������������ ������������������������

SUKIL�LIAI, ŠAULIAI, SAVANORIAI

Vygantas Vareikis

ABSTRACT The article is based on documents from the Lithuanian State Central Archive, memoirs and historical stu-dies of Lithuanian authors. It is devoted to new historical investigations of the Klaip�da Uprising in 1923, its political preparation, the military operation itself, the role of the Lithuanian Riflemen’s Union, the so-cial position and place of origin of the Lithuanian volunteers. A list of volunteers, partisans and riflemen, who participated in the Klaip�da Uprising, is presented in the appendix for the first time. KEY WORDS: Klaip�da uprising, Supreme Salvation Committee of Lithuania Minor, Lithuanian Rifle-men’s Union, Jonas Budrys-Polovinskas, Ernestas Galvanauskas, Vincas Kr�v�, volunteers, Klaip�da Re-gional Army.

ANOTACIJA Straipsnyje, remiantis Lietuvos centrinio valstyb�s archyvo medžiaga, lietuvi� istorik� tyrimais, prisimi-nimais, apžvelgiama 1923 met� Klaip�dos krašto sukilimo problema, analizuojamas sukilimo politinis pa-rengimas, karin� eiga, Lietuvos šauli� s�jungos vaidmuo, savanori�, dalyvavusi� Klaip�dos operacijoje, socialin� sud�tis ir kilimo vieta. Pirm� kart� prieduose pateikiami šauli�, partizan� ir savanori�, dalyva-vusi� Klaip�dos operacijoje, s�rašai. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: Klaip�dos sukilimas, Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelb�jimo komitetas, Lietuvos šauli� s�junga, Jonas Budrys-Polovinskas, Ernestas Galvanauskas, Vincas Kr�v�, savanoriai, Klaip�dos krašto armija.

Doc. dr. Vygantas Vareikis, Klaip�dos universiteto Humanitarini� moksl� fakulteto Istorijos katedros ved�jas Herkaus Manto g. 84, LT-92294 Klaip�da El. paštas: vygantas.vareikis@ku.lt

1923 metais �vyk�s Klaip�dos krašto už�mimas iki šiol sulaukia istorik�, publicist� ir pla�iosios

visuomen�s (bent jau Klaip�doje) d�mesio. Sausio 15-oji Klaip�doje minima kaip išskirtin� data, formuojanti Klaip�dos miestie�i� kult�rin� bendrum�. 2006 m. tarp istorik� ir politik� kilo diskusi-jos d�l Lietuvos Seimo nutarimo �traukti sausio 15 dien� � Lietuvos atmintin� dien� s�raš�. Ši� dis-kusij� objektu tapo ne pa�i� 1923 met� �vyki� Klaip�doje interpretacija, bet jos atskleid� dažnai prieštaringas nuomones visuomen�je. Iki Antrojo pasaulinio karo istoriniai debatai tarp vokie�i� ir lietuvi� tyrin�toj� kildavo d�l Klaip�dos krašto sukilimo1 legitimumo ir d�l to, ar Klaip�dos už-�mimas teisiškai buvo veiksnus aktas. Teisiniai Klaip�dos krašto sukilimo aspektai v�l �gavo poli-tin� atspalv� XX a. pabaigoje, kuomet kai kurie Soviet� S�jungos politikai band� ieškoti papildom� argument� siekdami išlaikyti Lietuv� Soviet� S�jungos sud�tyje. 1923 m. Klaip�dos sukilimas, Ambasadori� konferencijos 1923 m. vasario 17 d.2 nutarimas perleisti Klaip�dos krašt� Lietuvos suverenumui ir 1924 m. pasirašyta Klaip�dos krašto konvencija buvo lemiantys politiniai ir teisi-niai veiksniai, kurie �tvirtino Lietuvos suverenum� Klaip�dos krašte. Tad 1923 met� Klaip�dos krašto sukilimas buvo esminis ir svarbiausias �vykis, be kurio Klaip�dos krašto priklausomyb� Lie- 1 Nors Klaip�dos prijungimas buvo realizuotas Lietuvos vyriausyb�s iniciatyva ir lietuvi� kariški� pastango-

mis, šiame straipsnyje bus vartojamas istoriškai nusistov�j�s „sukilimo“ terminas. 2 ŽIUGŽDA, R. Po diplomatijos skraiste. Klaip�dos kraštas imperialistini� valstybi� planuose 1919–1924

metais. Vilnius, 1973, p. 148–149.

�������������� ��������������� ����������������� �!"����#�$%" ����� &��'%(%# � )*��+,--.+/0/1,234����/20,53-06

*78�����*���� ��4�� �������+�������+�

tuvai neb�t� realizuota teisiniu pagrindu. Galima diskutuoti d�l žygio legalumo, ta�iau pagal klasi-kin� filosofo ir juristo Carlo Schmitto apibr�žim�, „suverenas yra tas, kuris priima sprendimus ypa-tingose situacijose (Ernsfall)“3, tada, kai �prastin� teis� neveikia ir b�tina realizuoti valios akt�, neturint� aiškaus teisinio apibr�žimo. Tada, kai tokia ypatinga situacija pasibaigia, galima vertinti š� �vyk� iš �vairi� pozicij�, ta�iau lieka arba j� �sprausti � teis�s normas, arba ant nauj� praktini� pa-sekmi� sukurti nauj� teisin� model�.

Nors Klaip�dos už�mimas, Europos valstybi� reakcija, parengiamieji Lietuvos pus�s diplomati-niai ir kariniai veiksmai, dalyvi� iš lietuvi� pus�s kiekybin� ir kokybin� sud�tis, vietos gyventoj� laikysena paskutiniais dešimtme�iais buvo gana pla�iai tyrin�ta, ta�iau nauji faktai leidžia atskleisti tikslesnes žygio � Klaip�d� aplinkybes ir nustatyti, iš kur at�jo savanoriai, dalyvav� Klaip�dos ope-racijoje, ir kokia buvo j� socialin� sud�tis.

Kontroversijos ir diskusijos

Kartais ne tik istorikai, bet ir paties sukilimo organizatoriai bei dalyviai nesutardavo d�l lietuvi� karini� paj�g� dalyvavimo, d�l Lietuvos šauli� s�jungos ir jos vadov� vaidmens organizuojant pa-rengiamuosius sukilimo darbus, d�l Klaip�dos krašto gyventoj� politin�s orientacijos, d�l tikslaus karin�je operacijoje žuvusi� lietuvi� skai�iaus ir d�l savanori�, dalyvavusi� sausio–vasario m�ne-sio �vykiuose Klaip�doje priklausomyb�s – ar jie at�jo iš Didžiosios Lietuvos, ar buvo vietiniai gy-ventojai. Remiantis dokumentais ir šaltiniais yra �rodyta, jog žyg� � Klaip�d� organizavo Lietuvos vyriausyb�, o � Ypatingosios paskirties rinktin� Lietuvos Respublikos teritorijoje suburti „sukil�-liai“ buvo perrengti Lietuvos kariai, šauliai ir partizanai4. Ta�iau klausimas d�l sukilime dalyvavu-si� savanori� iki šiol buvo neaiškus.

