Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas Kaune

VDU-omcaodyosjk-20080529-150652

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

POLITIKOS MOKSLŲ IR DIPLOMATIJOS INSTITUTAS

VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO KATEDRA

Milda Milkeraitytė

Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas Kaune

Magistro baigiamasis darbas

Valstybės institucijų administravimo magistro studijų programa, valstybinis kodas 62403S204

Viešojo administravimo studijų kryptis studijų kryptis

Vadovas (-ė) Dr. Remigijus Civinskas _________ __________

(Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)

Apginta ___________________ __________ __________ (Fakulteto/studijų instituto dekanas/direktorius) (Parašas) (Data)

Kaunas, 2008

2

3

TURINYS

Santrumpos.....................................................................................................................................2

Sąvokos……………………………………………………………………………………………3

Santrauka…………………………………………………………………………………………7

Ivadas...............................................................................................................................................9

1. ..................................................... 13 Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo teisinis reguliavimas

1.1. Teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į žemės atkūrimą retrospektyvus žvilgsnis

....................................................................................................................................................... 13

1.2. Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys nuosavybės teisių atkūrimą į žemę. .. 17

2. Administracinė atsakomybė už nuosavybės teisių į žemę atkūrimą................................... 23

2.1. Atsakomybės pasiskirstymas tarp institucijų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu į

žemę............................................................................................................................................... 24

2.2. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso eiga................................................................ 33

2.2.1. Žemės grąžinimas kaimo gyvenamosiose teritorijose .................................................. 33

2.2.2. Piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimas miestuose ................................................ 35

2.3. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso įgyvendinimas ............................................... 37

2.4. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimas Kauno mieste............................................................. 38

3. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso administravimo problemos........................... 48

3.1. Pagrindinės nuosavybės teisių į miestų žemę atkūrimo problemos. ................................... 48

3.2. Pagrindinės nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę atkūrimo problemos......... 50

3.3. Žemės reformos kliūtys. ...................................................................................................... 52

3.4. Problemos, susijusios su nuosavybės teisių atkūrimu, kurias išskiria valstybės ir seimo

kontrolė.......................................................................................................................................... 54

3.5. Vidaus Reikalų ministerijos sudarytos darbo grupės, žemės sklypų teisėtumui įsigyti,

nustatyti problemos. ...................................................................................................................... 63

4. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso administravimas Kauno mieste: tyrimas. ... 65

4.1. Institucionalizmo teoriniai įrankiai nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso analizei. . 66

4.1. Institucijų pagrindiniai interesai lauke. ............................................................................... 67

4.2. Tarpinstitucinių santykiai .................................................................................................... 70

4.3. Institucijų administracinių procesų kliūtys.......................................................................... 72

Išvados .......................................................................................................................................... 74

4

Literatūros sąrašas ...................................................................................................................... 77

SANTRUMPOS

LR – Lietuvos Respublika

ŽŪM – Lietuvos Respublikos Žemės Ūkio Ministerija

NŽT – Nacionalinė Žemės Tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės Ūkio ministerijos.

FAO - Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) projektas

,,Parama rengiant žemės konsolidacijos organizacinę sistemą Lietuvoje”.

KAVA ŽTD – Kauno Apskrities Viršininko Administracija Žemėtvarkos Tarnybos

Departamentas.

LVŽ – laisva valstybinė žemė.

5

SĄVOKOS

Disponavimas žeme – tai savininko teisė daryti įtaką teisiniam ir faktiniam daikto likimu-

i: teisė žemės sklypą perleisti kitiems asmenims, taip pat teisė perleisti kitiems asmenims dalį

savo daiktinių teisių (pvz. naudojimo teisę, kai žemė išnuomojama arba perduodama naudotis

pagal panaudos sutartis, taip pat kai nustatomas servitutas).

Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų,

tradicinės žmonių veiklos ir socialinės bei ekonominės plėtros poreikio sąlygota pagrindinio

žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente, lemianti šios teritorijos

planavimo ir žemės naudojimo sąlygas.

Teisnumas – tai asmens galėjimas turėti civilines įstatymų suteikiamas teises ir pareigas.

Veiksnumas – tai fizinio asmens galėjimas savo veiksmais savarankiškai įgyti civilines

teises ir susikurti civilines pareigas. Civilinis veiksnumas atsiranda sulaukusiems aštu-

oniolika metų fiziniams asmenims, t.y. pilnamečiams. Nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštu-

oniolikos metų amžiaus sandorius sudarinėja turėdami tėvų arba globėjų (rūpintojų) sutikimą. Už

ne pilnamečius iki keturiolikos metų sandorius jų vardu sudaro tėvai arba globėjai.

Žemės ūkio paskirties žemė - siaurąja prasme žemės ūkio paskirties žemė yra žemės ūkio

įmonėms ir ūkininkų ūkiams funkcionuoti bei žemės ūkio veiklai plėtoti naudojami arba tam skirti

žemės sklypai, kurių sudėtyje įvairios paskirties žemės naudmenos priskirtos tai pačiai tikslinei

žemės naudojimo paskirčiai.

Žemės nuosavybė - tai žemės savininko teisė valdyti jam priklausančią žemę, ja naudotis

ir disponuoti.

Žemės administravimas – valstybės ir savivaldybių institucijų veikla, kurios metu

įgyvendinami teisės aktų nustatyti žemės tvarkymo ir naudojimo, žemės informacinės sistemos

kūrimo ir palaikymo reikalavimai.

Žemės konsolidacija – sudėtinė žemės tvarkymo dalis, kurios metu atliekamas

kompleksinis žemės sklypų pertvarkymas, kai keičiamos jų ribos pagal parengtą tam tikros

teritorijos žemės konsolidacijos projektą, siekiant sustambinti žemės sklypus, suformuoti

racionalias ūkių žemėvaldas ir pagerinti jų struktūrą, sukurti reikiamą kaimo infrastruktūrą ir

įgyvendinti kitus žemės ūkio ir kaimo plėtros bei aplinkos apsaugos politikos tikslus ir

uždavinius.

6

Žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja

žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu

pagrindu.

Žemės sklypo valdymas – tai faktinis šios žemės turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jai

fizinį bei ūkinį poveikį. Tam tikrais atvejais valdymas gali būti kaip savarankiška daiktinė teisė.

Žemės sklypo naudojimas – tai žemės naudojimas pagal paskirtį materialiems ar kitokie-

ms poreikiams tenkinti bei siekiant gauti iš žemės sklypo naudą (išauginti produkciją, statyti

pastatus ir įrenginius, eksploatuoti naudingąsias iškasenas ar vykdyti kitą veiklą) teisės aktų nu-

statytomis sąlygomis.

Žemės naudojimo sąlygos – tai reikalavimas žemę naudoti pagal žemės sklypams

nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį, laikantis

ūkinę veiklą ribojančių specialiųjų naudojimo sąlygų ir teritorijos tvarkymą nustatančių reglame-

ntų.

Žemės paėmimas visuomenės poreikiams – įstatymų nustatyta tvarka ir atvejais žemės

išpirkimas (teisingai atlyginant) iš žemės savininkų, apskrities viršininkui priėmus sprendimą, kad

ši žemė yra būtina visuomenės poreikiams.

Žemės valdytojas – privačios žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo,

įstatymų, kitų teisės aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu įgijęs

teisę valdyti privačią žemę, taip pat valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisę įgyvendinantis

subjektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka valstybinė ar savivaldybės žemė perduota

patikėjimo teise.

Žemėtvarkos projektas:

• Teritorijų planavimo dokumentas, kuriame sprendžiami žemės sklypų formavimo ar

jų vietos bei ribų pakeitimo, žemėvaldų ir žemėnaudų formavimo, kitų žemės tvarkymo

priemonių bei žemės naudojimo sąlygų nustatymo klausimai, planuojant kaimo teritorijų ir žemės

ūkio plėtrą;

• Veiklos planas detaliojo planavimo dokumentų, numatančių žemės paėmimą

visuomenės poreikiams, sprendimams įgyvendinti;

• Žemes ūkio paskirties žemėnaudų ir jų teritorijų planas.

Žemėvaldų projektai (planai) – specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, nustatantys

žemės sklypų formavimą, pertvarkymą, paėmimą, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas

(tikslinę paskirtį, apribojimus, servitutus ir pan.).

7

Žemės informacinė sistema - Sistema žemės tyrimo, kartografavimo ir apskaitos darbų,

kurių metų parengiami ir periodiškai atnaujinami duomenys apie Lietuvos Respublikos žemės

fondą - žemės kiekį, sudėtį, gamtines ir ūkines savybes, naudojimo sąlygas ir vertę.

Žemės teisinių santykių objektas - konkretus žemės plotas (teritorija), naudojama

žmogaus ir valstybės bei savivaldybių institucijų veiklai. Ši veikla skirtinga saugomose, žemės

ūkio ir miškų ūkio produkciją išauginančiose teritorijose, plotuose, kur eksploatuojamos naud-

ingosios iškasenos, durpynai ir vandens telkiniai, taip pat plotuose, kur žemė reikalinga nejos

gamtinėms ir ūkinėms savybėms panaudoti, o tik kaip teritorija statiniams ir įrenginiams išdėstyti.

Žemės teisinių santykių subjektai - valstybė, savivaldybės, žemės savininkai, privačios

ir valstybinės žemės naudotojai, žemės naudojimo sąlygas reglamentuojančios ir žemės santykius

reguliuojančios valdymo institucijos.

Žemės ūkio naudmenos – tai žemės plotai, naudojami arba galimi naudoti (bepapildomų

melioracinių priemonių) žemės ūkio produkcijai auginti. Jos skirstomos į ariamąją žemę, sodus,

pievas ir natūralias ganyklas. Kitos žemės naudmenos skirstomos į miškus, užstatytas teritorijas,

kelius, vandenis, medžių ir krūmų želdinius, pelkes, pažeistą žemę ir nenaudojamą žemę. Žemės

sklypo bendras plotas ir žemės naudmenų plotai nustatomi pagal parengtą žemės sklypo planą,

kuriame turi būti sutartiniais ženklais pažymėti žemės naudmenų kontūrai ir žemės naudmenų r-

ūšys. Be šių rodiklių, žemės gamtines ir ūkines savybes apibūdina žemės melioracinės būklės du-

omenys (nusausintos ir drėkinamos žemės plotai) bei žemės ūkio naudmenų dirvožemių derlingu-

mo santykinis įvertinimas, išreikštas žemės našumo balais.

8

SANTRAUKA

Lietuvos Respublikai atkūrus nepriklausomybę, reikėjo išspręsti nemažai iškilusių

problemų, viena iš tokių – nuosavybės teisių į žemę atkūrimas. Būtent dėl to pasirinkau šią temą.

Vėlgi, nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir žemės reformos procesas vyksta chaotiškai,

pažeidžiant ne tik įstatymus, bet ir Konstitucijos nuostatas, dėl to kyla daug problemų, yra

vilkinamas laikas. Šis procesas tęsiasi jau daug metų ir vis atidėliojamas jo užbaigimas, taip

trukdant formuotis naujam procesui – žemės rinkai.

Mano pasirinktas tikslas buvo - išnagrinėti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso

problematiką Kauno mieste. Šiam tikslui įgyvendinti, siekiau: išnagrinėti Lietuvos Respublikos

teisės aktus įstatymus reglamentuojančius nuosavybės teisių į žemę atkūrimą Lietuvoje ir Kauno

mieste, jų raidą; išnagrinėti administracinę atsakomybę už nuosavybės teisių į žemę atkūrimą

Lietuvoje ir Kaune, Ištirti praktines problemas, kylančias taikant teisės aktus ir įstatymus,

reglamentuojančius nuosavybės teisių į žemę atkūrimą bei ištirti nuosavybės teisių į žemę

atkūrimo proceso administravimą Kaune. Siekiant įgyvendinti šiuos uždavinius šiame darbe buvo

naudoti aprašomasis, atvejo analizės bei kokybinis tyrimo metodas pritaikant struktūruoto

interviu, taip pat buvo atlikta išsami teisės aktų ir įstatymų, reglamentuojančių nuosavybės teisių

atkūrimą į žemę, analizė.

Pirmoje savo darbo dalyje nagrinėjau Lietuvos Respublikos teisės aktus ir įstatymus,

susijusius su nuosavybės teisės į žemę atkūrimu, antroje analizavau administracinę atsakomybę

tarp institucijų atsakingų už nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, vėlgi, trečioje dalyje išskyriau

nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso praktines problemas, kylant taikant įstatymus ir

atliekant administracinę veiklą, ketvirtoje dalyje tyriau nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesą

Kaune.

Pažymėtina, kad išanalizavus teisės aktus, spaudos publikacijas, naudojant interviu

duomenis, nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas Kaune jau beveik baigtas, pati

administravimo sistema pakankamai gera. Pagrindinės problemos yra teisės aktų netobulumas, per

mažas finansavimas, per maža kontrolė ir dar pakankamai aukštas korupcijos lygis.

9

Process of Property Restitution of Land in Kaunas Summary

When the Republic of Lithuania got back it‘s Independence, it had many problems. One of

them was Property restitution of Land. That’s why I picked this theme. However till now the

property restitution of land and reform of land is still chaotic, it’s breaking not just laws, but the

time is procrastinated. This process is going already many years, and every year its ending is

postponement, accordingly it’s interfering a new process – The Land Market.

My purpose was to inspect the process problematic of property restitution of land in

Kaunas. Accordingly I was seeking: to explore all legislation which is coherent to my theme; to

inspect the administrative responsibilities of institutions which are implementing the property

restitution of land, also, I wanted to explore all the practical problems, which emerged due bad

legislation, corruption or other matters and finally I wanted to inspect the process of property

restitution of land in Kaunas. That I could obtain my goals, in had to inspect all legislation

coherent to property restitution of Land in Lithuania, also I had to analyze all the rules of

government institutions coherent to my theme, press articles and I had to do qualitative analysis

using interview.

In the first part of my work I was had tried to research all legislation, rules, it’s

development coherent to the property restitution of land in Lithuania; in my second part I

analyzed the administration responsibilities among government institutions when implementing

this process; the third part was all to what I found out when I inspected all problems when

implementing legislations, rules, regulations of property restitution of land and in the last part I

was exploring process of property restitution of land in Kaunas by using interview information.

In conclusion, after exploring legislation, rules, regulations, press articles, using interview

information, the process of property restitution of land in Kaunas is almost over. The main

problems are due to imperfect legislation, too little sponsorship and too little control, besides there

is still fairly high level of corruption.

10

ĮVADAS

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m. kovo 11-osios Aktu, sunkiausiai sprendžiamu

uždaviniu tapo privatinės žemės nuosavybės teisės atkūrimas ir šio turto sugrąžinimas

savininkams. Tai sąlygojo šie administraciniai, ekonominiai, demografiniai ir socialiniai

veiksniai: okupacijos laikotarpiu sunaikinta buvusioji ūkininkų sodybų sistema; melioracijos ir

kitų priemonių priedanga pakeista žemdirbių ir kitų kaimo gyventojų gyvenamoji aplinka,

suformuota kita vietinių kelių sistema; sukurta tik stambiajai centralizuotai žemėvaldai pritaikyta

gamybinių objektų visuma ir juos aptarnaujančių darbuotojų profesinė struktūra; nemaža kaimo

gyventojų buvo kelis kartus pakeitę savo gyvenamąją vietą, persikėlę iš vieno Lietuvos regiono į

kitą ir kt.

Vėlgi, nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir žemės reformos procesas vyksta chaotiškai,

pažeidžiant ne tik įstatymus, bet ir Konstitucijos nuostatas, dėl to kyla daug problemų, yra

vilkinamas laikas. Žemės reformos vykdytojams tenka spręsti problemas arba teikti motyvuotus

argumentus dėl buvusios privačios žemės grąžinimo sąlygų, kompensavimo už valstybės

išperkamą (negrąžinamą buvusioje vietoje) turėtą žemę dydžio ir tvarkos, taip pat dėl valstybinės

žemės apsaugos nuo iššvaistymo, kai ji privatizuojama pažeidžiant lygiavertiškumo principą ar

visuomenės interesus. Žemės reformos procese dalyvavusių valstybės tarnautojų ir kitų asmenų

veiksmai vertinami pagal tai, kiek parengti dokumentai ir priimti sprendimai atitinka darbus

reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Darbo aktualumas

Šios temos pasirinkimą nulėmė tai, kad nuosavybės teisių į žemę atkūrimas – viena iš

aktualiausių temų, tačiau ji mažai nagrinėta akademiniame lygmenyje, o informacija, pateikiama

žiniasklaidoje yra bendro pobūdžio arba subjektyvi. Pažymėtina ir tai, kad nuosavybės teisių į

žemę atkūrimo procesas yra beveik pabaigtas, todėl žemėtvarkoje formuojasi naujas procesas –

žemės rinka. Tad šiuo metu vykdoma nuosavybės teisių į žemę atkūrimo politika įtakos

tolimesnius šalies procesus, susijusius su žemėtvarka. Visi šie procesai liečia ir Kauno miestą, nes

Kauno apskritis viena iš didžiausių ir daugiausia turinčių laisvos žemės.

Darbo objektas

11

Šio darbo objektas – nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas, kuris yra suprantamas,

kaip administravimo veiklos susijusios vykdoma žemės reforma.

Darbo tikslas

Šio darbo tikslas išnagrinėti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso problematiką

Kauno mieste.

Darbo uždaviniai

1. Ištirti teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, raidą.

2. Išanalizuoti Lietuvos Respublikos teisės aktus ir įstatymus reglamentuojančius

nuosavybės teisių į žemę atkūrimą Lietuvoje ir Kauno mieste.

3. Išnagrinėti administracinę atsakomybę už nuosavybės teisių į žemę atkūrimą

Lietuvoje ir Kaune.

4. Ištirti praktines problemas, kylančias taikant teisės aktus ir įstatymus,

reglamentuojančius nuosavybės teisių į žemę atkūrimą.

5. Ištirti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso administravimą Kaune.

Darbo metodai

Darbe buvo naudojama mokslinės literatūros nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tema

analizė, su Lietuvos Respublikos ir Kauno rajono savivaldybės nuosavybės teisių į žemę atkūrimu

susijusių oficialių dokumentų bei teisės aktų analizė, analizuota įvairi statistinė informacija. Taip

pat taikyta kokybinio tyrimo metodologija panaudojant struktūruoto interviu metodą.

Tyrimo metodologija

Šiame darbe buvo naudoti aprašomasis, atvejo analizės bei kokybinis tyrimo metodas

pritaikant struktūruoto interviu Siekiant išanalizuoti nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, kaip

savivaldybių teikiamą paslaugą (t.y. Kauno rajono savivaldybės) buvo atlikta išsami teisės aktų ir

įstatymų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą į žemę, analizė. Tai pat šių metų

balandžio ir gegužės mėnesiais buvo atliktas interviu su: Kauno miesto savivaldybės Nuosavybės

12

teisių atkūrimo skyriaus vyriausiuoju specialistu; Kauno apskrities viršininko administracijos,

teisės departamento vyriausiąja specialiste; Nacionalinės Žemės Agentūros prie Žemės Ūkio

Ministerijos, Teisės skyriaus vyriausiąja specialiste; Žemės Ūkio Ministerijos, Interesantų

priėmimo skyriaus vyriausiąja specialiste; Kauno apylinkės administracinio teismo teisėjo

padėjėja; buvusiu Seimo kontrolieriumi ir Kauno rajone, nuosavybės teisę į žemę atgavusiu

žemės savininku. Pažymėtina, kad tyrimo ribojimas buvo dėl neigiamų nuostatų, atsisakymo

atsakyti ne tik į atvirus probleminius, bet ir konkrečius atvejus prisidengiant ne kompetencija.

Darbo struktūros pagrindimas

Šis darbas yra sudarytas iš keturių pagrindinių dalių. Pirmoje dalyje yra analizuojama aktų

ir įstatymų, reglamentuojančių nuosavybės teisės į žemė atkūrimą, raida; Lietuvos Respublikos ir

Kauno apskrities įstatymus bei teisės aktus, reglamentuojančius, nuosavybės teisių į žemę

atkūrimą. Antroje dalyje yra nagrinėjama administracinė atsakomybė už nuosavybės teisių

atkūrimą Lietuvoje, Kauno apskrityje bei mieste, taip pat analizuojama įvairi statistinė

informacija. Trečioje dalyje yra pateiktos praktinės problemos, kylančios: taikant teisės aktus ir

įstatymus, reglamentuojančius nuosavybės teisių į žemė atkūrimą; vykdant administracinę veiklą

susijusią su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu. Ketvirtoje dalyje yra pateiktas nuosavybės teisių į

žemę atkūrimo proceso administravimo tyrimas.

Naudota literatūra ir šaltiniai

Užsibrėžtam tikslui buvo naudojamasi moksline literatūra, Lietuvos Respublikos ir Kauno

rajono savivaldybės teisės aktais, dokumentais, įstatymais, straipsnių publikacijomis spaudoje,

interviu duomenimis bei World Wibe Web informacija, susijusia su nuosavybės teisių į žeme

atkūrimu.

13

1. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo teisinis reguliavimas

1.1. Teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į žemės atkūrimą:

retrospektyvus žvilgsnis

Žmogaus veiklos požiūriu žemė yra nekilnojamasis turtas, pagrindinė gamybos priemonė

žemės ir miškų ūkyje, teritorija kitoms ūkio šakoms plėtoti, gyvenamųjų vietovių, urbanistikos,

infrastruktūros, rekreacijos, sveikatos priežiūros ir kitiems objektams išdėstyti. Tai visuotina

tautos vertybė, kurios socialinė paskirtis - tarnauti bendrai tautos gerovei.

Teisės aktų, reglamentuojančių žemės atkūrimą, raidą, galime suskirstyti į aštuonis etapus.

Pirmasis raidos etapas prasidėjo, kuomet Lietuvoje XIV - XV a. Pradėjo vykti žemės

tvarkymo darbai, kai buvo suteikiamas ar dovanojamas žemės valdas pradėta matuoti vietovėje.

Žemės santykius tuo metu reguliavo papročių teisė, vėliau didžiųjų kunigaikščių leidžiamos

privilegijos, Kazimiero teisynas ir Lietuvos Statutai.

Valstybės mastu tvarkyti žemę buvo pradėta XVI a., patvirtinus įstatymą - valakų

reformos nuostatas 1557 m. Tai buvo antroji žemės reforma Lietuvoje, vadinama Valakų reforma

– kitaip LDK feodalinė žemės reforma. Jos metu žemės planai nebuvo sudaromi, tačiau buvo

aprašomos kaimų ir žemės ribos, buvo sudarinėjami tvarkomų dvarų žemėlapiai. XVI a. antrojoje

pusėje ji buvo vykdyta Lietuvoje ir dalyje Baltarusijos. Svarbiausias šios reformos tikslas -

padidinti iždo pajamas, tolygiai paskirstyti valstiečiams feodalines prievoles. Reformos rezultatai

- įsigalėjo baudžiava, sueuropinta žemėtvarka, žemėvalda bei žemdirbystė1.

1861 m. atleisti iš baudžiavos valstiečiai įgijo teisę išsipirkti patvirtintą jų naudojamą

žemės sklypą. Šis valstiečių ir dvarininkų žemės pertvarkymas vadinamas Baudžiavos

panaikinimo reforma. Tai buvo trečiasis raidos etapas. Tiksliau Baudžiavos panaikinimo reforma

– tai 1861 metais Rusijos imperijoje įvykdyta reforma, kuria panaikinta baudžiava. Naikinti

baudžiavą caras Aleksandras II siūlė jau 1856 m., šiam žingsniui pritarė Lietuvos dvarininkai,

sutikę paleisti valstiečius be žemės. Reformą nusakančiais įstatymais numatyta asmens laisvė

valstiečiams, teisė disponuoti savo turtu, įsigyti turtą, kreiptis į teismą, laisvai kurti šeimą. Taip

pat nustatyta valstiečių savivaldos (valsčių, teismo, seniūnijos) tvarka. Žemė liko dvarininkams,

bet šie privalėjo leisti valstiečiams naudotis skirtine žeme už lažą ar piniginę duoklę. Ši reforma

buvo labai palanki dvarininkams, kurie iš valstiečių už atleidimą iš baudžiavos išsireikalavo daug

1 Aleknavičius P., Žemės teisė, Lietuvos žemės ūkio universitetas, Kaunas, 2007, p. 147.

14

naudos, tačiau reforma suteikė teisių valstiečiams, likvidavo feodalinį monopolį, sukūrė sąlygas

kapitalistinių santykių formavimuisi.2

Ketvirtoji žemės reforma Lietuvoje - Stolypino žemės reforma, kurios metu buvo

panaikinti išperkamieji mokesčiai. Lietuvoje reforma vykdyta 1907-1914 metais, jos metu įteisinti

anksčiau neteisėtai pradėti kaimų skirstymai į vienkiemius, naikinta Valakų reforma nustatyta

žemėtvarka - rėžiai, tarpurėžiai, laukų išmėtymas.3 Taip pat buvo išaiškinama žemės

priklausomybė, nustatomos kaimo ribos, atskirų žemės sklypų vertė.. Ši reforma sudarė

palankesnes sąlygas valstiečių socialinei diferenciacijai, savarankiškam ūkininkavimui, taip pat

naujų žemės ūkio kultūrų auginimui.4

Penktasis raidos etapas vyko po pirmojo pasaulinio karo. Ji vadinama Tarpukario

(M.Krupavičiaus) žemės reforma. Reformos tikslas - nusavinti ir išdalinti valstiečiams valstybinę

ir didelių dvarų žemę, suskirstyti kaimus į vienkiemius. „Žemės reforma buvo epochinis įvykis

nepriklausomos Lietuvos gyvenime. Ji eliminavo ekonomiškai nusigyvenusį ir sulenkėjusį

dvarininkų luomą, o kumečius, bežemius ir mažažemius pavertė savarankiškais ūkininkais ir tuo

būdu ilgiems laikams pašalino bolševizmo pavojų Lietuvai iš vidaus.”5 Atskirais įstatymais buvo

sutvarkytas žemės įgijimas, perleidimas ir keitimas, privatinių ūkių nuomojimo teisė, karių žeme

aprūpinimas, miškų ir vandenų nusavinimas, privatinių savininkų žemių naudojimas ir kiti žemės

tvarkymą liečiantieji įstatymai.6 Kaip teigia, Lietuvos žemės savininkų sąjungos tarybos

pirmininkė A. Venckūnienė: „Pirmiausia reikėtų prisiminti prieškario Lietuvoje vykdytą žemės

reformą, dar kitaip vadintą Mykolo Krupavičiaus reforma.”7 Reforma tik šiek tiek sumažino

baudžiavos liekanas, nepadėjo bežemiams ar mažažemiams valstiečiams, nes žemė nebuvo

dalijama.8

1940 m. Lietuvą neteisėtai įjungus į TSRS, pradėta šeštoji Socialistinė arba Sovietinė

žemės reforma. Pagal tuometinę agrarinę politiką buvo siekiama aprūpinti žeme mažažemius ir

bežemius valstiečius, atimant ją iš buvusių žemės savininkų, žemė paskelbta valstybės nuosavybe.

2 Aleknavičius P., Žemės teisė, Lietuvos žemės ūkio universitetas, Kaunas, 2007, p. 147; 3 Ten pat. 4 Ten pat. 5 M. Krupavičius ir žemės reforma Lietuvoje, http://aidai.us/index.php?option=com_content&task=view&id=244&Itemid=90. 6 Ten pat. 7Benžaminas Žulys, Žemės reforma. Ko reikia kaimui?Abipus Nemuno, XIX amžiaus priedas NR. 22 (25), p. 1. 8 1918-19 žemės reforma, http://lt.wikipedia.org/wiki/1918-19_žemės_reforma;

http://aidai.us/index.php?option=com_content&task=view&id=244&Itemid=90

15

Taip pat pradėta nacionalizacija, sudarytas valstybinis žemės fondas, iš kurio išdalinta žemė apie

75 300 bežemių ir mažažemių valstiečių, sukurta 60 tarybinių ūkių, pilnai ar iš dalies panaikintos

valstiečių skolos už žemę, teikti kreditai gyvuliams įsigyti. Iš 6993 kaimų buvo sudaryta beveik

160 tūkstančių vienkiemių9. Nuo tos dienos ūkininkai neteko nuosavybės teisių į savo žemes ir

tapo laikinais žemių valdytojais. Šios reformos tikslas nebuvo socialinis ar ekonominis, bet

propagandinis. Šitas žemės valdymo santykių pertvarkymas padarė žemės ūkiui didelę žalą, buvo

sunaikinta daug žemės ūkio inventoriaus, sutrikdyta gamyba. Gaminių atsargos buvo gabenamos į

Rusiją, buvo naikinamos organizacijos, kurios dirbo kultūrinį darbą, likviduoti Žemės Ūkio

Rūmai. Dar pirmaisiais okupantų valdymo metais iš savininkų atimtose žemėse buvo įkurti

valstybiniai dvarai, vadinamieji "sofkoz’ai".10

1949 m. Lietuvoje pradėta septintoji Valstiečių ūkių kolektyvizacijos žemės reforma.

