1

Prof. Vilius GRABAUSKASLietuvos sveikatos mokslų universitetas

Lietuvos Sveikatos Forumas, 2011 m. gruodžio 16 d., Vilnius

SVEIKATA- DIDŽIAUSIA VERTYBĖ: AR GALI LIETUVA BŪTI SVEIKESNĖ?

2

PRANEŠIMO STRUKTŪRA

Priminti sveikatos poziciją Lietuvos gyventojų “vertybinėje skalėje”

Apžvelgti Lietuvos sveikatos kiekybinius rodiklius ES kontekste

Atkreipti dėmesį į pagrindines Lietuvos gyventojų “nesveikatos” priežastis

Priminti 1998-2010 metų laikotarpio LSP pamokas

Aptarti būtinus Lietuvos gyventojų sveikatos problemų strateginius sprendimus

Vilius Grabauskas

3

RESPONDENTŲ POŽIŪRIS Į VERTYBES (ATSAKYMAI Į KLAUSIMĄ “KAS SVARBIAUSIA JŪSŲ GYVENIME?”), LYGINANT PAGAL LYTĮ, PROC.

Vilius Grabauskas

39.636.1 38.1

31.7

37.0 34.4

19.2

10.8

15.7

4.3 5.4 4.8 5.3

10.7

7.4

0.0

5.0

10.0

15.0

20.0

25.0

30.0

35.0

40.0

45.0

SVEIKATA ŠEIMA VAIKAI DARBAS KITOS

Moterys Vyrai Iš viso

4

1. Šeima

2. Vaikai

3. Draugai

4. Saviraiška

5. Žmonių pripažinimas, populiarumas, šlovė

6. Turtas, pinigai

7. Išsilavinimas

8. Darbas

9. Profesinė karjera

10. Religija, tikėjimas

11. Meilė

12. Sveikata

13. Laisvalaikis

14. Politika

Vilius Grabauskas

“KLASIKINĖ” VERTYBINĖ SKALĖ, ATSAKANT Į KLAUSIMĄ: KAS SVARBIAUSIA JŪSŲ GYVENIME?

*penkiabalė skalė atsakymų galimybei: labai svarbu; svarbu; nei svarbu nei nesvarbu; nesvarbu; visai nesvarbu.

**Šalt. Weber M, Mayo E, McGregor D. ir kt.

5

1. Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus.

2. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos gydymo įstaigose teikimo tvarką.

3. Valstybė skatina visuomenės kūno kultūrą ir sportą.

4. Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių.

Vilius Grabauskas

LR KONSTITUCIJA, 4 SKIRSNIS, 53 STR.

6S.Bertarelli. Klinikinė scena (Medicatrina). 1550Vilius Grabauskas Vilius Grabauskas

7

SVEIKATOS SISTEMA

Sveikatos sektorius

Asmens sveikatos priežiūra Visuomenės sveikatos priežiūra

Kiti visuomenės veiklos sektoriai ir jų atsakomybė sveikatai (ekonomika,

socialinė ir fizinė aplinka, mokslas, švietimas, pramonė, žemės ūkis ir maistas,

transportas, NVO ir t.t.)

Vilius Grabauskas

Palaikymo infrastruktūra

(Sveikatos technologijos, farmacija, informacinė sistema, mokslas)

8

LIETUVOS NACIONALINĖ SVEIKATOSKONCEPCIJA

Vilius Grabauskas

SVEIKATOS ĮSTATYMAI

AKTYVI SVEIKATOS POLITIKA IR STRATEGIJA

SVEIKATOS UGDYMAS

SVEIKA GYVENSENA

MEDICINOS PAGALBA

APLINKOS SAUGA

VYSTOMA VISA SVEIKATOS SISTEMA

PSO“SVEIKATOS VISIEMS” PRINCIPAI

9

PAGRINDINIAI PSO “SVEIKATOS VISIEMS” STRATEGIJOS PRINCIPAI

Sveikos gyvensenos skatinimas

Ligų, kurias galima perspėti, prevencija

Subalansuota sveikatos priežiūra ir reabilitacija

Šalt.: J.Ashton, H.Seymour, “The New Public Health”, 1996.

