Valstybingumo Problema Tautu Laisvo Apsisprendimo Kontekste

45

Geografijos metratis 45, 2012 ISSN 1822-6701

Valstybingumo teritorins raikos optimizaVimo problema (taut apsisprendimo teiss kontekste)

paulius kavaliauskas, Jurgita prunskytVilniaus universitetas, Geografijos ir kratotvarkos katedra, M. K. iurlionio g. 21/27, LT-03101 Vilnius

El. patas: [email protected]; [email protected]

Kavaliauskas P., Prunskyt J. oPtImIzatIoN Problem of the StatehooD terrItorIal DefINItIoN IN the CoNteXt of the rIGht to Self-DetermINatIoN of NatIoNS. Geografijos metratis 45, 2012.

abstract. todays political territorial structure consists of independent national states, but in the world there are a lot of international or cross-border as well as inner armed conflicts, in particular, on ethnic differences. There are a lot of nations which are trying to reach independence using nations self-determi-nation right. The main subject of nations self-determination right is nation, but there is a problem with the notion nation as there is no single conception of it. furthermore, no one has directed how the nation should resolve or behave when it becomes free. There are two types of nations self-determination right types: external and internal, when the external aspect of the right to self-determination is generally consid-ered to be the right to separate from the existing state. In opposition to globalist concept, the nationalism awakes the nations sense and becomes one of the significance movements for its legitimation. This article analyses the political structure of different continents in compliance with the right to self-determination, in accordance to the nations territorial consciousness and expectations. also the attempts to predict the likely changes in the characteristics of the world futuristic political map were made.

references 42. figs. 2. In lithuanian, summary in english.

keywords: nations self-determination right, nationalism, political geography, statehood territorial defini-tion, nations without states, futuristic political map.

received: 15 august 2012, accepted:

vadasNors iuolaikinje visuomenje, ypa tarp pasaulio galingj, plintanio kosmopolitinio glo-

balizmo (Kavaliauskas, 20102011) ir teigini, kad politinje teritorinje struktroje valstybi reikm maja ir vyksta net teritorins valstybs kriz, o tarpvalstybini ir kitoki jungini reikm didja, valstyb vis dar ilieka pagrindiniu pasaulio politinio emlapio subjektu (ag-new, 2002). fundamentals tarptautini santyki raidos tyrimai tiesiog bt nevisaveriai ar net nemanomi be valstybs reikms tarptautiniuose santykiuose pripainimo. Valstybs ilieka politins taut atstovs ir nacionalini kultr saugotojos, jos disponuoja didiosios gyventoj dalies lojalumu. Kita vertus, valstybei nustojus vystytis gali bti iklibintas visas tarptautini santyki pagrindas, sukelta karini konflikt, todl valstybs stengiasi palaikyti tam tikr politi-nio emlapio stabilum, joms priklauso ir suverenaus teritorijos valdymo monopolis. Pagaliau jos, bdamos daugiafunkcs sistemos, gali patenkinti ir apginti vairiausius socialinius ir ekono-minius visuomens poreikius.

Pamatins tarptautins teiss princip poiriu valstybs atsiradimas, egzistavimas ar inykimas paremtas paiu faktu, t. y. kit valstybi pripainimas turi tik deklaratyv arba utilitarin pobd ir valstybingumo esms neformuoja. autoriai skiria penkis principinius valstybi atsiradimo bdus: a) primordialin pirmapradio valstybinio junginio su realia valdia tam tikroje teritori-joje atsiradimas, b) ekspansin pirmins valstybs teritorijos ipltimas ir naujo tipo politinio

46

Kavaliauskas P., Prunskyt J.

junginio suformavimas, c) regeneracin buvusi, sunykusi ar sunaikint valstybi atsikrimas, d) agregacin valstybi arba kit panai savarankik teritorini darini susijungimas, sudarant jungtines federacines arba konfederacines valstybes ir e) restruktrizacin esam valstybi iirimas, vietoj j susikuriant naujoms valstybms.

teritorija yra fizinis tautos ir valstybs pamatas, t. y. erdv, kurios politinse ribose valstyb vykdo savo suverenias teises. Politologikai skirtinos dviej tip valstyb formuojanios teritori-jos tai a) valstybs teritorija, kuria laikoma ems paviriaus dalis, esanti valstybs suvereniteto objektu ir b) nacionalin teritorija, kuri atsiranda taut apsisprendimo pagrindu ir yra prigimtin nuosavyb tos tautos, kuri joje gyvena, nepriklausomai nuo to, kokia valstyb j valdo. iame kontekste negalima pamirti, kad dabartiniame pasaulyje yra gana daug atvej, kai tauta turi nacionalin teritorij, taiau iki iol negali sukurti nepriklausomos valstybs, nors pagal taut ap-sisprendimo princip visos tautos tarsi turi prigimtin teis laisvai, be kit tarptautins teiss subjekt kiimosi, nustatyti savo politin status, sukurti nepriklausom valstyb, laisvai jungtis prie kit valstybi ar sudaryti sjung su kitomis valstybmis, teis vystytis ekonomikai, socialiai ir panaiai. Kiekviena valstyb privalo gerbti i teis ir susilaikyti nuo bet koki jgos veiksm, kuriais i taut bt atimama j teis apsisprendim, laisv ir nepriklausomyb.

Deja, bet laisvas taut apsisprendimas, nepaisant jo fundamentalios prigimtins esms, yra vienas labiausiai ginijam ir sunkiausiai realizuojam princip tarptautinje teisje. Dauguma jo praktinio realizavimo atvej susij su ilgais, sudtingais ar net kruvinais procesais. Paios etnins, lingvistins ar religins maumos danai gyvena skurdiausiai, kenia diskriminacij, mogaus teisi paeidimus, netgi valstybi teikiama oficialioji statistika dl etnini maum, gyvenani j teritorijose, danai yra ikreipiama dl politini prieasi. Deja, bet nra net visuotino etnini maum apibrimo, nors vairiais skaiiavimais, etnini maum grupms priskiriama daugiau nei 20 % pasaulio moni populiacijos.

Pasaulio politinis emlapis keitsi, keiiasi ir ateityje neabejotinai keisis. t vaizdiai pa-demonstravo nesenas europos pavyzdys, kada, nepaisant 1975 m. helsinkio baigiamajame akte (Conference..., 1975) pataikaujant Soviet Sjungos imperialistiniams siekiams priimto pokarini sien nelieiamumo principo, ios sienos buvo pakeistos po perestroikos (pert-varkos) sekusio okupuot bei aneksuot taut atgimimo ir suvereniteto aspiracij. Politinje teritorinje struktroje imtus met trukus okupacin kolonijin palikim atspindiniuose kituo-se emynuose taut valstybingumo problem yra nepalyginamai daugiau ir j danai ikyla kur kas didesniu atrumu.

Straipsnyje siekiama pajudinti i ms oficialiojoje elitinje politologijoje apeinam tem sulauant ant jos umest pseudopolitin tabu ir apibendrinti taut apsisprendimo teiss principo taikymo slygas, galimybes ir prognostines perspektyvas. tam tikslui teko: a) ianalizuoti tautos ir tautins valstybs sampratas, b) atskleisti taut laisvo apsisprendimo teiss esm ir paskirt, c) ianalizuoti taut laisvo apsisprendimo pripainim kit tarptautini princip kontekste, d) parengti taut valstybingumo realizavimo potencialo vertinimo metodik ir e) prognozuoti futuristin politin emlap taut apsisprendimo teiss pagrindu. Vykdant isikeltus udavinius buvo panaudoti vairs tyrimo metodai literatros, internetini altini ir statistini leidini analiz, kartografin analiz ir modeliavimas, loginis klasifikavimas ir apibendrinimas, taip pat J. Prunskyts studij baigiamuosiuose darbuose sukaupta informacija (Prunskyt, 2007, 2010).

tauta ir tautin valstybVienas pagrindini nesusipratim svokoje taut apsisprendimas yra konkretaus ir aikaus

tautos apibrimo nebuvimas, kas duoda vali vairioms io principo interpretacijoms. Visuotinai

47

Valstybingumo teritorins raikos optimizavimo problema (taut apsisprendimo teiss kontekste)

nra priimto tikslaus ir isamaus tautos, tautini maum, vietini gyventoj apibrim, pains santykiai su kita ms kalboje lygiagreiai vartojama nacijos savoka.

lietuvos istoriografijoje a. apoka (apoka, 1936) ir S. alkauskis (alkauskis, 1992) tau-tos samprat aikina kaip moni bendrij, susiet bendra kalba, istoriniu likimu, paproiais, gyvenamja teritorija ir suvokiani savo bendrum. m. riomeris (riomeris, 1995) skiria du tautos tipus: tauta populus, kaip socialinis junginys tapatus valstybs nari visumai, kas daugma atitinka sovietmeiu ms kalboje tvirtintam nacijos terminui, ir tauta nationi, kada jun g i nys skiriamas nacionaliniais poymiais. Nacionalin tauta yra sudtingas kultrinis psichinis reikinys, kurio egzistavim veikia tokie veiksniai, kaip pirmin etnin grup, kalba, istorins kultros tradicijos, atsiminimai ir smoningas apsisprendimas. Dar kitoks poiris irykja a. maceinos teiktame (maceina, 1991) tautos apibrime. Pasak jo, taut sudaro trij veiksni idavos: ras, istorinis likimas ir gyvenamoji gamtin aplinka. iuo atveju ras ir gamtin aplinka suformuoja gamtin taut, o istorinis likimas sukuria tautas kaip kultrin vienet. taigi a. maceina taut vadina kultros ir natros sintezs rezultatu.

Palyginimui autoriai pristato keli usienio ali atstov nuomones iuo klausimu:J. frenkelis (frankel, 1993) mano, kad daniausiai, nors ir ne visuomet, svarbiausi tautos

poymiai yra bendros valdios idja, teritorija, bendri skiriamieji bruoai, ypa kalba, tam tikri visiems nariams bdingi interesai, kolektyvinio nacionalizmo saugumo jausmo ar valios bendru-mas. Danai psichologinis elementas laikomas svarbiausiu.