Kolektyvizacijos laikotarpiu (1948–1951) vykdytas individualaus ūkininkavimo sistemos

prievartinis keitimas kolektyvinio ūkininkavimo sistema – per kolektyvizaciją ūkininkų ūkiai kaip

subjektai buvo likviduoti, vietoj jų įkuriant nuo Komunistų partijos ir sovietinės valdžios

sprendimų visiškai priklausomus kolektyvinius ūkius (kolchozus – kolūkius), taip pat įvairių

paskirčių valstybinius ūkius (sovchozus – tarybinius ūkius, taip pat pagalbinius, eksperimentinius,

mokomuosius ir kt. ūkius). Infrastruktūra kaimo vietovėse buvo plėtojama neatsižvelgiant nei į

vietos kraštovaizdį, nei į gyventojų poreikius.11 Dr. V.Manelis teigia, kad “leistis į šios reformos,

kuri 1949 m. įgijo audringos kolektyvizacijos formas, išsamesnę kritiką neapsimoka. Ūkiniu

požiūriu ši reforma yra beprasmiška. Blogiausia, kad ji turėjo piktus ir klastingus tikslus -

likviduoti Lietuvos ūkininkiją. Be to, žemės ūkių dydžių atžvilgiu sovietai vedė tarsi paradoksalią

politiką: perdėtai pabrėždami stambių ūkių teigiamybes, iš pradžių ėmėsi Lietuvos ūkius pernelyg

smulkinti. Tačiau po kelerių metų užmačios paaiškėjo, nes pradėta aiškinti, kad tokiuose

smulkiuose ūkiuose racionalus ūkininkavimas yra neįmanomas ir geriausia išeitis - kolektyvinių

ūkių kūrimas…”12

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990 m. kovo 11 d.) prasidėjo aštuntasis teisės aktų,

reglamentuojančių žemės atkūrimą, raidos etapas, t.y. - Žemės nuosavybės teisių restitucija. Šios

9 Žemės reformos Lietuvoje, http://lt.wikipedia.org/wiki/žemės_reformos_Lietuvoje. 10 Žemės reforma Lietuvoje, http://www.lizdas.lt/zemetvarka/istorija/reforma.htm 11 L. Lazarevaitė, A. Rauplienė, D. Perkumienė, Šiuolaikinių kaimo plėtros idėjų pritaikymas Lietuvoje, http://www.smf.su.lt/documents/konferencijos/Galvanauskas/2006/Leidinys%201(6)/Lazarevaite_Raupeliene_Perkumiene.pdf. 12 Mintys apie posovietinę žemės reformą prieš...50 metų, Doc. Dr. J. Milius, http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/99/1112/11ref.html.

http://www.lizdas.lt/zemetvarka/istorija/reforma.htm

http://www.smf.su.lt/documents/konferencijos/Galvanauskas/2006/Leidinys%201(6)/Lazarevaite_Raupeliene_Perkumiene.pdf


http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/99/1112/11ref.html

16

reformos tikslai - įgyvendinti Lietuvos Respublikos piliečių teisę į žemės nuosavybę, įstatymų

nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant nusavintą žemę ir perkant ją: sudaryti teisines,

organizacines ir ekonomines prielaidas plėtoti žemės ūkio gamybą laisvai pasirenkant

ūkininkavimo formas13. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai tarybai -

Atkuriamajam seimui paskelbus apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, priėmus Lietuvos

Respublikos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą ir kitus įstatymus, nustojo veikę svetimos valstybės

primesti įstatymai. 1991 metų liepos 25 dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba -

Atkuriamasis Seimas - priėmė „Žemės reformos įstatymą“, kuris kartu su LR įstatymu „Dėl

piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatė

pagrindus, pagal kuriuos Tarybų Sąjungos neatlygintinai nacionalizuota 1940 metais turėta

nuosavybės teisė buvo iš dalies atkuriama. Pasak Dr. E. Grakauską: „Žemės ūkio paskirties žemė

yra dviejų nuosavybės rūšių: privati ir valstybinė. Privati žemės nuosavybė tapo dominuojančia

(per 60 proc. visos šalies ūkio paskirties žemės). Baigiamas pirmas žemės reformos etapas –

nuosavybės teisių restitucija. Analizuojamu laikinuoju įstatymu duotas startas antrajam žemės

reformos etapui – valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo (privatizavimo). Pirmas

žemės reformos etapas (prasidėjęs 1991 m.) trunka iki dabar. Jo pabaigą ženklins nuosavybės

teisių restitucijos pabaiga. Antram etapui būtinai keltini šie ypatingos svarbos uždaviniai: sudaryti

palankias sąlygas Lietuvos piliečiams kuo daugiau įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties ir

kitokių kategorijų žemės; žemės konsolidacijos ir kitais pagrindais suformuoti racionaliausias

ūkininkavimo žemėnaudas; sukurti konkurencingą žemės ūkį; suformuoti žemės rinkos procesų

plėtros pagrindus.“14 Pažymėtina, kad remiantis dabartine padėtimi, nuosavybės teisių atkūrimo procesas

nebuvo tinkamai reglamentuotas, todėl praktikoje atsirado daugybė kliūčių – teisinių,

biurokratinių, loginių ir pan. 1997 metais antrojo įstatymo galiojimas buvo sustabdytas, o po to

priimtos naujos abiejų įstatymų redakcijos.

Nagrinėjant žemės santykių pertvarkymo teisinius aspektus, būtina žinoti įstatymus ir kitus

teisės aktus, kuriais buvo keičiama žemės reformos vykdymo tvarka.

13 Aleknavičius P., Žemėtvarka, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Mokymo metodikos centras.- Vilnius, 1999.- 279 p.- ISBN 9986-959-03-9. 14 Dr. E. Grakauskas, Žemės ūkio paskirties žemės įsigyjimo teisinio reglamentavimo problemos, http://www.leidykla.vu.lt/inetleid/teise/51/straipsniai/str3.pdf.

http://www.leidykla.vu.lt/inetleid/teise/51/straipsniai/str3.pdf

17

1.2. Lietuvos Respublikos įstatymai ir teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės

teisių atkūrimą į žemę.

Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į žemę procesą reglamentuoją visa eilė teisės

aktų, kurie formuoja šio proceso teisinį režimą. Visus teisės aktus galima suskirstyti į kelias

grupes:

1) konstitucijos principai ir teisės normos;

2) civilinio kodekso normos;

3) specialūs teisės aktai numatantys ar tikslinantys pirminius teisės aktus.

Pagrindiniai nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės teisių atkūrimą į

žemę yra:

• Lietuvos Respublikos Konstitucija. Žin.,1992, Nr. 33 – 1014;

• LR civilinis kodeksas. Žin., 2000, Nr. 74 – 2262;

• LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Žin.,

1997, Nr. 65 – 1558;

• LR religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymas.

Žin., 1995, Nr. 27 – 600;

• LR Geodezijos ir Kartografijos įstatymas. Žin., 2001, Nr. 9 – 415;

• LR Nekilnojamojo Turto Kadastro įstatymas. Žin., 2000, Nr. 58-1704;

• Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Žin., 1994, Nr.34 – 620;

• Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas. Žin., 1997, Nr. 69-1735;

• Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių

nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“. Žin., 1993, Nr. 17 – 441;

• Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties Žemės įsigijimo Laikinasis įstatymas.

Žin., 2003, Nr. 15-600;

• Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas. Žin., 2002, Nr. 110-4852

• Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis

įstatymas. Žin., 1996, Nr. 64-1503;

• Kiti įstatymai, aktai.

18

Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių įstatymų suteikiančių teisę į nuosavybės teisių

atkūrimą į žemę yra – Lietuvos Respublikos Konstitucija. Iš Konstitucijos 47 ir 54 straipsnių

akivaizdu, kad žemė yra vertinama kaip visuotinė vertybė, kurios pagrindinė socialinė funkcija –

tarnauti šalies ir jos žmonių gerovei. Todėl Lietuvos valstybės teisės tradicijoje yra konstatuojama

žemės, kaip turto, socialinė paskirtis. Konstitucijos (46 straipsnio 1 dalis, 48 straipsnio 1 dalis, 29

straipsnio 1 dalis ir 46 straipsnio 3 dalis) nuostatos, viena kitą nulemdamos, sudaro konstitucines

prielaidas leisti įstatymus, kuriais reaguojama į šalies ūkio būklę, ekonominio ir socialinio

gyvenimo įvairovę ir kintamumą ir daroma įtaka, programuojami šalies ūkio perspektyviniai

pokyčiai. Konstitucinis Teismas 1996 m. kovo 15 d. Yra išreiškęs nuostatą, kad įstatymo gali būti

nustatytas nevienodas (skirtingas) teisinis reguliavimas tam tikrų kategorijų asmenų (tiek fizinių,

tiek juridinių), esančių skirtingos padėties. Teisė laisvai pasirinkti darbo ir verslo rūšis yra ir gali

būti reguliuojama įvairiai, nes ši teisė pirmiausiai yra siejama su įvairiais natūriniais reikalavimo

dalykais (gebėjimai ir galimybės).15 Šalies ekonominį pagrindą apibrėžiantis konstitucinis

principas yra ūkinės veiklos laisvė, tačiau ūkinės veiklos laisvė nėra ir negali būti absoliuti. Ši

laisvė priklauso (yra priskiriama) viešosioms laisvėms, t. y. tokioms, kurias įgyvendinant liečiami

visuomenės interesai. Todėl ji daugiau reglamentuojama įstatymu negu asmens laisvės. Tačiau

šiuolaikinių demokratinių valstybių teisė ir praktika grindžiama nuostata, kad valstybė negali

savanaudiškai ir neribotai varžyti ūkinės veiklos laisvės (pvz., pažeisdama lygybės principą ir

pan.).16

Nuosavybės teisių į žemę atkūrimas yra nagrinėtas įvairiuose Lietuvos Respublikos

įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas apibrėžia fizinius ir juridinius asmenis, įvairius

sandorius, daiktinę teisę (nuosavybės teisę, valdymą, turto patikėjimo teisę, servitutą, uzufruktą,

užstatymo teisę, ilgalaikę nuomą, įkeitimą, hipoteką), paveldėjimo teisę, prievolių teisę, sutarčių

teisę. Šis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius, ir su šiais santykiais susijusius

asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius.17 Civiliniame kodekse nustatyta, kad

žemės sklypo savininko nuosavybės teisės objektas yra viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant

žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu kitaip

nenustatyta įstatymu arba sutartimi. Žemės sklypo savininko nuosavybės objektu gali būti žemės

15 Lietuvos Respublikos Konstitucija. Žin.,1992, Nr. 33 – 1014. 16 Dr. E. Grakauskas, Žemės ūkio paskirties žemės įsigyjimo teisinio reglamentavimo problemos, http://www.leidykla.vu.lt/inetleid/teise/51/straipsniai/str3.pdf. 17 LR civilinis kodeksas. Žin., 2000, Nr. 74 – 2262.

19

sklype esančios naudingos iškasenos, jei tai būtina naudoti žemės sklypą pagal paskirtį ir

neprieštarauja įstatymams. Žemės sklypo savininkas taip pat turi teisę ir į virš jo sklypo esančią

oro erdvę, jeigu tokia teisė neprieštarauja įstatymams18.

Pažymėtina, kad tai pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis daugumą civilinių santykių.

Jeigu yra Civilinio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos Civilinio kodekso normos,

išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms.

Civilinio kodekso dalys, susiję su žemės santykiais:

1) Ketvirtoji knyga „Daiktinė teisė“. Knygoje apibūdinami nekilnojamieji ir kiti daiktai, d-

aiktinės teisės sąvoka, daikto valdytojas, nuosavybės teisė, žemės sklypo savininko teisių turinys,

turto patikėjimo teisė, servitutai, hipoteka, įkeitimas, daiktų bei daiktinių teisių ir juridinių faktų r-

egistravimas;

2) Penktoji knyga „Paveldėjimo teisė“. Knygoje apibūdinta: įpėdiniai, paveldėjimas pagal

įstatymą, paveldėjimas pagal testamentą;

3) Šeštoji knyga „Prievolių teisė“. Knygoje apibūdinta: pirkimo pardavimo sutartys, daiktų

pardavimas aukciono būdu, mainų sutartys, dovanojimo sutartys, nuomos sutartys, žemės nuomos

sutarties turinys ir sudarymo bei nutraukimo tvarka, neatlygintinis naudojimasis daiktu (panauda)

ir turto patikėjimo sutartys.19

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas reglamentuoja žemės nuosavybės

santykius ir žemės reformos tvarką. Pagal jį žemės reformos objektas - Lietuvos Respublikos

žemės fondas. Žemės reformos tikslai: užtikrinant gamtos išteklių apsaugą, įgyvendinti asmenų teisę į

žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą

žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti,

išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai

plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę.20 Žemės reformos kaimo

teritorijoje tikslas – įteisinti privačią žemės nuosavybę, sudaryti teritorines sąlygas kurtis

privatiems ūkiams, kurie turėtų būti ekonomiškai efektyvesni už buvusias žemės ūkio įmones.

Žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, vadovaujantis šiuo ir

kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais, atsižvelgiant į pageidaujančiųjų įsigyti

žemę fizinių ir juridinių asmenų interesus.21 Grąžinti žemę buvo galima natūra ir ekvivalentine

natūra, t.y. lygiaverčiu plotu kitoje vietovėje. Be to, numatyta galimybė už negrąžintiną žemę

18 LR civilinis kodeksas. Žin., 2000, Nr. 74 – 2262. 19 Ten pat. 20 Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas. Žin., 1997, Nr. 69-1735. 21 Ten pat.

20

gauti kompensaciją. Žemės reformos metu suformuojamos privatinės ir valstybinės nuosavybės

žemėvaldos.22

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo paskirtis – reguliuoti žemės nuosavybės, valdymo ir

naudojimo santykius, bei žemės tvarkymą ir administravimą. Teisinius santykius ir jų apsaugą

reguliuoti taip, kad Lietuvos Respublikoje būtų sudarytos sąlygos tenkinti gyventojų poreikius,

racionaliai naudoti žemę, išdėstyti ir plėtoti visas ūkio šakas, išsaugoti ir gerinti gamtinę aplinką,

gamtos ir kultūros paveldą, garantuoti racionalų žemės naudojimą ir jos apsaugą. Pabrėžtina, kad

esant įstatymų kolizijai turi būti taikomos šio įstatymo normos (13 straipsnio 2 dalis). Šis bazinis

žemės teisinius santykius reguliuojantis įstatymas yra itin svarbus agrarinės teisės šaltinis.23

Žemės įstatyme suformuotos pagrindinės žemės nuosavybės teisės: 1) privačios žemės

nuosavybės teisė, 2) valstybinės žemės nuosavybės teisė, 3) bendrosios žemės nuosavybės teisė,

4) savivaldybių žemės nuosavybės teisė, 5) žemės perleidimo sandoriai, 6) žemės servitutai ir kiti

nuosavybės teisių apribojimai, 7) tam tikrų kategorijų (rūšių) žemės naudojimo teisė, 8)

valstybinis žemės santykių reguliavimas, 9) valstybinis žemės tvarkymo procesas, 10)

atsakomybė už žemės teisės pažeidimus, 11) žemės ginčų nagrinėjimas24.

Žemės nuosavybė - tai žemės savininko teisė valdyti jam priklausančią žemę, ja naudotis

ir disponuoti. Įgyvendindamas savo teises, žemės savininkas neturi pažeisti Lietuvos Respublikos

Konstitucijos ir įstatymų, kitų asmenų teisių ir laisvių. Visa žemė Lietuvos Respublikos

nuosavybės teise priklauso tik Lietuvos Respublikos piliečiams, valstybei ir užsienio šalių

piliečiams.25

Žemė turi būti naudojama suderinant privačius ir visuomeninius interesus bei aplinkos

apsaugos reikalavimus. Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius reglamentuoja

Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas bei

kiti teisės aktai, kuriuose nurodyta žemės nuosavybės ir naudojimo sąlygos, veiklos apribojimų,

žemės servitutų, teritorijos tvarkymo ir kiti reikalavimai.26 Privačios žemės savininkais gali būti:

1) Lietuvos Respublikos piliečiai;

2) Lietuvos Respublikos nacionaliniai subjektai: savivaldybės, įmonės, piliečių visuome-

ninės organizacijos, tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos, taip pat kiti Lietuvos Respub-

22 Žemėtvarka Lietuvoje, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.- Vilnius, 2004.- 254 p. 23 Dr. E. Grakauskas, Žemės ūkio paskirties žemės įsigyjimo teisinio reglamentavimo problemos, http://www.leidykla.vu.lt/inetleid/teise/51/straipsniai/str3.pdf. 24 Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Žin., 1994, Nr.34 – 620 25Lietuvos Respublikos Konstitucija. Žin.,1992, Nr. 33 – 1014; 26 Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Žin., 1994, Nr.34 – 620

21

likos juridiniai asmenys (išskyrus įstaigas bei organizacijas, negalinčias turėti turto nuosavybės te-

ise ir valdančias valstybės ar savivaldybių turtą patikėjimo teise);

3) užsienio subjektai – įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis.

Be to žemę Lietuvoje gali įsigyti nuosavybėn užsienio valstybės, tačiau tik jų d-

iplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti. Užsienio subjektams, galintiems įsigyti nuosavybėn

žemę Lietuvos Respublikos teritorijoje, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją priskiriami Lie-

tuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantys užsienio valstybių

piliečiai, juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos. Šie užsienio subjektai turi būti iš:

1) valstybių – Europos Sąjungos narių arba valstybių, sudariusių Europos sutartį

(Asociacijos sutartį) su Europos bendrijomis bei jų šalimis narėmis;

2) valstybių – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Šiaurės Atlanto Su-

tarties Organizacijos narių bei valstybių Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvių. Nurod-

ytos valstybės – tai visos Vakarų Europos šalys, nuo 2004 m. gegužės 1 d. kartu su Lietuva

priimtos į Europos Sąjungą šalys (Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Vengrija, Malta, Lenkija,

Slovėnija, Slovakija), nuo 2007 m. sausio 1 d. priimtos į Europos Sąjungą šalys (Rumunija, Bu-

lgarija), taip pat Turkija, Islandija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Meksika, Japonija, Pie-

tų Korėja, Australija ir Naujoji Zelandija. Be to, užsienio subjektams priskiriami nurodytų

valstybių nuolatiniai gyventojai, taip pat Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, neturintys

Lietuvos Respublikos pilietybės.27

Privačios ir valstybinės žemės naudotojais Lietuvos Respublikoje gali būti:

1. Fiziniai asmenys. Tai individai, turintys civilinį teisinį subjektiškumą(t.y. galintys

dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose). Civilinį teisinį subjektiškumą sudaro šių asmenų

civilinis teisnumas ir civilinis veiksnumas.

2. Juridiniai asmenys. Tai turinčios savo pavadinimą Lietuvoje registruotos įmonės,

įstaigos arba organizacijos, kurios gali savo vardu įgyti ir turėti teises ir pareigas, būti ieškovu ar

atsakovu teisme. Paprastai juridinis asmuo veikia pagal patvirtintus bei įregistruotus įstatus ir savo

turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise. Juridinis asmuo registru-

ojamas juridinių asmenų registre ir turi savo unikalų kodą. Sudarant sandorius, juridiniam asme-

niui atstovauja direktorius (administracijos vadovas) ar kitas jo įgaliotas darbuotojas.28

27 Dambrauskienė G., Marcijonas A., Monkevičius E., Lietuvos teisės pagrindai, Vilnius, Justitia, 2004, p. 576. 28 Ten pat.

22

Žemės įsigijimo nuosavybėn būdai žemės reformos metu:

• Nuosavybės teisių į žemę atkūrimas grąžinant ją natūra arba perduodant ar suteikiant

žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį

turtą atkūrimo įstatymą.

• Valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai.

• Valstybinės žemės pardavimas.

• Civiliniai piliečių sandoriai dėl žemės29.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo

įstatyme nustatytos sąlygos ir tvarka, kaip ir kam atkuriama nuosavybė į nekilnojamąjį turtą (žemę

ir pastatus), turėtą iki 1940 m., prašymų atkurti nuosavybės teises nagrinėjimo ir sprendimų

priėmimo tvarka, sąlygos, dėl kurių nekilnojamąjį turtą išperka valstybė30. Šis įstatymas numato

atvejus, kai į tą patį sklypą pretenduoja buvęs savininkas, norintis gauti žemę natūra, ir asmuo,

naudojantis tą žemę asmeniniam arba valstiečio ūkiui. Tokiu atveju siūloma 30 procentų didesnis

sklypas laisvos žemės fondo žemėje. O jei piliečiai, kuriems yra atkuriamos nuosavybės teisės į

tokią žemę, yra 1918 – 1920 metų nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo

(rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai ir Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti

asmenys, jų paveldėtojams žemės sklypo plotas gali būti padidintas iki 100 procentų.31

Po Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo

įstatymo priėmimo buvo priimta nemažai šio įstatymo straipsnių pakeitimų ir papildymo įstatymų,

kuriais yra patikslinamas įstatymas. Piliečiai, kuriems turtas buvo perleistas nesilaikant įstatymų

nustatytos tvarkos, turi galimybę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Taip pat šiame įstatyme yra nustatyta:

1) sąlygos atkurti nuosavybės teises į žemę, ją grąžinant, perduodant ar suteikiant nu-

osavybėn neatlygintinai ar išperkant įvairiais kompensavimo būdais;

2) prašymų atkurti nuosavybės teises nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarka.32

Įstatymą detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimas

Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūr-

imo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“.33

29 Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Žin., 1994, Nr.34 – 620 30 LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Žin., 1997, Nr. 65 – 1558 31 Ten pat. 32 Ten pat.

23

2. Administracinė atsakomybė už nuosavybės teisių į žemę atkūrimą. Suprantama, jog didele dalimi nuosavybės teisių atkūrimas miestuose priklauso nuo

savivaldybių administracijų direktorių veiksmų atliekant pagal teisės aktuose jų kompetencijai

priskirtus darbus, tad šioje dalyje nuosekliau bus nagrinėjama institucinės atsakomybės apibrėžtys

ir jų įgyvendinimas.

Vietos savivaldos įstatymu nustatyta, kad savivaldybės nėra pavaldžios valstybės

institucijoms, o kaip savivaldybės laikos Konstitucijos ir įstatymų, kaip vykdo Vyriausybės

sprendimus, prižiūri Vyriausybės atstovas apskrityje.34 Todėl apskričių viršininkų administracijos

dėl savivaldybių teisės aktuose nustatytais terminais neatliekamų darbų duomenis turėtų perduoti

Vyriausybės atstovams apskrityse.

Valstybinės žemės disponavimo teisės suteiktos apskričių viršininkams, kuriems reikiamą

medžiagą sprendimams priimti rengia apskričių viršininkų administracijos. Žemės tvarkymo de-

partamentai bei šių departamentų teritoriniai žemė tvarkos skyriai rajonuose (savivaldybėse) ir d-

idžiuosiuose miestuose (toliau– Žemėtvarkos skyriai). Savivaldybės valdo jų įsigytą nuosavybės

teise žemę, taip pat valstybinę žemę, kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimais jiems

suteikta patikėjimo teise. Sprendimus žemės santykių klausimais pagal kompetenciją priima

savivaldybių tarybos arba savivaldybių administracijos direktoriai.35

Žemės ūkio ministerija, vykdydama ministerijos kolegijos 2005 m. rugsėjo 16 d. posėdžio

nutarimą, kreipėsi į Vyriausybę, prašydama įpareigoti Vyriausybės atstovus apskrityse reikliau

kontroliuoti, kaip savivaldybių institucijos miestuose įgyvendina Piliečių nuosavybės teisių į

išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo bei Vyriausybės nutarimo Nr. 1057, kuriame

apspręstas šio įstatymo nuostatų įgyvendinimas, reikalavimus.36

Norint išanalizuoti nuosavybės teisių atkūrimą į žemę, reikia tiksliau nustatyti institucinę

atsakomybę tarp institucijų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu į žemę. Nuosavybės teisių į

žemę atkūrimo proceso schema parodo tam tikrų institucijų bendradarbiavimo ryšį ir jų funkcijas

tam, kad būtų paprasčiau suprasti atsakomybės pasiskirstymą tarp įvairių institucijų.

33 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, Valstybės žinios, 1997, Nr. 90 – 2256; 2004, Nr. 53 1803. 34 Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymas, Žin., 1994, Nr. 55-1049. 35 Aleknavičius P., Žemės teisė, Lietuvos žemės ūkio universitetas, Kaunas, 2007, p. 17. 36 Pranešimas apie 2006 metų žemės reformos žemėtvarkos darbų vykdymo rezultatus, http://www.nzt.lt/failai/2006_01_25__PRANEŠIMAS.doc.

http://www.nzt.lt/failai/2006_01_25__PRANE%C5%A0IMAS.doc

24

Svarbiausia institucija po Lietuvos Respublikos Seimo (atsakingo už naujų teisės aktų

kūrimo, papildymo ir keitimo) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės (atsakingos už nuosavybės

teisių į žemę atkūrimo proceso kontrolę) būtų – Žemės Ūkio ministerija (toliau – ŽŪM). Ši

ministerija atsakinga už visus procesus, teisės aktus ir įvairius kitus atvejus, susijusius su žemės

ūkiu, žemėtvarka ir atlieka Žemės reformos žemėtvarkos projektų valstybinę ekspertizę.37

Ekspertizės atliekamų patikrinimų pagrindiniai yra užtikrinti:

teisės aktų reikalavimų vykdymą rengiant bei įgyvendinant žemėtvarkos projektus;

tikslingą bei racionalų žemės reformai vykdyti skirtų valstybės biudžeto lėšų

panaudojimą;

Nustatytų trūkumų bei teisės aktų pažeidimų analizės vykdymą

Prevenciją

Šiuo metu vykdomos žemės reformos tikslas – atkurti Lietuvos Respublikos piliečių

nuosavybės teises į žemę, mišką, vandens telkinius. Siekiama sudaryti teisines ir ekonomines

prielaidas žemės rinkai plėtoti, moderniam privačiam ūkiui vystytis. 1991 m. prasidėjusios žemės

reformos vyksmas ir nuosavybės teisių atkūrimas į žemę iš esmės paspartėjo pastaraisiais metais,

Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus atitinkamus teisės aktus šioms užduotims įgyvendinti

bei skyrus šiam tikslui lėšų.

2.1. Atsakomybės pasiskirstymas tarp institucijų, susijusių su nuosavybės teisių

atkūrimu į žemę.

Norint išanalizuoti nuosavybės teisių atkūrimą į žemę Kauno mieste, reikia tiksliau

nustatyti institucinę atsakomybę tarp institucijų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu į žemę.

Pirmiausia, kaip viena iš pagrindinių institucijų galime paminėti – Lietuvos Respublikos

Seimą. Lietuvos Respublikos Seimas: leidžia ir tikslina įstatymus; tvirtina administracinių vie-

tovių ribų pakeitimus; tvirtina planavimo dokumentus, numatančius šalies teritorijos tvarkymo ir

naudojimo strategines kryptis.

Kita svarbi institucija – Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri: priima nutarimus, kurie de-

talizuoja įstatymų nuostatas valstybinės žemės nuosavybės, žemės valdymo, naudojimo, d-

isponavimo ja ir kitais žemės santykių reguliavimo klausimais; nustato licencijų rengti žemėtvar-

kos planavimo dokumentus išdavimo tvarką; nustato žemėtvarkos planavimo dokumentų valstyb-

37 Kiekvienais metais yra sudaroma atitinkama komisija iš kompetentingų ekspertų, kurie būtų atsakingi už žemėtvarkos projektų valstybinę ekspertizę, ir pateikia rekomendacinę ataskaitą. Lietuvos Respublikos Žemės Ūkio ministerija, Žemės reformos žemėtvarkos projektų valstybinė ekspertizė, Žemės reformos žemėtvarkos projektų ekspertų sąrašas, http://www.zum.lt/min/index.cfm?fuseaction=displayHTML&file=File_1838.cfm&langparam=LT.

http://www.zum.lt/min/index.cfm?fuseaction=displayHTML&file=File_1838.cfm&langparam=LT

25

inės priežiūros tvarką; priima sprendimus dėl valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise; tvir-

tina gyvenamųjų vietovių ribų pakeitimus; tvirtina apskričių teritorijų bendruosius planus ir

valstybinių parkų planavimo schemas; tvirtina programas, numatančias šalies ir regionų ūkinės

veiklos plėtojimą ir žemės naudojimo reguliavimą.