Diskusij� d�l žygio � Klaip�d� organizavimo galime aptikti tiek išeivijos, tiek sovietin�s Lietu-vos, tiek atsik�rusios Lietuvos istorik� ir publicist� rašiniuose. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui emigracijoje atsid�r� Lietuvos politiniai veik�jai ir �vyki� Klaip�dos krašte dalyviai išleido prisiminimus apie 1923 met� sukilim� Klaip�dos krašte. Vert�t� išskirti buvusio Lietuvos ministro pirmininko ir užsienio reikal� ministro Ernesto Galvanausko memuarus5, kuriuose jis neatskleid� vis� aplinkybi� nei apie sukilimo dalyvi� karin� priklausomyb�, nei apie sud�tingas derybas su Maskva ir Berlynu. Kai kurie emigracijoje gyvenantys autoriai man�, jog Lietuvos okupacijos s�-lygomis atvirai kalb�ti apie tikruosius Klaip�dos krašto už�mimo aspektus yra per anksti ir tai gali pakenkti Lietuvai. D�l šios priežasties 1952 m. užrašyti Vinco Kr�v�s, kuris 1923 m. buvo Lietu-vos šauli� s�jungos pirmininkas, prisiminimai stal�iuje gul�jo 40 met�6. 1969–1974 m. Pasaulio lietuvi� kari� veteran� m�nesiniame žurnale „Karys“ vyko karšta diskusija apie Klaip�dos krašto

3 SCHMITT, C. Political Theology: Four Chapters on the Concept of Sovereignty. Cambridge (Mass.), 1985,

p. 13. 4 VAREIKIS, V. Klaip�da XX amžiuje. Klaip�da, 1993, p. 21–30; VAREIKIS, V. Klaip�dos krašto už�mi-

mas. In 1923 met� sausio �vykiai Klaip�doje (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. IV). Klaip�da, 1995, p. 35–40; Klaip�dos kraštas 1920–1924 m. archyviniuose dokumentuose (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. IX). Sud. S. POCYT. Klaip�da, 2003; CHANDAVOINE, I. Pranc�zmetis Klaip�dos kraš-te ir kas po to (1920–1939). Vilnius, 2003; REZMER, W. Powstanie w Kajpedzie w 1923 r. w �wietle ma-teriaów Oddzialu II Sztabu Generalnego Wojska Polskiego. In Baltijos regiono istorija ir kult�ra: Lietuva ir Lenkija. Karin� istorija, archeologija, etnologija (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XV). Sud. R. SLIUŽINSKAS. Klaip�da, 2007, p. 41–54.

5 GALVANAUSKAS, E. Kova d�l Klaip�dos. Draugas, 1961 01 21–02 04, Nr. 17–29. 6 KRV, V. Bolševik� invazija ir liaudies vyriausyb�. Vilnius, 1992, p. 94–111.

192

������������ ������������������������

sukilimo aplinkybes7. Išeivijos autoriai negal�jo naudotis okupuotoje Lietuvoje likusiais archyvi-niais dokumentais, tad nat�ralu, jog �siveldavo ir netikslum� bei klaid�.

Pirmasis sovietin�je Lietuvoje, nenukrypdamas nuo ideologini� kanon� apie Soviet� S�jungos „palanki� ir draugišk� pozicij�“ lietuvi� tautai, kuria pasinaudojo „Lietuvos buržuazija, stiprindama savo klasin� viešpatavim� ir skleisdama „nacionalistines id�jas“, apie Klaip�dos krašto už�mim�, Ypating�j� rinktin� ir Lietuvos vyriausyb�s dalyvavim�, raš� Robertas Žiugžda8. Nepaisant to, jog R. Žiugžda atskleid� sukilimo organizavimo aplinkybes ir Lietuvos karini� paj�g� vaidmen�, kai kurie istorikai, remdamiesi Rudolfo Valsonoko darbu, išleistu 1932 m.9, tebesilaik� romantizuotos sukilimo aiškinimo versijos, stengdamiesi išskirti „savanori� iš Mažosios Lietuvos“ vaidmen� ir taip formuodami versij�, kad Klaip�d� „atsi�m�“ patys gyventojai, realizuodami Woodrowo Wil-sono (Woodrow Wilson) 14 punkt� principus, paremtus taut� apsisprendimo teise10. 1993 m. Klai-p�dos universitete buvo organizuota mokslin� konferencija, skirta 1923 m. Klaip�dos sukilimui, kurioje Zenonas Butkus, Vytautas Žalys, Alfonsas Eidintas, Vygantas Vareikis, Alfredas Erichas Sennas (Alfred Erich Senn) atskleid� šio žygio organizavimo aplinkyb�s ir padar� išvad�, jog Klai-p�dos krašto gyventoj� sukilimo nebuvo, o kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos didlietuvi� pa-stangomis. Krašto gyventojai nesipriešino, o dalis j� ir pritar� Lietuvos bei Klaip�dos krašto susi-jungimui11. Ta�iau klausimas, kok� vaidmen� sukilime vaidino savanoriai, liko neatsakytas.

Klaip�dos krašto sukilimo parengimas

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui Pranc�zijos siekis sukurti buferines zonas apie Vokieti-j�, Rytuose ieškoti s�junginink�, kuriuos vienyt� vokie�i� revanšizmo baim� ir siekis susilpninti „amžin� prieš�“, atskiriant nuo jo teritorijas, kuriose gyveno kitos etnin�s grup�s, nul�m� Paryžiaus taikos konferencijos teritorinius sprendimus. 1919 m. birželio 28 d. Versalio sutartimi Klaip�dos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir laikinai perduotas Antant�s žinion. Pranc�zija, siekdama Lenkijos ir Lietuvos suart�jimo, pripažino lietuvi� teises � Klaip�dos uost�, ateityje matydama š� krašt� Lietuvos ir Lenkijos valstyb�s sud�tyje. Nors Versalio sutartis atid�jo Klaip�dos priskyrim� Lietuvai, o lietuvi� delegacija buvo nusivylusi šiuo sprendimu, galime konstatuoti, jog nutarimas d�l Klaip�dos krašto buvo palankus Lietuvai. Sud�ting� klausim�, kaip reik�t� realizuoti politin� ir teisin� krašto inkorporavim� � Lietuvos sud�t�, tur�jo sp�sti Lietuvos politikai.

1920 m. vasario 14 d. Klaip�dos geležinkelio stotyje išsilaipino nedidel� pranc�z� �gula (21-asis Alpi� šauli� p�stinink� batalionas), vadovaujama Antant�s komisaro generolo Domini-que’o Odry (Dominique Odry). Vasario 17 d. generolas Odry Klaip�dos kraštui administruoti bei valdyti paskyr� Darbo talkos (Arbeitsauschuss) prezidium� ir pavadino j� Klaip�dos krašto direkto-rija. Generolui D. Odry, o nuo 1921 m. vyr. komisarui Jeanui Gabrieliui Petisné (Jean Gabriel Pe-tisné) vis sunkiau sek�si valdyti krašt� d�l lietuvi� ir vokie�i� nepasitenkinimo esama pad�timi, infliacijos ir kontrabandos plitimo. Vietini� gyventoj� interesams atstovavo Vokie�i�-lietuvi� t�-

7 ŽIEDAS, A. Pluoštas kovotoj� prisiminim� iš Klaip�dos krašto sukilimo. Karys, 1969, Nr. 1, p. 12–19;

TAPULIONIS, J. Klaip�dos krašto atvadavimo „istorijos“. Karys, 1973, Nr. 5, p. 145–194; AUDRONIS, A. J. Kas paruoš� ir vykd� 1923 m. sausio 15 d. Klaip�dos krašto sukilim�? Karys, 1979, Nr. 2, p. 45–51. ŽIEDAS, A. Klaip�dos krašto sukilimo istorija ir mitai. Karys, 1974, Nr. 1, p. 12–15.

8 ŽIUGŽDA, R. Op. cit., p. 126–134. 9 VALSONOKAS, R. Klaip�dos problema. Klaip�da, 1932, p. 88–112. 10 ŽOSTAUTAIT, P. Klaip�dos kraštas 1923–1939. Vilnius, 1992, p. 25–30. 11 1923 met� sausio �vykiai Klaip�doje (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. IV). Klaip�da, 1995.

