apskaitos pagrindai(1)

VILNIAUS KOLEGIJAVERSLO VADYBOS FAKULTETAS

BUHALTERINĖS APSKAITOS KATEDRA

NIJOLĖ FILIPAVIČIENĖ

BUHALTERINĖ APSKAITA

Vilnius

Buhalterinė apskaita

TURINYS

1 tema. Apskaitinės informacijos formavimo procesas 5

Temos tikslai

1.1. Apskaita, jos vaidmuo ir reikšmė 5 1.2. Apskaitos informacijos vartotojai 6 1.3. Apskaita ir informacija įmonės valdymo sistemoje 7 1.4. Apskaitos rūšys 8 1.5. Apskaitoje naudojami matai 9 1.6. Apskaitos tarnyba įmonėje 10 1.7. Apskaitos reglamentavimas ir modeliai 11 1.8. Bendrieji apskaitos principai 14 1.9. Reikalavimai apskaitinei informacijai 17 1.10.Apskaitininko profesijos samprata 17 1.11. Auditas 19 1.12. Ūkinės veiklos ciklas ir ataskaitinis laikotarpis 19 1.13. Kontroliniai klausimai 21 1.14 Praktinės užduotys 22

2 tema:Įmonės ekonominės padėties atspindėjimas atskaitomybėje 23

Temos tikslai

2.1. Turto sąvoka apskaitoje 23 2.2. Ilgalaikis turtas 26 2.3. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas 27 2.4. Trumpalaikis turtas 28 2.5. Nuosavybės esmė apskaitoje 29 2.6. Ūkiniai faktai ir įvykiai 34 2.7. Įmonės finansinės atskaitomybės sudėtis 36 2.8. Metinė turto inventorizacija 39 2.9. Kontroliniai klausimai 44 2.10. Praktinės užduotys 45

3 tema. Finansinės būklės pasikeitimų fiksavimas apskaitoje 48

Temos tikslai

3.1.Apskaitos proceso organizavimas 48 3.2. Ūkinių operacijų fiksavimas dokumentuose 50 3.3. Dokumentų klasifikavimas 52 3.4. Apskaitos registrai 54 3.5. Dokumentų saugojimas 55 3.6. Operacijų fiksavimas sąskaitose 57 3.7. Sintetinės ir analitinės sąskaitos. Jų ryšys. 60 3.8. Užbalansinės sąskaitos 63 3.9. Sąskaitų planas 63 3.9. Sąskaitų planas 63

Parengė: vyr. dėstytoja Nijolė Filipavičienė

1


3.10. Dvejybinis įrašas 64 3.11. Klaidų taisymas 68 3.12. Bandomasis balansas 69 3.13. Kontroliniai klausimai 3.14. Praktinės užduotys. 72

4 tema. Įmonės veiklos rezultatų nustatymas apskaitoje ir apskaitos ciklo užbaigimas. 75

Temos tikslai

4.1. Duomenų kaupimo ir palyginimo principų esmė 75 4.2. Koreguojantys įrašai apskaitoje 76 4.3. Darbinė atskaitomybės lentelė 79 4.4. Pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymas 80 4.5. Turto ir nuosavybės sąskaitų uždarymas 82 4.6. Kontroliniai klausimai 83 4.7. Praktinės užduotys 84

5 tema. Pardavimų ir pirkimų apskaita 85

Temos tikslai 5.1. Prekybinės veiklos esmė 85 5.2. Nuolat apskaitomų atsargų būdas 90 5.3. Periodiškai apskaitomų atsargų būdas 91 5.4. Pirkimų diskontai BRUTO būdas 93 5.5. Pirkimų diskontai NETO būdas 93 5.6. Pirktų prekių grąžinimai ir nukainojimai 94 5.7. Pardavimų diskontų įvertinimas 95 5.8. Pardavimų diskontai 95 5.9. Parduotų prekių grąžinimai ir nukainojimai 96 5.10.Ypatingi pardavimo atvejai 97 5 11 Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apskaita 101 5.12.Prekių kainų kalkuliavimas 102 5.13 Atsargų inventorizavimas 103

5.14.Kontroliniai klausimai 1065.15.Praktinės užduotys 107

6 tema. Atsargų apskaita 109

Temos tikslai

6.1. Atsargų įvertinimo metodai 109 6.2. Atsargų apskaitos dokumentai 111 6.3. Kontroliniai klausimai 112 6.4. Praktinės užduotys 113

7 tema. Perdirbimo įmonių apskaita 115

Temos tikslai


2


7.1. Gamybos išlaidų klasifikavimas 116 7.2. Produkcijos savikainos apskaičiavimas 117 7.3. Pagamintos produkcijos savikainos ir pajamų ataskaitų rengimas 120 7.4. Produkcijos savikainos kalkuliavimas 123 7.5. Pagrindinės korespondencijos 126 7.6. Kontroliniai klausimai 128 7.7. Praktinės užduotys 128

8 tema. Ilgalaikio turto apskaita ir nusidėvėjimas 131

Temos tikslai

8.1. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas 136 8.2. Nematerialaus ilgalaikio turto apskaita 138 8.3. Ilgalaikis finansinis turtas 139 8.4. Ilgalaikio turto remonto apskaita 141 8.5. Išperkamosios nuomos (lizingo) operacijų apskaita 142 8.6. Lizingo operacijų apskaita nuomotojo ir nuomininko įmonėje 144 8.7. Operacijų su vekseliais apskaita 148 8.8. Kontroliniai klausimai 156 8.9. Praktinės užduotys 157

9 tema. Pinigų apskaita 159

Temos tikslai

9.1. Kasos operacijų apskaita 160 9.2. Atsiskaitomosios sąskaitos operacijų apskaita 165 9.3. Atsiskaitytinų asmenų apskaita 168 9.4. Valiutinių operacijų apskaita 169 9.5. Kontroliniai klausimai 173 9.6. Praktinės užduotys 174

10 tema. Darbo užmokesčio apskaita 176

Temos tikslai

10.1. Darbo užmokesčio organizavimas, formos ir rūšys 176 10.2. Pagrindiniai darbo užmokesčio apskaitos dokumentai 177 10.3. Darbo laiko apskaita 178 10.4. Atsiskaitymų su įmonės darbuotojais sintetinė apskaita 181 10.5. Darbo užmokesčio skaičiavimas nepagrindinėje darbovietėje 182 10.6. Vidutinio atlyginimo apskaičiavimas 183 10.7. Atostoginių skaičiavimas 184

10.8. Kompensacijos už nepanaudotas atostogas apskaičiavimas 186 10.9. Atidėjimai atostogoms 187 10.10.Darbo užmokesčio apmokestinimas įmokomis į garantinį fondą 188 10.11.Ligos, motinystės pašalpos 188 10.12.Tarnybinių komandiruočių apskaita 189


3


10.13.Darbuotojų materialinis skatinimas 191 10.14.Kontroliniai klausimai 193 10.15.Praktinės užduotys 195

11 tema. Kapitalo ir finansinių operacijų apskaita 197

Temos tikslai

11.1.Kai kurių terminų paaiškinimai 200 11.2. Rezervai ir jų apskaita 200 11.3. Pelno paskirstymo fiksavimas apskaitoje 202 11.4. Sąskaitų uždarymas 204 11.5. Dovanotosios nuosavybės apskaita 206 11.6.Kontroliniai klausimai 208 11.7.Praktinės užduotys 209

12 tema. Įmonės skolų bei įsipareigojimų apskaita 210 12.1.Kontroliniai klausimai 212

13 tema. Finansinės atskaitomybės parengimas 213 13.1.Pagrindiniai reikalavimai finansinės atskaitomybės sudarymui 213 13.2.Metinės finansinės atskaitomybės teikimas ir skelbimas 214 13.3.Kontroliniai klausimai 217

14 tema. Mokesčių sistema apskaitoje. Mokesčių apskaičiavimas ir mokėjimas 218

14.1.Mokesčių rūšys ir klasifikavimas 218 14.2.Kontroliniai klausimai 219 14.3.Praktinės užduotys 219Literatūros sąrašas 227


4


1 TEMA

Apskaitinės informacijos formavimo procesas

Išsinagrinėję šią temą, turėtumėte:

Suvokti ir apibrėžti apskaitos vaidmenį ir reikšmę informacinėje sistemoje; Suvokti ir nustatyti ekonominės ir apskaitinės informacijos vietą valdymo sistemoje; Žinoti ir palyginti apskaitinės informacijos vartotojus; Žinoti Bendruosius apskaitos principus ir reikalavimus apskaitinei informacijai, mokėti juos

taikyti praktinėje veikloje (sąveikoje su kitom temom);

Suprasti ir įvertinti apskaitininko profesijos naudą įmonėje.

1.1. Apskaita, jos vaidmuoir reikšmė

Apskaita atsirado daugiau , kaip 1 tūkstantmetis pr. Kristų. Tai sąlygojo natūralus žmonių poreikis žinoti, ko ir kiek jie turi, kiek išleidžia bei kokias pajamas uždirba. Tuos, kurie atlikdavo tuos darbus, vadino raštininkais,iždininkais, vėliau – ekonomais, ūkvedžiais, sąskaitininkais. Mūsų laikais – tai buhalteriai, apskaitininkai. Apskaita – tai procesas, kurio metu registruojama, klasifikuojama, kaupiama ir perduodama finansinė informacija. Apskaitos proceso esmė

Perduodama Perduodama

informacija informacija

Finansinė Valdymoapskaita (menedžmento) apskaita


5

2. Duomenys susisteminami ir patikrinami

Išoriniaiinformacijos vartotojai

1. Ūkiniai faktai registruojami

3. Parengiama finansinė atskaitomybė

Vidiniai informacijosvartotojai


Buhalterinė apskaita turi tiksliai atspindėti įmonės būklę ir specifinius jos bruožus tam tikru laiko momentu. Informacija apie įmones turi būti pateikta vienoda tvarka, kad jos vartotojai galėtų palyginti investavimo į įvairius objektus privalumus ir trūkumus. Įmonių apskaitos skirtumus pirmiausia sąlygoja tų įmonių nuosavybės įvairovė, nes nuo to priklauso apskaitos sudėtis ir jos pateikimo vartotojams būdas.Apskaita negali būti vienoda net tos pačios nuosavybės formos įmonėje,pvz. gaminančioje šaldytuvus. ir įmonėje, teikiančioje juridines paslaugas.

Apskaitai keliami uždaviniai: užtikrinti turto apsaugą laikytis ūkinę veiklą reguliuojančių teisės normų teikti informaciją apie įmonės valdymą teikti informaciją išoriniams informacijos vartotojams

Apskaita yra vadinama verslo kalba, nes ji yra ryšio priemonė, perduodant finansinę informaciją. Ji tiksliai atspindi įmonės būklę ir specifinius jos bruožus tam tikru laiko momentu.. Apskaita teikia bazinius duomenis, kuriais suinteresuoti asmenys naudojasi priimdami įvairius sprendimus,Laisvosios rinkos sąlygomis suinteresuoti asmenys gali būti tiek vidiniai, tiek ir išoriniai.

1.2. Apskaitos informacijos vartotojai

Savininkai ( akcininkai ) Stebėtojų taryba arba valdyba

Direktorių taryba Vadybininkai ( menedžeriai)

Įmonės darbuotojai

Kreditoriai Tiekėjai

Pirkėjai Konkurentai Mokesčių sistemos tvarkytojai Vertybinių popierių birža Įvairios valdžios institucijos Įvairūs kiti vartotojai

Visi šie apskaitos informacijos vartotojai susiję tiesioginiais ryšiais. Tai rodo schema.


6

Svarbiausiapskaitosinformacijosvartotojai

Įmonėsvidiniai

Išoriniai


Apskaitos informacijos vartotojų ryšiai

1.3. Apskaita ir informacija įmonės valdymo sistemoje

Apskaitos požiūriu įmonė yra savarankiškas ūkinis vienetas, atribotas nuo kitų įmonių ir savininkų. Įmonė gali egzistuoti tik gaudama atitinkamą informaciją, nes kitaip ji negalėtų įvertinti savo padėties tarp kitų įmonių, Informacija – tai tikrovės atspindėjimas tam tikra tvarka ir sistema. Informacija yra tai, kas pateikiama pranešant, teikiant žinių, t.y. informuojant. Tai žinios, pranešimai ar duomenys apie aplinkinį pasaulį ir jame vykstančius procesus. Šios žinios gali būti perduodamos, saugomos ir apdorojamos. Ekonominio objekto valdymą tiesiogiai atspindi ekonominė informacija, t.y. žinios, susijusios su šalies ūkio, įmonių, firmų,organizacijų, jų padalinių ūkine veikla. Taigi ekonominė informacija atsiranda ir funkcionuoja dėl žmonių ūkinės veiklos. Įmonių darbuotojai ekonominę informaciją naudoja vertindami atitinkamas situacijas, reiškinius, procesus, priimdami valdymo sprendimus.Todėl ta informacija turi būti atitinkamai apdorota ir pateikta suprantama forma.:Tai žiniaraščiai,lentelės, grafikai, kuriuose informacija vaizduojama vizualiai: skaičiais , raidėmis arba simboliais. Apskaitos teikiama informacija sudaro apie 70 – 80 % visos įmonės ekonominės informacijos. Apskaita susistemina, suskaičiuoja, nustato ir apibendrina duomenis. Apskaitos informacija yra laikomi iš patikimo šaltinio gauti ir tinkamai užfiksuoti apskaitos duomenys, kurie naudojami valdymo procese arba, kurie gali būti naudingi valdytojams ateityje.Apskaitos informacija formuojama iš pradinių duomenų, atmetant nereikšmingus duomenis.Apskaitos informacija turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus:

informacija turi būti vartotojui suprantama, tai yra,ji turi būti perduodama vartotojui suprantama kalba.

informacija turi būti perduodama iš patikimo šaltinio informacija turi būti perduodama laiku ir tiksliam adresatui. perduodama informacija turi būti reikalinga vartotojui, o jos kūrimo kaina neturi būti didesnė

už teikiamą naudą.


7

Kapitalo rinka

Akcininkai Paskolų kreditoriai

Darbo rinka

Tarnautojai Profsąjungos

Tiekimo rinka

Prekybos kreditoriai

Menedžeriai Vartotojų rinka

Pirkėjai Konkurentai

Vyriausybė


Apskaita atspindi kiekvieną atliktą ūkinę operaciją. Pirminiai duomenys apie atitinkamus ūkinės veiklos faktus, procesus ir operacijas apskaitoje atspindimi ir apibendrinami taip, kad formuotūsi daugybė informacinių rodiklių apie lėšas, jų šaltinius, įmonės įsipareigojimus ir pan. Duomenys apie atitinkamus faktus apskaitoje sisteminami, todėl apibendrintai apibūdina įmonės ūkinę veiklą ir jos rezultatus. Jie yra sutvarkytos informacijos šaltinis. Apskaita teikia informaciją apie materialinius, darbo ir finansinius išteklius įmonėje, apie jos ūkinės veiklos rezultatus. Šia informacija apskaita aprūpina tiek įmonės vadovybę, tiek jos padalinius. Be šios informacijos neįmanoma sėkmingai vadovauti įmonei ir jos padaliniams. Tinkamai parengta ir geros kokybės informacija nulemia kiekvieno struktūrinio padalinio veiklos rezultatus. Informacijos apdorojimo darbų kokybę atspindi rezultatų tikslumas ir jų tikrumas. Apskaita,būdama informacijos apibendrinimo sistema, užima svarbią vietą įmonės informacinėje valdymo sistemoje.Plėtojantis įmonių ūkinei veiklai, apskaita vis labiau siejasi su informacine valdymo sistema.

Apskaitos vieta įmonės informacinėje valdymo sistemoje

Informacinė apskaitos sistema Informacinė valdymo sistema

Informacinių apskaitos ir valdymo sistemų susiliejimo laipsnis kiekvienoje įmonėje yra skirtingas. Tai priklauso nuo konkrečių jos darbo sąlygų, išorinės aplinkos stabilumo, technologinių procesų ypatybių ir buhalterijos organizacinės struktūros. Susiliedama su informacine valdymo sistema, apskaita parengia informacinę bazę priimti įvairių rūšių valdymo sprendimus.

1.4. Apskaitos rūšys

Apskaita skirstoma į dvi rūšis:

finansinę valdymo (menedžmento)

Finansinė apskaita apima ūkinių operacijų registravimą, analizę, apibendrinimą ir finansinės atskaitomybės parengimą. Svarbiausia jos paskirtis - išoriniams finansinės atskaitomybės vartotojams.suteikti žinių apie turtą, kuriuo disponuoja įmonė, nurodyti , kam tas turtas priklauso, informuoti, kokį pelną uždirbo ar kokį nuostolį įmonė patyrė per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį ir kaip savininkai paskirstys uždirbtą pelną. Visa informacija tvarkoma prisilaikant Bendrųjų apskaitos principų.


8

Nefinansinių duomenų analizė

Finansinė apskaita Valdymo apskaita


LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme nurodyta, kad visos įmonės, turinčios juridinio asmens teises, pildo tokias finansinės - atskaitomybės formas:

balansą pelno (nuostolio) ataskaitą pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitą finansinės būklės pakitimų (pinigų srautų) ataskaitą paaiškinamąjį raštą.

Už aplaidų ar apgaulingą finansinės apskaitos vedimą įmonių vadovai ir buhalteriai gali būti nubausti

Pastaba: Nuo 2003 m.01 01 remiantis LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu, keičiasi finansinės atskaitomybės sudėtis. Žiūrėtį Priedą Nr 2.

Valdymo apskaita – tai išsamios informacijos, reikalingos tvarkantis įmonės viduje, rinkimas, grupavimas,įvertinimas ir pateikimas vadybininkams Valdžia jos visiškai nereglamentuoja.Pagrindinė valdymo apskaitos paskirtis – teikti įmonės administracijai ir vadybininkams informaciją,kuria vadovaudamiesi jie galėtų taip organizuoti gamybą, kad įmonė efektyviau panaudotų turimus išteklius kuo didesniam pelnui uždirbti. Didžioji šios informacijos dalis yra konfidenciali (slapta) –ji jokiais atvejais negali būti pateikta išoriniams informacijos vartotojams. Pvz.: konkurentas,sužinojęs, kur ir už kokią kainą perkame žaliavas, lengvai gali nuvilioti mūsų tiekėją, pasiūlęs jam aukštesnę kainą. Svarbiausios valdymo apskaitos sritys – technologinio proceso projektavimas ir tobulinimas, reikalingų medžiagų tiekimo garantavimas, parama sprendžiant įvairius prekybos ir reklamos reikalus. Šios apskaitos teikiama informacija naudojama dviem pagrindiniams tikslams:

apskaičiuoti gaminamos produkcijos bei teikiamų paslaugų savikainą; planuoti ir kontroliuoti gamybą.

Finansinės ir valdymo apskaitos rūšys sudaro vientisą įmonės apskaitos sistemą. Jos papildo viena kitą, nors ir turi daug skirtumų.

1.5. Apskaitoje naudojami matai

Apskaitoje naudojami natūriniai,darbo ir piniginiai matai.

Natūriniai matai skirti vienarūšių daiktų kiekiui apskaityti – tai ilgio, tūrio, svorio ir t.t.Apskaita, kuri naudoja natūrinius matus,vadinama kiekine apskaita.Natūriniai matai yra seniausi ūkinės apskaitos matai. Šių matų trūkumas, kad jais negalima apibendrinti skirtingo pobūdžio apskaitos duomenų, pvz. negalima sudėti tūrio ir ploto, svorio ir ilgio matų ir t.t. Sudėtingiems reiškiniams apskaityti naudojami išvestiniai matai. Jie atspindi kiekybinę charakteristiką, gautą skaičiavimo būdu iš dviejų ar kelių mato vienetų, pvz. elektros energijos matas – kilovatvalandės, transporto darbų – tonkilometriai.

Darbo matai naudojami sunaudoto darbo laiko kiekiui apskaityti. Jie išreiškiami laiko vienetais: darbo dienomis,valandomis,minutėmis. Šie matai naudojami darbo užmokesčiui, darbo našumui, įvykdytoms išdirbio normoms apskaičiuoti ir kitiems rodikliams nustatyti. Darbo matai derinami su natūriniais ir piniginiais matais.Dažniausiai darbo matai naudojami sudarant Darbo laiko apskaitos žiniaraštį.


9


Piniginiai matai (pinigai) apskaitoje atlieka visuotinio ekvivalento vaidmenį. Jais išreiškiami ūkinių reiškinių, procesų ir operacijų apibendrinantys rodikliai..Piniginis matas, kaip apibendrinantis, naudojamas visiems įmonių ūinės veiklos rodikliams (parduotai produkcijai, produkcijos savikainai, pelnui, rentabilumui ir t.t.) apskaičiuoti. Piniginiai matai naudojami kartu su natūriniais ir darbo matais Apskaita,kuri kartu naudoja piniginius ir natūrinius matus, vadinama kiekine – sumine apskaita.

Matų klasifikavimas pateiktas schemoje.

Matų skirstymas

Natūriniai

1.6. Apskaitos tarnyba įmonėje

Apskaitos informaciją įmonėje tvarko secialistai, kurie renka aapdoroja ir analizuoja visą informaciją, susijusią su įmonės veikla, Profesionalai, tvarkantys visą apskaitos sistemą įmonėje, rengiantys , finansinę atskaitomybę, apskaičiuojantys mokesčius ir atliekantys kitas apskaitos funkcijas bei atsakantys už viso šio darbo savalaikį atlikimą bei kokybę, vadinami apskaitininkais arba buhalteriais. Specialistai, atliekantys pagalbinius apskaitos darbus (pirminių dokumentų tvarkymą,ūkinių operacijų registravimą,duomenų perkėlimą ir kt.) galėtų būti vadinami sąskaitininkais.Apskaitos tarnybų struktūra ir jose dirbančių specialistų skaičius gali būti įvairus..Mažose įmonėse vienas žmogus gali atlikti ne tik sąskaitininko , apskaitininko,bet ir finansininko pareigas. Kartais nedidelės


10

M A TA I

Natūriniai Darbo Piniginiai

Svoris(tona, centneris, kilogramas, gramas ) Plotas(hektaras, aras, kvadratinismetras )

Ilgis(kilometras, metras,centimetras ) Tūris(litras, kubinis metras )

Išvestiniai(tonkilometris, kilovatas,arklio jėga )

Diena Valanda

Minutė

Litai, centai


individualios (personalinės) įmonės apskaitą tvarko ne pačios, bet naudojasi specializuotų apskaitos firmų paslaugomis. Didelės įmonės turi sudėtingos struktūros apskaitos tarnybas. Jos apskaičiuoja įmonės turtą bei nuosavybę,visas veiklos sąnaudas bei pajamas,įvertina ir analizuoja įmonės veiklos rezultatus, planuoja ir apskaičiuoja mokesčius, kontroliuoja atsiskaitymus ir atlieka daugelį kitų apskaitos ir analizės darbų. Apskaitininkai ne tik informuoja įmonių savininkus ir vadybininkus apie jų ir kitų darbuotojų veiklos rezultatus,bet ir savaip “kontroliuoja” jų darbą. Apskaitininkai turi teisingai parodyti įmonių ūkinę padėtį.Tai nėra paprasta. .Apskaitos informacijos formavimas susijęs su nemažomis išlaidomis – tiek materialinėmis (apskaitos dokumentavimas,kompiuterių naudojimas ir pan.),tiek intelektualinėmis,paaiškėjančiomis pirmiausia per apskaitos darbuotojų darbo užmokestį.Todėl vienas iš svarbiausių apskaitos tarnybos uždavinių – racionalus apskaitos organizavimas.Apskaitininkai turi siekti, kad norimą rezultatą būtų galima gauti kuo greičiau ir su mažiausiomis sąnaudomis. Priešingu atveju apskaita gali tapti beprasmiška dėl didelių išlaidų, kurios užgoš jos teikiamą naudą. Apskaitininkai privalo būti ne tik profesionalūs, aukštos kvalifikacijos specialistai, bet ir turėti tvirtas moralines nuostatas.Tarptautinės apskaitininkų federacijos Etikos komitetas yra priėmęs ir paskelbęs specialių Profesionalių apskaitininkų etikos kodeksą. Jame deklaruojamos tokios pagrindinės apskaitininkų profesijos etinės nuostatos:

garbingumas – apskaitininkas privalo būti doras ir sąžiningas. objektyvumas –apskaitininkas negali vadovautis išankstiniu nusistatymu,šalutiniais

veiksniais ,kenkiančiais objektyvumui, profesinė kompetencija – apskaitininkas turi profesionaliai atlikti savo pareigas,teikti tik tokias

paslaugas, kurioms atlikti yra tinkamai dalykiškai pasirengęs. patikimumas ir konfidencialumas – apskaitininkas privalo laikyti paslaptyje informaciją su

kuria susipažysta, išskyrus tuos atvejus, kai paskelbti šią informaciją yra tiesioginė jo pareiga. profesinis elgesys - apskaitininkas visuomet turi elgtis taip, kad nepakenktų savo reputacijai ir

viešajai nuomonei apie jo atstovaujamą profesiją. specialiųjų standartų laikymasis – apskaitininkas privalo profesines paslaugas teikti

vadovaudamasis atitinkamais profesiniais standartais.

1.7. Apskaitos reglamentavimas ir modeliai

Regula (lot.)- taisyklė Visose rinkos šalyse yra reglamentuojama finansinė apskaita. Tam, kad teisingai atspindėtų turtą,nuosavybę , veiklos rezultatus,kiekviena įmonė privalo laikytis nustatytų finansinės apskaitos taisyklių. Pagrindinis buhalterinės apskaitos tvarką reglamentuojantis teisės aktas yra Respublikos Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas (BAĮ) ,priimtas 2001 m. lapkričio 6 d. Nr IX-574 ir įsigaliojęs nuo 2001 m. sausio 1 d. Šiuo įstatymu privalo vadovautis visos Lietuvos Respublikos įmonės, nepriklausomai nuo nuosavybės formų, Jame užfiksuoti šie svarbiausi dalykai:

Įstatymo paskirtis ir taikymas; Pagrindinės įstatymo sąvokos; Bendrieji apskaitos tvarkymo reikalavimai; Reikalavimai apskaitos informacijai; Piniginis matas Apskaitos organizavimas; Apskaitos dokumentai ir registrai. Klaidų taisymas. Apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimas; Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą. Komercinė

paslaptis.


11


Pastaba: Pats BAĮ pateiktas Priede Nr 1

Praktinės apskaitos vedimo aspektu reikšmingiausias 1993 m. spalio 27 d. L R Vyriausybės priimtas nutarimas Nr.804 “Dėl įmonių, turinčių juridinio asmens teises, metinės finansinės atskaitomybės.”Jame ne tik smulkiai aptartas metinės finansinės atskaitomybės turinys bei sukonkretinta jos rengimo ir skelbimo tvarka, bet ir pirmą kartą nustatyta pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje tvarka. Pirmasis norminis aktas,kuriuo buvo reglamentuotas apskaitos vedimo ir atskaitomybės parengimas laisvosios rinkos sąlygomis,atkurtoje Lietuvos Respublikoje išleistas 1991 m. gruodžio 17 d. L R Vyriausybės nutarimas Nr. 564 “Dėl buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės organizavimo” Juo buvo paskelbta, kad Lietuvos įmonės turi vadovautis Tarptautininais apskaitos standartais ir Europos Sąjungos direktyvomis. Tarptautinių apskaitos standartų (TAS) nuostatas skelbia komitetas,vienijantis daugelio šalių profesionalių apskaitininkų organizacijų atstovus. Tarptautinių apskaitos standartų komitetą (TASK) 1973 m. birželio 29 d. įkūrė įvairįų šalių profesionalių buhalterių organizacijos.Dabar jis vienija daugiau kaip šimtą didžiausių apskaitininkų organizacijų iš beveik 50 pasaulio valstybių.Tai nepriklausoma organizacija,rengianti ir tobulinanti tarptautinius apskaitos standartus. Pagal nagrinėjamų klausimų pobūdį, standartus galima suskirstyti į šias grupes:

metodologiniai standartai metinės finansinės atskaitomybės turinį ir formas reglamentuojantys standartai susivienijimų ir jų struktūrinių padalimių bei kontrahentų veiklos apskaitą reglamentuojantys

standartai pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje standartai įvairių veiklos rūšių standartai apskaitos hiperinfliacijos sąlygomis standartai standartai, skirti socialinės politikos ir vyriausybinės pagalbos klausimams finansinių institucijų veiklos apskaitą reglamentuojantys standartai.

Tarptautiniai apskaitos standartai ir Bendrieji apskaitos principai, kuriais pagrįstos kiekvienos laisvosios rinkos šalies apskaitos taisyklės, tai ne griežti ir tikslūs murodymai, kaip atlikti konkrečias apskaitos procedūras.Kiekviena valstybė savo nuožiūra, atsižvelgdama į nacionalinius ypatumus bei konkrečias laiko ir ekonomikos sąlygas, sukonkretina Tarptautinius apskaitos standartus – derina juos su savo interesais,Apskaitininkai ir jų profesinės organizacijos stengiasi savo šalių valdžiai įrodyti,kad buhalterinę apskaitą naudinga tvarkyti pagal šiuos standartus.Taigi,galima daryti išvadą,kad apskaitos standartus kuria,plėtoja ir savo nutarimais skelbia profesianaliųių apskaitininkų organizacijos ir valdžia.Šie standartai, tai ne vieną kartą visiems laikams priimtos taisyklės.Jie nuolat papildomi ir tobulinami.Kuriant Tarptautinius apskaitos standartus,dalyvauja įvairios verslininkų ir pramoninkų asociacijos, finansininkų draugijos,mokslininkai.apskaitos paslaugas teikiančios įmonės,vyriausybinės institucijos, įmonės,pagaliau tai gali daryti ir kiekvienas potencialus investuotojas.Visi suinteresuotieji, kad viešai skelbiama finansinė atskaitomybė atspindėtų realią įmonių ūkinės veiklos būklę, jų turtą bei nuosavybę.

Europos Sąjungos direktyvos reglamentuoja buhalterinės apskaitos tvarkymo klausimus Europos Sąjungos valstybėse galioja keletas šių direktyvų, ir Europos sąjunga reikalauja, kad valstybės jos narės šių norminių dokumentų teiginius atspindėtų valstybių Europos Sąjungos narių įstatymuose bei poįstatyminiuose aktuose ir jų laikytusi.Svarbiausios iš jų, kuriose aptariami visoms valstybėms ir įmonėms svarbūs klausimai, yra įmonių metinės finansinės atskaitomybės parengimas ir paskelbimas:

ketvirtoji, kurioje aptariami svarbiausi turto įkainojimo ir pajamų bei sąnaudų pripažinimo aspektai


12


septintoji, kurioje nagrinėjami įmonių, rengiančių suvestinę metinę finansinę atskaitomybę apskaitos ir šios atskaitomybės klausimai

aštuntoji, skirta audito organizavimo,atlikimo ir atsakomybės už jį temoms aptarti.

Europos Sąjungos direktyvų reikšmė ypač padidėjo pasirašius Mastrichto sutartį, nes būtina sukurti daugiau ar mažiau vientisą ekonominę erdvę tarp valstybių,kurių apskaitos sistemos skiriasi. Nors Europos Sąjungos direktyvose klausimai nenagrinėjami taip smulkiai kaip Tarptautiniuose apskaitos standartuose (nors jie apima daugiau bendrosios finansinės apskaitos ir atskaitomybės sričių), direktyvų vaidmuo ir reikšmė Europos sąjungos šalių apskaitoje yra didesnė nei standartų. Taip yra todėl, kad TAS yra tik įvairių šalių apskaitininkų intelektualias pajėgas vienijanti ir patarianti organizacija, o Europos sąjunga savo narių,nevykdančių kurių nors norminių aktų (iš jų ir apskaitos direktyvų), atžvilgiu gali imtis ir tam tikrų ekonominio poveikio priemonių. Oficialiai laikomasi nuostatos,kad tarp tarptautinių apskaitos standartų ir Europos Sąjungos direktyvų nėra esminių prieštaravimų. Tačiau taip elgiamasi tik dėl tarptautinio etiketo.Prieštaravimų būna gana rimtų.

Kaip jau minėta,nors bendroji finansinė apskaita reglamentuojama ir tarptautiniu mastu, tačiau turi tam tikrų nacionalinių skirtumų, kuriuos lemia valstybių dydis, buhalterinio išsilavinimo lygis, nacionalinės tradicijos. Įvairiose valstybėse apskaita vedama nevienodai, nors kartais tie skirtumai būna ir nedideli. Per ilgą laiką susidarė tam tikros valstybių grupės, kuriose apskaita tam tikrais bruožais smarkiai skiriasi nuo apskaitos kitose valstybėse. Susiformavo tam tikri apskaitos modeliai. Aptarsim svarbiausius iš jų:

anglosaksų (dar vadinamas britų – amerikiečių, Didžiosios Britanijos – JAV ir pan.) šalių modeliui būdinga griežta finansinės apskaitos orientacija į savininkų (investuotojų) informacinius poreikius. Šiam modeliui priskiriamų valstybių valdžia nesukonkretina apskaitos vedimo būdo įmonėse, todėl tų įmonių apskaitininkams reikia orientuotis į TAS reikalavimus, o tas reikalauja labai aukštos apskaitininkų kvalifikacijos. Svarbiausiu uždaviniu jie laiko tikslų pelno apskaičiavimą. Svarbiausios valstybės, kurios tvarko apskaitą pagal anglosaksų modelį , yra Australija, Didžioji Britanija, Filipinai, Honkongas, Indija, Izraelis, JAV, Kanada, Kipras, Meksika, Olandija, Pietų Afrikos Respublika ir kt. Didžiausią įtaką šių šalių apskaitos metodikai daro Didžiosios Britanijos ir JAV apskaita. Kai kurie tyrinėtojai šias valstybes dar skirsto į dvi grupes ir jose skiria Didžiosios Britanijos bei JAV modelius.

Kontinentinės Europos modeliui būdinga orientacija į bankų ir kitų finansinių institucijų bendrajai finansinei apskaitai keliamus reikalavimus.Šios šalys įvairiais potvarkiais (dažniausiai gana smulkiai) sukonkretina finansinės apskaitos vedimo tvarką įmonėse. Apskaita gana gerai derinasi su reikalavimais, kuriuos kelia mokesčių, statistikos sistemos. Svarbiausios valstybės, kuriose taikomas kontinentinės Europos modelis, yra Austrija, Belgija, Danija, Egiptas, Ispanija, Italija, Japonija,Norvegija, Prancūzija, Švedija, Šveicarija, Vokietija ir kt. Šių šalių apskaitininkai daugiausia orientuojasi į Europos Sąjungos direktyvų keliamus reikalavimus

Apskaitos modelių pasirinkimą lemia ne geografinė padėtis. Pastaruoju metu labai ryški tendencija derinti skirtingus apskaitos modelius taikančių valstybių apskaitos metodiką. Lietuvos Respublika pasirinko Europos Sąjungos direktyvų reglamentuotą Kontinentinės Europos apskaitos modelį, kuriame yra ir šiuolaikinių anglosaksų šalių modelio elementų.. L R Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme nurodyta, kad “bendrąjį metodinį vadovavimą apskaitai pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, atsižvelgdama į Tarptautinius apskaitos standartus ir Europos Sąjungos teisę, atlieka Finansų ministerija”. Pagrindiniai dokumentai, kuriais remiantis turi būti tvarkoma apskaita, yra Verslo apskaitos standartai, biudžetinėms įmonėms – Biudžetinių įstaigų apskaitos standartai..

Pastaba:


13


Priede Nr.2 pateiktas “LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas” , priimtas 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. 575, įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

Priede Nr.3 pateiktas “ LR įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymas” priimtas 2001 m. lapkričio 6 d. Nr 576 įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

1.8. Bendrieji apskaitos principai

Rinkos šalyse finansinė apskaita tvarkoma remiantis visuotinai pripažintais principais. Jie paprastai vadinami Bendraisiais apskaitos principais. Tai apskaitos taisyklės, kurių laikantis tvarkoma apskaita visame civilizuotame pasaulyje. Bendrieji apskaitos principai nustato pačius bendriausius reikalavimus, kurių turi būti laikomasi formuojant finansinės atskaitomybės informaciją Jų svarbą galima palyginti su žmogaus gebėjimu kalbėti kitiems suprantama kalba.Bendriausi apskaitos principai nustatyti Tarptautiniuose apskaitos standartuose ir Europos Sąjungos ketvirtojoje direktyvoje. Bendrieji apskaitos principai yra nuostatos, kuriomis grindžiamos konceptualios apskaitos taisyklės. Jie laikomi bendrais dėl dviejų priežasčių:

yra visų bendrai pripažinti jais vadovaujasi, vesdami apskaitą ir rengdami finansinę atskaitomybę, visose srityse

(pramonėje,statyboje, žemės ūkyje, prekyboje ar kitur) dirbantys apskaitos darbuotojai.

Bendrieji apskaitos principai – apskaitos sistemos pagrindas

Įmonės finansinė atskaitomybė

Įmonės apskaitos vedimo taisyklės

Apskaitą reglamentuojantys šalies įstatymai, normatyviniai aktai

TAS reglamentuojami bendrieji apskaitos principai :

įmonės tęsiamos veiklos apskaitos pastovumo ( nuoseklumo ) kaupimo atsargumo

Kaip matome, pagrindiniai principai yra : įmonės tęsiamos veiklos apskaitos pastovumo pajamų ir sąnaudų kaupimo


14


Visi kiti apskaitos principai yra laikomi išvestiniais iš šių. Aptarsime svarbiausius BAP, pagal kuriuos turėtų būti vedama finansinė apskaita Lietuvos įmonėsė:

1. pusiausvyros (dvejybiškumo) principas.Tai pats pagrindinis principas, darantis įtaką visai apskaitai, t.y. kiekviena operacija turi būti apskaityta taip, kad būtų išlaikoma pusiausvyra tarp to,ką įmonė turi, ir to, kam įmonė skolinga.Todėl kiekviena operacija turi būti atvaizduota vienos sąskaitos debete ir tuo pat metu – kitos sąskaitos kredite.

įmonės (ekonominio objekto arba ekonominio vieneto) principas. Jis numato, kad savininko ar savininkų investuotas į įmonę turtas apskaitoje būtų atskirtas nuo jo asmeninio turto.Vadinasi, kiekviena įmonė yra atskiras apskaitos vienetas, t.y. atskirtas nuo įmonės savininkų ir kitų įmonių. Taip yra todėl, nes atskaitomybėje privalo būti užregistruota tik įmonės, o ne jos savininkų ekonominė veikla. Šis principas įgalina apskaitininkus atskirti sandorius, sudaromus asmeniškai, nuo įmonės sandorių. Imonės principas taikomas visoms verslo organizavimo formoms ir pasireiškia tuo, kad kiekvienos įmonės turto ir nuosavybės bei įsipareigojimų apskaita atskirta nuo savininkų turto ir įsiskolinimo apskaitos.

įmonės tęsiamos veiklos principas reikalauja apskaitoje daryti prielaidą, jog kiekviena įmonė gali egzistuoti pakankamai ilgai, kad galėtų įgyvendinti visus numatytus projektus bei įvykdyti visus numatytus įsipareigojimus. Šis principas reikalauja daryti prielaidą, jog įmonės veikla trunka neribotą laiką ir artimiausiu metu nebus nutraukta.Pagal šį principą įmonės turimas turtas turi būti įkainotas ne finansinės atskaitomybės parengimo metu susiklosčiusiomis rinkos kainomis, bet faktine to turto įsigijimo savikaina, aišku, parodant ir jo nudėvėtąją dalį. Šis principas suformuoja turto nusidėvėjimo apskaitos pagrindus.

periodiškumo principas.Tęsiamos veiklos principas labai glaudžiai susijęss su periodiškumo principu. Priimta įmonės ūkinę veiklą skirstyti į nustatytus ataskaitinius periodus (laikotarpius) taip, kad būtų galima parengti ūkinės veiklos finansines ataskaitas.Ataskaitos gali būti sudaromos kas mėnesį,ketvirtį, metus ar kitokiu laiko periodu. Pagrindinis ataskaitinis laikotarpis nebūtinai turi sutapti su kalendorinių metų pradžia.

apskaitos pastovumo principas teigia, kad apskaitos metodika turi būti stabili gana ilgą (bent keleto metų) laikotarpį. Pastovi metodika būtina todėl, kad apskaitos informacijos vartotojai dažnai analizuoja įmonės veiklos rodiklius per keletą ataskaitinių laikotarpių.Apskaitos metodikos pakeitimas turėtų įtakos ir įmonės galutiniams veiklos rezultatams. Pastovumo principo taikymas nereiškia, kad apskaitos metodai įmonėje negali būti keičiami. Apskaitos metodika ir technika turi būti nuolat tobulinama. Tačiau juos reikia išsamiai išnagrinėti ir, tik visiškai įsitikinus jų taikymo būtinumu, pradėti naudoti įmonėje. Įmonė Paaiškinamajame rašte papildomai pateikia informaciją apie tai, kaip jos veiklos rezultatus paveikė naujų apskaitos metodų taikymas.

konservatyvumo (apdairumo) principas reikalauja, kad apskaitininkai apdairiai vertintų visus įmonės veiklos rezultatus. Pagal periodiškumo principą įmonės veikla į laikotarpius skirstoma todėl, kad ją būtų galima realiai įvertinti.Tačiau laisvos rinkos šalyse yra daug metodų atspindėti vieną ir tą patį objektą apskaitoje. Todėl reikalingas pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima rinktis vieną ar kitą apskaitos metodą. Konservatyvumo (apdairumo) principas numato, kad , renkantis iš keleto įmonės veiklos apskaitos ir įvertinimo metodų, pirmenybė atiduodama tam, kurį pritaikius įmonės rezultatai bus nepalankiausi.Tokia nuostata pateisinama tuo, kad tiek įmonės valdytojai ar savininkai, tiek potencialūs investitoriai yra apsaugomi nuo perdėto optimizmo vertinant įmonės veiklą bei priimant sprendimus, nuo kurių priklauso ateities rezultatai. Praktiškai taikant atsargumo (apdairumo) principą apskaitoje reikia vadovautis tokiomis nuostatomis:

1. jei galima taikyti keletą įmonės turto įvertinimo būdų, reikia pasirinkti tą, kuriuo įvertinto turto kaina bus mažiausia.


15


2. apskaičiuojant pajamas apskaitoje turi būti pripažintos tik tos, kurios tikrai uždirbtos.

3. apskaičiuojant sąnaudas, jų suma neturi būti sumažinta. piniginio įkainojimo (mato) principas reiškia, kad visas įmonės turtas, taip pat jos

veiklos rezultatai apskaitoje ir bendroje finansinėje atskaitomybėje turi būti atspindėti ir įkainoti pinigais. Apskaitoje tai galima padaryti, naudojant piniginį matavimo vienetą. Taikant šį principą,

apskaitoje visi įmonės turto, nuosavybės bei veiklos pasikeitimai matuojami pinigais. pajamų ir sąnaudų kaupimo principas. Šio principo esmė ta, kad ūkiniai faktai

fiksuojami tuo metu, kai jie įvyksta. Uždirbamos pajamos turi būti registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o jas uždirbant patirtos sąnaudos tada, kai jos patiriamos, nepriklausomai nuo pinigų gavimo ir išmokėjimo.

Pajamos laikomos uždirbtomis, pardavus produkciją ar prekes (išsiuntus pirkėjui išrašant įteisinamąjį dokumentą – sąskaitą faktūrą, PVM sąskaitą faktūrą) arba atliktus darbus ir kai jos atsiranda iš įmonės finansinės ar investicinės veiklos. Pajamos matuojamos pinigų suma, gauta iš pirkėjų, arba gauto turto ar paslaugų kaina. Remiantis duomenų kaupimo principu, pajamos pripažystamos ir laikomos uždirbtomis tada, kai prekės parduodamos ar paslaugos atliktos, neatsižvelgiant į tai, ar jos jau apmokėtos, ar dar ne. Įplaukos negali būti laikomos pajamomis, kol prekės ar kitos vertybės neperduodamos pirkėjui arba kol neišrašomas tų prekių pardavimo ar pirkimo faktą įteisinantis dokumentas.

Patirtomis sąnaudomis laikomas sunaudotas turtas bei suteiktų paslaugų ar įsipareigojimų tiekėjams (rangovams) išlaidos, susijusios su ataskaitinio laikotarpio uždirbtomis pajamomis. Pinigai ar kitas turtas, išleistas neuždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamų, vadinamas išlaidomis.

palyginimo principas reikalauja , kad kaupimo principu apskaičiuotos per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos būtų palyginamos su šias pajamas uždirbant patirtomis sąnaudomis. . Apskaitoje pripažystamos ir palyginamos tik to paties laikotarpio pajamos ir sąnaudos. Išlaidos, susijusios su būsimosiomis pajamomis, laikomos turto kūrimo išlaidomis.Palyginimo principo esmė, kad apskaitoje pripažystamos ir palyginamos tik to paties ataskaitinio laikotarpio

Pajamos – Sąnaudos, Įplaukos – Išlaidos.

Pajamos – tai uždirbti per ataskaitinį laikotarpį pinigai (ar kitas turtas) nepriklausomai nuo jų gavimo. Įplaukos – tai įmonės veikloje gauti pinigai. Išlaidos – tai įmonės veikloje išleisti pinigai, kurie pakeičiami į kitą turtą. Sąnaudos – tai sunaudotas turtas, susijęs su uždirbtomis pajamomis, kitaip tariant – sąnaudomis laikoma tik davusi naudos išlaidų rūšis.

Būtina atminti, kad pajamos – uždirbamos, įplaukos – gaunamos, išlaidos – daromos, o sąnaudos – patiriamos.

Lyginant pajamas su sąnaudomis apskaičiuojamas ataskaitinio laikotarpio įmonės veiklos rezultatas: pelnas arba nuostolis.

Lyginant įplaukas su išlaidomis, nustatomas pinigų ar kito turto sumažėjimas ar padidėjimas ataskaitiniame laikotarpyje.

1.9. Reikalavimai apskaitinei informacijai


16


Kad nenusižengtume Bendriesiems apskaitos principams, apskaitos duomenys, iš kurių gaunama valdymui naudinga informacija, turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Jie gali būti fiksuojami ir apdorojami skirtingais būdais.Specifinius reikalavimus apskaitos duomenims apdoroti iškelia ne tik skaičiavimo technikos taikymas, bet ir įmonės dydis, darbuotojų skaičius, apskaitos darbuotojų kvalifikacija, išlaidų, skiriamų apskaitai dydis ir daugelis kitų veiksnių. Svarbiausi esminiai reikalavimai apskaitinei informacijai yra šie;

optimalumo svarbumo ažūriškumo patikimumo

Pirminis reikalavimas, nuo kurio labai priklauso kiti, - informacijos optimalumas. Jo esmė, kad sąnaudos, susijusios su apskaitos vedimu ir atskaitomybės sudarymu, turi būti bent jau ne didesnės už naudą, kurią tikimasi gauti panaudojus apskaitinę informaciją. Svarbumo reikalavimas teigia, kad apskaitininkai turi pateikti valdymui tik svarbią, kitaip tariant, reikšmingą konkrečiomis sąlygomis valdytojams informaciją, apsiribodami nuo bereikšmių ar mažai vertingų duomenų. Ažūriškumas ( pranc.- per dieną..Nepamiršti posakio – daugiau duoda tas, kas laiku duoda.)Apskaita neturi būti nei greita, nei per lėta. Tai reiškia, kad įrašai apskaitos registruose turi būti atliekami laiku, o informacija vartotojams turi būti pateikiama ne iš anksto nustatytu laiku, bet tuomet., kai ji iš tiesų yra reikalinga .

Patikimumo reikalavimo įgyvendinimas reiškia iš esmės trukdymų pašalinimą iš informacinės sistemos: tai prirašymų išgyvendinimas, sąmoningo apskaitos duomenų klastojimo pašalinimas iš apskaitos, ir pan. Išvada – informacija, kuria pagrįsti valdymo sprendimai, turi būti patikima.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnyje įrašyta, kad “ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų:

1. tinkama,objektyvi ir palyginama;2. pateikiama laiku;3. išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams”.

1.10. Apskaitininko profesijos samprata

Lietuvos įmonėse apskaitos informaciją tvarko specialistai, kurie dažniausiai vadinami buhalteriais. Žodis “ buhalteris” kilęs iš vokiečių k. Buchhalter – pažodžiui “knygų laikytojas. Tačiau ši reikšmė nevisiškai atitinka šiuolaikinio specialisto, tvarkančio apskaitą ir aktyviai dalyvaujančio plėtojant verslą, įvardijimą. LR Buhalterinės apskaitos pagrndų įstatyme I skirsnio 2 straipsnyje nurodyta , kad “ Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – fizinis asmuo, tvarkantis ūkio subjekto buhalterinę apskaitą”.Tuo tarpu “Buhalterinė apskaita – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti”. Vyr. finansininkas (buhalteris)– tai specialistas, profesionaliai , tvarkantis visą apskaitos sistemą įmonėje, rengiantis finansinę atskaitomybę, sudarantis sąmatas, apskaičiuojantis mokesčius, atliekantis


17


vidinį auditą ir vykdantis kitas apskaitos funkcijas, bei atsakantis už viso šio darbo savalaikiškumą bei kokybę. Literatūroje dažnai sutinkamas žodis “apskaitininkas”,kaip sinonimas žodžiui “buhalteris”, nors, kai kurie autoriai teigia, kad tai bendresnis,platesnis pavadinimas nei “buhalteris”Duodamas ir apibrėžlmas,kad “Apskaitininkas, tai darbuotojas, renkantis, apdorojantis ir tyrinėjantis visą informaciją susijusią su biznio veikla”. Apskaitininko profesijai keliami ypač dideli reikalavimai, nes jo veikla sąlygojama dviem priešybėm – būtinumu laikytis Bendrųjų apskaitos principų bei Tarptautinių apskaitos standartų ir būtinybe atsižvelgti į įmonės specifiką, kuri taip pat labai stipriai veikia apskaitą. Be to, apskaitininkas visuomet privalo ginti visuomenės interesus. Jis negali parengti ir patvirtinti klaidingos finansinės atskaitomybės, nors šito kartais gali norėti įmonės vadovas ar savininkas.Su tuo susijęs nepriklausomų apskaitininkų statusas. Svarbiausi apskaitininkų veiklos principai:

MOKSLAS – PASITIKĖJIMAS – NEPRIKLAUSOMYBĖ

Šis devizas juosia tarptautinį apskaitininkų herbą. Simbolių herbe paaiškinimas:

SAULĖ – ji turi nušviesti visą įmonių ūkinę veiklą.

SVARSTYKLĖS – apskaitoje išreiškia priežasčių ir pasekmių pusiausvyrą

BERNULIO KREIVĖ – simbolizuoja apskaitos amžinybę.

Šį herbą sukūrė vienas ryškiausių buhalterinės apskaitos teoretikų Žanas Batistas Diumarše, o 1946m.- mokslininko mirties metais Tarptautinis buhalterių kongresas patvirtino jį tarptautiniu apskaitininkų herbu. Laisvosios rinkos visuomenė aukštai vertindama apskaitininko profesiją, kelia jai ir labai didelius reikalavimus,- ne tik dalykinius, bet ir moralinius.Tarptautinės apskaitininkų federacijos ETIKOS KOMITETAS yra priėmęs ir paskelbęs specialų Profesionalių apskaitininkų etikos kodeksą. Šį kodeksą aptarėme, kai kalbėjome apie apskaitos tarnybą įmonėje.

1.11. Auditas


18


Auditas – tai nepriklausomas finansinių ataskaitų tyrimas ir objektyvios nuomonės apie jas reiškimas, remiantis Bendraisiais apskaitos principais ir kitais teisės aktais. Auditas – labai svarbus rinkos ekonomikos elementas. Jis plačiai naudojamas daugelio įmonių ūkinei finansinei veiklai gerinti. Naudojimą lemia rinkos ekonomikos dėsniai. Audito reikšmė ypač svarbi šiose srityse:

auditas yra vienas iš svarbiausių ir patikimiausių ekonominės informacijos šaltinių. Jo teikiama informacija yra tikra, tiksli, objektyvi, patikima,turi didelę įrodomąją galią. Šią informaciją naudoja ne tik išorės, bet ir vidaus vartotojai, ji padeda spręsti konkrečius tikslus ir uždavinius.

auditas turi didelę reikšmę įmonės vidaus kontrolės sistemai stiprinti. Jis padeda kontroliuoti visus ūkinius procesus ir operacijas, visas įmonės ir jos padalinių veiklos sritis. Auditas atskleidžia vidaus kontrolės sistemos silpniausius elementus ir nurodo priemones jiems gerinti.

auditas yra svarbi vidaus rezervų atskleidimų priemonė. Jis parodo, ar įmonė taupiai naudoja turtą, ar laiku vykdo įsipareigojimus, ekonomiškai ūkininkauja. ar griežtai laikosi finansinės drausmės ir pan. Jis padeda įmonėms geriau panaudoti savo galimybes, atskleisti naujus ekonomijos šaltinius visuose įmonės valdymo lygmenyse ir padaliniuose.

auditas yra svarbus įmonės valdymo sistemos elementas. Svarbi jo reikšmė įmonės vadovavimui, priimant valdymo sprendimus, taip pat – stiprinant darbo drausmę, ugdant darbuotojų profesionalumą ir sąžiningumą.

auditas turi didelę reikšmę įmonės veiklos planavimui ir prognozavimui. Jo teikiama informacija gali būti naudinga parengiant ne tik trumpalaikius, bet ir ilgalaikius planus ir prognozes, nustatant tam tikrus dėsningumus ir tendencijas.

auditas yra objektyvus įrodymų rinkimo, sisteminimo ir įvertinimo procesas. Svarbiausios šio proceso funkcijos: įrodymų rinkimas, metodiškumas ir objektyvumas.Pirmoji funkcija reiškia, kad audito procesas – tai įrodymų rinkimas siekiant patikrinti tvirtinimus, kuriuos pateikė įmonės vadovybė. Antroji, metodiškumas, reiškia, kad audito įrodymams rinkti naudojama apibrėžta ir nustatyta metodika. Taip siekiama užtikrinti, kad darbas bus atliekamas kokybiškai ir bus gautas pakankamas kiekis patikimų įrodymų. Trečioji funkcija, objektyvumas, reiškia, kad auditas turi būti objektyvus, t.y. jis turi objektyviai įvertinti įmonės finansinę būklę, atskleisti teigiamus ir neigiamus veiksmus. Jis turi patvirtinti (arba nepatvirtinti) faktus tokius, kokie jie yra.

ypač svarbi audito reikšmė ekonominių išteklių, kurių nuolat mažėja, racionaliam paskirstymui. Jeigu įmonių finansinė atskaitomybė pateikia klaidingą informaciją, tai ekonominiai ištekliai gali būti paskirstyti ne toms veiklos sritims, korias būtina plėtoti ir kuriose jie gali būti efektyviai panaudoti.

pažymėtina audito auklėjamoji reikšmė ugdant žmonių objektyvumą, sąžiningumą ir pasitikėjimą. Jo paskirtis – patikrinti finansinę atskaitomybę taip, kad ja pasitikėtų visi finansinės informacijos vartotojai. Jeigu finansinė atskaitomybė pateikiama informacijos vartotojams neaudituota , tai jiems visada gali kilti abejonių dėl kai kurių duomenų patikimumo. Neaudituotose finansinėse ataskaitose visada yra didesnė tikimybė sąmoningų arba nesąmoningų klaidų ar netikslumų.

1.12. Ūkinės veiklos ciklas ir ataskaitinis laikotarpis

Ūkinė veikla įmonėje vyksta ciklais.Vienas ūkinės veiklos ciklas paprastai vyksta tokiais etapais :

1. pinigų, reikalingų įmonės veiklai, įsigijimas2. turto, reikalingo įmonės veiklai, įsigijimas (perkamos ar nuomojamos patalpos, perkamos

žaliavos, medžiagos, įrengimai, samdomi darbuotojai ir pan.).3. gaminama produkcija,teikiamos paslaugos.4. pagamintos produkcijos ,teikiamų paslaugų pardavimas


19


5. pinigų gavimas.

Vienas ūkinės veiklos ciklas

Laikas

Būtina sąlyga, kad įmonė dirbtų pelningai,ciklui pasibaigus,ji turi gauti daugiau pinigų, nei buvo jų investavusi į gamybą ciklo pradžioje. Panaudojusi pinigų prieaugį, įmonė gali plėsti savo veiklą. Teoriškai, įmonėje pasibaigus vienam ciklui, pradedamas kitas ir t.t. Tačiau praktiškai siekiant kuo efektyviau ūkininkauti, vos prasidėjus pirmąjam ciklui, vėl perkamos žaliavos, gaminama produkcija ir pradedamas II – asis, po to III – asis ir kiti ciklai.

Ūkinės veiklos ciklai ir ataskaitinis laikotarpis.

1 – as ciklas laikas 1 – as ataskaitinis laikotarpis

Taigi, vienu metu vyksta keletas ciklų, tačiau apskaitos požiūriu, įmonės veikla negali tęstis neribotai.Todėl įmonės veikla yra dirbtinai skaidoma į ataskaitinius laikotarpius. Ataskaitinis laikotarpis – tai valdžios organų nustatytas laiko tarpas (vieni metai), kuriam pasibaigus, apskaičiuojamas įmonės ūkininkavimo rezultatas – pelnas arba nuostolis.Tačiau įmonės vadovybei ar


20

Turto perdirbimas į prekes

Gamybai reikalingo turto įsigijimas

Prekių (produkcijosar paslaugų) pardavimas

Pinigai Pinigai


savininkams pageidaujant, ataskaitinis laikotarpis gali būti suskaidomas į ketvirčius, mėnesius, dekadas ir pan.

1.13. Kontroliniai klausimai

1. Kada ir kokios sąlygos sąlygojo apskaitos atsiradimą?2. Apibūdinkite apskaitos apibrėžimą.3. Kokie uždaviniai keliami apskaitai?4. Išvardinkite ir apibūdinkite įmonės vidinius informacijos vartotojus.5. Išvardinkite ir apibūdinkite įmonės išorinius informacijos vartotojus.6. Kas tai yra informacija, ekonominė informacija, apskaitinė informacija.Kokie joms keliami

reikalavimai?7. Kokias žinote apskaitos rūšis? Kuo jos skiriasi ir kuo panašios?8. Kokie svarbiausi matai naudojami apskaitoje?.9. Kokie matai dominuoja finansinėje apskaitoje? Kodėl?10. Kokias funkcijas įmonėje atlieka buhalteria?.11. Kas tai yra apskaitos tarnyba įmonėje? Kokiose įmonėse ji būtina?12. Koks pagrindinis teisės aktas reglamentuoja apskaitą Lietuvos įmonėse? Išvardinkite

pagrindinius jo straipsnius.13. Kas tai yra TAS? Į kokias pagrindines grupes juos galima suskirstyti?14. Europos Sąjungos direktyvų reikšmė apskaitai.Apibūdinkite pagrindines direktyvas.15. Kokius žinote apskaitos modelius? Apibūdinkite juos. Kokį modelį pasirinko Lietuvos

Respublika ir kodėl?16. Paaiškinkite BAP esmę.17. Išvardinkite BAP ir juos paaiškinkite.18. Kuo skiriasi pajamų ir įplaukų sąvokas apskaitoje?19. Kuo skiriasi sąnaudų ir išlaidų sąvokos apskaitoje?20. Išvardinkite ir apibūdinkite pagrindinius reikalavimus apskaitinei informacijai.21. Ką vadiname buhalteriais įmonėje, kokias funkcijas jie atlieka?22. Kokie svarbiausi apskaitininkų veiklos principai?23. Paaiškinkite apskaitininkų nepriklausomybės sampratą.24. Kokios pagrindinės nuostatos išdėstytos Profesionalių apskaitininkų etikos kodekse?25. Paaiškinkite tarptautinio apskaitininkų herbo simboliką.Kas sukūrė apskaitininkų herbą?26. Ką vadiname auditu? Kas gali jį atlikti?27. Kas lemia audito reikšmę įmonėje ir kokiose srityse auditas ypač svarbus?28. Kas apsprendžia audito būtinumą ir kada jis būtinas?29. Išvardinkite pagrindines auditorių vartotojų grupes.30. Kokie pagrindiniai audito tikslai?31. Kaip suprantate, kas yra audito aplinka įmonėje?32. Išvardinkite, kokie ryšiai egzistuoja tarp įmonės vadovybės, darbuotojų ir auditorių.33. Kas yra ataskaitinis laikotarpis ir kodėl įmonės veikla skaidoma į ataskaitinius laikotarpius?34. Apibūdinkite ūkinės veiklos ciklą.

1.14. Praktinės užduotys

1. 1 Pratimas


21


Kokios informacijos Jums reikėtų ir kokią Jūs patys sukurtumėte, jeigu dirbtumėte: įmonės vadybininku; įmonės vyr. finansininku – buhalteriu; įmonės direktoriumi.

1. 2 Pratimas

Įmonė nori imti iš banko paskolą. Išvardinkite, kokia informacija apie įmonę domina banko valdytojus ir kodėl.

1. 3 Pratimas

Kuriais iš šių reikalavimų negalima vadovautis formuojant apskaitinę informaciją:

altruizmo patikimumo atsargumo optimalumo.

1. 4 Pratimas

Kurias iš išvardintų savybių reikėtų laikyti apskaitininkų profesijos etinėmis nuostatomis ir kodėl:

optimizmo profesinės kompetencijos garbingumo kuklumo žmoniškumo objektyvumo nuoširdumo patikimumo ir konfidencialumo

1. 5 Pratimas

Išvardinkite apskaitoje naudojamus matus. Kurie iš jų dominuoja apskaitoje, o kurie – valdymo apskaitoje ir kodėl? Ar negalima būtų apsiriboti apskaitoje vienu kuriuo nors matu? Kodėl taip, arba kodėl ne?

2 TEMA

ĮMONĖS EKONOMINĖS PADĖTIES ATSPINDĖJIMAS ATSKAITOMYBĖJE


22



Išsiaiškinti turto sąvoką apskaitoje, jo klasifikavimą; Suvokti ir suformuluoti nuosavybės esmę apskaitoje; Suvokti ūkinių operacijų įtaką apskaitinei lygybei; Išsiaiškinti įmonių finansinės atskaitomybės sudėtį ir ryšį. Suvokti ir įvertinti inventorizacijos reikšmę įmonėje. Mokėti ją atlikti.

2.1. Turto sąvoka apskaitoje

Augantį turtą vejasi rūpesčiai

(HORACIJUS)

Turtu apskaitoje laikomi ekonominiai ištekliai, kurie turi savininką, ir kuriais disponuodama, įmonė tikisi gauti tam tikrą naudą ateityje. Ekonominiais ištekliais yra laikoma visa tai, ką įmonė naudoja savo ūkinėje veikloje.Tai žaliavos, medžiagos, įrengimai, pastatai, žemė, ant kurios pastatyti šie pastatai, darbuotojai, sugebantys dirbti vieną ar kitą darbą, regiono kraštovaizdis, jei jis svarbus įmonės ūkinei veiklai,regiono keliai ir pan..Taigi, ekonominiais ištekliais laikytume visas verslui reikalingas materialias ir nematerialias sąlygas. Įmonė gali disponuoti ir tokiu turtu, kuris nelaikomas ekonominiais ištekliais, pvz.,brangus paveikslas banko vestibiulyje, ar vadovo kabinete.Šis turtas įmonėje neuždirba pajamų, todėl nelaikomas ekonominiais ištekliais, tačiau šis paveikslas, pakabintas muziejuje, uždirbs konkrečias pajamas ir bus priskirtas prie ekonominių išteklių Gali būti ekonominių išteklių, kurie apskritai neturi savininko, pvz.,oras, kurį įmonė naudoja technologiniams procesams, tačiau panaudotą orą reikia valyti,todėl didėja įmonės sąnaudos.tačiau įmonės nuosavybe jis vis tiek netaps, jo negalima nei įkainoti, nei apskaityti. Turtas, kaip ir pati įmonės ūkinė veikla, yra labai įvairus.Apskaitos darbuotojai visą turtą, kuriuo disponuoja įmonė, turi suskirstyti į tam tikras grupes, kt. tariant, jį suklasifikuoti.

Įmonės turto skirstymas


23


Finansinėje apskaitoje ypač svarbią reikšmę turi turto skirstymas į ilgalaikį ir trumpalaikį.Svarbiausias tokio turto skirstymo požymis yra turto sunaudojimas per ataskaitinį laikotarpį – laikotarpį, per kurį uždirbamas pelnas


24


Ilgalaikis ir trumpalaikis turtas nevienodai panaudojamas uždirbant pelną materialaus turto sunaudojimo požiūriu. Sunaudoto ilgalaikio turto vertė į produkcijos savikainą įskaičiuojama dalimis, tuo tarpu trumpalaikis turtas į parduotos produkcijos savikainą per vieną ataskaitinį laikotarpį įskaičiuojamas visa produkcijai pagaminti sunaudota verte

2.2. Ilgalaikis turtas


25


Ilgalaikis turtas – tai turtas,kurio naudingas eksploatavimo laikas ilgesnis nei vienas ataskaitinis laikotarpis, tai yra, kuris naudojamas pajamoms uždirbti ilgiau nei vienerius metus. Priskiriant turtą ilgalaikio turto rūšiai, atsižvelgiama ir į jo kainą.Jeigu turtas nėra labai brangus (šiuo metu biudžetinėm įmonėm patvirtinta 500 Lt. riba, o akcinės bendrovės šią ribą nusistato pačios). jis nepriskiriamas ilgalaikiam turtui, bet vienu kartu nurašomas į sąnaudas Rengiant finansinę atskaitomybę (konkrečiai Balansą), ilgalaikis turtas suskirstomas į grupes:

Ilgalaikio turto klasifikavimas


26

Formavimo savikaina

ILGALAIKIS TURTAS

Kapitalo pakitimo ir įmonėsformavimo savikaina ( įmonėssteigimo bei jos plėtojimoišlaidos )

Reorganizavimo savikaina

Nematerialusis turtas

Materialusis turtas

Finansinis turtas

Po vienerių metų gautinos sumos

Įsigytos teisės ( patentai,licenzijos prekių ženklai ir t.t. )

Prestižas

Žemė Pastatai Mašinos Transporto priemonės Kiti įrengimai, įrankiai Kitas materialus turtas Išperkamoji nuoma Nebaigta statyba ir išankstiniai

apmokėjimai

Investicijos(akcijos,obligacijos) Paskolos

Pirkėjų įsiskolinimas Kitos gautinos sumos


Formavimo savikainai priskiriamos visos išlaidos, padarytos įmonės steigimo metu, taip pat atliekant plėtojimo ar reorganizavimo darbus, kurie įmonei duos naudos ateityje ne vieną, bet keletą ataskaitinių laikotarpių. Tai rinkos tyrimo, akcininkų susirinkimų organizavimo, įmonės registravimo mokestis ir kitos įvairios įmonės formavimo ar reorganizavimo metu padarytos išlaidos. Reorganizavimo išlaidos gali būti įrašytos į turto dalį tik tuo atveju, jeigu yra aiškiai apibrėžtos ir susiję su žymiu įmonės modifikavimu ar jos reorganizavimu ir jeigu įmonė tikisi iš jų ilgą laiką uždirbti pajamas. Visos išlaidos, atvaizduotos formavimo savikainos sudėtyje, amortizuojamos per ne ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį Nematerialus turtas – tai turtas, kurio negalima apčiuopti ar paliesti, jis neturi materialiojo (medžiaginio) turinio - tai įmonės turimos autorinės teisės, patentai, licenzijos, įmonės prestižas, įvairios kitos privilegijos. Materialus turtas – tai žmogaus ar gamtos sukurtas turtas, kuris naudojamas įmonėje gaminant produkciją ar teikiant paslaugas.Materialiojo ilgalaikio turto rodiklis rodo, kiek įmonėje yra apčiuopiamo ilgą laiką naudojamo turto – tai žemė, pastatai, statiniai ir mašinos, transporto priemonės, kiti įrengimai ir įrenginiai, išperkamoji nuoma, kitas (ilgalaikis) materialus turtas, nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai. Šiuo turtu įmonė gali garantuoti skolų grąžinimą, į šį turtą paprastai orientuojasi ir akcininkai, nes jis yra vienas svarbiausių nuosavybės garantų. Išperkamoji nuoma ir panašios teisės skirta apskaityti ilgalaikiam turtui, kuriuo įmonė disponuoja išperkamosios nuomos ar kitų panašių ilgalaikių neanuliuojamų sutarčių pagrindu. Pagal tokias sutartis išsinuomotas turtas, pasibaigus nuomos terminui, pereina nuomininko nuosavybėn arba jam suteikiama teisė nusipirkti šį turtą. Ši sąskaita gali būti detalizuota pagal turto, kuriuo įmonė disponuoja, išperkamosios nuomos pagrindu, rūšis. Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai skirta apskaityti iki finansinių metų pabaigos neužbaigto statyti ilgalaikio turto vertei bei įmonės išankstiniams apmokėjimams rangovams už pastarųjų pagal sutartis vykdomus statybos darbus. Statybos darbų išlaidos bei avansiniai mokėjimai kaupiami šioje sąskaitoje iki ilgalaikio turto statybos užbaigimo. Finansinis turtas – tai ypatingos rūšies turtas, atspindintis tam tikras įmonės teises bei privilegijas, kurios atsiranda jai dalyvaujant kitų įmonių veikloje. Finansinį turtą sudaro įsigytos kitų įmonių akcijos, obligacijos, kitoms įmonėms suteiktos ilgalaikės paskolos ir kitos po vienerių metų gautinos sumos. Po vienerių metų gautinos sumos skirta apskaityti prekybinių partnerių bei kitų juridinių ir fizinių asmenų įsipareigojimams įmonei, kurie bus padengti vėliau nei per sekančius finansinius metus.