Akcentuotina, kad trečioji svarbi institucija - Žemės ūkio ministerija: formuoja valstybės

politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės

apskaitos, geodezijos, kartografijos ir georeferencinių duomenų bazių kūrimo srityje; nustato

valstybinio geodezinio pagrindo, krašto kartografavimo ir georeferencinių duomenų bazių strate-

giją; metodiškai vadovauja žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos pr-

ojektavimo, krašto kartografavimo, valstybinio geodezinio pagrindo tvarkymo, georeferencinių d-

uomenų bazių kūrimo ir atnaujinimo, nekilnojamojo turto objektų ribų pažymėjimo kadastro

žemėlapyje darbų vykdymui ir kontroliuoja šiuos darbus; planuoja valstybės biudžeto lėšomis

vykdomus žemėtvarkos, žemės informacinės sistemos kūrimo, nekilnojamojo turto kadastro, že-

mės valstybinės apskaitos darbus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi; administruoja valstybės biud-

žeto ir specialiųjų programų, įskaitant Europos Sąjungos, lėšas, skiriamas nurodytiems darbams b-

ei kontroliuoja, kaip jos naudojamos; organizuoja šalies žemės fondo būklės ir dirvožemio savyb-

ių tyrimus; koordinuoja valstybinę žemės naudojimo kontrolę; įstatymų nustatytais atvejais atlieka

žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo valstybinę priežiūrą; atstovauja valstybei bylose dėl

sprendimų, susijusių su valstybinės žemės perleidimu, nuoma ar perdavimu naudotis ne-

atlygintinai, priimtų pažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, panaikinimo, šių spre-

ndimų pagrindu sudarytų žemės sandorių pripažinimo negaliojančiais bei sandorių dėl valstybinės

žemės, kai kita šalis nevykdo sandorio sąlygų, pripažinimo negaliojančiais ar nutraukimo prieš te-

rminą; kaupia informaciją žemės tvarkymo ir administravimo bei žemės reformos klausimais; išd-

uoda licencijas rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus; teikia pasiūlymus ir rengia medžiagą

Vyriausybei dėl žemės santykius reguliuojančių norminių dokumentų tvirtinimo ar tikslinimo; tir-

ia fizinių ir juridinių asmenų skundus dėl žemės nuosavybės ar naudojimo teisių pažeidimo, jeigu

šių asmenų netenkina apskričių viršininkų, išnagrinėjusių šiuos skundus, atsakymai.38

Pažymėtina, kad norint išanalizuoti administracinę atsakomybė už nuosavybės teisių

atkūrimą, reikia ištirti institucijų, dalyvaujančių šiame procese, administracines atsakomybes.

Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso schema (1) parodo tam tikrų institucijų

38 Aleknavičius P., Žemės teisė, Lietuvos žemės ūkio universitetas, Kaunas, 2007, p. 17.

bendradarbiavimo ryšį ir jų funkcijas tam, kad būtų paprasčiau suprasti atsakomybės

pasiskirstymą tarp įvairių institucijų.

NACIONALINĖ ŽEMĖS

TARNYBA Prie Žemės ūkio ministerijos

Rajonų Rangovai Rajono (miesto) Apskričių viršininkų Valstybės įmonė žemėtvarkos fiziniai ir juridiniai žemėtvarkos skyriai administracijos Registrų centras

skyrių asmenys) žemės tvarkymo darbuotojai departamentas seniūnijose

26

1 pav. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso schema.39

Savo darbe aš analizuosiu institucinės atsakomybės pasiskirstymą tarp viešųjų įstaigų:

NŽT, Žemėtvarkos tarnybos seniūnijose, apskričių viršininkų administracija ir žemės tvarkymo

departamentas bei rajonų žemėtvarkos skyriai.

Nacionalinė Žemės Tarnyba prie Žemės Ūkio Ministerijos

Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos patikėta formuoti ir įgyvendinti

valstybinę politiką žemės tvarkymo ir administravimo (įskaitant nuosavybės teisių į žemę

39 Lentelė sudaryta, remiantis teisės aktais ir institucijų veikla, funkcijomis.

Prašymų priėmimas; Nuosavybę įrodančių dokumentų paieška; Nuosavybės juridinių dokumentų bylų komplektavimas; Buvusių žemėnaudų ribų ir plotų išaiškinimas; Žemės matavimas trumpalaikei nuomai.

Kartografinės medžiagos paruošimas; Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimas; Žemės matavimas nuosavybės grąžinimui ir pardavimui; Kadastro duomenų paruošimas; Techninės žemės nuosavybės bylos

Žemės reformos ir matavimo darbų organizavimas; Juridinių dokumentų žemės nuosavybei ir nuomai įteisinti paruošimas; Žemės apskaitos duomenų rengimas.

Žemės reformos darbų planavimas ir kontrolė; Žemės įteisinimo dokumentų patikrinimas ir pateikimas sprendimui priimti; Prašymų ir skundų tyrimas.

Teisinis žemės ir kito nekilnojamojo turto registravimas; Valstybinio žemės kadastro ir registro žemėlapių rengimas; Žemės ir kito nekilnojamojo turto registro centrinis duomenų bankas.

27

atkūrimą ir kitus žemės reformos darbus), racionalaus žemės fondo naudojimo bei geodezijos ir

kartografijos srityse.40

Nuosavybės teisių į žemę atkūrimui artėjant į pabaigą, buvo sukurta 2008 – 2010 metų

Vyriausybės programa41, kuri tolesnę valstybinę žemės tvarkymo politiką orientuoja

konkurencingų ūkių žemėvaldų kūrimo bei žemės rinkos plėtros linkme. Rengdama reikiamų

teisės aktų projektus, metodinius išaiškinimus ir rekomendacijas, organizuodama žemėtvarkos

specialistų mokymus ir dalyvaudama tarptautiniuose projektuose bei giminingų tarptautinių

organizacijų veikloje, NŽT sukūrė patikimą pagrindą būsimiems žemės tvarkymo darbams

Lietuvoje.42 Be to, pradėti vykdyti žemės konsolidacijos projektai bei racionalesnis laisvos

valstybinės žemės privatizavimas.43

Institucijos strateginiai tikslai

1. Užtikrinti efektyvų valstybinį žemės tvarkymą ir administravimą, tvarkyti

nekilnojamojo turto kadastrą, žemės ir pastatų apskaitą.

2. Užbaigti nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimą ir racionaliam

žemės fondo naudojimui sukurti žemės informacinę sistemą.

3. Užtikrinti valstybės politikos įgyvendinimą geodezijos ir kartografijos srityse, kurti

georeferencines duomenų bazes, atnaujinti valstybinį geodezinį ir kartografinį pagrindą, ruošti

medžiagą valstybės sienos demarkavimui vykdyti.44

Pažymėtina, kad ši institucija jau baiginėja nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesus,

todėl pagrindine jos misija tampa – žemės rinkos kūrimas.

Kadangi aš nagrinėju Kauno savivaldybės atsakomybę už nuosavybės teisių į žemė

atkūrimą, tad čia reikia atsižvelgti į tai, kad Kaunas yra apskrities centras, tad čia yra įsteigta

apskrities viršininko administracija, be to, už šią funkciją turėtų būti atsakinga tiek Kauno miesto

savivaldybė, tiek Kauno rajono savivaldybė. Vėlgi, tam, kad aiškiau būtų reikia išsiaiškinti, kaip

40 Nacionalinė Žemės Tarnyba, Apie mus, http://www.nzt.lt//index.cfm?fuseaction=displayHTML&file=File_333.cfm&langparam=LT. 41 NŽM prie ŽŪM nuostatai, Patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro, 2001 m. birželio 14 d. Įsakymu Nr. 194 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 3D-187 redakcija); http://www.nzt.lt//index.cfm?fuseaction=displayHTML&file=File_334.cfm&langparam=LT. 42 Nacionalinė Žemės Tarnyba, Apie mus, http://www.nzt.lt//index.cfm?fuseaction=displayHTML&file=File_333.cfm&langparam=LT 43 Ten pat. 44 Nacionalinės Žemės Tarnybos, prie Lietuvos Respublikos Žemės Ūkio Ministerijos 2008- 2010 metų strateginis veiklos planas, http://www.nzt.lt//index.cfm?fuseaction=displayHTML&file=File_586.cfm&langparam=LT.

http://www.nzt.lt//index.cfm?fuseaction=displayHTML&file=File_334.cfm&langparam=LT

28

NŽT susijusi su apskričių viršininkais (jų administracijų žemės tvarkymo departamentais ir jų

teritoriniais žemėtvarkos skyriais) reikia ištirti NŽT atliekamas funkcijas – 2 priede. Jame yra

nurodytos institucijos ir asmenys, dalyvaujantys žemės reformų darbų procese.

Apskričių viršininko administracija ir žemės tvarkymo departamentai.

Apskričių administracijos dažniausiai yra sudaromos iš vadovybės (apskrities viršininko,

pavaduotojų, sekretorių), patarėjų (finansų, civilinės saugos, kaimo reikalų, regioninės plėtros,

personalo ir ūkio, socialinių reikalų, švietimo ir kultūros, teisės, vidaus audito, žemės tvarkymo

departamentų ir kitų skyrių), pavaldžių įstaigų (biudžetinių, viešųjų) bei komisijų (administracinių

ginčų, antikorupcijos). Nuosavybės teisių į žemę atkūrimą vykdo Žemės tvarkymo departamentai,

kurie yra sudaryti iš miestų ir rajonų žemėtvarkų skyrių.45 Apskrities viršininko administracija

priskirtų funkcijų įgyvendinimui yra įsteigusi Žemės tvarkymo departamentus (10) su

struktūriniais padaliniais rajonuose ir miestuose (55) bei jų atstovais seniūnijose (426). Visuose

minėtuose struktūrose dirba beveik 2000 darbuotojų (valdininkų). Pagrindiniais šių struktūrinių

padalinių darbais yra žemė reformos žemėtvarkos projektų rengimo organizavimas, derinimas,

tvirtinimas, sprendimų dėl žemės nuosavybės atkūrimo ar privatizavimo priėmimas, valstybinės

žemės nuoma ir pardavimas, skundų dėl žemės nuosavybės klausimų nagrinėjimas. Pagal

Lietuvos Respublikos Apskrities Valdymo įstatymą: „Apskrities viršininko įgaliojimai

žemėtvarkos ir žemės ūkio klausimais. Apskrities viršininkas:

1) tvarko laisvos valstybinės žemės fondą, išskyrus žemę, perduotą valdyti

savivaldybių institucijoms;

2) įgyvendina žemės reformą;

3) įstatymų nustatyta tvarka organizuoja žemės servitutų nustatymą ir žemės

naudojimo valstybinį reguliavimą bei žemės naudojimo valstybinę kontrolę;

4) koordinuoja, organizuoja ir įgyvendina regionines kaimo plėtros programas;

5) organizuoja melioracijos darbų ir melioracijos statinių naudojimo valstybinės

priežiūros atlikimą;

6) parduoda ar kitaip perleidžia privačion nuosavybėn valstybinę žemę, išskyrus

privatizuojamiems nekilnojamojo turto objektams ir valstybės nekilnojamajam turtui, kuris teisės

aktų nustatyta tvarka įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo valstybės nekilnojamojo

turto sąrašą ir perduotas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo

45 Lietuvos Respublikos Apskrities Valdymo Įstatymas, Žin., 1996, Nr. 126-2938

29

įstatyme nustatytam valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriui patikėjimo teise,

priskirtus žemės sklypus; atstovauja valstybei paveldint žemę pagal įstatymus ar testamentą ir

perleidžiant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai Valstybės ir

savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytas valstybės

nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę

valstybės nuosavybėn, kai privati žemė įsigyjama valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo

tikslais;

7) sprendžia žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir pagrindinės tikslinės

žemės naudojimo paskirties keitimo klausimus.“46

Savivaldybių tarybos ir Žemėtvarkos skyriai savivaldybėse

Savivaldybių tarybos arba jų administracijos direktoriai (savivaldybės teritorijoje): teisės

aktų nustatytais atvejais tvirtina ir įgyvendina savivaldybės teritorijai arba jos daliai rengiamus b-

endruosius planus ir derina arba tvirtina žemėtvarkos planavimo dokumentus; tvirtina detaliuosiu-

s planus; teikia sąlygas rengti ir derina savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentus;

išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis savivaldybei nuosavybės teise priklausančius že-

mės sklypus, taip pat valstybinės žemės sklypus, Vyriausybės nutarimais perduotus patikėjimo te-

ise savivaldybei; teikia apskrities viršininkui pasiūlymus dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo

ir visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo; organizuoja nuosavoje že-

mėje, taip pat valstybinėje žemėje, kuri patikėjimo teise perduota savivaldybei, žemėtvarkos dar-

bus žemės naudojimui gerinti. Institucijos, kurioms Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra perda-

vusi valstybinę žemę pasitikėjimo teise (miškų urėdijos, rezervatų ir nacionalinių parkų ad-

ministracijos, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, krašto apsaugos institucijos ir kt.): or-

ganizuoja valdomos teritorijos planavimo darbus; finansuoja valdomos teritorijos tvarkymo darb-

us (kelių ir komunikacijų tiesimą, miško sodinimą, melioracijos įrenginių remontą ir kt.);

įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis gali šią žemę išnuomoti. Valdymo institucijų sprend-

imus žemės santykių reguliavimo klausimais ruošia šių institucijų administracijos darbuotojai –

žemėtvarkininkai, teisininkai ir kiti specialistai.47

Savivaldybių funkcijos labiau nukreiptos į žemės tvarkymą per teritorijų planavimą

urbanizuotose teritorijose, tačiau kaimiškųjų teritorijų valdyme tiek teritorijų planavimo, tiek

žemės santykių reguliavimo aspektu savivaldybės vykdo labai siauras funkcijas. Jos pateikia

apskričių žemėtvarkos skyriams informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą)

46 Lietuvos Respublikos Apskrities Valdymo Įstatymas, Žin., 1996, Nr. 126-2938 47 Aleknavičius P., Žemės teisė, Lietuvos žemės ūkio universitetas, Kaunas, 2007, p. 17.

30

žemę ir detaliai nesuplanuotas miestų teritorijas. Ypatingai aktuali yra valstybinės žemės

pardavimo ir žemės nuomos funkcija, kuri tuo pačiu iššaukia ir atitinkamų teritorijų planavimo

(kaimiškosioms teritorijoms) dokumentų parengimo būtinybę, kuo dabartiniu metu savivaldybės

yra nesuinteresuotos. Svarstant Lietuvos administracinę reformą, galvojama, kam turėtų būti

pavaldūs Žemėtvarkos skyriai. Iki šiol jie yra pavaldūs apskritims. Merų nuomone, tuos skyrius

būtų galima perduoti savivaldybėms, bet tik tada, kai bus baigta žemės reforma.48

Akcentuotina, kad Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 – 2008 metų pr-

ogramą, Vyriausybės nutarimu numatyta, kad per antrąjį centrinių ir teritorinių valstybinio ad-

ministravimo subjektų ir savivaldybių vykdomų funkcijų perskirstymo etapą bus atliekamas že-

mėtvarkos funkcijų perskirstymas tarp savivaldybių ir apskričių viršininkų.49 Baigus atkurti nu-

osavybės teises į žemę, savivaldybėms numatyta priskirti šias žemėtvarkos funkcijas:

1) įgyvendinti žemės reformą: finansuoti žemės reformos darbus, atlikti žemės reformos d-

arbų užsakovo funkcijas;

2) organizuoti žemės konsolidacijos projektų rengimą;

3) keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį;

4) organizuoti savivaldybės ir gyvenamosios vietovės lygmens žemėtvarkos planavimo d-

okumentų rengimą ir tvirtinimą.

Apskričių viršininkams liktų priskirtos šios žemės tvarkymo funkcijos:

1) organizuoti regioninių žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą;

2) atlikti žemėtvarkos, geodezijos, topografijos, kartografijos ir geoinformatikos darbų

valstybinę priežiūrą ir kontrolę;

3) sudaryti valstybinės žemės pirkimo ir pardavimo, nuomos, panaudos ir

mainų sutartis;

4) nagrinėti prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams, priimti sprendimus paimti že-

mę visuomenės poreikiams;

5) vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę.

Priėmus atitinkamų įstatymų pataisas, apskričių viršininkų administracijos Žemės tvar-

kymo departamentus numatoma reorganizuoti, sumažinant darbuotojų skaičių. Atitinkamai

savivaldybėms perduotoms funkcijoms, savivaldybių administracijose bus steigiami žemėtvarkos

skyriai.

Žemėtvarkos tarnybos seniūnijose.

48 V. Nakrošis, Lietuvos administracinės atskaitomybės raida, Politologija, A. Brazausko fondas, 2001, p. 10. 49 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 – 2008 m. programa, 2006, Nr. 249.

31

Kaip visi žino, Lietuva - suskirstyta administraciniais vienetais. Pats didžiausias šiuo metu

yra apskritis, kuri savo ruožtu dalinama į rajonus, rajonai į seniūnijas. Kiekvienoje seniūnijoje

įsteigtos žemėtvarkos tarnybos, anksčiau vadintos agrarinės reformos tarnybomis. Priklausomai

nuo seniūnijos dydžio, žemėtvarkos tarnybose dirba 3-4 darbuotojai (šiuo metu darbuotojų

skaičius gerokai sumažintas). Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje ir pradėjus žemės reformą,

kurios pagrindinis tikslas yra nuosavybės teisių atkūrimas į išlikusį nekilnojamąjį turtą,

žemėtvarkos tarnybų pagrindinis uždavinys yra pirminių dokumentų paruošimas, pagal kuriuos

matuojama žemė ir ruošiami likę reikalingi dokumentai galutiniam žemės įteisinimui.50

Kaip buvo anksčiau mano minėta, iki sovietinės okupacijos, žemė jau buvo išskirstyta į

vienkiemius, beveik visur sudaryti planai ir vedama mokesčių, kuriuos žmonės mokėjo už žemę,

apskaita. Būtent archyviniai planai ir mokesčiais apdėjimo sąrašai ir yra pagrindiniai dokumentai,

kuriais remiantis tarnybų darbuotojai ruošia pažymas dėl žemės matavimo. Pas kai kuriuos

žmones yra išlikę individualūs žemės dokumentai ir planeliai, tačiau iš esmės jie niekuo nesiskiria

nuo bendrų kaimų planų, esančių tarnybose. Žemėtvarkos tarnybos pirmiausiai reikalauja iš

žmonių giminystės ryšį įrodančių dokumentų (pvz. gimimo, mirties,santuokos liudijimų ir kt.),

kad įrodyti, jog būtent tie žmonės yra palikuonys, besikreipiantys į žemę. Toliau turi susirinkti

būtent visi tiesioginiai palikuonys ir pareikšti savo valią - žemės galima atsisakyti giminaičio

naudai, matuotis ją pačiam, išsikelti žemę į kitą vietą ir taip toliau. Surašomas tarpusavio

susitarimas, kurį patvirtina seniūnas. Parašomi prašymai - nuosavybės teisės atkūrimui natūra,

arba ekvivalentine natūra, arba kompensacija pinigais. Pagal turimus dokumentus paruošiamos

pažymos, kurios vežamos patvirtinti į rajoną. Tenai jas patvirtina rajono juristas ir žemėtvarkos

skyriaus viršininkas. Tik po to jos perduodamos projekto autoriui (matininkui), kuris matuoja

žemę. Pažymų paruošimas užtrunka priklausomai nuo to, kaip žmonės suneša reikalingus

dokumentus, ar neiškyla ginčų dėl pasidalinimų ir panašiai.51

Pažymėtina, kad tai yra „arčiausiai“ piliečių esanti institucija, atsakinga už nuosavybės

teisių į žemę atkūrimą. Kita institucija būtų – rajonų žemėtvarkos skyriai.

Teisminių institucijų įtaka, nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese.

Kaip prieš tai minėjau, žemė yra nekilnojamasis turtas, vadinasi jos panaudojimas remiasi

teisiniais santykiais. Tai įtakoja tai, kad bet kokius skundus galima spręsti teisme, taip pat kaip ir

dėl kito nekilnojamojo turto. Vadinasi, jei tam tikras subjektas turi nusiskundimų, susijusių su

nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, dėl vienokių ar kitokių priežasčių, jis gali kreiptis į apylinkės

50 Žemėtvarkos tarnybos, http://www.lizdas.lt/zemetvarka/dabartis/zemetv_tarnybos.htm. 51 Ten pat.

32

teismą, jei sprendimas – jo netenkina, būna sudaromos administracinių ginčų komisijos arba

kreipiamasi į kitus teismus. Teismai turi įtakos net tokiems atvejams, kaip tarkim piliečiams, pr-

aleidusiems nustatytą terminą paduoti dokumentams dėl nuosavybės teisių į žemę atgavimo dėl

priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.52 Že-

mės savininkai ir naudotojai privalo žinoti teisės aktų nustatytus reikalavimus: leidžiamą veiklą,

jos apribojimus, savo teises, pareigas bei prievoles, taip pat sankcijas už įstatymų pažeidimus.53

Su žemės naudojimu susijusias bylas pagal savo kompetenciją nagrinėja:

1) administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų;

2) savivaldybių seniūnijų kaimo vietovėse seniūnai;

3) rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai);

4) valstybinės priešgaisrinės priežiūros organai;

5) valstybinės reikšmės kelių priežiūros organai;

6) Lietuvos geologijos tarnyba;

7) aplinkos apsaugos organai;

8) Nacionalinė žemės tarnyba;

9) valstybiniai miškų ir saugomų teritorijų organai;

10) apskričių viršininkų administracijos; gavę apskričių viršininkų įgaliojimus nagrinėti

administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turi teisę apskričių vir-

šininkų administracijų Žemės tvarkymo departamentų direktoriai ir Žemėtvarkos skyrių vedėjai.

11) Valstybiniai augalų apsaugos bei karantino inspektoriai;

12) teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros institucijos.54

Žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdo apskričių viršininkai, o kontrolės or-

ganizavimą koordinuoja ir šiems darbams metodiškai vadovauja Nacionalinė žemės tarnyba.

Pagal Vyriausybės patvirtintus Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatus, apskrities vir-

šininkas paskiria administracijos darbuotojus žemės naudojimo valstybinei kontrolei atlikti.

Kontrolę vykdantys darbuotojai tikrina, ar žemės savininkai ir kiti žemės naudotojai: naudoja

žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį. „Nacionalinės

žemės tarnybos nuostatai nustato, kad darbuotojai turi teisę atstovauti valstybei bylose dėl

sprendimų, susijusių su valstybinės žemės perleidimu, mainais, nuoma ar perdavimu naudotis

neatlyginamai, priimtų pažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, panaikinimo, ginčyti

52 Autorės interviu su Kauno apylinkės administracinio teismo teisėjo padėjėja, Vaiva Drižyte 2008 gegužė. 53 Aleknavičius P., Žemės teisė, Lietuvos žemės ūkio universitetas, Kaunas, 2007, p. 226. 54 Ten pat.

33

šių sprendimų pagrindu sudarytus žemės sandorius, taip pat atstovauti bylose dėl valstybinės

žemės sandorių pripažinimo negaliojančiais ir sandorių dėl valstybinės žemės, kai šalys nevykdo

sandorio sąlygų, nutraukimo, jeigu institucija, atstovaujanti valstybei šiuose sandoriuose, nesiima

veiksmų sandoriui nutraukti.”55

Piliečiams turint nusiskundimų dėl valstybės tarnautojų veiklos, susijusios su nuosavybės

teisių atkūrimų į žemę, galima kreiptis į valstybės kontrolierių, tai yra nepriklausoma institucija,

kurios sprendimai yra patariamieji.

2.2. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso eiga.

Pažymėtina, kad žemės pakaktų, tereikia ją inventorizuoti. Savo interviu spaudos

publikacijoje, Kauno Apskrities viršininkas Romualdas Morkevičius prisipažino, kad dauguma

žmonių yra verčiami atsiimti žemę bet kur. "Žmonės verčiami skubėti, nes Vyriausybė grąžinimą

nusprendė baigti iki metų galo.56 Tačiau kyla klausimas, ar žemės Kaune išties trūksta, kadangi

miesto savivaldybė iki šiol apskričiai nepateikė parengtų detaliųjų planų", - sakė Morkevičius.57

Pažymėtina, kad po daugelio svarstymų nuosavybės teisių į žemę procesas buvo dar kartą

pratęstas Paskutiniais duomenimis, nuosavybės teisių į žemę atkūrimą planuojama baigti: kaimo

vietovėse – iki 2008 liepos 1 dienos, miestų teritorijose – iki 2009 m. sausio 1 d.

2.2.1. Žemės grąžinimas kaimo gyvenamosiose teritorijose Nagrinėjant Žemės Ūkio Ministerijos pranešimus, kad nuo žemės reformos pradžios iki

šių metų balandžio 1 d. pateikta 714 tūkst. piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises kaimo

vietovėje į 4 mln. ha žemės. Nuosavybės teisės jau atkurtos 671 tūkst. piliečių į 3,9 mln. ha žemės

kaimo vietovėje. Tai sudaro 96,9 proc. prašymuose nurodyto ploto, į kurį pateikti visi nuosavybės

teisę ir giminystės ryšį su turėtos žemės savininku įrodantys dokumentai.58 Apskrityse

nuosavybės teisių į žemę atkūrimas yra gana tolygus: Marijampolės apskrityje nuosavybės teisės

atkurtos į 99,5 proc., Panevėžio ir Telšių apskrityse – į 99,1 proc., Šiaulių apskrityje – į 98,8

proc., Tauragės apskrityje – į 98,6 proc., Alytaus apskrityje – į 98,5 proc. bei Kauno ir Klaipėdos

55 Autorės interviu su Nacionalinės Žemės Tarnybos prie ŽŪM, Teisės skyriaus vyriausioji specialiste, Vilma Gaškauskiene, 2008 metų gegužė. 56 Čia buvo teigiama, kad nuosavybės teisės į žemę būtų atkurtos iki 2007 metų pabaigos. 57 Naudojau šią publikaciją spaudoje, kuri yra Kauno apskrities viršininko tiesioginis interviu, padedantis man atskleisti tam tikras problemas, Aktualijos, S. Valatka, Kova už žemę tęsiama, http://ei.libis.lt:8080/arc/2007-3-26/6/4bbac0cf243b7c357dd550ae63a61354. 58 ŽŪM, Žemės reformos Žemėtvarkos aktualijos, 2008 – 04- 21, http://www.zum.lt/min/Informacija/dsp_news.cfm?NewsID=3704&langparam=LT&Title=&From=&To=&Page=1&list=50.

http://ei.libis.lt:8080/arc/2007-3-26/6/4bbac0cf243b7c357dd550ae63a61354


http://www.zum.lt/min/Informacija/dsp_news.cfm?NewsID=3704&langparam=LT&Title=&From=&To=&Page=1&list=50


34

s.59

apskrityse – į 98,2 proc. prašymuose nurodyto ploto. Vertinant šiuo duomenis galima konstatuoti,

kad aštuoniose apskrityse žemės grąžinimo darbai artėja prie pabaigo

Taip pat pranešimuose pastebima, kad žemės grąžinimo darbai 2007 metais sparčiausiai

vyko Vilniaus, Utenos ir Klaipėdos apskrityse. Nuosavybės teisių atkūrimo pagal plotą procentas

Vilniaus apskrityje padidėjo 3,4 punkto, Utenos - 3,3 punkto bei Klaipėdos apskrityje - 2 punktais

(šalyje minėtas rodiklis per 2007 metus padidėjo 1,4 punkto). Tačiau, pasak ministerijos

sekretoriaus, vis tik mažiausiai nuosavybės teisių atkurta Vilniaus apskrityje – į 88,7 proc. bei

Utenos apskrityje – į 93,3 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto. Iš viso nuosavybės teisės dar

neatkurtos 42,5 tūkst. pretendentų į 124 tūkst. ha žemės. Daugiausiai žemės dar negrąžinta

Vilniaus apskrityje (16,4 tūkst. pretendentų, į 54,7 tūkst. ha žemės plotą) bei Utenos apskrityje

(9,8 tūkst. piliečių, 31,6 tūkst. ha žemės). Pažymėtina, jog Vilniaus apskritis neįvykdė 2007 m.

