Lapkrièio 18 dienà Kauno Aukðtø-jø Ðanèiø kariø kapinëse atidengtas irpaðventintas paminklas Lietuvos ka-riuomenës karininkams – sovietinës irnacistinës okupacijø aukoms atminti.Penkiose stelose iðkaltos 813 þuvusiøar sovietø nuþudytø, 26 naciø nuþudy-tø karininkø pavardës. Ðalia stelø pas-tatytas Vyèio Kryþiaus formos monu-mentas Lietuvos karininkø ir Laisvëskovø dalyviø atminimui.

Daugumos èia áamþintøjø þûties irpalaidojimo vieta neþinoma. Jø arti-mieji dþiaugiasi, kad þuvæ tremtyje arpartizaninëje kovoje, lageriuose, suðau-dyti kalëjimuose ir neþinia kur uþkastikarininkai pagaliau sulaukë atminimo

Áamþintas Lietuvos karininkø – sovietinës ir nacistinësokupacijos aukø – atminimas

áamþinimo, nuo ðiol turës simboliná ka-pà, bus kur uþdegti þvakelæ.

Paminklo atidengimo ceremonijojekalbëjo Aukðèiausiosios Tarybos–At-kuriamojo Seimo pirmininkas prof.Vytautas Landsbergis, LLKS ðtabo vir-ðininkas dimisijos majoras VytautasBalsys, paminklo idëjos autorius, Lie-tuvos kariuomenës kariø, nukentëjusiønuo sovietinio ir nacistinio genocido,artimøjø sàjungos pirmininkas Vytau-tas Zabielskas, paminklinio komplek-so autorius architektas Stasys Pûtvis.Dalyvavo Lietuvos didþiojo kunigaikð-èio Gedimino ðtabo bataliono Garbëssargybos kuopos kariai, iððovæ pagar-bos salves ir padëjæ gëliø.

Prof. Vytautas Landsbergis atkrei-pë dëmesá á tai, kad pasaulis nenorisklaidyti stalinizmo nusikaltimø pusla-piø, o tokiø ðaliø, kaip Lietuva, kuripatyrë stalininá terorà, pusæ amþiaustrukusià okupacijà, ðvelniai vadinasovietmeèio laikotarpiu. Pasaulis ne-sidomi, kaip tas laikotarpis radosi irkà jis Lietuvai, kitoms valstybëms,tautoms reiðkë. „Todël mes turimevisokiais bûdais priminti, kad buvo-me okupuoti, kad kentëme terorà. Te-gul ðis paminklas primena tai“, – sakëprof. V.Landsbergis.

Paminklinio komplekso stelas ati-dengë þuvusiø ar nuþudytø Lietuvoskarininkø vaikai: ats. ltn. Stasio Pût-

vio-Putvinskio, þuvusio Gorkio kalëji-me, vaikaitis architektas Stasys Pûtvis,ltn. Ingo Roèkaus, þuvusio Uchtos la-geryje, sûnus Arimantas Raèkauskas,plk. Jono Semaðkos, suðaudyto Vilniu-je, sûnus Alvydas Semaðka, plk. ltn.Vinco Þaliaduonio, þuvusio partizani-nëje kovoje, duktë Nijolë Miðkinienë,gen. Adolfo Ramanausko, nukankin-to kagëbistø Vilniuje, duktë AuksutëRamanauskaitë-Skokauskienë ir kt.

Paminklo atidengimo ceremonijàrengë Lietuvos kariuomenës kariø, nu-kentëjusiø nuo sovietinio ir nacistiniogenocido, artimøjø sàjunga.

„Tremtinio“ inf. Povilo Ðimkavièiaus nuotraukos

2012 metø spalio 12 dienà Kaune,skverelyje prie Kampo ir Kalnieèiø gat-viø sankryþos, buvo atidengtas graniti-nis paminklas su uþraðu Lietuvos parti-zanui generolui Adolfui Ramanauskui-Vanagui atminti. Paminklo autorius –skulptorius profesorius Stasys Þirgulis.Prie paminklo árengta juoda granitinë len-ta su uþraðu: ,,Ðioje vietoje 1956 m. spa-lio 12 d. KGB operacijos metu buvo su-imtas Lietuvos laisvës kovos sàjûdþio(LLKS) Tarybos Prezidiumo Pirminin-ko pirmasis pavaduotojas, ëjæs ir LLKSTarybos Prezidiumo Pirmininko parei-gas, 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos lais-vës kovos sàjûdþio Tarybos Deklaraci-jos signataras. LLKS gynybos pajëgø va-das, dimisijos brigados generolas, Vyèiokryþiaus I ir II laipsniø ordinø kavalieriusAdolfas Ramanauskas-Vanagas ir joþmona Lietuvos partizanë Birutë Ma-þeikaitë-Ramanauskienë-Vanda, pomirties apdovanota Vyèio kryþiaus or-dino karininko kryþiumi. Partizanø va-

Gerbkime savo istorijàdas Vanagas suðaudytas 1957-11-29 die-nà, þmona partizanë, nuteista kalëti“.

2012 metø rugsëjo 18 dienà á Kaunomiesto savivaldybës tarybos Pavadinimøsumanymo ir atminimo áamþinimo komi-sijà kreipësi Adolfo Ramanausko-Vana-go dukra Auksë Ramanauskaitë-Sko-kauskienë su praðymu dël vietos, kurio-je buvo suimti jos tëvai, áamþinimo.

Pavadinimø sumanymo ir atminimoáamþinimo komisijos nariai vienbalsiaipritarë ðiam praðymui. Toliau man, kaipkomisijos pirmininkui, teko ðá klausimàderinti su Kauno Kolegijos direktoriumiMindaugu Misiûnu. Buvo skubiai suk-viesta Kolegijos taryba dël leidimo sta-tyti paminklà, nes tas skverelis yra Ko-legijos panaudos bûdu naudojamojevalstybinëje þemëje. Kolegijos taryba ge-ranoriðkai pritarë skverelio sutvarkymuiir Adolfo Ramanausko-Vanago suëmi-mo vietos áamþinimui. Èia 1956 metaisvienam KGB agentui iðdavus ir áviliojusá parengtà pasalà, buvo suimti Lietuvos

partizanø vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir jo þmona partizanë BirutëMaþeikaitë-Ramanauskienë-Vanda.Operacijoje dalyvavo daugiau nei 20KGB agentø. Ramanauskas-Vanagasbuvo tardomas, þiauriai kankinamas ir1957 metø lapkrièio 29 dienà suðaudy-tas, o þmona – Birutë Maþeikaitë-Rama-nauskienë-Vanda, nuteista kalëti.

Ðámet lapkrièio 29 dienà bus mini-mos Adolfo Ramanausko-Vanago 60-osios þûties metinës, o 2018 metø ko-vo 6 dienà 100-osios jo gimimo meti-nes. Ðios sukaktys ápareigoja tinkamaiáamþinti partizanø vado Adolfo Rama-nausko-Vanago atminimà Kaune.

Artëjant ðioms sukaktims Kaunomiesto savivaldybëje ávyko LR Seimonarës Radvilës Morkûnaitës-Mikulë-nienës inicijuotas susitikimas. Susitiki-me dalyvavo: iniciatyvos koordinatorëSeimo narë Radvilë Morkûnaitë-Miku-lënienë, mero pavaduotojas SimonasKairys, Valstybinës kultûros paveldo

komisijos narë Andrijana Filinaitë,skulptorius profesorius Stasys Þirgu-lis, Kauno miesto savivaldybës tarybosnarys, Pavadinimø sumanymo ir atmi-nimo áamþinimo darbo grupës narysGediminas Budnikas, Kauno kolegijosdirektoriaus pavaduotojas plëtrai ir inf-rastruktûrai Paulius Baltruðaitis. Bu-vo pasiûlyta prie paminklo árengti sto-và Lietuvos valstybinës vëliavos iðkëli-mui ir nutarta, kad vëliavos stovo árengi-mu pasirûpins iniciatoriai. Kauno savi-valdybë prisidës prie apðvietimo árengi-mo ir pavasará apsodins skverelá gyvat-vore. Kauno Kolegijos atstovas prita-rë ir sutiko leisti árengti ðeðiø metrø vë-liavos stiebà jø valdomo sklypo terito-rijoje. Skulptorius Stasys Þirgulis pa-sidalijo mintimis ir davë naudingø pa-tarimø, kaip bûtø galima plësti ðià Lie-tuvai svarbià áamþinimo vietà. Miestosavivaldybë ir iniciatoriai ásipareigojatai padaryti iki lapkrièio 29 dienos.

(keliama á 2 psl.)

* *

Nr. 44(1258)

2017 m. lapkrièio 24 d.LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.lt

22222 2017 m. lapkrièio 24 d.Nr. 44 (1258) Tremtinys

(atkelta ið 1 psl.)Apgailestaujame, kad ne visi su-

pranta, kà reiðkia istorinë atmintis, pa-garba mûsø didvyriams. Visiðkas akib-rokðtas ðiomis dienomis ávyko LietuvosRespublikos Seime. Seimo narys Dai-nius Kepenis pasiûlë ðimtmeèiui staty-ti bendrà paminklà Lietuvos partiza-nams ir stribams. Tai – baisi provoka-cija! Partizanai kovojo uþ Lietuvos lais-væ, gynë savo Tëvynæ, o kolaboravæ suokupantu stribai þudë Lietuvos gynëjus pa-dedami NKVD, vëliau KGB grupuoèiø.Apie koká bendrà paminklà gali bûti kalba?

Aèiû Dievui ir sveikam protui, kadbeveik visas LR Seimas praëjusá antra-diená po svarstymo pritarë nutarimoprojektui – 2018-uosius metus pa-skelbti generolo ir partizanø vadoAdolfo Ramanausko-Vanago metais.

Uþ tai balsavo 90 parlamentarø. Taibus tikras Lietuvos ðimtmeèio pager-bimas, pripaþinimas ir krauju pelnytapagarba Lietuvos didvyriui Adolfui Ra-manauskui-Vanagui jo 100-øjø gimimometiniø sukakties proga pavasará.

Kalbant apie kontraversiðkus raðy-tojos ir þurnalistës Rûtos Vanagaitësiðsiðokimus, negaliu nesistebëti: gal taididþiulis noras bûti populiaria Lietuvo-je ir ne tik? Gal nesuvokë ir nesupratokà daranti (netikiu, kad taip galëjo bû-ti?). Labai gaila, kad ir tokie þmonës kaipTomas Venclova, kuris yra priskiriamasprie intelektualinio sluoksnio, ið daliespalaiko R. Vanagaitës veiksmus, kurieaiðkiai diskredituoja Lietuvà. Diskredi-tuoja visos Europos akyse... Manau, kadRusijos vieðieji ryðiai tik to ir laukia.

Ne tik Geleþinio Vilko miestas, bet

ir Laikinoji sostinë turi kuo ,,pasigirti“.Kaunas laukia ávairiø menininkø ini-

ciatyvø, jø savito stiliaus. Bet kas ávykoper Kauno bienalës projektus – pranokstavisus lûkesèius. Japonø menininkas, ga-væs didþiulæ veiklos erdvæ, mums ðventàLaisvës paminklà Karo muziejaus sode-lyje apdengë plokðtëmis, virðuje árengda-mas kaþkà panaðaus á virtuvæ, pastatë kë-des. Tikrai nesinori kaltinti menininko,jis yra ið kito pasaulio kraðto. Bet ar ga-lima labiau paniekinti mums, lietuviams,ðventà vietà?! Artëja lapkrièio 23-ioji –Lietuvos kariuomenës diena. Kur þmo-nës susikaupæ pagarbiai padës gëles?Laisvës paminklas apkaltas, praktiðkai jonëra. Tai ávyko paèiame lietuviðkiausia-me mieste Kaune, menanèiame RomoKalantos aukà Laisvei.

Ádomu, kaip bûtø, jeigu mûsø jau-

nieji menininkai, nuvykæ á Japonijà prieHirosimos ir Nagasaki aukø memoria-lo, padarytø kaþkà panaðaus?

Menininkui Vyteniui uþkliuvo Vy-tauto Didþiojo paminklas Kaune, Lais-vës alëjoje. Samprotaujama, kad ne vie-ta Laisvës alëjoje, ieðkokite kitos vietosir ið viso paminklas karingai atrodantis.Ðias ir kitas mintis iðsakæs Kauno meni-ninkas Vytenis Jakas màsto, kad vietojepaminklo Laisvës alëjoje galëtø bûti fon-tanëlis, kuris labai susisietø su esamainfrastruktûra ir taip toliau.

Ðios juodosios ðimtmeèio ,,idëjos“paprasèiausiai griauna valstybës pama-tus. Ðitaip elgdamiesi tariamieji de-mokratijos ir tiesos ieðkotojai nori su-griauti mûsø visø Lietuvos tapatybëssimbolius ir storinæ atmintá.

