Laisvës gynëjø dienos 28-øjø meti-niø minëjimo renginiai sostinëje prasidë-jo sausio 12 dienà tarptautiniu pagarbosbëgimu „Gyvybës ir mirties keliu“. Jo da-lyviai turëjo áveikti kiek daugiau nei 9 ki-lometrø atstumà nuo Antakalnio kapiniøiki Televizijos bokðto. Pagarbos bëgimekartu su Lietuvos gyventojais, sveèiais beitûkstanèiais kariø dalyvavo ir Lietuvojedislokuoti sàjungininkai, jau antrus me-tus Lietuvoje esantys NATO prieðakiniøpajëgø bataliono kovinës grupës kariai iðVokietijos, Nyderlandø ir Èekijos, taip

Paminëjome Laisvës gynëjø dienàpat sàjungininkø kariai ið Jungtiniø Ame-rikos Valstijø, Norvegijos ir kitø ðaliø.

Vakare prie Vilniaus televizijosbokðto, Lietuvos nacionalinio radijo ir te-levizijos pastato ir Nepriklausomybësaikðtëje buvo uþdegti Atminimo lauþai.

Sausio 13-àjà Laisvës gynëjø dienaiðkilmingai paminëta Nepriklausomy-bës aikðtëje. Minëjime dalyvavusi Pre-zidentë Dalia Grybauskaitë sakë: „Sau-sio 13-oji – neblëstantis árodymas, ko-kia trapi, kokia paþeidþiama gali bûtilaisvë, ir kokie stiprûs bei vieningi tu-

rime bûti mes patys, kad visiems lai-kams iðsaugotume ið okupanto gniauþ-tø iðplëðtà Lietuvos valstybæ ir atkovo-tà mûsø nepriklausomà gyvenimà“.

Antakalnio kapinëse pagerbtas èiapalaidotø þuvusiøjø uþ Lietuvos laisvæatminimas. Vëliau vyko minëjimas Sei-me. Jo metu áteiktos Laisvës premijosseptyniems partizanams.

Kaune Laisvës gynëjø dienos iðva-karëse Vytauto Didþiojo karo muzie-jaus sodelyje organizuota akcija „Ne-uþmirðtuoliø pieva“. Jos iniciatorë

Kaune Rasa Duobaitë-Bumbulienë,ragindama ðià dienà kiekvienam ásisegtipo neuþmirðtuolës þiedà, sakë: „Paro-dykime, kad vertiname Laisvës kovo-tojø aukà, esame dëkingi ir laimingi,kad ðiandien galime dþiaugtis gyvenda-mi nepriklausomoje Lietuvoje.“

Vakare sudëtas didþiulis pagarboslauþas, o kiekvienam þuvusiajam at-minti ákurti aukurai, perskaitytos Sau-sio 13-osios aukø pavardës, susikauptatylos minutei.

„Tremtinio“ inf.

„1951-øjø kovo 14 dienà snigo, kau-tynëse þuvo aðtuoni mano vyrai, manepatá sunkiai suþeidë. Gavau septyniaskulkas, buvau palaikytas mirusiu ir nu-mestas kartu su kitais Ramygalos aikð-tëje. Po keliø valandø pradëjo snygu-riuoti ir kaþkas pastebëjo, kad visi kû-nai apsnigti, o nuo mano veido sniegasnutirpæs“, – tai ne iðtrauka ið filmo arliteratûros kûrinio, tai yra tai, kà, ko-vodamas prieð Sovietø sàjungos okupa-cijà, patyrë èia tarp mûsø ðiandien esan-tis partizanas Bronislovas Juospaitis.

Tai, kà ðiandien mums sunku suprastiir, atrodo, kad èia tik paèiam baisiausiamsapne susapnuoti vaizdai – visa tai bu-vo tikra. Kaip ir ðie þmonës, Laisvëskovotojai, ðiandien esantys su mumis.

Bronislovas Juospaitis-Direkto-rius – 1944–1951 metais Vyèio apy-gardos partizanas, Vëtros bûrio vadas.Po lemtingø kautyniø ákalintas, tardy-tas, nuteistas 25 metus kalëti grieþto-jo reþimo lageryje Norilske – kur „þie-ma tæsiasi 12 mënesiø, o likæs laikas –

Lietuvos partizanai – dràsi, laisva ir laiminti LietuvaSeimo narës, Laisvës premijø komisijos pirmininkës Radvilës MORKÛNAITËS-MIKULËNIENËS kalba, pasakytaiðkilmingame Laisvës gynëjø dienos minëjime ir Laisvës premijos áteikimo ceremonijoje Lietuvos Respublikos Seime

vasara...“ Sovietai, iðsekintà ir keturias-deðimt kelis kilogramus tesveriantá par-tizanà uþregistravo numeriu „F412“. ÁLietuvà jis gráþo 1966 metais.

„Z787“ okupantø primestas kalinionumeris Vytautui Balsiui-Uosiui –1944–1948 metais buvusiam Tauroapygardos partizanui, 1945 metais sun-kiai suþeistam Þiemkelio kautynëse.1948 metø sausio 13 dienà iðduotas irsuimtas. Nuteistas 10 metø kalëti grieþ-tojo reþimo Norilsko lageryje ir 15 me-tø tremties. 8 metus priverstinai dirboanglies kasyklose „Kajerkan“, 10 me-tø Karagandos vario kasykloje. Á Lie-tuvà gráþo 1966 metais. Atkûrus Ne-priklausomybæ ir Lietuvos laisvës ko-vos sàjûdþio organizacijà, ilgà laikà bu-vo jos ðtabo virðininku.

Jonas Èeponis-Vaidila – nuo 1944metø rëmë partizanus, aprûpindavojuos ginklais, dokumentø blankais, po-grindine spauda, palaikë ryðius su jøðtabais. 1945–1948 metø ginkluotojopasiprieðinimo dalyvis, Tauro apygar-

dos Birutës rinktinës partizanas. Jis bu-vo ágaliotas palaikyti ryðá su kitomispartizanø apygardomis, tartis centra-lizacijos klausimais. Suimtas Kaune1948 metais, nuteistas 25 metams la-gerio be teisës gráþti á Lietuvà.

Jonas puikiai prisimena, kaip pasi-tiko savo nuosprendá: „Perskaitë, kadskiria dvideðimt penkerius metus. Nu-siðypsojau. O jie ir sako: „Svoloèius darjuokiasi, gavo dvideðimt penkerius me-tus ir nebijo“. Rusai verkdavo, o mesjuokdavomës, kad dvideðimt penkeriømetø nereikës sëdëti, nes tiek ilgai tavaldþia neiðsilaikys“.

Partizanas Vaidila kalintas Norils-ko, Kemerovo lageriuose. 1953 metøNorilsko politiniø kaliniø sukilimo da-lyvis. Á Lietuvà gráþo 1968 metais. At-kûrus Lietuvos laisvës kovos sàjûdþioorganizacijà – ilgametis jos vadas.

Visiems puikiai paþástamas, partiza-nø vado Vanago ryðininkas Juozas Jaka-vonis-Tigras – 1944–1946 metais Daina-vos apygardos Merkio rinktinës ryði-

ninkas ir partizanas. Jo tëvø sodybojeárengtas bunkeris – partizanø vadø Va-nago ir Kazimieraièio vadavietë. Suim-tas 1946 metais, nuteistas 10 metø la-gerio ir 5 metø tremties bausme. Ka-lintas Kolymos ir Magadano lageriuo-se, iðtremtas á Krasnojarsko kraðtà.

Á Lietuvà gráþo 1959 metais. Jau ne-priklausomoje Lietuvoje, toje paèiojesodyboje Kasèiûnø kaime atkûrë bun-kerá, kur ir ðiandien yra laukiamaskiekvienas, kuriam svarbios ir ádomiosLietuvos Laisvës kovos. Partizanas Tig-ras skiria savo laiko kiekvienam.

Didþiulá ðvieèiamàjá darbà dirba irJonas Kadþionis-Bëda, jis taip pat at-statë savo bûrio bunkerá, kurá lankoðimtai moksleiviø.

1948–1953 metais Algimanto apy-gardos Ðarûno rinktinës partizanas.1949 metais paskirtas Butigeidþio kuo-pos vadu. Laisvës kovø metais sukûrëðeimà – vedë partizanæ Malvinà Ge-dþiûnaitæ-Sesutæ.

(keliama á 2 psl.)

Nr. 3 (1313)2019 m. sausio 18 d.

LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Trisdeðimt pirmieji leidybos metai. Eina nuo 1988 m. spalio 28 d.

www. lpkts.lt

22222 2019 m. sausio 18 d.Nr. 3 (1313) Tremtinys

(atkelta ið 1 psl.)Apie tà laikà Jonas jautriai sako:

„Neþinojau, kiek mums dar liko gyve-nimo, todël pasiûliau susituokti, kuresame (kluone, „dobilø soste“) ir dau-giau nelaukti. Tà naktá, kai vienas ki-tam pasiþadëjome mylëti amþinai, pri-simenu lyg vakarykðtæ dienà“. 1953metais áviliotas á pasalà ir agentø smo-gikø suimtas, nuteistas 25 metus kalëtiir 5 metams tremties bausme. Iðkalëjo vi-sà 25 metø bausmës laikà Omsko, Irkuts-ko Mordovijos, Permës lageriuose. 1978metais gráþo á Lietuvà. 1983 metais ið-tremtas á Kaliningrado sritá, galutinaiá Lietuvà gráþo tik 1989 metais.

Jonas Abukauskas-Siaubas – taippat patyrë daugiau kaip 20 metø ne-laisvës. 1949–1952 metais Algiman-to apygardos partizanas, Audros bûriovadas. Prisimena, kaip jungiantis priepartizanø bendraþygiai sakë jam: „Èiane bulkuèiø valgyti ateisi“. 1952 metaislegalizavosi, tais paèiais metais suim-tas, 24 metus kalintas Omsko, Taiðe-to, Vladimiro ir Mordovijos lageriuo-se. Á Lietuvà gráþo 1976 metais.

Juozas Mocius-Ðviedrys – nuo 1944metø bendradarbiavo su pogrindþiu,platino partizanø spaudà, buvo parti-zanø ryðininkas. 1945–1947 metaisKæstuèio apygardos Lydþio rinktinëspartizanas, dirbo rinktinës ðtabe. Spaus-dino pogrindþio laikraðtá „Laisvës var-pas“. Suimtas 1947 metais, paskirta mir-ties bausmë, taèiau ji pakeista á 25 metuslagerio. Kalëjo Komijos lageriuose, pri-verstinai dirbo anglies kasyklose. Á Lie-tuvà gráþo 1977 metais, po 29 metø ir6 mënesiø. Po beveik 30 metø...

Neþinau, ar ámanoma suvokti tuosskaièius, kurie ðiuo atveju nëra tik skai-èiai, nusakantys laiko trukmæ. Tai yranesuvokiamø sàlygø, bausmës, bandy-mo paþeminti ir suniekinti skaièiai.

Jonas Kadþionis yra sakæs, kad„kartais bûdavo taip sunku, kad jei dvidienas kas bûtø sudëjæs á vienà, nebû-èiau iðtvëræs“. Taèiau nei jis, nei Bro-

nius Juospaitis, kuriems buvo siûlomatapti iðdavikais, sutrumpinti sau baus-mæ ar iðvis jos iðvengti, nepasirinkotamsos ir negarbës kelio, nors, atrody-tø, jis bûtø buvæs ir saldesnis, ir ðiltes-nis. Vienus palaikë stiprus tikëjimas irmalda, kitus – svajonë apie laisvà Lie-tuvà, apie sugráþimà pas savus. JonasÈeponis yra dalinæsis prisiminimais:„Sovietai sakydavo – dainuokite, dai-nuokite, greitai baigsis jûsø dienos. Betmes vis tiek dainuodavome“.

Kiekvienas ið ðiø vyrø iðëjo á miðkàkovoti prieð Sovietø sàjungos okupaci-jà dël labai panaðiø aplinkybiø – á Sibi-rà iðtremti artimieji, broliai ar seserysþuvæ partizanaudami, nenoras prievar-ta eiti á raudonàjà okupacinæ armijà.Vytautas Balsys prisimena savo tëèioþodþius: „Vaikai, geriau þûkit savo þe-mëje uþ savo interesus, negu uþ oku-pantø“. Ir tai ne tik ðios aplinkybës, ðieþmonës ir tûkstanèiai kitø buvo uþau-ginti meilës savo valstybei dvasioje.Bronius Juospaitis prisimena ne tikmamos vaizdþius pasakojimus apieLietuvos istorijà, prisimena ir savo vie-no ið autoritetø pavyzdá – krikðto tëvo,kuris buvo 1919 metø Nepriklausomy-bës kovø dalyvis, vienas ið ðauliø vado-vø. Ir mes kiekvienas turbût galëtumepapasakoti panaðiø girdëtø istorijø.

