Traumatologija, transporto traumatizmas, šautiniai sužalojimai

11

Traumatologija, Traumatologija, transporto transporto

traumatizmas, šautiniai traumatizmas, šautiniai sužalojimaisužalojimai

Vilnius 2013

Parengė gyd.O.Detiukevič doc. Dr. A.Jasulaitis

TraumatologijaTraumatologija

TraumatologijaTraumatologija Traumatologija – tai mokslas apie bet kokios

rūšies egzogeninius poveikius, kurie sukelia sveikatos sutrikdymą arba mirtį. Tačiau terminas „traumatologija“ (nuo graik. trauma, traumatos – žaizda, sužalojimas) leidžia nagrinėti teismo-medicinos traumatologiją kaip mokslą apie mechaninius sužalojimus.

Gyviems ir mirusiems asmenims tokie sužalojimai reikalauja ekspertinio vertinimo sprendžiant įvairius teisinius klausimus.

TraumatologijaTraumatologijaI. MECHANINIŲ SUŽEIDIMŲ BENDRA

CHARAKTERISTIKA

II. SUŽEIDIMAI BUKAIS KIETAIS DAIKTAIS

III. SUŽEIDIMAI PADARYTI AŠTRIAIS DAIKTAIS

IV. SUŽEIDIMAI ATSIRANDĘ KRENTANT


I. MECHANINIŲ SUŽEIDIMŲ BENDRA

CHARAKTERISTIKA

66


Teismo medicinoje žodžio sužeidimas reikšmė yra anatominio vientisumo arba fiziologinės organo (audinių) funkcijos sutrikimas, kuris atsirado dėl kokio nors aplinkos faktoriaus poveikio, o tai sutrikdė sveikatą arba buvo mirtina.

Dažniausiai sužeidimus (traumas) sukelia skirtingi mechaniniai faktoriai. Panašių traumų visuma, kuri pasitaiko atskirom žmonių grupėm, kurios gyvena arba dirba panašiom aplinkybėm, vadinama traumatizmu.

TraumatologijaTraumatologijaTRAUMATIZMO RŪŠYS

Gamybinis traumatizmas: 1) pramoninis; 2) žemės ūkio.Negamybinis traumatizmas: 1)buitinis; 2) sportinis.Transporto traumatizmas:

1)automobilinis; 2) geležinkelio; 3) vandens transporto; 4) oro transporto.

Karinis traumatizmas: 1) karo metu: a) kovinė traumas; b) nekovinė trauma; 2) taikos metu.


Priemonės, kurių pagalba yra padarytas sužalojimas, skirstomos į:

1. ginklus – pagaminti specialiai pulti arba gintis;

2. įrankius – daiktai, kurie turi buitinę arba gamybinę paskirtį;

3. daiktai – visos kitos priemonės, neturinčios tiesioginės paskirties (pagalys, akmuo ir kt.).


Priemonių, kaip ginklų, klasifikacija yra teisėsaugos organų kompetencija, todėl teismo medicinoje tokios priemonės dažniausiai yra vadinamos „traumos įrankis“ arba „žalojantys daiktas“.


Traumos metu nėra reikšmes kas juda – žmogaus kūnas arba žalojantis daiktas. Sužalojimo pobūdį ir savybės lemia žalojančio daikto (įrankio, ginklo) žeidžiantis (kontaktinis) paviršius, kinetinė smūgio energija, išorinio poveikio kryptis ir kampas. Dažniausias poveikio būdas yra smūgis arba suspaudimas, bet taip pat būna ir ištempimas, slydimas, sukimas, plėšimas ir atskirų kūno dalių nutraukimas.


Teismo medicinos eksperto pareiga yra nustatyti žalojančio daikto (įrankio, ginklo) rūšį pagal traumos savybes, taip pat traumos mechanizmą, ir išskirt pagrindinį sužalojimą, kuris sukėlė mirtį

Gyviems asmenims nustatomas sveikatos sutrikdymo mastas


Visi daiktai (įrankiai, ginklai), kurie gali sukelti mechaninius sužeidimus, teismo medicinoje yra skirstomi (priklausomai nuo galimo poveikio pobūdžio) į:

1. trupinamuosius (arba būki kieti);2. aštrius;3. šaunamuosius.

TraumatologijaTraumatologijaKliniškas ir morfologiškas mechaninių

sužeidimų pasireiškimas yra:1. kraujosruva;2. nubrozdinimas;3. žaizda;4. organų sutrenkimas ir plyšimas;5. išnarinimas;6. lūžis;7. sutraiškymas ir nutraukimas

(fragmentacija, padalinimas).

TraumatologijaTraumatologijaKraujosruvos atsiranda dėl odos ir

minkštųjų audinių kraujagyslių plyšimo esant mechaniniam poveikiui be odos vientisumo pažeidimo. Išsiliejęs kraujas persunkia sužalotus minkštuosius audinius ir yra matomas kaip kraujosruva.

Kuo giliau išsiliejęs kraujas, tuo ilgiau nesimato kraujosruvos spalvos. Esant tam tikrai anatominei lokalizacijai kraujosruva gali migruoti.

TraumatologijaTraumatologija Pirmomis valandomis būna raudonos

arba raudonos ir violetinės spalvos. Parai įpusėjus įgauna mėlynai

violetinę spalvą. 3-4 dieną pažaliuoja, dėl

methemoglobino redukcijos. 7-9 dieną pakraščiai ima gelsti. Po 10-14 dienų kraujosruvos žymės

paprastai išnyksta.

TraumatologijaTraumatologija Kraujosruvos forma kartais būna

negatyviniu žalojančio daikto (kontaktinio) paviršiaus atspindžiu, o tai gali turėti ypatingą teismo medicininę reikšmę.

Didelis kraujosruvų kiekis gali sukelti masyvaus nukraujavimo sindromą.Todėl tiriant lavonus be kraujosruvos pločio ir ilgio reikėtų dar matuoti ir jos storį (tam kad nustatyti išsiliejusio kraujo tūrį).

TraumatologijaTraumatologijaHematoma atsiranda dėl stiprių smūgių,

uždarų lūžių ir vidaus organų sužeidimų, ir yra kraujo susitelkimas minkštuose audiniuose su ertmės susidarymu, kurioje būna iki 1,5 l sukrešėjusio arba skysto kraujo.

Priklausomai nuo hematomos lokalizacijos ir jos dydžio, galimas klinikinis suspaudimo simptomo pasireiškimas (ypač pavojingos epi- ir subduralinės hematomos).


Nubrozdinimas – tai epidermio sužalojimas dėl tangentinio žalojančio daikto poveikio. Epidermio atsisluoksniavimas ir pasislinkimas dažniausiai įvyksta augimo sluoksnio gylyje, rėčiau – spenelinio sluoksnio viršuje. Atsiradusio nubrozdinimo paviršius būna drėgnas, rožiniai raudonos spalvos, yra kiek žemiau aplinkinio odos paviršiaus. Linijiniai nubrozdinimai vadinami nudrėskimais.

TraumatologijaTraumatologijaTiriant nubrozdinimą makro- ir mikroskopiškai

jo paviršiuje galima rast žalojančio daikto daleles (medžio gabaliukus, smėlį, anglies dulkių daleles, sutepimo aliejų, metalą ir t.t.). Esant pažeidimui metaliniu daiktu metalizacija gali būti nustatyta spalvotų antspaudų būdu. Pagal nubrozdinimo formą kartais galima spręsti apie žalojančio daikto formą (tarkim nubrozdinimas padarytas laisvu nago kraštu), o dažniausiai – apie jo savybes.

TraumatologijaTraumatologijaNubrozdinimai ir kraujosruvos likę nuo

antrankių.

TraumatologijaTraumatologija Tiriant ribą tarp sveikos odos ir nubrozdinimu

dažniausiai randama, kad vienas kraštas yra lygus arba kiek banguotas, o kitas atitrukęs, kiek pakeltas, tai parodo žalojančio daikto kryptį.

Pagal nubrozdinimo išvaizdą ir savybes ekspertas gali teigti apie traumos laiką, būdą, kurio ji buvo padaryta, ir apie žalojančio daikto paviršiaus ypatybes. Kitaip nei kraujosruva, nubrozdinimas visada parodo žalojančio daikto poveikio vietą bei kryptį.


Nubrozdinimus, atsiradusius gyvam žmogui, reikėtų skirti nuo pomirtinių pigmentinių žymių. Diagnostinis požymis – reakciniai procesai, kurie atsiranda riboje tarp sveikos odos ir nubrozdinimo.

TraumatologijaTraumatologijaŽaizdos yra odos vientisumo pažeidimo

pasekmės, kurios yra lydimos žemiau esančių minkštųjų audinių, kraujagyslių, nervų ir vidaus organų sužeidimais. Žaizda dažniausiai turi ir savo pratesimą į gyli, tai vadinama žaizdos kanalu, jis gali būti aklas arba kiauras, tiesus arba vingiuotas, nutrūkstantis (esant kelių vidaus organų sužalojimui), neturintis dugno (kai užsibaigia ertminiame organe), ir t.t.

ĮSIMINKITE. Nubrozdinimas užgyja pilnai, nepalikdamas jokio buvusios traumos požymio! Jeigu odos vientisumo pažeidimas yra giliau dermos, liks randas – toks sužalojimas vadinasi žaizda !

TraumatologijaTraumatologijaPriklausomai nuo žalojančio daikto ir

traumavimo pobūdžio žaizdos būna: 1. muštinės (tame tarpe plėštinės ir kastos) –

dėl kietų bukų daiktų poveikio;2. kirstinės;3. pjautinės;4. durtinės;5. durtinės-kirstinės;6. durtinės-pjautinės – dėl aštrių daiktų

poveikio.

TraumatologijaTraumatologijaDurtinėms-pjautinėms žaizdoms priskiriami ir

sužalojimai padaryti pjūklais, žirklėm arba į juos panašiais daiktais. Ypatinga kategorija yra šautinės kilmės žaizdos, kurios būna kulkinės, šratinės, skeveldrinės ir kt.

