1

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

SOCIALINĖ ANTROPOLOGIJA

Povilas Dievaitis

KAUNO AUTOMOBILIŲ TURGAUS PREKIAUTOJŲ KASDIENYBĖ

BALANSAVIMAS TARP FORMALIŲ IR NEFORMALIŲ TAISYKLIŲ

Magistro baigiamasis darbas

Socialinės antropologijos studijų programa valstybinis kodas 621L60001

Antropologijos studijų kryptis

Vadovė Doc Dr Jolanta Kuznecovienė ________ ________

(Parašas) (Data)

Apginta ______________________ __________ __________

(Fakultetostudijų instituto dekanasdirektorius) (Parašas) (Data)

Kaunas 2013

2

TURINYS

I ĮVADAS3

II TURGAUS ANTROPOLOGIJA6

21 Turgus kaip verslas 6

22 Organizacijų antropologija10

23 Šešėlinė ekonomika14

III TIRIAMOJO LAUKO IR METODO PRISTATYMAS20

IV TURGAUS VERSLO TAISYKLĖS23

41 bdquoUžsiimu automobiliaisldquo23

42 Problemos su kuriomis susiduria verslininkai24

43 Konkurencija28

44 Mainų funkcijos34

45 Prekiautojų tinklai ir tarpusavio santykiai38

46 Legalumas ir nelegalumas40

47 Turgaus vaidmenys44

48 Vietinis žinojimas46

49 Turgus yra procesas50

410 Vartotojiška visuomenė51

BAIGIAMOSIOS IŠVADOS53

SUMMARY 55

REKOMENDACIJOS56

LITERATŪRA58

PRIEDAI63

3

Įvadas

Nuo pat žmonijos atsiradimo kiekvienoje kultūroje buvo kuriamos taisyklės kad skirtingose

erdvėse kartu gyvenantys žmonės laikytųsi tam tikrų taisyklių vienas kito atžvilgiu kad būtų išvengta

tarpusavio konfliktų Buvo suprasta kad žmonių bendruomenei reikalinga tvarkos palaikymo sistema

tarsi kelio ženklų taisyklės be kurių nėra įmanomas eismas ir be kurių žmonių bendruomenė negali

gyventi Panašiai kaip gamtoje viskas vyksta dėsninga tvarka taip ir žmonių gyvenime laikui bėgant

ir vystantis žmogaus sąmoningumui buvo kuriama vis tobulesnė tvarka

Ekonominėje antropologijoje ekonomika plačiąją prasme suprantama kaip sąveikos procesas

tarp žmogaus ir jo aplinkos kurioje jis įsigyja visų reikiamų daiktų tam kad patenkintų savo

poreikius Visa tai yra kompleksinis ir įteisintas procesas Tai reiškia kad ekonominio gyvenimo

kontekste yra tam tikros taisyklės kurios suteikia tam tikrą sutarimą stabilumą jog yra struktūros

kurios pertvarko ekonominį gyvenimą Panašiai yra ir Kauno automobilių turguje kuriame yra gausu

įvairiausių procesų vykstančių per prekybą mainus tarp visų turgaus dalyvių Kiekvienam verslo

dalyviui yra svarbu suprasti formalias taisykles ir tiek pat neformalias Kauno automobilių turgaus

erdvėje nuo atsiradimo pradžios taip pat buvo sukurtos taisyklės kurių kiekvienas verslo dalyvis

privalo laikytis

Mūsų pasaulis labai sparčiai vystosi laikai keičiasi akivaizdžiai vis daugėja transporto

priemonių o automobilis daugumai tampa būtinybe Tokia dinamika tampa daugumai Lietuvos

žmonėms tikru iššūkiu norint susirasti gerą ir patikimą naudotą automobilį Kauno automobilių

turguje kadangi naujam automobiliui įsigyti pakankamai lėšų turi ne kiekvienas

Kauno automobilių turgus yra didžiausias šiuo metu Europoje1 tačiau šioje vietoje vykstantis

naudotų automobilių verslas dar nėra tyrinėtas Prekyba dėvėtais automobiliais ndash viena iš

dominuojančių smulkaus ir vidutinio verslo sričių Lietuvoje Pagal VĮ Regitra pateiktus duomenis

nuo 2011 m gegužės iki 2012 m gegužės šalyje buvo įregistruoti tik 12297 nauji automobiliai2 Tuo

tarpu per 2011 metus VĮ Regitra šalyje užregistravo 114515 naudotų automobilių3 Vienas iš mano

informantų teigia kad bdquokas penktas Lietuvoje žmogus yra susijęs su automobilių versluldquo4

Viena vertus Kauno automobilių turgus yra ekonominis verslo vienetas kurio funkcionavimas

pavaldus bendriems ekonominiams bei verslo dėsniams ir kurių principais jis turi vadovautis Kita

vertus žiniasklaidoje pateikiama negatyvi informacija bei žmonių pasakojimuose išsakomos

1Prieiga per interneta httpwwwkaunoturgusltltapie_mus [žiūrėta 2013-04-25 d]

2 Prieiga per interneta httpwwwautotyrimailtnaujienos [žiūrėta 2013-04-25 d]

3 Prieiga per interneta httpwwwregitraltuploadsdocuments2011m20veiklos20ataskaitapdf [žiūrėta 2013-04-25

d] 4 Interviu su naudotų automobilių prekiautoju Kaunas 2012 m birželio 28 d

4

nesąžiningo elgesio su pirkėjais patirtys kelia klausimą apie naudotų automobilių verslo ypatumus jo

netipiškumą tiek ekonomine tiek socialine tiek moraline prasmėmis

Man kaip antropologijos studentui šiame darbe buvo įdomu sužinoti apie naudotų automobilių

verslą Kauno automobilių turguje kaip posovietinio regiono erdvėje yra kuriamos ir naudojamos

formalios ir neformalios taisyklės

Šio darbo tikslas ndash ištirti kaip vyksta naudotų automobilių verslas Atliekant etnografiją paremtą

antropologinį tyrimą ir analizuojant kasdienines automobilių turgaus erdvėje veikiančių dalyvių

sąveikas bei tarpusavio santykius bus siekiama atsakyti į šiuos tyrimo klausimus Kokie formaliai

įvardinami ir neformaliai konstruojami žmonių dalyvaujančių turgaus veikloje tarpusavio santykių

principai bei taisyklės struktūruoja turgaus veiklą ir apskritai dėvėtų automobilių verslą Kiek

egzistuojantys verslą reguliuojantys įstatymai iš vienos pusės ir posovietiniai mąstymo ir verslo

kultūros elementai iš kitos modeliuoja dėvėtų automobilių verslą jo sampratą ir legitimacijos būdus

Uždaviniai

1 Aprašyti taisykles struktūruojančias naudotų automobilių verslą ir turgų kaip bendro

veikimo vietą kaip verslo santykių modelį

2 Aprašyti taisykles pagal kurias yra konstruojami automobilių turgaus prekeivių tarpusavio

santykiai

3 Išsiaiškinti kokią įtaką dėvėtų automobilių verslui ir turgaus funkcionavimui daro formalus

(įstatyminis) ir neformalus (mąstymo ir verslo veiklos modeliavimo stereotipai

dominuojanti verslo kultūra) kontekstai

Šio darbo analizuojamas objektas yra Kauno automobilių turgaus prekiautojų kasdienybė

Tyrimo raktiniai žodžiai verslas turgus prekyba šešėlinė ekonomika

Kauno automobilių turgaus tyrimas remiasi antropologine perspektyva kurioje svarbiausias

vaidmuo teks etnografiniam lauko tyrimui Čiubrinskas V (2007) etnografiją apibrėžia taip tai

antropologiniai lauko tyrimai sisteminiai tiriamųjų kultūrų ar reiškinių aprašymai bei jų apdorojimas ndash

suvestinės etnografinės monografijos rašymas5 Kitaip tariant etnografinio tyrimo tikslas yra gauti

duomenis apie žmones pateikti tikslius kontekstualizuoto socialinio gyvenimo tėkmės aprašus

remiantis empiriniais duomenimis indukcijos būdu formuluoti teorines įžvalgas (Bloor ir Wood

2006)6 Šiame projekte lauko duomenys bus renkami dviejų kokybinio tyrimo metodų pagalba ndash

giluminio interviu ir dalyvaujamojo stebėjimo (Victor de Munck 2008)7 Antropologinės

5Čiubrinskas V 2007 Socialinės ir kultūrinės antropologijos teorijos Kaunas

6 Tai dažnai įvardijama kaip teorinių įžvalgųteorijų generavimas remiantis kokybiniais duomenimis ty indukciniu būdu

(Bloor ir Wood 2006) 7 Dalyvaujantis stebėjimas yra vienintelis man žinomas metodas kuris leidžia tyrinėtojui priartėti prie socialinio gyvenimo

realybės (Victor de Munck 2008)

5

metodologijos pagrindiniais bruožais laikomi dalyvaujamojo stebėjimo traktavimas kaip pagrindinio ir

svarbiausio lauko tyrimo metodo (Shalinsky 2005)8 holizmo siekis tyrėjo refleksyvumo

akcentavimas

8 Etnografinis lauko tyrimas remiasi kokybinių ir kiekybinių duomenų rinkimo technikomis paremtomis dalyvaujamuoju

stebėjimu ir etnografiniais interviu su pagrindiniais informantais (Shalinsky 2005)

6

II TURGAUS ANTROPOLOGIJA

Antropologai pabrėžia faktą kad specifinius motyvus gaminti mainyti ir vartoti prekes ir

paslaugas formuoja kultūros tradicijos Skirtingos kultūros vertina skirtingas prekes ir paslaugas ir

toleruoja ar draudžia kitokio pobūdžio santykius tarp gamintojų mainytojų ir vartotojų Kai kurios

kultūros aukština kooperacinį turto įgijimą ir dalijimąsi o kitos ndash konkurencinį turto įgijimą ir

išsaugojimą Vienos kultūros aukština bendrą nuosavybę o kitos didelę reikšmę teikia privatinei

nuosavybei Todėl aišku kad bdquotaupymasldquo skirtinguose kultūros kontekstuose turi skirtingas prielaidas

ir skirtingas išdavas (Harvin 1998 89)

21 Turgus kaip verslas

Nėra miesto kuris neturėtų savo turgaus Tačiau ne kiekvienas miestas turi tokį didžiulį naudotų

automobilių turgų kaip Kaunas kurio privilegija vietos valdžiai ir jo gyventojams susijusiems su kokia

tai veikla turguje teikia daugybę įvairiausių privalumų ndash gausias įplaukas (žemės nuomos mokesčiai

muitai įvairiausi kiti mokesčiai gaunami už vykdomą veiklą) taip pat pritraukia iš užsienio daugybę

pirklių kurie atsiveža pinigus ir juos išmaino į naudotus automobilius ir tt

Pasak Verdery bdquoTurgaus atsiradimo pagrindu galima būtų laikyti įvykį po kurio buvo atsisakyta

planinės ekonomikos kuri buvo labai svarbi socializmo laikotarpyjeldquo (Verdery 1996 181) Šiame

postndash socializmo laikotarpyje atsirado turgaus laisvoji prekyba kaip viena iš demokratinės valstybės

išraiškų (Verdery 1996 10)

Mažeikis turgų apibūdina kaip bdquokompleksinį daugiakomponentinį reiškinį elementariausią viešą

laisvų mainų sferą Jam būdingas procesualumas ne tik aprėpiantis prekybą bet ir koncentruojantis

įvairių teritorijų ekonominius ryšiusTurgus pirmiausia yra elementariausia prekybinė viešumos

organizavimo forma Ši ekonominė viešuma yra dvilypė dinamiška ir net ekologiška Turguje

prekiaujantys asmenys turi skirtingus konkurencinius interesus ir nėra tiek organizuoti kad taptų

įmonėmis didelėmis įstaigomis ir todėl neturi bendros istorijos ar bendro nuolatinio tikslo Kita

vertus čia prekiaujantiems asmenims būdingi silpni tarpusavio ryšiai išryškėjantys sprendžiant pačias

elementariausias darbo vietos organizavimo teisės ar moralės problemasldquo (Mažeikis 2003 49)

Turgavietės rodo konkretų ir viešą socialumą kur mainai yra įtvirtinti vietinių kultūrų socialinių

ir politinių santykių tinkle Turgavietės būdingos įvairiausiems vienuomenių tipams jos atrodo stipriai

įsišaknijusios savose konkrečiose kultūrose ir sykiu apimančios skirtingiausius mainų ir socialinės

sąveikos pavidalus kurių tik nedidelė dalis yra grynai prekiniai sandoriai Kita vertus turgavietė

7

niekada nėra paprasčiausių pirkėjų ir pardavėjų susitikimas Kaip įkūnytam įvykiui jai visada

būdingas tam tikras kultūrinis bruožas ir ji apima daugybę socialinių veiksnių bei santykių (Slater

Tonkiss 2001 25)

Turgus kaip visuomeninės susiejimo vieta turi galios sutelkti pačių įvairiausių individų kurių

kiekvienas siekia įgyvendinti skirtingus interesus bei troškimus Tonkiss turgavietę neretai suvokia

kaip bdquogausybės ragas semiantis gėrybes iš viso pasaulio tikras vaizdinių ir pojūčių orkestras išties

neretai sukuriantis utopišką stokos nepažįstančio pasaulio paveiksląjausmas jog iš tolimų kraštų

atkakusiais prekeiviais visos pasaulio prekės suplaukia į turgų daro jį egzotiška ir sykiu pavojinga

vietakur cirkuliuoja daiktai ir žmonėsldquo (Slater Tonkiss 2001 21)

Mažeikis Lietuvos turgaus viešumą apibūdina keliais veiksniais (Mažeikis 2003 50-51)

Ekonominių santykių viešuma Turguje yra svarbiausia nustatyti realias kainas kadangi iki

pat 2000 m Lietuvos spaudoje pateiktos įvairių prekių kainos iš Lietuvos turgaviečių buvo

viešieji rinkos indikatoriai Nesant tinkamai suorganizuotos bankų sistemos ir valiutų keityklų

turgus buvo vienintelis oficialus viešas valiutų santykio indikatoriusTačiau atsirandant

visuomenės poreikiui gauti pagrįstesnės ir legalesnės informacijos ji ilgainiui išnyksta ir vietoj

jos atsiranda kitos viešumos organizavimo formos bankų valiutų santykio pranešimai spauda

birža 1993-1994 m turguje gana intensyviai vyko prekyba talonais už kuriuos buvo galima

privatizuoti butus įmones įsitraukti į investicines organizacijas Keletą metų tai buvo

vienintelė netobula bdquoakcijų rinka Šitai tik patvirtina kad turgus vykdo pirminę primityvią

mažiausiai organizuotą tačiau būtiną viešumos funkciją

Politinių santykių viešuma Pagal atliktus empirinius stebėjimo duomenis turgaus prekeiviai

nuolatos diskutuoja politinėmis temomis Todėl dažnai turgus virsta politinių ndash ekonominių

protesto formų raiškos vieta Mažiausi įstatymų pasikeitimai sukeldavo smulkiųjų

prekybininkų ir gamybininkų sumaištį aštrias diskusijas prekiaujant

Moralinių ir ideologinių sprendimų viešuma Daugelyje Europos šalių iki pat naujųjų amžių

pabaigos turgaus aikštėje buvo vykdomos viešosios bausmės rišama prie gėdos stulpo

kapojamos galvos nusikaltėliams kariami valstybei (okupaciniam režimui) nusikaltę asmenys

Turgaus ekonominę prekybą formuoja kultūros sąlygota specifika Čia žmonės savo pasaulį

formuoja per (ekonominę) prekybą ir šioje veikloje pastoviai iš naujo apibrėžia save kaip socialias

orientuotas į pasaulį siekiančias tikslo ir kūrybingas būtybes Pasak Mažeikio bdquoturgaus gyvybingumas

susideda iš daugelio funkcijų kurias jis atlieka visuomenėjeldquo (Mažeikis 2003 52-57)

Kompensuojančioji turgaus funkcija Turgaus veikla yra tiesiog pakibusi tarp legalumo ir

nelegalumo kadangi legitimuoti istorijos mechanizmai neužtikrina visuomenės reprodukcijos

8

tai daro turgaus santykiai Todėl turgus virsta bdquošešėliniu istorijos ramentu penktuoju ratu

trukdančiu judėti bet neleidžiančiu nugriūti Ši šešėlinė istorija turi savo slinktį keisčiausiomis

grimasomis vaizduodama visuomenės mutacijasInternetinis turgus taip pat atlieka

kompensuojančiąja funkciją Tik čia apeinami ne tik nacionaliniai bet ir tarptautiniai

globaliniai apribojimaildquo (Mažeikis 2003 52-53)

Socializuojančioji turgaus funkcija Turguje yra išryškinamas socialumas Turguje yra daug

veikėjų spekuliantai sąžiningi prekeiviai pirkėjai tvarkdariai vagys valkatos

dievobaimingos moterėlės žioplinėtojai slapti ir oficialūs valdžios pareigūnai lupikautojai

kreditoriai Turguje yra vietinė tvarka ir egzistuoja vietinis žinojimas bdquoVietinis žinojimas

local knowledge) - tai struktūrinių sąveikų išmanymas kada kokiam veiksmui ateina laikas

kas po ko vyksta kokie diskursai ir kada toleruotini Turgus socializuoja iškeldamas pavydą ir

plūdimąsi melagingą etiketą ir iliuzorinį šlovinimąldquo (Mažeikis 2003 53-54)

Karnavalinė funkcija bdquoSocializuojančią turgaus funkciją atitinka karnavalinė kuri remiasi

plačiausia plūdimųsi tautosaka bei su ja susijusiais vaidybos elementais Turguje žmogus nori

ir įtikti ir parduoti - pataikaudamas Tik taip įmanoma išlikti šiame žmonių pasaulyje

Pataikaudamas - čia reiškia nenoromis ieškodamas kompromisų nusileisdamas viešiesiems

vertinimams negalėdamas įtvirtinti asmeninio požiūrio ir įsitikinimų Turgus yra kasdienybės

paviršutiniškumo lėkštumo atsitiktinumo ir mažiausio organizuotumo simbolis ir tikrovė

Turguje nuolat pokštaujama plūstamasi politikuojama vartojama karnavalinė necenzūrinė

leksika tarpais virstanti spontaniška komedijaldquo (Mažeikis 2003 54-57)

Turgus yra ir viešoji erdvė kuriame egzistuoja formalios ir neformalios taisyklės Pasak

Mažeikio turguje bdquoprekiaujantys žmonės neretai yra susiję su šešėline ekonomika su kontrabanda

Teisėti ir įstatymo draudžiami veiksniai čia susipina į nedalomą visumą dėl to turgaus prekeivių

elgesys yra dvilypis teisiniu požiūriu (Mažeikis 2003 64)

Hohnen savo darbe apie Gariūnų turgų kalba apie simbolizmo kritiką ir pateikia iš M Douglas

knygos bdquoŠvara ir purvinumas tokią mintį bdquosimbolinė nešvara yra tai kas yra ne vietoje (Hohnen

2001 65) bdquoNešvara priklauso simbolinei sistemai ir pagal jos principus atmetama Ši mintis įdomi

turint omenyje oficialiosios valstybės valdžios siekį nesusitapatinti su turgumi kuris priklauso

konkrečiai simbolinei sistemai Valstybės pareigūnai deklaruoja ekonominių santykių skaidrumą o

turgus iš dalies remiasi šešėline ekonomika kraštutiniu liberalizmu ir net anarchija Taigi valstybės

remiasi regimaisiais teisiniais principais ir tuo pat metu turgaus santykiais ndash dviem susikertančiomis

viena kitą remiančiomis bet kartu ir viena kitą neigiančiomis tikrovėmisldquo (Mažeikis 2003 63)

9

Mažeikis aprašydamas apie stigmatizaciją ir spekuliantų demistifikaciją aprašo P Hohnen kuri

teigia kad bdquoturgaus samprata išstumta iš Lietuvos kultūros ir žmonių sąmonėje susiformavo negatyvus

turgavietės ir prekiautojų vertinimas(Mažeikis 2003 61) bdquoMano nuomone negatyvus turgavietės ir

prekiautojų vertinimas galėtų būti siejamas su socialinių veiklų kaita ir tęstinumu bei darbo

konceptualizavimu pereinamuoju į rinkos ekonomiką laikotarpiu Gariūnų kaip legalios prekybos

vietos (bet ne darbo vietos kaip bus matyti vėliau) įkūrimas simbolizavo ir veikė procesus

skatinančius naujos ekonominės srities plėtrą o drauge ir darbo sampratos painiavą (Hohnen 2001

67) Į socialinę ir moralinę turgaus prekybos marginalizaciją P Hohnen žiūri ne kaip į bdquonatūralią

reakciją į neįprastas prekybos formas Gariūnuose ir kitose turgavietėse po atviru dangumi bet veikiau

kaip į kultūriškai savitą reakciją į tam tikras vyraujančias veiklos formas Todėl turgaus

marginalizacija turi būti siejama su Lietuvos visuomenės kultūrinėmis vertybėmis ir su esminiais

ekonominiais bei socialiniais pokyčiais

Anot Hohnen baigiantis sovietinei erai Lietuvoje prestiziškiausiais darbais buvo laikomi protinis

darbas (Hohnen 2001 70) o turguose dirbdavo kaip minėjau žemo intelekto ir kultūros asmenys

Tačiau atgavus nepriklausomybę ir prasidėjus sunkiems laikotarpiams visiems žmonės dėl pinigų

stygiaus ne vienas pradėjo dirbti turguje nors tai ir nereiškė kad jie turi žemą intelektą ir nenori ar

negali susirasti darbą Tai taip pat nereiškė kad labiau pasiturintys žmonės nėjo į Gariūnus pirktis

Didelė dalis žmonių tiek ėjo dirbti tiek pirkti į Gariūnus tačiau tiek viena tiek antra jau buvo laikoma

žema dėl susidariusių praeities aplinkybių (spekuliacija žemos kultūros prekeiviai prastos per

parduodamos prekės) Tai taipogi galėjo būti labiau akcentuojama straipsnyje

Hohnen labai tikslingai analizuoja kaip turgaus prekyba su laiku tapo ne šiaip papildomų pajamų

šaltiniu o darbu profesiją o turgus ndash į darbovietę panašią instituciją nors ir be tų sąlygų kurios

paprastai asocijuojasi su darbu ir pinigu uždirbimu (Hohnen 2001 71) Autorė duotais pavyzdžiais

paaiškina situacijos dviprasmiškumą o kartu atskleidžia verslo ir turgaus prekybos skirtumus

Prekyba be abejo gali būti laikoma verslu tačiau kiekviena verslo rūšis būna civilizuota legalizuota

Nors turguje dirbantys žmonės moka už prekybos vietą jie skirtingai nuo dirbančiųjų kitos prekybos

vietose nemoka kitų mokesčių Tiesa autorė gana drąsiai teigia nesutikusi nė vieno verslininko

mokėjusio visus mokesčius Visgi socialinėje aplinkoje jau skyrėsi socialiniai ryšiai ir vaidmenys tarp

turgaus prekybininkų ir verslininkų už turgaus ribų

Hohnen išgvildenusi Gariūnų turgų teigia kad turgaus marginalizacija gali būti siejama su

visuminiais ribų pertvarkymo procesais vykstančiais besiformuojančiose socialinėse darbo ir

ekonomikos srityse kurie ne tik apima Gariūnus ir jų prekiautojus bet ir pasiekia svarbiausias

Lietuvos visuomenės sferas (Hohnen 2001 79)

10

22 Organizacijų antropologija

Organizacijų antropologijos teorijos sudarančios ženklią ekonomikos antropologijos dalį

aiškina galimus organizacijos ir aplinkos sąveikos modelius organizacijų įsitvirtinimo specifiniame

veiklos lauke strategijas Kadangi turgus ypač į jį žvelgiant formaliai yra verslo organizacija (uždara

akcinė bendrovė) šios teorijos ir gali būti pasitelkiamos kaip analitinis teorinis pasirinktos problemos

analizės instrumentas

Anot UHoltgrewe KSardadvar ir PHohen (2011) galima išskirti du vienas kitą papildančius

organizacijų analizės teorinius požiūrius ndash neo ndash institucionizmą ir strateginį požiūrį Pirmasis požiūris

organizacijas apibrėžia kaip kolektyvinius veikėjus kurių sėkmė priklauso nuo to kiek sėkmingai yra

realizuojami bendri lūkesčiai ir normos Strateginis požiūris akcentuoja organizacijas kaip veikėjus

siekiančius maksimizuoti gaunamą naudą ir tuo tikslu kuriančius bei taikančius strategijas keičiančias

taisykles lauko kuriose jie veikia taip kad jos taptų jiems naudingomis

Pagal neo ndash institucionalizmą naujos organizacinės formos atsiranda ir yra įmanomos ne vien

todėl kad jos yra pagrįstos racionalumo ar didelio efektyvumo standartais Be savęs pozicionavimo

institucionalizuotame organizaciniame lauke ir neatliepiant bendrų to lauko lūkesčių ir suvokimų

naujos organizacinės formos nebus gyvybingos Organizacijos savęs priskirimas specifiniam laukui ir

kitų lauko dalyvių pripažinimas suteikia organizacijai ne tik reikiamą legitimumą bet taip pat suteikia

tikrumą bendrų lūkesčių tinkle ir veikia kaip reikšmės šaltinis Tokie institucionalizuoti lūkesčiai

remiasi kognityviniais normatyviniais ir reguliuojamaisiais pagrindais (Scott 1995)

Šis pozicionavimasis bendrų lūkesčių kontekste yra priežastis to jog visos organizacijos tame

pačiame lauke supanašėja jos vykdo bendras praktikas ir turi panašius požiūrius (DiMaggioPowell

1991) Žinoma šis modelis nereiškia jog organizacijos paprasčiausiai prisitaiko prie egzistuojančios

aplinkos Neo ndash institucionalistai teigia kad organizacijos ne tik adaptuojasi prie konteksto bet taipogi

ir keičia jį (Jepperson 1991) siekia pakeisti kitų lūkesčius tuo keisdami institucinę aplinką Tai

reiškia jog organizacinė ir institucinė kaitos yra susiję o organizacijos kaita yra kitos organizacijos

aplinkos kaita

Kitas požiūris aiškinantis organizacijos ir aplinkos sąveiką vadinamas strateginės vadybos

modeliu Šį požiūrį atstovaujanti Christine Oliver (Oliver 1991) ypač akcentuoja tai jog organizacijos

nėra tik institucinio spaudimo (galios prievartos) objektai turintys prisitaikytis prie institucinių

reikalavimų Priešingai ji pabręžia strateginio organizacijos atsakovų institucinaim spaudimui

kontinumą Pastarasis apima ir pasyvų spaudimo (reikalavimų) priėmimą ir išvengimo ir

11

išsusikinėjimo ir atviro ignoravimo ir aktyvias manipulaivimo įtakos ir net institucijės aplinkos

kontrolės strategijas

Postsocializmo autoriai kalba apie tai kaip suformuotas posovietinis požiūris į socialinius ryšius

Pavyzdžiui N Klumbytė (2004) teigia kad posovietinis laikotarpis asocijuojasi su ateities

nežinomybe netvarka darbo praradimu (dėl jo siejami įvairūs socialiniai reiškiniai) socialiniu regresu

(vaikai nesimoko daug geria) yra moralinė degradacija Dabartis pristatoma kaip regresas išgriauti

pastatai ir kolūkiai valdžioje vagys ir ponai komunistai Europos Sąjunga žmonėms pristatoma kaip

gerovė kad visi gyvens geriau sustabdys korupciją Žmogus yra laisvesnis dabar O ldquoparaščiųrdquo

žmonėms ndash kaimo žmonėms kuriems nepasisekė

Adaptacijos prie supančios aplinkos būdai ndash tiek individualių tiek kolektyvinių veikėjų anot

postsocialistinių šalių problemas tyrinėjančių mokslininkų neretai gali būti kildinami iš praeities

patirčių Pernille Hohnen savo darbe bdquoGariūnų marginalizacijaldquo teigia kad bdquoištikimybė socialistinei

ideologijai tapo vis labiau dirbtina ir ritualizuota Tai taip pat turėjo įtakos nelegalių su darbu ir darbo

etika susijusių veiklų tokių kaip vagiliavimas darbuose nelegalus prekių importas ir gamyba ir pan

paplitimuildquo (Hohnen 2001 68)

Pagal Wright Susan bdquoorganizacijos bdquokultūros koncepcijaldquo yra apibrėžiama keturiais būdais

Pirma ndash ji susijusi su didesnės kompanijos problemomis kai jos padaliniai yra išsidėstę

įvairiose pasaulio vietose ir todėl susiduria su įvairiomis kultūrinėmis įtakomis

Antra ndash kai reikia integruoti žmones iš įvairių etninių grupių į vieną kolektyvą

Trečia ndash bdquokultūros koncepcijaldquo gali reikšti neformalias bdquosampratas laikysenas ir vertybesldquo

vyraujančias tarp darbuotojų

Ketvirta ndash bdquokompanijos kultūraldquo gali būti susijusi su formaliomis organizacinėmis

vertybėmis ir praktikomis turinčiomis suvienyti darbuotojus į darnų kolektyvą kuris yra

pajėgus siekti jam nustatytų ndash patikėtų tikslų greitai besikeičiančioje ir globaliai

konkurencinėje aplinkojeldquo (Wright Susan 1994 1)

Yra laikoma kad stipri kompanijos kultūra yra būtina tiek privačiame tiek visuomeniniame ar

savanoriškų organizacijų sektoriuose siekiant geresnių rezultatų Nors tikslai yra panašus bet gali

skirtis požiūris kaip reikia siekti šių tikslų Vienu atveju organizacijos darbo kultūra kuria bendrą

tikslą bdquoišskaidantldquo į atskiras specializuotas veiklas aiškiai nurodant koks yra kiekvieno darbuotojo

vaidmuo Kitu atveju žvelgiama lanksčiau į bendro tikslo siekimą kai darbuotojai suburiami į

komandas kuriose kiekvienas narys gali spręsti įvairias problemas Šiuo atveju darbuotojai skatinami

rodyti iniciatyvą bei išradingumą (Wright Susan 1994 2) Taip pat galima pastebėti kad toks

organizacijų kultūros aiškinimas panašėja į tam tikrą ideologiją Nes vis mažiau kalbama kas yra

12

organizacijos kultūra ir vis daugiau akcentuojama ką viena ar kita kultūra privalo turėti (Wright

Susan 1994 4)

Jei panagrinėtume požiūrius į organizacijų studijas tai organizacijų studijose labai svarbu į viską

žvelgti tiek iš organizacijos vidaus į ją supančios aplinkos išorę tiek iš išorės į organizacijos

vidų Taip yra geriau pastebimos ir suprantamos įvairios organizacijos problemos Organizacijų

studijose organizacija paprastai išskaidoma į tris sudedamąsias dalis

formalią sistemą

neformalią sistemą

aplinką

Formali sistema ndash tai organizacijos struktūros žemėlapis darbų aprašymai atsakomybių

hierarchija tikslai taisyklės strategija Neformali sistema yra būdai kaip individai ir grupės

organizacijoje sąveikauja vieni su kitais Tai yra svarbu nes įtakoja formalią sistemą ty

organizacijos tikslus taisykles ir pan Aplinka ndash tai organizacija kaip tam tikras kultūrinis reiškinys su

daugybe raiškos formų (Wright Susan 1994 11-19)

Ekonominėje antropologijoje Karl Polanyi (2001) pateikia dvi termino bdquoekonominisldquo reikšmes

ndash substancinis ir formalus kurie nėra vienalyčiai Viena reikšmė remiasi dedukciniu ir loginiu

mąstymu tuo tarpu kita reikšmė ndash aprašomoji ir paremta patirtimi Formalistai bando įrodyti kad

ekonominis racionalumas maksimaliai išnaudojant žmogų surandamas visose visuomenėse ir visose

bendravimo formose kai tuo tarpu substantyvizmas pasilieka prie ekonomikos kaip žmogiškosios

veiklos integruotos institucionalizuotos ir įsitvirtinusios įvairiose socialinėse institucijose

priklausančiose skirtingoms kultūroms Ekonominėje antropologijoje trejopas Karlo Polanyi (2001)

teoretinis įnašas ypač dominantis idėja jog ekonominė sistema yra visada įsitvirtinusi socialiniame ir

kultūriniame kontekste skirtumas tarp trijų prekių formų pasiskirstymo (tarpusavio sąveikos

persiskirstymo ir mainų) ir jo dvi ekonomikos fundamentinės prasmės sampratos - substancinė ir

formali

Mintis jog ekonomika yra įsitvirtinusi socialinėje struktūroje reprezentuoja specifinio

antropologijai holistinio požiūrio įtaką sistemos dalys gali būti suprastos tik ryšyje su visuma nes

sistemos dalių gyvavimas ir tinkamas funkcionavimas remiasi faktu jog jos nėra izoliuota būtis bet

sistemos dalis Tai reiškia jog ekonominė veiksena yra galima tik socialiniame kontekste ir gali būti

suprasta tik jei į šį faktą atsižvelgta taigi norint paaiškinti ekonominio gyvenimo principus pirmiausia

reikia pripažinti socialines kultūrines ir politines struktūras į kurias ji yra įsiliejusi (Plattner S 1989

3)

13

Ekonomika plačiąją prasme suprantama kaip sąveikos procesas tarp žmogaus ir jo aplinkos

kurioje jis įsigyja visų reikiamų daiktų tam kad patenkintų savo poreikius Polanio (2001) požiūriu

yra kompleksinis ir įteisintas procesas Tai reiškia kad viena vertus ekonominio gyvenimo kontekste

tam tikros taisyklės kurios suteikia tam tikrą sutarimą stabilumą jog yra struktūros kurios pertvarko

ekonominį gyvenimą ir suteikia įvairiais aspektais pasikartojamumą ir abipusę priklausomybę Antra

šie principai turi pastūmėti link specifinio instituto kuriame žmonės įgyvendina ekonominę veiklą

Pavyzdžiui laisvosios rinkos įstatymai ar ekonominio planavimo principai yra struktūros

integruojančios ekonomiką kai kapitalistinės ir socialistinės sistemos kaip ir jų specifinės

komponentės yra atitinkamos institucijos (Polanyi 1957 243-270)

Antra šios trys pagrindinės koncepcijos Polanio (2001) liečia tris struktūras kurios nusako kaip

prekės turi būti gaminamos ir platinamos Remiantis Polaniu (2001) kiekvienoje ekonominėje

sistemoje galima rasti įvairių jos laipsnių įgyvendinamų tikrovėje tarpusavio sąveikoje persiskirstyme

ir ekonominiuose mainuose Tarpusavio sąveika (reciprocity) yra prekių ir paslaugų pasiskirstymas

(distribution) forma kuri cirkuliuoja tarp pardavėjų kaip simetriški tarpusavio santykiai Perskirstymas

(redistribution) reiškia jog prekės keičia savininkus pirma iš periferijos į centrą vėliau iš centro į ten

kur visuomenės nariui jų reikia Komerciniai mainai (comercial exchange) rinkos sistemoje nurodo į

prekių perdislokavimą (transfer) Remiantis Polaniu (2001) šias tris prekių pasiskirstymo sistemas

galima surasti visose ekonominėse sistemose bet tik Vakarų kapitalistinė ekonomika yra integrali

rinkos sistema kur kainų sistema funkcionuoja Tradicinėse ekonomikose (kurios būdingos

ankstesniuose istorijos perioduose ar tos kurioms priklauso primityvios bendruomenės) yra įsiliejusios

paginde per tarpusavio sąveiką ir perskirstymą net jei kai kurios iš jų funkcionuoja prekyboje ir

prekyvietėse ndash realioje vietoje kur žmonės prekiauja Iš esmės jei tikėtume Polaniu (2001) tai Vakarų

ekonomikoje galime surasti visas tris pasiskirstymo formas tiek tradicinėje tiek ir socialistinėje

ekonomikoje Primityvioje visuomenėje kur trūksta centrinės politinės valdžios funkcionuoja tik

tarpusavio sąveika Taigi vien tik prekyvietės buvimas fizine vieta kur vyksta komerciniai mainai ar

pinigai kaip tokie - nėra kapitalistinės ekonomikos egzistavimo įrodymas Daugelyje tradicinių

ekonomikų mes galime identifikuoti objektų buvimą kurie atlieka pinigų vaidmenį bet tai dažniausiai

specialios paskirties pinigai ir neskirti mainams kaip pagrindinė jų paskirtis kurie funkcionuotų kaip

universali piniginė sistema kaip kad rinkos ekonomikos atveju Kadangi specialios paskirties pinigai

ir prekės ar paslaugos dėl kurių gali įvykti mainai kai kuriose visomenės sferose yra apriboti

prekapitalistinės ekonomikos yra multicentrinės t y jos turi daugiau mainų sričių Priešingai

kapitalistinės ekonomikos yra iš prigimties vienacentriškos kai visos prekės paslaugos ir lėšos

14

gamybos srautas yra vienoje unifikuotoje mainų sferoje integruotoje rinkos principų įgalinant

panaudoti visus universalius pinigus (Isaac B Karl Polanyi 2005 14-25)

Pasak Richar Wilk ir Cliggett bdquoįrankiai kapitalizmo suvokimui yra tokie beverčiai studijuojant

senovės actekus kaip kad titnaginis peilis reaktyvinio variklio pataisymui Kiekviena sistema turi

būti suprasta remiantis jos terminologijaldquo (Richar Wilk ir Cliggett 2007 8)

Šešėlinė ekonomika

Šioje šešėlinės ekonomikos zonoje kur bdquoblogisldquo pasiekia neeilinį mastą pirmiausia turėtume

paklausti koks istorinis klimatas ir kokios specifinės istorinės sąlygos sukūrė tam prielaidas Juk

žmonės niekada nebūna nei visiškai dorybingi nei visiškai nedori bet geri ir blogi priklausomai nuo

to kaip juos skatina ar provokuoja tam tikros aplinkybės ar net toje šalyje susiformavusi jų kultūra

Kad geriau suprastume kaip skirtinguose pasaulio regionuose yra įsiskverbęs šis bdquoreiškinysldquo į kultūros

šerdį norėčiau pateikti kaip pavyzdį prof M Herzfeld straipsnį ndash bdquoGarbėldquo ir bdquoGėdaldquo (1980)

Straipsnyje autorius teigia kad bdquoViduržemio regiono vertybių sistemos pristatomos pagal

klasifikacijas bdquogarbėldquo ir bdquogėdaldquo Atskiriant nuo svarstomos problemos ar bdquoViduržemiškumasldquo būtinai

arba įprastas atvejis sudaro pavienią kultūros zoną bdquogarbėldquo ir bdquogėdaldquo nepilnavertiškai nušviečia plačią

įvairiškumą vietinių terminologinių sistemųldquo (Herzfeld 1980) Taigi šis Viduržemio regionas turi

savo vidinę vertybių sistemą kurioje garbė stiprina šių visuomenių hierarchinę tvarką ir klasių

struktūrą Pvz plačiai žinoma kad šitoje geografinėje vietovėje ndash Italijoje kurioje bdquotikras vyrasldquo

nesiskundžia teismui bet pats bdquosutvarkoldquo garbės reikalus Ar Sicilijos regione kurioje bdquotikras vyrasldquo

fiziškai sužaloja ar net nužudo tą kuris sužeidė jo ar jos šeimos garbę Taip pat Sicilijoje nėra

garbinga kreiptis į policiją dėl kontrabandų ir kitų nusižengimų ir šioje šalyje yra priimtina vengti

mokėti mokesčius valdžiai o įstatymai nesutampa su Italijos žmonių mentalitetu Taip pat plačiai

žinomas buvusio Italijos premjero S Berluskonio elgesys su moterimis Jis savo aplinkoje laikomas

didvyriu nes jis ndash tikras vyras Nors daugelis italų ir gėdijasi tokio premjero elgesio vis gi jie patys

pripažįsta kad S Berluskonis savotiškai esą įkūnija paprastų Italijos žmonių vertinamas charakterio

savybes (Navickaitė 2011) Toks premjero elgesys mūsų kultūros normoje yra nusižengimas tačiau

šioje kultūroje tai laikoma vyriškumo pavyzdžiu pozityviu ir pavyzdingu elgesiu Šie žodžiai

bdquoMacholdquo ir bdquoMachismoldquo9 (vyriškumas) isp italų anglų šnekamojoje kalbose reiškia ndash energingas

vyrukas vyriškas tvirtas Žiūrint iš vidaus tas kas vienoje kultūroje būtų suprantama kaip bdquogėdaldquo

(shame) tas kitoje yra laikoma priimtina ir suprantamas elgesys Taip pat bdquogarbėldquo (honour) naudojant

9 Piesarskas B 1998 Didysis Anglų ndash Lietuvių Kalbų žodynas

15

S Berluskonį kaip pavyzdį kitoje vertybių sistemoje būtų vertinamas kitaip Tai galima konstatuoti

kad vertybės surištos su kultūros zona (culture zone) Žiūrint į kitą kultūros zoną pvz Lietuvą tas

kuris laikomas nepriimtina verčiasi kontrabandinėmis prekėmis ir jam ši veikla yra suprantama kaip

pragyvenimo šaltinis ir jam nesurišta su gėdos suvokimu bet tai tik galima suvokti per vietinės

ekonominės realybę Tas pats elgesys kitokiose aplinkybėse pvz Vilniaus ministerijoje laikomas

nepriimtinas elgesys ir tai konstatuojama kaip šešėlinė ekonomika

Profesoriaus M Herzheld mokslinis darbas bdquoGarbė ir gėda Problemos palyginimo analizės

moralinėse sistemoseldquo (1980) yra naudingas už tai kad jis antropologiškai skatina žiūrėti į žmonijos

veiklą pagal vietovės ndash discrete cultural zone ndash pavienią kultūros zoną Pagal prof M Herzheld

antropologinius tyrinėjimus suprasti vertybių dinamiką svarbu suprasti jo du pagrindinius terminus

ATIMIA = unpredictable danger of outsider (nenuspėjamas pavojus pašalinis ndash asmuo ne mūsų

žmogus) kurio vidinių vertybių suvokimas nesutampa su bdquoinsiderldquo ndash žmogus priklausantis

draugijaiorganizacijai ne pašalinis savas žmogus Tai M Herzheld atskleidžia antropologiškai

sukurtą žodį ndash GROUSOUZIA = predictable taint of insider tai lietuviškai būtų iš anksto nuspėjamas

suprantas elgesys tie kurie suvokia per tą pačią vertybių prizmę Kiekvienos kultūros vertybės turi

savo bdquotaintsldquo ndash arba lietuviškai žymes ir pėdsakus kurie suvokiami antropologiškomis akimis

Sovietinėje visuomenėje šešėlinės ekonomikos atsiradimą aprašo Pernille Hohnen savo darbe

bdquoGariūnų marginalizacija turgaus kultūrinė antropologijaldquo (2001) Autorė teigia kad bdquopagal

marksistinę ndash lenininę ideologiją darbas buvo viena iš svarbiausių ideologinių ir socialinių veiklos

rūšių visuomenėje o bedarbystė buvo traktuojama kaip išskirtinai kapitalizmui būdinga blogybė Dėl

tos priežasties Sovietų Sąjungoje realiai egzistuojantis darbo trūkumas buvo maskuojamas kitokiais

terminais (Humphrey 1995) Taigi bedarbystė buvo ne tik nelegali bet ir amorali Todėl darbas buvo

svarbus ne tik ideologiškai ir politiškai bet taip pat moraliai socialiai ir teisiškai Bet nors darbas ir

bedarbystė buvo pateikiami oficialiuose politiniuose diskursuose po stalininės visuomenės pokyčiai

sudarė galimybes atsirasti alternatyviai darbo samprataildquo ( Hohnen P 2001)

XX a 8 ndash jame ir ypač 9 ndash jame dešimtmetyje labai išaugo privatumas sovietinėje visuomenėje

dėl to dalyvavimas viešuosiuose įvykiuose ir ištikimybė socialistinei ideologijai tapo vis labiau dirbtini

ir ritualizuoti Tai taip pat turėjo įtakos nelegalių su darbu ir darbo etika susijusių veiklų tokių kaip

vagiliavimas darbuose nelegalus prekių importas ir gamyba ir pan paplitimui Nors tokios veiklos

ilgainiui tapo vis plačiau paplitusiomis galimybėmis įsigyti trūkstamų vartojimo prekių oficialiai jos

vis dėlto liko nelegalios Sovietų Sąjungoje tam tikrų privataus verslo formų įteisinimas kooperatyvų

forma įvyko tik po 1986 -1987 (Shelley 1990) Tačiau požiūrį į darbą keitė jau anksčiau atsiradę

nelegalūs pajamų įgijimo būdai lygiai taip pat kaip ir padidėjęs pareikalavimas tų darbų kurie

16

suteikdavo lengvesnį priėjimą prie papildomų prekių ir paslaugų (Sampson 1987) Tačiau svarbu

pabrėžti jog tai kad žmonės vis labiau įsitraukė į šešėlinę ekonomiką nereiškė jog dalyvavimas

oficialioje ekonomikoje ar darbas už pastovų fiksuotą atlyginimą (wage-labour) prarado savo svarbą

Pernille Hohnen atlikdama tyrimą Gariūnų turguje aiškina kad bdquoaš Lietuvoje nesutikau nė vieno

verslininko ar verslininkės kurie būtų mokėję visus jiems priklausančius mokesčius Kyšininkavimas

ir mokesčių vengimas buvo normalus elgesys visuose versluose nepaisant jų apimties Niekas

nemėgino šito neigtildquo (Hohnen P 2001)

Šešėlinės ekonomikos esmę suprasti ndash sudėtingas uždavinys kadangi dažniausiai nėra

informacijos apie šešėlinės ekonomikos dydį arba jos stokojama Viena iš priežasčių ndash ekonomikos

dalyvių tikslas likti anonimiškiems kad išvengtų mokesčio mokėjimo ir sankcijų dėl jų nemokėjimo

Terminas šešėlinė ekonomika literatūroje pirmą kartą paminėtas vokiečių kalba (vok

Schattenwirtschaft) vėliau pradėti vartoti kiti terminai10

J B Rosser (2006) teigimu pirmiausiai

pradėti vartoti terminai juodoji ekonomika ir juodasis darbas kurie 1970 m literatūroje paminėti italų

(itališkai nero lavoro) ir vokiečių kalbomis (vok Schwarzarbeit) ( Rosser J B 2006)

Šešėlinės ekonomikos vystymasis yra sąlygotas daugelio priežasčių Pagal Schneider (2004)

bdquodažniausiai cituojami ir svarbiausi šešėlinės ekonomikos veiksniai yra

Tiesioginių ir netiesioginių mokesčių ir privalomojo socialinio draudimo įmokų našta ir jos

didėjimas

Per griežtas (arba nepakankamas) teisinis ir administracinis reguliavimas ypač darbo rinkoje

Silpna valdžia ir aukštas korupcijos lygis valstybės sektoriuje

Rečiau minimi tačiau ne mažiau svarbūs šešėlinės ekonomikos veiksniai yra

Pajamų nelygybė (aukštas skurdo lygis)

Teisės aktų spragos mokesčių administravimo sistemos trūkumai

Šalies ekonominės politikos neracionalumas

Mokesčių moralė

Nepakankamas valdžios dėmesys socialinei politikai arba neracionalus jos plėtojimas

neužtikrinant visuomeninės gerovės socialinio saugumo ir kitų valstybės kompetencijai

priskirtų šalies piliečių bdquoreikiamoldquo visuomeninių poreikių patenkinimo lygioldquo (Schneider

2004)

10

Mokslinėje literatūroje šešėlinė ekonomika dar vadinama pogrindine (angl underground) neoficialiai (angl unofficial

informal) antrine (angl second) grynųjų pinigų (angl cash) paraleline (angl parallel) neteisėta (angl illicit) nelegalia

(angl illegal) nereguliaria (angl irregular) paslėpta (angl hidden) neapskaityta (angl unobserved arba non-observed)

neregistruota (angl unrecorded) alternatyvia (angl alternative) slapta (angl subterranean occult) ir juodaja (black) A

Dictionary of Economics John Black Oxford University press 2002 Oxford Reference Online httpwww

Oxfordreferencecom

17

Užsienio šalių praktika rodo kad tos šalys (pavyzdžiui Švedija Danija Suomija) kuriose didelė

mokesčių našta ty apie 52 ndash 55 proc įtrauktos į pasaulyje pirmaujančių šalių dešimtuką laikomos

konkurencingiausiomis ir jose nėra išplitusi šešėlinė ekonomika Stebima ir priešinga situacija šalyse

kuriose mokesčių našta yra santykinai maža (iki 20 proc BVP ndash Gruzijoje Meksikoje) šešėlinė

ekonomika sudaro daugiau nei 60 proc BVP Taigi nepaisant to kad labai dideli mokesčiai

dažniausiai yra psichologiškai nepriimtini ir skatina verslininkus bdquopereitildquo į šešėlinę ekonomiką tačiau

ji formuojasi ne vien dėl mokesčių (Kuodis 2007)

Šešėlinės ekonomikos priežasčių tyrimuose neretai minimas mokesčių moralės11

terminas kuris

suprantamas kaip moralinių principų ir požiūrio į mokesčių įstatymų laikymąsi apibūdinimas

Mokesčių moralė siejama su šalies piliečių požiūriu į socialinę apsaugą visuomeninių poreikių

patenkinimo lygio kilimą sveikatos apsaugos kokybę bei bendru požiūriu į šalies socialinę politiką

vertinant šiai sričiai skiriamą šalies biudžeto pajamų dalį (Schneider 2000)

Taigi mokesčių moralės lygis susiformavęs šalies gyventojų bendrų moralės principų kultūrinių

ir religinių ypatumu pagrindu yra veikiamas ne tik vyriausybės ir mokesčių mokėtojų

bendradarbiavimo glaudumo mokesčių mokėtojų požiūrio apie jų sumokėtų mokesčio bdquoteisingąldquo

panaudojimą šalies piliečių gerovės didinimui valdžios institucijų darbo kokybės kuri daugelio atvejų

yra glaudžiai susieta su korupcijos12

lygiu šalyje ir jos tendencijomis Korupcija apima įvairius

piktnaudžiavimo vieša valdžia būdus neteisėtas ir netinkamas priemones kuriomis siekiama

asmeninės naudos Nustatyta kad egzistuoja stiprus ryšys tarp korupcijos lygio šešėlinės ekonomikos

masto Šis teigiamas ryšys gali būti grindžiamas tuo kad abu reiškiniai (korupcija ir šešėlinė veikla)

yra sąlygoti bendro veiksmo ndash silpnos teisminės sistemos ( Eilat Zinnes 2002)

Korupcija neigiamai veikia šalies visuomenės bendrąjį (moralinį) pasitikėjimą13

kuris yra bdquodoros

sferosldquo (teigiamų veiksnių ir rezultatų visuomenėje) dalis Pasitikėjimo pamatas (lygybė ir

teisingumas) sąlygoja mažesnę korupciją geresnes vyriausybes atviras rinkas ir aukštesnį ekonomikos

vystymąsi Kai pasitikėjimas kitais visuomenės nariais yra aukštas labiau tikėtina kad ekonomikos

dalyviai elgsis sąžiningai

11

Kituose šaltiniuose (Y Song ir T E Yarbrough 1978 m atliktame tyrime) tai dar vadinama ldquomokesčių mokėtojo etikardquo

šis terminas apibrėžiamas kaip ldquogyventojų (mokesčių mokėtojų) pagrindinėmis elgesio normomis santykiuose su

vyriausybe (Schneider 2000) 12

Korupcija apibūdinama kaip kyšininkavimo įvairiomis formomis naudojimas siekiant daryti įtaką politikams valstybės

tarnautojams ir kitiems pareigūnams Beveik bet koks oficialus veiksmas ar neveiklumas gali būti veikiamas korupcijos (A

Dictionary of Economics 2002) 13

Bendras (moralinis) pasitikėjimas apima pasitikėjimą nepažįstamaisiais (ypač žmonėmis kurie yra kitokie nei dauguma)

nėra nulemtas patirties ir negali suformuoti iš sąveikos su pažįstamais žmonėmis Jis susiformuoja vaikystėje perduodamas

tėvų ir dažniausiai išlieka nekintantis visą gyvenimą Bendrasis pasitikėjimas atmeta neigiamą patirtį kaip taisyklės išimtį

nuteikia optimistiškai formuojant nuomonę kad žmogus gali kontroliuoti savo gyvenimą (Uslaner 2003)

18

Pasak Povilo Gylio šešėlinė ekonomika atsirado iškart kai tik valstybė ant dirbančiųjų uždėjo

bdquotvirtą rankąldquo administruodama ir normuodama jų veiklą bdquoŠešėlinė ekonomika formuojasi ne vien dėl

mokesčių nors tai yra vienas iš veiksnių Labai dideli mokesčiai ypač jei jie psichologiškai

nepriimtini stumia verslininkus i šešėlinę ekonomiką Tačiau pagrindinė priežastis dėl ko formuojasi

šešėlinė ekonomika yra didelis skurdas Tada vienintelis būdas išgyventi ir yra ndash bdquoeiti į šešėlįldquo

(Gylys P 2006)

Šešėlinė ekonomika gali būti dviejų formų legali ir nelegali Legali šešėline ekonomika ndash tai

prekių ir paslaugų gamyba kurias siekiama sąmoningai nuslėpti nuo valdžios institucijų kad būtų

išvengta mokesčių ir kitų taikomų valdžios reikalavimų Nelegali dar gali būti vadinama pogrindine

pilkąja arba juodąja ekonomika laikomi visi neteisėti veiksmai kurie atitinka klasikines nusikalstamos

veiklos charakteristikas prie šių veiklų priskiriama apiplėšimai narkotikai prostitucija kontrabanda ir

pan (Schneider 2007)

Kai kurie darbuotojų ieškantys darbdaviai ypač statybų sektoriaus susiduria su nauju reiškiniu

statybininkai kuriuos jie norėtų įdarbinti pagal darbo sutartis atsisako legaliai dirbti Kaip pavyzdį

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija pateikia Klaipėdos statybų bendrovę bdquoLankstinysldquo kur

įmonės vadovai ieškodami darbuotojų pagal skelbimus susidūrė su neįprasta situacija pasiūlė darbą

aštuoniems statybininkams bet iš šešių išgirdo kad šie gali dirbti tik neoficialiai Įmonės vadovo

nuomone mokesčių nemokančios įmonės turi galimybę nuleisti darbų kainas ir nurungti konkurentus

Taip pat populiaru susitarti kad už darbus būtų išrašyta mažesnė sąskaita nei jie realiai kainavo Tada

verslininkai susižeria likusią kainos dalį sau į kišenę o norintieji dirbti sąžiningai susiduria su iškreipta

konkurencija Buvęs Premjeras Andrius Kubilius teigia kad bdquocivilizuotai mokami mokesčiai reiškia

tam tikros pilietinės brandos mentalitetą kurio Lietuvoje dar trūkstaldquo14

Vyriausybės tinklalapyje

pateikiamame jo pasisakyme skelbiama kad lietuviškas požiūris į mokesčius gerokai skiriasi nuo kitų

išsivysčiusių Europos šalių pavyzdžiui Vokietijos kai piliečiai aiškiai suvokia pareigą mokėti

mokesčius ir supranta jog mokesčių vengimas reiškia kad nukentės valstybės teikiamų paslaugų

kokybė

bdquoBe abejo be sunkios mokesčių naštos ir perteklinių verslo ir darbo reguliavimų šešėlinei

ekonomikai mažėti neleido vis dar netobuli ir nestabilūs įstatymai išimtys ir privilegijos užsienio

prekybos suvaržymai Tiesa kad ir kokia palanki būtų sukurta verslo aplinka ir įstatymų bazė

visuomet turėsime kažkiek šešėlinės ekonomikos Taip yra dėl kultūrinių ir istorinių veiksnių kurie

kartais turi ne mažiau įtakos žmonių pasirinkimams nei jų ekonominė padėtis mokesčiai ar

14

Respublika 2010 Lietuviai nesuvokia pareigos mokėti mokesčius

2

TURINYS

I ĮVADAS3

II TURGAUS ANTROPOLOGIJA6

21 Turgus kaip verslas 6

22 Organizacijų antropologija10

23 Šešėlinė ekonomika14

III TIRIAMOJO LAUKO IR METODO PRISTATYMAS20

IV TURGAUS VERSLO TAISYKLĖS23

41 bdquoUžsiimu automobiliaisldquo23

42 Problemos su kuriomis susiduria verslininkai24

43 Konkurencija28

44 Mainų funkcijos34

45 Prekiautojų tinklai ir tarpusavio santykiai38

46 Legalumas ir nelegalumas40

47 Turgaus vaidmenys44

48 Vietinis žinojimas46

49 Turgus yra procesas50

410 Vartotojiška visuomenė51

BAIGIAMOSIOS IŠVADOS53

SUMMARY 55

REKOMENDACIJOS56

LITERATŪRA58

PRIEDAI63

3

Įvadas

Nuo pat žmonijos atsiradimo kiekvienoje kultūroje buvo kuriamos taisyklės kad skirtingose

erdvėse kartu gyvenantys žmonės laikytųsi tam tikrų taisyklių vienas kito atžvilgiu kad būtų išvengta

tarpusavio konfliktų Buvo suprasta kad žmonių bendruomenei reikalinga tvarkos palaikymo sistema

tarsi kelio ženklų taisyklės be kurių nėra įmanomas eismas ir be kurių žmonių bendruomenė negali

gyventi Panašiai kaip gamtoje viskas vyksta dėsninga tvarka taip ir žmonių gyvenime laikui bėgant

ir vystantis žmogaus sąmoningumui buvo kuriama vis tobulesnė tvarka

Ekonominėje antropologijoje ekonomika plačiąją prasme suprantama kaip sąveikos procesas

tarp žmogaus ir jo aplinkos kurioje jis įsigyja visų reikiamų daiktų tam kad patenkintų savo

poreikius Visa tai yra kompleksinis ir įteisintas procesas Tai reiškia kad ekonominio gyvenimo

kontekste yra tam tikros taisyklės kurios suteikia tam tikrą sutarimą stabilumą jog yra struktūros

kurios pertvarko ekonominį gyvenimą Panašiai yra ir Kauno automobilių turguje kuriame yra gausu

įvairiausių procesų vykstančių per prekybą mainus tarp visų turgaus dalyvių Kiekvienam verslo

dalyviui yra svarbu suprasti formalias taisykles ir tiek pat neformalias Kauno automobilių turgaus

erdvėje nuo atsiradimo pradžios taip pat buvo sukurtos taisyklės kurių kiekvienas verslo dalyvis

privalo laikytis

Mūsų pasaulis labai sparčiai vystosi laikai keičiasi akivaizdžiai vis daugėja transporto

priemonių o automobilis daugumai tampa būtinybe Tokia dinamika tampa daugumai Lietuvos

žmonėms tikru iššūkiu norint susirasti gerą ir patikimą naudotą automobilį Kauno automobilių

turguje kadangi naujam automobiliui įsigyti pakankamai lėšų turi ne kiekvienas

Kauno automobilių turgus yra didžiausias šiuo metu Europoje1 tačiau šioje vietoje vykstantis

naudotų automobilių verslas dar nėra tyrinėtas Prekyba dėvėtais automobiliais ndash viena iš

dominuojančių smulkaus ir vidutinio verslo sričių Lietuvoje Pagal VĮ Regitra pateiktus duomenis

nuo 2011 m gegužės iki 2012 m gegužės šalyje buvo įregistruoti tik 12297 nauji automobiliai2 Tuo

tarpu per 2011 metus VĮ Regitra šalyje užregistravo 114515 naudotų automobilių3 Vienas iš mano

informantų teigia kad bdquokas penktas Lietuvoje žmogus yra susijęs su automobilių versluldquo4

Viena vertus Kauno automobilių turgus yra ekonominis verslo vienetas kurio funkcionavimas

pavaldus bendriems ekonominiams bei verslo dėsniams ir kurių principais jis turi vadovautis Kita

vertus žiniasklaidoje pateikiama negatyvi informacija bei žmonių pasakojimuose išsakomos

1Prieiga per interneta httpwwwkaunoturgusltltapie_mus [žiūrėta 2013-04-25 d]

2 Prieiga per interneta httpwwwautotyrimailtnaujienos [žiūrėta 2013-04-25 d]

3 Prieiga per interneta httpwwwregitraltuploadsdocuments2011m20veiklos20ataskaitapdf [žiūrėta 2013-04-25

d] 4 Interviu su naudotų automobilių prekiautoju Kaunas 2012 m birželio 28 d

4

nesąžiningo elgesio su pirkėjais patirtys kelia klausimą apie naudotų automobilių verslo ypatumus jo

netipiškumą tiek ekonomine tiek socialine tiek moraline prasmėmis

Man kaip antropologijos studentui šiame darbe buvo įdomu sužinoti apie naudotų automobilių

verslą Kauno automobilių turguje kaip posovietinio regiono erdvėje yra kuriamos ir naudojamos

formalios ir neformalios taisyklės

Šio darbo tikslas ndash ištirti kaip vyksta naudotų automobilių verslas Atliekant etnografiją paremtą

antropologinį tyrimą ir analizuojant kasdienines automobilių turgaus erdvėje veikiančių dalyvių

sąveikas bei tarpusavio santykius bus siekiama atsakyti į šiuos tyrimo klausimus Kokie formaliai

įvardinami ir neformaliai konstruojami žmonių dalyvaujančių turgaus veikloje tarpusavio santykių

principai bei taisyklės struktūruoja turgaus veiklą ir apskritai dėvėtų automobilių verslą Kiek

egzistuojantys verslą reguliuojantys įstatymai iš vienos pusės ir posovietiniai mąstymo ir verslo

kultūros elementai iš kitos modeliuoja dėvėtų automobilių verslą jo sampratą ir legitimacijos būdus

