HIGIENOS INSTITUTO SVEIKATOS INFORMACIJOS CENTRAS

VILNIUS

2020

VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Didžioji g. 22, LT-01128 Vilnius

Tel. (8 5) 277 3302

Faksas (8 5) 262 4663

www.hi.lt

Leidinį parengė:

Žilvinė Našlėnė, el. p. zilvine.naslene@hi.lt

TURINYS

ĮVADAS ......................................................................................................................................................... 3

METODIKA .................................................................................................................................................. 3

RODIKLIŲ POKYTIS ................................................................................................................................... 6

Strateginis tikslas – pasiekti, kad 2025 m. šalies gyventojai būtų sveikesni ir gyventų ilgiau, pagerėtų

gyventojų sveikata ir sumažėtų sveikatos netolygumai ................................................................................. 1

1 tikslas. Sukurti saugesnę socialinę aplinką, mažinti sveikatos netolygumus ir socialinę atskirtį ............... 5

1.1. uždavinys. Sumažinti skurdo lygį ir nedarbą .......................................................................................... 5

1.2. uždavinys. Sumažinti socialinę-ekonominę gyventojų diferenciaciją šalyje ir bendruomenėse ........... 16

2 tikslas. Sukurti sveikatai palankią fizinę darbo ir gyvenamąją aplinką ..................................................... 26

2.1. uždavinys. Kurti saugias darbo ir sveikas buities sąlygas, didinti prekių ir paslaugų vartotojų saugumą

...................................................................................................................................................................... 26

2.2. uždavinys. Kurti palankias sąlygas saugiai leisti laisvalaikį ................................................................. 34

2.3. uždavinys. Mažinti avaringumą ir traumų kelių eismo įvykiuose skaičių ............................................ 38

2.4. uždavinys. Mažinti oro, vandens ir dirvožemio užterštumą, triukšmą .................................................. 44

3.1. uždavinys. Sumažinti alkoholinių gėrimų, tabako vartojimą, neteisėtą narkotinių ir psichotropinių

medžiagų vartojimą ir prieinamumą ............................................................................................................ 46

3.2. uždavinys. Skatinti sveikos mitybos įpročius ........................................................................................ 56

4 tikslas. Užtikrinti kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą, orientuotą į gyventojų poreikius .............. 58

4.1. uždavinys. Užtikrinti sveikatos sistemos tvarumą ir kokybę, plėtojant sveikatos technologijas, kurių

efektyvumas pagrįstas mokslo įrodymais .................................................................................................... 58

4.2. uždavinys. Plėtoti sveikatos infrastruktūrą ir gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, saugą,

prieinamumą ir į pacientą orientuotą sveikatos priežiūrą ............................................................................. 62

4.3. Pagerinti motinos ir vaiko sveikatą ....................................................................................................... 74

4.4. Stiprinti lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją ir kontrolę ....................................................................... 86

1 PRIEDAS. Rodiklių sąrašas .................................................................................................................... 102

ĮVADAS

Leidinyje pateikiami ir aprašomi 2019 m. visuomenės sveikatos būklės rodikliai Lietuvos

savivaldybėse, esantys Valstybės deleguotų savivaldybėms visuomenės sveikatos stebėsenos

rodiklių sąraše, patvirtintame 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. V–1387. Sąrašas atspindi, kaip

įgyvendinami Lietuvos sveikatos strategijos tikslai.

Leidinio tikslas – pateikti savivaldybėms rodiklius taip, kad jos, rengdamos visuomenės

sveikatos stebėsenos ataskaitas, galėtų matyti savo padėtį Lietuvos kontekste. Taip pat rodikliai

suteikia galimybę stebėti, kokios savivaldybių starto pozicijos buvo strategijos įgyvendinimo

pradžioje ir kokius tikslus realu iškelti bei įgyvendinti per strategijos įgyvendinimo laiką. Rodiklio

reikšmė leidžia:

• kasmet vertinti rodiklio pokyčio kryptį ir aprėptį savivaldybėje;

• kasmet vertinti, ar rodiklio reikšmė atitinka išsikeltą savivaldybės siekį;

• palyginti savivaldybės rodiklio reikšmę su Lietuvos vidurkiu.

METODIKA

Higienos institutas iš oficialių Lietuvos duomenų šaltinių surinko, apskaičiavo bei

surangavo visus savivaldybių stebimus ir analizuojamus visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklius,

patvirtintus Bendruosiuose savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos nuostatuose.

Leidinyje pateikti rodikliai skaičiuojami 1, 1 000, 10 000 ir 100 000 gyventojų arba

pateikiami procentais. Standartizavimui naudotas 2013 m. Europos standartas pagal penkmetines

amžiaus grupes (0–4, 5–9, ..., 90–94, 95+). Naudotas vidutinis 2019 m. gyventojų skaičius (išskyrus

rodiklius, apimančius daugiau kaip 1 metus).

Pagal amžių standartizuoti mirtingumo rodikliai rodo, koks būtų analizuojamos žmonių

sveikatos problemos dažnis 60–yje savivaldybių, jeigu jose gyventojų amžiaus struktūra būtų

vienoda. Standartizuoti rodikliai skirti tik savivaldybių palyginimui. Standartizacija taikoma

tam, kad būtų eliminuota gyventojų amžiaus įtaka, todėl standartizuoti rodikliai skiriasi nuo

paprastų („grubių“) rodiklių. Naudojantis leidiniu, labai svarbu į tai atkreipti dėmesį, kadangi

lentelėje su mažiausiomis ir didžiausiomis rodiklių reikšmėmis pateikiami standartizuoti rodikliai, o

šalia esančiose stulpelinėse diagramose, kur rodikliai lyginami su Lietuvos vidurkiu –

nestandartizuoti rodikliai. Dėl šios priežasties rodikliai dažnai nesutampa, tačiau diagramų ir

lentelių pavadinimuose nurodyta, kokie rodikliai naudojami. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad,

norint palyginti standartizuoto mirtingumo pokyčius per tam tikrą laiką, būtina naudoti pagal

vienodą standartą standartizuotus rodiklius. Atkreipaime dėmesį, kad nuo 2019 m. mirtingumo

rodiklių standartizacijai naudota 95+ amžiaus grupė. Tokiu būdu standartizuoti rodikliai laikomi

tikslesniais.

2019 m. du iš visų įsakyme numatytų rodiklių pateikti ankstesnių metų (2018 m.), nes

buvo atrinkti iš ankstesnių metų savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitų ir

pateikiami tik papildomame Excel faile ir ne visose savivaldybėse. Taip pat nuo 2019 m. nebus

teikiamas Socialinės rizikos šeimų skaičius 1000 gyv. rodiklis, kadangi Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. A1-296 nuo 2018 m.

liepos 1 d. naikinama Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaita ir šios apskaitos tvarka*. Vertinant savivaldybių rodiklius, svarbu vertinti ir absoliučius skaičius bei atkreipti dėmesį

į mažiausiai gyventojų (mažiau negu 20 000) turinčias savivaldybes. 2019 m. (kaip ir 2018 m.)

tokių savivaldybių buvo 18 (2016 m. – 14): Neringos, Birštono, Rietavo, Pagėgių, Kalvarijos, Kazlų

Rūdos, Palangos, Širvintų r., Ignalinos r., Zarasų r., Skuodo r., Kupiškio r., Molėtų r., Visagino,

Lazdijų r., Druskininkų, Akmenės r. ir Pakruojo r. Kadangi jose rodikliai labai „jautrūs“

kiekvienam atvejui dėl mažo gyventojų skaičiaus, jų rodikliams skaičiuojamas 3 metų vidurkis.

Standartizuotiems, išvestiniams ir iš savivaldybių gaunamiems rodikliams taikomas 3 metų

paprastasis aritmetinis vidurkis (𝑅𝑡−2+𝑅𝑡−1+𝑅𝑡

3, kai R – rodiklis, t – kalendoriniai metai), o visiems

kitiems – 3 metų slankusis vidurkis (angl. moving average, 𝐴𝑡−2+𝐴𝑡−1+𝐴𝑡

𝑃𝑡−2+𝑃𝑡−1+𝑃𝑡 kai t – kalendoriniai metai,

A – atvejai, P – populiacija). Mažų savivaldybių rodiklių vidurkiai vėliau lyginami su kitų

savivaldybių bei Lietuvos paskutiniais duomenimis.

Rodikliai pateikiami keliais būdais: žemėlapiuose atvaizduojami rodikliai savivaldybėse

(jei lyginamas mirtingumas, jis standartizuojamas, „mažųjų“ savivaldybių rodikliai pateikiami

naudojant 3 m. vidurkį), lentelėse pateikiamos didžiausių ir mažiausių rodiklių reikšmės

(mirtingumo rodikliai pateikiami standartizuoti, „mažųjų“ savivaldybių rodikliai pateikiami

naudojant 3 m. vidurkį), stulpelinėse diagramose – rodiklių santykis su Lietuvos vidurkiu

(mirtingumo rodikliai nestandartizuoti).

Kiekvienam rodikliui apibūdinti pateikiami žemėlapiai, kuriuose pavaizduojamas rodiklių

reikšmių pasiskirstymas tarp 60 savivaldybių. Netolygumams atvaizduoti taikytas kartografavimo

metodas, naudojant MapViewer programą. Rodiklių reikšmės žemėlapių legendose suskirstytos,

naudojant Jenkso natūralių lūžių klasifikaciją (angl. Jenks Natural Breaks) 5 intervalais. Rodikliai,

turintys 0 reikšmių savivaldybėse, žemėlapių legendose suskirstyti 6 intervalais, išskiriant 0

* https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/

reikšmes ir nuspalvinant jas baltai. Esama tokių savivaldybių, kuriose nėra tam tikrų rodiklių

duomenų, – šios savivaldybės žemėlapyje užbrūkšniuotos. Naudotas rodikliams pritaikytas

žemėlapio spalvinimo metodas – kuo blogesnė rodiklio reikšmė, tuo spalva žemėlapyje

intensyvesnė. Todėl vertinant rodiklius, reikėtų atkreipti dėmesį, kad žemėlapiuose visur tamsi

spalva rodo blogą situaciją, o šviesi spalva – gerą.

Kiekvienam žemėlapiui apibūdinti pateikiama lentelė su dešimties savivaldybių sąrašu,

kuriame yra didžiausios rodiklio reikšmės (po 5 savivaldybes) ir mažiausios (po 5 savivaldybes) bei

bendras Lietuvos rodiklis. Kai kurių rodiklių reikšmės savivaldybėse lygios 0, tada lentelėje

pateikiamos visos savivaldybės, turinčios tokią reikšmę. Visų leidinyje pateiktų rodiklių reikšmes

galima surasti naujoje Higienos instituto Visuomenės sveikatos stebėsenos informacinėje sistemoje

(VISSIS), kurią galima rasti interneto svetainėje https://sveikstat.hi.lt, taip pat Higienos instituto

interneto svetainėje www.hi.lt, esančioje Lietuvos sveikatos rodiklių informacinėje sistemoje (SRS)

ar pradiniuose duomenų šaltiniuose.

Rodiklių reikšmės stulpelinėse diagramose suskirstytos į grupes, pagal kurias

savivaldybės žymimos:

– 12 savivaldybių, kuriose stebimas rodiklis atspindi geriausią situaciją, žymimos žalia spalva;

– 12 savivaldybių, kuriose stebimas rodiklis rodo prasčiausią situaciją, žymimos raudona

spalva;

– likusių 36 savivaldybių rodiklių reikšmės žymimos geltona spalva.

Savivaldybes žymint spalvomis, vertinamas ne rodiklio dydis, o reikšmė, kadangi mažas

rodiklis ne visada atspindi gerą situaciją, ir atvirkščiai, didelis rodiklis ne visada rodo blogą

situaciją. Savivaldybių rodiklių reikšmės po kablelio skiriasi, todėl pasitaiko atvejų, kai stulpelinėje

diagramoje skirtingų savivaldybių santykis su Lietuva pavaizduotas vienodas, tačiau stulpeliai

skirtingų spalvų.

Siūlome kiekvienai savivaldybei įdėmiai vertinti savo situaciją Lietuvos kontekste,

išanalizuoti esamas problemines sritis, ir, atskleidus savivaldybės problemas, imtis priemonių

situacijai gerinti.

RODIKLIŲ POKYTIS

Apskaičiavus ir išanalizavus 2019 m. Lietuvos visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklius,

turime galimybę palyginti pastaruosius su prieš tai buvusių metų Lietuvos rodikliais. Apskaičiavus

procentinį pokytį, rodikliai pateikiami diagramoje, sunumeruoti atitinkamais skaičiais pagal rodiklių

sąrašą (žr. 1 priedas).

Diagramoje atsispindi, kad labiausiai 2019 m. padidėjo transporto įvykiuose patirtų traumų

(V00–V99) skaičius 100 000 gyv. – 13,2 proc. Tuo tarpu 2018 m. labiausiai didėjęs nusikalstamų

veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda, rodiklis 100 000

gyv., 2019 m. sumažėjo 13,6 proc. (1 pav.). Taip pat, palyginus su kitais rodikliais, 2019 m. labiau

didėjo sergamumas II tipo cukriniu diabetu (E11) 10 000 gyv. – 8,2 proc. (2018 m. buvo stebimas

šio rodiklio mažėjimas – 9,1 proc.) bei tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi storosios

žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programoje – 6,1 proc. (2018 m. šis rodiklis

taip pat didėjo 1,7 proc.).

Stebint rodiklių mažėjimą, 2019 m. labiausiai mažėjo pėsčiųjų mirtingumas dėl transporto

įvykių (V00–V09) 100 000 gyv. – 25,7 proc. Taip pat stebimas nusikalstamų veikų, susijusių su

disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda, 100 000 gyv. ženklesnis rodiklio

mažėjimas – 13,6 proc. (2018 m. antroje vietoje pagal mažėjimą buvo Lietuvos gyventojų

sergamumo ŽIV ir lytiškai plintančiomis ligomis rodiklis – 29,6 proc.).

Teigiama tendancija – ištisinis (nuoseklus) šių rodiklių pokytis gerąja linkme nuo 2015 m.:

• vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė padidėjo 2,7 proc.;

• savižudybių skaičius sumažėjo 23,8 proc.;

• bandymų žudytis skaičius sumažėjo 40 proc.;

• mirtingumas dėl išorinių priežasčių sumažėjo 22,4 proc.;

• mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą mokyklose, skaičius sumažėjo 33,2 proc.;

• socialinės pašalpos gavėjų skaičius sumažėjo 39,3 proc.;

• sergamumas tuberkulioze (nauji atvejai) sumažėjo 25,2 proc.;

• pėsčiųjų mirtingumas dėl transporto įvykių sumažėjo 41,5 proc.;

• mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su narkotinių medžiagų vartojimu, sumažėjo 43,5

proc.;

• mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų sumažėjo 7,9 proc.;

• tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi asmenų, priskirtinų širdies ir

kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei padidėjo 28,9 proc. (2 pav.).

Šių rodiklių teigiamas pokytis rodo, kad buvo pasirinktos teisingos ir efektyvios

priemonės, kurias įgyvendinant situacija Lietuvoje gerėjo. Kituose skyriuose pateikiama Lietuvos

savivaldybių situacija kiekvieno rodiklio atžvilgiu. Kiekviena savivaldybė turi galimybę stebėti

rodiklius nuo 2014 m. ir įvertinti vykdytų priemonių efektyvumą gerinant sveikatos rodiklius,

pastariesiems didėjant ar mažėjant. Penkerių metų tendencija gali atspindėti, ar tinkama kryptimi

einama gerinant savivaldybių gyventojų sveikatą.

Nuo 2015 m. nuolat blogąja linkme kintančių rodiklių nenustatyta. Nuo 2016 m. mažėjo 1

metų amžiaus vaikų DTP3 (difterijos, stabligės, kokliušo vakcina), poliomielito ir B tipo

Haemophilus influenzae infekcijos skiepijimo apimtys. Nuo 2017 m. didėjo išvengiamų

hospitalizacijų dėl diabeto ir jo komplikacijų skaičius bei mirtingumas nuo piktybinių navikų. Į šių

rodiklių pokytį Lietuvoje savivaldybėms reiktų atkreipti didesnį dėmesį ir, jei pastebimi nepalankūs

pokyčiai, savivaldybių stebėsenos ataskaitose detaliau paaanalizuoti šių probleminių sveikatos

sričių aspektus, į kuriuos būtų galima sukoncentruoti dėmesį gerinant gyventojų sveikatą.

1 pav. Savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklių pokytis (proc.) Lietuvoje (rodiklių pavadinimai pateikti 1 priede)

0,3

-1,9

-7,8

-5,2

-9,3

6,0

-5,9

-6,4

-3,6

-16,6

-11,4

3,8

-1,7

5,8

10,2

7,4

-9,5

-5,7

-4,6

-23,8

-11,9

60,0

1,6

1,3

7,0

-1,9

6,8

0,3

-5,9

0,1

-19,5

-29,6

15,1

-1,4

-1,5

-11,9

-18,5

-1,7

1,4

0,7

-9,1

3,3

0,0

1,7

4,8

0,7

1,3

-3,6

-11,8

-1,4

-13,3

-8,3

-1,5

-9,0

-4,8

1,1

-3,3

-8,2

-3,8

-11,4

-4,0

-4,2

-25,7

13,2

-2,2

5,6

-13,6

4,9

2,7

3,0

-3,4

1,9

0,8

0,0

4,7

4,8

-7,3

-3,7

0,6

-0,2

-7,4

-12,7

-4,4

0,4

-7,8

8,2

5,4

3,7

6,1

5,7

-40 -30 -20 -10 0 10 20 30 40 50 60 70

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

Savi

vald

ybių

vis

uo

me

nė

s sv

eik

ato

s st

eb

ėse

no

s ro

dik

liai

Rodiklių pokytis (proc.) per metus

Pokytis 2017-2018 m.

Pokytis 2018-2019 m.

2 pav. Visuomenės sveikatos rodiklių pokyčiai 2015–2019 m.

1 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

Strateginis tikslas – pasiekti, kad 2025 m. šalies

gyventojai būtų sveikesni ir gyventų ilgiau, pagerėtų

gyventojų sveikata ir sumažėtų sveikatos netolygumai

3 pav. Vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės (metais) 2019 m. kartograma (1 rodiklis)

Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – tai pagrindinis gyventojų sveikatos rodiklis,

parodantis bendrą rizikos veiksnių poveikį, ligų paplitimą, intervencijų bei gydymo veiksmingumą.

2019 m. gimęs Lietuvos gyventojas, tikėtina, kad nugyvens vidutiniškai 76,5 metų.

Savivaldybių vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės (metais) skirtumai nedideli. Lyginant su

Lietuvos vidurkiu, išsiskyrė Kauno r. (79,1 m.), Plungės r. (78,9 m.), Neringos sav. (78,5* m.),

Palangos m. (78,3* m.) bei Šiaulių m. (78,3 m.) savivaldybės, kur vidutinė tikėtina gyvenimo

trukmė ilgiausia. Šių savivaldybių reikšmės yra nuo 2,3 iki 3,4 proc. didesnės už šalies vidurkį. Tuo

tarpu trumpiausia vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2019 m. buvo Švenčionių r. savivaldybėje

(70,7 m.). Šios savivaldybės reikšmė už bendrą šalies vidurkį mažesnė 7,6 proc.

Atkreipiame dėmesį, kad vertinant šį žemėlapį, tamsi spalva reiškia blogiausią situaciją, o

šviesi – geriausią, t. y. vidutinė gyvenimo trukmė šiose savivaldybėse ilgiausia.

* 3 metų slankusis vidurkis

Metai

70.7 - 73.1 (8)

73.1 - 74.2 (8)

74.2 - 75.5 (22)

75.5 - 76.7 (6)

76.7 - 77.9 (5)

77.9 - 79.1 (11)

2 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

4 pav. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (metais) 2019 m.

* 3 metų slankusis vidurkis

0,9

2

0,9

3 0,9

3 0,9

4

0,9

4

0,9

5

0,9

5

0,9

5

0,9

5

0,9

6

0,9

6

0,9

6

0,9

6

0,9

6

0,9

6

0,9

7

0,9

7

0,9

7

0,9

7

0,9

7

0,9

7

0,9

7

0,9

8

0,9

8

0,9

8

0,9

8

0,9

8

0,9

8

0,9

8

0,9

8

0,9

8

0,9

8

0,9

8

0,9

8

0,9

8

0,9

8

0,9

8

0,9

9

0,9

9

0,9

9

0,9

9

0,9

9

1,0

0

1,0

0

1,0

0

1,0

0

1,0

0

1,0

1

1,0

1

1,0

1

1,0

2

1,0

2

1,0

2

1,0

2

1,0

2

1,0

2

1,0

2

1,0

2

1,0

3

1,0

3

1,0

3

0,86

0,88

0,9

0,92

0,94

0,96

0,98

1

1,02

1,04

1,06

Šven

čio

nių

r. s

av.

Šalč

inin

kų r

. sav

.

Ign

alin

os

r. s

av.

Zara

sų r

. sav

.

Var

ėno

s r.

sav

.

Vis

agin

o s

av.

Ro

kišk

io r

. sav

.

Mo

lėtų

r. s

av.

An

ykšč

ių r

. sav

.

Kal

vari

jos

sav.

Lazd

ijų r

. sav

.

Pak

ruo

jo r

. sav

.

Jurb

arko

r. s

av.

Akm

enė

s r.

sav

.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

Kel

mė

s r.

sav

.

Pag

ėgių

sav

.

Ku

piš

kio

r. s

av.

Šilu

tės

r. s

av.

Trak

ų r

. sav

.

Aly

tau

s r.

sav

.

Pas

valio

r. s

av.

Rie

tavo

sav

.

Pri

enų

r. s

av.

Sku

od

o r

. sav

.

Šaki

ų r

. sav

.

Pan

evė

žio

r. s

av.

Kėd

ain

ių r

. sav

.

Jon

avo

s r.

sav

.

Širv

intų

r. s

av.

Jon

iški

o r

. sav

.

Bir

žų r

. sav

.

Telš

ių r

. sav

.

Ukm

erg

ės r

. sav

.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Kaz

lų R

ūd

os

sav.

Ute

no

s r.

sav

.

Bir

što

no

sav

.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.

Dru

skin

inkų

sav

.

Viln

iau

s r.

sav

.

Kre

tin

gos

r. s

av.

Kla

ipėd

os

m. s

av.

Maž

eiki

ų r

. sav

.

LT

Tau

ragė

s r.

sav

.

Ras

ein

ių r

. sav

.

Elek

trėn

ų s

av.

Šiau

lių r

. sav

.

Šila

lės

r. s

av.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

Aly

tau

s m

. sav

.

Pan

evė

žio

m.…

Kau

no

m. s

av.

Viln

iau

s m

. sav

.

Mar

ijam

po

lės…

Šiau

lių m

. sav

.

Pal

ango

s m

. sav

.

Ner

ingo

s sa

v.

Plu

ngė

s r.

sav

.

Kau

no

r. s

av.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė VGT

(metais) Savivaldybė VGT

(metais)

Švenčionių r. sav. 70,7 Kauno r. sav. 79,1

Šalčininkų r. sav. 70,9 Plungės r. sav. 78,9

Ignalinos r. sav. 71,5* Neringos sav. 78,5*

Zarasų r. sav. 72,2* Palangos m. sav. 78,0*

Varėnos r. sav. 72,2 Šiaulių m. sav. 78,0

Lietuvos vidurkis 75,9 metų

3 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

5 pav. Išvengiamo mirtingumo (proc.) 2019 m. kartograma (2 rodiklis)

Šaltinis. Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras

Išvengiamas mirtingumas – tai mirtingumas, nulemtas ligų (ar būklių), kurių galima

išvengti taikant žinomas efektyvias prevencines ir / ar diagnostikos ir / ar gydymo priemones.

Remiantis duomenimis apie išvengiamą mirtingumą, galima spręsti apie sveikatos priežiūros ir

sveikatos politikos įtaką gyventojų sveikatai bei numatyti naujas veiksmų kryptis*.

Lietuvoje 2019 m. 31,7 proc. visų mirčių (12 141 mirties) buvo galima išvengti. Lyginant

su 2018 m., išvengiamų mirčių dalis padidėjo (2018 m. – 31,3 proc.). Tačiau 2019 m., palyginti su

2017 m., buvo 679 išvengiama mirtimi mažiau. Savivaldybėse išvengiamų mirčių dalis svyravo nuo

24,3 (Palangos m. sav.) iki 39,7 (Trakų r. sav.) procentų.

* http://www.hi.lt/uploads/pdf/padaliniai/BAS/VSN7_Isvengiamas_mirtingumas.pdf

Procentai

24 - 29 (11)

29 - 32 (16)

32 - 33 (11)

33 - 35 (10)

35 - 39 (9)

39 - 40 (3)

4 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Mirtingumo

rodiklis (proc.) Savivaldybė Mirtingumo

rodiklis (proc.)

Palangos m. sav.* 24,3 Trakų r. sav. 39,7

Kauno m. sav. 27,5 Visagino sav.* 39,3

Marijampolės sav. 27,5 Vilniaus r. sav. 38,8

Klaipėdos m. sav. 28,1 Šalčininkų r. sav. 37,5

Birštono sav. * 28,1 Pakruojo r. sav.* 37,2

Lietuvos vidurkis 31,7 proc.

6 pav. Išvengiamas mirtingumas (proc.) 2019 m.

* 3 metų vidurkis

0,7

7 0,8

7

0,8

7

0,8

9

0,8

9

0,8

9

0,9

0

0,9

0

0,9

1

0,9

1

0,9

2

0,9

3

0,9

3

0,9

3

0,9

4

0,9

5

0,9

5

0,9

5

0,9

6

0,9

6

0,9

6

0,9

8

0,9

8

0,9

8

0,9

9

0,9

9

0,9

9

1,0

0

1,0

0

1,0

0

1,0

1

1,0

1

1,0

1

1,0

1

1,0

1

1,0

2

1,0

2

1,0

2

1,0

3

1,0

3

1,0

4

1,0

5

1,0

5

1,0

5

1,0

6

1,0

6

1,0

7

1,0

8

1,0

9

1,1

0

1,1

0

1,1

0

1,1

4

1,1

6

1,1

6

1,1

6

1,1

7

1,1

8

1,2

2

1,2

4

1,2

5

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1

1,2

1,4P

alan

gos

m. s

av.

Kau

no

m. s

av.

Mar

ijam

po

lės

sav.

Kla

ipė

do

s m

. sav

.B

iršt

on

o s

av.

Kal

vari

jos

sav.

Lazd

ijų r

. sav

.R

ieta

vo s

av.

Aly

tau

s r.

sav

.K

reti

ngo

s r.

sav

.K

aun

o r

. sav

.N

erin

gos

sav.

Ute

no

s r.

sav

.D

rusk

inin

kų s

av.

Pri

en

ų r

. sav

.Sk

uo

do

r. s

av.

An

ykšč

ių r

. sav

.Ši

rvin

tų r

. sav

.Ši

aulių

m. s

av.

Ign

alin

os

r. s

av.

Zara

sų r

. sav

.K

elm

ės

r. s

av.

Ku

piš

kio

r. s

av.

Telš

ių r

. sav

.Ju

rbar

ko r

. sav

.Ša

kių

r. s

av.

Bir

žų r

. sav

.P

lun

gės

r. s

av.

LTV

ilnia

us

m. s

av.

Mo

lėtų

r. s

av.

Aly

tau

s m

. sav

.P

agė

gių

sav

.P

asva

lio r

. sav

.R

asei

nių

r. s

av.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

Šven

čio

nių

r. s

av.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Var

ėn

os

r. s

av.

Pan

evėž

io m

. sav

.K

laip

ėd

os

r. s

av.

Tau

ragė

s r.

sav

.U

kmer

gės

r. s

av.

Kė

dai

nių

r. s

av.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.A

kmen

ės r

. sav

.Ši

lalė

s r.

sav

.K

azlų

Rū

do

s sa

v.P

anev

ėžio

r. s

av.

Ro

kišk

io r

. sav

.Ši

lutė

s r.

sav

.Jo

nav

os

r. s

av.

Jon

iški

o r

. sav

.Ši

aulių

r. s

av.

Maž

eik

ių r

. sav

.El

ektr

ėn

ų s

av.

Pak

ruo

jo r

. sav

.Ša

lčin

inkų

r. s

av.

Viln

iau

s r.

sav

.V

isag

ino

sav

.Tr

akų

r. s

av.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

5 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

1 tikslas. Sukurti saugesnę socialinę aplinką, mažinti

sveikatos netolygumus ir socialinę atskirtį

1.1. uždavinys. Sumažinti skurdo lygį ir nedarbą

1.1.1 pav. Standartizuoto mirtingumo dėl savižudybių (X60–X84) 100 000 gyv. kartograma

(3 rodiklis) Šaltinis. Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras

2019 m. Lietuvoje nusižudė 657 asmenys (23,5/100 000 gyv.*). Lietuvos žemėlapyje pagal

mažiausius standartizuotus savižudybių rodiklius labiausiai išsiskyrė šiaurės vakarinėje dalyje

esančios savivaldybės. Vertinant savivaldybių gyventojų savižudybių rodiklius, reikėtų atsižvelgti į

savivaldybėje gyvenančių gyventojų skaičių, kadangi daugiausiai dėl savižudybių miršta didžiųjų

Lietuvos miestų savivaldybių gyventojai (Vilniaus m. sav. – 69, Kauno m. sav. – 64, Klaipėdos m.

sav. – 28, Šiaulių m. sav. – 25 nusižudę gyventojai), tačiau šių savivaldybių rodiklių reikšmės

geresnės, lyginant su šalies vidurkiu. Tuo tarpu mažesnėse savivaldybėse (Kelmės r. sav. – 12,

Rokiškio r. sav. – 14, Kėdainių r. sav. – 19 savižudybių), rodiklis yra raudonoje – blogoje –

pozicijoje, kadangi šios savivaldybės labai „jautrios“ kiekvienam savižudybės atvejui dėl mažesnio

gyventojų skaičiaus (1.1.3 pav.). 2019 m. Lietuvoje nebuvo nei vienos savižudybės tik Neringos

sav., todėl ši problema labai aktuali ir opi beveik visoms savivaldybėms, nors rodiklis, lyginant su

2018 m., sumažėjo nuo 24,4 iki 23,5/100 000 gyv.*

* Mirtingumo rodiklis pateikiamas nestandartizuotas.

100 000 gyv.

0 - 10 (3)

10 - 23 (17)

23 - 30 (14)

30 - 41 (18)

41 - 51 (5)

51 - 70 (3)

6 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

1.1.2 pav. Mirtingumas dėl savižudybių (X60–X84) 100 000 gyv. 2019 m.

** Kadangi skaičiuojant santykį su Lietuvos vidurkiu buvo naudojami nestandartizuoti rodikliai (žr. viršutinį paveikslą), o lentelėje rodomi savivaldybių standartizuoti rodikliai,

savivaldybių vietos paveiksle ir lentelėje nesutampa. *3 metų vidurkis

0,0

0

0,1

3 0,3

6 0,5

3

0,6

1

0,6

5

0,7

1

0,7

2

0,7

7

0,7

8

0,8

0

0,8

0

0,8

1

0,8

1

0,8

5

0,8

9

0,9

1

0,9

2

0,9

4

0,9

5

1,0

0

1,0

1

1,0

2

1,0

5

1,0

8

1,0

9

1,1

1

1,1

4

1,1

8

1,1

8

1,2

0

1,2

3

1,2

5

1,2

5

1,2

8

1,2

9

1,3

1

1,3

5

1,3

8

1,3

9

1,4

7

1,4

7

1,4

8

1,5

3

1,5

7

1,6

4

1,6

5

1,7

0

1,7

1

1,7

7

1,8

5

1,8

7

1,9

7

1,9

9

2,0

2

2,0

3

2,1

0

2,1

6

2,2

0

2,6

3

2,7

3

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

Ne

rin

gos

sav.

Plu

ngė

s r.

sav

.

Pal

ango

s m

. sav

.

Viln

iau

s m

. sav

.

Vis

agin

o s

av.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

Mar

ijam

po

lės

sav.

Šiau

lių r

. sav

.

Šila

lės

r. s

av.

Tau

ragė

s r.

sav

.

Kla

ipėd

os

m. s

av.

Akm

en

ės

r. s

av.

Jon

iški

o r

. sav

.

Viln

iau

s r.

sav

.

Kaz

lų R

ūd

os

sav.

Kau

no

r. s

av.

Trak

ų r

. sav

.

Pas

valio

r. s

av.

Kau

no

m. s

av.

Rie

tavo

sav

.

LT

Šilu

tės

r. s

av.

Kre

tin

gos

r. s

av.

Šiau

lių m

. sav

.

Maž

eiki

ų r

. sav

.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Šalč

inin

kų r

. sav

.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.

Pan

evė

žio

m. s

av.

Telš

ių r

. sav

.

Pan

evė

žio

r. s

av.

Jon

avo

s r.

sav

.

Elek

trėn

ų s

av.

Ku

piš

kio

r. s

av.

An

ykšč

ių r

. sav

.

Pag

ėgių

sav

.

Dru

skin

inkų

sav

.

Sku

od

o r

. sav

.

Širv

intų

r. s

av.

Pak

ruo

jo r

. sav

.

Kal

vari

jos

sav.

Aly

tau

s r.

sav

.

Ras

ein

ių r

. sav

.

Aly

tau

s m

. sav

.

Šaki

ų r

. sav

.

Ukm

ergė

s r.

sav

.

Šve

nči

on

ių r

. sav

.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

Ute

no

s r.

sav

.

Kėd

ain

ių r

. sav

.

Bir

žų r

. sav

.

Ign

alin

os

r. s

av.

Pri

enų

r. s

av.

Kel

mė

s r.

sav

.

Lazd

ijų r

. sav

.

Jurb

arko

r. s

av.

Ro

kišk

io r

. sav

.

Mo

lėtų

r. s

av.

Zara

sų r

. sav

.

Var

ėno

s r.

sav

.

Bir

što

no

sav

.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Standart.

mirtingumas 100 000 gyv.**

Savivaldybė Standart.

mirtingumas 100 000 gyv.**

Neringos sav.* 0,0 Birštono sav.* 69,8

Plungės r. sav. 2,9 Rokiškio r. sav. 69,1

Palangos m. sav.* 9,1 Varėnos r. sav. 66,2

Vilniaus m. sav. 12,8 Kelmės r. sav. 50,1

Klaipėdos r. sav. 14,8 Zarasų r. sav.* 48,9

Lietuvos vidurkis 23,0/100 000 gyv.

7 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

1.1.3 pav. Absoliutus savižudybių skaičius 2019 m.*

* „Mažosios“ savivaldybės – 3 metų vidurkis.

69

64

28

25

24

20

19

19

18

15

14

14

13

13

13

12

12

12

12

11

11

10

10

10

9 9 9 9 9 9 9 9 9 8 8 8 7 7 7 7 7 7 6 6 5 5 5 5 4 4 4 4 3 3 2 2 2 1 1 0

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Viln

iau

s m

. sav

.

Kau

no

m. s

av.

Kla

ipėd

os

m. s

av.

Šiau

lių m

. sav

.

Pan

evė

žio

m. s

av.

Kau

no

r. s

av.

Viln

iau

s r.

sav

.

Kėd

ain

ių r

. sav

.

Aly

tau

s m

. sav

.

Ute

no

s r.

sav

.

Ro

kišk

io r

. sav

.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

Ukm

erg

ės r

. sav

.

Var

ėno

s r.

sav

.

Maž

eiki

ų r

. sav

.

Jon

avo

s r.

sav

.

Pri

enų

r. s

av.

Kel

mė

s r.

sav

.

Jurb

arko

r. s

av.

Ras

ein

ių r

. sav

.

Telš

ių r

. sav

.

Bir

žų r

. sav

.

