TurinysTURINYS PRIEDAS B. NAUDOTOJO VADOVAS.............................................................................75 2 1. VADAS Bet kuriam transporto mons savininkui, vadovui ar kitam specialistui nuolat tenka sprsti vairaus sudtingumo transporto valdymo klausimus. Specialist veikla vertinama pagal j priimam sprendim efektyvum. Sprendimams pagrsti reikalinga informacija. Transporto paslaug mons turi labai daug bendr savybi. Jose atliekami darbai bei paslaugos pasiymi biologini veiksni nulemtu cikliniu pobdiu, panašs technologiniai procesai, darbo organizavimas, vartojamos panašios mašinos bei rengimai, todl tenka sprsti panašias problemas. Taiau efektyviai valdyti transport nra paprasta. Transporto specialistams reikalinga informacin aplinka, utikrinanti strateginio planavimo, operacij valdymo, operatyvi sprendim primim. Šiems tikslams reikalingai informacijai formuoti vis daniau naudojamos vairios informacijos apdorojimo sistemos, kurios labai palengvina galim sprendim alternatyv analiz. Diegiamos informacins sistemos teikia transporto verslui btin ini, taiau universalios informacins sistemos maai pritaikytos transporto verslo poreikiams ir pasiymi ribotomis galimybmis. Danai transporto informacin sistema pradedama kurti kaip kompiuterinio duomen apdorojimo sistema ir vliau po truput papildoma, stengiantis išpltoti iki sprendim paramos sistemos. Transporto specialist, ekspert patirtis, sukauptos inios geriausiai gali bti panaudotos intelektualioje sprendim paramos informacinje sistemoje, taiau šioje srityje sukaupta patirtis dar nepakankama. Šio projekto tikslas – suprojektuoti program, skirt transporto priemoni bei rengim atliekam darb, paslaug ar kit veikl apskaitai. Šio projekto usakovas – AB Ryt skirstomj tinkl Transporto paslaug filialas, rytinje Lietuvos dalyje teikianti transporto nuomos paslaugas, o taip pat atliekanti statybinius bei remonto darbus. ridos, atlikt darb bei suteikt paslaug, darbuotoj darbo umokesio bei usakov skol) apskait. Šis projektas yra komercinis t.y. skmingai diegus usakovui, programa, esant paklausai, bus parduodama treiajai šaliai. 3 2. ANALIZS DALIS 2.1. ANALIZS TIKSLAS Šiuo metu rinkoje yra keletas P paket, kuriuose yra realizuota transporto apskaita. Šie (transporto apskaitos) moduliai daniausiai esti sudtin P dalis, kuri kaina svyruoja nuo keli tkstani iki šimt tkstani lit. Maoms ar vidutinms monms neracionalu sigyti tok produkt. Kiti produktai, kuri kainos yra priimtinos tokioms monms, nesuteikia reikalingo funkcionalumo, nepasiymi lankstumu bei pritaikomumu, dar kitos yra “morališkai pasenusios”. veikla usiimanios mons, tiek ir mišk urdijos, kurioms ypa aktuali efektyvi transporto apskaita. Kompiuterizuota programa turi palengvinti toki apskait, pagreitinti reikiamos informacijos paiešk, bei efektyviau planuoti esamus resursus bei laik. Kuriama programa leis transporto monms efektyviau ir paprasiau kontroliuoti savo veikl. Jei nedidelei monei pakanka tik išlaid kurui apskaitos, tai didesnei transporto bendrovei gali prireikti daugiau programinio produkto funkcij – nuo usakym suvedimo, maršrut formavimo iki reis išlaid skaiiavimo. Naudojantis šia programa bus paprasta nustatyti reis pelningum ar pateikti ataskaitas u tam tikro laikotarpio peln ir išlaidas. Visa reikalinga informacija bus kaupiama vieningoje sistemoje. Programa bus naudinga ne tik transporto monms, bet ir toms bendrovms, kurios, pavyzdiui, tik nuomoja automobilius darbo reikmms, taiau iš esms j veiklos profilis yra visai kitas. Tam tikros produkto funkcijos tiks monms, norinioms tiesiog operatyviai suskaiiuoti ir vertinti išlaidas kurui, remontui ir pan. organizacijos, naudosianios projektuojam sistem, veikl, naudotojo poreikius bei sistemos reikalavimus. Taip pat atlikti palyginim su kitomis, rinkoje esaniomis sistemomis, kuriose realizuota transporto apskaita bei šios sistemos reikalingum. 