Gediminas BUDNIKAS

Gerbkime savo istorijà

Lapkrièio 18 dienà Lietuvos politi-niø kaliniø ir tremtiniø sàjungos buvei-nëje ávyko LPKTS valdybos posëdis. Jápradëjæs LPKTS pirmininkas dr. GvidasRutkauskas visiems padëkojo uþ aktyvødalyvavimà renginiuose, þvakuèiø akci-joje, ypaè – uþ jaunimo átraukimà.

Pirmininkas papasakojo apie Vi-suomeninës tarybos prie Seimo Lais-vës kovø komisijos veiklà, pasidþiaugë,kad joje dominuoja LPKTS nariai,sprendþiami reikalingi ir sudëtingiklausimai: dël valstybiniø pensijø nu-kentëjusiesiems nuo okupacijø, dël uþ-raðø ant paminklø, gatviø, skverø, aikð-èiø pavadinimø. Visuomeninë tarybanutarë, kad pradëtà statyti partizanømemorialà Kryþkalnyje reikia uþbaig-ti. LPKTS valdyba pritarë pasiraðytibendrà kreipimàsi á Vyriausybæ dël pa-ramos praðymo ðiems darbams atlikti.

G. Rutkauskas apgailestavo, kadpaminklas Dainavos apygardos partiza-nams Alytuje tikriausiai neiðkils: Alytausbendruomenë suraðë peticijà dël pa-minklo vietos, komisija iðrinko niekamnepatinkantá paminklo projektà,konkurso rezultatai anuliuoti, Alytaussavivaldybë paminklo statybos neremia.Bus skelbiamas naujas konkursas, vël ieð-koma vietos paminklui pastatyti.

Pirmininkas pasiûlë, valdyba patvir-

LPKTS valdybos posëdyjetino, kad kituose valdybos posëdþiuo-se LPKTS apskrièiø koordinatoriai ap-tartø filialø padëtá.

Valdybos pirmininkë Rasa Duobai-të-Bumbulienë dþiaugësi, kad LPKTSpastato fasado remontas eina á pabaigà.

Gauta dviejø procentø gyventojøpajamø mokesèio parama – 2993 eurai.Ðios lëðos bus iðskirstytos filialams.

Valdybos pirmininkë informavo, kadLaisvës premija ðiemet skirta Nijolei Sa-dûnaitei. Ðiai premijai buvo teikta ir Lie-tuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjun-ga – teikë Nepriklausomybës atkûrimoAkto signataras Povilas Varanauskas,parëmë Lietuvos ðauliø sàjunga.

R. Duobaitë-Bumbulienë sakë, kadjau baigiami inventorizuoti ir apraðytiKauno rezistencijos ir tremties muzie-jaus eksponatai. Prasideda darbai dëlmuziejaus pastato, kuris pagal panaudossutartá perduotas LGGRTC, remonto.Numatyta árengti naujas ðiuolaikiðkasekspozicijas, edukacinæ klasæ, rûsyje –partizanø bunkerá, MGB kamerà.

Valdybos pirmininkë vylësi, kad iki2019 metø vasario 16-osios, kai bus mi-nimas LLKS tarybos Deklaracijos 70-metis, galbût pagaliau bus ágyvendintasðviesios atminties Antano Lukðos suma-nymas Kauno senosiose kapinëse nuoKovojusiø uþ Lietuvos laisvæ Motinos pa-

minklo iki Vytauto prospekto árengti Par-tizanø alëjà (architektas J.Anuðkevi-èius), áamþinanèià partizanø apygardas.

Valdybos nariai iðsakë savo siûly-mus dël LPKTS 30-meèio minëjimo.R. Duobaitë-Bumbulienë pabrëþë,kad tai labai svarbus jubiliejus ir visusLPKTS renginius reikëtø átraukti á 30-meèio programà: sàskrydá „Su Lietu-va ðirdy“ Ariogaloje, dainø ir poezijosðventæ „Leiskit á Tëvynæ“ Ðilalëje ir ki-tus. Ji pasiûlë Kaune, ant Architektønamø sienos, árengti atminimo lentà suuþraðu: „Èia 1988 metais buvo ásteig-ta Lietuvos politiniø kaliniø ir tremti-niø sàjunga“. Ðia proga reikëtø organi-zuoti konferencijà apie mûsø organiza-cijos veiklà, jos prasmæ ir ateitá.

Valdybos narys Edvardas Stronèikaspriminë, kad á renginius reikia átraukti ir„Tremtinio“ 30-meèio minëjimà.

LPKTS pirmininkas G. Rutkauskaskalbëjo, kad ði ðventë turi apimti visus fi-lialus, jà turi pajusti kuo daugiau þmoniø.

Garbës pirmininkas Povilas Jaku-èionis sakë, kad ðia proga turi bûti uþ-baigtas „Tremtinio“ skaitmeninimas,LPKTS veiklos muziejaus árengimas,iðleistas LPKTS kûrëjø albumas.

Tarybos pirmininkë Vincë Vaidevu-të Margevièienë pasiûlë, kad svarbiausiusdokumentus: steigimo, registravimo, rei-

kia atiduoti á valstybës archyvà.Valdyba nutarë, kad minëjimas ir

konferencija vyktø Kaune 2018 metøspalio mënesá. Programai sukurti bus su-daryta darbo grupë.

Valdybos pirmininkës pavaduotojaOna Tamoðaitienë informavo, kadgruodþio 16 dienà LPKTS salëje vykskonferencija „Sumuojame darbus, pla-nuojame naujus“, finansuojama Socia-linës apsaugos ir darbo ministerijos.

Apdovanoti LPKTS þymeniu „Uþnuopelnus Lietuvai“ nuspræsta Pa-kruojo, Radviliðkio, Jurbarko, Ðilalësir Ukmergës filialø aktyviausius narius.

Posëdyje aptarta ir papildyta LPKTSveiklos programa. Jaunesniosios kartossàskrydá nutarta prijungti prie sàskrydþio„Su Lietuva ðirdy“, á jo programà átrau-kiant sporto varþybas. Þygiai „Partiza-nø takais“ bus surengti Algimanto ir Tau-ro apygardose. LPKTS rinkiminis ata-skaitinis suvaþiavimas ávyks balandá Kau-no águlos karininkø ramovëje.

Valdybos nariai pritarë Garbës pir-mininko P.Jakuèionio siûlymui iðpla-tinti pareiðkimà „Dël Rusijos siekiøpaversti informacijà ginklu prieð Lie-tuvà“ (spausdinama atskirai).

Kitas valdybos posëdis ávyks sausio20 dienà.

Jolita NAVICKIENË

LPKTS yra labai susirûpinusi dëlpataruoju metu sustiprëjusios partiza-nø ir kitø Laisvës kovø dalyviø ðmeiþ-to kampanijos. Manome, kad tai susijæsu artëjanèiu Lietuvos valstybës atkûri-mo ðimtmeèio jubiliejumi, 2018 metø pa-skelbimu partizanø vado Adolfo Rama-nausko-Vanago metais, paminklo Daina-vos apygardos partizanams Alytuje irmemorialo Lukiðkiø aikðtëje Vilniujestatyba. Kai kurie veikëjai, tikëtina, pa-gal Kremliaus uþsakymà, nieko naujo ne-sugalvodami, ir vël kartoja anksèiau jøskelbtus ir istorikø argumentuotai pa-neigtus ðmeiþtus. Keista, kad þiniasklai-da suteikia jiems tribûnà. Kodël?

LPKTS pritaria Laisvës kovotojøorganizacijø, Visuomeninës tarybos prieSeimo Laisvës kovø komisijos sprendi-mams: Lietuvos komunistø partijà pri-

Dël Rusijos siekiø paversti informacijà ginklu prieð LietuvàLPKTS pareiðkimas

paþinti nusikaltusia tautai ir valstybeiir jà uþdrausti; kreiptis á Seimo nariussu praðymu registruoti Valstybiniø nu-kentëjusiø asmenø pensijø ástatymopakeitimo projektà, numatantá tremtiniø,politiniø kaliniø ir Laisvës kovø dalyviøatskyrimà á atskirà kovojusiøjø dël lais-vës ir nepriklausomybës grupæ.

Raginame visø savivaldybiø merus ikivalstybës atkûrimo ðimtmeèio minëjimoiðsiaiðkinti visus okupacijos metais pas-tatytus sovietinës ideologijos paminklusir juos paðalinti ið vieðøjø erdviø. Pamink-lø þuvusiems sovietinës armijos kariamsuþraðø lentelëse paðalinti þodþius, neati-tinkanèius istorinës tiesos, klaidinanèiusir þeidþianèius visuomenæ, arba pastaty-ti lenteles su paaiðkinamuoju tekstu.

Dar daugelyje miestø ir miesteliø yragatviø, pavadintø sovietiniø aktyvistø,

pokario metais aktyviai veikusiø átvir-tinant vietinæ okupacinæ valdþià, taippat ir su ginklu rankose, pavardëmis.Raginame visus tokius visuomenæ pik-tinanèius ir klaidinanèius pavadinimuskaip galima skubiau pakeisti.

Kreipiamës á Seimo narius praðyda-mi papildyti anksèiau Seimo narës Vili-jos Aleknaitës-Abramikienës inicijuotàástatymà „Dël komunistiniø ir naciø sim-boliø draudimo naudoti vieðose vietoseuþdraudimo“ tokiais þodþiais: „ir visusneatitinkanèius istorinës tiesos, visuome-næ piktinanèius ir klaidinanèius uþraðus“.

Dëkojame visiems miestø ir rajonø sa-vivaldybiø merams, kurie jau parodë ini-ciatyvà ðalinti ið vieðøjø erdviø okupan-tø pastatytus sovietinës ideologijos pa-minklus, keisti gatviø pavadinimus ir uþ-raðus, neatitinkanèius istorinës tiesos,

piktinanèius ir klaidinanèius visuomenæ.Dëkojame leidyklai „Alma littera“

uþ jos pilietiná poelgá, iðimant ið preky-bos ðmeiþikiðkas Rûtos Vanagaitësknygas ir daugiau su ja nebendradar-biaujant. Ji áþeidë Lietuvos istorinæ at-mintá ir sukëlë didelæ visuomenës pa-sipiktinimo bangà.

Stebina, kad iðtraukos ið 15 partiza-nø iðdavusio ir apygardos vadà nuþu-dþiusio Kosto Kubilinsko kûrybos ikiðiol yra naudojamos ávairiose mokymopriemonëse, jo kûryba átraukta á reko-menduojamos skaityti literatûros sàra-ðus ir nagrinëjama mokyklose. Ragina-me nebeleisti Kosto Kubilinsko knygø.Primygtinai praðome Ðvietimo ir moks-lo ministerijà nedelsiant iðbraukti iðda-viko ir þudiko Kosto Kubilinsko kûry-bà ið mokymo programos.

333332017 m. lapkrièio 24 d. Nr. 44 (1258)TremtinysÁvykiai, komentarai

Praëjusios savaitës dvi aktualiausiosmûsø ðalies gyvenimo temos savotiðkaisusijusios – tai griûvantis Gedimino pi-lies kalnas ir Ramûno Karbauskio vals-tieèiø ir þaliøjø sàjungos valdþia, besiri-tanti nuo populiarumo aukðtumø. Tiekvienas, tiek ir kitas reprezentuoja mûsøvalstybingumà. Deja, bet bûtent repre-zentavimo labiausiai èia pasigendama –uþtat per akis neágalumo spræsti svarbiusvalstybës gyvenimo klausimus.

Atrodytø, kuo èia dëtas Gediminopilies kalnas? Ne jis pirmas ir ne pas-kutinis nuslinkæs piliakalnis. Daugiaukaip prieð porà tûkstanèiø metø pradëtipilti baltø genèiø piliakalniai nuolatgriuvo veikiami gamtos: juos skalavoupiø srovës, ardë ðaltiniai ir plovë lie-tûs. Þmonës piliakalnius nuolat tvirti-no, ið naujo pylë þemes, aukðtino. Betdirbtinis kalnas yra dirbtinis... Taip nu-tiko ir su Gedimino pilies kalnu Vilniu-je. Ne kartà aukðtintas, paskui apleis-tas ir apþëlæs medþiais, neseniai pilia-kalnis buvo „sutvarkytas“ – árengtaskeltuvas (kalnas aukðtas, o daugumaturistø – jau garbaus amþiaus), nupjautimedþiai (kad piliakalnis atgautø pir-mapradá vaizdà). Kurá laikà galëjomegroþëtis piliakalniu ir ant jo stûksanèiobokðto didybe, kol neatëjo lietingieji2017-ieji... Liûèiø paplauti piliakalnioðlaitai ëmë pavojingai trûkinëti ir slink-ti þemyn. Ðiandien piliakalnio vaizdas

Griûvanèios didybëstragiðkas, lankytojams ðis þymiausiasLietuvos turizmo objektas uþdarytas.

