Click here to load reader

Transporto apskaitos IS - eLABa

  • View
    1

  • Download
    0

Embed Size (px)

Text of Transporto apskaitos IS - eLABa

TurinysTURINYS
PRIEDAS B. NAUDOTOJO VADOVAS.............................................................................75
2
1. VADAS
Bet kuriam transporto mons savininkui, vadovui ar kitam specialistui nuolat tenka
sprsti vairaus sudtingumo transporto valdymo klausimus. Specialist veikla vertinama
pagal j priimam sprendim efektyvum. Sprendimams pagrsti reikalinga informacija.
Transporto paslaug mons turi labai daug bendr savybi. Jose atliekami darbai bei
paslaugos pasiymi biologini veiksni nulemtu cikliniu pobdiu, panašs technologiniai
procesai, darbo organizavimas, vartojamos panašios mašinos bei rengimai, todl tenka sprsti
panašias problemas. Taiau efektyviai valdyti transport nra paprasta. Transporto
specialistams reikalinga informacin aplinka, utikrinanti strateginio planavimo, operacij
valdymo, operatyvi sprendim primim. Šiems tikslams reikalingai informacijai formuoti
vis daniau naudojamos vairios informacijos apdorojimo sistemos, kurios labai palengvina
galim sprendim alternatyv analiz. Diegiamos informacins sistemos teikia transporto
verslui btin ini, taiau universalios informacins sistemos maai pritaikytos transporto
verslo poreikiams ir pasiymi ribotomis galimybmis. Danai transporto informacin sistema
pradedama kurti kaip kompiuterinio duomen apdorojimo sistema ir vliau po truput
papildoma, stengiantis išpltoti iki sprendim paramos sistemos. Transporto specialist,
ekspert patirtis, sukauptos inios geriausiai gali bti panaudotos intelektualioje sprendim
paramos informacinje sistemoje, taiau šioje srityje sukaupta patirtis dar nepakankama.
Šio projekto tikslas – suprojektuoti program, skirt transporto priemoni bei
rengim atliekam darb, paslaug ar kit veikl apskaitai.
Šio projekto usakovas – AB Ryt skirstomj tinkl Transporto paslaug filialas,
rytinje Lietuvos dalyje teikianti transporto nuomos paslaugas, o taip pat atliekanti statybinius
bei remonto darbus.
ridos, atlikt darb bei suteikt paslaug, darbuotoj darbo umokesio bei usakov skol)
apskait. Šis projektas yra komercinis t.y. skmingai diegus usakovui, programa, esant
paklausai, bus parduodama treiajai šaliai.
3
2. ANALIZS DALIS
2.1. ANALIZS TIKSLAS
Šiuo metu rinkoje yra keletas P paket, kuriuose yra realizuota transporto apskaita.
Šie (transporto apskaitos) moduliai daniausiai esti sudtin P dalis, kuri kaina svyruoja nuo
keli tkstani iki šimt tkstani lit. Maoms ar vidutinms monms neracionalu sigyti
tok produkt. Kiti produktai, kuri kainos yra priimtinos tokioms monms, nesuteikia
reikalingo funkcionalumo, nepasiymi lankstumu bei pritaikomumu, dar kitos yra “morališkai
pasenusios”.
veikla usiimanios mons, tiek ir mišk urdijos, kurioms ypa aktuali efektyvi transporto
apskaita. Kompiuterizuota programa turi palengvinti toki apskait, pagreitinti reikiamos
informacijos paiešk, bei efektyviau planuoti esamus resursus bei laik.
Kuriama programa leis transporto monms efektyviau ir paprasiau kontroliuoti savo
veikl. Jei nedidelei monei pakanka tik išlaid kurui apskaitos, tai didesnei transporto
bendrovei gali prireikti daugiau programinio produkto funkcij – nuo usakym suvedimo,
maršrut formavimo iki reis išlaid skaiiavimo. Naudojantis šia programa bus paprasta
nustatyti reis pelningum ar pateikti ataskaitas u tam tikro laikotarpio peln ir išlaidas.
