Mieli buvæ tremtiniai, politiniai kaliniai, Laisvës kovø da-lyviai, „Tremtinio“ skaitytojai,

kaip gamta pavasariu pakeièia þiemà, taip ir Lietuva, Va-sario 16-àjà atðventusi Lietuvos valstybës atkûrimo dienà, Ko-vo 11-àjà mini Lietuvos valstybës nepriklausomybës atkûri-mo pergalæ. Mes esame karta, savo nuoðirdþiu darbu ir kru-vina kova dalyvavusi atkuriant Nepriklausomybæ. Mûsø kar-ta yra laiminga, nes gyvena nepriklausomoje Lietuvoje.

Kvieèiame visus buvusius politinius kalnius, tremtinius irLaisvës kovø dalyvius pasidþiaugti ðios prasmingos ir visiemsbrangios ðventës proga. Niekam neleiskime pritemdyti mû-sø Nepriklausomybës idealø, iðlikime tvirti ir darbðtûs.

LPKTS pirmininkas Povilas Jakuèionis,LPKTS valdyba,

„Tremtinio“ redakcija

Mieli bendraminèiai,Nepriklausomybës atkûrimo metines ðvenèiame ypatingu

laikotarpiu – pakeliui á Velykas, á pavasará, á dvasiná atgimi-mà. Tai puiki paralelë màstant apie savo tautos, valstybës at-gimimà, nuolatiná atsinaujinimà, modernëjimà. Didþiosiosdalies Lietuvos þmoniø tvirtas politinis stuburas nuo pat ne-priklausomybës atkûrimo pradþios mus vedë á tikslà – demok-ratinæ, laisvà valstybæ, atgal á Europà. Ta pamatinë tautos da-lis þinojo, kad reikia daug ir sunkiai dirbti, keistis keièiant sa-vo ir aplinkiniø posovietiná suvokimà á tikrà, lietuviðkà. Taibuvo labai svarbu valstybei, siekianèiai tapti konkurencinga,nebijanèia globaliai konkuruoti. Einame á tikslà gal lëèiau negunorëtume, negu brëþdavome savo svajonëse, bet jis artëja. Ar-tëja nesustabdomai, nors iððûkiø, taip pat ir geopolitiniø, ban-dymø pasinaudoti mûsø silpnybëmis buvo, yra ir bus. Bûki-me tvirti – Lietuvos modernëjimas yra nesulaikomas proce-sas, kaip pavasaris, kaip Velykos mûsø sielose ir gyvenime.

Ðviesios Kovo 11-osios ðventës ir ðviesios ateities ku-rianèioje valstybëje.

Andrius Kubilius,Tëvynës sàjungos-Lietuvos krikðèioniø demokratø

partijos pirmininkas

Mielieji,Kovo 11-àjà paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybës atkû-

rimo Aktas – ðiandien mums visiems yra kaip asmenybës da-lis, kaip Laisvës ir santarvës ðaltinis, kaip galimybë. Kiekvie-nas atsakingai nuveiktas darbas, naujas sumanymas ir ryþtasstiprina Tëvynæ, jos laisvæ ir gerovæ. Ðiandien tai puiki progapamàstyti apie savo pilietiðkumà, moralæ, tikràsias tautos ver-tybes, tolesná demokratinës visuomenës ir teisingos bei kles-tinèios valstybës kûrimà.

Sveikindama ðios graþios ðventës proga linkiu, kad ðiosdienos dvasia brandintø mûsø siekius matyti savo ðalá sau-già ir demokratiðkà, o idëjos ir darbai kasdien tarnautø Ko-vo 11-osios idealams.

Nuoðirdþiai –Vincë Vaidevutë Margevièienë,

LR Seimo narë, TS-LKD PKT frakcijos pirmininkë

Nuoðirdþiai sveikinu Kovo 11-osios – Lietuvos Nepriklau-somybës atkûrimo dienos proga!

Branginkime savo valstybæ – laisvà Lietuvà, bûkime pilie-tiðki, puoselëkime tautos vertybes ir neiðklyskime ið nesi-baigianèio laisvës kelio. Laisvë – ypatinga vertybë, nepa-kanka jà iðkovoti, jà bûtina saugoti, ji turi bûti nuolat pat-virtinama, árodoma savo gyvenimu ir kasdieniu atsakomy-bës uþ jà supratimu.

Vida Marija Èigriejienë,LR Seimo narë

Dvi datos – abi reikðmin-gos mûsø Tëvynei: atkurtavalstybë ir atkurta nepriklau-somybë. Be pirmosios nebû-tø antrosios, taèiau kas ryðismûsø istorijos keliø kryþkelë-je pastatyti nuorodà, kuri ið jøbuvo maþiau reikðminga tau-tos likimui. „Pëdsakas – keliomotina“, – sako kazachø pa-tarlë, tad privalome bûti dë-kingi visiems, palikusiemspëdsakà Laisvës kely.

Nevalia pamirðti nei kelio,nei ëjusiøjø juo. „Neuþtvenk-si upës bëgimo, norint sau ei-tø ji pamaþu,“ – raðë tautosdainius Maironis, o juk ne lë-tai tëkmei – vergijà griaunan-èiam ledoneðiui pakilo tauta.Pasaulis nematë tokio! Per trisþemes, per tris tautas plieninegrandine nutáso Baltijos keliastokiu ryþtu, kad net sutræðusiopavergëjø kelmo ðliuþai nedrá-so nei ðnypðti, nei gelti.

1990-ieji, kovo 11-oji. Pa-vasaris þadino gamtà, þmo-nes – þodþiai: „Nuo ðiol Lie-tuva vël yra nepriklausomavalstybë“. Tie Lietuvos Res-publikos Aukðèiausiosios Ta-rybos Akto þodþiai buvo nau-jo kelio, sunkaus kelio pra-dþia, tapæ Kovo 11-àja, Lietu-vos vardo gráþimo á Europosþemëlapá pradþia. Ne visiemstie þodþiai patiko, – net ðian-dien besididþiuojantiems sa-

vo dràsa ir suraièiusiems pa-raðà Akto lape. Kurie buvonuoðirdûs, kurie – ne, mato-si ið jø darbø. Tegu ávertinsjuos istorija ir mûsø ainiai,iðmoksiantys atskirti grû-dus nuo pelø.

Dar ne vienai istorikø di-sertacijai uþteks peno, kokiapolitinë, ekonominë, tarptau-tinë padëtis padëjo Lietuvaiatkurti nepriklausomybæ. Tikjau ne caras, ne galiûnas do-vanojo, o Dievui padedant ið-kovojo Tëvynæ mylintys þmo-nës. Norinèiøjø pasigirti nuo-pelnais, kaip ir priskirti juosnevertiems – pakanka. Kastik ir ko tik neðlovina! Net ve-þusiuosius á Sibirà, net Ko-munistø partijos pirmuosiussekretorius. Tokiems pa-minklus stato, o kovotojai uþLaisvæ Lukiðkiø aikðtëje pa-minklo nesulaukia. Matome,kad prie keliø á Lietuvos atei-tá dar kalamos klaidinanèiosnuorodos, istorija raðoma to-kia, kokios pageidauja ið„draugø“ tapæ „ponai“.

Buvæ partizanai, Laisvëskovø dalyviai, politiniai kali-niai ir tremtiniai lieka „nepa-geidaujamu elementu“ dëlprincipingumo ir iðtikimybësTëvynei. Sovietmeèiu tokiussodino á kalëjimus ir trëmë,

dabar nutraukia duonoskàsná ar vaistus. Pasirodo,dar gyva „tautø tëvo“ iðmin-tis: „Nëra þmogaus – nëraproblemos“...

Pusë amþiaus uþ geleþinësuþdangos iðmokë veidmai-nystës ir nuolankumo. Dvide-ðimt treji laisvës metai dar ne-iðmokë klausyti sàþinës balso,pagarbos savo artimui, pa-prasèiausiai bûti Þmogumi.Tai jauèiame aplinkoje, kas-dieniniame gyvenime, ypaèugdant jaunàjà kartà. Dar pa-sigendame pedagogø, mo-kanèiø vaikams iðaiðkinti,kuo skiriasi Vasario 16-oji arKovo 11-oji nuo Valentinodienos. Dþiugu, kad tokiøkasdien maþiau, auga tautosateitis.

Daþnai kartojame þino-mas tiesas. Prisimename, kasgera, bet nevalia pamirðti irkas bloga. Dël ateities. Jukvisko matëme. Ir didvyriðkopasiaukojimo savo Tëvynei,ir iðdavysèiø... neátikëtinos,niekðingos, skaudþios. Kasgali paneigti, kad praeitis nie-kada nesikartos?

Visus geros valios þmonessveikinu Kovo 11-osios pro-ga. Tikëkime vieni kitais ir visilengviau atsidusime.

Algirdas BLAÞYS

Vasario 22 dienà Konsti-tucinis Teismas paskelbë nu-tarimà, kuriame konstatuoja-ma, kad tarnyba kitai valsty-bei negali bûti laikoma tarny-ba Lietuvos valstybei. Jamekalbama apie jaunuolius,prievarta paimtus á sovietøarmijà po 1990 metø kovo 11dienos.

Konstitucinis Teismas (to-liau KT) iðtyrë Lietuvos vy-riausiojo administracinioteismo praðymà ir konstata-vo, kad: pareigûnø ir kariøvalstybiniø pensijø ástatymostraipsnis, kuriame nustatyta,kad jiems á tarnybos laikà pen-sijai skirti áskaitomas faktinisprievartinës karo tarnybosSSRS ginkluotose pajëgose,pasienio, vidaus reikalø ir ki-tose tarnybose, iðskyrus tar-nybà naikintojø bûriuose irbatalionuose, laikotarpis, bu-

væs tik iki 1990 metø kovo 11dienos, prieðtarauja Konsti-tucijos 29 ir 52 straipsniamsbei konstituciniam teisinësvalstybës principui. Be to, KTdar kartà pabrëþë, kad Lietu-vos Respublikos teritorijatarptautinës teisës poþiûriubuvo okupuota kitos valsty-bës ir niekada nebuvo teisëtaSovietø Sàjungos dalis. SSRSkonstitucijos galiojimo ávedi-mas, jos nustatytø pareigø irSSRS pilietybës primetimasLietuvos Respublikos pilie-èiams buvo niekinis, neteisë-tas aktas. KT teigimu, Lietu-vos Respublikos pilietybæ tu-rëjusiø asmenø nesaistëSSRS pilieèiø prievolës, áskai-tant ir karinæ prievolæ. Dardaugiau, pagal tarptautinësteisës normas okupuotos te-ritorijos gyventojø vertimastarnauti okupuojanèios (prie-

ðo) valstybës kariuomenëjeyra laikomas karo nusikalti-mu. KT nutarime pabrëþia-ma, kad pareigûnø valstybi-nës pensijos skyrimas ir gavi-mas turi bûti siejamas bûtentsu tarnyba Lietuvos valsty-bei! (Nutarimo santraukapublikuota 2013 metø vasa-rio 27 dienà „Lietuvos aide“,G. Veiþonienës straipsnyje.)

Taèiau KT, þengæs duþingsnius á prieká, tuojau patvienà þengë atgal, nustatyda-mas, kad ástatymø leidëjas,atsiþvelgdamas á reikðmingasaplinkybes, gali nustatyti to-ká pareigûnø ir kariø valstybi-niø pensijø skyrimà, pagal ku-rá tam tikrai bûtino ðiai pen-sijai skirti asmens tarnybosLietuvos valstybei laiko daliaibûtø prilygintas tarnybos ki-tai valstybei laikas.

Dr. Povilas JAKUÈIONIS

(keliama á 2 psl.)

* *

SveikinameNepriklausomybës

atkûrimo dienos proga

* * *

* * *

* * *

Atminkime

Lietuvos valstybinës pensijosuþ tarnystæ Sovietø Sàjungai

Nr. 10(1032)

2013 m. kovo 8 d.LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d.