4 2.2. ANALIZS METOD BEI PRIEMONI PARINKIMAS 2.2.1. Programavimas area network), prijimas prie sistemos numatytas ribotas t.y. tik tie naudotojai, kuriems yra instaliuota programa ir inantys prisijungimo vardus bei slaptaodius. vertinus aukšiau mintus aspektus buvo atsisakyta programuoti internetinmis technologijomis (PHP, DOT NET ar LISP). Programavimui labiausiai tinkanios buvo dvi programavimo kalbos – tai Microsoft kompanijos produktas Visual Basic (6 versija) bei Inprise (buvusi Borland) kompanijos produktas Delphi (6 versija). Atlikus palyginamj analiz, nustatyta, kad abiej produkt kainos iš esms yra vienodos, taiau buvo pasirinkta Delphi programavimo kalba, dl keli prieasi: šis produktas yra geriausiai priderintas darbui su vairaus tipo duomen bazmis – pradedant failinm struktrom, baigiant DBVS (duomen bazi valdymo sistemos). Delphi suteikia galimyb objektiniam programavimui, o taip pat panaudoti paveldimum. Skirtingai nei Microsoft produktas Visual Basic, Delphi “susirenka” tik reikalingas bibliotek dalis (funkcijas, paketus, procedras, metodus), todl sukompiliuotas kodas pagal dyd yra ymiai maesnis ir kompaktiškesnis. Taip pat Delphi kalbai yra prikurta nemokam komponent, kuri pagalba sukurta P tampa patrauklesn bei interaktyvesn galutiniam naudotojui. Siekiant sumainti paios programos kaštus, reikia parinkti toki duomen baz, kuri bt optimaliausias sprendimas atsivelgiant duomen apimt bei kain. Šiuo metu rinkoje yra keletas nemokam duomen bazi valdymo sistem. Pagrindiniai galimi variantai buvo MySQL bei Inprise (buvusi Borland) kompanijos produktas – InterBase. Keletas esmini kriterij lm InterBase pasirinkim: tai yra tas pats programins rangos gamintojas kaip ir Delphi, todl yra padidintas ši dviej produkt suderinamumas. Interbase yra platinamas tokiu pat principu kaip ir Linux (pateikiamas su visais išeitiniais kodais). Tam, kad prisijungti prie Interbase duomen bazs, nereikia naudoti nei ODBC, nei BDE, jungtis yra tiesiogin API lygyje, todl duomenys perduodami greiiau, nra tarpini grandi, maesn tikimyb klaidoms. Tai pat nemokamos versijos platinimas, leidia labai efektyviai tobulinti program, nes labai daug naudotoj. Dar keli minusai MySQL produktui – subuklaus (subquery) nepalaikymas, išorini rakt (foreign key) nebuvimas, nra galimybs kurti vaizd (view) . 5 Transporto apskaitos sistema - Edgaras uklys Vienos duomen bazi valdymo sistemos nebuvo trauktos kandidai sraš dl labai objektyvi prieasi: didel kaina, reikalauja daug kompiuterio resurs, sudtingas administravimas (pvz.: Sybase, MS SQL, Oracle ar DB2). Tokios bazs kaip FoxPro, Paradox ar dBase vis maiau naudojamos kuriant sistemas, kadangi nra reliacins, o tai atsiliepia ši DB patikimumo bei stabilumo rodikliams. MS Access gali dirbti, tik instaliavus MS Office paket, kas ymiai padidina galutin produkto kain. 2.2.3. Modeliavimas programins rangos ininieriams kurti, palaikyti, vystyti programin rang. Kai kurios CASE priemons yra skirtos tik diagram braiymui. Kitos sutelktos programins rangos realizavim, kodo generavim. Taiau patogiausia yra dirbti su viena organizacijos veiklos modeliavimo priemone, kuri apimt vis informacins sistemos (IS) krimo gyvavimo cikl. Modeliavimui geriausiai tiko ProVision WorkBench UML (The Unified Modeling Language) paketas, kadangi šis paketas plaiausiai apima pagrindinius informacins sistemos krimo gyvavimo ciklus, tokius kaip: Biznio proces modeliavimas ir reininerija; Biznio objekt modeliavimas; Informacins sistemos modeliavimas; ProVisionWorkbench - tai