Ðv. Miðiomis Svëdasø Ðv. Arkange-lo Mykolo baþnyèioje prasidëjo pirmø-jø Anykðèiø rajone Ðimoniø girioje ási-kûrusiø partizanø pagerbimas. Jas au-kojo kunigas Vidas Juðkënas.

Dalyvavo Anykðèiø rajono merasKæstutis Tubis, Svëdasø seniûnas Va-lentinas Neniðkis, Svëdasø girininki-jos girininkas Donatas Tuska,LPKTS Kupiðkio filialo nariai,LGGRT centro ir Lietuvos archyvødepartamento atstovai.

Po ðv. Miðiø B. Buivydaitës aikðtë-je prie paminklo þuvusiems Svëdasøkraðto partizanams atminti padëjomegëliø ir uþdegëme þvakuèiø. IstorikasGintaras Vaièiûnas papasakojo apieSvëdasø kraðto partizaniná pasiprieði-nimà okupuotoje Lietuvoje.

Nuvykæ á Ðimoniø girià, pagerbimàtæsëme prie paminklo, pastatyto pirmie-siems Ðimoniø girios partizanams. Èia pa-dëjome gëliø, uþdegëme atminimo þvaku-èiø. Renginá vedë LPKTS Anykðèiø filialopirmininkë Prima Petrylienë. Paminklàpaðventino kunigas Vidas Juðkënas, ty-

Paðventintas paminklas Ðimoniø girios partizanams atmintilos minute pagerbëme þuvusius parti-zanus. Nuaidëjo trys Lietuvos kraðtoapsaugos kariø garbës salvës.

Ðio paminklo statybos istorija tokia.Istorikas G. Vaièiûnas KGB archyvuo-se surado Nepriklausomos Lietuvosbûrio vado Jurgio Guzo dienoraðtá, ku-riame buvo apraðyta, kur ir kaip kûrë-si pirmieji Anykðèiø kraðto Ðimoniø gi-rios partizanai. LPKTS Anykðèiø fi-lialo valdybos narys Gerimantas Kak-lauskas yra ðio paminklo statybos ini-ciatorius. Darbais ir statybinëmis me-dþiagomis rëmë KASP Vyèio apygar-dos 5-osios rinktinës 505 kuopos sava-noriai, Anykðèiø urëdija, Svëdasø giri-ninkija, UAB „Kurkliø karjeras“ irLPKTS Anykðèiø filialas. Paminklostatybai finansinæ paramà skyrë Lietu-vos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjun-ga ir Anykðèiø rajono savivaldybë.

Istorikas G. Vaièiûnas iðsamiai pa-pasakojo apie pirmuosius Ðimoniø gi-rioje ásikûrusius partizanus. „1944 me-tø spalio 15 dienà keturi Svëdasø vals-èiaus gyventojai nutarë kurti pogrin-

dþio organizacijà ir kovoti uþ Lietuvoslaisvæ. Tai Lietuvos kariuomenës pus-karininkis, buvæs Svëdasø valsèiausðauliø bûrio vadas, J.Tumo-Vaiþgantosesers Marijonos Nakutës vaikaitis Al-bertas Nakutis ið Malaiðiø kaimo, ðau-

lys ið Kunigiðkiø kaimo Augustinas Bal-tuðka, inþinierius-geodezininkas JurgisGuzas ið Galvydþiø kaimo ir inþinie-rius-geodezininkas Juozas Rimkus iðVikoniø kaimo.

(keliama á 8 psl.)

„Ginklà pakelti prieð kaliná, prieðgulintá ir negalintá prieðintis – þmogið-kumo esmës ir prasmës praradimas.Kasmet susirinkæ èia tarsi bandome su-gràþinti þmogiðkumo esmæ ið suklasto-tos netiesos, ið abejingumo „nedalyvau-ti“, ið pavirðutiniðkumo „o kam to rei-kia?“ – kalbëjo buvæs kapelionas kuni-gas Alfonsas Bulota prie kryþiaus, skir-to 1941 metø birþelio 26 dienos Pra-vieniðkiø aukø atminimui.

Prieð 75 metus Pravieniðkëse Rau-donoji armija ávykdë pasibjaurëtinàteroro aktà – nuþudë per 400 stovyk-loje kalëjusiø ir jos apsaugoje dirbusiøþmoniø, atsitiktiniø praeiviø. Liudinin-kø teigimu, stovykloje tuo metu buvoapie 500 þmoniø, ið kuriø apie 60 pa-vyko pabëgti gyviems prasidëjus þudy-

Pravieniðkiø raudonøjø bukøalëja – nekaltøjø kraujo simbolis

nëms: vieni paspruko tik atvykus ru-sams, kiti iðliko gyvi po lavonø krûvo-mis... Ðiandienà jau nebëra gyvøjø, ku-rie galëtø papasakoti savo akimis regë-tus kruvinus ávykius, taèiau dar nema-þai tø, kurie matë Pravieniðkes netrukuspo þudyniø ar girdëjo iðlikusiø gyvø liu-dininkø pasakojimus. Toks þmogus yrair nuþudytøjø Elenos ir Kazio Budriødukra Jadvyga Geèaitë-Jasevièienë. Áminëjimà ji atvyko kartu su dukra po-ete Janina Laniauskiene ir vaikaièiais.

Skaudus iki ðirdies gëlos ir sukre-èiantis iki sielos gelmiø jos liudijimas apietai, kà ji suþinojo ir pamatë su moèiute lie-pos mënesá, atvykusi á Pravieniðkes pasiim-ti per stebuklà gyvos iðlikusios sesutës Ja-nytës: „Mama buvo nëðèia...

(keliama á 8 psl.)

* *

Nr. 27(1193)

2016 m. liepos 22 d.LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.lt

22222 2016 m. liepos 22 d.Nr. 27 (1193) Tremtinys

„Oi, kaip bëga metai...“ – primenaþodþiai dainos. Deja, metai bëga ne tikdainoje, bet ir gyvenime. Tik kam juosatiduodame, kam skiriame, ar randa-me laiko pagalvoti, pasverti savo min-tyse bëganèiøjø ir prabëgusiøjø vertæ.

Metai – ne diena. Tik sovietmeèiokaliniai, nuteisti ilgiems nelaisvës me-tams, galëjo juokauti, kad deðimt me-tø – nedaug. Þiema – vasara, þiema –vasara ir, þiûrëk, jau baigiasi tavo kan-èiø metai, jei nepridës, liaudies prieðui.Tai skriaudos uþ meilæ Tëvynei iðraið-ka, ne juokas.

Metai – ilgas laikotarpis. Daug ge-ro, daug ir blogo galima padaryti permetus þmonëms ir savo þemei. Gerai,kad þmoniø atmintyje lieka ryðkesni gë-rio daigai, nors negalime pamirðti ir blo-gio, kuris lyg purvina virvë tepa rankasir atmintá.

Metø veidrodyje matai ir klausi sa-væs, ar negalëjau nors trupinëliu suma-þinti blogá, iðsikerojusá kaimynystëje,prisiglaudusá þmoniø sàþinëje. O juk

kartais uþtenka kumðtelëjimo sustab-dyti besiverþianèiai ðunybei. Ar visadauþtenka dràsos ir ryþto sulaikyti pakel-tà rankà smûgiui ar iðdavikiðkam para-ðui? Nemeluokime sau.

Metai metams nelygûs. Vieni palie-ka ðviesà ðirdy, kiti skausmà ir skriau-dà. Bet ne metai kalti, o þmonës. Kas ne-prisimena pirmosios meilës, Mendelso-no marðo, pirmo kûdikio, atëjusio á ðá pa-saulá, verksmo, ðeimos þidinio ðilumosvisuose ðios þemës speiguose...

Tad paieðkokime ir daugiau ðviesiøakimirkø metuose, þmonëse, mus su-panèiuose ir padedanèiuose dþiaugtisgyvenimu. Skundþiamës vargais, betjuk randame savyje jëgø kurti groþá, so-dinti gëlæ, savo ir artimo gëlas aðarasdþiovinti daina. Tiesa, kai kas nusiskun-dþia, kad nusibodo liûdnos tremtiniødainos. Bet juk jau ketvirtis amþiaus,kai mûsø poetai neraðo naujø tremti-niø chorams, o Sibiro taigoje dainuo-tos persunktos gimtojo kraðto ilgesiu,þuvusiø kovos draugø gailesèio ákvëp-

tos, lyg ádagas iðliko ðirdyje ir liko am-þinai. Metai, ir tie bejëgiai uþgesinti jøatmintá ir atminimà. Ji gyva nebyliuose,be þodþiø ðaukianèiuose nepamirðti irkukliuose paminkluose – iðeinanèios kar-tos dëkingumo uþ laisvæ þenkluose.

Metai – gyvenimo kelio þymenys.Jie negali nekelti pagarbos atvedæ á ðiàdienà, kai plevësuoja Trispalvës, dþiau-giamës Vyèiu. Reikia, dar labai reikiakovoti prieð vertybiø nevertinimà, sa-vo kalbos, savo tautos pardavimà. Kaipgalima vadinti moksleivius, jaunimà,nemokanèius savo kalbos, neþinanèiussavo tëvynës istorijos. Negalime nesi-didþiuoti savo tautos, savo valstybëslaimëjimais, bet ne veltui sakoma, kadðaukðtas deguto ir statinæ medaus su-gadina. Tenka apgailestauti, kad nemo-kame ugdyti patriotiðkumo, meilës sa-vo þemei jaunimo protuose ir sàþinë-je. Ar susigriebsime, kai su vaikais arvaikaièiais kalbëti reikës vertëjo (jei to-ká rasime)?

Metai praeina... Kiek neatlikta dar-

bø, kiek praeities ðeðëliø temdo mûsøðiandienà ir ateitá. Sunku suskaièiuoti,kiek per metus yra blogà prisiminimàpalikusiøjø. Sakoma, apie mirusiuosiusgerai arba nieko. Sunku minëti geruo-ju nusikaltusius savo þmonëms. Pavyz-dys uþkreèiamas: vis daugiau atsirandanuogø karaliø, mananèiø likti nepastebë-tais, kokia jø apranga. Bûkime akylûs, visigeros valios þmonës ir laiku pastebëkimejø nuogybæ. Tuo padësime ir sau, ir visaimûsø þemei, jos ateièiai.

Aèiû metams ir þmonëms tuose me-tuose, iðsaugojusiems laisvæ, nors daugkësintasi á jà. Aèiû partizanams, poli-tiniams kaliniams, tremtiniams, kuriømeilës Tëvynei neuþgesino stribø kul-kos, kalëjimø kameros ir Sibiro speigas.Aèiû Medininkø, Sausio 13-osios did-vyriams, SKAT nepriklausomybës sar-gybiniams, visiems, nepamirðusiemsesà lietuviai. Giedodami „Lietuva, Të-vyne mûsø...“ mintyse prisiminkimenusipelniusius Laisvei ir Tëvynei.

Algirdas BLAÞYS

Metai...

1953 metais Stalino mirtis lëmë ne-menkus pokyèius sovietø vidaus ir uþ-sienio politikoje. Á valdþià verþësiL.Berija, kuris ëmësi kartais nepaaið-kinamø pertvarkø, tiksliau sakant, ne-suvokiamos jø prieþastys. 1953 metøkovà MGB ir MVD sujungtos á vienàMVD. Tas sprendimas gal dar anksèiaubuvo numatytas bendrame SSRS Mi-nistrø tarybos reformø kontekste, nestuo metu sujungtos ir kitos sovietø þi-nybos (tarp jø Gynybos ministerija).L.Berija pradëjo vadovauti saugumostruktûroms, kuriomis remiantis nu-matyta galimai pertvarkyti SSRS vi-daus ir ið dalies uþsienio politikà, norsvëlesni ávykiai parodë, kad pasikliau-jant vien tik saugumo sistema, nebuvogalima atlikti jokiø esminiø pakeitimø:partijos vadovybë ir Gynybos ministe-rija buvo daug stipresnës ir átakinges-nës ðalies vidaus valdymo sistemoje.Reformos tiesiogiai veikë LSSR gyve-nimà ir lëmë LSSR MVD sistemos po-kyèius. Kokie vyko struktûriniai ir kad-riniai pokyèiai – kita tema, bet faktas,kad reþimas pradëjo ðvelnëti.

