Vaiko teisių apsaugos sistema: Danija, Norvegija

Danija - jurisdikcijos perdavimas Jurisdikcijos perdavimas praktiškai neįmanomas, nes:

1. to nenumato nacionalinė teisė;

2. tokios praktikos nėra buvę;

3. seneliai ar kiti artimieji giminaičiai, norintys globoti be tėvų globos likusį vaiką, gali dalyvauti procese ir siekti vaiko globos. Tačiau tam, kad būtų paskirta globa atitinkamiems asmenims, reikia tėvų ir socialinių tarnybų sutikimo. Informaciją apie galimus globėjus reikėtų teikti per centrinę instituciją. Danijos ministerijos atstovai iškėlė tėvų teisių ir atsakomybės įgyvendinimo klausimą, nes tokiais atvejais vaikas gyventų ne toje šalyje, kurioje gyvena jo tėvai.

4. Patvirtintos Galimų globėjų vertinimo formos, kuri padėtų įvertinti galimus globėjus, esančius Lietuvoje, nėra.

Vaiko paėmimas iš šeimos Sistema - Danijoje yra 98 savarankiškos savivaldybės.

Jei vaikui gresia pavojus:

1. jis paimamas iš šeimos.

2. Šeimos turi bendradarbiauti su socialinėmis tarnybomis.

3. Kiekvienam vaikui sudaromas planas, į kurio įgyvendinimą įtraukiami ir jo tėvai.

4. Tokio pobūdžio bylose, susijusiose su vaiko teisių apsauga, teikiama nemokama teisinė pagalba, todėl visais atvejais galima skųsti sprendimą – paimti vaiką.

5. Vaiko kalbos išsaugojimas, santykiai su artimaisiais – visada vertinami ir svarbūs vaiko tapatybės elementai. Nėra parengta gairių, kaip individualiais atvejais galėtų būti pateikiama informacija apie spendžiamą vaiko globos klausimą kitos valstybės institucijoms. Išlieka galimybė, kad informacija būtų neperduota.

6. Visais atvejais pirmiausia yra dirbama su šeima, kad vaikas būtų išsaugotas joje. Paminėtina, kad tėvai išsaugo savo teises į vaiką. Tik labai retais atvejais teisės būna atimamos, todėl sudėtinga būtų perduoti vaiką gyventi į Lietuvą, jei tėvai lieka gyventi Danijoje. Turi išlikti santykių palaikymas. Jei tėvai miršta, pirmiausia paisoma geriausių vaiko interesų (pavyzdžiui, vaikas ilgai gyveno šalyje, lankė atitinkamą ugdymo įstaigą ir pan.).

Norvegija Šiuo metu teisės aktai nenumato tarpvalstybinio bendradarbiavimo mechanizmo. Ministerija atsakinga už vaiko gerovės politiką. Reaguojant į Lietuvos institucijų kreipimusis dėl konkrečių atvejų, buvo aptartas bendradarbiavimo susitarimo projektas. Bendra Norvegijos pozicija – nepasirašinėti dvišalių susitarimų, nes jie neatitiktų nacionalinio reguliavimo.

2.Ministerija neturi teisės kištis tiesiogiai į bylų nagrinėjimą, nurodyti Vaiko gerovės tarnyboms, kurios sprendžia ir taiko apsaugos priemones. 17 proc. vaikų buvo paimta iš šeimos. 2 proc. bylų yra susiję su migrantais vaikais. Augant migracijai auga ir migrantų vaikų skaičius, todėl pastebimas ir specialių taisyklių poreikis, sprendžiant bendradarbiavimą su kitomis šalims. Ratifikavus konvenciją, atsirastų galimybės numatyti jurisdikcijos perdavimo, keitimosi informacija. mechanizmą.

3. Jeigu ambasada ar kitos valstybės institucijos nori padėti vaikui, šeimai, tai yra neįmanoma. Tėvai gali kreiptis į ambasadas pagalbos. Tik tėvai yra bylos šalis. Kiti asmenys ar institucijos gali gauti informaciją tik tuo atveju, jeigu Norvegijos institucijos mano, kad tai atitinka geriausius vaiko interesus.

