikru klausimu ir didinti įstaigų

atvirumą. Kadangi internetas gali būti atviras ir prieinamas visiems,

informacijos apie valdžios veiklą, sprendimus bei paslaugų

perkėlimas į elektroninę erdvę leidžia pasiekti didesnį visuomenės

narių skaičių, juos įtraukti į įvairaus lygmens sprendimus. Visuomenės

e. demokratijos priemonėmis siekiama atkreipti dėmesį į tam tikras

viešojo valdymo problemas ar reaguoti į vykdomą politiką, susiburti

konkrečioms visuomeninėms iniciatyvoms. Atskirų visuomenės e.

demokratijos priemonių aktualumo sumažėjimas gali reikšti, kad

problemos, kurias šiomis priemonėmis buvo siekiama adresuoti,

buvo išspręstos (priklausomai nuo iniciatyvos kilimo šaltinio, gali būti

tiek nuo pilietinės galios ir motyvacijos, tiek nuo valstybės tarnautojų

įsitraukimo priklausanti priemonė).

Esama

situacija

Nepaisant didelių pastangų, įdėtų modernizuojant valdymo

procesus šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis, realios

praktinės tiek valdžios įstaigų, tiek nevyriausybinių organizacijų

iniciatyvos įtraukti visuomenę į sprendimų priėmimo procesą yra

retos, trumpalaikės ir ne tokios veiksmingos kaip buvo tikėtasi – kiek

efektyviau šiuos įrankius išnaudoja miestų savivaldybės11.

9 Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės priemonė „Tvarkau miestą“ bei „Augančio Vilniaus biudžetas“

ir Kauno miesto savivaldybės priemonė „Iniciatyvos Kaunui“. 10 Pavyzdžiui, Transparency international įrankiai „Parašyk jiems“, „Skaidrumo linija“ ir viešosios įstaigos iniciatyva „Lietuva be šešėlio“. 11 Pilietinės visuomenės insititutas, Valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimo viešosios politikos sprendimų priėmimo procese stiprinimas, 2015 m.

18

Įstaigų Facebook paskyros bendradarbiavimui

Priemonės

aprašymas

Norint pasiekti platesnę ir įvairesnę visuomenės dalį, įstaigos

Facebook socialinį tinklą naudoja kaip dar vieną priemonę pasiekti,

bendrauti ir informuoti visuomenę apie savo veiklą, svarbias

naujienas, renginius, sprendimus ir pan.

Tikslas ir

poveikis

Pritraukti įvairias visuomenės grupes, didinti įstaigų atvirumą,

užmegzti glaudesnį ryšį ir skatinti bendradarbiavimą. Naudojantis šio

socialinio tinklo teikiamais funkcionalumais, įstaigos gali ne tik

vykdyti efektyvesnę komunikaciją, bet ir naudoti įvairias visuomenės

dalyvavimo viešojo valdymo procesuose formas (nuo valstybės

tarnautojų įsitraukimo priklausanti priemonė).

Esama

situacija

Oficialios LR ministerijų Facebook paskyros vidutiniškai turi po 6 tūkst.

sekėjų. Daugiausia sekėjų (apie 20 tūkst.) turi LR Krašto apsaugos

ministerija. Palyginimui, viena populiariausių įstaigų paskyrų pagal

sekėjų skaičių – oficiali Lietuvos policijos Facebook paskyra, turinti

daugiau nei 200 tūkst. sekėjų.

Kontaktai su ministrais

Priemonės

aprašymas

LR piliečiai ir kiti asmenys turi galimybę susitikti su ministrais, taip pat

gauti individualią konsultaciją, įteikti prašymą ar skundą.

Kanceliarijos iniciatyva kontaktai su ministrais įgyvendinami šiais

būdais: ministrų / viceministrų susitikimai su suinteresuotomis

grupėmis regionuose, ministrų interviu ir teminiai visuomenės

susitikimai su ministrais, ministerijų atstovų ir visuomenės /

suinteresuotų šalių susitikimai savivaldybėse.

Tikslas ir

poveikis

Teikti visuomenei aktualią informaciją apie vykdomosios valdžios

veiklą, suteikti galimybę tiesiogiai teikti prašymą ar skundą (nuo

valstybės tarnautojų įsitraukimo priklausanti priemonė).

Esama

situacija

Susitikimai su ministrais Vyriausybės priimamajame įprastai vykdomi

kartą per ketvirtį, išvykos į regionus, susitikimai savivaldybėse ir

interviu su ministrais ~ 10 kartų per metus.

19

2.4 Į stebėsenos imtį nepatenkančios

priemonės

Dėl ribotos įstaigos, vykdančios stebėseną, įtakos priemonės naudojimui arba

santykinai mažo priemonės naudojimo paplitimo į stebėsenos imtį nepatenkančios

visuomenės įsitraukimo į viešojo valdymo procesus priemonės: referendumai, piliečių

įstatymo leidybos iniciatyva, viešosios akcijos ir susirinkimai ir pasiūlymų teikimas.

Referendumai

Priemonės

aprašymas

Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, svarbiausi Valstybės bei

Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu, taip pat

referendumai gali būti pasitelkiami ir kitų įstatymų nuostatų

priėmimui. Referendumai gali būti privalomojo arba konsultacinio

(patariamojo) pobūdžio. Referendumą skelbia Seimas įstatymo

numatyta tvarka arba jo reikalaujant ne mažiau kaip 300 tūkstančių

rinkimų teisę turinčių piliečių.

Tikslas ir

poveikis

Tiesiogiai į(si)traukti į svarbiausių šalies sprendimų priėmimą. Įvykę

referendumai turi galią keisti šalies įstatymus ir Konstituciją

(priklausomai nuo iniciatyvos kilimo šaltinio, gali būti tiek nuo

pilietinės galios ir motyvacijos, tiek nuo valstybės tarnautojų

įsitraukimo priklausanti priemonė).

Esama

situacija

Visuomenės iniciatyva nuo 1991 m. surengta 11 referendumų, 7 iš jų

neįvyko nesurinkus pakankamo rinkėjų skaičiaus12.

Piliečių įstatymo leidybos iniciatyva

Priemonės

aprašymas

50 tūkstančių Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali

teikti Seimui įstatymo projektą svarstymui, o ne mažiau kaip 300

tūkstančių rinkėjų – siūlyti keisti ar papildyti Konstituciją.

Tikslas ir

poveikis

Piliečių ar rinkėjų grupės pateikta įstatymų leidybos iniciatyva gali

inicijuoti naujo įstatymo sukūrimą arba Konstitucijos keitimą ar

papildymą.

Esama

situacija

Lietuvoje Piliečių įstatymų leidybos iniciatyva bandyta pasinaudoti

22 kartus, iš kurių 10 surinko reikiamą parašų skaičių.13

12 Lietuvos Vyriausiosios rinkimų komisijos statistinė informacija, 1991–2018 m. 13 Lietuvos Vyriausiosios rinkimų komisijos statistinė informacija, 2018 m.

20

Viešosios akcijos ir susirinkimai

Priemonės

aprašymas

Asmenų teisė į taikių susirinkimų laisvę yra įtvirtinta Konstitucijos 36

straipsnio 1 dalyje. Viešosios akcijos ir susirinkimai (pavyzdžiui,

mitingai, piketai ir pilietinės akcijos, protestai, eitynės ir pan.) – tai

atvira visuomenės reakcija į viešosios politikos sprendimus,

dažniausiai išreiškianti nepritarimą.

Tikslas ir

poveikis

Išreikšti pritarimą arba nepritarimą vykdomai politikai, rengiamiems

teisės aktams, telkti panašius interesus turinčias grupes (nuo

pilietinės galios ir motyvacijos priklausanti priemonė). Vis dėlto,

didelis mitingų, piketų, protestų ir pilietinių akcijų skaičius nebūtinai

gali reikšti aktyvų visuomenės įsitraukimą, o kaip tik rodyti tai, jog

visuomenei trūksta alternatyvių įsitraukimo būdų.

Esama

situacija

Šiuo metu Lietuvoje vyksta iki 100 streikų per metus14. Kitų viešųjų

akcijų ir susirinkimų statistika nėra nuosekliai kaupiama.

Pasiūlymai TAIS

Priemonės

aprašymas

TAIS centralizuotai publikuojami tiek patvirtinti ir įsigalioję teisės

aktai, tiek ir jų projektai; visuomenė el. sistemoje gali pareikšti

nuomonę ar teikti siūlymus dėl įstaigų rengiamų teisės aktų.

Tikslas ir

poveikis

Suteikti galimybę visuomenei ir kitoms suinteresuotoms šalims teikti

pasiūlymus teisės akto regimo metu. Pateikti pasiūlymai yra

įvertinami ir gali būti įtraukiami į galutinį teisės akto projektą.

Esama

situacija

Šiuo įrankiu visuomenė naudojasi vangiai – kasmet pasiūlymų

sulaukia vos keli procentai visų TAIS pateiktų teisės aktų projektų15.

14 Lietuvos statistikos departamento duomenys, 2017 m. 15 Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos kaupiama informacija (2014–2017 m.)