22013 m. kovo 8 d. Nr. 10 (1032)TremtinysLietuvos politiniø kaliniø

ir tremtiniø sàjungoje(Laisvës al.39, Kaune)

vyksta LPKTS iðleistø knygøiðpardavimas

Knygø sàraðas (po 2012 m. lapkrièio 17 d. ir 2013 m. va-sario 23 d. perkainojimø):

Telesforas Valius „Albumas“ 40,00 20,00Algirdas Statkevièius „Bendraþmogiðkumomanifestas“ 1,00 0,50Andrius Druèkus „Laukit, sugráðime laisveneðini“ 5,00 2,50Armija Krajova Lietuvoje II d. 8,50 4,00Bolðevizmo byla 9,00 4,50Èesys Cemnolonskis „Àþuolø sakmë“ 1,00 0,50Dainavos apygardos partizanø atmintiespaminklai (V.Kaziulionis) 20,00 10,00Daumantas „Laiðkai mylimosioms“ 7,00 3,50Gediminas Almonaitis „Gràþinkite mangyvenimà“ 1,50 0,75Giriø skausmas 7,00 3,50Justinas Leleðius-Grafas, LionginasBaliukevièius-Dzûkas „Dienoraðèiai“ 7,00 3,50Kazys Jakubauskas „Tarsi ne manogyvenimas“ 2,00 1,00Kovoje dël Lietuvos laisvës 8,00 4,00Laiko atodangos 7,00 3,50Laisvës kovos 1944-1953 m. 15,00 7,50Lietuvos gyventojø trëmimai 15,00 7,50Lietuvos karas 15,00 7,50Romualdas Jurelionis „Devintas ratas“ 5,00 2,50Rûsties epizodai 5,00 2,50Suvalkijos partizanø takais II d. 20,00 15,00Tada, kai þuvome dël tëvynës 10,00 5,00Taurosta teka á Nerá 8,00 4,00Vilius Braþënas „Priminimaibendraþygiams“ 10,00 5,00Vilniaus tribunolo nuosprendis 4,00 2,00Vytautas Landsbergis „Atgavæ viltá“ 6,00 3,00Vytautas Slapðinskas „Laisvës vytis“ 6,00 3,00Þuvome dël tëvynës 6,00 3,00Laisvës kovø archyvas Nr.13 5,00 2,50Laisvës kovø archyvas Nr.14 5,50 2,75Laisvës kovø archyvas Nr.15 6,00 3,00Laisvës kovø archyvas Nr.16 8,00 4,00Laisvës kovø archyvas Nr.17 7,00 3,50Laisvës kovø archyvas Nr.19 10,00 5,00Laisvës kovø archyvas Nr.21 7,50 3,50Laisvës kovø archyvas Nr.22 7,00 3,50Laisvës kovø archyvas Nr.23 7,00 3,50Laisvës kovø archyvas Nr.24 7,00 3,50Laisvës kovø archyvas Nr.25 7,00 3,50Laisvës kovø archyvas Nr.26 7,00 3,50Laisvës kovø archyvas Nr.27 7,00 3,50Laisvës kovø archyvas Nr.28 7,00 3,50Laisvës kovø archyvas Nr.29 7,00 3,50Laisvës kovø archyvas Nr.30 7,00 3,50Laisvës kovø archyvas Nr.31 7,00 3,50Laisvës kovø archyvas Nr.32 7,00 3,50Laisvës kovø archyvas Nr.33 7,00 3,50Laisvës kovø archyvas Nr.34 7,00 3,50Laisvës kovø archyvas Nr.35 7,00 3,50Laisvës kovø archyvas Nr.36 7,00 3,50Laisvës kovø archyvas Nr.37 7,00 3,50Laisvës kovø archyvas Nr.38 10,00 5,00Laisvës kovø archyvas Nr.39 7,00 3,50Laisvës kovø archyvas Nr.40 10,00 5,00Laisvës kovø archyvas Nr.41 10,00 5,00Laisvës kovø archyvas Nr.44 12,00 6,00

Edvardas Stronèikas,LPKTS valdybos pirmininkas

Bet tik tokiomis aplinky-bëmis, kai atlikti tarnybosLietuvos valstybei objektyviaibuvo neámanoma.

Atkreiptinas dëmesys ánutarimo nuostatà, teigianèià,kad pareigûnø ir kariø valsty-binës pensijos negali bûti ski-riamos asmenims, kurie atlik-dami tarnybà okupavusiaivalstybei dalyvavo slopinantpasiprieðinimà okupacijai arvykdant nusikalstamà veiklàprieð Lietuvos gyventojus. Èiamatyt apie stribus ir kagiebis-tus, þudþiusius partizanus irtrëmusius civilius gyventojus.

Ið esmës KT nepasakë nie-ko naujo, tik priminë ankstes-niø nutarimø ir tarptautinësteisës nuostatas bei atkreipëdabartinio ástatymø leidëjodëmesá á didelæ jo atsakomy-bæ prieð objektyvià tautos is-torijà ir Lietuvos Respubli-kos pilieèius.

Ádomu, kaip dabartinëssudëties KT traktuotø valsty-biniø nukentëjusiø asmenøpensijø mokëjimà stribams irkagëbistams, prisidengu-siems Antrojo pasaulinio ka-ro veteranø statusu, kurisjiems galimai neteisëtai buvosuteiktas, nes jie nedalyvavokaro veiksmuose, o tik tero-rizavo þmones fronto uþnu-garyje okupuotose teritorijo-se. Tokiø asmenø 1998 me-tais Lietuvos gyventojø geno-cido ir rezistencijos tyrimocentras buvo nustatæs apie dutûkstanèius. TuometinëA.Kubiliaus Vyriausybë vals-tybiniø pensijø mokëjimàjiems buvo sustabdþiusi. Betvëliau, po skundø teismams,KT nusprendë, kad valstybi-nës pensijos stribams ir kagë-bistams turi bûti mokamosesà dël jø „teisëtø lûkesèiø“.Abejotina, ar nusikaltæ þmo-giðkumui asmenys gali reika-lauti tø „teisëtø lûkesèiø“ ið-pildymo ir reikðti pretenzijas

á valstybës, prieð kurios ne-priklausomybæ jie nusikals-tamais bûdais kovojo, nu-kentëjusiø asmenø valsty-biniø pensijø?

Ar tai nëra visiðkas absur-das ir teisinis nonsensas?

Reikëtø, kad Seimo nariaiðiuo skandalingu klausimukreiptøsi á KT dabar. Negalijuk teisinëje valstybëje ilgaitæstis dvigubø standartø, pa-minanèiø istorinæ tiesà ir mo-ralës principus, praktika.

Ið KT nutarimo darytinaiðvada, kad valstybines pensi-jas negalima skirti visiemspretendentams ið eilës. Tiknuodugniai patikrinus as-mens elgesá ir jo darbo pobû-dá okupanto jëgos ar represi-nëse struktûrose, tokiose,kaip kariuomenë, prokuratû-ra ir teismai, o ypaè KGBstruktûrose, kaip, pavyz-dþiui, pasienio kariuomenëje.Sovietinës armijos kadriniaiskarininkais daþniausiai bûda-vo tampama savanoriðkai, oteisëjai sovietmeèiu nagrinë-jo ir politines bylas.

Ðia proga bûtina priminti,kad jau nepriklausomoje Lie-tuvoje okupacinio reþimo bu-vo labai áskaudinti buvæ poli-tiniai kaliniai ir tremtiniai, kaivisi jie turëjo pereiti þeminan-èias reabilitacijos procedûraspas buvusius sovietinius pro-kurorus ir teisëjus. Tada ne-buvo atsiþvelgta á jokius rea-bilituojamøjø „teisëtus lûkes-èius“. Kai kurie ið jø dël tosþeminanèios procedûros atsi-sakë galimybës gauti nukentë-jusio asmens statusà. Atrodë,kad buvusiais sovietiniais pa-reigûnais pasitikima labiau, neiLaisvës kovø dalyviais.

Baigiantis 2006 metamsmano siûlymu Seimas pataisëValstybiniø pensijø ástatymà,nustatydamas, kad á staþàvalstybinei pareigûnø pensijaigauti negali bûti átrauktas tar-nybos SSRS jëgos ir represi-

nëse struktûrose laikas. Tadatriukðmà sukëlë policijos ko-misarai – grasinta „tûkstan-èiais“ pasitraukti ið policijostarnybos. Esà visa policijossistema sugrius, netekusi pa-èiø kvalifikuoèiausiø ir la-biausiai patyrusiø darbuoto-jø, jei tokia ástatymo pataisanebus atðaukta. Tuometinëvaldþia nusileido ir ástatymopataisa buvo atðaukta. Norsðtai Gruzija yra pateikusi pui-kø pavyzdá – prezidentas Sa-kaðvilis paleido visà korum-puotà milicijà ir ið naujø, ne-patyrusiø, bet dorø þmoniøsuformavo naujà policijà. Da-bar ji yra maþiausiai korum-puota visame regione ir vagisgaudo gerai, ne blogiau uþmûsø „patyrusius profesio-nalus“, kurie vienas po kito vispakliûva á STT pareigûnø ran-kas. Þinoma, tai visai nereið-kia, kad visi „buvæ ir patyræ“yra niekam tikæ.

Prancûzijos prezidentoteigimu, buvo praleista pato-gi proga pakeisti sovietiniøpareigûnø áproèiø neatsisa-kanèius senus kadrus jaunais,nepriklausomoje Lietuvojeteisës mokslus baigusiais tar-nautojais.

Nesibaigianti praleistøprogø virtinë vis tæsiasi: laikunepakeisti buvæ sovietiniaipolitikai valdþioje ir kvalifi-kacijas jau praradæ sovietiniaiprofesoriai aukðtosiose mo-kyklose bei direktoriai mo-kyklose, nepakeisti sovietiniomentaliteto karininkai ka-riuomenëje... O mes vis vienaskito klausiame, kodël atsilie-kame nuo Estijos, kodël tar-pukario Lietuvoje per tà patálaikotarpá buvo daugiau geropadaryta visuomenei, nei mû-sø laikais? Atsakymas pa-prastas – nepasirûpinome,kad daugiausia lemianèios va-dovaujamos pareigos bûtøskirtos tinkamiems, Lietuvailojaliems þmonëms.

Lietuvos valstybinës pensijosuþ tarnystæ Sovietø Sàjungai

Dëmesio!Balandþio 6 d. (ðeðtadiená) Kauno águlos karininkø ra-

movës salëje (A.Mickevièiaus g. 19, Kaune) ávyks LPKTSXX suvaþiavimas.

Darbotvarkë:10–11 val. delegatø registracija,11 val. suvaþiavimo pradþia,11.20 val. moksleiviø sveikinimai,11.40 val. pirmininkaujanèiøjø, sekretoriato rinkimai,darbotvarkës, reglamento, balsø skaièiavimo komisijostvirtinimas,12.55 val. sveèiø pasisakymai,12.30 val. LPKTS pirmininko praneðimas,12.45 val. LPKTS valdybos veiklos ir metinë finansinëataskaita.12 55 val. Revizijos komisijos ataskaita,13 val. Etikos ir procedûrø komisijos ataskaita,13.30 val. LPKTS suvaþiavimo nutarimø tvirtinimas,13.40 val. LPKTS ástatø papildymai ir pakeitimai,14.15 val. pareiðkimai, rezoliucijos, informaciniai prane-ðimai ir skelbimai,14.30 val. suvaþiavimo uþdarymas,14.45 val. pabendravimas prie arbatos LPKTS salëje(Laisvës al. 39).

(atkelta ið 1 psl.)

Uþsiprenu-meruokite„Tremtiná“!

„Lietuvos paðto“ sky-riuose ir internetuprenumerata.post.lt gali-te uþsiprenumeruoti sa-vaitraðtá „Tremtinys“.Prenumerata priimamaiki kiekvieno mënesio22 dienos.

Prenumeratos indek-sas 0117, kaina:

1 mën. – 8,16 Lt,3 mën. – 24,48 Lt,6 mën. – 48,96 Lt.Dëkojame skaityto-

jams.

Knygos pavadinimaskaina (Lt)iki perkai-nojimo

kaina (Lt)po perkai-nojimo

3 2013 m. kovo 8 d.Nr. 10 (1032) TremtinysÁvykiai, komentarai

Atrodytø, politinëje Lie-tuvos padangëje santykinairamu, nebent visuomenæ pa-aitrina „juodosios buhalteri-jos“ byla, pasigirdæ gandeliaiapie Darbo partijos lyderioV. Uspaskicho sveikatos su-ðlubavimo prieþastá, galimasteigiamas ir neigiamas euroásivedimo pasekmes.

Vienintelisargumentas –

„reikiapaskaièiuoti“

Algirdo Butkevièiaus Vy-riausybë greitai galës parody-ti, kà nuveikë per pirmàsiasðimtà darbo dienø. Deja, tikë-tis ko nors pagirtino – bevil-tiðka. Ko gero, opozicijos ly-deris Andrius Kubilius labaitiksliai apibûdino dabartinësVyriausybës veiklà: „Per trismënesius dar nematëme nëvieno rimtesnio naujos val-dþios projekto, kuris atspin-dëtø tai, kad partijos prie val-dþios vairo sëdo su parengtaisprojektais, strategijomis arbent idëjomis.“ Panaðiai ma-no ir politikos apþvalginin-kai. Ðtai Rytas Staselis vienostelevizijos laidoje teigë, jogakivaizdu, kad ðita valdanèio-ji dauguma atëjo visiðkai ne-pasiruoðusi dirbti. Labiausiaitai iðryðkëja prioritetinëjeenergetinio saugumo srityje.Ið tikrøjø susidaro áspûdis,kad savo veiklà A. Butkevi-èiaus Vyriausybë ketina pra-dëti „nuo nulio“, tarsi iki josnebûtø nei parengtø ir su uþ-sienio partneriais (kuriuos,beje, reikëjo susirasti) sude-rintø projektø, nei tarptauti-niu lygiu palaimintø strategi-jø. Gal nesuprantanèiam eko-nominiø procesø eiliniam kai-mo þmogeliui ir daro áspûdánuolatiniai A. Butkevièiauspareiðkimai „reikia paskai-èiuoti“, taèiau bent kiek iðma-nanèiam ðiandienos politinioir ekonominio gyvenimo rea-lijas pilieèiui matosi, kad taitik bandymas pasiteisinti, uþ-maskuoti nepasirengimà ar,dar blogiau, nekompetencijà.Nepamirðkim ir aklavietës, ákurià socialdemokratai di-dingai þygiavo per rinkimus,besivadovaudami A. Kubi-liaus Vyriausybës darbø nei-gimo principu – kà bedarytødeðinieji, tai yra labai blogai,labai „ne dël þmogaus“. Tadkaip dabar imti ir pripaþinti,kad tie darbai buvo reikalin-gi valstybei, strategija per-spektyvi ir politiniu, ir ekono-miniu poþiûriu. Todël belie-ka apsimesti „skaièiuoto-jais“, nors viskas jau paskai-èiuota, aptarta, suplanuota.

Deja, toks mindþikavimasvietoje gali brangiai kainuoti– delsimas atlikti bûtiniausiusenergetinës nepriklausomy-bës átvirtinimo darbus yra tai,ko siekia Rusija, visomis ið-galëmis besistengianti iðlai-kyti ekonominëje nelaisvëje„artimàjá uþsiená“ (pamenate,bûtent taip Rusija vadino Bal-tijos valstybes, nors pagal sie-nø principà ir Kinija jai bûtøne kà tolimesnis uþsienis).