4. 1996 konvencija bus būdas ir įrankis, padėsiantis spręsti su tuo susijusius klausimus. Šiandien savivaldybės taiko įvairią bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis praktiką. 5. Dabartinė teisinė bazė nenumato pareigos Vaiko gerovės tarnyboms ieškoti išplėstinės vaiko šeimos ir pan. Šiuo metu giminaičiai turi informuoti ambasadą ar kitas kompetentingas institucijas apie norą globoti vaiką kaip įmanoma anksčiau, t. y. kol dar nėra priimtas ilgalaikis su vaiko globa susijęs sprendimas. Planuojama, numatyti Vaiko gerovės tarnyboms galimybę bendrauti su už. tarnybomis tiesiogiai.

6.Ratifikuojant konvenciją, bus keičiami nacionaliniai teisės aktai. siūloma numatyti, kad, esant tėvų sutikimui, vaiko globa galės būti perduota vaiko kilmės šalyje esantiems globėjams, t. y. ten, kur vaikas turi ryšius, tačiau bus reikalaujama teikti informaciją apie vaiko priežiūrą. Bus vertinama, kiek laiko vaikas gyveno Norvegijoje. Jeigu tėvai sutiks perkelti vaiką iš Norvegijos į Lietuvą trumpesniam laikui, tada per šį laikotarpį bus vertinama, ar tai veiksminga priemonė. Norvegija išliks atsakinga už vaiko gerovę.

I. Vaikų ir lygybės ministerija yra atsakinga už politikos formavimą. II. Direktoratas – institucija prie ministerijos, atsakinga už vaiko gerovės, šeimos konsultavimo, įvaikinimo, šeimos bylų, jaunimo klausimus bei išmokų (subsidijų) administravimą: 1. Yra penki regioniniai direktoratai. 2. Veikia 26 regioninės konsultavimo komandos, kurias sudaro psichologas, vaiko gerovės specialistas ir tam parengtas socialinis darbuotojas arba mokytojas. Šios komandos yra atsakingos už sprendimus dėl situacijų, už pagalbos teikimą, esant sudėtingoms vaiko gerovės byloms, bei pagalbą vietinėms tarnyboms, sprendžiant vaiko įkurdinimo klausimą ne savivaldybės teritorijoje. III. yra 428 savivaldybės ir savarankiškos 322 Vaiko gerovės tarnybos.

Sistema (Norvegija)

Norvegija- sistema Direktoratas

Valstybės remiamos pagalbos namuose programos yra:

PMTO (Parent Management Training Oregon), FFT (Functional Family Therapy) ir MST (Multisystemic Therapy).:

• PMTO yra elgesio intervencijos programa tėvams, auginantiems 3–12 m. vaikus, turinčius didelės agresijos požymius, konfliktuojančius su kitais vaikais ir tėvais. Programos tikslas – dėmesys vaiko įgūdžiams įtaką darančiai socialinei aplinkai.

• FFT yra intervencinė programa, skirta šeimoms, auginančioms vyresnio amžiaus vaikus (12–18 m.), turinčius rimtų elgesio problemų.

• MST yra savanoriška programa šeimoms, auginančioms 12–18 m. vaikus, turinčius rimtų elgesio problemų.

• Globos tarnyba atsakinga už vertinimą ir priežiūrą šeimų, kurios globoja vaiką.

• Centrai, skirti tėvams ir vaikams: besilaukiančioms moterims, esančioms sudėtingoje situacijoje, vienišiems tėvams ar poroms, auginančioms vieną ar daugiau sudėtingo amžiaus vaikų, kai Vaiko gerovės tarnyboms kyla klausimų dėl vaiko priežiūros. Centrų vaidmuo yra prevencinio ir problemos sprendimo pobūdžio.

• Yra įvairių tipų institucijų: vaikų namai, namai, skirti nusikaltusiems nepilnamečiams, mišraus tipo namai ir pan.

• „MultifunC“ intervencinė programa, taikoma institucijose ir bendruomenėse, skirta vaikams, turintiems rimtų elgesio problemų. Programos principas – vaikų elgesį gali sąlygoti rizikos faktoriai, esantys aplinkoje. Terapijos tikslas – pakeisti rizikos faktorius vaiko artimoje aplinkoje – šeimoje, tarp draugų ir mokykloje.

