Transporto apskaitos IS - eLABa

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

INFORMATIKOS FAKULTETAS

INFORMACINIŲ SISTEMŲ KATEDRA

Edgaras Žuklys

Transporto apskaitos IS

Magistro darbas

Darbo vadovas

dr. R. Butkienė

Kaunas 2004

Transporto apskaitos sistema - Edgaras Žuklys

TURINYS

1. ĮVADAS .................................................................................................................................3

2. ANALIZĖS DALIS...............................................................................................................4 2.1. ANALIZĖS TIKSLAS............................................................................................................4 2.2. ANALIZĖS METODŲ BEI PRIEMONIŲ PARINKIMAS ..............................................................5

2.2.1. Programavimas.........................................................................................................5 2.2.2. Duomenų bazė...........................................................................................................5 2.2.3. Modeliavimas............................................................................................................6

2.3. ORGANIZACIJOS VEIKLOS ANALIZĖ ...................................................................................7 2.3.1. Naudotojų bei jų poreikių analizė...........................................................................12 2.3.2. Sistemai keliami nefunkciniai reikalavimai ............................................................14

2.4. LYGINAMOJI ANALIZĖ .....................................................................................................17 2.5. PROJEKTO TIKSLAS IR JO PAGRINDIMAS ..........................................................................19 2.6. KOMPIUTERIZUOJAMOS SISTEMOS VARIANTO PARINKIMAS.............................................19 2.7. ANALIZĖS IŠVADOS .........................................................................................................20

3. PROJEKTINĖ DALIS .......................................................................................................21

3.1.TECHNINĖ UŽDUOTIS .......................................................................................................21 3.2. REIKALAVIMŲ MODELIS..................................................................................................22

3.2.1. Kompiuterizuojamos sistemos duomenų srautai.....................................................22 3.2.3. Sistemos reikalavimai .............................................................................................29

3.3. SISTEMOS PROJEKTAS .....................................................................................................31 3.3.1. Duomenų bazės projektas .......................................................................................31 3.3.2. Sistemos architektūra..............................................................................................36 3.3.3. Programinė aplinka ................................................................................................36 3.3.4. Algoritmai ...............................................................................................................37 3.3.5. Testavimo duomenų aprašymas, kontrolinis pavyzdys ...........................................39

3.4. PROJEKTO IŠVADOS.........................................................................................................40

4. EKSPERIMENTINIS TYRIMAS.....................................................................................41 4.1. SUKURTOS SISTEMOS KOKYBĖS TYRIMAS........................................................................41 4.2. TOLIMESNIO SISTEMOS TOBULINIMO, PLĖTOJIMO GALIMYBĖS.........................................42

5. IŠVADOS.............................................................................................................................44

6. LITERATŪRA....................................................................................................................45

7. TERMINŲ IR SANTRUMPŲ ŽODYNAS.......................................................................46

8. SUMMARY .........................................................................................................................47

9. PRIEDAI..............................................................................................................................48

PRIEDAS A. DUOMENŲ BAZĖS ER DIAGRAMOS.......................................................54

PRIEDAS B. NAUDOTOJO VADOVAS.............................................................................75

PRIEDAS C. SISTEMOS INSTALIAVIMO INSTRUKCIJA ..........................................88

2


1. ĮVADAS

Bet kuriam transporto įmonės savininkui, vadovui ar kitam specialistui nuolat tenka

spręsti įvairaus sudėtingumo transporto valdymo klausimus. Specialistų veikla vertinama

pagal jų priimamų sprendimų efektyvumą. Sprendimams pagrįsti reikalinga informacija.

Transporto paslaugų įmonės turi labai daug bendrų savybių. Jose atliekami darbai bei

paslaugos pasižymi biologinių veiksnių nulemtu cikliniu pobūdžiu, panašūs technologiniai

procesai, darbo organizavimas, vartojamos panašios mašinos bei įrengimai, todėl tenka spręsti

panašias problemas. Tačiau efektyviai valdyti transportą nėra paprasta. Transporto

specialistams reikalinga informacinė aplinka, užtikrinanti strateginio planavimo, operacijų

valdymo, operatyvių sprendimų priėmimą. Šiems tikslams reikalingai informacijai formuoti

vis dažniau naudojamos įvairios informacijos apdorojimo sistemos, kurios labai palengvina

galimų sprendimų alternatyvų analizę. Diegiamos informacinės sistemos teikia transporto

verslui būtinų žinių, tačiau universalios informacinės sistemos mažai pritaikytos transporto

verslo poreikiams ir pasižymi ribotomis galimybėmis. Dažnai transporto informacinė sistema

pradedama kurti kaip kompiuterinio duomenų apdorojimo sistema ir vėliau po truputį

papildoma, stengiantis išplėtoti iki sprendimų paramos sistemos. Transporto specialistų,

ekspertų patirtis, sukauptos žinios geriausiai gali būti panaudotos intelektualioje sprendimų

paramos informacinėje sistemoje, tačiau šioje srityje sukaupta patirtis dar nepakankama.

Šio projekto tikslas – suprojektuoti programą, skirtą transporto priemonių bei

įrengimų atliekamų darbų, paslaugų ar kitų veiklų apskaitai.

Šio projekto užsakovas – AB Rytų skirstomųjų tinklų Transporto paslaugų filialas,

rytinėje Lietuvos dalyje teikianti transporto nuomos paslaugas, o taip pat atliekanti statybinius

bei remonto darbus.

Programa bus naudojama vykdyti dvejopą apskaitą: darbuotojų (avansai, dienpinigiai,

darbo užmokestis, komandiruotės išlaidos, darbai) apyskaitą bei transporto priemonių (kuro,

ridos, atliktų darbų bei suteiktų paslaugų, darbuotojų darbo užmokesčio bei užsakovų skolų)

apskaitą. Šis projektas yra komercinis t.y. sėkmingai įdiegus užsakovui, programa, esant

paklausai, bus parduodama trečiajai šaliai.

3


2. ANALIZĖS DALIS

2.1. ANALIZĖS TIKSLAS

Šiuo metu rinkoje yra keletas PĮ paketų, kuriuose yra realizuota transporto apskaita.

Šie (transporto apskaitos) moduliai dažniausiai esti sudėtinė PĮ dalis, kurių kaina svyruoja nuo

kelių tūkstančių iki šimtų tūkstančių litų. Mažoms ar vidutinėms įmonėms neracionalu įsigyti

tokį produktą. Kiti produktai, kurių kainos yra priimtinos tokioms įmonėms, nesuteikia

reikalingo funkcionalumo, nepasižymi lankstumu bei pritaikomumu, dar kitos yra “morališkai

pasenusios”.

Specialia transporto apskaita suinteresuotos tiek didelės transporto, tiek mažesnės, kita

veikla užsiimančios įmonės, tiek ir miškų urėdijos, kurioms ypač aktuali efektyvi transporto

apskaita. Kompiuterizuota programa turi palengvinti tokią apskaitą, pagreitinti reikiamos

informacijos paiešką, bei efektyviau planuoti esamus resursus bei laiką.

Kuriama programa leis transporto įmonėms efektyviau ir paprasčiau kontroliuoti savo

veiklą. Jei nedidelei įmonei pakanka tik išlaidų kurui apskaitos, tai didesnei transporto

bendrovei gali prireikti daugiau programinio produkto funkcijų – nuo užsakymų suvedimo,

maršrutų formavimo iki reisų išlaidų skaičiavimo. Naudojantis šia programa bus paprasta

nustatyti reisų pelningumą ar pateikti ataskaitas už tam tikro laikotarpio pelną ir išlaidas.

Visa reikalinga informacija bus kaupiama vieningoje sistemoje. Programa bus naudinga ne tik

transporto įmonėms, bet ir toms bendrovėms, kurios, pavyzdžiui, tik nuomoja automobilius

darbo reikmėms, tačiau iš esmės jų veiklos profilis yra visai kitas. Tam tikros produkto

funkcijos tiks įmonėms, norinčioms tiesiog operatyviai suskaičiuoti ir įvertinti išlaidas kurui,

remontui ir pan.

Šios analizės tikslas – išanalizuoti sistemos kūrimo priemones bei metodus, išsiaiškinti

organizacijos, naudosiančios projektuojamą sistemą, veiklą, naudotojo poreikius bei sistemos

reikalavimus. Taip pat atlikti palyginimą su kitomis, rinkoje esančiomis sistemomis, kuriose

realizuota transporto apskaita bei šios sistemos reikalingumą.

4


2.2. ANALIZĖS METODŲ BEI PRIEMONIŲ PARINKIMAS

2.2.1. Programavimas

Sistema skirta darbui organizacijos viduje, naudojantis lokaliu tinklu (LAN – local

area network), priėjimas prie sistemos numatytas ribotas t.y. tik tie naudotojai, kuriems yra

instaliuota programa ir žinantys prisijungimo vardus bei slaptažodžius. Įvertinus aukščiau

minėtus aspektus buvo atsisakyta programuoti internetinėmis technologijomis (PHP, DOT

NET ar LISP). Programavimui labiausiai tinkančios buvo dvi programavimo kalbos – tai

Microsoft kompanijos produktas Visual Basic (6 versija) bei Inprise (buvusi Borland)

kompanijos produktas Delphi (6 versija). Atlikus palyginamąją analizę, nustatyta, kad abiejų

produktų kainos iš esmės yra vienodos, tačiau buvo pasirinkta Delphi programavimo kalba,

dėl kelių priežasčių: šis produktas yra geriausiai priderintas darbui su įvairaus tipo duomenų

bazėmis – pradedant failinėm struktūrom, baigiant DBVS (duomenų bazių valdymo

sistemos). Delphi suteikia galimybę objektiniam programavimui, o taip pat panaudoti

paveldimumą. Skirtingai nei Microsoft produktas Visual Basic, Delphi “susirenka” tik

reikalingas bibliotekų dalis (funkcijas, paketus, procedūras, metodus), todėl sukompiliuotas

kodas pagal dydį yra žymiai mažesnis ir kompaktiškesnis. Taip pat Delphi kalbai yra prikurta

nemokamų komponentų, kurių pagalba sukurta PĮ tampa patrauklesnė bei interaktyvesnė

galutiniam naudotojui.

2.2.2. Duomenų bazė

Siekiant sumažinti pačios programos kaštus, reikia parinkti tokią duomenų bazę, kuri

būtų optimaliausias sprendimas atsižvelgiant į duomenų apimtį bei kainą. Šiuo metu rinkoje

yra keletas nemokamų duomenų bazių valdymo sistemų. Pagrindiniai galimi variantai buvo

MySQL bei Inprise (buvusi Borland) kompanijos produktas – InterBase. Keletas esminių

kriterijų lėmė InterBase pasirinkimą: tai yra tas pats programinės įrangos gamintojas kaip ir

Delphi, todėl yra padidintas šių dviejų produktų suderinamumas. Interbase yra platinamas

tokiu pat principu kaip ir Linux (pateikiamas su visais išeitiniais kodais). Tam, kad prisijungti

prie Interbase duomenų bazės, nereikia naudoti nei ODBC, nei BDE, jungtis yra tiesioginė

API lygyje, todėl duomenys perduodami greičiau, nėra tarpinių grandžių, mažesnė tikimybė

klaidoms. Tai pat nemokamos versijos platinimas, leidžia labai efektyviai tobulinti programą,

nes labai daug naudotojų. Dar keli minusai MySQL produktui – subužklausų (subquery)

nepalaikymas, išorinių raktų (foreign key) nebuvimas, nėra galimybės kurti vaizdų (view) .

5


Vienos duomenų bazių valdymo sistemos nebuvo įtrauktos į kandidačių sąrašą dėl labai

objektyvių priežasčių: didelė kaina, reikalauja daug kompiuterio resursų, sudėtingas

administravimas (pvz.: Sybase, MS SQL, Oracle ar DB2). Tokios bazės kaip FoxPro,

Paradox ar dBase vis mažiau naudojamos kuriant sistemas, kadangi nėra reliacinės, o tai

atsiliepia šių DB patikimumo bei stabilumo rodikliams. MS Access gali dirbti, tik instaliavus

MS Office paketą, kas žymiai padidina galutinę produkto kainą.

2.2.3. Modeliavimas

CASE (computer aided software engineering) – tai priemonė, kuri padeda

programinės įrangos inžinieriams kurti, palaikyti, vystyti programinę įrangą. Kai kurios

CASE priemonės yra skirtos tik diagramų braižymui. Kitos sutelktos į programinės įrangos

realizavimą, kodo generavimą. Tačiau patogiausia yra dirbti su viena organizacijos veiklos

modeliavimo priemone, kuri apimtų visą informacinės sistemos (IS) kūrimo gyvavimo ciklą.

Modeliavimui geriausiai tiko ProVision WorkBench UML (The Unified Modeling

Language) paketas, kadangi šis paketas plačiausiai apima pagrindinius informacinės sistemos

kūrimo gyvavimo ciklus, tokius kaip:

Biznio procesų modeliavimas ir reinžinerija;

Biznio objektų modeliavimas;

Informacinės sistemos modeliavimas;

Dalinė informacinės sistemos realizacija.

ProVisionWorkbench - tai organizacijos modeliavimo priemonė, kuri apjungia BPR ir

OO A&D į vieną, integruotą modeliavimo priemonę. Paketas palaiko geresnes biznio

modeliavimo galimybes, ypač unikalus biznio sąveikų modelis (business interaction model) ir

populiarūs darbų sekos (workflow model) ir biznio objektų (business object model) modeliai.

Tai leidžia apimti BPR ir biznio objektų modeliavimo etapus. Palaikant reliacinių lentelių

modelį (relational model), naudotojo sąsajos (user interface model) ir kitų UML (unified

modeling language – unifikuota modeliavimo kalba) modelių kūrimą, paketas apima visą

informacinės sistemos modeliavimo etapą. Taip pat dėka galimybės generuoti programinius

kodus, paketas patenka ir į realizacijos etapo dalį.

Rinkoje yra daugiau galingų UML priemonių, nenusileidžiančių ProVision

Workbench paketui funkcionalumu, tačiau pagrindinis pasirinkimo kriterijus buvo tas, kad

šis paketas naudojamas modeliuojant visas organizacijoje (AB Rytų skirstomieji tinklai)

kuriamas sistemas.

6


2.3. ORGANIZACIJOS VEIKLOS ANALIZĖ

Kuriamas projektas yra skirtas AB Rytų skirstomieji tinklai Transporto paslaugų

filialui. Šio filialo veikla yra išskirtinai transporto paslaugos, kurios suteikiamos pirmoje

eilėje kitiems AB Rytų skirstomieji tinklai filialams t.y. Vilniaus, Panevėžio, Alytaus, Utenos

ir Elektros tinklo paslaugų bei išoriniams užsakovams. Filiale yra trys tarnybos, kurių

sudėtyje yra skyriai, atsakingi už konkrečias veiklos sritis. Didžiausia tarnyba, kurioje ir

numatoma kompiuterizuoti veiklą – technikos tarnyba. Ši tarnyba, pagal darbų pobūdį, yra

išskirstyta į keturis skyrius. Kiekvieno skyriaus darbas yra griežtai reglamentuotas, bei

aprašytas instrukcijose. Ūkio skyrius užsiima transporto priemonių bei įrengimų nuoma,

remonto dirbtuvės – išskirtinai savo transporto bei išorinių organizacijų ar fizinių asmenų

transporto priemonių remontu bei priežiūra, komercijos skyrius – naujų užsakovų paieška bei

bendravimas su tiekėjais, o techninis skyrius – filialams bei išorinėms organizacijoms

suteikinėja transporto paslaugas bei darbų atlikimas. 2.1 paveikslėlyje pavaizduota AB Rytų

Skirstomieji tinklai Transporto paslaugų filialo organizacinė struktūra (tarnybos, skyriai bei

darbuotojai):

2.1 pav. Transporto paslaugų filialo organizacinė struktūra

7


Kadangi AB Rytų skirstomieji tinklai artimiausiu laiku bus privatizuojami,

stengiamasi, kad kiekvienas filialas dirbtų kiek galima savarankiškiau t.y. visos paslaugos ar

darbai, atliekami kitiems filialams yra įkainojami bei vykdomas tarpusavio atsiskaitymas.

Transporto paslaugų filialas, kaip ir visos kitos įmonės sąveikauja su tiekėjais

(medžiagų bei papildomų paslaugų gavimas), užsakovais (tiesioginiais teikiamų paslaugų

gavėjais bei AB Rytų skirstomieji tinklai filialai) bei konkurentais (transporto bei statybos

įmonės, atliekančios tokius pačius ar panašius darbus). Žemiau pateiktame paveiksle būtent ir

akcentuojamas filialo informacinis bei materialinis persiuntimas tarp išorinių organizacijų.

Žemiau pateiktame 2.2 paveikslėlyje pavaizduotas transporto paslaugų filialo sąveika su

aplinka grafinis modelis, kuris vadinamas veiklos sąveikų modeliu (Business Interaction Model

- BIM).

2.2 pav. Transporto paslaugų filialo veiklos sąveikų modelis

8


Labai svarbus aspektas – tai filialo veiklos tikslai t.y. ko siekiama savo veikla. Tokia

veikla dažniausiai yra apibendrinama detalesnėmis sąvokomis t.y. kokie būdai naudojami

užsibrėžtiems tikslams pasiekti. Dabartinėmis sąlygomis, labiausiai aktualūs yra finansiniai

tikslai: pelnas, darbuotojų gerovė, mokesčiai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai yra įtakojami tiek

kokybės tiek vystymo bei rinkos patenkinimo siekiamų tikslų. 2.3 paveikslėlyje pavaizduotas

transporto paslaugų filialo veiklos siekiamų tikslų modelis (Goal Modeler).

2.3 pav. Transporto paslaugų filialo veiklos tikslų modelis

Kaip matome iš 2.3 paveikslėlio, pagrindiniai organizacijos tikslai yra keturi:

kokybės tikslai – šis tikslas susideda iš detalesnių lygių t.y. atliekamų darbų bei

suteikiamų paslaugų kokybės gerinimas bei našesnės technikos ir įrangos paieška.

finansiniai tikslai – kaip ir kiekvienos pelno siekiančios organizacijos, šis tikslą

galima vadinti pagrindiniu. Svarbesni aspektai, įtakojantys šį tikslą – pelnas,

darbuotojų materialinė gerovė bei mokesčių apmokėjimas.

vystymo tikslai – norint gerint atliekamų darbų kokybę be abejo reikalinga naujesnė,

našesnė technika, o taip pat plėsti rinką.

rinkos patenkinimo tikslai – norint patenkinti vis didėjančius užsakovų poreikius,

reikalinga didinti atliekamų darbų bei paslaugų pasiūlą bei didinti atliekamu darbų

efektyvumą.

9


Analizuojant svarbesnes transporto paslaugų filialo veiklos sferas, procesus bei

veiklos sąveikas tiek organizacijos viduje tiek ir išorėje, buvo pasitelkta veiklos panaudojimo

atvejų diagrama (use case model). 2.4 paveikslėlyje pavaizduotos pagrindinės organizacijos

funkcijos, kurios sąveikauja su vidinėmis ir išorinėmis veiklos esybėmis.

2.4 pav. Transporto paslaugų filialo veiklos panaudojimo atvejų modelis

10


2.5 paveikslėlyje pavaizduotas veiklos objektų modelis parodo kaip objektų tipai

prisiderina prie veiklos sferai giminingų kitų objektų tipų. Objektų modelis taip pat parodo

kiekvieno objekto tokias savybes: atributai (atributes) ir metodai arba funkcijos (method).

2.5 pav. Transporto paslaugų filialo veiklos objektų modelis

Modeliavimas buvo atliekamas Core, esmine ProVision Workbench paketo

metodologija, kuri palaiko visų kitų metodologijų pagrindus. Veiklos sąveikų modelis (BIM -

business interaction model) atvaizduoja naudotojo veiklą strateginėje perspektyvoje, parodo

sąveiką tarp vidinių organizacijos objektų ir išorinių organizacijų. Šiame modelyje yra

modeliuojamos ir įvertinamos organizacijos objektų sąveikos ir ryšiai su naudotojais, tiekėjais

ir konkurentais. Veiklos tikslų modelyje yra pavaizduotas organizacijos tikslų, bei jų

detalizavimas žemesniais hierarchiniais lygiais. Veiklos objektų modelyje atvaizdavau

vidinius ryšius tarp veiklos objektų, kas leido greitai pamatyti visus jų komponentus. Šis

modelis parodo kaip objektų tipai prisiderina prie veiklos sferai giminingų kitų objektų tipų.

