ŠALČININKŲ RAJONO VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS … · Stebėseną Šalčininkų rajone vykdo Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras pagal Šalčininkų

ŠALČININKŲ RAJONO VISUOMENĖS SVEIKATOS

STEBĖSENOS 2012 METŲ ATASKAITA (UŽ 2011 METUS)

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS

VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS SKYRIUS

www.vvsb.ltVISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS 2012 METŲ ATASKAITA 2

TURINYS

1. ĮVADAS ............................................................................................................................................. 3

2. BENDROJI DALIS .......................................................................................................................... 3

2.1. Demografinė situacija ..................................................................................................................... 3

2.2. Gyventojų mirtingumas .................................................................................................................. 5

2.4. Bendrasis gyventojų sergamumas .................................................................................................. 8

2.5. Gyventojų sergamumas................................................................................................................... 9

2.5.1. Kraujotakos sistemos ligos ................................................................................................... 9

2.5.2. Onkologiniai susirgimai ..................................................................................................... 10

2.5.3. Traumos ir apsinuodijimai ................................................................................................. 12

2.5.4. Psichikos ir elgesio sutrikimai............................................................................................ 13

2.5.6. Virškinimo sistemos ligos .................................................................................................. 15

2.5.7. Kvėpavimo sistemos ligos .................................................................................................. 17

2.5.8. Infekcinės ir parazitinės ligos ............................................................................................. 17

2.5.9. Urogenitalinės sistemos ligos ............................................................................................. 20

2.6. Vaikų sveikatos būklė ................................................................................................................... 21

2.7. Sveikatos priežiūros sistemos raida ............................................................................................. 22

2.7.1. Ambulatorinė sveikatos priežiūra ....................................................................................... 22

2.7.2. Greitosios medicinos pagalbos suteiktų paslaugų apimtis ................................................. 24

2.7.3. Prevencinių programų (prieš lėtines neinfekcines ligas) vykdymas .................................. 25

2.7.4. Vakcinacijos apimtys ......................................................................................................... 27

3. SAVIVALDYBEI BŪDINGA DALIS .......................................................................................... 28

3.1. Tyrimai savivaldybės mastu ......................................................................................................... 28

3.2. Visuomenės sveikatos priežiūros finansavimas .......................................................................... 34

4. REKOMENDACIJOS ................................................................................................................... 35

5. SANTRUMPŲ SĄRAŠAS ............................................................................................................. 38

6. PRIEDAI ......................................................................................................................................... 39


1. ĮVADAS

Visuomenės sveikatos stebėsena (monitoringas) - tikslingai organizuotas visuomenės

sveikatos būklės, ją veikiančių rizikos veiksnių stebėjimas, analizė ir vertinimas (LR visuomenės

sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymas, 2002 m. liepos 3 d., Nr. IX-1023).

Savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsena vykdoma priskirtoje teritorijoje, siekiant gauti

išsamią informaciją apie savivaldybės visuomenės sveikatos būklę ir, remiantis objektyvia

informacija, planuoti bei įgyvendinti vietines visuomenės sveikatos prevencijos priemones.

Stebėseną Šalčininkų rajone vykdo Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

pagal Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos patvirtintą programą ir įgyvendinimo priemonių planą

(„Šalčininkų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2011-2013 metų programa“,

2011 m. rugsėjo 28 d., Nr. T-157, Šalčininkų rajonas), kuri rengiama ne ilgiau kaip 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl

savivaldybėms skirtų visuomenės sveikatos stebėsenos atlikimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2009

m. vasario 6 d., Nr. V-62), stebimos šios sritys: demografinė ir socialinė ekonominė būklė, gyventojų

sveikatos būklė, fizinės aplinkos veiksniai, gyvensena ir sveikatos priežiūros sistemos raida.

2. BENDROJI DALIS

2.1. Demografinė situacija

Lietuvos sveikatos rodiklių sistemos duomenimis Šalčininkų rajone 2011 m. gyveno 36093

žmonės. Stebimas gyventojų skaičiaus mažėjimas (1 pav.).

Remiantis Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatais

2011 m. vidutinis metinis gyventojų skaičius Šalčininkų rajone buvo mažesnis 34434.

1 pav. Gyventojų skaičiaus kaita 2001-2011 m. Šalčininkų r.

Vaikai nuo 0 iki 17 m. sudarė 20,87 proc. visų gyventojų Šalčininkų r., vaisingo amžiaus

moterys (15 - 49 m.) sudarė 24,25 proc. moterų. Vyrų iš viso buvo 47,72 proc., moterų 52,28 proc.

Šalčininkų r. vyrų skaičius, amžiaus grupėje nuo 45 m. ir vyresni, buvo mažesnis nei moterų

(2 pav.).

34500

35000

35500

36000

36500

37000

37500

38000

38500

39000

39500

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Gy

ven

toja

i


2 pav. Gyventojų skaičiaus pagal lytį ir amžių Šalčininkų r. 2011 m.

Nuo 2010 m. gimstamumo rodikliai Šalčininkų rajone gerėjo, o mirtingumas nuo 2010 m.

mažėjo (3 pav.).

3 pav. Gimstamumo ir mirtingumo 1000 gyv. pokyčiai 2001-2011 m. Šalčininkų r. ir Lietuvoje

Natūralus gyventojų prieaugis Šalčininkų rajone 2011 m. buvo neigiamas -4,54/1000

gyventojų, o Lietuvoje irgi buvo neigiamas ir sudarė -2/1000 gyv. (žr. 1 priedą).

Iš viso 2011 m. Šalčininkų r. gimė 407 kūdikiai. Daugiausiai kūdikių pagimdė 25-29 m.

amžiaus moterys (35 proc.) ir 20-24 m. amžiaus moterys (28 proc.) (žr. 2 priedą).

Iš 1000 gimusių kūdikių Šalčininkų rajone vidutiniškai 7,4 nesulaukė 1 metų, Lietuvos

vidurkis siekė 4,17 atvejų 1000 gimusių (žr. 3 priedą).

Vilniaus teritorinės darbo biržos duomenimis, nuo 2011 m. spalio 1 d. per metus, Šalčininkų

rajone nedarbas sumažėjo 1 proc. (4 pav.).

Iš viso 0–3 4–6 7–9 10–14 15–17 18–24 25–34 35–44 45–54 55–64 65–74 75–84 85+

Moterys 18869 799 598 591 1031 675 2070 2170 2484 2701 1963 1951 1560 279

Vyrai 17225 897 598 531 1052 765 2207 2701 2488 2636 1698 1017 567 73

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

ŠALČININKŲ R.(gimstamumas) 10,2 9,4 10,4 10 10,89 10 11,3 12,2 12 10,7 11,28

LIETUVA(gimstamumas) 9,1 8,6 8,9 8,8 8,94 9,2 9,6 10,5 11 10,8 10,67

ŠALČININKŲ R.(mirtingumas) 15,4 16 16,5 15,6 18 17,8 18,5 18 16 17,4 15,82

LIETUVA(mirtingumas) 11,6 11,8 11,9 12 12,8 13,2 13,5 13,1 12,6 12,8 12,74

8

10

12

14

16

18

20


4 pav. Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus žmonių Vilniaus regione 2011 – 2012 m.

2.2. Gyventojų mirtingumas

Higienos instituto sveikatos informacijos centro (HI SIC) duomenimis, Šalčininkų rajone

2011 m. mirė 571 gyventojų, 100 000 gyventojų teko 1589,0 mirusieji.

Tiksliausiai mirtingumo skirtumus tarp savivaldybių ir lyčių parodo standartizuoti

mirtingumo rodikliai (mirusiųjų skaičius 100 000 gyventojų pagal Europos standartą, kai

eliminuojamas amžiaus ir lyties faktorius).

Standartizuotas mirtingumo rodiklis 100 000 gyventojų Šalčininkų rajone 2011 m. (1320,7)

buvo didesnis lyginant su Lietuvos vidurkiu (913,7) bei Vilniaus apskritimi (903,1).

Lyginant standartizuotą Šalčininkų r. gyventojų mirtingumą pagal lytį, vyrų (1880,4/100 000

gyv.) mirtingumas 2 kartus didesnis negu moterų (895,9/100 000 gyv.), Lietuvoje atitinkamai

100 000 gyventojų teko 1342,6 mirusieji vyrai ir 626,8 mirusios moterys.

Kaip ir visoje Lietuvoje, Šalčininkų r. gyventojų pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos

sistemos ligos, piktybiniai navikai ir mirtingumas dėl išorinių priežasčių 2011 m. sudarė 84,6 proc.

visų mirties priežasčių (5 pav.).

5 pav. Šalčininkų rajono gyventojų mirties priežasčių struktūra 2011 m. (proc.)

8,9

14,2

7,3

12,9

9,66

8,3

13,4

7,4

11,9

9,16

0

2

4

6

8

10

12

14

16

VILNIUS VILNIAUS

RAJONAS

TRAKŲ

RAJONAS

ŠALČININKŲ

RAJONAS

VILNIAUS

APSKRITIS

2011.10.01

2012.10.01

57,6

15,8

11,2

6,7

3,9

1,4

3,4

Kraujotakos sistemos ligos

Piktybiniai navikai

Mirtingumo išorinės priežastys

Virškinimo sistemos ligos

Kvėpavimo sistemos ligos

Infekcinės ir parazitinės ligos

Kitos mirties priežastys


Daugiausia Lietuvos gyventojų miršta nuo kraujotakos sistemos ligų. Tokia pati situacija

stebima ir Šalčininkų rajone. 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 329 rajono gyventojai (57,6

proc. visų mirusiųjų), tai sudarė 911,5 mirusiuosius 100 000 gyventojų (Lietuvoje 716,5/100 000

gyv.), mažiau negu 2010 m. (1014,7/100 000 gyv.). Standartizuotas mirtingumo nuo kraujotakos

sistemos ligų rodiklis 100 000 gyventojų Šalčininkų rajone 2011 m. (726,5) buvo didesnis lyginant su

Lietuvos vidurkiu (473,0) bei Vilniaus apskritimi (463,2) ir užėmė antrąją vietą lyginant su kitomis

savivaldybėmis (pirmoje vietoje Pagėgių sav. – 784,5 mirusieji).

Standartizuotas Šalčininkų rajono vyrų (912,7/100 000 gyv.) mirtingumo nuo kraujotakos

sistemos ligų rodiklis buvo didesnis negu moterų (585,2/100 000 gyv.).

Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų didėja su amžiumi. Didžiausias mirtingumas nuo

šių ligų 65 metų ir vyresnio amžiaus Šalčininkų r. gyventojų grupėje (4995,4/100 000 gyv.), lyginant

su kitomis savivaldybėmis, šios amžiaus grupės mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų buvo

antroje vietoje. 45 – 64 m. amžiaus grupėje mirtingumas kur kas mažesnis – 533,5/100 000 gyv., 18 –

44 m. amžiaus grupėje – 63,8/100 000 gyv. ir 0 – 17 m. amžiaus asmenų grupėje mirčių nuo

kraujotakos sistemos ligų 2011 m. neužregistruota.

Kraujotakos sistemos ligų struktūroje daugiausia užregistruota mirčių nuo išeminių širdies

ligų (520,9/100 000 gyv.), iš jų miokardo infarkto (13,9/100 000 gyv.) ir nuo cerebrovaskulinių ligų

(218,9/100 000 gyv.), iš jų nuo insulto (188,4/100 000 gyv.).

Standartizuotas mirtingumas nuo insulto Šalčininkų savivaldybėje buvo pirmoje vietoje

(157,9/100 000 gyv.), lyginant su kitomis savivaldybėmis bei Lietuvos vidurkiu (73,8/100 000 gyv.).

Piktybiniai navikai – antroji Šalčininkų rajono gyventojų mirties priežastis.

2011 m. rajone mirtys nuo piktybinių navikų sudarė 15,8 proc. visų mirčių (5 pav.), 100 000

sostinės gyventojų teko 249,4 mirusieji (Lietuvoje – 251,6, Vilniaus apskrityje – 228,6).

Standartizuotas mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis 100 000 gyventojų Šalčininkų r. 2011 m.

(200,1) buvo didesnis lyginant su Lietuvos vidurkiu (186,4) bei Vilniaus apskritimi (179,9).

Analizuojant standartizuotą mirtingumą nuo piktybinių navikų pagal lytį Šalčininkų r.

100 000 gyv. teko 337,3 mirę vyrai (Lietuvoje – 283,0/100 000 gyv.), tuo tarpu moterų 2,3 karto

mažiau – 124,7/100 000 gyv. (Lietuvoje – 132,1/100 000 gyv.).

Šalčininkų rajone didžiausias vyrų mirtingumo rodiklis 100 000 gyventojų nuo gerklų,

trachėjos, bronchų ir plaučių (116,1) piktybinių navikų, moterų – nuo gaubtinės žarnos (21,2)

piktybinių navikų bei leukemijos ir limfomos (21,2) (1 lentelė).

1 lentelė. Šalčininkų rajono pagrindinės mirties nuo piktybinių navikų priežastys pagal lytį (rodiklis

100 000 gyv.)

Piktybiniai navikai Vyrai Moterys

Gerklų, trachėjos, bronchų ir plaučių 116,1 15,9

Skrandžio 34,8 5,3

Gaubtinės žarnos 0 21,2

Priešinės liaukos 40,6 -

Gimdos kaklelio - 15,9

Krūties - 15,9

Leukemijos ir limfomos 17,4 21,2

Odos melanomos 0 10,6

Šalčininkų rajone vienuolikos metų laikotarpyje didžiausias mirtingumas dėl išorinių

priežasčių buvo registruotas 2006 m. (284,3/100 000 gyv.), nuo šių metų jis sumažėjo ir 2011 m.

100 000 gyv. teko 177,3 mirusieji nuo išorinių priežasčių (mažiausias mirtingumo rodiklis nuo 2001

m.). Nepaisant šio fakto, 2011 m. duomenimis, mirtingumo išorinės priežastys vis tiek užima stabilią

trečią poziciją mirties priežasčių struktūroje (11,2 proc.) ir lenkia Lietuvos vidurkį (115,5/100 000

gyv.) bei Vilniaus apskritį (116,9/100 000 gyv.). Lyginant standartizuotą Šalčininkų r. gyventojų

mirtingumą dėl išorinių priežasčių su kitomis savivaldybėmis, jis buvo ketvirtoje vietoje (2010 m. –

pirmoje), 100 000 gyv. teko 173,5 (2010 m. – 264,6) mirusieji, lyginant su 2011 m. Lietuvos vidurkiu

– 103,9,1 mirusiųjų.


2011 m. standartizuotas vyrų mirtingumas dėl išorinių priežasčių (289,7/100 000 gyv.) buvo

daugiau nei tris kartusdidesnis negu moterų (64,7/100 000 moterų), lyginant su 2010 m.: vyrų –

476,2/100 000 gyv., moterų – 86,9/100 000 gyv.