Vaiko gerovės tarnybos

1. Vaiko gerovės tarnybų paskirtis – užtikrinti, kad visi vaikai turėtų reikiamą priežiūrą, saugumą ir galimybes vystytis. Ši atsakomybė yra numatyta 1992 m. Norvegijos vaiko gerovės įstatyme Nr. 100.

2. yra pavaldžios savivaldybėms.

3. Svarbiausia užduotis – rūpintis pažeidžiamais vaikais, apsaugoti vaikus nuo nepriežiūros, kovoti su smurtu, psichologine ir fizine prievarta prieš vaiką. Jeigu vaikas tai patiria, jos privalo nedelsdamos vertinti situaciją, išsiaiškinti, kaip vaikas jaučiasi, ir, esant poreikiui, taikyti intervencines priemones. Įstatymas numato pareigą peržiūrėti ir vertinti visus pranešimus nedelsiant, o vėliausiai – per 6 savaites atlikti vertinimą. Tokiu būdu siekiama, kad vaikas pagalbą gautų laiku. Jeigu tarnybos to laiku neatlieka, savivaldybė gali būti baudžiama bauda.

4. tarnybų darbą sudaro parama ir kontrolė. Jos privalo teikti šeimai pagalbą namuose, jeigu nepavyksta imtis intervencinių priemonių. Jos nevienintelės institucijos, atsakingos už pagalbą vaikui. Įstatymas numato ir privačių asmenų moralinę pareigą. Daugeliu atvejų į minėtas tarnybas kreipiasi patys tėvai, nemažai pranešimų gaunama iš kitų valstybinių institucijų, darželių, medikų ir kaimynų. Visi gauti pranešimai yra peržiūrimi ir, jeigu reikia, pradedamas tyrimas. Apie tai informuojama šeima.

Darbas su šeima:

• Tarnybos, jeigu įmanoma, siekia su šeima bendradarbiauti.

• gavusi pranešimą, renka informaciją iš pirminių šaltinių, t. y. tų asmenų, kurie informavo apie galimus pažeidimus. Ir net tais atvejais, kai asmuo, pranešęs informaciją, atsisako toliau bendradarbiauti, Vaiko gerovės tarnybos tęsia situacijos vertinimą, t. y. pasikviečia tėvus arba informuoja juos apie galimą apsilankymą tuo atveju, jeigu iškilo grėsmė mažam vaikui. O jeigu galimai nukentėjo vyresnio amžiaus vaikas, Tarnybos bendrauja ir su juo, t. y. toks vaikas įtraukiamas į galimų sprendimų priėmimą.

• Tėvai gali susipažinti su pranešimo turiniu, informuojami, kad Tarnybos susisieks ir su kitomis institucijomis, kurioms vaikas galbūt žinomas (darželiui, mokyklai, gydytojui ir pan.). Tėvai informuojami apie jų teises.

• Vaiko gerovės tarnybos gali imtis intervencinių priemonių tik remdamosis teisės aktų nustatyta tvarka, kai:

• Vaikui reikalinga pagalba rimtais kasdieninės nepriežiūros atvejais, kai tėvai neužtikrina vaikui saugumo, netenkina jo ypatingų poreikių (neįgalus, serga ir kt.), į juos neatsižvelgia arba nemoka to daryti, kai namuose prieš vaiką smurtaujama, kai dėl tėvų negebėjimo tinkamai pasirūpinti vaiku kyla didelė grėsmė jo sveikatai ir raidai, kai vaikas turi rimtų elgesio problemų: padaro pasikartojančius nusikalstamus veiksmus, vartoja narkotines medžiagas. Esant šioms aplinkybėms, Vaiko gerovės tarnybos privalo nedelsdamos tirti atvejį. Visi priimami sprendimai turi atitikti geriausius vaiko interesus. Tuo atveju, jeigu vaiko ir tėvų interesai vienas kitam prieštarauja, pirmenybė teikiama vaiko interesams. Nežiūrint to, Vaiko gerovės tarnybos turi siekti bendradarbiauti su tėvais ir planuoti galimus veiksmus.