193

*78�����*���� ��4�� �������+�������+�

višk�s s�junga (Der Deutsch-Litauischer Heimatbund), kurios satelitinis darinys „Klaip�dos krašto laisvosios valstyb�s talkininkai“ (Arbeitsgemeinschaft für den Freistaat Memelland) 1921 m. gruo-d� sureng� paraš� rinkim� Klaip�dos krašte. Vokie�i� istoriko Ernsto Pliego (Ernst Plieg) teigimu, 54 329 gyventojai iš 71 856, t. y. 75,6%, tur�jusi� balsavimo teis�, pasisak� už laisv�j� valstyb�12, tuo parodydami, kokiomis nelengvomis s�lygomis krašte teks veikti lietuviams.

Nuo 1922 m. pradžios Lietuvos politikai prad�jo galvoti apie Klaip�dos už�mim� ginkluotu b�-du. 1922 m. vasario 13 d. Lietuvos atstovas prie Antant�s valstybi� Klaip�doje Jonas Žilius rašte Užsienio reikal� ministerijai paragino užimti Klaip�d� j�ga13. J. Žilius bene pirmas išk�l� id�j�, jog organizuojant prijungim� reik�t� pasitelkti Lietuvos šauli� s�jung�. � Klaip�dos krašt� pasi�sti žvalgai teik� informacij� apie vietini� gyventoj� nuotaikas. 1922 m. ruden� b�simasis Ypatingosios rinktin�s vadas Jonas Polovinskas apsilank� Klaip�dos krašte ir konstatavo, jog galimyb�s nuversti pranc�z� kontroliuojam� direktorij� vietini� lietuvi� pastangomis, net suteikus jiems pagalb� gin-klais, yra menkos. Klaip�dos krašto prijungimas tur�jo b�ti realizuotas Lietuvos valstyb�s pastan-gomis, �traukus � jo organizavim� ištikimus šiai id�jai Klaip�dos krašto mažlietuvi� veik�jus, susi-b�rusius � Pr�s� lietuvi� tautos taryb�.

1922 m. pagrindinis Lietuvos politik� d�mesys buvo nukreiptas � Vilniaus klausimo sprendim�, ta�iau vis labiau aišk�jant, jog Vilniaus atsi�mimo galimyb�s d�l nepalankios tautin�s pad�ties šiame krašte ir d�l tarptautini� Lietuvos pozicij� silpnumo yra labai miglotos, Lietuvos politik� d�mesys pamažu krypo � Klaip�d�. Kita vertus, 1922 m. Lenkija d�l teritorini� gin�� Silezijoje, santyki� su Soviet� Rusija ir vidini� problem� (blog�janti ekonomin� pad�tis, �tempti seimo rinki-mai, prezidento Gabrielio Narutowicziaus nužudymas) mažiau d�mesio skyr� Klaip�dos klausimui, o lietuviai po Vilniaus krašto inkorporavimo � Lenkijos sud�t� nebegal�jo ramiai steb�ti Lenkijos pozicij� stipr�jimo. 1922 m. antrojoje pus�je buvo prad�tos konsultacijos su Soviet� Rusija ir Vo-kietija d�l Lietuvos pozicij� sustiprinimo Klaip�dos krašte.

1922 m. rugs�jo 28 d. Lietuvos ministr� kabineto slaptame pos�dyje buvo nutarta užimti Klai-p�d� j�ga. Anot E. Galvanausko14, šiame ministr� kabineto pos�dyje nutarta „suorganizuoti vadi-nam� Klaip�dos krašto lietuvinink� sukilim� prieš vokišk� direktorij� ir jos ramst� Petisné, užimti Klaip�dos krašt� ir gin�o objekt� paimti � Lietuvos vyriausyb�s rankas“. Ministr� kabinetas, prita-r�s tokiam si�lymui, paved� E. Galvanauskui rengti krašto už�mim�. Lietuvos generalinis štabas tur�jo parengti konkret� sukilimo plan� ir surasti karin� sukilimo vad�. V�liau krašto apsaugos mi-nistras � š� post� pasi�l� karo valdinink� J. Polovinsk�. Tad visi sukilimo rengimo reikalai koncen-travosi ministro pirmininko E. Galvanausko rankose. Atsakomyb�, jeigu žygis nepavykt�, taip pat b�t� tekusi jam, nes nes�km�s atveju nebuvo galima užtraukti pavojaus Lietuvos Respublikos insti-tucijoms (seimui ir prezidentui) ir sukomplikuoti Lietuvos tarptautin�s pad�ties.

Sukilimo naudai apsispr�sti pad�jo Lietuvos pripažinimas de jure ir preliminarus Ambasadori� konferencijos sprendimas Klaip�dos krašt� paversti laisv�j� valstybe. 1922 m. gruodžio 18 d. Kau-ne buvo gauta žinia, kad Klaip�dos krašto likim� Paryžiuje Ambasadori� konferencijos paskirta Jules Laroche vadovauta komisija galutinai išspr�s 1923 m. sausio 10 d.15 E. Galvanauskas nutar� prad�ti intensyv� pasirengim�. T� pa�i� dien� buvo paskelbta, kad Klaip�doje susik�r� Vyriausias

12 PLIEG, E. A. Das Memelland 1920-1939. Deutsche Autonomiebestrebungen im litauischen Gesamtstaat.

Würzburg, 1962, S. 17. 13 ŽIUGŽDA, R. Op. cit., p. 101. 14 GALVANAUSKAS, E. Kova d�l Klaip�dos. Draugas, 1961 01 21, Nr. 17. 15 ŽIUGŽDA, R. Op. cit., p. 127.

194

������������ ������������������������

Mažosios Lietuvos gelb�jimo komitetas (VMLGK), kurio pirmininku tapo Martynas Jankus. VMLGK nariais tapo Jurgis Strekys, Jurgis L�bartas, Jonas Vanagaitis, Vilius Šaulinskis ir Jurgis Br�velaitis. Komitetas vokie�i� kalba išleido atsišaukim� � Klaip�dos krašto pilie�ius, pasirašyt� J. L�barto, kuriame protestavo prieš „Klaip�dos krašto pavertim� Lenkijos kolonija“, pasisak� prieš laisv�j� valstyb� ir si�l� rinktis orientacij� � Lietuv�. Sausio m�nes� suintensyv�jo diplomatiniai kontaktai su Soviet� Rusija ir Vokietija, nuo kuri� pozicijos nemaža dalimi priklaus� Lietuvos žy-gio s�km�.

Šauli� s�jungos vaidmuo

� sukilimo rengimo operacij� buvo �trauktas ir Lietuvos šauli� s�jungos pirmininkas (1922–1924) Vincas Kr�v�, kuris v�liau nuopelnus d�l vokie�i� nesikišimo � Klaip�dos reikalus priskyr� Lietuvos šauli� s�jungai. Ta�iau, kaip matyti iš V. Kr�v�s atsiminim�, jis nieko nežinojo nei apie Ernesto Galvanausko pokalbius su vokie�i� ir soviet� diplomatais, nei apie Ypatingosios paskirties rinktin�s formavim�, nei apie generalinio štabo funkcijas operacijos metu, nes nepriklaus� asme-nims, kurie gaut� ypa� slaptus dokumentus. Ta�iau Lietuvos šauli� s�junga nebuvo pasyvi sukili-mo dalyv�.

Atsiminimuose V. Kr�v� raš�, jog aktyvus mažlietuvi� politikas Erdmonas Simonaitis 1922 m. gruod� šauli� vadov� pasitarime pasi�l� organizuoti sukilim� „savais Didžiosios Lietuvos žmon�-mis, suprantama, visk� atliekant klaip�die�i� vardu“16. Šauli� s�junga tur�jo suorganizuoti ir repre-zentacin� sukilimo komitet� iš patikim� Klaip�dos krašto lietuvi�. E. Simonai�io pozicija, sulauku-si Šauli� s�jungos vadovyb�s pritarimo, sutapo su E. Galvanausko pozicija, pareikšta Šauli� s�jun-gos vadovams po pasitarimo Šauli� s�jungos b�stin�je. E. Simonaitis teig�, jog sukilim�, prisiden-gusi klaip�die�i� vardu, savo paj�gomis turi imtis organizuoti Šauli� s�junga17.