Dabar ginèijamasi – ar piliakalniogriûties buvo galima iðvengti? Vieni kal-tina „kvailius, iðkirtusius medþius“, kitiA. M. Brazauskà, sumaniusá pastatytikeltuvà, dar kiti – vokieèius, per Antràjápasauliná karà árengusius kalne slëptuvæ.Vis dëlto kaltøjø suradimas kalno griû-ties nesustabdys. Aiðku tik viena: kal-no gelbëjimo darbus reikëjo pradëtigerokai anksèiau. Pasirodo, jau prieðkeletà metø matësi átrûkos, galinèiosvirsti nuoðliauþomis, deja, tai buvo pas-tebëta krizës laikais ir skirti pinigø kal-no tvirtinimui – tuo metu, kai pensinin-kams buvo nurëþtos pensijos – niekasnebûtø iðdrásæs. Bet kodël dël to nesu-ko galvos A. Butkevièiaus vyriausybë?Keista, kad dël to galva nesusopo ir Vil-niaus valdþiai. Kita vertus, apie Vilniausmerà Remigijø Ðimaðiø kalbëti never-ta – jo autoritetas ir átaka subliuðko ikibutelio dëþutës, kurioje liberalø vadasEligijus Masiulis slëpë kyðá, dydþio. Bettai jo atsakomybës nesumaþina, nesvykstant ginèams, kas visgi turëtøgriebtis kalno gelbëjimo darbø, jo þo-dis tikrai nebûtø paskutinis.

Taèiau labiausiai ið visø skambatoks klausimas: kur gi dingo didysisNaisiø piliakalnio pylikas R. Karbaus-kis, ðiandien savo rankose laikantis fak-tinæ vykdomàjà valdþià? Þinant, kaip

aktyviai Valstieèiø ir þaliøjø sàjungoslyderis propaguoja baltø senàjà kultû-rà, stebina toks abejingumas realiambaltø palikimo paminklui. (Net Prezi-dentë, kuriai á pareigas tikrai neáeinarûpestis piliakalniais, neapsikentusi pa-reikalavo imtis priemoniø.)

Ne, R. Karbauskiui aiðkiai nerûpitikroji mûsø tautos istorija, jam svar-biau uþdrausti þmonëms vaistinëse ási-gyti vaistø be receptø. Kaip tarë, taipir padarë. Sveikatos apsaugos minist-ras Aurelijus Veryga á istorijà áeis jaune kaip tautos blaivintojas, bet kaip„marintojas“, pasakæs vaistams „ne“.Tiesos dëlei reikia pripaþinti, kad mi-nistras ið tikrøjø nepasakë „ne vais-tams“, jis pasakë – vaistø be receptopirkti negalima. Na, ið vienos pusës, jisvisiðkai teisus – koks gali bûti vaistøvartojimas be gydytojo nurodymo?Aiðkëja, kad jau seniai tokios tvarkosturëjo bûti laikomasi, taèiau vaistinësnelabai jos paisë (galima suprasti – irdël pelno, ir dël þmoniø patogumo), ig-noruodamos ðá reikalavimà. Taigi „at-ëjo Veryga“ ir nutarë – metas vykdytireikalavimà. Deja, á tà reikalavimà pa-teko vaistai, kuriuos iki ðiol þmonës pir-ko be jokiø receptø. Ne, negalima! Sus-kaudo pakauðá – eik pas gydytojà, kadiðraðytø receptà nuskausminamie-siems. Þinant, kokios eilës nutásusiosprie ðeimos gydytojø kabinetø, belieka

keiktis. Tà þmonës ir daro, koneveik-dami Verygà ir naujàjà valdþià (norsnëra ji tokia jau nauja – kà tik suëjo me-tai jos valdumui). Tai dar vienas nuo-kalnëje pristabdantis akmenukas, ið-slydæs ið po valstieèiø populiarumo ra-tø. Apklausos rodo, kad Valstieèiø irþaliøjø sàjunga þymiai atsilieka ne tiknuo socialdemokratø, bet ir nuo neken-èiamø konkurentø – Tëvynës sàjungos-Lietuvos krikðèioniø demokratø.

Pabaigai – ádomus pastebëjimasapie Gedimino kalnà: socialiniuosetinkluose, kur nuolat diskutuojamaapie ðià problemà, atsirado vienas þmo-gënas, kuris skelbiasi nuolat stebintiskalno bûklæ ir informuojantis apie pa-dëtá. Pasiklausius jo skelbiamø „þiniø“,susidaro áspûdis, kad netgi veiksmøëmusis, daroma viskas, kad kalnas bû-tø ne atstatytas, bet sugriautas... Netarcheologai, anot jo, dirba taip, kadbûtø tik blogiau, kad slepia informaci-jà apie radinius ir taip toliau. Pasido-mëjus, paaiðkëjo, kad aktyvusis pilie-tis, ðvelniai tariant, meluoja – jis arche-ologams paþástamas, jam ne kartà yrasakyta apie radinius, taèiau... Perðasinemaloni iðvada – Kremlius netgi èiapasistengs, kad þmonës átikëtø, kokianetikusi Lietuvos valdþia, kad jai visið-kai nerûpi tautai brangûs istoriniai pa-minklai ir pan. Apmaudu, bet pagrin-do tam duota uþtektinai.

Visi puikiai þinome, kad viena svar-biausiø Europos Sàjungos ðaliø yra Vo-kietija, ypaè po to, kai ið Bendrijos po„Brexit“ traukiasi Didþioji Britanija. Tadnenuostabu, kad politiniai pokyèiai Vo-kietijoje turi reikðmës visai ES politikai.

Rugsëjo mënesá Vokietijoje vykorinkimai á ðalies parlamentà Bundesta-gà. Juos laimëjo kanclerës AngelosMerkel vadovaujama Krikðèioniø de-mokratø sàjunga ir ðiai politinei parti-jai artima Krikðèioniø socialinë sàjun-ga ið Bavarijos. Taèiau ði pergalë, ne-paisant to, kad idëjiniams sàjunginin-kams pavyko sutriuðkinti antrà di-dþiausià ðalyje socialdemokratø parti-jà, netapo galutine – didelë dalis anks-èiau uþ ðias partijas balsavusiø rinkëjøper rinkimus pirmenybæ atidavë popu-listinei radikaliajai deðinei partijai „Al-ternatyva Vokietijai“. Taigi tapo aiðku,kad A. Merkel teko sunkiai iðspren-dþiamas uþdavinys – suformuoti vy-riausybæ neturint aiðkios daugumos,

Angelai Merkel nepavyko suformuoti vyriausybëskurià sudarytø galimi sàjungininkai.Viltys dëtos á koalicijà, kurià sudarytøKrikðèioniø demokratø-krikðèioniøsocialinë sàjunga, Þalieji bei Laisvojidemokratø partija (ið esmës tai libera-lai). Deja, ðá pirmadiená paaiðkëjo, kadpo ilgø ir arðiø ginèø viltys sudaryti ið-vardintø partijø koalicijà galutinai þlu-go – ið derybø pasitraukë Laisvoji de-mokratø partija. Kaip praneðama, di-dþiausiais ginèø objektais tapo klausi-mai, susijæ su pabëgëliais (reikia pa-brëþti, kad Vokietija pamaþu tvarkosisu nelegaliø migrantø antplûdþiu, ið-siøsdama atgal neturinèius teisës á pa-bëgëlio statusà), taip pat su mokesèiøir aplinkosaugos politika. Ypaè nesu-tarta sirø pabëgëliø klausimu: ar leistijiems atsiveþti á Vokietijà ðeimos na-rius (uþ tai, kad leisti – pasisakë Þalie-ji). Taigi, 2015 metais prasidëjus nere-gëtam migrantø antplûdþiui, neapdai-riai pareiðkusi, kad „priimsime visus“,Angela Merkel, nepaisant to, kad jos

partija ðiandien pasisako uþ grieþtà á ðaláásileidþiamø migrantø skaièiaus riboji-mà iki 200 tûkstanèiø kasmet, uþkirtobet kokià perspektyvà savo politinei karje-rai ir ðiandien jau tenka rinkti karèius vai-sius: pasigirdo balsø, ar ji verta vadovautipartijai, o po pirmadiená þlugusiø derybø vi-sai gali bûti, kad A. Merkel gali nesulauktiketvirtosios kadencijos kanclerës poste.

Politologai prognozuoja, kad A. Mer-kel gali tikëtis, jog á koalicijà pakviesti so-cialdemokratai apsigalvos, ypaè po pre-zidento Franko Valterio Ðtainmejerio,kuris, beje, taip pat socialdemokratas,paraginimo partieèius dalyvauti vyriau-sybëje. Bet tai maþai tikëtinas scenarijus,nes socialdemokratai jau yra atmetæ ga-limybæ dalyvauti koalicijoje su A. Mer-kel. Galbût á derybas persigalvojusi gráþ-tø ir Laisvoji demokratø partija? Kaþin,nes jos lyderis Kristianas Lindneris dek-laruoja prorusiðkà politikos kryptá (ragi-na pripaþinti Krymo aneksijà, atðauktisankcijas Rusijai ir pan.), o tai visiðkai ne-

suderinama su A. Merkel politika.Dar yra „maþumos vyriausybës“ va-

riantas – kai A. Merkel su sàjunginin-kais bavarais koalicijà sudaro tik su Þa-liaisiais, taèiau tokios vyriausybës, pa-sak politologø, Vokietijoje dar nëra bu-væ. Taigi ámanomi ir pirmalaikiai rin-kimai, juo labiau kad A. Merkel yra sa-kiusi, jog abejoja perspektyvaus darbogalimybëmis esant „maþumos“ vyriau-sybei. Bet vokieèiai – ypatingo racio-nalumo þmonës, nelinkæ á karðtakoðið-kus sprendimus. Neatrodo, jog kurinors politinë partija nejaustø atsakomy-bës uþ galimas pasekmes Vokietijai, jei-gu dël nesusikalbëjimo formuojant vy-riausybæ kiltø politinë krizë, kokiosVokietijoje nebûta beveik 70 metø. Aið-ku tik viena – Rusija, kuri aktyviai kiðosiir á Vokietijos politinius procesus, labiau-siai norëtø valdþioje matyti Linderá. Lai-më, ne ji sprendþia vokieèiø ateitá.

Parengë GintarasMARKEVIÈIUS

Lapkrièio 20 dienà Vilniuje Lietu-vos Respublikos Prezidentë Dalia Gry-bauskaitë susitiko su Ðvedijos Parla-mento – Riksdago – pirmininku Urba-nu Ahlinu ir jo vadovaujamos delega-cijos nariais. Susitikime aptartas dviða-lis bendradarbiavimas, regiono saugumoir gynybos stiprinimas, pasirengimas ðiàsavaitæ Briuselyje ávyksianèiam Rytøpartnerystës virðûniø susitikimui.

Prezidentë susitikime pabrëþë, kadBaltijos ðaliø ir Ðvedijos saugumas yra la-bai susijæs. Nors Ðvedija nepriklauso

Regiono saugumas – bendras Lietuvos ir Ðvedijos interesasNATO, taèiau regiono gynyboje uþimastrateginæ vietà ir jos dalyvavimas atgra-syme, gynybos planavime yra labai svar-bus. Todël bûtina stiprinti kariná bendra-darbiavimà, rengti bendras pratybas,keistis informacija.

Ðá rudená vykusiø Rusijos puolamo-jo pobûdþio pratybø „Zapad“ metuÐvedija ëmësi atgrasomojo vaidmensregione ir surengë pratybas „Aurora“,kuriose taip pat dalyvavo kariai ið Lie-tuvos, JAV ir kitø regiono valstybiø.

Susiduriant su agresyviu Rusijos el-

gesiu, Ðvedija, kaip ir Lietuva prieð dve-jus metus, kitàmet sugràþina ðauktiniøkariuomenæ.

Pasak Prezidentës, gyvenant dabar-tinës geopolitinës realybës sàlygomissaugi, taiki ir demokratiðka Rytø kai-mynystë yra bendras Lietuvos ir Ðve-dijos interesas. Todël abi valstybës ak-tyviai remia europines reformas, þmo-gaus teisiø ir ástatymo virðenybës stip-rinimà Ukrainoje ir Gruzijoje.

Ðalies vadovës teigimu, regiono sau-gumui grësmæ kelia ir Baltarusijoje sta-

toma Astravo AE. Pasak Prezidentës,nesaugi, tarptautiniø standartø neati-tinkanti bei pasikartojanèius inciden-tus statybø metu patirianti atominëelektrinë gali bûti panaudota ir kaiphibridinio karo árankis.

Ðvedijos Parlamento pirmininkasyra Lietuvos draugas ir aktyvus Rytøpartnerystës rëmëjas, 2007 metais uþparamà Lietuvai siekiant ES narystësapdovanotas ordino „Uþ nuopelnusLietuvai“ Komandoro kryþiumi.