Vilius Grabauskas

10

Politinės bei socialinės prielaidos

Tarptautinė įtaka

Sveikatos sistemos, ne vien medicinos pagalbos sektoriaus vystymas

- Prioritetas sveikatai

- Prioritetas ligų profilaktikai

- Visuomenės sveikatos vystymas

Sveikatos priežiūros sektoriaus restruktūrizacija

Sveikatos priežiūros specialistų rengimo reforma

Sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo reforma

Sveikatos ir medicinos mokslo vystymas

NACIONALINĖS SVEIKATOS KONCEPCIJOS DOKUMENTO STRUKTŪRINĖ SANDARA

Vilius Grabauskas

11

Kaip kito tarptautiniu mastu patikimiausiai palyginami kiekybiniai Lietuvos sveikatos rodikliai per visą

Nepriklausomybės laikotarpį?

Vilius Grabauskas

12

Vilius Grabauskas

951.84

1200.16

963.16

893.13865.10

618.42

554.22

STANDARTIZUOTŲ BENDROJO MIRTINGUMO RODIKLIŲ 100 000 GYVENTOJŲ KAITA BALTIJOS, ES IR NVS ŠALYSE

13

Vilius Grabauskas

VIDUTINĖS TIKĖTINOS GYVENIMO TRUKMĖS RODIKLIŲ KAITA BALTIJOS, ES IR NVS ŠALYSE

80.82

79.15

75.2174.34

73.2873.28

69.52

14

Vilius Grabauskas

VIDUTINĖS TIKĖTINOS GYVENIMO TRUKMĖS 65+ AMŽIAUS BALTIJOS, ES IR NVS ŠALIŲ POPULIACIJOSE

16.37

14.65

19.85

19.82

16.8616.7416.45

15

Vilius Grabauskas

VIDUTINĖS TIKĖTINOS GYVENIMO TRUKMĖS SUMAŽĖJIMAS DĖL ANKSTYVŲ (IKI 65 m. AMŽIAUS) MIRČIŲ

BALTIJOS, ES IR NVS ŠALIŲ VYRŲ POPULIACIJOJE

12.85

10.8910.299.92

8.32

5.634.93

16

Vilius Grabauskas

4.25

6.59

5.2

4.744.39

3.24

2.97

VIDUTINĖS TIKĖTINOS GYVENIMO TRUKMĖS SUMAŽĖJIMAS DĖL ANKSTYVŲ (IKI 65 m. AMŽIAUS) MIRČIŲ

BALTIJOS, ES IR NVS ŠALIŲ MOTERŲ POPULIACIJOJE

17

Vilius Grabauskas

692.76

490.50

442.61

363.67

342.42

208.9173.24

RŪKYMO LEMTAS MIRTINGUMAS 100 000 GYVENTOJŲ BALTIJOS, ES IR NVS ŠALYSE

18

Vilius Grabauskas

153.35

134.87

115.95

93.79

60.9152.35

ALKOHOLIO VARTOJIMO LEMTAS MIRTINGUMAS100 000 GYVENTOJŲ BALTIJOS, ES IR NVS ŠALYSE

163.17

19

Vilius Grabauskas

11.75

7.75

6.324.994.934.273.73

KŪDIKIŲ IKI 1 METŲ MIRTINGUMO RODIKLIAI 1000 GYVŲ GIMUSIŲ BALTIJOS, ES IR NVS ŠALYSE

4.3

20

SVEIKATĄ ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI

G. Dahlgren, M. Whitedhead, 1997 Vilius Grabauskas

21

KAIP BUVO NUMATOMA PASIEKTI LSP TIKSLUS

LR Seimo patvirtintoje LSP programoje yra teigiama, kad LSP tikslus galima pasiekti optimaliai derinant tris integruotus poveikio sveikatai būdus:

A) Sąlygų sveikai gyvensenai sudarymas– Tabako vartojimo sumažinimas– Alkoholio vartojimo mažinimas– Narkotikų vartojimo profilaktika– Sveikos mitybos skatinimas– Fizinio aktyvumo didinimas

B) Aplinkos kokybės gerinimas– Kokybiškas vanduo ir oras– Saugus maistas– Palanki fizinėir socialinė aplinka– Darbo aplinkos priežiūra

C) Tinkamos sveikatos priežiūros organizavimas– Priimtina, prieinama, tinkama bei grindžiama teisumo principais– Aprūpinta ištekliais– Subalansuota struktūriškai – Efektyviai valdoma Vilius Grabauskas

22

Keletas pavyzdžių iš to, ką sveikatos problemų sprendimui diktuoja Lietuvoje atliekami moksliniai tyrimai ir kaip jie įgyvendinami

23

SANTYKINĖ NESUSITUOKUSIŲJŲ MIRTIES RIZIKA LIETUVOS POPULIACIJOJE LYGINANT SU SUSITUOKUSIAIS ATSKIROSE

AMŽIAUS GRUPĖSE (SUSITUOKUSIŲ = 1)

25 30 35 40 45 50 55 60 65 70+0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

4VyraiMoterys

AMŽIUS

Vilius Grabauskas

24

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

25 30 35 40 45 50 55 60 65 70+

Amžius metaisVyrai Moterys

Santykis

LIETUVOS GYVENTOJŲ BENDRO MIRTINGUMO SKIRTUMAS TARP UNIVERSITETINĮ IR PRADINĮ IŠSILAVINIMĄ TURINČIŲ

ŽMONIŲ (UNIVERSITETINIO IŠSILAVINIMO GRUPĖS MIRTINGUMAS = 1)

Vilius Grabauskas

25

SAVIŽUDYBIŲ IR BEDARBYSTĖS SĄSAJOS LIETUVOJE

Mirtingumo dėl savižudybių priklausomybė nuo nedarbo lygio Lietuva 1997-2009 m

y = 0,078x + 23,622R2 = 0,7306

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50

0,00 50,00 100,00 150,00 200,00 250,00 300,00

Bedarbių skaičius, tūkst.

SDR

100

tūks

t. gy

v. s

aviž

udyb

ės

Vilius Grabauskas

26

KASDIEN RŪKANČIŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ DALIS 1994 – 2010 m.

Vilius Grabauskas

%

710

1216

13 14 15 14 15

4448 47

52

4339

44

39

34

1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 20100

10

20

30

40

50

60

Vyrai MoterysŠalt.: LSMU vykdomo PSO projekto duomenų bazė

27

LIETUVOS GYVENTOJŲ, BENT KARTĄ PER SAVAITĘ GERIANČIŲ STIPRIUS ALKOHOLINIUS GĖRIMUS,

DALIS 1994-2010 m.

Vilius Grabauskas

6 7 7

12

810 10

129

3129 27

34

29 2830 29

24

1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 20100

5

10

15

20

25

30

35

40

%

Vyrai MoterysŠalt.: LSMU vykdomo PSO projekto duomenų bazė

28

ALKOHOLIO VARTOJIMO KAITA LIETUVOJE

Spirituoti gėrimai, alkoholiniai kokteiliai (vartojimas litrais vienam gyventojui)

56

78

910

11

1213

1415

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Vilius Grabauskas

29

KEPENŲ CIROZĖS LEMTAS MIRTINGUMAS LIETUVOJE

Chroniškos kepenų ligos ir cirozė, SDR, 100 tūkst. gyv.

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

1991

1992

1993

1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

LietuvaES-15ES-12

Vilius Grabauskas

30

LIETUVOS GYVENTOJŲ, 6-7 PER SAVAITĘ VALGIUSIŲ ŠVIEŽIAS DARŽOVES, DALIS 1994-2010 m.

