1

Užsakovas:

Vykdytojas:

Visuomenės nuomonės tyrimas dėl pramoninės nuosavybės apsaugos galimybių žinomumo

Kovas, 2009

2

metodologija

33

Tyrimo metodologija

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė “Spinter tyrimai” 2009 metų kovo 4 – kovo 13 dienomis atliko Lietuvos gyventojų tyrimą Omnibus metodu.

Tyrimo tikslas

Nustatyti gyventojų informuotumą apie pramoninės nuosavybės apsaugos galimybes. Tyrimo metodas

Apklausa – standartizuotas betarpiškas interviu, naudojant standartizuotą su Užsakovu suderintą klausimyną. Standartizuotą interviu atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne.

Tyrimo lokacija

Visa šalies teritorija. Iš viso 95 atrankiniai taškai, išdėstyti taip, kad reprezentuotų visus šalies regionus. Tikslinė grupė

Šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Tyrimo imtis

Tyrimo metu buvo apklausti 1006 respondentai. Atranka

Tyrime naudotas daugiapakopės stratifikuotos tikimybinės atrankos metodas. Šis atrankos metodas užtikrina duomenų reprezentatyvumą, t. y. kiekvienas šalies namų ūkis turi vienodas galimybes būti apklaustu ir atrankinė visuma pagal tikslinius kriterijus atitinka generalinę visumą. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.

Duomenų analizė

Duomenų analizė buvo atliekama, naudojant SPSS/PC programinę įranga.

Ataskaitoje pateikiami bendrieji atsakymų pasiskirstymai (procentai), ir pasiskirstymai pagal socialines-demografines charakteristikas (Žr. Priedus).

4

Statistinė paklaida

Atrankiniuose kiekybiniuose tyrimuose visada išlieka statistinės paklaidos tikimybė, į kurią būtina atsižvelgti interpretuojant duomenis. Pvz.: Jeigu apklausus 1006 respondentų gavome, kad 37,4% apklaustųjų nurodė, kad yra girdėję apie išradimų, prekinių ženklų ir pramoninio dizaino apsaugos galimybes, tai yra 95 proc. tikimybė, kad tikroji reikšmė yra tarp 34,3 ir 40,5 proc. 

Įverčio tikslumas mažėja, mažėjant analizuojamų atsakymų skaičiui. Toliau pateikiama lentelė padedanti įvertinti statistinę paklaidą.

% % % % % % % %%

3 5 10 15 20 25 30 4050

97 95 90 85 80 75 70 6050

N

100 3.4 4.4 6.0 7.1 8.0 8.7 9.2 9.810

200 2.4 3.1 4.2 5.0 5.7 6.1 6.5 6.97.1

300 2.0 2.5 3.5 4.1 4.6 5.0 5.3 5.75.8

400 1.7 2.2 3.0 3.6 4.1 4.3 4.6 4.95.0

500 1.5 1.9 2.7 3.2 3.6 3.9 4.14.4 4.5

750 1.2 1.6 2.2 2.6 2.9 3.2 3.3 3.63.7

1000 1.1 1.4 1.9 2.3 2.5 2.7 2.9 3.13.1

555

Respondentų socialinės-demografinės charakteristikos

29

18

42

27

31

27

4

3

8

16

6

3

23

60

4Aukščiausio, vidutinio lygio vadovas

Specialistas, tarnautojas

Darbininkas, techninis darbuotojas

Smulkus verslininkas

Ūkininkas

Bedarbis

Pensininkas

Studentas, moksleivis

Namų šeimininkė

Nevedęs/ netekėjusi

Vedęs/ ištekėjusi, gyvenaneregistruotoje santuokoje

Kita

Didieji miestai

Kitas miestas/ rajono centras

Kaimo vietovė

47

53

19

45

22

14

15

21

22

18

25

19

66

16

Vyras

Moteris

18-25 m.

26-35 m.

36-45 m.

46-55 m.

56 m. ir daugiau

Aukštasis/ neb. aukštasis

Aukštesnysis/ vidurinis/ spec. vidurinis

Nebaigtas vidurinis

Iki 500Lt

501 - 1000Lt

1001-1500Lt

Virš 1500Lt

Lytis

Amžius

Pajamos, vidutiniškai

tenkančios vienam namų ūkio nariui per

mėnesį

Pagrindinis užsiėmimas

Šeiminė padėtis

Išsimokslinimas

Gyvenamoji vieta

6

tyrimo rezultatai

7

Išradimų, prekių ženklų ir pramoninio dizaino apsaugos galimybių žinomumas (%)

N=1004 N=1002

Žinantys išradimų, prekių ženklų ir dizaino apsaugos galimybes dažniau teigė vyrai, aukščiausio išsimokslinimo respondentai, didžiausių pajamų atstovai, miestų gyventojai.

Nesantys apie tai girdėję – asmenys virš 55 metų amžiaus, turintys žemiausią išsimokslinimą, kaimo vietovių gyventojai.

2009 m.

Ar žinote/ esate girdėję apie išradimų, prekių ženklų ir pramoninio dizaino apsaugos galimybes?

2008 m. 2007 m.

N=1006

8

Polinkis registruoti išradimus, prekių ženklus ir pramoninį dizainą norint juos apsaugoti (%)

Teigiamą nuostatą dėl išradimų, prekių ženklų ir pramoninio dizaino registravimo dažniau išreiškė vyrai, aukščiausio išsimokslinimo tyrimo dalyviai, vidutinių ir didesnių pajamų atstovai.