Nors V. Kr�v�s atsiminimuose galima rasti tam tikr� netikslum�, ta�iau pasitarimas Šauli� s�-jungos b�stin�je Kaune tikrai buvo. 1923 m. lapkri�io 15 d., pra�jus aštuoniems m�nesiams po Klaip�dos operacijos, Šauli� s�jungos centro valdybos primininkas V. Kr�v� visuotiniame Šauli� s�jungos b�ri� atstov� suvažiavime kalb�jo: „Gr�ž�s iš Paryžiaus konferencijos Simonaitis dar� pranešim�, nurodydamas, kad Klaip�dos klausimas pralaim�tas: bus sudarytas „freištadtas“ 10 me-t�. Taigi Klaip�da mums atrod� kaip ž�stanti. Tada suman�me užimti patys, nieko nepraloš�, gal�-jome išlošti. ia, žinoma, reik�jo gauti iš klaip�die�i� pritarim�. J� dalis mums pritar�, kiti – šnai-ravo“18.

Susitikime su Šauli� s�jungos vadovais E. Galvanauskas, anot V. Kr�v�s, išd�st� Ministr� Ta-rybos pozicij�: „1. Ministeri� Taryba n�ra vieno nusistatymo d�l Klaip�dos krašto išvadavimo su-kilimo keliu, tod�l už šios r�šies �vykius nesiima atsakomyb�s ir palieka vis� reikal� Šauli� s�jun-gos iniciatyvai. 2. Jei �vykiai iššaukt� politinius nesusipratimus, Lietuvos valstybei pavojingus, ini-ciatoriai ir tariamo sukilimo vykdytojai gali b�ti suimti ir patraukti teismo atsakomyb�n, kaip nusi-kalt� sauvališkumu ir drumst� Klaip�dos krašto ramyb�. 3. Kadangi Šauli� s�jungos Tarybos nari� skai�iuje yra atsakingi žmon�s, Seimo nariai, tai Šauli� s�jungos vadovyb�s sumanymas turi b�ti vykdomas be Tarybos žinios, kad, politin�ms komplikacijoms iškilus, �tarimai ir atsakomyb� už žyg�, ypa� jeigu jis nepavykt�, nekrist� ant Seimo. 4. Vyriausyb� kol kas negali Šauli� s�jungai 16 KRV, V. Op. cit., p. 97. 17 Ibid. 18 Visuotinio b�ri� atstov� suvažiavimo protokolai. Lietuvos centrinis valstyb�s archyvas (toliau – LCVA),

f. 561, ap. 2, b. 391, l. 161.

195

*78�����*���� ��4�� �������+�������+�

suteikti paramos nei ginklais, nei l�šomis, [nei] išlaidas sumanymo padengti, – vis to atsargumo d�lei.“19 Žinant tolesn� Lietuvos vyriausyb�s ir kariuomen�s veikl�, reikia konstatuoti, jog E. Galvanauskas nusl�p� dal� informacijos nuo šauli� vadovyb�s, siekdamas, kad kuo mažiau as-men� žinot� apie operacijos eig� ir jos reng�jus.

V. Kr�v� raš�, kad jis, Šauli� s�jungos vadas Pranas Klimaitis ir kapitonas A. Dži�v� aplank� Berlyn� ir, tarpininkaujant ukrainie�iams, buvo priimti Vokietijos sausumos kariuomen�s (Reich-swehr) vado generolo Hanso von Seeckto (Hans von Seeckt), kuris pritar� j� planui užimti Klaip�-d� ir tokiu b�du atsispirti lenk� spaudimui.

1922 m. gruod� E. Galvanauskas iš J. Polovinsko, kuris 1922 m. lapkrit� rinko žinias Klaip�dos krašte, gavo dar vien� patvirtinim� apie gyventoj� nuotaikas. J. Polovinskas dar kart� patvirtino, jog vietos lietuviai sukilimo nerengs, pranc�z� �gula Klaip�doje priešinsis, o sukil�liai, „apsigin-klav� vokiškais šautuvais“, turi ateiti iš Lietuvos20.

1922 m. gruodžio 18 d. Šauli� s�jungos atstovas Klaip�dos kraštui A. Marcinkevi�ius-Mantautas Šauli� s�jungos vadui P. Klimai�iui paraš� laišk� apie pad�t� Klaip�dos krašte, kuriame teig�, jog „po pokalbio su J. Br�velai�iu tapo aišku, kad vieni klaip�die�iai mažai k� gal�t� padary-ti, bet ir be j� apsieiti jokiu b�du negalima“21. Negausia mažlietuvi� parama buvo galima pasinau-doti organizuojant susirinkimus, kuriuose b�t� pasisakoma už Lietuv� ir platinant atsišaukimus. Kita vertus, A. Marcinkevi�iaus nuomone, pad�tis Lietuvos sieki� �gyvendinimui nebuvo palanki: nors palaikymo mitingus organizuoti Šilut�je pavykdavo, bet tokio mitingo organizavimas Klaip�-doje buvo ne�manomas. Formalaus revoliucinio organo – Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelb�jimo komiteto – nariai, pakviet� � pagalb� „brolius šaulius“, išvyko � Šilut�, nes Klaip�doje buvo ne-saugu.

Šauli� ir partizan�, kurie priklaus� Šauli� s�jungos pavaldumui, b�riai, tur�j� dalyvauti Klaip�-dos operacijoje, buvo prad�ti formuoti 1922 m. gruod�. 1922 m. gruodžio 20 d. beveik visi Šauli� s�jungos skyri� vadai atvyko � s�jungos b�stin�je Kaune vykus� slapt� pasitarim�22. Nuo 1922 m. gruodžio 30 d. � Kaun� grup�mis su paskirtais instruktoriais prad�jo rinktis šauliai, kuriuos koman-diruodavo Šauli� s�jungos skyriai. Iš viso Kaune 1923 m. pradžioje buvo surinkti 700 šauli� iš vis� rinktini� ir 18 karo instruktori�23. Šauliai v�liau buvo siun�iami � Vilkavišk�, Kaišiadoris ir Pane-v�ž�, kur po atrankos tur�jo b�ti paskirti � tuo metu formuot� Ypatingosios paskirties rinktin�24. Gruodžio pabaigoje devyni� Šauli� s�jungos skyri� vadai pasiliko Kaune, kad v�liau gal�t� tiesio-giai dalyvauti Klaip�dos operacijoje. 1923 m. sausio pirmosiomis dienomis � Kaun� atvyko dar penki� skyri� vadai25. 1922 m. gruodžio 30 d. s�jungos centro valdybos nutarimu buvo �steigtas papildomas etatas – šaulys ypatingiems reikalams prie s�jungos viršininko, kuris tur�jo koordinuoti šauli� veikl� Klaip�dos operacijoje26. Juo tapo A. Marcinkevi�ius-Mantautas, emigracijoje išleid�s vertingus atsiminimus. Šauli� dalyvavimas Klaip�dos sukilime buvo pateikiamas kaip reakcija �

19 KRV, V. Op. cit., p. 99–100. 20 GALVANAUSKAS, E. Kova d�l Klaip�dos. Baltija 1989. Vilnius, 1989, p. 27. 21 Klaip�dos vadavimas: A. Marcinkevi�iaus raštas, 1922 12 18. LCVA, f. 561, ap. 2, b. 4535, l. 125. 22 Gaunam� ir siun�iam� rašt� dienynas. LCVA, f. 561, ap. 2, b. 228, l. 88. 23 Klaip�dos vadavimas. LCVA, f. 561, ap. 2, b. 4535, l. 62. 24 Klaip�dos vadavimas: Krašto apsaugos ministerijos generalinio štabo viršininko raštas Lietuvos šauli� s�-

jungos viršininkui, 1922 12 28. LCVA, f. 561, ap. 2, b. 4535, l. 121. 25 Šauli� s�jungos skyri� vadai, dalyvav� Klaip�dos krašto atvadavimo kompanijoje. LCVA, f. 561, ap. 2,

b. 4302, l. 45. 26 Ibid., l. 36.

