Embed Size (px)
Citation preview
4 © „Šviesa“ 5
TURINYS
V SKYRIUSKALBOS DALYS IR JŲ SANTYKIAI SAKINYJE. SUSITIKIMAI DRAUGYSTĖS SALOJE 70
1. Veiksmažodžio asmenuojamosios formos 74 2. Pagrindinės veiksmažodžio formos 78
IV SKYRIUSŽODŽIŲ SANDARA IR RAŠYBA. SUSITIKIMAI SU ATEITIES SALOS DRAUGAIS 12
1. Vaizdinė informacija 16 2. Paprastieji žodžiai ir dariniai 20 3. Žodžių darybos būdai. Vediniai 22 4. Sudurtiniai žodžiai, jų jungiamieji balsiai 24 5. Darybinė žodžio reikšmė 26 6. Žodžių lizdas 28 7. Daiktavardis. Tikrinių sudėtinių pavadinimų rašyba 30 8. Daiktavardžių darybos būdai 34 9. Priesagų rašyba 38 10. Būdvardis. Kokybiniai ir santykiniai būdvardžiai 40 11. Būdvardžių laipsniai, jų rašyba 42 12. Įvardžiuotinių būdvardžių rašyba 44 13. Būdvardžių darybos būdai 46 14. Priesaginių ir priešdėlinių būdvardžių rašyba 4815. Ateičiukų mokyklos atradimai 50 16. Televizijos, radijo laidos ar interneto svetainės kūrimas 52 17. Reklamos kūrimas 54 18. Atradimai: tiriamojo darbo pristatymas 56 Užduočių bankas 58 Apibendrinimas 68
ĮVADASTEKSTŲ TIPAI: PASAKOJIMAS, APRAŠYMAS, SAMPROTAVIMAS 6
Užduočių bankas 9
SENIAUSIA REIKŠMINGA ŠEIMOS AR GIMINĖS KNYGA, JOS ISTORIJA. TIRIAMASIS DARBAS 10
VI SKYRIUSSINTAKSĖ IR SKYRYBA. STEBUKLAI 124
1. Faktas ir nuomonė 126 2. Mokomės diskutuoti 128 3. Sakinio ir kalbos dalys 130 4. Veiksnio ir tarinio raiška 134 5–6. Antrininkių sakinio dalių raiška 136 7. Sudėtinių sakinių skyryba 140 8. Tiesioginės kalbos su autoriaus žodžiais skyryba 144 9. Atradimai. Rašau taisyklingai 146 10. Samprotavimas 148 11. Rašinys 152 12. Samprotaujamasis rašinys 156 Užduočių bankas 158 Apibendrinimas 164
ATRADIMŲ ATRADIMAS 166
KAIP ATPAŽINTI, ŽYMĖTI, NAGRINĖTI 168
3. Veiksmažodžių šaknies balsių kaita ir rašyba 80 4. Nosinių raidžių rašyba veiksmažodžių šaknyje 82 5. Veiksmažodžio nuosakos ir laikai 84 6. Veiksmažodžių asmenavimas ir galūnių rašyba 88 7. Veiksmažodžių daryba 92 8. Veiksmažodžių priesagų rašyba 96 9. Sangrąžiniai ir beasmeniai veiksmažodžiai 98 10. Veiksmažodžio vartosena 102 11. Atradimai: veiksmažodžio lobiai 106 12. Aprašymas. Autoriaus siekiai ir jų perteikimas aprašymu 108 13. Mokomės aprašyti daiktus, gamtą, jausmus 110 14. Pasakojimo su aprašymo elementais kūrimas 112 Užduočių bankas 114 Apibendrinimas 122
6 © „Šviesa“ 7
Kokie yra tekstų tipai?
ĮVADAS. TEKSTŲ TIPAI: PASAKOJIMAS, APRAŠY-MAS, SAMPROTAVIMASKuo skiriasi tekstai pagal vaizdavimo būdą?
Skiriami trys tekstų tipai:
pasakojimas
aprašymas
samprotavimas
Pãsakojimas – toks teksto tipas, kai išsamiai ir nuosekliai pasakojama apie kokį nors tikrą ar įsivaizduojamą įvykį.
Aprãšymas – toks teksto tipas, kai aprašomas vaizdas ir (arba) atskleidžiami pojūčiai. Aprašyti galima žmogų, gyvūną,
daiktą, vietą, reiškinį, gamtą ir pan.