Nepaisant ðalies viduje ávykusiø per-tvarkymø, skatinusiø keisti slaptosveiklos priemones ir prisiderinti prienaujø sàlygø, iðoriniø veiksniø sovietøsaugumas nepajëgë kontroliuoti. Kar-tais prie jø tekdavo tik prisiderinti.Daugiausia nepatogumø MGB (vëliauKGB) struktûroms këlë lietuviø sklai-da po ávairias pasaulio ðalis, prasidëju-si dar penktojo deðimtmeèio pabaigo-je. Tai sukëlë atitinkamø padaliniø sà-myðá. Sovietø saugumui veikti prieð lie-tuviø karo pabëgëlius, daþniausiai gy-venusius kompaktiðkai DP stovykloseVakarø Vokietijoje, buvo nepalygina-mai lengviau nei prieð lietuvius, paskli-dusius po ávairius pasaulio kraðtus. Bû-tent sàjungininkø okupuotoje Vokieti-jos teritorijoje buvo sukoncentruota

Aktyvesniø sovietø saugumo veiksmø prieð lietuviø iðeivijàpabaiga (ðeðtasis deðimtmetis)

beveik visa LSSR MGB uþsienio agen-tûra, nukreipta prieð lietuviø emigra-cijà. Lietuviams pasklidus po pasaulá,rinkti informacijà apie iðeivijà pasida-rë nepalyginamai sudëtingiau. Dauge-lis saugumà dominusiø asmenø, iðvyku-siø ið Vokietijos, tapo nepasiekiami.Nors ir vyko ðie nekontroliuojami poky-èiai, saugumas tæsë duomenø apie besi-skirstanèius uþsienio lietuvius rinkimà.Neretai tik ið laikraðèiø publikacijø su-þinodavo apie kai kuriø asmenø pasi-traukimà á vienà ar kità uþjûrio ðalá.

Paskui emigrantus ið Europos daþ-niausiai á JAV persikëlë ir pagrindinësemigracinës organizacijos, pvz., Vy-riausiojo Lietuvos iðlaisvinimo komi-teto (VLIK) centriniai valdymo orga-nai po 1955 metø ásikûrë JAV terito-rijoje. Kuriam laikui Vakarø Vokieti-joje pasiliko komiteto Vykdomoji tary-ba ir ELTOS redakcija. Saugumieèiaisavaip aiðkino VLIK skyriø persikëli-mo á JAV prieþastis, neretai vël prisi-imdami nuopelnus sau. 1957 metaismanyta, kad dël saugumo veiklosVLIK ,,Vakarø Vokietijoje ið esmësnutraukë savo prieðiðkà veiklà“. VëliauKGB dar uþtikrinèiau kalbëjo apie sa-vo pasiekimus, teigdamas: ,,Dël Vals-tybës saugumo organø ávykdytø veiks-mø pavyko visø pirma dezorganizuotiVLIK veiklà, sukompromituoti jo va-dovus, sukelti sumaiðtá ir nepasitikëji-mà á ðio centro ðalininkø stovyklà. Taiprivedë prie nebûto tarpusavio kovospaaðtrëjimo ir panaikino ankstesná pa-sitikëjimà ið amerikieèiø pusës“. Þino-ma, VLIK nariai jautë destrukciná sau-gumo poveiká, bet tai nesustabdë komi-teto veiklos. Persikëlusi á JAV, orga-nizacija nenutraukë pradëto darbo.Saugumo pajëgos vël planavo naujusveiksmus prieð jà, bet kitomis aplinky-bëmis. JAV teritorijoje kûrësi nauji su-sivienijimai. Ðtai 1957 metais, susijun-

gus dviem lietuviø iðeiviø organizaci-joms – „Santarai“ ir „Ðviesai“, susikû-rë bûsimas KGB sekimo objektas – fe-deracija ,,Santara – Ðviesa“. Steigimo-si metu ji nebuvo saugumo akiratyje,pradëta ásidëmëti nuo septintojo de-ðimtmeèio vidurio.

Ðeðtajame deðimtmetyje daug kaskeitësi SSRS viduje ir tarptautinëjepolitikoje. Svarbiausia – átampa tarpSovietø sàjungos ir JAV pradëjo ma-þëti. Bet LSSR valdþios bendrasis po-þiûris á „nacionalistinæ“ lietuviø iðeivi-jà nelabai kito. Sovietø saugumas irgilaikësi panaðios nuomonës. Kuo toliau,tuo labiau LSSR saugumo padalinio va-dovybæ neramino lietuviø iðeiviø vyk-domi darbai, skleidþiama ir stiprëjantipropaganda radijo bangomis. KGBprie LSSR MT pirmininkas K. Liaudiskalbëjo: ,,Lietuviø nacionalistiniaicentrai uþsienyje Amerikoje, VakarøVokietijoje, visokios radijo stotys vyk-do arðià propagandà prieð mus, pasa-koja visokius nebûtus dalykus“. Anti-sovietiðkiausiu susivienijimu tebelaiky-tas VLIK. To laikotarpio dokumentuo-se vël buvo kartojami seni teiginiai apieVLIK tarnybà ,,kapitalistiniø valstybiøþvalgybø naudai“. Komitetas toliau fi-gûravo KGB dokumentuose, kaip pa-grindinis prieðininkas tarp lietuviøemigrantø.

Neturint pakankamai galimybiøveikti prieð po pasaulá pasklidusius tau-tieèius, KGB veikla buvo sukoncent-ruota prieð Vakarø Vokietijos lietuvius,nes èia susidarë palankiausios sàlygosveikti anksèiau infiltruotai saugumoagentûrai. Be to, ði teritorija buvo ar-èiausiai SSRS sienos.

Ðeðtajame deðimtmetyje, saugumoduomenimis, Vakarø Vokietijoje gyve-no tik apie 10–15 tûkst. lietuviø, bet jo-je dar kurá laikà pasiliko nemaþai emig-raciniø organizacijø atstovybiø ar net

vadovybiø. Todël daugiausia jëgø nu-kreipta prieð ðiuos lietuviø susivieniji-mus, siekiant dezorganizuoti ir nu-traukti jø veiklà. Susidariusios sàlygoslëmë, kad ðeðtajame deðimtmetyje Va-karø Vokietija tapo svarbiausia sovie-tø þvalgybos veiklos prieð lietuviøemigracijà arena.

Ðeðtojo deðimtmeèio pradþioje darbuvo planuojami „aktyvûs veiksmai“,neva galintys paveikti ar kardinaliai pa-keisti lietuviø emigracijos gyvenimà.Toks savo mastais ir priemonëmis ið-siskiriantis projektas buvo parengtas1953 metais, numatant net fiziná asme-nø likvidavimà, ko nebûta ankstesniuo-se planuose prieð lietuviø emigrantusarba bent apie tai neiðlikæ duomenø.Darytina iðvada, kad sovietø pusei ágri-so nekontroliuojama politinë lietuviøemigracija ir todël nutarta su kai kuriaisasmenimis susitvarkyti radikaliu bûdu.

Visà operacijà turëjo ávykdyti pasi-þymëjæ kovose su partizanais agentai„Kirvis“, „Liûtas“, „Bagdonas“ (o kal-tæ prisiimti agentas „Sedmoj“) t. y. lik-viduoti plane numatytus 7 asmenis, iðjø 6 lietuvius: VLIK pirmininkà Myko-là Krupavièiø, gen. Stasá Raðtiká, buvu-sá vienà 1941 metø birþelio sukilimo va-dovø, Europos Lietuviø fronto bièiu-liø vicepirmininkà Leonà Prapuolená,Vokietijos lietuviø bendruomenëskraðto valdybos pirmininkà inþ. PranàZundæ, buvusius Lietuvos kariuome-nës kariðkius – A. Vazelá, J. Kupstà.Septintasis – tai vienas vokieèiø tauty-bës asmuo – buvæs Lietuvos jëzuitø va-dovas ir Kauno jëzuitø gimnazijos di-rektorius Johanas Kipas. Visi jie kal-tinti tarnavimu uþsienio ðaliø þvalgy-boms. Ðis planas rengtas politiniø pa-sikeitimø SSRS viduje iðvakarëse, otai irgi neabejotinai sàlygojo jo neágy-vendinamumà.

(keliama á 4 psl.)

Istorija be „baltø dëmiø“

333332016 m. liepos 22 d. Nr. 27 (1193)TremtinysÁvykiai, komentarai

Liepos 8 dienà Varðuvoje LietuvosRespublikos Prezidentë Dalia Gry-bauskaitë dalyvavo NATO virðûniø su-sitikime, kuriame pagrindinis dëmesysbuvo skiriamas Baltijos ðaliø ir Lenki-jos bei Juodosios jûros regiono ðaliøsaugumo uþtikrinimui.

NATO ðaliø lyderiai vieningai pripaþás-ta, kad rytiniame NATO flange Rusija yrapagrindinë grësmë Aljansui. Reaguo-jant á agresyvius Rusijos veiksmus su-tarta stiprinti atgrasymo pajëgumus vi-somis sàjungininkø turimomis priemo-nëmis – nuo áprastinës ginkluotës ikiraketiniø pajëgumø ir branduolinës gy-nybos. Pirmà kartà patvirtintas visaskompleksas konkreèiø ilgalaikiø kari-niø kolektyvinës gynybos priemoniø,

NATO virðûniø susitikime – istorinë diena Lietuvos saugumuikurios padës atgrasyti Rusijà nuo kë-sinimosi á Baltijos ir kitas NATO ðalis.

„Galime ðià dienà pavadinti istorineLietuvos saugumui. Nuo ðiandien mûsøþmonës tikrai gali jaustis ramesni ir sau-gesni, nes patvirtintas visas arsenalaskonkreèiø kariniø priemoniø grësmëmsatgrasyti ir taikai uþtikrinti. Iðkilus bû-tinybei galësime pasitelkti visokeriopàsàjungininkø pagalbà ir pastiprinimà.Pirmà kartà nuo ástojimo á NATO tu-rime garantuotus rimtus ir ilgalaikius ka-rinius pajëgumus“, – sako Prezidentë.

NATO virðûniø susitikime patvir-tinta, kad kiekvienoje Baltijos valsty-bëje ir Lenkijoje bus dislokuota po1000 kariø daugianacionaliná sàjungi-ninkø batalionà, kuriuos formuos

JAV, Vokietija, Jungtinë Karalystë irKanada. Lietuvoje bataliono formavi-mui vadovaus Vokietija, savo pajëgo-mis prie jo prisidës Beniliukso ðalys,Norvegija ir Prancûzija. Latvijos bata-liono formavimui vadovaus Kanada,Estijos – Jungtinë Karalystë, Lenki-jos – JAV. Lenkijoje bus dislokuotasir brigados dydþio (3–4 tûkstanèiai ka-riø) sunkiosios karinës technikos ka-rinis junginys, kad esant bûtinybei betkurià regiono ðalá operatyviai pasiek-tø pastiprinimas.

Taip pat NATO virðûniø susitikimepatvirtintos priemonës, kurios apsau-gos Baltijos ðalis nuo galimos karinësizoliacijos ir NATO pastiprinimo atë-jimo blokados. Ðios priemonës átrauk-

tos á NATO gynybos planus ir bus pa-tikrintos per simuliacijas pratybose.Sutarta ir dël NATO gynybos planø at-naujinimo pagal realius grësmiø scena-rijus ir nuolatinio jø testavimo intensy-viose pratybose. Taip pat uþsitikrintasgreitesnis Aljanso sprendimø priëmimomechanizmas – nuo ðiol sprendimus dëlgreitojo reagavimo pajëgø panaudojimopriims NATO kariniø pajëgø vadas Eu-ropoje, o ne Ðiaurës Atlanto Taryba.

Lietuvos ir kitø NATO valstybiøsaugumui taip pat labai svarbûs susita-rimai dël raketinës gynybos sistemøRumunijoje ir Lenkijoje naudojimo vi-so Aljanso saugumui bei dël iðanksti-nës karinës árangos dislokavimo vietøRytø flange, taip pat ir Lietuvoje.

NATO virðûniø susitikime LietuvosPrezidentë Dalia Grybauskaitë buvoviena ið kietosios linijos ðalininkø. Lie-tuvoje Prezidentë ginkluoja savo ðaliespajëgas. Pokalbio metu ji paaiðkino,kodël, nepaisant vël ðalyje ávestos karoprievolës, privalomojo ðaukimo iki ðiolneprireikë. D. Grybauskaitë palaiko kie-tà pozicijà Rusijos atþvilgiu, kurios bu-vo nutarta laikytis savaitgalá vykusiameNATO virðûniø susitikime. Rusija yraneprognozuojama, o prezidentas Vla-dimiras Putinas kenèia nuo paranojos,teigia D. Grybauskaitë SPIEGEL ON-LINE duotame interviu.

Prezidentë tvirtina negalinti atmestiRusijos ásiverþimo galimybës. JeiguPutinas „kur nors áþvelgs silpnà vietà,ja pasinaudos.“ Todël, Prezidentësmanymu, kà tik priimtas NATO spren-dimas dislokuoti daugiau pajëgø Balti-jos valstybëse ir Lenkijoje yra labaisvarbus. „Tai simbolinis buvimas, jo pa-kaks atgrasymo tikslams.“

SPIEGEL ONLINE: Ponia Prezi-dente, ar esate patenkinta NATO vir-ðûniø susitikimo rezultatais?