Pan

evė

žio

r. s

av.

Šaki

ų r

. sav

.

Šven

čio

nių

r. s

av.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

Kre

tin

gos

r. s

av.

Šilu

tės

r. s

av.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Aly

tau

s r.

sav

.

Lazd

ijų r

. sav

.

Mar

ijam

po

lės

sav.

Mo

lėtų

r. s

av.

Šalč

inin

kų r

. sav

.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.

Zara

sų r

. sav

.

Trak

ų r

. sav

.

Elek

trėn

ų s

av.

Šiau

lių r

. sav

.

Tau

ragė

s r.

sav

.

An

ykšč

ių r

. sav

.

Ign

alin

os

r. s

av.

Pak

ruo

jo r

. sav

.

Dru

skin

inkų

sav

.

Sku

od

o r

. sav

.

Širv

intų

r. s

av.

Ku

piš

kio

r. s

av.

Pas

valio

r. s

av.

Jon

iški

o r

. sav

.

Šila

lės

r. s

av.

Akm

enė

s r.

sav

.

Kal

vari

jos

sav.

Bir

što

no

sav

.

Vis

agin

o s

av.

Kaz

lų R

ūd

os

sav.

Pag

ėgių

sav

.

Rie

tavo

sav

.

Pal

ango

s m

. sav

.

Plu

ngė

s r.

sav

.

Ner

ingo

s sa

v.

Savi

žud

ybių

sk.

8 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

1.1.4 pav. Bandymų žudytis (X60–X64, X66–X84) skaičiaus 100 000 gyv. kartograma (31 rodiklis)

Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

2019 m. Lietuvoje užregistruoti 1037 bandymai nusižudyti (37,1 bandymai žudytis

100 000 gyv.). Šalies žemėlapyje pagal mažiausius bandymų žudytis rodiklius labiausiai išsiskyrė

šiaurės vakarinėje ir pietvakarinėje Lietuvos dalyje esančios savivaldybės. Didžiausiais rodikliais

išsiskyrė Ignalinos r., Kupiškio r., Neringos ir Molėtų r. savivaldybės, kuriose 100 000 gyv. teko

nuo 58 iki 68,3 bandymo žudytis. Tačiau įdomu tai, kad 1037-iuose bandymuose žudytis dalyvavo

968 asmenys. Tai reiškia, kad 69 asmenys bandė žudytis ne vieną kartą. Daugiausiai ne po vieną

kartą bandžiusiųjų išeiti iš gyvenimo 2019 m. buvo Vilniaus m. savivaldybėje – 9 asmenys.

2019 m. kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje užregistruotas bent vienas bandymas

nusižudyti.

Taip pat reiktų atkreipti dėmesį, kad į bandymų žudytis skaičiaus skaičiavimus

neįtraukiami X65 TLK kodai, t. y. tie asmenys, kuriems nustatytas tyčinis apsinuodijimas ir

apnuodijimas alkoholiu.

100 000 gyv.

3 - 25 (11)

25 - 29 (10)

29 - 38 (13)

38 - 41 (6)

41 - 50 (10)

50 - 69 (10)

9 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

1.1.5 pav. Bandymų žudytis (X60–X64, X66–X84) skaičius 100 000 gyv. 2019 m.

* 3 metų slankusis vidurkis

0,0

8 0,2

7

0,3

1 0,4

2

0,4

6

0,5

0

0,5

3

0,5

4

0,5

8

0,6

4

0,6

5

0,6

8

0,6

8

0,6

9

0,6

9

0,7

0

0,7

3

0,7

3

0,7

6

0,7

6

0,7

8

0,8

1

0,8

2

0,8

2

0,8

2

0,8

4

0,8

6

0,8

6

0,8

7

0,8

7

0,9

4

0,9

6

0,9

9

1,0

0

1,0

0

1,0

2

1,0

2

1,0

4

1,0

4

1,0

8

1,1

0

1,1

5

1,1

7

1,1

8

1,2

0

1,2

2

1,2

3

1,2

8

1,2

9

1,3

2

1,3

2

1,3

6

1,3

7 1,4

6

1,5

0

1,5

2

1,5

4

1,5

7

1,6

2 1,8

0

1,8

4

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1

1,2

1,4

1,6

1,8

2

Plu

ngė

s r.

sav

.

Telš

ių r

. sav

.

Aly

tau

s r.

sav

.

Pri

enų

r. s

av.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

Tau

ragė

s r.

sav

.

Maž

eiki

ų r

. sav

.

Aly

tau

s m

. sav

.

Šiau

lių r

. sav

.

Sku

od

o r

. sav

.

Pak

ruo

jo r

. sav

.

Kau

no

r. s

av.

Kal

vari

jos

sav.

Pan

evė

žio

r. s

av.

Šiau

lių m

. sav

.

Mar

ijam

po

lės

sav.

Kau

no

m. s

av.

Kel

mė

s r.

sav

.

Lazd

ijų r

. sav

.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Jon

avo

s r.

sav

.

Šve

nči

on

ių r

. sav

.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.

Pas

valio

r. s

av.

Vis

agin

o s

av.

Rie

tavo

sav

.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

Pal

ango

s sa

v.

Bir

što

no

sav

.

Kla

ipėd

os

m. s

av.

Bir

žų r

. sav

.

Šalč

inin

kų r

. sav

.

Širv

intų

r. s

av.

LT

Kaz

lų R

ūd

os

sav.

Elek

trėn

ų s

av.

Ras

ein

ių r

. sav

.

Ukm

ergė

s r.

sav

.

Zara

sų r

. sav

.

Ute

no

s r.

sav

.

Šaki

ų r

. sav

.

Dru

skin

inkų

sav

.

Viln

iau

s r.

sav

.

Jurb

arko

r. s

av.

Akm

en

ės

r. s

av.

Šila

lės

r. s

av.

Ro

kišk

io r

. sav

.

Šilu

tės

r. s

av.

Jon

iški

o r

. sav

.

Viln

iau

s m

. sav

.

Trak

ų r

. sav

.

Kėd

ain

ių r

. sav

.

Kre

tin

gos

r. s

av.

Pan

evė

žio

m. s

av.

An

ykšč

ių r

. sav

.

Pag

ėgių

sav

.

Var

ėno

s r.

sav

.

Mo

lėtų

r. s

av.

Ne

rin

gos

sav.

Ku

piš

kio

r. s

av.

Ign

alin

os

r. s

av.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Bandymų

žudytis skaičius 100 000 gyv.

Savivaldybė Bandymų

žudytis skaičius 100 000 gyv.

Plungės r. sav. 3,0 Ignalinos r. sav. 68,3*

Telšių r. sav. 10,1 Kupiškio r. sav. 66,8*

Alytaus r. sav. 11,5 Neringos sav. 60,0*

Prienų r. sav. 15,4 Molėtų r. sav. 58,4*

Vilkaviškio r. sav. 17,1 Varėnos r. sav. 57,0*

Lietuvos vidurkis 37,1/100 000 gyv.

10 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

1.1.6 pav. Mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokyklose, skaičiaus 1000 gyv. kartograma (4 rodiklis)

Šaltinis. Lietuvos statistikos departamentas

Lietuvoje visi mokyklinio amžiaus vaikai (privalomasis mokyklinis amžius nuo 2012–

2013 m. laikomas nuo 7 iki 16 metų) privalo mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo

programas. Nesimokantis asmuo – neįregistruotas Mokinių registre vaikas iki 16 metų, kurio

deklaruota gyvenamoji vieta yra atitinkamoje savivaldybėje, arba vaikas, įrašytas į gyvenamosios

vietos neturinčių asmenų apskaitą pagal savivaldybę, kurioje gyvena.

2018–2019 mokslo metais mokykloje nesimokė 16 579 mokyklinio amžiaus vaikai

(68,2/1000 vaikų). Daugiausiai vaikų nelankė mokyklos Vilniaus m. savivaldybėje – 2903

mokyklinio amžiaus vaikai, mažiausiai nelankančiųjų mokyklos buvo Birštono savivaldybėje – 24

vaikai. Mokyklos nelankymo priežastys įvairios: vaikai su tėvais išvykę iš šalies, mokyklos nelanko

dėl socialinių, psichologinių ir kitų priežasčių. Savivaldybėse mokyklos nelankymo rodiklio

santykis su Lietuvos vidurkiu stipriai skyrėsi, pvz., Šilutės r., Visagino, Neringos ir Pagėgių

savivaldybėse šis rodiklis Lietuvos vidurkį viršijo nuo 2 iki 3,6 kartų.

Tinkamų sąlygų lankyti mokymo įstaigą užtikrinimas suteiktų galimybę mokyklinukams

ne tik siekti žinių bei plėsti akiratį toliau studijuojant, bet ir sumažinti nedarbo lygį bei skurdą.

1 000 gyv.

35 - 55 (16)

55 - 70 (19)

70 - 79 (6)

79 - 109 (13)

109 - 186 (5)

186 - 248 (1)

11 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

1.1.7 pav. Mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokyklose, skaičius 1000 gyv.

*3 metų slankusis vidurkis

0,5

2

0,5

5

0,6

0

0,6

2

0,6

4

0,6

5

0,6

5

0,6

8

0,7

0

0,7

2

0,7

3

0,7

4

0,7

7

0,7

7

0,7

9

0,7

9

0,8

3

0,8

4

0,8

6

0,8

7

0,8

8

0,9

0

0,9

1

0,9

3

0,9

3

0,9

4

0,9

4

0,9

5

0,9

6

0,9

7

0,9

8

0,9

9

0,9

9

1,0

0

1,0

0

1,0

2

1,0

7

1,1

0

1,1

1

1,1

2

1,1

2

1,1

5

1,2

3

1,2

3

1,2

6

1,2

8

1,3

4

1,3

5

1,3

6

1,4

2

1,4

5

1,4

8

1,5

1

1,5

4

1,5

9 1,8

3

1,8

5 2,2

0

2,2

3

2,7

3

3,6

3

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

4

Ras

ein

ių r

. sav

.Ši

aulių

r. s

av.

Širv

intų

r. s

av.

Viln

iau

s r.

sav

.P

akru

ojo

r. s

av.

Jon

iški

o r

. sav

.Tr

akų

r. s

av.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Ukm

ergė

s r.

sav

.K

ėdai

nių

r. s

av.

Kau

no

r. s

av.

Ign

alin

os

r. s

av.

Zara

sų r

. sav

.K

up

iški

o r

. sav

.K

alva

rijo

s sa

v.Šv

en

čio

nių

r. s

av.

Viln

iau

s m

. sav

.Ši

aulių

m. s

av.

Pas

valio

r. s

av.

Mo

lėtų

r. s

av.

Kel

mė

s r.

sav

.K

laip

ėdo

s r.

sav

.El

ektr

ėnų

sav

.U

ten

os

r. s

av.

Pri

enų

r. s

av.

Kre

tin

gos

r. s

av.

Akm

en

ės

r. s

av.

An

ykšč

ių r

. sav

.R

oki

škio

r. s

av.

Var

ėno

s r.

sav

.Ša

kių

r. s

av.

Šalč

inin

kų r

. sav

.P

anev

ėži

o r

. sav

.K

aun

o m

. sav

.LT

Jon

avo

s r.

sav

.P

anev

ėži

o m

. sav

.M

ažei

kių

r. s

av.

Kaz

lų R

ūd

os

sav.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.V

ilkav

iški

o r

. sav

.P

lun

gės

r. s

av.

Kla

ipėd

os

m. s

av.

Aly

tau

s r.

sav

.R

ieta

vo s

av.

Jurb

arko

r. s

av.

Lazd

ijų r

. sav

.B

iršt

on

o s

av.

Dru

skin

inkų

sav

.Sk

uo

do

r. s

av.

Aly

tau

s m

. sav

.M

arija

mp

olė

s sa

v.Ši

lalė

s r.

sav

.Te

lšių

r. s

av.

Pal

ango

s m

. sav

.Ta

ura

gės

r. s

av.

Bir

žų r

. sav

.Ši

lutė

s r.

sav

.N

eri

ngo

s sa

v.V

isag

ino

sav

.P

agėg

ių s

av.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Rodiklis

1000 vaikų Savivaldybė Rodiklis

1000 vaikų

Raseinių r. sav. 35,2 Pagėgių sav.* 247,8

Šiaulių r. sav. 37,4 Visagino sav.* 185,8

Širvintų r. sav.* 41,2 Neringos sav.* 151,8

Vilniaus r. sav. 42,0 Šilutės r. sav. 150,1

Pakruojo r. sav.* 43,3 Biržų r. sav. 125,8

Lietuvos vidurkis 68,2/1000 gyv.

12 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

1.1.8 pav. Ilgalaikio nedarbo lygis (proc.)* šalyje 2019 m. kartograma (6 rodiklis)

Šaltinis. Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Ilgalaikio nedarbo lygis – tai bedarbystė, trunkanti ilgiau kaip metus, parodanti darbo jėgos

procentą nuo visų galinčių dirbti asmenų. Ilgalaikis nedarbas – vienas iš socialinių-ekonominių

poveikio sveikatai veiksnių, kuris turi nemažą įtaką fizinei ir psichinei sveikatai. Rodiklį galima

priskirti prie rizikos sveikatai grupės.

Šalies savivaldybėse ilgalaikio nedarbo lygis pasiskirstęs netolygiai. Mažiausi rodikliai

(mažiausias nedarbas) vyravo pajūryje (Kretingos r. sav. – 0,3 proc., Klaipėdos m. sav. – 0,6 proc.,

Palangos m. sav. – 0,9 proc.). Labiausiai ilgalaikis nedarbas paplitęs mažesnėse savivaldybėse

(Lazdijų r. sav. – 7,7 proc., Ignalinos r. sav. – 6,9 proc., Kelmės r. sav. – 5,3 proc.,). Tam įtakos gali

turėti didesniuose miestuose didesnė naujų darbo vietų pasiūla, didesnis išsilavinusių žmonių

skaičius.

* Bedarbis – nedirbantis 15–74 metų amžiaus asmuo, kuris aktyviai ieško darbo (per paskutines keturias savaites) ir per

apibrėžtą laikotarpį (dvi savaites) gali pradėti dirbti.

Darbingo amžiaus asmenys – asmenys nuo 16 metų iki senatvės pensijos amžiaus.

Procentai

0.3 - 1.2 (8)

1.2 - 2.0 (15)

2.0 - 2.4 (8)

2.4 - 3.3 (14)

3.3 - 6.3 (11)

6.4 - 7.7 (4)

13 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Rodiklis (proc.) Savivaldybė

Rodiklis (proc.)

Kretingos r. sav. 0,3 Lazdijų r. sav.* 7,7

Klaipėdos m. sav. 0,6 Zarasų r. sav.* 7,1

Klaipėdos r. sav. 0,6 Ignalinos r. sav.* 6,9

Palangos m. sav.* 0,9 Kalvarijos sav.* 6,4

Skuodo r. sav. 0,9 Kelmės r. sav. 5,3

Lietuvos vidurkis 1,9/100 gyv.

1.1.9 pav. Ilgalaikio nedarbo lygis (proc.) 2019 m.

* 3 metų slankusis vidurkis

0,1

7

0,3

3

0,3

3

0,4

7

0,4

8

0,5

0

0,5

6

0,5

6

0,6

2

0,6

5

0,7

2

0,7

3

0,7

3

0,7

4

0,7

5

0,7

6

0,7

8

0,7

9

0,8

1

0,8

3

0,8

6

0,8

8

0,9

4

1,0

0

1,0

3

1,0

5

1,0

6

1,0

7

1,0

8

1,1

1

1,1

7

1,2

0

1,2

6

1,2

6

1,2

9

1,3

0

1,3

3

1,3

5

1,3

5

1,4

1

1,4

3

1,4

7

1,5

0

1,5

1

1,5

5

1,5

9

1,7

6

1,9

3

1,9

5

2,0

1

2,0

1

2,1

8

2,2

4

2,2

5 2,5

1

2,6

1

2,7

6

3,3

6 3,6

4

3,7

3 4,0

3

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

4

4,5

Kre

tin

gos

r. s

av.

Kla

ipėd

os

m. s

av.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

Pal

ango

s m

. sav

.

Sku

od

o r

. sav

.

Šiau

lių m

. sav

.

Bir

što

no

sav

.

Elek

trėn

ų s

av.

Širv

intų

r. s

av.

Pan

evė

žio

m. s

av.

Trak

ų r

. sav

.

Plu

ngė

s r.

sav

.

Kau

no

r. s

av.

Viln

iau

s m

. sav

.

Viln

iau

s r.

sav

.

Šila

lės

r. s

av.

Šalč

inin

kų r

. sav

.

Ne

rin

gos

sav.

Mar

ijam

po

lės

sav.

Kėd

ain

ių r

. sav

.

Ukm

ergė

s r.

sav

.

Šilu

tės

r. s

av.

Rie

tavo

sav

.

LT

Telš

ių r

. sav

.

Kau

no

m. s

av.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

Šve

nči

on

ių r

. sav

.

Jurb

arko

r. s

av.

Pan

evė

žio

r. s

av.

Tau

ragė

s r.

sav

.

Ras

ein

ių r

. sav

.

Aly

tau

s m

. sav

.

Pak

ruo

jo r

. sav

.

Pri

enų

r. s

av.

Dru

skin

inkų

sav

.

Šaki

ų r

. sav

.

Pag

ėgių

sav

.

Var

ėno

s r.

sav

.

Šiau

lių r

. sav

.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.

Maž

eiki

ų r

. sav

.

Ute

no

s r.

sav

.

Aly

tau

s r.

sav

.

Ro

kišk

io r

. sav

.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Jon

avo

s r.

sav

.

Pas

valio

r. s

av.

Bir

žų r

. sav

.

Akm

en

ės

r. s

av.

Jon

iški

o r

. sav

.

An

ykšč

ių r

. sav

.

Vis

agin

o s

av.

Mo

lėtų

r. s

av.

Ku

piš

kio

r. s

av.

Kaz

lų R

ūd

os

sav.

Kel

mė

s r.

sav

.

Kal

vari

jos

sav.

Ign

alin

os

r. s

av.

Zara

sų r

. sav

.

Lazd

ijų r

. sav

.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

14 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

1.1.10 pav. Gyventojų skaičiaus pokyčio 1000 gyv. 2019 m. kartograma (7 rodiklis)

Šaltinis. Lietuvos statistikos departamentas

Gyventojų skaičius – tai išvestinis demografinių procesų (gimstamumo, mirtingumo bei

migracijos) rodiklis. Lietuvoje 2019 m. gyventojų skaičiaus pokyčio rodiklis buvo lygus 0,0/1000

gyv. Savivaldybėse gyventojų skaičius kito nevienodai. Dauguma savivaldybių viršijo Lietuvos

vidurkį. Labiausiai gyventojų skaičius mažėjo „mažosiose“ Lietuvos savivaldybėse: Pagėgių,

Ignalinos r., Pakruojo r. savivaldybėse – 29–35 asmenys 1000 gyventojų. Didžiosiose šalies

savivaldybėse gyventojų pokytis 2019 m. stebimas gerokai mažesnis (Vilniaus r. – 17,0; Vilniaus

m. – 17,4; Kauno r. sav. – 13,6 asmenys 1000 gyv.). Gyventojų skaičiaus pokyčiui savivaldybėse

įtakos turi ne tik emigracija, bet ir migracija šalies viduje. 2019 m., kitaip nei ankstesniais metais,

daugiau gyventojų migravo iš kaimo į miestą (26 168) nei atvirkščiai – iš miesto į kaimą (24 012).

1 000 gyv.

-36 - -26 (7)

-26 - -18 (18)

-18 - -12 (14)

-12 - -3 (9)

-3 - 18 (10)

18 - 44 (2)

15 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Rodiklis

1000 gyv. Savivaldybė Rodiklis

1000 gyv.

Pagėgių sav.* -35.1 Neringos sav. * 43,3

Ignalinos r. sav.* -32,2 Klaipėdos r. sav. 28,4

Pakruojo r. sav.* -29,3 Vilniaus m. sav. 17,4

Skuodo r. sav.* -29,3 Vilniaus r. sav. 17,0

Kalvarijos r. sav.* -27,6 Šiaulių m. sav. 13,7

Lietuvos vidurkis 0,0/1000 gyv.

1.1.11 pav. Gyventojų skaičiaus pokytis 1000 gyv. 2019 m.

* 3 metų vidurkis

43,3

28

,4

17

,4

17

,0

13

,7

13

,6

12

,6

12

,5

9,1

8,2

0,0

-0,5

-1,4

-3,3

-4,0

-5,9

-6,7

-8,6

-8,8

-10

,3

-10

,5

-11

,6

-11

,8

-12

,7

-12

,8

-13

,1

-13

,2

-14

,5

-14

,7

-14

,7-1

4,8

-15

,1

-15

,7

-16

,6

-16

,8

-17

,0

-18

,4

-18

,6

-19

,7

-20

,0

-20

,5

-20

,8

-21

,9

-22

,5

-23

,1

-23

,1

-23

,5

-23

,6

-23

,7

-24

,2

-24

,5

-24

,7

-24

,7

-25

,8

-26

,3

-27

,0

-27

,6

-29

,3

-29

,3

-32

,2

-35

,1

-40

-30

-20

-10

0

10

20

30

40

50

Ne

rin

gos

sav.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

Viln

iau

s m

. sav

.

Viln

iau

s r.

sav

.

Šiau

lių m

. sav

.

Kau

no

r. s

av.

Pal

ango

s m

. sav

.

Elek

trėn

ų s

av.

Kau

no

m. s

av.

Kla

ipėd

os

m. s

av.

LT

Trak

ų r

. sav

.

Šiau

lių r

. sav

.

Pan

evė

žio

r. s

av.

Kre

tin

gos

r. s

av.

Mar

ijam

po

lės

sav.

Ute

no

s r.

sav

.

Maž

eiki

ų r

. sav

.

Plu

ngė

s r.

sav

.

Aly

tau

s r.

sav

.

Aly

tau

s m

. sav

.

Jon

avo

s r.

sav

.

Pri

enų

r. s

av.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.

Tau

ragė

s r.

sav

.

Kėd

ain

ių r

. sav

.

Ukm

ergė

s r.

sav

.

Pan

evė

žio

m. s

av.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Telš

ių r

. sav

.

Šilu

tės

r. s

av.

Bir

što

no

sav

.

Dru

skin

inkų

sav

.

Šalč

inin

kų r

. sav

.

Vis

agin

o s

av.

Širv

intų

r. s

av.

Jon

iški

o r

. sav

.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

Bir

žų r

. sav

.

Šve

nči

on

ių r

. sav

.

Var

ėno

s r.

sav

.

Rie

tavo

sav

.

Ras

ein

ių r

. sav

.

Kaz

lų R

ūd

os

sav.

Šila

lės

r. s

av.

Ro

kišk

io r

. sav

.

Šaki

ų r

. sav

.

Mo

lėtų

r. s

av.

Pas

valio

r. s

av.

An

ykšč

ių r

. sav

.

Jurb

arko

r. s

av.

Akm

en

ės

r. s

av.

Kel

mė

s r.

sav

.

Ku

piš

kio

r. s

av.

Lazd

ijų r

. sav

.

Zara

sų r

. sav

.

Kal

vari

jos

sav.

Sku

od

o r

. sav

.

Pak

ruo

jo r

. sav

.

Ign

alin

os

r. s

av.

Pag

ėgių

sav

.

10

00

gyv

.

16 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

1.2. uždavinys. Sumažinti socialinę-ekonominę gyventojų diferenciaciją

šalyje ir bendruomenėse

1.2.1 pav. Standartizuoto mirtingumo dėl išorinių priežasčių (V00–Y89) 100 000 gyv. kartograma (8 rodiklis)

Šaltinis. Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras

Mirtingumas nuo išorinių mirties priežasčių užima trečią vietą mirtingumo priežasčių

struktūroje. 2019 m. Lietuvoje nuo šių priežasčių mirė 2 395 žmonės, t. y. 6,3 proc. visų mirusiųjų

(85,7/100 000 gyv.*). Dėl išorinių priežasčių vyrų mirė 2,8 kartais daugiau negu moterų (1 758

vyrai (9,5 proc. nuo visų mirusiųjų) ir 637 moterys (3,2 proc. nuo visų mirusiųjų)). Netolygumai

savivaldybėse gana ryškūs – mirtingumo rodiklio reikšmė svyravo nuo 30,0/100 000 gyv. Neringos

sav. iki 194,3/100 000 gyv. Švenčionių r. sav.* Stulpelinėje diagramoje aukščiausiu santykiu su

Lietuvos vidurkiu išsiskyrė Švenčionių r., Ignalinos r., Molėtų r., Zarasų r., Birštono savivaldybės.

Jų rodiklio santykis su Lietuvos vidurkiu viršijo apie 2 kartus.

* Vertinamas nestandartizuotas mirtingumas.

100 000 gyv.

32 - 62 (6)

62 - 87 (15)

87 - 100 (13)

100 - 115 (11)

115 - 135 (6)

135 - 193 (9)

17 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

1.2.2 pav. Mirtingumas dėl išorinių priežasčių (V00–Y89) 100 000 gyv.

** Kadangi skaičiuojant santykį su Lietuvos vidurkiu buvo naudojami nestandartizuoti rodikliai (žr. viršutinį paveikslą), o lentelėje rodomi savivaldybių standartizuoti rodikliai,

savivaldybių vietos paveiksle ir lentelėje nesutampa. * 3 metų vidurkis

0,3

5 0,5

6

0,6

1

0,6

7

0,6

9

0,7

4

0,7

5

0,7

7

0,8

8

0,8

8

0,8

9

0,9

0

0,9

0

0,9

2

0,9

3

0,9

4

0,9

5

0,9

6

1,0

0

1,0

0

1,0

0

1,0

1

1,0

3

1,0

4

1,0

7

1,0

9

1,0

9

1,1

1

1,1

2

1,1

4

1,1

6

1,1

7

1,1

7

1,1

8

1,2

2

1,2

2

1,2

3

1,2

3

1,2

4

1,2

6

1,2

8

1,3

1

1,3

2

1,3

7

1,3

8

1,4

4

1,4

5

1,4

5

1,4

6

1,4

7

1,4

8

1,5

2

1,5

4

1,5

8 1,7

7

1,7

7

1,7

8

1,8

8

1,9

6 2,0

8 2,2

7

0

0,5

1

1,5

2

2,5

Ne

rin

gos

sav.

Plu

ngė

s r.

sav

.

Kau

no

r. s

av.

Pal

ango

s m

. sav

.

Mar

ijam

po

lės

sav.

Viln

iau

s m

. sav

.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

Tau

ragė

s r.

sav

.

Kau

no

m. s

av.

Šiau

lių m

. sav

.

Jon

iški

o r

. sav

.

Šila

lės

r. s

av.

Kre

tin

gos

r. s

av.

Pan

evė

žio

m. s

av.

Elek

trėn

ų s

av.

Rie

tavo

sav

.

Aly

tau

s m

. sav

.

Pag

ėgių

sav

.

Viln

iau

s r.

sav

.

LT

Ute

no

s r.

sav

.

Kla

ipėd

os

m. s

av.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Šiau

lių r

. sav

.

Kaz

lų R

ūd

os

sav.

Pan

evė

žio

r. s

av.

Maž

eiki

ų r

. sav

.

Šilu

tės

r. s

av.

Akm

en

ės

r. s

av.

Dru

skin

inkų

sav

.

Pas

valio

r. s

av.

Aly

tau

s r.

sav

.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

Telš

ių r

. sav

.

Ras

ein

ių r

. sav

.

Bir

žų r

. sav

.

Širv

intų

r. s

av.

Vis

agin

o s

av.

Jon

avo

s r.

sav

.

Pri

enų

r. s

av.

Kėd

ain

ių r

. sav

.

Pak

ruo

jo r

. sav

.

Sku

od

o r

. sav

.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.

Ku

piš

kio

r. s

av.

Šalč

inin

kų r

. sav

.

An

ykšč

ių r

. sav

.

Ukm

ergė

s r.

sav

.

Lazd

ijų r

. sav

.

Šaki

ų r

. sav

.

Jurb

arko

r. s

av.

Ro

kišk

io r

. sav

.

Trak

ų r

. sav

.

Kal

vari

jos

sav.

Kel

mė

s r.

sav

.

Var

ėno

s r.

sav

.

Bir

što

no

sav

.

Zara

sų r

. sav

.

Mo

lėtų

r. s

av.

Ign

alin

os

r. s

av.

Šve

nči

on

ių r

. sav

.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Standart.

mirtingumas 100 000 gyv.**

Savivaldybė Standart.

mirtingumas 100 000 gyv.**

Neringos sav.* 32,8 Švenčionių r. sav. 192,5

Plungės m. sav. 44,3 Molėtų r. sav.* 156,0

Kauno r. sav. 54,7 Zarasų r. sav.* 153,6

Palangos m. sav.* 55,0 Ignalinos r. sav.* 153,0

Marijampolės sav. 57,4 Kelmės r. sav. 152,1

Lietuvos vidurkis 83,6/100 000 gyv.

18 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

1.2.3 pav. Mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą mokyklose, skaičiaus 1000 vaikų* kartograma (9 rodiklis)

Šaltinis. Lietuvos statistikos departamentas

Lietuvoje vaikai iš šeimų su mažomis pajamomis priskiriami rizikos sveikatai grupei ir

įstatymo nustatyta tvarka tokie mokiniai mokykloje turi teisę gauti nemokamą maitinimą.

Lietuvoje apie 14,7 proc. mokyklinio amžiaus vaikų mokyklose 2019 m. gavo nemokamą

maitinimą. Didžiųjų miestų ir jų rajonų (išskyrus Neringos ir Palangos sav.) savivaldybių mokinių,

gaunančių nemokamą maitinimą, rodiklis 1000 vaikų buvo mažesnis (Klaipėdos m. sav. – 53,6,

Vilniaus m. sav. – 65,4, Kauno m. sav. – 84,0/1000 vaikų) nei mažesnių savivaldybių (Šalčininkų r.

sav. – 350,4, Lazdijų r. sav. – 335,7, Rietavo sav. – 318,3/1000 vaikų). Tokiam rodiklio

pasiskirstymui įtakos turi geresnė socialinė padėtis didesnėse savivaldybėse (mažesnis nedarbas,

didesnės pajamos šeimoje, mažesnis vaikų skaičius šeimoje (suminis gimstamumo rodiklis 2019 m.

mažiausias buvo Vilniaus, Kauno apskr. – 1,46 vaiko, didžiausias Telšių apskr. – 1,99 vaiko). Kai

kuriose savivaldybėse, pvz., Lazdijų r., Joniškio r., Ignalinos r., Kalvarijos mokinių, gaunančių

nemokamą maitinimą mokyklose, rodiklis susijęs su ilgalaikiu nedarbu, nes šiose savivaldybėse

ilgalaikio nedarbo lygis taip pat aukštas.

* Mokyklinio amžiaus vaikais laikomi nuo 7 iki 18 metų.

1 000 gyv.

53 - 121 (10)

121 - 174 (11)

174 - 207 (6)

207 - 228 (8)

228 - 285 (16)

285 - 351 (9)

19 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Rodiklis

1000 vaikų Savivaldybė Rodiklis

1000 vaikų

Neringos sav.* 53,4 Šalčininkų r. sav. 350,4

Klaipėdos m. sav. 53,6 Lazdijų r. sav.* 335,7

Vilniaus m. sav. 65,4 Šilalės r. sav. 328,4

Palangos m. sav. 79,5 Rokiškio r. sav. 322,5

Klaipėdos r. sav. * 79,9 Rietavo sav.* 318,3

Lietuvos vidurkis 146,6/1000 vaikų

1.2.4 pav. Mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą mokyklose, skaičius 1000 gyv.

* 3 metų slankusis vidurkis

0,3

6

0,3

7

0,4

5

0,5

4

0,5

4

0,5

7

0,5

8 0,7

5

0,7

7

0,8

2

0,8

8

0,9

0

1,0

0

1,0

0

1,0

2

1,0

4

1,0

5

1,0

6

1,0

7

1,1

4

1,1

7

1,1

8

1,2

4

1,2

6

1,3

3

1,3

7

1,3

7

1,4

1

1,4

1

1,4

5

1,4

7

1,4

8

1,4

8

1,5

0

1,5

4

1,5

5

1,6

7

1,6

8

1,7

3

1,7

3

1,7

3

1,7

7

1,7

7

1,7

9

1,8

0

1,8

1

1,8

4

1,8

7

1,9

2

1,9

2

1,9

4

1,9

4

2,0

4

2,0

8

2,1

6

2,1

7

2,1

7

2,2

0

2,2

4

2,2

9

2,3

9

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

Ne

rin

gos

sav.

Kla

ipėd

os

m. s

av.

Viln

iau

s m

. sav

.P

alan

gos

m. s

av.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

Kau

no

m. s

av.

Viln

iau

s r.

sav

.K

aun

o r

. sav

.

Ute

no

s r.

sav

.Ši

aulių

m. s

av.

Mar

ijam

po

lės

sav.

Elek

trėn

ų s

av.

Pan

evė

žio

m. s

av.

LTA

lyta

us

m. s

av.

Plu

ngė

s r.

sav

.K

reti

ngo

s r.

sav

.Tr

akų

r. s

av.

Maž

eiki

ų r

. sav

.

Jon

avo

s r.

sav

.

Telš

ių r

. sav

.D

rusk

inin

kų s

av.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.Ta

ura

gės

r. s

av.

Šiau

lių r

. sav

.

Šilu

tės

r. s

av.

Bir

što

no

sav

.Šv

en

čio

nių

r. s

av.

Kėd

ain

ių r

. sav

.

Pan

evė

žio

r. s

av.

Širv

intų

r. s

av.

Mo

lėtų

r. s

av.

Aly

tau

s r.

sav

.

Vis

agin

o s

av.

Var

ėno

s r.

sav

.A

nyk

ščių

r. s

av.

Pri

enų

r. s

av.

Kaz

lų R

ūd

os

sav.

Ras

ein

ių r

. sav

.R

advi

liški

o r

. sav

.

Ku

piš

kio

r. s

av.

Zara

sų r

. sav

.

Bir

žų r

. sav

.

Ukm

ergė

s r.

sav

.P

asva

lio r

. sav

.

Šaki

ų r

. sav

.K

elm

ės

r. s

av.

Akm

en

ės

r. s

av.

Sku

od

o r

. sav

.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

Jon

iški

o r

. sav

.

Pak

ruo

jo r

. sav

.

Ign

alin

os

r. s

av.

Jurb

arko

r. s

av.

Pag

ėgių

sav

.K

alva

rijo

s sa

v.

Rie

tavo

sav

.R

oki

škio

r. s

av.

Šila

lės

r. s

av.

Lazd

ijų r

. sav

.

Šalč

inin

kų r

. sav

.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

20 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

1.2.5 pav. Socialinės pašalpos gavėjų skaičiaus 1000 gyv. kartograma (10 rodiklis)

Šaltinis. Lietuvos statistikos departamentas

Lietuvoje 2019 m. iš 1000 gyventojų 23,1 asmenys gavo socialinę pašalpą. 39 šalies

savivaldybės viršijo šalies vidurkį. Lazdijų r., Kalvarijos, Ignalinos r., Zarasų r. savivaldybės

Lietuvos vidurkį viršijo daugiau kaip 3 kartus. Neringos savivaldybė šiuo rodikliu pirmavo gerąja

prasme (savivaldybėje buvo mažiausiai gyventojų, gaunančių socialinę pašalpą – 2,5/1000 gyv.).

Siekiant sumažinti socialinę-ekonominę gyventojų diferenciaciją šalies ir bendruomenių lygmeniu,

reikėtų kompleksiškai vertinti savivaldybės rodiklius ir įvertinti realią savivaldybės situaciją.

1 000 gyv.

2 - 22 (17)

22 - 29 (11)

29 - 37 (9)

37 - 47 (10)

47 - 61 (9)

61 - 88 (4)

21 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Rodiklis

1000 gyv. Savivaldybė Rodiklis

1000 gyv.

