Ðvè. Mergelës Marijos Nekalto Pra-sidëjimo ðventës dienà Ðiauliø miestoDidþdvario gimnazijos pirmokai,LPKTS Ðiauliø filialo pirmininkës pa-kviesti, istorijos pamokas tæsë Mënai-èiuose. Nuvykti á Lietuvai sakralinævietà suteikë galimybæ Lietuvos politi-niø kaliniø ir tremtiniø sàjunga. Visà ke-lià istorijos mokytoja Valda Knizikevi-èiûtë pasakojo moksleiviams apie ant-ràjà sovietinæ Lietuvos okupacijà irLaisvës kovas, apie raudonarmieèiøsiautëjimus ir prievartà, apie partiza-nø veiklos kryptis, buitá, bunkerius irslëptuves, santykius su gyventojais.Moksleiviai ádëmiai klausësi mokyto-jos ir tremtiniø skaudþiø prisiminimø.

Mënaièiuose mus pasitiko sodybos,kurioje yra bunkeris, ðeimininkë. Ji pa-

Didþdvario gimnazistai lankësiMënaièiuose

pasakojo, kodël 1949 metais visos Lie-tuvos partizanø vadø suvaþiavimas iðBalandiðkiø buvo perkeltas á Mënai-èius. Mokiniai pajautë, kokià svarbà tu-rëjo Lietuvai 1949 metø vasario 16 die-nos Deklaracijos pasiraðymas. Gimna-zistai dar ilgai uþdavinëjo klausimussvarbiø istorijos ávykiø liudininkei. Bu-vo malonu matyti mokiniø akis, pilnasdràsos, padëkos ir pasididþiavimo, kadjø tëvai ir seneliai taip mylëjo savo Të-vynæ, net aukojo savo gyvenimà. Ap-þiûrëjæ bunkerá, susikaupæ, susimàstæ,gráþome á Ðiaulius.

Aèiû LPKTS vadovybei uþ suteik-tà galimybæ pravesti moksleiviams gy-vosios istorijos pamokà.

Valerija JOKUBAUSKIENË,LPKTS Ðiauliø filialo pirmininkë

Artëja ðv. Kalëdos. Visi norime,kad jos bûtø ðviesios, kad artëjantysNaujieji metai bûtø dosnûs gërio ir sëk-mës, o gyvenimas nebûtø naðta nei pa-èiam, nei kitiems.

Nepagailëkime valandëlës ir paþvel-kime á ðvenèiø ir minëtinø dienø sàra-ðà. Ðvenèiø nepamirðtame, tik minëti-nas dienas neretai praleidþiame be dë-mesio, o ir jos mûsø gyvenime turi sa-vo istorijà ir reikðmæ.

Noriu paminëti ðiais metais pasku-tinæ minëtinà dienà – Tarptautinæ þmo-gaus teisiø dienà. Esame þmonës ir rei-këtø þinoti savo teisæ gyventi kaip þmo-nëms. Dar 1948 metø gruodþio 10 dienàSNO generalinë asamblëja priëmë doku-mentà, kvieèiantá valstybes laikytis ele-mentariø þmogaus teisiø ir laisviø. Oku-pacijos metais á toká kvietimà buvo þiû-rima su paðaipa – kvieskite, o mes pasi-juoksime. Vis dëlto to dokumento teigi-niai yra valstybiø konstitucijø pagrindas,ðiuo metu tarp jø – ir Lietuvos, tik kaipjie vykdomi ir suprantami daþniausiaipriklauso nuo turinèiøjø valdþià.

Savo mintimis noriu pasidalyti su ju-mis, mieli „Tremtinio“ skaitytojai. No-

Prieððventinës mintysrëèiau, kad susimàstytume ir kur galë-dami, kaip mokëdami, gintume savo irsavo artimøjø teises. Ginti reikia, nesne kas kita, o þmogaus teisiø nepaisy-mas skaudþiai atsiliepia mûsø gyveni-mui. Pradedame nebevertinti nei savo,nei svetimos gyvybës. Ar ne dël tosprieþasties padaugëjo saviþudþiø.Þiauriausiomis sovietiniø lageriø sàly-gomis kenèiant badà, ðaltá, katorginádarbà nebuvo saviþudþiø, o ðiandienuþtenka ðeimyninio barnio. Buvome at-sparûs priespaudai, o dabar abejingu-mu ir susitaikymu prarandame tikëji-mà teisingumu ir viltá.

Þmogaus teisës. Jos prisimenamos,kai naudinga. Kiek jau kalbëta ir raðy-ta apie vaikø teises. Ðis klausimas – gal-vos skausmas mokytojams ir kitiemspedagogams. Paliesiu vienà atvejá: nu-tarta, kad patikrinti paauglá narkotes-teriu, ar nevartoja narkotikø, negalima.Girdi, tai paþeidþia jo teises. Kyla klau-simas – ar paþeidþiamos paauglio tei-sës, ar vis sparèiau augantis narkotikøbiznis. Argi taip netiesiamas kelias nar-komanijos plitimui, argi siekis daryti ge-ra vaikui – apsaugoti já nuo asmenybës

degradavimo – yra teisës paþeidimas. Jukkontrolës baimë sulaikytø nuo pagundospabandyti „þolës“ ar milteliø.

Daug kur þmogaus teisës pamina-mos, taèiau apie tai vengiama uþsimin-ti. Pasinaudodami darbo stygiumi, kaikurie darbdaviai sukuria sàlygas kaipvergams, nepaisydami teisiø. Kas sau-go, kur ávertinamos psichologinës trau-mos, kai þmogui lyg Damoklo kardaskybo grësmë uþ prieðtaravimo þodá arkreivà þvilgsná iðlëkti ið darbo ir netektipaskutiniø minimalaus atlygio eurø.Yra ir tokiø UAB, kur þmogaus svei-katos sàskaita pasiekiamas milijoninispelnas, o vadovai giriami, kaip mokan-tys vadovauti.

Þmogaus teisës. Mûsø teisësaugagreitai sutvarko pasiturinèio kiðenënákiðta ranka ir nesëkmingai bando su-laikyti ið valstybës iþdo tempiantá mi-lijonus. Net kasdieniniame gyvenimematome, kad daþnai vagies ar plëðiko tei-sës labiau saugomos, negu nukentëjusio-jo. Net ministrai rûpinasi, kuo maitina-mi nusikaltëliai. Siekiama kalëjimus pa-versti poilsio ir kvalifikacijos këlimo na-mais, su devizu „kas nedirba, tas valgo“.

Tokios mintys kyla nuo kalendoriauslapelyje paraðytø þodþiø: Tarptautinëþmogaus teisiø diena. Bet labai norëèiaurasti kitus, deja, neparaðytus þodþius:Þmogaus pareigø diena. Jei ieðkosime tikteisiø pamirðdami pareigas – nieko geronebus. Ir pradëkime nuo pareigos sau,nuo tø paprastø ðventø þodþiø: mylëki-me savo artimà, kaip patys save.

Pasitikdami ðv. Kalëdas kaip galimepamirðti poeto Bernardo Brazdþionioþodþius, seniai raðytus, bet nepraradu-sius þavesio ir reikðmës ðiandien: „Mesbe Tavæs, Kalëdø Kristau, pûgà, / Mesbe Tavæs tiek metø þiemà ðalom, – / Te-gu paliaus èia ðiaurës vëtros stûgaut, /Tegráð pavasaris á mûsø vargo ðalá.“

Sveikinu ir linkiu jums, mieli „Trem-tinio“ skaitytojai, brangûs skaudaus li-kimo broliai ir sesës, bièiuliai, kaimy-nai ir paþástami – dþiugiø ðv. Kalëdø,Vilties ir Tikëjimo, kad visos svajonësiðsipildys Naujaisiais metais. Lai ðiau-rës vëtros neatðaldo tikëjimo ðvieses-ne rytdiena, pavasariu pakvimpa ne tikgamtoje, bet ir ðirdy.

Algirdas BLAÞYS,LPKTS valdybos narys

Negalima sakyti: „Gal jau uþtenka“Tai Ðiauliø universiteto rektoriaus

prof. Donato Jurgaièio þodþiai, adre-suoti Lietuvoje daugeliui þinomam du-kart tremtiniui Romualdui Baltuèiui –buvusiam Ðiauliø politechnikumo irKauno politechnikos instituto vakari-nio filialo Ðiauliuose dëstytojui, keliøiðradimø autoriui ar bendraautoriui,vienam ið Dviraèiø muziejaus Ðiauliuo-se steigëjø, kovø su bermontininkaisÐiaurës Lietuvoje atminimo áamþinimoiniciatoriui, tapytojui ir muzikantui.Straipsnio paantraðte tapæ þodþiai bu-vo pasakyti rugsëjo 26 dienà, kai á Ðiau-liø universiteto Baltàjà salæ rinkosi ne-daþni sveèiai: JE Ðiauliø vyskupas Eu-genijus Bartulis, LR Seimo narys is-torikas Arvydas Anuðauskas, Lietu-vos politiniø kaliniø ir tremtiniø sà-jungos ir bendrijos, Lietuvos gyven-tojø genocido ir rezistencijos tyrimocentro, Lietuvos laisvës armijos ir ki-tø organizacijø atstovai. Jie atëjo netik pasidþiaugti leidiniu, bet ir pa-gerbti bendraautorius, ypaè sudary-tojà R. Baltutá, ðeðiatomio iliustrato-ræ, dailininkæ, tremtiniø dukterá – Ðiau-liø Sandoros progimnazijos mokytojàAldonà Kaðelionytæ-Traðkinienæ, lei-dybos organizatorius.

Tàdien rektorius ðmaikðtavo: „Ger-biamas Romualdai, negalima sakyti„gal jau uþtenka“; ðeði – prastas skai-èius, nes dalijasi ið 3, 2, 1 ir pats ið sa-

„Sibiro Alma Mater“ – ir knyga,ir simbolis

væs; matematikams ðventas skaièius –7; siekite ðventumo“.

„Sibiro Alma Mater“ bendraauto-riai ir sveèiai pripaþino, kad „surinktimedþiagà, jà apdoroti, bendrauti sustraipsniø autoriais, derëtis su leidëjaisdël ákainiø, ieðkoti rëmëjø – sudëtingas,daug fiziniø ir dvasiniø jëgø reikalau-jantis darbas, kuris atliekamas visuo-meniniais pagrindais, be atlygio“ (A.Jakuèionis).

Ar tikrai idëja – darbo pradþia?Tremties vargø fiksavimo idëjos

pradþia ið pirmo þvilgsnio sunkiai de-rinasi su „Sibiro Alma Mater“ pasi-rodymu 2005 metais. Ji susijusi suskaudþiomis studento R. Baltuèio pa-tirtimis, trumpai apsakytomis antro-sios knygos, kurios paantraðtë „Dimi-candum!“ (lot. „Reikia grumtis!“) su-darytojo þodyje (2007, p. 17). Tà san-traukà kiek iðplëtojæ, gautume toká au-toriaus pasakojimà: „Po stojamøjøegzaminø á Tomsko politechnikosinstitutà gráþau namo. Tëvai dþiaugë-si ir didþiavosi, o að krimtaus, kadjuos paliksiu. Turëèiau padëti – abie-jø sveikata prasta. Bet jei likèiau na-muose, tuoj paimtø á kariuomenæ. Taibûtø dar blogiau.

Tàkart kiðenëje turëjau bilietà,kainavusá 70 rubliø, ir dar 300 rub-liø pragyvenimui.

(keliama á 5 psl.)

* *

Nr. 47(1165)

2015 m. gruodþio 18 d.LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.lt

22222 2015 m. gruodþio 18 d.Nr. 47 (1165) Tremtinys

Antonio Bloomo knygoje„Gyventi malda“ radau tokáðiurpulius sukeliantá maldostekstà. Malda buvo rasta vo-kieèiø koncentracijos stovyk-los archyvuose ir iðspausdintadienraðtyje „Süddeutsche Zei-tung“. Ji sukreèia blogio suvo-kimo gelme ir atleidimo, kokiomes visi viliamës laikams atë-jus, bet sunkiai daliname patys,jëga. Ðtai ji:

„Ramybë visiems blogosvalios þmonëms! Tepasibaigiakerðtas, bausmës ir atpildotroðkimas... Nusikaltimai per-kopë saikà, þmogaus protu jøneámanoma suvokti. Kankiniøtikrai per daug.