Dalia Grybauskaitë: Taip, nes pir-mà kartà pajutome, kad á mûsø nuogàs-tavimus þvelgiama rimtai. Dar prieðtrejus metus visi sakë, kad mes, trysBaltijos valstybës ir Lenkija, perdeda-me. Dabar mums nebereikia nieko áti-kinëti, kad gyvename grësmës akivaiz-doje. Savo agresyviais veiksmais Puti-nas tai padarë uþ mus. Ir rezultatai aki-vaizdûs: pirmà kartà po Ðaltojo karopabaigos NATO vël investuoja á savo

SPIEGEL ONLINE duotame interviu Prezidentë parodë tvirtànuostatà dël gynybos

teritorijos apsaugà.SPIEGEL ONLINE: Ar buvo ne-

sutarimø?Dalia Grybauskaitë: Ne, sutarëme

dël visø punktø. Paketas apima ne tikatgrasymo priemones ir bendrà prieð-raketinæ gynybà. Taip pat sutarëmevykdyti daugiau pratybø: vien tik mû-sø regione ðiais metais jø bus 170. Ðio-se pratybose bus kalbama ne tik apiekonvencinæ gynybà, bet ir apie kiber-netinæ gynybà bei gynybà nuo propa-gandos. Taèiau mes ne tik reikalauja-me – esame ir patys pasirengæ didintinuosavà indëlá.

SPIEGEL ONLINE: Pavyzdþiui?Dalia Grybauskaitë: Smarkiai padi-

dinome iðlaidas gynybai – vien tik Lie-tuvoje 30 procentø. Ðiuo metu tai darkol kas yra 1,5 procento bendrojo vi-daus produkto, bet 2018 metais pasiek-sime NATO nustatytà dviejø procentøribà. Modernizuojame savo kariuomenæ,perkame geriausià ginkluotæ.

SPIEGEL ONLINE: Jûsø uþsie-nio reikalø ministras, kalbëdamasapie NATO virðûniø susitikimà, pa-reiðkë, kad po tûkstantá NATO ka-reiviø trims Baltijos valstybëms irLenkijai yra per maþai.

Dalia Grybauskaitë: Tai simbolinisbuvimas, jo pakaks atgrasymo tikslams.Konvencinio konflikto atvejis – tai, þi-noma, visai kas kita, bet tam egzistuo-ja atitinkami gynybos planai.

SPIEGEL ONLINE: Ar ið tiesø bi-jote, kad Rusija gali uþpulti tris Balti-jos valstybes?

Dalia Grybauskaitë: Man nepatin-ka þodis „baimë“. Gyvenome okupuo-ti Rusijos, þinome, kad ði mûsø kaimy-në yra neprognozuojama ir agresyvi.Prieð Antràjá pasauliná karà turëjomenemaþà armijà, bet kai sovietai áþygia-vo á mûsø teritorijà, në kiek nesiprie-ðinome. Daugiau taip nebus. Ir nesvar-bu, ar ðalis didelë, ar maþa, svarbu tikpasiryþimas prieðintis. Ar þinote, kasteikia man pasitikëjimo?

SPIEGEL ONLINE: Ne.Dalia Grybauskaitë: Nuotaikos

mûsø ðalyje. Prieð dvejus metus sugrà-þinome privalomàjà karo tarnybà, betprivalomojo ðaukimo taip ir neprirei-kë, nes ateina tiek daug savanoriø. Pa-sitikëjimas savimi – tai geriausia gyny-bos priemonë.

SPIEGEL ONLINE: Bet vis dëlto,ar nesibaiminate Rusijos ásiverþimo?

Dalia Grybauskaitë: Po to, kai Ru-sija ásiverþë á Krymà, negalime atmestitokios galimybës.

SPIEGEL ONLINE: Krymas ne-buvo NATO teritorija.

Dalia Grybauskaitë: Putinas mano,kad visos buvusios Sovietø sàjungos te-ritorijos priklauso Rusijos átakos zo-nai, ir siekia maþø maþiausiai atkurtiankstesnæ Rusijos didybæ. Tai yra joparanoja, á kurià turime þiûrëti rimtai,nes jis savo tikslø siekia bet kokiomispriemonëmis. Karo veiksmais, propa-ganda, ekonominiu spaudimu, energe-tikos iðtekliø tiekimu. Jeigu jis kur norsáþvelgs silpnà vietà, tuo pasinaudos. Irbe jokiø skrupulø.

SPIEGEL ONLINE: NATO tiki-na, kad kalbama ne tik apie atgrasymà,bet ir apie dialogà. Jûs dialogo kol kasneminite.

Dalia Grybauskaitë: Nenorime sta-tyti antrosios geleþinës uþdangos. Juktai mûsø kaimynai. Dialogo su Rusijaturime ieðkoti be nereikalingo naivu-mo, taèiau dialogas paprastai reiðkia,kad jame dalyvauja abi pusës. Iki ðiolmaèiau tik monologus. Kartais kalbaviena pusë, kartais kita, bet ne viena sukita. Esame atviri dialogui, bet turimesutarti, kad mûsø svarbiausias tikslasyra mûsø regiono saugumas.

SPIEGEL ONLINE: Kokia formaðis dialogas turëtø vykti?

Dalia Grybauskaitë: Vienas forma-tas jau egzistuoja – tai NATO ir Ru-sijos taryba. Visa kita priklauso nuo to,kaip klostysis situacija. Pamatysime,kaip Rusija elgsis ðià savaitæ, per kitàtarybos posëdá.

SPIEGEL ONLINE: Rusai jau lei-dþia suprasti, kad á Varðuvos virðûniøsusitikimo rezultatus reaguos ir kari-nëmis priemonëmis.

Dalia Grybauskaitë: Jau dabar jiesavo Vakarø karinëje apygardoje turideðimt kartø daugiau kareiviø nei NA-TO. Kokiø veiksmø jie imsis, tai jø rei-kalas. Rusijos elgesys tik skatina nepa-sitikëjimà ja. Apie pasitikëjimà jie kal-ba tik tada, kai tai jiems naudinga. Betmes jø grasinimø nebijome. Netgi ga-lime padëkoti Putinui. Juk galiausiaitik dël jo veiksmø NATO vël tapo tik-ru gynybiniu aljansu.

Liepos 11 dienà Vilniuje Preziden-të Dalia Grybauskaitë susitiko su dve-jus metus Rusijoje neteisëtai kalintaUkrainos Aukðèiausiosios Rados irEuropos Tarybos ParlamentinësAsamblëjos nare Nadija Savèenko, jos seserimi Vira Savèenko ir Lietuvojebesigydanèiais Ukrainos kariais.

Prezidentë pabrëþë, jog Lietuvatvirtai remia Ukrainos þmones. Jø drà-sa nepasiduoti ir visomis jëgomis gintisavo valstybæ bei jos ateitá – geriausiasárodymas, kad jokia agresija negali uþ-

Lietuva tvirtai remia Ukrainos þmonesgniauþti ryþto gyventi laisvëje.

Ðalies vadovës teigimu, tarptautinësbendruomenës spaudimas þenkliai pri-sidëjo prie Nadijos Savèenko iðlaisvini-mo. Taèiau Rusijoje dël politiniø prieþas-èiø neteisëtai vis dar kalinama daugiau nei20 ukrainieèiø. Tam, kad visi Ukrainospolitiniai kaliniai galëtø sugráþti á tëvy-næ, bûtina iðlaikyti tvirtà ir principin-gà pozicijà Rusijos atþvilgiu.

Lietuva nuolatos aktyviai këlë Na-dijos Savèenko ir kitø Rusijoje kalina-mø Ukrainos þmoniø iðlaisvinimo klau-

simà Jungtinëse Tautose, Europos Sà-jungoje ir kitose tarptautinëse organi-zacijose. Prezidentës iniciatyva Nadi-jos Savèenko sesuo Vira perskaitë ne-laisvëje laikytos sesers þinià tarptau-tinei bendruomenei praëjusiais me-tais JT Generalinëje Asamblëjoje su-rengtoje aukðto lygio moterø pasau-lio lyderiø diskusijoje. Iðreikðdamasolidarumà su Ukraina, Lietuva taippat taiko sankcijas asmenims, prisi-dëjusiems prie neteisëto Ukrainos pi-lieèiø ákalinimo.

Mûsø ðalis taip pat teikia visokerio-pà pagalbà Ukrainai, padeda jos þmo-nëms ágyvendinti reformas, kurti skaid-rias ir atsakingas institucijas. Nuo Ru-sijos agresijos pradþios Lietuvos Uk-rainai suteikta parama siekia 4 mln.eurø. Á Lietuvà atvyksta mokytis vai-kai ið karo nuniokotø Rytø Ukrainosregionø, o suþeistiems Ukrainos ka-riams teikiamos gydymo ir reabilita-cijos paslaugos.

Prezidentës spaudos tarnybosinformacija

44444 2016 m. liepos 22 d.Nr. 27 (1193) Tremtinys

SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikiname90-ojo jubiliejaus proga nuoðirdþiai sveikiname buvusià

Krasnojarsko kraðto tremtinæ, ilgametæ LPKTS Palangosfilialo naræ, stropiai atlikusià seniûnës pareigas, AngelæSERMONTIENÆ. Linkime sveikatos, sëkmës, Dievo palai-mos ir daug dþiaugsmingø dienø vaikø, vaikaièiø ir provai-kaièiø apsuptyje.

LPKTS Palangos filialas

Jubiliejinio gimtadienio proga nuoðirdþiai sveikiname buvusias trem-tines, ilgametes LPKTS Palangos filialo nares, gimusias liepos mënesá:

85-ojo – Elenà RAPALIENÆ, 75-ojo – Elenà PETKEVIÈIENÆ.Sveikata, gera nuotaika ir Dievo palaima te visada bûna su jumis!

LPKTS Palangos filialas

(atkelta ið 2 psl.)Toks projektas sudarytas kovo 9

dienà, t. y. praëjus 4 dienoms po J. Sta-lino mirties, represinë sistema dar tebe-veikë ið inercijos, nes niekas ið karto ne-pasikeitë. Kintant politinei situacijai,þmoniø fizinio likvidavimo uþsienyje pla-nø skubiai neatsisakyta, nes bûtent tø me-tø rugsëjá SSRS MVD 2 valdyboje ákur-tas 12-asis skyrius, kuriam, be kitø de-leguotø funkcijø, numatytas „teroroaktø vykdymas“ prieð Sovietø sàjungosprieðus, „kapitalistiniø ðaliø veikëjus,ypaè pavojingus uþsienio þvalgus, an-tisovietiniø emigraciniø organizacijøvadeivas, Tëvynës iðdavikus“. Taip patnumatyta, kad skyrius, esant „ypatin-gai bûtinybei“, organizuos slaptus as-menø pagrobimus ir pristatymus áSSRS. Kuriant skyriø, numatyti slap-to darbo uþsienyje bûdai, kaip antai:uþsikonspiravimas per priedangos or-ganizacijas (komercines ámones, fir-mas), veiklos uþsienyje metu nepalai-kant ryðiø su komunistinëmis organi-zacijomis ir ten neverbuojant agentû-ros (tokie veiksmai buvo draudþiami).Paskutinis garsesnis ávykdytas asmensfizinio likvidavimo aktas – 1959 metaisKGB agento nuðautas ukrainieèiø tauti-nio judëjimo lyderis S. Bandera. Sovietøsistemos poþiûriu, veiklûs lietuviø „na-cionalistai“ turëjo maþiau politinës reikð-mës uþsienyje nei ukrainieèiø „naciona-listai“. Gal ir dël to konkreèiø pasikësi-nimø á lietuviø gyvybes nepasitaikë.

Ðeðtajame deðimtmetyje sovietø sau-gumas bandë diegti áþûliø ásilauþimø á lie-tuviø organizacijø bûstines Vakarø Vo-kietijoje praktikà. Pirmieji dokumentøgrobimai ávyko penktajame deðimtmety-je, bet organizuoèiau ir ávairesnëmis for-momis tai pasireiðkë kità deðimtmetá. To-kius KGB vykdytus veiksmus galima pa-aiðkinti bent keliomis prieþastimis: no-rëta sukurti nepasitikëjimo ir nesaugu-mo atmosferà tarp iðeiviø; aktualizuotinesutarimus bei sukelti tarpusavio kalti-nimus; gauti papildomos informacijosapie emigraciná gyvenimà. Ðiuos iðvadi-nius teiginius pagrindþia konkretûs pa-vyzdþiai. Ðtai 1955 metais, KGB rezi-dentûrai Berlyne padedant, Vainheimeásiverþta á Pasaulio lietuviø bendruome-nës bûstinæ ir pavogta Vakarø Vokieti-joje gyvenusiø lietuviø emigrantø karto-teka. Todël, pasak saugumo, ,,naciona-listai“ turëjo keisti gyvenamàjà vietà. Beabejo, tokio tipo operacijos galëjo sukeltiiðeiviams nemaþai nuogàstavimø ir atitin-kamai kuriam laikui dezorganizuotiveiklà. To sovietø saugumas kaip tik irsiekë. Panaðiai iðvogtos latviø ir ukrai-nieèiø emigrantø kartotekos. TokieKGB aktai kartoti ir vëliau, kaip antai,bandymas ásiverþti ir pavykæs ásiverþi-mas á VLIK bûstines. 1955 metais ne-sëkmingai mëginta pavogti dokumen-tus ið komiteto bûstinës Roitlingene.Pagal planà vykdytojams ið pradþiø vis-kas klostësi sëkmingai, jau buvo iðneð-ti ið patalpø ir paruoðti iðveþimui seifaisu dokumentais, bet baigti operacijosnepavyko: namo, kuriame buvo ásikû-

