Referatas Transporto kokybei

1 Tema

KOKYB TRANSPORTERuo: PMT-4gr.magistr.M.Paknas2015-11-06

Turinys

3vadas

41. Degal raidos istorija

62. Degal gamybos kokybinis procesas

62.1. Pradini produkt igavimas

82.2. Degal kokybs rodikliai

122.3. Gamybos metu kylani kokybini problem sprendimas

132.4. Galutinio produkto (degal) kokybs kontrol

153. Kokybikas degal saugojimas

154.Degal kokybs standart laikymosi nauda

155. ISO/TS 29001 standartas

17altiniai

18Priedas Nr. 1

24LST EN ISO 3405

24LST EN 12177

24LST EN ISO 22854

24LST EN 13132

24LST EN ISO 22854

24LST EN 13132

24LST EN ISO 22854

25LST EN12916

26LST EN ISO 8754

26ISO 3733

26LST EN ISO 8754

27Priedas Nr. 2

vadas

Kiekvienam organizmui, mechanizmui judti, augti yra reikalinga energija. Energija tai fizikinis dydis, sistemos arba objekto savyb, kuri nulm gamta. O kad tos energijos bt, gamta taip pat turi sprendim saul, maistas, ikastinis kuras ir t.t. Nuo pat monijos atsiradimo vairi ri kuro gavyba ir panaudojimo bdai tobuljo. mons sukr daug nauj iradim, kuri panaudojimui reikia vis daugiau energijos. iais laikais skatinamas atsinaujinani resurs naudojimas sauls, vjo energija, atomins elektrins aprpina didelius miestus elektros energija, o nesant atominei elektrinei kieto kuro arba vandens (hidro) elektrins suteikia reikalingus energijos kiekius vartotojams. Taiau kaip aprpinti energija judanius, savo pozicij keiianias mobilias priemones automobilius?

Automobiliai tai nebgins mainos, turinios 4 ar daugiau rat, skirtos kroviniams ir keleiviams veti bei varomos vidaus degimo ar elektros variklio. Didioji dalis vis automobili vidaus degimo variklio veikimui kaip kur naudoja benzin arba dyzelin, taiau dl savo neigiamo poveikio aplinkai ir auktos kainos iekoma alternatyv iam kurui. Jau dabar yra pagamint elektra, vandeniliu varom arba hibridini automobili. Koks bebt kuro tipas, pats kuras turi bti kokybikas, kitaip transporto priemon neveiks, kaip numatyta gamintojo ir netenkins vartotojo lkesi.

1pav. Pagrindins kuro rys degalinje 1. Degal raidos istorija

Benzinas tai skaidrus, i naftos gaunamas skystis, kuris yra naudojamas kaip degalai vidaus degimo varikliams. Benzin, kaip anglies ir vandenilio jungin, 1825 m. naftoje atrado Maiklas Faradjus (Michael Faraday). Vliau, 1834m. Harbordas Mierlichas (Harbord Mitscherlich) i benzoins rgties igavo benzin, o dar vliau, 1848 m. arlis B. Mansfeldas (Charles B. Mansfield) io tipo kur igrynino i deguto. Pastarasis chemikas mir nuo stipri nudegim, kai eksperiment su benzinu metu kilo gaisras. Tuomet, XIX a. pab., kaip kuras daugiausia buvo naudojamas deguto distiliatas ir vairs neapdirbtos naftos distiliavimo produktai.Pirmieji varikliai, naudojantys benzin kaip kur, dar vadinami Otto varikliais, buvo irasti 1876 metais Vokietijoje. Kuras jiems buvo gana laks angliavandeniliai, gaunami i akmens anglies duj. Su virimo temperatra artima 85 C (oktanai verda apie 40 C auktesnje temperatroje), tai buvo tinkamas kuras ankstyviesiems karbiuratoriams (garintuvams). Purktuk tobulinimas leido naudoti maiau lak kur. Vliau variklio efektyvum bandyta patobulinti didinant suspaudimo laipsn, taiau ankstyvieji bandymai buvo sustabdyti dl kalimo (prielaikinio degal sprogimo). 1920 metais Migley ir Boyd ved antidetonacin jungin tetraetilvin. i naujov pastmjo link tolesni patobulinim degal vartojimo efektyvumo srityje. Tuo pat metu naftos pramon taip pat pasistmjo igaudama vis daugiau produkt, kuri virimo temperatra tapo artima benzinui. 1950-taisiais naftos perdirbjai susikoncentravo ties didelio oktaninio skaiiaus kuru ir benzin buvo pridtas priedas, kuris veik kaip valiklis karbiuratoriau purktukams. 1970-taisiais buvo atkreiptas didesnis dmesys benzino degimo pasekmes aplinkai. ie pasvarstymai apie taros mainim takojo palaipsn tetraetilvino atsisakym ir jo pakeitim maiau kenksmingais antidetonaciniais junginiais. Vliau buvo pristatytas mao sieringumo benzinas, i dalies tam, kad isaugoti katalizatorius moderniose imetimo sistemose.iuo metu benzinas gaminamas i vis vairesni aliav. Pavyzdiui, "Shell" naftos koncernas jau nuo 1993 m. Malaizijoje gamina sintetinius degalus i gamtiniu duju. [2] ia naudojamos dujos, kurios isiskiria naftos gavybos metu, kurios daniausiai bna sudeginamos fakeluose. Juose nra sieros mineraliniu priemai ir aromatiniu angliavandeniu, todl, naudojant iuos degalus, galima labai sumainti dmingum (aromatiniai angliavandeniai ir siera skatina suodi susidarym degimo metu). [2]Dyzelis tai i esms bet koks skystas kuras, kuris yra naudojamas dyzeliniams varikliams, kuri kuro degimas vyksta be kibirkties, dl kuro ir oro miinio suspaudimo. Mokslininkas James Young pastat pirmj naftos perdirbimo gamykl 1851 metais Bathgate, kotijoje. Pradioje, kai gamykla tik pradjo veikl, pagrindinis jos tikslas buvo igauti deg parafin lempoms. Netrukus po to, ibalas tapo prastu naftos perdirbimo produktu. Deimtmeiais, dyzelinas buvo nepageidaujamas alutinis produktas arba distiliatas alios naftos perdirbime, todl nebuvo laikomas svarbiu ir buvo vadinamas dyzelinu kuru iki 1894m. Btent tais metais Rudolf Diesel irado dyzelin varikl varom iuo distiliatu. Nuo to laiko is kuras vadinamas dyzelinu. 2. Degal gamybos kokybinis procesas

Kad ir kokia bt degal ris, degalai turi bti kokybiki. ISO 9000:2000 kokyb apibria apibendrintai: Kokyb turimj charakteristik visumos atitikties reikalavimams laipsnis( Vanagas P., 2004). Galutinis produktas neatitiks reikalavim, jei gamybos metu nebus laikomasi taisykli, slygojani viso proceso tvark. Tai ir pradinio produkto parinkimas, vertinimas, siekiamybi apibrimas, problem sprendimas, taisyklingos gamybos utikrinimas bei kokybs kontrol viso proceso metu.

Naftos gavybos procesas yra pavojingas ir gali pakenkti sveikatai. OHSAS 18001 yra darbuotoj saugos ir sveikatos vadybos standartas. Jo tikslas profesins saugos ir sveikatos reikalavim gyvendinimas monje. Veikloje patiriama rizika turi bti vertinama ir kontroliuojama, siekiant kuo labiau j sumainti parinktomis darbo saugos priemonmis.2.1. Pradini produkt igavimas

Ir benzinas, ir dyzelinas daugiausia yra igaunami i naftos. alia nafta tai didelis kiekis supuvusios biomass (augalins ir gyvulins), paveiktos dideliu slgiu ir kariu. Formavimosi procesas yra ilgas, o naftos telkiniai daniausiai yra giliai emje ir i ten igauti gryn, kokybik naft reikia daug pastang.

Pirmiausia reikia nustatyti viet, kurioje yra naftos. Tuo usiima geologai, kurie naudodami seisminius tyrimus ieko geologini struktr, kuriose gali bti naftos rezervuar. Taip vadinamas klasikinis metodas yra poeminiai sprogdinimai netoli galimo naftos telkinio ir seisminio atsako stebjimas. Tai suteikia informacij apie geologines struktras po eme. Toki informacij taip pat galima gauti ir i natraliai kylani seismini bang. Naftos paiekose naudojamos tokios priemons kaip gravimetrai ir magnetometrai. Visa ranga turi atitikti standartus, bti sukalibruota. Pavyzdiui magnetometras turt atitikti ISO/IEC 17025 standart Tyrim, bandym ir kalibravimo laboratorij kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai.

Radus naftos telkin daromas grinys. Plieninis vamzdis (korpusas) yra dedamas igrt skyl, taip suteikiant konstrukcin vientisum naujai pragrtam griniui. Galiausiai votuv rinkinys, dar vadinamas Kaldine eglute bna sumontuojamas viruje, tam, kad reguliuoti slg ir kontroliuoti srautus. Tokia platforma jau gali igauti naft i telkinio.

Pirminio igavimo stadijoje vyksta daug natrali reikini tai vandens, duj, naftos susisluoksniavimas, kai naft galima kelti auktyn pumpuojant vanden telkin, prie tai paalinant naftos paviriuje susikaupusias dujas, kuri didel dalis daniausiai sudeginama fakeluose kaip nereikalingas produktas, o dalis surenkama ir talpinama kaip dar viena kuro ris. Kartais nafta dl poeminio slgio pati kyla paviri, o kartais j reikia itraukti su tam skirta ranga pompomis, siurbliais.

Kai kyla sunkum igaunant naft dl slgio sumajimo, imamasi priemoni padidinti poemin slg. Tai daroma grin pumpuojant vanden, grinant natralias dujas atgal arba leidiant oro, anglies dvideginio ar koki kit duj veikianio grinio dugn taip sumainant bendr skysio grinyje tank.

Kartais nutinka taip, kad grinys nebesugeba lengvai igauti naftos prie tai pamintais bdais arba telkiniai yra keli ir isidst slyginai nedideliame plote. Tada gali padti terminis bdas padidinti naftos gavyb. Tai atliekama kaitinant naft, taip sumainant jos klampum ir palengvinant gavybos proces. Nafta daniausiai kaitinama garo injekcijomis. Termofikacijos elektrin gamina elektr su duj turbina, kurios kaitimas yra panaudojamas garo gamybai. Pagamintas garas perduodamas telkin.

Visas is procesas turi bti priirimas ir kontroliuojamas, nes dirbama su pavojingomis mediagomis. Kokyb iuo atveju turi bti ne tik igautoje naftoje, bet ir paiame procese, darbinink veiksmuose.