11


2.3.1. Naudotojų bei jų poreikių analizė

Poreikiams išsiaiškinti buvo pasitelktas efektyviausias būdas – interviu su

tiesioginiais projektuojamos programos naudotojais. Šis informacijos gavimo būdas yra labai

lankstus, leidžia surinkti didelį informacijos kiekį, nors kartais ir perteklinį, o taip pat buvo

priimtiniausias ir suprantamiausias naudotojui. Interviu buvo atliekamas keturiais etapais:

2.6 pav. Informacijos surinkimo modelis

Projektuojamos sistemos pagrindiniai naudotojai bus vadybininkai, planuojantys

vairuotojų bei kitų darbuotojų dabą, siekiant kuo optimaliau panaudoti tiek techninius tiek

žmogiškuosius resursus, todėl sistema turi suteikti visą reikiamą informaciją laiku. Šiuo metu

filiale nėra kompiuterizuota tokia apskaita, todėl visi skaičiavimai atliekami rankiniu būdu,

geriausiu atveju pasinaudojant tokiomis priemonėmis kaip Microsoft kompanijos sukurtomis

programomis Excel, Word ir pan. Išanalizavus naudotojų poreikius, nustatyta, kad sistema

turi tenkinti šį funkcionalumą:

kaupti detalią informaciją apie darbuotojus - pagrindinė informacija, darbo

įkainiai, paskirtys, medicininės apžiūros, atlyginimų įkainiai;

kaupti detalią informaciją apie priekabas - pagrindinė informacija, nuoma, kuro,

tepalu suvartojimo normos, darbo įkainiai, paskirtys, techninės apžiūros;

kaupti detalią informaciją apie transporto priemones - pagrindinė informacija,

nuoma, kuro, tepalu suvartojimo normos, skaitiklių parodymai, kuro, tepalu

užpylimai/nurašymai, darbo įkainiai, paskirtys, techninės apžiūros, vairuotojo

atlyginimų įkainiai.

kaupti informaciją apie kitus klasifikatorius – kuro tipai bei markės, transporto

grupės bei tipai, priekabų grupės bei tipai, pareigybės, šalys, šalių grupės bei

miestai, skaitikliai, mokesčiai, sandėliai, teisių kategorijos, bankai, draudimo tipai,

matavimo vienetai, įmonės, valiutos bei sezonai.

12


kaupti informaciją apie kelionės lapus - kelionės lapų pagal transporto priemonės

tipą (lengvasis, sunkusis, autobusas, mechanizmas ir pan.), automatinis spidometro

persukimas pagal nuvažiuotus kilometrus, automatinis sunaudoto kuro kiekio

apskaičiavimas (pagal kuro normas), automatinis sunaudoto tepalu kiekio

apskaičiavimas (pagal normas), detalus kelionės (nuo išvažiavimo iki grįžimo)

aprašymas (sustojimo punktai, vežtas krovinys ir kt.), detalus atliktu darbu

aprašymas (papildomai uždirbta suma pagal įkainius, darbų vykdytojai, užsakovai ir

kt.), vairuotojo atlyginimas pagal kelionę ir/arba atliktus darbus, galimybės

automatizuoti kelionės lapų vedimą.

užsakymų darbams formavimas - pagrindinė informacija, ryšys su kelionės lapuose

atliekamais darbais, atliktų darbų akto formavimas, sąskaitų išrašymas pagal darbų

atlikimo aktus arba tiesiog užsakymų eilutes.

ataskaitų generavimas – turi būti realizuota galimybė atspausdinti suvestą

informaciją. Priklausomai nuo informacijos pobūdžio (klasifikatoriai, kelionės lapai,

atlikti veiksmai), turi būti realizuota galimybė spausdinti tik atrinktus (filtruotus)

duomenis. Įvertinus, kad ataskaitų formos, pagal įstatyminę bazę, keičiasi, būtina

numatyti galimybę redaguoti ataskaitų šablonus.

duomenų tikrinimas –turi būti realizuoti programiniai įrankiai, kurių pagalba būtų

galima patikrinti, bei, reikalui esant, pakoreguoti duomenis:

o kuro likučiai – kuro likučių kiekvienai transporto priemonei

perskaičiavimas, įvertinus kuro gavimą, kuro netekimą bei faktinį kuro

sunaudojimą, užfiksuotą kelionės lapuose;

o skaitiklių parodymai - kiekvienos transporto priemonės naudojamų

skaitiklių (spidometras, moto skaitiklis) parodymų perskaičiavimas,

įvertinus nuvažiuotą kelią (dirbtą laiką) pagal kelionės lapus, skaitiklio

koregavimus bei keitimus;

o papildomų duomenų – transporto priemonių bei priekabų draudimų

galiojimas, techninės (transporto priemonėms) bei medicininės

(darbuotojams) apžiūros.

13


2.3.2. Sistemai keliami nefunkciniai reikalavimai

Kadangi beveik visos filiale esančios programos yra Microsoft kompanijos produktai,

tokie kaip Excel, Word, Access, Visio ir pan. Buvo iškeltas reikalavimas, kad naudotojo

sąsaja būtų kuo patogesnė bei kuo labiau panaši į minėtas programas t.y. funkcinių mygtukų

vizualiazacija bei išdėstymas, klavišų kombinacijų (shortcut) bei meniu išdėstymas. Taip pat

vienas iš pageidavimų, tai kuo mažesnės sąnaudos programos priežiūrai. Kadangi bendrovėje

naudojama homogeniška sistema t.y. Microsoft kompanijos operacinė sistema Windows

2000, Windows XP arba Windows 2003, todėl problemos dėl perkeliamumo nebuvo

akcentuotos. Sistema turi dirbti su viena baze, esančia specialiai jai dedikuotame serveryje, o

darbo vietų jungimasis vykdomas per lokalų tinklą ar per intranetą. Labai svarbus

reikalavimas – sistemos darbo efektyvumas bei patikimumas. Kadangi sistemos darbui

naudojama reliacinė (Interbase) duomenų bazė, patikimumas yra užtikrinamas dėka trigerių

bei procedūrų. Vienas svarbiausių reikalavimų – sistemos domenų saugumas.

Siekiant užtikrinti kompiuterinės sistemos duomenų saugumą, reikia įgyvendinti

apsaugos priemones, veikiančias įvairiuose sistemos lygiuose. Išskiriami šie, svarbūs

saugumo požiūriu, kompiuterinės sistemos lygiai:

• fizinis lygis;

• sisteminis - programinis lygis;

• duomenų perdavimo lygis;

• duomenų bazės lygis;

• programinės įrangos lygis;

• organizacinis lygis.

Apsaugos priemonės šiuose lygiuose gali būti įgyvendinamos ir tobulinamos

nepriklausomai vienas nuo kito.

Apsauga fiziniame lygyje apima priemones, kurių pagalba įgyvendinama fizinių

sistemos komponentų apsauga šiais aspektais:

• fizinių sistemos komponentų apsauga nuo nesankcionuoto tyčinio arba netyčinio

fizinio sunaikinimo, išvedimo iš rikiuotės arba jų funkcionalumo, reikalingo

normaliam sistemos darbui palaikyti, apribojimo;

• fizinių sistemos komponentų apsauga nuo nesankcionuoto prisijungimo, pasėkoje ko

gali būti daroma įtaka fiziniam komponentui, jų grupei ir, tuo pačiu, visos sistemos

darbui;

14


• fizinių sistemos komponentų, kurie yra tiesiogiai susiję su duomenų saugojimu,

funkcionalumo, reikalingo normaliam sistemos darbui, palaikymas esant

ekstremalioms darbo sąlygoms (pvz.: dingus elektros srovei).

Siekiant užtikrinti apsaugą šiame lygyje, rekomenduojama įgyvendinti šias priemones:

• kompiuteris, kuriame yra duomenų bazė (serveris) ir ryšio su išoriniu tinklu

priemonės privalo būti vienoje, specialiai tam įrengtoje, patalpoje;

• patalpa, kurioje yra serveris ir ryšio priemonės, privalo būti nuolat užrakinta;

• į patalpą, kurioje yra serveris ir ryšio priemonės, galėtų patekti tiktai asmenys,

turintys specialius įgaliojimus;

• serveris, privalo būti aprūpintas nepertaukiamo maitinimo šaltiniu;

• tvarkingai atlikti kompiuterių tinklo instaliaciją;

• tvarkinga atlikti elektros tinklų instaliaciją.

Apsauga sisteminiame programiniame lygyje apima priemones, kurių pagalba

įgyvendinama sisteminės programinės įrangos apsauga nuo nesankcionuoto tyčinio arba

netyčinio sunaikinimo, išvedimo iš rikiuotės arba funkcionalumo, reikalingo normaliam

sistemos darbui palaikyti, apribojimo. Sistema privalo būti apsaugota nuo žalingo poveikio

tiek iš vidaus (intranet'o), tiek iš išorės (internet'o).


• realizuoti išorinių lokalaus tinklo atžvilgiu IP adresų filtravimo mechanizmą,

leidžiant prisijungti prie lokalaus tinklo tiktai tam tikrus IP adresus turintiems

išoriniams kompiuteriams;

• panaudoti kompiuterio, kuriame yra duomenų bazė, operacinės sistemos apsaugines

priemones nuo nesankcionuoto prisijungimo iš lokalaus kompiuterių tinklo;

• užtikrinti priėjimą prie programinės įrangos programinių modulių tiktai įgaliotiems

asmenims;

• daryti sistemai gyvybiškai svarbių sričių kopijas.

Sisteminį - programinį apsaugos lygį užtikrina tinklo, operacinės sistemos, duomenų

bazės administratoriai naudodami sistemines priemones.

Apsauga duomenų perdavimo lygyje apima priemones, kurios užtikrina perduodamų

duomenų konfidencialumą, jei duomenis perduodančių fizinių sistemos komponentų apsaugos

priemonės yra nepakankamos arba jų užtikrinti neįmanoma (pvz.: duomenys perduodami

išoriniais kompiuterių tinklais).

15


Siekiant užtikrinti apsaugą šiame lygyje, rekomenduojama įgyvendinti šią priemonę:

• perduodant duomenis naudoti mechanizmus, kurie atlieka perduodamų duomenų

užšifravimą perduodančioje pusėje ir iššifravimą priimančioje pusėje. Taip pat

galimas šifravimas ryšių kanalų lygyje.

Apsauga duomenų bazės lygyje apima priemones, kurių pagalba įgyvendinama

duomenų apsauga šiais aspektais:

• apsauga nuo nesankcionuoto priėjimo prie duomenų;

• apsauga nuo duomenų vientisumo pažeidimo.


• priėjimą prie duomenų bazės objektų valdyti naudotojų teisių sistema. Naudotojų

teisės privalo būti apibrėžtos griežtai pagal veikloje egzistuojančias roles;

• personalui suteikti priėjimą prie duomenų tiktai programinės įrangos pagalba;

• naudoti duomenų pakeitimų žurnalizavimą - auditą;

• užtikrinti savalaikį duomenų kopijavimą.

Duomenų bazės apsaugos lygį užtikrina programinės įrangos ir duomenų bazės

administratoriai.

Apsauga programinės įrangos lygyje apima priemones, kurių pagalba įgyvendinama

duomenų apsauga šiais aspektais:

• apsauga nuo nesankcionuoto priėjimo prie duomenų;

• apsauga nuo nesankcionuoto programinės įrangos naudojimo.


• programinė įranga privalo identifikuoti naudotojus pagal vardus ir slaptažodžius;

• vieninteliu vardo ir slaptažodžio šaltiniu privalo būti pats naudotojas;

• programinė įranga privalo užtikrinti naudotojų slaptažodžių keitimą nustatytais laiko

momentais;

• prieš atliekant kritines duomenų požiūriu operacijas (naikinimas, keitimas)

programinė įranga privalo reikalauti iš naudotojo patvirtinimo apie jo ketinimus;

• programinė įranga privalo realizuoti mechanizmą, kurio pagalba būtų galima

izoliuoti skirtingų naudotojų tvarkomus duomenis (pvz.: realizuoti duomenų

grupavimo koncepciją, pagal kurią naudotojas gali peržiūrėti ir keisti duomenis

tiktai jam priskirtų objektų grupėse).

Duomenų bazės apsaugos lygį užtikrina programinės įrangos ir duomenų bazės

administratoriai.

16


2.4. LYGINAMOJI ANALIZĖ

Šis projektas buvo pradėtas įgyvendinti dėl kelių labai svarbių priežasčių. Rinkoje yra

keletas įmonių, užsiimančių programinės įrangos kūrimu bei platinimu. Šios įmonės skelbiasi

turinčios transporto apskaitai skirtus modulius ar programas. Daugelio įmonių siūlomi

produktai neturėjo arba turėjo mažąją dalį reikalaujamo funkcionalumo, todėl nebuvo lyginti

su kitais produktais.

Viena naujausių programinės įrangos, skirtos transporto apskaitai – UAB

“Prototechnika” siūlomas sprendimas “Skaita Transportas”. Šią programą galima vadinti

moduliu, kadangi ji gali funkcionuoti tik kartu su verslo valdymo sistema “Verslo Skaita”,

kaip viena iš sudedamųjų dalių. Šios programos privalumai: pilnas ryšys su kitais sistemos

moduliais (buhalterija, sandėlio, darbo užmokesčio bei ilgalaikio turto apskaita), programoje

realizuoti beveik visi keliami reikalavimai funkcionalumui bei nefunkciniai reikalavimai.

Programos minusai: daugelis funkcionalumo yra realizuota kituose moduliuose (transporto

priemonių bei įrengimų nusidėvėjimas – ilgalaikio turto modulyje, darbo užmokestis –

personalo bei darbo užmokesčio modulyje, sąskaitų išrašymas bei apmokėjimas – finansų bei

sandėlio apskaitos modulyje). Įvertinant visus aukščiau minėtus kriterijus, labai išauga

programos kaina.

Gan seniai yra platinamas UAB “Baltijos sprendimai” produktas “Transportas”. Ši

programa daugiau yra skirta tolimiesiems reisams apskaityti ir nėra pritaikyta apskaityti

atliekamiems darbams bei suteikiamoms paslaugoms. Taip pat programoje nėra realizuotas

mechanizmas, leidžiantis įvairiais būdais apskaityti darbuotojų darbo užmokestį, priklausomai

nuo atliktų darbų. Dar vienas minusas yra tai, kad duomenų bazė yra failinės struktūros t.y.

DBF tipo, kurios šiais laikais beveik nenaudojamos dėl savo nepatikimumo bei saugumo.

UAB “Proringas” siūloma programa “Pragma”, kaip ir UAB “Prototechnika” atveju, iš

tiesų galima vadinti moduliu, kadangi ji integruota į finansų bei sandėlio apskaitos programą.

Vienas iš privalumų, kad beveik visas reikalaujamas funkcionalumas yra realizuotas būtent

transporto apskaitos modulyje, tačiau vienas pagrindinių funkcionalumų – darbų bei paslaugų

apskaita – kol kas nėra realizuota. Tačiau bet kokiu atveju, norint dirbti su transporto apskaita,

reikia įsigyti bazinį modulį, kuris padidina programos kaina keturis kartus.

2.1 lentelėje yra pavaizduotas aukščiau minėtų programų palyginimas su

projektuojama sistema. Lentelėje įvertinti tik pagrindiniai kriterijai. Lentelėje įvertintas

konkrečios programos ar modulio funkcionalumas.

17


Rinkoje siūlomų transporto apskaitos sistemų funkcionalumo palyginimas 2.1 lentelė

Funkcionalumas arba

kriterijus

UAB

“Prototechnika”

“Skaita

Transportas”

UAB “Baltijos

sprendimai”

“Transportas”

UAB

“Proringas”

“Pragma”

Galimybė veikti kaip atskira

programa

Ne Taip Ne

Atliktų darbų bei paslaugų

apskaita

Taip Ne Ne

Darbuotojų darbo

užmokesčio apskaita pagal

atliktus darbus bei paslaugas

Ne Ne Ne

Ridos bei moto apskaita Taip Taip Taip

Kuro norminio bei faktinio

sunaudojimo apskaita

Taip Tik faktinis Taip

Galimybė vesti kelių kuro

rūšių vienam transportui

apskaitą

Taip Ne Ne

Apskaityti užsakovų skolas

už atliktus darbus bei

paslaugas

Ne Ne Ne

Vykdyti užsakovų

apmokėjimus

Ne Ne Taip

Vykdyti apmokėjimus

tiekėjams

Ne Ne Taip

Įkainių už atliktus darbus

automatizavimas

Taip Ne Ne

Kuro normų paskaičiavimas

priklausomai nuo vežamo

krovinio ar su priekaba bei

kelio

Taip Ne Ne

18


2.5. PROJEKTO TIKSLAS IR JO PAGRINDIMAS

Šio projekto tikslas – kompiuterizuoti transporto apskaitą, kuri vykdoma AB Rytų

skirstomieji tinklai Transporto paslaugų filiale (toliau filialas). Šiuo metu visas darbas yra

atliekamas rankiniu būdu ar pasitelkiant nespecializuotas programas. Realizavus šį projektą,

filialo darbuotojams sumažės rankinio ir popierinio darbo, visi skaičiavimai bei įvertinimai

bus atliekami programos pagalba, taip sumažinant klaidų tikimybę, padidinant informacijos

efektyvumą ir patikimumą. Transporto vadybininkai tiksliau galės planuoti esamų išteklių

(transporto priemonės, įrengimai, medžiagos bei darbo jėga) efektyvų panaudojimą bei

paskirstymą. Taip pat programos dėka bus galima įvertinti transporto priemonių bei darbo

jėgos efektyvumą bei naudingumą. Taip pat vienas iš projektų tikslų yra sumažinti

biurokratizmo ir popierizmo šiame filiale. Tikimasi, kad ši programa tiks ir kitoms

organizacijoms, norinčioms apskaityti transportą ir taps gan konkurencingu produktu Lietuvos

rinkoje.

2.6. KOMPIUTERIZUOJAMOS SISTEMOS VARIANTO PARINKIMAS

Transporto apskaitos programinei įrangai kurti buvo pasirinkta:

• Projektavimas - ProVision WorkBench v3.1.0. Enterprise Edition, dėl galimybės kurti

įvairias projektavimui reikalingas diagramas. Taip pat didelę įtaką daro tai, kad

modeliavimui taip pat buvo pasirinktas šis UML produktas.

• Duomenų bazė – Borland kompanijos produktas InterBase v6.0, dėl to, kad tai yra

reliacinė duomenų bazė, taip šios duomenų bazės serveris bei klientinė dalis yra

visiškai nemokami.

• Programavimas - visų veiksmų atlikimui su InterBase duomenų bazėje saugomais

duomenimis bei naudotojo sąsajos kūrimui bus naudojama Delphi programavimo

kalba.

Aukščiau išvardintų priemonių pagalba, turi būti kompiuterizuota įvairiapusė

transporto apskaita t.y. kuro, nusidėvėjimo, nuvažiuoto kelio, darbuotojų darbo užmokesčio

automatiniai paskaičiavimai. Iš principo visa “grandinėlė” darbų, susijusių su transporto

apskaita, šio uždavinio pagalba turi būti automatizuota ir turėtų nelikti rankinio (žurnalų,

žiniaraščių pildymas ir pan.) darbo.