Aktyvesniø sovietø saugumoveiksmø prieð lietuviø iðeivijàpabaiga (ðeðtasis deðimtmetis)

ræs VLIK padalinys, ðeimininkas sukëlëtriukðmà. Ði nesëkmë neatgrasë sovietøsaugumieèiø. Antrasis ásiverþimas ávyko1959 metø lapkrièio 29-osios naktá. Ási-lauþimas pastebëtas tik lapkrièio 30 die-nà, kai á patalpas atëjo VLIK Vykdomo-sios tarybos pirmininkas Jonas Glemþair sekretorë maðininkë. Komiteto vado-vybë tiksliai neþinojo ásilauþimo vykdy-tojø, bet organizatorius nustatë ið karto.Po ðio ávykio VLIK ELTOS biuletenis ra-ðë: ,,Pasikësintojai – kuriø kilmæ gali kiek-vienas be paaiðkinimø atspëti“, t. y. leis-ta suprasti, kad vadovauta ið sovietinësteritorijos. VLIK nariai regëjo simboli-nius þenklus: atëjusieji á patalpà paste-bëjo, kad asloje numesta lëlë tautiniaisdrabuþiais, tarsi paryðkinanti antilietu-viðkà akcijà (nors saugumas tokias aplin-kybes neigë). Konkreèiai kaltinimai mes-ti keletui asmenø, tarp jø ir ELTOS dar-buotojui, agentui „Labora“, kuris at-leistas ið darbo. Taip pat átarta fiktyviorganizacija ,,Pabaltijo patriotai“, re-aliai neegzistuojanti, jos vardu priedan-goje veikë saugumas. Kaip atsakomojireakcija ðiems átarimams buvo saugu-mo pajëgø planas pridengti ðá ávyká, nu-kreipiant nuo savæs átarimus. Jø sukurtoscenarijaus esmë – pats VLIK suplana-vo ir apvogë save, neva ásilauþta á patal-pas vietiniams vokieèiams talkinant,kad kaltæ suverstø sovietø þvalgybai. Ins-cenizuotas ásiverþimas atliktas tam, kadvisuomenës akyse padidintø VLIK reikð-mæ. Pagrobta ið patalpø kartoteka esantinesvarbi, nes jà galima atkurti pagal ki-tus duomenis. Vëliau tokia ávykiø versi-ja pasirodë ir saugumieèio parengtojeknygoje „Iðdavystës keliu“.

Be slaptø dokumentø grobimo, sau-gumas bandë terorizuoti namø, kuriuo-se buvo ásikûrusi VLIK Vykdomoji tary-ba, ðeimininkus. 1958 metais namo ðei-mininkui A. Geizelhartui nusiøstas ano-niminis laiðkas, kuriuo praneðama, jogruoðiamas antpuolis galás padaryti þalosjo nuosavybei. Vëliau sovietø pusë vieðaiir sàmoningai apkaltino Lietuvos diplo-matijos ðefà Stasá Lozoraitá, kuris nevadaræs tai ið kerðto. Nepagrástø kaltinimøbuvusiam Lietuvos diplomatui tikslas –nukreipti lietuviø dëmesá nuo saugumoir pagilinti tarpusavio konfliktà.

Aktyviems KGB veiksmams galimapriskirti ir asmeninio poveikio priemo-nes, taikytas konkreèiø emigrantø at-þvilgiu. Veikdami ðia kryptimi, èekis-tai privalëjo turëti efektyvios informa-cijos, konkreèiam þmogui paveikti.KGB dokumentuose apraðomi scena-rijai tapatûs vienas kitam: agentas su-sitinka su konkreèiu asmeniu, pokalbiuátikina, kad elgtøsi kitaip, ir ðis nutrau-kia darbà. Darytina prielaida, kadstengtasi pasinaudoti þmoniø jausmais.Pavyzdþiui, spaudimas galëjo vykti perartimus giminaièius, pasilikusius Lie-tuvoje. Ðtai agentas ,,Kotik“ kelis kar-tus apsilankë pas vienà Maþosios Lietu-vos tarybos vadovø – Erdmonà Simonaitá(byla „Krot“ liet. „Kurmis“), kai suþi-nojo apie jo ketinimus aktyviau ásijung-ti á VLIK veiklà. Saugumieèiø vertini-

mu, operacija pavyko, nes po susitiki-mo E. Simonaitis persigalvojo ir nesu-aktyvino veiklos. Tai galëjo bûti pagy-venusiø ir senø þmoniø gàsdinimo irðantaþo akcijos pavyzdys – anksèiauprieð ðá þmogø ðmeiþto kampanijas vyk-dë po karo likæ naciai. 1955 metais taspats agentas ,,Kotik“ dukart apsilankëpas VLIK nará Jurgá Jaks-Tyrá, kuris popokalbiø nutraukë antisovietinæ veik-là ir iðvyko gyventi á JAV. Panaði situ-acija pasikartojo su VLIK nariu T. Ði-diðkiu, kuriam apsilankæs agentas ,,Ko-tik“ perdavë laiðkus nuo artimøjø ir ati-tinkamai pasikalbëjo. Tolesniø kontak-tø T.Ðidiðkis vengë, átardamas, kad taiamerikieèiø þvalgybos provokacija (to-kia sovietø saugumieèiø versija). Po su-sitikimø jis ið karto perëjo á VLIK opo-zicijà ir nutraukë antisovietinæ veiklà.Aukðèiau pateiktø sëkmingø operaci-jø sureikðminimà reiktø vertinti ganakritiðkai. Pirma, nëra duomenø, apiekà konkreèiai kalbëta ávykusiuose su-tikimuose. Antra, neaiðku, ar pokalbiømetu buvo labiau grasoma ar graþiaiákalbinëjama, ar dar kitokiu bûdu gud-raujama. Bet faktas, kad buvo manipu-liuojama þmoniø jausmais, nes minimøasmenø ðeimos nariai gyveno Lietuvo-je, o saugumas tuo naudojosi. Viena tikaiðku, kad ðiuo bûdu persekiojami þmo-nës daþniausiai nenutraukdavo pradë-tø darbø, o kai kuriø iðvykimà á JAVsàlygojo asmeninës prieþastys. Nuvy-kæ á ðià ðalá, jie tæsdavo savo veiklà.

Bûta ir pusiau aktyviø KGB prie-moniø, kurios tik paryðkindavo iðeivi-jos tarpusavio nesutarimus, bet jø pa-grindu nesukurdavo naujø situacijø. Ið-likusioje saugumieèiø archyvinëje me-dþiagoje daþnai minimas agento pagal-ba 1954 metais perimtas vieno tautinin-kø partijos lyderio – Vinco Rasteniolaiðkas VLIK nariui T. Ðidiðkiui. Ðiolaiðko kopija, kurioje neigiamai apibû-dinami krikðèionys demokratai irVLIK, iðsiøsta organizacijos nariams,emigraciniø laikraðèiø redakcijoms, otai be abejo paaðtrino konfliktà. Netpraëjus deðimtmeèiams vieðai apie ðásàmokslà neprisipaþinta, tik sovietøpusë teigë, kad tai padaræs ,,vienas pat-riotiðkai nusiteikæs lietuvis, nors irdirbdamas reakcinëje organizacijoje,laikë savo pilietine pareiga atskleisti tie-sà – tegul ir kiek neáprastu bûdu“. Sau-gumieèiø nuomone, ðis pavieðintas laið-kas paruoðæs VLIK skilimà. Visa taivertinant darytina iðvada – per didelinuopelnai saugumieèiø priskirti sau.V.Rastenis ir kai kurie kiti komitetonariai ir anksèiau vieðai iðsakydavo ana-logiðkà nuomonæ, todël jo laiðkà gali-

ma bûtø pavadinti nebent tik vienu iðveiksniø, skatinusiø tautininkus irVLIK nutraukti ryðius, bet jokiu bûdune skilimà nulëmusiu faktu. Be to,1959 metais buvusiam tautininkø par-tijos generaliniam sekretoriui V. Ras-teniui ir tautininkams kompromituoti„Tiesoje“ iðspausdinti jo 1940–1941metais tardymo metu duoti parodymai.Ði publikacija irgi susilaukë prieðtarin-go vertinimo emigrantø spaudoje.

Dar vienas KGB manevras – atlaides-nis poþiûris á kai kuriuos asmenis. 1954–1957 metais net uþbaigtos ir atiduotos áarchyvà asmenø agentûrinës paieðkosbylos, kuriose kaupta ávairi informacijaapie konkreèius emigrantus. Bylos nu-traukimo prieþastys ir komentarai ganaávairûs. Pvz., buvusio vokieèiø administ-racijos generalinio tarëjo susisiekimo rei-kalams Kazio Germano paieðkos bylosnutraukimo prieþastis – garbus amþiusir pritaikyta paskelbtoji amnestija, norstiksli jo buvimo vieta saugumui taip irliko neaiðki. Kitas pavyzdys: 1957 me-tais baigtas tyrimas byloje „Trus“ (liet.„Bailys“), skirtoje Laikinosios vyriau-sybës nariui Adolfui Damuðiui, bet toprieþasèiø neþinome. Nereikëtø many-ti, kad tyrimo nutraukimu visuometbaigdavosi veikla prieð konkretø asme-ná. Daþniausiai iðeivijai reikðmingas as-muo likdavo KGB áskaitoje. Tai patvir-tina diplomato Edvardo Turausko atve-jis: nors jo paieðkos byla buvo nutrauk-ta, bet centriniai SSRS þvalgybos orga-nai pasiûlë já palikti operatyvinëje áskai-toje. Tokia procedûra atlikta ne su vie-na deðimtimi iðeivijos atstovø, turint ið-ankstiná tikslà – sukauptà medþiagà pa-naudoti bet kuriuo momentu reikiamo-se operacijose. Ðtai 1959 metais nutrauk-ta byla 2-ojo lietuviø savisaugos batalio-no vadui mjr. Antanui Impulevièiui, bettas netrukdë 1962 metais nuteisti já uþakiø aukðèiausia bausme.

Galima konstatuoti – „aktyvûs veiks-mai“ nedavë jokio ilgalaikio poveikio, nespolitinë emigracija toliau vykdë savo dar-bus. Bûtina atkreipti dëmesá, kad KGBatsisakë aukðèiau nurodytø priemoniø,ne vien dël menko poveikio – toká elgesálëmë kiti veiksniai. Ðeðtajame deðimtme-tyje tarptautiniai santykiai tarp Vakarøir Rytø ðvelnëjo, prasidëjo skirtingø ide-ologijø dialogas. Todël vis daþniau buvoatsisakoma „aktyviø veiksmø“ prieðinin-ko teritorijoje. Viskas pradëta koncent-ruoti ideologinëje propagandinëje plot-mëje. KGB irgi orientavo savo veiklàðia kryptimi, kuri vëliau irgi bus ávar-dyta kaip „aktyvios priemonës“, tik jauvisai kitokio pobûdþio.

Dr. Darius JUODIS

555552016 m. liepos 22 d. Nr. 27 (1193)Tremtinys1941-øjø birþelio 14-osios trëmimà prisimenant

Pabaiga.Pradþia Nr. 26 (1192)

Baisioji naktis1941 metø birþelio 14 dienà Kauno

geleþinkelio stotyje neáprastas vaizdas:stovi septyniasdeðimt penkiø vagonøprekinis traukinys, o uþ jo kitas, ir dar,ir dar kitas. Vagonai dideli, o maþyèiailangeliai su grotomis, pasieniais platûsgultai dviem aukðtais, o grindyse – apva-li skylë... Èia dirbæ darbininkai, visà lai-kà saugomi kareiviø su durtuvais, veltuispëliojo, kas turës keliauti ðiais neápras-tais vagonais, kurie, jø nuomone, netikonei gyvuliams, nei þmonëms perveþti.

Atëjo naktis. Ðimtai sunkveþimiøpasipylë á miesto gatves. Ginkluoti ka-reiviai supo namus, brovësi á butus, kë-lë þmones ið miego. Kratos... Pareigû-nai iðvertë visus stalèius, spintas. Tuotarpu buto ðeimininkai – vyras su þmo-na – turëjo nusigræþti á tamsias sienas,o jiems uþ nugarø – kareiviai su nuo-gais durtuvais. Paskui komanda reng-tis, pasiimti ðiek tiek maisto, rûbø.Klyksmas, vaikø ir suaugusiø raudossklido ið butø ir kiemø, lëkë gatvëmismaðinos, prikeldamos ið miego tuos,kuriems ðá kartà nebuvo lemta apleistiTëvynës. Þmonës bëgo ið namø á gat-ves, slëpësi. Þaliakalnyje, Panemunë-je, Ðanèiuose, Aleksote ir miesto centrepilni suimtø þmoniø sunkveþimiai dû-më á Kauno geleþinkelio stotá.

Tai buvo pirmasis þmoniø veþimasá Sibirà, pats gausiausias, þiauriausias.Areðtuodavo visà ðeimà: tëvus, vaikus,iðkarðusius senelius ir naujagimius, vi-si jie buvo kalti, tik kuo – neaiðku. Bai-siàjà 1941 metø birþelio naktá ið 14-osios á 15-àjà siautëjusi audra nusiau-bë ne tik Kaunà, bet ir visà Lietuvà.

