Niûroniø kaimo kapinai-tëse ir Arklio muziejaus et-nografinëje sodyboje prisi-minti ir pagerbti prieð 70 me-tø – 1945 metø birþelio 23-iàjà þuvæ Jono Biliûno-Þoly-no bûrio vyrai bei kiti Anykð-èiø kraðto partizanai.

Saulëtà birþelio popietæ, il-giausià metø dienà, prieð patJonines prisiminëme Jonà Bi-liûnà ir jo vyrus, niûronieèiøpatriotiðkumà, tarpukariu –ðauliø, kaip Ðveicarijoje, gau-sà, èia pat Pavariø girininkijo-je buvusá ðauliø bûrio centrà.Dar 1941-aisiais karingivyrai neáleido ávaþiuotitremtinius medþiojanèiøsovietiniø kareiviø ir ak-tyvistø bûriui – medþiaisuþvertë kelià, ánirtingaiir sëkmingai apðaudë.Kai 1944-øjø vasarà so-vietai vël sugráþo, daugy-bë vyrø ëmë slapstytismiðkuose, kovoti prieðokupantus ir tikëtis, kadpolitinei padëèiai pasikei-tus Lietuva vël bus laisva.

Apie kruvinus susirë-mimus, pareikalavusiusdeðimèiø geriausiø vyrøaukos. Trakiniai, Juod-giris, Voversys – tai vie-tos, kur þemë buvo gau-

Þolyno vyrus prisiminus

siai palaistyta patriotø krauju.Perskaitytas 1945-aisiais þu-vusiø 268 Laisvës kovotojø sà-raðas, nuolat perkertamas mal-dos ir pagarbos þodþiø. Plaèiaukalbëta apie birþelio 23-iosiosdramà Niûronyse, kai ðilo pa-kraðtyje stovyklavæ partizanaisusidûrë su miðkà siauèianèiøsovietø kareiviø bûriu. Netikë-tai uþklupti kelis kartus gau-sesnio prieðo partizanai bandëatsiðaudydami trauktis, betmûðio lauke krito bûrio vadasJonas Biliûnas-Þolynas, JonasJanukënas, Jurgis Jakniûnas,

Vladas Maksimavièius, KazysÞiukas ir buvæs Vermachtokarys Liudvikas. Nuskambëjokatalikiðkasis „Vieðpaties an-gelas“, „Tu neverk, motuðële“,„Lietuvos partizanai“ ir gar-bingasis mûsø himnas.

Jautriai apie Skiemoniøkraðto partizanus, Medvëgaliobûrio vyrus, kartu kovojusá èe-kà Janà Gustavà, jø þûtá taispaèiais 1945-aisiais kalbëjobuvusi rezistentë, politinë ka-linë Prima Petrylienë. Partiza-no J. Janukëno sesuo JulijaMedþiuolienë jautriai padek-lamavo èia palaidotiems vy-rams skirtà eilëraðtá.

Uþ Lietuvà þuvæs vokietis sa-vøjø nesulaukë – Vokietijos am-basadorë Jutta Schmitz buvopakviesta, bet nei pati atvyko, neikà atsiuntë. Bet mes Liudvikuipaskaitëme maldà vokiðkai.

Svarus ir kareiviðkai lako-niðkas Anykðèiø Dariaus ir Gi-rëno ðauliø kuopos vado Vy-tauto Jakniûno þodis, jaunø irvyresniø ðauliø garbës sargyba,graþiausiomis vasaros gëlëmisnukloti partizanø kapai ir jau-kiai spindinèios þvakutës. Beitruputis kartëlio, kad á tokiuspaminëjimus ateina nelabaidaug þmoniø.

Senosios sodybos klojime,jaukioje pilkðvoje vësoje apie1945-øjø birþelio dienas pasa-kojo buvæs Þolyno bûrio par-tizanas bei ryðininkas JuozasBiliûnas, armonika pritariant,skambëjo pokario dainos.

Susirinkusiøjø akyse spindë-jo dþiaugsmas, kad vël susirin-kome dël Lietuvos ir jos gynëjø.

Raimondas GUOBISAutoriaus nuotr.

Prieð 74 metus besitrau-kianèios sovietø armijos kariaiRainiuose þiauriai nukankino73 politinius kalinius, kurie1940–1941 metais buvo su-imti ir kalinti Telðiø kalëjime.Aplankyti þudyniø vietà irTelðiø senàsias kapines, ku-riose perlaidoti nukankintieji,jø artimuosius, buvusius politi-nius kalinius ir tremtinius pa-kvietë Lietuvos politiniø kaliniøir tremtiniø sàjungos (LPKTS)Klaipëdos rajono filialas.

„Birþelio 24-osios rytà se-najame Gargþdø parke priepernai pastatyto paminklo að-tuoniems ið mûsø rajono kilu-siems Rainiø kankiniams jøartimieji, buvæ politiniai kali-niai ir tremtiniai pasimeldë suGargþdø Ðv. Arkangelo My-

Gargþdiðkiai pagerbëRainiø kankinius

kolo baþnyèios klebonu ka-nauninku Jonu Paulausku, pa-dëjo gëliø, uþdegë þvakeliø iriðvyko á Rainius ir Telðius“, –pasakojo LPKTS Klaipëdos ra-jono filialo pirmininkas, kelio-nës iniciatorius Jonas Ðatkus.

Rainiø koplyèioje buvo au-kojamos ðv. Miðios uþ nukan-kintuosius, tarp kuriø buvo iraðtuoni ið Klaipëdos rajono ki-læ vyrai. Kelionës dalyviai ap-lankë muziejø koplyèios rûsy-je ir Rainiø kankiniø perlaido-jimo vietà Telðiø kapinëse. Vë-liau gargþdiðkiai pasuko á Tel-ðiø katedrà.

Laima ÐVEISTRYTË(Klaipëdos rajono laikraðtis„Banga“ Nr. 49 (9341)2015 m. liepos 4 d.)Vaclovo Sakalausko nuotr.

Liepos 2 dienà Kaune lan-kësi Lietuvos gyventojø geno-cido ir rezistencijos tyrimocentro generalinë direktorëTeresë Birutë Burauskaitë,Memorialinio departamentodirektorë Gintarë Jakubonie-në ir Genocido aukø muzie-jaus direktorius EugenijusPeikðtenis. Susitikæ su LPKTSpirmininku Gvidu Rutkausku,valdybos pirmi-ninke Rasa Duo-baite-Bumbulie-ne ir jos pava-duotoju JuozuYla bei Kaunomiesto savival-dybës atstovaisvicemeru Simo-nu Kairiu ir ad-ministracijos di-rektoriaus pava-duotoju SigituÐliaþu aptarëKauno tremties

Dël Kauno rezistencijosir tremties muziejaus

ir rezistencijos muziejaus beiPartizanø alëjos situacijà. Ap-silankius muziejuje aptartasveiksmø planas, kad pagraþëjæsmuziejus vël priimtø lankytojus.

Dëkojame uþ bendradar-biavimà LGGRTC!

Rasa DUOBAITË-BUMBULIENË,LPKTS valdybos

pirmininkë

* *

Nr. 26(1144)

2015 m. liepos 17 d.LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.lt

22222 2015 m. liepos 17 d.Nr. 26 (1144) Tremtinys

Toks klausimas iðkilo ruo-ðiant ES–Rusijos santykiø ata-skaità Europos Parlamentui.Jà reikðminga parlamentinedauguma sëkmingai patvirti-nus, metas ES institucijomsnuo retoriniø klausimø ir dis-kusijø bei vis dar pasitaikanèiønaiviø iliuzijø pereiti prie aið-kaus padëties ávardijimo irkonkreèiø veiksmø ágyvendi-nimo.

Ðiandien bûtø neámanomatvirtinti, kad Rusija vadovau-jasi demokratijos ir þmogausteisiø principais savo vidaus aruþsienio politikoje. Vykdyda-ma agresijà prieð Ukrainos ter-itoriná vientisumà ir suvereni-tetà Rusija paþeidë daugybætarptautiniø teisës normø ir su-ardë ES–Rusijos santykiø pa-grindà, numatytà ES ir Rusijosbendradarbiavimo ir partne-rystës sutartyje. Todël Rusijadël jos paèios veiksmø nebegalibûti laikoma ES strateginepartnere.

Kremlius yra gerai iðnagri-nëjæs ES silpnàsias vietas ir su-kûræs instrumentus jomis nau-dotis, kaldamas pleiðtà tarp ESðaliø nariø ávairiose srityse.Kremliaus poþiûriu, bendrøvertybiø su ES nëra, tik intere-sai, kuriais besivadovaudamasviena ranka skaldo Europosvienybæ, o kita – naudojasi eko-nomine ir finansine bendra-darbiavimo nauda savo valdþiosvertikalei stiprinti. Dar daugiau,bûtent demokratijà ir þmogausteises Kremliaus reþimas matokaip pagrindinæ ES silpnybæ, ku-ria galima manipuliuoti.

Pirmas þingsnis jau þengtas –Europos Parlamentas pripaþi-no, kad santykiai nebegali bû-ti tokie kaip anksèiau, ir dau-giau nebebus gráþtama prie„business as usual“. Kitas eta-pas – realûs darbai stiprinantES atsparumà ir konsoliduo-jant vienybæ.

Iðskirèiau dvi kryptis – iðorinæir vidinæ

Pirma, kalbantis su paèiosRusijos valdþia, bûtina tvirtailaikytis pozicijos, kad Rusijaprivalo ágyvendinti prisiimtusásipareigojimus. Tik bûdamaprincipinga ir neleisdamaKremliui susilpninti ðios pozi-cijos, ES privers Kremliø ko-reguoti kursà.

Pagrindinë sàlyga tam, kadES galëtø svarstyti santykiø at-naujinimà – Rusija turi ágyven-dinti Minsko susitarimus irgràþinti neteisëtai aneksuotàKrymà Ukrainai. Kremlius tu-ri þinoti, kad neágyvendinusMinsko susitarimø iki numa-tytos datos, laukia tolimesnëssankcijos. O Krymo aneksijàbus daug sunkiau pamirðti ájun-gus tarptautinio teisingumo

G. Landsbergis. Kà toliau daryti su Rusija?svertus, todël dþiaugiuosi, kadpasiûlymas inicijuoti JungtiniøTautø Generalinës Asamblë-jos kreipimàsi á Tarptautiná tei-singumo teismà sulaukë teigia-mo atgarsio Ukrainoje.

Atskiras dëmesys turi bûtiskiriamas paramai Rusijos pi-lietinei visuomenei, tiems, ku-rie labiausiai kenèia nuo reþi-mo veiksmø. Europos Parla-mentas ne kartà ragino inici-juoti sankcijas prisidëjusiemsprie S. Magnickio nukankini-mo, jos turi bûti skelbiamostiems, kurie prisideda prie N.Savèenko sulaikymo ir sufab-rikuotos bylos bei kitais atve-jais, kai netinkamai tiriamosþmogaus teisiø gynëjø, politi-niø veikëjø, þurnalistø þmog-þudystës. ES kol kas iðlaiko tàpatá paramos Rusijos pilietineivisuomenei lygá, bet tikrai pri-brendo laikas numatyti dides-næ finansinæ paramà ir rastibûdø, kaip ji galëtø pasiektituos, kuriems taikomi visgrieþtesni apribojimai pagalspecialiai priimtus teisiniusRusijos aktus.