Visa reikalinga informacija bus kaupiama vieningoje sistemoje. Programa bus naudinga ne tik
transporto monms, bet ir toms bendrovms, kurios, pavyzdiui, tik nuomoja automobilius
darbo reikmms, taiau iš esms j veiklos profilis yra visai kitas. Tam tikros produkto
funkcijos tiks monms, norinioms tiesiog operatyviai suskaiiuoti ir vertinti išlaidas kurui,
remontui ir pan.
organizacijos, naudosianios projektuojam sistem, veikl, naudotojo poreikius bei sistemos
reikalavimus. Taip pat atlikti palyginim su kitomis, rinkoje esaniomis sistemomis, kuriose
realizuota transporto apskaita bei šios sistemos reikalingum.
4
2.2. ANALIZS METOD BEI PRIEMONI PARINKIMAS
2.2.1. Programavimas
area network), prijimas prie sistemos numatytas ribotas t.y. tik tie naudotojai, kuriems yra
instaliuota programa ir inantys prisijungimo vardus bei slaptaodius. vertinus aukšiau
mintus aspektus buvo atsisakyta programuoti internetinmis technologijomis (PHP, DOT
NET ar LISP). Programavimui labiausiai tinkanios buvo dvi programavimo kalbos – tai
Microsoft kompanijos produktas Visual Basic (6 versija) bei Inprise (buvusi Borland)
kompanijos produktas Delphi (6 versija). Atlikus palyginamj analiz, nustatyta, kad abiej
produkt kainos iš esms yra vienodos, taiau buvo pasirinkta Delphi programavimo kalba,
dl keli prieasi: šis produktas yra geriausiai priderintas darbui su vairaus tipo duomen
bazmis – pradedant failinm struktrom, baigiant DBVS (duomen bazi valdymo
sistemos). Delphi suteikia galimyb objektiniam programavimui, o taip pat panaudoti
paveldimum. Skirtingai nei Microsoft produktas Visual Basic, Delphi “susirenka” tik
reikalingas bibliotek dalis (funkcijas, paketus, procedras, metodus), todl sukompiliuotas
kodas pagal dyd yra ymiai maesnis ir kompaktiškesnis. Taip pat Delphi kalbai yra prikurta
nemokam komponent, kuri pagalba sukurta P tampa patrauklesn bei interaktyvesn
galutiniam naudotojui.
Siekiant sumainti paios programos kaštus, reikia parinkti toki duomen baz, kuri
bt optimaliausias sprendimas atsivelgiant duomen apimt bei kain. Šiuo metu rinkoje
yra keletas nemokam duomen bazi valdymo sistem. Pagrindiniai galimi variantai buvo
MySQL bei Inprise (buvusi Borland) kompanijos produktas – InterBase. Keletas esmini
kriterij lm InterBase pasirinkim: tai yra tas pats programins rangos gamintojas kaip ir
Delphi, todl yra padidintas ši dviej produkt suderinamumas. Interbase yra platinamas
tokiu pat principu kaip ir Linux (pateikiamas su visais išeitiniais kodais). Tam, kad prisijungti
prie Interbase duomen bazs, nereikia naudoti nei ODBC, nei BDE, jungtis yra tiesiogin
API lygyje, todl duomenys perduodami greiiau, nra tarpini grandi, maesn tikimyb
klaidoms. Tai pat nemokamos versijos platinimas, leidia labai efektyviai tobulinti program,
nes labai daug naudotoj. Dar keli minusai MySQL produktui – subuklaus (subquery)
nepalaikymas, išorini rakt (foreign key) nebuvimas, nra galimybs kurti vaizd (view) .