Birþelio 15 dienaEðelonai jau prigrûsti þmoniø. Vie-

nuose – tik moterys su vaikais ir sene-liai, kituose – vyrai, ðeimø maitintojai,atskirti nuo ðeimø. Girdëti raudos irdejonës. Vieni verkia garsiai, kiti – ty-liai. Tik maþi vaikeliai puldinëja apie të-velius, tie juos ramina, kalbina kiekámanydami.

Peronas pilnas kareiviø. Jie saugo-ja vagonus, nieko prie jø neprileisdami.O subëgæ þmonës grûdasi, ieðko savø-jø, paþástamø ar giminiø, norëdami pas-kutiná kartà atsisveikinti, perduoti mais-to ar rûbø, ðaukia vardais ir pavardëmis.Bet juos sulaiko nuogi kareiviø durtuvai.

Mano motinëlë, kaip vëliau suþino-jau, atveþë man ið kaimo skilandá, ki-birà taukø ir laðiniø. Kai Kauno gele-þinkelio stotyje prie vagono jos nepri-leido, dar vaþiavo á Vilniø. Galvojo, Vil-niuje prisiartins, perduos laukneðá, betir ten ta pati uþkarda. Vargðelë tiek pa-simetë, prisiraudojo, ið jos viskà pavo-gë, tad tuðèiomis gráþo namo.

Birþelio 16 dienaEðelonas pajuda. Kyla riksmas,

klyksmas. Dabar jau visi rauda – gailapalikti savo kaimà, savo miestà, savogimtàjà ðalá. Vagonai sausakimðai pri-

Litvinaièiø ðeimos istorijaMarijos LITVINAITIENËS prisiminimø fragmentai

grûsti þmoniø. Visi gultai uþimti. Þmo-nës braukdami aðaras kelia savo daik-tus, krauna kuo talpiau, kad ir kitiemsvietos uþtektø. Virðuje geriau, nors ko-jø niekas nemindþioja, apaèioje, pogultais, taip pat þmonës. Ten tamsiauir tvankiau. Ir ant grindø pilna þmoniø.Per maiðus ir pundus kojai vietos në-ra. Ant jø sudribæ vaikai ir seneliai; stip-resnieji juos gaivina mosuodami skare-lëmis prie veido. Karðta, tvanku...

Pirmoji sustojimo vieta – Vilniausgeleþinkelio stotis. Èia þmoniø – kaipmarios liûliuoja. Sargybiniai neleidþiaþiûrëti pro langelius. Traukinys stovitik tiek, kol suvaro á vagonus areðtuo-tas ðeimas. Daugiau Lietuvoje trauki-nys niekur nestojo, ëjo ir nuëjo á Rytus.Aimanos, dejonës ir aðaros. Verkia vai-kai, verkia mamos, dejuoja seneliai; në-ra kam raminti, visø vienoda dalia ir ne-viltis. Niekas negali suprasti tokiosbausmës be teismo. Uþ kà?

Grindyse skylë tualetui nuo þmoniøniekuo neatskirta. Bendra vyrams irmoterims. Vaikams tai kas, jie atlieka,kas reikia per daug neimdami á galvà,juos nuo þmoniø akiø uþdengia mamossavo sijonais. Na, o suaugusiam – norsskradþiai þemæ prasmek – visi mato.Kai ten tupi þmogus – visiems reikiauþsimerkti. Viena kita diena, o paskiauir dvokti pradëjo.

Ak ir kelionëlë! Vaikai jau negaluo-ja. Vandens – në laðo nëra. Paimtas iðnamø maistas maþëja. Vagono durys –uþrakintos. Tik kartà per parà jas ati-daro. Tuomet áeina kareiviai ir tikrina,ðaukia pavardëm, þiûri, ar kas nors ne-pabëgo. Þmonës maldauja vandens, tikvandens. Bet ið vagono iðlipti negalima.Ir ðitie kareiviai negali duoti vandens,tai priklauso nuo vyresnybës. Kai jie uþ-rakina vagono duris, þmonës dar gar-siau ðaukia: vandens, vandens!

Veþa mus toliau.

Pro vagono langeláNors prekinio vagono langelis maþy-

tis ir su grotomis, bet pro já ðis tas matyti.Visi norëtø pro já paþiûrëti, atsisveikintisu gimtais laukais, su gimtine, paþiûrëti,kur ir á koká kraðtà veþa. Bet prie lange-lio telpa tik dvi galvos. Dar suveriamø du-rø plyðys ðioks toks – ir ten prigludusiosgalvos. Maþa kà pamatysi, bet nors ge-resnio oro ákvëpsi... Taigi ir spaudþiasiartyn tie, kurie dar gali pastovëti ant ko-jø. O prekinis traukinys bjauriai krato, ro-dos, kad per duobes ratai eitø...

Vagone buvo vyresniø klasiø moki-niø. Vienas ið jø turëjo atlasà. Tai bu-vo didelë laimë. Jis þymëjo nuvaþiuotàkelià. O kiti godþiai sekë kiekvienà þy-melæ, stengdamiesi nors taip uþsimirð-ti, nors taip malðinti neþinios skausmà.Pervaþiavæ Lietuvà, atsidûrëme Balta-rusijos þemëje.

Baltarusijos þemë... Vaje, kokia jivargana. Nedirbami plotai apaugæ krû-mokðniais. Kur ne kur sukrypæ name-liai, iðlauþytos þagarø tvoros, klanaivandens, purvynas. Moterys kasa dar-þus, moterys varinëja gyvulius. Tenmoteriðkë pasikinkius á akëèias dirvà

akëja. O kur vyrai, juk dar ne karas?Tuðti laukai, neapgyvendinti plotai.Geleþinkelio stotelëse apskuræ þmo-nës, vaikai siûlo keleiviams saulëgrà-þas. Jas noriai perka visi rusai, dideli irmaþi kramto ir spjauna, kur papuola.

Pravaþiavome Minskà, greitai pasi-matë Kijevas. Retkarèiais eðelonas su-stodavo patikrinti keleivius. Ar neiðsi-gudrino kuris nors pabëgti? Kokia kan-èia kareivëliui bûdavo perskaityti lie-tuviðkas pavardes – net prakaitas iðpil-davo beskaitant. Mums vis dar ið vago-no iðlipti neleidþia. Vagone taip tvan-ku, o èia dar tualetas primityvus (tikskylë grindyse). Dvokia neþmoniðkai.

Sverdlovskà privaþiavome naktá.Ðaltas rûkas gaubë miestà. Ilgai èia ma-nevravo mûsø eðelonas. Paryèiui proðalá pralëkë toks pat eðelonas su areð-tuotais mûsø vyrais. Per grotø langeliusjie mojavo rankomis, ðaukë savo þmo-nas pavardëmis. Sverdlovsko geleþin-kelio stotyje gavome ðiltos sriubos,duonos ir vandens. Ið vagonø neiðlei-dþia. Ir vël á kelionæ.

Traukinys neria per Uralo kalnus.Didþiulës uolos, mëlynos eglës, kuriøvirðûniø nematyti pro maþà langelá.Oras vësus, jau ne mûsiðkis.

Vagonas þiauriai bilda ir kratosi.Nuo virðutiniø gultø nukrito vaikas –Liudukas.

– Kieno ðis lakûnas? – pakëlæs já nuomaiðø klausia Kostas. – Kam já atiduoti?

– Lakûnas, lakûnas! – pralinksmë-ja visi vaikai ir visà kelionæ dabar já La-kûnu vadina.

Sibiro þemëTiumenës, Petrozavodsko stotyse

daug þmoniø. Visi jie nuskuræ, su ðim-tasiûlëmis, kerziniais auliniais batais.Vyrai, moterys ir net vaikai vienodaiapsirengæ. Stotyse keleiviams siûlomapirkti lepioðkø su morkø ar bulviø áda-ru, arba visai be jo, pienas „verenec“,na ir, þinoma, saulëgràþos. Peronas netjuodas nuo jø lukðtø – tokià didelæ pa-klausà turi ðis tautinis skanëstas.

Mûsø vagonai uþrakinti. Kà matome,tai tik pro grotø langelá. Norëtume nusi-pirkti pieno, nors vaikams, bet pro gro-tas nelenda net butelis, be to, sargybiniaiprie vagonø þmoniø neprileidþia.

Sibiro laukuose jau ilgiau sustoja

mûsø eðelonas. Jau atsidaro plaèios va-gonø durys, leidþiama èia pat prie bë-giø iðlipti. Tuomet kas gyvas virsta lauk,lenda po traukiniu ir slepiasi kur kas ið-mano atlikti savo reikalus. O paskuidar kiek pasiràþo, pasidairo, pamikli-na sustirusias kojas. Nors sargybiniaivaikðto, bet dabar jie ramesni. Kur ið-bëgsi? Þinoma, belieka susitaikyti sulikimu ir keliauti toliau.

Omskas. Èia sustojus traukiniui vëlgauname sriubos ir duonos. Bet kas tai?Vietiniai þmonës prisëlinæ prie vagonøpraðo duonos ið mûsø! Sargybiniai juosvaiko. O ir toliau jau visose stotyseþmonës praðinëjo ið mûsø duonos, ir visatkakliau.

Novosibirskas. Toli nuo geleþinke-lio stoties nustûmë mûsø eðelonà. Mûsøvagone niekas nemirë. O kituose vago-nuose visko buvo. Neramiausias mûsøkeleivis – Almutë. Jai – ðeðios savaitësamþiaus. Viskas èia jai nepatinka, netmama, kad vietoj pienelio duoda pasal-dintà vandená. Ko gi nerimti, rodos, koldar cukraus mama turi. Bet ji rëkia die-nà ir naktá, net þmonës prityla aimana-væ ir dejavæ – gaila jiems kûdikëlio la-biau uþ save. O Almutës mama supa irsupa maþytæ ant rankø, supa ir verkia.

Novokuzneckas. O uþ jo dar ir darstotelës. Nieko gero nematyt, nieko ge-ro nelauk. Spaudþia ðirdá kaip replëmis.Þmonës, nevilties apimti, vienas kitoklausinëja, kada gráðim á Lietuvà. Vie-ni sako taip, kiti kitaip. Ðtai mama klau-sia savo sûnelá: tiesa, jam dar tik 9 me-tai, gal nors jis paguos?

– Romuk, Romuti, ar gráðim á Lietuvà?– Neþinau, – labai rimtai sako vaikas.– Na, kodël tu ðitaip sakai? – kalba

motina baisiai susinervinus. – Sakyk,gráðim, gráðim...

Vaikas tyli.– Na, pasakyk, kad gráðim, pasakyk, –

primygtinai ji ragina, ir staiga pravirksta.Argi iðsakysi, kiek sielvarto ir kan-

èiø, aimanø ir dejoniø, kiek aðarø iðlietavaþiuojant ið Tëvynës Lietuvos iki Al-tajaus kraðto, Irkutsko ar Jakutijos.Ðiandien, praëjus trisdeðimt metø, ne-sinori á tai per daug gilintis – pagaliau,daug jau kas ir pamirðta... (Atsimini-mai raðyti 1972 metais)”.

Spaudai paruoðë StanislovasABROMAVIÈIUS

Dainø ðventëje. Vadovë mokytoja Marija Litvinaitienë. Kaunas, 1939 metai

66666 2016 m. liepos 22 d.Nr. 27 (1193) Tremtinys

1915 metø geguþës 18 dienà Aly-taus apskrityje, Daugø valsèiuje, Dvar-èënø kaime Kazimiero ir Antaninos Ma-èioniø ðeimoje gimë pirmas vaikas Boles-lovas. Tëviðkë buvo ant þavingo Didþiu-lio eþero kranto (jau brandos metais po-etas, bûdamas tremtyje, tam eþerui pa-skyrë poemà „Daugø eþero legendos“).

Kai Boleslovui buvo ðeðeri, ðeimapersikëlë á naujà gyvenvietæ viduryjemiðko – Atþalynà. Miðko aplinka, pil-kapiai, pasakojimai apie 1863 metø su-kilëlius, kurie ten buvo ásirengæ stovyk-là, veikë bûsimo poeto vaizduotæ (vë-liau jis raðë, kad „dainø iðmokæs ið mið-ko paukðteliø“).

Maèioniø ðeima susilaukë net 13 vai-kø. Bet gyvenimas po jø ðiaudiniu sto-gu buvo vargingas, ir 6 vaikai mirë darmaþameèiai. Septyneriø metø Boleslo-vas atiduodamas tëvo giminaièiui mo-kytojui Ignui Balèiûnui karviø ganyti.Ten pramoko skaityti ir beganydamasperskaitë visà ðeimininko bibliotekà.

Kadangi buvo labai gabus, Boleslo-vas per dvi þiemas baigë Daugø pradinësmokyklos 4 skyrius (apie 1925 metus). Taiir visi poeto mokslai. Tëvas buvo ásitikinæs,kad geram artojui daug mokslo nereikia.Tëvui reikëjo artojo, o ne poeto. KadangiBoleslovas ðeimoje buvo vyriausias,jam teko daug vargo, kol miðkas buvopaverstas dirbama þeme.