ES turi stiprinti Rytø Part-nerystës politikà ir rasti efek-tyviausiø paramos Ukrainaipriemoniø, nes nuo jos refor-mø sëkmës daug kas priklausystiek paèios Ukrainos vidauspolitikoje, tiek dviðaliuose san-tykiuose, tiek ir regione. ES tu-rëtø sustiprinti bendradarbia-vimà su ðiomis ðalimis saugu-mo srityje, taip pat ir paskatin-dama daugiau tarpusavyje ben-dradarbiauti Juodosios jûrosbaseino ðalis.

Santykiuose su Rusija bûti-na vadovautis teisës virðenybësprincipu. Ne tik tiesiogiai ben-draujant su Rusijos valdþia, betir ágyvendinant sankcijas beiprisidedant prie teisingumo at-statymo tokiais atvejais, kaip„Jukos“ akcininkø byla. Dide-lë dalis atsakomybës tenka irðaliø nariø vyriausybëms, kadjos uþtikrintø tinkamà sankci-jø ágyvendinimà, pavyzdþiui,nustatant ir áðaldant sankcio-nuotø asmenø turtà ES valsty-bëse, taip pat susilaikant nuobet kokiø susitarimø sudarymo,kuris galëtø susilpninti bendrà-jà ES pozicijà. Pilietinë visuo-menë vaidina ypaè svarbø vaid-mená tokiais atvejais, kaip, pa-vyzdþiui, uþkertant kelià „Mist-raliø“ perdavimui Rusijai.

Antroji ES uþduoèiø kryp-tis – kritiðkai perþiûrëti la-biausiai paveiktas bendrosiospolitikos sritis ir jas atitinka-mai sustiprinti

ES turi konsoliduoti ben-drà politikà prekybos, finansi-niø paslaugø ir operacijø, mig-racijos, energetikos, iðorës sie-nø valdymo, informacijos ir ki-

bernetinio saugumo srityse,taip pat perþiûrëti kai kuriaspasenusias strategijas, sukur-ti Europos Energetinæ Sàjun-gà, þiûrëti, kad vieningos rin-kos taisyklës bûtø taikomos vi-sose srityse ir visiems veikë-jams, taip pat ir ES energetikosrinkoje aktyviai veikianèiomsRusijos kompanijoms.

Atskira tema – Europos infor-macinës ir skaitmeninës erd-vës atsparumas rusiðkai pro-pagandai

Pirmiausia, ES turi sukurtianalitinius gebëjimus ir stebë-jimo pajëgumus tokiai veiklaisekti ir analizuoti bei formuo-ti atsakà.

ES reikia ne tik strateginëskomunikacijos plano, bet taippat perþiûrëti teisinæ bazæ, pa-vyzdþiui, Audiovizualiniø pa-slaugø direktyvà, kad turëtumeveiksmingus instrumentus uþ-kirsti kelià treèiøjø ðaliø media-piktnaudþiavimams, ir inicijuo-ti bei remti propagandos de-konstrukcijos, þiniasklaidos lais-vës bei aukðtø þurnalistikos stan-dartø skatinimo projektus tiekES, tiek Rytø Partnerystës ðalyse.

Manau, kad didþiausià ir il-galaiká poveiká sukurtø nedide-lës apimties tiksliniai projektai,skirti stiprinti tiriamàjà þurna-listikà. Be abejo, ir Europos þi-niasklaida turi suprasti, kad to-kiø Rusijos valdþios sukurtøpropagandos sklaidos ðaltiniø,kaip „Sputnik“ ar „Russia To-

day“ praneðimai neturi bûti ci-tuojami rimtos europinës þi-niasklaidos.

Kremliaus noras veikti persvertus ES viduje labai ryðkiaimatyti per politiniø partijø fi-nansavimà. Didþioji dalis, betne visos ES ðalys yra uþdraudu-sios paramà politinëms parti-joms ið treèiøjø ðaliø.

Todël svarbiausias árankisbûtø finansavimo skaidrumasir tinkamas partijø bei jø ásteig-tø institutø gautos paramosstebësenos ágyvendinimas.

Europos Sàjunga ilgà laikàëjo nuolaidþiavimo ir „meduo-liø“ siûlymo Rusijai keliu. Siû-lë vis naujesnius ir vis pat-rauklesnius bendradarbiavimoformatus, tikëdamasi, kad Rusijataps demokratiðka ir atsakingapartnere. Taèiau Europa jau per-gyveno tuðèiø iliuzijø etapà ir pra-deda realistiðkai vertinti Krem-liaus reþimo tikslus ir manipulia-cijas, todël ir santykius atnaujinstik tuomet, jei Kremliaus politikapasikeis ið esmës.

Nëra vieno stebuklingo re-cepto ar lengvø sprendimø,kaip priversti Kremliaus reþi-mà keistis.

Europos Parlamento pri-imtos rekomendacijos yra per-duotos Europos Komisijai beiIðoriniø santykiø tarnybai irðiandien jau ðios institucijosturi imtis strateginio santykiøávertinimo, ES teisinës bazësmodifikavimo bei numatytøprioritetø bei rekomenduoja-mø projektø finansavimo.

Kaune, Nacionalinio M. K.Èiurlionio muziejaus Paveiks-lø galerijoje, atidaryta Magda-lenos Birutës Stankûnienës –Lietuvos menininkø, muziejømecenatës, LUMA Èikagosskyriaus narës jubiliejinë paro-da „Svajoniø þemë“. Pagerbtidailininkæ M. B. Stankûnienæatvyko Marijampolës kultûroscentro Magdalenos Stankû-nienës galerijos vadovë OnaBirutë Surdokienë, Sûduvoskraðto mokslo, istorijos ir kul-tûros draugijos vicepirminin-kas, XXVII knygos mëgëjødraugijos narys Kæstutis Suba-èius, Lietuvos universitetømoterø asociacijos (LUMA)narës, sveèiai ið dailininkës të-viðkës Ðumskø (Vilkaviðkioapskrities), raðytojai, menogerbëjai.

Marijampolës kultûroscentro Magdalenos Stankû-nienës galerijos vadovë OnaBirutë Surdokienë prisiminësusitikimus su garbiàja Magda-lena, kuri kasmet sugráþdavo ágimtàjà Lietuvà. Tik ðiais me-tais kelionë per Atlantà daili-ninkei gydytojø patarimu neá-vyko. Taèiau ryðys nenutrûko:jos dovanojami meno kûriniai,archyvai, autorinës kolekcijospasiekia Nacionaliná M. K.Èiurlionio dailës muziejø, Lie-tuvos dailës muziejø, Birþø,Plungës, Molëtø, KudirkosNaumiesèio, Rietavo muzie-jus. Autoriniai tapybos ir gra-fikos darbai papuoðë VytautoDidþiojo universitetà, MykoloRomerio universitetà, biblio-tekas, ligonines, seneliø ir vai-kø globos namus. Galime tikdþiaugtis jos lëðomis iðleistaiskatalogais, albumais, renovuo-tu Vilkaviðkio kraðto muziejumiPaeþeriuose. Uþ nuopelnus Lie-tuvos kultûrai dailininkë apdo-vanota LDK Gedimino ordinu.

Nuo 1966 metø lietuviø iramerikieèiø dailininkø paro-dose dalyvaujanti MagdalenaStankûnienë surengë daugiaukaip 27 parodas. Jos darbaieksponuoti JAV, Vokietijoje,Australijoje, Kanadoje, Brazi-lijoje, Lietuvoje, nominuotiávairiomis premijomis. Neákai-nojamas, neiðmatuojamas Èi-kagoje gyvenanèios M.Stankû-nienës indëlis á dabartinæ Lie-tuvos kultûrà. Pasak M. B.Stankûnienës, ji visà gyvenimàskyrë Lietuvai ir jos þmonëms.Tai rodo Jos rûpinimasis Lie-tuvos tremtiniais, politiniaiskaliniais, muziejais, ligoninë-mis, bibliotekomis.

(keliama á 8 psl.)

Tolimaiskeliais ásvajoniø

þemæ

333332015 m. liepos 17 d. Nr. 26 (1144)TremtinysÁvykiai, komentarai

Kas darosi su Graikija, kuovisa tai baigsis ir kada, ir apskri-tai – ar tai baigsis? Ðtai tokiøklausimø lavina uþvertë ne tikpolitikos ir ekonomikos ap-þvalgininkø, bet ir paprastø ESpilieèiø galvas. Iðtisà pusmetástebëjome Graikijos ekonomi-kos agonijà, nesuprasdami: josvadovai blefuoja ar ið tikro ne-susigaudo, kas vyksta ðalyje, ogal vykdo Kremliaus uþsaky-mà? Paskutinë klausimo dalisne tokia jau absurdiðka – juk neveltui po Graikijos referendu-mo (kas galëtø paneigti, kad jágraikø premjerui Tsiprui nere-komendavo Vladimiras Puti-nas?), kuriuo graikai pareiðkënesutinkantys su taupymo bû-tinybe ir skolø gràþinimu, svei-kinimus Atënams pasiuntëRusijos, Venesuelos lyderiai,pasidþiaugë tuo ir nukarðæs ko-munistinio „rojaus“ Kubojeákûrëjas Fidelis Kastro.

Taèiau Europos Sàjungojeniekas nesidþiaugia tokiu grai-kø sprendimu (iðskyrus, þino-ma, paèius graikus ir prokomu-nistiniø paþiûrø politikierius),nes puikiai supranta, kad uþ jøiðlaidavimà tektø mokëti liku-siems ES ðaliø þmonëms – jei-gu bus bandoma iðlaikyti Grai-kijà euro zonoje ir ES.

Kubilius:„Putinas kelia tauræ“

Mûsø ðalies politikai irginegali atsistebëti tokiu graikønerimtumu (ðvelniai tariant).Seimo opozicijos lyderis And-rius Kubilius taip ávertino lie-pos 5 dienà Graikijoje vykusáreferndumà: „Graikai referen-dume pasakë „ne“. Kà tai reið-kia Graikijos ir euro zonos at-eièiai, kol kas pasakyti sunku.Graikai elgiasi keistai – nori ir