W. Pragas (Pragg, 1999), remdamasis UNeSCo 1989 m. nuostatomis, pripasta, kad tau-ta tai moni grup, kuri jungia bendros istorins tradicijos, rasinis ir etninis identitetas, kultrinis homogenikumas, kalbin vienyb, religinis ir ideologinis giminikumas, teritoriniai ryiai, bendra ekonomika.

b. andersonas (anderson, 1999) taut vardija tik kaip sivaizduojam politin bendruomen ir sivaizduojamai i prigimties ribot ir suvereni.

m. Guberno (Guibernau, 2009) taut apibria kaip moni grup, suvokiani save kaip visuomen, turini bendr kultr, aikiai apibrt teritorij, bendr praeit ir bendr planuojam ateit. Pats tautos apibrimas susideda i penki dimensij: psichologins, kultrins, teritorins, politins ir istorins. m. Guberno akcentuoja nacionalins valstybs apibrim ir aikiai skiria tautos be valstybs apibrim. Pasak jo, tautos be valstybs tai tautos, esanios vienos ar keli valstybi ribose, ilaikanios tautin identikum iskirtinumo jausmu, kuris pagrstas bendra kultra, istorija, prisiriimu prie tam tikros teritorijos ir siekiu turti savo valdi.

apskritai, tenka pripainti, kad nra standartizuoto ir neginytino tautos apibrimo, nes velgiant i vairi pozicij tautos apibrimas gauna skirting reikmi ir kelia daug diskusij. labai svarbu suvokti ir skirti dvi apibendrinto tautos termino prasmes: a) siaurja prasme, tai ireikt natral etnokultrin vienet (anglikai paprastai vadinama nation), plaija prasme istorikai apibrt ir valstybikai organizuot moni bendruomen (anglikai kartais vadinama people). Nacionalistin ideologija remiasi tauta kaip etnine kultrine organizacija. iuo atvilgiu etnin grup ir tauta skiriasi tik savo mastu ir yra etimologikai susijusi su prigimtine geneze ir gimimo vieta.

tenka prisiminti sovietmeiu gana aikiai trij pakop sistemoje skirtas savokas: nacija (), tauta () ir etnin grup ( , ), t. y. skirti: a) mul-tietninius arba kvazistruktrinius, paprastai, tik bendra valstybs raida bei politiniais-socialiniais-ekonominiais siekiais pagrstus darinius, b) bendra etnine prigimtimi, kultriniu identitetu ir val-stybingumo savimone isiskirianius darinius ir c) etniniais savitumais pasiyminias teritorikai glaudiai susijusias moni bendruomenes. Perjus prie anglosaksikos tradicijos nacij ir

48


taut vadinti vienu vardu (nation) ir lietuvi kalboje veriant tai tik kaip taut, prasidjo i svok painiojimas ir visuotinis tautinimas. bdinga, kad netgi toks vispusikai geras ir esm tiksliai nusakantis odi junginys suvienyt nacij organizacija (SNo), matyt, dl politini (rusofobini?) prieasi, buvo pakeistas nevykusiu deriniu jungtins tautos (Jt), tuo tarsi pripastant amerikiei ir soviet tautas. Pradjo plisti net tokie dariniai kaip lietuvos tauta (i tikro tai galt bti tik nacija) ir pan.

reikiamai neisprend ios problemos ir ms kalbiniai akademiniai leidiniai: lietuvi kalbos odynas1, Dabartins lietuvi kalbos odynas2 ir tarptautini odi odynas3, kur nacijos ir tautos svok aikinimai praktikai nesiskiria, keiiasi nebent tik odi tvarka. domiausia, kad visi teikiami apibrimai vairiomis versijomis beveik kartoja sovietmeiu priimt J. Stalino suformuluot4 nacijos, kaip istorikai susiformavusio moni bendrumo, atsiradusio kalbos, teritorijos, ekonominio gyvenimo, kultros ir psichins struktros bendrumo bazje, samprat. toliau nueiti nepavyko, matyt, dl to, kad tiek J. Stalino, tiek mint odyn autori buvo ig-noruotas galimai netgi svarbiausias nacijos sampratos formantas bendra valstyb, kurioje tik ir yra galimas tokio kvazietninio darinio formavimasis. Visais kitais skirtingai varijuojamo bend-rumo atvejais ieina tik vairaus laipsnio monoetnins tautos.

Negalima paneigti tautos svokos svarbumo taut apsisprendimo teisje, taiau i svoka danai neteisingai yra tapatinama su nacija. Kita vertus, iandien terminu tauta apibdinamos tik svarbiausios etnokultrins bendrijos, taiau lieka neaiku, ar maesns kultrins etnins grups yra tautos. tarp j yra daug bendrum, toki kaip kilm, paveldas, glaudus ryys su eme ir teritorija, apibriani seniausias ir pamatines moni asociacijos formas. taiau tauta skiriasi tuo, kad joje ireikiamas etnopolitinis pagrindas, visuomeninio teisingumo ir paangos istorinis kelias. Deja, taut iskyrimo ir skirstymo procese iki iol ilieka dar daug loginio ir ter-minologinio chaoso, dl ko nra aikiai apibrta ir vadinamj tautini maum svoka, ne visada aiku, kurios tautos priklauso tautinms maumoms, o kurios ne.

apskritai dl to, kas yra tautin mauma tarptautins teiss prasme, iki iol nesutariama. Pagrindine prieastimi galima laikyti tai, kad pasaulyje apytikriai yra nuo 3000 iki 5000 skirting grupi, vardijam kaip maumos, o tokios plaios vairovs, matyt, negali aprpti joks trum-pas abstraktus apibrimas. Pasak f. Kapotorlio (Capotorli, 1991), tautine mauma laikytina kiekybikai maesn nei kita valstybs gyventoj dalis grup, kurios nariai, bdami tos valstybs pilieiai, pasiymi etninmis, religinmis ar kalbinmis ypatybmis ir rodo suinteresuotum isaugojant j kultr, tradicijas, religij ar kalb. Kaip teigia m. akehurstas ir P. malanczukas (akehurst, malanczuk, 2000), maum klausimas tarptautinje teisje yra sudtingas dl sryio su apsisprendimo principo taikymu ir teisinmis to pasekmmis. be to, tai susij su motinins valstybs intervencijos kaimynin valstyb prerogatyva tariamai kilniu tikslu ginti sav tautini maum interesus.

Diskutuojama ir dl vadinam vietini arba iabuvi gyventoj (indigenous people, native people) svokos. Paprastai taip vardijamos vietins bendruomens arba tautos, turinios istorin tstinum su prie invazij ir kolonizacij gyvenusiomis bendruomenmis, susiformavusiomis j teritorijose. Jos sudaro nevyraujani visuomens dal ir yra pasiryusios isaugoti, pltoti ir perduoti ateities kartoms protvi teritorijas ir savo etnin identitet, kaip pagrind j toles-niam egzistavimui pagal j pai kultrines tradicijas, socialines institucijas ir teisines sistemas (Cobo, 1983). Vietini arba iabuvi gyventoj kategorijos teisinimas svarbus dar ir tuo, kad

1 Lietuvi kalbos odynas 2 Dabartins lietuvi kalbos odynas 3 Tarptautini odi odynas, 3 leid. 2004. Vilnius: Alma litera.4 Stalinas J. V. 1948. ratai, 2 t. Vilnius: Valstybin politins literatros leidykla.

49


istorinio prioriteto pagrindu suteikia jiems priklausant prigimtin status ir padeda nustatyti dau-giau teisi negu kitoms alyje esanioms imigracinms arba kolonistinms tautinms grupms.

Nevienareikm yra ir pasaulio politinei teritorinei srangai esmin tautins valstybs svoka. a. heivudas (heywood, 1997) tautin valstyb nusako kaip politins organizacijos form ar politin ideal, ireikiant kiekvienos tautos siek turti savo valstyb. Pasak V. Va-dapalo (Vadapalas, 1998), visuotiniu mastu tvirtinti valstybiniai poymiai arba valstyb, kaip tarptautins teiss subjektas, turi turti tokius poymius: a) nuolatinius gyventojus, b) apibrt teritorij, c) vyriausyb ir d) galimyb umegzti santykius su kitomis valstybmis. e. lukaits teigimu (lukait, 2008), tautin valstyb yra pagrindin politinio organizavimo forma ir remiasi teorikai apibrtais homogenikos tautos principais, kategorizuoja individus pagal tautyb, kuria vyraujanios tautos ir tautini maum skirt, tvirtina natralius ryius tarp individo ir teritorijos. b. Varsto (Warst, 2006) nuomone, tautin valstyb yra idealesn svoka negu realus geografinis fenomenas. tautins valstybs ideologija remiasi nuostata, kad vienoje valstybje turi domin-uoti vienos tautos pilieiai. Nors daugelis pasaulio valstybi nra tautins, noras sukurti ir turti tautin valstyb buvo stipriausiai veikianti ir galingiausia ideologija XX amiuje ir vardijama kaip varomoji jga, kuri ilgainiui keit pasaulio politin teritorin struktr.

Kaip teigia b. buzanas (buzan, 1997), pagrindiniai valstybs idjos altiniai gldi tautoje ir taut organizuojaniose ideologijose. Daniausiai tautos sudaro gyventoj daugum apibrtoje teritorijoje. Jei tautos ir valstybs teritorijos sutampa, tai valstybs udavinys bt io nepriklau-somai egzistuojanio kultrinio junginio apsauga ir iraika. Vadinasi, tauta lemia didij dal valstybs ir visuomens santyki. Gryname tautins valstybs modelyje tauta yra vir valstybs. taiau tik mauma valstybi atitinka model, o daugelis taut, kaip baskai, iukiai ar sikhai, neturi savo valstybi. Daug taut, kaip kurdai, majai ar putunai, yra patek kelet valstybi, o kai kuriose valstybse telpa keletas ar net keliasdeimt skirtingo identiteto taut, pvz., Indi-joje, rusijoje, Kinijoje, JaV. toki situacij egzistavimas lemia konfliktikum tarp natrali taut formavimosi ir ali vyriausybi bandym kurti tautas, kurios sutapt su valstybi ribomis. Net nesiginijama, kad valstybs ir tautos sutapimas teikia milinik privalum dl vienijanio identiteto, komunikacijos paprastumo ir tarptautins laikysenos aikumo.