196

������������ ������������������������

1923 m. sausio 7 d. Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelb�jimo komiteto atsišaukim� „Broliai Šau-liai!“, kuriame buvo prašoma pagalbos, motyvuojant tuo, kad „svetimšaliai prad�jo negird�tai mus spausti, neleidžia mums laisvai susirinkti, draudžia mums lietuviškus atsišaukimus bei lapelius pla-tinti, pagalios ima drausti net prabilti lietuviškai“27. Svetimšalius, kurie Klaip�dos krašte spaudžia lietuvius, galima suprasti ir kaip vokie�ius, ir kaip pranc�zus.

Karin� operacija manu militari

1923 m. sausio 2–6 d. E. Galvanauskas su J. Polovinsku, Lietuvos atstovu Klaip�doje J. Žiliumi ir E. Simonai�iu, kuris s�km�s atveju sutiko vadovauti Klaip�dos krašto direktorijai, suderino pas-kutines žygio � Klaip�d� detales. Tuo pat metu Kaune buvo suformuota Ypatingosios paskirties rinktin� iš 1079 nari� (40 karinink� (11 iš 8-ojo p�stinink� pulko, 10 iš Karo mokyklos, 5 iš Karo milicijos mokyklos, 3 iš 1-ojo kavalerijos pulko, 2 iš Šauli� s�jungos, po 1 iš 5-ojo p�stinink� ir aviacijos pulk� ir 7 iš Generalinio štabo28), 582 kareiviai ir 455 šauliai). � š� s�raš� n�ra �skai�iuoti trys karo valdininkai, rinktin�s štabe �j� intendanto, iždininko ir raštvedžio pareigas, ir medicinos personalas – du gydytojai ir šeši sanitarai puskarininkiai. Rinktinei vadovavo ir ryšius su E. Galvanausku palaik� Jonas Polovinskas, ta�iau karinius veiksmus krašte koordinavo rinktin�s štabas, kuriam vadovavo kapitonas J. Tomkus, kadangi J. Polovinskas, b�damas žvalgybininku, netur�jo patirties vadovauti kariniams daliniams ir nemok�jo skaityti karini� žem�lapi�.

Ypatingoji rinktin� buvo suskirstyta � grupes. 1-oji Klaip�dos grup� (405 Karo mokyklos, Karo milicijos mokyklos, 5-ojo p�stinink� pulko kareiviai ir karininkai, 125 Kaišiadoryse suformuoto šauli� b�rio kovotojai); 2-oji Pag�gi� grup� (193 8-ojo p�stinink� pulko kareiviai ir karininkai, 250 Panev�žyje suformuoto b�rio šauli�); 3-ioji Šilut�s grup� (23 5-ojo p�stinink� pulko kareiviai ir karininkai, 80 Vilkaviškyje sudaryto b�rio šauli�).

1-oji grup�, kuriai vadovavo majoras Jonas Išlinskas-Aukštuolis, tur�jo užimti Klaip�d�, 2-oji (vadas kapitonas Mykolas Kalmantavi�ius-Bajoras) – Pag�gius ir saugoti pasien� su Vokietija, o 3-ioji (vadas majoras Petras Jakštas-Kalvaitis) – užimti Šilut� (Šilut�s policija dar prieš lietuvi� akcij� buvo mobilizuota Klaip�dos miesto gynybai). Rinktin� tur�jo 21 kulkosvaid�, lauko ryšio priemones, 4 motociklus ir tris automobilius29. Krašto apsaugos ministras Balys Sližys visus karius, išvykusios vykdyti ypatingosios užduoties, �sak� laikyti esan�ius atostogose30. J. Polovinsko, va-dovavusio Ypatingosios paskirties rinktinei, štabui priklaus� vien Lietuvos kariuomen�s karininkai, kuri� pavard�s buvo pakeistos, kad b�t� panašesn�s � vietos gyventoj�. Pats J. Polovinskas tapo J. Budriu, štabo viršininkas, generalinio štabo karininkas J. Tomkus – Oksu, jo pad�j�jas kapitonas P. Šarauskas – Juozapai�iu, štabo adjutantas kapitonas Pridotkas – Andreikiu, karininkas, atsakin-gas už ryšius ir susiekim� kapitonas Kynas – Bleiviu, komendantas leitenantas Kal�da – Kunkiu, karininkas, atsakingas už žvalgyb�, leitenantas Senkus – Šilpa, intendantas R�škys – Raukš�iu, iždininkas Vodopalas – Kuku�iu, o raštvedys Nenorta – Skribu31.

27 Atsišaukimas „Broliai Šauliai!“, 1923 01 08. LCVA, f. 929, ap. 3, b. 423, l. 4. 28 Aviacijos karininkas Ypatingojoje rinktin�je buvo Steponas Darius, 1933 m. kartu su Stasiu Gir�nu žuv�s

skrydžio per Atlant� metu. 29 Vienas šarvuotas automobilis paliktas ties Sendvariu 1923 m. sausio 12 d., ir jame rasta kariška milin� lei-

do prefektui G. Petisné mesti Lietuvos atstovui Klaip�doje J. Žiliui kaltinim� apie Lietuvos kari� dalyva-vim�.

30 Krašto apsaugos ministerijos raštas generaliniam štabui, 1923 01 08. LCVA, f. 929, ap. 3, b. 422, l. 34. 31 Ypatingojo paskyrimo rinktinei �sakymas Nr. 1, 1923 01 08. LCVA, f. 929, ap. 3, b. 422, l. 24.

197

*78�����*���� ��4�� �������+�������+�

1923 m. sausio 6 d. pirmieji Ypatingosios paskirties rinktin�s b�riai dviem ešelonais iš Kauno pajud�jo Klaip�dos pasienio link. Tuo pat metu visiems Lietuvos kariuomen�s divizij� vadams bu-vo �sakyta sustiprinti budrum�, sutelkti didesnius rezervus ir steb�ti Lenkijos kariuomen�s veiks-mus Vilniaus krašte32.

Oficialiai šiais ešelonais vyko „naujokai“ � pasienio punktus. Persirengiama civiliais drabužiais, kuriuos par�pino Šauli� s�junga, buvo traukinyje, o vagonai su karieviškais drabužiais buvo palie-kami Taurag�s ir Kretingos sto�i� komendant� žinioje. 1923 m. sausio 9 d. Ypatingosios paskirties rinktin�s 1-oji grup� atvyko prie Bajor� stoties, 2-oji – prie Lauksargi�, o kit� dien� �siverž� � Klai-p�dos krašt�. Kad rinktinei b�t� lengviau veikti, 8-ojo p�stinink� pulko 2-asis batalionas buvo ati-trauktas nuo Klaip�dos krašto pasienio apsaugos � Kreting�, kur pasiliko iki operacijos pabaigos33.

