ISSN 1648-5874

InformacInIs leIdInys

ŠVIETIMO NAUJIENOS

www.sac.smm.lt

RUGPJŪTIS

2011’7/307

16 psl.

Numerio tema –Brandos egzaminų naujienos

Brandos egzaminai nuo 2013 m. – pagal atnaujintas programasApie tai, kas keičiasi, nesikeičia ir kokia pasikeitimų esmė

3 psl.

Ry­gos­lie­tu­vių­vi­du­ri­nė­mo kyk la – lie tu viš ka sa­le­lėMokyklos direktorės A. Treijos interviu pradeda pažinčių ciklą su lietuviškomis mokyklomis užsienyje

8 psl.

Su­si­pa­žin­ki­me­–­ Lie­tu­vos­mo­ky­to­jų­aso­cia­ci­jos

Che mi ja sun ki, bet be jos ne ga li...Vieningos asociacijos kolektyvinis prisistatymas. Apie istoriją, nuveiktus darbus, šiandieną ir ateities planus

10 psl.

12 psl. „Švietimo panoramos“

Iš­šū­kiai,­at­ve­rian­tys­ga­li­my­besMo kyk la per dvi sa vai tes

2 psl.

Pirmoji mo kyk la kitaip

Ren

atos

Čes

navi

čien

ės n

uotr

auko

s

pa si ti kė ki me sa vo pro tu bei ga bu mais, kū ry­biš kai žvel ki me į mus pa si tin kan čius iš šū kius vėl ženg da mi pro Rug sė jo 1­osios at ver tas mo kyk lų du ris. Lin kiu, kad darbš tu mas ir at sa ko my bė tap­tų kiek vie no iš mū sų pa ti ki ma at ra ma pra de dant nau jų jų moks lo me tų dar bus.

Kaip nie kad iki šiol, mo kyk los gau na lais vę dar la biau at skleis ti sa vi tu mą ir iš nau do ti sa vo kū ry bi nes ga lias, o mo ki niai – ug dy tis pa gal in­di vi du a lius po rei kius ir ga li my bes. Ti kiu, kad ši lais vė, su tei kia ma pa aug liams ir jau nuo liams, pa dės bręs ti ir bus pro por cin ga at sa ko my bei.

Kiek vie nam mo ki niui, stu den tui, mo ky to jui, dės ty to jui lin kiu, kad 2011–2012 moks lo me tai bū tų sėk min gi, pra tur ti nan tys nau jo mis ži nio mis, ge rais įspū džiais. Ir kad pa si ry ži mas „vis ką da­ry ti ge riau“, su ku riuo daž nas šian dien at ei na me į šven tę, pul suo tų ir tik stip rė tų per vi sus moks lo me tus.

Svei ki nu Rug sė jo 1­osios pro ga!

Švie ti mo ir moks lo mi nist ras Gin ta ras Ste po na vi čius

2

Pir mo ji mo kyk la

Prieš de vy ne rius me tus Bal sių ben­druo me nė krei pė si į Vil niaus mies to sa vi val dy bę pra šy da ma pa sta ty ti jų gy­ven vie tė je mo kyk lą. (Ti kė ti na, kad šio je te ri to ri jo je gy ve na apie 7,5 tūkst. žmo nių ir dau giau nei tūks tan tis mo kyk li nio am­žiaus vai kų).

Prieš me tus, rug sė jo 1 d., į Bal sių mo­kyk los pa ma tus įleis ta kap su lė su laiš ku, pa lin kė ji mais mo kyk lai ir at ei ties kar toms bei Bal sių gy ven vie tės vai kų pie ši niais.

Šie met, rug sė jo 1­osios iš va ka rė se, mo­kyk la bai gė reng tis pir ma jam skam bu čiui. Li kus po rai sa vai čių iki ati da ry mo jo je lan­kė si švie ti mo ir moks lo vi ce mi nist ras Vai­das Ba cys, Vil niaus mies to sa vi val dy bės Švie ti mo, kul tū ros ir spor to de par ta men to di rek to rius Gin ta ras Al fon sas Pet ro nis, Kau no ir Vil niaus vi ce me rai Po vi las Ma­čiu­lis bei Ja ros la vas Ka mins kis (Ja ros lav Ka mins ki), ku ruo jan tys švie ti mą.

Vil niaus mies to sa vi val dy bė pri ta rė 30­mln.­Lt­ver­tės Bal sių mo kyk los sta ty­bai. Kon kur są lai mė jęs ben dro vių „Mer­

ko sta ty ba“ ir „E. L. L. Kin nis va ra“ kon sor ciu mas įsi pa rei go jo sa vo mis lė šo ­

mis pa sta ty ti ir vi siš kai įreng ti mo kyk lą, ap rū pin ti įran ga. Į šią kai ną įtrauk tos iš lai­dos ir mo kyk los bal dams, mo ky mo si prie­mo nėms, va do vė liams... ir net „ma ri nuo­toms var lėms“ (t. y. pa čioms įvai riau sioms mo ky mo prie mo nėms), kaip juo kau ja ma sa vi val dy bė je. Kon ce si jos pa grin dais vyk do ma Bal sių mo kyk los ūkio prie žiū­ra apims pa sta tų ir te ri to ri jos, in ži ne ri nių tin klų bei ko mu na li nio ūkio prie žiū rą ir ap tar na vi mą bei mo kes čius, drau di mą, vi sų mi nė tų pa slau gų ad mi nist ra vi mą. Ir net ka pi ta li nį re mon tą. Ta­čiau­tiek­mo­kyk los pa sta tas, tiek vi sas skly pas iš liks sa­vi­val­dy­bės­nuo­sa­vy­be.­Kon­ce­si­nin­kas­ne­ga­lės­įgy­ti­nuo­sa­vy­bės­tei­sių­į­šį­tur­tą­ir­ne­tu­rės­tei­sės­mo­kyk­los­skly­pe­sta­ty­ti­jo­kių­sta­ti­nių,­ne­nu­ma­ty­tų­kon­ce­si­jos­su­tar­ty­je.­Kon­ce­si­nin­kas­mai­nais­ga­vo­tei­sę­25­me­tus­ad­mi­nist­ruo­ti­pa­sta­tą,­o­Vil­niaus­mies­to­ sa­vi­val­dy­bė­ įsi­pa­rei­go­jo­mo­kė­ti­kon­sor­ciu­mui­kas­met­po­ 8 mln. Lt. Čia gal tiks liau bū tų sa ky ti – apie 8 mln. Lt. O nau jo sios mo kyk los di rek to rė Lo­re­ta­Ka­čiu­šy­tė­Skram­tai, rug pjū tį jau su bū ru si mo kyk los pe da go gų ko man dą, bus vie na iš lai min giau sių di­rek to rių ša ly je, nes jai ne teks suk ti gal vos dėl šil dy mo, rū pin tis san tech ni kos re mon­tu ar krep ši nio aikš te lės at nau ji ni mu.

Mo kyk la at ro do ne ti kė tai, tie sa? Kol dar ne gir dė ti ir ne ma ty ti šur mu liuo jan­čių vai kų, ga li pa gal vo ti, kad čia vi sai ne mo kyk la. Nau jo ji švie ti mo įstai ga, įsi ter pu si tarp so do na me lių, vie naukš čių gy ve na mų jų na mų, ta ry tum įau ga į ap­lin ką. Mo kyk lą su da ro (o kaip ki taip ga li pa sa ky ti) ne aukš ti pa sta tai – „dė žu tės“, su dė lio tos šach ma tų prin ci pu su ma žais

sa vo kie me liais. (Šach ma tų mo ty vas pa­si kar to ja ir vi daus in ter je re). Bal siš kiams bu vo ki lę klau si mų, ko dėl mo kyk la to kių tam sių spal vų. Ar chi tek tai aiš ki na, kad siek da mi ne su ga din ti tra paus mo kyk los ap lin kos kon teks to jie sten gė si ne su dar­ky ti gam ti nio kraš to vaiz džio ryš kiai iš si­ski rian čiais, švie siais pa sta tais, bet jiems pa vy ko su stip rin ti emo ci nį po vei kį: įei ni į tam sų pa sta tą, o jo vi du je – švie su... Kaip ir tu ri bū ti mo ky mo įstai go je. Mo kyk la su­pro jek tuo ta pa si nau do jant Skan di na vi jos ša lių, gar sė jan čių švie ti mo įstai gų ko ky be, pa tir ti mi. Pro jek tą ren gė ar chi tek to Si­gi­to­Kun­ce­vi­čiaus fir ma. (S. Kun ce vi čius yra su pro jek ta vęs ir Vil niaus „Ga bi jos“ gim na zi ją, ta pu sią pa vyz džiu pro jek tuo­jant dau ge lį ki tų Vil niaus mo kyk lų). Iš vi so – sep ty ni įė ji mai. Kas dien bus nau do­ja mi du. Įreng tos au to mo bi lių sto vė ji mo ir dvi ra čių lai ky mo aikš te lės. Krep ši nio aikš te lė – su minkš ta ir sta dio nas – su žie mą– va sa rą ža lia dan ga. Ma lo niai nu tei­kia švie sūs mo kyk los bal dai, kai ku rio se kla sė se – nie kur ne re gė tų obuo liu ko for­mų sta liu kai. Me di ko ka bi ne tas ap sta ty tas taip pat ne tra di ciš kai...

Mo kyk lo je daug fan tas tiš kų ir mo der nių da ly kų. Ak tų sa lė – val gyk la su pa sle pia­mais sta lais, erd vi ba le to sa lė. Iš si ne ši įdo­mų įspū dį – pa kan ka erd vės, bet ne si jau čia tuš tu mos, ku ri pa pras tai tvy ro pra ėju sio šimt me čio sta ty bos mo kyk lo se, kol jo se nė ra mo ki nių.

„Džiau giuo si, kad tu rė si me ne įti kė ti nai gra žią ir mo der nią mo kyk lą. Di džiau sias ma no, kaip di rek to rės, sie kis – su kur ti ją, ug dan čią kri tiš kai mąs tan tį, ge ban tį kon­ku ruo ti bei at vi rą kai tai Lie tu vos, Eu ro pos ir pa sau lio pi lie tį“, – tei gė mo kyk los di­rek to rė L. Ka čiu šy tė­Skram tai.

Zi­na­RIM­GAI­LIE­NĖ

Vil niaus Bal sių pa grin di nė mo kyk la, pir­mo­ji­sos­ti­nė­je­po­Ne­pri­klau­so­my­bės­at­kū­ri­mo­ir­pir­mo­ji­Lie­tu­vo­je,­pa­sta­ty­ta­va­do­vau­jan­tis­vie­šo­jo­ir­pri­va­taus­sek­to­rių­ben­dra­dar­bia­vi­mo­prin­ci­pu. Pa sta to ben dras plo tas – 13 000 m² – pri tai ky tas 1100 mo ki nių. Šie met rug sė jo 1­ąją ati­da ro mo je mo kyk lo je mo ky sis 538 1–9 kla sių mo ki niai, su kom plek tuo ta 13 pra di nio ir 11 pa grin di nio mo ky mo (5–9) kla sių ir 2 priešmokyklinės grupės.

ki taip

Ren

atos

Čes

navi

čien

ės n

uotr

auko

s

P. Mačiulis, G. A. Petronis ir L. Kačiušytė-Skramtai

3

Brandos egzaminai nuo 2013 m. – pagal atnaujintas programasUg dy mo pro ce sui mo kyk lo je ne ma žą

įta ką da ro bran dos eg za mi nų rei ka la vi mai. Šie met at­nau­jin­tos­ bran­dos­ eg­za­mi­nų­pro­gra­mos­2013­m. (to liau – BEP) sie kiant jas su de rin ti su pa ko re guo to mis Vi du ri nio ug dy mo ben dro sio mis pro gra­mo mis. At nau jin tos BEP orien tuo tos į mo ki nių įgy tų kom pe ten ci jų ver ti ni mą.

Orien tuo jant BEP į mo ki nių kom pe­ten ci jų ver ti ni mą dau gu mo je pro gra mų ge­bė­ji­mai­su­skirs­ty­ti­į­tris­gru­pes: ži nias ir su pra ti mą (že mes nio ly gio ge bė ji mai), tai ky mą, pro ble mų spren di mą (dau gu mo je anks tes nių pro gra mų bu vo ži nios ir su pra­ti mas bei pro ble mų spren di mas). Nau jai ap ra šant pro ble mų spren di mo ge bė ji mus su dė tin ges ni tai ky mai per kel ti į tai ky­mo da lį. Prie BEP pa teik to je me to di nė je me džia go je ge bė ji mų gru pės iliust ruo tos klau si mų pa vyz džiais.

