Upload
others
View
19
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
LIETUVIŲ KALBOS IR
LITERATŪROS BRANDOS
EGZAMINAS 2013 m.
Doc. dr. Zita Nauckūnaitė
UPC Kalbų ir meninio ugdymo poskyrio vedėja
LR Seimo Švietimo, mokslo ir
kultūros komiteto posėdis
2011-06-28
Lietuvių kalbos ir literatūros BE specifika
Bendras
MOKYKLINIS VALSTYBINIS
privalomas
EGZAMINO TIKSLAI (1)
•įvertinti mokinių bendrąjį raštingumą – gebėjimus sukurti rišlų argumentuotą tekstą laikantis taisyklingos kalbos reikalavimų
•Įvertinti mokinių bendruosius gebėjimus spręsti problemas, analizuoti, interpretuoti, vertinti
•įvertinti mokinių gebėjimus remtis lietuvių kalbos ir literatūros programos žiniomis ir kultūrine patirtimi
EGZAMINO TIKSLAI (2)
• įvertintus mokinių pasiekimus palyginti
su nustatytais standartais
• sudaryti galimybes mokykloms ir kitiems
socialiniams partneriams analizuoti
lietuvių kalbos ir literatūros mokymo(si)
veiksmingumą
1 samprotavimo rašinys + 3 autoriai
2 samprotavimo rašinys + 3 autoriai
1 literatūrinis rašinys + 3 autoriai
2 literatūrinis rašinys + 3 autoriai
VBE MOKINYS RENKASI –
– iš 4 formuluočių ir 12 autorių
1 samprotavimo rašinys + 4 autoriai + nukreipiamieji klausimai
2 samprotavimo rašinys + 4 autoriai
+ nukreipiamieji klausimai
1 literatūrinis rašinys + 4 autoriai + nukreipiamieji klausimai
2 literatūrinis rašinys + 4 autoriai + nukreipiamieji klausimai
MBE MOKINYS RENKASI –
– iš 4 formuluočių ir 16 autorių
Samprotavimo ir literatūrinio rašinio
skirtumai
• samprotavimo
objektas –
problema
• tikslas –
išsiaiškinti
(išspręsti)
problemą
• literatūrinio
rašinio objektas –
literatūra
• tikslas – pateikta
tema interpretuoti
autoriaus(-ių)
kūrybą
LITERATŪRINIS
RAŠINYS
SAMPROTAVIMO
RAŠINYS
Rėmimosi literatūra lyginimas
VBE – 4 rašymo užduotys
1. Samprotavimo rašinys:
• mokinys renkasi iš dviejų temų, kurias atskleisti
reikalaujama analizuojant pilietines, egzistencines,
pasaulėvokines ir pan. problemas;
• analizę privalu susieti su pasirinkto vieno iš nurodytų
autorių kūryba, literatūriniais (kultūriniais) kontekstais ir
asmenine (kultūrine, visuomenine, emocine) patirtimi.
2. Literatūrinis rašinys:
• mokinys renkasi iš dviejų temų, kurias atskleisti
reikalaujama analizuojant kūrinius ir jų kontekstus;
• privalu rašyti apie dviejų autorių kūrybą: vieną autorių
pasirinkti iš nurodytų, kitą programinį autorių pasirinkti
savo nuožiūra.
VBE UŽDUOTIES PAVYZDYS (1)
Parašykite samprotavimo rašinį tema „Ar asmens vertybes ir pasirinkimą nulemia istorinis laikas?“
• Analizuojant šią problemą privalu remtis
vieno iš nurodytų trijų autorių kūryba,
literatūriniais (kultūriniais) kontekstais ir
asmenine (kultūrine, visuomenine,
emocine) patirtimi.
• Autoriai pasirinkimui: V. Krėvė, S. Nėris,
A. Škėma.
VBE UŽDUOTIES PAVYZDYS (2)
Parašykite literatūrinį rašinį tema „Kaip
rašytojai gina žmogaus orumą?“
• Rašydami remkitės dviem autoriais: vienu
iš nurodytų trijų ir savo nuožiūra pasirinktu
kitu programiniu autoriumi.
• Autoriai pasirinkimui: K. Donelaitis, B.
Sruoga, J. Aputis.