Vyrų ir moterų tarpe daugiausia mirtingumo dėl išorinių priežasčių sudarė mirtys įvykus

nelaimingiems atsitikimams (2 lentelė).

2 lentelė. Mirtingumo išorinės priežastys pagal lytį (rodiklis 100 000 gyventojų)

Mirtingumo išorinės priežastys Vyrai Moterys

Nelaimingi atsitikimai 86,2 35,7

Tyčiniai susižalojimai (savižudybės) 54,9 0

Transporto įvykiai 31,4 14,3

Nukritimai 31,4 7,1

Šalčio poveikis 15,7 0

Atsitiktinis apsinuodijimas kenksmingomis medžiagomis ir jų

poveikis 0 14,3

Atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu 0 14,3

2.3. Sergančių asmenų pasiskirstymas pagal ligų grupes

HI SIC duomenimis, paskaičiuotais iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos

SVEIDRA, 2011 m. Šalčininkų rajone buvo užregistruoti 23949 sergantys asmenys, kuriems

diagnozuota bent viena liga ar susirgimas, 1000 gyventojų teko 663,5 (2010 m. – 660,3) sergantys

asmenys, mažiau lyginant su Lietuvos vidurkiu – 692,3 (2010 m. – 666,0) sergantys asmenys.

Daugiausia Šalčininkų rajono gyventojų serga kvėpavimo sistemos, kraujotakos sistemos bei

jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligomis (6 pav.).

6 pav. Sergančių asmenų pasiskirstymo pagal ligų grupes struktūra Šalčininkų rajone ir Lietuvoje

2011 m.

Kvėpav

imo

sistemo

s ligos

Kraujot

akos

sistemo

s ligos

Jungia

mojo

audinio

ir

skeleto

raumen

ų

sistemo

s ligos

Akių

ligos

Traumo

s ir kiti

išorinių

priežas

čių

padarin

iai

Virškin

imo

sistemo

s ligos

Urogen

italinės

sistemo

s ligos

Endokr

ininės

sistemo

s ligos

Odos ir

poodži

o ligos

Nervų

sistemo

s ligos

Psichik

os ir

elgesio

sutriki

mai

Ausų

ligos

Infekci

nės ir

paraziti

nės

ligos

Kraujo

ir

kraujod

aros

organų

ligos

Įgimtos

formavi

mosi

ydos

Perinat

alinio

periodo

ligos

Šalčininkų r. 279,0 179,0 154,2 110,0 107,9 90,5 86,5 67,0 58,4 54,9 53,4 46,0 35,2 11,4 10,8 4,0

Lietuva 274,9 206,3 142,6 128,8 93,5 88,4 105,9 97,1 75,4 85,5 62,2 46,7 50,6 14,2 15,8 5,4

0,0

50,0

100,0

150,0

200,0

250,0

300,0

Rod

ikli

s 1

00

0 g

yv

en

tojų


2.4. Bendrasis gyventojų sergamumas

Bendrasis gyventojų sergamumas apima visus (naujus ir kartotinius) ligos atvejus nustatytu

momentu, nepriklausomai nuo to, kada žmogus susirgo konkrečia liga.

7 paveiksle pateikiama bendrojo sergamumo situacija Šalčininkų r. ir Lietuvoje 2011 m.

Šalčininkų r., lyginant su Lietuva, bendrojo sergamumo struktūra pagal ligų grupes nežymiai skiriasi.

Bendrasis sergamumas ausų, kraujotakos, kvėpavimo, virškinimo bei jungiamojo audinio ir skeleto

raumenų sistemų ligomis Šalčininkų r. didesnis lyginant su Lietuvos vidurkiu.

7 pav. Bendrasis sergamumas (rodiklis 1000 gyv.) Šalčininkų r. ir Lietuvoje 2011 m.

Lyginant su 2010 m., 2011 m. bendrasis sergamumas skirtingomis ligomis pakito nežymiai

(HI SIC duomenys) (8 pav.). Labiausiai pastebėti svyravimai buvo kraujotakos (2010 m. 1000 gyv.

teko 207 atv., 2011 m. – 233,9 atv.), kvėpavimo (2010 m. 1000 gyv. teko 356,5 ligų atvejai, 2011 m.

– 457,6 atv.) bei jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemų ligomis (2010 m. – 173,3 atv./1000

gyv., 2011 m. – 190,7 atv./1000 gyv.).

8 pav. Bendrasis sergamumas (rodiklis 1000 gyv.) pagal ligų grupes Šalčininkų r. 2010 ir 2011 m.

infekcin

ės ir

parazitin

ės ligos

kraujo ir

kraujoda

ros

organų

ligos

endokrin

inės

sistemos

ligos

psichiko

s ir

elgesio

sutrikim

ai

nervų

sistemos

ligos

akių

ligos

ausų

ligos

kraujota

kos

sistemos

ligos

kvėpavi

mo

sistemos

ligos

virškini

mo

sistemos

ligos (be

dantų

ligų)

odos ir

poodžio

jungiam

ojo

audinio

ir

skeleto

raumenų

sistemos

ligos

urogenit

alinės

sistemos

ligos

įgimtos

formavi

mosi

ydos

Šalčininkų r. 33,6 7,4 70,3 62,3 52,2 146,3 63,3 233,9 457,6 102,6 67,5 190,7 108,5 10,5

Lietuva 46,6 10,8 106,6 66,1 90,2 159,2 56,1 304 427 95,7 85,6 184,4 127,5 15,5

050

100150200250300350400450500

Ro

dik

lis

10

00

gy

ven

tojų

0

100

200

300

400

500

infekcinės ir parazitinės

ligos

kraujo ir kraujodaros

organų ligos

endokrininės sistemos

ligos

psichikos ir elgesio

sutrikimai

nervų sistemos ligos

akių ligos

ausų ligos

kraujotakos sistemos

ligos

kvėpavimo sistemos

ligos

virškinimo sistemos

ligos (be dantų ligų)

odos ir poodžio ligos

jungiamojo audinio ir

skeleto raumenųsistemos ligos

urogenitalinės sistemos

ligos

įgimtos formavimosi

ydos

2011 m.

2010 m.


2.5. Gyventojų sergamumas

2.5.1. Kraujotakos sistemos ligos

HI SIC duomenimis, Šalčininkų rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, stebimos asmenų, sergančių

kraujotakos sistemos ligomis, skaičiaus didėjimo tendencijos (9 pav.). Šalčininkų rajone 2011 m.

1000 gyventojų teko 179,0 kraujotakos sistemos ligomis sergantys asmenys (Lietuvoje – 206,3/1000

gyv., Vilniaus apskrityje – 195,4/1000 gyv.), tuo tarpu 2001 m. jų buvo užregistruota mažiau –

79,7/1000 gyv. (Lietuvoje – 130,7/1000 gyv.).

2011 m. Šalčininkų rajono gyventojų standartizuotas mirtingumo nuo kraujotakos sistemos

ligų rodiklis buvo vienas didžiausių lyginant su kitomis savivaldybėmis, tačiau šiomis ligomis

sergančių asmenų užregistruota mažiau lyginant su Lietuvos vidurkiu. Tai gali būti susiję su

sergančių asmenų registracijos klaidomis arba Šalčininkų rajono gyventojų nesilankymu pas

gydytojus (sergančių kraujotakos sistemos ligomis Šalčininkų rajono gyventojų skaičius gali būti

didesnis).

9 pav. Asmenų, sergančių kraujotakos sistemos ligomis, skaičiaus pokyčiai 2001 – 2011 m.

2011 m. Šalčininkų rajone, sergančių kraujotakos sistemos ligomis moterų buvo užregistruota

daugiau negu vyrų: 1000 gyv. teko 224,2 (Lietuvoje – 243,2) sergančios kraujotakos sistemos

ligomis moterys ir 129,3 sergantys vyrai (Lietuvoje – 163,6).

Kraujotakos sistemos ligos yra aktuali problema vyresniems gyventojams. Su amžiumi

sergančiųjų kraujotakos sistemos ligomis skaičius didėja (10 pav.). Pastaraisiais metais labai padidėjo

sergančiųjų Šalčininkų rajono gyventojų skaičius 18 – 44 m. ir 65 m. ir vyresnių amžiaus grupėse (10

pav.).

10 pav. Asmenų, sergančių kraujotakos sistemos ligomis, skaičiaus pokyčiai 2001 – 2011 m. pagal

amžiaus grupes

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Šalčininkų r. 79,7 109,6 107,7 113,0 112,1 138,8 169,3 177,5 167,3 160,4 179,0

Lietuva 130,6 136,0 143,0 153,4 159,4 166,1 171,6 181,8 186,8 194,2 206,3

Vilniaus apskr. 128,1 131,6 139,2 146,0 151,9 157,8 160,2 168,2 173,9 179,5 195,4

0,0

50,0

100,0

150,0

200,0

250,0

Ro

dik

lis

10

00

gy

ven

tojų

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

0-17 m. 3,6 4,7 7,4 12,7 16,8 16,3 16,2 12,9 16,9 15,7 15,8

18-44 m. 26,2 32,0 35,2 37,3 35,6 48,1 55,9 57,5 52,1 48,9 51,5

45-64 m. 132,6 186,5 177,7 191,7 187,4 236,3 288,4 305,7 290,3 273,2 301,1

65 m. ir vyresni 267,6 364,9 345,6 342,2 336,2 402,3 498,4 521,6 483,1 470,4 533,3

0

100

200

300

400

500

600

Ro

dik

lis

10

00

gyven

tojų


Šalčininkų rajone 2011 m. lyginant su 2010 metais užregistruota šiek tiek mažiau naujų

kraujotakos sistemos ligų atvejų. 2011 metais sergamumas šiomis ligomis Šalčininkų rajone siekė

34,1 naują atvejį 1000 gyventojų (2010 m. – 35,0).

2011 m. Šalčininkų rajone 1000 gyv. teko 4,2 (2010 m. – 5,2) nauji išeminių širdies ligų

atvejai, iš jų, 0,4 (2010 m. – 0,6) nauji miokardo infarkto atvejai. 1000 rajono gyventojų teko 3,9

(2010 m – 3,4) nauji cerebrovaskulinių ligų atvejai, iš jų, sergamumas insultu – 1,6/1000 gyv. (2010

m. – 1,7/1000 gyv.).

2.5.2. Onkologiniai susirgimai

Nors sergamumo struktūroje onkologiniai susirgimai yra ganėtinai nutolę nuo pirmojo

trejetuko, tačiau mirtingumo struktūroje jie užima antrąją vietą ir yra viena aktualiausių visuomenės

sveikatos problemų tiek mūsų šalyje, tiek ir visame pasaulyje.

PSO duomenimis, kasmet pasaulyje apie 10 milijonų žmonių suserga įvairių lokalizacijų

piktybiniais navikais, apie 6 milijonai iš jų nuo šios ligos miršta. Jei ir ateityje susirgimų piktybiniais

navikais daugės taip sparčiai, prognozuojama, kad 2030 m. pasaulyje nuo šios ligos mirs apie 13

milijonų žmonių. Nerealu būtų tikėtis, kad ši onkologinė situacija aplenks ir Lietuvą, tuo labiau kad ir

pastarąjį dešimtmetį gyventojų sergamumo bei mirtingumo struktūroje vėžys užima vieną

pirmaujančiųjų vietų tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje.

HI SIC duomenimis, paskaičiuotais remiantis Vėžio registro duomenimis, sergamumas

onkologinėmis ligomis Lietuvoje tolygiai didėja. Ne išimtis ir Šalčininkų rajonas. Nors 2010 m.

Šalčininkų rajone 100 000 gyv. teko daugiau piktybinių navikų atvejų (480,07 atv.) negu 2011 m.

(459,92 atv.), tačiau 2001 – 2011 metų laikotarpiu stebėtas pakankamai spartus onkologinių

susirgimų skaičiaus augimas (11 pav.). Šalčininkų r. 2011 m. 100 000 vyrų teko 563,13 naujai

registruoti onkologinių susirgimų atvejai, 100 000 moterų – 365,68 atv. 35,54 proc. 2011 m.

nustatytų onkologinių susirgimų atvejų Šalčininkų rajone sudarė I ir II stadijų navikai, 12,65 proc. –

IV stadijos navikai.

11 pav. Sergamumas piktybiniais navikais 2001 – 2011 metų laikotarpiu Vilniuje, Šalčininkų rajone

ir Lietuvoje (rodiklis 100 000 gyv.)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Šalčininkų r. 308,38 410,62 423,2 464,38 475,49 479,1 450,9 547,75 454,96 480,07 459,92

Vilnius 359,68 442,25 513,37 513,27 520,69 570,06 583,35 584,79 605,17 615,3 683,5

Lietuva 356,85 391,66 412,51 451,31 470,43 509,71 533,83 546,23 533,02 541,86 554,34

330

380

430

480

530

580

630

680

Ro

dik

lis

10

0 0

00

gyven

tojų


2011 m. Šalčininkų r. vyrų sergamumo onkologinėmis ligomis situacija buvo analogiška 2010

m. situacijai. Vyrai 2011 m. dažniausiai susirgo priešinės liaukos (prostatos) vėžiu (25,77 proc. visų

naujų atvejų vyrų tarpe), plaučių, trachėjos ir bronchų (18,56 proc.), odos melanoma ir kitais odos

piktybiniais navikais (7,22 proc.), ne Hodžkino limfoma (7,22 proc.) bei skrandžio (6,19 proc.)

piktybiniais navikais (12 pav.).

12 pav. Naujai užregistruotų piktybinių navikų atvejų pasiskirstymas vyrų tarpe Šalčininkų rajone

2011 m. (proc.)

Moterys Šalčininkų rajone 2011 m. dažniausiai susirgo krūties (17,39 proc. visų naujų atvejų

moterų tarpe), odos melanoma ir kitais odos piktybiais navikais (11,59 proc.), kiaušidžių vėžiu (10,14

proc.), leukemija (10,14 proc.) bei gimdos kūno (8,7 proc.) piktybiniais navikais (13 pav.). Tuo tarpu

2010 m. moterys Šalčininkų rajone dažniausiai sirgo odos (31,8 proc. naujų atvejų), gimdos kaklelio,

kūno ir gimdos (17,4 proc.) bei krūties (12,9 proc.) piktybiniais navikais.

13 pav. Naujai užregistruotų piktybinių navikų atvejų pasiskirstymas moterų tarpe Šalčininkų rajone

2011 m. (proc.)