Todël nesverk jø kanèiossavo teisingumo svarstyklë-mis, Vieðpatie, ir nepriteisk ðiøkanèiø kankintojams, nereika-lauk ið jø siaubingo atlygio. At-lygink jiems kitaip! Ákvëpk bu-deliams, áskundëjams, iðdavi-kams ir visiems blogos valiosþmonëms kitø dràsos, dvasi-nës stiprybës, jø nusiþemini-mo, jø didingo kilnumo, jø nuo-latiniø dvasiniø siekiø ir nenu-galimos vilties, jø meilës, aða-ras sulaikanèios ðypsenos, jøpalauþtos ðirdies stiprybës, ku-

Ðventosios Durys, arba per gailestá – á Gailestingumàri neiðsenka ir iðtikimai pasi-lieka net mirties akivaizdoje,taip, netgi didþiausio silpnumoakimirkomis... Tegu visa tai,Vieðpatie, uþdengia kitø kal-tes, kaip iðpirka teisumotriumfui – þvelk á gërá, ne á blo-gá! O mes savo kankintojø at-mintyje likime ne aukos, nekoðmaras, ne vaiduokliai, bettie, kurie padeda nugalëti nu-sikalstamø aistrø siautëjimà. Aðdaugiau nieko ið jø nenoriu. Okai viskas baigsis, leisk mums gy-venti, kaip gyvena þmonës tarpþmoniø, ir tegu ramybë ási-vieðpatauja mûsø vargðëje þe-mëje – ramybë geros valiosþmonëms ir visiems kitiems.“

Ðià maldà prisiminiau perÐventøjø Durø atidarymo Vil-niaus Arkikatedroje iðkilmesstebëdama þmones, klausyda-masi tarp susirinkusiø maldi-ninkø ásimaiðiusio neaugaus,pagyvenusio vyro, kartojanèioir kartojanèio frazæ apie kadaisðiose vietose buvusià lietuviøsentëviø ðventyklà, prisimin-dama ne vienà per gyvenimàsutiktà þmogø, ástrigusá savonesusitaikyme, palauþtà neat-leidimo, sulenktà pykèio dëlneteisybës sunkio...

Mûsø tautos istorija irgigausiai nusëta neteisybëmis,iðniekinimais. Sibiras mumspaþástamas nuo carmeèio. Á tenbuvo siunèiami ðviesiausi pro-tai, dràsiausios ðirdys, la-biausiai atsidavusios tautosateièiai. Kad tik nepasëtø ðiossëklos savojoje dirvoje, kadkuo maþiau liktø kritiniomàstymo pavergtoje tautoje.Vëliau, jau sovietmeèiu, ðistikrinis daiktavardis tapobendriniu, reiðkianèiu trem-tá ir jos sàlygas. Jis dvelkiaðalèiu. Ir natûraliu, þmogiðkunoru ne tik neuþmirðti, bet irneatleisti trëmëjams.

Ðtai dabar esame iðbando-mi Ðventaisiais GailestingumoVartais, ant kuriø nematomo-mis raidëmis iðraiþytos dauge-liui puikiai þinomos frazës: „Iratleisk mums mûsø nuodë-mes, kaip ir mes atleidþiamesavo kaltininkams“; „Bûkitegailestingi, kaip ir jûsø Tëvasgailestingas“ (Lk 6, 36); „Pa-laiminti gailestingieji: jie susi-lauks gailestingumo“ (Mt 5,7). Ir vëlgi – jas kartodami irprisimindami mes daþniaumàstome apie patirtà blogá,neiðgirstà mûsø paèiø atsipra-

ðymà nei apie atleidimà tiems,kuriems mûsø atleidimas rei-kalingas kaip sveikata, kaipDievo provaizdþio þenklas.Vienas fitoterapeutas, turintisdaug patirties ir gydantis on-kologinius ligonius, yra prasi-taræs, jog kai kuriais atvejaispirmiausia pataria þmogui ei-ti, susirasti kunigà, atlikti iðpa-þintá, susitaikyti su savimi, Die-vu ir tais, kuriems negali atleis-ti, ir daryti gerus darbus, gai-lestingumà kitiems rodyti,jausti, nes uþsikietinimo, pyk-èio suþeisto kûno jokie vaistaineiðgydo... Tik meilë. Tik iðmûsø vidaus sklindanti meilë.

Suprantu, kad ðio laikraðèioskaitytojams kalbëti apie atlei-dimà ir gailestingumà – tai ri-zikuoti bûti nesuprastai. Betyra toks energijos dësnis, sa-kantis, kad energija ið niekurneatsiranda ir niekur neiðnyks-ta. Bet jà galima perkeisti. Operkeisti galime tik mes. Kiek-vienas asmeniðkai. Ir tik tol,kol esame gyvi. Kuo daugiaunegatyvios, pykèio, neatleidi-mo, prakeiksmø energijos per-keisime á atleidimo ir meilësDievo sutvertam pasauliui irþmonëms energijà, tuo ðvie-

sesná pasaulá paliksime po sa-væs, ir tuo ðviesesniais veidaisiðeisime pas Tà, ið kurio Mei-lës ir esame uþgimæ pasauliui.Vienas maþas berniukas, kai jopaklausë, kas yra atleidimas,atsakë: „Tai aromatas, kuráskleidþia gëlë, kai jà uþmina...“O gailestingumas, pasak Indi-jos filosofo ir poeto Ðri Auro-bindo, – vienas kilniausiø sie-kiø, duotø þmogui nuo pradþiøpradþios. Jis raðo: „Gailestin-gumas amþinas, apgailestavi-mas, antipatija, pasiðlykðtëji-mas – prigimties deformaci-jos. Tos, kurios yra amþinos– meilë, narsa, gailestingu-mas, teisingi ir kilnûs siekiai– yra Bûties Dësniai, o visakita – tai, kas prieðtaraujaBûties Dësniams.“

Stovëdami prie ÐventøjøGailestingumo Durø ir artë-janèiø ðv. Kalëdø slenksèiopalinkëkime sau ir kitiemsbûti tais, kurie prisideda prieBûties Dësnio veikimo, o nejam prieðtarauja, nes BûtiesDësnis – tai tas pats mûsø Ið-ganytojas, pati mûsø Bûtis.Tuo paèiu – ir mes.

LaimaARNATKEVIÈIÛTË

Pernai rinkinyje „Stalininisreþimas Lietuvoje 1944–1953m.“ pasirodë istoriko VytautoTininio straipsnis, turëjæs bû-ti iðtrauka ið leidybai rengtosknygos „Vokietijos ir jos sàjun-gininkø karo belaisviai Lietu-voje 1944–1949 m.“ Autoriuiðiø metø rugsëjo 15 dienà mi-rus, deja, knyga kol kas dar ne-iðleista. Menkai dëmesio ikiðiol sulaukusi tema reikalautøir paèiø karo belaisviø atsimini-mø publikavimo lietuviø kalba.Ðis tekstas, su neþymiomis va-riacijomis iðspausdintas „Deuts-chen Soldaten-Zeitung“, „Me-meler Dampfboot. Die Heimat-zeitung aller Memelländer“(Nr. 13, 1955 m. liepos 5 d.) ir„Mann in der Zeit“ (Nr. 4, 1954m. balandis), tebûnie tam nedi-deliu ánaðu. Pastarojo leidinio ið-karpa pirmiausia pateko á rankasbevartant Algirdo Vokietaièioarchyvo dokumentus, saugo-mus Kauno miesto muziejuje.

„Atlëgus 1948 metø þiemosðalèiams mus perkëlë á lageráPanevëþyje – jaukiame, nedi-deliame Lietuvos mieste, ku-rio apylinkiø laukuose statëmesiloso bokðtus. Rytà po mûsøatvykimo atëjo rusas inþinieriusir pradëjo mus skirstyti, kas ant-rà þodá ðlykðèiai keikdamas. Jisatskyrë tuzinà á ðalá, o kadangiJupis buvo ðalia manæs, ðokaupaskui já. Inþinierius ápykæs grie-bë mane uþ rankovës, taèiau kaipats rusiðkai sumosavau ranko-

Priesakasmis, paliko – ir aèiû Dievui. Prie-ðais iðdygo persenæs, ðleivas sar-gybinis, per petá virve uþsikabi-næs ðautuvà, ir mus geranoriðkainuþvelgë. Tada maldaujamai pa-këlë rankà ir þengë mûsø prie-kyje, vartø link.

Mus nuveþë á lentpjûvæ vi-dury miesto. Milþiniðkas kie-mas, ràstø krûvos, galingi var-tai, o ðalia, akmeniniame mû-re – didelis, ðiltas garo variklis.Svarbu paminëti – ant juodokorpuso buvo plokðtelë: „Mas-chinenfabrik J. Schulz, Leip-zig“. Mes já iðkart pamëgome,nes buvo ið Vokietijos ir sklei-dë malonià ðilumà, kada laukesu ràstais nusiplûkæ valandëleisustodavome pailsëti. Visi èiadirbantys buvo lietuviai. Èio-nai likome ilgesniam laikui. Irtas laikas nebuvo blogas.

Kada rytà ateidavome, mû-sø sargybinis iðkeldavo rankà irsuðukdavo: „Kamerad – davaj!“Tada vienas, jau patyræs ir turin-tis pasitikëjimà (tam reikalui ne-reikëjo jokios meistrystës), kaipsiuvëjas ið Badeno, uþsimesda-vo du krepðius ir smukdavo protarpà tarp tvoros lentø. Jis iðke-liaudavo pas savo „klientus“. Ið-ties turëjo jø gausiai ir tiksliai se-kë, kad lankytø paeiliui. Jis ding-davo, ir kol sugráþdavo, tai bû-davo jo paslaptis ir nuotykis.(Rusø patruliai! Milicija! Ka-rininkai! Jei bûtø kurie paga-væ já, slapta ásmunkantá á lage-rá, be abejonës, bûtø kilæs skan-dalas. Gal ir mûsø sargybinis

bûtø prislëgtas.) Prieð vidur-diená, apie treèià valandà, vy-ras vël bûdavo èia – tai buvo gar-bës reikalas, – o krepðiai bûda-vo iðsipûtæ ir pilni – duona, daugduonos. Duona buvo gerai. Ðiektiek laðiniø – laðiniai turëjo dide-læ paklausà. Svogûnai, raugintasagurkas. Jupis padalydavo, sàþi-ningai iðdëliodamas ant ap-siausto trylika lygiø krûveliø, onuoðaliau – keturioliktà: ði likda-vo gulëti ir dingdavo tik tada, kaimes jau bûdavome pasiðalinæ.(Sargybinis irgi buvo alkanas.)

Bebûnant tenai, Panevëþyje,iðpuolë Velykos. Ir Didájá ðeðta-diená taip nutiko, kad vidurdie-ná, prieð ketvirtà valandà, antdviejø malkø rietuviø davëmepaþadà trylika vyrø. Ant þemëssniege tysojo paltas, ant jo buvosudëliota trylika krûveliø. Kiek-viena susidëjo ið dviejø margu-èiø (sargybinis gavo tris, kadan-gi skaièius po lygiai nesidalijo),penkiø pyragaièiø (nedideliø,saldþiø), pyrago riekës, gaba-lo laðiniø, trijø svogûnø ir nedi-delës krûvelës duonos. Ið pra-dþiø sëdëjome visiðkai nebylûs irapþiûrinëjome skanumynus.Tuomet pakilo Jupis Briozele-ris ir kreipësi á mus: „Trejus me-tus, – tarë jis, – esame ðiamekraðte, ir pasitaikë nedaug die-nø, kuriomis nebûtume gavæ iðlietuviø rankø duonos. Pamàs-tykite apie Ðiaulius: keturitûkstanèiai vyrø, ir kiekvienasbeveik kasdien gaudavo gaba-là duonos. Trejus metus! O juk

tai neturtinga tauta! Sakau jums:jei kuris ið mûsø kada nors pa-mirð ðitai, tas neturi në krislo pa-dorumo! Në krislo! Ir kada mesgráðime á tëvynæ, kiekvienam tu-rësime tai papasakoti. Namuo-se apie tai privalo þinoti kiekvie-nas. Dievas mato, lietuviai – taimûsø Raudonasis Kryþius!“

O Berndas Johanis pridûrë:„Taèiau tas, kuris to nepadarys,kada nors, kai mes vël sëdësime

prieðais pilnas lëkðtes, tam kàsnisuþstrigs gerklëje – tai sakau að“.

Ir mes visi sutikome, irkiekvienas tada taip pat pasiþa-dëjome (negarsiai, supraskite,mes nebuvome tokie iðkalbin-gi). Kadangi kalbëjome ne-daug, apraðiau tai èia. Galbûtperskaitys vienas ar kitas.“Vilis GUTINGAS (Gutting)

Ið vokieèiø kalbos vertëRokas SINKEVIÈIUS

333332015 m. gruodþio 18 d. Nr. 47 (1165)TremtinysÁvykiai, komentarai

Gruodþio 12-oji Rusijojeyra Konstitucijos diena. Tiks-liau – Konstitucijos diena yra,bet Konstitucijos veikimo ða-lyje – nedaug. Apie tai ir norë-jo priminti Konstitucijos dienàMaskvoje vykæ protestai, ku-riuos organizavo Þmogaus tei-siø gynimo aktyvistai. Mums,þinantiems apie Þmogaus tei-siø padëtá Rusijoje ir apie þmo-niø, bandanèiø kovoti uþ jas, li-kimus, belieka stebëtis jø drà-sa bei pasiaukojimu. Tai yratikrasis Rusijos demokratijosveidas ir viltis, kad putinizmo

Konstitucijos dienos protestuotojai buvo suimtiapnuodyta nacija nepraras eu-ropietiðkos pasaulëjautos, kadnenusiris á laukiná „azijatiðkà“pasaulio supratimà.