Strateginiame veiklos plane numatytų įsipareigojimų, kadangi iki 2007 m. pabaigos, vietoj

planuotų 89 proc., nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos į 88 proc. piliečių prašymuose

nurodyto ploto.60

Taip pat pažymėtina, kad šalyje eilę metų mažėja vidutinis žemėvaldų, į kurias apskrities

viršininko sprendimu atkurtos nuosavybės teisės, plotas (1998 m. vidutinis žemėvaldų plotas buvo

6,3 ha, 1999 m. – 5,2 ha, o 2004, 2005 metais jis sumažėjo iki 3,9 ha ). 61

Kadangi Klaipėdos, Utenos ir Vilniaus apskrityse buvo pateikta bei dabar dar teikiama

ženkliai daugiau piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į žemę, ją perduodant neatlygintinai

nuosavybėn negu kitose apskrityse, šiose apskrityse yra žymiai didesnės piliečių nuosavybės

teisių į žemės, miško plotą ir vandens telkinius atkūrimo darbų apimtys, o tuo pačiu yra žemesni ir

žemės grąžinimo rodikliai, tačiau pažymėtina, kad 2001-2005 metų laikotarpyje piliečių

nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimas, lyginant su šalies vidurkiu,

Vilniaus apskrityje vyko 1,5 karto, o Klaipėdos apskrityje – net 1,8 karto sparčiau.62

Didžiausias piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo lygis yra Marijampolės apskrityje

– 105 (99 proc.) kadastro vietovių, Telšių apskrityje – 73 (89 proc.), Kauno apskrityje – 74 (45

proc.), Šiaulių apskrityje – 105 (54 proc.) bei Panevėžio apskrityje – 125 (68 proc.) kadastro

vietovių. 59 Ten pat. 60 ŽŪM, Žemės reformos Žemėtvarkos aktualijos, 2008 – 04- 21, http://www.zum.lt/min/Informacija/dsp_news.cfm?NewsID=3704&langparam=LT&Title=&From=&To=&Page=1&list=50 61 Ten pat. 62 Pranešimas apie 2006 metų žemės reformos žemėtvarkos darbų vykdymo rezultatus, http://www.nzt.lt/failai/2006_01_25__PRANEŠIMAS.doc.




Apibendrinus apskričių viršininkų administracijų pateiktą informaciją matyti, kad

daugiausia nuosavybės teisių į žemę atkuriama tose apskrityse, kur daugiau kaimiškų vietovių,

daugiau dirbamos žemės, žymiai mažiau nuosavybės teisių į žemę atkuriama, kur yra dideli

miestai, pvz. Vilniaus ir Klaipėdos. (2 pav.) Analizuojant šią schemą, aiškiai galime matyti, kad

tos vietovės, kur žemė yra rekreacinio pobūdžio ar jos vertė didesnė (Vilnius, Trakai, Klaipėda,

Druskininkai), nuosavybės teisių atkūrimas į žemę yra ganėtinai mažas.

2. pav. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimas kaimo vietovėje

2.2.2. Piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimas miestuose Iki 2006 m. sausio 1 d. pagal pateiktus piliečių prašymus šalyje priimta 45,1 tūkst.

sprendimų atkurti nuosavybės teises į miestų teritorijoje esančią žemę 22,6 tūkst. ha plotą, t. y.

79,1 proc. nuo piliečių pateiktų prašymų skaičiaus arba 41,2 proc. nuo piliečių prašymuose

nurodyto ploto. Priimta 19,7 tūkst. sprendimų grąžinti žemę natūra bei perduoti neatlygintinai

35

nuosavybėn esamų namų valdų ar kitai paskirčiai naudojamus žemės sklypus ir 10,8 tūkst.

sprendimų perduoti nuosavybėn neatlygintinai naujus žemės sklypus individualiai statybai mieste.

Mažiausiai nuosavybės teisių į miestuose turėtą žemę atkurta Vilniaus apskrities

miestuose, čia nuosavybės teisės atkurtos tik į 16,6 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto, o

Vilniaus mieste – tik į 7,3 proc., Klaipėdos apskrities miestuose – į 33,8 proc., o Palangos mieste

– į 22 proc. bei Kauno apskrities miestuose – į 49,6 proc., o Kauno mieste – į 28,7 proc. piliečių

prašymuose nurodyto ploto.63 (3 pav.)

3. Pav. Piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimas, proc.64

Iš šios diagramos matyti, kad nors ir labai pamažu, bet nuosavybės teisių į žemė atkūrimo

procesas gerėja ir greitėja, nors pagal šį planą, iki 2007 metų pabaigos turėjo būti baigtas visas

procesas, tačiau jis yra nukeliamas dar vieneriems metams.

Nors nuosavybės teisių į kaimo žemę atkūrimo procesas jau greitai turi baigtis, tačiau

didelį susirūpinimą kelia žemės grąžinimas miestuose. Kaip ir minėjau, miestuose lėčiausiai yra

atkuriamos nuosavybės teisės. (4 pav.)

63 Pranešimas apie 2006 metų žemės reformos žemėtvarkos darbų vykdymo rezultatus, http://www.nzt.lt/failai/2006_01_25__PRANEŠIMAS.doc. 64 Ten pat.

36


4. pav. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimas apskrityse.65

2.3. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso įgyvendinimas

Galima konstatuoti, kad žemės grąžinimo ir valstybinės žemės privatizavimo procesas,

nors ir lėtokai, tačiau artėja prie pabaigos. Žemė sugrąžinta apie 80 procentų jos savininkams ir

paveldėtojams kaimo vietovėje ir apie 60 procentų miestuose. Tačiau valstybinės žemės pirkimo

procesas vyksta lėtai. Jeigu privačių namų valdų žemės kaimuose ir miestuose yra įsigyta apie 70

procentų, tai juridinių asmenų naudojamos žemės yra įsigyta tik apie 5 procentus. Todėl juridiniai

asmenys turėtų būti skatinami pirkti jų naudojamą ne žemės ūkio paskirties žemę arba naujus ne

žemės ūkio paskirties žemės sklypus investicijoms. Pažymėtina, kad vadovaujantis minėtu

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m.gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 1423 juridiniams

asmenims leidimui žemei pirkti gauti apskrities viršininkui, reikia pateikti daug dokumentų.66

Nacionaliniams juridiniams asmenims, pageidaujantiems pirkti jų įmonės pastatais

užimtus žemės sklypus (naudojamus) arba naujus žemės sklypus investicijoms (naujų ūkinių

pastatų statybai) leidimui gauti apskrities viršininkui prie minėtų Vyriausybės 1998 m.gruodžio

10 d. nutarimu Nr. 1423 patvirtintos formos pareiškimo, reikia pridėti: naudojamo (arba naujo)

žemės sklypo planą; Žemės sklypo detalųjį planą; Žemės sklypo registro pažymėjimą; Įmonės

įregistravimo pažymėjimo kopiją; Įmonės įstatų kopiją; Dokumentą, patvirtinantį įmonės valdymo

organo sprendimą investuoti; Dokumentą, patvirtinantį, kad prašymą pateikęs asmuo turi 65 Ten pat. 66 Žemės nuosavybės aktualijos, http://www.infolex.lt/portal/start.asp?act=period&leidid=1&metai=2002&num=1&tema=3.

37

http://www.infolex.lt/portal/start.asp?act=period&leidid=1&metai=2002&num=1&tema=3

38

įgaliojimą veikti įsigaliojančios nuosavybės žemės sklypą įmonės vardu; Verslo planą ar kitą

dokumentą, apibūdinantį konkrečius investicijos ir tiesioginės ūkinės veiklos Lietuvoje planus,

kuriamas darbo vietas; Rašytinį įsipareigojimą Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatytu laiku

užbaigti pastatų ir įrenginių statybą ir pradėti verslo plane nurodytą veiklą.

Visos šių dokumentų kopijos turi būti patvirtintos notaro. Esant neaiškumams, apskrities

viršininkui suteikta teisė pareikalauti papildomų dokumentų.67

Užbaigus žemės grąžinimą ir valstybinės žemės pardavimo pirmąjį etapą, prasidės kitas

labai svarbus žemės reformos etapas, pagrįstas aplinkos apsauga, žemėnaudų pertvarkymu ir

konsolidacija.

Siekiant, kad ūkininkai ir kiti žemės ūkio subjektai galėtų tinkamai spręsti žemės sklypų

konsolidaciją jau nuo šių metų Europos sąjungos numatyta teikti finansinę paramą struktūriniams

pertvarkymams įgyvendinti.68 Visiškai suprantama, jog esamos žemėnaudos yra per smulkios ir

nepatogios ištisai naudoti, todėl dabar jau pats laikas pradėti planuoti neišvengiamą kitą dabar

vykstančios žemės reformos, kuri iš esmės yra tik nuosavybės teisių į žemę atkūrimas, etapą -

žemės konsolidaciją (žemėnaudų ribų pertvarkymą, siekiant padaryti žemės naudojimą patogesnį,

taip pat žemėnaudų stambinimą) bei žemės rinkos vystymą. Žemės konsolidacijos pagrindinis

tikslas bus pertvarkyti smulkias ir konkurencingam ūkiui nepalankias žemėnaudas į stambesnes ir

efektyvesnes, geriau tinkančias perspektyviam žemės ūkiui vystyti, taip pat pakeisti esamas

nepatogias žemėnaudų ribas į patogesnes, geriau tinkančias ūkininkauti.69

2.4. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimas Kauno mieste. Remiantis Apskričių viršininkų administracijų pateiktais 2007 m. rugpjūčio 1 d.

duomenimis, laisvos valstybinės žemės fondas, įvertinus išvadas dėl žemės, miško, vandens

telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ir parduotinus patvirtintuose žemėtvarkos

projektuose suformuotus valstybinės žemės sklypus, sudaro apie 504 tūkst. ha, iš jų – 116 tūkst.

ha miško. Taigi žemės yra pakankamai, kad būtų ir ūkininkų poreikiai patenkinti, ir sėkmingai

67 Juridiniams asmenims įsigyti jų naudojamus ar naujus žemės sklypus ne žemės ūkio paskirčiai vertėtų ekonomiškai, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m.spalio 1 d. nutarimu Nr. 1189 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m.rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 603 nutarimu Nr. 1181"Dėl žemės mokesčio" dalinio pakeitimo" ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m.spalio 1d. nutarimu Nr. 1181 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m.rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 602 "Dėl valstybinės žemės ir valstybinio fondo vandens telkinių, išnuomotų verslinei arba mėgėjiškai žūklei nuomos mokesčio" dalinio pakeitimo" nustatytas ūkinei - komercinei veiklai naudojamų ar nuomojamų žemės sklypų nuomos mokestis yra 6 procentai nuo žemės vertės, o įsigyto žemės sklypo žemės mokestis tik 1,5 procento nuo žemės vertės. 68 Keletą tokių tarptautinių projektų vykdo NŽT, pvz. FAO. http://www.nzt.lt//index.cfm?fuseaction=displayHTML&file=File_587.cfm&langparam=LT. 69 Žemės nuosavybės aktualijos, http://www.infolex.lt/portal/start.asp?act=period&leidid=1&metai=2002&num=1&tema=3;



39

vykdomas nuosavybės teisių atkūrimo procesas.70 Statistika rodo, jog nėra jokio pagrindo delsti

parduoti patvirtintuose žemėtvarkos projektuose suformuotus valstybinės žemės sklypus. Tai

neturės įtakos nuosavybės teisių atkūrimo proceso baigčiai, laisvos žemės yra pakankamai.

Likusią nuomojamą valstybinę žemę Vyriausybė žada parduoti nuo 2009 m. pradžios pabaigusi

nuosavybės teisių atkūrimo procesą.

Žinoma, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas iki 2007 m. gruodžio 31 d. nebuvo

baigtas. Šie du kriterijai tarpusavyje nesuderinti ir žemdirbiui nėra aišku, kada vyks pardavimas –

ar nuo 2008 m. pradžios, ar pabaigus nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Dar daug tokių žemės

plotų, grąžintų savininkams, dirvonuoja niekieno nedirbami ir neprižiūrimi. Savininkas įgijęs turtą

privalo prisiimti ir atsakomybę už jį. Apleistos žemės agrarinė būklė blogėja, kaimyniniams

žemės plotams – tai yra piktžolių ir ligų šaltinis. Teigiama, jog verta tokios apleistos žemės

savininkus individualiai apmokestinti, žemės mokestį jiems padidinti bent 15 kartų. Šias lėšas

būtų galima skirti Žemės fondui steigti, kurio būtinybe šiandien jau niekas neabejoja.

Nuosavybės teisių į žemę grąžinimo procesas miestuose vėluoja dėl keleto priežasčių,

viena iš jų – savivaldybių administracijos nespėjo parengti miestų teritorijų, kuriose bus

atkuriamos nuosavybės teisės suteikiant neatlygintinai žemės sklypą arba lygiavertį sklypą

individualiai statybai ar kitai paskirčiai, detaliųjų planų ir šiose teritorijose suformuotų žemės

sklypų planų.71

Tas pats ir su Kauno apskritimi. Pažymėtina, kuo mažesnis miestas, tuo mažiau problemų

susijusių su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu. Tad Kauno mieste iki 2007-06-01 (1995-06-01

buvusioje Kauno miesto teritorijoje) pagal Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus persiųstus piliečių

prašymus buvo išnagrinėta (vien laikotarpyje nuo 2006-01- 01 - 1551,8720 ha teritorijų) ir

nustatyta 358,4407 ha laisvos žemės kartografinėje medžiagoje. Iš šių teritorijų yra atlikti

geodeziniai matavimai sklypų planų 305,8362 ha teritorijose.72 Tame tarpe Lietuvos Respublikos

Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 "Dėl nekilnojamojo turto objektų

kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių" nustatyta tvarka

parengti sklypų planai ir pilnai sutvarkyti dokumentai, bendroje sumoje 265,8699 ha, yra perduoti

70 Pasitarimas-diskusija žemės reformos (valstybinės žemės pardavimo) klausimais; http://www.visuomenei.lt/?id=2&pg=&nid=309 71 Nuosavybės teisių grąžinimas Panevėžio apskrityje, http://www.vtv.lt/naujienos/zemes-reforma/nuosavybes-teisiu-i-zeme-grazinimas-panevezio-apskrityje-vel-2.html. 72 Kauno apskrities Kauno miesto (savivaldybės) teritorijoje nustatyti laisvos valstybinės žemės plotai, ištrauka iš KAVA direktoriaus – A. Kesarausko rašto “Dėl žemės reformos Kauno mieste”, http://www.kaunas.aps.lt/ava/selectPage.do?docLocator=FC7EF21C515511DCA7EC746164617373&inlanguage=lt&pathId=620.

http://www.visuomenei.lt/?id=2&pg=&nid=309

http://www.vtv.lt/naujienos/zemes-reforma/nuosavybes-teisiu-i-zeme-grazinimas-panevezio-apskrityje-vel-2.html


http://www.kaunas.aps.lt/ava/selectPage.do?docLocator=FC7EF21C515511DCA7EC746164617373&inlanguage=lt&pathId=620


40

Kauno miesto žemėtvarkos skyriui. 39,9663 ha sklypų yra tvirtinimo, derinimo arba dokumentų

rengimo baigiamojoje stadijoje.73

Vėlgi, nuo 2007 metų birželio 1 dienos Kaune nėra numatyta laisvos valstybinės žemės

plotų. Todėl yra siūloma vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymų ir likusią negrąžintą žemės nuosavybė grąžinti kitais

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos kompensacijos būdais už turėtą žemę.74

Žemės reforma ir Žemėtvarka Kauno apskrityje

Apskrities plotas sudaro 809 tūkst. ha 56,5% bendro apskrities ploto sudaro žemės ūkio

paskirties žemė, 28,1% - miškai, 15,4% - kitos paskirties žemė ir vandenys.75 Kauno apskrityje

žemės reformos žemėtvarkos darbai vykdomi 6 rajonuose: Jonavos, Kaišiadorių, Kauno,

Kėdainių, Prienų ir Raseinių; 68 seniūnijoje; 164 kadastro vietovėse bei 2 Respublikos pavaldumo

miestuose. Žemėtvarkos darbus atlieka 40 rangovinių įmonių.76

Iki 2006 m. gruodžio 31 d. Kauno apskrityje nuosavybės teisės į žemės, miško, vandens

telkinius kaimo vietovėje atkurtos 99,5 tūkst. piliečių į 492,9 tūkst. ha plotą. Tai sudaro 97,02

proc. Prašomo grąžinti ploto. Asmeninio ūkio žemė privatizuota 29,7 tūkst. piliečių 58,4 tūkst. ha

plote, 1,5 tūkst. piliečių sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys į 2,9 tūkst. ha plotą. Tai

sudaro 66.0 proc. asmeniniam ūkiui naudojamo ploto. Nuosavybės teisės į žemės, miško, vandens

telkinius miestuose atkurtos 12,5 tūkst. piliečių į 4,2 tūkst. ha plotą. Tai sudaro 74 proc. nuo

piliečių pateiktų prašymų skaičiaus (pateiktus skaičiavimo metodiką, skaičiuojant ne iš dalies, o

visiškai patenkintus piliečių prašymus – 36,5 proc.). Per 2006 metus parengti ir patvirtinti 95

žemės reformos žemėtvarkos projektai.77

Baigiamajame nuosavybės teisių atkūrimo etape daugiau piliečių kreipėsi dėl žemės

privatizavimo ir išnuomavimo. Šiai programai vykdyti 2006 m. buvo skirta 4387 tūkst. Lt.

valstybės biudžeto lėšų. Per metus darbų atlikta už 3981,3 tūkst. Lt. Iš jų pagal priemones: liko

73 Kauno apskrities Kauno miesto (savivaldybės) teritorijoje nustatyti laisvos valstybinės žemės plotai, ištrauka iš KAVA direktoriaus – A. Kesarausko rašto “Dėl žemės reformos Kauno mieste”, http://www.kaunas.aps.lt/ava/selectPage.do?docLocator=FC7EF21C515511DCA7EC746164617373&inlanguage=lt&pathId=620. 74 Ten pat. 75 KAVA ŽTD Veikla, http://www.kaunas.aps.lt/ava/selectPage.do?docLocator=8491BD22DEB211DB97F1746164617373&inlanguage=lt&pathId=565. 76 KAVA, 2007 metų veiklos ataskaita, http://www.kaunas.aps.lt/stotisFiles/uploadedAttachments/2006%20m.%20darbo%20ataskaita.pdf. 77 Ten pat.



http://www.kaunas.aps.lt/ava/selectPage.do?docLocator=8491BD22DEB211DB97F1746164617373&inlanguage=lt&pathId=565


http://www.kaunas.aps.lt/stotisFiles/uploadedAttachments/2006%20m.%20darbo%20ataskaita.pdf

41

neatlikta darbų už 405,7 tūkst. Lt. Pagrindinė darbų neatlikimo priežastis: priėmus Lietuvos

Respublikos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymą 24

(Žin., 2006, Nr. 82-3259), laikinai sustabdytas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės

pardavimas. Be to, darbų spartai įtakos turėjo ir 2006 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-159 pasikeitusi Žemės reformos žemėtvarkos projektų

rengimo ir įgyvendinimo metodika (Žin., 2006, Nr. 45-1638). Pagal naują metodiką pratęstas

žemės reformos žemėtvarkos projektų (papildymų) derinimo su reikiamomis institucijomis

terminas.78

Tvarka, reglamentuojanti, nuosavybės teisių atkūrimą į žemę, Kauno mieste.

Akcentuotina, kad norint išanalizuoti tvarką, reglamentuojančią nuosavybės teisių

atkūrimą į žemę Kauno rajono savivaldybėje, reikia ištirti kompetentingas institucijas, susijusias

su nuosavybės teisių atkūrimu į žemę.

Svarbiausia institucija po Lietuvos Respublikos Seimo (atsakingo už naujų teisės aktų

kūrimo, papildymo ir keitimo) būtų – Žemės Ūkio ministerija (toliau – ŽŪM). Ši ministerija

atsakinga už visus procesus, teisės aktus ir įvairius kitus atvejus, susijusius su žemės ūkiu,

žemėtvarka ir kt. Pažymėtina, kad konkrečiai su žemės reforma (ir tuo pačiu su nuosavybės teisių

atkūrimu į žemė) yra atsakinga – Nacionalinė Žemės Tarnyba (toliau – NŽT) prie ŽŪM.

Šiuo metu vykdomos žemės reformos tikslas – atkurti Lietuvos Respublikos piliečių

nuosavybės teises į žemę, mišką, vandens telkinius. Siekiama sudaryti teisines ir ekonomines

prielaidas žemės rinkai plėtoti, moderniam privačiam ūkiui vystytis. 1991 m. prasidėjusios žemės

reformos vyksmas ir nuosavybės teisių atkūrimas į žemę iš esmės paspartėjo pastaraisiais metais,

Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus atitinkamus teisės aktus šioms užduotims įgyvendinti

bei skyrus šiam tikslui lėšų.

Kaune nuosavybės teisių į žemę atkūrimas yra vykdomas pirmiausia Kauno apskrities

viršininko administracijoje, Žemės tvarkymo departamente bei rajonų skyriuose. Kaunas turi du

žemėtvarkos skyrius: Kauno miesto bei Kauno rajono savivaldybių žemėtvarkų skyriai.

Interviu su Kauno miesto Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus vyriausiuoju specialistu Š.

Milkeraičiu, patikslino atsakomybe tarp Kauno miesto savivaldybės ir Kauno Apskrities

Viršininko administracijos. Tad pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybė nėra atsakinga už

78 Ten pat.

42

nuosavybės teisių į žemę atkūrimą.79 Kadangi mieste laisvos žemės plotu jau beveik nėra,

vykdomas tik nuosavybės teisių atkūrimas į pastatus, butus ir pan. Kauno miesto administracijos

direktorius tvirtina žemės detaliuosius planus, bet nėra susijęs su nuosavybės teisių atkūrimu į

žemę. Taip pat yra ir su Kauno rajono savivaldybe.80

Kauno apskrities viršininko administracija

Apskrities viršininko administracija – tai valstybės įstaiga, kurią apskrities viršininkas

formuoja jam priskirtoms funkcijoms įgyvendinti. Administracijos struktūrą tvirtina apskrities

viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta tipine Apskrities

viršininko administracijos struktūra. Administraciją sudaro departamentai, skyriai, inspekcijos,

tarnybos (struktūriniai padaliniai).81 Asignavimų naudotojai yra šie Žemės tvarkymo

departamento struktūriniai padaliniai, turintys savo finansinę atskaitomybę: Birštono ir Prienų

žemėtvarkos skyrius; Jonavos r. žemėtvarkos skyrius; Kaišiadorių r. žemėtvarkos skyrius; Kauno

m. žemėtvarkos skyrius; Kauno r. žemėtvarkos skyrius; Kėdainių r. žemėtvarkos skyrius;

Raseinių r. žemėtvarkos skyrius.82

Administracijos struktūriniai padaliniai savo darbą organizuoja vadovaudamiesi apskrities

viršininko įsakymu patvirtintais struktūrinių padalinių nuostatais, o padalinių vadovai ir kiti

valstybės tarnautojai – pareigybių aprašymais, patvirtintais apskrities viršininko įsakymu,

vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu, o darbuotojai, dirbantys pagal

darbo sutartis, – pareiginėmis instrukcijomis, patvirtintomis apskrities viršininko įsakymu,

vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu.83

Išanalizavus Kauno apskrities viršininko administracijos nuostatus bei jų struktūrą,

pažymėtina, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentas yra

sudarytas iš miestų ir rajonų žemėtvarkos skyrių (tad ir Kauno miesto bei Kauno rajono

savivaldybių žemėtvarkos skyrių).84 Šie skyriai ir departamentai sudaro Kauno apskrities

79 Interviu su Kauno miesto Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus vyriausiuoju specialistu Š. Milkeraičiu, apklausė autorė, 2007 m. gegužė. 80 Ten pat. 81 Kauno apskrities viršininko administracijos nuostatai, 2004 m. lapkričio 23 d. įsakymas Nr. V-453. http://www.kaunas.aps.lt/ava/selectPage.do?docLocator=A6DB0301D62011DBA956746164617373&inlanguage=lt&pathId=95. 82 Ten pat. 83 Interviu su Kauno Apskrities Viršininko Administracijos, Teisės departamento vyriausiąja specialiste V. Stonyte, apklausė autorė, 2008 m. balandis. 84 KAVA struktūra, http://www.kaunas.aps.lt/ava/selectPage.do?docLocator=B3A8E2D0C56511DBA956746164617373&inlanguage=lt&pathId=443.

http://www.kaunas.aps.lt/ava/selectPage.do?docLocator=A6DB0301D62011DBA956746164617373&inlanguage=lt&pathId=95


http://www.kaunas.aps.lt/ava/selectPage.do?docLocator=B3A8E2D0C56511DBA956746164617373&inlanguage=lt&pathId=443


43

administraciją, kuri, pagal Kauno apskrities viršininko administracijos nuostatus (2004 m.

lapkričio 23 d. įsakymas Nr. V-453) atlieka šias funkcijas:

„13.4. žemėtvarkos ir žemės ūkio srityje:

13.4.1. rengia dokumentus, kurių reikia laisvos valstybinės žemės fondui tvarkyti,

išskyrus žemę, perduotą valdyti savivaldybių institucijoms;

13.4.2. padeda apskrities viršininkui įgyvendinti žemės reformą;

13.4.3. rengia dokumentus, kurių reikia žemės servitutams nustatyti, padeda organizuoti

žemės naudojimo valstybinį reguliavimą ir žemės naudojimo valstybinę kontrolę;

13.4.4. atlieka melioracijos darbų ir melioracijos statinių naudojimo valstybinę priežiūrą;

13.4.5. rengia dokumentus prireikus parduoti ar kitaip perleisti privačion nuosavybėn

valstybinę žemę, išskyrus privatizuojamiems nekilnojamojo turto objektams priskirtus žemės

sklypus, apskrities viršininko pavedimu atstovauja valstybei, perleidžiant privačią žemę valstybės

nuosavybėn, valstybei perimant pagal įstatymus ar pagal testamentą paveldint žemę;

13.4.6. rengia sprendimų projektus prireikus paimti žemę visuomenės poreikiams, taip pat

pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo klausimais;

13.4.7. atlieka valstybinės žemėtvarkos darbus;

13.4.8. organizuoja žemės konsolidacijos projektų rengimą;

13.4.9. pagal kompetenciją atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų

priežiūrą;

13.4.10. padeda apskrities viršininkui koordinuoti savivaldybių ir valstybės institucijų

veiklą vykdant geodezijos, topografijos ir geoinformatikos darbus, nustatytąja tvarka atlieka šių

darbų valstybinę priežiūrą.“85

Pažymėtina, kad Kauno Apskrities Viršininko administracija atlieka daugiau bendrąsias

funkcijas, kaip projektų rengimas, priežiūra ir kontrolė. Tikslesnes funkcijas atlieka Kauno

Apskrities Viršininko Administracijos Žemės Tvarkymo departamentas ir atitinkamai

savivaldybių bei seniūnijų žemėtvarkų skyriai.

Kauno Apskrities Viršininko Administracijos Žemės Tvarkymo departamentas

Apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamente dirba 7 specialistai,

dar 159 specialistai dirba rajonų ir miestų žemėtvarkos skyriuose ir jų padaliniuose seniūnijose.

Visi šie specialistai rengia dokumentus apskrities viršininko sprendimams priimti šiais klausimais:

85 Kauno apskrities viršininko administracijos nuostatai, 2004 m. lapkričio 23 d. įsakymas Nr. V-453. http://www.kaunas.aps.lt/ava/selectPage.do?docLocator=A6DB0301D62011DBA956746164617373&inlanguage=lt&pathId=95.



44

• dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius;

• privačių žemės sklypų padalijimo;

• dėl žemės kadastro duomenų patikslinimo atlikus sklypų geodezinius matavimus;

• namų valdų, sodų ir asmeninio ūkio žemės sklypų pardavimo;

• žemės paskirties pakeitimo;

• ilgalaikės žemės nuomos ir panaudos;

• žemės paėmimo visuomenės poreikiams;

• valstybinio žemės fondo valdymo;

• geodezinio pagrindo sutankinimo ir kitais geodezijos klausimais;

• žemės kadastro klausimais.