At li kus anks tes nių me tų eg za mi nų už duo čių ana li zę bu vo įver tin ta, ko kia už duo ties taš kų da lis (pro cen tais) ati tin ka nau jai ap ra šy tas ge bė ji mų gru pes, ir nu­sta ty ta, kiek pro cen tų eg za mi no už duo ties taš kų skir ti kiek vie nai ge bė ji mų gru pei. Re mian tis ana li zės re zul ta tais apy tik riai

10 proc. pa di din tas re a lus pro ble­mų spren di mo svo ris eg za mi no už duo ty je. Re a laus pro ble mų spren di mo klau si mų pa vyz džiais ga lė tų bū ti klau si mai, į ku riuos nė ra vie nin te lio tei sin go at sa ky mo, o at sa ky mų į juos ko­ky bė pri klau so nuo pro ble mos spren di mo efek ty vu mo ir/ar pa si rink to at sa ky mo ar­gu men ta vi mo ko ky bės.

Nors per eg za mi nus mo ki nių nuo sta tos ne ver ti na mos, bet, pa vyz džiui, jų pa si­rink ti gam tos moks lų pro ble mų spren di mo bū dai teiks mo ky to jams grįž ta mą jį ry šį apie tai, ko kias nuo sta tas su si for ma vę mo ki niai.

Pro gra mos pa ko re guo tos taip, kad jo se di dži ą ją da lį su da ry tų da ly kų 11–12 kla­sių kur sų me džia ga. Tam, kad mo ki niai ir mo ky to jai ga lė tų leng vai su pras ti, ko iš mo ki nio bus rei ka lau ja ma eg za mi ne, at nau ji nant BEP steng ta si aiš kiai, de ta­liai api brėž ti per eg za mi nus ver ti na mus mo ki nių pa sie ki mus. At si žvelg ta ir į rei ka la vi mą, kad eg za mi ną iš lai ky tų ne tik mo ki niai, ku rių iš plės ti nio kur so pa­sie ki mai yra bent pa ten ki na mo ly gio, bet ir tie, ku rių ben dro jo kur so pa sie ki mai

yra pa grin di nio ly gio. To dėl kai ku rių da ly kų BEP pa tiks lin tas klau si mų iš ben­dro jo kur so pro gra mos pro cen tas. BEP (iš sky rus už sie nio kal bų) ap ra šy ti mi ni­ma lūs rei ka la vi mai iš lai ky ti eg za mi ną, ir reg la men tuo ta taš kų da lis (pro cen tais) už klau si mus, ati tin kan čius mi ni ma lius rei ka­la vi mus. Daž niau siai tai su da ro 40 proc. ben dro jo kur so klau si mų taš kų su mos eg za mi no už duo ty je ir su tam pa su pre li­mi na ria eg za mi no iš lai ky mo ri ba taš kais. Nu sta ty ta pre li mi na ri eg za mi no iš lai ky mo ri ba ir api brėž ti mi ni ma lūs rei ka la vi mai su da rys są ly gas mo ki niams at sa kin gai pa­si rink ti, ko kius eg za mi nus lai ky ti. Aiš kūs rei ka la vi mai su da rys prie lai das į eg za mi ną ei ti be bai mės.Nuo­2013­m.­bran­dos­eg­za­mi­nų­ver­ti­

ni­mas­bus­kri­te­ri­nis. Ver ti ni mo kri te ri jai bus ap ra šy ti iš ana li za vus 2011 m. ir 2012 m. mo ki nių eg za mi nų dar bus.

Sau­lė­VIN­GE­LIE­NĖ­(sau le.vin ge lie ne@upc.smm.lt)

Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programa

Ne si kei čia:eg za mi no ti pai – vals ty bi nis ir mo kyk li nis; •es mi niai tik ri na mi ge bė ji mai ku riant ra šy ti nį teks tą (ra ši nį); •ra ši nio ver ti ni mo sri tys; •ra ši nio ti pai – sam pro ta vi mo ra ši nys ir li te ra tū ri nis ra ši nys. •

Kei čia siVi si abi tu rien tai, be si mo kan tys mo kyk lo se lie tu vių ar tau ti nės ma žu mos

mo ko mą ja kal ba, lai ko to pa ties tu ri nio lie tu vių kal bos ir li te ra tū ros bran dos eg za mi ną.

Eg za mi no už duo tį su da ro vie na da lis – ra ši nys. At si sa ky ta teks to su vo ki mo ir kal bos var to ji mo tes tų, gro ži nio teks to in ter pre ta ci jos.

Bran dos eg za mi nui pa tei kia mos dvi sam pro ta vi mo ra ši nio ir dvi li te ra tū ri nio ra ši nio už duo tys. Prie kiek vie nos te mos pa tei kia mas są ra šas au to rių, iš ku rių vie ną bū ti na pa si rink ti.

Pa di din ta ra ši nio ap im tis: vals ty bi nio bran dos eg za mi no – 500–600 žo džių;

mo kyk li nio bran dos eg za mi no – 350–400 žo džių.Pail gin ta eg za mi no truk mė: 4 val. lai kant vals ty bi nį bran dos eg za mi ną ir 3,5 val.

lai kant mo kyk li nį bran dos eg za mi ną.Lai kant mo kyk li nį bran dos eg za mi ną pa tei kia mi trys nu krei pia mie ji klau si mai;

lei džia ma nau do tis nor mi na mai siais lie tu vių kal bos ir dvi kal biais žo dy nais.Pro gra mo je kon kre čiau ir de ta liau ap ra šy ti eg za mi no rei ka la vi mai mo ki nių pa sie­

ki mams ku riant ra šy ti nį teks tą.Eg za mi no ver ti ni mas kri te ri nis: įver tin ti mo ki nių pa sie ki mai ly gi na mi su nu sta ty tais

pa sie ki mų ly giais.Nu ro dy ta vals ty bi nio bran dos eg za mi no iš lai ky mo ri ba – 30 proc. ga li mų su rink ti

taš kų.Kal bos tai syk lin gu mo ir kal bi nės raiš kos nor mų ap ra šas kan di da tų iš mo kyk lų lie tu vių

mo ko mą ja kal ba ir tau ti nės ma žu mos mo ko mą ja kal ba dar bams ver tin ti per ei na muo ju lai ko tar piu nu sta to mas pa gal Na cio na li nio eg za mi nų cen tro ty ri mų duo me nis ir skel­bia mas tin kla la py je www.nec.lt iki 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. lap kri čio 15 d.

Pa si kei ti mų es mėLie tu vių kal bos ir li te ra tū ros bran dos eg za mi no pro gra ma teiks ga li my bę pa tik rin ti ir

ob jek ty viai įver tin ti mo ki nių li te ra tū ri nį bei kul tū ri nį iš pru si mą, ben druo sius mąs ty mo ge bė ji mus, kal bos mo kė ji mą ir raš tin gu mą.

Zita NAUCKŪNAITĖ (zita.nauckunaite@upc.smm.lt)

Renatos Česnavičienės nuotr.

4

Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) brandos egzamino programa

Ne si kei čia:tik ri na mi mo ki nių ge bė ji mai iš sa ky ti nio teks to su pra ti mo, ra šy ti nio teks to •su pra ti mo ir ra šy ti nio teks to kū ri mo veik los sri čių;kur sų pro por ci jos: vals ty bi nio už sie nio kal bos bran dos eg za mi no •(to liau – eg za mi nas) už duo ty je 40 proc. taš kų ati tin ka B1 kur są ir 60 proc. – B2 kur są.

Kei čia siEg za mi nas ren gia mas re mian tis vi du ri nio ug dy mo už sie nio kal bų ben drų jų

pro gra mų B1 ir B2 kur sų rei ka la vi mais, su de rin tais su Eu ro pos Ta ry bos nu sta ty tais kal bos mo kė ji mo ly giais B1 ir B2.

Už duo ties struk tū ra: eg za mi no už duo tį su da ro trys da lys – sa ky ti nio teks to su pra ti mas (klau sy mas), ra šy ti nio teks to su pra ti mas (skai ty mas) ir ra šy ti nio teks to kū ri mas (ra šy mas). At si sa ky ta kal bos prie mo nių var to ji mo da lies.

Eg za mi no da lių svar ba pro cen tais: sa ky ti nio teks to su pra ti mas (klau sy ­ mas) – 30 proc. (anks tes nė je pro gra mo je – 25 proc.); ra šy ti nio teks to su pra ti mas (skai ty mas) – 30 proc. (anks tes nė je pro gra mo je – 25 proc.); ra šy ti nio teks to kū ri­mas (ra šy mas) – 40 proc. (anks tes nė je pro gra mo je – 30 proc.).

Pro gra mo je kon kre čiau ir de ta liau ap ra šy ti eg za mi no rei ka la vi mai mo ki nių pa sie ki mams sa ky ti nio teks to su pra ti mo (klau sy mo), ra šy ti nio teks to su pra ti mo (skai ty mo) sri tyse, su siau rin ti ra šy ti nio teks to kū ri mo už duo ties rei ka la vi mai.

Pa si kei ti mų es mėUž sie nio kal bos (an glų, pran cū zų, ru sų, vo kie čių) vals ty bi nio bran dos eg za mi no

pro gra ma teiks ga li my bę pa tik rin ti ir ob jek ty viai įver tin ti ge bė ji mus, su da ran čius es mi nės už sie nio kal bos kom pe ten ci jos – ko mu ni ka ci nės kal bi nės – pa grin dą, įgy tus mo kan tis pa gal at nau jin tas Vi du ri nio ug dy mo ben drą sias pro gra mas.

Danguolė PAULAUSKIENĖ (danguole.paulauskiene@upc.smm.lt)

Ma te ma ti kos bran dos eg za mi no pro gra ma

Ne si kei čia:vals ty bi nio ma te ma ti kos bran dos eg za mi no (to liau – eg za mi nas) už duo­ •ties struk tū ra;už da vi nių ti pai; •eg za mi no taš kų pro cen ti nis pa si skirs ty mas pa gal da ly ko kur sus. •

Kei čia si Pa teik ti mo ki nių ge bė ji mų gru pių (ži nios ir su pra ti mas, ma te ma ti kos tai ky­

mas, pro ble mų spren di mas) de ta lūs pa aiš ki ni mai, de ran tys su vi du ri nio ug dy mo ma te ma ti kos ben drą ja pro gra ma.

Pa ko re guo ta eg za mi no mat ri ca – per skirs ty tos ma te ma ti kos veik los sri tys ir ge bė ji mų pro por ci jos.

Ap ra šy ti mi ni ma lūs rei ka la vi mai iš lai ky ti eg za mi ną, ir reg la men tuo tas už duo­ties taš kų, ati tin kan čių mi ni ma lius rei ka la vi mus, pro cen tas.

Pa di din tas už da vi nių su pa si ren ka mai siais at sa ky mais ir trum po spren di mo už da vi nių skai čius.

Eg za mi no ver ti ni mas kri te ri nis, nu ro dy ta pre li mi na ri jo iš lai ky mo ri ba.

Pa si kei ti mų es mė Pro gra mo je ap ra šy ti ben dro jo kur so ir mi ni ma lūs rei ka la vi mai iš lai ky ti eg za­

mi ną su da ro ge res nes są ly gas tiks lin gai reng tis jam tiek mo ki niams, be si mo kan­tiems ben druo ju kur su, tiek be si mo kan tie siems ne gim na zi jo se (pvz., pro fe si nio ren gi mo cen truo se ir pan.) ar eg za mi nui reng tis sa va ran kiš kai.

Per skirs ty tos ma te ma ti kos veik los sri tys lei džia tiks liau pri skir ti už duo ties taš kus pa gal pro gra mo je pa teik tą eg za mi no mat ri cą.

Ge bė ji mų pro por ci jos pa ko re guo tos sie kiant su ma žin ti įsi me na mų ži nių pa­tik ri ni mą ir pa di di nant ga li my bes mo ki niams pa ro dy ti sa vo ge bė ji mus tai kant ma te ma ti kos ži nias bei spren džiant pro ble mas.

Albina VILIMIENĖ (albina.vilimiene@upc.smm.lt)

In for ma ci nių tech no lo gi jų brandos eg za mi no pro gra ma

Ne si kei čia:eg za mi no iš plės ti nio kur so pro gra ma vi mo prak ti nės už duo ties rei ka la vi mai •mo ki nių pa sie ki mams;pro gra ma vi mo prak ti nių už duo čių po bū dis, skai čius ir svo ris eg za mi no ver­ •ti ni me.

KeičiasiIn for ma ci nių tech no lo gi jų bran dos eg za mi no pro gra mo je ge bė ji mų gru pių ap ra­

šy mai su de rin ti su vi du ri nio ug dy mo in for ma ci nių tech no lo gi jų ben drą ja pro gra ma. Ge bė ji mai ap ra šy ti de ta liau, iš skir ta tai ky mo ge bė ji mų gru pė. Pro gra mo je taip pat ap ra šy ti ko mu ni ka vi mo ge bė ji mai, ku riuos mo ki niai ga li pa ro dy ti per eg za mi ną.

Eg za mi no mat ri co je pa ko re guo tos ge bė ji mų gru pių pro por ci jos: ži nioms ir su pra ti mui įver tin ti skir ta 20 proc., tai ky mui – 60 proc., pro ble mų spren di mui – 20 proc. už duo ties taš kų.