Kraštas buvo užimtas be ypating� komplikacij�, vietos gyventojai laik�si pasyviai ir kovoje prieš lietuvius nedalyvavo. Šilut�, Giruliai, Tauralaukis, Pag�giai buvo užimti be pasipriešinimo. Rimtesni susir�mimai Ypatingosios rinktin�s lauk� Klaip�doje. Ta�iau lietuvi� j�gos buvo prana-šesn�s – 21-ajame Alpi� šauli� batalione buvo apie 200 kari� ir 20–25 kulkosvaidžiai. Mobilizuo-toje krašto policijoje buvo apie 150 žmoni�, prie kuri�, Klaip�dos burmistro pašaukti, prisijung� apie 100 savanori�34. Pagrindin�s lietuvi� paj�gos puol� Klaip�d� iš šiaur�s, nes kareivin�se buvo �sitvirtinusi pranc�z� �gula, kuri, prasid�jus lietuvi� žygiui, iškas� apkas� linijas, o E. Galva-nauskas reikalavo kuo mažiau auk� iš pranc�z� pus�s. Verta pasteb�ti, jog J. Polovinskas nuolat pabr�ždavo, kad jie nekariauja prieš „garbingiausi�j� pranc�z� kariuomen�“, o sukilo siekdami nuversti direktorij�, �vedusi� nepaken�iam� politin� režim�35.

1923 m. sausio 14–15 d. Klaip�dos operacijoje iš lietuvi� pus�s žuvo aštuoni kariškiai ir keturi šauliai. Vieni j� žuvo prie Sendvario sausio 14 d. nakt� (kapitonas Eduardas Noreika, eiliniai Adol-fas Vili�nas, Povilas Trink�nas, Jonas Simonavi�ius, šauliai Jonas Pleštys ir Algirdas Jesaitis), kiti (leitenantas Viktoras Burokevi�ius, eilinis Jonas Petkus ir šaulys Flioras Lukšys) buvo nukauti už-imant miest� ir prefekt�r� sausio 15 d. Šaulys Antanas Ubavi�ius žuvo nakt� iš sausio 15 � 16 d. prie Giruli� geležinkelio stoties36. Kit� dien� po s�kmingo žygio generalinis štabas �sak� visus su-žeistus Lietuvos pilie�ius išgabenti � Lietuv�, nukautuosius palaidoti Klaip�doje (v�liau žuvusieji vis d�lto buvo išvežti � K�dainius), išvesti iš krašto reguliariosios kariuomen�s dalis ir prad�ti or-ganizuoti kariuomen� iš vietini� gyventoj�37. Iš viso Klaip�dos operacijoje sausio–vasario m�ne-siais dalyvavo 621 Lietuvos kareivis, 41 karininkas, 887 šauliai (kartu su partizanais, kurie veik� pasienio teritorijoje ir strukt�riškai buvo pavald�s LŠS) ir 243 savanoriai iš Didžiosios Lietuvos. Lietuvos kariai iš Ypatingosios paskirties rinktin�s buvo išgabenti po s�kmingo žygio, ta�iau šau-liai ir savanoriai Klaip�dos krašto armijoje veik� iki jos likvidavimo vasario pabaigoje.

32 Generalinio štabo viršininko �sakymas, 1923 01 05. LCVA, f. 929, ap. 3, b. 425, l. 1. 33 Generalinio štabo nurodymai d�l sien� apsaugos sustiprinimo Klaip�dos krašto pasienyje. LCVA, f. 929,

ap. 3, b. 423, l. 169. 34 Klaip�dos krašto savanori� armijos žvalgybos skyriaus santrauka, 1923 01 08–15. LCVA, f. 929, ap. 2,

b. 929, l. 74. 35 J. Budrio telefonograma generaliniam štabui, 1923 01 12. LCVA, f. 929, ap. 3, b. 423, l. 16. 36 Klaip�dos operacijoje nukaut�j� s�rašas. LCVA, f. 561, ap. 2, b. 418, l. 17. 37 Generalinio štabo telefonograma 2 p�stinink� pulko vadui, 1923 01 16. LCVA, f. 929, ap. 3, b. 422, l. 149–

151.

198

������������ ������������������������

Savanoriai

Kari�, šauli� ir partizan� s�rašai, esantys Lietuvos centriniame valstyb�s archyve, liudija negin-�ytin� j� priklausomyb� vienai ar kitai strukt�rai. Ta�iau kas buvo tie savanoriai, kurie dalyvavo �vykiuose Klaip�dos krašte? Ar jie dalyvavo karin�je operacijoje, ar �ženg� � krašt� jau po sausio 15 dienos? Ar tai buvo vietos gyventojai, ar Didžiojoje Lietuvoje suburti asmenys? Kartais teigiama, jog vietiniai gyventojai Ypatingosios paskirties rinktin�s sud�tyje jau 1923 m. sausio 9 d. prad�jo karin� žyg� Klaip�dos krašte. Taigi išeit�, jog vietiniai gyventojai nuo pat pradži� dalyvavo karin�je operacijoje. Nagrin�damas ši� problem�, V. Žalys nerado galutinio atsakymo, ta�iau išk�l� svarb� klausim� – kada mažlietuviai prisijung� prie sukil�li�? Jis raš�, jog „klaip�diški�, dalyvavusi� ak-cijoje, skai�ius – apie 300, pagalbinink� iš Lietuvos – apie 1050 (40 karinink�, 584 kareiviai, 455 šauliai). Taigi kas tre�ias „sukil�lis“ buvo vietinis. Vis d�lto šie duomenys tik iš dalies atspindi real� klaip�diški�, �sijungusi� � „sukil�li�“ gretas, skai�i�, kadangi fiksuodami bendr� skai�i� jie nepatikslina, kada prisijungta – prieš ar po sausio 15 d.? Kol kas atsakyti � pastar�j� klausim� neb�-t� lengva, nors yra pagrindo manyti, kad nemaža dalis iš min�t� 300 „sukil�liais“ tapo b�tent po sausio 15 d. ir j� motyvai buvo toli gražu ne patriotiniai“38. Archyvini� dokument� analiz� leidžia konstatuoti, jog � J. Budrio suorganizuot� Klaip�dos krašto armij� vietos gyventojai prad�jo stoti jau po s�kmingo sukilimo. Ypatingosios paskirties rinktin�je, kuri už�m� Klaip�d�, nei vietini�, nei atvykusi� savanori� nebuvo. Ta�iau savo vaidmen� savanoriai atliko.

Lietuvos centrinio valstyb�s archyvo Šauli� s�jungos fonde esantys šauli� partizan� ir pilie�i� s�rašai rodo, jog 243 savanoriai, suburti po Šauli� s�jungos priedanga prie Klaip�dos krašto ir v�-liau tap� J. Budrio Klaip�dos krašto armijos nariais, buvo kil� iš Didžiosios Lietuvos. 64 savanoriai gyveno Kaune, 39 – Vilkaviškio apskrityje, 35 – K�daini� apskrityje, 22 – Kretingos apskrityje, 18 – Panev�žio apskrityje, 15 – Trak�, 14 – Telši�, 11 – Šiauli� apskrityje, 10 – Mažeiki�, 7 – Ra-seini�, 4 – Utenos, po 2 – Šaki� ir Birž�-Pasvalio apskrityse39.

Socialin�s sud�ties poži�riu daugiausia savanori� sudar� darbininkai (63), tarnautojai (45), moksleiviai (41, iš kuri� net 23 buvo Dotnuvos žem�s �kio mokyklos mokiniai), valdininkai (36) ir �kininkai bei j� vaikai („�kininkai�iai“) (38). Kit� profesij� savanoriai buvo studentai (6), pirkliai (2), batsiuviai (2), mokytojai (2), po vien� – muzikant�, mechanik�, karo valdinink�, milicinink�, technik�, stali�, žurnalist� ir parduotuv�s savinink�. Jauniausiam savanoriui darbininkui Kaziui Mamikui iš Mos�džio buvo 16 met�, o vyriausiam – staliui Zenonui Vosyliui iš Salant� vals�iaus – sukako 35 metai (žr. pried� – Lietuvos šauli� s�jungos vad�, etatini� tarnautoj�, šauli�, partizan� ir savanori�, dalyvavusi� Klaip�dos sukilime, s�raš�40).