Uždaviniai

1 Aprašyti taisykles struktūruojančias naudotų automobilių verslą ir turgų kaip bendro

veikimo vietą kaip verslo santykių modelį

2 Aprašyti taisykles pagal kurias yra konstruojami automobilių turgaus prekeivių tarpusavio

santykiai

3 Išsiaiškinti kokią įtaką dėvėtų automobilių verslui ir turgaus funkcionavimui daro formalus

(įstatyminis) ir neformalus (mąstymo ir verslo veiklos modeliavimo stereotipai

dominuojanti verslo kultūra) kontekstai

Šio darbo analizuojamas objektas yra Kauno automobilių turgaus prekiautojų kasdienybė

Tyrimo raktiniai žodžiai verslas turgus prekyba šešėlinė ekonomika

Kauno automobilių turgaus tyrimas remiasi antropologine perspektyva kurioje svarbiausias

vaidmuo teks etnografiniam lauko tyrimui Čiubrinskas V (2007) etnografiją apibrėžia taip tai

antropologiniai lauko tyrimai sisteminiai tiriamųjų kultūrų ar reiškinių aprašymai bei jų apdorojimas ndash

suvestinės etnografinės monografijos rašymas5 Kitaip tariant etnografinio tyrimo tikslas yra gauti

duomenis apie žmones pateikti tikslius kontekstualizuoto socialinio gyvenimo tėkmės aprašus

remiantis empiriniais duomenimis indukcijos būdu formuluoti teorines įžvalgas (Bloor ir Wood

2006)6 Šiame projekte lauko duomenys bus renkami dviejų kokybinio tyrimo metodų pagalba ndash

giluminio interviu ir dalyvaujamojo stebėjimo (Victor de Munck 2008)7 Antropologinės

5Čiubrinskas V 2007 Socialinės ir kultūrinės antropologijos teorijos Kaunas

6 Tai dažnai įvardijama kaip teorinių įžvalgųteorijų generavimas remiantis kokybiniais duomenimis ty indukciniu būdu

(Bloor ir Wood 2006) 7 Dalyvaujantis stebėjimas yra vienintelis man žinomas metodas kuris leidžia tyrinėtojui priartėti prie socialinio gyvenimo

realybės (Victor de Munck 2008)

5

metodologijos pagrindiniais bruožais laikomi dalyvaujamojo stebėjimo traktavimas kaip pagrindinio ir

svarbiausio lauko tyrimo metodo (Shalinsky 2005)8 holizmo siekis tyrėjo refleksyvumo

akcentavimas

8 Etnografinis lauko tyrimas remiasi kokybinių ir kiekybinių duomenų rinkimo technikomis paremtomis dalyvaujamuoju

stebėjimu ir etnografiniais interviu su pagrindiniais informantais (Shalinsky 2005)

6

II TURGAUS ANTROPOLOGIJA

Antropologai pabrėžia faktą kad specifinius motyvus gaminti mainyti ir vartoti prekes ir

paslaugas formuoja kultūros tradicijos Skirtingos kultūros vertina skirtingas prekes ir paslaugas ir

toleruoja ar draudžia kitokio pobūdžio santykius tarp gamintojų mainytojų ir vartotojų Kai kurios

kultūros aukština kooperacinį turto įgijimą ir dalijimąsi o kitos ndash konkurencinį turto įgijimą ir

išsaugojimą Vienos kultūros aukština bendrą nuosavybę o kitos didelę reikšmę teikia privatinei

nuosavybei Todėl aišku kad bdquotaupymasldquo skirtinguose kultūros kontekstuose turi skirtingas prielaidas

ir skirtingas išdavas (Harvin 1998 89)

21 Turgus kaip verslas

Nėra miesto kuris neturėtų savo turgaus Tačiau ne kiekvienas miestas turi tokį didžiulį naudotų

automobilių turgų kaip Kaunas kurio privilegija vietos valdžiai ir jo gyventojams susijusiems su kokia

tai veikla turguje teikia daugybę įvairiausių privalumų ndash gausias įplaukas (žemės nuomos mokesčiai

muitai įvairiausi kiti mokesčiai gaunami už vykdomą veiklą) taip pat pritraukia iš užsienio daugybę

pirklių kurie atsiveža pinigus ir juos išmaino į naudotus automobilius ir tt

Pasak Verdery bdquoTurgaus atsiradimo pagrindu galima būtų laikyti įvykį po kurio buvo atsisakyta

planinės ekonomikos kuri buvo labai svarbi socializmo laikotarpyjeldquo (Verdery 1996 181) Šiame

postndash socializmo laikotarpyje atsirado turgaus laisvoji prekyba kaip viena iš demokratinės valstybės

išraiškų (Verdery 1996 10)

Mažeikis turgų apibūdina kaip bdquokompleksinį daugiakomponentinį reiškinį elementariausią viešą

laisvų mainų sferą Jam būdingas procesualumas ne tik aprėpiantis prekybą bet ir koncentruojantis

įvairių teritorijų ekonominius ryšiusTurgus pirmiausia yra elementariausia prekybinė viešumos

organizavimo forma Ši ekonominė viešuma yra dvilypė dinamiška ir net ekologiška Turguje

prekiaujantys asmenys turi skirtingus konkurencinius interesus ir nėra tiek organizuoti kad taptų

įmonėmis didelėmis įstaigomis ir todėl neturi bendros istorijos ar bendro nuolatinio tikslo Kita

vertus čia prekiaujantiems asmenims būdingi silpni tarpusavio ryšiai išryškėjantys sprendžiant pačias

elementariausias darbo vietos organizavimo teisės ar moralės problemasldquo (Mažeikis 2003 49)

Turgavietės rodo konkretų ir viešą socialumą kur mainai yra įtvirtinti vietinių kultūrų socialinių

ir politinių santykių tinkle Turgavietės būdingos įvairiausiems vienuomenių tipams jos atrodo stipriai

įsišaknijusios savose konkrečiose kultūrose ir sykiu apimančios skirtingiausius mainų ir socialinės

sąveikos pavidalus kurių tik nedidelė dalis yra grynai prekiniai sandoriai Kita vertus turgavietė

7

niekada nėra paprasčiausių pirkėjų ir pardavėjų susitikimas Kaip įkūnytam įvykiui jai visada

būdingas tam tikras kultūrinis bruožas ir ji apima daugybę socialinių veiksnių bei santykių (Slater

Tonkiss 2001 25)

Turgus kaip visuomeninės susiejimo vieta turi galios sutelkti pačių įvairiausių individų kurių

kiekvienas siekia įgyvendinti skirtingus interesus bei troškimus Tonkiss turgavietę neretai suvokia

kaip bdquogausybės ragas semiantis gėrybes iš viso pasaulio tikras vaizdinių ir pojūčių orkestras išties

neretai sukuriantis utopišką stokos nepažįstančio pasaulio paveiksląjausmas jog iš tolimų kraštų

atkakusiais prekeiviais visos pasaulio prekės suplaukia į turgų daro jį egzotiška ir sykiu pavojinga

vietakur cirkuliuoja daiktai ir žmonėsldquo (Slater Tonkiss 2001 21)

Mažeikis Lietuvos turgaus viešumą apibūdina keliais veiksniais (Mažeikis 2003 50-51)

Ekonominių santykių viešuma Turguje yra svarbiausia nustatyti realias kainas kadangi iki

pat 2000 m Lietuvos spaudoje pateiktos įvairių prekių kainos iš Lietuvos turgaviečių buvo

viešieji rinkos indikatoriai Nesant tinkamai suorganizuotos bankų sistemos ir valiutų keityklų

turgus buvo vienintelis oficialus viešas valiutų santykio indikatoriusTačiau atsirandant

visuomenės poreikiui gauti pagrįstesnės ir legalesnės informacijos ji ilgainiui išnyksta ir vietoj

jos atsiranda kitos viešumos organizavimo formos bankų valiutų santykio pranešimai spauda

birža 1993-1994 m turguje gana intensyviai vyko prekyba talonais už kuriuos buvo galima

privatizuoti butus įmones įsitraukti į investicines organizacijas Keletą metų tai buvo

vienintelė netobula bdquoakcijų rinka Šitai tik patvirtina kad turgus vykdo pirminę primityvią

mažiausiai organizuotą tačiau būtiną viešumos funkciją

Politinių santykių viešuma Pagal atliktus empirinius stebėjimo duomenis turgaus prekeiviai

nuolatos diskutuoja politinėmis temomis Todėl dažnai turgus virsta politinių ndash ekonominių

protesto formų raiškos vieta Mažiausi įstatymų pasikeitimai sukeldavo smulkiųjų

prekybininkų ir gamybininkų sumaištį aštrias diskusijas prekiaujant

Moralinių ir ideologinių sprendimų viešuma Daugelyje Europos šalių iki pat naujųjų amžių

pabaigos turgaus aikštėje buvo vykdomos viešosios bausmės rišama prie gėdos stulpo

kapojamos galvos nusikaltėliams kariami valstybei (okupaciniam režimui) nusikaltę asmenys

Turgaus ekonominę prekybą formuoja kultūros sąlygota specifika Čia žmonės savo pasaulį

formuoja per (ekonominę) prekybą ir šioje veikloje pastoviai iš naujo apibrėžia save kaip socialias

orientuotas į pasaulį siekiančias tikslo ir kūrybingas būtybes Pasak Mažeikio bdquoturgaus gyvybingumas

susideda iš daugelio funkcijų kurias jis atlieka visuomenėjeldquo (Mažeikis 2003 52-57)

Kompensuojančioji turgaus funkcija Turgaus veikla yra tiesiog pakibusi tarp legalumo ir

nelegalumo kadangi legitimuoti istorijos mechanizmai neužtikrina visuomenės reprodukcijos

8

tai daro turgaus santykiai Todėl turgus virsta bdquošešėliniu istorijos ramentu penktuoju ratu

trukdančiu judėti bet neleidžiančiu nugriūti Ši šešėlinė istorija turi savo slinktį keisčiausiomis

grimasomis vaizduodama visuomenės mutacijasInternetinis turgus taip pat atlieka

kompensuojančiąja funkciją Tik čia apeinami ne tik nacionaliniai bet ir tarptautiniai

globaliniai apribojimaildquo (Mažeikis 2003 52-53)

Socializuojančioji turgaus funkcija Turguje yra išryškinamas socialumas Turguje yra daug

veikėjų spekuliantai sąžiningi prekeiviai pirkėjai tvarkdariai vagys valkatos

dievobaimingos moterėlės žioplinėtojai slapti ir oficialūs valdžios pareigūnai lupikautojai

kreditoriai Turguje yra vietinė tvarka ir egzistuoja vietinis žinojimas bdquoVietinis žinojimas

local knowledge) - tai struktūrinių sąveikų išmanymas kada kokiam veiksmui ateina laikas

kas po ko vyksta kokie diskursai ir kada toleruotini Turgus socializuoja iškeldamas pavydą ir

plūdimąsi melagingą etiketą ir iliuzorinį šlovinimąldquo (Mažeikis 2003 53-54)

Karnavalinė funkcija bdquoSocializuojančią turgaus funkciją atitinka karnavalinė kuri remiasi

plačiausia plūdimųsi tautosaka bei su ja susijusiais vaidybos elementais Turguje žmogus nori

ir įtikti ir parduoti - pataikaudamas Tik taip įmanoma išlikti šiame žmonių pasaulyje

Pataikaudamas - čia reiškia nenoromis ieškodamas kompromisų nusileisdamas viešiesiems

vertinimams negalėdamas įtvirtinti asmeninio požiūrio ir įsitikinimų Turgus yra kasdienybės

paviršutiniškumo lėkštumo atsitiktinumo ir mažiausio organizuotumo simbolis ir tikrovė

Turguje nuolat pokštaujama plūstamasi politikuojama vartojama karnavalinė necenzūrinė

leksika tarpais virstanti spontaniška komedijaldquo (Mažeikis 2003 54-57)

Turgus yra ir viešoji erdvė kuriame egzistuoja formalios ir neformalios taisyklės Pasak

Mažeikio turguje bdquoprekiaujantys žmonės neretai yra susiję su šešėline ekonomika su kontrabanda

Teisėti ir įstatymo draudžiami veiksniai čia susipina į nedalomą visumą dėl to turgaus prekeivių

elgesys yra dvilypis teisiniu požiūriu (Mažeikis 2003 64)

Hohnen savo darbe apie Gariūnų turgų kalba apie simbolizmo kritiką ir pateikia iš M Douglas

knygos bdquoŠvara ir purvinumas tokią mintį bdquosimbolinė nešvara yra tai kas yra ne vietoje (Hohnen

2001 65) bdquoNešvara priklauso simbolinei sistemai ir pagal jos principus atmetama Ši mintis įdomi

turint omenyje oficialiosios valstybės valdžios siekį nesusitapatinti su turgumi kuris priklauso

konkrečiai simbolinei sistemai Valstybės pareigūnai deklaruoja ekonominių santykių skaidrumą o

turgus iš dalies remiasi šešėline ekonomika kraštutiniu liberalizmu ir net anarchija Taigi valstybės

remiasi regimaisiais teisiniais principais ir tuo pat metu turgaus santykiais ndash dviem susikertančiomis

viena kitą remiančiomis bet kartu ir viena kitą neigiančiomis tikrovėmisldquo (Mažeikis 2003 63)

9

Mažeikis aprašydamas apie stigmatizaciją ir spekuliantų demistifikaciją aprašo P Hohnen kuri

teigia kad bdquoturgaus samprata išstumta iš Lietuvos kultūros ir žmonių sąmonėje susiformavo negatyvus

turgavietės ir prekiautojų vertinimas(Mažeikis 2003 61) bdquoMano nuomone negatyvus turgavietės ir

prekiautojų vertinimas galėtų būti siejamas su socialinių veiklų kaita ir tęstinumu bei darbo

konceptualizavimu pereinamuoju į rinkos ekonomiką laikotarpiu Gariūnų kaip legalios prekybos

vietos (bet ne darbo vietos kaip bus matyti vėliau) įkūrimas simbolizavo ir veikė procesus

skatinančius naujos ekonominės srities plėtrą o drauge ir darbo sampratos painiavą (Hohnen 2001

67) Į socialinę ir moralinę turgaus prekybos marginalizaciją P Hohnen žiūri ne kaip į bdquonatūralią

reakciją į neįprastas prekybos formas Gariūnuose ir kitose turgavietėse po atviru dangumi bet veikiau

kaip į kultūriškai savitą reakciją į tam tikras vyraujančias veiklos formas Todėl turgaus

marginalizacija turi būti siejama su Lietuvos visuomenės kultūrinėmis vertybėmis ir su esminiais

ekonominiais bei socialiniais pokyčiais

Anot Hohnen baigiantis sovietinei erai Lietuvoje prestiziškiausiais darbais buvo laikomi protinis

darbas (Hohnen 2001 70) o turguose dirbdavo kaip minėjau žemo intelekto ir kultūros asmenys

Tačiau atgavus nepriklausomybę ir prasidėjus sunkiems laikotarpiams visiems žmonės dėl pinigų

stygiaus ne vienas pradėjo dirbti turguje nors tai ir nereiškė kad jie turi žemą intelektą ir nenori ar

negali susirasti darbą Tai taip pat nereiškė kad labiau pasiturintys žmonės nėjo į Gariūnus pirktis

Didelė dalis žmonių tiek ėjo dirbti tiek pirkti į Gariūnus tačiau tiek viena tiek antra jau buvo laikoma

žema dėl susidariusių praeities aplinkybių (spekuliacija žemos kultūros prekeiviai prastos per

parduodamos prekės) Tai taipogi galėjo būti labiau akcentuojama straipsnyje

Hohnen labai tikslingai analizuoja kaip turgaus prekyba su laiku tapo ne šiaip papildomų pajamų

šaltiniu o darbu profesiją o turgus ndash į darbovietę panašią instituciją nors ir be tų sąlygų kurios

paprastai asocijuojasi su darbu ir pinigu uždirbimu (Hohnen 2001 71) Autorė duotais pavyzdžiais

paaiškina situacijos dviprasmiškumą o kartu atskleidžia verslo ir turgaus prekybos skirtumus

Prekyba be abejo gali būti laikoma verslu tačiau kiekviena verslo rūšis būna civilizuota legalizuota

Nors turguje dirbantys žmonės moka už prekybos vietą jie skirtingai nuo dirbančiųjų kitos prekybos

vietose nemoka kitų mokesčių Tiesa autorė gana drąsiai teigia nesutikusi nė vieno verslininko

mokėjusio visus mokesčius Visgi socialinėje aplinkoje jau skyrėsi socialiniai ryšiai ir vaidmenys tarp

turgaus prekybininkų ir verslininkų už turgaus ribų

Hohnen išgvildenusi Gariūnų turgų teigia kad turgaus marginalizacija gali būti siejama su

visuminiais ribų pertvarkymo procesais vykstančiais besiformuojančiose socialinėse darbo ir

ekonomikos srityse kurie ne tik apima Gariūnus ir jų prekiautojus bet ir pasiekia svarbiausias

Lietuvos visuomenės sferas (Hohnen 2001 79)

10

22 Organizacijų antropologija

Organizacijų antropologijos teorijos sudarančios ženklią ekonomikos antropologijos dalį

aiškina galimus organizacijos ir aplinkos sąveikos modelius organizacijų įsitvirtinimo specifiniame

veiklos lauke strategijas Kadangi turgus ypač į jį žvelgiant formaliai yra verslo organizacija (uždara

akcinė bendrovė) šios teorijos ir gali būti pasitelkiamos kaip analitinis teorinis pasirinktos problemos

analizės instrumentas

Anot UHoltgrewe KSardadvar ir PHohen (2011) galima išskirti du vienas kitą papildančius

organizacijų analizės teorinius požiūrius ndash neo ndash institucionizmą ir strateginį požiūrį Pirmasis požiūris

organizacijas apibrėžia kaip kolektyvinius veikėjus kurių sėkmė priklauso nuo to kiek sėkmingai yra

realizuojami bendri lūkesčiai ir normos Strateginis požiūris akcentuoja organizacijas kaip veikėjus

siekiančius maksimizuoti gaunamą naudą ir tuo tikslu kuriančius bei taikančius strategijas keičiančias

taisykles lauko kuriose jie veikia taip kad jos taptų jiems naudingomis

Pagal neo ndash institucionalizmą naujos organizacinės formos atsiranda ir yra įmanomos ne vien

todėl kad jos yra pagrįstos racionalumo ar didelio efektyvumo standartais Be savęs pozicionavimo

institucionalizuotame organizaciniame lauke ir neatliepiant bendrų to lauko lūkesčių ir suvokimų

naujos organizacinės formos nebus gyvybingos Organizacijos savęs priskirimas specifiniam laukui ir

kitų lauko dalyvių pripažinimas suteikia organizacijai ne tik reikiamą legitimumą bet taip pat suteikia

tikrumą bendrų lūkesčių tinkle ir veikia kaip reikšmės šaltinis Tokie institucionalizuoti lūkesčiai

remiasi kognityviniais normatyviniais ir reguliuojamaisiais pagrindais (Scott 1995)

Šis pozicionavimasis bendrų lūkesčių kontekste yra priežastis to jog visos organizacijos tame

pačiame lauke supanašėja jos vykdo bendras praktikas ir turi panašius požiūrius (DiMaggioPowell

1991) Žinoma šis modelis nereiškia jog organizacijos paprasčiausiai prisitaiko prie egzistuojančios

aplinkos Neo ndash institucionalistai teigia kad organizacijos ne tik adaptuojasi prie konteksto bet taipogi

ir keičia jį (Jepperson 1991) siekia pakeisti kitų lūkesčius tuo keisdami institucinę aplinką Tai

reiškia jog organizacinė ir institucinė kaitos yra susiję o organizacijos kaita yra kitos organizacijos

aplinkos kaita

Kitas požiūris aiškinantis organizacijos ir aplinkos sąveiką vadinamas strateginės vadybos

modeliu Šį požiūrį atstovaujanti Christine Oliver (Oliver 1991) ypač akcentuoja tai jog organizacijos

nėra tik institucinio spaudimo (galios prievartos) objektai turintys prisitaikytis prie institucinių

reikalavimų Priešingai ji pabręžia strateginio organizacijos atsakovų institucinaim spaudimui

kontinumą Pastarasis apima ir pasyvų spaudimo (reikalavimų) priėmimą ir išvengimo ir

11

išsusikinėjimo ir atviro ignoravimo ir aktyvias manipulaivimo įtakos ir net institucijės aplinkos

kontrolės strategijas

Postsocializmo autoriai kalba apie tai kaip suformuotas posovietinis požiūris į socialinius ryšius

Pavyzdžiui N Klumbytė (2004) teigia kad posovietinis laikotarpis asocijuojasi su ateities

nežinomybe netvarka darbo praradimu (dėl jo siejami įvairūs socialiniai reiškiniai) socialiniu regresu

(vaikai nesimoko daug geria) yra moralinė degradacija Dabartis pristatoma kaip regresas išgriauti

pastatai ir kolūkiai valdžioje vagys ir ponai komunistai Europos Sąjunga žmonėms pristatoma kaip

gerovė kad visi gyvens geriau sustabdys korupciją Žmogus yra laisvesnis dabar O ldquoparaščiųrdquo

žmonėms ndash kaimo žmonėms kuriems nepasisekė

Adaptacijos prie supančios aplinkos būdai ndash tiek individualių tiek kolektyvinių veikėjų anot

postsocialistinių šalių problemas tyrinėjančių mokslininkų neretai gali būti kildinami iš praeities

patirčių Pernille Hohnen savo darbe bdquoGariūnų marginalizacijaldquo teigia kad bdquoištikimybė socialistinei

ideologijai tapo vis labiau dirbtina ir ritualizuota Tai taip pat turėjo įtakos nelegalių su darbu ir darbo

etika susijusių veiklų tokių kaip vagiliavimas darbuose nelegalus prekių importas ir gamyba ir pan

paplitimuildquo (Hohnen 2001 68)

Pagal Wright Susan bdquoorganizacijos bdquokultūros koncepcijaldquo yra apibrėžiama keturiais būdais

Pirma ndash ji susijusi su didesnės kompanijos problemomis kai jos padaliniai yra išsidėstę

įvairiose pasaulio vietose ir todėl susiduria su įvairiomis kultūrinėmis įtakomis

Antra ndash kai reikia integruoti žmones iš įvairių etninių grupių į vieną kolektyvą

Trečia ndash bdquokultūros koncepcijaldquo gali reikšti neformalias bdquosampratas laikysenas ir vertybesldquo

vyraujančias tarp darbuotojų

Ketvirta ndash bdquokompanijos kultūraldquo gali būti susijusi su formaliomis organizacinėmis

vertybėmis ir praktikomis turinčiomis suvienyti darbuotojus į darnų kolektyvą kuris yra

pajėgus siekti jam nustatytų ndash patikėtų tikslų greitai besikeičiančioje ir globaliai

konkurencinėje aplinkojeldquo (Wright Susan 1994 1)

Yra laikoma kad stipri kompanijos kultūra yra būtina tiek privačiame tiek visuomeniniame ar

savanoriškų organizacijų sektoriuose siekiant geresnių rezultatų Nors tikslai yra panašus bet gali

skirtis požiūris kaip reikia siekti šių tikslų Vienu atveju organizacijos darbo kultūra kuria bendrą

tikslą bdquoišskaidantldquo į atskiras specializuotas veiklas aiškiai nurodant koks yra kiekvieno darbuotojo

vaidmuo Kitu atveju žvelgiama lanksčiau į bendro tikslo siekimą kai darbuotojai suburiami į

komandas kuriose kiekvienas narys gali spręsti įvairias problemas Šiuo atveju darbuotojai skatinami

rodyti iniciatyvą bei išradingumą (Wright Susan 1994 2) Taip pat galima pastebėti kad toks

organizacijų kultūros aiškinimas panašėja į tam tikrą ideologiją Nes vis mažiau kalbama kas yra

12

organizacijos kultūra ir vis daugiau akcentuojama ką viena ar kita kultūra privalo turėti (Wright

Susan 1994 4)

Jei panagrinėtume požiūrius į organizacijų studijas tai organizacijų studijose labai svarbu į viską

žvelgti tiek iš organizacijos vidaus į ją supančios aplinkos išorę tiek iš išorės į organizacijos

vidų Taip yra geriau pastebimos ir suprantamos įvairios organizacijos problemos Organizacijų

studijose organizacija paprastai išskaidoma į tris sudedamąsias dalis

formalią sistemą

neformalią sistemą

aplinką

Formali sistema ndash tai organizacijos struktūros žemėlapis darbų aprašymai atsakomybių

hierarchija tikslai taisyklės strategija Neformali sistema yra būdai kaip individai ir grupės

organizacijoje sąveikauja vieni su kitais Tai yra svarbu nes įtakoja formalią sistemą ty

organizacijos tikslus taisykles ir pan Aplinka ndash tai organizacija kaip tam tikras kultūrinis reiškinys su

daugybe raiškos formų (Wright Susan 1994 11-19)

Ekonominėje antropologijoje Karl Polanyi (2001) pateikia dvi termino bdquoekonominisldquo reikšmes

ndash substancinis ir formalus kurie nėra vienalyčiai Viena reikšmė remiasi dedukciniu ir loginiu

mąstymu tuo tarpu kita reikšmė ndash aprašomoji ir paremta patirtimi Formalistai bando įrodyti kad

ekonominis racionalumas maksimaliai išnaudojant žmogų surandamas visose visuomenėse ir visose

bendravimo formose kai tuo tarpu substantyvizmas pasilieka prie ekonomikos kaip žmogiškosios

veiklos integruotos institucionalizuotos ir įsitvirtinusios įvairiose socialinėse institucijose

priklausančiose skirtingoms kultūroms Ekonominėje antropologijoje trejopas Karlo Polanyi (2001)

teoretinis įnašas ypač dominantis idėja jog ekonominė sistema yra visada įsitvirtinusi socialiniame ir

kultūriniame kontekste skirtumas tarp trijų prekių formų pasiskirstymo (tarpusavio sąveikos

persiskirstymo ir mainų) ir jo dvi ekonomikos fundamentinės prasmės sampratos - substancinė ir

formali

Mintis jog ekonomika yra įsitvirtinusi socialinėje struktūroje reprezentuoja specifinio

antropologijai holistinio požiūrio įtaką sistemos dalys gali būti suprastos tik ryšyje su visuma nes

sistemos dalių gyvavimas ir tinkamas funkcionavimas remiasi faktu jog jos nėra izoliuota būtis bet

sistemos dalis Tai reiškia jog ekonominė veiksena yra galima tik socialiniame kontekste ir gali būti

suprasta tik jei į šį faktą atsižvelgta taigi norint paaiškinti ekonominio gyvenimo principus pirmiausia

reikia pripažinti socialines kultūrines ir politines struktūras į kurias ji yra įsiliejusi (Plattner S 1989

3)

13

Ekonomika plačiąją prasme suprantama kaip sąveikos procesas tarp žmogaus ir jo aplinkos

kurioje jis įsigyja visų reikiamų daiktų tam kad patenkintų savo poreikius Polanio (2001) požiūriu

yra kompleksinis ir įteisintas procesas Tai reiškia kad viena vertus ekonominio gyvenimo kontekste

tam tikros taisyklės kurios suteikia tam tikrą sutarimą stabilumą jog yra struktūros kurios pertvarko

ekonominį gyvenimą ir suteikia įvairiais aspektais pasikartojamumą ir abipusę priklausomybę Antra

šie principai turi pastūmėti link specifinio instituto kuriame žmonės įgyvendina ekonominę veiklą

Pavyzdžiui laisvosios rinkos įstatymai ar ekonominio planavimo principai yra struktūros

integruojančios ekonomiką kai kapitalistinės ir socialistinės sistemos kaip ir jų specifinės

komponentės yra atitinkamos institucijos (Polanyi 1957 243-270)

Antra šios trys pagrindinės koncepcijos Polanio (2001) liečia tris struktūras kurios nusako kaip

prekės turi būti gaminamos ir platinamos Remiantis Polaniu (2001) kiekvienoje ekonominėje

sistemoje galima rasti įvairių jos laipsnių įgyvendinamų tikrovėje tarpusavio sąveikoje persiskirstyme

ir ekonominiuose mainuose Tarpusavio sąveika (reciprocity) yra prekių ir paslaugų pasiskirstymas

(distribution) forma kuri cirkuliuoja tarp pardavėjų kaip simetriški tarpusavio santykiai Perskirstymas

(redistribution) reiškia jog prekės keičia savininkus pirma iš periferijos į centrą vėliau iš centro į ten

kur visuomenės nariui jų reikia Komerciniai mainai (comercial exchange) rinkos sistemoje nurodo į

prekių perdislokavimą (transfer) Remiantis Polaniu (2001) šias tris prekių pasiskirstymo sistemas

galima surasti visose ekonominėse sistemose bet tik Vakarų kapitalistinė ekonomika yra integrali

rinkos sistema kur kainų sistema funkcionuoja Tradicinėse ekonomikose (kurios būdingos

ankstesniuose istorijos perioduose ar tos kurioms priklauso primityvios bendruomenės) yra įsiliejusios

paginde per tarpusavio sąveiką ir perskirstymą net jei kai kurios iš jų funkcionuoja prekyboje ir

prekyvietėse ndash realioje vietoje kur žmonės prekiauja Iš esmės jei tikėtume Polaniu (2001) tai Vakarų

ekonomikoje galime surasti visas tris pasiskirstymo formas tiek tradicinėje tiek ir socialistinėje

ekonomikoje Primityvioje visuomenėje kur trūksta centrinės politinės valdžios funkcionuoja tik

tarpusavio sąveika Taigi vien tik prekyvietės buvimas fizine vieta kur vyksta komerciniai mainai ar

pinigai kaip tokie - nėra kapitalistinės ekonomikos egzistavimo įrodymas Daugelyje tradicinių

ekonomikų mes galime identifikuoti objektų buvimą kurie atlieka pinigų vaidmenį bet tai dažniausiai

specialios paskirties pinigai ir neskirti mainams kaip pagrindinė jų paskirtis kurie funkcionuotų kaip

universali piniginė sistema kaip kad rinkos ekonomikos atveju Kadangi specialios paskirties pinigai

ir prekės ar paslaugos dėl kurių gali įvykti mainai kai kuriose visomenės sferose yra apriboti

prekapitalistinės ekonomikos yra multicentrinės t y jos turi daugiau mainų sričių Priešingai

kapitalistinės ekonomikos yra iš prigimties vienacentriškos kai visos prekės paslaugos ir lėšos

14

gamybos srautas yra vienoje unifikuotoje mainų sferoje integruotoje rinkos principų įgalinant

panaudoti visus universalius pinigus (Isaac B Karl Polanyi 2005 14-25)

Pasak Richar Wilk ir Cliggett bdquoįrankiai kapitalizmo suvokimui yra tokie beverčiai studijuojant

senovės actekus kaip kad titnaginis peilis reaktyvinio variklio pataisymui Kiekviena sistema turi

būti suprasta remiantis jos terminologijaldquo (Richar Wilk ir Cliggett 2007 8)

Šešėlinė ekonomika

Šioje šešėlinės ekonomikos zonoje kur bdquoblogisldquo pasiekia neeilinį mastą pirmiausia turėtume

paklausti koks istorinis klimatas ir kokios specifinės istorinės sąlygos sukūrė tam prielaidas Juk

žmonės niekada nebūna nei visiškai dorybingi nei visiškai nedori bet geri ir blogi priklausomai nuo

to kaip juos skatina ar provokuoja tam tikros aplinkybės ar net toje šalyje susiformavusi jų kultūra

Kad geriau suprastume kaip skirtinguose pasaulio regionuose yra įsiskverbęs šis bdquoreiškinysldquo į kultūros

šerdį norėčiau pateikti kaip pavyzdį prof M Herzfeld straipsnį ndash bdquoGarbėldquo ir bdquoGėdaldquo (1980)

Straipsnyje autorius teigia kad bdquoViduržemio regiono vertybių sistemos pristatomos pagal

klasifikacijas bdquogarbėldquo ir bdquogėdaldquo Atskiriant nuo svarstomos problemos ar bdquoViduržemiškumasldquo būtinai

arba įprastas atvejis sudaro pavienią kultūros zoną bdquogarbėldquo ir bdquogėdaldquo nepilnavertiškai nušviečia plačią

įvairiškumą vietinių terminologinių sistemųldquo (Herzfeld 1980) Taigi šis Viduržemio regionas turi

savo vidinę vertybių sistemą kurioje garbė stiprina šių visuomenių hierarchinę tvarką ir klasių

struktūrą Pvz plačiai žinoma kad šitoje geografinėje vietovėje ndash Italijoje kurioje bdquotikras vyrasldquo

nesiskundžia teismui bet pats bdquosutvarkoldquo garbės reikalus Ar Sicilijos regione kurioje bdquotikras vyrasldquo

fiziškai sužaloja ar net nužudo tą kuris sužeidė jo ar jos šeimos garbę Taip pat Sicilijoje nėra

garbinga kreiptis į policiją dėl kontrabandų ir kitų nusižengimų ir šioje šalyje yra priimtina vengti

mokėti mokesčius valdžiai o įstatymai nesutampa su Italijos žmonių mentalitetu Taip pat plačiai

žinomas buvusio Italijos premjero S Berluskonio elgesys su moterimis Jis savo aplinkoje laikomas

didvyriu nes jis ndash tikras vyras Nors daugelis italų ir gėdijasi tokio premjero elgesio vis gi jie patys

pripažįsta kad S Berluskonis savotiškai esą įkūnija paprastų Italijos žmonių vertinamas charakterio

savybes (Navickaitė 2011) Toks premjero elgesys mūsų kultūros normoje yra nusižengimas tačiau

šioje kultūroje tai laikoma vyriškumo pavyzdžiu pozityviu ir pavyzdingu elgesiu Šie žodžiai

bdquoMacholdquo ir bdquoMachismoldquo9 (vyriškumas) isp italų anglų šnekamojoje kalbose reiškia ndash energingas

vyrukas vyriškas tvirtas Žiūrint iš vidaus tas kas vienoje kultūroje būtų suprantama kaip bdquogėdaldquo

(shame) tas kitoje yra laikoma priimtina ir suprantamas elgesys Taip pat bdquogarbėldquo (honour) naudojant

9 Piesarskas B 1998 Didysis Anglų ndash Lietuvių Kalbų žodynas

15

S Berluskonį kaip pavyzdį kitoje vertybių sistemoje būtų vertinamas kitaip Tai galima konstatuoti

kad vertybės surištos su kultūros zona (culture zone) Žiūrint į kitą kultūros zoną pvz Lietuvą tas

kuris laikomas nepriimtina verčiasi kontrabandinėmis prekėmis ir jam ši veikla yra suprantama kaip

pragyvenimo šaltinis ir jam nesurišta su gėdos suvokimu bet tai tik galima suvokti per vietinės

ekonominės realybę Tas pats elgesys kitokiose aplinkybėse pvz Vilniaus ministerijoje laikomas

nepriimtinas elgesys ir tai konstatuojama kaip šešėlinė ekonomika

Profesoriaus M Herzheld mokslinis darbas bdquoGarbė ir gėda Problemos palyginimo analizės

moralinėse sistemoseldquo (1980) yra naudingas už tai kad jis antropologiškai skatina žiūrėti į žmonijos

veiklą pagal vietovės ndash discrete cultural zone ndash pavienią kultūros zoną Pagal prof M Herzheld

antropologinius tyrinėjimus suprasti vertybių dinamiką svarbu suprasti jo du pagrindinius terminus

ATIMIA = unpredictable danger of outsider (nenuspėjamas pavojus pašalinis ndash asmuo ne mūsų

žmogus) kurio vidinių vertybių suvokimas nesutampa su bdquoinsiderldquo ndash žmogus priklausantis

draugijaiorganizacijai ne pašalinis savas žmogus Tai M Herzheld atskleidžia antropologiškai

sukurtą žodį ndash GROUSOUZIA = predictable taint of insider tai lietuviškai būtų iš anksto nuspėjamas

suprantas elgesys tie kurie suvokia per tą pačią vertybių prizmę Kiekvienos kultūros vertybės turi

savo bdquotaintsldquo ndash arba lietuviškai žymes ir pėdsakus kurie suvokiami antropologiškomis akimis

Sovietinėje visuomenėje šešėlinės ekonomikos atsiradimą aprašo Pernille Hohnen savo darbe

bdquoGariūnų marginalizacija turgaus kultūrinė antropologijaldquo (2001) Autorė teigia kad bdquopagal

marksistinę ndash lenininę ideologiją darbas buvo viena iš svarbiausių ideologinių ir socialinių veiklos

rūšių visuomenėje o bedarbystė buvo traktuojama kaip išskirtinai kapitalizmui būdinga blogybė Dėl

tos priežasties Sovietų Sąjungoje realiai egzistuojantis darbo trūkumas buvo maskuojamas kitokiais

terminais (Humphrey 1995) Taigi bedarbystė buvo ne tik nelegali bet ir amorali Todėl darbas buvo

svarbus ne tik ideologiškai ir politiškai bet taip pat moraliai socialiai ir teisiškai Bet nors darbas ir

bedarbystė buvo pateikiami oficialiuose politiniuose diskursuose po stalininės visuomenės pokyčiai

sudarė galimybes atsirasti alternatyviai darbo samprataildquo ( Hohnen P 2001)

XX a 8 ndash jame ir ypač 9 ndash jame dešimtmetyje labai išaugo privatumas sovietinėje visuomenėje

dėl to dalyvavimas viešuosiuose įvykiuose ir ištikimybė socialistinei ideologijai tapo vis labiau dirbtini

ir ritualizuoti Tai taip pat turėjo įtakos nelegalių su darbu ir darbo etika susijusių veiklų tokių kaip

vagiliavimas darbuose nelegalus prekių importas ir gamyba ir pan paplitimui Nors tokios veiklos

ilgainiui tapo vis plačiau paplitusiomis galimybėmis įsigyti trūkstamų vartojimo prekių oficialiai jos

vis dėlto liko nelegalios Sovietų Sąjungoje tam tikrų privataus verslo formų įteisinimas kooperatyvų

forma įvyko tik po 1986 -1987 (Shelley 1990) Tačiau požiūrį į darbą keitė jau anksčiau atsiradę

nelegalūs pajamų įgijimo būdai lygiai taip pat kaip ir padidėjęs pareikalavimas tų darbų kurie

16

suteikdavo lengvesnį priėjimą prie papildomų prekių ir paslaugų (Sampson 1987) Tačiau svarbu

pabrėžti jog tai kad žmonės vis labiau įsitraukė į šešėlinę ekonomiką nereiškė jog dalyvavimas

oficialioje ekonomikoje ar darbas už pastovų fiksuotą atlyginimą (wage-labour) prarado savo svarbą

Pernille Hohnen atlikdama tyrimą Gariūnų turguje aiškina kad bdquoaš Lietuvoje nesutikau nė vieno

verslininko ar verslininkės kurie būtų mokėję visus jiems priklausančius mokesčius Kyšininkavimas

ir mokesčių vengimas buvo normalus elgesys visuose versluose nepaisant jų apimties Niekas

nemėgino šito neigtildquo (Hohnen P 2001)

Šešėlinės ekonomikos esmę suprasti ndash sudėtingas uždavinys kadangi dažniausiai nėra

informacijos apie šešėlinės ekonomikos dydį arba jos stokojama Viena iš priežasčių ndash ekonomikos

dalyvių tikslas likti anonimiškiems kad išvengtų mokesčio mokėjimo ir sankcijų dėl jų nemokėjimo

Terminas šešėlinė ekonomika literatūroje pirmą kartą paminėtas vokiečių kalba (vok

Schattenwirtschaft) vėliau pradėti vartoti kiti terminai10

J B Rosser (2006) teigimu pirmiausiai

pradėti vartoti terminai juodoji ekonomika ir juodasis darbas kurie 1970 m literatūroje paminėti italų

(itališkai nero lavoro) ir vokiečių kalbomis (vok Schwarzarbeit) ( Rosser J B 2006)

Šešėlinės ekonomikos vystymasis yra sąlygotas daugelio priežasčių Pagal Schneider (2004)

bdquodažniausiai cituojami ir svarbiausi šešėlinės ekonomikos veiksniai yra

Tiesioginių ir netiesioginių mokesčių ir privalomojo socialinio draudimo įmokų našta ir jos

didėjimas

Per griežtas (arba nepakankamas) teisinis ir administracinis reguliavimas ypač darbo rinkoje

Silpna valdžia ir aukštas korupcijos lygis valstybės sektoriuje

Rečiau minimi tačiau ne mažiau svarbūs šešėlinės ekonomikos veiksniai yra

Pajamų nelygybė (aukštas skurdo lygis)

Teisės aktų spragos mokesčių administravimo sistemos trūkumai

Šalies ekonominės politikos neracionalumas

Mokesčių moralė

Nepakankamas valdžios dėmesys socialinei politikai arba neracionalus jos plėtojimas

neužtikrinant visuomeninės gerovės socialinio saugumo ir kitų valstybės kompetencijai

priskirtų šalies piliečių bdquoreikiamoldquo visuomeninių poreikių patenkinimo lygioldquo (Schneider

2004)

10

Mokslinėje literatūroje šešėlinė ekonomika dar vadinama pogrindine (angl underground) neoficialiai (angl unofficial

informal) antrine (angl second) grynųjų pinigų (angl cash) paraleline (angl parallel) neteisėta (angl illicit) nelegalia

(angl illegal) nereguliaria (angl irregular) paslėpta (angl hidden) neapskaityta (angl unobserved arba non-observed)

neregistruota (angl unrecorded) alternatyvia (angl alternative) slapta (angl subterranean occult) ir juodaja (black) A

Dictionary of Economics John Black Oxford University press 2002 Oxford Reference Online httpwww

Oxfordreferencecom

17

Užsienio šalių praktika rodo kad tos šalys (pavyzdžiui Švedija Danija Suomija) kuriose didelė

mokesčių našta ty apie 52 ndash 55 proc įtrauktos į pasaulyje pirmaujančių šalių dešimtuką laikomos

konkurencingiausiomis ir jose nėra išplitusi šešėlinė ekonomika Stebima ir priešinga situacija šalyse

kuriose mokesčių našta yra santykinai maža (iki 20 proc BVP ndash Gruzijoje Meksikoje) šešėlinė

ekonomika sudaro daugiau nei 60 proc BVP Taigi nepaisant to kad labai dideli mokesčiai

dažniausiai yra psichologiškai nepriimtini ir skatina verslininkus bdquopereitildquo į šešėlinę ekonomiką tačiau

ji formuojasi ne vien dėl mokesčių (Kuodis 2007)

Šešėlinės ekonomikos priežasčių tyrimuose neretai minimas mokesčių moralės11

terminas kuris

suprantamas kaip moralinių principų ir požiūrio į mokesčių įstatymų laikymąsi apibūdinimas

Mokesčių moralė siejama su šalies piliečių požiūriu į socialinę apsaugą visuomeninių poreikių

patenkinimo lygio kilimą sveikatos apsaugos kokybę bei bendru požiūriu į šalies socialinę politiką

vertinant šiai sričiai skiriamą šalies biudžeto pajamų dalį (Schneider 2000)

Taigi mokesčių moralės lygis susiformavęs šalies gyventojų bendrų moralės principų kultūrinių

ir religinių ypatumu pagrindu yra veikiamas ne tik vyriausybės ir mokesčių mokėtojų

bendradarbiavimo glaudumo mokesčių mokėtojų požiūrio apie jų sumokėtų mokesčio bdquoteisingąldquo

panaudojimą šalies piliečių gerovės didinimui valdžios institucijų darbo kokybės kuri daugelio atvejų

yra glaudžiai susieta su korupcijos12

lygiu šalyje ir jos tendencijomis Korupcija apima įvairius

piktnaudžiavimo vieša valdžia būdus neteisėtas ir netinkamas priemones kuriomis siekiama

asmeninės naudos Nustatyta kad egzistuoja stiprus ryšys tarp korupcijos lygio šešėlinės ekonomikos

masto Šis teigiamas ryšys gali būti grindžiamas tuo kad abu reiškiniai (korupcija ir šešėlinė veikla)

yra sąlygoti bendro veiksmo ndash silpnos teisminės sistemos ( Eilat Zinnes 2002)

Korupcija neigiamai veikia šalies visuomenės bendrąjį (moralinį) pasitikėjimą13

kuris yra bdquodoros

sferosldquo (teigiamų veiksnių ir rezultatų visuomenėje) dalis Pasitikėjimo pamatas (lygybė ir

teisingumas) sąlygoja mažesnę korupciją geresnes vyriausybes atviras rinkas ir aukštesnį ekonomikos

vystymąsi Kai pasitikėjimas kitais visuomenės nariais yra aukštas labiau tikėtina kad ekonomikos

dalyviai elgsis sąžiningai

11

Kituose šaltiniuose (Y Song ir T E Yarbrough 1978 m atliktame tyrime) tai dar vadinama ldquomokesčių mokėtojo etikardquo

šis terminas apibrėžiamas kaip ldquogyventojų (mokesčių mokėtojų) pagrindinėmis elgesio normomis santykiuose su

vyriausybe (Schneider 2000) 12

Korupcija apibūdinama kaip kyšininkavimo įvairiomis formomis naudojimas siekiant daryti įtaką politikams valstybės

tarnautojams ir kitiems pareigūnams Beveik bet koks oficialus veiksmas ar neveiklumas gali būti veikiamas korupcijos (A

Dictionary of Economics 2002) 13

Bendras (moralinis) pasitikėjimas apima pasitikėjimą nepažįstamaisiais (ypač žmonėmis kurie yra kitokie nei dauguma)

nėra nulemtas patirties ir negali suformuoti iš sąveikos su pažįstamais žmonėmis Jis susiformuoja vaikystėje perduodamas

tėvų ir dažniausiai išlieka nekintantis visą gyvenimą Bendrasis pasitikėjimas atmeta neigiamą patirtį kaip taisyklės išimtį

nuteikia optimistiškai formuojant nuomonę kad žmogus gali kontroliuoti savo gyvenimą (Uslaner 2003)

18

Pasak Povilo Gylio šešėlinė ekonomika atsirado iškart kai tik valstybė ant dirbančiųjų uždėjo

bdquotvirtą rankąldquo administruodama ir normuodama jų veiklą bdquoŠešėlinė ekonomika formuojasi ne vien dėl

mokesčių nors tai yra vienas iš veiksnių Labai dideli mokesčiai ypač jei jie psichologiškai

nepriimtini stumia verslininkus i šešėlinę ekonomiką Tačiau pagrindinė priežastis dėl ko formuojasi

šešėlinė ekonomika yra didelis skurdas Tada vienintelis būdas išgyventi ir yra ndash bdquoeiti į šešėlįldquo

(Gylys P 2006)

Šešėlinė ekonomika gali būti dviejų formų legali ir nelegali Legali šešėline ekonomika ndash tai

prekių ir paslaugų gamyba kurias siekiama sąmoningai nuslėpti nuo valdžios institucijų kad būtų

išvengta mokesčių ir kitų taikomų valdžios reikalavimų Nelegali dar gali būti vadinama pogrindine

pilkąja arba juodąja ekonomika laikomi visi neteisėti veiksmai kurie atitinka klasikines nusikalstamos

veiklos charakteristikas prie šių veiklų priskiriama apiplėšimai narkotikai prostitucija kontrabanda ir

pan (Schneider 2007)

Kai kurie darbuotojų ieškantys darbdaviai ypač statybų sektoriaus susiduria su nauju reiškiniu

statybininkai kuriuos jie norėtų įdarbinti pagal darbo sutartis atsisako legaliai dirbti Kaip pavyzdį

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija pateikia Klaipėdos statybų bendrovę bdquoLankstinysldquo kur

įmonės vadovai ieškodami darbuotojų pagal skelbimus susidūrė su neįprasta situacija pasiūlė darbą

aštuoniems statybininkams bet iš šešių išgirdo kad šie gali dirbti tik neoficialiai Įmonės vadovo

nuomone mokesčių nemokančios įmonės turi galimybę nuleisti darbų kainas ir nurungti konkurentus

Taip pat populiaru susitarti kad už darbus būtų išrašyta mažesnė sąskaita nei jie realiai kainavo Tada

verslininkai susižeria likusią kainos dalį sau į kišenę o norintieji dirbti sąžiningai susiduria su iškreipta

konkurencija Buvęs Premjeras Andrius Kubilius teigia kad bdquocivilizuotai mokami mokesčiai reiškia

tam tikros pilietinės brandos mentalitetą kurio Lietuvoje dar trūkstaldquo14

Vyriausybės tinklalapyje

pateikiamame jo pasisakyme skelbiama kad lietuviškas požiūris į mokesčius gerokai skiriasi nuo kitų

išsivysčiusių Europos šalių pavyzdžiui Vokietijos kai piliečiai aiškiai suvokia pareigą mokėti

mokesčius ir supranta jog mokesčių vengimas reiškia kad nukentės valstybės teikiamų paslaugų

kokybė

bdquoBe abejo be sunkios mokesčių naštos ir perteklinių verslo ir darbo reguliavimų šešėlinei

ekonomikai mažėti neleido vis dar netobuli ir nestabilūs įstatymai išimtys ir privilegijos užsienio

prekybos suvaržymai Tiesa kad ir kokia palanki būtų sukurta verslo aplinka ir įstatymų bazė

visuomet turėsime kažkiek šešėlinės ekonomikos Taip yra dėl kultūrinių ir istorinių veiksnių kurie

kartais turi ne mažiau įtakos žmonių pasirinkimams nei jų ekonominė padėtis mokesčiai ar

14

Respublika 2010 Lietuviai nesuvokia pareigos mokėti mokesčius

3

Įvadas

Nuo pat žmonijos atsiradimo kiekvienoje kultūroje buvo kuriamos taisyklės kad skirtingose

erdvėse kartu gyvenantys žmonės laikytųsi tam tikrų taisyklių vienas kito atžvilgiu kad būtų išvengta

tarpusavio konfliktų Buvo suprasta kad žmonių bendruomenei reikalinga tvarkos palaikymo sistema

tarsi kelio ženklų taisyklės be kurių nėra įmanomas eismas ir be kurių žmonių bendruomenė negali

gyventi Panašiai kaip gamtoje viskas vyksta dėsninga tvarka taip ir žmonių gyvenime laikui bėgant

ir vystantis žmogaus sąmoningumui buvo kuriama vis tobulesnė tvarka

Ekonominėje antropologijoje ekonomika plačiąją prasme suprantama kaip sąveikos procesas

tarp žmogaus ir jo aplinkos kurioje jis įsigyja visų reikiamų daiktų tam kad patenkintų savo

poreikius Visa tai yra kompleksinis ir įteisintas procesas Tai reiškia kad ekonominio gyvenimo

kontekste yra tam tikros taisyklės kurios suteikia tam tikrą sutarimą stabilumą jog yra struktūros

kurios pertvarko ekonominį gyvenimą Panašiai yra ir Kauno automobilių turguje kuriame yra gausu

įvairiausių procesų vykstančių per prekybą mainus tarp visų turgaus dalyvių Kiekvienam verslo

dalyviui yra svarbu suprasti formalias taisykles ir tiek pat neformalias Kauno automobilių turgaus

erdvėje nuo atsiradimo pradžios taip pat buvo sukurtos taisyklės kurių kiekvienas verslo dalyvis

privalo laikytis

Mūsų pasaulis labai sparčiai vystosi laikai keičiasi akivaizdžiai vis daugėja transporto

priemonių o automobilis daugumai tampa būtinybe Tokia dinamika tampa daugumai Lietuvos

žmonėms tikru iššūkiu norint susirasti gerą ir patikimą naudotą automobilį Kauno automobilių

turguje kadangi naujam automobiliui įsigyti pakankamai lėšų turi ne kiekvienas

Kauno automobilių turgus yra didžiausias šiuo metu Europoje1 tačiau šioje vietoje vykstantis

naudotų automobilių verslas dar nėra tyrinėtas Prekyba dėvėtais automobiliais ndash viena iš

dominuojančių smulkaus ir vidutinio verslo sričių Lietuvoje Pagal VĮ Regitra pateiktus duomenis

nuo 2011 m gegužės iki 2012 m gegužės šalyje buvo įregistruoti tik 12297 nauji automobiliai2 Tuo

tarpu per 2011 metus VĮ Regitra šalyje užregistravo 114515 naudotų automobilių3 Vienas iš mano

informantų teigia kad bdquokas penktas Lietuvoje žmogus yra susijęs su automobilių versluldquo4

Viena vertus Kauno automobilių turgus yra ekonominis verslo vienetas kurio funkcionavimas

pavaldus bendriems ekonominiams bei verslo dėsniams ir kurių principais jis turi vadovautis Kita

vertus žiniasklaidoje pateikiama negatyvi informacija bei žmonių pasakojimuose išsakomos

1Prieiga per interneta httpwwwkaunoturgusltltapie_mus [žiūrėta 2013-04-25 d]

2 Prieiga per interneta httpwwwautotyrimailtnaujienos [žiūrėta 2013-04-25 d]

3 Prieiga per interneta httpwwwregitraltuploadsdocuments2011m20veiklos20ataskaitapdf [žiūrėta 2013-04-25

d] 4 Interviu su naudotų automobilių prekiautoju Kaunas 2012 m birželio 28 d

4

nesąžiningo elgesio su pirkėjais patirtys kelia klausimą apie naudotų automobilių verslo ypatumus jo

netipiškumą tiek ekonomine tiek socialine tiek moraline prasmėmis

Man kaip antropologijos studentui šiame darbe buvo įdomu sužinoti apie naudotų automobilių

verslą Kauno automobilių turguje kaip posovietinio regiono erdvėje yra kuriamos ir naudojamos

formalios ir neformalios taisyklės

Šio darbo tikslas ndash ištirti kaip vyksta naudotų automobilių verslas Atliekant etnografiją paremtą

antropologinį tyrimą ir analizuojant kasdienines automobilių turgaus erdvėje veikiančių dalyvių

sąveikas bei tarpusavio santykius bus siekiama atsakyti į šiuos tyrimo klausimus Kokie formaliai

įvardinami ir neformaliai konstruojami žmonių dalyvaujančių turgaus veikloje tarpusavio santykių

principai bei taisyklės struktūruoja turgaus veiklą ir apskritai dėvėtų automobilių verslą Kiek

egzistuojantys verslą reguliuojantys įstatymai iš vienos pusės ir posovietiniai mąstymo ir verslo

kultūros elementai iš kitos modeliuoja dėvėtų automobilių verslą jo sampratą ir legitimacijos būdus

Uždaviniai

1 Aprašyti taisykles struktūruojančias naudotų automobilių verslą ir turgų kaip bendro

veikimo vietą kaip verslo santykių modelį

2 Aprašyti taisykles pagal kurias yra konstruojami automobilių turgaus prekeivių tarpusavio

santykiai

3 Išsiaiškinti kokią įtaką dėvėtų automobilių verslui ir turgaus funkcionavimui daro formalus

(įstatyminis) ir neformalus (mąstymo ir verslo veiklos modeliavimo stereotipai

dominuojanti verslo kultūra) kontekstai

Šio darbo analizuojamas objektas yra Kauno automobilių turgaus prekiautojų kasdienybė

Tyrimo raktiniai žodžiai verslas turgus prekyba šešėlinė ekonomika

Kauno automobilių turgaus tyrimas remiasi antropologine perspektyva kurioje svarbiausias

vaidmuo teks etnografiniam lauko tyrimui Čiubrinskas V (2007) etnografiją apibrėžia taip tai

antropologiniai lauko tyrimai sisteminiai tiriamųjų kultūrų ar reiškinių aprašymai bei jų apdorojimas ndash

suvestinės etnografinės monografijos rašymas5 Kitaip tariant etnografinio tyrimo tikslas yra gauti

duomenis apie žmones pateikti tikslius kontekstualizuoto socialinio gyvenimo tėkmės aprašus

remiantis empiriniais duomenimis indukcijos būdu formuluoti teorines įžvalgas (Bloor ir Wood

2006)6 Šiame projekte lauko duomenys bus renkami dviejų kokybinio tyrimo metodų pagalba ndash

giluminio interviu ir dalyvaujamojo stebėjimo (Victor de Munck 2008)7 Antropologinės

5Čiubrinskas V 2007 Socialinės ir kultūrinės antropologijos teorijos Kaunas

6 Tai dažnai įvardijama kaip teorinių įžvalgųteorijų generavimas remiantis kokybiniais duomenimis ty indukciniu būdu

(Bloor ir Wood 2006) 7 Dalyvaujantis stebėjimas yra vienintelis man žinomas metodas kuris leidžia tyrinėtojui priartėti prie socialinio gyvenimo

realybės (Victor de Munck 2008)

5

metodologijos pagrindiniais bruožais laikomi dalyvaujamojo stebėjimo traktavimas kaip pagrindinio ir

svarbiausio lauko tyrimo metodo (Shalinsky 2005)8 holizmo siekis tyrėjo refleksyvumo

akcentavimas

8 Etnografinis lauko tyrimas remiasi kokybinių ir kiekybinių duomenų rinkimo technikomis paremtomis dalyvaujamuoju

stebėjimu ir etnografiniais interviu su pagrindiniais informantais (Shalinsky 2005)

6

II TURGAUS ANTROPOLOGIJA

Antropologai pabrėžia faktą kad specifinius motyvus gaminti mainyti ir vartoti prekes ir

paslaugas formuoja kultūros tradicijos Skirtingos kultūros vertina skirtingas prekes ir paslaugas ir

toleruoja ar draudžia kitokio pobūdžio santykius tarp gamintojų mainytojų ir vartotojų Kai kurios

kultūros aukština kooperacinį turto įgijimą ir dalijimąsi o kitos ndash konkurencinį turto įgijimą ir

išsaugojimą Vienos kultūros aukština bendrą nuosavybę o kitos didelę reikšmę teikia privatinei

nuosavybei Todėl aišku kad bdquotaupymasldquo skirtinguose kultūros kontekstuose turi skirtingas prielaidas

ir skirtingas išdavas (Harvin 1998 89)

21 Turgus kaip verslas

Nėra miesto kuris neturėtų savo turgaus Tačiau ne kiekvienas miestas turi tokį didžiulį naudotų

automobilių turgų kaip Kaunas kurio privilegija vietos valdžiai ir jo gyventojams susijusiems su kokia

tai veikla turguje teikia daugybę įvairiausių privalumų ndash gausias įplaukas (žemės nuomos mokesčiai

muitai įvairiausi kiti mokesčiai gaunami už vykdomą veiklą) taip pat pritraukia iš užsienio daugybę

pirklių kurie atsiveža pinigus ir juos išmaino į naudotus automobilius ir tt

Pasak Verdery bdquoTurgaus atsiradimo pagrindu galima būtų laikyti įvykį po kurio buvo atsisakyta

planinės ekonomikos kuri buvo labai svarbi socializmo laikotarpyjeldquo (Verdery 1996 181) Šiame

postndash socializmo laikotarpyje atsirado turgaus laisvoji prekyba kaip viena iš demokratinės valstybės

išraiškų (Verdery 1996 10)

Mažeikis turgų apibūdina kaip bdquokompleksinį daugiakomponentinį reiškinį elementariausią viešą

laisvų mainų sferą Jam būdingas procesualumas ne tik aprėpiantis prekybą bet ir koncentruojantis

įvairių teritorijų ekonominius ryšiusTurgus pirmiausia yra elementariausia prekybinė viešumos

organizavimo forma Ši ekonominė viešuma yra dvilypė dinamiška ir net ekologiška Turguje

prekiaujantys asmenys turi skirtingus konkurencinius interesus ir nėra tiek organizuoti kad taptų

įmonėmis didelėmis įstaigomis ir todėl neturi bendros istorijos ar bendro nuolatinio tikslo Kita

vertus čia prekiaujantiems asmenims būdingi silpni tarpusavio ryšiai išryškėjantys sprendžiant pačias

elementariausias darbo vietos organizavimo teisės ar moralės problemasldquo (Mažeikis 2003 49)

Turgavietės rodo konkretų ir viešą socialumą kur mainai yra įtvirtinti vietinių kultūrų socialinių

ir politinių santykių tinkle Turgavietės būdingos įvairiausiems vienuomenių tipams jos atrodo stipriai

įsišaknijusios savose konkrečiose kultūrose ir sykiu apimančios skirtingiausius mainų ir socialinės

sąveikos pavidalus kurių tik nedidelė dalis yra grynai prekiniai sandoriai Kita vertus turgavietė

7

niekada nėra paprasčiausių pirkėjų ir pardavėjų susitikimas Kaip įkūnytam įvykiui jai visada

būdingas tam tikras kultūrinis bruožas ir ji apima daugybę socialinių veiksnių bei santykių (Slater

Tonkiss 2001 25)

Turgus kaip visuomeninės susiejimo vieta turi galios sutelkti pačių įvairiausių individų kurių

kiekvienas siekia įgyvendinti skirtingus interesus bei troškimus Tonkiss turgavietę neretai suvokia

kaip bdquogausybės ragas semiantis gėrybes iš viso pasaulio tikras vaizdinių ir pojūčių orkestras išties

neretai sukuriantis utopišką stokos nepažįstančio pasaulio paveiksląjausmas jog iš tolimų kraštų

atkakusiais prekeiviais visos pasaulio prekės suplaukia į turgų daro jį egzotiška ir sykiu pavojinga

vietakur cirkuliuoja daiktai ir žmonėsldquo (Slater Tonkiss 2001 21)

Mažeikis Lietuvos turgaus viešumą apibūdina keliais veiksniais (Mažeikis 2003 50-51)