Eurui – taip,eurui – ne

Socialdemokratai garsiaipareiðkë, kad yra pasiryþæ ne-palikti Lietuvos vieninteleBaltijos valstybe, neásivedusiaeuro. Ryþtas sveikintinas, ta-èiau ðio sumanymo sëkmë la-bai slidi: vienà kartà socialde-mokratai euro ásivedimo ga-limybæ jau suþlugdë, nors tuo-metinë bendra ekonominë si-tuacija Europos bendrijojebuvo kur kas palankesnë neiðiandien, o paþvelgus á dabar-tinës valdanèiosios daugumosVyriausybës „veiklumà“ irjos vadovo Algirdo Butkevi-èiaus pastovumà, galima vis-ko tikëtis – ir blogesnës eko-nominës situacijos, kuri pa-gadintø visas bûtinas sàlygaseurui ásivesti, ir kenkëjiðkøpolitiniø þaidimø, kurie, kaipvisuomet nutinka valdant kai-riesiems, kaþkodël iðeina ánaudà tik kaimynei Rytuose,tai yra Rusijai. Prisiminus ne-seniai Rolando Pakso (besi-matuojanèio naujo politiniodarinio vado regalijas) pa-reikðtà nuomonæ, kad euroávedimo pagrindinë sàlyga tu-ri bûti referendumas, galimaneabejoti jo sumanymu – eu-rui reikia pasiprieðinti. Kaip– pamatysim. Galbût tai busisterija, analogiðka atominëselektrinës statybai, galbût darkaþkoks naujas pokðtas apietûkstantines pensijas ir algaslitais. Aiðku viena – uþsaky-mas sutrukdyti ásivesti Lietu-vai eurà jau yra. Kam tai nau-dinga, turbût irgi aiðku. Todëllabai ádomu, kaip ðità, anotvieno pokðtininko, „Uspak-so“ partijos sumanymà su-virðkins socialdemokratai,kuriems labai norëtøsi prieðiðprususius rinkëjø sluoks-nius pasirodyti labai provaka-rietiðkai ir ásisegti didþiausiàmedalá uþ nuopelnus integ-ruojantis á bendrà EuroposSàjungos piniginæ sistemà. Beto, jiems netiesiogiai tektø pri-paþinti, kad prieð tai dirbusiAndriaus Kubiliaus Vyriausy-bë padëjo tvirtus pamatus eu-rui ásivesti. Tad nenuostabu,kad vienà dienà iðgirsime da-bartiná premjerà A. Butkevi-èiø, labai susirûpinusiu veiduporinantá: „Reikia paskai-

èiuoti, ar èia apsimoka, ar ga-lima“. Ir tai, beje, nebûtø pir-mas kartas, kai A. Butkevi-èius keistø nuomonæ… Juo-kas juokais, bet Seime imaprigyti neformalus Vyriau-sybës vadovo darbo princi-pø pavadinimas – „vëtrun-gë“. Anot opozicijos lyderioA. Kubiliaus, premjero nuo-monë priklauso nuo vëjokrypties, kuri, deja, vis daþ-niau sukasi ið Rytø.

Lietuvos interesaiRusijai nerûpi

Ðtai tokia yra Lietuvos si-tuacija kovoje uþ energetinásavarankiðkumà. Pasiklau-sius A. Butkevièiaus paþadø,kad jo Vyriausybë pateiksenergetikos strategijà gegu-þæ, kyla klausimas – o koks li-kimas laukia A. KubiliausVyriausybës priimtos strate-gijos? Beje, toks klausimaskyla ir latviams, ir estams, ne-beþinantiems, ko tikëtis iðnaujosios Lietuvos Vyriausy-bës. Kol kas ji áðaldë pradëtusprojektus. Taèiau negalimateigti, kad nieko nevyksta –vis iðlenda á vieðumà slapti su-sitikimai su Rusijos ámoniøatstovais, dël kuriø A. Butke-vièius teisinasi, ðvelniai ta-riant, vaikiðkai. Ðtai nuvaþia-vo jis á uþdarytà Ignalinos ato-minæ elektrinæ, o ten netikë-tai sutiko „Rosatom“ atsto-vus, matyt, atvykusius be jo-kio kvietimo. Þinoma, prem-jeras – principingas ir á kalbasnesileido. Labai keista, kaip„Rosatom“ atstovai, tai yrapaðaliniai, pateko á toká sau-gomà objektà? Atsitiktinai?Na, jei kam atrodo, kad rusaigali pasiûlyti Lietuvai naudin-gas sàlygas, yra arba naivuo-lis, arba átakos agentas – tre-èio atvejo nëra. Lietuva jaupakankamai „pasidþiaugë“monopolininko „Gazprom“diktuojamomis dujø kaino-mis, „Rosatom“ pavaldi ben-drovë „Nukem“ niekaip ne-gali árengti saugiø saugykløpanaudotam kurui uþdaryto-je Ignalinos atominëje elekt-rinëje (labai taikliai ðià „arti-mojo“ uþsienio ámonæ pava-dino „Bernardinai.lt“ – „ben-drovë „Nukem“, kuri yra tie-siogiai susijusi su Rosatom,panaðu, veikia daugiau kaipES pinigø siurblys, nei pagal-bininkas uþdarant Ignalinosatominæ elektrinæ“), paèiameLietuvos pasienyje statomosdvi atominës elektrinës (jasstato „Rosatom“), nuolattrukdoma integruotis á euro-pinæ energetikos sistemà,Klaipëdoje statomo suskys-tintøjø dujø terminalo staty-ba stringa irgi dël konkurso

rezultatais nepatenkintosbendrovës (kas galëtø garan-tuoti, jog ji neatstovauja „Ro-satom“ interesams?), uþpro-testavusios dujotiekio vamz-dþio tiesimo konkursà, veiks-mø. Beje, ðá konkursà buvolaimëjæs dviejø Lietuvos ben-droviø – „Kauno dujotiekiostatyba“ ir „Ðiauliø dujotiekiostatyba“ – konsorciumas, tadkaþkas Lietuvoje vël liks bedarbo ir pinigø. Tad akivaiz-du, kad Rusijai maþiausiai rû-pi Lietuvos interesai, neganato, didþioji kaimynë eneregti-kos sektoriø bei apskritaiverslà naudoja kaip politinááranká, siekdama apsaugotisavo ámones nuo civilizuota-me pasaulyje taikomø kon-kurencijos taisykliø. O Lietu-va kaip tik ir siekia ðiø taisyk-liø suteikiamø privalumø.

PremjerasA. Butkevièius savo

pirmtakà siunèia„kitur“

Kai praëjusià savaitæ opo-zicijos lyderis A. Kubilius pa-sakë pasigendàs dabartinësVyriausybës aiðkios strategi-nës krypties, atsakydamas átai premjeras A. Butkevièiuspasiûlë jam dël fobijø kreip-tis „kitur“ – suprask, ten, kurreikia kreiptis þmonëms, per-sekiojamiems baimës. Norinenori, tenka nustebti – lyg irnederëtø tokias aukðtas parei-gas uþimanèiam þmogui kvai-linti savo kolegos. Kita ver-tus, ko èia stebëtis – kokiospolitinës paþiûros, toks ir po-

Laikas dirba ne mûsø naudai

Prezidentë apdovanojoLaisvës gynëjà – LPKTS nará

Vasario 16-osios iðvakarëse Lietuvos Respublikos Prezi-dentë Dalia Grybauskaitë Sausio 13-osios atminimo medaliuapdovanojo LPKTS Anykðèiø filialo tarybos nará, buvusá trem-tiná, Laisvës gynëjà Juozà Gerimantà KAKLAUSKÀ.

1991 metø sausio 13-àjà J. G. Kaklauskas kartu su kitaisLaisvës gynëjais nuo besiverþianèiø sovietiniø kariø gynë Aukð-èiausiosios Tarybos prieigas. Dar ir po ðiø kruvinø ávykiø Lais-vës gynëjai, tarp jø ir J. G. Kaklauskas, iki 1991 metø rugsëjosaugojo visuomenës rimtá ir trapià mûsø ðalies Laisvæ ir Nepri-klausomybæ.

Liudvika DANIELIENË

þiûris: dar nepamirðome lai-kø, kai manantieji kitaip bu-vo gydomi per prievartà...

A. Butkevièius pareiðkë:„A. Kubilius galëtø pagalvo-ti apie tam tikras fobijas. Kolkas nejauèiame jokiø vëjø.Per toká trumpà darbo laiko-tarpá padarëme energetikossektoriuje tam tikrus poky-èius, kuriuos pastebëjo ir vi-suomenë. Praëjusios kaden-cijos Vyriausybë nesugebëjoágyvendinti në vieno projekto,priimti rimtø sprendimø, o tikpadidinti kainà dujoms irelektrai. Todël að manau, kadkaip tik A. Kubilius yra Ru-sijos galimas atstovas dël to,kad jo valdymo laikotarpiuLietuva sunaudojo daugiau-siai dujø ir uþ jas daugiausiaisumokëjo Rusijai“.

Kaip galima pakomentuo-ti tokius premjero þodþius?Ogi kartà jau minëto tremti-nio þodþiais: ið ko paþinsi ka-gëbistà? – jis pirmas puolakaltinti kità, kad ðis kagëbis-tas. Tad klausti, kokius „tamtikrus pokyèius, kuriuos pas-tebëjo ir visuomenë“, padarëA. Butkevièiaus Vyriausybë,nëra prasmës, tik verta sutik-ti, kad visuomenë jau paste-bëjo – tai ore pakibæ atominëselektrinës statybø, skalûnødujø þvalgybos klausimai,stringantys suskystintøjø du-jø terminalo statybos darbai,neaiðkiø tikslø siekiantysslapti susitikimai su Rusijosenergetikos ámoniø atstovais.O kai ðalia Lietuvos iðkils dvirusø atominës elektrinës, dëlkuriø patikimumo nerimaujaEuropos Sàjungos vadovai, irLietuva bus priversta bran-giai pirkti jø gaminamà elekt-rà, kaltas vël bus Kubilius?

Gintaras MARKEVIÈIUS

42013 m. kovo 8 d. Nr. 10 (1032)Tremtinys

SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikiname

Ðio mënesio pradþioje Lie-tuvos gyventojø genocido irrezistencijos tyrimo centrà(LGGRTC) bei KGB archy-vus lankë Kazachstano Res-publikos politiniø represijø irtotalitarizmo aukø muzieji-nio-memorialinio kompleksoALÞIR direktoriaus pava-duotoja Ðalpan Smaylova. Ðiàmokslininkæ á Lietuvà atvedëspecialus tyrimas: pas mus jiatvyko ieðkoti informacijosapie ALÞIR kalëjusias lietu-ves politines kalines ir papil-domø duomenø apie jau þi-nomas ALÞIR kalines.

LGGRTC vieðøjø ryðiøspecialistës V.Juozevièiûtëspateiktais preliminariais duo-menimis, tiesiai ið Lietuvos álagerius Kazachstane buvo ið-veþta apie 3 tûkstanèiai lietu-viø, suimtø iki 1949 metø.Kiek lietuviø per tà patá laiko-tarpá á Kazachstano lageriuspateko ið kitø SSRS lageriø artremties vietø, tiksliai neþino-ma. Nemaþai lietuviø á Ka-zachstano lagerius buvo ið-veþta ir vëlesniais metais, betLGGRTC Vardynø skyriusdar nebaigë sisteminti tokiøduomenø. Negalutiniais duo-menimis, 1940–1960 metaisá Kazachstanà galëjo bûti ið-veþta apie 20 tûkstanèiø po-litiniø kaliniø ið Lietuvos. Lie-tuvoje yra þinomi duomenysapie 7,5 tûkstanèius ten kalë-jusiø lietuviø. Beje, Kazachs-tano gyventojø suraðymo duo-menimis, net ðiais laikais tengyvena apie 7 tûkstanèiai lie-tuviø.

Ð.Smaylova noriai sutikopasidalyti su „Tremtinio“ skai-tytojais savo archyviniais atra-dimais bei áspûdþiais, patirtaislankant Genocido aukømuziejø, taip pat papasakotiapie dabartinæ valstybinæ at-minties politikà Kazachstane.

– Kazachstano Respubli-ka sovietmeèiu buvo pavers-ta didþiule kalëjimø ir lageriøvieta, kur buvo kalinama irþiauriomis sàlygomis neiðgy-veno daugybës tautybiø sta-linistiniø represijø aukos.Kuo ALÞIR lageris skyrësinuo kitø veikusiø?