Nors ir jaunėjantis, vėžys išlieka vyresnių žmonių liga. Sparčiausiai augantis sergamumas

piktybiniais navikais stebimas 65+ m. amžiaus grupėje (2001 m. 100 000 65 m. ir vyresnio amžiaus

asmenų teko 994,77 piktybinių navikų atv., 2011 m. rodiklis išaugo iki 1579,43 atv.) (14 pav.).

0 5 10 15 20 25 30

skrandžio

odos melanoma ir kiti odos piktybiniai navikai

ne Hodžkino limfoma

plaučių, trachėjos, bronchų

priešinės liaukos

6,19

7,22

7,22

18,56

25,77

Procentai

0 2 4 6 8 10 12 14 16 18

gimdos kūno

leukemijos

kiaušidžių

odos melanoma ir kiti odos piktybiniai navikai

krūties

8,7

10,14

10,14

11,59

17,39

Procentai


14 pav. Sergančių piktybiniais navikais asmenų pasiskirstymas pagal amžių Šalčininkų rajone 2001 –

2011 metų laikotarpiu (rodiklis 100 000 gyv.)

2.5.3. Traumos ir apsinuodijimai

Traumos Lietuvoje yra trečia pagal dažnumą mirties priežastis. Nuo nelaimingų atsitikimų ir

traumų dažniausiai žūsta jauni ir darbingo amžiaus gyventojai.

HI SIC duomenimis asmenų, kuriems buvo užregistruota trauma ar kita išorinė priežastis

(apsinuodijimas, nudegimas ar kt.) skaičius nuo 2007 m. Šalčininkų rajone mažėjo (15 pav.).

15 pav. Asmenų, kuriems užregistruota trauma Šalčininkų rajone ir Lietuvoje, 2001 – 2011 m.,

skaičius 1000 gyv.

Nemirtinų sužeidimų įvykusių asmenims kelių transporto įvykiuose, skaičius Šalčininkų r.

nuo 2010 m. didėjo ir sudarė 102,5 atv./100 000 gyv., kai Lietuvoje buvo 123,4 atv./100 000 gyv. (16

pav.).

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

0-17 m. 0 0 0 0 0 0 23,93 24,56 12,53 0 13,27

18-44 m. 73,96 120,86 67,07 134,09 73,94 74,2 87,8 162,73 130,03 145,97 85

45-64 m. 606,35 675,68 747,26 717,1 687,45 793,74 635,32 961,32 742,99 769,75 744,69

65+ m. 994,77 1425,02 1510,67 1629,36 1872,1 1730,22 1704,45 1641,33 1464,62 1551,79 1579,43

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

1800

2000

Ro

dik

lis

10

0 0

00

gyven

tojų

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

Lietuva 85,8 89,6 94,5 96,3 99,3 95,9 94,6 93,4 88,2 87,8

Šalčininkų r. 66,1 74,7 79,8 91,2 95,0 106,3 110,6 110,1 102,0 99,0

60

70

80

90

100

110

120

Ro

dik

lis

10

00

00

gy

v.


16 pav. Nemirtinų sužeidimų, įvykusių asmenims, kelių transporto įvykiuose, skaičius 100 000 gyv.

Šalčininkų r. ir Lietuvoje 2001-2011 m.

Šalčininkų r. tiek vyrams, tiek moterims užregistruota daugiau traumų ir apsinuodijimų negu

Lietuvoje: vyrams Šalčininkų r. 14119 atv./100 000, Lietuvoje 11743,6 atv./100 000; moterims

Vilniuje 7753,7 atv./100 000, Lietuvoje 7268,3 atv./100 000 gyventojų (žr. 4 priedą).

Daugiausiai traumų ir apsinuodijimų patiria 45-64 m. amžiaus žmonės (11526,1/100 000

gyv.). Nuo 2009 m. vaikų traumų skaičius didėjo, ir buvo (10817,6/100 000 gyv.). Nuo 2010 m.

stebimas didėjimas visose amžiaus grupėse. (žr. 5 priedą).

2.5.4. Psichikos ir elgesio sutrikimai

Valstybinio psichikos sveikatos centro (VPSC) duomenimis, psichikos ir elgesio sutrikimų

turinčių asmenų skaičius Lietuvoje sparčiai augo, 2011 m. buvo 3215 /100 000 gyv., o Šalčininkų

rajone mažėjo, ir buvo 2727,6 /100 000 gyv. (17 pav.).

17 pav. Ligotumas psichikos ligomis 100 000 gyv. Šalčininkų rajone ir Lietuvoje 2002-2011 m.

VPSC duomenimis, naujų ligų atvejų skaičius (sergamumas) Šalčininkų rajone 2011 m. buvo

133/100 000, apytiklsiai 2 kartus mažesnis nei Lietuvoje 217,1/100 000 (žr. 6 priedą).

Nuo 2009 m. sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį Šalčininkų rajone

augo ir 2011 m. pasiekė 196,7 atvejus 100 000 gyventojų. Nuo 2010 m. naujų psichikos ligų atvejų

skaičius, vartojančių alkoholį grupėje, Lietuvoje didėjo ir buvo (74,8/100 000), o Šalčininkų rajone

(196,7/100 000) (18 pav.).

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Lietuva 204,0 214,1 210,4 229,8 248,0 243,2 238,3 173,3 132,5 131,7 123,4

Šalčininkų r. 117,2 161,7 126,5 129,7 148,9 147,4 108,8 136,3 102,3 90,0 102,5

50

100

150

200

250

300

Ro

dik

lis

10

00

00

gy

v.

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Lietuva 2696,5 2653,5 2710,9 2717 2756,1 2803,2 2885 2947,3 3085,7 3215

Šalčininkų r. 2935,1 2971,8 3052,5 2945,7 3048,7 3038,5 2664,8 2651,9 2733,2 2727,6

2500

2600

2700

2800

2900

3000

3100

3200

3300


18 pav. Sergamumas priklausomybės ligomis 100 000 gyv. Šalčininkų rajone ir Lietuvoje 2001-2011

m.

VPSC duomenimis, narkomanijos ir toksikomanijos naujų ligos atvejų skaičius 2011 m.

Šalčininkų rajone buvo 5,5/100000 gyv., kai Lietuvoje buvo didesnis (7,8/100000 gyv.) (žr. 7

priedą).

2.5.5. Endokrininės sistemos ligos

Pastaraisiais metais stebimas asmenų, sergančių endokrininės sistemos ligomis, iš jų cukriniu

diabetu, skaičiaus didėjimas tiek visos Lietuvos mastu, tiek ir Šalčininkų rajone. Šalčininkų r. 2011

m. 1000 gyventojų teko 67,0 sergantieji endokrininės sistemos ligomis, iš jų, 23,5 sergantieji cukrinių

diabetu. 2001 – 2011 m. laikotarpiu sergančių endokrininėmis ligomis rajono gyventojų skaičius

mažesnis, lyginant su Lietuvos vidurkiu (19 pav.).

19 pav. Asmenų, sergančių endokrininės sistemos ligomis, iš jų cukriniu diabetu, skaičiaus pokyčiai

Šalčininkų r. ir Lietuvoje 2001 – 2011 m.

Šalčininkų r. 2011 m. naujų endokrininės sistemos ligų atvejų (23,8/1000 gyv.), iš jų, cukrinio

diabeto (3,0/1000 gyv.) buvo užregistruota daugiau negu 2010 m. (endokrininių ligų – 21,8/1000

gyv., iš jų cukrinio diabeto – 2,2/1000 gyv.).

2011 m. 1000 Šalčininkų r. gyventojų teko 37,0 sergančių endokrininės sistemos ligomis vyrų

ir 2,5 karto daugiau moterų – 94,3. Endokrininės sistemos ligomis moterys serga dažniau negu vyrai,

nes moterų sergamumas skydliaukės ligomis yra gerokai didesnis. 2011 m. cukriniu diabetu vyrų

sirgo šiek tiek mažiau (17,2/1000 gyv.) negu moterų (29,3/1000 gyv.) (20 pav).

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Lietuva 79,8 72,9 76,6 95,36 89,4 101,2 93 72,7 67,6 74,8

Šalčininkų r. 63,7 134,2 103,8 182,9 171,1 220,2 245,8 172,3 193,7 196,7

0

50

100

150

200

250

300

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Endokrininės ligos (Šalčininkų r.) 14,8 23,3 24,3 36,5 36,5 45,6 56,6 54,8 58,1 56,3 67,0

Endokrininės ligos (Lietuva) 33,8 37,0 41,2 45,7 48,9 53,5 59,6 68,1 73,0 80,3 97,1

Cukrinis diabetas (Šalčininkų r.) 5,5 8,3 8,8 12,0 12,0 15,2 19,4 19,2 20,1 17,9 23,5

Cukrinis diabetas (Lietuva) 10,9 12,5 14,0 15,5 16,3 17,4 18,5 20,3 21,7 23,1 26,2

0,0

20,0

40,0

60,0

80,0

100,0

120,0

Rod

ikli

s 1

00

0 g

yven

tojų


20 pav. Sergančiųjų endokrininės sistemos ligomis, iš jų, cukriniu diabetu, skaičius 1000 gyv. pagal

lytį Šalčininkų rajone 2001 – 2011 m.

2011 metų duomenimis, endokrininės sistemos ligomis, iš jų cukriniu diabetu, dažniau sirgo

vyresnio amžiaus Šalčininkų r. gyventojai (21 pav.).

21 pav. Sergančiųjų endokrininės sistemos ligomis, iš jų cukriniu diabetu, skaičius 1000 gyv. pagal

amžių Šalčininkų rajone 2011 m.

2.5.6. Virškinimo sistemos ligos

Šalčininkų rajone 2011 m. iš viso buvo užregistruoti 3703 susirgimai virškinimo sistemos

ligomis (be dantų ligų), 1000 gyventojų teko 102,6 atvejai (Lietuvoje – 95,7), 2010 m. jų buvo

užregistruota mažiau – 95,2 atv./1000 gyv. (Lietuvoje – 92,4) (22 pav.).

Naujų šių ligų atvejų 2011 m. Šalčininkų rajone buvo užregistruota 2345, 1000 gyventojų

teko 65,0 nauji atvejai (Lietuvoje – 64,1), 2010 m. šiek tiek mažiau – 61,2 nauji atvejai. 2001 – 2011

m. laikotarpiu rajone stebimos virškinimo sistemos ligų visų ir naujų atvejų didėjimo tendencijos (22

pav.).

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Endokrininės ligos (vyrai) 7,0 10,7 11,3 17,5 17,8 23,6 28,7 27,2 31,1 28,3 37,0

Endokrininės ligos (moterys) 22,1 34,9 36,2 53,9 53,6 65,6 81,9 79,9 82,6 81,9 94,3

Cukrinis diabetas (vyrai) 3,4 5,3 6,1 7,9 8,5 10,8 12,5 12,8 14,8 14,1 17,2

Cukrinis diabetas (moterys) 7,5 11,1 11,2 15,8 15,3 19,2 25,7 24,9 25,0 21,5 29,3

0,010,020,030,040,050,060,070,080,090,0

100,0

Ro

dik

lis

10

00

gy

ven

tojų

54,2

41,7

92,9

107,4

0,5 5,2

43,0

70,7

0,0

20,0

40,0

60,0

80,0

100,0

120,0

0-17 m. 18-44 m. 45-64 m. 65 m. ir vyresni

Endokrininės ligos

Cukrinis diabetas


22 pav. Nauji ir visi užregistruoti virškinimo sistemos ligų (be dantų ligų) atvejai 1000 Šalčininkų

rajono ir Lietuvos gyventojų, 2001 – 2011 metais

Virškinimo sistemos ligomis (be dantų ligų) labiau linkusios sirgti moterys negu vyrai. 2011

m. 1000 rajono gyventojų teko 101,5 (2010 m. – 91,8) sergančios moterys ir 78,3 (2010 m. – 75,2)

sergantis vyras.

Šalčininkų rajone 2001 – 2011 m. laikotarpiu virškinimo sistemos ligomis dažniau sirgo 65

metų amžiaus ir vyresni gyventojai bei 0 – 17 metų amžiaus asmenys (23 pav.). Mažiausias

sergamumas šiomis ligomis stebimas 18 – 44 metų amžiaus asmenų grupėje. Lyginant sergančių

asmenų skaičių 2010 m. ir 2011 m. pagal amžiaus grupes, sergančių virškinimo sistemos ligomis

skaičius padidėjo visų amžių grupėse (45 – 64 m. amžiaus grupėje sergančiųjų skaičius išliko beveik

toks pats).

23 pav. Asmenų, sergančių virškinimo sistemos ligomis, skaičius 1000 Šalčininkų rajono gyventojų

2001 – 2011 metais pagal amžiaus grupes

2011 m. daugiausia Šalčininkų r. gyventojų sirgo dantų ligomis (tarp jų – kariesu), 1000 gyv.

teko 157,3 sergantieji, Lietuvoje – 79,9 sergantieji. Iš kitų virškinimo sistemos ligų daugiau rajono

gyventojų sirgo gastritu ir duodenitu (25,4/1000 gyv.) (24 pav.).

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Visi atvejai (Šalčininkų r.) 37,7 51,7 57,4 69,8 68,7 83,5 86,6 94,4 95,3 95,2 102,6

Visi atvejai (Lietuva) 78,2 80,5 78,8 84,7 88,2 85,4 84,6 92,5 90,2 91,6 95,7

Nauji atvejai (Šalčininkų r.) 19,8 27,2 40,8 52,2 47,9 58,2 52,6 62,5 66,2 61,2 65,0

Nauji atvejai (Lietuva) 46,4 51,3 51,6 56,9 58,9 57,0 56,1 61,3 59,3 60,9 64,1

0,0

20,0

40,0

60,0

80,0

100,0

120,0

Ro

dik

lis

10

00

gy

ven

tojų

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

0-17 m. 31,8 45,0 68,3 87,4 87,2 88,7 90,3 109,3 102,5 99,2 110,3

18-44 m. 32,7 45,9 46,5 53,4 50,9 60,2 59,5 62,6 62,5 60,1 65,3

45-64 m. 54,8 65,8 62,1 70,9 64,9 82,6 86,4 90,0 91,3 97,1 97,6

65 m. ir vyresni 61,0 67,1 65,2 65,2 70,9 85,5 92,9 95,5 91,8 103,0 116,4

0,0

20,0

40,0

60,0

80,0

100,0

120,0

140,0

Ro

dik

lis

10

00

gy

ven

tojų


24 pav. Asmenų, sergančių kai kuriomis virškinimo sistemos ligomis, skaičius 1000 Šalčininkų r. gyv.

2011 m.

2.5.7. Kvėpavimo sistemos ligos

HI SIC duomenimis kvėpavimo sistemos ligomis 2011 m. Lietuvoje sirgo 27490/100 000

gyv., Šalčininkų r. sergančių asmenų kiekis buvo didesnis ir 2011 m. siekė 27900/100 000 gyv. (žr. 8

priedą).