Agonija ar kelio pradþia?praðo Europos, kad Graikijaibûtø paskolinta dar daugiau lë-ðø tam, kad graikø ekonomikabûtø gelbëjama, bet nesutinkasu kreditoriø keliamais reika-lavimais. Tas pats bûtø, jei nu-ëjæs á bankà praðytum paskolosbûstui ásigyti ir piktintumeisibanko tau keliamais reikalavi-mas – kad turi turëti pakanka-mai pajamø, paskolos garanti-jà ir t. t. Bankas, skolindamaslëðas, nori bûti ásitikinæs, kadsugebësi suteiktà paskolà su-gràþinti. Tas pats ir su Europospoþiûriu á Graikijà – keliamireikalavimai, kad Graikijatvarkytø savo finansus, nes tiktaip sugebës sugràþinti ið Eu-ropos pasiskolintas lëðas. Eu-ropai iðkyla natûrali dilema –ar, nepaisant referendumo irgraikø nenoro ágyvendinti ko-kias nors reikalaujamas refor-mas, vis tiek traukti Graikijà„uþ ausø“ ið finansinës duobësir taip tikëtis susigràþinti bentdalá tø 300 milijardo eurø, ku-rie iki ðiol buvo paskolinti. Bettoks kelias yra pavojingas tuo,kad graikø pavyzdþiu paseksispanai, italai ir kiti pietieèiai,kur panaðios á „Syriza“ popu-listinës partijos tokiu atvejuágautø stipriø papildomø argu-mentø, átikinëjant rinkëjus bal-suoti uþ juos. Artimiausias po-litinis egzaminas Europai bû-tø ðiø metø rudená vyksiantysrinkimai Ispanijoje, kur „Po-demos“ populistinë partija ga-lëtø tikëtis panaðios á „Syriza“sëkmës. Jeigu Europa elgsisprincipingai ir leis Graikijaibankrutuoti bei iðeiti ið eurozonos, ekonominës ir finansi-nës pasekmës likusiai euro zo-nai gal ir nebus labai skausmin-gos, nors britø finansø minist-ras ir perspëja britus bûti pa-

siruoðus finansiniam þemësdrebëjimui. Maþiau aiðkios to-kiu atveju bûtø ilgalaikës geo-politinës pasekmës ir visos Eu-ropos Sàjungos tolesnë per-spektyva. Europoje visai nelai-ku daugëja chaoso. Nuo„Grexit“ prasidëjusi dominogriûtis 2017 metais gali baigtisir „Brexit“ – britai gali turëtipakankamai daug argumentøsavo referendume, kodël jiemsnebesinori likti chaotiðkojeEuropos Sàjungoje... Ar grai-kø premjeras Tsipras po refe-rendumo turi kuo dþiaugtis –sunku pasakyti. Bet kad Krem-liuje Vladimiras Putinas keliaKrymo ðampano tauræ ar rusið-kos vodkos stiklinæ á Tsipro svei-katà – tuo visiðkai neabejoju.“

Valstybës vadovë:„Graikijos vyriausybë turi pri-siimtiatsakomybæ“

Mûsø valstybës vadovë Da-lia Grybauskaitë kategoriðkaGraikijos atþvilgiu: Preziden-tës teigimu, negalima loðti po-kerio ið savo ðalies ir jos þmo-niø likimo. Graikija atsidûrëant bankroto slenksèio, todëljos vyriausybë turi pagaliau pa-sakyti visà tiesà savo þmo-nëms, prisiimti atsakomybæ irimtis skubiø veiksmø finansi-nei padëèiai stabilizuoti. PasakLietuvos vadovës, EuroposSàjunga yra pagrásta solidaru-mo principu, taèiau jokia para-ma neámanoma, jei valstybëpati neieðko iðeièiø ið krizës.Anksèiau pasiûlytas reformøplanas numatë priemones, kaipsumaþinti valstybës biudþetodeficità ir Graikijos ásiskolini-mà tarptautiniams kredito-riams, paskatinti ekonomikosaugimà bei naujas darbo vietas.

Visa Graikijos skola kredito-riams ðiuo metu sudaro180 procentø ðalies BVP.Graikija iki birþelio 30 dienosturëjo sumokëti Tarptautiniamvaliutos fondui 1,6 milijardo eu-rø skolà, taèiau dël grynøjø pi-nigø stygiaus jos negràþino.

Ukrainieèiai taip pat akylaistebi Graikijos ávykius

Ádomu tai, kad ávykiusGraikijoje atidþiai stebi ukrai-nieèiai, kuriems pasaulio dë-mesys Rusijos agresijos aki-vaizdoje pavojingai atslûgo.Apþvalgininko Jurijaus Bog-danovo nuomone, buvo keliosprieþastys, lëmusios katastro-fiðkà Graikijos padëtá. Viena iðjø ta, kad beveik 30 metø ðiosðalies valdþios vairas buvo pa-tikimas ávairaus lygio kairie-siems – pradedant nuosaikiai-siais socialistais, baigiant uþ-kietëjusiais kairiaisiais radika-lais. Todël Graikijoje nebuvosukurtas adekvatus klimatasverslui, kuris dabar bëga iðGraikijos á kaimyninæ Bulgari-jà. Taip pat graikai imitavo re-formas ir pertvarkas, kuriomsplaukë finansinës uþsienio lë-ðos. Iki nesuvokiamo lygio bu-vo iðpûstos socialinës progra-mos ir valstybinis sektorius (pa-vyzdþiui, uþuot atleidæ 90 pro-centø vienintelio Graikijos ge-leþinkelio darbuotojø, kuriøbuvo per 5 tûkstanèius, jiemsmokëjo neuþdirbtà algà. O jukðià problemà bûtø iðprendusiprivatizacija.

Nuo jauniausio iki seniau-sio graikai gaudavo socialinesiðmokas, kurios plaukdavo iðdideliø mokesèiø verslui, dide-liø paskolø ir dideliø dotacijø.Ko gero, Graikija tapo pirmà-ja ðalimi pasaulyje, kur valsty-

bë pilieèiams mokëjo ne tik„13-àjá“, bet ir „14-àjá“ atlygi-nimà... Ir visa tai vyko vado-vaujantis ðûkiais „atimti viskàið burþujø“, „reikia maþiaudirbti ir daugiau gauti“.

Graikijoje labai aukðtas ko-rupcijos lygis – vienas aukð-èiausiø Europoje, tiesa, jis ma-þesnis nei Ukrainoje, taèiaupasekmës tos paèios.

Ir kai atëjo galas neþabotaiðventei, graikai, vietoje grieþ-tos ekonomijos, mokesèiø uþtransportà ir komunalines pa-slaugas padidinimo, socialiniøprogramø korekcijos, sumanëderëtis ir iðsisukinëti. Tenkapripaþinti, kad praëjusi vyriau-sybë, kuri nebuvo ideali, kaipir dabartinë Ukrainos, darbandë kaip nors gelbëtis ið si-tuacijos... Taèiau dabartinëgraikø valdþia patikëjo stebuk-lo galimybe. Deja, stebukløekonomokoje nebûna. Leng-vam ir nerûpestingam gyveni-mui atëjo galas. Todël, kad vie-toje triûso ir taupumo jie pasi-rinko tingëjimà ir tikëjimà ne-mokamais pietumis. Ukrainaiyra ko pasimokyti ið Graikijos.

Galbût tuo metu, kai ðis„Tremtinio“ numeris pasieksskaitytojà, Graikijos ateitis busapibrëþta, taèiau ðià akimirkà,kai raðomas straipsnis, niekasneiðdrástø pasakyti, kuo baig-sis visa ði koðë, uþvirta Graiki-jos kairiøjø vyriausybës, popu-listiniais paþadais uþliûliavu-sios prie gero ir nerûpestingogyvenimo pripratusià Graiki-jos visuomenæ. Psichologai tei-gia, kad þmogus labai greitaipripranta prie gero gyvenimo,o va su pablogëjusiu niekaipnenori susitaikyti ir realiai áver-tinti situacijà.

Parengë GintarasMARKEVIÈIUS

Liepos pradþioje Lietuvojelankësi Jungtiniø AmerikosValstijø kariuomenës Sausu-mos pajëgø ðtabo virðininkasgenerolas Reimondas Odier-no (Raymond Odierno).

Uþ ypatingus nuopelnuspuoselëjant ir plëtojant tarp-valstybinius santykius, taip patypatingus nuopelnus karybossrityje generolà valstybiniumedaliu apdovanojo Lietu-vos Prezidentë Dalia Gry-bauskaitë.

Generolas R. Odierno taippat susitiko su Lietuvos krað-to apsaugos ministerijos ir ka-riuomenës vadovybe. Jis taippat vyko á Jonavos rajone esantá

Lietuvoje lankësi JAV kariuomenës Sausumos pajëgøðtabo virðininkas

Gaiþiûnø poligonà, kur stebë-jo vykstanèias bendras JAV irLietuvos kariø pratybas. Pra-tybose kariai pademonstravooro desanto operacijà – ðuoliussu paraðiutais ið sraigtasparniøUH-60 „Black Hawk“, kitusbendrus Lietuvos ir JAV kariøveiksmus.

Gaiþiûnø poligone vykstan-èiose pratybose treniruojasiapie 110 kariø ið JAV sausu-mos pajëgø 173-iosios oro de-santo brigados 503-iojo bata-liono „Delta“ kuopos, Lietu-vos didþiosios kunigaikðtienësBirutës ulonø bataliono ir „Ge-leþinio Vilko“ brigados þvalgøkuopos.

Su Lietuvos kariais besitre-niruojantys JAV 173-iosiosoro desanto brigados kariai –dalis naujosios, septintosios,rotaciniø JAV sausumos pajë-gø Lietuvoje pamainos. At-vykus visai kariø grupei orodesantininkai oficialiai pa-keis 3-ios pëstininkø divizijoskarius.

JAV sausumos pajëgø ka-riai Lietuvoje ir kitose Balti-jos ðalyse bei Lenkijoje, Bul-garijoje ir Rumunijoje rotuo-jasi nuo 2014 metø pavasario,kaip dalis JAV sausumos pa-jëgø operacijos „Atlanto ryþ-tas“ (angl. „Operation Atan-tic Resolve“). Ðia operacija

JAV rodo savo ásipareigojimàNATO sàjungininkams, uþ-tikrinant saugumà po agresy-viø Rusijos veiksmø Ukrai-noje.

JAV kariuomenës Sausu-mos pajëgø ðtabo virðininkasyra pagrindinis JAV preziden-to, gynybos sekretoriaus pata-rëjas kariniais klausimais,JAV sausumos pajëgø sekre-toriaus pavaduotojas. Tai pa-reigybë, kurià gali eiti tik aukð-èiausià kariná laipsná turintiskarininkas. JAV kariuomenësSausumos pajëgø ðtabo virði-ninkà prezidento teikimu ski-ria JAV senatas.

Gen. R. Odierno yra 38-

asis JAV kariuomenës Sausu-mos pajëgø ðtabo virðininkas,á ðias pareigas paskirtas 2011metø rugsëjo 7 dienà. Per dau-giau nei 38 aktyvios tarnybosmetus generolas dalyvavo viso-se didþiausiose JAV vadovau-tose operacijose: kaip batalio-no planavimo karininkas ope-racijoje „Dykumos skydas“ ir„Audra dykumoje“, 2003–2004 metais operacijos „Irakolaisvë“ metu vadovavo 4-ajaipëstininkø divizijai, 2008–2010 metais ëjo vyriausiojotarptautiniø pajëgø Irake vadopareigas.

Parengta pagal KAMinformacijà

44444 2015 m. liepos 17 d.Nr. 26 (1144) Tremtinys

SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikiname

Liepos 31 d. (penktadiená) – Jaunimo dienaRaseiniø r., Ariogalos sen., Daugëliðkiø miðke, prie atstatyto partizanø bunkerio17 val. partizanø mûðio inscenizacija „Didvyriai iðlieka mûsø ðirdyse“.19 val. kareiviðka koðë, susitikimai ir pokalbiai su partizanais, ryðininkais, tremtiniais.

Rugpjûèio 1 d. (ðeðtadiená) – Susitikimø diena Raseiniø r., Ariogaloje, Dubysos slënyje9–9.30 val. dalyviø atvykimas á Ariogalà, transporto statymas paþenklintose vietose, registracija.9.30–10 val. Lietuvos kariuomenës orkestro koncertas Vytauto g.; kolonos formavimas – Tau-rupio g. nuo sankryþos su Þemaièiø g. iki Ariogalos baþnyèios.10–10.40 val. eisena á Dubysos slëná.10.50 val. vëliavø pakëlimas. Jungtinis choras gieda LR valstybës himnà.11 val. ðv. Miðias aukoja J. E. arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevièius.12.15 val. ðventës atidarymas. LR Prezidentës ir LPKTS pirmininko sveikinimai.12.30 val. Jungtinio buvusiø tremtiniø ir politiniø kaliniø choro ir solistø dainø programa.13.30 val. Sveèiø sveikinimai.14.30 val. Valstybinio dainø ir ðokiø ansamblio „Lietuva“ ir Lietuvos kariuomenës orkestro koncertas.16 val. kapelos koncertas. 17 val. ðventës pabaiga.