Ekonominių santykių viešuma Turguje yra svarbiausia nustatyti realias kainas kadangi iki

pat 2000 m Lietuvos spaudoje pateiktos įvairių prekių kainos iš Lietuvos turgaviečių buvo

viešieji rinkos indikatoriai Nesant tinkamai suorganizuotos bankų sistemos ir valiutų keityklų

turgus buvo vienintelis oficialus viešas valiutų santykio indikatoriusTačiau atsirandant

visuomenės poreikiui gauti pagrįstesnės ir legalesnės informacijos ji ilgainiui išnyksta ir vietoj

jos atsiranda kitos viešumos organizavimo formos bankų valiutų santykio pranešimai spauda

birža 1993-1994 m turguje gana intensyviai vyko prekyba talonais už kuriuos buvo galima

privatizuoti butus įmones įsitraukti į investicines organizacijas Keletą metų tai buvo

vienintelė netobula bdquoakcijų rinka Šitai tik patvirtina kad turgus vykdo pirminę primityvią

mažiausiai organizuotą tačiau būtiną viešumos funkciją

Politinių santykių viešuma Pagal atliktus empirinius stebėjimo duomenis turgaus prekeiviai

nuolatos diskutuoja politinėmis temomis Todėl dažnai turgus virsta politinių ndash ekonominių

protesto formų raiškos vieta Mažiausi įstatymų pasikeitimai sukeldavo smulkiųjų

prekybininkų ir gamybininkų sumaištį aštrias diskusijas prekiaujant

Moralinių ir ideologinių sprendimų viešuma Daugelyje Europos šalių iki pat naujųjų amžių

pabaigos turgaus aikštėje buvo vykdomos viešosios bausmės rišama prie gėdos stulpo

kapojamos galvos nusikaltėliams kariami valstybei (okupaciniam režimui) nusikaltę asmenys

Turgaus ekonominę prekybą formuoja kultūros sąlygota specifika Čia žmonės savo pasaulį

formuoja per (ekonominę) prekybą ir šioje veikloje pastoviai iš naujo apibrėžia save kaip socialias

orientuotas į pasaulį siekiančias tikslo ir kūrybingas būtybes Pasak Mažeikio bdquoturgaus gyvybingumas

susideda iš daugelio funkcijų kurias jis atlieka visuomenėjeldquo (Mažeikis 2003 52-57)

Kompensuojančioji turgaus funkcija Turgaus veikla yra tiesiog pakibusi tarp legalumo ir

nelegalumo kadangi legitimuoti istorijos mechanizmai neužtikrina visuomenės reprodukcijos

8

tai daro turgaus santykiai Todėl turgus virsta bdquošešėliniu istorijos ramentu penktuoju ratu

trukdančiu judėti bet neleidžiančiu nugriūti Ši šešėlinė istorija turi savo slinktį keisčiausiomis

grimasomis vaizduodama visuomenės mutacijasInternetinis turgus taip pat atlieka

kompensuojančiąja funkciją Tik čia apeinami ne tik nacionaliniai bet ir tarptautiniai

globaliniai apribojimaildquo (Mažeikis 2003 52-53)

Socializuojančioji turgaus funkcija Turguje yra išryškinamas socialumas Turguje yra daug

veikėjų spekuliantai sąžiningi prekeiviai pirkėjai tvarkdariai vagys valkatos

dievobaimingos moterėlės žioplinėtojai slapti ir oficialūs valdžios pareigūnai lupikautojai

kreditoriai Turguje yra vietinė tvarka ir egzistuoja vietinis žinojimas bdquoVietinis žinojimas

local knowledge) - tai struktūrinių sąveikų išmanymas kada kokiam veiksmui ateina laikas

kas po ko vyksta kokie diskursai ir kada toleruotini Turgus socializuoja iškeldamas pavydą ir

plūdimąsi melagingą etiketą ir iliuzorinį šlovinimąldquo (Mažeikis 2003 53-54)

Karnavalinė funkcija bdquoSocializuojančią turgaus funkciją atitinka karnavalinė kuri remiasi

plačiausia plūdimųsi tautosaka bei su ja susijusiais vaidybos elementais Turguje žmogus nori

ir įtikti ir parduoti - pataikaudamas Tik taip įmanoma išlikti šiame žmonių pasaulyje

Pataikaudamas - čia reiškia nenoromis ieškodamas kompromisų nusileisdamas viešiesiems

vertinimams negalėdamas įtvirtinti asmeninio požiūrio ir įsitikinimų Turgus yra kasdienybės

paviršutiniškumo lėkštumo atsitiktinumo ir mažiausio organizuotumo simbolis ir tikrovė

Turguje nuolat pokštaujama plūstamasi politikuojama vartojama karnavalinė necenzūrinė

leksika tarpais virstanti spontaniška komedijaldquo (Mažeikis 2003 54-57)

Turgus yra ir viešoji erdvė kuriame egzistuoja formalios ir neformalios taisyklės Pasak

Mažeikio turguje bdquoprekiaujantys žmonės neretai yra susiję su šešėline ekonomika su kontrabanda

Teisėti ir įstatymo draudžiami veiksniai čia susipina į nedalomą visumą dėl to turgaus prekeivių

elgesys yra dvilypis teisiniu požiūriu (Mažeikis 2003 64)

Hohnen savo darbe apie Gariūnų turgų kalba apie simbolizmo kritiką ir pateikia iš M Douglas

knygos bdquoŠvara ir purvinumas tokią mintį bdquosimbolinė nešvara yra tai kas yra ne vietoje (Hohnen

2001 65) bdquoNešvara priklauso simbolinei sistemai ir pagal jos principus atmetama Ši mintis įdomi

turint omenyje oficialiosios valstybės valdžios siekį nesusitapatinti su turgumi kuris priklauso

konkrečiai simbolinei sistemai Valstybės pareigūnai deklaruoja ekonominių santykių skaidrumą o

turgus iš dalies remiasi šešėline ekonomika kraštutiniu liberalizmu ir net anarchija Taigi valstybės

remiasi regimaisiais teisiniais principais ir tuo pat metu turgaus santykiais ndash dviem susikertančiomis

viena kitą remiančiomis bet kartu ir viena kitą neigiančiomis tikrovėmisldquo (Mažeikis 2003 63)

9

Mažeikis aprašydamas apie stigmatizaciją ir spekuliantų demistifikaciją aprašo P Hohnen kuri

teigia kad bdquoturgaus samprata išstumta iš Lietuvos kultūros ir žmonių sąmonėje susiformavo negatyvus

turgavietės ir prekiautojų vertinimas(Mažeikis 2003 61) bdquoMano nuomone negatyvus turgavietės ir

prekiautojų vertinimas galėtų būti siejamas su socialinių veiklų kaita ir tęstinumu bei darbo

konceptualizavimu pereinamuoju į rinkos ekonomiką laikotarpiu Gariūnų kaip legalios prekybos

vietos (bet ne darbo vietos kaip bus matyti vėliau) įkūrimas simbolizavo ir veikė procesus

skatinančius naujos ekonominės srities plėtrą o drauge ir darbo sampratos painiavą (Hohnen 2001

67) Į socialinę ir moralinę turgaus prekybos marginalizaciją P Hohnen žiūri ne kaip į bdquonatūralią

reakciją į neįprastas prekybos formas Gariūnuose ir kitose turgavietėse po atviru dangumi bet veikiau

kaip į kultūriškai savitą reakciją į tam tikras vyraujančias veiklos formas Todėl turgaus

marginalizacija turi būti siejama su Lietuvos visuomenės kultūrinėmis vertybėmis ir su esminiais

ekonominiais bei socialiniais pokyčiais

Anot Hohnen baigiantis sovietinei erai Lietuvoje prestiziškiausiais darbais buvo laikomi protinis

darbas (Hohnen 2001 70) o turguose dirbdavo kaip minėjau žemo intelekto ir kultūros asmenys

Tačiau atgavus nepriklausomybę ir prasidėjus sunkiems laikotarpiams visiems žmonės dėl pinigų

stygiaus ne vienas pradėjo dirbti turguje nors tai ir nereiškė kad jie turi žemą intelektą ir nenori ar

negali susirasti darbą Tai taip pat nereiškė kad labiau pasiturintys žmonės nėjo į Gariūnus pirktis

Didelė dalis žmonių tiek ėjo dirbti tiek pirkti į Gariūnus tačiau tiek viena tiek antra jau buvo laikoma

žema dėl susidariusių praeities aplinkybių (spekuliacija žemos kultūros prekeiviai prastos per

parduodamos prekės) Tai taipogi galėjo būti labiau akcentuojama straipsnyje

Hohnen labai tikslingai analizuoja kaip turgaus prekyba su laiku tapo ne šiaip papildomų pajamų

šaltiniu o darbu profesiją o turgus ndash į darbovietę panašią instituciją nors ir be tų sąlygų kurios

paprastai asocijuojasi su darbu ir pinigu uždirbimu (Hohnen 2001 71) Autorė duotais pavyzdžiais

paaiškina situacijos dviprasmiškumą o kartu atskleidžia verslo ir turgaus prekybos skirtumus

Prekyba be abejo gali būti laikoma verslu tačiau kiekviena verslo rūšis būna civilizuota legalizuota

Nors turguje dirbantys žmonės moka už prekybos vietą jie skirtingai nuo dirbančiųjų kitos prekybos

vietose nemoka kitų mokesčių Tiesa autorė gana drąsiai teigia nesutikusi nė vieno verslininko

mokėjusio visus mokesčius Visgi socialinėje aplinkoje jau skyrėsi socialiniai ryšiai ir vaidmenys tarp

turgaus prekybininkų ir verslininkų už turgaus ribų

Hohnen išgvildenusi Gariūnų turgų teigia kad turgaus marginalizacija gali būti siejama su

visuminiais ribų pertvarkymo procesais vykstančiais besiformuojančiose socialinėse darbo ir

ekonomikos srityse kurie ne tik apima Gariūnus ir jų prekiautojus bet ir pasiekia svarbiausias

Lietuvos visuomenės sferas (Hohnen 2001 79)

10

22 Organizacijų antropologija

Organizacijų antropologijos teorijos sudarančios ženklią ekonomikos antropologijos dalį

aiškina galimus organizacijos ir aplinkos sąveikos modelius organizacijų įsitvirtinimo specifiniame

veiklos lauke strategijas Kadangi turgus ypač į jį žvelgiant formaliai yra verslo organizacija (uždara

akcinė bendrovė) šios teorijos ir gali būti pasitelkiamos kaip analitinis teorinis pasirinktos problemos

analizės instrumentas

Anot UHoltgrewe KSardadvar ir PHohen (2011) galima išskirti du vienas kitą papildančius

organizacijų analizės teorinius požiūrius ndash neo ndash institucionizmą ir strateginį požiūrį Pirmasis požiūris

organizacijas apibrėžia kaip kolektyvinius veikėjus kurių sėkmė priklauso nuo to kiek sėkmingai yra

realizuojami bendri lūkesčiai ir normos Strateginis požiūris akcentuoja organizacijas kaip veikėjus

siekiančius maksimizuoti gaunamą naudą ir tuo tikslu kuriančius bei taikančius strategijas keičiančias

taisykles lauko kuriose jie veikia taip kad jos taptų jiems naudingomis

Pagal neo ndash institucionalizmą naujos organizacinės formos atsiranda ir yra įmanomos ne vien

todėl kad jos yra pagrįstos racionalumo ar didelio efektyvumo standartais Be savęs pozicionavimo

institucionalizuotame organizaciniame lauke ir neatliepiant bendrų to lauko lūkesčių ir suvokimų

naujos organizacinės formos nebus gyvybingos Organizacijos savęs priskirimas specifiniam laukui ir

kitų lauko dalyvių pripažinimas suteikia organizacijai ne tik reikiamą legitimumą bet taip pat suteikia

tikrumą bendrų lūkesčių tinkle ir veikia kaip reikšmės šaltinis Tokie institucionalizuoti lūkesčiai

remiasi kognityviniais normatyviniais ir reguliuojamaisiais pagrindais (Scott 1995)

Šis pozicionavimasis bendrų lūkesčių kontekste yra priežastis to jog visos organizacijos tame

pačiame lauke supanašėja jos vykdo bendras praktikas ir turi panašius požiūrius (DiMaggioPowell

1991) Žinoma šis modelis nereiškia jog organizacijos paprasčiausiai prisitaiko prie egzistuojančios

aplinkos Neo ndash institucionalistai teigia kad organizacijos ne tik adaptuojasi prie konteksto bet taipogi

ir keičia jį (Jepperson 1991) siekia pakeisti kitų lūkesčius tuo keisdami institucinę aplinką Tai

reiškia jog organizacinė ir institucinė kaitos yra susiję o organizacijos kaita yra kitos organizacijos

aplinkos kaita

Kitas požiūris aiškinantis organizacijos ir aplinkos sąveiką vadinamas strateginės vadybos

modeliu Šį požiūrį atstovaujanti Christine Oliver (Oliver 1991) ypač akcentuoja tai jog organizacijos

nėra tik institucinio spaudimo (galios prievartos) objektai turintys prisitaikytis prie institucinių

reikalavimų Priešingai ji pabręžia strateginio organizacijos atsakovų institucinaim spaudimui

kontinumą Pastarasis apima ir pasyvų spaudimo (reikalavimų) priėmimą ir išvengimo ir

11

išsusikinėjimo ir atviro ignoravimo ir aktyvias manipulaivimo įtakos ir net institucijės aplinkos

kontrolės strategijas

Postsocializmo autoriai kalba apie tai kaip suformuotas posovietinis požiūris į socialinius ryšius

Pavyzdžiui N Klumbytė (2004) teigia kad posovietinis laikotarpis asocijuojasi su ateities

nežinomybe netvarka darbo praradimu (dėl jo siejami įvairūs socialiniai reiškiniai) socialiniu regresu

(vaikai nesimoko daug geria) yra moralinė degradacija Dabartis pristatoma kaip regresas išgriauti

pastatai ir kolūkiai valdžioje vagys ir ponai komunistai Europos Sąjunga žmonėms pristatoma kaip

gerovė kad visi gyvens geriau sustabdys korupciją Žmogus yra laisvesnis dabar O ldquoparaščiųrdquo

žmonėms ndash kaimo žmonėms kuriems nepasisekė

Adaptacijos prie supančios aplinkos būdai ndash tiek individualių tiek kolektyvinių veikėjų anot

postsocialistinių šalių problemas tyrinėjančių mokslininkų neretai gali būti kildinami iš praeities

patirčių Pernille Hohnen savo darbe bdquoGariūnų marginalizacijaldquo teigia kad bdquoištikimybė socialistinei

ideologijai tapo vis labiau dirbtina ir ritualizuota Tai taip pat turėjo įtakos nelegalių su darbu ir darbo

etika susijusių veiklų tokių kaip vagiliavimas darbuose nelegalus prekių importas ir gamyba ir pan

paplitimuildquo (Hohnen 2001 68)

Pagal Wright Susan bdquoorganizacijos bdquokultūros koncepcijaldquo yra apibrėžiama keturiais būdais

Pirma ndash ji susijusi su didesnės kompanijos problemomis kai jos padaliniai yra išsidėstę

įvairiose pasaulio vietose ir todėl susiduria su įvairiomis kultūrinėmis įtakomis

Antra ndash kai reikia integruoti žmones iš įvairių etninių grupių į vieną kolektyvą

Trečia ndash bdquokultūros koncepcijaldquo gali reikšti neformalias bdquosampratas laikysenas ir vertybesldquo

vyraujančias tarp darbuotojų

Ketvirta ndash bdquokompanijos kultūraldquo gali būti susijusi su formaliomis organizacinėmis

vertybėmis ir praktikomis turinčiomis suvienyti darbuotojus į darnų kolektyvą kuris yra

pajėgus siekti jam nustatytų ndash patikėtų tikslų greitai besikeičiančioje ir globaliai

konkurencinėje aplinkojeldquo (Wright Susan 1994 1)

Yra laikoma kad stipri kompanijos kultūra yra būtina tiek privačiame tiek visuomeniniame ar

savanoriškų organizacijų sektoriuose siekiant geresnių rezultatų Nors tikslai yra panašus bet gali

skirtis požiūris kaip reikia siekti šių tikslų Vienu atveju organizacijos darbo kultūra kuria bendrą

tikslą bdquoišskaidantldquo į atskiras specializuotas veiklas aiškiai nurodant koks yra kiekvieno darbuotojo

vaidmuo Kitu atveju žvelgiama lanksčiau į bendro tikslo siekimą kai darbuotojai suburiami į

komandas kuriose kiekvienas narys gali spręsti įvairias problemas Šiuo atveju darbuotojai skatinami

rodyti iniciatyvą bei išradingumą (Wright Susan 1994 2) Taip pat galima pastebėti kad toks

organizacijų kultūros aiškinimas panašėja į tam tikrą ideologiją Nes vis mažiau kalbama kas yra

12

organizacijos kultūra ir vis daugiau akcentuojama ką viena ar kita kultūra privalo turėti (Wright

Susan 1994 4)

Jei panagrinėtume požiūrius į organizacijų studijas tai organizacijų studijose labai svarbu į viską

žvelgti tiek iš organizacijos vidaus į ją supančios aplinkos išorę tiek iš išorės į organizacijos

vidų Taip yra geriau pastebimos ir suprantamos įvairios organizacijos problemos Organizacijų

studijose organizacija paprastai išskaidoma į tris sudedamąsias dalis

formalią sistemą

neformalią sistemą

aplinką

Formali sistema ndash tai organizacijos struktūros žemėlapis darbų aprašymai atsakomybių

hierarchija tikslai taisyklės strategija Neformali sistema yra būdai kaip individai ir grupės

organizacijoje sąveikauja vieni su kitais Tai yra svarbu nes įtakoja formalią sistemą ty

organizacijos tikslus taisykles ir pan Aplinka ndash tai organizacija kaip tam tikras kultūrinis reiškinys su

daugybe raiškos formų (Wright Susan 1994 11-19)

Ekonominėje antropologijoje Karl Polanyi (2001) pateikia dvi termino bdquoekonominisldquo reikšmes

ndash substancinis ir formalus kurie nėra vienalyčiai Viena reikšmė remiasi dedukciniu ir loginiu

mąstymu tuo tarpu kita reikšmė ndash aprašomoji ir paremta patirtimi Formalistai bando įrodyti kad

ekonominis racionalumas maksimaliai išnaudojant žmogų surandamas visose visuomenėse ir visose

bendravimo formose kai tuo tarpu substantyvizmas pasilieka prie ekonomikos kaip žmogiškosios

veiklos integruotos institucionalizuotos ir įsitvirtinusios įvairiose socialinėse institucijose

priklausančiose skirtingoms kultūroms Ekonominėje antropologijoje trejopas Karlo Polanyi (2001)

teoretinis įnašas ypač dominantis idėja jog ekonominė sistema yra visada įsitvirtinusi socialiniame ir

kultūriniame kontekste skirtumas tarp trijų prekių formų pasiskirstymo (tarpusavio sąveikos

persiskirstymo ir mainų) ir jo dvi ekonomikos fundamentinės prasmės sampratos - substancinė ir

formali

Mintis jog ekonomika yra įsitvirtinusi socialinėje struktūroje reprezentuoja specifinio

antropologijai holistinio požiūrio įtaką sistemos dalys gali būti suprastos tik ryšyje su visuma nes

sistemos dalių gyvavimas ir tinkamas funkcionavimas remiasi faktu jog jos nėra izoliuota būtis bet

sistemos dalis Tai reiškia jog ekonominė veiksena yra galima tik socialiniame kontekste ir gali būti

suprasta tik jei į šį faktą atsižvelgta taigi norint paaiškinti ekonominio gyvenimo principus pirmiausia

reikia pripažinti socialines kultūrines ir politines struktūras į kurias ji yra įsiliejusi (Plattner S 1989

3)

13

Ekonomika plačiąją prasme suprantama kaip sąveikos procesas tarp žmogaus ir jo aplinkos

kurioje jis įsigyja visų reikiamų daiktų tam kad patenkintų savo poreikius Polanio (2001) požiūriu

yra kompleksinis ir įteisintas procesas Tai reiškia kad viena vertus ekonominio gyvenimo kontekste

tam tikros taisyklės kurios suteikia tam tikrą sutarimą stabilumą jog yra struktūros kurios pertvarko

ekonominį gyvenimą ir suteikia įvairiais aspektais pasikartojamumą ir abipusę priklausomybę Antra

šie principai turi pastūmėti link specifinio instituto kuriame žmonės įgyvendina ekonominę veiklą

Pavyzdžiui laisvosios rinkos įstatymai ar ekonominio planavimo principai yra struktūros

integruojančios ekonomiką kai kapitalistinės ir socialistinės sistemos kaip ir jų specifinės

komponentės yra atitinkamos institucijos (Polanyi 1957 243-270)

Antra šios trys pagrindinės koncepcijos Polanio (2001) liečia tris struktūras kurios nusako kaip

prekės turi būti gaminamos ir platinamos Remiantis Polaniu (2001) kiekvienoje ekonominėje

sistemoje galima rasti įvairių jos laipsnių įgyvendinamų tikrovėje tarpusavio sąveikoje persiskirstyme

ir ekonominiuose mainuose Tarpusavio sąveika (reciprocity) yra prekių ir paslaugų pasiskirstymas

(distribution) forma kuri cirkuliuoja tarp pardavėjų kaip simetriški tarpusavio santykiai Perskirstymas

(redistribution) reiškia jog prekės keičia savininkus pirma iš periferijos į centrą vėliau iš centro į ten

kur visuomenės nariui jų reikia Komerciniai mainai (comercial exchange) rinkos sistemoje nurodo į

prekių perdislokavimą (transfer) Remiantis Polaniu (2001) šias tris prekių pasiskirstymo sistemas

galima surasti visose ekonominėse sistemose bet tik Vakarų kapitalistinė ekonomika yra integrali

rinkos sistema kur kainų sistema funkcionuoja Tradicinėse ekonomikose (kurios būdingos

ankstesniuose istorijos perioduose ar tos kurioms priklauso primityvios bendruomenės) yra įsiliejusios

paginde per tarpusavio sąveiką ir perskirstymą net jei kai kurios iš jų funkcionuoja prekyboje ir

prekyvietėse ndash realioje vietoje kur žmonės prekiauja Iš esmės jei tikėtume Polaniu (2001) tai Vakarų

ekonomikoje galime surasti visas tris pasiskirstymo formas tiek tradicinėje tiek ir socialistinėje

ekonomikoje Primityvioje visuomenėje kur trūksta centrinės politinės valdžios funkcionuoja tik

tarpusavio sąveika Taigi vien tik prekyvietės buvimas fizine vieta kur vyksta komerciniai mainai ar

pinigai kaip tokie - nėra kapitalistinės ekonomikos egzistavimo įrodymas Daugelyje tradicinių

ekonomikų mes galime identifikuoti objektų buvimą kurie atlieka pinigų vaidmenį bet tai dažniausiai

specialios paskirties pinigai ir neskirti mainams kaip pagrindinė jų paskirtis kurie funkcionuotų kaip

universali piniginė sistema kaip kad rinkos ekonomikos atveju Kadangi specialios paskirties pinigai

ir prekės ar paslaugos dėl kurių gali įvykti mainai kai kuriose visomenės sferose yra apriboti

prekapitalistinės ekonomikos yra multicentrinės t y jos turi daugiau mainų sričių Priešingai

kapitalistinės ekonomikos yra iš prigimties vienacentriškos kai visos prekės paslaugos ir lėšos

14

gamybos srautas yra vienoje unifikuotoje mainų sferoje integruotoje rinkos principų įgalinant

panaudoti visus universalius pinigus (Isaac B Karl Polanyi 2005 14-25)

Pasak Richar Wilk ir Cliggett bdquoįrankiai kapitalizmo suvokimui yra tokie beverčiai studijuojant

senovės actekus kaip kad titnaginis peilis reaktyvinio variklio pataisymui Kiekviena sistema turi

būti suprasta remiantis jos terminologijaldquo (Richar Wilk ir Cliggett 2007 8)

Šešėlinė ekonomika

Šioje šešėlinės ekonomikos zonoje kur bdquoblogisldquo pasiekia neeilinį mastą pirmiausia turėtume

paklausti koks istorinis klimatas ir kokios specifinės istorinės sąlygos sukūrė tam prielaidas Juk

žmonės niekada nebūna nei visiškai dorybingi nei visiškai nedori bet geri ir blogi priklausomai nuo

to kaip juos skatina ar provokuoja tam tikros aplinkybės ar net toje šalyje susiformavusi jų kultūra

Kad geriau suprastume kaip skirtinguose pasaulio regionuose yra įsiskverbęs šis bdquoreiškinysldquo į kultūros

šerdį norėčiau pateikti kaip pavyzdį prof M Herzfeld straipsnį ndash bdquoGarbėldquo ir bdquoGėdaldquo (1980)

Straipsnyje autorius teigia kad bdquoViduržemio regiono vertybių sistemos pristatomos pagal

klasifikacijas bdquogarbėldquo ir bdquogėdaldquo Atskiriant nuo svarstomos problemos ar bdquoViduržemiškumasldquo būtinai

arba įprastas atvejis sudaro pavienią kultūros zoną bdquogarbėldquo ir bdquogėdaldquo nepilnavertiškai nušviečia plačią

įvairiškumą vietinių terminologinių sistemųldquo (Herzfeld 1980) Taigi šis Viduržemio regionas turi

savo vidinę vertybių sistemą kurioje garbė stiprina šių visuomenių hierarchinę tvarką ir klasių

struktūrą Pvz plačiai žinoma kad šitoje geografinėje vietovėje ndash Italijoje kurioje bdquotikras vyrasldquo

nesiskundžia teismui bet pats bdquosutvarkoldquo garbės reikalus Ar Sicilijos regione kurioje bdquotikras vyrasldquo

fiziškai sužaloja ar net nužudo tą kuris sužeidė jo ar jos šeimos garbę Taip pat Sicilijoje nėra

garbinga kreiptis į policiją dėl kontrabandų ir kitų nusižengimų ir šioje šalyje yra priimtina vengti

mokėti mokesčius valdžiai o įstatymai nesutampa su Italijos žmonių mentalitetu Taip pat plačiai

žinomas buvusio Italijos premjero S Berluskonio elgesys su moterimis Jis savo aplinkoje laikomas

didvyriu nes jis ndash tikras vyras Nors daugelis italų ir gėdijasi tokio premjero elgesio vis gi jie patys

pripažįsta kad S Berluskonis savotiškai esą įkūnija paprastų Italijos žmonių vertinamas charakterio

savybes (Navickaitė 2011) Toks premjero elgesys mūsų kultūros normoje yra nusižengimas tačiau

šioje kultūroje tai laikoma vyriškumo pavyzdžiu pozityviu ir pavyzdingu elgesiu Šie žodžiai

bdquoMacholdquo ir bdquoMachismoldquo9 (vyriškumas) isp italų anglų šnekamojoje kalbose reiškia ndash energingas

vyrukas vyriškas tvirtas Žiūrint iš vidaus tas kas vienoje kultūroje būtų suprantama kaip bdquogėdaldquo

(shame) tas kitoje yra laikoma priimtina ir suprantamas elgesys Taip pat bdquogarbėldquo (honour) naudojant

9 Piesarskas B 1998 Didysis Anglų ndash Lietuvių Kalbų žodynas

15

S Berluskonį kaip pavyzdį kitoje vertybių sistemoje būtų vertinamas kitaip Tai galima konstatuoti

kad vertybės surištos su kultūros zona (culture zone) Žiūrint į kitą kultūros zoną pvz Lietuvą tas

kuris laikomas nepriimtina verčiasi kontrabandinėmis prekėmis ir jam ši veikla yra suprantama kaip

pragyvenimo šaltinis ir jam nesurišta su gėdos suvokimu bet tai tik galima suvokti per vietinės

ekonominės realybę Tas pats elgesys kitokiose aplinkybėse pvz Vilniaus ministerijoje laikomas

nepriimtinas elgesys ir tai konstatuojama kaip šešėlinė ekonomika

Profesoriaus M Herzheld mokslinis darbas bdquoGarbė ir gėda Problemos palyginimo analizės

moralinėse sistemoseldquo (1980) yra naudingas už tai kad jis antropologiškai skatina žiūrėti į žmonijos

veiklą pagal vietovės ndash discrete cultural zone ndash pavienią kultūros zoną Pagal prof M Herzheld

antropologinius tyrinėjimus suprasti vertybių dinamiką svarbu suprasti jo du pagrindinius terminus

ATIMIA = unpredictable danger of outsider (nenuspėjamas pavojus pašalinis ndash asmuo ne mūsų

žmogus) kurio vidinių vertybių suvokimas nesutampa su bdquoinsiderldquo ndash žmogus priklausantis

draugijaiorganizacijai ne pašalinis savas žmogus Tai M Herzheld atskleidžia antropologiškai

sukurtą žodį ndash GROUSOUZIA = predictable taint of insider tai lietuviškai būtų iš anksto nuspėjamas

suprantas elgesys tie kurie suvokia per tą pačią vertybių prizmę Kiekvienos kultūros vertybės turi

savo bdquotaintsldquo ndash arba lietuviškai žymes ir pėdsakus kurie suvokiami antropologiškomis akimis

Sovietinėje visuomenėje šešėlinės ekonomikos atsiradimą aprašo Pernille Hohnen savo darbe

bdquoGariūnų marginalizacija turgaus kultūrinė antropologijaldquo (2001) Autorė teigia kad bdquopagal

marksistinę ndash lenininę ideologiją darbas buvo viena iš svarbiausių ideologinių ir socialinių veiklos

rūšių visuomenėje o bedarbystė buvo traktuojama kaip išskirtinai kapitalizmui būdinga blogybė Dėl

tos priežasties Sovietų Sąjungoje realiai egzistuojantis darbo trūkumas buvo maskuojamas kitokiais

terminais (Humphrey 1995) Taigi bedarbystė buvo ne tik nelegali bet ir amorali Todėl darbas buvo

svarbus ne tik ideologiškai ir politiškai bet taip pat moraliai socialiai ir teisiškai Bet nors darbas ir

bedarbystė buvo pateikiami oficialiuose politiniuose diskursuose po stalininės visuomenės pokyčiai

sudarė galimybes atsirasti alternatyviai darbo samprataildquo ( Hohnen P 2001)

XX a 8 ndash jame ir ypač 9 ndash jame dešimtmetyje labai išaugo privatumas sovietinėje visuomenėje

dėl to dalyvavimas viešuosiuose įvykiuose ir ištikimybė socialistinei ideologijai tapo vis labiau dirbtini

ir ritualizuoti Tai taip pat turėjo įtakos nelegalių su darbu ir darbo etika susijusių veiklų tokių kaip

vagiliavimas darbuose nelegalus prekių importas ir gamyba ir pan paplitimui Nors tokios veiklos

ilgainiui tapo vis plačiau paplitusiomis galimybėmis įsigyti trūkstamų vartojimo prekių oficialiai jos

vis dėlto liko nelegalios Sovietų Sąjungoje tam tikrų privataus verslo formų įteisinimas kooperatyvų

forma įvyko tik po 1986 -1987 (Shelley 1990) Tačiau požiūrį į darbą keitė jau anksčiau atsiradę

nelegalūs pajamų įgijimo būdai lygiai taip pat kaip ir padidėjęs pareikalavimas tų darbų kurie

16

suteikdavo lengvesnį priėjimą prie papildomų prekių ir paslaugų (Sampson 1987) Tačiau svarbu

pabrėžti jog tai kad žmonės vis labiau įsitraukė į šešėlinę ekonomiką nereiškė jog dalyvavimas

oficialioje ekonomikoje ar darbas už pastovų fiksuotą atlyginimą (wage-labour) prarado savo svarbą

Pernille Hohnen atlikdama tyrimą Gariūnų turguje aiškina kad bdquoaš Lietuvoje nesutikau nė vieno

verslininko ar verslininkės kurie būtų mokėję visus jiems priklausančius mokesčius Kyšininkavimas

ir mokesčių vengimas buvo normalus elgesys visuose versluose nepaisant jų apimties Niekas

nemėgino šito neigtildquo (Hohnen P 2001)

Šešėlinės ekonomikos esmę suprasti ndash sudėtingas uždavinys kadangi dažniausiai nėra

informacijos apie šešėlinės ekonomikos dydį arba jos stokojama Viena iš priežasčių ndash ekonomikos

dalyvių tikslas likti anonimiškiems kad išvengtų mokesčio mokėjimo ir sankcijų dėl jų nemokėjimo

Terminas šešėlinė ekonomika literatūroje pirmą kartą paminėtas vokiečių kalba (vok

Schattenwirtschaft) vėliau pradėti vartoti kiti terminai10

J B Rosser (2006) teigimu pirmiausiai

pradėti vartoti terminai juodoji ekonomika ir juodasis darbas kurie 1970 m literatūroje paminėti italų

(itališkai nero lavoro) ir vokiečių kalbomis (vok Schwarzarbeit) ( Rosser J B 2006)

Šešėlinės ekonomikos vystymasis yra sąlygotas daugelio priežasčių Pagal Schneider (2004)

bdquodažniausiai cituojami ir svarbiausi šešėlinės ekonomikos veiksniai yra

Tiesioginių ir netiesioginių mokesčių ir privalomojo socialinio draudimo įmokų našta ir jos

didėjimas

Per griežtas (arba nepakankamas) teisinis ir administracinis reguliavimas ypač darbo rinkoje

Silpna valdžia ir aukštas korupcijos lygis valstybės sektoriuje

Rečiau minimi tačiau ne mažiau svarbūs šešėlinės ekonomikos veiksniai yra

Pajamų nelygybė (aukštas skurdo lygis)

Teisės aktų spragos mokesčių administravimo sistemos trūkumai

Šalies ekonominės politikos neracionalumas

Mokesčių moralė

Nepakankamas valdžios dėmesys socialinei politikai arba neracionalus jos plėtojimas

neužtikrinant visuomeninės gerovės socialinio saugumo ir kitų valstybės kompetencijai

priskirtų šalies piliečių bdquoreikiamoldquo visuomeninių poreikių patenkinimo lygioldquo (Schneider

2004)

10

Mokslinėje literatūroje šešėlinė ekonomika dar vadinama pogrindine (angl underground) neoficialiai (angl unofficial

informal) antrine (angl second) grynųjų pinigų (angl cash) paraleline (angl parallel) neteisėta (angl illicit) nelegalia

(angl illegal) nereguliaria (angl irregular) paslėpta (angl hidden) neapskaityta (angl unobserved arba non-observed)

neregistruota (angl unrecorded) alternatyvia (angl alternative) slapta (angl subterranean occult) ir juodaja (black) A

Dictionary of Economics John Black Oxford University press 2002 Oxford Reference Online httpwww

Oxfordreferencecom

17

Užsienio šalių praktika rodo kad tos šalys (pavyzdžiui Švedija Danija Suomija) kuriose didelė

mokesčių našta ty apie 52 ndash 55 proc įtrauktos į pasaulyje pirmaujančių šalių dešimtuką laikomos

konkurencingiausiomis ir jose nėra išplitusi šešėlinė ekonomika Stebima ir priešinga situacija šalyse

kuriose mokesčių našta yra santykinai maža (iki 20 proc BVP ndash Gruzijoje Meksikoje) šešėlinė

ekonomika sudaro daugiau nei 60 proc BVP Taigi nepaisant to kad labai dideli mokesčiai

dažniausiai yra psichologiškai nepriimtini ir skatina verslininkus bdquopereitildquo į šešėlinę ekonomiką tačiau

ji formuojasi ne vien dėl mokesčių (Kuodis 2007)

Šešėlinės ekonomikos priežasčių tyrimuose neretai minimas mokesčių moralės11

terminas kuris

suprantamas kaip moralinių principų ir požiūrio į mokesčių įstatymų laikymąsi apibūdinimas

Mokesčių moralė siejama su šalies piliečių požiūriu į socialinę apsaugą visuomeninių poreikių

patenkinimo lygio kilimą sveikatos apsaugos kokybę bei bendru požiūriu į šalies socialinę politiką

vertinant šiai sričiai skiriamą šalies biudžeto pajamų dalį (Schneider 2000)

Taigi mokesčių moralės lygis susiformavęs šalies gyventojų bendrų moralės principų kultūrinių

ir religinių ypatumu pagrindu yra veikiamas ne tik vyriausybės ir mokesčių mokėtojų

bendradarbiavimo glaudumo mokesčių mokėtojų požiūrio apie jų sumokėtų mokesčio bdquoteisingąldquo

panaudojimą šalies piliečių gerovės didinimui valdžios institucijų darbo kokybės kuri daugelio atvejų

yra glaudžiai susieta su korupcijos12

lygiu šalyje ir jos tendencijomis Korupcija apima įvairius

piktnaudžiavimo vieša valdžia būdus neteisėtas ir netinkamas priemones kuriomis siekiama

asmeninės naudos Nustatyta kad egzistuoja stiprus ryšys tarp korupcijos lygio šešėlinės ekonomikos

masto Šis teigiamas ryšys gali būti grindžiamas tuo kad abu reiškiniai (korupcija ir šešėlinė veikla)

yra sąlygoti bendro veiksmo ndash silpnos teisminės sistemos ( Eilat Zinnes 2002)

Korupcija neigiamai veikia šalies visuomenės bendrąjį (moralinį) pasitikėjimą13

kuris yra bdquodoros

sferosldquo (teigiamų veiksnių ir rezultatų visuomenėje) dalis Pasitikėjimo pamatas (lygybė ir

teisingumas) sąlygoja mažesnę korupciją geresnes vyriausybes atviras rinkas ir aukštesnį ekonomikos

vystymąsi Kai pasitikėjimas kitais visuomenės nariais yra aukštas labiau tikėtina kad ekonomikos

dalyviai elgsis sąžiningai

11

Kituose šaltiniuose (Y Song ir T E Yarbrough 1978 m atliktame tyrime) tai dar vadinama ldquomokesčių mokėtojo etikardquo

šis terminas apibrėžiamas kaip ldquogyventojų (mokesčių mokėtojų) pagrindinėmis elgesio normomis santykiuose su

vyriausybe (Schneider 2000) 12

Korupcija apibūdinama kaip kyšininkavimo įvairiomis formomis naudojimas siekiant daryti įtaką politikams valstybės

tarnautojams ir kitiems pareigūnams Beveik bet koks oficialus veiksmas ar neveiklumas gali būti veikiamas korupcijos (A

Dictionary of Economics 2002) 13

Bendras (moralinis) pasitikėjimas apima pasitikėjimą nepažįstamaisiais (ypač žmonėmis kurie yra kitokie nei dauguma)

nėra nulemtas patirties ir negali suformuoti iš sąveikos su pažįstamais žmonėmis Jis susiformuoja vaikystėje perduodamas

tėvų ir dažniausiai išlieka nekintantis visą gyvenimą Bendrasis pasitikėjimas atmeta neigiamą patirtį kaip taisyklės išimtį

nuteikia optimistiškai formuojant nuomonę kad žmogus gali kontroliuoti savo gyvenimą (Uslaner 2003)

18

Pasak Povilo Gylio šešėlinė ekonomika atsirado iškart kai tik valstybė ant dirbančiųjų uždėjo

bdquotvirtą rankąldquo administruodama ir normuodama jų veiklą bdquoŠešėlinė ekonomika formuojasi ne vien dėl

mokesčių nors tai yra vienas iš veiksnių Labai dideli mokesčiai ypač jei jie psichologiškai

nepriimtini stumia verslininkus i šešėlinę ekonomiką Tačiau pagrindinė priežastis dėl ko formuojasi

šešėlinė ekonomika yra didelis skurdas Tada vienintelis būdas išgyventi ir yra ndash bdquoeiti į šešėlįldquo

(Gylys P 2006)

Šešėlinė ekonomika gali būti dviejų formų legali ir nelegali Legali šešėline ekonomika ndash tai

prekių ir paslaugų gamyba kurias siekiama sąmoningai nuslėpti nuo valdžios institucijų kad būtų

išvengta mokesčių ir kitų taikomų valdžios reikalavimų Nelegali dar gali būti vadinama pogrindine

pilkąja arba juodąja ekonomika laikomi visi neteisėti veiksmai kurie atitinka klasikines nusikalstamos

veiklos charakteristikas prie šių veiklų priskiriama apiplėšimai narkotikai prostitucija kontrabanda ir

pan (Schneider 2007)

Kai kurie darbuotojų ieškantys darbdaviai ypač statybų sektoriaus susiduria su nauju reiškiniu

statybininkai kuriuos jie norėtų įdarbinti pagal darbo sutartis atsisako legaliai dirbti Kaip pavyzdį

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija pateikia Klaipėdos statybų bendrovę bdquoLankstinysldquo kur

įmonės vadovai ieškodami darbuotojų pagal skelbimus susidūrė su neįprasta situacija pasiūlė darbą

aštuoniems statybininkams bet iš šešių išgirdo kad šie gali dirbti tik neoficialiai Įmonės vadovo

nuomone mokesčių nemokančios įmonės turi galimybę nuleisti darbų kainas ir nurungti konkurentus

Taip pat populiaru susitarti kad už darbus būtų išrašyta mažesnė sąskaita nei jie realiai kainavo Tada

verslininkai susižeria likusią kainos dalį sau į kišenę o norintieji dirbti sąžiningai susiduria su iškreipta

konkurencija Buvęs Premjeras Andrius Kubilius teigia kad bdquocivilizuotai mokami mokesčiai reiškia

tam tikros pilietinės brandos mentalitetą kurio Lietuvoje dar trūkstaldquo14

Vyriausybės tinklalapyje

pateikiamame jo pasisakyme skelbiama kad lietuviškas požiūris į mokesčius gerokai skiriasi nuo kitų

išsivysčiusių Europos šalių pavyzdžiui Vokietijos kai piliečiai aiškiai suvokia pareigą mokėti

mokesčius ir supranta jog mokesčių vengimas reiškia kad nukentės valstybės teikiamų paslaugų

kokybė

bdquoBe abejo be sunkios mokesčių naštos ir perteklinių verslo ir darbo reguliavimų šešėlinei

ekonomikai mažėti neleido vis dar netobuli ir nestabilūs įstatymai išimtys ir privilegijos užsienio

prekybos suvaržymai Tiesa kad ir kokia palanki būtų sukurta verslo aplinka ir įstatymų bazė

visuomet turėsime kažkiek šešėlinės ekonomikos Taip yra dėl kultūrinių ir istorinių veiksnių kurie

kartais turi ne mažiau įtakos žmonių pasirinkimams nei jų ekonominė padėtis mokesčiai ar

14

Respublika 2010 Lietuviai nesuvokia pareigos mokėti mokesčius

4

nesąžiningo elgesio su pirkėjais patirtys kelia klausimą apie naudotų automobilių verslo ypatumus jo

netipiškumą tiek ekonomine tiek socialine tiek moraline prasmėmis

Man kaip antropologijos studentui šiame darbe buvo įdomu sužinoti apie naudotų automobilių

verslą Kauno automobilių turguje kaip posovietinio regiono erdvėje yra kuriamos ir naudojamos

formalios ir neformalios taisyklės

Šio darbo tikslas ndash ištirti kaip vyksta naudotų automobilių verslas Atliekant etnografiją paremtą

antropologinį tyrimą ir analizuojant kasdienines automobilių turgaus erdvėje veikiančių dalyvių

sąveikas bei tarpusavio santykius bus siekiama atsakyti į šiuos tyrimo klausimus Kokie formaliai

įvardinami ir neformaliai konstruojami žmonių dalyvaujančių turgaus veikloje tarpusavio santykių

principai bei taisyklės struktūruoja turgaus veiklą ir apskritai dėvėtų automobilių verslą Kiek

egzistuojantys verslą reguliuojantys įstatymai iš vienos pusės ir posovietiniai mąstymo ir verslo

kultūros elementai iš kitos modeliuoja dėvėtų automobilių verslą jo sampratą ir legitimacijos būdus

Uždaviniai

1 Aprašyti taisykles struktūruojančias naudotų automobilių verslą ir turgų kaip bendro

veikimo vietą kaip verslo santykių modelį

2 Aprašyti taisykles pagal kurias yra konstruojami automobilių turgaus prekeivių tarpusavio

santykiai

3 Išsiaiškinti kokią įtaką dėvėtų automobilių verslui ir turgaus funkcionavimui daro formalus

(įstatyminis) ir neformalus (mąstymo ir verslo veiklos modeliavimo stereotipai

dominuojanti verslo kultūra) kontekstai

Šio darbo analizuojamas objektas yra Kauno automobilių turgaus prekiautojų kasdienybė

Tyrimo raktiniai žodžiai verslas turgus prekyba šešėlinė ekonomika

Kauno automobilių turgaus tyrimas remiasi antropologine perspektyva kurioje svarbiausias

vaidmuo teks etnografiniam lauko tyrimui Čiubrinskas V (2007) etnografiją apibrėžia taip tai

antropologiniai lauko tyrimai sisteminiai tiriamųjų kultūrų ar reiškinių aprašymai bei jų apdorojimas ndash

suvestinės etnografinės monografijos rašymas5 Kitaip tariant etnografinio tyrimo tikslas yra gauti

duomenis apie žmones pateikti tikslius kontekstualizuoto socialinio gyvenimo tėkmės aprašus

remiantis empiriniais duomenimis indukcijos būdu formuluoti teorines įžvalgas (Bloor ir Wood

2006)6 Šiame projekte lauko duomenys bus renkami dviejų kokybinio tyrimo metodų pagalba ndash

giluminio interviu ir dalyvaujamojo stebėjimo (Victor de Munck 2008)7 Antropologinės

5Čiubrinskas V 2007 Socialinės ir kultūrinės antropologijos teorijos Kaunas

6 Tai dažnai įvardijama kaip teorinių įžvalgųteorijų generavimas remiantis kokybiniais duomenimis ty indukciniu būdu

(Bloor ir Wood 2006) 7 Dalyvaujantis stebėjimas yra vienintelis man žinomas metodas kuris leidžia tyrinėtojui priartėti prie socialinio gyvenimo

realybės (Victor de Munck 2008)

5

metodologijos pagrindiniais bruožais laikomi dalyvaujamojo stebėjimo traktavimas kaip pagrindinio ir

svarbiausio lauko tyrimo metodo (Shalinsky 2005)8 holizmo siekis tyrėjo refleksyvumo

akcentavimas

8 Etnografinis lauko tyrimas remiasi kokybinių ir kiekybinių duomenų rinkimo technikomis paremtomis dalyvaujamuoju

stebėjimu ir etnografiniais interviu su pagrindiniais informantais (Shalinsky 2005)

6

II TURGAUS ANTROPOLOGIJA

Antropologai pabrėžia faktą kad specifinius motyvus gaminti mainyti ir vartoti prekes ir

paslaugas formuoja kultūros tradicijos Skirtingos kultūros vertina skirtingas prekes ir paslaugas ir

toleruoja ar draudžia kitokio pobūdžio santykius tarp gamintojų mainytojų ir vartotojų Kai kurios

kultūros aukština kooperacinį turto įgijimą ir dalijimąsi o kitos ndash konkurencinį turto įgijimą ir

išsaugojimą Vienos kultūros aukština bendrą nuosavybę o kitos didelę reikšmę teikia privatinei

nuosavybei Todėl aišku kad bdquotaupymasldquo skirtinguose kultūros kontekstuose turi skirtingas prielaidas

ir skirtingas išdavas (Harvin 1998 89)

21 Turgus kaip verslas

Nėra miesto kuris neturėtų savo turgaus Tačiau ne kiekvienas miestas turi tokį didžiulį naudotų

automobilių turgų kaip Kaunas kurio privilegija vietos valdžiai ir jo gyventojams susijusiems su kokia

tai veikla turguje teikia daugybę įvairiausių privalumų ndash gausias įplaukas (žemės nuomos mokesčiai

muitai įvairiausi kiti mokesčiai gaunami už vykdomą veiklą) taip pat pritraukia iš užsienio daugybę

pirklių kurie atsiveža pinigus ir juos išmaino į naudotus automobilius ir tt

Pasak Verdery bdquoTurgaus atsiradimo pagrindu galima būtų laikyti įvykį po kurio buvo atsisakyta

planinės ekonomikos kuri buvo labai svarbi socializmo laikotarpyjeldquo (Verdery 1996 181) Šiame

postndash socializmo laikotarpyje atsirado turgaus laisvoji prekyba kaip viena iš demokratinės valstybės

išraiškų (Verdery 1996 10)

Mažeikis turgų apibūdina kaip bdquokompleksinį daugiakomponentinį reiškinį elementariausią viešą

laisvų mainų sferą Jam būdingas procesualumas ne tik aprėpiantis prekybą bet ir koncentruojantis

įvairių teritorijų ekonominius ryšiusTurgus pirmiausia yra elementariausia prekybinė viešumos

organizavimo forma Ši ekonominė viešuma yra dvilypė dinamiška ir net ekologiška Turguje

prekiaujantys asmenys turi skirtingus konkurencinius interesus ir nėra tiek organizuoti kad taptų

įmonėmis didelėmis įstaigomis ir todėl neturi bendros istorijos ar bendro nuolatinio tikslo Kita

vertus čia prekiaujantiems asmenims būdingi silpni tarpusavio ryšiai išryškėjantys sprendžiant pačias

elementariausias darbo vietos organizavimo teisės ar moralės problemasldquo (Mažeikis 2003 49)

Turgavietės rodo konkretų ir viešą socialumą kur mainai yra įtvirtinti vietinių kultūrų socialinių

ir politinių santykių tinkle Turgavietės būdingos įvairiausiems vienuomenių tipams jos atrodo stipriai

įsišaknijusios savose konkrečiose kultūrose ir sykiu apimančios skirtingiausius mainų ir socialinės

sąveikos pavidalus kurių tik nedidelė dalis yra grynai prekiniai sandoriai Kita vertus turgavietė

7

niekada nėra paprasčiausių pirkėjų ir pardavėjų susitikimas Kaip įkūnytam įvykiui jai visada

būdingas tam tikras kultūrinis bruožas ir ji apima daugybę socialinių veiksnių bei santykių (Slater

Tonkiss 2001 25)

Turgus kaip visuomeninės susiejimo vieta turi galios sutelkti pačių įvairiausių individų kurių

kiekvienas siekia įgyvendinti skirtingus interesus bei troškimus Tonkiss turgavietę neretai suvokia

kaip bdquogausybės ragas semiantis gėrybes iš viso pasaulio tikras vaizdinių ir pojūčių orkestras išties

neretai sukuriantis utopišką stokos nepažįstančio pasaulio paveiksląjausmas jog iš tolimų kraštų

atkakusiais prekeiviais visos pasaulio prekės suplaukia į turgų daro jį egzotiška ir sykiu pavojinga

vietakur cirkuliuoja daiktai ir žmonėsldquo (Slater Tonkiss 2001 21)

Mažeikis Lietuvos turgaus viešumą apibūdina keliais veiksniais (Mažeikis 2003 50-51)

Ekonominių santykių viešuma Turguje yra svarbiausia nustatyti realias kainas kadangi iki

pat 2000 m Lietuvos spaudoje pateiktos įvairių prekių kainos iš Lietuvos turgaviečių buvo

viešieji rinkos indikatoriai Nesant tinkamai suorganizuotos bankų sistemos ir valiutų keityklų

turgus buvo vienintelis oficialus viešas valiutų santykio indikatoriusTačiau atsirandant

visuomenės poreikiui gauti pagrįstesnės ir legalesnės informacijos ji ilgainiui išnyksta ir vietoj

jos atsiranda kitos viešumos organizavimo formos bankų valiutų santykio pranešimai spauda

birža 1993-1994 m turguje gana intensyviai vyko prekyba talonais už kuriuos buvo galima

privatizuoti butus įmones įsitraukti į investicines organizacijas Keletą metų tai buvo

vienintelė netobula bdquoakcijų rinka Šitai tik patvirtina kad turgus vykdo pirminę primityvią

mažiausiai organizuotą tačiau būtiną viešumos funkciją

Politinių santykių viešuma Pagal atliktus empirinius stebėjimo duomenis turgaus prekeiviai

nuolatos diskutuoja politinėmis temomis Todėl dažnai turgus virsta politinių ndash ekonominių

protesto formų raiškos vieta Mažiausi įstatymų pasikeitimai sukeldavo smulkiųjų

prekybininkų ir gamybininkų sumaištį aštrias diskusijas prekiaujant

Moralinių ir ideologinių sprendimų viešuma Daugelyje Europos šalių iki pat naujųjų amžių

pabaigos turgaus aikštėje buvo vykdomos viešosios bausmės rišama prie gėdos stulpo

kapojamos galvos nusikaltėliams kariami valstybei (okupaciniam režimui) nusikaltę asmenys

Turgaus ekonominę prekybą formuoja kultūros sąlygota specifika Čia žmonės savo pasaulį

formuoja per (ekonominę) prekybą ir šioje veikloje pastoviai iš naujo apibrėžia save kaip socialias

orientuotas į pasaulį siekiančias tikslo ir kūrybingas būtybes Pasak Mažeikio bdquoturgaus gyvybingumas

susideda iš daugelio funkcijų kurias jis atlieka visuomenėjeldquo (Mažeikis 2003 52-57)

Kompensuojančioji turgaus funkcija Turgaus veikla yra tiesiog pakibusi tarp legalumo ir

nelegalumo kadangi legitimuoti istorijos mechanizmai neužtikrina visuomenės reprodukcijos

8

tai daro turgaus santykiai Todėl turgus virsta bdquošešėliniu istorijos ramentu penktuoju ratu

trukdančiu judėti bet neleidžiančiu nugriūti Ši šešėlinė istorija turi savo slinktį keisčiausiomis

grimasomis vaizduodama visuomenės mutacijasInternetinis turgus taip pat atlieka

kompensuojančiąja funkciją Tik čia apeinami ne tik nacionaliniai bet ir tarptautiniai

globaliniai apribojimaildquo (Mažeikis 2003 52-53)

Socializuojančioji turgaus funkcija Turguje yra išryškinamas socialumas Turguje yra daug

veikėjų spekuliantai sąžiningi prekeiviai pirkėjai tvarkdariai vagys valkatos

dievobaimingos moterėlės žioplinėtojai slapti ir oficialūs valdžios pareigūnai lupikautojai

kreditoriai Turguje yra vietinė tvarka ir egzistuoja vietinis žinojimas bdquoVietinis žinojimas

local knowledge) - tai struktūrinių sąveikų išmanymas kada kokiam veiksmui ateina laikas

kas po ko vyksta kokie diskursai ir kada toleruotini Turgus socializuoja iškeldamas pavydą ir

plūdimąsi melagingą etiketą ir iliuzorinį šlovinimąldquo (Mažeikis 2003 53-54)

Karnavalinė funkcija bdquoSocializuojančią turgaus funkciją atitinka karnavalinė kuri remiasi

plačiausia plūdimųsi tautosaka bei su ja susijusiais vaidybos elementais Turguje žmogus nori

ir įtikti ir parduoti - pataikaudamas Tik taip įmanoma išlikti šiame žmonių pasaulyje

Pataikaudamas - čia reiškia nenoromis ieškodamas kompromisų nusileisdamas viešiesiems

vertinimams negalėdamas įtvirtinti asmeninio požiūrio ir įsitikinimų Turgus yra kasdienybės

paviršutiniškumo lėkštumo atsitiktinumo ir mažiausio organizuotumo simbolis ir tikrovė

Turguje nuolat pokštaujama plūstamasi politikuojama vartojama karnavalinė necenzūrinė

leksika tarpais virstanti spontaniška komedijaldquo (Mažeikis 2003 54-57)

Turgus yra ir viešoji erdvė kuriame egzistuoja formalios ir neformalios taisyklės Pasak

Mažeikio turguje bdquoprekiaujantys žmonės neretai yra susiję su šešėline ekonomika su kontrabanda

Teisėti ir įstatymo draudžiami veiksniai čia susipina į nedalomą visumą dėl to turgaus prekeivių

elgesys yra dvilypis teisiniu požiūriu (Mažeikis 2003 64)

Hohnen savo darbe apie Gariūnų turgų kalba apie simbolizmo kritiką ir pateikia iš M Douglas

knygos bdquoŠvara ir purvinumas tokią mintį bdquosimbolinė nešvara yra tai kas yra ne vietoje (Hohnen

2001 65) bdquoNešvara priklauso simbolinei sistemai ir pagal jos principus atmetama Ši mintis įdomi

turint omenyje oficialiosios valstybės valdžios siekį nesusitapatinti su turgumi kuris priklauso

konkrečiai simbolinei sistemai Valstybės pareigūnai deklaruoja ekonominių santykių skaidrumą o

turgus iš dalies remiasi šešėline ekonomika kraštutiniu liberalizmu ir net anarchija Taigi valstybės

remiasi regimaisiais teisiniais principais ir tuo pat metu turgaus santykiais ndash dviem susikertančiomis

viena kitą remiančiomis bet kartu ir viena kitą neigiančiomis tikrovėmisldquo (Mažeikis 2003 63)

9

Mažeikis aprašydamas apie stigmatizaciją ir spekuliantų demistifikaciją aprašo P Hohnen kuri

teigia kad bdquoturgaus samprata išstumta iš Lietuvos kultūros ir žmonių sąmonėje susiformavo negatyvus

turgavietės ir prekiautojų vertinimas(Mažeikis 2003 61) bdquoMano nuomone negatyvus turgavietės ir

prekiautojų vertinimas galėtų būti siejamas su socialinių veiklų kaita ir tęstinumu bei darbo

konceptualizavimu pereinamuoju į rinkos ekonomiką laikotarpiu Gariūnų kaip legalios prekybos

vietos (bet ne darbo vietos kaip bus matyti vėliau) įkūrimas simbolizavo ir veikė procesus

skatinančius naujos ekonominės srities plėtrą o drauge ir darbo sampratos painiavą (Hohnen 2001

67) Į socialinę ir moralinę turgaus prekybos marginalizaciją P Hohnen žiūri ne kaip į bdquonatūralią

reakciją į neįprastas prekybos formas Gariūnuose ir kitose turgavietėse po atviru dangumi bet veikiau

kaip į kultūriškai savitą reakciją į tam tikras vyraujančias veiklos formas Todėl turgaus

marginalizacija turi būti siejama su Lietuvos visuomenės kultūrinėmis vertybėmis ir su esminiais

ekonominiais bei socialiniais pokyčiais

Anot Hohnen baigiantis sovietinei erai Lietuvoje prestiziškiausiais darbais buvo laikomi protinis

darbas (Hohnen 2001 70) o turguose dirbdavo kaip minėjau žemo intelekto ir kultūros asmenys

Tačiau atgavus nepriklausomybę ir prasidėjus sunkiems laikotarpiams visiems žmonės dėl pinigų

stygiaus ne vienas pradėjo dirbti turguje nors tai ir nereiškė kad jie turi žemą intelektą ir nenori ar

negali susirasti darbą Tai taip pat nereiškė kad labiau pasiturintys žmonės nėjo į Gariūnus pirktis

Didelė dalis žmonių tiek ėjo dirbti tiek pirkti į Gariūnus tačiau tiek viena tiek antra jau buvo laikoma

žema dėl susidariusių praeities aplinkybių (spekuliacija žemos kultūros prekeiviai prastos per

parduodamos prekės) Tai taipogi galėjo būti labiau akcentuojama straipsnyje

Hohnen labai tikslingai analizuoja kaip turgaus prekyba su laiku tapo ne šiaip papildomų pajamų

šaltiniu o darbu profesiją o turgus ndash į darbovietę panašią instituciją nors ir be tų sąlygų kurios

paprastai asocijuojasi su darbu ir pinigu uždirbimu (Hohnen 2001 71) Autorė duotais pavyzdžiais

paaiškina situacijos dviprasmiškumą o kartu atskleidžia verslo ir turgaus prekybos skirtumus

Prekyba be abejo gali būti laikoma verslu tačiau kiekviena verslo rūšis būna civilizuota legalizuota

Nors turguje dirbantys žmonės moka už prekybos vietą jie skirtingai nuo dirbančiųjų kitos prekybos

vietose nemoka kitų mokesčių Tiesa autorė gana drąsiai teigia nesutikusi nė vieno verslininko

mokėjusio visus mokesčius Visgi socialinėje aplinkoje jau skyrėsi socialiniai ryšiai ir vaidmenys tarp

turgaus prekybininkų ir verslininkų už turgaus ribų

Hohnen išgvildenusi Gariūnų turgų teigia kad turgaus marginalizacija gali būti siejama su

visuminiais ribų pertvarkymo procesais vykstančiais besiformuojančiose socialinėse darbo ir

ekonomikos srityse kurie ne tik apima Gariūnus ir jų prekiautojus bet ir pasiekia svarbiausias

Lietuvos visuomenės sferas (Hohnen 2001 79)