Per protesto akcijà policijasulaikë per 30 jos dalyviø. Be-je, protesto akcija vyko vieto-je planuoto „Permainø mar-ðo“, kuriam leidimo miesto val-dþia nedavë. Protesto akcijaprasidëjo pavieniais protestodalyviø pasirodymais Puðkinoaikðtëje. Èia ið anksto buvo su-telktos didelës policijos pajë-gos. Policininkai per megafo-nus garsiai reikalavo, kad þmo-

nës paliktø aikðtës teritorijà, irbandë juos iðstumti. Iðëjimas iðmetro stoties taip pat buvo uþ-blokuotas. Èia buvo suimti 33þmonës, tarp kuriø – Þmogausteisiø gynimo aktyvistai Alek-sandras Ryklinas, Marija Ria-bikova ir Georgijus Satarovas,beje, vienas ið dabartinësKonstitucijos autoriø.

Neiðvengta ir provokacijø –Rusijos iðsivadavimo judëjimo„Pjautuvas“ („Serb“) nariaipabandë sukelti masines muð-tynes, kai uþsipuolë protestuo-janèius Þmogaus teisiø akty-

vistus. Policija juos sulaikë, ta-èiau netrukus paleido.

Per 80 þmoniø iðëjo ið Puð-kino aikðtës ir tylëdami leido-si bulvaru. Tuo metu policijasulaikë dar keletà aktyvistø,tarp kuriø buvo Markas Gal-perinas, Levas Ponomariovas,Michailas Krigeris, Olga Ma-zurova. Kitiems akcijoms da-lyviams pavyko nueiti iki Èis-tyje Prudy – planuoto, bet ne-sankcionuoto marðo tikslo.Suimtuosius nuveþë á kelis po-licijos poskyrius. Po kurio lai-ko sulaikytuosius ëmë paleis-

dinëti, prieð tai suraðæ proto-kolus pagal straipsnius, reið-kianèius mitingø tvarkos pa-þeidimà ir policijos reikalavi-mø nesilaikymà. Gerokai popusiaunakèio buvo paleisti vi-si sulaikytieji, iðskyrus keturis,kurie suimti ir lauks teisëjosprendimo. Tai StanislavasBelianskis, Grigorijus Seme-novas, Sergejus Èenenovas irAleksejus Nikitinas. Beje, kaikuriuos sulaikytuosius paleidoiðvis nesuraðæ protokolø, norsjie buvo vieni ið aktyvistø – or-ganizatoriø.

Tenka girdëti kalbø, kad„nacionalizmas yra gerai“. De-ja, kai pasidomi, kuo ypatingi,pavyzdþiui, mûsø nacionalis-tai, tenka nusivilti – ðiandieni-nio politiko idealas jiems yraPutinas! Nenuostabu, kad netaip seniai Valstybës saugumodepartamentas nacionalistøveiklà ávertino kaip prieðiðkosLietuvai valstybës agentø darbà.Kita vertus, tuo pasiþymi dau-gelio ðaliø nacionalistai, ne tikmûsø. Ne iðimtis ir Prancûzi-jos nacionalistai, kuriø lyderëMarin Le Pen pirmiausia pasi-þymëjo savo atviromis simpati-jomis Putinui ir jo vykdomai po-litikai. Matyt, simpatijos abipu-sës, nes ðiø metø geguþæ ði vei-këja lankësi Maskvoje ir, kaiptuo metu raðë laikraðèiai, ið vie-no Rusijos banko gavo 40 mi-lijonø eurø paskolà. Bûtø nepa-prastai ádomu suþinoti, kokiostos paskolos „palûkanos“? Bet

Nacionalistams Prancûzijoje neiðdegëgreièiausiai neteks, nes rinki-mai, vykæ praëjusá savaitgaláPrancûzijoje, nacionalistø ly-derei Le Pen neiðdegë. Tiesa,po pirmojo turo ji jau dþiaugë-si pergale, taèiau po antrojopaaiðkëjo, kad nacionalistaivaldþioje nepageidaujami.

Taigi pirmasis regioniniørinkimø turas, ávykæs pirmàjágruodþio savaitgalá, „Naciona-liniam frontui“, vadovauja-mam M. Le Pen, ðeðiuose re-gionuose buvo pergalingas irjau maþai kas abejojo jo sëkmeantrajame ture. Taèiau bûtentantrasis turas viskà sudëliojo ásavo vietas: ðiame rinkimø„raunde“ në viename ið tø ðe-ðiø regionø „Nacionaliniamfrontui“ nepavyko uþimti pir-mosios vietos. Leidinys „LeParisien“ raðë: „Nacionalinisfrontas“, pagal rinkimø á regio-nø valdþios tarybas pirmojoturo rezultatus, aplenkë pa-

grindinius savo konkurentus iðSocialistø ir Respublikonøpartijø, taèiau po antrojo turoatsidûrë treèioje vietoje, nesu-gebëjæs laimëti daugumos nëviename ið regionø. Remiantisrinkimø rezultatais, akivaizdu,kad 39 procentai Prancûzijosrinkëjø savo palankumà paro-dë Respublikonø partijai, va-dovaujamai buvusio ðalies pre-zidento Nikolia Sarkozi, 31procentas prancûzø rinkëjøpasisakë uþ socialistus, o „Na-cionaliniam frontui“ atiteko 28procentai. Pastarosios politi-nës partijos lyderë M. Le Pen,pirmavusi po pirmojo rinkimøturo Prancûzijos ðiaurëje vien-mandatëje apygardoje, antra-jame ture pralaimëjo respubli-konø kandidatui Ksavje Bertra-nui, o jos giminaitë Marion Ma-reðel Le Pen, prieð tai laimëjusirinkimus Provanse, antrajameture pralaimëjo Nicos merui

Kristianui Estrozi, atstovaujan-èiam N. Sarkozi partijai. Naujie-nø agentûra „Reuters“ naciona-listø pralaimëjimà aiðkina, kadðiuose svarbiausiuose regio-nuose socialistai savo elekto-ratà pakvietë balsuoti uþ res-publikonus – kad prie valdþiosnebûtø prileista nacionalistinëLe Pen partija. Átakos rezulta-tams turëjo ir tai, kad á antràjáturà atëjo net 61 procentas rin-këjø (pirmajame ture dalyvavomaþiau nei 50 procentø).

Po pirmojo rinkimø turoMarin Le Pen skelbë, jog ávy-ko istoriniai rinkimai, kuriuo-se nugalëjæs „Nacionalinisfrontas“, anot jos, yra „vienin-telë partija, galinti apgintiPrancûzijos liaudá nuo augan-èio terorizmo pavojaus“. Tiknepasakë, kaip tà padarytø...

Rinkimai á Prancûzijos re-gioninæ valdþià vyko vienu me-tu trylikoje ðalies regionø ir

keturiose Prancûzijos uþjûriovaldose. Galimybæ iðrinkti vie-tos tarybas, turinèias átakos re-gionø ekonominei plëtrai, trans-porto infrastruktûros darbui,ðvietimo sistemai, turëjo 44 mi-lijonai Prancûzijos pilieèiø.

Pabaigai pora nedideliøpastebëjimø: pirmasis – keis-tai sutampa tie „frontai“ par-tijø pavadinimuose: Prancû-zijoje – „Nacionalinis fron-tas“, Lietuvoje – A. Paleckio„frontas“... Tik nestebina jøsàsajos su Rusija. Antrasis(galbût labai subjektyvus) –Prancûzijoje Kremlius, sie-kdamas savo tikslø, veikia pernacionalistiniø paþiûrø „prole-tariatà“, Vokietijoje – per„stambøjá kapitalà“ (apie taigalima spræsti ið to, kas Vokie-tijoje pasisako uþ sankcijøMaskvai panaikinimà).

Parengë GintarasMARKEVIÈIUS

Kaip tik tokia mintis atëjoá galvà stebint tiesioginæ vaiz-do transliacijà ið Valdovø rû-mø pirmadiená, kai LietuvosRespublikos Prezidentë DaliaGrybauskaitë simboliðkaiájungë elektros jungtis „Nord-Balt“ su Ðvedija ir „Lit-Pol Link“ su Lenkija. Iðkil-mingoje ceremonijoje dalyva-vo Lietuvos, Latvijos, Estijos,Lenkijos ir Ðvedijos vyriausy-biø atstovai, aukðti EuroposKomisijos pareigûnai ir jungtisadministruojanèiø kompanijøatsakingi asmenys. Ðalies vado-vës teigimu, 700 MW galiosjungtis su Ðvedija ir 500 MWelektros tiltas su Lenkija ákû-nija dar vienà labai svarbø vals-tybës laimëjimà siekiant ener-getinio, ekonominio ir politi-nio saugumo. Per 25 metus pa-siekusi politinæ nepriklauso-mybæ, ðiandien Lietuva patisprendþia, kaip vystytis ir kaipkurti savo valstybæ. Valstybësvadovë taip pat pabrëþë, jogLietuva dràsiai imasi lyderiovaidmens energetinio saugu-

Uþsiprenumeruokite„Tremtiná“

2016 metamsPrenumerata priimama iki gruodþio 20 d.

bet kuriame „Lietuvos paðto“, „Pay Post“skyriuje, per „Lietuvos paðto“ laiðkininkà,

paskambinus informacijos tel. 8 70055 400, internetu www.prenumeruok.lt.

Laikraðtis iðeina 4 kartus per mënesá.Prenumeratos indeksas 0117. Kaina:

1 mën. – 2,40, 3 mën. – 7,19,6 mën. – 14,40, 12 mën. – 28,79 Eur.

Nelikite be savo laikraðèio!

Kas dirbo, o kas á laurus taikosimo srityje. Mûsø ðalies inicia-tyva ir aktyviai bendradarbiau-jant su kitomis Baltijos valsty-bëmis, Lenkija bei Ðvedija bu-vo patvirtintas Baltijos energi-jos rinkos ir jungèiø planas, uþ-sitikrinta Europos Komisijospolitinë bei finansinë paramastrateginiams energetikos pro-jektams. Lietuvos vadovës tei-gimu, izoliuotà energetinæ sa-là bendromis jëgomis sëkmin-gai pavertëme Baltijos energi-jos þiedu. Visa tai – sutelktospolitinës valios, toliaregiðku-mo ir sëkmingos partnerystëspavyzdys. Elektros jungtys„NordBalt“ ir „LitPol Link“sujungs Baltijos ðalis su Skan-dinavijos ir kontinentinës Eu-ropos elektros tinklais. Tai su-kurs naujus elektros energijosimporto ir eksporto kelius re-gione, panaikins Lietuvos, Lat-vijos ir Estijos energetinæ izo-liacijà, padidins konkurencijàelektros rinkoje ir paskatinsmaþesnes elektros kainas Lie-tuvos vartotojams. (ið Prezi-dentës spaudos tarnybos pra-

neðimo, – red. past.).Taigi salëje sëdëjo ne vie-

nas mûsø (deja, bûtent mûsø)valstybës politikas, kurio veik-la niekaip nesisieja su Lietuvosenergetinës nepriklausomy-bës siekiais. Tai, beje, pastebë-jo ir Prezidentë Dalia Gry-bauskaitë savo kalboje (valsty-bës vadovë pasidþiaugë, kadviena Vyriausybë pradëjo ðáprojektà, o kita, áveikdama vi-dinæ opozicijà, já sugebëjo baig-ti). Daug pasakyta: atiduotaderama pagarba Andriaus Ku-biliaus Vyriausybei, pradëju-siai kloti energetinës nepri-klausomybës pamatus (tai irdujø terminalas, ir elektrosjungtys, ir geleþinkelis „Rail-Baltica“), padëkota ir social-demokratams, nenumarinu-siems ðiø strateginiø sumany-mø. Kaip tik tas socialdemok-ratø pagyrimas man priminësenà sovietmeèio anekdotàapie tai, „koks geras buvo Le-ninas“. Taigi, skutasi Iljièius,ðalia maþas vaikas stovi. Iljièiusskutasi, vis dirsteli á vaikà... Pas-

kui, nusiskutæs, nuvalë skustu-vo aðmenis, dirstelëjo á vaikà ir,atsidusæs, padëjo skustuvà áspintelæ. O juk galëjo ir brûkð-telti per vaiko gerklytæ! Matot,koks geras buvo Leninas?

Na, nekalbu jau apie vidinæ

opozicijà, kurià socialdemok-ratams teko áveikti. PamenateSkardþiaus „komisijà“ dël du-jø terminalo? Èia net makab-riðkas anekdotas apie geràjá Il-jièiø nebejuokingas atrodytø.Gintaras MARKEVIÈIUS

44444 2015 m. gruodþio 18 d.Nr. 47 (1165) Tremtinys

SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikinameGarbingo 90-ojo jubiliejaus proga sveikiname buvusià

tremtinæ Liucijà JOKÛBAUSKAITÆ ir linkime sveikatos, dva-sios ramybës, Dievo palaimos ir ilgiausiø gyvenimo metø.

LPKTS Tauragës filialas

Dar daug vilèiø, minèiø, svajoniøÐirdis sutiks ir iðlydës...O metai, kaip tie paukðèiai toliuos,Skubës tolyn skubës...