Paslaugos • Prevencinės priemonės: vaikui geriausia augti jo šeimoje, todėl Vaiko gerovės tarnybos siekia, jeigu įmanoma, padėti

šeimai geriau funkcionuoti. Yra taikomos įvairios prevencinės priemonės: konsultavimas, patarimas, priežiūra, finansinė parama, pagalba namuose, vaiko darželio ar po pamokinės priežiūros suteikimas, asmens, kuris padeda šeimai, paskyrimas bei lankymasis namuose. Taip pat labai svarbus pačių tėvų aktyvus bendradarbiavimas, t. y. jie dalyvauja besilaukiančiųjų paramos grupėse, savipagalbos grupėse, šeimoje taikomas Marte-Meo metodas, vyksta šeimos grupių konferencija ir intensyvi šeimos terapija. Išimtinais atvejais šios priemonės gali būti taikomos be tėvų sutikimo.

• Šeimos grupių konferencija (Family group conference) – metodas, naudojamas tada, kai šeima turi problemų, pavyzdžiui, mama netinkamai rūpinasi vaiku. Specialistai susitinka su šeima, vaiku, kviečiami dalyvauti ir kiti šeimos nariai. Susitikimo metu diskutuojama, kas negerai, kokie planai reikalingi. Tokio metodo tikslas – įtraukti į sprendimo priėmimą pačia šeimą ir vaiką. Šis metodas yra veiksmingas, nes sprendimas ir siūlymai išplaukia iš pačių šeimos narių. Programos tikslas – ieškoti šeimos paramos išteklių tarp šeimos artimųjų.

• Tėvystės programa yra pagrindinė sveikatinimo ir prevencijos programa, kurios tikslas – pagerinti vaiko, jaunuolio priežiūrą bei tėvystės įgūdžius. Naudojamos priemonės – pozityvios tėvystės grupės, veikiančios prie vietinių institucijų. Jis skirta tėvams bei globėjams. Programa parengta, remiantis tarptautine vaiko raidos programa.

• Šeimos konsultavimas – nemokama paslauga poroms, šeimoms ir asmenims. Bet kuris norintis asmuo gali kreiptis į Šeimos konsultavimo tarnybą. Tarnyba gali pasiūlyti terapiją, duoti patarimų, konsultuoti, jei šeimoje kyla problemų, ištinka krizės ar vargina konfliktai.

• Norvegijoje yra 64 konsultavimo tarnybos (įstaigos), 2/3 jų – nevyriausybinės.

• Šios tarnybos taip pat teikia privalomas mediacijos paslaugas ir vaikams, ir tėvams. Jos privalomos tais atvejais, kai poros, turinčios vaikų iki 16 metų, skiriasi, kai tėvai kartu negyvena, tačiau vienas iš jų ketina imtis teisinių veiksmų, susijusių su vaiko globa, gyvenamąja vieta ir pan. Mediacijos paslaugas gali teikti tik atitinkamą sertifikatą turintys asmenys. Mediacijos trukmė – apie 7 valandas.

Vaiko paėmimas • Vaiko paėmimas iš šeimos ir įkurdinimas kitoje aplinkoje galimas tik kraštutiniu atveju. Jis turi pagrįstas ir

motyvuotas, taikomas kai atvejais, kai prevencinės priemonės namuose nesėkmingos. Vaikas gali būti paimamas su tėvų sutikimu arba be jo. Jeigu yra didelės nepriežiūros ar smurto prieš vaiką atvejis, turi būti veikiama nedelsiant. Tačiau bet kokiu atveju siekiama su tėvais bendradarbiauti ir vaiką paimti su jų sutikimu.

• Sprendimą dėl vaiko globos priima nepriklausomas šeimos teisės teismas (panašus į tarėjų). Teismą sudaro penki nariai, tėvams suteikiama nemokama teisinė pagalba, turi teisę teisme būti išklausyti. Nustatant globą, priimamas sprendimas, kur vaikas įkurdinamas – globos namuose, jaunimo namuose ir pan. Trumpalaikė globa nustatoma tada, kai tikimasi, kad vaikas grįš pas tėvus. Ilgalaikės globos atveju, ieškoma šeimos aplinkai artimos aplinkos. Tokiu atveju globėjai, vadovaujantis teisės aktais, parenkami atsižvelgiant į vaiko poreikius bei asmenines savybes.