O visus ðiuos kiek anksèiau minëtusskaièius norëjau pasakyti, kad paban-dytume dar syká suprasti, koks tai bu-vo pasirinkimas: stovëti uþ teisybæ irlaisvæ, uþ savo valstybës interesus, þi-nant, kad rizikuoji viskuo – gyvenimu,mylimaisiais ir artimaisiais. Taèiau sy-ká prisiekus – tûkstanèiams þmoniøkelio atgal nebuvo. Ne vien dël ásitiki-nimø dël laisvës, dël savo kraðto gero-vës, bet ir dël priesaikos. Dël ásiparei-gojimo bendraþygiui ir valstybei.

Legendinis partizanas Juozas Luk-ða-Daumantas, Prezidentas, Lietuvoslaisvës kovos sàjûdþio lyderis Jonas Þe-maitis-Vytautas, Lietuvos laisvës kovossàjûdþio vadas Adolfas Ramanauskas-

Vanagas – bene ryðkiausi partizanai, ku-riø asmeninës istorijos labai aiðkiai pa-rodo priesaikos esmæ – kai tu esi nebevienas, nebe vien tik sau, ar savo arti-miausiems, tu ásipareigoji uþ daugiau.

Ðiemet minësime 1949 metø vasa-rio 16 dienà pasiraðytà Lietuvos laisvëskovos sàjûdþio Deklaracijà – 8 signa-tarai paliko mums savo testamentà,kad þinotume, kaip tvarkyti ateities Lie-tuvà. Per sniegus, nuþygiavæ deðimtiskilometrø. rizikuodami bûti sugauti,Minaièiuose darsyk árodë, kad jie visuo-met buvo demokratijos pusëje. Neleng-va ásivaizduoti, kaip tokiomis sàlygo-mis, nuolatinëje kovoje, ant þemës ir poþeme bunkeryje, kaip iðgirsti, panaudo-ti, pritaikyti Vakarø pasaulio sprendi-mus savo uþsibrëþtai linijai. Rodos, vi-siðkai beviltiðkose aplinkybëse remtistuo, kas taip toli. Ir vis tik ðie þmonësiðlaikë nesutrikusá protà ir neuþðalusiàðirdá. Ir að labai tikiuosi, kad tie prin-cipai, uþ kuriuos kovojo mûsø miðkobroliai ir sesës, iðliks mûsø valstybëje,tikiuosi, neiðklysime ið kelio.

Ðámet Laisvës premija simboliðkaiskiriama partizanø grupei, iðreiðkiantpagarbà tûkstanèiams ginkluotojo pa-siprieðinimo dalyviø ir jø rëmëjams.

Bûtina paminëti, kad tarp partizanøbuvo ne viena dràsi moteris – ne vienryðininkës, bet ir partizanës. Kaip pa-vyzdþiui, Onutë Leðinskytë-Akacija,Birutë Ûkelytë –Papievienë-Virginija,Antanina Lukðytë – Garðvienë-Milda,Aleksandra Radzevièiûtë – Liaudenec-kienë-Debesëlis.

Septyni partizanai – prieð ketvirtáamþiaus atkurtos Lietuvos laisvës ko-vos sàjûdþio organizacijos tuometësvadovybës nariai, atstovaujantys skir-tingas apygardas ir tarsi apjungiantysvisus, kovojusius uþ Laisvæ. Visus tûks-tanèius, kurie yra ir buvo labai graþiosprigimties, kuriems yra aukðtas dangus,nes jie tarsi nepagautas paukðtis, sklen-dþiantis skliautu, nes jiems duota aukð-tesnë misija – ákvëpti ir saugoti.

Taip, tai buvo paprasti þmonës, betjø stipri dvasia leidþia juos matyti ne-paprastoje ðviesoje. Jie yra dràsi, lais-va ir laiminti Lietuva. Ir jie yra perga-lë, kurià galutinai uþtvirtinote jûs, Sau-sio 13-osios Laisvës gynëjai.

Lietuva turi savo gyvà legendà. Taine pasaka apie milþinus, tai yra tikra le-genda, modernios Lietuvos istorija irmitas su tikrais þmonëmis, ið kuriø messemiamës tikëjimo ir pasitikëjimo.

Lietuvos partizanai – dràsi, laisva ir laiminti Lietuva

Laisvës premijos áteikimo iðkilmës D. G. Barysaitës (LRS) nuotrauka

Bedieviðka bolðevikinë okupacijaLietuvai buvo tragiðka. Ji þudë ne tiktautos kûnà, bet ir sielà, griovë kryþius,tautos paminklus, ðventoves. Ðvento-ves griovë mûsø vaikeliø ir jaunimo ðir-dyse. Lietuva prieðinosi. Pasaulis neþi-no analogø, kad tokia maþa tautelë de-ðimt metø bûtø vedusi ginkluotà kovàsu tokia brutalia ir su niekuo nesiskai-tanèia blogio imperija. Taèiau ypaè did-vyriðkai gynësi krikðèioniðkai iðauklë-tas Lietuvos kaimas, artojø sûnûs (ðákartà ir dukros) ir Lietuvos katalikøbaþnyèia. Tai buvo graþiausias tautosþiedas, kurá okupantai ir kolaborantaitrypë gatviø purve, raistuose, striby-nuose ir kalëjimuose.

Aèiû Dievui, kad leido partizanøvadams susirinkti á vienà bûrá ir Minai-èiø kaime, bunkeryje, paraðyti testa-mentà Lietuvai. Testamentà, kurá tûks-tanèiai partizanø patvirtino savo krau-ju. Todël visiems mums tai turi bûtiðventa, turi tapti nauju kelrodþiu, de-ja, kol kas netapo.

Iðbriskime ið okupaciniø brûzgynøPartizano Jono Kadþiono-Bëdos kalba Laisvës premijos áteikimo iðkilmëse LR Seime, Sausio 13-àjà

Seimas yra tarytum Lietuvos ðirdis.Kaip norëtøsi, kad ðita ðirdis bûtø sveika,dora ir kilni, atvira tiesai, groþiui ir gëriui iruþdara bet kokioms nuþmogëjimo srutoms.Taigi padëk jums, Dieve.

Lietuvoje dar yra labai daug okupa-ciniø ðiukðliø ir puvësiø grybo. Norintapsivalyti, reikia, kad Lietuvos televi-zijoje atsirastø laida, panaði á „Atgimi-mo bangà“, ir aiðkintø Lietuvos þmo-nëms, kokias baisias piktadarybes oku-pantai padarë Lietuvai. Tai bûtø balza-mas tautos þaizdoms ir puiki priemo-në okupaciniam grybui naikinti.

Jau 25 metai, kai nebëra okupacinëskariuomenës, taèiau tebëra labai gilusokupacinis áðalas ir okupacinë dvasia –teismai, prokuratûra tiesiog tyèiojasi iðpartizanø. Partizanø vado Adolfo Ra-manausko-Vanago byla buvo vilkinama24 metus, laukiama, kol iðmirs tie, kuriejá skundë. Taip pat legendinio Lietuvospartizano Antano Kraujelio padëtis.

Dabar man tiesiog nesuprantama,kà reiðkia tai, kad neleidþiama Vilniaus

Lukiðkiø aikðtëje pastatyti Vytiesþenklo? Sakykite, ar Lietuvai reikalin-gas Grûto parkas? Kà reiðkia kalbos, kadsavi ðaudë á savus? Kodël iki ðiol tebërakolaborantø vila Vilniuje ir kolaborantøvardais pavadintø Lietuvos gatviø?

Ir galiausiai þmogus, literatûrinisvandalas, kuris apvëmë partizanø va-dus, þuvusius uþ Lietuvos laisvæ, ap-dovanojamas literatûrine premija, taiyra ne literatûrine, atsipraðau, ir nevalstybine, – nacionaline premija. Sa-kykite, kà visa tai reiðkia Nepriklau-somoje Lietuvoje?

Kaip pasielgtø tautinës savigarbosnepraradusios Lenkija ar Izraelis sutais þmonëmis, kurie tyèiotøsi ið Katy-nës ar Holokausto aukø? Tikriausiaitokiems vieta tik uþ grotø.

Ekscelencija Lietuvos RespublikosPrezidente, kreipiuosi á jus savo ir þuvu-siøjø uþ Lietuvos laisvæ partizanø vardu.Sustabdykite tyèiojimàsi ið partizanø irLietuvos valstybës pamatø griovimà.

Taèiau ne viskas sutemose þuvo, yra

ir gerø þiniø Lietuvai. Pirmoji – tai Po-pieþiaus Pranciðkaus apsilankymas Lie-tuvoje, ir tiesiog dangaus balso paragi-nimas laikytis savøjø ðaknø. Tikriausiaine visi þmonës þino, kad Popieþiø aplan-kyti Lietuvà paragino Dievo angelas sap-ne. Jeigu Dievas su mumis, kas prieð mus?Ir antroji dþiugi þinia – tai nepaprastai ið-kilmingos kankinio, partizanø vadoAdolfo Ramanausko-Vanago laidotu-vës sostinës kapinëse. Tai tarytum pir-mosios kregþdës, pranaðaujanèios, kadtikrasis laisvës pavasaris ateis.

Dieve, padëk tiek daug kentëjusiaimûsø Tëvynei Lietuvai, þudytai,tremtai, spardytai, kankintai, niekin-tai ir gaivalingai nepasiduodanèiai,kuo greièiau pradëti iðbristi ið okupa-ciniø brûzgynø, sutemø ir raistø, irpradëti eiti dorybiø, tiesos ir ðviesosvieðkeliais á pilnàjà, tikràjà laisvæ irnepriklausomybæ, á galutiná visø mû-sø gyvenimo tikslà – amþinybës uos-tà. Taigi „numesk, Tëvyne, rûbà se-nà, kurá uþvilko svetimi“.

333332019 m. sausio 18 d. Nr. 3 (1313)TremtinysÁvykiai, komentarai

Triukðmas, kad Lietuvos naciona-linis radijo ir televizijos transliuotojasneatitinka „Tautos“ (bûtent kabutëseir ið didþiosios raidës!) interesø ir nuo-monës, buvo sukeltas specialiai – kadvisuomenës kritiðkai nemàstanti (o dartiksliau – apskritai nemàstanti) dalisbûtø nuteikta prieð objektyviai ir neða-liðkai pateikiamà informacijà ir suda-rytø fonà uþèiaupti tà informacijà. Ne-ámanoma nepastebëti, kad toks triukð-mas kilo tada, kai populiarios laidos„Dëmesio centre“ vedëjas EdmundasJakilaitis uþkabino R. Karbauskio trà-ðø verslà. Netrukus suþinojome, kadtiek LRT generalinis direktorius Aud-rius Siaurusevièius, tiek þurnalistas E.Jakilaitis nesikuklino gvieðytis nepel-nytai dideliø pinigø, tad nenuostabu,kad greitai ðiø þmoniø LRT neliko. At-rodytø, viskas aiðku: kaþkur naciona-linio transliuotojo finansiniø reikaløadministravimo tvarkoje yra spragø,tad reikia jas uþlopyti. Kad visuomenëjesusidarytø vaizdas, jog paþeidimø bû-ta rimtø, Seime valdantieji sudarë lai-kinàjà parlamentinæ komisijà padëèiaiiðtirti. Ðiandien jau þinoma, kad komi-sija, tyrusi padëtá LRT, pateikë iðva-das, kurias Seimas gruodá atmetë –prieð iðvadas balsavo net valdanèiøjøatstovai! O ar ne ðiø atmestø iðvadø pa-grindu parengtas naujasis LRT ástaty-

Ðiandieninio Seimo valdanèiøjø taikiniaimas, kurá bandoma prastumti?