Sveikiname LPKTS Anykðèiø filialo narius, ðvenèianèiusjubiliejø:

Malvinà JUÐKIENÆ – 95-àjá,Julæ GUTAUSKIENË – 90-àjá,Algimantà VAITIEKÛNÀ ir Vytautà ÐAKALÁ – 85-àjá,Onà ZARANKIENÆ – 80-àjá,Zità BAGDONIENÆ – 70-àjá,Nerijø STALNIONÁ – 35-àjá.Linkime stiprios sveikatos, artimøjø meilës, ramiø, gied-

riø gyvenimo dienø Dievo palaimos ðviesoje.LPKTS Anykðèiø filialas

Nuoðirdþiai sveikiname gruodþio mënesá garbingà jubi-liejø ðvenèianèius LPKTS Rokiðkio filialo narius:

Alvinà KRASAUSKIENÆ – 90-àjá,Genovaitæ POVILAITYTÆ-JUKNEVIÈIENÆ – 85-àjá,Jonà SUKAUSKÀ – 80-àjá,Laimutæ VALAINYTÆ – 75-àjá.Linkime ðviesaus dþiaugsmo, stiprios sveikatos, sielos ra-

mybës ir Aukðèiausiojo palaimos.LPKTS Rokiðkio filialas

Garbingo jubiliejaus proga nuoðirdþiai sveikinameLPKTS Jurbarko filialo narius:

Jonà ÐIMKØ – 90-ojo,Aldonà EIÈERIENÆ – 85-ojo,Genovaitæ GIRDÞIJAUSKIENÆ, Marijà JURKÛNIE-

NÆ ir Juliø TAMOÐAITÁ – 80-ojo,Reginà ANELIAUSKIENÆ, Onà GERULIENÆ, Liud-

milà STEPANOVÀ ir Gintautà SELIOKÀ – 65-ojo,Vytautà GAIDAMAVIÈIØ – 60-ojo,Linkime daug sveikatos ir Dievo palaimos.

LPKTS Jurbarko filialas

Kretingos muziejaus Ûkve-dþio name atidarant naujà eks-pozicijà prie rezistencijos isto-rijai skirto stendo po 60 metøsusitiko dvi tremties draugës –Dalia Dyrienë ið Kupiðkio, par-tizanø ryðininkës JadvygosMalûkaitës-Petkevièienësduktë, ir kretingiðkë ÞibutëVaivadienë, garsaus mûsøkraðto tyrinëtojo Igno Jab-lonskio duktë.

Ðá susitikimà draugëms su-rengë mûsø kraðtietis D. Dy-rienës brolis Romualdas Be-niuðis, abu su seserimi nu-sprendæ muziejui palikti savomotinos J. Malûkaitës-Petke-vièienës apdovanojimus beinuotraukas.

Jadvyga Malûkaitë-Petke-vièienë – Kardo rinktinës par-tizanø ryðininkë. 1951 metais ið-tremta á Krasnojarsko kraðtoAèinsko rajonà. Á Lietuvà gráþo1958 metais ir dalyvavo disiden-tiniame judëjime. Ji – „45 pa-baltijieèiø memorandumo“ si-gnatarë, Lietuvos–Helsinkiogrupës talkininkë, viena ið Sàjû-dþio grupës Ðiauliuose kûrëjø.

Mintys skrido á praeitáAtslûgus pirmajai emocijø

bangai ir jauduliui, moterys iðatminties këlë atgijusius áspû-dþius. Jos neslëpë, jog ðiandie-nà viena kitos gatvëje jau nebe-bûtø paþinusios, nors vaikys-tës nuotraukas pavarto daþnai.

„Visà naktá nemiegojau –mintys skrido á praeitá, kai mû-sø ðeimos Sibire gyveno ðalia irlabai sutarë. Ðventes kartuðvæsdavome, o jas áamþino ta-vo tëtis, nes turëjo fotoapara-tà“, – kalbëjo D. Dyrienë. Ji –ûkininkë ir Kupiðkio rajono ta-rybos narë, LPKTS Kupiðkiofilialo pirmininkë.

„Prisimeni, kaip þaisdavo-me lëlëmis: mano tëvas jas ið-skobdavo ið malkø, o moèiutëveidus iðpieðdavo burokëliaisir kreida. Guldydavome lëles álopðá, veþiodavome veþimëly-je su rateliais ant siûlø rièiø. Otavo mama virdavo labai ska-nià sriubà“, – tæsë D. Dyrienë.

Þ. Vaivadienë apgailesta-vo, kad kartu su jomis nëra Ða-kiø rajone dabar gyvenanèiosjos jaunëlës sesers Mildos:„Judvi buvote vienmetës, abivaikðèiodavote su atlasiniaiskaspinais plaukuose“.

Romano verta istorijaÞvelgdama á savo motinos,

partizanø ryðininkës ir disiden-tës J. Malûkaitës-Petkevièie-nës portretà bei jos garbingusapdovanojimus – KunigaikðèioGedimino 5-ojo laipsnio ordi-nà uþ nuopelnus Lietuvai, Lie-tuvos Nepriklausomybës me-dalá, Lietuvos laisvës kovos sà-jûdþio 1-ojo laipsnio partizanø

Ðeði deðimtmeèiai skyrë ir vël suartinoþvaigþdæ, Lietuvoskariuomenës kû-rëjø savanoriø sà-jungos 2-ojo laips-nio medalá – D.Dyrienë neslëpë,kad jos ne tik veik-la, bet ir gyvenimoistorija verta raðy-tojo plunksnos.

„Mûsø mamadirbo Vaineikiuo-se mokytoja, pa-dëjo partizanams iriðtekëjo uþ partiza-no Vaclovo Ston-kaus, kurá areðtavoir nuteisë 25 me-tams kalëti lageryje.Mama buvo iðtrem-ta ir Sibire gavolaiðkà, kad jos vy-ras lageryje mirë.Ið tikrøjø jis buvolavoninëje, kai ka-lëjusi vokietë gy-dytoja pastebëjogyvybës þenklus ir

já atgaivino. Mama, þinodama,kad jis miræs, tremtyje iðtekë-jo uþ mûsø tëvo Kazimiero Be-niuðio, susilaukë manæs ir Ro-mualdo. Sugráþusi á Lietuvà jigavo ið lagerio savo mylimojolaiðkà“, – skaudþius ðeimos isto-rijos puslapius vertë D. Dyrienë.

Ðeima – sovietinio reþimo aukaMoteris neslëpë, kad ðeima

atsidûrë kryþkelëje: Dalios të-vas, matydamas þmonos kan-èià ir jos karðtà meilæ Vaclo-vui – su juo buvo susituokusibaþnyèioje, – pasiûlë iðsiskirtiir sugráþti pas teisëtà vyrà.

„Iðsiskyrë labai taikiai irsupratingai, o mudu pasidali-jo, bet augino kartu pasitar-dami. Brolis liko gyventi sutëvu, kuris vedë mamos drau-gæ Petronëlæ, o að iðvaþiavauá Skuodà pas moèiutæ“, – pa-sakojo moteris.

Taèiau D. Dyrienës mamalaime su mylimu þmogumidþiaugësi neilgai – ið lageriográþæs V. Stonkus gyveno vosketverius metus, – motina sujuo dar sugyveno sûnø Vaclo-và. Vëliau ji iðtekëjo uþ Jono

Petkevièiaus, taip pat Þemai-tijos partizano, 18 metø kalë-jusio lageryje, ir jis jai padëjouþauginti Vaclovà.

„Mûsø ðeima tapo likimo, otiksliau – sovietinio reþimo –auka. Taèiau tëvai nepametësveikos nuovokos, graþiai su-tarë ir palaikë ryðius, daþnaivieni pas kitus suvaþiuodavo-me. Turiu nuotraukø, kur priestalo sëdi visa mûsø ðeima.Mama mirë prieð pusmetá, otëvas – prieð penkerius me-tus“, – dramatiðkà savo moti-nos, kartu ir visos ðeimos isto-rijà uþbaigë paðnekovë.

Meldësi uþ LietuvàD. Dyrienë prisiminë, kad

ir Sibire jø ðeima buvo iðblað-kyta: senelis uþ partizanø ðel-pimà nuo1947-øjø sëdëjo lage-ryje ir tik po septyneriø metøvisi susiëjo krûvon.

„Atsimenu, meldþiamëssuklupæ prie lovos. O senelispabaigoje liepdavo sukalbëtidar vienà „Sveika, Marija“ uþTëvynæ Lietuvà, kad Marijaleistø gráþti á Lietuvà pasilaidotisavo kaulus. Tada tø maldos

þodþiø prasmës að nesupratau,– ðiandienà viskas aiðku: Ma-rija visas mûsø maldas iðklau-së, sveiki ir gyvi sugráþome na-mo“, – pasidþiaugë paðnekovë.Tremties iðbandymus atlaikë irvisa Þ. Vaivadienës ðeima – áLietuvà gráþo abu jos tëvaiIgnas ir Bronë Jablonskai beiðeði jø vaikai.

„Sibire mes gyvenome labaisunkiai: mama skaldydavo þë-rutá, tëvas dirbo traktorinin-ku, o naktimis studijuodavodokumentus. Ið Lietuvos tu-rëjo atsiveþæs daug knygø, vi-sokiø brëþiniø – nagrinëjojuos ir siuntë atgal á Lietuvà,uþ tai gaudavo pinigø“, – pri-

Po 60 metø susitiko dvi tremties draugës – Dalia Beniuðytë-Dy-rienë (deðinëje) ir Þibutë Jablonskytë-Vaivadienë

siminë Þibutë.Susitikimo dienà Ûkvedþio

namo kiemelyje buvo atideng-ta skulptûra, áamþinanti jos të-vo – garsaus Kretingos kraðtoistorijos tyrinëtojo I. Jablons-kio atminimà.

Viena kitai pasakodamos,kaip gyvena ðiandien, moteryssusigraudino dël patirtø arti-møjø netekèiø: D. Dyrienë,uþauginusi du sûnus, vos prieðketuris mënesius tapo naðle, oÞ. Vaivadienë sunkiai tramdëaðaras dël vienturèio 18-meèiosûnaus netekties.

Irena ÐEÐKEVIÈIENË(„Pajûrio naujienos“, 2015 m.gruodþio 11 d.)

PadëkaDëkojame UAB „Trukmë“ generaliniam direktoriui

Nerijui Jaskiui uþ socialinæ iniciatyvà „Turininga senat-vë“ – Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungosKauno filialui padovanotà abonementà á NacionalinioKauno dramos teatro Didþiosios scenos spektaklius 2016metø pirmajam pusmeèiui.

Aèiû uþ rûpinimàsi mûsø organizacijos nariø kultûriniugyvenimu.LPKTS Kauno filialo pirmininkas Juozas Savickas

Þibutë Jablonskytë (viduryje) ir DaliaBeniuðytë (deðinëje) tremtyje

555552015 m. gruodþio 18 d. Nr. 47 (1165)Tremtinys

Tà speiguotà 1947 metøgruodþio 19 dienà buvo pradë-tas eilinis iðveþimø etapas. IðVarënos, Alytaus ir Lazdijøkraðtø ginkluoti enkavedistaisunkveþimiais veþë niekuo ne-kaltus þmones, kurie buvo pa-smerkti kanèiai ir lëtai mirèiai.Varënos geleþinkelio stotyjeþmones sugrûdo á gyvuliniusvagonus. Eðelonas buvo nu-kreiptas á Tiumenës sritá. Ma-ne, nepilnametá, irgi iðveþë. Potrejø metø uþ Sibire suorgani-zuotà pogrindá mane su grupekitø jaunuoliø po pusantrø me-tø tardymo Tiumenës MGB Va-karø Sibiro karinis tribunolasnuteisë 25 m. lagerio, 5 m. beteisiø ir 5 m. tremties. Á Lietuvàgráþau 1961 metais.

Artëjant ðv. Kalëdoms min-timis sugráþtu á 1947-øjø spei-guotà gruodá, kai traukinys rie-dëjo á ðaltà Sibiro þemæ. Manopasakojimas – apie vienà ma-þametæ mergaitæ, kuri ið Lietu-vos buvo iðveþta tà speiguotàgruodá. Ji, kaip ir visi iðveþtie-ji, perëjo kanèiø ir paþeminimøkelius, bet sugráþo á Lietuvà.

Akinamai baltas sniegas,balti, apðarmojæ iðlakûs berþai.Baltoji tyla gaubë Sibiro taigà.Neseniai iðkirstoje laukymëjeriogsojo kelios deðimtys naujaipastatytø tremtiniø barakø.Miðko kirtimo darbams èia at-gabeno „vergø“ – „liaudiesprieðø“ ið Ukrainos, Moldo-vos, vokieèiø ið Pavolgio, kal-mukø, totoriø ir keletà deðim-èiø lietuviø ðeimø. Nepakelia-

Iðlikimo ðuoliaimas ðaltis ir alkis.

Prie barako parduotuvës,kurioje beveik nebuvo jokiøprekiø, bûriavosi daugybë pa-gyvenusiø þmoniø, jaunø buvovos keletas. Du kartus per sa-vaitæ buvo „ðturmuojamos“durys, nes ðiems Dievo ir þmo-niø uþmirðtiems vargetoms at-veþdavo aviþinës duonos, kurisavo iðvaizda daugiau priminëûkiná muilà. Ir vis dëlto tai bu-vo duona! Vienintelë, palai-kanti þmoniø gyvybæ...