– Netoli dabartinës Ka-zachstano sostinës Astanos(35 kilometrai), Akmolinskoapskrityje 1937 metais buvoatidarytas ypatingas lageris,skirtas vien tik politinëms ka-linëms moterims. Pavadini-mas ALÞIR atsirado ið rusið-ko trumpinio – „Akmolinskijlager þon izmenikov rodiny“.Èia buvo kalinamos taip vadi-namos „Tëvynës iðdavikøþmonos“. Jame kalëjo apie 60

tautybiø moterys: rusës, þy-dës, vokietës, ukrainietës, ka-zachës. Turime duomenø irapie 14 lietuviø. Paprastaimoteris nuteisdavo nuo 5 iki8 metø ir jos daþnai keliauda-vo ið vieno lagerio á kità. Vi-sos ALÞIR veiklos metu èiakalëjo daugiau nei 20 tûkstan-èiø moterø. Kalbant apie pir-màsias politines kalines, rei-kia pabrëþti, kad tai buvoðviesuomenës atstovës, pa-vyzdþiui, raðytojø, ministrøþmonos. Èia kalëjo ir þino-mos balerinos mama R.Plisec-kaja, aktorë L.Ruslanova, ki-tos. ALÞIR lageryje kalëju-siø moterø, kurios ne tik sta-tësi sau barakus, bet ir dirboþemæ, sëjo, augino galvijus,avis, darbo dëka lageris virtodideliu ûkiu. Ûkis klestëjo irbuvo modernus, nes ten kalë-jo agronomës, þinomos biolo-gës, chemikës, mokslininkës.Lageryje taip pat buvo atida-rytas siuvimo fabrikas, kuria-me kalinamosios ne tik sausiûdavo rûbus, bet ir unifor-mas kareiviams Antrojo pa-saulinio karo metu. Neþiûrintá tai, kad èia kalëjo daugiau-sia inteligentës, reþimas, kaipir atviros, vëjø koðiamos ste-pës klimatas, buvo sunkus irmoterims beveik nepakelia-mas. Þiemà jas kankino ðal-èiai iki 40 laipsniø, o vasarà –alinantys karðèiai. Moterys,nepratusios prie tokiø sàlygø,ten daþnai mirdavo. Ypaè di-delis mirtingumas buvo pir-muosius trejetà metø. Deja,nëra þinoma, kiek moterøtiksliai mirë ðiame lageryje –jø nelaidojo þmogiðkai, betuþkasdavo bendruose kapuo-se. Tvarka lageryje buvo labaigrieþta: jos privalëjo dirbtinuo 7 valandos ryto iki patnakties. Kiekvienai buvo pa-skirta tam tikra darbinë uþ-duotis. Jei savo normos neá-vykdydavo, gaudavo maþesnámaisto daviná, bûdavo bau-dþiamos draudimu susiraði-nëti su artimaisiais. Pirmuo-sius metus joms ið viso nebu-vo leidþiama susiraðinëti.

– Kodël Jus paèià dominatokios skaudþios ir tragiðkostemos?

– Pati labai iðgyvenu, kadið viso tokie dalykai galëjokaþkada vykti. Man svarbutyrinëti tø nekaltø moterø,motinø likimus ir pasakotiapie tai jaunimui, kad ðie þi-notø ir kad ðitai daugiau nie-kada nepasikartotø. Maþaikas þino, kad taip buvo tyèio-jamasi ið moterø. Besilankan-tys uþsienieèiai pas mus daþ-nai patiria ðokà. Jiems tai yranesuvokiama. Pavyzdþiui, jei

ALÞIR bûdavo ákalinamamoteris su kûdikiu, metus jaileisdavo kartà per dienà savovaikà pamaitinti krûtimi, betlaikydavo juos atskirtus spyg-liuota viela. Po metø kûdikiaibûdavo visai atskiriami ir ati-duodami á naðlaièiø namus.Tokiems vaikams pakeisdavopavardes, todël motinoms vë-liau juos surasti praktiðkai ne-bepavykdavo. Karagandosapskrityje buvo tokie specia-lûs vaikø namai, kur siøsdavopolitiniø kaliniø vaikus. Juo-se daug vaikø iðmirë pusba-dþiu. Jau uþaugæ jie pasako-davo, kad reþimas tuose na-muose buvo labai þiaurus.Viena iðgyvenusi mergaitëprisiminë, kad ji taip pat bu-vo susirgusi ir visi pamanë,kad ji pasimirë. Jà, kaip ir ki-tus þiemà pasimirusius vai-kus, nugabeno á specialià pa-talpà ir ákiðo su kitais kûne-liais á statinæ. Didelëse stati-nëse vaikø kûnelius laikyda-vo iki pavasario, nenorëdamiþiemà vargti juos laidojant.Tik dël atsitiktinumo ji iðliko:auklëtoja „teta Valia“, uþëjusiá minimà patalpà, pamatë,kaip sujudëjo mergaitës pirð-telis, ir ji buvo pargabenta at-gal pas gyvuosius...

Po Stalino mirties lagerisbuvo panaikintas, bet dauge-lis moterø liko ten gyventikaip tremtinës, nes vis tiek ne-turëjo teisës gráþti á savo Të-vynæ. 1960-aisiais vienoje la-gerio vietoje buvo pradëtasstatyti paukðèiø fabrikas. Ka-sant þemæ buvo rasta daugy-bë þmoniø palaikø liekanø.Tada buvo atsisakyta toje vie-toje vykdyti statybas. Fabrikàpastatë kitur, o dabar ði vietalaikoma lagerio kapinëmis.Jau Nepriklausomybës lai-kais Kazachstano Respubli-kos Prezidentas NursultanasNazarbajevas atidarë toje vie-toje muziejø – memorialinákompleksà.

– Atvykote á Vilniø ieðko-ti duomenø apie lietuves,ALÞIR kalines. Kà pavykosurasti?

– Atvykau á Vilniø atliktityrimà apie moteris lietuves,ieðkau jûsø archyvuose me-dþiagos apie ALÞYR kalineslietuves, patikslinti jø duome-nis ir ásitikinti, ar tikrai tosmoterys ten kalëjo. Pavykorasti duomenø tik apie 2 ið 14moterø sàraðo, kuriø vienamirë lageryje. Radau tø mo-terø baudþiamàsias bylas, ið-siaiðkinau, kad abi buvo kal-tinamos dalyvavimu ginkluo-toje rezistencijoje, abi buvopartizanës.

Nuo Kazachstano iki Lietuvos:patirtø represijø pëdsakais Garbingo 85-ojo jubiliejaus

proga nuoðirdþiai sveikinameðiaulietæ, Laisvës kovø dalyvæJadvygà PETKEVIÈIENÆ.

Lai metø naðta Jums nebûna sun-ki, lai niekada negæsta vilties kibirkð-tis. Sveikatos, geros nuotaikos linki –

bendraþygiai* * *

Gimimo dienos proga nuoðirdþiai sveikiname buvu-sià tremtinæ Birutæ KAÐILIONYTÆ-BALIUKONIENÆ,gyvenanèià Alytuje.

Linkime geros sveikatos, saulëtø dienø, vis maþëjanèiørûpesèiø Tavo kelyje ir Dievo palaimos.

1946-øjø Sverdlovsko sr. Novaja Lialiostremtiniai

Mano Lietuva prasidëjonuo pirmojo gimtadienio –1933 metø kovo 8 dienos, nuoðviesaus kunigaikðèio KleopoOginskio Rietavo pieninës,kurioje dirbo mano tëvas, nuomûsø ðeimos, kurioje buvo-me septyniese: tëvas AntanasMaselskis, mama Ona, bro-liai Adulis ir Vladas, dvi mo-èiutës ir að, Vytautas, jauniau-sias ið visø.

Besibaigiant Antrajampasauliniam karui, 1946 me-tais, bûdamas paauglys, ási-traukiau á aktyvià partizaninæ

Lietuvos laisvës kovà. 1948metais apsigyvenome Kalkið-kiø kaime, netoli Ðvëkðnos.Èia sovietø èekistai pirmàkartà mane areðtavo. Nors iðjø areðtinës laimingai pabë-gau, vienos ryðininkës iðduo-tas, greitai vël buvau areðtuo-tas. 1951 metais mane nutei-së 25 metus kalëti ir 5 metusbe teisës gráþti á Lietuvà.

Buvau kalinamas Ka-zachstano lageriuose, iðveþ-tas á „Velnio salà“ Dþiazkaz-gane. Po Stalino mirties per-këlë á Mordovijos „kamary-nà“. Darbas èia buvo bent mi-nimaliai apmokamas. Mordo-vijos lageriuose turëjau gali-mybæ organizuoti pagalbà ligo-niams vaistais, maisto produk-tais. Nepaprastai daug padëjokunigas Mocius. Jam tarpinin-kaujant gavome daugybæ siun-tiniø. Nemaþai deficitiniø vais-tø parûpindavo ir vietinë lais-vai dirbanti felèerë Liudmila.Sekmadieniais pjuvenø surin-kimo patalpose vykdavo pa-

maldos. Ðv. Miðias aukodavo irpamokslus sakydavo kunigai:Svarinskas, Kiðkis, Rauda,Bunkus, Jurgaitis.

1964 metais, iðbuvæs ne-laisvëje 15 metø, buvau per-teistas ir iðleistas, taèiau beteisës gráþti á Lietuvà. Apsigy-venau pas tëvus netoli Kara-liauèiaus – tëvai taip pat ne-turëjo teisës registruotis Lie-tuvoje. Atvykæs aplankyti gi-mines ir paþástamus Lietuvo-je, Kaltinënuose susipaþinausu nuostabia mergina, baþny-tinio choro dainininke Onu-

te Zubavièiûte. Greitai susi-tuokëme. Jos rûpesèiu gavauteisæ prisiregistruoti Lietuvo-je. Dirbau vairuotoju, ágijauautokranininko specialybæ,kartu ruoðiausi tapti vargoni-ninku. Mokytis nebuvo sun-ku, kadangi neblogai mokëjaugroti akordeonu, be to, labaipadëjo kunigas Antanas Jur-gaitis, su kuriuo buvau susipa-þinæs lageryje. Vargonininkudirbau daugiau nei 40 metø: Ði-lutëje, Judrënuose, Ylakiuose,Laukuvoje ir Leckavoje.

Praëjusá rudená kartu suþmona Onute Maþeikiø Ðvè.Jëzaus Ðirdies baþnyèiosðventoriuje pastatëme pa-minklà Þemaièiø krikðto 600metø ir Ðiluvos stebuklo 400metø jubiliejui.

Aktyviai domiuosi politi-ka, mûsø valstybëje mataudaug negeroviø ir manau, jogkova dël Lietuvos Nepriklau-somybës dar nebaigta...

Vytautas KazimierasMASELSKIS

Gyvenu vedamasmeilës Lietuvai

Jubiliejinio paminklo paðventinimo akimirka

(keliama á 6 psl.)

5 2013 m. kovo 8 d.Nr. 10 (1032) TremtinysKaro aviatoriaus ðeimos likimas

1940 metø birþelio 15-àjà,brëkðtant, Raudonoji armijaáðliauþë á Fredà, Aleksotà,Kaunà – okupavo Lietuvà. Pokurio laiko karininkams pa-keitë skiriamuosius þenklus ásovietinius antsiuvus. Prasi-dëjo Lietuvos karo aviacijoslikvidavimo procesas. Ikigruodþio karininkus paleidoá atsargà „etatø maþinimo“pretekstu. A.Augustinas pri-valëjo dalyvauti aviacijos ðta-bo likvidavimo komisijoje.1940 metø gruodá A.Augus-tinas gavo mokytojo darbà

Ðiauliø 1-oje valstybinëjeamatø mokykloje ir á Ðiauliuspersikraustë su ðeima. Vienokambario butukà iðsinuoma-vo Tilþës gatvëje prieð Chai-mo Frenkelio batø fabrikà.Vaikai lankë Juliaus Janoniomokyklà. Mokslo metamspasibaigus, ðeima iðvykoatostogauti tëviðkën prie Uk-mergës. Apie karà suþinojobûdami Þelvos valsèiaus,Berzgainiø kaime, þmonossesers Felicijos ir jos vyroVaclovo Baèianskø ðeimossodyboje. Frontui nuriedëjusá Rytus, suþinojo, kad butasÐiauliuose sudegë pataikiusaviacinei bombai – ðeima li-ko, kaip stovi. Buvo nutartapasilikti Ukmergëje ir èia ási-kurti.

Savivaldybë pasiûlë vedë-jo darbà Ukmergës spaustu-vëje. Vëliau ðià spaustuvæA.Augustinas ið okupacinësvaldþios nupirko, bet vokie-èiams traukiantis jà subom-bardavo. Vokieèiø okupaci-jos metais A.Augustinas bu-vo ástojæs á pogrindinæ Lietu-vos nacionalistø partijà, betjoje iðbuvo neilgai ir þymesneveikla nepasireiðkë. Sovieti-nei armijai artëjant, A.Au-gustinas su ðeima norëjo pa-sitraukti á Vakarus, taèiaudelsë ir savo plano neágyven-dino. Frontà iðgyventi su ðei-ma pasitraukë pas tetà OnàGirnienæ á Bûzø kaimà prieUkmergës. Ið èia jis dar kar-

tà bandë keliauti á Vakarus,ðá kartà pësèiomis ir be ðei-mos. Su juo kartu iðëjo Juo-zas Ðibaila ir dar vienas as-muo, bet buvo sustabdyti so-vietiniø partizanø ir sugrà-þinti atgal.

Bolðevikams sugráþus,A.Augustinas iðvyko dirbti áVilniø, ðeimà laikinai palikæsUkmergëje. Vilniuje gavodarbà Liaudies ûkio komisa-riate buhalteriu. 1945 metøvasario 16 dienà NKVD or-ganø buvo areðtuotas savobute Vilniuje, Gedimino gat-

vëje Nr. 31. Apkaltintas tuo,kad 1942 metø kovà–birþelápriklausë Lietuvos naciona-listø partijai. Nuteistas 5 me-tams pataisos darbø lagerio irpo to tremties. Ákalinimà pra-dëjo Lentvario persiuntimopunkte, dirbo viniø fabrike.1946 metais tame punkte pas-kutiná kartà pasimatë su á la-gerá Komijoje siunèiamu vy-riausiuoju sûnumi Vitoliu.Sûnus tais metais Ukmergë-je buvo suimtas ir nuteistas 10metø uþ Ukmergës gimnazi-joje pogrindinës organizaci-jos „Ukmergës partizanø ðta-bas“ sukûrimà. 1948 metaissûnus Vitolis þuvo vienoje ið„Peèiorugol“ ðachtø. A.Au-

gustinas kalëjo lageryje Kras-nojarsko kraðte, po 5 metøbuvo paliktas tremèiai Dzer-þinskio rajono „sovchozo“gyvulininkystës fermoje dar-bininku. 1947 metais uþ ryðásu partizanais Ukmergëje bu-vo suimta ir 10 metø nuteistaþmona Aldona Augustinie-në. Vieni liko du nepilname-èiai sûnûs. A.Augustinasskaudþiai iðgyveno ðeimà iðti-kusià dramà. Bûdamas lage-ryje ir tremtyje, jis susiraðinë-jo su þmona ir vaikais, taip patsu seserimi Ona Ðibailiene,

kuri su trimis vaikais gyvenotremtyje Altajaus kraðte,Bijske. A.Augustinas dirbda-mas gyvulininkystës fermojenuo serganèiø karviø uþsikrë-të brucelioze, dël nepakanka-mo gydymo tapo invalidu.