Formos, lokalizacijos, žaizdos kraštų savybių, o ypač žaizdos kanalo ypatybių, pašalinių žaizdos ir gretutinių audinių intarpų ir užteršimų teismo medicininė analizė leidžia daryti svarbias išvadas.


Vidaus organų sužalojimai gali atsirast dėl tiesioginio poveikio organo projekcijoje (priekinės pilvo sienos sužeidimas su kepenų sužeidimu, galvos smegenų sutrenkimas dėl smūgio į galvą ir kt.), taip pat ir dėl bendro kūno sutrenkimo (šlapimo pūslės atitrukimas kritus iš didėlio aukščio). Sužeidimai gali būti uždari arba gali būti žaizdos kanalo dalimi.

TraumatologijaTraumatologijaVidaus organų sužeidimas yra lydymas

kraujavimo (tik vidiniu arba karta su išoriniu). Pagal kraujo tūrį galima spręsti apie mirties priežastį ir apie gyvenimo laiką po patirto sužeidimo.

Paprastai vidaus organu sužeidimai atsiranda po paliginus nedideles išorinės jėgos poveikio. Dažniausiai taip atsitinka dėl jau organizme esančių patologinių procesų – piktybinio naviko metastazių, aneurizmų ir kt.


Išnarinimas yra nenormalus stabilus sąnario paviršius formuojančiu kaulinių struktūrų poslinkis ir dažniausiai būna viršutinėse galūnėse. Oda dažniausiai būna nepažeista, o patinimas rodo aplink sąnarį esančių audinių pažeidimą (sąnario kapsulės, raiščių patempimas arba plyšimas, kraujavimas į sąnario ertmę ir kt.).


Kaulo lūžis – jo anatominio vientisumo pažeidimas – būna su didesniu arba mažesniu aplinkinių minkštųjų audinių sužalojimu. Pagal lūžio pobūdį ir ypatybes, bei lokalizaciją galima spręsti apie žalojantį daiktą (šaunamasis ginklas, kirstinis ginklas ir kt.), išorinio poveikio kryptį bei apie traumos mechanizmą.


Kaulų lūžių analizė reikšmingas, nes jie labai gerai matosi atliekant rentgenografiją (tame tarpe ir nemirtinais atvejais).

Kaulas yra atsparus puvimui, o tai leidžia tirti ekshumuotus palaikus ir daryt išvadas apie buvusios traumos mechanizmus bei savybes.

TraumatologijaTraumatologijaAtliekant skrodimą ir norint nustatyti kaulo

mechaninę traumą, nuo kaulo turi būti atskirti minkštieji audiniai, kaulas atidžiai ištirtas, o pažeidimai labai tiksliai aprašyti sekančia tvarka:

1. tiksli lūžio anatominė vieta;2. lūžio rūšys (neskeveldrinis, skeveldrinis,

fragmentuotas ir kt.);3. lūžgalių susistatymo laipsnis (susistato pilnai,

dalinai ir kurioje vietoje, yra kortikalinio sluoksnio kompaktinės medžiagos defektas ar ne);

TraumatologijaTraumatologija4. lūžio plokštumos orientacija distaliniame ir

proksimaliniame lūžgalyje (iš dešinės į kairę, iš išorės į vidų, iš viršaus į apačią ir kt.);

5. lūžio krašto kontūras ir jo kryptis paliginus su kaulo anatomine ašimi (skersai, įstrižai, stambiai dantytas, lygus, šiurkštus, smulkiai dantytas ir kt.);

6. kortikalinio sluoksnio kompaktinės medžiagos įskelimai, kurie prasideda nuo lūžio krašto (jų lokalizacija, kryptis, forma, ilgis ir kampas su lūžio kraštu);

7. kaulų skeveldros (lokalizacija, dydžiai, forma ir kt.).

TraumatologijaTraumatologijaSutraiškymas atsiranda dėl

suspaudimo didele jėga tarp dviejų bukų daiktų, dažnai oda turi minimalius matomus pokyčius.

Tokios traumos būdingos užgriūvant lavinom, pervažiavus sunkaus transporto ratais (vikšriniai ir paprasti traktoriai, sunkiasvoriai automobiliai ir kt.).


Lavono padalijimas arba jo dalių atskyrimas dažniausia įvyksta dėl geležinkelio transporto, aviacinių katastrofų arba autoavarijos. Kazuistiniai padalinimo atvejai būna dėl kritimo iš didelio aukščio. Kūno dalių atskyrimas būna dėl sprogstamųjų medžiagų, šaunamųjų ginklų, kirstinių įrankių poveikio. Galimas tyčinis kūno padalinimas, norint nuslėpti nusikaltimą.

TraumatologijaTraumatologijaKiekvienas sužalojimas turi būti atidžiai ištirtas

ir aprašytas, prisilaikant nustatytos tvarkos. Visada reikia turėt omenyje, kad kruopštumas ir maksimalus objektyvumas aprašant net smulkiausias sužeidimo detales ateityje gali turėti reikšmę nustatant traumos įrankį ir sužeidimo atsiradimo mechanizmą.

Sužeidimų ištyrimas ir aprašymas prasideda nuo drabužių apžiūros. Po to, kai nuimti rūbai, sužeidimai tiriami makroskopiškai, vėliau tiesioginės mikroskopijos būdu ir aprašomi pagal nustatytą tvarką.


II. SUŽALOJIMAI BUKAIS KIETAIS DAIKTAIS


Dažniausiai teismo medicinos praktikoje sutinkami sužalojimai yra padaromi suspaudžiant arba smūgiuojant su daikto paviršiumi;

Net jei jie ir nedideli, juos priimtina vadinti sumušimais, t.y. atsiradę dėl buko kieto daikto poveikio.

TraumatologijaTraumatologijaNors tokių sužeidimų pasitaiko daug ir

skirtingų, jų visų bendras atsiradimo mechanizmas, dėl kurio sutrinka organo audinių anatominis vientisumas ir funkcija.

Dėl smūgio arba suspaudimo (kompresijos), buki daiktai labiau arba mažiau staigiai suspaudžia savo paviršiumi. Dažniausiai audiniai neatsiskiria, o jei tai atsitinka, tai dėl jau suminkštėjusių audinių plyšimo.

TraumatologijaTraumatologijaŽalojančio daikto poveikis 90° kampu žmogaus

kūnui, priklausomai nuo kinetinės energijos ir smūgiuojančio paviršiaus, gali sukelti skirtingus sužeidimus.

Kuo didesnis smūgiuojantis paviršius, tuo mažiau (jei kiti faktoriai yra tokie pat) išreikšta traumatizacija smūgio vietoje. Pirmam plane atsiduria kūno sutrenkimo požymiai.

Atsiranda parenchiminių organų plyšimai (kepenų, inkstų, blužnies). Netgi įmanomas širdies, plaučių atitrukimas ir jų pasislinkimas, tai stebima autotraumų metu ir krentant iš didelio aukščio.

TraumatologijaTraumatologijaMažėjant traumuojančio daikto

sąlyčio plotui su kūno paviršiumi, lokaliniai sužeidimai yra smarkesni.

Priklausomai nuo žalojančio daikto smūgiuojančios dalies savybių galima skirtinga sužalojimu morfologija

TraumatologijaTraumatologijaOdos pažeidimas. Buki kieti daiktai veikiant stačiai

kūno paviršiui retai pažeidžia odos vientisumą, nes pastaroji yra ganėtinai tampri (atsparumas plėšimui 8,82 – 36,26 MPa), o žemiau esantis riebalinis audinys ir raumenys gali veikti kaip smūgio amortizatoriai.

Smūgis buku kietu daiktu, kurio energija 130-160 J, sukelia smulkių kraujagyslių plyšimus ir kraujosruvos formavimą, kurios kontūrai atitinka žalojantį daiktą.

Smūgis, kurio energija 150-200 J, sukelia raumenų plyšimą ir sutraiškymą, jei energija virš 200 J – poodinio riebalinio sluoksnio išminkštėjimą ir odos toje vietoje atsisluoksniavimą, nors pastaroji atrodo vientisa.


Tose kūno vietose, kur arti po oda yra kaulas (kaukolė, blauzdos priekinis paviršius ir kt.), nuo smūgio buku kietu daiktu atsiranda žaizda.

Tokių žaizdų kraštas yra nelygus, gali būti nubrozdinimų, dugne (praskleidus kraštus) matosi skersai išsidėsčiusios jungiamojo audinio sujungimai.


Nedidelio smūgiuojančio paviršiaus daiktas (plaktukas, kirvio pentis) padaro žaizdą kampotais kraštais (atitinka smūgiuojančio paviršiaus briaunas).

Diagnostinis požymis, kad sužalojimas įvyko dėl smūgio buku kietu daiktu yra išsukti plaukų folikulai jos sienelėse. Jei žaizda padaryta aštriu daiktu, tai plaukų folikulai būna supjaustyti.


Kietas bukas daiktas, kuris veikia mažesniu nei 90° kampu su kūno paviršiumi, sukelia ne tik tiesioginį, bet ir tangentinį spaudimą.

Jis bus tuo didesnis, kuo mažesnis smūgio kampas. Esant smūgio kampui 30-75° formuojasi kraujosruva bei nubrozdinimas. Esant dar mažesniam kampui būna tik nubrozdinimas.

TraumatologijaTraumatologijaMasyviniai buki daiktai, turintys didelę

kinetinę energiją, jei veikia kūną aštriu kampu, gali išsluoksniuoti audinius.

Formuojasi didelės „kišenės“ į kurias prikraujuoja, o žaizdos yra plėštos formos su odos atplaišom, atplaišos laisvas kraštas yra nukreiptas į tą pusę, iš kurios buvo poveikis.

Esant labai didelei išorinio poveikio energijai pažeidžiami ne tik minkštieji audiniai, bet ir skeleto kaulai.


Ilgų vamzdinių kaulų sužeidimai.

Veikiant kietam bukam daiktui skersai tokiam kaului, kaulas lūžta, formuojasi skeveldros, bet būna ir beskeveldriai lūžiai.