organizacijos modeliavimo priemon, kuri apjungia BPR ir OO A&D vien, integruot modeliavimo priemon. Paketas palaiko geresnes biznio modeliavimo galimybes, ypa unikalus biznio sveik modelis (business interaction model) ir populiars darb sekos (workflow model) ir biznio objekt (business object model) modeliai. Tai leidia apimti BPR ir biznio objekt modeliavimo etapus. Palaikant reliacini lenteli model (relational model), naudotojo ssajos (user interface model) ir kit UML (unified modeling language – unifikuota modeliavimo kalba) modeli krim, paketas apima vis informacins sistemos modeliavimo etap. Taip pat dka galimybs generuoti programinius kodus, paketas patenka ir realizacijos etapo dal. Rinkoje yra daugiau galing UML priemoni, nenusileidiani ProVision Workbench paketui funkcionalumu, taiau pagrindinis pasirinkimo kriterijus buvo tas, kad šis paketas naudojamas modeliuojant visas organizacijoje (AB Ryt skirstomieji tinklai) kuriamas sistemas. 2.3. ORGANIZACIJOS VEIKLOS ANALIZ Kuriamas projektas yra skirtas AB Ryt skirstomieji tinklai Transporto paslaug filialui. Šio filialo veikla yra išskirtinai transporto paslaugos, kurios suteikiamos pirmoje eilje kitiems AB Ryt skirstomieji tinklai filialams t.y. Vilniaus, Panevio, Alytaus, Utenos ir Elektros tinklo paslaug bei išoriniams usakovams. Filiale yra trys tarnybos, kuri sudtyje yra skyriai, atsakingi u konkreias veiklos sritis. Didiausia tarnyba, kurioje ir numatoma kompiuterizuoti veikl – technikos tarnyba. Ši tarnyba, pagal darb pobd, yra išskirstyta keturis skyrius. Kiekvieno skyriaus darbas yra grietai reglamentuotas, bei aprašytas instrukcijose. kio skyrius usiima transporto priemoni bei rengim nuoma, remonto dirbtuvs – išskirtinai savo transporto bei išorini organizacij ar fizini asmen transporto priemoni remontu bei prieira, komercijos skyrius – nauj usakov paieška bei bendravimas su tiekjais, o techninis skyrius – filialams bei išorinms organizacijoms suteikinja transporto paslaugas bei darb atlikimas. 2.1 paveiksllyje pavaizduota AB Ryt Skirstomieji tinklai Transporto paslaug filialo organizacin struktra (tarnybos, skyriai bei darbuotojai): 7 Kadangi AB Ryt skirstomieji tinklai artimiausiu laiku bus privatizuojami, stengiamasi, kad kiekvienas filialas dirbt kiek galima savarankiškiau t.y. visos paslaugos ar darbai, atliekami kitiems filialams yra kainojami bei vykdomas tarpusavio atsiskaitymas. Transporto paslaug filialas, kaip ir visos kitos mons sveikauja su tiekjais (mediag bei papildom paslaug gavimas), usakovais (tiesioginiais teikiam paslaug gavjais bei AB Ryt skirstomieji tinklai filialai) bei konkurentais (transporto bei statybos mons, atliekanios tokius paius ar panašius darbus). emiau pateiktame paveiksle btent ir akcentuojamas filialo informacinis bei materialinis persiuntimas tarp išorini organizacij. emiau pateiktame 2.2 paveiksllyje pavaizduotas transporto paslaug filialo sveika su aplinka grafinis modelis, kuris vadinamas veiklos sveik modeliu (Business Interaction Model - BIM). 8 Transporto apskaitos sistema - Edgaras uklys Labai svarbus aspektas – tai filialo veiklos tikslai t.y. ko siekiama savo veikla. Tokia veikla daniausiai yra apibendrinama detalesnmis svokomis t.y. kokie bdai naudojami usibrtiems tikslams pasiekti. Dabartinmis slygomis, labiausiai aktuals yra finansiniai tikslai: pelnas, darbuotoj gerov, mokesiai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai yra takojami tiek kokybs tiek vystymo bei rinkos patenkinimo siekiam tiksl. 2.3 paveiksllyje pavaizduotas transporto paslaug filialo veiklos siekiam tiksl modelis (Goal Modeler). 