4pav. Upildymo garu technologija (Steam injector garo purkjas; Oil producer Naftos gavybos priemon; Shale skalnas; Steam garai; Hot water kartas vanduo; Hot oil karta nafta)2.2. Degal kokybs rodikliaiLietuvos Respublikoje vartojam naftos produkt, biodegal ir skystojo kuro privalomieji kokybs rodikliai yra apibrti sakymu lietuvoS RESPUBLIKOJE vartojam naftos produkt, biodEGal ir skystojo kuro privalomieji kokybs rodikliai, patvirtintu Lietuvos Respublikos energetikos ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. gruodio 22 d. sakymu Nr. 1-348/D1-1014/3-742. [6] ia apraomos bendrosios nuostatos, krenamojo mazuto, gazolio, benzino, dyzelino, biodyzelino, suskystint naftos duj ir skystojo kuro naudojimas, jrinio kuro naudojimas, apraoma kokybs kontrol ir pateikiami Lietuvos Respublikoje vartojam naftos produkt, biodegal ir skystojo kuro privalomieji kokybs rodikliai. Pilnas sakymas pateiktas 1 priede. iame sakyme benzinas apibdinamas kaip lakus mineralinis distiliatas, skirtas naudoti transporto priemonse su benzininiais vidaus degimo varikliais ir atitinkantis Europos Sjungos Kombinuotosios nomenklatros, patvirtintos 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 dl tarif ir statistins nomenklatros bei dl Bendrojo muit tarifo (OL 1987 L 256, p. 1; OL 2004 L 283, p. 7), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. rugpjio 30 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1558/2004 (toliau Kombinuotoji nomenklatra), KN 2710 11 41, 2710 11 45, 2710 1149, 2710 11 51 ir 2710 11 59 preki kodus, o dyzelinas gazolis, skirtas naudoti transporto priemonse su dyzeliniais vidaus degimo varikliais ir atitinkantis Kombinuotosios nomenklatros KN 2710 19 41 ir 2710 19 45 preki kodus.

ia pateikti ir Lietuvoje parduodamo benzino ir dyzelio privalomieji kokybs rodikliai. Naftos produkt, biodegal ir skystojo kuro pavadinimas ir paskirtisKokybs rodiklio pavadinimasMatavimo vienetasRibins verts1Rekomenduojami tyrimo metodai

min.maks.

1. Benzinas(iskyrus aviacin)1.1 Tiriamasis oktaninis skaiius952-LST EN 5164

1.2. Variklinis oktaninis skaiius85-LST EN 5163

1.3. vino kiekismg/l-5LST EN 237

1.4. Sieros kiekismg/kg-10LST EN ISO 20846LST EN ISO 20884

1.5. Gar slgis:kPaLST EN 13016-1

1.5.1. vasaros laikotarpiu603703

1.5.2. altuoju laikotarpiu-100

1.6. Distiliacijos charakteristikos:% trioLST EN ISO 3405

1.6.1. igarinto produkto kiekis, esant 100C46,0-

1.6.2. igarinto produkto kiekis, esant 150 C75,0-

1.7. Angliavandenili kiekis:% trioLST EN ISO 22854LST EN ISO 22854LST EN 12177LST EN ISO 22854LST EN 238

1.7.1. alken-18,0

1.7.2. aromatini mediag (arenai)-35,0

1.7.3. benzeno-1,0

1.8. Bendras deguonies kiekis benzine% mass-3,7LST EN 1601LST EN 13132LST EN ISO 22854

1.9. Organini deguonini jungini (oksigenat) kiekis:% trioLST EN1601LST EN 13132LST EN ISO 22854

1.9.1. metanolio-3

1.9.2. etanolio (gali prireikti stabilizatori)-10

1.9.3. izopropilo alkoholio-12

1.9.4. tretbutilo alkoholio-15

1.9.5. izobutilo alkoholio-15

1.9.6. eteri, kuri vienoje molekulje 5 ar daugiau anglies atom-22

1.9.7. kit organini deguonini jungini (oksigenatai)-15

2. Dyzelinas2.1. Cetaninis skaiius:51-LST EN ISO 5165LST EN 15195

2.2. Tankis, esant 15 Ckg/m3-845LST EN ISO 3675LST EN ISO 12185

2.3. Distiliacijos charakteristikos4: 95% distiliato kiekis, esant atitinkamai temperatraiC-360LST EN ISO 3405

2.4. Policiklini aromatini angliavandenili kiekis% mass-8LST EN12916

2.5. Sieros kiekismg/kg-10LST EN ISO 20846LST EN ISO 20884

2.6. Ribin filtruojamumo temperatra (RFT) ne didesn kaip:CLST EN 116

2.6.1. vasaros laikotarpiu-minus 5

2.6.2. kovo, balandio, spalio, lapkriio mn.-minus 15

2.6.3. iemos laikotarpiu (F klas)-minus 20

2.6.4. iemos laikotarpiu (1 klass arktinis)-minus 26


2.7. Drumstimosi temperatra iemos laikotarpiu:CLST EN 23015

2.7.1. arktinis 1 klas-minus 16

2.7.2. arktinis 2 klas-minus 22

RRME kiekis% trio5,07,05LST EN 14078LST EN 14331

1 lentel. Lietuvos Respublikoje vartojamo benzino ir dyzelino privalomieji kokybs rodikliai [6]Oktaninis skaiius apibdina benzino savyb vidaus degimo variklyje sudegti be detonacijos, t.y. be savaiminio ir prielaikinio benzino gar ir oro miinio usidegimo ne nuo vaks, bet nuo suspaudimo ir kaitusi cilindro dali. prastai degdamas oro ir benzino miinys velniai perduoda slgimo jg stmokl, o detonacijos metu jis dega kelis kartus greiiau, t. y. sprogsta, ir gaunami staigs, stiprs smgiai stmokl. Dl i smgi variklis gali sugesti. Minto miinio atsparumas savaiminei detonacijai ir yra vadinamas oktaniniu skaiiumi, kuris nustatomas dviem bdais: varikliniu (vaiavimo mieste slygomis) ir tiriamuoju (greitkelio slygomis). Kuo is rodiklis auktesnis, tuo variklio galia ir suspaudimo laipsnis didesni. Benzinai skirstomi markes pagal oktano skaii. Pavyzdiui, A-95 mark reikia, kad benzino atsparumas detonacijai yra ne maesnis kaip 95, A-92 ne maesnis nei 92. Palyginimui duj oktaninis skaiius yra gerokai per 100 ir dar nepasiymi detonacija.Cetaninis skaiius apibdina dyzelino kokyb, jo savybes usidegti suspausto udegimo varikliuose. Kuo auktesnis cetaninis skaiius, tuo dyzelino kokyb geresn, jis greiiau usidega, o dl to lengviau paleisti varikl ir jis dirba tyliau, maiau dyla. Lietuvos degalinse prekiaujama dyzelinu, kurio cetaninis skaiius yra nuo 48 iki 51. Beje, dyzelino oktaninis skaiius yra apie 45, todl degalai purkiami jau suspaust or.Be i pagrindini kokybs rodikli yra dar kelios deimtys svarbi para,etr, kuriuos svarbu atkreipti dmes norint laikytis kokybs standart.

vino kiekis nurodo benzino toksikum. vinas benzin patenka su antidetonatoriumi tetraetilvinu. Tai labai nuodinga, bei didinanti nuodeg kiek degimo kameroje mediaga bei gadinanti degini katalitinius neutralizatorius. Jo kiekis yra grietai stebimas ir kontroliuojamas, stengiamasi j kuo labiau sumainti.

Derv kiekis nurodo degal oksidacijos mast. Tai derv kiekis esantis 100 cm3 degal. Lyginant su leistinuoju j kiekiu, galima sprsti apie degal kokybs pokyt. Ypa greitai degal terminio ir katalitinio krekingo komponentai, turintys nesoij angliavandenili.

Merkaptan kiekis degaluose vertinamas tam, kad nekoroduot varikli degal aparatra. Tam reikia, kad merkaptanins sieros kiekis degaluose neviryt 0.01%. Koroziniam aktyvumui vertinti matuojamas bendras sieros kiekis. Tai rodiklis degini koroziniam aktyvumui vertinti. Sudegus sieros junginiams, susidaro SO2 ir SO3 deginiai, kurie koroduoja imetimo ir variklio degimo kameros elementus. Vienas i rodikli yra kuro tankis. Jis turi atitikti reikalavimus.

Frakcins sudties rodiklis parodo, kokioje temperatroje koks degal kiekis gali igaruoti. Tai labai svarbi degal charakteristika, nes nuo jos priklauso variklio paleidimo lengvumas, gar kami susidarymo galimyb tiekimo vamzdeliuose, paleisto variklio ilimo ir automobilio sibgjimo greitis, nuodeg kiekis, variklio ekonomikumas ir idilimas, degal nuostoliai.

Soi gar slgis svarbus rodiklis gar kami susidarymo galimybei tiekimo vamzdeliuose vertinti. Kad vasar tiekimo vamzdeliuose nesusidaryt benzino gar kami, soij gar slgis yra ribojamas.

Klampa vertinama skysio vidaus trintis. Tai skysio vidaus trinties koeficientas. Dyzeliniam kurui i klampa vadinama kinematin.

Filtravimosi ribin temperatra vadinama emiausia temperatra, iki kurios ataldyt degal tekjimo greitis per filtr, esant pastoviam slgiui, pasidaro lygus ribinei reikmei. Realiai degal filtravimosi ribin temperatra varikliuose yra emesn, nei nurodyta standartin. Ji yra artima degal stingimo temperatrai ir priklauso nuo degal kokybs ir variklio maitinimo sistemos konstrukcijos. [8]Peleningumu apibdinamas nedegani mediag kiekis naftos produktuose. Pelenai tai liekanos sudegus mediagai. i priemai tipui priklauso silicio, geleies, aliuminio ir kitoki metal oksidai bei vairios neorganins druskos.

Koksingumo rodiklis vertina naftos produkt polink sudaryti variklio degimo kameroje nuodgas. I benzino spalvos taip pat galima sprsti apie jo kokyb. Benzino spalva turi bti bespalv arba viesiai geltona.

Vandenyje tirpi rgi ir arm rodiklis naudojamas vandenyje tirpi rgi ir arm buvimui naftos produktuose vertinti. Vandenyje tirpios rgtys ir armai sdina metalus. Ypa didel pavoj kelia mineralins rgtys - sieros, azoto, druskos ir kt, kuri vandeniniai tirpalai ardo beveik visus metalus. Organins rgtys veikia tik spalvotuosius metalus, kuriuos, be to, veikia ir arm - kalio KOH, natrio NaOH, liio LiOH vandeniniai tirpalai. [8] Rgtumu apibdinamas organini rgi kiekis naftos produktuose. Be gryn angliavandenili, naftos produktuose bna ir deguonies jungini - organini rgi, fenoli ir derv. Indukcijos periodas tai laikas, per kur benzinas, bdamas 0.7 MPa slgio deguonies aplinkoje 1000C temperatroje, nesioksiduoja. Kuo indukcijos periodas ilgesnis, tuo benzinas yra stabilesnis. iuo rodikliu vertinamas benzino polinkis oksiduotis. [8]Stingimo temperatra vadinamas ribinis naftos produkt tekumas emoje temperatroje, i kurio sprendiama apie naftos produkt ipilstym, transportavim ir naudojim iemos metu. Tai tokia temperatra, iki kurios ataldius naftos produktus, jie pasidaro nepaslanks.