19


2.7. ANALIZĖS IŠVADOS

1. Šioje darbo dalyje išnagrinėti analizės priemonių bei metodų pasirinkimo kriterijai;

2. Analizės metu išsiaiškinta AB Rytų skirstomieji tinklai Transporto filialo organizacinė

struktūra bei identifikuota veikla;

3. Analizės metu atlikta lyginamoji programinės įrangos analizė;

4. Analizės metu buvo įvardintas projekto tikslas bei jo pagrindžiamumas;

5. Analizės metu išaiškinti naudotojo funkciniai reikalavimai;

6. Analizės metu įvardinti sistemos nefunkciniai reikalavimai;

7. Analizės metu išsiaiškinta, kad reikalaujamo funkcionalumo programinės įrangos

sukurta nėra;

8. Sistemos realizavimui pasirinkta programinė įranga: Delphi programavimo kalba, šiuo

atveju skirta InterBase duomenų bazėje duomenims valdyti;

9. Sistemos modeliavimui pasirinkta CASE priemonė – ProVision Workbench v3.1.0.

Enterprise Edition;

10. Analizės metu buvo suformuluoti reikalavimai sistemos kūrimui.

20


3. PROJEKTINĖ DALIS

3.1.TECHNINĖ UŽDUOTIS

Tvirtinu………………. Vedėjas……………….. Suderinta:....................... Vadovas ......................

Data ...2004................

TECHNINĖ UŽDUOTIS

1. TEMA:

Transporto apskaitos informacijos sistema 2. ANALITINIS IR TIRIAMASIS DARBAS: 2.1. Transporto apskaitos sistemoje vykdomų procesų analizė 2.2. Naudotojų, dirbančių su transporto apskaita, poreikių analizė 2.3. Užsakymų vadybininko poreikių analizė 3. SUPROJEKTUOTI, REALIZUOTI IR PARUOŠTI NAUDOJIMUI TRANSPORTO APSKAITOS SISTEMOS FUNKCIJAS: 3.1. Klasifikatorių įvedimą 3.2. Kelionės lapų įvedimą 3.3. Kuro apskaitą 3.4. Skaitiklių apskaitą 3.5. Užsakovų skolų apskaitą 4. PARUOŠTI SISTEMOS NAUDOJIMO DOKUMENTUS: 4.1.Sistemos instaliavimo vadovas 4.2. Sistemos naudotojo vadovas 5. REIKALAVIMAI PROJEKTAVIMUI, PROGRAMINEI IR TECHNINEI ĮRANGAI: 5.1. Projektavimui naudoti paketą ProVisionWorkbench paketą 5.2. Programavimo kalbos Borland Delphi v6; DBVS – Interbase v6.0 5.3. Sistema turi funkcionuoti Windows 2000, XP ir 2003 aplinkoje. 5.4. Reikalavimai techninei įrangai: serveris Pentium 1800 MHz, 256 MB 6. REIKALAVIMAI DARBO PRISTATYMUI: 6.1. Straipsnio kopija 6.2. Sistemoje naudojamų dokumentų, ekranų formų bei ataskaitų pavyzdžiai, testavimo ir eksperimentinio tyrimo duomenys, sistemos naudojimo instrukcija visų tipų vartotojams, schemos ir visa kita, kas turi išliekamąją vertę ir netelpa į aprašą 6.3. Darbo pristatymas MS Power Point formatu 6.4. Sukurtos programos išeities kodas, vykdomieji ir/arba instaliavimo failai, kontrolinis pavyzdys, naudojimo instrukcija (kompaktiniame diske, kartu su baigiamojo darbo tekstu ir pristatymo skaidrėmis) IFN-1 gr. studentas Edgaras Žuklys

21


Daugumoje organizacijų programinės įrangos projektavimas yra ramus procesas.

Pateikus aibę reikalavimų, paprastai šnekamąja kalba, paruošiamas neformalus projektas.

Užšifruoti aktai ir projektas modifikuojami, įgyvendinus sistemą. Paprastai, kai baigiamas

sistemos įgyvendinimas, projektas tiek pasikeičia palyginus su pradine specifikacija, kad jau

visiškai nebeatitinka pradinio sistemos aprašymo. Daugiau sistemingas metodas programinės įrangos projektavimui yra pasiūlytas

“struktūrinių metodų”, kurie susideda iš žymėjimų aibės ir gairių kaip kurti programinę

įrangą. Kaip rodo istorija struktūriniai metodai buvo sėkmingai pritaikyti daugelyje didelių

projektų. Šie metodai gali žymiai sumažinti išlaidas, kadangi jie naudoja standartinius

žymėjimus ir užtikrina, kad projektas bus standartinės formos. Taigi sistemai projektuoti buvo

pasirinktas struktūrinis projektavimo metodas.

3.2. REIKALAVIMŲ MODELIS

3.2.1. Kompiuterizuojamos sistemos duomenų srautai

Pagrindinis tikslas apibrėžiant duomenų srautus yra sudaryti tokį aprašymą, kad jį būtų

lengva skaityti ir suprasti. Ko gero populiariausias duomenų srautų aprašymo būdas yra

duomenų srautų diagramos. Duomenų srautų diagramomis galima aprašyti tiek rankinius, tiek

automatizuotus dalykinės strities procesus. Pagrindiniai tokių diagramų elementai yra:

Duomenų srautas – tai sistemos vidinis arba išorinis konkrečios informacijos

informacinių pranešimų, jų duomenų ar duomenų rinkmenų srautas, kuris yra perduodamas iš

šaltinių jų adresatams ir apdorojamas, vykdant dokumentų, juose esamų duomenų ar duomenų

rinkmenų perdavimo ar perdirbimo procesus.

Procesas – tai konkrečių įeities duomenų pertvarkymas į išeities duomenis. Kiekvienu

apdorojimo etapu formuojamas pagrindinis išeities srautas, susidedantis iš apdorojimo

rezultatų, tačiau gali būti ir papildomas srautas su pagalbiniais pranešimais apie klaidas ir kita

papildoma informacija.

Duomenų bazė – tai konkrečioje duomenų laikmenoje esamų tam tikru būdu

sutvarkytų duomenų, reikalingų vėliau vykdomiems procesams.

Duomenų šaltinis arba adresatas – tai išorinis nagrinėjamos sistemos požiūrių

padalinys, iš kur į sistemą ateina arba iš jos išeina srauto duomenys. 3.1 lentelėje yra

pavaizduota šiame darbe naudojama duomenų srautų diagramų braižymo notacija.

22


Duomenų srautų diagramų notacija 3.1 lentelė

Procesas (process)

Procesas transformuoja, perdirba duomenis.

Duomenų saugykla (data store)

Tai pasyvus duomenų saugotojas, neatliekantis

jokių duomenų transformacijų.

Išorinis objektas (actor)

Išoriniai objektai tiekia sistemai reikiamą

informaciją ir naudoja ją.

Duomenų srautas (data flow)

Tai duomenys, perduodami tarp procesų, arba tarp

procesų ir duomenų saugyklų.

Materialus srautas (material flow)

Materialus srautas (medžiagų, žaliavų, energijos ar

kitoks)

3.1 paveikslėlyje pateiktoje duomenų srautų diagramoje yra pavaizduota bendra

įmonės veikla (transporto paslaugų suteikimas), bei ryšiai su išorine aplinka (tiekėjai,

užsakovai).

Tiekėjai

s

Transporto

paslaugos

Nuomos paslaugos

s

Sąskaitos - faktūros

Transporto

nuoma


Transporto

remontas

Užsakovai

3.1 pav. Organizacijos duomenų srautų diagram

23


Detalė



Įrengimai

sSąskaitos - faktūros

a

Kura

Remonto paslaugos
Transporto paslaugo
(aukščiausio lygio)


3.2 paveiksle pavaizduota principinė kelionės lapo registravimo duomenų srautų diagrama

3.2 pav. Kelionės lapo registravimo duomenų srautų diagrama

24


3.2.2. Kompiuterizuojamos sistemos duomenų struktūrų diagramos

Projektuojamoje sistemoje galima išskirti keturis pagrindinius duomenų srautus: atlikti

darbai bei suteiktos paslaugos (žr. 3.3 paveikslėlį), kuro gavimas, netekimas bei perdavimas

(žr. 3.4 paveikslėlį), skaitiklių pasisukimų fiksavimas (žr. 3.5 paveikslėlį) bei su pinigais

atliekamos operacijos (žr. 3.6 paveikslėlį).

Darbo atlikimo data

Informacija apie užsakovą

Atlikto darbo informacija

Pavadinimas Reg. kodas Kaina (valiuta)

Kiekis (mat. vienetais)

Kelionės lapo numeris

Darbo tipas

Skaičiavimo būdas

Atlikti_darbai

3.3 pav. Duomenų srauto “Atlikti_Darbai” struktūros diagrama

Atliktiems darbams užregistruoti reikalinga informacija įvedama pildant kelionės lapą.

Kadangi kelionė gali trukti ilgiau nei vieną dieną, būtina įvesti darbų atlikimo datą. Ši data

turi būti intervale tarp kelionės lapo išdavimo bei grąžinimo datos. Norint identifikuoti kam

suteikta paslauga ar atliktas darbas, nurodomas užsakovas (registracijos kodas, pavadinimas).

Taip pat labai svarbi informacija yra apie atliktą darbą: kaina (valiuta), kiekis (matavimo

vienetais), darbo tipas bei skaičiavimo būdas (pvz.: pagal transporto įkainius, pagal

darbuotojo įkainius ar be apmokėjimo). Užpildyta informacija įtakoja tiek kuro apskaitą (pvz.

krovinio transportavimas, krovimo darbai reikalauja kuro sąnaudų) tiek užsakovų skolas (už

atliktus darbus). Pastaba yra naudojama papildomai informacijai apie atliktą darbą registruoti.

Užregistruoti duomenys reikalingi analizėms (našumo, efektyvumo) atlikti.

25


Kuro judėjimo data

Informacija apie dalyvius

Kuro judėjimo informacija

Tiekėjo kodas Gavėjo kodas Kaina (valiuta)


Judėjimo tipas

Gavėjo pavadinimas

Tiekėjo pavadinimas

Kuro markė

Kuro_Judejimas

3.4 pav. Duomenų srauto “Kuro_Judejimas” struktūros diagrama

Kuro judėjimas – tai transporto priemonių kuro gavimas (pirkimas, gavimas iš kitos

transporto priemonės) arba netekimas (pardavimas, perdavimas kitai transporto priemonei

ar kitoks netekimas). Labai svarbi kuro judėjimo data t.y. data, kada kuras buvo gautas ar

netektas. Kai fiksuojamos kuro pajamos būtinas dalyvis yra gavėjas (transporto priemonė),

o kai kuro netekimas – tiekėjas. Kuro tarpusavio perdavimo atveju būtini abu dalyviai t.y.

tiek tiekėjas (transporto priemonė netenkanti kurą) tiek gavėjas (transporto priemonė

gaunanti kurą). Nemažiau svarbu užfiksuoti konkrečios kuro markės kiekį (matavimo

vienetais) bei kainą (valiuta). Judėjimo tipas gali būti dvejopas t.y. sistemiškai

apskaičiuotas pagal priskirtas kuro normas arba įvedamas rankiniu būdu.

26


Kelionės lapo numeris

Informacija apie skaitiklio turėtoją

Skaitiklio judėjimo informacija

Pavadinimas


Valstybinis numeris

Judėjimo tipas

Kodas

Skaitikliu_Judejimas

3.5 pav. Duomenų srauto “Skaitikliu_Judejimas” struktūros diagrama

Skaitiklių judėjimas – tai transporto priemonės ar mechanizmo atlikto darbo apskaitos

prietaisų (spidometras, moto skaitiklis ir pan.) parodymų kitimas. Skaitiklių judėjimas

automatiškai registruojamas registruojant kelionės lapą, kuriame nurodoma informacija

(kodas, valstybinis numeris, pavadinimas) apie skaitiklio turėtoją. Fiksuojant atliktus darbus

nurodomas atlikto darbo kiekis (transportavimas tam tikru atstumu ar krovos darbų valandos).

Skaitiklio parodymai didinami tuo atveju, jei atlikto darbo matavimo vienetas sutampa su

skaitiklio matavimo vienetu.

27


Pinigu operacijos data

Informacija apie pinigų operacijos dalyvį

Pinigu operacijos informacija

Kiekis Valiuta

Vardas Pavardė

Pinigų eracijos tipaop s

Tabelinis Nr.

Pinigu_Operacijos

3.6 pav. Duomenų srauto “Pinigu_Operacijos” struktūros diagrama

Pinigų operacijos – tai visos su pinigais susijusios operacijos (pinigų išdavimas, pinigų

grąžinimas, pinigų pajamos). Visoms pinigų operacijoms fiksuojama data. Ypatingai tai

svarbu valiutinėms operacijoms, kadangi kiekviena valiutai yra galimybė nurodyti santykį

(kursą) su kita valiuta tam tikrai datai. Pinigų operacijos dalyvis visada yra vienas – tai

darbuotojas (vairuotojas), kuriam išduodami pinigai (komandiruotpinigiai, dienpinigiai ir

pan.) bei kuris grąžina nepanaudotus pinigus (padengia įsiskolinimą). Su ankščiau minėta

informacija registruojamas pinigų kiekis bei valiuta.

28


3.2.3. Sistemos reikalavimai

Projektuojama sistema buvo vertinama pagal ISO 9126 (ISO91a) nustatytas šešias PĮ

įvertinimo kokybės charakteristikas, kurios savo ruožtu yra skirstomos į detalesnius aspektus:

1. Funkcionalumas (Functionality):

Tinkamumas (Suitability). Sistemos funkcionalumas yra maksimaliai

pritaikytas transporto apskaitai ir tinka visiems specifikuotiems

uždaviniams, kurie buvo įvardinti reikalavimų analizės dalyje

Tikslumas (Accuracy). Visų skaičiavimų tikslumas buvo realizuotas 4

(keturių) skaičių po slankiojančio kablelio tikslumu.

Sąveika su kitomis sistemomis (Interoperability). Sistemai nebuvo keliamas

toks reikalavimas.

Atitikimas standartams ir susitarimams (Compliance). Pagal testavimo

medžiagą visos programos funkcijos ir atliekami skaičiavimai tenkina

aptartus susitarimus.

Saugumas (Security). Ši savybė buvo realizuota duomenų bazėje

(InterBase) naudotojų, jiems priskirtų rolių bei tiesių pagalba. Kiekvienas

naudotojas, prieš įeinant į programą privalo įvesti naudotojo vardą bei

slaptažodį.

2. Patikimumas (Reliability):

Užbaigtumas (Maturity). Sistemos užbaigtumas nėra galutinis, kadangi

didėjant funkcionalumo poreikiui, ši sistema bus tobulinama.

Atstatomumas (Recoverability). Sistemoje naudojamas tranzakcijų

mechanizmas užtikrina duomenų atstatomumą bei vientisumą.

Tolerancija klaidoms (Fault Tolerance). Sistemoje yra numatytas klaidų

“gaudymo” mechanizmas, kurio pagalba užtikrinamas duomenų saugumas

bei vientisumas. Nenumatytų situacijų (klaidų) atveju, programa praneša

apie tai naudotojui.

3. Patogumas (Usability):

Įsisavinimas (Learnability). Sistema buvo programuojama paveldėjimo

principu t.y. buvo sukurtos dvi formos (duomenų langui ir ataskaitų

29


langui), kurias paveldėjo visos kitos, todėl tiek išvaizda, tiek komandinių

mygtukų išdėstymas bei veikimo principas visose formose yra toks pat.

Suprantamumas (Understandability). Įvertinus tai, kad organizacijoje

vyrauja MS Windows operacinė sistema, programos išvaizda buvo

stengiamasi kuo labiau priartinti minėtai OS t.y. meniu, komandinių

mygtukų išdėstymas bei išvaizda, klavišų kombinacijos (ShorCut).

Vykdymas (Operability).Visi skaičiavimai atliekami serveryje, todėl

vykdymas priklauso nuo serverio galingumo.

4. Efektyvumas (Efficiency):

Elgsena laike (Time Behaviour). Kadangi visi skaičiavimai yra atliekami

serveryje, o naudotojui pateikiama atrinkta ir agreguota informacija, laiko

sąnaudos yra minimalios. Laiko sąnaudos priklauso nuo serverio parametrų

(procesorių skaičius, operatyviosios atminties dydis, procesoriaus (-ių)

dažnio ir pan.), kur aktyvuotas InterBase serveris.

Elgsena išteklių atžvilgiu (Resource Behaviour). PĮ yra suprogramuota

tokiu būdu, kad kiekvienas objektas (forma, ataskaita ir pan.) yra

sunaikinamas jei jis nereikalingas, todėl šis sistema resursų atžvilgiu nėra

reikli.

5. Priežiūros savybės (Maintainability):

Stabilumas (Stability). Sistemos stabilumas priklauso nuo serverio

stabilumo.

Analizė (Analysability). Sistemos analizės palengvinimui, visas išeitinis

kodas yra gausiai komentuojamas.

Pakeitimų galimybės (Changeability). Kadangi beveik visas

funkcionalumas (skaičiavimai bei informacijos pateikimas) yra realizuotas

InterBase serveryje, užtenka atlikti pakeitimus tik duomenų bazėje.

Testavimo savybės (Testability).

6. Perkeliamumas (Portability):

Instaliavimas (Installability). Kadangi sistema skirta išskirtinai MS

Windows aplinkai, instaliavimo procesas yra vienodas (nesikeičia).

Prisitaikymas (Conformance). Kadangi visą sistemos darbą (skaičiavimai,

duomenų pateikimas) atlieka duomenų bazė, reikalingi pakeitimai

30


atliekami duomenų bazės objektuose (procedūros, trigeriai, vaizdai), kas

nereikalauja visos programos perkompiliavimo.

Tinkamumas pakeitimui (Replaceability). Ši programinė įranga yra tikslinė

t.y. skirta kompiuterizuoti transporto apskaitą, todėl tinkamumas

pakeitimui vietoj kitos PĮ nėra numatytas.

Adaptyvumas (Adaptability). Sistema yra sukurta išskirtinai MS Windows

aplinkai, todėl adaptyvumo reikalavimai nebuvo keliami.

3.3. SISTEMOS PROJEKTAS

3.3.1. Duomenų bazės projektas

Lentelių struktūra formuojama esybių atributų pagrindu. Atributai yra perkeliami į

lenteles ir tampa jų stulpeliais. Be to lentelės papildomos stulpeliais, kurie reikalingi loginiam

duomenų modeliui realizuoti. Kuriant lenteles, buvo laikomasi vieningų principų:

Objektų pavadinimams yra naudojamos lotyniškos raidės;

Objektų pavadinimams yra naudojamos išskirtinai didžiosios raidės;

Jei objekto pavadinime yra daugiau nei vienas žodis, kiekvienas žodis atskiriamas

pabraukimu;

Objekto pavadinime negalima naudoti specialių simbolių, tokių kaip !@#$%^&*()+=;

Lentelių pavadinimai turi atitikti bendrus duomenų bazės objektų pavadinimų kūrimo

principus. Procedūroms papildomai prieš pavadinimą “priklijuojami” simboliai SP (stored

procedure). Vaizdams papildomai prieš pavadinimą “priklijuojami” simboliai VW (view).

Didesnio dėmesio susilaukia laukų pavadinimų sudarymo principas. Be jau minėtų

pagrindinių principų įvertinama:

jei lentelės pavadinimas yra vienas žodis, tai laukų pavadinimų pradžios sudaromos iš

trijų raidžių, imant pirmąją raidę ir dvi sekančias priebalses (pvz.: BANKAI – BNK,

IMONES - IMN). Jei priebalsių neužtenka, atitinkamai imamos balsės;

jei lentelės pavadinimas sudarytas iš dviejų ir daugiau žodžių, tai laukų pavadinimų

pradžios sudaromos iš kiekvieno žodžio imant pirmąją raidę ir sekančią vieną

priebalsę (pvz.: MATAVIMO_VIENETAI – MTVN, KURO_MARKES – KRMR).

Jei priebalsių neužtenka, atitinkamai imamos balsės;

31


Kadangi duomenų bazėje naudojami generatoriai yra skirti konkrečiai lentelei, o

tiksliau lentelės pirminiam (raktiniam) laukui, tai ir pavadinimas yra parenkamas pagal

lentelės laukų trumpinį ir “priklijuojant” simbolius GEN.

Laukų išplėtimai:

ID – lentelės įrašo identifikatorius (pirminis raktas). Šio lauko reikšmė yra

sugeneruojama generatorių pagalba ir yra unikali visoje lentelėje. Visi reliaciniai ryšiai

susiejami su šiuo lauku. Šis laukas yra naudojamas išskirtinai duomenų bazės viduje, t.y.

naudotojas neturi tiesioginio priėjimo prie šio lauko. Lauko tipas – INTEGER.