5
Transporto apskaitos sistema - Edgaras uklys
Vienos duomen bazi valdymo sistemos nebuvo trauktos kandidai sraš dl labai
objektyvi prieasi: didel kaina, reikalauja daug kompiuterio resurs, sudtingas
administravimas (pvz.: Sybase, MS SQL, Oracle ar DB2). Tokios bazs kaip FoxPro,
Paradox ar dBase vis maiau naudojamos kuriant sistemas, kadangi nra reliacins, o tai
atsiliepia ši DB patikimumo bei stabilumo rodikliams. MS Access gali dirbti, tik instaliavus
MS Office paket, kas ymiai padidina galutin produkto kain.
2.2.3. Modeliavimas
programins rangos ininieriams kurti, palaikyti, vystyti programin rang. Kai kurios
CASE priemons yra skirtos tik diagram braiymui. Kitos sutelktos programins rangos
realizavim, kodo generavim. Taiau patogiausia yra dirbti su viena organizacijos veiklos
modeliavimo priemone, kuri apimt vis informacins sistemos (IS) krimo gyvavimo cikl.
Modeliavimui geriausiai tiko ProVision WorkBench UML (The Unified Modeling
Language) paketas, kadangi šis paketas plaiausiai apima pagrindinius informacins sistemos
krimo gyvavimo ciklus, tokius kaip:
Biznio proces modeliavimas ir reininerija;
Biznio objekt modeliavimas;
Informacins sistemos modeliavimas;
ProVisionWorkbench - tai organizacijos modeliavimo priemon, kuri apjungia BPR ir
OO A&D vien, integruot modeliavimo priemon. Paketas palaiko geresnes biznio
modeliavimo galimybes, ypa unikalus biznio sveik modelis (business interaction model) ir
populiars darb sekos (workflow model) ir biznio objekt (business object model) modeliai.
Tai leidia apimti BPR ir biznio objekt modeliavimo etapus. Palaikant reliacini lenteli
model (relational model), naudotojo ssajos (user interface model) ir kit UML (unified
modeling language – unifikuota modeliavimo kalba) modeli krim, paketas apima vis
informacins sistemos modeliavimo etap. Taip pat dka galimybs generuoti programinius
kodus, paketas patenka ir realizacijos etapo dal.
Rinkoje yra daugiau galing UML priemoni, nenusileidiani ProVision
Workbench paketui funkcionalumu, taiau pagrindinis pasirinkimo kriterijus buvo tas, kad
šis paketas naudojamas modeliuojant visas organizacijoje (AB Ryt skirstomieji tinklai)
kuriamas sistemas.
2.3. ORGANIZACIJOS VEIKLOS ANALIZ
Kuriamas projektas yra skirtas AB Ryt skirstomieji tinklai Transporto paslaug
filialui. Šio filialo veikla yra išskirtinai transporto paslaugos, kurios suteikiamos pirmoje
eilje kitiems AB Ryt skirstomieji tinklai filialams t.y. Vilniaus, Panevio, Alytaus, Utenos
ir Elektros tinklo paslaug bei išoriniams usakovams. Filiale yra trys tarnybos, kuri
sudtyje yra skyriai, atsakingi u konkreias veiklos sritis. Didiausia tarnyba, kurioje ir
numatoma kompiuterizuoti veikl – technikos tarnyba. Ši tarnyba, pagal darb pobd, yra
išskirstyta keturis skyrius. Kiekvieno skyriaus darbas yra grietai reglamentuotas, bei
aprašytas instrukcijose. kio skyrius usiima transporto priemoni bei rengim nuoma,
remonto dirbtuvs – išskirtinai savo transporto bei išorini organizacij ar fizini asmen
transporto priemoni remontu bei prieira, komercijos skyrius – nauj usakov paieška bei
bendravimas su tiekjais, o techninis skyrius – filialams bei išorinms organizacijoms
suteikinja transporto paslaugas bei darb atlikimas. 2.1 paveiksllyje pavaizduota AB Ryt
Skirstomieji tinklai Transporto paslaug filialo organizacin struktra (tarnybos, skyriai bei
darbuotojai):
7
Kadangi AB Ryt skirstomieji tinklai artimiausiu laiku bus privatizuojami,
stengiamasi, kad kiekvienas filialas dirbt kiek galima savarankiškiau t.y. visos paslaugos ar
darbai, atliekami kitiems filialams yra kainojami bei vykdomas tarpusavio atsiskaitymas.