2.3 pav. Transporto paslaug filialo veiklos tiksl modelis Kaip matome iš 2.3 paveiksllio, pagrindiniai organizacijos tikslai yra keturi: kokybs tikslai – šis tikslas susideda iš detalesni lygi t.y. atliekam darb bei suteikiam paslaug kokybs gerinimas bei našesns technikos ir rangos paieška. finansiniai tikslai – kaip ir kiekvienos pelno siekianios organizacijos, šis tiksl galima vadinti pagrindiniu. Svarbesni aspektai, takojantys š tiksl – pelnas, darbuotoj materialin gerov bei mokesi apmokjimas. vystymo tikslai – norint gerint atliekam darb kokyb be abejo reikalinga naujesn, našesn technika, o taip pat plsti rink. rinkos patenkinimo tikslai – norint patenkinti vis didjanius usakov poreikius, reikalinga didinti atliekam darb bei paslaug pasil bei didinti atliekamu darb efektyvum. 9 Analizuojant svarbesnes transporto paslaug filialo veiklos sferas, procesus bei veiklos sveikas tiek organizacijos viduje tiek ir išorje, buvo pasitelkta veiklos panaudojimo atvej diagrama (use case model). 2.4 paveiksllyje pavaizduotos pagrindins organizacijos funkcijos, kurios sveikauja su vidinmis ir išorinmis veiklos esybmis. 2.4 pav. Transporto paslaug filialo veiklos panaudojimo atvej modelis 10 2.5 paveiksllyje pavaizduotas veiklos objekt modelis parodo kaip objekt tipai prisiderina prie veiklos sferai gimining kit objekt tip. Objekt modelis taip pat parodo kiekvieno objekto tokias savybes: atributai (atributes) ir metodai arba funkcijos (method). 2.5 pav. Transporto paslaug filialo veiklos objekt modelis Modeliavimas buvo atliekamas Core, esmine ProVision Workbench paketo metodologija, kuri palaiko vis kit metodologij pagrindus. Veiklos sveik modelis (BIM - business interaction model) atvaizduoja naudotojo veikl strateginje perspektyvoje, parodo sveik tarp vidini organizacijos objekt ir išorini organizacij. Šiame modelyje yra modeliuojamos ir vertinamos organizacijos objekt sveikos ir ryšiai su naudotojais, tiekjais ir konkurentais. Veiklos tiksl modelyje yra pavaizduotas organizacijos tiksl, bei j detalizavimas emesniais hierarchiniais lygiais. Veiklos objekt modelyje atvaizdavau vidinius ryšius tarp veiklos objekt, kas leido greitai pamatyti visus j komponentus. Šis modelis parodo kaip objekt tipai prisiderina prie veiklos sferai gimining kit objekt tip. 11 2.3.1. Naudotoj bei j poreiki analiz Poreikiams išsiaiškinti buvo pasitelktas efektyviausias bdas – interviu su tiesioginiais projektuojamos programos naudotojais. Šis informacijos gavimo bdas yra labai lankstus, leidia surinkti didel informacijos kiek, nors kartais ir perteklin, o taip pat buvo priimtiniausias ir suprantamiausias naudotojui. Interviu buvo atliekamas keturiais etapais: 2.6 pav. Informacijos surinkimo modelis Projektuojamos sistemos pagrindiniai naudotojai bus vadybininkai, planuojantys vairuotoj bei kit darbuotoj dab, siekiant kuo optimaliau panaudoti tiek techninius tiek mogiškuosius resursus, todl sistema turi suteikti vis reikiam informacij laiku. Šiuo metu filiale nra kompiuterizuota tokia apskaita, todl visi skaiiavimai atliekami rankiniu bdu, geriausiu atveju pasinaudojant tokiomis priemonmis kaip Microsoft kompanijos sukurtomis programomis Excel, Word ir pan. Išanalizavus naudotoj poreikius, nustatyta, kad sistema turi tenkinti š funkcionalum: kainiai, paskirtys, medicinins apiros, atlyginim kainiai; kaupti detali informacij apie priekabas - pagrindin informacija, nuoma, kuro, tepalu suvartojimo normos, darbo kainiai, paskirtys, technins apiros; kaupti detali informacij apie transporto priemones - pagrindin informacija, nuoma, kuro, tepalu suvartojimo normos, skaitikli parodymai, kuro, tepalu upylimai/nurašymai, darbo kainiai, paskirtys, technins apiros, vairuotojo atlyginim kainiai. kaupti informacij apie kitus klasifikatorius – kuro tipai bei marks, transporto grups bei tipai, priekab grups bei tipai, pareigybs, šalys, šali grups bei miestai, skaitikliai, mokesiai, sandliai, teisi kategorijos, bankai, draudimo tipai, matavimo vienetai, mons, valiutos bei sezonai. 