Pirmà eilëraðtá Boleslovas Maèionisparaðë septyniolikmetis. Jo rankrað-èiuose yra uþraðas: „Literatûros kûry-bos srityje pradëjau dirbti 1932. XI. 3.“Iðlikæs ir pirmasis (1932–1934) jorankraðèiø rinkinys „Pirmoji tribûna“(76 poetiniai kûriniai ir 6 „mintys“).1933–1934 metais uþraðë nemaþa dai-nø rinkinyje „Ið liaudies lûpø“, nuro-dydamas, kada, kas ir kur padainavo.Bandë raðyti ir prozà. Maþdaug iki1980 metø buvo iðlikæ apsakymo „Eþe-ro smuikininkas“ (be datos) ir 1935metais romano „Skriauda ir kerðtas“ pir-mo tomo (nebaigto) rankraðèiai. Prieð-kario periodinëje spaudoje skelbta kele-tas Boleslovo Maèionio straipsniø.

Poezijos iðlikæ rankraðèiø rinkiniai:„Þiburëliai“ (1935–1936), „Aukuraidega“ (1936–1937), „Demonas gun-do“ (1937–1938), „Jaunystës religija“(1938), „Palauþtos lelijos“, „Su alka-nais keleiviais“ (1939), „Uþraðas antdurø“ (1940). Tarp rankraðèiø – 2 tvar-kingi stori aplankai, ant jø tokie uþra-ðai: I lyrikos knyga „Mëlyni pavasariai“

Poetas, politinis kalinys Boleslovas Maèionisir II lyrikos knyga „Aukurai dega“. Taiparengti spausdinti geresniø prieðkariolaikø poezijos kûriniai. Autorius, ma-tyt, norëjo juose dar kai kà taisyti, betprasidëjo neramûs laikai Lietuvai ir darblogesni paèiam poetui…

Bûdamas 18-metis, Boleslovas Ma-èionis tapo Ðauliø sàjungos, organiza-cijos „Jaunoji Lietuva“ nariu. Ðios or-ganizacijos skyriui vadovavo metus.1935–1937 metais tarnavo Lietuvoskariuomenëje – ulonø pulke Alytuje.

Nuo 1940 metø lapkrièio Boleslo-vas Maèionis – pogrindinës „GeleþinioVilko“ organizacijos skyriaus vadas.Labai aktyviai su savo kûryba – kovin-gomis dainomis – reiðkësi jaunimo irpogrindinëje spaudoje (laikraðtyje„Kovos varpas“). 1941 metø pavasarápats ëmësi redaguoti naujà laikraðtá„Þygis“. Ápusëjæs pirmàjá numerá, pir-mos ðv. Velykø dienos rytà, buvo areð-tuotas Daugø baþnyèios ðventoriuje uþproklamacijø platinimà. Minëto laik-raðèio vienintelá numerá baigë redaguo-ti pusbrolis Kostas Maèionis.

Boleslovas Maèionis buvo kalinamasKaune, per tardymus jam iðmuðë dantis.Vëliau savo kûryboje poetas raðë:

Ástûmë pro duris atidarytas,Pasakë, jø að sulaikytasKaip nusikaltëlis gadynës,Kaip iðdavikas jø tëvynës.Prasidëjus karui, Boleslovas Maèio-

nis kartu su daugybe politiniø kaliniøpatys iðsivadavo ið kalëjimo, apsigink-lavo ir vadavo Kaunà iki vokieèiø atë-jimo. Deja, ta laisvë tebuvo tariama –pasikeitë tik okupantai ir politika, o ver-gija pasiliko.

Visà vokieèiø okupacijos laikotar-pá Boleslovas Maèionis dirbo Statisti-kos valdyboje. 1940–1944 metais pa-raðë tris poezijos rinkinius, sukûrë pat-riotiniø dainø. Eilëraðèiø spausdintaperiodinëje spaudoje, paties autoriausskaityta (ir savo dainø dainuota) perKauno bei Vilniaus radijà.

Sugráþus sovietams, Boleslovas Ma-èionis ásidarbino paðte laiðkaneðiu. De-ja, 1944 metø rugsëjá NKVD areðtuotas.Tris minëtus karo metø poezijos rinki-nius artimieji sudegino. Iðliko tik atski-rø kûriniø, gal þmoniø á tuomet populia-rius dainø sàsiuvinius nusiraðytø jo dai-nø, në neþinant, kas jø autorius.

Poetui prasidëjo kanèiø keliai, nu-sitæsæ 27 metus. Ið pradþiø buvo tam-pomas paskui frontà, Rytprûsiuose

kasë apkasus. Vëliau uþ dainas ir ei-lëraðèius nuteistas 10 metais kalëji-mo ir 5 metais tremties. Kurá laikàbuvo kalinamas Gorkio srityje, Su-chobezvodnaja kalëjime, vëliau Ka-zachstane statë Temir Tau miestà.

Kalëjimas palauþë tik poeto sveika-tà, bet jo valios neákando. Ten, besi-slapstydamas nuo kratø, visà laikà kû-rë. Dalyvavo leidþiant pogrindiná kali-niø laikraðtá. Kalëjimo valdþia þinojoapie jo kûrybà, tikëjosi jà sunaikinti ið-leisdama B. Maèioná á tremtá, taèiaupoetas savo priþiûrëtojus pergudravoir rankraðèius iðsiveþë. Kai buvo paleis-tas ið kalëjimo, iðtremtas á Irkutsko sri-tá, Èeremchovo miestà; ten tremtyjegyveno ir jo sesuo Aldona.

1959 metø birþelá B. Maèionis suþmona Brone gráþo á Lietuvà. Daug tu-rëjo vargo, kol buvo priregistruotasAtþalyne. Mat jam buvo atimta teisëgyventi Lietuvos teritorijoje. Ið pradþiødirbo eiliniu kolûkieèiu, vëliau – iki gy-venimo pabaigos – kolûkio laiðkininku.

Poetas geriausiai jausdavosi gamto-je, buvo nepaprastai atidus jai. Per pas-kutinius dvylika savo gyvenimo metøtëviðkæ pavertë graþiu sodu; jame yraapie 50 rûðiø medþiø ir krûmø. Ðimtaijø pasodinta paties poeto.

1971 metø rugpjûèio 11 dienà Aly-taus ligoninëje B. Maèionis mirë. Pa-laidotas Daugø miestelio kapinëse.

Poeto B. Maèionio kûryba plëtojo-si neáprastai sunkiomis sàlygomis, beprofesionalios kritikos, be plaèios au-ditorijos. Klausytojai (skaitytojai) bû-davo artimi þmonës; jie þavëdavosi kû-riniø groþiu ir retai kuris iðdrásdavo pa-kritikuoti ar patarti.

Nors poetas neturëjo jokio muziki-nio iðsilavinimo, daugeliui savo eiliø su-kûrë ar pritaikë ir melodijas. Paleisda-vo jas á þmones daþnai në nepalikæsrankraðèiø, o po daugelio metø savodainà iðgirdæs, kartais pats nebeprisi-mindavo, jog tai jo kûryba. Eiles raðy-davo gana lengvai. Paraðytà kûriná re-tai kada taisydavo.

Manoma, kad per savo gyvenimàB. Maèionis yra paraðæs apie 5–6 tûks-tanèius eiliuotø kûriniø, ið jø apie 50poemø. Jo kûryboje galima rastiðmaikðèios satyros ir... eiliuotas Miðias.Vieni eilëraðèiai skamba tarsi didvyrið-kumo ir pasiaukojimo himnai, kiti skirtitamsuoliams. Taèiau mëgstamiausiapoeto tema – Tëvynës meilë. Ji tarsi

àþuolo kamienas, ant kurio augo, ðako-josi, lapojo visa poeto kûryba.

B. Maèionis buvo akivaizdus sovie-tø klastingai 1940 metais ávykdytos Lie-tuvos okupacijos liudininkas, todël nie-kuomet jos nepripaþino:

Kaip sveèiai vieðëjo mûsø þemëj,Apgaulingai pavergë jie mus.Pasikovæ bûtumëm kaip suomiai,Gindami sodybas ir namus.Jis visà laikà tikëjo, kad kada nors Lie-

tuvai nuðvis laisvë. Tokia, kokios pano-rës pati jos liaudis. Bûdamas Sibire, po-emoje „Giminës legenda“ (1955) Boles-lovas Maèionis apie laisvæ raðë taip:

Kai niekas nesakë, kada ir ið kurSaulëtasis rytas nuðvisiàs...Tik gal nujautimà ðirdis dar teturi,Kad pievas gimtinës braidysi.Vertingiausiu savo kûriniu (pagal to

meto situacijà) poetas laikë epopëjà„Sielvarto medþiai“. Tai autobiografi-nio pobûdþio 1952 eiluèiø eiliuotas kû-rinys. Jame poetas pavaizdavo visus sa-vo kanèiø kelius per 15 metø nelaisvës,puikiai nuðviesdamas ne tik savo asme-ninius iðgyvenimus, bet ir su tuo susi-jusius politinius ávykius.

Apibendrinæ visà B. Maèionio kû-rybinæ veiklà, galime pasakyti, kad jogyvenimas – þygdarbis, kuris dar lau-kia vieðo pripaþinimo ir laurø.

Parengë Gintaras LUÈINSKAS

Boleslovas Maèionis tarnybos Lietuvoskariuomenëje metu. Alytus, 1937 metais

Valstybës dienà á iðkilmingà vëliavospakëlimà kartu su miesto þmonëmisrinkosi nemaþas pulkas dviratininkø –TS-LKD Ðiauliø skyriaus partijos na-riø, miestieèiø. Dalyvavo ir ðeimos sumaþameèiais vaikais. Vaikai parodë di-delá ryþtà, nes mynë pedalus ne blogiauuþ tëvelius.

Dviratininkø kolona pajudëjo Gin-kûnø kapiniø link. Kapinëse juos pasi-tiko grupë LPKTS Ðiauliø filialo akty-vistø. Filialo pirmininkë pasveikino vi-sus þygio dalyvius Valstybës dienos pro-ga, padëkojo uþ dalyvavimà þygyje. At-vykusiøjø vardu buvo padëta gëliø prieKryþiaus kovojusiems, kentëjusiems ir

Karaliaus Mindaugo dviraèiø þygis „Apjuosk Ðiaulius“þuvusiems uþ Lietuvos laisvæ. Atsigai-vinæ, maþumëlæ pailsëjæ, nusifotogra-favæ dviratininkai pajudëjo Kryþiø kal-no link. Èia vël visus pasitiko LPKTSÐiauliø filialo nariai.

LPKTS Ðiauliø filialo pirmininkëpastebëjo, kad toks graþus Ðiauliømiesto TS-LKD partijos nariø ir buvu-siø tremtiniø bendravimas yra neatsi-tiktinis, nes jø tikslas, norai ir siekiaiyra panaðûs – vis graþëjanti ir tvirtëjantimûsø Lietuva.

Vakare vël visi susitikome vieninga-me „Tautiðkos giesmës“ giedojime.

Valerija JOKUBAUSKIENËE. Manovo nuotrauka

777772016 m. liepos 22 d. Nr. 27 (1193)Tremtinys

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Adresas: Laisvës al. 39, 44309 Kaunas, tel. (8 37) 323 204el. paðtas: tremtinys.redakcija@gmail.com

Tremtinys

Kaina 0,60 euro

Leidëjas Lietuvos politiniøkaliniø ir tremtiniø sàjunga

Projektus „Lietuvos Laisvës kovø, tremtiesir tautos netekèiø atspindþiai“ ir „Istorijabe „baltø dëmiø“ remia

Ámonës kodas 300032645Ats. sàsk. Nr. LT18 7044 0600 0425 8365, AB „SEB“ bankas

2 spaudos lankaiTiraþas 2100 egz.

Spausdino spaustuvëUAB „Morkûnas ir Ko“,Draugystës g. 17, Kaunas

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509X Redaktorë Jolita NavickienëRedakcija: Audronë Kaminskienë, Vesta MilerienëMaketavo Ignas Navickas

www.lpkts.lt

ILSËKITËS RAMYBËJE

SkelbimasLiepos 23 d. (ðeðtadiená) 11 val. LPKTS buveinëje ávyks LPKTS

valdybos posëdis. Valdybos narius kvieèiame dalyvauti.

Vytautas Arþuolaitis1931–2016

Gimë Vilkaviðkio aps. Keturvalakiø valsè. Ðir-vydø k. 1948 m. su seserimi Anele iðtremtas á Kras-nojarsko sr. Jeniseisko r. Tëvas ir brolis Juozas jaubuvo suimti. Vytautas tremtyje sukûrë ðeimà su li-kimo drauge Genovaite Stasiulionyte. Susilaukësûnø Zigmo ir Albino, duktë Jolanta gimë jau Lie-tuvoje. 1959 m. gráþo á Lietuvà ir apsigyveno Ro-kiðkyje. Daugiau kaip 40 metø dirbo Rokiðkio ge-leþinkelio stotyje. Prasidëjus Atgimimui aktyviaiásijungë á patriotinæ veiklà. Kartu su þmona dvideðimt metø dainavobuvusiø tremtiniø chore.

