Lietuvos ūkio apr ūpinimo svarbiausiomis žaliavomis esamos ...eimin.lrv.lt/uploads/eimin/documents/files/imported/lt/verslo_aplinka... · išreikštas kaip BVP santykis faktinei

VŠĮ SUBALANSUOTOS PRAMONĖS PLĖTROS CENTRAS

Lietuvos ūkio aprūpinimo svarbiausiomis žaliavomis esamos ir

prognozuojamos ateityje situacijos ir šios situacijos poveikio

Lietuvos konkurencingumui analizės studija

Užsakovas: Lietuvos Respublikos ūkio ministerija

Vykdytojas: VšĮ Subalansuotos pramonė plėtros centras

Darbo vadovas: Prof. Habil. dr. Jurgis Kazimieras Staniškis

Darbo vykdytojai: Doc. dr. Irina Kliopova

Mag. Milda Knašytė

2

Turinys

Naudojamos santrumpos 3

Terminai 4

Santrauka 6

Įvadas 7

1. Darbo metodika ir žaliavų atranka tolimesnei analizei 8

2. Lietuvos ūkio importuojamos ir eksportuojamas žaliavos ir

importo priklausomybė nuo trečiųjų šalių

14

2.1 Cheminės medžiagos 14

2.2 Metalai 33

2.3 Statybinės medžiagos 49

2.4 Popierius, kartonas, mediena 59

2.5 Kitos žaliavos 76

2.6 Žaliavų importo priklausomybė nuo trečiųjų šalių 82

3. Svarbiausių žaliavų Lietuvai įvertinimas 85

3.1 Cheminių medžiagų rodiklių įvertinimo rezultatai 86

3.2 Metalų rodiklių įvertinimo rezultatai 87

3.3 Statybinių medžiagų rodiklių įvertinimo rezultatai 88

3.4 Popieriaus, kartono, medienos rodiklių įvertinimo rezultatai 89

3.5 Kitų žaliavų rodiklių įvertinimo rezultatai 90

3.6 Svarbiausios žaliavos ir jų kiekiai 91

4. Lietuvos ūkio aprūpinimo svarbiausiomis žaliavomis perspektyva 93

5. Lietuvos ūkio apsirūpinimo svarbiausiomis žaliavomis įtaka

Lietuvos konkurencingumui

102

6. Europos Komisijos komunikato dėl žaliavų analizė 106

7. Rekomendacijos 108

8. Naudota literatūra ir kiti informacijos šaltiniai 110

9. Studijos priedai 111

1 priedas Pagrindiniai žaliavų importo į Lietuvą šaltiniai, žaliavų sąnaudos bei

eksportas (2008 m., 2009 m.)

2 priedas Ekonominės svarbos įvertinimas

3 priedas Aprūpinimo žaliava rizikos įvertinimas

3.1 priedas Gamintojų šalių stabilumo nustatymas

3.2 priedas Žaliavų pakeičiamumo laipsnio įvertinimas

3.3 priedas Žaliavos perdirbimo laipsnis

4 priedas Žaliavos aplinkosauginės rizikos įvertinimas

5 priedas Apdirbamosios pramonės sektoriaus statistinė apklausa

5.1 priedas Klausimynas

5.2 priedas Apklausos apibendrinti rezultatai

6 priedas Šalies ūkio konkurencingumo sėkmės rodikliai

3

Naudojamos santrumpos ES 27 – Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija.

IE Airija AR Argentina AU Australija AT Austrija BH Bahreinas BY Baltarusija BE Belgija BZ Belizas BG Bulgarija CZ Čekija DK Danija EG Egiptas EE Estija GR Graikija HK Honkongas ES Ispanija IT Italija IL Izraelis JP Japonija GB Jungtinė Karalystė US Jungtinės Valstijos CA Kanada KZ Kazachstanas CN Kinija CY Kipras KR Korėjos Respublika LV Latvija PL Lenkija LI Lichtenšteinas LU Liuksemburgas MY Malaizija MT Malta NL Nyderlandai NO Norvegija PA Panama PT Portugalija FR Prancūzija RO Rumunija RU Rusija XS Serbija CS Serbija ir Juodkalnija SY Sirija SK Slovakija SI Slovėnija FI Suomija SE Švedija

4

CH Šveicarija TW Taivanis TR Turkija UA Ukraina HU Vengrija DE Vokietija KR Korėjos Respublika KP Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika GH Gana ES Europos Sąjunga BVP Bendrasis vidaus produktas PV Pridėtinė vertė DN Darbo našumas GPGB Geriausiai prieinamas gamybos būdas SVĮ Smulkaus ir vidutinio verslo įmonė ad hoc - iš Lotinų kalbos „šiam tikslui“, „šiam atvejui“

Darbe naudojamos sąvokos

• Pramonė – verslo grupavimas pagal tam tikrus veiklos požymius (pavyzdžiui maisto produktų ir gėrimų gamybos, chemikalų ir chemijos pramonės gaminių gamyba, tekstilės gaminių gamybos). Pramonės sąvoka gali būti suprantama, kaip ekonomikos sektorius, kuriame vyrauja gavyba, apdirbimas ir gamyba. Analizuojant Lietuvos pramonę, dažniausiai yra išskiriamos tokios pagrindinės pramonės įmonių grupės: išgaunamosios (gavybos) pramonės, apdirbamosios (gamybos) pramonės bei energijos ir vandens tiekimas.

• Pramonės produkcija – tai pajamos (be PVM ir akcizų) iš pramoninės veiklos pardavimo ir paslaugų per ataskaitinį laikotarpį.

• Bendrasis vidaus produktas (BVP) – bendrosios pajamos, sukurtos šalies teritorijoje, taip pat užsienio gamybos veiksnių gautos pajamos konkrečioje šalyje, minus šios šalies piliečių gautos pajamos užsienyje.

Studijoje analizuojamas BVP, vertinamas gamybos metodu, t.y. pagal pridėtinės vertės dydį arba pagal produkciją (išeigą). Šiuo atveju į BVP įskaičiuojama:

• galutinių prekių vertė (atėmus importuotų prekių ir žaliavų vertę), pagaminta analizuojamaisiais metais,

• vertė kai kurių prekių bei paslaugų, kurios kuriamos ir teikiamos vartotojui nemokamai, be jų pirkimo-pardavimo.

Į BVP apimtį neįskaičiuojama: • nelegalių sandėrių, šešėlinės ekonomikos veiklos rezultatai, • negamybiniai sandėriai (senų vadovų vertybinių popierių pardavimas, finansiniai sandėriai).

Visos šalies mastu BVP apimtį nustatant gamybos būdu, sumuojama pridėtinė vertė, sukurta kiekvienoje tos šalies ekonomikos šakoje.

Pvz., apdirbamosios pramonės šakos sukurtas BVP skaičiuojamas sudedant šios pramonės šakos metinę produkciją ir iš gautos sumos atimant tarpinį produktą, t.y. BVP lygus vertei, kurią pramonės šaka pridėjo prie įsigytų žaliavų vertės.

• Pelningumas – pelno (nuostolio) prieš apmokestinimą (bendrojo pelno) santykis su pajamomis už parduotas prekes ir paslaugas (grynomis pardavimo pajamomis).

• Darbo našumas (DN) – darbo efektyvumas – darbo laikas, kurio reikia, norint pagaminti prekę ar suteikti paslaugą (DN = produkcijos kiekis/darbo laiko). Darbo našumas gali būti išreikštas kaip BVP santykis faktinei darbo valandai, t.y. bendroji pridėtinė vertė, tenkanti vienai faktiškai dirbtai valandai, Lt

• Pagaminta medžiagų – įmonėje per metus pagamintos medžiagos, skirtos tiek savosioms reikmėms, tiek realizuoti.

5

• Importuota iš trečiųjų ir įvežta iš Europos Sąjungos (toliau – ES) šalių – žaliavos ir medžiagos, įvežamos iš ES šalių ir importuojamos iš trečiųjų šalių.

• Eksportuota į trečiąsias ir išvežta į ES šalis – žaliavos ir medžiagos, išvežamos į ES šalis ir eksportuojamos į trečiąsias šalis.

• Sunaudota medžiagų – produkcijai gaminti, komplektuoti, statybos montavimo, mokslo tiriamiesiems darbams, remontui, gyventojų paslaugoms bei visoms kitoms ūkinėms reikmėms sunaudotos žaliavos ir medžiagos, taip pat nuostoliai ir trūkumai, susidarę dėl avarijų, stichinių nelaimių, grobstymų ir pan.

• Verslumo lygis – viena iš šalies konkurencingumo rodiklių - įmonių skaičius tūkstančiui gyventojų (metų pabaigoje).

6

Santrauka

7

Įvadas

Lietuvoje 2010 m. prekių importas sudarė 17653,1 mln. EUR (34,5 proc. daugiau, palyginti su 2009 m.), prekių eksportas – 15650,7 mln. Lt (32,7 proc. daugiau, palyginti su 2009 m.). Daugiausia prekių eksportuota į ES valstybes – 61 proc. bendro Lietuvos eksporto (eksportas į NVS sudarė 27 proc.). Importuota prekių taip pat daugiausia iš ES valstybių – 56,6 procento bendro Lietuvos importo (importas iš NVS sudarė 35,7 proc.). Importas iš Europos šalių sudaro virš 93 proc., iš Azijos – 4,6 proc., iš Amerikos – 1,6 proc., iš Afrikos šalių – tik 0,5 proc.[Lietuvos statistikos departamentas. Lietuvos statistikos metraštis. Vilnius 2011].

Lietuvai svarbiausieji užsienio prekybos partneriai: Rusija, Vokietija, Lenkija, Latvija, Nyderlandai, kt. Importas iš Rusijos sudaro didžiausią importo dalį – 32,6 proc. (9 proc. daugiau, nei 2009 m.), iš Vokietijos – 10,5 proc. (7 proc. mažiau, palyginti su 2009 m.), iš Lenkijos – 8,9 proc. (11 proc. mažiau, palyginti su 2009 m.), iš Latvijos – 6,3 proc. (1,6 proc. mažiau, palyginti su 2009 m.), iš Nyderlandų – 4,5 proc. (beveik 10 proc. daugiau už 2009 m. importą). .[Lietuvos statistikos departamentas. Lietuvos statistikos metraštis. Vilnius 2011].

Tarp importuojamų prekių yra žaliavos ir medžiagos, kurios naudojamos Lietuvos produktų (pramoninių gaminių) gamybai.

Žaliava - svarbiausias technologinio proceso elementas; nuo žaliavų kokybės priklauso gaminamo produkto kokybė ir kaina. Žaliavų rūšys skirstomos pagal kilmę (mineralinės (rūdinės, nerūdinės, degiosios), augalinės, gyvulinės kilmės), pagal agregatinį būvį (kietos, skystos, dujinės), pagal sudėtį (organinės ir neorganinės).

Remiantis 2011 m. vasario 02 d. Komisijos komunikatu Europos parlamentui, tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui Dėl uždavinių, susijusių su biržos prekių rinkomis ir žaliavomis, sprendimo, 2002–2008 m. dėl sparčiai augančių ekonomikų (ypatingai tokiose šalyse, kaip Kinija, Indija, Brazilija), stipriai didėja konkurencija dėl žaliavų, žaliavų paklausa ir kaina pasaulinėje rinkoje. Visa tai įtakoja ES pramonės konkurencingumą.

Komunikate žaliava - tai rūda, pramonines naudingosios iškasenos, statybinės medžiagos, mediena ir natūralusis kaučiukas. Komunikate nustatyta svarbiausiųjų žaliavų (Critical raw materials) sąvoka - tokios žaliavos, „kurioms būdinga itin didelė pasiūlos trūkumo rizika ateinančius 10 metų ir kurios yra labai svarbios vertės grandinėje“. Rizika yra susijusi su nestabilia šalių - žaliavų tiekėjų – politine ir ekonomine situacija. Vieni iš svarbiausių rizikos didinimo veiksnių yra žaliavų nepakeičiamumas (pakeičiamumo rodiklis artėja prie 1) ir mažos galimybės antriniam perdirbimui. Komunikato priede išvardinta 14 svarbiausių žaliavų, kurių poveikis ekonomikai yra didesnis, palyginti su dauguma kitų žaliavų [Žaliavų tiekimo ad hoc darbo grupės 2010 m. birželio mėn. ataskaita „Svarbiausios žaliavos ES“]. Vyrauja mineralinės žaliavos, t. y. naudingosios žemės gelmių iškasenos.

Studijos tikslas: nustatyti Lietuvos ūkiui svarbiausias ir prioritetines žaliavas ir įvertinti jų poveikį Lietuvos konkurencingumui.

Darbo uždaviniai:

1) Išanalizuoti Lietuvos ūkio importuojamas ir eksportuojamas žaliavas, nustatyti importo priklausomybę nuo trečiųjų šalių;

2) Nustatyti pagrindines valstybes, tiekiančias žaliavas Lietuvai; 3) Taikant svarbiausių žaliavų identifikavimo metodiką, įvertinti priklausomybės nuo importo,

pakeičiamumo ir antrinio perdirbimo rodiklius ir sudaryti svarbiausių žaliavų Lietuvai sąrašą; 4) Įvertinti Lietuvos ūkio aprūpinimo svarbiausiomis žaliavomis perspektyvą; 5) Įvertinti Lietuvos ūkio apsirūpinimo svarbiausiomis žaliavomis įtaka Lietuvos

konkurencingumui; 6) Atlikti Europos Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir

socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui „Dėl uždavinių, susijusių su biržų prekių rinkomis ir žaliavomis, sprendimo“ pagrindinių tikslų ir uždavinių įgyvendinimo galimybių analizę.

8

1. Darbo metodika ir žaliavų atranka tolimesnei analizei Pagrindiniai darbo etapai ir naudojami metodai:

I. Žaliavų atranka analizei ir vertinamieji parametrai

Statistinių duomenų analizė, naudojant žemiau nurodytus informacijos šaltinius:

- Žaliavų ir medžiagų balansas 2004-2009. Lietuvos statistikos departamentas; - Kuro ir energijos balansas 2004-2010 LEI; - Lietuvos statistikos metraštis 2011. Lietuvos statistikos departamentas; - Rodiklių duomenų bazė. Lietuvos statistikos departamentas. [http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280]

Lietuvoje ūkio sektoriaus veiklos rūšys klasifikuojamos pagal Ekonominės veiklos rūšių

klasifikatorių (EVRK 2 red.) [Statistikos departamentas. Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius EVKR 2 red. Vilnius. 2008]:

- Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė; - Pramonė:

- Kasyba ir karjerų eksploatavimas; - Apdirbamoji gamyba; - Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas; - Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas;

- Statyba; - Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas; - Transportas ir saugojimas; - Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla; - Informacija ir ryšiai; - Finansinė ir draudimo veikla; - Nekilnojamojo turto operacijos; - Profesinė, mokslinė ir techninė veikla; - Administracinė ir aptarnavimo veikla; - Viešais valdymas ir gynyba, privalomasis socialinis draudimas; - Švietimas; - Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas; - Metinė pramoginė ir poilsio organizavimo veikla; - Kita aptarnavimo veikla; - Namų ūkių, samdančių darbininkų veikla; - Namų ūkių veikla, susijusi su savo reikmėms tenkinti skirtų nediferencijuojamų gaminių

gamyba ir paslaugų tiekimas; - Ekstrateritorinių organizacijų ir įstaigų veikla.

Remiantis žaliavos apibrėžimų (žr. Įvadas), žaliavos – tos medžiagos, kurios naudojamos

pramoniniams gaminiams gauti technologinių procesų metu. Remiantis 2011 m. vasario 02 d. Komisijos komunikatu Europos parlamentui, tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui Dėl uždavinių, susijusių su biržos prekių rinkomis ir žaliavomis, sprendimo, žaliavos apima rūdą, pramonines naudingąsias iškasenas, statybines medžiagas, medieną ir natūralųjį kaučiuką. Todėl toliau darbe pagrinde nagrinėjami tik tokie Lietuvos ūkio sektoriai, kuriuose naudojamos minėtos žaliavos: pramonė, ypatingai apdirbamoji, bei statyba, kiti sektoriai dažniausiai nedetalizuojami ir darbe žymimi, kaip „kiti ūkio sektoriai“.

Darbe nuodugniai analizuojamos žaliavos ir medžiagos, kurios ilgą laiką turėjo ekonominę svarbą Lietuvai (remiantis Lietuvos statistikos departamento ilgamete patirtimi) ir kurių importo, gamybos, naudojimo ir eksporto kiekiai Lietuvoje buvo kasmet kiekybiškai vertinami nuo 1991 iki 2009 metų [Žaliavų ir medžiagų balansai. Lietuvos statistikos departamentas]:

Metalai: - ketus - kiti juodieji metalai (geležis, plienas); - varis;

9

- aliuminis; - švinas; - cinkas; - alavas; Cheminės medžiagos:

- siera; - sieros rūgštis; - kaustinė soda; - kalcinuotoji soda; - polietilenas; - polipropilenas; - polistirenas ir stireno kopolimerai; - inilo chlorido polimerai;

Popierius, kartonas ir mediena: - popierius ir kartonas; - apvalioji mediena (žaliavinė ir malkinė); - pjautinė mediena; - medienos drožlių (smulkinių) plokštės; - medienos plaušų plokštės; - klijuotinė fanera

Statybinė medžiagos: - cementas; - bituminė stogo danga; - beasbesčio šiferio lakštai; - Statybinis stiklas;

Kitos žaliavos - gamtinės dujos; - žaliavinė nafta; - natūralus kaučiukas; - medvilnė.

Materialiųjų išteklių balanso sudarymo tikslas buvo „sudaryti žaliavų ir medžiagų balansus,

turėti išsamią, naujausią ir patikimą informaciją apie pagamintą, sunaudotą žaliavų ir medžiagų kiekį bei jų atsargas, nustatyti, kiek susidaro ir kiek sunaudojama produkcijai gaminti ir kitiems tikslams juodųjų ir spalvotųjų metalų laužo, ir pateikti statistinę informaciją vartotojams“ [Trumpas materialiųjų išteklių ir balanso sudarymo aprašas. Lietuvos statistikos departamentas]. Materialiųjų išteklių balanso sudarymo metodikos galutinis variantas patvirtintas Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-10-30 įsakymu Nr.DĮ-252. Lietuvos ūkio sektoriaus įmonės, kurios savo veikloje naudoja arba gamina aukščiau minėtas žaliavas ir medžiagas, įsk. tauriuosius metalus ir metalo laužą, kasmet pildė statistinę ataskaitą apie žaliavų (medžiagų) importą, sąnaudas, gamybą, eksportą ir atsargas (metinės Tauriųjų metalų MI-01, Žaliavų ir medžiagų MI-03 ir Metalų laužo MI-05 ataskaitos). Nuo 2010 m. žaliavų ir medžiagų balansas (pagal MI-03 formą) Lietuvoje nesudaromas, todėl įmonės minėtų ataskaitų nepildo [2010-11-12 įsakymas Nr. DĮ-222].

Taip pat darbe bandoma analizuoti tokias pirmines žaliavas, kurių importo, naudojimo ir eksporto kiekiai nebuvo vertinami šalies medžiagų ir žaliavų balanse, bet kurie taip pat dideliais kiekiais importuojami į Lietuvą, sunaudojami apdirbamojoje pramonėje gaminių gamybai ir energetikoje energijos gamybai, be to dauguma iš jų importuojama būtent iš trečiųjų šalių:

- Kaučiukas; - Gamtinės dujos; - Mazutas; - Medvilnė; - Kt.

Darbe naudojami ir vertinami statistiniai parametrai: - Sunaudotų žaliavų kiekis, vnt./metus (pvz., t, m2, m3, kt.); - Sunaudotų žaliavų kiekis ūkio sektoriuose pagal ekonominės veiklos rūšis, vnt./m.; - Sunaudotų žaliavų kiekis ūkio sektoriuose pagal ekonominės veiklos rūšis, proc. nuo bendrų

žaliavos sąnaudų ir / arba nuo sąnaudų apdirbamojoje gamyboje; - Importuotų / eksportuotų medžiagų kiekis, vnt./metus;

10

- Importuotų / eksportuotų medžiagų kiekis ūkio sektoriuose pagal ekonominės veiklos rūšis, vnt./m.;

- Lietuvoje pagamintų žaliavų (medžiagų) kiekis , vnt./metus (pvz., t, m2, m3, kt.); - Lietuvoje pagamintų žaliavų (medžiagų) kiekis ūkio sektoriuose pagal ekonominės veiklos

rūšis, vnt./metus (pvz., t, m2, m3, kt.). Darbo etapo rezultatas: analizei išrinktų žaliavų (medžiagų) kiekybinių statistinių parametrų

nustatymas. II. Priklausomybės nuo nustatytų žaliavų importo nustatymas

Analizuojant identifikuotų žaliavų (medžiagų) importo duomenis, nustatomos: valstybės, iš

kurių nagrinėjamos importuojamos žaliavos; ypatingas dėmesys skiriamas 3-sioms šalims (ne ES-27). Naudojant ES duomenų bazės Eurostat [http://europa.eu.int/comm/europeaid] duomenis ir kitus

statistinių duomenų šaltinius [Statistical database: search. EUR Market, Access database [http://madb.europa.eu]], vertinamas žaliavų importas ir eksportas ES valstybėse, kurios eksportuoja Lietuvai žaliavas. Taip nustatoma, ar analizuojamoje ES valstybėje gaminama žaliava (medžiaga), ir/arba importuojama iš kitų šalių. Tuo atveju, jeigu žaliavų eksportas ženkliai viršija importą, vertinama, kad analizuojamoje valstybėje žaliava (medžiaga) gaminama. Kitų atveju, analizuojama šios žaliavos rinka ir nustatoma kokia dalis rinkos priklauso nuo kitų valstybių, ypatingą dėmesį skiriant trečiosioms šalims.

Darbo etapo rezultatai: - nustatytos pagrindinės valstybės, tiekiančios žaliavą Lietuvai; - nustatyta žaliavų importo priklausomybė nuo trečiųjų šalių – importuotojų; - nustatyta žaliavų importo priklausomybė nuo trečiųjų šalių – gamintojų.

III. Lietuvai svarbiausių žaliavų sąrašo sudarymas

Remiantis 2011 m. vasario 02 d. Komisijos komunikatu Europos parlamentui, tarybai, Europos

ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui Dėl uždavinių, susijusių su biržos prekių rinkomis ir žaliavomis, sprendimo, svarbiausiosios žaliavos (Critical raw materials) - tokios žaliavos, „kurioms būdinga itin didelė pasiūlos trūkumo rizika ateinančius 10 metų ir kurios yra labai svarbios vertės grandinėje“.

Remiantis darnaus vystymosi principais, kiekybiniam žaliavų įvertinimui naudojama metodiką pagrįsta trimis pagrindiniais apibendrintais indikatoriais (dimensijomis):

- ekonominė svarba (ekonominė dimensija), - apsirūpinimo žaliava rizika (socialinė dimensija), - aplinkosauginė rizika (aplinkosaugos dimensija).

Žemiau pateikta metodika buvo taikoma nustatant ES svarbiausias žaliavas, kurių poveikis

ekonomikai yra didesnis, palyginti su dauguma kitų žaliavų [Žaliavų tiekimo ad hoc darbo grupės 2010 m. birželio mėn. ataskaita „Svarbiausios žaliavos ES“].

1. Ekonominė svarba

Ekonominė svarba (EIi) nustatoma įvertinant žaliavos vertę galutiniame panaudojime ir pridėtinę vertę, kurią sukuria šalies ūkio sektorius, kuriame žaliava naudojama. EIi apskaičiuojama svertinės kiekvieno sektoriaus sukuriamos pridėtinės vertės sumą padalinus iš bendrojo šalies vidaus produkto [1]:

čia

- Ais - medžiagos galutinio panaudojimo dalis ūkio sektoriuje s,. (ūkio sektorius – pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių);

- Qs - kiekvieno sektoriaus, kuris sunaudoja žaliavą i, ekonominė svarba, išreikšta jo sukuriama pridėtine verte (ūkio sektoriaus BPV), mln. Lt

11

- GDP - šalies bendras vidaus produktas (BVP), mln. Lt. Atvaizdavimo aiškumui užtikrinti, apskaičiuotos ekonominės svarbos indikatoriaus reikšmės

perskaičiuojamos į vertes nuo 0 iki 10, kur didesnė reikšmė reiškia didesnę ekonominę reikšmę šalies ūkiui. Įvertinimas 10 priskiriamas žaliavai su didžiausia EI reikšme.

2. Apsirūpinimo žaliava rizika

Žaliavos i tiekimo rizikos nustatymas susideda iš tokių 3-jų elementų: a. Gamintojų šalių stabilumo nustatymas (įtraukiamas tam tikrą žaliavą tiekiančių šalių

gausumas); b. Žaliavos pakeičiamumo laipsnis; c. Žaliavos perdirbimo laipsnis.

a. Stabilumas ir žaliavą gaminančių šalių gausumas

Žaliavos gamintojų šalių stabilumas HHIWGI nustatomas naudojant Worldwide Governance

Indicator (WGIc) šaliai c, iš kurios importuojama žaliava, kurį nustato Pasaulio Bankas [2]. Šis indikatorius yra modifikuota Herfindahl-Hirschmann indekso išraiška.

čia WGIc - Worldwide Governance Indicator (Pasaulio valdymo indikatorius) šaliai c pagal Pasaulio Banko informaciją [http://info.worldbank.org/governance/wgi/sc_country.asp]. WGIc reikšmės yra nuo -2,5 iki 2,5, kur didesnė reikšmė nurodo geresnį šalies valdymą. Šalies WGIc apima šiuos indikatorius:

- voice and accountability index (galimybės išreikti nuomonę ir atsakomybės indeksas); - political stability (politinio stabilumo reikšmė); - government effectivity (valdžios efektyvumo indeksas); - regulatory quality (kokybės kontrolės (valdymo) indeksas); - rule of law (teisinės valstybės indeksas); - control of corruption (korupcijos kontrolės indeksas)

Visi šie indikatoriai vertinami nuo -2,5 iki 2,5. WGIc - šių indikatorių vidurkis. Pavyzdžiui, 2010 m. Lietuvai WGIc reikšmė lygi 0,72, Rusijai - -0,74, Švedijai – 1,76. Siekiant suprantamiau išreikšti riziką, indikatoriaus vertės perskaičiuojamos nuo 0 iki 10, kur didesnė vertė atitinka menkesnį valdymą, o tuo pačiu didesnę riziką. Sic, - šalies c pagaminama žaliavos i dalis, išreiškiama procentais. Modifikuoto Herfindahl-Hirschmann indekso vertės yra 0-100 000. Didžiausia galima šio

indekso reikšmė (100 000) gaunama tuo atveju, jei visa žaliava (100 proc.) gaminama vienoje valstybėje, kurios į dešimtbalę sistemą perskaičiuotas WGIc lygus 10.

Gautos reikšmės perskaičiuojamos nuo 0 iki 10, kur didesnė vertė reiškia didesnę apsirūpinimo

žaliava riziką.

b. Pakeičiamumas Apsirūpinimo tam tikra žaliava rizika gali paveikti ekonomiką tik tokiu atveju, jei ši žaliava

negali būti pakeičiama kita žaliava arba jos pakeitimas sukeltų sunkumų arba būtų brangus. Todėl tikslinga atsižvelgti į žaliavos pakeičiamumo rodiklį.

Bendras žaliavos pakeičiamumas apskaičiuojamas kaip svertinis vidurkis galutinio panaudojimo sektoriuose [3]:

čia - Ais - medžiagos galutinio panaudojimo dalis ūkio sektoriuje s (ūkio sektorius – pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių);

12

- σis - žaliavos pakeičiamumo vertė:

- 0,0 - lengvai pakeičiama be papildomų kaštų; - 0,3 - pakeičiama su nedideliais papildomais kaštais; - 0,7 - pakeičiama su dideliais kaštais ir/arba nukenčiant kokybei; - 1,0 - nepakeičiama.

Šioje studijoje medžiagos pakeičiamumas nustatomas remiantis apklausos būdu nustatytomis

ekspertų nuomonėmis, taip pat naudojant įvairius informacijos šaltinius.

c. Žaliavos perdirbimo laipsnis

Šioje studijoje naudojamas perdirbimo laipsnis ρi išreiškia antrinės perdirbtos žaliavos naudojimą. Gamybos metu susidarančios žaliavos atliekos į šį skaičių neįtraukiamos, todėl perdirbimo laipsnis apibūdina tik žaliavą, gautą perdirbus galutinį produktą. Metalų atveju tai atitinka „seno laužo: ir „naujo laužo“ sąvokas.

Studijoje perdirbimo laipsnis nustatomas remiantis apklausos būdu nustatytomis ekspertų

nuomonėmis, taip pat naudojant įvairius informacijos šaltinius.

d. Apsirūpinimo žaliava indikatoriaus įvertinimas

Stabilumą ir žaliavą gaminančių šalių gausumą, pakeičiamumą ir perdirbimą apibūdinantys

indikatoriai sujungiami į apsirūpinimo žaliava indikatorių SRi [4]:

čia - σis - žaliavos pakeičiamumo vertė (nuo 1 iki 0), nustatoma pagal [3]; - HHIWGI - žaliavos gamintojų šalių stabilumo vertė (0 iki 10), nustatomas pagal [2]; - ρi – žaliavos perdirbimo laipsnis, kuris apibūdina žaliavos poreikio dalį, kuri yra patenkinama, naudojant perdirbtą medžiagą; reikšmė išreikšta dalimis nuo 0 iki 1. Aprūpinimo žaliava indikatoriaus reikšmė turėtų būti nuo 1 iki 10, kur didesnė vertė reiškia, kad

žaliava išgaunama (gaminama) labiau „nestabilioje“ valstybėje, yra sunkiau pakeičiama ir jos perdirbimo laipsnis yra maženis.

Visų trijų dimensijų apibendrinimui (bendram žaliavos svarbumo įvertinimui) žaliavų

apsirūpinimo rizikos indikatoriai yra perskaičiuojami į vertes nuo 0 iki 10, kur įvertinimas 10 prilyginamas didžiausiam skaičiavimų metu gautam SR rezultatui.

3. Aplinkosauginė rizika

Aplinkosauginės rizikos indikatorius EMi apskaičiuojamas panašiu būdu kaip ir apsirūpinimo žaliava indikatorius, tačiau vietoje HHIWGI indekso naudojamas aplinkosaugos charakteristikos indeksas HHIEPI [5]:

čia - σis – žaliavos pakeičiamumo vertė (nuo 1 iki 0), nustatoma pagal [3]; - ρi – žaliavos perdirbimo laipsnis, kuris apibūdina žaliavos poreikio dalį, kuri yra patenkinama, naudojant perdirbtą medžiagą; reikšmė išreikšta dalimis nuo 0 iki 1.

- HHIEPI – žaliavos gamintojų šalių aplinkosaugos indikatorius, nustatomas pagal formulę [6]:

čia

- Sic, - šalies c pagaminama žaliavos i dalis, išreiškiama procentais;

13

- EPIc – šalies aplinkosaugos veiksmingumo indeksas, nustatomas pagal [http://epi.yale.edu/], pvz. Lietuvai – 68,3 (aukščiausius indeksus turi Islandija – 93,5, Šveicarija – 89,1, Švedija – 86).

Modifikuoto Herfindahl-Hirschmann indekso vertės yra 0-100 000. Gautos reikšmės perskaičiuojamos nuo 0 iki 10, kur didesnė vertė reiškia didesnę aplinkosauginę riziką.

Visų trijų dimensijų apibendrinimui (bendram žaliavos svarbumo įvertinimui) žaliavų

aplinkosauginės rizikos indikatoriai yra perskaičiuojami į vertes nuo 0 iki 10, kur įvertinimas 10 prilyginamas didžiausiam skaičiavimų metu gautam EMi rezultatui.

4. Visų trijų dimensijų apibendrinimas

Norint nustatyti Lietuvai svarbiausių žaliavų sąrašą, visi trys apskaičiuoti indikatoriai sujungiami, tokiu būdu įvertinant žaliavos:

- ekonominę svarbą (ekonominė dimensija), - apsirūpinimo žaliava riziką (socialinė dimensija), - aplinkosauginę riziką (aplinkosaugos dimensija).

Kadangi visi gautieji indikatoriai buvo perskaičiuoti nuo 0 iki 10, kur 10 – žaliava, turinti

didžiausią riziką, o visos 3 dimensijos turi vienodą svarbą, randamas žaliavų trijų indikatorių matematinis vidurkis. Gautojo bendrojo indikatorius vertė CRMi (Critical raw materials) gali būti nuo 0 iki 10 [7]:

CRMi = (EIi + SRi + EMi) / 3 Darbo etapo rezultatai:

- įvertintos analizuojamų žaliavų ekonominės svarbos, apsirūpinimo žaliava rizikos ir aplinkosauginės rizikos vertės;

- sudarytas Lietuvai svarbiausių žaliavų (Critical raw materials) sąrašas. IV. Lietuvos ūkio aprūpinimo svarbiausiomis žaliavomis perspektyvos įvertinimas

Toliau darbe vertinamos tik tos žaliavos, kurios pateko į Lietuvai svarbiausiųjų žaliavų sąrašą. Naudojant statistinę informaciją dėl per pastaruosius metus sunaudotų svarbiausių žaliavų

kiekių atskiruose ūkio sektoriuose (vertinami ūkio sektoriai, kuriuose sunaudojama daugiau nei 1 (10) proc. žaliavos sąnaudų) (žr. I darbo etapo rezultatus) bei analizuojant šalis, iš kurių žaliavą tiekiama į Lietuvą, pateikiama išvada dėl nustatytų ūkio sektorių aprūpinimo svarbiausiomis žaliavomis perspektyvos.

V. Lietuvos ūkio apsirūpinimo svarbiausiomis žaliavomis įtakos Lietuvos

konkurencingumui įvertinimas Šiame etape išskiriami Lietuvos ūkio sektoriai, turintys didžiausią priklausomybę nuo Lietuvai

svarbiausių žaliavų; analizuojami šių ūkio sektorių pagrindiniai ekonominiai rodikliai ir jų pokytis, esant svarbiausių žaliavų nepakankamumui. Naudojant Lietuvos statistikos departamente pateiktus šalies ūkio konkurencingumo sėkmės rodiklius, vertinama svarbiausių žaliavų įtaka šiems rodikliams.

VI. Europos Komisijos komunikato dėl žaliavų analizė

Atliekama Europos Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui „Dėl uždavinių, susijusių su biržų prekių rinkomis ir žaliavomis, sprendimo“ analizė, pateikiami komunikate nustatyti pagrindiniai tikslai ir uždaviniai tikslui įgyvendinti.

Studijos pabaigoje pateikiamos apibendrinančios išvados ir rekomendacijos.

14

2. Lietuvos ūkio importuojamos ir eksportuojamas žaliavos ir importo priklausomybė nuo trečiųjų šalių

2.1 Cheminės medžiagos Siera

Siera (Sulfur) – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas S, eilės numeris 16.

Siera yra penkioliktas pagal paplitimą elementas žemės plutoje. Sutinkama laisva arba junginiuose (sulfidų ir sulfatų mineralai). Įeina į įvairių mineralų, rūdų ir uolienų, naftos, akmens anglies sudėtį.

Sieros panaudojimas

Cheminių junginių gamyba. Daugiau nei 80 proc. sieros sunaudojama sieros rūgšties gamybai, taip pat kitų plačiai naudojamų cheminių junginių (sulfitų, sulfatų, oksidų) gamybai. Šie junginiai naudojami popieriaus, maisto, trąšų, vaistų, dažų gamybos pramonėse.