Kaip bebûtø, sausio 11 dienà, mû-sø tautos pagarbos þuvusiems uþ Lie-tuvos laisvæ 1991 metø sausio 13-àjà,paminëjimo iðvakarëse, Seime „valstie-èiø ir þaliøjø“ lyderis R. Karbauskis pa-teikë Seimui Lietuvos nacionalinio ra-dijo ir televizijos ástatymo redakcijà. Ðákartà, anot þiniasklaidos, ástatymui pri-tarta, nors nuo pirminiø variantø ði re-dakcija vargu ar skyrësi. Uþ naujà re-dakcijà balsavo 50, prieð – 36, susilai-kë 2 parlamentarai. Ið viso balsavo 88.Kas pasikeitë per tà laikà, kai gruodáSeime buvo atmestos laikinosios parla-mentinës komisijos, tyrusios padëtáLRT, iðvados? (Beje, tada uþ iðvadøprojektà balsavo 55 Seimo nariai, prieð– 57, susilaikë 5.) Gal eiliniams valdan-èiosios daugumos nariams buvo paaið-kinta „balsuoti atsakingai“? Seimo narëAuðrinë Armonaitë, komentuodamaSeimui pateiktà Lietuvos nacionalinioradijo ir televizijos ástatymo redakcijà,sakë: „Manau, kad ðitas projektas yrane kas kita, o asmeninë R. Karbauskioir A. Ðirinskienës ambicija ásiþeidus dëltø Seimo nariø, kurie atmetë politizuo-to tyrimo dël LRT iðvadas“. Na, o vienið to, kad prieð ðias LRT ástatymo pa-taisas pasiðiauðë þiniasklaidos atstovai,galima daryti iðvadà, kad ne finansiniøreikalø tvarkymo spragomis uþsiëmë

Seimo valdanèioji dauguma, bet þodþiolaisvës ribojimu. Tiesmukiðkai aiðki-nant – dabar kritikuoti valdþios nebusgalima, nes tai kels grësmæ nacionali-niam saugumui! Ádomu tik, ar ðis grës-mës „suvokimas“ bus ilgalaikis, ar sa-vo dantis parodys per rinkimus, kuriøbus gausûs pastarieji dveji metai?

Vis dëlto tàdien Seime svarstantLRT ástatymo pataisas buvo ir ádomes-niø dalykø – þurnalistai pastebëjo labailinksmai nusiteikusius A. Ðirinskienæir Artûrà Skardþiø ir tai, kas juos taippralinksmino – ogi suðaudytà taikiná,kuriame ta pati smaili þurnalistø akispastebëjo uþraðà „Gabrielius“. Su-prantate? Suvarpytas taikliø ðûviø tai-kinys – Gabrielius! Priminsime, kadArtûras Skardþius yra Lietuvos social-demokratø darbo frakcijos seniûno pir-masis pavaduotojas, o Agnë Ðirinskie-në – Teisës ir teisëtvarkos komitetopirmininkë. Anot vieno TS-LKD at-stovo, tai þmonës, „sprendþiantys di-dþiausios atsakomybës klausimus irdirbantys Lietuvai“. Ir kokie buvo ðiø„ðmaikðtuoliø“ atsakymai, kai þurna-listai pasidomëjo, kà visa tai reiðkia?„Tai buvo labai asmeninë dovana ir ne-norëèiau daugiau iðduoti apie jà“, – juo-kësi A. Ðirinskienë. „Buvo tokia iðdai-ga ir tiek“, – juokësi ir A. Skardþius,visgi paneigdamas, kad Gabrielius reið-

kia opozicijos lyderá. (Tik ta jo „atgai-la“ veidmainiðka, mat A. Skardþius, kadir atsipraðë uþ „pokðtà“, pridëjo, kad „jeitas taikinys bûtø „Artûras“, tai viskas bû-tø gerai“. Koks dar „jeigu“, Seimo nary?)

Vëliau paklaustas apie savo kolegøpokðtus „valstieèiø-þaliøjø“ vadovasR. Karbauskis irgi neáþvelgë kaþko ypa-tingo. Kaip teigia portalas „15min“,valdanèiøjø lyderis atsakë: „Þmogusþmogui parodë, pasijuokë, tai nebuvotikslas vieðai tyèiotis, kaþkaip kitaip.Èia skonio reikalas (...). Að á ðià vietàþiûriu kaip á tam tikrà humorà, galbûttoká ðiek tiek uþribiná, bet kà darysi –mes tokioje visuomenëje gyvename,kur tai priimtina“.

Ne, gerbiamieji, mes negyvenametokioje visuomenëje, kur priimtinajuoktis, rodant suðaudytà tau nepatin-kanèio politiko atvaizdà, ir nenorimetokioje kada nors gyventi! Nes didþio-ji gyvenimo mokytoja Istorija ne kartàparodë, kad ðiandien Gabrielius taiki-nys, o rytoj – bet kuris ið mûsø! Ir dargyvi þmonës, savo akimis regëjæ Lietu-vos patriotø kûnus, iðniekintus mieste-liø aikðtëse, ið kuriø ðaipësi þmonijosatmatos. Todël ðiandien matyti Seimekeletà veikëjø, besivaipanèiø prie kul-kø suvarpyto taikinio, ávardyto „Gab-rielius“, yra atgrasu.

Gintaras MARKEVIÈIUS

Seimo Tëvynës sàjungos-Lietuvoskrikðèioniø demokratø (TS-LKD)frakcijos nariai Audronius Aþubalis irLaurynas Kasèiûnas atkreipia dëmesáá kai kuriø Seimo valdanèiøjø neveiks-numà tvarkant Lietuvos valstybës rep-rezentacinæ Lukiðkiø aikðtæ. Seimo na-riø pareiðkimà paskatino partizano irpolitinio kalinio Jono Kadþionio-Bë-dos pasisakymas iðkilmingame Sausio13-osios Lietuvos Respublikos Seimoposëdyje. Laisvës premijà atsiëmusiøseptyniø Lietuvos partizanø vardu kal-bëjæs Jonas Kadþionis-Bëda pasmerkëvaldanèiøjø elgesá dël nederamo Lukið-kiø aikðtës tvarkymo pagerbiant ir áam-þinant Lietuvos laisvës kovas valstybëssimboliu – Vyèiu. Partizanas pakvietëvaldanèiuosius imtis atsakomybës dëltinkamo aikðtës sutvarkymo.

„Lukiðkiø aikðtës klausimo vilkini-mas yra nepateisinamas. Todël su ko-

Ar bus iðgirsti Lietuvos partizanailegomis áregistravome Lukiðkiø aikðtësVilniuje ástatymo projektà Nr. XIIIP-1475, kuriam daugiau nei prieð metuspo pateikimo buvo pritarta Seime. Vy-riausybës iðvada taip pat buvo teigiama.Po pateikimo Lukiðkiø aikðtës ástaty-mo projektà turëjo apsvarstyti SeimoKultûros komitetas. Taèiau Kultûroskomiteto pirmininkas Ramûnas Kar-bauskis net jubiliejiniais Lietuvos vals-tybës atkûrimo ðimtmeèio metais ne-rado laiko apsvarstyti minëto ástatymoprojekto, tokiu bûdu vilkindamassprendimà dël Lukiðkiø aikðtës ir áneð-damas dar daugiau sumaiðties“, – tei-gë A. Aþubalis.

Parlamentaro L. Kasèiûno teigimuðiuo metu yra geriausias laikas tinka-mai sutvarkyti Lukiðkiø aikðtæ.

„Lietuvos sostinëje Vilniuje vis darnëra aikðtës, kuri savo paskirtimi bûtøpritaikyta tinkamai organizuoti valsty-

bines ðventes. Vilniui pradedant pasi-ruoðimo darbus miesto 700-øjø meti-niø minëjimui ir ðiais metais minint1949 metø partizanø Deklaracijos 70-àsias metines, Lukiðkiø aikðtës sutvar-kymas yra ypaè svarbus: Vilnius savoistoriniu ir kultûriniu paveldu kaip nie-kas kitas liudija ilgà ir net sunkiausiulaikotarpiu nenutrûkusià Lietuvosvalstybingumo istorijà. Kai kuriø Sei-mo valdanèiøjø neveiksnumas ir klau-simo „marinavimas“ verèia dar kartàatkreipti dëmesá á ðià situacijà ir para-ginti Seimo narius imtis neatidëliotinøveiksmø Lukiðkiø aikðtës sutvarky-mui“, – kalbëjo L. Kasèiûnas.

Pasak Seimo nariø, kultûriniai sim-boliai apibrëþia valstybës ir tautos ta-patybæ ir jai bûdingus bruoþus bei skir-tumus su kitomis tautomis, todël vie-ðosios erdvës uþpildymas yra vienas iðinstrumentø formuoti kolektyvinæ ta-

patybæ ir tai yra nuo seno neginèytinataisyklë. Anot L. Kasèiûno, tai árodofaktas, kad net postmodernios Vaka-rø valstybës vis dar stato aiðkius pa-minklus svarbiausiems jø istorijos vei-këjams ar ávykiams.

Vertindami visuomenës reakcijas,A. Aþubalis ir L. Kasèiûnas kvieèia ne-delsti ir nacionaliniu teisës aktu átvir-tinti pagrindinës valstybës reprezenta-cinës Lukiðkiø aikðtës statusà ir turi-ná. Priëmus Lukiðkiø aikðtës Vilniujeástatymà, pasak parlamentarø, neliksvietos atskirø institucijø ar Vilniausmiesto savivaldybës savivalei ir gali-mam valstybës lëðø ðvaistymui.

„Pats laikas susitelkti ir priimtisprendimus, kurie svarbûs tiemsþmonës, kuriø gyvenimo auka paklo-jo pamatus mûsø valstybingumo ið-saugojimui“, – raðoma Seimo nariøpraneðime.

Taip pat ðie Seimo nariai (L. Kasèiû-nas ir A. Aþubalis) raðtu kreipësi á Lie-tuvos radijo ir televizijos komisijos pir-mininkà Mantà Martiðiø dël melagin-gos ir neapykantà kurstanèios informa-cijos paskelbimo apie Lietuvos parti-zanus, kuriems ðiø metø Sausio 13 die-nà buvo áteikta Laisvës premija.

Kaip raðoma Seimo nariø raðte,2019 metø sausio 14 dienà Rusijos te-levizijos kanalo „Rossija 24“ transliuo-toje þiniø ir aktualijø laidoje buvo pa-rodytas reportaþas apie 2019 metø sau-

Lietuvos radijo ir televizijos komisija gavo kreipimàsidël partizanø ðmeiþimo

sio 13 dienos Seimo iðkilmingo posë-dþio Laisvës gynëjø dienai paminëtimetu Laisvës premijos áteikimà Lietu-vos laisvës kovos sàjûdþio partizanøgrupei. Reportaþe partizanai buvo ið-vadinti nusikaltëliais ir taikiø gyvento-jø bei vaikø þudikais. Reportaþo metubuvo parodyta þinoma nuotrauka iðLietûkio garaþo Kaune, taip pat nuo-trauka, kurioje lietuvë aprauda 1941metø sovietø teroro aukas – visa tai bu-vo pateikta kaip Lietuvos partizanø au-kos. Buvo pateikta daug melagingos sta-

tistikos apie neva nuo partizanø nuken-tëjusiø aukø skaièiø.

„Akivaizdu, jog buvo skelbiamamelaginga informacija apie Lietuvospartizaniná pasiprieðinimà, menkinamiLietuvos partizanai, kurstoma neapy-kanta jø atþvilgiu. Tai nëra pirmas at-vejis, kada rusiðki televizijos kanalaiskleidþia tokio ir panaðaus pobûdþioinformacijà apie Lietuvà ar kitas Bal-tijos ðalis. Vykdydama informacinákarà ir skleisdama prieðiðkà propa-gandà, melagingas þinias, Rusija sie-

kia kurstyti visuomenës átampà ir Lie-tuvos þmoniø nepasitikëjimà savovalstybe“, – teigë L. Kasèiûnas.

Seimo nariai savo raðte praðo áver-tinti ir pritaikyti sankcijas ðiam kana-lui: „Praðome ávertinti minëtoje televi-zijos kanalo „Rossija 24“ þiniø ir ak-tualijø laidoje rodytà reportaþà apieLaisvës premijos áteikimà Lietuvospartizanams ir ðiam televizijos kanaluipritaikyti ástatymuose numatytas povei-kio priemones“, – kalbëjo A. Aþubalis.

TS-LKD informacija

44444 2019 m. sausio 18 d.Nr. 3 (1313) Tremtinys

SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikinameJubiliejinio 90-ojo gimtadienio proga sveikiname

buvusià tremtinæ Severinà ÐILINSKAITÆ-NEVER-DAUSKIENÆ.

Laiminga bûkite, sulaukus ðitiek metø, kurie ne vientik rûpesèius ir laimæ atneðë kartu. Lai bus gyvenimas ðvie-sus, tegul likimo þiaurûs vëjai lange ugnelës neuþpûs.

Stiprios sveikatos, asmeninës laimës linki bendro li-kimo draugai –

Buvæ Bolturino tremtiniai

Garbingo 90-ojo jubiliejaus proga nuoðirdþiai sveikiname buvusià trem-tinæ, LPKTS Ðiauliø filialo naræ Valæ BURNICKAITÆ. Linkime stipriossveikatos, dþiugiø gyvenimo dienø ir Aukðèiausiojo palaimos.