Ðv. Miðiose giedosime:1. „Parveski, Vieðpatie“ (m. J. Strolios, þ. Jurkaus, solis-

tas Liudas Mikalauskas),2. „Vieðpatie, pasigailëk“ ,3. „Prieð Tavo altoriø“ (solistas su choro pritarimu),4. „Ðventas“ (F. Ðuberto),5. „Dievo avinëlis“,6. „Palaimink Lietuvà nuo kryþiaus“ (m. A. Jasiulionio),7. „Ave Marija“ (m. ir þ. A. Paulavièiaus),8. „Marija, Marija“ (m. È. Sasnausko).

Ðventëje dainuosime:1. „Leiskit á Tëvynæ“ (m. L. Abariaus, þ. J. Ðnapðèio-Mar-

galio),2. „Uþ Raseiniø, ant Dubysos“ (m. J. Naujalio, þ. Mairo-

nio),3. „Kritusiems Lietuvos partizanams“ (m. ir þ. A. Paula-

vièiaus),4. „Dievo dovana“ (m. ir þ. A. Paulavièiaus; su solistu),5. „Gimtinë“ (m. J. Pavilionio, þ. A. Dabulskio),6. „Oi neverk, motuðële“ (þ. Maironio, su solistu),7. „Á gimtinæ gráþtam mes“ (m. A. Paulavièiaus, þ. B. Braz-

dþionio),8. „Iðeivio sapnas“ (þ. ir m. V. Siminkevièiaus),9. „Kur giria þaliuoja“ (m. J. Gudavièiaus, þ. K. Sakalaus-

ko-Vanagëlio),10. „Lietuva brangi“ (m. J. Naujalio, þ. Maironio).

Jungtinio buvusiøtremtiniø ir politiniø

kaliniø choro repertuaras

90-ojo jubiliejaus proga nuoðirdþiai svei-kiname partizanà, buvusá politiná kaliná, Vy-èio Kryþiaus ordino kavalieriø Juozà JAKA-VONÁ-Tigrà. Linkime sveikatos, neblëstan-èios energijos pasiprieðinimo istorijos áam-þinimo darbe, Aukðèiausiojo palaimos.

LPKTS valdyba

Garbingo 80-ojo jubiliejaus proga nuo-ðirdþiai sveikiname partizanø vado A. Mor-kûno-Plieno dukterá, buvusià Krasnojars-ko kr. tremtinæ, LPKTS knygynëlio sielàElvidà MORKÛNAITÆ-ÈAPLIKIENÆ. Linkime stiprios sveikatos, energijos ir

kantrybës pasiaukojamame darbe, laimës ar-timøjø apsuptyje ir Aukðèiausiojo palaimos.

LPKTS valdyba,LPKTS bendradarbiai,„Tremtinio“ redakcija

Mielieji,Sulaukëme vasaros. Kiek-

vienas rugpjûtis dovanojamums graþià ðventæ – Lietuvàmylinèiø þmoniø sàskrydá „SuLietuva ðirdy“. Ðiemet jis – ju-biliejinis. 25 kartà mus savoðventine nuotaika pasitinkaAriogala ir Maironio apdai-nuotas Dubysos slënis, kuriskaskart stebina, dþiugina irgraudina vis naujais liaudies

meno meistrøkûriniais: priekelio rymanèiaiskryþiais, prime-nanèiais Sibirokapiniø kryþius,„saulutëmis“, su-panèiomis ratuvisà slëná, àþuoløvainikais ir dar-þelio gëlëmis ið-dabintais vartais,virð kuriø ðvyti„Su Lietuva ðir-dy“. O mes visi il-goje, áspûdingojeeisenoje, kaip ga-linga gyvoji upë,uþliejame visàslëná. Sunku þo-dþiais iðsakyti tàjausmà, kuris uþ-valdo mûsø ðir-

dis, plakanèias meile Tëvynei.Èia pajunti, kad Lietuva – taimes. Mes dël jos turime gyventiir dirbti. Mes esame tie, kurieneprarado vilties ir atlaikë sun-kiausius iðbandymus, paþemi-nimus ir prievartiná tikinimà,kad niekada nepamatysime Lie-tuvos... Esame tie, kuriems ið-kentëti ir iðgyventi padëjo dai-nos. Daina Lietuvoje visada bu-vo neatsiejama istorijos ir da-barties, tautiðkumo, dvasinëspilnatvës dalis. Ji – mûsø tautosatspindys tragiðkiausiais ir ðvie-siausiais gyvenimo momentais,rodantis kelià ið ðirdies á ðirdá.

Tremtiniø dainos – tai tau-tos pasiprieðinimo istorijos su-dedamoji dalis. Jos – tarsi til-tas, jungiantis praeitá ir ateitá,pilnos Tëvynës ilgesio, meilës,kanèios, su tikëjimo ir viltiesgaidomis. Ir ðiandien jos yragyvos. Jos skamba kaip baisiaskanèias iðkentëjusios tautosbalsas ir beldþiasi á kiekvienosàþinæ. To sàþinës balso ðau-kiami mes 25 kartà susitiksimeDubysos slënyje. Buvusiøtremtiniø ir politiniø kaliniøjungtinio choro (dar 800 dai-norëliø!) dainos vël visus jau-dins, graudins, kartu ir dþiu-gins, kad ir mes esame ið tø,

kurie visuomet tikëjo Lietuvair lietuviais. Kuriø Tëvynës mei-lë buvo stipresnë uþ gyvenimà.

Kam pasisekë iðtverti, ið-kentëti tame Sibiro pragare,tie sugráþo, tapæ seserimis irbroliais. Juk nepalûþome tada,tai kas gi gali Lietuvà palauþtiðiandien? Galinga tautos dva-sia, kuri kiekvienà rugpjûtávieðpatauja sàskrydyje, dalin-kimës su Lietuvos þmonëmis –tegul ji pasibeldþia á nesuniek-ðëjusiø ir nenutautëjusiø lietu-viø ðirdis. Tegul þadina ir ug-do tautinæ savimonæ, kad, ne-sumenkindami savo pilietiðku-mo, iðliktume vieningi, tvirti irorûs. Ðià gyvà tautos istorijàturime iðsaugoti ateities kar-toms. Jeigu neiðsaugosime is-torinës patirties ir atminties,valstybës ir tautos tiesiog ne-liks. Todël gera matyti ir jaus-ti, kaip á LPKTS gretas ásiliejajauni, neabejingi Tëvynës liki-mui þmonës. Dþiaugiamës, kadmûsø darbus tæsia patriotiniøjaunimo organizacijø nariai.

Palinkëkime vieni kitiemsstiprios sveikatos, ilgø ir pra-smingø metø bei neblëstanèioentuziazmo.

Bronë PAULAVIÈIENË,Jungtinio choro vadovë

Tremtiniø dainos ir ðiandien gyvos

555552015 m. liepos 17 d. Nr. 26 (1144)Tremtinys

Tæsinys.Pradþia Nr. 25 (1143)Buvome girdëjæ, kad rusai

þmones valgo, bet pirmiausiaijie suëda vaikus. Mes, kaip irvisi pasaulio vaikai, tikëjom vis-kuo, kà sakë suaugusieji. Vie-nà ankstø rytà moterys paste-bëjo pirmuosius rusus, kuriesniege ðliauþiojo apie trobe-sius. Visi, buvæ name, labai ið-sigando, vaikai ir moterys pra-dëjo garsiai verkti. Motinos di-desnes dukteris laikë uþ rankøir rëkë, kad neásileis rusø, nes-varbu, kas bus. Ir èia kaþkaspasibeldë á duris. Moterys pa-galvojo, kad gal koks kaimy-nas, o gal vokieèiø kareivis su-gráþo atgal ir nori name pasi-slëpti? Kai viena ið moterø ati-darë duris, baisiai iðsigandusiatðoko atgal. Prieðais jà stovë-jo du rusø kareiviai, jie kaþkàpasakë moteriai, tik ji nieko ne-suprato. Bet rusai parodë savogeràjà pusæ ir apsisukæ manda-giai iðëjo. Moterys apsiramino irpasakë, kad rusai vis dëlto nëra jautokie baisûs, kaip mus gàsdino.

Porà dienø á kiemà vis uþei-davo rusai. Mes þiûrëjome ájuos su baime. Susikalbëti sujais nebuvo galima, jø kalbosnemokëjome. Name stojo ne-áprastai slogi ir paslaptinga ty-la, mes jau pradëjom dþiaugtis,kad rusai vis dëlto nëra þmo-gëdros. Bet tai buvo klaida.

Po ðiø trumpø vizitø prasi-dëjo þvëriðki apsilankymai,brutalumas, sunkiai apsakomiplëðimai. Pirmiausiai iðdraskëir iðvartë bièiø avilius, iðgrobëmedø, viskà paliko giliamesniege ir ðaltyje. Tada jau ne-sibeldë, kad juos ásileistume,bet ëjo iðlauþdami duris, lindopro langus kaip didþiausi ban-ditai. Namas staiga buvo pilnasnemaloniai smirdanèiø rusø.Pirmiausiai jie ieðkojo vokieèiøkareiviø ir karininkø. Dides-nius berniukus uþdarë á atski-rà patalpà ir tardë pusiau rusið-kai, pusiau vokiðkai.

Prasidëjo tikras plëðimas.Grobë indus ir kiðo á maiðus, okurie jiems netiko, dauþë ágrindis. Traukë ið spintø dra-buþius, patikusius irgi kiðo ámaiðus. Kai viena ruja iðëjo,jau kita, gal penki ar deðimt vy-rø, ágriuvo á namà pro iðlauþtasduris ir langus. Ðitie suþvërëjæpuolë dar grubiau, nei pirmie-ji. Viskà plëðë ir rinko á maiðus,kà anie paliko. Iðvartytas spin-tas sudauþë á ðipulius. Ieðkojomaisto ir degtinës. Moteris irdidesnës mergaites tempë uþplaukø á kitas patalpas ir prie-vartavo.

Ðitoks brutalumas kartojo-si kiekvienà dienà net po keliskartus. Visas maisto atsargasiðgrobstë, mësos rûkymo ka-meras sudauþë. Raguoèius gy-

Skausmo riksmas ið vaiduokliø miestovulius iðvarë ir daug jø nuðovëvietoje, iðpjaustë kumpius, ge-riausià mësà pasiëmë, o kas li-ko, paliko gulëti kitai rujai ar-ba mums.

Nelabai ilgai truko ðie plë-ðimai, nes viskas jau buvo ið-plëðta. Daugelis ûkininkø jaubuvo apleidæ savo ûkius ir iðbë-gæ á Vakarus, viskà palikæ liki-mo valiai. Ar tiems þmonëmspasisekë pasiekti iðsigelbëjimosalà, bëgant nuo rusiðko tero-ro, kiek jø þuvo, apie tai ir ðian-dien ne viskas þinoma.

Moterø ir mergaièiø prie-vartavimai tæsësi, jiems buvonesvarbu, ar tai mato vaikai, ardiena, ar naktis. Aukos – mote-rys ir vaikai – verkë ir klykë ið bai-mës, bet nebuvo jokio pasigailë-jimo... Að ir dabar beraðydamasvis dar matau tuos vaizdus. Pa-tikëkite, að neperdedu, man by-ra aðaros raðant ðias eilutes.