Neringos sav.* 2,5 Kalvarijos sav.* 87,2

Klaipėdos m. sav. 5,8 Lazdijų r. sav.* 77,6

Vilniaus m. sav. 9,8 Ignalinos r. sav.* 73,0

Klaipėdos r. sav. 10,6 Zarasų r. sav. * 70,5

Šiaulių m. sav. 11,1 Rokiškio r. sav. 60,2

Lietuvos rodiklis 23,1/1000 gyv.

1.2.6 pav. Socialinės pašalpos gavėjų skaičius 1000 gyv.

* 3 metų slankusis vidurkis

0,1

1

0,2

5

0,4

3

0,4

6

0,4

8

0,4

9

0,5

2

0,5

4

0,6

4

0,6

4

0,7

2

0,7

4

0,7

5

0,7

6

0,8

0

0,8

5

0,9

2

0,9

7

0,9

8

0,9

8

0,9

9

1,0

0

1,0

6

1,0

9

1,1

0

1,1

8

1,1

9

1,2

2

1,2

5

1,2

7

1,3

6

1,3

9

1,4

3

1,4

3

1,4

3

1,4

8

1,5

1

1,5

7

1,6

4

1,6

5

1,6

7

1,7

5

1,8

3

1,8

3

1,9

0

1,9

0

1,9

3

2,0

1

2,1

7

2,2

5

2,2

6

2,3

3

2,3

8

2,3

9

2,4

2

2,5

6

2,6

1

3,0

5

3,1

6 3,3

6 3,7

7

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

4

Ne

rin

gos

sav.

Kla

ipėd

os

m. s

av.

Viln

iau

s m

. sav

.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

Šiau

lių m

. sav

.

Mar

ijam

po

lės

sav.

Kau

no

r. s

av.

Pal

ango

s m

. sav

.

Elek

trėn

ų s

av.

Kre

tin

gos

r. s

av.

Kau

no

m. s

av.

Ute

no

s r.

sav

.

Bir

što

no

sav

.

Šve

nči

on

ių r

. sav

.

Plu

ngė

s r.

sav

.

Širv

intų

r. s

av.

Trak

ų r

. sav

.

Viln

iau

s r.

sav

.

Dru

skin

inkų

sav

.

Pan

evė

žio

m. s

av.

Aly

tau

s m

. sav

.

LT

Kėd

ain

ių r

. sav

.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.

Telš

ių r

. sav

.

Rie

tavo

sav

.

Šilu

tės

r. s

av.

Ukm

ergė

s r.

sav

.

Aly

tau

s r.

sav

.

Šila

lės

r. s

av.

Pri

enų

r. s

av.

Kaz

lų R

ūd

os

sav.

Šiau

lių r

. sav

.

Maž

eiki

ų r

. sav

.

Pan

evė

žio

r. s

av.

Tau

ragė

s r.

sav

.

Mo

lėtų

r. s

av.

Ras

ein

ių r

. sav

.

Pas

valio

r. s

av.

Sku

od

o r

. sav

.

Šalč

inin

kų r

. sav

.

Jurb

arko

r. s

av.

Ku

piš

kio

r. s

av.

Vis

agin

o s

av.

Jon

avo

s r.

sav

.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

Šaki

ų r

. sav

.

Kel

mė

s r.

sav

.

Var

ėno

s r.

sav

.

An

ykšč

ių r

. sav

.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Pag

ėgių

sav

.

Jon

iški

o r

. sav

.

Akm

en

ės

r. s

av.

Bir

žų r

. sav

.

Pak

ruo

jo r

. sav

.

Ro

kišk

io r

. sav

.

Zara

sų r

. sav

.

Ign

alin

os

r. s

av.

Lazd

ijų r

. sav

.

Kal

vari

jos

sav.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

22 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

1.2.7 pav. Užregistruotų naujų TB atvejų (A15–A19) 100 000 gyv. kartograma (11 rodiklis)

Šaltinis. Tuberkuliozės valstybės informacinė sistema

Tuberkuliozė – visuomenei pavojinga infekcija, kadangi tuberkuliozės bakterijos nuo

sergančio asmens plinta gana lengvai, be to, valstybei brangiai kainuoja, nes ligoniai ilgai (apie 80

dienų) gydomi specializuotuose tuberkuliozės stacionaruose, ligonių gydymas ir priežiūra užtrunka

ilgai (6–24 mėn., o kartais ir ilgiau).

Lietuvoje tuberkuliozė aktuali problema, kadangi visose savivaldybėse 2019 m. buvo

registruojami nauji šios ligos atvejai. Iš viso Lietuvoje tais metais užregistruoti 875 nauji

tuberkuliozės atvejai (31,3/100 000 gyv.), iš jų 17 asmenų – įkalinimo įstaigose. Prasčiausia

situacija Šilutės r., Radviliškio r., Kazlų Rūdos, Anykščių r., Pakruojo r., Kelmės r. savivaldybėse –

jose Lietuvos vidurkis viršytas daugiau kaip 2 kartus.

100 000 gyv.

8 - 23 (12)

23 - 31 (12)

31 - 39 (11)

39 - 46 (10)

46 - 53 (6)

53 - 74 (9)

23 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Rodiklis

100 000 gyv. Savivaldybė Rodiklis

100 000 gyv.

Birštono sav.* 8,0 Kelmės r. sav. 73,9

Utenos r. sav. 13,4 Pakruojo r. sav.* 68,9

Rokiškio r. sav. 14,1 Anykščių r. sav. 68,6

Neringos sav.* 15,0 Kazlų Rūdos sav.* 68,6

Visagino sav. * 16,1 Radviliškio r. sav. 68,1

Lietuvos rodiklis 31,3 /100 000 gyv.

1.2.8 pav. Užregistruoti nauji TB atvejai (A15–A19) 100 000 gyv.

* 3 metų slankusis vidurkis

0,2

6 0,4

3

0,4

5

0,4

8

0,5

1

0,5

2

0,5

3

0,5

5

0,5

5

0,6

0

0,7

1

0,7

2

0,7

6

0,8

0

0,8

3

0,8

3

0,8

4

0,8

5

0,8

6

0,8

9

0,9

0

0,9

2

0,9

5

0,9

7

0,9

8

1,0

0

1,0

0

1,0

4

1,0

5

1,0

6

1,1

0

1,1

1

1,1

1

1,1

4

1,2

2

1,2

2

1,2

5

1,2

7

1,2

8

1,2

9

1,3

0

1,3

0

1,3

7

1,4

2

1,4

3

1,4

4 1,5

9

1,6

1

1,6

2

1,6

2

1,6

7

1,6

7 1,8

9

1,8

9

1,9

1 2,0

2 2,1

7

2,1

9

2,1

9

2,2

0

2,3

6

0

0,5

1

1,5

2

2,5B

iršt

on

o s

av.

Ute

no

s r.

sav

.

Ro

kišk

io r

. sav

.

Ne

rin

gos

sav.

Vis

agin

o s

av.

Viln

iau

s m

. sav

.

Kau

no

r. s

av.

Pal

ango

s m

. sav

.

Zara

sų r

. sav

.

Šiau

lių m

. sav

.

Mar

ijam

po

lės

sav.

Kau

no

m. s

av.

Dru

skin

inkų

sav

.

Elek

trėn

ų s

av.

Šve

nči

on

ių r

. sav

.

Aly

tau

s m

. sav

.

Tau

ragė

s r.

sav

.

Pan

evė

žio

m. s

av.

Aly

tau

s r.

sav

.

Jurb

arko

r. s

av.

Mo

lėtų

r. s

av.

Šiau

lių r

. sav

.

Lazd

ijų r

. sav

.

Pas

valio

r. s

av.

Pri

enų

r. s

av.

LT

Ku

piš

kio

r. s

av.

Ukm

ergė

s r.

sav

.

Kla

ipėd

os

m. s

av.

Plu

ngė

s r.

sav

.

Širv

intų

r. s

av.

Pag

ėgių

sav

.

Ras

ein

ių r

. sav

.

Sku

od

o r

. sav

.

Jon

iški

o r

. sav

.

Viln

iau

s r.

sav

.

Šalč

inin

kų r

. sav

.

Ign

alin

os

r. s

av.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.

Šila

lės

r. s

av.

Šaki

ų r

. sav

.

Trak

ų r

. sav

.

Rie

tavo

sav

.

Maž

eiki

ų r

. sav

.

Pan

evė

žio

r. s

av.

Akm

en

ės

r. s

av.

Telš

ių r

. sav

.

Kre

tin

gos

r. s

av.

Jon

avo

s r.

sav

.

Var

ėno

s r.

sav

.

Bir

žų r

. sav

.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

Kėd

ain

ių r

. sav

.

Kal

vari

jos

sav.

Šilu

tės

r. s

av.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Kaz

lų R

ūd

os

sav.

An

ykšč

ių r

. sav

.

Pak

ruo

jo r

. sav

.

Kel

mė

s r.

sav

.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

24 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

1.2.9 pav. Sergamumo* tuberkulioze (A15–A19) 100 000 gyv. kartograma (11 rodiklis)

Šaltinis. Tuberkuliozės valstybės informacinė sistema

Ekspertų nuomone ir žiniomis, sergamumo tuberkulioze rodiklis metodiškai tiksliau

skaičiuojamas įtraukiant ir recidyvus (t. y. atkrytis, ligonis jau buvo išgydytas ir liga naujai

atsinaujino, pasikartojimas). Sergamumas (nauji ir recidyvai) tuberkulioze 2019 m. buvo 36,0/100

000 gyv. (1006 atvejai). Pakruojo r., Kelmės r., Radviliškio r., Anykščių r. savivaldybėse

gyvenantys Lietuvos gyventojai 2019 m. sirgo tuberkulioze daugiausiai. Pastarųjų savivaldybių

gyventojų rodikliai Lietuvos vidurkį viršijo 2 ir daugiau kartų. Tuo tarpu mažiausi sergamumo

rodikliai buvo tarp Neringos, Utenos r., Rokiškio r., Birštono, Palangos m. savivaldybių gyventojų.

* Nauji atvejai + recidyvai

100 000 gyv.

10 - 24 (11)

24 - 40 (17)

40 - 48 (9)

48 - 57 (11)

57 - 72 (8)

72 - 93 (4)

25 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Rodiklis

100 000 gyv. Savivaldybė Rodiklis

100 000 gyv.

Neringos sav.* 10,0 Pakruojo r. sav. * 93,0

Utenos r. sav. 13,4 Kelmės r. sav. 85,6

Rokiškio r. sav. 14,1 Radviliškio r. sav. 79,4

Birštono sav.* 16,1 Anykščių r. sav. 77,2

Palangos m. sav. * 17,1 Kazlų Rūdos sav.* 71,5

Lietuvos rodiklis 36,0 /100 000 gyv.

1.2.10 pav. Sergamumas (nauji atvejai ir recidyvai) tuberkulioze (A15–A19) 100 000 gyv.

* 3 metų slankusis vidurkis

0,2

8

0,3

7

0,3

9

0,4

5

0,4

7

0,4

9

0,5

0

0,5

5

0,6

0

0,6

1

0,6

6

0,7

0

0,7

4

0,7

7

0,7

7

0,8

0

0,8

3

0,8

4

0,8

4

0,9

1

0,9

3

0,9

4

0,9

6

1,0

0

1,0

1

1,0

5

1,0

5

1,0

7

1,1

0

1,1

4

1,1

7

1,1

7

1,1

9

1,1

9

1,2

1

1,2

2

1,2

6

1,3

1

1,3

2

1,3

4

1,3

6

1,3

8

1,4

1

1,4

4

1,4

5

1,4

6

1,4

9

1,5

4

1,5

8

1,6

2

1,6

6

1,6

8

1,8

2

1,8

3

1,8

7

1,9

0

1,9

8 2,1

4

2,2

1 2,3

8 2,5

8

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

Ne

rin

gos

sav.

Ute

no

s r.

sav

.

Ro

kišk

io r

. sav

.

Bir

što

no

sav

.

Pal

ango

s m

. sav

.

Viln

iau

s m

. sav

.

Vis

agin

o s

av.

Kau

no

r. s

av.

Zara

sų r

. sav

.

Šiau

lių m

. sav

.

Dru

skin

inkų

sav

.

Elek

trėn

ų s

av.

Kau

no

m. s

av.

Mar

ijam

po

lės

sav.

Jurb

arko

r. s

av.

Tau

ragė

s r.

sav

.

Pan

evė

žio

m. s

av.

Mo

lėtų

r. s

av.

Pas

valio

r. s

av.

Ukm

ergė

s r.

sav

.

Ku

piš

kio

r. s

av.

Aly

tau

s m

. sav

.

Šve

nči

on

ių r

. sav

.

LT

Plu

ngė

s r.

sav

.

Kla

ipėd

os

m. s

av.

Sku

od

o r

. sav

.

Pri

enų

r. s

av.

Ign

alin

os

r. s

av.

Širv

intų

r. s

av.

Aly

tau

s r.

sav

.

Viln

iau

s r.

sav

.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

Jon

iški

o r

. sav

.

Pag

ėgių

sav

.

Lazd

ijų r

. sav

.

Šalč

inin

kų r

. sav

.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.

Ras

ein

ių r

. sav

.

Šiau

lių r

. sav

.

Rie

tavo

sav

.

Šila

lės

r. s

av.

Kre

tin

gos

r. s

av.

Šaki

ų r

. sav

.

Trak

ų r

. sav

.

Maž

eiki

ų r

. sav

.

Pan

evė

žio

r. s

av.

Telš

ių r

. sav

.

Var

ėno

s r.

sav

.

Akm

en

ės

r. s

av.

Kal

vari

jos

sav.

Jon

avo

s r.

sav

.

Bir

žų r

. sav

.

Kėd

ain

ių r

. sav

.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

Šilu

tės

r. s

av.

Kaz

lų R

ūd

os

sav.

An

ykšč

ių r

. sav

.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Kel

mė

s r.

sav

.

Pak

ruo

jo r

. sav

.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

26 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

2 tikslas. Sukurti sveikatai palankią fizinę darbo ir

gyvenamąją aplinką

2.1. uždavinys. Kurti saugias darbo ir sveikas buities sąlygas, didinti

prekių ir paslaugų vartotojų saugumą

2.1.1 pav. Asmenų, žuvusių ar sunkiai sužeistų dėl nelaimingų atsitikimų darbe, skaičiaus 10 000 darbingo amžiaus gyv.* kartograma

(12 rodiklis) Šaltinis. Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Lietuvoje 1 iš 10 000 darbingo amžiaus gyventojų 2019 m. patyrė sunkų nelaimingą

atsitikimą darbe ar žuvo. Iš viso Lietuvoje 2019 m. darbo vietoje įvyko 125 sunkūs ir 39 mirtini

nelaimingi atsitikimai. Vertinant, koks šis rodiklis savivaldybėse, džiugu, kad 10 savivaldybių (iš

60) 2019 m. nežuvo ar nebuvo sunkiai sužalotas darbe nei vienas asmuo. Suprantama, kad

daugiausia nelaimingų atsitikimų įvyko ten, kur labiausiai išvystyta pramonė / gamyba, vyksta daug

statybos darbų – didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniaus m. savivaldybėje nelaimingų

atsitikimų įvyko 43, Kauno m. – 24.

* Darbingo amžiaus asmenys – asmenys nuo 16 metų iki senatvės pensijos amžiaus.

10 000 gyv.

0.0 - 0.3 (10)

0.3 - 0.7 (19)

0.7 - 1.1 (17)

1.1 - 2.0 (10)

2.0 - 2.6 (2)

2.6 - 2.9 (2)

27 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė

Rodiklis 10 000

darb. amž. gyv.

Savivaldybė

Rodiklis 10 000

darb. amž. gyv.

Varėnos r. sav., Birštono sav.*, Neringos sav.*, Elektrėnų sav., Pagėgių sav.*, Švenčionių r. sav.*, Ignalinos r. sav.*, Joniškio r. sav., Vilkaviškio r. sav., Šilalės r. sav.

0,0

Pasvalio r. sav. 2,9

Jurbarko r. sav. 2,6

Plungės r. sav. 2,0

Kupiškio r. sav.* 2,0

Šiaulių m. sav. 1,4

Lietuvos rodiklis 1,0/10 000 gyv.

2.1.2 pav. Asmenų, žuvusių ar sunkiai sužeistų dėl nelaimingų atsitikimų darbe, skaičius 10 000 darbingo amžiaus gyv.

* 3 metų slankusis vidurkis

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0 0,3

1

0,3

4

0,3

5

0,3

8

0,3

9

0,3

9

0,4

1

0,4

6

0,5

2

0,5

4

0,5

5

0,5

9

0,5

9

0,6

0

0,6

1

0,6

2

0,6

7

0,6

7

0,6

8

0,7

5

0,7

6

0,7

8

0,8

2

0,8

3

0,8

8

0,9

1

0,9

6

0,9

7

0,9

9

0,9

9

0,9

9

1,0

0

1,0

1

1,0

2

1,0

7

1,0

9

1,1

0

1,1

8

1,2

3

1,2

6

1,2

8

1,3

1

1,3

5

1,3

6

1,3

7

1,4

5

1,5

1

2,0

6

2,0

7

2,7

8 3,0

0

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

Šve

nči

on

ių r

. sav

.El

ektr

ėnų

sav

.B

iršt

on

o s

av.

Ne

rin

gos

sav.

Jon

iški

o r

. sav

.V

arėn

os

r. s

av.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

Šila

lės

r. s

av.

Pag

ėgių

sav

.Ig

nal

ino

s r.

sav

.La

zdijų

r. s

av.

Kau

no

r. s

av.

Sku

od

o r

. sav

.Za

rasų

r. s

av.

Pal

ango

s m

. sav

.K

ėdai

nių

r. s

av.

Jon

avo

s r.

sav

.K

reti

ngo

s r.

sav

.U

kmer

gės

r. s

av.

Šalč

inin

kų r

. sav

.R

asei

nių

r. s

av.

Pak

ruo

jo r

. sav

.D

rusk

inin

kų s

av.

Pan

evė

žio

m. s

av.

Ro

kišk

io r

. sav

.M

arija

mp

olė

s sa

v.A

lyta

us

r. s

av.

Pri

enų

r. s

av.

Kel

mė

s r.

sav

.R

ieta

vo s

av.

An

ykšč

ių r

. sav

.B

iržų

r. s

av.

Šiau

lių r

. sav

.K

laip

ėdo

s r.

sav

.Te

lšių

r. s

av.

Vis

agin

o s

av.

Pan

evė

žio

r. s

av.

Mo

lėtų

r. s

av.

Viln

iau

s r.

sav

.R

advi

liški

o r

. sav

.K

azlų

Rū

do

s sa

v. LTA

lyta

us

m. s

av.

Trak

ų r

. sav

.K

alva

rijo

s sa

v.Ši

rvin

tų r

. sav

.K

aiši

ado

rių

r. s

av.

Kla

ipėd

os

m. s

av.

Akm

en

ės

r. s

av.

Šaki

ų r

. sav

.V

ilnia

us

m. s

av.

Maž

eiki

ų r

. sav

.Ta

ura

gės

r. s

av.

Šilu

tės

r. s

av.

Ute

no

s r.

sav

.K

aun

o m

. sav

.Ši

aulių

m. s

av.

Ku

piš

kio

r. s

av.

Plu

ngė

s r.

sav

.Ju

rbar

ko r

. sav

.P

asva

lio r

. sav

.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

28 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

2.1.3 pav. Susižalojimų dėl nukritimų (W00–W19) 65+ m. amžiaus grupėje 10 000 gyv. kartograma (13 rodiklis)

Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras,

Privalomojo sveikatos draudimo informacinė sistema SVEIDRA

2019 m. Lietuvoje iš 10 000 vyresnio amžiaus (65+ m. amžiaus) žmonių 146 gydėsi

stacionare dėl susižalojimo nukritus. Biržų r. – 197,2, Šiaulių m. – 193,2, Palangos – 190,9/10 000

gyv. savivaldybėse vyresnių žmonių susižalojimai dėl nukritimų įvyko dažniau nei kitose Lietuvos

dalyse. Vertinant rodiklius savivaldybėse, reiktų atkreipti dėmesį, kad šiam rodikliui įtakos galėjo

turėti gydymo įstaigų prieinamumas, dėl to dalis vyresnių gyventojų galėjo ir nesikreipti į gydymo

įstaigą.

10 000 gyv.

92 - 103 (6)

103 - 121 (7)

121 - 132 (9)

132 - 147 (17)

147 - 169 (10)

169 - 198 (11)

29 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Rodiklis

10 000 gyv. Savivaldybė Rodiklis

10 000 gyv.

Alytaus r. sav. 92,6 Biržų r. sav. 197,2

Šilalės r. sav. 98,4 Šiaulių m. sav. 193,2

Kupiškio r. sav.* 98,7 Palangos m. sav. 190,9

Prienų r. sav. 99,3 Ukmergės r. sav.* 186,1

Šalčininkų r. sav 100,9 Jurbarko r. sav. 185,6

Lietuvos rodiklis 145,7/10 000 gyv.

2.1.4 pav. Susižalojimai dėl nukritimų (W00–W19) 65+ m. amžiaus grupėje 10 000 gyv.

* 3 metų slankusis vidurkis

0,6

4

0,6

7

0,6

8

0,6

8

0,6

9

0,7

0

0,7

5

0,7

5

0,7

5

0,7

7

0,7

8

0,8

0

0,8

3

0,8

4

0,8

5

0,8

6

0,8

6

0,8

7

0,8

7

0,8

7

0,8

8

0,9

0

0,9

1

0,9

2

0,9

2

0,9

2

0,9

3

0,9

3

0,9

3

0,9

5

0,9

5

0,9

5

0,9

5

0,9

6

0,9

9

0,9

9

1,0

0

1,0

0

1,0

0

1,0

0

1,0

5

1,0

5

1,0

7

1,0

7

1,0

8

1,0

8

1,0

8

1,0

9

1,1

3

1,1

6

1,1

8

1,1

8

1,2

1

1,2

4

1,2

4

1,2

5

1,2

7

1,2

8

1,3

1

1,3

3

1,3

5

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1

1,2

1,4

1,6

Aly

tau

s r.

sav

.

Šila

lės

r. s

av.

Ku

piš

kio

r. s

av.

Pri

enų

r. s

av.

Šalč

inin

kų r

. sav

.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Pan

evė

žio

r. s

av.

Bir

što

no

sav

.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

Viln

iau

s r.

sav

.

Ute

no

s r.

sav

.

Mar

ijam

po

lės

sav.

Sku

od

o r

. sav

.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

Kau

no

r. s

av.

Var

ėno

s r.

sav

.

Ro

kišk

io r

. sav

.

Pan

evė

žio

m. s

av.

Dru

skin

inkų

sav

.

Akm

en

ės

r. s

av.

Kaz

lų R

ūd

os

sav.

Mo

lėtų

r. s

av.

Aly

tau

s m

. sav

.

Tau

ragė

s r.

sav

.

Jon

avo

s r.

sav

.

Ign

alin

os

r. s

av.

Širv

intų

r. s

av.

Pas

valio

r. s

av.

Jon

iški

o r

. sav

.

Trak

ų r

. sav

.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.

Ras

ein

ių r

. sav

.

An

ykšč

ių r

. sav

.

Viln

iau

s m

. sav

.

Kėd

ain

ių r

. sav

.

Maž

eiki

ų r

. sav

.

LT

Lazd

ijų r

. sav

.

Pag

ėgių

sav

.

Zara

sų r

. sav

.

Pak

ruo

jo r

. sav

.

Vis

agin

o s

av.

Kal

vari

jos

sav.

Kla

ipėd

os

m. s

av.

Kre

tin

gos

r. s

av.

Elek

trėn

ų s

av.

Plu

ngė

s r.

sav

.

Šve

nči

on

ių r

. sav

.

Kel

mė

s r.

sav

.

Šiau

lių r

. sav

.

Šilu

tės

r. s

av.

Šaki

ų r

. sav

.

Ne

rin

gos

sav.

Kau

no

m. s

av.

Rie

tavo

sav

.

Telš

ių r

. sav

.

Jurb

arko

r. s

av.

Ukm

ergė

s r.

sav

.

Pal

ango

s sa

v.

Šiau

lių m

. sav

.

Bir

žų r

. sav

.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

30 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

2.1.5 pav. Darbingo amžiaus asmenų, pirmą kartą pripažintų neįgaliais 10 000 gyv. * kartograma (14 rodiklis)

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba

Lietuvoje darbingo amžiaus gyventojų (nuo 16 m. iki pensinio amžiaus) 2019 m. buvo per

1,7 mln. Iš jų daugiau kaip 10,6 tūkst. pripažinti neįgaliais (0,6 proc. darbingų gyventojų). Didžiausi

rodikliai Pakruojo r. (127,5/10 000 gyv.), Joniškio r. (120,2/10 000 gyv.), Akmenės r. (101,3/10 000

gyv.), Kelmės r. (100,1/10 000 gyv.) savivaldybių gyventojų. Mažiausi rodikliai Kauno r. sav. –

42,2, Kauno m. sav. – 43,3, Vilniaus m. – 46,4/10 000 gyv. savivaldybių gyventojų.

Probleminėms savivaldybėms rekomenduojama giliau analizuoti ir vertinti neįgalumo

nustatymo priežastis.

* Darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 m. iki senatvės pensijos amžiaus, vertinant ne tik medicininius, bet ir

funkcinius, profesinius bei kitus kriterijus, ribojančius asmens darbingumą.

10 000 gyv.

42 - 57 (11)

57 - 63 (8)

63 - 68 (10)

68 - 78 (19)

78 - 102 (10)

102 - 128 (2)

31 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Rodiklis

10 000 gyv. Savivaldybė Rodiklis

10 000 gyv.

Kauno r. sav. 42,2 Pakruojo r. sav.* 127,5

Kauno m. sav. 43,3 Joniškio r. sav. 120,2

Vilniaus m. sav. 46,4 Akmenės r. sav. * 101,3

Neringos sav.* 50,9 Kelmės r. sav. 100,1

Kaišiadorių r. sav. 52,1 Šiaulių r. sav. 92,6

Lietuvos rodiklis 61,6/10 000 gyv.

2.1.6 pav. Darbingo amžiaus asmenys, pirmą kartą pripažinti neįgaliais, 10 000 gyv.

* 3 metų slankusis vidurkis

0,7 0,7 0,8 0

,8 0,8 0,9 0,9 0,9 0,9 0,9

0,9 1,0 1,0

1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,1 1,1 1,1 1,1 1,1 1,1 1,1 1,1 1,1 1,1 1,1

1,1 1,1 1,1 1,1 1,1 1,2

1,2 1,2 1,2 1,2 1,2 1,2 1,2 1,3 1,3 1

,3 1,4 1,4 1,4 1,4 1,5 1,5 1,5 1

,6 1,6

2,0 2

,1

0

0,5

1

1,5

2

2,5

Kau

no

r. s

av.

Kau

no

m. s

av.

Viln

iau

s m

. sav

.

Ne

rin

gos

sav.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

Pal

ango

s m

. sav

.

Jurb

arko

r. s

av.

Bir

što

no

sav

.

Kla

ipėd

os

m. s

av.

Ute

no

s r.

sav

.

Kaz

lų R

ūd

os

sav.

Ras

ein

ių r

. sav

.

Viln

iau

s r.

sav

.

Ign

alin

os

r. s

av.

Šaki

ų r

. sav

.

LT

Šve

nči

on

ių r

. sav

.

Pri

enų

r. s

av.

Zara

sų r

. sav

.

Pan

evė

žio

r. s

av.

Elek

trėn

ų s

av.

Aly

tau

s m

. sav

.

Maž

eiki

ų r

. sav

.

Dru

skin

inkų

sav

.

Jon

avo

s r.

sav

.

Ukm

ergė

s r.

sav

.

Mar

ijam

po

lės

sav.

Širv

intų

r. s

av.

Plu

ngė

s r.

sav

.

Pas

valio

r. s

av.

Sku

od

o r

. sav

.

Trak

ų r

. sav

.

Aly

tau

s r.

sav

.

Šiau

lių m

. sav

.

Kre

tin

gos

r. s

av.

Kėd

ain

ių r

. sav

.

Mo

lėtų

r. s

av.

Vis

agin

o s

av.

Šila

lės

r. s

av.

Ro

kišk

io r

. sav

.

Pan

evė

žio

m. s

av.

Bir

žų r

. sav

.

Tau

ragė

s r.

sav

.

Var

ėno

s r.

sav

.

Pag

ėgių

sav

.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

Lazd

ijų r

. sav

.

Telš

ių r

. sav

.

An

ykšč

ių r

. sav

.

Kal

vari

jos

sav.

Šalč

inin

kų r

. sav

.

Rie

tavo

sav

.

Šilu

tės

r. s

av.

Ku

piš

kio

r. s

av.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Šiau

lių r

. sav

.

Kel

mė

s r.

sav

.

Akm

en

ės

r. s

av.

Jon

iški

o r

. sav

.

Pak

ruo

jo r

. sav

.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

32 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

2.1.7 pav. Sergamumo žarnyno infekcinėmis ligomis (A00–A08) 10 000 gyv. * kartograma (15 rodiklis)

Šaltinis. Užkrečiamų ligų ir AIDS centras

2019 m. Lietuvoje didžiausias sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis buvo didžiųjų

miestų bei jų rajonų savivaldybėse. Taip gali būti dėl to, kad didesnių miestų savivaldybių

gyventojai dažniau kreipėsi į gydymo įstaigas, kurios jiems lengviau pasiekiamos.

Iš esmės daugumos savivaldybių rodikliai neviršijo Lietuvos vidurkio. Netolygiai, tačiau

visose savivaldybėse (išskyrus Neringos sav.) buvo registruojami nauji žarnyno infekcijos atvejai,

todėl reikėtų išsamiau analizuoti žarnyno infekcijų plitimo priežastis (maisto kokybė, higienos

sąlygos bei įpročiai ir pan.).

* Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras duomenis teikia sujungdamas Elektrėnų sav. su Trakų r. sav., Kalvarijos sav. ir

Kazlų Rūdos sav. su Marijampolės sav., Pagėgių sav. su Tauragės r. sav., Rietavo sav. su Telšių r. sav., todėl

skaičiuojant rodiklius atvejų skaičius dalytas iš vidutinio sujungtų savivaldybių gyventojų skaičiaus ir gautas rodiklis

priskirtas kiekvienai sujungtai savivaldybei – gauti rodikliai vidutiniai.

10 000 gyv.

0 - 22 (4)

22 - 38 (15)

38 - 51 (13)

51 - 65 (12)

65 - 82 (7)

82 - 119 (9)

33 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Rodiklis

10 000 gyv. Savivaldybė Rodiklis

10 000 gyv.

Neringos sav.* 0,0 Panevėžio m. sav. 118,7

Šilalės r. sav. 14,0 Vilniaus m. sav. 109,8

Kaišiadorių r. sav. 16,5 Panevėžio r. sav. 99,2

Kelmės r. sav. 21,4 Marijampolės sav. 92,7

Akmenės r. sav.* 24,2 Kauno m. sav. 90,5

Lietuvos rodiklis 72,0/10 000 gyv.

2.1.8 pav. Sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis (A00–A08) 10 000 gyv.

* 3 metų slankusis vidurkis

0,0

0,2 0,2 0

,3 0,3 0,3 0

,4 0,4 0,4 0,4 0,4 0,4 0,4 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 0

,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,7

0,7 0,7 0,7 0,7 0,7 0,7 0,7 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,9 0,9 0,9 0,9 1,0 1,0 1,0 1,0 1,0 1,1 1

,1 1,2

1,2 1,2 1,2 1,3 1,3 1

,4

1,5

1,6

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1

1,2

1,4

1,6

1,8

Ne

rin

gos

sav.

Šila

lės

r. s

av.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.K

elm

ės

r. s

av.

Akm

en

ės

r. s

av.

Jurb

arko

r. s

av.

Maž

eiki

ų r

. sav

.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

Dru

skin

inkų

sav

.P

agėg

ių s

av.

Sku

od

o r

. sav

.R

ieta

vo s

av.

Ro

kišk

io r

. sav

.A

nyk

ščių

r. s

av.

Ras

ein

ių r

. sav

.

Pak

ruo

jo r

. sav

.La

zdijų

r. s

av.

Plu

ngė

s r.

sav

.

Bir

žų r

. sav

.A

lyta

us

r. s

av.

Zara

sų r

. sav

.A

lyta

us

m. s

av.

Mo

lėtų

r. s

av.

Tau

ragė

s r.

sav

.Te

lšių

r. s

av.

Vis

agin

o s

av.

Pas

valio

r. s

av.

Trak

ų r

. sav

.El

ektr

ėnų

sav

.P

rien

ų r

. sav

.Ši

rvin

tų r

. sav

.B

iršt

on

o s

av.

Jon

iški

o r

. sav

.K

ėdai

nių

r. s

av.

Ku

piš

kio

r. s

av.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Ukm

ergė

s r.

sav

.K

laip

ėdo

s m

. sav

.

Šalč

inin

kų r

. sav

.Ši

aulių

r. s

av.

Var

ėno

s r.

sav

.

Ign

alin

os

r. s

av.

Šiau

lių m

. sav

.

Šilu

tės

r. s

av.

Ute

no

s r.

sav

.Jo

nav

os

r. s

av.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

LT

Pal

ango

s m

. sav

.K

reti

ngo

s r.

sav

.K

aun

o r

. sav

.

Šaki

ų r

. sav

.K

alva

rijo

s sa

v.K

azlų

Rū

do

s sa

v.V

ilnia

us

r. s

av.

Šve

nči

on

ių r

. sav

.K

aun

o m

. sav

.M

arija

mp

olė

s sa

v.P

anev

ėži

o r

. sav

.V

ilnia

us

m. s

av.

Pan

evė

žio

m. s

av.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

34 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

2.2. uždavinys. Kurti palankias sąlygas saugiai leisti laisvalaikį

2.2.1 pav. Standartizuoto mirtingumo dėl atsitiktinių paskendimų (W65–W74) 100 000 gyv. kartograma (16 rodiklis)

Šaltinis. Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras

Lietuvoje 2019 m. atsitiktinai paskendo (W65–W74) 137 asmenys, iš jų 106 vyrai ir 31

moteris. Vyrai (8,2/100 000 gyv.) skendo apie 4 kartus dažniau nei moterys (2,0/100 000 gyv.).

2019 m. nepaskendo nė vienas 7 savivaldybių gyventojas: Jonavos r., Palangos m., Neringos,

Klaipėdos r. sav., Joniškio r., Pagėgių ir Rietavo. 22,6 proc. visų mirčių dėl paskendimų nustatyta

Vilniaus (31 mirtis) apskrities gyventojams, 18,2 proc. – Kauno apskrities (25 mirtys), 13,9 proc. –

Panevėžio apskrities (19 mirčių) ir 10,2 proc. – Šiaulių apskrities (14 mirčių) gyventojams.

Mažiausiai nuskendo Tauragės, Alytaus, Telšių, Utenos apskrityse gyvenusių asmenų – 4–5 proc.

visų atsitiktinai paskendusių. Raseinių r., Molėtų r., Kupiškio r., Šakių r., Kelmės r. savivaldybių

gyventojų mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų Lietuvos vidurkį viršijo daugiau kaip 3 kartus*.

Atkreiptinas dėmesys, kad šis rodiklis rodo, kokios savivaldybės gyventojai nuskendo,

tačiau nerodo įvykio vietos. Giliau analizuojant problemą ir vykdant prevencines priemones, į šį

aspektą būtina atkreipti dėmesį. Taip pat tikslinga paanalizuoti išgelbėtų gyventojų skaičių.

* Vertinami nestandartizuoti rodikliai, mažosioms savivaldybėms taikant slankujį vidurkį.