KOD – lentelės įrašo kodas. Šis laukas yra įvedamas naudotojo ir turi tenkinti

unikalumo principą. Naudotojas gali laisvai keisti kodavimą jei to reikia. Šio lauko reikšmė

negali būti NULL, t.y. laukui turi būti suteikta konkreti reikšmė. Lauko tipas VARCHAR.

PAV – lentelės įrašo pavadinimas. Tai trumpas įrašo apibūdinimas. Laukas negali būti

NULL, t.y. laukui turi būti suteikta konkreti reikšmė. Lauko tipas VARCHAR.

PAST – lentelės įrašo detalesnis aprašymas (pastaba). Šio lauko pildymas nėra

būtinas.

Lentelėms, kurios gali būti pildomos atskirai, nepriklausomai nuo tėvinio įrašo, audito

tikslais yra pridedami keturi stulpeliai:

INS_USER – naudotojo, užregistravusio įrašą vardas; Lauko tipas VARCHAR;

INS_DATE – data ir laikas, kada buvo užregistruotas įrašas; Lauko tipas

TIMESTAMP;

UPD_USER – naudotojo, kuris paskutinis koregavo įrašą, vardas; Lauko tipas

VARCHAR;

UPD_DATE – data ir laikas, kada paskutinį kartą buvo koreguojamas įrašas; Lauko

tipas TIMESTAMP;

Audito informacija registruojama trigerių pagalba. Jei įrašas yra įvedamas naujai, tai

trigerio (before insert) pagalba į laukelius INS_USER ir INS_DATE yra įrašoma atitinkamai

naudotojo vardas bei tiksli data. Įrašo atnaujinimo atveju suveikia kitas trigeris (before

update), kuris įrašo į laukelius UPD_USER ir UPD_DATE atitinkamai naudotojo vardas bei

data.

32


Prisilaikant 3.3.1 skyriaus metodika buvo sukurtos 3.1 lentelėje išvardintos sistemos

duomenų bazės lentelės. Detalesnė duomenų bazės lentelių struktūra bei ryšiai yra

pavaizduoti 1 priede.

Sistemos duomenų bazės lentelės 3.1 lentelė

Lentelė Trumpinys Paskirtis

APZIUROS APZ Šioje lentelėje kaupiama informacija apie transporto priemonių ir priekabų technines bei darbuotojų medicinines apžiūras.

ATLIKTI_DARBAI ATDR Lentelėje kaupiama informacija apie kelionės metu atliktus darbus bei suteiktas paslaugas užsakovams.

BANKAI BNK Šioje lentelėje kaupiama informacija apie

bankus.

DARBUOTOJAI DRB Lentelėje kaupiama detali informacija apie organizacijoje dirbančius darbuotojus (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, pareigos ir pan.)

DOKUMENTAI DKM Šioje lentelėje registruojama pagrindinė dokumentų (apmokėjimai tiekėjams, užsakovų apmokėjimai) informacija.

DOKUMENTU_EILUTES DKEL Lentelėje fiksuojama detali informacija apie dokumentą (apmokėjimas tiekėjui, užsakovo apmokėjimas).

DRAUDIMAI DRD Lentelėje kaupiami duomenys apie transporto, priekabų bei darbuotojų draudimus.

DRAUDIMU_TIPAI DRTP Lentelėje saugomi galimi draudimų tipai (pvz.: gyvybės, civilinės atsakomybės).

DUAL - Sisteminė lentelė naudojama skaičiavimams ar informacijos gavimui.

IKAINIAI IKN Šioje lentelėje saugomi transporto, priekabų bei darbuotojų įkainiai už darbus.

IMONES IMN Lentelėje kaupiami duomenys apie įmones (užsakovai, tiekėjai).

IMONIU_SASKAITOS IMSS Šioje lentelėje yra registruojamos įmonių atsiskaitomosios sąskaitos bankuose .

KATEGORIJOS KTG Lentelėje kaupiami duomenys apie teisių kategorijas.

KELIONES KLN Šioje lentelėje registruojama kelionės lapų pagrindinė informacija (transportas, vairuotojas, datos, numeris).

KONFIGURACIJA KNF Sisteminė lentelė, kurioje laikoma informacija apie sistemos veikimo principus.

33


3.1 lentelės tęsinys


KURO_JUDEJIMAS KRJD Lentelėje fiksuojama detali informacija apie operacijas atliktas su kuru (pvz.: kuro pirkimas, netekimas, gavimas, perdavimas ir pan.).

KURO_MARKES KRMR Šioje lentelėje kaupiama informacija apie konkrečias kuro markes (pvz.: A95, A80, dyzelinis kuras, suskystintos dujos).

KURO_TIPAI KRTP Lentelėje kaupiama informacija apie kuro tipus (pvz.: benzinas, dyzelinas, dujos)

LAUKU_NUSTATYMAI LKNS Šioje lentelėje saugomi detalūs duomenų langų nustatymai pagal kiekvieną naudotoją.

MIESTAI MST Lentelėje saugomi duomenys apie miestus.

MIESTU_ATSTUMAI MSAT Šioje lentelėje saugomi duomenys apie atstumus tarp miestų

MOKESCIAI MKS Lentelėje registruojami sistemoje naudojami mokesčiai bei jų dydžiai.

NORMOS NRM Šioje lentelėje yra fiksuojama detali informacija apie transporto kuro normas, pagal kurias vėliau skaičiuojamas norminis kuro sunaudojimas.

NUSTATYMAI NST Šioje lentelėje registruojami langų nustatymai pagal kiekvieną naudotoją.

OPERACIJU_GRUPES OPGR Sisteminė lentelė, kurioje laikomos operacijų grupės.

PAREIGOS PRG Šioje lentelėje laikomi duomenys apie organizacijoje esančias pareigas.

PERIODAI PRD Lentelėje kaupiama informacija apie laiko periodus (mėnesiais).

PINIGU_OPERACIJOS PNOP Šioje lentelėje saugoma detali informacija apie atliktas pinigų operacijas.

PRIEKABOS PRK Šioje lentelėje kaupiama detali informacija apie priekabas

PRIEKABU_GRUPES PRGR Lentelėje kaupiami duomenys apie priekabų grupes.

PRIEKABU_TIPAI PRTP Šioje lentelėje saugomi duomenys apie priekabų tipus.

REKVIZITAI RKV Šioje lentelėje laikomi organizacijos rekvizitai (reg. kodas, pavadinimas, telefonas ir pan.)

SALIU_GRUPES SLGR Lentelėje kaupiami duomenys apie šalių grupes (Azija, Europa ir pan.).

SALYS SLS Šioje lentelėje saugomi duomenys apie šalis (Lietuva, Latvija, Danija ir pan.).

SANDELIAI SND Lentelėje laikomi duomenys apie sandėlius (vietines kolonėles).

SEZONAI SZN Šioje lentelėje saugomi duomenys apie sezonus (vasaros, žiemos).

34


3.1 lentelės tęsinys


SEZONU_TRUKMES SZTR Lentelėje kaupiami duomenys apie sezonų trukmes (nuo datos iki datos).

SKAICIAVIMO_BUDAI SKBD Sisteminė lentelė, kurioje laikomi duomenys apie suteiktų paslaugų galimus skaičiavimo būdus.

SKAITIKLIAI SKT Šioje lentelėje laikoma informacija apie skaitiklius.

SKAITIKLIU_PARODYMAI SKPR Detali informacija apie transporto priemonių skaitiklių parodymų pasikeitimą.

TAIP_NE TPNE Sisteminė lentelė, kurioje laikomos dvi reikšmės 0 – Ne ir 1 – Taip.

TEISIU_KATEGORIJOS TSKT Lentelėje fiksuojami duomenys apie transporto priemonėms reikalaujamas bei darbuotojų turimas vairuotojo teisių kategorijas.

TRANSPORTAS TRN Šioje lentelėje kaupiama detali informacija apie transporto priemones, įrengimus ar mechanizmus.

TRANSPORTO_GRUPES TRGR Lentelė skirta transporto grupavimui.

TRANSPORTO_SKAITIKLIAI TRSK Šioje lentelėje yra fiksuojami transportui priskiriami skaitikliai bei jų pradiniai rodmenys.

TRANSPORTO_TIPAI TRTP Lentelėje kaupiami duomenys apie galimus transporto tipus.

VALIUTOS VLT Šioje lentelėje kaupiami duomenys apie sistemoje naudojamas valiutas (pvz.: litai, eurai, rubliai).

VALIUTU_KURSAI VLKR Lentelėje kaupiama informacija apie valiutų kursus konkrečiomis datomis

VIENETAI VNT Lentelėje kaupiami duomenys apie sistemoje naudojamus matavimo vienetus (pvz. litrai, centimetrai, kilogramai).

VIENETU_DYDZIAI VNDD Lentelėje saugomi duomenys apie matavimo vienetų atitikmenis (pvz. 1 kilometras = 1000 metrų).

35


3.3.2. Sistemos architektūra

Transporto apskaitos sistema iš principo yra pagrįsta kliento/serverio architektūros

sistema. Tokią sistemą sudaro serveris, atsakingas už informacijos (duomenų) saugojimą ir

tvarkymą bei klientai, gaunantys iš serverio duomenis darbui bei siunčiantys įvedamą

informaciją į serverį.

Kuriamoje sistemoje šis kliento/serverio principas transformuojamas į paskirstytų

objektų architektūros modelį. Šiuo atveju serveris sukuria ir eksportuoja tam tikrus objektus, o

klientai kviečia tam tikrus tų objektų servisus. Taip informacija perduodama iš serverio į

klientą.

Kadangi sistema projektuota darbui lokaliame tinkle, jos struktūrinė schema (3.7 pav.)

yra labai paprasta. Serveryje yra suinstaliuotas bei aktyvuotas InterBase serveris, kuris per

TCP/IP protokolą bendrauja klientų (InterBase client) prisijungimo. Sistemos klientai jungiasi

per vietinį tinklą (LAN – local area network) kaip pavaizduota 3.7 paveikslėlyje.

N

:duomenys.gdb

<<InterBase serveris>>

3.7 pav. Info

3.3.3. Programinė aplinka

Organizacijoje bandoma įdiegti

veiklos strategiją buvo pasirinkta Micr

šeimos operacinės sistemos. Todėl proje

MS Windows.

LA

:InterBase klientas

:transportas.exe

rmacinės sistemos schema

homogenišką operacinę sistemą. Šiam tisklui pagal

osoft kompanijos Windows (95, 98, Me, 2000, XP)

ktuojamos sistemos programinė aplinka yra išskirtinai

36


3.3.4. Algoritmai

Skaitiklių apskaita – transporto apskaitos sistemoje realizuota galimybė naudoti kiek

norima daug transporto skaitiklių (kilometrais, metrais, valandomis ir pan.).

Kiekvienai transoporto priemonei yra priskiriamas skaitiklis (-iai), kurių parodymai

kinta priklausomai nuo atliktų darbų. Jei atlikto darbo matavimo vienetas sutampa su

konkrečiai transporto priemonei priskirto skaitiklio matavimo vienetu, nurodytas

kiekis pridedamas prie esančio parodymo bei užfiksuojamas duomenų bazėje. Kadangi

kiekvienas skaitiklis gali turėti ribotą dydį (pvz. spidometro parodymams fiksuoti

dažniausiai naudojamas 6 (šešių) skaičių skaitiklis), kiekvieną kartą tikrinama ar

fiksuojamas parodymas neviršyja galimą reikšmę ir jei taip, tai galutinis parodymas

apskaičiuojamas iš pateiktos parodymo reikšmės atėmus skaitiklio maksimalios

reikšmės ir esamo skaitiklio parodymo skirtumą. Šiuo atveju skaitiklio apsisukimų

skaičius padidėja vienu vienetu. Priešingu atveju, galutinis skaitiklio parodymas

apskaičiuojamas sudėjus skaitiklio esamą reikšmę ir pateiktą parodymo reikšmę.

Skaitiklio parodymų apskaičiavimo schema parodyta 3.8 paveiksle:

Pradžia

Y + X ≥ Q

Pabaiga X = Y – (Q–X)

Z = Z + 1

X = X + Y

čia: X – esamas skaitiklio parodymas; Y – pateikta parodymo reikšmė; Q – skaitiklio maksimali reikšmė; Z – skaitiklio apsisukimų skaičius;

Ne

Taip

3.8 pav. Skaitiklio parodymų kitimo schema

37


Kuro apskaita – kuro apskaitos tikslas – faktinis bei norminis kuro sunaudojimas bei

likučių fiksavimas. Sistemoje skaičiuojami kuro likučiai konkrečiai transporto

priemonei. Likučių kiekis didėja ar mažėja priklausomai nuo operacijos (gavimas,

netekimas) tipo. Didesnio dėmesio sulaukia kuro perdavimas tarp transporto

priemonių. Vykdant tokią operaciją vienoje transporto priemonėje (gavėjas) kuro

likutis padidėja, tuo tarpu kitoje transporot priemonėje (tiekėjas) kuro likutis sumažėja

tuo pačiu kiekiu. Šiuo atveju reikia įvertinti tai, kad transporto priemonėje, kuri tiekia

kurą negali likti neigiamas likutis. Kadangi transporto priemonėse gali būti kelių

markių kuras (pvz.: A95 ir A98), tai perduodamas kiekis negali viršyti suminį kuro

likutį. Priešingu atveju kuro likučiai nepasikeičia. Tipinė kuro perdavimo operacija iš

vienos transporto priemonės į kitą pavaizduota 3.9 paveiksle.

3.9 pav. Kuro perdavimo schema

Pradžia

∑X2 – Y ≥ 0

Pabaiga ∑X2 = ∑X2 – Y ∑X1 = ∑X1 + Y

∑X2 = ∑X2

∑X1 = ∑X1

čia: ∑X1 – suminis transporto (gavėjo) likutis; ∑X2 – suminis transporto (tiekėjo) likutis; Y – perduodamas kuro kiekis;

Ne

Taip

Kuro netekimo atveju, operacija vykdoma tokia pačia schema, išskyrus tai, kad nėra

transporto gavėjo. Šiuo atveju jei netektas kuro kiekis neviršija suminio transporto kuro

kiekio, likutis pakoreguojamas.

38


3.3.5. Testavimo duomenų aprašymas, kontrolinis pavyzdys

Siekiant atrasti sukurtos apskaitos sistemos defektus bei klaidas, buvo atliktas

programos testavimas. Išsamus sistemos testavimas buvo neįmanomas dėl laiko bei resursų

stokos. 3.2 lentelėje yra pateikti kuro apskaitos (gavimas, netekimas, perdavimas) testavimo

atvejai su duomenimis bei rezultatai.

Kuro apskaitos testavimas 3.2 lentelė

T1 T2 Veiksmas ∑LT1 RT1 ∑LT2 RT2 Tipas Kryptis Kiekis 15,07 37,21 22,14 - G T1 22,14 37,21 19,35 22,14 - N T1 17,86 19,35 15,57 22,14 25,92 P T1 ⇒ T2 3,78 15,57 - 25,92 33,56 G T2 7,64 15,57 - 33,56 17,45 N T2 16,11 15,57 15,57 17,45 Klaida P T2 ⇒ T1 39,98

čia:

∑LT1, ∑LT2 – atitinkamai pirmos bei antros transporto priemonės suminis kuro likutis; RT1, RT2 – atitinkamai pirmos bei antros transporto priemonės rezultatinė informacija;

G – gavimo operacija; N – netekimo operacija; P – perdavimo operacija;

3.3 lentelėje pateikti skaitikliu parodymų testavimo atvejai su duomenimis bei

rezultatai.

Skaitiklių parodymų testavimas 3.3 lentelė

T1 T2 VEIKSMAS ST1 RT1 ST2 RT2 Kryptis

SMax Kiekis

782540 913392 - - T1 999999 130852 913392 998628 - - T1 999999 85236 998628 22280 - - T1 999999 23652

- - 9936825 9952312 T2 9999999 15487 - - 9952312 9969954 T2 9999999 17642 - - 9969954 2480 T2 9999999 32526

čia: ST1, ST2 – atitinkamai pirmos bei antros transporto priemonės skaitiklių parodymai pradžiai; RT1, RT2 – atitinkamai pirmos bei antros transporto priemonės skaitiklių reultatiniai parodymai; SMax – maksimalus skaitiklio parodymas;

39


3.4. PROJEKTO IŠVADOS

1. Šioje darbo dalyje išnagrinėti projektavimo priemonių bei metodų pasirinkimo kriterijai;

2. Projekto metu išnagrinėti projektavimo etapai bei rezultatai;

3. Projekto metu buvo įvardinti reikalavimai sistemos funkcionalumui, patikimumui,

patogumui, efektyvumui bei priežiūros savybėms;

4. Projekto metu įgyvendintas informacinės įrangos projektas;

5. Projekto metu realizuotas programinės įrangos projektas;

6. Projekto metu įgyvendintas aptartas techninės įrangos projektas;

40


4. EKSPERIMENTINIS TYRIMAS

4.1. SUKURTOS SISTEMOS KOKYBĖS TYRIMAS

PĮ kokybės valdymas yra artimai susietas su PĮ testavimu. Sistemos kokybė gana

dažnai dar suprantama kaip teisingų rezultatų gavimas su tam tikrais pradiniais duomenimis,

ignoruojant kitus labai svarbius aspektus, pavyzdžiui, programos struktūros aiškumą, teksto

skaitomumą, veikimo efektyvumą, vartotojo interfeiso patogumą, ypatingų situacijų

apdorojimą, pakartotinį kodo panaudojamumą.

Sukurtos sistemos kokybės tyrimas buvo atliekamas kokybės peržiūros metodu.

Pasitelkus užsakovo atsakingus asmenis, buvo atliktas interviu, egzaminuojant dokumentaciją

bei aptinkant iškylančias problemas. Visos peržiūros išvados buvo formaliai protokoluojamos.

Programos testavimas buvo vykdomas keletą etapų. Kiekviena programos dalis buvo

testuojama atskirai prieš apjungiant į vieningą sistemą (integravimo testavimo metodas) . Šis

metodas buvo naudojamas kartu su testavimo strategija "iš apačios į viršų" (angl. "bottom-

up") t.y. prieš apjungiant žemesnio lygio komponentus į vieningą sistemą, yra įsitikinama, kad

jie individualiai dirba teisingai, o tik tada testuojama integruotai.

Pirmas testavimo etapas – klaisifikatorių tvarkymas (sukūrimas, redagavimas,

šalinimas). Buvo tikrinama ar panaudojus konkretų klasifikatorių kitame klasifikatoriuje (pvz.

kuro tipą panaudojus kuro markėje), programa korektiškai reaguoja į panaudoto įrašo šalinimą

arba panaudotos klasifikatoriaus reikšmės (pvz.: mokesčio dydžio) keitimas, kai reikšmė jau

yra panaudota. Rastos kelios klaidos keičiant reikšmes, kurios trigerių pagalba buvo

pašalintos.

Antras testavimo etapas - programos procedūrų loginis testavimas. Šis etapas buvo

atliekamas manimi. Kiekvienas komponentas privalo veikti pagal numatytą teisingumą. Tam

buvo išbandomi visi galimi komponento įėjimų variantai ir išėjimų kombinacijos bei

lyginamos su laukiamu rezultatu. Tik įsitikinus komponento veikimo teisingumu, jis buvo

prijungiamas prie bendros programos sistemos. Visi komponentai pratestuoti ir atitiko

atitinkamus reikalavimus.

Trečias testavimo etapas - visos programos testavimas. Patikrintas programos

funkcionalumas. Ar programa korektiškai reaguoja į nenumatytas situacijas (išimtis).

Kiekvienas iš šių testavimo etapų buvo atliktas nepriklausomai kelių testuotojų, vėliau

suderinant testavimo rezultatus. Testavimo metu rastos kelios klaidos, kurios sėkmingai

pašalintos.

41


Ketvirtas testavimo etapas – šiame etape buvo tikrinami rezultatiniai duomenys,

gaunami dirbant programai, įvedant testinius duomenis 3.3.5 punkte aprašyta metodika. Visi

rezultatiniai duomenys atitiko laukiamus rezultatus.