• Tiesioginis panaudojimas. Siera yra vienas iš seniausiai naudojamų fungicidų ir pesticidų. Ji naudojama gumos vulkanizacijai, degtukų ir pirotechnikos gamyboje.

[http://www.lenntech.com/periodic/elements/s.htm]

Sieros naudojimas Lietuvos pramonėje

Beveik 100 proc. Lietuvoje sunaudojamos sieros yra panaudojama apdirbamojoje gamyboje. 2009 metais didžioji dalis sieros (99,98 proc.) sunaudota rafinuotų naftos produktų, chemikalų ir chemijos produktų gamyboje. Nedideli sieros kiekiai ( apie 0,02 proc.) sunaudojami maisto produktų, gėrimų ir tabako, guminių ir plastikinių gaminių bei kitoje gamyboje. 2.1.1 lentelė. Sieros sunaudojimas Lietuvos apdirbamojoje pramonėje 2009 m.

[Statistikos departamentas. Žaliavos ir medžiagos 2009] Apdirbamosios pramonės šaka Sunaudojimas 2009 metais, %

Rafinuotų naftos produktų, chemikalų ir chemijos produktų gamyba

99,98 %

Maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamyba 0,01 % Guminių ir plastikinių gaminių gamyba <0,01 % Kita gamyba <0,01 %

Žaliavos srautai Lietuvoje

Sieros gamyba Lietuvoje 2008 ir 2009 metais siekė apie 70 tūkst. tonų per metus. Tai sudaro apie 20 proc. viso pramonėje sunaudojamo kiekio. Galima daryti išvadą, kad Lietuvos apsirūpinimas siera 80 proc. priklauso nuo šios žaliavos importo. Pagrindinis elementinės sieros gamintojas Lietuvoje – AB „Orlen Lietuva“.

2.1.2 lentelė. Sieros srautai Lietuvoje 2008 m. ir 2009 m.

2008 2009

Importuota, t/metus * 319 370 326 486

Pagaminta, t/metus ** 73 870 69 722

Eksportuota, t/metus * 14 039 1 227

Sunaudota, t/metus ** 344 938 380 693

Šaltiniai: *Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė ** Žaliavos ir medžiagos. Statistikos departamentas prie Lietuvos respublikos vyriausybės, ISSN 1648 – 0813. Vilnius 2010

15

Sieros importas

Į Lietuvą importuojamos sieros rūšys ir kodai pagal kombinuotąją nomenklatūrą: 2503 Visų rūšių siera, išskyrus sublimacinę, nusodinamąją sierą ir koloidinę sierą; 2802 Siera, sublimacinė arba nusodinamoji; koloidinė siera. Siera į Lietuvą importuojama pagrinde iš trečiųjų šalių (Rusijos ir Kazachstano). 2009 metais

apie 6 proc. (2.1.1 pav.) įvežamos sieros sudarė importas iš ES valstybių (Ispanijos ir Italijos), tačiau jau 2010 metais priklausomybė nuo importo iš trečiųjų šalių vėl artėjo prie 100 proc.

2.1.1 pav. Sieros importo priklausomybė nuo trečiųjų šalių (2005-2010) [Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė]

2.1.3 ir 2.1.4 lentelėse išnagrinėtas sieros importas į Lietuvą pagal šalis bei importuojančių ES

valstybių priklausomybė nuo importo iš trečiųjų valstybių.

2.1.3 lentelė Sieros importas į Lietuvą bei pasiskirstymas tarp sieros gamintojų pagal šalis (2008, 2009)

Medžiaga Šalis – eksportuotoja į Lietuvą Į Lietuvą importuotos sieros gamybos pasiskirstymas pagal šalis

Šalis 2008 2009 Šalis 2008 2009 Siera (2503) (2802)

Rusija 50,62 % 57,84 % Rusija 50,62 % 57,84 % Kazachstanas 49,22 % 35,17 % Kazachstanas 49,22 % 36,68 % Norvegija - 0,67% Norvegija - 0,67% Ukraina 0,14% - Ukraina 0,14% 0,36% ES šalys, iš jų 0,02% 6,32 % ES šalyse, iš jų 0,02 % 4,45 % Lenkija 0,01% 0,03% Lenkija 0,01 0,03 Latvija 0,01% Latvija 0,01 Ispanija 2,73% Kanada - 0,55 Italija 3,56% Italija - 2,51 Kitos ES šalys - 1,36

SUM: 100% 100% 100% 100% Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė

16

2.1.4 lentelė Sieros importas ir eksportas ES šalyse, iš kurių siera importuojama į Lietuvą Šalis Importas, t/m. Eksportas, t/m.

2008 2009 2008 2009 Ispanija ne ES 102 742 353 103 484 426 ES 51 654 27 302 13 032 36 601 SUM: 154 396 27 655 116 516 37 027 Pastaba: 30 proc. importuojama iš Kazachstano; 20 proc. – importuojama iš Kanados; 50 proc. – iš kitų ES šalių Italija ne ES 17 396 5 603 203 715 248 262 ES 33 958 11 703 20 086 29 683 SUM: 51 354 17 306 223 801 277 945 Pastaba: 19,5 proc. - iš Kazachstano; 10 proc. – iš Ukrainos. Priimame prielaidą, kad 70,5 proc. gaminama Italijoje Šaltinis: Statistical database: search. EUR Market, Access database [http://madb.europa.eu]

Sieros rūgštis Sieros rūgštis- stipri neorganinė rūgštis kurios cheminė formulė yra H2SO4. Tai neabejotinai

didžiausiais kiekiais gaminamas cheminis junginys. Jis turi ir plačiausią pritaikymą. Sieros rūgšties panaudojimas. Apie 65 proc. sieros rūgšties yra sunaudojama kaip trąšos. Plačiai

naudojama dažų, plastikų, gumos, eterių, klijų, sprogmenų, medienos konservantų, naftos produktų, popieriaus gamyboje, farmacijos pramonėje [ http://web.fccj.org/~ethall/h2so4/h2so4.htm].

Sieros rūgšties naudojimas Lietuvos pramonėje

99,74 proc. sieros rūgšties yra sunaudojama apdirbamojoje gamyboje. 2009 metais didžioji dalis sieros rūgšties (99,95 proc.) sunaudota rafinuotų naftos produktų, chemikalų ir chemijos produktų gamyboje. Nedideli kiekiai (apie 0,05 proc.) sunaudoti maisto produktų, gėrimų ir tabako, tekstilės gaminių bei odos dirbinių gamyboje. 2.1.5 lentelė. Sieros rūgšties sunaudojimas Lietuvos apdirbamojoje pramonėje 2009 m.

[Statistikos departamentas. Žaliavos ir medžiagos 2009] Apdirbamosios pramonės šaka Sunaudojimas 2009 metais, %


99,95 %

Maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamyba 0,02 % Tekstilės gaminių gamyba 0,02 % Odos ir odos dirbinių gamyba 0,01 %


Sieros rūgšties gamyba Lietuvoje 2008 ir 2009 metais siekė apie 1 100 tūkst. tonų per metus. Tai sudaro apie 96-97 proc. viso pramonėje sunaudojamo kiekio, todėl galima teigti, kad Lietuvos ūkio priklausomybė nuo šios žaliavos importo yra maža (2009 metais buvo mažesnė nei 2008 metais ir siekė 3 proc.). Pagrindinis sieros rūgšties gamintojas Lietuvoje - AB „Lifosa“.

2.1.6 lentelė. Sieros rūgšties srautai Lietuvoje 2008 m. ir 2009 m.

2008 2009


Pagaminta, t/metus ** 1 051 400 1 155 849

Eksportuota, t/metus * 266 185

Sunaudota, t/metus ** 1 092 272 1 189 388

Šaltiniai: *Statistikos departamentas **Statistikos departamentas. Žaliavos ir medžiagos 2009

17

Sieros rūgšties importas

Į Lietuvą importuojamos sieros rūgšties rūšys ir kodai pagal kombinuotąją nomenklatūrą: 2807 Sieros rūgštis (sulfato rūgštis). Pagrindinės valstybės, iš kurių į Lietuvą importuojama sieros rūgštis yra Baltarusija ir Lenkija.

2005-2008 metais priklausomybė nuo importo iš trečiųjų šalių laipsniškai mažėjo (didėjant importui iš Lenkijos), tačiau pastaraisiais metais ji padidėjo iki daugiau nei 90 proc.

2.1.2 pav. Sieros rūgšties importo priklausomybė nuo trečiųjų šalių (2005-2010)

[Statistikos departamentas] 2.1.7, 2.1.8 lentelėse išnagrinėtas sieros rūgšties importas į Lietuvą pagal šalis bei

importuojančių ES valstybių priklausomybė nuo importo iš trečiųjų valstybių. 2.1.7 lentelė Sieros rūgšties importas į Lietuvą bei pasiskirstymas tarp medžiagos gamintojų pagal

šalis (2008, 2009) Chemikalas Šalis – eksportuotoja į Lietuvą Į Lietuvą importuotos sieros rūgšties gamybos

pasiskirstymas pagal šalis

Šalis 2008 2009 Šalis 2008 2009 Sieros rūgštis (2807)

Baltarusija 88,3% 98,03% Baltarusija 88,3% 98,03% ES šalys , iš jų 11,7% 1,97% ES šalys , iš jų 11,7% 1,97 Lenkija 9,47 1,93 Lenkija 9,47 1,93

Kitos ES šalys 2,23 0,04 Kitos ES šalys 2,23 0,04 SUM: 100% 100% 100% 100%

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė 2.1.8 lentelė Sieros rūgšties importas ir eksportas ES šalyse, iš kurių sieros rūgštis importuojama į

Lietuvą: šalies gamintojos įvertinimas Medžiaga Šalis Importas, t/m. Eksportas, t/m. Išvada

2008 2009 2008 2009 Sieros rūgštis

Lenkija

ne ES 237 105 167 718 196 878 Eksportas ženkliai viršija importą. Priimame prielaidą, kad į Lietuvą iš Lenkijos eksportuojama sieros rūgštis pagaminta Lenkijoje

ES 2590 8951 244 142 120 661 SUM: 2827 9056 411 860 317 539

Šaltinis: Statistical database: search. EUR Market, Access database [http://madb.europa.eu]

18

Kaustinė soda

Kaustinė soda (natrio šarmas, natrio hidroksidas)- stipri bazė, kurios cheminė formulė yra

NaOH. Kaustinės sodos panaudojimas. Apie 50 proc. kaustinės sodos sunaudojama chemijos

pramonėje, apie 25 proc. popieriaus ir kartono gamyboje. Natrio šarmas naudojamas muilo, dažų, dirbtinio šilko, naftos produktų gamyboje ir kitur. [R. Pajeda, E. Jasinskienė, E. Ramanauskas „Bendroji chemija“, Vilnius, „Mintis“, 1967]

Kaustinės sodos naudojimas Lietuvos pramonėje

Lietuvoje 99,5 proc. kaustinės sodos yra sunaudojama apdirbamojoje gamyboje. 2009 metais daugiau nei 47 proc. buvo sunaudota maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyboje, daugiau nei 46 proc.- rafinuotų naftos produktų, chemikalų ir chemijos produktų gamyboje. Likusi dalis (5,19 proc.)- kitų nemetalo mineralinių produktų gamyboje, tekstilės gaminių gamyboje, metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius gamyboje, popieriaus ir popieriaus gaminių gamyboje, kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyboje, elektros įrangos gamyboje, niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyboje. 2.1.9 lentelė. Kaustinės sodos sunaudojimas Lietuvos apdirbamojoje pramonėje 2009 m.

[Statistikos departamentas. Žaliavos ir medžiagos 2009] Apdirbamosios pramonės šaka Sunaudojimas

2009 metais, %

Maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamyba 47,51 % Rafinuotų naftos produktų, chemikalų ir chemijos produktų gamyba 46,85 % Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba 2,18 % Tekstilės gaminių gamyba 1,81 % Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius gamyba 0,54 % Popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba 0,31 % Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba 0,16 % Elektros įrangos gamyba 0,04 % Niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba 0,15 %


Kaustinė soda Lietuvoje nėra gaminama. Lietuvos ūkis 100 proc. priklausomas nuo importuojamos žaliavos. Lyginant su 2009 metais, 2008 metais kaustinės sodos sunaudojimas bei importas sumažėjo.

2.1.10 lentelė. Kaustinės sodos srautai Lietuvoje 2008 m. ir 2009 m. 2008 2009


Pagaminta, t/metus ** - -




Kaustinės sodos importas

Į Lietuvą importuojamos kaustinės sodos rūšys ir kodai pagal kombinuotąją nomenklatūrą: 2815.11 Natrio hidroksidas (kaustinė soda) kietos būsenos. 2815.12 Natrio hidroksido vandeninis tirpalas (natrio šarmo tirpalas).

19

2005- 2009 metų laikotarpiu kaustinės sodos importas iš trečiųjų šalių laipsniškai mažėjo (nuo 60 proc. iki 34 proc., 2010 metais priklausomybė nuo importo iš trečiųjų šalių vėl priartėjo prie 50 proc. ribos. Pagrindinė trečioji valstybė, iš kurios į Lietuvą importuojama kaustinė soda- Rusija.

2.1.3 pav. Kaustinės sodos importo priklausomybė nuo trečiųjų šalių (2005-2010)

[Statistikos departamentas]

2.1.11, 2.1.12 lentelėse išnagrinėtas kaustinės sodos importas į Lietuvą pagal šalis bei

importuojančių ES valstybių priklausomybė nuo importo iš trečiųjų valstybių. 2.1.11 lentelė Kaustinės sodos importas į Lietuvą bei pasiskirstymas tarp medžiagos gamintojų pagal

šalis (2008, 2009) Chemikalas Šalis – eksportuotoja į Lietuvą Į Lietuvą importuotos kaustinės sodos gamybos


Šalis 2008 2009 Šalis 2008 2009 Kaustinė soda (2815.11) (2815.12)

RU Rusija 24,47 % 27,67 % RU Rusija 27,67 % 30,14 % UA Ukraina 10,89 % 4,16 % UA Ukraina 10,89 % 4,16 % CN Kinija 2,56 % 1,95 % CN Kinija 2,56 % 1,95 % ES šalys , iš jų

62,08% 66,22% ES šalys , iš jų 58,88% 63,75%

Lenkija 60,17 54,18 Lenkija 56,97 52,61

Vengrija 4,5 Vengrija 4,5 Estija 4,8 Kitos ES šalys

1,91 2,74 Kitos ES šalys 1,91 6,64

SUM: 100% 100% 100% 100% Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė 2.1.12 lentelė Kaustinės sodos importas ir eksportas ES šalyse, iš kurių kaustinė soda importuojama į

Lietuvą: šalies gamintojo įvertinimas Medžiaga Šalis Importas, t/m. Eksportas, t/m.

2008 2009 2008 2009 Kaustinė soda

Lenkija

ne ES 1634 1506 70349 74287 ES 27380 45069 160695 80535

20

SUM: 29014 46575 231044 154822 Pastaba: 2008 m. 5,4 proc. importuojama iš Rusijos 2009 m. 2,9 proc. importuojama iš Rusijos. Eksportas viršija importą. Priimame prielaidą, kad į Lietuvą iš Lenkijos eksportuojamos kaustinės sodos likusi dalis pagaminta Lenkijoje Kaustinė soda

Vengrija

ne ES 42 844 ES 22 192 89 724 SUM: 22 192 132 568 Importas sudaro 16,7 proc. nuo eksporto. Kaustinė soda

Estija

ne ES 5 212 ES 21 604 955,5 SUM: 26 816 955,5 19,1 proc. - importuojama iš Rusijos. Šaltinis: Statistical database: search. EUR Market, Access database [http://madb.europa.eu]

Kalcinuotoji soda Kalcinuotoji soda (natrio karbonatas)– natrio ir angliarūgštės druska, kurios cheminė formulė

Na2CO3. Kalcinuotosios sodos panaudojimas. Natrio karbonatas naudojamas stiklo, naftos, muilo,

tekstilės, popieriaus pramonėje. Jis taip pat naudojamas vandeniui minkštinti skalbiant. R. Pajeda, E. Jasinskienė, E. Ramanauskas „Bendroji chemija“, Vilnius, „Mintis“, 1967

Kalcinuotosios sodos naudojimas Lietuvos pramonėje

95,7 proc. kalcinuotosios sodos sunaudojama apdirbamojoje pramonėje. Didžiausia dalis (88,09 proc.) sunaudojama kitų nemetalo mineralinių produktų gamyboje. 6,25 proc. šios žaliavos sunaudojama maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamyboje, likusi dalis (4,51 proc.) –tekstilės gaminių gamyboje, rafinuotų naftos produktų, chemikalų ir chemijos produktų gamyboje, odos ir odos dirbinių gamyboje, metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius gamyboje bei pagrindinių metalų gamyboje.

2.1.13 lentelė. Kalcinuotosios sodos sunaudojimas Lietuvos apdirbamojoje pramonėje 2009 m. [Statistikos departamentas. Žaliavos ir medžiagos 2009]


Kalcinuotoji soda Lietuvoje nėra gaminama. Lietuvos ūkis 100 proc. priklausomas nuo importuojamos žaliavos. Lyginant su 2009 metais, 2008 metais kalcinuotosios sodos sunaudojimas sumažėjo 23,5 proc. Beveik keturis kartus sumažėjęs eksportas bei naudojimo sumažėjimas lėmė ir importo sumažėjimą daugiau nei perpus.

Apdirbamosios pramonės šaka Sunaudojimas 2009 metais, %

Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba 88,09% Maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamyba 6,25 % Tekstilės gaminių gamyba 2,15 % Rafinuotų naftos produktų, chemikalų ir chemijos produktų gamyba

1,46 %

Odos ir odos dirbinių gamyba 0,84 % Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius gamyba 0,05 % Pagrindinių metalų gamyba 0,01 %

21

2.1.14 lentelė. Kalcinuotosios sodos srautai Lietuvoje 2008 m. ir 2009 m. 2008 2009

Importuota, t/metus * 13 430 6 074 Pagaminta, t/metus ** - - Eksportuota, t/metus * 3 720 980 Sunaudota, t/metus ** 8 995 6 883


Kalcinuotosios sodos importas

Į Lietuvą importuojamos kalcinuotosios sodos rūšys ir kodai pagal kombinuotąją nomenklatūrą: 2836.20 Dinatrio karbonatas. Pastaraisiais (2010-2009) metais kalcinuotosios sodos importo iš trečiųjų šalių dalis pastebimai

sumažėjo. Lyginant su 2008 metais, 2010 metais ši priklausomybė sumažėjo beveik keturis kartus ir siekia vos 20 proc. Didžiausią importo iš trečiųjų šalių dalį sudaro importas iš Ukrainos.

2.1.4 pav. Kalcinuotosios sodos importo priklausomybė nuo trečiųjų šalių (2005-2010)

[Statistikos departamentas] 2.1.15, 2.1.16 lentelėse išnagrinėtas kalcinuotosios sodos importas į Lietuvą pagal šalis bei

importuojančių ES valstybių priklausomybė nuo importo iš trečiųjų valstybių.

2.1.15 lentelė Kalcinuotosios sodos importas į Lietuvą bei pasiskirstymas tarp medžiagos gamintojų pagal šalis (2008, 2009)

Šalis – eksportuotoja į Lietuvą Į Lietuvą importuotos kalcinuotosios sodos gamybos pasiskirstymas pagal šalis

Šalis 2008 2009 Šalis 2008 2009 RU Rusija 58,11 % 11,52 % RU Rusija 64,55 % 12,66% UA Ukraina 20,41 % 11,67 % UA Ukraina 22,81 % 12,73 % US Jungtinės Valstijos –

- 15,75% US Jungtinės Valstijos –

- 15,75%

ES šalys , iš jų 21,48% 61,06% ES šalys , iš jų 12,64 % 58,86 % Lenkija 12,61 58,86 Lenkija 12,61 58,86

Latvija 8,84 2,20 Kitos ES šalys

0,03

Kitos ES šalys 0,03 100% 100% 100% 100% Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė

22

2.1.16 lentelė Kalcinuotosios sodos importas ir eksportas ES šalyse, iš kurių medžiaga importuojama į

Lietuvą: šalių gamintojų įvertinimas Šalis Importas, t/m. Eksportas, t/m.

2008 2009 2008 2009 Lenkija ne ES 8027 29073 42561 28795

ES 16800 1513 491483 321107 SUM: 24827 30586 534044 349902

Eksportas viršija importą. Priimame prielaidą, kad į Lietuvą iš Lenkijos eksportuojama kalcinuota soda pagaminta Lenkijoje Latvija ne ES 1 890 495

ES 12 32 1213 133 SUM: 1902 527 1213 133

Pastaba: 2008 m. 72,9 proc. importuojama iš Rusijos; 27,1 proc. importuojama iš Ukrainos; 2009 m. 52 proc. importuojama iš Rusijos; 48 proc. importuojama iš Ukrainos. Šaltinis: Statistical database: search. EUR Market, Access database [http://madb.europa.eu]

Polietilenas Polietilenas (PE)- termoplastinis polimeras, kurį sudaro etileno (eteno) monomerai. Tai

plačiausiai naudojamas polimeras. Pramonėje naudojamas įvairių tankių polietilenas. Polietileno panaudojimas. Šis polimeras naudojamas įvairių pakuočių (įskaitant ir turinčių

sąlytį su maistu) gamybai, vamzdžių, laminatų, izoliacinių ir virpesius sugeriančių medžiagų gamybai. http://www.ides.com/info/generics/27/Polyethylene-PE

Polietileno naudojimas Lietuvos pramonėje

90,6 proc. polietileno sunaudojama apdirbamojoje pramonėje. Didžiausia dalis (97,69%) šios žaliavos 2009 metais buvo sunaudota guminių ir plastikinių gaminių gamybai. Nedideli kiekiai (iki 1 proc.) sunaudoti maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių bei tekstilės gaminių gamybai. Likusi dalis (0,31 proc.)- elektros įrangos, niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos, rafinuotų naftos produktų, chemikalų ir chemijos produktų, kompiuterių, elektroninių ir optinių gaminių bei kitoje gamyboje. 2.1.17 lentelė. Polietileno sunaudojimas Lietuvos apdirbamojoje pramonėje 2009 m.

[Statistikos departamentas. Žaliavos ir medžiagos 2009]


Guminių ir plastikinių gaminių gamyba 97,69 % Maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamyba 0,99 % Tekstilės gaminių gamyba 0,99 % Elektros įrangos gamyba 0,15 % Niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba 0,10 % Kita gamyba (pvz. žaislų, sporto reikmenų, medicinos reikmenų gamyba)

0,03 %


0,02 %

Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba 0,01 %

23


Polietileno gamyba Lietuvoje 2009 metais sumažėjo 42,3 proc., tuo tarpu šios žaliavos

sunaudojimas išaugo 2 proc. Lyginant su 2008 metais, 2009 metais priklausomybė nuo importo padidėjo 2 proc. (nuo 94 proc. iki 96 proc.). Taigi šios žaliavos tiekimo priklausomybė nuo importo išlieka reikšminga. 2.1.18 lentelė. Polietileno srautai Lietuvoje 2008 m. ir 2009 m.

2008 2009

Importuota, t/metus * 68 209 54 513 Pagaminta, t/metus ** 2 802 1 618 Eksportuota, t/metus * 24 657 18 918 Sunaudota, t/metus ** 44 632 45 495


Polietileno importas

Į Lietuvą importuojamo polietileno rūšys ir kodai pagal kombinuotąją nomenklatūrą: 3901.10 Polietilenas, kurio savitasis sunkis mažesnis kaip 0,94. 3901.20 Polietilenas, kurio savitasis sunkis ne mažesnis kaip 0,94. Pastaraisiais (2010) metais polietileno importo iš trečiųjų šalių dalis pastebimai sumažėjo-

nesiekė 10 proc. Lyginant su 2006 metais, kai polietileno importas iš trečiųjų šalių siekė apie 40 proc., priklausomybė nuo importo iš ne ES valstybių sumažėjo keturis kartus.

2.1.5 pav. Polietileno importo priklausomybė nuo trečiųjų šalių (2005-2010)

[Statistikos departamentas] 2.1.19, 2.1.20 lentelėse išnagrinėtas polietileno importas į Lietuvą pagal šalis bei importuojančių

ES valstybių priklausomybė nuo importo iš trečiųjų valstybių.

24

2.1.19 lentelė Polietileno importas į Lietuvą bei pasiskirstymas tarp medžiagos gamintojų pagal šalis

(2008, 2009) Šalis – eksportuotoja į Lietuvą Į Lietuvą importuoto polietileno gamybos pasiskirstymas

pagal šalis

Šalis 2008 2009 Šalis 2008 2009 AZ Azerbaidžanas 4,22% 0,74% AZ Azerbaidžanas – 4,22% 0,74% BY Baltarusija 13,95% 15,65% BY Baltarusija 13,95% 15,65% BR Brazilija - 3,70% 0,13% BR Brazilija - 3,94% 0,53% US Jungtinės Valstijos – 1,43% 0,53% US Jungtinės Valstijos 1,73% 0,93% QA Kataras – 1,01% 1,66% QA Kataras – 1,06% 1,77% RU Rusija – 9,28% 4,22% RU Rusija – 9,6% 4,4% Serbija 0,27% 0,2% Saudo Arabija 2,38% 3,75% Egiptas 0,12% 0,11% Kroatija 0,07 %

Iranas 0,06% 0,09% Tailandas 0,03% 0,6% Meksika 0,03% 0,04% Kanada 0,12% Kitos ne ES šalys (IS, US, QA, KR, NO, TH, UA)

1,03% 0,73% Kitos ne ES šalys (IS, US, QA, KR, NO, TH, UA)

1,03% 0,73%

ES šalys , iš jų 65,38% 76,34% ES šalys , iš jų 61,51% 70,34% Čekija 25,43 17,32 Čekija 25,43 17,32 Vengrija 7,52 10,75 Vengrija 6,99 10,46 Lenkija 5,81 8,03 Lenkija 5 6,9 Belgija 5,80 8,76

Kitos ES šalys (AT, DK, EE, IT, GB, LV, NL, PT, FR, SK, FI, SE, DE)

20,82 31,48 Kitos ES šalys (AT, BE, DK, EE, IT, GB, LV, NL, PT, FR, SK, FI, SE, DE)

24,09 35,66

100% 100% 100% 100% Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė 2.1.20 lentelė Polietileno importas ir eksportas ES šalyse, iš kurių medžiaga importuojama į Lietuvą:

šalių gamintojų įvertinimas Šalis Importas, t/m. Eksportas, t/m.

2008 2009 2008 2009 Čekija ne ES 943 728 40941 61817 ES 146891 136844 228407 207477 SUM: 147834 137572 269348 269294 Komentaras: Iki 1 proc. importuojama iš Kroatijos; kita – iš kitų ES šalių Vengrija ne ES 7 281 4243 65 739 84407 ES 96439 106461 97 700 341452 SUM: 103 720 110704 328588 425859 Komentaras: 2008 m. 3 proc. importuojama iš Serbijos; iki 4 proc. – iš Rusijos; kita dalis – iš kitų ES šalių; 2009 m. 1,6 proc. importuojama iš Serbijos; 1,15 proc. – iš Rusijos; kita dalis – iš kitų ES šalių Lenkija ne ES 86 232 88 215 28 705 20 448 ES 504 625 500 375 222 491 231 710 SUM: 590 857 588 590 251 196 252 158 Komentaras: 2008 m. iki 11,8 proc. importuojama iš Saudo Arabijos; iki 1,2 proc. – iš Kroatijos; iki 0,7 proc. – iš Serbijos; iki 0,4 proc. – iš Rusijos; kt. – iš ES valstybių; 2009 m. iki 11,8 proc. importuojama iš Saudo Arabijos; iki 1,1 proc. – iš Kroatijos; iki 0,4 proc. – iš Serbijos;

25

iki 0,7 proc. – iš Rusijos; kt. – iš ES valstybių Belgija ne ES 739 670 825 519 399 167 482 838 ES 802 315 700 852 2 653 771 2 566 604 SUM: 1 541 985 1 526 371 3 052 938 3 049 442 Komentaras: 2008 m. iki 29,3 proc. importuojama iš Saudo Arabijos; iki 5,2 proc. – iš Jungtinių Valstijų; iki 4,2 proc. – iš Brazilijos; iki 2,1 proc. – iš Egipto; iki 1 proc. – iš Irano; iki 0,8 proc. – iš Kataro; iki 0,5 proc. – iš Tailando; iki 0,5 proc. – iš Meksikos; kt. – iš ES valstybių 2009 m. iki 31,5 proc. importuojama iš Saudo Arabijos; iki 6,3 proc. – iš Irano; iki 4,8 proc. – iš Jungtinių Valstijų; iki 4,3 proc. – iš Brazilijos; iki 1,4 proc. – iš Kanados; iki 1,2 proc. iš Kataro; iki 1,2 proc. – iš Egipto; iki 0,4 proc. – iš Meksikos Šaltinis: Statistical database: search. EUR Market, Access database [http://madb.europa.eu]

Polipropilenas Polipropilenas (PP) - tai tvirtas, lankstus polimeras, sudarytas iš propeno (propileno)

monomerų. Priklausomai nuo sudėties polipropilenai (PP) skirstomi į homopolimerus ir kopolimerus. Homopolimerai sudaryti tik iš propileno molekulių. Kopolimerai gaminami iš propileno ir kitų medžiagų mišinio. http://www.plastima.lt/zodynas-polipropilenas

Polipropileno panaudojimas. Polipropilenas (propenas) naudojamas gaminant plastikines talpas cheminiams reagentams laikyti, pakavimo medžiagas, plėveles šiltnamiams, mašinų detales bei kitus gaminius. Polipropilenas netirpsta tirpikliuose, todėl jo neįmanoma sukljiuoti klijais.

Polipropileno naudojimas Lietuvos pramonėje

98,8 proc. polipropileno yra sunaudojama apdirbamojoje gamyboje. Didžiausia dalis šios žaliavos (70,57 proc.) 2009 metais buvo sunaudota guminių ir plastikinių gaminių gamybai. Mažiau (17,48 proc.) sunaudota rafinuotų naftos produktų, chemikalų ir chemijos produktų gamybai, 5 proc. Sunaudota niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamybai, 4,48 proc.- kitai gamybai, 3,65 proc.- tekstilės gaminių gamybai, likę 1,19 proc.- kompiuterių, elektroninių ir optinių gaminių, elektros įrangos bei metalo gaminių gamybai. 2.1.21 lentelė. Polipropileno sunaudojimas Lietuvos apdirbamojoje pramonėje 2009 m.



Polipropileno sunaudojimas 2008-2009 metų laikotarpiu išaugo 4,5 proc., tačiau gamyba sumažėjo net 24,5 karto. Nagrinėjamu laikotarpiu šios žaliavos importas taip pat sumažėjo, tačiau reikšmingai sumažėjęs šalyje pagaminamos žaliavos kiekis sąlygojo tai, kad priklausomybė nuo importo padidėjo nuo 97,3 proc. iki 99,9 proc.


Guminių ir plastikinių gaminių gamyba 70,57 % Rafinuotų naftos produktų, chemikalų ir chemijos produktų gamyba

17,48 %

Niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba 5,00 % Kita gamyba (pvz. žaislų, sporto reikmenų, medicinos reikmenų gamyba) 4,48 % Tekstilės gaminių gamyba 3,65 % Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba 0,98 % Elektros įrangos gamyba 0,18 % Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius gamyba 0,03 %

26

2.1.22 lentelė. Polipropileno srautai Lietuvoje 2008 m. ir 2009 m.

2008 2009

Importuota, t/metus * 23 708 17 953 Pagaminta, t/metus ** 270 11 Eksportuota, t/metus * 14 079 12 537 Sunaudota, t/metus ** 10 170 10 646


Polipropileno importas

Į Lietuvą importuojamo polipropileno rūšys ir kodai pagal kombinuotąją nomenklatūrą: 3902.10 Polipropilenas. Lyginant su 2005-2006 metų laikotarpiu, kuomet visas Lietuvoje naudojamas polipropilenas

buvo importuojamas iš ES valstybių, pastaraisiais (2007-2010) metais importas iš trečiųjų šalių išaugo. 2008-2010 metais priklausomybė nuo importo iš trečiųjų šalių buvo sąlyginai pastovi ir siekė 12-15 proc.

2.1.6 pav. Polipropileno importo priklausomybė nuo trečiųjų šalių (2005-2010)

[Statistikos departamentas] 2.1.23, 2.1.24 lentelėse išnagrinėtas polipropileno importas į Lietuvą pagal šalis bei

importuojančių ES valstybių priklausomybė nuo importo iš trečiųjų valstybių. 2.1.23 lentelė Polipropileno importas į Lietuvą bei pasiskirstymas tarp medžiagos gamintojų pagal

šalis (2008, 2009) Šalis – eksportuotoja į Lietuvą Į Lietuvą importuotos PP gamybos


Šalis 2008 2009 Šalis 2008 2009 IL Izraelis – 0,54 % - RU Rusija 6,88% 12,63% US Jungtinės Valstijos 3,47% - US Jungtinės Valstijos 4,99% 0,77% KR Korėjos Respublika 0,07% - UA Ukraina 2,13% 1,97% RU Rusija 6,88% 12,63% IL Izraelis – 0,54 % 0,06% UA Ukraina 2,13% 1,97% KR Korėjos

Respublika 0,07% -

CN Kinija - 0,02% CN Kinija - 0,02% Saudo Arabija 1,8% 1,8% Norvegija 1,6% Pietų Afrika 0,4% 0,2% Malaizija 0,2% Omanas - 0,1% Šveicarija 0,02%

27

Kitos ne ES šalys (Brazilija, Kanada, Indija, Izraelis, Korėja, Taivanis, Tailandas)

2,04% 0,73%

ES šalys, iš jų 86,91% 85,38% ES šalys, iš jų 79,33% 81,72% Belgija 38,4 34,9 Belgija 32,9 31,7 Niderlandai 16,9 8,5 Čekija 11 11,1 Lenkija 4,43 6,77

(AT, DK, EE, IT, GB, LV, SK, FI, SE, HU, DE)

16,18 24,11 (AT, DK, EE, IT, GB, LV, NL, PL, SK, FI, SE, HU, DE)

46,43 50,02

100% 100% 100% 100% Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė 2.1.24 lentelė Polipropileno importas ir eksportas ES šalyse, iš kurių medžiaga importuojama į

Lietuvą: šalių gamintojų įvertinimas Šalis Importas, t/m. Eksportas, t/m.