Vilius Grabauskas

5

19 20

23

18

25

29

24

4

11

1517

1416

23

17

1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 20100

5

10

15

20

25

30

35

%

Vyrai MoterysŠalt.: LSMU vykdomo PSO projekto duomenų bazė

31

ANTSVORIO IR NUTUKIMO DAŽNIS TARP LIETUVOS 20-64 METŲ AMŽIAUS VYRŲ 1994-2010 m.

Vilius Grabauskas

10 10 10 1116 14

2016

19

47 4946

50

5752

5560 60

1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 20100

10

20

30

40

50

60

70

KMI 25 KMI 30Šalt.: LSMU vykdomo PSO projekto duomenų bazė

32

ANTSVORIO IR NUTUKIMO DAŽNIS TARP LIETUVOS 20-64 METŲ AMŽIAUS MOTERŲ 1994-2010 m.

Vilius Grabauskas

KMI 25 KMI 30

18 18 18 1816 16

18 1820

50 48 4845 42 45

47 44

50

1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 20100

10

20

30

40

50

60

Šalt.: LSMU vykdomo PSO projekto duomenų bazė

33

8,3

2,4

66,8

16,1

6,4

Profilaktika Speciali dieta Kaina Skonis Mėgiamas maistas

0

10

20

30

40

50

60

70

80

MAISTO PRODUKTŲ PASIRINKIMO KRITERIJAI LIETUVOS POPULIACIJOJE

(BALTIJOS MITYBOS IR SVEIKATOS TYRIMAS)

Vilius Grabauskas

34

7 814

77

69

45

8

15

30

8 811

0

20

40

60

80ProfilaktikaKainaSkonisMëgiamas maistas

MAISTO PRODUKTŲ PASIRINKIMO KRITERIJAI PRIKLAUSOMAI NUO ŠEIMOS PAJAMŲ LIETUVOS POPULIACIJOJE

(BALTIJOS MITYBOS IR SVEIKATOS TYRIMAS)

MAŽIAUSIOS PAJAMOS VIDUTINĖS PAJAMOS DIDŽIAUSIOS PAJAMOS

Vilius Grabauskas

35

PAGRINDINĖS LIETUVOS VYRŲ IR MOTERŲ MIRTIES PRIEŽASTYS 2010 m.

(PROCENTAIS)

Šaltinis: Lietuvos sveikatos informacijos centras, 2011Vilius Grabauskas

36

DEŠIMTIES SVARBIAUSIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKA MIRTINGUMUI, NULĖMUSIŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ MIRTIS

0,8Švinas10.

1,2Užterštas oras miestuose8.

9,1Fizinės veiklos stoka7.

1,1Nesaugūs lytiniai santykiai9.

10,5Antsvoris6.

10,7Alkoholis5.

12,0Nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas4.

17,8Tabakas3.

23,2Hipercholesterolemija2.

33,0Arterinė hipertenzija1.

Mirčių proporcijų proc.

VeiksnysEil. Nr.

Šalt.: European Health Report 2005, WHO/EURO, Copenhagen 2005Vilius Grabauskas

37

KVADRATINĖS RIZIKOS FUNKCIJOS METODU APSKAIČIUOTI OPTIMALŪS RIZIKOS VEIKSNIŲ LYGIAI, KURIEMS ESANT PER 10 STEBĖSENOS METŲ

UŽREGISTRUOTA MAŽIAUSIAI MIRČIŲ KAUNO 45-59 METŲ VYRŲ POPULIACIJOJE

Šalt.: LSMU vykdyto PSO projekto duomenų bazė (KRIS)

Rizikos veiksniai

RV optimalus lygis, kuriam esant užregistruota mažiausiai mirčių

Nustatytas RV lygis

Rekomenduo-jamas RV lygis

IŠL Vėžys Bendras mirtingumas

Sist.spaud. (mmHg)

106,4 109,7 110,1 138,0 110

Diastol.sp. (mmHg)

77,1 92,1 62,7 88,1 65

Cholesterolis (mg/dl)

119,0 159,1 172,9 221,9 160

KMI (kg/m2) 16,8 27,3 23,9 27,2 25

Gliukozė(mg/dl)

104,7 190,6 93,5 145,6 100

Rūkymas(cig/d)

-36,8 -20,6 -36,3 7,7 0

Vilius Grabauskas

38

IŠVENGIAMO MIRTINGUMO IR JO ĮTAKOTO VIDUTINĖS TIKĖTINOS GYVENIMO TRUKMĖS KAITA LIETUVOJE 2001-2008 m.m.