Mechanini priemai kiekis yra labai svarbus kuro kokybs rodiklis, vertinantis naftos produkt varum. Mechanins priemaios tai paalins priemaios, kurios netirpsta tirpikliuose ir lieka ant filtr per juos perleidus naftos produktus.2.3. Gamybos metu kylani kokybini problem sprendimas

Naftos perdirbimo procesas prasideda nudruskinimu ir nuvandeninimu, nes vandens ir druskos elementai gali stipriai pabloginti kuro kokyb ir paskatinti vis perdirbimo rengini korozij. Druskos itirpinamos dar pakankamai praskiediant variu vandeniu. Nudruskinus naft, ji tiesiogiai paduodama naftos nubenzinim ir naftos distiliavim iskirstym frakcijas.Egzistuoja kita problema, kuri isprendia dyzelino hidrovalymas (nusierinimas). Vykdant nusierinim padidja soij angliavandenili kiekis, turintis didel reikm cetano skaiiui. Tai vykdoma naudojant vandenil. Taip dyzeline esantys sieros, deguonies ir azoto organiniai junginiai skyla ir susidaro sieros vandenilis H2S, Amoniakas NH3 ir vanduo H2O, kurie vliau paalinami arba perdirbami.Turbt viena rimiausi problem yra ekologija, aplinkosauga, teral paalinimas, valymas. mons darbas negali bti vertintas kokybikai, jei yra teriama aplinka, kenkiama monms, j sveikatai. Pavyzdiui Maeiki nafta tam, kad isprsti i problem, skiria daug l ne tik gamybos vystymui, bet ir aplinkos apsaugai. mons nuotekos valomos mechaniniu, fiziko-cheminiu ir biologiniu bdais, o imetam teral kiekis mons viduje ir u jos rib yra kontroliuojamas aplinkos apsaugos specialist. i srit atitinka LST EN ISO 14001 "Aplinkos vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairs" standartas.Gamybos metu dalis teral patenka ir atmosfer. Tai reikia kontroliuoti nuolat atlikti apskait, laikytis nustatyt norm. Statomi specials renginiai, kurie dal teral imeta atmosfer, maksimaliai ivalo kenksmingas mediagas. Visi matavimai atliekami pagal metodikas, kurios grietai suderintos su aplinkos apsaugos ministerija.2.4. Galutinio produkto (degal) kokybs kontrol

Pagamintas kuras tikrinamas. Jo savybs turi atitikti reikiamas normas. Kiekvieno parametro tyrimas yra vis kitoks: 1) vino kiekis benzine nustatomas suskaidant tetraetilvin druskos rgtimi, tada dar j kompleksonometrikai nutitruojant.2) Derv kiekis nustatomas pamus 100ml kuro ir sulyginus derv kiek su leistinomis normomis, Taip suinoma, kiek pakito degal kokyb, ar degalai pakankamai kokybiki.3) Merkaptan kiekis nustatomas potenciometriniu metodu. Jo kiekis neturi viryti 0,01%.

4) Sieros kiekis nustatomas lempiniu metodu - naftos produktas (benzinas, dyzelinas) yra sudeginami lempoje, praskiestame arba nepraskiestame pavidale, ir matuojamas sieros oksido kiekis, susidars degimo metu absorbuojant 3( natrio karbonato (sodos) tirpalu. Tam, kad rezultatai bt tikslesni, sodos tirpalo perteklius paalinamas. 5) Vis sieros jungini koroziniam aktyvumui vertinti atliekamas bandymas vario ploktele. Korozij sukelia tokios mediagos kaip merkaptanai, vandenilio sulfidas ir elementin siera. variai nulifuota varin ploktel laikoma 3h iltuose degaluose. Bandymo rezultatas laikomas teigiamu, jeigu ant ploktels neatsiranda tamsi dmi ir apna. Tai reikia, kad degaluose vandenilio sulfido kiekis nevirija 0.0003%, elementins sieros - 0.0015 ir merkaptan - 0.005% ir kuras pats savaime nesukels korozijos.6) Tankis. Jis suinomas mediagos mas dalinant i trio, kuris imatuotas 200C temperatroje.

7) Benzino oktaninis skaiius yra nustatomas benzin lyginant su etaloniniais degalais specialiame vieno cilindro karbiuratoriniame variklyje. Etaloniniai degalai sudaryti i dviej komponent, i kuri vienas yra labai atsparus, o kitas neatsparus detonacijai. Etalonini degal sudtis parenkama taip, kad j antidetonacins savybs nesiskirt nuo tiriamo benzino. Atsparaus detonacijai komponento tris (procentais) etaloniniuose degaluose rodo benzino oktanin skaii. 8) Frakcin kuro sudtis nustatoma degalus distiliuojant. is parametras yra labai svarbus degal charakteristikos rodiklis.9) Kinematin dyzelinio kuro klampa nustatoma kapiliariniu viskozimetru, kuriuo imatuojama nustatyto kiekio skysio itekjimo trukm per kapiliar.10) Degal peleningumas nustatomas juos sudeginant. Taiau kuras turi bti be pried, kad rezultatai bt tiksls. Sudegus kurui apskaiiuojamas pelen kiekis ir jei pelen kiekis nevirija 0.002%, laikoma, kad j nra.11) Koksingumui nustatyti degalai pirmiausia distiliuojami tol, kol liekanos sumaja iki 10%. Po to liekana, kaitinama be oro 800 - 9000C temperatroje, suskaidoma ir paveriama koksu. Koksingumas apskaiiuojamas procentais.12) Tiriamo kuro spalva taip pats svarbus rodiklis vertinant kuro kokyb. Spalva sulyginama su standartini spalv skale ir vertinama spalvos intensyvumo skaiiumi. Benzino spalva turi bti bespalv arba viesiai geltona. 13) Naftos produktuose neturi bti nei mineralini, nei vandenyje tirpstani organini rgi. Nustatant rgi kiek, jos yra itirpinamos 85% etanolio tirpale, o ekstraktas titruojamas 0.05 normalingumo kalio armo tirpalu etanolyje. Taip neutralizuojamos naftenins rgtys, kurios patenka naft.

14) Degal cetaniniam skaiiui nustatyti, dyzeliniai degalai, kaip ir benzinas, taip pat bna lyginami su etaloniniais degalais. Tik ia etaloniniai degalai ruoiami i dviej komponent, kuri vienas usidega labai lengvai, antras - labai sunkiai. Etalonini degal sudtis parenkama taip, kad j usidegimas bt toks pat, kaip ir bandom dyzelini degal. Lengvai usideganio komponento tris etaloniniuose degaluose rodo dyzelini degal cetanin skaii.15) Mechanini priemai kiekis degaluose nustatomas filtruojant degalus per membranin filtr, 0.5 l degal koiant per nitroceliuliozs filtr. Alyva tirpinama benzine ir skiedinys filtruojamas. Ant filtr likusios mechanins priemaios idiovinamos ir pasveriamos. J kiekis apskaiiuojamas procentais nuo naftos produkto mass. Jei priemai kiekis ne didesnis kaip 0.001%, laikoma, kad j nra.16) Stingimo temperatra rodiklis, nurodantis ribin naftos produkt tekjimui emoje temperatroje apibdinti. I jo sprendiama apie naftos produkt ipilstymo, transportavimo ir naudojimo galimybes iem. Tai tokia temperatra, iki kurios ataldius naftos produktus, jie tampa nepaslanks.

3. Kokybikas degal saugojimasDegal saugojimas ir gabenimas Lietuvoje yra apraytas NAFTOS PRODUKT, BIOPRODUKT IR KIT DEGIJ SKYST PRODUKT GABENIMO IR LAIKYMO TAISYKLS teiss akte, patvirtintame Valstybins mokesi inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos virininko 2010 m. gruodio 27 d. sakymu Nr.VA-117. (Priedas Nr.2)

JAV dyzelin rekomenduojama laikyti geltonose talpose, kad atskirti j nuo keroseno ir benzino, kurie standartikai laikomi mlynose ir raudonose talpose. Jungtinje Karalystje dyzelinas laikomas juodose talpose, kad atskirti j nuo bevinio benzino, daniausiai laikomo aliose talpose ir benzino su vinu, atitinkamai laikomo raudonuose konteineriuose.4.Degal kokybs standart laikymosi nauda

Kai dyzelinis automobilis iem nesikuria pirmiausia dert tikrinti pakaitinimo vaks ir akumuliatorius, o tik po to kur. Jei kuras blogas, automobilis greiiausiai usives, bet galsite pavaiuoti tik pirmu bgiu, nes didesnmis apsukoms pritrks kuro pralaidumo per filtr ir automobilis uges lyg bt pasibaigs kuras.

Benzininiams automobiliams problemos dl blogo kuro iem ir vasar nesiskiria. Blogo kuro atveju, uvedimas bus sunkus, todl greitai ikrausite ir galiausiai sugadinsite akumuliatori. Kelet kart galima pasinaudoti priedais, purkiamais oro filtr, bet to nerekomenduojama danai daryti.

Nekokybikas kuras gali sugadinti ir kuro bak, j uterti, paeisti. Taip pat gali bti paveikta kuro padavimo sistema iki kuro filtro. Teks danai keisti element, nes nekokybikas kuras vis gadins filtr.

Naudojant kokybik kur jo snaudos gali sumati, ilgiau tarnaus automobilio variklis, kuro sistema. Variklio darbas bus tinkamas ir tolygus, nekils paalini triukm. Automobilis aplink imes maiau kenksming mediag.