Testuojant programą (nuo antro etapo) buvo naudotas rankinis testavimas t.y. įvedant

pradines reikšmes ir lyginant gaunamus rezultatus su apskaičiuotais rezultatais. Taip pat

numatytas statistinis testavimo metodas, kuris pagrįstas atsitiktinių testinių reikšmių įvedimu,

generavimu bei rezultatų skaičiavimu, palyginant rezultatus ir įvertinant jų teisingumą. Šis

testas įvertina sistemos patikimumo lygį, kuo daugiau rezultatų sutampa ir klaidų skaičius

mažesnis, tuo sistema veikia patikimiau.

Analizės metu iškeltų reikalavimų sistemos funkcionalumui (2.1 lentelė), ši sistema

tenkina visus išvardintus reikalavimus. Programa projektuota kaip atskira programa, būtent ir

skirta išskirtinai transporto apskaitai. Sistemoje buvo realizuota galimybė fiksuoti atliktus

darbus bei paslaugas, o taip pat apskaityti ne tik užsakovų skolas už šiuos darbus, bet ir

darbuotojų darbo užmokesčio paskaičiavimas bei skaitiklių judėjimas. Kadangi transporto

priemonei galima nurodyti kiek norima daug naudojamo kuro markių bei nustatyti

kiekvienam kurui sunaudojimo normas, realizuota galimybė apskaityti fal\ktinį bei norminį

kuro sunaudojimą.

4.2. TOLIMESNIO SISTEMOS TOBULINIMO, PLĖTOJIMO GALIMYBĖS

Didėjant transporto paslaugų teikiančių įmonių konkurencijai rinkoje, AB Rytų

skirstomieji tinklai Transporto paslaugų filialas privalo plėsti suteikiamų paslaugų ir

atliekamų darbų spektrą, gerinti ir atnaujinti turimą techniką bei pirkti naują. Didėjant darbų

įvairovei, be abejo privalu plėsti programos funkcionalumą bei lankstumą. Norint turėti

aktualią informaciją, reikalingos įvairios ataskaitos.

AB Rytų skirstomieji tinklai Informacinių technologijų padalinys yra atsakingas už

šios programos priežiūra bei tobulinimą, pagal poreikį funkcionalumo praplėtimą bei

sisteminių ar kitokių klaidų šalinimą.

Kadangi informacijos kiekiai ir srautai vis didėja, neatmetama galimybė programinės

įrangos InterBase serverio duomenų bazę pakeisti į bendrovėje nauojamą Oracle v.9.0.2

RDBVS (reliacinių duomenų bazių valdymo sistema). Šiuo atveju visa esama informacija

būtų integruojama į jau bendrovėje naudojamas sistemas:

Informacinių sistemų administravimo sistema (ADMIN) – šioje sistemoje kaupiama

informacija apie fizinius bei juridinius asmenis (gyventojai, organizacijos), teritoriniai

42


vienetai (šalys, miestai, gatvės) bei informacija apie naudotojus (rolės, teisės ir pan.).

Transporto apskaitos sistemai būtų reikalingi trys klasifikatoriai t.y. asmenys,

organizacijos bei teritoriniai vienetai;

Personalo bei darbo užmokesčio apskaita (Personalo apskaita)– šioje sistemoje

kaupiama informacija apie organizacijoje dirbančius darbuotojus (pareigos,

kategorijos, stažas ir pan.). Su šia sistema būtų abipusis ryšys t.y. transporto apskaitos

sistema gautų informaciją apie darbuotojus bei su jais susijusią informaciją, savo

ruožtu pateikdama informaciją apie darbo užmokestį (už keliones, remontus, prastovas

ir pan.);

Finansų apskaitos sistema (SCALA) – šioje sistemoje yra kaupiama informaciją apie

pinigines operacijas, ilgalaikį turtą, materialines vertybes ir pan. Kaip ir su personalo

apskaitos sistema būtų abipusis ryšys. Transporto apskaitos sistema gautų informaciją

apie ilgalaikį turtą (transporto priemonės, priekabos, įrengimai), trumpalaikį turtą

(kuras ir pan.), apmokėjimus tiekėjams (už kurą) bei užsakovų apmokėjimus (už

atliktus darbus).

Duomenų sandėlis (Data Warehouse) – į šią sistemą būtų keliama apibendrinta

transporto apskaitos informacija.

4.2.1. pav. Apskaitos sistemos struktūra, perkėlus į Oracle duomenų bazę

43


5. IŠVADOS

1. Šiame darbe išanalizuota AB Rytų skirstomieji tinklai Transporto paslaugų filialo

veikla, naudotojo poreikiai bei sistemos reikalavimai;

2. Savarankiškai įsisavintos ProVision WorkBench CASE modeliavimo priemonės,

naudojant paketo pagalbos sistemą.

3. Programinės įrangos projektavimui naudotas MS Visio paketas, projekto artifaktai

pavaizduoti UML notacija

4. Sukurta sistema, kurios pagalba automatizuota su transportu susijusi apskaita. Šios

sistemos dėka buvo padidintas darbo efektyvumas, sumažintas rankinis darbas.

5. Šioje sistemoje buvo realizuotas sekantis funkcionalumas: transporto skaitiklių

apskaita (rida, moto valandos), kuro norminio bei faktinio sunaudojimo apskaita,

darbuotojų darbo užmokesčio apskaita, užsakovų bei tiekėjų skolų apskaita.

6. Sukurtos sistemos naujumas yra tame, kad reikalaujamo funkcionalumo programos

rinkoje kol kas nėra: sistema pritaikyta registruoti ne tik kelionės lapus, bet ir

fiksuoti atliktus darbus bei suteiktas paslaugas.

7. Ši sistema bus ir toliau tobulinama bei, didėjant naudotojų poreikiams, bus

plečiamas šios sistemos funkcionalumas.

44


6. LITERATŪRA

[1] E.Bareiša, J.Krivickas, K.Motiejūnas, V.Keršienė, A.Ambrazas. Programinės įrangos

projektų valdymas. Kaunas, Technologija, 2003.

[2] Gonzalez A.J., Dankel D.D. The Engineering of knowledge-based systems. Theory and

practice. Prentice-Hall, 1993.

[3] R.S.Pressman. Software Engineering. A Practioner' Approach.McGrow-Hill Book

Company Europe, 1992.

[4] I.Sommervile.Software Engineering. Addison - Presman. Wesley Publishers Ltd 1992

[5] Internet'e rasta medžiaga: An Introduction to Software Engineering.

45


7. TERMINŲ IR SANTRUMPŲ ŽODYNAS

Šiame darbe yra naudojami terminai bei santrumpos pateikti 7.1 lentelėje.

Terminų ir santrumpų žodynas 7.1 lentelė

Terminas, santrumpa Paaiškinimas

PĮ Programinė įranga

RDBVS Reliacinių duomenų bazių valdymo sistema

DB Duomenų bazė

IS Informacinė sistema

CASE (Computer-Aided

Software Engineering)

Kompiuterinis programinės įrangos kūrimas

UML (The Unified Modeling

Language)

Unifikuota modeliavimo kalba

LAN (Local Area Network) Vietinis tinklas

IB6 (InterBase Server v.6.0.) InterBase serveris

OS (Operating System) Operacinė sistema

DFD (Data Flow Diagrams) Duomenų srautų diagramos

Data Warehouse Duomenų sandėlis

46


8. SUMMARY

The purpose of this work lies in modeling, designing and development of the

computer supported work place, adjusting for stocktaking of any kind of transport. The

software intended for express and other companies.

In this work the computer supported work place is created where the users can

create and modify data in a database all over the local area network. Under the influence

of implementing of functionality, user can easily get useful and straight information. By

using this software, the managers can effectively schedule the resources of technical,

human and material.

47


9. PRIEDAI

Šioje dalyje pateikti informacinės sistemos “Transportas” nuorodos į atskirus

dokumentus:

1 priedas – “Duomenų bazės struktūra” (failas: db_struktura.doc);

2 priedas – “Sistemos instaliavimo instrukcija” (failas: instaliavimo_instrukcija.doc).

Šiame dokumente yra aprašytas informacijos sistemos “Transportas”

instaliavimo instrukcija;

3 priedas – “Sistemos naudotojo vadovas” (failas: naudotojo_vadovas.doc). Šiame

dokumente yra aprašytas informacijos sistemos “Transportas” naudotojo

vadovas.

Informacijos sistemoje “Transportas” yra virš 20 klasifikatorių, kuriems yra sukurtos

atskiros formos (langai). Visų šių langų išvaizda yra tokia pati, skiriasi tik informacijos

(laukų) kiekis, todėl žemiau bus pavaizduota tik viena forma (langas) tiek peržiūros, tiek

redagavimo režime. Taip pat kiekvienam klasifikatoriui yra sukurtos ataskaitos – sąrašai,

kurių principinė išvaizda parodyta 9.6. paveikslėlyje (peržiūros režimas) bei 9.7. paveikslėlyje

(redagavimo režimas). Toliau pateikti pagrindinių ataskaitų pavyzdžiai.

9.1. pav. Pagrindinis programos langas

48


9.2. pav. Pranešimo langas

9.3. pav. Patvirtinimo langas

9.4. Konkretaus klasifikatoriaus duomenų langas (peržiūros režimas)

49


9.5. Konkretaus klasifikatoriaus duomenų langas (redagavimo režimas)

9.6. pav. Ataskaitos – sąrašo langas (peržiūros režimas)

50


9.7. pav. Ataskaitos – sąrašo langas (redagavimo režimas)

9.8. Kelionės lapų langas (redagavimo režimas)

51


9.9. pav. Ataskaita “Vairuotojų darbo užmokestis (suminė)”

9.10. pav. Ataskaita “Vairuotojų darbo užmokestis pagal kelionės lapus”

9.11. pav. Ataskaita “Suteiktų paslaugų rezultatai”

52


9.12. pav. Ataskaita “Kuro sunaudojimo žiniaraštis”

9.13. pav. Ataskaita “Sąskaitos užsakovams už atliktas paslaugas”

9.14. pav. Ataskaita “Darbo analizė pagal automobilius”

53


PRIEDAS A. DUOMENŲ BAZĖS ER DIAGRAMOS

54


PAREIGOS

PRG_ID INTEGER

PRG_KOD (AK1) VARCHAR(20)PRG_PAV VARCHAR(50)PRG_PAST (O) VARCHAR(100)INS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

DRAUDIMAI

DRD_ID INTEGER

DRD_NR (O) VARCHAR(20)DRD_DNUO DATEDRD_DIKI DATEDRD_PAST (O) VARCHAR(100)DRD_DRTP_ID INTEGERDRD_IMN_ID INTEGERDRD_TRN_ID (O) INTEGERDRD_PRK_ID (O) INTEGERDRD_DRB_ID (O) (FK) INTEGERINS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

APZIUROS

APZ_ID INTEGER

APZ_DNUO DATEAPZ_DIKI DATEAPZ_PAST (O) VARCHAR(100)APZ_TRN_ID (O) INTEGERAPZ_PRK_ID (O) INTEGERAPZ_DRB_ID (O) (FK) INTEGERINS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

DARBUOTOJAI

DRB_ID INTEGER

DRB_KOD (AK1) VARCHAR(20)DRB_AKOD (O) DECIMAL(11;0)DRB_PAV VARCHAR(50)DRB_GIM (O) DATEDRB_ADR (O) VARCHAR(50)DRB_NTEL (O) VARCHAR(20)DRB_MTEL (O) VARCHAR(20)DRB_MAIL (O) VARCHAR(50)DRB_PAST (O) VARCHAR(100)DRB_ATS INTEGERDRB_MST_ID (O) INTEGERDRB_PRG_ID (O) (FK) INTEGERINS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIMEMST_ID (O) (FK) INTEGER

IKAINIAI

IKN_ID INTEGER

IKN_DNUO DATEIKN_DIKI (O) DATEIKN_KAIN DECIMAL(14;4)IKN_DYD DECIMAL(14;4)IKN_PAST (O) VARCHAR(100)IKN_VLT_ID INTEGERIKN_VNT_ID INTEGERIKN_TRN_ID (O) INTEGERIKN_PRK_ID (O) INTEGERIKN_DRB_ID (O) (FK) INTEGERINS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

APZ_DRB_FK

DRB_PRG_FK

DRD_DRB_FK

IKN_DRB_FK

u:Rd:C

u:Rd:C

u:Rd:C

u:Rd:R

MIESTAI

MST_ID INTEGER

MST_KOD (AK1) VARCHAR(20)MST_PAV VARCHAR(50)MST_PAST (O) VARCHAR(100)MST_SLS_ID (O) INTEGERINS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

MIESTAI_DARBUOTOJAI_FK1

u:Rd:R

1 paveikslėlis

55


1 paveiksle pavaizduotų lentelių laukų išaiškinimas 1 lentelė

Lauko pavadinimas

Lauko paskirtis

PAREIGOS PRG_ID Pareigybės identifikatorius PRG_KOD Pareigybės kodas PRG_PAV Pareigybės pavadinimas

MIESTAI MST_ID Miesto identifikatorius MST_KOD Miesto kodas MST_PAV Miesto pavadinimas MST_SLS_ID Šalies identifikatoriaus nuoroda

DARBUOTOJAI DRB_ID Darbuotojo identifikatorius DRB_KOD Darbuotojo tabelinis numeris DRB_PAV Darbuotojo vardas pavardė DRB_GIM Darbuotojo gimimo data DRB_ADR Darbuotojo adresas DRB_MTEL Darbuotojo mobilaus telefono numeris DRB_NTEL Darbuotojo namų telefono numeris DRB_MAIL Darbuotojo elektroninio pašto adresas DRB_ATS Ar darbuotojas materialiai atskaitingas DRB_MST_ID Miesto identifikatoriaus nuoroda DRB_PRG_ID Darbuotojo pareigybės identifikatoriaus nuoroda

APZIUROS APZ_ID Apžiūros identifikatorius APZ_DNUO Nuo kada galioja apžiūra APZ_DIKI Iki kada galioja apžiūra APZ_TRN_ID Transporto identifikatoriaus nuoroda APZ_PRK_ID Priekabos identifikatoriaus nuoroda APZ_DRB_ID Darbuotojo identifikatoriaus nuoroda

DRAUDIMAI DRD_ID Draudimo identifikatorius DRD_NR Draudimo numeris DRD_DNUO Draudimo įsigaliojimo data DRD_DIKI Draudimo pabaigos data DRD_DRTP_ID Draudimo tipo identifikatoriaus nuoroda DRD_IMN_ID Draudėjo (įmonės) identifikatoriaus nuoroda DRD_TRN_ID Apdraustojo (transporto) identifikatoriaus nuoroda DRD_PRK_ID Apdraustojo (priekabos) identifikatoriaus nuoroda DRD_DRB_ID Apdraustojo (darbuotojo) identifikatoriaus nuoroda

IKAINIAI IKN_ID Įkainio identifikatorius IKN_DNUO Įkainio galiojimo pradžia IKN_DIKI Įkainio galiojimo pabaiga IKN_KAIN Įkainis (valiuta) IKN_DYD Kiekis už kurį taikomas įkainis (matavimo vienetais) IKN_VLT_ID Valiutos identifikatoriaus nuoroda IKN_VNT_ID Matavimo vieneto identifikatoriaus nuoroda IKN_TRN_ID Transporto identifikatoriaus nuoroda IKN_PRK_ID Priekabos identifikatoriaus nuoroda IKN_DRB_ID Darbuotojo identifikatoriaus nuoroda

56


PRIEKABU_GRUPES

PRGR_ID INTEGER

PRGR_KOD (AK1) VARCHAR(20)PRGR_PAV VARCHAR(50)PRGR_PAST (O) VARCHAR(100)PRGR_PVN INTEGERINS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

IKAINIAI

IKN_ID INTEGER

IKN_DNUO DATEIKN_DIKI (O) DATEIKN_KAIN DECIMAL(14;4)IKN_DYD DECIMAL(14;4)IKN_PAST (O) VARCHAR(100)IKN_VLT_ID INTEGERIKN_VNT_ID INTEGERIKN_TRN_ID (O) INTEGERIKN_PRK_ID (O) (FK) INTEGERIKN_DRB_ID (O) INTEGERINS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

APZIUROS

APZ_ID INTEGER

APZ_DNUO DATEAPZ_DIKI DATEAPZ_PAST (O) VARCHAR(100)APZ_TRN_ID (O) INTEGERAPZ_PRK_ID (O) (FK) INTEGERAPZ_DRB_ID (O) INTEGERINS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

PRIEKABU_TIPAI

PRTP_ID INTEGER

PRTP_KOD (AK1) VARCHAR(20)PRTP_PAV VARCHAR(50)PRTP_PAST (O) VARCHAR(100)INS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

PRIEKABOS

PRK_ID INTEGER

PRK_KOD (AK1) VARCHAR(20)PRK_PAV VARCHAR(50)PRK_NR (O) VARCHAR(10)PRK_GDAT (O) DATEPRK_SPL (O) VARCHAR(20)PRK_PAST (O) VARCHAR(100)PRK_PRGR_ID (FK) INTEGERPRK_PRTP_ID (O) (FK) INTEGERINS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

DRAUDIMAI

DRD_ID INTEGER

DRD_NR (O) VARCHAR(20)DRD_DNUO DATEDRD_DIKI DATEDRD_PAST (O) VARCHAR(100)DRD_DRTP_ID INTEGERDRD_IMN_ID INTEGERDRD_TRN_ID (O) INTEGERDRD_PRK_ID (O) (FK) INTEGERDRD_DRB_ID (O) INTEGERINS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

APZ_PRK_FK

DRD_PRK_FKIKN_PRK_FK

PRK_PRGR_FK

PRK_PRTP_FK

u:Rd:R

u:Rd:C

u:Rd:C

u:Rd:R

u:Rd:C

2 paveikslėlis

57



Lauko pavadinimas

Lauko paskirtis

PRIEKABU_GRUPES PRGR_ID Priekabų grupės identifikatorius PRGR_KOD Priekabų grupės kodas PRGR_PAV Priekabų grupės pavadinimas PRGR_PVN Ar privalomas valstybinis numeris šiai priekabų grupei

PRIEKABU_TIPAI PRTP_ID Priekabų tipo identifikatorius PRTP_KOD Priekabų tipo kodas PRTP_PAV Priekabų tipo pavadinimas

PRIEKABOS PRK_ID Priekabos identifikatorius PRK_KOD Priekabos garažinis numeris PRK_PAV Priekabos pavadinimas PRK_NR Priekabos valstybinis numeris PRK_GDAT Priekabos gavimo data PRK_SPL Priekabos spalva PRK_PRGR_ID Priekabų grupės identifikatoriaus nuoroda PRK_PRTP_ID Priekabų tipo identifikatoriaus nuoroda

APZIUROS (žr. 1 lentelę) DRAUDIMAI (žr. 1 lentelę)

IKAINIAI (žr. 1 lenetelę)

IKAINIAI

IKN_ID INTEGER

IKN_DNUO DATEIKN_DIKI (O) DATEIKN_KAIN DECIMAL(14;4)IKN_DYD DECIMAL(14;4)IKN_PAST (O) VARCHAR(100)IKN_VLT_ID INTEGERIKN_VNT_ID INTEGERIKN_TRN_ID (O) (FK) INTEGERIKN_PRK_ID (O) INTEGERIKN_DRB_ID (O) INTEGERINS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

APZIUROS

APZ_ID INTEGER

APZ_DNUO DATEAPZ_DIKI DATEAPZ_PAST (O) VARCHAR(100)APZ_TRN_ID (O) (FK) INTEGERAPZ_PRK_ID (O) INTEGERAPZ_DRB_ID (O) INTEGERINS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

TRANSPORTO_SKAITIKLIAI

TRSK_ID INTEGER

TRSK_DNUO (AK1) DATETRSK_DIKI (O) DATETRSK_PNUO INTEGERTRSK_PIKI (O) INTEGERTRSK_PAST (O) VARCHAR(100)TRSK_TRN_ID (FK,AK1) INTEGERINS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