21

3. Struktūra

3.1 Stebėsenos struktūros schema

3.2 Stebėsenos struktūra:

− Mikro lygmuo

− Makro lygmuo

3.3 Mikro lygmuo | Viešųjų konsultacijų proceso pažangos ir praktikos vertinimas

3.4 Mikro lygmuo | Kiekybinis viešųjų konsultacijų ir kitų priemonių vertinimas

3.5 Makro lygmuo | Pilietinė galia ir motyvacija

22

3.1 Stebėsenos struktūros schema

23

3.2 Stebėsenos struktūra

Šios stebėsenos objektas – viešosios konsultacijos, o jų vertinimo kontekstą sudaro

2 lygmenys: mikro ir makro. Makro lygmuo lemia mikro lygmens priemonių

rezultatus; mikro lygmuo leidžia įvertinti kitų priemonių naudojimą.

Viešosios konsultacijos

Ši stebėsenos struktūrinė dalis yra skirta įvertinti įstaigų viešųjų konsultacijų proceso

pažangą ir viešųjų konsultacijų praktiką, remiantis kiekybiniais ir kokybiniais tyrimais.

Mikro lygmuo

Kadangi šioje metodikoje pagrindinis dėmesys skiriamas konsultavimosi su

visuomene priemonei, kitų priemonių vertinimas skirtas konteksto, kuriame veikia

viešosios konsultacijos suvokimui.

Kontekstui suvokti, stebėsenos metu kiekybiškai matuojamos visuomenei

sudaromos galimybės įsitraukti ir faktinis visuomenės įsitraukimo atvejų skaičius

pagal skirtingas priemones.

Pagal tai, koks veiksnys turi didžiausią įtaką priemonės naudojimui, priemonės

skirstomos į priklausančias nuo:

− Pilietinės galios ir motyvacijos (peticijos ir visuomenės e. demokratijos

priemonės),

− Valstybės tarnautojų įsitraukimo (viešosios konsultacijos, kontaktai su

ministrais, portalas Mano vyriausybė bendradarbiavimui, įstaigų Facebook

paskyros bendradarbiavimui, įstaigų e. demokratijos priemonės).

Makro lygmuo

Makro lygmens visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo procesus atspindintis

rodiklis pilietinė galia ir motyvacija nurodo visuomenės motyvaciją dalyvauti

(paklausą).

Vertinant ilgalaikes tendencijas, atsižvelgiama į ne mažiau nei 5 m. laikotarpį,

kasmetinis šio rodiklio svyravimas nėra vertinamas, nes tiriami pokyčiai yra veikiau

nuoseklūs / inkrementiniai nei staigūs savo prigimtimi – metiniai rodiklio reikšmių

pasikeitimai gali svyruoti paklaidos ribose.

24

3.3 Mikro lygmuo | Viešųjų konsultacijų

proceso pažangos ir praktikos vertinimas

Viešosios konsultacijos – pagrindinis šios stebėsenos objektas, atspindintis dabartinį

visuomenės dalyvavimo viešuosiuose procesuose Lietuvoje etapą (konsultavimosi su

visuomene). Atsižvelgiant į tai, viešosios konsultacijos vertinamos bendrai kiekybiškai

(remiantis kiekybinio priemonių vertinimo rezultatais) ir kokybiškai (klausiama apie

viešųjų konsultacijų praktiką įstaigose ir sektiną bei tobulintiną praktiką, taip pat

nustatoma įstaigų viešųjų konsultacijų proceso pažanga).

Tikslas Ištirti viešųjų konsultacijų praktiką įstaigose, remiantis kokybinėmis

įžvalgomis; identifikuoti sektinus ir tobulintinus pavyzdžius bei

įvertinti viešųjų konsultacijų proceso ministerijose pažangą.

Imtis Šio tyrimo imtis 14 ministerijų, iš kurių apklausiama po du-tris

atstovus.

Įsitvirtinus viešųjų konsultacijų praktikai, tiriama imtis gali būti

plečiama ir apimti ne tik ministerijas, bet ir jai pavaldžias įstaigas.

Metodas Interviu ciklas pagal struktūruotą klausimyną.

Vykdymas Į kiekvieną interviu įstaigoje vyksta 2 asmenys – vienas iš jų veda

interviu, kitas fiksuoja įžvalgas. Po interviu parengiami transkripitai,

prireikus paaiškinami interviu metu užfiksuoti atsakymai.

Duomenų

analizė

Interviu atsakymai fiksuojami ir vėliau grupuojami pagal atvejo

analizės pjūvius, pagal kuriuose vertinama bendra viešųjų

konsultacijų vykdymo praktika Lietuvoje, išskiriamos sektinos ir

tobulintinos praktikos (pildomas 2 ataskaitos lapas):

‒ Kompetencijos

‒ Panaudojimas

‒ Iššūkiai

‒ Atvejo analizės klausimai

Remiantis ministerijos atsakymais į pažangos lygio grupės

klausimus ir pažangos lygių lentele (Priedas D), m inisterijos

priskiriamos vienam iš 4 pažangos lygių, pagal kuriuos vėliau gali

būti pritaikoma skirtinga viešųjų konsultacijų gerinimo strategija:

− I pažangos lygmuo | Viešosios konsultacijos institucijoje

vyksta pagal nustatytas procedūras ir su LRVK suderintą

metinį viešųjų konsultacijų planą, viešųjų konsultacijų

vykdymas yra aiškiai ir viešai identifikuota kaip viena iš

institucijos veiklos sričių, už kurią atsakingas paskirtas

padalinys ir / ar pareigybė, šiame procese aktyviai

dalyvauja institucijos aukščiausios grandies vadovai,

25

institucijos darbuotojai yra nuolat skatinami įsitraukti į šį

procesą ir prisidėti prie jo tobulinimo.

− II pažangos lygmuo | Viešosios konsultacijos institucijoje

vyksta pagal parengtą ir formalizuotą planą ir

procedūras, tačiau jos nėra visiškai efektyvios ir (ar)

įgyvendinamos, metinis planas derinamas su LRVK pagal

poreikį, paprastai viešąsias konsultacijas organizuoja tas

pats padalinys ir / ar pareigybė, tačiau šios funkcijos yra

neįtrauktos į darbuotojų pareigybines instrukcijas, ne

mažiau kaip pusėje viešųjų konsultacijų dalyvauja

aukščiausios grandies vadovai, darbuotojai pagal poreikį

įsitraukia tobulinant viešųjų konsultacijų procesą, yra

skatinami / motyvuojami tai daryti.

− III pažangos lygmuo | Viešųjų konsultacijų organizavimo ir

vykdymo procesas institucijoje yra neformalus,

nedokumentuotas ir neidentifikuotas kaip viena iš

institucijos veiklos sričių, aukščiausios grandies vadovai

šiame procese dalyvauja retai, viešąsias konsultacijas

organizuoja ir vykdo skirtingi darbuotojai priklausomai nuo

darbo krūvio, jų skatinamas / motyvavimas įsitraukti į

viešųjų konsultacijų procesą ir jį tobulinti yra retas reiškinys.

− IV pažangos lygmuo | Viešųjų konsultacijų procesas yra

neformalus ir nedokumentuotas, viešųjų konsultacijų

vykdymas nėra identifikuota kaip viena iš institucijos

veiklos sričių, joje dalyvauja pavieniai darbuotojai, tačiau

jie nėra skatinami / motyvuojami dalyvauti šiame procese

bei prisidėti prie jo tobulinimo.

Rizikos ir jų

valdymas

Gali būti sunku tinkamai įvertinti įstaigų vykdomas konsultacijas ir

bendrą įstaigų praktiką. Siekiant suvaldyti šią riziką interviu

vedamas pagal iš anksto sudarytą struktūruotą interviu, pagal

poreikį papildant kitais klausimais, siekiant gilesnių įžvalgų,

apklausiamas ne vienas, o 2 ministerijos darbuotojai.

Kita rizika – valstybės tarnautojų ar darbuotojų manymas, kad

interviu apie viešąsias konsultacijas yra vykdomi siekiant įvertinti jų

darbą ar kompetencijas, lyginti su kitais. Tokiu interviu dalyviai gali

būti nelinkę atvirauti ar pateikti nuoširdžių atsakymų. Šios rizikos

suvaldymui visas tyrimo dizainas ir klausimyną sudarantys klausimai

formuojami taip, kad nebūtų galima identifikuoti konkretaus

asmens, o klausimų tikslas būtų nukreiptas į situacijos išsiaiškinimą,

proceso pažangos įvertinimą siekiant surinkti gerus ir blogus

pavyzdžius, identifikuoti pagrindinius iššūkius – rinkti informaciją,

padėsiančią tobulinti viešųjų konsultacijų procesą.

26

Tyrimo turinys

Pažangos lygis | Šiais klausimais siekiama nustatyti, kuriame pažangos lygmenyje yra viešųjų konsultacijų procesas ministerijose.

1. Ar Jūsų institucijoje yra rengiamas metinis viešųjų konsultacijų planas? (jei atsakymas

ne, pereiti prie 4 klausimo)

− Ar jis dokumentuotas / formalus?

− Ar jis įgyvendinamas?

2. Ar institucijos metinis viešųjų konsultacijų planas yra siunčiamas derinimui LRVK?

− Kaip dažnai toks derinimas vyksta – pagal poreikį ar kiekvieną kartą

pakoregavus?

3. Ar Jūsų institucijos metinis viešųjų konsultacijų planas yra peržiūrimas ir koreguojamas

metų eigoje?

4. Ar viešųjų konsultacijų vykdymas yra aiškiai ir viešai apibrėžtas kaip viena iš institucijos

veiklos sričių?