Šio tipo tekste svarbus veikėjas (veikėjai), įvykis ar reiškinys.
Pasakoti gali pasakotojas pirmuoju arba trečiuoju asmeniu, taip pat veikėjas.
Pasakojime gali būti veikėjų dialogų arba įsiterpti prisiminimų.
Apie įvykį dažniausiai pasakojama nuosekliai, iš eilės – taip, kaip klostėsi, vyko, atsitiko.
Pasakojime nurodomos įvykio aplinkybės: laikas (kada vyko?), nusakoma vieta (kur vyko?), atskleidžiamos įvykio priežastys (kodėl?), papasakojama, kaip ar kokiomis priemonėmis kas nors vyko ar buvo padaryta (kaip?).
Kad vaizdas būtų įtikinamas ir gyvas, aprašoma tai, kas regima, garsai, skonis, kvapas, lytėjimas.
Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?! Kur tik žiūri, vis gražu: žalia, liekna, gryna! Kur tik uostai, vis miela: giria nosį trina! Kur tik klausai, vis linksma: šlama, ūžia, siaudžia! Ką tik jauti, vis ramu: širdį glosto, griaudžia!Minkštučiukai samanų patalai ištiesti.
Antanas Baranauskas, „Anykščių šilelis“
Autorius siekia atskleisti ir savo jausmus, potyrius.
Aprašant žmogų ar gyvūną dažnai apibūdinama ne tik išvaizda (portretas), bet ir atskleidžiamas charakteris, arba būdo savybės. Toks aprašymas vadinamas charakteristika.
Neparvežė drąsus bajoro sūnus nei šilko, nei aukso, nei geltono gintarėlio, tik didžiausią garbę, kurios ne-turėjo nei jo tėvai, nei broliai. Už drąsius jo darbus pa-milo jį garsus Trãkų kunigaikštis Kęstutis ir davė jam valaką lauko ir šimtą girių, ir liepė jam kunigaikštis vadovauti savo karžygių būriams.
Vincas Krėvė, „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“
Kur?Kaip?
Kodėl? Kada?
VeikėjasKas?
ĮvykisKą veikė?
Pagrindinis įspūdis
Esminiai bruožai, požymiai
Įvertinimas
Detalės
Samprotãvimas1 – toks teksto tipas, kai keliami klausimai, atskleidžiamas požiūris, aiškinama ir argumentuojama
siekiant įrodyti, daromos išvados.
1 Arba sámprotavimas.
Samprotaujama dažniausiai apie svarbius žmogaus gyvenimo klausimus, dvasinius išgyvenimus, pasaulio reiškinius.
To paties tipo tekstas gali skirtis atsižvelgiant į funkcinį stilių (jų požymių mokeisi III skyriaus pamokose).
Kaip kūrinyje dera skirtingi tekstų tipai?
Tekstai dažniausiai būna ne vieno kurio nors tipo, o mišrūs: juose susipina ir pasakojimo, ir aprašymo, ir samprotavimo elementai.
Aprašymas
Aprašymas
Aprašymas
Pasakojimas
Pasakojimas
Pasakojimas
Samprotavimas
Pasakojimas
Vieną rytą sena vandeninė žiurkė iškišo galvą iš urvo. Ji turėjo blizgias lyg karoliai akis, žilus pasišiaušusius ūsus, o jos uodega buvo ilga ir tarsi iš juodos gumos padaryta. Maži ančiukai plaukiojo po tvenkinį nelyginant geltonų kanarėlių pulkelis, ir jų motina, visa baltutė, su skaisčiai raudonom kojom, stengėsi išmokyti juos, kaip vandenyje stovėti ant galvos.
Kas? Ką veikė? Kada? Kur?Veikėjo portretas
Veikėjo portretasVeikėjo portretasKą veikė?
– Jūs niekada nebūsite priimti į gerą draugiją, jeigu nemokėsite stovėti ant galvos, – kartojo ji savo mažyliams ir tolydžio rodė jiems, kaip tai daroma. <...>
– O! Aš nieko nenusimanau apie tėvų jausmus, – tarė vandeninė žiurkė. – Nesu šeimos žmogus. <...> Meilė turi savotiško grožio, bet draugystė daug tauresnis jausmas. Iš tikrųjų aš nežinau pasaulyje kilnesnio ir nuostabesnio dalyko už tikrą draugystę.