Taip pat eg za mi no mat ri co je kei čia si tu ri nio pro por ci jos (ben dro jo ir iš plės ti nio kur sų taš kų pro cen tas): 50 proc. už duo ties taš kų ga li ma su rink ti re mian tis in for ma­ci nių tech no lo gi jų ben dro jo kur so ži nio mis, su pra ti mu ir ge bė ji mais (bu vo 30 proc.), 50 proc. – iš plės ti nio kur so pro gra ma vi mo mo du lio (bu vo 70 proc.).

At si sa ky ta per eg za mi ną tik rin ti Pa teik čių ren gi mo veik los sri ties mo ki nių pa sie ki mus.

Eg za mi no ben dro jo kur so už duo ty je at si sa ky ta te ori nio tes to. Jis kei čia mas 5–8 klau si mais iš Sau gaus ir tei sė to in for ma ci jos ir in ter ne to nau do ji mo veik los sri ties ir dviem prak ti nė mis už duo ti mis iš Teks ti nių do ku men tų ma ke ta vi mo ir Skai ti nės in for ma ci jos ap do ro ji mo skai čiuok le veik los sri čių.

Pro gra mo je ap ra šy ti mi ni ma lūs rei ka la vi mai iš lai ky ti eg za mi ną, ir reg la men­tuo tas už duo ties taš kų, ati tin kan čių mi ni ma lius rei ka la vi mus, pro cen tas. Eg za mi no ver ti ni mas kri te ri nis, nu ro dy ta pre li mi na ri jo iš lai ky mo ri ba – 20 taš kų.

Pa si kei ti mų es mėEg za mi no pro gra mo je api brėž ti mo ki nių pa sie ki mai, ku riuos ga li ma pa tik rin ti

per eg za mi ną. Ge bė ji mų gru pių ap ra šy mai pa keis ti sie kiant pa dė ti įgy ven din ti ug dy mo po ky čius, nu ma ty tus vi du ri nio ug dy mo in for ma ci nių tech no lo gi jų ben­dro jo je pro gra mo je.

Eg za mi no mat ri co je nu ma ty tų ge bė ji mų pro por ci jų pa kei ti mai su da ro są ly gas su ma žin ti aka de mi nių ži nių ap im tį už duo ty je, at skleis ti prak ti nį in for ma ci nių tech no lo gi jų nau din gu mą. Tu ri nio pro por ci jų pa kei ti mai mat ri co je su da ro pa lan­kes nes są ly gas mo ki niui, ku ris mo kė si in for ma ci nes tech no lo gi jas ben druo ju kur su, iš lai ky ti bran dos eg za mi ną.

Eg za mi no nau jos už duo ties po bū dis su da ro są ly gas pa tik rin ti ir ob jek ty viai įver tin ti prak ti nius mo ki nių ge bė ji mus, o ne tik te ori nes ži nias.

Povilas LEONAVIČIUS (povilas.leonavicius@upc.smm.lt)

5

Bio lo gi jos bran dos eg za mi no pro gra ma

Ne si kei čia:vals ty bi nio bio lo gi jos bran dos eg za mi no (to liau – eg za mi nas) už duo ties •struk tū ra;klau si mų skai čius ir ti pai; •ver ti na mi tik at sa ky mų la pe pa teik ti at sa ky mai. •

Kei čia siEg za mi no pro gra mą la biau orien tuo jant į kom pe ten ci jų ver ti ni mą mo ki nių ge­

bė ji mai su skirs ty ti į tris gru pes: ži nias ir su pra ti mą, tai ky mą bei pro ble mų spren di­mą. To dėl eg za mi no mat ri co je pa ko re guo tos ge bė ji mų gru pių pro por ci jos: ži nioms ir su pra ti mui įver tin ti skir ta 40 proc., tai ky mui – 40 proc., pro ble mų spren di mui – 20 proc. už duo ties taš kų.

Pro gra mo je taip pat de ta liau ap ra šy ti ir gam ta moks li nio ko mu ni ka vi mo ge bė­ji mai, ku riuos mo ki niai ga li pa ro dy ti per eg za mi ną.

Re mian tis vi du ri nio ug dy mo bio lo gi jos ben drą ja pro gra ma ver ti na mi mo ki nių pa sie ki mai su skirs ty ti į 7 veik los sri tis. Me to do lo gi nių bio lo gi jos klau si mų veik los sri tis eg za mi no už duo ty je yra in teg ruo ta ir ver ti na ma re mian tis ki tų veik los sri čių tu ri niu, to dėl eg za mi no mat ri co je šiai veik los sri čiai pro cen tai at ski rai ne ski ria mi.

Pa ko re guo to je eg za mi no mat ri co je per skirs ty tos taš kų pro por ci jos tarp da ly ko veik los sri čių.

Di des nis dė me sys ski ria mas ti ria mie siems dar bams – pa tei kia mas ne tik ti ria­mų jų dar bų są ra šas, bet ir rei ka la vi mai ži nioms bei ge bė ji mams, ku riuos mo ki niai įgi jo at lik da mi ti ria muo sius dar bus. Jie pa teik ti ati tin ka mo se veik los sri ty se ir ap ra šo mi per pa sie ki mus.

Pa si kei ti mų es mėEg za mi no pro gra mo je api brėž ti tik tie pa sie ki mai, ku riuos ga li ma pa tik rin ti

per eg za mi ną.Ge bė ji mų gru pių ap ra šai ir svo ris eg za mi no mat ri co je pa keis ti to dėl, kad šiuo lai­

ki niam žmo gui svar bu ge bė ti tai ky ti ži nias re a lio se gy ve ni mo si tu a ci jo se, at pa žin ti ir spręs ti pro ble mas re mian tis gam tos moks lų ži nio mis. Be to, pro ble mų spren di mo ge bė ji mai yra vie ni iš svar biau sių gam ta moks li nė je kom pe ten ci jo je.

Jo lan ta DZI KA VI ČIŪ TĖ (jo lan ta.dzi ka vi ciu te@upc.smm.lt)

Che mi jos bran dos eg za mi no pro gra ma

Ne si kei čia:vals ty bi nio che mi jos bran dos eg za mi no (to liau – eg za mi nas) už duo ties struk tū ra; •klau si mų skai čius ir ti pai; •eg za mi no taš kų pro cen ti nis pa si skirs ty mas pa gal da ly ko kur sus; •ver ti na mi tik at sa ky mų la pe pa teik ti at sa ky mai. •

Kei čia siGe bė ji mų gru pių ap ra šy mai su de rin ti su vi du ri nio ug dy mo che mi jos ben drą ja pro gra ma

(to liau – che mi jos VUBP), tai gi ge bė ji mai ap ra šy ti de ta liau, iš skir ta tai ky mo ge bė ji mų gru pė. Ypač pa si kei tė pro ble mų spren di mo ge bė ji mų ap ra šas.

Eg za mi no mat ri co je pa ko re guo tos ge bė ji mų gru pių pro por ci jos: ži nioms ir su pra ti mui įver­tin ti skir ta 40 proc., tai ky mui – 40 proc., pro ble mų spren di mui – 20 proc. už duo ties taš kų.

Eg za mi no rei ka la vi mai mo ki nių pa sie ki mams ne tik pa tiks lin ti at si žvel giant į che mi jos VUBP, bet ir la biau de ta li zuo ti. Ap ra šy ti mi ni ma lūs rei ka la vi mai iš lai ky ti eg za mi ną, ir reg la­men tuo tas už duo ties taš kų, ati tin kan čių mi ni ma lius rei ka la vi mus, pro cen tas.

Eg za mi no mat ri co je per skirs ty tos taš kų pro por ci jos tarp veik los sri čių.Veik los sri tys, pa gal ku rias eg za mi no pro gra mo je pa tei kia mi rei ka la vi mai mo ki nių

pa sie ki mams, iš da lies su tam pa su veik los sri ti mis che mi jos VUBP. Da lis veik los sri čių, pa­teik tų che mi jos VUBP, su gru puo tos į tris veik los sri tis, o Che mi jos me to do lo gi jos ir Ap lin kos che mi jos veik los sri tys in teg ruo tos į ki tas. Rei ka la vi mai mo ki nių ži nioms bei ge bė ji mams, ku riuos jie įgi jo at lik da mi la bo ra to ri nius dar bus bei spręs da mi ben dro jo po bū džio che­mi nius už da vi nius, pa teik ti at ski ra sri ti mi – Che mi nis eks pe ri men tas. Ben drie ji che mi niai skai čia vi mai.

Eg za mi no ver ti ni mas kri te ri nis, nu ro dy ta pre li mi na ri jo iš lai ky mo ri ba – 16 taš kų.

Pa si kei ti mų es mėGe bė ji mų gru pių ap ra šy mai pa keis ti sie kiant pa dė ti įgy ven din ti ug dy mo po ky čius, nu­

ma ty tus che mi jos VUBP. Ska ti na mas įgy tų ži nių tai ky mas, re a lių pro ble mų spren di mas, nau jau sių moks lo po pu lia ri ni mo straips nių nag ri nė ji mas. Eg za mi no pro gra mo je dau giau reikš mės tei kia ma ži nių tai ky mui re a lio se gy ve ni mo si tu a ci jo se, pro ble mų at pa ži ni mui ir aiš ki ni mui, re mian tis gam tos moks lų su pra ti mu, to dėl dau giau dė me sio ren gian tis lai ky ti eg za mi ną rei kės skir ti pro ble mų spren di mo ge bė ji mų ug dy mui.

Gied rė MI SIU KE VI ČIE NĖ (gied re.mi siu ke vi cie ne@upc.smm.lt)

Fi zi kos bran dos eg za mi no pro gra ma

Ne si kei čia:vals ty bi nio fi zi kos bran dos eg za mi no (to liau – eg za mi nas) už duo ties struk tū ra; •klau si mų skai čius ir ti pai; •eg za mi no taš kų pro cen ti nis pa si skirs ty mas pa gal da ly ko kur sus; •eg za mi no taš kų pro cen ti nis pa si skirs ty mas pa gal da ly ko veik los sri tis, tik pa va di­ •ni mai su de rin ti su pa va di ni mais vi du ri nio ug dy mo fi zi kos ben dro jo je pro gra mo je (to liau – fi zi kos VUBP).

Kei čia siGe bė ji mų gru pių ap ra šy mai su de rin ti su fi zi kos VUBP: iš skir ta tai ky mo ge bė ji mų

gru pė, pa keis tas pro ble mų spren di mo ge bė ji mų ap ra šas, ge bė ji mai ap ra šy ti de ta liau.Eg za mi no mat ri co je pa ko re guo tos ge bė ji mų gru pių pro por ci jos: ži nioms ir su pra­

ti mui įver tin ti skir ta 30 proc., tai ky mui – 50 proc., pro ble mų spren di mui – 20 proc. už duo ties taš kų.

Reg la men tuo tas ty ri mo ge bė ji mų tik ri ni mas eg za mi no už duo ty je – 6 proc. už duo ties taš kų. Ty ri mo ge bė ji mai api brėž ti me to do lo gi nių fi zi kos klau si mų veik los sri ty je, ty ri mų te ma ti ka – ki to se veik los sri ty se.

Eg za mi no rei ka la vi mai mo ki nių pa sie ki mams ne tik pa tiks lin ti at si žvel giant į fi zi kos VUBP, bet ir la biau de ta li zuo ti. Ap ra šy ti mi ni ma lūs rei ka la vi mai iš lai ky ti eg za mi ną, ir

reg la men tuo tas už duo ties taš kų, ati tin kan čių mi ni ma lius rei ka la vi mus, pro cen tas.Eg za mi no ver ti ni mas kri te ri nis, nu ro dy ta pre li mi na ri jo iš lai ky mo ri ba – 16 taš kų.

Pa si kei ti mų es mėGe bė ji mų gru pių ap ra šy mai pa keis ti sie kiant pa dė ti įgy ven din ti ug dy mo po ky čius, nu ma­

ty tus fi zi kos VUBP. Ska ti na mas įgy tų ži nių tai ky mas, jų per kė li mas į nau ją kon teks tą, re a lių pro ble mų spren di mas, nau jau sių moks lo po pu lia ri ni mo straips nių nag ri nė ji mas. Nau jai api brė­žus pro ble mų spren di mo ge bė ji mus su dė tin ges ni, ne kar tą per pa mo kas spręs ti stan dar ti niai už da vi niai (pvz., kū no ju dė ji mo nuo žul nia plokš tu ma ar kam pu į ho ri zon tą mes to kū no ju dė­ji mo nag ri nė ji mo) pri ski ria mi tai ky mo, o ne pro ble mų spren di mo ge bė ji mams. Tuo sie kia ma, kad pa mo ko se bū tų mo ko ma si spręs ti pro ble mas, o ne tre ni ruo ja ma si spręs ti su dė tin ges nius stan dar ti nius už da vi nius.