Iš akies panašus lūžiai gali atsirasti veikiant skirtingiems mechanizmams (tarkim ilgo vamzdinio kaulo diafizės lenkimas esant skersiniam spaudimui, lenkimas užspaudus vieną kaulo galą, lenkimas su išilginiu spaudimu) .

Tam reikia skirtingų išorinių pastangų (mažiausių – esant vienai užspaustai epifizei, didžiausių – esant išilginiam poveikiui).


Išorinių pastangų kryptis (nurodytos rodyklėm), dėl kurių įvyksta ilgųjų vamzdinių kaulų diafizių lūžiai. (a – skersinis išsilenkimas nuo smūgio buku daiktu; b – išsilinkimas dėl išilginio poveikio; c – išsilenkimas dėl aštraus kampo smūgio; d – išsilenkimas esant vienam užspaustam galui; e – rotacija).

TraumatologijaTraumatologijaLabai dažnai ilgų vamzdinių kaulų lūžiai įvyksta dėl

kūno rotacijos aplink fiksuotą galūnę arba galūnės rotacija fiksuoto dubens atžvilgiu. Kitaip – sraigtiniai lūžia.

Didelės jėgos poveikis išilgai kaulą sukelia įkaltinius lūžius (krentant iš aukščio ant kojų). Esant dideliam kaulų elastingumui (tarkim pas vaikus) šiom sąlygom metaepifiziniuose kaulo dalyse atsiranda kortikaliniai volelio formos kaulinės medžiagos išsiputimai be kaulo vientisumo pažeidimo.

Atskirų plokščių kaulų pažeidimas dažniausiai būna dėl smūgio arba suspaudimo.


Dėl smūgio kietu buku daiktu su santykinai nedideliu ir tiksliai ribotu paviršiu (plaktukas, kirvio pentis ir kt.) būna įspausti arba skylėti lūžiai.

Kaulinio audinio defektas atitinka smūgiuojantį paviršių. Tai yra svarbu teismo medicinine prasme, atsiranda galimybę paliginti žalojantį daiktą ir kaulo defektą.

TraumatologijaTraumatologijaNepriklausomai bendrai galiojančiom lūžimo dėl

buko kieto daikto poveikio taisyklėm; kiekvienas atskiras atvejis priklauso nuo kaulo individualių savybių, formos, kaulo komplekso sudėjimo (kaukolė, krūtinės ląsta ir dubuo).

Veikiant kaulinius darinius (kompleksus) kietu buku daiktu (smūgis arba suspaudimas) lūžis gali įvykti kontakto vietoje – kontaktinis lūžis, arba per visą jų ilgį – konstrukcinis lūžis, o tai priklauso nuo komplekso formos (konstrukcijos).

TraumatologijaTraumatologijaMinint plokščiųjų kaulų lūžius didžiausia reikšmę

turi kaukolės kaulų sužalojimai. Mechaninė kaukolės trauma dažniausiai yra

susijusi su poveikiu į kaukolės skliautą, o jis gali atlaikyti nuo 1600 iki 8000 N krūvį.

Kuo kaukolės forma labiau sferinė, tuo ji yra atsparesnė išoriniam poveikiui, kai kitos sąlygos vienodos.

Kaukolės pamato atsparumas išoriniam poveikiui yra žymiai mažesnis, bet tai kompensuoja kaklinio stuburo linkio sugebėjimas amortizuoti.


Smūgis į kaukolės skliautą buku daiktu su dideliu paviršiumi gali sukelti labai skirtingus lūžius.

Pagrindinio skilimo (lūžio) kryptis labai priklauso nuo kaukolės skliauto formos smūgio vietoje – kontaktinio paviršiaus.

Jei susidūrimo vietoje smūgio energija pasiskirsto vienodai , tai esant dideliai jėgai formuojasi voratinklinis lūžis .



Dėl smūgio pailgu kietu buku daiktu (arba bukabriauniu) formuojasi skilimas (lūžis) jo ilgio projekcijoje. Didžiausio kontakto vietoje atsiranda įspaudimo zona su kaulo mikrosuardymu ir konstrukcinio pobūdžio skilimu.



Kaukolės skliauto kaulų sužeidimas bukais kietais daiktais esant tangentiniam poveikiui tai smūgiuojančio daikto kontaktinės dalies briaunos įkalimas į audinius (pradinis periodas), o vėliau (besitęsiant daikto skverbimuisi) – pačios briaunos spaudimas ir slydimas. Formuojasi terasos pavidalo lūžis.


TraumatologijaTraumatologijaKaukolės pamato kaulų lūžiai dažnesni dėl smūgio į Kaukolės pamato kaulų lūžiai dažnesni dėl smūgio į

pakaušinę arba smilkininę dalį, o dėl smūgio į kaktinę pakaušinę arba smilkininę dalį, o dėl smūgio į kaktinę dalį – kaukolės skliauto lūžiai. Kaukolės biomechanika dalį – kaukolės skliauto lūžiai. Kaukolės biomechanika yra tokia, kad jos pamatas deformuojasi labiau dėl yra tokia, kad jos pamatas deformuojasi labiau dėl smūgio į pakaušinę dalį, nei į kaktą.smūgio į pakaušinę dalį, nei į kaktą.

Esant stipresniems kaukolės skliauto kaulams Esant stipresniems kaukolės skliauto kaulams (brachiokranija ir sąlyginai stori kaukolės skliauto (brachiokranija ir sąlyginai stori kaukolės skliauto kaulai) galvos smegenys labiau nukenti, nei esant kaulai) galvos smegenys labiau nukenti, nei esant tom pačiom sąlygom, bet silpnesniems kaulams, nes tom pačiom sąlygom, bet silpnesniems kaulams, nes dalys energijos išsieikvoja kaulams sutraiškyti ir dalys energijos išsieikvoja kaulams sutraiškyti ir deformuoti.deformuoti.

Galvos smegenų sutrenkimas, intrakraniinės, Galvos smegenų sutrenkimas, intrakraniinės, subarchnoidalinės, sub- ir epiduralinės hematomos subarchnoidalinės, sub- ir epiduralinės hematomos pirmiausiai atsiranda smūgio krypties projekcijoje, t.y. pirmiausiai atsiranda smūgio krypties projekcijoje, t.y. smūgio zonoje ir jo priešingoje pusėje (priešsmūgis)smūgio zonoje ir jo priešingoje pusėje (priešsmūgis)



Kaukolės veido kaulų lūžiai dėl bukų daiktų poveikio yra labai dažni, ypač dažnai būna autoavarijų metu.

Veikiant tam tikrom sąlygom veidinės dalies traumos metu skilimai, kurie būna pailgi o kartais labai masyvus, gali atsirasti kaukoles pamato kauluose.


Krūtinės ląstos sužeidimai. Krūtinės ląstos skeletas yra dažnai traumuojamas bukais daiktais, ypač autoavarijose, krentant iš aukščio ir kt. Dažniausiai nukenčia IV-VII šonkauliai, kaip mažiausiai apsaugoti.

TraumatologijaTraumatologijaDaugybiniai šonkaulių lūžiai būna kaip dėl

daugkartinių (dažniausiai smūgių), taip ir vienkartinio (suspaudimo) išorinio poveikio. Pastaruoju atveju šonkaulių lūžio linija eina lyg per vieną anatominę liniją. Pagal šonkaulių lūžių ypatybes galima diferencijuoti jų atsiradimo sąlygas.

Šonkaulių lūžgaliai savo aštriais galais gali ne tik perdurt parietalinę pleurą, bet ir rimtai sužeisti kitus vidaus organus – plautį, širdį, kraujagysles.

TraumatologijaTraumatologijaKrūtinės ląstos skeleto sužeidimai dėl kompresijos,

turi daug būdingų ypatybių, pagal kuriuos galima spręsti ne tik apie traumos mechanizmus, bet ir apie poveikio kryptį.

Krūtinės ląstos suspaudimui yra būdingi daugybiniai šonkaulių lūžiai, kurie eina per kelias linijas. Jei išorinis poveikis viršija krūtinės ląstos atsparumo ribas, tai lūžiai būna labiausiai išlenktose ir ploniausiose vietose. Vieną kartą sužeistas krūtinės ląstos karkasas yra mažiau atsparus sekantiems traumuojantiems poveikiams.


Stuburo sužalojimai. Stuburo sužalojimai pasitaiko kiek rėčiau, budingi autoavarijom ir kritimui iš didelio aukščio.

Slankstelių lūžiai skirtingose stuburo vietose yra nelygiaverčiai kaip pagal savo dažnumą, taip ir pagal sunkumą bei išeitį.


Pavojingiausi yra kaklinės stuburo dalies lūžiai, kai kartu yra pažeidžiamos ir kaklinės dalies nugaros smegenys. Tokia trauma dažna krentant ant galvos iš aukščio. Lordozės laipsnis priklausantis nuo galvos padėties smūgio metu lemia kas labiau nukentės – slanktelių kūnai arba jų užpakalinės dalis ir arkos


Kaklinės stuburo dalies deformacijos ir sugriovimas gali būti minimalus (panirimai, savaime įsistatantys panirimai ir kt.) ir ne visada įmanoma jų rentgenodiagnostika. Tokie sužeidimai būdingi transporto traumom (smūgis galva krentant nuo judančio dviračio arba motociklo), kritimam ant galvos iš nedidelio aukščio ir kt.


Vertikalus poveikis į stuburą (kritimas ant kojų, sėdmenų, galvos, pečių) sukelia tarpslankstelinių diskų ir slankstelių kūnų suspaudimą priklausomai nuo stuburo padėties smūgio metu (lordozės, kifozės padidėjimas ar sumažėjimas, išlinkimas į vieną pusę). Atsiranda tarpslankstelinių diskų trukiai bei slankstelių kūnų kompresiniai sužeidimai.