2.3. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas

Nusidėvėjimo procesas – tai fizinių ir techninių, tai yra vartojamųjų savybių laipsniškas blogėjimas bei jų vertės perkėlimas į gaminamo produkto savikainą. Nusidėvėjimas gali būti fizinis ir moralinis.Fizinis, kai ilgalaikis turtas nebetinkamas tolimesniam naudojimui. Moralinis, kai ilgalaikis turtas pasensta dėl techninės pažangos kilimo, pvz.,kompiuteriai, informacinės technologijos ir pan L R buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 16 straipsnyje nurodyta, kad “įmonės ilgalaikis turtas apskaitoje įkainojamas ir rodomas įsigijimo verte, o balanse – likutine verte”. Turtą eksploatuojant jis palaipsniui nudėvimas ir jo vertė dalimis perkeliama į atitinkamo ataskaitinio laikotarpio sąnaudas.Taigi, nudėvėtąja dalimi sumažėja ilgalaikio turto vertė.Pvz. įmonė nusipirko kompiuterį už 4400 Lt.,naudos jį du metus.Po vienerių metų likutinė kompiuterio vertė balanse bus 2200 Lt., o 2200 Lt.( proporcingai kiekvienam mėnesiui) bus nurašyta į sąnaudas, Dar po metų balanse kompiuterio vertės neliks, o 2200 Lt.,( proporcingai kiekvienam mėnesiui) bus nurašyta į sąnaudas.

Likutinė vertė – tai vertė, kuria įmonė disponuoja konkrečiu momentu.Ji apskaičiuojama – iš pradinės ilgalaikio turto vertės atimant jo nudėvėtąją dalį.


27


2.4. Trumpalaikis turtas

Trumpalaikis turtas – tai toks turtas, kuris sunaudojamas įmonėje per santykinai trumpą laikotarpį, dažniausiai per vieną ūkinės veiklos ciklą.(ūkinės veiklos ciklo schemų demonstravimas).Juo laikomi pinigai, trumpalaikiai rinkos vertybiniai popieriai, gautinos skolos, atsargos ir iš anksto apmokėtos sąnaudos. Trumpalaikį turtą palyginti greitai galima paversti pinigais jį pardavus, dėl šios priežasties jis laikomas likvidesniu už ilgalaikį turtą. Rengiant finansinę atskaitomybę, trumpalaikis turtas skirstomas į grupes:

Trumpalaikio turto klasifikavimas

Atsargos . Jomis disponuodama įmonė tikisi gauti naudą, pvz., pardavusi produkciją, kuriai pagaminti buvo sunaudotos tos atsargos. Jos gali būti labai įvairios. Perdirbimo įmonėse atsargos skirstomos:


28

Investicijos ir terminuoti indėliai

Nuosavos akcijosKitos investicijosTerminuoti indėliai

Gryni pinigaiPinigai įmonės kasojePinigai sąskaitoje banke

TRUMPALAIKIS TURTAS

Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys

Žaliavos ir komplektavimo gaminiaiNebaigta gamybaPagaminta produkcijaPirktos prekės,skirtos perparduotiIlgalaikis turtas, skirtas perparduotiIšankstiniai apmokėjimai Nebaigtos vykdyti sutartys

NNNNNNNebaigtos vykdyti sutartys

Per vienerius metus gautinos sumos

Pirkėjų įsiskolinimasKitos skolos


žaliavos ir medžiagos (pagrindinės ir pagalbinės), komplektavimo gaminiai, skirtos perdirbti į gatavą produkciją. Žaliavomis vadinami tokie darbo objektai, kurie gamybos procese dar nėra buvę pvz. rąstai baldų įmonėje, pienas – sviesto gamyboje. Medžiagomis vadinami darbo objektai, kurie gamybos procese yra dalyvavę nors vieną kartą, ir į gaminamą produktą įeina visa savo verte, pvz faniera baldų įmonėje, grietinėlė – sviesto gamyboje.

nebaigta gamyba – tai gamybos procese esantys ir dar nebaigti apdoroti gaminiai pagaminta produkcija – tai baigti gaminti, bet dar neparduoti gaminiai, saugomi įmonės

gatavos produkcijos sandėliuose. tara – tai daiktai, kurie skirti produkcijai ar prekėms įpakuoti

Prekybos įmonėse atsargas sudaro pirktos prekės, skirtos perparduoti. Ilgalaikis turtas, skirtas perparduoti naudojamas nekilnojamo ir kito įsigyto ar įmonėje pagaminto ilgalaikio turto, skirto perparduoti, apskaitai. Išankstiniai apmokėjimai skirta apskaityti sumoms, iš anksto sumokėtoms tiekėjams už atsargas ar kitą turtą, kurį įmonė gaus vėliau. Nebaigtos vykdyti sutartys skirta įmonės vykdomų statybinių bei visų kitų vykdomų kontraktų vertei apskaityti. . Per vienerius metus gautinos skolos (sinonimai – pirkėjų skolos klientų įsiskolinimas, skolos įmonei) – tai su įmonės prekybine veikla susijusios skolos. kai pirkėjai ar kiti asmenys skolingi įmonei už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas.Tai įmonei priklausantis turtas, kuriuo ji laikinai nedisponuoja. (Paprastai pirkėjai už įmonės suteiktas paslaugas ar išsiųstą produkciją sumoka pastarajai ne iš karto, bet per tam tikrą laikotarpį, kuris numatomas pardavimo – pirkimo sutartyje. Taigi,pardavimo procesas gali būti suskirstytas į du etapus: turto pardavimą, ir turto gavimą. Laiko požiūriu šie etapai dažnai nesutampa. Pardavimo – pirkimo sutartyje numatytomis sąlygomis pardavus turtą pirkėjui, jis tampa šio turto – prekių ar paslaugų – savininku. Tuo pat momentu pardavėjas tampa savininku turto, į kurį sutartyje numatomomis sąlygomis pirkėjas keičia prekes. Dažniausiai tas keičiamas turtas būna pinigai. Tačiau pardavėją ir pirkėją neretai skiria dideli atstumai Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos (Balanse Turto C dalis) – tai sumos, kurias įmonė sumokėjo šį ir ankstesniais ataskaitininais laikotarpiais, tačiau kurios bus pripažintos sąnaudomis sekančiais ataskaitiniais laikotarpiais, pvz: iš anksto sumokėta patalpų nuoma, iš anksto apmokėta reklama, iš anksto sumokėtos draudimo įmokos, prenumerata ir pan.

2.5. Nuosavybės esmė apskaitoje

Kiekvienas turtas būtinai turi turėti savininką, o apskaitininkai turi apskaičiuoti tiek turtą, tiek ir nuosavybę, t. y. nurodyti kam konkrečiai priklauso gėrybės, kuriomis disponuoja įmonė.

Priklausomybė tarp turto ir nuosavybės išreiškiama fundamentalia apskaitos lygybe:

TURTAS = NUOSAVYBĖ

Nuosavybės sąvoka apskaitoje susijusi su turto investavimo į įmonę šaltiniu, kitaip tariant, apibūdina, kas konkrečiai įdėjo turtą į įmonę. Savininkų nuosavybės pagrindą akcinėse bendrovėse sudaro Akcinis (įstatinis) kapitalas, kuris reikalingas kiekvienos įmonės veiklai pradėti Jis sudaromas iš steigiamos įmonės savininkų turtinių įnašų už akcijas.Kiekvienas savininkas įneša turto proporcingai jo išperkamų akcijų skaičiui . Tik šia įnešto turto dalimi jis ir rizikuoja dalyvaudamas įmonės versle. Įstatinis kapitalas negali kisti kasdien uždirbant pelną, kitaip tariant, jis tiesiogiai


29


nepriklauso nuo įmonės veiklos rezultatų. Įstatinis kapitalas įregistruojamas įmonės įstatuose. Jo perregistravimui (savivaldybės rejestro skyriuje) reikalingas akcininkų sutikimas. Savininkams priklauso ir ūkininkavimo rezultatas, gautas naudojant visą įmonės turtą.. Uždirbus įmonei pelną, jei jo neišsidalina akcininkai, savininkų nuosavybė padidėja. Vadinasi, bendras kapitalas tampa didesnis už įstatinį nepaskirstytojo pelno sąskaita. Nepaskirstytas pelnas – tai ta dalis įmonės pelno, kuris paliekamas įmonės veiklos plėtimui (tik sutikus akcininkams). Dividentas yra akcininkui paskirta pelno dalis, kuri proporcinga jo turimų akcijų nominalioms vertėms.Dividentų dydį nustato visuotinis akcininkų susirinkimas, ūkiniams metams pasibaigus ir patvirtinus metinę finansinę atskaitomybę.

Savininkų nuosavybės formavimas

Kapitalą taip pat didina netikėtai, neatsižvelgiant į valdytojų valią gauta ekonominė nauda - Pagautė. Tai ypatingas pelnas, tiesiogiai nepriklausantis nuo įmonės veiklos efektyvumo. Ypatingomis savininkų nuosavybės rūšimis laikomas įmonei neatlygintinai perduotas trečiųjų asmenų turtas (labdara, dotacijos, subsidijos, koncesijos) ir atidėjimai įvairiems įsipareigojimams padengti.


30

Kapitalą didinantys veiksniai

Nepaskirtytas pelnas Pagautė

Trečiųjų asmenųįmonei dovanotas turtas

Savininkųįdėjimai

Akcinis kapitalas

Įmonės turtoišėmimai sa-vininkams

NetekimaiNekompensuotas (nepadengtas) nuostolis

Kapitalą mažinantys veiksniai


Kapitalą mažina dėl prasto įmonės ūkininkavimo patirtas ir nepadengtas nuostolis, taip pat netekimai t.y., nuo valdytojų valios nepriklausantys įmonės patirti nuostoliai, ir įmonės turto išėmimai savininkams. Be savininkų investuoto turto, įmonė gali laikinai disponuoti ir pasiskolintu kitų įmonių turtu, kurį vėliau reikės grąžinti savininkams.Šiuo atveju atsiranda skolintojų nuosavybė, tai gali būti banko kreditai, skolos tiekėjams ir pan.. Tad nuosavybę šiuo atveju galime išreikšti sekančia apskaitine lygybe: TURTAS = SAVININKŲ NUOSAVYBĖ + SKOLINTOJŲ NUOSAVYBĖ

Kartais savininkų nuosavybę ir skolintojų nuosavybę galime apibūdinti vienu terminu – įmonės įsipareigojimai. Tai pagrįsta įmonės principo taikymu (prisiminsime, kad pagal šį principą savininkų turtas yra atskirtas nuo įmonės turto). Kitaip tariant, savininkų nuosavybė taip pat gali būti laikoma tam tikru įmonės įsipareigijimu jos pačios savininkams. Paprasčiausias tokio įsipareigojimo pavyzdys – dividendų išmokėjimas akcininkams. Skolintojų nuosavybė taip pat gali būti traktuojama kaip tam tikras įmonės įsipareigojimas tretiesiems asmenims. Šių įsipareigojimų gali atsirasti, pvz. neatsiskaičius už paskolintą įmonei turtą, atliktas paslaugas, pateiktas prekes ar nesumokėjus mokesčių valstybei.

Įmonės nuosavybės struktūra

2.5.1. Nuosavybės esmė personalinėje (individualioje) įmonėje


31

Įmonės nuosavybė ( įsiparegojimai )

Savininkų nuosavybė( įsiparegojimai įmonės savininkams )

Skolintoji nuosavybė(įsipareigojimai kitiems tretiesiems asmenims)

Akcinis kapitalasNepaskirstytas pelnasPagautėRezervaiAtidėjimaiTrečiųjų asmenų įmonei dovanotas turtas

Ilgalaikės įmonės skolos ir įsipareigojimaiTrumpalaikės įmonės skolos ir įsipareigojimai


Panagrinėsime personalinę Jono Kalvaičio įmonę, kurios savininkas taiso laikrodžius. Individualios (.Personalinės) įmonės nuo 2001m. liepos I d. turi Juridinio asmens teises ir yra neribotos civilinės atsakomybės įmonės.Vadovaujantis įmonės principu , savininko įmonės turtas yra atskirtas nuo jo asmeninio turto, tačiau verslininkas už veiklos padarinius atsako visu savo turtu, kartu ir asmeniniu. Šios įmonės turtą sudaro: patalpos instrumentai, įvairios atsarginės dalys,bei dalis pinigų, įdėtų į šią įmonę paties savininko. Be to, 20000 Lt. J. Kalvaitis pasiskolino iš banko, nes ketiną pirkti įrengimus. Šios įmonės apskaitinė lygybė atrodys taip:

Turtas = Skolintojų nuosavybė + Savininkų nuosavybė

Pinigai +Atsarginės dalys + Instrumentai + Patalpos = Banko paskola + J. Kalvaičio kapitalas20000 7000 5000 28000 20000 40000

` 60000 60000

Kapitalo kategorija nusako, kokia turto dalis priklauso savininkui. J. Kalvaičio kapitalą galime apskaičiuoti pagal formulę:

Savininko nuosavybė = Turtas - Skolintojų nuosavybė

Tuo pačiu skolintojų nuosavybė apskaičiuojama:

Skolintojų nuosavybė = Turtas - Savininkų nuosavybė

2.5.2. Nuosavybės esmė ūkinėje bendrijoje

Tikroji ūkinė bendrija yra visiškos turtinės atsakomybės įmonė, įsteigta pagal bendrosios jungtinės veiklos sutartį, sujungus kelių fizinių asmenų turtą į bendrą dalinę nuosavybę komercinei – ūkinei veiklai. Ji, kaip ir individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės įmonė, turinti juridinio asmens teises, Savininkai už įmonės padarinius atsako visu įmonės ir savo asmeniniu turtu. Panagrinėsime ūkinę bendriją “Rytas”. Jos savininkai yra du asmenys: Jonas Toleikis ir Marijus Jonušis. Įmonė taiso mašinas, keičia tepalus, atlieka kitus smulkius automobilių remonto darbus.Visas įmonės turtas įvertintas 300000 Lt. Jį sudaro

Turtas = Skolintojų nuosavybė + Savininkų nuosavybė

Įrengimai+Atsarginės dalys + Instrumentai + Patalpos = Banko paskola + Toleikio kap + Jonušio k 75000 55000 30000 140000 30000 120000 150000

` 300000 300000

Išvada: Įmonės įkūrimo tikslas – ūkininkavimo rezultatas – pelnas , kuris didina savininkų nuosavybę.Tuo tarpu, gautas nuostolis mažina savininkų nuosavybę.Ūkinėje bendrovėje, esant keliems asmenims, atsiranda būtinybė paskirstyti pelną tarp savininkų. Pelnas skirstomas,


32


priklausomai nuo to, kiek kiekvienas yra įnešęs į įmonę turto. Didesnis turtas uždirba didesnę pelno dalį, vadinasi J. Toleikis pretenduos į didesnę pelno dalį nei M. Jonušis. Toks skirstymas labai svarbus įmonės likvidavimo atveju, nes pirmiausiai yra grąžinamos skolos, o likęs turtas padalinamas proporcingai kiekvienam savininkui pagal jo dalį visame įmonės turte.

2.5.3. Nuosavybės esmė akcinėje bendrovėje

Tai ribotos turtinės atsakomybės įmonės, turinčios juridinio asmens teises, kurių nuosavybėje esantis turtas padalytas bendrovės nariams. Akcininkai yra bendrovės nariai, kuriais tampama įstatymų numatyta tvarka įsigijus akcijų. Šiose bendrovėse akcininkais gali būti: fiziniai, juridiniai asmenys ir valstybė.Akcinės bendrovės yra dviejų tipų:

Uždarosios akcinės bendrovės (UAB) Atvirosios akcinės bendrovės ( AB)

Uždarosios akcinės bendrovės nuo Atvirosios akcinės bendrovės skiriasi tuo, kad,:

1. Uždarose akcinėse bendrovėse akcijos platinamos ribotam asmenų skaičiui, tik sutikus bendrovės nariams

2. Uždarose akcinėse bendrovėse gali būti ne daugiau, kaip 50 akcininkų3. Uždarose akcinėse bendrovėse pradinis kapitalas, steigiant įmonę, turi būti ne

mažesnis, kaip 10000 Lt., tuo tarpu,steigiant AB, pradinis kapitalas, turi būti ne mažesnis,kai 100000Lt.

Panagrinėsime akcinę bendrovę “Vilniaus rytas”.Jos turtą sudaro 250000 Lt.Įmonė turi skolų už 50000 Lt.Akcininkų nuosavybę sudaro 200000 Lt.Šios įmonės apskaitinė lygybė atrodys taip:

Turtas = Skolintojų nuosavybė + Akcininkųnuosavybė

Pastatai + Žemė + Įrengimai+ Medžiagos + Pinigai = Skola + Skola + Akcinis + Nepaskirstytas bankui tiekėjams kapitalas pelnas 60000 20000 70000 40000 .60000 20000 30000 170000 30000

` 250000 250000

Kiekviena įmonė skoloms turi skirti ypatingą dėmesį. Sumaniai naudodamasi skolintu turtu, įmonė gali pasiekti labai gerų rezultatų,pvz. nesumokėjusi iš karto už gautas madžiagas (žaliavas, prekes), ji kurį laiką naudosis ir medžiagomis ir pinigais, kuriuos skolinga tiekėjams. Be to, už tokio pobūdžio skolas nereikia mokėti palūkanų. Tačiau, pradelsus sutartyje numatytą laiką, gali tekti sumokėti delspinigius arba kitą kartą gali tiekėjas pareikalauti apmokėti iš anksto.

Akcinių bendrovių veiklą aukščiausiu lygmeniu reglamentuoja L R akcinių bendrovių įstatymas Be to, kiekviena įmonė vadovaujasi ir savo įstatais, kurie detalizuoja ir papildo tam tikras įstatymo nuostatas bei nuorodas. Bendrovės įstatai apibrėžia ir akcininkų teises bei pareigas.kas labai svarbu, nes kaip tik įmonės nuosavybės valdymas ir suteikia jiems šias teises.Akcinių bendrovių savininkai


33


vadinami akcininkais. Akcininkui priklausančią kapitalo (tiksliau – turto, kurį išreiškia šis kapitalas) dalį lemia jo turimas akcijų skaičius. Apskaitoje akcijų savininkų investuotus pinigus, vadiname akciniu kapitalu.Akcija yra vertybinis popierius, patvirtinantis akcininko nuosavybės teisę į tam tikrą įmonės turto dalį ir suteikiantis jiems turtines ir asmenines neturtines teises. Akcijos dažnai būna nematerialios – tai specialūs įrašai, kuriuos daro įmonių buhalteriai ar kiti atsakingi asmenys (pvz., finansinio maklerio įmonės), fiksuodami kiekvieno akcininko nuosavybę įmonėje. Periodiškai arba akcininkams pareikalavus išduodami išrašai iš jų nuosavybės sąskaitos. Tam tikrais atvejais įstatymai leidžia įmonėms vietoj nematerialiųjų akcijų naudoti materialiąsias – specialios formos akcininkams išduodamus dokumentus, kurie patvirtina jų nuosavybės dalį įmonėje. Uždarose akcinėse bendrovėse akcijos gali būti tik vardinės.Jų perdavimo tvarka nustatoma įstatuose. Jos neregistruojamos valstybiniuose organuose ir negali būti organizuotas viešas jų pasirašymas. UAB gali akcininkams neišduoti akcijų arba vietoj jų išduoti sertifikatus.Sertifikatai nepriskiriami vertybinių popierių kategorijai, nors juose nurodomi visi rekvizitai, būdingi akcijoms. UAB vardinės akcijos savininkas – akcininkas gali būti fizinis ir juridinis asmuo. Akcijos savininkas įrašomas akcijoje ir bendrovės akcininkų registracijos knygoje. Bendrovės įstatuose gali būti nurodyta, kad vardinės akcijos savininkas gali parduoti ar kitaip perleisti kito asmens nuosavybėn akciją, tik gavęs valdybos sutikimą. Privilegijuotosios akcijos. Šios rūšies akcijos nuo kitų skiriasi jų savininkams suteikiamomis išimtinėmis teisėmis į įmonės turtą ir dividendus. Privilegijuotųjų akcijų nominali vertė negali būti didesnė, kaip 1/3 įstatinio kapitalo. Privilegijuotosios akcijos gali būti dviejų rūšių:

su kaupiamuoju dividendu nekaupiamuoju dividendu.

Privilegijuotosios akcijos su kaupiamuoju dividendu savininkui garantuojama teisė į iš anksto šiose akcijose nurodyto dydžio dividendą. Jei neužtenka pelno šiais metais, tai neišmokėta suma perkeliama į kitus ūkinius metus. Privilegijuotosios akcijos su nekaupiamuoju dividendu, reiškia, kad jų savininkams neišmokėtas dividendas ar jo dalis negali būti perkelta į kitus ūkinius metus. Paprastosios akcijos jų savininkams suteikia ne tik teisę į įmonės turtą, bet ir teisę dalyvauti jos valdyme t.y.balsuoti akcininkų susirinkimuose. Tačiau už teisę dalyvauti priimant valdymo sprendimus jie negauna kai kurių privilegijų. Dividendai paprastųjų akcijų savininkams išmokami vėliausiai – tik atsiskaičius su privilegijuotaisiais. Įmonės bankroto atveju su jais taip pat atsiskaitoma tik patenkinus privilegijuotųjų akcininkų turtines pretenzijas.Tačiau paprastųjų akcijų savininkams mokamų dividentų norma, jei įmonė sėkmingai veikia, gali būti gerokai didesnė už privilegijuotųjų, žinoma, kai paprastųjų akcijų turėtojams lieka pelno dividendams. Paprastųjų akcijų savininkai daugiau rizikuoja, bet gali daugiau ir uždirbti

2.6. Ūkiniai faktai ir įvykiai

Kiekvienos įmonės ūkinę veiklą sudaro įvairūs ūkiniai faktai, pvz. medžiagų,įrengimų pirkimas, patalpų nuomojimas, mokesčių, atlyginimų mokėjimas, prekių, produkcijos pardavimas,nuostoliai dėl gaisro, stichinių operacijų ir pan. Šie faktai skirstomi į ūkinius įvykius ir ūkines operacijas. Šie faktai skiriasi tik vienu esminiu aspektu: kai kuriuos iš jų sąmoningai vykdo įmonių darbuotojai, kiti įvyksta nepriklausomai nuo jų valios. Ūkiniais įvykiais laikomi nuo įmonės valios nepriklausantys ūkiniai faktai, kurie pakeičia įmonės turto ir nuosavybės apimtį bei struktūrą. Tai nuostoliai dėl stichinių nelaimių, gaisro, medžiagų sumažėjimas dėl natūralios netekties (pvz.,nudžiūvimo, nubyrėjimo) ir pan.


34


Ūkinėmis operacijomis laikoma tikslinga įmonės darbuotojų veikla, siekiant konkrečių, iš anksto numatytų tikslų, keičianti įmonės turto ir nuosavybės apimtį ar sudėtį.Ūkiniai įvykiai ir ūkinės operacijos turi vieną bendrą bruožą , tiek dėl ūkinių įvykių, tiek dėl ūkiniųoperacijų būtinai turi pasikeisti įmonės turto ar nuosavybės apimtis ar sudėtis.

Ūkiniai faktai

Įmonėse vyksta įvairios operacijos, kurios paprastai neatsispindi buhalteriniuose įrašuose , pvz., įvairių sutarčių sudarymas, prekių ar žaliavų užsakymas ir pan. Tokios operacijos įvardijamos, kaip įvykiai ar faktai (bet ne ūkiniai), nes po šių veiksmų nesikeičia nei įmonės turtas nei nuosavybė.

Ūkinių faktų įtaka sąskaitoms ir balansui

Ūkinių faktų rūšys

Turto sąskaitos Nuosavybės sąskaitos Ūkinių faktų įtakabendrai balanso sumai debetas kreditas debetas kreditas

I + +II + + PadidėjaIII + + SumažėjaIV + +

2.7. Įmonių finansinės atskaitomybės sudėtis


35

Ūkiniai faktai keičiantysverslo ir (ar) nuosavybės apimtį ar sudėtį

Įmonės darbuotojų sąmo -ningai vykdomi ūkiniai faktai ( ūkinės operacijos)

Nepriklausomi nuo įmonės darbuotojų valios ūkiniai faktai ( ūkiniai įvykiai)


Finansinė atskaitomybė – tai dokumentų rinkinys, kuriame pateikiama apskaitos informacija išoriniams ir vidiniams vartotojams.

Metinė finansinė atskaitomybė

Metinė finansinė atskaitomybė rengiama apibendrinant kiekvienų finansinių metų duomenis. Balansas – sudaromas dar įmonės steigimo ir likvidavimo dienai . Finansinę atskaitomybę galima (jei pageidauja savininkai ar įmonės vadovybė) parengti už ketvirtį ,mėnesį ar kitą laikotarpį. Kiekviena iš išvardintų ataskaitų apibūdina praėjusio laikotarpio įmonės veiklą skirtingais aspektais. Balansas – iš prancūzų kalbos kilęs žodis, jo reikšmė – svarstyklės. Balansas rodo.nuolatos besikeičiančią įmonės finansinę būklę konkrečiai dienai. Toms įmonėms kurių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais, - tai gruodžio 31 diena, kitoms – paskutinė finansinių metų diena. . Įmonės finansinę būklę apibūdina jos nuosavybėje esantis turtas, prisiimti įsipareigojimai ir savininkų nuosavybė. Šiai ataskaitai balanso pavadinimas suteiktas neatsitiktinai. Balanse rodomas įmonės turtas bei įsipareigojimai (tiek savininkams, tiek kreditoriams), išdėstyti vadinamuoju balanso principu,,kurį iliustruoja fundamentinė lygybė:

TURTAS = SAVININKŲ NUOSAVYBĖ + SKOLINTOJŲ NUOSAVYBĖ Abiejų nuosavybės dalių suma visada lygi turto sumai (sakoma: turtas lygus nuosavybei) Kiekvieną iš minėtų dalių sudaro mažesnės dalys

Supaprastinta balanso struktūra


36

Balansas

Pelno ( nuostolio ) ataskaita

Pelno ( nuostolio ) paskirstymas

Finansinės būklėspakitimų ( pinigų )srautų ataskaita

Bendrosios pastabos

Pažymos su pastabomis

Pastabos

Ataskaitos Paaiškinamasis raštas


Antroji finansinė ataskaita, pelno (nuostolio) ataskaita, skirta praėjusio ataskaitinio laikotarpio ūkininkavimo rezultatams užfiksuoti. Joje atsispindi visos per finansinius metus (nuo pirmos iki paskutinės finansinių metų dienos) uždirbtos pajamos bei joms uždirbti patirtos sąnaudos ir išvedamas galutinis rezultatas – pelnas arba nuostolis. Pelno (nuostolio) ataskaita sudaroma laikantis taisyklės:

PAJAMOS - SĄNAUDOS = PELNAS ( NUOSTOLIS

Supaprastinta pelno (nuostolio) ataskaitos struktūra

Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita skirta parodyti įmonės savininkų priimtam sprendimui dėl pelno paskirstymo arba nuostolio padengimo. Pelno paskirstymo procedūrą reglamentuoja L R akcinių bendrovių įstatymas. Todėl ataskaitos turinį iš esmės nulemia šiame įstatyme apibrėžta skirstymo tvarka ir nuoseklumas. Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita rengiama laikantis taisyklės:


37

Balanso struktūra

Ilgalaikis turtas Savininkų nuosavybė Pastatai statiniai Akcinis kapitalas Transporto priemonės Pelno rezervai Įrengimai Nepaskirstytasis rezultatasTrumpalaikis turtas Skolintoji nuosavybė (įsipareigojimai) Atsargos Atidėjimai Pirkėjų skolos Ilgalaikės skolos Pinigai Trumpalaikės skolos Ateinančių laikotarpių sąnaudos Ateinančių laikotarpių pajamos Turtas iš viso = Nuosavybė iš viso

Pelno ( nuostolio ) ataskaitos struktūraPajamos iš prekių ir paslaugų pardavimųParduotų prekių ir suteiktų paslaugų savikainaBendrasis pelnas ( nuostolis )Veiklos sąnaudosVeiklos pelnas ( nuostolis )Kitos veiklos pajamosKitos veiklos sąnaudosFinansinės ir investicinės veiklos pajamosFinansinės ir investicinės veiklos sąnaudosĮprastinės veiklos pelnas (nuostolis )PagautėNetekimaiAtaskaitinių metų pelnas ( nuostolis ) prieš apmokėjimąPelno mokesčio sąnaudosGrynasis ataskaitinių metų pelnas ( nuostolis ) paskirstymui


Supaprastinta pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos struktūra

Supaprastinta pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos struktūra

Pinigų srautų ataskaitą, rengia tik didžiosios įmonės. Ji skirta paaiškinti vieno iš svarbiausių balanso straipsnių – pinigų likučio pasikeitimo per ataskaitinį laikotarpį priežastį. Kaip jau žinome, pelno (nuostolio) ataskaita rodo per ataskaitinį laikotarpį uždirbto grynojo pelno sumą. Tačiau grynasis pelnas nelygus pinigams, pvz., įmonė per visą ataskaitinį laikotarpį prekes gali pelningai pardavinėti skolon. Tokiu atveju laikotarpio rezultatas bus pelnas (įmonė uždirbs pajamas), tačiau pinigų iš šios veiklos įmonė neturės. Pinigų srautų ataskaita ir paaiškina, kokiai veiklai ir kiek pinigų per laikotarpį įmonė išleido bei iš kokois veiklos ir kiek piniginių įplaukų gavo.


38

+ +

=

Ankstesniaislaikotarpiais

uždirbtas ir nepaskirstytaspelnas (nepa –

dengtas nuostolis)

Per ataskaitinįlaikotarpį uždirbtas

pelnas (patirtasnuostolis)

Iš rezervų atkeltaankstesniais

laikotarpiais buvusirezervuota pelno

dalis, skirtaskirstymui

Nepaskirstytasisrezultatas

Paskirstymorezultato skyrimas

rezervams,dividendams,tantjemoms ir

kitiems tikslams

Rezultatas, skirtaspaskirstymui(padengimui)

Pelno ( nuostolio ) paskirstymo ataskaitos struktūra

Pelno ( nuostolio ) paskirstymo ataskaita

Nepaskirstytasis rezultatas, atkeltas skirstymui Rezervai, atkelti skirstymui Grynasis pelnas (nuostolis), atkeltas skirstymui Akcininkų įnašai skirstymui

Paskirstytinas rezultatas Skirstymas Rezervai Dividendai Tantjemos Kitiems tikslams Nepaskirstytasis rezultatas, perkialiamas į kitus metus


Supaprastinta pinigų srautų ataskaitos struktūra

Visas šias keturias ataskaitas detalizuoja paskutinioji finansinės atskaitomybės dalis – paaiškinamasis raštas. Jame pateikiama informacija, kuri buvo nepakankamai išsamiai atskleista arba visiškai neatskleista metinės finansinės atskaitomybės ataskaitose: balanse, pelno (nuostolio) ataskaitoje, pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitoje, pinigų srautų ataskaitoje. Duomenys paaiškinamajame rašte pateikiami dvejopai: valdžios patvirtintos formos ir turinio pažymose, kurios paprastai detalizuoja atskirus finansinių ataskaitų straipsnius, ir laisvos formos pastabose. Paaiškinamojo rašto duomenys paprastai plačiai naudojami įmonės valdytojų, tačiau svarbiausia jų paskirtis – padaryti finansines ataskaitas suprantamesnes ir aiškesnes išoriniams informacijos vartotojams kreditoriams, esamiems ir potencialiems investitoriams.

2.8. Metinė turto inventorizacija

” Inventorizacijos atlikimo tvarka patvirtinta 1999.06.03. nutarimu Nr.719.

2.8.1. Inventorizacijos objektas ir atlikimo terminai:

Patvirtinta Inventorizacijos tvarka (toliau Tvarka) reikalauja, kad visos įmonės inventorizuotų:

1. ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą;2. žaliavas, medžiagas, kurą, pašarus,prekes, pagamintą produkciją;3. nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, savos gamybos

pusfabrikačius, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus bei kitas atsargas;4. investicijas,vertybinius popierius, pinigus;5. gautinas skolas;6. mokėtinas skolas (įsipareigojimus).

Šie straipsniai turi būti inventorizuojami ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, o žemės ūkio įmonės, kurių veikla sezoninė, atsargas inventorizuoja tuo laikotarpiu, kurį atsargos įmonėje yra mažiausios,bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio30d


39

Pinigų srautų ataskaitos struktūra

Pinigų srautai iš įmonės veiklosPinigų srautai iš investicinės veiklosPinigų srautai iš finansinės veiklosPinigų srautai iš ypatingos veiklosGrynųjų pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas)Pinigai laikotarpio pradžiojePinigai laikotarpio pabaigoje


Parankiausias įmonėms metas atlikti inventorizacijas yra paskutinis metų ketvirtis, dažniausiai du paskutiniai mėnesiai: lapkritis ir gruodis. Mažos įmonės turėtų inventorizacijas atlikti paskutinėmis metų dienomis. Svarbiausia, kad per laikotarpį nuo inventorizacijos atlikimo dienos iki finansinių metų pabaigos inventorizuotų straipsnių likučiai pasikeistų nedaug. Taip netiesiogiai būtų garantuota, kad per šį laikotarpį apskaitoje nebus padaryta reikšmingų klaidų.

Inventorizaciją taip pat privaloma atlikti ir kitais atvejais:

1. reorganizuojant įmonę (turi būti inventorizuojamas visas įmonės turtas );2. likviduojant įmonę (taip pat inventorizuojamas visas įmonės turtas);3. keičiantis materialiai atsakingam asmeniui (inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno

materialiai atsakingo asmens kitam);4. išnuomojus turtą;5. nusprendus perkainoti turtą;6. nustačius plėšimo, grobimo (vagystės), piktnaudžiavimo faktus;7. nustačius vertybių gedimą;8. įvykus stichinei nelaimei arba gaisrui (kai tik įmanoma, inventorizuojama likusi turto dalis).

Įmonės vadovas (arba savininkas) gali atlikti inventorizaciją ir dėl kitų priežasčių, pvz. esant įtarimams dėl grobstymo ar piktnaudžiavimo. Būtina atlikti neparduotų prekių likučio inventorizaciją, kai įmonė įsiregistruoja PVM mokėtoja. ir nori atskaityti pirkimo PVM iki įsiregistravimo dienos neparduotoms prekėms.

Inventorizacija gali būti

planinė, netikėta; pilna ,dalinė; atrankinė.

Planinė atliekama pagal iš anksto sudarytą planą.Netikėta , kai atliekama netikėtai, materialiam asmeniui nežinant, nesitikint. Pilna, kai atliekama visos įmonės mastu,inventorizacija. Dalinė,kai patikrinami vien tik kasoje esantys pinigai, medžiagos ar prekės sandėlyje, padalinyje, ceche.

Visą inventorizacijos procesą įmonėje galima suskirstyti į tris pagrindinius etapus:

pasirengimas inventorizacijai; inventorizacijos atlikimas; inventorizacijos rezultatų nustatymas.

Visus inventorizacijos darbus galima pavaizduoti schema:

Inventorizacijos komisijos darbų seka


40

KOMISIJA Parengiamieji darbai


Pasirengimas Inventorizacijai pradedamas nuo vadovo (ar savininko) įsakymo (potvarkio) išleidimo. Įsakyme nurodoma:

1. inventorizacijos komisijos sudėtis. Jei sudaromos kelios komisijos, tai visų komisijų sudėtys, išskiriant centrinę komisiją;

2. įvardijama, kokios vertybės ir įsipareigojimai bus inventorizuojami;3. nustatomi inventorizacijos atlikimo pradžios ir pabaigos terminai;4. nurodoma, pagal kurios dienos būklę turi būti atliekama inventorizacija;5. įsakyme įpareigojama inventorizacijos rezultatus įforminti dokumentais, tai yra

sudaryti inventorizacijos aprašus bei sutikrinimo žiniaraščius ir juos pateikti vadovui nurodytą dieną.

Jei įmonėje sudaromos kelios inventorizacijos komisijos, tai šių komisijų darbui kontroliuoti yra suformuojama centrinė inventorizacijos komisija.Ši komisija vadovauja, visų inventorizacijos komisijų darbui ir jį koordinuoja. Įmonėje gali būti vadovo įsakymu sudaryta ir nuolat veikianti inventorizacijos komisija (visiems finansiniams metams)., pvz tikrinti centrinės (pagrindinės) kasos darbą (kas mėnesį) apskaitant atsargas (prekes) periodiškai, (naudojant periodinį atsargų apskaitos būdą). ir pan Į . inventorizacijos komisiją skiriami kompetentingi įmonės darbuotojai, gerai išmanantys . inventorizacijos atlikimo procedūras bei rezultatų įforminimo tvarką. Į komisiją negalima traukti materialiai atsakingų už inventorizuojamas vertybes asmenų. Jie turi dalyvauti ir stebėti komisijų darbą, nes atsako už vertybių apsaugą. Prieš pradėdama . inventorizacijos darbą, komisija privalo patikrinti ar su visais materialiai atsakingais asmenimis yra sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutartys. Jei įmonė yra sudariusi sutartį su audito įmone, ji turėtų pakviesti ir auditorių atstovą dalyvauti inventorizacijoje.. Prieš pradedant inventorizaciją, materialiai atsakingi asmenys pateikia komisijai visus turimus pirminius dokumentus. Komisijos pirmininkas juos pažymi įrašu:” iki inventorizacijos”,nurodo gavimo datą ,pasirašo ir perduoda buhalterijai patikrinimui. Tuo pačiu, materialiai atsakingas asmuo savo parašu patvirtina, kad visus pirminius dokumentus yra perdavęs buhalterijai.


41

Inventorizacija

Tikrinimasnatūra

Inventorizacijosaprašų

sudarymas

Rezultatų išvedimas ir nesutapimų su apskaitos duomenimis priežasčių nustatymas

Rekomendacijų vadovui pateikimas


2.8.2. Inventorizacijos atlikimas

Inventorizacija atliekama kiekvienoje turto buvimo vietoje ir pagal kiekvieną materialiai atsakingą asmenį. Kiekvienai vietai surašomi atskiri inventorizacijos aprašai. Tvarkoje reikalaujama, kad inventorizacijos komisija, atvykusi į inventorizacijos vietą, užantspauduotų turto saugojimo patalpas, rūsius ir kitas vietas, turinčias atskirus įėjimus. Tačiau dėl įvairių priežasčių tai padaryti ne visada pavyksta. Todėl komisija turi imtis kitų priemonių , kad inventorizacijos metu nebūtų galima tą patį turto objektą komisijai pateikti kelis kartus, pvz galima naudoti etiketes, kuriomis pažymimi patikrinti daiktai Inventorizuojant ilgalaikį materialųjį turtą, būtina kiekvieną jo objektą įrašyti aprašuose pavieniui, nurodant paskirtį, inventoriaus numerį, pagaminimo metus, konstrukciją ir galingumą. Šie duomenys turėtų būti įrašyti ir ilgalaikio turto kortelėse, tuomet galima greitai ir tiksliai nustatyti, ar materialiai atsakingi asmenys pateikė apžiūrai būtent įmonės turtą Išsinuomotas, naudojamas pagal panaudos sutartis ir priimtas saugoti turtas inventorizuojamas atskirai pagal kiekvieno turto savininką. Aprašuose reikia nurodyti dokumentus, patvirtinančius turto išsinuomojimą ar priėmimą saugoti bei nuomos ar saugojimo pabaigos datas. Surašomi ne du, kaip paprastai, bet trys inventorizacijos aprašų egzemplioriai: vienas jų paliekamas materialiai atsakingam asmeniui, antrą paima komsiją, o trečias perduodamas turto savininkui. Inventorizuojant investicijas ir vertybinius popierius, tikrinami įsigijimo ir perleidimo dokumentai, kuriais buvo pagrįstos tokio turto ūkinės operacijos. Inventorizacijos aprašuose nurodoma vertybinių popierių nominalioji ir įsigijimo vertė. Inventorizuojant atsargas, jos pasveriamos, suskaičiuojamos, išmatuojamos iš eilės kiekvienoje patalpoje, Supakuotos atsargos, jeigu pakuotės nepažeistos, gali būti tikrinamos atrankos būdu. Tačiau būtina ne mažiau kaip 10% visų pakuočių turinį perskaičiuoti. Matavimo ir svėrimo aktai bei techniniai skaičiavimai pridedami prie inventorizacijos aprašų. Jeigu sandėliuose esančios atsargos nebaigiamos inventorizuoti per vieną dieną, tai išeinant komisijai iš patalpų, jos yra užrakinamos materialiai atsakingo asmens raktu ir plombuojamos inventorizacijos komisijos pirmininko plombavimo replėmis arba užantspauduojamos. . Inventorizacijos metu, radus pasenusias ir nekokybiškas atsargas, yra surašomas atskiras inventorizacijos aprašas, kuriuo remiantis po inventorizacijos bus sudaromi nurašymo aktai. Atskirai inventorizuojami įmonės turimi tušti specialių ir kitų spaustuvėje numeruotų apskaitos dokumentų blankai. Inventorizacijos aprašai sudaromi pagal blankų rūšis, pagal saugojimo vietas ir materialiai atsakingus asmenis, nurodant pavadinimus, serijas, numerius. Sugadinti ir anuliuoti blankai užregistruojami atskiruose aprašuose. Pinigai kasoje (tiek litais, tiek valiuta) inventorizuojami suskaičiuojant juos pagal nominaliąją vertę.Pinigų inventorizacija būtina ir prekybos įmonių naudojamuose kasos aparatų stalčiuose. Atsargos kelyje inventorizuojamos tikrinant jų išsiuntimo dokumentus. Kelyje esančioms atsargoms parengiami atskiri inventorizacijos aprašai. Inventorizuojant skolas įmonei bei įsipareigojimus, tikrinami jų atsiradimo dokumentai.Tačiau prieš tai būtina skolas suderinti su atitinkamais debitoriais ir kreditoriais, surašant ir pasirašant skolos suderinimo aktus. Nesuderintos skolos ir tos, kurias imonė nusprendė pripažinti beviltiškomis, įrašomos į atskirus aprašus.Iniciatyva pateikti kitai šaliai suderinimo aktą priklauso kreditoriui.

2.8.3. Inventorizacijos rezultatų nustatymas

Inventorizacijos metu sudaryti inventorizavimo aprašai yra perduodami į buhalteriją rezultatams išvesti. Joje pirmiausiai patikrinamas šių dokumentų privalomųjų ir papildomų rekvizitų bei sumų apskaičiavimo teisingumas. Patikrinami ir apskaitoje užregistruoti duomenys, peržiūrimi pateisinamieji bei buhalterinio įforminimo dokumentai, sutikrinami buhalterijoje saugomi


42


analitinės apskaitos duomenys su materialiai atsakingų asmenų vedamos apskaitos duomenimis. Po to inventorizacijos aprašų duomenys sutikrinami su buhalterinės apskaitos duomenimis. Jeigu nustatoma neatitikimų, sudaromas sutikrinimo žiniaraštis. Į sutikrinimo žiniaraštį įrašomi tik tie turto objektai, kurių kiekiai patikrinimo metu skiriasi nuo įregistruotų apskaitoje. Jei nustatoma, kad faktiniai likučiai yra mažesni už apskaitinius, laikoma, kad susidarė trūkumas. Trūkumų priežastysgali būti:

1. Natūrali netektis.2. Grobstymas.3. Klaidos apskaitoje.4. Persirūšiavimas ir t.t.

Jei nustatoma, kad faktiniai likučiai yra didesni už buhalterinius, laikoma, kad susidarė perteklius. Pertekliaus susidarymo priežastis gali būti

1. Neužpajamuotų vertybių aptikimas.2. Prirašymai.3. Persirūšiavimas.4. Apskaitos klaidos ir pan.

Dėl nustatytų neatitikimų materialiai atsakingi asmenys turi parašyti pasiaiškinimus, kurie pridedami prie inventorizacijos aprašų ir sutikrinimo žiniaraščio. Inventorizacijos komisija, remdamasi sutikrinimo žiniaraščiais ir materialiai atsakingų asmenų pasiaiškinimais, parengia įmonės vadovui siūlymą dėl inventorizacijos metu nustatytų skirtumų panaikinimo. Pasiūlyme rekomenduojama turto perteklių užpajamuoti, o turto trūkumą nurašyti į netekimus arba išieškoti iš materialiai atsakingų asmenų.. Galimas ir persirūšiavimo atvejis, kai vienos rūšies daiktai sukeičiami su kitos rūšies labai panašiais daiktais. Tai galima atlikti vadovaujantis Tvarkos 68 punktu, nors jis reglamentuoja perrūšiavimo registravimo tvarką biudžetinėse įmonėse. Tačiau jokie reglamentai nedraudžia to daryti ir kitose įmonėse. Įmonės vadovas savo sprendimą apie inventorizacijos rezultatų {trūkumo arba pertekliaus} pašalinimą įformina įsakymu, kuriame nurodo, už kokias vertybes reikia išieškoti trūkumus iš kaltų asmenų, ką laikyti įmonės netekimais arba nurašyti į sąnaudas kaip natūralios netekties nuostolius. .


1. Pasakykite fundamentinę apskaitinę lygybę ir apibūdinkite jos sudėtines dalis.2. Apibūdinkite turto sąvoką apskaitoje.


43


3. Kaip suprantate, kas tai yra ekonominiai ištekliai?4. Išvardinkite svarbiausius įmonės turto klasifikavimo požymius.5. Koks požymis nulemia turto skirstymą į ilgalaikį ir trumpalaikį?6. Ką vadiname ilgalaikiu turtu, o ką trumpalaikiu?7. Kuo skiriasi materialus turtas nuo nematerialaus?8. Kaip suprantate, kas yra ilgalaikio turto:

pradinė vertė; likutinė vertė; likvidacinė vertė?

9. Kaip suprantate ilgalaikio turto nusidėvėjimą: fizinį ir moralinį?10. Kaip suprantate, kas yra formavimo savikaina, pateikite pavyzdžių?11. Kas tai yra finansinis turtas ir kas jį sudaro?12. Apibūdinkite, kaip Jūs suprantate atsargas įmonėje ir koks jų vaidmuo?13. Apibūdinkite, kaip suprantate trumpalaikio turto straipsnį - Per vienerius metus gautinos

sumos?14. Apibūdinkite, kaip Jūs suprantate sąvoką – ateinančio laikotarpio sąnaudos – ir kokioje

Finansinės atskaitomybės formoje jos atsispindi?15. Paaiškinkite, kaip suprantate nuosavybės sąvoką ir jos ryšį su turtu?16. Kokie veiksniai didina ir kokie veiksniai mažina savininkų nuosavybę.17. Kaip suprantate, kas yra Pagautė ir Netekimai.18. Kuo skiriasi nuosavybės esmė Personalinėje įmonėje ir Akcinėje bendrovėje?19. Išvardinkite akcijų rūšis ir jas apibūdinkite.20. Paaiškinkite Dividendo ir Nepaskirstyto pelno sąvokas.21. Apibrėžkite kapitalo kategoriją.22. Apibūdinkite ūkinės operacijos ir ūkinio fakto kategorijas.23. Išvardinkite metinės finansinės atskaitomybės formas.24. Išvardinkite, kokia yra struktūra:

balanso; pelno (nuostolio) ataskaitos pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos; pinigų srautų ataskaitos.

25. Paaiškinkite, kas tai yra turto inventorizacija, kada ji atliekama.26. Kokias žinote inventorizacijos rūšis.27. Išvardinkite, kokia yra inventorizacijos darbų seka.28. Kokios gali būti inventorizacijos trūkumo priežastys?29. Kas geriau: inventorizacijos metu rastas trūkumas ar perteklius?


2. 1 Pratimas

Apskaičiuokite trūkstamas sumas pateiktoje lentelje:


44


Turtas Nuosavybė

Pinigai Iš anksto apmokėta nuoma

Įrengimai Žemė Skola tiekėjams

Skola bankui

Akciniskapitalas

4000 200 1500 1000 10000 15001000 4000 1000 1500 9000 3000

5500 500 6000 2000 3000 100005000 2000 500 1300 6000 2000

2. 2 Pratimas

Pateikti balanso straipsniai .Reikia nustatyti, kurie iš jų priskiriami turtui, kurie nuosavybei:

Skola tiekėjams Pastatas Ilgalaikės skolos bankui Akcinis kapitalas Iš anksto apmokėta nuoma. Nepaskirstytas pelnas Žemė Pinigai Įrengimai Atsargos Trumpalaikiai vertybiniai popieriai Ilgalaikio turto nusidėvėjimo suma Iš anksto sumokėtas draudimas.

2. 3 Pratimas

Pateikiame įmonės “Vilnelė” 2002 m. sausio 1 d. balansą. Kai kurie straipsniai įrašyti neteisingai

.Reikia:

teisingai sugrupuoti balansą.

Įmonės “Vilnelė”Balansas

2002 m. sausio 1 d.

Turtas Nuosavybė

Pinigai 4000 Iš anksto sumokėta patalpų nuoma 1350Įmonės skola tiekėjams 2000 Skola bankui 10000


45


Pastatai 15000 Skola įmonei 650Žemė 4000 Akcinis kapitalas 13000Nepaskirstytas pelnas 200 Trumpalaikiai vertybiniai popieriai 700

Minus nusidėvėjimo suma (500) Balansas 25200 Balansas 25200

2. 4 Pratimas

Lentelėje parodyta įmonės ūkinių operacijų įtaka apskaitinei lygybei. Reikia nustatyti, kokios operacijos joje įrašytos

Turtas NuosavybėSkolintojų Savininkų

Pinigai Įrengimai Medžiagos Pirkėjųskolos

Skolatiekėjams

Skola bankui

Akciniskapitalas

+ pajamos- sąnaudos

+10000 +10000-1500 +1500

+3000 +3000+2000 +2000

-500 -500+9000 +9000-1300 -100 -1400

2. 5 Pratimas

Pateikiame UAB “Jovilė” balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitų straipsnius. Reikia sudaryti balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitas 2002 m. sausio 31 d.

Akcinis kapitalas 10000 Žemė 13000 Skola tiekėjams 7500 Darbo užmokesčio sąnaudos 19000 Palūkanos už banko kreditus 1500 Pinigai 25000 Ilgalaikė skola bankui 80000 Iš anksto apmokėta reklama 170 Elektros energijos sąnaudos 1700 Pastatas 33000 Skola įmonei 2300 Atsargos 4500 Pajamos 30300 Pastatų ir įrengimų nusidėvėjimo suma (22000) Nepaskirstytas pelnas 2620 Žaliavų sąnaudos 4230 Įrengimai 25200 Reklamos sąnaudos 1250 Iš anksto sumokėta nuoma 3600 Patentai 15350


46


2. 6 Pratimas

Personalinės įmonės savininkas, turintis lošimo namus, išlošė didelę pinigų sumą. Ją paėmus, lošimo namai bankrutuotų. Kaip turėtų pasielgti savininkas? Kokie įrašai būtų padaryti apskaitoje, jei savininkas:

neatsiimtų išlošimo; paimtų pinigus; paimtų pinigus ir vėl juos įneštų į savo įmonės kasą.

3 TEMA

Finansinės būklės pasikeitimų fiksavimas apskaitoje


Suvokti ir apibrėžti apskaitos proceso organizavimo nuoseklumą įmonėje;


47


Žinoti apskaitos dokumentus ir registrus, mokėti juos saugoti. Suvokti dvejybinio įrašo esmę; Mokėti klasifikuoti informaciją į buhalterines sąskaitas; Mokėti projektuoti laisvos formos dokumentus.

3.1. Apskaitos proceso organizavimas

Buhalterinė apskaita atliekama tam tikra tvarka ir nuoseklumu. Apskaitos proceso organizavimas įmonėje pateiktas schemoje.Apskaitos duomenų įregistravimo tvarka visose jų formavimo stadijose – nuo pirminių dokumentų iki atskaitomybės – vadinama buhalterinės apskaitos organizavimu. Buhalterinės apskaitos procesą galima išskaidyti į keletą sudedamųjų dalių. Žemiau pateikta apskaitos proceso seka:

Apskaitos proceso nuoseklumas

Apskaitos procedūros a atliekamos per visą ataskaitinį laikotarpį

Apskaitos procedūros, atliekamos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje


48

1 Ūkinių operacijų fiksavimas pirminiuose dokumentuose

2 Ūkinių operacijų registravimas bendrajame žurnale (arba specialiuose žurnaluose )

3 Ūkinių operacijų fiksavimas buhalterinėse sąskaitose

4 Sąskaitų duomenų koregavimas ir darbinės atskaitomybės lentelės parengimas

5 Finansinės atskaitomybės parengimas

6 Ataskaitinio laikotarpio sąskaitų uždarymas



49


3.2. Ūkinių operacijų fiksavimas dokumentuose

Dokumentas {ital.documentum} – pavyzdys, liudijimas,įrodymas, pagrindimas.Kiekviena ūkinė operacija turi būti įforminta dokumentu.Dokumentai yra buhalterinės apskaitos pagrindas.Dokumentas yra raštiškas įvykdytos ūkinės operacijos ir teisės ją vykdyti liudijimas.Tai pradinė buhalterinės apskaitos stadija.. Jai būdingas teisingumas ir savarankiškumas. Dokumentai padeda kasdien stebėti ir kontroliuoti, kaip juda materialiosios vertybės ir pinigai, nustatyti, ar operacijos yra teisėtos bei naudingos įmonei. Iš dokumentų gaunama daug informacijos: ar tinkamai laikomasi įstatymų, ar vykdomi Vyriausybės nutarimai, įsakymai, instrukcijos, kaip vyksta pagrindiniai įmonės procesai. Dokumentai reikalingi darant įrašus į apskaitos registrus.

Ūkinių operacijų įforminimas dokumentais vadinamas dokumentavimu.

Dokumentų rekvizitai Kad dokumentas turėtų juridinę galią, visiškai atitiktų savo paskirtį ir teiktų visas žinias, apibūdinančias atliekamą operaciją, jis turi turėti nustatytą rodiklių minimumą.Dokumente esantys rodikliai vadinami rekvizitais.Apskaitos dokumentams privalomi šie rekvizitai {nurodyti Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 13 straipsnyje}.

1. įmonės, įstaigos ar organizacijos, surašiusios apskaitos dokumentą, pavadinimas;2. apskaitos dokumento pavadinimas;3. jo surašymo data;4. ūkinės operacijos turinys;5. ūkinės operacijos matavimo rodikliai;6. ūkinės operacijos kiekinė ir piniginė išraiška;7. asmenų, atlikusių operaciją ir atsakingų už jos atlikimą bei teisingą įforminimą, pareigos,

vardai,pavardės, parašai;

Kasos aparato kvituose turi būti nurodyta:

1. kvitą išdavusios įmonės, organizacijos pavadinimas;2. šios įmonės ar organizacijos kodas, jei ji yra PVM mokėtoja – PVM mokėtojo kodas;.3. unikalus kasos aparato numeris;4. prekės ar paslaugos pavadinimas arba kodas;5. prekės ar paslaugos kaina;6. visa sumokėta suma, išskiriant PVM dydį;7. kvito išdavimo data;8. kvito eilės numeris.

Įmonės atliktas ūkines operacijas. pagrindžia specialiais apskaitos dokumentais , kurie dar vadinami griežtos apskaitos dokumentais. Šiuo metu L R vyriausybės 1996 m. spalio 24 d.nutarimu Nr.1230, L R žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. birželio 30 d. įsakymu Nr.393 ir Lietuvos banko valdybos 1997 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 18 patvirtinti tokie specialūs apskaitos dokumentai.

1. Kasos pajamų orderis.2. Sąskaita faktūra.3. PVM sąskaita faktūra.4. Žemės ūkio produkcijos kvitai:

grūdų pirkimo {priėmimo} kvitas; cukrinių runkelių pirkimo kvitas; gyvulių pirkimo kvitas; pieno pirkimo kvitas;


50


vaisių, uogų ir daržovių pirkimo kvitas; linų šiaudelių pirkimo {priėmimo} kvitas.

Juos platina teritorinė Valstybinė mokesčių inspekcija { VMI } Jei blankus iš VMI atsiima ne ūkio subjekto vadovas, tai reikia pateikti ne tik atsiimančiam asmeniui išduotą įgaliojimą.. Norint įsigyti blankus – būtina veikla, t.y., kai pateiktos visos įmonei privalomos pateikti VMI mokesčių deklaracijos ar apyskaitos, bet ne tuščios. Naujai įregistruotai įmonei veiklos įvykdymo įrodyti nereikia. Kasos pajamų orderio taisyti negalima.Sąskaitas faktūras galima taisyti korektūros būdu. Taisyti negalima: prekių kainų, kiekių PVM tarifų ir sumų. Anuliuotuose dokumentuose pažymėti “Anuliuota”,kitoje dokumento pusėje parašyti anuliavimo priežastį, datą ir pasirašo dokumentą išrašęs asmuo. Tais atvejais, kai keičiama prekių kaina, kiekis,PVM tarifas bei suma, pardavėjas turi išrašyti naują, patikslinančią sąskaitą faktūrą arba PVM sąskaitą faktūrą. Šios sąskaitos faktūros viršuje turi būti parašyta “Patikslinanti”,nurodoma taisomos sąskaitos faktūros išrašymo data, serija ir numeris, taip pat reikia nustatyti ir priežastį, dėl ko tikslinama sąskaita faktūra ar PVM sąskaita faktūra. Prekių grąžinimui įforminti naudojama pirkėjo išrašyta PVM sąskaita faktūra arba sąskaita faktūra, viršuje užrašant “Grąžinimo”.Tokiame dokumente turi būti nurodyta grąžinamų prekių vertė {be PVM} ir nuo jos apskaičiuota PVM suma {jeigu grąžinamos PVM apmokestinamosios prekės}, kurios įrašomos su minuso ženklu. Jeigu prekes grąžina ne PVM mokėtojas, tai grąžinimo sąskaitoje faktūroje nurodoma tik bendra grąžinamų prekių vertė su minuso ženklu. Pirmas sąskaitos faktūros egzempliorius lieka pirkėjui o antras –atiduodamas pardavėjui. Prie griežtos apskaitos dokumentų priklauso krovinio važtaraštis {patvirtintas L R finansų inisterijos 1997 m. spalio 24 d. įsakymu Nr.164, įsigaliojo nuo 1998 m. sausio 1 d.}. Svarbiausi privalomi rekvizitai:

važtaraščio surašymo vieta, data ir laikas;. siuntėjo – juridinio asmens kodas,adresas arba fizinio asmens kodas, vardas pavardė, adresas; gavėjo - juridinio asmens kodas,adresas arba fizinio asmens vardas pavardė, adresas; vežėjo pavadinimas, kodas ir adresas, jei krovinys vežamas samdytu transportu; tikslus krovinio pakrovimo vietos adresas, krovinio išgabenimo data ir laikas; tikslus krovinio iškrovimo vietos adresas, krovinio atgabenimo data ir laikas{nurodo gavėjas} žinios apie krovinį {krovinio pavadinimas, mato vienetas, kiekis, įpakavimo rūšis, pakuočių

kiekis, krovinio svoris}; krovinį išdavusio bei transportuoti paskirtų asmenų pareigos, vardai, pavardės, parašai; transporto priemonės vairuotojo vardas, pavardė,asmens kodas, parašas; transporto priemonės markė ir valstybinis numeris; mokestis už vežimą ir suteiktas paslaugas arba sutarties, kurioje numatytos atsiskaitymo už

vežimą sąlygos, numeris ir data, jei krovinys vežamas samdytu transportu;

Nuo 2001 m.liepos 1 dienos įsigaliojo esminis važtaraščių naudojimo tvarkos pakeitimas, pagal kurį ant specialių blankų surašytus važtaraščius privalo naudoti tik ūkio subjektai – juridiniai asmenys {jų filialai ir atstovybės}, užsienio valstybių juridinių asmenų ar organizacijų padaliniai, veikiantys Lietuvos Respublikoje ir gabenantys {vežantys}krovininėmis bei pritaikytomis ir naudojamomis kroviniams vežti kelių transporto priemonėmis Lietuvos Respublikos teritorijoje akcizais apmokęstinamus alkoholinius gėrimus, tabako gaminius, naftos produktus, etilo alkoholį ar cukrų.Taigi dalis akcizais apmokestinamų prekių nuo liepos 1 d. gali būti gabenamos be specialios formos važtaraščio.Tokioms akcizinėms prekėms priskiriama kava, šokoladas, aukso ir sidabro dirbiniai ir t.t.Šioms prekėms gabenti , kai krovinys gabenamas savu {nesamdytu} transportu, vietoj specialiojo važtaraščio galima bus naudoti vieną iš sąskaitos faktūros egzempliorių {rekomenduojama – mėlynąjį}.Visoms kitoms prekėms gabenti krovininėmis bei pritaikytomis ir naudojamomis kroviniams vežti kelių transporto priemonėmis Lietuvos Respublikos teritorijoje juridiniai asmenys


51


nuo 2001 m. 07.01 d. gali naudoti laisvos formos važtaraščius, kuriuose turi būti nurodyti tie patys privalomi rekvizitai, kaip ir specialiuose važtaraščiuose..Važtaraštyje gali būti įrašyti ir kiti duomenys, susiję, su krovinio pristatymo terminu, jo įvertinimu, pakuote ar kitomis vežimo sąlygomis. Šį važtaraštį privalo pildyti įmonės, gabenančios krovinius šalies viduje. LR finansų ministras 2001.11 10 įsakymu Nr. 310 pakoregavo šių metų įsakymą Nr. 169. Dabar be juridinių asmenų, laisvos formos važtaraščiai tapo privalomi fiziniams asmenims, turintiems patentus ir ūkininkams, jeigu jie gabena neasmeniniam naudojimui skirtus krovinius (prekes). Galima apibendrinti, kad laisvos formos važtaraščiai neprivalomi visais tais atvejais, kai anksčiau buvo neprivalomi ir griežtos apskaitos važtaraščiai: vežant buitines šiukšles, pinigus bankams, periodinę spaudą, iš fizinių asmenų paimtus asmeninius daiktus valyti, taisyti ir t. t. Specialiųjų apskaitos dokumentų blankus draudžiama dauginti, perparduoti.Jie kaip ir kiti dokumentai, saugomi nustatyta tvarka, laikantis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nustatytų terminų.Sugadinti ir anuliuoti blankai turi būti saugomi buhalterijoje, ant kiekvieno užrašant “Sugadinta” arba “Anuliuota”, o kitoje blanko pusėje, nurodant , dėl kokios priežasties buvo sugadintas blankas. Įmonės gali naudoti pavyzdinius, specialius ir laisvos formos dokumentus. Svarbu, kad jie turėtų juridinę galią. Ypač daug dėmesio skiriama dokumentų pasirašymui.Remiantis L R buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 14 straipsniu Įmonės vadovas ”patvirtina asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą ir jų parašų pavyzdžius. Apskaitos dokumentai pasirašomi asmeniškai”Taip pat nurodoma “už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys”.

3.3.Dokumentų klasifikavimas

Apskaitos dokumentai gali būti skirstomi pagal įvairius požymius:

formą; paskirtį; d;uomenų apimtį; sudarymo vietą; sudarymo periodiškumą; apskaitos pozicijų skaičių; pildymo būdą.

Dokumentai pagal formą skirstomi į:

pavyzdinius; specialiuosius; laisvos formos.

Pavyzdiniais dokumentais laikomi tie, kurių forma yra patvirtinta teisės aktais. Jiems priklauso Kasos išlaidų orderis, Kasos knyga, Priimtų ir išduotų pinigų apskaitos knyga ir kt. Specialieji dokumentai naudojami tik griežtai nustatytoms operacijoms pagrįsti. Jie surašomi ant specialaus, nuo padirbinėjimo apsaugoto popieriaus blankų, su unikaliais numeriais. Šiems dokumentams {jų sąrašas patvirtintas LRVyriausybės 1996.10.24.}:Kasos pajamų orderis, PVM sąskaita faktūra, Sąskaita faktūra ir Žemės ūkio produkcijos pirkimo kvitai. Specialieji dokumentai padeda įmonių veiklą kontroliuojančioms valdžios institucijoms griežčiau tikrinti, ar teisingai apskaičiuojami mokesčiai, uždirbtų pajamų sumos.


52


Laisvos formos dokumentams priskiriami tie, kurių formos teisės aktai nereglamentuoja. Tai avanso apyskaitos, įvairios kortelės, žiniaraščiai, aktai ir kt. Laisvos formos dokumentams taip pat priskiriami Inventorizavimo aprašai bei kiti dokumentai, kurių naudojimas bei rekvizitai yra griežtai reglamentuoti norminių aktų, tačiau jų forma nenustatyta.Įmonės privalo pirmiausia naudoti specialiuosius ir pavyzdinius apskaitos dokumentus, o operacijoms, kurioms dokumentuoti patvirtintų dokumentų nėra, - laisvos formos dokumentus.

Dokumentai pagal paskirtį skirstomi į:

patvarkomuosius; pateisinamuosius; buhalterinio įforminimo; kombinuotuosius.

Patvarkomaisiais vadinami tokie dokumentai, kuriais nurodoma, įsakoma atlikti tam tikrą ūkinę operaciją. Šiuos dokumentus turi pasirašyti įmonės vadovas ar kiti administracijos įgalioti asmenys. Šiems dokumentams priskiriami įsakymai, potvarkiai apie atostogų suteikimą, atleidimą iš darbo, pašalpų, premijų mokėjimą, čekiai pinigams iš banko gauti {patvarkomasis dokumentas banko atžvilgiu}, sutartys ir kt. Pateisinamaisiais vadinami tokie, kuriais pateisinamas ūkinės operacijos įvykdymas, todėl jie surašomi operaciją atliekant arba tuoj jai pasibaigus. Juos pasirašo asmenys, įvykdę įmonės vadovo ir vyr. finansininko pasirašytą įsakymą. Tai sąskaitos faktūros, PVM sąskaitos faktūros, priėmimo ir perdavimo kvitai, aktai orderiai ir kt.Šie dokumentai sudaro didžiąją pirminių apskaitos dokumentų dalį. Buhalterinio įforminimo dokumentus sudaro apskaitos darbuotojai.Tai įvairūs žiniaraščiai, savikainos kalkuliavimo lentelės, suvestinės. Šiuose dokumentuose kartu apibendrinama ir pirminė informacija, todėl reikia mažiau daryti įrašų, lengviau tvarkyti apskaitą. Tokie dokumentai gali būti rašomi ranka arba kuriami kompiuteriais. Reikėtų išskirti buhalterines pažymas. Šie buhalterinio įforminimo dokumentai – tai papildoma informacija nagrinėjant anksčiau atliktas painias operacijas. Jie surašomi, kai nėra kito,tiesiogiai atliekamą operaciją pateisinančio dokumento,pvz apskaičiuojamas ilgalaikio turto nusidėvėjimas, apskaičiuojamas kelių mokestis, nurašomos beviltiškos skolos, taisomos apskaitos klaidos ir kt..Buhalterinės pažymos surašomos ir tada, kai operacija sudėtinga ir atliekama remiantis keliais dokumentais, pvz vykdant trišales,keturšales sutartis,: keičiant seną ilgalaikį turtą į naują, atliekant barterinius {natūrinius} mainus ir pan. Kombinuotieji dokumentai,tai tokie dokumentai, kurie turi patvarkomųjų ir pateisinamųjų dokumentų bruožų. Tai Kasos išlaidų orderis, Mokėjimo pavedimai, Reikalavimai išduoti materialines vertybes, Avanso apyskaitos ir kt. Naudojant kombinuotuosius dokumentus sumažėja kitų dokumentų, lengviau apdoroti informaciją, nusistovi geresnė vidinės kontrolės tvarka.

Dokumentai pagal duomenų apimtį skirstomi:

pirminius; suvestinius.

Pirminiuose dokumentuose fiksuojama pradinė informacija apie atliktą ūkinę operaciją, todėl jie surašomi ūkinės operacijos atliikimo metu arba jai pasibaigus Tai Kasos pajamų orderiai, Kasos išlaidų orderiai čekiai aktai, Reikalavimai ir pan. Suvestiniai dokumentai sudaromi kelių vienarūšių dokumentų pagrindu, grupuojant ir apibendrinant jų rodiklius, tai Kasos ataskaitos, avansinės apyskaitos ir pan.

Dokumentai pagal sudatymo vietą skirstomi į :


53


vidinius; išorinius.

Vidiniai dokumentai sudaromi pačioje įmonėje ir joje pasilieka Tai važtaraščiai,paskyros,medžiagų priėmimo aktai, buhalterinės pažymos, kasos dokumentai ir kt. Išorinius dokumentus įmonė gauna iš kitų įmonių arba pati surašo ir bent vienas jų egzempliorius turi būti perduodamas kitiems ūkio subjektams. Tai sąskaitos faktūros, priėmimo kvitai,Mokėjimo pavedimai ir kt..

Dokumentai pagal sudarymo periodiškumą skirstomiį:

vienkartinius; kaupiamuosius.

Vienkartiniuose dokumentuose fiksuojamos viena arba kelios vienarūšės operacijos, kurios buvo atliktos tuo pačiu metu pvz:sąskaitos faktūros, važtaraščiai, orderiai ir pan. Kaupiamuosiuose dokumentuose fiksuojamos per tam tikrą laiką {dieną, savaitę, mėnesį} atliktos vienarūšės operacijos. Tai Kaupiamieji žiniaraščiai, sandėlio kortelės,atsargų kortelės ir kt.

Dokumentai pagal apskaitos pozicijų skaičių skirstomi į:

vienaeilius; daugiaeilius..

Vienaeiliuose dokumentuose fiksuojama tik vieno pavadinimo prekė, žaliava,pajamų ar sąnaudų rūšis,o daugiaeiliuose – keletas. Vienaeiliai dokumentai labiau tinka rašyti ranka, o daugiaeiliai – kompiuteriu. Be to, daugiaeiliai dokumentai greičiau užpildomi.

Dokumentai pagal pildymo būdą skirstomiį:

užpildytus ranka užpildytus techninėmis priemonėmis – kompiuteriu.

