Dþiugiø ðv. Kalëdøir laimingø Naujøjø metø!

Mieli buvæ tremtiniai, politiniai kaliniai, Laisvës kovø dalyviai, „Tremtinio“ skaitytojai,

Praëjæ metai parodë, kad mûsø tautos jëga slypi vienybëje. Pusæ amþiaus praleidome okupuoti kaimyninësvalstybës. Mus bandë palauþti, paþeminti, sunaikinti, bet iðtvërëme, iðlikome, nenustojome vilties, susikibomeuþ rankø ir paskelbëme nepriklausomybæ. Neseniai vël susivienijome, kai neleidome ðmeiþti ir menkinti Lais-vës kovotojo vardo, ir nugalëjome. Tikime, kad susitelkæ atlaikysime ir kitus prieðiðkø jëgø bandymus mus sus-kaldyti, iðliksime vieningi ir dþiugiai pasitiksime Lietuvos nepriklausomybës 100-metá.

Ateinantys metai bus jubiliejiniai ir Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungai – minësime ákû-rimo 30-metá. Per tuos metus tikrai daug nuveikta, daug pasiekta. Bet sustoti negalime, turime ir toliau stengtisdël skaudþios mûsø tautos istorijos atminimo áamþinimo, pilietinio ir patriotinio jaunimo ugdymo, socialinësbuvusiø tremtiniø, politiniø kaliniø, Laisvës kovø dalyviø gerovës.

Artëja ðv. Kalëdos – Kristaus gimimo, ðviesos ir vilties ðventë. Tegul ðv. Kalëdø laukimas iðsklaido rûpes-èius ir negandas, teaplanko jûsø namus ðiluma ir santarvë. Naujieji metai teatneða vienybës, stiprybës, svei-katos ir naujø jëgø dirbant prasmingus darbus Tëvynës labui.

Sveikiname ðv. Kalëdø ir Naujøjø metø proga!LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas,

LPKTS valdyba ir pirmininkë Rasa Duobaitë-Bumbulienë,LPKTS taryba,

„Tremtinio“ redakcija

* *

Nr. 48(1262)

2017 m. gruodþio 22 d.LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.lt

Ketvirtosios Advento savaitës die-nos jau sparèiai tirpsta. Su maloniunerimu laukiame Kalëdø nakties. Kasmums, tremtiniams, yra Adventas?Pats þodis „Adventas“ kilæs ið lotynøkalbos, jis reiðkia atëjimà.

Persikelkime mintimis á 1947-øjøAdventà. Þiema. Tikintys Dievu þmo-nës laukia Jëzaus atëjimo á pasaulá. Jaukeletas metø sunkiai alsuoja sovietøokupuota ir apiplëðta Lietuva. Mûsø tau-tieèiai, besiruoðdami ðiam graþiam gim-tadieniui, tas keturias susikaupimui ir ra-mybei skirtas savaites, nors ir sunkiomispriespaudos sàlygomis, praleidþia dau-giau laiko skirdami maldai, geriems dar-bams, laikosi pasninko. Jie nenujauèia,kokias siaubingas Kalëdas jiems yraparuoðæ okupantai ir jø pakalikai, vie-tiniai komunistai, stribai ir kiti tautosiðdavikai. Jau nuo 1947 metø gruodþiovidurio iki 1948 metø sausio pradþioskeli tûkstanèiai niekuo nekalti Lietu-vos sûnûs ir dukros buvo iðtremti Sibi-ran. Jø Adventà, Kalëdas, Naujuosiusmetus ir Tris Karalius Jakutijoje, Oms-ko, Tiumenës, Tomsko srityse paþenk-lino speiguose sustingusios aðaros, arti-møjø mirtys dël nepakeliamø sàlygø. Lai-ko neiðtrinami skaièiai dokumentuoseamþinai primins, kad didelæ iðtremtø-jø ðeimø dalá sudarë vaikai, moterys.

Jau septyniasdeðimt metø sukankanuo tø þiemos trëmimø...

Gruodþio 12 dienà Vilniaus Ðv.apaðtalø Pilypo ir Jokûbo dominikonøbaþnyèios varpai sukvietë 1947 ir 1948metø þiemos tremtims atminti LPKTSVilniaus skyriaus ir Vilniaus politiniøkaliniø ir tremtiniø bendrijos narius irjø artimuosius. Ðv. Miðias lietuviø kal-

Vilnieèiai paminëjo 1947–1948 metø þiemos trëmimø metinesba aukojo dominikonø vienuolyno pri-oras teologijos mokslø daktaras brolisSlavomir Brzozecki OP. Po miðiø baþ-nyèios skliautais nuvilnijo Vilniaus po-litiniø kaliniø ir tremtiniø miðraus cho-ro „Laisvë“ iðpildytos programos „Si-birieèiø dainos“ muzika ir þodþiai. „Vi-sada buvo viltis, kad sugráðime á Tëvy-næ, sugráðime á namus“, – tokiais þo-dþiais kreipësi á mus, gausiai susirinku-sius, choro vadovas Gintaras Skapas,pristatydamas vienà ið kûriniø. Pra-smingomis mintimis pasidalino 1947metø tremtinë þurnalistë Irena Tumavi-èiûtë, ne tik savo (tada ji buvo dar vaikas),bet ir mûsø likimo sesiø ir broliø iðgyven-tu skausmu. Po kartu visø miðiø daly-viø sugiedoto tremtiniø himno „Leis-kit á Tëvynæ“ choristus palydëjo dëkin-gumo plojimai uþ graþø pasirodymà.

Vedami oriai iðkeltø Lietuvos tau-tinës, LPKTS ir LPKTB Vilniaus sky-riø vëliavø, per naujai árengtà Lukiðkiøaikðtæ ið baþnyèios atþygiavome priepaminklo sovietinës oku-pacijos aukoms atminticeremonijai, kurià prave-dë LPKTS Vilniaus sky-riaus vadovas Petras Mus-teikis. Tylos minute, uþ-degtomis þvakelëmis, ge-dulo gëlëmis buvo pa-gerbti iðëjæ Amþinybënmûsø tautieèiai.

Pakviesti á Genocidoaukø muziejaus konferen-cijø salæ, dalyvavome ren-ginyje 1947 metø gruodþiomënesio 70-osioms trë-mimø metinëms paminë-ti. Ðio muziejaus Istorijos

skyriaus vedëja Ramunë Drauèiûnai-të á susirinkusius prabilo tokiais saki-niais: „Kaip gerai, kad jûs esate, nepa-mirðtat ir þinot atminties vertæ. Ðian-dien mes prisimename 1947 metø gruo-dá vykusias tremtis. Tos tremtys nuopat sovietinës okupacijos pradþios vy-ko nuolat, niekada nenutrûko, todëlprisiminti reikia, net jeigu iðtremtøjøskaièius sàlyginai yra statistinis ir ne-didelis. Po kiekvienu tuo skaièiumi –tragiðka ðeimos istorija, tragiðkas vai-ko, moters, vyro likimas, galø gale mû-sø – Lietuviø tautos likimas.“

Iðsamø praneðimà, skirtà ðiai liûd-nai sukakèiai paminëti, parengë ir per-skaitë Lietuvos gyventojø genocido irrezistencijos tyrimo centro (LGGRTC)Istoriniø tyrimø skyriaus vyriausiasisspecialistas Stanislovas Buchaveckas(savaitraðtyje „Tremtinys“ 2017-12-15, Nr. 47 (1261) jau yra iðspausdin-tas minëto istoriko praneðimo tekstas).

Publicistë Irena Tumavièiûtë, rem-

damasi prisiminimais ir neseniai jos ið-tyrinëtais archyviniais dokumentais,pasidalijo áþvalgomis, kokiomis ne-þmoniðkomis sàlygomis 1947 metøgruodá buvo veþamos prekiniais vago-nais tremtiniø ðeimos, kaip okupantaisavo dokumentuose suklastojo, iðkrai-pë faktus. Ji pabrëþë, kad mes dar ne-sulaukëme, kol dël tremèiø ir kitø nu-sikaltimø bus teisiami sovietiniai nusi-kaltëliai – atsakingi pareigûnai, norsdaugelio jø jau nebëra tarp gyvøjø.

Ðio paminëjimo dalyviai vieningai pri-tarë pasiûlymui (rezoliucijos forma), kadLPKTS ir LPKTB oficialiai kreiptøsi áLietuvos gyventojø genocido ir rezis-tencijos tyrimo centrà ir kitas Lietuvosinstitucijas tam, kad bûtø paskelbtos as-menø pavardës ir pateikti duomenys apiekenkëjiðkà ar nusikalstamà veiklà:

1) tarnavusiøjø taip vadinamai„penktajai kolonai“ (SSRS), prade-dant 1930 – 1940 metais;

(keliama á 7 psl.)

22222 2017 m. gruodþio 22 d.Nr. 48 (1262) Tremtinys

Gruodþio 16 dienà Lietuvos politi-niø kaliniø ir tremtiniø sàjungos buvei-nëje ávyko paskutiniai ðiais metaisLPKTS valdybos ir tarybos posëdþiai.Juose apþvelgti 2017-aisiais, jau besibai-gianèiais, metais nuveikti darbai, aptar-tas ateinanèiø – jubiliejiniø metø planas.2018-aisiais minësime ne tik Lietuvos ne-priklausomybës 100-metá, bet ir mûsø or-ganizacijos – Lietuvos politiniø kaliniø irtremtiniø sàjungos bei jos leidþiamo sa-vaitraðèio „Tremtinys“ 30-metá.

Valdybos posëdyjeLPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rut-

kauskas aptarë organizacinius LPKTSreikalus. Jis pasidþiaugë, kad visuomeni-nëje taryboje prie LR Seimo Laisvës ko-vø komisijos mûsø organizacijai atsto-vauja net trys asmenys, ir jø þodis svarus.

Pirmininkas kalbëjo dël ketinimøkeisti Genocido aukø muziejaus pava-dinimà á Okupacijos ir Laisvës kovø.„Nors þydø tauta patyrë baisø genoci-dà, bet negalima neigti lietuviø tautosgenocido“, – sakë G. Rutkauskas. Val-dyba nutarë, kad LPKTS pozicija – ne-keisti muziejaus pavadinimo.

Aktualus klausimas dël gatviø, aikð-èiø, paminklø pavadinimø sovietiniøveikëjø vardais. Pirmininkas informa-vo, kad Laisvës kovø komisija kreipë-si á savivaldybes pateikti informacijàapie jø teritorijoje esanèius sovietiniopalikimo simbolius.

Valdybos pirmininkë Rasa Duobai-të-Bumbulienë aptarë gautus raðtus,atsakymus á pareiðkimus ir rezoliucijas.Pasidþiaugë, kad Jungtinëse Amerikos

Sumuojame darbus, planuojame naujusValstijose ákurtas „Lietuviø fondas“ potûkstantá doleriø skyrë LPKTS ruoðia-miems leidiniams „Tremties vaikai.Ketvirtoji knyga“ ir „Tremties vaikai“anglø kalba.

Nutarta, kad LPKTS 30-meèio minë-jimas bus surengtas 2018 metø spalio 20dienà VDU salëje. 30-meèiui organizuotivaldyba sudarë darbo grupæ. Anot valdy-bos pirmininkës, ðià ðventæ reikia minëtivisus metus, reikia paruoðti proginá logo-tipà, padëkos ir sveikinimo maketà.

Balandþio 7 dienà Kauno águlos ka-rininkø ramovëje ávyks LPKTS ata-skaitinis rinkiminis suvaþiavimas. De-legatø kvota – vienas nuo 35 mokanèiø-jø nario mokestá.

Posëdyje aptarta ir papildyta 2018metø LPKTS veiklos programa. Nutar-ta þymeniu „Uþ nuopelnus Lietuvai“apdovanoti Birþø filialo nará.

Kitas valdybos posëdis ávyks sausio20 dienà.

Tarybos posëdyjeTarybos posëdá – konferencijà „Su-

muojame darbus, planuojame naujus“vedæs LPKTS pirmininkas Gvidas Rut-kauskas susirinkusiuosius pakvietë tra-diciðkai sugiedoti Lietuvos himnà ir ty-los minute pagerbti Amþinybën iðke-liavusius tremtinius, politinius kaliniusir Laisvës kovø dalyvius.

Posëdyje vieðëjæs TS-LKD pirmi-ninkas Gabrielius Landsbergis aptarëpolitines aktualijas. Jis apgailestavo,kad esame susiskaldæ, ir tai mus silpni-na. Atkreipë dëmesá á Lietuvos himnoþodþius: „Vienybë telydi“, ir paragino

ieðkoti to, kas mus vienija.Seimo narys prof. Vytautas Juoza-

paitis tæsë tautos susiprieðinimo temà, dëlLukiðkiø aikðtës paþërë kritikos Kultû-ros ministerijai, Ministrui pirmininkui.

Dr. Laurynas Kasèiûnas pasidþiau-gë, kad vienà egzaminà Lietuvos gyven-tojai puikiai iðlaikë: atlaikë puolimàprieð partizanø vadà Adolfà Rama-nauskà-Vanagà, þmonës susivienijo iraiðkiai iðreiðkë savo nuomonæ.

Posëdyje netilo Lukiðkiø aikðtës pa-minklo tema. Kone vienbalsiai buvo pa-laikoma valstybës simbolio Vyèio idëja.