LPKTS Ðiauliø filialas

75-ojo gimtadienio proga nuoðirdþiai sveikinameLPKTS valdybos naræ, Ðiauliø filialo pirmininkæ ValerijàJOKUBAUSKIENÆ. Linkime, kad graþiausios gyvenimodienos nesibaigtø, kad visada lydëtø sëkmë, sveikata, Die-vo palaima.

LPKTS Ðiauliø filialas,LPKTS valdyba

Palydint 2018 metus Lietuvos radijoir televizijos (LRT) komisija, skyrusipremijas uþ pasiekimus meno ir kultû-ros srityje, metø þmogumi paskelbëDanguolës ir Viktoro Butkø ðeimà, pa-dovanojusià didelës vertës „Mo“ muzie-jø Vilniaus mieste. Vilniaus miesto savi-valdybës taryba svarsto klausimà – „Mo“muziejaus mecenatams suteikti Vil-niaus miesto garbës pilieèiø vardus.

Taip sutapo, kad praëjæ metai buvoitin reikðmingi Lietuvai: paminëtas Ne-priklausomybës ðimtmetis, Ðvento Të-vo popieþiaus Pranciðkaus vizitas Bal-tijos ðalyse. pagerbti pokario ginkluo-tojo pasiprieðinimo dalyviai, perlaido-jant ðio Sàjûdþio vado Adolfo Rama-nausko-Vanago palaikus, ir kitais ási-mintinais ávykiais. Danguolës ir Vikto-ro Butkø ðeimos istorija atspindi tar-pukario Lietuvos pakilimo laikotarpá irsovietinës okupacijos siaubus.

Viktoras Butkus yra chemikas, pro-fesorius, habilituotas fiziniø mokslødaktaras. 1995 metais ákûrë ámonæUAB „Fermentas“, buvo ðios bendro-vës valdybos pirmininkas, generalinisdirektorius. 2010 metais bendrovæ„Fermentas“ pardavë JAV moksliniøtechnologijø milþinei „Thermo FisherScientifik“. Dalá gautø pajamø ðeimaskyrë Modernaus meno centro Vilniujeprojektavimo, statybos ir meno kûriniøkomplektavimui. Viktoro Butkausbiografijoje gimimo vieta nurodytaKrasnojarsko miestas, Rusija – 1954metø sausio 7 diena. Nuo ðios datos at-vertus atgal laiko puslapius, aiðkëja jogimimo aplinkybës ðiame Sibiro mies-te ir toliau, gilinantis á praeitá – galimaipaveldëtos moralinës vertybës. Profe-soriaus, habilituoto mokslø daktaro,chemiko seneliai Petras Butkus ir OnaButkienë buvo tarpukario Nepriklau-somos Lietuvos patriotai, ðvietëjai.

Moralinës vertybës – paveldëtosPetras Butkus (1890–1946) gimë

Vaiduloniø kaime, Ðeduvos valsèiausPanevëþio apskrities ûkininkø ðeimo-je. Ágijæs tik viduriná iðsilavinimà Ðedu-vos vidurinëje mokykloje Petras But-

Muziejaus „Mo“ Vilniujemecenatai paskelbti

„Metø þmogumi“kus, dar ûkininkaudamas savo ûkyje,ásijungë á aktyvià visuomeninæ veiklà.Nuo 1905 metø jo straipsnius spausdino„Vilniaus þinios“, „Lietuvos ûkinin-kas“, „Ðaltinis“, „Viltis“. 1909–1911metais buvo Ðeduvos Blaivijos draugi-jos pirmininku, 1912–1916 metais Ðe-duvos Þemës ûkio draugijos pirminin-ku, taip pat Pavasarininkø draugijos,Ðeduvos parapijos, smulkaus kreditodraugijos pirmininku. 1923 metais suLietuvos savivaldybiø atstovais dalyva-vo Ðvedijos Geteburgo miesto ákûrimo300 metø minëjimo proga surengtojeþemës ûkio parodoje, aplankë vietiniusûkininkus, susipaþino su þemës ûkioproduktø perdirbimo pramone. Sugrá-þus ið Ðvedijos, Petro Butkaus visuo-meninës veiklos ribos iðsiplëtë. ApieÐvedijos ûkininkø patyrimà pasidalijojo paruoðtoje ir iðleistoje broðiûroje„Ekskursija á Ðvedijà“, susitikimuosesu Lietuvos ûkininkais. Dalyvavo stei-giant Þemës ûkio rûmus, nuo 1935 me-tø buvo valdybos narys, Pieno perdir-bimo bendrovës valdybos narys. 1926–1927 metais Treèiojo Seimo atstovas.P. Butkus 1929 metais tapo Panevëþioapskrities tarybos pirmininku. Jo ben-draþygis, inþinierius K. Germanas sa-vo prisiminimuose apie P. Butkausveiklà Panevëþio apskrities valdybojeraðë: „Jis vedë apskr. valdybos finansø irûkio reikalus... P. Butkus buvo uolus ða-lininkas apsidëti maksimaliais mokes-èiais, bet kartu ir kietas savivaldybës lë-ðø priþiûrëtojas: kiekvienas surenka-mas litas buvo stengiamasi versti verty-be“. P. Butkaus pastangomis su grupevietiniø ûkininkø Ðeduvoje 1937 metaisbuvo pastatyta moderni pieninë, kuriaiárengimus sumontavo Danijos specia-listai. Sviestas keliavo á Anglijà.

1945 metø vasará Petras Butkus bu-vo areðtuotas ir iðsiøstas á Belomorokanalo statybà Rusijoje. Sugráþo 1946metais paliegæs. Kunigas P. Rauda pri-simena: „Iðgirdæs, kad ið lagerio paleis-tas P. Butkus, nuëjau jo aplankyti. Jisvisai iðsekæs ir ið lovos nelipo... Visa ap-skritis paþinojo Petrà Butkø kaip nuo-stabø þmogø“. Mirë 1947 metais, pa-

laidotas Ðeduvoje.Ona Butkienë (Marcinkevièiûtë)

(1900–1983), baigusi vidurinæ mokyk-là, 1921–1922 mokslo metais pradëjodirbti mokytoja Ðeduvos progimnazi-joje. Nuo 1928–1929 mokslo metø pra-dþios ji ðios progimnazijos direktorë.1931 metais ji iðlaikë aukðtojo mokslovalstybinius egzaminus ir tapo viena iðnedaugelio ðiame kraðte diplomuotapedagoge. Nusipelnë didelá pasitikëji-mà tarp pedagogø ir mokiniø tëvø. Jaidirbant, progimnazija iðaugo á gimna-zijà. Ji savo darbe rëmësi kanauninkoMykolo Karoso (1878–1955) nuosta-tomis, kuris Ðeduvos gimnazijoje de-ðimtmetá dëstë tikybos pamokas ir bu-vo laikomas vienas ið ðviesiausiø þmo-niø Ðeduvoje. Vadovavo „Saulës“ drau-gijos Ðeduvos skyriui.

1940–1941 mokslo metø pradþio-je Ona Butkienë buvo atleista ið direk-torës pareigø ir iðsiøsta á Radviliðkioprogimnazijà dirbti lietuviø kalbos ir li-teratûros mokytoja. 1941 metais, pa-sikeitus okupantams, Ona Butkienë su-gráþo á Ðeduvos gimnazijà direktorëspareigoms. Prasidëjus antrai sovietinësokupacijos bangai, 1945 metais ji vëlbuvo atleista. Naujà direktoriø Adol-fà Stonkø 1946 metø sausá atsiuntë Pa-nevëþio apskrities ðvietimo skyrius.Pastarasis, pristatytas istorijos moky-toju, greitai ágijo pasitikëjimà ir pagar-bà pedagogø kolektyve. Maþai raðtin-gi partiniai pareigûnai stebëjosi direk-toriaus gebëjimais mintinai cituotimarksizmo klasikus, nurodant ðaltiniusir net puslapius. Dþiûgavo suradæ tin-kamà pamainà. Euforija naujai paskir-tu gimnazijos direktoriumi A. Stonku-mi netikëtai baigësi 1948 metø vasarà,kai pastarasis susikrovë daiktus ir stai-ga ið Ðeduvos dingo. Paaiðkëjus tokionetikëto pasitraukimo aplinkybëms,partiniai darbuotojai, atsakingi uþ kad-rø politikà, pasijuto, gavæ skaudø smû-gá þemiau juosmens.

Saugumo akiratyjeAdolfas Stonkaus tikroji pavardë

buvo Pranas Ðvilpa, 1944 metais vienasið partizanø grupës organizatoriø La-banoro giriose, slapyvardþiu Barzdyla.

Po vienø tragiðkø kautyniø su rusø ka-riuomene mirties ar suëmimo pavykoiðvengti tik ðtabo nariams V. Grigaliû-nui-Sakalui ir P. Stonkui-Barzdylai.Pastarasis ið invalido Adolfo Stonkausnusipirko kariná bilietà, susitvarkë do-kumentus. Dirbdamas Ðeduvos gimna-zijos direktoriumi keliems partizanamsparûpino vidurinio iðsilavinimo atesta-tus, palaikë ryðá. 1948 metais atsakin-gi Ðeduvos valsèiaus darbuotojai P.Kliorë ir K. Ðukevièius já áspëjo, kad juodomisi saugumas ir patarë palikti Ðe-duvà. Pasitraukæs ið gimnazijos, keitëdarbus: Raseiniø rajono Paupio mies-telyje, kur medicinos felèere-akuðeredirbo ir gyveno þmona su dukrelëmis,vëliau Kaune. 1952 metø spalio 8 die-nà P. Ðvilpa Kaune, kopiant su dukte-rimi Audrone Kauko laiptais, saugumobuvo sulaikytas.

Jo byloje uþfiksuoti 129 tardymoprotokolai, já pamainomis tardë trys èe-kistai. Suprantama, tai nebuvo ramûs po-kalbiai prie kavos puodelio. Þiaurumaiir kalëjimo aplinka nepalauþë partiza-no valios – nieko neiðdavë. Pabaltijoapygardos Karo tribunolas paskyrëgrieþèiausià bausmæ – suðaudyti. 1953metø rugsëjo 30 dienà Pranas Ðvilpa(1920–1953) Maskvoje buvo nuþudy-tas. Po mirties Sakalo rinktinës kûrë-jui ir vadui P. Ðvilpai-Barzdylai, Àþuo-lui, Abstinentui 1999 metais suteiktasmajoro laipsnis, apdovanotas VyèioKryþiaus IV laipsnio ordinu.

Onos Butkienës, 1946 metais atleis-tos ið gimnazijos direktorës pareigø,saugumo veiksmai jos atþvilgiu neapsi-ribojo. Buvo iðvaryta su visa ðeima ið nuo-savo namo Ðeduvoje ir jame buvo ákurtaambulatorija. O. Butkienës ir mokytojosJ. Blaþienës ðeimas priglaudë kanaunin-kas Mykolas Karosas. 1948 metø gegu-þës 22 dienà Ona Butkienë su sûnumiVytautu, paauglëmis dukromis Aldonair Julija buvo iðtremti á Krasnojarskokraðto Koj gyvenvietæ Partizansko ra-jonà. Jauniausiai dukrai Danguoleitremties iðvengti pavyko: ji tikriausiaiper èekistø klaidà nebuvo átraukta á tre-miamø sàraðà. Jos vietoje áraðyta jos gi-minaitë Elena, kuri buvo paieðkoma.

(keliama á 6 psl.)LRT studijoje „Metø þmogaus“ apdovanojimas áteiktas Danguolei ir ViktoruiButkams lrt.lt nuotrauka

555552019 m. sausio 18 d. Nr. 3 (1313)Tremtinys

Sibiro vaikaiTæsinys.

Pradþia Nr. 1 (1311)

Tarzano nuotykiaiTrys maþesnieji Plikûnø ðeimos vai-

kai liko gyventi Chaidako vaikø globosnamuose. Vyresniesiems ásiminë juo-kingas momentas, kai vos atveþtus áChaidakà juos registravo. Mergaitësprisistatë savo pavardëmis ir vardais –Plikûnaitë Alfonsa, Plikûnaitë Emili-ja ir Plikûnaitë Natalija. Ir Vladukasprisistatë: Plikûnas Vladas. Rusës rað-tininkës sutriko: kodël pavardë ne tokiapati, argi jie – ne vieno tëvo vaikai? Ru-siðkai jau neblogai pramokusi Alfutë ban-dë iðaiðkinti, kad brolio pavardë kitaipskamba todël, kad vyriðka. Rusës nie-kaip negebëjo suprasti ir uþsispyrusiosuþraðë Vladà Plikûnaitës pavarde. Taipberniukas Sibire visàlaik ir gyveno ðau-kiamas mergaitiðka pavarde.