Netoli durø ant sniego ke-teros stovëjo kokiø deðimtiesmetø mergytë. Ji buvo iðseku-si, lengvutë, jos kojelës apau-tos ið kaþkokiø rankogaliø pa-siûtais autais. Dël savo lengvu-mo negrimztanti á pûkiná snie-gà, stovëjo aukðèiau visø, þval-gësi, lyg kaþko ieðkojo. Nuopat ryto jai buvo sunki diena.Barake ilgai plûkësi, kol nuoperðalimo serganèià mamà átai-së arèiau „burþuikos“ (geleþi-nës krosnelës), o duonytës neli-ko net maþai sesutei èiulptukui.Já padarydavo ið drobinio sku-durëlio su þiupsneliu cukraus.Cukrus mamos buvo dar ið Lie-tuvos iðsaugotas ðiam reikalui.

Rimèiausias iðbandymas –pagaliau atsidarius durims,þûtbût pakliûti su pirmaisiaisvidun, nes paskutiniam duo-nos visuomet netekdavo, norsprekiavo pagal sàraðà. Durøatidaryti neskubëjo. Vidujeesantiems buvo ðilta, jie buvosotûs ir tikriausiai gërë arbatà.O „faðistai“ tegul paðàla... Taip

ir slinko á pabaigà poilsio die-na prie nelemto barako durø.

Pagaliau atidarë. Visi be jo-kios tvarkos brovësi vidun.Mergytë liuoktelëjo ant nuga-ros besiverþianèiam jaunamvyrui, kurá buvo nusiþiûrëjusi.Jos ilgos liaunos rankelës ap-kabino jo kaklà. Apkabinimasbuvo tolygus skæstanèiojogniauþtams, jos bûtø neatplë-ðæ net stipriausios rankos. Ko-vos ákarðtyje vyriðkis beveiknepajuto naðtos ir darbuoda-masis alkûnëmis verþësi á vidøarèiau prekystalio, su savimineðdamasis nuostabiausià Die-vo kûriná – vaikà, kuris taip ne-pelnytai buvo nuskriaustas...

Parduotuvës viduje ásiver-þëliai rikiavosi, laikësi ðiokiostokios tvarkos. Mergytë, atpa-laidavusi rankeles, nuslinkoþemyn. Dabar ji stovëjo eilëje,visai arti tikslo. Ði mergytë –Antosëlë, kilusi ið Perlojos se-niûnijos. Jos tëvelio VincentoCiûnio ûkis buvo ðalia Varë-nos–Nedzingës vieðkelio.1944-aisiais antrà kartà „iðva-duotojø“ ordoms uþplûdusLietuvà, Vincentà Ciûná norë-jo paimti á sovietinæ armijà, ta-èiau jis ir nenorëjo talkininkau-ti okupantui. Slapstësi apie na-mus, kartu dirbo ûkyje.1945 metais buvo suimtas irveþamas á Merkinæ. Já saugojotrys stribai – du jau pagyvenæ,vienas jaunas, ginkluotas auto-matu. Merkinëje stribai palei-do veþimà ir pësèiomis traukëá savo irðtvà. Ciûnys suprato:

arba dabar, arba niekada! At-galia ranka trenkë jaunamautomatininkui ir spruko á tur-gaus aikðtæ. Kiti net nespëjo ðau-tuvø pagriebti ir V. Ciûnys pa-spruko. Gráþæs á gimtàsias vietasástojo á Merkio partizanø bûtá.Partizanavo Perlojos apylinkë-se, daþnai aplankydavo namus.

1946-øjø pavasará, þydintalyvoms, uþsuko á savo ûká.Rado dukrytæ Antosëlæ vienà.Deðimtðûvá pastatë á kampà.Dirþà su dviem granatomis irpistoletu pakabino ant sienos.Þvilgterëjæs pro langà kiemepamatë trobos link einanèiusenkavedistus, ið kitos pusësstribai supo namà. Keliais ðuo-liais ásibëgëjæs bandë iðmuðtilangà ir iðlásti, bet batø galai uþ-kibo uþ lango apaèios – akimir-kà kadaravo ore þemyn galva.Antosëlë su siaubu sekë ðià sce-nà, taèiau suvokusi, kad tëveliokojos uþkliuvo, pribëgusi prielango, neþinia ið kur pasitelkusijëgø, padëjo jas iðlaisvinti. Kurálaikà nepastebëtas Ciûnys bëgoper arimà miðko link. Po keliøminuèiø jau pradëjo kalenti kul-kosvaidþiai ir automatai, viauk-sëti ðautuvai, enkavedistai ðau-dydami persekiojo bëglá.

Antosëlë likusi viena grie-bësi slëpti ginklus. Sunkiai pa-keldama ðautuvà vilko á laukà.Besidairant akelës uþkliuvo uþðulinio. Ámetusi ðautuvà, sku-biai atneðë ir dirþà su visa amu-nicija. Laiku spëjo atsikratyti,nes dalis uþpuolikø jau artino-si prie namo. V. Ciûniui ir ðá

(atkelta ið 1 psl.)Ið faneros sukaltame lagamine

veþiaus knygø, duonos, kelis virtuskiauðinius ir raugintø agurkø.

Tëtis padovanojo piniginæ sujoje ásiûta Trispalve ir iðlydëjo ástotá. Susigraudinau. Ðirdgëlanedingo në álipus á traukinio va-gonà. Ji virto liûdesiu, slëgusiumane visus mokslo metus.

Traukinys ilgai vaþiavo juo-dø akmens anglies dulkiø, ky-lanèiø ið Kuzbaso kasyklø, pri-sodrintais laukais ir pajuodusiaismiestais. Visa erdvë buvo juoda,kaip ir visas mûsø gyvenimas.

Artëjo 1954-øjø rugsëjo 1-oji.

„Sibiro Alma Mater“ – ir knyga, ir simbolis

kartà pasisekë – lengvai suþeis-tas á rankà, ðiek tiek nukentë-jo nuo stiklo ðukiø.

Keliolika vyrø þiauriais, ið-kreiptais veidais apsupo sil-pnà, trapià mergytæ. Muðë irstumdë, uþ kaseliø peðiojoAntosëlæ. Antosëlë iðtvërëkartodama, kad ðito dëdës, ku-ris iðdauþë langà, neþinanti, pir-mà kartà maèiusi...

...Po keliø deðimèiø metøsutikau Antosëlæ, dabar jauAntaninà Didikienæ. Kai atëjauá susikûrusá Varënos buvusiøtremtiniø ansamblá, kurio na-rys – jos vyras Julius Didika.Prisiminëme, kaip su Antani-na viename apðarmojusiamevagone vaþiavome á Sibirà, kaipsvetimoje ðalyje ðventëmeðventas Kalëdas.

Antaninai pasisekë, kad irnetekusi sveikatos, su paaugu-sia sesyte ir mama ji gráþo po 11metø. Taèiau tokiø þmoniøniekas èia nelaukë, buvo nerei-kalingi „banditø palikuonys“.Bet nepalûþo. Sukûrë ðeimà sulikimo draugu Juliumi Didika.Dirbo statybose paèius sun-kiausius, maþai apmokamusdarbus. Iðaugino du sûnus kaipàþuolus. Su visais kartu gynë Lie-tuvos parlamento rûmus perSausio ávykius. Neturi dideliøturtø, taèiau turi ramià sàþinæir tikëjimà Lietuvos ateitimi. Irsëdasi prie ðventinio Kûèiø sta-lo susikaupusi, prisimindamavisus tuos, kurie jau iðëjæ á Am-þinybæ ir kurie dar yra.

Vytautas KAZIULIONIS

Ruoðiuosi á Tomskà tæsti studi-jø. Tëvelis netikëtai nusivedamane uþ namelio ir prabyla apiejá kankinanèias ligas, tik jam vie-nam þinomas. Jis verkia ir pra-ðo neprasitarti apie tai nei ma-mai, nei sesëms. Kità dienà, të-veliø lydimas, pësèiomis einu triskilometrus á geleþinkelio stotá.Jiems lydëti sveikatos uþtenkatik pusei kilometro. Tëvelis at-sisveikindamas iðtraukia savo,Lietuvos mokytojo, senà ðveica-riðkà laikrodá ir sako: „Sûnau,dovanoju. Tegu jis tave veda pergyvenimà“. Iðsiskyrëme.

Mokslo metø pradþioje, kaip

áprasta, mus, studentus, pusant-ro mënesio traukiniu ir laivu ið-veþë talkinti kolûkiui, buvusiamuþ 300 kilometrø á ðiauræ nuoTomsko. Apie 30 merginø ir vai-kinø apgyvendino vienoje san-dëlio patalpëlëje. Miegojome antðiaudø it silkës statinëje. Smar-vë. Erzelynë. Jokio poilsio.

Dviese atsiskyrëme nuogrupës, sutikome dirbti sun-kiausius darbus, kad tik turë-tume ramybæ. Gulime ásikasæá drëgnus kvieèius, supiltus antgrûdø dþiovyklos karðtø lubø.Nosis ir plaukai apðerkðnijæ, onugara nuo karðèio dega, pra-kaituoja. Mano kûnà iðbërëvotys. Neþinia, ar dël vitaminøtrûkumo, ar dël temperatûroskontrasto, ar dël neðvaros, nesneturime nei darbo drabuþiø, neivandens praustis, nei paklodës,nei antklodës, tik maiðus... Me-dikai nustatë kraujo uþkrëtimàir norëjo já perpilti. Atsisakiau...

Tuo metu, kai kankinausidël kûnà padengusiø pûlingøþaizdø, gavau mamos laiðkà,kad palaidotas tëvelis. Nuëjaupas kolûkio pirmininkà praðy-ti 120 rubliø ið uþdarbio bilie-tams pirkti. Davë tik dvideðimt

ir dar pridûrë – „viskà suëdei!“Iðskubëjau á namus zuikiu. Tadir savo iðtikimàjá sielos raminto-jà – smuikà palikau „darbo vie-toje“. Naujas ðirdskaudis. Tik podvejø metø rusø tautybës vaiki-nukø rûpesèiu smuikà, kuriuo irðiandien tebegroju, atgavau.

Netekties liûdesio ir panieki-nimo skausmo apimtas, tadaRomualdas ir pagalvojæs: „Aratsiras kada nors þmogus, kurisvisus tremtiniø vargus, paþemi-nimus, dvasines þaizdas apra-ðys?“ Kaip teigia R. Baltutis, ðisklausimas su kiekviena vargøbanga vis stiprëjo, ryðkëjo, ta-èiau tada jam në minties nebu-vo, kad tuo þmogumi po 45 me-tø taps jis pats. Tiesa, reikëjo pa-skatø ir ið ðalies. Viena ið jø mi-nima „Dimicandum!“ sudaryto-jo þodyje: „Prieð dvideðimt me-tø mokytojas Povilas Pabiliuo-nis ið Pakruojo pasakojo manapie panaðius dalykus, kuriuosjam teko patirti Krasnojarsko la-geriuose, ir pasakë: „Sûnau, aðvisa tai pasakoju tau ne tam, kadbûtø uþmirðta. Padaryk viskà,kad ateities kartos þinotø apietai...“ Ðie mokytojo þodþiai, tikkitu pavidalu, pakartoti skyriaus

pavadinime „Þodþiai nuskren-da, kas paraðyta iðlieka!“

Ásigilinæs á ðios potemës turi-ná, vis dëlto suabejoji, ar èia apra-ðytieji faktai – ið tiesø tikroji „Sibi-ro Alma Mater“ pradþiø pradþia.Matyt, tai tik objektyvusis pa-grindas. Subjektyvusis – neapi-brëþtas nei laiku, nei vieta – ma-no nuomone, glûdi toje Trispalvë-je, ásiûtoje á Tëvo piniginæ, ir Mo-kytojo Liudo Baltuèio laikrody-je su giliu palinkëjimu sûnui, irið Lietuvos gyvuliniame vagoneatsiveþtame smuike, kaskart sty-gø melodijomis þadinusiame il-gesá Tëvynei ir jos þmonëms.

(bus daugiau)Doc. dr. Irena

RAMANECKIENË

66666 2015 m. gruodþio 18 d.Nr. 47 (1165) TremtinysNaujos knygos

Malonus susitikimasDr. Povilas Jakuèionis – ar-

chitektas, Lietuvos politikosbei visuomenës veikëjas, buvæsLietuvos politiniø kaliniø irtremtiniø sàjungos pirminin-kas, Lietuvos Respublikos Sei-mo narys. Tokia oficiali infor-macija. Taèiau yra ðaltiniø, ku-rie leidþia iðsamiau susipaþin-ti su gerbiamo Povilo Jakuèio-nio asmenybe. Tai nauja jo at-siminimø knyga „Atkaklumasir rizika. Kelias á sëkmæ“, ku-rioje autorius pateikia turinin-gà savo gyvenimo istorijà.

Atgimimo metais PovilasJakuèionis ástojo á Lietuvospolitiniø kaliniø ir tremtiniøsàjungà ir organizacijos buvodeleguotas á Sàjûdþio Vilniausskyriaus tarybà. Keturias ka-dencijas LPKTS nariai jam pa-tikëjo pirmininko pareigas.Tris kadencijas buvo iðrink-tas Lietuvos Respublikos Sei-mo nariu.