LPKTS pirmininkas apþvelgë nu-veiktus darbus, pasidþiaugë, kad 2017metø veiklos planas ágyvendintas, pa-dëkojo visiems neatlygintinai dirban-tiems LPKTS ir Lietuvos labui. Jis pri-minë, kad dar ne vëlu uþsiprenumeruo-ti „Tremtiná“ 2018 metams, paraginostoti á LPKTS gretas naujus narius.LPKTS nariais gali tapti ne tik buvætremtiniai, gimusieji tremtyje, politiniaikaliniai, Laisvës kovø dalyviai, bet ir jøðeimos nariai, vaikai, vaikaièiai, taip patvisi prijauèiantys mûsø organizacijos idë-joms. Posëdþio metu á LPKTS Radvilið-kio filialà ástojo tremtiniø sûnus, Seimonarys prof. Vytautas Juozapaitis.

Valdybos pirmininkë R. Duobaitë-Bumbulienë pasidþiaugë ðiø metø dar-bais: metø pradþioje atnaujintu patrio-tiniø leidiniø knygynëliu, neseniai baig-tu LPKTS pastato remontu. Ji apgai-lestavo, kad ðiais metais sàjunga nega-vo Lietuvos Respublikos Vyriausybësparamos, todël nemaþai darbø liko bemûsø finansavimo. Taèiau gauta Socia-

linës apsaugos ir darbo ministerijos pa-rama vyresnio amþiaus þmogaus veik-lai, Spaudos, radijo ir televizijos rëmi-mo fondo parama „Tremtinio“ leidy-bai. Baigiamas Kauno rezistencijos irtremties muziejaus eksponatø perda-vimas Lietuvos gyventojø genocido irrezistencijos tyrimo centrui, ruoðiama-si muziejaus pastato renovacijai. At-naujintos pastangos dël Partizanø alë-jos Kauno senosiose kapinëse árengimo.

Valdybos pirmininkës pavaduotojaOna Tamoðaitienë informavo, kad kitastarybos posëdis ávyks vasario 24 dienà,bus reitinguojamas tarybos nariø sàraðas.

Diskusijose dalyvavæs Gintaras Vai-èiûnas kalbëjo apie 20 metø rinktà me-dþiagà ir pagaliau sudarytà „Anykðèiøkraðto partizanø þinynà“, kuriame – 953to kraðto Laisvës kovotojø pavardës.

Druskininkø filialo pirmininkasGintautas Kazlauskas pasidþiaugë ið-leistomis trimis knygomis „Þmoniø li-kimai okupacijø metais“ lietuviø ir ru-sø kalbomis. Planuojama lietuviðkai ið-leisti visus tris tomus vienoje knygojeir padovanoti Lietuvos mokykloms,aktyviai ieðkoma rëmëjø.

Rokiðkio filialo pirmininkas AlgisKazulënas pasidalijo Rokiðkio rajonosavivaldybës patirtimi dël sovietiniøpaminklø nukëlimo Rokiðkio rajone,kai buvo surengta gyventojø apklausair dauguma pasisakë uþ nukëlimà.

LPKTS pirmininkas Gvidas Rut-kauskas visus pasveikino artëjanèiø ðv.Kalëdø ir Naujøjø metø proga, palinkë-jo sveikatos, sëkmës ir artimøjø meilës.

Jolita NAVICKIENË

Metams baigiantis ir pasitinkantLietuvos ðimtmetá Lietuvos moterø ly-ga á Kauno águlos karininkø ramovæsukvietë ávairiø visuomeniniø organi-zacijø atstovus, miesto visuomenæ pa-siklausyti rimtø ir aktualiø praneðimø.Dalyvavo LR Seimo narys dr. Laury-nas Kasèiûnas, prof. Ona Voverienë,Auksutë Ramanauskaitë-Skokauskie-në, Lietuvos Sàjûdþio pirmininkas Ry-

Lietuvos ðimtmetá pasitinkanttas Kupèinskas ir kiti garbingi sveèiai.

LML Kauno skyriaus pirmininkëdoc. Meilutë Asanavièienë, sveikinda-ma visus artëjanèiø graþiausiø metøðvenèiø proga ir netrukus sulauksiantLietuvos valstybës ðimtmeèio, pasi-dþiaugë aktyvia Moterø lygos veikla irprofesorës Onos Voverienës graþiuproduktyvumu – per atkurtos nepri-klausomybës metus ji paraðë ir iðleido

43 knygas. Linkëdama O.Voverienei ir toliau raðyti,prisakë nepamirðti tausotisveikatos. M. Asanavièienëpristatë tris praneðëjus: dr. L.Kasèiûnà, prof . O. Voverie-næ ir istorijos mokytojà Ire-nà Eigelienæ, graþiai ir iðra-dingai kalbëjusià apie ðventi-nius paproèius. „Mûsø tautosistorija yra ant mûsø Kûèiø sta-lo“, – teigë I.Eigelienë.

Iððûkiai Lietuvos saugumui Kad praneðimai buvo ádo-mûs ir svarbûs ðiø dienø besi-rutuliojanèiø ávykiø kontekste,rodo gausybë uþduotø klausi-mø, ypaè L.Kasèiûnui, kuris kal-bëjo apie iððûkius Lietuvos sau-gumui. Daþniausiai á ðalies sau-gumà þiûrime per karinæ politi-næ grësmiø sampratà, taèiau tà-dien jis buvo apþvelgtas kitaisaspektais. Pasak L.Kasèiûno, ðaliessaugumui átakos turi socialinë

atskirtis, nedarbas, regionø atskirtis,emigracija. Tai yra problemos, kurio-mis propagandos tikslais naudojasi ið-orinës jëgos, pavyzdþiui, kaimyninëRusija. Pagal socialinæ atskirtá Lietu-va yra ES dugne. Septynis kartus tur-tingøjø pajamos ir gerovë skiriasi nuoneturtingøjø. Vieni skurdà jauèia, kitine, ir tada apima stiprus neteisingumojausmas ir nusivylimas valstybës ir de-mokratijos idëja apskritai. Tyrimai ro-do, kad þmonës, kurie prasèiau gyve-na, tuo labiau jauèia nostalgijà sovieti-niams laikams. Ir tai yra nacionalinio sau-gumo problema. Kiek procentø yra to-kiø þmoniø? L. Kasèiûnas teigia, kad ma-nanèiø, jog sovietmeèiu buvo gyventi ge-riau yra 30 procentø, 2012 metais tokiøbuvo 44 procentai.

Kokia politinë prasmë? Kai ateinarinkimai, vis iðlenda nauji gelbëtojai.Nemaþa dalis visuomenës nusivilia val-dþia ir beveik 40 procentø neþino, uþkà balsuoti, todël laukia naujø gelbëto-jø ir renkasi visokius judëjimus, o netradicines partijas. Tai nuolatinis pro-testas. „Kai tu protestuoji prieð valsty-bës idëjà, prieð demokratinæ santvar-kà – blogai. Ðitoj vietoj ir jauèiam pro-pagandinius smûgius. Tai kad ir nu-skambëjæs mûsø dizainerio komenta-ras apie valstybæ“, – sakë Seimo narys.

Kremliaus tikslas parodyti Lietuvàkaip netikusià valstybæ, nesugebanèiàtvarkytis ðalies viduje. Tam iðnaudoja ne-maþus emigracijos skaièius, ávykiø ir is-torijos ávairiausios interpretacijos, disk-

redituoja istorinius veikëjus. (R. Vana-gaitës pavyzdys – per jos asmenybæ disk-redituoti partizaniná judëjimà.)

L. Kasèiûnas labai vaizdþiai apþvel-gë negatyviems tikslams pasiekti gali-mas priemones. Propagandai skleistisëkmingai naudojama sàsaja su simbo-lika. Taip stiprinamas ávaizdis. „Þiûri-me á plakatus ir matome: uþ politikonugaros – jo ðalies vëliava, Putinas mel-dþiasi, demonstruoja, kad jis krikðèio-nis ir taip toliau, bet kiek tame yra nuo-ðirdumo?“ – klausë praneðëjas.

Ko Rusija siekia savo propagandaLietuvoje? Áteigti mums, kad NATOmûsø negins, kad Lietuva netikraNATO valstybës narë, Baltijos ðalys,kaip þlunganèios valstybës, ir taip to-liau. Pagrindiniai taikiniai Lietuvoje:istorija, narystë NATO, energetinissektorius, narystë ES, Lietuvos ka-riuomenë, kultûra, Prezidento insti-tucija, tautinës maþumos.

Kaip sustiprinti visuomenës atspa-rumà propagandai? „Kritinio màstymo ug-dymas, informacijà tikrinti ðaltiniuose, taiturëtø jau mokyklose aiðkinti. Jei nepasa-kosime savo istorijos, vietoj mûsø tai pada-rys kiti“, – sakë L. Kasèiûnas.

Á klausimà, koks paminklas turi ið-kilti Lukiðkiø aikðtëje Vilniuje, L. Kas-èiûnas aiðkino: „Vytis sujungia tris eta-pus á vienà – praeitá, dabartá, ateitá, ki-tas projektas – kvieèia dþiaugtis dabar.Susiduria dvi màstymo tradicijos. Taiyra stiprus ginèas“.

(keliama á 7 psl.)Prof. Ona Voverienë (kairëje)

333332017 m. gruodþio 22 d. Nr. 48 (1262)TremtinysÁvykiai, komentarai

Kartais pagalvoji – o jeigu ant sie-nos nekabëtø kalendorius, gal nematy-tum, kad laikas lekia lyg paðëlæs? At-rodytø, tik kà stebëjaisi, kaip èia galë-jo nutikti, jog nepastebimai 2016-iejipriartëjo prie pabaigos? O ðiandien –kà, jau 2017-ieji baigiasi? Negali bûti!Deja, toks tas gyvenimas – lekia promus laiko genamas, nepastebimas...Nespëji pasidþiaugti Kalëdø ðventumu,o jau, þiûrëk, Velykos, Joninës... Jau ta-vo vaikai seniai nebe vaikai, jau jie ta-vo mylimiausiø anûkëliø tëvai. Menkaitrumpas þmogaus gyvenimas, bet gra-þus ir didingas, jei þmogus já nugyvenadorai ir prasmingai.

Nebûtina kiekvienam tapti istorineasmenybe, taèiau svarbu neprarasti pi-lietiðkumo ir patriotizmo jausmo, ku-ris yra geriausias mûsø tëvø, seneliø irproseneliø tikëjimo ir pasididþiavimo,jog „lietuviais esame mes gimæ“, pager-bimas. Deja, bet modernëjanèiame pa-saulyje vietos ðioms mûsø tëvø puose-

Tëvynë prasideda ðeimojelëtoms vertybëms vis maþiau. Savaimesuprantama, kad kiekvienas naujaslaikmetis kelia naujus reikalavimus,kiekviena nauja karta turi ir naujuspolëkius, idealus. Taèiau suspaudþiaðirdá, kai þiûrëdamas per valstybinæ te-levizijà populiarià laidà pamatai, jogjauni „proto mûðio“ dalyviai negali at-sakyti á klausimà, koks gyvis simboli-zuoja Ðventàjà Trejybæ arba nuotrau-koje negali atpaþinti poeto JustinoMarcinkevièiaus. Dar liûdniau nutei-kia jø neiðprusimas mûsø tautos isto-rijoje – jaunuoliai neþinojo, koks buvopartizanø vado Jono Þemaièio slapy-vardis! Tad ko paskui stebëtis, kad jauniþmonës nemato problemos Rûtos Vana-gaitës kliedesiuose apie partizanus? Ar-ba kalba, kad „arklys“ neádomus, atsibo-dæs, kad kur kas geriau pievutë, kurio-je galima drybsoti, rengti piknikëlius,vedþioti ðuniukus...

Nebaksnokime dël to pirðtu á mo-kyklà – patriotizmo pradmenys pir-

miausia suþelia ðeimose. O kà ðeima?Jei Lietuvos Respublikos Teisingumoministerijos vadovë Milda Vainiutë ne-þino, koks svarbus ávykis buvo pavadin-tas „bananø baliumi“, tai ko norëti iðjos kartos tëvø vaikø? (Kitàmet, beje,bus 30 metø tam „baliui“.) Tiesà sa-kant, net ádomu pasidarë – kokioje ðei-moje augo bûsimoji teisingumo minist-rë, kaip jos ðeimoje buvo sutiktas Sà-jûdis, paskui – atkurta Lietuvos nepri-klausomybë? Jokia paslaptis, kad da-lis þmoniø á Sàjûdá ir Atgimimà þiûrë-jo prieðiðkai, nes tai grasino jø nomenk-latûrinëms privilegijoms, ðiltoms viete-lëms, galimybëms „susikombinuoti“,grasino jø patogiam prisitaikëliðkumuiir t. t. Jie tikrai neketino pasiaukoti Lie-tuvos ateities labui, pakentëti, pasi-spausti... Kà girdëjo namuose jø vaikai?Tikrai ne tai, kà ið savo tëvø girdëjo mû-sø seneliai, kuriantis nepriklausomaiLietuvai, kurios ðimtmetá po poros më-nesiø ketiname ðvæsti. Ðtai kur ðaknys

emigracijos, nuolatinio nepasitenkini-mo valstybe, netikëjimo Lietuvos atei-timi! Ir pralaimëtø rinkimø bei referen-dumø (dël indëliø gràþinimo, dël Visa-gino AE statybø) prieþastys.