apskritai, skiriami keturi tautos ir valstybs ryio modeliai (buzan, 1997): a) tautins valstybs, b) dirbtins tautins valstybs, c) tautos dali valstybs ir d) daugiatauts valstybs. Tautins valstybs modelyje tauta vaidina pagrindin vaidmen jai kuriantis. Valstybs tikslas yra saugoti taut, sudaryti slygas jos saviraikai, o tautos ir valstybs ryys yra gilus ir visapusikas. ioje sit-uacijoje tautikumas suteikia valstybei stipr identitet tarptautinje arenoje ir stipr vidinio le-gitimumo pagrind. I principo tautin valstyb turi turti visikai aik teritorin identitet, kuris apibriamas kaip tautos gyvenamoji vieta. taiau praktikoje gali kilti ir kyla daug neaikum dl tikslaus rib nustatymo. Dirbtins tautos (tiksliau nacijos) valstybs modelyje valstyb vaidina pagrindin vaidmen kuriant taut. is procesas lengviausiai vyksta, kai gyventojai persikelia nauj viet ir apgyvendina tui arba retai gyvenam teritorij, pvz., JaV, australija. ia valstyb generuoja ir propaguoja tokius vieningus kultrinius elementus, kaip kalba, menai, paproiai ir teis, kurie ilgainiui siaknija ir sukuria atskir taut pana kultrin darin, kuris save identi-fikuoja kaip valstyb. Savo ruotu, valstybs pilieiai pradeda bti socialiai itikimi dirbtins tau-tos (nacijos) valstybei, laikydami save amerikieiais ar australais. toki valstybi problema, kaip toliau teigia autorius, yra kova su vietini nacionalini identitet skirtumais. Vadinasi, tokios valstybs bus labai paeidiamos. Pati valstybs idja jose bus silpnai ipltota ir galimi separatis-tiniai judjimai, ko paprastai nenutinka valstybms, kurios harmoningai atitinka tautas.

treiasis tautos dali valstybs modelis egzistuoja ten, kur tauta yra padalyta tarp dviej ar daugiau valstybi ir kur kiekvienoje i j gyventoj daugum sudaro tos tautos mons. iam

50


modeliui nepriskiriamos tautos (kurdai, palestinieiai ir kt.), iskaidytos keliose valstybse, bet nesudaranios daugumos n vienoje i j. Ketvirtasis modelis daugiataut valstyb, kuri sudaro du potipiai tai federacin ir imperin valstybs. federacinse valstybse atskiros tautos netgi skatinamos ilaikyti identitet, o valstybs struktr bandoma palaikyti toki, kad n viena tauta nebt dominuojanti valstybje. I dalies model atitinka Indija. Visgi tokios valstybs neturi natralaus bendro principo ir todl yra labiau paeidiamos padalijimo, separatizmo ar politi-nio sikiimo, negu tautins valstybs. Imperins valstybs yra tos, kuriose viena i taut domin-uoja valstybs struktrose ir naudojasi jomis savo labui. is valstybs variantas, kaip rodo vis imperij istorija, yra neilgaamis ir paprastai anksiau ar vliau lunga, suskildamas tautikai homogenikesnius politinius darinius.

2. taut laisvo apsisprendimo teiss sampratos peripetijostaut laisvo apsisprendimo principo iuolaikinje jo traktuotje genez istorikai yra neat-

skiriama nuo revoliucij ir nepriklausomybs kar, koks yra ir pirmasis tautos apsisprendimo teiss pripainimo pavyzdys 1648 m. Ispanijos pripainti Nyderlandai, savo nepriklausomyb paskelb 1581 m. taut apsisprendimo principo uuomazg galima rasti XVIII a. amerikos Nepriklausomybs deklaracijoje ir Pranczijos revoliucijos aktuose. Paymtina, kad taut ap-sisprendimo principas pirmkart suformuluotas ir deklaruotas 19171918 m. vykstant Pirmajam pasauliniam karui ir atrodyt visikai prieingose stovyklose (Cassese, 1995; Wallerstein, 1995; trani, Davis, 2000), btent: rusijoje V. lenino dekrete dl taikos (grietas revoliucinis variantas) ir JaV prezidento V. Vilsono doktrinoje (velnus derybinis variantas). ios aplinkybs, pasinau-dojant tarptautinje teisje inoma secesija, t. y. faktiniu atsiskyrimu, padjo lietuvai savo atkurt nepriklausomyb teisikai tvirtinti lietuvos-taryb rusijos taikos sutartis (pasirayta maskvo-je 1920 m. liepos 12 d.; ratifikuota 1920 m. spalio 14 d.; registruota taut Sjungoje 1921 m. kovo 8 d.). ios taikos sutarties 1-ajame straipsnyje teigiama: remdamiesi rusijos federacins Socialistins taryb respublikos paskelbtja vis taut teise laisvai apsisprsti ligi joms visikai atsiskiriant nuo valstybs, kurios sudtyje jos yra, rusija be atodair pripasta lietuvos Valstybs savarankikum ir nepriklausomyb su visomis i tokio pripainimo einaniomis juridinmis skmmis ir gera valia visiems amiams atsisako nuo vis rusijos suvereniteto teisi, kuri ji yra turjusi lietuvi tautos ir jos teritorij atvilgiu. Kad lietuva buvo kuomet priklausiusi rusijai, tas faktas neudeda lietuvi tautai ir jos teritorijai joki pareig rusijos link (Kris, 1998, p. 5).

etnini maum teiss 1918 m. buvo aptartos ir taut lygoje (hannum, 1993), nes iki tol maum teisi klausimai buvo sprendiami remiantis tik dvialmis arba keliaalmis sutar-timis, kurios daugiausia reguliuodavo religini maum teises. taut apsisprendimo principo gyvendinimas pagal Versalio sutart sukr nemaai nauj valstybi, todl, jei iki Pirmojo pa-saulinio karo net 50 % europos gyventoj priklaus tautinms maumoms, po jo toki liko tik 25 %.

antrasis pasaulinis karas tapo nauju impulsu kelti klausim jau 1941 metais JaV ir Didiosios britanijos priimtoje atlanto chartijoje (The atlantic..., 1941) taut teis apsisprsti paskelb vienu i norim pasiekti tiksl, kuris turt bti pradtas realizuoti konfliktui pasibai-gus, atkuriant iki karo buvusias valstybes. Vis dlto V. S. erilis man, kad i Chartija nebus taikoma kolonij gyventojams, nes tai bt nepriimtina Didiajai britanijai (Cassese, 1995). Dar daugiau, jau 1942 m. JaV prezidentas f. D. ruzveltas naujj pokarin tvark m sivaizduoti kaip pasaulio pasidalijim tarp keleto supergaling kontinento lygmens imperini jungini: JaV (traukiant Kanad, mezoamerik ir Grenlandij), Jungtini europos Valstij, Soviet Sjungos, brit Nacij Sandraugos, Jungtini Kinijos respublik, Indijos respublik federacijos, Jungtini

51


Piet amerikos Valstij, afrikos respublik Sjungos ir kt. (outline..., 1942). Imperines nuo-taikas pokario pradioje reik ir kit ali atstovai, pavyzdiui, u nepriklausomyb kovojusios lenk organizacijos Jt specialiajai komisijai pateik reikalavim suformuoti lenkijos respublikos vardu pavadint supervalstyb su teritorija nuo talino iki odesos ir nuo Kijevo iki Strasbro, t. y. su pretenzijomis ne tik baltijos valstybes, baltarusijos ir Ukrainos emes, bet ir ekoslovakij, austrij, Chorvatij-Slovnij, rytprsius ir Piet Vokietij (Kemeait, 2009).

laimei, tokioms imperinms pokario ambicijoms nebuvo lemta taip lengvai isipildyti, o taut teis apsisprsti po karo gavo kiek kitoki dimensij, nes iuo klausimu susirpino tiek tuo metu ikilusi Soviet Sjunga, tiek suaktyvjusios treiojo pasaulio valstybs. Soviet Sjunga, pasi-naudodama taut teiss apsisprsti principu ir siekdama sav takos didinimo tiksl, stengsi ilaisvinti europos jrini valstybi turimas kolonijas. Prie toki pastang prisidjo ir treiojo pasaulio alys, kuriose antikolonijins nuotaikos buvo labai stiprios. Kovojant abiems blokams laisvo apsisprendimo nuostatos imtos formuluoti gana abstrakiai, aikiai vardijant jau tik moni, bet ne taut teises. Ir tik 1960 m. taut apsisprendimo teis pagaliau buvo apibrta Jt Generalins asambljos priimtos Deklaracijos dl nepriklausomybs suteikimo kolonijinms alims ir tautoms antrajame paragrafe: Visos tautos turi apsisprendimo teis; ta teise remdamosi jos gali laisvai pasirinkti savo politin status ir laisvai siekti ekonomins, socialins ir kultrins paangos (hannum, 1993, p. 22).

Dabartiniame Teiss odyne (martin, 1994) apsisprendimo (angl. self-determination) prin-cipas teikiamas kaip moni, gyvenani nesavivaldioje (angl. non-self-governing) teritorijoje, teis pasirinkti tos teritorijos politin ir teisin status. Jie gali pasirinkti nepriklausomyb ir sufor-muoti atskir valstyb, gali integruotis kit valstyb arba asocijuotis su nepriklausoma valstybe, pasilikdami vidaus reikal autonomij. reikia pastebti, jog iame apibrime yra akcentuojamas iorinis aspektas, taiau principas nra taikomas visuotinai, nes kalbama tik apie nesavivaldias teritorijas.

tuo metu Tarptautini santyki odyne (Plano, olton, 1998) apsisprendimo principas yra apibriamas kaip moni grups, kuri mano esanti savarankika ir isiskirianti tarp kit, teis apsisprsti dl valstybs, kurioje ji gyvens, ir dl jos valdymo formos. akivaizdu, kad tokia formuluot tampa puikiu instrumentu siekiant isilaisvinti i daugiatauts valstybs. Paioms ioms valstybms toks principo ufiksavimas tarptautinje teisje yra kontroversinis, todl kartais sakoma, kad taut apsisprendimas yra patrauklus tol, kol jis yra siekiamyb, arba kitaip, jis pat-rauklus tol, kol jis taikomas kitiems (Cassese, 1995).

Kaip teigia muleris (muller, 1994), teisinink uduotis yra teisingai ir racionaliai taikyti fundamental princip konkretiems atvejams. Kitu atveju sudaroma terp vairiems politiniams aidimams, atsiranda ivestini problem laukas: etniniai konfliktai, radikals separatistiniai judjimai, nenuoseklus valstybi ir taut poiris laisvo taut apsisprendimo princip, dvigub standart egzistavimas, destabilizuojantys politin padt regioniniai konfliktai. Visa tai kartais net veria susimstyti dl demokratijos egzistavimo realumo propaganda, lydinti tautos teist nor apsisprsti dl savos ateities, nuolat reikiasi kaltinimais terorizmu, separatizmu ir visomis kitomis manomomis blogybmis. Nors taut apsisprendimo principas dar nereikia taut teiss btinai atsiskirti ir tapti savarankika valstybe, visuotiniu mastu sutariama, jog jis ir nedraudia atsiskyrimo. taigi tarptautin teis, kurios viena i funkcij yra didinti tarptautini santyki nuspjamum ir ireikti tarptautins bendruomens nuomon dl tautos apsisprendimo, iuo atveju nieko negali pagelbti, nes yra tarsi neutrali (akehurst, malanczuk, 2000).

