BŪSTO TIPAI TARPUKARIO KAUNE Vaidas Petrulis

KTU, Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras, www.autc.lt

_PRIELAIDOS

Savanorių pr. (buvęs Ukmergės pl.) Kaune, XX a. III deš. Iš Antano Burkaus kolekcijos

Vytauto pr. Kaune, XX a. IV deš.

LCVA fotodokumentų skyrius

Gyvenamųjų namų modernėjimas:

_Medžiagos ir konstrukcijos.

_Aukštėjimas.

_Šildymas vandeniu.

_Vandentiekis ir kanalizacija.

_ „Kaunas statosi greitu tempu, stropiai ir

nesiskaito su išlaidomis. Visa, kas išauga nauja,

yra tik iš mūro, – niekam nė į galvą neateina

mintis, kad sostinėje galima būtų statyti ir medinių

namų.“ (Lietuvos aidas. 1935).

KRVA

Skalbėjos Kaune, XX a. III deš.

VDU Lietuvių išeivijos instituto archyvas

LCVA 1622-4-657 LCVA

Vandenvietė Kaune, arch. Stasys Kudokas (1929-30), arch. Feliksas

Bielinskis (1938). LCVA fotodokumentų skyrius

“Žemės” bankas Kaune, naktinis apšvietimas, arch. Karolis Reisonas, 1933-35.

LCVA fotodokumentų skyrius

_ „Europa lekia

pasikinkiusi elektros

žirgus, mes taip pat turime

į savo kultūros vežimą

užkinkyti dinamo mašinas“

(Alantas V, 1931)

_ 1939 elektra naudojosi

19 proc. gyventojų

„Frankfurter Zeitung“: „Baltijos sričiai po karo buvo daromas

priekaištas, kad čia prasideda rytai. Tuose kraštuose buvo

daromos visos pastangos nusikratyti rytų požymiui. Pažvelgus į

Kauno miestą, esą, galima matyti, kad per paskutinius 20 metų

norėta pakeisti rytų gyvenimo formą. Pažvelgus į jo

modernias statybas, galima pasakyti, kad rytų požymis

likviduojamas.“ (XX amžius, 1940)

_ CRONOLOGIJA

~ 1922-1927: “Butų krizis”. “Lietuvos miestuose, ir ypač Kaune, dėl būtų stokos taip

susikimšę gyvena, kad rodos užtrokš žmonės ir tiek. Gauti

Kaune butas dabar daug sunkiau, negu, sakysim, išlošti loterijose

30.000 auksinų.” (“Lietuva”, 1922)

Laikotarpis architektams ir rangovams virto tikra aukso gysla – miesto centre pastatyti namai

nešė iki 25 proc. pelną.

Banko tarnautojų namas Putvinskio

g., arch. Aleksandras Gordevičius,

1925. KTU ASI archyvas

~ 1928-1931: pirmasis statybų pagyvėjimas. “Pagerėjus ekonominėms sąlygoms, šiemet Lietuvos miestų, ypačiai Kauno, statyba rodo didelio atgijimo.” („Lietuvos aidas“, 1928)

Pociaus namas, Laisvės al. 32, 1928. Iš Antano Burkaus kolekcijos

~ 1932-1937: ekonominė krizė. “Bet visas vaizdas po 1931 m. birželio mėn. visai pasikeitė. [...] Jau 1931 m. daug

kas nutraukė pradėtąją statybą, o 1931-1932 m. žiemą statyba beveik

visai užmirė. Amatininkų ir darbininkų uždarbis, ypač nuo 1932 m., smarkiai nupuolė.” (“Dienos naujienos“, 1932).

Butą, už kurio nuomą 1931 m. mokėta 700 litų, 1932 m. buvo galima

išsinuomoti už 450 litų.