1954 metø birþelá Adomàið tremties paleido. Bûdamasjautrios sielos, tyras þmogus,Adomas paraðë odæ Laisvei –laiðkà þmonai: „ Brangi Aldu-te! Esu laisvas, turiu pasà,ruoðiuos vaþiuoti, atsiskaitausu darboviete. Ávyko staigiai,netikëtai. Pasirinkau apsigy-venti mûsø 600 metrø kvad-ratiniø sklypelá Rysiaus prie-globsty. Parduodu skubiai sa-vo daiktus, po pusës mën. ti-

kiuosi pradëti ilgà, maloniàkelionæ. Po mënesio gal jaubûsiu vietoje, ið ten Tau vëlraðysiu. Dël viso ko gavusi ðámano trumpà laiðkelá, mëginktrumpai tuojau man atsakyti,jei galësi. Jei negalësi, tai irnesielvartauk, pakantrauk,kol gausi mano ið naujos vie-tos. Trumpà praneðimà para-ðiau vaikuèiams ir Kazytei.Praðau Tavæs tik þinoti paèiaituo tarpu. Ðia proga dalinuo-si nauju, netikëtu, seniai lauk-tu, svajotu, kantrautu ávykiu!Sveikinu Tave savo kilniausio-

mis, stipriausiomis, meiliau-siomis, jautriausiomis, patva-riausiomis, ðvenèiausiomisdvasios ir kûniðkomis jëgo-mis! Linkiu Tau sveikatos,sveikatos, sveikatos!!! Lai-mës, laisvës, troðkimø ir vil-èiø iðsipildymo!!! Greièiausioartimiausioj ateity! Linkiugreièiausio su Mumis susi-glaudimo! Bendro nebepers-kiriamo gyvenimo vienamemûsø Ðeimos ðventos bran-duoly!!! Buèiuoju, buèiuoju,karðèiausiai buèiuoju Tave,brangi Mûsø Motinële, Bran-gi mano vienintelë Aldutë!!!“(laiðko kalba netaisyta). Pa-naðius emocionalius laiðkusAdomas iðsiuntë vaikams irseseriai Onai.

Gráþdamas á LietuvàA.Augustinas aplankë Sara-tove kariuomenëje tarnau-jantá sûnø Jauniø. Netikëtassutapimas – tà paèià dienà,kai tëvas kariniame dalinyjeaplankë sûnø, ðis buvo sku-biai komandiruotas tæsti tar-nybà Maskvoje, todël ið Sara-tovo iki Maskvos vaþiavo kar-tu ir turëjo progà iðsipasako-ti. Maskvoje sûnus tëvà „Bal-tarusijos“ stotyje iðlydëjo áLietuvà. Sugráþæs á VilniøAdomas apsistojo pas pusse-seræ Kazimierà Girnytæ, èiatais pat metais sutiko ið áka-linimo sugráþusià þmonà,netrukus ir sûnø ið kariuome-nës. Jauniausias sûnus Kæs-tutis dirbo þvejybos laivyne irilgus mënesius leido jûrose.Vëliau Augustinus savo ne-dideliame bute Þvëryne pri-glaudë Adomo pusbrolis dai-lininkas Erikas Varnas. Sû-nus Jaunius iðvaþiavo dirbtimokytoju á Ukmergæ, 1956metais ástojo á Kauno medi-cinos institutà. Tuberkuliozeserganti Aldona Augustinie-në pagaliau gavo vieno kam-bario butà V.Putnos gatvëje(dabar Apkasø). Adomas ási-darbino vaisiø ir darþoviøkonservavimo ámonëje „Ge-rovës“ sandëlininko padëjë-

ju. Gyvenimas, rodës,ëmë tekëti lyguma, ta-èiau iðliko sûnaus ne-tekties neviltis, dvasiosir kûno vergovës þaiz-da. 1967 metais, sunkiaisirgdama, mirë þmonaAldona. Ið þvejybos lai-vyno sugráþo jauniau-sias sûnus Kæstutis. Të-vas jam paliko butà Vil-niuje, pats iðvaþiavo gy-venti á Panevëþá, arèiaugyvenanèios sesersOnos Ðibailienës. Ji gy-veno su sûnumi Kæstu-èiu ir vaikaite Rita – su-gráþæ ið Sibiro.

1978 metais AdomasAugustinas mirë Pane-vëþio ligoninëje. Sûnûs

tëvà aprengë stebuklingai ið-saugotu Lietuvos karo aviaci-jos karininko ðvarku, taèiaubuvo áspëti. Tada sûnûs pokrûtinës atlapu prisegë Tris-palvëlæ. Adomas Augustinaspalaidotas senosiose Panevë-þio kapinëse. Vëliau èia kar-tu atgulë sesuo Ðibailienë, sû-nus Kæstutis. Ir Juozas Ðibai-la-Diedukas, Merainis atgulësimboliðkai, nes jo palaidoji-mo vieta neþinoma.

Adomo jauniausias sûnusKæstutis mirë 1998 metais.Vidurinysis sûnus Jauniusdirbo gydytoju Seirijuose irVeisiejuose, dabar gyvenaDruskininkuose.

Jaunius JuozasAUGUSTINAS

Pabaiga.Pradþia Nr. 9 (1031)

Adomas Augustinas inspektuoja ryðininkø kuopà Aukðtuosiuose Ðanèiuose

Lietuvos karo aviacijos likvidavimo komisija – ið kairës ant-ras A.Augustinas, penktas – Antanas Gustaitis

Tremtyje Sibire

62013 m. kovo 8 d. Nr. 10 (1032)TremtinysILSËKITËS RAMYBËJE

Janina Golekaitë-Kaðubienë1926–2013

Gimë Kaune, Lietuvos karininko ðei-moje. Mokësi Kauno medicinos institute.Studentë, slaugydama stribø persekioja-mà partizanà, sugebëjo organizuoti jo pa-bëgimà. Karo lauko sàlygomis toliau glo-bojo ir gydë Laisvës kovotojus. Buvo ið-duota, suimta, ákalinta Intos lageryje. Tensutiko buvusá pogrindininkà Matà Kaðu-bà, su kuriuo vëliau sukûrë ðeimà. Gráþæið Sibiro, po ilgø kelioniø apsigyveno Këdainiuose. Uþaugino sû-nø. Janina buvo Lietuvos laisvës kovø dalyvë, aktyvi sàjûdietë,LPKTS Këdainiø filialo ir TS-LKD Këdainiø skyriaus narë.

Palaidota Këdainiø Kauno g. kapinëse.LPKTS Këdainiø filialas

Vincentë Juknelytë-Kripaitienë1928–2013

Gimë Suvalkijoje, nedideliame Þaido-galos kaime, ûkininkø ðeimoje, auginusiojedvi dukteris ir du sûnus. Vincentë, baigusimokslus, atvyko á Klaipëdos rajonà ir dir-bo keliose mokyklose. Sukûrë ðeimà, gimëdu vaikai. Prasidëjus Atgimimui, aktyviaidalyvavo visuomeninëje veikloje. BuvoLPKTS Klaipëdos rajono filialo narë. Rû-pinosi þuvusio brolio partizano Petro Juk-nelio-Deimanto atminimo áamþinimu.

2011 m. jos pastangomis buvo iðleista knyga „Kovotojas ið Þai-doglos“. Vincentë dosniai remdavo raðanèiuosius ar kurianèiuo-sius rezistencijos, tremties temomis.

Palaidota Laugaliø kapinëse.Uþjauèiame artimuosius.

LPKTS Klaipëdos rajono filialas,Laisvës kovø ir tremties istorijos muziejus

Jurgis Statkevièius1928–2013

Gimë Panevëþio r. Papiðkiø k. ûkinin-kø ðeimoje, auginusioje tris dukteris ir dusûnus. Mokësi Ëriðkiø pradinëje mokyk-loje, Ramygalos gimnazijoje. Iki tremtiesdirbo sàskaitininku Ëriðkiø kolûkyje.1951 m. su tëvais, seserimis ir broliu buvoiðtremtas á Tomsko sr. Teguldeto r. Taigos k.Dirbo miðko ruoðos darbininku. 1954 m.sukûrë ðeimà su tremtine Saule Þilaityte,sulaukë dukters ir sûnaus. Dar vienas sûnus gimë Lietuvoje, á ku-rià Jurgio ðeima gráþo 1957 m. Apsigyveno Jurbarko r. Lapgiriøtarybiniame ûkyje. Jame Jurgis dirbo ûkvedþiu, vëliau buhalteriuekonomistu. 1988 m. iðëjæs á pensijà bitininkavo, dþiaugësi sep-tyniais vaikaièiais ir penkiais provaikaièiais.

Palaidotas Vadþgirio kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame þmonà, sûnus ir dukterá su ðeimomis.

LPKTS Jurbarko filialas

Antanas Gelaþius1928–2013

Gimë Prienø r. Pakuonio valsè. Këblið-kiø k. ûkininkø ðeimoje. Ðeima partizanamsteikë moralinæ ir materialinæ paramà.1948 m. du broliai su mama buvo iðtremti,likusieji ðeimos nariai slapstësi. Antanàbesimokantá Kauno gimnazijoje suëmë taispaèiais metais. Krasnojarske susitiko savo

ðeimos narius. Buvo iðtremti á Irkutsko sr. Sibiro Usoljæ. Antanasdirbo ávairius darbus, tarp jø ir vairuotoju. Sukûrë ðeimà su liki-mo drauge Halina. Á Lietuvà gráþo 1958 m., apsigyveno Tauragë-je. Dirbo autotransporto ámonëje. Uþaugino dukterá.

Palaidotas Tauragës Dunokø kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame þmonà, dukterá su ðeima bei artimuosius.

LPKTS Tauragës filialas

Polikarpas Brazauskas1935–2013

Gimë Ðilalës r. Ðiaudaliø k. 1948 m. ðei-mà – tëvus ir vienuolika vaikø – buvo ruo-ðiamasi iðtremti. Pagëgiø geleþinkelio sto-tyje, belaukiant formuojamo traukinio sà-stato, ðeimai pavyko pabëgti. 1961 m. Poli-karpas sukûrë ðeimà, uþaugino dvi dukteris.Tauragëje dirbo vairuotoju.

Palaidotas Tauragës Papuðynio kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame ðeimà ir artimuosius.

LPKTS Tauragës filialas

Taip pat papildomai sura-dau moterø, savo prisimini-muose mininèiø ALÞIR la-gerá, kuriame esà kalëjusios.Taigi 14 pavardþiø sàraðaspleèiasi. Be to, LGGRTCVardyno skyriaus vedëja pa-þadëjo patikrinti sukauptà in-formacijà. Tikiuosi, kad lietu-viø sàraðas dar labiau pailgës.Sàraðas atsirado ið Kazachs-tane veikusios Stalino rep-resijø aukø asociacijos vado-vo sudaryto ir knyga iðleis-to ALÞIR lagerio moterøsàraðo. Ði asociacija jau ne-beveikia, jos vadovas miræs,tad tenka remtis jo palikimu.Netikiu, kad ALÞIR kalë-jo tiek nedaug lietuviø, to-dël praðau buvusiø Lietuvospolitiniø kaliniø pagalbos: jeiþinote tokiø, praðyèiau pra-neðti tiesiai mums arbaLGGRTC, kuris jûsø laiðkusperduos mums.

– Koká áspûdá Jums palikomûsø Genocido aukø muzie-jus? Ar Kazachstane domi-masi politiniø represijø auko-mis, jø likimais?

– Kazachijoje ir dabar po-puliari sovietiniø represijø te-ma, apie tai noriai raðo mûsøþiniasklaida, ypaè besidomin-ti represuotos inteligentijoslikimais. Mokyklose Ka-zachstano istorijà besimo-kantiems aðtuntokams yraspecialiai skiriama keletas va-

landø supaþindinti su sovieti-nëmis represijomis. Mûsømuziejus taip pat uþsiima edu-kacine veikla, skaito paskai-tas moksleiviams. Be pagrin-dinës ekspozicijos per metuspaprastai yra parengiama 30parodø, kai kurios veþioja-mos po Kazachstano miestus,Rusijà. Mokyklos gali papra-ðyti atveþti jas, jei patys negaliatvaþiuoti. Rodomi doku-mentiniai filmai. Esu muzie-jininkë, tad ið Vilniaus Geno-cido aukø muziejaus parsive-ðiu naujø idëjø, metodø, kaiptvarkyti ekspozicijà, kaip la-biau sudominti lankytojus,panaudojant modernias te-chnologijas, kaip labiauátraukti vaikus per pieðiniøkonkursus, þaidimus. Tai jû-sø muziejus organizuoja.

Mûsø ðalys turi daug kàbendra: skaudþià istorinæ pa-tirtá. Taip pat bendras pastan-gas iðsaugoti anø skaudþiø lai-kø ávykiø atminimà. Turimebendrà skausmà ir bendrà at-minimà. Gráþusi ið Lietuvosbûtinai sësiu raðyti straipsnioapie tai, kà suþinojau ir pama-èiau Vilniuje. Jauèiu didelæpagarbà Lietuvos valstybei,sauganèiai atminimà. Kai pasmus lankësi jûsø Prezidentë,pastebëjo, kad mûsø muzie-juje dar nëra paminklo lietu-vëms. Jûsø ðalies vadovë lie-pë ambasadai tuo pasirûpintiir savo paþadà ávykdë: 2011

Nuo Kazachstano iki Lietuvos:patirtø represijø pëdsakais

metø spalá buvo atidengtas at-minimo akmuo.