Transporto paslaug filialas, kaip ir visos kitos mons sveikauja su tiekjais
(mediag bei papildom paslaug gavimas), usakovais (tiesioginiais teikiam paslaug
gavjais bei AB Ryt skirstomieji tinklai filialai) bei konkurentais (transporto bei statybos
mons, atliekanios tokius paius ar panašius darbus). emiau pateiktame paveiksle btent ir
akcentuojamas filialo informacinis bei materialinis persiuntimas tarp išorini organizacij.
emiau pateiktame 2.2 paveiksllyje pavaizduotas transporto paslaug filialo sveika su
aplinka grafinis modelis, kuris vadinamas veiklos sveik modeliu (Business Interaction Model
- BIM).
8
Transporto apskaitos sistema - Edgaras uklys
Labai svarbus aspektas – tai filialo veiklos tikslai t.y. ko siekiama savo veikla. Tokia
veikla daniausiai yra apibendrinama detalesnmis svokomis t.y. kokie bdai naudojami
usibrtiems tikslams pasiekti. Dabartinmis slygomis, labiausiai aktuals yra finansiniai
tikslai: pelnas, darbuotoj gerov, mokesiai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai yra takojami tiek
kokybs tiek vystymo bei rinkos patenkinimo siekiam tiksl. 2.3 paveiksllyje pavaizduotas
transporto paslaug filialo veiklos siekiam tiksl modelis (Goal Modeler).
2.3 pav. Transporto paslaug filialo veiklos tiksl modelis
Kaip matome iš 2.3 paveiksllio, pagrindiniai organizacijos tikslai yra keturi:
kokybs tikslai – šis tikslas susideda iš detalesni lygi t.y. atliekam darb bei
suteikiam paslaug kokybs gerinimas bei našesns technikos ir rangos paieška.
finansiniai tikslai – kaip ir kiekvienos pelno siekianios organizacijos, šis tiksl
galima vadinti pagrindiniu. Svarbesni aspektai, takojantys š tiksl – pelnas,
darbuotoj materialin gerov bei mokesi apmokjimas.
vystymo tikslai – norint gerint atliekam darb kokyb be abejo reikalinga naujesn,
našesn technika, o taip pat plsti rink.
rinkos patenkinimo tikslai – norint patenkinti vis didjanius usakov poreikius,
reikalinga didinti atliekam darb bei paslaug pasil bei didinti atliekamu darb
efektyvum.
9
Analizuojant svarbesnes transporto paslaug filialo veiklos sferas, procesus bei
veiklos sveikas tiek organizacijos viduje tiek ir išorje, buvo pasitelkta veiklos panaudojimo
atvej diagrama (use case model). 2.4 paveiksllyje pavaizduotos pagrindins organizacijos
funkcijos, kurios sveikauja su vidinmis ir išorinmis veiklos esybmis.
2.4 pav. Transporto paslaug filialo veiklos panaudojimo atvej modelis
10
2.5 paveiksllyje pavaizduotas veiklos objekt modelis parodo kaip objekt tipai
prisiderina prie veiklos sferai gimining kit objekt tip. Objekt modelis taip pat parodo
kiekvieno objekto tokias savybes: atributai (atributes) ir metodai arba funkcijos (method).
2.5 pav. Transporto paslaug filialo veiklos objekt modelis
Modeliavimas buvo atliekamas Core, esmine ProVision Workbench paketo
metodologija, kuri palaiko vis kit metodologij pagrindus. Veiklos sveik modelis (BIM -
business interaction model) atvaizduoja naudotojo veikl strateginje perspektyvoje, parodo
sveik tarp vidini organizacijos objekt ir išorini organizacij. Šiame modelyje yra
modeliuojamos ir vertinamos organizacijos objekt sveikos ir ryšiai su naudotojais, tiekjais
ir konkurentais. Veiklos tiksl modelyje yra pavaizduotas organizacijos tiksl, bei j
detalizavimas emesniais hierarchiniais lygiais. Veiklos objekt modelyje atvaizdavau
vidinius ryšius tarp veiklos objekt, kas leido greitai pamatyti visus j komponentus. Šis
modelis parodo kaip objekt tipai prisiderina prie veiklos sferai gimining kit objekt tip.