2008 2009 2008 2009 Belgija ne ES 89 341 62 411 180 308 278 056 ES 580 673 609 943 851 417 910 633 SUM: 670 014 672 354 1 031 725 1 188 689 Pastaba: 2008 2008 m. iki 4,7 proc. importuojama iš Saudo Arabijos; iki 3.2 proc. – iš Jungtinių Valstijų; iki 1,1 proc. – iš Norvegijos; iki 1 proc. – iš Pietų Afrikos; iki 4,4 proc. iš kitų ne ES valstybių (Brazilija, Kanada, Indija, Izraelis, Korėja, Taivanis); 2009 m. iki 5,2 proc. importuojama iš Saudo Arabijos; iki 1,7 proc. – iš Jungtinių Valstijų; iki 0,6 proc. – iš Pietų Afrikos; iki 1,85 proc. iš kitų ne ES valstybių (Brazilija, Kanada, Indija, Izraelis, Korėja, Taivanis); Niderlandai ne ES 25 955 8 077 13 699 39 575 ES 209 199 237 917 150 560 132 011 SUM: 235 154 245 994 164 259 171 586 Pastaba: 2008 m. iki 6,8 proc. importuojama iš Norvegijos; iki 1,6 proc. – iš Jungtinių Valstijų; iki 0,9 proc. – iš Malaizijos; iki 1,7 proc. – iš kitų ne ES valstybių; 2009 m. iki 1 proc. – iš Omano, iki 0,7 proc. – iš Izraelio, iki 1,5 proc. – iš kitų ne ES valstybių Čekija ne ES 1 096 695 12 914 15 266 ES 148 891 141 603 65 812 84 222 SUM: 149 987 142 298 78 726 99 488 Pastaba: 2008 m. iki 0,2 proc. importuojama iš Šveicarijos iki iki 0,2 proc. – iš Tailando 2009 m. iki 0,14 proc. – iš Jungtinių Valstijų Lenkija ne ES 2 984 2 106 27 927 37 916 ES 200 937 193 927 115 958 121 995 SUM: 203 921 196 033 143 885 159 911 Pastaba: 2008 m. iki 0,4 proc. importuojama iš Jungtinių Valstijų; iki 0,5 – iš Malaizijos; 2009 m. iki 2,2 proc. . importuojama iš Jungtinių Valstijų Šaltinis: Statistical database: search. EUR Market, Access database [http://madb.europa.eu]

28

Polistirenas ir stireno kopolimerai

Polistirenas (PS) - trapus polimeras, sudarytas iš stireno monomerų. Polistirenas skirstomas į

plėtrųjį polistireną (EPS), bendrosios paskirties polistireną (GPPS) ir smūgiams atsparų polistireną (HIPS). http://www.plastima.lt/zodynas-polistirenas

Polistireno ir stireno kopolimerų panaudojimas. Polistirenas naudojamas kaip pakavimo medžiaga (įskaitant sąlytį su maistu turinčias pakuotes), pastatų apšiltinimui, namų apyvokos bei kitiems įvairios paskirties daiktams gaminti.

Polistireno ir stireno kopolimerų naudojimas Lietuvos pramonėje

85 proc. Lietuvoje sunaudojamų polistireno ir stireno kopolimerų yra panaudojama apdirbamojoje gamyboje. Didžiausia dalis šios žaliavos (81,73 proc.) sunaudojama guminių ir plastikinių gaminių gamyboje, mažesnė dalis (7,18 proc.)- elektros įrangos gamyboje. 2,12 proc. sunaudojama kompiuterių, elektroninių ir optinių gaminių gamybai, 1,83 proc.- rafinuotų naftos produktų, chemikalų ir chemijos produktų gamybai, 1,75 proc.- niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamybai, 5,37 proc.- kitai gamybai. 2.1.25 lentelė. Polistireno ir stireno kopolimerų sunaudojimas Lietuvos apdirbamojoje pramonėje

2009 m. [Statistikos departamentas. Žaliavos ir medžiagos 2009]


Lyginant su 2008 metais, 2009 metais polistireno ir stireno kopolimerų sunaudojimas sumažėjo 28 proc. , importas- 32 proc. 2008 metais pagamintų šios rūšies žaliavų kiekis sudarė 0,7 proc. šalyje sunaudojamo kiekio. 2009 metais polistireno ir stireno kopolimerų nebuvo pagaminta, Lietuvos ūkis tapo 100 proc. priklausomas nuo iš užsienio valstybių importuojamos žaliavos. 2.1.26 lentelė. Polistireno ir stireno kopolimerų srautai Lietuvoje 2008 m. ir 2009 m.

2008 2009


Pagaminta, t/metus ** 161 -




Polistireno ir stireno kopolimerų importas

Į Lietuvą importuojamo polistireno ir stireno kopolimerų rūšys ir kodai pagal kombinuotąją nomenklatūrą:

3903 Stireno polimerai, pirminės formos. Lyginant su 2005-2006 metų laikotarpiu, pastaraisiais (2007-2010) metais polistireno ir stireno

kopolimerų importas iš ES valstybių sumažėjo. 2010 metais importo priklausomybė nuo trečiųjų šalių


Guminių ir plastikinių gaminių gamyba 81,73 % Elektros įrangos gamyba 7,18 % Kita gamyba (pvz. žaislų, sporto reikmenų, medicinos reikmenų gamyba) 5,37 % Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba 2,12 % Rafinuotų naftos produktų, chemikalų ir chemijos produktų gamyba

1,83 %

Niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba 1,75 %

29

siekė daugiau nei 20 proc. Tai dvigubai daugiau nei 2005-2006 metų laikotarpiu, tačiau beveik perpus mažiau nei 2009 metais.

2.1.27, 2.1.28 lentelėse išnagrinėtas polistireno ir stireno kopolimerų importas į Lietuvą pagal

šalis bei importuojančių ES valstybių priklausomybė nuo importo iš trečiųjų valstybių.

2.1.7 pav. Polistireno ir stireno kopolimerų importo priklausomybė nuo trečiųjų šalių (2005-2010) [Statistikos departamentas]

2.1.27 lentelė Polistireno ir stireno kopolimerų importas į Lietuva bei pasiskirstymas tarp medžiagos

gamintojų pagal šalis (2008, 2009) Šalis – eksportuotoja į Lietuvą Į Lietuvą importuotos žaliavos gamybos

pasiskirstymas pagal šalis Šalis 2008 2009 Šalis 2008 2009 RU Rusija 33,02% 36,66% RU Rusija 33,62% 37,42% HR Kroatija 4,17% 2,94% HR Kroatija 4,37% 2,94% CN Kinija 0,58 % 0,09 % CN Kinija 0,88% 0,09 % KR Korėjos Respublika 0,54% 0,06% KR Korėjos

Respublika 2,84% 1,06%

BY Baltarusija 0,1% BY Baltarusija 0,1% CH Šveicarija 0,02% CH Šveicarija 0,02% TW Taivanis 0,01% TW Taivanis 0,61% 0,66% Singapūras 0,4% Jungtinės Valstijos 0,3% 0,5% Kitos ne ES valstybės 0,64% 0,05% ES šalys, iš jų ES šalys, iš jų 56,22% 57,28% Vokietija 17,09% 16,48% Vokietija 15,29 15,42 Latvija 14,31% 14,37% Suomija 12,94% 8,23% Vengrija 6,17% 1,40% Kitos ES šalys (AT, BE, CZ, DK, EE, ES, IT, GB, PL, NL, FR, SE)

11,05% 19,77% Kitos ES šalys (AT, BE, CZ, DK, EE, ES, IT, FI, GB, PL, NL, FR, SE)

40,93 41,86

100% 100% 100% 100% Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė

30

2.1.28 lentelė Polistireno ir stireno kopolimerų importas ir eksportas ES šalyse, iš kurių medžiaga importuojama į Lietuvą: šalių gamintojų įvertinimas

Šalis Importas, t/m. Eksportas, t/m.

2008 2009 2008 2009 Vokietija

ne ES 66 549 61 822 131 564 198 181 ES 637 102 605 006 613 558 739 123

SUM: 703 651 666 828 745 122 888 304 Pastaba: 2008 m. iki 3,5 proc. importuojama iš Taivanio; Iki 2,5 proc. – iš Korėjos; iki 1,1 proc. – iš Kinijos; iki 3,4 proc. – iš kitų, ne ES valstybių 2009 m. iki 4 proc. importuojama iš Taivanio; Iki 2,4 proc. – iš Korėjos; Iki 1 proc. – iš Kinijos; Iki 2,8 proc. – iš kitų, ne ES valstybių Latvija

ne ES 858 370 1 631 3 939 ES 10 014 8 775 1 959 1 594

SUM: 10 872 9 145 3 350 5 533 Pastaba: 2008 m. iki 2,8 proc. importuojama iš Singapūro; iki 2,1 proc. – iš Jungtinių Valstijų; iki 1,3 proc. – iš Rusijos; kt. 93,8 proc. – iš ES valstybių 2009 m. iki 3,4 proc. importuojama iš Jungtinių Valstijų; kt. 96,6 proc. – iš ES valstybių Suomija

ne ES 3 566 4 301 1 049 969 ES 53 311 29 163 5 723 4 238

SUM: 56 877 33 464 6 772 5 207 Pastaba: 2008 m. iki 2,8 proc. importuojama iš Rusijos; iki 1,8 proc. – iš Korėjos; iki 0,5 proc. – iš Kinijos Kt. 94,9 proc. – iš ES valstybių; 2009 m. iki 9,2 proc. importuojama iš Rusijos; iki 1,9 proc. – iš Korėjos; kt. 88,5 proc. – iš ES valstybių Vengrija

ne ES 51 003 48 837 56 217 60 477 ES 17 950 23 537 23 594 23 071

SUM: 68 953 72 374 79 811 83 548 Pastaba: 2008 m. iki 21,8 proc. importuojama iš Korėjos; iki 2,8 proc. – iš Kroatijos; iki 0,7 proc. – iš kitų ne ES valstybių (Ukraina, Kinija, Japonija), likę 26 proc. – iš kitų ES valstybių 2009 m. iki 29 proc. importuojama iš Korėjos; iki 2,1 proc. – iš Kroatijos; iki 1,5 proc. – iš kitų ne ES valstybių (US, Kinija, Japonija); 32,5 proc. – iš kitų ES valstybių Šaltinis: Statistical database: search. EUR Market, Access database [http://madb.europa.eu]

Vinilo chlorido polimerai

Polivinilchloridas (sutrumpintai PVC) yra paplitęs plastikas. Tai polimeras su geromis cheminio

atsparumo savybėmis (išskyrus tirpikliams), žema degumo klase, atsparus UV spinduliams. Gali būti naudojamas chemikalų talpoms bei įvairioms mechaninėms detalėms gaminti. http://www.jordina.lt/plastikai-detaliu-gamybai/polivinilchloridas-pvc/

Vinilo chlorido polimerų panaudojimas. Polivinilchloridas itin dažnai naudojamas pastatų

vidinėje apdailoje, vamzdynams gaminti, taip pat automobilio salonų apdailoje, kaip elektros laidų izoliuojantis šarvas, ir t. t.

Vinilo chlorido polimerų naudojimas Lietuvos pramonėje

94,7 proc. Lietuvoje sunaudojamų vinilo chlorido polimerų yra panaudojama apdirbamojoje gamyboje. Kaip ir kitų plastikų, didžiausia šios žaliavos dalis sunaudojama guminių ir plastikinių gaminių gamybai. 4,34 proc. panaudojama odos ir odos dirbinių gamybai, 2,64 proc.- metalo gaminių gamybai, 2,34 proc.- elektros įrangos gamybai, po 0,01 proc. - kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių, rafinuotų naftos produktų, chemikalų ir chemijos produktų, tekstilės gaminių gamybai, 18,42 proc.- kitai gamybai.

31

2.1.29 lentelė. Vinilo chlorido polimerų sunaudojimas Lietuvos apdirbamojoje pramonėje 2009 m. [Statistikos departamentas. Žaliavos ir medžiagos 2009]


Lyginant su 2008 metais, 2009 metais vinilo chlorido polimerų sunaudojimas sumažėjo perpus, gamyba- 3,5 karto, importas- 1,8 karto. 2009 metais Lietuvos ūkio aprūpinimo vinilo chlorido polimerais priklausomybė nuo importo išaugo iki 77,4 proc. 2.1.30 lentelė. Vinilo chlorido polimerų srautai Lietuvoje 2008 m. ir 2009 m.

2008 2009

Importuota, t/metus * 19 367 10 577 Pagaminta, t/metus ** 10 621 3 067 Eksportuota, t/metus * 1 766 2 032 Sunaudota, t/metus ** 28 859 13 579

Šaltiniai: *Statistikos departamentas **Statistikos departamentas. Žaliavos ir medžiagos 2009. Vinilo chlorido polimerų importas

Į Lietuvą importuojamų vinilo chlorido polimerų rūšys ir kodai pagal kombinuotąją

nomenklatūrą: 3904 Vinilochlorido arba kitų halogenintų olefinų polimerai, pirminės formos. Didžioji dalis vinilo chlorido polimerų yra importuojama iš ES valstybių. 2005-2010 metų

laikotarpiu priklausomybė nuo importo iš trečiųjų šalių didelės reikšmės neturėjo t.y. neviršijo 3 proc.


Guminių ir plastikinių gaminių gamyba 72,23 % Kita gamyba (pvz. žaislų, sporto reikmenų, medicinos reikmenų gamyba) 18,42 % Odos ir odos dirbinių gamyba Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius gamyba Elektros įrangos gamyba

4,34 % 2,64 % 2,34 %

Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba 0,01 % Rafinuotų naftos produktų, chemikalų ir chemijos produktų gamyba

0,01 %

Tekstilės gaminių gamyba 0,01 %

32

2.1.8 pav. Vinilo chlorido polimerų importo priklausomybė nuo trečiųjų šalių (2005-2010) [Statistikos departamentas]

2.1.31 – 2.1.32 lentelėse išnagrinėtas vinilo chlorido polimerų importas į Lietuvą pagal šalis bei

importuojančių ES valstybių priklausomybė nuo importo iš trečiųjų valstybių. 2.1.31 lentelė Vinilo chlorido polimerų importas į Lietuva bei pasiskirstymas tarp medžiagos

gamintojų pagal šalis (2008, 2009) Šalis – eksportuotoja į Lietuvą Į Lietuvą importuoto vinilo chlorido polimerų gamybos


Šalis 2008 2009 Šalis 2008 2009

RU Rusija 2% 0,64% RU Rusija 2% 0,64% JP Japonija - 1,33% JP Japonija - 1,33% Šveicarija 1,9 % 1,4 % Jungtinės Valstijos 1,35% 0,85% Kinija 0,02% 0,27% Korėja 0,02% - Kitos ne ES valstybės

(Meksika, Turkija, Taivanis, Japonija, kt.)

0,85% 0,42%

ES šalys, iš jų 98 % 98,03% ES šalys, iš jų 93,86% 95,09% DE Vokietija 75,39 61,70 DE Vokietija 50 27 PL Lenkija 11,21 7,45 IE Airija 7,63 14,84 Kitos ES šalys (AT, BE, IT, GB, LV, NL, FR, HU) 3,77 14,04

Kitos ES šalys (AT, BE, IT, GB, LV, PL, NL, FR, HU)

43,86% 68,09

100% 100% 100% 100% Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė 2.1.32 lentelė Vinilo chlorido polimerų importas ir eksportas ES šalyse, iš kurių medžiaga

importuojama į Lietuvą: šalių gamintojų įvertinimas Šalis Importas, t/m. Eksportas, t/m.

2008 2009 2008 2009 Vokietija ne ES 41 292 25 321 376 523 427 025 ES 768 665 662 853 874 910 768 054 SUM: 809 957 688 174 1 251 433 1 195 079 Pastaba: 2008 m. iki 2,5 proc. importuojama iš Šveicarijos; iki 1,4 proc. – iš Jungtinių Valstijų; Iki 1,1 proc. – iš kitų, ne ES valstybių; kiti 95 proc. – iš kitų ES valstybių 2009 m. iki 2,2 proc. importuojama iš Šveicarijos; iki 0,6 proc. – iš Jungtinių Valstijų; iki 0,3 proc. – iš Kinijos; iki 0,6 proc. – iš kitų, ne ES valstybių; kiti 96,3 proc. – iš kitų ES valstybių Lenkija ne ES 7 549 6 423 46 577 55 663 ES 377 104 284 832 61 994 61 198 SUM: 384 653 291 255 108 571 116 861 Pastaba: 2008 m. iki 1,2 proc. importuojama iš Jungtinių Valstijų; iki 0,2 proc. – iš Korėjos; iki 0,2 proc. – iš Kinijos; iki 0,4 proc. – iš kitų ne ES valstybių; kiti 97 proc. – iš ES valstybių 2009 m. iki 0,4 proc. – iš Jungtinių Valstijų; iki 1 proc. – iš Kinijos; iki 0,3 proc. – iš kitų, ne ES valstybių; kiti 97,8 proc. – iš kitų ES valstybių Airija ne ES 1 160 1 258 291 205 ES 67 978 41 983 13 172 11 747 SUM: 69 138 43 241 13 463 11 952 Pastaba: 2008 m. iki 1,6 proc. importuojama iš Jungtinių Valstijų; kiti proc. – iš ES valstybių 2009 m. iki 2,8 proc. – iš Jungtinių Valstijų; kiti – iš kitų ES valstybių Šaltinis: Statistical database: search. EUR Market, Access database [http://madb.europa.eu]

33

2.2 Metalai Ketus

Ketus- eutektiškai stingstantis geležies, anglies ir silicio lydinys, sudarytas iš daugiau kaip 95 %

geležies ir 2,1-4,0 % anglies bei 0,6-3,0 % silicio. Ketaus panaudojimas. Dėl žemos lydymosi temperatūros, gero takumo ir liejamumo, puikaus

mechaninio apdorojamumo, atsparumo deformacijoms ir dilimui ketus yra plačiai naudojama inžinerinė medžiaga, iš kurios gamina vamzdžius, mašinų dalis (pvz., cilindrų galvutes, blokus, pavarų dėžių korpusus). Ketus yra atsparus rūdijimui.[http://lt.wikipedia.org/wiki/Ketus]

Ketaus naudojimas Lietuvos pramonėje

42,9 proc. ketaus Lietuvoje sunaudojama apdirbamojoje gamyboje, 27,4 proc.- statyboje. Mašinų įrangos remontui ir įrengimui sunaudojama 49,50 proc. viso apdirbamojoje gamyboje panaudojamo ketaus, 33,89 proc.- niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamybai, 12,58 proc.- metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius gamybai, likusi dalis (4,03 proc.)-kitų nementalo mineralinių produktų, baldų, tekstilės gaminių, popieriaus ir popieriaus gaminių, kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybai. 2.2.1 lentelė. Ketaus sunaudojimas Lietuvos apdirbamojoje pramonėje 2009 m.



Ketaus sunaudojimas 2009 metais sumažėjo 3,6 karto, o importas 2,9 karto lyginant su 2008 metais. Lietuvoje ketus nėra gaminamas, todėl pramonės apsirūpinimas šia žaliava 100 proc. priklauso nuo importo. 2.2.2 lentelė. Ketaus srautai Lietuvoje 2008 m. ir 2009 m.

2008 2009

Importuota, t/metus * 1 217 415 Pagaminta, t/metus ** - - Eksportuota, t/metus * 922 280 Sunaudota, t/metus ** 495 139

Šaltiniai *Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė; ** Žaliavos ir medžiagos. Statistikos departamentas prie Lietuvos respublikos vyriausybės, ISSN 1648 – 0813. Vilnius 2010

Ketaus importas

Į Lietuvą importuojamo ketaus rūšys ir kodai pagal kombinuotąją nomenklatūrą: 7201 Ketus ir veidrodinis ketus, turintys luitų, blokų arba kitų pirminių formų pavidalą. 2005-2009 metų laikotarpiu daugiau nei 90 proc. į Lietuvą importuojamo ketaus importuota iš

trečiųjų šalių. 2010 metais šios žaliavos tiekimo priklausomybė nuo importo iš trečiųjų šalių sumažėjo iki 84 proc. Visa ši žaliavos dalis buvo importuota iš Rusijos.


Mašinų įrangos remontas ir įrengimas 49,50 %

Niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba 33,89 % Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius gamyba Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba Baldų gamyba

12,58 % 2,35 % 0,67 %

Tekstilės gaminių gamyba 0,50 %

Popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba 0,34 %

Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba 0,17 %

34

2.2.1 pav. Ketaus importo priklausomybė nuo trečiųjų šalių (2005-2010) [Statistikos departamentas]

2.2.3 ir 2.2.4 lentelėse išnagrinėtas ketaus importas į Lietuvą pagal šalis bei importuojančių ES

valstybių priklausomybė nuo importo iš trečiųjų valstybių. 2.2.3 lentelė Ketaus importas į Lietuvą bei pasiskirstymas tarp ketaus gamintojų pagal šalis (2008,

2009) Šalis – eksportuotoja į Lietuvą Į Lietuvą importuoto ketaus gamybos

pasiskirstymas pagal šalis Šalis 2008 2009 Šalis 2008 2009 Rusija 95,3 % 97,8 % Rusija 98,2% 97,8 % ES šalys, iš jų 4,7 2,2 ES šalys (DE,

FR) 1,8% 2,2%

Čekija 4,33% - Kitos ES (CZ, EE, LV, PL, DE) 0,37% 2,2 100% 100% 100% 100% Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė

2.2.4 lentelė Ketaus importas ir eksportas ES šalyse, iš kurių ketus importuojamas į Lietuvą

Šalis Importas, t/m. Eksportas, t/m. Pastaba

2008 2009 2008 2009 67 proc. importuojama iš Rusijos; 1,1 proc. – importuojama iš Ukrainos; 31,9 proc. – kitos ES šalys (DE, FR)

Čekija ne ES 77 304 22 520 313 98

ES 36 164 24 652 30 143 23 943 SUM: 113 468 47 172 30 456 24 041


Aliuminis Aliuminis (Al)- tvirtas, lengvas metalas. Tai plačiausiai pasaulyje naudojamas nejuodasis

metalas. Aliuminio panaudojimas. Dėl mažo tankio ir lengvumo, aliuminis yra svarbus automobilių,

traukinių, laivų, lėktuvų, dviračių gamyboje. Naudojamas gaminant statybines medžiagas - langų profilius, duris, stogo dangą. Plačiai pritaikomas pakuotėms gaminti. http://ec.europa.eu/enterprise/policies/raw-materials/files/docs/annex-v-b_en.pdf

Į Lietuvą importuojamo, naudojamo ir eksportuojamo žaliavinio aliuminio rūšys ir kodai pagal

kombinuotąją nomenklatūrą: 7601 Neapdorotas aliuminis. 7603 Aliuminio milteliai ir žvyneliai.

35

7604 Aliuminio strypai, juostos ir profiliai. 7605 Aliumininė viela. 7606 Aliumininės plokštės, lakštai ir juostelės, kurių storis didesnis kaip 0,2 mm. 7607 Aliumininė folija (su atspaudais ar įspaudais arba be atspaudų ir įspaudų, su popieriaus,

kartono, plastikų ar panašių medžiagų pagrindu arba be pagrindo), kurios storis (neįskaitant jokio pagrindo storio) ne didesnis kaip 0,2 mm.

7608 Aliuminio vamzdžiai ir vamzdeliai. 7609 Aliumininės vamzdžių arba vamzdelių jungiamosios detalės (fitingai) (pvz., movos,

alkūnės).

Aliuminio naudojimas Lietuvos pramonėje

62,1 proc. aliuminio Lietuvoje sunaudojama apdirbamojoje gamyboje, 16,1 proc.- statyboje. Aliuminis didesniais ar mažesniais kiekiais naudojamas visose apdirbamosios pramonės šakose. Maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamyboje sunaudojama 33,23 proc. viso apdirbamojoje pramonėje sunaudojamo aliuminio, tekstilės gaminių gamyboje- 22,44 proc., medienos ir medienos gaminių, išskyrus baldus gamyboje-7,46 proc. Kitose apdirbamosios pramonės šakose sunaudojami mažesni šios žaliavos kiekiai. 2.2.5 lentelė. Aliuminio sunaudojimas Lietuvos apdirbamojoje pramonėje 2009 m.



Žaliavinio aliuminio sunaudojimas Lietuvoje 2009 metais sumažėjo 43 proc., o importas 34 proc. lyginant su 2008 metais. 2008 metais pagaminto aliuminio kiekis sudaro 36 proc., 2009 metais - 32 proc. sunaudojamo kiekio, taigi galima teigti, kad nagrinėjamu laikotarpiu šios žaliavos tiekimo priklausomybė nuo importo išaugo nežymiai.

2008 m. Lietuvoje buvo surinkta apie 9 tūkst. t aliuminio laužo, perpus mažiau – 2009 m. Pagrindinė dalis aliuminio laužo srautų – supirkta iš gyventojų, 20-30 proc. – iš gamybos įmonių. Iki 60 proc. surinkto aliuminio laužo pakartotinai panaudojama: 2009 m. iki 23 proc. nuo bendro aliuminio ir aliuminio laužo sąnaudų, 2008 m. – iki 28 proc. (žr. 2.2.6 lentelę).

UAB “Baltical” - didžiausia antrinio aliuminio liejykla Lietuvoje ir viena didžiausių Baltijos valstybėse. Pagrindinė veiklos sritis -antrinio aliuminio liejinių gamyba. Perdirbimo pajėgumai - iki 10 tūkst. tonų aliuminio liejinių per metus, t.y. daugiau, nei sunaudota aliuminio ir aliuminio laužo Lietuvoje 2009 m. Todėl įmonė savo veikloje naudoja ne tik lietuvišką aliuminio laužą, bei ir importuoja jį iš Latvijos, Balkanų šalių, Gruzijos, Didžiosios Britanijos, Olandijos ir kt. Savo veikloje įmonė naudoja visų rūšių aliuminio atliekas [http://www.baltical.lt/lt/zaliava]:

- lieto aliuminio (automobilių variklių blokai, greičio dėžių korpusai, vandens pompų dalys, kitos lietos detalės);


Maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamyba 33,23% Tekstilės gaminių gamyba 22,44% Medienos ir medienos gaminių, išskyrus baldus gamyba Popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba Rafinuotų naftos produktų, chemikalų ir chemijos produktų gamyba Guminių ir plastikinių gaminių gamyba Mašinų įrangos remontas ir įrengimas Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba Pagrindinių metalų gamyba Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius gamyba Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba

7,46 % 5,42 % 5,17% 4,83 % 4,20 % 4,10 % 2,76% 2,52 % 2,47 %

Elektros įrangos gamyba 1,55 % Niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba 1,05% Kita gamyba 1,54 %

36

- deformacinio aliuminio (profiliai, skardos, vamzdžiai ir t.t.); - elektrotechninio aliuminio (aliuminio laidai, švarūs kabeliai, apvijos ir t.t.); - maistinio aliuminio (įvairūs įrankiai, puodai, keptuvės, talpos ir t.t.); - naudotos aliumininės gėrimų skardinės ir t.t.

2.2.6 lentelė. Aliuminio ir aliuminio laužo srautai Lietuvoje 2008 m. ir 2009 m.

2008 2009

Importuota aliuminio, t/metus * 11 884 7 807 Pagaminta aliuminio, t/metus ** 3 897 1 957 Eksportuota aliuminio, t/metus * 5 599 3 870 Sunaudota aliuminio, t/metus ** 10 874 6 193 Aliuminio laužo susidarymas, t/metus ** 8735,9 4038,6 Aliuminio laužo panaudojimas, t/metus ** 3294,7 2399,9 Sunaudota aliuminio + aliuminio laužo, t/metus 14 168,7 8592,9


Aliuminio importas

2005-2010 metų laikotarpiu Lietuvos apsirūpinimo aliuminiu priklausomybė nuo importo iš trečiųjų šalių išliko sąlyginai pastovi ir nagrinėjamu laikotarpiu svyravo nuo 9 proc. (2005 metais) iki 14 proc. (2008-2010 metų laikotarpiu).

2.2.2 pav. Aliuminio importo priklausomybė nuo trečiųjų šalių (2005-2010)

[Statistikos departamentas] 2.2.7 lentelėje išnagrinėtas aliuminio importas į Lietuvą pagal šalis bei importuojančių ES

valstybių priklausomybė nuo importo iš trečiųjų valstybių. Analizuojant aliuminio importą į ES valstybes iš kitų ES šalių prieita prie išvados, kad beveik

visos ES šalys importuoja neapdorotą aliuminį iš trečiųjų šalių, išskyrus Lenkiją, Vokietiją, Švediją. Aliuminio gamybos analizė parodė, kad 2009 m. ES šalyse buvo pagaminta tik iki 5,54 proc. šios žaliavos (arba 2294 tūkst. t/m.): Lenkijoje – 47 tūkst. t/m., Vokietijoje – 370 tūkst. t/m., Švedijoje – 70 tūkst. t/m. Priimame prielaidą, kad iš Lenkijos, Vokietijos ir Švedijos į Lietuvą importuojamas aliuminis pagamintas būtent šiose šalyse.

37

2.2.7 lentelė Aliuminio importas į Lietuvą bei pasiskirstymas tarp aliuminio gamintojų pagal šalis (2008, 2009)

Šalis – eksportuotoja į Lietuvą Į Lietuvą importuoto aliuminio gamybos pasiskirstymas pagal šalis

Šalis 2008 2009 Šalis 2008 2009 CN Kinija 7,3 % 5,9 % CN Kinija 35,47% 31,58% RU Rusija 1,2 % 0,89 % RU Rusija 2,23% 2,88 % UA Ukraina 1,35 % 0,17 % UA Ukraina 1,35 % 0,17 % TR Turkija 1,22 % 2,66 % TR Turkija 1,22 % 2,66 % JP Japonija 1,1% 0,3% JP Japonija 1,1% 0,3% KZ Kazachstanas 0,25 % 0,26 % KZ

Kazachstanas 0,25 % 0,26 %

NO Norvegija 0,06 % 0,08 % NO Norvegija 0,06 % 0,08 % TW Taivanis 0,01 % 0,26 % TW Taivanis 0,01 % 0,26 % CH Šveicarija 0,04 % 0,07 % BY Baltarusija 0,99 % 1,92 % Kitos ne ES 0,1 % 0,3 % ES šalys, iš jų 86,41% 87,06 % ES šalys, iš jų 58,31% 61,81% Lenkija 24,45 19,99 Lenkija 24,45 19,99 Švedija 15,10 25,23 Švedija 15,10 25,23 Vokietija 18,76 16,59 Vokietija 18,76 16,59 Kitos ES šalys 28,10 25,25 100% 100% 100% 100% Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė Statistical database: search. EUR Market, Access database [http://madb.europa.eu]

2009 m. aliuminio gamybos šalys pagal gamybos našumą pasiskirstė taip: Kinija – 41,21 %;

Rusija – 9,44 %; Kanada – 7,16 %; Jungtinės Valstijos – 4,22 %; Australija – 4,78 %; Brazilija – 3,8 %; Indija – 3,43%; Norvegija – 1,96%; Bahreinas – 2,13%; Arabų Emyratai – 3,43%; PAR – 1,96 %; Islandija – 1,91%; Mozambikas - 1,35%; Venesuela – 1,08%; Argentina – 0,98%; Vokietija – 0,91%; Tadžikistanas – 0,88%; Omanas- 0,86%; Prancūzija – 0,85%; Nyderlandai – 0,74%; kitos šalys -6,9 proc. [USGS: Aluminium - Mineral Commodity Summary 2011], [USGS: Aluminium - Mineral Yearbook 2009]

Švinas Švinas (Pb) – periodinės lentelės VI grupės cheminis elementas, priskiriamas sunkiesiems

metalams. Švino panaudojimas. Švinas naudojamas statyboje, baterijoms, akumuliatoriams, kulkoms

gaminti bei kitiems gaminiams, kai didelis metalo tankis ir žema lydimosi temperatūra yra privalumas. Švinas naudojamas kaip nuo radiacijos nepraleidžianti medžiaga. http://en.wikipedia.org/wiki/Lead#Applications

Į Lietuvą importuojamo, naudojamo ir eksportuoto žaliavinio švino rūšys ir kodai pagal kombinuotąją nomenklatūrą:

7801 Neapdorotas švinas. 7804 Švino plokštės, lakštai, juostelės ir folija; švino milteliai ir žvyneliai. 7806.00.30 Švino strypai, juostos, profiliai ir viela. 7806.00.50 Švino vamzdžiai, vamzdeliai ir vamzdžių arba vamzdelių jungiamosios detalės

(fitingai) (pvz., movos, alkūnės).

Žaliavinio švino naudojimas Lietuvos pramonėje

Apdirbamojoje gamyboje panaudojama 58,6 proc. Lietuvoje sunaudojamo švino. 2009 metais didžiausia dalis šios žaliavos (54,53 proc.) sunaudota tekstilės gaminių gamyboje bei metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius gamyboje (37,77 proc.). Kitų transporto priemonių ir įrangos gamybai sunaudota 5,7 proc., kitose apdirbamosios pramonės rūšyse- 2,18 proc.

38

2.2.8 lentelė. Švino sunaudojimas Lietuvos apdirbamojoje pramonėje 2009 m. [Statistikos departamentas. Žaliavos ir medžiagos 2009]

Švino srautai Lietuvoje

Žaliavinio švino sunaudojimas Lietuvoje 2009 metais sumažėjo 31 proc., o importas 17 proc. lyginant su 2008 metais. Lietuvoje ši žaliava nėra gaminama, todėl Lietuvos pramonės apsirūpinimas švinu 100 proc. priklauso nuo importo.

Lietuvoje kasmet didėja švino laužo surinkimas. 2009 m. buvo surinkta 11,7 tūkst. t švino laužo, didžioji dalis (daugiau nei 80 proc.) – iš gamybos. Tik nedidelė dalis švino panaudojama: 2008 m. – 0,04 proc., 2009 m. – 0,01 proc. (žr. 2.29 lentelę). 2.2.9 lentelė. Švino srautai Lietuvoje 2008 m. ir 2009 m.

2008 2009

Importuota, t/metus * 361 298 Pagaminta, t/metus ** - - Eksportuota, t/metus * 141 73 Sunaudota, t/metus ** 223 153 Susidaro švino laužo, t/metus ** 6137,4 11711,6 Panaudojama švino laužo, t/metus ** 2,5 0,6 Panaudojama švino ir švino laužo, t/metus ** 225,5 153,6


Švino importas

2005 metais visas Lietuvoje naudojamas žaliavinis švinas buvo importuojamas iš ES valstybių,

tačiau 2007 šviną pradėjus importuoti iš Kazachstano, žaliavos tiekimo priklausomybė nuo trečiųjų šalių pastebimai išaugo. Pastaraisiais (2010) metais ši dalis siekė apie 40 proc.

2.2.3 pav. Švino importo priklausomybė nuo trečiųjų šalių (2005-2010) [Statistikos departamentas]


Tekstilės gaminių gamyba 54,53 % Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius gamyba Kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba Rafinuotų naftos produktų, chemikalų ir chemijos produktų gamyba Maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamyba Kita gamyba Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba

37,77 % 5,70 % 0,78 % 0,59 % 0,59 % 0,22 %

39

2.2.10 lentelėje išnagrinėtas švino importas į Lietuvą pagal šalis bei importuojančių ES valstybių priklausomybė nuo importo iš trečiųjų valstybių.

2.210 lentelė Švino importas į Lietuvą bei pasiskirstymas tarp švino gamintojų pagal šalis (2008,

2009) Šalis – eksportuotoja į Lietuvą Į Lietuvą importuoto švino gamybos pasiskirstymas

pagal šalis

Šalis 2008 2009 Šalis 2008 2009 Kazachstanas 16,6 % 15,1 % Kazachstanas 16,6 % 15,1 % Rusija 6 % - Rusija 11,5% -

Baltarusija 5,5 % - Turkija 0,3 % - Turkija 0,3 % -

ES šalys, iš jų 71,6% 84,9% Kinija 28% 33,4%

Belgija 27,02 63,80 Australija 9,9% 11,8% Danija 13,61 8,05 Jungtinės Valstijos 7,1% 8,5% Vokietija 20,88 8,19 Peru 5,3% 6,3% Estija 6,02 0,71 Meksikas 2,5% 3% Lenkija 3,43 4,12 Indija 1,6% 1,9%

Italija 0,44 0,00 Kanada 1,2% 1,4%

Lenkija 3,43% 4,12% Italija 0,44% - Kitos ES šalys (IS, ES, LV)

0,2 0,03 Kitos ne ES šalys 12,13% 14,48%

100% 100% 100% 100% Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė Statistical database: search. EUR Market, Access database [http://madb.europa.eu]

Pagrindiniai švino (7800) gamintojai pasaulyje (2009 m.): Kinija – 41,4%, Australija-14,62%,

Jungtinės Valstijos – 10,5 %, Peru – 7,82%, Meksika – 3,72%, Indija – 2,38%, Kanada – 1,78 %, kitose šalyse – iki 17,78 %.