Tiek Lietuvoje, tiek ir Šalčininkų r. vaikams (0-17 m.) užregistruojam apie 3 kartus daugiau

kvėpavimo sistemos ligų negų suaugusiems (atitinkamai Lietuvoje 58645,2/100 000 gyv. ir

20317,3/100 000 gyv., Šalčininkų r. (57459,5/100 000 gyv. ir 20101,9/100 000 gyv.) (žr. 9 priedą).

Astma Šalčininkų r. vaikai iki 17 m. sirgo rečiau (2482,1/100 000 gyv.) lyginant su Lietuvos vidurkiu

(3393,6/100 000 gyv.). 0-17 m. amžiaus grupėje Šalčininkų r., astma diagnozuota 4 kartus dažniau,

nei suaugusiųjų (18+ m. ) grupėje (žr. 10 priedą).

2.5.8. Infekcinės ir parazitinės ligos

Lietuvoje penktadalis visų susirgimų ar ligų yra susijusių su infekcijomis. Sergamumas

infekcinėmis ligomis 2011 m. palyginti su 2010 m. buvo didesnis 23 proc. Iš dalies tai susiję su tuo,

kad Lietuvoje nuo 2009 m. pradėjo mažėti skiepijimosi apimtys. Nepaskiepytų vaikų skaičius šalyje

sparčiai didėja, tuo pačiu didėja ir infekcinių ligų protrūkių rizika. Šią grėsmę padidina ir daugėjantis

keliaujančiųjų į svečias šalis skaičius. HI SIC duomenimis, segamumas infekcinėmis ir parazitinėmis

ligomis Šalčininkų rajone nuo 2009 metų didėja (25 pav.). 2009 metais 1000 Šalčininkų rajono

gyventojų teko mažiau infekcijų ir parazitinių ligų atvejų negu 2011-aisiais (atitinkamai 24,3

atv./1000 gyv. 2009 metais, 27,6 atv./1000 gyv. 2010 metais ir 31,6 atv./1000 gyv. 2011 metais). Nuo

2008 m. iki 2011 m. Šalčininkų r. sergamumas infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis buvo

mažiausias lyginant su Lietuvos vidurkiu ir Vilniaus rajonu. Analizuojant sergančius infekcinėmis ir

parazitinėmis ligomis asmenis skirtingose amžiaus grupėse Šalčininkų rajone, daugiausiai sergančių

registruota amžiaus grupėje nuo 18 iki 44 metų; pagal lytį – moterų tarpe daugiau negu vyrų tarpe.

79,9

16,1

6,4

20,8

12,4

6,2

6,9

4,7

157,3

13,9

6,3

25,4

2,9

6,6

6,4

4,1

0 50 100 150 200

Dantų ligos

Stemplės ligos

Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ir gastrojejuninė opos

Gastritas ir duodenitas

Dispepsija ir kitos skrandžio ir dvylikapirštės žarnos

ligos

Kepenų ligos (iš jų, alkoholinė kepenų liga)

Tulžies pūslės akmenligė

Kasos ligos

Šalčininkų r.

Lietuva


25 pav. Sergamumas infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis Šalčininkų rajone (rodiklis 1000 gyv.)

2008-2011 m.

2011 m. Šalčininkų rajone registruota 11071 (306,7,1/1000 gyv.) susirgimų ūminėmis

viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir gripu, 2010 m. registruota mažiau – 8510

(232,1/1000 gyv.) (26 pav.). Sergamumas 2011 m. padidėjo 23,1 proc. Šalčininkų rajone stebimuoju

2002 – 2011 metų laikotarpiu sergamumas ŪVKTI ir gripu buvo didžiausias 2007 metais. Nuo 2007

m. sergamumas mažėjo iki 2011 m., tačiau 2011 metai sergamumas šoktelėjo ir sergamumo rodiklis

(306,7/1000 gyv.) lyginant su Vilniaus rajonu ir Lietuvos vidurkiu buvo didžiausias. Šalčininkų

rajone užregistruota 179 asmuo susirgęs gripu. Vaikai iki 17 metų dažniau sirgo ŪVKTI ir gripu –

49,7 proc., visų susirgusiųjų Šalčininkų rajono gyventojų 2011 m.

26 pav. Sergamumas ŪVKTI ir gripu Šalčininkų r., Vilniaus r. ir Lietuvoje 2002-2011 metų

laikotarpiu (rodiklis 1000 gyventojų)

38,5 37,9 37,6

38,8 39,6

35,8 36,1

38

33,1

24,3

27,6

31,6

22

24

26

28

30

32

34

36

38

40

42

2008 2009 2010 2011

Ro

dik

lis

10

00

gy

ven

tojų

Lietuva Vilniaus r. Šalčininkų r.

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Lietuva 275,3 279,5 282,8 282,7 269,8 275 236,5 259,1 222,2 264,9

Vilniaus r. 287,4 270,4 289,5 307,6 285,7 303,6 226,4 301,8 207,9 239,3

Šalčininkų r. 169,3 208,4 265,4 285,8 286,2 315 251,8 264,8 232,1 306,7

150

180

210

240

270

300

330

Ro

dik

lis

10

00

gy

ven

tojų


Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės duomenimis, sergamumas aktyvia tuberkulioze nuo

2002 metų užregistruojama vis mažiau naujų tuberkuliozės atvejų. Tačiau Šalčininkų rajono

sergamumas tuberkulioze yra didesnis už Vilniaus rajoną ir Lietuvos vidurkį. Šalčininkų rajone 2011

m. buvo užregistruota 28 nauji tuberkulioze susirgę ligoniai, rodiklis 100 000 gyventojų 77,6, (2010

m. – 62,7/100 000 gyv.) (27 pav.). Trakų rajone tuberkuliozė dažniau pasitaiko vyrų tarpe negu

moterų. Daugiausia ligonių gyveno kaimuose, nei miestuose. Analizuojant sergančiųjų asmenų pagal

amžiaus grupes, daugiausiai užregistruota 18-44 metų amžiaus grupėje, tačiau nemažai buvo ir 45-64

metų amžiaus grupėje.

27 pav. Sergamumas tuberkulioze Šalčininkų rajone, Vilniaus rajone ir Lietuvoje 2002-2011 metų

laikotarpiu (rodiklis 100 000 gyventojų)

Remiantis Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (toliau ULAC) duomenimis, 2009 m. – 2011 m.

laikotarpiu, Šalčininkų rajone sergamumas lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) didėja ir 2011

metais siekė 2,5 atv./1000 gyv. (90 naujai užregistruotų ligų) (28 pav.). Sergamumas lytiškai

plintančiomis infekcijomis 2011 m. yra didesnis už Lietuvos vidurkį ir Vilniaus rajoną. 2011 m. LPI

sergančių vyrų buvo daugiau nei moterų. Sergamumas stebimas visose amžiaus grupėse, tačiau

daugiausia serga jauni 25-34 metų amžiaus žmonės. Detalizuojant 2011 m. Šalčininkų rajono

gyventojų sergamumą lytiškai plintančiomis infekcijomis buvo užregistruota 15 susirgimai sifiliu

(4,2 atv./10 000 gyv., 2010 m. – 1,1/10 000 gyv.). Sifiliu sergančiųjų buvo 9 vyrai ir 6 moterys. Net

93,33 proc. užsikrėtę sifiliu gyveno kaimuose. Daugiausiai užsikėtusių buvo 25-34 m. (40 proc.) ir

18-24 m. (33,3 proc.) amžiaus asmenų.

Taip pat užregistruota 5 susirgimai gonorėja (sudarė 1,4 atv./10 000 gyv., 2010 m. –

0,96/10 000 gyv.). Visi užsikrėtę gonorėja buvo vyrai, kurių dauguma gyveno kaime. Užsikėtusiųjų

amžius svyravo tarp 25-34 m. ir 18-24 m. amžiaus grupių.

Ir užregistruota 3 susirgimų chlamidioze (0,8 atv./10 000 gyv.). Chlamidioze Šalčininkų

rajone serga daugiau vyrų nei moterų. Sergamumas paplitęs tarp 25-34 m., 35-44 m. amžiaus grupių.

2011m. sveikatos statistikoje buvo užfiksuota 1 naujas žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV)

infekcijos atvejis (2010 m. – 0, 2009 m. – 0). Sergamumo rodiklis 100 tūkstančių gyventojų siekė

2,8. Užsikrėtė 1 vyras 25-34 amžiaus, kuris gyveno mieste.

Nuo 2007metų nebuvo užfiksuota AIDS atvejų Šalčininkų rajone.

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Lietuva 60,5 65,1 59 61,7 61,8 58,6 56,3 50,2 47,9 47,6

Vilniaus r. 74 75,2 76 58 65 47,6 70,1 49,8 49,9 44,7

Šalčininkų r. 79,6 113,5 96 83,6 97,4 87,5 98,9 86,2 62,7 77,6

404550556065707580859095

100105110115

Ro

dik

lis

10

0 0

00

gy

ven

tojų


28 pav. Sergamumas LPI Šalčininkų rajone, Vilniaus rajone ir Lietuvoje 2008 - 2011 metų

laikotarpiu (rodiklis 1000 gyventojų)

ULAC duomenimis, 2011 metais buvo užregistruoti 122 asmenys sirgę ūminėmis žarnyno

infekcijomis (ŪŽI) Šalčininkų rajone. 2011 m. – 55,74 proc. iš visų registruotų ŪŽI sirgo vyrai ir

44,26 proc. – moterys. Sergamumas stebimas tiek kaime, tiek mieste gyvenančių asmenų tarpe.

VVSC užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus duomenimis Šalčininkų rajone

2011 metais užregistruoti 19 asmenų susirgusių salmonelioze. Salmonelioze susirgo vienodai, tiek

moterų, tiek vyrų. Didžiausias sergančiųjų salmonelioze asmenų skaičius buvo registruotas vaikų (0-

17 m.) amžiaus grupėje (rodiklis – 1,9/10 000 gyv.), 65-74 m. amžiaus grupėje – 1,7/10 000 gyv. 84

proc. sergančiųjų gyveno kaimuose.

Šigeliozės Šalčininkų rajone 2011 m. nebuvo užregistruota.

2011 m. Šalčininkų rajone užregistruoti 16 asmenų, sergančių patikslintomis bakterinėmis

žarnyno infekcijomis, iš jų 10 asmenų hospitalizuoti. 10 000 gyv. teko 4,4 sergantieji šiomis

infekcijomis. Sergančiųjų vyrų šiomis infekcijomis buvo daugiau, nei moterų (atitinkamai 10 vyrų ir

6 moterys). 68,8 proc sergančiųjų šiomis infekcijomis sudarė 0-17 metų amžiaus asmenys. 50 proc.

sergančiųjų buvo kaimo gyventojai ir 50 proc. sergančiųjų gyveno miestuose.

Šalčininkų rajone 2011 m. užregistruotas vienas kampilobakteriozės protrūkis, kurio metu

susirgo 8 asmenys. Sergamumo rodiklis 10 000 gyventojų – 2,2 (2010 m. – 1,6/10 000 gyv.). 3

asmenys susirgusiųjų šia liga buvo hospitalizuoti. 50 proc. susirgusiųjų buvo 0-17 amžiaus. Tiriant

kampilobakteriozės protrūkį, nustatyta, kad protrūkis įvyko dėl patiekalo gamybos technologijos

pažeidimo.

2011 m. Šalčininkų rajone jersinijozės susirgimų neužregistruota (2010 m. – 0,8/10 000

gyv.).

2011 m. Šalčininkų rajone nustatyta 7 susirgusieji ešerichijozėmis (1,9/10 000 gyv.). Visi

susirgę ešerihijozėmis asmenys buvo vyriškos lyties atstovai ir iš jų 6 hospitalizuoti. 2011 metais

sirgo tik vaikai (0-17m. amžiaus), kurie gyveno kaimuose.

2011 m. Šalčininkų rajone užregistruoti 71 asmuo, susirgęs nepatikslintomis bakterinėmis

žarnyno infekcijomis, iš jų 27 asmenų hospitalizuoti. 10 000 gyv. teko 19,7 sergantieji šiomis

infekcijomis. Sergamumas šiomis infekcijomis tiek vyrų (35 vyrai), tiek moterų (36 moterys) tarpe

yra panašus. 63,4 proc sergančiųjų šiomis infekcijomis sudarė 0-17 metų amžiaus asmenys.

2.5.9. Urogenitalinės sistemos ligos

2011 m. Šalčininkų rajone užregistruoti 3917 urogenitalinės sistemos ligų atvejai (137

atvejais daugiau nei 2010 m.), 2667 atvejai (73,9 atv./1000 gyv.) buvo ūmūs arba registruoti pirmą

kartą gyvenime.

1,6

1,7

1,8

1,7 1,7

1,9

2,1

1,9

1,5

1,2

1,6

2,5

1,0

1,2

1,4

1,6

1,8

2,0

2,2

2,4

2,6

2008 2009 2010 2011

Ro

dik

lis

10

00

gy

ven

tojų

Lietuva

Vilniaus r.

Šalčininkų r.


Daugiausiai sergančių urogenitalinės sistemos ligomis asmenų Šalčininkų r. 2011 m.

registruota 65 ir vyresnio amžiaus asmenų grupėje (amžiaus grupėje iki 17 m. 1000 gyv. teko 49,6

urogenitalinės sistemos ligų atvejai, 18 – 64 m. – 91,8 atv./1000 gyv., 65 m. ir vyresnių grupėje –

114,8 atv./1000 gyv.). Tiek Vilniuje, tiek ir Lietuvos mastu, analizuojant pagal amžiaus grupes,

urogenitalinės sistemos ligų situacija 2011 m. buvo analogiška.

Iš visų 2011 m. Šalčininkų r. užregistruotų urogenitalinės sistemos ligų atvejų, 11,18 proc.

sudarė priešinės liaukos hiperplazija, daugumoje pasireiškianti vyresnio amžiaus vyrams (18 – 64 m.

amžiaus grupėje 1000 vyrų teko 15 ligos atvejų, 65 ir vyresnio amžiaus vyrų grupėje – 155,8

atv./1000 vyrų). Naujai 2011 m. užregistruotų ligų atvejų tarpe priešinės liaukos hiperplazija sudarė

3,6 proc. (5,6 atv./1000 gyv.) visų urogenitalinės sistemos ligų atvejų. Lietuvos mastu 2011 m.

priešinės liaukos hiperplazija naujai užregistruotų urogenitalinės sistemos ligų atvejų tarpe sudarė 4,8

proc. (7,9 atv./1000 gyv.).