Dubens sužeidimai. Dubuo – tai labai tvirtas darinys (jo sugriovimui suspaudžiant reikalinga jėga apie 10000 – 15000 N). Dubenkaulių lūžiai atsiranda dėl labai stiprių smūgių, tarkim autoavarijos metu, ar krentant iš didelio aukščio. Dėl smūgio buku daiktu iš priekio labiausiai nukenčia horizontalios gaktikaulių šakos bei gaktinė sąvarža.


Dažniausios dubens kaulų lūžių lokalizacijos dėl poveikio kietais daiktais. (a – suspaudimas iš abiejų pusių; b – smūgis iš šono; c – suspaudimas iš priekio ir nugaros; d – smūgis iš priekio; rodyklės nurodo lūžgalių dislokacijos kryptis)



Dėl smūgio kietu daiktu iš šono dubens kaulų lūžis lokalizuojasi jėgos veikimo vietoje. Nuo smūgio kietu daiktu iš nugaros didžiausi kaulų sužalojimai irgi būdingi jėgos veikimo vietoje. Būna skersinis kryžkaulio lūžis, taip pat užpakalinių dubenkaulio sparno ataugų lūžiai bei dubenkaulius ir kryžkaulį jungiančių raiščių plyšimas.


Morfologinių dubens kaulų kompaktinės medžiagos sužeidimų ypatybių analizė leidžia nustatyti deformacijos ir suyrimo pobūdį, o tai leidžia spręsti apie traumos atsiradimo mechanizmus.

Dubens kaulų lūžiai dažnai lydimi didelio ploto akytojo kaulinio audinio atidengimu, dėl to kraujas kaupiasi retroperitoniniam tarpe ir būna gausus nukraujavimas.

TraumatologijaTraumatologijaVidaus organų sužalojimai. Traumos buku

daiktu metu atsiradę išoriniai sužalojimai ne visada pilnai atspindi išorinio poveikio jėgą ir pobūdį žmogaus kūnui.

Vidaus organai gali būti labai smarkiai sužaloti dėl smūgio ir sukrėtimo. Smūgio bangos plitimas parenchiminiu organu (blužnis, kepenys, inkstai) gali sukelti jo kapsulės įtrukimą ir audinio plyšimą. Sužeidimai būna plyšio ir zigzago formos, išdėstyti lygiagrečiai vienas kito ir visada skersai smūgio bangos sklydimo krypčiai .

TraumatologijaTraumatologijaKepenų kapsulės plyšimas nuo judančių automobilio dalių

smūgio.

TraumatologijaTraumatologijaDėl kompresijos masyviais daiktais

tuščiaviduriai organai gali plyšti dėl staigiai padidėjusio slėgio juose.

Staigiai suspaudus krūtinės ląstą plaučių oras nespėja išeiti natūraliais takais ir suplėšius plaučių audinį atsiduria po visceraline pleura. Kartu su kraujo išsiliejimu plaučiuose pasireiškia ir buliozinė emfizema.

Gali plyšti perpildytas maistu skrandis, žarnynas, pilna šlapimo pūslė.

TraumatologijaTraumatologijaSuspaudimas sunkiais daiktais gali sukelti

vidaus organų perslinkimą bei jų sužalojimą kaulų lūžgaliais.

Atliekant išorinę lavono apžiūrą jo radimo vietoje galima gerai diagnozuoti nubrozdinimus, kraujosruvas, žaizdas. Ne visada palpacijos būdu galima nustatyti skeleto kaulų lūžius. Dažniausiai tai šonkauliai ir ilgi vamzdiniai kaulai. Krentant iš didelės aukštumos arba autoavarijos metu dėl griaunančio poveikio skeletui gali būti diagnozuoti ir kitų kaulų lūžiai.

Sukrėtimas – tai difuzinis parenchiminių organų sužalojimas. Makroskopinio tyrimo metu organas gali atrodyti beveik be matomų pakitimų, galima pastebėti tik nežymų organo paburkimą (kapsulė atrodo kiek įtempta), netolygus kraujo pripildymas (organas pjūvyje atrodo kiek margas), kraujosruvos organo prisitvirtinimo vietoje. Organo sukrėtimą galima patvirtinti mikroskopinio tyrimo metu. Morfologine ir funkcine prasme tai pakitimai ląstelių lygyje bei mikrokraujagyslų pakitimai terminalinėje dalyje ! Sukrėtimą reikia vertinti kaip sunkią trauma, nes anatomine-funkcine prasme organas sužalotas pilnai (difuziškai, totaliai). Be to dažniausiai sukrėtimas apima keletą organų (t.y. kombinuotas kelių organų pažeidimas).


III. SUŽEIDIMAI PADARYTI AŠTRIAIS DAIKTAIS


Palaipsniui mažėjant kampui ant briaunas turinčio daikto, susidaro pakankamai aštri briauna. Tokia briauna vadinama ašmenimis. Aštrus daiktai priklausomai nuo jų paskirties leidžia: kapoti, pjauti, durti, „pjauti“ (pjūklas).

TraumatologijaTraumatologijaRūbai keičia sužalojimo charakteristikas.

Sužeidimas yra mažesnis, silpniau išreikštas. Atliekant tyrimą būtina žinoti, kad aprangos pažeidimai gali būti daug didesni nei matomi kūne, ypač ten kur yra klosčių. Aštrus daiktai gali daryti nubrozdinimus, žaizdas, lūžimus ir amputacijas.

Daiktai kurie turį aštrią briauną (ašmenis), ir santykinai didelę masę, vadinami kapojančiais (jiems priskiriamas kirvis, kalavijas ...).


Kirstinės žaizdos dažniausiai padaromos kirviais. Jų yra kelios rūšys: medkirtinis, amatinis, turistinis ir kiti.

Jei kirtis padarytas skersai audinių pluoštų, žaizda būna panaši į pjautinę.


Jeigu įrankis prieš panaudojimą buvo stipriai užterštas, tuomet žaizdos kraštai bus stipriau nubrozdinti. Žaizda bus panaši į padaryta įrankio plačiu pagrindu. Žaizdos charakteristikos priklausys nuo to kaip buvo padarytas sužalojimas.


Kirstinės žaizdos dažniausiai pasitaiko nelaimingų atsitikimų metu. Tuomet pažeidžiamos kojos ir pėdos. Kartais pasitaiko ir tyčinių susižeidimo atvejų (nukirsti kojų ir rankų pirštai).

Yra žinomi atvejai kai buvo nusižudoma panaudojant kirvį. Kaip taisyklė tokie sužalojimai daugybiniai, negilūs, lokalizuoti vienoje vietoje, dažniausiai kaktos srityje.

TraumatologijaTraumatologijaDaugybiniai kirstiniai galvos sužalojimai, padaryti savo ranka

(savižudybė)


Žaizdos padarytos bukais kertančiais įrankiai formuoja žaizdą su stipriai nubrozdintais ir sumuštais žaizdos kraštais. Tokiais įrankiais padaryti lūžiai yra daugiaskeveldriniai, kaulo skeveldros panirusios į žaizdą.

Kirstinių žaizdų gylis priklauso nuo smūgio jėgos ir įrankio aštrumo.


Pjautinės žaizdos. Pjautinės žaizdos padaromos įrankiais su aštria briauna, atliekant linijinį judesį kiek spaudžiant įrankį pažeidžiamų audinių link. Tokie įrankiai yra pailgos formos (peiliai įvairių konstrukcijų).


Pjūvio gylis priklausi nuo ašmenų aštrumo ir nuo jėgos kuri buvo panaudota. Pradžioje spaudžiamoji jėga yra stipriausia, po to ji nukreipiama į pjovimą (linijinis judesys).

Pjautinių žaizdų lokalizacija labai įvairi ir jų vertinimas gali turėti didelės reikšmės išvadai.


Savigynos atveju žaizdos lokalizuojasi ant delnų (auka bandė sugrėbti peilį), arba ant delno nugarinio paviršiaus (gynė gyvybiškai svarbius organus).

TraumatologijaTraumatologijaPjautinės delno žaizdos sugriebiant už

ašmenų.


Durtinė žaizdos. Durtinės žaizdos padaromos kuomet audiniai veikiami daikto su aštriu galu statmenai, arba aštriu kampu (yla, vinis, špaga...).

Kadangi duriantieji įrankiai yra pakankamai ilgi jie pažeidžia gyliai esančius organus, bet odos paviršiuje palieka labai smulkius, kartais sunkiai pastebimus sužeidimus.


Apvalūs, cilindro formos daiktai kurių skersmuo iki 5 mm, praskečia audinius ir jų padaryta žaizda įgauna plyšio formą. Daiktai kurių skerspjūvis didesnis nei 5 mm plėšia žaizdos kraštus, trinasi ir formuoja nubrozdinimus žaizdos kraštuose.


Letai duriant cilindriniu duriančiu įrankiu susidaro klostės, ypač gerai jos matomos ant rūbų.

Dūrimo metu iškilusios klostės trinasi į daiktą ir formuoja žvaigždės formos vaizdą (tepalas, rūdys, kraujas).

Jeigu dūrimas vyko greičiau negu 3 m/s tuomet tokios klostės nesusidaro. Tokių veiksnių vertinimas gali daug ką pasakyti apie aplinkybes sužeidimo metu

TraumatologijaTraumatologijaRūbų sužeidimas duriančiu apvaliu kūginiu daiktu. Metalizacijos

pobūdis aplink sužeidimą. (a – dūrimo greitis 3m/s, б – dūrimo greitis 0.5 m/s, в – dūrimas kampu (rodyklė rodo kryptį))


Durtinės žaizdos randas yra mažas ir ne visada lengvai pastebimas, tačiau kanalo gylis yra didelis ir stipriai pažeidžiami vidaus organai.

Durtinės žaizdos sukelia: gyvybiškai svarbiu organų pažeidimus, nukraujavimą, oro embolija, hemopneumotoraksas, šokas.


Durtinės pjautinės žaizdos. Teismo medicininėje praktikoje durtinės – pjautinės žaizdos pasitaiko dažniausiai. Tokios žaizdos padaromos duriant peiliu su aštriu galu ir viena geležte. Rečiau pasitaiko žaizdos padarytos peiliais, kurių abu šonai yra aštrus, arba geležte yra pagaląsta tik iki pusės.