2009 m. Kazachstane pagaminta 1,02 % švino, Rusijoje – 1,81%, Lenkijoje – 1,55%, Turkijoje – 0,28 %, Italijoje – 0,02%. Belgijoje, Vokietijoje, Danijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Latvijoje švinas negaminamas. [United States Geological Survey (USGS) Minerals Resources Program]

Alavas Alavas (Sn) – labai minkštas, lengvai liejamas, kalus, atsparus atmosferos įtakai metalas.

Gamtoje randamas mineraluose (kasiterite, stanite ir dar keliolikoje kitų), gaunamas iš rūdų. Alavo panaudojimas. Naudojamas kaip lydmetalis, plieninei skardai alavuoti. Plačiai naudojami

alavo lydiniai su kitais metalais. Nedidelis kiekis alavo dedamas į monetas. [http://lt.wikipedia.org/wiki/Alavas]

Į Lietuvą importuojamo, naudojamo ir eksportuojamo alavo rūšys ir kodai pagal kombinuotąją

nomenklatūrą: 8001 Neapdorotas alavas. 8003 Alavo strypai, juostos, profiliai ir viela. 8007.00.10 Alavo plokštės, lakštai ir juostelės, kurių storis didesnis kaip 0,2 mm. 8007.00.30 Alavo folija (su atspaudais ar įspaudais arba be atspaudų ir įspaudų, su popieriaus,

kartono, plastikų arba panašių madžiagų pagrindu arba be pagrindo), kurios storis (neįskaitant jokio pagrindo storio) ne didesnis kaip 0,2 mm; alavo milteliai ir žvyneliai.

8007.00.50 Alavo vamzdžiai, vamzdeliai ir vamzdžių arba vamzdelių jungiamosios detalės (fitingai) (pvz., movos, alkūnės).

40

Alavo naudojimas Lietuvos pramonėje

Apdirbamojoje gamyboje panaudojama 18,4 proc. Lietuvoje sunaudojamo alavo. 2009 metais didžiausia šio metalo dalis (42,86 proc.) sunaudota mašinų įrangos remontui ir įrengimui. 28,57 proc. sunaudota kompiuterių, elektroninių ir optinių gaminių gamyboje, 21,43 proc.- niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamybai, 7,14 proc.- elektros įrangos gamybai. 2.2.11 lentelė. Alavo sunaudojimas Lietuvos apdirbamojoje pramonėje 2009 m.



Alavas Lietuvoje nėra gaminamas, todėl galima teigti, kad apsirūpinimas šia žaliava 100 proc. priklauso nuo importo. Lyginant su 2009 metais, 2008 metais šios žaliavos sunaudota 15,6 proc. mažiau, importuota -45,0 proc. mažiau. Lyginant su kitais metalais, Lietuvoje sunaudojami nedideli alavo kiekiai. 2.2.12 lentelė. Alavo srautai Lietuvoje 2008 m. ir 2009 m.

2008 2009

Importuota, t/metus * 13,1 7,2 Pagaminta, t/metus ** - - Eksportuota, t/metus * 4,3 1,0 Sunaudota, t/metus ** 9,0 7,6


Alavo importas

Nagrinėjamu 2005-2010 metų laikotarpiu Lietuvos ūkio apsirūpinimo alavu priklausomybė nuo

importo iš trečiųjų šalių buvo sąlyginai nereikšminga. 2008-2009 metais visas Lietuvoje naudojamas alavas buvo importuotas iš ES valstybių, 2010 metais iš trečiųjų šalių importuota 2,4 proc. šios žaliavos.

2.2.4 pav. Alavo importo priklausomybė nuo trečiųjų šalių (2005-2010) [Statistikos departamentas]


Mašinų įrangos remontas ir įrengimas 42,86 % Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba Niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba Elektros įrangos gamyba

28,57 % 21,43 % 7,14 %

41

2.2.13 lentelėje išnagrinėtas alavo importas į Lietuvą pagal šalis bei importuojančių ES valstybių

priklausomybė nuo importo iš trečiųjų valstybių. 2.2.13 lentelė Alavo importas į Lietuvą bei pasiskirstymas tarp alavo gamintojų pagal šalis (2008,

2009) Šalis – eksportuotoja į Lietuvą Į Lietuvą importuoto alavo gamybos pasiskirstymas

pagal šalis Šalis 2008 2009 Šalis 2008 2009 Rusija - 1,25 Rusija 0,46% 1,25 Norvegija 0,8% Kinija 44,19% 44,19%

ES šalys: BE, CZ, DK, LV, PL, FI, DE, NL

99,2 % 98,75 % Indonezija 21,13% 21,13% Peru 14,41% 14,41%

Bolivija 7,41% 7,41% Brazilija 5% 5% Kongo 3,61% 3,61%

Malaizija 0,91% 0,91% Australija 0,54% 0,54%

Kitos šalys 2,34 1,55


Iš išvardintų šalių – alavo importuotojų į Lietuvą, ši medžiaga gaminama tik Rusijoje. Pagrindiniai alavo (8000) gamintojai pasaulyje (2009 m.): Kinija – 44,19%, Indonezija -21,13%, Peru – 14,41%, Bolivija – 7,41%, Brazilija - 5%, Kongo – 3,61%, Malaizija – 0,91%, Australija – 0,54%, Rusija – 0,46%, kitose valstybėse - iki 2,34 %. [United States Geological Survey (USGS) Minerals Resources Program; http://www.indexmundi.com/minerals/?product=lead&graph=production]

Cinkas Cinkas (Zn)- minkštas, aplinkos oro poveikiui atsparus, kambario temperatūroje trapus, tačiau

110-1500C temperatūroje kalus metalas. Randamas ne tik uolienuose, dirvožemyje, bet ir ore, vandenyje ir biosferoje.

Cinko panaudojimas. Apie pusę viso sunaudojamo cinko naudojama skardai cinkuoti. Cinkas yra daugelio metalo lydynių (pvz. žalvario, bronzos) dalis, plačiai naudojamos įvairios cinko druskos. [http://ec.europa.eu/enterprise/policies/raw-materials/files/docs/annex-v-b_en.pdf]

Importuojamo, naudojamo ir eksportuojamo žaliavinio cinko rūšys ir kodai pagal kombinuotąją nomenklatūrą:

7901 Neapdorotas cinkas. 7903 Cinko dulkės, milteliai ir žvyneliai. 7904 Cinko strypai, juostos, profiliai ir viela. 7905 Cinko plokštės, lakštai, juostelės ir folija. 7907 Kiti cinko gaminiai.

Žaliavinio cinko naudojimas Lietuvos pramonėje

Apdirbamojoje gamyboje panaudojama 37,8 proc. Lietuvoje sunaudojamo cinko. 2009 metais didžiausia šio metalo dalis (75,07 proc.) sunaudota elektros įrangos gamybai. 13,02 proc. panaudota kitų transporto priemonių ir įrangos gamybai, 8,96 proc.- metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius gamybai, 1,19 proc. – niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamybai, likę 1,72 proc.- kitose apdirbamosios pramonės šakose. 2.2.14 lentelė. Cinko sunaudojimas Lietuvos apdirbamojoje pramonėje 2009 m. [Statistikos departamentas. Žaliavos ir medžiagos 2009]


Elektros įrangos gamyba 75,07 %

42

Cinko srautai Lietuvoje

Cinkas Lietuvoje nėra gaminamas, todėl galima teigti, kad apsirūpinimas šia žaliava 100 proc. priklauso nuo importo. Lyginant su 2009 metais, 2008 metais šios žaliavos sunaudota 15 proc. mažiau, importuota net 59,9 proc. mažiau.

2008 m. buvo surinkta 439,3 t cinko laužo, iš jų apie 76 proc. – iš gamybos įmonių. 2008 m. cinko laužo surinkimas sumažėjo 45 proc. Beveik visas surinktas laužas yra eksportuojamas (žr. 2.2.15 lentelę).

2.2.15 lentelė. Cinko srautai Lietuvoje 2008 m. ir 2009 m.

2008 2009

Importuota cinko, t/metus * 1 564 637 Pagaminta cinko, t/metus ** - - Eksportuota cinko, t/metus * 173 139 Sunaudota cinko, t/metus ** 781 664 Susidaro cinko laužo, t/metus ** 439,3 237,9 Panaudota cinko laužo, t/metus** 4,5 0,0 Panaudota žaliavinio cinko ir cinko laužo, t/metus** 785,5 664


Cinko importas

Nagrinėjamu 2005-2010 metų laikotarpiu Lietuvos ūkio apsirūpinimo cinku priklausomybė nuo importo iš trečiųjų šalių buvo sąlyginai nereikšminga. 2007-2008 metų laikotarpiu apie 99 proc. šios žaliavos buvo importuojama iš ES valstybių. 2009 importo iš trečiųjų šalių dalis bendrame cinko importe išaugo iki 4 proc., tačiau 2010 metais ji vėl sumažėjo iki 1 proc.

2.2.5 pav. Cinko importo priklausomybė nuo trečiųjų šalių (2005-2010)

Kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius gamyba Niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba Mašinų įrangos remontas ir įrengimas Pagrindinių metalų gamyba Rafinuotų naftos produktų, chemikalų ir chemijos produktų gamyba Kita gamyba Medienos ir medienos gaminių, išskyrus baldus gamyba Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba Tekstilės gaminių gamyba

13,02 % 8,96 % 1,19 % 0,80 % 0,44 % 0,16 % 0,16 % 0,08 % 0,04 % 0,04 %

43

[Statistikos departamentas] 2.2.16 lentelėje išnagrinėtas cinko importas į Lietuvą pagal šalis bei importuojančių ES

valstybių priklausomybė nuo importo iš trečiųjų valstybių. 2.2.16 lentelė Cinko importas į Lietuvą bei pasiskirstymas tarp cinko gamintojų pagal šalis (2008,

2009) Šalis – eksportuotoja į Lietuvą Į Lietuvą importuoto cinko gamybos

pasiskirstymas pagal šalis Šalis 2008 2009 Šalis 2008 2009 Šveicarija 0,05% - Kinija 30% 30,54% Taivanis 0,32% - Suomija 0,45% 0,14%

Kinija 0,75% 0,58% Graikija 0,83% - Kazachstanas - 3,14% Peru 15,13% 14,87%

Rusija - 0,01% Australija 12,93% 12,71% ES šalys 98,9 % 96,13% Kanada 7% 6,88%

Estija 45,28 7,27 Indija 6,96% 6,84%

Belgija 36,03 30,43 Kazachstanas 4,82% 4,73% Vokietija 3,92 6,53 Airija 3,86% 3,80%

Graikija 0,83 0,00 Brazilija 1,75% 1,72%

Kitos ES šalys (IE, AT, CZ, DK, ES, IT, GB, LV, PL, NL, FR, RU, FI, SE)

12,84 51,9 Iranas 1% 0,99%

Mongolija 0,72% 0,71%

Kitos ne ES šalys 14,55% 16,07%


Iš Išvardintų šalių – cinko importuotojų į Lietuvą, ši medžiaga gaminama tik Kinijoje,

Suomijoje, Graikijoje ir Kazachstane. Pagrindiniai cinko (7900) gamintojai pasaulyje (2009 m.): Kinija – 31,81%, Peru – 15,49%, Australija – 13,24%, Kanada – 7,17%, Indija -7,13%, Kazachstanas – 4,93%, Airija – 3,96%, Brazilija – 1,79%, Iranas – 1,03%, Mongolija – 0,74%, kitose valstybėse - iki 12,71 %. [United States Geological Survey (USGS) Minerals Resources Program; [http://www.indexmundi.com/minerals/?product=lead&graph=production]

Varis Varis (Cu)- minkštas ir kalus metalas. Dėl gerų šilumos ir elektros laidumo savybių bei

atsparumo korozijai, varis tapo trečiu plačiausiai pramonėje naudojamų metalu (pagal sunaudojamą kiekį) po geležies ir aliuminio.

Vario panaudojimas. Daugiau kaip 50 proc. vario suvartojama elektrotechnikos pramonėje. Šis metalas naudojamas gaminant automobilius bei kitas transporto priemones, statybines medžiagas.

http://ec.europa.eu/enterprise/policies/raw-materials/files/docs/annex-v-b_en.pdf Į Lietuvą importuojamo, Lietuvoje naudojamo ir iš Lietuvos eksportuojamo vario rūšys ir kodai

pagal kombinuotąją nomenklatūrą: 7403.11 Katodai ir katodų sekcijos. 7403.12 Vielos gamybai skirtos juostos. 7403.13 Ruošiniai. 7403.19 Kitas. 7406.10; 7406.20 Vario milteliai ir žvyneliai. 7407.10 Rafinuotojo vario juostos, strypai ir profiliai. 7408.11; 7408.19 Varinė viela iš rafinuotojo vario: – kurios maksimalus matmuo didesnis kaip 6 mm; – kurios maksimalus skerspjūvio matmuo didesnis kaip 0,5 mm;

44

– kurios maksimalus skerspjūvio matmuo ne didesnis kaip 0,5 mm. 7409.11; 7409.19 Rafinuotojo vario plokštės, lakštai ir juostelės, kurių storis didesnis kaip 0,15

mm. 7410.11; 7410.21 Varinė folija (su atspaudais ar įspaudais arba be atspaudų ir įspaudų, su popie-

riaus, kartono, plastikų arba panašių medžiagų pagrindu arba be pagrindo), kurios storis ne didesnis kaip 0,15 mm (neįskaitant jokio pagrindo storio) iš rafinuotojo vario.

7411.10 Vamzdžiai ir vamzdeliai iš rafinuotojo vario. 7412.10 Vamzdžių ir vamzdelių jungiamosios detalės (fitingai) iš rafinuotojo vario (pvz., movos,

alkūnės).

Vario naudojimas Lietuvos pramonėje

Apdirbamojoje gamyboje panaudojama 33,8 proc. Lietuvoje sunaudojamo vario. 2009 metais didžiausia šio metalo dalis (55,65 proc.) sunaudota elektros įrangos gamybai, 29,74 proc. panaudota metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius gamybai, 3,87 proc.- maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamybai, 3,54 proc.- mašinų įrangos remontui ir įrengimui, 2,80 proc.- niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamybai, 2,25 proc.- kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybai, 2,11 proc.- kitose apdirbamosios pramonės šakose. 2.2.17lentelė. Vario sunaudojimas Lietuvos apdirbamojoje pramonėje 2009 m.


Žaliavinio vario srautai Lietuvoje

Varis Lietuvoje nėra gaminamas, todėl galima teigti, kad apsirūpinimas šia žaliava 100 proc. priklauso nuo importo. Lyginant su 2009 metais, 2008 metais šios žaliavos sunaudota perpus mažiau, importuota net 4,9 karto mažiau.

Atliekų tvarkytojais surinktas vario laužas nedideliais kiekiais pakartotinai naudojamas gamyboje: 2008 m. 3,9 proc. nuo bendrai sunaudoto žaliavinio vario bei vario laužo, 2008 m. -0,07 proc. 2.2.18 lentelė. Vario srautai Lietuvoje 2008 m. ir 2009 m.

2008 2009

Importuota vario, t/metus * 3 996 810 Pagaminta vario, t/metus ** - - Eksportuota vario, t/metus * 151 425 Sunaudota vario, t/metus ** 6 015 2 926 Surinkta vario laužo, t/metus** 2392,9 2367,8 Panaudota vario laužo, t/metus** 244,3 20,8


Elektros įrangos gamyba 55,65 % Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius gamyba Maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamyba Mašinų įrangos remontas ir įrengimas Niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba Baldų gamyba Kita gamyba Kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba Rafinuotų naftos produktų, chemikalų ir chemijos produktų gamyba Popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba Pagrindinių metalų gamyba Medienos ir medienos gaminių, išskyrus baldus gamyba Guminių ir plastikinių gaminių gamyba

29,74 % 3,87 % 3,54 % 2,80 % 2,25 % 0,69 % 0,56 % 0,28 % 0,18 % 0,13 % 0,13 % 0,06 % 0,04 % 0,04 %

45

Panaudota vario ir vario laužo, t/metus** 6259,3 2946,8 Šaltiniai: *Statistikos departamentas **Statistikos departamentas. Žaliavos ir medžiagos 2009

Vario importas

Nagrinėjamu 2005-2010 metų laikotarpiu vario importo iš trečiųjų šalių dalis keitėsi. 2006-2008 metais ji siekė vos kelis procentus, 2009 metais padidėjo iki 57,8 proc., tačiau 2010 metais ji vėl sumažėjo iki 8,4 proc.

2.26 pav. Vario importo priklausomybė nuo trečiųjų šalių (2005-2010) [Statistikos departamentas]

2.2.20 lentelėje išnagrinėtas vario importas į Lietuvą pagal šalis bei importuojančių ES valstybių

priklausomybė nuo importo iš trečiųjų valstybių. 2.2.20 lentelė Vario importas į Lietuva bei pasiskirstymas tarp vario gamintojų pagal šalis (2008,

2009) Šalis – eksportuotoja į Lietuvą Į Lietuvą importuoto vario gamybos pasiskirstymas

pagal šalis Šalis 2008 2009 Šalis 2008 2009 Rusija 0,05% 53,05% Rusija 1,99% 53,05% Ukraina 0,09% 3,59% Kinija 2,66% 1,7%

Kinija 1,11% 0,37% Kazachstanas 1,2% 0,8% Izraelis 0,78% - Suomija 0,9% 1%

Kazachstanas 0,48% - Lenkija 55,93% 19,00 Tailandas - 0,51% Čilė 14,8% 9,3% ES šalys 97,45% 42,47% Jungtinės

Valstijos 3,4% 2,2%

PL Lenkija 55,93 19,00 Peru 3,2% 2% LV Latvija 27,45 2,94 Australija 2,7% 1,7%

IT Italija 2,43 1,12 Indonezija 1,7% 1,1%

SE Švedija 3,59 0,09 Kanada 1,6% 1%

DE Vokietija 4,85 13,11 Zambija 1,5% 0,9%

ES Ispanija 0,91 1,27 Kitos ne ES valstijos

8,42% 6,25%

EE Estija 0,21 0,22

Kitos ES šalyse (IE, AT, BE, BG, CZ, DK, GB, NL, NO, FR, FI)

0,213 4,72

100% 100% 100% Šaltiniai:

46

Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė Statistical database: search. EUR Market, Access database [http://madb.europa.eu]

Iš išvardintų šalių – šios žaliavos importuotojų į Lietuvą, ši medžiaga gaminama Rusijoje,

Kinijoje, Suomijoje, Kazachstane; iš ES šalių pagrinde Lenkijoje (žaliavų kodai: 7411, 7403, kt.). Pagrindiniai vario (7400) gamintojai pasaulyje (2008 m.): Čilė – 35,7%; Jungtinės Valstijos –

8,3 %; Peru – 7,8%; Kinija – 6,4%; Australija – 6,4%; Rusija – 4,8%; Indonezija – 4,1%; Kanada – 3,8%; Zambija – 3,6%, Kazachstanas – 2,9%, kitose valstybėse - iki 16,2 % [United States Geological Survey (USGS) Minerals Resources Program; http://www.indexmundi.com/minerals/?product=lead&graph=production ].

Juodieji metalai Juodieji metalai - tai geležies (Fe) pagrindo metalų lydiniai. Geležis yra gausiausias metalas

Žemėje. Gryna jos forma yra palyginus minkšta ir silpnai magnetiška medžiaga, tačiau lydiniai su kitais metalais yra tvirti ir pasižymi daug geresnėmis magnetinėmis savybėmis. Populiariausias geležies lydinys -plienas.

Juodųjų metalų panaudojimas. Geležis ir jos lydiniai yra plačiausiai naudojami metalai, tai lemia santykinis jų pigumas ir tvirtumas. Juodieji metalai naudojami įvairiose srityse, pavyzdžiui pastatų konstrukcijoms, geležinkelių ir laivų statyboje, automobilių pramonėje, vamzdžių gamyboje ir daugelyje kitų.

Į Lietuvą importuojamų, naudojamų ir eksportuojamų juodųjų metalų rūšys ir kodai pagal kombinuotąją nomenklatūrą:

7206 Geležis ir nelegiruotasis plienas, turintys luitų arba kitų pirminių formų pavidalą. 7207 Geležies arba nelegiruotojo plieno pusgaminiai. 7208 Plokšti valcavimo produktai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, kurių plotis ne mažesnis kaip

600 mm, karštai valcuoti, neplakiruoti, nepadengti ir neapvilkti. 7209 Plokšti valcavimo produktai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, kurių plotis ne mažesnis kaip

600 mm, šaltai valcuoti, neplakiruoti, nepadengti ir neapvilkti. 7210 Plokšti valcavimo produktai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, kurių plotis ne mažesnis kaip

600 mm, plakiruoti, padengti arba apvilkti. 7211 Plokšti valcavimo produktai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, kurių plotis mažesnis kaip 600

mm, neplakiruoti, nepadengti ir neapvilkti. 7212 Plokšti valcavimo produktai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, kurių plotis mažesnis kaip 600

mm, plakiruoti, padengti arba apvilkti. 7213 Karštai valcuoti strypai ir juostos iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, netaisyklingai suvyniotų

ritinių pavidalo. 7214 Kiti strypai ir juostos iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, po kalimo, karštojo valcavimo, karšto

tempimo arba karšto išspaudimo (ekstruzijos) toliau neapdoroti, įskaitant po valcavimo susuktus arba supintus. 7215 Kiti strypai ir juostos iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno. 7216 Kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno. 7217 Viela iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno. 7218 Nerūdijantis plienas, turintis luitų arba kitų pirminių formų pavidalą; nerūdijančio plieno

pusgaminiai. 7219 Plokšti valcavimo produktai iš nerūdijančio plieno, kurių plotis ne mažesnis kaip 600 mm. 7220 Plokšti valcavimo produktai iš nerūdijančio plieno, kurių plotis mažesnis kaip 600 mm. 7221 Karštai valcuoti strypai ir juostos iš nerūdijančio plieno netaisyklingai suvyniotų ritinių pavidalo. 7222 Kiti strypai ir juostos iš nerūdijančio plieno; kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai iš

nerūdijančio plieno. 7223 Viela iš nerūdijančio plieno. 7224 Kitas legiruotasis plienas, turintis luitų arba kitų pirminių formų pavidalą; kito legiruotojo plieno

pusgaminiai. 7225 Plokšti valcavimo produktai iš kito legiruotojo plieno, kurių plotis ne mažesnis kaip 600 mm. 7226 Plokšti valcavimo produktai iš kito legiruotojo plieno, kurių plotis mažesnis kaip 600 mm. 7227 Karštai valcuoti strypai ir juostos iš kito legiruotojo plieno, netaisyklingai suvyniotų ritinių pavidalo. 7228 Kiti strypai ir juostos iš kito legiruotojo plieno; kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai

iš kito legiruotojo plieno; tuščiaviduriai gręžimo strypai ir juostos iš legiruotojo arba nelegiruotojo plieno. 7229 Viela iš kito legiruotojo plieno.

Juodųjų metalų naudojimas Lietuvos pramonėje

47

2009 m. apdirbamojoje gamyboje sunaudota beveik 330 tūkst. t juodųjų metalų, iš jų 22,4 tūkst. t – juodųjų metalų laužo. 75 proc. juodųjų metalų sunaudota apdirbamojoje gamyboje, 11 proc. – statyboje, 4 proc. – vandens tiekime, nuotekų tvarkyme, atliekų tvarkyme (žr. 2.2.21 – 2.2.22 lent.).

Juodieji metalai - svarbi žaliava daugeliui apdirbamosios pramonės šakų. 2009 metais didžiausia juodųjų metalų dalis (31 proc.) sunaudota metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius gamyboje, 29 proc.- pagrindinių metalų gamyboje, 17 proc.- kitų transporto priemonių ir įrangos gamyboje, 6 proc.- niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyboje, 4 proc.- kitų nemetalo mineralinių produktų gamyboje. Kitose pramonės šakose sunaudojami mažesni juodųjų metalų kiekiai.

2.2.21 lentelė. Juodųjų metalų sunaudojimas Lietuvos apdirbamojoje pramonėje 2009 m. [Statistikos

departamentas. Žaliavos ir medžiagos 2009]

Juodųjų metalų srautai Lietuvoje

Juodųjų metalų gamyba 2008-2009 metais siekė apie 50 tūkst. tonų per metus. Nors 2009 metais buvo sunaudota 37 proc. mažiau juodųjų metalų, gamybos apimtys beveik nepakito, tačiau importas sumažėjo 40,2 proc. Nagrinėjamu laikotarpiu Lietuvoje pagamintos žaliavos dalis sąnaudose padidėjo nuo 10 proc. iki 16 proc., proporcingai mažėjant apsirūpinimo juodaisiais metalais priklausomybei nuo importo. Be to, Lietuvoje susidaro apie 300 – 500 tūkst. t juodųjų metalo laužo. Deja tik nedidelė dalis susidariusio laužo panaudojama gamyboje: 2008 m. – iki 4,9 proc., 2009 m. – 6,8 proc.

2.2.22 lentelė. Juodųjų metalų srautai Lietuvoje 2008 m. ir 2009 m.

2008 2009

Importuota juodųjų metalų, t/metus * 649 638 388 475 Pagaminta juodųjų metalų, t/metus ** 50 437 50 062 Eksportuota juodųjų metalų, t/metus * 184 807 156 739 Sunaudota juodųjų metalų, t/metus ** 490 688 307 255 Juodųjų metalų laužo susidarymas** 571 100 328 900 Juodųjų metalų laužo panaudojimas** 28 000 22 400 Sunaudota juodųjų metalų ir jų laužo, t/metus ** 518 688 329 655


Juodųjų metalų laužo susidarymo ir panaudojimo [Statistikos departamentas. Žaliavos ir

medžiagos 2009] analizės rezultatai parodė, kad daugiausia metalo laužo susidaro variklinių transporto priemonių remonto metu (iki 43 proc.) bei vandens tiekime, nuotekų tvarkymo ir atliekų tvarkymo ūkyje (iki 30-39 proc.). Apdirbamojoje pramonėje 2009 m. susidarė 52,1 tūkst. t juodųjų metalo laužo,


Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius gamyba 31 % Pagrindinių metalų gamyba Kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba Niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba Baldų gamyba Elektros įrangos gamyba Mašinų įrangos remontas ir įrengimas Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba Guminių ir plastikinių gaminių gamyba Maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamyba Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba Medienos ir medienos gaminių, išskyrus baldus gamyba Rafinuotų naftos produktų, chemikalų ir chemijos produktų gamyba Popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba Tekstilės gaminių gamyba Kita gamyba

29 % 17 % 6 % 4 %

2,99 % 2,24 % 2,01 % 1,53 % 0,90 % 0,86 % 0,41 % 0,28 % 0,28 % 0,11 % 0,02 % 0,02 %

48

7,2 tūkst. t – panaudota. Daugiausiai susidaro ir panaudojama metalo laužo būtent pagrindinių metalų gamyboje (2009 m. susidarė 11,5 tūkst. t., panaudota – 5 tūkst. t).

Juodųjų metalų importas

Nagrinėjamu 2005-2010 metų laikotarpiu Lietuvos ūkio aprūpinimo juodaisiais metalais priklausomybė nuo importo iš trečiųjų šalių laipsniškai didėjo. 2010 metais ji siekė 53 proc., lyginant su 2005 metais importas iš trečiųjų šalių padidėjo 13 proc.

2.2.7 pav. Juodųjų metalų importo priklausomybė nuo trečiųjų šalių (2005-2010)

[Statistikos departamentas] 2.2.23 lentelėje išnagrinėtas juodųjų metalų importas į Lietuvą pagal šalis bei importuojančių ES

valstybių priklausomybė nuo importo iš trečiųjų valstybių.

2.2.23 lentelė Juodųjų metalų importas į Lietuvą bei pasiskirstymas tarp vario gamintojų pagal šalis (2008, 2009)

Šalis – eksportuotoja į Lietuvą Į Lietuvą importuotų juodųjų metalų gamybos pasiskirstymas pagal šalis

Šalis 2008 2009 Šalis 2008 2009 Rusija 14,65% 20,81% Rusija 19,85% 24,37% Baltarusija 10,84 % 16,86 % Baltarusija 10,84 % 16,86 %

Ukraina 14,1% 8,06% Ukraina 15,78% 13,05% Kinija 0,65% 0,35% Kinija 0,65% 2,88%

Turkija 0,41% 0,1% Turkija 0,41% 0,1% Korėjos respublika 0,42% 0,11% Korėjos respublika 0,42% 0,11% Korėjos liaudės demokratinė respublika

0,23% 0,17% Korėjos liaudės demokratinė respublika

0,23% 0,17%

Taivanis 0,34% 0,2% Taivanis 0,34% 0,2% Norvegija 0,25 % 0,48 % Norvegija 0,25 % 0,48 %

Indija 0,07% 0,04% Indija 0,07% 0,04%

Kazachstanas 0,1% 0,03% Kazachstanas 0,1% 0,03%

Moldova 0,06 % - Moldova 0,06 % -

Serbija 0,04 % - Serbija 0,04 % - Tailandas 0,01% 0,01% Tailandas 0,01% 0,01%

Maroko 0,01% 0,06% Maroko 0,01% 0,06%

ES šalys 57,82 % 52,72% ES šalys 48,98% 41,64%

Latvija 15,49 9,74 Latvija 15,49 9,74

Lenkija 11,10 12,10 Lenkija 11,10 12,10 Jungtinė Karalystė 5,86 4,55 Jungtinė Karalystė 5,86 4,55

Estija 5,20 3,56 Suomija 3,01 2,84 Danija 1,68 4,99 Švedija 3,07 3,5

49

Suomija 3,01 2,84 Slovakija 1,39 0,90

Švedija 3,07 3,5 Liuksemburgas 0,91 0,29 Slovakija 1,39 0,90 Italija 0,65 0,71 Liuksemburgas 0,91 0,29 Prancūzija 0,50 0,24 Italija 0,65 0,71 Vokietija 6,72 6,62 Prancūzija 0,50 0,24 Ispanija 0,25 0,15 Vokietija 6,72 6,62 Ispanija Kitos ES šalyse

0,25 -

0,15 2,53

100% 100% 100% Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė Statistical database: search. EUR Market, Access database [http://madb.europa.eu]

Pagrindiniai geležies gamintojai (2008 m.): Junginės valstijos 3.1%; Australija 19.4%; Brazilija

17.8%; Kanada 1.8%; Kinija 20.1%; Indija 12.5%; Iranas 1.8%; Kazachstanas 1.3%; Mauritanija 0.6%; Mechiko 0.7%; Rusia 5.7%; Pietų Afrika 2.8%; Švedija 1.4%; Ukraina 4.2%; Venesuela 1.2%; kitos valstybės - 2.7% (pvz., Turkija, Vokietija, Slovakija, Austrija)

Pagrindiniai plieno gamintojai (2009 m.): Kinija – 45,8%; Japonija – 7,1%; Rusija – 4,8%; Jungtinės Valstijos – 4,8 %; Indija – 4,6%; Pietų Korėja – 4,3%; Brazilija - 2,7%; Vokietija -2,7%, Ukraina – 2,4%, Prancūzija 1%, Jungtinė Karalystė – 0,8%, kitos – 19 % (t.t. Baltarusija, Taivanis, Tailandas, Maroko, Latvija, Lenkija, Suomija, Liuksemburgas, Ispanija, Norvegija) [United States Geological Survey (USGS) Minerals Resources Program; http://www.indexmundi.com/minerals/?product=lead&graph=production http://ec.europa.eu/enterprise/policies/raw-materials/files/docs/annex-v-b_en.pdf ].

2.3 Statybinės medžiagos

Cementas Cementas – miltelių pavidalo rišiklis – viena iš pagrindinių statybinių medžiagų, kuri

naudojimui paruošiama darant vandeninį skiedinį. Dažniausiai naudojami cementai: cementas, gipsas, kalkės, hidraulinis cementas (stingsta ne tik ore, bet ir vandenyje). Cementas daugiausia naudojamas gaminti betoną arba statybinius skiedinius.

Cemento naudojimas Lietuvos pramonėje

Cementas naudojamas visuose Lietuvos ūkio sektoriuose, bet didžioji dalis - apdirbamojoje pramonėje (2009 m. – iki 42 proc.) ir statyboje (2009 m. – virš 18 proc.). Apdirbamojoje pramonėje iki 98 proc. cemento sunaudojama kitų nemetalo mineralinių produktų gamyboje (žr. 2.3.1 lentelę). 2.3.1 lentelė. Cemento sunaudojimas Lietuvos apdirbamojoje pramonėje 2009 m.


2009 metais, % nuo bendrų sąnaudų

Sunaudojimas 2009 metais, % nuo sąnaudų apdirbamojoje pramonėje

Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba 41,6 97,45 Guminių ir plastikinių gaminių gamyba 0,8 1,96 Maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamyba 0,3 0,34 Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius gamyba 0,04 0,09 Kita gamyba 0,06 0,16

50


Lietuvoje cementas gaminamas daugiau nei 50 metų. Naujosios Akmenės cemento gamykla buvo viena moderniausių ir našiausių įmonių Sovietų Sąjungoje. Gaminama produkcija buvo tiekiama ne tik į sovietinių respublikų rinką, bet ir eksportuojama į Jugoslaviją, Kubą, Lenkiją, Vengriją [Zenonas Mikšys. Cemento gamykloje didelių permainų metas. Mokslas ir technika. Mokslo – naujienos; [http://www.mokslasirtechnika.lt/mokslo-naujienos/cemento-gamykloje-dideli-permain-metas.html]]

Šiuo metu AB „Akmenės cementas“ - viena moderniausių cemento gamybos įmonių Baltijos

Šalyse. Pagrindinės cemento klinkerio gamybos žaliavos – molis ir klintys, kurių yra visoje Lietuvoje, be to Akmenės, Papilio apylinkėse šių žemės iškasenų sluoksniai yra arčiausiai žemės paviršiaus ir gali būti kasami atviruoju būdu. Priklausomai nuo žaliavų mišinio fizinės būklės klinkerio gamybai naudojamos visos 3 technologijos: šlapio, pusiau sauso ir sauso. Pats cementas gaunamas sumaišant pagamintą klinkerį su gipsu ir kitais priedais (opoka, klintimis, šlaku).

Gaminami cemento tipai: portlandcementis (hidraulinė rišamoji medžiaga, naudojama tinkavimo, mūrijimo skiediniams ir įvairiems betonams paruošti); šlakinis portlandcementis; sulfatams atsparus žematemperatūris šlakinis cementas (naudojamas statant, remontuojant gelžbetoninius uostų bei vandenvalos įrenginius užtvankas ar panašius statinius) [http://www.cementas.lt]

Palyginti su 2008 m. cemento gamyba Lietuvoje 2009 m. sumažėjo beveik dvigubai, bet 2010

m. vėl pradėjo sparčiai augti. 20-30 proc. pagamintos produkcijos eksportuojama, kita dalis – sunaudojama Lietuvos ūkio sektoriuose. Didžiausia dalis Lietuvoje pagaminto cemento eksportuojama į Rusiją (2008 m. – daugiau nei 60 proc., 2009 m. – apie 80 proc.).