Praktiniu poiriu yra skiriami (Pragg, 1999) du taut apsisprendimo variantai. Vidinis taut apsisprendimas reikia galimyb turti kultrin, kalbin, religin ir teritorin politin autonomij valstybs sudtyje ir teis dalyvauti valstybs valdyme. Vidinis apsisprendimas, kuris

52


apima moni teis laisvai pasirinkti statym leidjus ir politinius lyderius bei leidia naudo-tis visomis visuomeninmis teismis ir laisvmis: teise laisvai reikti savo mintis (angl. expres-sion), taiki susirinkim laisve (angl. assembly), draugij laisve (angl. association); teise balsuoti ir teise tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauti vieojoje politikoje (angl. public affairs). i interpretacija taikoma daugumai vadinam vietini gyventoj arba iabuvi taut, kurios reikalauja tik teiss apsaugoti j gamtinius iteklius ir gimtj em.

Iorinis taut apsisprendimas vardijamas jau kaip visikas taut apsisprendimas. tai teis atsiskyrim nuo valstybs, savo nepriklausomos valstybs krim ir dalyvavim tarptautini santyki arenoje. Iorikai apsisprendiama dl priklausymo tam tikrai valstybei ir jos valdymui ir motinin valstyb praranda dal buvusios teritorijos (kai sukuriama nauja valstyb arba dalis teritorijos atitenka kitai valstybei). tenka pabrti, kad tarptautinje teisje labiau propaguojamas vidinis taut apsisprendimas. Iorinio apsisprendimo teis stiprij arba imperialistini valstybi danai yra blokuojama (pavyzdiui, Kinijoje, rusijoje, Pranczijoje, turkijoje, Ispanijoje ir kt.), todl taut apsisprendimas yra daugiau politinis, nei teisinis fenomenas ir pavyksta arba lunga priklausomai nuo tarptautins konjunktros, palaikani ir slopinani jg santykio.

3. Valstybi pripainimas tarptautinje teisjeIdja, kad pasaulis turt bti padalytas valstybes, atrodo natrali (bergman, renwich, 2008),

taiau i svoka pakankamai nauja monijos istorijoje, nes dauguma dabartini pasaulio valstybi yra jaunos. Svarbu akcentuoti, kad nacionalizmas yra bendra iraika politins bendruomens, kuri nori susijungti ir formuoti vyriausyb sprendiant bendras problemas. esminis prietaravimas interpretuojant taut laisvo apsisprendimo princip yra tas, kad, nacionalist manymu, teis apsisprsti turi etnosai, o multietnini valstybi vyriausybs ir dauguma tarptautins teiss specialist teigia, kad apsisprendimo teis turi ne etnins grups, bet visi toki valstybi pilieiai (Statkus, 2003). toki interpretacij bandoma ivesti i valstybi teritorinio integralumo ir suve-renumo princip, t. y. aukiausiosios valstybs valdios tam tikroje teritorijoje pripainimo (han-num, 1993). ie principai yra ufiksuoti 1970 met Jungtini taut deklaracijoje dl tarptautins teiss princip draugikuose santykiuose ir kooperacijoje tarp valstybi pagal Jungtini taut Chartij. Joje sakoma, kad valstybs, besielgianios pagal lygi teisi tarp taut ir taut apsis-prendimo princip, kuri vyriausybs atstovauja visiems valstybs teritorijai priklausantiems monms, neskiriant j pagal ras, tikjim ar odos spalv, turi teis teritorin vientisum ir politin vienyb.

be teritorinio integralumo principo, taut apsisprendimo teiss aikinimas siejamas ir su pagar-bos mogaus teisms principu. Visi ie trys principai tarpusavyje labai susij ir vieno interpretacija priklauso nuo kit dviej aikinimo. Pasak h. hannumo (hannum, 1993), atsiskyrimo teis nuo Jto nars nra ufiksuota jokiuose dokumentuose, o taut apsisprendimo teis tarsi yra pakeista valstybs piliei apsisprendimo teise. Valstybs piliei visuma turi teis pasiprieinti usienio agresijai ir laisvai apsisprsti, taiau jokia piliei dalis neturi teiss atsiskirti nuo valstybs. odis tauta tarptautinje teisje daniausiai sutapatinamas su valstybs piliei visuma, t. y. nacija, taip praktikai paveriant real etnini taut apsisprendim negyvendinamu ir priklausaniu nuo daugiatautje valstybje valdanios daugumos malons ar ger nor. Kita vertus, kitaip ir negaljo bti, nes iuolaikin tarptautin teis formavo ir formuoja didiosios tautos, kurioms j dominuojani valstybi byrjimas visada buvo ir bus nepriimtinas, tad jam yra prieinamasi visais manomais bdais, skaitant teisinius.

taigi pagal iandienin tarptautin teis etnins grups neturi teiss atsiskirti nuo demokratikos valstybs, kuri gerbia pagrindines mogaus teises, o apsisprendimo teis gali

53


turti tik kolonijins ir pavergtos tautos, kitaip tariant, tautos, kurios gyvena pagal kolonijins ar okupuojanios valstybs teisines normas, taikomas saviems pilieiams. apsisprendimo teis etninms grupms greiiau reikia tik teis dalyvauti demokratinje savivaldoje kartu su visais kitais valstybs pilieiais. Pasak tarptautins teiss specialist (frankel, 1993), atsiskyrimas nuo demokratins liberalios valstybs gali bti pateisinamas nebent tada, kada separatistai suteikia atsiskyrimo teis maumoms, atsidurianioms atsiskyrusiame regione.

taigi tarptautin teis taut laisvo apsisprendimo principo atveju yra gana prietaringa. I vie-nos puss, ikilmingai pripastamas ir deklaruojamas, i kitos stengiasi vairiomis didiosioms tautoms naudingomis ilygomis apriboti jo praktin taikym, paveriant prigimtin tautos princip tuia reklamine fraze. tiktai gyvenimas ne visada eina galingj nurodytais keliais, pavyzdiui, nepaisant negatyvi teisini nuostat dl ma etnini bendruomeni apsisprendi-mo, beveik visos maosios kolonijos (netgi nyktukins) pasiek visik valstybingum ir tapo teistomis Jungtini taut narmis. arba nepaisant bet koki ginkluot konfikt nenoro, visgi sutariama, jog tautos, turinios teis apsisprendim, turi teis ir kovoti nacionalinio isivadavimo kare. Netgi Vakar valstybs neprietarauja iam poiriui, nes tarptautinje teisje nra sukilim varanios normos (akehurst, malanczuk, 2000).

reikt kiek konkretizuoti taut laisvo apsisprendimo principo santyk su nacionalizmo (tautins ir kultrins vairovs isaugojimo) ideologijos nuostatomis. tikrojo nacionalizmo ideologij formuoja tokie principai (eponis, 2010): pasaulisistorikaipadalytastautas,paprastaikalbaniasskirtingomiskalbomis; kiekviena tauta turi teis sukurti savo nepriklausom tautin valstyb tautos istorinje

etninje teritorijoje; istorinsetninstautgyvenamosteritorijosirpolitinstautinivalstybisienosturisutap-

ti; kiekvienatautaturiteispatisprstisavolikimpaioskurtojevalstybje; valstybs esmin paskirtis yra sudaryti slygas valstyb sukrusios tautos kultriniam ir

ekonominiam suklestjimui ioje valstybje; tautayrapagrindinisvaldiosaltinis; jokiatautairjossukurtavalstybneturiteisskitiskitostautosirjossukurtos(ardarku-

riamos) valstybs reikalus; svetim etnini emi okupacija nra teista ir negali bti teisinta jokiais tarptautiniais

ar kitokiais susitarimais ar sutartimis, nepriklausomai nuo to, kiek laiko okupantas valdo em;

pasaulyjedaregzistuojaniosimperijosturibtipadalytostautinesvalstybes; kitatauiaikolonistaiirimigrantai,jeijienelojalsirkenkiatautineivalstybei,nepripasta

tautos teiss valdyti savo em ir savo valstyb, turi bti baudiami ir ikeldinami j etnin teritorij (valstyb), i kurios atvyko jie patys ar j protviai.

Pasak a. Smito (Smith, 1994), tautinis idealas kilo kaip vidurinij klasi socialins eman-cipacijos ir vienybs siekis prie despot valdios savival. tuo pat metu jo griebsi ir etnini maum inteligentija, kuri tautai apsisprendus siek atsiskirti nuo milinik imperij ir suvie-nyti visus bendros kultros mones vienoje valstybje. tautinio idealo itakose gldi tam tikra pasaulio vizija ir tam tikras kultros tipas. Pagal i vizij monija i tikrj ir natraliai padalyta skirtingas istorines ir kultrines bendruomenes, vadinamas tautomis. Kiekviena tauta yra unikali ir savita ir kiekviena turi dti ypating indl visum, taut eim. Kiekviena tauta apibria savo nari tapatum, nes jos specifin kultra formuoja individ, o ios kultros rak-tas yra istorija, ypatingos sekos vyki jausmas, kuris bdingas vienai po kitos einanioms tam tikros grups kartoms. tautinio idealo poiriu mogus gyja savo tapatum per savo santyk

54


su protviais ir tais vykiais, kurie suformavo jo charakter. todl tautinis idealas knija pa-saulio, padalyto alia esanias skirtingas tautas, vizij ir kultr, pabriani unikalaus vykio vaidmen formuojant tautin charakter ir neivengiamai veda nacionalizmo link, t. y. prie tam tikros veiksm programos ir solidarumo pasiekti tautin ideal ir ilaikyti.

Visa tai neivengiamai susij su teritorija, nes be teritorijos nemanoma sukurti tos brolybs ir solidarumo, kuri reikalauja nacionalinis idealas. Nemanoma diegti monms giminysts ir brolybs jausmo, nepririant j prie vietos, kuri jie jauia esant sava, prie tvyns, kuri jiems priklauso istorijos teise. Negalima realizuoti savo ypatingo tapatumo ir kultros ateityje neturint pripaintos gimtosios ems (Smith, 1994). bet kad visa tai bt gyvendinta, gimtoji em turi bti laisva. Pamintina, kad ne visi nacionalistai nori visikos nepriklausomybs. Kai kurie tei-kia pirmenyb savivaldos autonomijai arba federacijai su kita valstybe, bet visi siekia j teiss tvyn pripainimo ir laisvs nuo kiimosi j vidaus reikalus. o kadangi tok pripainim ir laisv danai sunku utikrinti bnant federacijoje su stipresne valstybe, nacionalistai paprastai teikia pirmenyb visikam atsiskyrimui, kad sukurt nepriklausom savo valstyb.