MBE – dvi rašymo užduotys 1. Samprotavimo rašinys:
• mokinys renkasi iš dviejų temų, kurias atskleisti reikalaujama aptariant pilietines, egzistencines, pasaulėvokines ir pan. problemas;
• pateikiami 3 nukreipiamieji klausimai;
• rašant privalu remtis vieno iš nurodytų autorių kūryba, literatūriniais (kultūriniais) kontekstais ir asmenine (kultūrine, visuomenine, emocine) patirtimi.
2. Literatūrinis rašinys:
• mokinys renkasi iš dviejų temų, reikalaujančių literatūros kūrinio aptarimo;
• pateikiami 3 nukreipiamieji klausimai;
• privalu rašyti apie vieno iš nurodytų autorių kūrybą; galima ją sieti ir su kitais laisvai pasirinktais programiniais kūriniais.
MBE UŽDUOTIES PAVYZDYS (1)
Parašykite samprotavimo rašinį tema „Ar žmogui svarbu turėti namus?“
• Aiškindamiesi šią problemą remkitės pasirinktu
privalomos literatūros kūriniu ir tinkamu kontekstu;
galite remtis ir asmenine patirtimi.
Jums gali padėti šie klausimai (temą galite plėtoti ir kitaip):
1. Daugelio rašytojų (ir apskritai menininkų) kūryboje svarbią vietą
užima vaikystės, gimtinės, namų temos. Kaip manote, kodėl?
2. Kuo svarbūs namai kūrinyje, kurį pasirinkote aptarti?
3. Galima manyti, jog moderniame pasaulyje žmogui nebėra svarbus
prisirišimas prie vienos vietos, dėl to namų reikšmė šiandien
nublankusi, tarsi nebetekusi svarumo. Kuo remdamiesi pritartumėte
šiam teiginiui, kokie argumentai leistų jį paneigti?
MBE UŽDUOTIES PAVYZDYS (2)
Parašykite literatūrinį rašinį tema „Namų reikšmė lietuvių literatūroje“.
• Rašydami remkitės bent vienu iš šių autorių: J.
Biliūnas, J. Tumas-Vaižgantas, J. Aputis, Just.
Marcinkevičius.
Jums gali padėti šie klausimai (temą galite plėtoti ir kitaip):
1. Kiek dėmesio jūsų pasirinktame kūrinyje skirta namų erdvei, jos
aprašymui?
2. Kokį vaidmenį nagrinėjamo kūrinio veikėjų gyvenime vaidina namai,
kaip su jais susijusi žmogaus veikla / saviraiška / mintys /
prisiminimai / gyvenimo planai ir pan.?
3. Kaip namų tema Jūsų pasirinktame kūrinyje padeda atskleisti
pagrindinę kūrinio mintį, kokia ji?
Kaip atsižvelgta į mokinius iš
tautinių mažumų mokyklų?
Kaip atsižvelgta į mokinius iš tautinių mažumų mokyklų?
1. Supaprastinta egzamino struktūra ir pailginta trukmė.
.
Lietuvių valstybinės kalbos
brandos egzaminų programa
(2006 m.)
2013 m. bendro BE
projektas
Skaitymas – 50 min.
Rašymas (500–600 žodžių)
Kalbos vartojimas – 50 min.
Rašymas – 100 min. (250–300 žodžių)
Bendra trukmė – 3 val. 20
min.
Trukmė – 4 val. (240 min.)
Kaip atsižvelgta į mokinius iš tautinių mažumų mokyklų?
2. Išlaikyta to paties pobūdžio rašymo užduotis
Lietuvių valstybinės kalbos BE rašymo užduotis visada
reikalavo remtis lietuvių grožine literatūra! Pvz.:
Rašinys „Svarbu visada išlikti oriam“
Straipsnis „Grožinė literatūra – šaltinis Lietuvos kultūrai pažinti“
• patvirtinkite arba paneikite pasirinktą teiginį;
• grįsdami savo mintis, remkitės lietuvių grožine literatūra; be šio šaltinio,
dar galite remtis ir kitais: kitų tautų grožine literatūra, filmais,
spektakliais, visuomenės gyvenimo realijomis;
• sugalvokite patrauklų, rašinio pagrindinę mintį atitinkantį pavadinimą.
http://www.egzaminai.lt/failai/2049_Lietuviu_v_k_VBE_pagr_2011.pdf
http://www.egzaminai.lt/failai/1042_uzduotys_2009_VBE_liet_k_valst.pdf
Kaip atsižvelgta į mokinius iš tautinių mažumų mokyklų?