• Tuo atveju, jeigu vaiko ir tėvų ryšio palaikymas gali neatitikti vaiko interesų ir jiems prieštarauti, Šeimos teismas gali priimti sprendimą neatskleisti tėvams vaiko buvimo vietos adreso.

• Vaikai iki 14 metų paprastai visais atvejais įkurdinami foster home, t. y. globėjų šeimoje.

• Gavus pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą, per savaitę turi nuspręsti, ką daryti. Nusprendus tęsti tyrimą, jis atliekamas apie 3 mėnesius (susitinkama su šeima, kalbamasi su vaiku, renkama informacija iš kt. institucijų.

• Beveik pusė bylų tyrimo eigoje uždaroma, ketvirčio bylų baigtis – vaikai paimami, o likusioji dalis – organizuojama pagalba. 20 proc. vaikų, gyvenančių institucijoje, auga be tėvų susitikimo, kita dalis vaikų gyvena su tėvų sutikimu (sutinkama priimti paslaugas).

Sprendimai/kontrolė 1. Visi Vaiko gerovės tarnybos sprendimai gali būti skundžiami,. Skundai siunčiami Apygardos valdytojui (gubernatoriui). Apeliacinis laikotarpis – 3 savaitės. Šeimos teismo priimto sprendimo apeliaciją nagrinėja Apygardos teismas. Šeimos teismo sprendimas gali būti apskųstas per 2 mėnesius.

2. Bylos šalimis laikomi tėvų pareigų turėtojai, vaikas nuo 15 metų amžiaus irgi yra šalis, išimtinais atvejais tokios teisės gali būti suteiktos ir jaunesniam nei 15 metų amžiaus vaikui. Jeigu bylos objektas – vaikas, turintis elgesio problemų, jis yra bylos šalis, nežiūrint jo amžiaus. Tuo atveju, jeigu vaikas nėra bylos šalis, vaikas turi būti apie tai informuojamas. Vaiko, vyresnio nei 7 metų amžiaus, nuomonė turi būti išklausyta (Ištrauka iš Norvegijos įstatymo: „a child who has reached the age of 7, and younger children who are capable of forming their own opinions, shall receive information and be given an opportunity to state his or her opinion before a decision in made in a case affecting him or her. Importance shall be attached to the opinion of the child in accordance with his or her age and maturity“). Jeigu vaikas negali pats tiesiogiai išreikšti nuomonės, jam yra paskiriamas nešališkas asmuo, kuris vaiko nuomonę išklauso.

3. Visoms bylos šalims paskiriamas teisinis atstovas, teismo išlaidas padengia valstybė.

4. apygardos vadovybė prižiūri vaiko gerovės institucijų veiklą, valdyba prižiūri globą ir informuoja apygardos vadovybę apie globos bei paslaugų kokybę.

5. Šalyje yra 12 apygardų socialinės gerovės valdybų (teisininkas, specialiai apmokytas specialistas ir trečias neutralus asmuo), kurios priima sprendimus dėl vaiko paėmimo, jos /turi sprendimo priėmimo galią.

6. Vaiko gerovės tarnybos yra atsakingos už saugių sąlygų vaikui sudarymą. Bendra pagalbos taisyklė – padedama tik tada, kai šeima sutinka. Dauguma atvejų yra susiję su šeimos savanorišku dalyvavimu. Kartais to neužtenka, todėl turi būti sprendžiamas vaiko globos klausimas.

7.Vaiko globa be tėvų sutikimo galima tik tuo atveju, jeigu situacija yra visiškai nepalanki vaikui, jam kyla didelė grėsmė. Sprendimą dėl vaiko paėmimo priima Regiono socialinė valdyba, o skubiais atvejais – vietine tarnyba arba prokuroras. Vaiko tėvai turi teisę skųsti sprendimą. Tada valdyba turi išnagrinėti apeliaciją per vieną savaitę.

8. Šios valdybos funkcijos labai panašios į teismo. Tėvams suteikiamas nemokamas advokatas. Nutartis dėl globos (ilgalaikės priežiūros) taikoma, kai tėvai nesilaiko sprendimų, nebendradarbiauja, vaikui nesaugu. Šis sprendimas gali būti skundžiamas Apygardos teismui, o vėliau – Aukščiausiam teismui. Jeigu tėvai nekalba norvegų kalba, teismas skiria vertėją. Taip pat ir Tarnybos privalo turėti vertėjus. Iš specialaus advokatų sąrašo tėvai gali pasirinkti advokatą. 15 metų vaikas turi savo advokatą visose bylose.