Pasakoja Vladas Plikûnas: „Mes li-kom Chaidako vaikø globos namuose,o vyriausiàjà sesæ iðveþë. Mane pava-dino Plikûnaite. Ir jau buvau nebe Vla-das, o Volodia.

Namø ûkio darbininkas, su jauèiuveþdamas vandená á valgyklà ir á skal-byklà, vis manæs praðydavo, kol jis sa-vo darbà atliks, palaikyti tà jautá, mu-ses pabaidyti, kad ramiau stovëtø. Kas-kart eidamas per kiemà mane ðaukda-vo: „Volodia Plikunaitie!“

Mums buvo skirti savi darbai – ikipietø turëdavom nupjauti su rankiniaispjûklais po dvi medþio kalades. Nenu-pjausi – negausi pietø. Ràstai stori bû-davo, bet nupjaudavom. Vasarà ravëtreikëjo. Saulë, bûdavo, kepina, o vagos– labai ilgos. Ásigudrindavom sukèiau-ti. Mûsø darbà priþiûrëdavusios auk-lëtojos, bûdavo, vagø gale atsistos ir ple-pasi, o mes ðiek tiek paravim, tada ko-èiojamës tolyn per tas vagas, þolës irdarþovës prisiploja prie þemës ir ið to-liau þiûrint atrodo, jog viskas nuravë-ta. Taèiau ilgai nesidþiaugëm, ûkio bri-gadininkas mus apskundë auklëtojoms.Tada jos jau viduryje vagø atsistodavo.O mes vis tiek rasdavom bûdà jas ap-gauti: pradedam ravëti keturias vagas,o baigiam jau tik dvi...“

Vladukas buvo sumanus ir guvus vai-kas, o dar su tokia ádomia pavarde! Kar-tà prie jo priëjo vaikø namø direkto-riaus sûnus ir sako: „Noriu su tavimdraugaut. Að esu Borisas Karpovas“.Su direktoriaus sûnumi susidraugavæs,lietuviukas tapo privilegijuotu, maþiaudirbti bereikëjo.

Vladas Plikûnas prisimena: „Tà nor-mà – dvi kalades – mes su Borisu, bû-davo, kuo greièiau nupjauname, kadmano porininkas gautø pietus, o patysdingstame, mums pietø nereikia. Iðbë-game po gamtà klajoti: á stepæ, o daþ-niausiai prie upelio – meðkerioti. Sun-kiausia bûdavo meðkerëms kabliukøgauti. Pirmuosius du Boria iðkaulijo iðtëvo. O visa kita patys susimeistrauda-vome. Susiradome kaime siuvëjø, josmums duodavo siûlø, ið keliø suvyda-vome tvirtà virvutæ, ðtai mums ir valas.Nueidavome á kaimo galà, kur pareigû-nai mokydavosi ðaudyti, ið tvorø iðlup-davome kulkas, jos mums buvo svare-liai. Vietoj plûdës naudodavome þàsøplunksnas. O þuvø upelyje buvo daug,

kibdavo gerai. Kepdavome laimiká la-bai paprastai: suvynioji þuvá á varnalë-ðos lapà, uþkasi negiliai á þemæ ir ant tosvietos uþkuri lauþelá. Þuvis labai skaniaiiðsitroðkina, nulupi kailá su þvynais ir val-gai. Tokiu bûdu ir bulves kepdavome.

Boria kartà atsineðë spàstukus sta-rams gaudyti. Pasigavome keletà þvë-reliø, kailiukus nunërëme, iðdþiovino-me, pardavëme – dar vienus spàstus nu-sipirkome. Netrukus jau deðimt spàs-tø turëjome, starus gaudëme deðimti-mis. Iðsirinkome aukðtà eglæ iki þemësnusvirusiomis ðakomis, jos virðûnëjeþvëreliø kailiukus ant pagaliukø iðtempæiðdþiovindavome. Abu buvome aðtuon-meèiai, o jau turëjome savo artelæ! Kai-liukus pristatydavome supirkëjams, tie-sa, jie pinigais mums nenorëjo mokëti,daþniausiai atsilygindavo kabliukais,peiliukais, kitu inventoriumi, taigi me-dþioklës ir þûklës verslas plëtësi.“

Vaikø globos namuose vaikai neba-davo, taèiau vitaminø trûko, labai norë-davosi darþoviø. Globotiniai þinojo, kurkas kaime gyvena, kas kur pasëta, kas kuruþaugo. Daþniausiai eidavo vogti agurkø.

Vladas Plikûnas pasakoja: „Bûda-vome aprengti ilgais rusiðko sukirpimomarðkiniais, per liemená sujuostais dir-þu – patogu á uþantá prisikrauti agurkø.Kartà mane pagavo. Mat kartu ëjo se-sutë Natalija, ji turëjo bûti sargybinisir praneðti apie pavojø. Bet ji nemokë-jo suðvilpti! Kai mane pagavo, ji ëmëverkti. Supykau: reikëjo ðvilpt, o ne da-bar verkti! Nusitempë mane darþo sa-vininkas á kiemà, uþ kojø èiupæs apver-të þemyn galva – agurkai iðbyrëjo. Ta-da nuvedë á rûsá ir uþdarë. Turëjo kaþ-kas ateiti ið vaikø namø manæs atsiim-ti. Auklëtojos dël tokio áprasto reika-lo neidavo, siøsdavo staliø. Tas mane ve-dasi ir klausia: „ Ko tu eini agurkø vogti,jei nemoki pabëgti?“ Aiðkinu, kad sargy-binis blogas buvo. „Tai kitàkart pasiimkgerà sargybiná“, – pamokë stalius.

Kità kartà jau einu su kitu sargybi-niu, bet Natalija ið paskos seka. Barujà: „Neik, ko tu eini?“ O ji neklauso, vistiek seka. Èiupau supykæs medþioskiedrà ir paleidau á jà. O Natalijai irtaip jau dantys klibëjo, iðmuðiau prie-kiná. Kilo didelis triukðmas. Mane pa-gavo, iðrengë, tik su trumpikëm likau.O kaip tik tuo metu ëjo filmas apie Tar-zanà, visi já buvom matæ. Vaikai juokia-si: „Dabar bûsi Tarzanas“. O, gerai, ap-sidþiaugiau, bûsiu Tarzanas. Auklëto-jos, matydamos, kad visai nenusimenu,marðkinius atidavë, bet kelnes atëmë.Koks Tarzanas be kelniø? Tada að á po-grindá pasitraukiau – namai ant poliø,po vienu ið jø palindau ir bûnu sau. Auk-lëtojos ten palásti negali, siunèia vaikusmanæs ieðkoti. Kartà sekliai mane ap-tiko, bet iðlindæ pasakë, jog nerado –solidarûs buvo. Tris dienas pogrindy-je prabuvau. Galø gale auklëtojos pa-siuntë draugà, su kuriuo poroje kala-des pjaudavome, man pasakyti, kadgráþèiau, tada atiduos drabuþius. Ne,sakau, tegul èia drabuþius atneða, tadaiðlásiu ið savo slëptuvës. Atneðë drabu-þius, apsirengiau ir parëjau.“

Vaikø namø auklëtiniø gyvenimasslinko áprasta vaga. Draugystë su direk-toriaus sûnumi Vladui suteikë daugiaulaisvës ir ádomiø nuotykiø. Þûklës ir

medþioklës verslas ëjosi gerai. Tik kar-tà Borisas atëjo susirûpinæs: „ Yra blo-gai – mus iðskirs. Mano tëvai kalbëjo,kad tave iðveð kaþkur labai toli“. Bori-sas buvo susikrimtæs – nenorëjo drau-go prarasti, o Vladas taip pat iðsigan-do, kad já kaþkur nori iðveþti. Berniu-kai nusprendë, kad Vladukui reikia pa-bëgti ir pasislëpti, o Borisas teiks viso-keriopà pagalbà. Geriausia vieta slëp-tis – jø stovykla prie upës, uþ trijø ki-lometrø nuo vaikø namø. Toj paèiojeglëj, kurios virðûnëj starø kailiukusdþiovindavo, ant ðakø ásirengë guolá.Borisas atneðë uþsikloti, duonos, drus-kos. O þuvies upëje, kiek nori – pasi-gauni, iðsikepi. Taip berniukas pragy-veno beveik savaitæ. Globos namø per-sonalas nesugebëjo jo rasti. Taèiau Bo-riso tëvas, matyt, pastebëjo, kad ið na-mø kai kas dingsta. Nors Borisas labaiatsargiai keliaudavo pas draugà, vis dël-to já pergudravo, ir berniukø stovykla-vietë buvo surasta. Globos namuosejau laukë ið Semionovsko parveþta vy-riausioji sesë Alfutë. Berniukui prane-ðë, kad visi keturi gráð á Lietuvà. Mamosbroliai pasirûpino, kad naðlaièiams bû-tø leista gráþti namo pas gimines.

Namo á LietuvàIð Sibiro á Lietuvà vaikus parlydëjo

Chaidako vaikø namø direktorius Kar-povas su savo þmona. Dabar jau visi va-þiavo keleiviniu traukiniu. Iðlipo Labosgeleþinkelio stotyje, èia laukë dëdë Ka-zimieras Sabanskis, pas já ir apsistojo.Direktorius su þmona kità dienà nuvy-ko á apylinkæ uþregistruoti vaikø sugrà-þinimo faktà. Alfutë, jau ðeðtokë, pa-buvo vertëja, nes dar lietuviðkai ðiektiek mokëjo. Jaunesnieji vaikai lietuvið-kai nebekalbëjo.

Direktorius su þmona iðvyko atgalá Sibirà. Iðvaþiuodami prasitarë: „Jeibûtumëm þinojæ, á koká vargà jus parve-ðim, nebûtumëm jûsø atidavæ“. Ëjo1952-ieji metai, Lietuvoje buvo tikrasbadmetis – þmonës suvaryti á kolcho-zus, baisus skurdas, gyvuliai fermose ið-dvësæ, atlyginimas uþ darbadiená – 20 ka-peikø (papirosø pakelis „Belamor“ kai-navo 25 kapeikas). Metø gale uþ darbàkolûkieèiai gaudavo vos po du maiðus grû-dø. Þmonës badu neiðmirë tik dëka 60arø pasodybinio sklypo ir karvës – ðei-mai buvo leidþiama turëti tik vienà.

Abu dëdës gyveno sunkiai. Kiekvie-nas pasiëmë po du Plikûnø naðlaièius.Kazimiero Sabanskio ðeimoje augo darir savo du vaikai, o Juozapas Sabans-kis, be savo vaiko, augino á Sibirà iðveþ-tos þmonos sesers du vaikus, o dabarsugráþo dar ir krikðtaduktës Alfutë suNatalija... Þmoniø buitis buvo skurdi,valgis menkas, drabuþiai – prieðkari-niai ir sulopyti.

Surusëjæ sugráþëliai pradëjo lanky-ti mokyklas. Vladas ir Emilija ëjo á ar-timiausià Areiniðkiø pradinæ mokyklà.

Vladas Plikûnas prisimena: „Mo-

kykloje mus priëmë gerai. Mokytojaibuvo supratingi ir atjautûs. Mokyklosdirektorius buvo Balèas, o mano kla-sës auklëtoja – skulptoriaus (tuometdar bûsimo) Gedimino Jokûbonio se-suo Liuda. Ji daug dirbo su manim at-skirai: kitiems pasakys uþduotá, tadaprie manæs – lietuviðko raðto moko,daug puslapiø lietuviðkai turëdavau pri-raðyti. Ir po pamokø su manim vël dirb-davo. Ðiokià tokià paþangà padariau,taèiau, kai, baigæs pradinæ, ëmiau lan-kyti Dapðioniø septynmetæ, tenykðtislietuviø kalbos mokytojas Sadauskas,atneðæs iðtaisytà mano pirmàjá raðtodarbà, pasakë: „Tamstai paraðiau vie-netà, bet ir tas – avansu“.

Alfutë su maþiausiàja sese Natalijaturëjo lankyti Sidabravo septynmetæmokyklà. Mergaitës, jei bûtø buvusi jøvalia, nebebûtø mokæsi visai – buvo la-bai nedràsu, jautësi svetimðalës...