2018-ieji paskelbti Lietuvos parti-zanø vado Adolfo Ramanausko-Vana-go, Sàjûdþio ir Tëvo Stanislovo metais.O kaip bûtø nuostabu, kad Lietuvosnepriklausomybës ðimtmeèio progabûtø paskelbti ir „Lietuviðkos ðeimos“metai – ðeimos, kurios namuose gar-bingoje vietoje kabo Vytis, per valsty-bines ðventes su pasididþiavimu iðkelia-ma Trispalvë, per valstybei svarbius po-litinius renginius – rinkimus pareigingaieinama ir balsuojama ne bet kaip, ne „uþartistus“, ne „uþ bagotà ir graþø“, bet uþpolitikus, darbais jau árodþiusius valsty-biðkumo ir lietuvybës nuostatas.Darbðti, pilietiðka, patriotiðka ðeima –ðtai kokia idëja reikalinga Lietuvai! Te-bûnie tai nuoðirdus mûsø visø palinkë-jimas Tëvynei ðv. Kalëdø proga.

Sukëlusi Lietuvoje pasipiktinimobangà, Rûta Vanagaitë iðvyko á JAV,kur, kaip matyti ið ávykiø eigos, siekëiðprovokuoti ir iðeivijos lietuvius. Ne-seniai internetinis naujienø portalas„Delfi“ raðë: „JAV nerimsta aistros dëlraðytojos Rûtos Vanagaitës pasisakymø.Á „Delfi“ kreipæsis svetainës„lithuaniannews.net“ redaktorius LinasJohansonas R. Vanagaitæ kaltina melu irtvirtina jokio protesto prieð jà neorgani-zavæs. R. Vanagaitë „Delfi“ yra sakiu-si, kad „Linas Johansonas Klyvlendeorganizavo protestà“, dël to salëje bu-dëjo policija. Tai R. Vanagaitë teigë irskaitydama paskaità Mineapolyje.“

Kad R. Vanagaitë meluoja, patvir-tino ir Klyvlende gyvuojanèios lietu-viø bendruomenës draugijos „Viltis“pirmininkas Algirdas Vytautas Matu-lionis, asmeniðkai dalyvavæs vienameið tokiø susitikimø su R. Vanagaite.Ðtai kà jis raðo Klyvlendo lietuviølaikraðtyje „Dirva“ (2017-12-19, Nr.25): „Ð. m. gruodþio 3 d., Klyvlendopriemiestyje Byèvude, „LandmarkCentre“, ávyko susitikimas su Rûta

Melo kojos trumpos – kaip toli jomis nukulniuos R. Vanagaitë?Vanagaite, susijæs su jos paraðyta kny-ga „Mûsiðkiai“, kurioje autorë kalti-na partizanà Adolfà Ramanauskà-Vanagà dalyvavimu þydø þudynëse,paaiðkindama, kad buvo vienas ðioávykio liudininkas. Ðis áþûlus ir absur-diðkas kaltinimas Lietuvoje sukëlëaudrà. Viena leidykla ið savo lentynøpaðalino visas Vanagaitës knygas.Byèvudo priemiestis yra tirðtai þydøapgyventas rajonas. Á „LandmarkCentre“ straipsnio autoriui atvykus,kaip áprasta daug anksèiau, viduje jaustovëjo policininkas, ginkluotas au-tomatiniu pistoletu. Pasiteiravus pa-aiðkëjo, kad jis policijoje tarnauja jau23 metus. Vëliau atvyko dar vienasjaunesnis. Ar ði „apsauga“ buvo ren-gëjø nurodymu, belaukiant kaþkokiø„iðpuoliø“? Á „susipaþinimà“ atvykoapie 70 asmenø, dauguma moterys irpensininkai. Tarp jø buvo ir keletasjaunesniø, taip pat ir penki lietuviai.Vienas ið pastarøjø ið anksto pareiðkëðio straipsnio autoriui, kad jis yra þi-niasklaidos atstovas, turi savo „ko-mandà“ ir atvyks su vaizdo ir garso

áranga. Kitas ten buvæs lietuvis yragerai þinomas savo abejotina ir ðeðë-line reputacija. Prieð renginiui prasi-dedant, buvo praneðta, kad knygosautorë kalbës 40 min., o po to 15 min.bus skirta klausimams ir atsaky-mams. Labai nustebino ir praneði-mas, kad naudoti vaizdo ir garso áran-gà draudþiama. Tai buvo aiðkiai cen-zûrinis mostas, siekiant uþkirsti ke-lià teisingai informacijai.

Pristaèius knygos autoræ, pastarojipaaiðkino, kad jos knygø buvo iðpar-duota 19 tûkstanèiø, kad ji yra labai pa-tenkinta savo áþvalga ir patyrimu. Jipridëjo, kad mes visi esame patyræpersekiojimà, kad në viena tauta ne-nori bûti okupuota. Savo kalboje (au-torë kalbëjo angliðkai) ji priminë ir1941 metø ávyká, bet jo giliau nenag-rinëjo. Kalbëdama apie jos knygosesvarstomas temas, autorë pareiðkë,kad tai bûtina, nes kitaip þmonës ne-þinotø, o vëliau dar pridûrë, kad mes(lietuviai – aut.) baiminamës ir nelei-dþiame prieiti prie dokumentø. Taibuvo labai miglotas, netiesioginis, ið-

sisukinëjantis teiginys. Kalbà uþbai-gusi, Vanagaitë atsakinëjo á klausi-mus. Ar ji lankësi Izraelyje? Ar ji þi-no, kad Lietuvoje yra 2000 þydø?Kokia ateitis jø laukia? Straipsnio au-torius nori pabrëþti, kad renginio me-tu (jis baigësi 5 val. 7 min. po pietø)jokiø incidentø, demonstracijø, pro-testø ar iðpuoliø nebuvo. Taèiau yranepaneigiamas faktas, kad apie ðiosdienos ávyká elektroninëje erdvëje yraskleidþiama klaidinanti informacija.“

Sprendþiant ið A. V. Matulionio pa-sakojimo, kad tas priemiestis tankiaiapgyvendintas þydø, galime manyti, jogR. Vanagaitë su talkininkais susitikimovietà parinko ne atsitiktinæ – galbût ti-këtasi iðprovokuoti kokius nors lietu-viø ir þydø susikirtimus?

Kaþin, kaip ilgai tæsis ðios atviraiLietuvai kenkianèios personos voja-þai? Gal pagaliau tai, kas gudriai mas-kuojama po „þodþio laisvës“ lozun-gu, bus ávardyta sàmoninga antivals-tybine veikla? Propagandinio karolauke kitaip ir negali bûti.

Gintaras MARKEVIÈIUS

Lietuvos Respublikos PrezidentëDalia Grybauskaitë dalyvavo Euro-pos Vadovø Tarybos susitikime, kurbuvo tariamasi, kaip sustiprinti ESatsparumà galimiems finansiniamsðokams, taip pat buvo svarstomi Eu-ropos Komisijos pasiûlymai dël eurozonos reformø.

Prezidentës teigimu, ið praeitos fi-nansinës krizës turi bûti pasimokyta.Lietuvos ir visos ES ekonomika stabi-liai auga, todël dabar pats metas ruoð-tis galimiems ekonominiams sunku-mams ateityje.

Tarp Europos Komisijos pateiktøpasiûlymø euro zonos ateièiai – Euro-pos valiutos fondo kûrimas, nauja eu-ro zonos finansø ir ekonomikos minist-ro pareigybë, naujø finansiniø instru-mentø kûrimas. Pasak ðalies vadovës,

Euro zonai stiprinti reikia veiksmingø priemoniøpapildomos priemonës, kurios padëtøgreièiau reaguoti á ekonominius sunku-mus, gali bûti naudingos, taèiau kol kastai tik idëjos, kurioms reikëtø detales-nës analizës ir aiðkesnio turinio.

Taip pat, pasak Prezidentës, uþtik-rinant efektyvesná euro zonos vystymà-si reikëtø iðvengti ES sutarèiø keitimo.

Prezidentë pabrëþë, kad dabar svar-biausia visiðkai iðnaudoti jau turimusinstrumentus ekonominiam stabilumuiuþtikrinti. Nauji postai ir institucinësdëlionës problemø neiðspræs, jei vals-tybës nesilaikys finansinës drausmës irnevykdys bûtinø struktûriniø reformø.

Europos Komisija nuolat atkreipiaLietuvos dëmesá á aukðtà pajamø nely-gybæ, neefektyvià socialinæ ir sveikatosapsaugà, ribotus pasiekimus skatinantinovacijas, ðvietimo sistemos trûku-

mus. Tai – tiesioginiai ápareigojimai vy-riausybei neatidëlioti bûtinø reformøðvietimo, darbo rinkos, sveikatos ir so-cialinës apsaugos srityse.

Briuselyje susirinkæ Europos Sàjun-gos ðaliø lyderiai sutarë dar pusei me-tø pratæsti ekonomines sankcijas Ru-sijai. Vadinamøjø sektoriniø sankcijøterminas buvo numatytas iki 2018 me-tø sausio 31 dienos.

Europos Vadovø Tarybos posëdy-je dalyvavusi Prezidentë D. Grybaus-kaitë pabrëþë, jog dël sankcijø RusijaiEuropos Sàjunga laikosi vieningosprincipinës pozicijos. Sankcijos bus tæ-siamos tol, kol nebus pilnai ágyvendin-ti Minsko susitarimai ir atkurta taikaUkrainos teritorijoje.

Pasak ðalies vadovës, nuo Minskosusitarimø praëjo treji metai, taèiau në-

ra jokio postûmio juos ágyvendinant.Akivaizdu, kad Rusija net neketina jølaikytis. Iki ðiol nëra pilnai ávykdytas nëvienas ásipareigojimas. Toliau tæsiamaagresija prieð Ukrainà, ðios ðalies Ry-tuose tebevyksta aktyvûs kariniaiveiksmai.

Sankcijø pratæsimas, Prezidentësteigimu, yra aiðki ES politinë ir verty-binë pozicija, kad Europa smerkia Ru-sijos veiksmus ir netoleruos agresyvauselgesio.

Ekonominës – sektorinës sankcijosapriboja paskolø teikimà Rusijos ban-kams ir ámonëms, suspenduoja progra-mø finansavimà ið Europos investicijøbanko, áveda ginklø embargà, draudþiapaþangiø technologijø naftos sektoriujeeksportà.

Prezidentës spaudos tarnyba

44444 2017 m. gruodþio 22 d.Nr. 48 (1262) Tremtinys

PadëkaDëkojame knygos „Tremties vaikai“ ketvirto tomo leidybai paauko-

jusiems:LPKTS Këdainiø filialui – 50 eurø,Onai Kuprienei – 50 eurø,Juozui Malduèiui – 30 eurø,Juliui Lukiui – 30 eurø;ir knygos „Vaikystë Sibiro toliuose“ leidybai paaukojusiam:Juliui Lukiui – 20 eurø.

LPKTS valdybos pirmininkë Rasa Duobaitë-Bumbulienë

LPKTS Klaipëdos rajono filialasorganizavo renginá „Pabûkime visikartu“, skirtà Lietuvos nepriklauso-mybës 100-meèiui.

Renginys prasidëjo ðv. MiðiomisGargþdø baþnyèioje. Gargþdø senaja-me parke prie kryþiaus Tautos skaus-mui atminti, Laugaliø ir Gargþdø ka-pinëse prie partizanø, gen. Jono Þe-maièio tëvø, negráþusiems paminklødegë atminimo þvakutës.

Gargþdø kultûros centre vyko po-pietë, kurià eilëmis „Pabûkime kar-tu...“ pradëjo pedagogë, tremtiniø ðei-mos atþala Verutë Nekrevièiûtë.

Tremtiniams nuoðirdþius sveikinimusiðsakë renginyje dalyvavæs rajono merasVaclovas Daèkauskas, vicemerë RûtaCirtautaitë, LPKTS Klaipëdos apskritieskoordinatorius Jurgis Andziulaitis.

LPKTS Klaipëdos rajono filialo val-dybos pirmininkas Jonas Ðatkus pasi-

Pabûkime visi kartudþiaugë filialo veikla, padëkojo visiems,kurie aktyviai dalyvauja, puoselëja pi-lietiðkumà ir meilæ Tëvynei.

Gimtadienio proga buvo pasveikintivicemerë R. Cirtautaitë, kanauninkas Jo-nas Paulauskas, jubiliejø atðventæs buvæstremtinys Stasys Kuprelis, Jurgis An-dziulaitis. LPKTS padëkos raðtais apdo-vanoti: Genutë Anuþienë, Danutë Ged-mintienë, Anastazija Jurgaitienë. 3-iojolaipsnio LPKTS þymeniu „Uþ nuopelnusLietuvai“ – Verutë Nekrevièiûtë. Vaclo-vui Sakalauskui uþ nepakartojamø aki-mirkø áamþinimà padëkojo vicemerë,áteikdama albumø apie Lietuvà. „Mûsøtautai istorijos eigoje teko iðgyventi daugdidingø, bet ir daug sunkiø valandø“, –sakë Verutë. Ji priminë skaudþius trem-ties istorijos faktus. Tylos minute buvopagerbti iðëjusieji á Amþinybæ.