Lietuvoje 2008 m. cemento importas sudarė tik apie 11,3 proc. šios žaliavos sąnaudų, 2009 m. – apie 24 proc. Galima daryti išvadą, kad Lietuvos ūkis neturi didelės priklausomybės nuo cemento importo.

2.3.2 lentelė. Cemento srautai Lietuvoje 2008 m. ir 2009 m.

2008 2009

Importuota * 112 tūkst. t 133,7 tūkst. t

Pagaminta ** 1 075,6 tūkst. t 583 tūkst. t

Eksportuota * 206,5 tūkst. t 170,8 tūkst. t

Sunaudota ** 993,5 tūkst. t 549,9 tūkst. t

Šaltiniai *Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė ** Žaliavos ir medžiagos. Statistikos departamentas prie Lietuvos respublikos vyriausybės, ISSN 1648 – 0813. Vilnius 2010

Cemento importas

Į Lietuvą importuojamo cemento rūšys ir kodai pagal kombinuotąją nomenklatūrą: Portlandcementis: Baltasis cementas, dirbtiniu būdu nudažytas arba nenudažytas (kodas - 2523.21). Kitas (2523.29). Aliuminatinis cementas (2523.30. Kiti hidrauliniai cementai (aukštakrosnių ir kiti) (2523.90) Iki 2008 m. didžioji dalis cemento buvo importuojama iš trečiųjų šalių – pagrinde iš

Baltarusijos. Priklausomybė nuo baltarusiško cemento kasmet mažėjo: 2005 m. importas iš Baltarusijos sudarė daugiau nei 80 proc. viso cemento importo, 2006 m. – apie 62 proc., 2007 m. – apie 40 proc., 2008 m. – tik 4,88. 2008 m. Lietuva pradėjo importuoti cementą iš Švedijos (iki 72 proc.

51

viso cemento importo), todėl žymiai išaugo importo dalis iš ES valstybių. Bet 2009 m. importas iš Baltarusijos vėl padidėjo iki 47 proc.

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

2005 2006 2007 2008 2009

pro

c.

ES valstybės

Trečiosios šalys

2.3.1 pav. Cemento importo priklausomybė nuo trečiųjų šalių (2005-2010)

[Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė]

2.3.3 lentelėje išnagrinėtas importuojamo į Lietuvą cemento pasiskirstymas pagal šalis 2008 ir 2009 m.

Pasaulyje cementas gaminamas 152 šalyse. Pagrindinės šalys - cemento gamintojos 2010 metais: Kinija – 54 %; Indija – 7%; Jungtinės Valstijos – 2 %; Turkija - 2 %; Brazilija – 2 %; Japonija - 2 %, Iranas - 2 %; Ispanija - 2 %; Vietnamas - 2 %; šalys, kuriose gaminama tik apie 1% (pvz., Rusija, Vokietija, Italija, Korėja, Egiptas, Saudo Arabija, Indonezija, Meksika, Tailandas, Baltarusija), kitose gaminama <1 % bendros cemento gamybos. 38 proc. cemento gamybos instaliuoto galingumo – Kinijoje [http://www.worldcoal.org/coal/uses-of-coal/coal-cement/].

Beveik visos šalys, kurios eksportuoja cementą į Lietuvą, pačios gaminą šią medžiagą. [http://www.indexmundi.com/minerals/?product=lead&graph=production] 2.3.3 lentelė Cemento importas į Lietuvą bei pasiskirstymas tarp cemento gamintojų pagal šalis

(2008, 2009) Statybos medžiaga (žaliava)

Šalis – eksportuotoja į Lietuvą Į Lietuvą importuoto cemento gamybos pasiskirstymas pagal šalis

Šalis 2008 2009 Šalis 2008 2009 Cementas:

Baltarusija 4,88% 46,97% Baltarusija 4,88% 46,97% Rusija 0,61 % 0,47% Rusija 0,61 % 0,47% Turkija 0,2 % 0,16 % Turkija 0,2 % 0,16 % Jungtinės Valstijos - 0,01 % Jungtinės

Valstijos - 0,01 %

ES šalys, iš jų 94,31 % 52,39% ES šalys, iš jų 94,25% 52,35% Švedija 72,39 47,03 Ispanija 4,17 4,62 Lenkija 16,97 0,50 Švedija 72,39 47,03 Latvija 4,17 4,62 Lenkija 16,97 0,50 Kitose ES šalyse (AT, BE, DK, EE, FR, DE)

0,78 0,24 Austrija 0,13 0,02 Belgija - 0,12

Estija 0,49 0,04 Danija 0,10 0,02

SUM: 100% 100% 100% 100%


52

Beasbesčio šiferio lakštai Beasbesčio šiferio lakštai – gofruoti lakštai, kurių sudėtyje nėra asbesto. Lakštai gaminami iš

cemento, kreidos, natūralių celiuliozės pluoštų ir aplinkai bei sveikatai nekenksmingų dirbtinių pluoštų PVA. Gamybos procese lakštai yra dažomi, o jų paviršius yra glotnus ir lygus.

[http://www.pasvandeni.lt/lt/produkcija/stogo-dangos/54-beasbestinis-siferis-eurofala] Beasbesčio šiferio lakštai naudojami įvairios paskirties pastatų (gyvenamųjų, visuomeninių,

ūkinių, pramoninių) stogų, sienų dengimui ir apdailai.

Beasbesčio šiferio lakštų naudojimas Lietuvos pramonėje 2009 m. Lietuvoje sunaudota 2407,3 tūkst. m2n beasbesčio šiferio lakštų. Lakštai naudojami

statybos reikmėms visuose ūkio sektoriuose, iš jų apdirbamojoje pramonėje – tik 0,66 proc. (arba 120,8 tūkst. m2n), daugiausia - kitų nemetalo mineralinių produktų gamyboje.

2.3.4 lentelė. Beasbesčio šiferio lakštų sunaudojimas Lietuvos apdirbamojoje pramonėje 2009 m.




Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba 0,4 63,6 Maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamyba

0,1 25,4

Medienos ir medienos gaminių, išskyrus baldus gamyba

0,1 4,2

Kita gamyba 0,04 6,8


2008 m. Lietuvoje sunaudota 1,3 kartus mažiau beasbesčio šiferio lakštų, nei pagaminta (gamyba - 3501 tūkst. m2n; sąnaudos apie 2500 tūkst. m2n).

Lietuvoje beasbestis šiferis pradėtas gaminti 1997 metais. Gamintojas – UAB „Eternit Akmenė“, kuri įkurta bendradarbiaujant Lietuvos AB „Akmenės Cementas“ ir Vokietijos Eternit AG įmonėms. Šio bendradarbiavimo tikslas buvo ekologiškos ir patikimos alternatyvos pateikimas asbestiniam šiferiui [http://www.eternit.lt/lt/imone.html] Šiuo metu įmonė yra vienintelė pluoštinio cemento stogo dangų gamintoja Pabaltijo šalyse.

2.3.5 lentelė. Beasbesčio šiferio lakštų srautai Lietuvoje 2008 m. ir 2009 m.

2008 2009

Importuota * Importuota **

14329,6 t 1301,4 tūkst. m2n

2803,8 t 292,1 tūkst. m2n

Pagaminta ** 3501 tūkst. m2n nepateikta informacijos

Eksportuota * Eksportuota **

5511,5 t 581,4 tūkst. m2n

4588,3 t 477,9 tūkst. m2n

Sunaudota ** 2711,1 tūkst. m2n 2407,3 tūkst. m2n

Šaltiniai: *Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė ** Žaliavos ir medžiagos. Statistikos departamentas prie Lietuvos respublikos vyriausybės, ISSN 1648 – 0813. Vilnius 2010

2008 m. importuota tik 48 proc. beasbesčio šiferio lakštų sąnaudų, 2009 m., tai sudaro tik 12

proc. nuo sąnaudų. Galima daryti išvadą, kad Lietuvos ūkis neturi didelės priklausomybės nuo šios žaliavos (medžiagos) importo.

53

Beasbesčio šiferio lakštų importas

Lietuvos ūkio priklausomybė nuo šios medžiagos importo yra nedidelė ir kasmet mažėja. 2009

m. importuojamos medžiagos kiekis sumažėjo 5 kartus, 2010 m. nežymiai padidėjo, lyginant su 2009 m. Didžioji dalis besbesčio šiferio importuojama į Lietuvą iš ES valstybių (2008 m. – daugiau nei 73 proc., 2010 m. – apie 63 proc.) ir Ukrainos. 2009 m. importo dalis iš Ukrainos padidėjo iki 68 proc., bet importuojamos medžiagos kiekis iš Ukrainos sumažėjo beveik 2 kartus.

0,00

10,00

20,00

30,00

40,00

50,00

60,00

70,00

80,00

2007 2008 2009 2010

pro

c.

ES valstybės

Trečiosios šalys

2.3.2 pav. Beasbesčo šiferio lakštų importo priklausomybė nuo trečiųjų šalių (2005-2010)


2.3.6 lentelė Beasbesčo šiferio lakštų importas į Lietuvą bei pasiskirstymas tarp šios medžiagos gamintojų pagal šalis (2008, 2009)

Statybos medžiaga

Šalis – eksportuotoja į Lietuvą Į Lietuvą importuoto beasbesčio šiferio gamybos pasiskirstymas pagal šalis

Šalis 2008 2009 Šalis 2008 2009 Beasbesčo šiferio lakštai: Kodas: 6811.81.00

Ukraina 26,31% 67,98% Ukraina 26,31% 67,98% JAV - 0,15% ES šalyse, iš jų 73,69 % 32,02 % ES šalyse, iš jų 73,69% 31,87% Prancūzija 57,28% Belgija 57,28% Lenkija 14,95% 29,70% Lenkija 14,95% 29,70% Vokietija 1,46% 2,17% Vokietija 1,46% 2,17% Latvija 0,15%

SUM: 100% 100% 100% 100% Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė [http://www.stat.gov.lt/lt/] Statistical database: search. EUR Market, Access database [http://madb.europa.eu]

Statybinis stiklas Į Lietuvą importuojamo statybinio stiklo rūšys ir kodai pagal kombinuotąją nomenklatūrą: Lietinis ir valcuotasis stiklas, turintys lakštų arba profilių pavidalą, padengtas absorbciniu,

atspindinčiu arba neatspindinčiu sluoksniu ar be tokio sluoksnio, bet kitu būdu neapdorotas (7003); Temptasis ir pūstinis stiklas, lakštai, padengti absorbciniu, atspindinčiu arba neatspindinčiu

sluoksniu ar be tokio sluoksnio, bet kitu būdu neapdoroti (7004).

54

Flotacinis stiklas ir stiklas šlifuotu arba poliruotu paviršiumi, lakštai, padengti absorbciniu, atspindinčiu arba neatspindinčiu sluoksniu ar be tokio sluoksnio, bet kitu būdu neapdorotas (7005).

Statybinio stiklo naudojimas Lietuvos pramonėje

Didžioji dalis statybinio stiklo (2008 m. – daugiau nei 80 proc., 209 m. – apie 70 proc.)

sunaudojama apdirbamojoje pramonėje. Pagrindiniai naudotojai - kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos įmonės, guminių ir plastikinių gaminių gamybos įmonės, medienos ir medienos gaminių, išskyrus baldus gamybos įmonės (žr. 2.3.7 lentelę) 2.3.7 lentelė. Statybinio stiklo sunaudojimas Lietuvos apdirbamojoje pramonėje 2009 m.




Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba 58,2 85,4 Guminių ir plastikinių gaminių gamyba 6,1 8,9 Medienos ir medienos gaminių, išskyrus baldus gamyba

2,4 3,5

Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius gamyba

1,2 1,7

Kita gamyba 0,3 0,5

Statybinio stiklo srautai Lietuvoje

Lietuvoje statybinis stiklas negaminamas. Įvairiuose ūkio sektoriuose sunaudojamas statybinis stiklas importuojamas. 2008 m. sunaudota iki 81,7 proc. nuo importuotos žaliavos kiekio, 2009 m. – iki 93,4 proc. 2.3.8 lentelė. Statybinio stiklo srautai Lietuvoje 2008 m. ir 2009 m.

2008 2009


6746,7 tūkst. m2

6656,2 tūkst. m2 3829,5 tūkst. m2

3811,5 tūkst. m2

Pagaminta ** - -

Eksportuota ** 1534,1 tūkst. m2 586,9 tūkst. m2

Sunaudota ** 5509,3 tūkst. m2 3578,5 tūkst. m2

Šaltiniai: *Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė. ** Žaliavos ir medžiagos. Statistikos departamentas prie Lietuvos respublikos vyriausybės, ISSN 1648 – 0813. Vilnius 2010

Statybinio stiklo importas

Didžioji dalis statybinio stiklo importuojama iš ES valstybių (Lenkijos, Vokietijos, Belgijos, Čekijos, kt.). Iš pirmo žvilgsnio priklausomybė nuo trečiųjų šalių yra nedidelė – pastaraisiais metais tik iki 16 proc. buvo importuota iš Kinijos, Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos.

Lietuvos priklausomybė nuo šios žaliavos tiekimo iš Kinijos rinkos mažėja: 2008 m. apie 18,65 proc. statybinio stiklo importuota iš Kinijos, 2009 m. – tik 2,69 proc., 2010 m. – 1,57 proc. Kasmet auga baltarusiško statybinio stiklo paklausa: 2009 m. apie 3,5 proc. statybinio stiklo buvo importuota iš Baltarusijos, 2009 m. – bebeik 7 proc., 2010 m. – apie 11 proc.

55

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

2005 2006 2007 2008 2009 2010

pro

c.

ES valstybės

Trečiosios šalys

2.3.3 pav. Statybinio stiklo importo priklausomybė nuo trečiųjų šalių (2005-2010)

[Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė] Gilesnės importuojamų šalių statybinio stiklo rinkos analizės rezultatai parodė, kad

priklausomybė nuo trečiųjų šalių yra didesnė: 2008 m. – iki 43,85 proc., 2009 m. – iki 20,01 proc. Kai kurios ES šalys, eksportuojančios Lietuvai statybinį stiklą, pačios jo negamina, bet atlieka tarpininkavimo vaidmenį, kitos - ir gamina, ir perparduoda. 2.3.9 ir 2.3.10 lentelėse išnagrinėtas statybinio stiklo importas į Lietuvą pagal šalis bei importuojančių ES valstybių priklausomybė nuo importo iš trečiųjų valstybių.

Statybinio stiklo rinkos Lietuje analizės rezultatai parodė, kad dominuoja priklausomybė nuo importo iš kitų ES valstybių. Lenkija - pagrindinis šios žaliavos tiekėjas (2009 m – apie 70 proc. viso importuojamo statybinio stiklo kiekio).

2.3.9 lentelė Statybinio stiklo importas į Lietuvą bei pasiskirstymas tarp stiklo gamintojų pagal šalis (2008, 2009)

Statybos medžiaga

Šalis – eksportuotoja į Lietuvą Į Lietuvą importuoto statybinio stiklo gamybos pasiskirstymas pagal šalis

Šalis 2008 2009 Šalis 2008 2009 Statybinis stiklas: 7003 - 7005

Kinija 18,65% 2,69% Kinija 23,75% 4,16% Baltarusija 3,43% 6,95% Baltarusija 3,43% 7,95% Rusija 1,58 5,70% Rusija 1,88% 5,72% Taivanis 0,54% Taivanis 0,54% - Ukraina 0,06% 0,17% Ukraina 0,06% 0,17% Iranas 0,03% Iranas 0,03% - Indija 0,02% 0,04% Indija 0,02% 0,04% ES šalyse, iš jų 75,7% 84,44% Tailandas 1% 1,9 % Lenkija 63,25% 73,94% Japonija 0,04% 0,06% Vokietija 2,55% 2,15% JAV 1,1% 0,01% Belgija 2,67% 2,40% ES šalyse, iš jų 68,15% 79,99% Čekija 4,08% 2,05% Čekija 1,28 2,38 Kitos ES šalys (AT, DK, EE, ES, IT, LV, LU, NL, FR, FI, HU)

3,15% 3,9% Lenkija 59,05 69,74 Belgija 2,67 2,40 Vokietija 2,01 1,91 Ispanija 0,01 -

Kitose ES šalyse

3,13 3,56

SUM: 100% 100% 100% 100% Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė [http://www.stat.gov.lt/lt/] Statistical database: search. EUR Market, Access database [http://madb.europa.eu]

56

2.3.10 lentelė Statybinio stiklo importas ir eksportas ES šalyse, iš kurių jis importuojamas į Lietuvą Statybinis

stiklas Šalis Importas, t/m. Eksportas, t/m. Išvada

2008 2009 2008 2009

Lenkija

7003 ne ES 637 439 12 160 4 764 Eksportas ženkliai viršija importą. Todėl vertinama, kad šis statybinis stiklas gaminamas Lenkijoje

ES 4 467 5 893 36 066 24 376 SUM: 5 104 6 332 48 226 29 143

7004 ne ES 4 267 3 957 996 57 ES 661 233 12 580 5 686

SUM: 4 928 4 190 13 576 5 743 7005 ne ES 32 750 18 348 139 544 46 878 2008 iki 5,07 proc. importuojama

iš Kinijos; iki 1,6 proc. – iš Tailando 2009 iki 2,6 proc. – iš Tailando; iki 1,7 proc. – iš Kinijos; iki 1,4 proc. – iš Baltarusijos

ES 365 442 250 092 146 076 139 388 SUM: 398 192 268 440 285 620 186 266

Vokietija

7003 ne ES 21 859 20 467 20 400 15 647 2008 iki 20 proc. importuojama iš Kinijos; iki 1,2 proc. – iš JAV 2009 iki 24,5 proc. importuojama iš Kinijos; iki 1 proc. – iš JAV.

ES 75 395 57 653 35 303 35 473 SUM: 97 254 78 120 55 703 51 120

7004 ne ES 2 796 1 782 3 845 2 851 2008 iki 32 proc. importuojama iš Rusijos; 2009 iki 44 proc. importuojama iš Rusijos

ES 3 111 1 371 5 156 4 389 SUM: 5 907 3 153 9 001 7 240

7005 ne ES 57 484 52 033 147 640 171 213 2008 iki 5 proc. importuojama iš Kinijos; iki 1,8 proc. – iš Japonijos; 2009 iki 3,1 proc. – iš Japonijos; iki 3,1 proc. – iš Kinijos; iki 2,1 proc. – iš Šveicarijos

ES 492 742 458 895 797 685 608 168 SUM: 550 226 510 898 945 325 779 381

Čekija

7003 ne ES 284 516 3 690 2 878 2008 iki 57 proc. importuojama iš Kinijos; 2009 iki 4,1 proc. –importuojama iš Kinijos; bet eksportas viršija importą

ES 215 11 976 0 11 837 SUM: 499 12 492 3 690 14 715

7004 ne ES 1 181 623 46 21

ES 0 453 0 129 SUM: 1 181 1 076 46 150

7005 ne ES 2 885 1 235 33 358 17 879 2008 iki 57 proc. importuojama iš Kinijos; iki 42 proc. – iš JAV. 2009 iki 0,32 proc. importuojama iš Kinijos; iki 0,30 – iš JAV; kita dalis – iš ES šalių

ES 0 188 076 0 186 531 SUM: 2 885 189 934 33 358 204 410

Belgija

7003 ne ES 703 247 8 816 2 577 Eksportas viršija importą. Todėl vertinama, kad šis statybinis stiklas gaminamas Belgijoje.

ES 542 316 253 170 SUM: 1 245 563 9 069 2 747

7004 ne ES 1 516 673 58 53 ES 0 0 0 0

SUM: 1 516 673 58 53 7005 ne ES 23 679 10 662 294 058 145 835

ES 2 0.000 1 023 775 SUM: 23 681 10 662 295 081 146 610


57

Bituminė stogo danga Į Lietuvą importuojamos bituminės stogo dangos rūšis ir kodas pagal kombinuotąją

nomenklatūrą: Dirbiniai iš asfalto arba panašių medžiagų (pavyzdžiui, iš naftos bitumo arba iš akmens anglių

dervos pikio) (6807)

Bituminės stogo dangos naudojimas Lietuvos pramonėje

Per metus Lietuvoje sunaudojama nuo 5,8 iki 8,5 mln. m2 bituminės stogo dangos. Didžioji dalis bituminės stogo dangos sunaudojama statybos ūkio sektoriuje (daugiau nei 40 proc.), apdirbamojoje pramonėje – tik 1-2 proc. 2009 m. apdirbamojoje pramonėje sunaudota 1,58 proc. bituminės stogo dangos, iš jų 1,23 proc. - medienos ir medienos gaminių, išskyrus baldus gamyboje.

2.3.11 lentelė. Bituminės stogo dangos sunaudojimas Lietuvos apdirbamojoje pramonėje 2009 m.





1,2 77,8

Maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamyba

0,2 11,1

Kita gamyba 0,2 11,1

Bituminės stogo dangos srautai Lietuvoje

Lietuvoje gaminamas pakankamas kiekis bituminės stogo dangos, kad šalis nepriklausytų nuo importo (žr. 2.3.12 lentelę). 2008 ir 2009 m. šios žaliavos gamyba Lietuvoje viršijo sąnaudas. Bet didžioji dalis gaminamos produkcijos eksportuojama.

UAB „Mida Lt“ (buvusi Lietuvos ir Rusijos UAB „Gargždų Mida“ susijungusi su UAB „Technonikola“) - vienintelė gamykla Baltijos šalyse, gaminanti polimerinio bitumo stogo dangas: (lanksčiąsias čerpes šlaitiniams stogams, ritinines dangas plokštiems stogams). Didžioji dalis produkcijos eksportuojama į ES šalis: Latviją, Estiją, Suomiją, Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Vengriją, Vokietiją, Austriją, Ispaniją, kt.). [http://www.mida.lt/].

2008 m. bituminės stogo dangos importas sudarė iki 72,4 % nuo sąnaudų, 2009 m. – iki 91,6 % nuo sąnaudų. 2.3.12 lentelė. Bituminės stogo dangos srautai Lietuvoje 2008 m. ir 2009 m.

2008 2009


5 448,7 tūkst. m2

6 158,9 tūkst. m2 5 304,3 tūkst. m2

5 338,1 tūkst. m2

Pagaminta ** 9 887,6 tūkst. m2 6 009,2 tūkst. m2

Eksportuota ** 8 251,3 tūkst. m2 6 473,3 tūkst. m2

Sunaudota ** 8 508 tūkst. m2 5 824,5 tūkst. m2

Šaltiniai *Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė. ** Žaliavos ir medžiagos. Statistikos departamentas prie Lietuvos respublikos vyriausybės, ISSN 1648 – 0813. Vilnius 2010

Bituminės stogo dangos importas

Iki 2008 m. didžioji dalis bituminės stogo dangos buvo importuojama iš ES valstybių (Lenkijos, Vokietijos, Nyderlandų, Suomijos, Italijos, kt.). Nuo 2009 m. situacija pasikeitė. 2009 m. importas iš

58

trečiųjų šalių padidėjo iki 67,7 proc., 2010 m. – 80,7 proc. Ypatingai sparčiai auga bituminių dangų importas iš Rusijos: 2008 m. – 12,7 proc. viso dangų importo, 2009 m. – 58,3 proc., 2010 m. – iki 62 proc. Taip pat ši medžiaga importuojama iš Baltarusijos (2008 m. - 25,58 proc., 2009 m. – 9,16 proc., 2010 m. – 18,8 proc.).

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

2005 2006 2007 2008 2009 2010

pro

c.

ES valstybės

Trečiosios šalys

2.3.4 pav. Bituminės stogo dangos importo priklausomybė nuo trečiųjų šalių (2005-2010)

[Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė] Nuodugnesnės ES šalių (iš kurių importuojama bituminė stogo danga) rinkos analizės rezultatai

parodė, kad priklausomybė nuo trečiųjų šalių importo Lietuvoje yra dar didesnė. Beveik visos šalys, iš kurių importuojama danga, yra šios žaliavos gamintojos, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Latviją, kurios importuoja dangą daugiausia iš trečiųjų šalių. Taip padidėjo Lietuvos priklausomybė nuo šios medžiagos importo iš Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, JAV, Norvegijos (žr. 2.3.13 lentelę). 2.3.13 lentelė Bituminės stogo dangos importas į Lietuvą bei pasiskirstymas tarp dangos gamintojų

pagal šalis (2008, 2009) Statybos medžiaga

Šalis – eksportuotoja į Lietuvą Į Lietuvą importuotos bituminės dangos pasiskirstymas pagal šalis

Šalis 2008 2009 Šalis 2008 2009 Bituminė stogo danga

Baltarusija 25,58% 9,16% Baltarusija 25,67% 9,8% Rusija 12,73% 58,34 % Rusija 13,19% 61,43% Ukraina 0,23% Ukraina 0,33% 0,11% Jungtinės Valstijos 0,09% 0,09% Jungtinės

Valstijos 1,85% 0,32%

Norvegija - 0,1% Norvegija 0,04% 0,11% Kitos ne ES šalys 0,4% 0,01% Kanada 0,1%

ES šalys, iš jų 61,33% 32,30% ES šalys, iš jų 58,82% 28,23% Lenkija 20,62 13,02 Lenkija 20,62 13,02 Vokietija 19,34 7,20 Vokietija 19,34 7,20 Nyderlandai 6,02 1,24 Nyderlandai 6,02 1,24 Suomija 3,94 1,78 Suomija 3,94 1,78 Italija 2,59 0,45 Italija 2,59 0,45 Latvija 1,66 7,72 Čekija 1,07 0,09 Jungtinė Karalystė 1,76 0,23 Prancūzija 1,86 0,20 Čekija 1,07 0,09 Kitos ES šalyse

(AT, BE, SE) 3,38 4,25

Prancūzija 1,86 0,20

Kitos ES šalyse (AT, BE, SE)

2,47 0,37

SUM: 100% 100% 100% 100% Šaltiniai: Statistical database: search. EUR Market, Access database [http://madb.europa.eu]

59

2.4 Popierius, kartonas, mediena

Popierius ir kartonas Į Lietuvą importuojamo, iš Lietuvos eksportuojamo ir Lietuvoje gaminamo popieriaus ir

kartono rūšys ir kodai pagal kombinuotąją nomenklatūrą: Laikraštinis ritininis arba lakštinis popierius (4801); Nepadengtas popierius ir kartonas, naudojami rašyti, spausdinti ir kitiems grafinio atvaizdavimo

tikslams, neperforuotas perfokortų ir perfojuostų ritininis arba stačiakampiais lakštais popierius, išskyrus popierių, klasifikuojamą 48.01 arba 48.03 pozicijose; rankų darbo popierius ir kartonas (4802);

Žaliavinis popierius, naudojamas tualetiniam popieriui, veido servetėlėms, rankšluosčiams arba vystyklams gaminti ir panašus popierius, naudojamas buitinėms arba higieninėms reikmėms, celiuliozinė vata ir celiuliozės pluoštų klodai, krepinis arba nekrepinis, klostytas arba neklostytas, įspaustinis arba neįspaustinis, perforuotas arba neperforuotas, dažytu arba nedažytu, dekoruotu arba nedekoruotu paviršiumi, su atspaudais arba be atspaudų, ritininis arba lakštinis (4803);

Nepadengtas ritininis arba lakštinis kraftpopierius ir kartonas, išskyrus klasifikuojamus 48.02 arba 48.03 pozicijose (4804);

Kitas nepadengtas ritininis arba lakštinis popierius ir kartonas, toliau neapdorotas ir neperdirbtas (4805);

Augalinis pergaminas, riebalams nelaidus popierius, kalkės, blizgusis pergamentinis popierius ir kitas blizgusis, skaidrus arba pusiau permatomas ritininis arba lakštinis popierius (4806);

Kombinuotas ritininis arba lakštinis popierius ir kartonas (pagamintas adhezyvu suklijuojant plokščius popieriaus arba kartono sluoksnius), nepadengtu paviršiumi arba neįmirkytas, viduje sutvirtintas arba nesutvirtintas (4807);

Popierius ir kartonas, iš vienos arba abiejų pusių padengti kaolinu ar kitomis neorganinėmis medžiagomis, su rišikliais arba be jų, nepadengti jokiais kitais apvalkalais, dažytu ar nedažytu, dekoruotu ar nedekoruotu paviršiumi, su atspaudais arba be atspaudų (4810);

Rūkomasis popierius, supjaustytas arba nesupjaustytas pagal nustatytus matmenis, taip pat knygelių arba tūtelių pavidalo (4813).

Popieriaus ir kartono naudojimas Lietuvos pramonėje

Didžioji dalis popieriaus ir kartono naudojama apdirbamojoje pramonėje (2008 m. – iki 72 proc. bendrų sąnaudų, 2009 m. – iki 86 proc.). Ši žaliava naudojama visuose apdirbamosios pramonės šakose. Pagrindiniai šios žaliavos naudotojai: popieriaus gaminių gamintojai, įmonės, kurių veikla yra spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas, medienos gaminių gamintojai, maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamintojai (žr. 2.4.1 lentelę).

2.4.1 lentelė. Popieriaus ir kartono sunaudojimas Lietuvos apdirbamojoje pramonėje 2009 m.




Popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba 44,9 52,4 Spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas 29,6 34,5 Medienos ir medienos gaminių, išskyrus baldus gamyba

5,1 5,9

Maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamyba

2,4 2,8

Baldų gamyba 1,8 2,1 Kita gamyba 2 2,3

60

Popieriaus ir kartono srautai Lietuvoje

Lietuvoje 2008 m. popieriaus ir kartono pagaminta 122,74 tūkst. t arba 67,4 proc. nuo šių

žaliavų sąnaudų; 2009 m. pagaminta – 86,4 tūkst. t arba 56,5 proc. nuo popieriaus ir kartono sąnaudų. Be to, didžioji dalis pagamintos lietuviškos produkcijos eksportuojama.

Pagrindiniai popieriaus ir kartono (tuo pačiu popieriaus ir kartono gaminių) gamintojai Lietuvoje:

• žaliavinio popieriaus bei/arba iš jo gaminamų higienos gaminių: UAB "Eseira", AB "Grigiškės", UAB "Gruinė", UAB "KM Invest", UAB "Ometa";

• fliutingo (popieriaus gofravimui) gamintojai: AB „Klaipėdos kartonas“, UAB „Kauno popierius“,

• kartotinės taros gamintojai: UAB "A-PAK", UAB "Baltijos Brasta", UAB "Carttara", AB "Darbas", UAB "Eltaka", AB "Grafobal Vilnius", AB "Grigiškės", UAB „Kauno popierius“, UAB "Kauno tara", , UAB "Klaipėdos kartono tara", UAB "Mazus", UAB "SCA Packaging", UAB "SIBO pakuotės", UAB "Smurfit Kappa Baltic", UAB "Stora Enso Packaging", UAB "Via Aquaria" (didžioji dalis šių įmonių naudoja kartoną kaip žaliavą kartono gaminių gamybai);

• kitas popierius, pvz. kasos aparatų juostoms - UAB "Baltoji juosta", kt.

Lietuvos ūkis yra priklausomas nuo popieriaus ir kartono importo. Daugiau nei 80 proc. Lietuvoje sunaudoto popieriaus – importuojama. 2.4.2 lentelė. Popieriaus ir kartono srautai Lietuvoje 2008 m. ir 2009 m.

2008 2009

Importuota * 156,8 tūkst. t 127,1 tūkst. t

Pagaminta ** 122,74 tūkst. t 86,4 tūkst. t

Eksportuota * 89,6 tūkst. t;

71,2 tūkst. t

Sunaudota ** 182,2 tūkst. t 152,9 tūkst. t


Popieriaus ir kartono importas

Popierius ir kartonas į Lietuvą daugiausia importuojamas iš ES valstybių. Didžioji dalis

importuojama iš Suomijos (2008 m. – apie 28 proc., 2009 m. – apie 20 proc.), Švedijos (2008 m. – apie 18 proc., 2009 m. – apie 20 proc.). Analizuojant trečiąsias šalis, daugiausiai importuojama iš Rusijos (2009 m. – iki 12 proc.), Baltarusijos (2009 – apie 2 proc.).

Pagrindiniai popieriaus gamintojai pasaulyje: International Paper (JAV); Georgia-Pacific (JAV);

Weyerhaeuser (JAV); Kimberly-Clark (JAV); Stora Enso (Suomija); UPM-Kymmene (Suomija); Svenska Cellulosa Aktiebolaget (Švedija); Mondi (Austrija); Sappi (PAR); M-Real (Suomija); Dunder Mifflin (JAV). [Global Forest, Paper & Packaging Industry Survey, 2009 Edition – Survey of 2008 Results http://www.pwc.com/en_GX/gx/forest-paper-packaging/pdf/global-forest-survey-2009a.pdf ].

Popieriaus pramonė vystoma ten, kur pakanka nuosavos medienos (popieriaus gamybai galima naudoti visas medienos rūšis), geros medienos importo sąlygos, daug pigios energijos, pakankamai gėlo vandens. [Prof. dr. Antanas Morkevičius // Lietuvos popieriaus pramonė// Žurnalas "BALTIJOS MIŠKAI IR MEDIENA"// 2004 Nr. 2 (4)]

61

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

2005 2006 2007 2008 2009 2010

pro

c.

ES valstybės

Trečiosios šalys

2.4.1 pav. Popieriaus ir kartono importo priklausomybė nuo trečiųjų šalių (2005-2010)

[Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė] 2.4.3 lentelėje išnagrinėtas importuojamo į Lietuvą popieriaus ir kartono pasiskirstymas pagal

šalis 2008 ir 2009 m. Beveik visuose šalyse, iš kurių Lietuva importuoja popierių ir kartoną, gaminama ši žaliava. Suomijos, Švedijos, Airijos, Prancūzijos, Norvegijos, Italijos, Anglijos, Vokietijos, Portugalijos, Ispanijos įmonės patenka į TOP 10 ES šalyse [PAPER MANUFACTURERS IN EUROPE [http://www.paperonweb.com/ppmanfeu.htm ]]

2.4.3 lentelė Popieriaus ir kartono importas į Lietuva bei pasiskirstymas tarp šios žaliavos gamintojų

pagal šalis (2008, 2009) Žaliavos ir medžiagos

Šalis – eksportuotoja į Lietuvą Į Lietuvą importuoto PK pasiskirstymas pagal šalis

Šalis 2008 2009 Šalis 2008 2009 Popierius ir kartonas

4801 – 4807;

4810;

4813

Rusija 14,61 % 11,88% Rusija 14,61 % 11,88% Baltarusija 2,42% 2,07% Baltarusija 2,42% 2,07% Kinija 1,31% 0,98% Kinija 1,31% 0,98% Norvegija 0,38% 0,62% Norvegija 0,38% 0,62% Brazilija 0,32% 0,39% Brazilija 0,32% 0,39% Tailandas 0,21% 0,17% Tailandas 0,21% 0,17%

Korėjos Respublika

0,23% 0,14% Korėjos Respublika

0,23% 0,14%

ES šalys, iš jų 80,25% 83,41% ES šalys, iš jų 80,25% 83,41%

Suomija 28,76 20,47 Suomija 28,76 20,47 Švedija 18,47 19,69 Švedija 18,47 19,69 Vokietija 7,48 7,75 Vokietija 7,48 7,75 Lenkija 5,47 10,70 Lenkija 5,47 10,70 Latvija 4,77 5,06 Latvija 4,77 5,06 Austrija 3,90 2,62 Austrija 3,90 2,62 Slovakija 2,00 2,20 Slovakija 2,00 2,20 Nyderlandai 1,65 2,30 Estija 1,70 2,30 Estija 1,70 3,41 Italija 1,38 3,41

Italija 1,38 0,90 Italija 1,38 0,90 Belgija 0,26 3,05 Belgija 0,26 3,05 Kitos ES šalys

4,41 5,26 Kitos ES šalys 0,26 5,26

SUM: 100% 100% 100% 100% Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė [http://www.stat.gov.lt/lt/] Statistical database: search. EUR Market, Access database [http://madb.europa.eu]

62

Apvalioji mediena

Į Lietuvą importuojamos, Lietuvoje gaminamos ir iš Lietuvos eksportuojamos apvaliosios

medienos rūšys ir kodai pagal kombinuotąją nomenklatūrą: - malkinė mediena (4401.10); - žaliavinė mediena, nuo kurios nuskusta arba nenuskusta žievė ir brazdas, kuri grubiai aptašyta

suformuojant kvadrato skerspjūvį arba neaptašyta (4403).