Durtinės – pjautinės žaizdos mechanizmas yra toks pat kaip durtinės, tačiau duriant peiliu audiniai neplečiami, o įpjaunami aštriuoju peilio kraštu ir žaizda neįplėšiama o įpjaunama. Duriant peiliais su vienu aštriu kraštu, bukas kraštas (pentis) turi ypatingos svarbos.

TraumatologijaTraumatologijaDurtinės pjautinės žaizdos formavimosi mechanizmas. (1 – plyšimai

penties srityje, 2 – pentinis žaizdos kraštas, 3 – žaizdos kraštas, 4 – žaizdos kraštas besiformuojantis dūrimo metu,5 – papildoma įpjova, formuojasi ištraukiant peilį.)


Duriant su peiliu kuris turi pentį, jo krašte epidermis kiek įplyšta. Jeigu pentis stačiakampė tuomet nuo jos briaunų gali susidaryti įpjovimai. Jeigu jėga dominavo iš pentinės dalies, kai buvo duriama, tuomet tokie įpjovimai yra ypač gerai matomi.

Durtinės – pjautinės žaizdos mechanizmas gerai matomas tiriant pažeistus rūbus.

TraumatologijaTraumatologijaDurtinis – pjautinis rūbų pažeidimas. (a – pjūvis susiformavęs

duriant, б – pjūvis susiformavęs ištraukiant peilį).


Durtinės – pjautinės žaizdos plotis yra didesnis negu peilio plotis, dėl pjovimo. Tokiais atvejais yra metodikos, padedančios nustatyti tikrą peilio plotį. Tačiau nustatytas plotis gali būti kiek mažesnis jeigu peilis buvo įsmigęs tik iš dalies.

TraumatologijaTraumatologijaDurtinės – pjautinės žaizdos formą padaryta viena geležčių durtiniu – pjautiniu įrankiu. (1 – geležtes ašmeniu padarytas pažeidimas, 2 – pažeidimas padarytas penties briauna, 3 – pentinis žaizdos kraštas, 4 – papildoma įpjova, formuojasi ištraukiant peilį, 1+2+3 žaizdos plotis atitinkantis peilio plotį (pagal Kapitanovą))


Pjautinės durtinės žaizdos kanalas gali nesutapti su geležies ilgiu. Tai priklauso ne tik nuo įsmigimo gylio, bet ir nuo vietos į kurią buvo durta.

Dūrimo gyli gali apriboti kaulas jo dugne ir peilio rankena. Jeigu duriama į pilvą, peilio rankena pastumia pilvo sieną ir susiformuoja ilgesnis kanalas negu įrankio ilgis.

TraumatologijaTraumatologijaPjautinės durtinės žaizdos kanalo gylis priklausomai nuo dūrio

vietos.


Durtinės kirstinės žaizdos. Daiktai turintis pailgą formą ir aštru distalinį galą vadinami duriančiais – kertančiais. Kaip taisyklė tai ūkyje siauros paskirties įrankiai, panašus daiktai neretai gaminami laisvės atėmimo vietose. Priklausomai nuo daikto savybių ir to kaip jis buvo panaudotas, gali dominuoti durtiniai sužaidimai arba kirstiniai.

TraumatologijaTraumatologijaŽaizdos padarytos žirklėmis. Atskira vietą,

skirstant žaizdas padarytas aštriais įrankiais, užima žaizdos padarytos žirklėmis. Žaizda padaryta žirklėmis su suglaustomis branšomis, įgauna formą padaryta durtiniu kertančiu įrankiu. Žaizda padaryta viena žirklių branšą turi peiliu padarytos žaizdos formą.

Žaizda padaryta su išskėstomis žirklėmis centrinėje dalyje susijungia, tačiau žaizda nėra idealiai lygi. Kraštai turi smulkių įpjovų.


Žaizdos padarytos pjūklais. Dažniausiai tokios žaizdos sutinkamos pramonėje (medžio apdirbimo, miško kirtimo darbų metu). Pasitaiko atvejai kai pjūklai naudojami po mirties kūno sukapojimui norint nuslėpti nusikaltimą.

Pjūklai būna įvairios formos priklausomai nuo jų paskirties (juostiniai, poriniai, cirkuliariniai, grandininiai).


Žaizdos padarytos pjūklais turi labai specifinį vaizdą, nes kraštai yra su nubrozdinimais ir įpjovomis. Jeigu buvo naudotas rankinis pjūklas tuomet keičiantis jo krypčiai padaromos papildomos įpjovos išilgai žaizdos. Dalis audinių atidalinami ir formuoja savotiškas „pjuvenas“.


Ant kaulo aiškiai matomi grioveliai padaryti pjūklo dantukais. Pjaunant rankiniu pjūklu tie grioveliai tarpusavyje susikerta aštriu kampu. Žaizdos kraštuose lieka daug audinių ir kaulų atplaišų. Įpjovos padarytos kaule leidžia identifikuoti panaudota įrankį.


IV. SUŽALOJIMAI ATSIRANDANTYS KRENTANT


Teismo medicinoje, kritimas iš aukštai, dėl skirtingų kritimo sąlygų, nevienodų padėčių ir polimorfinių sužalojimų, yra viena iš sunkiai diagnozuojamų traumos rūšių. Apžiūrint lavoną jo radimo vietoje, paprastai neatmetama kritimo, iš kokio nors aukščio, galimybė (iš šalia stovinčio gyvenamojo namo, statybų aikštelės, laiptinės, pakeliamo krano ar kt.).


Kritimo rūšys. Kad atpažinti kritimo metu atsiradusius morfologinius traumos požymius, priimta skirti sekančius jos tipus:

1. Kritimas iš vertikalios stovimos kūno padėties. Kartais teismo – medicinoje naudojamas sinonimas „kritimas iš savo ūgio aukščio“ arba griuvimas.

2. Kritimas iš aukštai, sinonimas - „kritimas iš didesnio nei savo ūgis aukščio“

TraumatologijaTraumatologijaSavarankiškais kritimo porūšiais (pagal

įvykio aplinkybes) yra:1. Laiptinis kritimas, kai laisvo kritimo metu,

kūnas atsitrenkia į kokias nors kliūtis (balkoną, medžių šakas), kieno įtakoje kritimo greitis sumažėja;

2. Kritimas kūnui suteikus pagreitį (suduoto smūgio ar pastūmimo atvejais);

3. Kritimas laiptinėje.


Krentant iš to paties aukščio priklausomai nuo kūno padėties atsitrenkimo momentu, sužeidimai būna nevienodi. Didžiausi sužeidimai būna pirmo kontakto zonoje.

TraumatologijaTraumatologijaKritimas iš vertikalios kūno padėties savo

ūgio aukščio – pats dažniausias kritimo būdas einant ar bėgant. Kitaip griuvimas.

Atsitiktinių griuvimų metu, paprastai atsiranda sumušimai, ir kraujosruvos priekinėje, užpakalinėje ar šoninėse kūno pusėse, priklausomai nuo jo padėties griuvimo metu.

Griuvimą gali lemti „suteiktas pagreitis“ (pastūmimas ar smūgis), padidinantis susitrenkimo greitį ir sužeidimo apimtį, ypatingai galvos srityje.


Dažnai griuvimas sąlygoja išnirimus ir apatinių galūnių lūžius, atsirandančius, dėl kūno sukimosi aplink išilginę ašį (klubų ir blauzdos kaulų spiraliniai, malgenevo ar diupitreno tipo kulkšnelių lūžiai ir kt.).


Ypatingai sunkūs sužeidimai sutrenkus galvą. Sumušimo vietoje gali atsirasti nubrozdinimai, kraujosruvos, žaizdos, rečiau – kaukolės kaulų skylimai ir lūžimai.

Sutrenkimo poveikis galvos smegenims plinta horizontaliai, sukeliant jų sukrėtimą ir sumušimą smūgio zonoje ir paraleliai priešingoje pusėje (kontrsmūgio srityje).


Griuvant vaikui aukštielninkam, smūgio jėga, galvai atsitrenkus į žemę, 16 – 25 kartus mažesnė, nei 2 kartus aukštesnio suaugusiojo žmogaus.

Vidaus organų sumušimo ir sutrenkimo požymių kaip taisyklė nebūna, ar jie būna minimalūs. Niekada nebūna pažeidimų momenkaulio srityje ir pėdų paduose.


Kritimas iš didesnio nei savo ūgis aukščio (priklausomai nuo aukščio), sąlygoja sumušimus įvairiose kūno srityse, kas ir sukelia žymiai daugiau įvairių pažeidimų.

Krentant ant kojų iš 3 – 4 m. aukščio, pažeidimų dėl apatinių galūnių amortizacijos, gali visai nebūti. Iš tokio pat aukščio, krentant ant galvos gali įvykti pažeidimai nesuderinami


Krentant stuburo krūtininės ir juosmeninės dalių pažeidimai vystosi priklausomai nuo aukščio, kūno pozos ir taip pat nuo išreikštos kifozės ir lordozės laipsnio.


Krentant ant menčių pažeidimai priklausys nuo dubens judėjimo trajektorijos.

Smūgio į nugaros plokštumą metu, įvyksta menčių pažeidimai, viršutinės ir apatinės dalies krūtininių slankstelių kūnų lūžimai.


Jei “svetimos rankos” poveikio taškas, į vertikalioje padėtyje prie krašto stovintį žmogų, yra aukščiau jo kūno svorio centro, tai kūnas verčiasi ir pagal parabolę keičiasi kritimo trajektorija.

Parabolės kritimo trajektorija gali būti ir poveikio taškui veikiant į patį svorio centrą.

Poveikio taškui esant žemiau kūno svorio centro, paprastai krentama vertikalioje padėtyje, kojomis į žemę.


Kritimo trajektorijoje sutinkant įvairias kliūtis (balkono dalis, pritvirtintus kabelius, virves, medžių šakas) kūnas gali būti pažeidžiamas papildomai (sumušimai, kraujosruvos ar net lūžiai).