Prezidentës spaudos tarnyba

44444 2017 m. lapkrièio 24 d.Nr. 44 (1258) Tremtinys

Pranciðkonø vasarnamis Nemunaièio miestelyje,kuriame prisiekë 120 A. Ramanausko-Vanagovadovaujamø partizanø

SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikiname Garbaus jubiliejaus proga nuoðirdþiai sveikiname buvu-sá Vorkutos lageriø politiná kaliná Juozà GRINCEVIÈIØ.Linkime sveikatos, ilgiausiø metø.

LPKTS Lentvario filialas

Kol akys lydi paukðèius á tolimus skrydþius,Kol medþiai saulëje vis dar stovi,Tebûna visos dienos ðviesios ir laimingos,Pilnos gyvenimo prasmës...

Nuoðirdþiai sveikiname LPKTS Rokiðkio filialo narius garbingo jubi-liejaus proga:

Bronislavà DOVYDËNIENÆ ir Alfonsà NAULÁ – 90-ojo,Marijonà LAÐAITÆ-VIGËLIENÆ ir Vladà ÐALKAUSKAITÆ-

LEVANIENÆ – 75-ojo,Jonà GERVÆ – 60-ojo.Linkime stiprios sveikatos, dþiugiø gyvenimo dienø ir Aukðèiausiojo pa-

laimos.LPKTS Rokiðkio filialas

Gimtadienio proga nuoðirdþiai sveikiname LPKTS Panevëþio filialonarius:

Valentinà KARTANAITÆ – 91-ojo,Janinà KAZAKEVIÈIENÆ – 90-ojo,Onà LASKAUSKIENÆ – 86-ojo,Jonà KALVELÁ – 80-ojo,Onà STIRBIENÆ – 75-ojo.

Brangieji,Jubiliejiniai metai – tai puokðtëNuostabiausiø gëliø.Tegu rieda gyvenimo rataiNepainiu ir graþiausiu keliu.

LPKTS Panevëþio filialas

Jubiliejinio 60-ojo gimtadienio proga nuoðirdþiaisveikiname Tomsko srityje gimusá Vladà SUNGAILÀ,LPKTS tarybos nará, Kauno apskrities koordinatoriø,LPKTS Kauno filialo valdybos nará, TS-LKD PKTF Kau-no skyriaus pirmininkà.

Linkime stiprios sveikatos, sëkmës, daug dþiaugs-mingø dienø, prasmingø ir atsakingø darbø Tëvynës labui.

LPKTS Kauno filialas

Garbingo 60-ojo jubiliejaus proga nuoðirdþiai sveikina-me aktyvià LPKTS Palangos filialo naræ Irenà POÐKAITÆ.Linkime sveikatos, optimizmo, dar daug graþiø metø!

LPKTS Palangos filialas

Lapkrièio 29 dienà, sukanka lygiai60 metø nuo Lietuvos karininko, rezis-tento, partizanø vado A. Ramanausko-Vanago mirties. 2018 metais minësime100-àsias jo gimimo metines. Ðios svar-bios sukaktys puiki proga dar kartà pri-siminti vieno þymiausiø kovotojø uþLietuvos nepriklausomybæ veiklà ir pa-gerbti jo atminimà. Bûtent todël, ruo-ðiantis paminëti partizanø vado gimi-mo ðimtmetá, Lietuvos RespublikosSeimo Valstybës istorinës atmintieskomisija siûlo kitus metus paskelbti A.Ramanausko-Vanago metais. Nese-niai vieðumoje pasirodë ir dar vienasvarbi þinia. Lietuvos gyventojø geno-cido ir rezistencijos tyrimo centras kar-tu su archeologo Gintauto Vëliaus ko-manda atlieka archeologinius tyrimusVilniuje esanèiose Naðlaièiø kapinëse, ku-riose galimai yra palaidoti ir partizanø va-do palaikai. Vykstant kasinëjimo dar-bams, tyrinëtojai ir visuomenë vieningaisutaria – A. Ramanausko-Vanago palai-

Nemunaitis mena Lietuvoslaisvës kovø vadà Adolfà

Ramanauskà-Vanagàkø suradimas, minint jo gimimo meti-nes, taptø neeiliniu ávykiu, padësianèiudar geriau áamþinti pasiðventusio kovo-tojo uþ Lietuvos laisvæ atminimà.

Nekyla abejoniø, kad A. Ramanaus-ko-Vanago asmenybë gerai þinomadaugeliui patriotiðkø ir ðalies istorijabesidominèiø Lietuvos gyventojø. Ant-roji sovietinë okupacija já, kaip ir daugelápilietiðkø ðalies vyrø, paskatino pasirinktipartizano kelià ir nuoþmiai kovoti su oku-pacine valdþia. Rezistentas laikui bëganttapo vienu þymiausiø ginkluotojo pasi-prieðinimo Lietuvoje organizatoriumiir vadu. 1945 metais nusprendæs ástotiá partizanø gretas, jau 1948 metais jispradëjo vadovauti visai Pietø Lietuvossrièiai, o 1949 metais Minaièiø kaimeávykusiame visos Lietuvos partizanøsuvaþiavime tapo ir simbolinæ Vasario16 dienà pasiraðytos Lietuvos laisvëskovø sàjûdþio (toliau – LLKS) Dekla-racijos, skelbusios nepriklausomosLietuvos valstybës atkûrimà, signata-ru. Nuo 1950 metais Vanago slapyvar-dá pasirinkæs partizanas ëmësi vado-vauti LLKS Gynybos pajëgoms, o 1951metais, susirgus LLKS tarybos prezi-diumo pirmininkui Jonui Þemaièiui-Vytautui, jis perëmë ir visos partizanøákurtos organizacijos vadovavimà. De-ja, bet prezidiumo pirmininko pareigasA. Ramanauskui-Vanagui teko eitineilgai. Slopstantis ginkluotasis pasi-prieðinimas ir nutrûkæ ryðiai su vyriau-siàja vadovybe, 1952 metais privertëpartizanø vadà pradëti nelegalø gyve-nimà bei nuolat slapstytis. Vanagosvarbà ginkluotajam judëjimui geraisupratusi okupacinë valdþia ádëjo daugpastangø, kad kovotojas bûtø surastas.Paieðkos uþtruko iki pat 1956 metø, kaikartu su þmona iðduoti, abu buvo su-imti Kaune ir ákalinti Vilniaus KGB ka-lëjime. Likimas legendiniam partizanøvadui buvo negailestingas. Prabëgusmetams, lapkrièio 29 dienà, LSSRAukðèiausiojo Teismo sprendimu jambuvo ávykdyta mirties bausmë suðau-

dant. Taip tragiðkai bai-gësi sunki pasiðventusiopartizano kova uþ laisvæ.

Ryðkø indëlá ginkluo-tojo pasiprieðinimo ju-dëjimo istorijoje palikæsA. Ramanauskas-Vana-gas turbût geriausiai þi-nomas Pietø Lietuvoje,kur prasidëjo jo kaip par-tizano kelias. Þymûs ko-votojo pëdsakai pasilikæir maþame, miðkais ap-suptame, Alytaus rajoneásikûrusiame miestelyje –Nemunaityje. Jo atsimi-nimø knyga „Daugel kri-to sûnø...“ skaitytojui lei-dþia suþinoti, jog savo ap-sisprendimà partizanau-ti A. Ramanauskas-Va-nagas áprasmino ástoda-mas á Nemunaièio parti-zanø bûrá. Kaip pats raðë,1945 metø pavasará jis

nuvyko á Nemunaièio apylinkes, èia su-sitiko su giminaièiu, Nemunaièio bûriopartizanu, ir iðklausë jo pasakojimà.Pastarasis skundësi, jog padëtis prieði-nantis okupacinei valdþiai yra prasta:bûriui trûksta nariø, reikalingas orga-nizuotumas ir labai stinga intelektua-liniø pajëgø. Atviras jø pokalbis palie-të A. Ramanauskà-Vanagà, kuris nu-sprendë dar syká atvykti á miestelio ap-ylinkes ir susitikti su bûrio partizanais.„Antrà kartà iðblaðkyto Nemunaièio bû-rio partizanus sutikau Vabaliø miðkuo-se. Jø buvo trylika, visi gerai ginkluoti.Kalbëjausi su jais kokià valandà. Visø vei-duose maèiau nepaprastà ryþtà ir didþiulæTëvynës meilæ. Jie man buvo tokie arti-mi... Juk mes visi – dzûkai“, – savo me-muaruose raðë partizanø vadas.

Akivaizdu, kad ávykæs susitikimassustiprino jo apsisprendimà nutrauktimylimà pedagogo darbà, ástoti á Nemu-naièio apylinkiø partizanø gretas ir suginklu pasitraukti á miðkus. Kaip pats

teigë: „Ankstesná savo sprendimà pa-keièiau tik ta prasme, kad nutariau eitipartizanauti ne á Suvalkijà, bet á mano ðir-dþiai artimesná Dzûkijos kraðtà.“ Jau1945 metø balandþio 25 dienà A. Rama-nauskas oficialiai tapo Nemunaièio bû-rio partizanu, o neilgai trukus buvo ið-rinktas ir jo vadu. Vadovauti bûriui Va-nago slapyvardá pasirinkæs kovotojas pra-dëjo neatsitiktinai. Kaip þinoma, jis bu-vo iðsilavinæs, pedagogas, karininkas, bai-gæs Kauno karo mokyklà. Bûtent tokioþmogaus, spinduliuojanèio meile ir atsi-davimu Tëvynei, silpnam Nemunaièiobûriui ir trûko, todël pasitikëjimas ðiuoþmogumi tarp partizanø buvo didelis.

Kaip vëliau paaiðkëjo, jo vadovavi-mo rezultatø ilgai laukti neprireikë.Jau greitai Nemunaièio bûrio partizanøskaièius pastebimai iðaugo, neilgai trukusbuvo suformuoti jau trys partizanø bû-riai, sudaryta kuopa, kuriai ir pradëjo va-dovauti A. Ramanauskas-Vanagas.

(keliama á 8 psl.)

Lietuvos partizanø vadas AdolfasRamanauskas-Vanagas

555552017 m. lapkrièio 24 d. Nr. 44 (1258)Tremtinys

Lietuvos kariuomenës kûrëjas sava-noris, karininkas Povilas VladislovasIvanauskas gimë1902 metø kovo 28dienà Alytaus apskrityje, Simno mies-telyje, ûkininkø Mykolo ir Rozalijos(Mencevièiûtës) Ivanauskø ðeimoje.Ðeimoje dar augo broliai Konstantinas,Albinas ir Vaclovas bei sesuo Sofija.Tëvai turëjo 17 hektarø þemës. Tëvasmirë 1933 metais.

1912 metais Vladas pradëjo moky-tis Seinø gimnazijoje, vëliau persikëlëá Vilniø. Prasidëjus Pirmajam pasauli-niam karui, 1915 metais evakuotas áRusijà. Gyveno Poltavoje ir Voroneþe.1918 metais Voroneþe baigë aukðtes-niàjà technikos mokyklà. Mokëjo ru-sø, lenkø, vokieèiø kalbas.

Gabumai ne tik karo srityje1918 metais Vladas Ivanauskas grá-

þo á tëviðkæ, mokytojavo Simne. 1920metais baigus Karo mokyklà (III laida)suteiktas leitenanto laipsnis ir paskir-tas á 12-àjá pëstininkø pulkà. 1922 me-tais perkeltas á Ðarvuotàjá autodivizio-nà, paskirtas ðarvuoèio „Ðarûnas“ ko-mandos jaunesniuoju karininku. Po tre-jø metø pakeltas á vyr. leitenantus,1928 metais – á kapitonus. 1927 metaisbaigë Automobilizmo ir tankø valdy-mo kursus. 1930 metais paskirtas Ðar-vuoèiø rinktinës Autokuopos vadu.1931 metø gruodþio 31 dienà perkel-tas á Karo technikos ðtabà, po metø pa-skirtas Lietuvos kariuomenës karvely-nø inspektoriumi (kuopos vado teisë-mis). Apdovanotas Lietuvos kariuome-nës kûrëjø savanoriø medaliu, LietuvosNepriklausomybës 10-meèio medaliu,DLK Gedimino 4-o laipsnio ordinu.

Vladas Ivanauskas, pradëjæs daina-vimo studijas 1924 metais Klaipëdosvalstybinëje muzikos mokykloje, 1928metais ástojo á Klaipëdos konservato-rijà (mokësi pas K. Jozevskaitæ, vëliaupas M. Èerkaskajà ir prof. I. Volkovà).1931 metais baigë dainavimo klasës vi-sà kursà bei eksternu scenos technikosir operos klasës kursà (mokësi pasprof. O. Marini, N. Karnavièienæ).1930 metø rugpjûèio 1 dienà priimtasValstybinio teatro tarnybon ir kandi-datu á operos artistus bei debiutavoValstybinio teatro operoje. 1931 me-tø rugpjûèio 1 dienà tapo 3-ios eilësoperos artistu (pagrindinë alga 450 li-tø), o 1933 metø spalio 17 dienà kaipoperos artistui pradëtas mokëti asmenspriedas (237,50 litø). Operoje daina-vo (su pertraukomis) ligi 1944 metø.