Pristatydama ,,Misija Sibiras 17“ da-lyvá Aurimà Rapalá renginio vedëja tei-

gë, kad tautos istori-ja iðliks gyva, jei jàpuoselës jaunimas. Savo kûrybos ei-lëraðtá, skirtà trem-tiniams, perskaitëgargþdiðkis Anta-nas Jucys. Popietës dalyviamskoncertavo buvusiøtremtiniø choras„Atminties aidai“ irkapela „Bijolaièiai“ iðÐilalës rajono.

EmilijaUKTVERIENË

Noriu nuoðirdþiai padëkoti kolegaiMindaugui Babonui uþ labai emocin-gà ir nuoðirdø kreipimàsi á gruodþio16 dienà vykusio LPKTS tarybos po-sëdþio dalyvius, kvieèiantá paremti bu-vusiø Druskininkø rezistencijos ir trem-ties muziejaus kûrëjø, puoselëtojø irveiklos organizatoriø iniciatyvà iðleisti irLietuvos nepriklausomybës atkûrimoðimtmeèio proga padovanoti visoms Lie-tuvos mokykloms knygà „Þmoniø liki-mai okupacijø metais“.

Knygoje sudëti trumpo turinio li-teratûrinio pobûdþio buvusiø tremti-niø ir politiniø kaliniø penkiolikosprisiminimø tekstai – ávairûs pasako-jimai apie tremtá, lagerius, ginkluotàir neginkluotà tautos pasiprieðinimàokupacijai, kuriame dalyvavo ir mo-kyklinio amþiaus jaunimas. Knygojedaug ádomiø epizodø, ji gausiai iliust-ruota nuotraukomis.

Istorija be „baltø dëmiø“

Kvieèiame paremti Druskininkøfilialo iniciatyvà

Norintieji paaukoti pinigus turëtøpervesti á LPKTS Druskininkø filialosàskaità Nr. LT42 7300 0100 02223413 Swedbank banke, ámonës kodas300069483.

Visus, iki knygos iðleidimo perve-dusius pinigus á paskelbtà sàskaità, nu-matome áraðyti knygoje á garbingà rë-mëjø sàraðà, o jà iðleidus, kiekvienamfilialui ar fiziniam asmeniui padovano-sime po vienà knygà. LPKTS Druski-ninkø filialas eiliniame tarybos posëdy-je vasario 24 dienà pateiks ataskaità uþpanaudotas aukas.

Jei visi kartu vieningai ágyvendintu-me ðià iniciatyvà, tai bûtø neabejotinaiprasminga dovana labai svarbios mûsøtautai sukakties proga. Perduokime jau-nimui iðsaugotà istorinæ atmintá, ugdan-èià jo pilietiðkumà ir patriotiðkumà.

Gintautas KAZLAUSKAS,Druskininkø filialo pirmininkas

1919 metø pradþioje Pietø Suvalki-joje lenkai pradëjo aktyvinti savo veik-là. Remiami turtingø vietiniø dvarininkøbei Varðuvos valdþios, jie ásigijo ginklø irkitos karinës amunicijos. 1919 metø sau-sio pirmoje pusëje vyriausiasis LenkijosPOV komendantas A. Kocas paskyrëkarininkà A. Rudnická Suvalkø ir Kau-no POV apygardø vadovu. A. Kocasaprûpino A. Rudnická lëðomis, instruk-cijomis, slaptais leidiniais, instrukto-riais. Padirbëjæs pusantro mënesio, A.Rudnickis gyrësi Suvalkø apygardojesuorganizavæs daugiau kaip 1200 par-tizanø. A. Rudnickis lenkiðkomis skel-bë ne tik Lazdijø, Kalvarijos, Seirijø,bet ir Simno apylinkes.

1919 metø geguþës–birþelio mëne-siais lietuviø – lenkø santykiai tapo la-bai átempti, nes artëjant vokieèiø iðsi-kraustymo ið Suvalkijos terminui, tu-rëjo bûti sprendþiamas klausimas, kamatiteks ðis kraðtas – lietuviams ar len-kams. Lietuviø politinæ padëtá PietøSuvalkijoje pagerino tai, jog pagal 1919metø birþelio 18 dienà nustatytà de-markacijos linijà Lietuvos pusëje buvopalikta beveik visa Suvalkija, iðskyruspietinæ Augustavo apskrities dalá su pa-èiu Augustavu.

Lenkams pavykus paveikti prancû-zø marðalà F. Fochà, liepos 18 dienàbuvo nustatyta nauja, lenkams palan-ki demarkacijos linija. Ja remiantis, Su-valkø ir Seinø apskritys buvo priskir-tos Lenkijai.

Lenkai ir tuo nesitenkino. Jiems rû-pëjo okupuoti visà Lietuvà ar bent at-plëðti nuo jos daugiau þemiø uþ F. Fo-cho demarkacijos linijos. 1919 metørugpjûèio 12 dienà Suvalkø mieste su-organizavo Suvalkijos lenkø suvaþiavi-mà, kuriame dalyvavo dvarininkai netik ið Pietø Suvalkijos, bet ir ið Kalva-rijos, Vilkaviðkio bei Marijampolës ap-skrièiø. Suvaþiavimo rezoliucijoje bu-vo pareikðta, kad naujoji F. Focho de-markacijos linija netenkina lenkø inte-resø, kad lietuviø valdþios priespaudagalinti sukelti lenkø gyventojø sukilimàir kad „lenkø kariuomenei uþëmus Lie-tuvà, galima bus iðspræsti painià lenkø-lietuviø problemà.“

Suvalkø POV apygardos vadovybë,vykdydama 1919 metø rugpjûèio 12dienos Suvalkijos dvarininkø suvaþia-vimo deklaracijà, nutarë ðio mënesio

Simno lenkø „komitetas“1919 metais

naktá ið 22 á 23-iosios sukilti prieð lie-tuvius, iðstumti juos uþ demarkacijoslinijos, po to uþimti sritá iki pat Simnomiestelio, Alytaus apskrityje. Sukilë-liams turëjo padëti ginklais reguliariLenkijos kariuomenë. Per pirmàjà nak-tá buvo numatyta uþimti Seirijus, Lazdi-jus, Didþiulius, eþerø linijà tarp Gibø irÞelvos, Kapèiamiestá, Ðadþiûnus, orugpjûèio 24 dienà auðtant – Seinus irKrasnapolá. Sukilëliø partizanø bûrius su-darë sulenkëjæ, tautiðkai nesusipratæ, len-kø sukurstyti dvarø darbininkai ir smul-kûs ûkininkai, negalëjæ pragyventi ið sa-vo þemës ir dirbæ dvaruose.

1919 metø rugpjûèio 22 dienà len-kø partizanai (apie 300 þmoniø, gink-luoti kulkosvaidþiais) puolë Seinus, betmiesto águla, vadovaujama komendan-to Stasio Asevièiaus, puolimà atrëmë.Atsipeikëjæ po nesëkmingo puolimo,lenkø partizanai, gavæ ið Lenkijos ka-riuomenës paramos, rugpjûèio 23 die-nà 4 valandà ryto vël puolë Seinus. At-kaklus mûðis tæsësi iki 6 valandø. Sei-nø gynëjai lietuviai, matydami, kadmiestas supamas ið pietø ir ðiaurës,tvarkingai atsitraukë Lazdijø link.

Besitraukdami á Lazdijus, Seinø ko-mendantûros kariai suþinojo, kad ðismiestas sukilusiø „peoviakø“ jau uþim-tas, lietuviø milicija nuginkluota, osvarbesni darbuotojai bei veikëjai areð-tuoti. Karininko Stasio Asevièiaus va-dovaujami Seinø komendantûros ka-riai puolë „sukilëlius“ ir, remiami lie-tuviø partizanø, po dviejø valandø ko-vos juos ið Lazdijø iðvaikë.

Daugelis Simno miestelio gyvento-jø save laikë lenkais. Jie gana atvirai ðû-kaudavo, kad eisià muðti lietuviø. Á tailietuviai juos paðiepdavo: „Tau bepigu,kad nereikës toli eiti, parëjæs namo, rasiant krosnies lietuvá savo tëvà ir galësijá lupti.“ 1918 metais á Lenkijos kariuo-menæ ið Simno ástojo Kostas Dabule-vièius, Jurgis Vaièiulionis, Petras Stan-kevièius, S. Matukaitis, V. Ðreiberis,Bujanauskas, Petras Matukynas, J.Matukynas, J. Misevièius, N. Misevi-èius ir A. Jankauskas.

Lenkai ne tik troðkimais, bet ir dar-bais rodë, kad jø tëvynë – Lenkija irkad jie ne tik patys nori priklausyti, betperversmo keliu ir Lietuvà prie Lenki-jos prijungti.

(keliama á 7 psl.)

Simno aikðtë, apie 1920 metus

555552017 m. gruodþio 22 d. Nr. 48 (1262)Tremtinys

2017-øjø gruodis. Trumpos ir pa-niuræ dienos, ilgi ir tamsûs vakarai.Daugeliui vyresnio amþiaus þmoniø at-mintyje atgyja graþûs ir liûdni prabëgu-sio gyvenimo prisiminimai.

Molëtø rajone Alantos kaime graþiaisutvarkytoje sodyboje gyvena 86 metøLeonora Kuktaitë-Gelaþauskienë. Jipuikiai prisimena pokario ávykius.

„Mano tëtis Bronislovas Kukta, gi-mæs 1889 metais, gyveno Kuktiðkiø kai-me, Alantos valsèiuje. Su þmona Vale-rija augino 9 vaikus. 1945 metø sausio 27dienà sovietø okupantai suëmë tëvelá dëlto, kad turëjo 36 hektarus þemës ir labaidaug dirbo savo ûkyje, stengësi aprûpin-ti, mokyti savo vaikus. Nuteistas 15metø lagerio ir 3 metams tremties. Ka-lëjo Vorkutos ir kituose lageriuose.Sunkiai dirbo, badavo, taèiau iðliko gy-vas. 1945 metø balandá sugráþo vos gy-vas á Lietuvà. Svërë 30 kilogramø.

1945 metø balandþio 10 dienà mane,vos iðëjusià ið mokyklos, sugriebë striboIsako rankos ir nutempë á turgaus aikð-tæ. Ten gulëjo nuðauti Alantos ir Skie-

Partizano sesuo Levutëmoniø valsèiaus partizanai. Stribas ðau-kë: „Þiûrëk, ar èia tavo brolis banditasLeonas guli?! Sakyk, ar ðis tavo brolis?“

Maèiau savo brolio iðdarkytà kûnà,ant krûtinës jam buvo padëta maldak-nygë. Taèiau nieko nesakiau, tik pasi-muisèiau ir iðtrûkau ið stribo rankø. Dre-bëdama ið baimës, verkdama parbëgaupenkis kilometrus á namus, pasakojaumamai, kà maèiau. Mama jau þinojoapie sûnaus mirtá, tik ðiukðtu, negalëjoprisipaþinti, pamatyti, krikðèioniðkaipalaidoti savo sûnø.

Brolio Leono Kuktos ir kitø parti-zanø, gulinèiø ant „bruko“, vaizdas try-likametei iðliko visam gyvenimui.

Leonas gimë 1927 metø balandþio 10dienà. Jam dar nereikëjo eiti á sovietinækariuomenæ, taèiau kaþko neátiko Alan-tos valsèiaus pirmininkui A. Navikui irbuvo paimtas. Tarnavo Baltarusijoje kar-tu su Puodþiûnu ið Gargalø kaimo. Abupabëgo ið kariuomenës ir miðkais nakti-mis traukë á Lietuvà. Suplyðusiais drabu-þiais, batais, apniktas parazitø, gimtinæpasiekë per keturias savaites.

Sugráþæs slëpësi miðke, þeminëje, kar-tu su partizanais Boleslovu Burbuliu irJuozapu Aþubaliu. Kartà, neatsargiai ið-lipusius ið slëptuvës, pastebëjo miðko ei-gulys ir praneðë Alantos saugumieèiams.Netikëtai apsupti vyrai þuvo. SuþeistasLeonas dar bandë bëgti, taèiau buvo su-imtas ir uþmuðtas ðautuvø buoþëmis. Poparos iðniekintus partizanø kûnus pa-laidojo Kazlø kaimo smëlyne. Lietuvaiatkûrus nepriklausomybæ, partizanøpalaikai buvo perlaidoti á Alantos ka-pines, pastatytas paminklas.

Netrukus motina Valerija Kuktie-në, sûnus Steponas (g. 1925 m.), Jo-nas (g. 1939 m.), dukterys Angelë(g. 1930 m.), Marytë (g. 1938 m.)buvo iðtremti á Sibirà. Trëmimo me-tu duktë Danutë (g. 1933 m.) ir Va-lerija (g. 1936 m.) pabëgo. Aldona(g. 1924 m.) ir Leonora (g. 1931 m.)nebuvo namuose, likome neiðtremtos.

Be galo sunku buvo tremtyje, taèiauir likusioms Lietuvoje nebuvo lengva.Glaudëmës pas gimines, daug dirbome,kad galëtume padëti iðtremtai ðeimai.