Apvalios medienos naudojimas Lietuvos pramonėje

Per metus Lietuvoje sunaudojama apie 5 mln. m3. Apie 50 proc. apvaliosios medienos sunaudojama apdirbamojoje pramonėje (2008 m. – apie 54 proc. bendrų sąnaudų, 2009 m. – apie 48 proc.). Ši žaliava naudojama beveik visuose apdirbamosios pramonės šakose. Pagrindiniai šios žaliavos naudotojai: medienos gaminių, išskyrus baldus, gamintojai, baldų bei popieriaus gamintojai (žr. 2.4.4 lentelę).

2.4.4 lentelė. Apvalios medienos sunaudojimas Lietuvos apdirbamojoje pramonėje 2009 m.





43,1 90

Baldų gamyba 2,6 5,3 Popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba 1,7 3,6 Kita gamyba 0,5 1,1

Apvaliosios medienos srautai Lietuvoje

Apvaliosios medienos gamyba Lietuvoje viršija sąnaudas: 2008 m. – 1,24 kart, 2009 m. – 1,07

karto (žr. 2.4.5 lentelę). Importas sudaro tik 4-5 proc. nuo sąnaudų. Beveik visa malkinė mediena importuojama iš Latvijos, žaliavinė mediena – iš trečiųjų šalių (Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos). 2.4.5 lentelė. Apvaliosios medienos srautai Lietuvoje 2008 m. ir 2009 m.

2008 2009

Importuota, Bendrai**: malkinės medienos*:

žaliavinės medienos*:

238,5 tūkst. m3 58076,3 t 155,5 tūkst. m3

209,1 tūkst. m3 32756 t 2163,4 tūkst. m3

Pagaminta** 5786,5 tūkst. m3

5677,3 tūkst. m3

Eksportuota * 1233,3 tūkst. m3 782 tūkst. m3

Sunaudota ** 4657,7 tūkst. m3 5274,7 tūkst. m3


Apvaliosios medienos importas

Apie 99 proc. malkinės medienos importuojama iš ES valstybių, pagrindinė dalis – iš Latvijos (2009 m. – iki 99,15 proc.) (žr. 2.4.2 lentelę). Galima daryti išvada, kad Lietuva neturi priklausomybės nuo malkinės medienos importo iš trečiųjų šalių.

.

63

0

20

40

60

80

100

120

2005 2006 2007 2008 2009 2010

Pro

c.

ES valstybės

Trečiosios šalys

2.4.2 pav. Malkinės medienos importo priklausomybė nuo trečiųjų šalių (2005-2010)

[Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė] 2.4.6 lentelė Malkinės medienos importas į Lietuva bei pasiskirstymas tarp šios žaliavos gamintojų

pagal šalis (2008, 2009) Žaliavos ir medžiagos

Šalis – eksportuotoja į Lietuvą Į Lietuvą importuotos malkinės medienos gamybos pasiskirstymas pagal šalis

Šalis 2008 2009 Šalis 2008 2009 4401.10 Malkinė mediena

Rusija 0,03 % 0,34% Rusija 0,03 % 0,34% Baltarusija 0,16% 0,27% Baltarusija 0,16% 0,27% Ukraina - 0,12% Ukraina - 0,12% Gana - 0,03% Gana - 0,03% ES šalys, iš jų 99,81 % 99,24% ES šalys, iš jų 99,81 % 99,24% Latvija 99,51 99,15 Latvija 99,51 99,15 Kitos ES šalys (AT, BE, EE, GB, DE)

0,3 0,09 Kitose ES šalyse (AT, BE, EE, GB, DE)

0,3 0,09

SUM: 100% 100% 100% 100% Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė [http://www.stat.gov.lt/lt/] 2.4.7 lentelė Malkinės medienos (4401.10) importas ir eksportas ES šalyse, iš kurių žaliava

importuojama į Lietuvą Medžiaga Šalis Importas, t/m. Eksportas, t/m. Išvada

2008 2009 2008 2009 4401.10 Malkinė mediena

Latvija ne ES - 13 20 893 5 877 Eksportas viršija importą ES 1 157 4 770 333 133 780 817

SUM: 1 157 4 783 354 026 786 694 Šaltinis: Statistical database: search. EUR Market, Access database [http://madb.europa.eu]

Priešinga situacija su žaliavinės medienos importu. Didžioji dalis importuojama būtent iš trečiųjų šalių (Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos), nors importas iš ES šalių kasmet didėja ir 2009 m. pasiekė 35,7 proc., tačiau gilesnė žaliavinę medieną eksportuojančių ES šalių analizė parodė, kad kai kurios iš jų šios žaliavos negamina, bet perparduoda iš trečiųjų šalių. Todėl 2009 m. priklausomybė nuo trečiųjų šalių rinkos padidėjo nuo 64,3 proc. iki 74 proc.

64

0,00

10,00

20,00

30,00

40,00

50,00

60,00

70,00

80,00

90,00

100,00

2005 2006 2007 2008 2009 2010

Pro

c.

ES valstybės

Trečiosios šalys

2.4.3 pav. Žaliavinės medienos importo priklausomybė nuo trečiųjų šalių (2005-2010)

[Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė] 2.4.8 lentelė Apvaliosios medienos (žaliavinės medienos) importas į Lietuvą bei pasiskirstymas tarp

šios žaliavos gamintojų pagal šalis (2008, 2009) Žaliavos ir medžiagos

Šalis – eksportuotoja į Lietuvą Į Lietuvą importuotos žaliavinės medienos gamybos pasiskirstymas pagal šalis

Šalis 2008 2009 Šalis 2008 2009 Apvalioji mediena (4403)

Baltarusija 56,15% 34,54% Baltarusija 56,9% 42,04% Rusija 3,24 % 0,31% Rusija 3,34% 0,34% Ukraina 27,91% 29,46% Ukraina 28,41% 31,66% Norvegija 0,03% - Norvegija 0,03% - ES šalys, iš jų 12,68 % 35,69% ES šalys, iš jų 11,32 % 25,96% Latvija 9,84 21,90 Latvija 9,84 21,90

Lenkija 2,35 13,50 Suomija 0,18 0,02 Suomija 0,18 0,02

Švedija 0,07 0,00 Švedija 0,07 Belgija 0,03 0,17 Belgija 0,03 0,17 Kitos ES šalyse (BE, EE, DE)

0,21 0,1 Kitos ES šalyse

1,2 3,87

SUM: 100% 100% 100% 100% Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė [http://www.stat.gov.lt/lt/] 2.4.9 lentelė Apvaliosios medienos (žaliavinės medienos) importas ir eksportas ES šalyse, iš kurių žaliava

importuojama į Lietuvą Šalis Importas, t/m. Eksportas, t/m.

2008 2009 2008 2009 Latvija ne ES 323 070 142 355 9 463 26 012

ES 208 228 44 875 2 796 024 2 181 310 SUM: 531 298 187 230 2 778 tūkst. 2 207 tūkst.

Pastaba: eksportas 5 kart viršija importą. Todėl priimame prielaida, kad į Lietuvą iš Latvijos importuojama žaliava gaminama Latvijoje. Daugiausia importuojama iš Baltarusijos ir Ukrainos: 2008: iš Baltarusijos – 31,7%; iš Ukrainos – 28,3%; 2009: iš Baltarusijos – 76% nuo importo Lenkija ne ES 852 078 1 080 375 19 324 9 395

ES 605 839 409 311 284 229 753 182 SUM: 1 458 tūkst. 1 489 tūkst. 303 553 762 577

Pastaba: 2008 m. iki 32 proc. importuota iš Baltarusijos; iki 22 proc. – iš Ukrainos; iki 4,2 proc. – iš Rusijos; iki 0,1 proc. – iš kitų ne ES valstybių; iki 41,5 proc. – iš kitų ES valstybių; 2009 m. iki 55,7 proc. importuota iš Baltarusijos; iki 16,6 proc. – iš Ukrainos; iki 0,2 proc. – iš Rusijos; kita dalis –iš kitų ES šalių

65

Belgija ne ES 38 019 28 593 1 621 098 191 643

ES 1 696 571 SUM: 38 019 28 593 1 622 tūkst. 192 214

Pastaba: Eksportas viršija importą. 2008 m. iki 36 proc. importuota iš Kongo, iki 28 proc. – iš Gabono, iki 13,7proc. – iš Kamerūno, iki 8 proc. – iš Pietų Afrikos; 2009 m.: iki 42 proc. – iš Gabono, iki 27 proc. – iš Kamerūno, iki 19 proc. – iš Kongo. Šaltinis: Statistical database: search. EUR Market, Access database [http://madb.europa.eu]

Pjautinė mediena Į Lietuvą importuojamos, iš Lietuvos eksportuojamos ir Lietuvoje gaminamos pjautinės

medienos rūšis ir kodas pagal kombinuotąją nomenklatūrą - mediena, kurios storis didesnis kaip 6 mm, išilgai perpjauta arba perskelta, nudrožta arba be žievės, obliuota arba neobliuota, šlifuota arba nešlifuota, sujungta arba nesujungta galais (4407).

Pjautinė mediena yra bendras iš visų keturių pusių apipjautos medienos pavadinimas. Pjautinė mediena skirstoma į keturias kokybės klases: A1 A2 A3 A4 (US), B(V), C(VI), D(VII) [http://www.puumerkki.lt]:

- A1...A4 - aukščiausios kokybės, kuri naudojama stalių gaminių, langų rėmų, staktų (dažomų), sienų dailylenčių, grindų lentų gamybai, valčių statybai, rankų darbo gaminių, apdailos elementų ir kitų daiktų, kurių gamybai reikia kokybiškos medienos, gamybai;

- B kokybės naudojama langų rėmų, staktų (dažomų), baldų, klijuotos medienos plokštėms, rąstinių pastatų, sijų, išorinės apdailos lentų, sienų plokščių, apdailos juostelių, grindų lentų, tvorų gamybai;

- C ir D kokybės pjautinė mediena naudojama apdailos juostelių, juodųjų grindų, tvorų, padėklų, pakavimo taros, betoninių liejinių, stogo grebėstų (po ruberoidu) gamybai

Pjautinės medienos naudojimas Lietuvos pramonėje

Lietuvoje per metus sunaudojama apie 1 mln. m3 pjautinės medienos. Pagrindinė dalis pjautinės medienos naudojama apdirbamojoje pramonėje: 2008 m. – daugiau nei 90 proc., 2009 m. – apie 85 proc.. Pagrindiniai šios žaliavos naudotojai - medienos gaminių, išskyrus baldus bei baldų gamintojai.

2.4.10 lentelė. Pjautinės medienos sunaudojimas Lietuvos apdirbamojoje pramonėje 2009 m. Statistikos departamentas. Žaliavos ir medžiagos 2009]

Apdirbamosios pramonės šaka Sunaudojimas 2009 metais, % nuo bendrų sąnaudų



68,9 81,8

Baldų gamyba 12,8 15,2 Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba 1,2 1,4 Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius gamyba

0,8 0,9

Kita gamyba 0,6 0,7

66

Pjautinės medienos srautai Lietuvoje Lietuvoje pjautinės medienos gaminama daugiau, nei sunaudojama: 2008 m. – 1,05 karto

daugiau, 2009 m. - 1,2 karto daugiau. Dėl Statistikos duomenų nesutapimo sunku nustatyti Lietuvos apdirbamosios pramonės priklausomybę nuo šios žaliavos importo. Nagrinėjant žaliavų ir medžiagų balansą, pjautinės medienos importas sudaro tik 25-28 proc. šio žaliavos sąnaudų. Nagrinėjant importo statistikos duomenis, į Lietuvą importuojama dvigubai daugiau žaliavos, negu sunaudojama.

2.4.11 lentelė. Pjautinės medienos srautai Lietuvoje 2008 m. ir 2009 m.

2008 2009


2 363,1 tūkst. m3

300,7 tūkst. m3 1 258,3 tūkst. m3

209,3 tūkst. m3

Pagaminta ** 1 109,2 tūkst. m3 1 010,9 tūkst. m3

Eksportuota * 429,1 tūkst. m3 429,3 tūkst. m3

Sunaudota ** 1 056 tūkst. m3 818,5 tūkst. m3


Pjautinės medienos importas

Nuo 2007 m. pagrindinė dalis pjautinės medienos importuojama iš trečiųjų šalių (Kanados, Rusijos, Ukrainos, JAV, Baltarusijos ir kitų). 2010 m. ženkliai padidėjo pjautinės medienos importas iš Latvijos (nuo 4,53 proc. 2009 m. iki 21 proc. 2010 m.). Dėl to iki 32 proc. padidėjo šios žaliavos importo kiekis iš ES valstybių.

Nuodugnesnės analizės rezultatai parodė, kad ES valstybių, kurios eksportuoja medieną Lietuvai, priklausomybė nuo trečiųjų šalių nežymiai didėja (pvz., 2009 m. nuo 86,25 proc. iki 88,53 proc.), kadangi kelios ES valstybės (Estija, Nyderlandai, Lenkija) šios žaliavos negamina arba ne tik gamina, bet ir perparduoda iš trečiųjų šalių (žr. 2.4.12 ir 2.4.13lenteles).

0,00

10,00

20,00

30,00

40,00

50,00

60,00

70,00

80,00

90,00

100,00

2005 2006 2007 2008 2009 2010

pro

c.

ES valstybės

Trečiosios šalys

2.4.4 pav. Pjautinės medienos importo priklausomybė nuo trečiųjų šalių (2005-2010)


67

2.4.12 lentelė Pjautinės medienos importas į Lietuvą bei pasiskirstymas tarp pjautinės medienos gamintojų pagal šalis (2008, 2009)

Šalis – eksportuotoja į Lietuvą Į Lietuvą importuotos pjautinės medienos gamybos pasiskirstymas pagal šalis

Šalis 2008 2009 Šalis 2008 2009 Kanada 30,40% 28,92% Kanada 30,40% 28,92% Rusija 31,42 % 11,97% Rusija 32,89% 13,11% Ukraina 16,78% 27,40% Ukraina 16,93% 28,06% Jungtinės Valstijos 6,56 % 14,09 % Jungtinės Valstijos 6,65% 14,12% Baltarusija 1,36% 3,48% Baltarusija 1,55% 3,62% Norvegija 0,12% 0,35% Norvegija 0,15% 0,36% Kinija 0,22% 0,01% Malaizija

Kinija 0,1% 0,22%

0,1% 0,01%

Brazilija 0,03% 0,02% Brazilija 0,13% 0,12% Kamerūnas 0,01% 0,01% Kamerūnas 0,01% 0,11%

ES šalys, iš jų 13,10% 13,75% ES šalys, iš jų 10,97% 11,47% Latvija 5,92 4,53 Latvija 5,92 4,53

Vokietija 3,28 0,94 Vokietija 2,48 0,74 Estija 1,37 0,57 Estija 0,54 0,19

Nyderlandai 0,68 0,84 Nyderlandai 0,23 0,26 Švedija 0,55 0,65 Švedija 0,55 0,65 Lenkija 0,17 3,51 Lenkija 0,01 0,11 Kitos ES šalyse (BE, CZ, DK, ES, PL, FR, SK)

1,13 2,71 Kitos ES šalyse (BE, CZ, DK, ES, PL, FR, SK)

1,24 4,99

100 % 100 % 100 % 100 % Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė [http://www.stat.gov.lt/lt/] Statistical database: search. EUR Market, Access database [http://madb.europa.eu] 2.4.13 lentelė Pjautinės medienos (4407) importas ir eksportas ES šalyse, iš kurių žaliava importuojama į

Lietuvą Medžiaga Šalis Importas, t/m. Eksportas, t/m.

2008 2009 2008 2009 Pjautinė mediena (4407)

Latvija ne ES 128 676 38 830 179 790 227 962 ES 60 287 62 688 830 411 805 270

SUM: 188 963 101 518 1 010 201 1 033 232 Pastaba: Eksportas viršija importą. Pagrindinė dalis importuojamos pjautinės medienos – iš Rusijos Pjautinė mediena (4407)

Vokietija ne ES 712 409 652 230 1 113 012 918 690 ES 1 580 587 1 509 941 3 795 901 3 018 454

SUM: 2 292 996 2 162 171 4 908 913 3 937 144 Pastaba: Eksportas viršija importą. 2008 iki 15,5 proc. importuota iš Rusijos; iki 4,3 proc. – iš Ukrainos; iki 2,7 proc. – iš Baltarusijos; iki 2 proc. – iš Jungtinių Valstijų; iki 1 proc. – iš Norvegijos; 2009 iki 15,3 proc. importuota iš Rusijos; iki 3,7 proc. – iš Ukrainos; iki 2,2 proc. – iš Jungtinių Valstijų; iki 1,1 proc. – iš Norvegijos; iki 0,5 proc. – iš Baltarusijos. Pjautinė mediena (4407)

Estija ne ES 200 027 182 492 61 254 81 527 ES 124 316 107 972 267 842 273 797

SUM: 324 343 290 464 329 096 355 324 Pastaba: 2008 54,4 proc. importuota iš Rusijos; 3,3 proc. – iš Baltarusijos; 1,7 proc. – iš Ukrainos; 1,8 proc. – iš Jungtinių Valstijų 2009 56,2 proc. importuojama iš Rusijos; 3,7 proc. – iš Baltarusijos; 1,3 proc. – iš Ukrainos; 1,3 proc. – iš Jungtinių Valstijų Pjautinė mediena (4407)

Nyderlandai ne ES 691 890 489 797 9 959 6 896 ES 9 959 6 896 10 125 176 843

SUM: 701 849 496 693 20 084 183 739 Pastaba: 2008 24,8 proc. importuota iš Rusijos; 15,2 proc. – iš Malaizijos; 13,8 proc. – iš Brazilijos; 6,7 proc. – iš Baltarusijos 2009 24 proc. importuota iš Rusijos; 15,2 proc. – iš Malaizijos; 14,2 proc. – iš Kamerūno; 11 proc. – iš Brazilijos; 9,4 – iš Baltarusijos. Pjautinė mediena (4407)

Lenkija ne ES 195 752 143 688 8 391 6 151 ES 376 789 266 927 323 572 263 954

68

SUM: 572 541 410 615 331 963 270 105 Pastaba: 2008 18,8 proc. importuota iš Ukrainos; 11,3 proc. – iš Rusijos; 65,8 proc. – iš kitų ES šalių; 2009 17,8 proc. importuota iš Ukrainos; 12,8 proc. – iš Rusijos; 65 proc. – iš kitų ES šalių Šaltinis: Statistical database: search. EUR Market, Access database [http://madb.europa.eu]

Medienos drožlių plokštės (MDP)

Į Lietuvą importuojamų, Lietuvoje gaminamų ir iš Lietuvos eksportuojamų medienos drožlių

plokščių rūšis ir kodas pagal kombinuotąją nomenklatūrą - medienos drožlių plokštės ir panašios plokštės (pavyzdžiui, iš orientuotų skiedrelių sluoksnių (OSB) ir sluoksninės plokštės iš medienos arba iš kitų panašių į medieną medžiagų, aglomeruotos arba neaglomeruotos dervomis arba kitais organiniais rišikliais (4410).

Drožlių plokštės gaminama iš smulkių medienos dalelių, sujungtų organine rišamąja medžiaga, veikiant karščiui, slėgiui, drėgmei, katalizatoriams [Antanas Morkevičius// Lietuvos medienos plokščių pramonė. Žurnalas "BALTIJOS MIŠKAI IR MEDIENA" 2004 Nr. 1 (3)].

MPD naudojimo galimybės (priklausomai nuo gamybos kokybės): sienų bei pertvarų konstrukcijoms; pastatų renovacijai virtuvės, vonios patalpoms; baldų gamybai; stogams; grindims; laiptams; stendų bei pakuočių gamyboje; surenkamų skydinių karkasinių namų gamyboje; surenkamų modulinių namų gamyboje; trumpalaikiam betonavimui; betonavimo darbams (klojinių formos gaminti).

Medienos drožlių plokščių naudojimas Lietuvos pramonėje

Lietuvoje per metus sunaudojama nuo 500 iki 700 tūkst. m3 medienos drožlių plokščių. Pagrindinė jų dalis naudojama apdirbamojoje pramonėje baldų ir medienos gaminių gamyboje. 2008 m. apdirbamojoje pramonėje sunaudota apie 96 proc. medienos drožlių plokščių, 2009 m. – apie 90 proc.. 2.4.14 lentelė. Medienos drožlių plokščių sunaudojimas Lietuvos apdirbamojoje pramonėje 2009 m.




Baldų gamyba 59,9 66,1 Medienos ir medienos gaminių, išskyrus baldus gamyba

29,8 32,9

Kita gamyba 0,9 1 MDP – yra pagrindinė Lietuvos baldų pramonės žaliava. Todėl vienu iš pagrindinių šios

pramonės šakos tarptautinio konkurentingumo veiksnių tapo sėkminga baldų gamybos įmonių vertikali integracija į pagrindinės baldų medžiagos – medienos drožlių plokščių gamybą. Pastaruoju metu baldų pramonės apimtys didėja, dėl ko Lietuva iš MDP eksportuotojos tapo MDP importuojančia šalimi (žr. X lentelę). Medienos drožlių plokščių srautai Lietuvoje

Pagrindiniai medienos plokščių gamintojai Lietuvoje: AB „Klaipėdos mediena“, AB

„Grigiškės“, „Swedspan Girių bizonas“, UAB „SCA Packaging“. Specializuota plokščių gamybos įmonė yra tik “Swedspan Girių bizonas“, kitos be plokščių dar gamina baldus, popierių ir kitą produkciją.

Nuo 2002 m. UAB „Vakarų medienos grupė“ (VMG) valdo įmones, gaminančias apdailintą medienos drožlių plokštę (AMDP), faneros gaminius, ąžuolo ir beržo ruošinius bei skydus, baldus iš AMDP plokštės bei medienos masyvo [http://www.mediena.lt]:

69

• AB „Klaipėdos mediena“ - gamina medienos drožlių plokštę, apdailintą medienos drožlių plokštę, baldus bei jų detales; • UAB „Sakuona“ - detalių iš klijuotinės faneros gamyba (įmonė pati gamina faneros gamybai reikalingą žaliavą — lukštą); • UAB "Oak In Style" (buvusi UAB „Jūrės Ąžuolas“) - ąžuolinių ruošinių, skydų, baldų gamyba ir šios produkcijos didmeninė prekyba; • BEI - Baltijos elektrinių investicijos (šiai įmonei priklauso 6 MW galios kogeneracinė jėgainė Kazlų Rūdoje, kuri IKEA baldų fabrikui tiekia šilumą, garą ir elektros energiją); • UAB „VMG ekspedicija“ - technologinės skiedros gamyba ir pardavimas. Ukrainoje esantis VMG padalinys „Wood Industry“ - ąžuolo medienos ruošinių ir ąžuolinių skydų gamyboje.

VMG yra viena didžiausių medienos gaminių eksportuotojų Baltijos šalyse [http://www.mediena.lt].

Lietuvoje per metus pagaminama apie 500 tūkst. m3 MDP, bet sunaudojama apie 1,3 karto

daugiau (žr. 2.4.15 lentelę). Importuojama - 30-40 proc. nuo plokščių sąnaudų.

2.4.15 lentelė. Medienos drožlių plokščių srautai Lietuvoje 2008 m. ir 2009 m. 2008 2009

Importuota * 294,5 tūkst. m3 202,1 tūkst. m3

Pagaminta * 514,8 tūkst. m3 481 tūkst. m3


Sunaudota * 684,2 tūkst. m3 596,5 tūkst. m3

Šaltiniai * Žaliavos ir medžiagos. Statistikos departamentas prie Lietuvos respublikos vyriausybės, ISSN 1648 – 0813. Vilnius 2010

Medienos drožlių plokščių importas

Didžioji dalis importuotų medienos drožlių plokščių importuojama iš ES valstybių. Šios medžiagos importo priklausomybė nuo trečiųjų šalių yra labai nedidelė, nesudaro 5 proc. Daugiau nei 30 proc. medienos drožlių plokščių importuojama iš Latvijos. Nuodugnesnės analizės rezultatai parodė, kad ES šalių, kurios eksportuoja šią medžiagą Lietuvai, priklausomybė nuo trečiųjų šalių yra didesnė, pvz., 2009 m. išaugo nuo 0,32 iki 4,36 proc., kadangi kelios ES valstybės drožlių plokščių pačios negamina (žr. 2.4.16 ir 2.4.17 lenteles).

0,00

20,00

40,00

60,00

80,00

100,00

120,00

2005 2006 2007 2008 2009 2010

pro

c.

ES valstybės

Trečiosios šalys

2.4.5 pav. Medienos drožlių plokščių importo priklausomybė nuo trečiųjų šalių (2005-2010) [Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė]

70

2.4.16 lentelė Medienos drožlių plokščių importas į Lietuvą bei pasiskirstymas tarp šios medžiagos gamintojų pagal šalis (2008, 2009)

Šalis – eksportuotoja į Lietuvą Į Lietuvą importuotų MDP gamybos pasiskirstymas pagal šalis

Šalis 2008 2009 Šalis 2008 2009 Baltarusija 0,59% 0,18% Baltarusija 0,59% 0,18% Jungtinės Valstijos 0,47 % 0,01 % Jungtinės Valstijos 0,47 % 0,01 % Norvegija 0,11% 0,01% Norvegija 0,11% 0,01% Kitos ne ES šalys 0,17% 0,12% Ukraina 3,7% 2,64% Šveicarija 1,66% 1,4%

Kitos ne ES šalys 0,17% 0,12%

ES šalys, iš jų 98,66% 99,68% ES šalys, iš jų 92,49% 95,64% Latvija 33,98 32,26 Latvija 38,88 37,87

Lenkija 33,48 36,30 Vokietija 13,17 12,09 Vokietija 9,93 7,88 Estija 13,16 10,78

Estija 8,26 5,17 Čekija 5,47 10,07 Čekija 5,47 10,07 Austrija 8,74 9,55 Austrija 3,84 3,94 Liuksemburgas 4,9 5,61 Kitos ES šalys (BE, DK, ES, IT, NL, FR, SK, FI, SE, HU)

3,7 4,06 Slovakija 5,28 5,61 Kitos ES šalys (BE, DK, ES, IT, NL, FR, SK, FI, SE, HU)

3,7 4,06

100% 100% 100% 100% Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė [http://www.stat.gov.lt/lt/] Statistical database: search. EUR Market, Access database [http://madb.europa.eu] 2.4.17 lentelė Medienos drožlių plokščių importas ir eksportas ES šalyse, iš kurių žaliava importuojama į

Lietuvą Šalis Importas, t/m. Eksportas, t/m.

2008 2009 2008 2009 Lenkija ne ES 12 152 49 168 334 487 195 314

ES 740 203 606 754 215 409 175 830 SUM: 752 355 655 922 549 896 371 144

Pastaba: 2008 m. iki 1,1 proc. importuota iš Ukrainos; iki 98 proc. – iš kitų ES šalių

2009 m. iki 7,3 proc. importuota iš Ukrainos; iki 92,5 proc. – iš kitų ES šalių Vokietija ne ES 204 302 214 441 268 393 235 770

ES 994 198 964 513 1 645 996 1 365 095 SUM: 1 198 500 1 178 954 1 914 389 1 600 865

Pastaba: Eksportas viršija importą.

2008 m. iki 16,7 proc. importuota iš Šveicarijos; 2009 m. iki 18,1 proc. importuota iš Šveicarijos Estija ne ES 372 200 36 656 19 472

ES 24 355 19 344 98 816 50 898 SUM: 24 727 19 544 135 472 70 370

Pastaba: eksportas viršija importą Čekija ne ES 265 2 150 108 913 107 035

ES 0 206 333 0 508 164 SUM: 265 208 483 108 913 615 199

Pastaba: eksportas viršija importą Šaltinis: Statistical database: search. EUR Market, Access database [http://madb.europa.eu]

71

Medienos plaušų plokštės (MPP) Į Lietuvą importuojamų, Lietuvoje gaminamų ir iš Lietuvos eksportuojamų medienos plaušų

plokščių rūšis ir kodas pagal kombinuotąją nomenklatūrą - medienos plaušų plokštės iš medienos arba iš kitų panašių į medieną medžiagų, surištos arba nesurištos dervomis arba kitomis organinėmis medžiagomis (4411).

Plaušų plokštė gaminama iš medienos plaukelių, kurie surišami jų vėlimo ir kartu plokščio spaudimo būdu, kartais pridedant ir rišamųjų medžiagų. Medienos plaušų plokštės būna kietosios, vidutinio tankio (MDF) ir izoliacinės (minkštosios) [Antanas Morkevičius// Lietuvos medienos plokščių pramonė. Žurnalas "BALTIJOS MIŠKAI IR MEDIENA" 2004 Nr. 1 (3)].

Šios plokštės naudojamos:

- baldų gamyboje (spintų vidinėms sienelėms, stalčių dugnams, minkštų baldų konstrukciniams elementams, lovų, sofų dugnams);

- interjero bei parodų stendams įrengti (sienoms, parodų elementams, dekoracijoms, paveikslų pagrindams);

- standžioms pakuotėms gaminti; - po parketu, laminuotomis grindimis, kilimine danga, kaip garsą ir šilumą izoliuojantis bei

išlyginantis pagrindą paklotas, - pastatų sienų, perdangų ir lubų šilumos bei garso izoliacijai iš vidaus.

Medienos plaušų plokščių naudojimas Lietuvos pramonėje

Lietuvoje per metus sunaudojama daugiau nei 20 mln. m3 medienos plaušų plokščių. Pagrindinė jų dalis naudojama apdirbamojoje pramonėje baldų ir kitų medienos gaminių gamyboje: 2009 m. iki 76,4 proc. bendrų sąnaudų. Dar 2,3 proc. sunaudojama metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius gamyboje (žr. 2.4.18 lentelę). 2.4.18 lentelė. Medienos plaušų plokščių sunaudojimas Lietuvos apdirbamojoje pramonėje 2009 m.





10,6 13,4


2,3 3

Kita gamyba 0,3 0,4

Medienos plaušų plokščių srautai Lietuvoje Lietuvoje pagaminama iki 18 mln. m2 medienos plaušų plokščių. Pagrindinis gamintojas – AB

„Grigiškės“. Pagrindinė pagamintų plokščių dalis (nuo 70 iki 86 proc.) yra eksportuojama, kita dalis

sunaudojama Lietuvoje baldų ir kitų medienos gaminių gamyboje. 2008 m. importuota iki 68,5 proc. nuo medienos plaušų plokščių sąnaudų, 2009 m. – iki 86,4 proc. 2.4.19 lentelė. Medienos plaušų plokščių srautai Lietuvoje 2008 m. ir 2009 m.

2008 2009

Importuota * 15 669 tūkst. m2 17 394 tūkst. m2

Pagaminta * 17 860 tūkst. m2; 15 045 tūkst. m2

Eksportuota * 12 277,2 tūkst. m2 12 997,2 tūkst. m2

Sunaudota * 22 868,5 tūkst. m2 20 137,1 tūkst. m2

Šaltiniai

72

* Žaliavos ir medžiagos. Statistikos departamentas prie Lietuvos respublikos vyriausybės, ISSN 1648 – 0813. Vilnius 2010

Medienos plaušų plokščių importas

Didžioji dalis medienos plaušų plokščių importuojama iš ES valstybių, be to importas iš ES valstybių kasmet auga: nuo 76 proc. 2005 m. iki 91 proc. 2010 m. Didžiausi Europos MDF plokščių gamintojai: Plaxil, Bipan (Italija) (pajėgumai atitinkamai: 580, 340 tūkst. m3), Kronospan, Nexfor (Jungtinė karalystė) (pajėgumai atitinkamai: 500, 360 tūkst. m3); Polspan (Lenkija) (pajėgumai – 420 tūkst. m3); Kronospan, Glunz, Egger (Vokietija) (pajėgumai atitinkamai: 400, 360, 360 tūkst. m3), Fibranor (Ispanija) (atitinkamai – 355 tūkst. m3), Weyerhaeuser (Airija) (pajėgumai - 325 tūkst. m3) [Antanas Morkevičius// Lietuvos medienos plokščių pramonė. Žurnalas "BALTIJOS MIŠKAI IR MEDIENA" 2004 Nr. 1 (3) http://www.medis.lt/bmm-straipsnis.cfm?id=72 ].

Lietuvos medienos plaušų plokščių importo priklausomybė nuo trečiųjų šalių yra nedidelė - apie

10 proc. Iki 70 proc. medienos plaušų plokščių importuojama iš Lenkijos, iki 20 proc. – iš Vokietijos, iki 5 proc. – iš Airijos. Nuodugnesnės analizės rezultatai parodė, kad ES šalių, kurios eksportuoja šią medžiagą Lietuvai, priklausomybė nuo trečiųjų šalių yra didesnė, pvz., 2009 m. išaugo nuo 9,04 iki 10,14 proc.(žr. 2.4.20 ir 2.4.21 lenteles).

0,00

10,00

20,00

30,00

40,00

50,00

60,00

70,00

80,00

90,00

100,00

2005 2006 2007 2008 2009 2010

pro

c.