3.4. Apskaitos registrai

Įmonėje, priėmus ir patikrinus pirminius dokumentus, duomenys pirmiausia turi būti užregistruoti, susisteminti ir kaupiami apskaitos registruose – žurnaluose muosekliai pagal jų atlikimo datą {chronologine tvarka}. Tipinius apskaitos registrus sudaro chronologinis žurnalas – Bendrasis žurnalas ir chronologiniai – sisteminiai žurnalai – specialieji {žiūr. schemą Duomenų fiksavimo apskaitos registruose schema). Duomenys žurnaluose kaupiami pagal operacijų įvykdymo eiliškumą. Tokia tvarka leidžia prireikus, po tam tikro laiko, greitai patikrinti ūkinės operacijos teisėtumą ar tinkamą įforminimą. Nedidelėse įmonėse, kur operacijų būna nedaug ir apskaitą tvarko vienas buhalteris dažniausiai pildomas vienas – bendrasis žurnalas. Jo forma: pvz: įmonėje “Viltis” išleista ir parduota už 100000 Lt akcijų:

Įmonės “Viltis” Bendrasis žurnalas Nr. 1


54


Eil.Nr.

Data Turinys PP Debetas Kreditas

1 sausio 02 Pinigai 27 100000 Akcinis kapitalas 301 100000Parduota paprastųjų akcijų

Skiltis PP {perkėlimo pažymėjimas} skirta užrašyti sąskaitai, į kurią bus perkelta suma iš Bendrojo žurnalo. Didelėse įmonėse naudojami ir kiti specialieji žurnalai. Kiekviename iš jų fiksuojamos tam tikros rūšies operacijos, tuo pačiu atliekamas ir pradinis jų grupavimas, o tai palengvina vėlesnį duomenų apdorojimą. Dažniausiai naudojami šie žurnalai:

Pirkimų skolon žurnalas. Jame registruojamos visos operacijos, kai įmonė perka turtą skolon.

Pardavimų skolon žurnalas.Jame fiksuojamos parduoto turto ar į skolą suteiktų paslaugų sumos.

Pinigų gavimo bei Pinigų mokėjimo žurnalai skirti pinigų gavimams arba išmokėjimams registruoti.

Parduotų prekių savikainos žurnalas. Jame fiksuojama parduotų prekių savikaina. Tiesioginių ir netiesioginių gamybos išlaidų apskaitos žurnalai vedami perdirbimo

įmonėse. Juose fiksuojamos tiesioginės {žaliavų ir tiesioginio darbo užmokesčio} bei netiesioginės {pagalbinių medžiagų ir pagalbinių darbininkų darbo užmokesčio0 gamybos išlaidos.

Didelėse įmonėse taip pat naudojamas ir bendrasis žurnalas tik jame fiksuojamos įvairios retai pasitaikančios ūkinės operacijos, kurioms registruoti nėra jokio specialaus žurnalo pvz.,prekiųgrąžinimai ar jų nukainojimai}.

Analitinės apskaitos kortelės – tai apskaitos registrai, kuriuose fiksuojami detalūs duomenys apie atskiras turto ar įsipareigojimų rūšis. Jose be piniginės {vertinės} išraiškos fiksuojama ir kiekinė operacijos išraiška, detalizuojama kita svarbi informacija. Analitinės kortelės padeda išvengti nepagrįsto sąskaitų plano išplėtimo ir įmonės vadybininkams teikia daug detalios informacijos. Kiekvienam pirkėjui, tiekėjui, atsargų rūšiai skiriama atskira analitinė sąskaita {kortelė}, kurioje fiksuojama visa su tuo objektu susijusi informacija {pvz, Atsargų apskaitos analitinės kortelės formą žiūr. Priede}

3.5. Dokumentų saugojimas

Įmonės einamųjų metų apskaitos dokumentus saugo buhalterijoje.Metams pasibaigus dokumentai, susegti į bylas ir ant kiekvienos bylos užrašius kokie ir kokio laikotarpio dokumentai susegti šioje byloje, dar vienerius metus laikomi buhalterijoje.Ir tik po to dokumentai perduodami į įmonės archyvą {atskirą izoliuotą, tinkamai apsaugotą patalpą}. Dokumentų perdavimą į archyvą turi atlikti vadovo įsakymu patvirtinta ekspertų komisija. Mažose įmonėse šį darbą galima pavesti atlikti konkrečiam darbuotojui. 1997 m. rugpjūčio 15 d. Archyvų departamentas įsakymu Nr.38 įteisino Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklę, kurioje nustatyti minimalūs dokumentų saugojimo terminai.Ši rodyklė apima ne tik buhalterinius, bet ir teisės, kontrolės, finansų, planavimo, kadrų saugos darbe bei kitus dokumentus.


55


Įmonėms nustatyti šie minimalūs apskaitos dokumentų saugojimo terminai:

finansinės atskaitomybės dokumentai : metų 15 m. ketvirčio 10 m. (jei nėra metų dokumentų – 15 m.

perdavimo, padalijimo,likvidavimo balansai 15 m.

pajamų deklaracijos ir mokesčių ataskaitos 10 m. (Mokesčių inspekcijoms pajamų deklaracijas saugoti nuolat)

Valstybinio socialinio draudimofinansinės ataskaitos 10 m.

audito ataskaitos 10 m.

audito paslaugų sutartys 10 m. ( po sutarties įvykdymo )

pranešimai apie apdraustųjų socialiniudraudimu įmokas 10 m.

dividentų apskaičiavimo žiniaraštis 10 m.

stipendijų išmokėjimo lapai 10 m.

darbo laiko ir užmokesčio apskaitos dokumentai 10 m. (jeigu yra darbuotojų asmens sąskaitų kortelės )

kasos operacijų apskaitos registrai(kasos knygos ir kitos tipinės

registrų formos) 10 m.

pirminiai dokumentai : kasos operacijų apskaitos 10 m. banko dokumentai 10 m.

finansinės apskaitos registrai (didžiojiknyga, bendrasis žurnalas ir kt. ) 10 m.

inventorizacijos dokumentai 10 m. mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą

apskaičiavimo tikrinimo dokumentai 10 m. griežtos atskaitomybės blankų

apskaitos žurnalas 10 m. asmenų, turinčių teisę pasirašyti

buhalterinės apskaitos dokumentus, parašų pavyzdžiai 10 m.

visiškos materialinės atsakomybės sutartys 10 m. (po materialiai atsakingo asmens pasikeitimo )

Kai kuriems dokumentams yra nustatytas 75 metų saugojimo terminas, tai:


56


akcininkų registracijos knyga, honorarų išmokėjimo lapai, darbuotojų asmens sąskaitų kortelės darbo laiko bei darbo užmokesčio apskaitos dokumentai, jeigu įmonėje nevedamos darbuotojų

asmens sąskaitų kortelės.

Septyniasdešimt penkerių metų saugojimo terminas taip pat nusrtatytas ir kai kuriems kadrų dokumentams:

darbo sutartims, darbo sutarčių registravimo žurnalui, prašymams dėl priėmimo, perkėlimo ar atleidimo iš darbo.

Sutartims taikomas 10 metų saugojimo terminas skaičiuojant nuo sutarties įvykdymo datos. ( Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė paskelbta 1997 metų rugpjūčio mėnesio 22 dienos “Valstybės žiniose” Nr.78 ).

3.6. Operacijų fiksavimas sąskaitose

Informacija apie kiekvieną apskaitos objektą kaupiama buhalterinėse sąskaitose Sąskaita – tai apskaitos registras, kuriame fiksuojamos ūkinės operacijos, kitaip tariant, daromi buhalteriniai įrašai. Sąskaitų visuma vadinama Didžiąja knyga. (DKS ). Didžioji knyga – tai sisteminis apskaitos registras, skirtas galutiniam apskaitos duomenų susisteminimui ir kaupimui. Didžiojoje knygoje įrašai daromi iš specialiųjų žurnalų duomenų. Kiekvienai turto, savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų, bei pajamų ir sąnaudų rūšiai apskaityti yra skirta atskira sąskaita. Dabartinės sąskaitos struktūra yra tokia: duomenys paimti iš anksčiau pateikto įmonės “Viltis” Bendrojo žurnalo...

Sąskaita “Pinigai” Nr. 27

Data Turinys PP Debetas Kreditas LikutisDebetas Kreditas

Sausio 02 Už akcijas BŽ I 100000 100000

Sąskaita “Akcinis kapitalas” Nr.301

Data Turinys PP Debetas Kreditas LikutisDebetas Kreditas

Sausio 02 Parduotos akcijas BŽ I 100000 100000

Kad būtų lengviau mokytis apskaitos, naudojamos supaprastintos formos sąskaitos, kurias sudaro sąskaitos pavadinimas, debetas (kairioji) ir kreditas (dešinioji) pusės.Supaprastintos formos sąskaitos dar vadinamos “ T “ formos sąskaitomis arba “lėktuvėliais”.

D S-tos Pavadinimas K


57


Debeto apyvarta Kredito apyvarta

DEBETAS IR KREDITAS sąskaitoje niekada nesikeičia vietomis.Patys žodžiai yra kilę iš lotynų kalbos: debetum – skola ir creditum – paskola, tačiau dabar jie įgiję visiškai kitokią prasmę. Žodį debetas apskaitininkai vartoja norėdami pabrėžti, kad kalba apie kairiąją sąskaitos pusę, o kreditas – kad kalbama apie dešiniąją sąskaitos pusę.Atitinkamai Debeto skiltyje esančių skaičių suma vadinama Debeto apyvarta, o Kredito skiltyje – Kredito apyvarta.

Remiantis Balansu ir Pelno (nuostolio) ataskaita, galime teigti, kad yra :

Turto sąskaitos. Nuosavybės sąskaitos. Pajamų sąskaitos. Sąnaudų sąskaitos.

Šių sąskaitų struktūra

D Turto sąskaitos K

Likutis laikotarpio pradžiai

(+) Objekto (-) Objekto padidėjimas = sumažėjimas =


Likutis laikotarpio pabaigai

Turto sąskaitos paprastai turi debetinius likučius, taip pat galime sakyti, kad turto sąskaitų normalūs likučiai – tik debetiniai ,pvz,Jei s-toe “Pinigai” gauname kreditinį likutį, tai rodo, kad sąskaitoje yra pinigų trūkumas, ko jokiu būdu negali būti, tai, arba dokumentuose įsivėlė klaida ar paprasčiausiai kasininkas apsivogė.

D Nuosavybės sąskaitos K

Likutis laikotarpio pradžiai

(-) Objekto (+) Objekto

sumažėjimas = padidėjimas =


58



Likutis laikotarpio pabaigai

Nuosavybės sąskaitos paprastai turi kreditinius likučius, taip pat galime sakyti, kad nuosavybės sąskaitų normalūs likučiai tik kreditiniai, pvz, sąskaita “Skola tiekėjams” kreditinis likutis rodo, kiek įmonė skolinga tiekėjui už pirktą turtą, tuo tarpu debetinis likutis rodo, kad įmonė skolinga tiekėjui, o tai gali atsitikti tik du kartus apmokėjus tą pačią sąskaitą arba gali būti kokia nors sąskaita neįtraukta į apskaitos registrą – abiem atvejai yra klaida apskaitoje.

D Pajamų sąskaitos K D Sąnaudų sąskaitos K Pradinio likučio Pradinio likučio nėra nėra (-) Objekto (+) Objekto (+) Objekto (-) Objekto sumažėjimas = padidėjimas = padidėjimas = sumažėjimas = Debeto apyvarta Kredito apyvarta Debeto apyvarta Kredito apyvarta

Likučio pabaigoje Likučio pabaigoje nėra nėra

Visi turto ir nuosavybės sąskaitų galutiniai likučiai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įrašomi į balansą, o duomenys iš pajamų ir sąnaudų sąskaitų perkeliami į pelno (nuostolio) ataskaitą, kurioje išvedamas to laikotarpio rezultatas – uždirbtas pelnas arba patirtas nuostolis, kuris įkeliamas į balansą..Taigi, visos pajamų, sąnaudų yra laikinos (tranzitinės), nes jos laikotarpio pabaigoje yra uždaromos. Pajamų ir sąnaudų sąskaitos yra kaupiamosios. Jose duomenys kaupiami didėjančiais skaičiais per ataskaitinį laikotarpį. Jam pasibaigus sukauptos sumos perkeliamos į finansinių rezultatų sąskaitą, kuri vadinasi “Pajamų ir sąnaudų suvestinė” Laikinosios sąskaitos gali būti uždaromos mėnesio, ketvirčio, (bet dažniausiai) metų pabaigoje. Nuolatinės sąskaitos – tai tokios, kurios turi likučius metų pradžioje ir metų pabaigoje. Metų pabaigos likučiai perkeliami į balansą, tai visos turto ir nuosavybės sąskaitos. Nuolatinių sąskaitų grupei priklauso ir kontrarinės sąskaitos. Jos patikslina pagrindinės sąskaitos vertę, tai yra, iš pagrindinės sąskaitos likučio atimamas kontrarinės sąskaitos likutis. Taigi, kontrarinė sąskaita turi priešingą likutį (priešingoje sąskaitos dalyje) negu pagrindinė sąskaita. Jei pastaroji turi debeto likutį, tai kontrarinė sąskaita – kredito, ir atvirkščiai.Kontrarinės sąskaitos – tai visos ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąskaitos, taip pat pirkimo diskontų, pardavimo diskontų ir kitos sąskaitos.

3.7. Sintetinės ir analitinės sąskaitos. Jų ryšys

Apskaitinės informacijos vartotojams reikalingos skirtingos žinios. Išoriniams informacijos vartotojams užtenka dažniausiai apibendrintų duomenų, kuriuos teikia įmonės finansinė atskaitomybė, tuo tarpu vidiniams informacijos vartotojams – įmonės valdymo darbuotojams - reikia detalesnių duomenų , kurie paprastai atsispindi analitinėse sąskaitose.


59


Sintetinėse sąskaitose parodomi apibendrinantys duomenys apie apskaitos objektus, t.y., surinkti pagal sustambintas turto, nuosavybės, pajamų ir sąnaudų rūšis. Analitinės sąskaitos pateikia išsamius ir konkrečius duomenis apie objektą, t.y. smulkiai išskaidytus pagal kiekvieną turto, nuosavybės, pajamų ir sąnaudų rūšį. Šios sąskaitos detalizuoja sintetines sąskaitas. Be sintetinių ir analitinių sąskaitų naudojamos ir subsąskaitos. Tai tarpinė grandis tarp sintetinių ir analitinių sąskaitų. Sąskaitų skirstymas į sintetines ir analitines yra sąlygiškas: vienoje įmonėje ta pati sąskaita gali būti sintetinė, kitoje – analitinė.

Sintetinių ir analitinių sąskaitų ryšys

D Įrengimai K D Gręžimo staklės K

Lik.1200 Lik. 7000

D Staklės K D Frezavimo staklės K

Lik.1800 Lik. 5500 D Tekinimo staklės K

Lik. 2500 D Kompiuteriai K

Lik. 1500

D Lentos K

Lik. 1000 D Atsargos K


60


Lik.15000 D Medžiagos K D Cementas K

Lik. 1800 Lik. 5000

D Skarda K

Lik.2200 D Prekės, skirtos parduoti K

K. 10000 D Baldai K Lik. 8000

D Batai K

Lik. 2000

D Pirkėjų skolos K D AB “ Vilnius “ K

Lik. 1800

Lik. 8200 D UAB “ Rytas “ K

Lik. 2200


61


D PĮ “ Deima “ K

Lik. 4200

D Skolos tiekėjams K D AB “ Vaiva “ K

Lik. 1700 Lik. 6000

D UAB “ Miglė “ K

Lik. 1100

D UAB “Šalna “ K

Lik. 3200

D Akcinis kapitalas K D Paprastosios akcijos K

Lik. 10000

Lik. 13000

D Privilegijuotos akcijos K

Lik. 3000

3.8. Užbalansinės sąskaitos

Užbalansinės sąskaitos – tai tokios sąskaitos, kurių likučiai į balansą neįskaitomi ir atvaizduojami už bendros jo sumos. Užbalansinės sąskaitos naudojamos apskaityti vertybėms laikinai esančioms įmonėje, bet jai nepriklausančioms pvz, perdirbimui priimtos žaliavos ir medžiagos, atsakingam saugojimui priimtos materialinės vertybės, komiso pagrindais priimtos prekės ir t.t.


62


3.9. Sąskaitų planas

Visa apskaitos informacija turi būti susisteminta pagal tam tikrus požymius. Tuo tikslu įmonės turi parengti sąskaitų planą, kurį tvirtina įmonės vadovas. Sąskaitų planas – tai visų įmonėje naudojamų sąskaitų sąrašas, kuriame pateikiami visų sąskaitų pavadinimai bei jų numeriai. Sąskaitų plane sąskaitos pagal požymius jungiamos į tam tikras vienarūšes grupes, taip informacija yra suklasifikuojama ir ją lengviau skaityti bei analizuoti. Tam, kad įmonėms būtų lengviau paruošti savo sąskaitų planą, LR Finansų ministerija 1993 m. gruodžio 16 d. Nr. 91N patvirtino pavyzdinį sąskaitų planą. Tai siūlomų sąskaitų sąrašas, kurį kiekviena įmonė detalizuoja ir papildo, pritaikydama savo reikmėms. Pavyzdinio sąskaitų plano struktūra parengta vadovaujantis fundamentine apskaitos lygybe, suskirstant visas sąskaitas į klases.

Sąskaitų plano struktūra

1 klasė 2 klasė 3 klasė 4 klasė 5 klasė 6 klasė 7 klasė

8 klasė

9 klasė

0 klasė

Ilgalaikisturtas

Trumpalaikisturtas

Savininkųnuosavybė

Skolintojųnuosavybė

Pajamos Sąnaudos Valdymo ap-kaitos sąskaitos

Užbalan-sinės są-skaitos

ILGALAIKIS + TRUMPALAIKIS = SAVININKŲ + SKOLINTOJŲ + PAJAMOS - TURTAS TURTAS NUOSAVYBĖ NUOSAVYBĖ SĄNAUDOS

Pelnas (nuostolis)

TURTAS = NUOSAVYBĖ

Trumpai, kas apskaitoma kiekvienoje klasėje:

I klasė – skirta apskaityti materialiam ir nematerialiam ilgalaikiam turtui; 2 klasė – visam įmonės žinioje esančiam trumpalaikiam turtui apskaityti. 3 klasė – apskaitomas kapitalas, rezervai, atidėjimai įsipareigojimams ir reikalavimams padengti; 4 klasė – skirta įmonės trumpalaikiams bei ilgalaikiams įsiskolinimams ir įsipareigojimams tretiesiems asmenims apskaityti; 5 klasė – fiksuojamos visos per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos; 6 klasė – fiksuojamos visos per ataskaitinį laikotarpį šias pajamas uždirbant patirtos sąnaudos;

7 , 8, 9 klasės, kurių valdžia nereglamentuoja. Jos skirtos įmonės valdymo apskaitai.


63


10 klasė (arba nulinė klasė) – užbalansinės sąskaitos arba specialiosios sąskaitos. Jos atspindi ūkines operacijas, kurios įtakos įmonės turtui ar nuosavybei neturi, o atlieka dažniausiai informacinę funkciją, pvz, užstačius turtą bankui, iš kurio gavo įmonė paskolą. Šiuo atveju turto įmonėje nei padaugėja, nei sumažėja, o tiesiog užfiksuotas svarbus įmonei faktas.Plačiau apie užbalansines sąskaitas jau kalbėjome.

3.10. Dvejybinis įrašas

Dvejybinio įrašo atsiradimo apskaitoje irGalilėjaus bei Niutono sistemų sukūrimo idėjos buvo

vienodai reikšmingos

VERNERIS SOMBERTAS

Manoma , kad dvejybinis įrašas atsirado 1340 metais Genujoje (faktai nėra patvirtinti). Tačiau tiksliai žinoma, kad pirmą kartą aprašytas iki šiol naudojamas dvejybinis įrašas buvo 1494 metais Venecijoje išleistoje LUKO PAČIOLIO knygoje “Aritmetikos, geometrijos mokymo apie proporcijas ir santykius visuma”.Šioje knygoje vienuoliktas skyrius buvo paskirtas apskaitai ir vadinosi:”Traktatas apie sąskaitas ir įrašus”. Kiekvieno ūkinio fakto atspindėjimas vienos sąskaitos debete, o kitos kredite, vadinamas dvejybiniu įrašu. Sąskaitų derinys, kai viena sąskaita debetuojama, o kita kredituojama, vadiname sąskaitų korespondencija. Šią sąskaitų korespondencijos taisyklę galime išreikšti taip:

TURTAS IR SĄNAUDOS NUOSAVYBĖ IR PAJAMOS

PADIDĖJIMAI fiksuojami DEBETE

SUMAŽĖJIMAI fiksuojamii KREDITE

PADIDĖJIMAI fiksuojami KREDITE

SUMAŽĖJIMAI fiksuojami DEBETE

Dvejybinio įrašo esmė yra ta, kad įvykus ūkinei operacijai, suma įrašoma į vienos sąskaitos debetą ir kitos sąskaitos kreditą. Kad būtų lengviau tai suvokti, panagrinėsime, kaip operacijos veikia turtą, nuosavybę, pajamas ir sąnaudas. + padidėjimas - sumažėjimas

Ūkinių operacijų poveikio turto, nuosavybės, pajamų ir sąnaudų straipsniams pavyzdys

Ūkinių operacijų turinys Turtas Nuosavybė

skolintojų savininkų

Pajamos Sąnaudos


64


1. Už grynus pinigus įsigytos medžiagos

2. Gauta banko paskola

3. Apskaičiuotas, bet dar neišmokėtas darbo užmokestis

4. Išmokėtas ankstesnėje operacijoje apskaičiuotas darbo užmokestis

5. Parduotos įmonės išleistos paprastosios akcijos

6. Klientai sumokėjo už jiems atliktus darbus (darbų užbai- gimas sutampa su pinigų sumokėjimu )

+ -

+

-

+

+

+

+

-

+

+

+

Sąskaitų korespondencijų sudarymas yra vienas iš svarbiausių buhalterinės apskaitos darbų. Šis darbas lemia visos apskaitos kokybę, todėl apskaitininkas turi gerai išmanyti apskaitos pagrindus. Prieš sudarant sąskaitų korespondenciją, būtina išnagrinėti ūkines operacijas tokia tvarka:

kokius turto,nuosavybės, pajamų ir sąnaudų straipsnius (objektus) paveikia operacija; kokioje sąskaitoje ir kurioje jos dalyje (debete ar kredite) reikia parodyti kiekvieno objekto

pakitimą (padidėjimą ar sumažėjimą).Reikiamos sąskaitos parenkamos iš sąskaitų plano. užrašyti debetuojamą ir kredituojamą sąskaitą ir operacijos sumą.

UŽDAVINYS: Ūkinių operacijų įtaka įmonės apskaitinei lygybei:

1. 2002 m.sausio 2 d.AB“VILIONĖ”išleido ir pardavė paprastųjų akcijų už 100000 Lt.2. sausio 3 d. įmonė įsigijo žemės už 50000 Lt ir pastatą už 25000 Lt.3. sausio 4 d. įmonė skolon įsigijo prekių už 20000 Lt.4. sausio 10 d. įmonė paėmė 10000 Lt. paskolą iš banko.5. sausio 12 d. įmonė pirko už grynus pinigus 1500 Lt įvairių medžiagų.6. sausio 16 d. įmonė sumokėjo tiekėjams 10000 Lt. dalį skolos už sausio 4 d.

. pirktas prekes.7. sausio 18 d. įmonė pagamino ir pardavė produkcijos už 3200 Lt. klientams

. skolon8. sausio 18 d. įmonė grąžino likusią dalį skolos už sausio 4 d. pirktas prekes.9. sausio 22 d. įmonė pardavė produkcijos už grynus pinigus 1500 Lt.10. sausio 24 d. įmonė grąžino 10000 Lt. paskolą bankui.11. sausio 25 d. įmonė sumokėjo 350 Lt už einamąjį remontą.12. Per laikotarpį nuo 2000 m. sausio 1 d. iki sausio 31 d. įmonė patyrė tokias sąnaudas:

medžiagų produkcijai gaminti 1200 Lt. darbuotojams išmokėjo atlyginimus 800 Lt. sumokėjo už elektros energiją 300 Lt. sumokėjo Telekomui 70 Lt. už naudojimąsi telefonu.

Apskaitinė lygybė:


65


Turtas NuosavybėSkolintojų Savininkų

Oper.Nr.

Pinigai Žemė Pastatas Prekės Medžia-gos

Pirkėjųskolos

Skolatiekė-jams

Skolabankui

Akciniskapita-.las

+Paja-mos-Sąnau-dos

1 +100000 +100000

2 -75000 +50000 +25000

3 +20000 +20000

4 +10000 +10000

5 -1500 +1500

6 -10000 -10000

7 +3200 +3200

8 -10000 -10000

9 +1500 +1500

10 -10000 -10000

11 -350 -350

12 -1170 -1200 -2370

Viso +3480 +50000 +25000 +20000 +300 +3200 - - +100000 +1980

101980 101980 Tą patį uždavinį išspręsime ,sudarydami sąskaitų korespondencijas:

ŪKINĖS OPERACIJOS DK SĄSKAITOS 1. D Pinigai 100000 D Pinigai K K Akcinis kapitalas 100000 1) 100000 2) 75000 2. D Žemė 50000 4) 10000 5) 1500 D Pastatas 25000 9) 1500 6) 10000 K Pinigai 75000 7) 10000 10) 100003 D Prekės 20000 . 11) 350 K Skola tiekėjams 20000 12) 1170 4. D Pinigai 10000 Ap. 111500 108020 K Banko paskola 10000 Lik. 3480 5. D Medžiagos 1500 K Pinigai 1500 D Akcinis kapitalas K 6. D Skola tiekėjams 10000 K Pinigai 10000 1) 100000

7. D Pirkėjų skola 3200 D Žemė K K Pajamos 3200 2) 50000


66


8. D Skola tiekėjams 10000 D Pastatas K K Pinigai 10000 2) 25000 9. D Pinigai 1500 K Pajamos 1500 D Prekės K

10. D Skola bankui 10000 8) 20000 K Pinigai 10000

D Skola tiekėjams K11. D Ein.rem. sąnaudos 350 6) 10000 3) 20000 (veiklos sąnaudos) 8) 10000 K Pinigai 350 Ap. 20000 20000

Lik.0

12. D Medžiagų sąnaudos 1200 D Banko paskola K D Atlyginimų sąnaudos 800 10) 10000 4) 10000 D Elektros energ.sąn. 300 D Ryšių sąnaudos 70 D Medžiagos K (Veiklos sąnaudos) 5) 1500 12) 1200 K Medžiagos 1200 Lik. 300 K Pinigai 1170

D Klientų skolos K D Pajamos K D Sąnaudos K 7) 3200 7) 3200 11) 350 9) 1500 12) 1170 Lik. 4700 1120 Lik. 2720

AB “VILIONĖ” Pelno ataskaita

2002 m. sausio 31 d.

Pajamos: 4700 Sąnaudos: - einamojo remonto 350 medžiagų 1200 atlyginimų 800 elektros energijos 300


67


ryšių 70 ------------------------------------------ Iš viso sąnaudų 2720

Pelnas 1980

AB “VILIONĖ” Balansas

2002 m. sausio 31 d.

Turtas NuosavybėPinigai 3480 Akcinis kapitalas 100000Žemė 50000 Nepaskirstytas pelnas 1980Pastatai 25000Prekės 20000 Medžiagos 300Pirkėjų skolos 3200

Balansas 101980 Balansas 101980

3.11. Klaidų taisymas

Apskaitoje klaidos neišvengiamos. Jų pasitaiko ne tik apskaitos dokumentuose, bet ir apskaitos registruose. Dažniausiai naudojami klaidų taisymo būdai yra šie:

korektūros; papildomo įrašo; raudonojo storno.

Korektūros būdas dažniausiai naudojamas taisyti klaidoms, rastoms iki atskaitomybės sudarymo. Neteisingai įrašytas skaičius ar žodis išbraukiamas vienu brūkšniu, kad būtų galima perskaityti kas buvo parašyta, o virš ištaisyto įrašomas teisingas skaičius ar žodis. Parašoma “Ištaisytu tikėti”, “Išbraukto neskaityti” ir pan. Šalia pasirašo asmuo atlikęs ištaisymą ir parašo taisymo datą. Papildomas įrašas naudojamas, pastebėjus, kad buvo įrašytas mažesnis skaičius nei turėjo būti. Surašoma trūkstamos sumos (skirtumo) dydžio papildoma sąskaitų korespondencija, kurios pagrindu didinami įrašai atitinkamų sąskaitų registruose. Ištaisymas atsispindi įrašuose ne to ataskaitinio laikotarpio, kada buvo padaryta klaida, o kada ji ištaisyta.

Pavyzdžiui: Pirkta prekių už 580 Lt. Įrašant korespondenciją į bendrąjį žurnalą buvo padaryta klaida:

D Prekės 560 K Pinigai 560 .

Klaidingai įrašyta mažesbė suma taisoma darant tokią pat korespondenciją, tik skirtumo sumai:


68


D Prekės 20 K Pinigai 20 . Storno arba raudonojo storno būdu taisomos įrašytos ne į tas sąskaitas arba per didelės sumos. Buvusi neteisinga sąskaitų korespondencija arba suma panaikinama įrašant tokią pat korespondenciją neigiamais skaičiais ir kartu surašoma teisingos sumos sąskaitų korespondencija teigiamais skaičiais. Neigiami skaičiai rašomi raudona spalva (iš čia ir kilęs pavadinimas “raudonojo storno”). Raudonai parašytos sumos ne pridedamos bet atimamos.Neigiamas sumas galima rašyti ir tos pačios spalvos rašalu, tik tada reikia apibraukti rėmeliu.

Pavyzdžiui: Įmonė pirko prekių skolon už 4000 Lt. Bendrame žurnale įrašyta korespndencija:

. D Prekės 4000 KPinigai 4000

Taisoma klaida: įrašas pakartojamas raudonu rašalu arba apibraukiamas rėmeliu,tai yra stornuojamas:

D Prekės ( 4000 ) K Pinigai ( 4000.)

Įprastiniu rašalu įrašome teisingą korespondenciją:

D Prekės 4000 K Skola tiekėjams 4000 .

PASTABA: Šiuo metu leidžiamoje apskaitos literatūroje neigiami skaičiai (arba įrašai mažinantys sumas) rašomi skliausteliuose.

3.12. Bandomasis balansas

Įregistravus ūkines operacijas Bendrame žurnale ir įrašus išnešiojus į Didžiosios knygos sąskaitas, būtina pasitikrinti , ar nepadaryta aritmetinių klaidų ar teisingai apskaičiuoti sąskaitų likučiai,(tai yra turim pasitikrinta, ar “eina” Didžioji knyga”). Tam tikslui parengiamas bandomasis balansas. Bandomasis balansas – tai pagalbinė lentelė, kurioje pateikiami debetiniai ir kreditiniai sąskaitų likučiai, susiformavę per ataskaitinį laikotarpį. Jame debetinių likučių suma turi būti lygi kreditinių likučių sumai, tik tada bus išlaikyta apskaitinė lygybė.Jei lygybės tarp likučių nėra, tai reiškia, kad apskaitoje įsivėlė klaida. Bandomojo balanso forma yra:


69


AB “VILIJA” Bandomasis balansas

Sąskaitos LikučiaiDebetas Kreditas

Įrengimai 12000 Pinigai 5000Akcinis kapitalas 16000Pajamos 3000Medžiagų sąnaudos 2000Iš viso: 19000 19000

Iš Bandomojo balanso turto ir nuosavybės sąskaitų likučiai perkeliami į Balansą, o pajamų ir sąnaudų sąskaitų likučiai - į Pelno (nuostolio) ataskaitą.


1. Išvardinkite apskaitos proceso nuoseklumą.2. Ką vadiname dokumentu ir dokumentavimu?3. Išvardinkite pagrindinius dokumentų rekvizitus.4. Kas yra specialūs apskaitos dokumentai?5. Kokie yra privalomi krovinio važtaraščio rekvizitai?6. Išvardinkite pagrindinius požymius, pagal kuriuos yra klasifikuojami dokumentai?7. Išvardinkite kokius žinote apskaitos registrus ir juos apibūdinkite?8. Ką galite pasakyti apie analitines apskaitos korteles, kam jos reikalingos?


70


9. Kodėl ir kiek laiko reikia saugoti apskaitos dokumentus?10. Kas yra archyvas, kaip jis turi būti įrengtas?11. Pateikite buhalterinės sąskaitos apibrėžimą ir jos struktūrą.12. Apibūdinkite struktūrą:

turto sąskaitų; nuosavybės sąskaitų; pajamų sąskaitų; sąnaudų sąskaitų.

13. Ką vadiname Didžiąja knyga?14. Kokias sąskaitas vadiname tranzitinėmis ir kodėl?15. Kas yra kontrarinės sąskaitos, kam jos reikalingos?.16. Apibūdinkite sintetines ir analitines sąskaitas, koks jų ryšys.17. Ką vadiname užbalansinėmis sąskaitomis ir kam jos naudojamos?18. Apibūdinkite sąskaitų planą ir kam jis reikalingas?19. Pateikite ir paaiškinkite sąskaitų plano struktūrą.20. Pateikite dvejybinio įrašo apibrėžimą.21. Pateikite sąskaitų korespondencijos apibrėžimą, iliustruokite pavyzdžiais.22. Apibūdinkite bendrąjį žurnalą ir jo paskirtį.23. Kokius žinote klaidų taisymo būdus apskaitoje? Apibūdinkite juos.24. Kokių dokumentų negalima taisyti ir kodėl?25. Kas yra bandomasis balansas? Koks jo sudarymo tikslas.

.


3. 1 Pratimas

Pateikiame ūkines operacijas, susijusias su medžiagomis (žaliavomis).

1. Už grynus pinigus 2000 Lt įsigyta žaliavų.2. Gamyboje sunaudota įvairių žaliavų už 2000 Lt.3. Skolon už 1500 Lt pirkta įvairių žaliavų.4. Už grynus pinigus 400 Lt parduota įvairių žaliavų.


71


5. Nelaimingo atsitikimo metu buvo išlieta ant žemės tepalų už 150 Lt.

Reikia:1. Atidaryti sąskaitą “Medžiagos” (Žaliavos) ir išnešioti ūkines operacijas.2 .Apskaičiuoti Debeto ir Kredito apyvartas ir išvesti sąskaitos likutį.

3. 2 Pratimas

UAB “Rytas” ūkinės operacijos , įvykusios 2002 m. sausio mėnesį:

1. 1 d. Įmonė “Rytas” išleido ir pardavė akcijų už 40000 Lt.2. 5 d. Įmonė už grynus pinigus įsigijo įrengimą 1500 Lt ir medžiagų už 900 Lt.3. 7 d. Įmonė paėmė iš banko paskolą 15000 Lt.4. 10d. Įmonė skolon įsigijo kompiuterį už 4000 Lt.5. 12d. Įmonė iš anksto sumokėjo 400 Lt už patalpų nuomą vasario ir kovo mėnesiais.6. 15d. Apmokėta sausio 10 d. skola 4000 Lt.7. 18d. Sunaudota medžiagų už 500 Lt.8. 20d. Klientams išrašyta 1700 Lt sąskaita9. 25d.Grąžinta dalis skolos bankui 5000 Lt.10. 27d.Už atliktas paslaugas įmonė gavo 600 Lt.11. 31d.Per sausio mėnesį įmonė patyrė tokias sąnaudas:

sumokėjo už elektros energiją 300 Lt. sumokėjo Telekomui už ryšių paslaugas 200Lt. išmokėjo darbo užmokestį darbuotojams 1300 Lt.

Reikia:

1. Užregistruoti UAB“Rytas” sausio mėnesio ūkines operacijas bendrame žurnale.2. Perkelti duomenis į didžiąją knygą.3. Sudaryti sausio 31 d. bandomąjį balansą.4. Sudaryti balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitas.

2. 3 Pratimas 2002 m. kovo 1 d. užregistruota UAB “Lakštingala” su 10000 Lt Įstatiniu kapitalu. Per kovo mėnesį įvyko UAB sekančios operacijos:

1. 2 d. Išsinuomotos patalpos šešiems mėnesiams už 1000 Lt. Pinigai sumokėti. 2. 3 d. Nupirkta medžiagų už 300 Lt grynais pinigais. 3. 4 d.Iš banko paimta 20000 Lt paskola

3. 5 d. Nupirktas už grynus pinigus įrengimas. Sumokėta 15000 Lt.4. 10d. Nupirkta skolon medžiagų už 900 Lt.5. 25d.Atliktas pirmas užsakymas. Klientai sumokėjo 1200 Lt.6. 26d. Nurašytos gamyboje sunaudotos medžiagos 700 Lt.7. 30d. Išmokėtas darbuotojams atlyginimas 400 Lt.8. 30d. Sumokėta už sunaudotą elektros energiją 50 Lt.

Reikia:1. Ūkines operacijas užregistruoti Bendrame žurnale. 2. Sumas perkelti į Didžiosios knygos sąskaitas.3. Sustatyti Bandomąjį balansą, Balansą ir Pelno (nuostolio) ataskaitas.


72


3. 4 Pratimas: Trys draugai 2002 m. sausio 2 d. susidėję po 10000 Lt įsteigė UAB “Vilnis”. Kiekvienas gavo po penkias vardines akcijas. Sausio mėnesį įvyko tokios ūkinės operacijos:

1. 2 d.Bendrovė išsinuomojo patalpas visiems metams ir sumokėjo už visus metus į priekį2400Lt.2. 4 d. Paimta banko paskola 30000 Lt.3. 6 d. Pirkta už grynus pinigus automašina – furgonas. Sumokėta 6000 Lt.4. 9 d. Pirkta skolon žaliavų už 10000 Lt.5. 10d. Pirktas skolon šaldytuvas žaliavoms laikyti už 15000 Lt.6. 15d. Grąžinta dalis skolos 5000 Lt už sausio 9 d. pirktas prekes.7. 20d. Pagaminta ir parduota už grynus pinigus pirma partija mėsos gaminių už 3000 Lt.Tiems

gaminiams pagaminti sunaudota žaliavos už 2100 Lt.8. 21d. Grąžinta skola tiekėjams už sausio 10 d. pirktą šaldytuvą.9. 25d. Pagaminta ir parduota skolon antra partija mėsos gaminių už 3500 Lt. Sunaudota mėsos

žaliavos už 2900 Lt.10. 31d. Sumokėta Telekomui už ryšio paslaugas 50 Lt.11. 31d. Sumokėtas darbuotojams priklausantis atlyginimas 1300 Lt.12. 31d. Priskaičiuota už sausio mėnesį priklausanti 200 Lt patalpų nuoma.13. 31d. Sumokėta už elektros energiją 150 Lt.

Reikia: 1. Ūkines operacijas užregistruoti Bendrame žurnale.2. Sumas perkelti į Didžiosios knygos sąskaitas.3. Sustatyti Bandomąjį balansą, Balansą ir Pelno (nuostolio) ataskaitas

3. 5 Pratimas

AB “Vilija” siuva įvairius viršutinius rūbus. Jos sąskaitų likučiai 2002 m. sausio 1 d. buvo tokie: Akcinis kapitalas 100000 Lt,Pinigai 30900 Lt,Pastatas 35000 Lt,Įrengimai (siuvimo mašinos) 60000Lt, Įrengimų nusidėvėjimo suma 10000 Lt, Pastato nusidėvėjimo suma 5000 Lt, Nepaskirstytas pelnas 10000 Lt, Skola tiekėjams 900 Lt. Per 2002 m. sausio mėnesį įvyko sekančios ūkinės operacijos

1. 2 d. Pirkta audinių už 8000 Lt. grynais.2. 5 d. Pirkta įvairįų siūlų skolon už 500 Lt.3. 9 d. Paimta banko paskola 10000 Lt.4. 10d. Apmokėta skola tiekėjams už praeitą mėnesį.5. 12d. Klientams išrašyta sąskaita faktūra už pasiūtus kostiumus 1500 Lt.6. 13d. Per dešimt sausio dienų buvo sunaudota audinių už 900 Lt, siūlų už 50 Lt.7. 15 d. Apmokėta sąskaita faktūra už reklamą spaudoje 100 Lt.8. 20d. Klientai apmokėjo sausio 12 d. išrašytą sąskaitą faktūrą.9. 22d. Apmokėta sausio 5 d.sąskaita faktūra.10. 23d. Parduotuvėje užsakytas 1200 Lt kainuojantis baldų komplektas.11. 25d. Skolon įsigytas kompiuteris už 3500 Lt.12. 27d. Už grynus pinigus 1300 Lt nupirktas užsakytas baldų komplektas.13. 28d. Įmonė atliko užsakymą už 2600 Lt. Klientai už pasiūtą aprangą įsipareigojo sumokėti

per 15 d.14. 31d. Priskaičiuotas, bet dar neišmokėtas darbuotojams atlyginimas 950 Lt už sausio mėnesį.15. 31d. Priskaičiuotas SODRAI mokestis 31% už sausio mėnesį 285 Lt.16. 31d. Sumokėtos bankui priklausančios palūkanos už sausio mėnesį 124 Lt.


73


17. 31d. Sunaudota per likusį sausio mėnesį audinių už 1300 Lt, siūlų už 60 Lt.18. 31d. Sumokėta už elektros energiją 120 Lt.19. 31d. Sumokėta už ryšių paslaugas 110 Lt.20. 31d. Priskaitytas įrengimų nusidėvėjimas už sausio mėnesį 115 Lt.21. 31d. Priskaitytas pastato nusidėvėjimas už sausio mėnesį 170 Lt.

Reikia: 1. Ūkines operacijas užregistruoti Bendrame žurnale.2. Sumas perkelti į Didžiosios knygos sąskaitas.4. Sustatyti Bandomąjį balansą, Balansą ir Pelno (nuostolio) ataskaitas

4 TEMA

Įmonės veiklos rezultatų nustatymas apskaitoje ir apskaitos ciklo užbaigimas


Žinoti ir palyginti pajamų ir sąnaudų pripažinimą apskaitoje; Suvokti koreguojančių įrašų būtinumą apskaitoje.


74


Mokėti sudaryti Darbinę atskaitomybės lentelę, Balansą, Pelno (nuostolio) ataskaitas. Sugebėti atlikti uždarančiuosius įrašus; Palyginti ir nustatyti ryšį tarp finansinės atskaitomybės formų..

Įmonės paprastai veiklos rezultatus (pelną ar nuostolį) mustato pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, kuris dažniausiai sutampa su kalendoriniais metais. Jei įmonės ataskaitinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais, tuomet sakoma, kad ji veikia finansiniais metais. Finansiniai metai – tai dvylikos mėnesių apskaitos laikotarpis, kuris gali sutapti arba nesutapti su kalendoriniais metais. Nesutampa dažniausiai tų įmonių, kurių veikla yra sezoninė, tai pvz, žemės ūkio įmonės užsiimančios žemdirbyste, kurortinės įstaigos, turizmas ir pan. Metinės finansinės ataskaitos rengiamos finansinių metų pabaigoje, nors gali būti sudaromos ir tarpinės finansinės ataskaitos. Ataskaitiniam laikotarpiui (finansiniams metams) pasibaigus, turi būti parengiama finansinė atskaitomybė ir nustatomas įmonės veiklos efektyvumas, tai yra , pelningai ar nuostolingai dirbo įmonė per praėjusį laikotarpį. Įdomu tai, kad šis įmonės veiklos rezultatas priklauso ir nuo to, kokia apskaitos koncepcija vadovaujantis vedama įmonėje apskaita – pinigine ar kaupimo.

4.1. Duomenų kaupimo ir palyginimo principų esmė

Individualios įmonės ir ūkinės bendrijos, kuriose yra nedidelės apimtys, gali pasirinkti ir tvarkyti apskaitą piniginiu pagrindu, tai reiškia, kad pajamos fiksuojamos tik tada, kai gaunami į kasą ar sąskaitą banke pinigai, o išlaidos tada, kai pinigai jau sumokėti. Visos kitos individualios įmonės ir ūkinės bendrijos bei visos akcinės bendrovės tvarko apskaitą kaupimo principu, tai yra pajamas fiksuoja tik tada, kai jos uždirbamos (nuo sąskaitos išrašymo dienos ir prekių atkrovimo), neatsižvelgiant į tai, kada bus gauti pinigai. Sąnaudos fiksuojamos tada, kai jos patiriamos, o ne tada, kai išleidžiami pinigai. Duomenų kaupimo principas yra vienas pagrindinių principų patvirtintų LR Vyriausybės. Palyginimo principo esmė ta, kad apskaitoje pripažystamos ir palyginamos tik to paties ataskaitinio laikotarpio :

Pajamos – sąnaudos

Įplaukos – išlaidos

Lyginant pajamas su sąnaudomis nustatomas ataskaitinio laikotarpio įmonės veiklos rezultatas – pelnas ar nuostolis. Lyginant įplaukas su išlaidomis, nustatomas pinigų ar kito turto sumažėjimas ar padidėjimas ataskaitiniame laikotarpyje.Pavyzdžiui: Sausio 5 dieną “Vilnis” nusipirko prekių už 3000 Lt, tačiau už jas iš karto sumokėjo tik 2000L, o dar 1000 Lt įsipareigojo sumokėti po 10 dienų. Sausio 9 dieną “”Vilnis” visas prekes pardavė “Iki”už 4000 Lt., tačiau ši sumokėjo tik 2900 L, o likusią dalį pažadėjo sumokėti vasario mėnesį.

Reikia: surašyti sausio mėnesio pajamas, įplaukas, išlaidas ir sąnaudas ir nustatyti ar pelninga (nuostolinga) buvo “Vilnis” veikla.

Pajamos Įplaukos Išlaidos Sąnaudos 4000 2900 2000 3000


75


Pinigų (turto) padidėjimas 900 Lt

Veiklos rezultatas - pelnas 1000 Lt

Avansu gautos sumos – tai neuždirbtos pajamos - įmonės įsipareigojimas parduoti produkciją (atlikti paslaugas), už kurią pirkėjas jau sumokėjo. Apskaitininkai pirmiausiai nustato uždirbtas pajamas, o po to sprendžia, kokia dalis turto buvo sunaudota joms uždirbti. Pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje tvarka patvirtinta LR Vyriausybės 1993.10.27.nutarimu Nr.804. Pagrindinės pajamų ir sąnaudų pripažinimo nuostatos pateiktosR Puteikienės knygoje “Apskaitos pagrindai” pusl 91..

4.2. Koreguojantys įrašai apskaitoje

Jau kalbėjome, kad įmonės ūkinę veiklą suskaldžius į ataskaitinius laikotarpius, kai kurios ūkinės operacijos daro įtaką daugiau nei vieno ataskaitinio laikotarpio pajamoms ir sąnaudoms. Todėl apskaitininkai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turi patikslinti kai kurių sąskaitų likučius. Sąskaitų likučių patikslinimas ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus, vadinamas sąskaitų koregavimu. Jie patikslina pelno ataskaitos (pajamų ir sąnaudų) bei balanso (turto ir nuosavybės) sąskaitas. Koregavimai daromi kaupimo principu, tai yra pajamos ir sąnaudos fiksuojamos neatsižvelgiant į pinigines įplaukas ar išlaidas.

Visus koreguojančius įrašus galima suskirstyti į tokias grupes:

1. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaita;2. Apmokėtų, bet dar neuždirbtų pajamų apskaita;3. Uždirbtų, bet dar neapmokėtų (sukauptų) pajamų apskaita;4. Patirtų, bet dar neapmokėtų (sukauptų) sąnaudų apskaita;5. Apmokėtų, bet dar nepatirtų (ateinančių laikotarpių) sąnaudų apskaita.

Būtina įsidėmėti, kad koreguojantys įrašai reikalingi tik toms operacijoms, kurios daro įtaką daugiau nei vieno ataskaitinio laikotarpio pajamoms ir sąnaudoms. Kiekvieną koreguojančių įrašų grupę panagrinėsime detaliau:

1.Ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaita

Kaip jau žinome, ilgalaikis turtas yra naudojamas uždirbant pajamas ne vieną, bet keletą ataskaitinių laikotarpių. Todėl ilgalaikio turto vertė į sąnaudas, susijusias su produkcijos gamyba, perkeliama dalimis, įvertinant nusidėvėjimą. Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, reikia nustatyti, kokia turto dalis per šį laikotarpį buvo sunaudota pajamoms uždirbti. Tuo tikslu atliekami koreguojantys įrašai: debetuojamos atitinkamos sąnaudų sąskaitos ir kredituojamos turto sąskaitos.

Pavyzdžiui: Įmonė kovo 1 d. įsigijo kompiuterį už 3600 Lt,, kurį naudos tris metus.


76


Taigi, kompiuteris per metus nusidėvės 1200 Lt, o kiekvieną mėnesį į sąnaudas turėsime įskaičiuoti 100 Lt( 3600 : 3 metų : 12 mėnesių).

D Kompiuterio nusidėvėjimo sąnaudos 100K Kompiuterio nusidėvėjimas 100

2.Apmokėtų, bet dar neuždirbtų pajamų apskaita. Būna atvejų, kai pirkėjai (klientai) iš anksto apmoka įmonei už prekes ar paslaugas. Tokiu atveju atsiranda įmonės įsipareigojimas išsiųsti produkciją ar suteikti paslaugas pirkėjui už jau gautus pinigus. Tokie apmokėjimai dažniausiai būna susiję su ilgą laiką atliekamais darbais: apsauga, remontu, draudimu, nuoma ir pan. Šie išankstiniai apmokėjimai apskaitoje registruojami kaip iš anksto apmokėtos, bet dar neuždirbtos pajamos, kitaip sakant ateinančių laikotarpių pajamos.

Pavyzdžiui: UAB “Vilma”sudarė sutartį su AB Daina”,kad ateinančiais metais prižiūrės ir remontuos jos įrengimus. Kovo 15 d.AB “Daina” pervedė 3000 Lt. už II ketvirtį. Šią operaciją UAB “Vilmos” apskaitininkas užfiksavo sąskaitose:

Kovo 15 d. D Pinigai 3000 K Neuždirbtos pajamos 3000

Balandžio mėnesio 30 d. UAB “Vilma” apskaitininkas turės atlikti koregavimą ir užfiksuoti bal;andžio mėnesio pajamas. Koregavimas :balandžio 30 d. D Neuždirbtos pajamos 1000 K Pajamos 1000

3. Uždirbtų, bet dar neapmokėtų pajamų apskaita

Labai dažnai įmonės suteikia paslaugas, ar parduoda prekes pirkėjams skolon.Tokiu atveju jokių koregavimų atlikti nereikia.Dašomos įprastos korespondencijos:Parduodant prekes skolon: D Pirkėjų skola K pajamosKai pirkėjai pinigus sumoka: D Pinigai K Pirkėjų skola

Tačiau jeigu paslaugos ilgalaikės, reikia atlikti koregavimą.

Pavyzdžiui: UAB “Vilma” sudarė sausio mėnesį sutartį su AB “Rytas”, kad sausio ir vasario mėnesiais remontuos jos įrengimus. Už darbus AB “Rytas” sumokės vasario mėnesio pabaigoje 2400 Lt. Sausio mėnesį “Vilma” atliko pusę sutartyje numatytų darbų. Nors įplaukų sausio mėnesį nebuvo, “Vilmos apskaitininkas turi atlikti koregavimą ir užfiksuoti sausio mėnesio pajamas ir klientų (gautiną) skolą:

Koregavimas sausio 31 d. D Klientų įsiskolinimas 1200


77


(sukauptos pajamos) K Pajamos 1200

Vasario 28 d.AB “Rytas” sumokėjo 2400 Lt.už atliktus darbus. UAB “Vilma” apskaitininkas darys tokius įrašus.Vasario 28 diena: D Pinigai 2400 K Pajamos 1200 K Klientų įsiskolinimas 1200

4. Patirtų, bet dar neapmokėtų sąnaudų apskaita.

Būna atvejų, kai įmonė patiria sąnaudas šiuo ataskaitiniu laikotarpiu, bet pinigus sumokės tik ateinančiais laikotarpiais, pavyzdžiui, palūkanos bankui už paskolą, priskaičiuoti, bet neišmokėti atlyginimai, mokesčiai valstybei ir pan.

Pavyzdžiui: Įmonė “Astra” gegužės 1 d. iš banko gavo trumpalaikę 15000 Lt paskolą su 10% metinėm palūkanom. Paskolą reikės grąžinti birželio 30 d. Sutartyje nurodyta, kad įmonė birželio 30 d. grąžins ne tik paskolą, bet ir sumokės bankui priklausančias palūkanas.Nors įmonė bankui palūkanas turi grąžinti birželio 30 d., ji turi atlikti koregavimą ir priskaičiuoti palūkanas už gegužės mėnesį.( 15000 Lt x 0,10 : 365 d. = 4,11 , 4.11 x 31 d. = 127,41 ).

Koregavimas: gegužės 31 d. D Palūkanų sąnaudos 127,41 K Mokėtinos palūkanos 127,41

Birželio 30 d. įmonė “Astra” bankui grąžino 15000 Lt paskolą ir sumokėjo palūkanas 250,71 Lt už gegužės ir birželio mėnesius.

Birželio 30 d. D Palūkanų sąnaudos 123,30 (4,11 x 30 d.) D Mokėtinos palūkanos 127,41 D Skola bankui 15000 K Pinigai 15250,71

5. Apmokėtų, bet dar nepatirtų (ateinančių laikotarpių) sąnaudų apskaita.

Įmonės dažnai (turėdamos pinigų) sumoka pinigus iš anksto už patalpų nuomą, draudimą, reklamą, laikraščių ir žurnalų prenumeratą ir pan. Šiuos išankstinius apmokėjimus, sulaukus konkretaus ataskaitinio laikotarpio už kurį buvo mokėta , taip pat reikia pripažinti sąnaudomis.

Pavyzdžiui: Įmonė “Vilnis” gruodžio 29 d. sumokėjo iš anksto už I ketvirčio patalpų nuomą 3000 Lt. Ši operacija “Vilnis” apskaitoje bus užfiksuota:Gruodžio 29 dieną: D Iš anksto apmokėta patalpų nuoma 3000 K Pinigai 3000

Sausio 31 d. reikia atlikti koregavimą ir 1/3 šios sumos nurašyti į sąnaudas (3000 : 3 = 1000)


78


D Patalpų nuomos sąnaudos 1000 K Iš anksto apmokėta patalpų nuoma 1000

Tokį pat koregavimą reikia atlikti vasario ir kovo mėnesių pabaigoje ir turtinėje sąskaitoje “Iš anksto apmokėta patalpų nuoma” nebeliks likučio balandžio 1 dienai.

4.3. Darbinė atskaitomybės lentelė

Užbaigti ataskaitinio laikotarpio apskaitos ciklą ir parengti finansinę atskaitomybę tiesiai iš sąskaitų (Didžiosios knygos) nėra paprasta – gali likti nepastebėtų klaidų – tokiu atveju mes nesustatytume balanso.Pasitikrinti, ar teisingai išvesti likučiai sąskaitose, ar teisingai užfiksuoti koreguojantieji įrašai apskaitininkams padeda darbinė atskaitomybės lentelė (DAL). Tai daugiaskiltė lentelė, padedanti vienoje vietoje surinkti daug detalios informacijos, kuri naudojama finansinėms ataskaitoms parengti. Jos forma:

Darbinė atskaitomybės lentelė

Sąskaitųpavadinimas

Bandomasisbalansas

D K

Koregavimas

D K

Koreguotasbandomasis

balansas

D K

Pelnoataskaitossąskaitos

D K

Balansoataskaitossąskaitos

D K

Ši lentelė nėra privalomas apskaitos registras, kaip pvz. Žurnalai ar Sąskaitos. Tai yra pagalbinė lentelė, sujungianti operacijų įrašų apskaitą su finansinėmis ataskiatomis.

Darbinės atskaitomybės lentelės paskirtis

Operacijų užrašymas Sujungimas (tiltas) Finansinės ataskaitos

Sumų per- Perkė- Paren- kėlimas limas gimas


79

BENDRASISŽURNALAS

DIDŽIOSIOSKNYGOS

SĄSKAITOS

DARBINĖATSKAI-

TOMYBĖSLENTELĖ

PELNOATASKAITA,BALANSAS


Oficialūs apskaitos Patogi forma Galutinis viso registrai informacijai apskaitos registruoti ir proceso klasifikuoti rezultatas

4.4. Pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymas

Sąskaitų uždarymas yra baigiamasis apskaitos proceso etapas.. Pajamų ir sąnaudų sąskaitos uždaromos pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, t y. pasibaigus finansiniams metams ( jeigu rengiama tarpinė finansinė atskaitomybė sąskaitos paprastai yra neuždaromos). Pajamų ir sąnaudų sąskaitose kaupiamos tik ataskaitiniu laikotarpiu uždirbtos pajamos ir joms uždirbti patirtos sąnaudos, todėl jos dar vadinamos tranzitinėmis arba laikinomis sąskaitomis. Pasibaigus vienam ataskaitiniam laikotarpiui, visos to laikotarpio pajamų ir sąnaudų sumos iš Pajamų ir Sąnaudų sąskaitų yra iškeliamos į balansinę sąskaitą 39 Pajamų ir sąnaudų suvestinė. Tuomet pajamų ir sąnaudų sąskaitų likučiai prilyginami nuliui ir galima pradėti kaupti naujo ataskaitinio laikotarpio pajamas ir sąnaudas. Tuo tarpu Pajamų ir sąnaudų suvestinėje debete yra sukauptos sąnaudos, o kredite – pajamos.Palyginus pajamas su sąnaudomis yra išvedamas sąskaitoje Pajamų ir sąnaudų suvestinė rezultatas:

jei bendra kredito suma yra didesnė už debeto sumą, tai reiškia, kad įmonė uždirbo pelną; jei bendra debeto suma yra didesnė už kredito sumą, tai reiškia, kad įmonė patyrė nuostolį,

nes įmonėje susidarė daugiau sąnaudų nei pajamų.

Išvedus sąskaitoje Pajamų ir sąnaudų suvestinė rezultatą, jis iškeliamas į balansinę sąskaitą 34 Nepaskirstytas pelnas sąskaitą. Tokiu būdu sąskaita 39 Pajamų ir sąnaudų suvestinė yra uždaroma.

Pavyzdys:Įmonė per ataskaitinius metus uždirbo 4500 Lt pajamų ir toms pajamoms uždirbti patyrė 2500 Lt sąnaudų. Sąskaitų uždarymo procedūros bus tokios:

1. Pajamų sąskaitas uždarysime:

D 5 kl.Pajamos 4500 K 39 Pajamų ir sąnaudų suvestinė 4500

2. Sąnaudų sąskaitas uždarysime:

D 39 Pajamų ir sąnaudų suvestinė 2500 K 6 kl.Sąnaudos 2500

3. Pajamų ir sąnaudų suvestinę uždarysime:

D 39 Pajamų ir sąnaudų suvestinė 2000 K 34 Nepaskirstytas pelnas 2000


80


D Pajamos K D Sąnaudos K DPajamų ir sąnaudų suvestinė K 1) 4500 Lik. 4500 Lik. 2500 2) 2500 2) 2500 1) 4500

Lik. 0 Lik. 0 3) 2000 Lik. 2000

Lik. 0

D Nepaskirstytas pelnas K

3) 2000

Lik.2000

Išsinagrinėjome tradicinį pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymo būdą – kai naudojama speciali sąskaita Nr. 39 Pajamų ir sąnaudų suvestinė. Tuo tarpu galima atlikti uždarančius įrašus:

nenaudojant atskiros suvestinės sąskaitos Nr. 39, o pajamų ir sąnaudų sąskaitas uždaryti vieną per kitą, o gautą skirtumą tiesiog iškelti į 34 Nepaskirstytas pelnas sąskaitą Jei bendra pajamų sąskaitų apyvartų suma viršija bendrą sąnaudų sumą, skirtumas rodo savininkų nuosavybės padidėjimą (pelną). Jei bendra sąnaudų suma yra didesnė už bendrą pajamų sąskaitų sumą, reiškia, kad įmonė sąnaudų patyrė daugiau nei uždirbo pajamų, t.y.,dirbo nuostolingai

mišriu būdu (dalį sąskaitų uždarant per specialią 39 Pajamų ir sąnaudų suvestinė sąskaitą, o dalį – jos nenaudojant.

Pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymas nenaudojant 39 sąskaitos

D Sąnaudų (6 klasės) sąskaitos K D Pajamų (5 klasės) sąskaitos K

Apyvarta XX Apyvarta XXX

XX XX X

D 34 Nepaskirstytas pelnas K

X


81


Pastaba:Plačiau apie uždarančius įrašus pasianalizuokite “Apskaitos ir mokesčių apžvalga” 2001 m. gruodis, pusl 15.

4.5. Turto ir nuosavybės sąskaitų uždarymas

Finansiniams metams pasibaigus, turėtų būti uždaromos ne tik pajamų ir sąnaudų sąskaitos, bet ir turto bei nuosavybės sąskaitos: Uždarant sąskaitas:

D Nuosavybės sąskaitos 60000K Turto sąskaitos 60000

Nedelsiant atidaromos sąskaitos:

D Turto sąskaitos 60000 K Nuosavybės sąskaitos 60000

Apibendrinant, būtina žinoti :

Pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymas turi būti užregistruotas apskaitoje buhalteriniu įrašu; Sąskaitų uždarymo metodą rekomenduojama paminėti įmonės vadovo įsakyme dėl apskaitos

politikos; Turto ir nuosavybės sąskaitos bei pajamų ir sąnaudų sąskaitos turi būti uždaromos tik atlikus

visus ataskaitinio laikotarpio koregavimus; Pajamų ir sąnaudų palyginimo principas reikalauja įmonės veiklą dirbtinai suskaidyti į

periodus; Rengiant tarpinę finansinę atskaitomybę negali būti uždaromos ne tik turto ir nuosavybės, bet ir

pajamų bei sąnaudų sąskaitos.


1. Kuo skiriasi finansiniai metai nuo kalendorinių? Kokios svarbiausios priežastys sąlygoja šiuos skirtumus? 2. Kuo skiriasi duomenų kaupimo principas nuo palyginimo principo?

3. Kam reikalinga atlikti koregavimus apskaitoje?4. Kada sąskaitose daromi koreguojami įrašai, pateikite pavyzdžių?5. Kokie dažniausiai yra atliekami koregavimai?6. Ką vadiname koreguotu bandomuoju balansu?7. Kaip apskaičiuosite mėnesio palūkanų sumą?8. Kaip apskaitoje registruojamos atlyginimų sąnaudos?9. Į kokias sąskaitas yra priskaičiuojamas ilgalaikio turto nusidėvėjimas?10. Kodėl iš anksto apmokėtos sąnaudos yra rodomos balanse turto dalyje?11. Kas yra darbinė atskaitomybės lentelė?


82


12. Kokia darbinės atskaitomybės lentelės paskirtis?13. Kokių sąskaitų likučiai iš koreguoto bandomojo balanso perkeliami į Pelno ataskaitos

sąskaitų skiltį?14. Kokių sąskaitų likučiai iš koreguoto bandomojo balanso perkeliami į Balanso sąskaitų

skiltį?15. Kokios sąskaitos yra uždaromos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir kodėl?16. Kokia sąskaita yra naudojama uždarantiesiems įrašams?17. Ar uždaroma Pajamų ir sąnaudų sąskaita ir kodėl?18. Kokią sąskaitą naudojant yra uždaroma Pajamų ir sąnaudų suvestinės sąskaita?19. Kokiu įrašu yra uždaromos ir atidaromos Turto ir nuosavybės sąskaitos?


Apibendrinantis uždavinys:

AB “Rytas” prekiauja įvairia buitine technika ir atlieka įvairias paslaugas. 2002 metų kovo 1 dienai šios įmonės balansas buvo toks:

AB “Rytas”Balansas

2002 m. kovo 1 d.

Turtas Nuosavybė

Pinigai 50300 Akcinis kapitalas 110000


83


Pastatas 40000 Nepaskirstytas pelnas 2630Pastato nusidėvėjimas (3000) Skola tiekėjams 1150 Iš anksto sumokėtas draudimas 1000 Mokėtinas atlyginimas 4440Pirkėjų skolos 6520 Mokėtinas SODRAI mokestis 1260 Prekės 24660Balansas 119480 Balansas 119480

2002 m. kovo mėnesį įvyko sekančios ūkinės operacijos:

1. 1 d. Paimta banko paskola 10000 Lt su 15% metinėm palūkanom.2. 1 d. Pirkta už grynus pinigus vitrina.Sumokėta 12000 Lt. Ji bus naudojama 5 metus.3. 2 d. Skolon pirkta prekių už 3500 Lt.4. 5 d. Sumokėtas SODRAI mokestis.5. 6 d. Išmokėtas darbuotojams atlyginimas.6. 8 d. Klientams išrašyta sąskaita už šaldytuvus 15000 Lt. Jie įsipareigojo sumokėti per 30 dienų.7. 10d. Sumokėta praeito mėnesio skola tiekėjams.8. 12d. Klientai iš anksto apmokėjo už paslaugas 5600 Lt., kurios bus atliktos po 15 dienų.9. 23d. Už grynus pinigus pirkta prekių. Sumokėta 2300 Lt.10. 27d. Klientams atliktos paslaugos, už kurias sumokėta kovo 12 dieną.11. 30d. Priskaičiuotas atlyginimas už kovo mėnesį 2600 Lt.12. 30d. Priskaičiuotas SODRAI mokestis 900 Lt.

Reikia:1. Ūkines operacijas užregistruoti Bendrame žurnale.2. Sumas perkelti į Didžiąją knygą.3. Atlikti koregavimus4. Sudaryti Darbinę atskaitomybės lentelę.5. Sudaryti Balansą ir Pelno (nuostolio) ataskaitą.

Papildoma informacija koregavimams:

Pastatas, kurio vertė 40000 Lt, bus naudojamas 40 metų. Draudimo sutartis, pagal kurią buvo pervesta gruodžio 25d. 1200 Lt, įsigaliojo nuo 2000 m.

sausio 1 d.

5 TEMA

Pardavimų ir pirkimų apskaita

Išsianalizavę šį skyrių, turėtumėte:

Mokėti apskaičiuoti parduotų prekių savikainą; Mokėti paskaičiuoti bendrojo ir grynojo pelno rodiklį; Žinoti atsargų apskaitos būdus ir mokėti juos taikyti apskaitoje; Mokėti atlikti materialinių vertybių inventorizaciją; Mokėti nustatyti rezultatą. Mokėti kalkuliuoti kainas prekybinėje įmonėje.Sugebėti jas analizuoti.


84


5.1.Prekybinės veiklos esmė

Kiekvienos įmonės veiklos tikslas – parduoti prekes ir iš to uždirbti pajamų bei pelno. Sąvoka :prekės”reiškia ne tik tai, kas guli parduotuvės vitrinoje ar sandėlyje.. Finansinėje apskaitoje prekėmis laikoma visa tai, ką pardavusi įmonė uždirba pajamas. Prekėmis laikoma taip pat ir klientams suteiktos paslaugos ir įmonėje pagaminta produkcija, skirta parduoti (ar jau parduota) tretiesiems asmenims.

Prekių sąvoka apskaitoje

Įmonės turtas padidėja:

pardavus prekes; susidarius pirkėjų įsiskolinimui; už išankstinius apmokėjimus pirkėjų, kai pardavėjas gauna pinigus už įsipareigojimą patiekti

prekes. Kiekvienas pirkėjas stengiasi kuo ilgiau disponuoti pinigais, todėl pasitaiko, kad už prekes atsiskaito pavėluotai. Vienintelis būdas, leidžiantis neprievartiniu būdu paspartinti pirkėjų atsiskaitymus su tiekėjais, yra specialių nuolaidų suteikimas Finansinės apskaitos požiūriu nuolaidas galima būtų suskirstyti:

suteikiamas prekių (paslaugų) pardavimo momentu; suteikiamas pardavus prekes (po tam tikro laiko).

Prekių pardavimo metu suteikiamos nuolaidos paprastai išskiriamos pardavimo dokumentuose (sąskaitose faktūrose), kartu nurodoma ir galutinė kaina. Todėl prekių pardavimo metu suteikiamos nuolaidos finansinėje apskaitoje neregistruojamos. Galima netgi teigti, kad jos finansinėje apskaitoje ir neegzistuoja. Tokios nuolaidos gali būti registruojamos tik menedžmento apskaitos tikslais ir tik tam skirtose sąskaitose, kai įmonės vadybininkams svarbi ši informacija. Finansinėje apskaitoje registruojamos tik nuolaidos, suteiktos (gautos) jau po prekių pardavimo (pirkimo), tai yra tuomet, kai pats nuolaidos faktas ir suma išaiškėja užregistravus pardavimo ir pirkimo operacijas. Kadangi dėl to keičiasi ir prekių įsigijimo savikaina (pirkėjo apskaitoje), ir pardavimo pajamos (pardavėjo apskaitoje), duomenis būtina pakoreguoti. Būtent patikslinantysis įrašas ir fiksuojamas buhalterinėse sąskaitose. Nuolaidos suteikiamos po prekių pardavimo fakto, nėra labai populiarios, tačiau jas galima būtų išskirti į tokias grupes


85

Parduoti skirta produkcija

Prekės

Paslaugos Perparduoti skirtos prekės


Dažniausiai jos suteikiamos pirkėjams, per tam tikrą laikotarpį nupirkusiems daug prekių. Todėl jos dar vadinamos apyvartos nuolaidomis. Pavyzdžiui, prekybos sąlygose gali būti numatyta, kad pirkėjai, per tris mėnesius nupirkę prekių daugiau kaip už 100000 Lt, gaus 5 proc. nuolaidą, kuri bus pritaikyta ir jau parduotų prekių kainai.

Nuolaidos taip pat gali būti suteikiamos kaip kompensacija už sutartinių įsipareigojimų įvykdymą ne laiku ar nekokybiškai. Pavyzdžiui, įmonė sudarė sutartį su spaustuve dėl reklaminių lankstinukų spausdinimo. Atsiskaičius už įvykdytą užsakymą paaiškėjo, kad dalis lankstinukų brokuoti. Spaustuvė, pripažindama užsakymą atlikusi netinkamai, įsipareigojo nekokybiškus lankstinukus perspausdinti, o visam (jau apmokėtam) užsakymui pritaikyti 10 proc. nuolaidą.

Diskontų taikymas. Tai prekių pardavimas skolon , suteikiant pirkėjui galimybę vienašališkai tam tikru procentu sumažinti mokėtiną sumą, jeigu jis pinigus sumokės anksčiau nustatyto laiko. Diskonto formulė:

J / K , n D

J – tai procentai, kuriais pirkėjas atsiskaitydamas už pirktas prekes turi teisę sumažinti prekių kainą.