Þiemà ir vasarà pësèiomis neðëmemaisto siuntinius á Utenà, vëliau á Skie-moniø paðtà. Ðie siuntiniai gelbëjo nuobado mirties. Po Stalino mirties Kuk-tø ðeima gráþo á Lietuvà.“

Didþioji dalis Lietuvos ðeimø nu-kentëjo nuo okupantø ir savø iðdavikø.Gyventojus lydëjo mirtys, tremtys, per-sekiojimas. Taèiau ir ðiandien, prabë-gus beveik dviem deðimtmeèiams, at-siranda þmoniø, kalbanèiø, mananèiø,kad, esant sovietinei santvarkai, buvogeriau gyventi. Jie nesugeba suprasti,kas yra laisvë, kokia mûsø tëvø, broliø,sesiø auka sudëta ant laisvës aukuro.

Jauna valstybë dël neiðmoko geraitvarkytis, yra daug negeroviø, nepritek-liø, paþeidþiama moralë, taèiau supran-tama, kad reikia mokytis gyventi de-mokratinëje santvarkoje.

Visi, ypaè jaunimas, turi prisiminti ne-tolimà praeitá, nulenkti galvas þilagal-vëms partizanø sesëms, broliams, di-dþiuotis jais ir branginti.

Pasakojimà uþraðëAlvira ÞVINIENË

1947 metø gruodis. Mënulio ap-ðviestà prieðkalëdinës nakties tylà su-drumstë ne ðunelio viauksëjimas. Prieðsavaitæ ðuniokà nuðovë enkavedistai,kam jis lojo... Tylà suskaldë ðaiþiai þvie-giantys stabdþiai sunkveþimio, ið kurioper bortus vertësi ginkluoti vyrai. At-sargiai sëlino ne tvirtovës imti, o Go-jaus kaime (Varënos raj.) sniego pusny-ne skæstanèià Juozo Jaruðevièiaus sody-bà supo. Trankiai beldë, kol J.Jaruðe-vièius duris atlapojo. Ne taurës skam-bëjo ant vaiðingo ûkininko stalo – þvan-gëjo ginklai, primindami vidurnaktá pa-þadintai, iðgàsdintai ðeimai, kad iðmu-ðë nelaukta valanda.

Ðá kartà patá ðeimininkà nelaimë ap-lenkë – atvaþiavo iðveþti dukros Van-dos su dviem vaikais. Netikëtai ið mie-gelio paþadintas anûkëlis Broniukas,instinktyviai pajutæs artëjanèià nelai-mæ, tvirtai apkabino senelio kaklà.

Prie durø jau pûpsojo ryðulëliai, ku-riuos ðeimininkë paskubom suruoðëkelionën. Stribas, pravardþiuojamasKreivamalka, ragino kuo skubiau baigtipasiruoðimà. Priëjæs prie senelio, ëmësivaiko, taèiau ne taip lengva buvo atplëðtiBroniuko rankeles, apsivijusias kaklà. Jostarsi suakmenëjo. Þiûrëjo „naèalnikas“,kaip stribas, purvinom letenom grubiaiatplëðæs vaikà, nusviedë Vandai po kojo-mis, ásakydamas aprengti. Kitaip grasi-no nuogà iðmesti á sniegà.

Ryþtingas apsisprendimasPakëlë Vanda Gecevièienë aðarotas

akis, persiþegnojo prieð ðventus pa-veikslus ir neðina apmuturiuotu keliømënesiø Stasiuku perþengë tëviðkësslenkstá. Kas þino – galbût paskutinákartà... Ið paskos iðvirto ginkluoti vy-rai. Tie, kurie buvo lauke, apsupo Van-dà su vaikais. Kolona patraukë sunk-veþimio link. Nuo èia prasideda Bro-niuko duobëtas, vingiuotas gyvenimokelias. Per anksti, per sunkus ant gleþ-nø peteliø uþdëtas gyvenimo kryþius.Kità „liaudies prieðà“ apmuturiavusi,prispaudusi prie krûtinës, klupdama

Uþpustytais liûdesio ir ilgesio keliaisper pusnis neðë mama. Èia pat grësmin-gai riaumojo sunkveþimis.

Iðtryptoje sniego pusnyje nei gyvas,nei miræs, vieniðas, sugniuþdytas stovë-jo Juozas Jaruðevièius. Kur eiti? Kà da-ryti? Kam pasiskøsti?

Pakeliui, net neuþsukæ á sodybas, rin-ko stribai aukas, kurios su varganais mai-ðiukais, enkavedistø apsuptos, laukë priekelio. „Pakrovë“ Monikà Kvietkauskie-næ su dviem nepilnameèiais vaikais, gau-sià Valento Stramkausko ðeimà.

Vanda, glausdama prie krûtinës ma-þylá,suprato, kad jis neiðvengs koðma-ro, kuris dar tik prasidëjo. Per trumpàkelionës atkarpà ji tvirtai apsisprendë...

Sunkveþimis áriedëjo á Z. Varanaus-ko kiemà Druckûnø kaime. Èia baza-vosi enkavedistø ðtabas. Burzgë prigrûs-tos þmoniø maðinos, po kiemà lakstëginkluoti kareiviai. Vanda papraðë „na-èalniko“, kad leistø á pirkià pamaitinti vai-kà. Viduje ðurmuliavo enkavedistø ir stri-bø vyresnieji, dvokë prakaitu ir tabaku.Pravërus duris, ðiltas oras garø kamuo-liais driekësi iki palubës. Vanda atsisë-do kertëje. Netoli stovëjo verpimo ra-telis. Verpstë puikavosi geltonø linøkuodeliu. Garø ir dûmø prieblandojenukabinusi ðilkiniø linø pluoðtà, Van-da ávyniojo, ámuturiavo á skarà... Vara-nauskienë be þodþiø suprato...

Saldþiausiu eliksyru – motinos pie-nu – pamaitintas kûdikis paskutiná kar-tà uþsnûdo ant ðvelniø rankø. Atsargiaiapsidairiusi M.Varanauskienë paëmëið motinos vaikà ir, nuneðusi uþ lenti-nës sienos, paguldë tarp pagalviø. Van-da, pasiëmusi lininæ lëlæ, iðëjo visa pas-tërusi, álipo sunkveþimin, kuris, iðva-þiavæs ið kiemo, pasuko Varënos link.

Pajudëjus maðinai, baisus ðaltis pa-dvelkë nuo lëlës, o ðirdá tartum gniauþ-tais suspaudë. Pagauta siaubo, Vandagriebësi uþ borto kraðto, pasirengë ðuo-liui... Pastebëjæs enkavedistas kerziniubatu primynë jos palto skvernà ir auto-mato vamzdá nukreipë á tarpuaká. Su-gniuþo moteriðkë, ið akiø pasipylë aðaros.

Varënos geleþinkelio stoty kaip þal-

tys vyniojosi prekiniø vagonø eðelonas.Viename vagone ant ryðulëlio sëdëjoVanda, aplinkui nieko nematydama, irabejingai þiûrëjo á vienà taðkà. Broniu-kas tûpèiojo prie „burþuikos“ arba va-gono pasieniuose pirðèiukais krapðtësniegà nuo apðarmojusiø metaliniø de-taliø ir dëjo á burnytæ.

Tà patá vakarà á J.Jaruðevièiaus tro-bos langà pasibeldë M. Varanauskienë.Atidaræs duris, Juozas nustëro.

„Gràþino, atidavë, dar ne visai su-þvërëjæ,“ – nusprendë senelis.

Naujas gyvenimo etapasGailiai suûkæs, áveikæs paskutinæ ke-

lionës atkarpà, traukinys sustojo Vaka-rø Sibire, Tiumenës mieste. PasisekëVandai. Nenupirko jos dvideðimtojoamþiaus þmoniø pirkliai, neiðveþë á tai-gos gilumà. Apie savaitæ iðlaikë preki-nëje stotyje neðildomame sandëly, tuo-met iðgabeno á plytø fabrikà. Apgyven-dino barake, kuris buvo prigrûstas ávai-riø tautybiø tremtiniø. Prisiglaudëkampe prie tautieèiø.

Dirbdama plytø gamykloje ðá tà su-þinojo. Ne per toliausiai buvo geleþin-kelis ir Tiumenës miestas. Èia buvo ga-lima ásësti á tolimøjø reisø traukiná. At-siveþtus daiktus iðpardavë. Darbe buvostropi ir sàþininga, todël po gero pusme-èio pasiskundë meistrui, kad labai blogaijauèiasi, neateisianti keletà dienø, tad at-neðianti gydytojo paþymà. Kaimynamspasakë, kad uþ parduotus daiktus nusi-samdë kampelá pas vietiná gyventojà.Taippasitvarkiusi, uþsivilko ðimtasiûlæ, apmu-turiavo galvà ryðkiai raudona skara.

Broniukà aprengë vatiniais skarma-lais. 1948 metø geguþæ drebanèia ðir-dimi, gerai nemokëdama svetimos kal-bos, taèiau tvirtai pasiryþusi, pasiilgu-si artimøjø ir Tëvynës, Vanda pradëjonaujà etapà savo vargingame gyvenime.

Po gero mënesio tamsià naktá Druc-kûnø kaime Vanda pasibeldë á StasësPipienës pirkios langà.

Gráþusi daugiau kaip pusæ metø slaps-tësi kartu su savo vyru Adolfu Gecevi-

èium–Kloniu ávairiose vietose. Ilgesná lai-kà gyveno bunkeryje Druckûnø kaimepas Alekðiûnà. Broniukas taip ir pasili-ko gyventi gausioje S.Pipienës ðeimoje.

Sunkus Vandai buvo toks gyveni-mas. Pasitarusi su vyru, iðvaþiavo á Kau-nà, kur prisistatë mergautine pavarde.Ásitaisë aukle MGB darbuotojo Mak-simaièio ðeimoje. Èia gyvendama ið-vengë dokumentø tikrinimo. Vëliautarnavo kitur. Broniukas tik naktimisbuvo lankomas dëdës neþinia ið kur, o te-tos – ið Kauno. Teta, tartum geroji fëja,naktá prisëdusi ant lovelës kraðto, paþa-dindavo já. Buèiuodavo, glamonëdavo,atneðdavo dovanëliø, saldainiø, kitokiøskanumynø. Broniukas daþnai klausda-vo, kurioje pusëje Kaunas. Eidavo antaukðtesnio kalnelio, þvalgësi aplinkui,bene pamatys, gal ateina teta ið Kauno.

Negandos nepalauþëSunkiai Vanda pakëlë vyro þûtá, ki-

tas negandas, taèiau gyvenimas jos ne-palauþë. V. Gecevièienë vëliau legali-zavosi, gyveno kartu su vaikais pas të-và J. Jaruðevièiø.

Broliai Bronius ir Stasys Gecevièiaiásikûrë Varënoje. Bronius keliolika me-tø veþiojo duonelæ rajono þmonëms. Sta-sys dirbo vairuotoju urëdijoje. Skersaikelio piktuoju niekam neperëjo, vaikøir vaikaièiø susilaukë.

Vanda gimtojoje sodyboje daþnaibuvo lankoma vaikø ir vaikaièiø. Patiaplankydavo kaimynà Broniø Krisiule-vièiø, kurio sodyboje buvusiame bun-keryje þuvo jos vyras Adolfas Gecevi-èius-Klonë ir dar penki partizanai: Pet-ras Leikauskas-Kalavijas, Leonas Ka-ziulionis-Karþygys, Adomas Daugir-das-Gailius, Jonas Daugirdas-Kovas irPlacidas Jaruðevièius-Dainius.

Kokie sunkûs ir þiaurûs þmoniø li-kimai pokario metais. Koks skausmin-gas jubiliejus – sukanka 70 metø, kai1947-øjø metø gruodá ið Senosios Va-rënos buvo iðtremti ir mano tëvai, ir að,tuomet septyniolikmetis, kartu su jais.

Vytautas KAZIULIONIS

66666 2017 m. gruodþio 22 d.Nr. 48 (1262) Tremtinys

Gasiûnø ðeimos auka LietuvaiPabaiga.

Pradþia Nr. 47 (1261)

Gasiûnø ðeimos tremtiniai1947 metais gruodþio 28 dienà apie

antrà valandà nakties pasigirdo ðuns lo-jimas, o vëliau beldimas á duris. Kai ása-kë uþdegti þiburá, visiems keltis ir ap-sirengti, ðeima suprato, kad bus tremia-mi. Taip ir buvo. Enkavedistai paskel-bë, kad Gasiûnø ðeima: tëvas Ignas Ga-siûnas, motina Ona Gasiûnienë, sûnusBronislovas, Vytautas ir duktë Janinaiðtremiami á Sibirà. Taèiau yra galimy-bë iðsigelbëti.

„Tëvuk, vesk á miðkà, parodyk, kursûnus slapstosi, tada paliksime Lietu-voje.“ Kai tëvas nesutiko iðduoti sû-naus, ásakë ruoðtis kelionei. Gasiûnaisavo mantà iki Klovainiø veþë savo kin-kiniu. Motina iððoko ið rogiø, apsika-bino uosá, augusá pakelëje, ir ëmë gar-siai raudoti. Enkavedistai atplëðë jànuo medþio ir ámetë á roges.

Tik vakare pasiekë Ðiaulius, kur sto-vëjo gyvuliniai vagonai. Á vienà ið jø su-metë daiktus. Kità dienà prasidëjo var-ginanti kelionë, trukusi 16 parø. Vagonebuvo geleþinë krosnelë, bet niekas jos ne-kûreno. Buvo labai ðalta. Kai eðelonas su-stodavo, tremtiniai belsdavo á duris, praðëkuro. Neapsikentæ kareiviai ámesdavokoká pagalá ir pusæ kibiro anglies.