12 kaupti informacij apie kelions lapus - kelions lap pagal transporto priemons tip (lengvasis, sunkusis, autobusas, mechanizmas ir pan.), automatinis spidometro persukimas pagal nuvaiuotus kilometrus, automatinis sunaudoto kuro kiekio apskaiiavimas (pagal kuro normas), automatinis sunaudoto tepalu kiekio apskaiiavimas (pagal normas), detalus kelions (nuo išvaiavimo iki grimo) aprašymas (sustojimo punktai, vetas krovinys ir kt.), detalus atliktu darbu aprašymas (papildomai udirbta suma pagal kainius, darb vykdytojai, usakovai ir kt.), vairuotojo atlyginimas pagal kelion ir/arba atliktus darbus, galimybs automatizuoti kelions lap vedim. atlikimo aktus arba tiesiog usakym eilutes. ataskait generavimas – turi bti realizuota galimyb atspausdinti suvest informacij. Priklausomai nuo informacijos pobdio (klasifikatoriai, kelions lapai, atlikti veiksmai), turi bti realizuota galimyb spausdinti tik atrinktus (filtruotus) duomenis. vertinus, kad ataskait formos, pagal statymin baz, keiiasi, btina numatyti galimyb redaguoti ataskait šablonus. duomen tikrinimas –turi bti realizuoti programiniai rankiai, kuri pagalba bt galima patikrinti, bei, reikalui esant, pakoreguoti duomenis: o kuro likuiai – kuro likui kiekvienai transporto priemonei perskaiiavimas, vertinus kuro gavim, kuro netekim bei faktin kuro sunaudojim, ufiksuot kelions lapuose; skaitikli (spidometras, moto skaitiklis) parodym perskaiiavimas, vertinus nuvaiuot keli (dirbt laik) pagal kelions lapus, skaitiklio koregavimus bei keitimus; galiojimas, technins (transporto priemonms) bei medicinins (darbuotojams) apiros. Kadangi beveik visos filiale esanios programos yra Microsoft kompanijos produktai, tokie kaip Excel, Word, Access, Visio ir pan. Buvo iškeltas reikalavimas, kad naudotojo ssaja bt kuo patogesn bei kuo labiau panaši mintas programas t.y. funkcini mygtuk vizualiazacija bei išdstymas, klaviš kombinacij (shortcut) bei meniu išdstymas. Taip pat vienas iš pageidavim, tai kuo maesns snaudos programos prieirai. Kadangi bendrovje naudojama homogeniška sistema t.y. Microsoft kompanijos operacin sistema Windows 2000, Windows XP arba Windows 2003, todl problemos dl perkeliamumo nebuvo akcentuotos. Sistema turi dirbti su viena baze, esania specialiai jai dedikuotame serveryje, o darbo viet jungimasis vykdomas per lokal tinkl ar per intranet. Labai svarbus reikalavimas – sistemos darbo efektyvumas bei patikimumas. Kadangi sistemos darbui naudojama reliacin (Interbase) duomen baz, patikimumas yra utikrinamas dka trigeri bei procedr. Vienas svarbiausi reikalavim – sistemos domen saugumas. Siekiant utikrinti kompiuterins sistemos duomen saugum, reikia gyvendinti apsaugos priemones, veikianias vairiuose sistemos lygiuose. Išskiriami šie, svarbs saugumo poiriu, kompiuterins sistemos lygiai: • fizinis lygis; nepriklausomai vienas nuo kito. sistemos komponent apsauga šiais aspektais: • fizini sistemos komponent apsauga nuo nesankcionuoto tyinio arba netyinio fizinio sunaikinimo, išvedimo iš rikiuots arba j funkcionalumo, reikalingo normaliam sistemos darbui palaikyti, apribojimo; • fizini sistemos komponent apsauga nuo nesankcionuoto prisijungimo, paskoje ko gali bti daroma taka fiziniam komponentui, j grupei ir, tuo paiu, visos sistemos darbui; 14 • fizini sistemos komponent, kurie yra tiesiogiai susij su duomen saugojimu, funkcionalumo, reikalingo normaliam sistemos darbui, palaikymas esant ekstremalioms darbo slygoms (pvz.: dingus elektros srovei). Siekiant utikrinti apsaug šiame