Kodėl?Ką veikė?
Išsakomas požiūris svarbiais gyvenimo klausimais.Argumentai.
Pavyzdžiai iš Oskaro Vaildo pasakos „Ištikimas draugas“, rinkinys „Laimingasis princas ir kitos pasakos“
8 © „Šviesa“ 9
Sukarpęs kelis popieriaus lapus į keturias lygias dalis, kraštus suklijavo ir dar pritaisė kartono viršelius, o ant jų užrašė: „Paukščiai“. Pažiūrėjęs į vidų (bet to niekam nepavyko padaryti, nes veikalo vertė parėjo nuo jo slap-tumo; ir kiekvienas išdrįsęs pasižiūrėti būtų užsitraukęs Tomo neapykantą), būtum radęs pavadinimus, užrašytus didelėmis raidėmis ir pabrauktus, o po jais – aprašus smulkiomis raidėmis. Kadangi šiaip jo raštas būdavo bjauri keverzonė, jam teko padėti nemažai vargo, rašė labai pamažu ir, kad būtų lengviau, iškišęs lie-žuvį. Vis dėlto pavyko, ir visuma atrodė švariai. <...>
Šis sąsiuvinis rodė Tomo sugebėjimą sutelkti dėmesį į tuos dalykus, kurie jį labai traukė. Triūsas apsimokėjo, nes pavadinti ir užsklęsti paukštį raidėse – tai beveik tas pats, kaip turėti jį visam laikui. Begalinė gausybė spalvų, atspalvių, čiulbesių, švilpimų, plazdėjimų – visa tai turėjo čia pat, skleisdamas lapus; galėjo tą didžiulę aibę kaip nors sutvarkyti. Visa, kas susiję su paukščiais, tiesą sakant, kelia nerimą: gerai, jie yra, bet ar užtenka tai pasakyti – ir jau bus viskas? Kai
paukščiai skrenda, jų plunksnos mirguliuoja įvairiais atspalviais; iš gelsvų šiltų gomurėlių, kai maži paukštyčiai pražioja snapus tankmėje paslėptame lizde, į mus spinduliuoja giminystės meilė. O žmonės paukščius laiko smulkme, šiaip tokiu judančiu papuošalu ir vos teikiasi jį pastebėti; o juk jeigu jau atsidūrė Žemėje su tokiais stebuklingais padarais, turėtų visą gyvenimą skirti vieninteliam tikslui – vis galvoti ir galvoti apie šią laimę.
Česlovas Milošas, „Isos slėnis“
1. Parašyk, kokių pasakojimo elementų randi teks-te: veikėjas, įvykis, aplinkybės.
2. Išrink detales, kuriomis apibūdinami paukščiai: a) regimosios, b) lytėjimo, c) judėjimo, d) pojūčių, e) girdimosios.
3. Parašyk, kaip charakterizuojamas Tomas. Nuro-dyk būdo savybes ir pagrįsk teksto pavyzdžiais.
Būdo savybė Citata
1.2.3. 4.
1.2.3. 4.
Kuriam teksto tipui priskirtum veikėjo charakte-ristiką?
4. Parašyk teksto temą.
5. Kokie probleminiai klausimai svarstomi tekste? Parašyk juos.
6. Suformuluok pagrindinę teksto mintį.
7. Kuriam pasakojimo tipui priskirtum šio teksto problemą ir pagrindinę mintį? Kodėl?
8. Paaiškink perkeltines pabrauktų frazių prasmes.
Papildyk Antano Baranausko „Anykščių šilelio“ ištrauką: parašyk keletą pasakojimo ir samprotavimo sakinių.
UŽDUOTYS IR ĮSIVERTINIMAS
1. Pasakyk, kokie teksto tipai skiriami pagal minties reiškimo būdą.
2. Išvardyk šešis klausimus, kuriais remiasi pasakojimas.
3. Pasakyk, kas gali pasakoti teksto įvykius.
4. Pasakyk, kokie klausimai gali būti svarstomi samprotavimo tekste.
5. Išvardyk, kokiomis detalėmis kuriamas miško vaizdas šioje pamokoje cituojamoje Antano Baranausko „Anykščių šilelio“ ištraukoje.