9. Vaiko gerovės įstatymo nuostatos taikomos visiems, esantiems Norvegijoje, nežiūrint to, ar asmenys gyvena Norvegijoje, ar ne. Laikinai Norvegijoje esantys vaikai gali būti skubiais atvejais apgyvendinami institucijoje. O ilgalaikis sprendimas gali būti priimtas tik dėl vaiko, gyvenančio Norvegijoje.

• 2012 m. 8 proc. atvejų buvo skubūs. Kitų valstybių vaikai įkurdinti globos namuose. Teismas ir Gerovės valdyba, priimdami sprendimą, turi įvertinti vaiko geriausius interesus. Valdybą sudaro trys asmenys, vienas iš jų tarėjas, t. y. bendruomenės atstovas.

Susitikimas su Gullhella vaiko ir šeimos gerovės centro, esančio netoli Oslo, darbuotojais

• valstybės finansuojama institucija. Kiekvienų metų pradžioje valstybės kompetentinga institucija suformuluoja metų užduotis. Šis centras glaudžiai bendradarbiauja su vietinėmis institucijomis. Būtent šis centras bendradarbiauja su 15 nedidelių vietinių bendruomenių. Vaiko gerovės tarnybos, vertindamos konkrečią situaciją, gali nuspręsti, kad visos jų teikiamos priemonės jau išnaudotos, ir pasiūlyti šeimai kreiptis į centrą dėl paslaugų teikimo. Centras gauna informaciją apie specialiuosius šeimos poreikius. Kartu su šeima yra sudaromas planas ir siekiama aktyvaus bendradarbiavimo su tėvais iki tol, kol šeima ir vaikas gyvena centre.

• Centro personalą sudaro: lyderis, finansininkas, asistentas, 2 psichologai, PMTO programos komanda – 4 terapeutai. Šeimos ir vaiko skyrių sudaro lyderis, 11 terapeutų, dirbančių pamainomis, grupė, vienas supervizorius šeimos paramos tinklo nustatymui ir 1 supervizorius-šeimos terapeutas. Trumpalaikės vaiko globos skyrių sudaro 6 supervizoriai ir 31 trumpalaikės globos šeima.

• Šeimos skyrius įkurtas, siekiant, kad vaikai institucijoje negyventų vieni, t. y., esant reikalui, institucijoje apsigyvena vaikas ir jo tėvai. Šiame centre gyvena penkios šeimos su vaikais. Dviems šeimos paslaugos teikiamos namuose, jie į centrą tik atvyksta. Šeimos apgyvendinamos centre tik esant jų sutikimui, t. y. jos turi norėti ir suvokti savo poreikius keistis ir išmokti tėvystės įgūdžių. Pagrindinis principas – jeigu nori pasikeisti, gali pasikeisti.

• Tikslinės grupės – besilaukiančios moterys, kai yra rizika, jog jos nebus pajėgios tinkamai pasirūpinti savo kūdikiu, taip pat tėvai, susiduriantys su rimtais sunkumais, kai reikia pasirūpinti vaiku, tėvai, kuriems reikalingi tėvystės įgūdžiai, šeimos su vaikais iki šešerių metų amžiaus. Tai gali būti ir tėvai, vartojantys narkotikus, turintys protinių problemų, smurtavę prieš vaikus. Centras neteikia paslaugų tėvams, kuriems nustatytos psichozės ar panašūs sveikatos sutrikimai.

• 2011 m. buvo suteiktos paslaugos 18 šeimų. 1/3 šių šeimų negalėjo su vaikais grįžti namo, nes, nežiūrint suteiktų paslaugų, jie nepajėgė tinkamai pasirūpinti atžalomis. Viso paslaugų teikimo metu su šeimomis palaikomas dialogas, kartą per savaitę aptariami šeimos pasiekimai. Tuo atveju, jeigu šeima nusprendžia pasitraukti iš programos, Vaiko gerovės tarnyba gali priimti sprendimą dėl vaiko paėmimo.