Dalyvavo voldemarininkø sukilime1934 metø birþelio pradþioje Kau-

ne voldemarininkai sukëlë puèà, norë-dami á ministro pirmininko postà grà-þinti A. Voldemarà. Puèui nepavykus,birþelio 7 dienà kpt. Vladas Ivanauskasbuvo areðtuotas ir kartu su kitais kelio-lika ávairaus rango karininkø buvo áka-linti Karo kalëjime. Ávykiams iðtirti su-daryta speciali tardymo komisija, kurinustatë, kad puèe dalyvavo 111 kari-ninkø. 1934 metø liepos 9 dienos „Vy-riausybës þiniose“ paskelbtas specialusAmnestijos ástatymas, kuris numatësukilimo dalyvius nubausti ne teismo,bet drausmine tvarka. Karininkai bu-vo paþeminami á eilinius kareivius ir pa-

Povilas Vladas Ivanauskas – karininkas, operos solistasleidþiami á kariuomenës rezervus.

Vladui Ivanauskui, iðleistam á atsar-gà, buvo uþdrausta gyventi Kaune ir jisapsigyveno Raseiniø apskrityje, Jur-barko valsèiuje, Montviliø kaime, pasbrolá girininkà. Nuo 1935 metø kovogyveno Klaipëdoje, kol gruodá vël bu-vo areðtuotas.

1935 metø vasarà grupë voldemari-ninkø vël pradëjo rengti naujà puèà, sie-kdami iðlaisvinti nuteistà A. Voldemaràir gràþinti á Vyriausybæ. Buvæs kariuome-nës kapitonas V. Ivanauskas sutiko pri-sidëti prie rengiamo sukilimo ir pats da-vë nurodymø, su kuo reikëtø susisiek-ti. Stengtasi átraukti á sukilimà ginkluo-tas kariuomenës dalis ir policijà.

Puèo rengëjai buvo iðaiðkinti ir 1935metø gruodþio pabaigoje areðtuoti. Vla-das Ivanauskas suimtas 1936 metø sau-sio 2 dienà ir ákalintas Kauno sunkiøjødarbø kalëjime, vëliau perkeltas á Ka-ro kalëjimà. Karo lauko teismas uþda-rame posëdyje nagrinëjo deðimtiessukilimo rengëjø bylà. Jie buvo kal-tinami, kad, esant karo stoviui, rengëginkluotà sukilimà ir raðtu bei þodþiutà sukilimà kurstë, kad naujos valdþiosprieðakyje atsidurø A. Voldemaras.V.Ivanauskas nuteistas 10 metø sun-kiøjø darbø kalëjimo. Visø nuteistøjøturtas konfiskuotas. Atsargos plk. ltn.Antanas Maèiuika, L. Þukauskas ir S.Baèianskas buvo iðteisinti.

Vladas Ivanauskas nuo 1936 metøsausio 20 dienos kalëjo Kauno sunkiø-jø darbø kalëjime. 1937 metø birþelio13 dienà Prezidento Malonës aktu nuolikusios bausmës atleistas ir ið kalëjimopaleistas. Vël apsigyveno Klaipëdoje irdirbo dainavimo mokytoju. 1938 me-tø vasará–gruodá gyveno Kaune. 1939metø lapkrièio 6 dienà Prezidento Ma-lonës aktu Vladui Ivanauskui buvo grà-þinta pensijos teisë ir kitos teisës, kuriosbuvo atimtos teismo nuosprendþiu.

1938 metø pabaigoje voldemarinin-kai vël pradëjo smarkià agitacijà tarpkarininkø uþ valstybiná perversmà. Jáorganizuoti ëmësi buvusieji gen. P.Kubiliûno puèo dalyviai, vël paðauktiá karo tarnybà. Gruodþio 12 dienà ðeðiorganizatoriai buvo suimti ir ákalintiKauno sunkiøjø darbø kalëjime. Gruo-dþio 16 dienà Vidaus reikalø ministronutarimu nuspræsta Vladà Ivanauskàðeðiems mënesiams priverstinai iðsiøstiið Kauno á Raseiniø apskritá ir laikytipolicijos prieþiûroje. Ið kalëjimo pa-leistas gruodþio 28 dienà.

1939 metø rugpjûèio pabaigoje gru-pë voldemarininkø, tarp jø ir VladasIvanauskas, kuris vël gyveno ir dirboKaune, pradëjo pasiruoðimà naujamperversmui prieð prezidentà A. Sme-tonà, siekdami nuversti Vyriausybæ irvaldþios prieðakyje pastatyti A. Volde-marà, kuris susitaræs su Vokietijos vy-riausybe iðgelbësiàs ið bolðevikø ne tikVilniø, bet ir visà Lietuvà. Organizato-riai tikëjosi, kad dël gresianèio bolðe-vizmo pavojaus prie jø prisidës dauge-lis karininkø, taèiau sukilimo rengimuismarkiai pakenkë paskelbtoji mobili-zacija, nes dauguma organizatoriø bu-vo paðaukti kariuomenën ir nebegalë-jo vadovauti pasirengimo darbui.

Ðis puèas buvo likviduotas 1940 me-tais, kai Lietuvos saugumo policija su-

ëmë aðtuonis aktyviausius dalyvius.Kratø metu rasta daug ginklø ir ne-legalios voldemarinës literatûros.Septyni suimtieji buvo iðsiøsti á Di-mitravo ir Pabradës priverèiamojodarbo ástaigas, o P. Skurauskas ið-siøstas á savo tëviðkæ Linkuvà.

1940 metø geguþës 28 dienàKauno apskrities virðininko nutari-mu kaip pavojingas valstybës saugu-mui Vladas Ivanauskas iðsiøstasmetams á Pabradës priverèiamojodarbo ástaigà. 1940 metø birþelio 15dienà sovietams okupavus Lietuvà,jis pateko á sovietø okupantø rankasir birþelio 20 dienà gràþintas á Kau-no sunkiøjø darbø kalëjimà. Spa-lio 22 dienà iðraðytas areðto orde-ris ir toliau tæsiamas ákalinimasKauno sunkiøjø darbø kalëjime.Vladas Ivanauskas kaltinamas pa-gal Rusijos BK 58 str. 13 dienà –kad „buvo aktyvus voldemarinin-kas, kovojæs prieð Komunistø par-tijà ir revoliucioningai nusiteiku-sius darbininkus“.

Nepakako kaltinimø1941 metø birþelio 22 dienà kilus

Vokietijos–Sovietø sàjungos karui, bir-þelio 23 dienà ið Kauno kalëjimo Vla-das Ivanauskas iðsilaisvino. Vokieèiøokupacijos metais jis dirbo Kauno vals-tybinio teatro direktoriumi.

1942 metø kovo 21 dienà Sverdlovs-ko mieste SSRS NKVD 1-ojo spec.skyriaus virðininko pasiraðytoje paþy-moje raðoma, kad „dël karo padëtiespafrontës zonoje evakuoto kaltinamo-jo Povilo Ivanausko tardymo byla iðLietuvos SSR NKVD gauta 1941 me-tais, o pats kaltinamasis neaptiktas ka-lëjimuose, todël, kol jis bus surastas,tardymo byla perduodama laikinamsaugojimui SSSR NKVD 1-ojo spec.skyriaus 5-ojo skyriaus virðininkui.“

1947 metø birþelio 9 dienà, 1949metø vasario 4 dienà Lietuvos SSRMGB valdybos Kauno „A“ skyriauspaþymose raðoma, kad „Povilas Iva-nauskas, kuris kaltinamas pagal Rusi-jos BK 58 str. 4 dienà, yra paieðkomasir privaloma já areðtuoti“. 1949 metøgeguþës 10 dienos nutarime, kurá pa-siraðë Lietuvos SSR MGB Kauno val-dybos tardymo skyriaus tardytojas ltn.Ponomoriov, o patvirtino ðio skyriausvirðininkas plk. Sinicin, konstatuota,kad „byloje nëra árodymø, jog kaltina-

masis Povilas Ivanauskas priklausë po-grindinei antisovietinei „voldemarinin-kø“ organizacijai. Kaltinamojo prisipa-þinimas, kad jis buvo Voldemaro ðali-ninku nepakankamas kaltinimui pa-grásti, todël Povilo Ivanausko paieðkàir baudþiamàjá persekiojimà nutrauk-ti, o archyvinæ tardymo bylà Nr. 2-075784 perduoti saugoti LietuvosMGB archyvui.“

1944 metø vasarà Vladas Ivanaus-kas pasitraukë á Vokietijà. Susiorga-nizavus Vokietijoje Pabaltijo univer-sitetui (Hamburge), jame dëstë dai-navimà. Priverstinëje emigracijojebuvo vienas ið Lietuviø nacionalistøpartijos (LNP) atkûrëjø, o 1948 me-tais – vienas ið Lietuvos atgimimo sà-jûdþio (LAS) steigëjø, vyr. valdybosir garbës teismo narys.

1949 metais persikëlë á JAV, apsi-gyveno Brukline (Niujorko valstija).Turëjo dainavimo studijà, rengë solokoncertus JAV ir Kanados lietuviø ko-lonijose. Mirë 1952 metø geguþës 31dienà Brukline.

Sûnëno Vaciaus Lastausko teigimu,dëdë Vladas (ðeimoje buvo vadinamasVladu, nors turëjo du vardus: PovilasVladas) nebuvo sukûræs ðeimos, vaikøneturëjo.

Gintaras LUÈINSKAS

Lietuvos kariuomenës kpt. Povilas VladasIvanauskas, 1930 metai

Lietuvos kariuomenës karvelynø inspektorius kpt. Povilas Vladas Ivanauskas(centre), 1932 metai

66666 2017 m. lapkrièio 24 d.Nr. 44 (1258) TremtinysIstorija be „baltø dëmiø“

Mûsø þiniasklaidoje jau kalbëta,kaip Rûta Vanagaitë savo monologuo-se Baltarusijoje, Rusijoje ir Latvijojeporino, jog iki ðiol jos kartos lietuviaibeveik nieko neþinojo apie þydus, abe-jojo, ar þydai á macà nededa kraujo –„juk ðiaip sau niekas nieko neþudo“,neþinojo apie þydø gyvenimà, holokaus-tà, visada (!) nekentë þydø, nes niekonebuvo paraðyta, kà paprasti þmonësgalëtø paskaityti ir tuo þavëtis. Raðytaapie tai tik akademinëse publikacijose,kurios iðleistos maþu tiraþu ir prieina-mos tik bibliotekose (kaip ir daugelisdëmesio vertø knygø).

Diletantiðkus Rûtos Vanagaitës po-stringavimus pirmasis vieðoje erdvëjeargumentuotai nutraukë RimvydasValatka studijos „Svoboda“ laidoje. Jistaikliai pastebëjo: „Jeigu knyga bûtø ið-ëjusi prieð 10 metø, nebûtø buvæ jokiosisterijos, jokiø diskusijø. Isterijà sukëlëdalis þmoniø, nepatenkintø tuo, kas pa-raðyta, masmedija þaidþia socialiniaistinklais. Tokia reakcija kilo dël „Face-book“, o tai padëjo parduoti knygà.“ Áklausimà, kodël po knygos iðëjimo ne-buvo rimtos diskusijos, þurnalistas at-sake: „Atsipraðau, savo bibliotekoje tu-riu 50–60 gerø knygø, iðleistø Lietuvojeper kelis deðimtmeèius. Kaip galima sa-kyti, jog nieko nebuvo iðleista? Jeiguneskaitëte, kà Grigorijus Kanovièiusraðë prieð 50–60 metø, kur jûs gyveno-te?“ Paminëjæs Icchoko Mero, SauliausÐaltenio kûrinius, pasaulyje cituojamøistorikø Alfonso Eidinto, SolomonoAtamuko, Antony Polonskio knygas,kuriø Vanagaitë, matyt, nëra skaièiu-si, þinomas þurnalistas tiesiai ðviesiai pa-sakë: „Jûs negyvenote Lietuvoje“. Kaipþinia, Vanagaitë ið tikrøjø daug metø ne-gyveno Lietuvoje, uþsieniuose gyvenda-ma, neturëjo moksladraugiø, kurios,kaip ir ðiø eiluèiø autoræ, per þydø Ve-lykas kursiokes vaiðindavo macais.