Visus šiuos dokumentus vizuoja apskrities Žemės tvarkymo departamento specialistai.86

Žemės reformos darbai vykdomi 6 rajonų 61 seniūnijoje, 163 kadastrinėse vietovėse bei

dviejuose Respublikos pavaldumo miestuose: Kaune ir Birštone

Pažymėtina, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo

departamentas yra atsakingas už šių funkcijų vykdymą jis „ yra Apskrities viršininko

administracijos struktūrinis padalinys, kurio struktūrą ir pareigybių sąrašą tvirtina apskrities

viršininkas.“87 Be to, šis departamentas yra sudarytas iš „ žemės reformos skyriaus, Žemėtvarkos

vadybos skyriaus, Kauno miesto ir rajonų žemėtvarkos skyriai savo darbą organizuoja

vadovaudamiesi apskrities viršininko įsakymu patvirtintais struktūrinių padalinių nuostatais, o

padalinių vadovai ir kiti darbuotojai – pareigybių aprašymais, pareiginėmis instrukcijomis.“88

Akcentuotina, kad departamentas turi vykdyti šiuos uždavinius:

„7. Pagrindiniai departamento uždaviniai:

7.1. užtikrinti žemės reformos eigą visose žemės reformą vykdančiose grandyse;

7.2. kontroliuoti priimtų įstatymų nuostatų įgyvendinimą žemėtvarkos, žemės reformos,

geodezijos, žemės apskaitos ir žemės kadastro srityse;

7.3. vykdyti žemės naudojimo valstybinį reguliavimą ir žemės naudojimo valstybinę

kontrolę”89.

86 KAVA ŽTD Veikla, http://www.kaunas.aps.lt/ava/selectPage.do?docLocator=8491BD22DEB211DB97F1746164617373&inlanguage=lt&pathId=565. 87 Kauno apskrities viršininko Žemės tvarkymo departamento nuostatai, 2006 m. sausio18 d. įsakymas Nr.V-23. 88 Ten pat. 89 Ten pat.



45

Kaip minėjau šis departamentas yra tikslesnė vykdomoji valdžia, atliekanti tik žemės

reformos vykdymą ir su ją susijusius uždavinius.

Departamentas, vykdydamas jam pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas:

• organizuoja žemės reformos, žemėtvarkos vadybos ir Kauno miesto bei rajonų

žemėtvarkos skyrių darbą priskirtoms funkcijoms vykdyti, sprendžia departamento kompetencijai

priklausančius klausimus;

• kontroliuoja kaip skyriai vykdo pavestas funkcijas;

• metodiškai vadovauja žemėtvarkos skyrių vedėjams ir departamento specialistams

žemės reformos vykdymo, finansavimo ir apmokėjimo už atliktus darbus klausimais;

• nustatyta tvarka vykdo žemės reformos darbų apskaitą ir teikia atskaitomybę;

• pagal suteiktus įgaliojimus atstovauja apskrities viršininkui ir Apskrities viršininko

administracijai bylose, kuriose nagrinėjami žemės reformos klausimai;

• tikrina, kad skyrių darbuotojai savo darbe vadovautųsi Lietuvos Respublikos teisės

aktais ir skyriaus nuostatais;

• sprendžia ginčus, kurie kyla tarp žemės reformos žemėtvarkos projektų rangovų ir

žemėtvarkos skyrių;

• tikrina parengtus žemės reformos žemėtvarkos projektų papildymus, dalyvauja jų

viešuose svarstymuose ir tikrina apskrities viršininko įsakymų projektus dėl jų tvirtinimo,

pakeitimo ir papildymo, projektų atitikimą teisės aktų reikalavimus ir juos vizuoja;

• kontroliuoja, kaip žemėtvarkos skyriai vykdo žemės reformos, žemėtvarkos,

geodezijos darbų priežiūrą, teikia informaciją kitoms institucijoms;

• tiria fizinių ir juridinių asmenų skundus, prašymus, Vyriausybės nustatyta tvarka

rengia atsakymus ar jų projektus, prižiūri kaip šį darbą vykdo žemėtvarkos skyriai;

• pagal žemėtvarkos skyrių pateiktas žinias, nustatyta tvarka teikia Nacionalinei

žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos apibendrintus statistinius duomenis apie žemės

reformos eigą, lėšų paskirstymą žemėtvarkos skyriams;

• planuoja žemėtvarkos ir žemės reformos darbų finansavimą ir teikia planų

projektus apskrities viršininkui;

• rengia apskrities viršininko įsakymų projektus žemės reformos programos

vykdymo klausimais;

• organizuoja ir dalyvauja komisijos darbe žemės reformos darbų kainyne

nenurodytų darbų kainoms nustatyti;

46

• dalyvauja rengiant strateginį planą skyrių vykdomoms programoms ir užtikrina

programų vykdymą;

• sudaro programų sąmatas ir teikia jas tvirtinti;

• teikia investicinių programų projektus;

• paskirsto žemėtvarkos skyriams iš valstybės biudžeto gautas lėšas žemės reformos

darbams vykdyti, kontroliuoja jų panaudojimą;

• paskirsto už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius skirtas lėšas;

• pagal patvirtintą planą vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę, o nustačius

pažeidimus, surašo Administracinės teisės pažeidimų protokolus ir Administracinės teisės

pažeidimų kodekso nustatyta tvarka nagrinėja arba perduoda juos nagrinėti įgaliotam asmeniui;

• atlieka savivaldybės lygmens žemėtvarkos schemų, planų (projektų) ir žemėvaldos

specialiųjų planų (projektų) valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą ir kt.90

Taip pat pagal KAVA ŽTD nuostatus, vykdydamas jam iškeltus uždavinius, jis atlieka šias

funkcijas

„8.7. sprendžia ginčus, kurie kyla tarp žemės reformos žemėtvarkos projektų rangovų ir

žemėtvarkos skyrių;

8.8. tikrina parengtus žemės reformos žemėtvarkos projektų papildymus, dalyvauja jų

viešuose svarstymuose ir tikrina apskrities viršininko įsakymų projektus dėl jų tvirtinimo,

pakeitimo ir papildymo, projektų atitikimą teisės aktų reikalavimus ir juos vizuoja;

8.9. kontroliuoja, kaip žemėtvarkos skyriai vykdo žemės reformos, žemėtvarkos,

geodezijos darbų priežiūrą, teikia informaciją kitoms institucijoms;

8.10. tiria fizinių ir juridinių asmenų skundus, prašymus, Vyriausybės nustatyta tvarka

rengia atsakymus ar jų projektus, prižiūri kaip šį darbą vykdo žemėtvarkos skyriai;

8.11. pagal žemėtvarkos skyrių pateiktas žinias, nustatyta tvarka teikia Nacionalinei žemės

tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos apibendrintus statistinius duomenis apie žemės reformos

eigą, lėšų paskirstymą žemėtvarkos skyriams;

8.12. planuoja žemėtvarkos ir žemės reformos darbų finansavimą ir teikia planų projektus

apskrities viršininkui ir kt.“91

90 KAVA ŽTD funkcijos, http://www.kaunas.aps.lt/ava/selectPage.do?docLocator=E918D2A9ECE711DBBB20746164617373&inlanguage=lt&pathId=560. 91 Kauno apskrities viršininko Žemės tvarkymo departamento nuostatai, 2006 m. sausio18 d. įsakymu Nr.V-23.

http://www.kaunas.aps.lt/ava/selectPage.do?docLocator=E918D2A9ECE711DBBB20746164617373&inlanguage=lt&pathId=560

http://www.kaunas.aps.lt/ava/selectPage.do?docLocator=E918D2A9ECE711DBBB20746164617373&inlanguage=lt&pathId=560

47

Pažymėtina, kad sprendžiant pagal šias nuostatas, Kauno apskrities viršininko Žemės

tvarkymo departamento miestų ir rajonų žemėtvarkos skyriai įgyvendina žemės reformą, rengia

dokumentus dėl žemės gražinimo, suteikimo ir perdavimo neatlygintinai, pardavimo, nuomos,

padalijimo ir panaudos suteikimo. Vykdo valstybinę žemės panaudojimo kontrolę, nustatyta

tvarka atlieka geodezinių darbų valstybinę priežiūrą, vykdo žemės ūkio naudmenų ir pasėlių

deklaravimo darbus. Teikia duomenis ir reikiamus dokumentus apskrities viršininkui, Žemės ir

kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonei, Žemes ūkio ministerijai.92

Tolimesnio žemės tvarkymo ir administravimo Kauno mieste kryptys

Užbaigus piliečių žemės nuosavybės teisių atkūrimo procesą, bus pradėtas naujas žemės

tvarkymo ir administravimo darbų etapas, susijęs su šių pagrindinių tikslų įgyvendinimu:

1. Žemės ūkio struktūrų gerinimu, kuomet piliečių žemės nuosavybės teisių atkūrimo metu

susiformavusios smulkios, konkurencingam ūkiui netinkamos žemėnaudos bus pertvarkomos į

racionalesnes, labiau tinkančias konkuruoti vieningos Europos Sąjungos rinkos sąlygomis.

2. Aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimu, kuomet bus sudarytos sąlygos aplinką

tausojančiam ūkininkavimui vystyti bei kraštovaizdžiui išsaugoti.

3. Infrastruktūros plėtra, susijusi su žemės, reikalingos įvairių infrastruktūros objektų

statybai, naudojimo pertvarkymu.

4. Šiuo metu tam tikslui yra parengta ir su atitinkamomis institucijomis derinama Žemės

tvarkymo ir administravimo įstatymo koncepcija, o jai pritarus bus rengiamas Žemės tvarkymo ir

administravimo įstatymo projektas, kuriame ir bus teisiškai reglamentuoti šie veiksmai.

Akcentuotina, kad nors ir pakankamai gerai sutvarkyta nuosavybės teisių į žemė atkūrimo

sistema, tačiau vis tiek iškyla nemažai praktinių problemų, dėl įstatymų painiavos, kai kurių

tarnautojų savanaudiškumo, neaiškios kontrolės.93

92 Interviu su Kauno Apskrities Viršininko Administracijos, Teisės departamento vyriausiąja specialiste V. Stonyte, apklausė autorė, 2008 m. balandis. 93 Interviu su Kauno Apskrities Viršininko Administracijos, Teisės departamento vyriausiąja specialiste V. Stonyte, apklausė autorė, 2008 m. balandis.

48

3. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso administravimo problemos Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas, jau gana ilgai besitęsiantis reiškinys. Jo

užbaigimas vis nukeliamas i tolimesnį laiką. Kodėl tai vyksta? Žinoma pirmiausia dėl iškylančių

didžiulių problemų taikant įstatymus. Nuosavybės teisių atkūrimo į žemę vykdymas yra

valstybinė funkcija, perduota savivaldybėms. Savivaldybė privalo šias funkcijas atlikti pagal

griežtai reglamentuotas teisės normas. Atkuriant nuosavybės teises į žemę savivaldybė turi derinti

buvusių (situacijai susidarius ir esamų) savininkų, ir nuomininkų interesus. Savininkai turi teisę

atgauti žemę esamoj vietoj, lygiavertę žemę kitoj vietoj („grąžinimas natūra“) ar turi būti

išmokėta kompensaciją atitinkanti tuometinę žemės vertę, o nuomininkai turi teisę gauti

lygiavertę kompensaciją už prarandamą gyvenamąjį plotą. Tiek savininkų, tiek nuomininkų teisėti

interesai yra dvi vienodai saugotinos vertybės.

Teisės aktai yra netobuli, dėl jų trūkumų visas nuosavybės teisių grąžinimo procesas labai

nusitęsė, klausimų sprendimai persikėlė į teismus, o kai kuriais atvejais atsidūrė aklavietėje.

Negalima teigti, jog Kauno apskrities viršininko administracijos pareigūnai nuosavybės teisių

atkūrimo nevykdo. Tiesiog jie atlieka tai, ką jiems nurodo teisės aktai, o jeigu tam tikrų situacijų

sprendimo būdai teisės aktuose nenurodyti, pareigūnai negali savavališkai priimti sprendimų.

Aktuali problema dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę. Ieškant šios problemos sprendimo būdų

būtina atsižvelgti ir į tai, kad visiems, norintiems atgauti žemės sklypus, vadovaujantis

nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiais teisės aktais, žemės sklypų tikrai nepakaks. Jau

dabar ieškoma alternatyvių šios problemos sprendimo variantų.

Šiame skyriuje aš nagrinėsiu pagrindines problemas, kylančias taikant teisės aktus ir

įstatymus reglamentuojančius nuosavybės teisių į žemę atkūrimą

3.1. Pagrindinės nuosavybės teisių į miestų žemę atkūrimo problemos. Pirma problema, Miestų žemės bei miškų priskyrimo valstybės išperkamai žemei pagrįs-

tumas ir teisėtumas. Įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti detalieji planai yra pagrindas laisvą (neužstatytą) žemę

priskirti valstybės išperkamos žemės kategorijai. Piliečių skundų tyrimo praktika rodo, kad kai kuriais

atvejais savivaldybių administracijos pareigūnai žemę valstybės išperkamos žemės kategorijai pri-

skiria Įstatymo nenumatytais atvejais. Pasitaiko atvejų, kad įmonėms išnuomota, tačiau laisva

(neužstatyta) žemė arba žemė, užstatyta laikinais statiniais (metaliniais garažais), priskiriama

išperkamai žemei ir taip be teisinio pagrindo apribojamos piliečių teisės susigrąžinti tokią žemę

natūra. Būna ir tokių atvejų, kai žemės sklypai piliečiams negrąžinami, motyvuojant tuo, kad jie

neatitinka racionalių žemėnaudų formavimo principo ir kad dėl mažo sklypų ploto juose statyba

49

nėra galima. Kaip savo ataskaitose pastebi Seimo kontrolieriai, kad Įstatyme nenumatytas

minimalus mieste grąžintinos natūra žemės plotas, taip pat nėra reikalavimo, kad grąžinamas

žemės sklypas atitiktų racionalios žemėnaudos principą.94 Todėl nesant kitų Įstatyme numatytų

pagrindų priskirti tokią žemę valstybės išperkamai, t. y. nesant realaus ir konkretaus visuomenės

poreikio šiai žemei, tokia žemė piliečiams turi būti grąžinama.

Antra problema, miestų ir rajonų savivaldybių administracijos direktoriai nesilaiko

nustatytų terminų suformuoti natūra grąžinamus žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius

matavimus ir patvirtinti parengtus žemės sklypų planus. Konstatuotina, kad kai kurių savivaldybių

pareigūnai nesilaiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057

„Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo

įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 106 punkto,

kuriame įtvirtinta, kad „savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos

skyriaus prašymo pateikimo žemėtvarkos skyriui pagal nustatyta tvarka patvirtintus teritorijos

detaliuosius planus pateikia informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę,

kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas

nepatvirtintas arba jo nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas“, reikalavimų.95

Trečia problema, Nuosavybės teisių atkūrimas neatlygintinai perduodant nuosavybėn

naujus žemės sklypus miestuose ir piliečių galimybės atgauti žemę. Skunduose Seimo

kontrolieriams piliečiai dažnai reiškia nepasitenkinimą, kodėl praėjus daugiau kaip keturiolikai

metų nuo prašymų pateikimo dienos nauji žemės sklypai jiems dar nesuteikti. Ši problema taip pat

susijusi su detaliųjų planų rengimo procesu, kuris, kaip minėta, miestuose vyksta labai lėtai. Iš

Seimo kontrolierių įstaigoje gaunamų skundų matyti, kad dalis piliečių iki nacionalizacijos turėjo

mažesnius nei 4–5 arų žemės sklypus. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus tokio dydžio

žemės sklypai mieste nėra formuojami, o piliečiai nesutinka, jog nuosavybės teisės į didesnius

žemės sklypus būtų atkurtos keliems asmenims bendrai. Pastaruoju metu nagrinėjant pareiškėjų

skundus dėl nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo, jau įžvelgiama keblumų, susijusių su

konkrečiomis piliečių galimybėmis atgauti žemę.96

94 LR Seimo Kontrolierių įstaiga, Informacinis biuletenis, Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo problemos Lietuvoje, 2006 m. Liepos – gruodžio mėn. Nr. 16 (31). 95 Ten pat. 96 LR Seimo Kontrolierių įstaiga, Informacinis biuletenis, Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo problemos Lietuvoje, 2006 m. Liepos – gruodžio mėn. Nr. 16 (31).

50

Ketvirta problema, Piniginės vertės už valstybės išperkamą žemę nustatymas ir kompen-

savimas už ją. Pinigais gali būti atlyginta tik už nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. iki 1995 m. birželio 1

d. Vyriausybės nustatyta tvarka miestų teritorijoms priskirtą žemę arba piliečiams, atsisakiusiems

jiems miestuose neatlygintinai perduodamo naujo žemės sklypo individualiai statybai.

Atkreiptinas dėmesys, kad, atlyginant už miesto teritorijoje esančią žemę, laikomasi nuostatos, jog

po neteisėto žemės nacionalizavimo miestams priskirta žemė vertinama priemiestinėse teritorijose

esančios žemės ūkio paskirties žemės vidutine rinkos kaina, o kitai miestų teritorijose esančiai

žemei taikoma tam miestui Vyriausybės nustatyta vidutinė atlyginimo kaina (Įstatymo 16

straipsnis).

Žemės savininkai nenoriai renkasi kitus atlyginimo būdus už valstybės išperkamą žemę,

nes jų turėtos žemės įvertinimas, atliekamas pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, labai skiriasi nuo

dabartinės realios šios žemės rinkos vertės. Todėl manytina, kad Vyriausybei būtų tikslinga

apsvarstyti klausimą dėl metodikos, pagal kurią apskaičiuojama miesto teritorijoje esančios

valstybės išperkamos žemės vertė, pakeitimo. 97

3.2. Pagrindinės nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę atkūrimo problemos.

Pirma, problema, Žemės reformos žemėtvarkos projektų papildymų paskelbimo, rengimo,

derinimo, tvirtinimo bei įgyvendinimo vilkinimas, parengtų projektų kokybės problema. Kaip teigė

buvęs seimo kontrolierius K. Milkeraitis „tiriant skundus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kaimo

vietovėje esančią žemę, paaiškėja, kad viena iš pagrindinių problemų, dėl kurių kai kuriems

piliečiams iki šiol neatkurtos nuosavybės teisės – tai vilkinimas skelbti žemės reformos

žemėtvarkos projektus ir per ilgai trunkantis jų rengimas bei vykdymas“98. Tiriant piliečių

skundus dėl galimo vilkinimo atkuriant nuosavybės teises į žemę ir mišką, buvo nustatyta, kad

atskirose kadastrinėse vietovėse žemės reformos žemėtvarkos projektų papildymai nepaskelbti

praėjus net penkeriems metams nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo.99

Pažymėtina, kad galiojantys teisės aktai nenumato žemės reformos darbų atlikimo terminų

– šiuos terminus nustato apskričių viršininkų administracija, o nustatyti terminai dažnai vieną ar

net kelis kartus pratęsiami. Tai taip pat yra viena iš priežasčių, dėl kurių užsitęsia projektų

rengimo darbai ir nuosavybės teisių atkūrimo procesas. Kita svarbi problema, su kuria susiduria

97 LR Seimo Kontrolierių įstaiga, Informacinis biuletenis, Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo problemos Lietuvoje, 2006 m. Liepos – gruodžio mėn. Nr. 16 (31). 98 Autorės interviu su buvusiu, Lietuvos Respublikos Seimo Kontrolieriumi, Kęstučiu Milkeraičiu, 2008 gegužė. 99 LR Seimo Kontrolierių įstaiga, Informacinis biuletenis, Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo problemos Lietuvoje, 2006 m. Liepos – gruodžio mėn. Nr. 16 (31).

51

Seimo kontrolieriai, tirdami piliečių skundus, yra netinkamas, nekvalifikuotas ir nekokybiškas

žemės reformos žemėtvarkos projektų autorių darbas.100

Antra problema, Kadastro problemos. Neigiamą įtaką žemės reformai bei žemėtvarkos

darbų spartai turi ir tai, jog žemės reformos darbai vykdomi atliekant preliminarius matavimus.

Matavimų tikslumas reformos pradžioje neturėjo įtakos darbų spartai. Baigiant žemės reformą,

matavimų tikslumo reikalavimai labai apsunkina parengtų sklypų įregistravimą kadastro

žemėlapyje. Pareigūnai teigia, jog valstybės įmonė Registrų centras atsisako registruoti naujus

sklypus pagal priimtus sprendimus atkurti nuosavybės teises į turėtą žemę, motyvuodamas tuo,

kad šių žemės sklypų ribos nesutampa su kaimyninių privačių sklypų ribomis, nubraižytomis

kadastro žemėlapyje. Apie 15 proc. projektų autorių parengtų bylų grąžinamos iš Registrų centro

su neigiamomis išvadomis (teikiamo sklypo neįmanoma nubraižyti kadastro žemėlapyje, nes dėl

tam tikrų priežasčių neatitinka plotas, registruojamas sklypas tapatus jau įregistruotiems sklypams

ir pan.).101

Trečia problema, Žemės sklypų, Vyriausybės nutarimu priskirtų mokslo ir mokymo įstai-

goms, grąžinimo problemos. Mokslo ir mokymo įstaigos, valstybės ir savivaldos institucijos

pareigūnai turi pareigą užtikrinti, kad mokslo ir mokymo įstaigai suteikta žemė būtų naudojama

tik šios įstaigos uždaviniams ir funkcijoms vykdyti, t. y. visuomenės poreikiams tenkinti. Daug

piliečių kreipiasi į įvairias institucijas, prašydami patikrinti bei peržiūrėti, ar žemė naudojama tik

šių įstaigų uždaviniams ir funkcijoms vykdyti. „Šioms mokymo įstaigoms skirta žemė yra

strategiškai patogiose vietose, dabartinė jos rinkos vertė yra keliasdešimt kartų didesnė už

valstybės numatytą kompensacijos dydį, todėl suprantamas piliečių atsisakymas už valstybės

išperkamą žemę imti kompensaciją pinigais“ – teigia K. Milkeraitis.102 Pretendentai taip pat

nesutinka imti ir lygiaverčių žemės sklypų, nes jų jau galima pasiūlyti tik atokesniuose apskričių

rajonuose.103

Ketvirta problema, Buvusių žemės savininkų ir asmeninio ūkio žemės naudotojų interesų

konfliktas. Įstatymų leidėjas, numatęs nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas, pabrėžė

pirmenybę buvusiems savininkams susigrąžinti žemę natūra. Tačiau jeigu dėl susiklosčiusių

100 LR Seimo Kontrolierių įstaiga, Informacinis biuletenis, Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo problemos Lietuvoje, 2006 m. Liepos – gruodžio mėn. Nr. 16 (31). 101 Ten pat. 102 Autorės interviu su buvusiu, Lietuvos Respublikos Seimo Kontrolieriumi, Kęstučiu Milkeraičiu, 2008 gegužė. 103 LR Seimo Kontrolierių įstaiga, Informacinis biuletenis, Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo problemos Lietuvoje, 2006 m. Liepos – gruodžio mėn. Nr. 16 (31).

52

faktinių žemėnaudų santykių negalima grąžinti žemės natūra, ji iš buvusio savininko gali būti

išperkama.

Penkta problema, Nuosavybės teisių atkūrimo būdo parinkimas. Apskričių viršininkai

vengia patys parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Kai kuriose kadastro vietovėse jau

baigiamos atkurti nuosavybės teisės piliečiams, pateikusiems prašymus susigrąžinti žemę (natūra

ar perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtiesiems žemės sklypus), tačiau dar ne

visi piliečiai yra apsisprendę dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, savo nuomonę jie keičia kelis

kartus ir nesutinka su siūlomais įstatyme nustatytais atlyginimo būdais, kai jų žemė yra užimta.

Šešta problema, Piliečių informavimas. Minėtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės

patvirtintos Tvarkos 105 punkte nustatyta, kad apskrities viršininkas, priėmęs ar gavęs iš kitos

apskrities viršininko išvadą dėl žemės, miško ar vandens telkinio perdavimo neatlygintinai

nuosavybėn, ne vėliau kaip per mėnesį nuo išvados priėmimo ar gavimo raštu informuoja pilietį

apie galimybę gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Apibendrinus piliečių skundus

pasakytina, kad šios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatos nesilaikoma, ir piliečiai tokiu

būdu informuojami tik išimtiniais atvejais. Viešumo apie esančią laisvą žemės fondo žemę

užtikrinimas turi ypatingą reikšmę, įtvirtinant piliečių teisę gauti neatlygintinai žemės sklypus, o

nepakankamas viešumas sudaro prielaidas žemėtvarkos skyrių pareigūnų savanaudiškumui bei

piktnaudžiavimui.104

3.3. Žemės reformos kliūtys.

Kaip atskirą aspektą, galime išskirti problemas ir kliūtis, trukdančias vykdyti žemės

reformą. Pagrindinės kliūtys yra:

1. Dažna teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, kaita.

2. Prastas pasirengimas žemės reformai.

3. Dalykinio bendradarbiavimo tarp institucijų, dalyvaujančių nuosavybės teisių į miesto

žemę atkūrimo procese, trūkumas.

4. Mažas piliečių aktyvumas, sprendžiant nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimus.

5. Nepakankamas žemėtvarkos skyrių finansavimas.

Piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimas turėtų būti baigtas 2008 metų III ketvirtį.

Sprendimų dėl žemės grąžinimo šiuo metu laukia daugiau kaip 50 tūkstančių žmonių,

104 LR Seimo Kontrolierių įstaiga, Informacinis biuletenis, Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo problemos Lietuvoje, 2006 m. Liepos – gruodžio mėn. Nr. 16 (31).

53

pretenduojančių į plotą, užimantį apie 0,33 mln. hektarų. Laiko iki reformos pabaigos mažėja, o

visuomenėje daugėja abejonių, ar iki numatyto termino ji bus baigta.

Pirmiausia neramina tai, kad žemės reformos vykdytojams – įmonėms parengus žemės

tvarkymo bylas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jos užsiguli teritoriniuose žemėtvarkos skyriuose,

vėluojama parengti apskričių viršininkų sprendimų projektus dėl turėtos žemės įteisinimo. Šalyje

yra net 10,5 tūkst.tokių bylų, tad jeigu būtų operatyviai jos tikrinamos bei rengiami sprendimų

projektai, nuosavybės teisių atkūrimo procentas šalyje padidėtų 1 procentu, nes plotas, į kurį būtų

atkurtos nuosavybės teisės būtų net 36,8 tūkst. ha. Ypač daug žemės tvarkymo bylų yra susikaupę

Kauno apskrityje – 3,4 tūkst. (dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 11,2 tūkst. ha), iš jų Kauno rajono

žemėtvarkos skyriuje – beveik 2 tūkst. (dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 4,8 tūkst. ha) bei

Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje – 1,4 tūkst. dokumentacijos bylų (dėl nuosavybės teisių

atkūrimo į 7,3 tūkst. ha).105

Pagrindinė problema atkuriant nuosavybės teises miestuose yra ta, kad savivaldybių

institucijos nėra parengusios ir patvirtinusios vietovių, kuriose numatoma už nuosavybės teise

miestuose turėtą žemę suteikti sklypus individualaus gyvenamojo namo statybai ar kitai

paskirčiai, pakankamo kiekio teritorijų planavimo dokumentų (detaliųjų planų). Taip pat

savivaldos institucijos nepakankamai sparčiai rengia natūra grąžintinos žemės sklypų planus, dar

ne visos savivaldybės, t. y. Vilniaus, Nemenčinės, Kauno, Panevėžio ir Birštono miestų bei

Kelmės rajono savivaldybė apskričių viršininkų administracijoms yra pateikusios kartografinę

medžiagą apie visus laisvos (neužstatytos) natūra grąžinamos žemės plotus. Pagrindinis motyvas,

kurį nurodo savivaldybių institucijos yra tai, jog savivaldybių biudžetuose nenumatytos lėšos šių

darbų vykdymui.

Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo paspartinimo ne viską yra padariusios kai kurios

apskričių viršininkų administracijos, t. y. nepilnai yra užbaigtos kartografuoti buvusių savininkų

turėtos žemės sklypų ribos.

Kauno, Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Birštono miestų teritorijose, t. y. iki 1995

m. birželio 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka priskirtose teritorijose trūksta plotų, kuriuose būtų

galima rengti detaliuosius planus ir formuoti žemės sklypus individualiai statybai ar kitai

105 LR Seimo Kontrolierių įstaiga, Informacinis biuletenis, Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo problemos Lietuvoje, 2006 m. Liepos – gruodžio mėn. Nr. 16 (31).

54

paskirčiai perdavimui piliečiams neatlygintinai, t. y. atkurti nuosavybės teises į miestuose turėtą

žemę.106

3.4. Problemos, susijusios su nuosavybės teisių atkūrimu, kurias išskiria valstybės ir seimo kontrolė.

Kaip viena iš kebliausių problemų, galima paminėti dažną teisės aktų ir įstatymų, susijusių

su nuosavybės teisių atkūrimo į žemę bei reglamentuojančių žemės reformą, kaita. Tai neigiamai

paveikė žemės reformos darbų eigą. Žemės reformos įstatymas buvo keičiamas 18 kartų, Piliečių

nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas – 30 kartų.