Eg za mi no mat ri co je ge bė ji mų gru pių pro por ci jos pa ko re guo tos stip riai su ma ži nant me cha­niš kai įsi me na mų ži nių kie kį ir pa di di nant re a lų pro ble mų spren di mą.

Ka dan gi la bo ra to ri niai dar bai ir ty ri mai yra fi zi kos mo ky mo si pa grin das, o įgy ven di nant Eu ro pos Są jun gos struk tū ri nių fon dų re mia mą pro jek tą „Tech no lo gi jų, me nų ir gam tos moks­lų in fra struk tū ra“ mo kyk los ap si rū pi no rei kia ma įran ga gam tos moks lų ka bi ne tams, at si ra do pa grin das ty ri mų klau si mus įtrauk ti į eg za mi no už duo tį ne si bai mi nant, kad da lis mo ki nių bus dis kri mi nuo ja ma, nes ne ga lė jo ty ri mų at lik ti.

Eg za mi no rei ka la vi mų de ta li za vi mas pa dės tiek mo ky to jams, tiek mo ki niams aiš kiau nu brėž ti ri bą tarp ben dro jo ir iš plės ti nio kur sų rei ka la vi mų. Pa vyz džiui, mo kan tis ben druo ju kur su pa kan ka tai ky ti ko or di na tės, grei čio, pa grei čio ir po slin kio lyg tis nag ri nė jant tie sia ei gį to ly giai kin ta mą ju dė ji mą ir spren džiant už da vi nius, tik kai kū no ju dė ji mo ir ko or di na čių ašies kryp tys su tam pa.

Ona VAŠ ČEN KIE NĖ (ona.vas cen kie ne@upc.smm.lt)

6

Is to ri jos bran dos eg za mi no pro gra ma

Ne si kei čiaVals ty bi nio is to ri jos bran dos eg za mi no už duo ties struk tū ra.

Kei čia siNau jai, de ta liai api brėž tos ge bė ji mų gru pės: ži nios ir su pra ti mas; ži nių tai ky mas,

ty ri nė ji mas ir ver ti ni mas; pro ble mų spren di mas.Eg za mi no mat ri cos po ky čiai:

pa ko re guo tos ge bė ji mų gru pių pro por ci jos: ži nioms ir su pra ti mui skir ta •40 proc., ži nių tai ky mui, ty ri nė ji mui ir ver ti ni mui – 50 proc., pro ble mų spren di­mui – 10 proc. už duo ties taš kų;pa si kei tė te mi nių sri čių pro por ci jos: vi du ri niams am žiams skir ta 20 proc., nau jie­ •siems am žiams – 30 proc., nau jau sia jai is to ri jai – 50 proc. už duo ties taš kų;pa ko re guo tos te mų pro por ci jos – tiek pa sau lio is to ri jai, tiek Lie tu vos is to ri jai •skir ta po 50 proc. už duo ties taš kų.

Pa si kei tė taš kų pro cen tas už eg za mi no da lis. Pir ma jai da liai skir ta 20–30 proc., ant ra jai – 70–80 proc. už duo ties taš kų.

Pail gė jo eg za mi no truk mė. Nu ma ty ta, kad jis vyks 3 val. (bu vo 2,5 val.).Eg za mi no rei ka la vi mai pa tiks lin ti at si žvel giant į vi du ri nio ug dy mo is to ri jos ben drą ją

pro gra mą ir la biau de ta li zuo ti. Su kon kre tin tos te mos (pvz., Lie tu vos so vie ti za ci ja ir rep re si jos 1944 m., 1945–1953 m.: ko lū kių kū ri mas, trė mi mai, po li ti nės rep re si jos, prie var ti nis at eiz mo die gi mas, cen zū ra ir kul tū ros ide o lo gi za ci ja); kon kre čiai ap ra šo ma, ką rei kia ži no ti apie is to ri nę as me ny bę (pvz., Vin cen to Slad ke vi čiaus, Si gi to Tam ke vi čiaus, Ni jo lės Sa dū nai tės vaid muo ka ta li kiš ka me pa si prie ši ni me), ir kt.

Ap ra šy ti mi ni ma lūs rei ka la vi mai iš lai ky ti eg za mi ną, ir reg la men tuo tas už duo ties taš kų, ati tin kan čių mi ni ma lius rei ka la vi mus, pro cen tas.

Pa si kei ti mų es mėKa dan gi vie nas iš is to ri jos ug dy mo si tiks lų vi du ri nio ug dy mo pa ko po je – ug dy tis

is to ri nį kri ti nį mąs ty mą, ge bė ji mų gru pių pro por ci jos pa keis tos ir pa pil dy tos pro b­le mų spren di mu. Tai reiš kia, kad eg za mi ne at si ras pro ble mų spren di mo ge bė ji mus tik ri nan čių už duo čių.

Ko re guo jant te ma ti ką at si ra do te mų, rei ka lau jan čių kri ti nio ver ti ni mo ir in ter pre ta­ci jos (pvz., Ro mo Ka lan tos au ka ir skir tin gos jos in ter pre ta ci jos to me to vi suo me nė je).

Tuo sie kia ma su ma žin ti me cha niš kai įsi me na mų ži nių kie kį ir ska tin ti dar bą su is to­ri niais šal ti niais, pro ble mų spren di mą is to ri jos pa mo ko se.

Ni jo lė SEL VEST RA VI ČIŪ TĖ-GRY BO VIE NĖ (ni jo le.gry bo vie ne@upc.smm.lt)

Geografijos bran dos eg za mi no pro gra ma

Ne si kei čia:vals ty bi nio ge og ra fi jos bran dos eg za mi no už duo ties struk tū ra; •klau si mų skai čius ir ti pai; •tu ri nys ir te ma ti ka; •rei ka la vi mų mo ki nių ben dro jo ir iš plės ti nio kur sų pa sie ki mams •po ky čiai yra re dak ci nio po bū džio.

Kei čia siAnks tes nė je pro gra mo je bu vu si ži nių tai ky mo, ana li zės bei ver ti ni mo

ge bė ji mų gru pė su skai dy ta į dvi da lis – tai ky mo ir pro ble mų spren di mo ge bė ji mus. Vi sos trys ge bė ji mų gru pės – ži nios ir su pra ti mas, tai ky mas, pro ble mų spren di mas – de ta liai ap ra šy tos.

Eg za mi no mat ri cos po ky čiai:pa ko re guo tos ge bė ji mų gru pių pro por ci jos: 50 proc. skir ta ži­ •nioms ir su pra ti mui, 40 proc. – tai ky mui ir 10 proc. – pro ble mų spren di mui;pa ko re guo tos te mi nių sri čių pro por ci jos: po 10 proc. skir ta ge­ •og ra fi nės in for ma ci jos ir re gio ni nės ge og ra fi jos sri tims bei po 40 proc. – gam ti nės ir vi suo me ni nės ge og ra fi jos sri tims.

Api brėž tos ge og ra fi jos erd vės ly gio pro por ci jos eg za mi no už duo­ty je: apy tiks liai 30 proc. skir ta lo ka li nei erd vei, 50 proc. – re gio ni nei ir 20 proc. – glo ba li nei.

Nu ro dy ta pre li mi na ri eg za mi no iš lai ky mo ri ba – 16 taš kų.Pail gė jo eg za mi no truk mė. Nu ma ty ta, kad jis vyks 3 val. (bu vo

2,5 val.).Iš skir ti mi ni ma lūs rei ka la vi mai mo ki nių pa sie ki mams.Svars to ma ga li my bė įves ti at sa ky mų la pą.

Pa si kei ti mų es mėAt si žvel giant į vi du ri nio ug dy mo ge og ra fi jos ben dro jo je pro gra mo je

iš kel tą tiks lą ge bė ji mų gru pių pro por ci jos eg za mi no mat ri co je pa keis tos ir pa pil dy tos pro ble mų spren di mu. Tai reiš kia, kad eg za mi ne at si ras pro ble mų spren di mo ge bė ji mus tik ri nan čių už duo čių.

Tuo sie kia ma su ma žin ti me cha niš kai įsi me na mų ži nių kie kį ir ska tin ti pro ble mų spren di mo ge bė ji mų ug dy mą ge og ra fi jos pa mo ko se.

Ša rū nas GE RU LAI TIS (sa ru nas.ge ru lai tis@upc.smm.lt)

Tech no lo gi jų brandos eg za mi no pro gra ma

Ne si kei čia:mo kyk li nio tech no lo gi jų bran dos eg za mi no (to liau – eg za mi nas) struk tū ra •ir or ga ni za vi mas;eg za mi no rei ka la vi mai, tik su kon kre tin ti ver ti ni mo ro dik liai; •mo ki nių veik los sri tys, tik pa va di ni mai su de rin ti su pa va di ni mais vi du ri nio •ug dy mo tech no lo gi jų ben dro jo je pro gra mo je (to liau – tech no lo gi jų VUBP);eg za mi no bai gia mo jo dar bo da lys. •

KeičiasiPro gra mos sky rius Ben dro sios nuo sta tos pa pil dy tas są vo kų pa aiš ki ni mais.Ge bė ji mų gru pių ap ra šy mai su de rin ti su tech no lo gi jų VUBP. Iš skir tos trys ge bė ji­

mų gru pės: ži nios ir su pra ti mas (že mes nio ly gio ge bė ji mai), tai ky mas bei pro ble mų spren di mas.

Nu ro dy ta pre li mi na ri eg za mi no iš lai ky mo ri ba – 61 taš kas.Su kon kre tin ti ver ti ni mo ro dik liai.

At si sa ky ta mo ky to jo ren gia mo ap ra šo mo jo mo ki nio kom pe ten ci jų ver ti ni mo.Mo kan ty sis mo ky to jas įtrauk tas į eg za mi no ver ti ni mą.Pa reng tos at ski ros kri te ri nio ver ti ni mo len te lės mo ky to jui ir ko mi si jai (Tech­

no lo gi jų bran dos eg za mi no pro gra mos 2–6 prie dai).

Pa si kei ti mų es mėGe bė ji mų gru pių ap ra šy mai pa keis ti sie kiant pa dė ti įgy ven din ti ug dy mo po ky­

čius, nu ma ty tus tech no lo gi jų VUBP: ska ti na mas mo ki nių kū ry biš ku mas, įgy tų ži nių tai ky mas, pro ble mų, ky lan čių dar bo pro ce se, spren di mas, al ter na ty vų pa ieš ka.

Ge bė ji mų pro por ci jos eg za mi no mat ri co je pa ko re guo tos ska ti nant ug dy ti mo­ki nių prak ti nių ži nių tai ky mo bei pro ble mų spren di mo ge bė ji mus.

Ver ti ni mo ro dik liai su kon kre tin ti sie kiant eg za mi no ver ti ni mo skaid ru mo. Pa­lik ti tik tie ro dik liai, ku riuos ga li ste bė ti ir ob jek ty viai įver tin ti eg za mi no ver ti ni mo ko mi si ja. Mo kan ty sis mo ky to jas ste bi ir ver ti na mo ki nio veik lą pro ce se ren giant bai gia mo jo dar bo ap ra šą bei ku riant bai gia mo jo dar bo pro duk tą. Ver ti ni mo ko­mi si ja ver ti na eg za mi no bai gia mo jo dar bo ap ra šą, bai gia mo jo dar bo pro duk tą, eg za mi no bai gia mo jo dar bo pri sta ty mą. Pa gei dau jant mo ky to jams at si sa ky ta mo ky to jo ren gia mo ap ra šo mo jo mo ki nio kom pe ten ci jų ver ti ni mo, ir pa reng tos at ski ros kri te ri nio ver ti ni mo len te lės mo ky to jui ir ko mi si jai.

Eg lė VAI VA DIE NĖ (eg le.vai va die ne@upc.smm.lt)

7

Menų brandos egzamino programa

Nuo 2013 m. vie to je dai lės ir mu zi kos mo kyk li nių bran dos eg za mi nų įve da mas me nų bran dos eg za mi nas (to liau – eg za mi nas).

Ne si kei čia:kū ry bi nė da lis; •tu ri nio sri tys; •mi ni ma liai ko re guo ti kū ry bi nės už duo ties ver ti ni mo kri te ri jai; •eg za mi nas yra iš lai ky tas, kai įver tin tos vi sos jo da lys. •

Kei čia siEg za mi nas ap ima aš tuo nias vi du ri niam ug dy mui ga lio jan čias ben drą sias me­

ni nio ug dy mo pro gra mas: dai lę, fil mų kū ri mą, fo to gra fi ją, gra fi nį di zai ną, mu zi ką, kom piu te ri nes mu zi kos tech no lo gi jas, šo kį ir te at rą.

Pa ki to eg za mi no mat ri ca. Dau giau svo rio – 50 proc. – ski ria ma mo ki nių kū ry bi nei raiš kai.