Minëtosios „Svoboda“ laidos vedëjataip pat priminë, jog Lietuvoje paraðytanemaþai darbø apie þydø gyvenimà ir ho-lokaustà. Viso to Vanagaitë nenorëjo gir-dëti, varë jau paþástamà savo „maldelæ.“

Klausantis Vanagaitës arogantiðkogyrimosi, jog ji padarë tai, ko nepadarëistorikai, matyti, jog minëtøjø autoriø,taip pat iðgyvenusiø naciø okupacijà þy-dø (H. Kruko, A. Tory, J. Beileso,R. Korèak) ar tyrinëjusiø holokaustà þi-nomø istorikø darbø, ji tikrai neskaitë.

Bet ypaè apmaudu, kad ji, pasitelku-si vieðuosius ryðius, vokieèiø ir rusø kal-ba prieinamose svetainëse paskleidþiadaug netiesos ir ðmeiþto, kuriuo patik-lûs skaitytojai ar klausytojai gali pati-këti ir kitiems papasakoti. Kai vienamið Rusijos paskambinusiam paþástamuipasakiau, jog toje knygoje yra paskelb-tos penkiø lietuviø, dalyvavusiø ðau-dant þydus, KGB tardymo protokoløiðtraukos, ir tø protokolø nuraðinëto-ja juos laiko patikimais dokumentais,jis pasakë: „Viskas aiðku“.

Ðiame raðinyje norëèiau paminëtitik vienà siuþetà, kuris beveik þodis þo-din panaðiai skambëjo Vanagaitei kal-bant Svetlanos Aleksijeviè klube Mins-ke (kovo 2 dienà, Lietuvos ambasadossalëje buvo susirinkæ nemaþai intelek-

„Slaptieji“ sàraðai celofaniniame maiðelyjetualø) ir Jelgavoje geguþës 6 dienà (pa-talpoje sëdëjo vos keli þmonës, bet vie-ðieji ryðiai pasirûpino, kad Vanagaitësmonologas abu kartus bûtø filmuoja-mas. Abu siuþetai yra internete). Dau-gelis skaitytojø neturi interneto priei-gos ir neásivaizduoja, kaip skambëjodël giminiø nuodëmiø atgailaujanèioslietuvës „paskaitos“. Vis dëlto pati at-gailos forma yra naujas dalykas Lietu-voje. Paprastai atgailaujame tyliai, ti-kintieji uþperka miðias, kad tø giminiøvëlës galëtø ramiai ilsëtis.

Ir Minske, ir Jelgavoje Vanagaitëpasakojo, kaip, atgailaudama uþ savogiminaièiø kolaboravimà su vokieèiaisAntrojo pasaulinio karo metais, ji nu-sprendë bent kiek iðpirkti jø kaltæ ir su-rengë Lietuvoje þinomà akcijà pagalprojektà „Bûti þydu“ – moksleiviai bu-vo supaþindinami su þydø paproèiais, dai-nomis, kulinarija ir nuvaþiuodavo á Pane-rius prie duobiø, kur þydai buvo suðau-dyti. (Vis dëlto atgailaudama Vanagaitënesigëdijo imti pinigø ið Briuselio).

Lietuvos universitetus baigusiosistorikës – bobytës

Kad bûtø galima geriau ásivaizduo-ti, kaip arogantiðkai kalbëjo Vanagai-të, stengdamasi pabrëþti ypatingus sa-vo nuopelnus ðvietime apie holokaus-tà bei kaltindama visà Lietuvà, kai ku-riuos jos kalbø fragmentus ið minëtøjøsusitikimø raðysime kursyvu.

Viename projekto renginyje apsilan-kë vienas svarbus þmogus – Lietuvojeyra tokia komisija, kuri tiria naciø ir vo-kieèiø (sic!) nusikaltimus (reikëtø su-prasti, jog tai yra naciø ir sovietø nu-sikaltimus tirianti komisija. –I.T ). Irtuos, ir tuos. Jie nieko ten netiria (!), tikgerai ten sëdi. Tas virðininkas man pa-sakë, jog mano projektas ðiaip neblogas,bet metodologiðkai (sic!) neteisingas.Pakvietë ateiti á konferencijà, kurià or-ganizuoja istorijos mokytojams. Pasa-kë, jog, jeigu gerai ásitrauksiu, gal paimsá ekskursijà á Jad Vaðemà. Pamaniausau – Izraelyje niekada nebuvau, o galpasiseks? Pasëdësiu dvi valandas nuo-bodþioje (ið anksto þino, jog bus nuo-bodi – I.T.) konferencijoje. Nuëjau á tàkonferencijà. Ten sëdi tokios bobytës(babusenki) ið visos Lietuvos, joms irginuobodu (Kas nuobodu? Juk ta konfe-rencija dar neprasidëjo – I.T.). Nieko,pamaniau, kaip nors atlaikysiu.

Vanagaitës „paskaita“ –jauno istoriko pasakojimas

Iðëjo kalbëti jaunas lietuviø istori-kas – iki tol þinojau, jog þydus ðaudë na-ciai ir saujelë lietuviø iðgamø. Þinojo-me, jog ðtai ten guli taikûs sovietiniai gy-ventojai, nuþudyti faðistiniø okupantøir vietiniø talkininkø. (Tos ið sovietøokupacijos laikø atëjusios kliðës nuo1990-øjø metø kritikuojamos Lietuvosþiniasklaidoje, taip pat konferencijose,ir tarptautinëse. Vanagaitë to iki ðiolnebuvo girdëjusi. – I.T.)

Tas istorikas ëmë pasakoti, kaip„Lietuva (sic!) sudarë vyriausybæ, kurinusprendë – jei Lietuvoje neliks sovie-tø, vokieèiai mums gràþins nepriklau-somybæ, tik reikia su jais bendradar-

biauti. (Minske: Visà nacistinæ propa-gandà Lietuvos vyriausybë átraukë á savoarsenalà (byla vziata na vooruþenije –I.T.). Visais lygmenimis. Aiðku, Hitleris tikir svajojo apie nepriklausomà Lietuvà.“

Jie sugràþino visus á darbà, atkûrë vi-sas prieðkarines struktûras. Sugràþinovisus þmones (kurie nebuvo iðtremti ariðveþti á sovietinius konclagerius – I.T.)ir atkûrë ikikarines struktûras. Vadina-si, turëjome profaðistinæ vyriausybæ. Vie-nas ið ministrø – þinomo mûsø Lands-bergio tëvas, ekonomikos ministras (ko-munalinio ûkio – I.T.)

Visa civilinë administracija – 20 000þmoniø – dirbo vokieèiams. Lietuvosvyriausybë sukûrë policijos batalionusir batalionus savanoriø, kurie bus bûsi-mos Lietuvos nepriklausomos armijospagrindas (Minske dar pridëjo: „sukûrëarmijos batalionus“ – I.T.). Dar 20 000þmoniø. Sukûrëme tokià piramidæ. Vi-sa piramidë tarnavo þudymui. Ir baisiau-sia, kà tas istorikas pasakë – Lietuvoje ne-buvo vokieèiø okupacijos (sic!).

Klausiu, kaip tai? Taip, – pasakëjis. Vokieèiai tikëjosi vietoje labai grei-tai susidoroti su sovietø armija. Jie ne-sitikëjo, jog rusai trauksis. Ir vokieèiainuëjo paskui juos– á rytus, á Baltaru-sijà, Ukrainà ir taip toliau ... iki Mask-vos. Lietuvoje karo metais likdavo600–900 vokieèiø.

Laikrodþio tikslumu 30 000 dirban-èiø lietuviø struktûra (kalbëtoja kaþkur„pametë“ 10 000 ið kà tik jos paèios mi-nëtøjø kolaborantø. – I.T.) ir 600–900vokieèiø – tai ir buvo mirties piramidë.Po savaitës visi (!) vaikinai, atëjæ á ba-talionus, atsidûrë prie duobiø ir ðaudëþmones.(Tik viena pagalbinës policijoskuopa kartu su vokieèiais VII forte ðau-dë þydus. – I.T.).

Buvo daug masiniø þudyniø vietø,kur nebuvo në vieno vokieèio. Lietuvo-je nuþudyta 200 000 þmoniø, du treèda-liai per tris mënesius. (Jeigu Vanagaitëbûtø paklaususi savo knygoje kalbintogido ir holokausto tyrinëtojo ChaimoBargmano, jis bûtø jai pasakæs, jogSnieèkaus iniciatyva IX forte suðaudy-tøjø aukø skaièius buvo net kelis kar-tus padidintas. – I.T.).

Kaip ta maðina galëjo veikti? Kokiasaujelë per tris mënesius gali nuþudyti150 000 þmoniø? Kaþkas turëjo suda-ryti sàraðus – kaip mano senelis, kaþ-kas turëjo surasti tinkamas vietas – ne-toli miðko, kad niekas nematytø, treti rû-pinosi apsauga. Nes visus þydus suva-rydavo á sinagogas, mokyklas, kiaulides,ten palaikydavo tris dienas, kad sugniuþ-dytø; kaþkas turëjo iðkasti duobæ. Nes duo-bës buvo didelës ir jas kasë vietiniai gyven-tojai. Kaþkas turëjo atvaþiuoti þydus su-ðaudyti, arba suðaudydavo vietiniai. Kaþ-kas turëjo uþkasti duobæ ir organizuoti tur-to pardavimà. O turtà reikëjo saugoti, par-duoti aukcione ar iðdalyti. Toks buvoorganizacinis darbas.

Istorikas apie visa tai papasakojoper 45 minutes.

Að ëmiau virpëti, negalëjau patikëtisavo ausimis... Vadinasi, ir mano sene-lis buvo vienas ið tø 30 000. Gal jis toneþinojo, ar darë tai dël Lietuvos. Kaipir tie vyrukai savanoriai – jie gi ne ið-

kart pradëjo ðaudyti. Ið pradþiø jiesaugojo gamyklà, dar kà, paskui þydus,paskui varë prie duobiø, paskui ðaudë.Galvojo – jei ne að, tai kas nors kitas.Nebuvo vokieèiø, stovëjusiø jiems uþnugaros. Vokieèiai nemëgo purvino dar-bo, jie fotografuodavo. Tà darbà atlikolietuviai, kaip ir latviai. Taigi jie ir ðau-dë. Jiems duodavo iðgerti ar kokius au-linius batus – juk atlyginimø nemokëjo... Ir að pagalvojau – kaip – visa Lietu-va dalyvavo? Buvo ir gelbëjusiø. Betkiek ne gelbëjo, o dalyvavo ðioje þudy-mo maðinoje?

R. Vanagaitë norëjo tà istorikà pa-kviesti papietauti ar bent iðgerti kavosir daugiau suþinoti. Jis atsisakë, nesjam esà negalima. Ir Vanagaitë paaið-kino istoriko nenorà susitikti: Mat, ma-ne ið matymo jau daug kas paþinojo.

Tada ji pasiûlë susitikti parke. Isto-rikas sutiko ir paþadëjo kai kà atneðti.

Susitikome buvusioje Lenino aikðtë-je, Leninà, þinoma, paðalinome [ubra-li], prieðais tà Genocido centrà, kur tievisi KGB archyvai, kur tas draugas (to-variðè – I.T.) dirbo.

„Slaptieji“ sàraðai MartynoMaþvydo bibliotekoje

Jis atsineðë polietileniná maiðelá, ap-siþvalgë, atsisëdo greta, ir að apsiþval-giau. Visi apsiþvalgëme. Ir jis perdavëman tà maiðelá su kserokso kopija. Taibuvo Izraelyje iðleisti þudikø sàraðai –garsusis Melamedo sàraðas. Crimeand Punishment – 5000 pavardþiø lie-tuviø, kurie þudë þydus. Jis buvo já ga-væs ið Izraelio ir paskolino man iki pir-madienio, kad pasiþiûrëèiau, ar aptik-siu ten savo giminaièius – senelá ir ma-no tetos vyrà, kuris 1941 metais buvoviso Panevëþio policijos virðininkas.Kai 1945 metais atëjo sovietai, jis pa-sitraukë á Amerikà, gyveno puikiamename Majamyje, per visà sovietiná lai-kotarpá man ir seseriai atsiøsdavodþinsø. Mes já taip mylëjome. Gyvenosvetima pavarde, þinojome, lyg tenkaþkas susijæ su þydais. Dabar supra-tau, ið kur tie dþinsai. Paëmusi tà mai-ðelá, pagalvojau – jeigu ten rasiu jo pa-vardæ, neþinau, kaip elgsiuosi. Susita-rëme susitikti pirmadiená. Jis nuëjo ap-siþvalgydamas, o að likau sëdëti.

Staiga kaþkà prisiminiau – sovieti-niais metais taip susitikdavome parkeir iki pirmadienio skolindavomës Sol-þenicynà ar Orwelà. 27 metai nepriklau-somybës, ir turiu parke susitikti. Ne, totaip nepaliksiu. Kaþkas, istorikas, manperduoda ... jis bijo netekti darbo, nes,kaip jis man vëliau pasakë, istorikaiapie tai gali raðyti, ir tik todël, kad tø kny-gø niekas neskaito (sic!).