11
2.3.1. Naudotoj bei j poreiki analiz
Poreikiams išsiaiškinti buvo pasitelktas efektyviausias bdas – interviu su
tiesioginiais projektuojamos programos naudotojais. Šis informacijos gavimo bdas yra labai
lankstus, leidia surinkti didel informacijos kiek, nors kartais ir perteklin, o taip pat buvo
priimtiniausias ir suprantamiausias naudotojui. Interviu buvo atliekamas keturiais etapais:
2.6 pav. Informacijos surinkimo modelis
Projektuojamos sistemos pagrindiniai naudotojai bus vadybininkai, planuojantys
vairuotoj bei kit darbuotoj dab, siekiant kuo optimaliau panaudoti tiek techninius tiek
mogiškuosius resursus, todl sistema turi suteikti vis reikiam informacij laiku. Šiuo metu
filiale nra kompiuterizuota tokia apskaita, todl visi skaiiavimai atliekami rankiniu bdu,
geriausiu atveju pasinaudojant tokiomis priemonmis kaip Microsoft kompanijos sukurtomis
programomis Excel, Word ir pan. Išanalizavus naudotoj poreikius, nustatyta, kad sistema
turi tenkinti š funkcionalum:
kainiai, paskirtys, medicinins apiros, atlyginim kainiai;
kaupti detali informacij apie priekabas - pagrindin informacija, nuoma, kuro,
tepalu suvartojimo normos, darbo kainiai, paskirtys, technins apiros;
kaupti detali informacij apie transporto priemones - pagrindin informacija,
nuoma, kuro, tepalu suvartojimo normos, skaitikli parodymai, kuro, tepalu
upylimai/nurašymai, darbo kainiai, paskirtys, technins apiros, vairuotojo
atlyginim kainiai.
kaupti informacij apie kitus klasifikatorius – kuro tipai bei marks, transporto
grups bei tipai, priekab grups bei tipai, pareigybs, šalys, šali grups bei
miestai, skaitikliai, mokesiai, sandliai, teisi kategorijos, bankai, draudimo tipai,
matavimo vienetai, mons, valiutos bei sezonai.
12
kaupti informacij apie kelions lapus - kelions lap pagal transporto priemons
tip (lengvasis, sunkusis, autobusas, mechanizmas ir pan.), automatinis spidometro
persukimas pagal nuvaiuotus kilometrus, automatinis sunaudoto kuro kiekio
apskaiiavimas (pagal kuro normas), automatinis sunaudoto tepalu kiekio
apskaiiavimas (pagal normas), detalus kelions (nuo išvaiavimo iki grimo)
aprašymas (sustojimo punktai, vetas krovinys ir kt.), detalus atliktu darbu
aprašymas (papildomai udirbta suma pagal kainius, darb vykdytojai, usakovai ir
kt.), vairuotojo atlyginimas pagal kelion ir/arba atliktus darbus, galimybs
automatizuoti kelions lap vedim.
atlikimo aktus arba tiesiog usakym eilutes.
ataskait generavimas – turi bti realizuota galimyb atspausdinti suvest
informacij. Priklausomai nuo informacijos pobdio (klasifikatoriai, kelions lapai,
atlikti veiksmai), turi bti realizuota galimyb spausdinti tik atrinktus (filtruotus)
duomenis. vertinus, kad ataskait formos, pagal statymin baz, keiiasi, btina
numatyti galimyb redaguoti ataskait šablonus.
duomen tikrinimas –turi bti realizuoti programiniai rankiai, kuri pagalba bt
galima patikrinti, bei, reikalui esant, pakoreguoti duomenis:
o kuro likuiai – kuro likui kiekvienai transporto priemonei
perskaiiavimas, vertinus kuro gavim, kuro netekim bei faktin kuro
sunaudojim, ufiksuot kelions lapuose;
skaitikli (spidometras, moto skaitiklis) parodym perskaiiavimas,
vertinus nuvaiuot keli (dirbt laik) pagal kelions lapus, skaitiklio
koregavimus bei keitimus;
galiojimas, technins (transporto priemonms) bei medicinins
(darbuotojams) apiros.