Išvengiamų mirčių proporcija (12 mirties priežasčių) bendrojo mirtingumo struktūroje analizuojamu laikotarpiu sudarė 22,9 proc., t.y. beveik kas ketvirta mirtis galėjo būti išvengta

Išvengimo mirtingumo rodikliai didėjo sparčiau nei bendrasis (vidutinis kasmetinis procentinis kitimas – 3,0 proc., p<0,05) 5 -64 m. žmonių mirtingumas (VKPK – 1,7 proc., p<0,05)

Šiam kitimui žymiai didesnę įtaką turėjo mirtingumo nuo perspėjamų ligų didėjimas (VKPK – 4,6 proc., p<0,05) – tuo tarpu išgydomų ligų indėlis nebuvo statistiškai ženklus (VKPK – 0,7 proc.)

Išvengiamos mirčių priežastys VGT sutrumpino 1,77 metų (perspėjamos – 1,12 m., išgydomos – 0,63 m.)

Išvada: Išvengiamas mirtingumas Lietuvoje didėjo. Didžiausią įtaką mirtingumo didėjimui ir VGT mažėjimui turėjo pirtys, kurių galima būtų išvengti taikant profilaktines priemones

Šalt.: Grabauskas V., Gaižauskienė A. et al., Medicina (Kaunas) 2011; 47 (9).

Vilius Grabauskas

39

Vilius Grabauskas

PROFILAKTINIO IR GYDOMOJO POVEIKIO EFEKTYVUMO PROGNOZĖ MIRTINGUMUI NUO ŠIRDIES LIGŲ LIETUVOS

DUOMENIMIS KAI VEIKIAMA IKI LIGOS KLINIKINIO PASIREIŠKIMO IR JAI PASIREIŠKUS

PSO – potencialiai atitolintos mirtys

Šalt.: Kotke T., Jančaitytė L., Tamošiūnas A., Grabauskas V., Preventing Chronic Diseases, v.8, No 6, Nov.2011

40

Siekiniai Rezultatas 2009 - 2010Prailginti vidutinę gyvenimo trukmę iki 73 m. Pasiektas iš dalies (73,45 m.)

Sumažinti kūdikių mirtingumą 30 proc. Pasiektas viršija įsipareigojimą beveik 2 kartus

Sumažinti sergamumą tuberkulioze Pasiektas

Sumažinti mirtingumą nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų 30 proc.

Beveik pasiektas (sumažintas 25 proc.)

Sumažinti jaunesnių nei 65 m. gyventojų mirtingumą nuo piktybinių navikų 15 proc.

Beveik pasiektas (sumažėjo 13 proc.)

Sumažinti jaunesnių nei 65 m. gyventojų mirtingumą nuo išeminės širdies ligos 15 proc.

Beveik pasiektas (sumažėjo 11,8 proc.)

Sumažinti vyrų mirtingumą nuo plaučių vėžio 15 proc. Beveik pasiektas (sumažėjo 13 proc.)

Sumažinti jaunesnių nei 65 m. gyventojų mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų 15 proc.

Nepasiektas (sumažėjo tik 5,6 proc.)

Iki 2005 m. stabilizuoti ligotumą psichikos ligomis Nepasiektas (padidėjo 13 proc.)

Sumažinti savižudybių skaičių iki 25 atvejų 100000 gyventojų Nepasiektas (sumažėjo tik iki 31,5 atvejo 10000 gyventojų)

Sumažinti mirtingumą krūties vėžio 15 proc. Nepasiektas (sumažėjo tik 5,8 proc.)