Eg za mi ną mo ki nys ga lės lai ky ti kaip at li kė jas (mu zi ka, šo kis, te at ras) ar ba kaip kū rė jas (dai lė, fil mų kū ri mas, fo to gra fi ja, gra fi nis di zai nas, mu zi ka ir kom piu te ri nės mu zi kos tech no lo gi jos, šo kis ir te at ras).

At si sa ky ta tes to. Vie to je jo mo ki nys ra šys sa vo kū ry bi nio dar bo ap ra šą, ku ria­me pa ro dys, kiek jis su pran ta pa si rink tą me no ša ką/sri tį. Kū ry bi nio dar bo ap ra še at si skleis mo ki nio me no is to ri jos ir te ori jos ži nios, es te ti nė nuo vo ka, kul tū ri nė orien ta ci ja.

Eg za mi ne tai ko mas kri te ri nis ver ti ni mas – mo ki niai iš anks to ži nos eg za mi no rei ka la vi mus. Ver ti na mas ne tik mo ki nio kū ry bi nis dar bas, ap ra šas, re zul ta tų pri­sta ty mas ver ti ni mo ko mi si jai, bet ir pa si ren gi mo eg za mi nui pro ce sas.

Pa si reng ti lai ky ti eg za mi ną mo ki niui pa dės dar bo va do vas. Ga lu ti nį eg za mi no įver ti ni mą pa tei kia ver ti ni mo ko mi si ja, at si žvelg da ma į va do vo ver ti ni mą.

Pa si kei ti mų es mėEg za mi no po ky čiai nu ro do kryp tį me ni nio ug dy mo kai tai.Eg za mi no už duo ties po bū dis su da ro są ly gas įver tin ti ne tik mo ki nio pa si rink to

da ly ko, bet ir ben drą sias kom pe ten ci jas.Su da ry tos ga li my bės lai ky ti me nų bran dos eg za mi ną vi siems mo ki niams,

o ne tik tiems, ku rie pa si rin ko mo ky tis mu zi kos ar dai lės. Taip at ve ria mos pla­čios ga li my bės dau giau dė me sio skir ti mo ki nių kū ry bin gu mo ir są mo nin gu mo ug dy mui.

Žyd rė JAU TA KY TĖ (zyd re.jau ta ky te@upc.smm.lt)

Bal ta ru sių, len kų, ru sų, vo kie čių gim tų jų kal bų mo kyk li nio bran dos eg za mi no pro gra ma

Ne si kei čiaDa ly ki niai bal ta ru sių, len kų, ru sų, vo kie čių gim tų jų kal bų mo kyk li nio bran dos

eg za mi no (to liau – eg za mi nas) tu ri nio rei ka la vi mai.

Kei čia siEg za mi no struk tū ra ir mat ri ca. Nau ja eg za mi no mat ri ca pa tei kia ma len te­

lė je.

Ge bė ji mų gru pės

Eg za mi no da lys

Žinios ir supratimas

Taikymas tipinėse

situacijose

Problemų sprendimas

Svarba (proc.)

Kal bė ji mas 30Teks to su vo ki mas 30Teks to kū ri mas 40Svar ba (proc.) 25 50 25 100

Pa si kei tė kal bė ji mo už duo ties po bū dis.Teks to su vo ki mo ir teks to kū ri mo da lys vyk do mos be per trau kos, to dėl su ma žė jo

teks to su vo ki mo klau si mų skai čius ir teks to kū ri mo ap im tis.Per svars ty ti teks to kū ri mo ver ti ni mo kri te ri jai, ir nu sta ty ta to kia jų svar ba:

tu ri nys – 50 proc., teks to san da ra – 10 proc., kal bi nė raiš ka – 10 proc., raš tin­gu mas – 30 proc.

Eg za mi no pro gra mo je įtvir tin tas rei ka la vi mas, kad mo ki nys iš lai kys gim to sios kal bos mo kyk li nį bran dos eg za mi ną su rin kęs ne ma žiau kaip 25 proc. taš kų.

Pa si kei ti mų es mėTau ti nių ma žu mų gim tų jų kal bų mo kyk li nia me bran dos eg za mi ne su jun gia­

mos anks čiau at skir tos kal bė ji mo ir ra šy mo da lys. Ge bė ji mų pro por ci jų pa kei­ti mai eg za mi no mat ri co je su da ro pa lan kes nes są ly gas mo ki niams sėk min gai iš lai ky ti gim to sios kal bos eg za mi ną, o vi sų kal bi nės veik los sri čių su jun gi mas – vi sa pu siš kai pa de monst ruo ti ko mu ni ka ci nius ge bė ji mus ir kul tū ri nį iš pru si mą.

Kal bė ji mo už duo tis pa keis ta sie kiant pa dė ti mo ki niams ug dy tis ty ri nė ji mo ge bė ji mus, rei ka lin gus sėk min goms to les nėms stu di joms. Moks lo me tų pra džio je kal bė ji mui bus pa tei kia mi te mi niai, pro ble mi niai as pek tai, su si ję su kal bi niu ir li te ra tū ri niu kul tū ri niu ug dy mu. Mo ki nys pa si rinks vie ną iš pa skelb tų te mų ir reng sis jos pri sta ty mui.

Da nu ta SZEJ NIC KA (da nu ta.szej nic ka@upc.smm.lt)

Pa ko re guo tos Vi­du­ri­nio­ug­dy­mo­ben­dro­sios­pro­gra­mos į mo kyk las įve da mos pa­laips niui. Nuo 2011­ųjų rug sė jo pa gal jas pra de da ma dirb ti vi so se 11 (III gim na zi jos), o nuo 2012­ųjų rug sė jo – vi so se 12 (IV gim na zi jos) kla sė se.

Pa gal at nau jin tas Pra di nio ir pa grin di nio ug dy mo ben drą sias pro gra mas vi so se 2, 4, 6, 8 ir 10 kla sė se pra dė ta dirb ti nuo 2010­ųjų rug sė jo.

Ko kius il ga lai kius ir/ar trum pa lai kius pla nus ir ko kia for ma tu ri reng ti mo ky to jai, su si ta ria­ma mo kyk lo je. Svar­biau­sia­pla­nų­pa­skir­tis – už tik rin ti ug dy mo sklan du mą ir ko ky bę.Sie­kdami­pa­dė­ti­mo­ky­to­jams Ug dy mo plė to tės cen tro me to di nin kai kar tu su mo ky to jais

prak ti kais pa ren gė ir skel­bia­da­ly­kų­il­ga­lai­kių­pla­nų­pa­vyz­džius. Juos mo ky to jai ga lės nau do ti kas die nia me dar be ar ko re guo ti ir su si kur ti sa vo pla nus pa gal mo kyk los pri im tus su si ta ri mus ir/ar sa vo po rei kius. Mo ky to jai taip pat ga li pa si nau do ti lei dyk lų siū lo mais pa gal Ben drą sias pro gra mas pa reng tais pla nais.

Mū­sų­inf.

Il ga lai kių pla nų pa vyz džius ra si te Ug dy mo plė to tės cen tro sve tai nė je: www.upc.smm.lt/ug dy mas/vi du ri nis/pla nai; www.upc.smm.lt/ug dy mas/pa grin di nis/pla nai.

Į pa gal bą mo ky to jui

8

Pra džIa

Mo kyk los di rek to rė Al do na Trei ja į Lat vi ją iš va žia vo, bai gu si Vil niaus pe da­go gi nį ins ti tu tą, ge rai ne mo kė da ma nei lat vių, nei ru sų kal bų. Dai na ir cho ras at ve dė ją į Ry gą.

Di rek to rė pri si me na, kaip, dirb da ma Ry gos 85­ojo je vi du ri nė je mo kyk lo je, pa­va duo da vo ser gan čius mo ky to jus: „Tuo­met vai kus mo kiau dai nuo ti „Tris die nas, tris nak tis ke le liu ėjau...“ Rug sė jo pir mą ją vi sa mo kyk la trau kė šią dai ną. Dau ge lis mo ki nių ją mo ka iki šiol...“ Šio je mo kyk­lo je mo kė si apie 150 lie tu vių kil mės vai kų. Bu vo pra dė tos kur ti lie tu viš kos kla sės.

Pats li ki mas prieš de šimt me tį lė mė mo kyk lai įsi kur ti is to ri nė je Prū sų gat vė­je. Pra džia ne bu vo leng va. Iš kai my ni nių mo kyk lų pa sko lin tuo se se nuo se suo luo se ga lė jo mo ky tis 51 vai kas. „Vy ko pa mo­kos, o ant vai kų gal vų li jo, nes ne bu vo sto go... Ste buk las įvy ko – at si ra do lė šų, ir mo kyk la bu vo pri kel ta nau jam gy ve ni­mui“, – pri si mi nė di rek to rė.

SIe KIS – Ma ža Mo KyK La

Pir mai siais me tais te ko ra šy ti laiš kus tė vams, kvies ti mo ki nius. Šian dien – ne­ga li pri im ti vi sų no rin čių jų. Mo kyk la

ry gos lie tu vių vi du ri nė mo kyk la – lie tu viš ka sa le lė

ne di de lė, jo je ga li ma for muo ti ne dau­giau kaip 22 kla sių kom plek tus. Ne vi si be si mo kan tie ji – lie tu viai. Vai kai, ku rių abu tė vai – lie tu viai – 55, lat viai – 226 (120 vai kų – iš miš rių šei mų – vie nas iš tė vų – lie tu vis), ru sai – 46 (25 iš miš rių šei mų), bal ta ru siai – 2, len kai – 4, uk rai­nie čiai – 3, ki ti – 1.

Kaip sa ko A. Trei ja, „ži no ti, kaip vyks ta dar bas, kiek vie ną vai ką va din ti var du, pa­žin ti jo tė ve lį, ma my tę, mo čiu tę ir ko kio se są ly go se vai kai gy ve na ar ko kius ta len tus tu ri, ga li ma tik ne di de lė je – dau giau sia 400 vai kų – mo kyk lo je. Da bar aš pri si­me nu ir tuos vai kus, ku rie pa va sa rį man į ka bi ne tą at neš da vo pri sir pu sių braš kių iš sa vo so do ar ki taip nu ste bin da vo.“

ŠIaN dIeN

Per pastarąjį de šimtme tį nu veik ta daug... Šian dien – tai mo der ni, švie si, jau ki, įsi kū ru si per du kor pu sus mo kyk la. Čia – ir mo kyk los mu zie jus, ku ria me ve­

da mos Lie tu vos is to ri jos pa mo kos, skai­tyk la, bib lio te ka, spor to sa lė, vai kų po il sio kam pe lis ir žie mos so das...

Pui kiai įreng ti ka bi ne tai, nau do ja ma si elek tro ni niu die ny nu. Mo kyk la puo šia ma tik vai kų dar bais.

Gra žiai su tvar ky ta ap lin ka. Už Eu ro pos Są jun gos lė šas su tvar ky tas sta dio nas. Prie mo kyk los įkur ta žai di mų aikš te lė ir už kla­si nio dar bo ug dy mo cen tras.

Po Pa Mo KI NIo UG dy Mo CeN TraS

2009 m. rug sė jį prie mo kyk los ati da ry­tas po­pa­mo­ki­nio­ug­dy­mo­cen­tras. Vals­ty bė fi nan suo ja 166 po pa mo ki nio ug dy mo va lan das. Iš jų 71 ski ria ma veik lai mo­kyk lo je (cho ras, tau ti nių šo kių, vo ka li nis an sam bliai, spor to, te at ro ir ki ti bū re liai) ir 95 – po pa mo ki nio ug dy mo cen trui. Vai kai ga li lan ky ti mez­gi­mo­ir­nė­ri­mo,­siu­vi­mo,­lė­lių­ga­my­bos, flo­ris­ti­kos,­teks­ti­lės­di­zai­no­ir­ki­tus­bū­re­lius,­šach­ma­tų­klu­bą, bok­so­ir­kik­bok­so­už­si­ė­mi­mus,

apie mo kyk lą

Mi si ja – teik ti pri va lo mą pa grin di nį ir vi du ri nį iš si la vi ni mą pa gal Lat vi­jos Res pub li kos švie ti mo mi nis te ri jos pa tvir tin tas mo ky mo pro gra mas, mo ky ti lie tu vių kal bos nuo pir mos kla sės pa gal Lie tu vos Res pub li kos švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos pa tvir tin tas pro gra mas, o nuo 8 kla sės mo ky ti lie tu vių is to ri jos, et no kul tū ros, ge og ra fi jos, auk lė ti mo ki nius tau ti nės kul tū ros dva sia, pa žin din ti su lie tu vių tra di ci jo mis ir pa pro čiais.Įkur ta 1991 m., pir mo je kla sė je pra dė jo mo ky tis 9 mo ki niai.1995 m. įkur ta pa grin di nė, 2000 m. – vi du ri nė mo kyk la.2001 m. mo kyk la gau na nau jas pa tal pas Prū sų g. 42a (Prū šu ie la 42a).2010–2011 m. m. mo kyk lo je mo kė si 337 mo ki niai: pra di nė je – 156, pa grin di nė je – 140, vi du ri nė je – 41.Dir ba 40 mo ky to jų su aukš tuo ju iš si la vi ni mu, 9 iš jų – pe da go gi kos ma gist rai.Mo kyk lo je vyk do mos 2 mo ky mo pro gra mos – pa grin di nio ir ben dro jo vi du ri nio iš si la vi ni mo.Lie tu vių kal bos sa vai ti nių pa mo kų skai čius 1–4 kl. – 46, 5–9 kl. – 44, 10–12 kl. – 30.