Nuoðirdþiai uþjauèiame artimuosius.LPKTS Rokiðkio filialas

Bronius Povilonis1930–2016

Gimë Panevëþio aps. Krekenavos valsè. Rûta-kiemio k. Dar besimokydamas Krekenavos vidu-rinëje mokykloje ëmë bendradarbiauti su antiso-vietine organizacija: slapta platino agitacinius la-pelius ir kvietë netarnauti svetimai valdþiai. An-tisovietinæ kovà tæsë ir ástojæs á Panevëþio hidro-melioracijos technikumà. Organizacija buvo su-sekta, Bronius nuteistas ir ákalintas Vorkutos la-geryje. Svetimame kraðte praleido 6 m. Gráþæs á Lie-tuvà apsigyveno Panevëþyje. Vedë, uþaugino vaikus, sulaukë vaikai-èiø. Buvo tikras Lietuvos patriotas, savo darbais árodæs, kad gyveni-me svarbiausia – meilë ir iðtikimybë Tëvynei Lietuvai.

Nuoðirdþiai uþjauèiame brolá Juozà, seserá Aldonà, vaikus Zità,Rità, Vità, Antanà ir vaikaièius.

Panevëþio r. Rûtakiemio, Kurgulø, Þibartoniø,Mitriûnø, Mackoniø kaimø kraðtieèiø vardu –

Joana Darguþytë-Perednienë

Bronislava Samytë-Kymantienë1927–2016

Iðtremta su ðeima á Irkutsko sr. Niþniaja Gogolioka gyv.1956 m. susituokë su politiniu kaliniu Rapolu Kymantu. Tais pa-èiais metais gráþo á Lietuvà, apsigyveno Jurbarko r. Uþaugino sûnøir dvi dukteris.

Liûdi vaikai su ðeimomis

Danutë Valterytë1929–2016

Gimë Linkuvoje. Nuo tremties iðsislapstë.Baigusi technikumà tapo inþiniere technike.Dirbo respublikiniame susivienijime „Lietuvosþemës ûkio technika“, Linkuvos pieninëje. 2005 m.ástojo á LPKTS Pakruojo filialà, buvo TS-LKDPKTF narë. Daugiausiai dalyvavo Linkuvosseniûnijos tremtiniø renginiuose.

Uþjauèiame seserá Genovaitæ, gimines,artimuosius.

LPKTS Pakruojo filialas

UþjauèiameMirus buvusiai tremtinei Monikai Mardosienei, nuoðir-

dþiai uþjauèiame artimuosius.

Dël buvusios tremtinës Genovaitës Povilaitytës-Juknevi-èienës mirties nuoðirdþiai uþjauèiame dukteris Zità ir Regi-nà bei artimuosius.

LPKTS Rokiðkio filialas

Prieð 150 metø, 1866-øjøliepos 15-àjà, ûkininkø IevosLiover ir Simono Banaièio ðei-moje Ðakiø apskrityje, Sintau-tø valsèiuje, Vaitiekupiø kaimegimë Saliamonas Banaitis. Bû-damas vos trejø, neteko tëvo.Naðlaièiai liko keturi vaikai:dvi seserys ir du broliai. Salia-monas mokësi Sintautø pra-dþios mokykloje, Marijampo-lës gimnazijoje. Nors gimnazi-jos aplinka lietuvybei plisti ne-buvo palanki, taèiau lietuviðkadvasia joje buvo gyva. Prie lie-tuviðkos veiklos gimnazijojesvariai prisidëjo ir S. Banaitis,raginæs moksleivius domëtisLietuvos istorija, prieðintisbrukamai kirilicai. 1883 metaisbaigæs treèià gimnazijos klasæ, jisbuvo priverstas nutraukti moks-lus, nes mirus broliui reikëjomotinai padëti ûkio darbuose.Ûkis buvo didelis (pagal da-bartiná skaièiavimà, apie 70hektarø). Bet bûti vien ûkinin-ku bûsimasis signataras net-roðko, nors ûkininkavimo ne-apleido visà gyvenimà.

Lietuvybës siekis ir versli-ninko „gyslelë“

S. Banaitis buvo vienas akty-viausiø knygneðiø Ðakiø apylin-këse. Septyniolikmetis platinopirmà lietuviðkà laikraðtá„Auðra“ (beje, „Auðrà“ uþsi-sakinëdavo ir skaitydavo jomotina) ir knygneðiø atgaben-tas lietuviðkas knygas, kuriasiðveþiodavo po gretimus kai-mus. Anksti pajuto turás vers-lininko „gyslelæ“, ásteigë krau-tuves Sintautuose, Griðkabû-dyje ir Lukðiuose. 1886 metaisjis susipaþino su þymiu auðri-ninku ir spaustuvininku Mar-tynu Jankumi ir jo paskatintasástojo á Maþojoje Lietuvoje vei-kusià „Birutës“ draugijà. 1888metais susipaþino su VincuKudirka, kuris S. Banaièiui pa-darë didelæ átakà, paskatinæsdar aktyviau darbuotis sklei-dþiant lietuvybës idëjas. 1890metø þiemà kartu su V. Kudir-ka buvo nuvykæs á Ragainæ irTilþæ susipaþinti su ten leidþia-ma lietuviðka spauda bei lietu-viðko þodþio platintojais.

Prano Vaièaièio patartas,1900 metais S. Banaitis ástojoá buhalterijos ir komercijoskursus Peterburge. Juos sëk-mingai baigæs, gráþo á Lietuvà,dirbo Roko Ðliûpo ásteigtamekooperatyve „Nemunas“. Nu-vykæs á Varðuvà pas Nobelio

Saliamono Banaièio darbai Lietuvaifirmos prekybos ámoniø filia-lo vadovà ir bûsimà Nepri-klausomybës Akto signataràJonà Smilgevièiø, nusipirkocentrifugà, separatoriø ir grá-þæs savo tëviðkëje bandë mo-dernizuoti pieno ûká, á ðià veik-là átraukti vietinius valstieèius.Nors pelno tai neatneðë, nes ne-sulaukë deramo konservatyviøûkininkø pritarimo, matome sie-ká visur, kur tik galima, skleistinaujoves. M. Yèas savo prisi-minimuose Banaitá vadino pir-muoju Lietuvos kooperatinin-ku ir pienininku.

S. Banaitis dalyvavo 1905metø gruodþio 4–5 dienomisVilniuje vykusiame Didþiaja-me Seime, su Jonu Basanavi-èiumi ir kitais lietuviø visuo-menës veikëjais ásijungë áDraugijà lietuviø kalbos tei-sëms Lietuvos baþnyèiose gin-ti, buvo jos valdybos narys.

S. Banaièio spaustuvëBene pati reikðmingiausia

S. Banaièio veiklos sritis buvojo ákurta pirma lietuviðkaspaustuvë Kaune. 1905 metøvasarà jis kreipësi á carinës Ru-sijos ðvietimo ministrà su pra-ðymu leisti Kaune atidaryti lie-tuviðkà spaustuvæ. Leidimasbuvo gautas ir tø paèiø metørudená spaustuvë pradëjo dar-bà, o 1906 metø pradþioje ið-ëjo pirmosios knygos. Kad ið-laikytø spaustuvæ ir jos dar-buotojams sumokëtø algas, S.Banaitis uþstatë savo ûká Vai-tiekupiuose. Dar mokydama-sis Peterburge, jis susipaþinosu poligrafijos technika, tadpats daþnai ëjo ir raidþiø rinkë-jo, ir korektoriaus pareigas. IðPeterburgo jis ásigijo pirmàjàranka sukamà su dideliu smag-raèiu spausdinimo maðinà,ðriftus. 1914 metais spaustuvëjau turëjo keturias spausdini-mo ir vienà rinkimo maðinà,dirbo daugiau nei 30 darbinin-kø, buvo spausdinama 10 laik-raðèiø ir daug knygø. Per de-ðimt metø nuo lietuviðkosspaudos atgavimo buvo iðleis-ta 300 knygø, kuriø bendras ti-raþas siekë 1 milijonà 300tûkstanèiø egzemplioriø. Sie-kdamas tauraus tikslo – ðvies-ti kaimo þmones, S. Banaitis1910 metais savo lëðomis 75tûkstanèiø egzemplioriø tiraþuiðleido sodieèiams skirtus ka-lendorius, kurie kainavo vos potris kapeikas. Spaustuvëje bu-vo spausdinama tiems laikams

daug vertingø leidiniø: „Nedël-dienio skaitymas“, „Ateitis“,„Vienybë“, „Pavasaris“, „Vien-sëdis“, „Garnys“, „Lietuvaitë“,iðleista kunigo Antano Aleknos„Lietuvos istorija“, „Trumpaslietuviø kalbos vadovëlis“ ir kt.Daug vietos buvo skiriama re-liginës ir blaivybës literatûrosleidybai. S. Banaièio spaustu-vë pradëjo spausdinti kunigoJuozapo Skvirecko ið lotynøkalbos iðverstà Ðventàjá Raðtà.Jo spausdinimà uþbaigë S. Ba-naièio spaustuvës perëmëja –„Ðviesos“ spaustuvë. Paþymë-tina, kad S. Banaièio spaustu-vëje leidiniai buvo spausdina-mi pigesne kaina, nei kitoseKauno spaustuvëse. Tiesa, ko-kybe buvo kiek nusileista, ta-èiau viskà atpirkdavo didelitiraþai. Anot þinomo nepri-klausomos Lietuvos teisinin-ko ir Kauno viceburmistroJono Pikèilingio, S. Banaièiospaustuvë buvo lyg lietuvybëstvirtovë Kaune. Aplink S. Ba-naitá bei jo spaustuvæ sukosi irKauno lietuviø kultûrinis gyve-nimas. Jis organizuodavo teat-ro vaidinimus – ðioje srityjebendradarbiavo su lietuviøateitininkø studentø draugi-ja „Rûta“. Antai 1914 metøsausio 6 dienà parodytasspektaklis pagal LiudvikosDidþiulienës-Þmonos kome-dijà „Lietuvaitë“, kuriamevaidino „Rûtos“ studentai,sulaukë plataus atgarsio tometo lietuviø spaudoje.

Prasidëjus Pirmajam pa-sauliniam karui spaustuvësdarbà reikëjo priderinti prienaujø, gerokai pasunkëjusiøsàlygø. Okupacinei vokieèiøvaldþiai davus leidimà, 1915metø vasarà S. Banaitis ëmëleisti laikraðtá „Kauno þinios“trimis – lietuviø, lenkø ir vokie-èiø – kalbomis. Taèiau iðëjo tikkeli jo numeriai.

Ið prigimties muzikalus(vienu metu dainavo „Dai-nos“ draugijos chore), S. Ba-naitis suorganizavo kankli-ninkø ansamblá, kuriame gro-jo spaustuvës darbuotojai.Sunkiai gavus ið vokieèiø val-dþios leidimà surengti kank-liø muzikos koncertà Kaunomiesto teatre ir ðá sumanymàsëkmingai ágyvendinus, S. Ba-naièio globojami kanklininkaibuvo pakviesti koncertuotiKaraliauèiuje rengiamoje Lie-tuvos ûkio parodoje.

(keliama á 8 psl.)

88888 2016 m. liepos 22 d.Nr. 27 (1193) Tremtinys

(atkelta ið 1 psl.)1944 metø spalio 16–28 dienomis J.

Guzas parengë Nepriklausomos Lietu-vos pogrindþio organizacijos ástatus beipartizanø skyriø kûrimo instrukcijà.Netoli Kuðliø kaimo, Ðimoniø girios pa-kraðtyje, buvo árengtas ðios organiza-cijos ðtabo bunkeris.

1944 metø lapkrièio 1 dienà ðtabobunkeryje buvo iðspausdinti pirmiejiatsiðaukimai ir áspëjimai milicininkamsir skrebams. Lapkrièio 8–14 dienomisbuvo galutinai suformuotas ið 3 skyriø(60 partizanø) Nepriklausomos Lietu-vos partizanø bûrys.

1-ojo skyriaus vadas Juozas Rimkus,2-ojo – Augustinas Baltuðka, treèiojo– LPKTS pirmininko Gvido Rutkaus-ko dëdë Steponas Ðukys. 100 egzemp-

Paðventintas paminklas Ðimoniø girios partizanams atminti

(atkelta ið 1 psl.)Jà nuðovë raudonarmietis pro lan-

gà, kulka pataikë á kaulà ir iðëjo pro smil-kiná, iðtaðkydama smegenis ant sienos...Dar raudonarmietis ámetë granatà, taèiauji nesprogo, todël trejø metukø sesutë Ja-nytë iðliko gyva. Laimë, vaikas, visà paràlikæs vienas prie mamos kûno, nepaëmëtos granatos... Vyresniàjà mano sesutæ,buvusià lauke, nuþudë mongoliðkø vei-do bruoþø raudonarmietis, perrëþæs jaipilvelá, bet ir taip suþalota ji dar nu-ðliauþë keliasdeðimt metrø...“

Justino Murausko liudijimà per-skaitë renginio vedëjas Vilius Kamins-kas. J. Murauskas iðliko gyvas, nes ðau-dant jam buvo perðauta koja, ant jo uþ-virto kitos aukos... Aukðèiausiojo va-

Pravieniðkiø raudonøjø bukø alëja – nekaltøjø kraujo simbolis

lioriø tiraþu buvo atspausdintas bûriolaikraðtis „Á kovà“. Tai buvo pirmojipartizanø spauda Anykðèiø kraðte.