TRANSPORTAS

TRN_ID INTEGER

TRN_KOD (AK1) VARCHAR(20)TRN_PAV VARCHAR(50)TRN_NR (O) VARCHAR(10)TRN_GDAT (O) DATETRN_SPL (O) VARCHAR(20)TRN_VRK (O) VARCHAR(20)TRN_KBL (O) VARCHAR(20)TRN_VZK (O) VARCHAR(20)TRN_PAST (O) VARCHAR(100)TRN_TRTP_ID (FK) INTEGERTRN_KRTP_ID (O) INTEGERINS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIMETRGR_ID (O) (FK) INTEGER

KATEGORIJOS

KTG_ID INTEGER

KTG_DNUO DATEKTG_DIKI (O) DATEKTG_PAST (O) VARCHAR(100)KTG_TRN_ID (O) (FK) INTEGERKTG_DRB_ID (O) INTEGERKTG_TSKT_ID INTEGERINS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

DRAUDIMAI

DRD_ID INTEGER

DRD_NR (O) VARCHAR(20)DRD_DNUO DATEDRD_DIKI DATEDRD_PAST (O) VARCHAR(100)DRD_DRTP_ID INTEGERDRD_IMN_ID INTEGERDRD_TRN_ID (O) (FK) INTEGERDRD_PRK_ID (O) INTEGERDRD_DRB_ID (O) INTEGERINS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

TRANSPORTO_TIPAI

TRTP_ID INTEGER

TRTP_KOD (AK1) VARCHAR(20)TRTP_PAV VARCHAR(50)TRTP_PAST (O) VARCHAR(100)INS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

TRANSPORTO_GRUPES

TRGR_ID INTEGER

TRGR_KOD (AK1) VARCHAR(20)TRGR_PAV VARCHAR(50)TRGR_PAST (O) VARCHAR(100)TRGR_PVN INTEGERINS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

u:Rd:C

u:Rd:C

u:Rd:R

u:Rd:C

u:Rd:C

u:Rd:R

u:Rd:C

58


3 paveikslėlis

3 paveiksle pavaizduotų lentelių laukų išaiškinimas 3 lentelė Lauko

pavadinimas Lauko paskirtis

TRANSPORTO_GRUPES TRGR_ID Transporto grupės identifikatorius TRGR_KOD Transporto grupės kodas TRGR_PAV Transporto grupės pavadinimas TRGR_PVN Ar privalomas valstybinis numeris šiai transporto grupei

TRANSPORTO_TIPAI TRTP_ID Transporto tipo identifikatorius TRTP_KOD Transporto tipo kodas TRTP_PAV Transporto tipo pavadinimas

TRANSPORTAS TRN_ID Transporto identifikatorius TRN_KOD Transporto garažinis numeris TRN_PAV Transporto pavadinimas TRN_NR Transporto valstybinis numeris TRN_GDAT Transporto gavimo data TRN_SPL Transporto spalva TRN_VRK Transporto variklio numeris TRN_KBL Transporto kėbulo numeris TRN_VZK Transporto važiuoklės numeris TRN_TRGR_ID Transporto grupės identifikatoriaus nuoroda TRN_TRTP_ID Transporot tipo identifikatoriaus nuoroda TRN_KRTP_ID Pagrindinio kuro tipo identifikatoriaus nuoroda 3 lentelės tęsinys

APZIUROS (žr. 1 lenetelę) DRAUDIMAI (žr. 1 lenetelę)

IKAINIAI (žr. 1 lenetelę) KATEGORIJOS

KTG_ID Kategorijos identifikatorius KTG_DNUO Kategorijos galiojimo pradžia KTG_DIKI Kategorijos galiojimo pabaiga KTG_TRN_ID Transporto identifikatoriaus nuoroda KTG_DRB_ID Darbuotojo identifikatoriaus nuoroda KTG_TSKT_ID Teisių kategorijos identifikatoriaus nuoroda

TRANSPORTO_SKAITIKLIAI TRSK_ID Transporto skaitiklio identifikatorius TRSK_DNUO Transporto skaitiklio pastatymo data TRSK_DIKI Transporto skaitiklio nuėmimo data TRSK_PNUO Transporto skaitiklio parodymai pradžioje TRSK_PIKI Transporto skaitiklio parodymai pabaigai TRSK_TRN_ID Transporto identifikatoriaus nuoroda

59


SALYS

SLS_ID INTEGER

SLS_KOD (AK1) VARCHAR(20)SLS_PAV VARCHAR(50)SLS_PAST (O) VARCHAR(100)SLS_SLGR_ID (O) (FK) INTEGERINS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIMESLS_NORM (O) DECIMAL(14;4)SLS_VLT_ID (O) INTEGER

MIESTAI

MST_ID INTEGER

MST_KOD (AK1) VARCHAR(20)MST_PAV VARCHAR(50)MST_PAST (O) VARCHAR(100)MST_SLS_ID (O) (FK) INTEGERINS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

MIESTU_ATSTUMAI

MSAT_VNT_ID INTEGERMSAT_MST1_ID (FK) INTEGERMSAT_MST2_ID (FK) INTEGER

MSAT_ID INTEGERMSAT_DYD INTEGERMSAT_PAST (O) VARCHAR(100)INS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

SALIU_GRUPES

SLGR_ID INTEGER

SLGR_KOD (AK1) VARCHAR(20)SLGR_PAV VARCHAR(50)SLGR_PAST (O) VARCHAR(100)INS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

MST_SLS_FK

MSAT_MST1_FK

MSAT_MST2_FK

SLS_SLGR_FK

u:Rd:R

u:Rd:R

u:Rd:C

u:Rd:C

4 paveikslėlis



SALIU_GRUPES SLGR_ID Šalių grupės identifikatorius SLGR_KOD Šalių grupės kodas SLGR_PAV Šalių grupės pavadinimas

SALYS SLS_ID Šalies identifikatorius SLS_KOD Šalies kodas SLS_PAV Šalies pavadinimas SLS_SLGR_ID Šalių grupės identifikatoriaus nuoroda SLS_NORM Piniginė dienos norma SLS_VLT_ID Valiutos identifikatoriaus nuoroda

MIESTAI MST_ID Miesto identifikatorius MST_KOD Miesto kodas MST_PAV Miesto pavadinimas MST_SLS_ID Šalies identifikatoriaus nuoroda

MIESTU_ATSTUMAI MSAT_ID Miestų atstumų identifikatorius MSAT_DYD Atstumas tarp miestų MSAT_MST1_ID Miesto (nuo) identifikatoriaus nuoroda MSAT_MST2_ID Miesto (iki) identifikatoriaus nuoroda MSAT_VNT_ID Matavimo vieneto identifikatoriaus nuoroda

60


BANKAI

BNK_ID INTEGER

BNK_KOD (AK1) VARCHAR(20)BNK_SWF (O) VARCHAR(20)BNK_PAV VARCHAR(50)BNK_ADR (O) VARCHAR(100)BNK_PAST (O) VARCHAR(100)BNK_MST_ID (O) (FK) INTEGERINS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

IMONIU_SASKAITOS

IMSS_ID INTEGER

IMSS_KOD (AK1) VARCHAR(20)IMSS_PAST (O) VARCHAR(100)IMSS_VLT_ID (FK,AK1) INTEGERIMSS_BNK_ID (FK,AK1) INTEGERIMSS_IMN_ID (FK,AK1) INTEGERINS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

MIESTAI

MST_ID INTEGER

MST_KOD (AK1) VARCHAR(20)MST_PAV VARCHAR(50)MST_PAST (O) VARCHAR(100)MST_SLS_ID (O) INTEGERINS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

IMONES

IMN_ID INTEGER

IMN_KOD (AK1) VARCHAR(20)IMN_PAV VARCHAR(50)IMN_ADR (O) VARCHAR(100)IMN_REG (O) VARCHAR(20)IMN_REJ (O) VARCHAR(20)IMN_PVM (O) VARCHAR(20)IMN_TEL1 (O) VARCHAR(20)IMN_TEL2 (O) VARCHAR(20)IMN_FAX (O) VARCHAR(20)IMN_ASM (O) VARCHAR(50)IMN_MAIL (O) VARCHAR(50)IMN_WWW (O) VARCHAR(50)IMN_PAST (O) VARCHAR(100)IMN_MST_ID (O) (FK) INTEGERINS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

VALIUTOS

VLT_ID INTEGER

VLT_KOD (AK1) VARCHAR(20)VLT_PAV VARCHAR(50)VLT_CNT (O) VARCHAR(20)VLT_PAST (O) VARCHAR(100)VLT_NAC TINYINTINS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

u:Rd:R

u:Rd:R

u:Rd:R

u:Rd:R

u:Rd:C

5 paveikslėlis

61



Lauko pavadinimas

Lauko paskirtis

BANKAI BNK_ID Banko identifiktorius BNK_SWF Banko S.W.I.F.T. kodas BNK_KOD Banko kodas BNK_PAV Banko pavadinimas BNK_ADR Banko adresas BNK_MST_ID Banko miesto identifikatoriaus nuoroda

VALIUTOS VLT_ID Valiutos identifikatorius VLT_KOD Valiutos kodas VLT_PAV Valiutos pavadinimas VLT_CNT Valiutos šimtosios dalies trumpinys VLT_NAC Ar valiuta nacionalinė

IMONES IMN_ID Įmonės identifikatorius IMN_KOD Įmonės kodas IMN_PAV Įmonės pavadinimas IMN_REG Įmonės registracijos kodas IMN_REJ Įmonės rejestro kodas IMN_PVM Įmonės pridėtinės vertės mokesčio kodas IMN_TEL1 Įmonės telefono numeris (1) IMN_TEL2 Įmonės telefono numeris (2) IMN_FAX Įmonės fakso numeris IMN_ASM Įmonės kontaktinis asmuo IMN_MAIL Įmonės elektroninio pašto adresas IMN_WWW Įmonės internetinės svetainės adresas IMN_MST_ID Įmonės miesto identifikatoriaus

MIESTAI (žr. 4 lentelę) IMONIU_SASKAITOS

IMSS_KOD Sąskaitos numeris IMSS_VLT_ID Valiutos identifikatoriaus nuoroda IMSS_BNK_ID Banko identifikatoriaus nuoroda IMSS_IMN_ID Įmonės identifikatoriaus nuoroda

62


KURO_MARKES

KRMR_ID INTEGER

KRMR_KOD (AK1) VARCHAR(20)KRMR_PAV VARCHAR(50)KRMR_PAST (O) VARCHAR(100)KRMR_KRTP_ID (FK) INTEGERKRMR_VNT_ID (O) (FK) INTEGERINS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

KURO_TIPAI

KRTP_ID INTEGER

KRTP_KOD (AK1) VARCHAR(20)KRTP_PAV VARCHAR(50)KRTP_PAST (O) VARCHAR(100)KRTP_APS (FK) INTEGERINS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

TAIP_NE

TPNE_ID TINYINT

TPNE_PAV (AK1) VARCHAR(5)

VIENETAI

VNT_ID INTEGER

VNT_KOD (AK1) VARCHAR(20)VNT_PAV VARCHAR(50)VNT_PAST (O) VARCHAR(100)INS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

u:Rd:R

u:Rd:R

u:Rd:R

6 paveikslėlis


Lauko pavadinimas

Lauko paskirtis

KURO_TIPAI KRTP_ID Kuro tipo identifiktorius KRTP_KOD Kuro tipo kodas KRTP_PAV Kuro tipo pavadinimas KRTP_APS Ar kuro tipas apskaitomas kiekiškai

KURO_MARKES KRMR_ID Kuro markės identifikatorius KRMR_KOD Kuro markės kodas KRMR_PAV Kuro markės pavadinimas KRMR_KRTP_ID Kuro tipo identifikatoriaus nuoroda KRMR_VNT_ID Matavimo vieneto identifikatoriaus nuoroda

VIENETAI VNT_ID Matavimo vieneto identifikatorius VNT_KOD Matavimo vieneto kodas VNT_PAV Matavimo vieneto pavadinimas

TAIP_NE TPNE_ID Loginio “Taip-Ne” identifikatorius TPNE_PAV Loginio “Taip-Ne” pavadinimas

63


SKAITIKLIA I

SKT_ID IN TEG ER

SKT_KO D (AK1) VAR C H AR (20)SKT_PAV VAR C H AR (50)SKT_PAST (O ) VAR C H AR (100)SKT_VN T_ID (FK,AK2) IN TEG ERIN S_U SER (O ) VAR C H AR (20)IN S_D ATE (O ) D ATETIM EU PD _U SER (O ) VAR C H AR (20)U PD _D ATE (O ) D ATETIM E

TR AN SPO R TO _SKAITIKLIA I

TR SK_ID IN TEG ER

TR SK_D N U O (AK1) D ATETR SK_D IK I (O ) D ATETR SK_PN U O IN TEG ERTR SK_PIK I (O ) IN TEG ERTR SK_PAST (O ) VAR C H AR (100)TR SK_TR N _ID (FK,AK1) IN TEG ERTR SK_SKT_ID (FK,AK1) IN TEG ERIN S_U SER (O ) VAR C H AR (20)IN S_D ATE (O ) D ATETIM EU PD _U SER (O ) VAR C H AR (20)U PD _D ATE (O ) D ATETIM E

SKAITIKLIU _PAR O D YM AI

SKPR _ID IN TEG ER

SKPR _N R (AK1) IN TEG ERSKPR _PAR D EC IM AL(14;4)SKPR _TR SK_ID (FK,AK1) IN TEG ERSKPR _APS TIN YIN T

TR AN SPO R TAS

TR N _ID IN TEG ER

TR N _KO D (AK1) VAR C H AR (20)TR N _PAV VAR C H AR (50)TR N _N R (O ) VAR C H AR (10)TR N _G D AT (O ) D ATETR N _SPL (O ) VAR C H AR (20)TR N _VR K (O ) VAR C H AR (20)TR N _KBL (O ) VAR C H AR (20)TR N _VZK (O ) VAR C H AR (20)TR N _PAST (O ) VAR C H AR (100)TR N _TR G R _ID IN TEG ERTR N _TR TP_ID IN TEG ERTR N _KR TP_ID (O ) IN TEG ERIN S_U SER (O ) VAR C H AR (20)IN S_D ATE (O ) D ATETIM EU PD _U SER (O ) VAR C H AR (20)U PD _D ATE (O ) D ATETIM E

VIEN ETAI

VN T_ID IN TEG ER

VN T_KO D (AK1) VAR C H AR (20)VN T_PAV VAR C H AR (50)VN T_PAST (O ) VAR C H AR (100)IN S_U SER (O ) VAR C H AR (20)IN S_D ATE (O ) D ATETIM EU PD _U SER (O ) VAR C H AR (20)U PD _D ATE (O ) D ATETIM E

u:Rd:R

u:Rd:C

u:Rd:C

u:Rd:R

7 paveikslėlis



TRANSPORTAS (žr. 3 lentelę) VIENETAI (žr. 6 lentelę)

SKAITIKLIAI SKT_ID Skaitiklio identifikatorius SKT_KOD Skaitiklio kodas SKT_PAV Skaitiklio pavadinimas SKT_VNT_ID Matavimo vieneto identifikatoriaus nuoroda

TRANSPORTO_SKAITIKLIAI TRSK_ID Transporto skaitiklio identifikatorius TRSK_DNUO Transporto skaitiklio pastatymo data TRSK_DIKI Transporto skaitiklio nuėmimo data TRSK_PNUO Transporto skaitiklio parodymai pradžioje TRSK_PIKI Transporto skaitiklio parodymai pabaigai TRSK_TRN_ID Transporto identifikatoriaus nuoroda TRSK_SKT_ID Skaitiklio identifikatoriaus nuoroda

SKAITIKLIU_PARODYMAI SKPR_ID Skaitiklio parodymo identifikatorius SKPR_NR Skaitiklio parodymo eilės numeris SKPR_PAR Skaitiklio parodymo rodmuo SKPR_TRSK_ID Transporto skaitiklio identifikatoriaus nuoroda SKPR_APS Ar skaitklis apsuko ratą

64


DRAUDIMAI

DRD_ID INTEGER

DRD_NR (O) VARCHAR(20)DRD_DNUO DATEDRD_DIKI DATEDRD_PAST (O) VARCHAR(100)DRD_DRTP_ID (FK) INTEGERDRD_IMN_ID INTEGERDRD_TRN_ID (O) INTEGERDRD_PRK_ID (O) INTEGERDRD_DRB_ID (O) INTEGERINS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

VIENETAI

VNT_ID INTEGER

VNT_KOD (AK1) VARCHAR(20)VNT_PAV VARCHAR(50)VNT_PAST (O) VARCHAR(100)INS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

SEZONAI

SZN_ID INTEGER

SZN_KOD (AK1) VARCHAR(20)SZN_PAV VARCHAR(50)SZN_PAST (O) VARCHAR(100)INS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

VIENETU_DYDZIAI

VNDD_ID INTEGER

VNDD_DYD1 DECIMAL(14;4)VNDD_DYD2 DECIMAL(14;4)VNDD_PAST (O) VARCHAR(100)VNDD_VNT1_ID (FK,AK1) INTEGERVNDD_VNT2_ID (FK,AK1) INTEGERINS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

SEZONU_TRUKMES

SZTR_ID INTEGER

SZTR_DNUO (AK1) DATESZTR_DIKI (AK1) DATESZTR_PAST (O) VARCHAR(100)SZTR_SZN_ID (FK,AK1) INTEGERINS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

DRAUDIMU_TIPAI

DRTP_ID INTEGER

DRTP_KOD (AK1) VARCHAR(20)DRTP_PAV VARCHAR(50)DRTP_PAST (O) VARCHAR(100)INS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

KATEGORIJOS

KTG_ID INTEGER

KTG_DNUO DATEKTG_DIKI (O) DATEKTG_PAST (O) VARCHAR(100)KTG_TRN_ID (O) INTEGERKTG_DRB_ID (O) INTEGERKTG_TSKT_ID (FK) INTEGERINS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

TEISIU_KATEGORIJOS

TSKT_ID INTEGER

TSKT_KOD (AK1) VARCHAR(20)TSKT_PAV VARCHAR(50)TSKT_PAST (O) VARCHAR(100)INS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

u:Rd:R

u:Rd:R

u:Rd:C

u:Rd:C

u:Rd:R

8 paveikslėlis

65



Lauko pavadinimas

Lauko paskirtis

SEZONAI SZN_ID Sezono identifiktorius SZN_KOD Sezono kodas SZN_PAV Sezono pavadinimas

SEZONU_TRUKMES SZTR_ID Sezono trukmės identifikatorius SZTR_DNUO Sezono trukmės pradžia SZTR_DIKI Sezono trukmės pabaiga SZTR_SZN_ID Sezono identifikatoriaus nuoroda

VIENETAI (žr. 6 lentelę) VIENETU_DYDZIAI

VNDD_ID Matavimo vienetų atitikmens identifikatorius VNDD_DYD1 1 matavimo vieneto dydis VNDD_DYD2 2 matavimo vieneto dydis VNDD_VNT1_ID 1 matavimo vieneto identifikatoriaus nuoroda VNDD_VNT2_ID 2 matavimo vieneto identifikatoriaus nuoroda

KATEGORIJOS (žr. 3 lentelę) TEISIU_KATEGORIJOS

TSKT_ID Teisių kategorijos identifikatorius TSKT_KOD Teisių kategorijos kodas TSKT_PAV Teisių kategorijos pavadinimas

DRAUDIMAI (žr. 1 lentelę) DRAUDIMU_TIPAI

DRTP_ID Draudimo tipo identifikatorius DRTP_KOD Draudimo tipo kodas DRTP_PAV Draudimo tipo pavadinimas

66


OPERACIJU_TIPAI

OPTP_ID INTEGER

OPTP_PAV VARCHAR(50)OPTP_OPGR_ID (FK) INTEGER

LAUKU_NUSTATYMAI

LKNS_ID INTEGER

LKNS_NR (AK1) INTEGERLKNS_VIS TINYINTLKNS_POZ INTEGERLKNS_ILG INTEGERLKNS_NST_ID (FK,AK1) INTEGER

SKAICIAVIMO_BUDAI

SKBD_ID TINYINT

SKBD_KOD (AK1) VARCHAR(10)SKBD_PAV VARCHAR(50)

VALIUTOS

VLT_ID INTEGER


MOKESCIAI

MKS_ID INTEGER

MKS_KOD (AK1) VARCHAR(20)MKS_PAV VARCHAR(50)MKS_DYD DECIMAL(7;4)MKS_PAST (O) VARCHAR(100)INS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