Mûsø namø ðeimininkë bu-vo paslëpusi vienintelæ melþia-mà karvæ, bet tie barbarai ir jàsurado. Moteris puolë rusuiant keliø, praðë paskutinæ kar-vutæ palikti, maldavo, kad vai-kams pienas bûtinai reikalin-gas. Rusas nesuprato moters irprikiðo ðautuvà prie kaktos. Jiatsistojo ir oriai nuëjo, neteku-si paskutinës karvutës.

Tamsiame rûsyje moterysdar suspëjo paslëpti truputábulviø ir ðiek tiek kitokiø mais-to atsargø. Jø rusai nesurado,taèiau buvo pilnas namas ma-þø ir dideliø burnø, kurios no-rëjo valgyti. Deja, maisto vi-siems neuþteko.

Netrukus pasirodë ir rusømoterys. Ir tos jokio gailesèionepripaþino. Draskë nuo mo-terø geresnius drabuþius, tem-pë patalus ir pagalves. Vaizdasbuvo koðmariðkas: durys ir lan-gai iðdauþyti, ðaltas vëjas nuo-

lat siautë po visas patalpas, bal-dai sulauþyti, indai sudauþyti,patalynë sudraskyta.

Pro mûsø kaimà ëjo geleþin-kelio linija. Abiejose jos pusë-se rusai sukrovë ið þmoniø at-imtas gërybes: baldus, virtuvi-nius stalus, këdes ir suolus, taippat drabuþiø spintas, ávairiaskomodas, þemës ûkio techni-kà ir padargus, veþimus, karie-tas. Viskas po atviru dangumigulëjo iðtisas savaites – sumestivienas ant kito, neuþdengtinuo lietaus. Man, devynme-èiui, buvo gaila þiûrëti á turtà,kuris eina perniek.

Kada ðá grobá pagaliau iðve-þë, mes nematëme, nes pava-sario pabaigoje ar vasaros pra-dþioje su mama gráþome á su-griautà Kionigsbergà.

Saulë jau pradëjo gerai ðil-dyti, ðiltø drabuþëliø jau nebe-reikëjo, taèiau valgyti nebuvoko. Að negaliu ðiandien supras-

ti, ið kur tos moterys, kartu irmûsø mama, vis surasdavo kàmums á alkanas burnas ádëti?

Pradëjau sirgti, ëmë skau-dëti deðinæ ðlauná. Bûtinai rei-këjo kà nors daryti, bet jokiøgydytojø nebuvo! Mama sura-do kaþkoká þmogø, kuris kaþ-kada atseit buvæs mediku.Pasirodë, jis Vokietijoje buvæsgydytoju, o pas rusus tarnavo fel-èeriu. Mane operavo tik su skal-peliu, be nuskausminimo. Pasi-rodo, mano ðlaunyje buvo pra-dëjæs augti kaþkoks auglys. Ope-ruojant man visiðkai neskaudë-jo, neþinojom, kodël. Greitai aðjau galëjau bëgioti, bet, kaip ir vi-si, labai norëjau valgyti...

Vienà dienà mama pasakë:„Man reikia eiti á Kionigsber-gà, nors ir toli, pavojinga, betturiu susirasti savo tëvus, galjie dar gyvi ir mano pagalbosðaukiasi“. Mes labai iðsigando-me: Kionigsbergas juk toli,kaip ji áveiks toká atstumà ir sa-vo tëvus suras? Po savaitës ardaugiau mama gráþo visiðkainusiplûkusi, pavargusi. Kokiadidelë laimë ir dþiaugsmas uþ-plûdo, kai jà pamatëme. Ji pa-sakojo, kad sunkiai atpaþinosugriautà miestà ir ilgai ieðko-jo savo tëveliø. Rado juos ko-lektyvinio sodo namelyje, kurjie buvo prisiglaudæ pas paþás-tamus. Jie buvo labai paliegæ,silpni. (Beje, kolektyviniai so-dai – tai sovietinis terminas.Vokietijoje tokie sklypeliai bu-vo vadinami „Schrebergar-ten“, paþodþiui – „Ðreberiodarþas“. Dar 19 amþiaus vidu-ryje mokslininkas ið LeipcigoDaniel Gotlob Moritz Schre-ber pagrindë idëjà miestieèiamssuteikti þemës sklypelius – darþus,o juose kiekvienam vaikui skirti poeþià darþovëms auginti. Tai turë-jo vaikus iðmokyti auginti ðeimaidarþoviø ir patiems uþsigrûdintigamtoje, priþiûrint þemæ.)

Mama pasakojo, kad mies-tas visiðkai sugriautas. Bet mû-sø namas Kionigsberge likosveikas.

Greitai moterys ið kaþin kurgavo nedideliø bulviø, miltø ir ið-virë toká skanø bulviø viralà –bulvienæ. Tokios skanios jauseniai nebuvome valgæ! Mamabuvo labai laiminga, kad sura-do gyvus savo tëvus ir kad mû-sø namas nesugriautas...

Ákalbëjome mamà gráþti áKionigsbergà. Mûsø vargðëmama paklausë keturiø alkanøvaikø ir pradëjo ruoðtis kelio-nei. Kaime susirado senàmeistrà, kuris mums padarëtoká maþà veþimëlá ant keturiøratukø, kad galëtume susidëti li-kusius drabuþëlius ir maþàChristel ant virðaus pasodinti,nes ji daþnai sirgo ir buvo silpnu-të. Netrukus, atsisveikinæ su ðei-mininke ir èia likusiomis ðeimo-mis, patraukëme á Kionigsbergà.

Pakeliui matëme daug ap-leistø ir sugriautø ûkiø, mies-teliø. Kai kuriuose jø nebuvolikæ sveikø namø, sugriautosbaþnyèios, riogsojo tik likæbokðtai. Kai kur kiemuose gu-lëjo nuðauti galvijai, baisiai ið-pampæ, nuo jø sklido aitrismarvë. Þmoniø kaimuose irmiesteliuose nesimatë, iðsky-rus rusø kareivius. Jie mus daþ-nai stabdë ir tikrino, kà mes ta-me veþimëlyje turime. MaþojiChristel labai verkë, bijojo tørusø, bet anie nekreipë dëme-sio: reikia krësti, ir viskas. Ogal dar ko vertingo ras tameskurdþiame veþimëlyje? Kolpasiekëme Kionigsbergà, taimus keletà kartø krëtë, supra-tome, kad ieðkojo ginklø irlaikrodþiø.

(Bus daugiau)Pagal Zigfrido GRONAU

atsiminimus parengëStanislovas

ABROMAVIÈIUS

Kionigsbergo griuvësiuose. 1945 metai

1947 metais ið bado mirusios Hannelore ir Criste Edit sumotina Erna Lina, 1943 metai

66666 2015 m. liepos 17 d.Nr. 26 (1144) Tremtinys

Alfonsas Malaðkevièius gi-më 1924 metø liepos 4 dienàAlytaus apskrityje, Miroslavovalsèiuje, Laukinèiø kaime,maþaþemiø ûkininkø Antanoir Leokadijos Malaðkevièiøðeimoje. Baigæs Miroslavo pra-dinæ mokyklà, mokësi Alytausgimnazijoje, Alytaus mokyto-jø seminarijoje. Mokytojas,partizanas Liutauras. Suimtas1945 metø spalio 5 dienà, areð-to orderis iðraðytas spalio 16dienà. Kalintas Alytuje, Vil-niuje. Kaltintas, kad priklausëantisovietinei nacionalistineiorganizacijai „Lietuvos parti-zanø sàjunga“, turëjo ginklà irvedë ginkluotà kovà prieð tary-bø valdþià. 1946 metø rugpjû-èio 26 dienà Archangelsko sri-ties MVD Karinio tribunolonuteistas 10 metø pataisosdarbø lagerio bei 5 metams at-imtos pilietinës teisës, konfis-kuotas turtas. 1946 metø rug-sëjo 21 dienà iðveþtas á lageráSevþeldorlage, Archangelskosrityje. Nuo 1949 metø vasa-rio kalëjo Irkutsko srityje,Ozerlage. Nuo 1955 metø va-sario buvo tremtyje Karagan-dos srityje, Toparo mieste.1958 metø vasará iðleistas iðtremties gráþo á Lietuvà suþmona ir dukterimi.

1990 metø rugpjûèio 6 die-nà Lietuvos AukðèiausiasisTeismas Alfonsà Malaðkevi-èiø reabilitavo. Alfonsas Ma-laðkevièius nuo 1992 metø –Lietuvos ðauliø sàjungos narys.1994–2002 metais uþ aktyviàveiklà Ðauliø sàjungoje apdova-notas keturiais padëkos raðtais.1995 metais apdovanotas þenk-lu „Uþ dalyvavimà PopieþiausJono Pauliaus II apsaugoje“.1998 metais ástojo á Lietuvos vie-tinës rinktinës kariø sàjungà.

1999 metais Alfonsui Malað-kevièiui suteiktas kario savano-rio statusas, 2000 metais Lietu-vos Respublikos PrezidentasValdas Adamkus apdovanojoLietuvos kariuomenës kûrëjøsavanoriø medaliu uþ nuopelnuskuriant ir stiprinant LietuvosRespublikos kraðto apsaugà.

2007 metais apdovanotasLietuvos vietinës rinktinësGarbës Kryþiumi uþ ginkluo-tà pasiprieðinimà ir uþ nuopel-nus atkuriant ir átvirtinant ne-priklausomà valstybæ.

2014 metø geguþës 15 die-nà Alfonsas Malaðkevièius pa-skirtas Lietuvos vietinës vink-tinës kariø sàjungos Alytausmiesto ir apskrities skyriausvadu, jam suteiktas dimisijoskapitono laipsnis.

Svajojau stoti á Karo mokyklàAlfonso Malaðkevièiaus

pasakojimas:Mano tëvas Antanas, Igno,

gimæs 1896 metais, prasidëjus

Vietinës rinktinës karys, partizanas Alfonsas MalaðkevièiusPirmajam pasauliniam karui,1914 metais mobilizuotas áRusijos kariuomenæ, tarnavokazokø pulke. Per visà karàbuvo fronte, apdovanotasdviem kryþiais. 1917 metaispateko á vokieèiø nelaisvæ. Bu-vo belaisviø stovykloje Vokie-tijoje, vëliau leido dirbti pasvokieèiø ûkininkà, priþiûrëjojo arklius. 1918 metais gráþonamo. 1919 metais já paðaukëá Lietuvos kariuomenæ, tarna-vo husarø pulke. Demobiliza-vo, taèiau po pusmeèio vël pa-ðaukë tarnauti. Tarnavo Alytu-je, turëjo puskarininkio laipsná.Tëvas turëjo 6 hektarus þemës.Jis dar dirbo draudimo agentu– drausdavo apylinkës gyven-tojø pastatus nuo gaisrø.

Mama – Leokadija Dumb-liauskaitë, Jono, gimusi 1900metais, kilusi ið Miroslavovalsèiaus Vankiðkiø kaimo.

Ðeimoje augau vienas, nesjaunesnis brolis mirë maþas.Mokiausi Miroslavo pradinë-je mokykloje. 1939 metø rude-ná ástojau á Alytaus valstybinësgimnazijos 1-àjà klasæ. Mo-kiausi gerai – man mokëti uþmokslà nereikëjo. Mokydama-sis gimnazijoje svajojau stoti áKaro mokyklà.