Gerbiamieji skaitytojai, po ðio ið-raiðkingai paporinto epizodo labai tiktørusø aktoriaus Michailo Zadornovopamëgtas „neþinau, kas jus dabar ið-tiks“ – tas sàraðas nuo 2002 metø sau-gomas Martyno Maþvydo nacionalinë-je bibliotekoje ir bet kas gali juo pasi-domëti. Pilnas jo pavadinimas „LI-THUANIA CRIME & PUNISH-MENT“. 1999, Nr. 6.

(Bus daugiau)Irena TUMAVIÈIÛTË

777772017 m. lapkrièio 24 d. Nr. 44 (1258)Tremtinys

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Adresas: Laisvës al. 39, 44309 Kaunas,Tel. (8 37) 323 204El. p. tremtinys.redakcija@gmail.com

Tremtinys Kaina 0,61 euro

Leidëjas Lietuvos politiniøkaliniø ir tremtiniø sàjunga

Ámonës kodas 300032645Ats. sàsk. Nr. LT18 7044 0600 0425 8365, AB „SEB“ bankas

2 spaudos lankaiTiraþas 1780 egz.

Spausdino spaustuvëUAB „Morkûnas ir Ko“,Draugystës g. 17, Kaunas

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509X Redaktorë Jolita NavickienëRedakcija: Audronë Kaminskienë, Vesta Milerienë

www.lpkts.lt

Ilsëkitës ramybëje

Skelbimai

Gruodþio 9 d. (ðeðtadiená)11 val. Pakruojo kultûros cent-ro salëje paminësime 1947-øjøtrëmimà. LPKTS Pakruojo filia-las laukia savo kraðtieèiø – 1947m. tremtiniø arba jø ðeimos na-riø (broliø, seserø, vaikø, vaikai-èiø). Taip pat laukiame ðio trë-mimo bei kalinimo nuotraukø,atsiminimø ir kitos tai liudijan-èios medþiagos. Jà siøskite el.paðtu zita.burzaite@gmail.comarba atsiveþti atvykstant. Apiedalyvavimà renginyje praðomepraneðti tel. 8 612 35685LPKTS Pakruojo filialo pir-mininkei Z. Vëþienei.

Lapkrièio 29 d. (treèiadiená) paminësime Lietuvos partizanøvado brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago 60-àsiasþûties metines.

10 val. ðv. Miðios Lazdijø Ðv. Onos baþnyèioje.11 val. Lietuvos Respublikos vëliavos iðkëlimas Lazdijø

miesto Adolfo Ramanausko-Vanago aikðtëje.11.15 val. gëliø padëjimas ir þuvusiøjø uþ Lietuvos laisvæ pa-

gerbimas tylos minute prie Nepriklausomybës paminklo Laz-dijø miesto Nepriklausomybës aikðtëje.

11.30 val. meninë programa „Po mano dangum – didvyriøþemë“ ir iðkilmingas Lietuvos partizanø vado, brigados gene-rolo Adolfo Ramanausko-Vanago 60-øjø þûties metiniø minë-jimas Lazdijø kultûros centro didþiojoje salëje.

Kvieèiame dalyvauti!

Lapkrièio 26 d. (sekmadiená) 12 val. Telðiø Ðvè. MergelësMarijos á Dangø ëmimo baþnyèioje bus aukojamos ðv. Miðiosuþ mirusius ir gyvus buvusius politinius kalinius ir tremtinius.13.30 val. Telðiø suaugusiøjø mokyklos salëje (S. Daukanto g.17) ávyks LPKTS Telðiø filialo ataskaitinis rinkiminis susirin-kimas. Turëkite nario paþymëjimà. Galësite sumokëti nario mo-kestá ir uþsisakyti „Tremtinio“ laikraðtá.

Liucija Jokubauskaitë1925–2017

Gimë Tauragës r. Paðeðuviø k. Dirbo sesuteTauragës ligoninëje. 1951 m. su tëvais iðveþta áKrasnojarsko kr. Sibire dirbo lauko darbus.1956 m. su tëvais gráþo á Tauragæ, kur vël ásidar-bino Tauragës ligoninëje.

Nuoðirdþiai uþjauèiame seserá, brolá bei ar-timuosius.

LPKTS Tauragës filialas

Zigmas Raudonis1935–2017Gimë Ðilalës r. Vilkûlaukio k. 1951 m.

kartu su tëvais iðtremtas á Krasnojarsko kr.1955 m. ðeima gráþo á Lietuvà, apsigyveno Ðila-lës r., vëliau Tauragëje. Dirbo Tauragës transpor-to ámonëje vairuotoju.

Nuoðirdþiai uþjauèiame þmonà, sûnø, gi-mines ir artimuosius.

LPKTS Tauragës filialas

Marija Urbðytë1924–2017

Gimë Panevëþio r, Krekenavos sen. Èiûrø k.Zaosës vienkiemyje ûkininkø ðeimoje. 1941 m.kartu su tëvais, broliais, seserimis, seneliu ið-tremta á Krasnojarsko kr. Barnaulà, o 1942 m.visa ðeima nugabenta á Laptevø jûros salynà. Ðiau-rëje dirbo þvejybos brigadose, vëliau namø darbi-ninke, siuvyklose. 1958 m. gráþo á Lietuvà. Prie-globstá rado svetinguose S. Kymantaitës-Èiurlio-nienës namuose. Iki 1991 m. dirbo Kauno „Mados“ateljë. Gyvendama kartu su dëde Juozu Urbðiu, pas-kutiniu tarpukario Lietuvos uþsienio reikalø mi-nistru, pasiaukojamai já priþiûrëjo ir slaugë. Prasidëjus Atgimimui, ak-tyviai ásitraukë á LPKTS veiklà, Laptevø jûros tremtiniø brolijos ren-ginius. Po Juozo Urbðio mirties rûpinosi jo asmenybës atminimo ið-saugojimu, inicijavo daugybæ renginiø, minëjimø, knygø iðleidimà,árengë ir priþiûrëjo J. Urbðio memorialiná kambará-muziejø.

Eglë Jesulaitytë

Kvieèiame apsilankytiPatriotiniø leidiniø knygy-nëlyje (Laisvës al. 39, Kaune)ir ásigyti knygø tremties irrezistencijos tematika, naujau-sius „Tremtinio“ numerius.

Knygø galite ásigyti irinternetu www.lpkts.lt

Gruodþio 4 d. (pirmadiená) 12 val. LPKTS salëje (Laisvësal. 39, Kaune) vyks popietë „Sveikai gyventi – ilgai nesenti“.Praneðimà skaitys ir praktinius uþsiëmimus ves biomedici-nos mokslø daktarë Kristina Visagurskienë, Kauno jungtinissveikatos klubas.

Organizatoriai: LPKTS valdyba, VÐÁ „Nemuno vingiai“.

Liauðiø bendruomenë beiÐeðuoliø seniûnija á projektà„Dovana Lietuvai“ lapkrièio11 dienà átraukë LPKTS Uk-mergës filialo valdybos narius.

Ukmergës kraðto Laisvëskovø keliø marðrutà pradëjo-me nuo Ðeðuoliø. Dalyvavomeðv. Miðiose uþ þuvusius ðiokraðto partizanus. Po ðv. Mi-ðiø, Ðeðuoliø parapijos klebo-no Egidijaus Kazlausko lydiminuvykome á Mieguèius prie ðe-ðiø kryþiø paminklo prisimin-ti nekaltai þuvusius ðeðis jau-nus vyrus, stribø suðaudytusÐeibokø miðke.

1945 metø balandþio 11dienà Petras Repeèka ir darseptyni Beivydþiø kaimo vyraigavo ðaukimus á kariuomenæ.Në vienas ið jø nesislëpë, vyraisusikrovë daiktus ir, lydimiliaudies gynëjø, iðëjo Ukmer-gën á kariná komisariatà.

Petras tà dienà sëjo þirnius,bet sëjos baigti nespëjo... Stri-bai ðaukiamuosius kaþkodëlnusivedë á Ðeðuolius, kur buvoásikûræs liaudies gynëjø ðtabas.Ten dvi paras juos kankino, no-rëdami iðgauti prisipaþinimà,kad palaiko ryðius su partiza-nais. Kazá Mackelà ir PetràVainauskà stribai paleido, nesjie neseniai buvo atsikëlæ gy-venti á Beivydþius, tad apie par-tizanus nieko negalëjo þinoti.

Likusius ðeðis iðkankintus iriðrengtus vyrus po dviejø parøsuguldë á veþimus ir patraukëUkmergës link. Stribø virði-ninkui Birþiui kilo mintis,kad kariniame komisariateteks aiðkintis, kodël suþalotiðaukiamieji. Todël ávaþiavæ áÐeibokø miðkà 1945 metø ba-landþio 14 dienà stribai ðeðisvyrus suðaudë. Tai buvo: vy-riausiasis 34 metø Petras Re-peèka, Matas, Stasys ir Karo-lis Kanapieniai, Karolis Pociû-nas ir Petras Þvirblis.

Po ðios kruvinos akcijosstribai dar keletà dienø girta-vo, neleisdami niekam prie kû-nø prisiartinti. Artimieji, norsir labai rizikavo, suðaudytuo-sius ið miðko naktimis iðvogë irpalaidojo Kiaukliø kapinëse.

Pasimeldæ, sugiedojæ tauti-næ giesmæ prie vëliavos, uþde-gëme þvakiø ir patraukëme áÐeðuoliø kapines pagerbti þu-vusiøjø DKA B Plieno bûriopartizanø Nikodemo ir JonoBradulskiø atminimà.

Kita mûsø marðruto stote-lë – Kazimieravos monsinjoro

Ukmergës kraðto Laisvës kovø keliuA. Svarinsko pastatytas puoð-nus medinis kryþius. Prie jo pri-tvirtinta lentelë su uþraðu:„Ðioje vietoje 1946 m. sausio22 d. þuvo DKA Plieno ir Vol-demaro bûriø partizanai: 1.Antanas Èepas-Desantas. 2.Vincas Dûda-Ðermukðnis, gi-mæs 1913 m. 3. Jonas Gedþiû-nas-Erelis. 4. Vaclovas Grigas,gimæs 1917 m. 5. Jonas Jast-remskis, gimæs 1923 m. 6. An-tanas Kalibatas-Perkûnas, gi-mæs 1922 m. 7. Edvardas Kali-batas-Vasaris, gimæs 1923 m. 8.Stasys Kalibatas-Jovaras, gimæs1913 m. 9. Mykolas Majauskas-Þalgiris, gimæs 1905 m. 10. Vla-das Mikalajûnas-Þaibas, gimæs1924 m. 11. Stasys Navikas,gimæs 1927 m. 12. AntanasSteponavièius-Viksva. 13. Vla-das Steponavièius-Lazdynas.14. vokietis-„Fricas.“

Teko skaityti Kazio Straz-do atsiminimø knygoje „Uk-mergës kraðto Laisvës kovøkeliai“, kad DKA B rinktinëskovø krikðtas ávyko 1946 me-tø sausio 22 dienà Þelvosvalsè. Gurðèiø kaime. Èia patprie miðko stovyklavo DKAvirðinininko Alekso Zapkaus-Piliakalnio, Plieno bei Volde-maro bûriai. Sausio 22-àjà,auðtant, tiesiog ið miðko pusësjuos puolë sovietø kariuomenë.Ðiose kautynëse þuvo 14 parti-zanø. Visø þuvusiøjø palaikaibuvo nuveþti á Þelvà ir ant grin-dinio iðniekinti. Prie kryþiausKazimieravoje kalbëjo LPKTSUkmergës filialo valdybos pir-mininkë Aldona Kalesnikienë.Kalbëdama pabrëþë partizanøindëlá Nepriklausomos Lietu-vos atkûrime. Pasimeldæ ir su-giedojæ tautinæ giesmæ patrau-këme Þelvos link.

Þelvos miestelio pakraðty-je, Þelva–Kiaukliai kelio deði-nëje pusëje esanèioje dauboje,ant keturiø gelþbetoniniø pas-toliø masyvus gelþbetoniniskryþiaus formos paminklas,kuklus ir kartu didingas.

Kaþkada á ðià þvyrduobæ su-þvërëjæ budeliai mëtë kovoslauke þuvusiø, nukankintø iriðniekintø partizanø palaikus.Jø èia buvo uþkasta apie 70.Masyvus kryþius simbolizuojane kanèià, o bebaimiø kovoto-jø dvasios stiprybæ.

Þelvoje mus pasitiko buvu-si mokyklos direktorë ZitaKriauèiûnienë, bendruomenësatstovai bei klebonas PetrasAviþienis.

Pasimeldæ, pagiedojæ tauti-næ giesmæ, þelviðkiø lydimi, ið-vykome Pusnës link.