lygyje, rekomenduojama gyvendinti šias priemones: • kompiuteris, kuriame yra duomen baz (serveris) ir ryšio su išoriniu tinklu priemons privalo bti vienoje, specialiai tam rengtoje, patalpoje; • patalpa, kurioje yra serveris ir ryšio priemons, privalo bti nuolat urakinta; • patalp, kurioje yra serveris ir ryšio priemons, galt patekti tiktai asmenys, turintys specialius galiojimus; • tvarkingai atlikti kompiuteri tinklo instaliacij; • tvarkinga atlikti elektros tinkl instaliacij. Apsauga sisteminiame programiniame lygyje apima priemones, kuri pagalba gyvendinama sistemins programins rangos apsauga nuo nesankcionuoto tyinio arba netyinio sunaikinimo, išvedimo iš rikiuots arba funkcionalumo, reikalingo normaliam sistemos darbui palaikyti, apribojimo. Sistema privalo bti apsaugota nuo alingo poveikio tiek iš vidaus (intranet'o), tiek iš išors (internet'o). Siekiant utikrinti apsaug šiame lygyje, rekomenduojama gyvendinti šias priemones: • realizuoti išorini lokalaus tinklo atvilgiu IP adres filtravimo mechanizm, leidiant prisijungti prie lokalaus tinklo tiktai tam tikrus IP adresus turintiems išoriniams kompiuteriams; priemones nuo nesankcionuoto prisijungimo iš lokalaus kompiuteri tinklo; • utikrinti prijim prie programins rangos programini moduli tiktai galiotiems asmenims; Sistemin - programin apsaugos lyg utikrina tinklo, operacins sistemos, duomen bazs administratoriai naudodami sistemines priemones. Apsauga duomen perdavimo lygyje apima priemones, kurios utikrina perduodam duomen konfidencialum, jei duomenis perduodani fizini sistemos komponent apsaugos priemons yra nepakankamos arba j utikrinti nemanoma (pvz.: duomenys perduodami išoriniais kompiuteri tinklais). Siekiant utikrinti apsaug šiame lygyje, rekomenduojama gyvendinti ši priemon: • perduodant duomenis naudoti mechanizmus, kurie atlieka perduodam duomen ušifravim perduodanioje pusje ir iššifravim priimanioje pusje. Taip pat galimas šifravimas ryši kanal lygyje. Apsauga duomen bazs lygyje apima priemones, kuri pagalba gyvendinama duomen apsauga šiais aspektais: • apsauga nuo duomen vientisumo paeidimo. Siekiant utikrinti apsaug šiame lygyje, rekomenduojama gyvendinti šias priemones: • prijim prie duomen bazs objekt valdyti naudotoj teisi sistema. Naudotoj teiss privalo bti apibrtos grietai pagal veikloje egzistuojanias roles; • personalui suteikti prijim prie duomen tiktai programins rangos pagalba; • naudoti duomen pakeitim urnalizavim - audit; • utikrinti savalaik duomen kopijavim. Duomen bazs apsaugos lyg utikrina programins rangos ir duomen bazs administratoriai. duomen apsauga šiais aspektais: Siekiant utikrinti apsaug šiame lygyje, rekomenduojama gyvendinti šias priemones: • programin ranga privalo identifikuoti naudotojus pagal vardus ir slaptaodius; • vieninteliu vardo ir slaptaodio šaltiniu privalo bti pats naudotojas; • programin ranga privalo utikrinti naudotoj slaptaodi keitim nustatytais laiko momentais; programin ranga privalo reikalauti iš naudotojo patvirtinimo apie jo ketinimus; • programin ranga privalo realizuoti mechanizm, kurio pagalba bt galima izoliuoti skirting naudotoj tvarkomus duomenis (pvz.: realizuoti duomen grupavimo koncepcij, pagal kuri naudotojas gali perirti ir keisti duomenis tiktai jam priskirt objekt grupse). Duomen bazs apsaugos lyg utikrina programins rangos ir duomen bazs administratoriai. 