Vis dėl to pagrindiniai sužalojimai įvyksta paskutiniuoju etapu, kūnui atsitrenkus į žemę. Juos galima sąlyginai išskirti į dvi grupes: besiformuojantys smūgio kontakto srityje (kontaktiniai, ar lokalūs pažeidimai) ir susidarę inercinio kūno judėjimo poveikyje, o taip pat dėl atskirų kūno dalių ir organų anatominės struktūros ypatumų (struktūriniai pažeidimai).


Krentant iš didelio aukščio vertikalioje padėtyje ant pėdų, kontaktiniais sužalojimais gali būti sumušimai, žaizdos ant padų paviršių, kulnakaulio, šokikaulio ir kitų pėdos kaulų lūžimai, čiurnos sąnario pažeidimai. Visi kiti pažeidimai (nors gali būti ir žymūs) - morfologiniai – atsiranda dėl inercinio kūno judėjimo.


Judėjimo pabaigoje, atsitrenkdamas į pagrindą, kūnas įgauna horizontalią padėtį (priekiniu, užpakaliniu) šoniniu paviršiumi. Ko pasėkoje, atsiranda nubrozdinimai, kartais net žaizdos ir lūžimai, tačiau visais atvejais paviršiniai pažeidimai būna mažiau svarbūs, lyginant su masyviais vidaus organų pažeidimais.


Krentant ant kojų sulenkus liemenį, susidaro smailus kampas su nukritimo vietos paviršiumi, tokiu atveju daugiausia nukenčia pusė kūno. Kuo smailesnis kampas, tuo sunkesni pažeidimai.

Krentant sulenktomis kojomis, gali susidaryti kontaktiniai sužalojimai ne tik pėdų paviršiuose, bet ir dubens (sėdynkaulių, stuburgalio, bei kryžkaulio lūžimai).


Krentant ant galvos sutinkami kontaktiniai pažeidimai (nubrozdinimai, žaizdos), momenkaulio srityje, o taip pat įvairaus laipsnio kaukolės skliauto bei bazės kaulų pažeidimai. Kontaktiniai pažeidimai gali būti nustatyti ir plaštakose, bei dilbio srityse.


Kritimas ant liemens (šoninio, priekinio ar užpakalinio paviršiaus) sukelia didesnius kontaktinius pažeidimus, nei krentant vertikalioje, ar įstrižai – vertikalioje padėtyje. Nežiūrint į tai, kad smūginis impulsas pasiskirsto nekoncentruotai, kaip būna atsitrenkiant į žemę vertikalioje padėtyje, o žymiai didesniame paviršiuje, skeleto ir vidaus organų pažeidimai būna tokie pat žymūs.


Kaulų skeveldros gali susidaryti „antrinio“ pažeidimo metu.

Kaip ir krentant ant galvos, taip ir liemens susitrenkimo atveju, padų paviršiaus kontakto nebūna, tačiau gali būti čiurnos sąnario, pėdos kaulų lūžimai krentant skersine padėtimi.

TraumatologijaTraumatologijaKrentant iš aukštai, pažeidimų morfologija

išskirtinai yra daugialypė. Ji yra kelių apibrėžtų faktorių derinio pasekmė: kūno masės, kritimo aukščio, trajektorijos, kūno pozos susitrenkimo metu, pagrindo paviršiaus savybių, į kurį kūnas atsitrenks, rūbų savybių ir kt. Išskirtinai svarbu kruopščiai ištirti smulkius ir paviršinius pažeidimus. Jų požymiai gali parodyti kritimo būdą, ir kitą jų kilmę (durtinė žaizda).

Įskaitant kūno masę pagal apimtį, vidaus organu pažeidimo pobūdį ir formą, galima orientaciniai spręsti apie kritimo aukštį.


Kritimas nuo laiptų gali būti nekoordinuotų judesių (tame tarpe ir alkoholio poveikyje), arba pastūmimo kito asmens rankomis pasekmė. Atsirandančių pažeidimų morfologija priklauso ne tik nuo kritimo aukščio, bet ir nuo galimo suteikto kūnui papildomo pagreičio. Labai pavojingi kritimai aukštielninka poza.


Savarankiškas aukštielninkas kritimas nuo apatinio laiptelio lemia nubrozdinimų, kraujosruvų, žaizdų pakauškaulio srityje, skliauto kaulų skylimo ar net lūžimo, tarp mentės srities ir nugaros raumenų, pagal stuburą, sumušimų ir kraujosruvų susidarymą. Taip pat galimi tik šonkaulių, arba tik menčių lūžimai, ir jų derinys kartu.


Kritimas nuo laiptų vidurio lemia viršutinės liemens dalies sumušimus pagal laiptų ir laiptų aikštelės kampų kontūrus. Pagrindinė sumušimo vieta yra pakauškaulio sritis, kaip taisyklė aukščiau lambdinės siūlės. Sumušimai ir kraujosruvos lokalizuojasi ne tik nugaros, bet ir kryžmens srityje.


Krentant nuo viršutinio laiptelio, pakauškaulio srityje, atsiranda horizontalūs sumušimai ir žaizdos dėl sutrenkimų į žemiau esančius laiptų kraštus. Tipingas žaizdų apatinio krašto, kišenės pavidalo odos atsisluoksniavimas. Formuojasi masyvūs nubrozdinimai ir kraujosruvos užpakaliniame kūno paviršiuje.


Nereikia pamiršti, kad mirusiojo kūno radimas laiptinėje ar lifte, dar nerodo, kad mirtis įvyko dėl kritimo nuo laiptų. Mirtis gali būti – greitai įvykusi dėl ligos, su sekančiu kritimu nuo laiptų; įvykti dėl anksčiau gautos traumos; ar tiesiog lavonas gali būti išneštas į laiptinę iš buto ir t.t.

TRANSPORTO TRAUMATIZMAS

TRANSPORTO TRAUMATIZMASTransporto sukeltų traumų mechaniniai

sužalojimai, sudaro savarankišką grupę. Kartu su sužalojimų ypatumais, jų atsiradimo mechanizmais ir transporto priemonės tipais, priimta atskirti sužalojimus, sukeltus kelių transporto, vandens transporto ir aviacines traumas.

Teismo – medicinos praktikoje kelių transportą skiria į nebėginius (automobiliai, motociklai, troleibusai, traktoriai) ir bėginius (traukiniai, tramvajai ir kt.)

TRANSPORTO TRAUMATIZMAS1. Automobilinė trauma Automobilinių traumų atvejais reikia pažinti

sužalojimus sukeltus judančio automobilio vidinėmis bei išorinėmis dalimis, ir sužalojimus patirtus iškritus iš jo.

Judančio automobilio sukelta trauma gali įvykti šiais atvejais:

Smūgio su automobilio dalimis metu, susidūrus su žmogumi, krentant ant automobilio, ar ant grunto ir su sekančiu galimu jo pervažiavimu;

TRANSPORTO TRAUMATIZMAS Iškritus iš automobilio (iš kabinos, priekabos)

susidaro sumušimai automobilio dalimis, krentant ant grunto ir slystant juo;

Pervažiuojant ratu ar ratais (šiomis sąlygomis įvyksta smūgis ratu, vilkimas, perridenimas, ir net kūno tempimas gruntu);

Sutrenkimų metu į mašinos dalis kabinoje, ar kūno prispaudimas mašinos dalimis;

Kūno suspaudimo tarp dviejų automobilių metu, ar tarp automobilio ir kito įrengimo; šiuo atveju sužalojimai įvyksta dėl smūgio į automobilio dalis ir sekančio jo suspaudimo.

TRANSPORTO TRAUMATIZMASSusidūrimas su mašinos dalimis. Automobilio

priekiniai daliai susidūrus su žmogaus kūnu, ant rūbų ir kūno atsiranda kontaktiniai sužeidimai, atspindintys bamperio kontūro dalį ar jo kraštą, žibintų pažibinčių formos antspaudus, radiatoriaus įspaudus ir kt. Paprastai jie lokalizuojasi apatinių galūnių ir klubo, rečiau juosmens srityje.

Pirminis smūgis dažniausiai įvyksta žemiau žmogaus kūno svorio centro, todėl jis krenta ant mašinos kapoto.

TRANSPORTO TRAUMATIZMASNukentėjusiojo kūno padėtis smūgio į nugarinę pusę metu,

užvažiavus priekine automobilio dalimi (strėlyte pavaizduotas nulėkęs nuo kojos batas).


Jei pirminis smūgis įvyksta šalia kūno svorio centro ar aukščiau jo, tai žmogus nustumiamas į priekį ir kritimo metu jis susižeidžia į gruntą; tokiu būdu, susidaro sužeidimai kurie dažniausiai būna galvos, juosmens ir viršutinių galūnių srityse.

TRANSPORTO TRAUMATIZMASŽmogaus kūno kritimas, priklausomai nuo smūgio,

skirtingomis judančio automobilio dalimis.


Kūno sužalojimai partrenkus automobiliui:

1. Kaukolės kaulų lūžimai;2. Šonkaulių lūžimai;3. Dubens kaulų lūžimai;4. Klubų ir blauzdos kaulų vientisumo

pažeidimai;


Išorinio poveikio kryptį ir kūno vietos pokytį, smūgio priekine automobilio dalimi, metu, galima atpažinti, analizuojant skirtingus apatinių galūnių ilgųjų vamzdinių kaulų lūžimus. Svarbią reikšmę, šiuo atveju, turi dubens kaulų lūžimų ypatumai, o taip pat slydimo pėdsakų pobūdis ant avalynės padų, ypatingai atraminės kojos.


Keleivio ar vairuotojo iškritimas iš judančio automobilio įvyksta esant greitam stabdymui, pradėjus greitai judėti, ar atliekant staigų posūkį ir kt.

Priklausomai nuo kūno kritimo variantų iš judančio transporto, sužalojimų mechanizmas gali būti skirtingas.