10

22 Organizacijų antropologija

Organizacijų antropologijos teorijos sudarančios ženklią ekonomikos antropologijos dalį

aiškina galimus organizacijos ir aplinkos sąveikos modelius organizacijų įsitvirtinimo specifiniame

veiklos lauke strategijas Kadangi turgus ypač į jį žvelgiant formaliai yra verslo organizacija (uždara

akcinė bendrovė) šios teorijos ir gali būti pasitelkiamos kaip analitinis teorinis pasirinktos problemos

analizės instrumentas

Anot UHoltgrewe KSardadvar ir PHohen (2011) galima išskirti du vienas kitą papildančius

organizacijų analizės teorinius požiūrius ndash neo ndash institucionizmą ir strateginį požiūrį Pirmasis požiūris

organizacijas apibrėžia kaip kolektyvinius veikėjus kurių sėkmė priklauso nuo to kiek sėkmingai yra

realizuojami bendri lūkesčiai ir normos Strateginis požiūris akcentuoja organizacijas kaip veikėjus

siekiančius maksimizuoti gaunamą naudą ir tuo tikslu kuriančius bei taikančius strategijas keičiančias

taisykles lauko kuriose jie veikia taip kad jos taptų jiems naudingomis

Pagal neo ndash institucionalizmą naujos organizacinės formos atsiranda ir yra įmanomos ne vien

todėl kad jos yra pagrįstos racionalumo ar didelio efektyvumo standartais Be savęs pozicionavimo

institucionalizuotame organizaciniame lauke ir neatliepiant bendrų to lauko lūkesčių ir suvokimų

naujos organizacinės formos nebus gyvybingos Organizacijos savęs priskirimas specifiniam laukui ir

kitų lauko dalyvių pripažinimas suteikia organizacijai ne tik reikiamą legitimumą bet taip pat suteikia

tikrumą bendrų lūkesčių tinkle ir veikia kaip reikšmės šaltinis Tokie institucionalizuoti lūkesčiai

remiasi kognityviniais normatyviniais ir reguliuojamaisiais pagrindais (Scott 1995)

Šis pozicionavimasis bendrų lūkesčių kontekste yra priežastis to jog visos organizacijos tame

pačiame lauke supanašėja jos vykdo bendras praktikas ir turi panašius požiūrius (DiMaggioPowell

1991) Žinoma šis modelis nereiškia jog organizacijos paprasčiausiai prisitaiko prie egzistuojančios

aplinkos Neo ndash institucionalistai teigia kad organizacijos ne tik adaptuojasi prie konteksto bet taipogi

ir keičia jį (Jepperson 1991) siekia pakeisti kitų lūkesčius tuo keisdami institucinę aplinką Tai

reiškia jog organizacinė ir institucinė kaitos yra susiję o organizacijos kaita yra kitos organizacijos

aplinkos kaita

Kitas požiūris aiškinantis organizacijos ir aplinkos sąveiką vadinamas strateginės vadybos

modeliu Šį požiūrį atstovaujanti Christine Oliver (Oliver 1991) ypač akcentuoja tai jog organizacijos

nėra tik institucinio spaudimo (galios prievartos) objektai turintys prisitaikytis prie institucinių

reikalavimų Priešingai ji pabręžia strateginio organizacijos atsakovų institucinaim spaudimui

kontinumą Pastarasis apima ir pasyvų spaudimo (reikalavimų) priėmimą ir išvengimo ir

11

išsusikinėjimo ir atviro ignoravimo ir aktyvias manipulaivimo įtakos ir net institucijės aplinkos

kontrolės strategijas

Postsocializmo autoriai kalba apie tai kaip suformuotas posovietinis požiūris į socialinius ryšius

Pavyzdžiui N Klumbytė (2004) teigia kad posovietinis laikotarpis asocijuojasi su ateities

nežinomybe netvarka darbo praradimu (dėl jo siejami įvairūs socialiniai reiškiniai) socialiniu regresu

(vaikai nesimoko daug geria) yra moralinė degradacija Dabartis pristatoma kaip regresas išgriauti

pastatai ir kolūkiai valdžioje vagys ir ponai komunistai Europos Sąjunga žmonėms pristatoma kaip

gerovė kad visi gyvens geriau sustabdys korupciją Žmogus yra laisvesnis dabar O ldquoparaščiųrdquo

žmonėms ndash kaimo žmonėms kuriems nepasisekė

Adaptacijos prie supančios aplinkos būdai ndash tiek individualių tiek kolektyvinių veikėjų anot

postsocialistinių šalių problemas tyrinėjančių mokslininkų neretai gali būti kildinami iš praeities

patirčių Pernille Hohnen savo darbe bdquoGariūnų marginalizacijaldquo teigia kad bdquoištikimybė socialistinei

ideologijai tapo vis labiau dirbtina ir ritualizuota Tai taip pat turėjo įtakos nelegalių su darbu ir darbo

etika susijusių veiklų tokių kaip vagiliavimas darbuose nelegalus prekių importas ir gamyba ir pan

paplitimuildquo (Hohnen 2001 68)

Pagal Wright Susan bdquoorganizacijos bdquokultūros koncepcijaldquo yra apibrėžiama keturiais būdais

Pirma ndash ji susijusi su didesnės kompanijos problemomis kai jos padaliniai yra išsidėstę

įvairiose pasaulio vietose ir todėl susiduria su įvairiomis kultūrinėmis įtakomis

Antra ndash kai reikia integruoti žmones iš įvairių etninių grupių į vieną kolektyvą

Trečia ndash bdquokultūros koncepcijaldquo gali reikšti neformalias bdquosampratas laikysenas ir vertybesldquo

vyraujančias tarp darbuotojų

Ketvirta ndash bdquokompanijos kultūraldquo gali būti susijusi su formaliomis organizacinėmis

vertybėmis ir praktikomis turinčiomis suvienyti darbuotojus į darnų kolektyvą kuris yra

pajėgus siekti jam nustatytų ndash patikėtų tikslų greitai besikeičiančioje ir globaliai

konkurencinėje aplinkojeldquo (Wright Susan 1994 1)

Yra laikoma kad stipri kompanijos kultūra yra būtina tiek privačiame tiek visuomeniniame ar

savanoriškų organizacijų sektoriuose siekiant geresnių rezultatų Nors tikslai yra panašus bet gali

skirtis požiūris kaip reikia siekti šių tikslų Vienu atveju organizacijos darbo kultūra kuria bendrą

tikslą bdquoišskaidantldquo į atskiras specializuotas veiklas aiškiai nurodant koks yra kiekvieno darbuotojo

vaidmuo Kitu atveju žvelgiama lanksčiau į bendro tikslo siekimą kai darbuotojai suburiami į

komandas kuriose kiekvienas narys gali spręsti įvairias problemas Šiuo atveju darbuotojai skatinami

rodyti iniciatyvą bei išradingumą (Wright Susan 1994 2) Taip pat galima pastebėti kad toks

organizacijų kultūros aiškinimas panašėja į tam tikrą ideologiją Nes vis mažiau kalbama kas yra

12

organizacijos kultūra ir vis daugiau akcentuojama ką viena ar kita kultūra privalo turėti (Wright

Susan 1994 4)

Jei panagrinėtume požiūrius į organizacijų studijas tai organizacijų studijose labai svarbu į viską

žvelgti tiek iš organizacijos vidaus į ją supančios aplinkos išorę tiek iš išorės į organizacijos

vidų Taip yra geriau pastebimos ir suprantamos įvairios organizacijos problemos Organizacijų

studijose organizacija paprastai išskaidoma į tris sudedamąsias dalis

formalią sistemą

neformalią sistemą

aplinką

Formali sistema ndash tai organizacijos struktūros žemėlapis darbų aprašymai atsakomybių

hierarchija tikslai taisyklės strategija Neformali sistema yra būdai kaip individai ir grupės

organizacijoje sąveikauja vieni su kitais Tai yra svarbu nes įtakoja formalią sistemą ty

organizacijos tikslus taisykles ir pan Aplinka ndash tai organizacija kaip tam tikras kultūrinis reiškinys su

daugybe raiškos formų (Wright Susan 1994 11-19)

Ekonominėje antropologijoje Karl Polanyi (2001) pateikia dvi termino bdquoekonominisldquo reikšmes

ndash substancinis ir formalus kurie nėra vienalyčiai Viena reikšmė remiasi dedukciniu ir loginiu

mąstymu tuo tarpu kita reikšmė ndash aprašomoji ir paremta patirtimi Formalistai bando įrodyti kad

ekonominis racionalumas maksimaliai išnaudojant žmogų surandamas visose visuomenėse ir visose

bendravimo formose kai tuo tarpu substantyvizmas pasilieka prie ekonomikos kaip žmogiškosios

veiklos integruotos institucionalizuotos ir įsitvirtinusios įvairiose socialinėse institucijose

priklausančiose skirtingoms kultūroms Ekonominėje antropologijoje trejopas Karlo Polanyi (2001)

teoretinis įnašas ypač dominantis idėja jog ekonominė sistema yra visada įsitvirtinusi socialiniame ir

kultūriniame kontekste skirtumas tarp trijų prekių formų pasiskirstymo (tarpusavio sąveikos

persiskirstymo ir mainų) ir jo dvi ekonomikos fundamentinės prasmės sampratos - substancinė ir

formali

Mintis jog ekonomika yra įsitvirtinusi socialinėje struktūroje reprezentuoja specifinio

antropologijai holistinio požiūrio įtaką sistemos dalys gali būti suprastos tik ryšyje su visuma nes

sistemos dalių gyvavimas ir tinkamas funkcionavimas remiasi faktu jog jos nėra izoliuota būtis bet

sistemos dalis Tai reiškia jog ekonominė veiksena yra galima tik socialiniame kontekste ir gali būti

suprasta tik jei į šį faktą atsižvelgta taigi norint paaiškinti ekonominio gyvenimo principus pirmiausia

reikia pripažinti socialines kultūrines ir politines struktūras į kurias ji yra įsiliejusi (Plattner S 1989

3)

13

Ekonomika plačiąją prasme suprantama kaip sąveikos procesas tarp žmogaus ir jo aplinkos

kurioje jis įsigyja visų reikiamų daiktų tam kad patenkintų savo poreikius Polanio (2001) požiūriu

yra kompleksinis ir įteisintas procesas Tai reiškia kad viena vertus ekonominio gyvenimo kontekste

tam tikros taisyklės kurios suteikia tam tikrą sutarimą stabilumą jog yra struktūros kurios pertvarko

ekonominį gyvenimą ir suteikia įvairiais aspektais pasikartojamumą ir abipusę priklausomybę Antra

šie principai turi pastūmėti link specifinio instituto kuriame žmonės įgyvendina ekonominę veiklą

Pavyzdžiui laisvosios rinkos įstatymai ar ekonominio planavimo principai yra struktūros

integruojančios ekonomiką kai kapitalistinės ir socialistinės sistemos kaip ir jų specifinės

komponentės yra atitinkamos institucijos (Polanyi 1957 243-270)

Antra šios trys pagrindinės koncepcijos Polanio (2001) liečia tris struktūras kurios nusako kaip

prekės turi būti gaminamos ir platinamos Remiantis Polaniu (2001) kiekvienoje ekonominėje

sistemoje galima rasti įvairių jos laipsnių įgyvendinamų tikrovėje tarpusavio sąveikoje persiskirstyme

ir ekonominiuose mainuose Tarpusavio sąveika (reciprocity) yra prekių ir paslaugų pasiskirstymas

(distribution) forma kuri cirkuliuoja tarp pardavėjų kaip simetriški tarpusavio santykiai Perskirstymas

(redistribution) reiškia jog prekės keičia savininkus pirma iš periferijos į centrą vėliau iš centro į ten

kur visuomenės nariui jų reikia Komerciniai mainai (comercial exchange) rinkos sistemoje nurodo į

prekių perdislokavimą (transfer) Remiantis Polaniu (2001) šias tris prekių pasiskirstymo sistemas

galima surasti visose ekonominėse sistemose bet tik Vakarų kapitalistinė ekonomika yra integrali

rinkos sistema kur kainų sistema funkcionuoja Tradicinėse ekonomikose (kurios būdingos

ankstesniuose istorijos perioduose ar tos kurioms priklauso primityvios bendruomenės) yra įsiliejusios

paginde per tarpusavio sąveiką ir perskirstymą net jei kai kurios iš jų funkcionuoja prekyboje ir

prekyvietėse ndash realioje vietoje kur žmonės prekiauja Iš esmės jei tikėtume Polaniu (2001) tai Vakarų

ekonomikoje galime surasti visas tris pasiskirstymo formas tiek tradicinėje tiek ir socialistinėje

ekonomikoje Primityvioje visuomenėje kur trūksta centrinės politinės valdžios funkcionuoja tik

tarpusavio sąveika Taigi vien tik prekyvietės buvimas fizine vieta kur vyksta komerciniai mainai ar

pinigai kaip tokie - nėra kapitalistinės ekonomikos egzistavimo įrodymas Daugelyje tradicinių

ekonomikų mes galime identifikuoti objektų buvimą kurie atlieka pinigų vaidmenį bet tai dažniausiai

specialios paskirties pinigai ir neskirti mainams kaip pagrindinė jų paskirtis kurie funkcionuotų kaip

universali piniginė sistema kaip kad rinkos ekonomikos atveju Kadangi specialios paskirties pinigai

ir prekės ar paslaugos dėl kurių gali įvykti mainai kai kuriose visomenės sferose yra apriboti

prekapitalistinės ekonomikos yra multicentrinės t y jos turi daugiau mainų sričių Priešingai

kapitalistinės ekonomikos yra iš prigimties vienacentriškos kai visos prekės paslaugos ir lėšos

14

gamybos srautas yra vienoje unifikuotoje mainų sferoje integruotoje rinkos principų įgalinant

panaudoti visus universalius pinigus (Isaac B Karl Polanyi 2005 14-25)

Pasak Richar Wilk ir Cliggett bdquoįrankiai kapitalizmo suvokimui yra tokie beverčiai studijuojant

senovės actekus kaip kad titnaginis peilis reaktyvinio variklio pataisymui Kiekviena sistema turi

būti suprasta remiantis jos terminologijaldquo (Richar Wilk ir Cliggett 2007 8)

Šešėlinė ekonomika

Šioje šešėlinės ekonomikos zonoje kur bdquoblogisldquo pasiekia neeilinį mastą pirmiausia turėtume

paklausti koks istorinis klimatas ir kokios specifinės istorinės sąlygos sukūrė tam prielaidas Juk

žmonės niekada nebūna nei visiškai dorybingi nei visiškai nedori bet geri ir blogi priklausomai nuo

to kaip juos skatina ar provokuoja tam tikros aplinkybės ar net toje šalyje susiformavusi jų kultūra

Kad geriau suprastume kaip skirtinguose pasaulio regionuose yra įsiskverbęs šis bdquoreiškinysldquo į kultūros

šerdį norėčiau pateikti kaip pavyzdį prof M Herzfeld straipsnį ndash bdquoGarbėldquo ir bdquoGėdaldquo (1980)

Straipsnyje autorius teigia kad bdquoViduržemio regiono vertybių sistemos pristatomos pagal

klasifikacijas bdquogarbėldquo ir bdquogėdaldquo Atskiriant nuo svarstomos problemos ar bdquoViduržemiškumasldquo būtinai

arba įprastas atvejis sudaro pavienią kultūros zoną bdquogarbėldquo ir bdquogėdaldquo nepilnavertiškai nušviečia plačią

įvairiškumą vietinių terminologinių sistemųldquo (Herzfeld 1980) Taigi šis Viduržemio regionas turi

savo vidinę vertybių sistemą kurioje garbė stiprina šių visuomenių hierarchinę tvarką ir klasių

struktūrą Pvz plačiai žinoma kad šitoje geografinėje vietovėje ndash Italijoje kurioje bdquotikras vyrasldquo

nesiskundžia teismui bet pats bdquosutvarkoldquo garbės reikalus Ar Sicilijos regione kurioje bdquotikras vyrasldquo

fiziškai sužaloja ar net nužudo tą kuris sužeidė jo ar jos šeimos garbę Taip pat Sicilijoje nėra

garbinga kreiptis į policiją dėl kontrabandų ir kitų nusižengimų ir šioje šalyje yra priimtina vengti

mokėti mokesčius valdžiai o įstatymai nesutampa su Italijos žmonių mentalitetu Taip pat plačiai

žinomas buvusio Italijos premjero S Berluskonio elgesys su moterimis Jis savo aplinkoje laikomas

didvyriu nes jis ndash tikras vyras Nors daugelis italų ir gėdijasi tokio premjero elgesio vis gi jie patys

pripažįsta kad S Berluskonis savotiškai esą įkūnija paprastų Italijos žmonių vertinamas charakterio

savybes (Navickaitė 2011) Toks premjero elgesys mūsų kultūros normoje yra nusižengimas tačiau

šioje kultūroje tai laikoma vyriškumo pavyzdžiu pozityviu ir pavyzdingu elgesiu Šie žodžiai

bdquoMacholdquo ir bdquoMachismoldquo9 (vyriškumas) isp italų anglų šnekamojoje kalbose reiškia ndash energingas

vyrukas vyriškas tvirtas Žiūrint iš vidaus tas kas vienoje kultūroje būtų suprantama kaip bdquogėdaldquo

(shame) tas kitoje yra laikoma priimtina ir suprantamas elgesys Taip pat bdquogarbėldquo (honour) naudojant

9 Piesarskas B 1998 Didysis Anglų ndash Lietuvių Kalbų žodynas

15

S Berluskonį kaip pavyzdį kitoje vertybių sistemoje būtų vertinamas kitaip Tai galima konstatuoti

kad vertybės surištos su kultūros zona (culture zone) Žiūrint į kitą kultūros zoną pvz Lietuvą tas

kuris laikomas nepriimtina verčiasi kontrabandinėmis prekėmis ir jam ši veikla yra suprantama kaip

pragyvenimo šaltinis ir jam nesurišta su gėdos suvokimu bet tai tik galima suvokti per vietinės

ekonominės realybę Tas pats elgesys kitokiose aplinkybėse pvz Vilniaus ministerijoje laikomas

nepriimtinas elgesys ir tai konstatuojama kaip šešėlinė ekonomika

Profesoriaus M Herzheld mokslinis darbas bdquoGarbė ir gėda Problemos palyginimo analizės

moralinėse sistemoseldquo (1980) yra naudingas už tai kad jis antropologiškai skatina žiūrėti į žmonijos

veiklą pagal vietovės ndash discrete cultural zone ndash pavienią kultūros zoną Pagal prof M Herzheld

antropologinius tyrinėjimus suprasti vertybių dinamiką svarbu suprasti jo du pagrindinius terminus

ATIMIA = unpredictable danger of outsider (nenuspėjamas pavojus pašalinis ndash asmuo ne mūsų

žmogus) kurio vidinių vertybių suvokimas nesutampa su bdquoinsiderldquo ndash žmogus priklausantis

draugijaiorganizacijai ne pašalinis savas žmogus Tai M Herzheld atskleidžia antropologiškai

sukurtą žodį ndash GROUSOUZIA = predictable taint of insider tai lietuviškai būtų iš anksto nuspėjamas

suprantas elgesys tie kurie suvokia per tą pačią vertybių prizmę Kiekvienos kultūros vertybės turi

savo bdquotaintsldquo ndash arba lietuviškai žymes ir pėdsakus kurie suvokiami antropologiškomis akimis

Sovietinėje visuomenėje šešėlinės ekonomikos atsiradimą aprašo Pernille Hohnen savo darbe

bdquoGariūnų marginalizacija turgaus kultūrinė antropologijaldquo (2001) Autorė teigia kad bdquopagal

marksistinę ndash lenininę ideologiją darbas buvo viena iš svarbiausių ideologinių ir socialinių veiklos

rūšių visuomenėje o bedarbystė buvo traktuojama kaip išskirtinai kapitalizmui būdinga blogybė Dėl

tos priežasties Sovietų Sąjungoje realiai egzistuojantis darbo trūkumas buvo maskuojamas kitokiais

terminais (Humphrey 1995) Taigi bedarbystė buvo ne tik nelegali bet ir amorali Todėl darbas buvo

svarbus ne tik ideologiškai ir politiškai bet taip pat moraliai socialiai ir teisiškai Bet nors darbas ir

bedarbystė buvo pateikiami oficialiuose politiniuose diskursuose po stalininės visuomenės pokyčiai

sudarė galimybes atsirasti alternatyviai darbo samprataildquo ( Hohnen P 2001)

XX a 8 ndash jame ir ypač 9 ndash jame dešimtmetyje labai išaugo privatumas sovietinėje visuomenėje

dėl to dalyvavimas viešuosiuose įvykiuose ir ištikimybė socialistinei ideologijai tapo vis labiau dirbtini

ir ritualizuoti Tai taip pat turėjo įtakos nelegalių su darbu ir darbo etika susijusių veiklų tokių kaip

vagiliavimas darbuose nelegalus prekių importas ir gamyba ir pan paplitimui Nors tokios veiklos

ilgainiui tapo vis plačiau paplitusiomis galimybėmis įsigyti trūkstamų vartojimo prekių oficialiai jos

vis dėlto liko nelegalios Sovietų Sąjungoje tam tikrų privataus verslo formų įteisinimas kooperatyvų

forma įvyko tik po 1986 -1987 (Shelley 1990) Tačiau požiūrį į darbą keitė jau anksčiau atsiradę

nelegalūs pajamų įgijimo būdai lygiai taip pat kaip ir padidėjęs pareikalavimas tų darbų kurie

16

suteikdavo lengvesnį priėjimą prie papildomų prekių ir paslaugų (Sampson 1987) Tačiau svarbu

pabrėžti jog tai kad žmonės vis labiau įsitraukė į šešėlinę ekonomiką nereiškė jog dalyvavimas

oficialioje ekonomikoje ar darbas už pastovų fiksuotą atlyginimą (wage-labour) prarado savo svarbą

Pernille Hohnen atlikdama tyrimą Gariūnų turguje aiškina kad bdquoaš Lietuvoje nesutikau nė vieno

verslininko ar verslininkės kurie būtų mokėję visus jiems priklausančius mokesčius Kyšininkavimas

ir mokesčių vengimas buvo normalus elgesys visuose versluose nepaisant jų apimties Niekas

nemėgino šito neigtildquo (Hohnen P 2001)

Šešėlinės ekonomikos esmę suprasti ndash sudėtingas uždavinys kadangi dažniausiai nėra

informacijos apie šešėlinės ekonomikos dydį arba jos stokojama Viena iš priežasčių ndash ekonomikos

dalyvių tikslas likti anonimiškiems kad išvengtų mokesčio mokėjimo ir sankcijų dėl jų nemokėjimo

Terminas šešėlinė ekonomika literatūroje pirmą kartą paminėtas vokiečių kalba (vok

Schattenwirtschaft) vėliau pradėti vartoti kiti terminai10

J B Rosser (2006) teigimu pirmiausiai

pradėti vartoti terminai juodoji ekonomika ir juodasis darbas kurie 1970 m literatūroje paminėti italų

(itališkai nero lavoro) ir vokiečių kalbomis (vok Schwarzarbeit) ( Rosser J B 2006)

Šešėlinės ekonomikos vystymasis yra sąlygotas daugelio priežasčių Pagal Schneider (2004)

bdquodažniausiai cituojami ir svarbiausi šešėlinės ekonomikos veiksniai yra

Tiesioginių ir netiesioginių mokesčių ir privalomojo socialinio draudimo įmokų našta ir jos

didėjimas

Per griežtas (arba nepakankamas) teisinis ir administracinis reguliavimas ypač darbo rinkoje

Silpna valdžia ir aukštas korupcijos lygis valstybės sektoriuje

Rečiau minimi tačiau ne mažiau svarbūs šešėlinės ekonomikos veiksniai yra

Pajamų nelygybė (aukštas skurdo lygis)

Teisės aktų spragos mokesčių administravimo sistemos trūkumai

Šalies ekonominės politikos neracionalumas

Mokesčių moralė

Nepakankamas valdžios dėmesys socialinei politikai arba neracionalus jos plėtojimas

neužtikrinant visuomeninės gerovės socialinio saugumo ir kitų valstybės kompetencijai

priskirtų šalies piliečių bdquoreikiamoldquo visuomeninių poreikių patenkinimo lygioldquo (Schneider

2004)

10

Mokslinėje literatūroje šešėlinė ekonomika dar vadinama pogrindine (angl underground) neoficialiai (angl unofficial

informal) antrine (angl second) grynųjų pinigų (angl cash) paraleline (angl parallel) neteisėta (angl illicit) nelegalia

(angl illegal) nereguliaria (angl irregular) paslėpta (angl hidden) neapskaityta (angl unobserved arba non-observed)

neregistruota (angl unrecorded) alternatyvia (angl alternative) slapta (angl subterranean occult) ir juodaja (black) A

Dictionary of Economics John Black Oxford University press 2002 Oxford Reference Online httpwww

Oxfordreferencecom

17

Užsienio šalių praktika rodo kad tos šalys (pavyzdžiui Švedija Danija Suomija) kuriose didelė

mokesčių našta ty apie 52 ndash 55 proc įtrauktos į pasaulyje pirmaujančių šalių dešimtuką laikomos

konkurencingiausiomis ir jose nėra išplitusi šešėlinė ekonomika Stebima ir priešinga situacija šalyse

kuriose mokesčių našta yra santykinai maža (iki 20 proc BVP ndash Gruzijoje Meksikoje) šešėlinė

ekonomika sudaro daugiau nei 60 proc BVP Taigi nepaisant to kad labai dideli mokesčiai

dažniausiai yra psichologiškai nepriimtini ir skatina verslininkus bdquopereitildquo į šešėlinę ekonomiką tačiau

ji formuojasi ne vien dėl mokesčių (Kuodis 2007)

Šešėlinės ekonomikos priežasčių tyrimuose neretai minimas mokesčių moralės11

terminas kuris

suprantamas kaip moralinių principų ir požiūrio į mokesčių įstatymų laikymąsi apibūdinimas

Mokesčių moralė siejama su šalies piliečių požiūriu į socialinę apsaugą visuomeninių poreikių

patenkinimo lygio kilimą sveikatos apsaugos kokybę bei bendru požiūriu į šalies socialinę politiką

vertinant šiai sričiai skiriamą šalies biudžeto pajamų dalį (Schneider 2000)

Taigi mokesčių moralės lygis susiformavęs šalies gyventojų bendrų moralės principų kultūrinių

ir religinių ypatumu pagrindu yra veikiamas ne tik vyriausybės ir mokesčių mokėtojų

bendradarbiavimo glaudumo mokesčių mokėtojų požiūrio apie jų sumokėtų mokesčio bdquoteisingąldquo

panaudojimą šalies piliečių gerovės didinimui valdžios institucijų darbo kokybės kuri daugelio atvejų

yra glaudžiai susieta su korupcijos12

lygiu šalyje ir jos tendencijomis Korupcija apima įvairius

piktnaudžiavimo vieša valdžia būdus neteisėtas ir netinkamas priemones kuriomis siekiama

asmeninės naudos Nustatyta kad egzistuoja stiprus ryšys tarp korupcijos lygio šešėlinės ekonomikos

masto Šis teigiamas ryšys gali būti grindžiamas tuo kad abu reiškiniai (korupcija ir šešėlinė veikla)

yra sąlygoti bendro veiksmo ndash silpnos teisminės sistemos ( Eilat Zinnes 2002)

Korupcija neigiamai veikia šalies visuomenės bendrąjį (moralinį) pasitikėjimą13

kuris yra bdquodoros

sferosldquo (teigiamų veiksnių ir rezultatų visuomenėje) dalis Pasitikėjimo pamatas (lygybė ir

teisingumas) sąlygoja mažesnę korupciją geresnes vyriausybes atviras rinkas ir aukštesnį ekonomikos

vystymąsi Kai pasitikėjimas kitais visuomenės nariais yra aukštas labiau tikėtina kad ekonomikos

dalyviai elgsis sąžiningai

11

Kituose šaltiniuose (Y Song ir T E Yarbrough 1978 m atliktame tyrime) tai dar vadinama ldquomokesčių mokėtojo etikardquo

šis terminas apibrėžiamas kaip ldquogyventojų (mokesčių mokėtojų) pagrindinėmis elgesio normomis santykiuose su

vyriausybe (Schneider 2000) 12

Korupcija apibūdinama kaip kyšininkavimo įvairiomis formomis naudojimas siekiant daryti įtaką politikams valstybės

tarnautojams ir kitiems pareigūnams Beveik bet koks oficialus veiksmas ar neveiklumas gali būti veikiamas korupcijos (A

Dictionary of Economics 2002) 13

Bendras (moralinis) pasitikėjimas apima pasitikėjimą nepažįstamaisiais (ypač žmonėmis kurie yra kitokie nei dauguma)

nėra nulemtas patirties ir negali suformuoti iš sąveikos su pažįstamais žmonėmis Jis susiformuoja vaikystėje perduodamas

tėvų ir dažniausiai išlieka nekintantis visą gyvenimą Bendrasis pasitikėjimas atmeta neigiamą patirtį kaip taisyklės išimtį

nuteikia optimistiškai formuojant nuomonę kad žmogus gali kontroliuoti savo gyvenimą (Uslaner 2003)

18

Pasak Povilo Gylio šešėlinė ekonomika atsirado iškart kai tik valstybė ant dirbančiųjų uždėjo

bdquotvirtą rankąldquo administruodama ir normuodama jų veiklą bdquoŠešėlinė ekonomika formuojasi ne vien dėl

mokesčių nors tai yra vienas iš veiksnių Labai dideli mokesčiai ypač jei jie psichologiškai

nepriimtini stumia verslininkus i šešėlinę ekonomiką Tačiau pagrindinė priežastis dėl ko formuojasi

šešėlinė ekonomika yra didelis skurdas Tada vienintelis būdas išgyventi ir yra ndash bdquoeiti į šešėlįldquo

(Gylys P 2006)

Šešėlinė ekonomika gali būti dviejų formų legali ir nelegali Legali šešėline ekonomika ndash tai

prekių ir paslaugų gamyba kurias siekiama sąmoningai nuslėpti nuo valdžios institucijų kad būtų

išvengta mokesčių ir kitų taikomų valdžios reikalavimų Nelegali dar gali būti vadinama pogrindine

pilkąja arba juodąja ekonomika laikomi visi neteisėti veiksmai kurie atitinka klasikines nusikalstamos

veiklos charakteristikas prie šių veiklų priskiriama apiplėšimai narkotikai prostitucija kontrabanda ir

pan (Schneider 2007)

Kai kurie darbuotojų ieškantys darbdaviai ypač statybų sektoriaus susiduria su nauju reiškiniu

statybininkai kuriuos jie norėtų įdarbinti pagal darbo sutartis atsisako legaliai dirbti Kaip pavyzdį

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija pateikia Klaipėdos statybų bendrovę bdquoLankstinysldquo kur

įmonės vadovai ieškodami darbuotojų pagal skelbimus susidūrė su neįprasta situacija pasiūlė darbą

aštuoniems statybininkams bet iš šešių išgirdo kad šie gali dirbti tik neoficialiai Įmonės vadovo

nuomone mokesčių nemokančios įmonės turi galimybę nuleisti darbų kainas ir nurungti konkurentus

Taip pat populiaru susitarti kad už darbus būtų išrašyta mažesnė sąskaita nei jie realiai kainavo Tada

verslininkai susižeria likusią kainos dalį sau į kišenę o norintieji dirbti sąžiningai susiduria su iškreipta

konkurencija Buvęs Premjeras Andrius Kubilius teigia kad bdquocivilizuotai mokami mokesčiai reiškia

tam tikros pilietinės brandos mentalitetą kurio Lietuvoje dar trūkstaldquo14

Vyriausybės tinklalapyje

pateikiamame jo pasisakyme skelbiama kad lietuviškas požiūris į mokesčius gerokai skiriasi nuo kitų

išsivysčiusių Europos šalių pavyzdžiui Vokietijos kai piliečiai aiškiai suvokia pareigą mokėti

mokesčius ir supranta jog mokesčių vengimas reiškia kad nukentės valstybės teikiamų paslaugų

kokybė

bdquoBe abejo be sunkios mokesčių naštos ir perteklinių verslo ir darbo reguliavimų šešėlinei

ekonomikai mažėti neleido vis dar netobuli ir nestabilūs įstatymai išimtys ir privilegijos užsienio

prekybos suvaržymai Tiesa kad ir kokia palanki būtų sukurta verslo aplinka ir įstatymų bazė

visuomet turėsime kažkiek šešėlinės ekonomikos Taip yra dėl kultūrinių ir istorinių veiksnių kurie

kartais turi ne mažiau įtakos žmonių pasirinkimams nei jų ekonominė padėtis mokesčiai ar

14

Respublika 2010 Lietuviai nesuvokia pareigos mokėti mokesčius

5

metodologijos pagrindiniais bruožais laikomi dalyvaujamojo stebėjimo traktavimas kaip pagrindinio ir

svarbiausio lauko tyrimo metodo (Shalinsky 2005)8 holizmo siekis tyrėjo refleksyvumo

akcentavimas

8 Etnografinis lauko tyrimas remiasi kokybinių ir kiekybinių duomenų rinkimo technikomis paremtomis dalyvaujamuoju

stebėjimu ir etnografiniais interviu su pagrindiniais informantais (Shalinsky 2005)

6

II TURGAUS ANTROPOLOGIJA

Antropologai pabrėžia faktą kad specifinius motyvus gaminti mainyti ir vartoti prekes ir

paslaugas formuoja kultūros tradicijos Skirtingos kultūros vertina skirtingas prekes ir paslaugas ir

toleruoja ar draudžia kitokio pobūdžio santykius tarp gamintojų mainytojų ir vartotojų Kai kurios

kultūros aukština kooperacinį turto įgijimą ir dalijimąsi o kitos ndash konkurencinį turto įgijimą ir

išsaugojimą Vienos kultūros aukština bendrą nuosavybę o kitos didelę reikšmę teikia privatinei

nuosavybei Todėl aišku kad bdquotaupymasldquo skirtinguose kultūros kontekstuose turi skirtingas prielaidas

ir skirtingas išdavas (Harvin 1998 89)

21 Turgus kaip verslas

Nėra miesto kuris neturėtų savo turgaus Tačiau ne kiekvienas miestas turi tokį didžiulį naudotų

automobilių turgų kaip Kaunas kurio privilegija vietos valdžiai ir jo gyventojams susijusiems su kokia

tai veikla turguje teikia daugybę įvairiausių privalumų ndash gausias įplaukas (žemės nuomos mokesčiai

muitai įvairiausi kiti mokesčiai gaunami už vykdomą veiklą) taip pat pritraukia iš užsienio daugybę

pirklių kurie atsiveža pinigus ir juos išmaino į naudotus automobilius ir tt

Pasak Verdery bdquoTurgaus atsiradimo pagrindu galima būtų laikyti įvykį po kurio buvo atsisakyta

planinės ekonomikos kuri buvo labai svarbi socializmo laikotarpyjeldquo (Verdery 1996 181) Šiame

postndash socializmo laikotarpyje atsirado turgaus laisvoji prekyba kaip viena iš demokratinės valstybės

išraiškų (Verdery 1996 10)

Mažeikis turgų apibūdina kaip bdquokompleksinį daugiakomponentinį reiškinį elementariausią viešą

laisvų mainų sferą Jam būdingas procesualumas ne tik aprėpiantis prekybą bet ir koncentruojantis

įvairių teritorijų ekonominius ryšiusTurgus pirmiausia yra elementariausia prekybinė viešumos

organizavimo forma Ši ekonominė viešuma yra dvilypė dinamiška ir net ekologiška Turguje

prekiaujantys asmenys turi skirtingus konkurencinius interesus ir nėra tiek organizuoti kad taptų

įmonėmis didelėmis įstaigomis ir todėl neturi bendros istorijos ar bendro nuolatinio tikslo Kita

vertus čia prekiaujantiems asmenims būdingi silpni tarpusavio ryšiai išryškėjantys sprendžiant pačias

elementariausias darbo vietos organizavimo teisės ar moralės problemasldquo (Mažeikis 2003 49)

Turgavietės rodo konkretų ir viešą socialumą kur mainai yra įtvirtinti vietinių kultūrų socialinių

ir politinių santykių tinkle Turgavietės būdingos įvairiausiems vienuomenių tipams jos atrodo stipriai

įsišaknijusios savose konkrečiose kultūrose ir sykiu apimančios skirtingiausius mainų ir socialinės

sąveikos pavidalus kurių tik nedidelė dalis yra grynai prekiniai sandoriai Kita vertus turgavietė

7

niekada nėra paprasčiausių pirkėjų ir pardavėjų susitikimas Kaip įkūnytam įvykiui jai visada

būdingas tam tikras kultūrinis bruožas ir ji apima daugybę socialinių veiksnių bei santykių (Slater

Tonkiss 2001 25)

Turgus kaip visuomeninės susiejimo vieta turi galios sutelkti pačių įvairiausių individų kurių

kiekvienas siekia įgyvendinti skirtingus interesus bei troškimus Tonkiss turgavietę neretai suvokia

kaip bdquogausybės ragas semiantis gėrybes iš viso pasaulio tikras vaizdinių ir pojūčių orkestras išties

neretai sukuriantis utopišką stokos nepažįstančio pasaulio paveiksląjausmas jog iš tolimų kraštų

atkakusiais prekeiviais visos pasaulio prekės suplaukia į turgų daro jį egzotiška ir sykiu pavojinga

vietakur cirkuliuoja daiktai ir žmonėsldquo (Slater Tonkiss 2001 21)

Mažeikis Lietuvos turgaus viešumą apibūdina keliais veiksniais (Mažeikis 2003 50-51)

Ekonominių santykių viešuma Turguje yra svarbiausia nustatyti realias kainas kadangi iki

pat 2000 m Lietuvos spaudoje pateiktos įvairių prekių kainos iš Lietuvos turgaviečių buvo

viešieji rinkos indikatoriai Nesant tinkamai suorganizuotos bankų sistemos ir valiutų keityklų

turgus buvo vienintelis oficialus viešas valiutų santykio indikatoriusTačiau atsirandant

visuomenės poreikiui gauti pagrįstesnės ir legalesnės informacijos ji ilgainiui išnyksta ir vietoj

jos atsiranda kitos viešumos organizavimo formos bankų valiutų santykio pranešimai spauda

birža 1993-1994 m turguje gana intensyviai vyko prekyba talonais už kuriuos buvo galima

privatizuoti butus įmones įsitraukti į investicines organizacijas Keletą metų tai buvo

vienintelė netobula bdquoakcijų rinka Šitai tik patvirtina kad turgus vykdo pirminę primityvią

mažiausiai organizuotą tačiau būtiną viešumos funkciją

Politinių santykių viešuma Pagal atliktus empirinius stebėjimo duomenis turgaus prekeiviai

nuolatos diskutuoja politinėmis temomis Todėl dažnai turgus virsta politinių ndash ekonominių

protesto formų raiškos vieta Mažiausi įstatymų pasikeitimai sukeldavo smulkiųjų

prekybininkų ir gamybininkų sumaištį aštrias diskusijas prekiaujant

Moralinių ir ideologinių sprendimų viešuma Daugelyje Europos šalių iki pat naujųjų amžių

pabaigos turgaus aikštėje buvo vykdomos viešosios bausmės rišama prie gėdos stulpo

kapojamos galvos nusikaltėliams kariami valstybei (okupaciniam režimui) nusikaltę asmenys

Turgaus ekonominę prekybą formuoja kultūros sąlygota specifika Čia žmonės savo pasaulį

formuoja per (ekonominę) prekybą ir šioje veikloje pastoviai iš naujo apibrėžia save kaip socialias

orientuotas į pasaulį siekiančias tikslo ir kūrybingas būtybes Pasak Mažeikio bdquoturgaus gyvybingumas

susideda iš daugelio funkcijų kurias jis atlieka visuomenėjeldquo (Mažeikis 2003 52-57)

Kompensuojančioji turgaus funkcija Turgaus veikla yra tiesiog pakibusi tarp legalumo ir

nelegalumo kadangi legitimuoti istorijos mechanizmai neužtikrina visuomenės reprodukcijos

8

tai daro turgaus santykiai Todėl turgus virsta bdquošešėliniu istorijos ramentu penktuoju ratu

trukdančiu judėti bet neleidžiančiu nugriūti Ši šešėlinė istorija turi savo slinktį keisčiausiomis

grimasomis vaizduodama visuomenės mutacijasInternetinis turgus taip pat atlieka

kompensuojančiąja funkciją Tik čia apeinami ne tik nacionaliniai bet ir tarptautiniai

globaliniai apribojimaildquo (Mažeikis 2003 52-53)

Socializuojančioji turgaus funkcija Turguje yra išryškinamas socialumas Turguje yra daug

veikėjų spekuliantai sąžiningi prekeiviai pirkėjai tvarkdariai vagys valkatos

dievobaimingos moterėlės žioplinėtojai slapti ir oficialūs valdžios pareigūnai lupikautojai

kreditoriai Turguje yra vietinė tvarka ir egzistuoja vietinis žinojimas bdquoVietinis žinojimas

local knowledge) - tai struktūrinių sąveikų išmanymas kada kokiam veiksmui ateina laikas

kas po ko vyksta kokie diskursai ir kada toleruotini Turgus socializuoja iškeldamas pavydą ir

plūdimąsi melagingą etiketą ir iliuzorinį šlovinimąldquo (Mažeikis 2003 53-54)

Karnavalinė funkcija bdquoSocializuojančią turgaus funkciją atitinka karnavalinė kuri remiasi

plačiausia plūdimųsi tautosaka bei su ja susijusiais vaidybos elementais Turguje žmogus nori

ir įtikti ir parduoti - pataikaudamas Tik taip įmanoma išlikti šiame žmonių pasaulyje

Pataikaudamas - čia reiškia nenoromis ieškodamas kompromisų nusileisdamas viešiesiems

vertinimams negalėdamas įtvirtinti asmeninio požiūrio ir įsitikinimų Turgus yra kasdienybės

paviršutiniškumo lėkštumo atsitiktinumo ir mažiausio organizuotumo simbolis ir tikrovė

Turguje nuolat pokštaujama plūstamasi politikuojama vartojama karnavalinė necenzūrinė

leksika tarpais virstanti spontaniška komedijaldquo (Mažeikis 2003 54-57)

Turgus yra ir viešoji erdvė kuriame egzistuoja formalios ir neformalios taisyklės Pasak

Mažeikio turguje bdquoprekiaujantys žmonės neretai yra susiję su šešėline ekonomika su kontrabanda

Teisėti ir įstatymo draudžiami veiksniai čia susipina į nedalomą visumą dėl to turgaus prekeivių

elgesys yra dvilypis teisiniu požiūriu (Mažeikis 2003 64)

Hohnen savo darbe apie Gariūnų turgų kalba apie simbolizmo kritiką ir pateikia iš M Douglas

knygos bdquoŠvara ir purvinumas tokią mintį bdquosimbolinė nešvara yra tai kas yra ne vietoje (Hohnen

2001 65) bdquoNešvara priklauso simbolinei sistemai ir pagal jos principus atmetama Ši mintis įdomi

turint omenyje oficialiosios valstybės valdžios siekį nesusitapatinti su turgumi kuris priklauso

konkrečiai simbolinei sistemai Valstybės pareigūnai deklaruoja ekonominių santykių skaidrumą o

turgus iš dalies remiasi šešėline ekonomika kraštutiniu liberalizmu ir net anarchija Taigi valstybės

remiasi regimaisiais teisiniais principais ir tuo pat metu turgaus santykiais ndash dviem susikertančiomis

viena kitą remiančiomis bet kartu ir viena kitą neigiančiomis tikrovėmisldquo (Mažeikis 2003 63)

9

Mažeikis aprašydamas apie stigmatizaciją ir spekuliantų demistifikaciją aprašo P Hohnen kuri

teigia kad bdquoturgaus samprata išstumta iš Lietuvos kultūros ir žmonių sąmonėje susiformavo negatyvus

turgavietės ir prekiautojų vertinimas(Mažeikis 2003 61) bdquoMano nuomone negatyvus turgavietės ir

prekiautojų vertinimas galėtų būti siejamas su socialinių veiklų kaita ir tęstinumu bei darbo

konceptualizavimu pereinamuoju į rinkos ekonomiką laikotarpiu Gariūnų kaip legalios prekybos

vietos (bet ne darbo vietos kaip bus matyti vėliau) įkūrimas simbolizavo ir veikė procesus

skatinančius naujos ekonominės srities plėtrą o drauge ir darbo sampratos painiavą (Hohnen 2001

67) Į socialinę ir moralinę turgaus prekybos marginalizaciją P Hohnen žiūri ne kaip į bdquonatūralią

reakciją į neįprastas prekybos formas Gariūnuose ir kitose turgavietėse po atviru dangumi bet veikiau

kaip į kultūriškai savitą reakciją į tam tikras vyraujančias veiklos formas Todėl turgaus

marginalizacija turi būti siejama su Lietuvos visuomenės kultūrinėmis vertybėmis ir su esminiais

ekonominiais bei socialiniais pokyčiais

Anot Hohnen baigiantis sovietinei erai Lietuvoje prestiziškiausiais darbais buvo laikomi protinis

darbas (Hohnen 2001 70) o turguose dirbdavo kaip minėjau žemo intelekto ir kultūros asmenys

Tačiau atgavus nepriklausomybę ir prasidėjus sunkiems laikotarpiams visiems žmonės dėl pinigų

stygiaus ne vienas pradėjo dirbti turguje nors tai ir nereiškė kad jie turi žemą intelektą ir nenori ar

negali susirasti darbą Tai taip pat nereiškė kad labiau pasiturintys žmonės nėjo į Gariūnus pirktis

Didelė dalis žmonių tiek ėjo dirbti tiek pirkti į Gariūnus tačiau tiek viena tiek antra jau buvo laikoma

žema dėl susidariusių praeities aplinkybių (spekuliacija žemos kultūros prekeiviai prastos per

parduodamos prekės) Tai taipogi galėjo būti labiau akcentuojama straipsnyje

Hohnen labai tikslingai analizuoja kaip turgaus prekyba su laiku tapo ne šiaip papildomų pajamų

šaltiniu o darbu profesiją o turgus ndash į darbovietę panašią instituciją nors ir be tų sąlygų kurios

paprastai asocijuojasi su darbu ir pinigu uždirbimu (Hohnen 2001 71) Autorė duotais pavyzdžiais

paaiškina situacijos dviprasmiškumą o kartu atskleidžia verslo ir turgaus prekybos skirtumus

Prekyba be abejo gali būti laikoma verslu tačiau kiekviena verslo rūšis būna civilizuota legalizuota

Nors turguje dirbantys žmonės moka už prekybos vietą jie skirtingai nuo dirbančiųjų kitos prekybos

vietose nemoka kitų mokesčių Tiesa autorė gana drąsiai teigia nesutikusi nė vieno verslininko

mokėjusio visus mokesčius Visgi socialinėje aplinkoje jau skyrėsi socialiniai ryšiai ir vaidmenys tarp

turgaus prekybininkų ir verslininkų už turgaus ribų

Hohnen išgvildenusi Gariūnų turgų teigia kad turgaus marginalizacija gali būti siejama su

visuminiais ribų pertvarkymo procesais vykstančiais besiformuojančiose socialinėse darbo ir

ekonomikos srityse kurie ne tik apima Gariūnus ir jų prekiautojus bet ir pasiekia svarbiausias

Lietuvos visuomenės sferas (Hohnen 2001 79)

10

22 Organizacijų antropologija

Organizacijų antropologijos teorijos sudarančios ženklią ekonomikos antropologijos dalį

aiškina galimus organizacijos ir aplinkos sąveikos modelius organizacijų įsitvirtinimo specifiniame

veiklos lauke strategijas Kadangi turgus ypač į jį žvelgiant formaliai yra verslo organizacija (uždara

akcinė bendrovė) šios teorijos ir gali būti pasitelkiamos kaip analitinis teorinis pasirinktos problemos

analizės instrumentas

Anot UHoltgrewe KSardadvar ir PHohen (2011) galima išskirti du vienas kitą papildančius

organizacijų analizės teorinius požiūrius ndash neo ndash institucionizmą ir strateginį požiūrį Pirmasis požiūris

organizacijas apibrėžia kaip kolektyvinius veikėjus kurių sėkmė priklauso nuo to kiek sėkmingai yra

realizuojami bendri lūkesčiai ir normos Strateginis požiūris akcentuoja organizacijas kaip veikėjus

siekiančius maksimizuoti gaunamą naudą ir tuo tikslu kuriančius bei taikančius strategijas keičiančias

taisykles lauko kuriose jie veikia taip kad jos taptų jiems naudingomis

Pagal neo ndash institucionalizmą naujos organizacinės formos atsiranda ir yra įmanomos ne vien

todėl kad jos yra pagrįstos racionalumo ar didelio efektyvumo standartais Be savęs pozicionavimo

institucionalizuotame organizaciniame lauke ir neatliepiant bendrų to lauko lūkesčių ir suvokimų

naujos organizacinės formos nebus gyvybingos Organizacijos savęs priskirimas specifiniam laukui ir

kitų lauko dalyvių pripažinimas suteikia organizacijai ne tik reikiamą legitimumą bet taip pat suteikia

tikrumą bendrų lūkesčių tinkle ir veikia kaip reikšmės šaltinis Tokie institucionalizuoti lūkesčiai

remiasi kognityviniais normatyviniais ir reguliuojamaisiais pagrindais (Scott 1995)

Šis pozicionavimasis bendrų lūkesčių kontekste yra priežastis to jog visos organizacijos tame

pačiame lauke supanašėja jos vykdo bendras praktikas ir turi panašius požiūrius (DiMaggioPowell

1991) Žinoma šis modelis nereiškia jog organizacijos paprasčiausiai prisitaiko prie egzistuojančios

aplinkos Neo ndash institucionalistai teigia kad organizacijos ne tik adaptuojasi prie konteksto bet taipogi

ir keičia jį (Jepperson 1991) siekia pakeisti kitų lūkesčius tuo keisdami institucinę aplinką Tai

reiškia jog organizacinė ir institucinė kaitos yra susiję o organizacijos kaita yra kitos organizacijos

aplinkos kaita

Kitas požiūris aiškinantis organizacijos ir aplinkos sąveiką vadinamas strateginės vadybos

modeliu Šį požiūrį atstovaujanti Christine Oliver (Oliver 1991) ypač akcentuoja tai jog organizacijos

nėra tik institucinio spaudimo (galios prievartos) objektai turintys prisitaikytis prie institucinių

reikalavimų Priešingai ji pabręžia strateginio organizacijos atsakovų institucinaim spaudimui

kontinumą Pastarasis apima ir pasyvų spaudimo (reikalavimų) priėmimą ir išvengimo ir

11

išsusikinėjimo ir atviro ignoravimo ir aktyvias manipulaivimo įtakos ir net institucijės aplinkos

kontrolės strategijas

Postsocializmo autoriai kalba apie tai kaip suformuotas posovietinis požiūris į socialinius ryšius

Pavyzdžiui N Klumbytė (2004) teigia kad posovietinis laikotarpis asocijuojasi su ateities

nežinomybe netvarka darbo praradimu (dėl jo siejami įvairūs socialiniai reiškiniai) socialiniu regresu

(vaikai nesimoko daug geria) yra moralinė degradacija Dabartis pristatoma kaip regresas išgriauti

pastatai ir kolūkiai valdžioje vagys ir ponai komunistai Europos Sąjunga žmonėms pristatoma kaip

gerovė kad visi gyvens geriau sustabdys korupciją Žmogus yra laisvesnis dabar O ldquoparaščiųrdquo

žmonėms ndash kaimo žmonėms kuriems nepasisekė

Adaptacijos prie supančios aplinkos būdai ndash tiek individualių tiek kolektyvinių veikėjų anot

postsocialistinių šalių problemas tyrinėjančių mokslininkų neretai gali būti kildinami iš praeities

patirčių Pernille Hohnen savo darbe bdquoGariūnų marginalizacijaldquo teigia kad bdquoištikimybė socialistinei

ideologijai tapo vis labiau dirbtina ir ritualizuota Tai taip pat turėjo įtakos nelegalių su darbu ir darbo

etika susijusių veiklų tokių kaip vagiliavimas darbuose nelegalus prekių importas ir gamyba ir pan

paplitimuildquo (Hohnen 2001 68)

Pagal Wright Susan bdquoorganizacijos bdquokultūros koncepcijaldquo yra apibrėžiama keturiais būdais

Pirma ndash ji susijusi su didesnės kompanijos problemomis kai jos padaliniai yra išsidėstę

įvairiose pasaulio vietose ir todėl susiduria su įvairiomis kultūrinėmis įtakomis

Antra ndash kai reikia integruoti žmones iš įvairių etninių grupių į vieną kolektyvą

Trečia ndash bdquokultūros koncepcijaldquo gali reikšti neformalias bdquosampratas laikysenas ir vertybesldquo

vyraujančias tarp darbuotojų

Ketvirta ndash bdquokompanijos kultūraldquo gali būti susijusi su formaliomis organizacinėmis

vertybėmis ir praktikomis turinčiomis suvienyti darbuotojus į darnų kolektyvą kuris yra

pajėgus siekti jam nustatytų ndash patikėtų tikslų greitai besikeičiančioje ir globaliai

konkurencinėje aplinkojeldquo (Wright Susan 1994 1)

Yra laikoma kad stipri kompanijos kultūra yra būtina tiek privačiame tiek visuomeniniame ar

savanoriškų organizacijų sektoriuose siekiant geresnių rezultatų Nors tikslai yra panašus bet gali

skirtis požiūris kaip reikia siekti šių tikslų Vienu atveju organizacijos darbo kultūra kuria bendrą

tikslą bdquoišskaidantldquo į atskiras specializuotas veiklas aiškiai nurodant koks yra kiekvieno darbuotojo

vaidmuo Kitu atveju žvelgiama lanksčiau į bendro tikslo siekimą kai darbuotojai suburiami į

komandas kuriose kiekvienas narys gali spręsti įvairias problemas Šiuo atveju darbuotojai skatinami

rodyti iniciatyvą bei išradingumą (Wright Susan 1994 2) Taip pat galima pastebėti kad toks

organizacijų kultūros aiškinimas panašėja į tam tikrą ideologiją Nes vis mažiau kalbama kas yra

12

organizacijos kultūra ir vis daugiau akcentuojama ką viena ar kita kultūra privalo turėti (Wright

Susan 1994 4)

Jei panagrinėtume požiūrius į organizacijų studijas tai organizacijų studijose labai svarbu į viską

žvelgti tiek iš organizacijos vidaus į ją supančios aplinkos išorę tiek iš išorės į organizacijos

vidų Taip yra geriau pastebimos ir suprantamos įvairios organizacijos problemos Organizacijų

studijose organizacija paprastai išskaidoma į tris sudedamąsias dalis

formalią sistemą

neformalią sistemą

aplinką

Formali sistema ndash tai organizacijos struktūros žemėlapis darbų aprašymai atsakomybių

hierarchija tikslai taisyklės strategija Neformali sistema yra būdai kaip individai ir grupės

organizacijoje sąveikauja vieni su kitais Tai yra svarbu nes įtakoja formalią sistemą ty

organizacijos tikslus taisykles ir pan Aplinka ndash tai organizacija kaip tam tikras kultūrinis reiškinys su

daugybe raiškos formų (Wright Susan 1994 11-19)

Ekonominėje antropologijoje Karl Polanyi (2001) pateikia dvi termino bdquoekonominisldquo reikšmes

ndash substancinis ir formalus kurie nėra vienalyčiai Viena reikšmė remiasi dedukciniu ir loginiu

mąstymu tuo tarpu kita reikšmė ndash aprašomoji ir paremta patirtimi Formalistai bando įrodyti kad

ekonominis racionalumas maksimaliai išnaudojant žmogų surandamas visose visuomenėse ir visose

bendravimo formose kai tuo tarpu substantyvizmas pasilieka prie ekonomikos kaip žmogiškosios

veiklos integruotos institucionalizuotos ir įsitvirtinusios įvairiose socialinėse institucijose

priklausančiose skirtingoms kultūroms Ekonominėje antropologijoje trejopas Karlo Polanyi (2001)

teoretinis įnašas ypač dominantis idėja jog ekonominė sistema yra visada įsitvirtinusi socialiniame ir

kultūriniame kontekste skirtumas tarp trijų prekių formų pasiskirstymo (tarpusavio sąveikos

persiskirstymo ir mainų) ir jo dvi ekonomikos fundamentinės prasmės sampratos - substancinė ir

formali

Mintis jog ekonomika yra įsitvirtinusi socialinėje struktūroje reprezentuoja specifinio

antropologijai holistinio požiūrio įtaką sistemos dalys gali būti suprastos tik ryšyje su visuma nes

sistemos dalių gyvavimas ir tinkamas funkcionavimas remiasi faktu jog jos nėra izoliuota būtis bet

sistemos dalis Tai reiškia jog ekonominė veiksena yra galima tik socialiniame kontekste ir gali būti

suprasta tik jei į šį faktą atsižvelgta taigi norint paaiškinti ekonominio gyvenimo principus pirmiausia

reikia pripažinti socialines kultūrines ir politines struktūras į kurias ji yra įsiliejusi (Plattner S 1989

3)

13

Ekonomika plačiąją prasme suprantama kaip sąveikos procesas tarp žmogaus ir jo aplinkos

kurioje jis įsigyja visų reikiamų daiktų tam kad patenkintų savo poreikius Polanio (2001) požiūriu

yra kompleksinis ir įteisintas procesas Tai reiškia kad viena vertus ekonominio gyvenimo kontekste

tam tikros taisyklės kurios suteikia tam tikrą sutarimą stabilumą jog yra struktūros kurios pertvarko

ekonominį gyvenimą ir suteikia įvairiais aspektais pasikartojamumą ir abipusę priklausomybę Antra

šie principai turi pastūmėti link specifinio instituto kuriame žmonės įgyvendina ekonominę veiklą

Pavyzdžiui laisvosios rinkos įstatymai ar ekonominio planavimo principai yra struktūros

integruojančios ekonomiką kai kapitalistinės ir socialistinės sistemos kaip ir jų specifinės

komponentės yra atitinkamos institucijos (Polanyi 1957 243-270)

Antra šios trys pagrindinės koncepcijos Polanio (2001) liečia tris struktūras kurios nusako kaip

prekės turi būti gaminamos ir platinamos Remiantis Polaniu (2001) kiekvienoje ekonominėje

sistemoje galima rasti įvairių jos laipsnių įgyvendinamų tikrovėje tarpusavio sąveikoje persiskirstyme

ir ekonominiuose mainuose Tarpusavio sąveika (reciprocity) yra prekių ir paslaugų pasiskirstymas

(distribution) forma kuri cirkuliuoja tarp pardavėjų kaip simetriški tarpusavio santykiai Perskirstymas

(redistribution) reiškia jog prekės keičia savininkus pirma iš periferijos į centrą vėliau iš centro į ten

kur visuomenės nariui jų reikia Komerciniai mainai (comercial exchange) rinkos sistemoje nurodo į

prekių perdislokavimą (transfer) Remiantis Polaniu (2001) šias tris prekių pasiskirstymo sistemas

galima surasti visose ekonominėse sistemose bet tik Vakarų kapitalistinė ekonomika yra integrali

rinkos sistema kur kainų sistema funkcionuoja Tradicinėse ekonomikose (kurios būdingos

ankstesniuose istorijos perioduose ar tos kurioms priklauso primityvios bendruomenės) yra įsiliejusios

paginde per tarpusavio sąveiką ir perskirstymą net jei kai kurios iš jų funkcionuoja prekyboje ir

prekyvietėse ndash realioje vietoje kur žmonės prekiauja Iš esmės jei tikėtume Polaniu (2001) tai Vakarų

ekonomikoje galime surasti visas tris pasiskirstymo formas tiek tradicinėje tiek ir socialistinėje

ekonomikoje Primityvioje visuomenėje kur trūksta centrinės politinės valdžios funkcionuoja tik

tarpusavio sąveika Taigi vien tik prekyvietės buvimas fizine vieta kur vyksta komerciniai mainai ar

pinigai kaip tokie - nėra kapitalistinės ekonomikos egzistavimo įrodymas Daugelyje tradicinių

ekonomikų mes galime identifikuoti objektų buvimą kurie atlieka pinigų vaidmenį bet tai dažniausiai

specialios paskirties pinigai ir neskirti mainams kaip pagrindinė jų paskirtis kurie funkcionuotų kaip

universali piniginė sistema kaip kad rinkos ekonomikos atveju Kadangi specialios paskirties pinigai

ir prekės ar paslaugos dėl kurių gali įvykti mainai kai kuriose visomenės sferose yra apriboti

prekapitalistinės ekonomikos yra multicentrinės t y jos turi daugiau mainų sričių Priešingai

kapitalistinės ekonomikos yra iš prigimties vienacentriškos kai visos prekės paslaugos ir lėšos

14

gamybos srautas yra vienoje unifikuotoje mainų sferoje integruotoje rinkos principų įgalinant

panaudoti visus universalius pinigus (Isaac B Karl Polanyi 2005 14-25)

Pasak Richar Wilk ir Cliggett bdquoįrankiai kapitalizmo suvokimui yra tokie beverčiai studijuojant

senovės actekus kaip kad titnaginis peilis reaktyvinio variklio pataisymui Kiekviena sistema turi

būti suprasta remiantis jos terminologijaldquo (Richar Wilk ir Cliggett 2007 8)

Šešėlinė ekonomika

Šioje šešėlinės ekonomikos zonoje kur bdquoblogisldquo pasiekia neeilinį mastą pirmiausia turėtume

paklausti koks istorinis klimatas ir kokios specifinės istorinės sąlygos sukūrė tam prielaidas Juk

žmonės niekada nebūna nei visiškai dorybingi nei visiškai nedori bet geri ir blogi priklausomai nuo

to kaip juos skatina ar provokuoja tam tikros aplinkybės ar net toje šalyje susiformavusi jų kultūra

Kad geriau suprastume kaip skirtinguose pasaulio regionuose yra įsiskverbęs šis bdquoreiškinysldquo į kultūros

šerdį norėčiau pateikti kaip pavyzdį prof M Herzfeld straipsnį ndash bdquoGarbėldquo ir bdquoGėdaldquo (1980)

Straipsnyje autorius teigia kad bdquoViduržemio regiono vertybių sistemos pristatomos pagal

klasifikacijas bdquogarbėldquo ir bdquogėdaldquo Atskiriant nuo svarstomos problemos ar bdquoViduržemiškumasldquo būtinai

arba įprastas atvejis sudaro pavienią kultūros zoną bdquogarbėldquo ir bdquogėdaldquo nepilnavertiškai nušviečia plačią