− Ar ši veikla atsispindi įstaigos vidiniuose dokumentuose? Veiklos planuose?

Strateginiuose dokumentuose?

5. Ar Jūsų institucijoje yra aiškiai apibrėžtos procedūros dėl viešųjų konsultacijų

vykdymo?

− Ar jos formalizuotos / dokumentuotos?

6. Ar Jūsų institucijoje yra parengti suinteresuotų šalių / soc. partnerių sąrašai?

7. Ar į viešųjų konsultacijų vykdymo procesą yra įsitraukę institucijos aukščiausios

grandies vadovai (viceministrai ir departamentų vadovai)?

8. Ar Jūsų institucijoje yra padalinys ir / ar pareigybė, atsakinga už viešųjų konsultacijų

organizavimą ir vykdymą?

− Ar viešųjų konsultacijų funkcijos yra įtrauktos į pareigybių aprašymus?

9. Ar Jūsų institucijoje vyksta periodiniai darbuotojų susitikimai, skirti viešųjų konsultacijų

proceso tobulinimui / pasidalinimui patirtimi?

− Ar šių susitikimų rezultatai naudojami viešųjų konsultacijų proceso tobulinimui?

10. Ar Jūsų institucijos darbuotojai yra skatinami ir motyvuojami įsitraukti į viešųjų

konsultacijų organizavimo ir vykdymo procesą?

− Ar šios skatinimo priemonės yra aiškiai apibrėžtos?

Kompetencijos | Šiais klausimais siekiama įvertinti įstaigų darbuotojų gebėjimus

viešąsias konsultacijas vykdyti metodiškai taisyklingai.

11. Kas Jūsų įstaigoje paprastai vykdo viešąsias konsultacijas (ar yra atskiras asmuo(-

enys) ar komanda parenkama pagal kiekvieną konsultaciją atskirai?)

− Ar viešosioms konsultacijoms vykdyti pirkote paslaugas iš išorės?

− Kokias ir kokioms veikloms?

12. Kokius viešųjų konsultacijų metodus dažniausiai taikote?

13. Ar buvo sprendimų, kuriais manote buvo tikslinga konsultuotis, tačiau dėl vienų ar

kitų priežasčių to padaryti nepavyko?

27

Panaudojimas | Šiais klausimais siekiama nustatyti, ar vykdytų konsultacijų rezultatai

panaudojami sprendimams priimti – tai yra, ar konsultacijos efektyvios.

14. Kaip vertinate viešųjų konsultacijų svarbą savo įstaigoje?

15. Kaip intensyviai Jūsų organizacija x m. taikė konsultavimąsi su visuomene savo

veikloje?

16. Kaip vertinate šiais metais įgyvendintas konsultacijas:

− Ar viešosios konsultacijos buvo naudingos – ar pasiekėte konsultacijos metu

keliamus tikslus?

− Papasakokite, kaip panaudojote viešųjų konsultacijų rezultatus sprendimų

priėmime?

Iššūkiai | Šiais klausimais siekiama identifikuoti pagrindines problemas, su kuriomis įstaigos susiduria organizuodamos ir vykdydamos viešąsias konsultacijas.

17. Su kokiomis problemomis susidūrėte įgyvendindami viešąsias konsultacijas?

18. Ar vykdydami viešąsias konsultacijas naudojotės metodiniais dokumentais

(metodika ir jos taikymo gairėmis)?

Atvejo analizės klausimai | Šiais klausimais siekiama gauti gilesnes įžvalgas apie

konkrečias viešąsias konsultacijas, identifikuoti sektinas ir tobulintinas praktikas.

19. Įvardinkite „sėkmingiausią“ šiais metais įgyvendintą konsultaciją, papasakokite

apie ją:

− Koks buvo šios konsultacijos tikslas?

− Kokios buvo tikslinės grupės? Kokiais būdais jas pasiekėte?

− Kokį metodą pasirikote? Kodėl?

− Kokius konsultacijos rezultatus pasiekėte? Kaip juos panaudojote?

− Kokios pagrindinės išmoktos pamokos?

20. Įvardinkite „nesėkmingiausią“ konsultaciją, papasakokite apie ją.






Priede E pateikiamas struktūruoto interviu klausimynas. Kiekvieno atskiro interviu eigoje

klausimynas gali būti pildomas siekiant išgauti gilesnes įžvalgas apie įstaigų viešųjų

konsultacijų praktiką.

28

3.4 Mikro lygmuo | Kiekybinis viešųjų konsultacijų ir kitų priemonių vertinimas

Mikro lygmens priemonių vertinimas skirtas papildyti makro lygmens tyrimą ir geriau

suprasti visuomenei sudaromas galimybes dalyvauti, tiesioginį visuomenės įsitraukimo

mastą ir dalyvavimo poveikį viešosios politikos procesams. Tyrimo rezultatai leidžia

kiekybiškai įvertinti viešąsias konsultacijas, kitų visuomenės dalyvavimo viešuosiuose

procesuose priemonių kontekste.

Tikslas Atskleisti, kiek ir kokiomis priemonėmis visuomenė naudojasi

norėdama įsitraukti į viešojo valdymo procesus, kiekybiškai įvertinti

viešąsias konsultacijas ir jų praktikos kontekstą.

Imtis Į tyrimo imtį patenka tik priemonės, kurioms įstaiga, vykdanti

stebėseną, gali turėti įtaką.

Metodas Ekspertinis tyrimas (angl. Field research).

Vykdymas Mikro lygmens priemonės vertinamos pagal atvejų skaičių ir

pagalbinius rodiklius. Duomenys šiam tyrimui užklausų būdu

surenkami iš kitų įstaigų (žr. Priedas A ir C), atliekama viešai

prieinamos informacijos analizė (angl. Desk research).

Duomenų

analizė

Sisteminama iš LRVK, LRS, ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų

(biudžetinių įstaigų, neteikiančių paslaugų) bei savivaldybių

gauta informacija (pateikiama užpildant užklausas), taip pat

turima informacija bei viešai prieinamos informacijos analizės

rezultatai. Skaitinės pagrindinių priemonių rodiklių reikšmės

lyginamos su priimtinomis / siektinomis reikšmėmis.

Rizikos ir jų

valdymas

Įstaigų vengimas teikti informaciją. Šiai rizikai valdyti siunčiamos

trumpos ir lengvai užpildomos elektroninės užklausos bei

priminimas pateikti duomenis likus savaitei iki numatyto galutinio

termino.

29

Tyrimo turinys

Priemonė Kam taikoma Pagrindiniai

rodikliai

Pagalbiniai rodikliai

Viešosios

konsultacijos

− Ministerijos

− Ministerijoms

pavaldžios

įstaigos

− Savivaldybė

− Ministerijose

įgyvendintų

viešųjų

konsultacijų

skaičius

− Viešųjų konsultacijų

skaičius pagal metodus

ministerijose

− Per e. pilietis portalą

paviešintų viešųjų

konsultacijų ministerijose

dalis (proc.)

− Ministerijoms pavaldžiose

įstaigose įgyvendintų

viešųjų konsultacijų

bendras skaičius

− Savivaldybėse

įgyvendintų viešųjų konsultacijų bendras

skaičius

Peticijos − Vyriausybė

− Seimas

− Savivaldybės

− Kreipimųsi,

pripažintų

Vyriausybės

peticijomis

skaičius

− Kreipimųsi, pripažintų

peticijomis skaičius:

− Seimo

− Savivaldybių

− Gautų kreipimųsi pateikti

peticiją skaičius:

− Vyriausybės

− Seimo

− Savivaldybių

Kontaktai su

ministrais

Kanceliarija

− Įgyvendintų

iniciatyvų, skirtų

visuomenės ir

ministrų

kontaktams,

skaičius

− Susitikimų su ministrais

vyriausybės

priimamajame skaičius

− Ministrų / viceministrų

susitikimų su

suinteresuotomis grupėmis

regionuose skaičius

− Ministrų interviu skaičius

− Teminių susitikimų su

ministrais skaičius

− Ministerijų atstovų ir

visuomenės /

suinteresuotų šalių

30

Priemonė Kam taikoma Pagrindiniai

rodikliai

Pagalbiniai rodikliai

susitikimų savivaldybėse

skaičius

Portalas

Mano

Vyriausybė

bendradar-

biavimui

Kanceliarija

− Unikalių

vartotojų

skaičius

Įstaigų

Facebook

paskyros

bendradar-

biavimui

− Vyriausybė

− Ministerijos ir

joms

pavaldžios

įstaigos

− Seimas

− Savivaldybės

− Oficialių įstaigų

paskyrų sekėjų

skaičius

− Oficialių įstaigų pasiektų

asmenų skaičius

Įstaigų e.

demokratijos

priemonės

− Kanceliarija

− Ministerijos ir

joms

pavaldžios

įstaigos

− Seimas

− Savivaldybės

− Egzistuojančių

įrankių unikalių

vartotojų

skaičius

− Esamų e. demokratijos

priemonių / iniciatyvų

skaičius

− Naujų (per ataskaitinius

metus pradėtų) iniciatyvų

skaičius

Visuomenės

e.

demokratijos

priemonės

− Visuomenė − Egzistuojančių

įrankių unikalių

vartotojų

skaičius

− Naujų iniciatyvų skaičius

31

3.5 Makro lygmuo | Pilietinė galia ir motyvacija

Pilietinės galia ir motyvacija (makro lygmuo) vertinama remiantis Pilietinės visuomenės

instituto vykdomu tyrimu. Tyrimas apima pilietinės visuomenės būklės ir raidos

vertinimą, o pagal tyrimo rezultatus apskaičiuojamas pilietinės galios indeksas. Šis

tyrimas pagal tą pačią metodiką atliekamas nuo 2007 m., o tyrimo rezultatai yra

lengvai palyginami ir leidžia patikimai įvertinti politinės galios pokyčių tendencijas.