2.6. Vaikų sveikatos būklė

SVEIDROS duomenimis, Šalčininkų rajono ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose

2011 m. užregistruoti 6246 apsilankę vaikai (amžiaus grupė iki 17 m.), 130 vaikų mažiau lyginant su

2010 m. Vaikams daugiausia užregistruota regėjimo sutrikimų – 15,9 proc. apsilankiusiųjų,

deformuojančios dorsopatijos – 5,4 proc., nenormali laikysena – 2 proc., skoliozė (stuburo išlinkimas

į šoną) – 0,4 proc., kalbos sutrikimai – taip pat 0,4 proc., klausos defektai – 0,3 proc. apsilankiusiųjų.

Daugiausia regėjimo sutrikimų 2011 m. nustatyta 15 – 17 metų amžiaus grupėje (17,2 proc.),

toje pačioje amžiaus grupėje nustatyta ir daugiausia deformuojančių dorsopatijų (8,4 proc.) bei

skoliozės atvejų (0,6 proc.). Daugiausia nenormalios laikysenos atvejų užregistruota 7 – 14 metų

amžiaus grupėje (3,1 proc.). Toje pat amžiaus grupėje užregistruota ir daugiausia kalbos sutrikimų

(0,5 proc.). Po 0,3 proc. nuo visų susirgimų, 7 – 14 ir 15 – 17 metų amžiaus grupėse sudarė klausos

defektai (29 pav.).

2011 m. (lyginant su 2010 m.) Šalčininkų r. vaikams (amžiaus grupėje iki 17 metų)

registruota daugiau regėjimo sutrikimų (2010 m. - 14,6 proc., 2011 m. – 15,9 proc.). Mažiau

registruota deformuojančių dorsopatijų (2010 m. – 5,6 proc., 2011 m. – 5,4 proc.) ir nenormalios

laikysenos atvejų (2010 m. – 2,2 proc., 2011 m. – 2,0 proc.).

29 pav. Vaikų, sergančių kai kuriomis ligomis ir sutrikimais, skaičius pagal amžių Šalčininkų r. 2011

m. (SVEIDROS duomenys)

0 2 4 6 8 10 12 14 16 18

Kalbos sutrikimai

Nenormali laikysena

Deformuojančios dorsopatijos

Skoliozė

Klausos defektai

Regėjimo sutrikimai

0,4

2,8

8,4

0,6

0,3

17,2

0,5

3,1

7,8

0,5

0,3

15,4

0,3

0,1

0,4

0,05

0,1

15,8

Procentai

0-6 m.

7-14 m.

15-17 m.


2.7. Sveikatos priežiūros sistemos raida

2.7.1. Ambulatorinė sveikatos priežiūra

Šiuo metu Lietuvoje gydytojų skaičių sudaro visi gydytojo išsilavinimą turintys asmenys,

dirbantys sveikatos priežiūros, sveikatos mokymo, mokslo ir valdymo srityse. Taigi statistinis

gydytojų skaičius Lietuvoje atspindi ekonomiškai aktyvių gydytojų skaičių. HI SIC duomenimis,

Šalčininkų rajone nuo 2006 m. iki 2010 m. gydytojų skaičius sumažėjo nuo 17,4 iki 15,6 10 000-ui

gyventojų (3 lentelė). Tuo tarpu Lietuvoje gydytojų skaičius nuo 2009 metų didėjo ir 2011 m.

10 000-ui gyventojui tenka 41,7 gydytojai.

Šalčininkų rajone nuo 2006 m. iki 2010 m. šeimos gydytojų skaičius didėjo nuo 4,76 iki

4,95/10 000 gyv. (3 lentelė). Tačiau nuo 2010 m. iki 2011 m. šeimos gydytojų skaičius sumažėjo nuo

4,95 iki 4,74/10 000 gyventojų. Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį šeimos gydytojų skaičius didėjo (nuo

3,53 iki 5,4/10 000 gyv.).

Odontologų skaičius, tenkantis 10 000 Šalčininkų rajono gyventojų, mažėja (3 lentelė). Nuo

2006 metų Šalčininkų rajone odontologų skaičius didėjo. Tačiau nuo 2007 m. odontologų skaičius

mažėja ir 2011 m. tenka 2,2/10 000 gyv. Šalčininkų rajone yra mažiausiai odontologų, lyginant su

Lietuvos vidurkiu ir Vilniaus rajonu. Lietuvoje odontologų skaičius didėja.

Slaugytojų (įskaitant akušerius) skaičius nuo 2006 m. iki 2011 m. nežymiai kito tiek Lietuvos

vidurkiu, tiek Vilniaus rajone ir 10 000 Šalčininkų rajone gyvenantiems asmenims tenka 46,3

slaugytojai (3 lentelė).

3 lentelė. Gyventojų aprūpinimas medicinos personalu Šalčininkų r. 2006-2011m.

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.

Gydytojų sk./10 000 gyv.

Šalčininkų r. 17,4 17,3 16,9 17,6 15,4 15,6

Vilniaus r. 12,9 12,8 12,8 11,7 14,4 12,3

Lietuva 39,9 40,8 40 39,7 40,7 41,7

Šeimos gydytojų sk./10 000 gyv.

Šalčininkų r. 4,76 4,79 4,83 4,87 4,95 4,74

Vilniaus r. 5,95 6,42 6,45 5,7 5,63 5,4

Lietuva 5,07 5,26 5,44 5,52 5,70 5,64

Odontologų sk./10 000 gyv.

Šalčininkų r. 2,4 2,4 2,7 2,4 2,5 2,2

Vilniaus r. 3,8 3,9 3,4 3,8 4,6 4,5

Lietuva 6,6 7,1 6,8 7,2 7,8 8

Slaugytojų (įskaitant akušerius) sk./10 000 gyv.

Šalčininkų r. 45,7 45,5 46,4 47,3 47,1 46,3

Vilniaus r. 21,9 21,1 21,3 20,7 20,4 21

Lietuva 74,4 73,7 74,4 73 73,5 74,5

Apsilankymų pas gydytojus Šalčininkų rajone 2011 metais viso buvo 208597 (1-am gyventojui teko

5,78 apsilankymų) (30 pav.). Šis rodiklis padidėjo nuo 4,15 apsilankymų 1-am gyventojui (2006 m.)

iki 5,78 apsilankymų 1-am gyventojui (2011 m.). Lietuvoje šis rodiklis nuo 2010 metų taip pat

padidėjo ir 2011 metais 1-am gyventojui tenka 6,85 apsilankymai.


30 pav. Apsilankymai pas gydytojus 1-am gyventojui Šalčininkų r. 2006 - 2011 m.

Šalčininkų rajone nuo 2006 m. iki 2009 m. apsilankymų skaičius pas šeimos gydytojus

padidėjo nuo 3 iki 4,4 1-am asmeniui (31 pav.). Bet nuo 2009 m. apsilankymų skaičius mažėjo iki 4

apsilankymų 1-am asmeniui, o 2011 m. apsilankymų skaičius pas šeimos gydytojus tapo toks pat

kaip ir buvo 2009 metais, t.y. 4,4 apsilankymai 1-am gyventojui. Lietuvos mastu apsilankymai pas

šeimos gydytojus didėja.

31 pav. Apsilankymų skaičius pas šeimos gydytojus 1-am gyventojui Šalčininkų r. 2006 – 2011 m.

Apsilankymai pas odontologus Šalčininkų rajone 2011 m. nežymiai padidėjo, lyginant su

2010 m. (32 pav.). 2010 m. iš viso užregistruota 18534 apsilankymų (1-am gyv. teko 0,51

apsilankymų), 2011 m. – 19984 (1-am gyv. teko 0,55 apsilankymų). Lietuvoje šis rodiklis nuo 2008

m. didėjo ir 2011 m. 1-am gyv. teko 1,02 apsilankymų.

6,17

6,43 6,54 6,53 6,45

6,86

4,15

5,47 5,5 5,64

5,28

5,78

4

4,5

5

5,5

6

6,5

7

7,5

2006 2007 2008 2009 2010 2011

Ap

sila

nk

ym

ų s

ka

ičiu

s 1

-am

gy

ven

toju

i

Lietuva Šalčininkų r.

4,4

4,6 4,7

4,6 4,5 4,7

3

4,2 4,3 4,4

4

4,4

2,8

3

3,2

3,4

3,6

3,8

4

4,2

4,4

4,6

4,8

2006 2007 2008 2009 2010 2011

Ap

sila

nk

ym

ų s

ka

ičiu

s p

as

šeim

os

gy

dy

toju

s 1

-am

gy

ven

toju

i



32 pav. Apsilankymų skaičius pas odontologus 1-am gyventojui Šalčininkų r. 2006 – 2011 m.

2.7.2. Greitosios medicinos pagalbos suteiktų paslaugų apimtis

Šalčininkų rajone suteiktų greitosios medicinos pagalbos (GMP) paslaugų skaičius mažėja ir

2011 metais šis rodiklis siekia 174/1000 gyv. (33 pav.). 2009 m. Vilniaus rajone šis paslaugų skaičius

sudarė 149/1000 gyv., o 2011 metais šis rodiklis padidėjo iki 177,3/1000 gyv. Trakų rajone suteiktų

GMP paslaugų skaičius taip pat didėja nuo 2009 metų.

33 pav. Suteiktas greitosios medicinos pagalbos paslaugų skaičius 2006–2011 m.

Šalčininkų rajone 2010 – 2011 m. sumažėjo suteiktų greitosios medicinos pagalbų nuo ūmių

susirgimų (nuo 79,2 iki 77,1 proc.) (4 lentelė). Padidėjo suteiktų greitosios medicinos pagalbų dėl

nelaimingų atsitikimų (nuo 10,9 iki 12,3 proc.) ir gimdyvių ir ligonių pervežimų (nuo 9,6 iki 10,3

proc.). O suteiktų greitosios medicinos pagalbų dėl nėštumo pogimdyminių laikotarpio patologijų

išliko toks pat (0,3 proc.).

4 lentelė. Greitosios medicinos pagalbos struktūra pagal priežastis 2010 -2011 m.

Metai

Suteikta

medicinos

pagalba

Suteiktos pagalbos struktūra ++

nelaimingi

atsitikimai

ūmūs

susirgimai

nėštumo

pogimdyminio

gimdyvių ir

ligoninių

0,98

1,06

0,92 0,94

1 1,02

0,64

0,76 0,8

0,59

0,51 0,55

0,5

0,6

0,7

0,8

0,9

1

1,1

2006 2007 2008 2009 2010 2011

Ap

sila

nk

ym

ų p

as

od

on

tolo

gu

s sk

aič

ius

1-a

m g

yv

ento

jui


2006 2007 2008 2009 2010 2011

Vilniaus r. 210,5 207,1 167,3 149 164,8 177,3

Šalčininkų r. 179,5 202,2 191,2 186,1 193,7 174

Trakų r. 185,6 199,5 172,4 154,3 171,9 184,6

140

155

170

185

200

215

Ro

dik

lis

10

00

gy

ven

tojų


Vietovė

ir būklės laikot.

patologija

pervežimai

2010 2011 2010 2011 2010 2011 2010 2011 2010 2011

Lietuva 625224 663560 13,3 13,5 74,9 74,1 0,4 0,2 11,4 12,1

Vilniaus r. 15857 17046 14,7 14,5 69,5 70,4 0,3 0,5 15,5 14,7

Šalčininkų r. 7100 6279 10,9 12,3 79,2 77,1 0,3 0,3 9,6 10,3

2.7.3. Prevencinių programų (prieš lėtines neinfekcines ligas) vykdymas

Lietuvoje yra įgyvendinamos šešios prevencinės programos, finansuojamos privalomo

sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Vilniaus teritorinės ligonių kasos duomenimis,

Šalčininkų rajone 2011 m. apie gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos priemonių programą

informuota tik 14,38 proc. moterų, iš visų galinčių dalyvauti programoje (34 pav.). Tik 13,68 proc.

moterų buvo paimtas ir įvertintas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis.

34 pav. Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programos vykdymas 2011 m.

Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio prevencinės programos 2011 m.

Šalčininkų rajone informuota 4,31 proc. moterų galinčių dalyvauti programoje (35 pav.). 3,18 proc.

informuotų moterų suteikta mamogramų atlikimo paslauga.

35 pav. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programos vykdymas 2011 m.

Apie priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinę programą 2011 m.

Šalčininkų rajone informuota tik 15,39 proc. visų galinčių dalyvauti programoje vyrų (36 pav.). Tik

0,94 proc. informuotų vyrų nusiųsti urologo konsultacijai ir priešinės liaukos biopsijos paslaugai.

20,28 20,59

14,38

22,08 20,2

13,63 15,14

13,68

11,22

13,35

0

5

10

15

20

25

Vilniaus m. Vilniaus r. Šalčininkų r. Trakų r. Lietuva

pro

c.

Informavimo paslauga proc.

Tepinėlio paėmimo paslauga

21,12

17,19

4,31

14,58

16,97 20,47

14,52

3,18

9,34

16,7

0

5

10

15

20

25


pro

c.


Mamografinės patikros paslauga


36 pav. Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos vykdymas 2011m.

Apie asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir

prevencijos programą informuoti 3,06 proc. Šalčininkų rajone gyvenančių pacientų galinčių dalyvauti

programoje (37 pav.). Programos metu įgyvendinamos dvi priemonės: išsamaus širdies ir

kraujagyslių ligų tikimybės įvertinimo paslauga ir sergančiųjų cukriniu diabetu ar metaboliniu

sindromu širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės išsamaus įvertinimo paslauga, tačiau šių paslaugų

Šalčininkų rajone nebuvo suteikta.

37 pav. Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos vykdymas 2011 m.

2011 m. duomenimis, Šalčininkų rajone, apie storosios žarnos vėžio ankstyvosios

diagnostikos prevencinę programą informuota 2,32 proc. vyrų ir 3,5 proc. moterų (viso 3,04 proc.) iš

visų galinčių dalyvauti programoje (38 pav.). Tik 0,12 proc. vyrų ir 0,69 proc. moterų (viso 0,44

proc.) nusiųsti gydytojo specialisto konsultacijai su kolonoskopija (storosios žarnos endoskopinis

tyrimas).

28,32

24,61

15,39

21,64

26,68

1,78 1,01 0,94 0,99 1,05

0

5

10

15

20

25

30


pro

c. Informavimo paslauga proc.

Priešinės liaukos biopsijos

paslauga


Informavimo paslauga proc. 12,25 10,99 3,06 11,1 10,7

Išsamaus širdies ir kraujagyslių

ligų tikimybės įvertinimo

paslauga0,11 0,17 0 0,06 0,27

Sergančiųjų cukriniu diabetu ar

metaboliniu sindromu širdies ir

kraujagyslių ligų tikimybės

išsamaus įvertinimo paslauga

0,17 0,27 0 0,11 0,09

0

2

4

6

8

10

12

14

pro

c.