K – tai laikotarpis (kalendorinis dienų skaičius), kurio metu pirkėjui suteikiama galimybė pasinaudoti diskontu.

D – normalus atsiskaitymo laikotatpis. n – reiškia, kad atsiskaitant per tiek dienų, kiek nurodyta po simbolio, joks diskontas

netaikomas.

Pavyzdžiui: 2 / 10, n 30, 3 / 15, n 60, ir t.t. n 30, n 60, ir t.t.

Jeigu sąskaitoje faktūroje skiltyje Mokėjimo sąlygos yra įrašyta n 30, tai reiškia, kad diskontas yra netaikomas, o normalus atsiskaitymas yra 30 dienų.

Visos nuolaidos, suteikiamos po prekių pardavimo momento, išaiškėja tik po tam tikro laiko nuo prekių ar kito turto pardavimo. Nuolaidų suteikimo negalima laikyti nei anksčiau atliktos operacijos atšaukimu, nei išrašytų dokumentų taisymu. Tiesiog tai kita (atskira) operacija. Todėl, remiantis VMI viršininko 2001.06.01. įsakymu Nr.129 tokioms operacijoms būtina išrašyti patikslinančią sąskaitą faktūrą arba PVM sąskaitą faktūrą.). Jų privalomi rekvizitai pateikti lentelėje:

Nuolaidų suteikimą pagrindžiančios tikslinančios sąskaitos faktūros būtinieji rekvizitai:

Privalomi rekvizitai: apskaitos dokumento pavadinimas; apskaitos dokumento surašymo data. ūkinės operacijos turinys; ūkinės operacijos matavimo rodikliai; ūkinės operacijos kiekinė ir piniginė išraiška (sumos tikslinamajame dokumente rašomos su

minuso ženklu). asmenų, atlikusių ūkinę operaciją ir atsakingų už jos atlikimą bei teisingą įforminimą, pareigos,

vardai, pavardės, parašai.


86


Privalomi papildomi rekvizitai: sąskaitos faktūros (PVM sąskaitos faktūros) serija ir numeris; pardavėjo kodas (jeigu rašoma PVM sąskaita faktūra, tuomet PVM mokėtojo kodas) ir adresas. pirkėjo pavadinimas ir kodas; prekės pavadinimas; prekės kaina (sumos tikslinamajame dokumente rašomos su minuso ženklu); PVM tarifas ir suma (kai rašoma PVM sąskaita faktūra).

Papildomi tikslinančios sąskaitos faktūros rekvizitai: žodis “Patikslinanti”; tikslinamos ankstesnės sąskaitos faktūros išrašymo data, serija ir numeris (kai tikslinama daug

sąskaitų, vietoj šių duomenų nurodomas laikotarpis, per kurį išrašyti dokumentai yra tikslinami);

tikslinimo priežastis. Ūkinės veiklos nuoseklumo požiūriu įmonė perka jos veiklai reikalingų atsargų arba žaliavų. Joms pirkti išleidžiami pinigai arba kitas įmonės turtas. Vadinasi, daromos išlaidos, kurios visos arba jų dalis, tenkanti per ataskaitinį laikotarpį parduotoms prekėms, tanpa sąnaudomis. Tačiau, kaip žinome, pirkėjai tiekėjams kartais apmoka ne iš karto, o po tam tikro laiko, aptarto pardavimo – pirkimo sutartyse. Tokiu atveju įmonė disponuoja ne tik savo, bet ir prekių pardavėjo turtu, nes atsiranda jos įsiskolinimas prekių tiekėjui.. Šis įsiskolinimas parodomas balanso Nuosavybės ir įsipareigojimų dalyje, atitinka padidėjusią trumpalaikio turto sumą balanso Turto dalyje. Apskaitininkai šio tipo operacijas vadina pirkimo išlaidomis arba tiesiog pirkimais. Bendraisiais pirkimais vadinama suma, kurią pirkėjas turėtų sumokėti pardavėjui, jeigu pirkimams nebūtų taikomas diskontas arba jo galiojimo terminas pasibaigęs bei nėra prekių grąžinimų ar nukainojimų. Jei pirkėjas pasinaudoja pardavėjo tam suteikta diskontavimo teise arba nukainoja ar grąžina prekes pardavėjui, pirkimų apimtis sumažėja, o patys pirkimai vadinami grynaisiais pirkimais. Vadinasi, grynųjų pirkimų apimtį galima apskaičiuoti taip:

Bendrieji pirkimai - Pirkimo diskontai - Prekių grąžinimai

- Prekių nukainojomai ________________________

= Grynieji pirkimai

Visos prekės, pirktos per ataskaitinį laikotarpį, vadinamos perparduoti skirtomis prekėmis.Tačiau visada yra per praeitus laikotarpius neparduotų prekių likučių, todėl bendruoju atveju perparduoti skirtos prekės išreiškiamos tokia lygybe:

Perparduoti skirtų prekių likutis laikotarpio pradžioje + Grynieji pirkimai

_________________________________________________ = Perparduoti skirtos prekės

Perparduoti skirtos prekės apskaičiuojamos jų savikaina, t.,y., tokia kaina, kokia pati įmonė nusipirko šias prekes.Kitaip tariant, pirktų prekių savikaina rodo, kokias sąnaudas patyrė įmonė pirkdama šias prekes. Dalis nupirktų prekių visada lieka įmonėje. Šis atsargų kiekis kartais dar vadinamas pereinamuoju likučiu.Taigi, atėmę atsargų likutį laikotarpio pabaigoje, gausime parduotų prekių savikainą ( antrą Pelno (nuostolio) ataskaitos straipsnį).


87


Perparduoti skirtų prekių likutis laikotarpio pradžioje + Grynieji pirkimai_________________________________________________

= Perparduoti skirtos prekės - Perparduoti skirtų prekių likutis laikotarpio pabaigoje

_________________________________________________ = Parduotų prekių savikaina

Į pirktų prekių savikainą yra įskaičiuojamos ir prekių atsivežimo išlaidos. Todėl prie grynųjų pirkimų pridedamos prekių atsivežimo išlaidos:

Grynieji pirkimai + Prekių atsivežimo išlaidos ____________________________ = Per ataskaitinį laikotarpį įsigytų prekių savikaina

Prekių atsivežimo sąnaudos sudaro sudėtinę parduotų prekių savikainos dalį. Jos paprastai ir rodomos Pelno (nuostolio) ataskaitoje šių sąnaudų sudėtyje, neišskiriant jų atskira eilute. Tačiau apskaitoje prekių atsivežimo išlaidos būtinai turi būti kaupiamos atskiroje sąskaitoje. Praktikoje laikomasi nuostatos, kad visos tam tikro laikotarpio prekių atsivežimo išlaidos įskaičiuojamos į įsigytų per tą laikotaroį prekių savikainą, ir į parduotų per tą patį laikotarpį prekių savikainą, nekreipiant dėmesio į prekių likučius laikotarpio pabaigoje. Kitaip tariant, prekių atsivežimo išlaidos yra sutapatinamos su sąnaudomis. Pardavus įsigytas prekes arba suteikus paslaugas, gaunami pinigai arba pardavėjas parduoda prekes skolon.Kitaip tariant, uždirbamos pajamos, kurios ir fiksuojamos jų uždirbimo momentu. Šios pajamos vadinamos pardavimų pajamomis arba tiesiog pardavimais.

Bendraisiais pardavimais vadinama suma, kurią pirkėjas sumoka, jei jam nesuteikiamas diskontas ar juo nepasinaudoja, pirktos prekės nenukainojamos ir negrąžinamos.

Jeigu pirkėjas pasinaudoja suteikta diskonto galimybė, dėl tam tikrų priežasčių grąžina ar nukainoja pirktas prekes, tuomet pardavimo apimtis mažėja, o patys pardavimai vadinami grynaisiais pardavimais.

Bendrieji pardavimai- Pardavimo diskontai

- Prekių grąžinimai - Prekių nukainojimai________________________

= Grynieji pardavimai

Remiantis ūkinės veiklos nuoseklumu, pirmiausia prekės nuperkamos. vėliau parduodamos. Vadinasi, pirmiausiai padaromos išlaidos prekėms pirkti. o vėliau uždirbamos pajamos.

Būtina įsidėmėti: Pajamas su sąnaudomis buhalteriai lygina atvirkščiu negu ūkinės veiklos nuoseklumu: pirmiausia nustato pajamas, po to su jomis palygina sąnaudas, kurios buvo patirtos uždirbant šias pajamas Palyginę per ataskaitinį laikotaepį uždirbtas grynąsias pardavimų pajamas su parduotų prekių savikaina, apskaičiuosime bendrojo pelno rodiklį.


88


Grynieji pardavimai - Parduotų prekių savikaina ____________________________ = Bendrasis pelnas

Prekybos įmonėse parduotų prekių savikaina sudaro didžiąją sąnaudų dalį.Tačiau tose įmonėse patiriamos ne tik prekių pirkimo ir su juo tiesiogiai susijusios sąnaudos, kurios ir yra parduotų prekių savikaina. Veikianti įmonė turi ir kitų išlaidų, kurios tiesiogiai nesusijusios su parduotų prekių pirkimu, bet reikalingos tam, kad įmonė galėtų normaliai funkcionuoti – pirkti ir parduoti prekes. Šių išlaidų dalis, tenkanti ataskaitinio laikotarpio pardavimams, vadinama įmonės veiklos sąnaudomis.Jos mažins uždirbtą pelną.

Grynieji pardavimai - Parduotų prekių savikaina ____________________________ = Bendrasis pelnas - Veiklos sąnaudos _____________________________ = Grynasis pelnas iki apmokestinimo - Pelno mokesčio sąnaudos _______________________________ = Grynasis pelnas

Įmonės veiklos sąnaudas sudaro:

materialinės ir joms prilygintos sąnaudos, įskaitant ir komandiruočių išlaidas. ilgalaikio turto nusidėvėjimas; išlaidos darbo apmokėjimui; įmokos socialiniam draudimui; draudimo įmokos, nustatytos Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo; mokesčiai (žemės mokestis, kelių mokestis, aplinkos teršimo mokestis), rinkliavos bei kitos

privalomos įmokos, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymais, išskyrus PVM mokamą į biudžetą.

palūkanos už valstybinio kapitalo naudojimą.

5.2. Nuolat apskaitomų atsargų būdas

Šio būdo esmė yra ta,kad apskaitininkai sąskaitose fiksuoja kiekvieną atsargų (prekių) pirkimo bei pardavimo atvejį. Šį būdą tikslingiausia taikyti toms įmonėms, kurios prekiauja nedideliais brangių prekių kiekiais,pvz.,perparduoda automobilius, prekiauja antikvarinėmis prekėmis ir pan. Naudojant šį būdą, prekių likutis laikotarpio pabaigoje yra išvestinis dydis, tai matyti ir pavyzdyje:

Oper.Nr.

Turinys Kiekis Suma

1 Pieštukai ataskaitinio laikotarpio pradžioje 100 2002. Per ataskaitinį laikotarpį nupirkti pieštukai +1000 +20003. Per ataskaitinį laikotarpį parduotų pieštukų kiekis ir savikaina - 800 -1600


89


4. Pieštukai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje = 300 = 600

Vadinasi, naudojant šį būdą, mes visada galime sužinoti, koks neparduotų prekių likutis yra pas materialiai atsakingą asmenį.. Pagrindinės sąskaitų korespondencijos yra:

Prekes įsigijus už grynus pinigus:

D 204 Prekės K 27 Pinigai

Prekes įsigijus skolon:

D 204 Prekės K 450 Skolos tiekėjams

Prekes pardavus, surašoma dviguba korespondencija:

1) D 27 Pinigai arba D 240 Pirkėjų skolos K 500 pardavimai Fiksuojamas pajamų, pardavus prekes, padidėjimas

2) D 600 Parduotų prekių savikaina K 204 Prekės Fiksuojamas prekių sumažėjimas ir parduotų prekių savikainos . padidėjimas.

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sta 500 Pardavimai ir sta 600 Parduotų prekių savikaina uždaromos naudojant sąskaitątą 39 Pajamų ir sąnaudų suvestinė.. Taikant šį metodą, būtina atlikti turimų prekių inventorizaciją, kadangi vien nuolatinė apskaita dar neapsaugo nuo šių prekių grobstymo ar kokių nors natūralios netekties atvejų, pvz.,džiūvimo, nubyrėjimo, sudužimo ir pan. Sąskaitų Nr: 204, 27, 240, 450 likučių sumos patenka į balansą, o sąskaitų Nr 500, 600 apyvartos patenka į Pelno (nuostolio) ataskaitą. Todėl, naudojant šį būdą, nebūtina atlikti koregavimų. Šis metodas patogus, esant kompiuterinei apskaita

5.3. Periodiškai apskaitomų atsargų būdas

Oper.Nr.

Turinys Kiekis Suma

1 Pieštukai ataskaitinio laikotarpio pradžioje 100 2002. Per ataskaitinį laikotarpį nupirkti pieštukai +1000 +20003. Pieštukai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (rasta inventorizacijos

metu)- 300 - 600

4. Per ataskaitinį laikotarpį parduotų pieštukų kiekis ir savikaina = 800 = 1600

Naudojant šį metodą, parduotų prekių savikaina yra išvestinis dydis, apskaičiuojamas iš kitų rodiklių (žiūr.lentelę) Pati sta “Prekės” naudojama tik du kartus per visą ataskaitinį laikotarpį – užfiksuojant joje prekių likučius ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.


90


Jų kiekį sužinome šiuos likučius suskaičiuojant inventorizacijos būdu kiekvieno ataskaitinio laikotarpio (dažniausiai metų) pabaigoje.Inventorizacija {(lot.) – sąrašas, aprašas} – tai daiktinis, kiekinis vertybių suskaičiavimas. Periodiškai apskaitomų atsargų būdo esmė, kad kiekvieną kartą įsigijus prekybinių atsargų, šį faktą reikia užfiksuoti 602 Pirkimai sąskaitoje.

Prekes įsigijus už grynus pinigus:

D 602 Pirkimai K 27 Pinigai

Prekes įsigijus skolon:

D 602 Pirkimai K 450 Skola tiekėjams

Pirkdami prekes, išleidžiame pinigus, kitaip tariant, darome išlaidas, kurių didžioji dalis per ataskaitinį laikotarpį turėtų uždirbti įmonei pajamas: tapti viena iš sąnaudų rūšių – parduotų prekių savikaina Naudojant šį būdą, būtina daryti koreguojančius įrašus. Pasinaudosime lentelės duomenimis:Koreguojantys įrašai atliekami naudojant 600“Parduotų prekių savikaina” sąskaitą.

D 600 Parduotų prekių savikaina 200 K 204 Prekių likutis laikotarpio pradžiai 200

D 600 Parduotų prekių savikaina 2000 K 602 Pirkimai 2000

600“Parduotų prekių savikainos” sąskaitoje sukaupiama visa per ataskaitinį laikotarpį parduoti skirtų prekių savikaina. Tuo tarpu 204“Prekių” sąskaitoje likutis lygus 0, o tai neatitinka tikrosios padėties, nes rasta inventorizacijos metu 300 pieštukų, kurių vertinė ušraiška 600 Lt.Surašome korespondenciją:

D 204 Prekės 600 K 600 Parduotų prekių savikaina 60 D 204 Prekės K D 600 Parduotų prekių savikaina K D 602 Pirkimai K

Lik. 200 1) 200 1) 200 Lik. 2000 2) 2000 2) 2000 3) 600

Ap..2200 3) 600 Lik. 0 Lik. 600 Lik.1600

Pati 600”Parduotų prekių savikainos” sąskaita uždaroma su 39”Pajamų ir sąnaudų suvestinė” sąskaita.

D 39 Pajamų ir sąnaudų suvestinė 1600 K 600 Parduotų prekių savikaina 1600


91


Beje, dauguma įmonių gali nenaudoti tarpinės 600”Parduotų prekių savikainos sąskaitos periodiškai apskaitomų atsargų apskaitai, bet analogiški įrašai 204 “Prekių” ir 602”Pirkimų” sąskaitose atliekami šioms sąskaitoms tiesiogiai koresponduojant su 39”Pajamų ir sąnaudų suvestinė” sąskaita.

Parduodant prekes už grynus pinigus, surašoma tokia korespondencija:

D 27 Pinigai K 500 Pardavimai

Parduodant skolon, pvz.,prekių už 1000 Lt.

D 240 Pirkėjų skolos 1000 K 500 Pardavimai 1000

Sakykime sąskaitoje faktūroje nurodytos mokėjimo sąlygos 2/10,n30, o bendra prekių suma yra 1000 Lt.Pirkėjas sumoka diskonto galiojimo laikotarpiu:

D 27 Pinigai 980 D 5090 Pardavimo diskontai 20 K 240 Pirkėjų skolos 1000

Tarkime, kad pirkėjas už 100 Lt grąžino prekių:

D 27 Pinigai 900 D 5093 Parduotų prekių grąžinimai 100 K 240 Pirkėjų skolos 1000

Prekių atsivežimo sąnaudos apskaitomos atskiroje pirkimų sąskaitą papildančioje sąskaitoje “Prekių atsivežimo sąnaudos”, nes paprastai ši informacija reikalinga valdytojams.

5.4. Pirkimų diskontai BRUTO būdas

Pavyzdžiui, 2001 m.liepos 1 d. “Gėrimų” parduotuvė iš “Bazės” pirko gaiviūjų gėrimų už 10000 Lt. Sąskaitoje faktūroje “Bazė” nurodė tokias apmokėjimo už prekes sąlygas 2/10,n 30.”Gėrimai” su “Baze” atsiskaitė liepos 8 d., t.y. diskonto galiojimo laikotarpiu. Todėl į “Bazės” sąskaitą banke “Gėrimų” parduotuvė pervedė sumažintą sumą – 9800 Lt.Taigi pirkėjas – Gėrimų” parduotuvės apskaitininkas atliks tokias korespondencijas:

1. Fiksuojamas prekių pirkimas skolon:

D 602 Pirkimai 10000 K 450 Skola tiekėjams 10000

2. Kai sumokami pinigai:


92


D 450 Skola tiekėjams 10000 K 271 Sąskaita banke 9800 K 6090 Pirkimų diskontai 200

D 271Sąskaita banke K D 450 Skola tiekėjams K D 602 Pirkimai K D 6090 Pirkimų diskontai K 1) 10000 1) 10000 2) 9800 2) 10000 2) 200

Sąskaita 6090 Pirkimų diskontai yra kontrarinė sąskaita. Ji patikslina pagrindinės sąskaitos Pirkimai vertę.

5.5. Pirkimų diskontai NETO būdas

Įmonės finansininkai kiekvieną kartą nesprendžia, naudotis ar nesinaudoti pardavėjų suteikiamais diskontais. Paprastai pirkdama prekes, įmonė arba nuolat naudojasi diskontų teikiamomis galimybėmis arba jomis nesinaudoja iš viso. Jeigu įmonė laikosi nuostatos tiekėjams už įsigytas prekes visuomet mokėti diskonto taikymo laikotarpiu, apskaitininkai Pirkimų sąskaitoje iš karto parodo perkamų prekių vertę, atskaičius pirkimo diskontus. Pavyzdžiui, liepos 1 dieną nupirkus gėrimų už 10000 Lt , o sąskaitoje (arba sutartyje) yra nurodytos mokėjimo sąlygos 2/10, n 30, apskaitininkas sąskaitose fiksuos tokį įrašą:


Kai sumokami pinigai:

D 450 Skola tiekėjams 9800 K 271 Sąskaita banke 9800

D 271 Sąskaita banke K D 450 Skola tiekėjamsK D 602 Pirkimai K 1)9800 1) 9800

2)9800 2) 9800

Tačiau jeigu dėl kokių tai priežasčių yra nepasinaudojama diskontu, tokiu atveju reikia tiekėjams pervesti ne 9800 Lt, bet 10000 Lt. Tokiu atveju naudojama sąskaita 6091Pirkimų diskontų praradimas.

D 450 Skola tiekėjams 9800 D 6091 Pirkimo diskontų praradimas 200 K 271 Sąskaita banke 10000


93


5.6. Pirktų prekių grąžinimai ir nukainojimai

Tai taip pat pirkimų apimtį mažinantys veiksniai. Pirkdamos prekes dideliais kiekiais, įmonės niekada negali būti garantuotos, kad šios prekės į sandėlius pateks geros kokybės. Todėl pirkėjai ir pardavėjai pirkimo – pardavimo sutartyje dažnai susitaria dėl blogos kokybės prekių nukainojimo ar grąžinimo sąlygų.. Pirktų prekių grąžinimai ir nukainojimai apskaitomi sąskaitoje 605 Atsargų sumažėjimas (padidėjimas).Tarkime, 2001 m. liepos 1 d. “Gėrimų” parduotuvė iš “Bazės” pirko gėrimų už 10000 Lt. Pardavimo – pirkimo sutartyje šalys susitarė dėl galimo blogos kokybės prekių grąžinimo ir nukainojimo.Sakykime liepos 5 d. “Gėrimai” grąžino “Bazei” nekondicinių prekių už 2000 Lt ir atsiskaitė su “Baze” 2001 m. 07.18 d. pervesdama į jos sąskaitą banke 8000 Lt.

1. Fiksuojamas prekių pirkimas skolon:


2. Fiksuojamas prekių grąžinimas:

D 450 Skola tiekėjams 2000 K 605 Atsargų padidėjimas (sumažėjimas) 2000

3.Fiksuojamas pinigų sumokėjimas už likusias prekes:

D 450 Skola tiekėjams 8000 K 271 Sąskaita banke 8000

D 271 Sąskaita banke K D 450 Skola tiekėjams K D 602 Pirkimai K D 605 Atsargų sumaž.K 1) 10000 1) 10000 2) 2000 2) 2000 3) 8000 3) 8000

5.7. Pardavimų diskontų įvertinimas

Jeigu įmonė yra įsitikinusi, kad pirkėjas už prekes sumokės diskonto taikymo laikotarpiu, tuomet apskaitininkai gali iš anksto parodyti apskaitoje būsimuosius pardavimo diskontus specialiai tam skirtoje 365 Pardavimo diskontų atidėjimai sąskaitoje. Pavyzdžiui, 2001 12 30 d. įmonė pardavė pirkėjui prekių už 10000 Lt. Apmokėjimo terminas 2/10, n 30.

1. Fiksuojamas prekių pardavimas ir pajamų uždirbimas: D 240 Pirkėjų skola 10000 K 500 Pardavimai 10000


94


2.2001 12 31 daromas koreguojantis įrašas:įmonės nuomone, diskontavimo galimybe pirkėjas pasinaudos. Todėl apskaitininkai nenorėdami dirbtinai didinti pajamų (kartu ir pelno) pardavimo pajamas mažina: D 500 Pardavimai 20 K 365 Pardavimo diskontų atidėjimai 20

3. Uždirbta pardavimo pajamų suma ataskaitinio laikotarpio pabaigoje iš Pardavimų sąskaitos perkeliama į 39 Pajamų ir sąnaudų suvestinė sąskaitą.: D 500 Pardavimai 980 K 39 Pajamų ir sąnaudų suvestinė 980

Jeigu yra daug skirtingų pirkėjų, potencialūs pardavimo diskontai įvertinami tam tikru procentu nuo pirkėjų įsiskolinimo sumos paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. Ji nustatoma iš patirties, ir suprantama, nebus visiškai tiksli.Jeigu diskontu pasinaudos daugiau pirkėjų, negu numatėme, suformuodami pardavimo diskontų atidėjimą, vadinasi praeitą laikotarpį apskaitoje buvo parodytas padidintas pelnas. Tą sumą atstatysime ateinantį ataskaitinį laikotarpį. Jeigu visais mūsų iš anksto numatytais diskontais pirkėjai nepasinaudos, vadinasi įmonės apskaitininkai parodė dirbtinai sumažintas finansinių metų pajamas

5.8. Pardavimų diskontai

Pasinaudojęs diskontu, pirkėjas apmoka įmonei mažesnę sumą, tačiau apmoka anksčiau. Iš to pardavėjas gali turėti dvigubos naudos:

anksčiau gauti pinigai dėl infliacijos paprastai būna “brangesni”; jeigu bendras kainų kilimas ir nereikšmingas, pardavėjas paprasčiausiai gali šiuos pinigus

panaudoti. Sakykime 2001 07 01 d. “Bazė”įmonei “Gęrimai pardavė gaiviųjų gėrimų už 10000 Lt. Sąskaitoje faktūroje buvo įrašyta M.S. 2/10, n 30. Įmonė “Gėrimai” pasinaudojo diskontu ir pervedė ne 10000Lt, bet 9800 Lt.

1. Fiksuojamas prekių pardavimas:

D 240 Pirkėjai 10000 K Pardavimai 10000 2. Pirkėjai sumoka mažiau (pasinaudoja diskontu):

D 271 Sąskaita banke 9800 D 5090 Pardavimų diskontai 200 K 240 Pirkėjai 10000

D 271 Sąskaita banke K D 240 Pirkėjai K D 500 Pardavimai K D 5090 Pardavimų diskon.K 1) 10000 1) 10000 2) 9800 2) 10000 2) 200


95


Sąskaita 5090 Pardavimų diskontai yra kontrarinė sąskaita ir mažina pagrindinės sąskaitos 500 Pardavimai vertę.

5.9. Parduotų prekių grąžinimai ir nukainojimai

Jie apskaitomi kontrarinėje kaip ir diskontai sąskaitoje 5093 Parduotų prekių grąžinimas ir nukainojimas.Galima būtų grąžinimus kaupti 500 Pardavimai sąskaitos debete, bet valdytojams reikia informacijos apie prekių grąžinimus ir nukainojimus, todėl atidaroma nauja sąskaita. Jos debete per ataskaitinį laikotarpį kaupiamos visos parduotų prekių grąžinimo ir nukainojimo sumos.

Pavyzdžiui: “Bazės” įmonė 2001 07 01 d.išsiuntė “Gėrimų” parduotuvei gaiviųjų gėrimų už 10000 Lt ir nurodė tokias apmokėjimo sąlygas 2/10, n 30 Liepos 2 d. “Gėrimų” įmonė suderino su “Bazės” įmone, kad dėl nekokybiškos taros nukainojama gėrimų už 2000 Lt, o liepos 8 d. (diskonto galiojimo laikotarpiu) apmokėjo už pirktas prekes.

1. Fiksuojamas prekių pardavimas:

D 240 Pirkėjai 10000 K 500 Pardavimai 1000

2. Fiksuojamas prekių grąžinimas:

D 5093 Parduotų prekių grąžinimai ir nukainojimai 2000 K 240 Pirkėjai 2000

3. Fiksuojamas diskonto pasinaudojimas nuo sumos 8000 Lt.

D 271 Sąskaita banke 7840 D 5090 Pardavimų diskontai 160 K 240 Pirkėjai 8000

D 271 Sąskaita banke K D240 Pirkėjai K D 500 Pardavimai K D 5090 Pardavimų diskont K 1) 10000 1) 10000 2) 2000 3) 7840 3) 8000 3) 160

5093 Parduotų prekių grąžinimai 2) 2000


96


5.10. Ypatingi pardavimų atvejai

Pirmasis rodiklis, nuo kurio pradedama kiekvienos įmonės analizė – pardavimų apimtis. Yra daug pardavimo būdų:

Dažniausai naudojami pardavimo būdai:

pirkėjas iš karto atsiskaito grynais pinigais; pirkėjas perka skolon, įsipareigodamas vėliau apmokėti

Konsignacija – tai prekių pardavimo būdas, kai pardavėjas (konsignantas) perduoda tarpininkui ar savo agentui (konsignatoriui) prekes, kad šis jas parduotų tretiesiems asmenims. Konsignacijos atveju visos prekės, perduotos konsignatoriui (tarpininkui), tebėra konsignanto (prekių pardavėjo) turtas ir atsispindi jo balanse. Toks pardavimo būdas, kai konsignantas nereikalauja konsignatoriaus atsiskaityti tuoj pat ir už visą prekių partiją, skatina pardavimus, nes jis palankus konsignatoriui. Su konsignantu atsiskaitoma tik už konsignatoriaus parduotas tretiesiems asmenims prekes. Tad konsignatorius, parduodamas iš konsignanto nemokamai gautas prekes, uždirba pardavimo pajamas, kurios vadinamos komispinigiais. Konsignacijos sutartyse aptariamas komiso procentas, atitenkantis konsignatoriui už prekių pardavimą, riziką dėl prekių sandėliavimo, šių prekių pardavimo kainos, galimybė taikyti įvairias nuolaidas, atsiskaitymo už parduotas prekes tvarka ir t. t.Dažniausiai pardavėjo agentas arba tarpininkas kiekvieną mėnesį pateikia informaciją apie parduotas prekes bei atsiskaito su pardavėju, kurio apskaitininkas tuomet ir registruoja pardavimų pajamas. Pardavimų pajamos pripažystamos tik tai prekių daliai, kurią konsignatorius perdavė tretiesiems asmenims, o šie jau sumokėjo už prekes arba suteikė tvirtas garantijas, kad už prekes bus sumokėta sutartu metu. Pardavimas išsimokėtinai reiškia, kad pirkėjas gavęs prekes turi sumokėti pardavėjui už jas ne visą sumą iškarto, bet dalimis per tam tikrą laikotarpį. Pardavimo išsimokėtinai sutartyse aptariamas išsimokėjimo terminas, eilinių įmokų sumos, jų sumokėjimo tvarka, sulygstama dėl palūkanų, skaičiuojamų nuo dar nesumokėtų sumų, procento.Taip pat numatoma kam tenka rizika dėl valiutų kurso pasikeitimo. Pardavėjo apskaitininkas pardavimų pajamas dažniausiai užfiksuoja pardavimo – pirkimo operaciją liudijančių dokumentų pasirašymo dieną, t.y.,tada, kai prekės perduodamos pirkėjui. Palūkanų pajamos skaičiuojamos ir pripažystamos finansinės veiklos


97

Pardavimas išsimokėtinai

Perka skolon

Pardavimas prenumeratos būdu

Iš karto sumokant pinigus

Pardavimo būdai

Barteriniai mainai

Konsignaciniai


pajamomis proporcingai nesumokėtoms už prekes sumoms, laikantis sutartyje aptartų sąlygų. Parduodamų išsimokėtinai prekių kaina neišvengiamai yra didesnė, nebent pardavimo – pirkimo sutartyje būtų sutarta, kad pirkėjas atleidžiamas nuo palūkanų mokėjimo. Prekių mainai (barteriniai mainai) – tai pirkėjo ir pardavėjo susitarimas, kai vienos prekės keičiamos į kitas. Pardavimo – pirkimo sutartyje susitariama, kokiomis prekėmis žadama mainytis, būtinai nurodoma ,kokia bendra sandorio suma, kitaip buhalteriai šios operacijos apskritai negalėtų užregistruoti apskaitoje. Pardavimų pajamos pripažystamos tuomet, kai prekės ir visa su jomis susijusi rizika perduodama pirkėjui.

Pajamų barterinių mainų atveju dokumentavimas

A įmonė B įmonė

Barteriniai mainai priklausomai nuo mainomų prekių vertės dydžio gali būti :

lygiaverčiai; nelygiaverčiai.

Lygiaverčiais mainais laikoma, kai sutarties šalys sutaria, kad kiekvienos iš jų, perduodamų (gaunamų) prekių vertė sutampa. Nelygiaverčiai mainai bus tuomet, kai vienos iš sutarties šalių perduodamų prekių vertė viršys antrosios šalis mainais perduodamų prekių vertę.Norėdama kompensuoti verčių skirtumą, antroji šalis už gaunamas prekes turi primokėti tarpusavio susitarimu sulygtą ir sutartyje nurodytą pinigų sumą. Tokiu atveju pirmoji šalis už savo parduotas prekes (suteiktas paslaugas) iš jų gavėjo gaus tam tikrą kiekį kitų prekių (paslaugų) ir atitinkamą sumą pinigų. Pagal mainų sutartį vykdomas prekių perdavimo momentas dažniausiai nesutampa su už jas gaunamų kitų prekių priėmimo momentu. Tuomet pardavėjas atsiradusį prekių gavėjo įsiskolinimą turi apskaityti įprastoje debetorinių įsiskolinimų sąskaitoje Nr.24 ”Prekybos skolos”, išskirdamas tam atitinkamą subsąskaitą, pvz. Nr. 242”Pirkėjai pagal barterines sutartis”. Prekių gavėjas skolą jų tiekėjui turėtų parodyti sąskaitoje Nr.45”Skolos tiekėjams”taip pat išskirdamas atitinkamą subsąskaitą Nr.452”Skolos tiekėjams pagal barterines sutartis”.Panagrinėsime abu barterinių mainų atvejus plačiau:


98

Išrašoma PVM sąskaita faktūra( sąskaita faktūra )

Perduodamos mainomos prekėsPriimamos mainomos prekės

Priimamos mainomos prekės Perduodamos mainomos prekės

Išrašoma PVM sąskaita faktūra( sąskaita faktūra )


1.Pavyzdys: Pagal sudarytą mainų sutartį A įmonė pardavė B įmonei prekių mainais į šiai reikalingą ilgalaikį turtą (įrengimus), kuris buvo naudotas B įmonės veikloje trumpiau nei metus. Sutartyje numatyta, kad mainomas turtas yra lygiavertis ir jo vertė yra 7000 Lt (be PVM). Pagal sutarties sąlygas pirmiausia A įmonė perduoda B įmonei prekes, o tuomet ši perduoda A įmonei ilgalaikį turtą (įrengimus).

Ūkinių operacijų registravimas A įmonės apskaitoje:

1. Perdavus prekes pagal mainų sutartį:

a) D 242 Pirkėjai pagal barterines sutartis 8260 K 500 Pardavimai 7000 K 4701 Mokėtinas PVM 1260

Registruojamos pardavimų pajamos.

b) D 600 Parduotų prekių savikaina 5500 K 204 Prekės, skirtos perparduoti 5500

Rėgistruojama parduotų prekių savikaina.

2. Mainais už parduotas prekes gavus įrengimus:

D 1230 Įrengimai 7000 D 251 Gautinas PVM 1260 K 242 Pirkėjai pagal barterines sutartis 8260

Registruojamas pirkėjo skolos padengimas ilgalaikiu turtu. Ūkinių operacijų registravimas B įmonės apskaitoje:

1. Gavus prekes iš A įmonės: D 204 Pirktos prekės, skirtos perparduoti 7000 D 251 Gautinas PVM 1260 K 452 Skola tiekėjams pagal barterines sutartis 8260

Registruojamas prekių gavimas pagal mainų sutartį2. Perdavus A įmonei naudotą ilgalaikį turtą, kurio likutinė vertė 6000 Lt. D 452 Skola tiekėjams pagal barterines sutartis 8260 D 12308 Įrengimų nusidėvėjimo suma (-) 1000 K 12300 Įrengimų įsigijimo savikaina 7000 K 4701 Mokėtinas PVM 1260

K 5391 Pelnas iš naudotų įrengimų perleidimo 1000

Registruojamas naudoto ilgalaikio turto perdavimas ir gautas iš šio perdavimo pelnas.

2. Pavyzdys: Pagal sudarytą mainų sutartį A įmonė pardavė B įmonei prekių mainais į šiai reikalingą 00ilgalaikį turtą (įrengimus), kuris buvo naudotas B įmonės veikloje trumpiau nei metus. Visos mainų


99


sąlygos tos pačios, tačiau keičiamas turtas yra nelygiavertis. A įmonės prekės įvertintos tik 6000 Lt, todėl ji avansu primokės B įmonei skirtumą (1180Lt) už gausimus iš jos įrengimus.

Ūkinių operacijų registravimas A įmonės apskaitoje:

1. Avansu sumokėjus B įmonei keičiamų prekių verčių skirtumą:

D 242 Pirkėjai pagal barterines sutartis 1180 K 271 Sąskaita banke 1180 Registruojamas išankstinis pinigų sumokėjimas.

2. Perdavus prekes pagal sutartį:

a) D 242 Pirkėjai pagal barterines sutartis 7080 K 500 Pardavimai 6000 K 4701 Mokėtinas PVM 1080Registruojamos pardavimų pajamos.

b) D 600 Parduotų prekių savikaina 5500 K 204 Pirktos prekės, skirtos perparduoti 5500

Registruojama parduotų prekių savikaina.

3. Mainais už perduotas prekes gavus įrengimus:

D 1230 Įrengimai 7000 D 251 Gautinas PVM 1260 K 242 Pirkėjai pagal barterines sutartis 8260

Registruojamas pirkėjo skolos padengimas ilgalaikiu turtu.

Ūkinių operacijų registravimas B įmonės apskaitoje: 1. Gavus iš A įmonės prekes pagal sutartį:

D 271 Sąskaita banke 1180 K452 Skola tiekėjams pagal barterines sutartis 1180 Registruojamas avanso gavimas pagal mainų sutartį.2. Gavus iš A įmonės prekes pagal sutartį:

D 204 Pirktos prekės, skirtos perparduoti 6000 D 251 Gautinas PVM 1080 K 452 Skola tiekėjams pagal barterines sutartis 7080

Registruojamas prekių gavimas pagal mainų sutartį.

3. Perdavus A įmonei naudotą ilgalaikį turtą, kurio likutinė vertė 6000 Lt.

D 452 Skola tiekėjams pagal barterines sutartis 8260 D 12308 Įrengimų nusidėvėjimo suma (-) 1000


100


K 12300 Įrengimų įsigijimo savikaina 7000 K 4701 Mokėtinas PVM 1260 K 5391 Pelnas iš naudotų įrengimų perleidimo 1000

Registruojamas naudoto ilgalaikio turto perdavimas ir gautas iš šio perdavimo pelnas.

5.11. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apskaita

Pridėtinės vertės mokesčio objektas yra prekių gamybos, atliekamų darbų ir teikiamų paslaugų (taip pat vadinamų prekėmis) procese sukurta ir realizuota pridėtinė vertė. Skaičiuojant PVM būtina žinoti šiuos pirkimo PVM ir pardavimo PVM apibrėžimus.

Pirkimo PVM arba Gautinas PVM (sąskaita Nr.251) – tai mokestis, kurį ūkio subjektai pirkdami prekes ar gaudami paslaugas sumoka kitiems ūkio subjektams ar muitinėms.

Pardavimo PVM arba Mokėtinas PVM (sąskaita Nr. 4701) – tai mokestis, kurį ūkio subjektai ima iš kitų ūkio subjektų ir vartotojų už jiems parduotas prekes ir suteiktas paslaugas.

PVM atskaita apskaičiuojama apskaičiuojant į biudžetą mokėtino PVM sumą, iš Pardavimo PVM atimama Pirkimo PVM.

PVM mokesčio tarifai yra šie:

1. Visoms prekėms ir paslaugoms yra taikomas 18 % tarifas. Ši suma pridedama prie prekės kainos. Jei PVM nurodoma bendroje sumoje, joje ji sudaro 15,25 %. Tiek pirmu, tiek antru atveju suma turi būti išskiriama atskira eilute. Jei dokumente nurodyta bendra suma, pvz., 1180 Lt, tame skaičiuje PVM 15,25 %, bet nenurodyta suma, patys skaičiuoti PVM sumos ir daryti atskaitą negalime..

2. Eksportuojamos prekės yra apmokestinamos 0 % (nuliniu) PVM tarifu.3. Prekėms ir paslaugoms, kurios neapmokestinamos PVM, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

5.12. Prekių kainų kalkuliavimas

Prekes pirkti, sandėliuoti ir realizuoti reikia tam tikrų sąnaudų, kurias turi padengti pirkėjai. Be to, kiekvienas verslininkas nori ir turi teisę gauti įprastą pelno dydį, kaip palūkanas už investuotą į prekybos įmonę kapitalą ir už riziką, kuri visada egzistuoja, investuojant kapitalą į bet kurią verslo įmonę. Verslininkas turi paskirstyti visas sąnaudas ir siekiamą gauti pelną visoms parduodamoms prekėms.

Parduodamų prekių sąnaudų ir pelno priskaičiavimas vadinamas kalkuliacija.

Kalkuliacija yra sąnaudų apskaitos dalis. Tai sąnaudų pagal nešėjus (atskiras prekes ar jų grupes) apskaita arba prekės vieneto pardavimo kainos kalkuliacija. Yra skiriamos trys kalkuliacijos rūšys:


101


kalkuliacija priskaičiuojant (progresyvi) kalkuliacija atskaitant (retrokalkuliacija) skirtumo kalkuliacija (diferencinė).

Kalkuliacija priskaičiuojant atliekama tada, kai yra žinoma fiksuota prekės pirkimo kaina. Pardavimo kaina apskaičiuojama pridedant prie jos sąnaudas, pelno normą ir pridėtinės vertės mokestį. Šiai kalkuliacijai būtina žinoti vidutinius įmonės sąnaudų procentus nuo pirkimo kainos. Šis kainos nustatymo būdas plačiausiai paplitęs. Skaičiuojama pagal tokią schemą:

+ + + =

Pavyzdžiui: Pirkimo kaina 25 Lt, antkainis 15%. Apskaičiuoti pardavimo kainą.

25 x 15% = 3,75Lt (antkainio suma).

25 + 3,75 = 28,75 Lt

28,75 x 18% = 5,18 Lt (PVM suma)

28,75 + 5,18 = 33.93 Lt (pardavimo kaina).

Kalkuliacija atskaitant atliekama tada, kai žinoma fiksuoto dydžio pardavimo kaina. Reikia apskaičiuoti priimtiną pirkimo kainą, atsižvelgiant į įmonės veiklos sąnaudas ir siekiamą pelną. Pardavimo kainos sužinomos iš rinkos tyrimų. Apskaičiavęs pirkimo kainą, verslininkas ieškos tiekėjo, kurio siūloma kaina yra artimiausia apskaičiuotajai. Skaičiuosime pagal tokią schemą:

- - =

Pavyzdžiui: Pardavimo kaina 140 Lt, įmonės antkainis 25%. Paskaičiuokite pirkimo kainą.

140 x 15,25 = 21,35 Lt (PVM suma)

140 – 21,35 = 118,65 Lt.

118,65 x 25% = 23,73 Lt (antkainio suma)100 + 25

118,65 – 23,73 = 94,92 Lt (pirkimo kaina).


102

Pirkimokaina

Veiklossąnaudos

Pelnas PVMsuma

Pardavimo kaina

Antkainio suma

Pardavimo kaina PVMsuma

Antkainiosuma

Pirkimo kaina


Skirtumo kalkuliacija naudojama tada, kai pardavimo ir pirkimo kainos yra fiksuoti dydžiai. Verslininkui reikia nuspręsti ar tikslinga tokias prekes įtraukti į savo įmonės asortimentą, ar jų prekyba leis padengti sąnaudas ir gauti pelną.. Skaičiuosime pagal tokią schemą:

- - =

Pavyzdžiui: Pardavimo kaina 80 Lt, pirkimo kaina 66 Lt. Apskaičiuokite antkainio sumą ir pirkimo kainos procentinį dydį.

80 x 15,25% = 12,20 Lt ( PVM suma)

80 – 12,20 = 67,80 Lt

67,80 – 66 = 1,80 Lt (antkainio suma)

1,80 x 100 = 2,73% (antkainio dydis % pirkimo kainai) 66

Prekės pardavimo kaina yra ta reali pinigų suma, kurią gauna pardavėjas rinkoje, tai yra, kurią sutinka mokėti tos prekės pirkėjas. Kalkuliuota prekės pardavimo kaina dažnai gali būti tik potenciali, orientacinė kaina, kurią verslininkas turi žinoti, pirkdamas prekes iš gamintojo ar tiekėjo.

5.13. Atsargų inventorizavimas

Kiekvienas savininkas rūpinasi, kad jo turtas būtų saugus, efektyviai ir tikslingai naudojamas. Tuo tikslu būtina atlikti materialinių vertybių inventorizaciją natūra. Inventorizacijos tvarka patvirtinta LR Vyriausybės 1999.06.03. nutarimu Nr. 719. Atsargų inventorizaciją reglamentuoja Tvarkos 28 – 38, 40 – 41, ir 43 – 44 punktai. Atsargų inventorizacija pradedama užantspauduojant patalpas, kuriose jos saugomos. Materialiai atsakingi asmenys komisijos pirmininkui atiduoda visus dar neatiduotus į buhalteriją dokumentus, pasirašo, kad visus dokumentus į buhalteriją atidavė, neužpajamuoto ar neapskaityto turto atsargų saugojimo patalpose nėra.Kitaip sakant, atliekami visi veiksmai, būtini tinkamai pradėti ir įforminti inventorizaciją pagal bendruosius reikalavimus. Komisija,prieš pradėdama matuoti ar sverti, patikrina, ar veikia matavimo priemonės, ar prie svarstyklių yra reikalingi svarsčiai. Patalpos, kuriose saugomos atsargos, inventorizacijai turi būti atitinkamai paruoštos: atlaisvinti praėjimai tarp stelažų ar lentynų, paruošta atsargų svėrimo ar matavimo vieta bei vieta atsargoms perkrauti. Kadangi atsargų paprastai būna daug, prieš rašant į inventorizacijos aprašą, jos yra skaičiuojamos, sveriamos ar matuojamos. Kiekvienas skaičiavimas, svėrimas ar matavimas registruojamas skaičiavimo lape. Baigus tikrinti, visi gauti duomenys sudedami, suma užrašoma skaičiais ir žodžiu, pasirašo skaičiavę ir registravę duomenis komisijos nariai ir tik tuomet nustatytas kiekis įrašomas į inventorizacijos aprašą. Pasvertų ar išmatuotų atsargų kiekius inventorizacijos komisija turėtų pažymėti iš anksto parengtomis etiketėmis, kad išvengti pakartotinio matavimo ar įrašymo į inventorizacijos aprašą. Jeigu


103

Pardavimo kaina PVMsuma

Pirkimokaina

Antkainiosuma


atsrgos sufasuotos dėžėse, gali būti pažymimos dėžės žymekliu, užrašant inventorizacijos datą ar pasirašant kam nors iš komisijos narių. Supakuotas atsargas, jeigu tara nepažeista, leidžiama inventorizuoti pagal pakuotės etiketes, tačiau ne mažiau kaip 10 % tokių atsargų turi būti patikrinta sveriant, skaičiuojant ar matuojant.Patikrintos pakuotės turi būti vėl tvarkingai užklijuojamos ir pažymimos, kad yra patikrintos. Jeigu tikrinant supakuotas atsargas atrankos būdu nustatomi neatitikimai tarp etiketėse nurodyto ir faktiškai rasto kiekio, visos pakuotės turi būti tikrinamos nuosekliai. Inventorizuojant atsargas prekybos įmonių prekybos salėse, gamintojo pakuotėse esančios prekės nepersveriamos, nebent norima įsitikinti, ar gamintojas nesukčiauja. Ypatingas dėmesys per inventorizaciją turi būti skiriamas prekių išvaizdai, kokybei. Netinkamos parduoti prekės atrenkamos ir sudaromi atskiri inventorizacijos aprašai. Taip pat į atskirus aprašus surašomos prekės, kurių realizavimo terminas baigiasi (liko 1 –2 dienos), ir prekės, kurių realizavimo terminas jau praėjo. Vadovaujantis Tvarkos nuostatomis, būtina inventorizuoti ir įmonėje nesančias, bet jai priklausančias atsargas, vadinamąsias atsargas kelyje. Išsiųstos prekės, medžiagos, už kurias jau sumokėta ir gauta sąskaita faktūra, bet jų tiekėjas dar nepristatė, pagaminta produkcija dar neatsiimta iš gamintojo, turi būti apskaitomi sąskaitoje Nr.205 “Atsargos kelyje”. Atsargų kelyje inventorizacija atliekama pagal apskaitos duomenis. Į inventorizacijos aprašus surašomi duomenys iš išsiuntimo dokumentų. Papildomai aprašuose nurodomi šių dokumentų rekvizitai, išsiuntimo vieta. Gavus iš įmonių, kurioms atsargos buvo perduotos, inventorizacijos aprašus, įmonės atsargų savininkės pagal dokumentus surašyti inventorizacijos duomenys palyginami su gautaisiais, o nustačius neatitikimus sudaromi sutikrinimo žiniaraščiai ir imamasi veiksmų neatitikimų priežastims išsiaiškinti. Prie atsargų kelyje priskiriamos ir importuojamos atsargos, už kurias įmonė jau sumokėjo ir turi įsigijimo dokumentus (sąskaitas – invoice), bet jos dar tik gabenamosį įmonę arba yra muitinėje. Atlikus įmonėje atsargų inventorizaciją,aprašai perduodami į buhalteriją, sutikrinti su apskaitos duomenimis. Nustačius, kad kai kurie inventorizacijos aprašo ir buhalterijos apskaitos duomenys neatitinka, sudaromi sutikrinimo žiniaraščiai. Prieš juos sudarant, labai svarbu išsiaiškinti priežastis, dėl ko yra neatitikimų. Jie gali susidaryti ne tik dėl materialiai atsakingų asmenų kaltės, bet ir dėl klaidų buhalterinėje apskaitoje, pvz., perteklius gali susidaryti, kai apskaitoje neįregistruojami atsargų įsigijimo dokumentai, o vertybės gautos ir naudojamos .įmonės veikloje..Sudaryti sutikrinimo žiniaraščiai pateikiami inventorizacijos komisijai, kuri apie nustatytus neatitikimus informuoja materialiai atsakingus asmenis ir pareikalauja raštu paaiškinti, dėl ko susidarė perteklius ar trūkumas. Išnagrinėjusi pateiktus materialiai atsakingų asmenų pasiaiškinimus, inventorizacijos komisija nustato susidariusių neatitikimų pobūdį bei priežastis ir pateikia įmonės vadovui rekomendacijas, kaip skirtumai tarp inventorizacijos ir buhalterinės apskaitos duomenų gali būti panaikinti. Rastą perteklių, prieš tai išsiaiškinus, kad buhalterijos duomenys teisingi, paprastai siūloma užpajamuoti. Trūkumų sumos, kai yra išaiškinti kalti asmenys arba nustatyta, kad jos susidarė dėl materialiai atsakingų asmenų aplaidaus požiūrio į jiems patikėto įmonės turto saugumą, gali būti išieškomos iš tų asmenų. Būtina žinoti, kad trūkumą išieškoti (per teismą) galima tik iš asmenų su kuriais yra sudaryta materialinė sutartis. Jei materialiai atsakingas asmuo sutinka su trūkumų sumomis ir savo noru pasižada jas atlyginti, sprendimas apie trūkumų padengimą kaltų asmenų sąskaita gali būti priimtas nedelsiant. Jeigu nuostolio suma ne didesnė, kaip vienas darbuotojo vidutinis mėnesinis atlyginimas, apskaičiuotas vadovaujantis LR Vyriausybės 1996 01 17 nutarimu Nr. 100 patvirtinta “Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka”, tai vadovas savo įsakymu gali nurodyti išskaičiuoti šią sumą iš darbuotojo atlyginimo.. Toks įsakymas turi būti rašomas ne vėliau kaip per dvi savaites nuo nuostolio nustatymo dienos, o nukreipiamas vykdyti ne anksčiau kaip praėjus 7 dienoms, kai darbuotojas buvo su juo supažindintas. Buhalterinėje apskaitoje išaiškintas trūkumas atvaizduojamas tokia sąskaitų korespondencija:

kai yra kaltas materialiai atsakingas asmuo:

D 256 Įvairios gautinos sumos


104


K 20 Atsargos ( gali būti detalizuojama pagal atskiras subsąskaitas)

kai dėl susidariusio trūkumo nėra kaltų asmenų arba trūkumas susidarė dėl stichinių nelaimių, tai trūkstamų atsargų vertė nurašoma į netekimus :

D 64 Netekimai (ypatingi praradimai) K 20 Atsargos (gali būti detalizuojama pagal atskiras subsąskaitas)


1. Kaip Jūs suprantate “Prekių” sąvoką finansinėje apskaitoje?4. Ką vadiname diskontu? Kokia jo formulė ir kokia nauda?5. Kokias dar žinote nuolaidas apskaitoje? Pateikite pavyzdžių.6. Apibūdinkite prekių pardavimo metu suteikiamas nuolaidas.7. Apibūdinkite nuolaidas, suteikiamas pardavus prekes.8. Išvardinkite patikslinančios sąskaitos faktūros privalomus rekvizitus.


105


9. Išvardinkite patikslinančios sąskaitos faktūros privalomus papildomus rekvizitus.10. Išvardinkite patikslinančios sąskaitos faktūros papildomus rekvizitus.11. Ką vadiname bendraisiais pirkimais?12. Ką vadiname grynaisiais pirkimais? Kaip jie apskaičiuojami?13. Apibūdinkite, kaip suprantate, kas yra Parduotų prekių savikaina? Kaip ji apskaičiuojama?14. Kas yra prekių atsivežimo sąnaudos ir kur jos apskaitomos.?15. Ką vadiname bendraisiais pirkimais?16. Ką vadiname bendraisiais pardavimais?17. Ką vadiname grynaisiais pardavimais, kaip jie apskaičiuojami?18. Kas yra bendrasis pelnas, kaip jį apskaičiuosite?19. Kas yra grynasis pelnas, kaip jį apskaičiuosite?20. Apibūdinkite įmonės veiklos sąnaudas.21. Į kokius straipsnius yra klasifikuojamos veiklos sąnaudos?22. Kokius žinote atsargų apskaitos būdus?23. Kokia yra nuolat apskaitomo būdo esmė?24. Pateikite pagrindines prekių pirkimo ir pardavimo korespondencijas, naudojant nuolat

apskaitomų atsargų būdą.25. Kokia yra periodiškai apskaitomų atsargų būdo esmė?26. Pateikite pagrindines prekių pirkimo ir pardavimo korespondencijas, naudojant periodiškai

apskaitomų atsargų būdą.27. Kokius žinote pardavimo būdus?28. Ką vadiname konsignacija? Jos esmė.29. Kaip suprantate pardavimus išsimokėtinai? Jų esmė.30. Kas yra barteriniai mainai? Jų esmė.31. Apibūdinkite lygiaverčius mainus. Pateikite pavyzdžių.32. Apibūdinkite nelygiaverčius mainus. Pateikite pavyzdžių.33. PVM esmė.Pagrindinės sąvokos ir jų apibrėžimai.34. Kas yra kalkuliacija? Kokias žinote jų rūšis?35. Kaip atliktunėte atsargų inventorizaciją, jei būtumėte inventorizacinės komisijos pirmininku?


5.1 Pratimas

2002 m. kovo 31 d. duomenimis, prekių likučiai parduotuvės “Aistis” sandėlyje sudarė 5000 Lt. Per visą balandžio mėnesį buvo įsigyta prekių už 9400 Lt. Mėnesio pabaigoje, sandėlyje atlikus inventorizaciją, rasta prekių už 4700 Lt.

Reikia:1. Apskaičiuoti, kiek iš viso prekių buvo galima parduoti balandžio mėnesį.2. Nustatyti parduotų prekių savikainą.


106


5.2 Pratimas

AB “Miglė” 2002 m. balandžio mėnesį pardavė įvairių prekių už 17160 Lt. Šioms prekėms įsigyti bendrovė išleido 8050 Lt. Visos veiklos sąnaudos, kurias “Miglė” patyrė balandžio mėnesį, sudarė 2530 Lt.

Reikia: 1. Apskaičiuoti bendrąjį ir grynąjį pelną.

5.3 Pratimas

UAB “Kodak” 2002 m. vasario mėnesio 5 d. už 900 Lt įsigijo 90 foto juostelių. Vasario mėnesį tikimasi parduoti 70 foto juostelių už kiekvieną gaunant po 13 Lt, bei 15 % sumažinti veiklos sąnaudas, kurios sausio mėnesį sudarė 330 Lt.

Reikia: 1. Apskaičiuoti numatomą parduotų prekių savikainą.

2. Nustatyti numatomą bendrąjį ir grynąjį pelną.

5.4 Pratimas. Naudojant nuolat apskaitomų atsargų būdą:

UAB “Rigonda” prekiauja įvairia vidio technika ir naudoja nuolat apskaitomų atsargų būdą.2002m.01.01d. Pinigų likutis 60000 Lt, Akcinis kapitalas 60000 Lt..Per sausio mėnesį įvyko sekančios ūkinės operacijos:

1. 01.03. Įmonė už grynus pinigus įsigijo du vaizdo magnetofonus po 1200 Lt kiekvieną.2. 01.02. Įmonė įsigijo skolon televizorių už 1500 Lt.3. 01.10. Įmonė skolon pirko tris vaizdo kameras po 500 Lt.4. 01.15. Įmonė už grynus pinigus 1000 Lt įsigijo anteną .

Reikia:1. Ūkines operacijas užfiksuoti bendrame žurnale;2. Sumas perkelti į didžiosios knygos sąskaitas;3. Sustatyti balansą vasario 1 dienai

5.5 Pratimas (5.4 Pratimo tęsinys)

UAB “Rigonda” 2002 m. vasario mėnesį pardavė įvairių prekių”1. 02.01 Pardavė televizorių už grynus pinigus 1800 Lt.2. 02.04.Pardavė dvi vaizdo kameras po 700 Lt kiekvieną skolon.3. 02.10.Pardavė anteną už 1400 Lt skolon.4. 02.12.Įmonė sumokėjo skolą tiekėjams už sausio 10 d.pirktas prekes.5. 02.15.Už grynus pinigus 1450 Lt įmonė pardavė vieną vaizdo magnetofoną.

Reikia:1. Ūkines operacijas užfiksuoti bendrame žurnale;2. Sumas perkelti į didžiosios knygos sąskaitas.3. Sustatyti balansą, pelno (nuostolio) ataskaitas vasario 28 dienai.


107


5.6 Pratimas

AB “Volungė” prekiauja įvairiomis maisto prekėmis. Įmonė naudoja periodiškai apskaitomų atsargų būdą. Jos ataskaitinį laikotarpį sudaro vienas mėnuo. 2001 m. liepos 1 d. prekių likutis buvo 15480 Lt, Pinigų likutis 15000 Lt. Per liepos mėnesį įvyko šios operacijos:

1. 07.01. Už grynus pinigus 5700 Lt įsigijo prekių.2. 07.10. Skolon pirko prekių už 2340 Lt.3. 07.16. Skolon pirko prekių už 3500 Lt.4. 07.31. Atlikus inventorizaciją, rasta prekių už 12480 Lt.

Reikia: 1. Ūkines operacijas užfiksuoti bendrame žurnale;2. Sumas perkelti į didžiosios knygos sąskaitas.3. Apskaičiuoti parduotų prekių, naudojant Parduotų prekių savikainos sąskaitą.

5.7 Pratimas

UAB “Techno centras” prekiauja įvairia buitine technika. 2002 m vasario 1 d. Pinigų likutis buvo 14000 Lt, Akcinis kapitalas 14000 Lt. Per vasario mėnesį įvyko sekančios operacijos:

1. 02.05 Iš tiekėjų pirko tris šaldytuvus po 1500 Lt kiekvieną. Mokėjimo sąlygos 2/10,n30.2. 02.06. Pirko dvi mikrobangų krosneles už grynus pinigus po 650 Lt kiekvieną.3. 02.10. Iš tiekėjų pirko keturis televizorius po 1700 Lt kiekvieną. M.S. 3/15n,30.4. 02.11. Apmokėtos vasario 5 d. pirktos prekės.5. 02.15. Apmokėta dalos sąskaitos faktūros 3400 Lt (už du televizorius) pirktus vasario 10 d.6. 02.17. Tiekėjui grąžintas vienas nekokybiškas televizorius, pirktas vasario 10 d.(1700 Lt).

Reikia:1. Užregistruoti ūkines operacijas bendrame žurnale,kai taikomas”

periodiškai apskaitomų atsargų būdas; nuolat apskaitomų atsargų būdas

2. Nustatyti 2002 m. vasario mėnesio grynųjų pirkimų apimtį

6 TEMA

Atsargų apskaita


Žinoti, kas yra atsargos ir apibrėžti jų reikšmę apskaitoje; Žinoti atsargų įvertinimo metodus ir mokėti,juos taikant, apskaičiuoti atsargas; Sugebėti organizuoti ir atlikti atsargų inventorizaciją.Mokėti apibendrinti ir įvertinti duomenis.

Atsargos – tai įmonės turimos materialiosios vertybės, kurias ji tikisi panaudoti produkcijai gaminti.


108


Jos parodomos Balanse trumpalaikio turto grupėje. Pavyzdiniame sąskaitų plane atsargoms skirta 20 sąskaita “Atsargos”, kuri turi kelias subsąskaitas:

200 Žaliavos; 201 Komplektavimo gaminiai; 202 Nebaigta gamyba; 203 Pagaminta produkcija; 204 Pirktos prekės, skirtos perparduoti.

Kiekviena iš šių sąskaitų gali turėti keletą ar net keliolika analitinių sąskaitų. Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 16 straipsnyje sakoma, kad atsargos apskaitoje įkainojamos pagal įsigijimo vertę. Ta pati vertė išlieka iki sunaudojimo, gaminant produkciją, momento. Į atsargų įsigijimo vertę įeina kaina sąskaitoje faktūroje. Ji vadinama pirkimo kaina. Dažnai atsargų įsigijimas susijęs ir su papildomomis išlaidomis: muito mokesčiais, transportu, draudimu ir kt.

Sąskaita faktūra (pavyzdys)

Operacijos turinys Kiekis (vnt) Kaina Lt Suma LtPirktos prekės 300 40 1200Papildomos išlaidos:

muito mokestis transporto išlaidos draudimas kitos išlaidos

Iš viso papildomų išlaidų

50703020170

Pirktų prekių įsigijimo savikaina 1370

6.1. Atsargų įvertinimo metodai

Įnonės atsargas galima įkainoti vienu iš labiausiai paplitusių metodų, tai

specifinės identifikacijos (konkrečių kainų ). vidutinės kainos arba aritmetinio svertinio vidurkio; FIFO - pirmas įėjo, pirmas išėjo. LIFO - paskutinis įėjo, pirmas išėjo..

Šių metodų nagrinėjimui pasitelksime pavyzdį. Tarkime, kad įmonėje to paties pavadinimo vienarūšės atsargos judėjo taip

Duomnys apie atsargų judėjimą 2002 m. kovo mėnesį

Mėnuo Diena Operacija Kiekis (vnt) Vieneto kaina (Lt)

Suma (Lt)

Kovas 1 atsargų likutis 50 1.00 50


109


7152229

pirktapirktapirktapirkta

6011090130

1.101.201.301.40

66132117182

Parduoti skirtos prekės 440 547Parduota 300Likutis 140

Specifinės identifikacijos metodas. Pirmiausia reikia įvertinti kovo 31 d. atsargų likutį: jis lygus 140 vnt. Sakykime, kad šie 140 vnt. buvo tam tikros specifikacijos, t.y.

50 vnt po 1,00 Lt = 50Lt 60 vnt po 1,20 Lt = 72 Lt

30 vnt po 1,40 Lt = 42 Lt Likutis 140 vnt 164 Lt

Parduota prekių už 383 Lt = ( 547 Lt – 164 Lt ) .

. Šis metodas yra labai paprastas ir pakankamai tikslus Jis dažniausiai naudojamas vertinant brangias prekes, pvz., automobilius, meno kūrinius, juvelyrinius dirbinius ir pan. Jeigu firma turi daug ir įvairaus asortimento prekių, tai jį taikyti sudėtinga, nes yra daug kainų. Be to, šio metodo trūkumas tas, kad labai sunku, o kartais ir apskritai neįmanoma tiksliai nustatyti kai kurių prekių įsigijimo ar realizavimo.(Kai kuriuose informacijos šaltiniuose šis metodas vadinamas konkrečių kainų metodu).

Vidutinės kainos metodas. Dažniausiai naudojamas, kai įmonė turi daug vienodo asortimento prekių. Jo esmė, kad apskaičiuojama vidutinė vieno vieneto kaina, kuria ir įvertinamos prekių atsargos laikotarpio pabaigoje. Mūsų pavyzdyje : Vidutinė vieneto kaina yra 547 Lt : 440 vnt = 1,24 Lt Atsargos laikotarpio pabaigoje kovo 31 d. 140 vnt x 1,24 Lt = 173,60 Lt. Parduotų prekių vertė 547 Lt – 173,60 Lt = 373,40 Lt

Vidutinės kainos metodas patogus tais atvejais, kai firma turi vienodo asortimento prekes. Šiuo metodu skaičiuojant kainas, nesimato prekių kainų didėjimo ar mažėjimo įtakos.

FIFO metodas. Šis metodas taikomas tada, kai tiksliai nežinome, kurios prekės per ataskaitinį laikotarpį buvo parduotos (sunaudotos), o kurios liko sandėlyje. Jis remiasi sutartine nuostata, kad anksčiausiai pirktų prekių kainos priskiriamos pirmiausia parduotų prekių savikainai. Iš to išplaukia, kad ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusių prekių likučiui priskiriamos paskutinių pirkimų kainos, nes šiuo atveju daroma prielaida, kad anksčiausiai pirktos prekės parduodamos (ar atsargos sunaudojamos) anksčiausiai.Taigi, šių (anksčiausiai pirktų) atsargų ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įmonėje paprasčiausiai nebelieka. Kitaip tariant, pirmiausiai realizuojamos atsargos, kurios į sandėlį pagal sąrašą yra patiektos pirmos.Mūsų pavyzdyje: atsargų likutis kovo 31 d. yra įvertintas 195 litais.

130 vnt po 1,40 Lt = 182 Lt10 vnt po 1,30 Lt = 13 Lt

140vnt = 195 Lt

Parduota prekių už 352 Lt = ( 547 Lt – 195 Lt)


110


LIFO metodas. Jo esmė, kad atsargų vertė laikotarpio pabaigoje priklauso nuo pirmiausiai įsigytų prekių kainų. Aišku, kad tai neatitinka faktinio prekių judėjimo. Tačiau šis metodas pagrįstas loginiu argumentu t.y., kad dirbančioje įmonėje būtinas tam tikras atsargų kiekis. Jas realizavus, iš karto reikia įsigyti naujų prekių, sudarančių tas atsargas.Naudojant šį metodą, pirmiausiai realizuojamos atsargos, kurios į sandėlį pagal sąrašą yra patiektos paskutinės.Mūsų pavyzdyje: prekių atsargos kovo 31 d. sudarė 152 Lt.

50 vnt po 1,00 Lt = 50 Lt60 vnt po 1,10 Lt = 66 Lt30 vnt po 1,20 Lt = 36 Lt

140 vnt 152 Lt

Parduota prekių už 395 Lt = ( 547 Lt – 152 Lt )

Išvada: Apskaitant atsargas LIFO metodu, parduotų prekių savikaina yra didesnė, nei apskaitant FIFO metodu. Vadinasi, gaunamas įmonėje mažesnis pelnas , tuo pačiu, į biudžetą sumokamas mažesnis pelno mokestis.

6.2. Atsargų apskaitos dokumentai

Pagrindinis dokumentas perkant atsargas yra sąskaita faktūra (arba PVM sąskaita faktūra.).sąskaita faktūra paprastai grindžiamos ir suteiktos įvairios paslaugos. Atsargų apskaita – tai sritis, kuri norminiais aktais beveik nereglamentuojama, tačiau labai svarbi tiek valdymo ir pagamintos ar parduotos produkcijos savikainos skaičiavimo, tiek įmonės vidinės kontrolės (apsisaugojimo nuo grobstymo) prasme.Todėl kiekvienoje įmonėje ji gali būti vykdoma skirtingai, prisitaikant prie konkrečios įmonės veiklos, vidinės kontrolės organizavimo specifikos. Dažniausiai skiriasi ne tiek pirminių apskaitos dokumentų formos, kiek jų asortimentas, tarpusavio ryšiai, sąveika su kitų apskaitos barų dokumentais ir registrais.Dar vienas reikalavimas, keliamas sandėlyje saugomų atsargų apskaitai – sandėlyje draudžiama laikyti nedokumentuotas atsargas t.y., tas, kurios neįtrauktos į apskaitą bei kurių įsigijimas ar laikinas saugojimas nepagrįstas atitinkamais pirminiais dokumentais. Be to, sandėlio apskaitos dokumentai, kaip ir visa apskaitos sistema, yra informacinis pagrindas įmonės valdymo sprendimams priimti, todėl atsargų apskaitos dokumentai ir registrai turi būti taip suprojektuoti ir tarpusavyje susieti, kad valdytojai gautų pakankamai duomenų racionaliam atsargų naudojimui ir įsigijimui kontroliuoti, o apskaitos vedimo išlaidos neviršytų jos teikiamos naudos. Atsargų apskaitai įmonėje apskaityti skiriami šie pirminiai dokumentai:

1. Prekės kortelė (etiketė)2. Materialinių vertybių užpajamavimo orderis.3. Atsargų apskaitos kortelė.4. Atsargų likučių sandėlyje apskaitos žiniaraštis.5. Kortelė (medžiagų ir atsarginių dalių, skirtų automobilių eksploatacijai ir remontui, išdavimui

iš sandėlio).6. Prekių priėmimo pagal kiekį aktas (forma patvirtinta LR pramonės ir prekybos ministerijos

1995 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr.129. 7. Prekių priėmimo pagal kokybę ir komplektiškumą aktas (forma patvirtinta LR pramonės ir

prekybos ministerijos 1995 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr.129..8. Atsargų judėjimo sandėlyje apskaitos žiniaraštis.9. Medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštis.


111


10. Atsargų inventorizacijos aprašas naudojimo tvarka patvirtinta LR Vyriausybės 1999m.birželio 3 d. Nr. 719.

Pastaba: Plačiau apie atsargų apskaitos dokumentus pasinagrinėkite “Pačiolio”išleistoje knygoje “Pirminiai apskaitos dokumentai” Vilnius, 1999 m.


1. Apibūdinkite, kaip Jūs suprantate “atsargų” sąvoką. Kur ieškotumėte atsargų balanse?2. Iš kokių subsąskaitų susideda sintetinė sąskaita Nr.20 Atsargos?3. Kokia verte apskaitomos ir įkainojamos atsargos apskaitoje?4. Kokias išlaidas priskirtumėte atsargų įsigijimo savikainai?5. Kokius žinote atsargų įkainojimo metodus? Apibūdinkite juos.6. Kokį metodą naudojant – FIFO ar LIFO yra sumokamas didesnis pelno mokestis į biudžetą?