Tikslas Atskleisti, koks yra ir kaip kinta visuomenės domėjimasis viešaisiais

reikalais, pilietinis dalyvavimas, gyventojų požiūris į turimas

pilietines galias ir socialinės aplinkos palankumo pilietinei veiklai

vertinimas.

Imtis Lietuvos gyventojai (atliekama tikimybinė respondentų atranka).

Metodas Reprezentatyvi sociologinė apklausa.

Vykdymas Tyrimą kasmet vykdo Pilietinės visuomenės institutas, pasitelkiant

visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centrus. Pagal gautus

rezultatus suskaičiuojamas pilietinės galios indeksas, parengiama

ir viešinama tyrimo ataskaita, kurios rezultatai naudojami Pilietinės

galios ir motyvacijos stebėsenai.

Indeksas Pilietinės galios indeksas sudarytas iš keturių skirtingų sub-indeksų:

pilietinio aktyvumo, potencialus pilietinio aktyvumo, pilietinės

įtakos suvokimo ir pilietinės rizikos vertinimo. Vėliau šie indeksai

standartizuojami ir sujungiami į bendrą pilietinės galios indeksą.

Duomenų

analizė

Stebėsenos metodikai įgyvendinti naudojama pilietinės galios

indekso reikšmė (makro lygmuo).

Rizikos ir jų

valdymas

Kyla priklausomybė nuo ataskaitų paviešinimo laiko – pilietinės

galios indekso tyrimo rezultatų ataskaitos pateikimo laikas

svyruoja nuo vasario iki birželio mėnesio. Jei PGI tyrimo rezultatai

ataskaitos paskelbimo laikas yra vėlesnis, šie duomenys

įtraukiami vėliau ir galutinė stebėsenos ataskaita viešinama dar

kartą.

32

Tyrimo turinys

Pilietinis aktyvumas | Vertinama, kiek dažnai Lietuvos gyventojai imasi realios veiklos

dėl bendrųjų interesų, įtraukiant tiek įvairias politinio dalyvavimo formas (dalyvavimas

partijose, demonstracijose), tiek ir bendruomeninio veikimo ar socialinio solidarumo

būdus (talkos, labdara).

Potencialus pilietinis aktyvumas | Vertinamas nusistatymas arba pasiryžimas veikti

esant svarbiam reikalui. Potencialus pilietinis aktyvumas matuojamas prašant žmonių

įsivaizduoti, kaip jie elgtųsi hipotetinėse situacijose, jei iškiltų rimta visos šalies politinė,

ekonominė ar vietos lygmens problema.

Pilietinės įtakos suvokimas | Vertinama, kaip patys gyventojai supranta savo paties

pilietinį veiksmingumą arba savo įtaką politiniams sprendimams, kitaip tariant –

supratimą, kokią galią patys gyventojai turi valstybėje.

Pilietinės rizikos vertinimas | Vertinamas supratimas, kiek gyventojai, aktyviai

dalyvaujantys pilietinėse veiklose, gali dėl to asmeniškai nukentėti: prarasti darbą, būti

aplinkinių laikomi keistuoliais, įtarti veikiantys dėl savanaudiškų paskatų, viešai užsipulti

ir apšmeižti, sulaukti grasinimų susidoroti.

Daugiau apie pilietinės galios indekso sudarymą skaitykite čia.

http://www.civitas.lt/research/pilietines-galios-indeksas/

33

4. Įgyvendinimo

žingsniai

Stebėsenos planas ir vykdymo žingsniai:

1 | Išsiunčiamos užklausos įstaigoms

2 | Atliekama viešųjų konsultacijų ir kitų priemonių kiekybinė analizė

3| Atliekama kokybinė viešųjų konsultacijų analizė ir proceso pažangos vertinimas

4 | Surenkami pilietinės galios indekso tyrimo rezultatai

5 | Parengiama stebėsenos rezultatų ataskaita

6| Rezultatų ataskaita pateikiama visuomenei

7 | Rezultatai naudojami priimant sprendimus dėl viešųjų konsultacijų praktikos ir

proceso gerinimo

34

Stebėsenos planas

Užklausos. Gruodžio viduryje išsiunčiamos užklausos LRVK, LRS, ministerijoms ir joms

pavaldžioms įstaigoms bei savivaldybėms su prašymu pateikti duomenis apie mikro

lygmens priemones.

Kiekybinis viešųjų konsultacijų ir kitų priemonių vertinimas. Sausio pradžioje pradedama

mikro lygmens priemonių analizė – struktūruojami turimi ir iš kitų įstaigų gauti duomenys,

analizuojama informacija apie e. demokratijos priemones.

Kokybinis viešųjų konsultacijų vertinimas. Sausio pradžioje vykdomi interviu su įstaigomis

pagal struktūruotą klausimyną apie viešųjų konsultacijų praktiką ir proceso brandą.

Interviu vykdymui skiriamos 3 savaitės, duomenų analizei 2 savaitės.

Surenkami pilietinės galios indekso tyrimo rezultatai. Vasario viduryje į tyrimą įtraukiami

Pilietinės galios indekso tyrimo rezultatai.

Parengiama stebėsenos rezultatų ataskaita. Vasario pabaigoje parengiama galutinė

stebėsenos rezultatų ataskaita.

Rezultatų ataskaita pateikiama visuomenei. Kovo pradžioje stebėsenos rezultatai

viešinami visuomenei ir įstaigoms, prašoma grįžtamojo ryšio.

Rezultatai naudojami priimant sprendimus dėl visuomenės dalyvavimo skatinimo. Nuo

kovo mėnesio vidurio, surenkamas grįžtamasis ryšys, siūlomos ir įgyvendinamos

priemonės viešųjų konsultacijų procesui ir praktikai gerinti.

35

1 | Išsiunčiamos užklausos įstaigoms

Gruodžio mėnesio viduryje išsiunčiamos užklausos skirtingoms įstaigoms pagal

reikalingos informacijos tipą. Užklausoje nurodomas laikotarpis, kuriam pateikiami

duomenys (kalendoriniai metai) bei įstaigos pavadinimas. Užklausų formas ir įstaigų

sąrašą galite rasti skyriuje „Priedai“ (A ir B). Prieš siunčiant užklausas, įsitikinama, ar

įstaigų sąrašas yra aktualus. Toliau pateikiama užklausose renkama informacija pagal

užklausos adresatą (kairėje) užklausoje prašoma nurodyti (dešinėje):

1.1 | Užklausa LR

Seimui

− Kreipimųsi, pripažintų peticijomis, skaičių,

− Gautų kreipimųsi pateikti peticiją skaičių,

− Oficialios Facebook paskyros pavadinimą, nuorodą į ją ir

paskyros sekėjų bei pasiektų asmenų skaičių.

1.2 | Užklausa

savivaldybių

administracijoms

− Kreipimųsi, pripažintų peticijomis, skaičių,


− Konsultacijų skaičių (iš viso),


paskyros sekėjų bei pasiektų asmenų skaičių,

− E. demokratijos priemonių sąrašą (nurodant sukūrimo

metus), nuorodas į jas ir kiekvienos jų unikalių vartotojų

skaičių.

1.3 | Užklausa

ministerijoms

− Konsultacijų skaičius pagal metodus,





skaičių.

1.4 | Užklausa

ministerijoms

pavadžioms

įstaigoms

− Konsultacijų skaičių (iš viso),





skaičių.

1.5 | Užklausa

Kanceliarijai

− Kreipimųsi, pripažintų peticijomis, skaičių LRV,


− Portalo Mano vyriausybė unikalių vartotojų skaičių,



− Įgyvendintų iniciatyvų, skirtų visuomenės ir ministrų

susitikimams skaičių, detalizuojant pagal tipus.

36

2 | Atliekama viešųjų konsultacijų ir kitų priemonių kiekybinė analizė

2.1 | Visuomenės

e. demokratijos

priemonių analizė

Analizuojama, kokios naujos visuomenės e. demokratijos

priemonės atsirado per metus Google ir Facebook platformose.

Atrenkamos tos priemonės, kurios skirtos ne informuoti

visuomenę, bet ir sudaryti priemones įsitraukti į viešojo valdymo

procesus. Paieškai naudojami raktažodžiai:

− E. demokratija,

− Įsitrauk, įsitraukimas,

− Visuomenės dalyvavimo priemonės,

− Pilietis, pilietiškumas,

− Atvira valdžia,

− Konsultavimasis su visuomene.

Esant galimybei, susiekiama su šių priemonių kūrėjais ir siunčiama

užklausa apie unikalių vartotojų skaičių.