VALIUTU_KURSAI

VLKR_ID INTEGER

VLKR_DATA (AK1) DATEVLKR_DYD1 DECIMAL(14;4)VLKR_DYD2 DECIMAL(14;4)VLKR_PAST (O) VARCHAR(100)VLKR_VLT1_ID (FK,AK1) INTEGERVLKR_VLT2_ID (FK,AK1) INTEGERINS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

NUSTATYMAI

NST_ID INTEGER

NST_KOD (AK1) VARCHAR(20)NST_VART (AK1) VARCHAR(30)NST_FILT TINYINTNST_HEIGHT INTEGERNST_FETCH TINYINTNST_DET INTEGER

OPERACIJU_GRUPES

OPGR_ID INTEGER

OPGR_PAV VARCHAR(50)

u:Rd:R

u:Rd:C

u:Rd:C

u:Rd:C

9 paveikslėlis

67



Lauko pavadinimas

Lauko paskirtis

NUSTATYMAI NST_ID Nustatymo identifiktorius NST_KOD Nustatymo kodas NST_VART Naudotojo vardas NST_FILT Ar matomas filtravimo langas NST_HEIGHT Filtravimo lango aukštis NST_FETCH Ar atidarant langą rodyti visą informaciją

LAUKU_NUSTATYMAI LKNS_ID Laukų nustatymo identifikatorius LKNS_NR Laukų nustatymo eilės numeris LKNS_VIS Ar laukas matomas LKNS_POZ Lauko pozicija LKNS_ILG Lauko dydis (plotis) LKNS_NST_ID Nustatymo identifikatoriaus nuoroda

VALIUTOS (žr. 5 lentelę) VALIUTU_KURSAI

VLKR_ID Valiutų kurso identifikatorius VLKR_DATA Valiutų kurso data VLKR_DYD1 1 valiutos dydis VLKR_DYD2 2 valiutos dydis VLKR_VLT1_ID 1 valiutos identifikatoriaus nuoroda VLKR_VLT2_ID 2 valiutos identifikatoriaus nuoroda

OPERACIJU_GRUPES OPGR_ID Operacijų grupės identifikatorius OPGR_PAV Operacijų grupės pavadinimas

OPERACIJU_TIPAI OPTP_ID Operacijų tipo identifikatorius OPTP_PAV Operacijų tipo pavadinimas OPTP_OPGR_ID Operacijų grupės identifikatoriaus nuoroda

SKAICIAVIMO_BUDAI SKBD_ID Skaičiavimo būdo identifikatorius SKBD_KOD Skaičiavimo būdo kodas SKBD_PAV Skaičiavimo būdo pavadinimas

MOKESCIAI MKS_ID Mokesčio identifikatorius MKS_KOD Mokesčio kodas MKS_PAV Mokesčio pavaidinimas MKS_DYD Mokesčio dydis (%)

68


VIENETAI

VNT_ID INTEGER

VNT_KOD (AK1) VARCHAR(20)VNT_PAV VARCHAR(50)VNT_PAST (O) VARCHAR(100)INS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME ATLIKTI_DARBAI

ATDR_ID INTEGER

ATDR_DATA DATEATDR_IMN_ID (O) (FK) INTEGERATDR_KIEK DECIMAL(14;4)ATDR_VNT_ID (FK) INTEGERATDR_KAIN DECIMAL(14;4)ATDR_VLT_ID (FK) INTEGERATDR_KLN_ID (FK) INTEGERATDR_PAST (O) VARCHAR(100)INS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIMEATDR_SKBD_ID TINYINT

KELIONES

KLN_ID INTEGER

KLN_KOD (AK1) VARCHAR(20)KLN_DNUO DATEKLN_DIKI DATEKLN_PAST (O) VARCHAR(100)KLN_TRN_ID INTEGERKLN_DRB_ID INTEGERKLN_PRK_ID (O) INTEGERINS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

IMONES

IMN_ID INTEGER

IMN_KOD (AK1) VARCHAR(20)IMN_PAV VARCHAR(50)IMN_ADR (O) VARCHAR(100)IMN_REG (O) VARCHAR(20)IMN_REJ (O) VARCHAR(20)IMN_PVM (O) VARCHAR(20)IMN_TEL1 (O) VARCHAR(20)IMN_TEL2 (O) VARCHAR(20)IMN_FAX (O) VARCHAR(20)IMN_ASM (O) VARCHAR(50)IMN_MAIL (O) VARCHAR(50)IMN_WWW (O) VARCHAR(50)IMN_PAST (O) VARCHAR(100)IMN_MST_ID (O) INTEGERINS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

VALIUTOS

VLT_ID INTEGER


u:Rd:R

u:Rd:R

u:Rd:R

u:Rd:R

10 paveikslėlis

69



Lauko pavadinimas

Lauko paskirtis

VALIUTOS (žr. 5 lentelę) VIENETAI (žr. 6 lentelę) IMONES (žr. 5 lentelę)

KELIONES KLN_ID Kelionės identifikatorius KLN_KOD Kelionės numeris KLN_DNUO Kelionės lapo išdavimo data KLN_DIKI Kelionės lapo grąžinimo data KLN_TRN_ID Transporto identifikatoriaus nuoroda KLN_DRB_ID Darbuotojo identifikatoriaus nuoroda KLN_PRK_ID Priekabos identifikatoriaus nuoroda

ATLIKTI_DARBAI ATDR_ID Atlikto darbo identifikatorius ATDR_DATA Atlikto darbo data ATDR_IMN_ID Įmonės identifikatoriaus nuoroda ATDR_KIEK Atlikto darbo kiekis ATDR_VNT_ID Matavimo vieneto identifikatoriaus nuoroda ATDR_KAIN Atlikto darbo kaina ATDR_VLT_ID Valiutso identifikatoriaus nuoroda ATDR_KLN_ID Kelionės identifikatoriaus nuoroda ATDR_SKBD_ID Skaičiavimo būdo identifikatoriaus nuoroda

70


ATLIKTI_DARBAI

ATDR_ID INTEGER

ATDR_DATA DATEATDR_IMN_ID (O) INTEGERATDR_KIEK DECIMAL(14;4)ATDR_VNT_ID INTEGERATDR_KAIN DECIMAL(14;4)ATDR_VLT_ID INTEGERATDR_KLN_ID (FK) INTEGERATDR_PAST (O) VARCHAR(100)INS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIMEATDR_SKBD_ID TINYINTPRK_ID (O) (FK) INTEGER

KELIONES

PRK_ID (FK) INTEGERKLN_ID INTEGER

KLN_KOD (AK1) VARCHAR(20)KLN_DNUO DATEKLN_DIKI DATEKLN_PAST (O) VARCHAR(100)KLN_TRN_ID INTEGERKLN_DRB_ID (FK) INTEGERINS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIMETRN_ID (O) (FK) INTEGER

DARBUOTOJAI

DRB_ID INTEGER

DRB_KOD (AK1) VARCHAR(20)DRB_AKOD (O) DECIMAL(11;0)DRB_PAV VARCHAR(50)DRB_GIM (O) DATEDRB_ADR (O) VARCHAR(50)DRB_NTEL (O) VARCHAR(20)DRB_MTEL (O) VARCHAR(20)DRB_MAIL (O) VARCHAR(50)DRB_PAST (O) VARCHAR(100)DRB_ATS INTEGERDRB_MST_ID (O) INTEGERDRB_PRG_ID (O) INTEGERINS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

PRIEKABOS

PRK_ID INTEGER

PRK_KOD (AK1) VARCHAR(20)PRK_PAV VARCHAR(50)PRK_NR (O) VARCHAR(10)PRK_GDAT (O) DATEPRK_SPL (O) VARCHAR(20)PRK_PAST (O) VARCHAR(100)PRK_PRGR_ID INTEGERPRK_PRTP_ID (O) INTEGERINS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

u:Rd:R

u:Rd:R

u:Rd:R

TRANSPORTAS

TRN_ID INTEGER

TRN_KOD (AK1) VARCHAR(20)TRN_PAV VARCHAR(50)TRN_NR (O) VARCHAR(10)TRN_GDAT (O) DATETRN_SPL (O) VARCHAR(20)TRN_VRK (O) VARCHAR(20)TRN_KBL (O) VARCHAR(20)TRN_VZK (O) VARCHAR(20)TRN_PAST (O) VARCHAR(100)TRN_TRGR_ID INTEGERTRN_TRTP_ID INTEGERTRN_KRTP_ID (O) INTEGERINS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

u:Rd:R

11 paveikslėlis



DARBUOTOJAI (žr. 1 lentelę) ATLIKTI_DARBAI (žr. 10 lentelę)

KELIONES (žr. 10 lentelę) PRIEKABOS (žr. 2 lentelę)

TRANSPORTAS (žr. 3 lentelę)

71


KURO_JUDEJIMAS

KRJD_ID INTEGER

KRJD_DATA DATEKRJD_KOD VARCHAR(20)KRJD_PAST (O) VARCHAR(100)KRJD_SIST TINYINTKRJD_OPTP_ID (FK) INTEGERKRJD_KRMR_ID INTEGERKRJD_KLN_ID (O) INTEGERKRJD_TTRN_ID (O) INTEGERKRJD_TSND_ID (O) INTEGERKRJD_TIMN_ID (O) (FK) INTEGERKRJD_TDRB_ID (O) INTEGERKRJD_GTRN_ID (O) INTEGERKRJD_GSND_ID (O) INTEGERKRJD_GIMN_ID (O) (FK) INTEGERKRJD_GDRB_ID (O) INTEGERKRJD_KIEK DECIMAL(14;4)KRJD_VNT_ID INTEGERKRJD_KAIN DECIMAL(14;4)KRJD_VLT_ID INTEGERINS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

DOKUMENTU_EILUTES

DKEL_ID INTEGER

DKEL_PAV VARCHAR(50)DKEL_SUM DECIMAL(14;4)DKEL_MSUM DECIMAL(14;4)DKEL_DKM_ID (FK) INTEGERDKEL_ATDR_ID (O) (FK) INTEGERDKEL_KRJD_ID (O) (FK) INTEGER

ATLIKTI_DARBAI

ATDR_ID INTEGER

ATDR_DATA DATEATDR_IMN_ID (O) (FK) INTEGERATDR_KIEK DECIMAL(14;4)ATDR_VNT_ID INTEGERATDR_KAIN DECIMAL(14;4)ATDR_VLT_ID INTEGERATDR_KLN_ID INTEGERATDR_PAST (O) VARCHAR(100)INS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIMEATDR_SKBD_ID TINYINT

OPERACIJU_TIPAI

OPTP_ID INTEGER

OPTP_PAV VARCHAR(50)OPTP_OPGR_ID INTEGER

IMONES

IMN_ID INTEGER

IMN_KOD (AK1) VARCHAR(20)IMN_PAV VARCHAR(50)IMN_ADR (O) VARCHAR(100)IMN_REG (O) VARCHAR(20)IMN_REJ (O) VARCHAR(20)IMN_PVM (O) VARCHAR(20)IMN_TEL1 (O) VARCHAR(20)IMN_TEL2 (O) VARCHAR(20)IMN_FAX (O) VARCHAR(20)IMN_ASM (O) VARCHAR(50)IMN_MAIL (O) VARCHAR(50)IMN_WWW (O) VARCHAR(50)IMN_PAST (O) VARCHAR(100)IMN_MST_ID (O) INTEGERINS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

DOKUMENTAI

DKM_ID INTEGER

DKM_KOD (AK1) VARCHAR(20)DKM_DATA DATEDKM_PAST (O) VARCHAR(100)DKM_MKS_ID (FK) INTEGERDKM_IMN_ID (FK) INTEGERDKM_OPTP_ID (FK,AK1) INTEGERINS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIMEDKM_VLT_ID INTEGER

MOKESCIAI

MKS_ID INTEGER

MKS_KOD (AK1) VARCHAR(20)MKS_PAV VARCHAR(50)MKS_DYD DECIMAL(7;4)MKS_PAST (O) VARCHAR(100)INS_USER (O) VARCHAR(20)INS_DATE (O) DATETIMEUPD_USER (O) VARCHAR(20)UPD_DATE (O) DATETIME

u:Rd:R

u:Rd:R

u:Rd:R

u:Rd:R

u:Rd:R

u:Rd:R

u:Rd:C

u:Rd:R

u:Rd:R

u:Rd:R

12 paveikslėlis

72



Lauko pavadinimas

Lauko paskirtis

IMONES (žr. 5 lentelę) OPERACIJU_TIPAI (žr. 9 lentelę)

MOKESCIAI (žr. 9 lentelę) ATLIKTI_DARBAI (žr. 10 lentelę)

DOKUMENTAI DKM_ID Dokumento identifikatorius DKM_KOD Dokumento kodas DKM_DATA Dokumento data DKM_MKS_IS Mokesčio identifikatoriaus nuoroda DKM_IMN_ID Įmonės identifikatoriaus nuoroda DKM_OPTP_ID Operacijos tipo identifikatoriaus nuoroda DKM_VLT_ID Valiutos identifikatoriaus nuoroda

KURO_JUDEJIMAS KRJD_ID Kuro judėjimo identifikatorius KRJD_KOD Kuro judėjimo kodas KRJD_SIST Ar sistemiškai apskaičiuotas KRJD_OPTP_ID Operacijos tipo identifikatoriaus nuoroda KRJD_KRMR_ID Kuro markės identifikatoriaus nuoroda KRJD_KLN_ID Kelionės identifikatoriaus nuoroda KRJD_TTRN_ID Transporto (tiekėjo) identifikatoriaus nuoroda KRJD_TSND_ID Sandėlio (tiekėjo) identifikatoriaus nuoroda KRJD_TIMN_ID Įmonės (tiekėjo) identifikatoriaus nuoroda KRJD_TDRB_ID Darbuotojo (tiekėjo) identifikatoriaus nuoroda KRJD_GTRN_ID Transporto (gavėjo) identifikatoriaus nuoroda KRJD_GSND_ID Sandėlio (gavėjo) identifikatoriaus nuoroda KRJD_GIMN_ID Įmonės (gavėjo) identifikatoriaus nuoroda KRJD_GDRB_ID Darbuotojo (gavėjo) identifikatoriaus nuoroda KRJD_KIEK Kuro judėjimo kiekis KRJD_KAIN Kaina KRJD_VLT_ID Valiutos identifikatoriaus nuoroda KRJD_VNT_ID Matavimo vieneto identifikatoriaus nuoroda

DOKUMENTU_EILUTES DKEL_ID Dokumento eilutės identifikatorius DKEL_PAV Dokumento eilutės pavadinimas DKEL_MSUM Mokesčio suma DKEL_DKM_ID Dokumento identifikatoriaus nuoroda DKEL_ATDR_ID Atlikto darbo identifikatoriaus nuoroda DKEL_KRJD_ID Kuro judėjimo identifikatoriaus nuoroda

73


74


PRIEDAS B. NAUDOTOJO VADOVAS

75


1. PROGRAMOS PASKIRTIS “Transportas” – tai transporto apskaitos programa, skirta įvairiapusiškai apskaityti ne

tik transporto priemones, priekabas ar kitus įrengimus, bet ir darbuotojus, dirbančius su šiom

priemonėm. Programos pagalba galima:

kaupti detalią informaciją apie darbuotojus - pagrindinė informacija,

darbo įkainiai, paskirtys, medicininės apžiūros, atlyginimų įkainiai;

kaupti detalią informaciją apie priekabas - pagrindinė informacija,

nuoma, kuro, tepalų suvartojimo normos, darbo įkainiai, paskirtys, techninės

apžiūros;

kaupti detalią informaciją apie transporto priemones - pagrindinė

informacija, nuoma, kuro, tepalų suvartojimo normos, skaitiklių parodymai, kuro,

tepalų užpylimai/nurašymai, darbo įkainiai, paskirtys, techninės apžiūros,

vairuotojo atlyginimų įkainiai.

kaupti informaciją apie kitus klasifikatorius – kuro tipai bei markės,

transporto grupės bei tipai, priekabų grupės bei tipai, padangų grupės, tipai bei

markės, pareigybės, šalys, šalių grupės bei miestai, skaitikliai, mokesčiai,

sandėliai, teisių kategorijos, bankai, draudimo tipai, matavimo vienetai, įmonės,

valiutos bei sezonai.

kelionės lapų paruošimas, išdavimas, grąžinimas, anuliavimas

(kaupimas) - kelionės lapų pagal transporto priemonės tipą (lengvasis, sunkusis,

autobusas, mechanizmas ir pan.), automatinis spidometro persukimas pagal

nuvažiuotus kilometrus, automatinis sunaudoto kuro kiekio apskaičiavimas

(pagal kuro normas), automatinis sunaudoto tepalų kiekio apskaičiavimas (pagal

normas), detalus kelionės (nuo išvažiavimo iki grįžimo) aprašymas (sustojimo

punktai, vežtas krovinys ir kt.), detalus atliktų darbų aprašymas (papildomai

uždirbta suma pagal įkainius, darbų vykdytojai, užsakovai ir kt.), vairuotojo

atlyginimas pagal kelionę ir/arba atliktus darbus, galimybė automatizuoti

kelionės lapų vedimą.

užsakymų darbams formavimas - pagrindinė informacija, ryšys su

kelionės lapuose atliekamais darbais, atliktų darbų akto formavimas, sąskaitų

išrašymas pagal darbų atlikimo aktus arba tiesiog užsakymų eilutes.

ataskaitų generavimas –atspausdinti suvestą informaciją. Priklausomai

nuo informacijos pobūdžio (klasifikatoriai, kelionės lapai, atlikti veiksmai),

76


spausdinti tik atrinktus (filtruotus) duomenis. Įvertinus, kad ataskaitų formos,

pagal įstatyminę bazę, keičiasi, numatyta galimybė redaguoti ataskaitų šablonus.

duomenų tikrinimas – specialių įrankių pagalba galima patikrinti, bei,

reikalui esant, pakoreguoti duomenis:

o kuro likučiai – kuro likučių kiekvienai transporto priemonei

perskaičiavimas, įvertinus kuro gavimą, kuro netekimą bei faktinį kuro

sunaudojimą, užfiksuotą kelionės lapuose;

o skaitiklių parodymai - kiekvienos transporto priemonės naudojamų

skaitiklių (spidometras, moto skaitiklis) parodymų perskaičiavimas,

įvertinus nuvažiuotą kelią (dirbtą laiką) pagal kelionės lapus, skaitiklio

koregavimus bei keitimus;

o papildomų duomenų – transporto priemonių bei priekabų draudimų

galiojimas, techninės (transporto priemonėms) bei medicininės

(darbuotojams) apžiūros.

2. PRISIJUNGIMAS

Norint pradėti dirbti su programa, reikia aktyvuoti failą (ar nuorodą) Transportas.exe,

kuris pagal nutylėjimą būna “C:\Program Files\Transportas\” kataloge. Bus parodytas

prisijungimo langas:

2.1. pav. Prisijungimo langas

kur:

Vartotojas – Jūsų naudotojo vardas;

Slaptažodis – Jums duotas naudotojo slaptažodis.

Įvedus vardą ir slaptažodį, norint prisijungti prie programos spauskite mygtuką ,

priešingu atveju . Vesdami slaptažodį matysite tik žvaigždutes.

77


3. STANDARTINIŲ VEIKSMŲ BEI SĄVOKŲ PAAIŠKINIMAI

Pagrindinis meniu Sisteminis meniu

Įrankių juosta

ė

kur:

myg

visu

man

kurs

(pozi

Eilut

Aktyvus įrašas Stulpelis

3.1. pav. Bendras programos vaizdas.

Sisteminis meniu – tai Windows operacinės sistemos naudojami sisteminiai

tukai, skirti lango sumažinimui ir/ar padidinimui, lango paslėpimui bei uždarymui;

Pagrindinis meniu – tai programos naudojamas meniu, kurio pagalba galima atlikti

s programoje numatytus veiksmus;

Įrankių juosta – tai įrankių (komandinių mygtukų) rinkinys, kurių pagalba

ipuliuojama lange esančia informacija (detaliau žr. 3.1. lentelėje).