5. ISO/TS 29001 standartas

ISO/TS 29001 standartas apibria naftos, naftos chemijos ir gamtini duj pramons srit. i pasaulin sistema pakeiia keli skirting sistem, audit ir sertifikat poreik. Viena pirmj moni Baltijos alyse gijusi , ISO/TS 29001:2007 sertifikat, buvo UAB Krovini terminalas. Be jau minto ISO/TS 29001 standarto monje Krovini terminalas veikia ISO 9001:2000 (kokybs vadybos), ISO 14001:2004 (aplinkos vadybos) ir OHSAS 18001:2007 (darbuotoj saugos ir sveikatos vadybos) standartai, kurie buvo diegti per vienerius metus.[10] altiniai1. https://en.wikipedia.org/wiki/Gasoline [irta 10.31]2. http://www.thefreelibrary.com/Highlights+of+petroleum+history+and+contemporary+opportunities+of+its...-a0338217586 [irta 11.02]

3. https://en.wikipedia.org/wiki/Diesel_fuel [irta 11.02]

4. http://classroom.synonym.com/origin-diesel-fuel-19702.html [irta 11.02]

5. https://en.wikipedia.org/wiki/Extraction_of_petroleum [irta 11.03]

6. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=389888 [irta 11.04]

7. http://www.vienaturis.lt/degal-kokyb-benzinas-dyzelinas-ir-priedai-t537.html [irta 11.04]

8. http://www.iftech.eu/index.php?id=139&print=1 [irta 11.04]

9. http://degalai.info/duk.html [irta 11.04]

10. http://terminal.ilab.lt/?lang=lt&page=1/1&news_id=20 [irta 11.05]11. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.390124?jfwid=191fum7z7o [irta 11.06]

Priedas Nr. 1

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos energetikos

ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos

ministro, Lietuvos Respublikos

susisiekimo ministro

2010 m. gruodio 22 d.

sakymu Nr. 1-348/D1-1014/3-742

lietuvoS RESPUBLIKOJE vartojam naftos produkt, biodEGal ir skystojo kuro privalomieji kokybs rodikliai

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos Respublikoje vartojam naftos produkt, biodegal ir skystojo kuro privalomieji kokybs rodikliai (toliau Privalomieji kokybs rodikliai) nustato leistin sieros kiek krenamajame mazute, gazolyje, jriniame kure, skystajame kure, benzine, dyzeline, suskystintose naftos dujose, degal bei biodegal kokybs parametrus, specialias taros reguliavimo slygas juos naudojant bei j tiekimo rink kontrols priemones.

2. Privalomuosiuose kokybs rodikliuose vartojamos ios svokos:

Biodegalai i biomass pagaminti skystieji arba dujiniai transporto degalai.

Biodegal ir degal miiniai degalai, kuriuose biodegalai sudaro didesn procent trio, negu maksimaliai nustatyta benzino ar dyzelino Privalomuosiuose kokybs rodikliuose.

Biodyzelinas metilo (etilo) esteris, pagamintas i augalins kilms aliej ar gyvnins kilms riebal, prilygstantis dyzelino kokybei, skirtas naudoti kaip degalai.

Benzinas laks mineraliniai distiliatai, skirti naudoti transporto priemonse su benzininiais vidaus degimo varikliais ir atitinkantys Europos Sjungos Kombinuotosios nomenklatros, patvirtintos 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 dl tarif ir statistins nomenklatros bei dl Bendrojo muit tarifo (OL 1987 L 256, p. 1; OL 2004 L 283, p. 7), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. rugpjio 30 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1558/2004 (toliau Kombinuotoji nomenklatra), KN 2710 11 41, 2710 11 45, 2710 1149, 2710 11 51 ir 2710 11 59 preki kodus.

Degalai naftos produktai (benzinas, dyzelinas, suskystintos naftos dujos, skirtos automobili transportui) ir biodegalai arba j miiniai, skirti naudoti vidaus degimo varikliuose.

Dyzelinas gazolis, skirtas naudoti transporto priemonse su dyzeliniais vidaus degimo varikliais ir atitinkantis Kombinuotosios nomenklatros KN 2710 19 41 ir 2710 19 45 preki kodus.

Gazolis bet koks i naftos gautas skystasis kuras, iskyrus jrin kur, atitinkantis Kombinuotosios nomenklatros KN 2710 19 25, 2710 19 29, 2710 19 45 arba 2710 19 49 preki kodus, kuris pagal distiliacijos charakteristikas patenka kurui naudojam vidutinij naftos distiliat kategorij, kai ne maiau negu 65 % trio, skaitant ir distiliacijos nuostolius, distiliuojama 250 C temperatroje ir kai ne maiau kaip 85 % trio, skaitant distiliacijos nuostolius, distiliuojama 350 C temperatroje taikant ASTM D86 metod.

Gazolis, skirtas naudoti ne keliais judaniuose mechanizmuose (skaitant vidaus vandens keli laivus), ems kio ir mik kio traktoriuose ir pramoginiuose laivuose tai bet koks naftos produktas, trauktas KN kodus 2710 19 41 ir 2710 19 45, skirtas naudoti dyzeliniuose vidaus degimo varikliuose.

Jrinis dyzelinas bet koks jrinis kuras, kurio klampumas ar tankis atitinka LST ISO 8217 standarto 1 lentelje DMB ir DMC kategorijoms pateiktas klampumo ir tankio ribas.

Jrinis gazolis bet koks jrinis kuras, kurio klampa ar tankis atitinka LST ISO 8217 standarto 1 lentelje DMX ir DMA kategorijoms pateiktas klampos ar tankio ribas.

Jrinis kuras tai bet kokie skystieji degalai (gryni ir (ar) sumaiyti su biodegalais), kuriuos planuojama naudoti laivuose ar kurie naudojami laivuose, skaitant ir tas degal ris, kurios apibrtos ISO 8217 standarte. i svoka apima bet kokius skystuosius degalus, naudojamus vidaus vandens laivuose arba pramoginiuose laivuose, kai tokie laivai yra jroje.

Jrinio kuro tiekimas rinkai jrinio kuro, skirto deginti laive, tiekimas arba pateikimas tretiesiems asmenims u tam tikr mokest arba nemokamai bet kurioje Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausanioje teritorijoje. is apibrimas netaikomas jriniam kurui, skirtam eksportuoti laivo krovini rezervuaruose, tiekti arba pateikti.

Karinis laivas valstybs ginkluotosioms pajgoms priklausantis laivas, turintis iorinius skiriamuosius enklus, bdingus tokios ries laivams, vadovaujamas valstybs deramai galioto karininko, kurio pavard paskelbta atitinkamos tarnybos srae ar lygiaveriame dokumente, ir valdomas gulos, kuri pavaldi reguliariosioms karinms pajgoms.

Keleiviniai laivai laivai, veantys daugiau nei 12 keleivi, kai keleiviu laikomas kiekvienas asmuo, iskyrus laivo kapiton ir gulos narius arba bet kur kit asmen, darbint ar pasamdyt bet kokioms pareigoms laive ar laivo vykdomame versle, ir vaikus iki vieneri met.

Kur deginantis renginys techninis renginys, kuriame kuras oksiduojamas gaunamai ilumai naudoti.

Krenamasis mazutas sunkiosios alyvos (naftos distiliatai), iskyrus jrin kur, atitinkanios Kombinuotosios nomenklatros KN 2710 19 612710 19 69 preki kodus, kurios pagal distiliacijos charakteristikas patenka kurui naudojam sunkij distiliat kategorij, kai maiau kaip 65 % trio, skaitant distiliacijos nuostolius, distiliuojama 250 C temperatroje taikant ASTM D86 metod. Jeigu distiliavimo negalima atlikti taikant ASTM D86 metod, naftos produktas taip pat priskiriamas krenamajam mazutui.

Naftos produktai produktai, pagaminti i naftos, naftini distiliat, gamtini duj kondensat, ir (ar) alyva, gauta i bitumini mineral (bituming uolien).

Naujas kur deginantis renginys kur deginantis renginys, kuriam leidimas statyti iduotas po 1998 m. liepos 1 d.Prisivartav laivai laivai, kurie stovi saugiai pritvirtinti ar nuleid inkar viename i Europos Sjungos uost, i laiv ikrovimo arba aptarnavimo metu, skaitant laik, kai krovos darbai dar nevyksta.

Reguliariosios paslaugos serija keleivini laiv marrut, kuriais utikrinamas susisiekimas tarp dviej ar daugiau uost, arba serija plaukiojim i to paties ir t pat uost be tarpini sustojim pagal paskelbt tvarkarat bei tokiais reguliariais ir danais marrutais, kad jie sudaro aik grafik.

Skystasis kuras skaln alyva arba kiti skysti produktai, skirti energijos gamybai.

SOx imetimo kontrols rajonai jriniai rajonai, kurie tokiais paskelbti 1973 m. Tarptautins konvencijos dl terimo i laiv prevencijos su vlesniais pakeitimais (toliau MARPOL konvencija) VI priede Atmosferos terimo i laiv prevencijos taisykls (toliau VI priedas).

altasis laikotarpis laikotarpis sausiobalandio mn. ir spaliogruodio mn., i j iemos laikotarpis gruodiovasario mn.

Vasaros laikotarpis laikotarpis gegusrugsjo mn.

Taros mainimo technologija imetamj duj valymo sistema arba bet kuris kitas technologinis metodas, kur manoma patikrinti ir gyvendinti.

3. Privalomieji kokybs rodikliai taikomi:

3.1. gazoliui, krenamajam mazutui ir jriniam kurui, naudojamam ilumos energijai gaminti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teritorinje jroje, iskirtinje ekonominje zonoje ir taros kontrols zonose, iskyrus:

3.1.1. gazol, krenamj mazut ir jrin kur, skirtus tyrimams ir bandymams;

3.1.2. gazol, krenamj mazut ir jrin kur, skirtus perdirbti iki j deginimo;

3.1.3. gazol, krenamj mazut ir jrin kur, skirtus perdirbti naftos perdirbimo monse;

3.1.4. gazol, krenamj mazut ir jrin kur, skirtus naudoti karo laivuose ir kituose karins tarnybos laivuose, utikrinant, kad toki laiv naudojimas bus pagrstas, praktikas ir atitiks Privalomj kokybs rodikli reikalavimus;

3.1.5. bet kokius degalus, kai j naudojimas laive btinas utikrinti laivo saugumui ar moni gyvybei jroje igelbti;

3.1.6. bet kokius degalus, kai j naudojimas laive btinas dl laivui ar jo rangai padarytos alos, jei atsiradus iai alai buvo imtasi vis priemoni, kad bt ivengta ar sumainta papildomo imesto teral kiekio ir kuo skubiau atitaisyta ala. i nuostata netaikoma, jei laivo savininkas ar kapitonas veik, ketindami padaryti al, arba elgsi neatsargiai;

3.1.7. gazol, krenamj mazut ir jrin kur, skirtus naudoti laivuose pagal patvirtintas taros mainimo technologijas;

3.2. benzinui, dyzelinui, biodyzelinui, biodegal ir degal miiniams ir suskystintoms naftos dujoms, kurie naudojami transporto priemonse su vidaus degimo varikliais bei ne keliais judaniuose mechanizmuose, suskystintoms naftos dujoms komunaliniams poreikiams.

4. Neleidiama drausti, riboti ar trukdyti tiekti rinkai naftos produktus, biodegalus ir skystj kur, kurie atitinka Privalomuosiuose kokybs rodikliuose nustatytus reikalavimus.