100 000 gyv.

0.0 - 2.2 (11)

2.2 - 4.6 (15)

4.6 - 6.1 (7)

6.1 - 12.4 (19)

12.4 - 20.0 (7)

25.2 - 25.2 (1)

35 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

2.2.2 pav. Mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų (W65–W74) 100 000 gyv.

** Kadangi skaičiuojant santykį su Lietuvos vidurkiu naudoti nestandartizuoti rodikliai (žr. viršutinį paveikslą), o lentelėje rodomi savivaldybių standartizuoti rodikliai, savivaldybių

vietos paveiksle ir lentelėje nesutampa. * 3 metų vidurkis

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,2

0

0,3

8

0,4

0

0,4

3

0,4

5

0,5

5

0,5

8

0,5

8

0,6

1

0,6

2

0,6

3

0,7

3

0,7

3

0,7

8

0,8

1

0,8

6

0,8

7

0,8

8

0,8

8

0,9

2

1,0

0

1,0

3

1,0

7

1,0

9

1,1

0

1,1

6

1,1

7

1,2

8

1,3

3

1,4

1

1,4

8

1,5

7

1,5

7

1,6

1

1,6

2

1,6

4

1,7

4

1,7

5

1,7

8

1,7

9

1,9

4

2,0

3

2,1

1

2,1

5

2,2

5 2,5

8

2,6

3

2,6

5

2,7

5 3,2

3

3,4

6

3,6

1

3,7

7

3,9

7

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

4

4,5

Jon

avo

s r.

sav

.

Pal

ango

s m

. sav

.

Ne

rin

gos

sav.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

Jon

iški

o r

. sav

.

Pag

ėgių

sav

.

Rie

tavo

sav

.

Šiau

lių m

. sav

.

Mar

ijam

po

lės

sav.

Maž

eiki

ų r

. sav

.

Kau

no

r. s

av.

Kėd

ain

ių r

. sav

.

Ute

no

s r.

sav

.

Pan

evė

žio

r. s

av.

Kaz

lų R

ūd

os

sav.

Ukm

ergė

s r.

sav

.

Plu

ngė

s r.

sav

.

Trak

ų r

. sav

.

Vis

agin

o s

av.

Viln

iau

s m

. sav

.

Kau

no

m. s

av.

Aly

tau

s m

. sav

.

Elek

trėn

ų s

av.

An

ykšč

ių r

. sav

.

Širv

intų

r. s

av.

Šve

nči

on

ių r

. sav

.

Šila

lės

r. s

av.

LT

Viln

iau

s r.

sav

.

Tau

ragė

s r.

sav

.

Kre

tin

gos

r. s

av.

Kla

ipėd

os

m. s

av.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

Kal

vari

jos

sav.

Šalč

inin

kų r

. sav

.

Pan

evė

žio

m. s

av.

Šiau

lių r

. sav

.

Aly

tau

s r.

sav

.

Pri

enų

r. s

av.

Šilu

tės

r. s

av.

Jurb

arko

r. s

av.

Bir

što

no

sav

.

Dru

skin

inkų

sav

.

Akm

en

ės

r. s

av.

Bir

žų r

. sav

.

Lazd

ijų r

. sav

.

Var

ėno

s r.

sav

.

Sku

od

o r

. sav

.

Pak

ruo

jo r

. sav

.

Ro

kišk

io r

. sav

.

Ign

alin

os

r. s

av.

Telš

ių r

. sav

.

Zara

sų r

. sav

.

Pas

valio

r. s

av.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.

Ras

ein

ių r

. sav

.

Mo

lėtų

r. s

av.

Ku

piš

kio

r. s

av.

Šaki

ų r

. sav

.

Kel

mė

s r.

sav

.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Standart.

mirtingumas 100 000 gyv.**

Savivaldybė Standart.

mirtingumas 100 000 gyv.**

Jonavos r. sav., Palangos m. sav.*, Neringos sav.*, Klaipėdos r. sav., Joniškio r. sav., Pagėgių sav.*, Rietavo sav.*

0,0

Kelmės r. sav. 25,2

Šakių r. sav. 19,0

Kupiškio r. sav.* 18,3

Biržų r. sav. 16,1

Raseinių r. sav. 16,0

Lietuvos rodiklis 4,8/100 000 gyv.

36 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

2.2.3 pav. Standartizuoto mirtingumo dėl nukritimo (W00–W19) 100 000 gyv. kartograma (17 rodiklis)

Šaltinis. Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras

Lietuvoje 2019 m. iš 100 000 gyventojų, 16 (15,5) mirė nukritę (nugriuvę). Iš viso

užregistruoti 432 mirties atvejai dėl nukritimų. Dėl jų mirė daugiau vyrų nei moterų (241 vyras, 191

moteris). Veiklos atžvilgiu, daugiausiai mirčių įvyko griūnant lygioje vietoje paslydus, einant ar

užkliuvus – 106 mirties atvejai.

Savivaldybėse mirtingumo dėl nukritimų rodiklis pasiskirstęs netolygiai ir svyravo nuo 2,7

Kretingos r. sav. iki 48,2/100 000 gyv. Birštono sav.*

Visagino, Kalvarijos, Ignalinos r., Ukmergės r., Birštono savivaldybių gyventojų

mirtingumas dėl nukritimų Lietuvos vidurkį viršijo apie 2 ar 3 kartus.

2019 m. dėl nukritimų nemirė nė vienas Neringos savivaldybės gyventojas.

* Vertinami nestandartizuoti mirtingumo rodikliai, „mažosioms“ savivaldybėms naudotas 3 metų vidurkis.

100 000 gyv.

0.0 - 5.2 (5)

5.8 - 9.4 (9)

9.4 - 13.7 (9)

13.7 - 22.0 (24)

22.8 - 41.8 (12)

58.1 - 58.1 (1)

37 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Stand.

mirtingumas 100 000 gyv.

Savivaldybė Stand.

mirtingumas 100 000 gyv.

Neringos sav.* 0,0 Visagino sav. * 58,1

Raseinių r. sav. 2,1 Birštono sav. * 40,8

Kretingos r. sav. 3,1 Kalvarijos sav. * 31,3

Pagėgių sav.* 3,3 Ukmergės r. sav. 28,8

Tauragės r. sav. 4,2 Joniškio r. sav. 26,0

Lietuvos rodiklis 15,2/100 000 gyv.

2.2.4 pav. Mirtingumas dėl nukritimų (W00–W19) 100 000 gyv. **

* 3 metų vidurkis

** Kadangi skaičiuojant santykį su Lietuvos vidurkiu naudoti nestandartizuoti rodikliai (žr. viršutinį paveikslą), o lentelėje rodomi savivaldybių standartizuoti rodikliai, savivaldybių

vietos paveiksle ir lentelėje nesutampa.

0,0

0 0,1

7

0,2

0

0,2

8

0,3

4

0,3

9

0,4

1

0,4

4

0,4

9

0,5

0

0,5

2

0,5

5

0,5

6

0,5

9

0,6

9

0,7

0

0,7

3

0,7

7

0,8

6

0,8

8

0,9

0

0,9

4

0,9

4

0,9

9

1,0

0

1,0

2

1,0

2

1,0

3

1,0

3

1,0

5

1,0

5

1,0

9

1,1

1

1,1

2

1,1

2

1,1

3

1,1

4

1,2

0

1,2

0

1,2

5

1,2

9

1,2

9

1,3

7

1,3

9

1,4

6

1,4

8

1,4

9

1,5

2

1,5

4

1,5

5

1,5

8

1,6

6

1,6

7

1,7

2

1,7

6 1,9

5 2,2

0

2,2

3

2,2

8

2,3

0

3,1

2

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

Ne

rin

gos

sav.

Kre

tin

gos

r. s

av.

Ras

ein

ių r

. sav

.

Pag

ėgių

sav

.

Tau

ragė

s r.

sav

.

Viln

iau

s r.

sav

.

Kau

no

r. s

av.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

Telš

ių r

. sav

.

Pri

enų

r. s

av.

Ute

no

s r.

sav

.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Pak

ruo

jo r

. sav

.

Plu

ngė

s r.

sav

.

Pal

ango

s m

. sav

.

Kla

ipėd

os

m. s

av.

Pan

evė

žio

r. s

av.

Dru

skin

inkų

sav

.

Rie

tavo

sav

.

Maž

eiki

ų r

. sav

.

Šiau

lių m

. sav

.

Jon

avo

s r.

sav

.

Viln

iau

s m

. sav

.

Kėd

ain

ių r

. sav

.

LT

Ku

piš

kio

r. s

av.

Šilu

tės

r. s

av.

Aly

tau

s m

. sav

.

Kau

no

m. s

av.

Pan

evė

žio

m. s

av.

Šalč

inin

kų r

. sav

.

Elek

trėn

ų s

av.

Akm

en

ės

r. s

av.

Širv

intų

r. s

av.

Pas

valio

r. s

av.

Bir

žų r

. sav

.

Lazd

ijų r

. sav

.

Šaki

ų r

. sav

.

Mar

ijam

po

lės

sav.

Zara

sų r

. sav

.

Jurb

arko

r. s

av.

Kaz

lų R

ūd

os

sav.

Ro

kišk

io r

. sav

.

Trak

ų r

. sav

.

Šila

lės

r. s

av.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

Aly

tau

s r.

sav

.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.

Var

ėno

s r.

sav

.

Jon

iški

o r

. sav

.

Mo

lėtų

r. s

av.

An

ykšč

ių r

. sav

.

Sku

od

o r

. sav

.

Šiau

lių r

. sav

.

Kel

mė

s r.

sav

.

Šve

nči

on

ių r

. sav

.

Vis

agin

o s

av.

Kal

vari

jos

sav.

Ign

alin

os

r. s

av.

Ukm

ergė

s r.

sav

.

Bir

što

no

sav

.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

38 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

2.3. uždavinys. Mažinti avaringumą ir traumų kelių eismo įvykiuose

skaičių

2.3.1 pav. Standartizuoto mirtingumo dėl transporto įvykių (V00–V99) 100 000 gyv. kartograma (18 rodiklis)

Šaltinis. Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras

Nors Lietuvoje jau ne vienerius metus viena iš pagrindinių prioritetinių sričių, į kurią

kreipiamas didelis dėmesys, avaringumo keliuose mažinimas, 2019 m. Lietuvoje dėl transporto

įvykių (V00–V99) žuvo 214 gyventojų. Visų šių mirčių buvo galima išvengti.

Daugiausiai mirčių transporto įvykiuose patyrė Vilniaus m. (31 mirtis) bei Kauno m. (14

mirčių) savivaldybių gyventojai. Analizuojant mirtingumo dėl transporto įvykių rodiklį, Švenčionių

r., Rokiškio r., Pasvalio r., Šilutės r., Molėtų r. savivaldybių gyventojų rodikliai Lietuvos vidurkį

viršijo apie 2 kartus. Kalvarijos, Panevėžio r., Šakių r. savivaldybių gyventojų rodikliai Lietuvos

vidurkį viršijo net apie 3 kartus. 2019 m. transporto įvykiuose nežuvo nė vienas Birštono, Neringos,

Skuodo r., Alytaus m., Rietavo, Zarasų r.* savivaldybių gyventojas.

* Vertinami tik 2019 m. absoliutūs skaičiai.

100 000 gyv.

0.0 - 1.0 (3)

3.1 - 5.0 (14)

5.0 - 9.4 (21)

9.4 - 12.3 (9)

12.3 - 18.1 (8)

18.1 - 29.1 (5)

39 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Standart.

mirtingumas 100 000 gyv.**

Savivaldybė Standart.

mirtingumas 100 000 gyv.**

Alytaus m. sav., Birštono sav.*, Neringos sav.*,

0,0 Šakių r. sav. 29,1

Palangos m. sav.* 3,1 Kalvarijos sav.* 24,6

Elektrėnų r. sav. 3,2 Panevėžio r. sav. 23,2

Kelmės r. sav. 3,4 Švenčionių r. sav. 21,7

Šiaulių m. sav. 3,4 Šilutės r. sav. 18,1

Lietuvos rodiklis 7,6/100 000 gyv.

2.3.2 pav. Mirtingumas dėl transporto įvykių (V00–V99) 100 000 gyv.**

* 3 metų vidurkis ** Kadangi skaičiuojant santykį su Lietuvos vidurkiu naudoti nestandartizuoti rodikliai (žr. viršutinį paveikslą), o lentelėje rodomi savivaldybių standartizuoti rodikliai, savivaldybių

vietos paveiksle ir lentelėje nesutampa.

0,0

0

0,0

0

0,0

0 0,4

7

0,5

1

0,5

1

0,5

2

0,5

5

0,5

6

0,5

6

0,5

7

0,5

8

0,6

2

0,6

2

0,6

3

0,7

0

0,7

3

0,7

5

0,7

7

0,7

8

0,8

2

0,8

3

0,8

6

0,8

8

0,8

8

0,9

0

0,9

0

0,9

4

1,0

0

1,0

0

1,0

3

1,0

4

1,0

4

1,1

1

1,1

2

1,1

2

1,1

2

1,1

3

1,1

4

1,1

5

1,1

5

1,2

1

1,2

4

1,3

2

1,3

4

1,5

1

1,5

4

1,5

8

1,6

0

1,7

0

1,7

1

1,7

7

1,8

9

1,9

7

2,0

7

2,2

6

2,3

0 2,8

2

2,8

7

2,9

5 3,3

8

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

4

Bir

što

no

sav

.

Ne

rin

gos

sav.

Aly

tau

s m

. sav

.

Vis

agin

o s

av.

Kel

mė

s r.

sav

.

Maž

eiki

ų r

. sav

.

Šiau

lių m

. sav

.

Elek

trėn

ų s

av.

Pal

ango

s m

. sav

.

Zara

sų r

. sav

.

Pag

ėgių

sav

.

Rie

tavo

sav

.

Kla

ipėd

os

m. s

av.

Jon

iški

o r

. sav

.

Kau

no

m. s

av.

Ute

no

s r.

sav

.

Viln

iau

s m

. sav

.

Pan

evė

žio

m. s

av.

Ukm

ergė

s r.

sav

.

Sku

od

o r

. sav

.

Kau

no

r. s

av.

Ras

ein

ių r

. sav

.

Ign

alin

os

r. s

av.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

Akm

en

ės

r. s

av.

Pak

ruo

jo r

. sav

.

Šiau

lių r

. sav

.

LT

Aly

tau

s r.

sav

.

Tau

ragė

s r.

sav

.

Jurb

arko

r. s

av.

Kre

tin

gos

r. s

av.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

Kaz

lų R

ūd

os

sav.

An

ykšč

ių r

. sav

.

Širv

intų

r. s

av.

Bir

žų r

. sav

.

Kėd

ain

ių r

. sav

.

Lazd

ijų r

. sav

.

Mar

ijam

po

lės

sav.

Var

ėno

s r.

sav

.

Telš

ių r

. sav

.

Dru

skin

inkų

sav

.

Pri

enų

r. s

av.

Ku

piš

kio

r. s

av.

Plu

ngė

s r.

sav

.

Trak

ų r

. sav

.

Šalč

inin

kų r

. sav

.

Viln

iau

s r.

sav

.

Šila

lės

r. s

av.

Jon

avo

s r.

sav

.

Mo

lėtų

r. s

av.

Šilu

tės

r. s

av.

Pas

valio

r. s

av.

Ro

kišk

io r

. sav

.

Šve

nči

on

ių r

. sav

.

Kal

vari

jos

sav.

Pan

evė

žio

r. s

av.

Šaki

ų r

. sav

.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

40 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

2.3.3 pav. Pėsčiųjų mirtingumo dėl transporto įvykių (V00–V09) 100 000 gyv. kartograma (19 rodiklis)

Šaltinis. Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras

Lietuvoje 2019 m. transporto įvykių metu žuvo 63 pėstieji. Daugiausia – 68,3 proc. (43

atvejai) pėsčiųjų žuvo susižeidę, kai jie susidūrė su lengvuoju automobiliu, pikapu ar dengtu

sunkvežimiu.

2019 m. net 26-iose (iš 60) savivaldybėse gyvenę pėstieji nežuvo transporto įvykyje.

Savivaldybėms, kurios Lietuvos vidurkį viršijo apie 2 kartus ir daugiau (Vilniaus r.,

Šalčininkų r., Švenčionių r., Jonavos r. Radviliškio r.), reikėtų išsamiau išnagrinėti bei įvertinti

situaciją ir priimti sprendimus, žmonių žūtims keliuose mažinti.

100 000 gyv.

0.0 - 1.7 (29)

1.7 - 2.4 (7)

2.4 - 3.4 (7)

3.4 - 4.2 (4)

4.2 - 6.7 (9)

8.1 - 9.7 (4)

41 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Mirtingumas 100 000 gyv. Savivaldybė

Mirtingumas 100 000 gyv.

Ukmergės r. sav., Raseinių r. sav., Prienų r. sav., Neringos sav. *, Kretingos r. sav., Joniškio r. sav., Šilutės r. sav., Kelmės r. sav., Biržų r. sav., Panevėžio r. sav., Alytaus m. sav., Alytaus r. sav., Vilkaviškio r. sav., Jurbarko r. sav., Šilalės r. sav., Tauragės r. sav., Ignalinos r. sav. *, Molėtų r. sav. *, Anykščių r. sav., Birštono sav.*, Rokiškio r. sav., Kupiškio r. sav.*, Kalvarijos sav.*, Plungės r. sav., Rietavo sav.*, Zarasų

r. sav. *

0,0

Šalčininkų r. sav. 9,7

Jonavos r. sav. 9,7

Švenčionių r. sav. 8,6

Vilniaus r. sav. 8,1

Radviliškio r. sav. 5,7

Lietuvos rodiklis 2,3/100 000 gyv.

2.3.4 pav. Pėsčiųjų mirtingumas dėl transporto įvykių (V00–V09) 100 000 gyv.

* 3 metų slankusis vidurkis

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0 0,3

0

0,4

4 0,7

5

0,7

6

0,7

9

0,8

2

0,8

6

0,8

8

0,8

8

0,9

7

1,0

0

1,0

7

1,0

8

1,1

2

1,1

9

1,2

7

1,3

6

1,3

9

1,4

9

1,5

2

1,5

3

1,6

4

1,8

6

1,9

0

1,9

1

1,9

2

1,9

3

2,0

5

2,1

1

2,3

4

2,5

2

3,5

7 3,8

3 4,2

9

4,3

2

0

0,5

1

1,52

2,5

3

3,5

4

4,5

5

Ukm

ergė

s r.

sav

.

Bir

što

no

sav

.

Pri

enų

r. s

av.

Ras

ein

ių r

. sav

.

Ne

rin

gos

sav.

Kre

tin

gos

r. s

av.

Šilu

tės

r. s

av.

Jon

iški

o r

. sav

.

Kel

mė

s r.

sav

.

Bir

žų r

. sav

.

Ku

piš

kio

r. s

av.

Pan

evė

žio

r. s

av.

Ro

kišk

io r

. sav

.

Aly

tau

s m

. sav

.

Aly

tau

s r.

sav

.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

Kal

vari

jos

sav.

Jurb

arko

r. s

av.

Šila

lės

r. s

av.

Tau

ragė

s r.

sav

.

Plu

ngė

s r.

sav

.

Rie

tavo

sav

.

An

ykšč

ių r

. sav

.

Ign

alin

os

r. s

av.

Mo

lėtų

r. s

av.

Zara

sų r

. sav

.

Kla

ipėd

os

m. s

av.

Šiau

lių m

. sav

.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

Akm

en

ės

r. s

av.

Vis

agin

o s

av.

Mar

ijam

po

lės

sav.

Maž

eiki

ų r

. sav

.

Viln

iau

s m

. sav

.

Sku

od

o r

. sav

.

Kėd

ain

ių r

. sav

.

LT

Šiau

lių r

. sav

.

Kau

no

m. s

av.

Telš

ių r

. sav

.

Ute

no

s r.

sav

.

Kaz

lų R

ūd

os

sav.

Trak

ų r

. sav

.

Kau

no

r. s

av.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.

Dru

skin

inkų

sav

.

Pak

ruo

jo r

. sav

.

Šaki

ų r

. sav

.

Elek

trėn

ų s

av.

Pal

ango

s m

. sav

.

Širv

intų

r. s

av.

Pas

valio

r. s

av.

Pag

ėgių

sav

.

Pan

evė

žio

m. s

av.

Var

ėno

s r.

sav

.

Lazd

ijų r

. sav

.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Viln

iau

s r.

sav

.

Šve

nči

on

ių r

. sav

.

Jon

avo

s r.

sav

.

Šalč

inin

kų r

. sav

.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

42 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

2.3.4 pav. Transporto įvykiuose patirtų traumų (V00–V99) 100 000 gyv. kartograma (20 rodiklis)

Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras,

Privalomojo sveikatos draudimo informacinė sistema SVEIDRA

Nors Lietuvoje ir skiriamas nemažas dėmesys avaringumui keliuose mažinti, 2019 m.

stacionare užregistruoti 1 864 ligoniai, patyrę traumą kelyje, tai yra 213 traumų daugiau nei 2018 m.

Taip pat pastebima, kad žuvusiųjų dėl traumų keliuose 2019 m. buvo 8,7 kartų mažiau – 214

asmenų, palyginti su tuo pačiu metu patyrusiųjų traumas statistika.

Daugiausiai transporto įvykiuose patirtų traumų (V00–V99) 2019 m. užregistruota didžiųjų

šalies savivaldybių gyventojams (Vilniaus m. sav. – 239, Kauno m. sav. – 180, Klaipėdos m. sav. –

128). Tai lėmė didesni ir intensyvesni transporto priemonių srautai didžiuosiuose šalies mietuose.

Tačiau, vertinant rodiklius, šios savivaldybės atsiduria mažiausiose ar vidutinėse pozicijose, o

didžiausiose atsiduria Rietavo r. sav.* – 120,3/100 000 gyv. (9 traumų atvejai) ir Pakruojo* r. sav. –

117,1/100 000 gyv. (vidutiniškai 23 traumų atvejai per metus). Šios savivaldybės Lietuvos vidurkį

viršijo apie 2 kartus.

* 3 metų slankusis vidurkis

100 000 gyv.

26 - 43 (5)

43 - 52 (8)

52 - 67 (14)

67 - 82 (19)

82 - 94 (10)

94 - 121 (4)

43 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Rodiklis

100 000 gyv. Savivaldybė Rodiklis

100 000 gyv.

Pagėgių sav.* 26,1 Rietavo r. sav. * 120,3

Elektrėnų sav. 37,8 Pakruojo r. sav. * 117,1

Raseinių r. sav. 38,0 Šiaulių r. sav. 115,7

Neringos sav. * 40,0 Šiaulių m. sav. 115,1

Vilniaus m. sav. 42,9 Plungės r. sav. 93,5

Lietuvos rodiklis 66,7/100 000 gyv.

2.3.5 pav. Transporto įvykiuose patirtos traumos (V00–V99) 100 000 gyv.

* 3 metų slankusis vidurkis

0,3

9 0,5

7

0,5

7

0,6

0

0,6

4

0,7

1

0,7

2

0,7

2

0,7

4

0,7

4

0,7

5

0,7

6

0,7

7

0,8

1

0,8

3

0,8

3

0,8

5

0,8

6

0,8

7

0,8

8

0,8

9

0,8

9

0,9

4

0,9

6

0,9

6

0,9

6

1,0

0

1,0

0

1,0

1

1,0

2

1,0

2

1,0

5

1,0

6

1,0

7

1,0

7

1,1

0

1,1

1

1,1

1

1,1

1

1,1

3

1,1

6

1,1

7

1,1

8

1,1

8

1,2

1

1,2

2

1,2

3

1,2

9

1,2

9

1,2

9

1,2

9

1,3

0

1,3

4

1,3

9

1,4

0

1,4

0

1,4

0

1,7

2

1,7

3

1,7

6

1,8

0

00,20,40,60,8

11,21,41,61,8

2

Pag

ėgių

sav

.

Elek

trėn

ų s

av.

Ras

ein

ių r

. sav

.

Ne

rin

gos

sav.

Viln

iau

s m

. sav

.

Šilu

tės

r. s

av.

Bir

što

no

sav

.

Mar

ijam

po

lės

sav.

Viln

iau

s r.

sav

.

Šila

lės

r. s

av.

Pri

enų

r. s

av.

Ukm

ergė

s r.

sav

.

Zara

sų r

. sav

.

Širv

intų

r. s

av.

Kau

no

r. s

av.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

Var

ėno

s r.

sav

.

Aly

tau

s r.

sav

.

Aly

tau

s m

. sav

.

Trak

ų r

. sav

.

Ign

alin

os

r. s

av.

Kal

vari

jos

sav.

Kau

no

m. s

av.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.

Pal

ango

s m

. sav

.

Ute

no

s r.

sav

.

LT

Lazd

ijų r

. sav

.

Sku

od

o r

. sav

.

Šalč

inin

kų r

. sav

.

Tau

ragė

s r.

sav

.

Kėd

ain

ių r

. sav

.

Ro

kišk

io r

. sav

.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

Mo

lėtų

r. s

av.

Telš

ių r

. sav

.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Bir

žų r

. sav

.

Kaz

lų R

ūd

os

sav.

Jurb

arko

r. s

av.

Jon

avo

s r.

sav

.

Pas

valio

r. s

av.

Dru

skin

inkų

sav

.

Ku

piš

kio

r. s

av.

Vis

agin

o s

av.

Jon

iški

o r

. sav

.

Pan

evė

žio

r. s

av.

An

ykšč

ių r

. sav

.

Maž

eiki

ų r

. sav

.

Kla

ipėd

os

m. s

av.

Šve

nči

on

ių r

. sav

.

Pan

evė

žio

m. s

av.

Akm

en

ės

r. s

av.

Šaki

ų r

. sav

.

Kre

tin

gos

r. s

av.

Kel

mė

s r.

sav

.

Plu

ngė

s r.

sav

.

Šiau

lių m

. sav

.

Šiau

lių r

. sav

.

Pak

ruo

jo r

. sav

.

Rie

tavo

sav

.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

44 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

2.4. uždavinys. Mažinti oro, vandens ir dirvožemio užterštumą, triukšmą

2.4.1 pav. Į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekio, tenkančio 1 kvadratiniam kilometrui 2019 m. kartograma (21 rodiklis)

Šaltinis. Aplinkos apsaugos agentūra

Lietuvoje 2019 m. į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmesta 970 kg teršalų,

tenkančių 1 kvadratiniam kilometrui. Mažiausiai teršalų į atmosferą išmesta Pagėgių sav. – 61

kg/km2, Šalčininkų r. sav. – 71 kg/km2 ir Skuodo r. sav. – 94 kg/km2. Tuo tarpu labiausiai užterštu

oru kvėpuojantys gyventojai gyveno Panevėžio m., Klaipėdos m. ir Kauno m. savivaldybėse. Jose

2019 m. išmesta nuo 29 iki 34,4 tūkst. kg teršalų kvadratiniam kilometrui. Vis dėlto didžioji

dauguma savivaldybių neviršijo Lietuvos vidurkio (2.4.2 pav.).

Kg / kv. km

61 - 491 (41)

491 - 1574 (8)

1574 - 4576 (3)

4576 - 11985 (4)

11985 - 17770 (1)

17770 - 34387 (3)

45 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

2.4.2 pav. Į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis, tenkantis 1 kvadratiniam kilometrui

* 3 metų slankusis vidurkis

0,0

6

0,0

7

0,1

0

0,1

0

0,1

0

0,1

1

0,1

1

0,1

1

0,1

2

0,1

2

0,1

4

0,1

4

0,1

4

0,1

4

0,1

6

0,1

6

0,1

7

0,1

8

0,1

9

0,1

9

0,2

0

0,2

1

0,2

1

0,2

1

0,2

3

0,2

3

0,2

4

0,2

7

0,2

9

0,3

2

0,3

2

0,3

2

0,3

5

0,3

6

0,3

9

0,4

3

0,4

4

0,4

5

0,4

9

0,5

0

0,5

1

0,6

6

0,8

3

0,9

0

1,0

0

1,0

2

1,0

6

1,2

2

1,4

7

1,6

2 3,7

8

4,2

0

4,7

2

8,8

3

10

,18

11

,69

12

,36

18

,33

30

,52

30

,58

35

,47

0

5

10

15

20

25

30

35

40

Pag

ėgių

sav

.

Šalč

inin

kų r

. sav

.

Sku

od

o r

. sav

.

Lazd

ijų r

. sav

.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

Kel

mė

s r.

sav

.

Trak

ų r

. sav

.

Pan

evė

žio

r. s

av.

Zara

sų r

. sav

.

Pri

enų

r. s

av.

Šaki

ų r

. sav

.

Šve

nči

on

ių r

. sav

.

Var

ėno

s r.

sav

.

Ign

alin

os

r. s

av.

Pak

ruo

jo r

. sav

.

Šila

lės

r. s

av.

Ras

ein

ių r

. sav

.

Mo

lėtų

r. s

av.

Bir

žų r

. sav

.

An

ykšč

ių r

. sav

.

Šilu

tės

r. s

av.

Širv

intų

r. s

av.

Kre

tin

gos

r. s

av.

Jurb

arko

r. s

av.

Šiau

lių r

. sav

.

Jon

iški

o r

. sav

.

Aly

tau

s r.

sav

.

Ku

piš

kio

r. s

av.

Tau

ragė

s r.

sav

.

Kau

no

r. s

av.

Kal

vari

jos

sav.

Ne

rin

gos

sav.

Pas

valio

r. s

av.

Ro

kišk

io r

. sav

.

Ukm

ergė

s r.

sav

.

Rie

tavo

sav

.

Viln

iau

s r.

sav

.

Telš

ių r

. sav

.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Ute

no

s r.

sav

.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.

Plu

ngė

s r.

sav

.

Bir

što

no

sav

.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

LT

Dru

skin

inkų

sav

.

Kėd

ain

ių r

. sav

.

Mar

ijam

po

lės

sav.

Kaz

lų R

ūd

os

sav.

Elek

trėn

ų s

av.

Jon

avo

s r.

sav

.

Pal

ango

s m

. sav

.

Akm

en

ės

r. s

av.

Viln

iau

s m

. sav

.

Vis

agin

o s

av.

Aly

tau

s m

. sav

.

Šiau

lių m

. sav

.

Maž

eiki

ų r

. sav

.

Kau

no

m. s

av.

Kla

ipėd

os

m. s

av.

Pan

evė

žio

m. s

av.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Kg / km2 Savivaldybė Kg / km2

Pagėgių sav.* 61 Panevėžio m. sav. 34386

Šalčininkų r. sav. 71 Klaipėdos m. sav. 29649

Skuodo r. sav.* 94 Kauno m. sav. 29587

Lazdijų r. sav.* 96 Mažeikių r. sav. 17770

Vilkaviškio r. sav. 97 Šiaulių m. sav. 11984

Lietuvos rodiklis 970 kg / km2

46 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

3 tikslas. Formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą

3.1. uždavinys. Sumažinti alkoholinių gėrimų, tabako vartojimą, neteisėtą

narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą ir prieinamumą

3.1.1 pav. Standartizuoto mirtingumo dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu (F11, F12, F14,

F15, F16, F19, X41, X42, X61, X62, Y11, Y12), 100 000 gyv. kartograma (24 rodiklis)

Šaltinis. Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras

2019 m. Lietuvoje dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo mirė 81

asmuo, t. y. 2 asmenimis mažiau nei 2018 m. (mirtingumo rodiklis – 2,9/100 000 gyv.*). Didžiausi

standartizuoto mirtingumo rodikliai buvo šalies pietrytinėje dalyje (3.1.2 pav.). Tuo tarpu 32-iose

savivaldybėse per visus metus („mažosiose“ savivaldybėse per 3 metus) dėl minėtų priežasčių

nebuvo nė vieno mirties atvejo.

* Mirtingumo rodiklis pateikiamas nestandartizuotas.

100 000 gyv.

0.0 - 0.9 (32)

0.9 - 2.1 (5)

2.1 - 3.5 (8)

3.5 - 5.8 (8)

6.4 - 9.7 (5)

13.4 - 16.1 (2)

47 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

3.1.2 pav. Mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu (F11, F12, F14, F15, F16, F19, X41, X42, X61, X62, Y11, Y12) 100 000 gyv.

* Kadangi skaičiuojant santykį su Lietuvos vidurkiu naudoti nestandartizuoti rodikliai (žr. viršutinį paveikslą), o lentelėje rodomi savivaldybių standartizuoti rodikliai, kai kurių

savivaldybių vietos paveiksle ir lentelėje nesutampa.

* 3 metų vidurkis

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0 0,3

5

0,3

6

0,5

9

0,5

9

0,6

1

0,6

7

0,7

6

0,8

0

0,8

7

0,9

8

0,9

9

1,0

0

1,0

3

1,0

6

1,1

2

1,3

2

1,3

3

1,3

7

1,4

7

1,4

9

1,5

0

1,6

6

1,6

7 2,3

2

2,3

2

2,3

7 2,7

5

3,7

1 4,3

4

00,5

11,5

22,5

33,5

44,5

5

Širv

intų

r. s

av.

Ukm

ergė

s r.

sav

.

Bir

što

no

sav

.

Jon

avo

s r.

sav

.

Kėd

ain

ių r

. sav

.

Ras

ein

ių r

. sav

.

Ne

rin

gos

sav.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

Kre

tin

gos

r. s

av.

Šilu

tės

r. s

av.

Jon

iški

o r

. sav

.

Kel

mė

s r.

sav

.

Bir

žų r

. sav

.

Ku

piš

kio

r. s

av.

Pan

evė

žio

r. s

av.

Pas

valio

r. s

av.

Ro

kišk

io r

. sav

.

Aly

tau

s r.

sav

.

Var

ėno

s r.

sav

.

Mar

ijam

po

lės

sav.

Šaki

ų r

. sav

.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

Kal

vari

jos

sav.

Jurb

arko

r. s

av.

Šila

lės

r. s

av.

Tau

ragė

s r.

sav

.

Plu

ngė

s r.

sav

.

Rie

tavo

sav

.

An

ykšč

ių r

. sav

.

Mo

lėtų

r. s

av.

Ute

no

s r.

sav

.

Zara

sų r

. sav

.

Viln

iau

s r.

sav

.

Kau

no

r. s

av.

Dru

skin

inkų

sav

.

Pak

ruo

jo r

. sav

.

Lazd

ijų r

. sav

.

Maž

eiki

ų r

. sav

.

Ign

alin

os

r. s

av.

Pan

evė

žio

m. s

av.

Telš

ių r

. sav

.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Kaz

lų R

ūd

os

sav. LT

Šiau

lių m

. sav

.

Trak

ų r

. sav

.

Šalč

inin

kų r

. sav

.

Kau

no

m. s

av.

Pri

enų

r. s

av.

Sku

od

o r

. sav

.

Pal

ango

s m

. sav

.

Šve

nči

on

ių r

. sav

.

Pag

ėgių

sav

.

Šiau

lių r

. sav

.

Viln

iau

s m

. sav

.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.

Kla

ipėd

os

m. s

av.

Akm

en

ės

r. s

av.

Aly

tau

s m

. sav

.

Vis

agin

o s

av.

Elek

trėn

ų s

av.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė

Stan

d. m

irti

ngu

mas

1

00 0

00

gyv

.**

Savivaldybė

Stan

d. m

irti

ngu

mas

1

00 0

00

gyv

.**

Širvintų r. sav.*, Ukmergės r. sav., Birštono sav.*, Jonavos r. sav., Kėdainių r. sav., Raseinių r. sav., Neringos sav.*, Klaipėdos r. sav., Kretingos r. sav., Šilutės r. sav., Joniškio r. sav., Kelmės r. sav., Biržų r. sav., Kupiškio r. sav.*, Panevėžio r. sav., Pasvalio r. sav., Rokiškio r. sav., Alytaus r. sav., Varėnos r. sav., Marijampolės sav., Šakių r. sav., Vilkaviškio r. sav., Kalvarijos sav.*, Jurbarko r. sav., Šilalės r. sav., Tauragės r. sav., Plungės r. sav., Rietavo sav.*, Anykščių r. sav., Molėtų r. sav.*, Utenos r. sav., Zarasų r. sav.*

0,0

Visagino sav.* 16,1

Elektrėnų r. sav. 13,4

Akmenės r. sav.* 8,7

Alytaus m. sav. 7,4

Kaišiadorių r. sav. 7,2

Lietuvos rodiklis 3,0/100 000 gyv.