Pasakoja Alfonsa Plikûnaitë-Ðukie-në: „Sidabravo mokykloje mokësi labaidaug vaikø. Pirmà mûsø pasirodymodienà mokinius suvarë á aikðtæ, iðrikia-vo, pastatë mane, apdriskusià „ruske-læ“, prieð visus, o á susirinkimà atëjæsmiestelio stribø virðininkas garsiai ið-rëþë kalbà: „Kà mes dabar darysime?Ið ðaltø kraðtø ði mergaitë gráþo, ar mesjà priimsime, ar ne?“ Kà tie vaikai rë-kë, nieko negirdëjau, norëjau skradþiaiþemæ prasmegti. Taèiau vaikai, kaippaskui patys man pasakojo, ðaukë, jogreikia priimti, jie jau ið savo tëvø þino-jo, kas iðtiko á „ðaltus kraðtus“ iðveþtuo-sius, todël në nemanë tyèiotis. Kai ma-ne nuvedë á ðeðtà klasæ, ten vaikai taippat ëmë sakyti, jog ir jie ðaukæ labai gar-siai, kad mane priimtø.

Atëjo lietuviø kalbos mokytoja to-kia pat pavarde, kaip mano – Plikûnai-të, bet mums ne giminë, ið Naujamies-èio kilusi. Paklausë mano pavardës, aðatsakiau: „Plikunaitie“. Ji ramiai, beðypsenos, pataisë: „PlikÛnaitë“. Irkaip man reikëjo vël iðmokti lietuviøkalbà? Tris skyrius juk Lietuvoje tebu-vau baigusi, o per tiek metø, praleistøSibire, vien su rusakalbiais, man kalbë-ti lietuviðkai jau buvo sunku, o dabarreikëjo ir raðyti. Pirmàkart paraðiaudiktantà – vienos klaidos. Atneðæs ra-ðomuosius, mokytojas Vaðkys pasakë,kad gavau vienetà, bet ir tas yra dar pergeras ávertinimas. Visas lapas buvo rau-donas. Bet po truputá atsitiesiau. Tu-rëjau suolo draugæ Genutæ Rasiulytæ,ir dabar jà sutikusi dëkoju, ðventas jiman þmogus. Man Genutë per diktan-tà vis kumðt alkûne, kai klaidà padarau,tuoj iðtaisau. Septynmetæ baigiau ne-blogai – be trejetø. Tik toliau nebebu-vo kaip mokytis. Dëdei buvo nelengva,jau ir taip mums padëjo, tad paaugusiospradëjome su sese paèios rûpintis uþ-sidirbti – iðëjom á Pociûnø tarybiná ûkákiauliø ðerti.“

(Bus daugiau)Irena VITKAUSKIENË

Kvieèiame!Kvieèiame apsilankyti LPKTS Patriotiniø leidiniø knygynëlyje (Laisvës

al. 39, Kaune) ir ásigyti knygø tremties ir rezistencijos tematika, naujausius„Tremtinio“ numerius. Knygø galite ásigyti ir internetu www.lpkts.lt.

66666 2019 m. sausio 18 d.Nr. 3 (1313) Tremtinys

Þaliosios rinktinës istorija

(atkelta ið 4 psl.)Danguolei teko panaudoti „ðventà“

melà, kuriant legendà apie savo praei-tá, siekiant aukðtojo mokslo.

Nelengvas gyvenimo keliasLikimas taip sudëliojo ávykius, kad

mano ðeima tuo paèiu eðelonu ið Ðedu-vos geleþinkelio stoties buvo atgaben-ta á tà paèià atokià Sibiro gyvenvietæ. SuO. Butkienës ðeima teko artimai susi-paþinti. Su jos sûnumi Vytautu buvo-me vienmeèiai ir mûsø abiejø gyveni-me buvo daug bendro. Ona Butkienë,atsidûrusi su trimis atþalomis neáprasto-je aplinkoje, kada kiekviena diena visiemstremtiniams buvo nepertraukiamas dva-sinës ir fizinës stiprybës iðbandymas, ji ið-liko Mokytoja (raðau ið didþiosios raidës).

Visi atgabenti tremtiniai nuo 16 me-tø amþiaus buvo skirti taigoje medie-nos gamybai visà savo likusá gyvenimà.Toks valdþios nuosprendis nebuvoáslaptintas: visi turëjo patvirtinti savoparaðu, susipaþinæ su ðia lemtimi. OnaButkienë matë vienintelæ iðeitá ið ðiosaklavietës – mokyklinio amþiaus jauni-mui siekti mokslo. Sûnø Vytautà ir abidukras siuntë baigti vidurinæ mokyklà,nors Vytauto bendraamþiai pluðëjomiðko darbuose ir ðeimai atneðdavonors menkus rublius. Vietinë komen-dantûra, skirta tremtiniø prieþiûrai,nepalankiai þiûrëjo á jaunimo mokslusvidurinëje mokykloje, bet grieþto drau-dimo nebuvo. Kitas poþiûris buvo, kaitremtiniai, gavæ brandos atestatus, pa-noro iðvykti á Krasnojarsko miestàsiekti tolimesnio mokslo. Galiojo tvar-ka, kad tremtiniams be komendantoleidimo negalima iðvykti uþ jø registra-cijos vietovës (kaimo, miesto ribos).Komendantûra tokius leidimus nuolat

vilkino. Ðiø eiluèiø autoriui leidimas ið-vykti buvo gautas antrais laukimo me-tais prasidëjus eiliniams mokslo me-tams – rugsëjo 18 dienà.

Ið Koj gyvenvietës mokytis pirmie-ji iðvyko Vytautas Butkus ir VytautasPuodþiûnas. Vytautas mokësi Krasno-jarsko kalnø technikume ir norëjo taptistatybininku. Su bendramoksle NijoleBabiliûte sukûrë jaunà ðeimà ir gyve-no technikumo bendrabutyje. Ten1954 metø pradþioje susilaukë pirma-gimio – sûnaus Viktoro. Tikëtina, jeimaþylis bûtø gimæs Lietuvoje, jam bû-tø tekæs Vytauto vardas. Tremtyje daugjaunuoliø ið Lietuvos turëjo ðá vardà,bet vietiniams gyventojams Vytautovardas buvo neáveikiamas, ir jie buvoðaukiami Viktoru, reèiau Vitalijumi.

Tø metø pavasará Vytautas kelyje áKoj gyvenvietæ (Partizansko r.) pasmamà staiga mirë. Prieþastis – staigussveikatos sutrikimas. Manoma, kadVytautas, áveikæs du ðimtus kilometrøtraukiniu bei pakeleivingomis maðino-mis, Solneèno Taloje laukë vaþiuojan-èios maðinos kelionës pabaigai. Nor-malaus susisiekimo èia nebuvo. Vieti-nis gyventojas, aptikæs prie upelio gu-lintá jaunuolá, atskubëjo á vietiná medi-cinos punktà, kuriame felèeriu dirbotremtinys Zenonas Gailiuðis, iðtremtas1948 metais ið Kauno medicinos insti-tuto. Z. Gailiuðis Vytautà Butkø paþi-nojo, bet padëti nebegalëjo. Jis anks-èiau gelbëjo Vytautà, jam patyrus rim-tà traumà: savo sumanumu ir ryþtu su-gebëjo já nugabenti á rajono ligoninækvalifikuotam gydymui. Zenonas Gai-liuðis (1928–2013) vëliau Krasnojars-ke uþbaigë medicinos mokslus, 1959m. su ðeima sugráþo á Lietuvà. Pane-vëþyje tapo labiausiai nusipelniusiu

sveikatos srityje,Nacionaliniø verty-biø konkurse nomi-nuotas kategorijoje„Þmogus-amþinin-kas“ (2010 m).

Ona Butkienë iðtremties á Kaunà su-gráþo 1957 metaistik su dukterimi Ju-lija, tapusia Berker-tiene. Dirbo projek-tavimo institute.

Aldona Krasno-jarske, baigusi Mið-ko technikos insti-tutà, dirbo ðiamemieste Sibiro miðkotyrimo institutemoksline bendra-darbe. Savo gyvenimà susiejo su ukrai-nieèiu Liachovskiu.

Amþininkø prisiminimuosePetro ir Onos Butkø gyvenimas ir

veikla iðliko jø amþininkø prisimini-muose. Vienas ið jø: Vaiduloniø kaimogyventoja Aldona Gvaldaitë apie savokaimynus Butkus savo raðinyje mini ge-ranoriðkà to kaimo ðviesuolio Petro ir joþmonos, ilgametës Ðeduvos gimnazijosdirektorës, Onos paramà ir átakà kaimuiir kaimynams. Nors jie turëjo svarbiø dar-bø ir pareigø ne tik Ðeduvos valsèiuje,bet ir Panevëþio apskrities savivaldy-bëje, daug prisidëjo keliant Vaiduloniøkaimo ekonomikà bei kultûrà, rûpino-si jaunosios kartos ðvietimu.

Vytauto Butkaus þmonos Nijolësðeimai antros sovietinës okupacijos val-dþia nebuvo nusiteikusi suteikti ramausgyvenimo. Jos tëvas Vilniaus savivaldy-bës tarnautojas Juozas Babilius 1944

metø lapkrièio 2 dienà buvo areðtuo-tas. Karo tribunolas skyrë 10 metø la-gerio. 1954 metais, atlikæs bausmæ, pri-valëjo vykti á Krasnojarsko kraðtoMansko rajono Oreðnoje kaimà, kurnuo 1948 metø jau gyveno tremtyje joðeima – Ona Babilienë su dukterimisNijole ir Eidvile. Ðeima ið tremties su-gráþo 1956 metais, iðskyrus dukterá Ni-jolæ, kuri su sûnumi Viktoru á Vilniø at-vyko 1958 metais.

Lietuvoje Nijolë, dabar Dovydënie-në, baigë aukðtuosius mokslus, dirboprojektavimo institute. Ona Butkienëgalëjo dþiaugtis vaikaièiu Viktoru ir,nepaliaujamai vykdanti Mokytojos pa-ðaukimà, visokeriopai skatino Viktoràsiekti mokslo. Mokytoja savo mirties va-landà galëjo didþiuotis Viktoro Butkauspasiekimais moksle. 1982 metais Mask-vos Bioorganinës chemijos institute jisjau buvo ágijæs mokslo daktaro laipsná.

Vytautas GULIOKAS

Muziejaus „Mo“ Vilniuje mecenatai paskelbti „Metø þmogumi“

Tæsinys.Pradþia Nr. 2 (1312)

Vokieèiø valdþia nepripaþino Laiki-nosios Lietuvos vadovybës, o tik sten-gësi lietuviais pasinaudoti, ypaè vyk-dant þydø genocidà. VLIK‘as grieþtainesutiko su tokia nuostata ir parengëaukðèiausiai Vokietijos valdþiai memo-randumà apie vokieèiø savivalæ Lietu-voje. Vokieèiai atsakydami á tai uþda-rë VLIK‘à, o jo turtà konfiskavo.VLIK‘as dar spëjo ágalioti generolà P.Plechavièiø tartis su vokieèiais, kad lie-tuviai galëtø tarnauti savigynos dali-niuose. Tuo bûdu buvo surinkta apie20000 jaunuoliø á Vietinæ rinktinæ. Vo-kieèiams nutarus lietuvius siøsti á Ry-tø frontà, daugelis lietuvaièiø su gink-lu rankose pasitraukë á pogrindá. Vo-kieèiai uþ toká nepaklusnumà þiauriaiatkerðijo suimtiems Vietinës rinktinëskariûnams.

Kiek anksèiau baigusi organizuotis,savo veiklà pradeda Lietuvos laisvës ar-mija. Ið visø lietuviø organizacijø, LLAbuvo geriausiai apginkluota bei discip-linuota. Ruoðdamasi Sovietø kariuo-menës atëjimui, LLA visoje Lietuvosteritorijoje organizuoja ginkluotus Va-nagø bûrius. LLA vadovybë ið Þemai-tijos á rusø uþnugará permeta keletàginkluotø pogrindiniø grupiø. 1944metø liepos 19 dienà ákuriamas Lietu-

vos gelbëjimo komitetas, kuriam imavadovauti K. Veverskis-Senis. LGKima vadovauti visoms karinëms pogrin-dþio grupëms.

Ðeduvoje tuo metu susiorganizuojaLGK skyrius, á kurio sudëtá áëjo: Ðedu-vos klebonas prelatas Mykolas Karo-sas, Ðeduvos virðaitis ltn. Petras Blëka,gydytojas Stasys Puodþiukas, vet. gy-dytojas Anicetas Grigaliûnas, Ðeduvosgimnazijos vedëjas Antanas Þitkus,kooperatyvo vyr. buhalteris PetrasPranskietis, Lietûkio sandëlio vedëjasJonas Laurinaitis, Ðeduvos girininkasltn. Ðukys, kapitonas Izidorius Pocevi-èius bei Vietinës rinktinës kariûnasVytautas Vaitiekûnas. Komiteto nariainusprendë, kad vietoje pasiprieðinimàturi organizuoti kapitonas IzidoriusPocevièius, kaip aukðèiausià karinálaipsná turintis asmuo. Taèiau sovieti-nës kariuomenës puolimas buvo toksspartus, kad daugelis komiteto nariøpasitraukë su vokieèiais á Þemaitijà.