Neigiamą – respondentai, turintys žemiausią išsimokslinimą.

2009 m.

2008 m. 2007 m.

N=1004 N=1002N=1006

Ar registruotumėte išradimus, prekių ženklus ir pramoninį dizainą norėdami juos apsaugoti?

9

44

8

19

46

31

20

37

27

9

10

38

28

7

3

3

1

2

0,1

0,1

0,3

1

3

0,1

0,1

0,3

0,4

1

2

3

4

6

7 4

1

4

0,2

1

0,1

0,2

Valstybinis patentų biuras

Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių taryba

VĮ „Registrų centras“

Lietuvos Respublikos patentiniai patikėtiniai

Teisingumo ministerija

Nevalstybinės autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinioadministravimo asociacijos

Konkurencijos taryba

Teismas

Kultūros ministerija

Lietuvos technikos biblioteka

Muitinės departamentas

Lietuvos kriminalinės policijos biuras

Augalų veislių tyrimo centras

N/ N

Kreipimosi užregistruoti savo išradimus, prekių ženklus ir pramoninį dizainą siekiant įgyti jų apsaugą vietos (%)

Valstybinis patentų biuras buvo dažniau įvardintas 18-55m. amžiaus respondentų, aukščiausio išsimokslinimo atstovų, turinčių didesnes nei 500 Lt pajamas, didmiesčių gyventojų.

Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarnybą dažniau nurodė aukštesnio išsimokslinimo respondentai ir miestų gyventojai.

2009 m.

2008 m. 2007 m.

N=1004 N=1002N=1006

Jei tektų registruoti savo išradimus, prekių ženklus ir pramoninį dizainą siekiant įgyti jų apsaugą, į kur kreiptumėtės?

10

Mokymų programų apie išradimų, prekių ženklų ar dizainų apsaugą poreikis (%)

Teigiamą nuostatą dėl mokymo programų apie išradimų, prekių ženklų ar dizainų apsaugą nustatymo švietimo įstaigose Lietuvoje dažniau išsakė mažesnių miestų gyventojai.

2009 m.

2008 m. 2007 m.

N=1004 N=1002N=1006

Ar pageidautumėte, jog švietimo įstaigose Lietuvoje būtų nustatytos mokymo apie išradimų, prekių ženklų ar dizainų

apsaugą programos?

11

Išradimų, prekių ženklų ar pramoninių dizainų teisinės apsaugos įsigijimo Europoje galimybės žinomumas (%)

Žinantys šią galimybę dažniau nurodė vyrai, respondentai, turintys aukštesnį išsimokslinimą, didesnių pajamų atstovai, mažesnių miestų gyventojai.

Nesantys apie tai girdėję – vyriausio amžiaus (virš 55 metų) respondentai, žemiausio išsimokslinimo atstovai ir kaimo vietovių gyventojai.

Ar žinote/ esate girdėję, jog išradimų, prekių ženklų ar pramoninių dizainų teisinę apsaugą galima įgyti ir visoje Europoje?

2009 m.

2008 m. 2007 m.

N=1004 N=1002N=1006

12

apibendrinimas

13

Apibendrinimas

Išradimų, prekių ženklų ir pramoninio dizaino apsaugos galimybių žinomumo lygmuo išlieka panašus kaip ir ankstesniais tyrimų metais (2009m. 16 proc., 2008m. 11 proc.), tačiau gyventojų žinios bei nuostatos kiek labiau “poliarizuojasi” - kiek didesnis procentas apklaustųjų išreiškė aiškiai pozityvias arba negatyvias/ indiferentiškas nuostatas aptariama tema.

Vis daugiau gyventojų išreiškia teigiamą poziciją dėl išradimų, prekių ženklų ar pramoninių dizainų norint juos apsaugoti registravimo (2009m. 31 proc., 2008m. 26 proc.).

Jei tektų registruoti savo išradimus, prekių ženklus ar pramoninį dizainą, dažniausiai būtų kreipiamasi į Valstybinį patentų biurą (2009m. 44 proc.). Pastebima sumažėjusi gyventojų dalis, nurodžiusi, jog tokiu atveju kreiptųsi į Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybą (2009m. 28 proc., 2008m. 31 proc.). Trečią vietą apylygiai dalijasi VĮ “Registrų centras” (8 proc.) bei patentiniai patikėtiniai (7 proc.)

Analogiškos nuostatos pastebimos ir mokymų programų apie išradimų, prekių ženklų ir dizainų apsaugą nustatymo Lietuvos švietimo įstaigose vertinime: pastebimas tiek ūgtelėjęs pritarimas tokioms mokymo programoms (2009m. 15 proc., 2008m. 12 proc.), tiek šiam pasiūlymui nepritarančiųjų dalies didėjimas (2009m. 17 proc., 2008m. 13 proc.).

Poliarizacija pastebima ir vertinant išradimų, prekių ženklų ar pramoninių dizainų teisinės apsaugos įgijimo Europoje galimybių žinomumą: ūgtelėjo tiek gerai tokiais galimybes žinančių (nuo 8 proc. 2008 m. iki 13 proc. 2009) tiek nieko apie tai negirdėjusių (2009m. 46 proc., 2008 m. 43 proc.) procentas.

14

ačiū