1943 metø vasaros pabaigo-je tëvas gimimo metrikuose ið-taisë mano gimimo datà á 1927metø ir vël stojau á gimnazijà.Tais metais buvo tiek mokiniø,kad 6-oje klasëje mokësi net ke-turios klasës. Dainavau gimna-zijos chore, grojau dûdø orkestre.

Vietinës savisaugos bûryje1943 metø rugsëjá Alytuje

pradëjo organizuoti Vietinëssavisaugos bûrá (VSB). Pa-grindinis tikslas – organizuotaigintis nuo sovietiniø partizanøiðpuoliø. Vadovavo kapitonasBenediktas Gintautas. Jis gim-nazijoje dëstë kariná parengi-mà, vokieèiø kalbà. Að irgiástojau á ðá bûrá, nes tikëjausi,kad nereikës tarnauti vokieèiøarmijoje. Iðdavë paþymëjimà,kad turiu teisæ neðioti ginklà.Að turëjau rusiðkà karabinà,kurá davë dëdë Antanas Jaku-cevièius ið Miroslavo valsèiausDzirmiðkiø kaimo. Ginklus ið-duodavo, kai vykdavome á pra-tybas. Sekmadieniais, po pa-maldø, Alytaus miesto parkevykdavo taktikos pratimai –atsitraukimai, puolimas.

1943 metø lapkrièio pra-dþioje kapitonas Gintautas lie-pë pasiimti ginklà ir atvykti ápolicijos bûstinæ. Susodino á duvokiðkus kariðkus sunkveþi-mius: viename – VSB nariai, okitame – lietuviø policininkai.Vadovavo vokieèiø þandarme-rijos pareigûnas. Vakare iðvy-kome á Merkinæ. Turëjome su-stiprinti Merkinës policijos

nuovadà, nes gautas praneði-mas, kad Merkinæ puls raudo-nieji partizanai. Pirmiau vaþia-vo sunkveþimis su policinin-kais, po intervalo – sunkveþi-mis su VSB kovotojais. Prava-þiavus Duðnioniø girininkijà,prasidëjo vingiuotas kelias.Mûsø sunkveþimá apðaudë.Sustojus sunkveþimiui greitaiiðvirtome á griová, iðsiskleidë-me á linijà, kad atakuodamigranatomis mums þalos nepa-darytø. Susiðaudymas vykoapie 15–20 minuèiø. Mûsø be-siginanèiøjø buvo apie 40 vy-rø. Uþpuolikai pasitraukë, nes,matyt, jø buvo maþiau ar ðaud-menø daug neturëjo. Vykometoliau á Merkinæ. Druskininkøpusës link iðsidëstëme gynybai,per naktá budëjome, bet sovie-tiniø partizanø puolimo nebuvo.

Lietuvos vietinëje rinktinëje1944 metø vasario 16 die-

nà per radijà iðgirdome gene-rolo Povilo Plechavièiaus krei-pimàsi á jaunimà, kad stotø áLietuvos kariuomenæ. Su ke-liais gimnazistais sutarëme sto-ti. Mano tëvas leido, o mamaverkë. Apie 15 gimnazistøástojo á Vietinæ rinktinæ. Gim-nazijoje mums iðdavë paþymë-jimus, kad esame keliami áaukðtesnæ klasæ.

Teko tarnauti Vietinësrinktinës Alytaus komen-dantûros kuopoje, kurioje buvoapie 100 kariø. Savanorius ap-rengë kariðkomis uniformomis,iðdavë prancûziðkus ginklus.

Vietinës rinktinës Alytauskomendantûros kuopai vado-vavo kapitonas DomininkasJëèys, o mano bûrio vadas bu-vo leitenantas Pranas Gudy-nas. Kuopos karius apgyvendi-no Ulonø gatvëje, mediniuosenamuose, pastatytuose 1940metais Raudonosios armijos

águlos kariðkiams apgyvendin-ti. Ulonø gatvëje mûrineskareivines vokieèiai naudojo sa-vo reikmëms. Priesaikà davëmekovo mënesá. Ëjome á sargybà,patruliavome mieste, saugojo-me komendantûros patalpas,vykdavo taktikos pratybos.

1944 metø geguþës 14-osios vakare kapitonas Domi-ninkas Jëèys áspëjo, kad vyks-ta konfrontacija su vokieèiaisir liepë iðsiskirstyti. Unifor-muoti, su ginklais, ëjome proðaudyklà, panemune iki Sudva-jø kaimo kelto. Ten iðsiskirstë-me: vieni persikëlë á kità Ne-muno pusæ, o keliese patraukë-me Miroslavo link. Tëviðkëjeuniformà ir ginklà paslëpiau.Po keliø dienø gráþau á Alytausgimnazijà ir mokiausi iki birþe-lio 15 dienos. Ant stulpø ma-tydavau iðkabintus skelbimus,kad Vietinës rinktinës kariamsprivaloma gràþinti ginklus.

Neramûs laikai1944 metø liepà praëjo

fronto banga. 1944 metø rude-ná prasidëjo jaunø vyrø gaudy-nës á Raudonàjà armijà. Pradë-jau slapstytis, iki Kalëdø gyve-nau nelegaliai. 1945 metø sau-sio pradþioje atvykau á Alytausgimnazijà, bet mokytis nepri-ëmë, nes buvau praleidæs visàsemestrà. Direktorius patarëstoti á Mokytojø seminarijà.Jos direktoriui Juozui Mièiuliuiapibûdinau savo padëtá, ir jis su-tiko mane priimti á 2-àjá kursà.Mokytojø seminarijoje mokiau-si iki 1945-øjø pavasario.

1945 metø balandþio 16dienà mane su pusbroliu Albi-nu Þilioniu areðtavo Alytausenkavedistai. Tuo pat metu su-ëmë mûsø draugà gimnazistàAntanà Pocevièiø. Pusbrolisbuvo tardytas ir ákalintas, omane su draugu po trijø parø

paleido. Taèiau ramybëje ne-paliko. Pradëjo kviesti á saugu-mà, kad rinkèiau informacijàapie mokytojus: Adolfà Ra-manauskà ir kitus. Adolfà Ra-manauskà iðkart áspëjau, kadsaugumas juo domisi. Balan-dþio 25 dienà Adolfas Rama-nauskas pasitraukë á nelegaliàpadëtá ir vëliau tapo þymiu par-tizanø vadu.

Geguþës pabaigoje nuomo-jamo buto ðeimininkë maneáspëjo, kad saugumas greitaiareðtuos, nes jai taip pasakë at-ëjæs nepaþástamas vyriðkis. Aðgráþau á tëviðkæ ir vël pradëjauslapstytis.

Liepos pradþioje tolimasgiminaitis Antanas Malaðkevi-èius mane pakvietë ástoti á re-zervinius partizanus. Pasirin-kau Liutauro slapyvardá. Mesgyvenome pusiau legaliai. Prie-saikà davëme Navininkø kaimeSimno valsèiuje. Ginklà gavaurusiðkà „deðimtukà“. Kautynë-se neteko dalyvauti, daugiausiairinkdavome informacijà apiestribus ir sovietinius aktyvistus.

Liepos–rugpjûèio mëne-siais 1927-aisiais gimusius jau-nuolius ðaukë á karinius apmo-kymus. Tëvas gavo tris tokiusðaukimus. Po treèiojo nuspren-dë, kad man reikia vykti. Kursaivyko apie vienà mënesá, juos or-ganizavo karinis komisariatas.Iðdavë paþymëjimus.

Rugpjûèio pabaigoje ið Aly-taus apskrities Ðvietimo sky-riaus vedëjo Kazio Klimavi-èiaus gavau paskyrimà moky-tojauti, nes labai trûko moky-tojø. Mane paskyrë á Merkinësvalsèiaus Kibyðiø pradinæ mo-kyklà. Mokiniø buvo apie 20.Rugsëjo pabaigoje vyko moky-tojø pasitarimas Merkinëje.Komjaunimo organizacijos sek-retorius padarë pastabà, kad ma-no mokyklos klasëje nëra Leni-no ir Stalino portretø. Atsakiau,kad ið savo menkos mokytojo al-gos portretø nepirksiu.

Nusikaltæsprieð sovietø valdþià

1945 metø spalio 5-osiosankstø rytà mane areðtavoNKVD kareiviai. Tuo metunuomojau kambará Spyriø kai-me. Kratos metu kariðko gink-lo nerado, bet surado pistole-tà „Parabelum“ su dviem ap-kabomis ðoviniø. Merkinëjepraleidau dvi paras. Mane per-davë Alytaus saugumui. Tardëkapitonas Platonov, o vertëja-vo þydas Kerberis. Jis buvo itinþiaurus – mane labai suþalojo:sulauþë rankà, sudauþë inkstusir lytinius organus.

Kaltino daugeliu nusikalti-mø prieð sovietø valdþià. Po më-nesio iðveþë á Vilniaus Lukiðkiøkalëjimà.

(keliama á 8 psl.)

777772015 m. liepos 17 d. Nr. 26 (1144)TremtinysILSËKITËS RAMYBËJE

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Mûsø adresas: Laisvës al. 39, LT-44309, Kaunas, tel. (8 37) 323 204, faksas (8 37) 323 214.www.lpkts.lt, el. paðtas: tremtinys.redakcija@gmail.com, tremtinys@zebra.lt

Tremtinys Kaina 0,58 euro

Leidëjas LPKTS

Projektà „Lietuvos Laisvës kovø,tremties ir tautos netekèiøatspindþiai“ remia

Ámonës kodas 3000 32645Ats./sàsk. Nr.LT18 70440600 0425 8365, AB „SEB“ bankas.

2 spaudos lankaiTiraþas 2060 egz.

Redaktorë Jolita Navickienë. Redakcija: Dalia Maciukevièienë,Vesta Milerienë. Maketavo Ignas Navickas

Spausdino spaustuvëUAB „Morkûnas ir Ko“,Draugystës g. 17, Kaunas

(2 litai)

Skelbimas

Liepos 18 d. (ðeðtadiená) Vilniuje minësime 1945 m. trëmi-mø 70-àsias metines, kai beveik 1000 þmoniø buvo iðveþta á Ta-dþikistanà, 4500 – á Ðiaurës Uralà. 12 val. ðv. Miðios uþ gyvusir mirusius tremtinius Ðv. Apaðtalø Pilypo ir Jokûbo baþnyèio-je (Vasario 16-osios g. 10). 13 val. represijø aukø pagerbimoceremonija prie paminklo politiniams kaliniams ir tremtiniamsAukø g. 14 val. meninë tremtiniø pagerbimo ceremonija Lie-tuvos muzikos ir teatro akademijos salëje (Gedimino pr. 42).16 val. 1945 m. buvusiø tremtiniø pabendravimas prie atsineð-tø vaiðiø stalo Vilniaus politiniø kaliniø ir tremtiniø bûstinëje(Antakalnio g. 17).

Pasiteirauti tel. 8 672 39 049 (Danutës), 8 687 22 143 (Albino).

Dëmesio!

Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjunga pradeda rink-ti medþiagà ir paramà knygos „Tremties vaikai“ 2-ajai daliai.

Iki rugsëjo laiðkus su atsiminimais ir iliustracijomis siøskiteá redakcijà arba knygos autoriui Stanislovui Abromavièiui (lais-ve@kovaz.net arba aslaisve@gmail.com; tel. 8 611 54324, ad-resas: Laisvës al. 63-2, 44304 Kaunas).