Dar vienas prielaidas neigiamiems reiškiniams sudarė ir 1999 m. gegužės 13 d. priimta

įstatymo nuostata, leidžianti nuosavybės teises perleisti ,,ir kitiems asmenims, jeigu šie yra

Lietuvos Respublikos piliečiai“.107 Šia įstatymo nuostata, galėjo labai lengvai pasinaudoti

asmenys, neturintys, jokių nuosavybės teisių į žemę. Pažymėtina, kad ši įstatymo nuostata nustojo

galioti nuo 2002 m. sausio 18 d.

Valstybinėje audito ataskaitoje teigiama, kad Žemės grąžinimą natūra trukdė

nepakankamai aiškiai ir tiksliai Metodikoje reglamentuotas Lietuvos Respublikos žemės reformos

įstatymo 10 straipsnio taikymas praktikoje.

„10 straipsnis. Asmenų, įsigyjančių žemę, mišką ir vandens telkinius, eilė. Vykdant žemės

reformą, kaimo vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos

projektuose arba kituose teritorijų planavimo dokumentuose šia eilės tvarka:108

1) sugrąžinami savininkams natūra;

2) suteikiami nuosavybėn neatlygintinai piliečiams, kurių šeimos po 1939 metų buvo

įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos

tuometinėse teritorijose, – tie žemės sklypai, į kuriuos šios šeimos buvo įkeldintos jų perkėlimo į

Lietuvos Respubliką metu;

3) perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems (padidinti iki 100

procentų) žemės sklypai tos apskrities teritorijoje piliečiams, kurie yra 1918–1920 m.

nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai

kaliniai, tremtiniai, Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, taip pat jų sutuoktiniams, tėvams

106 Pranešimas apie 2006 metų žemės reformos žemėtvarkos darbų vykdymo rezultatus, http://www.nzt.lt/failai/2006_01_25__PRANEŠIMAS.doc. 107 Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas. Žin., 1997, Nr. 69-1735. 108 Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas. Žin., 1997, Nr. 69-1735.


55

(įtėviams), vaikams (įvaikiams), jeigu jų norima susigrąžinti žemė patenka į asmeniniam ūkiui ar

valstiečio ūkiui skirtą teritoriją ir yra toje apskrityje, kurioje buvo nuosavybės teise turėta žemė;

4) perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai šiuo metu naudojamiems

(padidinti iki 30 procentų) žemės sklypai piliečiams, sutinkantiems palaisvinti asmeniniam ūkiui

ar valstiečio ūkiui naudojamą žemę, kurią pageidauja susigrąžinti natūra jos savininkai;

5) perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems (padidinti iki 30

procentų) žemės sklypai toje pat kadastrinėje vietovėje piliečiams, kurių norima susigrąžinti žemė

patenka į asmeniniam ūkiui ar valstiečio ūkiui skirtą teritoriją ir kt.“109

Dėl šios priežasties daugelyje kadastro vietovių piliečių, pageidaujančių įsigyti žemę,

mišką, vandens telkinius, eiliškumo grupių sąrašai buvo nevieši arba visos kadastro vietovės

pastovūs – tęstiniai eiliškumo grupių sąrašai iš viso nebuvo sudarinėjami. Esant tokioms

aplinkybėms, sudarinėjant kaimų arba kadastro vietovių dalių atskirus žemės reformos

žemėtvarkos projektus, pirmos eiliškumo grupės piliečiai, jei trūko žemės vienoje kaimo

teritorijoje arba žemėtvarkos projektas toje vietoje (kaime) nebuvo rengiamas, turėjo būti

supažindinami su laisvos žemės fondu, esančiu visoje kadastro vietovėje.110

Kitoje Audito ataskaitoje teigiama, kad „Kauno apskrities viršininko administracijos

Kauno rajono žemėtvarkos skyrius nekontroliuoja žemės sklypų ribų paženklinimo vietovėse,

nepakankamai kontroliuoja žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo eigą ir parengtų

projektų atitikimą norminiams aktams“.111

109 Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas. Žin., 1997, Nr. 69-1735. 110 Valstybės kontrolės ataskaita, http://www.vkontrole.lt/veikla_ataskaita.php?724 111 Valstybės kontrolės atsakaita, http://www.vkontrole.lt/veikla_ataskaita.php?158.

Apskričių administracijos

Ministeritojs ir kt. vyriausybinės

institucijos

Kitos institucijos

Miestų ir rajonų savivaldybės Teismai ir

prokuratūraBendrovių ir bendrijų

veikla

0

50

100

150

200

250

300

350

400

Lan

kyto

jų sk

aiči

us

5 pav. Institucijos, dėl kurių veiklos lankytojai kreipėsi į įstaigos priimamajį112

Šioje lentelėje galime matyti, kad daugiausia lankytojų buvo kreiptasi į Apskričių

administracijas. Išanalizavus Seimo kontrolierių ataskaitinio laikotarpio metu ištirtus skundus dėl

pareigūnų veiksmų, atkuriant nuosavybės teises į žemę, darytina išvada, kad didžiąja dalimi

piliečiai skundžiasi vilkinimu atkurti nuosavybės teises į žemę, o dėl šios problemos yra

atsakingos pirmiausia Apskričių administracijos.

Kaip ir minėjau, kad daugiausia skundų buvo gaunama susijusių su nuosavybės teisių

atkūrimu į žemę, tai galima pamatyti iš Seimo kontrolierių veiklos ataskaitų sudarytos diagramos

– 6 pav.

56

112 Lietuvos Respublikos Seimo Kontrolės ataskaita, http://www3.lrs.lt/owa-bin/owarepl/inter/owa/U0106113.doc. Pateikiama ataskaita už 2002 metus, kuomet dirbo Seimo kontrolieriai L.Kuodienė, G.Račinskienė. K.Milkeraitis, R.Valentukevičius ir Z.Zamžickienė. Per 2002 metų laikotarpį Seimo kontrolieriai išnagrinėjo 1683 piliečių skundus. Skundai, kurie pripažinti pagrįstais ir kurių pagrindu buvo atlikti pareigūnų veiksmų tyrimai bei dėl pareigūnų veiksmų priimti sprendimai (6 ir 7 pav.), sudarė apie 40 proc. (670 skundai). Skundai, kuriuose nenustatyta pareigūnų veiklos piktnaudžiavimo ar biurokratizmo atvejų, buvo atmesti, tai sudarė 35 proc. (594 skundai). Skundai, dėl kurių nepriimti sprendimai, vertinantys pareigūnų veiksmus, tai yra grąžinti nenagrinėti iš esmės, sudarė 25 proc. (419 skundų).

Darbo teisiniai santykiai

2%

Kitos veiklos klausimai

9%

Pataisos reikalai, laikymo sąlygos

areštinėse32%

Policijos pareigūnų veikla13%

Prokurorų ir kitų prokuratūros

pareigūnų veikla7%

Pastatų statyba, rekonstrukcija,

remontas, privatizavimo ir

nuosavybės teisių į pastatus atkūrimo

klausimai2%

Pensijų ir pašalpų mokėjimo klausimai

3%

Nuosavybės teisių į žemę, mišką,

vandens telkinius atkūrimas

14%

Teisėjų ir teismų antstolių veikla

9%

Tarnybinės etikos pažeidimai

4%

Žemės privatizavimas,

nuoma, kiti žemėtvarkos

klausimai5%

6 pav. Skundų dėl valstybės įstaigų problematika113

Galima dar išskirti kelias problemas paminėtas Seimo kontrolierių veiklos ataskaitose.

Akcentuotina, kad didžiąja dalimi piliečiai skundžiasi vilkinimu atkurti nuosavybės teises į žemę.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundų tyrimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę vilkinimo

yra ypač sudėtingas, nes susiduriama su įrodymų surinkimo problema.114 Kadangi piliečių

prašymai atkurti nuosavybės teises tokio pobūdžio bylose buvo pateikti 1991–1992 metais

veikusioms agrarinių reformų tarnyboms, šiuo metu institucijų, pradėjusių atkūrimo procesą, jau

nebėra, dėl to dažnai nėra galimybių: 1) surinkti tyrimui reikalingus dokumentus; 2) nustatyti

kaltus asmenis (išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių ilgą laiką buvo vilkinamas pažymų,

patvirtinančių piliečio teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą, rengimas, nes tie asmenys

skyriuje jau nebedirba); 3) nustačius kaltus asmenis – patraukti juos atsakomybėn (pareigūnai jau

nebedirba tose institucijose arba suėję patraukimo atsakomybėn senaties terminai).115

Taip pat Audito ataskaitos rodo, kad nuo žemės reformos pradžios iki šiol išlieka aštrus

konfliktas tarp buvusių žemės savininkų, pageidaujančių atgauti iki 1940 m. žemės

nacionalizacijos turėtą žemę buvusiomis ribomis bei nesutinkančių pasirinkti kompensavimo už

valstybės išperkamai priskirtą žemę būdo, ir asmeninio ūkio žemės naudotojų, nesutinkančių

atlaisvinti įstatymų nustatyta tvarka jiems suteiktų žemės sklypų. Teisės aktuose įtvirtintas

reikalavimas žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir jo tęstinumo metu rajono

žemėtvarkos skyriaus kartu su projekto autoriumi organizuotuose asmeninio ūkio žemės

57

113 Ten pat. 114 Lietuvos Respublikos Seimo Kontrolės ataskaita, http://www3.lrs.lt/owa-bin/owarepl/inter/owa/U0106113.doc. 115 Ten pat.

58

naudotojų ir kitų pretendentų gauti žemę šioje teritorijoje susirinkimuose aptarti asmeninio ūkio

žemės sklypų išdėstymo pakeitimo principus.116 Vis gi, žemės reformos žemėtvarkos projekto

rengimo ir jo tęstinumo metu daugeliu atvejų žemėtvarkos skyrių pareigūnai bei žemės reformos

žemėtvarkos projektų autoriai neišnaudoja šių įstatymais numatytų galimybių išspręsti minėtą

konfliktą: neorganizuoja asmeninio ūkio žemės naudotojų ir savininkų susirinkimų, nesprendžia

asmeninio ūkio žemės naudotojų iškėlimo į laisvo fondo žemę, ne visų buvusio savininko žemėje

esančių asmeninio ūkio žemės naudotojų valia šiuo klausimu būna išreikšta117.

Dažni atvejai, kai savininkams grąžintini žemės sklypai buvo suprojektuoti pažeidžiant

nustatytus žemės sklypų projektavimo reikalavimus. Be to, kaimuose, kuriuose nebuvo išlikusių

archyvinių buvusių žemėvaldų planų, piliečių nuosavybės teisių atkūrimo klausimai buvo

sprendžiami nekartografavus kaimo savininkų buvusių žemėvaldų ribų ir nenustačius jų plotų.

Tokiu būdu buvo pažeidžiama piliečių teisė atgauti iki nacionalizacijos turėtą žemę buvusioje

vietoje. Šią problemą pripažino ir VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto vadovybė.

Pažymėtina, kad pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet projektuotojai savavališkai keitė sklypų

ribas. Pavyzdžiui, piliečiui paprašius patikslinti apskrities viršininko įsakymu patvirtintame

projekte suformuoto žemės sklypo, į kurį jau atkurtos nuosavybės teisės ir jo duomenys

įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ribas, buvo nustatytas žemės ploto trūkumas.

Projektuotoja savavališkai kitomis ribomis paženklino sklypą, praplėsdama jį į gretimai esantį

kito piliečio naudojamą žemės sklypą, ir pakeitė ankstesnį sklypo paženklinimo abrisą. Tokiu

būdu buvo šiurkščiai pažeisti Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo

metodikos 30 punkte nustatyti reikalavimai dėl patvirtintų kadastro vietovių žemės reformos

žemėtvarkos projektų patikslinimo.118

Taip pat nemažai problemų dėl nuosavybės teisių atkūrimo rekreaciniu ir ekologiniu

požiūriu vertingose teritorijose. Negrąžinant tokių sklypų buvusiems savininkams, jie buvo

perduodami kaip laisvo fondo žemė neatlygintinai nuosavybėn kitiems asmenims už kitoje vietoje

paveldimą žemę arba už žemę, į kurią nuosavybės teises jiems perleido įstatyme nurodyti

pretendentai. Dar viena problema kilo, kai projektuotojai, pasinaudodami informacija apie laisvą

valstybinės žemės fondo žemę, sklypus pirmiausia susiprojektavo sau. LR piliečių nuosavybės

teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta nuostata,

leidžianti perleisti teisę atkurti nuosavybės teises į žemę artimiems giminaičiams, o nuo 1999-05-

116 Lietuvos Respublikos Seimo Kontrolės ataskaita, http://www3.lrs.lt/owa-bin/owarepl/inter/owa/U0106113.doc. 117 Ten pat. 118 Lietuvos Respublikos Seimo Kontrolės ataskaita, http://www3.lrs.lt/owa-bin/owarepl/inter/owa/U0106113.doc.

59

13 iki 2002-01-14 galiojo norma, leidžianti perleisti teisę atkurti nuosavybės teises į žemę ir

kitiems asmenims, ne tik giminaičiams. Tai suteikė galimybę iš savininko faktiškai nusipirkti teisę

atkurti nuosavybės teises į žemę.119 Tuo pasinaudojo žemės reformos žemėtvarkos projektų

autoriai, taip pat valstybinių institucijų pareigūnai, turėdami informaciją apie laisvus žemės

sklypus paklausiose vietose. Vadinasi, asmenims, užimantiems atitinkamas pareigas, jokių kliūčių

įgyti privačion nuosavybėn žemės sklypus nėra, tuo tarpu kaip rodo Seimo kontrolierių ataskaitos

– „eiliniams“ piliečiams nuosavybės teisių atkūrimo dokumentai rengiami keletą metų.120

Akcentuotina, dar viena problema kyla dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso vilkinimo,

kurį sąlygojo ribotas informacijos apie kompensavimą už valstybės išperkamai priskirtą žemę

teikimas piliečiams: nebuvo nurodoma kompensavimo būdo pasirinkimo reikšmė (t.y. kad tik

pretendentui nurodžius konkretų atlyginimo būdą už natūra negrąžintiną žemę gali būti

sprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimas), nenurodomas galutinis įstatymo nustatytas terminas

kompensavimo būdui pasirinkti bei kompensavimo būdo nepasirinkimo pasekmės (jeigu pilietis

iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į

nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos).121

Vėl gi dažna problema, kuria minėjau jau anksčiau tai, kad žemės grąžinimo klausimus

specialistai derina, neišsiaiškinę tikrųjų buvusio savininko ar pretendento atkurti nuosavybės

teisės įpėdinių (nereikalaujamas paveldėjimo teisės liudijimas), t.y. nuosavybės teisės atkuriamos

ne pagal testamentinių paveldėtojų, o faktinių žemės naudotojų išreikštą valią. Tiek savininkai,

tiek nuomininkai, tiek ir pati valstybė yra suinteresuota, kad nuosavybės teisių atkūrimo

klausimas būtų kuo greičiau išspręstas, todėl dažniausiai yra siūloma Vyriausybei pavaldžioms

institucijoms peržiūrėti netobulus šį procesą reglamentuojančius teisės aktus ir padaryti juose

atitinkamus pakeitimus, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas galėtų būti vykdomas

sklandžiau ir kad jis galėtų būti užbaigtas pagal Vyriausybės programoje numatytus terminus. Šių

problemų sprendimui aptarti organizuojamas visų suinteresuotų institucijų, įskaitant ir Seimo

kontrolierių įstaigą, pasitarimas.

Žemės reformos žemėtvarkos projektų valstybinės ekspertizės nustatyti esminiai aktų

pažeidimai.

119 Lietuvos Respublikos Seimo Kontrolės ataskaita, http://www3.lrs.lt/owa-bin/owarepl/inter/owa/U0106113.doc.. 120 Ten pat. 121 Lietuvos Respublikos Seimo Kontrolės ataskaita, http://www3.lrs.lt/owa-bin/owarepl/inter/owa/U0106113.doc.

60

Kaip minėjau anksčiau, LR Žemės Ūkio Ministerija yra įsteigusi Žemės reformos

žemėtvarkos projektų ekspertų grupę, kuri atlieka valstybinę ekspertizę susijusią su žemėtvarkos

projektais ir pateikia kasmetinę ataskaitą. 2007 metų ataskaitoje pateikiamos ekspertizės išvados,

kuriose teigiama, kad nemažai įmonių, apskričių teritorijose atliekančių žemės reformos darbus

neužtikrino:122

• Sudarytų Žemės reformos projektų paslaugų atlikimo sutarčių vykdymą ir teisės aktų

reikalavimų vykdymą:

1. atliekant žemėtvarkos projektų parengiamuosius darbus;

2. projektuojant žemės sklypus;

3. ženklinant žemės sklypus vietovėje;

4. rengiant nuosavybės atkūrimui ar naudojamos žemės įteisinimui reikalingus

dokumentus;

5. racionalų valstybės biudžeto lėšos panaudojimą123

• AVA ŽTD Teritoriniai žemėtvarkos skyriai :

1. Ne visuomet užtikrino: tinkamą viešumą ir skaidrumą teikiant informaciją

piliečiams spaudoje bei žemėtvarkos skyriuose; išsamios ir tikslios informacijos pateikimą

interneto svetainėse; įmonių Žemės reformos projektų paslaugų atlikimo sutarčių vykdymo

kontrolę.

2. Atskiri Žemėtvarkos skyriai ir AVA ŽTD neužtikrino kvalifikuotos žemėtvarkos

projektų rengimo bei įgyvendinimo darbų kontrolės.124

• Žemėtvarkos projektų parengiamieji darbų problemos

1. Nepatikslinti duomenys apie valstybės išperkamą ir neprivatizuojamą žemę;

2. Nekokybiškai parengti valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planai:

3. Nebuvo parengtos valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planų kopijos ir

neparengtos dokumentacijos bylos;

122 NŽT, Aktualijos, http://www.nzt.lt//Naujienos/index.cfm?fuseaction=ShowNewsr&langparam=LT. 123 NŽT, Aktualijos, http://www.nzt.lt//Naujienos/index.cfm?fuseaction=ShowNewsr&langparam=LT 124 Ten pat.

http://www.nzt.lt//Naujienos/index.cfm?fuseaction=ShowNewsr&langparam=LT


61

4. Planų kopijose nebuvo žymimi, nuo 1998 m. įvykę pasikeitimai (išnykę ar naujai

atsiradę neprivatizuojami objektai; nepažymėti naujai atsiradę LVŽ plotai). Taip pat nustatyti

dažni plotų neatitikimai skirtinguose planuose.

5. Dalis Žemėtvarkos skyrių nepateikė įmonėms informacijos ir parengtų sąrašų apie

asmeninio ūkio žemės naudojimo teisėtumą;

6. Dokumentų bylose dažnai nėra įsegta AVA įsakymais patvirtintų sąrašų piliečių,

kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta neteisėtai arba jie tos žemės nenaudoja;

7. Projektų autoriai neretai neatsakingai ir klaidingai parengė Metodikos 1-4 priedus;

8. Atskiri Žemėtvarkos skyriai netinkamai parengė įsakymų, dėl žemėtvarkos projektams

rengti teritorijų parinkimo (daugumoje atveju nebuvo nurodyti teritorijų plotai; gyvenamosios

vietovės, nenustatytos datos iki kada piliečiai gali pateikti papildomus prašymus, taip pat

nenustatyti projektų parengimo terminai ir kt.).

9. Pretendentų eiliškumo sąrašai, atskirais atvejais parengti pažeidžiant Žemės reformos

10 straipsnyje nustatytą eiliškumą.125

• Rengiant žemėtvarkos projektus:

Kai kurie KAVA ŽTD teritoriniai žemėtvarkos skyriai neatsakingai organizavo

pretendentų gauti žemę susirinkimus: tinkamai nesukviesti visi pretendentai; neorganizuoti

pirmieji pretendentų susirinkimai; nemažai susirinkimų pravesti pažeidžiant teisės aktų

reikalavimus; susirinkimo protokolai labai neišsamūs ir labai dažnai juose neatsispindi kokius

žemės sklypus ir kokiuose LVŽF plotuose pretendentai pasirinko, pažeidžiant Žemės reformos

įstatymo 15 straipsnio nuostatas, asmeninio ūkio žemės sklypai projektuoti LVŽF plotuose;

perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai žemės sklypai projektuoti valstybės

išperkamos žemės plotuose; atskirais atvejais, žemės sklypai projektuoti pažeidžiant Žemės

reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą.126

Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai pardavimui labai dažnai buvo

projektuojami pažeidžiant teisės aktų reikalavimus: po 2006 m. liepos 27 d. ir toliau buvo

organizuojami susirinkimai ir sklypai projektuojami pardavimui; sustabdžius ž.ū. paskirties

žemės pardavimą, toliau buvo vykdomi žemės sklypų ženklinimo darbai ir rengiami žemės

125 NŽT, Aktualijos, http://www.nzt.lt//Naujienos/index.cfm?fuseaction=ShowNewsr&langparam=LT. 126 Ten pat.


62

pardavimui reikalingi dokumentai; grubiai pažeidžiant teisės aktuose nustatytas procedūras buvo

formuojami žemės sklypai pardavimui aukcione; nesant pretendentų suderinimo dėl suprojektuotų

žemės sklypų plotų bei ribų (nėra parašų 5 prieduose), šie pretendentams suformuoti sklypai buvo

patvirtinti AVA įsakymais. Neretai žemėtvarkos projektų planai parengti nepilnai, nesuformuotas

kelių tinklas prie projektuojamų sklypų bei LVŽ plotų.127

Problemos svarstant, derinant ir tvirtinant žemėtvarkos projektus: ne visuomet, ar per vėlai

spaudoje buvo skelbiama apie projektų viešą svarstymą; į viešo svarstymo aptarimus nebuvo

sukviesti visi asmenys, kuriems buvo suformuoti sklypai bet jie neatvyko ar nesutiko su ribomis

ar plotais, taip pat yra išreiškę kitas pretenzijas; viešo svarstymo protokolai parengti

paviršutiniškai, nesivadovaujant Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklių reikalavimų, jie

neišsamūs; parengti žemės reformos žemėtvarkos projektai ne visada laiku suderinti su visomis

reikalingomis institucijomis. 128

1. Ne retai apskrities viršininko įsakymai dėl žemėtvarkos projektų patvirtinimo parengti

pažeidžiant Metodikos reikalavimus: suprojektuotiems sklypams nenustatyta tikslinė žemės

naudojimo paskirtis; nenumatyti projektuojami kelių servitutai, specialiosios žemės naudojimo

sąlygos.

2. Labai dažnai nustatyta, jog neparengiami sąrašai asmenų, kuriems nustatytu laiku bus

ženklinami suprojektuoti žemės sklypai: sąrašai neparengiami kiekvieną metų ketvirtį; sąrašai

nesuderinami bei nepatvirtinami Žemėtvarkos skyriaus vedėjo ir viešai neskelbiami.129

• Paženklintos žemės ribos, ne visuomet atitinka žemėtvarkos projektuose

suprojektuotoms žemės sklypų riboms. Žemės, miško sklypų ženklinimas vietovėje: projekto

autoriai dažnai neužtikrino tinkamo nustatyto standarto riboženklių įtvirtinimo; miško sklypuose

nebuvo užtikrintas tinkamas ribinės linijos (spindžio) prakirtimas; dalis teritorinių žemėtvarkos

skyrių nepakankamai kontroliavo projekto autorių atliekamus žemės sklypų ženklinimo darbus.

• Nustatyta, nemažai atvejų, kai už nekvalifikuotai ir pažeidžiant teisės aktų

reikalavimus atliktus arba net už visai neatliktus paženklinimo darbus valstybės biudžeto lėšos

buvo panaudotos neteisėtai.

127 NŽT, Aktualijos, http://www.nzt.lt//Naujienos/index.cfm?fuseaction=ShowNewsr&langparam=LT 128 Ten pat. 129 NŽT, Aktualijos, http://www.nzt.lt//Naujienos/index.cfm?fuseaction=ShowNewsr&langparam=LT



63

• Projekto autoriai dažnai žemės sklypų ribų paženklinimo aktus parengia

nekvalifikuotai: abrisuose nurodomi netikslūs linijų ilgiai: neatliekami bei abrise nenurodomi

pririšamieji matavimai, todėl, reikalui esant, būtų sunku, o dažnai ir iš vis neįmanoma būtų

atstatyti išnykusius riboženklius. paženklinimo aktuose ne visuomet nurodoma, kad sklype yra

servitutai, ar kiti įsiterpę naudotojai, nėra gretimų žemės sklypų savininkų

suderinimo.130Pažymėtina, kad daugumoje atvejų, konstatuotina nepakankama įmonių,

atliekančių žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo bei įgyvendinimo darbus atsakomybė

bei pačių įmonių administracijos nepakankama atliekamų darbų kontrolė; Labai dažnai įmonės,

atliekančios žemės reformos žemėtvarkos darbus neužtikrina su užsakovais sudarytų Žemės

reformos žemėtvarkos projektų paslaugų atlikimo sutartyse prisiimtų sutartinių įsipareigojimų

vykdymo.Vėlgi, ne visi AVA ŽTD ir jų teritoriniai žemėtvarkos skyriai užtikrino: pakankamą

žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų kontrolę; su rangovais

sudarytų Žemėtvarkos paslaugų atlikimo sutarčių vykdymo kontrolę; racionalų ir tikslingą žemės

reformai vykdyti valstybės biudžeto lėšų panaudojimą; savalaikį sprendimų dėl nuosavybės teisių

atkūrimo priėmimą.

3.5. Vidaus Reikalų ministerijos sudarytos darbo grupės, žemės sklypų teisėtumui

įsigyti, nustatyti problemos.

Iš 13 pasitaikiusių pažeidimų rūšių dažniausi šie:131

a. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų

nesilaikymas (dokumentų, reikalingų atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką, vandens telkinius,

rengimas ir pasirašymas sau ir giminaičiams) – 27 atvejai;

b. naudojimasis tarnybine informacija, siekiant asmeninės naudos (pirktos teisės ir

atkurta nuosavybės teisė į atskirus sklypelius geresnėse vietose įvairiose kadastro vietovėse) – 16

atvejų;

130 Ten pat. 131 Tam tikrą darbą, tikrinant valstybės tarnautojų ir kitų asmenų, betarpiškai susijusių su nuosavybės teisės atkūrimu bei žemės reforma, žemės sklypų įsigijimą nuosavybėn ir vertinant priimtų sprendimų teisėtumą, atlieka Ministro Pirmininko 2003 m. birželio 25 d. potvarkiu sudaryta darbo grupė. Pateikiu informaciją apie darbo grupės antrojo ir trečiojo tikrinimo rezultatus. Darbo grupė žemės sklypų įsigijimo teisėtumui patikrinti baigė tikrinimus, http://209.85.135.104/search?q=cache:iiOqY4tZkv8J:www.vrm.lt/index.php%3Fid%3D131%26backPID%3D874%26begin_at%3D960%26tt_news%3D16%26+i%C5%A1+13+pasitaikiusiu+pazeidimu+rusiu+dazniausi+sie&hl=lt&ct=clnk&cd=1&gl=lt.

http://209.85.135.104/search?q=cache:iiOqY4tZkv8J:www.vrm.lt/index.php%3Fid%3D131%26backPID%3D874%26begin_at%3D960%26tt_news%3D16%26+i%C5%A1+13+pasitaikiusiu+pazeidimu+rusiu+dazniausi+sie&hl=lt&ct=clnk&cd=1&gl=lt



64

c. išvadų dėl žemės, miško ar vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai

pateikimas po žemėtvarkos projektų viešojo svarstymo rezultatų aptarimo arba net žemėtvarkos

projektų patvirtinimo – 15 atvejų;

d. nuosavybės teisių atkūrimas, neturint jas patvirtinančio dokumento – 9 atvejai;

e. eiliškumo pažeidimai (asmuo įrašomas į aukštesnę eilę ir jam anksčiau projektuojami

žemės sklypai ir atkuriamos nuosavybės teisės) – 8 atvejai.132

Taip pat užfiksuoti ir kitų pažeidimų atvejai: taisyti (klastoti) dokumentai (3 atvejai);

nuosavybės teisės atkurtos į didesnio ploto žemės sklypus dėl žemės vertės apskaičiavimo,

pažeidžiant nustatytą tvarką (3 atvejai); žemės sklypo suprojektavimas, paženklinimas ir

perdavimas neatlygintinai nuosavybėn asmeninio ūkio žemės teritorijoje (t.y. teritorijoje,

priskirtoje valstybės išperkamos žemės teritorijai), asmeninio ūkio žemės įsigijimas, nesant

atitinkamos institucijos asmeninio ūkio žemės suteikimo, nuosavybės teisės į žemės ūkio

paskirties žemę atkūrimas, nors buvo galima atkurti tik į miško žemę (ar atvirkščiai) – 2-3 atvejai

ir kt.133Pastebėtina, kad valstybės tarnautojams, dirbantiems, apskričių viršininkų

administracijose, būdingiausi pirmos, antros ir trečios rūšies pažeidimai. Mažiausiai galimų

pažeidimų surasta Kauno apskrities savivaldybėse (1 giminaitis ir 2 žemės sklypai), Marijampolės

apskrities savivaldybėse (1 giminaitis ir 1 žemės sklypas), Šiaulių apskrities savivaldybėse (2

giminaičiai ir 4 žemės sklypai). Kitų apskričių savivaldybėse galimų pažeidėjų ir galimų

pažeidimų užfiksuota kiek daugiau: 1-3 savivaldybės tarnautojai, 3-12 jų giminaičiai, 3-29 žemės

sklypai).134 Žinoma, užfiksuoti ir kiti rečiau pasitaikę pažeidimai: išvadų pasirašymas, neturint

tam įgaliojimų (turi pasirašyti apskrities viršininkas, o pasirašė žemėtvarkos skyriaus vedėjas) - 4

atvejai, asmeninio ūkio žemė įgyta, nesant atitinkamos institucijos sprendimo dėl asmeninio ūkio

žemės suteikimo – 3 atvejai, įsigijimas didesnio ploto asmeninio ūkio žemės sklypo – 3 atvejai,

dokumentų taisymas (klastojimas) ir kt. – 1-3 atvejai. Savivaldybių darbuotojams būdingiausi 4 ir

5 rūšies pažeidimai, o jų giminaičiams – 1 ir 2 rūšies pažeidimai.135

132 Ten pat. 133 Darbo grupė žemės sklypų įsigijimo teisėtumui patikrinti baigė tikrinimus, http://209.85.135.104/search?q=cache:iiOqY4tZkv8J:www.vrm.lt/index.php%3Fid%3D131%26backPID%3D874%26begin_at%3D960%26tt_news%3D16%26+i%C5%A1+13+pasitaikiusiu+pazeidimu+rusiu+dazniausi+sie&hl=lt&ct=clnk&cd=1&gl=lt. 134 Ten pat. 135 Ten pat.