įvairiškumą vietinių terminologinių sistemųldquo (Herzfeld 1980) Taigi šis Viduržemio regionas turi

savo vidinę vertybių sistemą kurioje garbė stiprina šių visuomenių hierarchinę tvarką ir klasių

struktūrą Pvz plačiai žinoma kad šitoje geografinėje vietovėje ndash Italijoje kurioje bdquotikras vyrasldquo

nesiskundžia teismui bet pats bdquosutvarkoldquo garbės reikalus Ar Sicilijos regione kurioje bdquotikras vyrasldquo

fiziškai sužaloja ar net nužudo tą kuris sužeidė jo ar jos šeimos garbę Taip pat Sicilijoje nėra

garbinga kreiptis į policiją dėl kontrabandų ir kitų nusižengimų ir šioje šalyje yra priimtina vengti

mokėti mokesčius valdžiai o įstatymai nesutampa su Italijos žmonių mentalitetu Taip pat plačiai

žinomas buvusio Italijos premjero S Berluskonio elgesys su moterimis Jis savo aplinkoje laikomas

didvyriu nes jis ndash tikras vyras Nors daugelis italų ir gėdijasi tokio premjero elgesio vis gi jie patys

pripažįsta kad S Berluskonis savotiškai esą įkūnija paprastų Italijos žmonių vertinamas charakterio

savybes (Navickaitė 2011) Toks premjero elgesys mūsų kultūros normoje yra nusižengimas tačiau

šioje kultūroje tai laikoma vyriškumo pavyzdžiu pozityviu ir pavyzdingu elgesiu Šie žodžiai

bdquoMacholdquo ir bdquoMachismoldquo9 (vyriškumas) isp italų anglų šnekamojoje kalbose reiškia ndash energingas

vyrukas vyriškas tvirtas Žiūrint iš vidaus tas kas vienoje kultūroje būtų suprantama kaip bdquogėdaldquo

(shame) tas kitoje yra laikoma priimtina ir suprantamas elgesys Taip pat bdquogarbėldquo (honour) naudojant

9 Piesarskas B 1998 Didysis Anglų ndash Lietuvių Kalbų žodynas

15

S Berluskonį kaip pavyzdį kitoje vertybių sistemoje būtų vertinamas kitaip Tai galima konstatuoti

kad vertybės surištos su kultūros zona (culture zone) Žiūrint į kitą kultūros zoną pvz Lietuvą tas

kuris laikomas nepriimtina verčiasi kontrabandinėmis prekėmis ir jam ši veikla yra suprantama kaip

pragyvenimo šaltinis ir jam nesurišta su gėdos suvokimu bet tai tik galima suvokti per vietinės

ekonominės realybę Tas pats elgesys kitokiose aplinkybėse pvz Vilniaus ministerijoje laikomas

nepriimtinas elgesys ir tai konstatuojama kaip šešėlinė ekonomika

Profesoriaus M Herzheld mokslinis darbas bdquoGarbė ir gėda Problemos palyginimo analizės

moralinėse sistemoseldquo (1980) yra naudingas už tai kad jis antropologiškai skatina žiūrėti į žmonijos

veiklą pagal vietovės ndash discrete cultural zone ndash pavienią kultūros zoną Pagal prof M Herzheld

antropologinius tyrinėjimus suprasti vertybių dinamiką svarbu suprasti jo du pagrindinius terminus

ATIMIA = unpredictable danger of outsider (nenuspėjamas pavojus pašalinis ndash asmuo ne mūsų

žmogus) kurio vidinių vertybių suvokimas nesutampa su bdquoinsiderldquo ndash žmogus priklausantis

draugijaiorganizacijai ne pašalinis savas žmogus Tai M Herzheld atskleidžia antropologiškai

sukurtą žodį ndash GROUSOUZIA = predictable taint of insider tai lietuviškai būtų iš anksto nuspėjamas

suprantas elgesys tie kurie suvokia per tą pačią vertybių prizmę Kiekvienos kultūros vertybės turi

savo bdquotaintsldquo ndash arba lietuviškai žymes ir pėdsakus kurie suvokiami antropologiškomis akimis

Sovietinėje visuomenėje šešėlinės ekonomikos atsiradimą aprašo Pernille Hohnen savo darbe

bdquoGariūnų marginalizacija turgaus kultūrinė antropologijaldquo (2001) Autorė teigia kad bdquopagal

marksistinę ndash lenininę ideologiją darbas buvo viena iš svarbiausių ideologinių ir socialinių veiklos

rūšių visuomenėje o bedarbystė buvo traktuojama kaip išskirtinai kapitalizmui būdinga blogybė Dėl

tos priežasties Sovietų Sąjungoje realiai egzistuojantis darbo trūkumas buvo maskuojamas kitokiais

terminais (Humphrey 1995) Taigi bedarbystė buvo ne tik nelegali bet ir amorali Todėl darbas buvo

svarbus ne tik ideologiškai ir politiškai bet taip pat moraliai socialiai ir teisiškai Bet nors darbas ir

bedarbystė buvo pateikiami oficialiuose politiniuose diskursuose po stalininės visuomenės pokyčiai

sudarė galimybes atsirasti alternatyviai darbo samprataildquo ( Hohnen P 2001)

XX a 8 ndash jame ir ypač 9 ndash jame dešimtmetyje labai išaugo privatumas sovietinėje visuomenėje

dėl to dalyvavimas viešuosiuose įvykiuose ir ištikimybė socialistinei ideologijai tapo vis labiau dirbtini

ir ritualizuoti Tai taip pat turėjo įtakos nelegalių su darbu ir darbo etika susijusių veiklų tokių kaip

vagiliavimas darbuose nelegalus prekių importas ir gamyba ir pan paplitimui Nors tokios veiklos

ilgainiui tapo vis plačiau paplitusiomis galimybėmis įsigyti trūkstamų vartojimo prekių oficialiai jos

vis dėlto liko nelegalios Sovietų Sąjungoje tam tikrų privataus verslo formų įteisinimas kooperatyvų

forma įvyko tik po 1986 -1987 (Shelley 1990) Tačiau požiūrį į darbą keitė jau anksčiau atsiradę

nelegalūs pajamų įgijimo būdai lygiai taip pat kaip ir padidėjęs pareikalavimas tų darbų kurie

16

suteikdavo lengvesnį priėjimą prie papildomų prekių ir paslaugų (Sampson 1987) Tačiau svarbu

pabrėžti jog tai kad žmonės vis labiau įsitraukė į šešėlinę ekonomiką nereiškė jog dalyvavimas

oficialioje ekonomikoje ar darbas už pastovų fiksuotą atlyginimą (wage-labour) prarado savo svarbą

Pernille Hohnen atlikdama tyrimą Gariūnų turguje aiškina kad bdquoaš Lietuvoje nesutikau nė vieno

verslininko ar verslininkės kurie būtų mokėję visus jiems priklausančius mokesčius Kyšininkavimas

ir mokesčių vengimas buvo normalus elgesys visuose versluose nepaisant jų apimties Niekas

nemėgino šito neigtildquo (Hohnen P 2001)

Šešėlinės ekonomikos esmę suprasti ndash sudėtingas uždavinys kadangi dažniausiai nėra

informacijos apie šešėlinės ekonomikos dydį arba jos stokojama Viena iš priežasčių ndash ekonomikos

dalyvių tikslas likti anonimiškiems kad išvengtų mokesčio mokėjimo ir sankcijų dėl jų nemokėjimo

Terminas šešėlinė ekonomika literatūroje pirmą kartą paminėtas vokiečių kalba (vok

Schattenwirtschaft) vėliau pradėti vartoti kiti terminai10

J B Rosser (2006) teigimu pirmiausiai

pradėti vartoti terminai juodoji ekonomika ir juodasis darbas kurie 1970 m literatūroje paminėti italų

(itališkai nero lavoro) ir vokiečių kalbomis (vok Schwarzarbeit) ( Rosser J B 2006)

Šešėlinės ekonomikos vystymasis yra sąlygotas daugelio priežasčių Pagal Schneider (2004)

bdquodažniausiai cituojami ir svarbiausi šešėlinės ekonomikos veiksniai yra

Tiesioginių ir netiesioginių mokesčių ir privalomojo socialinio draudimo įmokų našta ir jos

didėjimas

Per griežtas (arba nepakankamas) teisinis ir administracinis reguliavimas ypač darbo rinkoje

Silpna valdžia ir aukštas korupcijos lygis valstybės sektoriuje

Rečiau minimi tačiau ne mažiau svarbūs šešėlinės ekonomikos veiksniai yra

Pajamų nelygybė (aukštas skurdo lygis)

Teisės aktų spragos mokesčių administravimo sistemos trūkumai

Šalies ekonominės politikos neracionalumas

Mokesčių moralė

Nepakankamas valdžios dėmesys socialinei politikai arba neracionalus jos plėtojimas

neužtikrinant visuomeninės gerovės socialinio saugumo ir kitų valstybės kompetencijai

priskirtų šalies piliečių bdquoreikiamoldquo visuomeninių poreikių patenkinimo lygioldquo (Schneider

2004)

10

Mokslinėje literatūroje šešėlinė ekonomika dar vadinama pogrindine (angl underground) neoficialiai (angl unofficial

informal) antrine (angl second) grynųjų pinigų (angl cash) paraleline (angl parallel) neteisėta (angl illicit) nelegalia

(angl illegal) nereguliaria (angl irregular) paslėpta (angl hidden) neapskaityta (angl unobserved arba non-observed)

neregistruota (angl unrecorded) alternatyvia (angl alternative) slapta (angl subterranean occult) ir juodaja (black) A

Dictionary of Economics John Black Oxford University press 2002 Oxford Reference Online httpwww

Oxfordreferencecom

17

Užsienio šalių praktika rodo kad tos šalys (pavyzdžiui Švedija Danija Suomija) kuriose didelė

mokesčių našta ty apie 52 ndash 55 proc įtrauktos į pasaulyje pirmaujančių šalių dešimtuką laikomos

konkurencingiausiomis ir jose nėra išplitusi šešėlinė ekonomika Stebima ir priešinga situacija šalyse

kuriose mokesčių našta yra santykinai maža (iki 20 proc BVP ndash Gruzijoje Meksikoje) šešėlinė

ekonomika sudaro daugiau nei 60 proc BVP Taigi nepaisant to kad labai dideli mokesčiai

dažniausiai yra psichologiškai nepriimtini ir skatina verslininkus bdquopereitildquo į šešėlinę ekonomiką tačiau

ji formuojasi ne vien dėl mokesčių (Kuodis 2007)

Šešėlinės ekonomikos priežasčių tyrimuose neretai minimas mokesčių moralės11

terminas kuris

suprantamas kaip moralinių principų ir požiūrio į mokesčių įstatymų laikymąsi apibūdinimas

Mokesčių moralė siejama su šalies piliečių požiūriu į socialinę apsaugą visuomeninių poreikių

patenkinimo lygio kilimą sveikatos apsaugos kokybę bei bendru požiūriu į šalies socialinę politiką

vertinant šiai sričiai skiriamą šalies biudžeto pajamų dalį (Schneider 2000)

Taigi mokesčių moralės lygis susiformavęs šalies gyventojų bendrų moralės principų kultūrinių

ir religinių ypatumu pagrindu yra veikiamas ne tik vyriausybės ir mokesčių mokėtojų

bendradarbiavimo glaudumo mokesčių mokėtojų požiūrio apie jų sumokėtų mokesčio bdquoteisingąldquo

panaudojimą šalies piliečių gerovės didinimui valdžios institucijų darbo kokybės kuri daugelio atvejų

yra glaudžiai susieta su korupcijos12

lygiu šalyje ir jos tendencijomis Korupcija apima įvairius

piktnaudžiavimo vieša valdžia būdus neteisėtas ir netinkamas priemones kuriomis siekiama

asmeninės naudos Nustatyta kad egzistuoja stiprus ryšys tarp korupcijos lygio šešėlinės ekonomikos

masto Šis teigiamas ryšys gali būti grindžiamas tuo kad abu reiškiniai (korupcija ir šešėlinė veikla)

yra sąlygoti bendro veiksmo ndash silpnos teisminės sistemos ( Eilat Zinnes 2002)

Korupcija neigiamai veikia šalies visuomenės bendrąjį (moralinį) pasitikėjimą13

kuris yra bdquodoros

sferosldquo (teigiamų veiksnių ir rezultatų visuomenėje) dalis Pasitikėjimo pamatas (lygybė ir

teisingumas) sąlygoja mažesnę korupciją geresnes vyriausybes atviras rinkas ir aukštesnį ekonomikos

vystymąsi Kai pasitikėjimas kitais visuomenės nariais yra aukštas labiau tikėtina kad ekonomikos

dalyviai elgsis sąžiningai

11

Kituose šaltiniuose (Y Song ir T E Yarbrough 1978 m atliktame tyrime) tai dar vadinama ldquomokesčių mokėtojo etikardquo

šis terminas apibrėžiamas kaip ldquogyventojų (mokesčių mokėtojų) pagrindinėmis elgesio normomis santykiuose su

vyriausybe (Schneider 2000) 12

Korupcija apibūdinama kaip kyšininkavimo įvairiomis formomis naudojimas siekiant daryti įtaką politikams valstybės

tarnautojams ir kitiems pareigūnams Beveik bet koks oficialus veiksmas ar neveiklumas gali būti veikiamas korupcijos (A

Dictionary of Economics 2002) 13

Bendras (moralinis) pasitikėjimas apima pasitikėjimą nepažįstamaisiais (ypač žmonėmis kurie yra kitokie nei dauguma)

nėra nulemtas patirties ir negali suformuoti iš sąveikos su pažįstamais žmonėmis Jis susiformuoja vaikystėje perduodamas

tėvų ir dažniausiai išlieka nekintantis visą gyvenimą Bendrasis pasitikėjimas atmeta neigiamą patirtį kaip taisyklės išimtį

nuteikia optimistiškai formuojant nuomonę kad žmogus gali kontroliuoti savo gyvenimą (Uslaner 2003)

18

Pasak Povilo Gylio šešėlinė ekonomika atsirado iškart kai tik valstybė ant dirbančiųjų uždėjo

bdquotvirtą rankąldquo administruodama ir normuodama jų veiklą bdquoŠešėlinė ekonomika formuojasi ne vien dėl

mokesčių nors tai yra vienas iš veiksnių Labai dideli mokesčiai ypač jei jie psichologiškai

nepriimtini stumia verslininkus i šešėlinę ekonomiką Tačiau pagrindinė priežastis dėl ko formuojasi

šešėlinė ekonomika yra didelis skurdas Tada vienintelis būdas išgyventi ir yra ndash bdquoeiti į šešėlįldquo

(Gylys P 2006)

Šešėlinė ekonomika gali būti dviejų formų legali ir nelegali Legali šešėline ekonomika ndash tai

prekių ir paslaugų gamyba kurias siekiama sąmoningai nuslėpti nuo valdžios institucijų kad būtų

išvengta mokesčių ir kitų taikomų valdžios reikalavimų Nelegali dar gali būti vadinama pogrindine

pilkąja arba juodąja ekonomika laikomi visi neteisėti veiksmai kurie atitinka klasikines nusikalstamos

veiklos charakteristikas prie šių veiklų priskiriama apiplėšimai narkotikai prostitucija kontrabanda ir

pan (Schneider 2007)

Kai kurie darbuotojų ieškantys darbdaviai ypač statybų sektoriaus susiduria su nauju reiškiniu

statybininkai kuriuos jie norėtų įdarbinti pagal darbo sutartis atsisako legaliai dirbti Kaip pavyzdį

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija pateikia Klaipėdos statybų bendrovę bdquoLankstinysldquo kur

įmonės vadovai ieškodami darbuotojų pagal skelbimus susidūrė su neįprasta situacija pasiūlė darbą

aštuoniems statybininkams bet iš šešių išgirdo kad šie gali dirbti tik neoficialiai Įmonės vadovo

nuomone mokesčių nemokančios įmonės turi galimybę nuleisti darbų kainas ir nurungti konkurentus

Taip pat populiaru susitarti kad už darbus būtų išrašyta mažesnė sąskaita nei jie realiai kainavo Tada

verslininkai susižeria likusią kainos dalį sau į kišenę o norintieji dirbti sąžiningai susiduria su iškreipta

konkurencija Buvęs Premjeras Andrius Kubilius teigia kad bdquocivilizuotai mokami mokesčiai reiškia

tam tikros pilietinės brandos mentalitetą kurio Lietuvoje dar trūkstaldquo14

Vyriausybės tinklalapyje

pateikiamame jo pasisakyme skelbiama kad lietuviškas požiūris į mokesčius gerokai skiriasi nuo kitų

išsivysčiusių Europos šalių pavyzdžiui Vokietijos kai piliečiai aiškiai suvokia pareigą mokėti

mokesčius ir supranta jog mokesčių vengimas reiškia kad nukentės valstybės teikiamų paslaugų

kokybė

bdquoBe abejo be sunkios mokesčių naštos ir perteklinių verslo ir darbo reguliavimų šešėlinei

ekonomikai mažėti neleido vis dar netobuli ir nestabilūs įstatymai išimtys ir privilegijos užsienio

prekybos suvaržymai Tiesa kad ir kokia palanki būtų sukurta verslo aplinka ir įstatymų bazė

visuomet turėsime kažkiek šešėlinės ekonomikos Taip yra dėl kultūrinių ir istorinių veiksnių kurie

kartais turi ne mažiau įtakos žmonių pasirinkimams nei jų ekonominė padėtis mokesčiai ar

14

Respublika 2010 Lietuviai nesuvokia pareigos mokėti mokesčius

6

II TURGAUS ANTROPOLOGIJA

Antropologai pabrėžia faktą kad specifinius motyvus gaminti mainyti ir vartoti prekes ir

paslaugas formuoja kultūros tradicijos Skirtingos kultūros vertina skirtingas prekes ir paslaugas ir

toleruoja ar draudžia kitokio pobūdžio santykius tarp gamintojų mainytojų ir vartotojų Kai kurios

kultūros aukština kooperacinį turto įgijimą ir dalijimąsi o kitos ndash konkurencinį turto įgijimą ir

išsaugojimą Vienos kultūros aukština bendrą nuosavybę o kitos didelę reikšmę teikia privatinei

nuosavybei Todėl aišku kad bdquotaupymasldquo skirtinguose kultūros kontekstuose turi skirtingas prielaidas

ir skirtingas išdavas (Harvin 1998 89)

21 Turgus kaip verslas

Nėra miesto kuris neturėtų savo turgaus Tačiau ne kiekvienas miestas turi tokį didžiulį naudotų

automobilių turgų kaip Kaunas kurio privilegija vietos valdžiai ir jo gyventojams susijusiems su kokia

tai veikla turguje teikia daugybę įvairiausių privalumų ndash gausias įplaukas (žemės nuomos mokesčiai

muitai įvairiausi kiti mokesčiai gaunami už vykdomą veiklą) taip pat pritraukia iš užsienio daugybę

pirklių kurie atsiveža pinigus ir juos išmaino į naudotus automobilius ir tt

Pasak Verdery bdquoTurgaus atsiradimo pagrindu galima būtų laikyti įvykį po kurio buvo atsisakyta

planinės ekonomikos kuri buvo labai svarbi socializmo laikotarpyjeldquo (Verdery 1996 181) Šiame

postndash socializmo laikotarpyje atsirado turgaus laisvoji prekyba kaip viena iš demokratinės valstybės

išraiškų (Verdery 1996 10)

Mažeikis turgų apibūdina kaip bdquokompleksinį daugiakomponentinį reiškinį elementariausią viešą

laisvų mainų sferą Jam būdingas procesualumas ne tik aprėpiantis prekybą bet ir koncentruojantis

įvairių teritorijų ekonominius ryšiusTurgus pirmiausia yra elementariausia prekybinė viešumos

organizavimo forma Ši ekonominė viešuma yra dvilypė dinamiška ir net ekologiška Turguje

prekiaujantys asmenys turi skirtingus konkurencinius interesus ir nėra tiek organizuoti kad taptų

įmonėmis didelėmis įstaigomis ir todėl neturi bendros istorijos ar bendro nuolatinio tikslo Kita

vertus čia prekiaujantiems asmenims būdingi silpni tarpusavio ryšiai išryškėjantys sprendžiant pačias

elementariausias darbo vietos organizavimo teisės ar moralės problemasldquo (Mažeikis 2003 49)

Turgavietės rodo konkretų ir viešą socialumą kur mainai yra įtvirtinti vietinių kultūrų socialinių

ir politinių santykių tinkle Turgavietės būdingos įvairiausiems vienuomenių tipams jos atrodo stipriai

įsišaknijusios savose konkrečiose kultūrose ir sykiu apimančios skirtingiausius mainų ir socialinės

sąveikos pavidalus kurių tik nedidelė dalis yra grynai prekiniai sandoriai Kita vertus turgavietė

7

niekada nėra paprasčiausių pirkėjų ir pardavėjų susitikimas Kaip įkūnytam įvykiui jai visada

būdingas tam tikras kultūrinis bruožas ir ji apima daugybę socialinių veiksnių bei santykių (Slater

Tonkiss 2001 25)

Turgus kaip visuomeninės susiejimo vieta turi galios sutelkti pačių įvairiausių individų kurių

kiekvienas siekia įgyvendinti skirtingus interesus bei troškimus Tonkiss turgavietę neretai suvokia

kaip bdquogausybės ragas semiantis gėrybes iš viso pasaulio tikras vaizdinių ir pojūčių orkestras išties

neretai sukuriantis utopišką stokos nepažįstančio pasaulio paveiksląjausmas jog iš tolimų kraštų

atkakusiais prekeiviais visos pasaulio prekės suplaukia į turgų daro jį egzotiška ir sykiu pavojinga

vietakur cirkuliuoja daiktai ir žmonėsldquo (Slater Tonkiss 2001 21)

Mažeikis Lietuvos turgaus viešumą apibūdina keliais veiksniais (Mažeikis 2003 50-51)

Ekonominių santykių viešuma Turguje yra svarbiausia nustatyti realias kainas kadangi iki

pat 2000 m Lietuvos spaudoje pateiktos įvairių prekių kainos iš Lietuvos turgaviečių buvo

viešieji rinkos indikatoriai Nesant tinkamai suorganizuotos bankų sistemos ir valiutų keityklų

turgus buvo vienintelis oficialus viešas valiutų santykio indikatoriusTačiau atsirandant

visuomenės poreikiui gauti pagrįstesnės ir legalesnės informacijos ji ilgainiui išnyksta ir vietoj

jos atsiranda kitos viešumos organizavimo formos bankų valiutų santykio pranešimai spauda

birža 1993-1994 m turguje gana intensyviai vyko prekyba talonais už kuriuos buvo galima

privatizuoti butus įmones įsitraukti į investicines organizacijas Keletą metų tai buvo

vienintelė netobula bdquoakcijų rinka Šitai tik patvirtina kad turgus vykdo pirminę primityvią

mažiausiai organizuotą tačiau būtiną viešumos funkciją

Politinių santykių viešuma Pagal atliktus empirinius stebėjimo duomenis turgaus prekeiviai

nuolatos diskutuoja politinėmis temomis Todėl dažnai turgus virsta politinių ndash ekonominių

protesto formų raiškos vieta Mažiausi įstatymų pasikeitimai sukeldavo smulkiųjų

prekybininkų ir gamybininkų sumaištį aštrias diskusijas prekiaujant

Moralinių ir ideologinių sprendimų viešuma Daugelyje Europos šalių iki pat naujųjų amžių

pabaigos turgaus aikštėje buvo vykdomos viešosios bausmės rišama prie gėdos stulpo

kapojamos galvos nusikaltėliams kariami valstybei (okupaciniam režimui) nusikaltę asmenys

Turgaus ekonominę prekybą formuoja kultūros sąlygota specifika Čia žmonės savo pasaulį

formuoja per (ekonominę) prekybą ir šioje veikloje pastoviai iš naujo apibrėžia save kaip socialias

orientuotas į pasaulį siekiančias tikslo ir kūrybingas būtybes Pasak Mažeikio bdquoturgaus gyvybingumas

susideda iš daugelio funkcijų kurias jis atlieka visuomenėjeldquo (Mažeikis 2003 52-57)

Kompensuojančioji turgaus funkcija Turgaus veikla yra tiesiog pakibusi tarp legalumo ir

nelegalumo kadangi legitimuoti istorijos mechanizmai neužtikrina visuomenės reprodukcijos

8

tai daro turgaus santykiai Todėl turgus virsta bdquošešėliniu istorijos ramentu penktuoju ratu

trukdančiu judėti bet neleidžiančiu nugriūti Ši šešėlinė istorija turi savo slinktį keisčiausiomis

grimasomis vaizduodama visuomenės mutacijasInternetinis turgus taip pat atlieka

kompensuojančiąja funkciją Tik čia apeinami ne tik nacionaliniai bet ir tarptautiniai

globaliniai apribojimaildquo (Mažeikis 2003 52-53)

Socializuojančioji turgaus funkcija Turguje yra išryškinamas socialumas Turguje yra daug

veikėjų spekuliantai sąžiningi prekeiviai pirkėjai tvarkdariai vagys valkatos

dievobaimingos moterėlės žioplinėtojai slapti ir oficialūs valdžios pareigūnai lupikautojai

kreditoriai Turguje yra vietinė tvarka ir egzistuoja vietinis žinojimas bdquoVietinis žinojimas

local knowledge) - tai struktūrinių sąveikų išmanymas kada kokiam veiksmui ateina laikas

kas po ko vyksta kokie diskursai ir kada toleruotini Turgus socializuoja iškeldamas pavydą ir

plūdimąsi melagingą etiketą ir iliuzorinį šlovinimąldquo (Mažeikis 2003 53-54)

Karnavalinė funkcija bdquoSocializuojančią turgaus funkciją atitinka karnavalinė kuri remiasi

plačiausia plūdimųsi tautosaka bei su ja susijusiais vaidybos elementais Turguje žmogus nori

ir įtikti ir parduoti - pataikaudamas Tik taip įmanoma išlikti šiame žmonių pasaulyje

Pataikaudamas - čia reiškia nenoromis ieškodamas kompromisų nusileisdamas viešiesiems

vertinimams negalėdamas įtvirtinti asmeninio požiūrio ir įsitikinimų Turgus yra kasdienybės

paviršutiniškumo lėkštumo atsitiktinumo ir mažiausio organizuotumo simbolis ir tikrovė

Turguje nuolat pokštaujama plūstamasi politikuojama vartojama karnavalinė necenzūrinė

leksika tarpais virstanti spontaniška komedijaldquo (Mažeikis 2003 54-57)

Turgus yra ir viešoji erdvė kuriame egzistuoja formalios ir neformalios taisyklės Pasak

Mažeikio turguje bdquoprekiaujantys žmonės neretai yra susiję su šešėline ekonomika su kontrabanda

Teisėti ir įstatymo draudžiami veiksniai čia susipina į nedalomą visumą dėl to turgaus prekeivių

elgesys yra dvilypis teisiniu požiūriu (Mažeikis 2003 64)

Hohnen savo darbe apie Gariūnų turgų kalba apie simbolizmo kritiką ir pateikia iš M Douglas

knygos bdquoŠvara ir purvinumas tokią mintį bdquosimbolinė nešvara yra tai kas yra ne vietoje (Hohnen

2001 65) bdquoNešvara priklauso simbolinei sistemai ir pagal jos principus atmetama Ši mintis įdomi

turint omenyje oficialiosios valstybės valdžios siekį nesusitapatinti su turgumi kuris priklauso

konkrečiai simbolinei sistemai Valstybės pareigūnai deklaruoja ekonominių santykių skaidrumą o

turgus iš dalies remiasi šešėline ekonomika kraštutiniu liberalizmu ir net anarchija Taigi valstybės

remiasi regimaisiais teisiniais principais ir tuo pat metu turgaus santykiais ndash dviem susikertančiomis

viena kitą remiančiomis bet kartu ir viena kitą neigiančiomis tikrovėmisldquo (Mažeikis 2003 63)

9

Mažeikis aprašydamas apie stigmatizaciją ir spekuliantų demistifikaciją aprašo P Hohnen kuri

teigia kad bdquoturgaus samprata išstumta iš Lietuvos kultūros ir žmonių sąmonėje susiformavo negatyvus

turgavietės ir prekiautojų vertinimas(Mažeikis 2003 61) bdquoMano nuomone negatyvus turgavietės ir

prekiautojų vertinimas galėtų būti siejamas su socialinių veiklų kaita ir tęstinumu bei darbo

konceptualizavimu pereinamuoju į rinkos ekonomiką laikotarpiu Gariūnų kaip legalios prekybos

vietos (bet ne darbo vietos kaip bus matyti vėliau) įkūrimas simbolizavo ir veikė procesus

skatinančius naujos ekonominės srities plėtrą o drauge ir darbo sampratos painiavą (Hohnen 2001

67) Į socialinę ir moralinę turgaus prekybos marginalizaciją P Hohnen žiūri ne kaip į bdquonatūralią

reakciją į neįprastas prekybos formas Gariūnuose ir kitose turgavietėse po atviru dangumi bet veikiau

kaip į kultūriškai savitą reakciją į tam tikras vyraujančias veiklos formas Todėl turgaus

marginalizacija turi būti siejama su Lietuvos visuomenės kultūrinėmis vertybėmis ir su esminiais

ekonominiais bei socialiniais pokyčiais

Anot Hohnen baigiantis sovietinei erai Lietuvoje prestiziškiausiais darbais buvo laikomi protinis

darbas (Hohnen 2001 70) o turguose dirbdavo kaip minėjau žemo intelekto ir kultūros asmenys

Tačiau atgavus nepriklausomybę ir prasidėjus sunkiems laikotarpiams visiems žmonės dėl pinigų

stygiaus ne vienas pradėjo dirbti turguje nors tai ir nereiškė kad jie turi žemą intelektą ir nenori ar

negali susirasti darbą Tai taip pat nereiškė kad labiau pasiturintys žmonės nėjo į Gariūnus pirktis

Didelė dalis žmonių tiek ėjo dirbti tiek pirkti į Gariūnus tačiau tiek viena tiek antra jau buvo laikoma

žema dėl susidariusių praeities aplinkybių (spekuliacija žemos kultūros prekeiviai prastos per

parduodamos prekės) Tai taipogi galėjo būti labiau akcentuojama straipsnyje

Hohnen labai tikslingai analizuoja kaip turgaus prekyba su laiku tapo ne šiaip papildomų pajamų

šaltiniu o darbu profesiją o turgus ndash į darbovietę panašią instituciją nors ir be tų sąlygų kurios

paprastai asocijuojasi su darbu ir pinigu uždirbimu (Hohnen 2001 71) Autorė duotais pavyzdžiais

paaiškina situacijos dviprasmiškumą o kartu atskleidžia verslo ir turgaus prekybos skirtumus

Prekyba be abejo gali būti laikoma verslu tačiau kiekviena verslo rūšis būna civilizuota legalizuota

Nors turguje dirbantys žmonės moka už prekybos vietą jie skirtingai nuo dirbančiųjų kitos prekybos

vietose nemoka kitų mokesčių Tiesa autorė gana drąsiai teigia nesutikusi nė vieno verslininko

mokėjusio visus mokesčius Visgi socialinėje aplinkoje jau skyrėsi socialiniai ryšiai ir vaidmenys tarp

turgaus prekybininkų ir verslininkų už turgaus ribų

Hohnen išgvildenusi Gariūnų turgų teigia kad turgaus marginalizacija gali būti siejama su

visuminiais ribų pertvarkymo procesais vykstančiais besiformuojančiose socialinėse darbo ir

ekonomikos srityse kurie ne tik apima Gariūnus ir jų prekiautojus bet ir pasiekia svarbiausias

Lietuvos visuomenės sferas (Hohnen 2001 79)

10

22 Organizacijų antropologija

Organizacijų antropologijos teorijos sudarančios ženklią ekonomikos antropologijos dalį

aiškina galimus organizacijos ir aplinkos sąveikos modelius organizacijų įsitvirtinimo specifiniame

veiklos lauke strategijas Kadangi turgus ypač į jį žvelgiant formaliai yra verslo organizacija (uždara

akcinė bendrovė) šios teorijos ir gali būti pasitelkiamos kaip analitinis teorinis pasirinktos problemos

analizės instrumentas

Anot UHoltgrewe KSardadvar ir PHohen (2011) galima išskirti du vienas kitą papildančius

organizacijų analizės teorinius požiūrius ndash neo ndash institucionizmą ir strateginį požiūrį Pirmasis požiūris

organizacijas apibrėžia kaip kolektyvinius veikėjus kurių sėkmė priklauso nuo to kiek sėkmingai yra

realizuojami bendri lūkesčiai ir normos Strateginis požiūris akcentuoja organizacijas kaip veikėjus

siekiančius maksimizuoti gaunamą naudą ir tuo tikslu kuriančius bei taikančius strategijas keičiančias

taisykles lauko kuriose jie veikia taip kad jos taptų jiems naudingomis

Pagal neo ndash institucionalizmą naujos organizacinės formos atsiranda ir yra įmanomos ne vien

todėl kad jos yra pagrįstos racionalumo ar didelio efektyvumo standartais Be savęs pozicionavimo

institucionalizuotame organizaciniame lauke ir neatliepiant bendrų to lauko lūkesčių ir suvokimų

naujos organizacinės formos nebus gyvybingos Organizacijos savęs priskirimas specifiniam laukui ir

kitų lauko dalyvių pripažinimas suteikia organizacijai ne tik reikiamą legitimumą bet taip pat suteikia

tikrumą bendrų lūkesčių tinkle ir veikia kaip reikšmės šaltinis Tokie institucionalizuoti lūkesčiai

remiasi kognityviniais normatyviniais ir reguliuojamaisiais pagrindais (Scott 1995)

Šis pozicionavimasis bendrų lūkesčių kontekste yra priežastis to jog visos organizacijos tame

pačiame lauke supanašėja jos vykdo bendras praktikas ir turi panašius požiūrius (DiMaggioPowell

1991) Žinoma šis modelis nereiškia jog organizacijos paprasčiausiai prisitaiko prie egzistuojančios

aplinkos Neo ndash institucionalistai teigia kad organizacijos ne tik adaptuojasi prie konteksto bet taipogi

ir keičia jį (Jepperson 1991) siekia pakeisti kitų lūkesčius tuo keisdami institucinę aplinką Tai

reiškia jog organizacinė ir institucinė kaitos yra susiję o organizacijos kaita yra kitos organizacijos

aplinkos kaita

Kitas požiūris aiškinantis organizacijos ir aplinkos sąveiką vadinamas strateginės vadybos

modeliu Šį požiūrį atstovaujanti Christine Oliver (Oliver 1991) ypač akcentuoja tai jog organizacijos

nėra tik institucinio spaudimo (galios prievartos) objektai turintys prisitaikytis prie institucinių

reikalavimų Priešingai ji pabręžia strateginio organizacijos atsakovų institucinaim spaudimui

kontinumą Pastarasis apima ir pasyvų spaudimo (reikalavimų) priėmimą ir išvengimo ir

11

išsusikinėjimo ir atviro ignoravimo ir aktyvias manipulaivimo įtakos ir net institucijės aplinkos

kontrolės strategijas

Postsocializmo autoriai kalba apie tai kaip suformuotas posovietinis požiūris į socialinius ryšius

Pavyzdžiui N Klumbytė (2004) teigia kad posovietinis laikotarpis asocijuojasi su ateities

nežinomybe netvarka darbo praradimu (dėl jo siejami įvairūs socialiniai reiškiniai) socialiniu regresu

(vaikai nesimoko daug geria) yra moralinė degradacija Dabartis pristatoma kaip regresas išgriauti

pastatai ir kolūkiai valdžioje vagys ir ponai komunistai Europos Sąjunga žmonėms pristatoma kaip

gerovė kad visi gyvens geriau sustabdys korupciją Žmogus yra laisvesnis dabar O ldquoparaščiųrdquo

žmonėms ndash kaimo žmonėms kuriems nepasisekė

Adaptacijos prie supančios aplinkos būdai ndash tiek individualių tiek kolektyvinių veikėjų anot

postsocialistinių šalių problemas tyrinėjančių mokslininkų neretai gali būti kildinami iš praeities

patirčių Pernille Hohnen savo darbe bdquoGariūnų marginalizacijaldquo teigia kad bdquoištikimybė socialistinei

ideologijai tapo vis labiau dirbtina ir ritualizuota Tai taip pat turėjo įtakos nelegalių su darbu ir darbo

etika susijusių veiklų tokių kaip vagiliavimas darbuose nelegalus prekių importas ir gamyba ir pan

paplitimuildquo (Hohnen 2001 68)

Pagal Wright Susan bdquoorganizacijos bdquokultūros koncepcijaldquo yra apibrėžiama keturiais būdais

Pirma ndash ji susijusi su didesnės kompanijos problemomis kai jos padaliniai yra išsidėstę

įvairiose pasaulio vietose ir todėl susiduria su įvairiomis kultūrinėmis įtakomis

Antra ndash kai reikia integruoti žmones iš įvairių etninių grupių į vieną kolektyvą

Trečia ndash bdquokultūros koncepcijaldquo gali reikšti neformalias bdquosampratas laikysenas ir vertybesldquo

vyraujančias tarp darbuotojų

Ketvirta ndash bdquokompanijos kultūraldquo gali būti susijusi su formaliomis organizacinėmis

vertybėmis ir praktikomis turinčiomis suvienyti darbuotojus į darnų kolektyvą kuris yra

pajėgus siekti jam nustatytų ndash patikėtų tikslų greitai besikeičiančioje ir globaliai

konkurencinėje aplinkojeldquo (Wright Susan 1994 1)

Yra laikoma kad stipri kompanijos kultūra yra būtina tiek privačiame tiek visuomeniniame ar

savanoriškų organizacijų sektoriuose siekiant geresnių rezultatų Nors tikslai yra panašus bet gali

skirtis požiūris kaip reikia siekti šių tikslų Vienu atveju organizacijos darbo kultūra kuria bendrą

tikslą bdquoišskaidantldquo į atskiras specializuotas veiklas aiškiai nurodant koks yra kiekvieno darbuotojo

vaidmuo Kitu atveju žvelgiama lanksčiau į bendro tikslo siekimą kai darbuotojai suburiami į

komandas kuriose kiekvienas narys gali spręsti įvairias problemas Šiuo atveju darbuotojai skatinami

rodyti iniciatyvą bei išradingumą (Wright Susan 1994 2) Taip pat galima pastebėti kad toks

organizacijų kultūros aiškinimas panašėja į tam tikrą ideologiją Nes vis mažiau kalbama kas yra

12

organizacijos kultūra ir vis daugiau akcentuojama ką viena ar kita kultūra privalo turėti (Wright

Susan 1994 4)

Jei panagrinėtume požiūrius į organizacijų studijas tai organizacijų studijose labai svarbu į viską

žvelgti tiek iš organizacijos vidaus į ją supančios aplinkos išorę tiek iš išorės į organizacijos

vidų Taip yra geriau pastebimos ir suprantamos įvairios organizacijos problemos Organizacijų

studijose organizacija paprastai išskaidoma į tris sudedamąsias dalis

formalią sistemą

neformalią sistemą

aplinką

Formali sistema ndash tai organizacijos struktūros žemėlapis darbų aprašymai atsakomybių

hierarchija tikslai taisyklės strategija Neformali sistema yra būdai kaip individai ir grupės

organizacijoje sąveikauja vieni su kitais Tai yra svarbu nes įtakoja formalią sistemą ty

organizacijos tikslus taisykles ir pan Aplinka ndash tai organizacija kaip tam tikras kultūrinis reiškinys su

daugybe raiškos formų (Wright Susan 1994 11-19)

Ekonominėje antropologijoje Karl Polanyi (2001) pateikia dvi termino bdquoekonominisldquo reikšmes

ndash substancinis ir formalus kurie nėra vienalyčiai Viena reikšmė remiasi dedukciniu ir loginiu

mąstymu tuo tarpu kita reikšmė ndash aprašomoji ir paremta patirtimi Formalistai bando įrodyti kad

ekonominis racionalumas maksimaliai išnaudojant žmogų surandamas visose visuomenėse ir visose

bendravimo formose kai tuo tarpu substantyvizmas pasilieka prie ekonomikos kaip žmogiškosios

veiklos integruotos institucionalizuotos ir įsitvirtinusios įvairiose socialinėse institucijose

priklausančiose skirtingoms kultūroms Ekonominėje antropologijoje trejopas Karlo Polanyi (2001)

teoretinis įnašas ypač dominantis idėja jog ekonominė sistema yra visada įsitvirtinusi socialiniame ir

kultūriniame kontekste skirtumas tarp trijų prekių formų pasiskirstymo (tarpusavio sąveikos

persiskirstymo ir mainų) ir jo dvi ekonomikos fundamentinės prasmės sampratos - substancinė ir

formali

Mintis jog ekonomika yra įsitvirtinusi socialinėje struktūroje reprezentuoja specifinio

antropologijai holistinio požiūrio įtaką sistemos dalys gali būti suprastos tik ryšyje su visuma nes

sistemos dalių gyvavimas ir tinkamas funkcionavimas remiasi faktu jog jos nėra izoliuota būtis bet

sistemos dalis Tai reiškia jog ekonominė veiksena yra galima tik socialiniame kontekste ir gali būti

suprasta tik jei į šį faktą atsižvelgta taigi norint paaiškinti ekonominio gyvenimo principus pirmiausia

reikia pripažinti socialines kultūrines ir politines struktūras į kurias ji yra įsiliejusi (Plattner S 1989

3)

13

Ekonomika plačiąją prasme suprantama kaip sąveikos procesas tarp žmogaus ir jo aplinkos

kurioje jis įsigyja visų reikiamų daiktų tam kad patenkintų savo poreikius Polanio (2001) požiūriu

yra kompleksinis ir įteisintas procesas Tai reiškia kad viena vertus ekonominio gyvenimo kontekste

tam tikros taisyklės kurios suteikia tam tikrą sutarimą stabilumą jog yra struktūros kurios pertvarko

ekonominį gyvenimą ir suteikia įvairiais aspektais pasikartojamumą ir abipusę priklausomybę Antra

šie principai turi pastūmėti link specifinio instituto kuriame žmonės įgyvendina ekonominę veiklą

Pavyzdžiui laisvosios rinkos įstatymai ar ekonominio planavimo principai yra struktūros

integruojančios ekonomiką kai kapitalistinės ir socialistinės sistemos kaip ir jų specifinės

komponentės yra atitinkamos institucijos (Polanyi 1957 243-270)

Antra šios trys pagrindinės koncepcijos Polanio (2001) liečia tris struktūras kurios nusako kaip

prekės turi būti gaminamos ir platinamos Remiantis Polaniu (2001) kiekvienoje ekonominėje

sistemoje galima rasti įvairių jos laipsnių įgyvendinamų tikrovėje tarpusavio sąveikoje persiskirstyme

ir ekonominiuose mainuose Tarpusavio sąveika (reciprocity) yra prekių ir paslaugų pasiskirstymas

(distribution) forma kuri cirkuliuoja tarp pardavėjų kaip simetriški tarpusavio santykiai Perskirstymas

(redistribution) reiškia jog prekės keičia savininkus pirma iš periferijos į centrą vėliau iš centro į ten

kur visuomenės nariui jų reikia Komerciniai mainai (comercial exchange) rinkos sistemoje nurodo į

prekių perdislokavimą (transfer) Remiantis Polaniu (2001) šias tris prekių pasiskirstymo sistemas

galima surasti visose ekonominėse sistemose bet tik Vakarų kapitalistinė ekonomika yra integrali

rinkos sistema kur kainų sistema funkcionuoja Tradicinėse ekonomikose (kurios būdingos

ankstesniuose istorijos perioduose ar tos kurioms priklauso primityvios bendruomenės) yra įsiliejusios

paginde per tarpusavio sąveiką ir perskirstymą net jei kai kurios iš jų funkcionuoja prekyboje ir

prekyvietėse ndash realioje vietoje kur žmonės prekiauja Iš esmės jei tikėtume Polaniu (2001) tai Vakarų

ekonomikoje galime surasti visas tris pasiskirstymo formas tiek tradicinėje tiek ir socialistinėje

ekonomikoje Primityvioje visuomenėje kur trūksta centrinės politinės valdžios funkcionuoja tik

tarpusavio sąveika Taigi vien tik prekyvietės buvimas fizine vieta kur vyksta komerciniai mainai ar

pinigai kaip tokie - nėra kapitalistinės ekonomikos egzistavimo įrodymas Daugelyje tradicinių

ekonomikų mes galime identifikuoti objektų buvimą kurie atlieka pinigų vaidmenį bet tai dažniausiai

specialios paskirties pinigai ir neskirti mainams kaip pagrindinė jų paskirtis kurie funkcionuotų kaip

universali piniginė sistema kaip kad rinkos ekonomikos atveju Kadangi specialios paskirties pinigai

ir prekės ar paslaugos dėl kurių gali įvykti mainai kai kuriose visomenės sferose yra apriboti

prekapitalistinės ekonomikos yra multicentrinės t y jos turi daugiau mainų sričių Priešingai

kapitalistinės ekonomikos yra iš prigimties vienacentriškos kai visos prekės paslaugos ir lėšos

14

gamybos srautas yra vienoje unifikuotoje mainų sferoje integruotoje rinkos principų įgalinant

panaudoti visus universalius pinigus (Isaac B Karl Polanyi 2005 14-25)

Pasak Richar Wilk ir Cliggett bdquoįrankiai kapitalizmo suvokimui yra tokie beverčiai studijuojant

senovės actekus kaip kad titnaginis peilis reaktyvinio variklio pataisymui Kiekviena sistema turi

būti suprasta remiantis jos terminologijaldquo (Richar Wilk ir Cliggett 2007 8)

Šešėlinė ekonomika

Šioje šešėlinės ekonomikos zonoje kur bdquoblogisldquo pasiekia neeilinį mastą pirmiausia turėtume

paklausti koks istorinis klimatas ir kokios specifinės istorinės sąlygos sukūrė tam prielaidas Juk

žmonės niekada nebūna nei visiškai dorybingi nei visiškai nedori bet geri ir blogi priklausomai nuo

to kaip juos skatina ar provokuoja tam tikros aplinkybės ar net toje šalyje susiformavusi jų kultūra

Kad geriau suprastume kaip skirtinguose pasaulio regionuose yra įsiskverbęs šis bdquoreiškinysldquo į kultūros

šerdį norėčiau pateikti kaip pavyzdį prof M Herzfeld straipsnį ndash bdquoGarbėldquo ir bdquoGėdaldquo (1980)

Straipsnyje autorius teigia kad bdquoViduržemio regiono vertybių sistemos pristatomos pagal

klasifikacijas bdquogarbėldquo ir bdquogėdaldquo Atskiriant nuo svarstomos problemos ar bdquoViduržemiškumasldquo būtinai

arba įprastas atvejis sudaro pavienią kultūros zoną bdquogarbėldquo ir bdquogėdaldquo nepilnavertiškai nušviečia plačią

įvairiškumą vietinių terminologinių sistemųldquo (Herzfeld 1980) Taigi šis Viduržemio regionas turi

savo vidinę vertybių sistemą kurioje garbė stiprina šių visuomenių hierarchinę tvarką ir klasių

struktūrą Pvz plačiai žinoma kad šitoje geografinėje vietovėje ndash Italijoje kurioje bdquotikras vyrasldquo

nesiskundžia teismui bet pats bdquosutvarkoldquo garbės reikalus Ar Sicilijos regione kurioje bdquotikras vyrasldquo

fiziškai sužaloja ar net nužudo tą kuris sužeidė jo ar jos šeimos garbę Taip pat Sicilijoje nėra

garbinga kreiptis į policiją dėl kontrabandų ir kitų nusižengimų ir šioje šalyje yra priimtina vengti

mokėti mokesčius valdžiai o įstatymai nesutampa su Italijos žmonių mentalitetu Taip pat plačiai

žinomas buvusio Italijos premjero S Berluskonio elgesys su moterimis Jis savo aplinkoje laikomas

didvyriu nes jis ndash tikras vyras Nors daugelis italų ir gėdijasi tokio premjero elgesio vis gi jie patys

pripažįsta kad S Berluskonis savotiškai esą įkūnija paprastų Italijos žmonių vertinamas charakterio

savybes (Navickaitė 2011) Toks premjero elgesys mūsų kultūros normoje yra nusižengimas tačiau

šioje kultūroje tai laikoma vyriškumo pavyzdžiu pozityviu ir pavyzdingu elgesiu Šie žodžiai

bdquoMacholdquo ir bdquoMachismoldquo9 (vyriškumas) isp italų anglų šnekamojoje kalbose reiškia ndash energingas

vyrukas vyriškas tvirtas Žiūrint iš vidaus tas kas vienoje kultūroje būtų suprantama kaip bdquogėdaldquo

(shame) tas kitoje yra laikoma priimtina ir suprantamas elgesys Taip pat bdquogarbėldquo (honour) naudojant

9 Piesarskas B 1998 Didysis Anglų ndash Lietuvių Kalbų žodynas

15

S Berluskonį kaip pavyzdį kitoje vertybių sistemoje būtų vertinamas kitaip Tai galima konstatuoti

kad vertybės surištos su kultūros zona (culture zone) Žiūrint į kitą kultūros zoną pvz Lietuvą tas

kuris laikomas nepriimtina verčiasi kontrabandinėmis prekėmis ir jam ši veikla yra suprantama kaip

pragyvenimo šaltinis ir jam nesurišta su gėdos suvokimu bet tai tik galima suvokti per vietinės

ekonominės realybę Tas pats elgesys kitokiose aplinkybėse pvz Vilniaus ministerijoje laikomas

nepriimtinas elgesys ir tai konstatuojama kaip šešėlinė ekonomika

Profesoriaus M Herzheld mokslinis darbas bdquoGarbė ir gėda Problemos palyginimo analizės

moralinėse sistemoseldquo (1980) yra naudingas už tai kad jis antropologiškai skatina žiūrėti į žmonijos

veiklą pagal vietovės ndash discrete cultural zone ndash pavienią kultūros zoną Pagal prof M Herzheld

antropologinius tyrinėjimus suprasti vertybių dinamiką svarbu suprasti jo du pagrindinius terminus

ATIMIA = unpredictable danger of outsider (nenuspėjamas pavojus pašalinis ndash asmuo ne mūsų

žmogus) kurio vidinių vertybių suvokimas nesutampa su bdquoinsiderldquo ndash žmogus priklausantis

draugijaiorganizacijai ne pašalinis savas žmogus Tai M Herzheld atskleidžia antropologiškai

sukurtą žodį ndash GROUSOUZIA = predictable taint of insider tai lietuviškai būtų iš anksto nuspėjamas

suprantas elgesys tie kurie suvokia per tą pačią vertybių prizmę Kiekvienos kultūros vertybės turi

savo bdquotaintsldquo ndash arba lietuviškai žymes ir pėdsakus kurie suvokiami antropologiškomis akimis

Sovietinėje visuomenėje šešėlinės ekonomikos atsiradimą aprašo Pernille Hohnen savo darbe

bdquoGariūnų marginalizacija turgaus kultūrinė antropologijaldquo (2001) Autorė teigia kad bdquopagal

marksistinę ndash lenininę ideologiją darbas buvo viena iš svarbiausių ideologinių ir socialinių veiklos

rūšių visuomenėje o bedarbystė buvo traktuojama kaip išskirtinai kapitalizmui būdinga blogybė Dėl

tos priežasties Sovietų Sąjungoje realiai egzistuojantis darbo trūkumas buvo maskuojamas kitokiais

terminais (Humphrey 1995) Taigi bedarbystė buvo ne tik nelegali bet ir amorali Todėl darbas buvo

svarbus ne tik ideologiškai ir politiškai bet taip pat moraliai socialiai ir teisiškai Bet nors darbas ir

bedarbystė buvo pateikiami oficialiuose politiniuose diskursuose po stalininės visuomenės pokyčiai

sudarė galimybes atsirasti alternatyviai darbo samprataildquo ( Hohnen P 2001)

XX a 8 ndash jame ir ypač 9 ndash jame dešimtmetyje labai išaugo privatumas sovietinėje visuomenėje

dėl to dalyvavimas viešuosiuose įvykiuose ir ištikimybė socialistinei ideologijai tapo vis labiau dirbtini

ir ritualizuoti Tai taip pat turėjo įtakos nelegalių su darbu ir darbo etika susijusių veiklų tokių kaip

vagiliavimas darbuose nelegalus prekių importas ir gamyba ir pan paplitimui Nors tokios veiklos

ilgainiui tapo vis plačiau paplitusiomis galimybėmis įsigyti trūkstamų vartojimo prekių oficialiai jos

vis dėlto liko nelegalios Sovietų Sąjungoje tam tikrų privataus verslo formų įteisinimas kooperatyvų

forma įvyko tik po 1986 -1987 (Shelley 1990) Tačiau požiūrį į darbą keitė jau anksčiau atsiradę

nelegalūs pajamų įgijimo būdai lygiai taip pat kaip ir padidėjęs pareikalavimas tų darbų kurie

16

suteikdavo lengvesnį priėjimą prie papildomų prekių ir paslaugų (Sampson 1987) Tačiau svarbu

pabrėžti jog tai kad žmonės vis labiau įsitraukė į šešėlinę ekonomiką nereiškė jog dalyvavimas

oficialioje ekonomikoje ar darbas už pastovų fiksuotą atlyginimą (wage-labour) prarado savo svarbą

Pernille Hohnen atlikdama tyrimą Gariūnų turguje aiškina kad bdquoaš Lietuvoje nesutikau nė vieno

verslininko ar verslininkės kurie būtų mokėję visus jiems priklausančius mokesčius Kyšininkavimas

ir mokesčių vengimas buvo normalus elgesys visuose versluose nepaisant jų apimties Niekas

nemėgino šito neigtildquo (Hohnen P 2001)

Šešėlinės ekonomikos esmę suprasti ndash sudėtingas uždavinys kadangi dažniausiai nėra

informacijos apie šešėlinės ekonomikos dydį arba jos stokojama Viena iš priežasčių ndash ekonomikos

dalyvių tikslas likti anonimiškiems kad išvengtų mokesčio mokėjimo ir sankcijų dėl jų nemokėjimo

Terminas šešėlinė ekonomika literatūroje pirmą kartą paminėtas vokiečių kalba (vok

Schattenwirtschaft) vėliau pradėti vartoti kiti terminai10

J B Rosser (2006) teigimu pirmiausiai

pradėti vartoti terminai juodoji ekonomika ir juodasis darbas kurie 1970 m literatūroje paminėti italų

(itališkai nero lavoro) ir vokiečių kalbomis (vok Schwarzarbeit) ( Rosser J B 2006)

Šešėlinės ekonomikos vystymasis yra sąlygotas daugelio priežasčių Pagal Schneider (2004)

bdquodažniausiai cituojami ir svarbiausi šešėlinės ekonomikos veiksniai yra

Tiesioginių ir netiesioginių mokesčių ir privalomojo socialinio draudimo įmokų našta ir jos

didėjimas

Per griežtas (arba nepakankamas) teisinis ir administracinis reguliavimas ypač darbo rinkoje

Silpna valdžia ir aukštas korupcijos lygis valstybės sektoriuje

Rečiau minimi tačiau ne mažiau svarbūs šešėlinės ekonomikos veiksniai yra

Pajamų nelygybė (aukštas skurdo lygis)

Teisės aktų spragos mokesčių administravimo sistemos trūkumai

Šalies ekonominės politikos neracionalumas

Mokesčių moralė

Nepakankamas valdžios dėmesys socialinei politikai arba neracionalus jos plėtojimas

neužtikrinant visuomeninės gerovės socialinio saugumo ir kitų valstybės kompetencijai

priskirtų šalies piliečių bdquoreikiamoldquo visuomeninių poreikių patenkinimo lygioldquo (Schneider

2004)

10

Mokslinėje literatūroje šešėlinė ekonomika dar vadinama pogrindine (angl underground) neoficialiai (angl unofficial

informal) antrine (angl second) grynųjų pinigų (angl cash) paraleline (angl parallel) neteisėta (angl illicit) nelegalia

(angl illegal) nereguliaria (angl irregular) paslėpta (angl hidden) neapskaityta (angl unobserved arba non-observed)

neregistruota (angl unrecorded) alternatyvia (angl alternative) slapta (angl subterranean occult) ir juodaja (black) A

Dictionary of Economics John Black Oxford University press 2002 Oxford Reference Online httpwww

Oxfordreferencecom

17

Užsienio šalių praktika rodo kad tos šalys (pavyzdžiui Švedija Danija Suomija) kuriose didelė

mokesčių našta ty apie 52 ndash 55 proc įtrauktos į pasaulyje pirmaujančių šalių dešimtuką laikomos

konkurencingiausiomis ir jose nėra išplitusi šešėlinė ekonomika Stebima ir priešinga situacija šalyse

kuriose mokesčių našta yra santykinai maža (iki 20 proc BVP ndash Gruzijoje Meksikoje) šešėlinė

ekonomika sudaro daugiau nei 60 proc BVP Taigi nepaisant to kad labai dideli mokesčiai

dažniausiai yra psichologiškai nepriimtini ir skatina verslininkus bdquopereitildquo į šešėlinę ekonomiką tačiau

ji formuojasi ne vien dėl mokesčių (Kuodis 2007)

Šešėlinės ekonomikos priežasčių tyrimuose neretai minimas mokesčių moralės11

terminas kuris

suprantamas kaip moralinių principų ir požiūrio į mokesčių įstatymų laikymąsi apibūdinimas

Mokesčių moralė siejama su šalies piliečių požiūriu į socialinę apsaugą visuomeninių poreikių

patenkinimo lygio kilimą sveikatos apsaugos kokybę bei bendru požiūriu į šalies socialinę politiką

vertinant šiai sričiai skiriamą šalies biudžeto pajamų dalį (Schneider 2000)

Taigi mokesčių moralės lygis susiformavęs šalies gyventojų bendrų moralės principų kultūrinių

ir religinių ypatumu pagrindu yra veikiamas ne tik vyriausybės ir mokesčių mokėtojų

bendradarbiavimo glaudumo mokesčių mokėtojų požiūrio apie jų sumokėtų mokesčio bdquoteisingąldquo

panaudojimą šalies piliečių gerovės didinimui valdžios institucijų darbo kokybės kuri daugelio atvejų

yra glaudžiai susieta su korupcijos12

lygiu šalyje ir jos tendencijomis Korupcija apima įvairius

piktnaudžiavimo vieša valdžia būdus neteisėtas ir netinkamas priemones kuriomis siekiama

asmeninės naudos Nustatyta kad egzistuoja stiprus ryšys tarp korupcijos lygio šešėlinės ekonomikos

masto Šis teigiamas ryšys gali būti grindžiamas tuo kad abu reiškiniai (korupcija ir šešėlinė veikla)

yra sąlygoti bendro veiksmo ndash silpnos teisminės sistemos ( Eilat Zinnes 2002)

Korupcija neigiamai veikia šalies visuomenės bendrąjį (moralinį) pasitikėjimą13

kuris yra bdquodoros

sferosldquo (teigiamų veiksnių ir rezultatų visuomenėje) dalis Pasitikėjimo pamatas (lygybė ir

teisingumas) sąlygoja mažesnę korupciją geresnes vyriausybes atviras rinkas ir aukštesnį ekonomikos

vystymąsi Kai pasitikėjimas kitais visuomenės nariais yra aukštas labiau tikėtina kad ekonomikos

dalyviai elgsis sąžiningai

11

Kituose šaltiniuose (Y Song ir T E Yarbrough 1978 m atliktame tyrime) tai dar vadinama ldquomokesčių mokėtojo etikardquo

šis terminas apibrėžiamas kaip ldquogyventojų (mokesčių mokėtojų) pagrindinėmis elgesio normomis santykiuose su

vyriausybe (Schneider 2000) 12

Korupcija apibūdinama kaip kyšininkavimo įvairiomis formomis naudojimas siekiant daryti įtaką politikams valstybės

tarnautojams ir kitiems pareigūnams Beveik bet koks oficialus veiksmas ar neveiklumas gali būti veikiamas korupcijos (A

Dictionary of Economics 2002) 13

Bendras (moralinis) pasitikėjimas apima pasitikėjimą nepažįstamaisiais (ypač žmonėmis kurie yra kitokie nei dauguma)

nėra nulemtas patirties ir negali suformuoti iš sąveikos su pažįstamais žmonėmis Jis susiformuoja vaikystėje perduodamas

tėvų ir dažniausiai išlieka nekintantis visą gyvenimą Bendrasis pasitikėjimas atmeta neigiamą patirtį kaip taisyklės išimtį

nuteikia optimistiškai formuojant nuomonę kad žmogus gali kontroliuoti savo gyvenimą (Uslaner 2003)

18

Pasak Povilo Gylio šešėlinė ekonomika atsirado iškart kai tik valstybė ant dirbančiųjų uždėjo

bdquotvirtą rankąldquo administruodama ir normuodama jų veiklą bdquoŠešėlinė ekonomika formuojasi ne vien dėl

mokesčių nors tai yra vienas iš veiksnių Labai dideli mokesčiai ypač jei jie psichologiškai

nepriimtini stumia verslininkus i šešėlinę ekonomiką Tačiau pagrindinė priežastis dėl ko formuojasi

šešėlinė ekonomika yra didelis skurdas Tada vienintelis būdas išgyventi ir yra ndash bdquoeiti į šešėlįldquo

(Gylys P 2006)