Ties Seda I. Pocevièius ir ltn. Pet-ras Bistrickas patenka á rusø pasalà,kur Bistrickas þûva, o Pocevièius pa-sitraukia á Palangà. V. Vaitiekûnas pa-silieka Ðeduvos apylinkëse ir ið sau ar-timø draugø suburia pogrindiná bûre-lá, á kurá áëjo: Kæstutis Þitkus, AntanoÞitkaus sûnus, studentas dailininkas,kaimynas Jonas Dþiugas, klasës drau-

gas Juozas Abromaitis. PaskutiniameLGK posëdyje buvo nutarta slopintisovietiniø kariø plëðikavimà, agituotivietinius vyrus, kad neitø á sovietø ka-riuomenæ, ieðkoti ryðiø su kitomis par-tizanø grupëmis, savarankiðkai apsi-ginkluoti.

Þilioniø kaime, prie Ðeduvos buvospausdinami komiteto nutarimai ir ið-klijuojami Ðeduvos miestelyje bei antpakelëse stovinèiø telegrafo stulpø. So-vietø kariuomenei uþëmus Ðeduvà1944 metø liepos 26 dienà, V. Vaitie-kûnas su draugais pasitraukia á Ragi-nënø kaimà pas Juozà Abromaitá. Pa-èioje vasaros pabaigoje V. VaitiekûnasJurkðaièiø sodyboje susitinka su gráþu-siu I. Pocevièiumi ir aptaria tolimesniopasiprieðinimo galimybes. I. Pocevièiusnutaria iðsiøsti V. Vaitiekûnà ir K. Þit-kø mokintis á Kaunà, kas ir buvo nedel-siant atlikta. 1945 metø balandþio 11dienà I. Pocevièius iðkvieèia ið KaunoV. Vaitiekûnà ir jie nedidele grupele ið-keliauja á Radviloniø miðkà, netoli Ðe-duvos miestelio, kur ásirengia vasarosstovyklà. Reikia pasakyti, kad I. Poce-vièius 1945 metø þiemà praleido Pane-vëþio paðonëje, Aþagø ir Eimuliðkiømiðkuose, didelës partizanø grupuotëssudëtyje.

1945 metø kovo 23 dienà ðalia Pa-nevëþio esanèiuose Berèiûnuose ávyks-

ta stambiø partizaniniø junginiø vadøpasitarimas, kuriame ákuriama Þaliojirinktinë (pagal girios pavadinimà), pat-virtinami rinktinës ástatai bei vëliava.Ðiame pasitarime dalyvauja: I. Pocevi-èius-Radvila, Vladas Jazokas-Petraitis,Panevëþio apskrities LLA 200 partiza-nø vadas, ltn. Steponas Girdþiûnas-Geguþis, ið Vokietijos atskraidintas irAþagø miðko prieigose nuleistas Smil-giø valsèiaus gyventojas Vytautas Èes-nakavièius-Valas, kartu su juo nuleis-tas jo pusbrolis Polis Lubickas, Kazi-mieras Tamoðauskas-Kovas, Ðeduvosapylinkës gyventojas ltn. Alfonsas Blë-ka-Genys, Patrimpas, didelës 150 par-tizanø grupës vadas, Kazimieras Èes-nakas-Pavasarëlis, Juozas Abromaitis,kovo 27 dienà Aþagø kautyniø metu pa-kliuvæs á rusø nelaisvæ. Ðios didelës par-tizanø grupuotës vadu paskiriamas I.Pocevièius-Radvila. Buvo nutarta áginkluotà kovà organizuoti nuo sovie-tø kariuomenës besislapstanèius jau-nuolius; uþpulti tris valsèius, sunaiki-nant juose sovietø aktyvà. Po to kaipPanevëþio NKVD Vidaus kariuome-nës 261 pulko 3 batalionas ir spec. da-linys 1945 metø kovo 27 dienà iðblað-ko partizanus, I. Pocevièius gráþta á Ðe-duvà. Su juo gráþta ir keli partizanai.

(Bus daugiau)Gintautas PABILIONIS

Danguolë ir Vytautas Butkai prie savo ákurto „Mo“muziejaus

777772019 m. sausio 18 d. Nr. 3 (1313)Tremtinys

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Adresas: Laisvës al. 39, 44309 Kaunas,Tel. (8 37) 323 204

TremtinysLeidëjas Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjunga

Ámonës kodas 300032645Ats. sàsk. Nr. LT18 7044 0600 0425 8365 AB „SEB“ bankas

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XRedaktorë Jolita NavickienëKalbos redaktorë Audronë KaminskienëTechninë redaktorë Vesta Milerienëwww.lpkts.lt

Projektus „Lietuvos Laisvës kovø, tremties ir tautosnetekèiø atspindþiai“ ir „Istorija be „baltø dëmiø“remia

2 spaudos lankai. Tiraþas 1300 egz. Kaina 0,66 euro.

Spausdino spaustuvë UAB „Morkûnas ir Ko“,Draugystës g. 17, Kaunas

Skelbimai

El. p. tremtinys.redakcija@gmail.com

Uþjauèiame

Ilsëkitës ramybëje

Teofilë Stasiulevièiûtë-Stankevièienë

1927–2018Gimë Kauno r. Panemunës valsè. Roneliø k.

daugiavaikëje ðeimoje. 1951 m. Teofilæ kartu suðeima iðtrëmë á Tomsko sritá. Tremtyje dirbo sun-kius miðko ûkio darbus. Á Lietuvà gráþo 1958 m.Apsigyveno tëviðkëje. Sukûrë ðeimà. GyvenoKauno r. Patamulðëlio k. Dirbo kolûkyje. Uþau-gino tris dukteris.

Palaidota Kauno r. Margininkø kapinëse.Uþjauèiame seserá Onutæ ir jos ðeimà, dukte-

ris Jûratæ, Rûtà ir Silvà su ðeimomis, gimines irartimuosius.

LPKTS Ðiauliø filialas

Stasys Apðega1927–2018

Gimë Panevëþio r. Liudvinavos k. ûkininkø ðeimoje. Prasidë-jus antrajai sovietø okupacijai, sovietø kareiviai nuðovë brolá.1948 m. Stasys su motina iðtremtas á Sibirà. Deðimt metø praleidotremtyje Krasnojarsko kr. Mansko r. Ðirokij Logo gyv. Dirbo ávai-rius darbus. Vedë Onà Urbonaitæ. Gráþæs á Lietuvà daug metø dir-bo Kupiðkio r. Subaèiaus apyl. „Ðviesos“ kolûkio vairuotoju. Bu-vo ramus, draugiðkas, darbðtus, sàþiningas, visiems padëdavo. My-lëjo Dievà ir tëvynæ. Dalyvavo Sàjûdþio veikloje. Pateikë svarbiosinformacijos apie ávykius Subaèiaus kraðte 1940–1948 m.

Nuoðirdþiai uþjauèiame sûnënà Antanà ir gimines.LPKTS Kupiðkio filialas

Dël Elenos Buènienës (1929–2019) mirties uþjauèiameartimuosius. Tegul ðilti prisiminimai ramina ðirdies skaus-mà ir teikia ramybæ iðëjusiajai.

LPKTS Klaipëdos rajono filialas

Sausio 23 d. (treèiadiená) 17 val. LPKTS salëje (Laisvës al.39, Kaune) kvieèiame á Arvydo Anuðausko knygos „Að esu Va-nagas“ pristatymà.

Vasario 2 d. (ðeðtadiená) LPKTS Ðilutës filialas minës ákû-rimo 30-metá.

10 val. ðv. Miðios Ðilutës ðv. Kryþiaus baþnyèioje.11 val. minëjimas Ðilutës kultûros ir pramogø centre (Lie-

tuvininkø g. 6). Dalyvaus miðrus choras „Pamario aidas“, Ði-lutës meno mokyklos jaunuèiø choras, Ðilutës Vydûno gimna-zijos vokalinë-instrumentinë studija „Gabija“.

Kvieèiame dalyvauti.Pasiteirauti tel. 8 673 16400.

Dëmesio!LPKTS Radviliðkio filialo

buveinë iðsikëlë á naujas pa-talpas: Gedimino g. 9, Radvi-liðkis (Greitosios medicinospagalbos pastate).

Teirautis tel. (8 422)57 161, (8 422) 54 515, 8 60687 562.

Sausio 26 d. (ðeðtadiená) 9.30 val. Lietuvos politiniø kali-niø ir tremtiniø sàjungos buveinëje ávyks LPKTS valdybos po-sëdis, 12 val. – TS-LKD Politiniø kaliniø ir tremtiniø frakcijosvaldybos posëdis.

LPKTS valdybos ir TS-LKD PKTF valdybos narius praðomedalyvauti.

Uþsiprenumeruokite „Tremtiná“Metinë prenumerata priimama iki kiekvieno mënesio 28 dienos bet kuriame

„Lietuvos paðto“, „Pay Post“ skyriuje, per „Lietuvos paðto“ laiðkininkà,paskambinus informacijos tel. 8 700 55 400, internetu www.prenumeruok.lt.

Laikraðtis iðeina 4 kartus per mënesá. Prenumeratos indeksas 0117.Kaina: 1 mën. – 2,65, 3 mën. – 7,96, mën. – 15,91, 12 mën. – 32,13 Eur.

„Tremtinio“ prenumerata – tai puiki dovanagiminaièiui, draugui, kaimynui.

Birutë Morkûnaitë-Andrikienë1924–2019

Gimë Birþuose. Tëvai bendravo su Prezidento Antano Sme-tonos ðeima. Uþ tai 1941 m. tëvas vienas pirmøjø pateko á okupantøeðelonà, paskui já á Sibirà iðkeliavo þmona ir duktë. Tëvas uþda-rytas á lagerá. Birutë su mama iðtremtos á Krasnojarskà, vëliau 3tûkstanèius kilometrø Jenisejaus upe á tolimà ðiauræ, kur net vie-tovës pavadinimo nebuvo, vadinama buvo „Prijut“ ir „Nr. 14“.Tremtis nepalauþë Birutës. 1946 m. gráþusi á tëvynæ, gerø þmoniøpadedama, ji ágijo aukðtàjá iðsilavinimà, visas jëgas skyrë jaunimuiugdyti, buvo aktyvi sporto veteranø judëjimo dalyvë. Taèiau tëvølikimas buvo dramatiðkas. Mama, praradusi sveikatà, gráþo1948 m., o tëtis þuvo Sibiro lageryje. 1951 m. Birutë baigusi Kû-no kultûros institutà, nuo pat pirmos iki paskutinës 2002 m. dar-bo dienos dirbo Kauno Stepo Þuko taikomosios dailës techniku-me fizinio lavinimo dëstytoja. LPKTS Kauno filialo narë nuo 1993metø. Ðviesus B. Morkûnaitës-Andrikienës atminimas ilgam ið-liks jos mokiniø, sporto bièiuliø ir jà paþinojusiøjø ðirdyse.

Palaidota Kauno Romainiø 1-osiose kapinëse.LPKTS Kauno filialas

Lietuvos politiniø kaliniøir tremtiniø sàjungos Ðilalësfilialo nariai kasmet noriai ási-traukia á Lietuvos Respubli-kos Prezidentës Dalios Gry-bauskaitës inicijuojamà akci-jà „Knygø kalëdos“. Tradicið-kai, vadovaujami filialo pirmi-ninkës Teresës Ûksienës irpalydimi Ðilalës rajono meroJono Gudausko, apsilankë-me Ðilalës vieðojoje bibliote-

LPKTS Ðilalës filialas –aktyvus ir visuomeniðkas

koje ir padovanojome naujøpoezijos knygeliø, kurias ið-leido pati Teresë Ûksienë.

Prasidëjus Naujiesiemsmetams, LPKTS Ðilalës filia-lo nariai kartu su TS-LKD at-stovais, kuriems vadovavoskyriaus pirmininkas JonasGudauskas, iðsiruoðë á Ðiau-liø vyskupijos ðeimø ðventæ„Ðeimø iðtikimybë – tautosstiprybë“. Su pakilia nuotai-

ka dalyvavo ðv. Miðiose, su-tuoktiniai turëjo puikià gali-mybæ atnaujinti santuokosáþadus ir pabûti nuostabioje,Lietuvos 100-meèiui skirtojemeninëje programoje „Taipniekas Tavæs nemylës“.