65

4. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso administravimas Kauno

mieste: tyrimas. Siekdama ne tik apžvelgti statistinius duomenis ir išsiaiškinti nuosavybės teisių į žemę

reglamentavimą, institucijų administracinę atsakomybę bei praktines problemas taikant su

nuosavybės teisių į žemę atkūrimu susijusius įstatymus ir teisės aktus, bet taip atlikti nuosavybės

teisių į žemę atkūrimo proceso administravimo kokybinį tyrimą, naudojant naujojo

institucionalizmo teoriją. Vien įstatyminės bazės analizė suteiktų sąlyginai ribotą suvokimą apie

nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesą Kaune, jo problemas ir realijas. Šio tyrimo metodiką

nulėmė darbo problema, tikslas bei uždaviniai. Be to, atliekant kokybinį tyrimą galima priartėti

prie įstaigų administravimo bei viešosios politikos proceso realijų bei reikšmių, o tai padeda

apibrėžti situacijas. Šiuo atveju padėjo išsiaiškinti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso

ypatumus Kaune.

Analizuojant nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesą Kaune, buvo naudojamas pusiau

struktūruotas interviu, kuomet nustatomi tam tikri klausimai, kurie kreipia interviu procesą, o

šiaip vyko laisvas pokalbis, be to, dalis klausimų iškilo spontaniškai. Respondentai pasirinkti

siekiant pristatyti kuo platesnę institucinę įvairovę ir atsižvelgiant į jų kompetenciją nuosavybės

teisių į žemę atkūrimo srityje.136

Apskritai, nuosavybės teisių į žemę atkūrimas buvo nagrinėtas nemažai, bet daugiau iš

teisinės ar probleminės pusės, o ne atsižvelgiant į jį kaip į vyksmą, kaip procesą.

Pažymėtina, kad tyrimo ribojimas buvo dėl neigiamų nuostatų, atsisakymo atsakyti ne tik į

atvirus probleminius, bet ir konkrečius atvejus prisidengiant ne kompetencija, neturėjimu laiko,

dėl kitų kliūčių ar netgi dėl to, kad klausimuose “matosi užslėpta neigiama nuostata dėl

konkretaus atvejo, ar problemos”.

136 Kokybiniam interviu buvo pasirinkti valstybės tarnautojai, specialistai ir nuosavybės teises atkūrę žemės

savininkai: Kauno miesto savivaldybės Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus vyriausiasis specialistas Š. Milkeraitis

2007 05 24; Kauno apskrities viršininko administracijos, Teisės departamento vyriausioji specialistė Vida Stonytė,

2008 04 25; Nacionalinės Žemės Tarnybos prie ŽŪM, Teisės skyriaus vyriausioji specialistė, Vilma Gaškauskienė

2008 05 07; Žemės Ūkio ministerijos, interesantų priėmimo skyriaus, vyriausioji specialistė, Skirmante Karnočienė

2008 05 07; Nuosavybe teises į žemę atgavę Kauno rajone, Alma ir Augustinu Šiliai, 2008 05 15; Kauno apylinkės

administracinio teismo teisėjo padėjėja, Vaiva Drižyte 2008 05 15; Buvęs Lietuvos Respublikos Seimo Kontrolierius,

Kęstučiu Milkeraitis, 2008 05 16.

66

4.1. Institucionalizmo teoriniai įrankiai nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso

analizei.

Pirmiausia, naujasis institucionalizmas reiškiasi dviem skirtingom teorijomis: pirmoji

remiasi organizacijų teorija, o antroji – naująja institucine ekonomika.137 Apskritai institucijos yra

žmonių sukurtas mechanizmas, varžantis sąveika tarp individų. Kita vertus, institucijos yra

taisyklės ir normos, kurios reiškiasi formaliomis ir neformaliomis teisėmis ir pareigomis,

sudarančios palankias sąlygas formuoti stabiliai ir patikimai nuomonei apie kitų individų

veiksmus.138

Vieni žymiausių šiuolaikinių vietos savivaldos tyrinėtojų savo studijose plačiai taiko

institucionalizmo teorinį modelį, pagal kurį vietos savivaldos raidai svarbus yra institucijų

vaidmuo, o vietos savivaldos institucijų ir centrinės valdžios santykiai suprantami kaip interesų

raiškos ir sankirtos.139 Kaip teigia J. Erik Lane, institucijos yra tiek institucionalizuota praktika,

tiek taisyklės. Socialiniai laukai – tai socialinių ir norminių statusų, materialių išteklių, santykinių

ir tinklinių ryšių ir kultūrinių ypatybių tinklai.

Institucinis interesas atsiranda, kai institucija, siekdama vykdyti savo funkcijas turi lėšų

poreikį, priklauso nuo institucionalizuotų santykių su kitomis institucijomis.Siekiant aiškiai

atskirti interesus ir taisykles, remiamasi argumentu, kad taisyklių institucionalizacija veikėjų

sąveikoje reikalinga kaip valdymo mechanizmas, nukreipiantis veiksmą visuomenėje, pagrįstoje

veikėjų preferencijų interesais. Nagrinėjant institucijų sąveiką dalijantis ribotus išteklius, paprastai

remiamasi prielaida, kad neatsiejama kiekvienos institucijos praktikos dalis yra konfliktas. Tuo

atveju tarpinstitucinį konfliktą galima apibrėžti kaip dviejų ar daugiau šalių santykius, paremtus

konkurencija dėl išteklių.140

Institucionalizmo požiūriu, socialinis laukas – tai socialinės sritys su apibrėžta

kompetencija, teisėtumu, savitais tarpasmeniniais ir tarporganizaciniais tinklais, hierarchiniais

santykiais, materialinių išteklių paskirstymu ir institucine logika. Institucionalizmo teorija sutelkia

137 J. Erik Lane, Viešasis sektorius, Margi raštai, Vilnius, 2001, p. 309. 138 J. Erik Lane, Viešasis sektorius, Margi raštai, Vilnius, 2001, p. 309. 139 Pierre, J. Models of urban governance: the institutional dimension of urban politics. Urban Affairs Review, 1999, 34 (3), 372-396. 140 R. Civinskas, L. Tolvaišis, Tarpbiudžetinis lėšų paskirstymas Lietuvoje: instituciniai interesai ir savivaldybių finansinis savarankiškumas, Viešoji politika ir administravimas, 2006, Nr. 16, p. 89.

67

dėmesį į būdingas struktūras, procesus, strategijas ir kompetencijas, atsirandančias

tarporganizacinių mainų kontekste.141

Institucinės formos atspindi faktą, kad šalys turi konkurencingus interesus, skirtingas

klausimų interpretacijas, ir nelygų pajėgumą veikti rezultatus. Institucinės sąveikos daro įtaką

politiniams sprendimams. Kai institucijos yra suprantamos kaip jėgos santykių arenos, kuriose

vieni veikėjai užima palankesnes pozicijas, nei kiti, institucinė struktūra ir pokyčiai suprantami

kaip derybų proceso rezultatas, kuriame mažiau galingi veikėjai yra suvaržyti labiau galingų

veikėjų interesų ir veiksmų. Galios centrus sukuria galingi veikėjai, interpretuojantys kitų veikėjų

interesus ir priderinantys jų interesus prie savųjų.142

Taigi yra susieti veikėjai ir problemos: derybų procesas, būdingas institucinei struktūrai,

yra veikėjų konkurencija interpretuojanti dėjas ir įvykius. Siekiant perprasti veikėjų požiūrius ir

priimamus sprendimus, reikia suprasti, kaip veikėjai elgiasi ir formuluoja savo interesus.

Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso lauko veikėjus galima suskirstyti į tris grupes:

centrinės valdžios institucijos (Vyriausybė, Seimas, ŽŪM, NŽT prie ŽŪM, ), tarpinė institucija

(KAVA) ir subnacionalinio lygio veikėjai (vietos savivaldybės ir seniūnijos). Kaip jau minėta,

siekiant išsiaiškinti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso institucinio lauko veikėjų interesų

raišką, veikėjų pajėgumą institucinių konfliktų arenose, atliktas kokybinis tyrimas nuosavybės

teisių į žemę atkūrimo lauko institucijų specialistų ir ekspertų apklausos būdu.

Naujasis institucionalizmas pirmiausia pabrėžia institucijų vaidmenį. Tad atliekant tyrimą

pirmiausia nuosavybės teisių į žemę atkūrimą įsivaizduosime, kaip, kurioje sprendimams daroma

įtaką įvairiais lygmenimis – tiek nacionaliniu, tiek transnacionaliniu mastu veikiančių interesų

grupių ir veikėjų. Lemia jau struktūros, o ne veikėjai, ir į tinkamumą nukreiptas socialinis

veiksmas. Tad tiriant šią temą susidariau tam tikrą lauką, pagal galią, kuri daroma nuosavybės

teisių į žemę atkūrimo procesui.

4.1. Institucijų pagrindiniai interesai lauke.

Norint suprasti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesą, pasirinkau vietos savivaldos,

tarpinės institucijos ir centrinės valdžios santykius, kaip institucinio lauko veikėjų interesų

atskaitos tašką paėmiau nuosavybės teisių į žemę atkūrimą. Kiekvienas institucinio lauko veikėjas

141 Boschken L. Institutionalism: Intergovernmental Exchange, Administration-Centered Behavior, and Policy Outcomes in Urban Agencies. Journal of Public Administration Research and Theory, 1998, Vol. 8, No 4, 585-614 142 Klarke, A. Social Worlds/Arenas Theory as Organizational Theory. In D.Maines (Ed.). Social Organization and Social Process: Essays in Honor of Anselm Strauss. New York: Aldine de Gruyter, 1991, 119-158.

68

siekia maksimizuoti savo naudą – t.y. institucijai sąveikaujant su kitomis institucijomis, natūraliai

būdinga stengtis laimėti kuo daugiau išteklių. Remiantis šia prielaida, toliau ir bandau paaiškinti

Lietuvos centrinės, tarpinės ir vietos valdžios nuosavybės teisių į žemę santykių praktikoje

galiojančius dėsnius.

Pirmiausia institucijas galima būtų suskirstyti pagal jų reglamentuotus tikslus:

a) institucijos, kurių pagrindiniai tikslai ir uždaviniai yra formuoti, koordinuoti,

kontroliuoti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesą – tai centrinės institucijos (ŽŪM, Seimas,

ir NŽT, taip pat ir Kauno Apskrities Viršininko Administracija). Kaip teigia, Vilma Gaškauskienė

„Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau vadinama – Nacionalinė žemės

Tarnyba) yra Lietuvos Respublikos valstybės institucija ir dalyvauja formuojant ir įgyvendina

valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo bei žemės reformos, nekilnojamojo turto

kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos ir georeferencinių duomenų bazių kūrimo srityje,

nustato valstybinio geodezinio pagrindo, krašto kartografavimo ir georeferencinių duomenų bazių

strategiją. Institucijos tikslus, veiklą, uždavinius ir vykdomas funkcijas reglamentuoja

Nacionalinės žemės tarnybos nuostatai, patvirtinti Žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14

įsakymu Nr.194”.143 Visos šios institucijos dalyvauja formuojant ir įgyvendina valstybės politiką

žemės tvarkymo ir administravimo bei žemės reformos klausimais. Taip pat teigia ir Vida

Stonytė, kad Kauno Apskrities Viršininko Administracija „ pagrinde rengia dokumentus, kurių

reikia laisvos valstybinės žemės fondui tvarkyti, išskyrus žemę, perduotą valdyti savivaldybių

institucijoms; padeda apskrities viršininkui įgyvendinti žemės reformą; rengia dokumentus, kurių

reikia žemės servitutams nustatyti, padeda organizuoti žemės naudojimo valstybinį reguliavimą ir

žemės naudojimo valstybinę kontrolę; atlieka melioracijos darbų ir melioracijos statinių

naudojimo valstybinę priežiūrą; rengia dokumentus prireikus parduoti ar kitaip perleisti privačion

nuosavybėn valstybinę žemę, išskyrus privatizuojamiems nekilnojamojo turto objektams

priskirtus žemės sklypus, apskrities viršininko pavedimu atstovauja valstybei, perleidžiant

privačią žemę valstybės nuosavybėn, valstybei perimant pagal įstatymus ar pagal testamentą

paveldint žemę; atlieka valstybinės žemėtvarkos darbus, o tikslesnes funkcijas ir įgyvendinimą

atlieką KAVA Žemės departamentas, savivaldybių ir seniūnijų žemėtvarkų skyriai”.144

143 Autorės interviu su Nacionalinės Žemės Tarnybos prie ŽŪM, Teisės skyriaus vyriausioji specialiste, Vilma Gaškauskiene, 2008 metų gegužė. 144 Autorės interviu su Kauno apskrities viršininko administracijos, Teisės departamento vyriausioji specialistė Vida Stonyte, 2008 metų balandis.

69

b) Institucijos, kuriose vykdomi žemės reformos darbai, t.y. KAVA ŽTD, savivaldybių ir

seniūnijų žemėtvarkų skyriai. „Kaip anksčiau minėjau, savivaldybės taryba tvirtina žemės

detaliuosius planus dėl laisvų ir galimai atgaunamų žemės plotų, kuriuos siunčia Kauno apskrities

viršininko administracijai. Vėlgi, Kauno miestas jau senai vėluoja patvirtinti savo detalųjį planą,

nes ir laisvo žemės čia beveik nebelikę.“145 Kaip matome, čia savivaldybė, kaip ir nebegali turėti

jokių interesų, nes ji neturi didelių įgaliojimų šioje srityje, tačiau pabaigus nuosavybės teisių į

žemę procesą, yra parengtas projektas pagal kurį, žemėtvarkos ir žemės reformos darbai taip pat

bus perduoti ir savivaldybėms.146 Š. Milkeraičio teigimą papildo V. Gaškauskienė: “baigiant piliečių

nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, vis didesnis dėmesys žemės tvarkymo darbuose skiriamas

goereferencinio pagrindo sudarymui bei palaikymui, kuris bus naudojamas daugiafunkcijinių žemės ir

vandens išteklių duomenų bazių kūrimui, kurios reikalingos šalies regioniniam zonavimui atlikti, žemės

naudojimo modeliavimui ir ūkinės veiklos pritaikymui laisvosios rinkos sąlygomis”.147

Šiuo atveju vykdomosios institucijos yra KAVA ŽTD ir seniūnijos, kurios įgyvendina

žemės reformą. Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje ir pradėjus žemės reformą, kurios pagrindinis

tikslas yra nuosavybės teisių atkūrimas į išlikusį nekilnojamąjį turtą, žemėtvarkos tarnybų

pagrindinis uždavinys yra pirminių dokumentų paruošimas, pagal kuriuos matuojama žemė ir

ruošiami likę reikalingi dokumentai galutiniam žemės įteisinimui. Tai mažiausias administracinis

vienetas esantis arčiausiai žmonių.

Vėlgi, kiekvieną savivaldybę (įskaitant ir seniūnijas bei apskritis) centrinės valdžios

sprendimai paliečia vienodai, poreikiai ir lūkesčiai nukreipti į centrinės valdžios institucijas, o

atskiros savivaldybės gali kartu siekti bendrų interesų. Tačiau Savivaldybių interesų sankirta su

centrine valdžia išlieka. Kiekviena savivaldybė yra atskiras institucinio lauko veikėjas su savais

interesais, kurių siekiant tenka konkuruoti su kitomis savivaldybėmis veikiant centrinės valdžios

institucijų sprendimus dėl lėšų paskirstymo sau palankia linkme. Praktika rodo, kad kuo daugiau

funkcijų institucija atlieka, tuo didesnis jos finansavimas.

Pažymėtina, kad galima išskirti dar viena interesų lauko veikėją/us – tai asmenys

suinteresuoti tiesiogiai – įvairios asociacijos kaip Lietuvos miško savininkų asociacija

(suinteresuoti atkurti nuosavybės teises į miškus), įvairios statybos bendrovės, pvz. Mitnija,

Kauno mieste pastačiusi Akropolį (juk kuo daugiau atgaunamos žemės, tuo daugiau galimybių

145 Autorės interviu su Kauno savivaldybės Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus vyriausiuoju specialistu Šarūnu Milkeraičiu, 2007 m. gegužė. 146 Ten pat. 147 Autorės interviu su Nacionalinės Žemės Tarnybos prie ŽŪM, Teisės skyriaus vyriausioji specialiste, Vilma Gaškauskiene, 2008 metų gegužė.

70

įvairioms statyboms) ir buvę žemės savininkai. Augustinas Šilys pabrėžia, kad „pateisinti mūsų

lūkesčius susigrąžinti tėvų ar senelių turėtą žemę, kuri kartais ne visiškai pagrįstai yra priskirta

valstybei, trukdo valdžios pareigūnų mentalitetų konfliktas. Posovietinio mentaliteto likučiai

žmonių sąmonėje verčia valdžios pareigūnus manyti, kad valstybė viską padaro geriau už privatų

žmogų, tuo tarpu derėtų įsisąmoninti, kad Lietuvoje jau veikia europietiška teisė. Visuomenės

interesai šiuo klausimu supainiojami su biurokratiniais žinybiniais ir savanaudiškais

interesais.“.148

Vėlgi pastarųjų veikėjų pagrindinis interesas yra atkurti nuosavybės teises į jiems

priklausančią žemę. Atitinkamai institucijų politikai tradiciškai linkę siekti kuo didesnės

finansinės naudos institucijai (taip yra stabdomas, kai kurių žemės plotų paskirstymas, ypač

mieste), ir būtent politikai neretai yra iniciatyvų dėl esamos tvarkos pakeitimo iniciatoriai. Tuo

tarpu didžiųjų miestų teisės ir žemėtvarkos skyriuose dirbantys specialistai teigia suprantantys

nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso svarbą valstybės mastu ir linkę sutikti su žemės

reformos paspartinimu.149 Tad čia jau matome tam tikrą interesų konfliktą. Visų pirma, efektyvios

viešosios politikos trūkumas bei neefektyvus viešųjų paslaugų teikimas visuomenei riboja

viešosios administracijos legitimumą. Antra, uždari interesų atstovavimo kanalai ir atviros

interesų konkurencijos stoka viešojoje administracijoje mažina sprendimų priėmimo protingumą.

Dėl to atsiranda šališkos grupės, turinčios privilegijuotą priėjimą prie vyriausybės, galinčios

klestėti kitų grupių ir visos visuomenės sąskaita.

Pagaliau ši problema susijusi su nepakankama Lietuvos viešosios administracijos

atskaitomybę visuomenei.

4.2. Tarpinstitucinių santykiai

Tam, kad geriau suprasti, kaip vyksta nuosavybės teisių procesas Kaune, panagrinėsime

keletą atskaitos taškų: informacija ir konfliktų arenos. Informacijos sklaidą tarp institucijų galime

suskirstyti į dvi dalis: vidinė informacija ir išorinė.

1) Vidinė informacija tarp institucijų, tokia kaip įvairūs reglamentai, programos,

procedūros, nutarimai, ir visa kita:

• Tarp skirtingų lygių institucijų. „Tokie kaip seimo įstatymai, jų pataisymai ir visa kita,

yra taikoma tiesiogiai institucijoje, informacija keistis galima taip pat konferencijose, ir visais

148 Autorės interviu su nuosavybės teises į žemę Kaune atgavusiais Alma ir Augustinu Šiliais, 2008 m. gegužė. 149 Žemės Ūkio ministerijos, interesantų priėmimo skyriaus, vyriausioji specialistė, Skirmante Karnočienė 2008 m. gegužė.

71

kitais galimais būdais, kaip raštai, susitikimai, informaciniai pranešimai, elektroniniai vidiniai

paštai“.150

• Tarp institucijų. Pvz. tarp ministerijų, dažniausiai informacija yra keičiamasi raštai, bet

elektroniniu paštu, taip pat telefonu, faksu, informaciniais pranešimais, sudaromos įvairios

komisijos ir pan.

• Institucijos viduje. Dažniausiai keičiamasi informacija telefonu, elektroniniu vidiniu

paštu, faksu, ar tam tikrais raštais, informaciniais pranešimais, taip pat dažnai yra organizuojami

susitikimai.

2) Išorinė, t.y, gyventojams, žemės sąvininkams ir kitiems „Vyriausybės nutarimu –

informacija apie teisės aktų priėmimą ar pakeitimus yra vieša ir visiems prieinama. Piliečiams

aktuali informacija skelbiama institucijos tinklalapyje, žiniasklaidos priemonėse, susitikimuose su

piliečiais”.151 Respondentės atsakymą patvirtina Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš

valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymas, pagal kurio 3 straipsnį:

“1. Įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. Atsisakyti suteikti informaciją galima

šio įstatymo nustatyta tvarka.

2. Įstaigos teikia informaciją pareiškėjams įstaigoje tvarkomais dokumentais, informacijos

rinkmenomis arba jų dalimis, pirmenybę teikiant informacijos teikimui internetu ar kitokiomis

elektroninėmis priemonėmis.”152

Įstaigos, teikdamos informaciją, vadovaujasi principais: informacijos išsamumo; tikslumo;

teisėtumo ir objektyvumo. Pasak buvusio Seimo kontrolieriaus Kęstučio Milkeraičio,

„informacijos atskleidimas savanaudiškiems tikslams, arba jos sulaikymas yra jau

nusikaltimas“153. Taip pat respondentas teigė, kad nemažai problemų ištyrė kai projektuotojai,

pasinaudodami informacija apie laisvą valstybinės žemės fondo žemę, sklypus pirmiausia

susiprojektavo sau. LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo

2 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta nuostata, leidžianti perleisti teisę atkurti nuosavybės teises į

žemę artimiems giminaičiams, o nuo 1999-05-13 iki 2002-01-14 galiojo norma, leidžianti perleisti

teisę atkurti nuosavybės teises į žemę ir kitiems asmenims, ne tik giminaičiams. Tai suteikė

150 Žemės Ūkio ministerijos, interesantų priėmimo skyriaus, vyriausioji specialistė, Skirmante Karnočienė 2008 m. gegužė 151 Autorės interviu su Nacionalinės Žemės Tarnybos prie ŽŪM, Teisės skyriaus vyriausioji specialiste, Vilma Gaškauskiene, 2008 metų gegužė. 152 Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymas, 2000 m. sausio 11 d. Nr. VIII-1524, Žin., 2000, Nr.10-236 153 Autorės interviu su buvusiu Lietuvos Respublikos Seimo Kontrolieriumi, Kęstučiu Milkeraičiu, 2008 gegužė.

72

galimybę iš savininko faktiškai nusipirkti teisę atkurti nuosavybės teises į žemę.154 Tuo

pasinaudojo žemės reformos žemėtvarkos projektų autoriai, taip pat valstybinių institucijų

pareigūnai, turėdami informaciją apie laisvus žemės sklypus paklausiose vietose. Vadinasi,

asmenims, užimantiems atitinkamas pareigas, jokių kliūčių įgyti privačion nuosavybėn žemės

sklypus nėra, tuo tarpu „eiliniams“ piliečiams nuosavybės teisių atkūrimo dokumentai rengiami

keletą metų.155

Kaip matome, viešosios administravimo įstaigos turi turėti labai didelę atskaitomybę prieš

gyventojus. Vėl gi, reiktų pažiūrėti kokios čia atsiranda konfliktų arenos.

Pagrindinė konfliktų arena atsiranda tada, kuomet yra dalykinio bendradarbiavimo tarp

institucijų, dalyvaujančių nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo procese, trūkumas. Tarkime

vis dar Kauno miesto savivaldybė nėra patvirtinusi laisvos žemės plotų, vadinasi ji nėra pateikusi

Kauno apskrities viršininko administracijai, pati reforma turi eiti į pabaigą, o čia yra vilkinamas

laikas. Kaip teigia, Skirmantė Karnočienė, “nėra sklandaus bendradarbiavimo tarp centrinės ir

vietos valdžios. Kai kurios savivaldybės teigia, kad nuosavybės teisių į žemę atkūrimas tai ne jų

kompetencija, tačiau be savivaldybės patvirtinto detaliojo plano apskrities administracija

sprendimo suteikti lygiavertį sklypą už turėtą žemę nepriims.“156

4.3. Institucijų administracinių procesų kliūtys

Kaip didžiausias problemas recenzentai išskiria: daugumai apskričių, siekiant paspartinti

žemės grąžinimo procesus, trūksta finansinių bei žmogiškųjų išteklių, o savivaldybės laiku

nepateikia reikalingos informacijos kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę.157

Kaip teigia Vilma Gaškauskienė, „Tarnybos funkcijų įgyvendinimą įtakoja darbų

susijusių su vientiso Lietuvos teritorijos georeferencinio pagrindo sudarymo, geodezinio pagrindo

punktų su ES tinklais susiejimo finansavimu, kurio neskyrus savalaikiai, nebus įmanoma sukurti

integralios žemės informacinės sistemos, kurios duomenų reikia užtikrinti tinkamą nekilnojamojo

turto administravimo sistemos funkcionavimą bei sudaryti sąlygas nekilnojamojo turto rinkos

plėtrai ir žemės konsolidacijos projektų rengimui. Neskyrus pakankamo finansavimo nuosavybės

teisių į žemę atkūrimui atlyginant pinigais, piliečiams nebus išmokama kompensacija, kas sukels

154 Lietuvos Respublikos Seimo Kontrolės ataskaita, http://www3.lrs.lt/owa-bin/owarepl/inter/owa/U0106113.doc.. 155 Autorės interviu su buvusiu Lietuvos Respublikos Seimo Kontrolieriumi, Kęstučiu Milkeraičiu, 2008 gegužė. 156 Žemės Ūkio ministerijos, interesantų priėmimo skyriaus, vyriausioji specialistė, Skirmante Karnočienė 2008 m. gegužė 157 Autorės interviu su Kauno apskrities viršininko administracijos, Teisės departamento vyriausioji specialistė Vida Stonyte, 2008 metų balandis

73

didelį piliečių nepasitenkinimą.“158 Be to, tarnybos finansinės veiklos kontrolę vykdo įgaliotos

valstybės institucijos bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vidaus audito tarnyba

teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat, ir Kauno apskrities viršininko administracija tik ji

finansuojama yra iš vyriausybės. Priešingai, šiai institucijai suteikta daugiau koordinavimo ir

kontroliavimo galimybių, tačiau ji taip turi ir daugiau įvairių ir platesnių funkcijų susijusių su

švietimu, rekreacija ir kitomis sritimis. Dėl to, kartais atsiranda nesklandumų, kuri instituciją yra

atsakingą už tam tikrą veiklą.