1944 metø gruodþio 4–6 dienomispagal ðtabo bunkerio pavyzdá buvoárengti dar du bunkeriai Ðimoniø girio-je, netoli Priepado eþero ir prie Eðeri-nëlio eþerëlio.

Gruodþio 23-26 dienomis daugumaNepriklausomos Lietuvos bûrio nariøprieð ðv. Kalëdas trumpam buvo gráþæá savo namus, tuo pasinaudodami èekis-tai suëmë Steponà ir Osvaldà Þvirbliusbei Vacá Budreikà. Per tardymus, ne-iðkentæ neþmoniðkø kankinimø, jie pra-sitarë, kur yra Ðimoniø girioje partiza-nø bunkeriai.

Buvo suimtas ðtabo virðininkas Jur-gis Guzas, 1-ojo skyriaus vadas Juozas

Rimkus, bûrio vado Alberto Nakuèiobrolis Stasys, ryðininkai Romas ir Ba-lys Ðalakos ir Jonas Skipitis. Visi buvoþiauriai kankinami. J. Skipitis neatlai-kë kankinimø ir mirë Lukiðkiø kalëji-mo ligoninëje, kiti buvo nuteisti 15–20metø katorgos. Keturi kovotojai mirëSibiro lageriuose nuo iðsekimo ir ligø.Á Lietuvà gráþo tik R. Ðalaka. 1945 me-tø pavasará A. Nakutis atkûrë partiza-nø bûrá, kuris nuo 1947 metø buvo pa-vadintas Þalgirio bûriu. Ðis bûrys ko-vojo iki 1949 metø lapkrièio 1 dienos,kuomet dauguma partizanø jau buvoþuvæ, o likæ prisijungë prie Vytautoapygardos.

Paskutiniai Ðimoniø girios partiza-nai þuvo 1952 metø spalio 13 dienà ne-toli Skaisèio eþero. Jie þuvo, kad mes

laisvi bûtume“, – pasakojo istorikas G.Vaièiûnas.

Renginyje kalbëjo meras K. Tubis,Svëdasø girininkijos girininkas D. Tus-ka, LGGRT centro atstovai, Lietuvosarchyvø departamento atstovë,LPKTS Kupiðkio filialo pirmininkë,tremties dainas dainavo buvusiø trem-tiniø choras.

LPKTS Anykðèiø filialo pirminin-kë P. Petrylienë dëkojo prisidëjusiemsprie paminklo statybos, o renginio sve-èiams ir dalyviams – uþ kantrybæ kait-ros metu. Vaiðinomës kareiviðka koðeir partizaniðka arbata.

Liudvika DANIELIENË.LPKTS Anykðèiø filialo valdybos

narëB. Tvarkûno nuotrauka

lia jis tapo dar vienu liudininku, paliku-siu baisø nusikaltimà prieð þmoniðku-mà liudijanèius atsiminimus. O kiekdar liko neuþraðytø liudijimø, dar gy-vø artimøjø atmintyje?

Tradiciðkai pagarbà aukoms atida-vë Kaiðiadoriø rajono savivaldybës me-ro pavaduotojas Algimantas Janavi-èius bei Seimo narys Rytas Kupèinskas,padëdami prie paminklo gëliø krepðe-lá, perjuostà Trispalve juostele. Paskuibuvo pasodintas raudonasis bukas –tokià aukø atminimui skirtà idëjà su-brandino J. Geèaitë-Jasevièienë ir josdukra J. Laniauskienë, savo moèiutësElenos Budrienës atminimui paskyru-si eilëraðtá „Gráþta prisiminimø vëjas“.Galbût iðaugs ðiø medþiø giraitë ir jø

raudonis bus dar vienas simbolinis Pra-vieniðkiø þudyniø aukø pagerbimas...

Minëjimo metu skambëjo Rumðið-kiø kultûros centro folklorinio an-samblio „Praviena“ (vadovë ErnestaÞiûkienë) atliekamos patriotinës dai-nos, aktoriaus J. Dimðos skaitomos ei-lës. Po renginio jo dalyviai galëjo atsi-gaivinti Rumðiðkiø KC Pravieniðkiøpadalinio salëje.

Pravieniðkiø þudyniø aukø atmini-mas pagerbiamas kasmet, birþelio 26dienà. Minëjimo iniciatorius VytautasAleksandras Markevièius gali lengviauatsipûsti – jam dabar talkina Rumðiðkiøkultûros centro Pravieniðkiø padalinys,vadovaujamas Aistës Gudeliauskaitës.Deja, gerø norø ir entuziazmo neuþten-

ka, norint tinkamai áamþinti 1941 me-tø birþelio 26-sios Pravieniðkiø þudy-niø aukø atminimà. Galbût atëjo me-tas tam skirti ir Vyriausybës dëmesá?

„Mirðta tiesa, kuria niekas negyve-na, iðnyksta þodþiai, kuriø niekas ne-sako, sugriûva tvirtovës, kuriø niekasnegina... Uþgæsta ugnis, kurios niekasnekursto, iðsenka upës, kai gyvi ðalti-niai jø nepamaitina. Sustoja viskas, kaiDvasia pasibaigia. Bet kol mes gyvi –ðito neturi bûti! Ðtai kodël mes miru-siøjø, kurie kartais bûna stipresni uþgyvuosius, dvasios vedami èia reiðkia-me jiems savo pagarbà,“ – argi ne tiesàpasakë kunigas A. Bulotas prieð mal-dà uþ mirusiuosius?

Gintaras MARKEVIÈIUS

(atkelta ið 7 psl.)Apie kanklininkø ansamblio kon-

certà palankiai atsiliepë ir vokieèiøspauda. Jau nepriklausomoje Lietuvo-je 1925 metais ðio ansamblio pagrindubuvo ákurta Lietuvos kanklininkødraugija. S. Banaitis draugijai perleidokanklininkø ansamblio instrumentus.

S. Banaièio rûpesèiu 1915 metø rude-ná Kaune buvo ásteigtas Lietuviø draugi-jos nukentëjusiems dël karo ðelpti sky-rius, taip pat buhalterijos kursai. 1915metø rugsëjá mieste pradëjo veikti pir-moji lietuviðka gimnazija. Po sunkiø de-rybø su vokieèiais S. Banaitis gimnazijàásteigë kaip privatus asmuo. Pradþiojegimnazijà finansavo Lietuviø draugijanukentëjusiems dël karo ðelpti, vëliau mo-kyklos rëmimà perëmë „Saulës“ draugi-ja, kurios vardu ði gimnazija ir buvo pa-vadinta. Be gimnazijos, Kaune sëkmin-gai veikë 12 S. Banaièio ásteigtø pradþiosmokyklø, kurias jis pats inspektavo.Taip pat jo dëka buvo ásteigti gimnazi-jos vakariniai kursai suaugusiems.

Kartu su Aleksandru Dambrausku-Jakðtu ir Jonu Kriauèiûnu 1916 metøsausá parengë ir paskelbë Lietuvos Di-dþiosios Kunigaikðtystës Konstitucijosprojektà, kuriuo siekta atkurti Lietu-vos valstybæ ir áteisinti monarchinæ san-tvarkà. Projektas 800 egzemplioriø ti-raþu atspausdintas S. Banaièio spaus-tuvëje, iðplatintas Kaune, Suvalkijojeir iðveþtas platinti á Ðveicarijà bei Pran-cûzijà. Taèiau platesnio atgarsio ðis

Saliamono Banaièio darbai Lietuvaidokumentas nesulaukë dël tos paprastosprieþasties, kad Europoje jau buvo mo-narchizmo saulëlydis. Kuriant naujosvalstybës pamatus reikëjo þvelgti á ateitá.

Nepriklausomybës Akto signatarasS. Banaitis dalyvavo 1917 metø rug-

sëjo 18–22 dienomis vykusioje Vilniauslietuviø konferencijoje ir ið 222 dele-gatø buvo iðrinktas á Lietuvos Tarybà.Pasiraðant 1918 metø vasario 16 die-nos Nepriklausomybës Aktà, pagalabëcëlæ turëjæs teisæ pasiraðyti pirmas,uþleido ðià garbingà vietà tautos pat-riarchui J. Basanavièiui. P. Klimas sa-vo dienoraðtyje raðo, kad Banaitis,svarstant Lietuvos nepriklausomybësklausimà, neva bijojæs dëtis su vokie-èiais. Kà Klimas tuo norëjo pasakyti,nëra visai aiðku. Ðiaip ar taip, S. Banai-tis dar Organizacijos komiteto lietuviøsuvaþiavimui suðaukti susirinkimo1917 metø rugpjûèio 2 dienos posëdy-je dël taktikos Lietuvos nepriklauso-mybei pasiekti svarstë: „Kad Lietuvalieka (turi bûti) nepriklausoma, tai aið-ku, bet ekonomija mes vis tiek turësi-me riðtis su vokieèiais. Politikos þvilgs-niu mes galime jungtis su kitais. Kadbûtø paskelbtas Lietuvos klausimas –reikia ko nors prisiþadëti, kad Lietuvabûtø iðreklamuota, reikia kokiu norsbûdu prisidëti prie vokieèiø“. Ar èiabaimë? Atsiþvelgiant á to meto politi-nes aplinkybes, taip pat ir S. Banaièioasmeninæ patirtá su vokieèiø okupaci-

ne valdþia Kaune, – veikiau praktinisir pragmatinis poþiûris.

Paskelbtà nepriklausomybæ reikëjoátvirtinti ir ginti. Vykstant nepriklauso-mybës kovoms, S. Banaitis, tuo metupaskirtas Ðakiø apskrities virðininku,suorganizavo 120 savanoriø bûrá ir pa-siuntë á Kaunà. Kaip vienas ið Prekybosir pramonës banko kûrëjø ðio banko lë-ðomis rëmë Lietuvos kariuomenæ,vykstant nepriklausomybës kovoms.Jis taip pat buvo vienas ið Valstybës Ta-rybos apsaugos komisijos nariø. Ketu-ri jo sûnûs taip pat stojo á Lietuvos ka-riuomenæ ginti nepriklausomybës.

Verslo klestëjimas ir nesëkmës1919 metais S. Banaièio iniciatyva

buvo ákurta Ekonominë ir politinë Lie-tuvos þemdirbiø sàjunga. Jos laikraðtá„Þemdirbiø balsas“ jis pats redagavoir leido. S. Banaitis buvo ásitikinæs, kadLietuvos ekonominio vystymosi pa-grindas yra þemës ûkis ir valstietija.Þemdirbiø sàjunga rinkimuose á Stei-giamàjá Seimà pasirodë nesëkmingai.Signataras nuo aktyvaus politinio gyve-nimo nusiðalino, taèiau toliau veikliaireiðkësi kitose srityse: buvo vienas Pre-kybos ir pramonës banko steigëjø, nu-sipirkæs ið Vokietijos keletà laivø 1919metais ákûrë Lietuvos laivininkystës(garlaiviø) bendrovæ, prasidëjo inten-syvi laivyba Nemunu iki Dancigo ir to-liau Baltijos jûra. Plaukiojo tiek preky-biniai, tiek pramoginiai laivai. S. Banai-

tis ëjo dar toliau – 1927 metais ásteigëlaivø bendrovæ „Amerika“, per kuriàlietuviai emigruodavo á Pietø Amerikàieðkotis darbo. Deja, ðis laivybos vers-las dël ávairiø prieþasèiø pradþioje at-rodæs patrauklus, galø gale tapo nuo-stolingas, S. Banaitis prasiskolino ban-kui 14 tûkstanèiø litø, ir tik po jo mir-ties giminaièiai, uþstatæ jo ûká Vaitie-kupiuose, padengë skolas.

Kurá laikà nuo 1928 metø pradþiosiki vidurio S. Banaitis redagavo ir lei-do „Tautos kelià“. Laikraðtis buvo radi-kalios, voldemarininkø krypties. S. Ba-naitis, savo paþiûromis krikðèionis kata-likas bei palaikæs valdþioje esanèius Sme-tonos tautininkus, po pusmeèio nuo re-daktoriaus darbo nusiðalino.

Pablogëjus sveikatai, 1932 metøpradþioje S. Banaitis perëjo á ramesnádarbà – Kauno savivaldybës buvo pa-skirtas Kauno uþmiesèio autobusø sto-ties virðininku. Signataro pastangomisautobusø stoèiai buvo iðrûpinta pato-gi vieta Vytauto prospekte.

S. Banaitis mirë 1933 metø geguþës4 dienà. Palaidotas Kauno kapinëse. So-vietams okupavus Lietuvà ir ëmus nai-kinti Kauno kapines Lietuvoje likæ S. Ba-naièio artimieji jo palaikus perkëlë á Pet-raðiûnø kapines, kur jie ilsisi iki ðiol.

Saliamono Banaièio nuopelnus Lie-tuvai aukðtai vertino jo amþininkai. 1928metais jis buvo apdovanotas DidþiojoLietuvos kunigaikðèio Gedimino ordinu.

Povilas BARÐYS