6. Atlik šiai pamokai skirtas užduotis (p. 9).
ĮVADAS. TEKSTŲ TIPAI: PASAKOJIMAS, APRAŠYMAS, SAMPROTAVIMAS p. 6–8
1. Įrašyk praleistas raides. Kambario gale b__vo ruda sofa su užtu__dyta krūva pagalv__lių, apvilktų nupilkusiu tiuliu. Prie kitos sienos
rio__sojo tokios pat spalvos fotelis su nutrintais ranktūr__is. Tarp jų b__vo vienint__lis langas, kur kabojo p__lkos tiulinės užuolaidos, o palei lang__ ant j__do stali__ko stov__jo senov__škas televizorius su antena kaip zuikio au-sys. Nevinsų televizorius b__vo spalv__tas. Deš__nėje pusėje, tarp d__rų ir rudojo fotelio, prie sienos stovėjo j__das p__aninas ir ruda a__dulkėjusi taburetė.
Katerina Paterson, „Smarkuolė Gilė Hopkins“
1.1. Nurodyk, kokio tipo tekstas yra ši ištrauka. 1.2. Pabrauk žodžius, nusakančius spalvą. Kokios spalvos vyrauja tekste? Kokią nuotaiką jos kuria?
2. Įrašyk praleistus skyrybos ženklus.Šiemet Kostukas lanko naują mokyklą. Nauja dažais kvepianti klasė nauji draugai nauja auklėtoja beveik kaip
Kosto mama, nuleidusi ant peties storą žvilgančią kasą...Svarbiausia vaikai būkim atidūs ir geri vienas kitam daugiau iš jūsų nieko nenoriu kalbėjo naujoji auklėtoja suk-
dama apie pirštą savo kasos galiuką.Jos balsas toks švelnus raminantis kad Kostas tuoj pat šią minutę panoro daryti gerus darbus. Tik kokius?„Pavalgęs suplausiu indus ir iššluosiu virtuvę pagalvojo Kostukas. Mama bus patenkinta.“Pasibaigė pamoka. Jis iššoko į kiemą prisimerkė nuo saulės ta proga išlindusios iš juodų debesų ir staiga pamatė
tris penktokus belankstančius naujai pasodintą berželį.Ką darot šūktelėjo berniukas paleiskit medelį!
Rimantas Černiauskas, „Jūra yra sūri“
2.1. Nurodyk, kokio tipo tekstas yra ši apsakymo ištrauka. 2.2. Parašyk, kokie įvykiai iš eilės aprašomi šiame tekste. 2.3. Nurodyk pasakojimo elementus atsakydamas į lentelės klausimus.
Kas? Ką veikė? Kada? Kur? Kaip? Kodėl?
Kostas
2.4. Pabrauk tiesioginę kalbą. 2.5. Rask kreipinį ir pabrauk jį dviem linijomis. 2.6. Rask po sakinį su skirtingais skyrybos ženklais pabaigoje ir paaiškink, kaip nuo skyrybos ženklų pri-klauso sakinio intonacija.
UŽDUOČIŲ BANKAS
22 © „Šviesa“ 23
Kaip nesuklysti nustatant žodžių darybos būdą?
3. ŽODŽIŲ DARYBOS BŪDAI. VEDINIAI
KAS KUR YRA
Ten, kur laukas – Laũkuva,Ten, kur šilas – Šluva,Ten, kur dainos – Dainavà,Ten, kur lietūs – Lietuvà.
Ten, kur žmonės kaunas,Aišku, stovi Kaũnas,Ten, kur kerpa vilnasTuri būti Vlnius.
Žmogus galbūt tas,Kursai renka žemuoges!Kas iš kur atėjęs,Geriausiai žino vėjas!
Iš Sigito Gedos eilėraščių rinkinio „Močiutės dainos“
1. Iš pirmo posmo išrašyk tikrinius daiktavardžius ir pažymėk darybos priemonę. Su dviem pasirinktais vietovardžiais parašyk sakinių.
2. Prisimink, ką apie vietovardžių kilmę mokeisi pirmame skyriuje, ir parašyk, iš kokių žodžių atsiradę miestų pavadinimai Kaũnas ir Vlnius.
3. Pažymėk vietovardžio Vlnius darybos priemonę. Parašyk tris–penkis sakinius apie Vlnių.
4. Trečiame posme poetas sugretina du žodžius: žmogus – žemuoges. Ar šie žodžiai giminiški? Parašyk kuo daugiau giminiškų žodžių su šaknimi žmog-. Parašyk žodžio žemuogė darybos būdą ir pažymėk darybos priemones.