Kreipimesi á skaitytojà kny-gos autorius raðo: „Iki ðiol so-vietinës okupacijos laikotarpioatsiminimø raðyti negalvojau,nes tokiø knygø – apie herojið-kus þygius, tragedijas ir sun-kius iðgyvenimus pasirodyda-vo kasmet po keliolika. (...)Vienok, prisiminimus apiepraëjusá gyvenimà ir iðgyveni-mus, iðsipildþiusias ir neiðsipil-dþiusias svajones tvirtai apsi-sprendþiau raðyti tik praëjusiaismetais (2014-aisiais, – aut.), kaijau buvau iðleidæs dvi knygas:„Prieðinantis resovietizacijai“ –apie darbà Seime ir „Valstybëskûryba – nesibaigiantis dar-bas“ – straipsniø, paraðytø1990–2014 metais, rinkiná“.

Povilas Jakuèionis pripaþás-ta, kad raðyti apie sutiktus þmo-nes, ávykius, ápinti epizodus,kurie vyko prieð 60 ar daugiaumetø – rizikinga, nes þmogausatmintis ne visiðkai patikimas„archyvas“.

Spalvinga jaunystës prisi-minimø mozaika

Povilo tëvø Kotrynos ir Juo-zo Jakuèioniø gyvenamoji vie-ta – Kauno apskritis Garliavosvalsèius Pajiesio kaime. Kny-goje autorius uþsimena apiesenelius ir prosenelius, kurieðioje kaimo sodyboje savo gy-venimus kûrë antroje 18 am-þiaus pusëje. Povilo Jakuèio-nio tëvai, paveldëjæ tëvø ûká,ëmë já tvarkyti naujoviðkaismetodais. Juozas Jakuèionisiðsinuomojo buvusio dvarinin-ko Ferenso dvarà – uþ tai kai-mynai já ëmë vadinti „dvarpo-niu“. Su „dvariokais“ Povilo të-vas gerai sutarë, nes buvo „de-mokratiðkas“ – patikëdavojiems á Prienø ir kitas turgavie-

Sëkmæ nulëmë atkaklumastes veþti savo ûkyje pagamin-tus produktus.

Jakuèioniø ðeimoje gimëseptyni vaikai, uþaugo tik ke-turi: Antanas, Povilas, Marce-lë ir Jonas.

Kurá laikà Lietuvoje buvoramu. Ðeimose augo vaikai, su-maniai ûkininkaujantys dþiau-gësi derliumi, graþëjanèiomissodybomis, kol... Kol iðauðo1940-ieji, juos keitë dar baises-ni 1941-ieji. Politinis ðalies gy-venimas ið esmës pasikeitë.Apie pirmàsias sovietø okupa-cijos dienas autorius raðo: „Vi-sa Lietuva pilna purvinø rusøkareiviø. Visur á pavirðiø kylakomunistinis gaivalas. Akyseþûsta nepriklausoma Lietuvosvalstybë.“ Tie ávykiai paþeidëjauno þmogaus sielà, taèiau irgrûdino, formavo já kaip sàmo-ningà asmenybæ. Prasidëjusmasiniams 1941-øjø birþelio14–15 dienø trëmimams þmo-nëms iðkilo daugybë klausimø:dël ko ávyko Birþelio 23-iosiossukilimas, kodël Lietuvai rei-këjo Laikinosios Vyriausybës?Tai buvo nuolatinës pokalbiøtemos, kurias svarstë paþangûsLietuvos þmonës, inteligentai.

Autoriaus pateikti istori-niai intarpai leidþia daryti iðva-das. Birþelio 23-iosios sukilimoreikðmæ Povilas Jakuèionisaiðkina: „Sukilimas buvo nu-kreiptas prieð sovietinius oku-pantus, o SSRS tuo metu bu-vo iðtikima Hitlerio sàjungi-ninkë. Jie susitaræ uþpuolëLenkijà ir jà sugniuþdë. Laiki-nàjà Vyriausybæ sukûrë sukilë-liai, o ne naciai. Naciai po më-nesio Laikinosios Vyriausybësveiklà uþdraudë. Ir sukilimas,ir Laikinoji Vyriausybë radositautos valia – atkurti Lietuvosnepriklausomybæ.“ Toks kny-gos autoriaus atsakymas samdy-tiems bandytojams klastoti isto-rijà ir ðmeiþti tautos didvyrius.

Ádomiø faktø Povilas Jaku-èionis paþërë apraðydamasAntrojo pasaulinio karo pra-dþià, sovietø kareiviø pasitrau-kimà ið Lietuvos, pirmuosiuspatirtus áspûdþius atëjus nau-jiems „ðeimininkams“, padarëiðvadà, kad naciai buvo tokiepatys okupantai, kaip ir bolðe-vikai, nes tai patvirtino vokie-èiø veiksmai: Laikinoji Vyriau-sybë buvo paleista, sukilëliainuginkluoti, prasidëjo Holo-kaustas. Taèiau mûsø tautie-èiai nebuvo tik pasyvûs stebë-tojai. Gyventojai padëjo þy-dams kaip ámanydami. Ir Povi-lo Jakuèionio tëvai kurá laikàslëpë Garliavos þydà Abromàbei brolius Salskius. Ir ne tikJakuèioniai gelbëjo þydus, betir kiti Pajiesio kaimo ûkininkaipadëjo, nors... Tie geraðirdið-

ki þmoniø poelgiai kai kam iðjø atsuko nugarà. Þydà MoiðæApèikà slëpæs Pajiesio ûkinin-kas Markauskas padarë „með-kos paslaugà“ – gráþus bolðevi-kams Moiðë Apèikas tapoKGB agentu ir buvo ypaè þiau-rus tardytojas.

Knygoje raðoma apie gene-rolo Povilo Plechavièiaus ákur-tà Lietuvos vietinæ rinktinæ.Ádomus faktas, kad Lietuvosûkininkai (ir ne tik jie) okupa-cijos metais padëjo sovietø be-laisviams. „Vokieèiai leido ûki-ninkams pasiimti rusø belais-vius vasaros darbams, – raðo-ma knygoje. – Rudená reikëjobelaisvius gràþinti á stovyklà.Buvo didelë rizika – belaisviaigalëjo pabëgti pas raudonuo-sius partizanus. Tëtë rizikavone tiek dël naudos, kiek dëlkrikðèioniðkos pagalbos þûs-tantiesiems. Paimdavo juos ásavo namus ið koncentracijosstovyklos iðbadëjusius, vos pa-einanèius ir elgësi su jais kaipsu savo ðeimos nariais.“

Pirmieji „universitetai“Baigæs Grabavos pradþios

mokyklà Povilas Jakuèionis subroliu Antanu iðvyko á Kaunàmokytis, pirmiaisiai – Kauno 6-oje, vëliau – Jëzuitø gimnazijo-se. Prisiminimai apie tvarkà tuo-metinëje mokykloje kelia susiþa-vëjimà ir „baltà“ pavydà. Jeibent keli procentai tø reikalavi-mø bûtø perkelti á ðiø dienø mo-kyklas, ið jas baigusiøjø turë-tume daug tauraus jaunimo. Po-vilui Jakuèioniui Kauno Jëzui-tø gimnazijoje teko mokytisdvejus metus. Artëjant Rytøfrontui gimnazijos ir vienuoly-no patalpose buvo ákurta Kau-no kunigø seminarija, moki-niams teko pereiti á 9-àjà gim-nazijà.

Ásisiautëjus represijoms1945–1946 metais visoje Lie-tuvoje plito ginkluoto ir ne-ginkluoto pasiprieðinimo ban-ga. Aukðtosiose mokyklose,gimnazijose kûrësi pogrindi-nës organizacijos. „Kauno 9-oje gimnazijoje pirmoji man þi-noma pogrindinë organizacijabuvo „Vytauto ainiai“, – raðoPovilas Jakuèionis prisimini-mø knygoje „Atkaklumas ir ri-zika. Kelias á sëkmæ.“ – Mûsø,„Trispalvininkø“, organizaci-ja susikûrë 1946 metais. Orga-nizacijos pirmininkas StepasÐimkevièius, að tapau jo pava-duotoju ir sekretoriumi, ben-draklasis Vladas Vaicekavi-èius, Antanas Jakimavièius,dar Vincas ar Zigmas (pavar-dës neprisimenu), abu ið ama-tø mokyklos. Penketukà pava-dinome Centro grupe (CG) irrengëmës jà plësti. Visi pasirin-

ko slapyvardþius, pasiskirstëpareigomis. Mano slapyvar-dis – Svajinis“.

Ne ginkluotam pasiprieði-nimui rengësi jaunieji Lietuvospatriotai, bet NepriklausomosLietuvos atkûrimo darbams.Visi tuomet tvirtai tikëjo Va-karø pasaulio kariniu konflik-tu su SSRS. Saviðvieta ir visuo-menës sàmonës informavimasapie tautai pragaiðtingus sovie-tø penkmeèiø planus, indust-rializacijà, prievartiná kolcho-zø kûrimà, visuomenës sovie-tizavimà per kultûrà ir ðvieti-mà buvo pagrindinë „Trispal-vininkø“ veikla.

Diena, kai prieðo uþmaèiosëmë pildytis, iðauðo – 1948 me-tø liepos 8 dienà Povilà Jaku-èioná sekæ KGB „berniukai“areðtavo tëviðkëje, tiesiog dir-bantá laukuose prie ðieno.

Per tardymus brutalus èe-kistø elgesys, siekiant jaunàþmogø ábauginti, buvo svarbuskoziris siekiant palauþti, ið-gauti informacijos. Gavæs„krikðtà“ Kauno KGB kalëji-me Povilas Jakuèionis laikësipaèiam sau duoto þodþio – jo-kiu bûdu neiðduoti. Autoriusdetaliai savo knygoje apraðëtardytojø elgesá, sàlygas, ku-rios buvo „sukurtos“ tardo-miesiems ábauginti, palauþti jødvasià. Kai su Povilu Jakuèio-niu ilgai „bendravæs“ tardyto-jas ið jo nieko nepeðë, paskel-bë tokià notacijà: „Ne toks di-delis tavo nusikaltimas. Galë-èiau atiduoti tavo tëvams per-auklëti, bet að paþástu tokiuskaip tu: iðeisi á girià pas „ban-ditus“ ir po keliø savaièiø þû-si. Mes tave pasiøsime keliemsmetams á lagerius, kol baigsis„banditizmas“. Tada sugráði pastëvus ir gyvensi kaip visi sovie-tiniai þmonës. Ir sutikæs pasta-tysi man butelá, kad tavo gyvybæiðgelbëjau“. Kiek cinizmo tuoseþodþiuose. Juk uþ jø slypëjo ki-tas þodis – „uþverbuoti“.

Nauji iðbandymai, kitasgyvenimo etapas

Liûdnoji knygos dalis – apieKauno kalëjimo realybæ, kelio-næ á Vorkutos ypatingojo reþi-mojo lagerá „Reèlagas“. Gyve-nimas buvo áspraustas á rëmus.Teko gyventi uþrakintuose,grotuotuose barakuose, á na-mus per metus iðsiøsti tik dulaiðkus, gauti ið namø du siun-tinius. Katorgiðki darbai, ligosir visur taikoma nuþmoginimo„programa“. Tokia buvo kas-dienybë ir, kaip dabar sakoma,tik juodoji gyvenimo juosta.Gelbëjo blaivus protas, viltis irjaunystë. Juk reikëjo iðgyven-ti, iðlikti, sugráþti. Tai patvir-tina ir knygos pavadinimo

dalis – atkaklumas ir rizika.1954 metø pavasará paskelb-

ta amnestija teistiems nepilna-meèiams tiesiogiai palietë ir Po-vilà Jakuèioná. Jis buvo „atleis-tas nuo likusios bausmës laiko supilieèiø teisiø atstatymu ir nuotos dienos iðleistas á laisvæ.“

Sugráþimo dþiaugsmas irkliûtys

Prisiminimø knygos pasku-tinis skyrius – apie viltá, jaunoþmogaus siekius, bandymà ási-tvirtinti „komunizmà kurian-èioje“ Lietuvoje. Realybë –kur jaunuolis kreipësi, atsi-trenkdavo á sienà. Tik dël at-kaklumo pavyko tà sienà pra-muðti. Bet kiek reikëjo pastan-gø! Èia, Lietuvoje, buvæ poli-tiniai kaliniai, tremtiniai iki patAtgimimo pradþios buvo ste-bimi „pro padidinamàjá“ stik-là, ir maþiausias neatsargus jøgestas galëjo brangiai kainuo-ti. Tà gerai suprato buvæs Vor-kutos lageriø kankinys PovilasJakuèionis. Sielos atgaiva tapoSàjûdþio pakilimo banga, Ne-priklausomybës atstatymo ak-tas, kai buvo galima pasinertiá ðirdþiai mielà veiklos bangà,laisvai kalbëti ir blaiviai màsty-ti. Apie malonius pokyèius ant-roje knygoje pasakoja su pa-lengvëjimu – apie ðeimà,mokslo pasiekimus, visuome-ninius darbus, veiklà LR Sei-me bei LPKTS raðo nedaug –sau daryti „reklamos“ autoriusnelinkæs. Apie nuveiktus dar-bus byloja anksèiau iðleistosknygos, moksliniai straips-niai, kolegø ávertinimas. Ðiknyga – palikimas jaunajaikartai, gal tik po keleto metøpaimsianèiai jà á rankas irádëmiai perskaitysianèiai. Tonuoðirdþiai palinkëtume. Jukautorius paskutinëse knygospastraipose raðo: „Tegul at-eities kartos þino, kokià kai-nà reikëjo mokëti uþ praras-tà Lietuvà.“ Ðie þodþiai pri-klauso partizanui Povilui Pe-èiulaièiui-Lakðtingalai.