– 2011 metais Preziden-të D.Grybauskaitë nugabe-no ir perdavë Kazachstanoprezidentui N.NazarbajevuiLGGRTC saugotus kaza-cho kareivio (ðviesaus, inte-ligentiðko þmogaus, moky-tojo), Lietuvoje tarnavusio1941 metais, dienoraðèius.LGGRTC gavo ið preziden-to N.Nazarbajevo laiðkà, ku-riame buvo praneðama, kaddienoraðèiai pasiekë ne tik is-torikus, bet minimo kareiviodar iðlikusius artimuosius.Savo ruoþtu per ðaliø vadovøsusitikimà Kazachstano pre-zidentas D. Grybauskaiteiperdavë keliasdeðimties lietu-viø tremtiniø bylø kopijas.

Tæsiant ðá graþø Lietuvosir Kazachstano bendradar-biavimà praðytume atsilieptiLietuvos gyventojus, galin-èius suteikti þiniø apie Akmo-linsko lageryje kalëjusias mo-teris ið Lietuvos. ALÞIR dar-buotojai bus dëkingi, jei raðy-site el. paðtu: sholpik-109@mail.ru, arba VilmaiJuozevièiûtei, Lietuvos gy-ventojø genocido ir rezisten-cijos tyrimo centras, Didþio-ji g. 17/1, LT-01128 Vilnius;el. paðtu: vilma.j@genocid.lt,tel. (8 5) 275 1266, 8 65650 034.

KalbëjosiIngrida VËGELYTË

(atkelta ið 4 psl.)

1953 metai. Partizaniniskaras jau baigë iðsikvëpti. Perdevynerius didvyriðkø kovømetus sunaikinti partizanøðtabai, þuvæ vadai ir eiliniaikovotojai.

Kai kur dar iðlikæ pavieniaipartizanai, supami didelioagentø ir ðnipø tinklo, tæsë be-viltiðkà kovà.

1953 metø vasario 2 dienàSedos MGB agentas „Auðra“praneðë savo vadovybei, kadjam Skuodo rajono Vaièaièiøkaimo gyventoja EugenijaJurkaitë sakë, jog pas Paðilëskaimo gyventojà Stefà Taut-vydienæ, gimusià 1900 me-tais, slapstosi partizanasÐvirkðtas. Jai apie tai sakæspartizanas Stanys.

Maþeikiuose gyvenantisVacys Bièkus prisimena 60metø senumo ávykius, kad jaukità rytà jis, deðimtmetis vai-kas, pamatë per laukus slen-kanèià keliasdeðimties baltaiapsirengusiø stribø vorà.Netrukus prie netoliese esan-èios Tautvydienës sodybosprasidëjo smarkus ðaudymas

ir sprogimai. Berniukas, no-rëdamas geriau matyti, kasvyksta, ásilipo á obelá, o kul-kos ðvilpte ðvilpë pro ðalá... Te-ta, pas kurià Vacys buvo atva-þiavæs, iðpuolë ið trobos ir grëb-liu iðkrapðtë vaikà ið obels.

Mûðis tæsësi. Po pietø á pa-galbà stribams atvaþiavo pas-tiprinimas – sunkveþimis, pil-nas garnizono kareiviø. Par-tizanams nepasiduodant, uþ-degtas gyvenamasis namas.Kautynëms pasibaigus, rastidu þuvæ partizanai. Sudëjæþuvusiuosius á veþimà, antkûnø pasisodinæ perðauta ko-ja sodybos ðeimininkæ Taut-vydienæ, baudëjai paliko bai-gianèià degti sodybà.

Sedos MGB virðininkaskapitonas Auguceviè tuojsiuntë Vilniun specialø prane-ðimà, pasigirdamas, kad nu-kauti du Þemaièiø apygardosKardo rinktinës Skirmantokuopos partizanai: bûrio va-das Vacys Stoðkus-Artojëlis,gimæs1920 metais Remeziøkaime (jis þuvo netoli pirtieskieme, prie jo buvo rastas vo-

kiðkas automatas, pistoletasTT, granata, taip pat rastas irdirþas, priklausæs þuvusiajamSedos milicijos leitenantuiHriðèianovièiui); ið sudegu-sio namo iðtrauktas eilinis Ka-zys Ðvirkðtas, gimæs 1913 me-tais Gailaièiø kaime (buvoginkluotas vokiðku automatu,taip pat turëjo pistoletà „Pa-rabelum“ 1937 m. laidos, vie-nà granatà ir dokumentusPrano Monèiaus vardu).

Apie savus – kariuomenësir MGB nuostolius – kapito-nas Auguceviè tepraneðë,kad mûðio metu suþeistasstribas Stasys Jonaitis, kan-didatas á Komunistø partijà,gimæs1926 metais, nuo suþei-dimø mirë, o Sedos MGBspecialusis ágaliotinis, leite-nantas Aþar gydomas Ma-þeikiø ligoninëje. Taèiauþmonës kalbëjo, kad karei-viø palaikø buvo daugiau.

Manoma, kad þuvusiøpartizanø kûnai uþkasti prieSedos–Barstyèiø kelio Vað-kienës eglynëlyje.

Albertas RUGINIS

Paskutinieji Skirmantokuopos partizanai

7 2013 m. kovo 8 d.Nr. 10 (1032) Tremtinys

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami.

Mûsø adresas: Laisvës al. 39,LT-44309, Kaunas, tel. (8 37)323 204, faksas (8 37) 323 214.Indeksas 0117. El. paðtas:tremtinys@zebra.lt

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509X RedaktorëJolita Navickienë Redakcija:Dalia Maciukevièienë,Vesta Milerienë,

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Tremtinys

Kaina 2 Lt

Leidëjas LPKTS

Projektà „Lietuvos Laisvës kovø, tremties ir tautosnetekèiø atspindþiai“ remia

LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.ltÁmonës kodas 3000 32645. Ats./sàsk. Nr.LT18 70440600 0425 8365, AB „SEB“ bankas.

Spausdino spaustuvë UAB„Rinkos aikðtë“, Josvainiø g. 41,Këdainiai Ofsetinë spauda 2 sp. lankai.

Tiraþas 2740. Uþs. Nr.

ILSËKITËS RAMYBËJE

S k e l b i m a i

Balandþio 6–7 d. (ðeðta-diená–sekmadiená) JauniejiLietuvos patriotai rengia orien-taciná pësèiøjø þygá „Vyèioapygardos partizanø takais“.

Pradþia balandþio 6 d.9.30 val. Panevëþio r. Vadok-liø vidurinëje mokykloje (Þa-lioji g. 7). Bus du þygio etapai:dieninis – 25/40 km ir nakti-nis – 20/40 km. Kiekvienasþygio dalyvis, orientuodama-sis su þemëlapiu (1:50000)áveiks pasirinktà þygio eta-pà(-us) bei atstumà(-us).

Þygyje gali dalyvauti visinorintieji. Asmenys iki 16metø gali dalyvaut tik su ly-dinèiuoju asmeniu. Nepilna-meèiai privalo turëti tëvø su-tikimà. Nakvynë numatomaVadokliø vidurinës mokyklosteritorijoje. Turëti stovykla-vimo inventoriø, komandomsturëti ðviesà atspindinèias lie-menes.

Iðankstinë dalyviø regist-racija iki balandþio 3 d. el.paðtu: patriotai@yahoo.comarba telefonu 8 671 23 559.

S t a r t o m o k e s t i s a p m o -k a m a s p a v e d i m u á V ð Á„ P a t r i o t a i “ sàskaitàLT38 7300 0101 2624 9043(Swedbank), nurodant mo-këjimo paskirtá: „Pësèiøjø þy-gio dalyvio mokestis“, iki ba-landþio 3 d. – 15 litø, mokantvietoje – 25 litai (neatvykus áþygá pinigai nebus gràþinami).

Smulkesnë informacijatel. 8 600 88 112, el. paðtupatriotai@yahoo.com arbahttp://www.facebook.com/Jaunieji.Lietuvos.Patriotai.

Nuoðirdþiai dëkojame Lietuvos Respublikos PrezidenteiD. Grybauskaitei, prof. V. Landsbergiui, A. Kubiliui, J. Ole-kui, A. Vidþiûnui, LPKTS valdybai ir tarybai, LPKTS Ma-rijampolës filialui, LPKTS Birþø, Joniðkio, Telðiø filialams,LPKS Kauno skyriui, TS-LKD Marijampolës skyriui ir vi-siems padëjusiems palydëti á paskutinæ kelionæ mums brangøtëvelá, vyrà, senelá Vytautà Pijø RAIBIKÁ.

Artimieji

Antanas Lubis1918–2013

Gimë Kretingoje, darbininkø ðeimoje.Anksti neteko tëvo. Baigë Kretingos gim-nazijos penkias klases, vëliau ágijo finansi-ninko specialybæ. Vokieèiø okupacijos me-tais dirbo Kauno apskrities finansø skyriu-je. Antrosios sovietø okupacijos metais tæ-së finansininko darbà. Buvo atsakingas uþfinansø reikalus Panemunës ir Pakuonio valsèiuose. Vedë IrenàAgotà Pokðtaitæ. 1945 m. ásitraukë á pogrindþio veiklà. Padëjo par-tizanams spausdinti, platinti atsiðaukimus. 1945 m. organizacijasusekta, A.Lubis areðtuotas. Tardomas kaltës nepripaþino, buvo áka-lintas Komijos Abezës lageryje. 1946 m. nuteistas 6 m. ir iðveþtas áPeèioros lagerá. Tais paèiais metais byla buvo perþiûrëta ir A. Lubisgràþintas á Kaunà. Pavyko ásidarbinti buhalteriu „Apvijos“, vëliau„Drobës“ ámonëse. Dirbo „Drobës“ skaièiavimo maðinø biuro va-dovu. Uþaugino dvi dukteris. 1988 m. kultûros fondui „Aukuras“paaukojo lëðø Vytauto Didþiojo paminklo atstatymui.

Nastazija Kairiûkðtytë

Aleksas Ðatkus1921–2013

Gimë Gulbiø k. Laukuvos valsè. Tau-ragës aps. ûkininkø ðeimoje. 1951 m. iðtrem-tas á Irkutsko sr. Alekso r. Kalinino kolûká. ÁLietuvà gráþo 1957 m., dirbo melioracijoje.

Palaidotas naujosiose Laukuvos para-pijos kapinëse.

Nuoðirdþiai uþjauèiame þmonà Anice-tà, sûnø Antanà, vaikaièius ir artimuosius.

LPKTS Ðilalës filialas

Vincë Kriðtanavièiûtë-Valonienë1922–2012

Gimë Padvarninkø k. Truskavos sen. Pa-nevëþio aps. ûkininkø ðeimoje, auginusiojesûnø ir tris dukteris. Rezistencijos laikotar-piu globojo partizanus. Vincë buvo Vyèiobûrio ryðininkë, slapyvardþiu Dëdina.1948 m. suimta, nuteista, kalëjo Dþezkazga-no, Kengyro lageriuose septynerius metus.Gráþusi sukûrë ðeimà. Buvo aktyvi LPKTS Kë-dainiø filialo narë. Jos iniciatyva Truskavosbaþnyèios ðventoriuje pastatytas paminklas Laisvës kovø dalyviams.

Palaidota Truskavos kapinëse.LPKTS Këdainiø filialas

Leonora Jovaiðaitë1924–2013

Gimë Butkiðkiø k. Andrioniðkio apyl.Anykðèiø r. ûkininkø ðeimoje. Ðeima buvopartizanø rëmëja. Leonora buvo Algiman-to apygardos partizanø ryðininkë. Jø na-muose buvo Ðiaurës Rytø Lietuvos partiza-nø srities ðtabo bunkeris. 1949 m. buvo ið-duotas. Þuvo Algimanto apygardos vadas

Ðarûnas Sluèka, jo þmona Neringa, Leonoros brolis. Leonora suseserimi buvo areðtuotos ir iðveþtos á Kauno NKVD. Leonorà tardëþiaurumu pagarsëjæs tardytojas Duðanskis. Po sunkiø ir ilgø tar-dymø kalëjo Intos, vëliau Kazachstano Karagandos lageriuose.1956 m. gráþo á Lietuvà, Andrioniðkyje gyveno kartu su seserimi.

Palaidota Panevëþio r. Mieþiðkiø kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame seserá Bronæ, dukterëèià Aldonà su

ðeima, gimines ir artimuosius.LPKTS Anykðèiø filialas

Pro memoriaZenonas Gailiuðis1924–2013

Gimë Troðkûnø valsè.Berþinës k. ûkininkø ðeimo-je. 1944 m. su Panevëþiogimnazijos abiturientaisástojo á Vietinæ rinktinæ irmokësi Marijampolës karomokykloje. Vëliau ásitraukëá Troðkûnø partizanø bûrá.Ástojo á Vilniaus pedagogi-ná institutà. 1948 m. kartusu studente Irena Petrulytebuvo iðtremtas á Krasno-jarsko kraðtà, ten sukûrëðeimà. Buvæs ketvirtakursismedicinos studentas trem-tyje pradëjo dirbti felèeriu.1958 m., pasirinkæs chirur-go specializacijà, baigë me-dicinos studijas Krasno-jarsko medicinos institute.1959 m. gráþo á Lietuvà.