Šešėlinė ekonomika gali būti dviejų formų legali ir nelegali Legali šešėline ekonomika ndash tai

prekių ir paslaugų gamyba kurias siekiama sąmoningai nuslėpti nuo valdžios institucijų kad būtų

išvengta mokesčių ir kitų taikomų valdžios reikalavimų Nelegali dar gali būti vadinama pogrindine

pilkąja arba juodąja ekonomika laikomi visi neteisėti veiksmai kurie atitinka klasikines nusikalstamos

veiklos charakteristikas prie šių veiklų priskiriama apiplėšimai narkotikai prostitucija kontrabanda ir

pan (Schneider 2007)

Kai kurie darbuotojų ieškantys darbdaviai ypač statybų sektoriaus susiduria su nauju reiškiniu

statybininkai kuriuos jie norėtų įdarbinti pagal darbo sutartis atsisako legaliai dirbti Kaip pavyzdį

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija pateikia Klaipėdos statybų bendrovę bdquoLankstinysldquo kur

įmonės vadovai ieškodami darbuotojų pagal skelbimus susidūrė su neįprasta situacija pasiūlė darbą

aštuoniems statybininkams bet iš šešių išgirdo kad šie gali dirbti tik neoficialiai Įmonės vadovo

nuomone mokesčių nemokančios įmonės turi galimybę nuleisti darbų kainas ir nurungti konkurentus

Taip pat populiaru susitarti kad už darbus būtų išrašyta mažesnė sąskaita nei jie realiai kainavo Tada

verslininkai susižeria likusią kainos dalį sau į kišenę o norintieji dirbti sąžiningai susiduria su iškreipta

konkurencija Buvęs Premjeras Andrius Kubilius teigia kad bdquocivilizuotai mokami mokesčiai reiškia

tam tikros pilietinės brandos mentalitetą kurio Lietuvoje dar trūkstaldquo14

Vyriausybės tinklalapyje

pateikiamame jo pasisakyme skelbiama kad lietuviškas požiūris į mokesčius gerokai skiriasi nuo kitų

išsivysčiusių Europos šalių pavyzdžiui Vokietijos kai piliečiai aiškiai suvokia pareigą mokėti

mokesčius ir supranta jog mokesčių vengimas reiškia kad nukentės valstybės teikiamų paslaugų

kokybė

bdquoBe abejo be sunkios mokesčių naštos ir perteklinių verslo ir darbo reguliavimų šešėlinei

ekonomikai mažėti neleido vis dar netobuli ir nestabilūs įstatymai išimtys ir privilegijos užsienio

prekybos suvaržymai Tiesa kad ir kokia palanki būtų sukurta verslo aplinka ir įstatymų bazė

visuomet turėsime kažkiek šešėlinės ekonomikos Taip yra dėl kultūrinių ir istorinių veiksnių kurie

kartais turi ne mažiau įtakos žmonių pasirinkimams nei jų ekonominė padėtis mokesčiai ar

14

Respublika 2010 Lietuviai nesuvokia pareigos mokėti mokesčius

7

niekada nėra paprasčiausių pirkėjų ir pardavėjų susitikimas Kaip įkūnytam įvykiui jai visada

būdingas tam tikras kultūrinis bruožas ir ji apima daugybę socialinių veiksnių bei santykių (Slater

Tonkiss 2001 25)

Turgus kaip visuomeninės susiejimo vieta turi galios sutelkti pačių įvairiausių individų kurių

kiekvienas siekia įgyvendinti skirtingus interesus bei troškimus Tonkiss turgavietę neretai suvokia

kaip bdquogausybės ragas semiantis gėrybes iš viso pasaulio tikras vaizdinių ir pojūčių orkestras išties

neretai sukuriantis utopišką stokos nepažįstančio pasaulio paveiksląjausmas jog iš tolimų kraštų

atkakusiais prekeiviais visos pasaulio prekės suplaukia į turgų daro jį egzotiška ir sykiu pavojinga

vietakur cirkuliuoja daiktai ir žmonėsldquo (Slater Tonkiss 2001 21)

Mažeikis Lietuvos turgaus viešumą apibūdina keliais veiksniais (Mažeikis 2003 50-51)

Ekonominių santykių viešuma Turguje yra svarbiausia nustatyti realias kainas kadangi iki

pat 2000 m Lietuvos spaudoje pateiktos įvairių prekių kainos iš Lietuvos turgaviečių buvo

viešieji rinkos indikatoriai Nesant tinkamai suorganizuotos bankų sistemos ir valiutų keityklų

turgus buvo vienintelis oficialus viešas valiutų santykio indikatoriusTačiau atsirandant

visuomenės poreikiui gauti pagrįstesnės ir legalesnės informacijos ji ilgainiui išnyksta ir vietoj

jos atsiranda kitos viešumos organizavimo formos bankų valiutų santykio pranešimai spauda

birža 1993-1994 m turguje gana intensyviai vyko prekyba talonais už kuriuos buvo galima

privatizuoti butus įmones įsitraukti į investicines organizacijas Keletą metų tai buvo

vienintelė netobula bdquoakcijų rinka Šitai tik patvirtina kad turgus vykdo pirminę primityvią

mažiausiai organizuotą tačiau būtiną viešumos funkciją

Politinių santykių viešuma Pagal atliktus empirinius stebėjimo duomenis turgaus prekeiviai

nuolatos diskutuoja politinėmis temomis Todėl dažnai turgus virsta politinių ndash ekonominių

protesto formų raiškos vieta Mažiausi įstatymų pasikeitimai sukeldavo smulkiųjų

prekybininkų ir gamybininkų sumaištį aštrias diskusijas prekiaujant

Moralinių ir ideologinių sprendimų viešuma Daugelyje Europos šalių iki pat naujųjų amžių

pabaigos turgaus aikštėje buvo vykdomos viešosios bausmės rišama prie gėdos stulpo

kapojamos galvos nusikaltėliams kariami valstybei (okupaciniam režimui) nusikaltę asmenys

Turgaus ekonominę prekybą formuoja kultūros sąlygota specifika Čia žmonės savo pasaulį

formuoja per (ekonominę) prekybą ir šioje veikloje pastoviai iš naujo apibrėžia save kaip socialias

orientuotas į pasaulį siekiančias tikslo ir kūrybingas būtybes Pasak Mažeikio bdquoturgaus gyvybingumas

susideda iš daugelio funkcijų kurias jis atlieka visuomenėjeldquo (Mažeikis 2003 52-57)

Kompensuojančioji turgaus funkcija Turgaus veikla yra tiesiog pakibusi tarp legalumo ir

nelegalumo kadangi legitimuoti istorijos mechanizmai neužtikrina visuomenės reprodukcijos

8

tai daro turgaus santykiai Todėl turgus virsta bdquošešėliniu istorijos ramentu penktuoju ratu

trukdančiu judėti bet neleidžiančiu nugriūti Ši šešėlinė istorija turi savo slinktį keisčiausiomis

grimasomis vaizduodama visuomenės mutacijasInternetinis turgus taip pat atlieka

kompensuojančiąja funkciją Tik čia apeinami ne tik nacionaliniai bet ir tarptautiniai

globaliniai apribojimaildquo (Mažeikis 2003 52-53)

Socializuojančioji turgaus funkcija Turguje yra išryškinamas socialumas Turguje yra daug

veikėjų spekuliantai sąžiningi prekeiviai pirkėjai tvarkdariai vagys valkatos

dievobaimingos moterėlės žioplinėtojai slapti ir oficialūs valdžios pareigūnai lupikautojai

kreditoriai Turguje yra vietinė tvarka ir egzistuoja vietinis žinojimas bdquoVietinis žinojimas

local knowledge) - tai struktūrinių sąveikų išmanymas kada kokiam veiksmui ateina laikas

kas po ko vyksta kokie diskursai ir kada toleruotini Turgus socializuoja iškeldamas pavydą ir

plūdimąsi melagingą etiketą ir iliuzorinį šlovinimąldquo (Mažeikis 2003 53-54)

Karnavalinė funkcija bdquoSocializuojančią turgaus funkciją atitinka karnavalinė kuri remiasi

plačiausia plūdimųsi tautosaka bei su ja susijusiais vaidybos elementais Turguje žmogus nori

ir įtikti ir parduoti - pataikaudamas Tik taip įmanoma išlikti šiame žmonių pasaulyje

Pataikaudamas - čia reiškia nenoromis ieškodamas kompromisų nusileisdamas viešiesiems

vertinimams negalėdamas įtvirtinti asmeninio požiūrio ir įsitikinimų Turgus yra kasdienybės

paviršutiniškumo lėkštumo atsitiktinumo ir mažiausio organizuotumo simbolis ir tikrovė

Turguje nuolat pokštaujama plūstamasi politikuojama vartojama karnavalinė necenzūrinė

leksika tarpais virstanti spontaniška komedijaldquo (Mažeikis 2003 54-57)

Turgus yra ir viešoji erdvė kuriame egzistuoja formalios ir neformalios taisyklės Pasak

Mažeikio turguje bdquoprekiaujantys žmonės neretai yra susiję su šešėline ekonomika su kontrabanda

Teisėti ir įstatymo draudžiami veiksniai čia susipina į nedalomą visumą dėl to turgaus prekeivių

elgesys yra dvilypis teisiniu požiūriu (Mažeikis 2003 64)

Hohnen savo darbe apie Gariūnų turgų kalba apie simbolizmo kritiką ir pateikia iš M Douglas

knygos bdquoŠvara ir purvinumas tokią mintį bdquosimbolinė nešvara yra tai kas yra ne vietoje (Hohnen

2001 65) bdquoNešvara priklauso simbolinei sistemai ir pagal jos principus atmetama Ši mintis įdomi

turint omenyje oficialiosios valstybės valdžios siekį nesusitapatinti su turgumi kuris priklauso

konkrečiai simbolinei sistemai Valstybės pareigūnai deklaruoja ekonominių santykių skaidrumą o

turgus iš dalies remiasi šešėline ekonomika kraštutiniu liberalizmu ir net anarchija Taigi valstybės

remiasi regimaisiais teisiniais principais ir tuo pat metu turgaus santykiais ndash dviem susikertančiomis

viena kitą remiančiomis bet kartu ir viena kitą neigiančiomis tikrovėmisldquo (Mažeikis 2003 63)

9

Mažeikis aprašydamas apie stigmatizaciją ir spekuliantų demistifikaciją aprašo P Hohnen kuri

teigia kad bdquoturgaus samprata išstumta iš Lietuvos kultūros ir žmonių sąmonėje susiformavo negatyvus

turgavietės ir prekiautojų vertinimas(Mažeikis 2003 61) bdquoMano nuomone negatyvus turgavietės ir

prekiautojų vertinimas galėtų būti siejamas su socialinių veiklų kaita ir tęstinumu bei darbo

konceptualizavimu pereinamuoju į rinkos ekonomiką laikotarpiu Gariūnų kaip legalios prekybos

vietos (bet ne darbo vietos kaip bus matyti vėliau) įkūrimas simbolizavo ir veikė procesus

skatinančius naujos ekonominės srities plėtrą o drauge ir darbo sampratos painiavą (Hohnen 2001

67) Į socialinę ir moralinę turgaus prekybos marginalizaciją P Hohnen žiūri ne kaip į bdquonatūralią

reakciją į neįprastas prekybos formas Gariūnuose ir kitose turgavietėse po atviru dangumi bet veikiau

kaip į kultūriškai savitą reakciją į tam tikras vyraujančias veiklos formas Todėl turgaus

marginalizacija turi būti siejama su Lietuvos visuomenės kultūrinėmis vertybėmis ir su esminiais

ekonominiais bei socialiniais pokyčiais

Anot Hohnen baigiantis sovietinei erai Lietuvoje prestiziškiausiais darbais buvo laikomi protinis

darbas (Hohnen 2001 70) o turguose dirbdavo kaip minėjau žemo intelekto ir kultūros asmenys

Tačiau atgavus nepriklausomybę ir prasidėjus sunkiems laikotarpiams visiems žmonės dėl pinigų

stygiaus ne vienas pradėjo dirbti turguje nors tai ir nereiškė kad jie turi žemą intelektą ir nenori ar

negali susirasti darbą Tai taip pat nereiškė kad labiau pasiturintys žmonės nėjo į Gariūnus pirktis

Didelė dalis žmonių tiek ėjo dirbti tiek pirkti į Gariūnus tačiau tiek viena tiek antra jau buvo laikoma

žema dėl susidariusių praeities aplinkybių (spekuliacija žemos kultūros prekeiviai prastos per

parduodamos prekės) Tai taipogi galėjo būti labiau akcentuojama straipsnyje

Hohnen labai tikslingai analizuoja kaip turgaus prekyba su laiku tapo ne šiaip papildomų pajamų

šaltiniu o darbu profesiją o turgus ndash į darbovietę panašią instituciją nors ir be tų sąlygų kurios

paprastai asocijuojasi su darbu ir pinigu uždirbimu (Hohnen 2001 71) Autorė duotais pavyzdžiais

paaiškina situacijos dviprasmiškumą o kartu atskleidžia verslo ir turgaus prekybos skirtumus

Prekyba be abejo gali būti laikoma verslu tačiau kiekviena verslo rūšis būna civilizuota legalizuota

Nors turguje dirbantys žmonės moka už prekybos vietą jie skirtingai nuo dirbančiųjų kitos prekybos

vietose nemoka kitų mokesčių Tiesa autorė gana drąsiai teigia nesutikusi nė vieno verslininko

mokėjusio visus mokesčius Visgi socialinėje aplinkoje jau skyrėsi socialiniai ryšiai ir vaidmenys tarp

turgaus prekybininkų ir verslininkų už turgaus ribų

Hohnen išgvildenusi Gariūnų turgų teigia kad turgaus marginalizacija gali būti siejama su

visuminiais ribų pertvarkymo procesais vykstančiais besiformuojančiose socialinėse darbo ir

ekonomikos srityse kurie ne tik apima Gariūnus ir jų prekiautojus bet ir pasiekia svarbiausias

Lietuvos visuomenės sferas (Hohnen 2001 79)

10

22 Organizacijų antropologija

Organizacijų antropologijos teorijos sudarančios ženklią ekonomikos antropologijos dalį

aiškina galimus organizacijos ir aplinkos sąveikos modelius organizacijų įsitvirtinimo specifiniame

veiklos lauke strategijas Kadangi turgus ypač į jį žvelgiant formaliai yra verslo organizacija (uždara

akcinė bendrovė) šios teorijos ir gali būti pasitelkiamos kaip analitinis teorinis pasirinktos problemos

analizės instrumentas

Anot UHoltgrewe KSardadvar ir PHohen (2011) galima išskirti du vienas kitą papildančius

organizacijų analizės teorinius požiūrius ndash neo ndash institucionizmą ir strateginį požiūrį Pirmasis požiūris

organizacijas apibrėžia kaip kolektyvinius veikėjus kurių sėkmė priklauso nuo to kiek sėkmingai yra

realizuojami bendri lūkesčiai ir normos Strateginis požiūris akcentuoja organizacijas kaip veikėjus

siekiančius maksimizuoti gaunamą naudą ir tuo tikslu kuriančius bei taikančius strategijas keičiančias

taisykles lauko kuriose jie veikia taip kad jos taptų jiems naudingomis

Pagal neo ndash institucionalizmą naujos organizacinės formos atsiranda ir yra įmanomos ne vien

todėl kad jos yra pagrįstos racionalumo ar didelio efektyvumo standartais Be savęs pozicionavimo

institucionalizuotame organizaciniame lauke ir neatliepiant bendrų to lauko lūkesčių ir suvokimų

naujos organizacinės formos nebus gyvybingos Organizacijos savęs priskirimas specifiniam laukui ir

kitų lauko dalyvių pripažinimas suteikia organizacijai ne tik reikiamą legitimumą bet taip pat suteikia

tikrumą bendrų lūkesčių tinkle ir veikia kaip reikšmės šaltinis Tokie institucionalizuoti lūkesčiai

remiasi kognityviniais normatyviniais ir reguliuojamaisiais pagrindais (Scott 1995)

Šis pozicionavimasis bendrų lūkesčių kontekste yra priežastis to jog visos organizacijos tame

pačiame lauke supanašėja jos vykdo bendras praktikas ir turi panašius požiūrius (DiMaggioPowell

1991) Žinoma šis modelis nereiškia jog organizacijos paprasčiausiai prisitaiko prie egzistuojančios

aplinkos Neo ndash institucionalistai teigia kad organizacijos ne tik adaptuojasi prie konteksto bet taipogi

ir keičia jį (Jepperson 1991) siekia pakeisti kitų lūkesčius tuo keisdami institucinę aplinką Tai

reiškia jog organizacinė ir institucinė kaitos yra susiję o organizacijos kaita yra kitos organizacijos

aplinkos kaita

Kitas požiūris aiškinantis organizacijos ir aplinkos sąveiką vadinamas strateginės vadybos

modeliu Šį požiūrį atstovaujanti Christine Oliver (Oliver 1991) ypač akcentuoja tai jog organizacijos

nėra tik institucinio spaudimo (galios prievartos) objektai turintys prisitaikytis prie institucinių

reikalavimų Priešingai ji pabręžia strateginio organizacijos atsakovų institucinaim spaudimui

kontinumą Pastarasis apima ir pasyvų spaudimo (reikalavimų) priėmimą ir išvengimo ir

11

išsusikinėjimo ir atviro ignoravimo ir aktyvias manipulaivimo įtakos ir net institucijės aplinkos

kontrolės strategijas

Postsocializmo autoriai kalba apie tai kaip suformuotas posovietinis požiūris į socialinius ryšius

Pavyzdžiui N Klumbytė (2004) teigia kad posovietinis laikotarpis asocijuojasi su ateities

nežinomybe netvarka darbo praradimu (dėl jo siejami įvairūs socialiniai reiškiniai) socialiniu regresu

(vaikai nesimoko daug geria) yra moralinė degradacija Dabartis pristatoma kaip regresas išgriauti

pastatai ir kolūkiai valdžioje vagys ir ponai komunistai Europos Sąjunga žmonėms pristatoma kaip

gerovė kad visi gyvens geriau sustabdys korupciją Žmogus yra laisvesnis dabar O ldquoparaščiųrdquo

žmonėms ndash kaimo žmonėms kuriems nepasisekė

Adaptacijos prie supančios aplinkos būdai ndash tiek individualių tiek kolektyvinių veikėjų anot

postsocialistinių šalių problemas tyrinėjančių mokslininkų neretai gali būti kildinami iš praeities

patirčių Pernille Hohnen savo darbe bdquoGariūnų marginalizacijaldquo teigia kad bdquoištikimybė socialistinei

ideologijai tapo vis labiau dirbtina ir ritualizuota Tai taip pat turėjo įtakos nelegalių su darbu ir darbo

etika susijusių veiklų tokių kaip vagiliavimas darbuose nelegalus prekių importas ir gamyba ir pan

paplitimuildquo (Hohnen 2001 68)

Pagal Wright Susan bdquoorganizacijos bdquokultūros koncepcijaldquo yra apibrėžiama keturiais būdais

Pirma ndash ji susijusi su didesnės kompanijos problemomis kai jos padaliniai yra išsidėstę

įvairiose pasaulio vietose ir todėl susiduria su įvairiomis kultūrinėmis įtakomis

Antra ndash kai reikia integruoti žmones iš įvairių etninių grupių į vieną kolektyvą

Trečia ndash bdquokultūros koncepcijaldquo gali reikšti neformalias bdquosampratas laikysenas ir vertybesldquo

vyraujančias tarp darbuotojų

Ketvirta ndash bdquokompanijos kultūraldquo gali būti susijusi su formaliomis organizacinėmis

vertybėmis ir praktikomis turinčiomis suvienyti darbuotojus į darnų kolektyvą kuris yra

pajėgus siekti jam nustatytų ndash patikėtų tikslų greitai besikeičiančioje ir globaliai

konkurencinėje aplinkojeldquo (Wright Susan 1994 1)

Yra laikoma kad stipri kompanijos kultūra yra būtina tiek privačiame tiek visuomeniniame ar

savanoriškų organizacijų sektoriuose siekiant geresnių rezultatų Nors tikslai yra panašus bet gali

skirtis požiūris kaip reikia siekti šių tikslų Vienu atveju organizacijos darbo kultūra kuria bendrą

tikslą bdquoišskaidantldquo į atskiras specializuotas veiklas aiškiai nurodant koks yra kiekvieno darbuotojo

vaidmuo Kitu atveju žvelgiama lanksčiau į bendro tikslo siekimą kai darbuotojai suburiami į

komandas kuriose kiekvienas narys gali spręsti įvairias problemas Šiuo atveju darbuotojai skatinami

rodyti iniciatyvą bei išradingumą (Wright Susan 1994 2) Taip pat galima pastebėti kad toks

organizacijų kultūros aiškinimas panašėja į tam tikrą ideologiją Nes vis mažiau kalbama kas yra

12

organizacijos kultūra ir vis daugiau akcentuojama ką viena ar kita kultūra privalo turėti (Wright

Susan 1994 4)

Jei panagrinėtume požiūrius į organizacijų studijas tai organizacijų studijose labai svarbu į viską

žvelgti tiek iš organizacijos vidaus į ją supančios aplinkos išorę tiek iš išorės į organizacijos

vidų Taip yra geriau pastebimos ir suprantamos įvairios organizacijos problemos Organizacijų

studijose organizacija paprastai išskaidoma į tris sudedamąsias dalis

formalią sistemą

neformalią sistemą

aplinką

Formali sistema ndash tai organizacijos struktūros žemėlapis darbų aprašymai atsakomybių

hierarchija tikslai taisyklės strategija Neformali sistema yra būdai kaip individai ir grupės

organizacijoje sąveikauja vieni su kitais Tai yra svarbu nes įtakoja formalią sistemą ty

organizacijos tikslus taisykles ir pan Aplinka ndash tai organizacija kaip tam tikras kultūrinis reiškinys su

daugybe raiškos formų (Wright Susan 1994 11-19)

Ekonominėje antropologijoje Karl Polanyi (2001) pateikia dvi termino bdquoekonominisldquo reikšmes

ndash substancinis ir formalus kurie nėra vienalyčiai Viena reikšmė remiasi dedukciniu ir loginiu

mąstymu tuo tarpu kita reikšmė ndash aprašomoji ir paremta patirtimi Formalistai bando įrodyti kad

ekonominis racionalumas maksimaliai išnaudojant žmogų surandamas visose visuomenėse ir visose

bendravimo formose kai tuo tarpu substantyvizmas pasilieka prie ekonomikos kaip žmogiškosios

veiklos integruotos institucionalizuotos ir įsitvirtinusios įvairiose socialinėse institucijose

priklausančiose skirtingoms kultūroms Ekonominėje antropologijoje trejopas Karlo Polanyi (2001)

teoretinis įnašas ypač dominantis idėja jog ekonominė sistema yra visada įsitvirtinusi socialiniame ir

kultūriniame kontekste skirtumas tarp trijų prekių formų pasiskirstymo (tarpusavio sąveikos

persiskirstymo ir mainų) ir jo dvi ekonomikos fundamentinės prasmės sampratos - substancinė ir

formali

Mintis jog ekonomika yra įsitvirtinusi socialinėje struktūroje reprezentuoja specifinio

antropologijai holistinio požiūrio įtaką sistemos dalys gali būti suprastos tik ryšyje su visuma nes

sistemos dalių gyvavimas ir tinkamas funkcionavimas remiasi faktu jog jos nėra izoliuota būtis bet

sistemos dalis Tai reiškia jog ekonominė veiksena yra galima tik socialiniame kontekste ir gali būti

suprasta tik jei į šį faktą atsižvelgta taigi norint paaiškinti ekonominio gyvenimo principus pirmiausia

reikia pripažinti socialines kultūrines ir politines struktūras į kurias ji yra įsiliejusi (Plattner S 1989

3)

13

Ekonomika plačiąją prasme suprantama kaip sąveikos procesas tarp žmogaus ir jo aplinkos

kurioje jis įsigyja visų reikiamų daiktų tam kad patenkintų savo poreikius Polanio (2001) požiūriu

yra kompleksinis ir įteisintas procesas Tai reiškia kad viena vertus ekonominio gyvenimo kontekste

tam tikros taisyklės kurios suteikia tam tikrą sutarimą stabilumą jog yra struktūros kurios pertvarko

ekonominį gyvenimą ir suteikia įvairiais aspektais pasikartojamumą ir abipusę priklausomybę Antra

šie principai turi pastūmėti link specifinio instituto kuriame žmonės įgyvendina ekonominę veiklą

Pavyzdžiui laisvosios rinkos įstatymai ar ekonominio planavimo principai yra struktūros

integruojančios ekonomiką kai kapitalistinės ir socialistinės sistemos kaip ir jų specifinės

komponentės yra atitinkamos institucijos (Polanyi 1957 243-270)

Antra šios trys pagrindinės koncepcijos Polanio (2001) liečia tris struktūras kurios nusako kaip

prekės turi būti gaminamos ir platinamos Remiantis Polaniu (2001) kiekvienoje ekonominėje

sistemoje galima rasti įvairių jos laipsnių įgyvendinamų tikrovėje tarpusavio sąveikoje persiskirstyme

ir ekonominiuose mainuose Tarpusavio sąveika (reciprocity) yra prekių ir paslaugų pasiskirstymas

(distribution) forma kuri cirkuliuoja tarp pardavėjų kaip simetriški tarpusavio santykiai Perskirstymas

(redistribution) reiškia jog prekės keičia savininkus pirma iš periferijos į centrą vėliau iš centro į ten

kur visuomenės nariui jų reikia Komerciniai mainai (comercial exchange) rinkos sistemoje nurodo į

prekių perdislokavimą (transfer) Remiantis Polaniu (2001) šias tris prekių pasiskirstymo sistemas

galima surasti visose ekonominėse sistemose bet tik Vakarų kapitalistinė ekonomika yra integrali

rinkos sistema kur kainų sistema funkcionuoja Tradicinėse ekonomikose (kurios būdingos

ankstesniuose istorijos perioduose ar tos kurioms priklauso primityvios bendruomenės) yra įsiliejusios

paginde per tarpusavio sąveiką ir perskirstymą net jei kai kurios iš jų funkcionuoja prekyboje ir

prekyvietėse ndash realioje vietoje kur žmonės prekiauja Iš esmės jei tikėtume Polaniu (2001) tai Vakarų

ekonomikoje galime surasti visas tris pasiskirstymo formas tiek tradicinėje tiek ir socialistinėje

ekonomikoje Primityvioje visuomenėje kur trūksta centrinės politinės valdžios funkcionuoja tik

tarpusavio sąveika Taigi vien tik prekyvietės buvimas fizine vieta kur vyksta komerciniai mainai ar

pinigai kaip tokie - nėra kapitalistinės ekonomikos egzistavimo įrodymas Daugelyje tradicinių

ekonomikų mes galime identifikuoti objektų buvimą kurie atlieka pinigų vaidmenį bet tai dažniausiai

specialios paskirties pinigai ir neskirti mainams kaip pagrindinė jų paskirtis kurie funkcionuotų kaip

universali piniginė sistema kaip kad rinkos ekonomikos atveju Kadangi specialios paskirties pinigai

ir prekės ar paslaugos dėl kurių gali įvykti mainai kai kuriose visomenės sferose yra apriboti

prekapitalistinės ekonomikos yra multicentrinės t y jos turi daugiau mainų sričių Priešingai

kapitalistinės ekonomikos yra iš prigimties vienacentriškos kai visos prekės paslaugos ir lėšos

14

gamybos srautas yra vienoje unifikuotoje mainų sferoje integruotoje rinkos principų įgalinant

panaudoti visus universalius pinigus (Isaac B Karl Polanyi 2005 14-25)

Pasak Richar Wilk ir Cliggett bdquoįrankiai kapitalizmo suvokimui yra tokie beverčiai studijuojant

senovės actekus kaip kad titnaginis peilis reaktyvinio variklio pataisymui Kiekviena sistema turi

būti suprasta remiantis jos terminologijaldquo (Richar Wilk ir Cliggett 2007 8)

Šešėlinė ekonomika

Šioje šešėlinės ekonomikos zonoje kur bdquoblogisldquo pasiekia neeilinį mastą pirmiausia turėtume

paklausti koks istorinis klimatas ir kokios specifinės istorinės sąlygos sukūrė tam prielaidas Juk

žmonės niekada nebūna nei visiškai dorybingi nei visiškai nedori bet geri ir blogi priklausomai nuo

to kaip juos skatina ar provokuoja tam tikros aplinkybės ar net toje šalyje susiformavusi jų kultūra

Kad geriau suprastume kaip skirtinguose pasaulio regionuose yra įsiskverbęs šis bdquoreiškinysldquo į kultūros

šerdį norėčiau pateikti kaip pavyzdį prof M Herzfeld straipsnį ndash bdquoGarbėldquo ir bdquoGėdaldquo (1980)

Straipsnyje autorius teigia kad bdquoViduržemio regiono vertybių sistemos pristatomos pagal

klasifikacijas bdquogarbėldquo ir bdquogėdaldquo Atskiriant nuo svarstomos problemos ar bdquoViduržemiškumasldquo būtinai

arba įprastas atvejis sudaro pavienią kultūros zoną bdquogarbėldquo ir bdquogėdaldquo nepilnavertiškai nušviečia plačią

įvairiškumą vietinių terminologinių sistemųldquo (Herzfeld 1980) Taigi šis Viduržemio regionas turi

savo vidinę vertybių sistemą kurioje garbė stiprina šių visuomenių hierarchinę tvarką ir klasių

struktūrą Pvz plačiai žinoma kad šitoje geografinėje vietovėje ndash Italijoje kurioje bdquotikras vyrasldquo

nesiskundžia teismui bet pats bdquosutvarkoldquo garbės reikalus Ar Sicilijos regione kurioje bdquotikras vyrasldquo

fiziškai sužaloja ar net nužudo tą kuris sužeidė jo ar jos šeimos garbę Taip pat Sicilijoje nėra

garbinga kreiptis į policiją dėl kontrabandų ir kitų nusižengimų ir šioje šalyje yra priimtina vengti

mokėti mokesčius valdžiai o įstatymai nesutampa su Italijos žmonių mentalitetu Taip pat plačiai

žinomas buvusio Italijos premjero S Berluskonio elgesys su moterimis Jis savo aplinkoje laikomas

didvyriu nes jis ndash tikras vyras Nors daugelis italų ir gėdijasi tokio premjero elgesio vis gi jie patys

pripažįsta kad S Berluskonis savotiškai esą įkūnija paprastų Italijos žmonių vertinamas charakterio

savybes (Navickaitė 2011) Toks premjero elgesys mūsų kultūros normoje yra nusižengimas tačiau

šioje kultūroje tai laikoma vyriškumo pavyzdžiu pozityviu ir pavyzdingu elgesiu Šie žodžiai

bdquoMacholdquo ir bdquoMachismoldquo9 (vyriškumas) isp italų anglų šnekamojoje kalbose reiškia ndash energingas

vyrukas vyriškas tvirtas Žiūrint iš vidaus tas kas vienoje kultūroje būtų suprantama kaip bdquogėdaldquo

(shame) tas kitoje yra laikoma priimtina ir suprantamas elgesys Taip pat bdquogarbėldquo (honour) naudojant

9 Piesarskas B 1998 Didysis Anglų ndash Lietuvių Kalbų žodynas

15

S Berluskonį kaip pavyzdį kitoje vertybių sistemoje būtų vertinamas kitaip Tai galima konstatuoti

kad vertybės surištos su kultūros zona (culture zone) Žiūrint į kitą kultūros zoną pvz Lietuvą tas

kuris laikomas nepriimtina verčiasi kontrabandinėmis prekėmis ir jam ši veikla yra suprantama kaip

pragyvenimo šaltinis ir jam nesurišta su gėdos suvokimu bet tai tik galima suvokti per vietinės

ekonominės realybę Tas pats elgesys kitokiose aplinkybėse pvz Vilniaus ministerijoje laikomas

nepriimtinas elgesys ir tai konstatuojama kaip šešėlinė ekonomika

Profesoriaus M Herzheld mokslinis darbas bdquoGarbė ir gėda Problemos palyginimo analizės

moralinėse sistemoseldquo (1980) yra naudingas už tai kad jis antropologiškai skatina žiūrėti į žmonijos

veiklą pagal vietovės ndash discrete cultural zone ndash pavienią kultūros zoną Pagal prof M Herzheld

antropologinius tyrinėjimus suprasti vertybių dinamiką svarbu suprasti jo du pagrindinius terminus

ATIMIA = unpredictable danger of outsider (nenuspėjamas pavojus pašalinis ndash asmuo ne mūsų

žmogus) kurio vidinių vertybių suvokimas nesutampa su bdquoinsiderldquo ndash žmogus priklausantis

draugijaiorganizacijai ne pašalinis savas žmogus Tai M Herzheld atskleidžia antropologiškai

sukurtą žodį ndash GROUSOUZIA = predictable taint of insider tai lietuviškai būtų iš anksto nuspėjamas

suprantas elgesys tie kurie suvokia per tą pačią vertybių prizmę Kiekvienos kultūros vertybės turi

savo bdquotaintsldquo ndash arba lietuviškai žymes ir pėdsakus kurie suvokiami antropologiškomis akimis

Sovietinėje visuomenėje šešėlinės ekonomikos atsiradimą aprašo Pernille Hohnen savo darbe

bdquoGariūnų marginalizacija turgaus kultūrinė antropologijaldquo (2001) Autorė teigia kad bdquopagal

marksistinę ndash lenininę ideologiją darbas buvo viena iš svarbiausių ideologinių ir socialinių veiklos

rūšių visuomenėje o bedarbystė buvo traktuojama kaip išskirtinai kapitalizmui būdinga blogybė Dėl

tos priežasties Sovietų Sąjungoje realiai egzistuojantis darbo trūkumas buvo maskuojamas kitokiais

terminais (Humphrey 1995) Taigi bedarbystė buvo ne tik nelegali bet ir amorali Todėl darbas buvo

svarbus ne tik ideologiškai ir politiškai bet taip pat moraliai socialiai ir teisiškai Bet nors darbas ir

bedarbystė buvo pateikiami oficialiuose politiniuose diskursuose po stalininės visuomenės pokyčiai

sudarė galimybes atsirasti alternatyviai darbo samprataildquo ( Hohnen P 2001)

XX a 8 ndash jame ir ypač 9 ndash jame dešimtmetyje labai išaugo privatumas sovietinėje visuomenėje

dėl to dalyvavimas viešuosiuose įvykiuose ir ištikimybė socialistinei ideologijai tapo vis labiau dirbtini

ir ritualizuoti Tai taip pat turėjo įtakos nelegalių su darbu ir darbo etika susijusių veiklų tokių kaip

vagiliavimas darbuose nelegalus prekių importas ir gamyba ir pan paplitimui Nors tokios veiklos

ilgainiui tapo vis plačiau paplitusiomis galimybėmis įsigyti trūkstamų vartojimo prekių oficialiai jos

vis dėlto liko nelegalios Sovietų Sąjungoje tam tikrų privataus verslo formų įteisinimas kooperatyvų

forma įvyko tik po 1986 -1987 (Shelley 1990) Tačiau požiūrį į darbą keitė jau anksčiau atsiradę

nelegalūs pajamų įgijimo būdai lygiai taip pat kaip ir padidėjęs pareikalavimas tų darbų kurie

16

suteikdavo lengvesnį priėjimą prie papildomų prekių ir paslaugų (Sampson 1987) Tačiau svarbu

pabrėžti jog tai kad žmonės vis labiau įsitraukė į šešėlinę ekonomiką nereiškė jog dalyvavimas

oficialioje ekonomikoje ar darbas už pastovų fiksuotą atlyginimą (wage-labour) prarado savo svarbą

Pernille Hohnen atlikdama tyrimą Gariūnų turguje aiškina kad bdquoaš Lietuvoje nesutikau nė vieno

verslininko ar verslininkės kurie būtų mokėję visus jiems priklausančius mokesčius Kyšininkavimas

ir mokesčių vengimas buvo normalus elgesys visuose versluose nepaisant jų apimties Niekas

nemėgino šito neigtildquo (Hohnen P 2001)

Šešėlinės ekonomikos esmę suprasti ndash sudėtingas uždavinys kadangi dažniausiai nėra

informacijos apie šešėlinės ekonomikos dydį arba jos stokojama Viena iš priežasčių ndash ekonomikos

dalyvių tikslas likti anonimiškiems kad išvengtų mokesčio mokėjimo ir sankcijų dėl jų nemokėjimo

Terminas šešėlinė ekonomika literatūroje pirmą kartą paminėtas vokiečių kalba (vok

Schattenwirtschaft) vėliau pradėti vartoti kiti terminai10

J B Rosser (2006) teigimu pirmiausiai

pradėti vartoti terminai juodoji ekonomika ir juodasis darbas kurie 1970 m literatūroje paminėti italų

(itališkai nero lavoro) ir vokiečių kalbomis (vok Schwarzarbeit) ( Rosser J B 2006)

Šešėlinės ekonomikos vystymasis yra sąlygotas daugelio priežasčių Pagal Schneider (2004)

bdquodažniausiai cituojami ir svarbiausi šešėlinės ekonomikos veiksniai yra

Tiesioginių ir netiesioginių mokesčių ir privalomojo socialinio draudimo įmokų našta ir jos

didėjimas

Per griežtas (arba nepakankamas) teisinis ir administracinis reguliavimas ypač darbo rinkoje

Silpna valdžia ir aukštas korupcijos lygis valstybės sektoriuje

Rečiau minimi tačiau ne mažiau svarbūs šešėlinės ekonomikos veiksniai yra

Pajamų nelygybė (aukštas skurdo lygis)

Teisės aktų spragos mokesčių administravimo sistemos trūkumai

Šalies ekonominės politikos neracionalumas

Mokesčių moralė

Nepakankamas valdžios dėmesys socialinei politikai arba neracionalus jos plėtojimas

neužtikrinant visuomeninės gerovės socialinio saugumo ir kitų valstybės kompetencijai

priskirtų šalies piliečių bdquoreikiamoldquo visuomeninių poreikių patenkinimo lygioldquo (Schneider

2004)

10

Mokslinėje literatūroje šešėlinė ekonomika dar vadinama pogrindine (angl underground) neoficialiai (angl unofficial

informal) antrine (angl second) grynųjų pinigų (angl cash) paraleline (angl parallel) neteisėta (angl illicit) nelegalia

(angl illegal) nereguliaria (angl irregular) paslėpta (angl hidden) neapskaityta (angl unobserved arba non-observed)

neregistruota (angl unrecorded) alternatyvia (angl alternative) slapta (angl subterranean occult) ir juodaja (black) A

Dictionary of Economics John Black Oxford University press 2002 Oxford Reference Online httpwww

Oxfordreferencecom

17

Užsienio šalių praktika rodo kad tos šalys (pavyzdžiui Švedija Danija Suomija) kuriose didelė

mokesčių našta ty apie 52 ndash 55 proc įtrauktos į pasaulyje pirmaujančių šalių dešimtuką laikomos

konkurencingiausiomis ir jose nėra išplitusi šešėlinė ekonomika Stebima ir priešinga situacija šalyse

kuriose mokesčių našta yra santykinai maža (iki 20 proc BVP ndash Gruzijoje Meksikoje) šešėlinė

ekonomika sudaro daugiau nei 60 proc BVP Taigi nepaisant to kad labai dideli mokesčiai

dažniausiai yra psichologiškai nepriimtini ir skatina verslininkus bdquopereitildquo į šešėlinę ekonomiką tačiau

ji formuojasi ne vien dėl mokesčių (Kuodis 2007)

Šešėlinės ekonomikos priežasčių tyrimuose neretai minimas mokesčių moralės11

terminas kuris

suprantamas kaip moralinių principų ir požiūrio į mokesčių įstatymų laikymąsi apibūdinimas

Mokesčių moralė siejama su šalies piliečių požiūriu į socialinę apsaugą visuomeninių poreikių

patenkinimo lygio kilimą sveikatos apsaugos kokybę bei bendru požiūriu į šalies socialinę politiką

vertinant šiai sričiai skiriamą šalies biudžeto pajamų dalį (Schneider 2000)

Taigi mokesčių moralės lygis susiformavęs šalies gyventojų bendrų moralės principų kultūrinių

ir religinių ypatumu pagrindu yra veikiamas ne tik vyriausybės ir mokesčių mokėtojų

bendradarbiavimo glaudumo mokesčių mokėtojų požiūrio apie jų sumokėtų mokesčio bdquoteisingąldquo

panaudojimą šalies piliečių gerovės didinimui valdžios institucijų darbo kokybės kuri daugelio atvejų

yra glaudžiai susieta su korupcijos12

lygiu šalyje ir jos tendencijomis Korupcija apima įvairius

piktnaudžiavimo vieša valdžia būdus neteisėtas ir netinkamas priemones kuriomis siekiama

asmeninės naudos Nustatyta kad egzistuoja stiprus ryšys tarp korupcijos lygio šešėlinės ekonomikos

masto Šis teigiamas ryšys gali būti grindžiamas tuo kad abu reiškiniai (korupcija ir šešėlinė veikla)

yra sąlygoti bendro veiksmo ndash silpnos teisminės sistemos ( Eilat Zinnes 2002)

Korupcija neigiamai veikia šalies visuomenės bendrąjį (moralinį) pasitikėjimą13

kuris yra bdquodoros

sferosldquo (teigiamų veiksnių ir rezultatų visuomenėje) dalis Pasitikėjimo pamatas (lygybė ir

teisingumas) sąlygoja mažesnę korupciją geresnes vyriausybes atviras rinkas ir aukštesnį ekonomikos

vystymąsi Kai pasitikėjimas kitais visuomenės nariais yra aukštas labiau tikėtina kad ekonomikos

dalyviai elgsis sąžiningai

11

Kituose šaltiniuose (Y Song ir T E Yarbrough 1978 m atliktame tyrime) tai dar vadinama ldquomokesčių mokėtojo etikardquo

šis terminas apibrėžiamas kaip ldquogyventojų (mokesčių mokėtojų) pagrindinėmis elgesio normomis santykiuose su

vyriausybe (Schneider 2000) 12

Korupcija apibūdinama kaip kyšininkavimo įvairiomis formomis naudojimas siekiant daryti įtaką politikams valstybės

tarnautojams ir kitiems pareigūnams Beveik bet koks oficialus veiksmas ar neveiklumas gali būti veikiamas korupcijos (A

Dictionary of Economics 2002) 13

Bendras (moralinis) pasitikėjimas apima pasitikėjimą nepažįstamaisiais (ypač žmonėmis kurie yra kitokie nei dauguma)

nėra nulemtas patirties ir negali suformuoti iš sąveikos su pažįstamais žmonėmis Jis susiformuoja vaikystėje perduodamas

tėvų ir dažniausiai išlieka nekintantis visą gyvenimą Bendrasis pasitikėjimas atmeta neigiamą patirtį kaip taisyklės išimtį

nuteikia optimistiškai formuojant nuomonę kad žmogus gali kontroliuoti savo gyvenimą (Uslaner 2003)

18

Pasak Povilo Gylio šešėlinė ekonomika atsirado iškart kai tik valstybė ant dirbančiųjų uždėjo

bdquotvirtą rankąldquo administruodama ir normuodama jų veiklą bdquoŠešėlinė ekonomika formuojasi ne vien dėl

mokesčių nors tai yra vienas iš veiksnių Labai dideli mokesčiai ypač jei jie psichologiškai

nepriimtini stumia verslininkus i šešėlinę ekonomiką Tačiau pagrindinė priežastis dėl ko formuojasi

šešėlinė ekonomika yra didelis skurdas Tada vienintelis būdas išgyventi ir yra ndash bdquoeiti į šešėlįldquo

(Gylys P 2006)

Šešėlinė ekonomika gali būti dviejų formų legali ir nelegali Legali šešėline ekonomika ndash tai

prekių ir paslaugų gamyba kurias siekiama sąmoningai nuslėpti nuo valdžios institucijų kad būtų

išvengta mokesčių ir kitų taikomų valdžios reikalavimų Nelegali dar gali būti vadinama pogrindine

pilkąja arba juodąja ekonomika laikomi visi neteisėti veiksmai kurie atitinka klasikines nusikalstamos

veiklos charakteristikas prie šių veiklų priskiriama apiplėšimai narkotikai prostitucija kontrabanda ir

pan (Schneider 2007)

Kai kurie darbuotojų ieškantys darbdaviai ypač statybų sektoriaus susiduria su nauju reiškiniu

statybininkai kuriuos jie norėtų įdarbinti pagal darbo sutartis atsisako legaliai dirbti Kaip pavyzdį

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija pateikia Klaipėdos statybų bendrovę bdquoLankstinysldquo kur

įmonės vadovai ieškodami darbuotojų pagal skelbimus susidūrė su neįprasta situacija pasiūlė darbą

aštuoniems statybininkams bet iš šešių išgirdo kad šie gali dirbti tik neoficialiai Įmonės vadovo

nuomone mokesčių nemokančios įmonės turi galimybę nuleisti darbų kainas ir nurungti konkurentus

Taip pat populiaru susitarti kad už darbus būtų išrašyta mažesnė sąskaita nei jie realiai kainavo Tada

verslininkai susižeria likusią kainos dalį sau į kišenę o norintieji dirbti sąžiningai susiduria su iškreipta

konkurencija Buvęs Premjeras Andrius Kubilius teigia kad bdquocivilizuotai mokami mokesčiai reiškia

tam tikros pilietinės brandos mentalitetą kurio Lietuvoje dar trūkstaldquo14

Vyriausybės tinklalapyje

pateikiamame jo pasisakyme skelbiama kad lietuviškas požiūris į mokesčius gerokai skiriasi nuo kitų

išsivysčiusių Europos šalių pavyzdžiui Vokietijos kai piliečiai aiškiai suvokia pareigą mokėti

mokesčius ir supranta jog mokesčių vengimas reiškia kad nukentės valstybės teikiamų paslaugų

kokybė

bdquoBe abejo be sunkios mokesčių naštos ir perteklinių verslo ir darbo reguliavimų šešėlinei

ekonomikai mažėti neleido vis dar netobuli ir nestabilūs įstatymai išimtys ir privilegijos užsienio

prekybos suvaržymai Tiesa kad ir kokia palanki būtų sukurta verslo aplinka ir įstatymų bazė

visuomet turėsime kažkiek šešėlinės ekonomikos Taip yra dėl kultūrinių ir istorinių veiksnių kurie

kartais turi ne mažiau įtakos žmonių pasirinkimams nei jų ekonominė padėtis mokesčiai ar

14

Respublika 2010 Lietuviai nesuvokia pareigos mokėti mokesčius

8

tai daro turgaus santykiai Todėl turgus virsta bdquošešėliniu istorijos ramentu penktuoju ratu

trukdančiu judėti bet neleidžiančiu nugriūti Ši šešėlinė istorija turi savo slinktį keisčiausiomis

grimasomis vaizduodama visuomenės mutacijasInternetinis turgus taip pat atlieka

kompensuojančiąja funkciją Tik čia apeinami ne tik nacionaliniai bet ir tarptautiniai

globaliniai apribojimaildquo (Mažeikis 2003 52-53)

Socializuojančioji turgaus funkcija Turguje yra išryškinamas socialumas Turguje yra daug

veikėjų spekuliantai sąžiningi prekeiviai pirkėjai tvarkdariai vagys valkatos

dievobaimingos moterėlės žioplinėtojai slapti ir oficialūs valdžios pareigūnai lupikautojai

kreditoriai Turguje yra vietinė tvarka ir egzistuoja vietinis žinojimas bdquoVietinis žinojimas

local knowledge) - tai struktūrinių sąveikų išmanymas kada kokiam veiksmui ateina laikas

kas po ko vyksta kokie diskursai ir kada toleruotini Turgus socializuoja iškeldamas pavydą ir

plūdimąsi melagingą etiketą ir iliuzorinį šlovinimąldquo (Mažeikis 2003 53-54)

Karnavalinė funkcija bdquoSocializuojančią turgaus funkciją atitinka karnavalinė kuri remiasi

plačiausia plūdimųsi tautosaka bei su ja susijusiais vaidybos elementais Turguje žmogus nori

ir įtikti ir parduoti - pataikaudamas Tik taip įmanoma išlikti šiame žmonių pasaulyje

Pataikaudamas - čia reiškia nenoromis ieškodamas kompromisų nusileisdamas viešiesiems

vertinimams negalėdamas įtvirtinti asmeninio požiūrio ir įsitikinimų Turgus yra kasdienybės

paviršutiniškumo lėkštumo atsitiktinumo ir mažiausio organizuotumo simbolis ir tikrovė

Turguje nuolat pokštaujama plūstamasi politikuojama vartojama karnavalinė necenzūrinė

leksika tarpais virstanti spontaniška komedijaldquo (Mažeikis 2003 54-57)

Turgus yra ir viešoji erdvė kuriame egzistuoja formalios ir neformalios taisyklės Pasak

Mažeikio turguje bdquoprekiaujantys žmonės neretai yra susiję su šešėline ekonomika su kontrabanda

Teisėti ir įstatymo draudžiami veiksniai čia susipina į nedalomą visumą dėl to turgaus prekeivių

elgesys yra dvilypis teisiniu požiūriu (Mažeikis 2003 64)

Hohnen savo darbe apie Gariūnų turgų kalba apie simbolizmo kritiką ir pateikia iš M Douglas

knygos bdquoŠvara ir purvinumas tokią mintį bdquosimbolinė nešvara yra tai kas yra ne vietoje (Hohnen

2001 65) bdquoNešvara priklauso simbolinei sistemai ir pagal jos principus atmetama Ši mintis įdomi

turint omenyje oficialiosios valstybės valdžios siekį nesusitapatinti su turgumi kuris priklauso

konkrečiai simbolinei sistemai Valstybės pareigūnai deklaruoja ekonominių santykių skaidrumą o

turgus iš dalies remiasi šešėline ekonomika kraštutiniu liberalizmu ir net anarchija Taigi valstybės

remiasi regimaisiais teisiniais principais ir tuo pat metu turgaus santykiais ndash dviem susikertančiomis

viena kitą remiančiomis bet kartu ir viena kitą neigiančiomis tikrovėmisldquo (Mažeikis 2003 63)

9

Mažeikis aprašydamas apie stigmatizaciją ir spekuliantų demistifikaciją aprašo P Hohnen kuri

teigia kad bdquoturgaus samprata išstumta iš Lietuvos kultūros ir žmonių sąmonėje susiformavo negatyvus

turgavietės ir prekiautojų vertinimas(Mažeikis 2003 61) bdquoMano nuomone negatyvus turgavietės ir

prekiautojų vertinimas galėtų būti siejamas su socialinių veiklų kaita ir tęstinumu bei darbo

konceptualizavimu pereinamuoju į rinkos ekonomiką laikotarpiu Gariūnų kaip legalios prekybos

vietos (bet ne darbo vietos kaip bus matyti vėliau) įkūrimas simbolizavo ir veikė procesus

skatinančius naujos ekonominės srities plėtrą o drauge ir darbo sampratos painiavą (Hohnen 2001

67) Į socialinę ir moralinę turgaus prekybos marginalizaciją P Hohnen žiūri ne kaip į bdquonatūralią

reakciją į neįprastas prekybos formas Gariūnuose ir kitose turgavietėse po atviru dangumi bet veikiau

kaip į kultūriškai savitą reakciją į tam tikras vyraujančias veiklos formas Todėl turgaus

marginalizacija turi būti siejama su Lietuvos visuomenės kultūrinėmis vertybėmis ir su esminiais

ekonominiais bei socialiniais pokyčiais

Anot Hohnen baigiantis sovietinei erai Lietuvoje prestiziškiausiais darbais buvo laikomi protinis

darbas (Hohnen 2001 70) o turguose dirbdavo kaip minėjau žemo intelekto ir kultūros asmenys

Tačiau atgavus nepriklausomybę ir prasidėjus sunkiems laikotarpiams visiems žmonės dėl pinigų

stygiaus ne vienas pradėjo dirbti turguje nors tai ir nereiškė kad jie turi žemą intelektą ir nenori ar

negali susirasti darbą Tai taip pat nereiškė kad labiau pasiturintys žmonės nėjo į Gariūnus pirktis

Didelė dalis žmonių tiek ėjo dirbti tiek pirkti į Gariūnus tačiau tiek viena tiek antra jau buvo laikoma

žema dėl susidariusių praeities aplinkybių (spekuliacija žemos kultūros prekeiviai prastos per

parduodamos prekės) Tai taipogi galėjo būti labiau akcentuojama straipsnyje

Hohnen labai tikslingai analizuoja kaip turgaus prekyba su laiku tapo ne šiaip papildomų pajamų

šaltiniu o darbu profesiją o turgus ndash į darbovietę panašią instituciją nors ir be tų sąlygų kurios

paprastai asocijuojasi su darbu ir pinigu uždirbimu (Hohnen 2001 71) Autorė duotais pavyzdžiais

paaiškina situacijos dviprasmiškumą o kartu atskleidžia verslo ir turgaus prekybos skirtumus

Prekyba be abejo gali būti laikoma verslu tačiau kiekviena verslo rūšis būna civilizuota legalizuota

Nors turguje dirbantys žmonės moka už prekybos vietą jie skirtingai nuo dirbančiųjų kitos prekybos

vietose nemoka kitų mokesčių Tiesa autorė gana drąsiai teigia nesutikusi nė vieno verslininko

mokėjusio visus mokesčius Visgi socialinėje aplinkoje jau skyrėsi socialiniai ryšiai ir vaidmenys tarp

turgaus prekybininkų ir verslininkų už turgaus ribų

Hohnen išgvildenusi Gariūnų turgų teigia kad turgaus marginalizacija gali būti siejama su

visuminiais ribų pertvarkymo procesais vykstančiais besiformuojančiose socialinėse darbo ir

ekonomikos srityse kurie ne tik apima Gariūnus ir jų prekiautojus bet ir pasiekia svarbiausias

Lietuvos visuomenės sferas (Hohnen 2001 79)

10

22 Organizacijų antropologija

Organizacijų antropologijos teorijos sudarančios ženklią ekonomikos antropologijos dalį

aiškina galimus organizacijos ir aplinkos sąveikos modelius organizacijų įsitvirtinimo specifiniame

veiklos lauke strategijas Kadangi turgus ypač į jį žvelgiant formaliai yra verslo organizacija (uždara

akcinė bendrovė) šios teorijos ir gali būti pasitelkiamos kaip analitinis teorinis pasirinktos problemos

analizės instrumentas

Anot UHoltgrewe KSardadvar ir PHohen (2011) galima išskirti du vienas kitą papildančius

organizacijų analizės teorinius požiūrius ndash neo ndash institucionizmą ir strateginį požiūrį Pirmasis požiūris

organizacijas apibrėžia kaip kolektyvinius veikėjus kurių sėkmė priklauso nuo to kiek sėkmingai yra

realizuojami bendri lūkesčiai ir normos Strateginis požiūris akcentuoja organizacijas kaip veikėjus

siekiančius maksimizuoti gaunamą naudą ir tuo tikslu kuriančius bei taikančius strategijas keičiančias

taisykles lauko kuriose jie veikia taip kad jos taptų jiems naudingomis

Pagal neo ndash institucionalizmą naujos organizacinės formos atsiranda ir yra įmanomos ne vien

todėl kad jos yra pagrįstos racionalumo ar didelio efektyvumo standartais Be savęs pozicionavimo

institucionalizuotame organizaciniame lauke ir neatliepiant bendrų to lauko lūkesčių ir suvokimų

naujos organizacinės formos nebus gyvybingos Organizacijos savęs priskirimas specifiniam laukui ir

kitų lauko dalyvių pripažinimas suteikia organizacijai ne tik reikiamą legitimumą bet taip pat suteikia

tikrumą bendrų lūkesčių tinkle ir veikia kaip reikšmės šaltinis Tokie institucionalizuoti lūkesčiai

remiasi kognityviniais normatyviniais ir reguliuojamaisiais pagrindais (Scott 1995)

Šis pozicionavimasis bendrų lūkesčių kontekste yra priežastis to jog visos organizacijos tame

pačiame lauke supanašėja jos vykdo bendras praktikas ir turi panašius požiūrius (DiMaggioPowell

1991) Žinoma šis modelis nereiškia jog organizacijos paprasčiausiai prisitaiko prie egzistuojančios

aplinkos Neo ndash institucionalistai teigia kad organizacijos ne tik adaptuojasi prie konteksto bet taipogi

ir keičia jį (Jepperson 1991) siekia pakeisti kitų lūkesčius tuo keisdami institucinę aplinką Tai

reiškia jog organizacinė ir institucinė kaitos yra susiję o organizacijos kaita yra kitos organizacijos

aplinkos kaita

Kitas požiūris aiškinantis organizacijos ir aplinkos sąveiką vadinamas strateginės vadybos

modeliu Šį požiūrį atstovaujanti Christine Oliver (Oliver 1991) ypač akcentuoja tai jog organizacijos

nėra tik institucinio spaudimo (galios prievartos) objektai turintys prisitaikytis prie institucinių

reikalavimų Priešingai ji pabręžia strateginio organizacijos atsakovų institucinaim spaudimui

kontinumą Pastarasis apima ir pasyvų spaudimo (reikalavimų) priėmimą ir išvengimo ir

11

išsusikinėjimo ir atviro ignoravimo ir aktyvias manipulaivimo įtakos ir net institucijės aplinkos

kontrolės strategijas

Postsocializmo autoriai kalba apie tai kaip suformuotas posovietinis požiūris į socialinius ryšius

Pavyzdžiui N Klumbytė (2004) teigia kad posovietinis laikotarpis asocijuojasi su ateities

nežinomybe netvarka darbo praradimu (dėl jo siejami įvairūs socialiniai reiškiniai) socialiniu regresu

(vaikai nesimoko daug geria) yra moralinė degradacija Dabartis pristatoma kaip regresas išgriauti

pastatai ir kolūkiai valdžioje vagys ir ponai komunistai Europos Sąjunga žmonėms pristatoma kaip

gerovė kad visi gyvens geriau sustabdys korupciją Žmogus yra laisvesnis dabar O ldquoparaščiųrdquo

žmonėms ndash kaimo žmonėms kuriems nepasisekė

Adaptacijos prie supančios aplinkos būdai ndash tiek individualių tiek kolektyvinių veikėjų anot

postsocialistinių šalių problemas tyrinėjančių mokslininkų neretai gali būti kildinami iš praeities

patirčių Pernille Hohnen savo darbe bdquoGariūnų marginalizacijaldquo teigia kad bdquoištikimybė socialistinei

ideologijai tapo vis labiau dirbtina ir ritualizuota Tai taip pat turėjo įtakos nelegalių su darbu ir darbo

etika susijusių veiklų tokių kaip vagiliavimas darbuose nelegalus prekių importas ir gamyba ir pan

paplitimuildquo (Hohnen 2001 68)

Pagal Wright Susan bdquoorganizacijos bdquokultūros koncepcijaldquo yra apibrėžiama keturiais būdais

Pirma ndash ji susijusi su didesnės kompanijos problemomis kai jos padaliniai yra išsidėstę

įvairiose pasaulio vietose ir todėl susiduria su įvairiomis kultūrinėmis įtakomis

Antra ndash kai reikia integruoti žmones iš įvairių etninių grupių į vieną kolektyvą

Trečia ndash bdquokultūros koncepcijaldquo gali reikšti neformalias bdquosampratas laikysenas ir vertybesldquo

vyraujančias tarp darbuotojų

Ketvirta ndash bdquokompanijos kultūraldquo gali būti susijusi su formaliomis organizacinėmis

vertybėmis ir praktikomis turinčiomis suvienyti darbuotojus į darnų kolektyvą kuris yra

pajėgus siekti jam nustatytų ndash patikėtų tikslų greitai besikeičiančioje ir globaliai

konkurencinėje aplinkojeldquo (Wright Susan 1994 1)

Yra laikoma kad stipri kompanijos kultūra yra būtina tiek privačiame tiek visuomeniniame ar

savanoriškų organizacijų sektoriuose siekiant geresnių rezultatų Nors tikslai yra panašus bet gali

skirtis požiūris kaip reikia siekti šių tikslų Vienu atveju organizacijos darbo kultūra kuria bendrą

tikslą bdquoišskaidantldquo į atskiras specializuotas veiklas aiškiai nurodant koks yra kiekvieno darbuotojo

vaidmuo Kitu atveju žvelgiama lanksčiau į bendro tikslo siekimą kai darbuotojai suburiami į

komandas kuriose kiekvienas narys gali spręsti įvairias problemas Šiuo atveju darbuotojai skatinami

rodyti iniciatyvą bei išradingumą (Wright Susan 1994 2) Taip pat galima pastebėti kad toks

organizacijų kultūros aiškinimas panašėja į tam tikrą ideologiją Nes vis mažiau kalbama kas yra

12

organizacijos kultūra ir vis daugiau akcentuojama ką viena ar kita kultūra privalo turėti (Wright

Susan 1994 4)

Jei panagrinėtume požiūrius į organizacijų studijas tai organizacijų studijose labai svarbu į viską

žvelgti tiek iš organizacijos vidaus į ją supančios aplinkos išorę tiek iš išorės į organizacijos

vidų Taip yra geriau pastebimos ir suprantamos įvairios organizacijos problemos Organizacijų

studijose organizacija paprastai išskaidoma į tris sudedamąsias dalis

formalią sistemą

neformalią sistemą

aplinką

Formali sistema ndash tai organizacijos struktūros žemėlapis darbų aprašymai atsakomybių

hierarchija tikslai taisyklės strategija Neformali sistema yra būdai kaip individai ir grupės

organizacijoje sąveikauja vieni su kitais Tai yra svarbu nes įtakoja formalią sistemą ty

organizacijos tikslus taisykles ir pan Aplinka ndash tai organizacija kaip tam tikras kultūrinis reiškinys su

daugybe raiškos formų (Wright Susan 1994 11-19)