Auðra ÐUOPYTË

777772015 m. gruodþio 18 d. Nr. 47 (1165)TremtinysILSËKITËS RAMYBËJE

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Adresas: Laisvës al. 39, 44309 Kaunas, tel. (8 37) 323 204el. paðtas: tremtinys.redakcija@gmail.com

Tremtinys

Kaina 0,58 euro

Leidëjas Lietuvos politiniøkaliniø ir tremtiniø sàjunga

Projektà „Lietuvos Laisvës kovø,tremties ir tautos netekèiøatspindþiai“ remia

Ámonës kodas 300032645Ats. sàsk. Nr. LT18 7044 0600 0425 8365, AB „SEB“ bankas

2 spaudos lankaiTiraþas 2170 egz.

Spausdino spaustuvëUAB „Morkûnas ir Ko“,Draugystës g. 17, Kaunas

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509X Redaktorë Jolita NavickienëRedakcija: Dalia Maciukevièienë, Vesta MilerienëMaketavo Ignas Navickas

Skelbimai

Monsinjoro Alfonso Svarinsko iniciatyva ið paaukotø lëðøKryþkalnyje pradëtas statyti memorialinis paminklas, skirtasþuvusiø Lietuvos partizanø atminimui.

Memorialinio paminklo statybos finansavimu ir statyba rû-pinasi Lietuvos laisvës kovos sàjûdis (LLKS). Ðiuo metu sta-tybai sukaupta ir panaudota 56 719,54 euro (195 841,23 lito).Darbø uþbaigimui reikia dar apie 159 300 eurø (550 031 lito).

Maloniai praðytume, pagal galimybes, finansiðkai paremti me-morialo statybà. Pinigus galite pervesti á LLKS (Sodø g. 3, LT-35009 Panevëþys, ámonës kodas 290770650) tikslinæ sàskaitàSwedbank AB Nr. LT32 7300 0101 0944 8557. Pageidautinanurodyti, ar sutinkate, kad jûsø ámonë ar jûs asmeniðkai, kaipmemorialo statybos rëmëjai, bûtumëte áamþinti memoriale.

Aèiû uþ jûsø gerumà.Lietuvos laisvës kovos sàjûdis

Dël paramos memorialinio paminklostatybai Kryþkalnyje

Gruodþio 19 d. (ðeðtadiená) 9.30 val. Lietuvos politiniø ka-liniø ir tremtiniø sàjungos buveinëje ávyks LPKTS valdybos po-sëdis, 11 val. – LPKTS tarybos posëdis.

Valdybos ir tarybos narius kvieèiame dalyvauti.

www.lpkts.lt

Onutë Asevièiûtë-Matulevièienë1931–2015

Gimë Lazdijø r. Kurdimakðèiø k. ûkininkø ðei-moje. 1948 m. ðeima iðtremta á Krasnojarsko kr.Taðtypo r. Èekano k., dirbo miðko ruoðos darbus.Onutë Sibire iðtekëjo uþ tremtinio Viktoro Matu-levièiaus. 1958 m. gráþo á Lietuvà. Apsigyveno Laz-dijø r. Petroðkø k. Vëliau iðsikëlë á Druskininkus,dirbo sanatorijoje. Aktyviai dalyvavo ávairiuosetremtiniø organizuojamuose renginiuose. Palaidota Veisiejø miestelio kapinëse.

Nuoðirdþiai uþjauèiame seserá Mildutæ, brolá Juozà, gimines irartimuosius.

LPKTS Druskininkø filialas

Vacys Serva1926–2015

Gimë Ðiauliø aps. Kelmës r. Veniø k. ûkininkøðeimoje. Buvo LLA „Vanagø“ grupës narys, areð-tuotas, kalëjo Archangelsko sr. lageriuose. 1946 m.iðleistas. Vedë Elenà Èerkauskaitæ ir apsigyvenoÐilalës r. Kaltanënø sen. Meiriø k. Uþaugino duk-terá ir du sûnus. Sulaukë vaikaièiø. Buvo labai pa-reigingas, aktyviai dalyvavo filialo renginiuose, ið-vykose.

Palaidotas senosiose Ðilalës parapijos kapinë-se.

Nuoðirdþiai uþjauèiame globëjà Onutæ, dukterá, sûnus, vaikaièius,seserá, gimines, draugus, artimuosius.

LPKTS Ðilalës filialas

Meèislovas Kinderis1950–2015

Gimë Ðilalës r. Bijotø k. malûnininko ðeimoje.1951 m. tëvai su maþameèiais vaikais buvo iðtrem-ti á Krasnojarsko kr. Nazarovo r. Èerdino gyv. Á Lie-tuvà gráþo 1958 m. Apsigyveno Bijotuose. Uþau-gæs Meèislovas dirbo mechaniku. Vedë, uþauginodvi dukteris ir du sûnus.

Palaidotas Girdiðkës parapijos kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame motinà, þmonà, vaikus,

vaikaièius, seserá, brolius, gimines ir artimuosius.LPKTS Ðilalës filialas

Anastazija Geèaitë-Dacienë1928–2015

Gimë Tauragës aps. Kvëdarnos valsè. Gvaldø k.ûkininkø ðeimoje, auginusioje tris sûnus ir pen-kias dukteris. 1949 m. tëvà su penkiais vaikaisiðtrëmë á Tomskà. Tremtyje iðtekëjo. Ten gimëduktë Irmena. Á Lietuvà gráþo 1958 m. Apsigyve-no Kvëdarnoje.

Palaidota Kvëdarnos parapijos kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame dukterá, gimines ir ar-

timuosius.LPKTS Ðilalës filialas

Marija Graþina Vainorienë1938–2015

Gimë Kaltinënø mstl. 1951 m. kartu su tëvaisiðtremta á Krasnojarsko kr. Nazarovo r. 1954 m.reabilituota gráþo á Lietuvà. Baigusi vidurinæ mo-kyklà ástojo á Kauno medicinos institutà. DirboKlaipëdoje, vëliau Kaune. Iðtekëjo, susilaukë dvie-jø dukterø.

Palaidota Kauno Petraðiûnø kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame vyrà Zenonà ir dukte-

ris Ingridà bei Redà su ðeimomis, artimuosius.LPKTS Kauno filialas

Graþiausiø metø ðvenèiø –ðv. Kalëdø ir Naujøjø 2016metø proga sveikiname buvu-sius politinius kalinius, tremti-nius, partizanus, jø ryðininkus,rëmëjus ir linkime stipriossveikatos, iðtvermës ir ilgø il-gø gyvenimo metø!

Gruodþio 29 d. (antradie-ná) 12 val. LPKTS Kauno filia-las kvieèia nariø maþuosius –vaikaièius, provaikaièius –dalyvauti ðventiniame rengi-nyje su Kalëdø seneliu. Dova-nëlës – su kvietimais.

Gruodþio 30 d. (treèiadie-ná) 14 val. – LPKTS Kauno fi-lialo nariø tradicinë vakaronë„Tremtinio Kalëdos“.

Renginiai vyks LPKTS bûs-tinës salëje (Laisvës al. 39,Kaune 2 a.). Vaiðinsimës atsi-neðtomis vaiðëmis.

1949-øjø gruodis. Didþio-sios Kovos apygardos partiza-nø pasiprieðinimas blësta. Ap-ygardos vadas Jonas Misiûnas-Þalias Velnias nukankintasButyrkø kalëjime Maskvoje,dauguma vadø – Sibiro lage-riuose. A rinktinës vyrai, vei-kiantys Kaiðiadoriø, Ðirvintø,Trakø apylinkëse iðblaðkyti,dabar slapstosi maþomis gru-pelëmis. MGB raportuojaMaskvai, kad ði partizanø „bri-gada“ sunaikinta. Taèiau oku-pantams dideliu galvos skaus-mu tapo B rinktinës vadas Al-fonsas Morkûnas-Plienas iðJuodkiðkiø kaimo, Þemaitkie-mo valsèiaus. Jis – Lietuvoskariuomenës puskarininkis,atstovaujantis apygardà, sudraugais kovojantis Ukmergëskraðte. Atsisakë bendrauti suiðdavikais Juozu Markuliu-Ereliu, Vytautu Peèiûra-Grieþtu ir taip iðvengë saugu-mieèiø spàstø. Vado brolis Ka-rolis jau buvo þuvæs tëviðkëje,motina mirusi ið sielvarto, ki-tas brolis Stasys Morkûnas-Tarzanas slapstësi, kaip ir ma-þameèiai Alfonso vaikai Elvi-da ir Teisutis.

Þinoma, kad tuo metu Plie-no grupëje buvo dar 86 kovo-tojai. 1948 metø liepà MGBPlienui ir jo aplinkai sunaikin-ti sudarë smogikø ir specia-liàsias grupes. Pasivadinæ par-tizanais, iðdavikai ieðkojo bû-dø su vadu susitikti, apsimetækitos apygardos partizanais arpasiuntiniais ið Vilniaus. Labai

Tragedija Juodkiðkiø kaimenorëjo Plienà sunaikinti, juosspaudë ir MGB vadovybëMaskvoje, todël uþ Plieno gal-và paskyrë 100 tûkstanèiø rub-liø premijà.

Tik suimti Alfonso Morkû-no-Plieno jiems nesisekë, jo vy-rai iðlikdavo po didþiausiø ið-davysèiø, kareiviø ir stribøsiautëjimo. 1949 metais saugu-mo sumetimais Plienas daþnaikeitë ðtabo vietas. Metø pabai-goje ásirengë bunkerá Pabaiskovalsèiaus Juodkiðkiø kaimeûkininko Jono Vagonio sody-boje. Nors ðeima buvo iðtrem-ta á Sibirà, joje saugumo sume-timais apsigyveno partizanørëmëjas Bronius Tratulis iðJuknoniø kaimo. Tuo metu so-dyboje buvo ir Antakalnio pra-dþios mokykla. Pasirinkti ðiàvietà slapstytis galëjo paskatin-ti aplinkybë, kad èia iki iðei-damas partizanauti gyvenoJuozas Grigas-Geniukas, Brinktinës vadas, apygardos ðta-bo ir Þvalgybos skyriaus virði-ninkas.

1949-øjø gruodá MGBagentas „Veter“ („Vëjas“) su-sekë, kad Juodkiðkiø pradþiosmokyklos ûkiniuose pastatuo-se gali bûti árengta partizanøslëptuvë. Agentas nustatë pa-gal tai, kad B. Tratulis per daþ-nai darþinëje ir klojime lanko-si, kaþkà ten ið trobos nuneða.Gruodþio 30-osios rytà MGBkariuomenë glaudþiu þieduapsupo pastatus. Jau ið rytoþmonës matë ið Ukmergës at-vykusius sovietø kareivius,

kurie sustojo uþ 2 kilometrønuo kaimo. Jie neðukavo ap-ylinkiø, taèiau tiesiu taikymunuskubëjo á sodybà. Pradidë-jo krata. Klojime, po arkliøgardu, aptiko apygardos ðta-bo bunkerá. Á siûlymà iðlásti iðten buvo atsakyta ðûviais.

(keliama á 8 psl.)

Alfonsas Morkûnas-Plienas

Vladas Aliðauskas-Puðkinas

88888 2015 m. gruodþio 18 d.Nr. 47 (1165) Tremtinys

(atkelta ið 7 psl.)Po ávykusio susiðaudymo ið bunke-

rio buvo iðkelti penkiø þuvusiø laisvëskovotojø kûnai. Tà lemtingà dienà þu-vo DKA vadas partizanø kapitonasAlfonsas Morkûnas-Plienas (1908–1949), jo pavaduotojas partizanø lei-tenantas Vladas Aliðauskas-Puðkinas(1914-1949), gimæs Juknoniø kaime,Þemaitkiemio valsèiuje, kuopos vadaspartizanø leitenantas Bronius Medels-kas-Krienas (1927–1949) ið Nuotekøkaimo, Pabaisko valsèiaus, partizanaiJuozas Grigas-Geniukas (1922–1949)ir Bronius Dûda-Narutis (1912–1949)ið Keziø kaimo, Þemaitkiemio vals-èiaus. Pasak Albinos Navickienës uþ-raðytø liudytojø atsiminimø, V. Ali-

Tragedija Juodkiðkiø kaimeðauskà ir P. Grigà nuðovë darþinëje, obuvæ bunkeryje Plienas, Krienas ir Na-rutis susisprogdino. Þuvusiøjø kûnusnuveþë veþimais á Ukmergæ. Plienà,kaip apygardos vadà, bûtinai reikëjo at-paþinti liudytojams. Tuo tikslu ið Juo-dþiûnø kaimo atveþë ûkininkus StasáMikalajûnà ir Kazá Morkûnà, o ið Juk-noniø – Stasá Jurà ir Stasá Ðerelá. Á Uk-mergæ juos atgabeno ið vakaro, pernaktá palaikë milicijos daboklëje.Plieno kûnas granatos sprogimo bu-vo subjaurotas, apvilktas rusiðkomisuniforminëmis kelnëmis. Atpaþino jáStasys Juras. Spëta, kad Plieno palai-kai buvo ámesti á kanalizacijos ðulináprie „Vienybës“ gamyklos (kitais liu-dijimais, toje vietoje buvo pastatyta

Bronius Medelskas-Krienas, Bronius Dûda-Narutis,Juozas Grigas-Geniukas

mokykla). Kitø kûnusuþkasë Pivonijos ðile.Tik Atgimimo metais,tai yra 1989-aisiais, jiebuvo surasti ir perlai-doti á UkmergësDuks-tynos kapines.