5. Iimtiniais atvejais, sutrikus naftos ar naftos produkt tiekimui, ribotam laikui, bet ne ilgiau kaip eiems mnesiams, gali bti leista naudoti produktus, neatitinkanius Privalomj kokybs rodikli ribini veri. Tokiais atvejais Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau Energetikos ministerija) ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau Susisiekimo ministerija) teikimu sprendim priima Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau Aplinkos ministerija), gavusi Europos Komisijos leidim.

II. KRENAMOJO MAZUTO, GAZOLIO, BENZINO, DYZELINO, biodyzelino, SUSKYSTINT NAFTOS DUJ ir SKYSTOJO KURO NAUDOJIMAS

6. Lietuvos Respublikos teritorijoje leidiama naudoti tik tok krenamj mazut, gazol, benzin, dyzelin, biodyzelin, skystj kur ir suskystintas naftos dujas, kuri kokyb atitinka Privalomj kokybs rodikli priede nustatytus reikalavimus.

7. Privalomj kokybs rodikli 6 punkte nustatytas reikalavimas netaikomas sieros kiekiui krenamajame mazute, naudojamame:

7.1. naujuose kur deginaniuose renginiuose (kuriems leidimas statyti iduotas po 1998 m. liepos 1 d.) ir esamuose kur deginaniuose renginiuose (kuriems leidimas statyti iduotas iki 1998 m. liepos 1 d.), kuriuose nevirijama tokiems renginiams pagal Imetam teral i dideli kur deginani rengini normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. rugsjo 28 d. sakymu Nr. 486 (in., 2001, Nr. 88-3100; 2004, Nr. 37-1210), nustatyta imetamo sieros dioksido ribin vert;

7.2. kituose nei Privalomj kokybs rodikli 7.1 punkte nurodytuose kur deginaniuose renginiuose, kuri imetamo sieros dioksido ribin vert yra 1700 mg/Nm3 arba maesn, esant 3 % deguonies koncentracijai imetamosiose dujose pagal tr esant sausam bviui;

7.3. naftos perdirbimo monse, kuriose nustatyta vidutin mnesin imetamo sieros dioksido ribin vert, apskaiiuota vis mons kur deginani rengini atveju (iskyrus renginius, nurodytus 7.1 ir 7.2 punktuose), nevirija Imetam teral i dideli kur deginani rengini normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. rugsjo 28 d. sakymu Nr. 486, nustatyt imetamo sieros dioksido ribini veri (nepriklausomai nuo naudojamo kuro ries ar kuro ri miinio):

7.3.1. 1000 mg/ Nm3 (kur deginaniuose renginiuose, kuriems leidimas statyti gautas iki 2002 m. lapkriio 27 d. ir jeigu tie renginiai pradti eksploatuoti ne vliau kaip 2003 m. lapkriio 27 d.);

7.3.2. 600 mg/ Nm3 (kur deginaniuose renginiuose, kuriems leidimas statyti gautas po 2002 m. lapkriio 27 d. ir jeigu tie renginiai pradti eksploatuoti po 2003 m. lapkriio 27 d.).

8. Kur deginani rengini, kuriuose ketinama deginti krenamj mazut ir skystj kur, kurio sudtyje siera sudaro daugiau nei 1 % mass, atveju btinas leidimas, iduotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos statymo (in., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 2005, Nr. 47-1558) 19 straipsnio 1 dalimi. iame leidime privalo bti nustatytos imetam teral ribins verts.

9. Lietuvos Respublikoje draudiama prekiauti benzinu su vinu, iskyrus prekyb nedideliais kiekiais (iki 0,03 % bendro parduodamo benzino kiekio), suderinus su Energetikos, Aplinkos ir Susisiekimo ministerijomis, kuris skirtas naudoti senose tam tikro tipo kolekcinse transporto priemonse, pateikiant tok benzin per suinteresuotas grupes. Taikant iame punkte nurodyt iimt, vino kiekis benzine neturi viryti 0,15 g/l, be to, benzeno kiekis ir kiti rodikliai turi atitikti Privalomj kokybs rodikli priede nurodytas vertes.

10. Bevin regular benzin galima tiekti rinkai, jeigu jo minimalus oktaninis skaiius, nustatytas varikliniu metodu (MON), yra 81, o minimalus oktaninis skaiius, nustatytas tiriamuoju metodu (RON), yra 91.

11. Benzinui, dyzelinui (biodyzelinui) ir suskystintoms naftos dujoms, skirtoms automobiliams, nustatomi klimato vasaros laikotarpis ir altasis laikotarpis.12. Keiiantis sezonams, degal ir biodegal atitinkam kokybs rodikli ribins verts gali svyruoti balandio ir spalio mn. tarp vasaros ir altojo laikotarpio ribini veri.

13. Biodegal ir naftos produkt miiniai, skirti vidaus degimo varikliams, turi atitikti standart reikalavimus. Kai benzin maiytas bioetanolio tris virija 10 % trio, tokio miinio kokyb turi atitikti Privalomj kokybs rodikli priedo 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 1.7 punkt ribines vertes, o kai dyzelin maiytas riebal rgi metilo esterio (toliau RRME) tris virija 7 %, tokio miinio kokyb turi atitikti i Privalomj kokybs rodikli priedo 2.1, 2.5, 2.6 punkt ribines vertes. RRME, skirtas dyzeliniams varikliams, turi atitikti Privalomj kokybs rodikli ir standarto LST EN 14214 reikalavimus.

14. 95 marks benzine kaip priedas turi bti naudojamas oksigenatas ETBE bioetiltretbutileteris (kurio vienoje molekulje 5 ar daugiau anglies atom) arba etanolis, pagamintas i biologins kilms aliav.

15. dyzelin turi bti maioma biodyzelino (RRME), pagaminto pagal standarto LST EN 14214 reikalavimus, atsivelgiant klimato sezonini klasi ribines vertes. dyzelin maiomo ar parduodamo degalinse RRME ribin filtruojamumo temperatra turi atitikti Privalomj kokybs rodikli priedo 8 punkte nurodyt ribin filtruojamumo temperatr. iemos laikotarpiu 2 klass arktinis dyzelinas gali bti be RRME.

16. Nuo 2011 m. sausio 1 d. metilciklopentadienilmangano trikarbonilo (MMT) metalo pried kiekis degaluose negali viryti 6 mg mangano/l, o nuo 2014 m. sausio 1 d. 2 mg mangano/l. is reikalavimas pradedamas taikyti tik Europos Komisijai patvirtinus metal kiekio degaluose nustatymo metodik ir pasiruous j naudoti (sigijus laboratorin rang, esant reikalui, pertvarkius degal gamyb ir pan.).

17. Gazolyje, skirtame naudoti ne keliais judaniuose mechanizmuose (skaitant vidaus vanden laivus), ems kio ir mik kio traktoriuose bei pramoginiuose laivuose, sieros kiekis neturi viryti 1000 mg/kg, o nuo 2011 m. sausio 1 d. 10 mg/kg. Kiti skystieji degalai vidaus vanden laivuose ir pramoginiuose laivuose gali bti naudojami tik, jeigu sieros kiekis juose atitinka iame punkte gazoliui nustatytas vertes.

18. Privalomj kokybs rodikli 17 punkto reikalavimai gali bti netaikomi iais atvejais:

18.1. nuo 2011 m. sausio 1 d., siekiant maiausio degal tiekimo grandins utertumo, sieros kiekis gazolyje, skirtame naudoti ne keliais judaniuose mechanizmuose (skaitant vidaus vanden laivus), ems kio ir mik kio traktoriuose, pardavimo galutiniams vartotojams vietose gali viryti 10 mg/kg, taiau neturi viryti 20 mg/kg;

18.2. iki 2011 m. gruodio 31 d. galima tiekti rink gazol, skirt naudoti geleinkeli transporto priemonse, ems kio ir mik kio traktoriuose, kuriame sieros kiekis nevirija 1000 mg/kg, jeigu juos eksploatuojantys asmenys utikrina, kad tokio gazolio naudojimas neturs takos tinkamai varikli imetam teral kontrols sistemai veikti.

III. JRINIO KURO NAUDOJIMAS

19. Lietuvos Respublikos teritorinje jroje, iskirtinje ekonominje zonoje ir taros kontrols zonose, kurios priklauso SOx imetimo kontrols rajonams, draudiama naudoti jrin kur, kuriame sieros kiekis sudaro daugiau nei 1 % mass.

20. Privalomj kokybs rodikli 19 punkte nurodytas draudimas taikomas MARPOL konvencijos VI priede nurodytuose SOx imetimo kontrols rajonuose.

21. Privalomj kokybs rodikli 19 punkte nurodyto draudimo privalo laikytis laivai, plaukiojantys su Lietuvos valstybs vliava arba su bet kurios kitos alies vliava, kol jie yra Lietuvos Respublikos teritorinje jroje arba iskirtinje ekonominje zonoje.

22. Keleiviniai laivai, reguliariai plaukiojantys bet kur Europos Sjungos uost ir i jo, Lietuvos Respublikos teritorinje jroje, iskirtinje ekonominje zonoje ir SOx imetimo kontrols rajonuose, negali naudoti jrinio kuro, kuriame siera sudaro daugiau nei 1 % mass.

23. Draudiama Lietuvos Respublikoje naudoti jrin kur, kuriame sieros kiekis virija 0,1 % mass laivuose, kurie yra prisivartav Lietuvos Respublikos uostuose, i laiv gulai paliekant pakankamai laiko ubaigti privalom kuro keitimo operacij, kuo skubiau jiems atvykus vartavimosi viet ir kuo vliau prie jiems ivykstant. Bet kokios kuro keitimo operacijos laikas turi bti raytas laivo urnal.

24. Privalomj kokybs rodikli 23 punkto reikalavimas netaikomas:

24.1. laivams, kurie pagal paskelbt tvarkarat privalo bti prisivartav trumpiau negu 2 valandas;

24.2. laivams, kurie bdami prisivartav uostuose, ijungia visus variklius ir naudojasi elektros tiekimu nuo kranto.

25. Jrinio kuro tiekjai bunkerio atsarg papildymo vataratyje privalo nurodyti sieros kiek vis ri jriniame kure, parduotame Lietuvos teritorijoje, ir pateikti pasirayt gaunaniojo laivo atstovo uantspauduot mgin.

26. Nustaius, kad jrinis kuras neatitinka Privalomj kokybs rodikli reikalavim, jrinio kuro tiekjai privalo nedelsdami imtis reikiam veiksm, kad mintas kuras bt pritaikytas prie i reikalavim.

27. Jei laivuose, plaukiojaniuose su Lietuvos valstybs vliava ar priklausaniuose Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, yra vykdomi nauj taros i laiv mainimo technologij bandymai, galima nesilaikyti Privalomj kokybs rodikli 1926 punktuose nurodyt reikalavim jriniam kurui. Toki bandym slygas btina suderinti su Energetikos ministerija, Aplinkos ministerija ir Susisiekimo ministerija.