48 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

3.1.3 pav. Standartizuoto mirtingumo dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu (E24.4, F10, G31.2, G40.5, G62.1, G72.1, I42.6, K29.2, K70, K85.2, K86.0, P04.3, X45, X65, Y15), 100 000 gyv.

kartograma (25 rodiklis)

Šaltinis. Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras

Alkoholio vartojimas sukelia sunkias socialines pasekmes bei sveikatos sutrikimus,

kurie gali baigtis ir mirtimi. Tai skrandžio, kepenų bei kasos ligos, atsitiktiniai ir tyčiniai

apsinuodijimai, vaisiaus ir naujagimio patologijos, psichikos ir elgesio sutrikimai, epilepsiniai

sindromai, polineuropatijos, miopatijos ir kt. Standartizuotas mirtingumo rodiklis dėl priežasčių,

susijusių su alkoholio vartojimu, buvo didesnis rytinėje ir pietrytinėje Lietuvos dalyje (3.1.3 pav.).

Iš viso pastaraisiais metais Lietuvoje dėl alkoholio vartojimo mirė 534 asmenys, t. y. 27 asmenimis

daugiau nei 2018 m. (mirtingumo rodiklis – 19,1/100 000 gyv.*). Taip pat pastebima, kad 2019 m.

nebuvo nei vienos savivaldybės, kurioje nebūtų mirčių, susijusių su alkoholio vartojimu**.

* Mirtingumo rodiklis pateikiamas nestandartizuotas.

** „Mažųjų“ savivaldybių rodikliai vertinami naudojant 3 metų vidurkį.

100 000 gyv.

3.4 - 12.9 (16)

12.9 - 18.1 (12)

18.1 - 22.2 (7)

23.4 - 27.8 (7)

28.3 - 39.3 (13)

43.8 - 59.3 (5)

49 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

3.1.4 pav. Mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu (E24.4, F10, G31.2, G40.5, G62.1, G72.1, I42.6, K29.2, K70, K85.2, K86.0, P04.3, X45, X65, Y15), 100 000 gyv. **

* 3 metų vidurkis

** Kadangi skaičiuojant santykį su Lietuvos vidurkiu naudoti nestandartizuoti rodikliai (žr. viršutinį paveikslą), o lentelėje rodomi savivaldybių standartizuoti rodikliai, savivaldybių

vietos paveiksle ir lentelėje nesutampa.

0,2

3

0,2

8

0,3

5

0,3

9

0,4

4

0,4

4

0,4

7

0,4

7

0,4

9

0,5

0

0,5

2

0,5

6

0,5

6

0,6

0

0,6

2

0,6

6

0,6

8

0,6

9

0,7

6

0,8

0

0,8

1

0,8

1

0,8

4

0,8

7

0,8

8

0,9

1

0,9

3

0,9

4

1,0

0

1,0

1

1,0

3

1,0

3

1,0

4

1,0

8

1,1

0

1,1

5

1,2

4

1,2

6

1,3

3

1,3

5

1,3

7

1,4

0

1,4

5

1,5

3

1,5

7

1,6

3

1,6

9

1,7

0

1,7

8

1,7

9

1,8

6

1,9

1

1,9

6

1,9

8

2,0

0

2,0

9 2,3

7

2,3

9

2,4

8 2,9

5

3,1

6

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

Rie

tavo

sav

.

Kre

tin

gos

r. s

av.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.

Šaki

ų r

. sav

.

Kau

no

r. s

av.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

Šila

lės

r. s

av.

Plu

ngė

s r.

sav

.

Kal

vari

jos

sav.

Ras

ein

ių r

. sav

.

Ne

rin

gos

sav.

Pal

ango

s m

. sav

.

Kla

ipėd

os

m. s

av.

Kau

no

m. s

av.

Jurb

arko

r. s

av.

Elek

trėn

ų s

av.

Pag

ėgių

sav

.

Viln

iau

s m

. sav

.

Jon

avo

s r.

sav

.

Aly

tau

s r.

sav

.

Pri

enų

r. s

av.

Kel

mė

s r.

sav

.

Bir

što

no

sav

.

Mar

ijam

po

lės

sav.

Šiau

lių r

. sav

.

Pas

valio

r. s

av.

Šiau

lių m

. sav

.

Vis

agin

o s

av.

LT

Lazd

ijų r

. sav

.

Pan

evė

žio

m. s

av.

Ku

piš

kio

r. s

av.

Sku

od

o r

. sav

.

Akm

en

ės

r. s

av.

Šilu

tės

r. s

av.

Kėd

ain

ių r

. sav

.

Tau

ragė

s r.

sav

.

Pak

ruo

jo r

. sav

.

Maž

eiki

ų r

. sav

.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

Bir

žų r

. sav

.

Ute

no

s r.

sav

.

Telš

ių r

. sav

.

Viln

iau

s r.

sav

.

An

ykšč

ių r

. sav

.

Pan

evė

žio

r. s

av.

Širv

intų

r. s

av.

Šalč

inin

kų r

. sav

.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Dru

skin

inkų

sav

.

Ukm

ergė

s r.

sav

.

Zara

sų r

. sav

.

Ign

alin

os

r. s

av.

Aly

tau

s m

. sav

.

Jon

iški

o r

. sav

.

Trak

ų r

. sav

.

Mo

lėtų

r. s

av.

Kaz

lų R

ūd

os

sav.

Var

ėno

s r.

sav

.

Ro

kišk

io r

. sav

.

Šve

nči

on

ių r

. sav

.San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Standart.

mirtingumas 100 000 gyv.

Savivaldybė Standart.

mirtingumas 100 000 gyv.

Rietavo sav.* 3,4 Rokiškio r. sav. 59,3

Kretingos r. sav. 5,7 Švenčionių r. sav. 58,9

Šakių r. sav. 6,8 Varėnos r. sav. 49,9

Kaišiadorių r. sav. 7,4 Molėtų r. sav. 46,5

Šilalės r. sav. 7,4 Kazlų Rūdos sav.* 43,8

Lietuvos rodiklis 18,5/100 000 gyv.

50 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

3.1.5 pav. Nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda (nusikaltimai), 100 000 gyv. kartograma (26 rodiklis)

Šaltinis. Lietuvos statistikos departamentas

2019 m. Lietuvoje užregistruota 2071 nusikalstama veika (2018 m. 2403), susijusi su

disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda (74,1/100 000 gyv.). Šios rūšies

nusikalstamos veiklos 2019 m. užfiksuotos visose Lietuvos savivaldybėse. Tačiau šalies vidurkis,

lyginant su 2018 m., sumažėjo 13,6 proc. (nuo 85,8 iki 74,1/100 000 gyv.) (3.1.6 pav.). Taip pat

pastebima, kad didžioji dauguma savivaldybių 2019 m. neviršijo Lietuvos vidurkio. Tačiau keletas

savivaldybių vidurkį viršijo labai ženkliai – apie 3 ar net 5 kartus.

100 000 gyv.

3 - 31 (24)

31 - 53 (16)

53 - 75 (9)

75 - 121 (6)

121 - 192 (4)

192 - 350 (1)

51 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

3.1.6 pav. Nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda (nusikaltimai), 100 000 gyv.

* 3 metų slankusis vidurkis

0,0

5

0,0

6

0,1

0

0,1

0

0,1

1

0,1

1

0,1

4

0,1

6

0,1

6

0,1

8

0,2

0

0,2

3

0,2

3

0,2

4

0,2

4

0,2

9

0,2

9

0,3

2

0,3

2

0,3

3

0,3

4

0,3

4

0,4

0

0,4

1

0,4

6

0,4

7

0,4

7

0,4

8

0,4

9

0,5

2

0,5

3

0,5

4

0,5

5

0,5

7

0,6

0

0,6

0

0,6

0

0,6

6

0,6

9

0,7

0

0,7

6

0,8

1

0,8

2

0,8

7

0,8

8

0,8

9

0,9

4

0,9

8

1,0

0

1,0

1

1,1

0 1,4

5

1,4

5

1,4

7

1,4

9

1,6

2 1,8

7

2,0

8

2,1

6 2,5

9

4,7

2

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

4

4,5

5

Aly

tau

s r.

sav

.

Rie

tavo

sav

.

Pri

enų

r. s

av.

Kel

mė

s r.

sav

.

Sku

od

o r

. sav

.

Bir

što

no

sav

.

Kre

tin

gos

r. s

av.

Ku

piš

kio

r. s

av.

Jurb

arko

r. s

av.

Šila

lės

r. s

av.

Šaki

ų r

. sav

.

Akm

en

ės

r. s

av.

Širv

intų

r. s

av.

Bir

žų r

. sav

.

Kėd

ain

ių r

. sav

.

Ro

kišk

io r

. sav

.

An

ykšč

ių r

. sav

.

Ukm

ergė

s r.

sav

.

Jon

iški

o r

. sav

.

Mo

lėtų

r. s

av.

Telš

ių r

. sav

.

Pan

evė

žio

r. s

av.

Lazd

ijų r

. sav

.

Plu

ngė

s r.

sav

.

Zara

sų r

. sav

.

Šve

nči

on

ių r

. sav

.

Pas

valio

r. s

av.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

Pak

ruo

jo r

. sav

.

Kau

no

r. s

av.

Maž

eiki

ų r

. sav

.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Šiau

lių r

. sav

.

Elek

trėn

ų s

av.

Ras

ein

ių r

. sav

.

Dru

skin

inkų

sav

.

Tau

ragė

s r.

sav

.

Trak

ų r

. sav

.

Kaz

lų R

ūd

os

sav.

Var

ėno

s r.

sav

.

Ute

no

s r.

sav

.

Pan

evė

žio

m. s

av.

Pag

ėgių

sav

.

Pal

ango

s m

. sav

.

Kau

no

m. s

av.

Šilu

tės

r. s

av.

Šiau

lių m

. sav

.

Viln

iau

s r.

sav

.

LT

Ign

alin

os

r. s

av.

Kla

ipėd

os

m. s

av.

Mar

ijam

po

lės

sav.

Aly

tau

s m

. sav

.

Jon

avo

s r.

sav

.

Ne

rin

gos

sav.

Šalč

inin

kų r

. sav

.

Viln

iau

s m

. sav

.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

Kal

vari

jos

sav.

Vis

agin

o s

av.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Rodiklis

100 000 gyv. Savivaldybė

Rodiklis 100 000 gyv.

Alytaus r. sav. 3,8 Kaišiadorių r. sav. 350,0

Rietavo sav.* 4,5 Visagino sav.* 191,7

Prienų r. sav. 7,7 Kalvarijos sav.* 160,2

Kelmės r. sav. 7,8 Vilkaviškio r. sav. 154,3

Skuodo r. sav.* 8,0 Vilniaus m. sav. 138,2

Lietuvos rodiklis 74,1/100 000 gyv.

52 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

3.1.7 pav. Gyventojų skaičiaus, tenkančio vienai licencijai verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais kartograma (27 rodiklis)

Šaltinis. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas

Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais

– tai rodiklis, kuris atspindi tabako gaminių prieinamumą. Maža rodiklio reikšmė parodo, kad

licencijų išduota daug, todėl vienai jų tenka mažai gyventojų (geresnis prieinamumas). Mažiausiai

gyventojų vienai licencijai (didelis prieinamumas) pietrytinėje ir šiaurės rytinėje Lietuvos dalyse

(3.1.7 pav.). Šalyje 2019 m. vidutiniškai vienai licencijai teko apie 199,2 gyventojų. Daugiausiai

licencijų, palyginti su gyventojų skaičiumi, išduota Palangos m. sav. (70,1 gyv./licencijai*), o

mažiausiai – Elektrėnų savivaldybėje (395,0 gyv./licencijai) (3.1.8 pav.).

* 3 metų slankusis vidurkis

Gyv./1-ai licencijai

70 - 146 (11)

146 - 171 (9)

171 - 197 (13)

197 - 235 (12)

235 - 321 (10)

321 - 396 (5)

53 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

3.1.8 pav. Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais

* 3 metų slankusis vidurkis

0,3

5

0,6

3

0,6

7

0,6

9

0,6

9

0,6

9

0,7

0

0,7

1

0,7

2

0,7

3

0,7

3

0,7

5

0,7

7

0,7

8

0,7

8

0,8

0

0,8

0

0,8

1

0,8

5

0,8

6

0,8

6

0,9

0

0,9

1

0,9

3

0,9

4

0,9

4

0,9

4

0,9

4

0,9

7

0,9

8

0,9

8

0,9

8

0,9

9

1,0

0

1,0

1

1,0

2

1,0

3

1,0

4

1,0

6

1,0

6

1,0

7

1,1

0

1,1

2

1,1

2

1,1

4

1,1

8

1,2

6

1,2

6

1,2

8

1,3

3

1,3

4

1,3

7

1,4

3

1,5

0

1,5

4

1,6

1

1,7

0

1,8

0 1,9

3

1,9

6

1,9

8

0

0,5

1

1,5

2

2,5

Pal

ango

s m

. sav

.

An

ykšč

ių r

. sav

.

Ne

rin

gos

sav.

Dru

skin

inkų

sav

.

Jon

iški

o r

. sav

.

Širv

intų

r. s

av.

Šalč

inin

kų r

. sav

.

Bir

što

no

sav

.

Ign

alin

os

r. s

av.

Bir

žų r

. sav

.

Trak

ų r

. sav

.

Mo

lėtų

r. s

av.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

Var

ėno

s r.

sav

.

Telš

ių r

. sav

.

Tau

ragė

s r.

sav

.

Pri

enų

r. s

av.

Pag

ėgių

sav

.

Kau

no

m. s

av.

Ku

piš

kio

r. s

av.

Ras

ein

ių r

. sav

.

Sku

od

o r

. sav

.

Pas

valio

r. s

av.

Ro

kišk

io r

. sav

.

Ukm

ergė

s r.

sav

.

Viln

iau

s m

. sav

.

Šilu

tės

r. s

av.

Rie

tavo

sav

.

Lazd

ijų r

. sav

.

Kla

ipėd

os

m. s

av.

Pan

evė

žio

r. s

av.

Maž

eiki

ų r

. sav

.

Kėd

ain

ių r

. sav

.

LT

Aly

tau

s r.

sav

.

Ute

no

s r.

sav

.

Šiau

lių r

. sav

.

Kal

vari

jos

sav.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.

Kaz

lų R

ūd

os

sav.

Pak

ruo

jo r

. sav

.

Plu

ngė

s r.

sav

.

Kel

mė

s r.

sav

.

Šila

lės

r. s

av.

Šve

nči

on

ių r

. sav

.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

Aly

tau

s m

. sav

.

Zara

sų r

. sav

.

Kre

tin

gos

r. s

av.

Viln

iau

s r.

sav

.

Jurb

arko

r. s

av.

Kau

no

r. s

av.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Mar

ijam

po

lės

sav.

Šaki

ų r

. sav

.

Jon

avo

s r.

sav

.

Šiau

lių m

. sav

.

Akm

en

ės

r. s

av.

Elek

trėn

ų s

av.

Vis

agin

o s

av.

Pan

evė

žio

m. s

av.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Asmenų sk.

1-ai licencijai Savivaldybė

Asmenų sk. 1-ai licencijai

Palangos m. sav.* 70,1 Panevėžio m. sav. 395,0

Anykščių r. sav. 125,4 Visagino sav.* 390,0

Neringos sav.* 134,3 Elektrėnų sav. 384,4

Druskininkų sav.* 136,5 Akmenės r. sav.* 357,5

Joniškio r. sav. 136,7 Šiaulių m. sav. 339,5

Lietuvos rodiklis 199,2/1-ai licencijai

54 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

3.1.9 pav. Gyventojų skaičiaus, tenkančio vienai licencijai verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais kartograma (28 rodiklis)

Šaltinis. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas

Vertinant alkoholinių gaminių prieinamumą, svarbu atsižvelgti į tai, kiek vienai

licencijai tenka gyventojų. Iš viso 2019 m. išduotų ir galiojančių liepos 1 d. licencijų verstis

mažmenine prekyba alkoholiniais gaminiais buvo 16 314 (2 285-iomis daugiau nei skirtų verstis

mažmenine prekyba tabako gaminiais). Vidutiniškai Lietuvoje 2019 m. vienai licencijai prekiauti

tabako gaminiais teko 171,3 gyventojų. Maža rodiklio reikšmė parodo, kad licencijų išduota daug,

todėl vienai jų tenka mažai gyventojų (didesnis prieinamumas). Mažiausiai gyventojų, tenkančių

vienai licencijai, t. y. didžiausias alkoholio prieinamumas, buvo Neringos (41,8 gyv./licencijai) ir

kitose kurortinėse Lietuvos savivaldybėse. 2019 m. daugiausiai gyventojų, tenkančių 1 licencijai

(mažiausias prieinamumas), buvo Alytaus m., Elektrėnų, Visagino, Akmenės r. ir Radviliškio r.

savivaldybėse (3.1.10 pav.).

Gyv./1-ai licencijai

41 - 144 (16)

144 - 187 (17)

187 - 214 (7)

214 - 248 (7)

248 - 287 (9)

287 - 375 (4)

55 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

3.1.10 pav. Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

* 3 metų slankusis vidurkis

0,2

4

0,3

5 0,6

1

0,6

1

0,6

7

0,7

0

0,7

3

0,7

5

0,7

7

0,7

7

0,7

9

0,8

0

0,8

1

0,8

2

0,8

3

0,8

4

0,8

9

0,9

1

0,9

1

0,9

2

0,9

2

0,9

4

0,9

4

0,9

5

0,9

8

0,9

8

0,9

8

0,9

9

1,0

0

1,0

0

1,0

2

1,0

5

1,0

8

1,0

9

1,1

3

1,1

7

1,2

1

1,2

2

1,2

2

1,2

3

1,2

5

1,2

8

1,3

0

1,3

4

1,3

6

1,3

7

1,3

9

1,4

4

1,5

6

1,6

1

1,6

1

1,6

2

1,6

5

1,6

6

1,6

6

1,6

7

1,6

7 1,9

3

1,9

3

2,0

2 2,1

9

0

0,5

1

1,5

2

2,5

Ne

rin

gos

sav.

Pal

ango

s sa

v.

Bir

što

no

sav

.

An

ykšč

ių r

. sav

.

Dru

skin

inkų

sav

.Ša

lčin

inkų

r. s

av.

Jon

iški

o r

. sav

.

Mo

lėtų

r. s

av.

Kau

no

m. s

av.

Širv

intų

r. s

av.

Bir

žų r

. sav

.V

ilkav

iški

o r

. sav

.

Pag

ėgių

sav

.

Viln

iau

s m

. sav

.K

laip

ėdo

s m

. sav

.

Telš

ių r

. sav

.

Šilu

tės

r. s

av.

Lazd

ijų r

. sav

.

Pri

enų

r. s

av.

Ute

no

s r.

sav

.

Ign

alin

os

r. s

av.

Ukm

ergė

s r.

sav

.P

asva

lio r

. sav

.

Sku

od

o r

. sav

.

Rie

tavo

sav

.

Pan

evė

žio

r. s

av.

Ku

piš

kio

r. s

av.

Trak

ų r

. sav

.

LT

Tau

ragė

s r.

sav

.

Kel

mė

s r.

sav

.A

lyta

us

r. s

av.

Maž

eiki

ų r

. sav

.

Var

ėno

s r.

sav

.P

lun

gės

r. s

av.

Šila

lės

r. s

av.

Šve

nči

on

ių r

. sav

.

Pak

ruo

jo r

. sav

.

Ras

ein

ių r

. sav

.R

oki

škio

r. s

av.

Kaz

lų R

ūd

os

sav.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.

Viln

iau

s r.

sav

.K

reti

ngo

s r.

sav

.

Šiau

lių r

. sav

.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

Kal

vari

jos

sav.

Zara

sų r

. sav

.K

aun

o r

. sav

.

Kėd

ain

ių r

. sav

.

Mar

ijam

po

lės

sav.

Pan

evė

žio

m. s

av.

Jurb

arko

r. s

av.

Šaki

ų r

. sav

.

Šiau

lių m

. sav

.

Jon

avo

s r.

sav

.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Akm

en

ės

r. s

av.

Elek

trėn

ų s

av.

Vis

agin

o s

av.

Aly

tau

s m

. sav

.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Asmenų sk.

1-ai licencijai Savivaldybė

Asmenų sk. 1-ai licencijai

Neringos sav.* 41,8 Alytaus m. sav. 374,3

Palangos m. sav.* 59,4 Visagino sav.* 346,7

Birštono sav.* 103,7 Elektrėnų sav. 331,0

Anykščių r. sav. 105,0 Akmenės r. sav.* 330,8

Druskininkų sav.* 114,1 Radviliškio r. sav. 286,7

Lietuvos rodiklis 171,3/1-ai licencijai

56 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

3.2. uždavinys. Skatinti sveikos mitybos įpročius

3.2.1 pav. Kūdikių, išimtinai žindytų iki 6 mėn. amžiaus, dalies (proc.) kartograma (29 rodiklis)

Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Dėl teigiamo poveikio ir kūdikio*, ir motinos sveikatai Pasaulio sveikatos

organizacija (PSO) rekomenduoja kūdikius iki 6 mėn. maitinti vien tik motinos pienu. Vaikų, per

2019 metus sulaukusių vienerių metų, skaičius buvo 24 555. Apie trečdalis jų (9 294 kūdikiai) iki 6

mėn. maitinti išimtinai tik motinos pienu. Birštono, Zarasų r., Rietavo, Švenčionių r. ir Molėtų r.

savivaldybėse tik 10–15 proc. kūdikių žindyti iki 6 mėn. (3.2.1 pav.). 48–65 proc. kūdikių žindyti

iki 6 mėn. Neringos, Kauno r., Rokiškio r., Alytaus r., Lazdijų r. savivaldybėse.

* Kūdikis – vaikas iki 1 m. amžiaus.

Procentai

10.3 - 22.7 (15)

24.0 - 28.1 (11)

28.1 - 33.2 (11)

33.2 - 42.5 (13)

42.9 - 49.3 (6)

57.0 - 65.4 (4)

57 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

3.2.2 pav. Kūdikių, išimtinai žindytų iki 6 mėn. amžiaus, dalis (proc.).

* 3 metų slankusis vidurkis

0,2

7

0,3

6

0,3

7

0,4

0

0,4

1

0,4

7

0,4

7

0,4

7

0,4

7

0,4

8

0,5

1

0,5

4

0,5

6

0,5

6

0,5

7

0,6

3

0,6

4

0,6

4

0,6

8

0,6

8

0,6

9

0,6

9

0,7

0

0,7

2

0,7

2

0,7

4

0,7

4

0,7

5

0,7

5

0,7

5

0,7

7

0,7

9

0,8

0

0,8

2

0,8

2

0,8

5

0,8

6

0,8

8

0,8

9

0,9

0

0,9

0

0,9

4

0,9

4

0,9

5

0,9

6

0,9

7

1,0

0

1,0

5

1,0

7

1,0

7

1,1

0

1,1

3

1,1

3

1,2

1

1,2

5

1,2

7

1,2

8

1,5

0

1,5

3 1,6

3 1,7

3

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1

1,2

1,4

1,6

1,8

2

Bir

što

no

sav

.

Zara

sų r

. sav

.

Rie

tavo

sav

.

Šve

nči

on

ių r

. sav

.

Mo

lėtų

r. s

av.

Sku

od

o r

. sav

.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.

Ukm

ergė

s r.

sav

.

Tau

ragė

s r.

sav

.

Pri

enų

r. s

av.

Šiau

lių r

. sav

.

Šilu

tės

r. s

av.

Aly

tau

s m

. sav

.

Kre

tin

gos

r. s

av.

Kel

mė

s r.

sav

.

Šaki

ų r

. sav

.

Kal

vari

jos

sav.

Akm

en

ės

r. s

av.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

Jon

iški

o r

. sav

.

Plu

ngė

s r.

sav

.

Bir

žų r

. sav

.

Šalč

inin

kų r

. sav

.

Telš

ių r

. sav

.

Ku

piš

kio

r. s

av.

Ign

alin

os

r. s

av.

Pak

ruo

jo r

. sav

.

Mar

ijam

po

lės

sav.

Var

ėno

s r.

sav

.

Trak

ų r

. sav

.

Pag

ėgių

sav

.

Ras

ein

ių r

. sav

.

Kaz

lų R

ūd

os

sav.

Jurb

arko

r. s

av.

Pan

evė

žio

m. s

av.

An

ykšč

ių r

. sav

.

Pan

evė

žio

r. s

av.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

Šila

lės

r. s

av.

Viln

iau

s r.

sav

.

Kėd

ain

ių r

. sav

.

Pal

ango

s m

. sav

.

Kla

ipėd

os

m. s

av.

Šiau

lių m

. sav

.

Širv

intų

r. s

av.

LT

Ute

no

s r.

sav

.

Jon

avo

s r.

sav

.

Kau

no

m. s

av.

Pas

valio

r. s

av.

Elek

trėn

ų s

av.

Maž

eiki

ų r

. sav

.

Vis

agin

o s

av.

Viln

iau

s m

. sav

.

Dru

skin

inkų

sav

.

Lazd

ijų r

. sav

.

Aly

tau

s r.

sav

.

Ro

kišk

io r

. sav

.

Kau

no

r. s

av.

Ne

rin

gos

sav.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Rodiklis

procentais Savivaldybė

Rodiklis procentais

Birštono sav.* 10,3 Neringos sav.* 65,4

Zarasų r. sav.* 13,7 Kauno r. sav. 61,7

Rietavo sav.* 14,0 Rokiškio r. sav. 57,9

Švenčionių r. sav. 15,2 Alytaus r. sav. 57,0

Molėtų r. sav.* 15,4 Lazdijų r. sav.* 48,3

Lietuvos rodiklis 37,8 proc.

58 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

4 tikslas. Užtikrinti kokybišką ir efektyvią sveikatos

priežiūrą, orientuotą į gyventojų poreikius

4.1. uždavinys. Užtikrinti sveikatos sistemos tvarumą ir kokybę, plėtojant

sveikatos technologijas, kurių efektyvumas pagrįstas mokslo įrodymais

4.1.1 pav. Išvengiamų hospitalizacijų skaičiaus 1 000 gyv. kartograma (30 rodiklis)

Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Privalomojo sveikatos draudimo informacinė sistema SVEIDRA

Išvengiama hospitalizacija – tai hospitalizacija, kurios galima išvengti imantis

prevencinių priemonių ir (ar) laiku teikiant reikiamą ambulatorinę sveikatos priežiūrą. Išvengiamų

hospitalizacijų rodiklis skaičiuojamas netiesiogiai vertinant ambulatorinių sveikatos priežiūros

paslaugų prieinamumą bei kokybę. Vertinant šį rodiklį, vertėtų atsižvelgti į gyventojų sveikatos

būklės (pvz., sergamumo) rodiklius savivaldybėse*. Mokslininkai teigia, kad dalies hospitalizacijų

galima išvengti, jei būtų užtikrinta ambulatorinės sveikatos priežiūros veiklos kokybė bei jos

prieinamumas. Išvengus stacionarinio gydymo, kuris vienas brangiausių, būtų sutaupoma nemažai

lėšų. Iš viso 2019 m. Lietuvoje užfiksuoti 87 729 (31,4/1000 gyv.) išvengiamos hospitalizacijos

atvejai. Didžiausios rodiklio reikšmės buvo Pietų ir Šiaurės Lietuvoje (4.1.1 pav.).

* Lietuvo Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 12 d. įsakymas Nr. V-604 „Dėl išvengiamų

hospitalizacijų rodiklių skaičiavimo metodikos patvirtinimo“.

1 000 gyv.

15.6 - 25.7 (7)

27.0 - 31.5 (8)

31.5 - 36.6 (13)

36.6 - 41.0 (13)

41.0 - 45.9 (10)

46.7 - 59.6 (9)

59 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

4.1.2 pav. Išvengiamų hospitalizacijų skaičius 1 000 gyv.

* 3 metų slankusis vidurkis

0,5

0 0,6

4

0,6

8

0,6

9

0,6

9

0,7

2

0,7

9

0,8

6

0,8

6

0,9

1

0,9

1

0,9

1

0,9

3

0,9

7

0,9

8

1,0

0

1,0

0

1,0

1

1,0

1

1,0

2

1,0

6

1,0

8

1,0

9

1,1

0

1,1

0

1,1

0

1,1

2

1,1

3

1,1

5

1,1

7

1,1

7

1,1

9

1,2

0

1,2

3

1,2

3

1,2

4

1,2

4

1,2

6

1,2

6

1,2

7

1,2

7

1,2

8

1,3

1

1,3

4

1,3

4

1,3

5

1,3

6

1,3

7

1,3

7

1,3

9

1,4

1

1,4

3

1,4

9

1,5

1

1,5

1

1,5

8

1,6

4

1,6

8 1,7

9

1,8

1

1,9

0

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1

1,2

1,4

1,6

1,8

2

Ne

rin

gos

sav.

Viln

iau

s r.

sav

.

Kau

no

r. s

av.

Šiau

lių r

. sav

.

Šiau

lių m

. sav

.

Viln

iau

s m

. sav

.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Pan

evė

žio

r. s

av.

Elek

trėn

ų s

av.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

Maž

eiki

ų r

. sav

.

Kla

ipėd

os

m. s

av.

Pan

evė

žio

m. s

av.

Kau

no

m. s

av.

Tau

ragė

s r.

sav

.

LT

Trak

ų r

. sav

.

Pag

ėgių

sav

.

Šve

nči

on

ių r

. sav

.

Telš

ių r

. sav

.

Šila

lės

r. s

av.

Dru

skin

inkų

sav

.

Plu

ngė

s r.

sav

.

Mar

ijam

po

lės

sav.

Kaz

lų R

ūd

os

sav.

Aly

tau

s m

. sav

.

Pal

ango

s m

. sav

.

Ro

kišk

io r

. sav

.

Pri

enų

r. s

av.

Ukm

ergė

s r.

sav

.

Rie

tavo

sav

.

Jon

avo

s r.

sav

.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.

Mo

lėtų

r. s

av.

Bir

što

no

sav

.

Kėd

ain

ių r

. sav

.

Šilu

tės

r. s

av.

Jurb

arko

r. s

av.

Ign

alin

os

r. s

av.

Šaki

ų r

. sav

.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

Aly

tau

s r.

sav

.

Bir

žų r

. sav

.

Vis

agin

o s

av.

Ute

no

s r.

sav

.

Širv

intų

r. s

av.

Kel

mė

s r.

sav

.

Kal

vari

jos

sav.

Ras

ein

ių r

. sav

.

Pak

ruo

jo r

. sav

.

Jon

iški

o r

. sav

.

Var

ėno

s r.

sav

.

Akm

en

ės

r. s

av.

Kre

tin

gos

r. s

av.

Ku

piš

kio

r. s

av.

Sku

od

o r

. sav

.

Pas

valio

r. s

av.

Šalč

inin

kų r

. sav

.

An

ykšč

ių r

. sav

.

Lazd

ijų r

. sav

.

Zara

sų r

. sav

.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Rodiklis

1000 gyv. Savivaldybė

Rodiklis 1000 gyv.

Neringos sav.* 15,6 Zarasų r. sav.* 59,6

Vilniaus r. sav. 20,1 Lazdijų r. sav.* 57,0

Kauno r. sav. 21,2 Anykščių r. sav. 56,1

Šiaulių r. sav. 21,6 Šalčininkų r. sav. 52,8

Šiaulių m. sav. 21,8 Pasvalio r. sav. 51,6

Lietuvos rodiklis 31,4/1000 gyv.

60 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

4.1.3 pav. Išvengiamų hospitalizacijų dėl diabeto ir jo komplikacijų skaičiaus 1 000 gyv. kartograma (31 rodiklis)

Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras,

Privalomojo sveikatos draudimo informacinė sistema SVEIDRA

2019 m. Lietuvoje išvengiamų hospitalizacijų dėl diabeto ir jo komplikacijų

užregistruota 16 110 (7,0/1000 gyv.), daugiausia – pietinėje ir šiaurės rytinėje Lietuvos dalyse

(4.1.3 pav.). Didžiausias išvengiamų hospitalizacijų dėl diabeto ir jo komplikacijų rodiklis Pasvalio

r. sav. (10,5/1000 gyv.), mažiausias – Plungės r. sav. (3,4/1000 gyv.) (4.1.4 pav.).

1 000 gyv.

3.4 - 5.3 (6)

5.3 - 6.1 (12)

6.1 - 7.1 (14)

7.1 - 7.9 (10)

7.9 - 8.6 (8)

8.6 - 10.5 (10)

61 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

4.1.4 pav. Išvengiamų hospitalizacijų dėl diabeto ir jo komplikacijų skaičius 1 000 gyv.

* 3 metų slankusis vidurkis

0,4

9 0,6

3

0,6

6

0,6

7

0,6

8

0,7

0

0,7

6

0,7

6

0,7

6

0,7

6

0,7

9

0,7

9

0,7

9

0,8

0

0,8

0

0,8

1

0,8

3

0,8

3

0,8

7

0,9

0

0,9

0

0,9

1

0,9

1

0,9

3

0,9

3

0,9

4

0,9

4

0,9

7

0,9

8

0,9

8

0,9

9

1,0

0

1,0

0

1,0

1

1,0

3

1,0

3

1,0

4

1,0

5

1,0

5

1,0

7

1,0

9

1,1

0

1,1

0

1,1

3

1,1

4

1,1

7

1,1

8

1,1

8

1,1

9

1,2

0

1,2

0

1,2

3

1,2

7

1,2

8

1,3

0

1,3

3

1,3

3

1,3

6

1,4

1

1,4

6

1,4

9

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1

1,2

1,4

1,6

Plu

ngė

s r.

sav

.

Ne

rin

gos

sav.

Tau

ragė

s r.

sav

.

Sku

od

o r

. sav

.

Pak

ruo

jo r

. sav

.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

Maž

eiki

ų r

. sav

.

Šila

lės

r. s

av.

Rie

tavo

sav

.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Šiau

lių r

. sav

.

Šiau

lių m

. sav

.

Mar

ijam

po

lės

sav.

Šaki

ų r

. sav

.

Akm

en

ės

r. s

av.

Kau

no

r. s

av.

Pag

ėgių

sav

.

Ute

no

s r.

sav

.

Kal

vari

jos

sav.

Kre

tin

gos

r. s

av.

Pal

ango

s m

. sav

.

Jon

avo

s r.

sav

.

Viln

iau

s r.

sav

.

Viln

iau

s m

. sav

.

Telš

ių r

. sav

.

Elek

trėn

ų s

av.

Jon

iški

o r

. sav

.

Kla

ipėd

os

m. s

av.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.

Ras

ein

ių r

. sav

.

Bir

što

no

sav

.

Ku

piš

kio

r. s

av.

LT

Aly

tau

s r.

sav

.

Zara

sų r

. sav

.

Jurb

arko

r. s

av.

Trak

ų r

. sav

.

Kaz

lų R

ūd

os

sav.

Ign

alin

os

r. s

av.

Kėd

ain

ių r

. sav

.

Šilu

tės

r. s

av.

Var

ėno

s r.

sav

.

Mo

lėtų

r. s

av.

Šalč

inin

kų r

. sav

.

An

ykšč

ių r

. sav

.

Pri

enų

r. s

av.

Kau

no

m. s

av.

Šve

nči

on

ių r

. sav

.