Renatos Česnavičienės nuotr.

A. Treija (dešinėje) drauge su pavaduotoja Jolanta Nagle Vilniaus vidurinės mokyklos „Lietuvių namai“

20-mečio paminėjimo konferencijoje

9

dai­nų­an­sam­blius­„Vy­tu­rė­lis“­ir­„Dai­no­rė­liai“,­ lie­tu­vių­ fol­klo­ro­ an­sam­blį­„Trep sis“ ir kt.

Bok so, kik bok so bū re lių da ly viai yra pa sie kę aukš čiau sius re zul ta tus. Šo­kių­ko­lek­ty­vas­ „Bi­tu­tė“­ –­pir­mo­ laips­nio­lau­re­a­tai.­Liau­dies­ šo­kių­ ko­lek­ty­vas­„Trep­sis“­ –­ 2011­m.­ jau­nų­jų­ ta­len­tų­kon­kur­so­nu­ga­lė­to­jai­Lon­do­ne.­An­sam­blis­ „Dai­no­rė­liai“­ –­ 2010­m.­ jau­nų­jų­ta­len­tų­ kon­kur­so­ nu­ga­lė­to­jai,­ pir­mo­laips­nio­lau­re­a­tai.

Cen tre or ga ni zuo ja mi lie­tu­vių,­lat­vių,­ru­sų,­an­glų­kal­bų­kur­sai­vai kams ir su­au gu sie siems.

Šo kių ir cho rų ko lek ty vai – nuo la ti niai kon kur sų nu ga lė to jai ne tik Lat vi jo­je... Ak ty vūs ir dai nų šven čių da ly viai. „Ga­liu­pa­si­gir­ti, kad mes – vie nin te lė tau ti nių ma žu mų mo kyk la ša ly je, tu rin ti tau ti nius dra bu žius ir at sto vau jan ti Lie­tu vai įvai riuo se ren gi niuo se bei su si ti ki ­ muo se“, – di džiuo ja si A. Trei ja.

Pro jeK TI Nė veIK La

Kasmet mo kyk lo je vyks ta bū­re­lių­at si skai ty mo kon cer tas, ta len tų kon­kur sas, Pen ta go tur ny ras, spor to šven tė, Už ga vė nės, šven čia mos vals ty bi nės ir ki tos šven tės.

Nuo pat mo kyk los įkū ri mo vyk do mi įvai riau si tarp tau ti niai ir vie ti nės veik­los kul tū ri niai, švie tė jiš ki bei spor ti­niai pro jek tai (pvz., 2008­m.,­ 2009­m.,­ 2010­m.­ tra­di­ci­niai­ tęs­ti­niai­ tarp­tau­ti­niai­ pro­jek­tai:­ or ga ni zuo tas me no ko lek ty vų fes ti va lis „Ma­no­ tė­viš­kės­spal vos“, ku ria me da ly vau ja Len ki jos, Di džio sios Bri ta ni jos, Lat vi jos, Lie tu vos jau nie ji at li kė jai; „Ly­de­rių­su­si­ti­ki­mas“, skir tas jau ni mo ly de rių sa vy bėms ug dy ti, o jo veik lo se da ly vau ja ge riau siai sa vo idė jos veik los pla ną pa ren gę Lat vi jos lie tu vių ir Lie tu vos įvai rių or ga ni za ci­jų jau nuo liai bei part ne riai iš Len ki jos,

An gli jos Lon do no Li tu a nis ti kos cen tro.Da ly vau ta tarp tau ti nė je kon fe ren ci jo je

Gargž duo se „No va to riš ki vi suo me nės įtrau ki mo į jau ni mo pre ven ci nę veik lą spren di mai: tarp kul tū ri nė ap lin ka“. Skai­ty ti pra ne ši mai ir or ga ni zuo ti jau nų jų Lat­vi jos ir Len ki jos ly de rių su si ti ki mai Len ki­jos Ila vos mies te, da ly vau ja ma UNES CO pro jek te „Drau gų pa sa ko ji mai“ ir kt.

Vai kai pui kiai pa žįs ta Lie tu vą, da ly vau­ja ben druo se pro jek tuo se, ren gi niuo se, o mo kyk los gel to na sis au to bu siu kas per atos to gas nuo lat ke liau ja po įžy mias Lie­tu vos vie tas.

vIe NaS Ko voS LaU Ke – Ne Ka ryS

Taip įsi ti ki nu si di rek to rė. Mo kyk lą kar tu kū rė vi sa ben druo me nė. „Tu riu di­de lį bū rį pa de dan čių ir ma ne pa lai kan čių ben dra min čių: jau ni, ener gin gi pa va duo­to jai, ak ty vios tė vų ir mo ki nių ta ry bos bei mies to dū mos at sto vai, ku rie re mia mo kyk lą. Tar pu sa vio ben dra dar bia vi mas, pa gar ba, su pra ti mas, to le ran ci ja – vi sa ko pa grin das“, – tei gė di rek to rė.

Su ta ri mas, po kal biai su tė vais pa dė jo mo kyk lo je įves ti ir mo kyk li nes uni for­mas. Ar gu men tai, kad į mo kyk lą vai kai at ei na mo ky tis, o ne ste bė ti, ana li zuo ti vie ni ki tus, įvei kė di de lį pa si prie ši ni mą, ir da bar mo ki niai tu ri šven ti nę bei kas die nę uni for mas.

Mo KyK La aT eI Ty je

Iš­mo­kyk­los­ vi­zi­jos: ti ki ma si, jog iš augs iki 400 mo ki nių, bus 22 kla sių kom plek tai, dirbs 45 mo ky to jai. Bus tę­sia mas pra dė tas dar bas, su da rant vi sas są ly gas, kad mo ki niai pa siek tų ge riau sius mo ky mo re zul ta tus, vyk do mi tarp tau ti niai pro jek tai.

Plė sis po pa mo ki nė veik la, mo ki niams bus su da ry tos są ly gos vi są die ną pra leis ti mo kyk lo je.

Po­ra­„Švie­ti­mo­nau­jie­nų“­klau­si­mųdi­rek­to­rei­Al­do­nai­TREI­JAI­nau­jų­jųmoks­lo­me­tų­iš­va­ka­rė­se.

Kaip Jū sų mo kyk los mo ki niai pra lei džia va sa-ros atos to gas?

Va sa rą ke lio li ka mo ki nių dir ba vi są mė ne sį (ne vi są dar bo die ną) mo kyk lo je ir jos te ri to ri jo je. Sa vi val dy bė jiems mo ka 100 la tų at ly gį. To kia prak ti ka tai ko ma ne pir mus me tus. Vai kai mie lai pa si nau do ja ga li my be šiek tiek už si dirb ti.

Lie pą pen ki mū sų mo kyk los mo ki niai da ly va vo Vil niaus vi du ri nės mo kyk los „Lie tu vių na mai“ sto vyk lo je.

Itin daug mū sų mo ki nių da ly vau ja spor­to sto vyk lo se: krep ši nio, fut bo lo, bok so ir kt. 9 ber niu kai pri klau so Ry gos mies to fut bo lo rink ti nei, to dėl va sa rą pra lei džia ga na ak ty viai.

Lie pos 28–rug pjū čio 8 die no mis 11 mū­sų mo kyk los mo ki nių da ly va vo tarp tau ti­nio pro jek to „Kul­tū­ra­aukš­tyn­ko­jom“ sto vyk lo je Se me liš kė se.

Kaip pa si tin ka te nau juo sius moks lo me tus? Ko kias tra di ci jas puo se lė ja te?

Nau jie ji moks lo me tai – tai mo kyk los 20­me tis. Šiai šven tei ruo šia mės itin at sa kin­gai. Pla nuo ja me iš leis ti kny gu tę apie sa vo mo kyk lą, tai, ką nu vei kė me per tuos dvi­de šimt me tų. Pa si ro dys vi si šo kių ko lek­ty vai, cho rai, an sam bliai. Ti ki mės su lauk ti sve čių iš Lie tu vos Res pub li kos švie ti mo ir moks lo bei Lat vi jos Res pub li kos švie ti mo mi nis te ri jų, taip pat Ry gos mies to švie ti mo val dy bos, mū sų rė mė jų ir kt.

Tra di ciš kai rug sė jo pir mą ją mū sų dvy­lik to kai įve da į mo kyk lą pir mo kus. Šio je šven tė je da ly vau ja am ba sa do rius, ver sli­nin kai, tė vų ta ry bos na riai, mies to švie ti­mo ins ti tu ci jų ir Ry gos dū mos at sto vai. Vi si su si rin ku sie ji lin ki mums ge ro ke lio. Pra si de da pir mo ji šven ti nė pa mo ka. Su­si pa žįs ta me su nau jais mo ki niais, sve čiai ap lan ko kla ses. Pir mo kė liai gau na do va­nų. 2011–2012 m. m. mū sų mo kyk lo je bus dau giau kaip 350 mo ki nių, 21 kla sės kom plek tas.

Be to, pa si džiau gia me žy din čiais sa vo gė ly nais. Per šį pa va sa rį skelb tą ak ci ją „Lie­tu­viš­kas­ jur­gi­nas“ mo ki niai pa do­va no jo 250 jur gi nų ke rų. Ti ki mės, kad ru de nį jie vi si žy dės, ir džiaug si mės, tar si bū da mi pas se ne lę kai me. Mo kyk los ap­lin­ka,­ aikš­ty­nai,­ žai­di­mų­ aikš­te­lės­Ry­gos­mies­te­įver­tin­ti­I­vie­ta­tarp­vi­sų­Ry­gos­ben­dro­jo­la­vi­ni­mo­mo­kyk­lų. Už lai mė tą pre mi ją nu pirk tas trak to riu kas žo lei pjau ti.

Ma no me, kad tvar kin ga ap lin ka, šva­ra, šil tos ir gra žiai su tvar ky tos mo kyk los pa tal pos tu ri įta kos mū sų nuo tai kai, ke lia no rą ge rai mo ky tis, pui kiai elg tis. Vai kai tu ri su pras ti, kad mes juos my li me ir sten­gia mės jų gy ve ni mą da ry ti tur tin gą.

El­vy­ra­MA­TA­ČIŪ­NIE­NĖ

„Aš grį žau į mo kyk lą ir sa vo sko lą, kaip sa ko ma no tė vas, Lie tu vai ati da viau su kau pu. Ry gos lie tu vių vi du ri nė mo kyk la, ku rio je mes ir ku ria me, ir dir ba me, yra ne pa pras ta. Tai lie tu viš ka sa le lė“, – sa kė A. Trei ja.

10

Su­si­pa­žin­ki­me­–­Lie­tu­vos­mo­ky­to­jų­aso­cia­ci­jos

ŠIeK TIeK IS To rI joS...

Lie­tu­vos­che­mi­jos­mo­ky­to­jų­aso­cia­ci­jos­įkū­ri­mo­is­to­ri­ją­pa­pa­sa­ko­jo­R.­Ja­siū­nie­nė­–­aso­cia­ci­jos­ įkū­rė­ja­ ir­ il­ga­me­tė­ jos­pre­zi­den­tė:

„Il gus me tus Lie tu vos che mi jos mo ky­to jai pri klau sė Lie tu vos che mi kų drau gi­jai, ku ri bu vo tuo me ti nės So vie tų Są jun gos Dmit ri jaus Men de le je vo che mi kų drau­gi jos da lis. Lie tu vai atgavus ne pri klau­so mybę Lie tu vos che mi kų drau gi ja ta po sa va ran kiš ka. Idė ja che mi jos mo ky to jus su bur ti į sa va ran kiš ką aso cia ci ją ki lo 1992 m., da ly vau jant Es ti jos che mi jos mo ky to jų kas me ti nė je kon fe ren ci jo je. Ten pa ben dra vo me su Es ti jos che mi jos mo ky­to jų aso cia ci jos pre zi den tu pro fe so riu mi Ar­nė­Told­se­pu (Aarne Told sepp). Dar iki Lie tu vos ne pri klau so my bės at kū ri mo už megz ti ry šiai su Bal ti jos ša lių che mi jos mo ky to jais ne nu trū ko iki pat šių die nų. Lie tu vos che mi jos mo ky to jų aso cia ci ja bu vo įkur ta ir įre gist ruo ta LR tei sin gu mo mi nis te ri jo je 1995 m. Aso cia ci jos na riais ta po apie 90 pa čių ak ty viau sių Lie tu vos che mi jos mo ky to jų. Tais pa čiais me tais Lie tu vo je ap si lan kė Tarp tau ti nės gam tos moks lų aso cia ci jų ta ry bos (ICA SE) at sa­kin ga sis sek re to rius Dže­kas­Holb­ru­kas (Jack Holb ro ok) ir su pa žin di no Lie tu vos mo ky to jus su ICA SE or ga ni za ci jos tiks­lais bei veik la. Jam vie šint bu vo pa ra šy tas (vė liau ir pa ten kin tas) pa reiš ki mas, kad Che mi jos mo ky to jų aso cia ci ja no ri tap­ti ICA SE or ga ni za ci jos na re. Ak ty viai įsi jun gė me į ICA SE or ga ni zuo ja mus pro jek tus.“

R. Ja siū nie nei pa si trau kus iš ak ty vios veik los aso cia ci jos veik la šiek tiek su­stin go, nors ir bu vo iš lai ky ti tarp tau ti niai ry šiai. Ta čiau jau 2008 m. ru de nį Vil niaus pe da go gi nia me uni ver si te te su si rin kę ak ty viau si Lie tu vos che mi jos mo ky to jai nu spren dė, kad rei kia at nau jin ti ak ty vią aso cia ci jos veik lą. Iš rink ta nau ja ta ry ba, pre zi den te pa skir ta R. Damb raus kie nė, che mi jos mo ky to ja eks per tė iš Kau no.

jaU NU veI Kė Me...