IV. KOKYBS KONTROL

28. Naftos produkt, biodegal ir skystojo kuro kokyb kontroliuoja Valstybin ne maisto produkt inspekcija prie kio ministerijos ir kitos institucijos pagal kompetencij vadovaudamosios galiojaniais teiss aktais.

29. Kuro ir degal kokybs kontrolei rekomenduojama taikyti iuos matavimo ir analizs metodus:

29.1. LST EN ISO 8754 ir LST EN ISO 14596 sieros nustatymo metodus krenamajam mazutui ir jriniam kurui;

29.2. LST EN 24260, LST EN ISO 8754 ir LST EN ISO 14596 sieros nustatymo metodus gazoliui;

29.3. LST EN ISO 20846, LST EN ISO 20884 sieros nustatymo metodus dyzelinui;

29.4. nurodytus Privalomj kokybs rodikli priede metodus benzinui ir dyzelinui.

30. Jrinio kuro, skirto deginti laive, mini mimas, kai kuras tiekiamas laiv, vykdomas laikantis 2009 m. liepos 17 d. IMO rezoliucija MEPC.182(59) patvirtint naftos produkt mini mimo gairi, kad bt galima nustatyti atitikt MARPOL konvencijos VI priedo reikalavimams. miniai pradedami imti t dien, kai sigalioja atitinkami apribojimai, susij su didiausiu sieros kiekiu degaluose. miniai imami pakankamai danai, pakankamais kiekiais ir tokiu bdu, kad atspindt tiriamus degalus ir degalus, kuriuos naudoja laivai, plaukiodami tam tikrose jros srityse ir uostuose.

31. Atsiradus naujiems tyrimo metodams, gali bti taikomi ir kiti konkrei produkt specifikacijose nurodyti tyrimo metodai.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

32. Ginai, ikil dl Privalomj kokybs rodikli paeidim, sprendiami ali susitarimu.

33. Nepavykus gin isprsti tarpusavio susitarimu, ginai sprendiami teiss akt nustatyta tvarka.

_________________Lietuvos Respublikoje vartojam naftos

produkt, biodegal ir skystojo kuro

privalomj kokybs rodikli

priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOJE VARTOJAM NAFTOS PRODUKT, BIODEGAL IR SKYSTOJO KURO PRIVALOMIEJI KOKYBS RODIKLIAI

Naftos produkt, biodegal ir skystojo kuro pavadinimas ir paskirtisKokybs rodiklio pavadinimasMatavimo vienetasRibins verts1Rekomenduojami tyrimo metodai

min.maks.

1. Benzinas

(iskyrus aviacin)1.1 Tiriamasis oktaninis skaiius952-LST EN 5164

1.2. Variklinis oktaninis skaiius 85-LST EN 5163

1.3. vino kiekismg/l-5LST EN 237

1.4. Sieros kiekis mg/kg-10LST EN ISO 20846

LST EN ISO 20884

1.5. Gar slgis: kPaLST EN 13016-1

1.5.1. vasaros laikotarpiu603703

1.5.2. altuoju laikotarpiu-100

1.6. Distiliacijos charakteristikos:% trioLST EN ISO 3405



1.7. Angliavandenili kiekis:% trioLST EN ISO 22854

LST EN ISO 22854

LST EN 12177

LST EN ISO 22854

LST EN 238

1.7.1. alken-18,0

1.7.2. aromatini mediag (arenai)-35,0

1.7.3. benzeno-1,0

1.8. Bendras deguonies kiekis benzine% mass-3,7LST EN 1601

LST EN 13132

LST EN ISO 22854

1.9. Organini deguonini jungini (oksigenat) kiekis:% trioLST EN1601

LST EN 13132

LST EN ISO 22854

1.9.1. metanolio -3

1.9.2. etanolio (gali prireikti stabilizatori)-10

1.9.3. izopropilo alkoholio-12

1.9.4. tretbutilo alkoholio-15

1.9.5. izobutilo alkoholio-15

1.9.6. eteri, kuri vienoje molekulje 5 ar daugiau anglies atom-22

1.9.7. kit organini deguonini jungini (oksigenatai)-15

2. Dyzelinas2.1. Cetaninis skaiius:51-LST EN ISO 5165

LST EN 15195

2.2. Tankis, esant 15 Ckg/m3-845LST EN ISO 3675

LST EN ISO 12185

2.3. Distiliacijos charakteristikos4: 95% distiliato kiekis, esant atitinkamai temperatraiC-360LST EN ISO 3405

2.4. Policiklini aromatini angliavandenili kiekis% mass-8LST EN12916

2.5. Sieros kiekismg/kg-10LST EN ISO 20846

LST EN ISO 20884

2.6. Ribin filtruojamumo temperatra (RFT) ne didesn kaip:CLST EN 116


2.6.2. kovo, balandio, spalio, lapkriio mn. -minus 15




2.7. Drumstimosi temperatra iemos laikotarpiu:CLST EN 23015

2.7.1. arktinis 1 klas -minus 16

2.7.2. arktinis 2 klas -minus 22

RRME kiekis% trio5,07,05 LST EN 14078

LST EN 14331

3. Suskystintos naftos dujos, skirtos autotransporto priemonms ir komunaliniams poreikiams3.1. Variklinis oktaninis skaiius896-LST EN 589 B priedas

3.2. Bendras sieros kiekismg/kg-50LST EN 24260

3.3. Gar manometrinis slgis automobilinms dujoms pagal LST EN 589:kPaLST EN ISO 8973 ir

LST EN 589 C priedas

3.3.1. altuoju laikotarpiu (Aklas)150-

3.3.2. vasaros laikotarpiu C klas 150-

3.4. Gar manometrinis slgis 40 C temperatrojekPa-1550LST EN ISO 8973

3.5. Igarinimo likuio kiekis:mg/kgLST EN 15470 LST EN 15471

3.5.1. automobilinms dujoms-100

3.5.2. komunalinms dujoms-200

3.6. Vandens kiekis 0 C temperatrojeNra laisvo vandensLST EN 15469

4. Gazolis, skirtas energijos gamybai4.1. Sieros kiekis mass %-0,1LST EN ISO 20846

LST EN ISO 8754

LST EN ISO 14596

4.2. Vandens kiekismass %-1,0LST EN ISO 12937

4.3. Pelen kiekismass %-0,2LST EN ISO 6245

5. Skystasis kuras, skirtas energijos gamybai 5.1. Sieros kiekismass %-1,0LST EN ISO 8754


5.3. Vandens kiekis skaln alyvojemass %-3,0ISO 3733

6. Krenamasis mazutas6.1. Sieros kiekismass %-1,0LST EN ISO 8754


7. Jrinis kuras77.1. Sieros kiekis mass %-

-1,0 LST EN ISO 20846

LST EN ISO 8754

LST EN ISO 14596

8. Riebal rgi metilo esteris

(RRME)88.1. ribin filtruojamumo temperatra (RFT) ne auktesn kaip:CLST EN 116


8.1.2. kovo, balandio, spalio, lapkriio mn.-minus 15




__________________

1 Rodikliuose nurodytos verts yra tikrosios verts. Nustatant j ribines vertes buvo taikomos EN ISO 4259:2006 Naftos produktai. Tikslumo duomen nustatymas ir vartojimas taikomuose bandym metoduose slygos, o nustatant maiausi vert buvo atsivelgta maiausi teigiam skirtum 2R (R = atkartojamumas). Atskir matavim rezultatai aikinami remiantis EN ISO 4259:2006 apraytais kriterijais.

2 Bevin regular benzin galima tiekti rinkai, jeigu jo minimalus oktaninis skaiius, nustatytas varikliniu metodu (MON), yra 81, o minimalus oktaninis skaiius, nustatytas tiriamuoju metodu (RON), yra 91.

3 Lietuva priskiriama prie valstybi nari, kurioms bdinga ema aplinkos temperatra vasar; nuo 2011 m. sausio 1 d. leidiama vasaros laikotarpiu, nuo gegus 1 iki rugsjo 30 d., rink tiekti benzin, kurio didiausias gar slgis 70 kPa, gavus Europos Komisijos sutikim. Negavus Europos Komisijos sutikimo, taikoma 60 kPa vert. Apie tok Europos Komisijos sutikim arba nesutikim Energetikos ministerija skelbia leidinio Valstybs inios priede Informaciniai praneimai.

4 iem didiausias 65 % distiliacijos takas 250 C temperatroje dyzelinui ir gazolinams gali bti pakeistas didiausiu 10 % (tris/tris) distiliacijos taku 180 C temperatroje.

5 RRME turi atitikti LST EN 14214.

6 Oktaninis skaiius nustatomas tik suskystintoms naftos dujoms, skirtoms autotransportui.

7 irti Rodikli 1927 punktus.8 Pardavjai turi teis naudoti ir auktesns klass RRME, kurio RFT yra emesn negu kad nurodyta priedo 8.1.18.1.5 punktuose, skirt parduoti (maiyti su dyzelinu) alies rinkoje.

_________________

Priedas Nr. 2

PATVIRTINTA

Valstybins mokesi inspekcijos prie

Lietuvos Respublikos finans

ministerijos virininko

2010 m. gruodio 27 d.

sakymu Nr.VA-117

NAFTOS PRODUKT, BIOPRODUKT IR KIT DEGIJ SKYST PRODUKT GABENIMO IR LAIKYMO TAISYKLS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. ios Naftos produkt, bioprodukt ir kit degij skyst produkt gabenimo ir laikymo taisykls (toliau Taisykls) nustato skyst nefasuot energini produkt, nurodyt Lietuvos Respublikos akciz statymo (in., 2001, Nr. 98-3482; 2010, Nr. 45-2174) 1 priede Energiniai produktai, gabenimo, pilstymo bei laikymo specialiuosius reikalavimus.

2. Taisykls parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos akciz statymu, Lietuvos Respublikos biokuro, biodegal ir bioalyv statymu (in., 2000, Nr. 64-1940; 2004, Nr. 28-870, toliau Biodegal statymas), Prekybos naftos produktais, biokuru, bioalyva ir kitais degiaisiais skystais produktais Lietuvos Respublikoje taisyklmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. gruodio 14 d. sakymu Nr. 1-346 (in., 2010, Nr. 148-7625, toliau Prekybos taisykls), Lietuvos Respublikoje vartojam naftos produkt, biodegal ir skystojo kuro privalomaisiais kokybs rodikliais, patvirtintais Lietuvos Respublikos energetikos ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. gruodio 22 d. sakymu Nr. 1-348/D1-1014/3-742.