Vadinasi, galima pagrstai teigti, kad taut apsisprendimo principas tampa etninio naciona-lizmo legitimacija. Nacionalizmo ideologija pabria, kad taut unikalumas ir savitumas yra vertyb. Savo ruotu tautos, bdamos laisvos ir nepriklausomos arba bent jau autonomikos, gali ilaikyti ias vertybes. Vadinasi, kiekviena tauta privalo turti savo valstyb arba politin autonomij, kad galt steigti taut unikalum sauganias institucijas. taiau pasaulis nuolat susiduria su grsmmis, kai nacionalins valstybs ima neigti nacionalini maum teis tok pat nacionalizm, kuriuo anksiau grind savo tikslus (Petrauskis, 2001), o pats nacionalistini valstybi egzistavimas tampa paradoksaliu kit maesni valstybi nacionalizmo neigimu. Geras pavyzdys ia bt dabartin Gruzija, kuri, pasiekusi nepriklausomyb, netgi brutaliomis karinmis priemonmis m neigti abchaz (apsni) ir osetin (alan) taut teis laisvai apsisprsti dl savo valstybingumo.

tarptautin sistema paprastai stengiasi fiksuoti esam padt ir j ilaikyti tai yra natrali jos reakcija, savotikas atoveiksmis tautini maum nacionalizmui ir separatizmui, kelianiam pavoj turimos valdymo sistemos stabilumui (Petrauskis, 2001). Kita vertus, tautos, nespjusios stoti tarptautin bendrij nacionalini valstybi titulu, taip pat tautins maumos neturi ki-tos alternatyvos jos trikd, trikdo ir gali dar ilgai trikdyti tarptautins sistemos ir jos nari valstybi ramyb. Ir taut laisvo apsisprendimo principas yra j pagrindinis teisinis ginklas.

4. Valstybingumo realizavimo potencialo vertinimasPolitins teritorins struktros optimizavimo idja remiasi politins geografijos nuostata, kad

dabartinis pasaulio politinis emlapis nra galutinai susiformavs ir sudaro terp gyvendinti taut istorines aspiracijas, sukuriant nepriklausomas tautines valstybes (bergman, renwich, 2008). Ki-tas realus faktas yra dabartiniame pasaulyje vykstani karini konflikt gausa, kilusi dl dekolo-nizacijos, t. y. dl neapgalvotai formaliai padalyt kolonij ir su tuo susijusios naujj valstybi prieprieos. Dar vienu faktu tenka pripainti tarptautins bendrijos fundamentalizm siekiant bet kuria kaina ilaikyti nepakeistus, dirbtinai suformuotus, viduje nesutaikomai kontraversikus, neorganikus valstybinius darinius, tokius kaip afganistan, bosnij ir hercogovin, rak ir kt.

Konkret tautos valstybingumo realizavimo potencial bt galima vertinti geografiniu ir politiniu kriterijais, reikiamais tokiais pagrindiniais poymiais:

Geografinis kriterijus tautosgausa, tautossantykindalis,

55


tautosteritorinispasiskirstymas.Politinis kriterijus

tautosidentitetostiprumas, tautospolitinmobilizacija, valstybspolitinisnestabilumas.

taut apsisprendimo principo taikymo galimyb tikslinga vertinti tik autochtoninms tau-toms, t. y. tautoms, kurios paprastai yra ilaikiusios savo kalb, paproius ir tradicijas. ios tautos skiriamos nuo imigrant, kolonist, ukariautoj ar j palikuoni ir vadinam nutautli. Nors nagrinjant keliolikos ar keliasdeimt pastarj tkstantmei istorij praktikai visos dabartins pasaulio tautos tarsi tampa kakokiais senovs imigrant palikuonimis (eponis, 2010), gal net okupantais kakieno atvilgiu, dabartines autochtonines tautas bent jau dera laikyti seniau-siais imigrantais. tai iki ms dien igyven palikuonys tiek genetiniai, tiek kalbiniai-kultriniai. Vadinasi, jie ir yra tie prigimtiniai konkreios teritorijos eimininkai. Svarbu pabrti, kad geresnio ir teisingesnio kriterijaus, sprendiant teritorij priklausomumo klausimus konkreioms tautoms, niekas nesugalvojo, visi kiti kriterijai paprastai bna paremti tik jga, poli-tine prievarta ar demografine gausa.

Geografiniai tautos poymiai yra labai svarbs kaip rodikliai etnini santyki raidoje. Kuo didesn yra etnin grup, tuo ji gali bti pavojingesn egzistuojaniai valstybs santvarkai ar ku-riai nors jos vykdomai politikai. maos tautos turi maiau itekli, todl labai priklauso nuo visos visuomens, ir priverstos daugiau bendrauti su kitatauiais, o tai sudaro palankias slygas in-tegracijai, akultracijai ir asimiliacijai. Pasak N. Statkaus (Statkus, 2003), palyginti nedidelmis etninmis grupmis galima laikyti grupes, sudaranias ne daugiau kaip 510 % valstybs piliei. etnins grups teritorinis kompaktikumas, prieingai nei isibarstymas, taip pat ymiai susti-prina jos solidarum ir politins organizacijos galimybes. todl toki grupi separatistins ar teritorins autonomijos pretenzijos lengviau gyvendinamos. Valstybei lengviau akultruoti ir asimiliuoti teritorikai isibarsiusias etnines bendruomenes.

Politiniai tautos ir visos valstybs poymiai yra esminiai formuojantis taut apsisprendimo poreikiui. tautos identiteto stiprumas apima etnoso tradicij, simboli, kultros reikini savitum, gaus ir gilum bei gebjim juos perduoti i kartos kart. iame kontekste labai svarbi vietimo turinio ir institucij kontrol, kuri garantuoja etnins grups savitum ir etnins grups elito tstinum. Kitas svarbus poymis bt tautos politin mobilizacija, ireikianti tautos gebjim politikai organizuotis, t. y. kurti etnines partijas, draugijas, asociacijas. bendros etnins politins organizacijos sukrimas yra netgi esminis veiksnys, turintis takos etnonacionalistiniam judjimui. tam, kad etnopolitins organizacijos pasiekt savo tikslus (lygiavert padt valstybje, politin autonomij ar atsiskirt nuo valstybs), jos turi kontroliuoti didele dalimi etnins grups itekli, iimtinai susitapatinti su etnine grupe (kad i organizacija atstovaut etnin grup), taip pat ne vien tik jai atstovauti, bet formuoti savo nari etnin tapatyb, itverti vadovybs kait, plsti savo tak tarp etnins grups nari ir galiausiai tapti vienintele tos etnins grups politine organizacija, vienijania beveik visus jos narius.

Svarb taut apsisprendimo realizavimo veiksn sudaro bendras politinis valstybs nesta-bilumas, t. y. streikai ir riaus, pilietiniai neramumai ar karai, teroro aktai, bedarbyst, socialin atskirtis, finansins krizs ir nemokumas, vandens ir maisto tiekimo nestabilumas, teisinio ir politinio reguliavimo trikdiai ir pan. Jau daugiau nei deimtmet kelios organizacijos vykdo savotik vadinamos politins rizikos veiksnio monitoring, sudarydamos kasmetinius pasaulio valstybi reitingus ir specialius emlapius pagal poym. Suprantama, dl skirting metodik atskir organizacij teikiami emlapiai kiek skiriasi, nors irykja ir bendros tendencijos. Savo teikiamiems politinio nestabilumo vertinimams straipsnio autoriai apibendrino dviej

56


svarbiausi organizacij Aon Risk Services (JaV) ir Maplecroft (Jungtin Karalyst) 2012 me-tams sudarytus politins rizikos emlapius (Political risk map, 2012; Political risk, 2012). laiky-ta, kad politinio nestabilumo slygomis tautoms yra didesn tikimyb gyvendinti savo aspiracijas dl apsisprendimo ir nepriklausomybs.

Kokybins kvalimetrijos metodu atlikto vertinimo rezultatas buvo valstybingumo neturini taut skirstymas grupes pagal jo galimo realizavimo bendrojo potencialo lygmen. Nustatyti 3 apibendrinti io potencialo lygmenys:

a auktas potencialas aukti vertinimai tiek pagal geografin, tiek pagal politin kriterijus;b vidutinis potencialas aukti vertinimai pagal geografin, bet vidutiniai pagal politin kri-

terijus;C emas potencialas vidutiniai arba emi vertinimai pagal geografin ir emi pagal politin

kriterijus.

Ypatingas dmesys buvo skirtas svarbiausi politini tautos poymi vertinimui, t. y. a) tautos identiteto stiprumui ir b) politinei mobilizacijai. auktam tautinio identiteto potencialui priski-riamos tautos, turinios stipr identitet, t. y. apima tautos tradicij, simboli, kultros reikini savitum, gaus ir gilum, taip pat gebjim juos perduoti i kartos kart. Pasiymi giliu jaus-mu politins ir socialins frustracijos poiriu, bdingas separatizmas. Vidutiniam potencialui priskirtinos tautos, kuri identitetas nra labai stiprus, toki taut vystymuisi lemiam tak gali padaryti sunkiai numatomi etnopsichologiniai pokyiai, pvz., po kokio nors postmio sustiprjs savito identiteto suvokimas (Gimauskas, 1994). emam potencialui priklauso silpno identiteto tautos, taiau jose galima velgti kultrinio atgimimo, tautini judjim uuomazg.

auktam politins mobilizacijos potencialui priskirtos tautos, kurios yra sukrusios poli-tines organizacijas, susitapatinanias su visa tauta, taip pat tautos, turjusios nepriklausom valstyb. Vidutiniam potencialui priklauso tautos, kuri politin mobilizacija nra labai ryki, t. y. sukrusios kelet etnini partij, draugij, taiau neturi vieningos politins organizacijos. emo potencialo tautos yra tos, kuri politin mobilizacija apsiriboja asociacij sukrimu dl dalyvavimo nacionalinio ir tarptautinio lygio sprendimuose, susijusiuose su gamtos apsauga, arba pavieni partij sukrimu.