Tremtiniai buvo iðlaipinti Toms-ke. Savaitæ laikë pirtyje. Vëliau vikð-riniu traktoriumi rogëmis ledu nuve-þë prie siauruko geleþinkelio. Toliautraukiniu – dar 25 kilometrus taigoslink. Apgyvendino 12 ðeimø vienamedideliame kambaryje.

Vietovë vadinosi 86-as kilometras –Timiriazevo miðko pramonës ûkis.Sausio pabaigoje dar atveþë tremtiniø.Jie buvo ið Þemaitijos. Dël to ðis pas-tatas imtas vadinti þemaièiø baraku, okitas – aukðtaièiø, nes ten buvo apgy-vendinti aukðtaièiai.

Kiek tolëliau (maþdaug uþ 8 kilo-metrø nuo 86-jo kilometro barako) bu-vo 113 barakas, kuriame buvo apgyven-dinti vieniði seneliai. Kai kurie ið jø bu-vo su maþameèiais vaikaièiais, atvaþia-væ kaþkokie þmonës juos iðveþë á Lie-tuvà. Buvo kalbama, kad tai padarytaslapta. Seneliai labai skurdo, ðalo, al-ko. Seko maisto atsargos, ne visi gau-davo siuntinius. Tik keli ið jø dar pajë-gë dirbti. Pamaþu jie visi iðmirë.

Barake uþ geleþinkelio gyvenotremtiniai vokieèiai. Jie buvo ið Pavol-gio. Vasario 2 dienà iðdavë ðimtasiûlesir tremtinius iðvarë á taigà pjauti mið-ko. Nepilnameèius paliko sandëlyje ga-minti kuro traktoriams. Á ðá darbà, kolpajëgë, buvo varoma ir motina OnaGasiûnienë. Po metø, sutrikus sveika-tai, ji ðeimininkavo namie. Tëvas IgnasGasiûnas dirbo staliumi.

Sunkiausia buvo pirmaisiais trem-ties metais. Duodavo tik po 600 gramøðlapios duonos dirbantiems ir po 400 gra-mø – iðlaikytiniams. Pirmaisiais metaisðeimoje iðlaikytiniai buvo Janina ir Vy-tautas. Kitais metais Vytautas pradëjolankyti mokyklà. Janina pradëjo dirbti.

Barake nebuvo nei lovø, nei stalø,nei këdþiø, nei suolø. Kambariuose-sa-lëse gyveno po kelias ðeimas. Balduspatys turëjo pasigaminti. Vyrai ëmësi

darbo. Ið atveþtø lentø susikalë baldus.Po kurio laiko ið lentø pasidarë ir pertva-ras: ðeimos atsiskyrë viena nuo kitos. Vie-niðos moterys, senukai ilgai sëdëjo ant sa-vo maiðø kambario viduryje.

Ilgai tremtiniai gyveno nuolatinëjebaimëje. Barake daþnai vykdavo viso-kie patikrinimai, kratos, areðtai. Kar-tà kagëbistai aptiko ið Lietuvos atsiveþ-tà patriotiðkø lietuviðkø dainø sàsiuvi-ná ir já konfiskavo. Genë Kergytë, Van-da Verkelytë, Ieva ir Albina Udraitës,Karolina Kinèiûtë ir kitos buvo areðtuo-tos ir nuteistos 10 metø katorgos. Á ba-rakà jos nebegráþo. Manoma, kad vienasið tremtiniø buvo uþverbuotas. ÁtarinëjoMatà Kirlá, nes jo kaþkodël nevarë á jo-kius darbus, o atlyginimà gaudavo.

Po truputá tremtiniø gyvenimas ge-rëjo. Ið Lietuvoje gyvenanèiø giminai-èiø ateidavo siuntiniai – didþiausiasvargstanèiøjø iðsigelbëjimas. Augo irstiprëjo vaikai. Didëjo jø gaunamos al-gos. Atëjus pavasariui rovë kelmus,pureno þemæ ir sodinosi darþoves. Daþ-nai kitais metais pasisavindavo rusai.Jie ten statydavosi savo namus. Tadaruoðë kità plotà. Vël rovë kelmus, pu-reno þemæ, sodino darþoves... Gasiû-nø ðeimai pasiruoðtà þemës gabalëlá te-ko pareigûnams perleisti tris kartus.

Bronislovas ir Ona Albina BalaiðytëGasiûnai

Bronislovo Gasiûno gyvenimo keliasbuvo sunkus, pilnas netekèiø, skausmo...Taèiau jis ëjo juo pakelta galva, niekadanekeisdamas savo ásitikinimø.

Pagrindiniai palydovai jo kelyje bu-vo meilë Tëvynei, Dievui, þmogui ir tie-sa bei teisingumas.

Jis gimë 1930 metø birþelio 30 die-nà. 1943 metais baigæs 5 pradinës mo-kyklos klases, dirbo tëvø ûkyje, pri-klausë jaunøjø ûkininkø organizacijai.

Tremtis nutraukë visas jaunojo ûki-ninko svajones apie ateitá. Kai su tëvaissëdëjo gyvuliniame vagone, jam dar ne-buvo në septyniolikos. O Sibiro taigo-je teko dirbti paèius sunkiausius dar-bus. 1958 metais darbe buvo suluoðin-tas, tapo antros grupës invalidu. Toksjis 1959 metais gruodþio 5 dienà sugrá-þo á Lietuvà, á gimtàjá Krivaièiø kaimà.Bet jo ðeimai buvo nevalia ten gyventi.Kolûkio pirmininkas iðimtá padarë tikseniems tëvams. Ásikûrë Kundroèiøkaime, ásidarbino RSO lentpjûvëje.

Bronislovas Gasiûnas pasiþymëjonepaprastu darbðtumu, pareigingu-mu, meniniais sugebëjimais. Beveikkiekvieno pakruojieèio namuose darrastume meniðkai nupintø jo dirbiniøið vyteliø. Vienas ið jø – LPKTSPakruojo filialo bûstinei padovanotaskrepðys malkoms neðti.

Bronislovas labai dþiaugësi prasidë-jusiu Atgimimu. Ásijungë á Sàjûdþioveiklà, budëjo prie Seimo rûmø, KGBrûsiuose, dalyvavo Baltijos kelyje, vi-sose protesto akcijose, manifestacijo-se, vykusiose Vilniuje.

Nuo 1993 iki 2002 metø sausio 15dienos (iki mirties) buvo LPKTS Pa-kruojo skyriaus tarybos narys, vëliav-neðys, visø organizacijos renginiø da-lyvis ir organizatorius. 1998 metais B.Gasiûnas apdovanotas LPKTS 3-iolaipsnio þymeniu „Uþ nuopelnus Lie-

tuvai“. 1987–1998 metais talkino Vy-tautui Ðernui leidþiant knygà „Daugy-venës kraðtas“, 2000 metais iðleistojeknygoje „Suþeistø ðirdþiø daina“straipsnyje „Mes mylëjome Dievà irTëvynæ“ dalijosi atsiminimais apie sa-vo brolius, kaimynus, paþástamus, apiesave uþsimindamas vos keliais þodþiais.Buvo labai kuklus. Nors ið tikrøjø bu-vo partizanø ryðininkas, – nesiekë ðiostatuso. Visus darbus atlikdavo tyliai,nesigirdamas, nelaukdamas atlygini-mo. Jis dëkojo kiekvienam uþ graþes-ná eilëraðèio posmà, uþ gerai pavykusáskyriaus renginá. Ir paskutiná kartà ið-ëjo ið LPKTS Pakruojo filialo bûstinësvisuotinio susirinkimo ðypsodamasis,kupinas vilèiø dar daug kà nuveikti, ta-èiau neblaivaus vairuotojo maðinos ra-tai netikëtai uþbaigë jo graþø gyvenimà.

Ona Aldona Balaiðytë-GasiûnienëGimë 1930 metø liepos 27 dienà Ro-

kiðkio rajono Vaitkûnø kaime. 1947metais su ðeima, dar bûdamapaauglë, buvo iðtremta áTomsko sritá Timiriazevomiðko pramonës ûká. Dirbo ali-nanèius, sunkius darbus miðkoûkyje, taip pat prie geleþinke-lio bëgiø tiesimo.

Tremtyje sutiko likimodraugà pakruojietá, laisvës ko-votojø ðeimos nará, tremtináBronislovà Gasiûnà ir uþ jo ið-tekëjo. Sibire jie susilaukë duk-ters Vitos.

1959 metais sugráþæ á Lietu-và, apsigyveno Pakruojo rajo-ne, Karaðilio kaime. Lietuvoje1962 metais gimë duktë Rima.

Ona Aldona dirbo Pakruo-jo malûne darbininke, vëliau –Pakruojo vidurinës mokyklos(dabar „Atþalyno“ gimnazija)valytoja. Pakruojyje su vyruBronislovu pasistatë namà.

Nuo 2002-øjø sausio 15-osios, po Bronislovo mirties,gyveno su dukterimi Rima irvaikaite Donata. Ilgus metussunkiai sirgo. Buvo slaugoma duktersRimos. Mirë 2013 metø balandþio 12dienà. Palaidota senosiose Pakruojokapinëse greta vyro.

Janina Gasiûnaitë-Rupðlaukienë1947 metø gruodþio 28 dienà, kai

ðeima buvo tremiama á Sibirà, Janinaibuvo 13 metø. Ji buvo baigusi Klovai-niø pradþios mokyklà. Tà dienà baigë-si jos mokslai ir vaikystë. Prasidëjo var-go ir be galo sunkaus darbo metai.

Gyvenant Timiriazevo miðko pramo-nës ûkyje, 1948-øjø pavasará tëvai duk-terá pasiuntë tarnauti pas miðkø ûkio urë-dæ, gyvenanèià uþ 30 kilometrø. Ðiojeðeimoje Janina gyveno ir dirbo ávairiau-sius ûkio darbus iðtisus metus.

1949-aisiais jau dirbo prie geleþin-kelio tiesimo á taigà: tampë pabëgius,kastuvu pylë þvyrà á sunkveþimius, ovëliau tokiu pat bûdu já iðpildavo antbûsimo geleþinkelio pylimo.

Bûdama septyniolikos metø, Janinajau dirbo miðkø ûkyje. Ið pradþiø moto-risto Vinco Ðniuolio padëjëja, vëliau –genëjo ðakas, tampë jas á krûvas.

1957 metais iðtekëjo uþ tremtinio Po-

vilo Rupðlaukio, kilusio ið Laukuvos (Þe-maitija). Uþaugino tris vaikus: sûnø ir dvidukteris. 1958 metais su vyru sugráþusiá Lietuvà, dirbo Radviliðkyje prie geleþin-kelio remonto, taèiau neilgai.

Rupðlaukiai buvo paleisti kaip ið-tremti neteisëtai su turto gràþinimu.Kur besikreipë, turto negràþino. Ne-paisant to, nebeleido gyventi Lietuvo-je. Janina ir Povilas Rupðlaukiai buvopriversti palikti Lietuvà ir apsigyventiKomijoje, Troicko-Peèioros rajone.

1964 metais sugráþæ á Lietuvà, ási-darbino Pakruojo miðkø ûkyje. Links-muèiuose pasistatë namà. Janina ásidar-bino miðkø ûkio krovëja, kol susirgomotina. Suparalyþiuotà motinà slaugëiki mirties, atsisakydama valdiðko dar-bo. Mirus motinai, ásidarbino Keliøruoþe valytoja ir dirbo iki pensijos.

Atkûrus Lietuvos nepriklausomy-bæ, ástojo á Tremtinio klubà. 1997–2002metais buvo renkama á tarybà, dainavomoterø tremtiniø vokaliniame ansamb-lyje, priþiûrëjo paminklà rezistencijosaukoms prie „Atþalyno“ gimnazijos,kur áamþintas ir jos broliø atminimas.

(keliama á 8 psl.)

Gasiûnai 1955 metais

Gasiûnai ðvenèia savo motinos Onos Gasiûnie-nës 80-metá, 1974 metai

777772017 m. gruodþio 22 d. Nr. 48 (1262)Tremtinys

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Adresas: Laisvës al. 39, 44309 Kaunas,Tel. (8 37) 323 204El. p. tremtinys.redakcija@gmail.com

Tremtinys

Kaina 0,61 euro

Leidëjas Lietuvos politiniøkaliniø ir tremtiniø sàjunga

Ámonës kodas 300032645Ats. sàsk. Nr. LT18 7044 0600 0425 8365, AB „SEB“ bankas

2 spaudos lankaiTiraþas 1780 egz.

Spausdino spaustuvëUAB „Morkûnas ir Ko“,Draugystës g. 17, Kaunas

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509X Redaktorë Jolita NavickienëRedakcija: Audronë Kaminskienë, Vesta Milerienë

www.lpkts.lt

Skelbimai

Projektus „Lietuvos Laisvës kovø, tremties ir tautos netekèiøatspindþiai“ ir „Istorija be „baltø dëmiø“ remia

LPKTS Kauno filialas sveikina buvusius politinius kalinius,tremtinius, Laisvës kovø dalyvius ir jø ðeimos narius graþiausiøðvenèiø – ðv. Kalëdø ir Naujøjø metø – proga. Linkime sveika-tos, stiprybës, santarvës, gerovës.