Ðiemet vasario 9 dienàLPKTS Ðilalës filialas ðvæs savoveiklos 30-metá, kuriame lau-kia bendraþygiø ið visø filialø.

Raimundë GEÈIENË

88888 2019 m. sausio 18 d.Nr. 3 (1313) Tremtinys

Atsargos majoras ukmergiðkis Vid-mantas Leðèius didþiuojasi, kad yravienas Lietuvos kariø dinastijos nariø.Lietuvai tarnavo jo seneliai Jonas Leð-èius ir Jurgis Tamoðiûnas, tëvas Bro-nislovas uþ ryðius su partizanais kalë-jo Sibiro lageriuose. Vidmantas tëvy-nei atidavë 12 metø – nuo 1991-øjø, kaiatsikurianèiai ðaliai taip pat reikëjo drà-siø, pasiaukojanèiø, ryþtingø kariø.

Suþeistas tarnybojeVidmantas pasakoja, kad jo senelis

Jonas gimë 1895 metais. Prasidëjus Pir-majam pasauliniam karui, buvo pa-ðauktas á carinæ armijà. 1918-aisiaisgráþo á Lietuvà. Paskelbus Nepriklau-somybës aktà ir pradëjus kurti mûsøðalies kariuomenæ, jis tapo savanoriu –ástojo á Ukmergës karo komendantû-ros kuopà.

„Senelis dalyvavo kovose su ber-montininkais, bolðevikais, lenkais. Jisbuvo ir vienas Ypatingos paskirtiesrinktinës, uþëmusios Klaipëdos krað-tà, kariø. Nuo 1927 metø, prasidëjustaikos laikotarpiui, tarnavo pasieniopolicijoje, Musninkø-Kernavës pasie-nio ruoþe“, – sako atsargos majoras.

Bûdamas Pirmojo pëstininkø Di-dþiojo Lietuvos kunigaikðèio Gedimi-no pulko kariu J. Leðèius gyveno Uk-mergëje esanèiose kareivinëse. Kariaibendravo su miesto visuomene, iðvyk-davo ir á kaimus. Kartà dabartinës Del-tuvos seniûnijos Buzø kaime vykusiuo-se ðokiuose susipaþino su vietine mer-gina, Elþbieta Èeponyte. Jaunuoliaipamilo vienas kità ir po kurio laiko su-situokë. Porai gimë du sûnûs – Bronis-lovas ir Vytautas.

„1933 metais, kovo mënesá, senelis,kuris buvo Ukmergës baro 1-ojo rajo-no 3-osios sargybos sargybinis, netoliBajoriðkiø malûno sulaikë lenkø agen-tus, – pasakoja Vidmantas. – Deja, tuo-met jis buvo sunkiai suþeistas á galvà irnuveþtas á karo ligoninæ Kaune. Tenjam atlikta operacija, jau pradëjo sveik-ti. Kai 1933 metø liepos 16-àjà á Kau-nà turëjo atskristi Steponas Darius irStasys Girënas, jis kartu su kitaissveikstanèiais kariais ligoninës balko-ne visà dienà laukë lakûnø. Tada plies-kë kaitri saulë, o jis buvo be kepurës,perkaito ir, matyt, dël to susirgo sme-genø uþdegimu. Po dviejø savaièiø 38metø J. Leðèius mirë. Tuomet Bronis-lovui buvo aðtuoneri, Vytautui – viene-ri metukai.“

Senelis – husarasV. Leðèiaus senelis ið mamos pusës

Jurgis Tamoðiûnas baigë puskarininkiømokyklà, tapo husaru. Jis tarnavo Kau-ne, Garbës sargybos kuopoje. „Sene-lio brolis buvo iðvykæs á Amerikà, ne-buvo kam dirbti þemës, todël Jurgis poprivalomosios karo tarnybos gráþo átëviðkæ – tuometinio Siesikø vals-èiaus Jurgelioniø kaimà. Èia susituo-kë su Antanina Nugaraite, gimë ma-no mama, – atkuria tuometinius ávy-kius paðnekovas. – Daug metø J. Ta-moðiûnà rinko kaimo seniûnu. Sene-lis ne tik patardavo kaimynams, bet pa-dëdavo iðspræsti ir kilusias problemas.Jis buvo kaimo ðviesuolis – prenume-ravo þurnalus, knygas.“

Tëvynës gynyboje – trys ukmergiðkiø kartosUþ ryðius su partizanais – Sibirolageriai

Vidmanto tëvas Bronislovas 1941metais baigë Antano Smetonos gimna-zijà, po to – mokytojø seminarijos kur-sus ir buvo paskirtas á Uþugirio mokyklàvokieèiø kalbos mokytoju. „Lietuvà oku-pavus sovietams, tëvas bendravo su Vy-èio apygardos partizanø vadu JuozuKrikðtaponiu, teikë informacijà parti-zanams. 1944 metais jis buvo paskirtasUþugirio progimnazijos vedëju. Tø paèiømetø gruodþio 25-àjà, per Kalëdas, tëvasbuvo areðtuotas ir uþdarytas á Vadok-liø areðtinæ“, – prisimena Vidmantas.

1944 metø lapkrièio 19 dienà sovie-tø garnizonas apsupo Vadokliø valsèiu-je esanèius miðkus ir nuþudë kelis parti-zanus, o vienas buvo sunkiai suþeistas,jam perðauta ranka. Apieðkojæ partiza-nà, sovietai aptiko proklamacijà, kurio-je raginama prieðintis okupantams.Skausmo kamuojamas suimtasis iðsitarë,kad ji atveþta á miðkà ið Uþugirio mokyk-los. Dël to B. Leðèius ir buvo suimtas.

1945 metø sausá jis iðveþtas á Pane-vëþio kalëjimà, o liepà nuteistas ir ið-tremtas á Sibirà, kur kalëjo Archangels-ko ir Komijos lageriuose. 1953 metøsausá B. Leðèius gráþo á Lietuvà.

1954 metais jis apsigyveno Jurgelio-niø kaime, èia vedë Genovaitæ.

Istorikas ir pedagogas tapo kariuVidmantas gimë 1956 metais. Uk-

mergëje baigæs tuometinæ Ketvirtàjàvidurinæ mokyklà, ástojo á Vilniaus vals-tybiná universitetà, Istorijos fakultetà.Ágijo istorijos ir visuomenës mokslødëstytojo specialybæ. Baigæs studijas,ásikûrë Ukmergëje. Dirbo Kraðtotyrosmuziejuje, vëliau – mokytoju. „1988metais prasidëjus Lietuvos Persitvar-kymo Sàjûdþio judëjimui, aktyviai ási-traukiau á ðià veiklà, – pasakoja V. Leð-èius. – Ðaliai atkûrus nepriklausomy-bæ, 1991 metais nutariau tapti kariu –pradëjau profesionalià karo tarnybàLietuvos kariuomenëje. Buvau priim-tas á Ukmergës komendantûrà vyr. spe-cialistu“, – atskleidþia lemtingà gyve-nimo posûká atsargos majoras.

1992 metais jam buvo suteiktas lei-tenanto laipsnis, po metø – vyr. leite-nanto. 1993-aisiais jis buvo paskirtasKraðto apsaugos ministerijos Savano-riðkosios kraðto apsaugos tarnybos(SKAT, dabar – Kraðto apsaugos sava-noriø pajëgos (KASP) Vilniaus apskri-ties Ukmergës rajono teritorinës gyny-bos vadu – rajono komendantu. Deðimtmetø – iki 2003-øjø, V. Leðèius ëjoKraðto apsaugos savanoriø pajëgø Di-dþiosios kovos apygardos 8 rinktinësUkmergës rajono teritorinës gynybosvado, 84 bataliono vado pareigas.

1995 metais jam buvo suteiktas ka-pitono laipsnis, 1999-aisiais – majoro.

Ið istoriko ir pedagogo tapæs kariu,Vidmantas sëmësi þiniø ne tik Lietuvoskarinio mokymo ástaigose, bet ir uþsie-nio ðalyse. Ðvedijoje jis baigë batalio-no vadø kursus, Danijoje – vadybos.„Pradëjæs vadovauti rajono kariams,organizavau savanoriø kariná rengimà,kuopø taktines pratybas, rajono nau-jokø ðaukimo komisijoje buvau pirmi-ninko pavaduotoju“, – vardija vykdy-

tus darbus ukmergiðkis.Pasitraukus sovietinei armijai, Lie-

tuvos kariuomenë ne tik kûrësi, bet irdiegë naujas tradicijas. Viena jø – ben-dravimas su visuomene. „Kartu su sa-vivaldybës darbuotojais organizavomevalstybiniø ir rajoniniø ðvenèiø minë-jimus, sporto varþybas, skautø stovyk-las. Kai buvo vykdoma akcija „Dova-na miestui“, savanoriai talkino tvar-kant istorinius paminklus. O atsitikusbëdoms, skubëjo á pagalbà – kartu sugaisrininkais gesinome miðkus ir dur-pynus“, – kalba Vidmantas.

Ne kartà buvo apdovanotaVadui teko tvarkyti ir ûkinius reika-

lus: „Man vadovaujant buvo suremon-tuotos Ukmergës rajono teritorinësgynybos 84 bataliono ðtabo patalpos,uþdengti stogai, iðasfaltuotas kiemas,iðsaugoti ir uþkonservuoti Pirmojo pës-tininkø Didþiojo Lietuvos kunigaikð-èio Gedimino pulko pastatai.“

Aktyvus, darbðtus, pavyzdingas kari-ninkas buvo ne kartà apdovanotas Sava-noriðkos kraðto apsaugos tarnybos vado,Lietuvos kariuomenës vado, kraðto ap-saugos ministro padëkomis bei padëkosraðtais, medaliais „Uþ pasiþymëjimà“,„Uþ nuopelnus“, jam taip pat áteikta„Ugniagesio gelbëtojo þvaigþdë“.

2003 metais V. Leðèius ið profesinëskaro tarnybos buvo iðleistas á atsargà.

Aktyvus visuomeni-ninkas

Iðëjæs á atsargà Vid-mantas nuo visuome-niniø reikalø nenutolo.Jis tapo Atsargos kari-ninkø sàjungos Vil-niaus skyriaus nariu,ástojo á Lietuvos politi-niø kaliniø ir tremtiniøsàjungà, yra ðios sàjun-gos Ukmergës filialovaldybos narys. Buvæskariðkis ne tik aktyviaidalyvauja jos renginiuo-se, bet ir pats juos orga-nizuoja. „Domiuosi po-litika, ðalies ekonomi-niu gyvenimu, esu visøsvarbesniø rajono ávy-kiø sûkuryje“, – nesle-pia Vidmantas.

Jis neretai lankosi

mokyklose, kur moksleiviams pasakojaapie laisvës kovas, taip skatindamasjaunosios kartos patriotiðkumà.

Per tragiðkuosius Sausio 13-osiosávykius V. Leðèius kartu su tûkstanèiaiskitø patriotø stojo ginti tëvynës. Kai pometø jis buvo pristatytas apdovanoji-mui Sausio 13-osios medaliu, kariðkisjo atsisakë: „Në kiek nesigailiu taip pa-sielgæs. Màsèiau, jog apdovanojimamsyra vertesniø þmoniø, nes að nebuvaunei suþeistas, nei patyriau traumø. Kaipgalëèiau savo anûkams pasakyti, uþ kàgavau medalá?“

Saugo seneliø ir kitas relikvijasNors ir aktyviai dalyvaudamas vi-

suomeniniame gyvenime, Vidmantaskartu su þmona, Senamiesèio pagrin-dinës mokyklos anglø kalbos mokyto-ja metodininke Liuda, triûsia sode. V.ir L. Leðèiø sodyba respublikinëje so-dininkø bendrijø apþiûroje pripaþintapavyzdine. Sutuoktiniai ne tik puose-lëja aplinkà. Vidmantas èia yra sukau-pæs ávairiø istoriniø relikvijø, senoviniødarbo ánagiø. „Turiu surinkæs daug me-dþiagos apie senelius, didþiulëje skry-nioje saugau senelio Jurgio bibliotekà.Noriu, kad prisiminimas apie juos, jødarbus, liktø ir vaikaièiams“, – teigiaatsargos majoras V. Leðèius.

Genovaitë KAZIELIENË Nuotraukos ið V. Leðèiaus archyvo

Bronislovas Leðèius Sibire kalëjoaðtuonerius metus

Pasienio policininkas Jonas Leðèius suþmona ir sûnumi, 1932 metai

Vidmantas Leðèius (deðinëje) prie paminklo Musninkøvalsèiaus savanoriams atminti