1997 metø lapkrièio29 dienà Alfonsui Mor-kûnui-Plienui suteiktasKario savanorio statu-sas (po mirties). 1998metø lapkrièio 18 die-nos Lietuvos Respubli-kos Prezidento dekretujam suteiktas Vyèio kryþiaus 1-ojolaipsnio ordinas (po mirties). JuozuiGrigui-Geniukui Kraðto apsaugos mi-

nisterija suteikë (po mirties) vyr. leite-nanto laipsná.

Stanislovas ABROMAVIÈIUS

Gruodþio 2 dienà LK Kauno águloskarininkø ramovëje Lietuvos kariuo-menës rezervo kariø asociacijos Kau-no skyrius pristatë jau antrà sukurtà fil-mà apie Lietuvos karininkà, partizani-nio pasiprieðinimo sovietiniams oku-pantams vienà ið vadø, majorà Jonà Se-maðkà-Liepà.

Jonas Semaðka gimë 1907 metølapkrièio 24 dienà Panevëþio apskrity-je, Ramygalos valsèiuje, Naujakiemiokaime, deðimties vaikø ðeimoje. Ketu-ri broliai þuvo kovose su okupantais.Baigë gimnazijà Panevëþyje, po to Ka-ro mokyklà Kaune, kurioje jam buvo su-teiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis.Tarnavo DLK Gedimino pëstininkø pul-ke Ukmergëje. Mokëjo rusø, vokieèiø,prancûzø ir esperanto kalbas. Jonas Se-maðka buvo linksmo bûdo, draugø më-giamas, geras motociklininkas. 1936 me-tais Jonas susipaþino su karininko duk-ra Elena Dambrauskaite ir jà vedë.

1939 metø rugsëjá prasidëjus Ant-rajam pasauliniam karui Raudonoji ar-mija okupavo Baltijos ðalis. AukðtiejiLietuvos karininkai buvo iðveþti á lage-rius, ið kuriø po daugelio metø gráþo tikkeletas. Kiti tapo NKVD aukomis – bu-vo verèiami ðnipinëti savo virðininkusir draugus. Á ðá voratinklá pateko ir ka-pitonas J. Semaðka. NKVD reikalavo,kad Semaðka sektø pulko vadà LeonàRajackà, neseniai pakeitusá areðtuotàpulkininkà Leonà Gustaitá (vëliau nuþu-dytà). Taèiau J.Semaðka apie padëtá in-formavo pulko vadà. Kapitonà J. Semað-kà pulko vadas iðleido atostogø. Gráþæsið jø kapitonas slëpësi, nes suþinojo, kadjá ruoðiamasi suimti. Netrukus bolðevikøokupantus pakeitë naciai. 1941 metø rug-sëjá kapitonas J.Semaðka tapo 7-ojo Lie-tuvos savisaugos bataliono bûrio vadu, o1942 metø balandá – kuopos vadu. Su da-liniu Ukrainoje saugojo plentus nuo so-vietø partizanø uþpuolimø.

1943 metø rudená jo vadovaujamas7-asis Lietuvos savisaugos batalionas,kovojæs prie Stalingrado, su feldmar-ðalo Pauliaus grupuote pateko á apsup-tá. Bataliono vadas su savo kariais nar-siai kovësi pirmosiose fronto linijose,bet buvo aiðku, jog feldmarðalo Pau-liaus armija pasmerkta þûti ir ið apsup-ties neiðsiverð. J. Semaðka su savo ka-riais nutarë atlikti nepakartojamà þyg-darbá, vëliau tapusá legenda. Gavæs

Lietuvos karininkas Jonas Semaðka-Liepafeldmarðalo Pauliaus ðtabo virðininkogenerolo leitenanto Ðmidto sutikimà ka-pitonas J. Semaðka su savo kariais áveikëtris apsupties linijas ir vieninteliai iðsi-verþë ið „Stalingrado katilo“. Po kuriolaiko susitiko su „Stepiø perkûno“ – feld-marðalo Manðteino daliniais. J.Semaðkaibuvo suteiktas majoro laipsnis, áteiktasgarbingas apdovanojimas.

J.Semaðka buvo iðsiøstas á 13-àjáLietuvos savisaugos batalionà. Jo va-dovaujamas batalionas vël atsidûrë ka-ro sûkuryje Rytø fronto ðiaurës sekto-riuje. Teko verþtis ið Demjansko kati-lo apsupties prie Pskovo. Po to majo-ras J.Semaðka buvo apdovanotas 2-ojolaipsnio Geleþiniu kryþiumi. 1944 metørugsëjá–spalá majoras J.Semaðka su ba-talionu pateko á paskutinæ Kurþemësapsuptá. Ið pradþiø batalionas buvo dis-lokuotas tarp Liepojos ir Paveluosto,saugojo jûros pakrantes nuo galimo de-santo iðsilaipinimo. Vëliau gruodá nu-siøstas á pirmàsias fronto pozicijas á pie-tus nuo Liepojos. Iki 1945 metø gegu-þës 8 dienos, Vokietijos kapituliacijos, 13-asis Lietuvos savisaugos batalionas be-veik penkis mënesius be pamainos ir po-ilsio kovojo pirmosiose fronto linijoseprie apsuptos Kurþemës. Po ðiø kauty-niø majoras J.Semaðka buvo apdovano-tas 1-ojo laipsnio Geleþiniu kryþiumi.

Po kapituliacijos J.Semaðka nepasi-davë nelaisvën, bet su adjutantu kapi-tonu S.Januðkevièiumi ir dviem ryði-ninkais naktá ið geguþës 8-osios á 9-àjàpasitraukë ið dislokacijos vietos ir mið-kais pasiekë Plungæ. Jis tapo Lietuvoslaisvës armijos nariu ir buvo paskirtasÐatrijos rinktinës vadu, slapyvardþiuLiepa. 1945 metø rugsëjá Þemaièiø le-giono nariø susirinkime buvo iðrinktaslegiono vadu. Jam vadovavo iki 1946metø balandþio. Legiono veiklos ribosapëmë Telðiø, Tauragës, Kretingos,Klaipëdos, Ðilutës, Pagëgiø, Maþeikiøir Raseiniø apskritis. Majoras J.Se-maðka sujungë Þemaitijoje veikusiasgrupes ir pavienius pasiprieðinimo daly-vius á stiprià, gerai organizuotà rezisten-cijos kariuomenæ – Þemaièiø legionà.

1946 metø kovà Lietuvos ginkluo-tøjø pajëgø vyriausiosios vadovybëskvietimu majoras J.Semaðka nuvyko áVilniø pas Generolà Vëtrà – Lietuvoskariuomenës kapitonà Jonà Noreikà.Á Lietuvos ginkluotøjø pajëgø centrà

buvo infiltruoti MGB agentai, kuriemsreikëjo iðaiðkinti Þemaièiø legiono va-do asmenybæ, nes ðis gyveno legaliai,turëjo dokumentus Grinkaus pavarde.Po majoro J.Semaðkos identifikavimoprasidëjo Þemaièiø legiono rinktinësvadø areðtai. Majoras J.Semaðka pate-ko á okupantø nagus. „Semaðka yraypaè pavojingas nusikaltëlis prieð so-vietø valdþià, todël praðome minëtà as-mená laikyti su sustiprinta apsauga irnetgi nevesti á pasivaikðèiojimus“, – ra-ðë Telðiø MGB virðininkas papulkinin-kis Mamontovas lydraðtyje á Vilniø, kaiJ.Semaðka buvo ten veþamas. 1947metø sausio 21 dienà Vilniuje, Tusku-lënø dvaro teritorijoje, pagal karo tribu-nolo nuosprendá buvo nuþudytas þymuslietuviø karininkas, partizaninio pasiprie-ðinimo sovietiniams okupantams vienasið vadø, majoras Jonas Semaðka.

1998 metais Lietuvos kariuomenës80-meèio proga LR Prezidento dekre-tu Nr. 69 Jonui Semaðkai-Liepai su-teiktas pulkininko laipsnis (po mirties)ir dekretu Nr. 238 apdovanotas Vyèiokryþiaus 2-ojo laipsnio ordinu.

Jo palaikai 1994 metais buvo atkastiir identifikuoti Vilniuje, buvusioje Tus-kulënø dvaro teritorijoje, palaidoti Pet-raðiûnø kapinëse, Kaune.

Po filmo apie J. Semaðkà perþiûrosLietuvos partizanø vado, Lietuvos lais-vës kovos sàjûdþio vyriausiojo gynybospajëgø vado generolo Adolfo Ramanaus-ko-Vanago duktë Auksutë Ramanaus-kaitë-Skokauskienë dþiaugësi ir dëkojoLietuvos kariuomenës rezervo kariø aso-ciacijos Kauno skyriui uþ ðá kilnø ir gar-

bingà darbà, iðsaugojant gyvà istorinæ ko-vø uþ Lietuvos laisvæ atmintá.

Alvydas Semaðka, karininko JonoSemaðkos sûnus, gyvenantis Kaune,bûdamas Lietuvos ðauliø sàjungos na-riu tæsia tëvo darbus, rûpinasi istorinioatminimo áamþinimui.

LKRKA Kauno skyriaus vadas at-sargos kapitonas Vytautas Þymanèiusdëkodamas susirinkusiesiems uþ daly-vavimà prisilieèiant prie Lietuvos par-tizanø gyvosios istorijos sklaidos, ðiøþymiø partizanø vaikams – AuksuteiRamanauskaitei-Skokauskienei ir Al-vydui Semaðkai áteikë gëliø puokðtes irpadovanojo filmo apie J. Semaðkà kom-paktines plokðteles.

Gintautas TAMULAITIS

/ColorImageDict > /JPEG2000ColorACSImageDict > /JPEG2000ColorImageDict > /AntiAliasGrayImages false /CropGrayImages true /GrayImageMinResolution 300 /GrayImageMinResolutionPolicy /OK /DownsampleGrayImages true /GrayImageDownsampleType /Bicubic /GrayImageResolution 300 /GrayImageDepth -1 /GrayImageMinDownsampleDepth 2 /GrayImageDownsampleThreshold 1.50000 /EncodeGrayImages true /GrayImageFilter /DCTEncode /AutoFilterGrayImages true /GrayImageAutoFilterStrategy /JPEG /GrayACSImageDict > /GrayImageDict > /JPEG2000GrayACSImageDict > /JPEG2000GrayImageDict > /AntiAliasMonoImages false /CropMonoImages true /MonoImageMinResolution 1200 /MonoImageMinResolutionPolicy /OK /DownsampleMonoImages true /MonoImageDownsampleType /Bicubic /MonoImageResolution 1200 /MonoImageDepth -1 /MonoImageDownsampleThreshold 1.50000 /EncodeMonoImages true /MonoImageFilter /CCITTFaxEncode /MonoImageDict > /AllowPSXObjects false /CheckCompliance [ /None ] /PDFX1aCheck false /PDFX3Check false /PDFXCompliantPDFOnly false /PDFXNoTrimBoxError true /PDFXTrimBoxToMediaBoxOffset [ 0.00000 0.00000 0.00000 0.00000 ] /PDFXSetBleedBoxToMediaBox true /PDFXBleedBoxToTrimBoxOffset [ 0.00000 0.00000 0.00000 0.00000 ] /PDFXOutputIntentProfile () /PDFXOutputConditionIdentifier () /PDFXOutputCondition () /PDFXRegistryName () /PDFXTrapped /False

/Description > /Namespace [ (Adobe) (Common) (1.0) ] /OtherNamespaces [ > /FormElements false /GenerateStructure true /IncludeBookmarks false /IncludeHyperlinks false /IncludeInteractive false /IncludeLayers false /IncludeProfiles true /MultimediaHandling /UseObjectSettings /Namespace [ (Adobe) (CreativeSuite) (2.0) ] /PDFXOutputIntentProfileSelector /NA /PreserveEditing true /UntaggedCMYKHandling /LeaveUntagged /UntaggedRGBHandling /LeaveUntagged /UseDocumentBleed false >> ]>> setdistillerparams> setpagedevice