Statybų rangovo Miko Grodzenskio namas,

inž. Mikas Grodzenskis, 1930. LNM

~ 1938-1940 m. – „Mūrinė Lietuva“. “1937 m. bus įrašyti Lietuvos statybos istorijoje kaip metai didelio posūkio: iškeltas plačiu mastu mūrinės Lietuvos klausimas ne tik miestuose, bet, kas dar

svarbiau, kaimuose“ (“Savivaldybė”, 1938)

Mūro statybos Trakų g. LNM

_ APIE ESTETIKĄ

„Architektūra turi liautis imitavus praeities stilius, ji turi tapti tikru mūsų laikų atspindžiu,

atspindinti paprastumą, funkcionalų racionalumą ir, netgi, karišką moderniojo

gyvenimo preciziškumą.“ (Otto Wager, Moderne Architektur, 1896)

Karo invalidų bendrabučio projektas K. Donelaičio g., arch. Feliskas Vizbaras, 1925. KRVA

Karo invalidų bendrabutis, arch. Jonas Acus-Acukas, Kazys Kriščiukaitis, 1934. Iš Antano Burkaus kolekcijos

_ Ornamentas prarado bet kokį apibrėžtą ryšį

su mūsų kultūra, nustojo būti kultūros išraiškos

priemone. Ornamentas kuris kuriamas mūsų

dienomis, daugiau nebėra gyvosios kūrybos,

visuomenės tradicijų išraiškos priemonė; tai

augalas be šaknų. Ornamento nebuvimas

reiškia dvasios stiprybę. (Adolf Loos, Ornament

und Verbrechnen, 1908)

Vaistininko Vlado Stankūno gyv. namas, 1934.

Inž. Adofas Tylius. Asmeninis Stankūno

rinkinys.

TAUTINIS STILIUS. “Tulpės”

kooperatyvo daugiabutis

Mickevičiaus g., inž. Antanas

Maciejauskas, 1926. ČDM.

“Ragučio” bendrovės gyv. namas, arch. Vladimiras VIadimiras Dubeneckis, Mykolas Songaila, 1922-23.

Vladimiro Dubeneckio eskizai. KRVA

Telšių valstybinės amatų mokyklos “lietuviško stiliaus” baldai, 1938. ŽAM

Telšių valstybinės amatų mokyklos “lietuviško stiliaus” baldai,1938. ŽAM

ART DEKO. Posvianskių ir Klišų namas, Jokubas Peras, 1928. Gintaro Česonio nuotr.

Interjero fragmentas. Edward Denison nuotr., 2018 m.

Fridos ir Berelio Šlapoberskių namas, arch. Leonas Ritas, 1928.

_ FUNKCINIONALIZMAS/MODERNIZMAS „Moderniškasis Kaunas

suteikia senosios tikuotos ornamentikos panoptikumui funkcionalistinio

blaivumo, gyvumo, paprastumo, paprastumo, aiškumo ir medžiagos

sąžiningumo.“ (Lietuvos aidas. 1935)

Glemžų šeimos namas, arch. Jokūbas Peras, 1936. Vytauto Augustino nuotr., LNM.

„Seniau labai madoj buvo baldai su įvairiais

išpjaustytais ornametais, o dabar visus

tokius išpjaustymus pakeitė lygus fasonas,

nes suprasta, kad visokiuose tokiuose

pagražinimuose labai patogu laikytis

dulkėms. Todėl senojo stiliaus baldai

skaitomi nehigijieniškais.” (Amatininkas,

1935)

Normalaus namo vienai šeimai schematinis

izometrinis pjūvis (I aukštas). Iš: V. Švipas.

Miesto gyvenamieji namai, 1933

Modernus pastatas „turi būti pavyzdžiu

sutaupymo vietos, darbo ir pinigų.

Trobesio grindų plotas privalo būti

išnaudotas lyg laive.“ (Mūsų meisteris,

1932)

“Propaguojamos ir įvedamos butų

įrengimo naujovės anaiptol nėra atsukti į

mūsų patogumus ir gerus papročius

kulkosvaidžiai. Atvirkščiai, jos duoda

žmonėms maksimumą patogumo ir

kitokios naudos. Naujoviškam bute nėra

nė vieno nereikalingo, netikslingo,

kliūvančio daikto.“ (Bangos ,1932)

Iš: V. Švipas. Miesto gyvenamieji namai,

1933

Gyvenamasis namas gydytojų šeimoms Mickevičiaus g., 1934. Arch.

Stasys Kudokas. KRVA

_ BŪSTO TIPAI (1): GYVENAMIEJI KVARTALAI IR SOCIALINIS BŪSTAS

_ EXISTENZMINIMUM koncepcija – vienas iš kertinių modernistinės retorikos akmenų.

Wilk C. Modernism: designing a new world. II virselis, p. 186

Urbanistiniame mastelyje tai reiškė „didelio mastelio kompleksus pastatytus atsižvelgiant į sveikatos, higienos ir socialines sąlygas ir, [dažniausiai], skirtus mažas pajamas turinčioms gyventojų grupėms.“

Pav.: Großsiedlung Britz, Berlyne, arch.