Klaip�dos krašto armija

Nepavykus surasti Klaip�dos krašto armijos nari� s�raš�, negalima pasakyti, koks tikslus vieti-ni� krašto gyventoj� skai�ius buvo �stoj�s � armij�, kuri� sausio 16 d. prad�jo formuoti J. Budrys. Klaip�dos krašto armija, kuri� vasario m�nes� jau sudar� apie 1500 nari�41, buvo margas darinys – 38 ŽALYS, V. Klaip�dos prijungimas prie Lietuvos 1923 m. ir vietos lietuviai. In 1923 met� sausio �vykiai

Klaip�doje (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. IV). Klaip�da, 1995, p. 45. 39 Šauli�, partizan� ir savanori� s�rašai: Šauli� s�jungos �sakymas Nr. 8. LCVA, f. 561, ap. 2, b. 4302, l. 70–

76. 40 Lietuvos šauli� s�jungos �sakymas Nr. 8, 1923 rugs�jo 21 d. LCVA, f. 561, ap. 2, b. 4302, l. 45–76. 41 VAREIKIS, V. Klaip�dos krašto už�mimas..., p. 38.

199

*78�����*���� ��4�� �������+�������+�

j� sudar� šauliai, Lietuvos savanoriai ir vietiniai Klaip�dos krašto gyventojai. Ne visi šauliai, v�liau �traukti � s�rašus, dalyvavo karin�je Klaip�dos krašto už�mimo operacijoje sausio 10–15 dienomis. Tiesiogiai operacijoje dalyvavusios šauli� grup�s 1923 m. sausio pabaigoje buvo išgabentos gene-raliniam štabui �sakius42. Po karin�s operacijos prasid�jo intensyvios derybos tarp Ypatingosios Ambasadori� konferencijos komisijos Klaip�dai atstov� ir Lietuvos pus�s, kuri� papild� Lietuvos vyriausyb�s �galiotinis Klaip�dai Antanas Smetona. Klaip�dos krašto armija tur�jo b�ti ne tik nau-josios valdžios (VMLGK) atrama, bet ir atlikti viešosios tvarkos palaikymo, o kai kada ir policijos funkcijas. A. Smetonai derybose su Ypatingosios Ambasadori� konferencijos komisijos Klaip�dai nariais susidar� �sp�dis, jog didžiausiu argumentu šiose derybose b�t� „stiprinti ir dauginti savano-rius. Tik su tokiu argumentu komisija tesiskaitys manydama, kad už m�s� pe�i� stovi Rusija“43.

Ambasadori� konferencijos si�sta komisija pareikalavo išvesti ginkluot�sias paj�gas iš Klaip�-dos krašto ir atkurti buvusi� tvark�. Vasario pradžioje, vykstant deryboms d�l direktorijos sudary-mo, komisija spaud� sumažinti Klaip�dos krašto armijos skai�i�. J. Budrys praš� generalin� štab� atsi�sti daugiau žmoni� pakeisti „sukil�lius“. � tai generalinio štabo viršininkas Gricius atsak�, jog neturi atliekam� paj�g� (ypatingo d�mesio reikalavo pad�tis Vilniaus krašto pasienyje), bet pasi�l� fiktyviai išvedus šaulius ir savanorius iš Lietuvos juos slapta sugr�žinti atgal – „kombinuoti suda-rant dvejas duris – per vienas išeinat, per kitas �einat“44. Taip pat paaišk�jo, jog Vyriausiasis Mažo-sios Lietuvos gelb�jimo komitetas yra neveiksnus organas. A. Smetona pokalbyje su E. Galva-nausku skund�si, kad „labai blogai, kad � Gelb�jimo komitet� prilenda visoki� patar�j� iš Didžio-sios Lietuvos ir visoki� korespondent�. Pos�džiai virsta mažu kermošiumi. Tur�damas tatai aki-vaizdoje aš laikau atsargesniu daiktu tenai nesilankyti, nors buvau ir kvie�iamas“45.

Vietini� krašto gyventoj� stojimo � Klaip�dos krašto armij� dinamika buvo tokia – 1923 m. sau-sio 19 d. savanori� buvo 160, sausio 22 d. j� padid�jo iki 227, o sausio 24 d. – iki 317, iš kuri� 40 buvo pašalinti kaip neištikimi46. Sausio 20 d. J. Budrys praneš�, jog yra �vesta bendra uniforma (kuri tur�jo sudaryti geresn� �sp�d� vietos gyventojams): 1000 komplekt� (arba bent pus� šio skai-�iaus) uniform�, žiemini� kepuri�, kelni�, bat�, dirž�, durtuv� iki sausio 22 d. nakties, kad taip pasirengus b�t� galima sutikti Nepaprastosios Ambasadori� konferencijos komisijos Klaip�dai na-rius47. Sausio 28 d. karo ataš� prie Lietuvos vyriausyb�s ypatingojo atstovo Klaip�dai majoras B. Jakutis praneš�, jog uniformuoti savanoriai daro geresn� �sp�d�, bet „visgi yra menku�i� vyr�; nesusipratim� tuo tarpu savo elgimosi nesudar� <...> daug, žinoma, yra tr�kum�, svarbiausias – tai mažai karinink�. Mano nuomone, reik�t� pritraukti daugiau inteligentišk� karinink�, o kareivi� tai daugiau stipresni� ir disciplinuot�“48. 42 J. Budrio telefonograma generalinio štabo viršininkui, 1923 01 23. LCVA, f. 929, ap. 3, b. 422, l. 507. 43 Pasikalb�jimas Juzo aparatu tarp E. Galvanausko, A. Smetonos, A. Merkio ir P. Klimo, 1923 01 28. Vy-

ganto Vareikio asmeninis archyvas. Telefonogramos su pasikalb�jimais tarp E. Galvanausko, J. Griciaus, B. Jaku�io, A. Smetonos, A. Merkio, P. Klimo ir J. Budrio yra saugomos LCVA, f. 383, ap. 7, b. 427, 428, 429. Autorius ši� dokument� kopijas gavo iš ilgame�io „Kario“ redaktoriaus B. Raugo, kuris savo ruožtu jas buvo gav�s iš buvusio Lietuvos generalinio konsulo Niujorke (1936–1964 m.) J. Budrio-Polovinsko.

44 A. Smetonos ir B. Jaku�io telefonograma generalinio štabo viršininkui, 1923 02 08. Vyganto Vareikio as-meninis archyvas.

45 Pasikalb�jimas Juzo aparatu tarp E. Galvanausko, A. Smetonos, A. Balu�io ir A. Merkio, 1923 02 07. Vy-ganto Vareikio asmeninis archyvas.

46 Šneiderai�io raportai generalinio štabo viršininkui, 1923 01 19–24. LCVA, f. 929, ap. 3, b. 422, l. 212, 235, 246–247.

47 GENIEN, Z.; ŽUKAS, J. Kova d�l Klaip�dos. 1923-ieji. Katalogas. Klaip�da, 2003, p. 127. 48 B. Jaku�io raportas generalinio štabo viršininkui, 1923 01 28. LCVA. 929, ap. 3, b. 422, l. 263.