Vis

agin

o s

av.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

Pan

evė

žio

r. s

av.

Ro

kišk

io r

. sav

.

Kel

mė

s r.

sav

.

Bir

žų r

. sav

.

Aly

tau

s m

. sav

.

Širv

intų

r. s

av.

Dru

skin

inkų

sav

.

Lazd

ijų r

. sav

.

Ukm

ergė

s r.

sav

.

Pan

evė

žio

m. s

av.

Pas

valio

r. s

av.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Rodiklis

1000 gyv. Savivaldybė

Rodiklis 1000 gyv.

Plungės r. sav. 3,4 Pasvalio r. sav. 10,5

Neringos sav.* 4,4 Panevėžio m. sav. 10,3

Tauragės r. sav. 4,6 Ukmergės r. sav. 9,9

Skuodo r. sav.* 4,7 Lazdijų r. sav.* 9,6

Pakruojo r. sav.* 4,7 Druskininkų sav.* 9,4

Lietuvos rodiklis 7,0/1000 gyv.

62 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

4.2. uždavinys. Plėtoti sveikatos infrastruktūrą ir gerinti sveikatos

priežiūros paslaugų kokybę, saugą, prieinamumą ir į pacientą orientuotą

sveikatos priežiūrą

4.2.1 pav. Slaugytojų, tenkančių vienam gydytojui, skaičiaus kartograma (32 rodiklis)

Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Vertinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir jų efektyvumą, labai svarbus

rodiklis – slaugytojų, tenkančių vienam gydytojui, skaičius. Vidutiniškai Lietuvoje 2019 m. 1-am

gydytojui teko 2 slaugytojai. Į šio rodiklio skaičiavimą įtraukti tik praktikuojantys slaugytojai

(įskaitant ir akušerius) bei praktikuojantys gydytojai, nedirbantys administracinio ir mokslinio

darbo. Didžiausios rodiklių reikšmės 2019 m. buvo centrinėje ir pietrytinėje Lietuvos dalyse (4.2.1

pav.). Rietavo, Neringos savivaldybių rodikliai apie 3 kartus didesni nei Lietuvos vidurkis (4.2.2

pav.). Tačiau reikia turėti omenyje, kad nagrinėjamą rodiklį iškraipo keletas veiksnių. Kai kurios

gydymo įstaigos sujungtos (administraciniu, tačiau ne vietos atžvilgiu), todėl jų duomenys apie

personalą priskiriami prie kitos savivaldybės duomenų. Taip pat esama gydymo įstaigų, kurios

aptarnauja ne tik tos savivaldybės, kurioje teikia paslaugas, gyventojus (pavyzdžiui, Vilniaus

universiteto ligoninė Santaros klinikos).

1-am gydytojui

1.6 - 2.2 (10)

2.2 - 2.5 (13)

2.5 - 3.1 (17)

3.1 - 3.8 (12)

3.8 - 5.0 (6)

5.1 - 5.8 (2)

63 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

4.2.2 pav. Slaugytojų, tenkančių vienam gydytojui, skaičius

* 3 metų slankusis vidurkis

0,7

7

0,7

9

0,7

9

0,8

0

0,8

6

0,8

6

0,8

7

0,9

0

0,9

4

1,0

0

1,0

2

1,0

8

1,0

8

1,0

9

1,1

0

1,1

3

1,1

4

1,1

5

1,1

5

1,1

7

1,1

9

1,1

9

1,2

0

1,2

3

1,2

5

1,2

5

1,2

6

1,3

0

1,3

1

1,3

2

1,3

3

1,3

3

1,3

4

1,3

5

1,3

9

1,4

0

1,4

1

1,4

3

1,4

4

1,4

4

1,4

5

1,5

1

1,5

5

1,5

5

1,5

6

1,5

8

1,6

2

1,6

6

1,7

3

1,7

4

1,7

4

1,7

5

1,7

6

1,8

6

1,9

1

1,9

4

1,9

6

1,9

7

1,9

8

2,5

2 2,8

5

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

Kau

no

m. s

av.

Viln

iau

s m

. sav

.

Kau

no

r. s

av.

Viln

iau

s r.

sav

.

Trak

ų r

. sav

.

Dru

skin

inkų

sav

.

Bir

što

no

sav

.

Aly

tau

s r.

sav

.

Kaz

lų R

ūd

os

sav. LT

Mar

ijam

po

lės

r. s

av.

Kla

ipėd

os

m. s

av.

Pri

enų

r. s

av.

Vis

agin

o s

av.

Pan

evė

žio

r. s

av.

Aly

tau

s m

. sav

.

Pal

ango

s m

. sav

.

Akm

en

ės

r. s

av.

Šiau

lių m

. sav

.

Pan

evė

žio

m. s

av.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.

Širv

intų

r. s

av.

Šaki

ų r

. sav

.

Elek

trėn

ų s

av.

Jon

avo

s r.

sav

.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

Tau

ragė

s r.

sav

.

Ign

alin

os

r. s

av.

Šilu

tės

r. s

av.

Lazd

ijų r

. sav

.

Kre

tin

gos

r. s

av.

Jurb

arko

r. s

av.

Ras

ein

ių r

. sav

.

Bir

žų r

. sav

.

Mo

lėtų

r. s

av.

Kėd

ain

ių r

. sav

.

Šve

nči

on

ių r

. sav

.

An

ykšč

ių r

. sav

.

Maž

eiki

ų r

. sav

.

Šalč

inin

kų r

. sav

.

Kal

vari

jos

sav.

Ute

no

s r.

sav

.

Zara

sų r

. sav

.

Kel

mė

s r.

sav

.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

Telš

ių r

. sav

.

Var

ėno

s r.

sav

.

Ukm

ergė

s r.

sav

.

Plu

ngė

s r.

sav

.

Šiau

lių r

. sav

.

Šila

lės

r. s

av.

Jon

iški

o r

. sav

.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Pas

valio

r. s

av.

Ro

kišk

io r

. sav

.

Pak

ruo

jo r

. sav

.

Pag

ėgių

sav

. sav

.

Ku

piš

kio

r. s

av.

Sku

od

o r

. sav

.

Rie

tavo

sav

.

Ne

rin

gos

sav.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Slaugytojų sk./1-am gydytojui

Savivaldybė Slaugytojų sk./1-am gydytojui

Kauno m. sav. 1,6 Neringos sav.* 5,8

Vilniaus m. sav. 1,6 Rietavo sav.* 5,1

Kauno r. sav. 1,6 Skuodo r. sav.* 4,0

Vilniaus r. sav. 1,6 Kupiškio r. sav.* 4,0

Trakų r. sav. 1,8 Pagėgių sav.* 4,0

Lietuvos rodiklis 2,0/1-am gydytojui

64 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

4.2.3 pav. Šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų skaičiaus 10 000 gyv. kartograma (33 rodiklis)

Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Kitas rodiklis, apibūdinantis personalo prieinamumą ir jo pasiskirstymą visoje šalyje,

– šeimos gydytojų skaičius. Iš viso 2019 m. Lietuvoje Sveikatos apsaugos ministerijos ir

savivaldybių įstaigose, privačiose ir kitose žinybinėse įstaigose dirbo 2017 šeimos gydytojų (7,2/10

000 gyv.). Skaičiuojant šį rodiklį įtraukti tik praktikuojantys šeimos gydytojai, t. y. asmenys,

turintys universitetinį medicininį išsilavinimą (gydytojo diplomą) ir teikiantys asmens sveikatos

priežiūros paslaugas pacientams. Lietuvos žemėlapyje mažiausiu šeimos gydytoju skaičiumi

išsiskyrė Visagino, Rokiškio r. ir Šiaulių r. savivaldybės (4.2.3 pav.).

10 000 gyv.

2.5 - 4.5 (7)

4.5 - 6.2 (18)

6.2 - 7.1 (11)

7.1 - 8.5 (16)

8.5 - 12.2 (7)

13.5 - 13.5 (1)

65 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

4.2.4 pav. Šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų skaičius 10 000 gyv.

* 3 metų slankusis vidurkis

0,3

4

0,3

8

0,4

3

0,4

8

0,5

1

0,5

4

0,5

5

0,6

2

0,6

4

0,6

4

0,6

8

0,7

2

0,7

2

0,7

2

0,7

3

0,7

4

0,7

4

0,7

5

0,7

7

0,7

8

0,7

9

0,7

9

0,8

2

0,8

2

0,8

4

0,8

6

0,8

9

0,9

0

0,9

1

0,9

2

0,9

3

0,9

4

0,9

5

0,9

6

0,9

6

0,9

7

0,9

8

0,9

9

1,0

0

1,0

0

1,0

0

1,0

1

1,0

1

1,0

1

1,0

1

1,0

2

1,0

4

1,0

5

1,0

5

1,0

5

1,0

6

1,0

6

1,1

1

1,1

8

1,2

2

1,3

0

1,3

2

1,3

4 1,4

6 1,5

5

1,8

7

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1

1,2

1,4

1,6

1,8

2

Ro

kišk

io r

. sav

.

Vis

agin

o s

av.

Šiau

lių r

. sav

.

Pas

valio

r. s

av.

Kau

no

r. s

av.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Tau

ragė

s r.

sav

.

Aly

tau

s m

. sav

.

Aly

tau

s r.

sav

.

Bir

što

no

sav

.

Kal

vari

jos

sav.

Šve

nči

on

ių r

. sav

.

Trak

ų r

. sav

.

Akm

en

ės

r. s

av.

Pak

ruo

jo r

. sav

.

Sku

od

o r

. sav

.

Šila

lės

r. s

av.

Šalč

inin

kų r

. sav

.

Ukm

ergė

s r.

sav

.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.

Ne

rin

gos

sav.

Širv

intų

r. s

av.

Mar

ijam

po

lės

sav.

Ku

piš

kio

r. s

av.

Maž

eiki

ų r

. sav

.

Viln

iau

s r.

sav

.

Pan

evė

žio

m. s

av.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

Lazd

ijų r

. sav

.

Jon

iški

o r

. sav

.

Rie

tavo

sav

.

Ign

alin

os

r. s

av.

Viln

iau

s m

. sav

.

Plu

ngė

s r.

sav

.

Bir

žų r

. sav

.

Pan

evė

žio

r. s

av.

Elek

trėn

ų s

av.

LT

Ute

no

s r.

sav

.

Kėd

ain

ių r

. sav

.

Ras

ein

ių r

. sav

.

Zara

sų r

. sav

.

An

ykšč

ių r

. sav

.

Telš

ių r

. sav

.

Kel

mė

s r.

sav

.

Mo

lėtų

r. s

av.

Jurb

arko

r. s

av.

Pal

ango

s m

. sav

.

Var

ėno

s r.

sav

.

Pag

ėgių

sav

.

Kla

ipėd

os

m. s

av.

Kre

tin

gos

r. s

av.

Šaki

ų r

. sav

.

Šiau

lių m

. sav

.

Dru

skin

inkų

sav

.

Šilu

tės

r. s

av.

Jon

avo

s r.

sav

.

Kaz

lų R

ūd

os

sav.

Pri

enų

r. s

av.

Kau

no

m. s

av.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Rodiklis

10 000 gyv. Savivaldybė Rodiklis

10 000 gyv.

Rokiškio r. sav. 2,5 Kauno m. sav. 13,5

Visagino sav.* 2,7 Prienų r. sav. 11,2

Šiaulių r. sav. 3,1 Kazlų Rūdos sav.* 10,5

Pasvalio r. sav. 3,5 Jonavos r. sav. 9,7

Kauno r. sav. 3,7 Šilutės r. sav. 9,5

Lietuvos rodiklis 7,2/10 000 gyv.

66 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

4.2.5 pav. Apsilankymų pas gydytojus skaičiaus, tenkančio vienam gyv. kartograma (34 rodiklis)

Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Privalomojo sveikatos draudimo informacinė sistema SVEIDRA

Vidutiniškai 1 gyventojas pas gydytojus 2019 m. lankėsi 9,5 karto (visi Lietuvos

gyventojai lankėsi 26 634 384 kartus). Į šį skaičių įeina profilaktiniai apsilankymai ir apsilankymai

dėl ligos. Vertinant apsilankymų pasiskirstymą tarp savivaldybių, pastebima, kad didžiausi rodikliai

buvo vidurinėje Lietuvos dalyje (4.2.5 pav.). Šis rodiklis priklauso nuo gyventojų sergamumo, jų

kultūros, gydytojų skaičiaus, pasiskirstymo pagal specialybes, ambulatorinių įstaigų darbo

organizavimo ir kitų veiksnių.

1-am gyv.

6.5 - 8.2 (8)

8.2 - 8.8 (16)

8.8 - 9.2 (8)

9.2 - 9.8 (13)

9.8 - 10.4 (7)

10.4 - 11.8 (8)

67 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

4.2.6 pav. Apsilankymų pas gydytojus skaičius, tenkantis vienam gyv.

* 3 metų slankusis vidurkis

0,6

8 0,7

6

0,7

8

0,7

9

0,8

0

0,8

1

0,8

2

0,8

3

0,8

6

0,8

6

0,8

6

0,8

7

0,8

7

0,8

8

0,8

8

0,8

8

0,8

8

0,8

9

0,8

9

0,9

0

0,9

0

0,9

0

0,9

0

0,9

0

0,9

2

0,9

2

0,9

4

0,9

4

0,9

4

0,9

4

0,9

5

0,9

5

0,9

7

0,9

7

0,9

8

0,9

9

1,0

0

1,0

1

1,0

1

1,0

1

1,0

1

1,0

1

1,0

2

1,0

2

1,0

3

1,0

3

1,0

3

1,0

4

1,0

5

1,0

5

1,0

6

1,0

6

1,0

7

1,0

9

1,1

0

1,1

2

1,1

2

1,1

2

1,1

4

1,1

9

1,2

3

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1

1,2

1,4

Ne

rin

gos

sav.

Pas

valio

r. s

av.

Sku

od

o r

. sav

.

Trak

ų r

. sav

.

Šalč

inin

kų r

. sav

.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

Pak

ruo

jo r

. sav

.

Kau

no

r. s

av.

Viln

iau

s r.

sav

.

Pal

ango

s sa

v.

Mo

lėtų

r. s

av.

Ku

piš

kio

r. s

av.

Kre

tin

gos

r. s

av.

An

ykšč

ių r

. sav

.

Bir

žų r

. sav

.

Šve

nči

on

ių r

. sav

.

Šiau

lių r

. sav

.

Šila

lės

r. s

av.

Šaki

ų r

. sav

.

Pan

evė

žio

r. s

av.

Rie

tavo

sav

.

Zara

sų r

. sav

.

Kal

vari

jos

sav.

Akm

en

ės

r. s

av.

Jon

iški

o r

. sav

.

Ign

alin

os

r. s

av.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.

Ukm

ergė

s r.

sav

.

Pag

ėgių

sav

.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Širv

intų

r. s

av.

Ro

kišk

io r

. sav

.

Maž

eiki

ų r

. sav

.

Telš

ių r

. sav

.

Jurb

arko

r. s

av.

Tau

ragė

s r.

sav

.

LT

Var

ėno

s r.

sav

.

Dru

skin

inkų

sav

.

Viln

iau

s m

. sav

.

Aly

tau

s r.

sav

.

Kel

mė

s r.

sav

.

Pri

enų

r. s

av.

Mar

ijam

po

lės

sav.

Plu

ngė

s r.

sav

.

Lazd

ijų r

. sav

.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

Bir

što

no

sav

.

Ute

no

s r.

sav

.

Kaz

lų R

ūd

os

sav.

Kla

ipėd

os

m. s

av.

Elek

trėn

ų s

av.

Pan

evė

žio

m. s

av.

Kėd

ain

ių r

. sav

.

Šilu

tės

r. s

av.

Kau

no

m. s

av.

Vis

agin

o s

av.

Jon

avo

s r.

sav

.

Šiau

lių m

. sav

.

Ras

ein

ių r

. sav

.

Aly

tau

s m

. sav

.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Rodiklis

1-am gyv. Savivaldybė Rodiklis

1-am gyv.

Neringos sav.* 6,5 Alytaus m. sav. 11,8

Pasvalio r. sav. 7,3 Raseinių r. sav. 11,3

Skuodo r. sav.* 7,4 Šiaulių m. sav. 10,9

Trakų r. sav. 7,5 Jonavos r. sav. 10,7

Šalčininkų r. sav. 7,6 Visagino sav.* 10,7

Lietuvos rodiklis 9,5/1-am gyv.

68 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

4.2.9 pav. Užregistruotų naujų daugeliui vaistų atsparios tuberkuliozės atvejų (A15–A19) 100 000 gyv. kartograma (36 rodiklis)

Šaltinis. Tuberkuliozės valstybės informacinė sistema

Tuberkuliozė – tai visuomenei pavojinga infekcinė liga. Ypač nerimą kelia atsparių

vaistams tuberkuliozės mikobakterijų atvejų gausėjimas. 2019 m. užregistruoti 92 (2018 m. 88)

nauji daugeliui vaistų (izoniazidui ir rifampicinui ir visoms su šia vaistų kombinacija susijusioms

kitoms vaistų kombinacijoms) atsparios tuberkuliozės atvejai (3,3/100 000 gyv.). 2019 m. 19-oje

(2018 m. – 27-iose) savivaldybėse neužregistruotas nei vienas naujas DVA-TBC atvejis. Šis

rodiklis žemėlapyje pasiskirstęs netolygiai (4.2.9 pav.). Savivaldybių gyventojų, tarp kurių

daugeliui vaistų atspari tuberkuliozė paplitusi labiausiai (Elektrėnų sav., Radviliškio r. sav., Jonavos

r. sav. ir Pasvalio r. sav.), rodiklis 3–4 kartus didesnis už Lietuvos vidurkį (4.2.10 pav.).

100 000 gyv.

0.0 - 1.0 (19)

1.7 - 2.0 (2)

2.0 - 3.4 (15)

3.4 - 5.1 (10)

5.1 - 7.7 (10)

8.7 - 12.6 (4)

69 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

4.2.10 pav. Užregistruoti nauji daugeliui vaistų atsparios tuberkuliozės atvejai (A15–A19) 100 000 gyv.

* 3 metų slankusis vidurkis

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,5

2

0,5

4

0,6

0

0,6

5

0,6

7

0,7

7

0,8

0

0,8

1

0,8

2

0,8

4

0,8

6

0,8

7

0,9

2

0,9

2

0,9

3

0,9

5

0,9

6

1,0

0

1,0

4

1,0

4

1,0

7

1,1

7

1,1

9

1,2

1

1,2

1

1,3

1

1,3

2

1,3

7

1,5

4

1,6

0

1,6

2

1,6

9

1,7

2

1,8

0

1,9

1

1,9

7

2,0

0

2,0

4

2,6

3 2,9

4

3,4

5 3,8

2

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

4

4,5

Šve

nči

on

ių r

. sav

.Tr

akų

r. s

av.

Bir

što

no

sav

.P

alan

gos

sav.

Ne

rin

gos

sav.

Jon

iški

o r

. sav

.K

elm

ės

r. s

av.

Šiau

lių r

. sav

.P

anev

ėži

o m

. sav

.B

iržų

r. s

av.

Aly

tau

s r.

sav

.La

zdijų

r. s

av.

Var

ėno

s r.

sav

.Ša

kių

r. s

av.

Kaz

lų R

ūd

os

sav.

Jurb

arko

r. s

av.

Maž

eiki

ų r

. sav

.R

ieta

vo s

av.

An

ykšč

ių r

. sav

.P

akru

ojo

r. s

av.

Vis

agin

o s

av.

Šiau

lių m

. sav

.Za

rasų

r. s

av.

Ign

alin

os

r. s

av.

Telš

ių r

. sav

.Ta

ura

gės

r. s

av.

Ute

no

s r.

sav

.K

laip

ėdo

s m

. sav

.K

aun

o m

. sav

.P

anev

ėži

o r

. sav

.V

ilkav

iški

o r

. sav

.P

lun

gės

r. s

av.

Viln

iau

s r.

sav

.V

ilnia

us

m. s

av.

Kau

no

r. s

av.

Ras

ein

ių r

. sav

.LT

Dru

skin

inkų

sav

.

Akm

en

ės

r. s

av.

Ro

kišk

io r

. sav

.P

rien

ų r

. sav

.

Ku

piš

kio

r. s

av.

Sku

od

o r

. sav

.

Aly

tau

s m

. sav

.Ši

rvin

tų r

. sav

.P

agėg

ių s

av.

Šila

lės

r. s

av.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

Šilu

tės

r. s

av.

Kre

tin

gos

r. s

av.

Mar

ijam

po

lės

sav.

Mo

lėtų

r. s

av.

Ukm

ergė

s r.

sav

.K

alva

rijo

s sa

v.Ša

lčin

inkų

r. s

av.

Kėd

ain

ių r

. sav

.K

aiši

ado

rių

r. s

av.

Pas

valio

r. s

av.

Jon

avo

s r.

sav

.R

advi

liški

o r

. sav

.El

ektr

ėnų

sav

.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Rodiklis 100 000

gyv. Savivaldybė

Rodiklis 100 000

gyv.

Švenčionių r. sav., Trakų r. sav., Palangos m. sav.*, Joniškio r. sav., Kelmės r. sav., Birštono sav.*, Neringos sav.*, Šiaulių r. sav., Biržų r. sav., Panevėžio m. sav., Kazlų Rūdos sav.*, Jurbarko r. sav., Alytaus r. sav., Varėnos r. sav., Šakių r. sav., Lazdijų r. sav.*, Rietavo sav.*, Anykščių r. sav., Mažeikių r. sav.

0,0

Elektrėnų sav. 12,6

Radviliškio r. sav. 11,3

Jonavos r. sav. 9,7

Pasvalio r. sav. 8,7

Kaišiadorių sav. 6,7

Lietuvos rodiklis 3,3/100 000 gyv.

70 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

4.2.7 pav. Sergančiųjų daugeliui vaistų atsparia tuberkulioze* skaičiaus (A15–A19) 100 000 gyv. kartograma (36 rodiklis)

Šaltinis. Tuberkuliozės valstybės informacinė sistema

Sergančiųjų daugeliui vaistų atsparia tuberkulioze rodiklis nuo prieš tai aprašyto

skiriasi savo skaičiavimo metodika ir vadinamas paplitimu. Į šio rodiklio skaičiavimus įtraukiami

ne tik nauji užregistruoti TB atvejai, bet ir recidyvai, ligoniai, grįžę po nutraukto gydymo, grįžę po

nesėkmingo gydymo ir atvykę iš kito krašto. Paplitimas DVA-TBC 2019 m. buvo 5,7/100 000 gyv.

Didžiausias paplitimas daugeliui vaistų atsparia tuberkulioze pastebimas tarp Jonavos r., Kupiškio

r., Klaipėdos r. ir Šalčininkų r. savivaldybių gyventojų.

* Visos TB atvejų registracijos kategorijos: nauji, recidyvai, grįžusieji po nutraukto gydymo, grįžusieji po nesėkmingo

gydymo ir atvykusieji iš kito krašto.

100 000 gyv.

0.0 - 1.0 (19)

1.7 - 2.0 (2)

2.0 - 3.4 (15)

3.4 - 5.1 (10)

5.1 - 7.7 (10)

8.7 - 12.6 (4)

71 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

4.2.8 pav. Užregistruoti daugeliui vaistų atsparios tuberkuliozės atvejai (visos TB atvejų registracijos kategorijos) (A15–A19) 100 000 gyv.

* 3 metų slankusis vidurkis

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0 0,2

0

0,3

4

0,3

5

0,3

8

0,4

7

0,5

0

0,6

2

0,6

3

0,6

8

0,7

1

0,7

6

0,7

7

0,8

5

0,8

5

0,9

1

0,9

2

0,9

2

0,9

2

0,9

3

0,9

4

0,9

9

1,0

0

1,0

4

1,0

5

1,0

6

1,0

7

1,1

0

1,1

3

1,1

8

1,2

0

1,2

1

1,3

0

1,3

0

1,3

2

1,3

3

1,3

5

1,4

0

1,5

1

1,5

2

1,5

2

1,5

2

1,5

3

1,5

4

1,5

4

1,5

7

1,5

9

1,6

2

1,6

7 1,9

9 2,2

1

2,2

8

2,3

7

2,4

2

2,5

5

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

Bir

što

no

sav

.

Ne

rin

gos

sav.

Jon

iški

o r

. sav

.

Kel

mė

s r.

sav

.

Var

ėno

s r.

sav

.Ju

rbar

ko r

. sav

.

An

ykšč

ių r

. sav

.

Pan

evė

žio

m. s

av.

Maž

eiki

ų r

. sav

.Ši

aulių

m. s

av.

Pal

ango

s sa

v.U

ten

os

r. s

av.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

Ro

kišk

io r

. sav

.V

isag

ino

sav

.

Aly

tau

s r.

sav

.

Viln

iau

s r.

sav

.P

agėg

ių s

av.

Ign

alin

os

r. s

av.

Šiau

lių r

. sav

.

Viln

iau

s m

. sav

.

Pak

ruo

jo r

. sav

.K

aun

o m

. sav

.

Kau

no

r. s

av.

Tau

ragė

s r.

sav

.

Šilu

tės

r. s

av.

Kre

tin

gos

r. s

av.

Pan

evė

žio

r. s

av.

LT

Ukm

ergė

s r.

sav

.

Sku

od

o r

. sav

.P

lun

gės

r. s

av.

Kla

ipėd

os

m. s

av.

Kal

vari

jos

sav.

Zara

sų r

. sav

.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.

Dru

skin

inkų

sav

.

Akm

en

ės

r. s

av.

Šaki

ų r

. sav

.M

arija

mp

olė

s sa

v.

Mo

lėtų

r. s

av.

Telš

ių r

. sav

.

Pri

enų

r. s

av.

Aly

tau

s m

. sav

.

Kaz

lų R

ūd

os

sav.

Širv

intų

r. s

av.

Šve

nči

on

ių r

. sav

.

Pas

valio

r. s

av.

Bir

žų r

. sav

.

Kėd

ain

ių r

. sav

.

Lazd

ijų r

. sav

.R

ieta

vo s

av.

Šila

lės

r. s

av.

Trak

ų r

. sav

.

Ras

ein

ių r

. sav

.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Elek

trėn

ų s

av.

Šalč

inin

kų r

. sav

.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

Ku

piš

kio

r. s

av.

Jon

avo

s r.

sav

.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Sergamumas 100 000 gyv. Savivaldybė

Sergamumas 100 000 gyv.

Joniškio r. sav., Kelmės r. sav., Jurbarko r. sav., Anykščių r. sav., Varėnos r. sav., Neringos sav.*, Birštono sav.*

0,0

Jonavos r. sav. 14,5

Kupiškio r. sav.* 13,8

Klaipėdos r. sav. 13,5

Šalčininkų r. sav. 13,0

Elektrėnų sav. 12,6

Lietuvos rodiklis 5,7/100 000 gyv.

72 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

4.2.11 pav. Sergamumo ŽIV ir lytiškai plintančiomis ligomis B20–B22, B23 (B23.0–B23.2, B23.8), B24, Z21, A50 (A50.0–A50.7, A50.9), A51–A53, A54 (A54.0–A54.6, A54.8, A54.9), A56 (A56.0–A56.4, A56.8)

10 000 gyv. kartograma (37 rodiklis)

Šaltinis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

Iš viso 2019 m. Lietuvoje diagnozuoti 572 susirgimai (6 iš jų buvo diagnozuoti

užsieniečiams) ŽIV ir lytiškai plintančiomis ligomis (sifiliu, gonokokine infekcija, chlamidioze)

(2,0/10 000 gyv.). Birštono, Neringos, Kelmės r., Panevėžio r., Alytaus r., Varėnos r., Plungės r.,

Anykščių r. savivaldybėse (3 metų slankusis vidurkis) neužregistruota nė vieno iš minėtų susirgimų

atvejo. Tuo tarpu kitų savivaldybių gyventojų rodikliai svyravo nuo 0,2/10 000 gyv. (Lazdijų r.

sav.) iki 4,9/10 000 gyv. (Vilniaus m. sav.) (4.2.12 pav.). Didesnis sergamumas ŽIV ir lytiškai

plintančiomis ligomis šiaurinėje ir rytinėje Lietuvoje (4.2.11 pav.). Vilniaus m. savivaldybėje

sergamumas šiomis ligomis 2,4 kartų didesnis už šalies vidurkį (4.2.12 pav.).

10 000 gyv.

0.0 - 0.4 (12)

0.4 - 0.7 (9)

0.7 - 1.1 (21)

1.1 - 1.5 (8)

1.5 - 2.9 (7)

2.9 - 4.9 (3)

73 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

4.2.12 pav. Sergamumas ŽIV ir lytiškai plintančiomis ligomis B20–B22, B23 (B23.0–B23.2, B23.8), B24, Z21, A50 (A50.0–A50.7, A50.9), A51–A53, A54 (A54.0–A54.6, A54.8, A54.9), A56 (A56.0–A56.4, A56.8) 10 000 gyv.

* 3 metų slankusis vidurkis

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

9

0,1

3

0,1

3

0,1

4

0,1

9

0,2

1

0,2

1

0,2

2

0,2

5

0,2

5

0,2

6

0,2

8

0,3

2

0,3

3

0,3

4

0,3

4

0,3

5

0,3

6

0,3

6

0,3

8

0,3

9

0,4

1

0,4

1

0,4

2

0,4

2

0,4

4

0,4

5

0,4

6

0,4

6

0,4

7

0,4

8

0,4

9

0,4

9

0,4

9

0,5

6

0,5

7

0,5

8

0,5

9

0,6

1

0,6

4

0,6

6

0,7

0

0,7

5

0,7

8

0,8

4

0,8

9

0,9

0

1,0

0

1,0

5

1,0

6 1,4

0

1,8

1

2,4

0

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

Bir

što

no

sav

.

Ne

rin

gos

sav.

Kel

mė

s r.

sav

.

Pan

evė

žio

r. s

av.

Aly

tau

s r.

sav

.

Var

ėno

s r.

sav

.

Plu

ngė

s r.

sav

.

An

ykšč

ių r

. sav

.

Laz

dijų

r. s

av.

Kre

tin

gos

r. s

av.

Ute

no

s r.

sav

.

Ukm

ergė

s r.

sav

.

Sku

od

o r

. sav

.

Pas

valio

r. s

av.

Pag

ėgių

sav

.

Rie

tavo

sav

.

Tel

šių

r. s

av.

Pak

ruo

jo r

. sav

.

Šilu

tės

r. s

av.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

Zar

asų

r. s

av.

Dru

skin

inkų

sav

.

Pan

evė

žio

m. s

av.

Ro

kišk

io r

. sav

.

Šia

ulių

r. s

av.

Šak

ių r

. sav

.

Mar

ijam

po

lės

sav.

Pri

enų

r. s

av.

Ju

rbar

ko r

. sav

.

Kau

no

r. s

av.

Ele

ktrė

nų

sav

.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Pal

ango

s sa

v.

Šila

lės

r. s

av.

Tra

kų r

. sav

.

Mo

lėtų

r. s

av.

Ras

ein

ių r

. sav

.

Jo

nav

os

r. s

av.

Šal

čin

inkų

r. s

av.

Aly

tau

s m

. sav

.

Viln

iau

s r.

sav

.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

Kaz

lų R

ūd

os

sav.

Maž

eiki

ų r

. sav

.

Ku

piš

kio

r. s

av.

Akm

en

ės r

. sav

.

Kal

vari

jos

sav.

Kėd

ain

ių r

. sav

.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.

Vis

agin

o s

av.

Ign

alin

os

r. s

av.

Šia

ulių

m. s

av.

Šir

vin

tų r

. sav

.

Kla

ipėd

os

m. s

av.

Tau

ragė

s r.

sav

.

LT

Šve

nči

on

ių r

. sav

.

Bir

žų r

. sav

.

Jo

niš

kio

r. s

av.

Kau

no

m. s

av.

Viln

iau

s m

. sav

.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Rodiklis

10 000 gyv. Savivaldybė

Rodiklis 10 000 gyv.

Birštono sav.*, Kelmės r. sav., Neringos sav.*, Panevėžio r. sav., Varėnos r. sav., Alytaus r. sav., Anykščių r. sav., Plungės r. sav.

0,0

Vilniaus m. sav. 4,9

Kauno m. sav. 3,7

Joniškio r. sav. 2,9

Biržų r. sav. 2,2

Švenčionių r. sav. 2,2

Lietuvos rodiklis 2,0/10 000 gyv.

74 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

4.3. Pagerinti motinos ir vaiko sveikatą

4.3.1 pav. Kūdikių (vaikų iki 1 m. amžiaus) mirtingumo 1 000 gyvų gimusių kūdikių kartograma

(38 rodiklis)

Šaltinis. Lietuvos statistikos departamentas

Vienas iš svarbiausių valstybės uždavinių – sustiprinti motinos ir vaiko sveikatą.

Kūdikių mirtingumo rodiklis dažnai naudojamas kaip šalies gyventojų bendros sveikatos

indikatorius. Jeigu šis rodiklis neviršija 10 mirčių 1000 gyvų gimusiųjų, laikoma, kad kūdikių

mirtingumas yra labai mažas.* 2019 m. Lietuvoje mirė 90 kūdikių (3,3/1000 gyvų gimusių

kūdikių)†. Nė vienas kūdikis nemirė net 14-oje Lietuvos savivaldybių. Telšių r., Šalčininkų r.,

Rietavo, Anykščių r., Kelmės r. kūdikių mirtingumo rodikliai daugiau nei 3 kartus didesni už

Lietuvos vidurkį (4.3.2 pav.), tačiau rekomenduojame atkreipti dėmesį į absoliučius skaičius (Telšių

r. savivaldybėje per 3 metus vidutiniškai mirė 1,3 vaikas, Šalčininkų r. – 2, Rietavo – 1).

* Higienos instituto Sveikatos informacijos centras. Pagrindinės sveikatos statistikos sąvokos, jų apibrėžimai ir

skaičiavimas. Vilnius, 2010. † Gyvas gimęs (naujagimis) – kūdikis, kuris iš karto po gimimo parodo pirmuosius gyvybės ženklus (savarankišką

kvėpavimą ar širdies plakimą). Gyvo gimusiojo gimimas registruojamas suteikiant jam asmens kodą, įrašant gimimo

įrašą ir išduodant gimimo liudijimą.

1000-iui gyvu gimusiuju

0.0 - 1.0 (14)

1.6 - 2.6 (7)

2.6 - 4.1 (12)

4.1 - 6.1 (11)

6.1 - 9.0 (9)

9.0 - 14.4 (7)

75 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

4.3.2 pav. Kūdikių (vaikų iki 1 m. amžiaus) mirtingumas 1 000 gyvų gimusių kūdikių.

* 3 metų slankusis vidurkis

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0 0,4

7

0,5

3

0,5

5

0,5

8

0,6

2

0,6

8

0,7

6

0,7

8

0,7

8

0,8

1

0,8

7

0,9

2

0,9

4

0,9

5

0,9

5

1,0

0

1,0

0

1,0

0

1,1

3

1,2

3

1,2

4

1,3

1

1,4

4

1,5

5

1,5

9

1,6

5

1,6

5

1,7

3

1,7

3

1,7

4

1,8

1

1,8

7

1,9

1

1,9

2

2,0

2

2,0

2

2,1

1

2,2

8

2,3

5

2,5

4

2,7

4

2,9

8 3,4

0

3,5

4 3,8

0

3,9

8 4,3

7

00,5

11,5

22,5

33,5

44,5

5

Ukm

ergė

s r.

sav

.

Elek

trėn

ų s

av.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.

Ras

ein

ių r

. sav

.

Sku

od

o r

. sav

.

Šilu

tės

r. s

av.

Šiau

lių r

. sav

.

Pas

valio

r. s

av.

Aly

tau

s m

. sav

.

Dru

skin

inkų

sav

.

Aly

tau

s r.

sav

.