Norintieji paaukoti lëðø knygos leidybai, pinigus perveskiteá Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos sàskaità DNBbanke LT864010042501566754. N u o ð i r d þ i a idëkojame uþ Jûsø gerumà.

Rasa DUOBAITË-BUMBULIENË,LPKTS valdybos pirmininkë

Uþjauèiame

Antanas Kasparavièius1931–2015

Gimë Raseiniø aps. Kelmës r. Jogeliðkës k. ûki-ninkø ðeimoje. 1948 m. su ðeima iðtremtas á Irkuts-ko sr. Zimos r. Julumos miðko pramonës ûká. Dir-bo sunkius miðko kirtimo darbus. Po 10 m. gráþoá tëvynæ, ásidarbino kolûkyje. Neakivaizdiniu bû-du baigë Joniðkëlio þemës ûkio technikumà. Ási-darbino Raseiniø r. Paðaltuonio tarybiniame ûky-je. Sukûrë ðeimà, uþaugino dukterá ir sûnø. Prasi-dëjus Atgimimui buvo aktyvus Sàjûdþio dalyvis.

Artimieji

Petras Lotuþys1928–2015

Gimë Telðiø aps. Varniø vaslè. Pavandenës k.1947 m. areðtuotas, 1948 m. nuteistas 10 m. lage-rio ir 5 m. tremties. Kalëjo Mordovijos, Karagan-dos sr. Èiurubai Nûros lageriuose. Dirbo angliesðachtoje Dubovkos gyv. 1956 m. iðleistas ið lage-rio gráþo á Lietuvà, apsigyveno tëviðkëje. Èia su me-dicinos sesele Stanislava Lukoðevièiûte sukûrë ðei-mà. Uþaugino du sûnus. Ið pradþiø ásidarbino me-lioracijoje, po to dirbo Pavandenës mokykloje sta-liumi, vëliau – darbø mokytoju. Ðiose pareigose iðdirbo 24 metus.Jam suteiktas Laisvës kovø dalyvio statusas. Visø buvo gerbiamaskaip sàþiningas, doras, darbðtus þmogus. Buvo didis Lietuvos pat-riotas, iðtikimas savo ásitikinimams, mylintis Tëvynæ.

Palaidotas Pavandenës gyv. kapinëse.Kazachstano lageriø bendraþygis, Laisvës kovø

dalyvis Stanislovas Juðkevièius

Valerija Jonaitytë-Medþeveprienë1934–2015

Gimë Pakruojo r. Kutaièiø k. pasiturinèiø ûki-ninkø ðeimoje. Buvo vyriausia ið keturiø vaikø.1949 m. ðeima iðtremta á Irkutsko sr. Alzamajaus r.Vesiolyj gyv. Kartu su tëvu dirbo miðkø pramonësûkyje. Valerijà uþgriuvo kertamas medis, lûþo ko-jos ir stuburas. Ilgai gydësi ir ligoninëje, ir namie.Netrukus mirë tëvas. Po ðiø nelaimiø motina su ke-turiomis dukterimis savavaliðkai pasitraukë á gre-timà Desiatkos gyvenvietæ, ásidarbino barako va-lytoja. Taèiau jos vargano atlyginimo neuþteko iðmaitinti dukteris.Kai áðirdæs komendantas sugràþino atgal á Vesiolyj, padëtis tapo vi-sai tragiðka. Motina, suþinojusi, kad Kvitoke gyvena iðtremti jos bro-liai Mykolas ir Aleksas Buèniai, paraðë praðymà, kad leistø persi-kelti á Kvitokà. Toká leidimà gavo. Taip jos iðsigelbëjo. Pagijusi Va-lerija dirbo Kvitoko pabëgiø gamykloje. Motina – valytoja. 1958 m.Valerija su sûnumi Algiu, gimusiu Kvitoke, ir motina gráþto á Lie-tuvà. Gimtieji namai buvo nugriauti. Valerija ásidarbino gretimameÐukioniø kolûkyje. Ið pradþiø melþëja, vëliau – ûkio valgykloje. Iðtekë-jo uþ Broniaus Medþeveprio. Uþaugino du sûnus ir dukterá.

Palaidota Ðukioniø kaimo kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame seserá Zinijà Gylienæ, sûnus, dukteris ir

vaikaièius.LPKTS Pakruojo filialas

Mirus buvusiai politi-nei kalinei ir tremtinei,Lietuvos patriotei

GenuteiGrëbliauskienei,

nuoðirdþiai uþjauèiamedukteris Vilijà Grëb-liauskaitæ ir Daivà Staliû-nienæ su ðeima.Lietuvos moterø lyga

Ji iðëjo þiedais pasipuoðusiàbirþelio 25-osios popietæ, pa-likdama mums savo gyvenimoðviesà. Palikdama ramybæ, ku-rià skleidë visà savo netrumpàgyvenimà... Nelengvos ir ilgosbuvo jos paskutinës gyvenimokelio dienos, nes labai mylëjo gy-venimà ir kovojo dël jo. Neleng-vas, bet graþus ir prasmingas, bu-vo ir visas jos, Elenos Macytës-Pikelienës, gyvenimas.

Ji gimë Pakruojo valsèiuje,Maþeikoniø kaime. Tëvai gy-veno vargingai, taèiau Elenàleido á mokslus. Ið pradþiø jimokësi Pakruojyje, o nuo 1941-øjø uoliai ir godþiai sëmësi þiniøLinkuvos gimnazijoje.

Sugráþus sovietams naujaisvëjais Linkuvos gimnazijojeniekas nesidþiaugë. Tebevyra-vo ankstesniø metø dvasia,mokiniai jautësi savo ðalies pat-riotais, kaip sugebëjo, taip prie-ðinosi. Vasario 16-àjà vienosklasës mokinës Stalino portre-tà apgræþë veidu á sienà. Pokð-tas baigësi tardymais. Klasëjeporà dienø nebuvo pamokø,mokinës dienà ir naktá nebuvoiðleidþiamos namo, kol vienotuometinio valdininko duktëpasiaukojamai prisiëmë kaltæsau, ir viskas buvo uþglostyta.

Tuo tarpu kasdien tekdavoiðgirsti nelinksmø naujienø: tànuðovë, tà suëmë, o anà iðtrë-më. Kitur buvo iðþudyta visaðeima. Miestelio aikðtëje tyso-jo iðniekinti nuþudytø partiza-nø kûnai. Vis didesnis prieðið-kumas tokiai tvarkai uþvaldy-davo sielà. Gimnazijoje pradë-ta leisti nelegalø laikraðtëlá „Ne-pavergtos mintys“. Jame moki-niai raðydavo apie tai, kas dëjosiaplink, kas þeidë ir skaudino jøjaunas sielas. Savo mintis ir nuo-taikas èia reiðkë kaip kas suge-bëjo: kas eilëmis, kas proza, kaspieðiniais... Kaþkam pasiûlius, irElena daug nesvarstydama ási-traukë á ðià veiklà. Laikraðtëlisbuvo perraðinëjamas ranka ke-

Iðëjusios ðviesos apgaubti...turiais egzemplioriais.

„Nepavergtos mintys“ nedi-deliam mûsø bûreliui tapo ta dir-va, á kurià sëjome geriausius sa-vo nieko nesibaidanèios jaunys-tës grûdus,“ – sakydavo Elena.

Ir Elenà Macytæ, prieðpas-kutinës Linkuvos gimnazijosklasës mokinæ, 1946 metø kovo4 dienà areðtavo, tardë, kanki-no... Pagaliau uþ dalyvavimà an-tisovietinëje veikloje nuteisë de-ðimèiai metø nelaisvës ir penke-riems tremties. Taip patys gra-þiausi jos gyvenimo metai praë-jo Stalino „universitetuose“.

Kanèiø kelius eiti ElenaiMacytei teko Archangelskobei Irkutsko srièiø lageriuose,o tremties metais – Irkutskosrities Taiðeto rajono Neoþi-dano kaime, kur uþ nusidëju-sià sovietø valdþiai dukterá var-go jos tëvai ir du broliai. Deja,dël teisës tremties metus pra-leisti savo tëvø ðeimoje jai te-ko dar gerokai pakovoti.

Sukûrusi ðeimà su Neoþida-ne gyvenusiu tremtiniu Vincen-tu Pikeliu, Pakruojyje savo ran-komis pasistatë namelá, kuriamejiedu gyveno iki mirties. Elenadirbo staliumi Pakruojo TSO.Nemoteriðkas darbas, bet tokáamatà jai ápirðo ten, kur neturë-jo teisës prieðintis – GULAGe.

Elena buvo aktyvi visuome-nininkë. Sugráþusi ið prievarti-nës kelionës, daug metø giedojoPakruojo Ðv. Jono Krikðtyto-jo baþnyèios chore, buvo pas-toracinës tarybos narë. Paruo-ðë medþiagà apie 20 a. ðiojebaþnyèioje dirbusius kunigus,vargonininkus, kitus patarnau-tojus bei apie baþnytiná giedo-jimà. Gaila, kad ji neiðleista.

Nuo 1991 metø aktyvi Lie-tuvos politiniø kaliniø ir trem-tiniø sàjungos Pakruojo filialonarë. Rinko kraðtotyrinæ me-dþiagà, dainavo tremtiniø mo-terø vokaliniame ansamblyje,buvo jo seniûnë. Nuo 1996 iki2001 metø buvo renkama á

L P K T SPakruojos k y r i a u starybà. Vi-sus visuo-meniniusdarbus at-likdavo ra-m i a i ,k r u o p ð -èiai, negailëdama laisvalaikio beisveikatos. 1998 metais ElenaMacytë-Pikelienë savo lëðomis200 egzemplioriø tiraþu iðlei-do knygà „Ko neuþklojo laikodulkës“, kurioje vaizdþiai ap-raðë visus savo kryþiaus kelius.Ðioje knygoje raðoma apie Pa-kruojo bei aplinkiniø kaimøgyventojus, jø likimus sovieti-nës okupacijos metais. Publi-kuojami keli jaunystës metaissukurti Elenos eilëraðèiai.

2004 metais buvusi politinëkalinë ir tremtinë Elena Pike-lienë apdovanota 2-ojo laips-nio LPKTS þymeniu „Uþ nuo-pelnus Lietuvai“.

Jau nebepajëgdama akty-viau dalyvauti visuomeninia-me gyvenime, ji raðë apie savogimtàjá Maþeikoniø kaimà, su-tiktus þmones, ápindama to krað-to legendø, pasakojimø, anek-dotø... Deja, ir pastarieji liko tikpaèios keliais egzemplioriaisperraðyti raðomàja maðinële.

Daug skaitë, turëjo gerà at-mintá. Buvo tolerantiðka, inte-ligentiðka. Á jos trobelæ padis-kutuoti apie literatûrà, religi-jà, politikà uþsukdavo þmonësne tik ið Pakruojo, bet ir ið kitøLietuvos vietø.

Toks gyvenimo dësnis – ið-eina ir patys mylimiausi. Betpalieka jø ðviesa, pramintas ta-kas, atlikti darbai, meilë.

Dar ilgai bûsime apgaubtitos ðviesos, kurià skleidë ðvie-suolë buvusi tremtinë ElenaMacytë-Pikelienë.