Pakeliui sustojome atsipûstiprie Mateikiðkiø piliakalnio.Sukûræ lauþà mûsø laukë Liau-ðiø bendruomenës atstovai.Mieli mateikiðkiai mus skaniaipamaitino ir suðildë. Graþiaipabendravæ, nusifotografavo-me piliakalnio fone. Pasukomeá Molëtø rajonà, Pusnës baþny-èià. Èia pasimeldëme uþ ðiosbaþnyèios pirmojo kunigo, nu-þudyto 1941 metais, vëlæ.

Ðeðuoliø parapijos klebonasEgidijus Kazlauskas kelionëspabaigai pasiûlë aplankyti dvie-jø ðimtø metø senumo Ðaronøsodybà Ambraziðkiø kaime,Molëtø rajone. Mus pasitikomaloni, graþiai sûduviø tarmekalbanti, simpatiðka ðiø namøðeimininkë, ûkininkë Giedrë.

Apþiûrëjome namà –muziejø, susëdome uþ graþiastaltiese uþtiesto ilgo stalo. Ðei-mininkë papasakojo savo gyve-nimo istorijà. Suþinojome, kadji uþaugino 15 vaikø, ið jø sep-tyni Ðaronø vaikai, o aðtuoni –globotiniai. Labai graþø ir kil-nø darbà ji dirba ir toliau, auk-lëdama ir puoselëdama visøvaikø atþalas.

Ðiltai atsisveikinæ, skubëjo-me Ukmergës link, kur mûsølaukë namuèiai namai.

TamaraREINGARDTIENË

Projektus „Lietuvos Laisvës kovø, tremties ir tautosnetekèiø atspindþiai“ ir „Istorija be „baltø dëmiø“ remia

88888 2017 m. lapkrièio 24 d.Nr. 44 (1258) Tremtinys

(atkelta ið 4 psl.)Partizanø organizavimo darbai tæ-

sësi toliau. Kuopai reikëjo pasirûpintiginklais, ðaudmenimis, maisto atsargo-mis, ieðkoti saugiø vietø apsistoti, ras-ti patikimø, pagelbëti pasiruoðusiøþmoniø. Kaip pats laisvës kovø vadasraðë, vadovavimas sudarytai kuopainebuvo lengvas. Kuopos veiklà labaisunkino tai, kad apylinkës paèiam Va-nagui buvo visai nepaþástamos, trûkoryðiø su kitais partizanø bûriais. Nepai-sant to, jo vadovaujama kuopa sëkmin-gai stiprëjo, kol Nemunaièio apylinkë-se pradëjo veikti jau 120 A. Ramanaus-ko-Vanago vadovaujamø partizanø.

Atëjo metas visiems duoti priesai-kà Dievui ir Tëvynei. Priesaikos vietapasirinktas nuoðaliau Nemunaièiomiestelio centro esantis Pranciðkonøvasarnamis. Priesaikà organizavæs Va-nagas kartu su bûriø vadais ið ankstosusitarë su dviem kunigais, turëjusiaislaikyti miðias pasirinktà dienà ir laikà.Tà ypatingà ávyká ir partizanø jausmusgeriausiai apraðo pats A. Ramanaus-kas-Vanagas: „1945 metø birþelio 2dienà temstant visa águla jau buvo priepat baþnytkaimio. Ið anksto buvau pa-skyræs þmones keturiems lauko sargy-bos postams ir nurodæs, kaip kuriuo at-veju veikti. Tik gerai pritemus suguþë-jome vienuolyno kieman. Buvo 120 vy-rø, taèiau tvyrojo visiðka tyla, nes baþ-nytkaimis neturëjo átarti, kad mes èia.Antrame koplytëlës aukðte ávyko áspû-dingos pamaldos. Vyrai karðtai meldë-si. Daugelio akyse spindëjo aðaros.Koplytëlëje visi netilpo, vyrai keisda-vosi. Koplytëlëje ir kieme keturiose vie-tose buvo klausoma iðpaþinèiø. Atvy-kusieji atlikti iðpaþintá, duoti priesaikà,papraðyti Aukðèiausiàjá suteikti palai-mos Tëvynei, artimiesiems ir sau, ran-kose laikë ginklus, nes esamomis aplin-kybëmis kitaip nebuvo galima. Að ste-bëjau, kaip viskas vyksta, rûpinausi,kad kuo greièiau viskà atliktume ir lai-ku atsitrauktume saugesnën vieton.Pamaldos baigësi. Vyrai atliko iðpaþintáir priëmë Ðvenèiausiàjá. Artinosi iðkil-mingos priesaikos priëmimas. Prieð al-toriø buvo pastatyta taburetë, uþties-ta trispalve. Ant jos padëtas kryþelis irmano trumpasis ginklas. Kunigas pus-balsiu, bet aiðkiai ir áspûdingai skaitë

priesaikos tekstà. Mes, iðkëlæ deðines,tyliai kartojome priesaikos þodþius.Dievo akivaizdoje tvirtai pasiþadëjometeisingai ir ryþtingai tæsti pradëtà kovàprieð okupantà, kuris, pamynæs po kojo-mis visus Dievo ir þmogaus ástatymus, ne-gailestingai naikina visa, kas yra ðventa,kilnu ir brangu. Að priëjau pirmas. Pabu-èiavau kryþelá, trispalvæ ir ginklà. Tà patpadarë visi vyrai. Po to kunigas dar pa-sakë keletà prasmingø þodþiø, tuo ir bai-gësi ðis iðkilmingas aktas. Padëkojomdvasininkams, ir netrukus vël atsidû-rëm Noðkûnø miðko prieglobstyje...“

Sëkmingai suvienijæs Nemunaièioapylinkiø partizanus ir suorganizavæsjø priesaikos priëmimà, A. Ramanaus-kas-Vanagas ëmësi kitø pareigø. Dartais paèiais metais vadovavo Dzûkøgrupës Merkinës batalionui, o 1946metais tapo Merkio rinktinës vadu. Ki-tais metais pradëjo vadovauti Dainavosapygardai. Nuo 1948 metø, kaip buvouþsiminta anksèiau, tapo Pietø Lietu-voje veikusios Nemuno srities vadu irásitraukë á svarbiausià partizaninio ju-dëjimo Lietuvoje organizacinæ veiklà.

Ðiandien A. Ramanauskà-Vanagà irjo veiklà Nemunaièio apylinkëse menatebestovintis Pranciðkonø vasarnamis.Objektas yra saugomas valstybës, o iðka-binta lenta su áraðu praeiviui iðduoda, kadbûtent èia buvo duota partizanø priesai-ka. Pranciðkonø vasarnamio kiemas daþ-nai tampa ginkluotojo pasiprieðinimo da-lyviø paminëjimo ir pagerbimo vieta.

Artëjant svarbioms partizanø vadàmenanèioms sukaktims, Nemunaityje,rugsëjo 9–10 dienomis, ávyko sakralinësmuzikos festivalis „Ausk, Marija, roþiøgijà...“, skirtas 60-osioms A. Ramanaus-ko-Vanago mirties metinëms paminëti.Pirmà renginio dienà miestelio gyven-tojai ir sveèiai rinkosi á Ðvè. MergelësMarijos dangun ëmimo baþnyèià ið-klausyti ðv. Miðiø ir kompozitorësLiaudës Vaitkûnaitës vargonais beikanklëmis atliekamø kûriniø. Rugsëjo 10dienos popietæ visi rinkosi prie Prancið-konø vasarnamio, kur buvo pagerbtaspartizanø atminimas. Minëjimo metu vie-tos gyventojai ir sveèiai klausësi mieste-lio seniûno istoriko Rimanto Aviþieniopasakojimo apie A. Ramanausko-Vana-go veiklà, jo svarbà Nemunaièio apylin-këms, buvo trumpai pristatyta ir mieste-

Nemunaitis mena Lietuvos laisvës kovø vadàAdolfà Ramanauskà-Vanagà

Pagerbti 1945 metø birþelio 2 dienà priesaikà davæ 120 A. Ramanausko-Vanagovadovaujamø partizanø. Kalba miestelio seniûnas Rimantas Aviþienis. Nemu-naitis, Pranciðkonø vasarnamio kiemas. 2017 m. rugsëjo 10 d.

lio istorija. Visi susirinkusieji vieningaisugiedojo tautiðkà giesmæ. Prasmingasrenginys baigësi Jonavos KC miðrauschoro „Þemyna“ atliekamomis liau-dies ir patriotinëmis dainomis.

Spalio 8 dienà Nemunaitis trumpamnusikëlë á partizaninio judëjimo laikus.Reþisierius Arvydas Kinderis kartu sukomanda prie Pranciðkonø vasarna-mio filmavo scenà apie 1945 metø bir-þelio 2 dienà 120 A. Ramanausko-Va-nago vadovaujamø partizanø priesai-kos priëmimà. Ginkluotojo pasiprieði-nimo dalyvius vaidino Ukmergës isto-

rijos klubo „Miðko broliai“ nariai. Tàdienà miestelyje buvo girdimi ðûviai,bëgiojo ginkluoti partizanus ir stribusvaidinantys aktoriai. Nemunaièio se-niûnas ið anksto praneðë vietos gyven-tojams apie ávyksiantá filmavimà, ragi-no iðlikti ramiais ir neiðsigàsti. Minëtàvaidybinæ scenà bus galima iðvysti 2018metø vasario 16 dienà Alytaus „Daina-vos“ kino teatre, kai bus pristatomasreþisieriaus filmas „Labas rytas, Aly-tau“, skirtas Lietuvos nepriklausomy-bës 100-meèiui paminëti.

Kristina JEGELEVIÈIÛTË

Filmuojama partizanø priesaikos scena. Nemunaitis, prie Pranciðkonø vasarna-mio. 2017 m. spalio 8 d. Nuotraukos ið asmeninio R. Aviþienio archyvo

Lapkrièio 16 dienà Seimas nuspren-dë Laisvës premijà skirti disidentei, vie-nuolei Nijolei Sadûnaitei. Uþ tai vien-balsiai balsavo 113 parlamentarø.

Nijolë Sadûnaitë 1975 metais sovie-tø reþimo buvo nuteista uþ „LietuvosKatalikø Baþnyèios Kronikos“ daugi-nimà ir platinimà. Vienuolës kelià pomokyklos pasirinkusi N. Sadûnaitëbuvo nuteista trejus metus kalëtigrieþtojo reþimo pataisos darbø ko-lonijoje ir po to dar trejiems metamstremties. Gráþusi á Lietuvà vël ási-traukë á „Lietuvos Katalikø Baþny-èios Kronikos“ leidybà, dël to buvotoliau sovietø saugumo persekiojama.1987 metø rugpjûèio 23 dienà ji su An-

Laisvës premija skirta Nijolei Sadûnaiteitanu Terlecku, Vytautu Boguðiu ir Pet-ru Cidziku surengë mitingà prie Ado-mo Mickevièiaus paminklo Vilniujepaminëti Ribentropo ir Molotovopakto metines. Mitinge po ilgø prie-spaudos deðimtmeèiø buvo vieðai su-giedotas Lietuvos himnas.

„Kaip istorikas, galëèiau daug pasa-kyti apie Nijolæ Sadûnaitæ – þmogø, ku-ris buvo vienas pagrindiniø ryðininkøpatenkant „Lietuvos Katalikø Baþny-èios kronikai“ á Vakarus. Taèiau manirgi teko jà labai seniai paþinti. Pir-miausiai tai yra jautrus þmogus, ku-ris rûpinasi visais nuskriaustaisiais,tais þmonëmis, apie kuriuos mes ga-lime turëti labai skirtingà nuomonæ,

bet ji vykdo pareigà taip, kaip manoesant reikalinga“, – tvirtino Seimo na-rys Arvydas Anuðauskas.

Seimo ásteigta Laisvës premija ski-riama þmonëms, nusipelniusiemslaisvei, demokratijai ir þmogaus tei-sëms. Taip pat ja ávertinamas asme-nø ir organizacijø indëlis skatinanttarpvalstybiná bendradarbiavimà ko-vojant uþ Rytø ir Vidurio Europostautø laisvà apsisprendimà ir suvere-nitetà. Kandidatà á laureatus atrenkaspeciali komisija, o galutiná sprendi-mà priima Seimas.

Pirmoji Laisvës premija skirta Ru-sijos kovotojui uþ laisvæ, þmogaus tei-ses ir demokratijà Sergejui Kovalio-

vui. Ðá apdovanojimà taip pat yra gavæLietuvos laisvës lygos ákûrëjas, buvæspolitinis kalinys Antanas Terleckas,pogrindinio leidinio „Lietuvos Kata-likø Baþnyèios Kronikos“ steigëjas,arkivyskupas Sigitas Tamkevièius,buvæs Lenkijos disidentas, dienraðèio„Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis re-daktorius Adamas Michnikas, ka-dencijà baigæs prezidentas ValdasAdamkus, Aukðèiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkasprof. Vytautas Landsbergis. Laisvëspremija áteikiama kasmet sausio 13-àjà, per iðkilmingà Laisvës gynëjø die-nos minëjimà.

„Tremtinio“ inf.