3. Leista naudotis žodynais
• aiškinamaisiais
• dvikalbiais
4. LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS BRANDOS EGZAMINO
PROGRAMA nurodo:
22. Kalbos taisyklingumo normų aprašas kandidatų iš
mokyklų tautinės mažumos mokomąja kalba
darbams vertinti pereinamuoju laikotarpiu yra
nustatomas pagal Nacionalinio egzaminų centro
tyrimų duomenis ir skelbiamas svetainėje www.nec.lt
iki 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. lapkričio 15 d.
Kaip atsižvelgta į mokinius iš tautinių mažumų mokyklų?
Lietuvių valstybinės kalbos BE
programa (2006 m.) 2013 m. bendro BE projektas
Turinys 20 proc. Turinys ir struktūra
40 proc. Struktūra 20 proc.
Gramatika 20 proc. Kalbos taisyklingumas (gramatika ir leksika; rašyba ir
skyryba) 35 proc. Rašyba ir skyryba
20 proc.
Žodynas, stilius
20 proc.
Teksto raiška (stilius; formalioji
struktūra) 25 proc.
5. Išlaikyta panaši teksto rašymo kriterijų svarba
LKL VBE KRITERINIS VERTINIMAS
1. Rašinys vertinamas
taškais pagal
nustatytus
kriterijus:
turinys,
kalba,
raiška.
2. Rezultatų
interpretacija –
kriterinė: lieka
realus surinktų
taškų skaičius,
t.y. nežengiamas
norminimo
žingsnis.
Kadangi norminis modelis neteikia
konkrečios informacijos
apie mokinių pasiekimus,
sparčiai populiarėja
kriterijais grįstas vertinimas.
www.esec.vu.lt/lt/public/Didaktinis%20testavimas.ppt
Kriterinio kalbų vertinimo rengimas
Vadovaujantis VU BP nustatytais pasiekimų
lygiais, kurie parodo, kokių rezultatų tikimasi,
1) apibrėžiami kriterinio vertinimo lygiai
(minimalusis, pagrindinis, aukštesnysis);
2) sudaroma vertinimo skalė;
3) suformuluojami vertinimo kriterijai, su
kuriais bus lyginami mokinių mokymosi
rezultatai.
Kriterinio vertinimo skalė
Lygis APIBRĖŽIMAS
III 10 Puikiai – išsiskirianti atliktis, atitinkanti III lygio
kriterijus
II
9 Labai gerai
8 Gerai
7 Vidutiniškai – atliktis, tiesiogiai atitinkanti II lygio
kriterijus
I
6 Patenkinamai
5 Silpnai
4 Labai silpnai – atliktis, tiesiogiai atitinkanti I lygio
kriterijus
0 – Nepatenkinamai – atliktis, neatitinkanti I lygio
kriterijų
Svarbios nuostatos
• Prieš pradedant darbą turi būti aišku, kokiais kriterijais remiantis bus priimami sprendimai apie kandidatų pasiekimus.
• Įvertinimą reikia susieti su mokymosi tikslais – aukščiausias įvertinimas rašomas tada, kai pasiekti visi numatyti mokymo(si) tikslai.
• Tikslūs kriterijai padidina tikimybę, kad skirtingi vertintojai įvertins vienodai.
Žr. Mokymosi pasiekimų vertinimas , VDU.
http://salpro.salpaus.fi/tes/CD-rom/pdf/training_module_lt.pdf
Kuo kriterinis vertinimas palankus
mokiniams?
Esant kriteriniam vertinimui
kandidatai patenka į iš anksto
apibrėžtą skalę pagal egzamino
rezultatus.
Vertinimo tipų lyginimas
Pagal
įvertinimo
būdą
Pagal tikslą
Apibendrinamasis (konstatuojamasis)
Formuojamasis (ugdomasis)
Norminis • Įvertinti lyginant vienus su kitais
• Išrikiuoti, ranguoti, reitinguoti
• Atrinkti
• Atsiskaityti
• Skatinti norą konkuruoti
Kriterinis • Pasiekimų lygiui nustatyti
• Pažangai matuoti
• Atsiskaityti
• Sertifikuoti
• Ugdymo programoms tobulinti
• Mokymuisi tobulinti
• Mokytojo atliekamam
vertinimui tobulinti
• Mokymui tobulinti
Visuotinis mokinių pasiekimų vertinimas: lūkesčiai, nauda ir pavojai. ŠMM, 2006, p. 3.