Zita VËÞIENË,LPKTS Pakruojo filialo

pirmininkë

88888 2015 m. liepos 17 d.Nr. 26 (1144) Tremtinys

(atkelta ið 2 psl.)Minëdami mecenatës, dai-

lininkës, menø globëjos – Mag-dalenos Birutës Stankûnienës90-metá, kûrybinë grupë – pro-jekto vadovë Ona Birutë Su-rdokienë, redaktorë Vida Vað-kevièienë, operatorius Rimvy-das Alenskas, skaitovë ValëKlesevièienë, dailininkas Ar-tûras Kaminskas sukûrë vide-ofilmà „Mecenatë“, kuriameapþvelgia dailininkës kilniusdarbus, skirtus Sûduvai.

Savo kûryboje MagdalenaStankûnienë iðaukðtino þmo-gaus gyvenimo ir gamtos harmo-nijà, parodydama tai, kà regi sa-vo sielos akimis: lauko ir namøûkio darbus, ðventes ir vaikø þai-dimus. M. B. Stankûnienës kû-ryba pasiþymi sodriu subtiliuspalviniu koloritu, grynø spalvøsàskambiu. Ritmas ir simetrijayra pagrindiniai dailininkës Mag-dalenos Birutës Stankûnienësmeninës formos elementai.

Apie bendravimà su Mag-dalena Stankûniene, susitiki-

Tolimais keliaisá svajoniø þemæ

mus Lietuvoje, dailininkës rû-pestá iðleisti dar vienà knygàapie iðkilias Lietuvos moteris,LUMA nares, susitikime kal-bëjo Dalia Poðkienë.

Apie kraðtietæ, jos gyveni-mà ir kûrybà, skirtà Lietuvai,kalbëjo Kæstutis Subaèius, ku-rio rûpesèiu Marijampolëje ið-kilæs paminklas „Tautai ir Kal-bai“, Kultûros centras, áamþin-ti ðio kraðto ðviesuoliai, iðleis-ta ne viena knyga apie Sûduvosprotëviø dvasiná testamentà, is-torijà. K. Subaèius, pasakoda-mas apie Magdalenos Stankû-nienës glaudþius ryðius su Sû-duvos þemës þmonëmis, pa-brëþë, kad þmonës, kilæ ið Sû-duvos, nepamirðta savo tëvy-nës, tø þmoniø pasàmonëje –sûduviø kodas, kad „ðios mû-sø kraðtietës, talentingos me-nininkës indëlis á Lietuvos kul-tûrà yra pavyzdys mums, kaipreikia rûpintis kultûra, for-muojanèia þmoniø estetináskoná ir gyvenimo bûdà“.

Dalia POÐKIENË

(atkelta ið 6 psl.)1945 metø lapkrièio pabai-

goje iðveþë á Archangelsko sri-ties Velsko lagerus. Dirbomeprie geleþinkelio statybos, vyk-dëme þemës kasimo darbus.Maitinimas buvo labai blogas.Taip iðsekau, kad svëriau tik 43kilogramus (prieð areðtà – 75kilogramus). 1946 metø rugp-jûtá vël atveþë á Velsko kalëji-mà. Teismo kaip ir nebuvo –viskas buvo nuspræsta ið anks-to. 1946 metø rugpjûtá Karotribunolo nuosprendþiu manpaskyrë 10 metø lagerio ir 5 me-tus tremties. Paskirtà bausmæ at-likinëjau Archangelsko srityje.1949 metø vasará perveþë á Ir-kutsko srities Taiðeto rajonà,Ozerlagà. Ðiame lageryje buvoypatingasis reþimas. Dirbau sta-tybose, miðko ruoðos darbus.

1955 m. vasará iðleido ið lage-rio. Perveþë á Karagandos sritá.Dirbau statybose Toparo mieste.

Sulaukiau Laisvës1956 metø geguþæ susituo-

kiau buvusia politine kaline

Veronika Kavolynaite (1929–2013). Ið pradþiø ávyko civili-në metrikacija Karabaso apy-linkës taryboje, o liepos 1 die-nà Saranës mieste kunigasAdomaitis sutuokë penkiastremtiniø poras. Vëliau suþino-jome, kad uþ tokias „nelegalias“santuokas kunigas buvo dar kar-tà nuteistas 10 metø lagerio.

1957 metais gimë duktëVidmantë. 1958 metø kovopabaigoje gráþome á Lietuvà.Ásidarbinau Alytaus rajone,Geiðtarø plytinëje. Þmona ir-gi ten pradëjo dirbti. 1960 me-tais gimë duktë Zita.

Labai dþiaugiausi Atgimi-mu, Sàjûdþio veikla. 1992 me-tais ástojau á atsikûrusià Lietu-vos ðauliø sàjungà. Nuo 1998metø esu Lietuvos vietinës rink-tinës kariø sàjungos, nuo 2014metø – Atsargos karininkø sà-jungos narys.

Visas negandas, sunkumuspadëjo iðgyventi tikëjimas irviltis, kad bus geriau, kad vëlsulauksime Laisvës.

Gintaras LUÈINSKAS

Vietinës rinktinës karys,partizanas Alfonsas

Malaðkevièius

Kadangi nuo pat gimimogyvenu Kumpikø kaime, taipraeinanèiam pro koká senàpastatà ar pasvirusá ir daug ma-èiusá pakelës kryþiø tuoj suky-la daug ávairiausiø minèiø irprisiminimø.

Mûsø kaime yra sena sody-ba. Þmonës ðneka, kad gyve-namajam namui jau 250 metø,o gal ir daugiau. Nuo senø lai-kø jame gyveno Rimkø dinas-tija. Ir dabar èia gyvena Rim-kø provaikaitis Juozas Rim-kus, jam 50 metø.

Tas namas – Kumpikø kai-mo centre, prie pagrindiniokelio. Prie namo kampo tebes-tovi ir senutëlis, apkerpëjæs irpakrypæs kryþius. Jis daug ga-lëtø papasakoti.

Tame name 1947 metaisbuvo ákurta pradþios mokykla.Joje ir að lankiau pirmà sky-riø. Èia vykdavo ir balsavimaiuþ Maskvos kandidatus áKremliaus politbiurà. Iðanksto prieð rinkimus jis bû-davo aplipintas ávairiais di-dþiuliais plakatais su bûsimødeputatø nuotraukomis. Tikið ryto namiðkiai rasdavo irkitokio turinio raðteliø, prikli-juotø prie kandidatø burnø.Juose bûdavo uþraðyta: „Kasbalsuos, tas nealsuos“. Ðeimi-ninkai tuos lapelius nuimdavo,tik bûsimø kandidatø burnoslikdavo apdraskytos. Kaimoþmonës þinojo, kieno tai dar-bas, tik tylëjo.

Kai vykdavo balsavimas,prie urnos sëdëdavo patikimapartijos narë ið rajono centro.Namo viduje visada ðliauþiojo5–6 ginkluoti stribokai. Ne vi-si norëjo balsuoti. Bet teko.Buvo pasakyta: nebalsuosi,dþiovink duonà kelionei. Irþmonës balsavo ið baimës.

Kartà Rimkø sodyboje bu-vusá kryþiø ir prie jo prikaltàDievo mûkà stribai suðaudë.

Pirmomis dienomis, kai lan-këme mokyklà, kambario galeant sienos buvo pakabintaskryþius. Seniau visø þmoniønamuose kabodavo kryþiai.Vienà dienà, vykstant pamo-koms, á klasæ suvirto ginkluo-tø stribø bûrys ir iðsivedë ðei-mininkà. Ásakë, kad kryþiusbûtø nukabintas. Senasis Rim-kus kryþiø nukabino ir iðsine-ðë. O stribai toje vietoje paka-bino Stalino portretà. Ir pasa-kë: „Gerbkite ir mylëkite, èiayra jûsø didysis mokytojas ir të-velis. Jis jus nuves á ðviesø irgraþø rytojø“.

Senajam Rimkui buvo ása-kyta, kad ir kieme iðrautø kry-þiø. Tik jis to nedarë. Ir da-bar tas senutëlis kryþius te-bestovi. Jis niekam nebeuþk-liuvo, nes mokykla buvo ið-kelta pas Neverauskà. Tiksuðaudytoji Dievo mûka bu-vo pakeista nauja.

Prabyla suðaudyti kryþiai

D a r b ë n østribai ypaè ne-kentë pakelëskryþiø. Kumpi-kø kaime buvosuðaudyti ketu-ri kryþiai. Su-ðaudytas ir pa-grindinis Pa-vietrës kryþius,kuris ir ðiandientebestovi. Buvoiðniekintas irpartizanø pas-tatytas kryþius.O ketvirtaskryþius suðau-dytas á Sibiràiðtremtø Motie-jauskø sodybo-je. Buvo nu-griauti jos pas-tatai ir iðveþti ap-ðildyti Darbënøstribokijai.

D a r b ë n østribokai savoþiaurumu buvopagarsëjæ ne tikapylinkëje, betir visame rajo-ne. Kai parveþ-davo suðaudytus partizanus áDarbënø stribokijà, iðstatyda-vo ávairiausiomis pozomis irturgaus dienomis varydavoþmones á juos paþiûrëti. Stebë-davo, ar kuris nepravirks.

Vienà ankstyvà 1947-øjøpavasario rytà partizanamsbuvo praneðta, kad stribokaiarkliais veð pienà ið Grûðlaukëssurinkimo punkto á Darbënøpieninæ. Ir veð tie stribai, kuriejau buvo visai praradæ doroþmogaus vardà.

Grûðlaukëje stribai pasië-më vadeliotojà Kazá Jonkø sudviem arkliais ir veþimu. ODarbënai nuo Grûðlaukës netaip ir arti, apie 15 kilometrø.

Aðtuoniolikos partizanøbûrys, apsiginklavæ automataisir dviem lengvaisiais kulkos-vaidþiais, atþygiavo iki pat Lat-veliø. Apsistojo Antano Jon-kaus girioje, prie pat kelio.Prieðingoje kelio pusëje buvoAlekso Kiaupelio miðkas.

Kai tik stribai privaþiavoprie kelio posûkio, pasigirdoginklø kalenimas ið abiejø ke-lio pusiø. Arkliai stojosi pies-

tu, suþvengë ir nuvirto. Veþi-mas su stribais uþsidegë. Jienespëjo në aiktelëti. Þuvo irgrûðlaukiðkis K. Jonkus, ir joarkliai. Partizanai K. Jon-kaus kûnà dar spëjo iðtrauk-ti ið deganèio veþimo ir nu-neðti á girios pakraðtá. Jo þû-ties vietoje pastatë kryþelá.Stribai tà kryþelá tuoj iðrauda-vo. Taèiau po nakties atsiras-davo kitas.

Tà dienà ðûvius girdëjo vi-sas Kumpikø kaimas. Manomamos sesuo Magdalena su-manë eiti ten paþiûrëti. Papra-ðau mamos, kad ir mane leistø.Nenorëjo, bet tetos praðomaiðleido.

Ið lëto nukeliauvome Lat-veliø link. Prie kelio, vedusio ásusiðaudymo vietà, pamatëmeketuris sunkveþimius. Sëdëjæginkluoti sovietø kariðkiai ið-ðoko ið maðinos su automataisir mus sustabdë: „Zdes ne-lzia. Skorei idite damoi“ (Èianegalima. Greièiau eikit na-mo, - rus.). Taip nieko ir ne-bepamatëme.

Juozas BAUÞYS

Senasis Rimkø namas Kumpikø kaime

Garsusis Kumpikø Pavietrës kryþius, ne kartà su-ðaudytas ir ketintas iðrauti, ir ðiandien tebestovi