Bruno Taut, Martin Wagner, landšafto

architektas Leberecht Migge, 1925-1930.

Panemunės būstinės projekas (neįgyvendintas), arch.

Eduard Peyer, 1922. Iš: „Statybos menas ir technika“, 1922.

„Kai mes įgalinsime darbininką įsikurti patogiame

nuosavame bute, jis nebesakys „kur aš, ten ir mano

tėvynė“. Nuosavas namukas su mažu sodeliu padarys jį

atsparesnį visokioms politinėms „agresijoms“, atitrauks jį

nuo smuklių gyvenimo, sustiprins šeimos pagrindą.“

(Steponas Stulginskis, 1937)

Darbininkų kolonijos projektas, arch.

Stasys Kudokas, 1936. LCVA

_ Lietuviškojo egzistencinio minimumo atitikmuo – įvairiose miesto dalyse gana plačiai paplitę itin paprasti mediniai daugiabučiai. Kone dvigubai pigesni: mūrinio namo vidutinė 1 kubinio metro kaina 1933 m. siekė 40 litų, o medinio – 25 litus.

Pav. Stasio Butkaus gyv. namo Zanavykų g., stat. technikas Jonas Varneckis, 1930. KRVA

Pigių butų kolonija Kaune, K. Petrausko g. 26. 1934, S. Kudokas.

Triaukščiuose sparnuose, sudalintuose į izoliuotas sekcijas, suprojektuoti pigūs vieno

kambario ir virtuvės butai, centrinėje jungiamojoje dalyje buvo bendro naudojimo patalpos:

vaikų darželis, vaikų lopšelis, sporto salė.

Kauno miesto savivaldybės pigių butų kolonija, archit. Stasys

Kudokas, 1934. A. Vasiljevo nuotr., KTU ASI archyvas

„Maisto“ fabriko kvatalas, Julijanavos g., archit. Kazimieras Laukys-

Laukaitis,1939. Izidoriaus Girčio nuotr., VDKM.

Darbininkų butų kolonija, Griunvaldo g. 8 Kaune, 1936-1940, arch. Izaokas Trakmanas ir kt.

Banko darbuotojų kooperatyvo gyvenamųjų namų kompleksas, Perkūno

al. 52-64, archit. Bronius Elsbergas, 1939. Norberto Tukaj nuotr.

_ BŪSTO TIPAI (2): DAUGIAUKŠČIAI

(3 a. ir daugiau) NAMAI

XX a. 4 deįš. Laisvės al. fragementas.

Antano Burkaus kolekcija

Gydytojo, VDU profesoriaus Prano

Gudavičiaus namas, arch. Edmundas

Frykas, 1926-1929. Pirmame aukšte

ligonių priėmimas ir gydytojo butas,

kiekviename aukšte po du butus.

Miesto centras – uždarų kvartalų,

mūro statybos zona. Čia reikalauta

griežtai laikytis perimetrinio

užstatymo. Atitraukti namus nuo

gatvės leista tik tuo atveju, jei tai

„negadina architektūrinio arba

meniško gatvės vaizdo“. (Privalomas

įsakymas statybos reikalais, 1932)

Mejerovičių šeimos namas, arch. Leonas Ritas, 1929. KTU ASI archyvas

Aukštuose po 2 butus, gyveno Švietimo ministras (1927-1934), valstybės

kontrolierius (1934-1940) Konstantinas Šakenis. Įsikūrusi Argentinos

atstovybė ir kt.

Lietuvos teisininko, pirmojo LR

teisingumo ministro Petro Leono namas,

K. Donelaičio g. 77, 1925-1929 m., arch.

Leonas Ritas. Kiekviename aukšte po 2

didelius butus

Verslininkų Vailokaičių namas

Kaune (sugriautas), 1929, arch.

Arnas Funkas, KAVB

Stogus dengti čerpėmis

reikalauta ir estetiniais

sumetimais, teigiant, kad

„čerpių amžinai gyva ir maloni

raudona spalva atgaivins

Kauno bendrą pilką išvaizdą“.