Sumažinti sergamumą gimdos kaklelio vėžiu 15 proc. Nepasiektas

Vilius Grabauskas

LIETUVOS 1998-2010 METŲ SVEIKATOS PROGRAMOS SIEKINIAI

41

LIETUVOS GYVENTOJŲ GERAI IR GANA GERAI VERTINANČIŲ SAVO SVEIKATĄ DALIS 1994 – 2010 m.

5353

45

45

5048

414444 52

4441

323331

5146

42

0

10

20

30

40

50

60

1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010

%

VyraiMoterys

Šalt.: LSMU vykdomo PSO projekto duomenų bazėVilius Grabauskas

42

Ką, formuojant ir įgyvendinant Lietuvos sveikatos politiką, derėtų perimti iš šios

srities tarptautinių koncepcijų bei patirties

Vilius Grabauskas

43

ŽMOGAUS TEISĖS IR SVEIKATA

Teisė į sveikatą individui neturi būti suprantama tiesmukiškai, kaip teisė būti absoliučiai sveikam, bet kaip teisė į palaikančią socialinę aplinką, įgyvendinamą per visuomenės socialinių struktūrų sąrangą, reguliuojamą atitinkamais įstatymais bei normomis

Teisė į sveikatą šalies vyriausybei turėtų būti suprantama kaip jos pareiga ir atsakomybė, jog minėtos sąlygos individo sveikatos siekimui būtų visiems vienodai užtikrintos

Ypač svarbu, jog vyriausybės suprastų, kad teisė į sveikatą nėra vien medicinos pagalbos organizavimas, bet ir sveikatos sauga,

ugdymas bei ligų prevencija

Vilius Grabauskas

Šalt.: Health for all policy framework for WHO European Region: 2005 UPDATE, Copenhagen, 2005

44

SVEIKATA IR ETINIS SVEIKATOS SISTEMOS VALDYMAS

PSO, propaguodama “Sveikatos visiems” koncepciją, orientuojasi į tokią etinių vertybių sistemą: lygybės ir teitumo principą sveikatos santykiuose, solidarumą jų įgyvendinime bei aktyvų gyventojų dalyvavimą

Visuomenės sveikatos siekyje lygybės ir teitumo sveikatos santykiuose sampratą (equity) PSO apibrėžia dviem požiūriais:

• Kaip procesą, reiškiantį, jog nacionalinės vyriausybės užtikrina vienodas visų savo gyventojų galimybes gauti būtinas sveikatos priežiūros paslaugas, nepriklausomai, kiek individas pinigine išraiška prisideda prie sistemos vystymo

• Kaip rezultatą, reiškiantį, kad nacionalinės vyriausybės užtikrina tokią sveikatos priežiūrą socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, kokią gauna visa šalies populiacija

Vilius GrabauskasŠalt.: Health for all policy framework for WHO European Region: 2005 UPDATE, Copenhagen, 2005

45

Vilius Grabauskas

46

NAUJOJI EUROPOS SVEIKATOS POLITIKASVEIKATA - 2020

Moksliniais tyrimais įrodyta realybė:

Sveikata yra svarbi investicija, o kartu ir variklis šalies socialinei-ekonominei pažangai

Tuo pačiu sveikata yra vienas iš svarbiausių šalies socialinės-ekonominės pažangos rezultatų

Investicija į sveikatą yra kritinis ir apsprendžiantis veiksnys modernios visuomenės vystymuisi bei jos politinės, socialinės ir ekonominės pažangos garantas

Vilius Grabauskas

Šalt.: The new European policy for health-HEALTH 2020: vision, values, main directions and approaches, WHO RC for Europe, 61-st session, Baku, Azerbaijan, 12-15 Sept. 2011

47

NAUJOJI EUROPOS SVEIKATOS POLITIKASVEIKATA - 2020

Moksliniais tyrimais įrodyta realybė:

Holistinis požiūris į sveikatą diktuoja būtinybę žvelgti į jos problemų atsiradimą, o tuo pačiu ir sprendimą, kaip siekį suvaldyti sveikatą įtakojančius veiksnius, pajungiant šiam tikslui visas visuomenės bei šalies socialinės-ekonominės sąrangos struktūras

Tai reiškia visos šalies vyriausybės žinybų koordinuotą tarnystę sveikatos labui (a “whole-of-government” approach) ir žmonių gerovei

Vilius Grabauskas

Šalt.: The new European policy for health-HEALTH 2020: vision, values, main directions and approaches, WHO RC for Europe, 61-st session, Baku, Azerbaijan, 12-15 Sept. 2011

48R.Hinkley. Narkozės demonstravimas Masačiusetse, JAV, 1882

Vilius Grabauskas

49

NAUJOJI EUROPOS SVEIKATOS POLITIKASVEIKATA - 2020

Siūlomi 6 pagrindiniai politikos tikslai, kurie įvardinami kaip siekis ne tik šalies

vyriausybės politikai formuoti visuose jos įgyvendinimo lygmenyse, bet tampa orientyrais ir visiems visuomenės veiklos sektoriams:

1. Bendras darbas sveikatos labui.2. Geresnės sveikatos siekis (sukūrimas).3. Sveikatos siekio geresnis valdymas ir vadyba.4. Bendrų strateginių tikslų suformavimas5. Spartesnė žinių ir inovacijų sklaida.6. Dalyvavimo skatinimas (augimas).

Vilius Grabauskas

Šalt.: The new European policy for health-HEALTH 2020: vision, values, main directions and approaches, WHO RC for Europe, 61-st session, Baku, Azerbaijan, 12-15 Sept. 2011

50

NAUJOJI EUROPOS SVEIKATOS POLITIKASVEIKATA - 2020

Vertybių sistema, kuria grindžiama žmogaus teisė į sveikatą ir sveikatos priežiūrą:

Universalumas Lygybė Prieinamumas sveikatos priežiūrai ir galimybei siekti sveikatos Solidarumas Tvarumas Teisė dalyvauti sprendimų priėmime Orumas Diskriminavimo nebuvimas Skaidrumas Atsakomybė

Vilius Grabauskas

Šalt.: The new European policy for health-HEALTH 2020: vision, values, main directions and approaches, WHO RC for Europe, 61-st session, Baku, Azerbaijan, 12-15 Sept. 2011

51

SVEIKATOS PROBLEMŲ SPRENDIMO PRINCIPINĖS STRATEGIJOS

Vilius Grabauskas

Ligų diagnostika ir gydymas Ankstyva diagnostika Efektyvus terapinis ar chirurginis gydymas Reabilitacija

Ligų priežasčių šalinimas Sveikatos ugdymas Kryptinga profilaktika Aplinkos sauga

Visuomenės sveikatos priežiūra

Asmens sveikatos priežiūra

52

EINAMŲJŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS IŠLAIDŲ STRUKTŪRA:IŠLAIDOS PREVENCIJAI IR VISUOMENĖS SVEIKATAI

Metai 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

Proporcija (proc.)

1,8 1,7 1,3 1,9 1,2 1,1 1,2*

Vilius Grabauskas

Šalt.: Lietuvos statistikos departamento DB

* Išankstiniai duomenys

53

APIBENDRINIMAS

Valstybės pareiga ir atsakomybė, sudarant sąlygas daugiasektoriniam

bendradarbiavimui sveikatos labui

Sveikatos sektoriaus veiksmai

Asmens atsakomybė (gyvensena), sudarant sąlygas sveikam individo

pasirinkimui

Mokslu pagrįstos sveikatos politikos suformavimas + įgyvendinimas

Vilius Grabauskas

Holistinio modelio sveikatos siekiui įgyvendinimas:

54P.Bruegel. Aklieji. 1568

Vilius Grabauskas Vilius Grabauskas

55

AČIŪ UŽ DĖMESĮ !