38 pav. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos vykdymas 2011 m.

2011 m. duomenimis, Šalčininkų rajone vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis

prevencinėje programoje dalyvavo 32,67 proc. vaikų (33,50 proc. berniukų ir 31,85 proc. mergaičių),

iš visų galinčių dalyvauti programoje vaikų (39 pav.).

39 pav. Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programos vykdymas 2011 m.

2.7.4. Vakcinacijos apimtys

Viena efektyviausių profilaktikos priemonių nuo užkrečiamųjų ligų – skiepai. Remiantis

VVSC duomenimis, vakcinacija Šalčininkų rajone mažėja (40 pav.). Nuo 2007 m. iki 2010 m.

tuberkuliozės vakcina paskiepytų naujagimių sumažėjo 1,6 proc., o nuo 2010 m. iki 2011 m.

tuberkuliozės vakcinacijos apimtys padidėjo iki 99,7 proc. Hepatito B vakcinacija (skiepijami

vienerių metų amžiaus vaikai) sumažėjo 0,9 proc. Difterijos/stabligės, kokliušo, poliomielito,

hemofilus vakcina skiepijami dviejų metų amžiaus vaikai. Šios vakcinacijos apimtys Šalčininkų

rajone didėja ir nuo 2007 metų padidėjo 0,9 proc. Tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina

taip pat skiepijama dviejų metų amžiaus vaikams, o nuo 2007 m. iki 2011 m. tymų, epideminio

parotito, raudonukės paskiepytų vaikų sumažėjo 1,4 proc.

19,61

18,54

3,04

10,89

7,01

0,83 0,37 0,44 0,65 0,28

0

5

10

15

20

25


pro

c.


Konsultacija su kolonoskopija

9,65

16,64

32,67

14,93 14,67

0

5

10

15

20

25

30

35


pro

c.

Krūminių dantų dengimas silantinėmis medžiagomis


40 pav. Vakcinacijos apimtys Šalčininkų rajone 2007-2011 m.

3. SAVIVALDYBEI BŪDINGA DALIS

3.1. Tyrimai savivaldybės mastu

Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, vykdydamas Šalčininkų rajono

savivaldybės tarybos patvirtintą programą ir įgyvendinimo priemonių planą („Šalčininkų rajono

savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2011-2013 metų programa“, 2011 m. rugsėjo 28 d.,

Nr. T-157, Šalčininkų rajonas), 2012 m. atliko tyrimą „Šalčininkų rajono mokyklinio amžiaus

vaikų gyvensena“. Tyrimo tikslas – įvertinti Šalčininkų rajono mokinių gyvenseną, išanalizuoti jų

mitybos įpročius ir fizinį aktyvumą, nustatyti rūkymo, alkoholinių gėrimų vartojimo bei patyčių

paplitimą. Vadovaujantis Tarptautinio mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimo

(angl. Health Behaviour in School-aged Children – HBSC) klausimynu, šio tyrimo mokinių apklausai

parengta 48 klausimų anketa. Tyrimo klausimyną sudarė šios dalys: bendrieji klausimai apie mokinį,

mityba, sveikata ir asmens higiena, fizinis aktyvumas, elgsena, žinių apie sveiką gyvenseną poreikis,

susižeidimai ir kiti nelaimingi atsitikimai, patyčios.

Tyrimo duomenų apdorojimui ir statistinei analizei atlikti naudota „SPSS Statistics 20.0“

programa. Ryšiui tarp kintamųjų įvertinti naudotas Chi kvadrato (χ2) testas. Rezultatų skirtumas tarp

kintamųjų laikytas statistiškai reikšmingu, kai p < 0,05. Apklausoje dalyvavo 484 atsitiktinai atrinktų

šešių Šalčininkų rajono ugdymo įstaigų 5, 7, 9 ir 11 klasių mokiniai.

Tyrimo rezultatai.

Apklausoje dalyvavo 484 mokiniai: 231 berniukas (47,7 proc.) ir 253 mergaitės (52,3 proc.).

Dalyvavusių mokinių amžiaus vidurkis 14,3 metai. Jauniausiam mokiniui buvo 10 metų, o

vyriausiam 19 metų.

Savo ūgį ir svorį nurodė tik 82,9 proc. mokinių, todėl neatsakiusių mokinių kūno masės

indeksas (toliau – KMI) galėjo stipriai pakoreguoti esamus rezultatus. Apskaičiavus mokinių KMI

paaiškėjo, kad normalų svorį turi 64,2 proc. mokinių (41 pav.).

2007 2008 2009 2010 2011

Tuberkuliozė 100,0 99,7 99,7 98,4 99,7

Hepatitas B 98,7 99,1 99,2 97,8 97,8

Difterija/stablogė, kokliušas,

poliomielitas, hemofilus96,6 98,0 97,3 98,4 97,5

Tymai, epideminis parotitas,

raudonukė98,9 99,0 98,3 98,4 97,5

96,0

96,5

97,0

97,5

98,0

98,5

99,0

99,5

100,0

pro

c.


41 pav. Mokinių svoris pagal kūno masės indeksą (proc.)

Nepakankamą kūno svorį statistiškai reikšmingai (p < 0,05) daugiau turėjo 5-ų (45,7 proc.) ir

7-ų (42,5 proc.) klasių mokiniai, normalų kūno svorį daugiau turėjo 9-ų (75 proc.) ir 11-ų (73,5 proc.)

klasių mokiniai, antsvorį ar nutukimą daugiau turėjo 11-ų (11,5 proc.) klasių mokiniai.

Berniukų ir mergaičių kūno masės indeksas buvo panašus (statistiškai reikšmingo skirtumo

nenustatyta).

Subjektyvus savo sveikatos ir dabartinio gyvenimo vertinimas. Pasaulio sveikatos

organizacijos (toliau – PSO) duomenimis, Lietuva priklauso toms šalims, kuriose palyginti daug

mokinių savo sveikatą vertina nepalankiai. Tyrimo duomenimis, 1,1 proc. Šalčininkų rajono mokinių

savo sveikatą vertino blogai, beveik kas šeštas (15,6 proc.) – patenkinamai. Berniukai savo sveikatą

linkę vertinti geriau negu mergaitės. Puikiai savo sveikatą vertina 37 proc. berniukų ir 27,8 proc.

mergaičių (42 pav.).

Skaičius su * – statistiškai reikšmingas (p < 0,05) skirtumas tarp lyčių

42 pav. Mokinių savo sveikatos vertinimas pagal lytį (proc.)

Geriau savo sveikatą vertina žemesnių klasių mokiniai. Net 54,5 proc. 5-tų klasių mokinių

vertina savo sveikatą puikiai, o 11-tų klasių – tik 20,9 proc. (p < 0,0001).

Laimingumo, arba subjektyvus gyvenimo kokybės, vertinimas yra neatsiejamas nuo asmens

psichikos sveikatos ir leidžia spręsti, ar vaikui būdinga baimė, pyktis, depresija, ar jis patenkintas

gyvenimu. Kas aštuntas mokinys (11,9 proc.) nesijautė laimingas arba buvo visiškai nelaimingas,

pakankamai laimingi jautėsi dauguma mokinių (62,6 proc.), o labai laimingi – 25,6 proc. apklaustųjų

(43 pav.).

28,5

64,2

7,2

Per mažas svoris

Normalus svoris

Viršsvoris ar nutukimas

37,0*

51,7

10,4

0,9

27,8

50,8

20,2*

1,2

0,0

10,0

20,0

30,0

40,0

50,0

60,0

Puiki Gera Patenkinama Bloga

Berniukai

Mergaitės


43 pav. Mokinių subjektyvus gyvenimo kokybės vertinimas (proc.)

Laimingesni jaučiasi jaunesni mokiniai: 54,5 proc. 5-tų klasių mokinių nurodė, kad yra labai

laimingi, o 7-tų klasių – tik 21 proc., 9-tų klasių – 18,9 proc. ir 11 klasių mokiniai – tik 14,4

procento.

Mityba. Pusryčiai – vienas svarbiausių dienos valgymų. Jie turi sudaryti 25–30 proc. per parą

suvartojamo maisto energinės vertės. Vaikai, valgantys sočius pusryčius, jaučiasi žvalesni,

energingesni, geriau mokosi. Tyrimo duomenimis, kas rytą, prieš eidami į mokyklą, pusryčiauja tik

43,9 proc. mokinių (savaitgaliais – 69,1 proc.). Beveik kas trečias mokinys (35,8 proc.) pripažino

niekada nevalgantis pusryčių (savaitgaliais – 15,1 proc.) (44 ir 45 pav.).

44 pav. Pusryčiavimas savaitės darbo dienomis (proc.) 45 pav. Pusryčiavimas savaitės poilsio

dienomis (proc.)

Specialistai rekomenduoja vaikams per dieną valgyti ne mažiau kaip tris kartus. Tyrimo

duomenimis, tris ir daugiau kartų per dieną valgo pusė apklaustų mokinių (50,9 proc.). Neskaitant

menkų užkandžiavimų, 22,6 proc. mokinių valgo du kartus per dieną, o 26,6 proc. mokinių – tik

vieną kartą per dieną.

Vaisiai ir daržovės, kaip ir grūdinių kultūrų produktai, sudaro „Maisto pasirinkimo piramidės“

pagrindą – svarbiausią rekomenduojamų didesnės biologinės vertės maisto produktų dalį. Taip, kaip

rekomenduoja PSO, kelis kartus per dieną daržoves vartoja tik 8,5 proc. mokinių, vaisius – 18,6 proc.

Nevisavertę vaikų mitybą atskleidė faktas, kad dalis jų kasdien vartoja mažos maistinės vertės

maisto produktus: saldainius, šokoladą – 32,8 proc., tortą, pyragaičius, sausainius – 12,3 proc.,

traškučius – 13,7 proc. Užkandžiams nemaža dalis vaikų dažnai renkasi mažos maistinės vertės

25,6

62,6

10,2

1,7

Labai laimingas

Pakankamai laimingas

Nesijaučiu laimingas

Visiškai nelaimingas

35,8

4,8

4,4 6,7 4,4

43,9

Niekada

Vieną dieną

Dvi dienas

Tris dienas

Keturias dienas

Penkias dienas

15,1

15,8

69,1

Niekada

Vieną dieną

Dvi dienas


produktus: saldainius, šokoladą – 22,1 proc., sausainius, bandeles – 21,7 proc., bulvių traškučius –

16,6 proc. Džiugu, kad dalis vaikų dažnai užkandžiauja vaisiais (37,2 proc.).

Asmens higiena. Odontologai rekomenduoja dantis valytis ne mažiau kaip du kartus per

dieną. Pagrindinė priemonė, kuri gali apsaugoti dantis nuo dantų ėduonies, – dantų valymas.

Atliekant tyrimą, buvo svarbu išsiaiškinti, kaip dažnai mokiniai valosi dantis su šepetėliu ir dantų

pasta. Tyrimo duomenimis, du kartus per dieną ir dažniau dantis valosi ne visi mokiniai (51,8 proc.).

Mergaitės labiau rūpinasi savo dantų higiena. Daugiau mergaičių (60,6 proc.) negu berniukų (42,9

proc.) valosi dantis du kartus per dieną ar dažniau. Dalis berniukų (6,1 proc.) dantis valėsi rečiau nei

kartą per savaitę arba jų visai nesivalė (tokių mergaičių nebuvo).

Daugumos (72,3 proc.) mokinių teigimu, jų dantys sveiki, bet plombuoti. Visiškai sveikus

dantis teigė turintys penktadalis mokinių (20,0 proc.), o nesveikus – 7,5 proc. mokinių.

Lietuvoje vykdoma „Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis prevencinė

programa“, skirta 6–14 metų amžiaus vaikams. Šioje programoje dalyvaujantiems vaikams paslaugos

teikiamos nemokamai. Vilniaus teritorinės ligonių kasos duomenimis, iš galinčių gauti paslaugą

3 226 Šalčininkų rajono vaikų (6–14 m.), paslaugą gavo tik 1 054 vaikai (32,7 proc.).

Prieš valgymą namuose visada rankas plauna daugiau negu pusė respondentų (55,5 proc.),

tačiau prieš valgymą mokykloje visada rankas plauna tik 14,1 proc. mokinių (46 pav.).

46 pav. Rankų plovimo dažnis tam tikrose situacijose (proc.)

Fizinis aktyvumas. PSO rekomenduoja, kad vaikas kiekvieną dieną turėtų būti fiziškai

aktyvus ne mažiau kaip vieną valandą. Apklausos duomenimis, tik 23,1 proc. mokinių fizinis

aktyvumas atitiko rekomenduojamą normą. Fiziškai aktyvūs kiekvieną dieną yra net tris kartus

daugiau berniukų (30,3 proc.) negu mergaičių (11,7 proc.) (47 pav.).


47 pav. Fizinio aktyvumo dažnis pagal lytį (proc.)

55,5

14,1

55,5

24,6

43,8

20,2

16,6

25,3

16,5

25,4

17,5

35,8

15,3

30,6

25,6

6,9

33,5

3,9

28,3

5,2

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Paglosčius šunį, katę ar pažaidus su jais

Prieš valgymą mokykloje

Prieš valgymą namuose

Atėjus iš lauko ar parduotuvės į mokyklą

Grįžus iš lauko ar parduotuvės į namus

Visada Dažnai Kartais Niekada

32,0*

27,3*

22,5

5,2

2,6

4,3

6,1

9,9

18,3

28,2

21,8*

7,1

7,5

7,1

0,0 5,0 10,0 15,0 20,0 25,0 30,0 35,0

Kasdien

4-6 kartus per sav.

2-3 kartus per sav.

Kartą per savaitę

1-2 kartus per mėn.

Rečiau nei kartą per mėn.

Niekada Mergaitės

Berniukai


Žalingi įpročiai. Tyrimo duomenimis, rūkė ar bandė rūkyti daugiau negu pusė (51,1 proc.)

mokinių, iš jų statistiškai reikšmingai (p<0,05) daugiau berniukų (58,9 proc.) negu mergaičių (44,0

proc.). Rūkiusių ar bandžiusių rūkyti skaičius didėja didėjant amžiui (48 pav.). Reguliariai rūkė 17,8

proc. mokinių: rečiau nei kartą per savaitę – 4,6 proc., mažiausiai kartą per savaitę, bet ne kiekvieną

dieną – 6,2 proc. ir kiekvieną dieną statistiškai reikšmingai (p<0,05) daugiau rūkė berniukų (10,8

proc.) negu mergaičių (3,6 proc.).

Skaičius su * – statistiškai reikšmingas (p < 0,05) skirtumas tarp klasių

48 pav. Rūkiusių ir bandžiusių rūkyti mokinių dalis pagal klasę (amžių) (proc.)