Išorės kontrolę taip pat vykdo, tiek Audito tarnybos, tiek Seimo ir Valstybės kontrolieriai,

tiek STT.

K. Milkeraitis teigė, kad artėjant prie nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso pabaigos,

neapsiribota vien rekomendacijų vykdomosios valdžios institucijoms teikimu. Siekdama

efektyvesnių darbo rezultatų, kontrolieriai bendradarbiavo su tiesioginiais žemės reformos

vykdytojais – apskričių viršininkais bei jų administracijų darbuotojais, metodiškai žemės reformai

vadovaujančia LR nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Šiuose susitikimuose

buvo aptartos skunduose keliamos problemos, atkuriant nuosavybės teises, išdėstyta konstruktyvi

kritika, akcentuojant tam tikru laikotarpiu aktualiausius klausimus. Ši veikla buvo veiksminga –

pastebėtas apskričių viršininkų geranoriškumas siekiant surasti konkrečių problemų sprendimo

būdus.159

Iš to galima spręsti, kad nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese, negalima apsiriboti

vien kontrole vykdomą „aukštesnio lygio“institucijų, reikalingos ir nepriklausomos institucijos.

Pasak respondentą, svarbiausia priežastimi, dėl kurios nebaigtas nuosavybės teisių atkūrimas į

kaimo ir miestų vietovėse esančią žemę, o tarnybiniai piktnaudžiavimai kai kuriose žemėtvarkos

tarnybose peraugo tiesiog į korupciją, yra teisinio saugumo principo nesilaikymas priimant

norminius aktus, reglamentuojančius nuosavybės atkūrimą.160

158 Autorės interviu su Nacionalinės Žemės Tarnybos prie ŽŪM, Teisės skyriaus vyriausioji specialiste, Vilma Gaškauskiene, 2008 metų gegužė 159 Autorės interviu su buvusiu Lietuvos Respublikos Seimo Kontrolieriumi, Kęstučiu Milkeraičiu, 2008, gegužė 160 Ten pat.

74

IŠVADOS

1. Išnagrinėjus teisės aktų susijusių su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, raidą, galima

teigti, kad didžiausią įtaką žemės reformai padarė:

a) Tarpukario (M.Krupavičiaus) žemės reforma, kuri eliminavo ekonomiškai

nusigyvenusį ir sulenkėjusį dvarininkų luomą, o bežemius ir mažažemius pavertė savarankiškais

ūkininkais;

b) Valstiečių ūkių kolektyvizacijos žemės reforma, kuomet vykdytas individualaus

ūkininkavimo sistemos prievartinis keitimas kolektyvinio ūkininkavimo sistema. Būtent dėl šios

reformos turėjo būti pradėta vykdyti dabartinė žemės reforma.

c) Žemės nuosavybės teisių restitucija, jau atgavus Lietuvos Respublikos

Nepriklausomybę, kuri padėtų įgyvendinti Lietuvos Respublikos piliečių teisę į žemės nuosavybę,

įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant nusavintą žemę.

2. Išanalizavus Lietuvos Respublikos teisės aktus ir įstatymus reglamentuojančius

nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, pažymėtina, kad nuosavybės teisių į žemę atkūrimas yra

reglamentuojamas įvairiuose aktuose, pradedant Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu

Kodeksu ir kitais. Pagrindiniai įstatymai šioje srityje: „LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas“, „Lietuvos Respublikos žemės įstatymas“, „Lietuvos

Respublikos žemės reformos įstatymas“ reglamentuoja žemės nuosavybės santykius ir žemės

reformos tvarką, reguliuoja žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius, bei žemės

tvarkymą ir administravimą, taip pat, sąlygas ir tvarką, kaip ir kam atkuriama nuosavybė į

nekilnojamąjį turtą. Vėlgi šie teisės aktai yra netobuli, dėl jų trūkumų visas nuosavybės teisių

grąžinimo procesas labai nusitęsė, klausimų sprendimai persikėlė į teismus, o kai kuriais atvejais

atsidūrė aklavietėje.

3. Išnagrinėjus teisės aktus ir įstatymus reglamentuojančius nuosavybės teisių į žemę

atkūrimą Kauno rajono savivaldybėje, kad Kauno miesto savivaldybė nėra atsakinga už

nuosavybės teisių į žemę atkūrimą. Kadangi mieste laisvos žemės plotų jau beveik nėra,

vykdomas tik nuosavybės teisių atkūrimas į pastatus, butus ir pan. Kauno miesto administracijos

direktorius tvirtina žemės detaliuosius planus, bet nėra susijęs su nuosavybės teisių atkūrimu į

žemę. Taip pat yra ir su Kauno rajono savivaldybe. Tad nuosavybės teisių atkūrimą vykdo

pirmiausia Kauno apskrities viršininko administracija, Žemės tvarkymo departamentas bei rajonų

75

skyriai. Kaunas turi du žemėtvarkos skyrius: Kauno miesto bei Kauno rajono savivaldybių

žemėtvarkų skyriai (esantys Kauno apskrities viršininko administracijoje), be to, atitinkamai

„arčiausiai“ žmogaus esančios institucijos – seniūnijos. Tad teisės aktai, reglamentuojantys

nuosavybės teisių atkūrimą Kaune yra, pirmiausia, Kauno apskrities viršininko leidžiami įsakymai

ir nuostatai, programos.

4. Ištyrus praktines problemas, kylančias taikant teisės aktus ir įstatymus,

reglamentuojančius nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, galima teigti, kad kaip viena iš kebliausių

problemų - dažnas teisės aktų ir įstatymų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimo į žemę bei

reglamentuojančių žemės reformą, kaita, tai įrodo, kad šie teisės aktai turi spragų. Kitos

problemos yra susijusios su: nepakankamai kontroliuojama nuosavybės teisių į žemę atkūrimo

eiga, vilkinimu atkurti nuosavybės teises į žemę; savininkams grąžintini žemės sklypai buvo

suprojektuoti pažeidžiant nustatytus žemės sklypų projektavimo reikalavimus Dar viena problema

kilo, kai projektuotojai, pasinaudodami informacija apie laisvą valstybinės žemės fondo žemę,

sklypus pirmiausia susiprojektavo sau, be to, žemės grąžinimo klausimus specialistai derina,

neišsiaiškinę tikrųjų buvusio savininko ar pretendento atkurti nuosavybės teisės įpėdinių

(nereikalaujamas paveldėjimo teisės liudijimas), t.y. nuosavybės teisės atkuriamos ne pagal

testamentinių paveldėtojų, o faktinių žemės naudotojų išreikštą valią. Vadinasi, asmenims,

užimantiems atitinkamas pareigas, jokių kliūčių įgyti privačion nuosavybėn žemės sklypus nėra,

tuo tarpu kaip rodo Seimo kontrolierių ataskaitos – „eiliniams“ piliečiams nuosavybės teisių

atkūrimo dokumentai rengiami keletą metų.

5. Norint suprasti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesą, pasirinkau vietos

savivaldos, tarpinės institucijos ir centrinės valdžios santykius, kaip institucinio lauko veikėjų

interesų atskaitos tašką paėmiau nuosavybės teisių į žemę atkūrimą. Kiekvienas institucinio lauko

veikėjas siekia maksimizuoti savo naudą – t.y. institucijai sąveikaujant su kitomis institucijomis,

natūraliai būdinga stengtis laimėti kuo daugiau išteklių. Nors nemažai funkcijų perleista iš

centrinių vyriausybių į vietos savivaldas, bet nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese vis dėl to

centrinės vyriausybės priešinasi sutiekti kuo daugiau galių vietos institucijoms. Kita vertus, vietos

savivaldos institucijos, siekdamos savo interesų, linkusios išnaudoti politinius kanalus,

bandydamos inicijuoti įstatymų keitimą per Seimo narius.

76

REKOMEDACIJOS

1. Skirti pakankamą finansavimą žemės reformos darbams atlikti.

2. Nuosavybės teisių atkūrimui miestuose paspartinti reikia priimti Nuosavybės teisių į

išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio pataisas.

4. Nuolat rengti seminarus bei kursus žemėtvarkos specialistams žemės reformos

klausimais.

5. Kontroliuoti, kad apskričių viršininkų administracijų Žemės tvarkymo departamentų

direktoriai užtikrintų atliekamų žemės reformos bei žemėtvarkos darbų įgyvendinimą bei

kontrolę.

6. Kontroliuoti, kad apskričių viršininkų administracijų Žemės tvarkymo departamentų

direktoriai tiksliai ir išsamiai informuotų savo pavaldinius apie pasitarimų bei seminarų metu

pateiktą informaciją ir metodinius nurodymus.

7. Užtikrinti, kad apskričių viršininkų administracijų Žemės tvarkymo departamento bei

rajonų žemėtvarkos skyrių darbuotojai konsultuodami piliečius laikytųsi viešumo bei skaidrumo

principų.

8. Įmonėms, Žemėtvarkos skyriams bei ŽTD būtina dar labiau sustiprinti atliekamų

žemėtvarkos darbų kontrolę bei užtikrinti tinkamą žemėtvarkos darbų kokybę bei sudarytų

Žemėtvarkos paslaugų atlikimo sutarčių tinkamą vykdymą bei abipusį prisiimtų įsipareigojimų

vykdymą, užtikrinant viešumą, skaidrumą ir tinkamą savalaikį piliečių informavimą; savalaikį ir

tinkamą projektų rengimą bei įgyvendinimą; savalaikį sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo

ar valstybinės žemės įteisinimo priėmimą.

77

LITERATŪROS SĄRAŠAS

Knygos

1.Aleknavičius P., Žemės teisė, Lietuvos žemės ūkio universitetas, Kaunas, 2007, p. 17-

256.

2.Aleknavičius P., Žemėtvarka, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Mokymo

metodikos centras, Vilnius, 1999, p. 279;

3.W. Parsons, Viešoji politika, Politikos analizės teorijos ir praktikos įvadas, Eurgimas,

Vilnius, 2001, p. 210, 294, 301, 303;

4.J. Erik Lane, Viešasis sektorius, Sąvokos, modeliai ir požiūriai, Margi raštai, Vilnius,

2001, p. 19, 26, 263, 269, 309, 366, 373.

5.Tarybinė žemės teisė, Vadovėlis, Vilnius, 1982;

6.Eduardas Monkevičius, Žemės teisė - Vilnius, 2000;

7.Eduardas Monkevičius, Žemės teisė, monografija, Vilnius, 2006;

8.Žemėtvarka Lietuvoje, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Vilnius,

Valstybės įmonė Valstybinis žemėtvarkos institutas, Tygelis, 2004, p. 254;

Teisės aktai ir dokumentai

1.Lietuvos Respublikos Vietos Savivaldos įstatymas, 1994 m. liepos 7 d., Nr. I-533,

Vilnius;

2.Lietuvos Respublikos Konstitucija. Žin.,1992, Nr. 33 – 1014;

3.Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtąatkūrimo įstatymas – 1997 07 01,

Nr. VIII 359, Valstybės žinios, 1997, Nr. 65 – 1558; 2004, Nr. 53 1791;

4.LR civilinis kodeksas. Žin., 2000, Nr. 74 – 2262;

5.LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Žin.,

1997, Nr. 65 – 1558;

6.LR religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymas.

Žin., 1995, Nr. 27 – 600;

7.1994 m. gruodžio 12 d. nutarimas Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės

nuostatų patvirtinimo“ (2004 10 20 nutarimo Nr. 1303 redakcija), Valstybės žinios, Nr. 97 - 1919;

2004, Nr. 155 5642.

http://www3.lrs.lt:10000/pls/libiswww/nbi.bp_www2.FromList?p_pg=1&p_qid=13&p_sch=nbi&p_lan=lt&p_time=080429154656&p_action=1&p_sbiids=&p_rectype=0&p_sbiid=87105



78

8.1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavyb-

ės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, Valstyb-

ės žinios, 1997, Nr. 90 – 2256; 2004, Nr. 53 1803.

9.1998 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vie-

tovėje“, Valstybės žinios, 1998, Nr. 33 – 882; 2002, Nr. 41 – 1532; 2005, Nr. 66 – 2359.

10. LR Geodezijos ir Kartografijos įstatymas. Žin., 2001, Nr. 9 – 415;

11. LR Nekilnojamojo Turto Kadastro įstatymas. Žin., 2000, Nr. 58-1704;

12. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Žin., 1994, Nr.34 – 620;

13. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas. Žin., 1997, Nr. 69-1735;

14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl kai kurių dokumentų,

patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“. Žin., 1993, Nr. 17 – 441;

15. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymas, Žin., 1994, Nr. 55-1049.

16. Lietuvos Respublikos Apskrities Valdymo Įstatymas, Žin., 1996, Nr. 126-2938.

17. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų

ir įstaigų įstatymas, 2000 m. sausio 11 d. Nr. VIII-1524, Žin., 2000, Nr.10-236.

Internetiniai šaltiniai

1. M. Krupavičius ir žemės reforma Lietuvoje,

http://aidai.us/index.php?option=com_content&task=view&id=244&Itemid=90;

2. Žemės reforma Lietuvoje, http://www.lizdas.lt/zemetvarka/istorija/reforma.htm;

3. L. Lazarevaitė, A. Rauplienė, D. Perkumienė, Šiuolaikinių kaimo plėtros idėjų

pritaikymas Lietuvoje,

http://www.smf.su.lt/documents/konferencijos/Galvanauskas/2006/Leidinys%201(6)/Lazarevaite_

Raupeliene_Perkumiene.pdf;

4. Mintys apie posovietinę žemės reformą prieš...50 metų, Doc. Dr. J. Milius,

http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/99/1112/11ref.html;

5. Dr. E. Grakauskas, Žemės ūkio paskirties žemės įsigyjimo teisinio reglamentavimo

problemos, http://www.leidykla.vu.lt/inetleid/teise/51/straipsniai/str3.pdf;

6. Pranešimas apie 2006 metų žemės reformos žemėtvarkos darbų vykdymo rezultatus,

http://www.nzt.lt/failai/2006_01_25__PRANEŠIMAS.doc;

7. Žemės reformos žemėtvarkos projektų valstybinė ekspertizė, Žemės reformos

žemėtvarkos projektų ekspertų sąrašas,

http://aidai.us/index.php?option=com_content&task=view&id=244&Itemid=90

http://www.lizdas.lt/zemetvarka/istorija/reforma.htm



http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/99/1112/11ref.html

http://www.leidykla.vu.lt/inetleid/teise/51/straipsniai/str3.pdf


79

http://www.zum.lt/min/index.cfm?fuseaction=displayHTML&file=File_1838.cfm&langparam=L

T;

8. NŽM prie ŽŪM nuostatai, Patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro, 2001

m. birželio 14 d. Įsakymu Nr. 194 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gegužės 5

d. įsakymo Nr. 3D-187 redakcija);

http://www.nzt.lt//index.cfm?fuseaction=displayHTML&file=File_334.cfm&langparam=LT;

9. Nacionalinė Žemės Tarnyba, Apie mus,


10. Nacionalinės Žemės Tarnybos, prie Lietuvos Respublikos Žemės Ūkio Ministerijos

2008- 2010 metų strateginis veiklos planas,


11. Nacionalinės Žemės Tarnybos prie ŽŪM funkcijos,


12. Žemėtvarkos tarnybos, http://www.lizdas.lt/zemetvarka/dabartis/zemetv_tarnybos.htm;

13. Aktualijos, S. Valatka, Kova už žemę tęsiama, http://ei.libis.lt:8080/arc/2007-3-

26/6/4bbac0cf243b7c357dd550ae63a61354;

14. ŽŪM, Žemės reformos Žemėtvarkos aktualijos, 2008 – 04- 21,

http://www.zum.lt/min/Informacija/dsp_news.cfm?NewsID=3704&langparam=LT&Title=&Fro

m=&To=&Page=1&list=50;

15. Keletą tokių tarptautinių projektų vykdo NŽT, pvz. FAO.


16. Žemės nuosavybės aktualijos,

http://www.infolex.lt/portal/start.asp?act=period&leidid=1&metai=2002&num=1&tema=3;

17. Pasitarimas-diskusija žemės reformos (valstybinės žemės pardavimo) klausimais;

http://www.visuomenei.lt/?id=2&pg=&nid=309;

18. Nuosavybės teisių grąžinimas Panevėžio apskrityje,

http://www.vtv.lt/naujienos/zemes-reforma/nuosavybes-teisiu-i-zeme-grazinimas-panevezio-

apskrityje-vel-2.html;

19. Kauno apskrities Kauno miesto (savivaldybės) teritorijoje nustatyti laisvos valstybinės

žemės plotai, ištrauka iš KAVA direktoriaus – A. Kesarausko rašto “Dėl žemės reformos Kauno

mieste”,





http://www.lizdas.lt/zemetvarka/dabartis/zemetv_tarnybos.htm







http://www.visuomenei.lt/?id=2&pg=&nid=309



80

http://www.kaunas.aps.lt/ava/selectPage.do?docLocator=FC7EF21C515511DCA7EC7461646173

73&inlanguage=lt&pathId=620;

20. KAVA ŽTD Veikla,

http://www.kaunas.aps.lt/ava/selectPage.do?docLocator=8491BD22DEB211DB97F17461646173


21. KAVA, 2007 metų veiklos ataskaita,

http://www.kaunas.aps.lt/stotisFiles/uploadedAttachments/2006%20m.%20darbo%20ataskaita.pd

f;

22. Kauno apskrities viršininko administracijos nuostatai, 2004 m. lapkričio 23 d.

įsakymas Nr. V-453.

http://www.kaunas.aps.lt/ava/selectPage.do?docLocator=A6DB0301D62011DBA9567461646173


23. KAVA struktūra,

http://www.kaunas.aps.lt/ava/selectPage.do?docLocator=B3A8E2D0C56511DBA956746164617


24. Valstybės kontrolės ataskaita, http://www.vkontrole.lt/veikla_ataskaita.php?724;

25. Lietuvos Respublikos Seimo Kontrolės ataskaita, http://www3.lrs.lt/owa-

bin/owarepl/inter/owa/U0106113.doc;

26. NŽT, Aktualijos,

http://www.nzt.lt//Naujienos/index.cfm?fuseaction=ShowNewsr&langparam=LT;

27. Darbo grupė žemės sklypų įsigijimo teisėtumui patikrinti baigė tikrinimus,

http://209.85.135.104/search?q=cache:iiOqY4tZkv8J:www.vrm.lt/index.php%3Fid%3D131%26b

ackPID%3D874%26begin_at%3D960%26tt_news%3D16%26+i%C5%A1+13+pasitaikiusiu+paz

eidimu+rusiu+dazniausi+sie&hl=lt&ct=clnk&cd=1&gl=lt

Leidiniai

1. Žemės reformos ir žemės tvarkymo įstatymų, instrukcijų, taisyklių ir aplinkraščių

rinkinys: Neoficialinis leidinys. - Kaunas, 1928;

2. Benžaminas Žulys, Žemės reforma. Ko reikia kaimui?Abipus Nemuno, XIX amžiaus

priedas NR. 22 (25), p. 1;

3. G. Jurgėlas, Kol kas rajonui skilimas negresia, Kupiškėnų mintys, NR. 104 (8438).









http://www.vkontrole.lt/veikla_ataskaita.php?724

http://www3.lrs.lt/owa-bin/owarepl/inter/owa/U0106113.doc

http://www3.lrs.lt/owa-bin/owarepl/inter/owa/U0106113.doc







81

4. Pierre, J. Models of urban governance: the institutional dimension of urban politics.

Urban Affairs Review, 1999, 34 (3), 372-396;

5. R. Civinskas, L. Tolvaišis, Tarpbiudžetinis lėšų paskirstymas Lietuvoje: instituciniai

interesai ir savivaldybių finansinis savarankiškumas, Viešoji politika ir administravimas, 2006,

Nr. 16, p. 89;

6. Boschken L. Institutionalism: Intergovernmental Exchange, Administration-Centered

Behavior, and Policy Outcomes in Urban Agencies. Journal of Public Administration Research

and Theory, 1998, Vol. 8, No 4, 585-614;

7. Klarke, A. Social Worlds/Arenas Theory as Organizational Theory. In D.Maines (Ed.).

Social Organization and Social Process: Essays in Honor of Anselm Strauss. New York: Aldine

de Gruyter, 1991, 119-158.

Kiti šaltiniai

1. Kauno apskrities viršininko administracijos nuostatai, 2004 m. lapkričio 23 d.

įsakymas Nr. V-453;

2. Kauno apskrities viršininko Žemės tvarkymo departamento nuostatai, 2006 m.

sausio18 d. įsakymas Nr.V-23;

3. Kauno apskrities viršininko Žemės tvarkymo departamento nuostatai, 2006 m.

sausio18 d. įsakymu Nr.V-23;

4. Eglė Mirončikienė, Lietuvos Respublikos žemės teisė, oficialių dokumentų tekstai su

pakeitimais ir papildymais iki lapkričio 9 d. - Vilnius, 2000;

5. LR Seimo Kontrolierių įstaiga, Informacinis biuletenis, Nuosavybės teisių į žemę

atkūrimo problemos Lietuvoje, 2006 m. Liepos – gruodžio mėn. Nr. 16 (31);

6. Autorės interviu su Kauno miesto savivaldybės Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus

vyriausiuoju specialistu Š. Milkeraičiu;

7. Autorės interviu su Kauno apskrities viršininko administracijos, Teisės departamento

vyriausiąja specialiste Vida Stonyte;

8. Autorės interviu su Nacionalinės Žemės Tarnybos prie ŽŪM, Teisės skyriaus

vyriausiąja specialiste, Vilma Gaškauskiene;

9. Autorės interviu su Žemės Ūkio ministerijos, interesantų priėmimo skyriaus,

vyriausiąja specialiste, Skirmante Karnočiene;



82

10. Autorės interviu su nuosavybe teises į žemę atgavusiais Kauno rajone, Alma ir

Augustinu Šiliais;

11. Autorės interviu su Kauno apylinkės administracinio teismo teisėjo padėjėja, Vaiva

Drižyte;

12. Autorės interviu su buvusiu Lietuvos Respublikos Seimo Kontrolieriumi, Kęstučiu

Milkeraičiu.

83

PRIEDAI

84

1 Priedas. Seimo kontrolės ataskaita, apie institucijas, dėl kurių pareigūnų veiksmų buvo skundžiamasi.

Išnagrinėta Nenagrinėta

Iš viso Tiriama Institucijos, dėl kurių pareigūnų veiksmų

skundžiamasi*

Liku-tis Apskųsta kartų

Pripažinta pagrįstais

Atmesta iš esmės ištirta

Prezidentūra 1 1 1 1 2 Specialiųjų tyrimų tarnyba 1 1 1 Lietuvos Respublikos

Seimas 1 1 1

Vyriausybė 1 1 Konkurencijos taryba 1 1 Lietuvos radijas ir televizija 1 1 Ministerijos 22 31 11 12 12 35 18 Finansų ministerija 10 17 6 7 7 20 7 Sveikatos apsaugos

ministerija 6 5 3 2 5 6

Žemės ūkio ministerija 1 3 1 1 1 3 1 Teisingumo ministerija 4 3 1 2 1 4 3 Vidaus reikalų ministerija 1 2 2 2 1 Aplinkos ministerija 1 1 1 Žemės ir kito nekilnojamojo

turto kadastro ir registro valstybės įmonė

6 1 2 3 3

Valstybinis žemėtvarkos institutas

2 1 1 1

Valstybinė maisto ir veterinarijos t-ba

1 1

Teismai 3 66 1 59 60 9 Teismo antstolių kontoros 22 19 7 17 2 26 15 Generalinė prokuratūra 10 60 2 7 47 56 14 Lietuvos gyventojų

genocido ir rezistencijos tyrimo centras

3 3 5 5 1

Socialinio draudimo fondo valdyba

26 32 9 26 3 38 20

Apskričių viršininkų administracijos

188 182 126 70 36 232 138

Iš jų: Marijampolės apskrities

viršininko adm. 20 14 14 8 1 23 11

Panevėžio apskrities viršininko adm.

23 38 14 18 3 35 26

Tauragės apskrities viršininko adm.

16 12 9 8 4 21 7

Telšių apskrities viršininko adm.

7 14 5 5 3 13 8

Vilniaus apskrities viršininko adm.

122 102 84 31 23 138 86

Kauno apskrities viršininko adm.

1 1 1

Šiaulių apskrities viršininko adm.

1 1 1

Iš viso 278 405 159 142 159 460 223 * - Prie lentelėje minimų institucijų pateikti duomenys ir apie joms pavaldžias bei jų

kontroliuojamas įstaigas ir organizacijas.

2 Priedas. Nacionalinės Žemės tarnybos prie ŽŪM funkcijos

Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM

85

APSKRIČIŲ VIRŠININKAI (JŲ

ADMINISTRACIJŲ ŽEMĖS

TVARKYMO DEPARTAMENTAI IR

JŲ TERITORINIAI ŽEMĖTVARKOS

SKYRIAI)

ATSTOVAVIMAS VYRIAUSIOJE

ADMINISTRACINIŲ GINČŲ KOMISIJOJE

IR TEISMUOSE

ŽEMĖS REFORMOS DARBŲ

IR JŲ FINANSAVIMO

KONTROLĖ

ŽEMĖS REFORMOS

ŽEMĖTVARKOS PROJEKTŲ

EKSPERTIZĖS ORGANIZAVIMAS

SPRENDIMŲ DĖL PILIEČIŲ

NUOSAVYBĖS TEISIŲ ATKŪRIMO Į

ŽEMĘ PRIĖMIMAS

ŽEMĖS REFORMOS PROGRAMŲ PARENGIMAS IR JŲ ĮGYVENDINIMAS

SUTARČIŲ SU JURIDINIAIS ASMENIMIS DĖL ŽEMĖS REFORMOS DARBŲ

SUDARYMAS

APMOKĖJIMAS UŽ ATLIKTUS, SUTARTYSE NUMATYTUS ŽEMĖS

REFORMOS DARBUS

JURIDINIAI ASMENYS,

ATLIEKANTYS ŽEMĖS REFORMOS

DARBUS

ŽEMĖS REFORMOS ŽEMĖTVARKOS

PROJEKTŲ TVIRTINIMAS PILIEČIAI,

PAGEIDAUJANTYS

ATKURTI

NUOSAVYBĖS

TEISES Į ŽEMĘ

SUTARČIŲ DĖL VALSTYBINĖS ŽEMĖS

NUOMOS, PANAUDOS IR PARDAVIMO

SUDARYMAS

PILIEČIŲ IR KITŲ ASMENŲ SKUNDŲ IR

PRAŠYMŲ NAGRINĖJIMAS

ir KOMPENSACIJŲ UŽ VALSTYBĖS

IŠPERKAMĄ ŽEMĘ IŠMOKĖJIMAS FIZINIAI BEI

JURIDINIAI

ASMENYS,

PAGEIDAUJANTYS

PRIVATIZUOTI

ŽEMĘ, MIŠKĄ,

VANDENS

TELKINIUS

RENGIA ŽEMĖS REFORMOS

ŽEMĖTVARKOS PRIJEKTUS

ŽENKLINA ŽEMĖS, MIŠKO SKLYPUS

RENGIA TECHNINĘ DOKUMENTACIJĄ

DĖL ŽEMĖS, MIŠKO PRIVATIZAVIMO,

ŽEMĖS NUOMOS

NAGRINĖJA PILIEČIŲ PRAŠYMUS,

SKUNDUS

3 Priedas. Dėl ištirtų Kauno, Vilniaus, Panevėžio piliečių skundų pareigūnų piktnaudžiavimo tematika

2002 metai

22

19

2

23

109

4

87

24

1412

27

5 54

7

12

7

43

01

42

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

Komunalinis ūkis,mokesčiai

Kiti klausimai Žemėtvarka, žemėsprivatizavimas

Turto restitucija Pastatų,gyvenamųjų

patalpų statyba,eksploatacija,

remontas,rekonstrukcija

Negyvenamųjųpatalpų

eksploatacija,remontas, statyba

Apsirūpinimasgyvenamosiomis

patalpomis

Pastatų ir patalpųnuoma

Pensijos ir pašalpos Gyvenamųjų irnegyvenamųjų

patalpųprivatizavimas

Skundų skaičiusVilnius Kaunas Panevėžys

86

Documents

Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas Kaune