Or ga ni za vo me tris di de lius ren gi nius (kiek vie na me iš jų da ly va vo dau giau kaip šim tas che mi jos mo ky to jų iš vi sos Lie tu vos):

vi suo ti nį su si rin ki mą ir kon fe ren ci­ •ją „Che­mi­jos­mo­ky­to­jo­ vaid­muo­

Che mi ja sun ki, bet be jos ne ga li...

Lie tu vos che mi jos mo ky to jų aso cia ci ja itin ak ty vi, veik li ir, svar biau sia, vie nin ga. Apie vi sa tai „Švie ti mo nau jie noms“ mie lai pa pa sa ko jo aso cia ci jos pre zi den tė Ri ta Damb raus kie nė, jos įkū­rė ja Re gi na Ja siū nie nė bei aso cia ci jos na riai – Lie tu vos che mi jos mo ky to jai.

ku­riant­ ir­ įgy­ven­di­nant­ ug­dy­mo­tu­ri­nį“ 2009 m. sau sio 31 d. Vil niaus Žir mū nų gim na zi jo je;res pub li ki nę me to di nę­prak ti nę kon­ •fe ren ci ją „Che­mi­jos­ug­dy­mo­tu­ri­nio­kai­ta.­Mo­ky­to­jo­vaid­muo­ug­dy­mo­tu­ri­nio­pla­na­vi­me“ 2010 m. va sa­rio 6 d. Vil niaus Sen va gės vi du ri nė je mo kyk lo je;se mi na rą­la bo ra to ri ją • „Be­ bai­mės­įgy­ven­di­na­me­at­nau­jin­tas­ vi­du­ri­nio­ug­dy­mo­che­mi­jos­pro­gra­mas“ 2010 m. lap kri čio 12 d. Kau no Alek­san dro Puš ki no vi du ri nė je mo kyk lo­je. Ga li my bę or ga ni zuo ti šį ren gi nį su tei kė Ug dy mo plė to tės cen tro (UPC) su reng tas da ly kų mo ky to jų ir va do vų aso cia ci jų rė mi mo pro jek tų kon kur sas.

Ne pa mir šo me gi lias tra di ci jas tu rin čio ben dra dar bia vi mo su Lat vi jos ir Es ti jos che mi jos mo ky to jais: 2009 m. or ga ni za­vo me tarp tau ti nį Bal ti jos ša lių che mi jos mo ky to jų se mi na rą „Bal­ti­jos­ša­lių­che­mi­jos­mo­ky­to­jų­pa­tir­ties­ sklai­da“. Jis vy ko Ruk lo je, Jo na vo je, Kė dai niuo se. Se mi na re da ly va vo vi sų tri jų Bal ti jos ša lių che mi jos mo ky to jai.

Aso cia ci jos de le ga ci ja da ly va vo tarp­tau ti nia me Bal ti jos ša lių che mi jos mo­ky to jų se mi na re „Che­mi­jos­mo­ky­mas­21­aja­me­am­žiu­je“.

Aso cia ci jos ta ry bos na riai ir pre zi den tė da ly va vo įvai rio se dis ku si jo se bei fo­ru muo se ben drų jų pro gra mų, mo ky to jų kva li fi ka ci jos to bu li ni mo ko ky bės ge ri­ni mo, ben dra dar bia vi mo ir ki tais klau­si mais, su si ti ko su LR Pre zi den te Da­lia­Gry­baus­kai­te.

Pa si ra šy tos ben dra dar bia vi mo su tar tys su tuo me ti niais Pe da go gų pro fe si nės rai­dos ir Švie ti mo plė to tės cen trais (da bar jų funk ci jas pe rė mė UPC), Vil niaus pe da go gi­nio uni ver si te to Gam tos moks lų fa kul te tu, Kau no pe da go gų kva li fi ka ci jos cen tru. Aso cia ci ja taip pat yra Lie tu vos na cio na­li nės UNES CO ko mi si jos ir UPC part ne rė pro jek te „Mo­kyk­la­at­vi­ra­kū­ry­bai“.

Aso cia ci jos ta ry ba ini ci ja vo vi du ri nio ug dy mo che mi jos ben drų jų pro gra mų ir bran dos eg za mi nų pro gra mos pro jek tų svars ty mą. Per nai Lie tu vos che mi jos mo­ky to jų aso cia ci ja da ly va vo UPC skelb ta me da ly kų mo ky to jų ir va do vų aso cia ci jų rė mi mo pro jek tų kon kur se, skir ta me pa­ko re guo tų vi du ri nio ug dy mo ben drų jų pro gra mų pro jek tų ap ta ri mui bei pa si ren­

gi mui dieg ti, ir pa ren gė pro jek tą „Be bai­mės įgy ven di na me at nau jin tas vi du ri nio ug dy mo che mi jos pro gra mas“. Pro jek to ren gi nys – se mi na ras­la bo ra to ri ja – vy­ko per nai Kau ne, Alek san dro Puš ki no vi du ri nė je mo kyk lo je, tal ki nant Kau no pe da go gų kva li fi ka ci jos cen trui. Lek to riai Ro lan das Meš kys ir Ri­man­tas­Rau­do­nis su pa žin di no che mi jos mo ky to jus su nau­jai įtrauk tų į vi du ri nio ug dy mo che mi jos pro gra mos pro jek tą te mų te ori niais as pek­tais, moks lo ir tech no lo gi jų nau jie no mis.

Šių me tų va sa rį kar tu su bio lo gi jos ir ge og ra fi jos mo ky to jų aso cia ci jo mis pa si­ra šė me krei pi mą si į LR Sei mo Švie ti mo, moks lo ir kul tū ros ko mi te to pir mi nin ką Va­len­ti­ną­ Stun­dį, švie ti mo ir moks lo mi nist rą Gin­ta­rą­ Ste­po­na­vi­čių, ap lin­kos mi nist rą Ge­di­mi­ną­Kaz­laus­ką­dėl: „...bū­ti­no­ ir­ pri­va­lo­mo­ su­mo­kė­ji­mo­už­ gam­ta­moks­li­nio­ ir­ ap­lin­ko­ty­ri­nio­ug­dy­mo­ba­zės­mo­kyk­lo­je­kū­ri­mą,­ la­bo­ra­to­ri­nių,­prak­ti­nių­ir­ki­tų­ti­ria­mų­jų­dar­bų­ or­ga­ni­za­vi­mą­ ir­ vyk­dy­mą­bei­raš­to­dar­bų­tai­sy­mą­[...]­gam­tos­moks­lų­ir­ge­og­ra­fi­jos­mo­ky­to­jams.­ [...]­pa­pil­dy­ti­2012­m.­Ben­drų­jų­ug­dy­mo­pla­nų­73­straips­nį:­„Kla­sė­į­gru­pes­da­li­ja­ma­šiems­ da­ly­kams­mo­ky­ti:­ bio­lo­gi­jai,­che­mi­jai­ ir­ ge­og­ra­fi­jai­per­prak­ti­nius­dar­bus,­ jei­kla­sė­je­mo­ko­si­ne­ma­žiau­kaip­21­mo­ki­nys...“ Į kai ku riuos krei­pi me si iš dės ty tus pa siū ly mus jau bu vo at si žvelg ta.

da Bar TIS Ir aT eI TIS...

Šių me tų pa va sa rį aso cia ci ja vėl da ly va­vo UPC or ga ni zuo ta me da ly kų mo ky to jų ir va do vų aso cia ci jų rė mi mo pro jek tų kon kur se bei lai mė jo fi nan sa vi mą pro­jek tui „Ko­ky­biš­ki­ pla­nai­ –­ sėk­min­go­at­nau­jin­tų­vi­du­ri­nio­ug­dy­mo­che­mi­jos­pro­gra­mų­įgy­ven­di­ni­mo­ga­ran­tas“. Per pro jek tą 10–12 ak ty viau sių ir la biau siai

R. Dambrauskienė

11

Mus ras ite in ter ne te www.sac.smm.lt, http://portalas.emokykla.lt (Elektroniniai leidiniai)

pa ty ru sių Lie tu vos che mi jos mo ky to jų aso cia ci jos na rių ko man da, dirb da ma gru pė se 2–3 die nas, pa rengs il ga lai kius, trum pa lai kius te mi nius, at ski rų pa mo kų pla nus bei su dė tin ges nių už duo čių pa vyz­džius, pa dė sian čius sėk min gai įgy ven din ti at nau jin tą vi du ri nio ug dy mo che mi jos pro gra mą. Dar bui gru pė se va do vaus che mi jos mo ky to jai, tu rin tys kon sul tan tų dar bo pa tir tį.

Ple čia mi ry šiai su pra mo ni nin kais ir uni ver si te tais.

Ru de nį vyks tęs ti nis pro jek to „Be bai­mės įgy ven di na me at nau jin tas vi du ri nio ug dy mo che mi jos pro gra mas“ se mi na ras „Į­kom­pe­ten­ci­jas­orien­tuo­to­ver­ti­ni­mo­ir­ įsi­ver­ti­ni­mo­kū­ri­mas­bei­ tai­ky­mas­che­mi­jos­pa­mo­ko­se“, kva li fi ka ci nis se­mi na ras che mi jos mo ky to jams „Vi­zu­a­li­za­ci­jos­tai­ky­mas­che­mi­jos­pa­mo­ko­se:­psi­cho­lo­gi­niai,­edu­ka­ci­niai­ir­so­cia­li­niai­as pek tai“. Rug pjū tį vy ko tra di ci nis Bal­ti jos ša lių che mi jos mo ky to jų se mi na ras Es ti jo je.

Mo ky to jai apie Lie tu vos che mi jos mo ky to jų aso cia ci ją...

Ką ak cen tuo tu mė te pri sta ty da mi Che mi jos mo ky to jų aso cia ci ją?

Ak cen tuo tu me aso cia ci jos pa gal bą ša lies mo ky to jams ir mo ki niams. Džiau­gia mės kva li fi ka ci jos kė li mo ren gi niais, ak ty viu da ly va vi mu svars tant do ku men­tų pro jek tus, plė to jant ben dra dar bia vi mą tarp re gio nų, me to di nės me džia gos bei me to di nių re ko men da ci jų ren gi mą ir t. t. Taip pat mo ky to jų tar pu sa vio drau giš ką ben dra vi mą ir ben dra dar bia vi mą, kū ry biš­ku mą, ini cia ty vu mą, ak ty vų da ly va vi mą aso cia ci jos veik lo je...

Ko kia Che mi jos mo ky to jų aso cia ci jos veik la ir reikš mė Lie tu vos mo kyk loms?

Įgy ven di nant at nau jin tas ug dy mo pro g­ra mas mo ky to jui itin svar bi me to di nė ir

da ly ki nė pa gal ba. Taip pat ga li my bė da ly­

tis ge rą ja pa tir ti mi, skleis ti nau jau sią

in for ma ci ją aso cia ci jos tin kla la py je, puo­se lė ti tarp tau ti nius ry šius ir t. t.

Koks aso cia ci jos ben dra dar bia vi mas su už-sie niu? Ar vyk do te ben drus pro jek tus? Ką tei kia tarp tau ti nis ben dra dar bia vi mas?

Esa me ICA SE na riai. Jau dau giau kaip tris de šimt me čius tę sia si ben dra dar bia­vi mas su Lat vi jos ir Es ti jos che mi jos mo ky to jais. Kas met vyks ta tri jų Bal ti jos vals ty bių che mi jos mo ky to jų ben dri se­mi na rai vis ki to je ša ly je. In for ma ci jos sklai­da­–­ne­įkai­no­ja­ma­pa­tir­tis.