TRANSPORTO TRAUMATIZMASPervažiavimas kaip savarankiška automobilio

sukeltos traumos forma sutinkama retai ir sutinkama tik tais atvejais, kai nukentėjusysis prieš įvykį buvo horizontalioje padėtyje ant kelio.

Dažniausiai pervažiavimas būna kombinuoto pavidalo su kitomis automobilinėmis traumomis. Sužeidimai nuo pervažiavimo automobilio ratu, daugeliu atvejų būna kombinuoti ir daugybiniai. Jie daugiausiai lokalizuojasi – ant krūtinės, dubens, pilvo, rečiau galvos srityje.

TRANSPORTO TRAUMATIZMASPirminis rato susidūrimas su žmogaus kūnu, laikomas

kaip smūgiu tvirtu buku daiktu. Po to prasideda rato užriedėjimo procesas. Ant rūbų ir kūno atsiranda rato protektoriaus negatyviniai antspaudai. Jo susidarymo mechanizmas: pervažiuojant ratu, į odą įsispaudžia protektoriaus dalys.

Dėl kraujagyslių suspaudimo, kraujas perpildo atitinkamą protektoriui, odos dalį. Tose vietose įvyksta kraujo išsiliejimai. Matomus įsispaudusių protektoriaus dalių pažeidimus, priimta vadinti negatyviniais antspaudais, o iškilas dalis – pozityviniais antspaudais.

Kompleksas negatyvinių ir pozityvinių antspaudų ir sudaro ištisą automobilio rato protektoriaus piešinį, kas leidžia identifikuoti konkretų protektorių

TRANSPORTO TRAUMATIZMASGalvos srityje pervažiavusio automobilio protektoriaus

antspaudai.


Varomojo rato sukimasis įtraukia rūbus ir odą. Rūbų įtraukimas sąlygoja jų pažeidimą (sagų išplėšimą, audinio įplyšimus), o odoje atsiranda juostiniai nubrozdinimai ir kraujosruvos (skersine kryptimi rato judėjimo atžvilgiu) – „pirminis įgnybimas“. „Pirminio įgnybimo“ srityje gali būti epidermio įplyšimai dėl odos pertempimo

TRANSPORTO TRAUMATIZMAS„Pirminio įgnybimo“ ir odos įplyšimų susidarymo mechanizmas,

pervažiuojant varomuoju ratu (A) ir perriedėjimas per kūno dalį nevaromuoju ratu (B).


Pagrindiniai kaukolės kaulų ir galvos smegenų sužeidimo mechanizmai, pervažiuojant ratais, priklauso nuo suspaudimo tarp dviejų tvirtų paviršių jėgos.

Dėl to įvyksta grubi kaukolės kaulų deformacija ir galvos smegenų suardymas, kurių dalis per atvirus kaulų lūžimus ir plėštines žaizdas, ištrykšta laukan ir iškrenta automobilio kelio kryptimi.


Pervažiuojant automobilio ratui per krūtinės ląstą, būna traumos, kurių būdingas požymis – išorinių pažeidimų neatitikimas vidiniams.

Esant nežymiems išoriniams pokyčiams (ar net visai jiems nesant) būna masyvūs, daugybiniai šonkaulių, menčių, slankstelių kaulinių ataugų lūžimai. Uždari, paprastai abipusiai lūžimai, labiausiai įvyksta užvažiavimo pusėje.


Abipusiai šonkaulių lūžimai susiformuoja pervažiuojant juosmenį ne tik skersai bet ir įstriža kryptimi.

Vienpusiai lūžimai gali susidaryti prariedant ratui palei juosmenį, viena krūtinės ląstos puse.

Išskyrus šonkaulių lūžimus, charakteringiems sužalojimais priskiriama uždari, žiediniai menčių, slankstelių lanko ir jų ataugų lūžimai.


Vidaus organų trauminiai pokyčiai yra įvairūs. Galimi organų persigrupavimai iš vienos organizmo pusės į kitą, pavyzdžiui plaučiams – į pilvo ertmę (su dažnai įvykstančiu diafragmos plyšimu).

Ypatingą diagnostinę reikšmę turi plaučių buliozinės emfizemos susiformavimas, dėl didelio suspaudimo, alveolių plyšimo ir oro pasiskirstymo.


Pervažiuojant transporto priemonės ratui per dubens sritį, įvyksta daugybiniai dubens lanko lūžimai.

Veikiant jėgai kryptimi iš priekio į nugarinę pusę, ypatingai charakteringi gaktikaulio, kryžkaulio ir klubakaulio sparnų lūžimai gūžduobės srityje.


Specifiniais pervažiavimo pažeidimais yra žiediniai odos atsisluoksniavimai nuo poodinio riebalinio audinio ir raumenų, ypač apatinių galūnių srityje, kartu susidarant masyvioms, prisipildžiusioms krauju, odos kišenėms.


Sužalojimai atsirandantys automobilio salone. Vairuotojo ir keleivio traumos automobilio salone, staigiai stabdant, ar užvažiuojant ant kliūties, įvyksta dėl kūno atsitrenkimo į mašinos interjero detales ir traumos gali būti labai įvairios.

TRANSPORTO TRAUMATIZMASStaigus mašinos sustojimas sąlygoja kūno

susilenkimą ir jo inercinį judėjimą į priekį ir priklausomai nuo mašinos judėjimo greičio, net iškritimą per priekinį automobilio stiklą.

Kuo didesnis automobilio judėjimo greitis ir staigus jo sustojimas, tuo didesnis pagreitis ir smūgio jėga į kabinos dalis.

Kuo didesnis automobilis tuo jis saugesnis jo keleiviams susidūrimo metu.

TRANSPORTO TRAUMATIZMASVairuotojo kūno judėjimas užvažiavus automobiliui ant kliūties. (1 – įprasta

padėtis; 2 – kūno įsitempimo momentas ir jo fiksacija rankomis bei kojomis; 3 – inercinio judėjimo momentas pagal automobilio judėjimo kryptį; 4 – kontaktinių sužeidimų atsiradimo momentas galvos srityje, krūtinės ląstoje, ir apatinėse galūnėse)

TRANSPORTO TRAUMATIZMASVairuotojo ir keleivio sužeidimai

automobilio viduje, gali būti specifiniai, charakteringi ir necharakteringi.

Specifiniai ir charakteringi sužeidimai daugeliu atvejų leidžia užtikrintai nustatyti traumos rūšį ir nukentėjusiojo buvimo vietą automobilyje, įvykio metu.


2. Motociklų sukeltos traumosSkirtingai nei automobilių, motociklu

sukeltoms traumoms būdingas sezoniškumas (liepa - rugsėjis).

Paprastai nukenčia jauno amžiaus asmenys. Be pėsčiųjų, visada traumuojasi motociklo vairuotojas ir keleivis, dėl transporto priemonės nestabilumo.


Susidūrus dideliu greičiu judančiam motociklui su kita judančia transporto priemone ar nejudančiu objektu, vairuotojo ir keleivio kūnai atsiskiria nuo motociklo, juda iš inercijos, ir susitrenkia į kliūtį ar kelio dangą.


Krentant vairuotojui ir keleiviui nuo motociklo ir susitrenkus į nejudančius objektus ar kelio dangą, susidaro daugybiniai, polimorfiniai galvos sužeidimai – nubrozdinimai ir muštinės žaizdos, kaukolės skliauto kaulų lūžimai ir linijiniai kaukolės bazės kaulų lūžimai.

Taip pat sužeidimai įvyksta krūtinės ląstos, ir viršutinių galūnių srityje.


Judančio motociklo susidūrimas su priešpriešai judančiu transportu, vairuotojui ir keleiviui sukelia sunkius asimetrinius apatinių galūnių pažeidimus, masyvias plėštines žaizdas, blauzdikaulių lūžimus, kartais su pilna ar daline pėdų ar blauzdų traumine amputacija.

Tuo pačiu metu įvyksta vienpusiai krūtinės ląstos, pilvo, viršutinių galūnių ir galvos srities sužeidimai.


3. Traktoriaus sukelta trauma Lyginant su kitų kelio – transporto

rūšių sukeliamomis traumomis, traktoriaus sukeltos traumos yra retesnės.

Į juos įeina traumos, sukeltos ratuotų ir vikšrinių traktorių.


Kūno sumušimas judančio traktoriaus dalimis sukelia sužeidimus kontakto zonos lygyje, atitinkamus traktoriaus tam tikrų dalių ir detalių aukščiui.

Žinant, kad vikšrinio traktoriaus greitis nėra labai didelis, galimybė susidaryti pakankamo smūgio mechanizmui, labai maža.


Pervažiavus per kūną vikšriniu traktoriumi, ant rūbų ir nukentėjusiojo kūno atsiranda specifiniai sužeidimai – purvo, grunto pėdsakai ant rūbų ir mirusiojo kūno, o taip pat atitinkamų atskirų vikšro dalių formos ir dydžio nubrozdinimai, kraujosruvos ir plėštinės žaizdos.

TRANSPORTO TRAUMATIZMASSvarbiu pervažiavimo vikšriniu traktoriumi požymiu

yra atskirų kūno dalių deformacija – galvos, krūtinės ląstos, dubens.

Dėl daugybinių kaukolės kaulų lūžimų, įvyksta galvos smegenų suardymas ir per susidariusias žaizdas, jų išspaudimas.

Įvyksta platus diafragmos plyšimas, pilnas ir dalinis širdies, plaučių, kepenų, blužnies, inkstų atplyšimas.

Būna tarpvietės plyšimas su pažeidžiamais dubens organais ir išspaudžiamomis laukan žarnų kilpomis, kartais – kūno dalių atplyšimai, ar kūno padalinimas


Trauma iškritus iš važiuojančio traktoriaus yra reta, ir kaip taisyklė, nesukelia sunkių pasekmių. Gali susidaryti sužeidimai, charakteringi kritimui iš nedidelio aukščio.


Trauma suspaudus kūną tarp traktoriaus dalių ir nejudančių objektų taip pat sutinkama retai, dažniau traktoriaus apsivertimo atvejais.