2.2 | Užklausų

sisteminimas

Sisteminama informacija iš LRVK, LRS, ministerijų ir joms pavaldžių

įstaigų bei savivaldybių užpildytų užklausų, apskaičiuojami

išvestiniai pagalbiniai rodikliai:

− Įgyvendintų konsultacijų skaičius pagal metodus

ministerijose,

− Per portalą E. pilietis paviešintų viešųjų konsultacijų

ministerijose dalis,

− Bendras įgyvendintų konsultacijų skaičius ministerijoms

pavaldžiose įstaigose,

− Bendras įgyvendintų konsultacijų skaičius savivaldybėse,

− Kreipimųsi, pripažintų peticijomis dalis, vidurkis LRV, LRS ir

savivaldybės,

− E. Pilietis Facebook paskyros sekėjų skaičius,

− Įstaigų Facebook paskyrų pasiektų asmenų skaičius,

− Esamų E. demokratijos priemonių / iniciatyvų skaičius,

− Naujų viešųjų E. demokratijos iniciatyvų skaičius.

37

3 | Atliekama kokybinė viešųjų konsultacijų analizė

3.1 | Vykdomi

kokybiniai interviu

apie viešųjų

konsultacijų

praktiką

Pagal struktūruotą klausimyną (Priedas D) atliekamas interviu

ciklas, kurio tikslas įvertinti atskirų įstaigų viešųjų konsultacijų

proceso brandą, bei apibendrintą viešųjų konsultacijų praktiką,

poveikį ir kompetencijas.

Interviu imtis – 14 ministerijų.

3.2 | Rezultatų

interpretacija

Gauti proceso pažangos vertinimo atsakymų rezultatai

kiekviename iš klausimų priskiriami atskiram stulpeliui / lygiui

(Priedas C). Ministerijos proceso pažangos lygis nustatomas

pagal tai, kuriame stulpelyje / lygyje pažymėta daugiausia

atsakymų.

Vertinant į proceso pažangą atsižvelgiama į kertinius klausimus,

kurių neįgyvendinimas automatiškai bendrą vertinimą nukelia į

žemesnius pažangos lygius nepriklausomai nuo bendro balų

skaičiaus:

‒ jeigu 1 ir 4 klausimuose ministerija yra IV lygyje, jos bendras

vertinimas negali būti I arba II lygis,

‒ jeigu 7 ir 9 klausimuose ministerija yra IV lygyje, jos bendras

vertinimas negali būti I lygis.

Likusios gautos kokybinės įžvalgos susisteminamos, pagal 4

analizės pjūvius:

− Kompetencijos,

− Panaudojimas,

− Iššūkiai,

− Atvejo analizės.

Vertinama, ar įstaigų darbuotojų gebėjimus viešąsias

konsultacijas vykdyti metodiškai taisyklingai, ar konsultacijų

rezultatai panaudojami; identifikuojami pagrindinės problemos

organizuojant ir vykdant konsultacijas, išskiriami sektini ir

tobulintini viešųjų konsultacijų pavyzdžiai – išmoktos įstaigų

pamokos.

4 | Surenkami PGI tyrimo rezultatai

4.1 | PGI

duomenų

įtraukimas

Analizuojama PGI ataskaita, kurioje nurodyta pilietinės galios

indekso reikšmė. Skaičius, svyruojantis nuo 1 iki 100,

perskaičiuojamas į 1–10 skalę (įvertis dalinamas iš 10), siekiant

įverčio palyginamumo su valstybės tarnautojų įsitraukimo indeksu.

38

Jei PGI tyrimo rezultatų ataskaitos paskelbimo laikas yra vėlesnis, šie duomenys

įtraukiami vėliau ir galutinė stebėsenos ataskaita viešinama dar kartą. Kadangi šio

kintamojo reikšmės svyruoja lėtai, siekiant interpretuoti visos stebėsenos rezultatus,

korektiška vertinti praėjusių metų PGI reikšmę.

5 | Parengiama stebėsenos rezultatų ataskaita

5.1 | Kiekybinis

priemonių

vertinimas

Pildomas 1 ataskaitos lapas: skaitinės visuomenės dalyvavimo

priemonių rodiklių reikšmės įrašomos į stebėsenos sistemos ašį:

− Visų įgyvendintų viešųjų konsultacijų skaičius,

− Kreipimųsi, pripažintų peticijomis skaičius (LRV),

− Įgyvendintų iniciatyvų, skirtų gyventojų ir ministrų

susitikimams, skaičius,

− Portalo Mano vyriausybė unikalių vartotojų skaičius,

− Bendras įstaigų Facebook sekėjų skaičius,

− Bendras kitų viešųjų E. demokratijos priemonių unikalių

vartotojų skaičius,

− Bendras kitų visuomeninių kitų visuomeninių E. demokratijos

priemonių unikalių vartotojų skaičius.

Įvertinama, kuriose priemonėse visuomenės dalyvavimas siekia

normalų (siektiną lygį), o kuriose stebimas atotrūkis. Įrašomos

pagalbinių rodiklių reikšmės:

− Įgyvendintų konsultacijų skaičius pagal metodus

ministerijose,

− Per portalą E. pilietis paviešintų viešųjų konsultacijų

ministerijose dalis,

− Bendras įgyvendintų konsultacijų skaičius ministerijoms

pavaldžiose įstaigose,

− Bendras įgyvendintų konsultacijų skaičius savivaldybėse,

− Kreipimųsi, pripažintų peticijomis dalis, vidurkis LRV, LRS ir

savivaldybės,

− E. Pilietis Facebook paskyros sekėjų skaičius,

− Įstaigų Facebook paskyrų pasiektų asmenų skaičius,

− Esamų E. demokratijos priemonių / iniciatyvų skaičius,

− Naujų viešųjų E. demokratijos iniciatyvų skaičius.

− Naujų visuomeninių E. demokratijos iniciatyvų skaičius.

5.2. | Makro

lygmens rezultatai

Pažymima pilietinės galios ir motyvacijos tyrimo tiriamųjų metų (T)

reikšmė.

5.3. | Viešųjų

konsultacijų

analizė

Remiantis kokybinio interviu rezultatais, pagal skirtingus analizės

pjūvius grupuojami rezultatai ir pildoma prima 2 ataskaitos lapo

dalis:

39

− Kompetencijos,

− Panaudojimas,

− Iššūkiai,

− Atvejo analizės (geroji ir blogoji praktika).

Antroje dalyje, ministerijos priskiriamos vienam iš 4 proceso

pažangos lygių.

6 | Rezultatų ataskaita pateikiama visuomenei

6.1 | Įtraukimas į

veiklos ataskaitą

Stebėsenos rezultatų ataskaita įtraukiama į Vyriausybės veiklos

ataskaitą Seimui, skelbiamą kasmet.

6.2 | Kiti viešinimo

būdai

Stebėsenos ataskaita viešinama E. pilietis platformoje ir „Piliečių

ministerijos“ ir Vyriausybės Facebook paskyrose.

Visuomenė kviečiama ne tik susipažinti su stebėsenos rezultatais,

bet ir siūlyti būdus, kaip skatinti visuomenės įsitraukimą, efektyviau

išnaudoti turimas priemones.

7 | Rezultatai naudojami priimant sprendimus dėl viešųjų

konsultacijų praktikos ir proceso gerinimo

7.1 | Vertinimas ir

naudojimas

Siekiant įgalinti visuomenę, stebėsenos rezultatai viešinami

įstaigoms ir visuomenei, prašant grįžtamojo ryšio.

Vertinama esama situacija ir ilgalaikės tendencijos,

identifikuojamos esminės problemos, trūkstamos kompetencijos,

apžvelgiamas viešųjų konsultacijų kontekstas (makro ir mikro

lygmuo). Rezultatai ir iš įstaigų bei visuomenės gautos

rekomendacijos aptariamos įstaigos viduje, kad vėliau galėtų

būti formuojama strategija viešųjų konsultacijų praktikos

gerinimui.

7.2 | Strategijos

sudarymas

Pildoma viešųjų konsultacijų strategija (Priedas E):

− Įvertinamos esamos ir numatomos siektinos kiekybinių

rodiklių reikšmės viešosioms konsultacijoms ir būdas(-ai)

joms pasiekti,

− Tyrimo metu identifikuotiems iššūkiams / problemoms

įvertinamos esamos ir numatomos siektinos reikšmės,

apibrėžiamos sprendimo priemonės / veiksmai.

7.3 | Strategijos

įgyvendinimas

Strategijoje numatyti veiksmai įgyvendinami atsižvelgiant į

skirtingus ministerijų viešųjų konsultacijų proceso lygius:

40

− I lygio ministerijose – daugiausia komunikuojama su aukšto

lygio vadovais, įtvirtinama viešųjų konsultacijų reikšmė ir

svarba, raginama rengti metinius viešųjų konsultacijų

planus,

− II lygio ministerijose – daugiau komunikuojama su aukšto

lygio vadovais, įtvirtinama viešųjų konsultacijų reikšmė ir

svarba, pagal poreikį teikiama metodinė pagalba,

raginama rengti ir periodiškai atnaujinti metinius viešųjų

konsultacijų planus,

− III lygio ministerijose – daugiau komunikuojama su

vidutinio lygmens vadovais ir valstybės tarnautojais bei

darbuotojais, vykdančiais viešąsias konsultacijas,

konsultuojama, teikiama metodinė pagalba,

− IV lygio ministerijose – daugiausia komunikuojama su

valstybės tarnautojais bei darbuotojais vykdančiais

viešąsias konsultacijas, konsultuojama, teikiama

metodinė pagalba.