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pr_analize/Pasiekimu_vertinimas.pdf
Norminio vertinimo paradoksai
• Norint išrikiuoti vertinamuosius, jų pasiekimai turi būti
skirtingo lygio – taip skatinama diferenciacija ir žemų
pasiekimų tolerancija.
• Rikiuojant vertinamuosius, neišvengiamai skiriamos
pirmos ir paskutinės vietos, nors atotrūkis tarp jų gali būti
vos pastebimas.
• Jei bendras pasiekimų lygis žemas, net ir aukščiausios
vietos rangų lentelėje nereiškia, kad pasiektas
pageidaujamas kompetencijos lygis.
• Vertinant norminiu būdu mokinys negali pagerinti savo
rezultatų, nes nežino, kiek turi pasiekti norėdamas
atsidurti sąrašo viršuje.
Visuotinis mokinių pasiekimų vertinimas: lūkesčiai, nauda ir pavojai. ŠMM, 2006, p. 3. http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pr_analize/Pasiekimu_vertinimas.pdf
Kriterijais pagrįsto testavimo trūkumai
• sudėtinga apibūdinti kokybės kriterijus;
• formuluojant kriterijus sunku juos susieti su
mokymo tikslais ir numatomais mokymosi
rezultatais;
• ne kiekviena žinojimo sritis vienodai lengvai
pasiduoda formalizacijai, t. y. matuojamų kriterijų
žodiniam apibūdinimui.
www.esec.vu.lt/lt/public/Didaktinis%20testavimas.ppt
Kriterijais pagrįsto testavimo privalumai
• galima įvertinti mokinio pasiekimus, nustatyti, kokių žinių
įgijo, kokias kompetencijas išplėtojo;
• leidžia nustatyti studijuoto dalyko supratimą, išmanymą;
• sudaro mokiniams galimybes rinktis jų gebėjimus ir galias
atitinkančius mokymo kursus ir užduotis;
• teikia informacijos apie ugdymo turinio tinkamumą ir
taikomų mokymo(si) metodų veiksmingumą;
• teikia informacijos apie mokinių pažangą, padeda
išryškinti spragas ir mokymosi problemas;
• skatina mokinius bendradarbiauti, ne konkuruoti.
www.esec.vu.lt/lt/public/Didaktinis%20testavimas.ppt
Vertinimo būdas priklauso nuo švietimo
sistemos filosofijos (1)
• Norminis vertinimas
patogus sistemoms,
kuriose lygybė
suprantama kaip
visiems vienodas
mokymosi laikas, kurio
pabaigoje mokiniai
skiriasi pagal išmokimo
kiekį ar lygį.
• Kriterinis vertinimas
reikalingas sistemoms,
kurios aiškiai apibrėžia
pageidaujamus
mokymosi rezultatus
(žinias, gebėjimus ar
kompetencijas).
Visuotinis mokinių pasiekimų vertinimas: lūkesčiai, nauda ir pavojai. ŠMM, 2006, p. 3.
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pr_analize/Pasiekimu_vertinimas.pdf
Vertinimo būdas priklauso nuo švietimo
sistemos filosofijos (2)
• Norminis vertinimas
patenkina poreikį
rūšiuoti, ranguoti.
• Lyginant su kriteriniu,
norminį vertinimą
paprasčiau atlikti, o jo
rezultatai lengviau
suprantami
nespecialistų.
• Kriterinio vertinimo
galimybės priklauso nuo
pageidaujamų rezultatų
aprašymo.
• Jo įvedimas skatina
tobulinti ugdymo
pasiekimų standartus,
kurti pasiekimų skales.
• Šis vertinimo būdas yra
naudingas ugdant.
Visuotinis mokinių pasiekimų vertinimas: lūkesčiai, nauda ir pavojai. ŠMM, 2006, p. 3.