5. Parašyk pateiktų vietovardžių darybos būdą ir pratęsk vienu–trimis pavyzdžiais:a) Pavilnỹs, Panemùnė, Ùžupis,b) Lazdýnai, Šluva, Jõniškis.
Šiandien detaliau analizuosi, kaip iš paprastųjų žodžių sudaromi dariniai. Patyrinėk, kokie yra žodžių darybos būdai ir kodėl juos pravartu suprasti.
Kuo žodžių kaityba skiriasi nuo darybos?
Vieni lietuvių kalbos žodžiai linksniuojami, kiti asmenuojami, kai kurie kaitomi giminėmis, skai-čiais, laipsniais, laikais, nuosakomis. Turbūt supra-tai, kad kalbama apie žodžių kaitýbą.
Žodžius kaitant kinta tik gramatinė jų reikšmė, o savitoji (leksinė) reikšmė išlieka ta pati. Pavyzdžiui, baltas, bal-
tam, baltą – keičiamas linksnis; baltas, balta – kaitoma giminėmis; baltas, balti – keičiamas skai-čius; baltas, baltesnis, balčiausias – laipsniuojama.
Kad nesuklystum, kelk klausimus:a) ar žodis daiktavardis (pavyzdžiui, sambrūzdis – kas?)?
b) ar jis turi priešdėlį (pavyzdžiui, sam-brūzdis)?c) ar yra giminiškas veiksmažodis su priešdėliu (pavyzdžiui, su-bruzdo – ką veikė?)?Be to, galūnės vedinio dažnai pakinta šaknis: ratas – račius, geras – gėris, snigo – sniegas, dubo – dauba, duobė.
Sudarant naują žodį visada pakinta savitoji (leksinė) žodžio reikšmė. Pa-vyzdžiui, iš žodžio žaidžia padarytų dari-
nių žaidimas, žaidėjas, žaidynės leksinė reikšmė jau pakitusi.
Kokių yra darinių?
Dariniai, kurie daromi iš vieno žodžio, vadinami vedinias, pavyzdžiui, bulvė bulviniai.
Dariniai, kurie remiasi iš karto dviem žodžiais, vadinami sudurtniais žõdžiais, pavyzdžiui, bulviakasis bulvė + kasa.
Kaip atskirti priešdėlinės ir galūninės darybos žodžius?
Beveik visi priešdėliniai daiktavardžiai yra padaryti iš priešdėlinių veiksmažo-džių. Pavyzdžiui, sąjūdis iš sujudo, įstaiga
iš įsteigė, pamoka iš pamokė. Vadinasi, tokie žodžiai yra ne priešdėlio, o galūnės vediniai.
DARYBOS BŪDAS PAVYZDŽIAI
Priešdėlinis: upė – paupys, bėga – įbėga.
Priesaginis: tėvas – tėvelis, pirko – pirkėjas.
Galūninis: briedis – briedė , įrašo – įrašas.
Sudūrimas: medis + kirto – medkirtys, bendras + klasė – bendraklasis.
Dažnai pakinta ir naujojo žodžio galūnė: dukra – dukrelė, sūnus – posūnis, žalia – apyžalė.
UŽDUOTYS IR ĮSIVERTINIMAS
1. Paaiškink, kada pakinta leksinė, o kada darybinė žodžio reikšmė.
2. Pateik žodžio gražus kaitybos ir dary-bos pavyzdžių.
3. Apibrėžk, kas yra darybos priemonė, darinys, vedinys, sudurtinis žodis. Pa-teik pavyzdžių.
4. Iš žodžio vienas keturiais būdais pada-ryk darinių.
5. Atlik šiai pamokai skirtas užduotis (p. 59).
6. Atsakyk į įsivertinimo testo 2 ir 10 klau-simus (p. 69).
Lietuvių kalbos mokytoja aiškina:– Ar įmanoma daiktavardžius kaityti giminėmis?
Pavyzdžiui, daiktavardis Antanas yra vyriškosios giminės...Didžiausias technikos mėgėjas neleidžia baigti aiškinti ir
šaukia:– Aš žinau – antena! Moteriškoji giminė.