Literatūros duomenimis, svarbiausi veiksniai, lemiantys tabako vartojimą tarp vaikų ir

jaunimo, yra: tėvų rūkymas, rūkančių bendraamžių įtaka, žiniasklaidos priemonėse vaizduojamas

teigiamas rūkančių žmonių įvaizdis. Rūkymo įprotis perduodamas iš kartos į kartą, ypač rūkančiųjų

šeimose, nes dažnai vaikai pradeda rūkyti mėgdžiodami suaugusiuosius. Atliekant apklausą, buvo

norima išsiaiškinti rūkymo paplitimą tarp mokinių šeimos narių. 32,1 proc. mokinių nurodė, kad

kiekvieną dieną rūko tėvas, kad rūko motina – 13,1 proc. mokinių, o brolis arba sesuo – nurodė 8,9

proc. mokinių. Rūkantys tėvai turėtų prisiminti, kad pasyvus rūkymas kenkia vaiko sveikatai, nes

cigarečių dūmai kenksmingi visiems, kas juos įkvepia, taigi ir nerūkantiems. Tyrimo duomenimis,

daugiausia mokinių su pasyviu rūkymu kiekvieną dieną susiduria bendraamžių draugijoje (žr. 5

lentelę).

5 lentelė. Situacijos ir vietos, kuriose mokiniai susiduria su pasyviu rūkymu SITUACIJA, VIETA KASDIEN KELIS KARTUS

PER SAV.

1–2 KARTUS

PER SAV.

REČIAU NEI

KARTĄ PER SAV.

NIEKADA

Automobilyje, autobuse 6,8 12,1 9,7 23,7 47,8

Bendraamžių draugijoje 10,8 14,4 13,3 17,2 44,3

Prie įėjimo į pastatą (prekybos centrą, daugiabutį

ar kt.)

4,5 13 13 27,9 41,6

Namuose, kai rūkoma kambaryje 6,6 5,1 2,8 6,6 79

Namuose, kai rūkoma balkone 5,5 4,3 3,6 5,5 81

Daugiabučio, kur gyveni, laiptinėje ar namo

prieangyje

4,3 6,2 6,4 11,3 71,7

Mokyklos teritorijoje 8,3 8,9 9,3 18,3 55,2

Alkoholis yra labiausiai paplitusi psichiką veikianti ir priklausomybę sukelianti medžiaga.

Tyrimais įrodyta, kad pradėjus vartoti alkoholį 13–15 metų amžiaus paaugliams potraukis atsiranda

per trumpiau nei metus, 15–17 metų amžiaus – per 2–3 metus.

Tyrimo duomenimis, alkoholinius gėrimus vartoja jau vienuolikmečiai (5-tų klasių mokiniai).

Alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas didėja didėjant amžiui: 17,8 proc. – 5-tų klasių mokinių,

61,5 proc. – 7-tų klasių, 83,2 proc. – 9-tų klasių ir 88,5 proc. – 11-tų klasių. Kiekvieną mėnesį ar

dažniau alkoholinius gėrimus vartojo 16,7 proc. mokinių. Vaikai pirmą kartą alkoholinių gėrimų

paragavo dar būdami pradinėse klasėse (16,9 proc.). Ne paslaptis, kad pirmą kartą alkoholinių gėrimų

vaikai paragauja per šventes, kai juos „pavaišina“ tėvai. Tyrimo duomenimis, namuose įvairių

19,6

37,0

64,7 72,1

80,4

63,0

35,3 27,9

0%

20%

40%

60%

80%

100%

5 klasė 7 klasė 9 klasė 11 klasė

Taip

Ne


švenčių metu su tėvų žinia alkoholinius gėrimus vartojo 55,0 proc. vaikų, leisdami laiką su draugais

ar pažįstamais – 52,1 proc. vaikų. Alkoholinius gėrimus kartu su energiniais gėrimais vartojo 8,2

proc. mokinių. Net 53,8 proc. alkoholinius gėrimus vartojusių mokinių buvo išgėrę tiek alkoholinių

gėrimų, kad pasijuto apsvaigę (49 pav.).


49 pav. Nuo alkoholinių gėrimų apsvaigusių mokinių dalis (proc.).

Šampanas – dažniausiai vartojamas alkoholinis gėrimas tarp mergaičių (74,3 proc.).

Statistiškai reikšmingai (p<0,05) daugiau šampano, vyno ir silpnų alkoholinių gėrimų vartoja

mergaitės negu berniukai. Tarp berniukų yra daugiau alaus mėgėjų (59,9 proc.), jį daugiau (p<0,05)

vartojo berniukų negu mergaičių (50 pav.).


50 pav. Alkoholinių gėrimų vartojimas pagal lytį (proc.)

Žalingų įpročių paplitimas tarp paauglių rodo, kad problema – ne tik jų reglamentavimo

spragos, bet ir suaugusiųjų požiūris bei įpročiai, taip pat šalies kultūra.

Patyčios. Tyčiojimasis – labiausiai paplitusi destruktyvaus elgesio forma tarp jaunų žmonių.

Jis gali reikštis fiziniais veiksmais, žodiniais įžeidimais, netinkamu elgesiu. Dažnai mokiniai patiria

patyčias ar patys tyčiojasi mokyklos aplinkoje.

Tyrimo duomenimis, per pastaruosius du mėnesius patyčias mokykloje patyrė daugiau negu

pusė (45,8 proc.) mokinių (51 pav.).

46,2

20,3

17,2

9,4

6,9

Ne, niekada

Taip, vieną kartą

Taip, 2-3 kartus

Taip, 4-10 kartų

Taip, daugiau nei 10 kartų

41,2

34,1

21,4

58,8

26,5

59,9*

57,8*

26,2

30

74,3

35,7*

37,6

0 10 20 30 40 50 60 70 80

Silpni alkoholiniai gėrimai

Stiprūs alkoholiniai gėrimai

Likeris

Šampanas

Vynas

Alus

Mergaitės Berniukai


51 pav. Patiriamų patyčių mokykloje dažnis per pastaruosius du mėnesius (proc.)

Žemesnių klasių mokiniai patyčias patyrė statistiškai reikšmingai (p<0,05) dažniau nei

aukštesnių klasių mokiniai: 61,1 proc. 5-tų klasių mokiniai, 53,2 proc. 7-tų klasių, 52,3 proc. 9-tų

klasių ir 23,6 proc. 11-tų klasių mokiniai.

Pastaraisiais metais skiriamas didesnis dėmesys elektroninių patyčių paplitimui bei būdams,

kuriais paaugliai, naudodamiesi šiuolaikinėmis technologijomis, tyčiojasi. Tyrimo duomenimis,

elektronines patyčias patyrė 44,4 proc. vaikų: daugiausia mokinių jas patyrė telefono skambučiais (17,1 proc.),

trumposiomis žinutėmis (15,6 proc.) bei elektroniniuose tinklalapiuose (facebook.com, myspace.com ir kt.)

paskelbta tekstine, vaizdine ar garsine informacija (8,5 proc.).

Apklausos duomenimis, visada saugūs mokykloje jaučiasi tik 40,5 proc. mokinių, statistiškai

reikšmingai daugiau berniukų (45,1 proc.) nei mergaičių (36,3 proc.). Niekada saugūs nesijaučia 5,8 proc.

mokinių. Saugiau jaučiasi vyresnių klasių mokiniai (p<0,05).

3.2. Visuomenės sveikatos priežiūros finansavimas

2011 m. visuomenės sveikatos veiklai skirta:

Šalčininkų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos

priemonių 2011 metais lėšos iš PSDF lėšų - 21870 lt (žr. 11 priede).

Sveikatos apsaugai iš Šalčininkų rajono savivaldybės – 216100 lt (žr. 12 priede).

Šalčininkų rajono savivaldybės 2011 m. vykdoma visuomenės sveikatos priežiūros veikla ir

jai skirti asignavimai iš savivaldybės biudžeto – 17 tūkst. lt ir iš Valstybės biudžeto – 45,3 tūkst. lt.

(žr. 13 priede).

54,2

16,9

11,2

9,1

8,6

Nepatyriau patyčių

Iš viso karą ar du kartus

2 ar 3 kartus per mėnesį

Maždaug kartą per savaitę

Keletą kartų per savaitę


4. REKOMENDACIJOS

Kraujotakos sistemos ligos

Rengti nuolatines asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir

prevencijos programas Šalčininkų r. savivaldybėje;

Didinti Šalčininkų r. vyrų ir moterų informuotumą apie nemokamą „Asmenų, priskirtų širdies ir

kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos programą“.

Didinti Šalčininkų r. gyventojų informuotumą apie kraujotakos sistemos ligas, jų rizikos veiksnius

bei profilaktikos priemones;

Skatinti Šalčininkų r. gyventojus reguliariai tikrinti kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį kraujyje ir

nustatyti kūno masės indeksą bei riebalų kaupimosi organizme pobūdį (pavojingas pilvinis

nutukimas);

Vykdyti kraujotakos sistemos ligų prevencines akcijas, kurių metu būtu atliekami tyrimai šių ligų

diagnostikai bei žmonių sveikos gyvensenos ugdymas;

Didinti gyventojų informuotumą apie sveiką gyvenimo būdą: visavertę mitybą, fizinį aktyvumą bei

neigiamą žalingų įpročių (rūkymą, alkoholio vartojimą) poveikį sveikatai.

Onkologiniai susirgimai

Gerinti žmonių informuotumą apie valstybines patikrų programas, siekiant diagnozuoti piktybinius

navikus ankstyvose stadijose

Vykdyti pirminę profilaktiką – organizuoti renginius, bendradarbiaujant su visuomenės informavimo

priemonėmis, rengti leidinius, radijo ir televizijos laidas onkologinių susirgimų prevencijos

klausimais;

Skleisti onkologijos žinias ne tik medicinos darbuotojams, bet ir gyventojams;

Mažinti vėžio rizikos veiksnius ugdant sveiką visuomenę, propaguojant sveiką gyvenseną, kalbant

apie rūkymo žalą, taisyklingą mitybą, kenksmingus profesinius rizikos veiksnius, nes gyvensena ir

aplinkos veiksniai (žalingi įpročiai, profesiniai veiksniai, aplinkos tarša cheminėmis medžiagomis,

jonizuojančioji spinduliuotė ir kita) taip pat skatina atsirasti navikus.

Traumatizmas

Saugaus eismo prevencijos priemonės:

užtikrinti eismo dalyvių švietimą saugaus eismo srityje: leidiniai, akcijos, mokymai, socialinė

reklama;

organizuoti eismo dalyvių kontrolę: greičio, neblaivių asmenų, saugos priemonių naudojimo

automobilyje, šviesos atšvaitų naudojimo pėstiesiems.

Alkoholio vartojimo mažinimas:

Švietimas alkoholio prevencine tema: leidiniai, akcijos, mokymai, socialinė reklama;

Mažinti alkoholio pardavimo vietų skaičių (parduotuvės daugiabučiuose namuose, kioskeliai);

Pardavėjams kontroliuoti perkančių asmenų amžių;

Drausti, kontroliuoti alkoholinių gėrimų išsinešimą iš viešo maitinimo įstaigų „barų” po 22 h.;

Saugaus elgesio formavimas mokyklinio amžiaus vaikams.

Endokrininės sistemos ligos. Cukrinis diabetas

Rengti nuolatines asmenų, priskirtinų II tipo cukrinio diabeto didelės rizikos grupei, atrankos ir

prevencijos programas Šalčininkų r. savivaldybėje;

Didinti Šalčininkų r. gyv. informuotumą apie I ir II tipo cukrinio diabeto, jo rizikos veiksnius,

simptomus, profilaktikos priemones bei komplikacijas (priemonės – renginiai, akcijos, mokymai,

dalomoji medžiaga);

Skatinti Šalčininkų r. gyventojus reguliariai tikrinti gliukozės kiekį kraujyje, bei nustatyti kūno masės

indeksą, priklausantiems cukrinio diabeto rizikos grupei – atlikti gliukozės tolerancijos mėginį;

Mokyti sergančiuosius cukriniu diabetu savikontrolės (tinkamo gydymo ir gyvensenos).


Virškinimo sistemos ligos

Skatinti Šalčininkų r. gyventojų reguliarų lankymąsi pas odontologą;

Didinti gyventojų prieinamumą pas odontologą;

Didinti tėvų informuotumą apie vykdomą nemokamą „Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis

medžiagomis” programą;

Mokyti vaikus ir suaugusiuosius higienos (taisyklingo dantų valymosi, rankų plovimo) bei sveikos

gyvensenos (taisyklingai maitintis, būti fiziškai aktyviu, atsisakyti žalingų įpročių, mokyti streso

įveikimo būdų) įgūdžių;

Kvėpavimo sistemos ligos

Švietimo priemonių organizavimas: leidiniai, akcijos, mokymai, socialinė reklama;

Mokyti astmos pacientus, kaip atpažinti ir išvengti astmos dirgiklių ir kaip elgtis kritinėse situacijose

naudojantis asmeniniu astmos gydymo planu;

Sveika gyvensenos principų taikymas kasdieniniame gyvenime.

Kvėpavimo takų infekcijos:

Kadangi vaikų kvėpavimo takų infekcijos yra didelė problema tiek išsivysčiusiose, tiek

besivystančiose šalyse, o galimybės nustatyti tikslią besikartojančių kvėpavimo takų infekcijų

diagnozę ir skirti patogenezinį gydymą yra ribotas, reikia efektyvių profilaktikos priemonių

(svarbiausios jų – tėvų švietimas bei aktyvi imunizacija).

Gripas:

efektyviausia gripo profilaktikos ir kontrolės priemonė – vakcinacija;

žmonių švietimas apie vakcinacijos svarbą, rankų higieną ir kt. gripo profilaktines priemones.

Tuberkuliozė:

Vykdyti TB profilaktiką, informuoti gyventojus apie tuberkuliozės epidemiologinę būklę ir

apsisaugojimo nuo jos būdus.

Psichikos ir elgesio sutrikimai

Alkoholio vartojimo mažinimas:

Švietimas alkoholio prevencine tema: leidiniai, akcijos, mokymai, socialinė reklama;

Mažinti alkoholio pardavimo vietų skaičių (parduotuvės daugiabučiuose namuose, kioskeliai);

Pardavėjams kontroliuoti perkančių asmenų amžių;

Drausti išsinešti alkoholį iš viešo maitinimo įstaigų „barų” po 22 h.;

Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija:

stabdyti ir mažinti neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą ir jų paklausą ugdant

neigiamą požiūrį į narkotines ir psichotropines medžiagas tarp vaikų ir jaunimo, šeimose,

bendruomenėse ir visuomenėje, diegiant žmogaus gyvenimo reikšmės ir vertybinių nuostatų bei

sveikos gyvensenos sampratą;

užtikrinti ir stiprinti tarpinstitucinį ir tarptautinį bendradarbiavimą ir koordinavimą narkotikų

kontrolės ir narkomanijos prevencijos srityse.