200

������������ ������������������������

Verta pažym�ti, jog vietiniai gyventojai � J. Polovinsko armij� stojo ne tiek d�l patriotizmo, kiek vedami pragmatini� motyv�. Jiems buvo garantuota tarnyba 6 m�nesiams ir alga – po 2 litus per dien� be maitinimo arba 80 cent� su maitinimu. Ekonomin�s kriz�s s�lygomis krašte tai buvo pastovus uždarbis, tad dažnai � savanorius užsirašydavo bedarbiai. Kaip nurod� Krašto apsaugos ministerijos �galiotinis Klaip�doje ir savanori� verbavimo skyriaus viršininkas majoras Pranas Kaunas (slapyvardis P. Šneideraitis), „daugiausia savanoriai stoja pelno ieškodami. Patriotizmo beveik jokio, išskyrus kelet�, kurie dirba atsaking� darb�“49. Sausio pabaigoje vietini� savanori� skai�ius padid�jo iki 340 žmoni�, kadangi jiems buvo pažad�tos panašios lengvatos, kokios buvo žadamos nepriklausomyb�s kov� savanoriams. Klaip�dos savanori� pulke iš 8 kuop� iki 1923 m. sausio 25 d. tik viena buvo sudaryta iš vietini� gyventoj�, o v�liau buvo suformuota dar viena.

Klaip�dos krašto armija ginklais, drabužiais, amunicija buvo apr�pinama iš Lietuvos. Rotacija vyko nuolat – šauli� ir savanori� pamainos, suformuotos Taurag�je ir Kretingoje, slapta naktimis pereidavo Klaip�dos krašto sien�, �siliedamos � J. Budrio armijos gretas. Po dviej� trij� savai�i� pamainos b�davo kei�iamos tokiu pat b�du. Pasienio šauliai iš Žemaitijos padar� blog� �sp�d� 2-ojo p�stinink� pulko vadui P. Kubili�nui, kuris vadino juos „kontrabandininkais“ ir praš� atsi�sti tik patikimus „aukštai�ius“50. Kadangi šauli� rotacija iš Lietuvos tur�jo b�ti vykdoma slapta, visas susirašin�jimas vyko tik per generalin� štab�. Kart� apsirik� J. Vanagaitis ir A. Marcinkevi�ius nu-siunt� telegram� � Užsienio reikal� ministerij� Šauli� s�jungos prašydami atsi�sti daugiau šauli�, tuo sukeldami ministerijos nepasitenkinim� d�l informacijos nutek�jimo.

1923 m. vasario 17 d. Ambasadori� konferencija paskelb� sprendim� d�l Klaip�dos perdavimo Lietuvos suverenitetui. Po trij� dien� pranc�z� karin� �gula ir civiliai �s�do � karo laiv� Klaip�dos uoste ir paliko miest�. 1923 m. vasario 26 d. Klaip�dos krašto armija buvo likviduota, o jos rikiuo-t�s dalys per�jo atvykusio 7-ojo Žemai�i� kunigaikš�io Butegeidžio pulko vado žinion.

Literat�ra 1923 met� sausio �vykiai Klaip�doje (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. IV). Klaip�da, 1995. CHANDAVOINE, Isabelle. Pranc�zmetis Klaip�dos krašte ir kas po to (1920–1939). Vilnius, 2003. GENIEN, Zita; ŽUKAS, Julius. Kova d�l Klaip�dos. 1923-ieji. Katalogas. Klaip�da, 2003. Klaip�dos kraštas 1920–1924 m. archyviniuose dokumentuose (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. IX). Sud.

S. POCYT. Klaip�da, 2003. REZMER, Waldemar. Powstanie w Kajpedzie w 1923 r. w �wietle materiaów Oddzialu II Sztabu Generalnego Wojska

Polskiego. In Baltijos regiono istorija ir kult�ra: Lietuva ir Lenkija. Karin� istorija, archeologija, etnologija (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XV). Sud. R. SLIUŽINSKAS. Klaip�da, 2007, p. 41–54.

PLIEG, Ernst Albrecht. Das Memelland 1920-1939. Deutsche Autonomiebestrebungen im litauischen Gesamtstaat.Würzburg, 1962.

SCHMITT, Carl. Political Theology: Four Chapters on the Concept of Sovereignty. Cambridge (Mass.), 1985. VALSONOKAS, Rudolfas. Klaip�dos problema. Klaip�da, 1932. VAREIKIS, Vygantas. Klaip�da XX amžiuje. Klaip�da, 1993. VAREIKIS, Vygantas. Klaip�dos krašto už�mimas. In 1923 met� sausio �vykiai Klaip�doje (Acta Historica Universitatis

Klaipedensis, t. IV). Klaip�da, 1995, p. 35–40. ŽALYS, Vytautas. Klaip�dos prijungimas prie Lietuvos 1923 m. ir vietos lietuviai. In 1923 met� sausio �vykiai Klaip�do-

je (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. IV). Klaip�da, 1995, p. 41–50. ŽIUGŽDA, Robertas. Po diplomatijos skraiste. Klaip�dos kraštas imperialistini� valstybi� planuose 1919–1924 metais.

Vilnius, 1973. ŽOSTAUTAIT, Petron�l�. Klaip�dos kraštas 1923–1939. Vilnius, 1992.

49 Šneiderai�io raportas generalinio štabo viršininkui, 1923 01 23. LCVA, f. 929, ap. 3, b. 422, l. 246–247. 50 2-ojo p�stinink� pulko vado telefonograma generaliniam štabui, 1923 01 23. LCVA, f. 929, ap. 3, b. 422,

l. 94.

201

*78�����*���� ��4�� �������+�������+�

INSURGENTS, RIFLEMEN, VOLUNTEERS

Vygantas Vareikis Klaip�da University, Lithuania

S u m m a r y

The question of the Klaip�da Uprising has an important place in Lithuanian historiography. The resolution of the Klaip�da question depended to a large extent on the activist role of the Lithuanian government, which collaborated with Soviet Russia and Germany in this affair. During the upri-sing, Lithuania acted as a historical contributor for the first time in the 20th century. Poland’s incre-ased strength in the Baltic region was not welcomed in Lithuania, where annexation of Klaip�da by force was being considered by in early 1922. The final decision to seize the Klaip�da region by the Lithuanian Army and members of the Riflemen’s Union was made during a meeting of the Lithua-nian government in September 1922. The leaders of the Lithuanian Riflemen’s Union contacted the German authorities and gained their approval for the annexation of the Klaip�da Region by Lithua-nia. In total, 621 Lithuanian solders, 41 officers, 887 riflemen and 243 volunteers from Lithuania took part in the operations in Klaip�da during January-February, 1923. The majority of the local population did not oppose the Lithuanian invasion. Only after the region was seized was a local Regional Army formed, but the majority of this militia was composed of Lithuanian volunteers. The Regional Army was disbanded in February 26, 1923 and some units were incorporated into the regular Lithuanian Army.

202

������������ ������������������������

203

*78�����*���� ��4�� �������+�������+�

204

������������ ������������������������

205

*78�����*���� ��4�� �������+�������+�

206

������������ ������������������������

207

*78�����*���� ��4�� �������+�������+�

208

������������ ������������������������

209

*78�����*���� ��4�� �������+�������+�

210

������������ ������������������������

211

*78�����*���� ��4�� �������+�������+�

212

������������ ������������������������

213

*78�����*���� ��4�� �������+�������+�

214

������������ ������������������������

215

*78�����*���� ��4�� �������+�������+�

216

������������ ������������������������

217

*78�����*���� ��4�� �������+�������+�

218

������������ ������������������������

219

*78�����*���� ��4�� �������+�������+�

220

������������ ������������������������

221

*78�����*���� ��4�� �������+�������+�

222

������������ ������������������������

223

*78�����*���� ��4�� �������+�������+�

224

������������ ������������������������

225

*78�����*���� ��4�� �������+�������+�

226

������������ ������������������������

227

*78�����*���� ��4�� �������+�������+�

228

������������ ������������������������

229

*78�����*���� ��4�� �������+�������+�

230

������������ ������������������������

231

*78�����*���� ��4�� �������+�������+�

232

������������ ������������������������

233

*78�����*���� ��4�� �������+�������+�

234