Paaiškinkite kodėl?7. Koks dokumentas yra pagrindas užpajamuoti gautas atsargas? Išvardinkite šio dokumento

pagrindinius rekvizitus?8. Kodėl Vyriausybė beveik nereglamentuoja norminiais aktais atsargų apskaitos?9. Išvardinkite, kokius žinote atsargų apskaitos pirminius dokumentus.Trumpai juos

apibūdinkite.


6.1 Pratimas

UAB “Audėjas” prekiauja audiniais. 2001 m. liepos mėnesį buvo atliktos tokios operacijos:

liepos 5 d. nupirko 1000 m. po 6,20 Ltliepos 10 d. nupirko 1500 m po 6.35 Ltliepos 12 d. nupirko 1100 m po 7,30 Ltliepos 15 d. nupirko 2000 m po 7,50 Ltliepos 20 d. nupirko 1400 m po 7,60 Ltliepos 25 d. nupirko 2300 m po 7,80 Ltliepos 30 d. nupirko 1700 m po 7,60 Lt


112


Liepos 1 d. įmonėje audinių likutis buvo 1200 metrų po 6,30 Lt.. Atlikus inventorizaciją 2001m.liepos 31 d. rastas audinių likutis 2100 m. Audinių pardavimo kaina per visą liepos mėnesį buvo stabili: už metrą audinio gauta po 9,20 Lt. Veiklos sąnaudos per liepos mėnesį sudarė 3400 Lt.

Reikia:1. Sudaryti audinio analitinės apskaitos kortelę ir apskaičiuoti atsargas liepos 31 dienai,

panaudojant FIFO ir LIFO periodiškai apskaitomų atsargų metodus.2. Parengti pelno ataskaitą, nurodant pardavimus, parduotų prekių savikainą, bendrąjį ir grynąjį

pelną, naudojantis įvertintomis laikotarpio pabaigos atsargomis.Paanalizuokite, kokie skirtumai gaunami naudojant FIFO ir LIFO atsargų įvertinimo metodus

6.2 Pratimas

Analitinė apskaitos kortelėVazoninės gėlės (litais)

Data2001.m. gegužės

Dok Nr..

Turinys

Gauta Parduota LikutisKiekis Kaina Suma Kiekis Kaina Suma Kiekis Kaina Sum

a010510132227

300600400

200

131214

15

390072005600

3000

400

600400

400 11 4400

Iš viso 1500 19700 1400gegužės 31dienaibirželio 1 dienai

Reikia:

1. Užbaigti pildyti analitinės apskaitos kortelę FIFO metodo nuolat apskaitomų atsargų būdu. Nurodyti mėnesio pabaigoje esančias atsargas ir parduotų prekių savikainą.

2. Apskaičiuoti laikotarpio pabaigoje esančių atsargų sumą ir parduotų prekių savikainą, jeigu būtų panaudotas FIFO metodo periodiškai apskaitomų atsargų būdas.

3. Pasinaudojant anksčiau pateikta analitine kortele, nustatyti laikotarpio pabaigos atsargas ir parduotų prekių savikainą LIFO metodo nuolat apskaitomų atsargų būdu.

4. Apskaičiuoti, koks būtų laikotarpio pabaigos atsargų likutis ir parduotų prekių savikaina naudojant LIFO metodo periodiškai apskaitomų atsargų būdą.

5. Nustatyti, kokie būtų laikotarpio pabaigos atsargų likučiai ir parduotų prekių savikaina, jei naudotumėte vidutinių kainų metodo, nuolat apskaitomų atsargų ir periodiškai apskaitomų atsargų būdus.


113


6.3 Pratimas

UAB “Vinis” prekiauja vinimis.2002 m.sausio 1 d. atsargų likutis buvo 258 kg. po 3 Lt. Per sausio mėnesį įmonė įsigijo 21 kg vinių po 3 Lt. Parduodavo vinis stabilia kaina po 5 Lt už kilogramą.Per sausio mėnesį pajamos už parduotas vinis sudarė 711 Lt. Pasibaigus mėnesiui, direktorių taryba operatyviai norėjo sužinoti apie sausio mėnesį uždirbtą bengrąjį pelną. Todėl iš pateiktų duomenų pabandykite įvertinti atsargas sausio 31 d., panaudodami bendrojo pelno ir mažmeninių kainų metodus. Kokį gausite pelną iš vinių pardavimo..

7 TEMA

Perdirbimo įmonių apskaita


Žinoti pajamų ir sąnaudų pripažinimą perdirbimo įmonėse; Mokėti paskaičiuoti pagamintos produkcijos savikainą; Žinoti ir mokėti taikyti produkcijos kainų kalkuliavimo metodus.


114


Pagrindinė perdirbimo įmonių funkcija – žaliavų, medžiagų bei pirktų detalių perdirbimas į parduoti skirtas prekes ir šių prekių pardavimas. Kiekvienoje perdirbimo įmonėje parduotų prekių savikainą sudaro atsargų pirkimo išlaidų suma ir gamybos sąnaudos. Valdžia gana smulkiai reglamentuoja sąnaudų ir pajamų pripažinimą perdirbimo įmonėse.

Lietuvos Respublikos Vyriausubės nutarimas (Ištrauka0

1993 m. spalio 27 d. Nr. 804

II.1.Pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje tvarka

36. “Perdirbimo įmonių parduotų prekių savikainą sudaro pagamintos per ataskaitinį laikotarpį produkcijos savikaina, pakoreguota atsižvelgiant į gatavos produkcijos likučių pasikeitimą per šį laikotarpį.

37. Pagamintos per ataskaitinį laikotarpį produkcijos savikainą sudaro tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos. Šios išlaidos pripažystamos sąnaudomis, įregistruojamos apskaitoje ir nurodomos pelno ataskaitoje ne tuo metu, kai išleidžiami pinigai resursams (medžiagoms, įrengimams, darbo jėgai ir pan.) ar už įsigytus resursus atsiranda skolų, bet kai produkcija ar paslaugos, kurioms gaminti (teikti) buvo sunaudoti šie resursai, padidina įmonės pajamas (yra parduodamos). Tiesioginėmis gamybos išlaidomis laikomos tos, kurias be didelių sąnaudų ir pastangų galima tiesiogiai priskirti gaminamai produkcijai. Prie tiesioginių gamybos išlaidų priskiriamos pagrindinių žaliavų (medžiagų) komplektavimo gaminių ir tiesioginio darbo užmokesčio išlaidos, taip pat tiesiogiai su tos produkcijos gamyba ar paslaugų teikimu susijusių tiriamųjų darbų metinė dalis.

Prie pagrindinių žaliavų (medžiagų) išlaidų priskiriamos produkcijos gamybos metu sunaudotos žaliavos (medžiagos) ar komplektavimo gaminiai, kurie sudaro materialųjį produkcijos pagrindą arba įeina į produkcijos sudėtį ir be žymių sąnaudų gali būti priskirti prie konkrečių gaminių ar jų grupių.

Prie tiesioginių darbo išlaidų priskiriamos darbuotojų, tiesiogiai dalyvaujančių produkcijos gamyboje, atlyginimų bei nuo šių atlyginimų priskaičiuoto socialinio draudimo įmokų sumos, kurios gali būti be didelių papildomų sąnaudų priskirtos prie konkrečių gaminių ar jų grupių.

38. Prie netiesioginių (paskirstomųjų) išlaidų priskiriamos išlaidos, netiesiogiai susijusios su produkcijos gamyba ar paslaugų teikimu.Įmonės neprivalo pelno (nuostolio) ataskaitoje atskirai pateikti tiesioginių ir paskirstomųjų sąnaudų. Visos šios sąnaudos gali būti nurodomos Parduotų prekių savikainos straipsnyje.Prie paskirstomųjų išlaidų priskiriamos pagalbinės žaliavos (medžiagos), netiesioginis darbo užmokestis. Tiesioginėms sąnaudoms nepriskiriamos kitų įmonių ir asmenų paslaugos bei kitos paskirstomosios sąnaudos, kurių neįmanoma arba ekonomiškai netikslinga priskirti prie tiesioginių. Prie pagalbinių žaliavų (medžiagų) išlaidų priskiriamos produkcijos gamybos metu sunaudotos žaliavos (medžiagos), kurios siejasi su gamyba, bet į gaminio sudėtį tiesiogiai neįeina, arba sudarydamos gaminio dalį, nėra tokios reikšmingos, kad galėtų būti priskirtos prie pagrindinių.

Prie netiesioginio darbo išlaidų priskiriamos tiesiogiai su produkcijos gamyba nesusijusios, bet sudarančios sąlygas gamybai vykti darbuotojų atlyginimų ir socialinio draudimo įmokų sumos, apskaičiuotos nuo šių atlyginimų. Į parduotos produkcijos savikainą taip pat įskaičiuojamos kitos paskirstomosios sąnaudos, kurių ryšys su pajamomis negali būti tiesiogiai nustatytas, todėl apskaitoje jos pripažystamos pagal paskirstymo būdus.Šie būdai naudojami, kai pajamas dėl resursų naudojimo numatoma gauti per keletą ataskaitinių laikotarpių ( pripažystant sąnaudas, susijusias su ilgalaikio materialiojo turto – pastatų,įrengimų ir pan., taip pat nematerialiojo turto – formavimo sąnaudų, patentų, licenzijų, programi įrangos ir pan,. naudojimu)”.


115


Perdirbimo įmonių apskaitoje išlaidos pagal vaidmenį gamybos ir realizavimo procese skiriamos į dvi grupes:

gamybos (produkcijos) išlaidos; laikotarpio (veiklos) sąnaudos

Gamybos išlaidos – tai visos patirtos išlaidos produkcijai pagaminti ar paslaugoms teikti. Kol produkcija neparduota, šios išlaidos traktuojamos kaip turtas ir parodomos atsargų sąskaitose:

203 200 Žaliavos; 201 Komplektavimo gaminiai; 202 Nebaigta gamyba; 203 Pagaminta produkcija.

Kai produkcija parduodama, duomenys iš atsargų sąskaitų perkeliami į sąnaudų sąskaitą Pagamintos produkcijos savikaina. Tokiu būdu gamybos išlaidos iš turto tampa sąnaudomis ir parodomos pelno ataskaitoje. Gamybos išlaidos yra įvairiai klasifikuojamos:

7.1. Gamybos išlaidų klasifikavimas

Pastovios išlaiodos – tai išlaidos, kurių kitimas tiesiogiai nepriklauso nuo gamybos apimties pasikeitimo. Tai išlaidos, kurių didžioji dalis skiriama gamybai aptarnauti, o ne tiesiogiai produkcijai gaminti, pvz., administracinės išlaidos, buhalterinės apskaitos vedimo ir kt. Kintamos (tiksliau kintančios) išlaidos – tai tokios, kurios tiesiogiai priklauso nuo pagamintos produkcijos kiekio, pvz., vienam stalui pagaminti reikia lentų už 40 Lt, 10 stalų – 400 Lt. ir t.t. Tad nesvarbu kiek stalų bus pagaminta, svarbu kiek vienam stalui pagaminti reikia lentų. Pagrindinėms priskiriamos išlaidos, sudarančios gaminamos produkcijos pagrindą, kitaip sakant, didžiają jų dalį.Visos kitos priskiriamos pridėtinėms. Tiesioginėmis laikomos išlaidos, kurias nedvejojant galima priskirti konkretiems gaminiams, darbų bei paslaugų rūšiai, Pavyzdžiui, plieno lakštai, naudojami automobilių gamyboje, ar mediena, reikalinga suolų gamybai, yra tiesioginės medžiagos, nes nesunku nustatyti, kiek jų sunaudota kiekvienam konkrečiam gaminiui Netiesioginėms (skirstamosioms) išlaidoms priklauso tos, kurių neįmanoma tiesiogiai priskirti konkrečiai produkcijai. Kita vertus, yra tokių medžiagų, kurias galbūt ir galima priskirti kuriam nors konkrečiam gaminiui, tačiau jų įnašas į bendrą pelną toks nedidelis, kad paprasčiau jas priskirti netiesioginėms medžiagoms. Jeigu vinis, naudojamas suolų gamyboje ar tepalą , skirtą automobilių gamybai,priskirtume tiesioginėms medžiagoms, tai jų apskaitos sąnaudos būtų didesnės nei teikiama nauda. Todėl jos priskiriamos netiesioginėms medžiagoms ir yra vienas iš pridėtinių išlaidų elementų. Iš schemos matyti, kokios išlaidos yra tiesioginės, o kokios netiesioginės:

Tiesioginių ir netiesioginių išlaidų skirstymas

Nebaigtos gamybos likutis laikotarpio pradžioje


116


Pagrindinės žaliavos ir medžiagos

Tiesioginės Tiesioginis darbas išlaidos (darbo užmokestis ir paskirstytas soc. draudimas) Pagamintos

Kitos tiesioginės išlaidos produkcijos savikaina Pagrindinės Pagrindinės žaliavos ir medžiagos

Netiesioginės žaliavos Darbo užmokestis ir paskirstytas soc.draudimas išlaidos ir medžiagos Netiesioginis darbas

Kitos tiesioginės išlaidos

Nebaigtos gamybos likutis laikotarpio pabaigoje

Tiesioginio darbo išlaidos – tai darbo apmokėjimo išlaidos darbuotojams, tiesiogiai gaminantiems produkciją. Tai surinkimo konvejerio, staklių operatoriaus ir kitų darbuotojų, perdirbančių žaliavas į produkciją ar aptarnaujančių įrengimus, atlyginimai.

Tačiau yra darbuotojų, kurie patys negamina produkto, bet sudaro sąlygas vykti gamybai, pvz.,lentpjūvės valytojos, sandėlio sargo ar gamybos kontrolieriaus atlikto darbo dalį konkrečiame gaminyje nustatyti neįmanoma. Jie teikia naudą tik visai produkcijai bendrai. Tokios darbo išlaidos vadinamos netiesioginiu darbu ir priskiriamos pridėtinėms išlaidoms. Pridėtinės išlaidos – tai visos kitos išlaidos, be tiesioginių medžiagų ir tiesioginio darbo išlaidų, reikalingos produkcijai pagaminti. Skiriamos dvi pridėtinių išlaidų rūšys:

kintamos pridėtinės išlaidos – tai netiesioginės išlaidos, kurios kinta keičiantis gamybos apimčiai. Tai elektros energijos sunaudojimo, netiesioginių medžiagų , netiesioginio darbo ir kitos išlaidos;

pastovios pridėtinės išlaidos – tai netiesioginės išlaidos, kurios nesikeičia kintant produkcijos apimčiai. Tai nuomos,draudimo ir kitos išlaidos.

Laikotarpio (veiklos) sąnaudos – tai negamybinės pardavimo ir administracinės sąnaudos. Jos kaupiamos ne atsargų sąskaitose, bet tuoj pat priskiriamos sąnaudų sąskaitoms to laikotarpio, kuriuo jos buvo patirtos. Laikotarpio sąnaudoms priskiriamos apskaitos skyriaus, administracijos išlaikymo, marketingo, reklamos ir kt išlaidos.Veiklos sąnaudų suma, sukaupta per ataskaitinį laikotarpį, pasibaigus laikotarpiui nurašoma į pelno (nuostolio) ataskaitą.

Pastaba: perdirbimo įmonėse sunaudotas atsargas produkcijai gaminti reikia vadinti išlaidomis ir tik parduotai produkcijai pagaminti tenkančią išlaidų dalį pripažinti sąnaudomis. Taip yra todėl, kad žaliavos, medžiagos ar komplektavimo gaminiai nebūtinai turi būti suvartoti gaminant produkciją, jie gali būti parduoti įmonėms, jeigu įmonei tai naudingiau negu “įdėti” juos į gaminamas prekes, skirtas perparduoti.

7.2. Produkcijos savikainos apskaičiavimas.

Gamybos išlaidos – svarbiausias produkcijos savikainos elementas. Kaip jau minėjome, gamybos išlaidos fiksuojamos trijose atsargų sąskaitose: Tiesioginių medžiagų atsargos, Nebaigtos gamybos atsargos, Pagamintos produkcijos atsargos.


117

Gam

yba


Tiesioginių medžiagų išlaidos pirmiausiai fiksuojamos Tiesioginių medžiagų atsargų sąskaitoje. Vėliau, kai medžiagos patenka į gamybą, jų išlaidos perkeliamos iš Tiesioginių medžiagų atsargų sąskaitos į Nebaigtos gamybos atsargų sąskaitą. Tiesioginio darbo ir pridėtinės išlaidos visu produkcijos gamybos laikotarpiu fiksuojamos Nebaigtos gamybos atsargų sąskaitoje. Kai produkcija pagaminta, visos gamybos išlaidos perkeliamos iš Nebaigtos gamybos atsargų sąskaitos į Pagamintos produkcijos atsargų sąsk aitą. Remdamiesi atsargų sąskaitų duomenimis, parduotos produkcijos savikainą gamybos įmonėse skaičiuosime trimis etapais:

1 etapas. Tiesioginių medžiagų sunaudojimo gamyboje apskaičiavimas (tiesioginės medžiagos tampa nebaigtos gamybos atsargomis).

Tiesioginių medžiagų atsargų likutis laikotarpio pradžioje + Tiesioginių medžiagų įsigijimas

- Tiesioginių medžiagų atsargų likutis laikotarpio pabaigoje = Tiesioginių medžiagų sunaudojimas gamyboje

2 etapas. Pagamintos produkcijos savikainos apskaičiavimas

Nebaigtos gamybos atsargų likutis laikotarpio pradžioje + Gamybos išlaidos tapusios nebaigtos gamybos atsargomis (tiesioginės medžiagos, tiesioginis darbas, pridėtinės išlaidos)

- Nebaigtos gamybos atsargų likutis laikotarpio pabaigoje

= Pagamintos produkcijos savikaina

Nebaigtos gamybos atsargų likutis laikotarpio pradžioje parodo išlaidas, kurios buvo patirtos ankstesniais laikotarpiais ir yra pridedamos prie einamojo laikotarpio gamybos išlaidų. O nebaigtos gamybos atsargų likutis laikotarpio pabaigoje parodo išlaidas, kurios susietos su dar nebaigta gaminti produkcija, todėl jos turi būti atimamos iš gamybos išlaidų sumos. Pagamintos produkcijos savikaina rodo gamybos išlaidas, patirtas produkcijai pagaminti per ataskaitinį laikotarpį. Ši suma pavaizduojama finansinės atskaitomybės pelno (nuostolio) ataskaitoje, o valdymo apskaitoje pajamų ataskaitoje.

3 etapas. Parduotos produkcijos savikainos apskaičiavimas

Gatavos produkcijos atsargų likutis laikotarpio pradžioje + Pagamintos produkcijos savikaina

- Gatavos produkcijos likutis laikotarpio pabaigoje

= Parduotos produkcijos savikaina

Pavyzdys: Įmonė “Vilija” 2001 m. turėjo tokius atsargų likučius:


118


Turinys 2001 m.sausio 1 d.

2001 m.gruodžio 31 d.

Tiesioginių medžiagų atsargos 12000 10000Nebaigtos gamybos atsargos 80000 70000Gatavos produkcijos atsargos 60000 50000

Per 2001 m. įmonė patyrė tokias išlaidas: Tiesioginis darbas 30000 Pridėtinės išlaidos 20000 Tiesioginių medžiagų įsigijimas 38000

Reikia: apskaičiuoti įmonės “Vilija” parduotos produkcijos savikainą.

Sprendimas:

1 etapas Tiesioginių medžiagų atsargos sausio 1 d. 12000 + Tiesioginių mežiagų įsigijimas + 38000 - Tiesioginių medžiagų atsargos gruodžio 31 d. – 10000

= Tiesioginių medžiagų sunaudojimas gamyboje = 40000

2 etapas Nebaigtos gamybos atsargos sausio 1 d. 80000 + Gamybos išlaidos: tiesioginės mrdžiagos + 40000 tiesioginis darbas + 30000 pridėtinės išlaidos + 20000 - Nebaigtos gamybos atsargos gruodžio 31 d. – 70000 = Pagamintos produkcijos savikaina = 100000 3 etapas Gatavos produkcijos atsargos sausio 1 d. 60000 + Pagamintos produkcijos savikaina + 100000 - Gatavos produkcijos atsargos gruodžio 31 d. - 50000 = Parduotos produkcijos savikaina = 110000

7.3. Pagamintos produkcijos savikainos ir pajamų ataskaitų rengimas

Pagamintos produkcijos savikainos ataskaita apima tiesioginių medžiagų sunaudojimo gamyboje apskaičiavimą (1 etapas) ir pagamintos produkcijos savikainos apskaičiavimą (2 etapas). Taigi norint paruošti šią ataskaitą, reikia turėti duomenis apie visus tris gamybos išlaidų elementus: tiesioginių


119


medžiagų, tiesioginio darbo ir pridėtines išlaidas. Taip pat būtina žinoti nebaigtos gamybos atsargų likučius laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, nes jie keičia pagamintos produkcijos savikainą. Jeigu nebūtų šių likučių, pagamintos produkcijos savikaina būtų lygi gamybos išlaidoms. Toliau pateikiamas pagamintos produkcijos savikainos modeli

Pagamintos produkcijos savikainos ataskaita

Tiesioginės medžiagos: Tiesioginių mrdžiagų likutis laikotarpio pradžioje + Tiesioginių medžiagų įsigijimas = Tiesioginės medžiagos, paruoštos gamybai - Tiesioginių medžiagų atsargų likutis laikotarpio pabaigoje = Tiesioginių medžiagų sunaudojimas

+ Tiesioginis darbas + Pridėtinės išlaidos:

Netiesioginių medžiagų sunaudojimas; Netiesioginis darbas; Nusidėvėjimas; Draudimas; Nuoma; Kitos pridėtinės išlaidos

= Iš viso gamybos išlaidų

+ Nebaigtos gamybos atsargų likutis laikotarpio pradžioje

= Iš viso gamybos atsargų

- Nebaigtos gamybos atsargų likutis laikotarpio pabaigoje

= Pagamintos produkcijos savikaina

Be pagamintos produkcijos savikainos ataskaitos, įmonės finansinei atskaitomybei rengia pelno (nuostolio) ataskaitas, Kadangi pagamintos produkcijos savikaina yra vienas iš pagrindinių elementų, toliau pateikiama pelno (nuostolio) ataskaita

Pelno (nuostolio) ataskaita

Pardavimai

- Parduotos produkcijos savikaina: Gatavos produkcijos atsargų likutis laikotarpio pradžioje + Pagamintos produkcijos savikaina = Produkcija, paruošta parduoti


120


- Gatavos produkcijos atsargų likutis laikotarpio pabaigoje

= Bendrasis pelnas

- Pardavimo ir administracinės sąnaudos (Veiklos sąnaudos)

= Pelnas prieš apmokestinimą - Pelno mokestis = Grynasis pelnas

Pavyzdys: Įmonė “Suvenyras” gamina suvenyrines gaireles. Pasibaigus 2001 m. turime tokią informaciją apie įmonės atsargas:

Turinys 2001 m.sausio 1 d.

2001 m. gruodžio 31 d.

Tiesioginių medžiagų atsargos 2000 10000Nebaigtos gamybos atsargos 3500 2000Gatavos produkcijos atsargos 1500 30000Per 2001 m. įmonė patyrė tokias išlaidas: Tiesioginių medžiagų įsigijimas Tiesioginis darbas Pridėtinės išlaidos: Netiesioginių medžiagų sunaudojimas Netiesioginis darbas Draudimas Nusidėvėjimas Kitos pridėtinės išlaidos

10000030000

9002000050001000500

2001m. pardavimai labai nuvylė įmonės administraciją. Buvo numatyta parduoti produkcijos už 400000 Lt, o parduota tik už 50000 Lt. Pardavimo or administracinės sąnaudos sudarė atitinkamai 20000 Lt ir 25000 Lt.Įmonės pelno mokestis yra 15 %. Reikia:

1. Parengti įmonės “Suvenyras” pagamintos produkcijos savikainos ataskaitą2.Parengti įmonės “Suvenyras” pelno (nuostolio) ataskaitą.

Sprendimas

Įmonės “Suvenyras”.Pagamintos produkcijos savikainos ataskaita


Tiesioginės medžiagos: Tiesioginių medžiagų atsargų likutis sausio 1 d. 2000


121


+ Tiesioginių medžiagų įsigijimas + 100000 = Tiesioginės medžiagos paruoštos gamybai = 102000

- Tiesioginių medžiagų atsargų likutis gruodžio 31 d. - 10000 = Tiesioginių medžiagų sunaudojimas = 92000+ Tiesioginis darbas + 30000 + Pridėtinės išlaidos: Netiesioginis medžiagų sunaudojimas + 20000 Netiesioginis darbas + 900 Draudimas + 5000 Nusidėvėjimas + 1000 Kitos pridėtinės išlaidos + 500 Iš viso pridėtinių išlaidų + 27400 = Iš viso gamybos išlaidų = 149400

+ Nebaigtos gamybos atsargų likutis sausio I d. + 3500

= Iš viso gamybos atsargų = 152900

- Nebaigtos gamybos atsargų likutis gruodžio 31 d. - 2000 = Pagamintos produkcijos savikaina = 150900

Įmonės “Suvenyras”Pelno (nuostolio) ataskaita


Pardavimai 250000- Parduotos produkcijos savikaina: Gatavos produkcijos atsargų likutis sausio 1 d. 1500 + Pagamintos produkcijos savikaina + 150900

= Produkcija paruošta pardavimui = 152400

- Gatavos produkcijos atsargų likutis gruodžio 31 d. - 30000

= Parduotos produkcijos savikaina = 122400


122


= Bendrasis pelnas = 127600

- Pardavimo ir administracinės sąnaudos - 45000

= Pelnas prieš apmokestinimą = 82600 - Pelno mokesčio sąnaudos - 12390

= Grynasis pelnas = 70210

7.4. Produkcijos savikainos kalkuliavimas

Gamybinių įmonių padaromos išlaidos priskiriamos gaminio savikainai.

Pilnosios komercinės savikainos struktūra


123


Gamybinių Gamybinius Bendrosios ir Prekių (perdirbimo) (perdirbimo) padalinius administracinės pardavimopadalinių išlaidos aptarnaujančių tarnybų išlaidos sąnaudos išlaidos

Perdirbimo savikaina

Pilnoji perdirbimo savikaina

Pilnoji gamybinė (fabrikinė) savikaina

Pilnoji komercinė savikaina

Iš šios schemos matyti valdymo ir finansinės apskaitos rodiklių ryšys.

Gamindama produkciją, įmonė daro įvairių išlaidų, dažniausiai skirstomų į tiesiogines ir netiesiogines, pagrindines, pridėtines ir pan. Net tiesiogines išlaidas į gaminio savikainą įskaičiuoti ne visuomet yra paprasta ir labai priklauso nuo gamybos technologinių ypatumų, bei tos gamybos organizavimo. Technologinius gamybos procesus galima suskirstyti pagal jų pobūdį į:

vienetinės gamybos nedidelių užsakymų konvejerinės gamybos nepertraukiamos gamybos

Vienetine gamyba vadinami tokie darbai ar užsakymų atlikimas, kaip laivo statymas, pastato pagal individualų projektą statyba ir pan. Nedidelių užsakymų gamyba – tai tam tikros rūšies gaminio nedidelio kiekio pagaminimas, pvz., 50 vnt. suknelių naujo modelio pasiuvimas. Konvejerinė gamyba – kai gaminami beveik vienodi “vienu srautu” gaminiai, besiskiriantys spalva, atspalviais, dydžiais. Nepertraukiama gamyba – tai tokios technologijos, kurių procesai vyksta nepertraukiamai, pvz., naftos perdirbimo, daugelio chemijos pramonės įmonių, elektros energijos gamybos įmonės ir pan. Taigi, atsižvelgiant į gamybos technologinio proceso ypatumus, gaminių savikaina skaičiuojama skirtingai.Taikomi dažniausiai du konceptualūs savikainos kalkuliavimo metodai:

užsakyminis procesinis

Šių dviejų savikainos kalkuliavimo metodų taikymas iš esmės priklauso nuo gamybos ypatumų Užsakyminis produkcijos savikainos kalkuliavimo metodas taikomas tose įmonėse, kuriose gaminama pagal vienetinius užsakymus arba nedidelėmis serijomis

Užsakyminės savikainos kalkuliavimo sistemos duomenų srautai


124


Nebaigta gamyba Pagaminta produkcija

XX XX XX

. Procesinis produkcijos savikainos kalkuliavimo metodas taikomas tose įmonėse, kurios dirba konvejerio arba nepertraukiamos gamybos būdu.

Procesinės savikainos kalkuliavimo sistemos duomenų srautai

Nebaigta gamyba Nebaigta gamyba D 1 padalinys K D 2 padalinys K D Pagaminta produkcija K

XX XX XX XX XX

Abiejų šių metodų svarbiausias skirtumas slypi išlaidų kaupimo ir priskyrimo gaminių savikainai ypatybėse. Užsakyminiu metodu kalkuliuojant gaminių savikainą, visos išlaidos priskiriamos konkrečių gaminių (ar jų serijų, užsakymų) savikainai (jos ir kaupiamos kiekvienam užsakymui atskirai) neatsižvelgiant į ataskaitinius laikotarpiu. Šiuo metodu dažniausiai skaičiuojama individualių gaminių bei darbų savikaina. Visos įmonės padarytos išlaidos:

tiesioginio darbo, žaliavų netiesioginės gamybos


125

Darbas A

Darbas B

PagrindinėsmedžiagosDarbo užmokestisPridėtinės išlaidos

Gatava produkcija

1 padalinys

Pagrindinės medžiagosDarbo užmokestisPridėtinės išlaidos

2 padalinys

Gatavaprodukcija


pardavimų

priskiriamos ir kaupiamos kiekvienam dirbiniui ar užsakymui atskirai. Taikant procesinį savikainos kalkuliavimo metodą, visos įmonės padarytos išlaidos priskiriamos visiems per ataskaitinį laikotarpį pagamintiems gaminiams, o produkcijos vieneto savikaina nustatoma bendrą ataskaitinio laikotarpio išlaidų sumą dalijant iš pagamintos per tą laikotarpį produkcijos kiekio. Šis metodas naudojamas ten, kur beveik vienoda produkcija gaminama didelėmis serijomis arba nepertraukiamu srautu, kitaip sakant, ten, kur visas tam tikros produkcijos pagaminimo išlaidas patogiau priskirti produkcijai, pagamintai per tam tikrą laikotarpį, pvz. mėnesį. Šiuo atveju, visų įmonės padalinių išlaidos tam tikroms produkcijos rūšims pagaminti sukaupiamos analitinėse sąskaitose kiekvienam padaliniui atskirai ir vėliau, padalijus jas iš pagamintos produkcijos kiekio, apskaičiuojama produkcijos vieneto savikaina.Naudojant šį metodą, sunkiau yra nustatyti pagamintos produkcijos ir nebaigtos gamybos likučius. Sprendžiant šią problemą, naudojami koeficientai, išreiškiantys likusios produkcijos cechuose baigtumo laipsnį. Su jų pagalba analitinėse sąskaitose sukauptos išlaidos paskirstomos tarp nebaigtos gamybos ir gatavos produkcijos likučių.

7.5. Pagrindinės korespondencijos

Perdirbimo įmonių gamybos procese naudojamos trijų tipų materialinių vertybių (atsargų) sąskaitos:

200 Žaliavos; 201 Komplektavimo gaminiai; 202 Nebaigta gamyba; 203 Pagaminta produkcija.

Perkant žaliavas daroma korespondencija

D 200 Žaliavos arba 201 Komplektavimo gaminiai K 27 Pinigai arba 450 Skola tiekėjams

Gamyboje sunaudotos pagrindinės žaliavos kas mėnesį nurašomos

D 6030 Pagrndinių žaliavų sąnaudos K 200 Žaliavos, 201 Komplektavimo gaminiai

Žaliavos, sunaudotos pavyzdžiui įrengimų priežiūrai ar cechų ūkio reikalams

D 6040 Pagalbinių medžiagų sąnaudos K 200 Žaliavos, 201 Komplektavimo gaminiai

Tiesioginio darbo išlaidos fiksuojamos

D 6031 Tiesioginis darbas D 6032 Soc draudimas sąnaudos K 471 Mokėtini atlyginimai K 472 Mokėtinas soc draudimas

Netiesioginio darbo išlaidos fiksuojamos


126


D 6041 Pagalbinių darbininkų atlyginimas D 6042 Soc draudimo sąnaudos K 471 Mokėtini atlyginimai K 472 Mokėtinas soc.draudimas Gamybinių pastatų nusidėvėjimas

D 6044 Gamybinių pastatų nusidėvėjimo sąnaudos K 12018 Gamybinių pastatų nusidėvėjimas Žaliavų (medžiagų), sunaudotų bendriems įmonės reikalams, vertė į gaminamos produkcijos savikainą neįskaitoma, bet priskiriama prie veiklos sąnaudų :

D 611 Veiklos sąnaudos K 200 Žaliavos

Laikotarpio pabaigoje visos išlaidos turi būti įskaitomos į pagamintos produkcijos savikainą. Tam paprastai yra naudojama sąskaita Nr.202 Nebaigta gamyba

D 202 Nebaigta gamyba K 6030, 6031, 6032, 6040, 604

Tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos gali būti apskaitomos iš karto 202 Nebaigta gamyba sąskaitoje,aplenkiant 603 ir 604 sąskaitas. Nebaigtos gamybos sąskaitoje kaupiami duomenys pagamintos produkcijos apskaičiavimui

D 202 Nebaigta gamyba K

Nebaigtos gamybos likutis laikotarpio pradžioje + Tiesioginės gamybos Pagamintos išlaidos produkcijos + savikaina Netiesioginės gamybos išlaidos _ Nebaigtos gamybos likutis laikotarpio pabaigoje


1. Kokiame LRV nutarime yra išdėstyta pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje tvarka?2. Ką vadiname gamybos išlaidomis ?


127


3. Kaip klasifikuojamos gamybos išlaidos? Apibūdinkite kiekvieną išlaidų rūšį.4. Kuo skiriasi tiesioginės išlaidos nuo pridėtinių?5. Paaiškinkite, kaip paskaičiuosite tiesioginių medžiagų sunaudojimą gamyboje?6. Paaiškinkite, kaip paskaičiuosite pagamintos produkcijos savikainą?7. Paaiškinkite, kaip paskaičiuosite parduotos produkcijos savikainą?8. Pateikite Pagamintos produkcijos savikainos ataskaitos modelį ir paaiškinkite.9. Kaip paskaičiuosite Bendrąjį ir grynąjį pelną?10. Pateikite Pilnosios komercinės savikainos struktūrą ir paaiškinkite.11. Kaip suskirstytumėte technologinius gamybos procesus pagal pobūdį ir apibūdinkite?12. Kokius žinote savikainos kalkuliavimo metodus. apibūdinkite juos?


7.1 Pratimas

Paskaičiuokite Nebaigtos gamybos likutį laikotarpio pradžioje, kai žinoma:

sunaudota pagrindinių žaliavų 150000 pridėtinės išlaidos 15000 tiesioginis darbas 75000 pagamintos produkcijos savikaina 220000 nebaigtos gamybos likutis laikotarpio pabaigai 31000

7.2 Pratimas

Įmonė gamina suolus ir naudoja daug medienos. Jai apskaityti paskyrė sąskaitą ‘Tiesioginės medžiagos”Remiantis šios sąskaitos duomenimis, buvo sukaupta tokia informacija:

Tiesioginės medžiagos laikotarpio pradžioje 374000 Tiesioginės medžiagos laikotarpio pabaigoje 340000 Tiesioginių medžiagų sunaudojimas 970000

Reikia: Apskaičiuoti, kiek žaliavos įsigyta per laikotarpį.

7.3 Pratimas

Turimi tokie duomenys:

Nebaigtos gamybos atsargos sausio 1 d. 310000 Nebaigtos gamybos atsargos gruodžio 31 d. 320000


128


Pagamintos produkcijos savikaina 620000 Tiesioginių medžiagų sunaudojimas 395000 Pridėtinės išlaidos 210000

Reikia: Apskaičiuoti, kiek buvo patirta tiesioginio darbo išlaidų

7.4 Pratimas

Nustatyti pagamintos produkcijos savikainą, kai yra žinoma

Turinys 2001 m. gruodžio 31 d. 2001 m. sausio 1 d.

Nebaigta gamybaŽaliavų atsargosProdukcijos atsargosŽaliavų pirkimaiTiesioginio darbo išlaidosPridėtinės išlaidosVeiklos sąnaudos

6000100004000

1050001000004000011000

5000140005000

7.5 Pratimas

Žinomi tokie įmonės “Varsa” 2001 m. duomenys:

Tiesioginių medžiagų atsargos: sausio 1 d. 11500 gruodžio 31 d. 8700Tiesioginių medžiagų įsigijimas 75000Nebaigtos gamybos atsargos: sausio 1 d. 5900 gruodžio 31 d. 6900 Tiesioginio darbo išlaidos 19000Pridėtinės išlaidos: netiesioginės medžiagos 1100 netiesioginis darbas 3800 komunalinės paslaugos 2100 nusidėvėjimas 1500Gatavos produkcijos atsargos: sausio 1 d. 19000 gruodžio 31 d. 21000

Reikia: 1. Apskaičiuoti įmonės “Varsa” tiesioginių medžiagų sunaudojimą gamyboje. 2. Apskaičiuoti pagamintos produkcijos savikaimą.

3. Apskaičiuoti parduotos produkcijos savikainą.4. Parengti įmonės “Varsa” pagamintos produkcijos savikainos ataskaitą.


129


7.6 Pratimas

Duoti tokie įmonės “Alka” 2001m. duomenys:

Pardavimai 800000Pagamintos produkcijos savikaina 500000Gatavos produkcijos atsargos: sausio 1 d. 75000 gruodžio 31 d. 70000Pardavimo ir administracinės sąnaudos 73000

Reikia: Parengti įmonės “Alka” 2001 m. pelno (nuostolio) ataskaitą.

8 TEMA

Ilgalaikio turto apskaita ir nusidėvėjimas



130


Suvokti ir apibrėžti ilgalaikio turto reikšmę apskaitoje. Žinoti pagrindinius ilgalaikio turto apskaitos aspektus Žinoti ilgalaikio turto nusidėvėjimo metodus ir mokėti juos taikyti praktinėje veikloje. Mokėti tvarkyti ilgalaikio turto apskaitą,jo remonto apskaitą. Gebėti tvarkyti lizingo apskaitą. Gebėti tvarkyti vekselių apskaitą

Kiekviena įmonė, nepriklausomai nuo jos veiklos pobūdžio disponuoja didesniu ar mažesniu ilgalaikiu turtu. Efektyvus jo panaudojimas dažnai lemia įmonės veiklos sėkmę. Dėl to ilgalaikis turtas yra svarbus apskaitos objektas. Šio turto apskaita teikia informaciją apie įmonės ilgalaikio turto dydį bei struktūrą. Įsigydama ilgalaikį materialųjį turtą, įmonė vertina jį kaip konkrečių paslaugų teikimo šaltinį, uždirbsiantį pajamas ne mažiau kaip keletą ataskaitinių laikotarpių.Todėl labai svarbu tiksliai nustatyti faktinę ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą ir vėliau visas jo įsigijimo išlaidas teisingai paskirstyti per visą šio turto naudojimo įmonės veikloje laiką, kaip to reikalauja vienas iš pagrindinių apskaitinei informacijai keliamų reikalavimų – patikimumas. Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina arba, kitaip tariant, pradinė vertė nustatoma taip:

Pirkimo kaina - Pirkimo nuolaida + Papildomos įsigijimo išlaidos -------------------------------------------- = Įsigijimo savikaina

Papildomos įsigijimo išlaidos – tai visos išlaidos, susijusios su ilgalaikio materialiojo turto atsivežimu į būsimą eksploatavimo vietą bei visos išlaidos susijusios su šio turto paruošimu naudoti. Tai gali būti:

įvairūs mokesčiai pakrovimo ir iškrovimo išlaidos transportavimo išlaidos išbandymo išlaidos instaliavimo darbų išlaidos melioravimo, tręšimo, valymo išlaidos ir pan.

Papildomos įsigijimo išlaidos negali būti priskirtos laikotarpio, kurio metu jos buvo padarytos, sąnaudoms. Įtrauktos į ilgalaikio turto įsigijimo savikainą, jos virs laikotarpio sąnaudomis tik to turto nusidėvėjimo procese. Tad kiekvieną ataskaitinį laikotarpį atitinkama ilgalaikio materialiojo turto savikainos dalis bus nurašyta į sąnaudas ir atimta iš tuo pačiu laikotarpiu uždirbtų pajamų. Skirtingų rūšių ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina turi savų ypatumų. aptarsime svarbiausius iš jų:

1 pavyzdys: Tarkime įmonė įsigijo materialųjį nekilnojamą turtą, pvz., žemės sklypą ir sumokėjo už jį 100000 Lt.Papildomos šio turto įsigijimo išlaidos sudarė 2260 Lt. Žemės sklypo įsigijimo savikainą apskaičiuojama taip: pirkimo kaina 100000 mokestis prekybos nekilnojamu turtu agentui 200 mokestis juristui 100 ankstesnio savininko nesumokėtas žemės mokestis 1500 žemės sklype buvusio pastato likvidavimo išlaidos 260 atsargos, gautos likvidavus pastatą (300) kelio tiesimo išlaidos 500


131


---------------------------------------------------------------------------------- Faktinė žemės sklypo įsigijimo savikaina 102260

Toks žemės sklypo įsigijimas apskaitoje būtų registruojamas įrašu:

D 1200 Žemės – įsigijimo savikaina 102260 D 20 Atsargos 300 K 271 Sąskaitos bankuose 101060 K 470 Mokėtini mokesčiai 1500

Įsigyjant ilgalaikį kilnojamą turtą, paprastai be pirkimo išlaidų, taip pat daromos išlaidos transportavimui bei išbandymo darbams.

2 Pavyzdys: Tarkime, įmonė įsigijo įrengimą. Jo faktinės įsigijimo savikainos (pirkimo kaina, pridėjus papildomas įsigijimo išlaidas) apskaičiuojama taip:

pirkimo kaina 30000 pirkimo nuolaida (1000) įrengimo iškrovimo ir pakrovimo darbai 300 įrengimo transportavimo išlaidos 400 draudimas transportuojant 50 išbandymo darbų išlaidos 140 --------------------------------------------------------------------------------- Faktinė įrengimo įsigijimo savikaina 29890

Toks įrengimo įsigijimo atvejis apskaitoje būtų registruojamas taip:

D 12300 Įrengimų įsigijimo savikaina 29890 K 271 Sąskaitos bankuose 29890

Kartais realiame gyvenime vienu pirkimu įsigyjamas skirtingų rūšių turtas. Jeigu yra žinoma tik bendra įsigyto turto suma, būtina nustatyti kiekvieno ilgalaikio turto vieneto savikainą atskirai.

3 Pavyzdys: Tarkime, įmonė įsigijo ilgalaikio materialiojo turto už 60000 Lt. Kadangi ši pinigų suma buvo sumokėta už žemę ir gamybinį pastatą su visais įrengimais, būtina bendrą pirkimo kainą paskirstyti proporcingai įsigyto ilgalaikio turto rinkos vertei, kuri nustatoma ekspertiniu būdu. Tarkime, ekspertai žemę įkainojo – 15000 Lt, pastatą – 35000 Lt, įrengimus - 20000 Lt. Bendra pirkimo kaina atskiriems įsigyto turto vienetams bus paskirstoma taip:

15000 Žemė ----------- x 60000 = 12857 70000 35000 Pastatas ----------- x 60000 = 30000 70000

20000 Įrengimas ----------- x 60000 = 17143 70000 ---------------------


132


Iš viso: 60000 Lt

Taip apskaičiuotos sumos turi būti apskaitoje registruojamos taip:

D 1200 Žemės įsigijimo savikaina 12857 D 12010 Pastato įsigijimo savikaina 30000 D 12300 Įrengimo įsigijimo savikaina 17143 K 271 Sąskaitos bankuose 60000

Ilgalaikis materialusis turtas (išskyrus žemę) turi ribotą naudojimo laiką, todėl laikui bėgant, fiziškai bei morališkai nusidėvi. Be to, ilgalaikį materialųjį turtą įmonė gali ne tik likviduoti, bet parduoti ar iškeisti į kitą turtą. Priklausomai nuo netekto ilgalaikio turto likutinės vertės dydžio, šio turto pardavimo (keitimo) kainos gali būti gautas pelnas arba patirtas nuostolis.Ilgalaikio turto perleidimo rezultatas fiksuojamas, kaip įmonės investicinės veiklos pajamos (sąnaudos) ir didina (mažina) ataskaitinių metų pelną prieš apmokestinimą.

Ilgalaikio materialiojo turto likvidavimas

4 Pavyzdys: Tarkime, įmonė savo veikloje naudoja automobilį, kurio faktinė įsigijimo savikaina 6000 Lt.Numatytas šio ilgalaikio turto naudojimo laikas 5 metai, o likvidacinė vertė 600 Lt. Šio automobilio nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiog proporcingą būdą, jo metinė nusidėvėjimo suma yra 1080 Lt.

6000 – 600 ----------------- = 1080 5


133

Nudėvėto turto,kaiatsargų po likvidavimo nebūna

Nudėvėto iki likvi-dacinės vertės turto, kai po likvi-davimo susidaroatsargos

Nenudėvėto iki likvidacinės vertės turto, kai po likvi-davimo susidaroatsargos

Apskaitoje registruojamasnurašomas turtas, taip patatliekos ir arba netekimai(ypatingieji praradimai)

Apskaitoje registruojamasnurašomas turtas, taip pat jį likviduojant gautos atliekos (atsarginės dalys ir pan.)

Apskaitoje registruojamasnurašomas turtas

Ilgalaikiomaterialiojo

turtolikvidavimas

Nenudėvėto iki likvidacinės vertės turto, kai atsargų po likvidavimo nebūna

Apskaitoje registruojamasnurašomas turtas ir netekimai(ypatingieji praradimai)


Sakykime automobilis buvo eksploatuojamas trumpiau, pvz. tris metus ir įmonės vadovai nutarė jį likviduotiTuomet apskaitoje bus registruojamas toks įrašas:

D 1228 Transporto priemonės nusidėvėjimas 3240 D 20 Atsargos 600 D 6381 Kitos investicinės veiklos sąnaudos 2160 K 1220 Transporto priemonės įsigijimo savikaina 6000

Įmonė gali ir parduoti ilgalaikį materialųjį turtą, jei randa jam pirkėją. Galimi tokie IMT perleidimo atvejai:

Ilgalaikio materialiojo turto perleidimas

5 Pavyzdys: Tarkime, kad automobilis parduodamas už didesnę nei jo likutinė vertė, sumą, pvz 3200 Lt.Tuomet apskaitoje bus registruojamas toks įrašas:

D 2710 Sąskaitos bankuose 3200 D 1228 Transporto priemonės nusidėvėjimas 3240 K 1220 Transporto priemonės įsigijimo savikaina 6000 K 53912 Pelnas iš naudoto IMT perleidimo 440

6 Pavyzdys: Jei įmonė parduoda IMT už mažesnę sumą nei nudėvėta jo įsigijimo savikainos dalis, tuomet įmonė patirs nuostolį.Taigi, pardavus šį automobilį , pvz. už 2000 Lt, bus apskaitoje registruojamas toks įrašas

D 271 Sąskaitos bankuose 2000 D 1228 Transporto priemonės nusidėvėjimas 3240 D 6381 Kitos investicinės veiklos sąnaudos 760 K 1220 Transporto priemonės įsigijimo savikaina 6000

Taip pat galimi tiek vienarūšio, tiek skirtingos rūšies turto mainai.


134

Už likutinęvertę

Už didesnę kainąnegu turto likutinėvertė

Už mažesnę kainąnegu turto likutinėvertė

Investicinės veiklossąnaudos

Investicinės veiklospajamos

Turto ir nuosavybėssumos nesikeičia(keičiasi tik turto struktūra

Ilgalaikiomaterialiojo

turtoperleidimas


7 Pavyzdys: Tarkime įmonė savo naudotą automobilį nori keisti į naują, kurio pardavimo kaina yra 20000 Lt. Turto keitimo sutartyje numatyta, kad automobilį iškeičianti įmonė turi primokėti 17240 Lt. Toks keitimasis turtu apskaitos registruose bus fiksuojamas taip:

D 1220 Transporto priemonės įsigijimo savikaina (naujo automobilio) 20000 D 1228 Transporto priemonės nusidėvėjimas (seno automobilio) 3240

K 1220 Transporto priemonės įsigijimo savikaina (seno automobilio) 6000 K 271 Sąskaitos bankuose 17240

Šiuo atveju netenkamo automobilio reali rinkos kaina sutapo su jo likutine verte..

8 Pavyzdys :Tarkime, įmonė keisdama savo seną automobilį į naują, turi primokėti ne 17240 Lt, bet 15000 Lt, t.y. keičiamo automobilio rinkos vertė keitimo momentu viršys jų likutinę vertę. Tokios keitimosi ilgalaikiu turtu operacijos dėka įmonė, iškeitusi seną automobilį į naują, gaus 2240 Lt pelną iš turto perleidimo. Toks keitimasis turtu apskaitos registruose bus fiksuojamas taip: D 1220 Transporto priemonės įsigijimo savikaina (naujo automobilio) 20000 D 1228 Transporto priemonės nusidėvėjimas (seno automobilio) 3240 K 1220 Transporto priemonės įsigijimo savikaina (seno automobilio) 6000 K 53912 Pelnas iš naudoto IMT perleidimo 2240 K 271 Sąskaitos bankuose 15000

Kaip jau minėjome, galima keistis ne tik vienarūšiu, bet ir skirtingų rūšių turtu.

9 Pavyzdys:Tarkime, įmonė tą patį automobilį nutarė iškeisti į pastatą, kurio pardavimo kaina 25000 Lt.. Už mainais gaunamą automobilį suteikiama 1000 Lt keitimo nuolaida. Toks keitimasis turtu apskaitos registruose bus fiksuojamas taip:

D 12010 Pastato įsigijimo savikaina 25000 D 1228 Transporto priemonės nusidėvėjimas 3240 D 6381 Kitos investicinės veiklos sąnaudos 1760 K 1220 Transporto priemonės įsigijimo savikaina 6000 K 271 Sąskaitos bankuose 24000

8.1. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas

Įmonės veikloje naudojamas ilgalaikis turtas laipsniškai nusidėvi. Nusidėvėjimas skaičiuojamas perduotiems naudoti ilgalaikio turto objektams (pradedant nuo kito mėnesio 1–os dienos ir neskaičiuojamas nuo kito mėnesio 1-os dienos po jų nurašymo ar pardavimo). Atiduodant turtą naudoti būtina surašyti Turto įvedimo į eksploataciją aktą. Turtą pabaigus naudoti būtina surašyti Ilgalaikio turto likvidavimo aktą.


135


Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo apskaitos metodų klasifikavimas

ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO NUSIDĖVĖJIMO APSKAITOS METODAI

PROPORCINGI PAGREITINTI

Tiesiog proporcingo metodo esmė:

V1 - V2 -------------------------

T

V 1 - ilgalaikio turto įsigijimo vertėV 2 - ilgalaikio turto likvidacinė vertėT - naudingo naudojimo laikas metais

Pavyzdys: V1 – 10000 Lt, V2 – 1000 Lt. T – 5 metai

10000 – 1000 --------------------- = 1800 Lt 5


Metų skaičiusTiesiog

proporcingas laiko požiūriu

(tiesinis)

Proporcingas produkcijos

kiekiopožiūriu

Mažėjančios vertės

136


Nusidėvėjimo norma yra 20% : 1800 ; 9000 = 20 procentų

Produkcijos metodo esmė – Nusidėvėjimo suma priklauso nuo to, kiek pagaminta produkcijos (atlikta paslaugų) vienu ar kitu ilgalaikio turto objektu.

V1 - V2 -------------------------

P

P – numatomas pagaminti produkcijos ar paslaugų kiekis per visą naudojimo laikotarpį.

Pavyzdys: Nupirktas automobilis už 10000 Lt.Likvidacinė vertė 1000 Lt. Automobilis per visą eksploatavimo laiką nuvažiuos 90000 kilometrų.

10000 – 1000 ----------------------- = 0,1 Lt / 1 km. 90000

Metų skaičiaus metodas:

V1 - V2 -------------------------

T

V 1 - ilgalaikio turto įsigijimo vertė - 10000 LtV 2 - ilgalaikio turto likvidacinė vertė – 1000 LtT - naudingo naudojimo laikas metais - 5 metai, 1+2+3+4+5 = 15, pirmaisiais metais priskaičiuojama 5/15 visos nusidėvėjimo sumos, antrais metais 4/15, trečiais 3/15, ketvirtais 2/15 ir penktais metais 1/15 visos nusidėvėjimo sumos .Tuomet ekonominiai normatyvai bus:

Nusidėvėjimo suma Nusidėvėjimas %


137


I metai 10000 – 1000 = 9000 x 5/15 = 3000

II metai 10000 – 1000 = 9000 x 4/15 = 2400

III metai 10000 – 1000 = 9000 x 3/15 = 1800 IV metai 10000 – 1000 = 9000 x 2/15 = 1200

V metai 10000 – 1000 = 9000 x 1/15 = 600 ------------------- 9000

33.3

26.6

20.0

13.3

6.7

Dvigubas – mažėjančios vertės metodas – jo esmė ta, kad nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo objekto likutinės vertės

Pavyzdys: 100 % : 5 x 2 = 40 %

Metai Likutinėvertė

metų pradž.

Nusidėvė-jimas %

Metinė nusidė-vėjimo suma

Sukaupta nusi-dėvėjimo suma

Likutinėvertė

I

II

III

IV

V

10000

10000

6000

3600

2160

1296

40

40

40

40

4000

2400

1440

864

296

4000

6400

7840

8704

9000

10000

6000

3600

2160

1296

1000

8.2. Nematerialaus ilgalaikio turto apskaita

Nematerialus turtas pirmiausia reiškiasi per įvairias privilegijas ir teises, iš kurių įmonė gauna tam tikros naudos. Šis turtas turi tokius svarbiausius požymius:

neturi materialiojo (medžiaginio) turinio;. turi vertę, kurios būtina išraiška – už tą turtą sumokėta kaina;


138


suteikia tam tikras teises ir privilegijas šio turto savininkui; atneša įmonei naudos; naudojamas ilgą laiką.

Balanse išlaidos nematerialiam turtui įsigyti pateikiamos sekančia tvarka:

Tyrinėjimų ir plėtojimo darbų savikaina Įsigytos teisės Prestižas Iš anksto apmokėtos sąnaudos.

Ypatinga nematerialiojo ilgalaikio turto rūšis – formavimo savikaina.

Formavimo savikainai priskiriamos visos išlaidos, padarytos įmonės steigimo metu, taip pat atliekant plėtojimo ar reorganizavimo darbus, kurie įmonei duos naudos ateityje ne vieną, bet keletą ataskaitinių laikotarpių. Atskiriems formavimo savikainos straipsniams priskiriamos šios išlaidos:

Kapitalo pakitimo ir įmonės formavimo savikainai priskiriamos įmonės steigimo bei plėtojimo išlaidos: rinkos tyrimo, įmonės registravimo mokestis bei mokestis juristams, dokumentų parengimo ir panašios išlaidos. Taip pat išlaidos, susijusios su įmonės akcinio kapitalo didinimu ar mažinimu, akcininkų susirinkimų organizavimu.

Obligacijų išleidimo savikainą sudaro visos išlaidos, susijusios su šių įmonės vertybinių popierių spausdinimu, registravimu ir platinimu.

Kitų formavimo darbų savikainai priskiriamos kitos įvairios formuojant įmonę padarytos išlaidos, nepriskirtinos anksčiau aptartiems Formavimo savikainos grupės straipsniams. Tai gali būti įmonės įstatų keitimas ar filialų steigimo ir panašios išlaidos.

Reorganizavimo savikainai priskiriamos visos įmonės reorganizavimo išlaidos. Šiame straipsnyje turi būti atvaizduojamos ir išlaidos, kurios patiriamos masiškai keliant įmonės darbuotojų kvalifikaciją ar dėl įmonės reorganizavimo atleidžiant daug darbuotojų, kai jiems reikia išmokėti kompensacijas dėl atleidimo iš darbo.

Išlaidų, kurios priskiriamos formavimo savikainai, perkėlimas į balanso ilgalaikio turto skyrių, taip pat jų atvaizdavimas turtinėse sąskaitose vadinamas išlaidų kapitalizavimu.

Formavimo savikaina, kaip ir kitas nematerialus turtas turi būti amortizuojama per ne ilgesnį kaip penkeri metai laikotarpį.Šios amortizacijos sąnaudos apskaičiuojamos tiesiog proporcingu metodu. Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, balanse formavimo savikaina turi būti pateikta likutine verte.

8.3. Ilgalaikis finansinis turtas

Tai ypatingos rūšies turtas, atspindintis tam tikras įmonės teises bei privilegijas, kurios atsiranda jai dalyvaujant kitų įmonių veikloje. Ilgalaikis finansinis turtas atspindimas balanso Ilgalaikio turto skyriaus dviejose grupėse: ketvirtoje Ilgalaikis finansinis turtas ir penktoje Po vienerių metų gautinos sumos.

Ištrauka iš balanso


139


IV Ilgalaikis finansinis turtas Dalyvavimas kitose įmonėse Investicijos Gautinos sumosKitas ilgalaikis finansinis turtas

Nuosavos akcijos Kitos investicijos Kitos gautinos sumos

V Po vienerių metų gautinos sumos

Balanso IV skyriuje atspindimas ilgalaikis finansinis turtas išsiskiria tuo, kad šioje straipsnių grupėje atsispindi tik tas turtas, kurį įmonė vienu ar kitu būdu įsigyja iš dalyvavimo ryšiais susijusių įmonių. Dalyvavimo ryšiais susijusios įmonės – tai įmonės bendrasavininkės, kai viena įmonė turi įsigijusi kitos įmonės nuosavybės. Finansinis turtas atsiranda įsigijus kitų įmonių vertybinių popierių: akcijų, obligacijų, vekselių ir kt.Šiuo atveju akcijos ar obligacijos įsigyjamos ne spekuliaciniais tikslais (tikintis jas pelningai parduoti padidėjus šių vertybinių popierių rinkos kainai), bet norint padidinti įmonės turtą dividendais ar palūkanomis.

Investicijoms priskiriamos kitų įmonių išleistos privilegijuotosios ir paprastosios akcijos bei obligacijos, kiti vertybiniai popieriai, kuriuos įsigijo įmonė.Įsigytos obligacijos ar akcijos apskaitoje bei atskaitomybėje rodomos faktine jų įsigijimo savikaina, neatsižvelgiant į jų nominaliąją vertę.Šiame straipsnyje fiksuojami vertybiniai popieriai tik tų įmonių, kurių ne mažiau kaip 20 procentų nuosavybės priklauso įmonei, įsigijusiai šiuos popierius.

Gautinoms sumoms priklauso dalyvavimo ryšiais susijusių įmonių įsipareigojimai atskaitomybę rengiančiai įmonei, atsiradę, kai šioji suteikia ilgalaikę grąžintiną finansinę ar kitokią paramą toms įmonėms. Tokia parama,pvz., gali būti lengvatinės paskolos šioms įmonėms remti.

Kito ilgalaikio finansinio turto grupei priskiriamuose straipsniuose registruojami tų įmonių vertybiniai popieriai, kurių mažiau nei 20 procentų nuosavybės priklauso įmonei, įsigijusiai šiuos vertybinius popierius.

Straipsnis Nuosavos akcijos, kuriam priskiriamos supirktos pačios įmonės anksčiau išleistos akcijos, išsiskiria tuo, kad šios akcijos atspindimos apskaitoje ir atskaitomybėje jų nominaliąja verte.

Kitos investicijos apima įmonės įsigytus kitų įmonių vertybinius popierius bei ilgalaikio pinigų investavimo tikslais įsigytą ilgalaikį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą. Šiame straipsnyje atspindimos investicijos į tas įmones, kuriose atskaitomybę sudarančios įmonės nuosavybė yra mažesnė nei 20 procentų jų kapitalo. Įsigytieji vertybiniai popieriai rodomi jų įsigijimo kaina. Tai tinka ir kitoms gautinoms sumoms, kurioms priklauso įvairios gautinos sumos, kurias įmonė numato gauti iš dalyvavimo ryšiais susijusių įmonių vėliau nei po ataskaitinių einančiais metais (todėl jos ir laikomos ilgalaikiu turtu).

Finansinio turto rūšys


140


Akcijos

Obligacijos

Finansiniai vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai

Ilgalaikis finansinis turtas, skirtingai nei ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas, per jo naudojimo laikotarpį nėra nudėvimas ar amortizuojamas. Jis, kaip ilgalaikis materialusis turtas, gali būti tik perkainojamas. Ilgalaikis finansinis turtas perkainojamas tada, kai reali jo rinkos vertė gerokai viršija pradinę vertę (įsigijimo savikainą), jeigu toks vertės viršijimas yra ilgalaikis ir pastovus.Kartais tenka nurašyti, kaip ypatinguosius praradimus nuvertėjusio ilgalaikio finansinio turto sumas, nes finansinio turto vertė kinta labiau negu kito ilgalaikio turto. Po vienerių metų gautinos sumos. Šiame straipsnyje atspindimos visų prekybos bei kitų įmonės partnerių,su kuriais įmonė nesusijusi nuosavybės ryšiais, skolos

8.4. Ilgalaikio turto remonto apskaita

Turto remonto tikslai – jo naudingųjų savybių palaikymas (išsaugojimas), atstatymas, esamų savybių pagerinimas arba papildymas naujomis.Paprastai smulkūs ir todėl iš dalies nebrangūs remonto darbai skirti tik turto naudingosioms savybėms išsaugoti, vadinami einamuoju remontu.. Tuo tarpu turto būklę atstatyti ar pagerinti yra kur kas sudėtingiau, todėl tai brangiai kainuoja. Šiems darbams apibrėžti naudojamas kapitalinio remonto, o dabar dažniausiai naudojamas terminas – rekonstrukcija. Taigi, pertvarkymu (rekonstrukcija ) laikomi remonto darbai, kai išlaidos jiems per metus sudaro 50 procentų ir daugiau remontuojamo ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainos. Atliktų pertvarkymo darbų išlaidų suma didinama suremontuoto turto įsigijimo savikaina

D 12X0 Ilgalaikio turto įsigijimo savikaina K 20 Atsargos (arba 27 Pinigai, 47 Atlyginimai ir pan.)

Tokio turto nusidėvėjimas toliau skaičiuojamas nuo naujai įvertintos įsigijimo vertės. Šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, ar turto remontas nepailgino jo naudingo tarnavimo laikotarpio. Jeigu taip, tuomet būtina nusidėvėjimo skaičiavimą patikslinti taip, kad šio turto likutinė vertė, pradedant nuo laikotarpio, kurį pasikeitė turto naudingo tarnavimo laikas, būtų nudėvėta per įmonės iš naujo įvertintą


141

F I N A N S I N I S T U R T A S

Investicijos

Į vertybinius popierius Į kitą turtą

Įmonės anksčiau išleistos irsupirktos nuosavos akcijos

Paskolos


naudingo tarnavimo laikotarpį. jeigu turto naudingo tarnavimo laikotarpis nepailgėja, padidėjusi turto įsigijimo vertė nudėvima per tą patį laikotarpį, tiktai didesnėmis proporcijomis. Jeigu atlikti remonto darbai nesudaro 50 procentų turto įsigijimo vertės, tačiau keleriems metams pagerina turto naudojamąsias savybes, tuomet mažinamas sukauptas nusidėvėjimas. Ši operacija užfiksuojama įrašu:

D 12X8 Ilgalaikio turto nusidėvėjimas K 20 Atsargos (arba 27 Pinigai, 47 Atlyginimas ir pan.)

Remonto darbai, kurie nepagerina turto naudingųjų savybių, o tik padeda jas išlaikyti, finansinėje apskaitoje pripažystami ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudomis.

D 6111 Veiklos sąnaudos (Remontas ir eksploatacija) K 20 Atsargos (arba 27 Pinigai, 47 Atlyginimai)

Nuosavo arba išperkamosios nuomos būdu valdomo turto remonto bei rekonstravimo finansinės apskaitos schema

8.5. Išperkamosios nuomos (Lizingo) operacijų apskaita

Bendrosios nuostatos:


142

Ilgalaikio materialiojo turto remontas ir rekonstravimas

Keleriems metams nepagerina turto vartojamųjų savybių

Remonto sąnaudos įskaitomos į jo atlikimo laikotarpįpio sąnaudas

Keleriems metams pagerina turto vartojamąsias savybes

Pailgina turto naudingo tarnavimo laikotarpį

Nepailginta turto naudingo tarnavimo laikotarpio

Mažinama nusidėvė-jimo suma ir tikslinamas nusidė-vėjimo laikotarpis

Didinama turto įsigijimo vertė,tiks-linamas nusidėvė-jimo laikotarpis

Didinama turto įsigijimo vertė,ne –keičiamas nusidėvė-jimo laikotarpis

Neviršija 50 % turto įsigijimo vertės iki rekonstravimo

Viršija 50 % turto įsigijimo vertės iki rekonstravimo


Lizingo sandoris įforminamas sutartimi; Remiantis sutarties turiniu, sandoris priskiriamas veiklos nuomai arba finansinei išperkamajai

nuomai; Finansinės išperkamosios nuomos sutartyje numatytos periodinės įmokos dokumentuojamos

lizingo davėjui išrašant PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodoma turto vertės dengimo suma, palūkanos ir PVM.

Lizingo gavėjas PVM sąskaitoje faktūroje išskirtą pirkimo PVM sumą traukia į atskaitą vadovaudamasis PVM įstatymo 16, 18, 19 ir 20 straipsnių nuostatomis.

Įmonės, importuojančios ilgalaikį turtą išperkamosios nuomos pagrindu, turi įforminti muitinės procedūrą “Importas vidaus vartojimui”. Pagal šią procedūrą PVM apskaičiuojamas iš karto. Įmonės PVM mokėtojos muitinėje sumokėtą importo PVM už išperkamosios nuomos pagrindu įsigytą ilgalaikį turtą,, kurį numato panaudoti PVM apmokestinamajai veiklai, gali traukti į PVM atskaitą.

8.6. Lizingo operacijų apskaita nuomotojo įmonėje

Įmonė nutarė lizinguoti lengvąjį automobilį per penkerius metus ir sudarė su lizingo kompanija išperkamosios nuomos sutartį. Prie sutarties sudarytas priedas – susitarimas dėl tarpusavio įskaitymo pagal šį punktą:


143

Finansinės išperkamosiosnuomos sutartis

Bendra lizingo davėjui bei tretiesiems asmenims mokėtina suma,tiesiogiai susijusi su lizingo pagrindais įsigyjamu turtu

Iki turto naudojimo pradžios patirtos išlaidos,

susijusios su turto įsigijimu,turto įvedimu į eksploataciją

PVMPalūkanosTurto vertėsdengimo suma

Jeigu lizingo gavėjas – ne PVM

mokėtojas

Susikaupusios iki turto įvedimo į eksploataciją

dienos

Išperkamosios nuomos pagrindais įsigyjamo turto įsigijimo savikaina


1. Nuomininko išankstinio mokėjimo Pardavėjui UAB Viltis” sumą 2000,01 Lt įskaityti kaip Nuomininko pirmąją įmoką Lizingo firmai pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr 1234 Nors automobilį planuojama gauti rugsėjo mėnesį, sutartis jau įsigaliojo, ir pardavėjas paprašė avansu sumokėti 2000.01 Lt.Įmonė avansą sumokėjo. Sąskaitą faktūrą šiai sumai išrašė lizingo kompanija:

Turto išpirkimo mokestis 990,68 Sutarties mokestis 704,24 -------------------------------------------------------------- Iš viso: 1697.92 PVM 18 % 305.09 --------------------------------------------------------------- Iš viso pagal sąskaitą faktūrą 2000,.01

Pagal lizingo sutartį sumokėjus avansą, apskaitoje daromas įrašas

D 22 Išankstiniai apmokėjimai 2000.01 K 27 Pinigai 2000.01

Gavus turtą pagal perdavimo – priėmimo aktą:

D 13 Išperkamosios nuomos ir panašios teisės XXX K 402 Išperkamosios nuomos ir panašūs įsipareigojimai XXX K 22 Išankstiniai apmokėjimai XXX

Prie turto pajamavimo vertės reikėtų priskirti ir administravimo arba sutarčių mokesčius, jeigu tokie numatyti sutartyje. Toliau einamųjų metų įsiskolinimų dalis iš ilgalaikių skolų perkeliama į trumpalaikes skolas:

D 402 Išperkamosios nuomos ir panašūs įsipareigojimai XXX K 432 Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis XXX

Gavus pirmąją PVM sąskaitą faktūrą, ūkinė operacija registruojama įrašu:

D 432 Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis 1697.92 D 251 Gautinas PVM 305,09 K 439 Įvairios mokėtinos sumos 2000,01

Visą likusį laiką iš lizingo davėjo gavus PVM sąskaitas faktūras pagal mokėjimo grafiką, daromi įrašai D 432 Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis (turto vertės sumai) D 630 Išperkamosios nuomos mokesčio sąnaudos (palūkanos) D 251 Gautinas PVM (nuo turto vertės dengimo ir nuo palūkanų) K 490 Sukauptos sąnaudos (palūkanų sumai) K439 Įvairios mokėtinos sumos (turto vertės dengimo ir PVM sumai) Nusidėvėjimą išperkamosios nuomos sutarties pagrindu gautam turtui skaičiuoja turto nuomininkas (lizingo gavėjas). ilgalaikio turto naudojimo pradžia turi būti įforminta įmonės vadovo (savininko) patvirtintu turto perdavimo naudoti aktu. Nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti tik įvestam į eksploataciją išperkamosios nuomos sutarties pagrindais disponuojamam turtui. Iki išperkamosios nuomos pagrindais disponuojamo turto įvedimo į eksploataciją dienos susikaupusios palūkanos yra kapitalizuojamos kaip formavimo savikaina Įvedus turtą į eksploataciją, sukauptų palūkanų suma didinama turto įsigijimo vertė.