Eilutė – tai vienas duomenų įrašas;

Aktyvus įrašas – tai eilutė, kuri šiuo metu (konkrečiame lange) yra aktyvi t.y.

orius nustatytas ant tos eilutės;

Stulpelis – tai vienodo tipo informacijos rinkinys.

Priklausomai nuo duomenų, lange gali būti mažiau ar daugiau stulpelių. Laukų dydis (plotis) bei padėtis cija) yra reguliuojama ir išsaugoma pagal kiekvieną naudotoją.

78


Duomenų langas

Filtravimo langas

3.2. pav. Duomenų lango vaizdas (peržiūros režimas)

Įvedimo laukas

3.3. pav. Duomenų lango vaizdas (redagavimo režimas)

Klasifikatoriaus iškvietimo mygtukas

Pasirinkimo laukas

Kiekviename lange yra įrankių juosta, kurioje išdėstyti mygtukai, skirti atlikti

konkretiems veiksmams.

79


.

Įrankių juostos mygtukų atliekami veiksmai 3.1. lentelė

Mygtukas Mygtukų

kombinacija

Atliekamas veiksmas

Ctrl+Ins Naujas įrašas. Paspaudus šį mygtuką, bus įterpiamas naujas

įrašas, o langas pereis į redagavimo režimą (žr. 3.3. pav.)

F2 Pasirinkto įrašo redagavimas. Paspaudus šį mygtuką, bus

redaguojamas aktyvus įrašas, o langas pereis į redagavimo

režimą (žr. 3.3. pav.)

Ctrl+Del Aktyvaus įrašo šalinimas iš duomenų bazės.

F5 Ekrane matomos informacijos atnaujinimas (įvertinant

filtravimą).

- Jei šis mygtukas nuspaustas, atidarant langą bus iš karto

rodomi visi įrašai, jei ne – pirmiau bus atidaromas tik langas

be duomenų.

F7 Parodomas arba paslepiamas filtravimo langas.

- Ataskaitų (sąrašų) spausdinimas (tai kas matoma ekrane).

Alt+A Rūšiavimas didėjančia tvarka (pasirinkto lauko).

Alt+Z Rūšiavimas mažėjančia tvarka (pasirinkto lauko).

Ctrl+F4 Lango uždarymas.

80


4. FILTRAVIMAS / PAIEŠKA

Programoje yra numatytas lankstus filtravimo bei paieškos mechanizmas.

Kiekviename lange yra filtravimo langas:

4.1. pav. Filtravimo langas

Šiame lange viršutinėje eilutėje yra išvardinti duomenų lange esančių laukų

pavadinimai. Kiekvienam laukui yra skirtos keturios eilutės:

Like – šios eilutės ir konkretaus lauko sankirtoje įvestas tekstas ar jo fragmentas bus

ieškomas konkretaus duomenų lango lauko duomenyse. Šį operatorių galima naudoti tiek

tekstiniams, tiek skaitmeniniams, tiek datų laukams. Šiame lauke galima naudoti tokius

simbolius kaip % - bet kokie simboliai, _ - bet koks vienas simbolį;

= - šios eilutės ir konkretaus lauko sankirtoje įvestas tekstas bus ieškomas konkretaus

duomenų lango lauko duomenyse. Duomenyse bus ieškomas tiksliai toks tekstas kaip įvestas.

> ir < - ši eilutė naudojama skaitmeniniams arba datų laukams atrinkti.

Suvedus visas sąlygas rekia spausti mygtuką arba F5, kad ekrane matoma

informacija būtų atnaujinta (įvertinus sąlygas).

5. Rūšiavimas

Dirbant su duomenų langais, galite pasirinkti norimą rūšiavimą. Priklausomai nuo

rūšiavimo tipo (mažėjančia ar didėjančia tvarka) yra atskiri mygtukai, atitinkamai

(Alt+Z) bei (Alt+A).

81


6. rekomenduojama veiksmų eiga

Tam, kad apsiekti norimus rezultatus su programiniu produktu “Transportas”

pateikiama rekomenduojama veiksmų seka:

1. Įveskite informaciją apie įmonę (pavadinimas, adresas ir kt.);

2. Sukurti naują periodą (pradinį);

3. Nustatykite Jums reikalingus programos parametrus;

4. Sutvarkykite sąskaitų planą;

5. Užpildykite klasifikatorius (įmonės, bankai, valiutos ir pan.);

7. DARBAS SU KLASIFIKATORIAIS

Darbas su visais klasifikatoriais yra vienodas t.y. tiek naujo įrašo įterpimas, tiek

egzistuojančio redagavimas ar šalinimas atliekamas vienodai. Pildant konkretų klasifikatorių

reikia turėti mintyje, kad kodas bei pavadinimas visada yra būtinas, o kiti atributai gali būti ir

neprivalomi. Jei naudotojas nepilnai įveda informaciją (neužpildo visus būtinus laukus),

programa išduoda perspėjimą. Priek kiekvieno pasirinkimo lauko yra konkretaus

klasifikatoriaus iškvietimo mygtukas (F12), kur, reikalui esant, klasifikatorių galima papildyti

reikalingu įrašu. Programoje numatyti tokie klasifikatoriai:

Kuro tipai – skirti tipizuoti kurą (pvz.: benzinas, dyzelinas, dujos);

Kuro markės – konkreti kuro markė (pvz.: A80, A90, DYZ, DUJ). Kuro markę būtina

priskirti kuro tipui.

Transporto grupės – skirtos sugrupuoti transporto priemones (pvz.: automobilis,

mechanizmas, įrengimas). Transporto grupėse nurodoma ar šiai grupei priklausanti transporto

priemonė privalo būti su valstybiniu numerius ar ne.

Transporto tipai – skirti tipizuoti transporto priemonę (pvz.: lengvasis, sunkusis).

Konkrečiam tipui yra skirti skirtingi kelionės lapai (spausdinys).

Transportas – tai detalus transporto priemonės aprašas. Kiekvienam įrašui turi būti

priskirta tiek transporto grupė tiek tipas. Transportui galima nurodyti techninių apžiūrų datas,

vairuotojo teisių kategorijas, draudimų datas, naudojamus skaitiklius, darbo įkainius bei kuro

normas.

Priekabų grupės – skirtos sugrupuoti priekabas (pvz.: priekaba, puspriekabė, tralas).

Priekabos – tai detalus priekabos aprašas. Kiekvienam įrašui turi būti priskirta

priekabų grupė. Priekaboms galima nurodyti techninių apžiūrų datas, įkainius bei draudimus.

82


Darbuotojai – darbuotojų sąrašas. Darbuotojams yra galimybė priskirti vairuotojo

turimas teisių kategorijas, užregistruoti medicininių apžiūrų datas, darbų įkainius bei

draudimus.

Šalių grupės – šalių grupavimas (pvz.: Europa, Azija);

Šalys – konkrečių šalių sąrašas (pvz. Lietuva, Latvija, Estija);

Miestai – konkrečių miestų sąrašas (pvz.: Vilnius, Maskva, Ryga). Kiekvienam

miestui galima nurodyti atstumą iki kito miesto.

Sezonai – sezonų sąrašas (pvz.: žiemos, vasaros). Sezonai turi savo trukmes t.y.

galiojimo intervalus (pvz.: vasaros sezonas – nuo 2004.04.01 iki 2004.09.30)

Matavimo vienetai – matavimo vienetai (pvz.: litras, kilometras, metras, kilogramas).

Kiekvienam matavimo vienetui galima nurodyti jo atitikmenį.

Sąskaitų planas – buhalterinių sąskaitų planas;

Įmonės – užsakovų sąrašas. Įmonėms galima nurodyti jų atsiskaitomasias sąskaitas.

Bankai – bankų sąrašas.

Skaitikliai – transporto priemonėmis naudojamų skaitiklių sąrašas.

Valiutos – apskaitoje naudojamų valiutų sąrašas. Kiekvienai valiutai galima nurodyti

kursą su kita valiuta.

Mokesčiai – apskaitoje naudojamų mokesčių sąrašas.

83


8. KELIONĖS LAPO PILDYMAS

Pagrindinė informacija yra įvedama pildant kelionės lapą. Tam reikia pasirinkti meniu

punktą ‘Darbas ⇒ Kelionių lapai’. Paspaudus arba Ctrl+Ins, langas pereis į redagavimo

režimą:

8.1. pav. Kelionės lapo pildymas (redagavimo režimas)

8.2. pav. Kelionės lapo pagrindinė informacija

kur:

Kelionės lapo numeris – unikalus kelionės lapo numeris;

Data – pirmoji data (išdavimo) negali būti mažesnė nei paskutinio kelionės lapo

konkrečiai transporto priemonei grąžinimo datą (antra data);

Transportas – transporto priemonė, kuriai vedamas kelionės lapas (pasirenkamas iš

sąrašo);

84


Vairuotojas – darbuotojas (pasirenkamas iš sąrašo);

Priekaba – priekaba (pasirenkama iš sąrašo);

8.3. pav. Kelionės metu atlikti darbai

kur:

Data – konkreti data, kada buvo atliktas darbas. Ši data turi būti kelionės lapo

išdavimo ir grąžinimo intervale;

Sk. būdas – skaičiavimo būdas užsakovui (pagal kokius įkainius bus skaičiuojamas

darbas), pasirenkamas iš sąrašo;

Užsakovas – konkreti įmonė, kuriai atliekamas darbas (pasirenkamas iš sąrašo);

Kiekis – atliktų darbų dydis;

Mat. vienetas – matavimo vienetas, kuriuo skaičiuojamas atliktų darbų dydis

(pasirenkamas iš sąrašo);

Kaina – atliktų darbų kainų suma (paksiačiuojama automatiškai);

Valiuta – valiuta, kuria skaičiujama kaina;

Apskaičiuotos atliktų darbų sumos tampa pagrindu išrašyti sąskaitą už suteiktas

paslaugas.

85


Jei kelionės metu atsiranda kuro pajamos (iš kolonėlės ar degalinės), tai jos

fiksuojamos dalyje ‘Kuro pajamos’:

8.4. pav. Kuro pajamos

kur:

Data – konkreti data, kada buvo gautas kuras;

Čekio Nr. – kasos čekio (jei toks yra) numeris;

Kuro markė – gauto kuro markė (pasirenkama iš sąrašo);

Kiekis – gauto kuro kiekis;

Mat. vienetas – matavimo vienetas, kuriuo buvo gautas kuras;

Kaina – tai gauto kuro vieno vieneto kaina;

Valiuta – tai gauto kuro valiuta;

Įmonė (tiek.) – tai įmonė, iš kurios gautas kuras.

Transportas (tiek.) – tai transporto priemonė, iš kurios gautas kuras;

Kolonėlė (tiek.) – tai vietinė kolonėlė, iš kurios gautas kuras;

Analogiškai vedamos ir kuro išlaidos, tik šiuo atveju transporto priemonės kuro likutis

mažėja.

86


9. DOKUMENTAI

Programoje yra galimybė vesti užsakovų apmokėjimus bei apmokėjimus tiekėjams.

Tam skirtas meniu punktas ‘Darbas ⇒ Dokumentai’:

9.1. pav. Dokumentų pildymas (redagavimo režimas)

9.2. pav. Dokumento pagrindinė informacija

kur:

Dok. numeris – unikalus dokumento numeris;

Data – dokumento išrašymo data;

Įmonė – įmonė pasirenkama iš sąrašo;

Mokestis – dokumentui naudojamas mokestis;

Valiuta – valiuta, kuri naudojama dokumente;

87


PRIEDAS C. SISTEMOS INSTALIAVIMO INSTRUKCIJA

88


1. SISTEMOS CHARAKTERISTIKA

“Transportas” – tai lankstus transporto apskaitos programinis produktas, skirtas darbui

Windows 9x, 2000, XP bei 2003 aplinkoje. Kadangi pradedant Windows 95 Microsoft

korporacija įvedė daug patobulinimų (pvz.: 32 bitų programos), kurie leidžia optimaliau

išnaudoti kompiuterio resursus ir naudotojo darbą padaryti patogesnį, tai “Transportas” buvo

kuriamas naudojantis naujomis galimybėmis, kurių senesnės Windows versijos (Windows

3.xx) nepalaiko. Taigi programa nėra pritaikyta darbui su Windows 3.xx aplinkoje.

.

Reikalavimai kompiuteriui bei operacinei sistemai 1.1. lentelė

Reikalavimas Minimalus Rekomenduojamas

Procesorius Pentium 600 Pentium 1800

Operatyvioji atmintis 64 Mb 256 Mb

Laisvos vietos

kietajame diske

50 M 1 Gb

Monitorius SVGA 14” SVGA 17”

Pelė suderinama su Microsoft standartu

Operacinė sistema Windows 95 Windows XP

Lituanizuoti pagal standartinę kodavimo sistemą šriftai bei klaviatūros tvarkyklės

Trumpas datos formatas, atitinkantis Lietuvos standartą LST 1285:1993 (pvz.: 2004.01.01)

89


2. DBVS (INTERBASE) INSTALIAVIMAS Apskaitos sistema naudoja Inprise (buvusi Borland) DBVS (duomenų bazės valdymo

sistema) InterBase v6.0 (toliau IB6). Instaliavimo procesas pradedamas, suaktyvinus IB6

instaliaciniame diske esantį failą Setup.exe.

Pirmame instaliacijos lange, parodomos pasveikinimas bei griežta rekomendacija,

užbaigti visų programų darbą, kurios yra šiuo metu aktyvios. Tame pačiame lange yra

įspėjimas apie licencijavimą, kurio sąlygos yra surašytos license.txt faile.

2.1. pav. InterBase instaliavimo pradžia

Jei instaliavimo metu nėra galimybės užbaigti darbą su kitomis dirbančiomis

programomis arba buvo nuspręsta neinstaliuoti IB6, spaudžiamas komandinis mygtukas

‘Cancel’. Paspaudus komandinį mygtuką ‘Next >’ IB6 instaliavimas bus vykdomas toliau,

parodant antrąjį instaliavimo langą, kuriame yra surašyta labai svarbi informacija, kuri taip

pat yra išdėstyta faile install.txt. Šioje informacijoje perspėjama, kad jei operacinėje sistemoje

jau yra instaliuota ankstesnė IB versija, būtina pašalinti failą gds32.dll prieš tęsiant

instaliavimą. Taip pat nurodoma, kad norint sukurti naują duomenų bazę, reikia paleisti

IBConsole. Pradinis naudotojo vardas yra SYSDBA su slaptažodžiu masterkey. Po duomenų

bazės sukūrimo, slaptažodis turėtų būti pakeistas.

90


2.2. pav. Svarbi instaliavimo informacija

Atlikus reikalingus veiksmus (jei to reikia) bei įsidėmėjus pagrindinio naudotojo vardą

bei slaptažodį, spaudžiamas komandinis mygtukas ‘Next >’. Norint grįžti į ankstesnį

instaliavimo langą, spaudžiamas mygtukas ‘< Back’, o jei norima nutraukti – ‘Cancel’.

Tęsiant instaliavimo procesą, parodomas sekantis langas, kuriame yra išdėstomos licencijos

sąlygos. Jei yra sutinkama su licencijos sąlygomis, spaudžiamas mygtukas ‘Yes >’, priešingu

– ‘No’. Jei norima grįžti į ankstesnį langą, spaudžiamas mygtukas ‘< Back’.

2.3. pav. Licencinis susitarimas

91


Paskutiniame lange pasiūlomas instaliavimui skirtų komponentų sąrašas.

2.4. pav. Instaliavimui skirtų komponentų pasirinkimas

Priklausomai nuo darbo vietos, kurioje bandoma instaliuoti IB6, reikia sudėlioti

reikiamas “varneles” (pagal nutylėjimą visos “varnelės” yra pažymėtos). Pagrindiniai

komponentai yra du pirmieji:

InterBase Server – tai serverio instaliavimui skirtas komponentas. Šio komponento

pagalba ir bus valdoma IB6 duomenų bazė (-s).

InterBase Client – tai klientinės dalies instaliavimui reikalingas komponentas. Jo

pagalba programa galės jungtis prie IB6 serverio.

Taip šiame lange yra galimybė nurodyti, kurioje disko vietoje bus instaliuojama

programa bei jos komponentai. Pagal nutylėjimą siūlomas ‘C:\Program

Files\Borland\InterBase\’ katalogas. Jei šis kelias netinka, paspaudus komandinį mygtuką

‘Browse…’, galima kelią pakeisti. Pažymėjus visus reikalingus komponentus bei instaliavimo

vietą, spaudžiamas komandinis mygtukas ‘Install’, po ko bus pradėtas instaliacinių bylų

įkėlimas į operacinę sistemą. Norint nutraukti instaliavimo procesą, spaudžiamas komandinis

mygtukas ‘Cancel’, o norint grįžti į ankstesnį langą – ‘< Back’ .

92


3. Duomenų bazės sukūrimas

3.1. INTERBASE SERVERIO REGISTRAVIMAS

Naujos duomenų bazės sukūrimui, reikia aktyvuoti IBConsole programą. Paprastai

programos nuoroda yra ‘Start ⇒ Programs ⇒ Interbase’ dalyje.

3.1.1. pav. IBConsole pagrindinis langas

Jei IBConsole nėra užregistruoto serverio, tai galima atlikti dukart spragtelėjus ant

užrašo ‘InterBase Servers’. Šiuo atveju pasirodys serverio registravimo langas (3.2. pav.).

93


3.1.2. pav. InterBase serverio registravimas

Šiame lange reikia nurodyti, kad tai bus lokalus serveris (Local Server) bei įvesti

naudotojo vardą (User Name) bei slaptažodį (Password), būtent tokius kokie yra įvardinti 2.2.

paveikslėlyje.

94


3.2. DUOMENŲ BAZĖS SUKŪRIMAS

Sėkmingai užregistravus serverį, galima pradėti duomenų bazės kūrimą. Tam reikia

paspausti meniu punktą “Database ⇒ Create Database …”.

3.2.1. pav. Duomenų bazės sukūrimas

kur:

Alias – duomenų bazės nuorodos vardas.

Filename(s) – pilnas kelias, kur bus patalpinta duomenų bazė.

Size (Pages) – pagal nutylėjima 4096.

Default Character Set – pagal nutylėjimą ‘None’.

SQL Dialect – pagal nutylėjimą 3.

Suvedus šiuos duomenis spaudžiamas komandinis mygtukas ‘OK’, priešingu atveju –

‘Cancel’.

95


3.2.2. pav. Užregistruotos duomenų bazės vaizdas

Prisijungus prie duomenų bazės (‘Transportas’), spaudžiamas komandinis mygtukas

, kuris atidaro Interactive SQL langą:

3.2.3. pav. Interactive SQL langas.

96


Paspaudus komandinį mygtuką , reikia pasirinkti duomenų bazės objektų

sukūrimo failą sukurti_db.sql, esantį instaliaciniame diske. Užkrovus jį į Interactive SQL

langą reikia spausti mygtuką , kuris įvykdo visos duomenų bazės objektų (lentelės,

trugeriai, vaizdai, procedūros bei kt.) sukūrimą. Sukūrus objektus, tokiu pačiu metodu

pasirenkamas ir įvykdomas failas paruosti_db.sql, kuriame yra surašyti pagrindiniai

programos nustatymai.

4. APSKAITOS SISTEMOS INSTALIAVIMAS Programai reikalingi: vykdomasis failas Transportas.exe bei konfigūracinis failas

Config.ini, esantys instaliaciniame diske. Abu failai turi būti patalpinti vienoje direktorijoje.

Korektiškam programos veikimui reikalingi ataskaitų failai, kurie patalpinti instaliacinio

disko ‘\Ataskaitos\’ direktorijoje. Programos prisijungimo prie duomenų bazės nustatymai yra

surašyti Config.ini faile:

4.1. pav. Konfigūracinis failas

kur:

DB – būtinas parametras, kuriame nurodomas pilnas kelias iki duomenų bazės;

USR – nebūtinas parametras, kuriame nurodomas naudotojo vardas, kuriuo bus

jungiamasi pagal nutylėjimą;

PSW – nebūtinas parametras, kuriame nurodomas naudotojo slaptažodis, kuriuo bus

jungiamasi pagal nutylėjimą.

97

Documents

Transporto apskaitos IS - eLABa