Kadangi beveik visos filiale esanios programos yra Microsoft kompanijos produktai,
tokie kaip Excel, Word, Access, Visio ir pan. Buvo iškeltas reikalavimas, kad naudotojo
ssaja bt kuo patogesn bei kuo labiau panaši mintas programas t.y. funkcini mygtuk
vizualiazacija bei išdstymas, klaviš kombinacij (shortcut) bei meniu išdstymas. Taip pat
vienas iš pageidavim, tai kuo maesns snaudos programos prieirai. Kadangi bendrovje
naudojama homogeniška sistema t.y. Microsoft kompanijos operacin sistema Windows
2000, Windows XP arba Windows 2003, todl problemos dl perkeliamumo nebuvo
akcentuotos. Sistema turi dirbti su viena baze, esania specialiai jai dedikuotame serveryje, o
darbo viet jungimasis vykdomas per lokal tinkl ar per intranet. Labai svarbus
reikalavimas – sistemos darbo efektyvumas bei patikimumas. Kadangi sistemos darbui
naudojama reliacin (Interbase) duomen baz, patikimumas yra utikrinamas dka trigeri
bei procedr. Vienas svarbiausi reikalavim – sistemos domen saugumas.
Siekiant utikrinti kompiuterins sistemos duomen saugum, reikia gyvendinti
apsaugos priemones, veikianias vairiuose sistemos lygiuose. Išskiriami šie, svarbs
saugumo poiriu, kompiuterins sistemos lygiai:
• fizinis lygis;
nepriklausomai vienas nuo kito.
sistemos komponent apsauga šiais aspektais:
• fizini sistemos komponent apsauga nuo nesankcionuoto tyinio arba netyinio
fizinio sunaikinimo, išvedimo iš rikiuots arba j funkcionalumo, reikalingo
normaliam sistemos darbui palaikyti, apribojimo;
• fizini sistemos komponent apsauga nuo nesankcionuoto prisijungimo, paskoje ko
gali bti daroma taka fiziniam komponentui, j grupei ir, tuo paiu, visos sistemos
darbui;
14
• fizini sistemos komponent, kurie yra tiesiogiai susij su duomen saugojimu,
funkcionalumo, reikalingo normaliam sistemos darbui, palaikymas esant
ekstremalioms darbo slygoms (pvz.: dingus elektros srovei).
Siekiant utikrinti apsaug šiame lygyje, rekomenduojama gyvendinti šias priemones:
• kompiuteris, kuriame yra duomen baz (serveris) ir ryšio su išoriniu tinklu
priemons privalo bti vienoje, specialiai tam rengtoje, patalpoje;
• patalpa, kurioje yra serveris ir ryšio priemons, privalo bti nuolat urakinta;
• patalp, kurioje yra serveris ir ryšio priemons, galt patekti tiktai asmenys,
turintys specialius galiojimus;
• tvarkingai atlikti kompiuteri tinklo instaliacij;
• tvarkinga atlikti elektros tinkl instaliacij.
Apsauga sisteminiame programiniame lygyje apima priemones, kuri pagalba
gyvendinama sistemins programins rangos apsauga nuo nesankcionuoto tyinio arba
netyinio sunaikinimo, išvedimo iš rikiuots arba funkcionalumo, reikalingo normaliam
sistemos darbui palaikyti, apribojimo. Sistema privalo bti apsaugota nuo alingo poveikio
tiek iš vidaus (intranet'o), tiek iš išors (internet'o).