3. iose Taisyklse vartojamos svokos:

autocisterna transporto priemon, skirta skysiams, dujoms, miltelinms ir granuliuotoms mediagoms veti keliais, turinti vien ar kelias (tarpusavyje sujungtas kolektoriumi arba atskiras) pritvirtintas cisternas (vieno trio arba padalytas sekcijas);bioalyva tai varikli degalams, ildymo kurui ar techninms reikmms skirti i biologins kilms aliav pagaminti tepalai ir alyva arba j miiniai su mineralins kilms energiniais produktais;

biodegalai tai Biokuro statyme nurodyti produktai ar j miiniai su mineralins kilms degalais, skirti varikli degalams, ildymo kurui ar elektros energijos gamybai;

bioproduktai biodegalai ir bioalyva;

gabenimo dokumentas krovinio vataratis, akcizais apmokestinam preki gabenimo dokumentas (AAD), supaprastinas akcizais apmokestinam preki gabenimo dokumentas (SAAD), tarptautinis krovinio vataratis (CMR), akciz apskaiiavimo dokumentas (DAA), kai jis naudojamas vietoje krovinio vataraio;

kilnojamoji talpykla nestacionarioji (netvirtinama prie transporto priemons) vieno trio talpykla (kanistras, statin, bakas ir pan.) skirta naftos produktams (iskyrus alyv), biodegalams, gabenti ir (arba) laikyti. Tokia talpykla turi bti didesn nei 40 litr, bet maesn nei 450 litr skaitytinai. Talpykla, skirta alyvai, bioalyvai ar kitiems degiesiems skystiems produktams gabenti ir (arba) laikyti, turi bti didesn nei 40 litr, bet maesn nei 1000 litr skaitytinai. i svoka atitinka Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse ir kituose teiss aktuose, reglamentuojaniuose pavojing krovini veim, vartojam talpyklos svok ir IBC konteinerio svok, kai juo veama alyva ir bioalyva;

kiti degieji skysti produktai degieji skysiai, skirti naudoti varikli degalams, ilumos ar elektros energijos gamybai, taip pat naudojami kaip tirpikliai ar skiedikliai, taip pat skaln alyva ir jos produktai bei akmens anglies distiliacijos produktai;

kuro objektas tai vienoje vietovje esanti atskira kuro talpykla, atskira kuro talpykl grup arba sandlis, kuris kituose teiss aktuose dar vadinamas kuro sandliu, arba laivas, turintis kuro talpyklas, skirtas naftos produktams, bioproduktams ar kitiems degiesiems skystiems produktams gabenti bei laikyti, terminalas, kuris kituose teiss aktuose dar vadinamas kuro baze arba naftos baze, ar degalin. Kuro objektu laikoma mobilioji talpykla, autocisterna, dujoveis, sumuojamasis degal primimo ir idavimo skaitiklis, sumontuotas kilnojamose degal saugojimo ir idavimo kolonlse (skaitant modulines degalines su anteminmis talpyklomis), gamtini duj, naudojam varikli degalams, sumuojamasis skaitiklis (-iai) bei kinink ar kit fizini asmen naudojamos kilnojamj talpykl laikymo patalpos, kai jose laikom kilnojamj talpykl bendras tris didesnis nei 450 litr;

kuro talpykla stacionarusis poeminis arba anteminis bet kokio tipo ir bet kokio trio rezervuaras arba cisterna (konteinerin cisterna), sumontuota atskirai, kolektoriumi sujungtoje grupje, degal terminale arba degalinje (skaitant degalins cistern konteineryje), skirta naftos produktams, bioproduktams ir kitiems degiesiems skystiems produktams laikyti. Atsivelgiant talpykloje laikom produkt, talpykla gali bti vadinama degal talpykla, biodegal talpykla, biokuro talpykla. Kuro (degal) talpyklos svoka atitinka Europos Sjungos dokumentuose vartojam saugyklos svok ir kituose teiss aktuose vartojam talpyklos svok. iose Taisyklse kuro talpykla taip pat laikoma ir autocisterna, ir mobili talpykla, kurios naudojamos naftos produktams, bioproduktams ir kitiems degiesiems skystiems produktams laikyti ar gabenti, ir talpyklos, esanios laivuose ir naudojamos laiv kurui, skirtam laiv bunkeriavimui, laikyti. Kuro talpykla nelaikomi geleinkelio cisterniniai vagonai;

kuro talpykl ir terminal (sandli) eksploatuotojai tai kio subjektai, kininkai ir kiti fiziniai asmenys, eksploatuojantys nuosavas, patiktas, nuomos ar panaudos pagrindais valdomas naftos produkt, bioprodukt ir kit degij skyst produkt kuro talpyklas bei terminalus (sandlius);

mobilioji talpykla nestacionarioji vieno trio talpykla, skirta naftos produktams (iskyrus alyv) bei biodegalams, gabenti ir (arba) laikyti. Tokia mobilioji talpykla turi bti didesn nei 450 litr. Mobilioji talpykla, skirta alyvai, bioalyvai ar kitiems degiesiems skystiems produktams gabenti ir (arba) laikyti, turi bti didesn nei 1000 litr. i svoka atitinka Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse ir kituose teiss aktuose, reglamentuojaniuose pavojing krovini veim, vartojamas nuimamos cisternos ir IBC konteinerio svokas;

naftos produktai varikli benzinas, ibalas, dyzelinas, mazutas, suskystintos naftos dujos ir kiti energiniai produktai, pagaminti i naftos ir naftos distiliat, taip pat alia nafta;

naftos produkt, bioprodukt ar kit degij skyst produkt sigijimo dokumentas pridtins verts mokesio sskaita faktra, sskaita faktra, akciz apskaiiavimo dokumentas, muitins deklaracija (jei buvo forminta atitinkama muitins procedra) ar kasos aparato kvitas;

naftos produkt, bioprodukt ir kit degij skyst produkt pilstymo paslauga paslauga, kuri teikia kio subjektai, kininkai ir kiti fiziniai asmenys, nustatyta tvarka prim saugoti naftos produktus, bioproduktus ar kitus degiuosius skystus produktus ir juos pilstantys t produkt savinink nuosav ar isinuomot transporto priemoni (mechanizm) degal, tepal bakus ir (arba) kilnojamsias ar mobilisias talpyklas;

tiesioginis tiekimas tai toks naftos produkt, bioprodukt ar kit degij skyst produkt pristatymo bdas, kai kio subjektas, kuris veriasi didmenine prekyba iais produktais, juos pristato tiesiai pirkjui (gavjui) (skaitant atvejus, kai produktai perpilami pirkjui prikausanias transporto priemones, mobilisias ar kilnojamas talpyklas), prie tai neipildamas savo eksploatuojamo kuro objekto stacionarias kuro talpyklas. Taiau tiesioginiu tiekimu laikomi atvejai, kai naftos produktai, bioproduktai ir kiti degieji skysti produktai prie patiekiant pirkjui (gavjui) yra perpilami i produkt didmenine prekyba besiverianio kio subjekto nuosavas ar inuomotas autocisternas, mobilisias ar kilnojamsias talpyklas;

transporto priemons ar mechanizmo degal bakas tai transporto priemons ar mechanizmo stacionarioji talpykla, nustatyta gamintojo pateiktoje techninje dokumentacijoje ir skirta degalams tiesiogiai tiekti varikliui;

transporto priemons ar mechanizmo tepal bakas tai transporto priemons ar mechanizmo gamintojo pateiktoje techninje dokumentacijoje nustatyta stacionarioji talpykla, i kurios tepalin alyva ar bioalyva tiesiogiai patenka transporto priemons ar mechanizmo tepimo ir hidraulines sistemas;

kio subjektas statym nustatyta tvarka registruota mon, staiga ar organizacija, kuri statym nustatyta tvarka veriasi komercine, kine, finansine, profesine ar kitokia veikla.

Kitos Taisyklse vartojamos svokos atitinka Prekybos taisyklse ir kituose teiss aktuose vartojamas svokas.

4. i Taisykli turi laikytis kio subjektai, kininkai ir kiti fiziniai asmenys, kuro talpyklas, terminalus (sandlius) ar degalines eksploatuojantys, naftos produktus, bioproduktus ir/ar kitus degiuosius skystus produktus laikantys, tiesiogiai tiekiantys, atliekantys j pilstymo paslaug ir/ar tokius produktus gabenantys.

5. kininkai ir kiti fiziniai asmenys, turi laikytis i Taisykli tik 1213, 1820 punktuose nustatyt reikalavim, kai laiko ar gabena:

5.1. degalus savo reikmms kilnojamosiose talpyklose, kuri bendras tris nuo 40 litr iki 450 litr skaitytinai;

5.2. naftos produktus, bioproduktus ir kitus degiuosius skystus produktus (iskyrus degalus) tik savo reikmms (pastat apildymui, karto vandens ruoimui ir pan.).

kio subjekt autobus salon ildymui naudojamas ymtas ildymo kuras, j naudojant turi bti laikomas atskiruose bakuose (renginiuose), i kuri toks kuras nepatenka naudoti kaip degalai (varikli kuras).

6. ios Taisykls netaikomos kio subjektams, kininkams ir kitiems fiziniams asmenims, kilnojamosiose talpyklose perveantiems iki 40 litr skaitytinai degal (varikli benzino ir dyzelino) (neskaitant esani transporto priemons arba mechanizmo stacionariuose degal ir tepal bakuose).

7. Kuro talpyklos, kuriose laikomi ir gabenami naftos produktai, bioproduktai ir kiti degieji skysti produktai, turi bti metrologikai patikrintos (kalibruotos) teiss akt nustatyta tvarka, iskyrus:

7.1. kuro talpyklas, kuriose fiziniai asmenys, kininkai ir ems kio bendrovs bei kooperatins bendrovs (kooperatyvai) laiko ar gabena pai sigytus ar j nariams priklausanius naftos produktus, bioproduktus ir kitus degiuosius skystus produktus;7.2. kuro talpyklas, kuriose kio subjektai laiko ar gabena naftos produktus, bioproduktus ir kitus degiuosius skystus produktus, naudojamus savoms reikmms (pvz.: pastat ildymui, karto vandens ruoimui, technologinms reikmms (nesusijusioms su naftos produkt, bioprodukt ir kit degij skyst produkt perdirbimu ar maiymu), transporto priemoni, kit mechanizm vidaus degimo varikliuose);

7.3. suskystint naftos duj stacionarias ir mobilias talpyklas, dujovei cisternas;

7.4. autocisternas, mobilisias talpyklas, kuriose montuoti ir teiss akt nustatyta tvarka metrologikai patikrinti sumuojamieji degal idavimo skaitikliai ar kitos atitinkamos kiekio matavimo priemons;

7.5. mobilisias talpyklas, kuriose laikomi ar gabenami kiti degieji skysti produktai.