41

5. Ataskaita

1 lapas | Kontekstinė informacija: makro lygmens reikšmė ataskaitiniais metais,

kiekybinis mikro lygmens priemonių vertinimas.

2 lapas | Viešųjų konsultacijų praktikos vertinimas pagal analizės pjūvius ir proceso

pažangos nustatymas.

42

43

44

Priedai

A. Formos

B. Pirminis įstaigų sąrašas

C. Pažangos lygių lentelė

D. Viešųjų konsultacijų klausimynas

E. Viešųjų konsultacijų strategija

45

A. Formos Užklausos forma Seimui (ataskaitiniai metai)

Peticijos

Kreipimųsi, pripažintų peticijomis, skaičius

Gautų kreipimųsi pateikti peticiją skaičius


Oficialios Facebook paskyros pavadinimas

Oficialios paskyros nuoroda

Oficialios paskyros sekėjų skaičius

Oficialios paskyros pasiekti asmenys

Užklausos forma savivaldybėms (ataskaitiniai metai)


Iš viso įgyvendintų konsultacijų skaičius

Peticijos

Kreipimųsi, pripažintų peticijomis, skaičius



Oficialios paskyros pavadinimas





Pavadinimas Sukūrimo metai Nuoroda Unikalių vartotojų skaičius tiriamaisiais metais

... ... ... ...

46

Užklausos forma ministerijoms (ataskaitiniai metai)


Fokus grupių skaičius

Apskritojo stalo diskusijų skaičius

Konferencijų / plataus masto renginių skaičius

Interviu ciklų skaičius

Viešų klausymų skaičius

Lauko tyrimų skaičius

El. apklausų skaičius

Kvietimų teikti pasiūlymus skaičius

Kiti metodai (įrašyti)








... ... ... ...

Užklausos forma ministerijoms pavadžioms įstaigoms (ataskaitiniai metai)


Iš viso įgyvendintų konsultacijų skaičius






47



... ... ... ...

... ... ... ...

Užklausos forma LRVK (ataskaitiniai metai)

Peticijos

Kreipimųsi, pripažintų peticijomis, skaičius LRV



Portalo Mano vyriausybė unikalių vartotojų skaičius

Vyriausybės Facebook paskyros sekėjų skaičius

Vyriausybės paskyros pasiekti asmenys

Kontaktai su ministrais

Įgyvendintų iniciatyvų, skirtų visuomenės ir ministrų susitikimams, skaičius

Iš jų:

Susitikimų su ministrais vyriausybės priimamajame skaičius

Ministrų / viceministrų susitikimų su suinteresuotomis grupėmis regionuose skaičius

Ministrų interviu skaičius

Teminių susitikimų su ministrais skaičius

Ministerijų atstovų ir visuomenės / suinteresuotų šalių susitikimų savivaldybėse skaičius

48

B. Pirminis įstaigų sąrašas (sudaryta 2018 m.)

Sritis Įstaiga Įstaigos padalinys Raštinės tel. nr. Raštinės el. paštas

Vyriausybė Kūno kultūros ir sporto departamento prie LR Vyriausybės Lietuvos olimpinis sporto centras

8 5242 66 34 [email protected]

Vyriausybė Viešųjų pirkimų tarnyba 8 5219 7001 [email protected]

Vyriausybė Vyriausioji administracinių ginčų komisija 8 5 2684050 [email protected]

Vyriausybė Mokestinių ginčų komisija prie LR Vyriausybės 8 5 268 4011 [email protected]

Vyriausybė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo fondas ir centras

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir atminimo įamžinimo fondas

Vyriausybė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo fondas ir

centras

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos

tyrimo centras

85231 4139 [email protected]

Vyriausybė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 852135166 [email protected]

Vyriausybė Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas

870663804 [email protected]

Vyriausybė Lietuvos statistikos departamentas 852361447 [email protected]

Vyriausybė Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės 852194804 [email protected]

Vyriausybė LR ryšių reguliavimo tarnyba 852161564 [email protected]

Vyriausybė Valstybės tarnybos departamentas 37052054853 [email protected]

Vyriausybė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 870668060 [email protected]

Vyriausybė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 852404362 [email protected]

Vyriausybė Kūno kultūros ir sporto departamentas prie LR Vyriausybės 852335353 [email protected]

Aplinkosauga LR aplinkos ministerija 870663661 [email protected]

Aplinkosauga Aplinkos apsaugos agentūra 870662008 [email protected]

Aplinkosauga Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 852751194 [email protected]

Aplinkosauga Aplinkos apsaugos departamento regioniniai padaliniai LR aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas


49

Aplinkosauga Aplinkos apsaugos departamento regioniniai padaliniai LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas


Aplinkosauga Aplinkos apsaugos departamento regioniniai padaliniai LR aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas


Aplinkosauga Aplinkos apsaugos departamento regioniniai padaliniai LR aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas


Aplinkosauga Aplinkos apsaugos departamento regioniniai padaliniai LR Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas


Aplinkosauga Aplinkos apsaugos departamento regioniniai padaliniai LR Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas


Aplinkosauga Aplinkos apsaugos departamento regioniniai padaliniai LR aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas


Aplinkosauga Aplinkos apsaugos departamento regioniniai padaliniai LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas


Aplinkosauga Augalų genų bankas 8 34737289 [email protected]

Aplinkosauga LR aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra 852725758 [email protected]

Aplinkosauga Valstybinė miškų tarnyba 837490220 [email protected]

Aplinkosauga Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos


Aplinkosauga Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas 852169599 [email protected]

Aplinkosauga Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 852332889 [email protected]

Energetika LR energetikos ministerija 870664991 [email protected]

Energetika Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 852636006 [email protected]

Finansai LR finansų ministerija 852390000 [email protected]

Finansai Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie LR finansų ministerijos


Finansai Valstybinė mokesčių inspekcija ir apskričių padaliniai Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos


Finansai Valstybinė mokesčių inspekcija ir apskričių padaliniai Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija


Finansai Valstybinė mokesčių inspekcija ir apskričių padaliniai Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija


Finansai Valstybinė mokesčių inspekcija ir apskričių padaliniai Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija


Finansai Valstybinė mokesčių inspekcija ir apskričių padaliniai Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija


Finansai Valstybinė mokesčių inspekcija ir apskričių padaliniai Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija


Finansai Lošimų priežiūros tarnyba prie LR finansų ministerijos 85)2336246 [email protected]

Finansai Muitinės departamentas ir jam pavaldžios įstaigos Muitinės departamentas prie LR finansų ministerijos


50

Finansai Muitinės departamentas ir jam pavaldžios įstaigos Kauno teritorinė muitinė 837304205 [email protected]

Finansai Muitinės departamentas ir jam pavaldžios įstaigos Klaipėdos teritorinė muitinė 846 390108 [email protected]

Finansai Muitinės departamentas ir jam pavaldžios įstaigos Vilniaus teritorinė muitinė 852356200 [email protected]

Finansai Muitinės departamentas ir jam pavaldžios įstaigos Muitinės informacinių sistemų centras 852362363 [email protected]

Finansai Muitinės departamentas ir jam pavaldžios įstaigos Muitinės kriminalinė tarnyba 852748000 [email protected]

Finansai Muitinės departamentas ir jam pavaldžios įstaigos Muitinės laboratorija 85 2109654 [email protected]

Finansai Muitinės departamentas ir jam pavaldžios įstaigos Muitinės mokymo centras 85 2701771 [email protected]

Finansai Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba prie Finansų ministerijos


Kultūra Kultūros paveldo centras ir departamentas Kultūros paveldo centras 852622926 [email protected]

Kultūra Kultūros paveldo centras ir departamentas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos


Kultūra Lietuvos archyvai Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba 852652314 [email protected]

Kultūra Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos 37052130753 [email protected]

Kultūra Lietuvos kultūros institutas 37052312639 [email protected]

Kultūra Lietuvos kultūros taryba 852559357 [email protected]

Kultūra Lietuvos liaudies kultūros centras 37052611190 [email protected]

Kultūra Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas 852107340 [email protected]

Kultūra LR kultūros ministerija 852193400 [email protected]

Kultūra Valstybinė kalbos inspekcija 852608899 [email protected]

Socialinė apsauga

Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos


Socialinė apsauga

Vertėjų centrai Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centras 37069937212 [email protected]

Socialinė apsauga

Vertėjų centrai Klaipėdos apskrities gestų kalbos vertėjų centras


Socialinė apsauga

Lietuvos darbo birža ir teritoriniai padaliniai Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos


Socialinė apsauga

Lietuvos darbo birža ir teritoriniai padaliniai Alytaus teritorinė darbo birža 831525913 [email protected]

Socialinė apsauga

Lietuvos darbo birža ir teritoriniai padaliniai Vilniaus teritorinė darbo birža 852725077 [email protected]

Socialinė apsauga

Lietuvos darbo birža ir teritoriniai padaliniai Kauno teritorinė darbo birža 837225634 [email protected]

Socialinė apsauga

Lietuvos darbo birža ir teritoriniai padaliniai Klaipėdos teritorinė darbo birža 846404303 [email protected]

51

Socialinė apsauga

Lietuvos darbo birža ir teritoriniai padaliniai Marijampolės teritorinė darbo birža 37034391015 [email protected]

Socialinė apsauga

Lietuvos darbo birža ir teritoriniai padaliniai Panevėžio teritorinė darbo birža 845582803 [email protected]