Siekiant utikrinti apsaug šiame lygyje, rekomenduojama gyvendinti šias priemones:
• realizuoti išorini lokalaus tinklo atvilgiu IP adres filtravimo mechanizm,
leidiant prisijungti prie lokalaus tinklo tiktai tam tikrus IP adresus turintiems
išoriniams kompiuteriams;
priemones nuo nesankcionuoto prisijungimo iš lokalaus kompiuteri tinklo;
• utikrinti prijim prie programins rangos programini moduli tiktai galiotiems
asmenims;
Sistemin - programin apsaugos lyg utikrina tinklo, operacins sistemos, duomen
bazs administratoriai naudodami sistemines priemones.
Apsauga duomen perdavimo lygyje apima priemones, kurios utikrina perduodam
duomen konfidencialum, jei duomenis perduodani fizini sistemos komponent apsaugos
priemons yra nepakankamos arba j utikrinti nemanoma (pvz.: duomenys perduodami
išoriniais kompiuteri tinklais).
Siekiant utikrinti apsaug šiame lygyje, rekomenduojama gyvendinti ši priemon:
• perduodant duomenis naudoti mechanizmus, kurie atlieka perduodam duomen
ušifravim perduodanioje pusje ir iššifravim priimanioje pusje. Taip pat
galimas šifravimas ryši kanal lygyje.
Apsauga duomen bazs lygyje apima priemones, kuri pagalba gyvendinama
duomen apsauga šiais aspektais:
• apsauga nuo duomen vientisumo paeidimo.
Siekiant utikrinti apsaug šiame lygyje, rekomenduojama gyvendinti šias priemones:
• prijim prie duomen bazs objekt valdyti naudotoj teisi sistema. Naudotoj
teiss privalo bti apibrtos grietai pagal veikloje egzistuojanias roles;
• personalui suteikti prijim prie duomen tiktai programins rangos pagalba;
• naudoti duomen pakeitim urnalizavim - audit;
• utikrinti savalaik duomen kopijavim.
Duomen bazs apsaugos lyg utikrina programins rangos ir duomen bazs
administratoriai.
duomen apsauga šiais aspektais:
Siekiant utikrinti apsaug šiame lygyje, rekomenduojama gyvendinti šias priemones:
• programin ranga privalo identifikuoti naudotojus pagal vardus ir slaptaodius;
• vieninteliu vardo ir slaptaodio šaltiniu privalo bti pats naudotojas;
• programin ranga privalo utikrinti naudotoj slaptaodi keitim nustatytais laiko
momentais;
programin ranga privalo reikalauti iš naudotojo patvirtinimo apie jo ketinimus;
• programin ranga privalo realizuoti mechanizm, kurio pagalba bt galima
izoliuoti skirting naudotoj tvarkomus duomenis (pvz.: realizuoti duomen
grupavimo koncepcij, pagal kuri naudotojas gali perirti ir keisti duomenis
tiktai jam priskirt objekt grupse).
Duomen bazs apsaugos lyg utikrina programins rangos ir duomen bazs
administratoriai.
16
2.4. LYGINAMOJI ANALIZ
Šis projektas buvo pradtas gyvendinti dl keli labai svarbi prieasi. Rinkoje yra
keletas moni, usiimani programins rangos krimu bei platinimu. Šios mons skelbiasi
turinios transporto apskaitai skirtus modulius ar programas. Daugelio moni silomi
produktai neturjo arba turjo maj dal reikalaujamo funkcionalumo, todl nebuvo lyginti
su kitais produktais.
“Prototechnika” silomas sprendimas “Skaita Transportas”. Ši program galima vadinti
moduliu, kadangi ji gali funkcionuoti tik kartu su verslo valdymo sistema “Verslo Skaita”,
kaip viena iš sudedamj dali. Šios programos privalumai: pilnas ryšys su kitais sistemos
moduliais (buhalterija, sandlio, darbo umokesio bei ilgalaikio turto apskaita), programoje
realizuoti beveik visi keliami reikalavimai funkcionalumui bei nefunkciniai reikalavimai.