Ekonominėje antropologijoje Karl Polanyi (2001) pateikia dvi termino bdquoekonominisldquo reikšmes

ndash substancinis ir formalus kurie nėra vienalyčiai Viena reikšmė remiasi dedukciniu ir loginiu

mąstymu tuo tarpu kita reikšmė ndash aprašomoji ir paremta patirtimi Formalistai bando įrodyti kad

ekonominis racionalumas maksimaliai išnaudojant žmogų surandamas visose visuomenėse ir visose

bendravimo formose kai tuo tarpu substantyvizmas pasilieka prie ekonomikos kaip žmogiškosios

veiklos integruotos institucionalizuotos ir įsitvirtinusios įvairiose socialinėse institucijose

priklausančiose skirtingoms kultūroms Ekonominėje antropologijoje trejopas Karlo Polanyi (2001)

teoretinis įnašas ypač dominantis idėja jog ekonominė sistema yra visada įsitvirtinusi socialiniame ir

kultūriniame kontekste skirtumas tarp trijų prekių formų pasiskirstymo (tarpusavio sąveikos

persiskirstymo ir mainų) ir jo dvi ekonomikos fundamentinės prasmės sampratos - substancinė ir

formali

Mintis jog ekonomika yra įsitvirtinusi socialinėje struktūroje reprezentuoja specifinio

antropologijai holistinio požiūrio įtaką sistemos dalys gali būti suprastos tik ryšyje su visuma nes

sistemos dalių gyvavimas ir tinkamas funkcionavimas remiasi faktu jog jos nėra izoliuota būtis bet

sistemos dalis Tai reiškia jog ekonominė veiksena yra galima tik socialiniame kontekste ir gali būti

suprasta tik jei į šį faktą atsižvelgta taigi norint paaiškinti ekonominio gyvenimo principus pirmiausia

reikia pripažinti socialines kultūrines ir politines struktūras į kurias ji yra įsiliejusi (Plattner S 1989

3)

13

Ekonomika plačiąją prasme suprantama kaip sąveikos procesas tarp žmogaus ir jo aplinkos

kurioje jis įsigyja visų reikiamų daiktų tam kad patenkintų savo poreikius Polanio (2001) požiūriu

yra kompleksinis ir įteisintas procesas Tai reiškia kad viena vertus ekonominio gyvenimo kontekste

tam tikros taisyklės kurios suteikia tam tikrą sutarimą stabilumą jog yra struktūros kurios pertvarko

ekonominį gyvenimą ir suteikia įvairiais aspektais pasikartojamumą ir abipusę priklausomybę Antra

šie principai turi pastūmėti link specifinio instituto kuriame žmonės įgyvendina ekonominę veiklą

Pavyzdžiui laisvosios rinkos įstatymai ar ekonominio planavimo principai yra struktūros

integruojančios ekonomiką kai kapitalistinės ir socialistinės sistemos kaip ir jų specifinės

komponentės yra atitinkamos institucijos (Polanyi 1957 243-270)

Antra šios trys pagrindinės koncepcijos Polanio (2001) liečia tris struktūras kurios nusako kaip

prekės turi būti gaminamos ir platinamos Remiantis Polaniu (2001) kiekvienoje ekonominėje

sistemoje galima rasti įvairių jos laipsnių įgyvendinamų tikrovėje tarpusavio sąveikoje persiskirstyme

ir ekonominiuose mainuose Tarpusavio sąveika (reciprocity) yra prekių ir paslaugų pasiskirstymas

(distribution) forma kuri cirkuliuoja tarp pardavėjų kaip simetriški tarpusavio santykiai Perskirstymas

(redistribution) reiškia jog prekės keičia savininkus pirma iš periferijos į centrą vėliau iš centro į ten

kur visuomenės nariui jų reikia Komerciniai mainai (comercial exchange) rinkos sistemoje nurodo į

prekių perdislokavimą (transfer) Remiantis Polaniu (2001) šias tris prekių pasiskirstymo sistemas

galima surasti visose ekonominėse sistemose bet tik Vakarų kapitalistinė ekonomika yra integrali

rinkos sistema kur kainų sistema funkcionuoja Tradicinėse ekonomikose (kurios būdingos

ankstesniuose istorijos perioduose ar tos kurioms priklauso primityvios bendruomenės) yra įsiliejusios

paginde per tarpusavio sąveiką ir perskirstymą net jei kai kurios iš jų funkcionuoja prekyboje ir

prekyvietėse ndash realioje vietoje kur žmonės prekiauja Iš esmės jei tikėtume Polaniu (2001) tai Vakarų

ekonomikoje galime surasti visas tris pasiskirstymo formas tiek tradicinėje tiek ir socialistinėje

ekonomikoje Primityvioje visuomenėje kur trūksta centrinės politinės valdžios funkcionuoja tik

tarpusavio sąveika Taigi vien tik prekyvietės buvimas fizine vieta kur vyksta komerciniai mainai ar

pinigai kaip tokie - nėra kapitalistinės ekonomikos egzistavimo įrodymas Daugelyje tradicinių

ekonomikų mes galime identifikuoti objektų buvimą kurie atlieka pinigų vaidmenį bet tai dažniausiai

specialios paskirties pinigai ir neskirti mainams kaip pagrindinė jų paskirtis kurie funkcionuotų kaip

universali piniginė sistema kaip kad rinkos ekonomikos atveju Kadangi specialios paskirties pinigai

ir prekės ar paslaugos dėl kurių gali įvykti mainai kai kuriose visomenės sferose yra apriboti

prekapitalistinės ekonomikos yra multicentrinės t y jos turi daugiau mainų sričių Priešingai

kapitalistinės ekonomikos yra iš prigimties vienacentriškos kai visos prekės paslaugos ir lėšos

14

gamybos srautas yra vienoje unifikuotoje mainų sferoje integruotoje rinkos principų įgalinant

panaudoti visus universalius pinigus (Isaac B Karl Polanyi 2005 14-25)

Pasak Richar Wilk ir Cliggett bdquoįrankiai kapitalizmo suvokimui yra tokie beverčiai studijuojant

senovės actekus kaip kad titnaginis peilis reaktyvinio variklio pataisymui Kiekviena sistema turi

būti suprasta remiantis jos terminologijaldquo (Richar Wilk ir Cliggett 2007 8)

Šešėlinė ekonomika

Šioje šešėlinės ekonomikos zonoje kur bdquoblogisldquo pasiekia neeilinį mastą pirmiausia turėtume

paklausti koks istorinis klimatas ir kokios specifinės istorinės sąlygos sukūrė tam prielaidas Juk

žmonės niekada nebūna nei visiškai dorybingi nei visiškai nedori bet geri ir blogi priklausomai nuo

to kaip juos skatina ar provokuoja tam tikros aplinkybės ar net toje šalyje susiformavusi jų kultūra

Kad geriau suprastume kaip skirtinguose pasaulio regionuose yra įsiskverbęs šis bdquoreiškinysldquo į kultūros

šerdį norėčiau pateikti kaip pavyzdį prof M Herzfeld straipsnį ndash bdquoGarbėldquo ir bdquoGėdaldquo (1980)

Straipsnyje autorius teigia kad bdquoViduržemio regiono vertybių sistemos pristatomos pagal

klasifikacijas bdquogarbėldquo ir bdquogėdaldquo Atskiriant nuo svarstomos problemos ar bdquoViduržemiškumasldquo būtinai

arba įprastas atvejis sudaro pavienią kultūros zoną bdquogarbėldquo ir bdquogėdaldquo nepilnavertiškai nušviečia plačią

įvairiškumą vietinių terminologinių sistemųldquo (Herzfeld 1980) Taigi šis Viduržemio regionas turi

savo vidinę vertybių sistemą kurioje garbė stiprina šių visuomenių hierarchinę tvarką ir klasių

struktūrą Pvz plačiai žinoma kad šitoje geografinėje vietovėje ndash Italijoje kurioje bdquotikras vyrasldquo

nesiskundžia teismui bet pats bdquosutvarkoldquo garbės reikalus Ar Sicilijos regione kurioje bdquotikras vyrasldquo

fiziškai sužaloja ar net nužudo tą kuris sužeidė jo ar jos šeimos garbę Taip pat Sicilijoje nėra

garbinga kreiptis į policiją dėl kontrabandų ir kitų nusižengimų ir šioje šalyje yra priimtina vengti

mokėti mokesčius valdžiai o įstatymai nesutampa su Italijos žmonių mentalitetu Taip pat plačiai

žinomas buvusio Italijos premjero S Berluskonio elgesys su moterimis Jis savo aplinkoje laikomas

didvyriu nes jis ndash tikras vyras Nors daugelis italų ir gėdijasi tokio premjero elgesio vis gi jie patys

pripažįsta kad S Berluskonis savotiškai esą įkūnija paprastų Italijos žmonių vertinamas charakterio

savybes (Navickaitė 2011) Toks premjero elgesys mūsų kultūros normoje yra nusižengimas tačiau

šioje kultūroje tai laikoma vyriškumo pavyzdžiu pozityviu ir pavyzdingu elgesiu Šie žodžiai

bdquoMacholdquo ir bdquoMachismoldquo9 (vyriškumas) isp italų anglų šnekamojoje kalbose reiškia ndash energingas

vyrukas vyriškas tvirtas Žiūrint iš vidaus tas kas vienoje kultūroje būtų suprantama kaip bdquogėdaldquo

(shame) tas kitoje yra laikoma priimtina ir suprantamas elgesys Taip pat bdquogarbėldquo (honour) naudojant

9 Piesarskas B 1998 Didysis Anglų ndash Lietuvių Kalbų žodynas

15

S Berluskonį kaip pavyzdį kitoje vertybių sistemoje būtų vertinamas kitaip Tai galima konstatuoti

kad vertybės surištos su kultūros zona (culture zone) Žiūrint į kitą kultūros zoną pvz Lietuvą tas

kuris laikomas nepriimtina verčiasi kontrabandinėmis prekėmis ir jam ši veikla yra suprantama kaip

pragyvenimo šaltinis ir jam nesurišta su gėdos suvokimu bet tai tik galima suvokti per vietinės

ekonominės realybę Tas pats elgesys kitokiose aplinkybėse pvz Vilniaus ministerijoje laikomas

nepriimtinas elgesys ir tai konstatuojama kaip šešėlinė ekonomika

Profesoriaus M Herzheld mokslinis darbas bdquoGarbė ir gėda Problemos palyginimo analizės

moralinėse sistemoseldquo (1980) yra naudingas už tai kad jis antropologiškai skatina žiūrėti į žmonijos

veiklą pagal vietovės ndash discrete cultural zone ndash pavienią kultūros zoną Pagal prof M Herzheld

antropologinius tyrinėjimus suprasti vertybių dinamiką svarbu suprasti jo du pagrindinius terminus

ATIMIA = unpredictable danger of outsider (nenuspėjamas pavojus pašalinis ndash asmuo ne mūsų

žmogus) kurio vidinių vertybių suvokimas nesutampa su bdquoinsiderldquo ndash žmogus priklausantis

draugijaiorganizacijai ne pašalinis savas žmogus Tai M Herzheld atskleidžia antropologiškai

sukurtą žodį ndash GROUSOUZIA = predictable taint of insider tai lietuviškai būtų iš anksto nuspėjamas

suprantas elgesys tie kurie suvokia per tą pačią vertybių prizmę Kiekvienos kultūros vertybės turi

savo bdquotaintsldquo ndash arba lietuviškai žymes ir pėdsakus kurie suvokiami antropologiškomis akimis

Sovietinėje visuomenėje šešėlinės ekonomikos atsiradimą aprašo Pernille Hohnen savo darbe

bdquoGariūnų marginalizacija turgaus kultūrinė antropologijaldquo (2001) Autorė teigia kad bdquopagal

marksistinę ndash lenininę ideologiją darbas buvo viena iš svarbiausių ideologinių ir socialinių veiklos

rūšių visuomenėje o bedarbystė buvo traktuojama kaip išskirtinai kapitalizmui būdinga blogybė Dėl

tos priežasties Sovietų Sąjungoje realiai egzistuojantis darbo trūkumas buvo maskuojamas kitokiais

terminais (Humphrey 1995) Taigi bedarbystė buvo ne tik nelegali bet ir amorali Todėl darbas buvo

svarbus ne tik ideologiškai ir politiškai bet taip pat moraliai socialiai ir teisiškai Bet nors darbas ir

bedarbystė buvo pateikiami oficialiuose politiniuose diskursuose po stalininės visuomenės pokyčiai

sudarė galimybes atsirasti alternatyviai darbo samprataildquo ( Hohnen P 2001)

XX a 8 ndash jame ir ypač 9 ndash jame dešimtmetyje labai išaugo privatumas sovietinėje visuomenėje

dėl to dalyvavimas viešuosiuose įvykiuose ir ištikimybė socialistinei ideologijai tapo vis labiau dirbtini

ir ritualizuoti Tai taip pat turėjo įtakos nelegalių su darbu ir darbo etika susijusių veiklų tokių kaip

vagiliavimas darbuose nelegalus prekių importas ir gamyba ir pan paplitimui Nors tokios veiklos

ilgainiui tapo vis plačiau paplitusiomis galimybėmis įsigyti trūkstamų vartojimo prekių oficialiai jos

vis dėlto liko nelegalios Sovietų Sąjungoje tam tikrų privataus verslo formų įteisinimas kooperatyvų

forma įvyko tik po 1986 -1987 (Shelley 1990) Tačiau požiūrį į darbą keitė jau anksčiau atsiradę

nelegalūs pajamų įgijimo būdai lygiai taip pat kaip ir padidėjęs pareikalavimas tų darbų kurie

16

suteikdavo lengvesnį priėjimą prie papildomų prekių ir paslaugų (Sampson 1987) Tačiau svarbu

pabrėžti jog tai kad žmonės vis labiau įsitraukė į šešėlinę ekonomiką nereiškė jog dalyvavimas

oficialioje ekonomikoje ar darbas už pastovų fiksuotą atlyginimą (wage-labour) prarado savo svarbą

Pernille Hohnen atlikdama tyrimą Gariūnų turguje aiškina kad bdquoaš Lietuvoje nesutikau nė vieno

verslininko ar verslininkės kurie būtų mokėję visus jiems priklausančius mokesčius Kyšininkavimas

ir mokesčių vengimas buvo normalus elgesys visuose versluose nepaisant jų apimties Niekas

nemėgino šito neigtildquo (Hohnen P 2001)

Šešėlinės ekonomikos esmę suprasti ndash sudėtingas uždavinys kadangi dažniausiai nėra

informacijos apie šešėlinės ekonomikos dydį arba jos stokojama Viena iš priežasčių ndash ekonomikos

dalyvių tikslas likti anonimiškiems kad išvengtų mokesčio mokėjimo ir sankcijų dėl jų nemokėjimo

Terminas šešėlinė ekonomika literatūroje pirmą kartą paminėtas vokiečių kalba (vok

Schattenwirtschaft) vėliau pradėti vartoti kiti terminai10

J B Rosser (2006) teigimu pirmiausiai

pradėti vartoti terminai juodoji ekonomika ir juodasis darbas kurie 1970 m literatūroje paminėti italų

(itališkai nero lavoro) ir vokiečių kalbomis (vok Schwarzarbeit) ( Rosser J B 2006)

Šešėlinės ekonomikos vystymasis yra sąlygotas daugelio priežasčių Pagal Schneider (2004)

bdquodažniausiai cituojami ir svarbiausi šešėlinės ekonomikos veiksniai yra

Tiesioginių ir netiesioginių mokesčių ir privalomojo socialinio draudimo įmokų našta ir jos

didėjimas

Per griežtas (arba nepakankamas) teisinis ir administracinis reguliavimas ypač darbo rinkoje

Silpna valdžia ir aukštas korupcijos lygis valstybės sektoriuje

Rečiau minimi tačiau ne mažiau svarbūs šešėlinės ekonomikos veiksniai yra

Pajamų nelygybė (aukštas skurdo lygis)

Teisės aktų spragos mokesčių administravimo sistemos trūkumai

Šalies ekonominės politikos neracionalumas

Mokesčių moralė

Nepakankamas valdžios dėmesys socialinei politikai arba neracionalus jos plėtojimas

neužtikrinant visuomeninės gerovės socialinio saugumo ir kitų valstybės kompetencijai

priskirtų šalies piliečių bdquoreikiamoldquo visuomeninių poreikių patenkinimo lygioldquo (Schneider

2004)

10

Mokslinėje literatūroje šešėlinė ekonomika dar vadinama pogrindine (angl underground) neoficialiai (angl unofficial

informal) antrine (angl second) grynųjų pinigų (angl cash) paraleline (angl parallel) neteisėta (angl illicit) nelegalia

(angl illegal) nereguliaria (angl irregular) paslėpta (angl hidden) neapskaityta (angl unobserved arba non-observed)

neregistruota (angl unrecorded) alternatyvia (angl alternative) slapta (angl subterranean occult) ir juodaja (black) A

Dictionary of Economics John Black Oxford University press 2002 Oxford Reference Online httpwww

Oxfordreferencecom

17

Užsienio šalių praktika rodo kad tos šalys (pavyzdžiui Švedija Danija Suomija) kuriose didelė

mokesčių našta ty apie 52 ndash 55 proc įtrauktos į pasaulyje pirmaujančių šalių dešimtuką laikomos

konkurencingiausiomis ir jose nėra išplitusi šešėlinė ekonomika Stebima ir priešinga situacija šalyse

kuriose mokesčių našta yra santykinai maža (iki 20 proc BVP ndash Gruzijoje Meksikoje) šešėlinė

ekonomika sudaro daugiau nei 60 proc BVP Taigi nepaisant to kad labai dideli mokesčiai

dažniausiai yra psichologiškai nepriimtini ir skatina verslininkus bdquopereitildquo į šešėlinę ekonomiką tačiau

ji formuojasi ne vien dėl mokesčių (Kuodis 2007)

Šešėlinės ekonomikos priežasčių tyrimuose neretai minimas mokesčių moralės11

terminas kuris

suprantamas kaip moralinių principų ir požiūrio į mokesčių įstatymų laikymąsi apibūdinimas

Mokesčių moralė siejama su šalies piliečių požiūriu į socialinę apsaugą visuomeninių poreikių

patenkinimo lygio kilimą sveikatos apsaugos kokybę bei bendru požiūriu į šalies socialinę politiką

vertinant šiai sričiai skiriamą šalies biudžeto pajamų dalį (Schneider 2000)

Taigi mokesčių moralės lygis susiformavęs šalies gyventojų bendrų moralės principų kultūrinių

ir religinių ypatumu pagrindu yra veikiamas ne tik vyriausybės ir mokesčių mokėtojų

bendradarbiavimo glaudumo mokesčių mokėtojų požiūrio apie jų sumokėtų mokesčio bdquoteisingąldquo

panaudojimą šalies piliečių gerovės didinimui valdžios institucijų darbo kokybės kuri daugelio atvejų

yra glaudžiai susieta su korupcijos12

lygiu šalyje ir jos tendencijomis Korupcija apima įvairius

piktnaudžiavimo vieša valdžia būdus neteisėtas ir netinkamas priemones kuriomis siekiama

asmeninės naudos Nustatyta kad egzistuoja stiprus ryšys tarp korupcijos lygio šešėlinės ekonomikos

masto Šis teigiamas ryšys gali būti grindžiamas tuo kad abu reiškiniai (korupcija ir šešėlinė veikla)

yra sąlygoti bendro veiksmo ndash silpnos teisminės sistemos ( Eilat Zinnes 2002)

Korupcija neigiamai veikia šalies visuomenės bendrąjį (moralinį) pasitikėjimą13

kuris yra bdquodoros

sferosldquo (teigiamų veiksnių ir rezultatų visuomenėje) dalis Pasitikėjimo pamatas (lygybė ir

teisingumas) sąlygoja mažesnę korupciją geresnes vyriausybes atviras rinkas ir aukštesnį ekonomikos

vystymąsi Kai pasitikėjimas kitais visuomenės nariais yra aukštas labiau tikėtina kad ekonomikos

dalyviai elgsis sąžiningai

11

Kituose šaltiniuose (Y Song ir T E Yarbrough 1978 m atliktame tyrime) tai dar vadinama ldquomokesčių mokėtojo etikardquo

šis terminas apibrėžiamas kaip ldquogyventojų (mokesčių mokėtojų) pagrindinėmis elgesio normomis santykiuose su

vyriausybe (Schneider 2000) 12

Korupcija apibūdinama kaip kyšininkavimo įvairiomis formomis naudojimas siekiant daryti įtaką politikams valstybės

tarnautojams ir kitiems pareigūnams Beveik bet koks oficialus veiksmas ar neveiklumas gali būti veikiamas korupcijos (A

Dictionary of Economics 2002) 13

Bendras (moralinis) pasitikėjimas apima pasitikėjimą nepažįstamaisiais (ypač žmonėmis kurie yra kitokie nei dauguma)

nėra nulemtas patirties ir negali suformuoti iš sąveikos su pažįstamais žmonėmis Jis susiformuoja vaikystėje perduodamas

tėvų ir dažniausiai išlieka nekintantis visą gyvenimą Bendrasis pasitikėjimas atmeta neigiamą patirtį kaip taisyklės išimtį

nuteikia optimistiškai formuojant nuomonę kad žmogus gali kontroliuoti savo gyvenimą (Uslaner 2003)

18

Pasak Povilo Gylio šešėlinė ekonomika atsirado iškart kai tik valstybė ant dirbančiųjų uždėjo

bdquotvirtą rankąldquo administruodama ir normuodama jų veiklą bdquoŠešėlinė ekonomika formuojasi ne vien dėl

mokesčių nors tai yra vienas iš veiksnių Labai dideli mokesčiai ypač jei jie psichologiškai

nepriimtini stumia verslininkus i šešėlinę ekonomiką Tačiau pagrindinė priežastis dėl ko formuojasi

šešėlinė ekonomika yra didelis skurdas Tada vienintelis būdas išgyventi ir yra ndash bdquoeiti į šešėlįldquo

(Gylys P 2006)

Šešėlinė ekonomika gali būti dviejų formų legali ir nelegali Legali šešėline ekonomika ndash tai

prekių ir paslaugų gamyba kurias siekiama sąmoningai nuslėpti nuo valdžios institucijų kad būtų

išvengta mokesčių ir kitų taikomų valdžios reikalavimų Nelegali dar gali būti vadinama pogrindine

pilkąja arba juodąja ekonomika laikomi visi neteisėti veiksmai kurie atitinka klasikines nusikalstamos

veiklos charakteristikas prie šių veiklų priskiriama apiplėšimai narkotikai prostitucija kontrabanda ir

pan (Schneider 2007)

Kai kurie darbuotojų ieškantys darbdaviai ypač statybų sektoriaus susiduria su nauju reiškiniu

statybininkai kuriuos jie norėtų įdarbinti pagal darbo sutartis atsisako legaliai dirbti Kaip pavyzdį

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija pateikia Klaipėdos statybų bendrovę bdquoLankstinysldquo kur

įmonės vadovai ieškodami darbuotojų pagal skelbimus susidūrė su neįprasta situacija pasiūlė darbą

aštuoniems statybininkams bet iš šešių išgirdo kad šie gali dirbti tik neoficialiai Įmonės vadovo

nuomone mokesčių nemokančios įmonės turi galimybę nuleisti darbų kainas ir nurungti konkurentus

Taip pat populiaru susitarti kad už darbus būtų išrašyta mažesnė sąskaita nei jie realiai kainavo Tada

verslininkai susižeria likusią kainos dalį sau į kišenę o norintieji dirbti sąžiningai susiduria su iškreipta

konkurencija Buvęs Premjeras Andrius Kubilius teigia kad bdquocivilizuotai mokami mokesčiai reiškia

tam tikros pilietinės brandos mentalitetą kurio Lietuvoje dar trūkstaldquo14

Vyriausybės tinklalapyje

pateikiamame jo pasisakyme skelbiama kad lietuviškas požiūris į mokesčius gerokai skiriasi nuo kitų

išsivysčiusių Europos šalių pavyzdžiui Vokietijos kai piliečiai aiškiai suvokia pareigą mokėti

mokesčius ir supranta jog mokesčių vengimas reiškia kad nukentės valstybės teikiamų paslaugų

kokybė

bdquoBe abejo be sunkios mokesčių naštos ir perteklinių verslo ir darbo reguliavimų šešėlinei

ekonomikai mažėti neleido vis dar netobuli ir nestabilūs įstatymai išimtys ir privilegijos užsienio

prekybos suvaržymai Tiesa kad ir kokia palanki būtų sukurta verslo aplinka ir įstatymų bazė

visuomet turėsime kažkiek šešėlinės ekonomikos Taip yra dėl kultūrinių ir istorinių veiksnių kurie

kartais turi ne mažiau įtakos žmonių pasirinkimams nei jų ekonominė padėtis mokesčiai ar

14

Respublika 2010 Lietuviai nesuvokia pareigos mokėti mokesčius

9

Mažeikis aprašydamas apie stigmatizaciją ir spekuliantų demistifikaciją aprašo P Hohnen kuri

teigia kad bdquoturgaus samprata išstumta iš Lietuvos kultūros ir žmonių sąmonėje susiformavo negatyvus

turgavietės ir prekiautojų vertinimas(Mažeikis 2003 61) bdquoMano nuomone negatyvus turgavietės ir

prekiautojų vertinimas galėtų būti siejamas su socialinių veiklų kaita ir tęstinumu bei darbo

konceptualizavimu pereinamuoju į rinkos ekonomiką laikotarpiu Gariūnų kaip legalios prekybos

vietos (bet ne darbo vietos kaip bus matyti vėliau) įkūrimas simbolizavo ir veikė procesus

skatinančius naujos ekonominės srities plėtrą o drauge ir darbo sampratos painiavą (Hohnen 2001

67) Į socialinę ir moralinę turgaus prekybos marginalizaciją P Hohnen žiūri ne kaip į bdquonatūralią

reakciją į neįprastas prekybos formas Gariūnuose ir kitose turgavietėse po atviru dangumi bet veikiau

kaip į kultūriškai savitą reakciją į tam tikras vyraujančias veiklos formas Todėl turgaus

marginalizacija turi būti siejama su Lietuvos visuomenės kultūrinėmis vertybėmis ir su esminiais

ekonominiais bei socialiniais pokyčiais

Anot Hohnen baigiantis sovietinei erai Lietuvoje prestiziškiausiais darbais buvo laikomi protinis

darbas (Hohnen 2001 70) o turguose dirbdavo kaip minėjau žemo intelekto ir kultūros asmenys

Tačiau atgavus nepriklausomybę ir prasidėjus sunkiems laikotarpiams visiems žmonės dėl pinigų

stygiaus ne vienas pradėjo dirbti turguje nors tai ir nereiškė kad jie turi žemą intelektą ir nenori ar

negali susirasti darbą Tai taip pat nereiškė kad labiau pasiturintys žmonės nėjo į Gariūnus pirktis

Didelė dalis žmonių tiek ėjo dirbti tiek pirkti į Gariūnus tačiau tiek viena tiek antra jau buvo laikoma

žema dėl susidariusių praeities aplinkybių (spekuliacija žemos kultūros prekeiviai prastos per

parduodamos prekės) Tai taipogi galėjo būti labiau akcentuojama straipsnyje

Hohnen labai tikslingai analizuoja kaip turgaus prekyba su laiku tapo ne šiaip papildomų pajamų

šaltiniu o darbu profesiją o turgus ndash į darbovietę panašią instituciją nors ir be tų sąlygų kurios

paprastai asocijuojasi su darbu ir pinigu uždirbimu (Hohnen 2001 71) Autorė duotais pavyzdžiais

paaiškina situacijos dviprasmiškumą o kartu atskleidžia verslo ir turgaus prekybos skirtumus

Prekyba be abejo gali būti laikoma verslu tačiau kiekviena verslo rūšis būna civilizuota legalizuota

Nors turguje dirbantys žmonės moka už prekybos vietą jie skirtingai nuo dirbančiųjų kitos prekybos

vietose nemoka kitų mokesčių Tiesa autorė gana drąsiai teigia nesutikusi nė vieno verslininko

mokėjusio visus mokesčius Visgi socialinėje aplinkoje jau skyrėsi socialiniai ryšiai ir vaidmenys tarp

turgaus prekybininkų ir verslininkų už turgaus ribų

Hohnen išgvildenusi Gariūnų turgų teigia kad turgaus marginalizacija gali būti siejama su

visuminiais ribų pertvarkymo procesais vykstančiais besiformuojančiose socialinėse darbo ir

ekonomikos srityse kurie ne tik apima Gariūnus ir jų prekiautojus bet ir pasiekia svarbiausias

Lietuvos visuomenės sferas (Hohnen 2001 79)

10

22 Organizacijų antropologija

Organizacijų antropologijos teorijos sudarančios ženklią ekonomikos antropologijos dalį

aiškina galimus organizacijos ir aplinkos sąveikos modelius organizacijų įsitvirtinimo specifiniame

veiklos lauke strategijas Kadangi turgus ypač į jį žvelgiant formaliai yra verslo organizacija (uždara

akcinė bendrovė) šios teorijos ir gali būti pasitelkiamos kaip analitinis teorinis pasirinktos problemos

analizės instrumentas

Anot UHoltgrewe KSardadvar ir PHohen (2011) galima išskirti du vienas kitą papildančius

organizacijų analizės teorinius požiūrius ndash neo ndash institucionizmą ir strateginį požiūrį Pirmasis požiūris

organizacijas apibrėžia kaip kolektyvinius veikėjus kurių sėkmė priklauso nuo to kiek sėkmingai yra

realizuojami bendri lūkesčiai ir normos Strateginis požiūris akcentuoja organizacijas kaip veikėjus

siekiančius maksimizuoti gaunamą naudą ir tuo tikslu kuriančius bei taikančius strategijas keičiančias

taisykles lauko kuriose jie veikia taip kad jos taptų jiems naudingomis

Pagal neo ndash institucionalizmą naujos organizacinės formos atsiranda ir yra įmanomos ne vien

todėl kad jos yra pagrįstos racionalumo ar didelio efektyvumo standartais Be savęs pozicionavimo

institucionalizuotame organizaciniame lauke ir neatliepiant bendrų to lauko lūkesčių ir suvokimų

naujos organizacinės formos nebus gyvybingos Organizacijos savęs priskirimas specifiniam laukui ir

kitų lauko dalyvių pripažinimas suteikia organizacijai ne tik reikiamą legitimumą bet taip pat suteikia

tikrumą bendrų lūkesčių tinkle ir veikia kaip reikšmės šaltinis Tokie institucionalizuoti lūkesčiai

remiasi kognityviniais normatyviniais ir reguliuojamaisiais pagrindais (Scott 1995)

Šis pozicionavimasis bendrų lūkesčių kontekste yra priežastis to jog visos organizacijos tame

pačiame lauke supanašėja jos vykdo bendras praktikas ir turi panašius požiūrius (DiMaggioPowell

1991) Žinoma šis modelis nereiškia jog organizacijos paprasčiausiai prisitaiko prie egzistuojančios

aplinkos Neo ndash institucionalistai teigia kad organizacijos ne tik adaptuojasi prie konteksto bet taipogi

ir keičia jį (Jepperson 1991) siekia pakeisti kitų lūkesčius tuo keisdami institucinę aplinką Tai

reiškia jog organizacinė ir institucinė kaitos yra susiję o organizacijos kaita yra kitos organizacijos

aplinkos kaita

Kitas požiūris aiškinantis organizacijos ir aplinkos sąveiką vadinamas strateginės vadybos

modeliu Šį požiūrį atstovaujanti Christine Oliver (Oliver 1991) ypač akcentuoja tai jog organizacijos

nėra tik institucinio spaudimo (galios prievartos) objektai turintys prisitaikytis prie institucinių

reikalavimų Priešingai ji pabręžia strateginio organizacijos atsakovų institucinaim spaudimui

kontinumą Pastarasis apima ir pasyvų spaudimo (reikalavimų) priėmimą ir išvengimo ir

11

išsusikinėjimo ir atviro ignoravimo ir aktyvias manipulaivimo įtakos ir net institucijės aplinkos

kontrolės strategijas

Postsocializmo autoriai kalba apie tai kaip suformuotas posovietinis požiūris į socialinius ryšius

Pavyzdžiui N Klumbytė (2004) teigia kad posovietinis laikotarpis asocijuojasi su ateities

nežinomybe netvarka darbo praradimu (dėl jo siejami įvairūs socialiniai reiškiniai) socialiniu regresu

(vaikai nesimoko daug geria) yra moralinė degradacija Dabartis pristatoma kaip regresas išgriauti

pastatai ir kolūkiai valdžioje vagys ir ponai komunistai Europos Sąjunga žmonėms pristatoma kaip

gerovė kad visi gyvens geriau sustabdys korupciją Žmogus yra laisvesnis dabar O ldquoparaščiųrdquo

žmonėms ndash kaimo žmonėms kuriems nepasisekė

Adaptacijos prie supančios aplinkos būdai ndash tiek individualių tiek kolektyvinių veikėjų anot

postsocialistinių šalių problemas tyrinėjančių mokslininkų neretai gali būti kildinami iš praeities

patirčių Pernille Hohnen savo darbe bdquoGariūnų marginalizacijaldquo teigia kad bdquoištikimybė socialistinei

ideologijai tapo vis labiau dirbtina ir ritualizuota Tai taip pat turėjo įtakos nelegalių su darbu ir darbo

etika susijusių veiklų tokių kaip vagiliavimas darbuose nelegalus prekių importas ir gamyba ir pan

paplitimuildquo (Hohnen 2001 68)

Pagal Wright Susan bdquoorganizacijos bdquokultūros koncepcijaldquo yra apibrėžiama keturiais būdais

Pirma ndash ji susijusi su didesnės kompanijos problemomis kai jos padaliniai yra išsidėstę

įvairiose pasaulio vietose ir todėl susiduria su įvairiomis kultūrinėmis įtakomis

Antra ndash kai reikia integruoti žmones iš įvairių etninių grupių į vieną kolektyvą

Trečia ndash bdquokultūros koncepcijaldquo gali reikšti neformalias bdquosampratas laikysenas ir vertybesldquo

vyraujančias tarp darbuotojų

Ketvirta ndash bdquokompanijos kultūraldquo gali būti susijusi su formaliomis organizacinėmis

vertybėmis ir praktikomis turinčiomis suvienyti darbuotojus į darnų kolektyvą kuris yra

pajėgus siekti jam nustatytų ndash patikėtų tikslų greitai besikeičiančioje ir globaliai

konkurencinėje aplinkojeldquo (Wright Susan 1994 1)

Yra laikoma kad stipri kompanijos kultūra yra būtina tiek privačiame tiek visuomeniniame ar

savanoriškų organizacijų sektoriuose siekiant geresnių rezultatų Nors tikslai yra panašus bet gali

skirtis požiūris kaip reikia siekti šių tikslų Vienu atveju organizacijos darbo kultūra kuria bendrą

tikslą bdquoišskaidantldquo į atskiras specializuotas veiklas aiškiai nurodant koks yra kiekvieno darbuotojo

vaidmuo Kitu atveju žvelgiama lanksčiau į bendro tikslo siekimą kai darbuotojai suburiami į

komandas kuriose kiekvienas narys gali spręsti įvairias problemas Šiuo atveju darbuotojai skatinami

rodyti iniciatyvą bei išradingumą (Wright Susan 1994 2) Taip pat galima pastebėti kad toks

organizacijų kultūros aiškinimas panašėja į tam tikrą ideologiją Nes vis mažiau kalbama kas yra

12

organizacijos kultūra ir vis daugiau akcentuojama ką viena ar kita kultūra privalo turėti (Wright

Susan 1994 4)

Jei panagrinėtume požiūrius į organizacijų studijas tai organizacijų studijose labai svarbu į viską

žvelgti tiek iš organizacijos vidaus į ją supančios aplinkos išorę tiek iš išorės į organizacijos

vidų Taip yra geriau pastebimos ir suprantamos įvairios organizacijos problemos Organizacijų

studijose organizacija paprastai išskaidoma į tris sudedamąsias dalis

formalią sistemą

neformalią sistemą

aplinką

Formali sistema ndash tai organizacijos struktūros žemėlapis darbų aprašymai atsakomybių

hierarchija tikslai taisyklės strategija Neformali sistema yra būdai kaip individai ir grupės

organizacijoje sąveikauja vieni su kitais Tai yra svarbu nes įtakoja formalią sistemą ty

organizacijos tikslus taisykles ir pan Aplinka ndash tai organizacija kaip tam tikras kultūrinis reiškinys su

daugybe raiškos formų (Wright Susan 1994 11-19)

Ekonominėje antropologijoje Karl Polanyi (2001) pateikia dvi termino bdquoekonominisldquo reikšmes

ndash substancinis ir formalus kurie nėra vienalyčiai Viena reikšmė remiasi dedukciniu ir loginiu

mąstymu tuo tarpu kita reikšmė ndash aprašomoji ir paremta patirtimi Formalistai bando įrodyti kad

ekonominis racionalumas maksimaliai išnaudojant žmogų surandamas visose visuomenėse ir visose

bendravimo formose kai tuo tarpu substantyvizmas pasilieka prie ekonomikos kaip žmogiškosios

veiklos integruotos institucionalizuotos ir įsitvirtinusios įvairiose socialinėse institucijose

priklausančiose skirtingoms kultūroms Ekonominėje antropologijoje trejopas Karlo Polanyi (2001)

teoretinis įnašas ypač dominantis idėja jog ekonominė sistema yra visada įsitvirtinusi socialiniame ir

kultūriniame kontekste skirtumas tarp trijų prekių formų pasiskirstymo (tarpusavio sąveikos

persiskirstymo ir mainų) ir jo dvi ekonomikos fundamentinės prasmės sampratos - substancinė ir

formali

Mintis jog ekonomika yra įsitvirtinusi socialinėje struktūroje reprezentuoja specifinio

antropologijai holistinio požiūrio įtaką sistemos dalys gali būti suprastos tik ryšyje su visuma nes

sistemos dalių gyvavimas ir tinkamas funkcionavimas remiasi faktu jog jos nėra izoliuota būtis bet

sistemos dalis Tai reiškia jog ekonominė veiksena yra galima tik socialiniame kontekste ir gali būti

suprasta tik jei į šį faktą atsižvelgta taigi norint paaiškinti ekonominio gyvenimo principus pirmiausia

reikia pripažinti socialines kultūrines ir politines struktūras į kurias ji yra įsiliejusi (Plattner S 1989

3)

13

Ekonomika plačiąją prasme suprantama kaip sąveikos procesas tarp žmogaus ir jo aplinkos

kurioje jis įsigyja visų reikiamų daiktų tam kad patenkintų savo poreikius Polanio (2001) požiūriu

yra kompleksinis ir įteisintas procesas Tai reiškia kad viena vertus ekonominio gyvenimo kontekste

tam tikros taisyklės kurios suteikia tam tikrą sutarimą stabilumą jog yra struktūros kurios pertvarko

ekonominį gyvenimą ir suteikia įvairiais aspektais pasikartojamumą ir abipusę priklausomybę Antra

šie principai turi pastūmėti link specifinio instituto kuriame žmonės įgyvendina ekonominę veiklą

Pavyzdžiui laisvosios rinkos įstatymai ar ekonominio planavimo principai yra struktūros

integruojančios ekonomiką kai kapitalistinės ir socialistinės sistemos kaip ir jų specifinės

komponentės yra atitinkamos institucijos (Polanyi 1957 243-270)

Antra šios trys pagrindinės koncepcijos Polanio (2001) liečia tris struktūras kurios nusako kaip

prekės turi būti gaminamos ir platinamos Remiantis Polaniu (2001) kiekvienoje ekonominėje

sistemoje galima rasti įvairių jos laipsnių įgyvendinamų tikrovėje tarpusavio sąveikoje persiskirstyme

ir ekonominiuose mainuose Tarpusavio sąveika (reciprocity) yra prekių ir paslaugų pasiskirstymas

(distribution) forma kuri cirkuliuoja tarp pardavėjų kaip simetriški tarpusavio santykiai Perskirstymas

(redistribution) reiškia jog prekės keičia savininkus pirma iš periferijos į centrą vėliau iš centro į ten

kur visuomenės nariui jų reikia Komerciniai mainai (comercial exchange) rinkos sistemoje nurodo į

prekių perdislokavimą (transfer) Remiantis Polaniu (2001) šias tris prekių pasiskirstymo sistemas

galima surasti visose ekonominėse sistemose bet tik Vakarų kapitalistinė ekonomika yra integrali

rinkos sistema kur kainų sistema funkcionuoja Tradicinėse ekonomikose (kurios būdingos

ankstesniuose istorijos perioduose ar tos kurioms priklauso primityvios bendruomenės) yra įsiliejusios

paginde per tarpusavio sąveiką ir perskirstymą net jei kai kurios iš jų funkcionuoja prekyboje ir

prekyvietėse ndash realioje vietoje kur žmonės prekiauja Iš esmės jei tikėtume Polaniu (2001) tai Vakarų

ekonomikoje galime surasti visas tris pasiskirstymo formas tiek tradicinėje tiek ir socialistinėje

ekonomikoje Primityvioje visuomenėje kur trūksta centrinės politinės valdžios funkcionuoja tik

tarpusavio sąveika Taigi vien tik prekyvietės buvimas fizine vieta kur vyksta komerciniai mainai ar

pinigai kaip tokie - nėra kapitalistinės ekonomikos egzistavimo įrodymas Daugelyje tradicinių

ekonomikų mes galime identifikuoti objektų buvimą kurie atlieka pinigų vaidmenį bet tai dažniausiai

specialios paskirties pinigai ir neskirti mainams kaip pagrindinė jų paskirtis kurie funkcionuotų kaip

universali piniginė sistema kaip kad rinkos ekonomikos atveju Kadangi specialios paskirties pinigai

ir prekės ar paslaugos dėl kurių gali įvykti mainai kai kuriose visomenės sferose yra apriboti

prekapitalistinės ekonomikos yra multicentrinės t y jos turi daugiau mainų sričių Priešingai

kapitalistinės ekonomikos yra iš prigimties vienacentriškos kai visos prekės paslaugos ir lėšos

14

gamybos srautas yra vienoje unifikuotoje mainų sferoje integruotoje rinkos principų įgalinant

panaudoti visus universalius pinigus (Isaac B Karl Polanyi 2005 14-25)

Pasak Richar Wilk ir Cliggett bdquoįrankiai kapitalizmo suvokimui yra tokie beverčiai studijuojant

senovės actekus kaip kad titnaginis peilis reaktyvinio variklio pataisymui Kiekviena sistema turi

būti suprasta remiantis jos terminologijaldquo (Richar Wilk ir Cliggett 2007 8)

Šešėlinė ekonomika

Šioje šešėlinės ekonomikos zonoje kur bdquoblogisldquo pasiekia neeilinį mastą pirmiausia turėtume

paklausti koks istorinis klimatas ir kokios specifinės istorinės sąlygos sukūrė tam prielaidas Juk

žmonės niekada nebūna nei visiškai dorybingi nei visiškai nedori bet geri ir blogi priklausomai nuo

to kaip juos skatina ar provokuoja tam tikros aplinkybės ar net toje šalyje susiformavusi jų kultūra

Kad geriau suprastume kaip skirtinguose pasaulio regionuose yra įsiskverbęs šis bdquoreiškinysldquo į kultūros

šerdį norėčiau pateikti kaip pavyzdį prof M Herzfeld straipsnį ndash bdquoGarbėldquo ir bdquoGėdaldquo (1980)

Straipsnyje autorius teigia kad bdquoViduržemio regiono vertybių sistemos pristatomos pagal

klasifikacijas bdquogarbėldquo ir bdquogėdaldquo Atskiriant nuo svarstomos problemos ar bdquoViduržemiškumasldquo būtinai

arba įprastas atvejis sudaro pavienią kultūros zoną bdquogarbėldquo ir bdquogėdaldquo nepilnavertiškai nušviečia plačią

įvairiškumą vietinių terminologinių sistemųldquo (Herzfeld 1980) Taigi šis Viduržemio regionas turi

savo vidinę vertybių sistemą kurioje garbė stiprina šių visuomenių hierarchinę tvarką ir klasių

struktūrą Pvz plačiai žinoma kad šitoje geografinėje vietovėje ndash Italijoje kurioje bdquotikras vyrasldquo

nesiskundžia teismui bet pats bdquosutvarkoldquo garbės reikalus Ar Sicilijos regione kurioje bdquotikras vyrasldquo

fiziškai sužaloja ar net nužudo tą kuris sužeidė jo ar jos šeimos garbę Taip pat Sicilijoje nėra

garbinga kreiptis į policiją dėl kontrabandų ir kitų nusižengimų ir šioje šalyje yra priimtina vengti

mokėti mokesčius valdžiai o įstatymai nesutampa su Italijos žmonių mentalitetu Taip pat plačiai

žinomas buvusio Italijos premjero S Berluskonio elgesys su moterimis Jis savo aplinkoje laikomas

didvyriu nes jis ndash tikras vyras Nors daugelis italų ir gėdijasi tokio premjero elgesio vis gi jie patys

pripažįsta kad S Berluskonis savotiškai esą įkūnija paprastų Italijos žmonių vertinamas charakterio

savybes (Navickaitė 2011) Toks premjero elgesys mūsų kultūros normoje yra nusižengimas tačiau

šioje kultūroje tai laikoma vyriškumo pavyzdžiu pozityviu ir pavyzdingu elgesiu Šie žodžiai

bdquoMacholdquo ir bdquoMachismoldquo9 (vyriškumas) isp italų anglų šnekamojoje kalbose reiškia ndash energingas

vyrukas vyriškas tvirtas Žiūrint iš vidaus tas kas vienoje kultūroje būtų suprantama kaip bdquogėdaldquo

(shame) tas kitoje yra laikoma priimtina ir suprantamas elgesys Taip pat bdquogarbėldquo (honour) naudojant

9 Piesarskas B 1998 Didysis Anglų ndash Lietuvių Kalbų žodynas

15

S Berluskonį kaip pavyzdį kitoje vertybių sistemoje būtų vertinamas kitaip Tai galima konstatuoti

kad vertybės surištos su kultūros zona (culture zone) Žiūrint į kitą kultūros zoną pvz Lietuvą tas

kuris laikomas nepriimtina verčiasi kontrabandinėmis prekėmis ir jam ši veikla yra suprantama kaip

pragyvenimo šaltinis ir jam nesurišta su gėdos suvokimu bet tai tik galima suvokti per vietinės

ekonominės realybę Tas pats elgesys kitokiose aplinkybėse pvz Vilniaus ministerijoje laikomas

nepriimtinas elgesys ir tai konstatuojama kaip šešėlinė ekonomika

Profesoriaus M Herzheld mokslinis darbas bdquoGarbė ir gėda Problemos palyginimo analizės

moralinėse sistemoseldquo (1980) yra naudingas už tai kad jis antropologiškai skatina žiūrėti į žmonijos

veiklą pagal vietovės ndash discrete cultural zone ndash pavienią kultūros zoną Pagal prof M Herzheld

antropologinius tyrinėjimus suprasti vertybių dinamiką svarbu suprasti jo du pagrindinius terminus

ATIMIA = unpredictable danger of outsider (nenuspėjamas pavojus pašalinis ndash asmuo ne mūsų

žmogus) kurio vidinių vertybių suvokimas nesutampa su bdquoinsiderldquo ndash žmogus priklausantis

draugijaiorganizacijai ne pašalinis savas žmogus Tai M Herzheld atskleidžia antropologiškai

sukurtą žodį ndash GROUSOUZIA = predictable taint of insider tai lietuviškai būtų iš anksto nuspėjamas

suprantas elgesys tie kurie suvokia per tą pačią vertybių prizmę Kiekvienos kultūros vertybės turi

savo bdquotaintsldquo ndash arba lietuviškai žymes ir pėdsakus kurie suvokiami antropologiškomis akimis

Sovietinėje visuomenėje šešėlinės ekonomikos atsiradimą aprašo Pernille Hohnen savo darbe

bdquoGariūnų marginalizacija turgaus kultūrinė antropologijaldquo (2001) Autorė teigia kad bdquopagal

marksistinę ndash lenininę ideologiją darbas buvo viena iš svarbiausių ideologinių ir socialinių veiklos

rūšių visuomenėje o bedarbystė buvo traktuojama kaip išskirtinai kapitalizmui būdinga blogybė Dėl

tos priežasties Sovietų Sąjungoje realiai egzistuojantis darbo trūkumas buvo maskuojamas kitokiais

terminais (Humphrey 1995) Taigi bedarbystė buvo ne tik nelegali bet ir amorali Todėl darbas buvo

svarbus ne tik ideologiškai ir politiškai bet taip pat moraliai socialiai ir teisiškai Bet nors darbas ir

bedarbystė buvo pateikiami oficialiuose politiniuose diskursuose po stalininės visuomenės pokyčiai

sudarė galimybes atsirasti alternatyviai darbo samprataildquo ( Hohnen P 2001)

XX a 8 ndash jame ir ypač 9 ndash jame dešimtmetyje labai išaugo privatumas sovietinėje visuomenėje

dėl to dalyvavimas viešuosiuose įvykiuose ir ištikimybė socialistinei ideologijai tapo vis labiau dirbtini

ir ritualizuoti Tai taip pat turėjo įtakos nelegalių su darbu ir darbo etika susijusių veiklų tokių kaip

vagiliavimas darbuose nelegalus prekių importas ir gamyba ir pan paplitimui Nors tokios veiklos

ilgainiui tapo vis plačiau paplitusiomis galimybėmis įsigyti trūkstamų vartojimo prekių oficialiai jos

vis dėlto liko nelegalios Sovietų Sąjungoje tam tikrų privataus verslo formų įteisinimas kooperatyvų

forma įvyko tik po 1986 -1987 (Shelley 1990) Tačiau požiūrį į darbą keitė jau anksčiau atsiradę

nelegalūs pajamų įgijimo būdai lygiai taip pat kaip ir padidėjęs pareikalavimas tų darbų kurie

16

suteikdavo lengvesnį priėjimą prie papildomų prekių ir paslaugų (Sampson 1987) Tačiau svarbu

pabrėžti jog tai kad žmonės vis labiau įsitraukė į šešėlinę ekonomiką nereiškė jog dalyvavimas

oficialioje ekonomikoje ar darbas už pastovų fiksuotą atlyginimą (wage-labour) prarado savo svarbą

Pernille Hohnen atlikdama tyrimą Gariūnų turguje aiškina kad bdquoaš Lietuvoje nesutikau nė vieno

verslininko ar verslininkės kurie būtų mokėję visus jiems priklausančius mokesčius Kyšininkavimas

ir mokesčių vengimas buvo normalus elgesys visuose versluose nepaisant jų apimties Niekas

nemėgino šito neigtildquo (Hohnen P 2001)

Šešėlinės ekonomikos esmę suprasti ndash sudėtingas uždavinys kadangi dažniausiai nėra

informacijos apie šešėlinės ekonomikos dydį arba jos stokojama Viena iš priežasčių ndash ekonomikos

dalyvių tikslas likti anonimiškiems kad išvengtų mokesčio mokėjimo ir sankcijų dėl jų nemokėjimo

Terminas šešėlinė ekonomika literatūroje pirmą kartą paminėtas vokiečių kalba (vok

Schattenwirtschaft) vėliau pradėti vartoti kiti terminai10

J B Rosser (2006) teigimu pirmiausiai

pradėti vartoti terminai juodoji ekonomika ir juodasis darbas kurie 1970 m literatūroje paminėti italų

(itališkai nero lavoro) ir vokiečių kalbomis (vok Schwarzarbeit) ( Rosser J B 2006)

Šešėlinės ekonomikos vystymasis yra sąlygotas daugelio priežasčių Pagal Schneider (2004)

bdquodažniausiai cituojami ir svarbiausi šešėlinės ekonomikos veiksniai yra

Tiesioginių ir netiesioginių mokesčių ir privalomojo socialinio draudimo įmokų našta ir jos

didėjimas

Per griežtas (arba nepakankamas) teisinis ir administracinis reguliavimas ypač darbo rinkoje

Silpna valdžia ir aukštas korupcijos lygis valstybės sektoriuje

Rečiau minimi tačiau ne mažiau svarbūs šešėlinės ekonomikos veiksniai yra

Pajamų nelygybė (aukštas skurdo lygis)

Teisės aktų spragos mokesčių administravimo sistemos trūkumai

Šalies ekonominės politikos neracionalumas

Mokesčių moralė

Nepakankamas valdžios dėmesys socialinei politikai arba neracionalus jos plėtojimas

neužtikrinant visuomeninės gerovės socialinio saugumo ir kitų valstybės kompetencijai

priskirtų šalies piliečių bdquoreikiamoldquo visuomeninių poreikių patenkinimo lygioldquo (Schneider

2004)

10

Mokslinėje literatūroje šešėlinė ekonomika dar vadinama pogrindine (angl underground) neoficialiai (angl unofficial

informal) antrine (angl second) grynųjų pinigų (angl cash) paraleline (angl parallel) neteisėta (angl illicit) nelegalia

(angl illegal) nereguliaria (angl irregular) paslėpta (angl hidden) neapskaityta (angl unobserved arba non-observed)

neregistruota (angl unrecorded) alternatyvia (angl alternative) slapta (angl subterranean occult) ir juodaja (black) A

Dictionary of Economics John Black Oxford University press 2002 Oxford Reference Online httpwww

Oxfordreferencecom

17

Užsienio šalių praktika rodo kad tos šalys (pavyzdžiui Švedija Danija Suomija) kuriose didelė

mokesčių našta ty apie 52 ndash 55 proc įtrauktos į pasaulyje pirmaujančių šalių dešimtuką laikomos

konkurencingiausiomis ir jose nėra išplitusi šešėlinė ekonomika Stebima ir priešinga situacija šalyse

kuriose mokesčių našta yra santykinai maža (iki 20 proc BVP ndash Gruzijoje Meksikoje) šešėlinė

ekonomika sudaro daugiau nei 60 proc BVP Taigi nepaisant to kad labai dideli mokesčiai

dažniausiai yra psichologiškai nepriimtini ir skatina verslininkus bdquopereitildquo į šešėlinę ekonomiką tačiau

ji formuojasi ne vien dėl mokesčių (Kuodis 2007)

Šešėlinės ekonomikos priežasčių tyrimuose neretai minimas mokesčių moralės11

terminas kuris

suprantamas kaip moralinių principų ir požiūrio į mokesčių įstatymų laikymąsi apibūdinimas

Mokesčių moralė siejama su šalies piliečių požiūriu į socialinę apsaugą visuomeninių poreikių

patenkinimo lygio kilimą sveikatos apsaugos kokybę bei bendru požiūriu į šalies socialinę politiką

vertinant šiai sričiai skiriamą šalies biudžeto pajamų dalį (Schneider 2000)

Taigi mokesčių moralės lygis susiformavęs šalies gyventojų bendrų moralės principų kultūrinių

ir religinių ypatumu pagrindu yra veikiamas ne tik vyriausybės ir mokesčių mokėtojų

bendradarbiavimo glaudumo mokesčių mokėtojų požiūrio apie jų sumokėtų mokesčio bdquoteisingąldquo

panaudojimą šalies piliečių gerovės didinimui valdžios institucijų darbo kokybės kuri daugelio atvejų

yra glaudžiai susieta su korupcijos12

lygiu šalyje ir jos tendencijomis Korupcija apima įvairius

piktnaudžiavimo vieša valdžia būdus neteisėtas ir netinkamas priemones kuriomis siekiama

asmeninės naudos Nustatyta kad egzistuoja stiprus ryšys tarp korupcijos lygio šešėlinės ekonomikos

masto Šis teigiamas ryšys gali būti grindžiamas tuo kad abu reiškiniai (korupcija ir šešėlinė veikla)

yra sąlygoti bendro veiksmo ndash silpnos teisminės sistemos ( Eilat Zinnes 2002)

Korupcija neigiamai veikia šalies visuomenės bendrąjį (moralinį) pasitikėjimą13

kuris yra bdquodoros

sferosldquo (teigiamų veiksnių ir rezultatų visuomenėje) dalis Pasitikėjimo pamatas (lygybė ir

teisingumas) sąlygoja mažesnę korupciją geresnes vyriausybes atviras rinkas ir aukštesnį ekonomikos

vystymąsi Kai pasitikėjimas kitais visuomenės nariais yra aukštas labiau tikėtina kad ekonomikos

dalyviai elgsis sąžiningai

11

Kituose šaltiniuose (Y Song ir T E Yarbrough 1978 m atliktame tyrime) tai dar vadinama ldquomokesčių mokėtojo etikardquo

šis terminas apibrėžiamas kaip ldquogyventojų (mokesčių mokėtojų) pagrindinėmis elgesio normomis santykiuose su

vyriausybe (Schneider 2000) 12

Korupcija apibūdinama kaip kyšininkavimo įvairiomis formomis naudojimas siekiant daryti įtaką politikams valstybės

tarnautojams ir kitiems pareigūnams Beveik bet koks oficialus veiksmas ar neveiklumas gali būti veikiamas korupcijos (A

Dictionary of Economics 2002) 13

Bendras (moralinis) pasitikėjimas apima pasitikėjimą nepažįstamaisiais (ypač žmonėmis kurie yra kitokie nei dauguma)

nėra nulemtas patirties ir negali suformuoti iš sąveikos su pažįstamais žmonėmis Jis susiformuoja vaikystėje perduodamas

tėvų ir dažniausiai išlieka nekintantis visą gyvenimą Bendrasis pasitikėjimas atmeta neigiamą patirtį kaip taisyklės išimtį

nuteikia optimistiškai formuojant nuomonę kad žmogus gali kontroliuoti savo gyvenimą (Uslaner 2003)

18

Pasak Povilo Gylio šešėlinė ekonomika atsirado iškart kai tik valstybė ant dirbančiųjų uždėjo

bdquotvirtą rankąldquo administruodama ir normuodama jų veiklą bdquoŠešėlinė ekonomika formuojasi ne vien dėl

mokesčių nors tai yra vienas iš veiksnių Labai dideli mokesčiai ypač jei jie psichologiškai

nepriimtini stumia verslininkus i šešėlinę ekonomiką Tačiau pagrindinė priežastis dėl ko formuojasi

šešėlinė ekonomika yra didelis skurdas Tada vienintelis būdas išgyventi ir yra ndash bdquoeiti į šešėlįldquo

(Gylys P 2006)

Šešėlinė ekonomika gali būti dviejų formų legali ir nelegali Legali šešėline ekonomika ndash tai

prekių ir paslaugų gamyba kurias siekiama sąmoningai nuslėpti nuo valdžios institucijų kad būtų

išvengta mokesčių ir kitų taikomų valdžios reikalavimų Nelegali dar gali būti vadinama pogrindine

pilkąja arba juodąja ekonomika laikomi visi neteisėti veiksmai kurie atitinka klasikines nusikalstamos

veiklos charakteristikas prie šių veiklų priskiriama apiplėšimai narkotikai prostitucija kontrabanda ir

pan (Schneider 2007)

Kai kurie darbuotojų ieškantys darbdaviai ypač statybų sektoriaus susiduria su nauju reiškiniu

statybininkai kuriuos jie norėtų įdarbinti pagal darbo sutartis atsisako legaliai dirbti Kaip pavyzdį

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija pateikia Klaipėdos statybų bendrovę bdquoLankstinysldquo kur

įmonės vadovai ieškodami darbuotojų pagal skelbimus susidūrė su neįprasta situacija pasiūlė darbą

aštuoniems statybininkams bet iš šešių išgirdo kad šie gali dirbti tik neoficialiai Įmonės vadovo

nuomone mokesčių nemokančios įmonės turi galimybę nuleisti darbų kainas ir nurungti konkurentus

Taip pat populiaru susitarti kad už darbus būtų išrašyta mažesnė sąskaita nei jie realiai kainavo Tada

verslininkai susižeria likusią kainos dalį sau į kišenę o norintieji dirbti sąžiningai susiduria su iškreipta

konkurencija Buvęs Premjeras Andrius Kubilius teigia kad bdquocivilizuotai mokami mokesčiai reiškia

tam tikros pilietinės brandos mentalitetą kurio Lietuvoje dar trūkstaldquo14

Vyriausybės tinklalapyje

pateikiamame jo pasisakyme skelbiama kad lietuviškas požiūris į mokesčius gerokai skiriasi nuo kitų

išsivysčiusių Europos šalių pavyzdžiui Vokietijos kai piliečiai aiškiai suvokia pareigą mokėti

mokesčius ir supranta jog mokesčių vengimas reiškia kad nukentės valstybės teikiamų paslaugų

kokybė

bdquoBe abejo be sunkios mokesčių naštos ir perteklinių verslo ir darbo reguliavimų šešėlinei

ekonomikai mažėti neleido vis dar netobuli ir nestabilūs įstatymai išimtys ir privilegijos užsienio

prekybos suvaržymai Tiesa kad ir kokia palanki būtų sukurta verslo aplinka ir įstatymų bazė

visuomet turėsime kažkiek šešėlinės ekonomikos Taip yra dėl kultūrinių ir istorinių veiksnių kurie

kartais turi ne mažiau įtakos žmonių pasirinkimams nei jų ekonominė padėtis mokesčiai ar