5. Futuristinio politinio emlapio prognozsNelieiant gilumini politinio emlapio metodologijos aspekt (Kavaliauskas, 20102011),

tenka apsiriboti tik standartins versijos, orientuotos valstybi ir j sien iskyrim, perspekty-vinio kartografinio vaizdo galim pokyi prognozavimu. tokio proceso aktualum rodo ir tai, kad iuo metu i beveik 5 tkstani taut apie 600, pasak r. baubino (baubinas, 2002), yra po-tencialiai pajgios sukurti valstybingum, o daugiau negu 170 taut valstybingumas yra realus. autori nuomone, tai daugiau teorin ir aikiai per daug optimistin prognoz, kuri vargiai ar gals bti gyvendinta bent jau apvelgiamoje ateityje. autori udavinys buvo konkretizuoti ir diferencijuoti toki galimybi laipsn, realiau vertinant apsisprendimo siekiani taut potencial ateities valstybingumui. iame straipsnyje teikiama tik europos ir azijos subkontinent (eurazi-jos emyno) futuristin politin teritorin struktra, kitiems kontinentams btina skirti atskir darb.

europos svoka nevienareikm ir apima tam tikr ypating gamtin geografin, istorin, kultrin ir politin daugiataut bendrum. Pasak r. baubino (baubinas, 2002), ji isiskiria tuo, kad ia ypa daug monotaui (daugiau nei 95 % gyventoj priklauso vienai tautai) valstybi net 27 %). taip pat daug valstybi priskiriama valstybms su viena dominuojania mauma

57


27 %, ir padalyt taut valstybms 37 %. maiausiai yra dvinacionalini valstybi 6 % ir tarpini daugiataui valstybi 3 %.

reikt akcentuoti rusijos vaidmen europos sien sistemoje, nes rusija yra geografin sritis, teritorinis milinas su europoje esania genetine erdimi, sudting santyki kaimynais, ne visada apibrtomis, o kai kur ir neaikiomis sienomis, nestabilia struktra (muller, 1994). taip pat panai ypating padt europoje uima ir balkan bei Kaukazo regionai, pasiymintys didele etnine vairove ir sudtinga politine raida. iuose regionuose etniniai prietaravimai pasireik atriau ir trunka iki i dien.

XV a. europa buvo kultrikai homogenika, taiau politikai labai decentralizuota to laikotarpio europoje buvo net apie 1500 nepriklausom politini vienet (taylor, flint, 2000). Pasak o. P. mulerio (muller, 1994), europos tautins valstybs yra seniausios pasaulyje, o tautos pasiymi istorikai stipria tautine saviraika. Vis dlto reikia turti omenyje tai, kad antikin europos valstyb ar Vidurami epo-choje egzistavusi valstyb labai skiriasi nuo iandienins europins valstybs.

XVI a. europoje atsiranda pirmosios tikros valstybs iuolaikine io termino prasme (Plasser-aud, 2006). t met europoje ir maum klausimas gyja tam tikros svarbos, atsiranda diskriminacija valdant kai kurias maum grupes. Kita vertus, Vestfalijos sutartis 1648 m. sudar slygas valstybs suverenitetui atsirasti (Warst, 2006), t. y. vienos valdios virenybei tam tikrai sien apribotai teritorijai. buvusias feodalines imperijas pradeda keisti europos tautini valstybi sistema, atsiranda naujas ide-alas suvereniteto priklausymas tautai.

Kartu su Pranczijos revoliucija europ atjo nacionalizmo idja (bergman, renwich, 2008), kuris kartais vadinamas netgi konkuruojaniu (angl. competitive) nacionalizmu, kadangi dl jo kilo daug kar. maum klausimas, dabartins prasms suvokimu, buvo paveldtas i io laikotarpio tautinio atgimimo koncepcijos (Plesseraud, 2006), kuri XX a. pradioje formino taut laisvo apsisprendimo princip. Dl to pasikeit europos politin teritorin struktra, atsirado tokios valstybs, kaip Suomija, lietuva, estija, latvija, lenkija, rumunija, Jugoslavija, ekoslovakija. Dideli teritorini pokyi europoje vyko ir po antrojo pasaulinio karo buvo suskaldyta Vokie tija, nepriklausomybs neteko baltijos alys. bdinga tai, kad, kai europoje krsi valstybs, patys europieiai nepripaino kolonij aspiracijos tautines teis-es, laikydami jas nesubrendusiomis politinei nepriklausomybei.

XX a. pabaiga Senajam emynui buvo ypatinga, kadangi vl gerokai pasikeit jo politin teritorin struktra. Suvereniomis tapo baltijos alys, atsiskyr baltarusijos, Ukrainos, moldo vos, Slovakijos, ekijos valstybs, susivienijo Vokietija. vyko daug pokyi ir balkanuose. Vietoj vienintels Jugo-slavijos sien buvo nubrtos Slovnijos, Chorvatijos, bosnijos ir hercegovinos, makedonijos, vliau Juodkalnijos bei Kosovo valstybi sienos. De facto apsisprendimo princip realizavo ir abchazija bei Piet osetija, tam tikru mastu netgi Padniestr ir arcachas (Kaln Karabachas). Dl to europa per pas-taruosius du deimtmeius buvo nacionalizmo, paremto etniniu separatizmu, renesanso ir suklestjimo liudytoja.

Nors vis i judjim tikslai ir konkrets kontekstai skiriasi ne maiau nei j mastai ir intensy-vumas, viena yra bendra ie autonominiai judjimai atsirado iame amiuje politi niu pavidalu gerai sitvirtinusiose, danai net senose valstybse su aikiomis ir pripaintomis nacionalinmis sienomis ir palyginti klestiniu kiu. I to seka ivada, kad vadinamas naciona lizmo galas europoje propaguotas io amiaus viduryje buvo greiiau sivaizduojamas negu realus. Paskuti niai vykiai parod tiek institucin nacionalins valstybs stabilum, tiek tautinio lojalumo stiprum ir patvarum, o etnini maum nepaisymas niekur nepasiteisino. akivaizdu, kad kuo demokratikesnis reimas, tuo garsesni tampa etnini maum reikalavimai ir tuo rimiau jie turi bti traktuojami.

Ne maiau sudtingas politiniu, istoriniu ir tautiniu poiriais yra azijos subkontinentas. Jame gim seniausios pasaulio civilizacijos, formavosi, klestjo ir lugo milinikos imperijos (uigur, kin, pers, tamil, osman ir kt.), j paliet europos ali (Portugalijos, olandijos, anglijos, rusijos,

58


Pranczijos) kolonijin ekspansija, iuolaikins rusijos, JaV ir Nato karins invazijos, jame nuolat vyko nacionalinio isivadavimo kovos, radikalios socialins ir ekonomins revoliucijos ir pilietiniai karai. Politikai ramia azijos negalima laikyti ir iuo metu tautins konsolidacijos, taut apsisprendimo ir kov u reali autonomij ar suverenitet ir valstybingum procesai dabartinse daugiatautse, paprastai imperiniui paveldui atstovaujaniose io subkontinento valstybse, toli grau nra pasibaig. Nors azijoje tautins maumos iuo metu sudaro tik daugiau negu 10 % gyventoj, jos yra labai aktyvios ir karingos (baubinas, 2002). Straipsnio apimtis neleido detaliau nagrinti azijos politinio valstybingumo, turinio daugiau nei 10 tkstani met istorij, struktros ir formavimosi ypatum, tad pateikiami tik atlikto (Prunskyt, 2010) azijos taut valstybingumo realizavimo poten-cialo vertinimo rezultatai.

apskritai, taut laisvo apsisprendimo principo realizavimo procesas ateities politin emlap gali veikti dviem kryptimis (baubinas, 2002):

per etnin dezintegracij atskir stipr politin identitet turini ir kompaktikai gyvenani taut atsiskyrimas ir nauj separatini valstybi sudarymas;

per etnin iredentizacij esam valstybini sien atskirt taut dali prisijungimas prie kaimynini valstybi, kur gyvena pagrindins taut dalys, teritorij, t. y. kraujo broli, vienijimasis.

Vykstant iems procesams, valstybi skaiius europoje ir azijoje padidt, bet sumat tautini maum ir potenciali etnini teritorini konflikt idini. btina konstatuoti, kad apsisprendimo teise paremti laisvi integraciniai procesai eurazijos politiniame emlapyje praktikai nevyksta, pasitaiko tik grobiamj priverstins karins integracijos atvej (tibetas, Vietnamas, Iranas ir kt.). Nepaisant akty-vios globalist propagandos, politini ir netgi ekonomini europos galingj pastang, totalins kon-tinentinio masto (imperins) valstybins integracijos Vieningos europos, Jungtini europos valstij, Pan europos, eurazijos idjos iame kontekste bent kol kas atrodo miglotos ir nerealios. Negalima pamirti, kad dabar iame kontinente taip pat yra ilik nemaai vadinam ginijam teritorij, dl kuri tebevyksta etniniai ir pasienio konfliktai ir kuri galutinis sprendimas taip pat gali pakeisti ateities politin emlap.

bandant prognozuoti europos ir azijos politins teritorins struktros optimizavim taut laisvo apsisprendimo principo kontekste buvo nagrintos atrinktos autochtonin pobd turinios tautos. Pa-gal gaut bendr valstybingumo realizavimo potencialo lyg jos buvo suskirstytos tris grupes:

a grup priskiriamos etnonacionalistins tautos, kurios geba politikai organizuotis etnines par-tijas, draugijas, asociacijas, turinias per amius ipltot valstybs idj, o valstybingum praradusios arba jo neturinias tik dl nepalankiai susiklosiusi istorini aplinkybi. ios tautos gyvena teritorikai susitelkusios, pasiymi pakankamai dideliu skaiiumi gyventoj, turi stipr tautinio identiteto jausm, bdingas separatistines ar iridentistines aspiracijas. europoje tokioms tautoms priskirtinos tokios tautos, kaip baskai, katalonai, flamandai, kotai, enai, o azijoje kurdai, tibetieiai, uigurai, palestinieiai, pendabiai (sikhai), tamilai, tuviai, osetinai (alanai) ir abchazai (apsniai). Pastarieji, kaip jau buvo minta, pasinaudoj palankiomis aplinkybmis ir rusijos parama savo istorin suverenitet de facto praktikai jau atkr. Sudtingesn yra osetin (alan) politin situacija: faktin suverenitet gavusios ir i Gruzijos priklausomybs su rusijos politine ir karine pagalba isilaisvinusios pietins dalies galima integracija su rusijos sudtyje tebesania iaurine XX a. pradioje buvusios bendros alanijos respublikos dalimi bus gana komplikuota. tiktinas netgi atgauto suvereniteto paaukojimas vardan vienybs ir sijungimas rusijos, kaip atkurtos alanijos stabilumo garanto, sudt.

tam tikru mastu savimons lygiu iskirtai a grupei artimi yra Indijos asamai, sikimai ir nagai, filipin morai, Indonezijos aekai ir vakar papuasai (Vakar Papua), mianmaro inai, karenai, monai, anai ir kainai, Vietnamo kchmerai ir degarai, Kalimantano dajakai. taiau ne visos ios tautos yra pa-kankamai gausios, kad sudaryt reikming politin jg, be to, kai kuri j siekis yra tik susijungti su kraujo broliais, esaniais jiems tautikai artimesnse kaimyninse valstybse.