Darýbos premonė – reikšminė žodžio dalis, su kuria padaromas naujas žodis – darinỹs.
Kokie yra žodžių darybos būdai?
Kad padarytum naują žodį, reikalinga nors viena darybos priemonė.
Pagal darybos priemones skiriami keturi žodžių darybos būdai.
166 © „Šviesa“ 167
Atradimų atradimas
(Čia galėtų atsirasti tekstas apie tavo atradimų atradimą.)___________________________________________________
___________________________________________________
___________________________________________________
___________________________________________________
___________________________________________________
___________________________________________________
___________________________________________________
___________________________________________________
___________________________________________________
___________________________________________________
___________________________________________________
___________________________________________________
___________________________________________________
___________________________________________________
UŽDUOTYS IR ĮSIVERTINIMAS
1. Paaiškink, kodėl svarbu pažinti garsus. Nurodyk, kurie garsai pavaizduoti pirmo robotuko lape.
2. Nurodyk, kurios kalbos dalys užrašytos antro robotuko lape. Savo atsakymą pa-grįsk.
3. Paaiškink, kaip atskiri žodžiai jungiasi į žodžių junginius. Pratęsk žodžių jungi-nių, esančių trečio robotuko lape, sąrašą.
4. Iš žodžių junginių sudaryk sakinį.
5. Pasirink vieną ketvirto robotuko sakinį ir nurodyk sakinio dalis. Paaiškink, kaip jas atpažinai.
6. Parašyk, kurie ketvirto robotuko sakiniai galėtų būti pastraipų teiginiai. Savo nuo-monę pagrįsk.
7. Pasirink vieną sakinį ir sukurk pastraipą.
8. Panagrinėk penkto robotuko pastraipas: nurodyk teiginius, įrodymą, išvadas.
9. Parašyk, ar šios pastraipos gali sudaryti vientisą rišlų tekstą. Kodėl?
10. Nurodyk šešto robotuko teksto tipą (pasakojimas, aprašymas, samprotavi-mas). Paaiškink, kodėl taip manai.
11. Išrašyk iš teksto sakinius, kurie priklauso pasakojimui, aprašymui, samprotavimui.
12. Pasirink vieną teksto sakinį ir išnagri-nėk jį sintaksiškai.
13. Iš šio sakinio pasirink po daiktavardį, būdvardį, veiksmažodį ir juos išnagri-nėk morfologiškai.
14. Pasirink bet kurį sakinio žodį ir jį išna-grinėk fonetiškai.
15. Išrašyk iš teksto bent penkis žodžius, kuriuos rašant galima suklysti. Paaiškink jų rašybą.
16. Įsivertink – parašyk sau laišką: jame apžvelk savo sėkmes ir nesėkmes šešto-je klasėje, numatyk, kaip tobulinsi savo mokymosi įgūdžius septintoje klasėje, pasvarstyk, kokių atradimų tikiesi.
Ką atradau šeštoje klasėje mokydamasis lietuvių kalbos?
ATRADIMŲ ATRADIMASĮveiktas dar vienas kelio ruožas, kuriame pasijutai ne tik keliautoju, bet ir svetingu šeimininku. Atėjo laikas nuraškyti saldžius šios kelio po Kalbos pasaulį atkarpos vaisius. Pasidžiauk sėkmėmis, pasisemk išminties iš nesėkmių, prisimink pamokas, išmoktas ieškant naujų dalykų.
Iš ko susideda kalba?
1. Įsivaizduok, kad tu esi išradėjas. Sukurk tekstą apie savo atradimų atradimą, kurį norėtum atrasti arba gal jau esi atradęs.
2. Pasakyk, kurio tipo tekstą – pasakojimą, aprašymą, samprotavimą – rašysi. Kodėl?
3. Išvardyk teksto kūrimo žingsnius.
4. Parašyk, kaip savo sukurtą tekstą tobulinsi.
5. Parašyk, kaip jį pristatysi klasės draugams.
6. Pagrįsk arba paneik teiginį, kad net ir mažiausias atradimas suteikia džiaugsmo visai žmonijai.
Įsivaizduok, kad tau reikia būsimą šeštoką išmokyti kurios nors lietuvių kalbos taisyklės. Apmąstyk, kurios taisyklės mokytum, kokį būdą pasi-rinktum. Parašyk sveikinimą užšif-ruodamas tą taisyklę.
