VARDAN ŽINIŲ LIETUVOS! Lietuvos mokslo politika

reformos kontekste

Gintaras SteponavičiusŠvietimo ir mokslo ministras

LMA 2009 m. kovo 18 d.

2

Iššūkiai Lietuvos mokslo ir studijų sistemai

• aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų tinklas pernelyg išskaidytas; • silpnos aukštojo mokslo sąsajos su darbo rinka, mokslinių tyrimų

sistemos – su pramonės, ūkio, visuomenės poreikiais;• žmogiškojo potencialo praradimas (emigracija, “protų nutekėjimas”,

mokslinio aktyvumo silpnėjimas);• mokslinės veiklos nepakankamas produktyvumas • dinamiškumą slopinanti mokslo laipsnių sistema• neracionalus mokslo valstybinis finansavimas• silpnos studijų sąsajos su mokslu, o mokslo – su inovacijomis;• stiprėjanti tarptautinė konkurencija• nelankstus, neefektyvus aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų įstaigų

valdymas• mokslo finansavimas vienas mažiausių Europoje

3

Europos konkurencingumas

• Europos universitetų reforma- esminis modernizavimas – Europos konkurencingumo pagrindas Europos Komisijos

komunikatas, 2006 m. • Europos mokslinių tyrimų erdvės

stiprinimas (EMTE) – 2007 m. Europos Komisijos Žalioji knyga – Europos mokslinių tyrimų erdvė: naujos perspektyvos

4

Europos mokslinių tyrimų erdvės vizija 2020 m.

• “penktoji laisvė” - mokslininkų, žinių ir technologijų mobilumas - cirkuliacija;

• palankios sąlygos moksliniams tyrimams;

• skatinima mokslinė konkurencija, užtikrinant bendradarbiavimą ir koordinavimą;

5

1) pakankamas tyrėjų skaičius

2) pasaulinės klasės mokslinių tyrimų infrastruktūros

3) aukščiausio lygio mokslinių tyrimų institucijos

4) veiksmingas žinių tarp viešojo sektoriaus ir pramonės perdavimo mechanizmas;

5) tinkamai pasirinkti mokslinių tyrimų prioritetai ir gerai koordinuojamos programos,

6) bendradarbiavimas su kaimyninėmis valstybėmis sprendžiant globalius iššūkius

Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas

6

Lietuvos galimybės

• Kaip užtikrinti, kad Lietuva būtų lygiavertė Europos mokslinių tyrimų erdvės dalyvė?

• Kaip užtikrinti Lietuvos konkurencingumą Europoje ir pasaulyje?

• Kaip įveikti mokslo ir studijų sistemos iššūkius?

7

Tyrėjų (VDDE) pasiskirstymas tarp sektorių

6,615,4

48,822,8

19,7

13,8

70,6 64,9

36,3

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

LT 2004 LT 2007 EU-27 2004

Privatus nepelno sektorius

aukštojo mokslo sektorius

Valdžios sektorius

Verslo sektorius

8

Užimtumas aukštųjų ir vidutiniškai aukštųjų technologijų gamyboje, proc. nuo visų užimtųjų, 2006

Aukštųjų technologijų sektorius

1,7

3

2,4

8 3,7

5 5,1

3

5,4

5

5,6

6

6,0

1

6,6 6,8

1 8,4

6

8,6

7 9,5

6 10,3

9

10,7

2

0

2

4

6

8

10

12

Latv

ija

Lie

tuva

Estija

Lenkija

Rum

unija

Airija

Danija

ES

-27

Suom

ija

Vengrija

Slo

vėnija

Slo

vakija

Čekija

Vokie

tija

9

MTEP išlaidų pasiskirstymas pagal finansavimo šaltinius, 2006

54,6

26,2

34,2

53,6

8,9

14,3

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Kip

ras

Lie

tuv

a

Bu

lga

rija

Ru

mu

nija

Gra

ikija

La

tvija

Le

nk

ija

Slo

va

kija

Po

rtu

ga

lija

Es

tija

Ita

lija

Ve

ng

rija

J.K

ara

lys

tė

Tu

rkija

No

rve

gija

Au

str

ija

Isp

an

ija

Isla

nd

ija

Ola

nd

ija

Pra

nc

ūz

ija

Ma

lta

ES

-27

Če

kija

Air

ija

Slo

vė

nija

Da

nija

Be

lgija

JA

V

Šv

ed

ija

Su

om

ija

Vo

kie

tija

Izra

elis

Šv

eic

ari

ja

Ja

po

nija

Liu

ks

em

bu

rga

s

Verslas Vyriausybė Užsienis Kiti nacionaliniai šaltiniai

10

Moksliniai ir technologiniai rezultatai

EPO patentai tenkantys milijonui gyventojų (2003)

LT 5.8

EU-27 128

Publikacijų skaičius milijonui gyventojų

LT (2003) 165

EU-27 (2003) 639

LT (2008) 490Mokslinių publikacijų (1997-2008) vidutinis

cituojamumas LT 4.95LV 5.92EE 7.87

11

Moksliniai ir technologiniai rezultatai

Pagal MTEP lėšų panaudojimo efektyvumą Lietuvai teko 25 vieta tarp ES-27, kai Estija – 21, Latvija – 17

Šis rodiklis nustatomas palyginus rodiklius, charakterizuojančius valstybės indėlį į mokslą ir rezultatus.