Kaunieèius kvieèiame ateiti á LPKTS Kauno filialo buveinæ(Laisvës al. 39, 2 aukðtas, 3 kabinetas) sumokëti nario mokes-tá, patikslinti adresà, telefonus.

Gruodþio 28 d. (ketvirtadiená) 16 val. LPKTS buveinës sa-lëje (Laisvës al. 39, 2 aukðtas) ávyks tradicinë vakaronë „Trem-tinio Kalëdos“. Gros muzikos ansamblis „Àþuolynas“ (vado-vas Vincas Biliûnas). Vaiðinsimës atsineðtomis vaiðëmis.

Kvieèiame gausiai dalyvauti!

Uþsiprenumeruokite „Tremtiná“2018 metams

Prenumerata priimama iki gruodþio 28 d. bet kuriame„Lietuvos paðto“, „Pay Post“ skyriuje, per „Lietuvos

paðto“ laiðkininkà, paskambinus informacijos tel. 8 70055 400, internetu www.prenumeruok.lt.

Laikraðtis iðeina 4 kartus per mënesá.Prenumeratos indeksas 0117. Kaina:

1 mën. – 2,45, 3 mën. – 7,34,6 mën. – 14,69, 12 mën. – 29,38 Eur.

„Tremtinio“ prenumerata –geriausia ðv. Kalëdø dovana!

Dëmesio!Kitas „Tremtinio“ numeris iðeis 2018 metø sausio 5 dienà.

(atkelta ið 4 psl.)1919 metais Suvalkø mies-

to sode buvo politinis mitin-gas, kurio metu paskelbta, jogJ.Pilsudskis Lietuvà prijungiaprie Lenkijos, buvo raginta or-ganizuoti sukilëlius ir ruoðti per-versmus. Ið Simno tame mitin-ge dalyvavo Vaièiulionis, felèe-ris Marcinonis, Chomièius. Pa-naðus posëdis buvo Sumavos kai-me. Èia buvo nutarta organi-zuoti perversmà Seinuose, Laz-dijuose ir Simne. Lenkø karinesformuotes organizavo buvæsRusijos armijos karininkas,Dapkiðkiø dvaro savininkas Sa-dauskas. Á Meteliø dvarà atvykoLenkijos kariuomenës karinin-kai su perversmo instrukcijo-mis. Jø tikslas buvo nuverstiteisëtà Lazdijø ir Simno vals-èiø lietuviø vadovybæ ir prisi-jungti prie Lenkijos valstybës.

Simno lenkai suorganizavokomitetà, slaptai apsiginklavo irruoðësi sukilimui, siekdami Uþ-nemunæ prijungti prie Lenkijos.Ypaè aktyvûs buvo Simno vals-èiaus Kolonistø kaimo lenkai.Seinuose perversmas ávyko, irSeinø kraðtas buvo prijungtasprie Lenkijos. Taèiau Lazdijølenkai paskubëjo, nelaukdami,kol Lenkijos kariuomenë atvyksið Seinø, patys uþëmë miestà,

nuginklavo vietinæ policijà, uþ-ëmë paðtà ir kitas ástaigas. Ta-èiau Lietuvos kariuomenë ðáperversmà likvidavo.

Ties Simnu prie Sperniosupës tilto buvo organizuota di-versija – atsukta keletas geleþin-kelio bëgiø varþtø. Manyta, kadá Lazdijus traukiniu ið Alytausvyks Lietuvos kariuomenë. Betgeleþinkelio sargo bûta dëme-singo ir pavojus likviduotas.

Po nepavykusio perversmoSimne, policija, radusi ginklus,lenkus areðtavo. Simno lenkø„komiteto“ organizuoto per-versmo dokumentai ir dalyviøsàraðai buvo rasti Adomo Juk-nevièiaus bièiø avilyje. Uþ ke-tinimà nuversti teisëtà Lietu-vos valdþià teismas nubaudëAdomà Juknevièiø kalëti 15metø, S.Sviderskà – 15 metø,Jonà Chomièiø – 10 metø, Pet-rà Stanioná – 10 metø, VladàCibulskà – 10 metø, Ðlenfuktà(kuris vëliau kalëjime mirë) –10 metø, Rekðtá – 10 metø. Pa-skirto bausmës laiko në vienas„sukilëlis“ neiðbuvo; ávairiøvalstybiniø ðvenèiø progomisbausmës vis buvo maþinamos.Nuteisus ðiuos asmenis, anti-lietuviðka veikla Simno apylin-këse aprimo.

Gintaras LUÈINSKAS

Simno lenkø „komitetas“1919 metais

(atkelta ið 1 psl.)2) 1940–1941 metø repre-

sijø, suëmimø ir trëmimø orga-nizatoriø ir vykdytojø;

3) 1941 metø birþelio më-nesá þudyniø valsèiuose, Rai-niuose, Pravieniðkëse, Pane-vëþyje, Tauragëje, Èervenëje;

4) Antrojo pasaulinio ka-ro metais Maskvos ásakymuteroristines ir diversines uþ-duotis Lietuvos teritorijojevykdþiusiøjø;

5) 1945–1953 metø trë-mimø sàraðø sudarinëtojø irvykdytojø, tardytojø, kalëji-mø priþiûrëtojø, teisëjø, pro-kurorø, stribø; su trëmimaisir suëmimais susijusiø, kon-

vojavusiøjø vagonus, MGB irNKVD nariø.

Baigiamuoju renginio ak-centu tapo operatoriaus Gin-tauto Aleknos ir reþisieriausAleksandro Rubinovo sukur-tas dokumentinis filmas „Iðliktiir papasakoti“. Ne tik man gi-liai ðirdin smigo ðiame filme ið-sakytos iðtremto 1945 metaisgarsaus Lietuvos foto meninin-ko Rimanto Dichavièiaus, iðgy-venusio badà, mintys: „Ir tëvu-ko buvo prisakymas – rupûþo-ke, valgyk, bo nudvësi, sako, mesjau visi pasmerkti, o tu turi gráþt,turi iðlikt, ir vot – papasakot. Kàað dabar ir darau...“

Padëkojome uþ parengtus ir

sklandþiai pravestus renginius,skirtus 1947 ir 1948 metø þiemos70-osioms trëmimø metinëms pa-minëti rengëjams – LPKTS Vil-niaus filialui ir LPKTB Vilniausskyriui, partneriams – LR SeimoLaisvës kovø komisijai,LGGRTC Genocido aukømuziejui, Tarptautinei komisi-jai naciø ir sovietinio okupaci-niø reþimø nusikaltimams Lie-tuvoje ávertinti.

Palinkëjome vieni kitiemstvirtesnës sveikatos, ramiøKûèiø, linksmø ðv. Kalëdø,laimingø Naujøjø metø. Iðsi-skyrëme tam, kad vël susitik-tume draugën...

Edvardas STRONÈIKAS

Vilnieèiai paminëjo 1947–1948 metøþiemos trëmimø metines

(atkelta ið 2 psl.)

Tautiðkumas prieð globa-lizmà

Ðvenèiø proga linkëdamavisiems susitaikymo prof. OnaVoverienë iðreiðkë viltá, kadtautinës valstybës atkûrimo vi-zija priartëtø: „Tikiu mûsønaujosios kartos, dar nedidelegrupele, kuri yra praneðëjoL.Kasèiûno átakos erdvëje.Matau, kad ta grupelë nepa-prastai vaisingai dirba, ap-link save tirpdo tamsà ir gai-vina viltá. Kai ðios jaunosioskartos bus daugiau, jau busgalima kalbëti, kad Lietuvo-je nugalëjom komunizmà,nugalësim – tik, þinoma, bussunkiau – ir globalizmà. Turi-me ginklà – þodá. Tà þodá suspë-jo pasakyti antikomunistas irantiglobalistas Vilius Braþë-nas, palikæs priesakà: „Nesi-traukti ið tautinës valstybës at-kûrimo kelio“.

Prof. O. Voverienë, prisi-mindama ðviesios atmintiesV.Braþënà, teigusá, kad kovaprieð komunizmà pereinà ánaujà, þymiai sunkesnæ stadi-jà – nacionalizmas prieð globa-lizmà, priminë Vaclovo Have-lo þodþius, kad kairës ir deði-nës paradigma pasauly jau ið-sisëmë. Ateina nauja paradig-ma, bet jis iki pat savo mirtiestos paradigmos negalëjo áver-tinti. V. Braþënas, 2002 metaisatvaþiavæs á Lietuvà, tà para-digmà ávardijo, kad tai yra glo-balizmo ir nacionalizmo kon-kurencinë kova, kas kà áveiks.

Neatkartosiu visos profe-

sorës paskaitos, taèiau kaipprasidëjo kova prieð globaliz-mà, galima paskaityti 1975metais V. Braþëno knygoje,demaskuojanèioje susikûru-sià globalistø asociacijà „Ko-misija uþsienio reikalams“,kurioje susikûrë visas naujo-sios santvarkos rëmëjø cent-ras. Nebuvo ten vargðø, nesne jie sprendë reikalus. Pa-èioje organizacijoje buvo áves-tas vertikalus valdymas. Kny-goje „Sàmokslas prieð þmoni-jà“ (ji iðleista ir Kaune) atrasi-te daug ádomiø dalykø.

Ádomu tai, kad kai V. Bra-þënas 1993 metais atvaþiavo áLietuvà, jis greit suprato, ko-kioje santvarkoje mes gyvena-me. 1992 metais á valdþià sugrá-þo komunistø partijos virðûnë:23 buvæ CK darbuotojai ið-rinkti á Seimà.

Vël á Lietuvà jis gráþo tik2002 metais, labai intensyviaipublikuodamasis spaudoje,jis propagavo idëjà: koká siau-bà pasauliui gali padaryti su-stiprëjæs globalizmas. „Jis ci-tavo Popieþiaus Jono Pau-liaus II þodþius, kad visi ka-rai, visos revoliucijos, visosnegandos bûtø tik balzamas,palyginus su tuo, jeigu ásiga-lëtø globalizmas ir jo naujojipasaulio santvarka. Braþënasëmësi tos paralelës, kuriosnespëjo V. Havelas. Jis tiesiaiðviesiai pareiðkë: „Að þinau,ta naujoji paradigma, kurio-je mes ir gyvename, yra glo-balizmas prieð nacionalizmà iratvirkðèiai. Ruoðkimës dide-lei kovai prieð globalistiná pa-

saulá“.

Neiðklyskime ið kelioO kaip mûsø politikoje?

Bûtent komunistai ir liberalaistaigiai pasidarë labai þymiaisglobalistais, tik save vadina eu-ropieèiais, kaip ir T. Venclovavadina save kosmopolitu.Ypaè paskutinëje knygojeV.Braþënas ryðkiai pabrëþëtautiðkumo kovos prieð glo-balizmà svarbà. „Dabar ma-tome, lyg ir vyksta su politi-ka nieko bendro neturinti ko-va dël Vyèio paminklo. Nai-vu bûtø manyti, kad niekonëra. Iðliko: naikink, viso-kiais bûdais naikink valstybæ,tautà, ðeimà. Ðiuolaikiniomeno centras yra viena ið glo-balizmo apraiðkø, bjaurasti-mi naikinanti groþá ir ðviesàtautoj, kad tauta matytø tikrachitinæ bjaurastá, surûdiju-sius vamzdþius. Tai vienas iðbûdø, o V. Braþënas ávardijo,kad metodø bus daug“, – tei-gë profesorë. Pasak jos, neðiaip sau atsirado abejotinilaikraðèiai, tam tikrø meni-ninkø pasisakymai ir knygos.

Savo praneðimà ji uþbaigëpaskutiniu V. Braþëno palin-këjimu: „Tikiu savo tauta, ti-kiu dël to, kad ji gebëjo kovotiuþ savo idealus ir nepriklauso-mybæ beveik 10 metø, kai Ant-rasis pasaulinis karas tæsësi tikpenkerius metus. Linkiu jai(tautai) neiðklysti ið to kelio,kuriuo ëjo Lietuvos idealis-tai, partizanai, seneliai“.

AudronëKAMINSKIENË

Lietuvos ðimtmetá pasitinkant

88888 2017 m. gruodþio 22 d.Nr. 48 (1262) Tremtinys

Sibirietiðkas meniuAlfonso SENIKO prisiminimai apie gyvenimà Sibire 1941–1947 metais

Pabaiga.Pradþia Nr. 47 (1261)

Baltymai, riebalai ir angliavandeniaiVisos ðios sudëtinës maisto dalys

bûtinos normaliai mitybai, deja... Apiejokius riebalus èia ir kalbos nëra. Më-sos, taukø, sviesto niekas nevalgo, nespaprasèiausiai jø neturi. Retas kol-choznykas laiko karvæ, bet yra nusta-tyta prievolë valstybei, daþnai ir paèiamsavininkui nieko nelieka. Sibiro karvëslabai þemo produktyvumo, þiemà uþ-trûkusios, apauga stora vilna, pavasa-rá nupeðamos ir ðeriai panaudojami vel-tiniams velti. Per visà Sibire gyvenimolaikà tik kelis kartus teko paragauti pie-no. Dirbdamas kalvëje sugebëjau uþli-tuoti prakiurusius bliûdelius, tai uþmo-kestis bûdavo suðalusio á ledà pieno ga-balëlis. Apie cukrø supratimas tik toks,kad tai yra saldus daiktas. Neteko nëkarto ragauti. Kolchoze yra parduotu-vë, kai kà, bet labai nedaug kà, gali nu-sipirkti jei esi „selpo“ (kaimo vartoto-jas) narys. Kas mënesá reikia mokëtinario mokestá, o pinigø nëra. Pavyz-dþiui, narys gali nusipirkti ryðulëlá deg-tukø su balanële áþiebimui, druskos, jeijos yra. Èia pat labai pigiai superkamikedro rieðutai, burundukø kailiukai.Didþiausia problema yra þibalas sping-sulëms. Rudens, þiemos vakarais kol-chozas skendi tamsoje, o ir mokyklojepamokos prasideda ðvintant.