ES valstybės

Trečiosios šalys

2.4.6 pav. Medienos plaušų plokščių importo priklausomybė nuo trečiųjų šalių (2005-2010) [Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė]

2.4.20 lentelė Medienos plaušų plokščių importas į Lietuvą bei pasiskirstymas tarp šios medžiagos gamintojų pagal šalis (2008, 2009)

Šalis – eksportuotoja į Lietuvą Į Lietuvą importuotų MPP gamybos pasiskirstymas pagal šalis

Šalis 2008 2009 Šalis 2008 2009 Baltarusija 8,38% 6,41% Baltarusija 9,42% 6,51% Kinija 3,55% 1,21% Kinija 3,69% 1,41% Norvegija 0,48% 0,29% Norvegija 0,58% 0,29% Rusija 0,37% 0,64% Rusija 0,41% 1,44%

Kitos ne ES šalyse – 0,76% 0,49% Jungtinės valstijos 0,09% Kitos ne ES šalyse 0,76% 0,49%

ES šalys, iš jų 86,46% 90,96% ES šalys, iš jų 85,05% 89,86% Lenkija 55,99 69,63 Lenkija 55,59 69,63 Vokietija 21,01 13,50 Vokietija 21,01 13,50 Austrija 5,74 1,95 Austrija 5,74 1,95

Čekija 1,17 0,74 Čekija 0,21 0,74

73

Estija 0,31 3,46 Estija 0,26 2,36 Latvija 0,37 0,38 Latvija 0,37 0,38

Švedija 0,35 0,15 Švedija 0,35 0,15 Kitos ES šalys (BE, DK, ES, IT, FR, SK, FI)

1,52 1,15 Kitos ES šalys (BE, DK, ES, IT, FR, SK, FI)

1,52 1,15

100% 100% 100% 100% Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė [http://www.stat.gov.lt/lt/] Statistical database: search. EUR Market, Access database [http://madb.europa.eu] 2.4.21 lentelė Medienos plaušų plokščių importas ir eksportas ES šalyse, iš kurių žaliava importuojama į


2008 2009 2008 2009 Lenkija ne ES 3 428 7 066 301 504 237 009

ES 428 854 289 700 457 488 732 SUM: 432 282 296 766 304 961 7 25 741

Pastaba: Lenkijoje 2009 m. eksportas viršijo importą. 2008 m. iki 0,6 proc. buvo importuota iš Baltarusijos, pagrindinė dalis (iki 99,2 proc.) iš kitų ES šalių. Vokietija ne ES 126 142 100 584 698 854 749 619

ES 390 987 399 901 1 894 318 1 579 697 SUM: 517 129 500 485 2 593 172 2 329 316

Pastaba: Vokietijoje eksportas viršija importą Austrija ne ES 1 514 1 242 176 113 183 121

ES 114 014 111 257 382 285 325 448 SUM: 115 528 112 499 558 398 508 569

Pastaba: Austrijoje eksportas viršija importą Čekija ne ES 1 979 920 3 185 3 018

ES 0.000 135 823 0.000 45 511 SUM: 1 979 136 743 3 185 48 529

Pastaba: Čekijoje 2008 m. eksportas viršijo importą 2008 m. iki 54 proc. medienos plaušų plokščių importuota iš Baltarusijos; iki 12 proc. – iš Kinijos; iki 8,4 proc. iš Norvegijos; iki 7,5 proc. – iš JAV; 2009 m. 99,3 proc. buvo importuojama iš kitų ES šalių; iki 0,3 proc. – iš Baltarusijos Estija ne ES 5 702 5 868 3 609 3 430

Pastaba: 2008 m. iki 12,5 proc. importuota iš Rusijos; 3,2 proc. – iš Baltarusijos; virš 80 proc. – iš kitų ES šalių; 2009 m. iki 23,3 proc. importuota iš Rusijos; apie 5,6 proc. – iš Kinijos; apie 3,4 proc. – iš Baltarusijos; apie 77 proc. – importuota iš kitų ES šalių Šaltinis: Statistical database: search. EUR Market, Access database [http://madb.europa.eu]

Klijuotinė fanera Į Lietuvą importuojamos, Lietuvoje gaminamos ir iš Lietuvos eksportuojamos klijuotinės

faneros rūšys ir kodai pagal kombinuotąją nomenklatūrą - klijuotoji fanera, sudaryta tik iš medienos lakštų, kurių kiekvieno storis ne didesnis kaip 6 mm (4412.31, 4412.32.00, 4412.39.00).

Klijuota fanera (Plywood) yra medienos plokštė, suklijuota iš keleto lukšto sluoksnių [Antanas Morkevičius// Lietuvos medienos plokščių pramonė. Žurnalas "BALTIJOS MIŠKAI IR MEDIENA" 2004 Nr. 1 (3)].

Klijuota fanera naudojama baldų, žaislų, sporto reikmenų, taros gamyboje, interjero apdailoje, statybose.

Klijuotinės faneros naudojimas Lietuvos pramonėje

Lietuvoje per metus sunaudojama iki 50 tūkst. m3 medienos plaušų plokščių. Pagrindinė jų dalis naudojama apdirbamojoje pramonėje baldų ir kitų medienos gaminių gamyboje: 2009 m. - iki 93,2 proc. bendrų sąnaudų (žr. 2.4.22 lentelę).

74

2.4.22lentelė. Klijuotinės faneros sunaudojimas Lietuvos apdirbamojoje pramonėje 2009 m.





18,4 19

Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba 0,7 0,7 Kita gamyba (žaislų, medicinos priemonių, kt.) 0,7 0,8 Kt. 2,2 2,2

Klijuotinės faneros srautai Lietuvoje

Lietuvoje pagaminama iki 15-18 mln. m2 klijuotos faneros. Dalis produkcijos yra eksportuojama

(apie 50 proc.), kita dalis sunaudojama Lietuvoje baldų ir kitų medienos gaminių gamyboje. Didžioji dalis sunaudotos produkcijos – importas. 2008 m. importuota iki 67,6 proc. nuo faneros sąnaudų, 2009 m. – iki 59,1 proc.

2.4.23 lentelė. Klijuotinės faneros srautai Lietuvoje 2008 m. ir 2009 m.

2008 2009

Importuota * 32,7 tūkst. m3 20,1 tūkst. m3

Pagaminta * 17,8 tūkst. m3 14,9 tūkst. m3


Sunaudota * 48,4 tūkst. m3 34 tūkst. m3

Šaltiniai * Žaliavos ir medžiagos. Statistikos departamentas prie Lietuvos respublikos vyriausybės, ISSN 1648 – 0813. Vilnius 2010

Klijuotinės faneros importas

Skirtingai nuo medienos drožlių ir plaušų plokščių importo, didžioji dalis klijuotos faneros importuojama iš trečiųjų šalių (Rusijos, Baltarusijos, Brazilijos, Kinijos, kt.). 2009 m. iki 58,5 proc. importo sudarė importas iš trečiųjų šalių. Detaliau išanalizavus ES klijuotos faneros rinką, išaiškėjo, kad dauguma šalių, eksportuojančių į Lietuvą šį produktą, jį taip pat importuoja iš trečiųjų šalių (žr. 2.4.25 lentelę). Todėl priklausomybė nuo trečiųjų šalių importuojant klijuotą medieną yra didesnė, pvz., 2009 m. padidėjo iki 66,6 proc.(žr. 2.4.24 lentelę).

0,00

10,00

20,00

30,00

40,00

50,00

60,00

70,00

80,00

2007 2008 2009 2010

pro

c.

ES valstybės

Trečiosios šalys

75

2.4.7 pav. Klijuotinės faneros importo priklausomybė nuo trečiųjų šalių (2005-2010) [Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė]

2.4.24 lentelė Klijuotinės faneros importas į Lietuvą bei pasiskirstymas tarp šios medžiagos gamintojų

pagal šalis (2008, 2009) Šalis – eksportuotoja į Lietuvą Į Lietuvą importuotos klijuotinės faneros gamybos


Šalis 2008 2009 Šalis 2008 2009 Rusija 29,77% 24,33% Rusija 33,08 % 27,59 % Baltarusija 20,99% 30,23% Baltarusija 20,99% 30,26% Brazilija 5,54% 1,20% Brazilija 7,92% 2,12% Kinija 4,65% 1,18% Kinija 6,78 % 1,59 % Indija – 0,2% 0,27% Indija – 0,2% 0,27% Ukraina 0,95% 1,13% Ukraina 1,27% 1,16% Norvegija 0,02% 0,11% Norvegija 0,02% 0,11% Kitos ne ES šalyse 0,03% 0,02% Čilė 3,01% 2,66%

Malaizija 0,26% 0,48% Ukraina 0,12% 0,3%

Kitos ne ES šalyse 0,03% 0,02% ES šalys, iš jų 37,85% 41,53% ES šalys, iš jų 26,63% 33,44% Latvija 18,50 25,73 Latvija 18,50 25,73

Danija 7,97 11,37 Danija 3,57 4,28 Nyderlandai 7,88 1,13 Nyderlandai 2 0,61 Estija 1,20 0,38 Estija 0,35 0,09 Vokietija 0,91 0,59 Vokietija 0,56 0,4 Švedija 0,76 0,88 Švedija 0,76 0,88 ES šalys (AT, EE, ES, PL, SK)

0,63 1,45 ES šalys (AT, EE, ES, PL, SK)

0,58 1,45

100% 100% 100% 100% Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė [http://www.stat.gov.lt/lt/] Statistical database: search. EUR Market, Access database [http://madb.europa.eu] 2.4.25 lentelė Klijuotinės faneros importas ir eksportas ES šalyse, iš kurių žaliava importuojama į


2008 2009 2008 2009 Latvija ne ES 53 362 44 451 17 840 15 569

ES 2 500 2 525 127 329 127 277 SUM: 55 862 46 976 145 169 142 846

Pastaba: Eksportas viršijo importą Danija ne ES 96 138 68 263 8 818 9 379

ES 66 438 37 536 16 136 18 105 SUM: 162 576 105 799 24 954 27 484

Pastaba: Danijoje 2008 m. iki 17,8 proc. klijuotos faneros importuota iš Čilės; 16,3 proc. – iš Rusijos; 12,4 – iš Brazilijos; 3,8 – iš Kinijos; 3,2 – iš Malaizijos; 1,5 – iš Ukrainos. 2009 m. iki 22 proc. importuota iš Čilės; 25 proc. – iš Rusijos; 6,7 – iš Brazilijos; 2,3 – iš Kinijos; 3,8 – iš Malaizijos; 2,6 – iš Ukrainos Nyderlandai ne ES 168 102 148 547 590 1 070

ES 0.000 123 592 0.000 25 605 SUM: 168 102 272 139 590 26 675

Pastaba: Nyderlanduose 2008 m. iki 20,2 proc. faneros importuota iš Čilės; 21,4 proc. – iš Kinijos; 14,7 – iš Brazilijos; 14,2 – iš Rusijos; 4,1 – iš Ukrainos. 2009 m. - 14 proc. importuota iš Čilės; 12,2 proc. – iš Kinijos; 5,4 – iš Brazilijos; 7,5 – iš Rusijos; 4,1 iš Malaizijos; 2,5 – iš Ukrainos Estija ne ES 40 203 27 425 3 916 3 980

ES 11 581 7 423 20 022 23 127 SUM: 51 784 34 848 23 938 27 107

Pastaba: Estijoje 2008 m. iki 66 proc. importuota iš Rusijos; 5,3 proc.- iš Brazilijos; 4,4 proc. – iš Kinijos. 2009 m. iki 68 proc. importuota iš Rusijos; 9,2 proc. – iš Baltarusijos

76

Vokietija ne ES 347 092 291 757 44 971 39 678 ES 421 265 325 897 139 434 108 544

SUM: 768 357 617 654 184 405 148 222 Pastaba: Estijoje 2008 m. iki 10,5 proc. faneros importuota iš Rusijos; 17,6 proc.- iš Brazilijos; 10,4 proc. – iš Kinijos. 2009 m. 13,2 proc. importuota iš Rusijos; 17,9 proc. – iš Brazilijos; 7,4 proc. – iš Kinijos Šaltinis: Statistical database: search. EUR Market, Access database [http://madb.europa.eu]

2.5 Kitos žaliavos Gamtinės dujos

Gamtinės dujos- degiųjų dujų mišinys, daugiausia sudarytos iš metano (CH4) – iki 70-90 proc.,

kitos dujos – etanas, propanas, butanas, anglies dioksidas, deguonis, azotas, sieros vandenilis, kt. Dujos randamos naftos telkiniuose, atskiruose gamtinių dujų telkiniuose.

Didžioji dalis gamtinių dujų naudojama energetinėms reikmėms, kai kuriose šalyse suspaustos gamtinės dujos naudojamos kaip automobilinis kuras. Taip pat gamtinės dujos naudojamos kaip pagrindinė žaliava gaminant azoto trąšas. Haberio proceso metu metanas (CH4) reaguoja su vandens garais, išsiskiria anglies dvideginis (CO2) ir vandenilis (H); vandeniliui sureagavus su paimtu iš atmosferos azotu susidaro amoniakas (NH3), kuris ir naudojamas azoto trąšoms gaminti [Nitrogen fixation. http://academic.reed.edu/biology/Nitrogen/index.html], [http://www.naturalgas.org].

Gamtinių dujų naudojimas Lietuvos pramonėje

Lietuvoje per metus sunaudojama iki 2727 mln. m3 gamtinių dujų, iš jų daugiau nei 26 proc. (721,2 mln. m3) - kaip žaliava chemijos pramonėje, pvz. amoniako ir azoto trąšų gamybai AB „Achema“. Likusi dalis – energetinėms reikmėms, gaminant šilumos ir elektros energiją. Galutinės energijos (gamtinių dujų) sąnaudų struktūra Lietuvos ūkio sektoriuje pateikta 2.5.1 lentelėje.

2.5.1 lentelė. Gamtinių dujų sunaudojimas Lietuvoje 2009 m.

[Kuro ir energijos balansas, 2010; Lietuvos statistikos departamento rodyklių duomenų bazė]

Apdirbamosios pramonės šaka Sąnaudos 2009 metais, mln. m3

Sunaudojimas 2009 metais, % nuo bendrų sąnaudų

Bendrasis sunaudojimas 2727 26,45

Sunaudota neenergetinėms reikmėms 721,2 26,45

Chemikalų ir chemijos produktų gamybai 721,2

Galutinės energijos sąnaudos 650,6 11,65

Galutinės energijos sąnaudos Lietuvos pramonės sektoriuje

317,7 4,16

Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba 113,54 1,07

Tekstilės ir tekstilės gaminių gamyba 29,23 0,02

Odos ir odos dirbinių gamyba 0,45 1,51

Medienos ir medinių dirbinių gamyba 41,31 0,05

Plaušienos, popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba, leidyba ir spausdinimas

1,24 2,37

Chemikalų, chemijos produktų ir dirbtinių pluoštų gamyba

64,67 1,76

Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba 48,08 0,09

Kitų, niekur kitur nepriskirtų, mašinų ir įrangos gamyba 2,48 0,04

Elektrinės ir optinės įrangos gamyba 1,02 0,19

Transporto įrangos gamyba 5,19 0,03

Kita, niekur kitur nepriskirta, gamyba 0,79 0,36

Kitos pramonės rūšys 9,71 0,47

Statyba 12,70 1,11

77

Transportas 30,30 1,24

Žemės ūkis 33,8 2,85

Paslaugų sektorius 77,70 6,65

Namų ūkis 181,40 26,45

Gamtinių dujų srautai Lietuvoje

2009 m. Lietuvoje sunaudota 2727 mln. m3 importuotų gamtinių dujų, iš jų 26,4 proc. -

neenergetinėms reikmėms. Nuo 2007 m. gamtinių dujų bendrasis sunaudojimas sumažėjo 24,3 proc., bet 2010 m. sąnaudos vėl padidėjo 12,5 proc., palyginti su 2009 m. Gamtinių dujų sąnaudos neenergetinėms reikmėms mažėja: nuo 2007 m. iki 2009 m. sumažėjo beveik 48 proc., 2010 m. – dar 7,6 proc., palyginti su 2009 m.. Iš dalies tai susieta su gamybos sumažėjimu, taip pat dėl gamtinių išteklių taupymų investuojant į gamybos modernizavimą [http://www.achema.lt/aplinkosauga].

2.5.2 lentelė. Gamtinių dujų srautai Lietuvoje 2008 m. ir 2009 m.

2008 2009

Importuota * 3124,8 mln. m3 2736,8 mln. m3

Pagaminta * - -

Eksportuota * - -

Bendras sunaudojimas * 3244,9 mln. m3 2727 mln. m3

Neenergetinėms reikmėms* 1172,1 mln. m3 721,2 mln. m3

Šaltiniai * Lietuvos statistikos departamentas. Kuro ir energijos balansas. 2010

Gamtinių dujų importas

Į Lietuvą gamtinės dujos importuojamos iš Rusijos.

Žalia nafta Nafta – vienas iš svarbiausių gamtinių išteklių, kuris naudojamas kaip energijos šaltinis, kaip

pagrindinė žaliava naftos chemijos pramonei, gaminant benziną, skystą kurą, žibalą, tepalus, asfaltą ir kt. Nafta susideda iš įvairių komponentų: Angliavandeniliniai junginiai (lengvoji angliavandenilių frakcija, mineralinės alyvos, Kietieji angliavandeniliai), neangliavandeniliniai junginiai (benzolinės sudėties dervos, spirito- benzolinės sudėties dervos), asfaltenai, karbonai, karbidai). Naftos elementinė sudėtis: 82-27 proc. anglies (C), 12-15 proc. vandenilio (H), 0,5 – 2 proc. sieros (S), azoto (N), deguonies (O).

Perdirbant naftą frakcinio distiliavimo metu gaminami įvairūs produktai: - dujiniai angliavandeniliai (lengviausios naftos frakcijos): propano ir butano dujos; - benzinas - gaunamas didesnėje nei 30 °C; - žibalas - gaunamas 30-200 °C temperatūroje; - dyz. kuras - gaunamas 150-250 °C temperatūroje; - tepalai (alyvos) - gaunamas 250-400 °C temperatūroje; - mazutas - vakuminio distiliavimo, katalitinio krekingo likutis su pašalinta asfaltenų frakcija; - bitumas - sunkiausias naftos perdirbimo likutis, normalioje temperatūroje kietėjantis; - siera – kaip pašalinis produktas, gaunama nusierinant naftos produktus.

Šalys su didžiausiais naftos ištekliais (Top 10, 2010 m.): Saudo Arabija (19,1 proc.), Venesuela

(15,3 proc.), Iranas (9,9 proc.), Irakas (8,3 proc.), Kuveitas (7,3 proc.), Jungtiniai Arabų Emyratai (7,1 proc.), Rusija (5,6 proc.), Libija (3,4 proc.), Kazachstanas (2,9 proc.), Nigerija (2,7 proc.).

Daugiausiai naftos produktų išgaunama (Top 10, 2010 m.): Rusijoje (12,9 proc.), Saudo Arabijoje (12,0 proc.), JAV (8,7 proc.), Irane (5,2 proc.), Kinijoje (5,2 proc.), Kanadoje (4,2 proc.), Meksikoje (3,7 proc.), Jungtiniai Arabų Emyratai (3,3 proc.), Irakas (3,1 proc.), Kuveitas (3,1 proc.). [Statistical review of world energy, 2011 http://bp.com ]

78

Žaliavinės naftos naudojimas Lietuvos pramonėje

2009 m. Lietuvoje sunaudota 8,4 mln. t žaliavinės naftos. Tai beveik 7 proc. daugiau, nei 2008 metais, bet apie 3 proc. mažiau, nei 2008 metais. Beveik 100 proc. žaliavinės naftos panaudojama naftos perdirbimo pramonėje įvairių naftos produktų gamybai.

2.5.3 lentelė. Žaliavinės naftos sunaudojimas Lietuvos apdirbamojoje pramonėje 2009 m.

[Kuro ir energijos balansas, 2010; Lietuvos statistikos departamento rodyklių duomenų bazė]

Apdirbamosios pramonės šaka Sąnaudos 2009 metais, mln. m3

Sunaudojimas 2009 metais, % nuo bendrų sąnaudų

Naftos perdirbimas 8406,5 tūkst. t 99,99

Žaliavinės naftos srautai Lietuvoje

Lietuvos teritorija įeina į Baltijos naftingąją sritį. Naftos telkinių surasta vakarinėje šalies dalyje.

Naftos telkiniai ir licenziniai plotai yra šie [http://lt.wikipedia.org/wiki/Nafta]: - Girkaliai – Girkalių plotas, Kretinga, Nausodis, Plungės plotas (AB „Geonafta“) - Genčiai – Šventosios plotas (UAB „Genčių nafta“) - Ablinga, Šiaurės Vėžaičiai (Antkoptis) ir Vėžaičiai – Klaipėdos plotas (UAB „Manifoldas“) - Degliai, Pociai, Sakučiai, P. Šiūpariai, Šiūpariai, Vilkyčiai – Gargždų plotas (UAB „Minijos

nafta“) - Platelių plotas (UAB „Troba“).

Lietuvoje 2009 m. išgauta 115 tūkst. t žalios naftos, t.y. 26 proc. mažiau, nei 2007 m. ir sudaro tik 1,4 proc. bendrų žalios naftos sąnaudų. Pagrindinė dalis žalios naftos yra importuojama. Naftos perdirbimas vyksta Mažeikių naftos perdirbimo produktų gamykloje (AB „ORLEN Lietuva“) gaminant [http://www.orlenlietuva.lt/lt/main/our_offer/products]:

- bešvinį benziną 98, 95; - benziną su denatūruotu etanoliu (95); - benziną su ETBE (etiltretbutilo eteriu); - vasarinį ir žieminį dyzeliną; - dyzeliną su RRME (Riebalų rūgščių metilo esteriu); - arktinį 2 klasės dyzeliną; žymėtąjį žemės ūkiui skirtą dyzeliną; - katilų kurą (mazutą); - reaktyvinį kurį JET-A1; - suskystintas automobilinės dujas ir suskystintas buitines dujas; - kelių, stogų ir statybinį bitumą (pagal ES standartus); - elementinę sierą; - emulsuotą kurą.

2009 metais „ORLEN Lietuva" grupė pardavė 8,2 mln. tonų naftos produktų, o 2010 metais naftos produktų parduota 8,7 mln. tonų, eksportuota iki 82,8 proc. produkcijos [Akcinė bendrovė „ORLEN Lietuva“ | Konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys už 2010 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus]. AB „ORLEN Lietuva" yra didžiausia Lietuvoje mokesčių mokėtoja, didžiausia Lietuvos bendrovė pagal pajamas ir viena didžiausių šalies eksportuotojų. Naftos perdirbimo bendrovė yra didžiausia degalų tiekėja Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkose. Savo produkciją „ORLEN Lietuva“ taip pat eksportuoja į Vakarų Europą, JAV, Ukrainą, Rusiją ir kitas šalis. Įmonės instaliuotas naftos perdirbimo pajėgumas – 15 mln. t/metus [http://www.orlenlietuva.lt]. 2.5.4 lentelė. Žaliavinės naftos srautai Lietuvoje 2008 m. ir 2009 m.

2008 2009

Importuota * 9129,4 tūkst. t 8383,8 tūkst. t

Gamyba (gavyba) * 127,7 tūkst. t 115 tūkst. t

Eksportuota * 128,8 tūkst. t 112,9 tūkst. t

Bendras sunaudojimas (naftos perdirbimo įmonėje)* 9241,1 tūkst. t 8407 tūkst. t

Šaltiniai * Lietuvos statistikos departamentas. Kuro ir energijos balansas. 2010

79

Žalios naftos importas

Į Lietuvą žaliavinė nafta importuojama iš Rusijos.

Medvilnė Medvilnė – augalinis pluoštas, gaunamas iš vilnamedžio genties augalų sėklas gaubiančio

audinio [http://wikipedia.org]. Medvilnės pluoštas dažniausiai perdirbamas į siūlus, arba naudojama vatos gamybai. Siūlai naudojami medvilninių medžiagų gamybai. Iš šios medžiagos gaminama natūralaus pluošto apranga.

Šalys - pagrindinės medvilnės gamintojos pasaulyje 2011 metais (Top 10): Kinija, Indija, JAV, Pakistanas, Brazilija, Uzbekistanas, Australija, Turkija, Turkmėnistanas, Graikija [National Cotton Council of America – Rankings. Cotton.org (2011-03-13). Retrieved on 2011-11-27] Iki 40 proc. medvilnės eksporto sudaro eksportas iš JAV.

Į Lietuvą importuojamos, Lietuvoje naudojamos, iš Lietuvos eksportuojamos medvilnės žaliavos rūšys ir kodai pagal kombinuotąją nomenklatūrą:

- Medvilnė (5201); - Medvilniniai verpalai (5205, 5206); - Medvilniniai siūlai (5204).

Medvilnės naudojimas Lietuvos pramonėje

Lietuvoje per metus sunaudojama iki 2 -3 tūkst. t medvilnės, iš jų virš 80 proc. – medvilninių verpalų. 2009 m. sunaudota 35 proc. medvilnės mažiau, palyginti su 2008 m. Visos 2.5.3 lentelėje pateiktos medvilnės žaliavos sunaudojamos Lietuvos tekstilės pramonėje medvilninių audinių gamybai.

2.5.5 lentelė. Medvilnės sunaudojimas Lietuvos apdirbamojoje pramonėje 2009 m.

[Lietuvos statistikos departamento rodyklių duomenų bazė] Apdirbamosios pramonės šaka Sąnaudos 2009 metais, t Sunaudojimas 2009

metais, % nuo bendrų sąnaudų

Tekstilės pramonė Medvilnė - 125,5 99,9

Medvilniniai verpalai (žaliaviniai) - 1707,9

Medvilniniai siūlai (žaliaviniai) – 5,1

Medvilnės srautai Lietuvoje

Lietuvoje žaliavinė medvilnė negaminama, todėl 100 proc. šios žaliavos importuojama. 2009

m. medvilnės importas sumažėjo 39 proc. 2.5.6 lentelė. Medvilnės srautai Lietuvoje 2008 m. ir 2009 m.

2008 2009

Importuota * 4523,1 t 2748,7 t

Gamyba * - -

Eksportuota * 1700,5 t 910,2 t

Sąnaudos * 2822.6 t 1838,5 t

Šaltiniai * Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė. 2008-2010 m.

80

Medvilnės importas

Apie 36 proc. medvilnės importuojama iš ES valstybių, pagrinde – medvilniniai siūlai ir verpalai. Pati medvilnė gaminama trečiosiose šalyse, iš ES šalių - tik Graikijoje. Detalesnės analizės rezultatai parodė, kad ES šalių, kurios eksportuoja medvilnę Lietuvai, priklausomybė nuo medvilnės importo iš trečiųjų šalių yra didesnė – iki 80 – 85 proc. (žr. 2.5.7 lentelę): nuo importo iš Indijos – iki 30-34 proc., Kazachstano – 24-26 proc., Uzbekistano – 8-13 proc., Turkmėnistano – virš 4 proc.

2.5.7 lentelė Medvilnės importas į Lietuvą bei pasiskirstymas tarp medvilnės gamintojų pagal šalis

(2008, 2009) Žaliava Šalis – eksportuotoja į Lietuvą Į Lietuvą importuotos medvilnės (žaliavos, siūlų ir

verpalų) gamybos pasiskirstymas pagal šalis

Šalis 2008 2009 Šalis 2008 2009

Medvilnė (5201, 5204, 5205, 5206)

Indija 25,51 % 29,37% Indija 30,21 34,17 Kazachstanas 23,44 % 22,75% Kazachstanas 25,79 24,95 Uzbekistanas 10,81% 5,54% Uzbekistanas 13,16 8,74 Turkmėnistanas - 4,12% Turkmėnistanas - 4,12 Turkija 0,92 % 2,15 % Turkija 3,27 4,35 Tadžikistanas 1,15 % - Tadžikistanas 1,15 - Ukraina 1,81 % - Ukraina 1,81 - Šveicarija 0,14% 0,05% Šveicarija 0,14 0,05 JAV 0,12% - JAV 0,12 - Pakistanas 0,08% 0,23% Pakistanas 0,08 0,23 Kinija 0,07% 0,03% Kinija 0,07 0,03 Rusija - 0,01% Rusija - 0,01 Baltarusija - 0,12% Baltarusija - 0,12 Kitos ne ES

valstybės 4,91 8,04

ES šalys, iš jų 35,94% 35,59 %

ES šalys, iš jų 19,29 15,19

Vokietija 12,88% 11,44% Vokietija 4,88 4,44 Latvija 7,12% 1,46% Latvija 4,62 0,96 Ispanija 4,33% 4,56% Ispanija 2.83 3.21 Estija 2,98 % 0,61 % Estija 1.98 0.36 % Lenkija 2,70 % 7,68 % Lenkija 1.8 0.18 % Jungtinė Karalystė

2,04 % 4,88 % Jungtinė Karalystė

1.29 3.68 %

Kitos ES valstybės

3,89 % 4,96% Kitos ES valstybės

1,89 % 2,36%

SUM: 100% 100% 100% 100% Šaltiniai: Statistical database: search. EUR Market, Access database [http://madb.europa.eu]

Natūralusis kaučiaus

Natūralusis kaučiukas – elastingas stambiamolekulis junginys. Veikiamas išorinių jėgų, jis

įgauna suteikiamą formą, nustojus veikti šioms jėgoms – grįžta į pradinę būklę. Kaučiukas elastingas, nes jo makromolekulės yra spiralės formos. Tempiamos molekulės išsitiesia, o atleistos – susisuka.

Iki 60 proc. natūraliojo kaučiuko pasaulyje sunaudojama automobilinių padangų gamyboje [European Tyre & Rubber Manufacturers’ Association http://www.etrma.org/public/activitieseofltelts.asp].

81

Natūraliojo kaučiuko naudojimas Lietuvos pramonėje

Lietuvoje iki 100 proc. natūraliojo kaučiuko sunaudojama guminių ir plastikinių gaminių

gamyboje.

2.5.8 lentelė. Natūraliojo kaučiuko sunaudojimas Lietuvos apdirbamojoje pramonėje 2009 m. [Lietuvos statistikos departamento rodyklių duomenų bazė]

Apdirbamosios pramonės šaka Sąnaudos 2009 metais, t Sunaudojimas 2009 metais, % nuo bendrų sąnaudų

Guminių ir plastikinių gaminių gamyba 44,7 t 100

Natūraliojo kaučiuko srautai Lietuvoje

Natūraliojo kaučiuko sąnaudos kasmet mažėja, nes įmonės pereina prie sintetinio kaučiuko

naudojimo technologijų. 2.5.96 lentelė. Natūraliojo kaučiuko srautai Lietuvoje 2008 m. ir 2009 m.

2008 2009

Importuota * 132,8 t 76,8

Gamyba * - -

Eksportuota * 25,6 t 32,1 t

Sąnaudos * 107,2 t 44,7 t

Šaltiniai * Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė. 2008-2010 m.

Natūraliojo kaučiuko importas

Nors iki 99,7 proc. kaučiuko importuojama iš ES šalių, bet šia žaliava gaminama trečiose šalyse: Kambodža, Kinija, Indija, Indonezija, Malaizija, Papua naujoji Gvinėja, Filipinai, Singapūras, Šri Lanka, Tailandas, Vietnamas (iki 92 proc. žaliavos gamybos Pasaulyje).

2.5.7 lentelė Natūralioji kaučiuko importas į Lietuvą bei pasiskirstymas tarp medvilnės gamintojų

pagal šalis (2008, 2009) Žaliava Šalis - eksportuotoja į Lietuvą Į Lietuvą importuoto natūralaus kaučiuko gamybos


Šalis 2008 2009 Šalis 2008,2009

Natūralus kaičiukas

US Jungtinės Valstijos

0,1 0,3 Ne ES valstybės (Kambodža, Kinija, Indija, Indonezija, Malaizija, Papua naujoji Gvinėja, Filipinai, Singapūras, Šri Lanka, Tailandas, Vietnamas)

92 %

ES šalys, iš jų 99,9% 99,7 % BE Belgija 0,0 1,0 LV Latvija 0,0 0,0 NL Nyderlandai 0,0 0,0 FR Prancūzija 0,0 0,0 FI Suomija 0,0 0,1 SE Švedija 19,0 13,3 Kitos ne ES valstybės 8 % DE Vokietija 4,8 6,5 PL Lenkija 4,2 11,6 LU Liuksemburgas 35,0 0,0 DK Danija 4,0 6,2 EE Estija 0,3 0,0 IT Italija 22,8 46,2 GB Jungtinė Karalystė

9,9 14,7

Šaltiniai: Statistical database: search. EUR Market, Access database [http://madb.europa.eu]

82

2.6 Žaliavų importo priklausomybė nuo trečiųjų šalių

Išanalizavus išsamius statistinius duomenis apie nagrinėjamų žaliavų importą, eksportą, sunaudojimą ir gamybą, gauti rezultatai apibendrinti ir pateikti 2.6.1 – 2.6.5 lentelėse. Apibendrintose lentelėse nurodyta bendra apsirūpinimo žaliava priklausomybė nuo importo bei importo priklausomybė nuo trečiųjų šalių. Tuo atveju, jei žaliavos (medžiagos) gamyba Lietuvoje viršija arba yra beveik lygi sąnaudoms, vertinama, kad Lietuvos ūkis nėra priklausomas nuo žaliavos (medžiagos) importo. Taip pat 2.5.1 – 2.6.5 lentelėje nurodytos pagrindinės šalys, iš kurių žaliava importuojama į Lietuvą, pagrindinėmis laikant tas valstybes, kurių importo dalis yra lygi arba didesnė nei 5 proc. Europos Sąjungos valstybės į šį sąrašą neįtrauktos. Tačiau, darant prielaidą, kad iš Europos Sąjungos šalių importuojamos žaliavos gali būti negaminamos šiose valstybėse (žaliavos perparduotos), buvo išanalizuoti ir pagrindinių ES šalių importo bei gamybos rodikliai, nustatant pagrindines trečiąsias importo šalis. Tokiu būdu informacija apie Lietuvos ūkio apsirūpinimą žaliavomis papildyta importo iš trečiųjų šalių duomenimis, atsižvelgiant į galimą ES valstybių tarpininkavimo įtaką. Pateikti apibendrinti 2008-2010 metų duomenys. 2.6.1 lentelė Lietuvos ūkio apsirūpinimo cheminėmis medžiagomis priklausomybė nuo importo iš

trečiųjų šalių

Medžiaga Priklausomybė

nuo importo

Importo priklausomybė

nuo trečiųjų šalių

Importas iš trečiųjų šalių

Importas iš trečiųjų šalių (atsižvelgiant į

kilmės šalį)

Siera 80 % 90-100 % ↑

Rusija 50-60 % Rusija 50-60 % Kazachstanas 30-50 %

Kazachstanas 30-50 %

Sieros rūgštis Iki 5 % - - -

Kaustinė soda 100 % 30-50 %↑ Rusija 20-30 % Rusija 20-30 % Ukraina 5-10 % Ukraina 5-10 %

Kalcinuotoji soda 100 % 80-20 %↓

Rusija 60- 10 % Rusija 60- 10 % Ukraina 20-10 % Ukraina 20-10 % JAV 0-20 % JAV 0-20 %

Polietilenas 95 % 40-10 %↓

Baltarusija 10-20 % Baltarusija 10-20 % Rusija 10-5 % Rusija 10-5 % Azerbaidžanas 5-0 %

Azerbaidžanas 5-0 %

Polipropilenas 99 % 10-20 % → Rusija 5-15 % Rusija 5-15 %


100 % 40-20 %↓ Rusija 30-40 % Rusija 30-40 %


70 % Iki 5 % → - -

2.6.2 lentelė. Lietuvos ūkio apsirūpinimo metalais priklausomybė nuo importo iš trečiųjų šalių


nuo importo

Importo priklausomybė nuo

trečiųjų šalių



kilmės šalį)

Ketus 100 % 95-85 % ↓ Rusija 90-100 % Rusija 90-100 %

Aliuminis 65 % 10-20 % → Kinija 10-5 % Kinija 35-30 %

Švinas 100 % 10-40 %↑

Kazachstanas 20-15 % Kinija 30-35 % Rusija 10-0 % Kazachstanas 20-15 % Rusija 15-0 %

Australija 10-15 % JAV 5-10 % Peru 5-10 %

Alavas 100 % Iki 5 %↑

- Kinija 40-45 % Indonezija 20-25 % Peru 10-15% Bolivija 5-10 %

83

Brazilija 5-10 %

Cinkas 100 % Iki 5 %↓

- Kinija 30-35 % Peru 15-10 % Australija 15-10 % Kanada 10-5 % Indija 10-5 %

Varis 100 % 60-10 %↓ Rusija 55-10 % Rusija 55-10 %

Čilė 15-10 %

Juodieji metalai

90 % 40-55 ↑

Rusija 15-20 % Rusija 20-25 % Baltarusija 10-20 % Baltarusija 10-20 % Ukraina 10-15 % Ukraina 10-15 %

2.6.3 lentelė. Lietuvos ūkio apsirūpinimo statybinėmis medžiagomis priklausomybė nuo importo iš

trečiųjų šalių


nuo importo

Importo priklausomybė nuo

trečiųjų šalių



kilmės šalį) Cementas - - - - Beasbesčio šiferio lakštai

- - - -

Statybinis stiklas

100 % 25-15 ↓

Kinija 20-5 % Kinija 25-5 % Baltarusija 5-15 % Baltarusija 5-15 % Rusija 10-5 % Rusija 10-5 %

Bituminė stogo danga

- - - -

2.6.4 lentelė. Lietuvos ūkio apsirūpinimo mediena ir popieriumi ir kartonu priklausomybė nuo

importo iš trečiųjų šalių


nuo importo





kilmės šalį)

Apvalioji mediena - - -

Pjautinė mediena - - - Medienos drožlių plokštės

25 % Iki 5 %↓ - Ukraina 5-0 %

Medienos plaušų plokštės

25 % 15-5 %↓ Baltarusija 10-5% Baltarusija 10-5% Kinija 50-0 % Kinija 50-0 %

Klijuotinė fanera 60 % 70-30 % ↓

Rusija 30-25% Rusija 35-30 % Baltarusija 20-30 % Baltarusija 20-30 % Brazilija 5-0 % Brazilija 10-0 % Kinija 5-0 % Kinija 10-0 %

Popierius ir kartonas 60 % 20-10↓ Rusija 15-10 % Rusija 15-10 %

2.6.5 lentelė Lietuvos ūkio apsirūpinimo kitomis žaliavomis priklausomybė nuo importo iš trečiųjų

šalių


nuo importo





kilmės šalį)

Gamtinės dujos 100 % 100 % ↓ Rusija 100 % Rusija 100 %

Žalia nafta 98,6 % 100 %↑ Rusija 100 % Rusija 100 %

Medvilnė 99,99 % 50-60 %↑

Indija 30 % Indija 34 % Kazachstanas 23 % Kazachstanas 25 % Uzbekistanas 5,5 % Uzbekistanas 8,7 %

Natūralusis kaučiukas

100 % 100 %↓ JAV 0,3%

Kambodža, Kinija, Indija, Indonezija, Malaizija, Papua naujoji Gvinėja,

84

Filipinai, Singapūras, Šri Lanka, Tailandas, Vietnamas – 92 %, kitos ne ES šalyse – 8 %

Rezultatai apibendrinti ir pateikti pagal Lietuvos ūkio apsirūpinimo žaliavomis priklausomybę

nuo importo iš atskirų trečiųjų šalių (žr. 2.6.6 lentelę). Lentelėje pateiktos žaliavos pagal didėjimo ir mažėjimo tendenciją.