144


Pavyzdžiui”.Įmonė 2001 01 01 išperkamosios nuomos pagrindais įsigijo įrengimus. Sutartyje numatyta įrengimų vertė 150000 Lt. Sutartyje numatyta 10 proc. palūkanų norma nuo nepadengtos turto vertės dalies. Įrengimai įvesti į eksploataciją 2001 06 30.

Sausio mėnesį sukauptų palūkanų registravimas:

D 6300 Palūkanų sąnaudos 1000 K 490 Sukauptos sąnaudos 1000

D 1030 Kapitalizuotos palūkanos 1000 K 6300 Palūkanų sąnaudos 1000

Per sausio – birželio mėnesius sąskaitoje 1030 Kapitalizuotos palūkanos sukauptas 6000 Lt likutis, įvedus turtą į eksploataciją, pridedamas prie turto įsigijimo savikainos:

D 13 Išperkamosios nuomos teisėmis įsigyjamas turtas 6000 K 1030 Kapitalizuotos palūkanos 6000 Pastabos:

Įrengimų nusidėvėjimas bus skaičiuojamas nuo sutartyje numatytos įsigijimo kainos (150000 Lt), padidintos kapitalizuotų palūkanų suma (6000 Lt) , t. y. nuo 1560000 Lt.

Įvedus turtą į eksploataciją vėlesniais laikotarpiais, susikaupusios palūkanos registruojamos finansinės veiklos sąnaudų sąskaitose.

Finansinės išperkamosios nuomos mokestis apskaitoje detalizuojamas atskirai parodant turto vertės dengimo sumas, sukauptas palūkanas ir kitas įmokas (kompensuojamus mokesčius ir kt.)

Nutraukus lizingo sutartį, finansinėje apskaitoje praėjusių ataskaitinių laikotarpių įrašai netaisomi. Nutraukus lizingo sutartį:

nurašoma lizingo pagrindais įsigyjamo turto likutinė vertė; nurašomas skolos lizingo davėjui likutis. nuostolis, susidaręs dėl lizingo sutarties nutraukimo, priskiriamas ataskaitinio laikotarpio

netekimams. pagal sutartį nuomininko mokamos baudos, sankcijos ar kitos kompensacijų sumos taip pat

priskiriamos ataskaitinio laikotarpio netekimams.

Pavyzdys: 2001 metų sausio mėnesį įmonė A nutraukė lizingo sutartį. Įmonės A apskaitoje su lizingo operacija susijusių sąskaitų likučiai:


145

Išperkamosios nuomos mokestis

D 4 klasė Išperkamosios sumos ĮsipareigojimaiK 271 Sąskaitos bankuose

Turto vertės dengimo suma

D 63 Palūkanų sąnaudosK 271 Sąskaitos bankuose

Sukauptos palūkanos


1300 Lizingo pagrindais įsigyjamas turtas (įsigijimo savikaina) 200000 Lt 1308 Lizingo pagrindais įsigyjamas turtas (sukauptas nusidėvėjimas 50000 Lt 402 Išperkamosios nuomos įsipareigojimai 30000 Lt

D 1308 Lizingo pagrindais įsigyjamas turtas (sukauptas nusidėvėjimas 50000 Lt D 402 Išperkamosios nuomos įsipareigojimai 30000 Lt D 64 Netekimai 120000 Lt K 1300 Lizingo pagrindais įsigyjamas turtas (įsigijimo savikaina) 200000 Lt

Jei išperkamosios nuomos sutartis nutraukiama ir ilgalaikis turtas grąžinamas turto savininkui (lizingo būdu perduodančiam turtą), tai šiuo atveju išperkamoji nuoma traktuojama kaip paprastoji nuomos sutartis, pagal kurią turto nuomininkas nuomos laikotarpiu moka nuomos mokestį už naudojimąsi ilgalaikiu turtu. Po lizingo sutarties nutraukimo turto savininko gautos periodinės įmokos (ilgalaikio turto vertės dalies kaina, kitos paslaugos, palūkanos) pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras pripažystamos kaip nuomos mokesčio pajamos, o turto gavėjo sumokėta suma (ilgalaikio turto vertės dalies kaina, kitos paslaugos, palūkanos) pripažystama turto gavėjo nuomos sąnaudomis.

VEIKLOS NUOMOS APSKAITATURTO NUOMOTOJO APSKAITOJE

TURTO NUOMININKO APSKAITOJE


146

Turto nuoma

Pagrindinė veikla - nuomaTurto nuoma nėra pagrindinė

veikla

Nuomos pajamos atspindimosPelno (nuostolio) ataskaitos

eilutėje “Pardavimai ir paslaugos”

Nuomos pajamos atspindimosPelno (nuostolio) ataskaitos

eilutėje “Kita veikla”

D 290 Sukauptos pajamos K 505 Suteiktos paslaugosarbaD 491 Ateinančių laikotarpių pajamos K 505 Suteiktos paslaugos

D 290 Sukauptos pajamos K 526 Nuomos pajamosarbaD 491 Ateinančių laikotarpių pajamos K 526 Nuomos pajamos


8.7. Operacijų su vekseliais apskaita

Vekselis – tai vertybinis popierius, kuriuo jį išrašantis asmuo besąlygiškai pasižada pats arba paveda kitam sumokėti tam tikrą sumą vekselyje nurodytam asmeniui. Vekseliui būdingi požymiai:

abstraktumas (nurodoma išdavimo priežastis); formalumas (įstatymo nustatyti rekvizitai surašomi ant specialaus blanko tam skirtose vietose); prievolės besąlygiškumas (vekselyje negali būti jokių mokėjimo išlygų);


147

Nuomos sąnaudų apskaita

Turto nuoma –tiesioginės gamybos išlaidos

Turto nuomos sąnaudos

priskiriamos veiklos

sąnaudoms

Turto nuomos išlaidos

tiesiogiai įskaičiuojamos į

pagamintų produktų savikainą

Turto nuoma – netiesioginės

gamybos išlaidos

Turto nuoma – bendrosios ir

administracinėssąnaudos

Turto nuoma – kitos veiklos

sąnaudos

Turto nuomos išlaidos

netiesiogiai įskaičiuojamos į

pagamintų produktų savikainą

Nuomojamas turtas kitai

veiklai vykdyti

Nuomojamos administracinės

patalpos

Nuomojamos gamybinės patalpos

Nuomojama auditorija

konkretiems kursams

Turto nuomos sąnaudos

priskiriamos kitos veiklos sąnaudoms


perleidžiamumas (niekas negali riboti jo judėjimo iš vieno ūkio subjekto pas kitą galimybių);.

Dėl šių požymių vekselis priskiriamas labiausiai likvidiems vertybiniams popieriams ir todėl pagrįstai laikomas mokėjimo priemone. Pagal atsiskaitymo pobūdį vekseliai skirstomi į:

paprastuosius (solo), kuriais vekselio davėjas pats įsipareigoja vekselio gavėjui laiku grąžinti skolą.

Išduodamas ir apmokamas paprastasis vekselis

Vekselis, o vėliau apmokėtas

Prekės, o vėliau vekselio pateikimas apmokėjimui

įsakomuosius (trata), kuriais vekselio davėjas (trasantas) įpareigoja grąžinti skolą per trečiąjį asmenį (trasatą). Šiuo atveju vekselio gavėjas vadinamas remitentu.

.

Išduodamas ir apmokamas įsakomasis vekselis

Vekselis

Prekės

Vekselio pateikimas apmokėjimui

Tarpusavio skolų užskaita Apmokėji

Jeigu vekselio gavėjas nepasitiki mokėtojo finansinėmis galimybėmis, jis gali iš vekselio davėjo reikalauti papildomų garantijų.. Tokia garantija gali būti vekselio gavėjo požiūriu patikimos įmonės ar banko laidavimas (apmokėjimo garantavimas). Jis įrašomas kitoje vekselio blanko pusėje ir vadinamas avaliu. Dar vienas svarbus vekselių apyvartos bruožas – vekselio gavėjo (turėtojo) teisė be jokių apribojimų jį parduoti (indosuoti) kitam ūkio subjektui.Dažniausiai vekselius superka bankai ir kitos kredito institucijos, tačiau neretai vekseliai naudojami ir tarpusavio skoloms įskaityti ar atsiskaitant negrynais pinigais. Todėl ilgainiui vekselio davėjas ir jo turėtojas gali išsiskirti (kaip, kad akcinės bendrovės steigėjai nebūtinai reiškia esamus jos akcininkus ir atvirkščiai).

8.7.1. Vekselių įforminimas


148

Vekseliodavėjas

Vekselio gavėjas

Vekselio davėjas ( trasantas)

Mokėtojas(trasatas)

Vekselio gavėjas(remitentas)


Tik teisingai įformintas vekselis turi juridinę galią. Pagal įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 3 ir 77 straipsnius vekselyje turi būti šie rekvizitai:

žodžiai “įsakomasis vekselis” arba ‘paprastasis vekselis”; besąlygiškas įsakymas (įsakomąjame vekselyje) arba besąlygiškas įsipareigojimas (paprastąjame

vekselyje) sumokėti nurodytą sumą; mokėjimo terminas; mokėjimo vieta; kam ir kieno įsakymu turi būti sumokėta; išrašymo vieta ir data; vekselio davėjo parašas.

Nors visi išvardyti rekvizitai yra svarbūs, kai kurių duomenų praleidimas nepanaikina vekselio juridinės galios.Tokiems rekvizitams priskiriami:

mokėjimo terminas (tuomet laikoma, kad vekselis turi būti apmokėtas jį pateikus), išrašymo vieta (ji sutapatinama su mokėjimo vieta ir vekselio davėjo gyvenamąja ar įmonės

registracijos vieta). Vekselis, kuriame trūksta kitų rekvizitų, pripažįstamas neturinčiu juridinės galios ir traktuojamas kaip paprastas skolos pasižadėjimas, Vekselyje jo davėjas gali įsipareigoti ne tik sumokėti skolą, bet ir sutartas palūkanas. Tokiu atveju palūkanų procentas turi būti nurodytas šalia sumos.

Iš išvardytų duomenų buhalteriams svarbiausi turėtų būti: suma, mokėjimo terminas ir palūkanos.

Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas numato keturis galimus mokėjimo terminus:

1. Apmokėjimas pateikus. Šiuo atveju iš anksto nesutariama dėl tikslios apmokėjimo datos. Vekselis apmokamas tik jį pateikus, o pateikti jį reikia per vienerius metus nuo išrašymo dienos.

2. Per tam tikrą laiką nuo vekselio pateikimo. Čia irgi nėra derinama tiksli mokėjimo data, tik nustatomas dienų skaičius, per kurį po vekselio pateikimo turės būti grąžinama skola. Vekselio gavėjas apmokėjimui turi pateikti jį taip pat per vienerius metus nuo vekselio išrašymo. Pateikus vekselį apmokėjimui, geriausia, kad vekselio davėjas jį vizuotų ir nurodytų datą, tuomet nekils ginčų aiškinantis, kada vekselis vis dėlto buvo pateiktas apmokėti.

3. Per tam tikrą laiką nuo vekselio išrašymo dienos. Išrašant vekselį, tiksliai nustatomas terminas, po kurio jis turi būti apmokėtas. Šis terminas gali būti nustatytas dienomis, savaitėmis, mėnesiais.

4. Nustatytą dieną. Esant šiam mokėjimo terminui, vekselyje būna nurodyta tiksli apmokėjimo data. Ji gali būti nurodyta tiek skaičiumi, tiek žodžiais: “mėnesio pradžia”, “Mėnesio pabaiga” ar “mėnesio vidurys”, kurie reiškia atitinkamai pirmą, penkioliktą ir paskutinę mėnesio dienas.

8.7.2. Atsiskaitymų vekseliais pranašumai

vekselį išrašęs asmuo besąlygiškai pasižada sutartu laiku grąžinti skolą; vekselis gali būti laiduotas, - jį laidavusieji asmenys garantuoja savo turtu, kad skola bus

grąžinta; vekselyje grąžinti skolą gali būti įpareigotas ne jo davėjas, trečiasis asmuo; vekselis gali būti be apribojamų perduotas (indosuotas) kitam asmeniui, tuo būdu atgaunant

skolą anksčiau nustatyto termino; už indosuoto vekselio apmokėjimą atsakingas ne tik davėjas, bet ir visi indosantai (pirkėjai).


149


Lietuvos bankas siūlo naudoti vekselius atsiskaitant už prekes, paslaugas, atliktus darbus, kai sutartam laikui atidedami mokėjimo terminai, išduodamoms paskoloms užtikrinti, teikti bankų paskolas įkeičiant ūkio subjektų turimus vekselius.

Galima išskirti dvi pagrindines vekselių funkcijas:

skolos garantija; mokėjimo priemonė.

Šiuo metu Lietuvoje populiariausi skolų garantai yra užstatai, hipotekos lakštai, garantiniai raštai, turto ar rizikos draudimo polisai, indėliai. Dažnai, suteikdami didesnę paskolą, bankai ar kiti skolininkai reikalauja net keleto garantų. Taigi, naivu manyti, kad dabartiniai vekseliai sumažins, tarkime, įvairių užstatų populiarumą. Tačiau paskolas galima garantuoti ir iš kitų ūkio subjektų gautais vekseliais, ypač juos išdavusios bei už juos laidavusios įmonės laikomos patikimomis. Vekseliai, išrašyti gautų paskolų grąžinimui garantuoti, dar vadinami finansiniais vekseliais, Įvairių komercinių sandorių skoloms garantuoti, - komerciniais (prekybiniais) vekseliais. Pasaulyje kur kas populiaresni komerciniai vekseliai. Taigi tikėtina, kad ir Lietuvoje vekseliai dažniau bus išrašomi įsigyjant įvairų turtą negu imant iš banko ar kitos finansinės institucijos kreditą. Juo labiau kad nemažai šiuo metu vykdomų prekybinių operacijų su atidėtu mokėjimo terminu dažnai būna garantuotos tik garbės žodžiu. Be to, vekseliai palengvintų Lietuvoje dabar prasidėjusių populiarėti faktoringo paslaugų būdą. Norėdamas pirma laiko atgauti bent dalį skolos, apdraustos vekseliu, jo turėtojas vekselį galės parduoti (indosuoti) be jo davėjo žinios ir sutikimo (nereikės perrašinėti paskolos sutarčių). Vekseliai pasaulyje naudojami jau tūkstantmečius, t. y. kur kas seniau negu kiti vertybiniai popieriai ar garantijų rūšys. Tai verčia pripažinti jų svarbą ir pranašumus.

8.7.3. Vekselių apskaita

Pavyzdiniame sąskaitų plane vekselių apskaitai skirtos dvi sąskaitos:

Nr. 241 Gauti vekseliai Nr. 4401 Išduoti vekseliai

Kadangi vekselis yra vertybinis popierius, o ne buhalterinis dokumentas, jį išrašant patartina kartu užpildyti ir laisvos formos aktą ar važtaraštį, kuriame būtų nurodyti visi rekvizitai,operacijos turinys, jo davėjo ir gavėjo parašai. Vekselio važtaraštį reikia išrašyti dviem egzemplioriais ir susegus su vekselio kopija, saugoti abiejų įmonių buhalterijose.Išduotų ir gautų vekselių natūrinei apskaitai pravartu užvesti atskirus žurnalus arba skirti atskirus puslapius kitų vertybinių popierių apskaitos žurnale.. Pagrindinės korespondencijos:Pavyzdys: Gruodžio 8 d. A įmonė iš B įmonės skolon įsigijo žaliavų už 5000 Lt. Buvo sutarta, kad skola bus grąžinta per trs mėnesius (su 14 % metinėmis palūkanomis).Šiuo atveju jau iš anksto žinoma,kuriam laikui turi būti išduotas vekselis, todėl jis bus išrašytas nurodant sukauptas palūkanas. Pirmiausia nustatoma vekselio apmokėjimo diena ir jo galiojimo laikas:

Likusios gruodžio mėnesio dienos (išskyrus vekselio išrašymo) 23Visos sausio mėnesio dienos 31Visos vasario mėnesio dienos 28Kovo mėnesio pirmosios dienos (įskaitant vekselio apmokėjimo dieną) 8Vekselio galiojimo laikas (dienomis) 90

Pagal tai nustatoma palūkanų suma:


150


5000 x 14 % x 90 : 360 = 175 Lt

Tuomet vekselio suma bus 5175 Lt. Vekselio išrašymo buhalterinis įrašas:

Vekselio davėjo apskaitoje

D 20 Atsargos 5000 D 291 Ateinančių laikotarpių sąnaudos 175 K 4401 Išduoti vekseliai 5175

Vekselio gavėjo apskaitoje

D 241 Gauti vekseliai 5175 K 491 Ateinamčių laikotarpių pajamos 175 K 500 Pardavimai 5000

Gruodžio pabaigoje apskaičiuojamos visos per mėnesį susikaupusios (tenkančios ataskaitiniams metams) palūkanų pajamos (B įmonėje) bei sąnaudos (A įmonėje).Jos sudarys 44,72 Lt (175 :90 x 23) .Analogiškai bus skaičiuojamos ir vėlesnių laikotarpių palūkanos. Apskaitoje jos bus fiksuojamos tokiais įrašais:


D 630 Skolų sąnaudos 44,72 K 291 Ateinančių laikotarpių sąnaudos 44,72


D 491 Ateinamčių laikotarpių pajamos 44,72 K 539 Įvairios kitos finansinės veiklos pajamos 44,72

Kovo 8 d. suėjus vekselio mokėjimo terminui, A įmonė priskaičiavo likusias palūkanas ir išpirko išduotą vekselį. Šį kartą į palūkanų sąnaudas įtraukiamos ir kovo 8 d. palūkanos: (175 : 90 x 67 = 130.28 Lt).


D 630 Skolų sąnaudos 130,28 K 291 Ateinančių laikotarpių sąnaudos 130,28

D 4401 Išduoti vekseliai 5175 K 272 Kasa 5175


151



D 491 Ateinamčių laikotarpių pajamos 130,28 K 539 Įvairios kitos finansinės veiklos pajamos 130,28

D 272 Kasa 5175 K 241 Gauti vekseliai 5175

Dabar panagrinėsime kitą atvejį, kai A įmonės gruodžio 8 d. išduotas vekselis turės būti apmokėtas ne po trijų mėnesių, bet jį pateikus. Šiuo atveju bus išrašomas vekselis su 14 % kaupiamosiomis palūkanomis, nes kai nežinoma tiksli jo apmokėjimo diena, negalima apskaičiuoti visos palūkanų sumos.


D 20 Atsargos 5000 K 4401 Išduoti vekseliai 5000


D 241 Gauti vekseliai 5000 K 500 Pardavimai 5000

Kaip ir pirmąjame variante, laikantis pajamų ir sąnaudų kaupimo principo, gruodžio 31 d. A įmonės apskaitoje turės būti užfiksuotos per mėnesį susikaupusios palūkanų sąnaudos, o B įmonės apskaitoje – uždirbtos palūkanų pajamos ( 5000 x 14 % x 23 : 360 = 44,72 ).


D 630 Skolų sąnaudos 44,72 K 490 Sukauptos sąnaudos 44,72


D 290 Sukauptos pajamos 44,72 K 539 Įvairios kitos finansinės veiklos pajamos 44,72

Tarkime, kad B įmonė pateikė apmokėti vekselį vasario 20 dieną. Tuomet prie jau sukauptų palūkanų (44,72 Lt) pridėję sausiui bei vasariui tenkančią sumą (5000 x 14 % x 51 : 360 = 99,17) bei pačią skolą (5000 Lt) gausime 5099,17 Lt. Šią sumą bendrovė turės sumokėti B įmonei. Ją galima vadinti dar ir vekselio kaina, nes tiek A įmonei kainavo vekselio išdavimas.


152



D 630 Skolų sąnaudos 99,17 D 490 Sukauptos sąnaudos 44,72 D 4401 Išduoti vekseliai 5000 K 272 Kasa 5143.89


D 272 Kasa 5143.89 K 290 Sukauptos pajamos 44.72 K 539 Įvairios kitos finansinės veiklos pajamos 99,17 K 241 Gauti vekseliai 5000

Galimi atvejai, kai skolą, apdraustą vekseliu, sutariama grąžinti ne iš karto, bet per kelis kartus. Tuomet išrašomi skirtingi vekseliai kiekvienai mokėjimo daliai, nurodant atitinkamus mokėjimo terminus.

8.7.4. Vekselių indosavimas

Vekselis be jokių apribojimų gali būti indosuotas (perduotas) kitam asmeniui. Indosamentu vadinamas specialus įrašas ant vekselio blanko (dažniausiai kitos jo pusės) arba ant atskiro prisegto lapo (pridėtinio vekselio lapo alonžo), kuriuo vekselio turėtojas (indosantas) perduoda visas teises kitam asmeniui (indosatui).Išskiriami du indosavimo būdai:

1. vardinis indosamentas (indosantas vekselyje nurodo indosatą ir pats pasirašo);2. neužpildytas (blankinis) indosamentas (indosantas nenurodo indosato, tik pasirašo).

Tiek vardinis, tiek neužpildytas indosamentas turi tas pačias teises.

8.7.5. Vekselių diskontavimas

Be kitų vekselio indosavimo būdų, į atskirą skyrių reikėtų išskirti jų pardavimą bankams ir kitoms kredito institucijoms.Vakarų šalyse – tai pats populiariausias vekselių pardavimo būdas. Bankai, pirkdami įmonių vekselius ir taip kredituodami vekselių savininkus, kaip atlygį atskaito nuo vekselio tam tikrą sumą. Ši suma vadinama diskontu, o operacija – diskontavimu. Diskonto suma apskaičiuojama panašiai kaip palūkanos ir tiesiogiai priklauso nuo termino, likusio iki vekselio išpirkimo dienos., t y vekselio suma dauginama iš diskonto normos ir dienų (nuo vekselio pirkimo iki jo apmokėjimo) skaičiaus bei dalijama iš 360 dienų. Diskonto suma apskaičiuojama pagal Lietuvos banko patvirtintą formulę:

V x T x NS = --------------------


153


100 x 360

S – diskonto suma; V – vekselio suma; T – dienų iki mokėjimo termino skaičius (išskyrus vekselio apmokėjimo dieną); N – palūkanų (diskonto) metinė norma. Kiekvienas bankas, atsižvelgdamas į tuo metu rinkoje vyraujančią palūkanų normą, savarankiškai nustato diskonto normą.Pavyzdys: Tarkime bankas A įmonės gruodžio 8 d., trijų mėnesių terminui išduotą 5175 Lt vekselį (sukauptos palūkanos sudarė 175 Lt, t.y. 14% nuo 5000 Lt sumos) vasario 1 d. priims diskontuoti iš B įmonės. Iki vekselio apmokėjimo liks 35 dienos (28 vasario ir 7 kovo dienos). Jeigu tuo metu banke nustatyta diskonto norma bus 15%, iš vekselio sumos atskaitomas diskontas sudarys:

5175 x 35 x 15% / 360 = 75,47 Lt.

Visos šios sumos priskirti sąnaudoms negalime, nes dalį tos sumos sudaro neuždirbtos palūkanos. Šią operaciją fiksuojant apskaitoje, būtina apskaičiuoti vekselio palūkanas nuo vekselio diskontavimo iki jo apmokėjimo dienos. Išrašius vekselį su sukauptomis palūkanomis, jos apskaitomos sąskaitoje Ateinančių laikotarpių pajamos. Mūsų pavyzdyje šios neuždirbtos pajamos lygios 68,06 Lt (175 Lt x 35 dienos / 90 dienų).Tuomet faktiškos sąnaudos, kurias patirs B įmonė, prieš laiką diskontuodama bankui vekselį, bus lygios diskonto sumos ir neuždirbtų palūkanų skirtumui. Apskaitininkas užfiksuos tokią sąskaitų korespondenciją:

D 272 Kasa 5099,53 (5175 – 75,47 = 5099.530 D 491 Ateinančių laikotarpių pajamos 68,06 (75,47 – 68,06 = 7.41) D 634 Gautinų sumų diskontai 7,41 K 241 Gautini vekseliai 5175

Kartu reikės pripažinti ir iki diskontavimo dienos uždirbtas palūkanas. Nuo sausio 1 d. iki vasario 1 d. susikaupusios palūkanų pajamos sudarys 60,28 Lt (175 Lt / 90 dienų x 31 diena)

D 491 Ateinančių laikotarpių pajamos 60,28 K 539 Įvairios kitos finansinės veiklos pajamos 60,28

Kartais įmonės, diskontuodamos bankams vekselius, gali ne tik patirti sąnaudas, bet ir uždirbti pajamas Pajamų ar sąnaudų susidarymas tiesiogiai priklauso nuo diskonto normos ir palūkanų normos skirtumo.Jeiguvekselio palūkanų norma mažesnė už diskonto (nagrinėtas pavyzdys), tuomet įmonė, indosuodama vekselį bankui, patirs sąnaudas. Jeigu palūkanų norma viršys diskonto normą – tuomet bus uždirbtos pajamos.Pavyzdys: Tarkime, jeigu banko taikyta diskonto norma būtų ne 15 % , bet 10 % ., tuomet diskonto suma sudarytų tik 50,31 Lt (5175 x 35 x 10% / 360). B įmonė uždirbtų 17,75 Lt pajamų:

D 272 Kasa 5124,69 (5175 5031 = 5124,69) D 491 Ateinančių laikotarpių pajamos 68,06 K 539 Įvairios kitos finansinės veiklos pajamos17.75 (68,06 – 50,31 =17,75) K 241 Gauti vekseliai 5175


154


Bankas, diskontavęs vekselį, gali laukti jo apmokėjimo arba parduoti kitam bankui. Naujasis bankas, pirkdamas (rediskontuodamas) jau vieną kartą diskontuotą vekselį, iš jo sumos atims rediskontą, kuris apskaičiuojamas taip pat, kaip ir diskontas.Rediskontavimų ir indosavimų skaičius neribotas. Vekselius diskontuoti ir rediskontuoti gali ne tik bankai, bet ir kiti indosatai. Šiuo atveju indosantas ir indosatas, tarpusavy susitarę nustato diskonto sumos skaičiavimo metodiką.

8.7.6. Vekselių akceptavimas ir protestavimas

Išrašius įsakomąjį vekselį (kai vekselio davėjas ir mokėtojas yra skirtingi asmenys), būtina gauti jo mokėtojo sutikimą: pasibaigus mokėjimo terminui išpirkti vekselį. Toks sutikimas vadinamas vekselio akceptavimu ir išreiškiamas atitinkamu įrašu ant vekselio blanko.Akceptavimo įrašas susideda iš”akceptas”mokėtojo parašo ir datos. Vien mokėtojo parašas ant vekselio laikomas jo akceptu. Vekselį akceptuoti mokėtojui pateikia tarpusavyje susitarę arba vekselio davėjas, arba jo gavėjas. Akceptavus vekselį, jo mokėtojui sukuriama prievolė šį vertybinį popierių išpirkti t.y.atsiranda įsipareigojimas. Mokėtojas gali akceptuoti tik dalį sumos. Jeigu trasatas, būdamas skolingas trasantui, vietoj tiesioginio atsiskaitymo sutinka apmokėti pastarojo išduotus vekselius, tuomet įsakomojo vekselio akceptavimas apskaitoje bus fiksuojamas įrašu:

D 4 klasės sąskaita, kurioje buvo apskaitoma skola trasantui K 488 Įvairios mokėtinos sumos

Jeigu trasatas sutinka apmokėti trasanto vekselį nebūdamas jam skolingas (t.y., jį kredituodamas), debetuojama atitinkama skolų sąskaita (pvz. sąskaita 256 Įvairios gautinos sumos). Galimas atvejis, kai vekselio davėjas ir jo gavėjas sutampa. Pvz., kai pardavėjas, parduodamas prekes skolon, savo naudai išrašo įsakomąjį vekselį, mokėtoju paskirdamas prekių pirkėją, tuomet vekselio akceptavimas trasato apskaitoje registruojamas įrašu:

D 20 Atsargos K 450 Skolos tiekėjams

Jeigu vekselio mokėtojas atsisako akceptuoti vekselį, būtina šį faktą atitinkamai užfiksuoti: kreiptis į notarą ir vekselį protestuoti. Vekselio protestavimu vadinamas notarine tvarka patvirtintas aktas apie atsisakymą vekselį akceptuoti arba apmokėti. Vekselių protestavimo tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m.spalio 16 d. nutarimu Nr.1354. Pagal ją, vekselius protestuoja notarai ir konsulinės įstaigos. Vekselį būtina protestuoti per vieną, dvi darbo dienas nuo jo pateikimo akceptuoti dienos.Jeigu vekselis protestuojamas dėl neakceptavimo, protestuoti jo dėl neapmokėjimo nereikia. Tačiau jeigu vekselis akceptuojamas, bet neapmokamas, jį būtina protestuoti dėl neapmokėjimo. Nespėjus laiku protestuoti vekselio, jo davėjo įsipareigojimai grąžinti skolą neišnyksta, tačiau dingsta kitos vekselio savybės – indosantų, vekselį garantavusių asmenų prievolė jį išpirkti. Sakoma, kad neprotestuotas vekselis tampa paprastu skolos lapeliu. Protestuotą vekselį, nors ir pasibaigus mokėjimo terminui, jo davėjas ar indosantas privalo apmokėti. Be to,įstatymas suteikia teisę vekselio savininkui reikalauti ne tik vekselio sumos, bet ir 6 % palūkanų, skaičiuojamų nuo mokėjimo termino pabaigos, taip pat visų išlaidų, susijusių su vekselio protestavimu, kompensavimo.Pavyzdys: Tarkime, kad vienas indosatų 5000 Lt protestuotą vekselį apmokėjo tik po septynių dienų, pasibaigus mokėjimo terminui. Septynių dienų palūkanos sudarys 5,83 Lt (5000 x 6% x 7 / 360). Indosantas, išpirkdamas protestuotą vekselį, jį užpajamuoja ne nominaliąja verte, bet įsigijimo savikaina, įskaitant ir sumokėtas palūkanas, ir delspinigius. Protestuotų vekselių apskaitai geriausiai įsivesti papildomą sąskaitą:

D 2411 Protestuoti gauti vekseliai 5005,83


155


K 272 Kasa 5005,83

Jeigu nepavyksta iš vekselio davėjo susigrąžinti skolos, protestuotas vekselis bendra tvarka nurašomas kartu su kitomis beviltiškomis skolomis.


1. Ilgalaikio turto apibrėžimas.Apibūdinkite I T įsigijimo savikainą.2. Kaip suprantate, kas yra papildomos I T įsigijimo išlaidos?3. Ką vadiname investicinėmis pajamomis, o ką investicinėmis sąnaudomis?4. Apibūdinkite, kokiais atvejais galima likviduoti IMT?5. Kas yra IMT perleidimas, kokius žinote IMT perleidimo atvejus?6. Kokius žinote IMT nusidėvėjimo apskaitos metodus? Apibrėžkite juos.7. Ką vadiname ilgalaikiu nematerialiu turtu (INT), kokie jo svarbiausi požymiai?8. Kaip klasifikuojamas INT ?.Apibūdinkite kiekvieną grupę9. Kas yra ilgalaikis finansinis turtas, kaip jis klasifikuojamas?10. .Kokias žinote finansinio turto rūšis? Apibūdinkite jas.11. Ilgalaikio turto remonto tikslas. Kuo skiriasi einamasis remontas nuo rekonstrukcijos?12. Išperkamosios nuomos operacijos svarbiausios bendrosios nuostatos.13. Kokios svarbiausios lizingo apskaitos operacijos nuomotojo įmonėje?14. Apibūdinkite veiklos nuomos apskaitą turto nuomotojo apskaitoje.15. Apibūdinkite nuomos sąnaudų apskaitą turto nuomininko apskaitoje.16. Kas yra vekselis, kokie svarbiausi jo požymiai?17. Kokias vekselių rūšis žinote? Apibrėžkite jas.18. Kokie rekvizitai yra privalomi surašant vekselį?19. Kokius žinote pranašumus atsiskaitant vekseliais?20. Kokios pagrindinės sąskaitos naudojamos vekselių apskaitoje?21. Ką vadiname vekselių indosavimu?22. Kas yra vekselių diskontavimas?23. Kaip yra apskaičiuojama diskonto suma?24. Kas yra vekselių akceptavimas?25. Kas yra vekselių protestavimas?


8.1 Pratimas

2002 m. sausio 19 d. įsigytas kompiuteris už 4000 Lt, PVM 18 % = 720 Lt. Sumokėta pavedimu per sąskaitą banke. Nustatyta, kad kompiuteris bus naudojamas įmonėje tris metus.

Reikia:1. Apskaičiuokite vasario mėnesio kompiuterio nusidėvėjimo sumą, kai taikomas tiesiog

proporcingas metodas.2. Surašykite teisingas korespondencijas, kai:

- užpajamuojamas kompiuteris į balansą;


156


- priskaičiuojamas jam nusidėvėjimas.

8.2 Pratimas

Ar teisingai, o gal neteisingai surašytos sąskaitų korespondencijos. Paaiškinkite kodėl taip manote?

1. D Pagautės nusidėvėjimo sąnaudos 2000 K Pagautė 2000

2. D Įrengimų nusidėvėjimo sąnaudos 300 K Įrengimų nusidėvėjimo suma 300

3. D Netekimai 500 K Pastatų nusidėvėjimas 500

4. D Kompiuterio nusidėvėjimo suma 3500 K Kompiuteris 3500

5. D Žemės nusidėvėjimo sąnaudos 900 K Žemė 900

8.3 Pratimas

Paskaičiuokite tekinimo staklių nusidėvėjimą, naudojant produkcijos kiekio metodą, kai žinoma:

tekinimo staklių įsigijimo vertė 10000 Lt; naudojimo laikas 5 metai; likvidacinė vertė 500 Lt; manoma, kad per penkis metus bus pagaminta produkcijos 500000 vienetų.

8.4 Pratimas

Paskaičiuokite nusidėvėjimą metų skaičiaus metodu, kai žinoma:

automobilio įsigijimo vertė 50000 Lt; automobilis bus naudojamas 5 metus.

.

8.5 Pratimas

Paskaičiuokite nusidėvėjimą mažėjančios vertės metodu, kai žinoma:

kompiuterio įsigijimo savikaina 6000 Lt; kompiuteris bus naudojamas 4 metus.

8.6 Pratimas

Įmonė 2001 m. spalio 12 d. įsigijo įrengimą, kurio faktinės įsigijimo išlaidos yra:


157


pirkimo kaina 30000 Lt; pirkimo nuolaida 1500 Lt; įrengimo pakrovimo ir iškrovimo darbai 600 Lt; įrengimo transportavimo išlaidos 400 Lt; draudimas transportuojant 90 Lt; išbandymo darbų išlaidos 260 Lt.

Reikia:1. Apskaičiuoti įrengimo įsigijimo faktinę savikainą;2. Surašyti korespondenciją.

8.7 Pratimas

Įmonė įsigijo ilgalaikį materialųjį turtą už 1200000 Lt. Ši pinigų suma sumokėta už žemę ir gamybinį pastatą su visais įrengimais.Ekspertai šį turtą įkainojo:

žemę 100000 Lt; pastatą 1000000 Lt; įrengimus 300000 Lt.

Reikia: 1. Paskirstyti pirkimo kainą atskiriems įsigyto turto vienetams;

2. Surašyti reikiamą korespondenciją.

9 TEMA

Pinigų apskaita

Išsinagrinėję šią temą, turėtunėte:

Mokėti organizuoti kasos operacijas ir jos apskaitą įmonėje; Mokėti atsidaryti atsiskaitomąją sąskaitą banke; Mokėti tvarkyti atsiskaitomosios sąskaitos apskaitą; Žinoti, kas yra atsiskaitytiniai asmenys įmonėje, mokėti tvarkyti jų apskaitą; Mokėti užpildyti avanso apyskaitą ir kitus pinigų apskaitos dokumentus.


158


Piniginis turtas buhalteriniame balanse pavaizduojamas vienoje eilutėje. Jam skirta ketvirtoji balanso Turto dalies grupė Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje. Sąskaitų plane piniginiam turtui apskaityti skirtos keturios sąskaitos:

Nr. 270 Pinigų ekvivalentai; Nr. 271 Sąskaitos bankuose; Nr 272 Kasa; Nr. 278 Perkėlimai.

Pinigų ekvivalentų sąskaitoje apskaitomi įvairūs čekiai, obligacijų kuponai, pašto ženklai, įsigyti loterijos bilietai, ir brangiųjų metalų luitai. Šioje sąskaitoje apskaitomi tik pinigų tikrieji ekvivalentai. Pavyzdžiui, aukso laužas turėtų būti apskaitomas atsargų, bet ne pinigų sąskaitose, kuriose apskaitomi tik aukso luitai – tikrieji pinigų ekvivalentai. Sąskaitos 271 Sąskaitos bamkuose ir 272 Kasa turi tiek subsąskaitų, kiek įmonė turi valiutų. Buhalterinė apskaita Lietuvoje vedama litais, bet kiekvienai įmonei svarbu žinoti, kiek ji turi konkrečios valiutos, kuria gali atsiskaityti su savo kontrahentais. Abejojančios bankų patikimumu, įmonės dažnai pinigus laiko ne viename, o keliuose bankuose, kad vienam iš jų bankrutavus, neprapultų visos piniginės lėšos. Sąskaita Nr.278 Perkėlimai yra tranzitinė. Joje palyginti trumpą laiką (keletą dienų) atsispindi sumos, kurias įmonė iš kasos perduoda į banką.Vadinasi, įmonei perdavus pinigus į banką, kredituojama sąskaita 272 Kasa, ir kol negautas dokumentas iš banko, patvirtinantis apie pinigų gavimą, ši suma fiksuojama sąskaitoje 278 Perkėlimai. Po to įmonė, gavusi banko išrašą iš sąskaitos, rodo padidėjusią pinigų sum. sąskaitoje banke ir sumažėjusią perkeliamų iš kasos į sąskaitą pinigų sumos. Svarbu fiziškai apsaugoti piniginį turtą įmonės kasoje, taip pat ne mažiau svarbu tinkamai atspindėti pinigų judėjimą pirminiuose dokumentuose bei buhalterinės apskaitos registruose.Svarbu žinoti, kad ne verslas tarnauja pinigams, bet pinigai – verslui. Kaip pinigų judėjimas fiksuojamas pirminiuose dokumentuose, apskaitos registruose bei finansinėje atskaitomybėje, matyti iš šios schemos:

Pinigų judėjimo atspindėjimas dokumentuose ir registruose


159

Išrašai iš įmonės sąskaitų bankuose

KASOS KNYGA

Gauti mokėjimo pavedimai

Kasos pajamųorderiai

Kasos išlaidųorderiai

Išsiųsti mokėjimo pavedimai


9.1. Kasos operacijų apskaita

Kasos operacijos susijusios su viena iš labiausiai grobstomų turto rūšių – grynaisiais pinigais. Apskaitoje fiksuojant ne visas pinigines įplaukas, sudaromos prielaidos “dvigubai” buhalterijai bei mokesčių nemokėjimui. Todėl visi kontrolieriai daugiausiai dėmesio skiria operacijų grynaisiais pinigais apskaitai. Todėl būtina teisingai ir tinkamai dokumentuoti kasos operacijas, kad būtų išvengti tarpusavio įtarinėjimai įmonės viduje bei kontroliuojančių institucijų sankcijų už tvarkos pažeidimus. Kasos operacijos – viena iš griežtai reglamentuotų apskaitos sričių. Svarbiausias šią sritį reglamentuojantis norminis dokumentas – Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės – patvirtintos LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr 179. Šis nutarimas pridėtas Priede. Kasos operacijoms skirtų pirminių apskaitos dokumentų formos yra taip pat griežtai reglamentuotos. Įmonės negali jų laisvai keisti. Tačiau be privalomųjų pirminių dokumentų, įmonės naudoja ir kitus papildomus laisvos formos dokumentus. Prekybos įmonėse yra dviejų rūšių kasos:

Operatyvinė kasa Pagrindinė (Centrinė) kasa.

Operatyvinė kasa aptarnauja tik gyventojus, kitų operacijų neatlieka. Pagrindinis dokumentas – Elektroninio kasos aparato kasos žurnalas, patvirtintas Finansų ministerijos 1994 09 06 raštu Nr. 64 N. Tai tipinės formos kaupiamasis dokumentas.Jis skirtas elektroninio kasos aparato kontrolinėms ataskaitoms saugoti, klijuojant nurodytuose puslapiuose ir grynųjų pinigų apyvartai registruoti.Jį būtina įregistruoti mokesčių inspekcijoje, tik tada galima klijuoti kasos aparato dienos ataskaitas ir pildyti atitinkamas skiltis. Žurnale dienos pabaigoje įklijuojama specialiai elektroniniu kasos aparatu išspausdinta ataskaita, Ją turi pasirašyti kasininkas ir administracijos atstovas.Joje pateikiami apibendrinti duomenys apie dienos operacijas. Detalizuoti duomenys spausdinami Kasos aparatų kvituose.Jų antri egzemplioriai juostos pavidalu taip pat turi būti saugomi įmonėje.Elektroninio kasos aparato kasos žurnalas saugomas kasininko darbo vietoje. Tačiau, jeigu ši vieta nėra saugi, pagal įmonėje nustatytą tvarką, žurnalas gali būti perduotas saugoti į buhalteriją. Elektroninio kasos aparato žurnalai paprastai gaminami tokios apimties, kad užtektų vietos vienerių metų ataskaitoms. Įmonės archyve šis žurnalas saugomas dešimt metų.

Pagrindinė kasa paprastai būna prie buhalterijos. Pagrindiniai kasos pirminiai dokumentai: Kasos pajamų orderis (kvitas) – specialusis apskaitos dokumentas, patvirtintas LR Vyriausybės

1996 10 24 nutarimu Nr. 1230. Kasos išlaidų orderis, patvirtintas Finansų ministerios 1994 06 30 raštu Nr.49N Kasos knyga, patvirtinta Finansų ministerijos 1994 06 30 raštu Nr 49N.


160

Pinigų gavimo žurnalas arbaPardavimų ir pinigų gavimo žurnalas

Didžiosios knygos sąskaitos

Pinigų mokėjimo žurnalas arbaPirkimų ir pinigų mokėjimo žurnalas

Finansinė atskaitomybė


Kasos pajamų ir išlaidų dokumentų registracijos žurnalas, patvirtintas Finansų ministerijos 1994 06 30 raštu Nr 49N

Priimtų ir išduotų pinigų apskaitos knyga, patvirtintas Finansų ministerijos 1994 06 30 raštu Nr 49N

Grynųjų pinigų priėmimo kvitas (forma Nr.10), patvirtinta Finansų ministerijos 1992 10 15 raštu Nr.96

Grynųjų pinigų patikrinimo kasoje aktas.

9.1.1. Kasos pajamų orderis

Kasos pajamų orderis priskiriamas specialiems apskaitos dokumentams. Jo forma griežtai reglamentuota ir įmonėje negali būti keičiama. Kasos pajamų orderis naudojamas įmokoms grynaisiais pinigais į kasą pajamuoti. Jis išrašomas, kai:

gaunami pinigai iš atsiskaitomosios sąskaitos pagal čekį; priimamos išankstinės įmokos (avansai) pagal sutartis; susigrąžinamos anksčiau paskolintos lėšos, priimamas savininko piniginis įnašas;. kitais grynųjų pinigų gavimo į kasą atvejais.

Kasos pajamų orderis taip pat naudojamas ir įplaukoms valiuta į kasą pajamuoti. Vykdant operacijas grynaisiais pinigais užsienio valiuta, naudojami tie patys dokumentų blankai, tik juose papildomai nurodoma valiutos rūšis.Valiutos kasos pajamų orderis išrašomas, kai:

gaunama valiuta iš atsiskaitomosios sąskaitos pagal čekį; priimamas įmonės darbuotojo komandiruotės avanso likutis valiuta.

Kasininkė, priėmusi pinigus, patikrina, ar gautas orderis išrašytas teisingai bei teisėtai, jį pasirašo ir atiduoda atplėšiamą jo dalį pinigus įmokėjusiam asmeniui. Atlikta operacija įregistruojama kasos knygoje.Darbo dienos pabaigoje visi kasos operacijų dokumentai su kasos knygos atplėšiamuoju lapu (kasininko ataskaita) grąžinami į buhalteriją. Į buhalteriją taip pat grąžinami ir sugadinti bei anuliuoti pajamų orderiai. Buhalterė patikrina kasininko ataskaitą, įregistruoja ūkines operacijas į apskaitos registrus, dokumentus susega į atitinkamas bylas. Šios bulos vienerius metus, pasibaigus ūkiniams metams saugomos buhalterijoje, po to atiduodamos į įmonės archyvą ir ten saugomos dar dešimt metų. Išrašyti kasos pajamų orderiai buhalterijoje susegami į atskirą bylą chronologiškai, kartu su kasos išlaidų orderiais ir kasininko ataskaitomis Taip daroma, kad būtų lengviau patikrinti ar visi išrašyti kasos pajamų orderiai įregistruoti Kasos knygoje.Prie kasos pajamų orderio prisegami su atitinkama operacija susiję kiti dokumentai, pvz. tai gali būti PVM sąskaita faktūra. Jeigu šie dokumentai saugomi atskirai, tai prie Kasos pajamų orderio pridedamos jų kopijos. Kasos pajamų orderio pagrindiniai rekvizitai:

įmonės pavadinimas arba dedamas specialus spaudas; data; suma skaičiais; trumpai apibūdinama įmoka; įrašoma įmonės, kuriai atstovauja pinigus įmokantis asmuo, pavadinimas, asmens

pareigos,vardas, pavardė; suma žodžiais (centai rašomi tik skaitmenimis); Vyr.finansininko ir kasininko vardai, pavardės ir parašai.


161


Pagal Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą taisymai pirminiuose dokumentuose negalimi.Jeigu pildant kurį nors rekvizitą suklystama, Kasos pajamų orderis toliau nepildomas, įstrižai stambiu šriftu užrašoma “sugadinta” arba “anuliuota”, kitoje pusėje nurodoma, kur padaryta klaida, pasirašo vyr. finansininkė ir dokumentą išrašantis asmuo.Toks kasos pajamų orderis saugomas kartu su užpildytais dešimt metų. Jeigu kontroliuojančios institucijos patikrinimo metu randa ištaisytą Kasos pajamų orderį, įmonei gali būti paskirta administracinė bauda. Kasos pajamų orderiai be atplėšiamos dalies (kvito) negali būti laikomi sugadintais ar anuliuotais.Jeigu kontroliuojančios institucijos patikrinimo metu randa tokį dokumentą, tai tuomet Kasos pajamų orderyje įrašyta suma gali būti pripažinta pajamomis ir įmonei paskirta bauda bei priskaičiuojami delspinigiai už pavėluotą pelno mokesčio sumokėjimą..

9.1.2. Kasos išlaidų orderis

Kasos išlaidų orderis taip pat priskiriamas tipiniams apskaitos dokumentams, todėl įmonė negali jo formos keisti. Jis naudojamas iš įmonės kasos išduodamiems gryniesiems pinigams įforminti, todėl jais negali būti pagrindžiamos sąnaudos.Kasos išlaidų orderis išrašomas, kai:

išmokami avansai komandiruotėms; išmokami atlyginimai darbuotojams, o išmokama suma neįtraukiama į bendrą žiniaraštį

(paprastai taip mokami atostoginiai pinigai, išeitinės, motinystės pašalpos); išduodami grynieji pinigai darbo dienos pradžioje atskaitingiems asmenims – grąžai; išduodami pinigai atlyginimams padaliniuose išmokėti; išduodami pinigai į banko sąskaitą įnešti

Kasos išlaidų orderis taip pat naudojamas ir išlaidoms valiuta įforminti. Jis išrašomas:

išduodant komandiruotės į užsienį, avansą; išduodant avansą atsiskaitymams užsienyje; išduodant pinigus į valiutinę sąskaitą įnešti.

Išrašant Kasos išlaidų orderį valiuta, jame papildomai nurodoma valiutos rūšis. Kasininkė ne tik patikrina Kasos orderio išrašymo teisingumą, bet ir įsitikina operacijos teisėtumu. Teisingai ir teisėtai išrašytus orderius kasininkas pasirašo ir kartu su juose nurodyta pinigų suma duoda pasirašyti pinigus gaunančiam asmeniui. Pinigų išmokėjimo operacija įregistruojama kasos knygoje.Darbo dienos pabaigoje visi kasos operacijų dokumentai kartu su kasos knygos atplėšiamu lapu (kasininko ataskaita) grąžinami į įmonės buhalteriją. Buhalterijoje duomenys dar kartą patikrinami ir operacijos įregistruojamos apskaitos registruose. Kasos išlaidų orderiai saugomi kartu su Kasos pajamų orderiais ir kasininko ataskaitomis. Taip lengviau patikrinti, ar visi Kasos išlaidų orderiai įregistruoti Kasos knygoje.Įmonės buhalterijoje bylos su kasos dokumentais saugomos iki ataskaitinių metų pabaigos ir dar vienerius metus, po to perduodami į archyvą, kur saugomi dešimt metų. Kasos išlaidų orderio rekvizitai:

įmonės pavadinimas ; dokumento numeris; pinigų išmokėjimo data; suma skaičiais; asmens,kuriam išmokami pinigai, vardas,pavardė, išmokos paskirtis. suma žodžiais; įmonės vadovo parašas; vyr. finansininko parašas; suma žodžiais (įrašo pinigus gaunantis asmuo); pinigų gavimo data;


162


pinigus gavusio asmens parašas; kasininko parašas.

9.1.3. Kasos knyga

Kasos knyga priskiriama tipinės formos kaupiamiesiems dokumentams. Ji naudojama visoms kasos operacijoms suregistruoti. Tačiau tai yra kontrolinis apskaitos dokumentas, ne registras, todėl šios operacijos papildomai turi būti užfiksuojamos ir atitinkamuose apskaitos registruose. Kasos knygos naudojimo tvarką reglamentuoja LR Vyriausybės 1994 04 22 d. nutarimas Nr.336. Pagal ją nedraudžiama Kasos knygą vesti ir kompiuteriu, tik turi būti išsaugomi visi jos rekvizitai. Kasos knygos lapai turi būti sunumeruoti (lapų ir atplėšiamų dalių numeriai turi sutapti), perverti virvele ir antspauduoti. . Lapai perveriami virvele taip, kad liktų pakankamai ilgi galai, kurie priklijuojami prie viršelio kasos knygos pabaigoje ant jų prilipdomas popieriaus lapelis, ant kurio įrašomas sunumeruotų knygos lapų skaičius, data. Įmonės vyr finansininkas (buhalteris) įrašo savo vardą, pavardę ir pasirašo.Pasirašyti turėtų ir įmonės vadovas bei uždėti antspaudą. Kasos knygoje surašomi visi Kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir išvedamas pinigų likutis kiekvienos dienos pabaigai Plačiau apie Kasos knygos tvarkymą ir pinigų laikymą žiūrėti Priede pridėtą LRV patvirtintą 2000 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. 179 “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės”. Klaidos Kasos knygoje gali būti taisomos korektūros būdu. Taisomos įplaukų ar išlaidų sumos turi atitikti Kasos pajamų orderyje ar Kasos išlaidų orderyje įrašytąsias. Užpildytos kasos knygos vienerius metus, pasibaigus ataskaitiniams metams, saugomos kasoje, paskui perduodamos į įmonės archyvą, kur saugomos dešimt metų.

Būtina įsidėmėti, kad

- atplėšiamoji kasos knygos lapo dalis su pridėtais kasos pajamų ir išlaidų orderiais vadinama kasininko ataskaita

9.1.4. Kasos pajamų ir išlaidų dokumentų registracijos žurnalas

Kasos pajamų ir išlaidų dokumentų registracijos žurnalas priskiriamas tipinės formos kaupiamiesiems dokumentams. Jis skirtas išrašytų ir perduodamų į įmonės kasą Kasos pajamų ir Kasos išlaidų orderių kontrolei. Naudojantis šio žurnalo duomenimis, įmonėje lengva kontroliuoti orderių judėjimą, patikrinti ar visi išrašyti ir kasininkui perduoti orderiai įregistruoti Kasos knygoje, analizuoti įmonės įplaukas ir išlaidas pagal rūšis, prognozuoti grynųjų pinigų poreikį. Šis žurnalas turi būti sunumeruotas, sušniūruotas, užantspauduotas ir pasirašytas panašiai, kaip ir Kasos knyga.. Kasos pajamų orderiai ir Kasos išlaidų orderiai turi būti registruojami atskiruose žurnaluose. Prieš pradedant naudoti žurnalą, jame atitinkamai pažymima, kokie orderiai bus registruojami. Šis žurnalas vedamas buhalterijoje. Jį užpildžius, saugomas tiek pat, kaip ir visi kasos dokumentai. Klaidas galima taisyti korektūros būdu.

9.1.5. Priimtų ir išduotų pinigų apskaitos knyga

Priimtų ir išduotų pinigų apskaitos knyga priskiriama tipinės formos kaupiamiesiems apskaitos dokumentams. Ji naudojama įmonėse, kur yra keli kasininkai, vykdantys grynųjų pinigų priėmimo ir išmokėjimo operacijas.Taip pat šią knygą rekomenduojama vesti įmonėse, kur naudojami keli kasos aparatai. Tai būtų papildoma priemonė šalia Elektroninio kasos aparato kasos žurnalo. Šis žurnalas taip pat turi būti sunumeruotas, sušniūruotas, užantspauduotas ir pasirašytas vyr. finansininko.


163


Kiekvienos darbo dienos pradžioje vyresnysis kasininkas kitiems kasininkams išduoda dienos operacijoms vykdyti arba grąžai atiduoti būtiną pinigų sumą. Išduodamos sumos įrašomos į knygą. Jų gavimą kasininkai patvirtina parašais.Dienos pabaigoje arba dažniau atiduodant pinigus vyr. kasininkui, jie užfiksuojami atitinkamoje knygos skiltyje. Duomenis patvirtina parašu pinigus priimantis vyr. kasininkas. Klaidos taisomos korektūros būdu. Saugoma ši knyga vyr. kasininko darbo vietoje .Baigus ją pildyti, saugoma dar vienerius metus po ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Vėliau perduodama į įmonės archyvą ir saugoma dešimt metų.

9.1.6. Grynųjų pinigų priėmimo kvitas

Grynųjų pinigų priėmimo kvitas (dar vadinamas forma Nr 10) patvirtinta Finansų ministerijos 1992 10 15 raštu Nr 96. Dabartinis statusas šio dokumento , panaikinus jų gamybą ir naudojimą reglamentavusį Vyriausybės nutarimą, yra neaiškus. Grynųjų pinigų priėmimo kvitas naudojamas priimant grynuosius pinigus klientų darbo ar gyvenamojoje vietoje, kai negalima naudoti elektroninių kasos aparatų ar Kasos pajamų orderių. Jį išrašo įmonės įgaliotas darbuotojas. Kvitas išrašomas dviem egzemplioriais per kalkinį popierių ar ant savaiminio kopijavimo popieriaus. Pirmas egzempliorius atiduodamas pinigus įmokėjusiam asmeniui, antras (kopija) lieka įmonėje.

Būtina įsidėmėti, kad – grynųjų pinigų priėmimo kvitas tik parodo, kad grynieji pinigai sumokėti. Juo mokėtojas negali pagrįsti sąnaudų.

Įsigyti Grynųjų pinigų priėmimo kvitai turi būti registruojami teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje.Šie kvitai turi išspausdintą unikalų numerį (kaip ir specialiųjų apskaitos dokumentų blankai), todėl būtina vesti šių blankų apskaitą. Tam tinka specialiųjų apskaitos dokumentų blankų apskaitos tvarka. Grynųjų pinigų priėmimo kvitai (antras egzempliorius), užpajamavus pinigus į įmonės kasą, gali būti saugomi susegti į bylą kartu su kasos dokumentais (Kasos pajamų orderiais), Avanso apyskaitomis arba atskirai. Taisymai šiame dokumente draudžiami, Padarius klaidą, reikia anuliuoti taip pat, kaip ir Kasos pajamų orderį. Saugomi taip pat, kaip ir visi kasos dokumentai.

9.1.7. Grynųjų pinigų patikrinimo kasoje aktas

Grynųjų pinigų patikrinimo kasoje aktas priskiriamas laisvos formos apskaitos dokumentams, todėl kiekviena įmonė šį dokumentą gali rengti savaip.Jis naudojamas revizijų įmonės kasoje metu rastam pinigų likučiui užfiksuoti Įmonės.kasoje , ne rečiau kaip kartą per mėnesį, turi būti atliekamas netikėtas patikrinimas. Jį atlieka vadovo įsakymu paskirta komisija, kuri gali būti nuolatinė, paskirta visiems ūkiniams metams, arba kiekvienam patikrinimui. Aktas surašomas dviem egzemplioriais: vienas perduodamas į buhalteriją, kitas lieka kasininkui. Prieš pradedant reviziją, akte nurodoma komisijos sudėtis, pinigų likutis pagal buhalterijos duomenis. Įrašomi paskutinių Kasos knygoje įregistruotų Kasos pajamų orderio ir Kasos išlai(dų orderio numeriai. Patikrinimo metu kasoje rastus pinigus rekomenduojama surūšiuoti pagal valiutą ir nominalą. Duomenys suregistruojami Grynųjų pinigų skaičiavimo apraše.Kasoje rastą užsienio valiutą rekomenduojama apraše užfiksuoti valiutine išraiška. Tuo tarpu, akte nurodant bendrą kasoje rastų pinigų sumą,užsienio valiuta įvertinama pagal revizijos dieną galiojusį oficialų lito ir užsienio valiutos santykį. Apskaičiuojamas pinigų trūkumas arba perteklius. Kasininkas parašu patvirtina, kad visi kasoje buvę pinigai į aktą įtraukti ir pretenzijų komisijai jis neturi. Rekomenduojama aktą pateikti tvirtinti įmonės vadovui arba jo įgaliotam asmeniui.


164


Be netikėto patikrinimo, kasoje taip pat periodiškai turi būti atliekama inventorizacija. Ją būtina atlikti prieš parengiant metinę finansinę atskaitomybę, taip pat keičiantis kasininkui, nustačius vagystes, įsilaužimo, grobstymo, gaisro ar stichinės nelaimės faktus ir kitais atvejais, kai kyla įtarimas, jog apskaitoje užfiksuota suma neatitinka faktinio pinigų likučio kasoje. Inventorizacijai atlikti taip pat sudaroma komisija, kuri surūšiuoja ir perskaičiuoja kasoje rastus pinigus. Inventorizacijos rezultatai užfiksuojami Turto inventorizacijos apraše, parengtame vadovaujantis LR Vyriausybės 1999 06 03 nutarimu Nr.719. Klaidos akte taisomos korektūros būdu. Saugomas susegtas kartu su kitais aktais į atskirą bylą buhalterijoje iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos ir dar vienerius metus. Vėliau perduodamas į įmonės archyvą. kur saugoma dešimt metų.

9.2. Atsiskaitomosios sąskaitos operacijų apskaita

Visos įmonės paprastai atsidaro viename ar keliuose skirtinguose bankuose atsiskaitomąsias sąskaitas, tam, kad galėtų atlikti įvairius piniginius atsiskaitymus ne grynais pinigais su kitomis įmonėmis ir organizacijomis. Atsiskaitomąjai sąskaitai atsidaryti, bankui būtina pateikti tokius dokumentus:

prašymą atidaryti sąskaitą; įmonės įregistravimo dokumentą: originalą ir jo nuorašą; įmonės įstatų nuorašą; įmonę savo įskaiton įregistravusios socialinio draudimo įstaigos pažyma arba jos nuorašas; parašų ir antspaudo pavyzdžių korteles. Kortelėje įrašomi darbuotojų, turinčių pirmojo ir

antrojo parašo teises vardai ir pavardės bei pateikiami jų parašų ir įmonės antspaudo (jei jį turi) pavyzdžiai.

Pirmojo parašo teisę turi įmonės vadovas, jo pavaduotojai ir kiti vadovo įgalioti pareigūnai. Antrojo parašo teisę turi Vyr.finansininkas (buhalteris) ir jo pavaduotojai ir tam įgalioti pareigūnai. jeigu įmonė neturi antspaudo, tam skirtoje vietoje įrašoma “Be antspaudo”.

Atidarytai atsiskaitomąjai sąskaitai bankas suteikia pastovų numerį pagal savo sąskaitų planą.Valiutinei sąskaitai atsidaryti galioja tokia pati tvarka. Į atsiskaitomąją sąskaitą įplaukia lėšos iš pirkėjų už parduotas prekes arba atliktas paslaugas.Iš jos apmokamos tiekėjų sąskaitos už nupirktas prekes ir gautas paslaugas, mokami mokesčiai į biudžetą, soc. draudimo įmokos, paimami gryni pinigai atlyginimams sumokėti ir pan. Pinigai iš sąskaitos gali būti nurašomi tik esant joje lėšų ir savininko sutikimui, išskyrus tuos atvejus, kai nurašomi ne ginčo tvarka pagal vykdomuosius ir jiems prilygintus dokumentus. Kiekvieną kartą, kai į įmonės sąskaitą įplaukia pinigai arba, kai jie išmokami iš sąskaitos, bankas parengia specialų dokumentą – išrašą iš įmonės sąskaitos banke, kuriuo informuoja įmonę, kiek pinigų įplaukė bei kiek išleista ir nurodo pinigų likutį įmonės sąskaitoje banke. Paprastai kartu su išrašu bankas pateikia įmonei ir pačius pirminius dokumentus, kurių pagrindu buvo įrašytos sumos į įmonės sąskaitą ir tai atsispindėjo banko išraše. Buhalteriai, gavę išrašą su pirminiais dokumentais, atlieka įrašus buhalterinėse sąskaitose (surašo korespondencijas), pažymėdami banko išraše ties atitinkamomis sumomis kokiu nors sutartiniu ženklu (pvz. “varnele”- “v”), kad ši išraše nurodyta suma jau įrašyta buhalterinėse sąskaitose. Tokiu būdu dar patikrinama, ar bankas teisingai atspindėjo visas sumas išraše iš įmonės sąskaitos.Kiekviename išraše bankas nurodo ir pinigų likutį tos dienos pabaigoje. Pinigai per banko įstaigas kitoms įmonėms patenka surašius atitinkamus dokumentus nustatyta tvarka, kurią nustatė LR mokėjimų įstatymas 1999 10 28 Nr.VIII – 1370, įsigaliojęs 1999 m. lapkričio 17 d.Visi banko pirminiai dokumentai yra unifikuoti ir įmonės negali jų modifikuoti, Nors juos galima spausdinti kompiuteriu, tačiau pačių dokumentų formų (rekvizitų išdėstymo) jos negali keisti.

Pagrindiniai banko pirminiai dokumentai yra:


165


Mokėjimo pavedimas. Mokėjimo pavedimų registracijos žurnalas; Tarptautinio mokėjimo pavedimas; Čekis; Debeto pavedimas (Mokėjimo pavedimas – reikalavimas).

9.2.1. Mokėjimo pavedimas

Mokėjimo pavedimas priskiriamas tipinės formos apskaitos dokumentams. Jo formos įmonės negali keisti Mokėjimo pavedimas – mokėtojo parengtas ir pasirašytas popierinis arba elektroninis dokumentas, turintis mokėjimo nurodymo rekvizitus. Jį mokėtojas pateikia Mokėtojo bankui. Mokėjimo pavedimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis.Taigi, mokėjimo pavedimas yra viena mokėjimo nurodymo formų, kuriuo pavedama banko įstaigai tam tikrą sumą nurašyti nuo savininko sąskaitos ir įskaityti į nurodytą kito ūkio subjekto – juridinio ar fizinio asmens – sąskaitą. Pagrindiniai mokėjimo pavedimo rekvizitai:

1. Pavadinimas (mokėjimo pavedimas);2. Mokėtojo banko kodas ir banko pavadinimas;3. Mokėtojo pavadinimas ir įmonės kodas;4. Mokėtojo sąskaitos banke numeris;5. Pinigų gavėjo pavadinimas ir įmonės kodas;6. Gavėjo banko pavadinimas, kodas ir sąskaitos numeris;7. Mokama suma skaitmenimis;8. Mokama suma žodžiais.

Mokėjimo pavedimai pildomi techninėmis priemonėmis 3 ar 4 egzemplioriais (3 egzemplioriai, kai pnigų mokėtojas ir pinigų gavėjas turi sąskaitą tame pačiame banke, 4 – kai skirtinguose). Mokėjimo pavedimus pasirašo tik ant pirmo pavedimo egzemplioriaus ir tik tie asmenys, kurių parašų pavyzdžiai yra patvirtinti banke.Parašai turi būti patvirtinti įmonės antspaudu.

Būtina įsidėmėti, kad Mokėjimo pavedimas negali būti naudojamas patirtoms sąnaudoms pagrįsti. Prie mokėjimo pavedimų gali būti pridedami dokumentai, kurių pagrindu mokami pinigai. Mokėjimo pavedimai į bylas segami chronologiškai, kaip kontrolinis dokumentas pridedamas Banko išrašas. Be to, rekomenduojama išrašytus pavedimus registruoti laisvos formos Mokėjimo pavedimų registracijos žurnale. Buhalterijoje Mokėjimo pavedimai saugomi vienerius metus, pasibaigus ataskaitiniams metams, kai jie buvo surašyti. Vėliau perduodami į įmonės archyvą, kur saugomi dešimt metų.

9.2.2. Tarptautinis mokėjimo pavedimas

Tarptautinio pavedimo forma nustatyta tarptautiniais susitarimais. Tarptautiniio mokėjimo pavedimas naudojamas pinigų pervedimams į užsienio bankuose esančias sąskaitas įforminti. Tarptautinio mokėjimo pavedimas surašomas, kai:

atsiskaitoma su užsienio šalyse esančiais tiekėjais už prekes ir paslaugas arba pervedamas avansas;

grąžinamos skolos į užsienio bankų sąskaitas; grąžinami pinigai į pirkėjų sąskaitas už nekokybiškas prekes ar paslaugas; pervedami pinigai iš vienos įmonės sąskaitos į kitą, esančią užsienio valstybės banke;


166


kitais mokėjimų iš banko sąskaitos atvejais.

Tarptautinio mokėjimo pavedimas pildomas kaip Mokėjimo pavedimas.Jis surašomas 4 egzemplioriais mokėtojui, mokėtojo bankui, gavėjui ir gavėjo bankui. Pavedimą pasirašo turintys tam teisę asmenys. Parašai tvirtinami įmonės antspaudu. Užpildytas mokėjimo pavedimas priimamas 10 kalendorinių dienų. Banko įstaigos tarnautojas, patikrinęs, ar pavedimas teisingai užpildytas, ketvirtą egzempliorių pažymi banko ir asmeniniu spaudu, užrašo datą ir pasirašo. Neteisingai užpildytas pavedimas grąžinamas įmonei. Prie mokėjimo pavedimo gali būti pridedami dokumentai, kurių pagrindu mokami pinigai. Tarptautinio mokėjimo pavedimai į bylas segami chronologiškai, kaip kontrolinis dokumentas, pridedamas Banko išrašas. Buhalterijoje pavedimai saugomi einamuosius metus ir dar vienus metus, po to perduodami į įmonės archyvą, kur saugomi dešimt metų.

9.2.3. Čekis

Šiuo metu Lietuvoje naudojami kelių rūšių čekiai: kelionės čekiai, atsiskaitymų čekiai, valstybės iždo čekiai, bankų ir kitų kredito įstaigų išduoti čekiai. Įmonės dažniausiai naudoja vienos rūšies čekius – bankų išduotus čekius. Tai laisvos formos apskaitos dokumentas. Tačiau jie gali būti surašomi tik specialiai tam skirtuose blankuose. Kiekvienas komercinis bankas savo klientams, atsidariusiems tame banke sąskaitą, išduoda su šio banko atributika išspausdintus Čekius. Čekis naudojamas kaip mokėjimo dokumentas, pagal kurį bankas privalo sumokėti pinigus dokumente nurodytam pinigų gavėjui. Dažniausiai čekiai naudojami gryniesiems pinigams iš įmonės sąskaitos banke paimti, tačiau jais gali būti mokami ir atlyginimai arba atsiskaitoma su tiekėjais ir kitais kreditoriais. Atsiskaitymą Čekiais ir jų privalomuosius rekvizitus, tvarką reglamentuoja LR čekių įstatymas priimtas 1999 03 16 Nr.VIII – 1088 bei Lietuvos banko valdybos 1993 07 01 nutarimu Nr. 22 patvirtintos Čekių naudojimo taisyklės. Čekiai privalo turėti šiuos rekvizitus:

žodį “čekis” ta kalba, kuria jis išrašytas; besąlygišką įsakymą sumokėti čekyje nustatytą sumą; turinčio sumokėti asmens (mokėtojo) pavadinimą; mokėjimo vietą; čekio išrašymo vietą ir datą; čekį išrašančio asmens (mokėtojo) parašą.

Bankai Čekius spausdina kiekvienas atskirai ir už tam tikrą mokestį parduoda įmonėms, turinčioms sąskaitą tame banke. Jie parduodami knygelėmis po 25 vienetus. Čekis susideda iš 2 dalių – atplėšiamosios, kuri užpildyta atiduodama banko įstaigai, ir šaknelės, kuri lieka įmonėje saugomoje Čekių knygelėje. Gavus pinigus iš banko , čekio šaknelės antroje pusėje rekomenduojama nurodyti Kasos pajamų orderio, kuriuo pinigai užpajamuojami į kasą, numerį. Čekiuose taisymai negalimi.Suklydus, jis anuliuojamas.Saugomas taip pat ir tiek pat laiko, kaip ir kiti piniginiai dokumentai.