• Įgyvendinant programą, skirtą šeimos ir vaiko emociniai būsenai gerinti, siekiama, kad tėvai suprastų vaiko būseną ir poreikius, stebimas tėvų bendravimas su vaiku, skatinama pozityvi veikla, siekiama sumažinti rizikos faktorius (silpni ryšiai, ekonominė situacija).

• COS (Apsaugos ratas) skirta analizuoti vaiko elgesį, poreikius, emocijas ir tuo pačiu padėti rūpintojams suprasti vaiko elgesį, kaip tenkinti jo poreikius. Siekiama įtraukti išplėstinės šeimos narius. Programos pagrindas – prieraišumo teorija. Kai kurie tėvai neatliepia vaiko poreikių, nemoka su jo elgesiu tvarkytis, todėl siekiama užsitikrinti išplėstinės šeimos pagalbą ir paramą. Vaikui reikia, kad tėvai jį remtų emocionaliai, prižiūrėtų jį ir juo rūpintųsi, esant reikalui, padėtų.

• 1–2 savaites dirbama su šeima jos namuose, siekiama užmegzti stiprius ir saugius ryšius, planuoti laiką centre, sudaryti veiksmų planą. Jeigu šeima turi specialių poreikių, siekiama parengti planą šiems poreikiams tenkinti.

• 3–4 savaites šeima stebima, vertinama ir filmuojama. Filmuota medžiaga kartu su tėvais peržiūrima ir aptariama, kas įvyko tarp jų ir vaiko, kaip elgėsi tėvai, kaip reikėjo elgtis, visada siekiama tėvus paskatinti, pagirti, jiems patariama.

• Šeimai, gyvenančiai centre, gali prireikti 2–5 mėnesių trunkančių paslaugų. Vėliau šeima grįžta namo. Su ja dirbama dar 3 mėnesius, t. y. namuose šeima bando taikyti įgūdžius, įgytus gyvenimo centre metu, kas savaitę ji atvyksta į centrą ir aptariama, kaip šeimai sekasi. Taip pat centro darbuotojai gali lankytis ir šeimos namuose.

• PMTO terapija taikoma, kai tėvai augina vaikus su elgesio problemomis. Šia programa siekiama padėti tėvams spręsti vaiko elgesio problemas, sukuriant tėvų ir vaiko ryši, skatinti socialinius ryšius ir bendradarbiavimą, sumažinti ir užkirsti kelią priežastims, sąlygojančioms vaiko elgesio problemas. Programa trunka apie 8–10 mėnesių. Terapeutai su šeima susitinka kartą per savaitę biure ir jų namuose. Susitikimai filmuojami, šeimai duodamos atlikti užduotys. Tikslas – skatinti pozityvų elgesį, sistemiškai švelninti neigiamo elgesio pasekmes, prižiūrėti, spręsti problemas ir pozityviai įsijungti. PMTO metodas pagrįstas noru ir motyvacija padėti. 4 PMTO terapeutai dirba su 7–9 šeimomis.

• Skubios ir trumpalaikės globos skyrius

• Globojami vaikai iki 13 metų amžiaus. Vyresnio amžiaus vaikai gali būti globojami, jeigu yra jaunesnių brolių ir seserų.

• Yra 31 globėjų šeima, gyvenanti iki 1,2 valandos kelio nuo centro būstinės. Globėjai įdarbinami 5 metams. Vienas iš šeimos narių turi praleisti visą laiką namuose, t. y. nedirbi. Globėjų pareiga – pasirūpinti vaiku, kai Vaiko gerovės tarnyba nusprendžia, jog jam šeimoje nesaugu. Vaikas čia gali būti nuo kelių valandų iki 3–6 mėnesių, iki tol, kol Vaiko gerovės tarnyba nusprendžia, kad vaikas gali (negali) grįžti namo.

• Prieš apgyvendinant vaiką, įvertinami jo poreikiai. Dauguma vaikų paimami dėl netinkamos priežiūros. Paprastai šie vaikai vietinėms tarnyboms gerai žinomi, nes su šeima buvo dirbama iki tol.

• Globėjai turi užtikrinti vaikams saugumą, o Skyriaus specialistai prižiūri, dirba su vaikų traumos pasekmėmis. Tokiu būdu siekiama įveikti galimus vaikų raidos, prieraišumo ir kitokius sutrikimus.