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pr_analize/Pasiekimu_vertinimas.pdf
MOKINIŲ GEBĖJIMŲ GRUPĖS
Ką mokiniai turi gebėti laikydami
LKL brandos egzaminą
MOKINIŲ GEBĖJIMŲ GRUPĖS
Dalyko žinias ir supratimą mokinys parodo, kai:
• aptaria nurodytų autorių kūrinius, kultūrinį istorinį, biografinį ar meninį kontekstą;
• paaiškina svarbiausius lietuvių literatūros ir kultūros reiškinius;
• pateikia pavyzdžių iš programoje nagrinėtų laikotarpių literatūros ir istorinio kultūrinio konteksto;
• aptaria, kuo (ar) aktualūs nurodytų autorių kūriniai;
• tinkamai vartoja literatūrologijos sąvokas.
MOKINIŲ GEBĖJIMŲ GRUPĖS
Dalyko žinias ir gebėjimus mokinys taiko, kai:
• komponuoja tekstą, siekdamas teksto rišlumo
ir vientisumo, turinio ir raiškos dermės;
• vartoja tinkamos reikšmės žodžius, tinkamas
gramatines formas ir konstrukcijas;
• taisyklingai rašo, laikydamasis bendrinės
kalbos normų reikalavimų;
• tinkamai cituoja ir perfrazuoja.
MOKINIŲ GEBĖJIMŲ GRUPĖS
Gebėjimą spręsti problemas, analizuoti, interpretuoti, vertinti mokinys parodo, kai:
• formuluoja ir pagrindžia tezę; nuosekliai plėtoja mintis, tikslingai ir tinkamai paremdamas jas grožine literatūra, kitais kultūros tekstais;
• argumentuotai išreiškia savo požiūrį, remdamasis literatūros ir kultūros pavyzdžiais;
• analizuoja ir vertina literatūros kūrinio turinį, raišką, meninį savitumą; lygina jį su kitais kūriniais;
• pagrindžia nagrinėjamo kūrinio santykį su kontekstu (biografiniu / kultūriniu istoriniu / meniniu);
• nagrinėja, atrenka, tinkamai sieja ir apibendrina informaciją.
EGZAMINO REIKALAVIMAI
MINIMALŪS REIKALAVIMAI
IŠLAIKYTI MOKYKLINĮ BE
MINIMALŪS REIKALAVIMAI
IŠLAIKYTI VALSTYBINĮ BE
1.1. Formuluoti tezę, ją pagrįsti,
komponuoti tekstą.
1.3. Atskleisti temą remiantis
literatūra.
1.1. Formuluoti tezę, ją pagrįsti,
komponuoti tekstą.
1.2. Laikytis tezės formulavimo ir
pagrindimo reikalavimų. 1.3. Paremti mintis grožine
literatūra, kitais kultūros tekstais.
1.4. Taikyti pagrindines
argumentavimo taisykles.
1.5. Nuosekliai plėtoti mintis,
išreikšti savo požiūrį.
I. GEBĖJIMAI ANALIZUOTI PROBLEMĄ IR PLĖTOTI TEMĄ
EGZAMINO REIKALAVIMAI
MINIMALŪS REIKALAVIMAI
IŠLAIKYTI MOKYKLINĮ BE
MINIMALŪS REIKALAVIMAI
IŠLAIKYTI VALSTYBINĮ BE
2.1. Apibūdinti vieną iš 4 nurodytų privalomų bendrajam kursui
autorių kūrinių.
2.2. Interpretuoti kūrinio turinį.
2.4. Nurodyti literatūros rūšį.
2.1. Apibūdinti ir vertinti vieną iš 3 nurodytų privalomų išplėstiniam
kursui lietuvių autorių kūrinių. 2.2. Interpretuoti ir argumentuotai vertinti kūrinį turinio ir raiškos požiūriu.
2.3. Atskleisti kūrinio reikšmes
siejant jas su pasirinktu kontekstu. 2.4. Tinkamai vartoti pagrindines epinio, lyrikos ir dramos kūrinio
raiškos sąvokas.
II. GEBĖJIMAI REMTIS LITERATŪRA, INTERPRETUOTI KŪRINĮ
EGZAMINO REIKALAVIMAI
MINIMALŪS REIKALAVIMAI
IŠLAIKYTI MOKYKLINĮ BE
MINIMALŪS REIKALAVIMAI
IŠLAIKYTI VALSTYBINĮ BE
3.1. Apibūdinti aptariamo
kūrinio kontekstą (biografinį
/ kultūrinį istorinį).