Su ko kio mis pro ble mo mis su si du ria Che mi jos mo ky to jų aso cia ci jos na riai?

Dau gu ma aso cia ci jos ren gi nių vyks ta di džiuo siuo se mies tuo se. Pro ble ma – at­vyk ti. Rei kė tų or ga ni zuo ti dau giau ren­gi nių re gio nuo se (tai pri klau so ir nuo re gio nų mo ky to jų ak ty vu mo).

Ką ma no te apie at nau jin tas ben drą sias ugdy-mo pro gra mas?

Kai kas kal ba, kad che mi jos mo ky to jai bi jo nau jo vių. No ri me pa brėž ti, jog jie bi jo ne nau jo vių, o bū ti pa lik ti be pa gal­bos įgy ven di nant at nau jin tas pro gra mas. Pro ble mų nemažai: at nau jin to se pro gra­mo se li ko daug dis ku tuo ti nų klau si mų. Jos ne pa leng vė jo, ir net gi bu vo įtrauk ta daug nau jos me džia gos; pras ti da ly ko va do vė­liai (ne ati tin kan tys at nau jin tų pro gra mų), nė ra kny gų mo ky to jui, už duo čių, tes tų, kon tro li nių dar bų ba zės (duo me nų ban ko); ak tu a li la bo ran to pro ble ma. At nau jin tų pro gra mų įgy ven di ni mas ne ga li mas be prak ti kos, la bo ra to ri nių dar bų, eks pe ri­men to. Mo ky to jas ne ga li nu dirb ti vi sų dar bų: su pla nuo ti pa mo ką, pa reng ti jai me džia gą, pa ruoš ti che mi nes me džia gas, tir pa lus, po dar bo su tvar ky ti prie mo nes, iš plau ti in dus ir t. t.; bū ti na at nau jin ti ka bi ne tų ma te ria li nę ba zę. No rint įgy­ven din ti pro gra mas che mi jos ka bi ne tai tu ri bū ti ap rū pin ti in for ma ci nių tech no­lo gi jų prie mo nė mis, la bo ra to ri ne įran ga ir re a gen tais.Pa­mo­ka­ne­pa­si­keis,­jei­ne­bus­iš­spręs­

ta­bent­da­lis­mi­nė­tų­pro­ble­mų.

IŠ Pa TIr TIeS...

Pra ėju sių me tų gruo džio 2–4 d. Lie tu vos che mi jos mo ky to jų aso cia ci jos de le ga ci ja vie šė jo Lat vi jo je. Ry go je ir Vent spi ly je vy ko tra di ci nis Bal ti jos ša lių che mi jos mo­ky to jų se mi na ras. Ry go je ko le gos lat viai pa si da li jo pa tir ti mi, kaip vyks ta pro jek to „Gam tos moks lai ir ma te ma ti ka“ įgy­ven di ni mas. Ver tin ga lat vių pa tir tis, kaip dir ba ma su ren gia mais che mi jos pro gra mų pro jek tais, ko kia pa gal ba tei kia ma mo­ky to jams ir kaip tiks lin gai bei ra cio na liai pa nau do ja mi Eu ro pos Są jun gos pi ni gai ug dy mo pro ce sui to bu lin ti. Lat vių įgy­ven di na mas Eu ro pos so cia li nio fon do pro jek tas „Gam tos moks lai ir ma te ma ti ka“ pri pa žin tas ge riau siu ir ra cio na liau siu. Jo es mė – pro gra mos (tiek pa grin di nio, tiek vi du ri nio ug dy mo) ren gia mos da li mis. Pro jek tai ke liau ja į mo kyk las, mo ky to jai juos iš ban do prak tiš kai, ra šo sa vo pa­sta bas. Re zul ta tas – pro gra mos su vi su pa gal bos mo ky to jui pa ke tu – nuo me to­di nių re ko men da ci jų iki pa mo kų pla nų, už duo čių ir ver ti ni mo pa vyz džių. Be to, pui kiai įreng ti gam tos moks lų ka bi ne tai (jau 230 mo kyk lų). Pro jek tas vyk do mas nuo 2005 m.

Iš mo ky to jų min čių...

Šian die ni nis che mi jos mo ky to jas – koks jis?„Mo ky to jas – pro fe si jų kon glo me ra tas:

psi cho lo gas, sce na ris tas, re ži sie rius, ak to­rius, moks li nin kas, po li ti kas...“

„Ino va ty vus, kū ry biš kas, bet pri vers tas dirb ti su ta ry bi ne ma te ria li ne ba ze“.

„Kū ry bin ga, iš ra din ga as me ny bė. Ieš­kan ti nau jo vių, ku rio mis bū tų ga li ma su do min ti mo ki nius...“

Koks aso cia ci jos šū kis ar šiaip mėgs ta ma fra zė, jei to kią tu ri te?

Kol kas aso cia ci ja šū kio ne tu ri. Bet ga­lė tų bū ti vie nas iš šių: „Mo ky to jau, stumk mo ki nį į prie kį, kad tu rė tum iš ko pa si mo­ky ti“; „Vi si skir tin gi – vi si ly gūs“; „Che­mi ja sun ki, bet be jos gy ven ti ne ga li!“

Auš­ra­ŽI­DŽIŪ­NIE­NĖ

Vyr. redaktorė Zina RIMGAILIENĖ (tel. 264 9455, el. p. – zina.rimgailiene@sac.smm.lt); korespondentės: Lina ŠEPETYTĖ (tel. 264 9468), Elvyra MATAČIŪNIENĖ, Aušra ŽIDŽIŪNIENĖ (tel. 264 9467); maketuotoja Eglė LESNIAUSKIENĖ (tel. 264 9469).

Pa ta rė jai: Vaidas Bacys, švietimo ir mokslo viceministras, Ri ta Du ky nai tė, ŠMM Stra te gi nių programų biuro ve dė jo pa va duo to ja, Aida Janionytė, ŠMM Komunikacijos skyriaus vedėja, Jū ra tė Vil kon čie nė, Vil niaus miesto sa vi val dy bės Švie ti mo organizavimo posky rio vy riau sio ji spe cia lis tė, Li nas Va sa re vi čius, Vil niaus Je ru za lės vi du ri nės mo kyk los di rek to rius, Jū ra tė Šač ku tė, Vil niaus Žir mū nų gim na zi jos is to ri jos mo ky to ja.

Redakcijos adresas: ŠMM Švietimo aprūpinimo centras, Geležinio Vilko g.12, 01112 Vilnius. Įm. k. 190995938, a. s. LT057044060001441913 AB SEB bankas, b. k. 70440.Telefaksas (8 5) 264 9468, el. p. – infoleid@sac.smm.lt.Adresas internete – www.sac.smm.lt.Spausdino UAB „Petro ofsetas“. Tiražas – 3150 egz.

InformacInIs leIdInys

ŠVIETIMO NAUJIENOS

Ar tai įma no ma? „Ži no ma, – sa kė švie ti mo ir moks lo vi ce mi nist ras Vai das Ba cys. – Lie tu vo je jau tu ri me sėk min gų ban dy mų, kaip be mi li jo ni nių in ves ti ci jų, per itin trum pą lai ką mo kyk los ir dar že­liai ga lė tų įsi reng­ti, t. y. iš si nuo mo ti, pa pil do mas pa tal­pas. Tai „Cra mo“. Ap sa lu sia šir di mi nuo įspū din gos ir bran gios Bal sių mo­kyk los va žiuo ja me į „Sau­lės­go­jų“, tarp­tau ti nį vai kų ug dy­mo cen trą­dar že lį, esan tį tik ro kai mo ap lin ko je, prie Pa­vil nio. (Au to mo bi liu nuo Vil niaus cen tro jį ga li ma pa siek ti per 10–15 mi nu čių). Per šią trum pą iš vy ką ne tik „Švie ti mo nau jie nos“, bet ir Kau no vi ce me ras Po­vi­las­Ma­čiu­lis, ku ris yra jau­niau sias per vi są Lie tu vos is to ri ją Kau no vi ce me ras ir to dėl ryž tin gai ima si mies to mo kyk lų re no va ci jos ti kė da mas, kad bu vę ko rup ci jos skan da lai ne be ga li pa si kar to ti, su ži no stul bi nan čiai pa trauk lių da ly kų. Juos ga li ma ap sa ky ti taip: pa sau ly je yra su kur tos mo du li nės pa tal pos, pri tai ky tos kon kre tiems po rei kiams. Ka dan gi mo­kyk lo se ir dar že liuo se mo ki nių skai čius ga li kis ti per itin trum pą lai ką, „Cra mo“ siū lo ke le tą mo kyk loms pri tai ky tų mo­

du li nių pa tal pų. Tai erd vios ir švie sios, ge rai vė di na mos kla­sės. Jos ga li bū­ti įren gia mos su bal dais ar be jų. Ga li ma įreng ti pla čius įė ji mus, erd vius ko ri do­rius, skir tus di­de liam mo ki nių srau tui. Ku riant

pa tal pas dar že liams di de lis dė me sys bu vo skir tas vė di ni mo ir šil dy mo sis te moms. Ka dan gi stan dar ti zuo ti mat me nys ati tin­ka stan dar ti nį trans por tuo ja mo kro vi nio dy dį, jas leng va per vež ti. Kon struk ci ją su da ro 4 me ta li nės at ra mos, vi sas sie nas ga li ma su mon tuo ti ar ba iš mon tuo ti ku riant įvai rius in ter je ro pla no va rian tus. Pa tal pų mat me nys – 9x3. Šios mo du li nės pa tal pos su tei kia ga li my bę pa di din ti pa sta to erd­vę, pa keis ti jo pla ną, pa pil dy ti mo kyk las nau jo mis kla sė mis. Jas ga li ma su mon tuo ti at ski rai ar ba pri jung ti prie esa mų pa sta tų, su mon tuo ti dviem aukš tais, ku riuos jun gia

vių­vo kie čių, lie tu vių­an glų) ir dė me sys ap lin kai bei eko lo gi jai. Dar že lio pa sta tą sau lė ap švie čia iš tri jų pu sių, o iš ket vir­tos – miš kas).

Tai gi, pa dau gė jus vai kų, be to, šį rug sė jį at ver čiant nau ją veik los pus la pį, ku riant Pra­džios­mo­kyk­lą­ug­dy­mo­si­ na­mus pri rei kė ir nau jų pa tal pų.

Pra­džios­mo­kyk­los kon cep ci ja re mia si Ho var do Gard ne rio (Ho ward Gard ner) in­te lek tų įvai ro vės te ori ja, anks ty vo jo už sie­nio kal bų mo ky mo si tęs ti nu mu, ug dy mo si pro ce są or ga ni zuo jant „pa si nė ri mo į kal­bą“ me to dais. Ap lin ka čia su vo kia ma kaip ypač reikš min gas ug dy mo si ele men tas. Ug dy mo(si) lai kas ne skai do mas for ma­lio mis 35/45 min. pa mo ko mis, pro ce sas ap ima vi są die ną ir yra or ga ni zuo ja mas in teg ruo tos veik los blo kais, ku rių truk mę ir dar bo bei po il sio pe ri odų kai tą le mia vai kų ak ty vu mas, su si do mė ji mas ir kt. Ver ti ni mas grin džia mas port­fo­lio (seg­tu vo) sis te ma, t. y. as me ni nės pa žan gos fik sa vi mu; da lis ug dy mo si veik los per ke­lia ma „į pa sau lį“, už mo kyk los sie nų.

Zi na RIM­GAI­LIE­NĖ

iš ori niai laip tai. Nuo mos lai ko tar pis pa­pras tai yra nuo vie ne rių iki tre jų me tų, ta­čiau nau do tis pa tal po mis ga li ma ir il giau. Mo du li nės pa tal pos ge rai at lai ko at šiau rias Suo mi jos oro są ly gas, tad ti kė ti na, kad ne nu vils ir per Lie tu vos žie mas.

Nuo kal ne lio prieš „Sau lės go jų“ pa­ma tė me „sta ty bas“ iš to li: kra nas kė lė kaž ką pa na šaus į di džiu lį kon tei ne rį. Kol su si pa ži no me su šios švie ti mo įstai gos di­rek to re Lai­ma­Si­ru­tie­ne, per pen kio li ka mi nu čių kla sė bu vo vie to je, ir mums net lei do už si ka ba ro ti į vi dų. Di rek to rė sa kė, kad apie šią įstai gos pa tal pų pra plė ti mo ga li my bę pir mie ji pra kal bo tė vai. (La bai ne si gi li nant ga li ma pa mi nė ti po rą „Sau­lės go jaus“, ku riam šie met jau sep ty ne ri, iš skir ti nu mų: anks ty vas už sie nio kal bų mo ky ma sis dvi kal bė se gru pė se (lie tu­

Mo kyk la per dvi sa vai tes

Renatos Česnavičienės nuotraukos

Vaidas Jurgelėnas, UAB „Cramo“ produktų grupės vadovas, P. Mačiulis ir L. Sirutienė