Programos minusai: daugelis funkcionalumo yra realizuota kituose moduliuose (transporto
priemoni bei rengim nusidvjimas – ilgalaikio turto modulyje, darbo umokestis –
personalo bei darbo umokesio modulyje, sskait išrašymas bei apmokjimas – finans bei
sandlio apskaitos modulyje). vertinant visus aukšiau mintus kriterijus, labai išauga
programos kaina.
Gan seniai yra platinamas UAB “Baltijos sprendimai” produktas “Transportas”. Ši
programa daugiau yra skirta tolimiesiems reisams apskaityti ir nra pritaikyta apskaityti
atliekamiems darbams bei suteikiamoms paslaugoms. Taip pat programoje nra realizuotas
mechanizmas, leidiantis vairiais bdais apskaityti darbuotoj darbo umokest, priklausomai
nuo atlikt darb. Dar vienas minusas yra tai, kad duomen baz yra failins struktros t.y.
DBF tipo, kurios šiais laikais beveik nenaudojamos dl savo nepatikimumo bei saugumo.
UAB “Proringas” siloma programa “Pragma”, kaip ir UAB “Prototechnika” atveju, iš
ties galima vadinti moduliu, kadangi ji integruota finans bei sandlio apskaitos program.
Vienas iš privalum, kad beveik visas reikalaujamas funkcionalumas yra realizuotas btent
transporto apskaitos modulyje, taiau vienas pagrindini funkcionalum – darb bei paslaug
apskaita – kol kas nra realizuota. Taiau bet kokiu atveju, norint dirbti su transporto apskaita,
reikia sigyti bazin modul, kuris padidina programos kaina keturis kartus.
2.1 lentelje yra pavaizduotas aukšiau mint program palyginimas su
projektuojama sistema. Lentelje vertinti tik pagrindiniai kriterijai. Lentelje vertintas
konkreios programos ar modulio funkcionalumas.
17
Rinkoje silom transporto apskaitos sistem funkcionalumo palyginimas 2.1 lentel
Funkcionalumas arba
Kuro norminio bei faktinio
kelio
2.5. PROJEKTO TIKSLAS IR JO PAGRINDIMAS
Šio projekto tikslas – kompiuterizuoti transporto apskait, kuri vykdoma AB Ryt
skirstomieji tinklai Transporto paslaug filiale (toliau filialas). Šiuo metu visas darbas yra
atliekamas rankiniu bdu ar pasitelkiant nespecializuotas programas. Realizavus š projekt,
filialo darbuotojams sumas rankinio ir popierinio darbo, visi skaiiavimai bei vertinimai
bus atliekami programos pagalba, taip sumainant klaid tikimyb, padidinant informacijos
efektyvum ir patikimum. Transporto vadybininkai tiksliau gals planuoti esam ištekli
(transporto priemons, rengimai, mediagos bei darbo jga) efektyv panaudojim bei
paskirstym. Taip pat programos dka bus galima vertinti transporto priemoni bei darbo
jgos efektyvum bei naudingum. Taip pat vienas iš projekt tiksl yra sumainti
biurokratizmo ir popierizmo šiame filiale. Tikimasi, kad ši programa tiks ir kitoms
organizacijoms, norinioms apskaityti transport ir taps gan konkurencingu produktu Lietuvos
rinkoje.
Transporto apskaitos programinei rangai kurti buvo pasirinkta:
• Projektavimas - ProVision WorkBench v3.1.0. Enterprise Edition, dl galimybs kurti
vairias projektavimui reikalingas diagramas. Taip pat didel tak daro tai, kad
modeliavimui taip pat buvo pasirinktas šis UML produktas.
• Duomen baz – Borland kompanijos produktas InterBase v6.0, dl to, kad tai yra
reliacin duomen baz, taip šios duomen bazs serveris bei klientin dalis yra
visiškai nemokami.
kalba.
transporto apskaita t.y. kuro, nusidvjimo,…