14

Respublika 2010 Lietuviai nesuvokia pareigos mokėti mokesčius

10

22 Organizacijų antropologija

Organizacijų antropologijos teorijos sudarančios ženklią ekonomikos antropologijos dalį

aiškina galimus organizacijos ir aplinkos sąveikos modelius organizacijų įsitvirtinimo specifiniame

veiklos lauke strategijas Kadangi turgus ypač į jį žvelgiant formaliai yra verslo organizacija (uždara

akcinė bendrovė) šios teorijos ir gali būti pasitelkiamos kaip analitinis teorinis pasirinktos problemos

analizės instrumentas

Anot UHoltgrewe KSardadvar ir PHohen (2011) galima išskirti du vienas kitą papildančius

organizacijų analizės teorinius požiūrius ndash neo ndash institucionizmą ir strateginį požiūrį Pirmasis požiūris

organizacijas apibrėžia kaip kolektyvinius veikėjus kurių sėkmė priklauso nuo to kiek sėkmingai yra

realizuojami bendri lūkesčiai ir normos Strateginis požiūris akcentuoja organizacijas kaip veikėjus

siekiančius maksimizuoti gaunamą naudą ir tuo tikslu kuriančius bei taikančius strategijas keičiančias

taisykles lauko kuriose jie veikia taip kad jos taptų jiems naudingomis

Pagal neo ndash institucionalizmą naujos organizacinės formos atsiranda ir yra įmanomos ne vien

todėl kad jos yra pagrįstos racionalumo ar didelio efektyvumo standartais Be savęs pozicionavimo

institucionalizuotame organizaciniame lauke ir neatliepiant bendrų to lauko lūkesčių ir suvokimų

naujos organizacinės formos nebus gyvybingos Organizacijos savęs priskirimas specifiniam laukui ir

kitų lauko dalyvių pripažinimas suteikia organizacijai ne tik reikiamą legitimumą bet taip pat suteikia

tikrumą bendrų lūkesčių tinkle ir veikia kaip reikšmės šaltinis Tokie institucionalizuoti lūkesčiai

remiasi kognityviniais normatyviniais ir reguliuojamaisiais pagrindais (Scott 1995)

Šis pozicionavimasis bendrų lūkesčių kontekste yra priežastis to jog visos organizacijos tame

pačiame lauke supanašėja jos vykdo bendras praktikas ir turi panašius požiūrius (DiMaggioPowell

1991) Žinoma šis modelis nereiškia jog organizacijos paprasčiausiai prisitaiko prie egzistuojančios

aplinkos Neo ndash institucionalistai teigia kad organizacijos ne tik adaptuojasi prie konteksto bet taipogi

ir keičia jį (Jepperson 1991) siekia pakeisti kitų lūkesčius tuo keisdami institucinę aplinką Tai

reiškia jog organizacinė ir institucinė kaitos yra susiję o organizacijos kaita yra kitos organizacijos

aplinkos kaita

Kitas požiūris aiškinantis organizacijos ir aplinkos sąveiką vadinamas strateginės vadybos

modeliu Šį požiūrį atstovaujanti Christine Oliver (Oliver 1991) ypač akcentuoja tai jog organizacijos

nėra tik institucinio spaudimo (galios prievartos) objektai turintys prisitaikytis prie institucinių

reikalavimų Priešingai ji pabręžia strateginio organizacijos atsakovų institucinaim spaudimui

kontinumą Pastarasis apima ir pasyvų spaudimo (reikalavimų) priėmimą ir išvengimo ir

11

išsusikinėjimo ir atviro ignoravimo ir aktyvias manipulaivimo įtakos ir net institucijės aplinkos

kontrolės strategijas

Postsocializmo autoriai kalba apie tai kaip suformuotas posovietinis požiūris į socialinius ryšius

Pavyzdžiui N Klumbytė (2004) teigia kad posovietinis laikotarpis asocijuojasi su ateities

nežinomybe netvarka darbo praradimu (dėl jo siejami įvairūs socialiniai reiškiniai) socialiniu regresu

(vaikai nesimoko daug geria) yra moralinė degradacija Dabartis pristatoma kaip regresas išgriauti

pastatai ir kolūkiai valdžioje vagys ir ponai komunistai Europos Sąjunga žmonėms pristatoma kaip

gerovė kad visi gyvens geriau sustabdys korupciją Žmogus yra laisvesnis dabar O ldquoparaščiųrdquo

žmonėms ndash kaimo žmonėms kuriems nepasisekė

Adaptacijos prie supančios aplinkos būdai ndash tiek individualių tiek kolektyvinių veikėjų anot

postsocialistinių šalių problemas tyrinėjančių mokslininkų neretai gali būti kildinami iš praeities

patirčių Pernille Hohnen savo darbe bdquoGariūnų marginalizacijaldquo teigia kad bdquoištikimybė socialistinei

ideologijai tapo vis labiau dirbtina ir ritualizuota Tai taip pat turėjo įtakos nelegalių su darbu ir darbo

etika susijusių veiklų tokių kaip vagiliavimas darbuose nelegalus prekių importas ir gamyba ir pan

paplitimuildquo (Hohnen 2001 68)

Pagal Wright Susan bdquoorganizacijos bdquokultūros koncepcijaldquo yra apibrėžiama keturiais būdais

Pirma ndash ji susijusi su didesnės kompanijos problemomis kai jos padaliniai yra išsidėstę

įvairiose pasaulio vietose ir todėl susiduria su įvairiomis kultūrinėmis įtakomis

Antra ndash kai reikia integruoti žmones iš įvairių etninių grupių į vieną kolektyvą

Trečia ndash bdquokultūros koncepcijaldquo gali reikšti neformalias bdquosampratas laikysenas ir vertybesldquo

vyraujančias tarp darbuotojų

Ketvirta ndash bdquokompanijos kultūraldquo gali būti susijusi su formaliomis organizacinėmis

vertybėmis ir praktikomis turinčiomis suvienyti darbuotojus į darnų kolektyvą kuris yra

pajėgus siekti jam nustatytų ndash patikėtų tikslų greitai besikeičiančioje ir globaliai

konkurencinėje aplinkojeldquo (Wright Susan 1994 1)

Yra laikoma kad stipri kompanijos kultūra yra būtina tiek privačiame tiek visuomeniniame ar

savanoriškų organizacijų sektoriuose siekiant geresnių rezultatų Nors tikslai yra panašus bet gali

skirtis požiūris kaip reikia siekti šių tikslų Vienu atveju organizacijos darbo kultūra kuria bendrą

tikslą bdquoišskaidantldquo į atskiras specializuotas veiklas aiškiai nurodant koks yra kiekvieno darbuotojo

vaidmuo Kitu atveju žvelgiama lanksčiau į bendro tikslo siekimą kai darbuotojai suburiami į

komandas kuriose kiekvienas narys gali spręsti įvairias problemas Šiuo atveju darbuotojai skatinami

rodyti iniciatyvą bei išradingumą (Wright Susan 1994 2) Taip pat galima pastebėti kad toks

organizacijų kultūros aiškinimas panašėja į tam tikrą ideologiją Nes vis mažiau kalbama kas yra

12

organizacijos kultūra ir vis daugiau akcentuojama ką viena ar kita kultūra privalo turėti (Wright

Susan 1994 4)

Jei panagrinėtume požiūrius į organizacijų studijas tai organizacijų studijose labai svarbu į viską

žvelgti tiek iš organizacijos vidaus į ją supančios aplinkos išorę tiek iš išorės į organizacijos

vidų Taip yra geriau pastebimos ir suprantamos įvairios organizacijos problemos Organizacijų

studijose organizacija paprastai išskaidoma į tris sudedamąsias dalis

formalią sistemą

neformalią sistemą

aplinką

Formali sistema ndash tai organizacijos struktūros žemėlapis darbų aprašymai atsakomybių

hierarchija tikslai taisyklės strategija Neformali sistema yra būdai kaip individai ir grupės

organizacijoje sąveikauja vieni su kitais Tai yra svarbu nes įtakoja formalią sistemą ty

organizacijos tikslus taisykles ir pan Aplinka ndash tai organizacija kaip tam tikras kultūrinis reiškinys su

daugybe raiškos formų (Wright Susan 1994 11-19)

Ekonominėje antropologijoje Karl Polanyi (2001) pateikia dvi termino bdquoekonominisldquo reikšmes

ndash substancinis ir formalus kurie nėra vienalyčiai Viena reikšmė remiasi dedukciniu ir loginiu

mąstymu tuo tarpu kita reikšmė ndash aprašomoji ir paremta patirtimi Formalistai bando įrodyti kad

ekonominis racionalumas maksimaliai išnaudojant žmogų surandamas visose visuomenėse ir visose

bendravimo formose kai tuo tarpu substantyvizmas pasilieka prie ekonomikos kaip žmogiškosios

veiklos integruotos institucionalizuotos ir įsitvirtinusios įvairiose socialinėse institucijose

priklausančiose skirtingoms kultūroms Ekonominėje antropologijoje trejopas Karlo Polanyi (2001)

teoretinis įnašas ypač dominantis idėja jog ekonominė sistema yra visada įsitvirtinusi socialiniame ir

kultūriniame kontekste skirtumas tarp trijų prekių formų pasiskirstymo (tarpusavio sąveikos

persiskirstymo ir mainų) ir jo dvi ekonomikos fundamentinės prasmės sampratos - substancinė ir

formali

Mintis jog ekonomika yra įsitvirtinusi socialinėje struktūroje reprezentuoja specifinio

antropologijai holistinio požiūrio įtaką sistemos dalys gali būti suprastos tik ryšyje su visuma nes

sistemos dalių gyvavimas ir tinkamas funkcionavimas remiasi faktu jog jos nėra izoliuota būtis bet

sistemos dalis Tai reiškia jog ekonominė veiksena yra galima tik socialiniame kontekste ir gali būti

suprasta tik jei į šį faktą atsižvelgta taigi norint paaiškinti ekonominio gyvenimo principus pirmiausia

reikia pripažinti socialines kultūrines ir politines struktūras į kurias ji yra įsiliejusi (Plattner S 1989

3)

13

Ekonomika plačiąją prasme suprantama kaip sąveikos procesas tarp žmogaus ir jo aplinkos

kurioje jis įsigyja visų reikiamų daiktų tam kad patenkintų savo poreikius Polanio (2001) požiūriu

yra kompleksinis ir įteisintas procesas Tai reiškia kad viena vertus ekonominio gyvenimo kontekste

tam tikros taisyklės kurios suteikia tam tikrą sutarimą stabilumą jog yra struktūros kurios pertvarko

ekonominį gyvenimą ir suteikia įvairiais aspektais pasikartojamumą ir abipusę priklausomybę Antra

šie principai turi pastūmėti link specifinio instituto kuriame žmonės įgyvendina ekonominę veiklą

Pavyzdžiui laisvosios rinkos įstatymai ar ekonominio planavimo principai yra struktūros

integruojančios ekonomiką kai kapitalistinės ir socialistinės sistemos kaip ir jų specifinės

komponentės yra atitinkamos institucijos (Polanyi 1957 243-270)

Antra šios trys pagrindinės koncepcijos Polanio (2001) liečia tris struktūras kurios nusako kaip

prekės turi būti gaminamos ir platinamos Remiantis Polaniu (2001) kiekvienoje ekonominėje

sistemoje galima rasti įvairių jos laipsnių įgyvendinamų tikrovėje tarpusavio sąveikoje persiskirstyme

ir ekonominiuose mainuose Tarpusavio sąveika (reciprocity) yra prekių ir paslaugų pasiskirstymas

(distribution) forma kuri cirkuliuoja tarp pardavėjų kaip simetriški tarpusavio santykiai Perskirstymas

(redistribution) reiškia jog prekės keičia savininkus pirma iš periferijos į centrą vėliau iš centro į ten

kur visuomenės nariui jų reikia Komerciniai mainai (comercial exchange) rinkos sistemoje nurodo į

prekių perdislokavimą (transfer) Remiantis Polaniu (2001) šias tris prekių pasiskirstymo sistemas

galima surasti visose ekonominėse sistemose bet tik Vakarų kapitalistinė ekonomika yra integrali

rinkos sistema kur kainų sistema funkcionuoja Tradicinėse ekonomikose (kurios būdingos

ankstesniuose istorijos perioduose ar tos kurioms priklauso primityvios bendruomenės) yra įsiliejusios

paginde per tarpusavio sąveiką ir perskirstymą net jei kai kurios iš jų funkcionuoja prekyboje ir

prekyvietėse ndash realioje vietoje kur žmonės prekiauja Iš esmės jei tikėtume Polaniu (2001) tai Vakarų

ekonomikoje galime surasti visas tris pasiskirstymo formas tiek tradicinėje tiek ir socialistinėje

ekonomikoje Primityvioje visuomenėje kur trūksta centrinės politinės valdžios funkcionuoja tik

tarpusavio sąveika Taigi vien tik prekyvietės buvimas fizine vieta kur vyksta komerciniai mainai ar

pinigai kaip tokie - nėra kapitalistinės ekonomikos egzistavimo įrodymas Daugelyje tradicinių

ekonomikų mes galime identifikuoti objektų buvimą kurie atlieka pinigų vaidmenį bet tai dažniausiai

specialios paskirties pinigai ir neskirti mainams kaip pagrindinė jų paskirtis kurie funkcionuotų kaip

universali piniginė sistema kaip kad rinkos ekonomikos atveju Kadangi specialios paskirties pinigai

ir prekės ar paslaugos dėl kurių gali įvykti mainai kai kuriose visomenės sferose yra apriboti

prekapitalistinės ekonomikos yra multicentrinės t y jos turi daugiau mainų sričių Priešingai

kapitalistinės ekonomikos yra iš prigimties vienacentriškos kai visos prekės paslaugos ir lėšos

14

gamybos srautas yra vienoje unifikuotoje mainų sferoje integruotoje rinkos principų įgalinant

panaudoti visus universalius pinigus (Isaac B Karl Polanyi 2005 14-25)

Pasak Richar Wilk ir Cliggett bdquoįrankiai kapitalizmo suvokimui yra tokie beverčiai studijuojant

senovės actekus kaip kad titnaginis peilis reaktyvinio variklio pataisymui Kiekviena sistema turi

būti suprasta remiantis jos terminologijaldquo (Richar Wilk ir Cliggett 2007 8)

Šešėlinė ekonomika

Šioje šešėlinės ekonomikos zonoje kur bdquoblogisldquo pasiekia neeilinį mastą pirmiausia turėtume

paklausti koks istorinis klimatas ir kokios specifinės istorinės sąlygos sukūrė tam prielaidas Juk

žmonės niekada nebūna nei visiškai dorybingi nei visiškai nedori bet geri ir blogi priklausomai nuo

to kaip juos skatina ar provokuoja tam tikros aplinkybės ar net toje šalyje susiformavusi jų kultūra

Kad geriau suprastume kaip skirtinguose pasaulio regionuose yra įsiskverbęs šis bdquoreiškinysldquo į kultūros

šerdį norėčiau pateikti kaip pavyzdį prof M Herzfeld straipsnį ndash bdquoGarbėldquo ir bdquoGėdaldquo (1980)

Straipsnyje autorius teigia kad bdquoViduržemio regiono vertybių sistemos pristatomos pagal

klasifikacijas bdquogarbėldquo ir bdquogėdaldquo Atskiriant nuo svarstomos problemos ar bdquoViduržemiškumasldquo būtinai

arba įprastas atvejis sudaro pavienią kultūros zoną bdquogarbėldquo ir bdquogėdaldquo nepilnavertiškai nušviečia plačią

įvairiškumą vietinių terminologinių sistemųldquo (Herzfeld 1980) Taigi šis Viduržemio regionas turi

savo vidinę vertybių sistemą kurioje garbė stiprina šių visuomenių hierarchinę tvarką ir klasių

struktūrą Pvz plačiai žinoma kad šitoje geografinėje vietovėje ndash Italijoje kurioje bdquotikras vyrasldquo

nesiskundžia teismui bet pats bdquosutvarkoldquo garbės reikalus Ar Sicilijos regione kurioje bdquotikras vyrasldquo

fiziškai sužaloja ar net nužudo tą kuris sužeidė jo ar jos šeimos garbę Taip pat Sicilijoje nėra

garbinga kreiptis į policiją dėl kontrabandų ir kitų nusižengimų ir šioje šalyje yra priimtina vengti

mokėti mokesčius valdžiai o įstatymai nesutampa su Italijos žmonių mentalitetu Taip pat plačiai

žinomas buvusio Italijos premjero S Berluskonio elgesys su moterimis Jis savo aplinkoje laikomas

didvyriu nes jis ndash tikras vyras Nors daugelis italų ir gėdijasi tokio premjero elgesio vis gi jie patys

pripažįsta kad S Berluskonis savotiškai esą įkūnija paprastų Italijos žmonių vertinamas charakterio

savybes (Navickaitė 2011) Toks premjero elgesys mūsų kultūros normoje yra nusižengimas tačiau

šioje kultūroje tai laikoma vyriškumo pavyzdžiu pozityviu ir pavyzdingu elgesiu Šie žodžiai

bdquoMacholdquo ir bdquoMachismoldquo9 (vyriškumas) isp italų anglų šnekamojoje kalbose reiškia ndash energingas

vyrukas vyriškas tvirtas Žiūrint iš vidaus tas kas vienoje kultūroje būtų suprantama kaip bdquogėdaldquo

(shame) tas kitoje yra laikoma priimtina ir suprantamas elgesys Taip pat bdquogarbėldquo (honour) naudojant

9 Piesarskas B 1998 Didysis Anglų ndash Lietuvių Kalbų žodynas

15

S Berluskonį kaip pavyzdį kitoje vertybių sistemoje būtų vertinamas kitaip Tai galima konstatuoti

kad vertybės surištos su kultūros zona (culture zone) Žiūrint į kitą kultūros zoną pvz Lietuvą tas

kuris laikomas nepriimtina verčiasi kontrabandinėmis prekėmis ir jam ši veikla yra suprantama kaip

pragyvenimo šaltinis ir jam nesurišta su gėdos suvokimu bet tai tik galima suvokti per vietinės

ekonominės realybę Tas pats elgesys kitokiose aplinkybėse pvz Vilniaus ministerijoje laikomas

nepriimtinas elgesys ir tai konstatuojama kaip šešėlinė ekonomika

Profesoriaus M Herzheld mokslinis darbas bdquoGarbė ir gėda Problemos palyginimo analizės

moralinėse sistemoseldquo (1980) yra naudingas už tai kad jis antropologiškai skatina žiūrėti į žmonijos

veiklą pagal vietovės ndash discrete cultural zone ndash pavienią kultūros zoną Pagal prof M Herzheld

antropologinius tyrinėjimus suprasti vertybių dinamiką svarbu suprasti jo du pagrindinius terminus

ATIMIA = unpredictable danger of outsider (nenuspėjamas pavojus pašalinis ndash asmuo ne mūsų

žmogus) kurio vidinių vertybių suvokimas nesutampa su bdquoinsiderldquo ndash žmogus priklausantis

draugijaiorganizacijai ne pašalinis savas žmogus Tai M Herzheld atskleidžia antropologiškai

sukurtą žodį ndash GROUSOUZIA = predictable taint of insider tai lietuviškai būtų iš anksto nuspėjamas

suprantas elgesys tie kurie suvokia per tą pačią vertybių prizmę Kiekvienos kultūros vertybės turi

savo bdquotaintsldquo ndash arba lietuviškai žymes ir pėdsakus kurie suvokiami antropologiškomis akimis

Sovietinėje visuomenėje šešėlinės ekonomikos atsiradimą aprašo Pernille Hohnen savo darbe

bdquoGariūnų marginalizacija turgaus kultūrinė antropologijaldquo (2001) Autorė teigia kad bdquopagal

marksistinę ndash lenininę ideologiją darbas buvo viena iš svarbiausių ideologinių ir socialinių veiklos

rūšių visuomenėje o bedarbystė buvo traktuojama kaip išskirtinai kapitalizmui būdinga blogybė Dėl

tos priežasties Sovietų Sąjungoje realiai egzistuojantis darbo trūkumas buvo maskuojamas kitokiais

terminais (Humphrey 1995) Taigi bedarbystė buvo ne tik nelegali bet ir amorali Todėl darbas buvo

svarbus ne tik ideologiškai ir politiškai bet taip pat moraliai socialiai ir teisiškai Bet nors darbas ir

bedarbystė buvo pateikiami oficialiuose politiniuose diskursuose po stalininės visuomenės pokyčiai

sudarė galimybes atsirasti alternatyviai darbo samprataildquo ( Hohnen P 2001)

XX a 8 ndash jame ir ypač 9 ndash jame dešimtmetyje labai išaugo privatumas sovietinėje visuomenėje

dėl to dalyvavimas viešuosiuose įvykiuose ir ištikimybė socialistinei ideologijai tapo vis labiau dirbtini

ir ritualizuoti Tai taip pat turėjo įtakos nelegalių su darbu ir darbo etika susijusių veiklų tokių kaip

vagiliavimas darbuose nelegalus prekių importas ir gamyba ir pan paplitimui Nors tokios veiklos

ilgainiui tapo vis plačiau paplitusiomis galimybėmis įsigyti trūkstamų vartojimo prekių oficialiai jos

vis dėlto liko nelegalios Sovietų Sąjungoje tam tikrų privataus verslo formų įteisinimas kooperatyvų

forma įvyko tik po 1986 -1987 (Shelley 1990) Tačiau požiūrį į darbą keitė jau anksčiau atsiradę

nelegalūs pajamų įgijimo būdai lygiai taip pat kaip ir padidėjęs pareikalavimas tų darbų kurie

16

suteikdavo lengvesnį priėjimą prie papildomų prekių ir paslaugų (Sampson 1987) Tačiau svarbu

pabrėžti jog tai kad žmonės vis labiau įsitraukė į šešėlinę ekonomiką nereiškė jog dalyvavimas

oficialioje ekonomikoje ar darbas už pastovų fiksuotą atlyginimą (wage-labour) prarado savo svarbą

Pernille Hohnen atlikdama tyrimą Gariūnų turguje aiškina kad bdquoaš Lietuvoje nesutikau nė vieno

verslininko ar verslininkės kurie būtų mokėję visus jiems priklausančius mokesčius Kyšininkavimas

ir mokesčių vengimas buvo normalus elgesys visuose versluose nepaisant jų apimties Niekas

nemėgino šito neigtildquo (Hohnen P 2001)

Šešėlinės ekonomikos esmę suprasti ndash sudėtingas uždavinys kadangi dažniausiai nėra

informacijos apie šešėlinės ekonomikos dydį arba jos stokojama Viena iš priežasčių ndash ekonomikos

dalyvių tikslas likti anonimiškiems kad išvengtų mokesčio mokėjimo ir sankcijų dėl jų nemokėjimo

Terminas šešėlinė ekonomika literatūroje pirmą kartą paminėtas vokiečių kalba (vok

Schattenwirtschaft) vėliau pradėti vartoti kiti terminai10

J B Rosser (2006) teigimu pirmiausiai

pradėti vartoti terminai juodoji ekonomika ir juodasis darbas kurie 1970 m literatūroje paminėti italų

(itališkai nero lavoro) ir vokiečių kalbomis (vok Schwarzarbeit) ( Rosser J B 2006)

Šešėlinės ekonomikos vystymasis yra sąlygotas daugelio priežasčių Pagal Schneider (2004)

bdquodažniausiai cituojami ir svarbiausi šešėlinės ekonomikos veiksniai yra

Tiesioginių ir netiesioginių mokesčių ir privalomojo socialinio draudimo įmokų našta ir jos

didėjimas

Per griežtas (arba nepakankamas) teisinis ir administracinis reguliavimas ypač darbo rinkoje

Silpna valdžia ir aukštas korupcijos lygis valstybės sektoriuje

Rečiau minimi tačiau ne mažiau svarbūs šešėlinės ekonomikos veiksniai yra

Pajamų nelygybė (aukštas skurdo lygis)

Teisės aktų spragos mokesčių administravimo sistemos trūkumai

Šalies ekonominės politikos neracionalumas

Mokesčių moralė

Nepakankamas valdžios dėmesys socialinei politikai arba neracionalus jos plėtojimas

neužtikrinant visuomeninės gerovės socialinio saugumo ir kitų valstybės kompetencijai

priskirtų šalies piliečių bdquoreikiamoldquo visuomeninių poreikių patenkinimo lygioldquo (Schneider

2004)

10

Mokslinėje literatūroje šešėlinė ekonomika dar vadinama pogrindine (angl underground) neoficialiai (angl unofficial

informal) antrine (angl second) grynųjų pinigų (angl cash) paraleline (angl parallel) neteisėta (angl illicit) nelegalia

(angl illegal) nereguliaria (angl irregular) paslėpta (angl hidden) neapskaityta (angl unobserved arba non-observed)

neregistruota (angl unrecorded) alternatyvia (angl alternative) slapta (angl subterranean occult) ir juodaja (black) A

Dictionary of Economics John Black Oxford University press 2002 Oxford Reference Online httpwww

Oxfordreferencecom

17

Užsienio šalių praktika rodo kad tos šalys (pavyzdžiui Švedija Danija Suomija) kuriose didelė

mokesčių našta ty apie 52 ndash 55 proc įtrauktos į pasaulyje pirmaujančių šalių dešimtuką laikomos

konkurencingiausiomis ir jose nėra išplitusi šešėlinė ekonomika Stebima ir priešinga situacija šalyse

kuriose mokesčių našta yra santykinai maža (iki 20 proc BVP ndash Gruzijoje Meksikoje) šešėlinė

ekonomika sudaro daugiau nei 60 proc BVP Taigi nepaisant to kad labai dideli mokesčiai

dažniausiai yra psichologiškai nepriimtini ir skatina verslininkus bdquopereitildquo į šešėlinę ekonomiką tačiau

ji formuojasi ne vien dėl mokesčių (Kuodis 2007)

Šešėlinės ekonomikos priežasčių tyrimuose neretai minimas mokesčių moralės11

terminas kuris

suprantamas kaip moralinių principų ir požiūrio į mokesčių įstatymų laikymąsi apibūdinimas

Mokesčių moralė siejama su šalies piliečių požiūriu į socialinę apsaugą visuomeninių poreikių

patenkinimo lygio kilimą sveikatos apsaugos kokybę bei bendru požiūriu į šalies socialinę politiką

vertinant šiai sričiai skiriamą šalies biudžeto pajamų dalį (Schneider 2000)

Taigi mokesčių moralės lygis susiformavęs šalies gyventojų bendrų moralės principų kultūrinių

ir religinių ypatumu pagrindu yra veikiamas ne tik vyriausybės ir mokesčių mokėtojų

bendradarbiavimo glaudumo mokesčių mokėtojų požiūrio apie jų sumokėtų mokesčio bdquoteisingąldquo

panaudojimą šalies piliečių gerovės didinimui valdžios institucijų darbo kokybės kuri daugelio atvejų

yra glaudžiai susieta su korupcijos12

lygiu šalyje ir jos tendencijomis Korupcija apima įvairius

piktnaudžiavimo vieša valdžia būdus neteisėtas ir netinkamas priemones kuriomis siekiama

asmeninės naudos Nustatyta kad egzistuoja stiprus ryšys tarp korupcijos lygio šešėlinės ekonomikos

masto Šis teigiamas ryšys gali būti grindžiamas tuo kad abu reiškiniai (korupcija ir šešėlinė veikla)

yra sąlygoti bendro veiksmo ndash silpnos teisminės sistemos ( Eilat Zinnes 2002)

Korupcija neigiamai veikia šalies visuomenės bendrąjį (moralinį) pasitikėjimą13

kuris yra bdquodoros

sferosldquo (teigiamų veiksnių ir rezultatų visuomenėje) dalis Pasitikėjimo pamatas (lygybė ir

teisingumas) sąlygoja mažesnę korupciją geresnes vyriausybes atviras rinkas ir aukštesnį ekonomikos

vystymąsi Kai pasitikėjimas kitais visuomenės nariais yra aukštas labiau tikėtina kad ekonomikos

dalyviai elgsis sąžiningai

11

Kituose šaltiniuose (Y Song ir T E Yarbrough 1978 m atliktame tyrime) tai dar vadinama ldquomokesčių mokėtojo etikardquo

šis terminas apibrėžiamas kaip ldquogyventojų (mokesčių mokėtojų) pagrindinėmis elgesio normomis santykiuose su

vyriausybe (Schneider 2000) 12

Korupcija apibūdinama kaip kyšininkavimo įvairiomis formomis naudojimas siekiant daryti įtaką politikams valstybės

tarnautojams ir kitiems pareigūnams Beveik bet koks oficialus veiksmas ar neveiklumas gali būti veikiamas korupcijos (A

Dictionary of Economics 2002) 13

Bendras (moralinis) pasitikėjimas apima pasitikėjimą nepažįstamaisiais (ypač žmonėmis kurie yra kitokie nei dauguma)

nėra nulemtas patirties ir negali suformuoti iš sąveikos su pažįstamais žmonėmis Jis susiformuoja vaikystėje perduodamas

tėvų ir dažniausiai išlieka nekintantis visą gyvenimą Bendrasis pasitikėjimas atmeta neigiamą patirtį kaip taisyklės išimtį

nuteikia optimistiškai formuojant nuomonę kad žmogus gali kontroliuoti savo gyvenimą (Uslaner 2003)

18

Pasak Povilo Gylio šešėlinė ekonomika atsirado iškart kai tik valstybė ant dirbančiųjų uždėjo

bdquotvirtą rankąldquo administruodama ir normuodama jų veiklą bdquoŠešėlinė ekonomika formuojasi ne vien dėl

mokesčių nors tai yra vienas iš veiksnių Labai dideli mokesčiai ypač jei jie psichologiškai

nepriimtini stumia verslininkus i šešėlinę ekonomiką Tačiau pagrindinė priežastis dėl ko formuojasi

šešėlinė ekonomika yra didelis skurdas Tada vienintelis būdas išgyventi ir yra ndash bdquoeiti į šešėlįldquo

(Gylys P 2006)

Šešėlinė ekonomika gali būti dviejų formų legali ir nelegali Legali šešėline ekonomika ndash tai

prekių ir paslaugų gamyba kurias siekiama sąmoningai nuslėpti nuo valdžios institucijų kad būtų

išvengta mokesčių ir kitų taikomų valdžios reikalavimų Nelegali dar gali būti vadinama pogrindine

pilkąja arba juodąja ekonomika laikomi visi neteisėti veiksmai kurie atitinka klasikines nusikalstamos

veiklos charakteristikas prie šių veiklų priskiriama apiplėšimai narkotikai prostitucija kontrabanda ir

pan (Schneider 2007)

Kai kurie darbuotojų ieškantys darbdaviai ypač statybų sektoriaus susiduria su nauju reiškiniu

statybininkai kuriuos jie norėtų įdarbinti pagal darbo sutartis atsisako legaliai dirbti Kaip pavyzdį

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija pateikia Klaipėdos statybų bendrovę bdquoLankstinysldquo kur

įmonės vadovai ieškodami darbuotojų pagal skelbimus susidūrė su neįprasta situacija pasiūlė darbą

aštuoniems statybininkams bet iš šešių išgirdo kad šie gali dirbti tik neoficialiai Įmonės vadovo

nuomone mokesčių nemokančios įmonės turi galimybę nuleisti darbų kainas ir nurungti konkurentus

Taip pat populiaru susitarti kad už darbus būtų išrašyta mažesnė sąskaita nei jie realiai kainavo Tada

verslininkai susižeria likusią kainos dalį sau į kišenę o norintieji dirbti sąžiningai susiduria su iškreipta

konkurencija Buvęs Premjeras Andrius Kubilius teigia kad bdquocivilizuotai mokami mokesčiai reiškia

tam tikros pilietinės brandos mentalitetą kurio Lietuvoje dar trūkstaldquo14

Vyriausybės tinklalapyje

pateikiamame jo pasisakyme skelbiama kad lietuviškas požiūris į mokesčius gerokai skiriasi nuo kitų

išsivysčiusių Europos šalių pavyzdžiui Vokietijos kai piliečiai aiškiai suvokia pareigą mokėti

mokesčius ir supranta jog mokesčių vengimas reiškia kad nukentės valstybės teikiamų paslaugų

kokybė

bdquoBe abejo be sunkios mokesčių naštos ir perteklinių verslo ir darbo reguliavimų šešėlinei

ekonomikai mažėti neleido vis dar netobuli ir nestabilūs įstatymai išimtys ir privilegijos užsienio

prekybos suvaržymai Tiesa kad ir kokia palanki būtų sukurta verslo aplinka ir įstatymų bazė

visuomet turėsime kažkiek šešėlinės ekonomikos Taip yra dėl kultūrinių ir istorinių veiksnių kurie

kartais turi ne mažiau įtakos žmonių pasirinkimams nei jų ekonominė padėtis mokesčiai ar

14

Respublika 2010 Lietuviai nesuvokia pareigos mokėti mokesčius

11

išsusikinėjimo ir atviro ignoravimo ir aktyvias manipulaivimo įtakos ir net institucijės aplinkos

kontrolės strategijas

Postsocializmo autoriai kalba apie tai kaip suformuotas posovietinis požiūris į socialinius ryšius

Pavyzdžiui N Klumbytė (2004) teigia kad posovietinis laikotarpis asocijuojasi su ateities

nežinomybe netvarka darbo praradimu (dėl jo siejami įvairūs socialiniai reiškiniai) socialiniu regresu

(vaikai nesimoko daug geria) yra moralinė degradacija Dabartis pristatoma kaip regresas išgriauti

pastatai ir kolūkiai valdžioje vagys ir ponai komunistai Europos Sąjunga žmonėms pristatoma kaip

gerovė kad visi gyvens geriau sustabdys korupciją Žmogus yra laisvesnis dabar O ldquoparaščiųrdquo

žmonėms ndash kaimo žmonėms kuriems nepasisekė

Adaptacijos prie supančios aplinkos būdai ndash tiek individualių tiek kolektyvinių veikėjų anot

postsocialistinių šalių problemas tyrinėjančių mokslininkų neretai gali būti kildinami iš praeities

patirčių Pernille Hohnen savo darbe bdquoGariūnų marginalizacijaldquo teigia kad bdquoištikimybė socialistinei

ideologijai tapo vis labiau dirbtina ir ritualizuota Tai taip pat turėjo įtakos nelegalių su darbu ir darbo

etika susijusių veiklų tokių kaip vagiliavimas darbuose nelegalus prekių importas ir gamyba ir pan

paplitimuildquo (Hohnen 2001 68)

Pagal Wright Susan bdquoorganizacijos bdquokultūros koncepcijaldquo yra apibrėžiama keturiais būdais

Pirma ndash ji susijusi su didesnės kompanijos problemomis kai jos padaliniai yra išsidėstę

įvairiose pasaulio vietose ir todėl susiduria su įvairiomis kultūrinėmis įtakomis

Antra ndash kai reikia integruoti žmones iš įvairių etninių grupių į vieną kolektyvą

Trečia ndash bdquokultūros koncepcijaldquo gali reikšti neformalias bdquosampratas laikysenas ir vertybesldquo

vyraujančias tarp darbuotojų

Ketvirta ndash bdquokompanijos kultūraldquo gali būti susijusi su formaliomis organizacinėmis

vertybėmis ir praktikomis turinčiomis suvienyti darbuotojus į darnų kolektyvą kuris yra

pajėgus siekti jam nustatytų ndash patikėtų tikslų greitai besikeičiančioje ir globaliai

konkurencinėje aplinkojeldquo (Wright Susan 1994 1)

Yra laikoma kad stipri kompanijos kultūra yra būtina tiek privačiame tiek visuomeniniame ar

savanoriškų organizacijų sektoriuose siekiant geresnių rezultatų Nors tikslai yra panašus bet gali

skirtis požiūris kaip reikia siekti šių tikslų Vienu atveju organizacijos darbo kultūra kuria bendrą

tikslą bdquoišskaidantldquo į atskiras specializuotas veiklas aiškiai nurodant koks yra kiekvieno darbuotojo

vaidmuo Kitu atveju žvelgiama lanksčiau į bendro tikslo siekimą kai darbuotojai suburiami į

komandas kuriose kiekvienas narys gali spręsti įvairias problemas Šiuo atveju darbuotojai skatinami

rodyti iniciatyvą bei išradingumą (Wright Susan 1994 2) Taip pat galima pastebėti kad toks

organizacijų kultūros aiškinimas panašėja į tam tikrą ideologiją Nes vis mažiau kalbama kas yra

12

organizacijos kultūra ir vis daugiau akcentuojama ką viena ar kita kultūra privalo turėti (Wright

Susan 1994 4)

Jei panagrinėtume požiūrius į organizacijų studijas tai organizacijų studijose labai svarbu į viską

žvelgti tiek iš organizacijos vidaus į ją supančios aplinkos išorę tiek iš išorės į organizacijos

vidų Taip yra geriau pastebimos ir suprantamos įvairios organizacijos problemos Organizacijų

studijose organizacija paprastai išskaidoma į tris sudedamąsias dalis

formalią sistemą

neformalią sistemą

aplinką

Formali sistema ndash tai organizacijos struktūros žemėlapis darbų aprašymai atsakomybių

hierarchija tikslai taisyklės strategija Neformali sistema yra būdai kaip individai ir grupės

organizacijoje sąveikauja vieni su kitais Tai yra svarbu nes įtakoja formalią sistemą ty

organizacijos tikslus taisykles ir pan Aplinka ndash tai organizacija kaip tam tikras kultūrinis reiškinys su

daugybe raiškos formų (Wright Susan 1994 11-19)

Ekonominėje antropologijoje Karl Polanyi (2001) pateikia dvi termino bdquoekonominisldquo reikšmes

ndash substancinis ir formalus kurie nėra vienalyčiai Viena reikšmė remiasi dedukciniu ir loginiu

mąstymu tuo tarpu kita reikšmė ndash aprašomoji ir paremta patirtimi Formalistai bando įrodyti kad

ekonominis racionalumas maksimaliai išnaudojant žmogų surandamas visose visuomenėse ir visose

bendravimo formose kai tuo tarpu substantyvizmas pasilieka prie ekonomikos kaip žmogiškosios

veiklos integruotos institucionalizuotos ir įsitvirtinusios įvairiose socialinėse institucijose

priklausančiose skirtingoms kultūroms Ekonominėje antropologijoje trejopas Karlo Polanyi (2001)

teoretinis įnašas ypač dominantis idėja jog ekonominė sistema yra visada įsitvirtinusi socialiniame ir

kultūriniame kontekste skirtumas tarp trijų prekių formų pasiskirstymo (tarpusavio sąveikos

persiskirstymo ir mainų) ir jo dvi ekonomikos fundamentinės prasmės sampratos - substancinė ir

formali

Mintis jog ekonomika yra įsitvirtinusi socialinėje struktūroje reprezentuoja specifinio

antropologijai holistinio požiūrio įtaką sistemos dalys gali būti suprastos tik ryšyje su visuma nes

sistemos dalių gyvavimas ir tinkamas funkcionavimas remiasi faktu jog jos nėra izoliuota būtis bet

sistemos dalis Tai reiškia jog ekonominė veiksena yra galima tik socialiniame kontekste ir gali būti

suprasta tik jei į šį faktą atsižvelgta taigi norint paaiškinti ekonominio gyvenimo principus pirmiausia

reikia pripažinti socialines kultūrines ir politines struktūras į kurias ji yra įsiliejusi (Plattner S 1989

3)

13

Ekonomika plačiąją prasme suprantama kaip sąveikos procesas tarp žmogaus ir jo aplinkos

kurioje jis įsigyja visų reikiamų daiktų tam kad patenkintų savo poreikius Polanio (2001) požiūriu

yra kompleksinis ir įteisintas procesas Tai reiškia kad viena vertus ekonominio gyvenimo kontekste

tam tikros taisyklės kurios suteikia tam tikrą sutarimą stabilumą jog yra struktūros kurios pertvarko

ekonominį gyvenimą ir suteikia įvairiais aspektais pasikartojamumą ir abipusę priklausomybę Antra

šie principai turi pastūmėti link specifinio instituto kuriame žmonės įgyvendina ekonominę veiklą

Pavyzdžiui laisvosios rinkos įstatymai ar ekonominio planavimo principai yra struktūros

integruojančios ekonomiką kai kapitalistinės ir socialistinės sistemos kaip ir jų specifinės

komponentės yra atitinkamos institucijos (Polanyi 1957 243-270)

Antra šios trys pagrindinės koncepcijos Polanio (2001) liečia tris struktūras kurios nusako kaip

prekės turi būti gaminamos ir platinamos Remiantis Polaniu (2001) kiekvienoje ekonominėje

sistemoje galima rasti įvairių jos laipsnių įgyvendinamų tikrovėje tarpusavio sąveikoje persiskirstyme

ir ekonominiuose mainuose Tarpusavio sąveika (reciprocity) yra prekių ir paslaugų pasiskirstymas

(distribution) forma kuri cirkuliuoja tarp pardavėjų kaip simetriški tarpusavio santykiai Perskirstymas

(redistribution) reiškia jog prekės keičia savininkus pirma iš periferijos į centrą vėliau iš centro į ten

kur visuomenės nariui jų reikia Komerciniai mainai (comercial exchange) rinkos sistemoje nurodo į

prekių perdislokavimą (transfer) Remiantis Polaniu (2001) šias tris prekių pasiskirstymo sistemas

galima surasti visose ekonominėse sistemose bet tik Vakarų kapitalistinė ekonomika yra integrali

rinkos sistema kur kainų sistema funkcionuoja Tradicinėse ekonomikose (kurios būdingos

ankstesniuose istorijos perioduose ar tos kurioms priklauso primityvios bendruomenės) yra įsiliejusios

paginde per tarpusavio sąveiką ir perskirstymą net jei kai kurios iš jų funkcionuoja prekyboje ir

prekyvietėse ndash realioje vietoje kur žmonės prekiauja Iš esmės jei tikėtume Polaniu (2001) tai Vakarų

ekonomikoje galime surasti visas tris pasiskirstymo formas tiek tradicinėje tiek ir socialistinėje

ekonomikoje Primityvioje visuomenėje kur trūksta centrinės politinės valdžios funkcionuoja tik

tarpusavio sąveika Taigi vien tik prekyvietės buvimas fizine vieta kur vyksta komerciniai mainai ar

pinigai kaip tokie - nėra kapitalistinės ekonomikos egzistavimo įrodymas Daugelyje tradicinių

ekonomikų mes galime identifikuoti objektų buvimą kurie atlieka pinigų vaidmenį bet tai dažniausiai

specialios paskirties pinigai ir neskirti mainams kaip pagrindinė jų paskirtis kurie funkcionuotų kaip

universali piniginė sistema kaip kad rinkos ekonomikos atveju Kadangi specialios paskirties pinigai

ir prekės ar paslaugos dėl kurių gali įvykti mainai kai kuriose visomenės sferose yra apriboti

prekapitalistinės ekonomikos yra multicentrinės t y jos turi daugiau mainų sričių Priešingai

kapitalistinės ekonomikos yra iš prigimties vienacentriškos kai visos prekės paslaugos ir lėšos

14

gamybos srautas yra vienoje unifikuotoje mainų sferoje integruotoje rinkos principų įgalinant

panaudoti visus universalius pinigus (Isaac B Karl Polanyi 2005 14-25)

Pasak Richar Wilk ir Cliggett bdquoįrankiai kapitalizmo suvokimui yra tokie beverčiai studijuojant

senovės actekus kaip kad titnaginis peilis reaktyvinio variklio pataisymui Kiekviena sistema turi

būti suprasta remiantis jos terminologijaldquo (Richar Wilk ir Cliggett 2007 8)

Šešėlinė ekonomika

Šioje šešėlinės ekonomikos zonoje kur bdquoblogisldquo pasiekia neeilinį mastą pirmiausia turėtume

paklausti koks istorinis klimatas ir kokios specifinės istorinės sąlygos sukūrė tam prielaidas Juk

žmonės niekada nebūna nei visiškai dorybingi nei visiškai nedori bet geri ir blogi priklausomai nuo

to kaip juos skatina ar provokuoja tam tikros aplinkybės ar net toje šalyje susiformavusi jų kultūra

Kad geriau suprastume kaip skirtinguose pasaulio regionuose yra įsiskverbęs šis bdquoreiškinysldquo į kultūros

šerdį norėčiau pateikti kaip pavyzdį prof M Herzfeld straipsnį ndash bdquoGarbėldquo ir bdquoGėdaldquo (1980)

Straipsnyje autorius teigia kad bdquoViduržemio regiono vertybių sistemos pristatomos pagal

klasifikacijas bdquogarbėldquo ir bdquogėdaldquo Atskiriant nuo svarstomos problemos ar bdquoViduržemiškumasldquo būtinai

arba įprastas atvejis sudaro pavienią kultūros zoną bdquogarbėldquo ir bdquogėdaldquo nepilnavertiškai nušviečia plačią

įvairiškumą vietinių terminologinių sistemųldquo (Herzfeld 1980) Taigi šis Viduržemio regionas turi

savo vidinę vertybių sistemą kurioje garbė stiprina šių visuomenių hierarchinę tvarką ir klasių

struktūrą Pvz plačiai žinoma kad šitoje geografinėje vietovėje ndash Italijoje kurioje bdquotikras vyrasldquo

nesiskundžia teismui bet pats bdquosutvarkoldquo garbės reikalus Ar Sicilijos regione kurioje bdquotikras vyrasldquo

fiziškai sužaloja ar net nužudo tą kuris sužeidė jo ar jos šeimos garbę Taip pat Sicilijoje nėra

garbinga kreiptis į policiją dėl kontrabandų ir kitų nusižengimų ir šioje šalyje yra priimtina vengti

mokėti mokesčius valdžiai o įstatymai nesutampa su Italijos žmonių mentalitetu Taip pat plačiai

žinomas buvusio Italijos premjero S Berluskonio elgesys su moterimis Jis savo aplinkoje laikomas

didvyriu nes jis ndash tikras vyras Nors daugelis italų ir gėdijasi tokio premjero elgesio vis gi jie patys

pripažįsta kad S Berluskonis savotiškai esą įkūnija paprastų Italijos žmonių vertinamas charakterio

savybes (Navickaitė 2011) Toks premjero elgesys mūsų kultūros normoje yra nusižengimas tačiau

šioje kultūroje tai laikoma vyriškumo pavyzdžiu pozityviu ir pavyzdingu elgesiu Šie žodžiai

bdquoMacholdquo ir bdquoMachismoldquo9 (vyriškumas) isp italų anglų šnekamojoje kalbose reiškia ndash energingas

vyrukas vyriškas tvirtas Žiūrint iš vidaus tas kas vienoje kultūroje būtų suprantama kaip bdquogėdaldquo

(shame) tas kitoje yra laikoma priimtina ir suprantamas elgesys Taip pat bdquogarbėldquo (honour) naudojant

9 Piesarskas B 1998 Didysis Anglų ndash Lietuvių Kalbų žodynas

15

S Berluskonį kaip pavyzdį kitoje vertybių sistemoje būtų vertinamas kitaip Tai galima konstatuoti

kad vertybės surištos su kultūros zona (culture zone) Žiūrint į kitą kultūros zoną pvz Lietuvą tas

kuris laikomas nepriimtina verčiasi kontrabandinėmis prekėmis ir jam ši veikla yra suprantama kaip

pragyvenimo šaltinis ir jam nesurišta su gėdos suvokimu bet tai tik galima suvokti per vietinės

ekonominės realybę Tas pats elgesys kitokiose aplinkybėse pvz Vilniaus ministerijoje laikomas

nepriimtinas elgesys ir tai konstatuojama kaip šešėlinė ekonomika

Profesoriaus M Herzheld mokslinis darbas bdquoGarbė ir gėda Problemos palyginimo analizės

moralinėse sistemoseldquo (1980) yra naudingas už tai kad jis antropologiškai skatina žiūrėti į žmonijos

veiklą pagal vietovės ndash discrete cultural zone ndash pavienią kultūros zoną Pagal prof M Herzheld

antropologinius tyrinėjimus suprasti vertybių dinamiką svarbu suprasti jo du pagrindinius terminus

ATIMIA = unpredictable danger of outsider (nenuspėjamas pavojus pašalinis ndash asmuo ne mūsų

žmogus) kurio vidinių vertybių suvokimas nesutampa su bdquoinsiderldquo ndash žmogus priklausantis

draugijaiorganizacijai ne pašalinis savas žmogus Tai M Herzheld atskleidžia antropologiškai

sukurtą žodį ndash GROUSOUZIA = predictable taint of insider tai lietuviškai būtų iš anksto nuspėjamas

suprantas elgesys tie kurie suvokia per tą pačią vertybių prizmę Kiekvienos kultūros vertybės turi

savo bdquotaintsldquo ndash arba lietuviškai žymes ir pėdsakus kurie suvokiami antropologiškomis akimis

Sovietinėje visuomenėje šešėlinės ekonomikos atsiradimą aprašo Pernille Hohnen savo darbe

bdquoGariūnų marginalizacija turgaus kultūrinė antropologijaldquo (2001) Autorė teigia kad bdquopagal

marksistinę ndash lenininę ideologiją darbas buvo viena iš svarbiausių ideologinių ir socialinių veiklos

rūšių visuomenėje o bedarbystė buvo traktuojama kaip išskirtinai kapitalizmui būdinga blogybė Dėl

tos priežasties Sovietų Sąjungoje realiai egzistuojantis darbo trūkumas buvo maskuojamas kitokiais

terminais (Humphrey 1995) Taigi bedarbystė buvo ne tik nelegali bet ir amorali Todėl darbas buvo

svarbus ne tik ideologiškai ir politiškai bet taip pat moraliai socialiai ir teisiškai Bet nors darbas ir

bedarbystė buvo pateikiami oficialiuose politiniuose diskursuose po stalininės visuomenės pokyčiai

sudarė galimybes atsirasti alternatyviai darbo samprataildquo ( Hohnen P 2001)

XX a 8 ndash jame ir ypač 9 ndash jame dešimtmetyje labai išaugo privatumas sovietinėje visuomenėje

dėl to dalyvavimas viešuosiuose įvykiuose ir ištikimybė socialistinei ideologijai tapo vis labiau dirbtini

ir ritualizuoti Tai taip pat turėjo įtakos nelegalių su darbu ir darbo etika susijusių veiklų tokių kaip

vagiliavimas darbuose nelegalus prekių importas ir gamyba ir pan paplitimui Nors tokios veiklos

ilgainiui tapo vis plačiau paplitusiomis galimybėmis įsigyti trūkstamų vartojimo prekių oficialiai jos

vis dėlto liko nelegalios Sovietų Sąjungoje tam tikrų privataus verslo formų įteisinimas kooperatyvų

forma įvyko tik po 1986 -1987 (Shelley 1990) Tačiau požiūrį į darbą keitė jau anksčiau atsiradę

nelegalūs pajamų įgijimo būdai lygiai taip pat kaip ir padidėjęs pareikalavimas tų darbų kurie

16

suteikdavo lengvesnį priėjimą prie papildomų prekių ir paslaugų (Sampson 1987) Tačiau svarbu

pabrėžti jog tai kad žmonės vis labiau įsitraukė į šešėlinę ekonomiką nereiškė jog dalyvavimas

oficialioje ekonomikoje ar darbas už pastovų fiksuotą atlyginimą (wage-labour) prarado savo svarbą

Pernille Hohnen atlikdama tyrimą Gariūnų turguje aiškina kad bdquoaš Lietuvoje nesutikau nė vieno

verslininko ar verslininkės kurie būtų mokėję visus jiems priklausančius mokesčius Kyšininkavimas

ir mokesčių vengimas buvo normalus elgesys visuose versluose nepaisant jų apimties Niekas

nemėgino šito neigtildquo (Hohnen P 2001)

Šešėlinės ekonomikos esmę suprasti ndash sudėtingas uždavinys kadangi dažniausiai nėra

informacijos apie šešėlinės ekonomikos dydį arba jos stokojama Viena iš priežasčių ndash ekonomikos

dalyvių tikslas likti anonimiškiems kad išvengtų mokesčio mokėjimo ir sankcijų dėl jų nemokėjimo

Terminas šešėlinė ekonomika literatūroje pirmą kartą paminėtas vokiečių kalba (vok

Schattenwirtschaft) vėliau pradėti vartoti kiti terminai10

J B Rosser (2006) teigimu pirmiausiai

pradėti vartoti terminai juodoji ekonomika ir juodasis darbas kurie 1970 m literatūroje paminėti italų

(itališkai nero lavoro) ir vokiečių kalbomis (vok Schwarzarbeit) ( Rosser J B 2006)

Šešėlinės ekonomikos vystymasis yra sąlygotas daugelio priežasčių Pagal Schneider (2004)

bdquodažniausiai cituojami ir svarbiausi šešėlinės ekonomikos veiksniai yra

Tiesioginių ir netiesioginių mokesčių ir privalomojo socialinio draudimo įmokų našta ir jos

didėjimas

Per griežtas (arba nepakankamas) teisinis ir administracinis reguliavimas ypač darbo rinkoje

Silpna valdžia ir aukštas korupcijos lygis valstybės sektoriuje

Rečiau minimi tačiau ne mažiau svarbūs šešėlinės ekonomikos veiksniai yra

Pajamų nelygybė (aukštas skurdo lygis)

Teisės aktų spragos mokesčių administravimo sistemos trūkumai

Šalies ekonominės politikos neracionalumas

Mokesčių moralė

Nepakankamas valdžios dėmesys socialinei politikai arba neracionalus jos plėtojimas

neužtikrinant visuomeninės gerovės socialinio saugumo ir kitų valstybės kompetencijai

priskirtų šalies piliečių bdquoreikiamoldquo visuomeninių poreikių patenkinimo lygioldquo (Schneider

2004)

10

Mokslinėje literatūroje šešėlinė ekonomika dar vadinama pogrindine (angl underground) neoficialiai (angl unofficial

informal) antrine (angl second) grynųjų pinigų (angl cash) paraleline (angl parallel) neteisėta (angl illicit) nelegalia

(angl illegal) nereguliaria (angl irregular) paslėpta (angl hidden) neapskaityta (angl unobserved arba non-observed)

neregistruota (angl unrecorded) alternatyvia (angl alternative) slapta (angl subterranean occult) ir juodaja (black) A

Dictionary of Economics John Black Oxford University press 2002 Oxford Reference Online httpwww

Oxfordreferencecom

17

Užsienio šalių praktika rodo kad tos šalys (pavyzdžiui Švedija Danija Suomija) kuriose didelė

mokesčių našta ty apie 52 ndash 55 proc įtrauktos į pasaulyje pirmaujančių šalių dešimtuką laikomos

konkurencingiausiomis ir jose nėra išplitusi šešėlinė ekonomika Stebima ir priešinga situacija šalyse

kuriose mokesčių našta yra santykinai maža (iki 20 proc BVP ndash Gruzijoje Meksikoje) šešėlinė

ekonomika sudaro daugiau nei 60 proc BVP Taigi nepaisant to kad labai dideli mokesčiai

dažniausiai yra psichologiškai nepriimtini ir skatina verslininkus bdquopereitildquo į šešėlinę ekonomiką tačiau

ji formuojasi ne vien dėl mokesčių (Kuodis 2007)

Šešėlinės ekonomikos priežasčių tyrimuose neretai minimas mokesčių moralės11

terminas kuris

suprantamas kaip moralinių principų ir požiūrio į mokesčių įstatymų laikymąsi apibūdinimas

Mokesčių moralė siejama su šalies piliečių požiūriu į socialinę apsaugą visuomeninių poreikių

patenkinimo lygio kilimą sveikatos apsaugos kokybę bei bendru požiūriu į šalies socialinę politiką

vertinant šiai sričiai skiriamą šalies biudžeto pajamų dalį (Schneider 2000)

Taigi mokesčių moralės lygis susiformavęs šalies gyventojų bendrų moralės principų kultūrinių

ir religinių ypatumu pagrindu yra veikiamas ne tik vyriausybės ir mokesčių mokėtojų

bendradarbiavimo glaudumo mokesčių mokėtojų požiūrio apie jų sumokėtų mokesčio bdquoteisingąldquo

panaudojimą šalies piliečių gerovės didinimui valdžios institucijų darbo kokybės kuri daugelio atvejų

yra glaudžiai susieta su korupcijos12

lygiu šalyje ir jos tendencijomis Korupcija apima įvairius

piktnaudžiavimo vieša valdžia būdus neteisėtas ir netinkamas priemones kuriomis siekiama

asmeninės naudos Nustatyta kad egzistuoja stiprus ryšys tarp korupcijos lygio šešėlinės ekonomikos

masto Šis teigiamas ryšys gali būti grindžiamas tuo kad abu reiškiniai (korupcija ir šešėlinė veikla)

yra sąlygoti bendro veiksmo ndash silpnos teisminės sistemos ( Eilat Zinnes 2002)

Korupcija neigiamai veikia šalies visuomenės bendrąjį (moralinį) pasitikėjimą13

kuris yra bdquodoros

sferosldquo (teigiamų veiksnių ir rezultatų visuomenėje) dalis Pasitikėjimo pamatas (lygybė ir

teisingumas) sąlygoja mažesnę korupciją geresnes vyriausybes atviras rinkas ir aukštesnį ekonomikos

vystymąsi Kai pasitikėjimas kitais visuomenės nariais yra aukštas labiau tikėtina kad ekonomikos

dalyviai elgsis sąžiningai

11

Kituose šaltiniuose (Y Song ir T E Yarbrough 1978 m atliktame tyrime) tai dar vadinama ldquomokesčių mokėtojo etikardquo

šis terminas apibrėžiamas kaip ldquogyventojų (mokesčių mokėtojų) pagrindinėmis elgesio normomis santykiuose su

vyriausybe (Schneider 2000) 12

Korupcija apibūdinama kaip kyšininkavimo įvairiomis formomis naudojimas siekiant daryti įtaką politikams valstybės

tarnautojams ir kitiems pareigūnams Beveik bet koks oficialus veiksmas ar neveiklumas gali būti veikiamas korupcijos (A

Dictionary of Economics 2002) 13

Bendras (moralinis) pasitikėjimas apima pasitikėjimą nepažįstamaisiais (ypač žmonėmis kurie yra kitokie nei dauguma)

nėra nulemtas patirties ir negali suformuoti iš sąveikos su pažįstamais žmonėmis Jis susiformuoja vaikystėje perduodamas

tėvų ir dažniausiai išlieka nekintantis visą gyvenimą Bendrasis pasitikėjimas atmeta neigiamą patirtį kaip taisyklės išimtį

nuteikia optimistiškai formuojant nuomonę kad žmogus gali kontroliuoti savo gyvenimą (Uslaner 2003)

18

Pasak Povilo Gylio šešėlinė ekonomika atsirado iškart kai tik valstybė ant dirbančiųjų uždėjo

bdquotvirtą rankąldquo administruodama ir normuodama jų veiklą bdquoŠešėlinė ekonomika formuojasi ne vien dėl

mokesčių nors tai yra vienas iš veiksnių Labai dideli mokesčiai ypač jei jie psichologiškai

nepriimtini stumia verslininkus i šešėlinę ekonomiką Tačiau pagrindinė priežastis dėl ko formuojasi

šešėlinė ekonomika yra didelis skurdas Tada vienintelis būdas išgyventi ir yra ndash bdquoeiti į šešėlįldquo

(Gylys P 2006)

Šešėlinė ekonomika gali būti dviejų formų legali ir nelegali Legali šešėline ekonomika ndash tai

prekių ir paslaugų gamyba kurias siekiama sąmoningai nuslėpti nuo valdžios institucijų kad būtų

išvengta mokesčių ir kitų taikomų valdžios reikalavimų Nelegali dar gali būti vadinama pogrindine

pilkąja arba juodąja ekonomika laikomi visi neteisėti veiksmai kurie atitinka klasikines nusikalstamos

veiklos charakteristikas prie šių veiklų priskiriama apiplėšimai narkotikai prostitucija kontrabanda ir

pan (Schneider 2007)

Kai kurie darbuotojų ieškantys darbdaviai ypač statybų sektoriaus susiduria su nauju reiškiniu

statybininkai kuriuos jie norėtų įdarbinti pagal darbo sutartis atsisako legaliai dirbti Kaip pavyzdį

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija pateikia Klaipėdos statybų bendrovę bdquoLankstinysldquo kur

įmonės vadovai ieškodami darbuotojų pagal skelbimus susidūrė su neįprasta situacija pasiūlė darbą

aštuoniems statybininkams bet iš šešių išgirdo kad šie gali dirbti tik neoficialiai Įmonės vadovo

nuomone mokesčių nemokančios įmonės turi galimybę nuleisti darbų kainas ir nurungti konkurentus

Taip pat populiaru susitarti kad už darbus būtų išrašyta mažesnė sąskaita nei jie realiai kainavo Tada

verslininkai susižeria likusią kainos dalį sau į kišenę o norintieji dirbti sąžiningai susiduria su iškreipta

konkurencija Buvęs Premjeras Andrius Kubilius teigia kad bdquocivilizuotai mokami mokesčiai reiškia

tam tikros pilietinės brandos mentalitetą kurio Lietuvoje dar trūkstaldquo14

Vyriausybės tinklalapyje

pateikiamame jo pasisakyme skelbiama kad lietuviškas požiūris į mokesčius gerokai skiriasi nuo kitų

išsivysčiusių Europos šalių pavyzdžiui Vokietijos kai piliečiai aiškiai suvokia pareigą mokėti

mokesčius ir supranta jog mokesčių vengimas reiškia kad nukentės valstybės teikiamų paslaugų

kokybė

bdquoBe abejo be sunkios mokesčių naštos ir perteklinių verslo ir darbo reguliavimų šešėlinei

ekonomikai mažėti neleido vis dar netobuli ir nestabilūs įstatymai išimtys ir privilegijos užsienio

prekybos suvaržymai Tiesa kad ir kokia palanki būtų sukurta verslo aplinka ir įstatymų bazė

visuomet turėsime kažkiek šešėlinės ekonomikos Taip yra dėl kultūrinių ir istorinių veiksnių kurie

kartais turi ne mažiau įtakos žmonių pasirinkimams nei jų ekonominė padėtis mokesčiai ar

14

Respublika 2010 Lietuviai nesuvokia pareigos mokėti mokesčius