9.2.4. Debeto pavedimas

Įsigaliojusiame LR mokėjimų įstatyme kaip priemonė, leidžianti išsireikalauti lėšas iš mokėtojo, numatytas atskiras mokėjimo nurodymo būdas – Debeto pavedimas. Jo rekvizitai tokie patys kaip ir Mokėjimo pavedimo, o jis pateikiamas turint mokėtojo sutikimą atsiskaityti Debeto pavedimu.Tuomet gavėjas parengia Debeto pavadinimą ir pateikia jį mokėtojo arba gavėjo bankui. Mokėtojas raštu arba


167


elektroniniu būdu praneša bankui, kad sutinka apmokėti pateiktą Debeto pavedimą. Šis dokumentas nesiskiria nuo naudojamo Mokėjimo pavedimo – reikalavimo. Mokėjimo pavedimas – reikalavimas yra tipinis dokumentas.Jis naudojamas kaip nurodymas banko įstaigai tam tikrą sumą nurašyti nuo savininko sąskaitos ir įskaityti į nurodytą kito ūkio subjekto – juridinio ar fizinio asmens – sąskaitą. Vienintelis jo skirtumas nuo Mokėjimo pavedimo – šį dokumentą surašo ne pinigų mokėtojas, bet jų gavėjas.Juos ypač patogu naudoti, kai tarp pirkėjo ir pardavėjo yra sudarytos ilgalaikės sutartys. Mokėjimo pavedimai – reikalavimai netaisomi, o jų saugojimo tvarka tokia pat kaip ir visų piniginių dokumentų.

9.3. Atsiskaitytinų asmenų apskaita

Būna atvejų , kai įmonės darbuotojams įvairių užduočių atlikimui reikia panaudoti grynus pinigus, tačiau nėra galimybės visas išlaidas apmokėti iš kasos, todėl iš kasos išduodami avansai. Asmenų, kuriems gali būti išmokamas avansas, sąrašą kiekvienais metais tvirtina įsakymu įmonės vadovas. Įmonės darbuotojai, kuriems iš kasos išmokamas avansas,pvz. ūkui išlaidoms apmokėti ar vykstant į komandiruotę, tampa atsiskaitytinais asmenimis.Tam skirta sąskaita Nr, 256 Įvairios gautinos sumos.Išduodant iš kasos avansą, pvz.vykstant į komandiruotę, daroma tokia korespondencija

D 256 Įvairios gautinos sumos 100 K 272 Kasa 100

Gryžęs iš komandiruotės, darbuotojas trijų dienų bėgyje turi pateikti buhalterijai Avanso apyskaitą su visais dokumentais, pateisinančiais išlaidas.Pvz. pagal juos buvo išleista 90 Lt. Atliekama tokia sąskaitų korespondencija

D 611 Veiklos sąnaudos 90 K 256 Įvairios gautinos sumos 90

Likutį 10 Lt atskaitingas asmuo privalo grąžinti į kasą. Tai registruojama sąskaitose

D 272 Kasa 10 K 256 Įvairios gautinos sumos 10

Jeigu atsiskaitytinas asmuo išleidžia daugiau pinigų nei paėmė avanso ir tą patvirtina dokumentais, o įmonės vadovas su tuo sutinka, jam yra iš kasos išmokamas skirtumas, darant korespondenciją

D 256 Įvairios gautinos sumos XX K 272 Kasa XX

Avanso apyskaita priskiriama laisvos formos apskaitos dokumentams. Avanso apyskaitoje atsiskaitantis asmuo nurodo ankstesnio avanso likutį (jeigu toks yra), gautą avansą, išleistą sumą ir išveda avanso likutį. Antroje Avanso apyskaitos pusėje suregistruojami išlaidas pateisinantys dokumentai. Visi pateikti dokumentai tvirtai susegami ar susiuvami kartu su avanso apyskaita. Avanso apyskaitą tvirtinti vadovui reikia pateikti per tris dienas. Buhalteris, patikrinęs Avanso apyskaitą, įregistruoja ūkines operacijas į apskaitos registrus ir užveda Atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis apskaitos kortelę, arba Atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis apskaitos žiniaraštį. Taisyti šiuos dokumentus galima korektūros būdu. Saugomi tiek pat, kaip ir visi piniginiai dokumentai.


168


9.4. Valiutinių operacijų apskaita

Pagrindinis norminis dokumentas, reglamentuojantis operacijų užsienio valiuta apskaitą, yra LR finansų ministerijos 1996 05 06 raštas Nr. 11 N “Dėl valiutinių operacijų apskaitos”. Pagal šį raštą valiutinė operacija – tai ūkinė operacija, kurios įvykimas ar įvykdymas susijęs su užsienio valiuta. Dažniausiai valiutinėmis operacijomis tampa tokios ūkinės operacijos, kai įmonės iš užsienio partnerių už valiutą perka ar parduoda ilgalaikį bei trumpalaikį turtą, paslaugas, ima arba suteikia paskolas užsienio valiuta, kitokiais būdais prisiima įsipareigojimus arba pati vykdo anksčiau prisiimtus įsipareigojimus valiuta. Finansų monisterijos rašto Nr.11 N 2 punkte sakoma, kad valiutinė operacija apskaitoje registruojama litais pagal operacijos atlikimo dieną galiojusį oficialų lito ir užsienio valiutos kursą.. Todėl, norėdami operaciją užsienio valiuta perskaičiuoti į litus, turime naudotis tos dienos, kai operacija įvyko, oficialiu valiutos kursu. Atliekant valiutines operacijas dėl valiutos kursų svyravimų susidarę nukrypimai yra priskiriami finansinei veiklai. Pavyzdiniame sąskaitų plane jų apskaitai skirtos šios sąskaitos:

536 – Teigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka; 636 –Neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka.

Pagal Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo nuostatas dėl valiutos kursų svyravimų susidariusi teigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka yra pripažystama apmokestinamomis nerealizacinėmis pajamomis , o neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka – sąnaudomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną.

9.4.1. Valiutų kursų pasikeitimo įtaka pirkimams

I atvejis: Valiutų kursas nekinta

Atliekami įprastiniai prekių pirkimo skolon buhalteriniai įrašai. Šiuo atveju neįvedama nei viena papildoma sąskaita valiutų kursų įtakai apskaityti, nes jokios įtakos ir nėra.

1. fiksuojamas prekių pirkimas skolon:

D 602 Pirkimai K 450 Skola tiekėjams

2. kai apmokama: D 450 Skola tiekėjams K 2712 Sąskaita banke

II atvejis: Valiutų kursas pasikeitė teigiama pirkėjui linkme.

Tarkime, kad prekių pirkimo dieną lito kursas JAV dolerio atžvilgiu buvo 3,9570 : 1, o atsiskaitymo už pirktas prekes dieną, jis nukrito iki 3.9260.t. y. JAV doleris atpigo. Sakykime, įmonė pirko prekių už 5000 JAV dolerių arba 19785 Lt (5000 x 3,9570). Tuomet prekių pirkimo skolon dieną apskaitininkas darys įrašą:

. D 602 Pirkimai 19785


169


K 450 Skola tiekėjams 19785

Pirkėjui atsiskaitant JAV doleriais, o ne litais už skolon pirktas prekes ir esant pasikeitusiam lito ir JAV dolerio kursui, jis lyg ir perveda pardavėjui jau nebe 19785 Lt, bet 19630 Lt (5000 x 3,9260). Taigi, fiksuojame teigiamą valiutų kurso įtaką pirkimams

D 450 Skola tiekėjams 19785 K 536 Teigiama valiutų kurso pasikeitimo įtaka 155 K 2712 Sąskaita banke (JAV doleris) 19630

Sąskaita 536 priklauso pajamų sąskaitų grupei, todęl joje apskaitomo objekto padidėjimas fiksuojamas kredite.

2712 Sąskaita banke 450 Skola tiekėjams 602 Pirkimai 536 Teigiama v.k. įt. 1)19785 1) 19785 2)19630 2) 19785 2) 155

III atvejis: Valiutų kursas pasikeitė neigiama pirkėjui linkm.

Sakykime, kad prekių pirkimo dieną lito ir JAV dolerio santykis buvo 3.9570 ; 1, o atsiskaitymo už pirktas prekes dieną jis pakilo iki 3.985 : 1 t.y. JAV doleris pabrango. Tarkime, jog įmonė pardavė prekių už 5000 JAV dolerių arba už 19785 Lt (5000 x 3,9570). Taigi prekių pirkimas

D 602 Pirkimai 19785 K 450 Skola tiekėjams 19785 Tačiau pirkėjui atsiskaitant už prekes įkainotas JAV doleriu, pasikeitė lito ir JAV dolerio santykis 3,985 :1 :Pirkėjas apskaitoje parodys pervestą pardavėjui ne 19785 Lt sumą, bet 19925 Lt sumą (5000 x 3,985)

D 450 Skola tiekėjams 19785 D 636 Neigiama valiutų kurso pasikeitimo įtaka 140 K 2712 Sąskaita banke 19925

Sąskaita 636 debetuojama, nes už pirktas skolon prekes teko sumokėti 140 Lt daugiau, negu apskaitininkas užfiksavo prekių pirkimo dieną. 2712 Sąskaita banke 450 Skola tiekėjams 602 Pirkimai 636 Neigiama v.k. įt. 1) 19785 1) 19785 2)19925 2) 19785 2) 140

9.4.2. Valiutų kurso pasikeitimo įtaka pardavimams


170


I atvejis: Valiutų kursas nekinta

Taip būna tada, kai pirkėjas atsiskaito su pardavėju per palyginti trumpą laikotarpį, arba kai atsiskaitoma valiuta, kurios kursas lito atžvilgiu nekinta. Tokiu atveju atliekami įprastiniai prekių pardavimo) skolon įrašai. Tarkime lito ir JAV dolerio kursas stabilus ir lygus 4 : 1. Jeigu įmonė pardavė prekių už 5000 JAV dolerių skolon, tai atliekama tokia korespondencija;


Pirkėjui sumokėjus už pirktas prekes, atliekama tokia sąskaitų korespondencija:

D 2712 sąskaita banke 20000 K 240 Pirkėjai 20000

II atvejis: Valiutų kursas pasikeitė teigiama pardavėjui reikme.

Sakykim, kad prekių pardavimo dieną lito kursas JAV dolerio atžvilgiu buvo 3,9570 : 1, o atsiskaitymo už pirktas prekes dieną jis pakilo iki 3,985 : 1 , t.y. JAV doleris pabrango. Tarkime įmonė pardavė prekių už 5000 JAV dolerių arba už 19785 Lt (5000 x 3,9570). Tuomet pardavimo dieną apskaitininkai atliks tokius pat įrašus, kaip ir anksčiau:


Pirkėjuiatsiskaičius už prekes, kai JAV dolerio kursas pakyla iki 3,985 : 1, įmonė gaus ne 19785 Lt, bet 19925 Lt (5000 x 3.985). Akivaizdu, kad padidėja šiuo atveju litais išreikštos pardavimų pajamos,kurios priskiriamos prie finansinės veiklos pajamų.

D 2712 sąskaita banke 19925 K 240 Pirhėjai 19785 K 536 Teigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka 140

2712 Sąskaita banke 240 Pirkėjai 500 Pardavimai 536 Teigiama v.k. įt.

1) 19785 1) 19785 2) 19925 2) 19785 2) 140

. III atvejis: Valiutų kursas pasikeičia neigiama pardavėjui linkme

Tarkime, kad prekių pardavimo dieną lito ir JAV dolerio kursas buvo 3,9570 : 1, o atsiskaitymo už pirktas prekes dieną jis nukrito iki 3,9260 : 1 t.y. JAV doleris atpigo. Tarkime, kad įmonė pardavė prekių už 5000 JAV dolerių arba 19785 (5000 x 3,9570). Tuomet pardavimo dieną apskaitininkas atliks tokius įrašua:


171



Tačiau, kai bus mokami pinigai už šias prekes, tai įmonė gaus ne 19785 Lt, bet 19630 Lt (5000 x 3,9260).Taigi, pardavimų pajamos, skaičiuojant litais, sumažėjo:

D 2712 Sąskaita banke 19630 D 636 Neigiama valiutų kurso įtaka 155 K 240 Pirkėjai 19785

2712 Sąskaita banke 240 Pirkėjai 500 Pardavimai 636 Neigiama v.k. įt. 1) 19785 1) 19785 2) 19630 2) 19785 2) 155

Neigiama valiutų kurso pasikeitimo įtaka parduodant prekes yra laikoma finansinės veiklos sąnaudomis.


1. Kokios pagrindinės sąskaitos skirtos pinigų apskaitai. Apibūdinkite jas;2. Koks yra pinigų judėjimo kelias nuo pirminių dokumentų iki finansinės atskaitomybės?3. Koks dokumentas reglamentuoja kasos operacijų atlikimo taisykles?4. Kokias žinote kasos rūšis įmonėje? Apibūdinkite jas;5. Kokį dokumentą išrašant užpajamuojami pinigai į kasą? Apibūdinkite jį;6. Kokį dokumentą išrašant yra išmokami pinigai iš kasos? Apibūdinkite jį.7. Ką galite pasakyti apie kasos knygą: jos įforminimą ir pildymą?8. Ką vadiname kasininko ataskaita?9. Kokiame apskaitos registre turi būti registruojami kasos pajamų ir išlaidų orderiai?10. Kas yra grynųjų pinigų priėmimo kvitas? Apibūdinkite jį.11. Paaiškinkite, kaip atliksite kasoje grynų pinigų patikrinimą?12. Apibūdinkite atsiskaitomosios sąskaitos operacijų apskaitą.13. Kokius žinote pagrindinius banko pirminius dokumentus? Apibūdinkite juos.14. Kas yra atsiskaitytini asmenys? Kokia jų apskaita?15. Kokios pagrindinės sąskaitos naudojamos valiutinėms operacijoms atspindėti?16. Valiutų kursų pasikeitimo įtaka pirkimams: kokius žinote atvejus ir pagrindines

korespondencijas?


172


17. Valiutų kursų pasikeitimo įtaka pardavimams: kokius žinote atvejus ir pagrindines korespondencijas?

18. Kokioms sąnaudoms priskiriama neigiama valiutų kurso pasikeitimo įtaka? 19. Kokioms pajamoms priskiriama teigiama valiutų kurso pasikeitimo įtaka?


9.1 Pratimas

Surašykite reikiamas korespondencijas:

1. AB “Rytas” iš sąskaitos banke paėmė grynųjų pinigų 10000 Lt atlyginimams sumokėti.2. Iš kasos į sąskaitą grąžintas 200 Lt deponuotas darbo užmokestis.3. Į sąskaitą banke įplaukė pinigai 1500 Lt iš UAB “Rasa” už prekes.4. Įmonė iš sąskaitos banke sumokėjo 2300 Lt skolą tiekėjams.5. Įmonė sumokėjo biudžetui Fizinių asmenų pajamų mokestį 900 Lt.

9.2 Pratimas

UAB “Vokė” prekiauja kompiuteriais. 2001 m. gruodžio 22 d. Šveicarijos įmonė sumokėjo 12000 CHF (Šveicarijos frankų) avansą už kompiuterius . Avanso mokėjimo dieną oficialus lito ir Šveicarijos franko santykis buvo 2.5 : 1. Finansinės atskaitomybės sudarymo dieną – 2001 12 31 d. – oficialus lito ir Šveicarijos franko santykis buvo 2.45 : 1, o kompiuterių pirkimo dieną 2002 01 15 d. 2.4 : 1.


173


Reikia:1. Parašyti sąskaitų korespondencijas, fiksuojančias valiutų kursų pasikeitimo įtaką pirkimams.

2. Nurodyti, kurios sumos priklausys 2001 m. Pelno (nuoatolio) ataskaitai, o kurios 2002 m. Pelno (nuostolio) ataskaitai.

9.3 Pratimas

Užpildykite kasos išlaidų orderį Nr 51, jeigu yra tokia sąlyga: UAB “Simona” 2001 02 12 d. išmokėjo Antanui Petrauskui avansą komandiruotės išlaidoms.Pagrindas – Direktoriaus įsakymas. Išmokėta 250 Lt.Pinigų gavėjas pateikė pasą LM Nr. 503637 išduotą 1995 05 17 Vilniaus Centro pasų skyriaus.

9.4 Pratimas

Užpildykite kasos pajamų orderį Nr 231235,jeigu yra tokia sąlyga: Janina Maciūtė įnešė į pagrindinę kasą dienos realizavimo įplaukas 3500 Lt.

9.5 Pratimas

Užpildykite pagrindinės (centrinės) kasos knygą ir apskaičiuokite pinigų likutį dienos pabaigai pagal šiuos duomenis:

data 2001 vasario 12 d. lapo Nr.3 pinigų likutis dienos pradžioje 235 Lt. kasos pajamų orderis Nr. 231235 kasos dienos įplaukos 3500 Lt kasos pajamų orderis Nr 231236, grąžintas neišnaudotas avanso likutis 110 Lt. kasos išlaidų orderis Nr. 51, išmokėtas A. Petrauskui avansas 250 Lt. kasos išlaidų orderis Nr.53, inkasuota į banką 3500

9.6 Pratimas

Užpildykite mokėjimo pavedimą pagal duotą sąlygą:

mokėjimo pavedimo Nr.10 data 2001 m. kovo 1 d. UAB “Vilnis”, įmonės kodas 23468910 turinti atsiskaitomąją sąskaitą Vilniaus banke, kodas

260101780, sąskaitos Nr. 800145 nori pavedimu sumokėti už prekes pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 4513451 AB “Techno centrui”, įmonės kodas 21368214.Pinigų gavėjo bankas SNORO bankas, kodas 26010159, sąskaitos numeris 601411.


174


10 TEMA

Darbo užmokesčio apskaita


Suvokti ir apibrėžti darbo užmokesčio esmę. Žinoti darbo užmokesčio formas ir sistemas. Mokėti apskaičiuoti darbo užmokestį pirmoje ir kitose darbovietėse. Žinoti, kokiais atvejais skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis ir kaip jis apskaičiuojamas. Mokėti užpildyti darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Žinoti tarnybinių komandiruočių tvarką irmokėti tvarkyti jų apskaitą. Mokėti organizuoti ir apskaityti darbuotojų materialinį skatinimą.

10.1. Darbo užmokesčio organizavimas, formos ir rūšys

Darbo užmokestis yra svarbiausia paskata, kad darbuotojas stengtųsi kuo geriau dirbti. Darbo užmokestis – tai darbo sutartyje numatytas darbuotojo atlyginimas už atliktą darbą. Mokant už darbą, yra taikomos įvairios darbo apmokėjimo formos ir sistemos.


175


Darbo apmokėjimo formos ir sistemos

Darbo užmokesčio sistemos

Laikinis darbo apmokėjimas susijės su dirbto laiko trukme. Skiriamas valandos, dienos, savaitės ir mėnesio darbo užmokestis. Ši darbo apmokėjimo forma dažniausiai taikoma administracijos darbuotojams, specialistams, kurių darbas yra įvairiarūšis ir jo negalima normuoti. Šios darbo apmokėjimo formos privalumas yra tas, kad dirbtą laiką nesunku apskaičiuoti, užtikrinama pastovi darbuotojo alga. Trūkumas – ši darbo apmokėjimo forma neskatina sparčiau dirbti, darbuotojus reikia kontroliuoti. Vienetinis darbo apmokėjimas taikomas sistemingai pasikartojančiam, vienarūšiam darbui, kai galima nustatyti kiekvieno darbuotojo arba grupės indėlį. Vienetinė darbo apmokėjimo forma remiasi faktiškai atlikto darbo kiekiu. Tai darbo apmokėjimas už atliktas operacijas arba pagamintus gaminius. Vienetinis apmokėjimas skatina darbuotojus didinti darbo našumą ir todėl daugiau uždirbti. tačiau yra pavojus, kad darbuotojai, norėdami daugiau uždirbti, mažesnį dėmesį skiria darbų kokybei. Todėl tiek laikinė, tiek vienetinė darbo apmokėjimo formos papildomos įvairiomis priemokomis – premojomis: už gerą darbo kokybę,už mandagumą, už svetimų kalbų mokėjimą ir t.t.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatymą valstybė nustato minimalų valandinį atlygį, ir minimalią mėnesinę algą kuri kinta, priklausomai nuo kainų kitimo indekso.

Yra dvi pagrindinės darbo užmokesčio rūšys: 1. Pagrindinis darbo užmokestis. 2. Papildomas darbo užmokestis


176

Darbo apmokėjimo formos

Laikinė

Tiesioginėvienetinė

Laikinėpremijinė

Paprastojilaikinė

Vienetinė

Vienetinėpremijinė

Brigadiniaiįkainiai

Individualūsįkainiai


Pagrindinis darbo užmokestis – tai apmokėjimas už faktiškai dirbtą laiką (laikinis, vienetinis apmokėjimas, premijos, priemokos ir kitos mokėtinos sumos už darbuotojo dirbtą laiką). Papildomas darbo užmokestis mokamas už darbuotojo faktiškai nedirbtą lai(ką, tačiau įstatymais numatytą apmokėti (už kasmetines atostogas, už laiką, sugaištą vykdant valstybines ir visuomenines pareigas, už stažuočių laiką ir kitą nedirbtą laiką).

LR Įstatymai, reglamentuojantys apmokėjimo už darbą formas ir dydį:

LR Darbo apmokėjimo įstatymas; LR Gyventojų pajamų, garantijų įstatymas; LR Darbo sutarties įstatymas; LR Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymas.

Be šių įstatymų, darbdaviai, skaičiuodami darbo užmokestį, privalo laikytis Žmonių saugos darbe,Fizinių asmenų pajamų mokesčio,Socialinio draudimo ir kitų su juo susijusių norminių dokumentų..

10.2. Pagrindiniai darbo užmokesčio apskaitos dokumentai

Visose įmonėse, nepaisant pasirinktos darbo apmokėjimo formos bei sistemos, turi būti surašomi šie su darbo apmokėjimu susiję dokumentai:

Darbo sutartis. Darbo laiko apskaitos žiniaraštis. Darbuotojo Asmens sąskaita. Atlyginimų priskaitymų suvestinė. Darbo užmokesčio išmokėjimą pagrindžiantys dokumentai. Vienetinio darbo užmokesčio priskaičiavimo dokumentai.

Darbo sutartis. Dauguma įmonių, vykdydamos ūkinę – komercinę veiklą, samdo darbuotojus. Tik personalinių (individualių) įmonių savininkai, dirbdami savarankiškai, neprivalo sudaryti Darbo sutarčių. Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas nustatytai vidaus darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose, kolektyvinėje sutartyje, kituose norminiuose aktuose ir patikslintas šalių susitarimu. Darbo sutartyje būtina nurodyti darbo apmokėjimo sąlygas t.y. nurodyti, pagal ką bus skaičiuojamas atlyginimas (pagal dirbtų valandų skaičių, pagamintos produkcijos kiekį ar suteiktas paslaugas) ar bus mokamos premijos bei įvairios priemokos. Būtina darbo sutartyje nurodyti ir papildomas sąlygas, pvz., tai gali būti susitarimas dėl bandomojo laikotarpio ar dėl ne visos darbo dienos. Darbo sutartyje sulygtas atlyginimas gali būti pakeistas tik raštišku abipusiu šalių susitarimu. Darbuotojo asmens kortelė . Siekiant palengvinti didelių įmonių apskaitininkų darbą, priimant į darbą naują darbuotoją, personalo tarnyba turi apie darbuotoją užpildyti ir perduoti į buhalteriją pagrindinius duomenis.Tam tikslui kiekvienam naujam darbuotojui parengiama Asmens kortelė. Jos forma yra patvirtinta Statistikos departamento direktoriaus 2000 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 32.Tokia kortelė dažniausiai saugoma Personalo tarnyboje. Joje nėra duomenų apie darbuotojo darbo užmokestį, taikytinas pajamų mokesčio lengvatas. Todėl įmonės, atsižvelgdamos į savo poreikius gali pasitvirtinti ir kitokią, joms patogią Asmens kortelės formą.. Paprastai šią kortelę pradeda pildyti personalo tarnyba, priimdama darbuotoją į darbą. Vėliau duomenis papildo buhalterijos


177


darbuotojas, skaičiuojantis atlyginimą už darbą, įrašydamas reikšmingą informaciją iš personalo tarnybos parengtų direktoriaus įsakymų.

10.3. Darbo laiko apskaita

Darbo laikui apskaičiuoti yra naudojamas darbo laiko apskaitos žiniaraštis (tabelis). Jo forma ir pildymo tvarka patvirtinta 1997 12 22 d.Statistikos departamento prie LR Vyriausybės įsakymu Nr.103 “Dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių patvirtinimo”.Žiniaraštį būtina pildyti kiekvieną dieną. Jis pildomas pagal atskirus įmonės padalinius, cechus, skyrius. Į žiniaraštį surašomi visų darbuotojų vardai, pavardės, jų pareigos ir kiekvieną mėnesio dieną pagal sutartus kodus (raidėmis) žymimos faktiškai dirbtos dienos ir neatvykimo į darbą priežastys, pažeidimai darbo metu, taip pat prastovos dėl darbuotojo kaltės ar kitų priežasčių.Mėnesiui pasibaigus, viskas susumuojama ir pagal faktiškai dirbtą laiką yra apskaičiuojamas darbo užmokestis.Žiniaraštis tvirtinamas parašais – pasirašo žiniaraštį sudaręs asmuo, struktūrinio padalinio vadovas, darbdavys, personalo skyrius. Darbuotojo Asmens sąskaita .Tai laisvos formos kaupiamasis suvestinis apskaitos dokumentas. Asmens sąskaita naudojama užfiksuoti per ataskaitinį laikotarpį (metus) konkrečiam darbuotojui priskaičiuoptą atlyginimą bei kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, taip pat išskaičiuotus mokesčius. Asmens sąskaita buhalterijoje užvedama kiekvienam įmonės darbuotojui, nesvarbu, kokia yra darbo apmokėjimo sistema. Į Asmens sąskaitą įrašoma:

darbuotojui priskaičiuotas vienetinis arba pareiginis laikinis darbo užmokestis; įmonės vadovo įsakymu skirta kintama atlyginimo dalis; priemokos už darbą naktį, švenčių bei poilsio dienomis; apmokėjimas už komandiruotėje praleistą laiką; priskaičiuotos nedarbingumo pašalpos; įmonės vadovo ar savininkų skirtos premijos, tantjemos; darbdavio skirtos dovanos ir pašalpos; kitos darbdavio išmokos darbuotojui.

Iš bendros darbuotojui priskaičiuotos atlyginimo sumos išskaičiuojama:

įstatymuose nustatyti fizinių asmenų mokami mokesčiai (fizinių asmenų pajamų mokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos).

savanoriškai darbuotojo mokamos gyvybės draudimo, sveikatos draudimo bei draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sumos;

teismo tvarkomaisiais raštais darbuotojui išskaičiuotinos sumos; darbuotojo asmeniniu prašymu išskaičiuotinos sumos už išsimokėtinai pirktas prekes.

Kiekvieną mėnesį, priskaičiavus darbuotojams atlyginimus ir išskaičiavus įstatymuose nustatytus mokesčius, kiekvienam darbuotojui pateikiamas išrašas iš Asmens sąskaitos apie tą mėnesį priskaičiuotą atlyginimą ir kitas išmokas bei išskaičiuotus mokesčius. Išraše visi priskaitymai ir išskaitymai gali būti nurodyti pagal įmonės vadovo įsakyme patvirtintus kodus. Atlyginimų priskaitymų suvestinė. Tai laisvos formos suvestinis dokumentas. Atlyginimų priskaitymų suvestinė naudojama susumuoti visiems įmonės darbuotojams priskaičiuotus atlyginimus ir kitas išmokas bei išskaičiuoti įstatymų numatytus mokesčius. Suvestinėje apskaičiuojama bendra mokėtinų atlyginimų suma bei gautina iš Valstybini(o socialinio draudimo fondo biudžeto nedarbingumo pašalpų suma. Duomenys į ją perkeliami iš kiekvieno darbuotojo Asmens sąskaitos. Buhalterijoje Atlyginimų priskaitymų suvestinės susegamos į bylas ir saugomos buhalterijoje ataskaitinius metus ir dar vienerius, o vėliau perduodamos į archyvą, kur saugomos dešimt metų.Jeigu


178


įmonėje nevedamos darbuotojų Asmens sąskaitų kortelės, darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščiai (suvestinės) saugomi ne trumpiau kaip septyniasdešimt penkerius metus. Darbo užmokesčio išmokėjimą pagrindžiantys dokumentai. Įmonėje gali būti naudojami:

Atsiskaitymo – mokėjimo žiniaraštis. Atlyginimų išmokėjimo žiniaraštis. Neišmokėto darbo užmokesčio suvestinė

Atsiskaitymo – mokėjimo žiniaraštis ir Atlyginimų išmokėjimo žiniaraštis priskiriami laisvos formos apskaitos dokumentams. Be to, šie žiniaraščiai yra priskiriami piniginiams dokumentams (dokumentams, kurių pagrindu išmokami ar gaunami pinigai), todėl klaidos juose netaisomos. Pagrindinis skirtumas tarp šių žiniaraščių, kad Atsiskaitymo – mokėjimo žiniaraštyje yra skiltis skirta darbuotojo parašui, liūdijančiam apie atlyginimo išmokėjimą. Neišmokėto darbo užmokesčio suvestinė. Priskiriama laisvos formos suvestiniams apskaitos dokumentams.Ji naudojama darbuotojams laiku neišmokėto atlyginimo sumoms apskaityti.Duomenys į ją perkeliami iš darbuotojų Atlyginimų išmokėjimo žiniaraščių. Išmokėjus darbuotojams deponuotą atlyginimą, Neišmokėto darbo užmokesčio suvestinėje įrašomas mokėjimo dokumento numeris, data ir darbuotojui išmokėta atlyginimo suma. Klaidos taisomos korektūros būdu.Neišmokėto darbo užmokesčio suvestinės, saugomos buhalterijoje ataskaitinius metus ir dar vienerius, o vėliau perduodamos į archyvą, kur saugomos dešimt metų. Vienetinio darbo užmokesčio priskaičiavimo dokumentai. Gamybos įmonėse darbininkams daugiausiai yra taikomas ir apskaičiuojamas vienetinis darbo užmokestis. Tai viena seniausių darbo apmokėjimo formų. Darbo užmokestis apskaičiuojamas dauginant kiekvieno darbininko pagamintų gaminių ar atliktų operacijų kiekį iš vienetinio tarifinio atlygio. Be jau minėtų darbo užmokesčio apskaitos dokumentų, taikant vienetinį darbo apmokėjimą, būtini šie papildomi vienetinio darbo užmokesčio priskaičiavimo dokumentai:

Įmonės vadovo įsakymas dėl išdirbio normų ir vienetinių įkainių patvirtinimo; Gaminio darbo pasas; Vienetinio darbo užmokesčio apskaitos kortelė Atlikto vienetinio darbo paskyra.

Visi šie dokumentai priskiriami laisvos formos įmonės valdymo apskaitos dokumentams, kurių forma nereglamentuota, tačiau būtina laikytis LR standarto.

Vienetinio darbo užmokesčio priskaičiavimo dokumentų judėjimo schema


179

Administracija

1 Patvirtinami valandiniai tarifiniai atlygiai pagal darbuotojų kategorijas

Adminisrtacijos vadovo įsakymas, valdybos nutarimas dėl valandinių tarifų atlygių patvirtinimo

2 Patvirtinami kiekvieno gaminio vienetiniai įkainiai, naudojantis valandiniais tarifiniais įkainiais, ir laiko normos

Adminisrtacijos vadovo įsakymas, valdybos nutarimas dėl valandinių tarifų atlygių patvirtinimo


Įmonių vadovų patvirtinti valandiniai tarifiniai atlygiai yra pagrindas nustatyti kiekvienai gamybos technologinei operacijai vienetinį įkainį. Visi šie dokumentai saugomi įmonės archyve dešimt metų

10.4. Atsiskaitymų su įmonės darbuotojais sintetinė apskaita

Darbuotojams mėnesio atlyginimas apskaičiuojamas imant darbuotojų dirbtą per mėnesį dienų (valandų) skaičių ir mėnesinę algą (tarifinį atlygį). Kiekvienam įmonės darbuotojui užvedama asmeninė mokėjimo už darbą kortelė Asmeninė sąskaita ir jų pagrindu pildomas darbo užmokesčio žiniaraštis. Apskaičiuojant darbo užmokestį, priklausomai nuo darbuotojo darbo pobūdžio, debetuojama viena iš 6 – os klasės (sąnaudų) sąskaitų ir kredituojamos atitinkamos sąskaitų grupės Nr. 47 Mokėtini mokesčiai, atlyginimai ir socialinis draudimas , sąskaitos. Priskaičiuojant darbo užmokestį, Bendrame žurnale bus atliktos tokios sąskaitų korespondencijos.

1. Registruojamas darbo užmokesčio vadybininkui 800 Lt apskaičiavimas

D 611 Darbo užmokesčio sąnaudos 800 K 471 Mokėtinas darbo užmokestis 800

2. Apskaičiuojami socialinio draudimo mokesčiai (moka SODRAI darbdavys 31% nuo priskaitytos darbo užmokesčio sumos) 800 x 31% = 248 Lt


180

Buhalterija Gamybos padalinys

5 Įrašomi duomenys apie kiekvieno darbininko pagamintągaminių kiekį arba atliktų operacijų

skaičių bei uždirbtą vienetinį atlyginimą

Vienetinio darbo užmokesčio apskaitos kortelė. Darbininko

vienetinio užmokesčio apskaitos kortelė

3 Žaliavos ir pusfabrikačiai paruošiami (sukomplektuojami) gamybai, išrašomas gaminį lydintis dokumentas

Gaminio darbo pasas

4 Darbinikas, atlikęs pavestas operacijas, pažymi jas gaminio darbo pase

Gaminio darbo pasas


D 611 Soc. draudimo sąnaudos 248 K 472 Mokėtinas doc draudimo mokestis 248

3. Iš darbo užmokesčio sumos apskaičiuojamas Fizinių asmenų pajamų mokestia (FAPM) taikant 33 procentų tarifą, prieš tai atėmus neapmokestinamąjį minimumą. (800 – 290)x 33% = 168,30Lt.

D 4461 Mokėtinas darbo užmokestis 168,30 K 4462 Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis 168,30

4. Išskaitomas iš darbuotojo atlyginimo soc. draudimo mokestis (3% nuo priskaitytos darbo užmokesčio sumos): 800 x 3% = 24 Lt

D 4461 Mokėtinas darbo užmokestis 24,00 K 4463 Mokėtinos socialinio draudimo įmokos 24,00

5. Atlikę visus skaičiavimus, matome, kad vadybininkui reikės išmokėti 607,70 Lt (800 –168.30– 24)Išmokėjus šią sum, reikės atlikti tokią sąskaitų korespondenciją:

D 4461 Mokėtinas darbo užmokestis 607,70 K 272 Kasa 607,70

Po šio buhalterinio įrašo 471 sąskaitoje Mokėtinas darbo užmokestis nelieka likučio. Įmonė pilnai atsiskaitė su savo darbuotoju. Tačiau darbuotojai ne visada atsiima iš įmonės jiems priklausančius pinigus. Tokiu atveju pinigai yra deponuojami

1. Registruojamas deponuotas darbo užmokestis

D 4461 Mokėtinas darbo užmokestis K 4486 Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

2. Išmokant deponuotas sumas

D 4486 Įvairios mokėtinos sumos ir įsipareigojimai K 272 Kasa

Deponuota suma išmokama darbuotojui pateikus prašymą.

10.5. Darbo užmokesčio skaičiavimas nepagrindinėje darbovietėje

Dirbantiems antroje (ar kitose) darbovietėse, Fizinių asmenų mokestis išskaičiuojamas didesnis. Dirbant visose kitose (ne pagrindinėje) darbovietėse, FAPM pradedamas išskaičiuoti nuo pirmo uždirbto lito. Nepagrindinėje darbovietėje pajamos apmokestinamos 35%

Pavyzdys: Apskaičiuosime atlyginimą valytojai, kurios atlyginimas 500 Lt.

1. Registruojame darbo užmokestį valytojai 500 Lt.

D 6114 Darbo užmokesčio sąnaudos 500 K 4461 Mokėtinas darbo užmokestis 500


181


2. Apskaičiuojami socialinio draudimo mokesčiai (moka darbdavys 31% ) nuo priskaitytos darbo užmokesčio sumos 500 x 31% = 155 Lt.

D 6113 Soc draudimo sąnaudos 155 K 4463 Mokėtinos soc. draudimo įmokos 155

3. Iš darbo užmokesčio sumos išskaičiuojamas FAPM ( 500 x 33% = 165,00 Lt,)

D 4461 Mokėtinas darbo užmokestis 165,00 K 4462 Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis 165,00

4. Išskaitomas iš darbuotojo atlyginimo soc, draudimo mokestis ( 3% nuo priskaitytos darbo užmokesčio sumos) 500 x 3% = 15 Lt.

D 4461 Mokėtinas darbo užmokestis 15 K4463 Mokėtinos soc. draudimo įmokos 15

4. Atlikę visus skaičiavimus, matome, kad valytojai reikės išmokėti 320,00 Lt = (500 –165,00– 15) . Išmokėjus šią sumą, reikės atlikti tokią sąskaitų korespondenciją

D 4461 Mokėtinas darbo užmokestis 320,00 K 272 Kasa 320,00:

Po šio buhalterinio įrašo 471 sąskaitoje Mokėtinas darbo užmokestis nelieka likučio. Įmonė pilnai atsiskaitė su savo darbuotoju. Tačiau darbuotojai ne visada atsiima iš įmonės jiems priklausančius pinigus. Tokiu atveju pinigai yra deponuojami

5. Registruojamas deponuotas darbo užmokestis

D 471 Mokėtini atlyginimai K 488 Įvairios mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

6. Išmokant deponuotas sumas

D 488 Įvairios mokėtinos sumos ir įsipareigojimai K 272 Kasa

Deponuota suma išmokama darbuotojui pateikus prašymą.

10.6. Vidutinio atlyginimo apskaičiavimas

Jo apskaičiavimo tvarka patvirtinta LR Vyriausybės 1996 01 17 d. nutarime Nr. 100 bei vėlesniuose šio nutarimo pakeitimuose. Nutarimu patvirtintos vidutinio atlyginimo apskaičiavimo tvarkos laikomės visais atvejais, kai turime skaičiuoti vidutinį atlyginimą:

už kasmetines atostogas; už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, apmokamas iš darbdavio lėšų už laiką komandiruotėje,


182


išeitinėms; bedarbio pašalpoms ; kitais teisės aktais nustatytais atvejais.

Į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma:

užmokestis už atliktą darbą ar dirbtą laiką, apskaičiuotas pagal įmonėje taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas;

natūrinių išmokų vertė pinigine išraiška įmonėje taikomomis kainomis, jeigu toks apmokėjimas už darbą numatytas įmonės kolektyvinėje ar darbo sutartyse;

padidintas apmokėjimas už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis bei pavojingomis sąlygomis, už darbą švenčių dienomis, viršvalandžius, darbą nakties metu, kitais teisės aktuose ir įmonės kolektyvinėje bei darbo sutartyse numatytais atvejais;

priedai ir priemokos prie valandinių (dienos) tarifinių atlygių, vienetinių įkainių bei mėnesinių algų, taip pat kitos išmokos, tiesiogiai susijusios su darbu, numatytos teisės aktuose ir įmonės kolektyvinėje ir darbo sutartyse;

premijos (mėnesio,ketvirčio, už 6 ir 9 mėnesių ar metų darbo rezultatus bei vienkartinės, tarp jų ir premijos, mokamos nepaskirstytojo pelno sąskaita bei tantjemos) pagal įmonės darbo apmokėjimo ir skatinimo sistemą.

Į vidutinį darbo užmokestį neįskaitome apmokėjimo už laiką, kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių - teisės aktų, įmonės kolektyvinės ir darbo sutarčių numatytais atvejais įmonėje nedirbo:

kasmetinių ar mokymosi atostogų; prastovų ne dėl darbuotojo kaltės metu; apmokėjimo už tarpsezoninius laikotarpius; taip pat darbo užmokesčio gauto iš kitos įmonės, kurios įsipareigojimus vykdė darbuotojas; neįskaičiuojamos pašalpos (materialinės, bedarbio išeitinės bei kompensacijos, atleidžiant iš

darbo) nepriklausomai nuo šių išmokų šaltinio. kiti atvejai.

Vidutinis dienos darbo užmokestis apskaičiuojamas, imant 3 kalendorinių mėnesių prieš einamąjį mėnesį darbo užmokestį ir dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus. Įskaitoma dirbtos poilsio ar švenčių dienos. Kai kuriais atvejais reikia apskaičiuoti ne vidutinį dienos, bet vidutinį valandos užmokestį. Jo apskaičiavimo tvarka tokia pat: skaičiuotino laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš tą laikotarpį dirbtų valandų skaičiaus, įskaitant ir dirbtus viršvalandžius. Dažniausiai vidutinis vienos valandos atlyginimas naudojamas, kai darbuotojas dirba ne visą darbo dieną ar ne visą savaitę, arba jo darbo diena yra ilgesnė negu normali trukmė. Kai darbuotojas įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius, vidutinis jo dienos (valandos) darbo užmokestis apskaičiuojamas imant visą darbo užmokesčio už faktiškai įmonėje dirbtą laiką sumą. Laikas, kurį darbuotojas nedirbo pažeisdamas įstatymus ar įmonės vidaus darbo tvarkos taisykles, taip pat įstatymų numatytais atvejais buvo nušalintas nuo darbo, sustabdant darbo užmokesčio mokėjimą, prilyginamas dirbtam laikui, Premijos, išmokėtos už ilgesnį kaip trijų mėnesių, bet ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį (už 9 6 mėnesius, už metus ar panašiai), į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą įtraukiamos imant ¼ jų bendros sumos per 12 mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį ar jo dalį mokamas vidutinis darbo užmokestis.Gautas dydis pridedamas prie ketvirčio premijos, išmokėtos vieną iš skaičiuotino laikotarpio mėnesių. Jeigu per skaičiuotiną laikotarpį buvo išmokėtos kelios ketvirčio premijos, imama paskutinė. Gauta suma dalijama iš skaičiuotino 3 mėnesių laikotarpio darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo darbo grafiką (kai jo nėra – pagal įmonės darbo grafiką). Gautas dydis pridedamas prie apskaičiuoto be premijų darbuotojo vidutinio darbo dienos (valandos) uždarbio. Tokie pat reikalavimai yra taikomi, įskaitant į vidutinį darbo užmokestį tantjemas, mokamas įstatymų nustatyta


183


tvarka. Jeigu yra išmokėta vienkartinė premija, ir jų paskirstymas nėra aptartas kolektyvinėje ar darbo sutartyje, nenurodytas įsakyme dėl premijų skyrimo, tai šios išmokos į skaičiavimus įtraukiamos kaip metinės premijos. Kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių – ligos, priverstinės prastovos, moteris dėl nėštumo ir gimdymo atostogų, nedirbo visą skaičiuotiną laikotarpį, atostoginiai skaičiuojami imant trijų paskutinių mėnesių, einančių prieš ligos, priverstinės prastovos ar nėštumo atostogų pradžią, uždarbiai.

10.7. Atostoginių skaičiavimas

Atostogų įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad “kasmetinės atostogos – tai kalendorinės dienos, suteikiamos darbuotojams pailsėti ir atstatyti darbingumą, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį”. Darbuotojams suteikiamų atostogų trukmė skaičiuojama kalendorinėmis dienomis. Švenčių dienos, paskelbtos ne darbo dienomis, į atostogų trukmę neįskaičiuojamos. Kasmetinės atostogos pagal jų trukmę skirstomos į

minimalias; pailgintas.

Atostogų įstatyme nurodyta, kad “kasmetinių minimalių atostogų trukmė – 28 kalendorinės dienos”. Prailgintos atostogos iki 35 kalendorinių dienų suteikiamos darbuotojams iki 18 metų amžiaus, invalidai, motina ar tėvas vieni auginantys namie vaiką invalidą iki 16 m. amžiaus. Prailgintos atostogos iki 58 kalendorinių dienų skiriamos darbuotojams “kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika, taip pat kurių specifinės darbo sąlygos”. Konkretusdarbuotojų kategorijų sąrašas bei kiekvienai tokiai darbuotojų kategorijai priklausančių kasmetinių atostogų trukmė nustatyta LR Vyriausybės nutarimu Nr. 354 “Dėl kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas kasmetines atostogas, sąrašo ir šių atostogų trukmės patvirtinimo”. Taigi pailgintos kasmetinės atostogos priklauso:

pedagogams, mokslo ir studijų institucijų moksliniams bei pedagoginiams darbuotojams – 56 kalendorinės dienos;

medicinos personalui, teatro ir koncertinių organizacijų kūrybiniams darbuotojams - 42 kalendorinės dienos;

farmacijos ir medicinos darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose - 35 kalendorinės dienos; pilotams instruktoriams, navigatoriams instruktoriams ir pan. - 58 kalendorinės dienos; ir kitiems, nurodytims nutarime Nr. 354.

Atostogų įstatymo 8 str. “už pirmuosius darbo metus atostogos suteikiamos po 6 mėnesių nepertrauktojo darbo toje įmonėje, bet ne vėliau kaip iki darbo metų pabaigos”.Darbuotojas, nepertraukiamai įmonėje išdirbęs 6 mėnesius, įgyja teisę į visas kasmetines atostogas už pirmuosius jo darbo metus. Nesuėjus 6 mėnesiams nepertrauktojo darbo mėnesiams, atostogos suteikiamos moterims, jeigu jos pageidauja, prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba iš karto po jų.Pavyzdys: Darbuotojui suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos nuo liepos 1 iki 29 dienos imtinai. Darbo užmokestis už atostogas bus skaičiuojamas taip:

balandžio mėnesio atlyginimas 700 Lt išdirbta 21 darbo diena gegužės mėnesio atlyginimas 700 Lt išdirbta 22 darbo diena


184


birželio mėnesio atlyginimas 750 Lt išdirbta 20 darbo diena ----------------------------------------------------------------------------------------------- Iš viso: 2150 Lt 63 darbo dienos

2150 : 63 = 34.127 Lt – tai vienos dienos darbo užmokestis už atostogas.34.127 Lt x 20 d.d. = 682,54 Lt –darbo užmokestis už atostogas.

Darbuotojui ši darbovietė pagrindinė. Išskaičiuosime FAPM nuo liepos mėnesio gaunamų atostoginių: 682,54 Lt– 290 Lt (PNM) = 392,54Lt x 33% = 129,54 Lt.

Kartu išskaičiuosime ir socialinio draudimo įmokas: 682,54Lt x 3% = 20,48 Lt.

Atostoginių išmokėjimo suma: 682.54 Lt–129,54Lt – 20,48 Lt = 532,52 Lt.

Nuo darbo užmokesčio už kasmetines atostogas taip pat turi būti priskaičiuotos ir valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo bei garantinio fondo įmokos:

682,54 Lt x 27 % = 184,29 Lt; 682.54 Lt x 3 % = 20,48 Lt; 682,54 Lt x 1 % = 6,83 Lt; 682,54 Lt x 0,2 % = 1,37 Lt.

Tais atvejais, kai darbuotojui suteiktos kasmetinės atostogos prasideda vieną mėnesį, o pasibaigia kitą mėnesį, priskaičiuota užmokesčio suma apmokestinama kiekvieną mėnesį atskairai, pridedant ir to mėnesio atlyginimą.Pavyzdys: Darbuotojas atostogauja nuo liepos 15 iki rugpjūčio 25 d. Liepos mėnesio darbo užmokestis - 700 Lt, atlyginimas už visas atostogas 2400 Lt , iš jo liepos mėnesio atlyginimas už atostogas 900 Lt. Pirmiausia apskaičiuosime mokesčius nuo liepos mėnesio pajamų:

1. FAPM - (700 Lt + 900 Lt – 290 Lt (PNM)) x 33 % = 432,30Lt2. Sodrai - 700Lt + 900 = 1600 Lt x 3 % = 48,00 Lt

Mokesčiai nuo rugpjūčio atlyginimo už atostogas apskaičiuojami atskirai:

1. FAPM - (1500 Lt – 290 Lt) x 33 % = 399,30 Lt 2. Sodrai - 1500 Lt x 3 % = 45,00 Lt

Išmokėjimo suma už atostogas kartu su liepos mėnesio atlyginimu sudarys:

700 Lt + 2400 Lt –432,30 Lt - 48 Lt–399,30 Lt – 45 Lt = 2175,40 Lt.

Pasibaigus atostogoms, darbuotojui už rugpjūčio mėnesį dar priskaitoma 300 Lt darbo užmokesčio, todėl reikia atlikti mokesčių perskaičiavimą, nuo bendros šio mėnesio uždarbio ir atostoginių sumos, atėmus anksčiau išskaitytą mokesčio sumą:

1. FAPM - (1500 Lt + 300 Lt – 290 LT (PNM) ) x 33 % = 498,30 Lt –399,30Lt = 99 Lt 2. Sodrai – (1500 Lt + 300 Lt) x 3 % = 54,00 Lt – 45 Lt = 9 Lt

Atitinkamai kiekvieną mėnesį atskirai darbdavys paskaičiuoja 31 % Sodrai bei 0,2 % į garantinį fondą. Išmokėti atostoginius darbdavys privalo prieš 3 dienas prieš prasidedant atostogoms.

10.8. Kompensacijos už nepanaudotas atostogas apskaičiavimas


185


Kai darbuotojas nutraukia darbo sutartį su darbdaviu, turime patikrinti , ar jis panaudojęs visas atostogas. Jei paaiškėja, kad darbuotojas turi nepanaudotų atostogų, būtina priskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Jeigu už vienerius darbo metus darbuotojui priklauso keli mėnesiai atostogų, tai kompensacijos suma, tenkanti kiekvienam mėnesiui, apmokestinama atskirai. Nepanaudotų atostogų kompensacijos suma fizinių asmenų pajamų mokesčiu apmokestinama atskirai pagal 2 priedėlyje nurodytų dydžių pajamų mokesčio tarifus. Taip pat būtina priskaičiuoti ir socialinio draudimo įmokas. LR garantinio fondo įstatyme nustatyta, kad nuo priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos privalomojo socialinio draudimo įmokos) yra skaičiuojamos garantinio fondo įmokos. Pavyzdys: Darbuotojas atleidžiamas iš darbo nuo birželio 15 d. Jis nepasinaudojo atostogomis už laikotarpį nuo 2000 m. spalio 14 d. iki 2001 m. spalio 13 d. 14 kalendorinių dienų ir už laikotarpį nuo 2001m. spalio13d iki 2002 m. birželio 15 d. 19 kalendorinių dienų. Darbuotojo atostogų trukmė 28 kalendorinės dienos,jo darbo savaitės trukmė – 5 darbo dienos per savaitę. Nepanaudotų atostogų kalendorines dienas padauginę iš metinio darbo dienų koeficiento 0,7, apskaičiuosime nepanaudotų atostogų darbo dienas.( Esant 6 darbo dienų savaitei koeficientas yra 0,9)

14 kal d. x 0 ,7 = 9,8 d.d. 19 kal.d. x 0, 7 = 13,3 d.d.

(Nepanaudotų atostogų trukmė apskaičiuojama: 28 kal d, : 12 mėn. = 2,33 x 8 mėn = 19 kal. d.) Šio darbuotojo vidutinis darbo užmokestis 65 Lt. Apskaičiuosime kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumą:

Už 2000 10 14 – 2001 10 13 laikotarpį - 637 Lt (65 Lt x 9,8) Už 2001 10 14 – 2002 06 15 laikotarpį - 864,50 Lt ( 65 Lt x 13,3)

Iš viso darbuotojui priskaičiuojame kompensacijos už nepanaudotas atostogas 1501.50 Lt. Turime išskaičiuoti visus mokesčius kiekvienais metais atskirai:

10.9. Atidėjimai atostogoms

Siekiant nepažeisti pajamų ir sąnaudų palyginimo principo ir tiksliai nustatyti įmonės veiklos rezultatą, tose įmonėse, kuriose dirba daug darbuotojų ir jie atostogauja netolygiai, tikslinga sudaryti atidėjimus kasmetinėms atostogoms apmokėti. Atidėjimai atostogoms paprastai formuojami pastoviu procentu nuo darbo užmokesčio sumos, neatsižvelgiant į tai, kam atidėjimai bus naudojami – ar bus išmokėtas darbo užmokestis už kasmetines atostogas, ar atidėjimų suma bus panaudota kompensacijoms už nepanaudotas atostogas. Kiekvienas darbuotojas kas mėnesį uždirba vidutiniškai 1/11 savo kasmetinių atostogų, todėl atidėjimų atostoginėms sąnaudoms turėtų būti skiriama 1/11 dalis apskaičiuoto darbo užmokesčio. Nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio už atostogas skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo, sveikatos draudimo ir nelaimingų atsitikimų darbe draudimo įmokos, todėl turi būti sudaromi atidėjimai ir šioms įmokoms. Atidėjimų procentas gali būti nustatomas įmonėje pasirinktu būdu:

skaičiuojant 1/11 metinio atlyginimo dalį; lyginant praėjusiais metais apskaičiuotą darbo užmokestį už atostogas su per praėjusius metus

apskaičiuota darbo užmokesčio suma;


186


remiantis numatomais ataskaitinių metų duomenimis apie darbuotojų skaičių ir apskaičiuotus atlyginimus.

Nuo apskaičiuotos atidėjimų atostoginiams sumos skaičiuojama 31 proc. dydžio minėtų draudimo įmokų atidėjimų suma. Šių atidėjimų sumos gali būti priskiriamos toms pačioms sąnaudoms kaip ir darbo užmokesčio, pagal kurį apskaičiuojamos atidėjimų sumos, sąnaudos. Apskaičiuota atidėjimų atostoginiams suma registruojama įrašu:

D 6 kl.Atidėjimų atostoginiams sąnaudos K 363 Atidėjimai atostoginiams K 363 Atidėjimai Sodrai

Pavyzdys: Tarkime įmonėje nustatyta, kad atidėjimai atostoginiams sudaromi skaičiuojant 9,2 % nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio. Atidėjimai Sodrai skaičiuojami 31 % nuo apskaičiuotos atidėjimų atostoginiams sumos.2002 m. kovo mėn. buvo apskaičiuota 53500 Lt darbo užmokesčio įmonės darbuotojamsApskaičiuojamos atidėjimų sumos ir įrašomos korespondencijos į apskaitos registrus

1. D 6110 Atidėjimų atostoginiams sąnaudos 4922 K 3630 Atidėjimai atostoginiams 4922

2. D 6111 Atidėjimų Sodrai sąnaudos 1526 K 3631 Atidėjimai Sodrai 1526

Suteikus darbuotojams jiems priklausančias atostogas, apskaičiuojamas darbo užmokestis (atostoginiai pinigai) už suteiktų atostogų laiką. Atostoginių apskaičiavimas apskaitoje registruojamas įrašu:

1. D 4 kl. Atidėjimai atostogoms K 471 Mokėtini atlyginimai

2. D 4 kl. Atidėjimai Sodrai K 4720 Mokėtinas priskaitytas socialinis draudimas K 4722 Mokėtinas sveikatos draudimas K 4723 Mokėtinas nelaimingų atsitikimų darbe draudimas

Toliau apskaitoje išskaitų iš apskaičiuoto darbo užmokesčio už atostogas operacijos, atostoginių išmokėjimas ir įmokų draudimui sumokėjimo opetracijos registruojamos įprasta tvarka:

1. D 471 Mokėtini atlyginimai K 4702 Mokėtinas FAPM K 4721 Mokėtinas Sodrai mokestis

2. D 471 Mokėtini atlyginimai K 272 Kasa

3. D 4702 Mokėtinas FAPM D 4721 Mokėtinas Sodrai mokestis K 271 Sąskaita banke


187


10.10. Darbo užmokesčio apmokestinimas įmokomis į garantinį fondą

Garantinio fondo įstatyme nustatyta, kad visos Lietuvoje įregistruotos įmonės, viešosios įstaigos ir kredito unijos privalo mokėti 0,2 % dydžio įmokas į Garantinį fondą nuo priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos privalomojo draudimo įmokos. Minėtų įmokų apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka patikslinta 2001 02 27 LR Garantinio fondo įstatymo 3,4,5,9,10,12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatyme, kuris įsigaliojo nuo 2001 03 14 d.. Valstybinio socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam apskaičiuotos (neatsižvelgiant į išmokų šaltinius) atlyginimo už darbą (įskaitant ir neapmokestinamąjį pajamų minimumą) Tačiau būtina atminti, kad suma, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, negali būti mažesnė už kiekvieno kalendorinio mėnesio minimalią mėnesinę algą arba minimalų valandinį atlygį (šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 430 Lt).(Plačiau skaityti Priede).Pagrindinė korespondencija priskaičiuojant šį mokestį:

D 6 kl. Mokesčių sąnaudos K 47 Mokėtini mokesčiai

10.11. Ligos, motinystės pašalpos

2001 m. sausio 01 d. įsigaliojo LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas, pagal kurį tikėtis paramos ligos ar gimdymo atvejais bei kūdikio priežiūros laikotarpiu gali tik tie darbuotojai, kurie tam tikrą laiką mokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas.Stažo trukmė turi būti ne mažesnė kaip 3 mėnesiai per 12 mėnesių laikotarpį iki susirgimo, nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios dienos arba ne mažesnė kaip 6 mėnesiai per atitinkamai paimtą 24 mėnesių laikotarpį (8 str. 1 dalies 2 punktas).Skiriant motinystės (tėvystės) pašalpą draudimo stažas turi būti ne trumpesnis kaip 7 mėnesiai per paskutiniuosius 24 mėnesius iki pirmojo vaiko priežiūros atostogų dienos (19 str. 1 dalies 3 punktas).. Ligos pašalpa už pirmąsias dvi ligos dėl bendrojo susirgimo dienas ir nušalinimo nuo darbo epidemijų metu ar kaip užkrato nešiotojo atvejais mokama darbdavio lėšomis ir negali būti mažesnė kaip 80 % darbuotojo vidutinio mėnesinio atlyginimo apskaičiuoto LR Vyriausybės 1996 01 17 nutarimu Nr. 100 patvirtinta tvarka.Kai darbuotojas dirba keliose darbovietėse, už pirmąsias 2 ligos dienas moka kiekvienas darbdavys. Jeigu pirmosios 2 ligos dienos darbuotojui pagal įmonės darbo grafiką yra poilsio dienos, tai darbdavys ligos pašalpos nemoka, o nuo 3 ligos dienos darbuotojas gauna ligos pašalpą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų ir jos dydis lygus 85 % darbuotojo dienos kompensuojamojo uždarbio, jei jis ne didesnis už nustatytą maksimalų dienos uždarbį (3.5 paskutinių paskelbtų vidutinių draudžiamųjų pajamų dydžio padalijus iš pašalpos skyrimo mėnesio darbo dienų skaičiaus). Apskaičiuota 85 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio ligos pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už vidutinių draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį. Ligos pašalpa mokama už visas laikinojo nedarbingumo laikotarpio darbo dienas pagal 5 darbo dienų savaitę. Nuostatuose ( 2001 02 01 įsigaliojo LR Vyriausybės 2001 01 25 nutarimas Nr. 86, kuriuo patvirtinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai) numatyta, kad teisę į ligos pašalpą turi darbuotojai, turintys būtinąjį draudimo stažą ir susirgę darbo laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną. Ligos pašalpa darbuotojams dėl bendrojo susirgimo mokama tol, kol atgaunamas darbingumas arba įstatymų numatyta tvarka darbuotojas pripažystamas invalidu. Kompensuojamasis užmokestis ligos pašalpai apskaičiuoti nustatomas pagal darbuotojo visose darbovietėse turėtas pajamas per užpraeitą kalendorinį ketvirtį prieš susirgimo, nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų suteikimo mėnesį. Kadangi ligos ir motinystės pašalpos mokamos už darbo dienas pagal 5 darbo dienų savaitę, tai pašalpai apskaičiuoti turi būti apskaičiuojamas vidutinis


188


kompensuojamasis 1 dienos užmokestis. Jis nustatomas visas darbuotojo užpraeito ketvirčio pajamas, apmokestintas valstybinio socialinio draudimo įmokomis, įskaitant ir neapmokestintas sumas, nuo kurių šios įmokos turėjo būti apskaičiuotos (viršnorminiai komandiruočių apmokėjimai, dovanos, pajamos natūra ir pan.), dalijant iš to ketvirčio darbo dienų skaičiaus pagal 5 darbo dienų savaitę (Nuostatų 9 p.).

10.12. Tarnybinių komandiruočių apskaita

Nuo 1999 01 16 d. įsigaliojo LR Vyriausybės nutarimas Nr. 26 “Dėl LRV 1996 01 23 nutarimo Nr. 120 “Dėl tarnybinių komandiruočių LR teritorijoje” laikino pakeitimo. Pastaruoju nutarimu pakeista tarnybinių komandiruočių tvarka. Padaryto pakeitimo esmė ta, jog tarnybine komandiruote laikomas darbuotojo išvykimas tam tikram laikui įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovo arba jo įgalioto asmens siuntimu atlikti numatytomis sąlygomis tarnybinį pavedimą ne nuolatinėje darbovietėje.Siuntimas į komandiruotę turi būti įforminamas įmonės vadovo, ar jo įgalioto asmens įsakymu (potvarkiu), kuriame turi būti nurodomas komandiruotės tikslas, vietovė ir trukmė.Komandiruotės pažymėjimas neteko galios, nors kai kurios įmonės ir dabar jį išrašinėja. Komandiruotės trukmė skaičiuojama nuo darbuotojo išvykimo iš nuolatinės darbo vietos iki jo grįžimo į ją dienos, o už visą komandiruotės laiką darbuotojui skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis ir visą jos laiką paliekama darbo vieta (pareigos).Darbuotojo atvykimas į nuolatinę darbo vietą grįžimo iš komandiruotės dieną nėra privalomas.Jei darbuotojai siunčiami dirbti specialiai poilsio ir švenčių dienomis, jiems kompensuojama atlyginimu, ne mažesniu kaip dvigubas nustatytas val;andinis ar dieninis atlygis. Darbuotojai gali būti komandiruojami:

po Lietuvos Respubliką; į užsienį.

10.12.1. Komandiruotės po Lietuvos Respubliką

Vykstant į komandiruotę po Lietuvos respubliką pagal 1996 01 23 d. LRV nutarimą Nr. 120 “Dėl tarnybinių komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje”, komandiruotės trukmė neribojama. Komandiruotės išlaidas pagal minėtą LRV nutarimą sudaro:

kelionės išlaidos; gyvenamosios patalpos nuomojimo išlaidos (nakvynpinigiai); dienpinigiai.

Įmonės vadovui sutikus, gali būti padengiamos ir kitos išlaidos ,pvz.bagažo vežimo ir saugojimo, ryšių, transporto, taksi paslaugų ir pan. Trumpai aptarsime nurodytas išlaidų rūšis. Kelionės išlaidas sudaro vykimo į komandiruotės vietą ir grįžimo į nuolatinio darbo vietą išlaido visomis transporto priemonėmis, išskyrus taksi ir tarnybinį transportą. Šios išlaidos atlyginamos pateikus patvirtinančius kelionės dokumentus (bilietus). Pagal atitinkamus kvitus apmokamos ir išankstinio kelionės bilietų įsigijimo bei jų užsakymo telefonu išlaidos. Jei kelionę patvirtinančių dokumentų nėra, išlaidos apmokamos pagal paprasto autobuso arba traukinio bendrojo vagono tarifinius įkainius.


189


Jei darbuotojas į komandiruotę vyksta savo automobiliu ir norėtų gauti kompensaciją už kurą, įmonė su šiuo darbuotoju turi sudaryti automobilio panaudos sutartį. Tokiu atveju įmonė turi padengti sunaudoto kuro kainą, o jei komandiruotės metu automobilis sugenda – padengti ir remonto išlaidas. Kai komandiruotė trunka ilgą laiką, gali būti mokama kompensacija už automobilio nusidėvėjimą. Užmokesčio už automobilį įmonė nemoka, nes panaudos sutartis – neatlygintinė. Gyvenamosios patalpos nuomojimo išlaidos atlyginamos pateikus sąskaitas už vieną vietą.. Jei nakvynės išlaidas patvirtinančio dokumento nėra, šių išlaidų apmokėjimo tvarką ir dydį nustato įmonės vadovas, tačiau šios išlaidos negali būti didesnės kaip 5% patvirtinto MGL. Jei komandiruotė trunka ilgiau nei vieną dieną, darbuotojui mokami dienpinigiai – 10% patvirtinto MGL už vieną komandiruotės dieną. Nakvynpinigių ir dienpinigių nustatymas, pvz. komandiruotė trunka nuo spalio 5 – 10 dienos:

Dienpinigiai bus mokami už šešias dienas (5 – 6- 7 – 8 – 9 – 10); nakvynpinigiai bus mokami už penkias paras: (5 – 6 - 7 - 8 – 9 – 10); V V V V V

10.12.2. Tarnybinės komandiruotės į užsienį

Tarnybinė komandiruotė į užsienį – tai darbuotojo išvykimas už Lietuvos Respublikos ne ilgesniam kaip 183 dienų laikotarpiui (kelionės trukmė neįskaitoma) įmonės vadovo siuntimu atlikti tarnybinį pavedimą. Siuntimas įforminamas įmonės vadovo įsakymu.

Nuo 2001 04 05 d. įsigaliojo LR Vyriausybės 2001 03 29 d. nutarimas Nr. 341 “Dėl tarnybinių komandiruočių į užsienį” dalinio pakeitimo:

1. Įteisinta nuostata, jog Individualios įmonės savininkas gali siųsti savo įmonės darbuotojus arba vykti į komandiruotę pats, atitinkamai savo įsakymu įformindamas siuntimą į komandiruotę.

2..Įteisintas komandiruotės metu patirtų kelionės užsienio valstybėje visomis transporto priemonėmis išlaidų atlyginimas, įskaitant ir išnuomotus automobilius.3. Atlyginamos išlaidos apsidraudus nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimo ligos atveju išlaidos. Šių išlaidų dydis neribojamas ir nebesiejamas su vizos gavimu, nes į Šengeno sutarties valstybes Lietuvos Respublikos piliečiai gali vykti be vizų.

4 .Prie atlyginamų išlaidų priskirtos užsienio valstybėse sumokėto kelių mokesčio bei transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo išlaidų sumos.7. Leidžiama atlyginti degalų įsigijimo užsienyje išlaidas ne tik tada, kai į komandiruotę

vykstama įmonės transportu, bet ir tais atvejais, kai į komandiruotę vykstama transportu,kuris įmonėje naudojamas pagal nuomos ar panaudos sutartis.8. Jei darbuotojas vyksta į komandiruotę savo transportu, su juo sudaroma terminuota

(komandiruotės laikotarpiui) automobilio panaudos sutartis. Degalų įsigijimo išlaidos atlyginamos atsižvelgiant į nuvažiuotą atstumą ir taikant degalų sunaudojimo normas pagal transporto priemonęs rūšį. Degalai įvertinami įsigijimo kainomis pagal pateiktus įsigijimo dokumentus.9. Leidžiama ne biudžetinių įstaigų darbuotojams gyvenamojo ploto nuomos išlaidas atlyginti

pagal faktines sąskaitoje faktūroje nurodytas išlaidas , o ne pagal finansų ministro nustatytą normą, išskyrus išlaidas, tiesiogiai nesusijusias su gyvenamojo ploto nuoma, bet įrašytas į sąskaitas. (pusryčiai į numerį, skalbimo drabužių lyginimo išlaidos ir kt.)Šios išlaidos priskiriamos prie sąnaudų, mažinančių apmokestinamąsias pajamas, Biudžetinių įstaigų darbuotojams, jei sutinka vadovas, gyvenamojo ploto nuomos faktines išlaidas leidžiama atlyginti ne didesne kaip 30% nuo nustatytos normos suma. Tačiau ši viršijanti nustatytą normą suma, kaip ir anksčiau turi būti priskirta tų darbuotojų pajamoms, susijusioms su darbo santykiais, ir apmokestinama Fizinių asmenų pajamų mokesčiu.10. Dienpinigiai, padidinti iki 100%, gali būti išmokami ir individualių įmonių savininkams.


190


Komandiruotės į užsienį metu patirtos išlaidos atlyginamos tik pateikus jas patvirtinančius dokumentus. Užsienyje būtas laikas nustatomas pagal pase esančias žymas, kelionės bilietus arba kitus dokumentus, tačiau jis neturi viršyti komandiruotės į užsienį įsakyme nurodyto laiko. Grįžęs iš komandiruotės, darbuotojas privalo per 3 dienas pateikti jį komandiravusiai įmonei išlaidas patvirtinančius dokumentus, o jei buvo išmokėtas avansas – avansinę apyskaitą su atitinkamais dokumentais..

10.13. Darbuotojų materialinis skatinimas

Darbdavys, priimdamas į darbą darbuotoją, darbo sutartyje įsipareigoja jam už atliktą daebą mokėti nustatyto dydžio atlyginimą. Tačiau darbuotojams gali būti mokamos ir kitos su darbo santykiais tiesiogiai nesusijusios išmokos : pašalpos, dovanos, premijos ir pan. Tam turi būti įmonės administrocijai suteikti savininkų įgaliojimai, sudarant paskirstytinąjį rezervą ar nustatant tokių išlaidų maksimalią metinę sumą.

Pašalpos darbuotojams dažniausiai skiriamos esant sunkiai materialinei padėčiai, ištikus nelaimei – gaisrui, stichinei nelaimei, mirus darbuotojo šeimos nariui ir pan. Tokios pašalpos neapmokestinamos FAPM ir nuo tokių pašalpų neskaičiuojamos įmokos Sodrai.

1. Jei įmonėje yra sudarytas paskirstytinasis rezervas:

D 332 Paskirstytini rezervai K 488 Įvairios mokėtinos sumos 2. Jei administracijai suteikta teisė skirti pašalpas savo nuožiūra, neviršijant nustatytos sumos (nesudarant rezervo)

D 696 Kiti pelno paskirstymai K 488 Įvairios mokėtinos sumos

Įmonės darbuotojui pašalpos gali būti skiriamos ir kitais tikslais, pvz..dėl sunkios materialinės padėties, šeimos padidėjimo, gyvenamosios vietos pakeitimo ir pan. Skiriant tokias pašalpas mokesčių įstatymai nenumato lengvatų, todėl jas būtina pridėti prie darbuotojo darbo užmokesčio (tą mėnesį, kai pašalpa sumokama) ir būtina išskaičiuoti visus mokesčius

3. Pašalpų, dovanų teikimą numačius jų darbo ar kolektyvinėje sutartyje ir kartu jas prilyginant sąnaudoms

D 6111 Veiklos sąnaudos (Pašalpų sąnaudos) D 6112 Įmokos Sodrai (31 % ) K 4711 Mokėtini atlyginimai (Mokėtinos pašalpos) K 4721 Mokėtinas Sodrai mokestis ( 31 % )

Iš mokėtinų pašalpų išskaičiavus FAPM ir įmokas Sodrai 3 %

D 4711 Mokėtini atlyginimai (Mokėtinos pašalpos) K 470 Mokėtini mokesčiai (FAPM) K 4722 Mokėtinas Sodrai mokestis 3 %


191


Jeigu materialinės pašalpos mokamas iš paskirstytino rezervo, tai šis rezervas gali būti mažiamas darbdavio mokamų valstybinio socialinio ir sveikatos įmokų sumomis.