Socialinė apsauga

Lietuvos darbo birža ir teritoriniai padaliniai Šiaulių teritorinė darbo birža 37041525053 [email protected]

Socialinė apsauga

Lietuvos darbo birža ir teritoriniai padaliniai Tauragės teritorinė darbo birža 37044661668 [email protected]

Socialinė apsauga

Lietuvos darbo birža ir teritoriniai padaliniai Telšių teritorinė darbo birža 37044472401 [email protected]

Socialinė apsauga

LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija 852664201 [email protected]

Socialinė apsauga

LR valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos


Socialinė apsauga

Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos


Socialinė apsauga

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

852339236 manfredas.zymantas.ndnt.lt

Socialinė apsauga

Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos


Socialinė apsauga

Vertėjų centrai Panevėžio apskrities gestų kalbos vertėjų centras


Socialinė apsauga

Vertėjų centrai Šiaulių apskrities gestų kalbos vertėjų centras 861734980 [email protected]

Socialinė apsauga

Techninės pagalbos neįgaliesiems centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos


Socialinė apsauga

Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos


Socialinė apsauga

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos


Socialinė apsauga

Vertėjų centrai Vilniaus apskrities gestų kalbos vertėjų centras 37052796331 [email protected]

Socialinė apsauga

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir teritoriniai padaliniai

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos


Socialinė apsauga


Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius


Socialinė apsauga


Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius


Socialinė apsauga


Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba


Socialinė apsauga


Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius


Socialinė apsauga


Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius


52

Socialinė apsauga


Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius


Socialinė

apsauga

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir teritoriniai

padaliniai

Valstybinio socialinio draudimo fondo

valdybos Kauno skyrius


Socialinė apsauga


Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius


Socialinė apsauga


Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius


Socialinė apsauga


Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius


Socialinė

apsauga

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir teritoriniai

padaliniai

Valstybinio socialinio draudimo fondo

valdybos Panevėžio skyrius


Socialinė apsauga


Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius


Socialinė apsauga

Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 852651952 [email protected]

Susisiekimas Civilinės aviacijos administracija 852739038 [email protected]

Susisiekimas Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos


Susisiekimas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo

ministerijos


Susisiekimas LR susisiekimo ministerija 852612363 [email protected]

Susisiekimas Lietuvos saugios laivybos administracija 852785601 [email protected]

Susisiekimas Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos 852620061 [email protected]

Susisiekimas Transporto investicijų direkcija 852665830 [email protected]

Susisiekimas Lietuvos transporto saugos administracija 852785601 [email protected]

Sveikatos apsauga

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos


Sveikatos apsauga

Valstybinė ligonių kasa ir teritoriniai padaliniai Kauno teritorinė ligonių kasa 837320636 [email protected]

Sveikatos apsauga

Valstybinė ligonių kasa ir teritoriniai padaliniai Klaipėdos teritorinė ligonių kasa 846380738 [email protected]

Sveikatos

apsauga

Valstybinė ligonių kasa ir teritoriniai padaliniai Panevėžio teritorinė ligonių kasa 845596192 [email protected]

Sveikatos apsauga

Valstybinė ligonių kasa ir teritoriniai padaliniai Šiaulių teritorinė ligonių kasa 841520043 [email protected]

Sveikatos apsauga

Valstybinė ligonių kasa ir teritoriniai padaliniai Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos


Sveikatos apsauga

Valstybinė ligonių kasa ir teritoriniai padaliniai Vilniaus teritorinė ligonių kasa 852661364 [email protected]

53

Sveikatos apsauga

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos


Sveikatos apsauga

Radiacinės saugos centras 852361936 [email protected]

Sveikatos apsauga

Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras


Sveikatos apsauga

Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras


Sveikatos apsauga

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos


Sveikatos apsauga

Valstybinė teismo medicinos tarnyba 37052789048 [email protected]

Sveikatos apsauga

Higienos institutas 37052624583 [email protected]

Sveikatos apsauga

Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos


Sveikatos apsauga

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie LR sveikatos apsaugos ministerijos


Sveikatos apsauga

Lietuvos bioetikos komitetas 852124565 [email protected]

Sveikatos apsauga

LR sveikatos apsaugos ministerija 852685110 [email protected]

Švietimas Švietimo informacinių technologijų centras 852356150 [email protected]

Švietimas Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras 852649452 [email protected]

Švietimas Valstybinis studijų fondas 370 5 263 9152 [email protected]

Švietimas Lietuvos mokslų akademija Lietuvos mokslų akademija 852613651 [email protected]

Švietimas Tyrimų institutai ir centrai Lietuvių kalbos institutas 852346472 [email protected]

Švietimas Tyrimų institutai ir centrai Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas 852621943 [email protected]

Švietimas Tyrimų institutai ir centrai Lietuvos istorijos institutas 37052614436 [email protected]

Švietimas Tyrimų institutai ir centrai Lietuvos kultūros tyrimų institutas 852751898 [email protected]

Švietimas LR švietimo ir mokslo ministerija 852191190 [email protected]

Švietimas Tyrimų institutai ir centrai Lietuvos socialinių tyrimų centras 852113774 [email protected]

Švietimas Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra 852644708 [email protected]

Švietimas Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras 852431334 [email protected]

Švietimas Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras 852126898 [email protected]

Švietimas Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra 852711601 [email protected]

Švietimas Nacionalinis egzaminų centras 852756180 [email protected]

54

Švietimas Studijų kokybės vertinimo centras 370 5 210 47 71 [email protected]

Teisingumas Europos teisės departamentas prie LR teisingumo ministerijos 870663687 [email protected]

Teisingumas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 852712804 [email protected]

Teisingumas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 852626760,9 [email protected]

Teisingumas Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos ir jam pavaldžios įstaigos

Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos


Teisingumas LR teisingumo ministerija 852662981 [email protected]

Teisingumas LR valstybinis patentų biuras 852780290 [email protected]

Teisingumas Lietuvos teisės institutas 37052497591 [email protected]

Teisingumas Lietuvos teismo ekspertizės centras 37052638540 [email protected]

Teisingumas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 870000211 [email protected]

Ūkis Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos 870664976 [email protected]

Ūkis Lietuvos metrologijos inspekcija 870668011 [email protected]

Ūkis LR ūkio ministerija 870664845 / 870664868

[email protected]

Ūkis Lietuvos standartizacijos departamentas 852709360 [email protected]

Ūkis Nacionalinis akreditacijos biuras prie Ūkio ministerijos 870665173 [email protected]

Užsienio politika

LR užsienio reikalų ministerija 852362444 [email protected]

Vidaus reikalai Asmens dokumentų išrašymo centras prie LR vidaus reikalų ministerijos


Vidaus reikalai Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos 85 2717112 [email protected].

Vidaus reikalai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ir jam pavaldžios įstaigos

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos


Vidaus reikalai Regioninės plėtros departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos


Vidaus reikalai Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos


Vidaus reikalai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos

8 52717447 [email protected]

Vidaus reikalai Informatikos ir ryšių departamentas prie LR vidaus reikalų ministerijos


Vidaus reikalai LR ginklų fondas prie LR vidaus reikalų ministerijos 870663460 [email protected]

Vidaus reikalai LR vidaus reikalų ministerija 85 2717130 [email protected]

Žemės ūkis Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas 852614525 [email protected]

Žemės ūkis Žuvininkystės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos 846 310660 [email protected]

55

Žemės ūkis LR žemės ūkio ministerija 37052391111 [email protected]

Žemės ūkis Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 852526999 [email protected]

Žemės ūkis Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 870686666 [email protected]

Žemės ūkis Programos "Leader" ir žemdirbių mokymo metodikos centras 837397070 [email protected]

Žemės ūkis Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos


Žemės ūkis Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos


Žemės ūkis Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas 852780470 [email protected]

Socialinė apsauga

Lietuvos darbo birža ir teritoriniai padaliniai Utenos teritorinė darbo birža 838963999 [email protected]

56

C. Pažangos lygių lentelė Viešųjų konsultacijų vykdymo

sistemos elementai

Viešųjų konsultacijų vykdymo sistemos pažangos lygmenys

I II III IV

1. Ar Jūsų institucijoje yra

rengiamas metinis viešųjų

konsultacijų planas?

Taip, planas yra parengtas,

formalizuotas ir aktyviai

įgyvendinamas.

Taip, toks planas yra parengtas ir

formalizuotas, tačiau nėra visiškai

efektyvus ir (ar) įgyvendinamas.

Taip, planas yra, tačiau jis

neformalus ir

nedokumentuotas.

Toks planas institucijoje

nerengiamas.

2. Ar institucijos metinis viešųjų

konsultacijų planas yra

siunčiamas derinimui LRVK?

Taip, planas rengiamas ir

derinamas su LRVK kasmet ir

kiekvieną kartą jį pakoregavus.

Taip, planas rengiamas ir

derinamas su LRVK pagal poreikį.

Planas neformalus, todėl su

niekuo nederinamas.


nerengiamas.

3. Ar Jūsų institucijos metinis

viešųjų konsultacijų planas

yra peržiūrimas ir

koreguojamas metų

eigoje?

Taip, planas peržiūrimas bent kartą

per metus ir koreguojamas esant

poreikiui.

Taip, planas peržiūrimas tik tuo

atveju, jei iškyla toks poreikis.

Planas neformalus, todėl

nekoreguojamas.


nerengiamas.

4. Ar viešųjų konsultacijų

vykdymas yra aiškiai ir viešai

apibrėžtas kaip viena iš

institucijos veiklos sričių?