Var

ėno

s r.

sav

.

Šaki

ų r

. sav

.

Plu

ngė

s r.

sav

.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

Kau

no

r. s

av.

Vis

agin

o s

av.

Mar

ijam

po

lės

sav.

Akm

en

ės

r. s

av.

Lazd

ijų r

. sav

.

Jon

avo

s r.

sav

.

Ku

piš

kio

r. s

av.

Kre

tin

gos

r. s

av.

Mo

lėtų

r. s

av.

Kau

no

m. s

av.

Kla

ipėd

os

m. s

av.

Pan

evė

žio

r. s

av.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

Viln

iau

s m

. sav

.

LT

Kaz

lų R

ūd

os

sav.

Viln

iau

s r.

sav

.

Ute

no

s r.

sav

.

Pan

evė

žio

m. s

av.

Šiau

lių m

. sav

.

Pak

ruo

jo r

. sav

.

Jurb

arko

r. s

av.

Šila

lės

r. s

av.

Pri

enų

r. s

av.

Tau

ragė

s r.

sav

.

Kėd

ain

ių r

. sav

.

Maž

eiki

ų r

. sav

.

Bir

žų r

. sav

.

Ro

kišk

io r

. sav

.

Trak

ų r

. sav

.

Kal

vari

jos

sav.

Jon

iški

o r

. sav

.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Šve

nči

on

ių r

. sav

.

Ign

alin

os

r. s

av.

Pal

ango

s m

. sav

.

Širv

intų

r. s

av.

Pag

ėgių

sav

.

Ne

rin

gos

sav.

Zara

sų r

. sav

.

Bir

što

no

sav

.

Telš

ių r

. sav

.

Šalč

inin

kų r

. sav

.

Rie

tavo

sav

.

An

ykšč

ių r

. sav

.

Kel

mė

s r.

sav

.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė

Rodiklis 1000 gyvų

gimusių kūdikių

Savivaldybė

Rodiklis 1000 gyvų

gimusių kūdikių

Ukmergės r. sav., Elektrėnų sav., Kaišiadorių r. sav., Raseinių r. sav., Šilutės r. sav., Skuodo r. sav.*, Šiaulių r. sav., Pasvalio r. sav., Alytaus m. sav., Druskininkų sav.*, Varėnos r. sav., Alytaus r. sav., Šakių r. sav., Plungės r. sav.

0,0

Kelmės r. sav. 14,4

Anykščių r. sav. 13,1

Rietavo sav.* 12,5

Šalčininkų r. sav. 11,6

Telšių r. sav. 11,2

Lietuvos rodiklis 3,3/1000 gyv. gimusių kūdikių

76 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

4.3.3 pav. 2 metų amžiaus vaikų MMR1 (tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina, 1 dozė) skiepijimo apimčių, proc. kartograma (39 rodiklis)*

Šaltinis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

Viena veiksmingiausių ligų prevencijos priemonių yra vakcinacija. Iš viso 2019 m.

MMR vakcina (nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės) 1 doze paskiepyti 25 698 dvejų metų

amžiaus vaikai. Tai sudarė 92,7 proc. tikslinės populiacijos. MMR1 skiepijimų apimtys gana

didelės (mažiausias rodiklis – Jonavos r. sav. – 87,7 proc.): rekomenduojamą 95 proc. apimtį**

pasiekė pusė Lietuvos savivaldybių (kai „mažosios“ vertinamos naudojant 3 metų vidurkį).

Didžiausios skiepijimo apimtys šia vakcina Tauragės r. sav. – 99,3 proc. (4.3.4 pav.).

* Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras duomenis apie skiepus teikia sujungdamas Klaipėdos m. sav. su Neringos sav.,

todėl rodiklis priskirtas kiekvienai sujungtai savivaldybei.

** https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/tymai/rekomendacijos-gyventojams-3

Procentai

87.7 - 90.9 (9)

90.9 - 92.8 (9)

92.8 - 94.0 (7)

94.0 - 95.5 (9)

95.5 - 96.9 (17)

96.9 - 99.3 (9)

77 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

4.3.4 pav. 2 metų amžiaus vaikų MMR (tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina, 1 dozė) skiepijimo apimtys, proc.

* 3 metų slankusis vidurkis

0,9

5

0,9

5

0,9

5

0,9

6

0,9

6

0,9

6

0,9

7

0,9

7

0,9

7

0,9

8

0,9

8

0,9

8

0,9

9

0,9

9

0,9

9

0,9

9

0,9

9

1,0

0

1,0

0

1,0

0

1,0

0

1,0

1

1,0

1

1,0

1

1,0

1

1,0

1

1,0

1

1,0

2

1,0

2

1,0

2

1,0

2

1,0

3

1,0

3

1,0

3

1,0

3

1,0

3

1,0

3

1,0

3

1,0

3

1,0

4

1,0

4

1,0

4

1,0

4

1,0

4

1,0

4

1,0

4

1,0

4

1,0

4

1,0

4

1,0

4

1,0

4

1,0

4

1,0

4

1,0

5

1,0

5

1,0

5

1,0

5

1,0

5

1,0

5

1,0

6 1,0

7

0,880,9

0,920,940,960,98

11,021,041,061,08

1,1

Jon

avo

s r.

sav

.

Pri

enų

r. s

av.

Pal

ango

s m

. sav

.

Kre

tin

gos

r. s

av.

Bir

što

no

sav

.

Širv

intų

r. s

av.

Ne

rin

gos

sav.

Kla

ipėd

os

m. s

av.

Elek

trėn

ų s

av.

Jurb

arko

r. s

av.

Viln

iau

s m

. sav

.

Var

ėno

s r.

sav

.

Kau

no

m. s

av.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

Rie

tavo

sav

.

Telš

ių r

. sav

.

Šiau

lių m

. sav

.

Ras

ein

ių r

. sav

.

LT

Ro

kišk

io r

. sav

.

Plu

ngė

s r.

sav

.

Kau

no

r. s

av.

Zara

sų r

. sav

.

Šila

lės

r. s

av.

Viln

iau

s r.

sav

.

Pan

evė

žio

m. s

av.

Šve

nči

on

ių r

. sav

.

Akm

en

ės

r. s

av.

Sku

od

o r

. sav

.

Pan

evė

žio

r. s

av.

Kėd

ain

ių r

. sav

.

Ute

no

s r.

sav

.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

Ukm

ergė

s r.

sav

.

Maž

eiki

ų r

. sav

.

Pas

valio

r. s

av.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.

Lazd

ijų r

. sav

.

Ku

piš

kio

r. s

av.

Kel

mė

s r.

sav

.

Kal

vari

jos

sav.

Kaz

lų R

ūd

os

sav.

Trak

ų r

. sav

.

Jon

iški

o r

. sav

.

Šilu

tės

r. s

av.

Bir

žų r

. sav

.

Mo

lėtų

r. s

av.

Šaki

ų r

. sav

.

Vis

agin

o s

av.

Ign

alin

os

r. s

av.

Pag

ėgių

sav

.

Aly

tau

s r.

sav

.

Šiau

lių r

. sav

.

Dru

skin

inkų

sav

.

Šalč

inin

kų r

. sav

.

Pak

ruo

jo r

. sav

.

Aly

tau

s m

. sav

.

Mar

ijam

po

lės

sav.

An

ykšč

ių r

. sav

.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Tau

ragė

s r.

sav

.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Rodiklis

procentais Savivaldybė

Rodiklis procentais

Jonavos r. sav. 87,7 Tauragės r. sav. 99,3

Prienų r. sav. 88,4 Radviliškio r. sav. 98,0

Palangos m. sav.* 88,5 Anykščių r. sav. 97,8

Kretingosr. sav. 88,6 Marijampolės sav. 97,4

Birštono sav.* 89,2 Alytaus m. sav. 97,3

Lietuvos rodiklis 92,7 proc.

78 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

4.3.5 pav. 1 metų amžiaus vaikų DTP (difterijos, stabligės, kokliušo vakcina), poliomielito ir B tipo Haemophilus influenzae infekcijos skiepijimo apimčių (3 dozės), proc. kartograma (40 rodiklis)*

Šaltinis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

2019 m. 92,1 proc. visų 1 metų amžiaus vaikų buvo pasiskiepiję DTP (difterijos,

stabligės, kokliušo), poliomielito ir B tipo 3 dozių vakcina. Žemėlapyje matyti, kad skiepijimo

apimtys pasiskirstė netolygiai (4.3.5 pav.). Mažiausiai vaikų šia vakcina paskiepyta Birštono sav.

(86,5 proc.), daugiausiai – Šalčininkų r. sav. (100 proc.) (4.3.6 pav.).

* Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras duomenis apie skiepus teikia sujungdamas Klaipėdos m. sav. su Neringos sav.,

todėl rodiklis priskirtas kiekvienai sujungtai savivaldybei.

Procentai

87 - 89 (5)

89 - 91 (6)

91 - 93 (12)

93 - 94 (10)

94 - 96 (11)

96 - 100 (16)

79 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

4.3.6 pav. 1 metų amžiaus vaikų DTP (difterijos, stabligės, kokliušo vakcina), poliomielito ir B tipo Haemophilus influenzae infekcijos skiepijimo apimtys (3 dozės), proc.

* 3 metų slankusis vidurkis

0,9

4

0,9

5

0,9

5

0,9

5

0,9

5

0,9

6

0,9

7

0,9

7

0,9

7

0,9

7

0,9

7 0,9

9

0,9

9

0,9

9

0,9

9

0,9

9

0,9

9

0,9

9

1,0

0

1,0

0

1,0

0

1,0

0

1,0

0

1,0

0

1,0

1

1,0

1

1,0

1

1,0

2

1,0

2

1,0

2

1,0

2

1,0

2

1,0

2

1,0

2

1,0

2

1,0

2

1,0

2

1,0

3

1,0

3

1,0

3

1,0

3

1,0

3

1,0

4

1,0

4

1,0

4

1,0

4

1,0

5

1,0

5

1,0

5

1,0

5

1,0

5

1,0

6

1,0

6

1,0

6

1,0

6

1,0

6

1,0

6

1,0

6

1,0

7

1,0

7

1,0

9

0,85

0,9

0,95

1

1,05

1,1

Bir

što

no

sav

.P

alan

gos

m. s

av.

Šiau

lių m

. sav

.N

eri

ngo

s sa

v.K

laip

ėdo

s m

. sav

.K

reti

ngo

s r.

sav

.Jo

nav

os

r. s

av.

Rie

tavo

sav

.Ša

kių

r. s

av.

Ukm

ergė

s r.

sav

.K

aun

o r

. sav

.P

anev

ėži

o m

. sav

.El

ektr

ėnų

sav

.M

arija

mp

olė

s sa

v.V

ilnia

us

m. s

av.

Plu

ngė

s r.

sav

.Ju

rbar

ko r

. sav

.P

asva

lio r

. sav

.K

elm

ės

r. s

av.

Širv

intų

r. s

av.

Kau

no

m. s

av.

Pri

enų

r. s

av.

LTK

up

iški

o r

. sav

.K

laip

ėdo

s r.

sav

.Za

rasų

r. s

av.

Lazd

ijų r

. sav

.Jo

niš

kio

r. s

av.

Kal

vari

jos

sav.

Kaz

lų R

ūd

os

sav.

Maž

eiki

ų r

. sav

.Te

lšių

r. s

av.

Ro

kišk

io r

. sav

.Tr

akų

r. s

av.

Mo

lėtų

r. s

av.

Sku

od

o r

. sav

.P

anev

ėži

o r

. sav

.P

agėg

ių s

av.

Šiau

lių r

. sav

.U

ten

os

r. s

av.

Aly

tau

s r.

sav

.V

isag

ino

sav

.A

kme

nė

s r.

sav

.V

ilnia

us

r. s

av.

Šila

lės

r. s

av.

Ras

ein

ių r

. sav

.V

ilkav

iški

o r

. sav

.B

iržų

r. s

av.

Kėd

ain

ių r

. sav

.P

akru

ojo

r. s

av.

Dru

skin

inkų

sav

.Ta

ura

gės

r. s

av.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.A

nyk

ščių

r. s

av.

Var

ėno

s r.

sav

.Ši

lutė

s r.

sav

.Ig

nal

ino

s r.

sav

.A

lyta

us

m. s

av.

Šve

nči

on

ių r

. sav

.R

advi

liški

o r

. sav

.Ša

lčin

inkų

r. s

av.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Rodiklis

procentais Savivaldybė

Rodiklis procentais

Birštono sav.* 86,5 Šalčininkų r. sav. 100,0

Palangos m. sav.* 87,3 Radviliškio r. sav. 98,4

Šiaulių m. sav. 87,7 Švenčionių r. sav. 98,4

Neringos sav.* 87,9 Alytaus m. sav. 98,0

Klaipėdos m. sav. 87,9 Ignalinos sav.* 97,9

Lietuvos rodiklis 92,1 proc.

80 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

4.3.7 pav. Tikslinės populiacijos (6–13 m.) dalies, dalyvavusios vaikų krūminių dantų dengimo

silantinėmis medžiagomis programoje, proc. kartograma (41 rodiklis)

Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Privalomojo sveikatos draudimo informacinė sistema SVEIDRA

Vaikams nuo 6 iki 14 m. amžiaus skirta Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis

medžiagomis programa. Šią paslaugą gali suteikti gydytojai odontologai arba burnos higienistai,

dirbantys gydymo įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl šių paslaugų

finansavimo*. 2019 m. 15,0 proc. 6–13 m. amžiaus vaikų krūminiai dantys padengti silantinėmis

medžiagomis. Šis rodiklis savivaldybėse svyravo nuo 1,6 proc. (Biržų r. sav.) iki 57 proc. (Jonavos

r. sav.) (4.3.8 pav.).

* Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Vaikų krūminių dantų dengimas silantais. Prieiga per

internetą: <http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/prevencines-programos/vaiku-kruminiu-dantu-dengimas-silantais>.

Procentai

1.6 - 8.7 (11)

8.7 - 14.2 (16)

14.2 - 17.9 (10)

18.2 - 24.6 (12)

27.5 - 35.3 (3)

39.2 - 57.0 (8)

81 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

4.3.8 pav. Tikslinės populiacijos (6–13 m.) dalis, dalyvavusi vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programoje, proc.

* 3 metų slankusis vidurkis

0,1

1

0,2

5

0,3

6

0,4

0

0,4

3

0,4

4

0,4

4

0,4

8

0,4

9

0,5

0

0,5

4

0,5

8

0,5

8

0,5

8

0,6

1

0,6

4

0,6

5

0,6

5

0,6

7

0,7

1

0,7

3

0,7

4

0,7

7

0,7

9

0,8

1

0,8

3

0,9

0

0,9

5

0,9

5

0,9

6

0,9

8

1,0

0

1,0

2

1,0

3

1,0

5

1,0

9

1,1

0

1,1

3

1,2

2

1,2

3

1,2

5

1,2

9

1,3

0

1,3

4

1,3

4

1,4

4

1,4

5

1,5

5

1,5

7

1,5

8 1,8

4

1,9

4 2,2

9 2,6

2

2,7

7

2,8

5

2,9

6 3,1

6

3,1

6

3,7

5

3,8

1

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

4

4,5

Bir

žų r

. sav

.

Ro

kišk

io r

. sav

.

Mar

ijam

po

lės

sav.

Ner

ingo

s sa

v.

Kla

ipėd

os

m. s

av.

Tau

ragė

s r.

sav

.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

Šaki

ų r

. sav

.

Pas

valio

r. s

av.

Jurb

arko

r. s

av.

Šiau

lių m

. sav

.

Kaz

lų R

ūd

os

sav.

Maž

eiki

ų r

. sav

.

Ras

ein

ių r

. sav

.

Kau

no

r. s

av.

Telš

ių r

. sav

.

Ute

no

s r.

sav

.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.

Širv

intų

r. s

av.

Var

ėno

s r.

sav

.

Plu

ngė

s r.

sav

.

Kau

no

m. s

av.

Bir

što

no

sav

.

Kėd

ain

ių r

. sav

.

Pri

enų

r. s

av.

Kal

vari

jos

sav.

Šven

čio

nių

r. s

av.

An

ykšč

ių r

. sav

.

Viln

iau

s m

. sav

.

Viln

iau

s r.

sav

.

LT

Šiau

lių r

. sav

.

Pan

evė

žio

r. s

av.

Šilu

tės

r. s

av.

Pag

ėgių

sav

.

Zara

sų r

. sav

.

Pan

evė

žio

m. s

av.

Jon

iški

o r

. sav

.

Šila

lės

r. s

av.

Pal

ango

s m

. sav

.

Šalč

inin

kų r

. sav

.

Ukm

erg

ės r

. sav

.

Aly

tau

s r.

sav

.

Trak

ų r

. sav

.

Elek

trėn

ų s

av.

Rie

tavo

sav

.

Ku

piš

kio

r. s

av.

Mo

lėtų

r. s

av.

Pak

ruo

jo r

. sav

.

Kre

tin

gos

r. s

av.

Aly

tau

s m

. sav

.

Ign

alin

os

r. s

av.

Kel

mė

s r.

sav

.

Vis

agin

o s

av.

Akm

enė

s r.

sav

.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Lazd

ijų r

. sav

.

Sku

od

o r

. sav

.

Dru

skin

inkų

sav

.

Jon

avo

s r.

sav

.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Rodiklis

procentais Savivaldybė

Rodiklis procentais

Biržų r. sav. 1,6 Jonavos r. sav. 57,0

Rokiškio r. sav. 3,7 Druskininkų sav.* 56,2

Marijampolės sav. 5,3 Lazdijų r. sav.* 47,3

Neringos sav.* 6,0 Skuodo r. sav.* 47,3

Klaipėdos m. sav. 6,4 Radviliškio r. sav. 44,3

Lietuvos rodiklis 15,0 proc.

82 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

4.3.9 pav. Vaikų, neturinčių ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų, dalies (proc.) kartograma (42 rodiklis)

Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Vaikų

sveikatos stebėsenos informacinės sistemos duomenys

Kiekvienas moksleivis kasmet į mokyklą turi pristatyti pažymą apie sveikatą, į kurią

įtraukta dalis apie dantų būklę. 2019 m. 71,5 proc. vaikų pristatė šią pažymą. Remiantis jos

duomenimis nustatyta, kad apie 20 proc. vaikų, pristačiusių sveikatos pažymas į mokyklą, neturėjo

ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų. Geriausia dantų būklė 2019 m. buvo Marijampolės

savivaldybėje gyvenančių vaikų – 30,4 proc. turėjo sveikus dantis. Prasčiausia dantų būklė –

Rokiškio r. savivaldybės vaikų – tik 10,9 proc. jų turėjo sveikus dantis.

Procentai

10.9 - 15.0 (13)

15.0 - 16.8 (10)

16.8 - 20.3 (13)

21.3 - 22.6 (5)

22.6 - 25.3 (9)

25.3 - 30.4 (10)

83 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

4.3.10 pav. Vaikų, neturinčių ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų, dalis (proc.).

* 3 metų vidurkis

0,5

5

0,5

5

0,5

8

0,5

8

0,5

9

0,6

2

0,6

3

0,6

3

0,6

6

0,6

6

0,6

7

0,7

2

0,7

3

0,7

5

0,7

6

0,7

9

0,8

0

0,8

0

0,8

1

0,8

1

0,8

2

0,8

2

0,8

2

0,8

4

0,8

5

0,8

6

0,8

6

0,8

7

0,8

7

0,8

7

0,8

9

0,9

0

0,9

1

0,9

2

0,9

2

0,9

6

1,0

0

1,0

6

1,0

7

1,0

7

1,0

8

1,0

8

1,1

3

1,1

4

1,1

4

1,1

5

1,1

5

1,1

5

1,1

9

1,2

0

1,2

2

1,2

6

1,2

7

1,2

8

1,3

0

1,3

0

1,3

0

1,3

4

1,3

7

1,4

5

1,5

2

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1

1,2

1,4

1,6

Ro

kišk

io r

. sav

.

Rie

tavo

sav

.

Ute

no

s r.

sav

.

Šilu

tės

r. s

av.

An

ykšč

ių r

. sav

.

Pak

ruo

jo r

. sav

.

Plu

ngė

s r.

sav

.

Šaki

ų r

. sav

.

Pas

valio

r. s

av.

Šve

nči

on

ių r

. sav

.

Šila

lės

r. s

av.

Ku

piš

kio

r. s

av.

Jon

iški

o r

. sav

.

Viln

iau

s r.

sav

.

Širv

intų

r. s

av.

Trak

ų r

. sav

.

Zara

sų r

. sav

.

Šalč

inin

kų r

. sav

.

Jurb

arko

r. s

av.

Mo

lėtų

r. s

av.

Pan

evė

žio

m. s

av.

Ras

ein

ių r

. sav

.

Pan

evė

žio

r. s

av.

Pag

ėgių

sav

.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

Bir

što

no

sav

.

Telš

ių r

. sav

.

Var

ėno

s r.

sav

.

Pri

enų

r. s

av.

Lazd

ijų r

. sav

.

Kau

no

r. s

av.

Kaz

lų R

ūd

os

sav.

Bir

žų r

. sav

.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.

Kau

no

m. s

av.

Šiau

lių r

. sav

.

LT

Aly

tau

s r.

sav

.

Kel

mė

s r.

sav

.

Sku

od

o r

. sav

.

Viln

iau

s m

. sav

.

Kal

vari

jos

sav.

Šiau

lių m

. sav

.

Ign

alin

os

r. s

av.

Kla

ipėd

os

m. s

av.

Kėd

ain

ių r

. sav

.

Aly

tau

s m

. sav

.

Akm

en

ės

r. s

av.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Ukm

ergė

s r.

sav

.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

Pal

ango

s m

. sav

.

Ne

rin

gos

sav.

Elek

trėn

ų s

av.

Dru

skin

inkų

sav

.

Tau

ragė

s r.

sav

.

Jon

avo

s r.

sav

.

Kre

tin

gos

r. s

av.

Vis

agin

o s

av.

Maž

eiki

ų r

. sav

.

Mar

ijam

po

lės

sav.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Rodiklis

procentais Savivaldybė

Rodiklis procentais

Rokiškio r. sav. 10,9 Marijampolės sav. 30,4

Rietavo sav.* 11,0 Mažeikių r. sav. 29,1

Utenos r. sav. 11,5 Visagino sav.* 27,5

Šilutės r. sav. 11,6 Kretingos r. sav. 26,8

Anykščių r. sav. 11,7 Jonavos r. sav. 26,1

Lietuvos rodiklis 20,0 proc.

84 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

4.3.11 pav. Paauglių (15–17 m.) gimdymų skaičiaus 1000 gyv. kartograma (43 rodiklis)

Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

2019 m. Lietuvoje gimdymų skaičius tarp nepilnamečių (15–17 m. amžiaus) moterų

buvo 145 (3,9/1000 gyv.). Žemėlapyje matyti, kad didžiausi paauglių gimdymo rodikliai šiaurės

vakarinėje Lietuvos dalyje (4.3.11 pav.). 7-iose Lietuvos savivaldybėse tarp gimdyvių paauglių

nebuvo. Kitose savivaldybėse šis rodiklis svyravo nuo 0,7/1000 gyv. (Kauno r. sav.) iki 14,0/1000

gyv. (Vilkaviškio r. sav.). Pastarasis rodiklis 3,6 kartų didesnis nei Lietuvos vidurkis (4.3.12 pav.).

1 000 gyv.

0.0 - 1.7 (11)

1.7 - 3.2 (11)

3.2 - 4.9 (13)

4.9 - 8.0 (15)

8.0 - 11.8 (8)

13.4 - 14.0 (2)

85 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

4.3.12 pav. Paauglių (15–17 m.) gimdymų skaičius 1000 gyv.

* 3 metų slankusis vidurkis

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0

0,0

0 0,1

8

0,3

0

0,3

9

0,4

1

0,4

4

0,6

0

0,6

2

0,6

4

0,6

4

0,6

5

0,6

7

0,6

7

0,7

5

0,7

6

0,7

8

0,8

4

0,8

4

0,8

5

0,8

8

0,8

9

0,9

0

0,9

5

0,9

7

1,0

0

1,0

0

1,0

3

1,0

5

1,1

5

1,1

5

1,2

7

1,2

7

1,3

0

1,3

3

1,3

6

1,5

0

1,5

6

1,5

7

1,5

8

1,7

0

1,7

1

1,7

3

1,7

9

1,8

1

1,9

8

2,0

7

2,1

5

2,1

6

2,1

8 2,4

6

2,5

1

2,5

1 2,7

8

3,4

6

3,6

1

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

4

Trak

ų r

. sav

.

Bir

što

no

sav

.

Pri

enų

r. s

av.

Ne

rin

gos

sav.

Kel

mė

s r.

sav

.

Bir

žų r

. sav

.

Aly

tau

s r.

sav

.

Kau

no

r. s

av.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

Kau

no

m. s

av.

Viln

iau

s m

. sav

.

Tau

ragė

s r.

sav

.

Akm

en

ės

r.

Pag

ėgių

sav

.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.

Ro

kišk

io r

. sav

.

Mo

lėtų

r. s

av.

Dru

skin

inkų

sav

.

Jurb

arko

r. s

av.

Jon

iški

o r

. sav

.

Kla

ipėd

os

m. s

av.

Zara

sų r

. sav

.

Lazd

ijų r

. sav

.

An

ykšč

ių r

. sav

.

Širv

intų

r. s

av.

Sku

od

o r

. sav

.

Elek

trėn

ų s

av.

Kre

tin

gos

r. s

av.

Pal

ango

s sa

v.

Maž

eiki

ų r

. sav

.

LT

Plu

ngė

s r.

sav

.

Viln

iau

s r.

sav

.

Šalč

inin

kų r

. sav

.

Jon

avo

s r.

sav

.

Pan

evė

žio

m. s

av.

Mar

ijam

po

lės

sav.

Ign

alin

os

r. s

av.

Rie

tavo

sav

.

Pan

evė

žio

r. s

av.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Kėd

ain

ių r

. sav

.

Šiau

lių m

. sav

.

Var

ėno

s r.

sav

.

Ras

ein

ių r

. sav

.

Ute

no

s r.

sav

.

Šaki

ų r

. sav

.

Kal

vari

jos

sav.

Šilu

tės

r. s

av.

Ku

piš

kio

r. s

av.

Aly

tau

s m

. sav

.

Vis

agin

o s

av.

Šiau

lių r

. sav

.

Pak

ruo

jo r

. sav

.

Kaz

lų R

ūd

os

sav.

Šve

nči

on

ių r

. sav

.

Telš

ių r

. sav

.

Ukm

ergė

s r.

sav

.

Šila

lės

r. s

av.

Pas

valio

r. s

av.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Rodiklis

1000 gyv. Savivaldybė

Rodiklis 1000 gyv.

Alytaus r. sav., Biržų r. sav., Kelmės r. sav., Birštono sav.*, Neringos sav.*, Prienų r. sav., Trakų r. sav.

0,0

Vilkaviškio r. sav. 14,0

Pasvalio r. sav. 13,4

Šilalės r. sav. 10,8

Ukmergės r. sav. 9,7

Telšių r. sav. 9,7

Lietuvos rodiklis 3,9/1000 gyv.

86 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

4.4. Stiprinti lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją ir kontrolę

4.4.1 pav. Standartizuoto mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų (I00–I99) rodiklio 100 000 gyv. kartograma (44 rodiklis)

Šaltinis. Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras

Lietuvoje ir sergamumas, ir mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų jau daug metų

aktuali problema. 2019 m. dėl kraujotakos sistemos ligų mirė 20 901 gyventojas (mirtingumo

rodiklis – 748,0/100 000 gyv., t. y. 34,5 mirtimis 100 000 gyv. mažiau nei 2018 m.*). Iš žemėlapio

spalvų išsidėstymo matyti, kad rodiklio reikšmės pasiskirsčiusios netolygiai (4.4.1 pav.).

Didžiausias standartizuotas mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų, kaip ir 2018 bei 2017 m.,

išlieka tarp Šalčininkų r. sav. (1238,2/100 000 gyv.) gyventojų. Mažiausias standartizuoto

mirtingumo rodiklis tarp Šiaulių m. sav. gyventojų (575,7/100 000 gyv.) (4.4.2 pav.).

* Mirtingumo rodikliai pateikiami nestandartizuoti.

100 000 gyv.

575 - 625 (5)

625 - 685 (6)

685 - 764 (10)

764 - 861 (23)

861 - 1011 (15)

1011 - 1239 (1)

87 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

4.4.2 pav. Mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų (I00–I99) rodiklis 100 000 gyv.

** Kadangi skaičiuojant santykį su Lietuvos vidurkiu naudoti nestandartizuoti rodikliai (žr. viršutinį paveikslą), o lentelėje rodomi savivaldybių standartizuoti rodikliai, savivaldybių

vietos paveiksle ir lentelėje nesutampa.

* 3 metų vidurkis

0,4

7 0,6

9

0,7

5

0,7

8

0,8

0

0,8

1

0,8

1

0,8

7

0,8

7

0,8

9

0,8

9

0,8

9

0,9

0

0,9

3

0,9

5

0,9

6

1,0

0

1,0

0

1,0

2

1,0

3

1,0

4

1,0

5

1,0

5

1,0

9

1,1

1

1,1

1

1,1

2

1,1

7

1,1

8

1,2

4

1,2

6

1,2

7

1,2

8

1,2

8

1,2

8

1,2

8

1,2

9

1,2

9

1,3

0

1,3

1

1,3

4

1,3

5

1,3

6

1,3

7

1,3

7

1,3

7

1,3

8

1,4

0

1,4

0

1,4

2

1,4

3

1,4

3

1,4

3

1,4

7

1,5

0

1,5

1

1,5

6 1,6

9

1,7

5

1,8

3 1,9

6

0

0,5

1

1,5

2

2,5

Ne

rin

gos

sav.

Viln

iau

s m

. sav

.

Kau

no

r. s

av.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

Šiau

lių m

. sav

.

Maž

eiki

ų r

. sav

.

Viln

iau

s r.

sav

.

Plu

ngė

s r.

sav

.

Aly

tau

s m

. sav

.

Kla

ipėd

os

m. s

av.

Trak

ų r

. sav

.

Vis

agin

o s

av.

Elek

trėn

ų s

av.

Pan

evė

žio

m. s

av.

Šiau

lių r

. sav

.

Kau

no

m. s

av.

LT

Pan

evė

žio

r. s

av.

Mar

ijam

po

lės

sav.

Jon

avo

s r.

sav

.

Šila

lės

r. s

av.

Tau

ragė

s r.

sav

.

Kre

tin

gos

r. s

av.

Šilu

tės

r. s

av.

Telš

ių r

. sav

.

Pal

ango

s m

. sav

.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Širv

intų

r. s

av.

Pag

ėgių

sav

.

Pak

ruo

jo r

. sav

.

Dru

skin

inkų

sav

.

Sku

od

o r

. sav

.

Ras

ein

ių r

. sav

.

Kaz

lų R

ūd

os

sav.

Kel

mė

s r.

sav

.

Rie

tavo

sav

.

Kėd

ain

ių r

. sav

.

Jurb

arko

r. s

av.

Šalč

inin

kų r

. sav

.

Jon

iški

o r

. sav

.

Kal

vari

jos

sav.

Šaki

ų r

. sav

.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

Akm

en

ės

r. s

av.

Bir

što

no

sav

.

Ute

no

s r.

sav

.

Ukm

ergė

s r.

sav

.

Pri

enų

r. s

av.

Ku

piš

kio

r. s

av.

Bir

žų r

. sav

.

Pas

valio

r. s

av.

Var

ėno

s r.

sav

.

Ro

kišk

io r

. sav

.

Mo

lėtų

r. s

av.

Aly

tau

s r.

sav

.

Šve

nči

on

ių r

. sav

.

Zara

sų r

. sav

.

Lazd

ijų r

. sav

.

Ign

alin

os

r. s

av.

An

ykšč

ių r

. sav

.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Standart.

mirtingumas 100 000 gyv.**

Savivaldybė Standart.

mirtingumas 100 000 gyv.**

Šiaulių m. sav. 575,7 Šalčininkų r. sav. 1238,2

Panevėžio m. sav. 586,7 Švenčionių r. sav. 1010,4

Alytaus m. sav. 605,7 Anykščių r. sav. 998,5

Plungės r. sav. 612,8 Alytaus r. sav. 992,3

Vilniaus m. sav. 624,2 Pasvalio r. sav. 979,7

Standartizuotas Lietuvos rodiklis 733,0/100 000 gyv.

88 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

4.4.3 pav. Standartizuoto mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklio (C00–C96) 100 000 gyv.

kartograma (45 rodiklis)

Šaltinis. Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras

2019 m. nuo piktybinių navikų mirė 8 042 gyventojai (mirtingumo rodiklis –

287,8/100 000 gyv.*). Žemėlapyje matyti, kad didžiausi standartizuoto mirtingumo rodikliai nuo

piktybių navikų Šalčininkų r., Pakruojo r, Kalvarijos sav. (4.4.3 pav.). Vertinant nestandartizuotus

rodiklius, didžiausias mirtingumas nuo piktybinių navikų tarp Ignalinos r., Anykščių r., Pakruojo r.

savivaldybių gyventojų – 416,3–408,1/100 000 gyv. Mažiausiais nestandartizuotais rodikliais

labiausiai išsiskyrė Kauno r. (199,4/100 000 gyv.) bei Vilniaus m. savivaldybių gyventojai

(216,3/100 000 gyv.).

* Mirtingumo rodiklis pateikiamas nestandartizuotas.

100 000 gyv.

223 - 264 (13)

264 - 273 (8)

273 - 291 (19)

291 - 305 (7)

305 - 328 (8)

328 - 367 (5)

89 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

4.4.4 pav. Mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis (C00–C96) 100 000 gyv.

** Kadangi skaičiuojant santykį su Lietuvos vidurkiu naudoti nestandartizuoti rodikliai (žr. viršutinį paveikslą), o lentelėje rodomi savivaldybių standartizuoti rodikliai, savivaldybių

vietos paveiksle ir lentelėje nesutampa.

* 3 metų vidurkis

0,6

9

0,7

5

0,8

0

0,8

2

0,8

4

0,8

7

0,8

8

0,8

9

0,9

1

0,9

2

0,9

2

0,9

7

0,9

7

0,9

8

0,9

9

1,0

0

1,0

0

1,0

0

1,0

2

1,0

4

1,0

5

1,0

5

1,0

5

1,0

7

1,0

8

1,0

8

1,1

0

1,1

0

1,1

1

1,1

2

1,1

3

1,1

3

1,1

4

1,1

4

1,1

5

1,1

5

1,1

5

1,1

7

1,1

7

1,1

7

1,1

8

1,1

9

1,2

0

1,2

0

1,2

0

1,2

1

1,2

2

1,2

4

1,2

7

1,2

8

1,2

9

1,2

9

1,3

0

1,3

1

1,3

4

1,3

5

1,4

0

1,4

1

1,4

2

1,4

5

1,4

5

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1

1,2

1,4

1,6

Kau

no

r. s

av.

Viln

iau

s m

. sav

.

Ne

rin

gos

sav.

Mar

ijam

po

lės

sav.

Viln

iau

s r.

sav

.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

Šila

lės

r. s

av.

Elek

trėn

ų s

av.

Plu

ngė

s r.

sav

.

Šiau

lių m

. sav

.

Maž

eiki

ų r

. sav

.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Pag

ėgių

sav

.

Kau

no

m. s

av.

Trak

ų r

. sav

.

Jon

avo

s r.

sav

.

LT

Vis

agin

o s

av.

Rie

tavo

sav

.

Kre

tin

gos

r. s

av.

Aly

tau

s m

. sav

.

Pal

ango

s m

. sav

.

Šiau

lių r

. sav

.

Tau

ragė

s r.

sav

.

Pan

evė

žio

m. s

av.

Šilu

tės

r. s

av.