Infekcinės ligos

Vykdyti gyventojų švietimą sveikatos išsaugojimo klausimais, didžiausią dėmesį skiriant prevencinių

programų prieš lėtines neinfekcines ligas vykdymui, infekcinių ligų (TBC, lytiškai plintančių)

profilaktikos priemonėms;

Raginti šeimos gydytojus suteikti būtiną informaciją apie vakcinaciją pacientams;

Skirti ypatingą dėmesį tuberkuliozės profilaktikai. Siekiant geresnių diagnostikos ir gydymo

rezultatų, didinti budrumą diagnozuojant tuberkuliozę tarp bendrosios praktikos gydytojų ir kitų

specialistų tam, kad įtarus tuberkuliozę, žmogus laiku būtų siunčiamas gydymui į specializuotas

sveikatos priežiūros įstaigas;

Didinti informacinę sklaidą apie efektyvias prevencijos priemones, kovojant su lytiškai plintančiomis

ligomis (ŽIV/AIDS, sifilis ir kt.);

Atlikti mokyklose dirbančių visuomenės sveikatos specialistų darbo kokybės analizę, ją įvertinti ir

kelti specialistų kvalifikaciją.


Akių ligos

Gyventojų skatinimas profilaktiškai tikrintis akis (įvairiomis priemonėmis – pranešimai, dalomoji

medžiaga, renginiai);

Labai svarbu reguliariai tikrinti vaikų regėjimą bent kartą metuose;

Tėvų švietimas vaikų regos klausimais.

Mokinių gyvensena. Rekomendacijos ugdymo įstaigoms

Aktyviai dalyvauti „Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programoje“ (remiamas vaisių ir daržovių

produktų tiekimas vaikams ugdymo įstaigose. Lietuvoje programa pradėta taikyti 2009–2010 mokslo

metais). Šitaip sudaryti sąlygas jauniesiems vartotojams skanauti vaisius ir daržoves bendraamžių

aplinkoje; formuoti ateities vartotoją, ugdant supratimą apie vaisių ir daržovių vartojimo teigiamą

poveikį žmogaus sveikatai.

Skatinti tėvus kuo aktyviau ir įvairiau įsitraukti į mokyklos bendruomenės veiklą. Sudaryti sąlygas

pedagogams ir tėvams bendradarbiauti bei mokytis vieniems iš kitų, veiksmingai spręsti socialines

problemas: tai lemia sėkmingą vaiko socializaciją, pozityvių socialinių vertybių, įgūdžių ir nuostatų

formavimąsi.

Ugdyti vaikams ir jaunimui sveikos ir saugios gyvensenos įgūdžius, siekiant formuoti pozityvią ir

atsakingą elgseną: į mokymo programas įtraukti sveikatos mokymą, siekiant gilinti sveikatos žinias,

formuoti sveikos ir saugios gyvensenos įgūdžius, ugdyti vaikų ir jaunimo atsakomybę, skatinti juos

rūpintis savo sveikata; didinti tėvų informuotumą apie Lietuvoje vykdomą „Vaikų krūminių dantų

dengimo silantinėmis medžiagomis prevencinę programą“; skatinti fizinį aktyvumą kaip alternatyvą

sveikatą žalojančiam elgesiui (rūkymui, alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimui bei

kitiems priklausomybes sukeliantiems rizikos veiksniams); ugdyti vaikų ir jaunimo bendravimo

įgūdžius, ypač kreipiant dėmesį į pozityvų elgesio formavimą, vykdyti patyčių prevenciją; didinti

vaikų ir paauglių užimtumą, į šią veiklą įtraukti suaugusiuosius (pedagogus, tėvus, globėjus,

senelius); sudaryti vaikams ir paaugliams sąlygas ne pamokų metu sportuoti mokyklų sporto salėse.


5. SANTRUMPŲ SĄRAŠAS

pav. – paveikslas

proc. - procentai

gr. – grupė

gyv. – gyventojai

m. – metai

atv. – atvejis

žr. – žiūrėti

HI SIC – Higienos instituto sveikatos informacijos centras

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija

VPSC – Valstybinis psichikos sveikatos centras

VVSC – Vilniaus visuomenės sveikatos centras

LPI – lytiškai plintančios infekcijos

ULAC – Užkrečiamų ligų ir AIDS centras

ŪŽI – ūminė žarnyno infekcija

VŽI – virusinė žarnyno infekcija

ŪVKTI – ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos


6. PRIEDAI

1 priedas

Natūralaus gyventojų prieaugio pokyčiai 1000 gyv. 2001-2011 m. Šalčininkų r. ir Lietuvoje

2 priedas

Gimusieji pagal motinos amžių 2011 m. Šalčininkų rajone

3 priedas

Kūdikių iki 1 metų mirtingumas 1000 gimusių 2001-2011 m. Šalčininkų r. ir Lietuvoje

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

ŠALČININKŲ RAJONAS -5,2 -6,6 -6,1 -5,6 -7,08 -7,8 -7,2 -5,8 -4 -6,7 -4,54

LIETUVA -2,5 -3,2 -3 -3,2 -3,88 -4 -3,9 -2,6 -1,6 -2 -2

-9

-8

-7

-6

-5

-4

-3

-2

-1

0

2

35

114

143

76

31

5 1 0 0

20

40

60

80

100

120

140

160

Iki 15 m. 15-19 m. 20-24 m. 25-29 m. 30-34 m. 35-39 m. 40-44 m. 45-49 m. 50 irvyresni

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

ŠALČININKŲ RAJONAS 4,8 2,7 10,2 10,3 7,2 10,6 7 2,4 0 7,6 7,4

LIETUVA 7,8 7,9 6,8 7,9 6,8 6,8 5,9 5 5 4,3 4,17

0

2

4

6

8

10

12


4 priedas

Vyrai ir moterys, kuriems užregistruota trauma Šalčininkų r. ir Lietuvoje 2001 – 2011 m., skaičius

100 000 gyv.

5 priedas

Skirtingo amžiaus asmenys, kuriems užregistruota trauma (rodiklis 100 000 gyv.) Šalčininkų r. 2011

m.

6 priedas

Sergamumas psichikos ligomis 100 000 gyv. Šalčininkų rajone ir Lietuvoje 2002-2011 m.

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Vyrai (Lietuva) 10959,411501,512182,912568,412992,312515,612502,912163,411170,511047,911743,6

Vyrai (Šalčininkų r.) 8932,710298,510797,012198,712660,014626,915276,714947,213513,113220,1 14119

Moterys (Lietuva) 6496,2 6738,6 7060,1 7050,6 7249,0 7042,1 6805,6 6877,8 6777,6 6808,8 7268,3

Moterys (Šalčininkų r.) 4466,6 4866,5 5391,2 6310,6 6616,0 6990,0 7223,9 7435,0 7181,8 6882,2 7753,7

4000

6000

8000

10000

12000

14000

16000R

od

ikli

s 1

00

00

0 g

yv

.

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

0-17 m. 2956,16 2730,17 5029,12 8725,49 9486,43 9520,5 9809,79 10167 9137,63 9537,31 10817,6

18-44 m. 8572,6 9951,0 9611,0 10157,6 10586,8 12290,0 13069,0 12300,0 11093,6 10801,4 11170,5

45-64 m. 7894,4 9230,2 9316,6 9621,1 9719,1 11264,2 11251,0 11879,2 11122,4 10174,0 11526,1

65 + m. 6052,94 6578,29 6732,35 6517,45 6560,64 7240,05 7516,62 7619,21 7940,71 7668,71 8558,31

6000700080009000

1000011000120001300014000

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Lietuva 190,1 187,8 190,2 160,1 162,3 148,9 166,1 194,5 201,2 217,1

Šalčininkų r. 192,5 129 171,2 154,1 173,7 140,6 106,9 102,3 114,6 133

100

120

140

160

180

200

220

240


7 priedas

Sergamumas narkomanija, toksikomanija 100 000 gyv. Šalčininkų rajone ir Lietuvoje 2002-2011 m.

8 priedas

Sergantys kvėpavimo sistemos ligomis asm. (rodiklis 100 000 gyv.) Šalčininkų r. ir Lietuvoje 2001-

2011 m.

9 priedas

Sergantys kvėpavimo sistemos ligomis asmenys skirtingose amžiaus grupėse (0-17m. ir 18+ m.)

100 000 gyv. Šalčininkų r. ir Lietuvoje 2001-2011 m.

10 priedas

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Lietuva 13,6 10,3 12,3 10,2 9,5 9,4 8,1 10,3 10 7,8

Šalčininkų r. 7,7 5,2 7,8 2,6 10,6 8 26,9 8,2 5,5

0

5

10

15

20

25

30

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Lietuva 25328,1 26522,3 26901,1 27712,7 28088,7 26706,3 28158,6 25352,7 26666,7 23806,7 27489,5

Šalčininkų r. 14190,7 19065,8 21704,7 25006,5 25465 26200,4 30035,5 25466,3 26115,9 22814,4 27899,8

14000160001800020000220002400026000280003000032000

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

0-17 m. (Lietuva) 50436,755129,8 55626 57273,856824,656676,955538,251522,156776,352770,658645,2

0-17 m. (Šalčininkų r.) 19035,325238,634060,4 48780 49831,849698,953212,145714,651504,147531,957459,5

18 + m. (Lietuva) 17347,1 17736 18401 19305,420239,418818,5 21192 18905,219460,617027,620317,3

18 + m. (Šalčininkų r.) 12534,717011,217728,817579,518068,119294,623443,619840,119175,616183,820101,9

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

70000

Ro

dik

lis 1

00

00

0 g

yv.


Sergantys astma asmenys pagal amžiaus grupes (0-17 m. ir 18+ m.) 100000 gyv. Šalčininkų r. ir

Lietuvoje 2001-2011 m.

11 priedas

Šalčininkų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos priemonių

2011 metais iš PSDF lėšų, iš jų:

Eil.

Nr. Veikla PSDF lėšos

1. Prevencinis projektas prieš krūties vėžį 5540

2. Pragulų profilaktikos programa 10100

3. Cukrinio diabeto komplikacijų sergamumo prevencijos programa 3000

4. Tuberkuliozės infekuotumo ir sergamumo profilaktikos programa 3230

IŠ VISO 21870

12 priedas

Šalčininkų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos priemonių

2011 metais iš savivaldybės lėšų, iš jų:

Eil.

Nr. Veikla

Savivaldybės

lėšos

1. Dantų protezavimui 15700

2. Sveikatos priežiūrai mokyklos 55200

3. Visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti 45200

4. Sveikatos projektams, programoms finansuoti 100000

IŠ VISO 216100

13 priedas

Šalčininkų rajono savivaldybės 2011 m. vykdoma visuomenės sveikatos priežiūros veikla ir jai skirti

asignavimai

Eil.

Nr. Veikla

Savivaldybės

biudžeto

lėšos (tūkt.

Lt)

Valstybės

biudžeto

lėšos (tūkt.

Lt)

1. Visuomenės sveikatos stiprinimas savivaldybės

bendruomenėje organizuojant ir vykdant

visuomenės sveikatos mokymą, propaguojant

42,3

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

0-17 m. (Lietuva) 977,0 1269,6 1446,2 1663,3 1792,7 2004,0 2313,7 2590,4 2783,9 3088,1 3393,6

0-17 m. (Šalčininkų r.) 259,7 420,8 688,2 860,6 1054,1 1331,9 1938,0 1976,9 1855,1 1739,9 2482,1

18+ m. (Lietuva) 605,9 640,9 710,9 782,0 844,7 888,6 948,2 1001,0 1039,3 1107,0 1187,5

18+ m. (Šalčininkų r.) 184,8 332,0 331,1 333,8 279,4 374,9 531,9 553,4 565,8 498,4 630,3

0,0

500,0

1000,0

1500,0

2000,0

2500,0

3000,0

3500,0

4000,0

Ro

dik

lis 1

00

00

0 g

yv.


visuomenės sveikatą užkrečiamųjų ligų

profilaktikos, neinfekcinių ligų ir traumų

profilaktikos ir kontrolės, vaikų ir jaunimo

sveikatos stiprinimo temomis

1.1. Rugsėjo 19-23 d. – Kuprinių svėrimo akcija 2,3

1.2. Rugsėjo 25 d. – spalio 1 d. – Judėjimo sveikatos labui

savaitė (rugsėjo 25-oji – Pasaulinė širdies diena ir

spalio 1-oji – Kūno kultūros ir sporto diena)

4,5

1.3. Spalio 10 d. Pasaulinė psichikos sveikatos diena 4,0

1.4. Lapkričio 8 d. – Europos sveikos mitybos diena 3,5

1.5. Lapkričio 18 d. – Europos supratimo apie antibiotikus

diena

3,5

1.6. Lapkričio mėn. – Konkursas „Sveikuolių sveikuoliai“ 1,0

1.7. Pamokos vaikams „Sveikos mitybos ir fizinio

aktyvumo ugdymas mokykloje“

15,0

1.8. Mokomieji seminarai „Sužalojimų ir smurto

prevencija, TEACH VIP“

4,0

1.9. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų

vartojimo prevencinės programos, patvirtintos

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2006 m. kovo 17 d. įsakymų Nr. ISAK-494,

įgyvendinimas

1.10. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos

mokymo programos mokinių tėvams, patvirtintos

Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro

Direktorės 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. (1.3)

V-263, įgyvendinimas

1.11. Dalyvavimas sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo

plėtros veikloje

2,5

1.12. Informacijos skleidimas apie fizinio aktyvumo

užsiėmimų vietas

2,0

1.13. Kita veikla (pamokos, paskaitos, seminarai ir kt.)

Mokymai mokiniams patyčių prevencijos klausimais

2. Savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsena

(monitoringas), organizuojant, vykdant ir vertinant

visuomenės ir jos grupių sveikatos būklę, jos kitimo

dinamiką, aplinkos ir socialinius, ekonominius,

psichosocialinius veiksnius, gyvenseną bei jų ryšį su

sveikata, sveikatos priežiūros sistemos raidą

17,0 3,0

2.1. Stebėsenai reikalingų duomenų rinkimas, kaupimas,

vertinimas ir analizė

10,0

2.2. Stebėsenos ataskaitos ir siūlymų dėl gyventojų

sveikatos būklės gerinimo rengimas

5,0

2.3. Informacijos apie visuomenės sveikatos stebėsenos

rezultatus viešinimas

2,0 3,0

IŠ VISO 17,0 45,3

Documents

ŠALČININKŲ RAJONO VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS … · Stebėseną Šalčininkų rajone vykdo Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras pagal Šalčininkų