59


Savotika padtis yra Kamyre, kur Pakistano uimtose, taiau politikai neintegruo-tose iaurinse teritorijose (baltistanas, brualas, Dardistanas) gana perspektyviu tampa etnonacionalistini judjim siekiamo nepriklausomo balavaristano, galinio sujungti iaurs himalaj tautas (skaitant baltus), idjos realizavimas.

b grup priskiriamos tautos, kuri politin mobilizacija nra labai ryki arba iuo metu sunkiai apibriama, jos turi aik identitet, taiau jose beveik nepasireikia stiprs etnona-cionalistiniai ar separatistiniai judjimai. tokios tautos aktyviai nesiekia atsiskyrimo nuo esamos valstybs, o paadinti tokioms aspiracijoms reikia tam tikro vidinio ar iorinio postmio, galinio sustiprinti savojo identiteto suvokim ir politinius siekius. europoje iai grupei priskiriamos tokios tautos, kaip bretonai, galisai, valensieiai, valonai, velsieiai, totoriai (Kazans), iuvaai, dauguma iaurs Kaukazo taut. azijoje ios tautos paprastai priklauso aukiausios politins rizikos laipsnio valstybms Iranui, Irakui, afganistanui. Prognozuotina, kad dabartinje af-ganistano valstybs teritorijoje ateityje galt atsirasti keletas politini teritorini darini, pvz., putn-chazar, tadik ir uzbek, pastarieji du, matyt, tik laikinai, iki iredentizacijos su iaurje esaniomis i taut valstybmis. beludiai savo valstyb galt sukurti dabartini afganistano, Irano ir Pakistano teritorij ribose, sindhai likusioje Pakistano dalyje. Kolonizatori sukurtas dirbtinis Irako konglomeratas natraliai turt skilti tris nepriklausomus valstybinius darinius sunit, iit ir kurd dominuojam teritorij pagrindu.

C grup priskiriamos vietini gyventoj tautos, kurios paprastai reikalauja gamtini itekli ir j gyvenamosios aplinkos apsaugos bei realaus dalyvavimo nacionalinio ir tarptauti-nio lygio sprendimuose, susijusiuose su gamtos apsauga ir teritorijos naudojimu. taiau tokios tautos nesiekia atsiskyrimo nuo jas valdanios valstybs, pasiymi silpna politine mobilizacija, danai gyvena teritorikai isibarsiusios. europos emyne tokioms tautoms priskirti karelai, samiai, skaniai, arumunai (valachai), totoriai (Krymo), kalmukai, komiai, bakirai, udmurtai, mariai, nencai. iose tautose, nors ir reikiasi tautini judjim uuomazgos, taip pat bdinga nepalanki demografin aplinka (paprastai tik 1040 % autonomijos gyventoj), vyksta sparts asimiliacijos ir kalbos bei identiteto praradimo procesai. azijoje iai grupei priklausyt nuo savo pagrindins tautini valstybi atplti Kinijos mongolai, Irano azerai ir ahvazo arabai, taip pat tautines maumas sudarantys laoso hmongai (miao), Kinijos tajai (ung-ajai), bangladeo ju-mai, Uzbekijos karakalpakai, rusijos jakutai, buriatai, chakasai, koriakai, iukiai ir daugelis kit Kinijos, Sibiro, tolimj ryt ir altajaus taut, kuri padtis netgi blogesn nei analogik taut europoje. Ypatingai sudtinga ilikimo situacija yra didiulse teritorijose isibarsiusiose negau-siose tautose, tokiose kaip nencai, evenkai, evenai, koriakai, chantai, mansiai, dolganai ir kt., kurie net savo formaliose autonomijose daniausiai tesudaro tik kelis procentus gyventoj.

Yra didel tikimyb, kad pirmosios grups tautos jau netolimoje ateityje bus tas veiksnys, kuris dar kart pakeis europos politin emlap. taip pat vargu ar perspektyviu europos valstybi-niu dariniu galima laikyti dabartin politin chimer bosnij ir hercogovin ar net neseniai diskutuotin nepriklausomyb gavus Kosov, kurio iredentizacija su albanija (kaip ir moldovos su rumunija) yra tik laiko klausimas, o serb tautins maumos kompaktikai gyvenama iaurin Kosovo dalis anksiau ar vliau turs grti Serbijos sudt. tautin priepriea ir tiesiog prigimtine tapusi tarpusavio neapykanta neivengiamai suskaldys iuos dirbtinius antitautikus junginius.

azijos politinio emlapio futuristin kait taip pat turt lemti pirmosios grups taut aspiracij raida, taiau ia kur kas svarbesnis veiksnys yra besikeiianti tiek pasaulin, tiek regionin politin ir ekonomin konjunktra. Nors ios tautos jau seniai apsisprend, imperialistin jas ugrobusi ir valdani valstybi (Kinijos, Indonezijos, mianmaro, turkijos, Irano ir kt.) politika kol kas neleidia joms realizuoti ios savo prigimtins teiss. Ypa skaudus yra vien didiausi valstybs neturini taut tibetiei, uigur ir kurd likimas. tai tarsi gyvas politinio neteisingumo ir

60


imperinio smurto simbolis, besiaukiantis kuo skubesnio sprendimo realizuojant engiam taut laisvo apsisprendimo princip.

antroji europos taut grup, kuri kol kas lyg ir tenkina turima simbolin autonomija, var-gu ar bent jau prognozuojamoje perspektyvoje pati, be iorini stimul ir nesusiklostant ypa tam palankiai politinei konjunktrai, pareik nor tapti nepriklausomomis. treioji grup tai savotika europos raudonoji demografin knyga, kurios daugelio atstov likimas krypsta blogja sunykimo linkme, tad kalbti apie radikalesn apsisprendimo principo realizavim ia dar per anksti, kartais gal jau ir per vlu. Didiausi antrajai grupei priskirt azijos taut raidos prognoz ir galimas indlis subkontinento ateities politinio emlapio kait jau buvo aptartas tekste anksiau. treiosios grups mint ir daugelio kit nepamint azijos taut ateitis labiau-siai priklausys nuo iorini slyg, t. y. rusijos geopolitinei ploktei (Kavaliauskas, 20102011) priklausanio Sibiro-tolimj ryt regiono (Lenalando) politins ir ekonomins bkls raidos, kuri kol kas sunkiai prognozuojama.

teikiamos straipsnyje europos (1 pav.) ir azijos (2 pav.) futuristins kartoschemos ireikia i subkontinent politini emlapi raidos prognostini pokyi potencial nagrinjamo taut laisvo apsisprendimo principo galimo realizavimo kontekste. Suprantama, kad tiek dl vietos, tiek informacijos stokos viename straipsnyje nebuvo galimybi inagrinti vis be iimties europos ir ypa azijos taut valstybingumo galimybi, matyt, bus galima tsti darb kartu tobulinant ir prognostin metodik.

1 pav. Prognozuojami galimi europos politinio emlapio pokyiaiFig. 1. Prognostic possible changes in the political map of Europe

Valstybi politinio stavilumo laipsnisauktasauktesnis nei vidutinisVidutinisemaslabai emasGalima etnin iredentizacija

Valstybingumo realizavimo potencialasauktasVidutinisemaslabai emas

61


ivadostaut apsisprendimo principas sukelia kelet problem: a) nra aikiai apibrta tautos s-

voka, todl lieka neaiku, kokios tautos gali apsisprsti, b) neaiku, kaip tas apsisprendimas turt bti gyvendintas, c) taut apsisprendimo principo kontroversija su kitais teisiniais principais, dl ko atsiranda dirva vairioms io principo interpretacijoms.

Dabartin pasaulio politin teritorin struktr galbt bt tikslingiau traktuoti daugiau kaip kolonijin paveld, negu kaip taut, kurios pasiek nepriklausomyb, natralios raidos politin e-mlap, nes i struktra atskleidia tik maum galim nepriklausom tautini valstybi ir lemia konfliktus vyriausybms bandant formuoti tautas, kurios sutapt su valstybi ribomis.

tautins valstybs modelyje tauta yra aukiau u valstyb ir vaidina pagrindin vaidmen jai kuriantis, o tautikumas suteikia valstybei stipr identitet tarptautinje arenoje ir stipr vidinio legitimumo pagrind, todl tautin valstyb turi turti visikai aik teritorin identitet ir etnokultrikai slygotas ribas.

taut apsisprendimo principas turi gilius etninius ir moralinius pagrindus ir yra prigimtins teiss objektas, tuo metu altojo karo metais atsirads jam kontraversinis esam valstybi terito-rij vientisumo ir sien nelieiamumo principas yra dirbtin politin konstrukcija, nors ir turinti tam tikr teigiam poveik palaikant taik ir saugum pasaulyje.

azijos, afrikos ir amerikos politin teritorin struktra yra kolonijini valstybi politini lyderi primesta iems kontinentams dirbtinai, nesiskaitant su natraliomis vietinmis etnogra-

2 pav. Prognozuojami galimi azijos politinio emlapio pokyiaiFig. 2. Prognostic possible changes in the political map of Asia

Valstybingumo realizavimo potencialasAuktasVidutinisemasLabai emasGalima etnin iredentizacijaValstybingumo realizavimo potencialas

Labai auktasAuktasAuktesnis nei vidutinisVidutinisemasLabai emas

62


finmis ribomis, kas buvo, yra ir bus nuolatinis veiksnys, skatinantis vairius tarpvalstybinius ir tautinius konfliktus.

Pasaulis nuolat susiduria su grsmmis, kai nacionalins valstybs ima neigti kit nacionalini maum teis tok pat nacionalizm, kuriuo anksiau grind savo tikslus, o pats stambi nacio-nalini valstybi egzistavimas kartais yra paradoksalus kaip j tautini maum nacionalizmo neigimas.