(Privalomas įsakymas

statybos reikalais, 1932)

Verslininkų Vailokaičių namas Kaune

(sugriautas), 1929, arch. Arnas Funkas, KAVB

Jono Vileišio namas V. Putvinskio g., arch. Aleksandras Gordvičius, 1930. Iš Antano

Burkaus kolecijos

„Drobės“ bendrovės direktoriaus Juozo Daugirdo namas (su eskiziniu

projektu) Vytauto pr., arch. Vladimiras Dubeneckis, 1930.

KRVA

Iseivijo

s 6647

„Senamiestyje ir Naujamiestyje

drausta statyti žemesnius nei

dviejų aukštų pastatus, o

centrinėse gatvėse – Laisvės

alėjoje ir Vytauto prospekte namas

turėjo būti mažiausiai trijų aukštų.“

(Privalomas įsakymas statybos

reikalais, 1932)

Mozės ir Malkos Chaimsunų

gyvenamasis namas Kaune,

Maironio g., arch. V. Landsbergis-

Žemkalnis, 1931. VDU Lietuvių

išeivijos instituto archyvas

Pirmuose trijuose aukštuose po 2

prabangesnius butus, 4 ir 5 aukšte

po keturis butus.

Verslininko Romano Polivinsko

namas Gedimino g., arch. Arnas

Funkas, 1932. KAVB

Bendrovės “Butas” gyvenamasis

namas Trakų g., arch. Jonas

Kriščiukaitis, 1932. KTU ASI archyvas

Tautininkų sąjungos veikėjo, „Maisto“ bendrovės vyriausiojo direktoriaus Jono Lapėno namas, Kęstučio g., arch. Feliksas Vizbaras, 1932.

Advokato Kazimiero Škėmos namas V.

Putvinskio g., arch. Bronius Elsbergas,

1933. KTU ASI archyvas

Visuomenininko, švietimo ministro Kazimiero Jokanto

namas E. Ožeškienės g., arch. Algirdo Šalkauskis, 1934.

Mozės ir Taubės Elšteinų

namas, arch. Leiba

Zimanas ir Izaokas

Trakmanas, 1935.

Iš Kauno miesto

statistikos metraščio,

1937

Politiko Algirdo Sliesoraičio namas,

Putvinskio g. arch. Bronius Elsbergas,

1938. LNM

Elijo Šneiderio namas Vaidilutės g., arch. Stasys

Kudokas, 1938 (projektuotas kaip 11 butų, trys iš jų –

pusrūsyje). Antano Burkaus kolekcija

Pranės Dubinskaitės namas Putvinskio g., stat. inž. Leiba Zimanas, 1938. KRVA

Lviekviename aukšte po 3-4

butus, mansardoje –

aptarnaujančio personalo. KRVA

Teisininko, vieno iš „Jaunosios Lietuvos“ sąjungos steigėjų Benedikto Grėbliūno-

Grėbliausko namas, arch. Bronius Elsbergas, 1938.

KRVA KRVA

_ BŪSTO TIPAI (3): 2-6

ŠEIMŲ, 2 a. GYVENAMIEJI

NAMAI

Juliaus Tiknevičiaus namas, arch. Antanas Jokimas, 1935. Iš Antano Burkaus kolekcijos

Elenos Baronienės („Metropolio“ savininkės) ir

Petro Visocko namas, arch. Bronius Elsbergas,

1933. LCVA fotodokumentų skyrius

Iljinų šeimos namas K. Donelaičio g., arch. Arnas Funkas, 1933.

Marijos Saveljerienės ir Andriaus

Grinčelio namas Žemaitės g., 1934, stat. techn.

Jokūbas Udalovas.

Valdininkų Stasio Stašio ir Jono

Norkaičio sublokuoti namai, arch.

Arnas Funkas, 1935. KAVB

Teisininko Juozo Papečkio namas Vaižganto g., arch. V. Landsbergis-Žemkalnis, 1937. KTU ASI archyvas (projektuotas kaip dviejų butų namas)

_ BŪSTO TIPAI (4): MIESTO

REZIDENCIJOS (INDIVIDUALŪS

NAMAI)

Architekto Felikso Vizbaro namas, 1923,

LCVA fotodokumentų skyrius

Lietuvos Vyriausybės ir Lietuvos banko vadovo Juozo Tūbelio

rezidencija, arch. Feliksas Vizbaras, 1933

Tolimesniuose priemiesčiuose dominavo vienbučiai mediniai gyvenamieji

namukai. Lesčiukaičio namas, archit. V. Švipas, 1933. KRVA