12

Dalyvavimas ES 7 bendrojoje programoje (7BP)

Pagal MTEP projektų pareiškėjų skaičių bei projektuose prašomų lėšų dydžius per 2007 metais skelbtus 7BP šaukimus Lietuva lenkia tik Maltą, Liuksemburgą, Kiprą ir Latviją.

Pagal šių projektų sėkmės koeficientą (apie 17 proc.) 2007 m. Lietuva taip pat pateko prie silpniausių ES valstybių.

13

Imtis pertvarkos mokslo srityje ne kartą Lietuvai rekomendavo užsienio ir Lietuvos ekspertai, atkreipė dėmesį EK pareigūnai.

Prieš savaitę pristatytose dvejose naujose studijose „Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų sistemos apžvalga“, „Lietuvos MTEP ir inovacijų sistema – rodiklių ir efektyvumo analizė“ Pasaulio banko ekspertai, nagrinėję, kaip Lietuvoje įgyvendinamos:Norvegijos mokslinių tyrimų tarybos (1996), Pasaulio banko (2003) irCREST grupės (2007) rekomendacijos,

pripažino, kad dauguma iš jų tebėra neįgyvendintos ir aktualios Lietuvai.

EMTE ir Lietuvos MTEP politika

14

Vystant MTEP infrastruktūrą, reiktų:

• ją kurti ir atnaujinti ten, kur ji bus prieinama įmanomai didesniam mokslininkų, doktorantų, studentų, institucijų skaičiui (stipriose, sustambintose institucijose, slėniuose);

• užtikrinti naujai kuriamos įrangos atvirą prieigą

Pertvarkant MTEP valdymą ir vadybą, būtina:

• užtikrinti institucijų atvirumą visuomenė poreikių tenkinimui • skirti didesnes lėšas programiniam konkursiniam finansavimui;• Sukurti sąlygas, paskatas, teisines ir finansines priemones MTEP rezultatų

komercinimui

Vystant žmonių išteklius, būtina:

• Koncentruoti potencialą (pertvarkant institucijų tinklą);• Sukurti konkurencingą aplinką institucijose, tarp institucijų;• doktorantus ir magistrantus rengti, kur yra atitinkama mokslinė kompetencija;• Skatinti mokslininkų mobilumą tarp viešojo ir verslo sektorių.

Lietuvos MTEP politikos gairės

15

Mokslo pertvarka numato

• Pertvarkyti mokslinių tyrimų institucijų valdymą;• Sudaryti prielaidas aukštųjų mokyklų ir mokslinių

tyrimų institucijų tinklo konsolidacijai;• Padidinti Lietuvos mokslinių tyrimų sistemos

efektyvumą;• Atnaujinti mokslo ir studijų sistemos žmonių

išteklius;• Diegti verslumą, kūrybiškumą, inovatyvumą.

16

Mokslinių tyrimų institutai

DABAR

1. Universitetai

2. Kolegijos

3. Valstybės mokslo institutas

4. Universiteto mokslo institutas

5. Valstybės mokslo įstaiga

BUS Universitetai Kolegijos Mokslinių tyrimų

institutai

(pereinamuoju laikotarpiu – 3 tipų mokslinių tyrimų įstaigos)

17

Keisis institutų valdymas

• Mokslinė taryba – tvirtina vidaus struktūrą, personalo atestavimo ir konkursų tvarką, kitus vidaus tvarkos dokumentus, svarsto direktoriaus pateiktas ataskaitas

• Įtraukiami įstaigų, įmonių bei organizacijų, suinteresuotų sėkmingu valstybės mokslinių tyrimų instituto tikslų bei misijos įgyvendinimu, atstovai

• Sudarymo tvarka, įstaigos darbuotojų ir socialinių partnerių santykis nustatomi įstaigos nuostatuose

• Direktorius – vienasmenis valdymo organas• Skiria steigėjas arba jo įgaliotas asmuo

18

Keisis mokslo valdymas

• Reorganizuota Lietuvos mokslo taryba

• Valstybinis mokslo ir studijų fondas pertvarkomas į Valstybinį studijų fondą

• SKVC – sprendimų priėmimo požiūriu nepriklausoma išorinė studijų kokybės užtikrinimo ir kvalifikacijų pripažinimo agentūra

19

Keisis mokslo finansavimas

• Stiprinamas programinis konkursinis mokslinių tyrimų finansavimas

• Pertvarkomas bazinis mokslo (meno) veiklos finansavimas mokslo ir studijų institucijoms

20

Reformos biudžetas

20086413,8

20097376,9

21,6 23,6 Nacionalinio biudžeto dalis švietimui, proc.

Nacionalinės išlaidos švietimui, mln. Lt (+15 proc.)

5,6 6,4Išlaidos švietimui kaip BVP dalis, proc. (planiniai paskaičiavimai)

Mokslui ir studijoms 1 825,7 mln. Lt (+111 mln. Lt, arba +6,5 proc.)

21

Planuojama 2007-2013 m. ES parama (mln. Lt ) Lietuvos mokslui ir studijoms

700; 25% 764; 27%

800; 29% 525; 19%

Nacionalinė studijų programa

Tyrėjų karjeros programa

Bendroji nacionalinė kompleksinė programa

Bendroji nacionalinė mokslinių tyrimų bei mokslo ir verslobendradarbiavimo programa

22

Mokslo ir studijų reforma- tai Lietuvos galimybė įveikti mokslo iššūkius.

Vardan žinių Lietuvos!