16 2.4. LYGINAMOJI ANALIZ Šis projektas buvo pradtas gyvendinti dl keli labai svarbi prieasi. Rinkoje yra keletas moni, usiimani programins rangos krimu bei platinimu. Šios mons skelbiasi turinios transporto apskaitai skirtus modulius ar programas. Daugelio moni silomi produktai neturjo arba turjo maj dal reikalaujamo funkcionalumo, todl nebuvo lyginti su kitais produktais. “Prototechnika” silomas sprendimas “Skaita Transportas”. Ši program galima vadinti moduliu, kadangi ji gali funkcionuoti tik kartu su verslo valdymo sistema “Verslo Skaita”, kaip viena iš sudedamj dali. Šios programos privalumai: pilnas ryšys su kitais sistemos moduliais (buhalterija, sandlio, darbo umokesio bei ilgalaikio turto apskaita), programoje realizuoti beveik visi keliami reikalavimai funkcionalumui bei nefunkciniai reikalavimai. Programos minusai: daugelis funkcionalumo yra realizuota kituose moduliuose (transporto priemoni bei rengim nusidvjimas – ilgalaikio turto modulyje, darbo umokestis – personalo bei darbo umokesio modulyje, sskait išrašymas bei apmokjimas – finans bei sandlio apskaitos modulyje). vertinant visus aukšiau mintus kriterijus, labai išauga programos kaina. Gan seniai yra platinamas UAB “Baltijos sprendimai” produktas “Transportas”. Ši programa daugiau yra skirta tolimiesiems reisams apskaityti ir nra pritaikyta apskaityti atliekamiems darbams bei suteikiamoms paslaugoms. Taip pat programoje nra realizuotas mechanizmas, leidiantis vairiais bdais apskaityti darbuotoj darbo umokest, priklausomai nuo atlikt darb. Dar vienas minusas yra tai, kad duomen baz yra failins struktros t.y. DBF tipo, kurios šiais laikais beveik nenaudojamos dl savo nepatikimumo bei saugumo. UAB “Proringas” siloma programa “Pragma”, kaip ir UAB “Prototechnika” atveju, iš ties galima vadinti moduliu, kadangi ji integruota finans bei sandlio apskaitos program. Vienas iš privalum, kad beveik visas reikalaujamas funkcionalumas yra realizuotas btent transporto apskaitos modulyje, taiau vienas pagrindini funkcionalum – darb bei paslaug apskaita – kol kas nra realizuota. Taiau bet kokiu atveju, norint dirbti su transporto apskaita, reikia sigyti bazin modul, kuris padidina programos kaina keturis kartus. 2.1 lentelje yra pavaizduotas aukšiau mint program palyginimas su projektuojama sistema. Lentelje vertinti tik pagrindiniai kriterijai. Lentelje vertintas konkreios programos ar modulio funkcionalumas. 17 Rinkoje silom transporto apskaitos sistem funkcionalumo palyginimas 2.1 lentel Funkcionalumas arba Kuro norminio bei faktinio kelio 2.5. PROJEKTO TIKSLAS IR JO PAGRINDIMAS Šio projekto tikslas – kompiuterizuoti transporto apskait, kuri vykdoma AB Ryt skirstomieji tinklai Transporto paslaug filiale (toliau filialas). Šiuo metu visas darbas yra atliekamas rankiniu bdu ar pasitelkiant nespecializuotas programas. Realizavus š projekt, filialo darbuotojams sumas rankinio ir popierinio darbo, visi skaiiavimai bei vertinimai bus atliekami programos pagalba, taip sumainant klaid tikimyb, padidinant informacijos efektyvum ir patikimum. Transporto vadybininkai tiksliau gals planuoti esam ištekli (transporto priemons, rengimai, mediagos bei darbo jga) efektyv panaudojim bei paskirstym. Taip pat programos dka bus galima vertinti transporto priemoni bei darbo jgos efektyvum bei naudingum. Taip pat vienas iš projekt tiksl yra sumainti biurokratizmo ir popierizmo šiame filiale. Tikimasi, kad ši programa tiks ir kitoms organizacijoms, norinioms apskaityti transport ir taps gan konkurencingu produktu Lietuvos rinkoje. Transporto apskaitos programinei rangai kurti buvo pasirinkta: • Projektavimas - ProVision WorkBench v3.1.0. Enterprise Edition, dl galimybs kurti vairias projektavimui reikalingas diagramas. Taip pat didel tak daro tai, kad modeliavimui taip pat buvo pasirinktas šis UML produktas. • Duomen baz – Borland kompanijos produktas InterBase v6.0, dl to, kad tai yra reliacin duomen baz, taip šios duomen bazs serveris bei klientin dalis yra visiškai nemokami. kalba. transporto apskaita t.y. kuro, nusidvjimo,…