Nuo 1963 m. apsigyveno Pa-nevëþyje. Buvo aukðtos kla-sës chirurgas proktologas.1997 m. jam suteiktas labiau-siai nusipelniusio panevë-þieèio medicinos srityjevardas. 1999 m. – Kario sa-vanorio statusas. Apdovano-tas LPKTS þymeniu „Uþ nuo-pelnus Lietuvai“, Lietuvosvietinës rinktinës Garbës Kry-þiumi, Sausio 13-osios meda-liu ir daugeliu kitø apdovano-jimø bei padëkos raðtø. Akty-viai dalyvavo visuomeninëjeveikloje. Buvo ilgametis Lie-tuvos vietinës rinktinës Pane-vëþio skyriaus vadas.

Palaidotas Panevëþio ka-pinëse.

Nuoðirdþiai uþjauèiame

dukteris su ðeimomis, gimi-nes ir artimuosius.

Buvæ Krasnojarskokraðto Partizanskorajono tremtiniai,

Lietuvos laisvës armijoskariø rëmëjø sàjunga,

LPKTS Panevëþio filialas

Kovo 11 d. (pirmadiená):10 val. ðv. Miðios Kauno

arkikatedroje bazilikoje (Vil-niaus g. 1),

10 val. ðv. Miðios KaunoÐv. Mykolo Arkangelo (Águ-los) baþnyèioje (Nepriklau-somybës a.14A),

11 val. Kauno moksleiviøbei visuomeniniø organizaci-jø eisena nuo Kauno arkika-tedros bazilikos á Vytauto Di-dþiojo karo muziejaus sode-lá. Eisenà ves Kauno puèia-møjø instrumentø orkestras„Àþuolynas”.

11.30 val. varpø muzikoskoncertas „Laisvës varpo pa-ðaukti” Vytauto Didþiojo ka-ro muziejaus sodelyje.

12 val. iðkilmingas minëji-mas, Vyèio Kryþiaus ordinovëliavos pakëlimo ceremoni-ja, gëliø padëjimas prie pa-minklø Vytauto Didþiojo ka-ro muziejaus sodelyje.

12.30 val. Kauno mokslei-

vijos akcija „23 priesakaiLaisvei“ ir ðventinis koncer-tas Vienybës aikðtëje. Daly-vaus Egidijus Sipavièius,Kristina Siurbytë, Liudas Mi-kalauskas, grupës „Kvinta” ir„Rondo”.

14 val. ðventinis koncer-tas Kauno águlos karininkøramovëje (A. Mickevièiaus g.19). Dalyvaus Lietuvos poli-tiniø kaliniø ir tremtiniø mið-rûs chorai: „Ainiai“ (Utena),„Atminties gaida“ (Klaipë-da), A. Stulginskio mokyklosdaugiafunkcinio centro mið-rus choras „Gimtinë“.

15 val. chorinës muzikoskoncertas „Laisvës varpas“Kauno kultûros centre „Tau-tos namai“ (Vytauto pr. 79).Dalyvaus „Ainiai“, „Ginta-ras“, „Gauda“, „Perkûnas“.

16 val. Vyèio Kryþiaus or-dino vëliavos nuleidimo cere-monija Vytauto Didþiojo ka-ro muziejaus sodelyje.

Lietuvos nepriklausomybës atkûrimodienos renginiai Kaune

Kovo 16 d. (ðeðtadiená)11 val. Kaiðiadoriø savivaldy-bës salëje ávyks LLKS atkur-tos Didþiosios Kovos apygar-dos visuotinis susirinkimas.

Praðome dalyvauti visusDKA karius savanorius irLaisvës kovø dalyvius. Nega-lintieji dalyvauti praneðkitetel. (8 346) 51 580.

Dël politinio kalinioJuozo RADÞVILO

mirties nuoðirdþiai uþjau-èiame ðeimà ir artimuosius.

Lietuvos politiniøkaliniø sàjunga

Uþjauèiame

InformuojameKnygø tremties ir rezis-

tencijos tematika galite ásigytiLPKTS bûstinës knygynë-lyje, Kaune, Laisvës al. 39.

Kaune, Jurgio Dobkevi-èiaus vidurinëje mokykloje(V. Èepinskio g. 7) kiekvienàpenktadiená 14 val. veikia Jû-rø skautø bûrelis. VadovasAlgirdas Sinkevièius kvieèiavisus, besidominèius skautøveikla, tel. 8 646 33422.

82013 m. kovo 8 d. Nr. 10 (1032)Tremtinys

TV3kovo 11–17 d.

Televizijos programa mLRT

LNK

Pirmadienis, kovo 11 d. 6.00 Cirko festivalis “Circo Massimo” (k.).6.45 Gustavo enciklopedija (k.). 7.15 „Bro-liø Grimø pasakos. Henzelis ir Grëtelë“ (k.).8.30 Lietuvos tûkstantmeèio datos. 10.00 Ið-kilmingas LR Seimo minëjimas. 11.30 „Lie-tuva. Statusas – nepriklausoma“. 2010.Dok.f. 12.00 Trijø Baltijos valstybiø vëliavøpakëlimo ceremonija. 12.30 Ðv. Miðios Vil-niaus arkikatedroje bazilikoje. 13.30 „MisijaSibiras-12. Chakasija“. 2012. Dok.f. 14.30Koncertuoja S.Povilaitis ir “Þuvëdra”. 17.00Mûsø laisvës metai. 18.15 Ðiandien. 18.30„Dovydas prieð Galijotà. Lietuvos Katalikøbaþnyèios kronika - kova uþ tiesos þodá ir lais-væ tada, kai tauta buvo pavergta“. 2013. Dok.f.19.40 Nacionalinë paieðkø tarnyba. 20.25“Perlas”. 20.30 Panorama. 20.50 Áþvalgos.21.50 „Dievø miðkas“. 2005. Vaid.f. Pertr.-22.00 “Perlas”. 0.15 „Neokupuotas“. Dok.f.

Antradienis, kovo 12 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“(k.). 10.00 „Namelis prerijose“ (k.). 11.00LRT Aktualijø studija. 12.00 Laba diena, Lie-tuva. 15.00 „Namelis prerijose“. Ser. 16.00„Kobra 11“. Ser. 17.00 „Senis“. Ser. 18.15Ðiandien. 18.45 „Komisaras Reksas“. Ser.19.40 Nacionalinë paieðkø tarnyba. 20.25“Perlas”. 20.30 Panorama. 21.15 Emigran-tai. Pertr.- 22.00 “Perlas”. 22.15 Pinigø kar-ta. 23.20 Vakaro þinios. 23.35 „KomisarasReksas“ (k.). 0.35 „Senis“ (k.).

Treèiadienis, kovo 13 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“(k.). 10.00 „Namelis prerijose“ (k.). 11.00LRT Aktualijø studija. 12.00 Laba diena, Lie-tuva. 15.00 „Namelis prerijose“. Ser. 16.00„Kobra 11“. Ser. 17.00 „Senis“. Ser. 18.15Ðiandien. 18.45 „Komisaras Reksas“. Ser.19.40 Stilius. Namai. 20.25 “Perlas”. 20.30 Pa-norama. 21.15 Teisë þinoti. Pertr.- 22.00 “Per-las”. 22.15 Ugnies tramdytojai. 22.45 Perga-lës kaina. 23.20 Vakaro þinios. 23.35 „Komi-saras Reksas“ (k.). 0.35 „Senis“ (k.).

Ketvirtadienis, kovo 14 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“(k.). 10.00 „Namelis prerijose“ (k.). 11.00LRT Aktualijø studija. 12.00 Laba diena, Lie-tuva. 15.00 „Namelis prerijose“. Ser. 16.00„Kobra 11“. Ser. 17.00 „Senis“. Ser. 18.15Ðiandien. 18.45 „Komisaras Reksas“. Ser.19.40 Vieða paslaptis. 20.25 “Perlas”. 20.30Panorama. 21.15 Tautos aikðtë. Pertr.- 22.00“Perlas”. 23.20 Vakaro þinios. 23.35 „Komi-saras Reksas“ (k.). 0.35 „Senis“ (k.).

Penktadienis, kovo 15 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“(k.). 10.00 „Namelis prerijose“ (k.). 11.00LRT Aktualijø studija. 12.00 Laba diena, Lie-tuva. 15.00 „Namelis prerijose“. Ser. 16.00„Kobra 11“. Ser. 17.00 „Senis“. Ser. 18.15Ðiandien. 18.45 Lietuvos tûkstantmeèio vai-kai. 20.25 “Perlas”. 20.30 Panorama. 21.15Duokim garo! Pertr.- 22.00 “Perlas”. 23.15„Neðantys þinià 2. Baidyklë“. S. Siaubo trile-ris. 2009. JAV. 1.05 „Senis“ (k.).

Ðeðtadienis, kovo 16 d. 6.00 Ðventadienio mintys (k.). 6.30 Stilius.Namai (k.). 7.15 Nacionalinë paieðkø tarny-ba (k.). 8.30 Gimtoji þemë. 9.00 Animacija.10.00 Ryto suktinis su Z.Kelmickaite. 11.00Durys atsidaro. 11.30 Septynios Kauno die-nos. 12.00 „Ekologiðkiausi pasaulio namai“.Dok. 12.30 „Visatos stebuklai. Pasiuntiniai“.Dok. 13.30 Pasaulio panorama. 14.00 Fut-bolas. “Þalgiris” -”Ðiauliai”. 16.00 Þinios.16.10 Sveikinimø koncertas. 18.30 „Frostoprisilietimas“. Ser. 20.25 “Perlas”. 20.30 Pa-norama. 21.00 “Auksinis balsas”. 23.00„Ekstraktas“. Komedija. 2009. JAV.

Sekmadienis, kovo 17 d. 6.00 Emigrantai (k.). 7.00 Ryto suktinis suZ.Kelmickaite (k.). 8.00 Giriø horizontai. 8.30Kaimo akademija. 9.00 Animacija. 10.00Gustavo enciklopedija. 10.30 „Broliø Grimøpasakos. Skiautinë“. Ser. 11.45 Cirko festi-valis “Circo Massimo”. 12.30 „Þmoniø pla-neta. Arktis. Gyvenimas speige“. Dok. 13.30„Ðerloko Holmso sugráþimas“. Ser. 15.30Ðventadienio mintys. 16.00 Þinios. 16.10 Po-pietë su A.Èekuoliu. 16.45 Lyderiai. 17.45Keliai. Maðinos. Þmonës. 18.15 Mokslo eksp-resas. 18.30 Stilius. Gyvenimas. 19.30 Bëdøturgus. 20.30 Panorama. 20.45 Europos bal-sas. 20.50 Savaitë. 21.15 „Praþûtingas Mënu-lis“. Fant. nuot.f. 2008. Kanada, Vokietija,JAV. 0.40 “Auksinis balsas” (k.).

Pirmadienis 6.35 Teleparduotuvë. 6.50 Animacija. 7.20 „De-nis - grësmë visuomenei. Nuotykiai laive“. Anim.f.8.55 „Beþdþionëlë ekstremalë“. Kanada, 2003. Ko-medija. 10.40 „Asteriksas olimpinëse þaidynëse“.Prancûzija, 2008. Nuot. komedija. 13.00 „Dþiung-liø karalius 2“. JAV, Australija, 2003. Komedijaðeimai. 14.45 „Lobiø sala“. D.Britanija, Airija,2012. Nuot.f. 18.30 Lietuvos garbë 2013. Apdo-vanojimai. 18.45 Þinios. 19.00 Lietuvos garbë 2013tæsinys. 21.30 „Kovotojas“. JAV, 2010. Drama.23.50 „Iðdavikas“. JAV, 2008. Krim. drama. 1.55„Biuras“. Ser. 2.45 „Vilfredas“. Ser.

Antradienis 7.15 Teleparduotuvë. 7.30 Diena. 8.00 „Cho-ras“. Ser. 9.00 „Meilës sûkuryje“. Ser. 10.00 „Nai-siø vasara“. Ser. 11.00 „Gyvenimo kryþkelës“. Ser.12.00 „Motina ir sûnus“. Ser. 12.30 Animacija.13.00 „Ponas Jangas“. Ser. 13.30 Animacija. 15.00„Natalija“. Ser. 16.00 „Dràsi meilë“. Ser. 17.00Diena. 17.40 Animacija. 18.10 Be komentarø.18.45 Þinios. 19.20 „Pamirðk mane“. Ser. 19.50Paslapèiø namai. 20.30 Prieð srovæ. 21.00 „Mote-rys meluoja geriau“. Ser. 21.35 Vakaro þinios.22.00 „Tëvynë“. Ser. 23.00 „CSI Majamis“. Ser.0.00 „Daktaras Hausas“. Ser. 1.00 „Firma“. Ser.1.50 „Biuras“. Ser. 2.45 „Vilfredas“. Ser.

Treèiadienis 6.45 Teleparduotuvë. 7.00 Animacija. 7.30 Die-na. 8.00 „Choras“. Ser. 9.00 „Meilës sûkuryje“.Ser. 10.00 „Naisiø vasara“. Ser. 11.00 „Gyvenimokryþkelës“. Ser. 12.00 Prieð srovæ. 12.30 Anima-cija. 13.00 „Ponas Jangas“. Ser. 13.30 Animacija.15.00 „Natalija“. Ser. 16.00 „Dràsi meilë“. Ser.17.00 Diena. 17.40 Animacija. 18.10 Be komen-tarø. 18.45 Þinios. 19.20 „Pamirðk mane“. Ser.19.50 Paslapèiø namai. 20.30 „Motina ir sûnus“.Ser. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. Ser. 21.35Vakaro þinios. 22.00 Vikingø loto. 22.05 „Dakta-ras Hausas“. Ser. 23.05 „CSI Majamis“. Ser. 0.00„Daktaras Hausas“. Ser. 1.00 „Firma“. Ser. 1.50„Biuras“. Ser. 2.45 „Vilfredas“. Ser.