4. Geležinkelio traumos.Geležinkelio traumoms priskiriamos

traumos ne tik padarytos geležinkelio transporto, bet ir tramvajų.

Traumos kurios gaunamos geležinkelyje, tai susidūrimas su judančiomis jo dalimis ir pervažiavimas.


Pervažiavus traukiniui kūną, aiškiai matomi kūno ir aprangos pažeidimai.

Geležinkelio transporto bėgių ir ratų forma veikia kitus objektus kaip žirklės.


Ant nukentėjusiojo kūno ir aprangos nustatomi specifiniai pažeidimo požymiai: audinių slėgimo ir nubrozdinimo vietos,

per kuria buvo pervažiuoti „T“ formos nubrozdinimas rato

užvažiavimo vietoje Sutraiškyti audiniai rato slėgimo vietoje

TRANSPORTO TRAUMATIZMAS Šoniniai nubrozdinimai susiformavę nuo

trinties per šoninius rato ir bėgio paviršiaus.

Slėgimo juostos ant aprangos (nuo tepalų)

Kampuoti odos įplyšimai kurių viršūnės nukreiptos į transporto judėjimo kryptį

Lanko formos odos plyšiai dėl išilginių vamzdinių kaulų lūžių.

TRANSPORTO TRAUMATIZMASGalvos atidalinimas geležinkelio transportu

(savižudybė)


Traumos iškritus iš geležinkelio transporto. Traumos iškrentant iš geležinkelio transporto pasitaiko važiuojant ant stogų ir laiptu.

Pasitaiko atvejų kai žmogus tyčia išmetamas iš traukinio, arba susižaloja bandydamas iššokti iš judančio traukinio. Tokiais atvejais formuojasi sužalojimai budingi kritimui iš aukščio.

TRANSPORTO TRAUMATIZMAS5. Vandens transporto padarytos

traumos. Tokios traumos pasitaiko traumavus žmogų

laivo sraigtais, sužalojus inkaru, suspaudus tarp laivų arba tarp laivo ir krantinės.

Traumos gautos greitai judančiais objektais atrodo kaip padarytos kertančiai įrankiais. Kadangi tokios traumos neretai padaromas aštriu kampu dažnai matomi platus odos plyšimai arba net skalpavimas.


Sužalojimas padarytas suspaudus žmogų tarp laivo ir krantinės turi traumos bukais neriboto paviršiaus įrankiais ir prie to dar prisideda daugybiniai sutraiškymai.


6. Aviacinės traumos. Aviacinėmis traumomis vadinami

sužalojimai gauti vidinėmis, išorinėmis lėktuvo dalimis, jam būnant ant žemės, kylant, tupiant, sprogus ore, arba užsidegus.

TRANSPORTO TRAUMATIZMASDažniausios tokių katastrofų priežastis tai

techniniai gedimai, blogos oro sąlygos, personalo klaidos.

Dažnai pasitaiko kylant ir tupiant kai technika maksimaliai apkraunama o laiko klaidos ištaisyti nėra.

Nukritus lėktuvui žmones patyria didžiules perkrovas.

Po smūgio į žemę aviacinis kuras išsipila ir gali užsidegti.


Kai lėktuvas susiduria su žeme, prisegti keleiviai ir personalas turi gausias stuburo traumas, juosmens ir kaklo srityje.

Nukritus 30°kampu keleivių kūnai smarkiai pasislenka pirminės savo padėties atžvilgiu, kūnų atsidalinimas yra stipriausias.

Krentant 10° kampu ir mažiau kūnų atsidalinimo atvejai retesni.


Reikėtų ypač išsamiai ištirti lakūnų kūnus. Ieškoma priešmirtinio smurto požymių, nuodų kraujyje (alkoholis, narkotikai, karboksihemoglobinas).

Keleivių kūno dalių priskyrimą konkrečiam keleiviui atlieka specialios laboratorijos. Lyginami DNR mėginiai iš gyminių kraujo.

Trauma nuo sprogimo Sprogimo ypatumas yra kad sprogstamoji medžiaga iš

kietos būsenos akimirksniu pereina į dujinę iškarto turint tą patį slėgį.

Susidaro šimtus kPa siekiantis slėgis, dėl ko yra fragmentuojama talpa, o skeveldros įgauna kinetinę energiją.

Dujos, formuojančiosios sprogimo metu, vienu momentu plinta visom kryptim ir perduoda savo energiją aplinkai smūgio bangos pavidalu. Smūgio bangos energija ir griaunantis poveikis priklauso nuo sprogimo galingumo.

Tarp žalojančių faktorių reikėtų paminėt:a) sprogimo dujų smūgio banga; b) aukšta sprogimo dujų temperatūra; c) sviedinio (apvalkalo) skeveldros; d) antriniai sviediniai

Trauma nuo sprogimo Atstumas nuo sprogimo epicentro

Žalojantis faktorius Sužeidimo pobūdis

Sprogmens tiesioginis kontaktas su kūnu arba buvimas labai arti jo (sprogimo dujų veikimo ribose)

Sprogimo dujų banga ir sprogstamosios medžiagos gabaliukai, sprogimo banga, sviedinio ir sprogdiklio skeveldros, retai – antriniai sviediniai

Kombinuoti sužeidimai:kūno dalių atitrukimas bei kūno padalijimasnusvilimas ir aprūkimasuždari sužalojimai (lūžiai, vidaus organų plyšimai) daugybiniai skeveldriniai sužeidimai, retai – antriniais sviediniais

Arti (sprogimo bangos veikimo ribose)

Smūgio banga. Sviedinio skeveldros ir antriniai sviediniai

Kombinuoti sužeidimai:pagrinde uždari (lūžiai, vidaus organų plyšimai)skeveldriniai sužeidimai

Arti (esant sunaikinamoms užtvaroms)

Sunaikinama užtvara bei jos fragmentai

Skirtingi sužalojimai nuo nuogriuvų ir antrinių sviedinių

Neartimas Sviedinio skeveldros Vienetiniai ar daugybiniai skeveldriniai sužalojimai (dažniausiai akli)

Priešmirtinių ir pomirtinių sužalojimų klasifikacija.

1. priešmirtiniai sužalojimai:- sužalojimai padaryti prieš parą ir daugiau- sužalojimai padaryti prieš kelias valandas iki mirties- sužalojimai padaryti prieš kelias minutes iki mirties- sužalojimai padaryti agonijos ar klinikinės mirties metu- sužalojimai padaryti suteikiant medicininę pagalbą arba reanimuojant

2. pomirtiniai sužalojimai:- atsitiktiniai, netyčiniai pomirtiniai sužalojimai:

* sužalojimai padaryti lavono radimo metu, transportuojant ir kitomis aplinkybėmis* sužalojimai padaryti gyvūnų ir vabzdžių

- tyčiniai pomirtiniai sužalojimai:* sužalojimai padaryti teismo medicininio tyrimo metu* sužalojimai padaryti dirbtinio lavono konservavimo metu* sužalojimai padaryti kraujo, organų, audinio paėmimo metu* kitos rūšies mirties imitacija* tyčinis lavono kūno padalinimas

SVARBU ŽINOTI.

Po mirties arterinis spaudimas ne visais atvejais krenta iki nulio. Tai siejama su:

1. žemės traukos jėga; 2. kapiliariniu efektu; 3. lavoniniu sustingimu:

- skeleto raumenų sustingimas;- arterijų sienelių raumeninio sluoksnio sustingimas.

Pomirtinis kraujo judėjimas arterijose būna iki 80 min., venose iki 1-2 val., kapiliaruose iki 4 val. Todėl iškart (ar neužilgo) po mirties gali atsirasti sužalojimai, kurie pagal išorinį vaizdą niekuo nesiskiria nuo priešmirtinių sužalojimų. Tyrimo metu reikia atkreipti dėmesį į požymius, būdingus priešmirtiniams sužalojimams: kraujo krešėjimą, uždegiminę reakciją, audinių susitraukimą, kraujo dėmes drabužiuose ir aplinkiniuose daiktuose, kraujo patekėjimus po raumenų fascijomis ir tarp raumeninių skaidulų.

ĮDOMŪS FAKTAI. - kaulinis audinys 2 kartus atsparesnis gniuždymui, nei tempimui;- moters (amžiaus grupė 30-50 metų) vamzdinių kaulų mechaninis atsparumas palyginus

su vyru, silpnesni 1/2 ar 1/4; - kaukolės skliauto-pamato kaulų siūlės ir anatominės angos netrukdo lūžio linijos

pratęsimui, o taip pat nekeičia lūžio linijos krypties;- kaukolės pamato lūžio linijos plotis (kaulų išsiskyrimas) yra didesnis ne jėgos pridėjimo

vietoje, o srityse kur kaulas yra plonesnis; - įspaustinis kaukolės skliauto lūžis be vidinės kaulinės plokštelės pažeidimo būna kai

kaulo storis sudaro 0,6 ir daugiau storio bei kompaktinės medžiagos storis didesnis nei kompaktinių plokštelių storis;

- eksperimentinių tyrimo metu, visais atvejais, kai buvo padaryti skyliniai kaukolės skliauto lūžiai (traumavimas daiktu, turinču ribotą kontaktinį paviršių), vidinėje kaulinėje plokštelėje (VKP) buvo stebimi koncentriški nuskilimai 0,5-1,2 cm pločio (skylinis, piltuvėlio pavidalo lūžis, defektas (perimetras) išorinėje kaulinėje plokštelėje (IKP) mažesnis nei vidinėje kaulinėje plokštelėje;

- kaukolės skliauto kauluose neretai stebimas lūžis tik vidinėje kaulinėje plokštelėje. Tai būna, kai skliautas kontaktuoja su plokščiu paviršiumi, nes IKP veikia gniuždymo jėga, o VKP veikia tempimo jėga. Kliniškai (tomogramoje) galima nepastebėti IKP lūžio, tačiau jeigu matoma epidurinė hematoma, tai 100% patvirtina IKP lūžį!

Documents

Traumatologija, transporto traumatizmas, šautiniai sužalojimai