Analogiškos korespondencijos finansinėje apskaitoje surašomos ir mokant dovanas darbuotojams įvairių asmeninių bei valstybinių ar kitų švenčių progomis. Jei dovanų vertė neviršija 1 PNM, tai FAPM pagrindinėje darbovietėje yra neišskaičiuojamas. Viršijanti patvirtintą PNM dovanos vertė (suma) apmokestinama kartu su darbo užmokesčiu. Jei skiriamos kelios dovanos per metus, atsižvelgiama į ankstesnių dovanų vertes (jos susumuojamos) ir neapmokestinamąjį minimumą paskutinio įteikimo metu. Valstybinio socialinio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos turi būti skaičiuojamos nuo visos dovanų vertės. Kaip minėta, šios įmokos bendra tvarka pripažystamos sąnaudomis, kurios atimamos iš bendrųjų įmonės pajamų, nustatant apmokestinanąjį pelną (pajamas). Kai dovanojami ne pinigai, bet daiktai, būtina prisiminti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio reikalavimą ir atstatyti nuo dovanos vertės atskaitytą pirkimo PVM, didinant pardavimo PVM, t.y. fiksuojamos sąnaudos, kurios mažina apmokestinamąjį pelną (pajamas)

D 61XX Veiklos sąnaudos (Neatskaitomo PVM sąnaudos) K 4701 Mokėtinas PVM

Iš anksto žinant, kad įsigyti daiktai bus panaudoti dovanoms, atitinkamą pirkimo PVM reikėtų iš karto pripažinti įmonės sąnaudomis,nekoreguojant pardavimo PVM.

Prizas – dovana varžybų, konkurso, parodos laimėtojams. Vadinasi, kad įteikta dovana būtų laikoma prizu, turi būti organizuotas konkursas. Konkursas – asmens viešas pažadėjimas sumokėti specialų atlyginimą (premiją) už geriausią tam tikro darbo atlikimą.

Premija - apdovanojimas už ypatingus kurios nors veiklos laimėjimus, nuopelnus, papildomas atlyginimas, užmokestis už gerą darbą. Finansinės apskaitos požiūriu premijas reikėtų skirstyti į dvi grupes:

1. premijas, siejamas su gerais konkretaus darbuotojo ar jų grupės darbo rezultatais;2. premijas, siejamas su sėkminga įmonės veikla praėjusias metais.

Pirmajai grupei priskirtinos premijos laikytinos ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis. Antrosios grupės premijos, kurios dažniausiai mokamos visiems darbuotojams, kai įmonė dirba pelningai, laikytinos viena iš pelno paskirstymo formų, o tam reikalingas savininkų pritarimas. Jos gali būti mokamos iš tam skirto paskirstytino rezervo.Premijos gali būti mokamos ir valdybos nariams bei stebėtojų tarybos nariams, jeigu jie yra bendrovės darbuotojai. Visuotinis akcininkų susirinkimas, tvirtindamas grynojo pelno paskirstymą, turi nustatyti, kokia jo dalis skiriama tantjemoms valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms bei kitiems tikslams.


192



1. Kas yra darbo užmokestis? Už ką jis mokamas?2. Kokias žinote darbo apmokėjimo formas ir sistemas? Apibūdinkite jas.3. Kokias žinote darbo užmokesčio rūšis? Apibūdinkite jas.4. Kokius žinote pagrindinius LR įstatymus, reglamentuojančius apmokėjimo už darbą formas ir dydį?5. Išvardinkite, kokius žinote pagrindinius darbo užmokesčio apskaitos dokumentus?

Apibūdinkite juos.6. Kaip yra organizuojama įmonėse darbo laiko apskaita?7. Ką vadiname darbuotojo Asmens sąskaita? Kokia jos forma?8. Kokie priskaitymai į Asmens sąskaitą ir kokie išskaitymai iš darbo užmokesčio yra atliekami

darbuotojo Asmens sąskaitoje?9. Kokius dokumentus reikia surašyti, norint išmokėti darbuotojams atlyginimą?10. Kokius žinote vienetinio darbo užmokesčio priskaičiavimo dokumentus?11. Kokios pagrindinės korespondencijos atliekamos priskaičiuojant atlyginimą?12. Kaip suprantate, kas yra deponuotas darbo užmokestis?13. Kuo skiriasi darbo užmokestis pagrindinėje ir nepagrindinėje darbovietėse?14. Kas reglamentuoja vidutinio atlyginimo apskaičiavimą ir kokiais atvejais jis skaičiuojamas?15. Kokios darbuotojo pajamos įsiskaičiuoja ir kokios neįsiskaičiuoja, skaičiuojant vidutinį darbo

užmokestį?16. Ką vadiname kasmetinėmis atostogomis, kokia jų trukmė ir kaip jos apskaičiuojamos?17. Kaip apskaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?18. Kas yra atidėjimai atostogoms? Kam jie reikalingi?19. Kas yra Garantinis fondas. Kaip skaičiuojamos įmokos į šį fondą?20. Kokiais atvejais skaičiuojamos ligos, motinystės pašalpos, koks įstatymas tai reglamentuoja?21. Iš kokių lėšų mokamos ligos ir motinystės pašalpos?22. Kokie pagrindiniai įstatymai reglamentuoja tarnybinių komandiruočių apskaitą?23. Kuo skiriasi komandiruotė po Lietuvos Respubliką nuo komandiruotės į užsienį?24. Kokiais atvejais darbuotojams skiriamos pašalpos, koks įstatymas tai reglamentuoja?25. Kas yra premijos? Kokiais atvejais jos yra skiriamos?26. Kada darbuotojams mokamos dovanos, o kada prizai?27. Iš kokių lėšų yra materialiai skatimi įmonės darbuotojai?


193



10.1 Pratimas

Apskaičiuokite darbo užmokestį įmonės “Varsa” darbuotojams už 2001 m. sausio mėnesį. Visiems darbuotojams tai pagrindinė darbovietė. PNM yra 250 Lt

Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis

EilNr.

Vardas,Pavardė

Priskaičiuo-ta Lt

Išskaičiuota33 % FAPM 3 %

Išmoka-ma suma

SODRAI27 % 3 % 1 %

1. J.Kasparas 1200,002. V.Onaitė 1000,003. P.Jonaitis 900,004. K.Gaurytė 700,005. V.Kupstas 500,00

Iš viso 4300,00

Reikia:

1. Apskaičiavus darbo užmokestį, sumas perkelti į Bendrąjį žurnalą, surašant reikiamas korespondencijas.


194


10.2 Pratimas

Reikia:

1. Apskaičiuoti atlyginimus ne pagrindinėje darbovietėje dirbančioms, PNM 250 Lt

valytojai J. Petronienei, atlyginimas 600 Lt buhalteriai A.Macytei, atlyginimas 900 Lt

2. Surašyti reikiamas korespondencijas į Bendrąjį žurnalą.

10.3 Pratimas

Apskaičiuokite atostoginius ir surašykite reikiamas korespondencijas, kai žinome:

1. Darbuotojas atostogauja nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 11 d2. Darbuotojo atlyginimas už:

balandžio mėnesį 800 Lt dirbo 21 d.d. gegužės mėnesį 800 Lt dirbo 22 d.d. birželio mėnesį 900 Lt dirbo 20 d.d. liepos mėnesio atlyginimas 900 Lt darbo dienų skaičius 23 d.d. Darbuotojas išdirbo 10

d.d.

10.4 Pratimas

Apskaičiuokite komandiruotės išlaidas, kai žinome:

1. Komandiruotės trukmė birželio 10 – 15 d. 2 Autobuso bilietai į Klaipėdą ir iš Klaipėdos kainavo 43 Lt ir 44 Lt; 3. Nakvynės išlaidos viešbutyje “Jūra” sudarė 105 Lt

Reikia:

1. Apskaičiavus komandiruotės išlaidas, surašyti reikiamas korespondencijas į Bendrąjį žurnalą;2. Užpildyti Avanso apyskaitą.


195


1)9800.1.1.1.1

11 TEMA

Kapitalo ir finansinių operacijų apskaita


Žinoti, kaip suformuoti įmonėje savininkų kapitalą; Žinoti, kas yra vertybiniai popieriai ir mokėti juos apskaityti; Mokėti sudaryti rezervus ir juos apskaityti. Suvokti dovanotosios nuosavybės esmę ir mokėti tvarkyti dovanotosios nuosavybės apskaitą.

Kapitalas (lot. – capitals – pagrindinis) Balanse kapitalas atsispindi Savininkų nuosavybės sudėtyje ir apima sąskaitų grupę Nr. 30:

300 Valstybinis kapitalas; 301 Akcinis kapitalas; 302 Nepareikalautas įmokėti kapitalas (-).

Šiuo metu akcinėse bendrovėse visą kapitalą sudaro akcinis kapitalas. Apie akcinį kapitalą (akcijas ir jų rūšis), mes kalbėjome 2 temoje. Dabar plačiau pakalbėsime apie akcinio kapitalo suformavimą įmonėje: Įregistravus, pvz. uždaros akcinės bendrovės įstatus, juose nurodoma įstatinio kapitalo suma, nominali vienos akcijos vertė ir akcijų skaičius. Akcijos gali būti išpirktos pinigais arba kitu turtu. Jei akcininkai įnašus atlieka iš karto, tik pradėjus veiklą, tai daromi tokie įrašai:

D 12 – Ilgalaikis turtas;


196


D 11 – Nematerialus turtas; D 200 – Žaliavops; D 27 - Pinigai; K 301 – Akcinis kapitalas.

Jei akcininkai pasirašė sutartį, bet akcijas išpirks vėliau, tačiau įstatuose leistu terminu, tada neišpirktų akcijų vertei daromas įrašas:

D 302 Nepareikalautas įmokėti kapitalas; K 301 Akcinis kapitalas

Pavyzdys: UAB “Volungė” akcinis kapitalas 150000 Lt, pasirašyta 150 vardinių paprastųjų akcijų. 1 akcijos nominali vertė 1000 Lt, akcijas pasirašė ir įnešė vertybes tokia tvarka:

1. Juozas Petrulis pasirašė 50 paprastųjų akcijų už 50000 Lt. Už jas įnešė grynus pinigus 40000 Lt iš karto, o 10000 Lt įneš keturių mėnesių laikotarpyje:

D 272 Kasa 40000 D 302 Nepareikalautas įmokėti kapitalas 10000 K 301 Akcinis kapitalas 50000

2. Petras Juozulis pasirašė 60 paprastųjų akcijų, už jas įnešė gamybinį pastatą:

D 12010 Pastato įsigijimo savikaina 60000 K 301 Akcinis kapitalas 60000

3. Algis Kalvinis pasirašė 25 paprastąsias akcijas, už jas įnešė tris medžio apdirbimo stakles:

D 12110 Mašinų įsigijimo savikaina 25000 K 301 Akcinis kapitalas 25000

4. Vilius Kazėnas pasirašė 15 paprastųjų akcijų, už jas pristatė bendrovei medieną:

D 200 Žaliavos 15000 K Akcinis kapitalas 15000

Šiuo atveju akcinio kapitalo sąskaita atrodytų taip:

D 12010 60000 K 301 150000 D 12110 25000 D 200 15000 D 272 40000 D 302 10000 --------------------------------------------------------------------------- Iš viso debeto: 150000 kredito 150000

Ataskaitinį mėnesį Juozas Petrulis įnešė į kasą 10000 Lt:

D 272 Kasa 10000 K 302 Nepareikalautas įmokėti kapitalas 10000


197


Tuo pačiu 302 sąskaita “Nepareikalautas įmokėti kapitalas” uždaroma.( Ši sąskaita yra kontrarinė kapitalo sąskaita) Norint akcinį kapitalą padidinti ar sumažinti reikia keisti įmonės įstatus ir pakeitus užregistruoti savivaldybės rejestro skyriuje. Akcinių bendrovių veiklą reglamentuoja 2000 m liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymas Nr. VIII - 1835 1998 10 14 d. LR Seimas nutarė apmokestinti FAPM akcininkams ar įmonės darbuotojams išduotų akcijų nominalią vertę. Tai reiškia, kad visuotiniame akcininkų susirinkime padidinus įstatinį kapitalą iš šių metų uždirbto pelno atsiranda prievolė išskaičiuoti fizinių asmenų pajamų mokestį.Akcinių bendrovių įstatymas paskirstytino pelno nesieja su konkrečiais ūkiniais metais, kuriais uždirbtas pelnas ar suformuoti rezervai. LR akcinių bendrovių įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrovės įstatinis kapitalas gali būti didinamas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu:

iš nepaskirstytojo rezultato; akcijų priedų; rezervų, išleidžiant naujas akcijas, kurios nemokamai perduodamos akcininkams,

arba padidinant anksčiau išleistų akcijų nominalias vertes.

Akcinių bendrovių įstatyme nustatyta, kad padidinti įstatinį kapitalą visuotinis akcininkų susirinkimas gali nutarti tik vadovaudamasis bendrovės finansine atskaitomybe, sudaryta ne anksčiau kaip prieš 30 dienų. Tai reiškia, kad kovo 10 d. vykstantis susirinkimas, kurio darbotvarkėje numatyta padidinti įstatinį kapitalą, turi turėti ne vėliau, kaip vasario 8 d.sudarytą finansinę atskaitomybę.Nesvarbu, kad akcininkų susirinkimas tvirtina metinę finansinę atskaitomybę ir skirsto per finansinius metus uždirbtą grynąjį pelną, užfiksuotą praėjusių metų gruodžio 31 d. finansinėje atskaitomybėje. Kai visuotinis akcininkų susirinkimas nutaria padidinti įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų, iki padidėjusio įstatinio kapitalo įregistravimo LR įmonių rejestre, finansinėje apskaitoje fiksuojame:

D 69201 Pervedimai į kitus rezervus K 33101 Nepaskirstytini rezervai įstatinio kapitalo padidinimui

Įregistravus bendrovės įstatų pakeitimus LR įmonių rejestre, finansinėje apskaitoje fiksuojame:

D 33101 Nepaskirstytini rezervai įstatinio kapitalo padidinimui K 3010 Paprastosios akcijos

Įstatinio kapitalo įregistravimo įmonių rejestre dieną turi būti padaryti įrašai kiekvieno nematerialių akcijų savininko sąskaitoje, paskiriant jam akcijas proporcingai jau turimų akcijų kiekiui.Tik tada asmuo realiai gauna pajamas. Įrašius konkretaus asmens vertybinių popierių sąskaitoje jam priklausančių vertybinių popierių padidėjimą, iš šių pajamų turi būti išskaičiuotas fizinių asmenų pajamų mokestis, kuris turi būti sumokėtas į biudžetą per 10 d. Finansinėje apskaitoje fiksuojame:

D 2501 Savininkų skola (išskaičiuotas FAPM) K 4703 Išskaičiuotas FAPM

Kadangi fizinių asmenų pajamų mokesčio mokėtojai yra patys fiziniai asmenys, šiuo atveju mokesčio nėra daugiau iš ko išskaičiuoti kaip tik iš fiziniams asmenims išduotų akcijų vertės. Todėl bendrovės valdyba privalo nedelsiant kviesti neeilinį akcininkų susirinkimą, kurio darbotvarkėje būtų svarstomas klausimas dėl įstatinio kapitalo sumažinimo išskaičiuoto mokesčio suma. Vadovaujantis LR akcinių bendrovių įstatymo 45 straipsnio 4 dalimi, visų akcijų nominali vertė ar akcijų skaičius visiems akcininkams mažinamas proporcingai. Nutarimas sumažinti įstatinį kapitalą turi būti viešai


198


paskelbtas 3 kartus ne trumpesniais kaip 30 dienų intervalais arba praneštas raštu kiekvienam akcininkui. Kai neeilinio akcininkų susirinkimo sprendimas sumažinti įstatinį kapitalą įregistruojamas LR įmonių rejestre, finansinėje apskaitoje parodoma įrašu:

D 3010 Paprastosios akcijos K 2501 Savininkų skola (išskaičiuotas FAPM)

Įstatinio kapitalo padidinimo įmonės lėšomis suma, tenkanti fiziniams asmenims, apmokestina 20 % tarifu. Visuotiniam akcininkų susirinkimui paskelbus išmokėtinų dividendų sumą, prievolė išskaičiuoti fizinių asmenų pajamų mokestį atsiranda tik tada, kai išmokami dividendai. Pagal LR FAPM įstatymą po 1999 01 01 d. išmokami dividendai apmokestinami fizinių asmenų pajamų mokesčiu 29 % tarifu. Akcininkas - fizinis asmuo iš paskelbtų dividendų sumos gauna mažesnę sumą. Jeigu akcininkui teko 1000 Lt paskelbtų dividendų sumos, jam bus išmokėta 710 Lt , o 290 Lt įmonė privalės išskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą fizinių asmenų pajamų mokesčio.

11.1. Kai kurių terminų paaiškinimai

Kiekvienos akcinės bendrovės įststinį kapitalą sudaro pasirašytų akcijų nominalių verčių suma. Įstatinis reiškia, kad toks kapitalo dydis užfiksuotas bemdrovės įstatuose, kurie turi būti registruojami atitinkamose valdžios institucijose (LR įmonių rejestre). Pasirašytomis akcijos tampa pasirašius sutartį, pagal kurią viena šalis (įmonė) įsipareigoja šias akcijas pateikti (perleisti), o antroji – sumokėti už jas (iki sutartyje nurodyto apmokėjimo laiko). Nominalioji akcijų vertė įrašoma į kiekvienos akcijos lakštą (jeigu šios akcijos materialios) arba tiesiog nominaliąja verte įvertinama kiekviena akcija jos emisijos metu. Akcijų emisija – tai naujų akcijų išleidimas didinant įmonės akcinį kapitalą, o akcijas išleidžianti įmonė vadinama – emitentu Dažnai įmonės pačios neparduoda savo išleistų akcijų, bet už tam tikrą mokestį jas parduoda specialios – finansų maklerių įmonės. Sakoma, kad naujos išleistos akcijos parduodamos “į pirmas rankas” už akcijų emisinę kainą Nuo finansų maklerio sugebėjimų , situacijos vertybinių popierių rinkoje ir kt aplinkybių priklauso, už kokią kainą bus parduota akcija galutiniam akcininkui.( bet ne tarpininkui, kuris perka pigiau, o parduoda brangiau. Skirtumas tarp akcijų nominaliosios vertės ir tų pačių akcijų emisijos (pardavimo) kainos vadinamas akcijų nominaliosios vertės perviršiu ir apskaitomas sąskaitoje Nr. 31 Akcijų priedai (nominaliosios vertės perviršis).Šio perviršio negalima apskaityti sąskaitoje Nr. 301 Akcinis kapitalas, nes joje registruojama nominalioji akcijų vertėPavyzdys: Tarkime įmonė išleido 170 akcijų, kurių kiekvienos nominalioji vertė 100 Lt. Šios akcijos buvo parduotos už 20400 Ltt.y. po 120 Lt kiekviena. Apskaitoje bus daromi įrašai:

D 272 Kasa 20400 K 301 Akcinis kapitalas 17000 K 31 Akcijų priedai (nominalio vertės perviršis) 3400


199


Jeigu įmonė nutaria padidinti įstatinį kapitalą be papildomų akcininkų įnašų, bet prijungiant prie įstatinio kapitalo akcijų nominaliosios vertės perviršį, tuomet bus fiksuojama:

D 31 Akcijų priedai (nominalio vertės perviršis) 3400 K 301 Akcinis kapitalas 3400

11.2. Rezervai ir jų apskaita

Rezervas – tai tam tikras laikinas pelno paskirstymo bei jo naudojimo apribojimas, nemažinantis savininkų nuosavybės, tačiau išskiriantis tą uždirbto pelno dalį, kuri numatoma panaudoti konkretiems tikslams ir dėl to negali būti savininkų išsidalyta kaip dividendai, taip pat neturi būti panaudota kokiems nors kitiems tikslams nei buvo numatyta formuojant rezervą. Kiek, kam ir kokiems tikslams pelno skirti, sprendžia įmonės savininkai.Finansinės apskaitos požiūriu svarbiausia žinoti, kokiems tikslams pelnas skiriamas ir kaip tai fiksuojama apskaitoje


200

Pelno skirstymas

Pagal tikslus Pagal fiksavimą apskaitoje

Reinvestavimas į įmonę

Savininkų reikmiųtenkinimas (dividendai)

Parama trečioms šalims

Įmonės administracijos irdarbuotojų skatinimas

Praeitų laikotarpiųnuostolių dengimasKiti tikslai

Pelno skirstymassudarant rezervus

Pelno skirstymasnesudarant rezervų

Pelno paskirstymo sąskaitose

nefiksuojant

Pelno paskirstymąfiksuojant

įsipareigojimų sąskaitose

Nepaskirstytinirezervai

Paskirstytinirezervai

Privalomasisrezervas


Visuotiniame akcininkų susirinkime nusprendus dalį pelno reinvestuoti, jį prijungiant prie akcinio kapitalo, iš karto apskaitoje didinti kapitalo sumos negalima. Tuo tikslu yra sudaromas nepaskirstytinas rezervas. Apie tai jau kalbėjome truputį anhsčiau. Analogiškai formuojami nepaskirstytini rezervai ir kitiems tikslams. Tai paprastai daroma siekiant apriboti pelno panaudojimą vartojimui (pvz., dividendams) Privalomasis rezervas, skirtas būsimiems nuostoliams padengti (į jį kiekvienais metais įmonės savininkai turi skirti ne mažiau kaip 5 proc. metinio grynojo pelno sumos, kol šis rezervas (kartu su akcijų priedais) pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo sumą). Paskirstytinieji rezervai sudaromi ir naudojami įstatuose nustatyta tvarka, tačiau, juos naikinant, nebūtina didinti akcinio kapitalo. Todėl jie paprastai sudaromi įvairiems vartojimo poreikiams tenkinti. Formuojant paskirstytiną rezervą, būtina aiškiai apibrėžti tikslą, tačiau nebūtina numatyti tikslaus panaudojimo laikotarpio, konkretaus pinigų gavėjo ir pan. Juos parinkti dažniausiai suteikiama teisė įmonių administracijai.Svarbiausios korespondencijos:

1. Akcininkams nusprendus dalį pelno skirti, pvz.,ateinančio laikotarpio darbuotojų premijoms, suformuojamas paskirstytinas rezervas

D 692 Pervedimai į kitus rezervus K 332 Paskirstytini rezervai

2. Išmokėjus premiją, konkrečiam darbuotojui (ar jų grupei) atitinkamai sumažinamas ir rezervas.

D 332 Paskirstytini rezervai K 27 Pinigai bankuose ir kasoje

Pelnas gali būti skirstomas ir nesudarant rezervų. Klasikinis pavyzdys – dividendų skyrimas. Pelnas nesudarant rezervų skirstomas tuomet, kai jo skirstymo metu nustatomas ne tik tikslas, skiriama suma, bet ir įvardijamas konkretus pinigų gavėjas, patvirtinama pinigų išmokėjimo data. Visuotiniam akcininkų susirinkimui priėmus nutarimą skirti dividendus, bendra įmonės įsipareigojimų suma padidėja. Operacija dokumentuojama susirinkimo protokolu arba jo išrašu, jeigu akcininkai nenori paviešinti viso protokolo. (kitų susirinkime priimtų sprendimų). Sąskaitų korespondencija, skiriant dividendus:

D 694 Dividendai K 485 Įsipareigojimai (partneriams, akcininkams,direktoriams, menedžeriams).


201


Pelną skiriant premijoms, tantjemoms ir kitoms išmokoms už praėjusio ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatus, taip pat nesudaromas rezervas, o tirsiog didinama įsipareigojimų suma.

11.3. Pelno paskirstymo fiksavimas apskaitoje

Visuotiniame akcininkų susirinkime paskirsčius pelną, šie sprendimai užfiksuojami buhalterinėse sąskaitose.Pelno paskirstymui skirtos 59 ir 69 sąskaitų grupės.Schematiškai pelno paskirstymą galime pavaizduoti taip:

Pelno (nuostolio) paskirstymas

Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) finansinių metų pradžioje + Grynasis finansinių metų rezultatas pelnas (nuostolis) = Paskirstytinasis rezultatas pelnas (nuostolis) + Pervedimas iš rezervų + Akcininkų įnašai nuostoliams dengti = Suma paskirstymui

privalomasis kiti dividendai kiti rezervas rezervai tikslai

tantjemos

premijos


202

PELNO PASKIRSTYMAS


nepaskirstytinieji paskirstytinieji parama premijos pašalpos parama kiti tikslai pašalpos

kiti rezervai

= Nepaskirstytasis rezultatas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

Pavyzdys: Tarkime įmonės A nepaskirstytasis nuostolis 2000 m.pabaigoje sudarė 2000 Lt. Per 2001 m įmonė uždirbo 7000 Lt grynojo pelno (20000 Lt pajamų ir 13000 Lt sąnaudų). Visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino tokį pelno paskirstymą:

padengti praėjusio laikotarpio nuostolį; dividendams skirti 500 Lt; sudaryti 1320 Lt paskirstytiną pelno rezervą, kuris būtų naudojamas labdarai.

Taigi, pagrindinės sąskaitų korespondencijos būtų tokios:

1. Nekompensuotas praėjusio laikotarpio nuostolis yra pateikiamas padengimui

D 690 Nepaskirstytasis praėjusių metų nuostolis 2000 K 343 Nepaskirstytasis ankstesniųjų metų nuostolis 2000

2. Dalis per ataskaitinius metus uždirbto pelno skiriama dividendams

D 694 Dividendai 500 K 4801 Ataskaitinių finansinių metų dividendai 500

3. Sudaromas paskirstytinasis rezervas

D 692 Pervedimai į kitus rezervus 1320 K 332 Paskirstytini rezervai 1320

4. Užfiksuojamas likęs nrpaskirstytas pelnas

D 693 Nepaskirstytassis pelnas 3180 K 340 Nepaskirstytasis ataskaitinių metų pelnas 3180

11.4. Sąskaitų uždarymas


203


Sąskaitose užfiksavus pelno paskirstymą, sudaroma Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita. Ją sudarius, uždaromos visos pajamų ir sąnaudų sąskaitos. Uždaroma, naudojant 391 Pajamų ir sąnaudų suvestinė sąskaitą.

Sąskaitų uždarymas naudojant Pajamų ir sąnaudų suvestinę

6 klasės (sąnaudų) sąskaitos 5 klasės (pajamų) sąskaitos

Bendra sąnaudų Bendra pajamųsąskaitų likučių sąskaitų likučių suma 13000 suma 20000 13000 20000

391 Pajamų ir sąnaudųsuvestinė

13000 20000 2000 1320 500 3180

690 Praėjusių metų 692 Pervedimai į kitusnepaskirstytasis nuostolis rezervus

2000 1320


204

56

7

10

8


2000 1320

693 Nepaskirstytasis pelnas 694 Dividendai

3180 500 500

Schemos paaiškinimai:

Uždaromos visos pajamų sąskaitos.

Uždaromos visos sąnaudų sąskaitos.

- Uždaromos pelno paskirstymo sąskaitos

11.5. Dovanotosios nuosavybės apskaita

Dovanotoji nuosavybė, tai gali būti: parama, dotacija,subsidija ar koncesija. Dovanojant turtą,dažniausiai iš gavėjo reikalaujama nustatytu būdu panaudoti suteiktą paramą. Gaunant paramą siekiama tam tikrų tikslų, todėl jos tiekėjas kelia kokias nors sąlygas šios paramos gavėjui. Tik įvykdžius dovanojimo sutartyje numatytas sąlygas, dovanotasis turtas negrįžtamai tampa tikra, visiška jo gavėjo nuosavybe. Išskiriama keletą dovanojimo apskaitos metodų, kuriuos iš esmės sąlygoja ne tiek apskaitos metodika, kiek dovanojimo būdas.:

1. Tiesioginis dovanojimų pavazdavimo būdas

Tarkime, savininkai visuotiniame akcininkų susirinkime priėmė sprendimą skirti paramą 10000 Lt. Apskaitoje fiksuosime

D 696 Kiti pelno paskirstymai 10000 K 4802 Mokėtinos sumos iš pelno paskirstymo (dovanos) 10000

4802 Mokėtinos sumos iš pelno paskirstymo 696 Kiti pelno D (dovanos) K D paskirstymai K

10000 1000

Po to, kai parama suteikta


205

10

9

5

6

100

7


D 4802 Mokėtinos sumos iš pelno paskirstymo (dovanos) 10000 K 1 – os ar 2 – os klasės turto sąskaitos 10000

4802 Mokėtinoa sumos 1 - osios ar 2 – osios klasės iš pelno paskirstymo D turto sąskaitos K D (dovanos) K

10000 10000

2. Dovanojimai sudarant specialų (ypatingąjį) rezervą

Būna, kad savininkai, skirstydami uždirbtą pelną, sudaro rezervą kitoms įmonėms remti. Tarkime, savininkai nutarė paramai skirti 10000 Lt. Tuomet, sudarant rezervą, turi būti atliekama tokia sąskaitų korespondencija:

D 696 Kiti pelno paskirstymai 10000 K 3320 Paramos kitoms įmonėms rezervas 10000

3320 Paramos kitoms 696 Kiti pelno D įmonėms rezervas K D paskirstymai K

10000 10000

Tačiau, kai parama suteikiama, būtina, pvz., keliems tretiesiems asmenims, reikia įsivssti kelias analitines sąskaitas Nr 4802 – kiekvienam remiamam asmeniui po vieną

4802 Mokėtinos sumos 1 – osios ar 2 – osios klasės iš pelno paskirstymo 3320 Paramos kitoms D Turto sąskaitos K D (dovanos) K D įmonėms rezervas K

2) XXX 2) XXX 1) XXX 1) XXX

3. Dovanojimai, jų iš anksto neaprobavus savininkams

Būna, kad savininkai nenori sudaryti tam skirtų rezervų, bet susirinkime nutaria, kokią sum iš likusio nepaskirstyto pelno skirs kitoms įmonėms remti Be to, tokį sprendimą savininkai gali priimti ir ne visuotiniame ataskaitiniame, o kuriame nors kitame susirinkime, ypač mažesnėse uždarose akcinėse bendrovėse. Tokiu atveju apskaitininkai savininkų leistą per metus suteikti paramą turėtų traktuoti kaip išankstinį pelno paskirstymą ir paramos suteikimo momentu registruoti jį sąskaitos Nr. 696 Kiti pelno paskirstymai debete.

4802 Mokėtinos sumos 1 – osios ar 2 – osios klasės iš pelno paskirstymo 696 Paramos kitoms D turto sąskaitos K D (dovanos) K D įmonėms rezervas K

2) XXX 2) XXX 1) XXX 1) XXX


206


Gaunant įmonei dotacijas, subsidijas ar kitos paramos garantijas, atliekama tokia sąskaitų korespondencija. Tarkime, įmonė “Lira” gavo iš valdžios 10000 Lt dotaciją

D 256 Įvairios gautinos sumos 10000 K 351 Gautinos dotacijos ir subsidijos 10000

351 Gautinos dotaijos 256 Įvairios gautinos D ir subsidijos K D sumos K

1) 10000 1) 10000


1. Ką vadiname kapitalu? Kur balanse jo ieškotumėte?2. Kokios sąskaitos skirtos kapitalui apskaityti?3. Kokias kapitalo rūšis žinote? Apibūdinkite jas.4. Kas tai yra Nepareikalautas įmokėti kapitalas?5. Iš kokių lėšų galima padidinti akcinį kapitalą? Duokite pavyzdžių.6. Kas yra dividendas. ar jieapmokestinami? Jei taip, tai kas tai per mokestis ir koks jo tarifas?7. Ką vadiname akcijų emisija?8. Kas yra Nominalioji akcijos vertė?9. Ką vadiname rezervais?10. Kaip skirstomas pelnas pagal tikslus?11. Kokius žinote pelno paskirstymo rezervus, kaip jie yra suformuojami?12. Kokiu tikslu yra uždaromos pajamų ir sąnaudų sąskaitos?13. Kas yra dovanotoji nuosavybė? Kokias rūšis žinote? Apibūdinkite jas.


207



11.1 Pratimas

2002 m. vasario 24 d. įmonės “Eglė” savininkai visuotiniame akcininkų susirinkime skirstydami per 2001 m. uždirbtą pelną, nusprendė sudaryti 4000 Lt paskirstytiną rezervą paramai. 2002 m. liepos 1 d. įmonė “Eglė” suderino paramos programą su labdaros fondu ir įsipareigojo pervesti šiam fondui 4000 Lt. 2002 m. liepos 10 d. įmonė ‘ Eglė”suteikė 4000 Lt paramą labdaros fondui. Surašykite reikiamas korespondencijas

11.2 Pratimas

Įmonės “Šalna” įstatinį kapitalą sudaro paprastosios akcijos 70000 Lt ir privilegijuotosios akcijos už 21000 Lt, kurios turi 9 % kaupiamųjų dividendų privilegiją. Įmonė 2000 m. neskelbė dividendų, o už 2001 m. buvo paskelbta 10000 Lt dividendai.

Kaip skirstomi dividendai, kai privilegijuotosios akcijos turi dividendų privilegiją.

11.3 Pratimas

UAB “Vilma” sąskaitose 2001 m. pradžioje buvo užfiksuotas ankstesnių laikotarpių patirtas ir iki ataskaitinio laikotarpio pradžios nepadengtas nuostolis, o per ataskaitinį laikotarpį įmonė “Vilma” uždirbo pelno.


208


Įmonės “Vilma” visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris įvyko 2002 m. vasario 28 d., priėmė nutarimą dėl grynojo pelno (nuostolio) paskirstymo, kuriame nurodė:

nepaskirstytasis nuostolis finansinių metų pradžioje (sąskaita Nr. 343 Nepaskirstytasis ankstesniųjų metų nuostolis ( - ) – 1000 Lt;

grynasis finansinių metų rezultatas (pelnas) - 5000 Lt ( 5 kl. visų sąskaitų likučių bendra suma 25000 Lt, 6 kl. sąswkaitų likučių suma 20000 Lt);

paskirstytinas rezultatas (pelnas) - 4000 Lt; pervedimai į įstatymų numatytus rezervus – 300 Lt; pelno paskirstymas dividendams išmokėti – 2400 Lt; nepaskirstytinas rezultatas perkeliamas į kitus finansinius metus – X Lt.

Reikia:

1. Surašyti reikiamas korespondencijas2. Uždaryti ir atidaryti Didžiosios knygos sąskaitas, nenaudojant Pajamų ir sąnaudų suvestinės sąskaitos

12 TEMA

Įmonės skolų bei įsipareigojimų apskaita


Suvokti įmonės skolų bei įsipareigojimų esmę bei atsiradimą įmonėje. Žinoti , kaip padengti įmonės skolas bei įsipareigojimus.

Metinėje finansinėje atskaitomybėje įmonės skolos bei įsipareigojimai atvaizduojami balanso Savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų dalies skyriuje D. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Šios skolos bei įsipareigojimai fiksuojami sąskaitų kredito pusėje, todėl skolos bei įsipareigojimai vadinami kreditoriniais įsiskolinimais, o tretieji asmenys, kuriems įmonė skolinga pinigų ar prekių, kreditoriais. Trumpai susipažinkime su sąskaitų korespondencijos tipais:

1. Naudojamas esant ilgalaikiams įmonės įsipareigojimams bei skoloms;2. Naudojamas esant trumpalaikiams įmonės įsipareigojimams bei skoloms.3. Užregistruojamas ilgalaikių įmonės skolų bei įsipareigojimų virtimas trumpalaikėmis skolomis bei įsipareigojimais.4. Susijęs su piniginių skolų įmonės kreditoriams padengimu.5. Susijęs su įmonės įsipareigojimais pateikti pirkėjui tam tikras prekes, už kurias

jis apmokėjo iš anksto.

Pirmasis sąskaitų korespondencijų tipas. Susidarant ilgalaikiams įmonės įsipareigojimams bei skoloms surašomos korespondencijos:


209


D Atitinkamos turto (1 ar 2 sąskaitų plano klasės) arba sąnaudų (6 klasės) sąskaitos K Įmonės ilgalaikių skolų ir įsipareigojimų (sąskaitų grupių Nr.40,41 ar 42) sąskaitos.

Įmonės ilgalaikių skolų Atitinkamos turto (1 ar 2 sąskaitų ir įsipareigojimų (sąskaitų grupių plano klasės) arba sąnaudųD Nr. 40,41 arba 42) sąskaitos K D (6 klasės) sąskaitos K

Registruojamas įmonės ilgalaikių skolų ar įsipareigojimų atsiradimas

XX XX

Antrasis sąskaitų korespondencijų tipas. Susidarant trumpalaikiams įmonės įsipareigojimams bei skoloms, surašomos korespondencijos:

D Atitinkamos turto (1 ar 2 sąskaitų plano klasės) arba sąnaudų (6 klasės) sąskaitos K Įmonės trumpalaikių skolų ir įsipareigojimų (sąskaitų grupių Nr.44,45,46,47,48) sąskaitos

Įmonės trumpalaikių skolų Atitinkamos turto (1 ar 2 sąskaitų ir įsipareigojimų (sąskaitų grupių plano klasės) arba sąnaudųD Nr. 44,45,46,47,48) sąskaitos K D (6 klasės) sąskaitos K

Registruojamas įmonės trumpalaikių skolų ar įsipareigojimų atsiradimas

XX XX

Trečiasis sąskaitų korespondencijų tipas: ilgalaikių įmonės skolų ir įsipsreigijimų virtimas trumpalaikėmis skolomis ir įsipareigojimais – ypatingas tuo, kad nefiksuoja jokio pasikeitimo turto, kuriuo disponuoja įmonė, ar įmonės patirtų sąnaudų sudėtyje.

Pavyzdys: 2001 m. atsirado įmonės ilgalaikis įsiskolinimas, kuris turės būti padengtas 2003 m., t.y. vėlesniais, nei einantys po ataskaitinių metų, laikotarpiais.2002 m. šis įsiskolinimas tampa trumpalaikiu, nes turės būti padengtas jau einančiais po ataskaitinių metų.

Atitinkamos ilgalaikių įmonės skolų Sąskaitų grupės Nr. 43 Ilgalaikių skolų ir įsipareigojimų (sąskaitų grupių ir įsipareigojimų einamųjų metų dalisD Nr. 40,41 arba 42) sąskaitos K D atitinkama sąskaita K

Lik. 20X2 12 31 XXX Lik. 20X2 12 31 X XX XX Lik. 20X3 01 01 X Lik. 20X3 01 01 XXX

Anksčiau užregistruotų ilgalaikių skolų bei įsipareigojimų (ar jų dalies)


210


tapusių trumpalaikėmis skolomis bei įsipareigojimais, iškėlimas į Ilgalaikių skolų ir įsipareigojimų einamųjų metų dalies grupės sąskaitas

Ketvirtasis sąskaitų korespondencijos tipas susijęs su piniginių skolų įmonės kreditoriams padengimu šiuo atveju atliekamos korespondencijos atvirkščios toms, kuriomis buvo registruojamas dengiamų skolų atsiradimas:

Atitinkamos trumpalaikių įmonės Atitinkamų sąskaitų įsiskolinimų bei ilgalaikių grupės Nr.27 Pinigai bankuose įsiskolinimų einamųjų metų D ir kasoje sąskaitų K D dalies sąskaitos K

Registruojamas įmonės piniginių įsiskolinimų padegimas tretiesiems asmenims XX XX

Penktasis sąskaitų korespondencijų tipas dažniausiai susijęs su įmonės įsipareigojimais patiekti pirkėjui tam tikras prekes – produkciją ar paslaugas, už kurias jis sumokėjo iš anksto.Patiekus pirkėjui prekes arba atlikus paslaugas, sumažėja įmonės įsiskolinimas jam ir padidėja per ataskaitinį laikotarpį uždirbtų pajamų suma. Sąskaitos Nr. 436 Įsipareigojimų pagal

nebaigtas vykdyti sutartis eina,mųjų metų dalis, Nr. 46 Avansu gautos sumos,

Atitinkama pajamų Nr.491 Ateinančiųjų D (5 klasės) sąskaitos K D laikotarpių pajamos K

Registruojamas trečiųjų asmenų iš anksto apmokėtų prekiųtiekimas ar paslaugų jiems atlikimas (pajamų uždirbtas)

ir atitinkamo įmonės įsipareigojimo sumažėjimas

XX XX



211


1. Ką vadiname kreditoriniu įsiskolinimu? Kokiame balanso skyriuje jie atsispindi? 2. Ką vadiname kreditoriais ir kodėl? 3. Kokius žinote kreditorinių įsiskolinimų sąskaitų korespondencijų tipus?Apibūdinkite juos. 4. Kokią sąskaitų korespondenciją surašysite susidarant ilgalaikiams įmonės įsipareigojimams bei skoloms? 5. Kokią sąskaitų korespondenciją surašysite susidarant trumpalaikiams įmonės įsipareigojimams bei skoloms?

13 TEMA

Finansinės atskaitomybės parengimas


Žinoti pagrindinius reikalavimus finansinės atskaitomybės sudarymui. Žinoti kam ir kada turi būti teikiama ir skelbiama finansinė atskaitomybė. Žinoti finansinės atskaitomybės struktūrą. Mokėti analizuoti finansinę atskaitomybę.

Metinė finansinė atskaitomybė rengiama apibendrinant kiekvienų finansinių metų duomenis, o balansas – dar įmonės steigimo ir likvidavimo dienos duomenimis.Apie metinės finansinės atskaitomybės sudėtį yra išdėstyta 2 temoje.

13.1. Pagrindiniai reikalavimai finansinės atskaitomybės sudarymui

1. Duomenys, pateikti metinėje finansinėje atskaitomybėje , apskaitoje turi būti suformuoti pagal kaupimo principą. 2. Metinė finansinė atskaitomybė turi būti parengta atsižvelgiant į įmonės tęsiamos veiklos principą. 3. Metinėje finansinėje atskaitomybėje pateikti duomenys turi būti suprantami potencialiems jų naudotojams, kad jie galėtų priimti tinkamus sprendimus.


212


4. Metinėje finansinėje atskaitomybėje pateikiama informacija turi būti neutrali ir patikima. Draudžiami turto prirašymai arba pajamų bei sąnaudų iškraipymai. Duomenys, pateikti atskaitomybėje, turi būti suformuoti pagal pastovumo ir atsargumo principą. 5. Pateikiant metinėje finansinėje atskaitomybėje ūkinius faktus, didžiausias dėmesys kreipiamas į turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik į formalius pateikimo reikalavimus. 6. Metinėje finansinėje atskaitomybėje pateikiami ataskaitinių ir mažiausiai vienerių praėjusių metų duomenys. Jeigu ataskaitinio laikotarpio rodiklių dėl apskaitos metodikos pakeitimo neįmanoma palyginti su praėjusių metų rodikliais, informacija apie perskaičiuotus duomenis turi būti pateikta paaiškinamajame rašte. Kartu su perskaičiuotais duomenimis palyginimui turi būti pateikti ir duomenys, apskaičiuoti su prielaida, kad apskaitos metodika per ataskaitinį laikotarpį nesikeitė. 7. Jeigu metinė finansinė atskaitomybė parengiama nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo ir šio nutarimo reikalavimų, priežastys turi būti išdėstytos paaiškinamajame rašte. Nesilaikyti šio įstatymo ir nutarimų, reglamentuojančių finansinės atskaitomybės rengimą, leidžiama tik tuo atveju, jeigu tai būtina norint teisingai apibūdinti įmonės būklę. 8. Įmonės gali pačios spausdinti metinės finansinės atskaitomybės formas, praleisdamos eilutes, kurių sumos lygios nuliui.

13.2. Metinės finansinės atskaitomybės teikimas ir skelbimas

1. Įmonės privalo informuoti akcininkus apie metų finansinius rezultatus įmonės įstatuose nustatyta tvarka.

2. Įmonės metinę finansinę atskaitomybę privalo pateikti vietinei mokesčių inspekcijai ir Statistikos departamentui.

3. Visos valstybinės akcinės įmonės ir akcinės bendrovės privalo viešai skelbti metinę finansinę atskaitomybę arba pranešti apie numatomą visuotinį akcininkų susirinkimą ir galimybę susipažinti su metine finansine atskaitomybe.

4. Visos įmonės metinę finansinę atskaitomybę už pereitus metus pateikia vietinei mokesčių inspekcijai iki einamųjų metų gegužės 1 d. Pelno mokestį būtina sumokėti į biudžetą kitą dieną po metinės finansinės atskaitomybės pateikimo.


213


Akcinių bendrovių (uždarų akcinių bendrovių) atskaitomybės struktūra


214

Akcinių bendrovių (uždarųjų akcinių bendrovių)atskaitomybės struktūra

Bendrovės veiklos ataskaitas

Nepriklausomo auditoriaus išvada

Metinė finansinė atskaitomybė

Bendrovės veiklos per ataskaitinius metus

apžvalga

Padrindinės ataskaitos Paaiškinamasis raštas

Duomenys apie dukterines įmones

Per ataskaitinius metus įsigytų bei perleistų savo

ir kitų įmonių akcijų skaičius ir šių operacijų

pagrindimas

Balansas

Pastabos prie

pažymų

Pelno (nuostolio) ataskaita Pastabos

Pinigų srautų ataskaita

Pažymos


Įsidėmėtina: L R Vyriausybės nutarime Nr. 804 nurodyta, kad įmonė pereina prie naujo atskaitomybės varianto tada, jeigu dvejus metus iš eilės du iš trijų atskaitomybės variantą reglamentuojančių požymių atitinka tą atskaitomybės variantą.

LR akcinių bendrovių įstatyme (2000 07 13 Nr.VIII – 1835) 36 straipsnyje nurodyta: 1. Likus ne mažiau kaip 10 dienų iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, valdyba privalo parengti bendrovės veiklos ataskaitą. Šioje ataskaitoje turi būti:

bendrovės veiklos per finansinius metus apžvalga;


215

Duomenys apie bendrovės filialus

Duomenys apie svarbiausius įvykius finansiniams metams

pasibaigus

Bendrovės veiklos planai ir prognozės

Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita Bendrosio

s pastabos

Specialio-sios

pastabos (esant

poreikiui)

POŽYMIAI,pagal kuriuos įmonės skirstomos į rengiančias pilnajį ir sutrumpintą atskaitomybės variantą

Balanse pateikta turto suma – 5 mln. litų

Grynosios pardavimų pajamos – 10 mln. litų

Išmokėta 6000 minimalių atlyginimų samdomiems darbuotojams


bendrovės dukterinių bendrovių pavadinimai, šių bendrovių akcijų, kurias turi įsigijusi bendrovė, skaičius, bendra nominali vertė bei šių akcijų atstovaujama įstatinio kapitalo dalis šiose bendrovėse, naudos, kurią bendrovė turi turėdama balsų daugumą ar naudodamasi lemiama įtaka šiose bendrovėse, įvertinimas.

per finansinius metus įsigytų ar perleistų savų akcijų bei kitų bendrovių akcijų skaičius bei šių įsigijimų ar perleidimų pagrindimas;

informacija apie bendrovės filialus; svarbiausi įvykiai bendrovėje finansiniams metams pasibaigus; bendrovės veiklos planai ir prognozės.

Pagal Akcinių bendrovių įstatymą numatyta, kad finansinės atskaitomybės auditas privalomas visoms akcinėms bendrovėms, o uždarosioms akcinėms bendrovėms – kai šios tenkina ne mažiau kaip dvi iš šių sąlygų:

pardavimų pajamos viršija 5 mln. litų per ataskaitinius finansinius metus; balanse pateikta turto suma viršija 2,5 mln. litų; vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus yra ne mažesnis kaip

50


1. Ką vadiname finansine atskaitomybe? 2. Kokios sudėties yra pilna ir sutrumpinta finansinė atskaitomybė? 3. Kokie pagrindiniai reikalavimai keliami finansinės atskaitomybės sudarymui ir kodėl? 4. Kada įmonės privalo pateikti akcininkams metinę finansinę atskaitomybę ir kodėl? 5. Kokios įmonės ir akcinės bendrovės privalo viešai skelbti metinę finansinę atskaitomybę ir kodėl? 6. Kokioms įmonėms yra privalomas auditas ir kodėl? 7. Kokiai valstybinei institucijai būtina pateikti metinę finansinę atskaitomybę ir iki kada?


216


14 TEMA

Mokesčių sistema apskaitoje. Mokesčių apskaičiavimas ir mokėjimas


Suvokti ir apibūdinti mokesčių sistemą Lietuvoje Žinoti pagrindinius mokesčius, esančius Lietuvoje Mokėti apskaičiuoti pagrindinius įmonės mokesčius.

Mokesčiai – tai privalomojo pobūdžio mokėjimai valstybei.Visi mokesčiai įgyvendinami pagal tam tikrą apmokestinimo instrumentarijų, kuris apima mokesčių elementus (subjektą, objektą, šaltinį apmokestinimo vienetą, lengvatas, mokesčio sum), mokesčio ėmimo būdą bei nustatymo metodą. apmokestinimo instrumentarijus atsispindi schemoje. Pažymėtina, kad mokesčių turinį detaliau atspindi mokesčių elementai, kuriuos dabar ir aptarsime. Mokesčio subjektas (mokėtojas) yra fizinis ar juridinis asmuo, privalantis mokėti įstatymais numatytus mokesčius ar rinkliavas. kiekvienas mokestis turi atskirus konkrečius to mokesčio mokėtojus, priklausomai nuo mokesčio paskirties. Mokesčio subjektas ne visada sutampa su tikruoju mokesčio mokėtoju (mokesčio nešėju), pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokestis – PVM, akcizai ir pan. Mokesčio objektais laikomos įstatymais apmokestinamos prekės, paslaugos, pajamos, turtas Mokesčio šaltinis – tai subjektų pajamos (pelnas, darbo užmokestis, renta, palūkanos, dividendai), iš kurių mokami mokesčiai. Atskirais atvejais mokesčio objektas ir šaltinis gali sutapti, pvz., pelnas,asmeninės pajamos. Apmokestinimo vienetas – tai ta mokesčio objekto dalis, kuriai nustatomas mokesčio tarifas. Apmokestinimo vienetu dažniausiai laikomas mokesčio objekto matavimo vienetas. Mokesčio tarifas yra mokesčio dydis už vieną apmokestinamojo objekto vienetą. Mokesčio tarifai gali būti nustatyti absoliučiais dydžiais ir procentais. Mokesčio ėmimo būdas yra tiesioginis (iš pajamų) ir netiesioginis (per kainų sistemą). Dėl to mokesčiai taip pat skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Valstybės mokesčių sistema reikėtų laikyti visumą įstatymais reglamentuojamų tarp savęs glaudžiai susietų mokesčių bei rinkliavų rūšių, privalomų mokėti valstybei ar teritoriniam vienetui (savivaldybei)..


217


14.1. Mokesčių rūšys ir klasifikavimas

Dažniausiai mokesčiai išskiriami į

tiesioginius; netiesioginius.

Tiesioginiai mokesčiai nustatomi mokesčių subjektų turtui bei pajamoms, jie imami tiesiai iš mokesčių mokėtojų (žiūrėti schemą). Prie netiesioginių mokesčių priskiriami paslaugų bei prekių mokesčiai; jie įtraukiami į kainą ar tarifus (PVM, akcizai, muitai). Parduodamas prekę ar paslaugą, savininkas gauna iš mokėtojo ir mokesčio sumą, kurią vėliau perduoda valstybei. Panagrinėkime shemą “Netiesioginio mokesčio PVM) formavimo ir mokėjimo shema”.


1. Kaip suprantate sąvoką Mokesčiai ?2. Kokie elementai atspindi mokesčių turinį? Apibūdinkite juos.3. Kokias žinote mokesčių rūšis? 4. Kodėl PVM , akcizas yra laikomi netiesioginiais mokesčiais.5. Kokius žinote tiesioginius mokesčius? Apibūdinkite juos.


Apibendrinantys uždaviniai:

14.1. pratimas

U AB “Vėtra” prekiauja kompiuterine technika ir taiko nuolat apskaitomų atsargų būdą.. 2002 m. kovo mėn.01 d. įmonė turęjo tokius likučius:

UAB “Vėtra” Balansas

2002. 03. 01.

Turtas Nuosavybė

Pastatas 10000 Akcinis kapitalas 15000Pastato nusidėvėjimas (1250) Nepaqskirstytas pelnas 2540Atsiskaitomoji sąskaita 4000 Skola tiekėjams 2300 Kasa 2480 Mokėtinas PVM 140


218


Prekės (6 kompiuteriai po 1000 Lt) 6000 Mokėtinas Sodrai mokestis 280Pirkėjų skolos 1200 Mokętinas pajamų mokestis 370 Iš anksto apmokėtas draudimas 600 Mokėtinas darbo užmokestis 2400Iš viso turtas 23030 Iš viso nuosavybė 23030

2002 m. kovo mėn. UAB “Vėtra” atliko šias operacijas.

1. kovo 01 d. paimta banko paskola 30000 Lt su 13 %metinėm palūkanom.2. 02 d. įsigyti 3 kompiuteriai po 1000 Lt , PVM 540 Lt.3. 03 d. sumokėta į biudžetą PVM mokestis.4. 04 d. sumokėtas pajamų mokestis į biudžetą.5. 04 d. sumokėtas Sodrai mokestis.6. 04 d. darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis.7. 05 d. sumokėta skola tiekėjams už praeitą mėnesį.8. 06 d. pirkėjas sumokėjo įsiskolinimą už praeitą mėnesį.9. 07 d. už grynus pinigus 4200 Lt parduoti 3 (trys) kompiuteriai, PVM 756 Lt.

10. 08 d. skolon parduoti du kompiuteriai už 4000 Lt, PVM 720 Lt, Mokėjimo sąlygos 2/10, n 30.11. 10 d. skolon už 6000 Lt įsigyti šeši kompiuteriai, PVM 1080 Lt.12. 14 d. apmokėta sąskaita už kovo 2 d. pirktus kompiuterius.13. 15 d. pirkėjams skolon parduotas kompiuteris už 1700 Lt, PVM 306 Lt.14. 16 d. už 1700 dolerių parduoti keturi kompiuteriai skolon.Dolerio ir lito santykis 1: 3.95 15. 18 d. įmonės vadybininkas A. Kuraitis paėmė avansą ūkio išlaidoms 250 Lt.16. 19 d. apmokėta kovo 16 d. išrašyta sąskaita . Dolerio ir lito santykis 1 : 3.99 Lt.17. 20 d. A. Kuraitis pristatė avansinę apyskaitą ir nurodė, kad įsigijo valymo priemonių už 230 Lt.18. 21 d. A. Kuraitis įnešė į kasą nepanaudotą avanso likutį.19. 30 d. Priskaitytas atlyginimas įmonės darbuotojams, kai žinoma:

įmonės direktoriaus atlyginimas 1200 Lt; buhalterės atlyginimas (antra darbovietė) 1000 Lt; vadybininko atlyginimas 900 Lt.

20 31 d. išmokėtas darbuotojams priskaičiuotas atlyginimas. 21 31 d. sumokėtas į biudžetą fizinių asmenų pajamų mokestis ir mokestis Sodrai. 22 31 d. priskaičiuotos palūkanos už banko paskolą. 23 31 d. priskaičiuotas kelių mokestis (kelių mokesčio tarifas 0,3 %) 24 31 d. šiam mėnesiui tenkantis draudimo mokestis 200 Lt nurašytas į draudimo sąnaudas. 25 31 d. priskaityti pastato nusidėvėjimo sumą, žinant, kad pastatas bus naudojamas 40 metų. Sukaupta nusidėvėjimo suma už penkis metus. 26 31 d. uždaryti pirkimo PVM sąskaita.

Reikia:

1. Užregistruoti kovo mėnesio ūkines operacijas bendrame žurnale.2. Sumas iš B Ž perkelti į Didžiosios knygos sąskaitas.3. Atlikti koreguojančius įrašus.4. Sudaryti darbinę atskaitomybės lentelę.5. Atlikti uždarančiuosius įrašus.


219


6. Sustatyti Balansą, Pelno (nuostolio) ataskaitą, PVM deklaraciją, Kelių mokesčio deklaraciją.

7. Pelno mokesčio tarifas 15 %.

14.2. Pratimas

UAB “Rožė” prekiauja įvairia kosmetika ir ją apskaityti naudoja periodiškai apskaitomų atsargų būdą. 2002 m. vasario mėnesio 01 d. balansas atrodė taip:

UAB “Rožė”Balansas

2002 m. 02. 01 d.

Turtas Nuosavybė

Pastatas 30000 Paprastosios akcijos 30000Pastato nusidėvėjimas (7500) Nepaskirstytas pelnas 3500 Įrengimai 7500 Ilgalaikė banko paskola 10000Įrengimų nusidėvėjimas (500) Skola tiekėjams 2000 Atsiskaitomoji sąskaita 10000 Mokėtinos palūkanos 300 Kasa 3300Prekės 1200 Pirkėjų įsiskolinimas 1400Iš anksto apmokėta nuoma 400Iš viso turtas 45800 Iš viso nuosavybė 45800

Vasario mėnesį įmonė atliko tokias operacijas:

1. vasario 01 d. paimta trumpalaikė banko paskola 20000 LT su 15 % metinėm palūkanom.2. 0.2 d. išleista ir parduota paprastųjų akcijų už 10000 Lt.3. 03 d. sumokėtos bankui priklausančios palūkanos.4. 04 d. pirkėjai sumokėjo įsiskolinimą už praeitą mėnesį.5. 05 d. skolon įsigyta kvepalų už 1800 dolerių. Dolerio ir lito santykis 1: 3.97 Lt.6. 07 d. apmokėtos kvepalų atsivežimo išlaidos 290 lt, PVM 52.20 Lt.7. 08 d. skolon parduota kvepalų už 1600 $, Dolerio ir lito santykis 1 : 3.95 Lt.


220


8. 10 d. už grynus pinigus įsigyta įvairios kosmetikos už 1000 Lt, PVM 180 Lt.9. 11 d. sumokėta skola tiekėjams 2000 Lt.10. 12 d. į atsiskaitomąją sąskaitą iš kasos įnešta 300 Lt.11. 13 d. įmonės vadybininkas J. Petrelis iš kasos paėmė 250 Lt kanceliarinėm prekėm pirkti.12. 15 d. apmokėta vasario 08 d. sąskaita faktūra. Dolerio ir lito santykis 1 $ : 3.98 Lt.13. 16 d. parduota prekių skolon už 3000 Lt. PVM 540 Lt, M. S. 2/10, n 30.14. 17 d. J. Petrelis sustatė avansinę apyskaitą ir nurodė, kad nupirko kanceliarinių prekių už 210 Lt.15 18 d. J. Petrelis įnešė į kasą nepanaudotą avanso likutį.15. 19 d. dalis kanceliarinių prekių 40 Lt panaudota ir nurašyta į sąnaudas.16. 20 d. apmokėta vasario 16 d. sąskaita faktūra.17. 21 d. už grynus pinigus 1900 Lt parduota prekių, PVM 342 Lt.18. 22 d. iš atsiskaitomosios sąskaitos į kasą įnešta 500 Lt.19. 26 d. klientas už atliktus darbus pervedė 15000 Lt, PVM 2700 Lt .20. 27 d. priskaičiuotas atlyginimas įmonės darbuotojams, žinant, kad

įmonės direktoriaus atlyginimas 1500 Lt buhalterės atlyginimas 1300 Lt (antra darbovietė) įmonės vadybininko atlyginimas 1100 Lt.

21. 28 d. išmokėtas darbuotojams priklausantis atlyginimas.22. 28 d. sumokėtas biudžetui priklausantis fizinių asmenų pajamų mokestis. ir mokestis Sodrai.23. 28 d. priskaičiuotos palūkanos už banko paskolą.24. 28 d. priskaičiuotas kelių mokestis (kelių mokesčio tarifas 0,3 % .25. 28 d. priskaitytas pastato nusidėvėjimas (naudojimo laikas 20 metų) ir įrengimų nusidėvėjimas (naudojimo laikas 5 metai).26 28 d. atlikta prekių inventorizacija. Rasta prekių už 2300 Lt.27 28 d. uždaryti pirkimo PVM sąskaitą.

Reikia:

8. Užregistruoti kovo mėnesio ūkines operacijas bendrame žurnale.9. Sumas iš B Ž perkelti į Didžiosios knygos sąskaitas.10. Atlikti koreguojančius įrašus.11. Sudaryti darbinę atskaitomybės lentelę.12. Atlikti uždarančiuosius įrašus.13. Sustatyti Balansą, Pelno (nuostolio) ataskaitą, PVM deklaraciją, Kelių mokesčio

deklaraciją.14. Pelno mokesčio tarifas 15 %.


221


TESTAS

1. Finansinė apskaita nepriklauso nuo:

a) įmonės dydžio;b) veiklos pobūdžio;c) nuosavybės formų;d) veiklos efektyvumo.

2. Kuris iš valdymo apskaitą nusakančių teiginių yra neteisingas:

a) informacija pateikiama patogia forma ir reikiamu laiku;b) teikiama informacija valdymui; c) skirta vidiniams vartotojams;d) valdymo apskaitos informacija nenaudojama finansinėje apskaitoje.

3. Įmonė balandžio 20 d. sumokėjo už kovo mėnesio komunalinius patarnavimus. Kuriam mėnesiui bus priskirtos sąnaudos:

a) kovo mėnesiui;b) balandžio mėnesiui.

4. Įš anksto apmokėta už metus patalpų nuoma yra:

a) ilgalaikis turtas;b) trumpalaikis turtas;c) ilgalaikiai įsiskolinimai;d) trumpalaikiai įsiskolinimai.

5. Tarptautiniai apskaitos standartai yra:

a) visoms šalims galiojantys reikalavimai apskaitai;


222


b) niekam neprivalomas TAS komiteto nurodymų rinkinys;c) finansinę ir valdymo apskaitą reglamentuojantys apskaitos standartai;d) visi teiginiai neteisingi.

6. Kuriuo iš šių atvejų debetuojama sąnaudų sąskaita:

a) atliekamos paslaugos;b) išleidžiami pinigai;c) daromos išlaidos, kurios uždirbs pajamas ataskaitiniu laikotarpiu;d) mokama kitai įmonei už paslaugas.

7. Pajamos už produkciją laikomos uždirbtomis, kai:

a) produkcija iškeičiama į pinigus arba pretenzijas į pinigus;b) gaunami pinigai už parduotą produkciją;c) sudaroma pardavimo - pirkimo sutartis;d) visi atsakymai teisingi.

8. Įmonė, taikanti pirkimo diskontų neto būdą, apmokėjo už prekes,jau praėjus diskonto galiojimo terminui. Kuris iš pateiktų įrašų atitinka pastarąją situaciją:

a) D Skola tiekėjamsD Pirkimų diskontai

K Pinigaib) D Skola tiekėjams

D Pirkimo diskontų praradimai K Pinigai

c) D Skola tiekėjams K Pinigai K Pirkimo diskontų praradimas.

9. Sąskaitos” Neigiama valiutos kurso pasikeitimų įtaka” likutis atsispindi:

a) investicinėse veiklos sąnaudose;b) finansinėse sąnaudose;c) finansinės veiklos pajamose;d) trumpalaikėse finansinėse skolose.

10. Abejotinoms skoloms apskaityti skirta:

a) turtinė sąskaita;b) pavyzdinio sąskaitų plano antros klasės “trumpalaikis turtas” sąskaitos;c) pavyzdinio sąskaitų plano pirmos klasės “ilgalaikis turtas” sąskaitos;d) visi atsakymai teisingi.

11. Padidėjusios beviltiškų skolų sąnaudos:

a) didina įmonės turto sumą;b) didina savininkų nuosavybę;


223


c) mažina savininkų nuosavybę;d) mažina bendrąjį pelną.

12. Pelno paskirstymas (nuostolio padengimas) atspindimas:

a) turto sąskaitose po visuotinio akcininkų susirinkimo; b) nuosavybės sąskaitose po visuotinio akcininkų susirinkimo; c) įvairiose Didžiosios knygos sąskaitose po visuotinio akcininkų susirinkimo; d) šis procesas iš viso neatspindimas sąskaitose.

13.Tam tikrais atvejais įmonė pagaute gali pripažinti:

a) delspinigius;b) kreditorinius įsiskolinimus;c) perkant prekes jai suteiktas nuolaidas;d) visi atsakymai teisingi.

14. Atidėjimai formuojami:

a) būsimų įvykių sąnaudoms kompensuoti;b) praeitų įvykių sąnaudoms kompensuoti;c) beviltiškų skolų sąnaudoms kompensuoti;d) visi atsakymai teisingi.

15. Įmonės ateinančių laikotarpių pajamos, tai:

a) kreditoriniai įsiskolinimai;b) debitoriniai įsiskolinimai;c) pajamos, už kurias įmonei bus sumokėta ateityje;d) pajamos.kurias įmonė uždirba parduodama prekes išsimokėtinai.

16. Pelno (nuostolio) ataskaitoje pelno mokesčio suma pripažįstama :

a) netekimais;b) išlaidomis;c) sąnaudomis;d) skola biudžetui.

17. Paskaičiuoti parduotos produkcijos savikainą, kai žinome: gatavos produkcijos atsargų likutis laikotarpio pradžiai 1500 Lt; pagamintos produkcijos savikaina 16000 Lt; gatavos produkcijos atsargų likutis laikotarpio pabaigai 3500

Atsakymai: a) 14000 Lt;

b) 18000 Lt;c) 16000 Lt;d) nėra teisingo atsakymo.


224


18. Įmonė “Linas” gamina produkciją, kuriai reikia žaliavos. Remdamiesi žemiau pateikta informacija, apskaičiuokite, kiek žaliavos įsigyta per laikotarpį:

žaliavos laikotarpio pradžioje 4500 Lt žaliavos laikotarpio pabaigoje 4300 Lt; žaliavų sunaudojimas 35000 Lt.

Atsakymai:a) 35200 Lt;b) 35000 Lt;c) 34800 Lt;d) nėra teisingo atsakymo.

19. Nustatykite įmonės sąnaudų sumą. Įmonėje įvyko šios operacijos: nupirktas kopijavimo aparatas už 10000 Lt; nupirkta žaliavų už 20000 Lt; sunaudota žaliavų gamyboje už 16000 Lt; parduota produkcijos, kurios savikaina 20000 Lt, apmokėta šio laikotarpio patalpų nuoma 4000 Lt, komunalinės paslaugos 1000 Lt; apskaičiuotas darbo užmokestis darbuotojams 10000 Lt.

Atsakymai: a) 76000 Lt; b) 40000 Lt; c) 46000 Lt;

a) 56000 Lt;b) 31000 Lt;c) nėra teisingo atsakymo.

20. Kuris elementas nėra valdymo apskaitos sudedamoji dalis:

biudžetų parengimas; vidinė atskaitomybė; įkainojimas; pirminiai dokumentai.


225


Literatūros sąrašas:

1. Apskaitos tvarkymas nuo pirminių dokumentų iki atskaitomybės. – Vilnius: Pačiolis, 1996,ISBN 9986-487-29-3 (3egz.)

2. Apskaitininko vadovas. . – Vilnius: Pačiolis, 1996.3. `Atkinson H., Berry A. And Jarvis R., Business Accounntig for Hospitality and Tourism- London Internaciol . Thomson Business Press 1999.ISBN 1-86152-470-6 (10 egz.) .

4. Deveikis G. Juškauskas G. Mitkevičius R. Finansinės apskaitos kontrolinių pratimų sprendiniai.. Vilnius: Pačiolis. 1997.. ISBN 9986-487-58-7 (20 egz.) 5. Gudaitienė O. Apskaitos pradmenys.Vilnius: Vilniaus kolegija. 2002.ISBN 9955-9418-3-9 (10 egz.)6. Gudaitienė O.Finansinė apskaita.Vilnius:Vilniaus kolegija. 2003 ISBN 9955-519-12-6 (10 egz.)7. Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai.Vilniu: Pačiolis,1996, 2001. ISBN 9986-487-

35-8, ISBN 9986-487-99-4 (25,3 egz.)..8. Kalčinskas G., Černius G. Finansinė ir menedžmento apskaita.Vilnius:Pačiolis, 1996. ISBN

9986-487-58-7 (20 egz.)9. Kalčinskas G., Kalčinskaitė R.Užduočių sprendiniai. Vilnius: Pačiolis,1996.ISBN 9986-487-99-

4 (3 egz.).10. KotasR.Management Asscounting for Hospitality and Tourism. 2002. London.ISBN 9986-487-

99-4 (3 egz.)11. Kotas R.and Conlan M. hoapitality Aqccounting.-London.2002.ISBN 1-86152-086-7 (3 egz.)12. Mackevičius J., Poškaitė D. Finansinė analizė.Vilnius Katalikų pasaulis,1998. ISBN 9986-04-

082-5 (5 egz.)13. Pirminiai apskaitos dokumentai.Vilnius: Pačiolis. 1999.ISBN 9986-487-88-9 (10 egz.)14. Puteikienė R. Apskaitos pagrindai.Vilnius:Lietuvos informacijos institutas, 1997.ISBN 9986-

9076-8-6 (40 egz.)15. Staliūnienė D.,Adomaitienė G.,Vilionytė J. Apskaitos procesas ir jo organizavimas. Kaunas:

Technologija. 2002. ISBN 9986-13-779-9 (6 egz.)16. Wood F.and Lightowlers P. Accountig in the Hotel and Catering Industry. London:Longman.

1999. ISBN 0-582-41340-0 (2 egz.)


226

Documents

apskaitos pagrindai(1)