Ketvirtadienis 6.45 Teleparduotuvë. 7.00 Animacija. 7.30 Die-na. 8.00 „Choras“. Ser. 9.00 „Meilës sûkuryje“.Ser. 10.00 „Naisiø vasara“. Ser. 11.00 „Gyvenimokryþkelës“. Ser. 12.00 Mano TV3. Jau 20 metø!12.30 Animacija. 13.00 „Ponas Jangas“. Ser. 13.30Animacija. 15.00 „Natalija“. Ser. 16.00 „Dràsi mei-lë“. Ser. 17.00 Diena. 17.40 Animacija. 18.10 Bekomentarø. 18.45 Þinios. 19.20 „Pamirðk mane“.Ser. 19.50 Paslapèiø namai. 20.30 Mano TV3. Jau20 metø! 21.00 „Moterys meluoja geriau“. Ser.21.35 Vakaro þinios. 22.00 „Dingæs be þinios“. Ser.23.00 „Ieðkotojas“. Ser. 0.00 „Daktaras Hausas“.Ser. 1.00 „Firma“. Ser. 1.50 „Biuras“. Ser. 2.45„Vilfredas“. Ser.

Penktadienis 6.45 Teleparduotuvë. 7.00 Animacija. 7.30 Die-na. 8.00 „Choras“. Ser. 9.00 „Meilës sûkuryje“.Ser. 10.00 „Naisiø vasara“. Ser. 11.00 Chorø ka-rai. 14.00 Animacija. 15.00 „Natalija“. Ser. 16.00„Dràsi meilë“. Ser. 17.00 Diena. 17.40 Animaci-ja. 18.10 Be komentarø. 18.45 Þinios. 19.20 „Ma-dagaskaras“. Anim.f. 21.00 „Paskutinës atosto-gos“. JAV, 2006. Nuot. komedija. 23.20 „Kelionëpo Europà“. JAV, Èekija, 2004. Komedija. 1.10„Atkeliavæs ið anapus“. JAV, 2011. Moksl. fant.f.

Ðeðtadienis 6.45 Teleparduotuvë. 7.00 Animacija. 9.00 Mû-sø gyvûnai. 9.30 Mamyèiø klubas. 10.00 Svajoniøsodai. 11.00 „Kukaraèia“. Anim.f. 12.30 „Smokin-gas“. JAV, 2002. Veiksmo komedija. 14.30 „Gra-þuolë ir pabaisa“. JAV, 1997. Rom. komedija.16.30 „Svotai“. Ser. 17.30 „Visos upës teka“. Ser.18.35 Eurojackpot. 18.45 Þinios. 19.00 Paslapèiønamai. 21.00 „Kietas rieðutëlis 4.0“. JAV, D.Bri-tanija, 2007. Veiksmo f. 23.40 „Pinigai dviem“. JAV,2005. Kom. drama. 1.55 „Prabusk!“ JAV, 2009.Drama.

Sekmadienis 6.45 Teleparduotuvë. 7.00 Animacija. 9.00 Svei-kas þmogus. 10.00 Laikas keistis. 10.30 Sportuoksu mumis. 11.00 „Spàstai tëvams“. JAV, 1998. Ko-medija. 13.40 „Tik draugai“. JAV, Vokietija, 2005.Rom. komedija. 15.35 „Ieðkotojas“. Ser. 16.40„Svotai“. Ser. 17.40 „Motina ir sûnus“. Ser. 18.10Mano TV3. Jau 20 metø! 18.45 Þinios. 19.00 Sa-vaitës komentarai. 19.30 Chorø karai. 22.30 „Te-ksaso mirties laukai“. JAV, 2011. Krim. drama.0.35 „Kietas rieðutëlis 4.0“. JAV, D.Britanija,2007. Veiksmo f.

Pirmadienis 6.20 Animacija. 7.50 „Kelionë á Vakarus. Lai-mingojo Luko nuotykiai“. Anim.f. 9.20 „Skû-bis-Dû! Goblinø karalius“. Anim.f. 10.45 „Ðni-pø vaikuèiai 3. Þaidimo pabaiga“. 2003. Nuot.f.JAV. 12.20 „Dëdë Bakas“. 1989. Komedija.JAV. 14.25 „Þiûrëkit, kas vël kalba“. 1990. Ko-medija. JAV. 16.05 „Legenda apie Zoro“.2005. Nuot.f. JAV. 18.45 Þinios. 19.00 Muzi-kinë metø dvikova. Ðokëjai prieð dainininkus.21.00 „10 000 metø prieð Kristø“. 2008. Nuot.f.JAV, P.Afrika. 23.05 „Pinigø traukinys“. 1995.Veiksmo komedija. JAV. 1.15 “4400“. Ser.

Antradienis 6.20 Animacija. 7.50 “Volkeris, Teksaso rein-dþeris” (k.). 8.55 „Dëdë Bakas“ (k.). 11.05 „Po-licijos akademija 7. Misija Maskvoje“ (k.). 12.55“iKarli “. Ser. 13.25 Animacija. 13.55 “Neramitarnyba “. Ser. 15.00 “Volkeris, Teksaso rein-dþeris “. Ser. 16.00 Bûk mano meile! 17.00 La-bas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos. 18.45Þinios. 19.30 KK2. 20.15 Pasaulis X. 21.30 Dvi-raèio ðou. 22.00 Þinios. 22.25 Kriminalinë Lie-tuva. 22.35 „Nëra kur bëgti“. 1993. Veiksmof. JAV. 0.40 “Ástatymas ir tvarka“. Ser. 1.35“4400“. Ser.

Treèiadienis 6.20 Animacija. 7.50 “Volkeris, Teksaso rein-dþeris” (k.). 8.50 24 valandos (k.). 9.45 Bûk ma-no meile! (k.). 10.40 “Kriminalistai” (k.). 11.45Pasaulis X (k.). 12.55 “iKarli “. Ser. 13.25 Ani-macija. 13.55 “Nerami tarnyba “. Ser. 15.00“Volkeris, Teksaso reindþeris “. Ser. 16.00 Bûkmano meile! 17.00 Labas vakaras, Lietuva.17.45 24 valandos. 18.45 Þinios. 19.30 KK2.20.15 Diagnozë. valdþia. 21.30 Dviraèio ðou.22.00 Þinios. 22.25 Kriminalinë Lietuva. 22.35„Suvilioti nepaþástamàjá“. 2007. Krim. trileris.JAV. 0.50 “Ástatymas ir tvarka“. Ser. 1.45“4400“. Ser.

Ketvirtadienis 6.20 Animacija. 7.50 “Volkeris, Teksaso rein-dþeris” (k.). 8.50 24 valandos (k.). 9.45 KK2Penktadienis (k.). 11.20 Plikis ir ponia (k.).12.55 “iKarli “. Ser. 13.25 Animacija. 13.55“Nerami tarnyba “. Ser. 15.00 “Volkeris, Te-ksaso reindþeris “. Ser. 16.00 Bûk mano mei-le! 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 va-landos. 18.45 Þinios. 19.30 Valanda su Rûta.21.30 Dviraèio ðou. 22.00 Þinios. 22.25 Krimi-nalinë Lietuva. 22.35 “Mentalistas“. Ser. 23.35“Deksteris“. Ser. 0.30 “Ástatymas ir tvarka“.Ser. 1.25 Sveikatos ABC (k.).

Penktadienis 6.20 Animacija. 7.50 “Volkeris, Teksaso rein-dþeris” (k.). 8.50 24 valandos (k.). 9.45 Þvaigþ-dþiø duetai. Istorija prasideda ið naujo (k.).12.55 “iKarli “. Ser. 13.25 Animacija. 13.55“Nerami tarnyba “. Ser. 15.00 “Volkeris, Te-ksaso reindþeris “. Ser. 16.00 Bûk mano mei-le! 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 va-landos. 18.45 Þinios. 19.00 mES Europa. Kon-certas. 21.40 Farai. 22.40 „Baudëjas“. 2004.Krim. trileris. JAV, Vokietija. 1.10 „Anakon-da“. 1997. Trileris. Brazilija, JAV, Peru.

Ðeðtadienis 6.30 Animacija. 9.00 Atgal á vaikystës miestà.10.00 „Trys nindzës imasi veikti“. 1995. Veiks-mo komedija. JAV. 11.40 „Drakono ðirdis“.1996. Nuot.f. JAV. 13.45 „Mirtinas ginklas“.1987. Veiksmo komedija. JAV. 16.00 “Apga-vystës“. Ser. 17.05 „Nuogas ginklas 33 1/3. Pas-kutinis áþeidimas“. 1994. Juodojo humoro ko-medija. JAV. 18.45 Þinios. 19.00 Þvaigþdþiøduetai. Istorija prasideda ið naujo. 22.00 “Kri-minalistai“. Ser. 23.05 „Centurionas“. 2010.Nuot. drama. D.Britanija, Prancûzija. 1.10„Vaiduoklis“. 2010. Trileris. D.Britanija, Pran-cûzija, Vokietija.

Sekmadienis 6.30 Animacija. 9.00 Sveikatos ABC. 9.30Apie ûká ir bites. 10.00 „Þydroji pakrantë. Pa-budimas“. 2012. Nuot.f. JAV. 12.05 „Purviniðokiai. Havanos naktys“. 2004. Rom. drama.JAV. 13.50 „Pamirðk Paryþiø“. 1995. Rom. ko-medija. JAV. 15.55 “Apgavystës“. Ser. 17.00Ne vienas kelyje. 17.45 Teleloto. 18.45 Þinios.19.00 „Alfa“ savaitë. 19.30 Plikis ir ponia. 21.00„Þmogus-voras“. 2002. Veiksmo f. JAV. 23.25„Erdvëlaivio kariai 3“. 2008. Veiksmo f. JAV,P.Afrika, Vokietija. 1.25 Farai (k.).

Apie þuvusádëdæ

Marijampolietis Mykolas Navasai-tis gimë 1915 metais. Augo gausiojeJuzës ir Jono Navasaièiø ðeimoje. Tarpaðtuoniø broliø jis – jauniausias. Mokë-si Marijampolës gimnazijoje, vëliau ka-ro mokykloje, tapo ulonu.

1939 metais mirus tëvui jis liko na-muose globoti motinà, nes vyresniejibroliai, Nepriklausomos Lietuvos mo-kytojai, agronomai, teisëjai, seniai bu-vo baigæ mokslus, iðsiskirstæ dirbo, au-gino ðeimas. Navasaièiø namas ir skly-pas su sodu buvo Maironio gatvëjeNr. 25 (vëliau – 37). Tëvas Jonas Na-vasaitis, buvæs miðkininkas, pasitarda-mas su kaimynu agronomu Budriu,drauge su sûnumis iðaugino derlingàsodà. Èia Mykolas Navasaitis gyvenoiki 1944 metø vasaros. 1941 metais vy-resnis brolis mokytojas Bronius Nava-saitis iðtremtas á Ðiaurës lagerius, ten irþuvo. Kiti broliai pasitraukë á Vakarus,Mykolas slapstësi pas motinos giminestarp Igliðkëliø ir Igliaukos. Ruoðësi pa-siprieðinimo kovai. Vyrai já pasirinkosavo vadu. 1945 metø balandþio 26-osios rytà gráþtanèius ið Velykiniø pa-maldø ið pasalos juos pakirto enkavë-distø kulkosvaidþio papliûpos. Tai ávy-ko Maèiuliðkiø kaime prie Skritulskosodybos, Vilkausko þemëje.

Iðniekintus, po kaimà tàsytus þuvu-siøjø kûnus pakasë Igliðkëliuose, dabar-tinës Pëstininko sodybos patvoryje.Ten palaikai iðgulëjo iki 1989 metø rug-sëjo 9 dienos. Marijampolës „Tremti-nio“ klubo nariø rûpesèiu kankiniø pa-laikai ið Igliðkëliø perlaidoti á naujasMarijampolës kapinës. Ten bendrameLaisvës kovotojø kape ilsisi ir MykolasNavasaitis.

Angelë NAVASAITYTË-RASIMAVIÈIENË

Maloni popietëTelðiuose

Vasario 24-osios popietæ LPKTSTelðiø filialo 68 nariai suguþëjo á Tel-ðiø kredito unijos „Germanto lobis“ sa-læ. Pakviestas maloniai sutiko popietë-je dalyvauti mûsø mylimas ir gerbiamaskanauninkas Andriejus Sabaliauskas.Buvo pasidþiaugta, kad, siekiant stip-rinti tautos vienybæ, pilietiðkumà, to-lerancijà, bendrinës kalbos ir tarmiø kul-tûrà, ðie metai paskelbti Tarmiø metais.Popietëje buvo pasiûlyta neuþmirðti þe-maitiðkos tarmës, rinkti retesnius þo-dþius ir metø pabaigoje jais pasidalinti.

Ðiais metais visame pasaulyje pa-skelbtais Tikëjimo metais, kartu minë-dami Þemaièiø krikðto 600 metø jubi-liejø, vadovaujami kanauninko, sugie-dojome Þemaièiø Kalvarijos kalnus,pasimeldëme uþ mirusius ir gyvus trem-tinius, partizanus ir Laisvës kovø daly-vius. Jau tremtyje patyrëme, kad mal-doje glûdi didþiulë galybë. Ji gelbsti,guodþia ir padeda varge, stiprina viltá,ugdo meilæ Dievui ir Tëvynei. Buvo pri-tarta buvusio tremtinio Vytauto Kond-rato pasiûlymui Þemaièiø krikðto jubi-liejaus proga pastatyti koplytstulpá.

Ið popietës skirstëmës dþiaugda-miesi vieni kitø ðilta ðypsena ir artu-mu. Esu labai dëkinga visiems dalyva-vusiems.

Regina CHMIELIAUSKIENË