3.1. Aptarti kūrinio sąsajas su
kontekstu (biografiniu /
kultūriniu istoriniu / meniniu).
3.2. Atpažinti ir įvertinti
literatūroje svarbiausius
lietuvių kultūros reiškinius.
III. GEBĖJIMAI REMTIS BIOGRAFINIU, KULTŪRINIU ISTORINIU, MENINIU
KONTEKSTU
EGZAMINO REIKALAVIMAI
MINIMALŪS REIKALAVIMAI
IŠLAIKYTI MOKYKLINĮ BE
MINIMALŪS REIKALAVIMAI
IŠLAIKYTI VALSTYBINĮ BE
4.1. Laikytis bendrinės
kalbos (leksikos,
gramatikos) normų
reikalavimų.
4.2. Taisyklingai rašyti
taikant pagrindines rašybos
ir skyrybos taisykles.
4.1. Laikytis bendrinės kalbos
(leksikos, gramatikos) normų
reikalavimų.
4.2. Taisyklingai rašyti
remiantis kalbos sistemos
išmanymu.
IV. GEBĖJIMAI VARTOTI KALBĄ
EGZAMINO REIKALAVIMAI
MINIMALŪS REIKALAVIMAI
IŠLAIKYTI MOKYKLINĮ BE
MINIMALŪS REIKALAVIMAI
IŠLAIKYTI VALSTYBINĮ BE
5.1. Kurti aiškų, rišlų ir vientisą
tekstą laikantis bendrųjų rašinio
struktūros reikalavimų.
5.3. Pasirinkti tinkamą ir tikslią
raišką pagal kuriamo teksto tikslą,
stilių ir žanrą.
5.1. Kurti aiškų, rišlų ir vientisą
tekstą laikantis bendrųjų rašinio
struktūros reikalavimų.
5.2. Siekti turinio ir raiškos dermės.
5.3. Pasirinkti tinkamą ir tikslią
raišką pagal kuriamo teksto tikslą,
stilių ir žanrą.
5.4. Siekti įtaigumo pasitelkiant
retorikos priemones.
5.5. Taikyti citavimo ir perfrazavimo
taisykles.
V. GEBĖJIMAI KURTI TEKSTĄ
Palyginkime
Kai kurie svarbūs kriterinio
vertinimo aspektai
Plg.
Lygis Klasikinė septynių lygių klasifikacijos skalė Žymėjimas
III Summa cum laude / Laudatur L
II
Eximia cum laude approbatur E
Magna cum laude approbatur M
Cum laude approbatur C
I
Non sine laude approbatur N
Lubenter approbatur B
Approbatur A
– Improbatur I
Plg.
Finland. The Finnish Matriculation Examination
Laudatur (L)........................................... 7
Eximia cum laude approbatur (E)......... 6
Magna cum laude approbatur (M)........ 5
Cum laude approbatur (C).................... 4
Lubenter approbatur (B)....................... 3
Approbatur (A).......................................2
Improbatur (I).........................................0
http://www.ylioppilastutkinto.fi/en/index.html
Plg.
Estonian. Upper secondary school final examinations
ECTS
Scale Definition
% of passing
students
A Excellent – outstanding performance with only
minor errors
top 10%
(90%–100%)
B Very good – above the average standard but
with some errors
next 25%
(65%–90%)
C Good – generally good work with a number of
notable errors
next 30%
(35%–65%)
D Satisfactory – fair but with significant
shortcomings
next 25%
(10%–35%)
E Sufficient – passable performance, meeting
the minimum criteria
next 10%
(0%–10%)
FX Fail – some more work required before the
credit can be awarded –
F Fail – considerable further work is required –
http://www.ekk.edu.ee/exam-results-on-ects-scale
Plg. Estų kalbos valstybinis brandos egzaminas (2)
http://www.ekk.edu.ee/vvfiles/0/eesti_keele_riigieksami_hindamisjuhend.pdf
Rašyba
(koeficientas 7)
Turinys
(rezultatas
dauginamas iš 9)
Forma /
Struktūra
(koeficientas 1)
Žodynas /
stilius
(koeficientas 3)
... ... ... ... ... ... ... ...