8. Kuro objekt (kuro talpykl) eksploatuotojai arba savininkai, prie praddami laikyti, tiesiogiai tiekti ir (ar) pilstyti naftos produktus, bioproduktus, ir kitus degiuosius skystus produktus, tok kuro objekt (kuro talpykl) privalo registruoti apskrities valstybinje mokesi inspekcijoje (toliau AVMI) Kuro objekt ir naftos produkt apskaitos priemoni registravimo taisyklse, patvirtintose Valstybins mokesi inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos virininko 2009 m. rugpjio 7 d. sakymu Nr. VA-56 (in., 2009, Nr. 98-4162), nustatyta tvarka.

9. Naftos produkt, bioprodukt ir kit degij skyst produkt kiekiui nustatyti turi bti naudojamos atitinkamos toki produkt kiekio matavimo priemons (degal idavimo sumuojamieji skaitikliai, svarstykls ar kitos priemons), raytos Lietuvos ar kitos Europos Sjungai priklausanios valstybs matavimo priemoni registr. Matavimo priemons teiss akt nustatytais atvejais ir tvarka turi bti patikrintos. Teiss akt nustatytais atvejais naftos produkt, bioprodukt ir kit degij skyst produkt kiekio matavimo priemons turi bti plombuotos atitinkam kit kompetenting institucij arba apsaugotos i institucij elektroniniu plombavimu (slaptaodiu), o degal idavimo sumuojamieji skaitikliai ir/ar svarstykls turi bti plombuojami ir AVMI plombomis (arba atitinkamai AVMI elektroninmis plombomis (slaptaodiu).

iame punkte idstyti reikalavimai netaikomi:

9.1. valstybs ir savivaldybs institucijoms;

9.2. vieiesiems juridiniams asmenims;

9.3. tais atvejais, kai kuro talpyklos naudojamos Taisykli 7.17.2 nurodytiems tikslams;

9.4. kio subjektams, naudojantiems degalus transporto priemoni, kit mechanizm vidaus degimo varikliuose ir neteikiantiems pilstymo paslaug kitiems asmenims. Tokiu atveju gali bti naudojami tokie degal idavimo sumuojamieji skaitikliai, kuri metrologins patikros galiojimo laikas pasibaigs, arba gali bti sumontuoti nauji, kuriems atlikta tik gamintojo patikra. Taiau tokie skaitikliai turi bti plombuoti AVMI, kurios aptarnaujamoje teritorijoje jie naudojami, plombomis.

10. kio subjektai, tiekiantys naftos produkt ar bioprodukt, naudojam laiv kurui, atsargas laivams ir atliekantys i produkt atsarg pilstymo paslaugas, bunkeriavimo laivus pilam ir i j bunkeriuojamus laivus ipilam produkt kiekiui nustatyti turi naudoti AVMI registruotus idavimo sumuojamuosius skaitiklius ar kitas atitinkamas kiekio matavimo priemones, plombuotas AVMI plombomis.

kio subjektai, tiekiantys naftos produkt ar bioprodukt, naudojam orlaivi degalams, atsargas orlaiviams ir atliekantys i produkt atsarg pilstymo paslaugas, orlaivius pilam produkt kiekiui nustatyti turi naudoti AVMI registruotus idavimo sumuojamuosius skaitiklius ar kitas atitinkamas kiekio matavimo priemones, plombuotas AVMI plombomis.

II. NAFTOS PRODUKT, BIOPRODUKT IR KIT DEGIJ SKYST PRODUKT GABENIMO REIKALAVIMAI

11. kio subjektai ir kininkai, teikdami naftos produkt, bioprodukt ar kit degij skyst produkt, priimt saugoti j eksploatuojamas pavienes, grupines, terminal ar degalini kuro talpyklas, pilstymo paslaugas, iuos produktus gali pristatyti t produkt savininkams.

Kiti fiziniai asmenys, teikdami naftos produkt, bioprodukt ar kit degij skyst produkt, priimt saugoti j eksploatuojamas kuro talpyklas, pilstymo paslaugas, iuos produktus pilstyti j savininkams gali tik produkt saugojimo vietoje.

12. kio subjektai, kininkai ir kiti fiziniai asmenys, gabendami keliais, geleinkeliais ir vandens keliais naftos produktus, bioproduktus ir kitus degiuosius skystus produktus, o kilnojamosiose talpyklose pervedami daugiau kaip 40 litr i produkt (neskaitant esani transporto priemons arba mechanizmo stacionariniuose degal ir tepal bakuose), kartu su kroviniu privalo turti teiss akt nustatyta tvarka formintus i produkt sigijimo ir/ar gabenimo dokumentus (iskyrus i Taisykli 15 punkte nurodytus atvejus).

13. Tiesioginio tiekimo atveju arba kai atliekama naftos produkt, bioprodukt ir kit degij skyst produkt pilstymo paslauga, kio subjektai, kininkai ir kiti fiziniai asmenys, pristatydami naftos produktus, bioproduktus ar kitus degiuosius skystus produktus j savininkams, kartu su kroviniu privalo turti nustatytos formos apskaitos urnalus.

14. Kuras laivus ir orlaivius turi bti pristatomas specialios paskirties transporto priemonmis (autocisternomis, tanklaiviais ar kitomis) arba tam turi bti naudojama stacionari (kranto) ranga laivams bunkeriuoti. Kuro pylimo ranga (degalins, sumuojamieji kuro skaitikliai ir kitokia) turi atitikti teiss akt reikalavimus, nustatytus kuro pylimo rangai.

Jr ir vidaus vanden laivais gabendami naftos produktus, bioproduktus ar kitus degiuosius skystus produktus Lietuvos Respublikos teritorijoje, i laiv kapitonai privalo turti Lietuvos Respublikos teiss aktais ar tarptautinmis sutartimis nustatytus krovinio gabenimo dokumentus (konosament arba jr vatarat, vatarat), preki sigijimo dokumentus ar kituose teiss aktuose nurodytus dokumentus.

15. Tais atvejais, kai naftos produkt, bioprodukt ar kit degij skyst produkt sigijimo dokumentai yra forminti elektroninmis priemonmis, j turti neprivaloma, taiau gabenimo dokumente turi bti nurodyta toki dokument data, numeris ir juos iraiusio kio subjekto pavadinimas.

III. NAFTOS PRODUKT, BIOPRODUKT IR KIT DEGIJ SKYST PRODUKT LAIKYMO REIKALAVIMAI

16. Saugoti kit kio subjekt, kinink ir kit fizini asmen naftos produktus, bioproduktus ar kitus degiuosius skystus produktus kio subjektai, kininkai ir kiti fiziniai asmenys gali tik teiss akt nustatyta tvarka metrologikai patikrintose (kalibruotose) kuro talpyklose, esaniose AVMI registruotame kuro objekte. Atliekant toki produkt pilstymo paslaug, turi bti naudojama i produkt pylimo ranga su sumuojamaisiais skaitikliais arba produktai turi bti sveriami.

iame punkte nurodyti produktai turi atitikti Privalomuosius kokybs rodiklius ir taikom standart reikalavimus.

17. Saugoti kit kio subjekt, kinink ir kit fizini asmen naftos produktus, bioproduktus ir kitus degiuosius skystus produktus AVMI registruotame kuro objekte esaniose metrologikai nepatikrintose (nekalibruotose) kuro talpyklose galima tik tokiais atvejais, kai:

17.1. kuro talpyklas perduodami laikinai saugoti dl avarij ar stichini nelaimi i transporto priemoni degal, tepal bak, mobilij talpykl ar autocistern (geleinkelio cisternini vagon) ipilti naftos produktai, bioproduktai ar kiti degieji skysti produktai;

17.2. kio subjektai perduoda saugoti pastat ildymo ir technologiniuose procesuose naudojamus naftos produktus, bioproduktus ar kitus degiuosius skystus produktus;

17.3. kuro talpyklas, esanias oro ar jr uost muitins zonose atskirai ar grupse ir terminaluose, perduodami laikinai saugoti dl technologini reikalavim ar dl technini gedim i orlaivi degal bak ar laiv degal talpykl ipilti naftos produktai, bioproduktai ar kiti degieji skysti produktai;

17.4. pagal raytin tarpusavio susitarim kininkas ar fizinis asmuo priima saugoti kito kininko ar kito fizinio asmens naftos produktus, bioproduktus ar kitus degiuosius skystus produktus;

17.5. yra raytinis susitarimas su kio subjektu, kininku ar fiziniu asmeniu, kuris atiduotus saugoti naftos produktus, bioproduktus ar kitus degiuosius skystus produktus naudos tik pastatams ildyti.

18. i Taisykli 5 punkte nurodyti asmenys privalo saugoti laikom naftos produkt, bioprodukt ir kit degij skyst produkt sigijimo ir (ar) gabenimo dokumentus tol, kol laikomi tie produktai.

19. kio subjektai, laikydami eksploatuojamose kuro talpyklose naftos produktus, bioproduktus ar kitus degiuosius skystus produktus, privalo turti i Taisykli 12 punkte nurodytus dokumentus ar j kopijas, patvirtintas kio subjekto antspaudu (jeigu antspaud turi) ir vadovo parau. ie dokumentai laikomi tol, kol atitinkamoje kuro talpykloje saugomi iuose dokumentuose nurodytos siuntos produktai. Vliau ie dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos dokument ir archyv statymo (in., 1995, Nr. 107-2389; 2004, Nr. 57-1982) nustatyta tvarka.

Jeigu naftos produkt, bioprodukt ar kit degij skyst produkt sigijimo ar gabenimo dokumentai yra forminti elektroninmis priemonmis, kio subjektas turi turti galimyb juos atspausdinti.

20. kininkai ir kiti fiziniai asmenys, laikydami eksploatuojamose kuro talpyklose naftos produktus, bioproduktus ar kitus degiuosius skystus produktus, privalo turti i Taisykli 12 punkte nurodytus dokumentus. ie dokumentai reikalingi tol, kol tose kuro talpyklose saugomi dokumentuose nurodyti produktai. Jeigu naftos produkt, bioprodukt ar kit degij skyst produkt sigijimo ar gabenimo dokumentai yra forminti elektroninmis priemonmis, kininkai ir kiti fiziniai asmenys turi turti galimyb juos atspausdinti.

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

21. kio subjektai, kininkai ir kiti fiziniai asmenys, eksploatuojantys kuro objektus (kuro talpyklas), laikantys naftos produktus, bioproduktus ir kitus degiuosius skystus produktus, atliekantys j pilstymo paslaug ir/ar juos gabenantys, savo veikloje turi vadovautis ir kitais naftos produkt, bioprodukt ir kit skyst produkt gabenim ir laikym reglamentuojaniais teiss aktais.

_________________2pav. Michael Faraday, 1842

3pav. Rudolfas Dyzelis

PAGE 32El.patas:[email protected]

Documents

Referatas Transporto kokybei