Taip, viešųjų konsultacijų

organizavimas ir vykdymas yra

aiškiai ir viešai apibrėžta kaip viena

iš institucijos veiklos sričių

(strateginiuose dokumentuose,

veiklos planuose, įtvirtinta darbo

sutartyse ir kt. dokumentuose).

Taip, viešųjų konsultacijų

organizavimas ir vykdymas yra

identifikuota kaip viena iš

institucijos veiklos sričių, tačiau ji

įtvirtinta tik dalyje svarbių

institucijos dokumentų.

Taip, viešosios konsultacijos yra

vykdomos, tačiau jos nėra

aiškiai ir viešai apibrėžtos kaip

viena iš veiklos sričių institucijos

dokumentuose.

Ne, viešųjų konsultacijų

vykdymas nėra identifikuotas

kaip viena iš institucijos veiklos

sričių.


aiškiai apibrėžtos

procedūros dėl viešųjų

konsultacijų vykdymo?

Taip, procedūros yra parengtos,

formalizuotos ir aktyviai

įgyvendinamos.

Taip, tokios procedūros yra

parengtos ir formalizuotos, tačiau

nėra visiškai efektyvios ir (ar)

įgyvendinamos.

Taip, procedūros yra, tačiau jos

yra neformalios ir

nedokumentuotos.

Ne, tokių procedūrų

institucijoje nėra.

57

Viešųjų konsultacijų vykdymo

sistemos elementai

Viešųjų konsultacijų vykdymo sistemos pažangos lygmenys

I II III IV


parengti suinteresuotų šalių

/ soc. partnerių sąrašai?

Taip, sąrašai atnaujinami nuolat. Taip, sąrašai atnaujinami pagal

poreikį.

Sąrašai yra tačiau jie

neatnaujinami. Tokio sąrašo nėra.

7. Ar į viešųjų konsultacijų

vykdymo procesą yra

įsitraukę institucijos

aukščiausios grandies

vadovai?

Taip, kiekvienoje konsultacijoje yra

įsitraukęs bent vienas aukščiausios

grandies vadovas.

Taip, aukščiausios grandies

vadovai dalyvauja kaip viešųjų

konsultacijų lyderiai ne mažiau

kaip 50 % visų viešųjų konsultacijų.

Taip, aukščiausios grandies

vadovai pagal galimybes

dalyvauja viešųjų konsultacijų

procese, tačiau ne kaip viešųjų

konsultacijų lyderiai.

Ne, aukščiausios grandies

vadovai nedalyvauja viešųjų

konsultacijų vykdymo procese.


padalinys ir / ar pareigybė,

atsakinga už viešųjų

konsultacijų organizavimą ir

vykdymą?

Taip, institucijoje yra padalinys /

pareigybė, kurio(-ios) pagrindinės

funkcijos yra viešųjų konsultacijų

vykdymas, šios funkcijos aiškiai

įvardintos darbuotojų

pareigybinėse instrukcijose.

Taip, institucijoje yra padalinys /

pareigybė, kuris(-i) paprastai

vykdo viešąsias konsultacijas,

tačiau šios funkcijos yra

neįtrauktos į darbuotojų

pareigybines instrukcijas.

Paprastai viešąsias konsultacijas

institucijoje organizuoja ir vykdo

skirtingi darbuotojai,

priklausomai nuo jų darbo

krūvio.

Ne, tokio padalinio /

pareigybės institucijoje nėra.

9. Ar Jūsų institucijoje vyksta

periodiniai darbuotojų

susitikimai, skirti viešųjų

konsultacijų proceso

tobulinimui / pasidalinimui

patirtimi?

Taip, institucijoje vyksta periodiniai

darbuotojų susitikimai, skirti

pasidalinimui patirtimi, jų rezultatai

panaudojami tolimesnio viešųjų

konsultacijų proceso tobulinimui.

Taip, tokie susitikimai vyksta pagal

poreikį, jų rezultatai kartais

panaudojami tolimesnio viešųjų

konsultacijų proceso tobulinimui.

Susitikimai organizuojami tik

esant būtinybei, jų rezultatai

nėra panaudojami tolimesnio

viešųjų konsultacijų proceso

tobulinimui.

Ne, tokie susitikimai nevyksta.

10. Ar Jūsų institucijos

darbuotojai yra skatinami ir

motyvuojami įsitraukti į


organizavimo ir vykdymo

procesą?

Taip, darbuotojų įsitraukimas į

viešųjų konsultacijų proceso

organizavimą ir vykdymą yra viena

iš darbuotojų motyvavimo sistemos

dalių.

Taip, darbuotojai yra skatinami,

tačiau nėra aiškiai apibrėžtos jų

skatinimo / motyvavimo sistemos.

Taip, kartais skatinami pavieniai

darbuotojai, tačiau tai yra retas

reiškinys institucijoje.

Ne, darbuotojai nėra skatinami

ir motyvuojami dalyvauti šioje

veikloje.

58

D. Viešųjų

konsultacijų

klausimynas

1. Ar Jūsų institucijoje yra rengiamas metinis viešųjų konsultacijų planas? (jei atsakymas

ne, pereiti prie 4 klausimo)

− Ar jis dokumentuotas / formalus?

− Ar jis įgyvendinamas?

2. Ar institucijos metinis viešųjų konsultacijų planas yra siunčiamas derinimui LRVK?

− Kaip dažnai toks derinimas vyksta – pagal poreikį ar kiekvieną kartą

pakoregavus?

3. Ar Jūsų institucijos metinis viešųjų konsultacijų planas yra peržiūrimas ir koreguojamas

metų eigoje?

4. Ar viešųjų konsultacijų vykdymas yra aiškiai ir viešai apibrėžtas kaip viena iš institucijos

veiklos sričių?

− Ar ši veikla atsispindi įstaigos vidiniuose dokumentuose? Veiklos planuose?

Strateginiuose dokumentuose?

5. Ar Jūsų institucijoje yra aiškiai apibrėžtos procedūros dėl viešųjų konsultacijų

vykdymo?

− Ar jos formalizuotos / dokumentuotos?

6. Ar Jūsų institucijoje yra parengti suinteresuotų šalių / soc. partnerių sąrašai?

7. Ar į viešųjų konsultacijų vykdymo procesą yra įsitraukę institucijos aukščiausios

grandies vadovai (viceministrai ir departamentų vadovai)?

8. Ar Jūsų institucijoje yra padalinys ir / ar pareigybė, atsakinga už viešųjų konsultacijų

organizavimą ir vykdymą?

− Ar viešųjų konsultacijų funkcijos yra įtrauktos į pareigybių aprašymus?

9. Ar Jūsų institucijoje vyksta periodiniai darbuotojų susitikimai, skirti viešųjų konsultacijų

proceso tobulinimui / pasidalinimui patirtimi?

− Ar šių susitikimų rezultatai naudojami viešųjų konsultacijų proceso tobulinimui?

10. Ar Jūsų institucijos darbuotojai yra skatinami ir motyvuojami įsitraukti į viešųjų

konsultacijų organizavimo ir vykdymo procesą?

− Ar šios skatinimo priemonės yra aiškiai apibrėžtos?

59

11. Kas Jūsų įstaigoje paprastai vykdo viešąsias konsultacijas (ar yra atskiras asmuo(-

enys) ar komanda parenkama pagal kiekvieną konsultaciją atskirai?)

− Ar viešosioms konsultacijoms vykdyti pirkote paslaugas iš išorės?

− Kokias ir kokioms veikloms?

12. Kokius viešųjų konsultacijų metodus dažniausiai taikote?

13. Ar buvo sprendimų, kuriais manote buvo tikslinga konsultuotis, tačiau dėl vienų ar

kitų priežasčių to padaryti nepavyko?

14. Kaip vertinate viešųjų konsultacijų svarbą savo įstaigoje?

15. Kaip intensyviai Jūsų organizacija x m. taikė konsultavimąsi su visuomene savo

veikloje?

16. Kaip vertinate šiais metais įgyvendintas konsultacijas:

− Ar viešosios konsultacijos buvo naudingos – ar pasiekėte konsultacijos metu

keliamus tikslus?

− Papasakokite, kaip panaudojote viešųjų konsultacijų rezultatus sprendimų

priėmime?

17. Su kokiomis problemomis susidūrėte įgyvendindami viešąsias konsultacijas?

18. Ar vykdydami viešąsias konsultacijas naudojotės metodiniais dokumentais

(metodika ir jos taikymo gairėmis)?

19. Įvardinkite „sėkmingiausią“ šiais metais įgyvendintą konsultaciją, papasakokite

apie ją:






20. Įvardinkite „nesėkmingiausią“ konsultaciją, papasakokite apie ją.






60

E. Viešųjų

konsultacijų

strategija

Nr. Rodiklis Dabartinė reikšmė Siekiama reikšmė Veiksmas(-ai)

1. Viešųjų konsultacijų

skaičius

2. Per E. Pilietį paskelbtų


skaičius

Nr. Problema / iššūkis Dabartinė reikšmė Siekiama reikšmė Veiksmas(-ai)

1.

2.

…

Documents

Visuomenės dalyvavimo viešojoepilietis.lrv.lt/uploads/epilietis/documents/images... · 2019-12-10 · visuomenės dalyvavimo stebėsenos strategija, leidžianti įvertinti esamą