Šve

nči

on

ių r

. sav

.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

Jon

iški

o r

. sav

.

Ras

ein

ių r

. sav

.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.

Sku

od

o r

. sav

.

Zara

sų r

. sav

.

Telš

ių r

. sav

.

Širv

intų

r. s

av.

Kla

ipėd

os

m. s

av.

Dru

skin

inkų

sav

.

Mo

lėtų

r. s

av.

Kaz

lų R

ūd

os

sav.

Šalč

inin

kų r

. sav

.

Kel

mė

s r.

sav

.

Ute

no

s r.

sav

.

Ku

piš

kio

r. s

av.

Šaki

ų r

. sav

.

Var

ėno

s r.

sav

.

Ro

kišk

io r

. sav

.

Kėd

ain

ių r

. sav

.

Akm

en

ės

r. s

av.

Aly

tau

s r.

sav

.

Ukm

ergė

s r.

sav

.

Pan

evė

žio

r. s

av.

Pas

valio

r. s

av.

Kal

vari

jos

sav.

Pri

enų

r. s

av.

Bir

što

no

sav

.

Bir

žų r

. sav

.

Lazd

ijų r

. sav

.

Jurb

arko

r. s

av.

Pak

ruo

jo r

. sav

.

An

ykšč

ių r

. sav

.

Ign

alin

os

r. s

av.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Standart.

mirtingumas 100 000 gyv.**

Savivaldybė Standart.

mirtingumas 100 000 gyv.**

Kauno r. sav. 223,3 Šalčininkų r. sav. 366,2

Marijampolės sav. 224,8 Kalvarijos sav.* 361,5

Elektrėnų sav. 244,1 Pakruojo r. sav.* 353,0

Plungės r. sav. 244,2 Jurbarko r. sav. 350,6

Palangos m. sav.* 245,5 Panevėžio r. sav. 336,6

Standartizuotas Lietuvos rodiklis 273,5 /100 000 gyv.

90 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

4.4.5 pav. Standartizuoto mirtingumo nuo cerebrovaskulinių ligų rodiklio (I60–I69) 100 000 gyv. kartograma (46 rodiklis)

Šaltinis. Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras

Nuo cerebrovaskulinių ligų, kurioms priklauso smegenų infarktas, intracerebrinis

kraujavimas, smegenų arterijų užsikimšimas ir kt. ligos, 2019 m. mirė 4 920 žmonių (mirtingumo

rodiklis – 176,1/100 000 gyv.*). Žemėlapyje matome, kad didesnis mirtingumo rodiklis dėl šių

mirties priežasčių rytinėje ir pietrytinėje Lietuvos dalyse (4.4.5 pav.). Didžiausias mirtingumo

rodiklis, kaip ir 2018 m., išliko Utenos r. savivaldybėje, kur rodiklis daugiau nei 3 kartus didesnis

už Lietuvos vidurkį (4.4.6 sav.).

* Mirtingumo rodiklis pateikiamas nestandartizuotas.

100 000 gyv.

73 - 132 (18)

132 - 169 (12)

169 - 202 (10)

202 - 235 (11)

235 - 304 (8)

304 - 456 (1)

91 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

4.4.6 pav. Mirtingumo nuo cerebrovaskulinių ligų rodiklis (I60–I69) 100 000 gyv.

** Kadangi skaičiuojant santykį su Lietuvos vidurkiu naudoti nestandartizuoti rodikliai (žr. viršutinį paveikslą), o lentelėje rodomi savivaldybių standartizuoti rodikliai, savivaldybių

vietos paveiksle ir lentelėje nesutampa.

* 3 metų vidurkis

0,3

4

0,5

1

0,5

5

0,5

7

0,5

9

0,6

2

0,6

3

0,6

3

0,7

2

0,7

2

0,7

2

0,7

4

0,7

5

0,7

6

0,7

8

0,7

9

0,8

6

0,8

7

0,8

7

0,8

9

0,8

9

0,9

0

0,9

2

0,9

2

0,9

2

0,9

3

0,9

5

0,9

9

1,0

0

1,0

1

1,0

1

1,0

2

1,0

4

1,0

4

1,0

7

1,1

2

1,1

4

1,1

5

1,1

7

1,1

8

1,2

0

1,2

2

1,2

3

1,2

8

1,3

1

1,4

2

1,4

4

1,4

4

1,4

5

1,4

9

1,5

4

1,5

5

1,6

4

1,7

4

1,8

6

1,8

8

1,9

0

1,9

9 2,1

9 2,4

9

3,2

3

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

Ne

rin

gos

sav.

Pan

evė

žio

m. s

av.

Tau

ragė

s r.

sav

.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

Jurb

arko

r. s

av.

Šila

lės

r. s

av.

Plu

ngė

s r.

sav

.

Kau

no

r. s

av.

Pag

ėgių

sav

.

Kau

no

m. s

av.

Pan

evė

žio

r. s

av.

Jon

avo

s r.

sav

.

Šilu

tės

r. s

av.

Telš

ių r

. sav

.

Bir

što

no

sav

.

Jon

iški

o r

. sav

.

Rie

tavo

sav

.

Viln

iau

s r.

sav

.

Kla

ipėd

os

m. s

av.

Dru

skin

inkų

sav

.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.

Bir

žų r

. sav

.

Maž

eiki

ų r

. sav

.

Kre

tin

gos

r. s

av.

Aly

tau

s m

. sav

.

Viln

iau

s m

. sav

.

Vis

agin

o s

av.

LT

Šaki

ų r

. sav

.

Ukm

ergė

s r.

sav

.

Elek

trėn

ų s

av.

Ku

piš

kio

r. s

av.

Kel

mė

s r.

sav

.

Pak

ruo

jo r

. sav

.

Trak

ų r

. sav

.

Šiau

lių m

. sav

.

Širv

intų

r. s

av.

Kėd

ain

ių r

. sav

.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Šiau

lių r

. sav

.

Šalč

inin

kų r

. sav

.

Pal

ango

s m

. sav

.

Ras

ein

ių r

. sav

.

Pri

enų

r. s

av.

Mar

ijam

po

lės

sav.

Ro

kišk

io r

. sav

.

Aly

tau

s r.

sav

.

Sku

od

o r

. sav

.

Zara

sų r

. sav

.

Šve

nči

on

ių r

. sav

.

Kal

vari

jos

sav.

Var

ėno

s r.

sav

.

Kaz

lų R

ūd

os

sav.

Akm

en

ės

r. s

av.

An

ykšč

ių r

. sav

.

Lazd

ijų r

. sav

.

Pas

valio

r. s

av.

Mo

lėtų

r. s

av.

Ign

alin

os

r. s

av.

Ute

no

s r.

sav

.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Standart.

mirtingumas 100 000 gyv.**

Savivaldybė Standart.

mirtingumas 100 000 gyv.**

Panevėžio m. sav. 73,8 Utenos r. sav. 455,9

Tauragės r. sav. 83,7 Pasvalio r. sav. 303,4

Jurbarko r. sav. 87,7 Molėtų r. sav.* 299,2

Birštono sav.* 91,3 Ignalinos r. sav.* 282,2

Neringos sav.* 91,4 Kazlų Rūdos sav.* 271,0

Standartizuotas Lietuvos rodiklis 172,4/100 000 gyv.

92 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

4.4.7 pav. Sergamumo II tipo cukriniu diabetu (E11) 10 000 gyv. kartograma (47 rodiklis)

Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras,

Privalomojo sveikatos draudimo informacinė sistema SVEIDRA

2019 m. 17 106 asmenims ambulatorinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose pirmą

kartą gyvenime užregistruotas II tipo cukrinis diabetas (nuo insulino nepriklausomas diabetas).

Sergamumas šia liga 61,2/10 000 gyv. (2018 m. – 56,6/10 000 gyv.). Didžiausias sergamumo

rodiklis nustatytas Lazdijų r. sav. (124,3/10 000 gyv.), mažiausias – Ignalinos r. sav. gyventojams

(30,0/10 000 gyv.) (4.4.8 pav.).

10 000 gyv.

29 - 48 (14)

48 - 56 (9)

56 - 63 (11)

63 - 77 (17)

77 - 94 (7)

94 - 125 (2)

93 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

4.4.8 pav. Sergamumas II tipo cukriniu diabetu (E11) 10 000 gyv.

* 3 metų slankusis vidurkis

0,4

9

0,5

2

0,5

5

0,6

1

0,6

3

0,6

4

0,6

5

0,6

7

0,6

8

0,6

8

0,7

3

0,7

5

0,7

7

0,7

8

0,8

0

0,8

2

0,8

2

0,8

3

0,8

4

0,8

5

0,8

6

0,8

7

0,9

0

0,9

1

0,9

2

0,9

5

0,9

7

0,9

7

0,9

8

0,9

8

1,0

0

1,0

0

1,0

1

1,0

1

1,0

2

1,0

6

1,0

7

1,0

7

1,1

0

1,1

0

1,1

2

1,1

2

1,1

6

1,1

7

1,1

7

1,1

8

1,2

2

1,2

2

1,2

3

1,2

5

1,2

5

1,2

5

1,3

0

1,3

5

1,3

6

1,3

6

1,3

6

1,3

7 1,5

3 1,7

4

2,0

3

0

0,5

1

1,5

2

2,5

Ign

alin

os

r. s

av.

Viln

iau

s r.

sav

.

Ute

no

s r.

sav

.

Ku

piš

kio

r. s

av.

Pak

ruo

jo r

. sav

.N

eri

ngo

s sa

v.

Plu

ngė

s r.

sav

.

Sku

od

o r

. sav

.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

Viln

iau

s m

. sav

.

Trak

ų r

. sav

.Za

rasų

r. s

av.

Var

ėno

s r.

sav

.

Rie

tavo

sav

.Šv

en

čio

nių

r. s

av.

Akm

en

ės

r. s

av.

Aly

tau

s r.

sav

.R

oki

škio

r. s

av.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.

Kau

no

r. s

av.

Kel

mė

s r.

sav

.

Kėd

ain

ių r

. sav

.K

alva

rijo

s sa

v.

Mo

lėtų

r. s

av.

Dru

skin

inkų

sav

.

Pas

valio

r. s

av.

An

ykšč

ių r

. sav

.

Pan

evė

žio

r. s

av.

Pri

enų

r. s

av.

Maž

eiki

ų r

. sav

.

Jon

iški

o r

. sav

.LT

Bir

žų r

. sav

.

Kre

tin

gos

r. s

av.

Ras

ein

ių r

. sav

.

Jon

avo

s r.

sav

.

Pan

evė

žio

m. s

av.

Širv

intų

r. s

av.

Telš

ių r

. sav

.Ši

aulių

r. s

av.

Pal

ango

s m

. sav

.

Pag

ėgių

sav

.

Šalč

inin

kų r

. sav

.U

kmer

gės

r. s

av.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Aly

tau

s m

. sav

.

Šila

lės

r. s

av.

Mar

ijam

po

lės

sav.

Šiau

lių m

. sav

.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

Bir

što

no

sav

.El

ektr

ėnų

sav

.

Tau

ragė

s r.

sav

.

Šaki

ų r

. sav

.

Kau

no

m. s

av.

Vis

agin

o s

av.

Jurb

arko

r. s

av.

Kaz

lų R

ūd

os

sav.

Kla

ipėd

os

m. s

av.

Šilu

tės

r. s

av.

Lazd

ijų r

. sav

.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Sergamumas 10 000 gyv.

Savivaldybė Sergamumas 10 000 gyv.

Ignalinos r. sav.* 30,0 Lazdijų r. sav.* 124,3

Vilniaus r. sav. 31,9 Šilutės r. sav. 106,8

Utenos r. sav. 33,8 Klaipėdos m. sav. 93,6

Kupiškio r. sav.* 37,2 Kazlų Rūdos sav.* 83,7

Pakruojo r. sav.* 38,6 Jurbarko r. sav. 83,5

Lietuvos rodiklis 61,2/10 000 gyv.

94 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

4.4.9 pav. Tikslinės populiacijos dalies (proc.), dalyvavusios atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio prevencinėje programoje 2018–2019 m. kartograma (48 rodiklis)

Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Privalomojo

sveikatos draudimo informacinė sistema SVEIDRA

Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų

amžiaus imtinai. Šio amžiaus moterims kartą per 2 metus nemokamai gali būti atliekamas

mamografinis tyrimas*. 2018–2019 m. 52,9 proc. minėto amžiaus moterų atlikta mamograma

(225 821 50–69 m. moterims). Pasitikrinusių moterų dalis Lietuvos savivaldybėse pasiskirsčiusi

nevienodai (4.4.9 pav.). Mažiausiai šia prevencine programa pasinaudojo Rietavo sav. (16,8 proc.),

daugiausiai – Alytaus m. sav. (73,2 proc.) moterys (4.4.10 pav.).

* Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa.

Prieiga per internetą: <http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/prevencines-programos/kruties-vezio-ankstyvosios-

diagnostikos-programa>.

Procentai

16.8 - 20.5 (3)

29.8 - 40.0 (21)

40.6 - 47.5 (14)

47.5 - 51.1 (4)

54.4 - 59.0 (9)

61.1 - 73.2 (9)

95 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

4.4.10 pav. Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programoje

2018–2019 m.

* 3 metų slankusis vidurkis

0,3

2

0,3

4

0,3

7 0,5

6

0,6

0

0,6

1

0,6

2

0,6

2

0,6

5

0,6

5

0,6

5

0,6

6

0,6

6

0,6

7

0,6

8

0,6

8

0,6

9

0,6

9

0,7

0

0,7

0

0,7

0

0,7

1

0,7

3

0,7

4

0,7

7

0,7

7

0,7

9

0,8

0

0,8

0

0,8

2

0,8

5

0,8

5

0,8

6

0,8

6

0,8

6

0,8

8

0,8

8

0,8

9

0,9

0

0,9

2

0,9

4

0,9

5

1,0

0

1,0

3

1,0

5

1,0

6

1,0

6

1,0

8

1,0

9

1,0

9

1,0

9

1,1

0

1,1

5

1,1

6

1,1

6

1,1

8

1,2

0

1,2

1

1,2

2

1,2

2 1,3

8

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1

1,2

1,4

1,6

Rie

tavo

sav

.Sk

uo

do

r. s

av.

Šve

nči

on

ių r

. sav

.K

azlų

Rū

do

s sa

v.Ig

nal

ino

s r.

sav

.Ša

kių

r. s

av.

Širv

intų

r. s

av.

Plu

ngė

s r.

sav

.Jo

niš

kio

r. s

av.

Pal

ango

s m

. sav

.

Kal

vari

jos

sav.

Ne

rin

gos

sav.

Pri

enų

r. s

av.

Var

ėno

s r.

sav

.La

zdijų

r. s

av.

Ku

piš

kio

r. s

av.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

Mo

lėtų

r. s

av.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.K

reti

ngo

s r.

sav

.

Akm

en

ės

r. s

av.

Pas

valio

r. s

av.

Zara

sų r

. sav

.

Trak

ų r

. sav

.U

kmer

gės

r. s

av.

Bir

što

no

sav

.D

rusk

inin

kų s

av.

An

ykšč

ių r

. sav

.P

akru

ojo

r. s

av.

Jurb

arko

r. s

av.

Vis

agin

o s

av.

Elek

trėn

ų s

av.

Bir

žų r

. sav

.K

elm

ės

r. s

av.

Šalč

inin

kų r

. sav

.K

aun

o r

. sav

.V

ilnia

us

r. s

av.

Ras

ein

ių r

. sav

.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Šiau

lių r

. sav

.Ši

lalė

s r.

sav

.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

LT

Pan

evė

žio

r. s

av.

Kėd

ain

ių r

. sav

.A

lyta

us

r. s

av.

Mar

ijam

po

lės

sav.

Kau

no

m. s

av.

Šiau

lių m

. sav

.R

oki

škio

r. s

av.

Pag

ėgių

sav

.

Šilu

tės

r. s

av.

Ute

no

s r.

sav

.Te

lšių

r. s

av.

Maž

eiki

ų r

. sav

.Jo

nav

os

r. s

av.

Viln

iau

s m

. sav

.K

laip

ėdo

s m

. sav

.P

anev

ėži

o m

. sav

.Ta

ura

gės

r. s

av.

Aly

tau

s m

. sav

.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Rodiklis

procentais Savivaldybė

Rodiklis procentais

Rietavo sav.* 16,8 Alytaus m. sav. 73,2

Skuodo r. sav.* 17,8 Tauragės r. sav. 64,7

Švenčionių r. sav. 19,5 Panevėžio m. sav. 64,6

Kazlų Rūdos sav.* 29,8 Klaipėdos m. sav. 64,1

Ignalinos r. sav.* 31,9 Vilniaus m. sav. 63,7

Lietuvos rodiklis 52,9 proc.

96 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

4.4.11 pav. Tikslinės populiacijos dalies (proc.), dalyvavusios gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinėje programoje 2017–2019 m. kartograma (49 rodiklis)

Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Privalomojo

sveikatos draudimo informacinė sistema SVEIDRA

Gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta moterims nuo 25 iki

60 metų. Šio amžiaus moterys kartą per 3 metus gali nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio

vėžio*. Iš viso 2017–2019 m. 385 389 (56,4 proc.) tikslinės populiacijos moterims atliktas gimdos

kaklelio citologinis tepinėlis. Mažiausiai šia prevencine programa pasinaudojo Kupiškio r. sav.

(30,6 proc.), daugiausiai – Visagino sav. moterys (76,9 proc.) (4.4.12 pav.).

* Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos

programa. Prieiga per internetą: <http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/prevencines-programos/gimdos-kaklelio-vezio-

ankstyvosios-diagnostikos-programa>.

Procentai

30.6 - 43.7 (7)

44.0 - 48.4 (10)

48.7 - 51.9 (8)

51.9 - 56.1 (9)

56.1 - 60.8 (16)

60.8 - 76.9 (10)

97 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

4.4.12 pav. Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšų, finansavimo programoje 2017–2019 m.

* 3 metų slankusis vidurkis

0,5

4 0,6

3

0,6

9

0,6

9

0,7

0

0,7

0

0,7

6

0,7

8

0,7

9

0,7

9

0,8

0

0,8

0

0,8

0

0,8

2

0,8

3

0,8

3

0,8

4

0,8

6

0,8

8

0,8

9

0,9

0

0,9

0

0,9

1

0,9

1

0,9

2

0,9

2

0,9

3

0,9

3

0,9

4

0,9

4

0,9

5

0,9

7

0,9

8

0,9

8

0,9

9

1,0

0

1,0

0

1,0

0

1,0

0

1,0

1

1,0

2

1,0

3

1,0

3

1,0

4

1,0

4

1,0

4

1,0

5

1,0

5

1,0

6

1,0

6

1,0

7

1,0

8

1,0

9

1,1

0

1,1

3

1,1

4

1,1

5

1,1

7 1,2

6

1,3

0

1,3

6

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1

1,2

1,4

1,6

Ku

piš

kio

r. s

av.

Ner

ingo

s sa

v.

Mo

lėtų

r. s

av.

Pas

valio

r. s

av.

Šaki

ų r

. sav

.

Rie

tavo

sav

.

Šven

čio

nių

r. s

av.

Sku

od

o r

. sav

.

Kau

no

r. s

av.

Jon

iški

o r

. sav

.

Trak

ų r

. sav

.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

Viln

iau

s r.

sav

.

Pal

ango

s sa

v.

Akm

enė

s r.

sav

.

Širv

intų

r. s

av.

Ute

no

s r.

sav

.

Pag

ėgių

sav

.

Plu

ngė

s r.

sav

.

Var

ėno

s r.

sav

.

Pri

enų

r. s

av.

Šiau

lių r

. sav

.

Kal

vari

jos

sav.

Pak

ruo

jo r

. sav

.

Elek

trėn

ų s

av.

Ukm

erg

ės r

. sav

.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

Jurb

arko

r. s

av.

An

ykšč

ių r

. sav

.

Kre

tin

gos

r. s

av.

Šila

lės

r. s

av.

Bir

što

no

sav

.

Šalč

inin

kų r

. sav

.

Tau

ragė

s r.

sav

.

Pan

evė

žio

r. s

av.

Jon

avo

s r.

sav

.

Dru

skin

inkų

sav

.

LT

Lazd

ijų r

. sav

.

Kau

no

sav

.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Ign

alin

os

r. s

av.

Šilu

tės

r. s

av.

Kaz

lų R

ūd

os

sav.

Kla

ipėd

os

m. s

av.

Ro

kišk

io r

. sav

.

Telš

ių r

. sav

.

Zara

sų r

. sav

.

Viln

iau

s m

. sav

.

Bir

žų r

. sav

.

Šiau

lių m

. sav

.

Kėd

ain

ių r

. sav

.

Aly

tau

s r.

sav

.

Pan

evė

žio

m. s

av.

Ras

ein

ių r

. sav

.

Mar

ijam

po

lės

sav.

Maž

eiki

ų r

. sav

.

Kel

mė

s r.

sav

.

Aly

tau

s m

. sav

.

Vis

agin

o s

av.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Rodiklis

procentais Savivaldybė

Rodiklis procentais

Kupiškio r. sav.* 30,6 Visagino sav.* 76,9

Neringos sav.* 35,6 Alytaus m. sav. 73,5

Molėtų r. sav.* 38,8 Kelmės r. sav. 71,3

Pasvalio r. sav. 38,9 Mažeikių r. sav. 65,8

Šakių r. sav. 39,5 Marijampolės sav. 64,6

Lietuvos rodiklis 56,4 proc.

98 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

4.4.13 pav. Tikslinės populiacijos dalies (proc.), dalyvavusios storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinėje programoje 2018–2019 m. kartograma (50 rodiklis)

Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Privalomojo

sveikatos draudimo informacinė sistema SVEIDRA

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta 50–74 metų

amžiaus asmenims, kuriems vieną kartą per 2 metus gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas*.

Iš viso 2018–2019 m. šis tyrimas atliktas 500 615 asmenų. Tai sudarė 56,3 proc. tikslinės

populiacijos. Daugiausiai dėl storosios žarnos vėžio buvo ištirta Šiaulių miesto (69,4 proc.),

mažiausiai – Rietavo savivaldybių (30,9 proc.**) gyventojų (4.4.14 pav.).

* Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos

programa. Prieiga per internetą: <http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/prevencines-programos/storosios-zarnos-vezio-

ankstyvosios-diagnostikos-programa>.

** 3 metų slankusis vidurkis

Procentai

30.9 - 44.1 (13)

44.1 - 48.3 (12)

49.4 - 52.7 (8)

52.9 - 54.7 (4)

55.8 - 60.5 (11)

61.0 - 69.4 (12)

99 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

4.4.14 pav. Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programoje 2018–2019 m.

* 3 metų slankusis vidurkis

0,5

5

0,5

7 0,6

8

0,7

0

0,7

1

0,7

2

0,7

3

0,7

3

0,7

4

0,7

5

0,7

6

0,7

6

0,7

7

0,7

8

0,8

1

0,8

1

0,8

1

0,8

1

0,8

1

0,8

2

0,8

2

0,8

2

0,8

3

0,8

3

0,8

4

0,8

8

0,8

9

0,8

9

0,9

0

0,9

0

0,9

0

0,9

0

0,9

2

0,9

4

0,9

4

0,9

4

0,9

5

0,9

9

1,0

0

1,0

1

1,0

3

1,0

3

1,0

3

1,0

4

1,0

4

1,0

5

1,0

5

1,0

5

1,0

6

1,0

8

1,0

9

1,0

9

1,0

9

1,1

0

1,1

1

1,1

3

1,1

3

1,1

6

1,1

8

1,2

0

1,2

3

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1

1,2

1,4

Rie

tavo

sav

.

Šve

nči

on

ių r

. sav

.

Sku

od

o r

. sav

.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.

Jon

iški

o r

. sav

.

Ukm

ergė

s r.

sav

.

Šaki

ų r

. sav

.

Zara

sų r

. sav

.

Ku

piš

kio

r. s

av.

Dru

skin

inkų

sav

.

Bir

što

no

sav

.

Pri

enų

r. s

av.

Širv

intų

r. s

av.

Ute

no

s r.

sav

.

Trak

ų r

. sav

.

Pas

valio

r. s

av.

Var

ėno

s r.

sav

.

Mo

lėtų

r. s

av.

Lazd

ijų r

. sav

.

Kre

tin

gos

r. s

av.

Aly

tau

s r.

sav

.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

Kal

vari

jos

sav.

Kėd

ain

ių r

. sav

.

Viln

iau

s r.

sav

.

Kau

no

r. s

av.

Ne

rin

gos

sav.

Vis

agin

o s

av.

Pal

ango

s m

. sav

.

Kaz

lų R

ūd

os

sav.

Elek

trėn

ų s

av.

Pak

ruo

jo r

. sav

.

An

ykšč

ių r

. sav

.

Ign

alin

os

r. s

av.

Akm

en

ės

r. s

av.

Jurb

arko

r. s

av.

Šiau

lių r

. sav

.

Šalč

inin

kų r

. sav

.

LT

Maž

eiki

ų r

. sav

.

Ras

ein

ių r

. sav

.

Pan

evė

žio

r. s

av.

Šilu

tės

r. s

av.

Ro

kišk

io r

. sav

.

Jon

avo

s r.

sav

.

Plu

ngė

s r.

sav

.

Tau

ragė

s r.

sav

.

Bir

žų r

. sav

.

Aly

tau

s m

. sav

.

Pag

ėgių

sav

.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

Mar

ijam

po

lės

sav.

Telš

ių r

. sav

.

Kau

no

m. s

av.

Viln

iau

s m

. sav

.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Pan

evė

žio

m. s

av.

Kla

ipėd

os

m. s

av.

Kel

mė

s r.

sav

.

Šila

lės

r. s

av.

Šiau

lių m

. sav

.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

u

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Rodiklis

procentais Savivaldybė

Rodiklis procentais

Rietavo sav.* 30,9 Šiaulių m. sav. 69,4

Švenčionių r. sav. 32,3 Šilalės r. sav. 67,7

Skuodo r. sav.* 38,1 Kelmės r. sav. 66,2

Kaišiadorių r. sav. 39,3 Klaipėdos m. sav. 65,5

Joniškio r. sav. 40,1 Panevėžio m. sav. 63,7

Lietuvos rodiklis 56,3 proc.

100 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

4.4.15 pav. Tikslinės populiacijos dalies (proc.), dalyvavusios širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupės prevencinėje programoje 2019 m. kartograma (51 rodiklis)

Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Privalomojo sveikatos

draudimo informacinė sistema SVEIDRA

Širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupės prevencinė programa skirta vyrams

nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų amžiaus. Šio amžiaus asmenims kartą per

metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir

kraujagyslių ligų prevencijos planą*. Iš viso 2019 m. tokios paslaugos suteiktos 295 609 asmenims.

Tai sudarė 48,2 proc. tikslinės populiacijos. Daugiausiai šių paslaugų suteikta vidurinėje bei

pietrytinėje Lietuvos dalyse (4.4.15 pav.). Didžiausia rodiklio reikšmė nustatyta tarp Kelmės r.

(66,3 proc.), o mažiausia – Švenčionių r. savivaldybių gyventojų (28,2 proc.) (4.4.16 pav.).

* Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa.

Prieiga per internetą: <http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/prevencines-programos/sirdie-ir-kraujagysliu-ligu-

prevencijos-programa>.

Procentai

28.2 - 39.6 (7)

39.6 - 45.2 (16)

45.3 - 48.0 (14)

48.0 - 51.3 (9)

51.3 - 56.4 (9)

56.9 - 66.3 (5)

101 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

4.4.16 pav. Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos

priemonių finansavimo programoje 2019 m.

* 3 metų slankusis vidurkis

0,5

9 0,6

9

0,7

1

0,7

6

0,7

7

0,7

7

0,8

0

0,8

2

0,8

3

0,8

3

0,8

4

0,8

4

0,8

5

0,8

5

0,8

5

0,8

8

0,8

8

0,8

8

0,8

8

0,8

9

0,9

0

0,9

1

0,9

2

0,9

4

0,9

4

0,9

4

0,9

5

0,9

5

0,9

6

0,9

6

0,9

6

0,9

7

0,9

8

0,9

8

0,9

8

0,9

9

0,9

9

1,0

0

1,0

0

1,0

1

1,0

1

1,0

2

1,0

2

1,0

3

1,0

4

1,0

4

1,0

6

1,0

6

1,0

7

1,0

7

1,1

0

1,1

1

1,1

1

1,1

4

1,1

4

1,1

5

1,1

8

1,1

9

1,2

3

1,2

8 1,3

8

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1

1,2

1,4

1,6

Šven

čio

nių

r. s

av.

Kai

šiad

ori

ų r

. sav

.

Kau

no

r. s

av.

Pri

enų

r. s

av.

Bir

što

no

sav

.

Sku

od

o r

. sav

.

Kla

ipėd

os

r. s

av.

Viln

iau

s r.

sav

.

Ukm

erg

ės r

. sav

.

Pas

valio

r. s

av.

Akm

enė

s r.

sav

.

Ner

ingo

s sa

v.

Bir

žų r

. sav

.

Tau

ragė

s r.

sav

.

Jon

avo

s r.

sav

.

Kėd

ain

ių r

. sav

.

Širv

intų

r. s

av.

Šalč

inin

kų r

. sav

.

Mo

lėtų

r. s

av.

Šaki

ų r

. sav

.

Ku

piš

kio

r. s

av.

Trak

ų r

. sav

.

Lazd

ijų r

. sav

.

Kre

tin

gos

r. s

av.

Var

ėno

s r.

sav

.

Ras

ein

ių r

. sav

.

Vilk

aviš

kio

r. s

av.

Pan

evė

žio

r. s

av.

An

ykšč

ių r

. sav

.

Rie

tavo

sav

.

Zara

sų r

. sav

.

Aly

tau

s r.

sav

.

Elek

trėn

ų s

av.

Pak

ruo

jo r

. sav

.

Jurb

arko

r. s

av.

Maž

eiki

ų r

. sav

.

Kau

no

m. s

av.

Dru

skin

inkų

sav

.

LT

Pal

ango

s m

. sav

.

Telš

ių r

. sav

.

Plu

ngė

s r.

sav

.

Jon

iški

o r

. sav

.

Šilu

tės

r. s

av.

Pan

evė

žio

m. s

av.

Šiau

lių r

. sav

.

Viln

iau

s m

. sav

.

Kal

vari

jos

sav.

Ign

alin

os

r. s

av.

Šila

lės

r. s

av.

Pag

ėgių

sav

.

Kaz

lų R

ūd

os

sav.

Ro

kišk

io r

. sav

.

Aly

tau

s m

. sav

.

Mar

ijam

po

lės

sav.

Ute

no

s r.

sav

.

Rad

viliš

kio

r. s

av.

Kla

ipėd

os

m. s

av.

Šiau

lių m

. sav

.

Vis

agin

o s

av.

Kel

mė

s r.

sav

.

San

tyki

s su

LT

vid

urk

iu

Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Rodiklis

procentais Savivaldybė

Rodiklis procentais

Švenčionių r. sav. 28,2 Kelmės r. sav. 66,3

Kaišiadorių r. sav. 33,1 Visagino sav.* 61,9

Kauno r. sav. 34,2 Šiaulių m. sav. 59,5

Prienų r. sav. 36,7 Klaipėdos m. sav. 57,5

Birštono sav.* 34,6 Radviliškio r. sav. 56,9

Lietuvos rodiklis 48,2 proc.

102 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

1 PRIEDAS. Rodiklių sąrašas 1. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė

2. Išvengiamas mirtingumas (proc.)

3. Mirtingumas dėl savižudybių (X60–X84) 100 000 gyv.

4. Bandymų žudytis skaičius (X60–X64, X66–X84) 100 000 gyventojų

5. Mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokyklose, skaičius 1000 gyv.

6. Ilgalaikio nedarbo lygis

7. Mirtingumas dėl išorinių priežasčių (V00–Y89) 100 000 gyv.

8. Mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą mokyklose, skaičius 1000 gyv.

9. Socialinės pašalpos gavėjų skaičius 1000 gyv.

10. Sergamumas tuberkulioze (A15–A19) 100 000 gyv. (nauji atvejai)

11. Asmenų, žuvusių ar sunkiai sužalotų dėl nelaimingų atsitikimų darbe, skaičius 10 000 darbingo

amžiaus gyv.

12. Susižalojimo dėl nukritimo atvejų skaičius (W00–W19) 65+ m. amžiaus grupėje 10 000 gyv.

13. Darbingo amžiaus asmenų, pirmą kartą pripažintų neįgaliais, skaičius 10 000 gyv.

14. Sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis (A00–A08) 10 000 gyv.

15. Mirtingumas dėl atsitiktinio paskendimo (W65–W74) 100 000 gyv.

16. Mirtingumas dėl nukritimo (W00–W19) 100 000 gyv.

17. Mirtingumas dėl transporto įvykių (V00–V99) 100 000 gyv.

18. Pėsčiųjų mirtingumas dėl transporto įvykių (V00–V09) 100 000 gyv.

19. Transporto įvykiuose patirtų traumų (V00–V99) skaičius 100 000 gyv.

20. Mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu (F11, F12, F14, F15, F16, F19, X41,

X42, X61, X62, Y11, Y12), 100 000 gyv.

21. Mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu (E24.4, F10, G31.2, G40.5, G62.1,

G72.1, I42.6, K29.2, K70, K85.2, K86.0, P04.3, X45, X65, Y15), 100 000 gyventojų.

22. Nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda,

(nusikaltimai) 100 000 gyv.

23. Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais

24. Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais

25. Kūdikių, išimtinai žindytų iki 6 mėn. amžiaus, dalis (proc.)

26. Išvengiamų hospitalizacijų skaičius 1 000 gyv.

27. Išvengiamų hospitalizacijų dėl diabeto ir jo komplikacijų skaičius 1 000 gyv.

28. Slaugytojų, tenkančių vienam gydytojui, skaičius

29. Šeimos gydytojų skaičius 10 000 gyv.

30. Apsilankymų pas gydytojus skaičius, tenkantis vienam gyventojui

31. Sergamumas vaistams atsparia tuberkulioze (A15–A19) 100 000 gyv. (nauji atvejai)

32. Sergamumas ŽIV ir lytiškai plintančiomis ligomis B20–B22, B23 (B23.0–B23.2, B23.8), B24,

Z21, A50 (A50.0–A50.7, A50.9), A51–A53, A54 (A54.0–A54.6, A54.8, A54.9), A56 (A56.0–

A56.4, A56.8) 10 000 gyventojų

33. Kūdikių (vaikų iki 1 m. amžiaus) mirtingumas 1000 gyvų gimusių kūdikių

34. 2 metų amžiaus vaikų MMR1 (tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina, 1 dozė) skiepijimo

apimtys

35. 1 metų amžiaus vaikų DTP3 (difterijos, stabligės, kokliušo vakcina), poliomielito ir B tipo

Haemophilus influenzae infekcijos skiepijimo apimtys (3 dozės), proc.

36. Tikslinės populiacijos (6–14 m.) dalis, dalyvavusi vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis

medžiagomis programoje, proc.

37. Paauglių (15–17 m.) gimdymų skaičius 1000 gyv.

38. Mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų (I00–I99) rodiklis 100 000 gyv.

39. Mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis (C00–C96) 100 000 gyv.

40. Mirtingumo nuo cerebrovaskulinių ligų rodiklis (I60–I69) 100 000 gyv.

41. Sergamumas II tipo cukriniu diabetu (E11) 10 000 gyv.

103 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

42. Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio

finansavimo programoje

43. Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių

priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšų, finansavimo programoje

44. Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos

finansavimo programoje

45. Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų

didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programoje

104 VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2019 m.

Visuomenės sveikatos būklė Lietuvos savivaldybėse 2019 m.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Didžioji g. 22, LT-01128 Vilnius

Tel. (8 5) 277 3302

Faksas (8 5) 262 4663

www.hi.lt

2020 m.