Pagal taut laisvo apsisprendimo principo realizavimo potencial skirtinos trys taut grups: a) tautos, gebanios politikai organizuotis ir turinios valstybs idj, o valstybingum praradu-sios arba jo neturinios tik dl tam tikr istorini aplinkybi, b) tautos, turinios aik identite-t, ribot autonomij, taiau neturinios rykios politins mobilizacijos ir aktyviai nesiekianios atsiskyrimo nuo esamos valstybs, c) vietini gyventoj tautos, kurios reikalauja tik gamtini itekli ir j gyvenamosios aplinkos apsaugos, nekeldamos politinio savarankikumo tiksl. la-biausiai tiktini ateities politinio emlapio pokyiai sietini tik su pirmosios grups tautomis ir kur kas maiau su antrja grupe.

literatraagnew J., 2002. making political geography. london: arnold, 458 p.akehurst m., malanczuk p., 2000. iuolaikinis tarptautins teiss vadas. Vilnius: eugrimas.anderson b., 1999. sivaizduojamos bendruomens. apmstymai apie nacionalizmo kilm ir plitim.

alK: baltos lankos.baubinas r., 2002. Pasaulio politinis emlapis: mokymo priemon. Vilnius: briedis.bergman e. F., renwich W. H., 2008. Introduction to geography people, places and environment.

oxford (ohio): miami University Press.buzan b., 1997. mons, valstybs ir baim. tarptautinio saugumo studijos po altojo karo. alK:

eugrimas.Capotorli F., 1991. Study on the rights of persons belonging to ethnic, religious and linguistic minorities.

New York: oxford University Press.Cassese a., 1995. Self-determination of peoples. a legal reappraisal. Cambridge: Cambridge University

Press.Cobo m., 1983. Study on the problem of discrimination against indigenous populations. Prieiga per

internet: .Conference on security and co-operation in europe. Final act., 1975. helsinki: hr-Net Group/hellenic

resources Institute, Inc.eponis k., 2010. Kodl a esu nacionalistas tautininkas patriotas? Prieiga per internet: www.balsas.

lt [irta 2010-04-06].Frankel J., 1993. tarptautiniai santykiai permainingame pasaulyje. Kaunas: litterae Universitatis.gimauskas e., 1994. tautins maumos ir politinis emlapis Vakar europoje. Politologija 5, p. 8687.guilbernau m., 2009. Nationalism and intellectuals in nations without states. Prieiga per internet:

http://www.ideas.repec.org [irta 2009-06-10].Hannum H., 1993. autonomy, sovereignty and self-determination: The accommodation of conflicting

rights. Philadelphia: University of Pennsylvania press.Heywood a., 1997. Politics. macmillan foundations.kavaliauskas p., 20102011. Pasaulio geopolitins struktros problema. Annales Geographicae 4344,

p. 2941.kemeait b., 2009. Dalia Grybauskait tik papildys valdios bevertikum. Laisvas laikratis, Nr. 46,

p. 21.kris p., 1998. lietuvos nepriklausomos valstybs atkrimas ir tarptautin teis. Mokslas ir gyvenimas

Nr. 3, p. 57.lukait e., 2008. tautins valstybs diskurso pakrats: diasporos patirtys. Politologija 52 (4), p. 3335.maceina a., 1991. tautinis aukljimas. Kaunas.

63


martin a. e., 1994. a Dictionary of law (3rd ed.). New York: oxford University Press.muller o. p., 1994. Geography realms, regions and concept. New York: Prentice-hall Inc.outline of post-war new world map, 1942. Philadelphia.petrauskis z., 2001. Naujoji tarptautin tvarka ir balkan sindromas. Politologija 21 (1), p. 720.plano C. J., olton r., 1998. The international relations dictionary, 4th ed. Santa barbara: abCClIo.plasseraud y., 2006. maumos. tautini ir etnini maum studij vadas. Vilnius: Kronta.political risk map, 2012. aon Corporation, oxford analytica. Prieiga per internet: http//:www.aon.

com [irta 2012-06-20].political risk 2012, 2012. maplecroft, The towers. Prieiga per internet: http//:www.maplecroft.com

[irta 2012-06-24].pragg W., 1999. The implementation of the right to self-determination as a contribution to conflict.

Prieiga per internet: http://www.unpo.org [irta 2010-01-25].prunskyt J., 2007. futuristinis europos ir afrikos politinis emlapis pagal taut apsisprendimo teis.

Vilnius: VU Geografijos ir kratotvarkos katedra. /bakalauro darbas/.prunskyt J., 2010. Politins teritorins struktros optimizavimas remiantis taut apsisprendimo

teise (europos, azijos ir afrikos pavyzdiu). Vilnius: VU Geografijos ir kratotvarkos katedra. (magistro darbas).

riomeris m., 1995. Valstyb. Vilnius: Pradai.smith a. d., 1994. Nationalism in the twentieth Century. Vilnius: atviros lietuvos fondas, Pradai.statkus n., 2003. tapatybs politika etniniams konfliktams reguliuoti. Vilnius: VU leidykla.apoka a., 1936. lietuvos istorija. Kaunas: vietimo ministerijos knyg leidimo komisija.alkauskis s., 1992. rinktiniai ratai. Vilnius: Vaivorykts.taylor p. J., Flint C., 2000. Political geography: world economy, nation state and locality. Pearson:

Prentice hall.The atlantic Charter, 1941. Prieiga per internet: http://www.merchantnavyofficers.com [irta

2012-07-02].trani e. p., davis d. e., 2000. The first cold war. The legacy of Woodrow Wilson in U.S. Soviet relations.

Kansas City: University missouri Press.Vadapalas V., 1998. tarptautin teis. bendroji dalis. Vilnius: eugrimas.Wallerstein i., 1995. after liberalism. New York: The New Press.Warst b., 2006. encyclopedia of human geography. florida State University: Sage Publications.

optimization problem oF tHe stateHood territorial deFinition in tHe Context oF tHe rigHt to selF-

determination oF nationspaulius kavaliauskas, Jurgita prunskyt

Vilnius University

E-mail: [email protected]; [email protected]

SummaryDespite todays society, especially among the worlds great powers, extending cosmopolitan

globalization and claims that the political significance of the territorial structure of the decline and even the territorial state is a crisis, and cross-border and other derivatives, the value increases, the state still remains the main subject of the world political map. fundamental to international relations, development studies of non-fulfillment are impossible without the recognition of values in the international relations. States remain political representatives and guardians of the national and cultural identity; they disposed of the majority of the population loyalty. on the other hand,

64


the continuity can disturb the international relations arena, lead to military conflicts, and the state shall endeavor to maintain a certain stability of the political map, they belong to and control over the sovereign territory. finally, as the multi-functional systems, they are being able to meet and hold a wide range of social and economic needs of society.

The framework of international law perspective, the emergence of the existence or extinction based on the same facts, i.e. recognition of other states, have only a declarative or utilitarian na-ture and essence for non-statehood. The authors distinguish between the occurrence of the five principal ways: a) the primordial the state of original formation of the real power in a given area is likely, b) the expansionary the primary site extension and formation of a new type of political formation, c) the regenerative the recuperation of former destroyed or breakdowned ones d) the aggregatory member, or other similar territorial self-merger facility in an aggregate federal or confederate states, and e) the restructuring the current breakdown with creating of the new states instead of previous ones.

The territory is a natural foundation for the nation and State, a space within which the politi-cal state exercises its sovereign rights. Politology allocated for the two types of such territories: a) the territory as the surface part of the state sovereignty of the object and b) the national terri-tory in the event of national self-determination is a natural property of the people who live there, regardless of what state owns it. In this context, it must not be forgotten that in todays world there are quite a lot of cases where people have the national territory, but still can not create an independent state, although in accordance wit the principle of national self-determination all na-tion has their inherent right to freedom, among other subjects of international law interference, to determine their own political status of an independent state, free to connect to other states or conclude an alliance with other countries to develop economically, socially and so on. each state has an obligation to respect the law and refrain from any action of force, with some nations are deprived of their right to self-determination, freedom and independence.

Unfortunately, the free self-determination of nations, despite its inherent fundamental prin-ciple, is one of the most difficult and discussed to be realized with the principles of international law. most of its cases were practicaly realized by a long, complicated, or even bloody process. The same ethnic, linguistic or religious minorities live in the poorest conditions, often suffer discrimi-nation, human rights violations, even the available official statistics on ethnic minorities living within their territories is often distorted for political reasons. Unfortunately, not even a univer-sally accepted definition for ethnic minority exists; although according to various calculations of ethnic minority groups include more than 20 % of the worlds population.

The political map of the world has changed, is changing and will undoubtedly change. This is vividly demonstrated by the recent example when, in spite of 1975 helsinki final act of the slimy imperialist ambitions of the Soviet Union, as adopted by post-war principle of inviolability of borders, the borders were changed after the perestroika (restructuring) and the consequent oc-cupied anexed rebirth by aspirations of sovereignty. The political structure of the territorial occu-pation which lasted hundreds of years of colonial legacy in other continents, nations sovereignty issues are far more numerous and often manifests itself with far greater acuity.

The main findings of this article may be expressed by these conclusions:The principle of national self-determination leads to several problems: a) there is no clear defi-

nition of nation concept, it remains unclear what the people can decide, b) it is unclear how this determination should be implemented, c) the principle of national self-determination controver-sies with other legal principles, resulting in various ways this principle of interpretation.

The current world political territorial structure might be better to treat more than colonial

65


heritage than as nations that have achieved independence, the natural evolution of the political map, youre not, this structure reveals only a minority of the potential of independent nation states and lead to controversy of governments attempting to form nations, to coincide with the the boundaries.

Nation-state model for the nation is above the law and plays the key role in creating it, and nationalism offers you a strong identity on the international scene and a strong internal base of legitimacy, and nation-state must be completely clear territorial identity and etnoculturally due to the limits.

The principle of national self-determination has deep ethnic and moral grounds, and is the subject of natural law. The current controversial areas of integrity and principle of the inviolabil-ity of borders is an artificial political structure, although it has some positive effects in maintain-ing peace and security in the world.

asian, african and american political territorial structures are the heritage of the colonial po-litical leaders in these continents artificially disregarding the natural local ethnographic bounda-ries of what has been and will remain a permanent factor in promoting a variety of cross-border and ethnic conflicts.

The world constantly faced with threats to the nation-state begins to deny the other national minorities entitled to the same nationalism that was previously based on its goals, and the large nation-states are sometimes paradoxical existence of minority nationalism in denial.

according to the nations free self-determination principle, the realization of its potential is allocated to three groups of nations: a) the nations are competent to organize politically, and with the idea of statehood and lost or just do not have it as a consequence of the certain historical circumstances, b) the nations with a distinct identity and limited autonomy, yet without politi-cal mobilization and non-separation from the existing state, c) the locals nations, which require only the natural resources and environment protection, without causing political independence goals. The most likely future political map changes are associated only with the first group of na-tions and the less likely with the second group.

The article is provided with european (fig. 1) and asian (fig. 2) cartoschemes.

Documents

Valstybingumo Problema Tautu Laisvo Apsisprendimo Kontekste