Aiðku, kaip ir visoje bolðevikinëjesistemoje ne visi kenèia badà, nepritek-lius. Prie privilegijuotøjø priklauso kol-chozo pirmininkas, komendantas, duo-nos kepëjas, vienintelis sandëlininkas,traktorininkas. Ypaè pagarboje yra trak-torininkas, nuo jo daug priklauso laukøapdirbimas. Kaip atlyginimas jam atski-ru nutarimu mokama grûdais, neima-mas á frontà. Toks buvo mûsø kaimynasRiaèichovas – „bogatij“ („turtingas“) ið-didus, savo vertæ þinantis. Gyveno sumotina, praðyk nepraðæs – nieko neduos.Motina uþjausdavo mus ir gaudavome taisaujelæ miltø, tai kiek þibalo.

Tûlas nomenklatûrininkas Lietu-voje paraðë knygà „Medþiotojø uþ-kandþiai“. Kokiø tik ten nëra ámant-riø valgiø. Sibirietiðkus valgius irgi ga-lima pavadinti uþkandþiais, juolabkad iki soties nëra privalgoma. Ne so-tus maistas tik iðpuèia pilvà, o alkiojausmas iðlieka. Niekas nesiskundþia

skrandþio ar virðkinimo ligomis.Alkio sindromas iðliko man visam

gyvenimui. Kai matau ant stalo daugvalgio, norisi viskà suvalgyti dabar,tuoj pat.

Viskas frontuiRudená iðkûlus javus, beveik visas

derlius atiduodamas valstybei ir tik bû-tiniausia dalis paliekama sëklai, duonaidirbantiems kolchozninkø bado dietaipalaikyti. Nëvienais karo metais nebu-vo atlyginta uþ iðdirbtus darbadienius.Ypaè buvo saugomi grûdai sandëliuo-se, o uþ vagystæ grieþtai baudþiama, ka-lëjimu. Ir vistik kaþkiek buvo pavagia-ma. Motina dirbo dþiovykloje ir sandë-liuose prie grûdø. Jei ásipilsi á kiðenæ,patikrins ir ras, tapsi liaudies prieðu,socialistinës nuosavybës grobstytoju.Grûdø ji ásipildavo á nagines po padu,atseit netyèia pribiro. Grûdas, nors iriðvirtas, lieka nesuvirðkintas, o taikartu ir pavojinga, nes iðmatos gali ið-duoti. Teko ið dviejø kaladþiø, á jasprikalus gelþgaliukø ir viniø, pasida-ryti primityvø malûnà. Maldavomenaktá po grindimis „sklepukyje“. Èiavël bëda, suðalusi þemë rezonuoja irgirdisi dundesys.

Kolchozas nemaþame plote sëdavoþirnius, o kai atsirasdavo ankðtys, pas-tatydavo ginkluotà sargybà. Mes vai-kigaliai vis tik sugebëdavome pilvupriðliauþti ir prisikimðti uþantá. Þir-niams laikyti ant poliø buvo atskirassvirnas („ambaras“). Palindæ po apa-èia, jo grindyse iðgræþdavome skylæ irprisipildydavome kiðenes. Nusikalti-mas bûtø, jei pasëliø lauke skintum var-pas, pasikastum bulviø ar temptum na-mo turnepso ðakná. Uþ visa tai tektø at-sakyti sovietiniø ástatymø grieþtumu(„surovaja kara“).

Nemirsime ið badoRusai sakydavo: greitai pavasaris,

bus geriau, nepadvësim („nesdoch-nym“). Ir tikrai, pavasaris prasidëda-vo staigiai. Nutirpus sniegui taigoje pa-sirodydavo laukinis èesnakas, kaþko-dël vietiniø vadinamas beveik lietuvið-ku pavadinimu – kalba. Pirmoji pagal-ba nuo skorbuto. Atgydavo drebulës,berþai. Nuþievinus kamienus galimaprisigremþti saldaus brazdo, patvo-riuose pasirodo dilgëlës. Neuþilgo at-sirasdavo avieèiø, juodøjø serbentø,

ievos uogø, kurios èia valgomos irdþiovinamos su kauliukais. Antrojevasaros pusëje sunokdavo kedrø kan-korëþiai. Kedrø rieðutai vertinami,nes turi savyje riebalø, tad stengiama-si kiek galima daugiau prisirieðutau-ti. Tekdavo toli keliauti á taigà, kurauga iðtisi kedrynai, daþnai su nakvy-ne. Kankorëþiai kreèiami álipus á me-dá, surinkus iðlukðtenami, sezonastrumpas, nesurinkti drëgnose sama-nose greitai supûva.

Rudeniop taigos pelkëse galima pri-sirinkti spanguoliø, jos paprastai suðal-domos, taip pat ir kopûstai èia nerau-giami, o kur nors priemenëje sumeta-mi, suðàla á ledà.

Vasarà nors ir nedidelis maisto ðal-tinis yra þuvis, þinoma jos nëra daugir sugauti sunku. Parbigo upë rûsti,prie vandens prieiti sunku, nes klam-pu, apaugusi brûzgynais ir meldais.Gaudydavome su savadarbiais kab-liukais, meðkerës valà padarydavomeið arklio uodegos aðutø. Daugiausiaipasitaikydavo raudës, eðeriukai,mekðrai, o su gyvu karosiuku pavyk-davo pagauti lydekà. Nerðto metu ly-dekaites galima sugauti su kilpa arbaþeberklu. Taigos eþerëliuose veisia-si nedidelës þuvytës, vadinamos gal-janais. Nusekus eþerëliuose vande-niui, þuvyèiø bûna labai tirðta, gaudy-davome su buèiais – vadinamomis„mordomis“. Þuvytës pirðto ilgumo,minta dumblu, turi viduje tik vienàþarnelæ, todël verdamos ir valgomosnedarinëtos.

Derliaus ðventëKolchoze skubama, kad visi lauko

darbai bûtø uþbaigti iki þiemos pra-dþios. Primityvi kuliamoji dûzgia die-nà ir naktá, nes iki Spalio ðvenèiø rei-kia atsiskaityti su valstybe. Na, o lapk-rièio 7 dienà kolchozo centre bûna uþ-baigtuvës. Sukuriamas lauþas, valdybosnutarimu paskerdþiamas koks galvijas,iðverdama sriubos ir prikepama pyra-gaièiø („piroþki“) su ádaru, tai yra sumësa (!), su morkomis ir „èeriomucha“(ievos uogomis). Apdalijami ðventësdalyviai po 2–3 „piroþkas“. Teko irman valgyti tà „piroþkà“, motina parne-ðë. Prisipaþinsiu, buvo labai skanu. Kadðventës dalyviams bûtø linksma, pada-rydavo „braðkës“ – tai tarkuotø bulviøraugalas, natûraliai iðrûgæs, nusistojæs

skystis turi alkoholio. Dainuojamos„èastuðkos“, ðokama uþmirðus visusvargus ir nepriteklius.

Metø pabaigoje bûna ataskaitiniskolchozo susirinkimas, atvyksta ið ra-jono ágaliotinis, kuris pliekia kolchozovaldþià ir kolchoznykus, kad maþai dir-bo, liko skolingi valstybei, neiðdirbodarbadieniø minimumo, o todël ir uþdarbadienius nieko negaus. Kur dëtisvargðui kolchoznykui, niekur nepabëgsi,be jokiø dokumentø, kaip baudþiaunin-kas. Ðiek tiek leidþiama pasisakyti ir prieðkolchozo valdþià, kad blogai organiza-vo darbus, apdovanojamas vienas kitaspirmûnas, padainuojamos „èastuðkos“.Vienà tokià prisimenu: „Kolchoznyèki –kanareièki, prorabotali god – ni kapeiè-ki“ (kolchoznikës – kanarëlës, pradirbo-te metus – në kapeikëlës). „Iðrenkamas“naujas „predsedatelis“, parodomas ne-bylus kinas, ir viskas baigta.

Dþiûvësiai kelioneiIðmëgintas bûdas ruoðiantis kelio-

nei ar ðiaip pasidaryti maisto atsargàbado atveju – susidþiovinti duonos.Toks produktas negenda ir galima ið-laikyti ilgà laikà, o vandens atmirki-nimui visada galima surasti. Pradëjo-me galvoti apie kelionæ Lietuvon irpirmas rûpestis buvo duonos dþiûvë-siai („suchari“). Motina pasiuvo ti-piðkà rusiðkà kelionës maiðelá, kadgalima bûtø uþsidëti ant nugaros irrankos bûtø laisvos, ádëjo druskos, irtai buvo viskas. Kelionë plaustu, gar-laiviu ir traukiniais á Lietuvà truko vi-sà mënesá ir mane maitino tas maiðe-lis. Beje, kelionës metu lipant trapuið laivo turëjau nuostolá, maiðelis bu-vo prapjautas ir dalis turinio iðbyrë-jo. Kai pasidarydavo silpna ir apim-davo mieguistumas, gelbëdavo drus-ka. Stipriai pasûdytas vanduo suteik-davo jëgø. Sunkiausiai buvo Maskvo-je, daugiau nei savaitæ nepavykdavoprasibrauti prie traukiniø. Tais poka-rio laikais buvo keliaujama ant vago-nø sudûrimø, ant laipteliø ir stogø, otoks sàstatas su keleiviais buvo vadina-mas „vesiolyj“ (linksmas).

Po viso to sugráþus Lietuvon nebu-vo labai nei linksma, nei graudu. Jauten bûdamas susirgau skorbutu ir tikpraëjus dvideðimt penkeriems metamspo sugráþimo pasekmiø neliko. Padëjolietuviðkas meniu...

(atkelta ið 6 psl.)2003 metais, pablogëjus sveikatai, ið

visuomeninës veiklos pasitraukë, parda-vë savo namà Linksmuèiuose ir apsigy-veno vieno kambario bute Pakruojyje.

Vytautas GasiûnasVytautas Gasiûnas buvo jauniausias ðei-

moje, gimæs 1936 metø gruodþio 12 dienà.Tremtiniu tapo bûdamas 11 metø.

Timiriazevo miðkø ûkyje sunkiø dar-bø dirbti jam netekto. Buvo globojamastëvø, sesers Janinos bei brolio Bronislo-vo. Visus tremties metus jis praleido mo-kydamasis septynmetëje mokykloje.

Sugráþæs á Lietuvà, kurá laikà gyve-

no su tëvais Krivaièiø kaime. Kadangiseptynmetë buvo baigta rusø kalba, to-liau mokytis nebuvo sàlygø. Ágijo vai-ruotojo kvalifikacijà ir bandë ásidarbin-ti tëviðkëje ásikûrusiame „Pavasario“kolûkyje. Taèiau buvusiam tremtiniuibuvo pasiûlytas tik mëðlo veþiko ark-lio kinkine darbas. Nesutiko. Ásidarbi-no Pakruojo tarpkolûkinës statybosorganizacijos vairuotoju.

Sukûræs ðeimà su Janina Svidraite iðkaimyninio Uoðo kaimo, iðsikëlë gy-venti á Akmenæ. Ten dirbo kranininku.

Uþaugino du vaikus: sûnø Dariø irdukterá Jûratæ. Darius su ðeima gyve-na Këdainiuose, verslininkas. Jûratë

technologë, gyvena Kaune.Vytautas Gasiûnas 1996 metais

iðkeliavo á Amþinybæ.

Alfonsas GasiûnasAlfonsas Gasiûnas buvo vyriausias

ðeimoje. Jis vengë karinës tarnybos, betá miðkà nëjo, slapstësi pas gimines, pa-þástamus, vis kaitaliojo gyvenamàsiasvietas. Tik karo pabaigoje buvo surastas,areðtuotas, trumpai apmokytas karybosir Zokniø aerodrome ásodintas á lëktuvàir iðmestas á karo laukà Liepojoje. Laimei,greitai karas baigësi. Alfonsas liko gyvasir sveikas ir greitai sugráþo namo.

Tremties metu Alfonso Krivaièiuose

nebuvo. Jis buvo vedæs ir su þmonaOna Juknevièiûte gyveno Radviliðky-je. Taèiau á tremiamøjø sàraðus buvoáraðytas. Iðsiaiðkinæ, kad jis Didþio-jo Tëvynës karo dalyvis, ið sàraðo ið-braukë. Þmona Ona Juknevièiûtebuvo uþ já þymiai vyresnë. Alfonsasanksti tapo naðlys, gyveno vienas.Vaikø jiedu nesusilaukë.

Paskutiniuosius gyvenimo metuspraleido su mirusio brolio Zenonoþmona Ona Mykolaityte-Gasiûniene.Mirë 2005 metais, Ona Gasiûnienë –dvejais metais vëliau. Jiedu palaidotitëviðkëje, Klovainiø kapinëse.

Zita VËÞIENË

Gasiûnø ðeimos auka Lietuvai