Lietuvos ūkio sektorius labiausiai priklauso nuo žaliavų importo iš kaimyninių trečiųjų šalių (Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos) ir Kinijos. Šios valstybės pasižymi nestabilumu. Rusijos WGIc indikatorius (Worldwide Governance Indicator) skalėje nuo -2,5 iki 2,5 – lygus - 0,74, Ukrainos - -0,56, Baltarusijos - -0,46, Kinijos - -0,58 (žr. metodikos III etapo Apsirūpinimo žaliava rizikos įvertinimas).

Iš Rusijos importuojama iki 100 proc. ketaus, gamtinių dujų ir žalios naftos, iki 60 proc. kalcinuotos sodos ir sieros, iki 30 proc. kaustinės sodos ir klijuotos faneros, iki 25 proc. juodųjų metalų, iki 15 proc. polipropileno, polistireno ir stireno kopolimerų, švino, popieriaus ir kartono, iki 10 proc. polietileno ir statybinio stiklo. Ketaus bei juodųjų metalų, naftos produktų, sieros ir kaustinės sodos importas iš Rusijos pasižymi didėjimo tendencija.

Iš Baltarusijos į Lietuvą importuojama klijuota fanera (iki 30 proc.), polietilenas ir juodieji metalai (iki 20 proc.), statybinis stiklas (iki 15 proc.). Ukraina tiekia Lietuvai juoduosius metalus (iki 15 proc.), kalcinuotą sodą (iki 20 proc.), kaustinę sodą ir medienos drožlių plokštes (iki 10 proc.).

Didėja alavo, švino ir cinko importas iš Kinijos (iki 35 – 45 proc.), taip pat importuojama iki 30 proc. aliuminio, iki 50 proc. MPP, iki 25 proc. statybinio stiklo.

2.6.6 lentelė. Lietuvos ūkio apsirūpinimo žaliavomis priklausomybė nuo importo iš atskirų valstybių Žaliava (medžiaga) Tendencija didėti↑ Žaliava (medžiaga) Tendencija mažėti ↓

Rusija Ketus 90-100 % Gamtinės dujos 100 % Žalia nafta 98,6 -100% Kalcinuotoji soda 60-10 % Siera 50-60 % Varis 55-10 % Kaustinė soda 20-30 % Klijuotinė fanera 35-30 % Juodieji metalai 20-25 % Švinas 15-10 % Polipropilenas 5-15 % Popierius ir kartonas 15-10 % Polistirenas ir stireno kopolimerai

5-15 % Polietilenas 10-5 %

Statybinis stiklas 10-5 % Baltarusija

Klijuotinė fanera 20-30 % Medienos plaušų plokštės

10-5 %

Polietilenas 10-20 % - - Juodieji metalai 10-20 % - Statybinis stiklas 5-15 % - -

Kinija Alavas 40-45 % Medienos plaušų

plokštės 50-0 %

Švinas 30-35 % Aliuminis 35-30 % Cinkas 30-35 % Statybinis stiklas 25-5 % Klijuotinė fanera 10-0 %

Indija Medvilnė 30-35 % - -

Ukraina Juodieji metalai 10-15 % Kalcinuotoji soda 20-10 % Medienos drožlių

plokštės 5-10 %

Kaustinė soda 5-10 % Kazachstanas

Siera 30-50 % Švinas 20-15 % Medvilnė 20-30 %

85

Indonezija Alavas 20-25 % - -

Uzbekistanas Medvilnė 5-15 %

Peru Švinas 5-10 % Cinkas 15-10 % Alavas 10-15% - -

Bolivija Alavas 5-10 % - -

Brazilija Alavas 5-10 % Klijuotinė fanera 10-0 %

Indija - - Cinkas 10-5 %

Čilė - - Varis 15-10 %

Azerbaidžianas - - Polietilenas 5-0 %

JAV Kalcinuotoji soda 0-20 % - - Švinas 5-10 % - -

Australija Švinas 10-15 % Cinkas 15-10 %

Kanada - - Cinkas 10-5 %

3. Svarbiausių žaliavų Lietuvai įvertinimas Šiame skyriuje pateikiamas kokybinis žaliavų įvertinimas, naudojantis trimis pagrindiniais

apibendrintais indikatoriais pagrįstą metodiką (žr. 2 paragrafą, studijos rengimo III etapo aprašymą): - ekonominė svarba (ekonominė dimensija), - apsirūpinimo žaliava rizika (socialinė dimensija), - aplinkosauginė rizika (aplinkosaugos dimensija).

Indikatorių įvertinimas atliktas visoms studijoje nagrinėjamoms žaliavoms. Skaičiavimų

patogumui Microsoft Excel programoje sukurta Žaliavų duomenų bazė, kurioje pateikti kiekvienos studijoje nagrinėjamos žaliavos (medžiagos) importo, sąnaudų, eksporto, gamybos rodikliai (nuo 2007 iki 2009 m arba 2010 m.), nurodant šalis bei ūkio sektorius; Lietuvos atskirų ūkio sektorių BVP reikšmės, reikalingos įvertinti žaliavos ekonominę svarbą; WGIc indikatorius įvertinti šalies – žaliavos gamintojos stabilumą ir žaliavą gaminančių šalių gausumą; žaliavos pakeičiamumo vertės (σis ); žaliavos perdirbimo laipsnis; EPIc šalies – žaliavos šalies gamintojos aplinkosaugos veiksmingumo indeksas įvertinti aplinkosauginę riziką; sukurtos formulės visų trijų indikatorių (ekonominės svarbos, apsirūpinimo žaliava rizikos ir aplinkosauginės rizikos) įvertinimui bei perskaičiavimui į skalę nuo 0 iki 10. Indikatorių įvertinimas pateiktas studijos 2-4 prieduose, įvertinimo rezultatai – 3.1 – 3.5 poskyryje. Lietuvai svarbių žaliavų sąrašas sudarytas ir pateiktas studijos 3.6 poskyryje.

86

3.1 Cheminių medžiagų rodiklių įvertinimo rezultatai 3.1 lentelė. Cheminių medžiagų ekonominės svarbos, apsirūpinimo rizikos, aplinkosauginės rizikos

ir bendro įvertinimo rezultatai Medžiaga Ekonominė

svarba Apsirūpinimo

rizika Aplinkosauginė

rizika

Siera 5,38 2,99 1,88

Sieros rūgštis 5,39 5,67 3,33

Kaustinė soda 10,00 0,98 0,89

Kalcinuotoji soda 2,72 1,31 1,36

Polietilenas 2,68 0,24 0,22

Polipropilenas 3,30 0,44 0,55

Polistirenas ir stireno kopolimerai 2,52 1,06 0,52

Vinilo chlorido polimerai 2,99 0,74 0,81

3.1 pav. Cheminių medžiagų tiekimo svarbos Lietuvai įvertinimo rezultatai

87

3.2 Metalų rodiklių įvertinimo rezultatai 3.2 lentelė. Metalų ekonominės svarbos, apsirūpinimo rizikos, aplinkosauginės rizikos ir bendro

įvertinimo rezultatai Medžiaga Ekonominė



rizika

Ketus 3,18 1,86 1,70

Aliuminis 4,75 0,39 0,35 Švinas 3,54 0,32 0,31

Alavas 3,35 1,31 1,07

Cinkas 2,70 0,48 0,48 Varis 3,45 0,81 0,52 Juodieji metalai 3,89 0,46 0,31

3.2 pav. Metalų tiekimo svarbos Lietuvai įvertinimo rezultatai

88

3.3 Statybinių medžiagų rodiklių įvertinimo rezultatai 3.3 lentelė. Statybinių medžiagų ekonominės svarbos, apsirūpinimo rizikos, aplinkosauginės rizikos

ir bendro įvertinimo rezultatai Medžiaga Ekonominė



rizika Cementas

5,09 1,63 1,07 Beasbesčo šiferio lakštai 0,67 1,24 0,89 Statybinis stiklas

1,67 1,10 1,19 Bituminė stogo danga 5,27 1,29 0,79

3.3 pav. Statybinių medžiagų tiekimo svarbos Lietuvai įvertinimo rezultatai

89

3.4 Popieriaus, kartono, medienos rodiklių įvertinimo rezultatai 3.4 lentelė. Medienos, popieriaus ir kartono ekonominės svarbos, apsirūpinimo rizikos,

aplinkosauginės rizikos ir bendro įvertinimo rezultatai Medžiaga Ekonominė



rizika

Apvalioji mediena 2,94 0,67 0,44

Pjautinė mediena 4,66 0,69 0,71

Medienos drožlių plokštės 5,46 0,64 0,53

Medienos plaušų plokštės 4,79 1,19 1,30

Klijuotinė fanera 5,81 0,76 0,48

Popierius ir kartonas 3,47 0,06 0,07

3.4 pav. Popieriaus, kartono, medienos rodiklių tiekimo svarbos Lietuvai įvertinimo rezultatai

90

3.5 Kitų žaliavų rodiklių įvertinimo rezultatai

3.5 lentelė. Kaučiuko, medvilnės, gamtinių dujų, žaliavinės naftos ekonominės svarbos,

apsirūpinimo rizikos, aplinkosauginės rizikos ir bendro įvertinimo rezultatai Medžiaga Ekonominė



rizika

Medvilnė 4,40 1,24 0,05

Kaučiukas natūralus 2,78 1,41 0,01

Gamtinės dujos 9,05 4,81 2,89

Žaliavinė nafta 5,38 6,50 3,78

3.5 pav. Kaučiuko, medvilnės, gamtinių dujų, žaliavinės naftos rodiklių tiekimo svarbos Lietuvai įvertinimo rezultatai

91

3.6 Svarbiausios žaliavos ir jų kiekiai

Žaliavų pasiskirstymas pagal ekonominės svarbos, apsirūpinimo rizikos ir aplinkosauginės rizikos įvertinimo rezultatai pateikti 3.6.1 lentelėje. Lentelėje parodytos tik tos žaliavos, kurių priklausomybės nuo importo rodiklis - >30%.

3.6.1 lentelė. Žaliavų pasiskirstymas pagal ekonominės svarbos, apsirūpinimo rizikos ir

aplinkosauginės rizikos įvertinimo rezultatus Ekonominė svarba Apsirūpinimo rizika Aplinkosauginė rizika

Eil. Nr.

Žaliavos (medžiagos) pavadinimas

EIi Eil. Nr.


SRi Eil. Nr.


EMi

1 Kaustinė soda 10 1 Žalia nafta 10,00 1 Žalia nafta 10,00

2 Gamtinės dujos 9,05 2 Gamtinės dujos 7,40 2 Gamtinės dujos 7,65

3 Klijuotinė

fanera 5,81 3 Siera

4,60 3 Siera

4,97

4 Siera 5,38 4 Ketus 2,86 4 Ketus 4,50

5 Žaliavinė nafta 5,38 5 Kaučiukas natūralus 2,17 5 Kalcinuotoji soda 3,60

6 Aliuminis 4,75 6 Alavas 2,02 6 Statybinis stiklas 3,15

7 Medvilnė 4,4 7 Kalcinuotoji soda 2,02 7 Alavas 2,83

8 Juodieji metalai 3,89 8 Medvilnė 1,91 8 Kaustinė soda 2,35

9 Švinas 3,54

9 Statybinis stiklas 1,69

9 Vinilo chlorido

polimerai 2,14

10 Popierius ir

kartonas 3,47 10

Polistirenas ir stireno kopolimerai 1,63

10 Polipropilenas 1,46

11 Varis 3,45 11 Kaustinė soda 1,51 11 Varis 1,38

12 Alavas 3,35

12 Varis 1,25

12 Polistirenas ir stireno

kopolimerai 1,38

13 Polipropilenas 3,3 13 Klijuotinė fanera 1,17 13 Cinkas 1,27

14 Ketus 3,18

14 Vinilo chlorido

polimerai 1,14 14 Klijuotinė fanera

1,27

15 Vinilo chlorido

polimerai 2,99 15 Cinkas

0,74 15 Aliuminis

0,93

16 Kaučiukas natūralus 2,78

16 Juodieji metalai 0,71

16 Juodieji metalai 0,82

17 Kalcinuotoji

soda 2,72 17 Polipropilenas

0,68 17 Švinas

0,82

18 Cinkas 2,7 18 Aliuminis 0,60 18 Polietilenas 0,58

19 Polietilenas 2,68 19 Švinas 0,49 19 Popierius ir kartonas 0,19

20 Polistirenas ir

stireno kopolimerai 2,52

20 Polietilenas 0,37

20 Medvilnė 0,13

21 Statybinis

stiklas 1,67 21 Popierius ir kartonas

0,09 21 Kaučiukas natūralus

0,03

92

3.6.2. lentelė. Svarbiausių žaliavų sąrašas

Eil. nr. Pavadinimas Rezultatas

CRMi Sąnaudos per

2009 m.

1 Žaliavinė nafta 8,46 8407 tūkst. t 2 Gamtinės dujos 8,03 2427 mln. m3 3 Siera 4,98 381 tūkst. t/m. 4 Kaustinė soda 4,62 6 496 t/m. 5 Ketus 3,51 139 t/m. 6 Kalcinuotoji soda 2,78 6 883 t/m. 7 Klijuotinė fanera 2,75 34 tūkst. m3 8 Alavas 2,73 7,6 t/m. 9 Statybinis stiklas 2,17 3 578,5 tūkst. m2

10 Medvilnė 2,15 1838,5 t/m. 11 Aliuminis 2,09 6 193 t/m. 12 Vinilo chlorido polimerai 2,09 13 579 t/m 13 Varis 2,02 2 926 t/m. 14 Polistirenas ir stireno kopolimerai 1,84 14 704 t/m. 15 Polipropilenas 1,81 10 646 t/m. 16 Juodieji metalai 1,81 307 255 t/m. 17 Kaučiukas natūralus 1,66 44,7 t 18 Švinas 1,62 153 t/m. 19 Cinkas 1,57 664 t/m. 20 Popierius ir kartonas 1,25 152,9 tūkst. t 21 Polietilenas 1,21 45 495 t/m.

93

4. Lietuvos ūkio aprūpinimo svarbiausiomis žaliavomis perspektyva Toliau darbe vertinamos tik tos žaliavos, kurios pateko į Lietuvai svarbiausiųjų žaliavų sąrašą

(žr. 3.6.2 lentelę). Naudojant statistikos informaciją dėl per pastaruosius metus sunaudotų svarbiausių žaliavų

kiekių atskiruose ūkio sektoriuose (vertinami ūkio sektoriai, kuriuose sunaudojama daugiau nei 5 proc. žaliavos sąnaudų), analizuojant šalis, iš kurių žaliava tiekiama į Lietuvą, šalių-žaliavų gamintojų gausumą, žaliavos pakeičiamumą ir antrinio panaudojimo galimybes, pateikiama išvada dėl Lietuvos aprūpinimo svarbiausiomis žaliavomis perspektyvos (žr. 4.1 lentelę).

2009-2010 metais žaliavinė nafta - Lietuvai svarbiausia žaliava (Critical raw material), kuriai būdinga itin didelė pasiūlos trūkumo rizika ir kuri yra labai svarbi vertės grandinėje. Nors ekonominė šios žaliavos svarba yra 5-oje vietoje (žr. 3.5.1 lentelė: ekonominės svarbos indikatorius – 5,38 iš 10), apsirūpinimo šia žaliava rizika kaip ir aplinkosauginė rizika yra didžiausios (apsirūpinimo žaliava indikatorius – 10, aplinkosauginės rizikos indikatorius – 10) dėl nepakeičiamumo, gaminant daugumą naftos produktų, labai nedidelio perdirbimo laipsnio ir šalies - tiekėjos nedidelio aplinkosaugos veiksmingumo indekso.

Antroje vietoje sąraše – gamtinės dujos, kurios Lietuvoje naudojamos ir energetinėms reikmėms - beveik visuose ūkio sektoriuose (iki 61,3 proc. bendrų sąnaudų), ir neenergetinėms – kaip pagrindinė žaliava azoto trąšų gamyboje (žr. 2.5 paragrafą). Gamtinės dujos Lietuvai turi didelę ekonominę svarbą pagal ekonominės svarbos vertinimo rezultatus (žr. 3.5.1 lentelę: ekonominės svarbos indikatorius – 9,05), sąlyginai didelę apsirūpinimo žaliava riziką (apsirūpinimo žaliava indikatorius – 7,4), bet mažesnę aplinkosauginę riziką, nei žaliavinė nafta dėl pakeičiamumo energetiniame sektoriuje (aplinkosauginės rizikos indikatorius – 7,65). Šios žaliavos analizės rezultatai parodė, kad jei gamtinių dujų sąnaudos energetikos reikmėms visuose ūkio sektoriuose sumažės iki 50 proc., ekonominės svarbos indikatorius beveik nepasikeis, apsirūpinimo rizikos ir aplinkosauginės rizikos indikatoriai sumažės 15-20 proc., bet gamtinės dujos links antroje vietoje svarbiausiųjų žaliavų sąraše (bendrasis žaliavos tiekimo rizikos indikatorius sumažės iki 7).

Siera – trečioje vietoje svarbiausiųjų žaliavų sąraše dėl didelės priklausomybės nuo importo iš trečiųjų šalių: Rusijos ir Kazachstano. Šios šalys pasižymi neaukštu stabilumo indikatoriumi HHIWGI, pagal Pasaulio Banko vertinimą, sąlyginai žemu šalies aplinkosaugos veiksmingumo indikatoriumi EPIc. Remiantis apklausos rezultatais nustatyta, kad siera negali būti pakeičiama, gaminant sieros rūgštį (pakeičiamumas – 1) bei iš sieros rūgšties – gaminant fosforo rūgštį (pakeičiamumas – 0,7). Nors Lietuvoje sieros gaminama iki 20 proc. nuo sąnaudų, bet iš žaliavos, kuri importuojama iš Rusijos [AB „Orlen Lietuva“]. Sieros gamybos apimtys Lietuvoje kasmet didėja, bet ne taip sparčiai, kaip šios žaliavos sunaudojimas. Įvertinta, kad sumažėjus sieros importo priklausomybei nuo minėtų trečiųjų šalių nuo 100 iki 40 proc., pavyzdžiui, didinant importą iš ES šalių –sieros gamintojų (Italijos, Lenkijos, kt.), iš Kanados apsirūpinimo žaliava indikatorius sumažės iki 74 proc., ekonominės svarbos – 68 proc., bendras žaliavos rizikos vertinimo indikatorius sumažės 42 proc. (iki apyt. 3), bet ši žaliava liks Lietuvai svarbiausių žaliavų sąraše.

Kaustinė soda – ketvirtoje vietoje Lietuvai svarbiausių žaliavų sąraše ir pirmoje vietoje, vertinant ekonominę svarbą. Daugiau nei 95 proc. šios žaliavos naudojama dviejuose Lietuvai ekonomiškai svarbiausiuose apdirbamosios pramonės ūkio sektoriuose: maisto produktų ir gėrimų gamyboje bei rafinuotų naftos produktų, chemikalų ir chemijos produktų gamyboje. Tačiau kaustinė soda pasižymi nedidele apsirūpinimo rizika (daugiau nei 50 proc. žaliavos importuojama iš ES šalių) ir mažesne aplinkosaugine rizika (žr. 3.5.1 lentelę). Šiuo metu pastebima kaustinės sodos importo iš trečiųjų šalių (Rusijos, Ukrainos) didėjimo tendencija. Importas iš Rusijos 2010 m. padidėjo 1,6 karto, palyginti su 2009 m. Buvo įvertinta, kad tuo atveju, jeigu žaliavos importo dalis iš ES šalių (pvz., Latvijos ir Danijos) padidėtų iki 30 proc., bendras žaliavos tiekimo rizikos koeficientas sumažėtų 21 proc. (iki 3,6).

Lietuvoje ketaus, kaip pirminės žaliavos, sunaudos kasmet mažėja (2008 m. – apie 500 t, 2009 m. – apie 140 t), didėjant juodųjų metalų laužo perdirbimo koeficientui ir panaudojimui pramonėje. Apdirbamojoje pramonėje didžioji dalis ketaus sunaudojama statyboje, mašinų įrangos remonte, niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyboje. Metalo laužas daugiausia naudojamas pagrindinių metalų gamyboje bei vandens tiekime, nuotekų tvarkyme. Šios žaliavos ekonominės svarbos indikatorius nedidelis (3,18), bet ji užima ketvirtą vietą pagal apsirūpinimo žaliava riziką (2,86) ir aplinkosaugine riziką (4,5). Padidinus ketaus laužo panaudojimą iki 77 proc. (JAV perdirbimo lygis), bendras žaliavos rizikos vertinimo indikatorius sumažėtų 30 proc. (iki 2,5).

94

Kalcinuotoji soda (natrio karbonadas) – šeštoje vietoje Lietuvai svarbiausių žaliavų sąraše. Lietuvoje ši cheminė medžiaga negaminama. Daugiau nei 80 proc. šios žaliavos sąnaudų naudojama mineralinių produktų (stiklo ar stiklo pluoštų) gamyboje (stiklo masės įkrovos sudėtinė dalis), apie 6 proc. – maisto pramonėje (E500, kt.). Taip pat naudojama odos pramonėje - odų kalkiavimui; cheminių produktų gamyboje – neutralizavimui, ploviklių, valiklių gamybai; galvanotechnikos pramonėje - fosfatavimo ir nuriebinimo kompozicijų gamybai, plačiai naudojama visuose pramonės šakose vandens minkštinimui. Virš 80 proc. žaliavos importuojama iš Rusijos ir Ukrainos. Pastaruoju metu padidėjo importas iš Jungtinių Valstijų. Analizės metu nustatyta, kad padidėjus kalcinuotosios sodos importui iš ES valstybių (pvz., Lenkijos) ir JAV, bendras žaliavos rizikos indikatorius gali sumažėti daugiau nei 20 proc. Kitas galimas būdas pašalinti šią cheminę medžiagą iš Lietuvai „kritinių“ žaliavų sąrašo arba sumažinti šios žaliavos rizikos bendrąjį indikatorių – padidinti pakeičiamumo laipsnį maisto ir gėrimų produktų gamyboje. Tokiu atveju bendras žaliavos rizikos indikatorius gali sumažėti apie 15 proc.

Klijuotinė fanera - septintoje vietoje Lietuvai svarbiausių žaliavų sąraše. Lietuvoje gaminama daugiau nei 30 proc. nuo klijuotinės faneros sąnaudų, bet apie 50 proc. pagamintos produkcijos – eksportuojama. Klijuotinės medienos gamyba kasmet didėja, 2010 m. gamyba padidėjo 1,9 karto lyginant su 2009 m.. Daugiau nei 60 proc. šios medžiagos sąnaudų importuojama iš trečiųjų šalių (Rusijos, Baltarusijos, Brazilijos). Ši medžiaga gaminama daugelyje kitų šalių, t.y. ji pasižymi gaminančių šalių, turinčių geresnius stabilumo ir aplinkosaugos indikatorius, gausumu. Sumažinus šios medžiagos importo priklausomybę nuo trečiųjų šalių nuo 60 iki 30 proc., žymiai sumažėtų visi trys indikatoriai, ir medžiaga nepatektų į „kritinių medžiagų“ sąrašą.

Didėjančia svarba Lietuvai pasižymi alavas (neapdorotas alavas, taip pat alavo strypai, juostos, profiliai ir viela, plokštės, lakštai ir juostelės, kurių storis > 0,2 mm; alavo folija ir pan.). Nors, remiantis statistikos departamento duomenimis, didžiausia šios žaliavos dalis (daugiau nei 99 proc.) importuojama iš ES šalių, bet pagrindinės šalys – alavo gamintojos: Kinija, Indonezija, Peru, Bolivija, Brazilija, Kongo, Malaizija, Australija, Rusija. Dėl šios priežasties alavas turi palyginus aukštą apsirūpinimo rizikos indikatorių. Alavas Lietuvoje naudojamas daugiausia variklinių transporto priemonių remonte, mašinų ir įrangos remonte bei kituose ūkio sektoriuose. Apdirbamojoje pramonėje sunaudojama tik iki 20 proc. šios žaliavos. Daugiau nei 6 proc. alavo sąnaudų tenka kompiuterių ir elektronikos bei optinių gaminių gamybai bei elektros įrangos gamybai. Šių apdirbamosios pramonės šakų atstovai apklausos metu pažymėjo, kad žaliava pasižymi nepakeičiamumu. Šios žaliavos perdirbimo galimybė yra pakankamai didelė: ES šalyse – iki 22 proc., JAV – 16 proc. Lietuvoje alavo atliekos surenkamos tik kartu su elektronikos atliekomis.

Statybinis stiklas – devintoje vietoje Lietuvai svarbiausių žaliavų sąraše. Priklausomybė nuo importo iš trečiųjų šalių (Kinija, Baltarusija, Rusija) yra tik 20-30 proc., bet turi tendenciją didėti. Daugiau nei 58 proc. šios žaliavos naudojama kitų nemetalo mineralinių produktų gamyboje, virš 6 proc. – guminių ir plastikinių gaminių gamyboje. Analizės metu pakeičiamumo ir perdirbimo koeficientai buvo vertinami pagal ES statistines ataskaitas (žr. nuorodas į šaltinius po 4.1 lentele). Statybinis stiklas pasižymi nepakeičiamumu (1) ir nedideliu perdirbimo laipsniu ES šalyse (24 proc.). Ši medžiaga gaminama ir daugumoje ES šalių (Čekijoje, Lenkijoje, Vokietijoje) taip pat JAV, Japonijoje, todėl statybinis stiklas tik 9-je vietoje pagal apsirūpinimo žaliava rizikos indikatorių.

Medvilnė (žaliavinė, siūlai, verpalai) - dešimtoje vietoje Lietuvai svarbiausių žaliavų sąraše. Pagrindinė dalis šios žaliavos sunaudojama medvilnių audinių gamyboje ir drabužių siuvime tekstilės pramonėje. 2010 m. Lietuvoje pagaminta 182778 m2 įvairios paskirties medvilninių audinių, bet tai yra 12 kartų mažiau, negu lininių audinių [Gaminių gamyba. Lietuvos statistikos departamentas. 2010]. Šios žaliavos priklausomybė nuo trečiųjų šalių – daugiau nei 80 proc. (Indija, Kazachstanas, Uzbekistanas, Turkmėnistanas, Turkija kt.), iki 20 proc. (pagrinde - medvilninių siūlų ir verpalų) gaminama ES šalyse. Neįmanoma sumažinti žaliavinės medvilnės importo priklausomybės nuo trečiųjų šalių, bet galima padidinti importą iš šalių, turinčių didesnį stabilumo koeficientą, pvz., JAV, Australija. Iki 40 proc. medvilnės eksporto sudaro eksportas iš JAV.

Aliuminis – vienuoliktoje vietoje Lietuvai svarbiausių žaliavų sąraše. Naudojamas beveik visuose ūkio sektoriuose, daugiau nei 60 proc. – apdirbamojoje gamyboje, apie 10 proc. – statyboje. Didžiausia dalis – baldų gamyboje, metalo gaminių gamyboje, mažesniais kiekiais variklinių transporto priemonių remonte, mašinų ir įrangos gamyboje, mineralinių produktų gamyboje, elektroninės įrangos gamyboje ir net maisto produktų ir gėrimų gamyboje (aliuminis (E173) naudojamas kaip maisto gaminių paviršiaus metalinis dažiklis, plačiai naudojamas pakuotei (folija)). Todėl ši žaliava ekonomiškai svarbi Lietuvai (ekonominės svarbos koeficientas – 4,75, 6-oje vietoje). Apsirūpinimo žaliava rizika yra nedidelė (18-oje vietoje) dėl kasmet mažėjančios priklausomybės nuo trečiųjų šalių. Didėjant aliuminio laužo antriniam panaudojimui, kasmet mažėja aliuminio, kaip

95

žaliavos, aplinkosauginė rizika. 2009 m. aliuminio laužo pramonėje panaudota iki 38 proc. nuo pirminės žaliavos sąnaudų, bet antrinio panaudojimo koeficiento reikšmė dar nesiekia ES šalių vidurkio (Lietuvoje – iki 28 proc., ES – iki 35 proc., JAV – iki 45 proc.). Lietuvoje veikia antrinio aliuminio liejinių gamybos įmonė (žr. 4.1 lentelę), gaminama daugiau nei 30 proc. aliuminio žaliavų nuo pirminės žaliavos sąnaudų. Todėl egzistuoja perspektyva padidinti antrinio aliuminio laužo panaudojimo koeficientą iki 30-40 proc., taip sumažinant šios žaliavos tiekimo rizikos vertę.

Vinilo chloridų polimerai – dvyliktoje vietoje „kritinių“ žaliavų sąraše. Apie 70 proc. šios žaliavos naudojama gaminių ir plastikinių gaminių gamyboje, dirbtinių odų gamyboje. Šios žaliavos sąnaudos kasmet didėja, bet priklausomybė nuo trečiųjų šalių (Rusijos, Japonijos, JAV, Kinijos) yra labai nedidelė (4-6 proc.) ir kasmet mažėja. Literatūros bei apklausos analizės rezultatai parodė, kad šią žaliavą pakeisti galima, bet koeficientas pasiskirsto tarp 0,7 ir 1 (nepakeičiama). Būtent dėl šios priežasties ši žaliava turi pakankamai didelę aplinkosauginę riziką (2,14, 9-oje vietoje).

Tik iki 34 proc. vario (vienuoliktoje vietoje pagrindinių žaliavų sąraše) naudojama apdirbamojoje pramonėje. Didžioji dalis (daugiau nei 90 proc.) importuojama iš trečiųjų šalių, nepasižyminčių aukštu stabilumo indikatoriumi pagal Pasaulio Banko vertę. Lietuvoje kasmet surenkama vario laužo iki 80 proc. sąnaudų visuose ūkio sektoriuose, bet pagrindinė šio metalo laužo dalis (90-100 proc. nuo surinkimo) eksportuojama. Naudojant šį metalo laužą šalies ūkyje, ši žaliava nepatektų į svarbiausiųjų žaliavų sąrašą.

Lietuvoje stiprėjant guminių ir plastikinių gaminių gamybos pramonei (bendroji pridėtinė vertė šalies BVP struktūroje kasmet auga), didėja polimerinės žaliavos poreikis: vinilo – chlorido polimeras – dvyliktoje vietoje Lietuvai svarbiausiųjų žaliavų sąraše, polistirenas ir stireno kopolimerai - 14-oje vietoje, taip pat į sąrašą pateko polipropilenas (15-oje vietoje) ir polietilenas (21-oje vietoje). Polimerų sąnaudos kasmet auga. 2009 m. sunaudota iki 84 424 t/m. Vinilo chlorido polimerai pagrinde gaminami ES šalyse, todėl iki 98 proc. šios žaliavos importuojamos iš ES valstybių (Vokietija, Lenkija, kt.). Iš trečiųjų šalių importuojama: daugiau nei 40 proc. polistireno ir stireno kopolimerų (iki 37 proc. – iš Rusijos, virš 4 proc. – iš Kroatijos), virš 30 proc. polietileno (iš Baltarusijos, Rusijos, Azerbaidžano, Brazilijos), iki 20 proc. polipropilenų (iš Rusijos, JAV, Ukrainos). Lietuvoje 2009 m. perdirbta R2-R9 atliekų naudojimo būdais 13,4 tūkst. t plastiko atliekų, pagrinde – pakuotės atliekų (11,6 tūkst. t) [www.gamta.lt]. Tai sudaro daugiau nei15 proc. nuo polimerinių medžiagų sąnaudų. Analizės metu įvertinta, kad jeigu Lietuvoje padidės polipropileno (PP) perdirbimo įrenginių, ir perdirbimo laipsnis padidės nuo 25-30 iki 50 proc., žaliavos aplinkosauginės rizika sumažės 35 proc., apsirūpinimo žaliava rizika – 32 proc., bendras žaliavos rizikos koeficientas sumažės 11 proc. Panašų rezultatą turėsime sumažinus polipropileno tiekimo priklausomybę nuo trečiųjų šalių.

Kitų žaliavų, patekusių į Lietuvai svarbių žaliavų sąrašą, bet turinčių mažesnius tiekimo rizikos koeficientus, perspektyvos aprašymas pateiktas 4.1 lentelėje.

96

4.1 lentelė Lietuvai svarbiausių žaliavų perspektyvos Lietuvos ūkio sektoriuose analizė

Eil. Nr.

Pavadinimas Naudojimas ūkio sektoriuose (>5 proc.)

Žaliavos tiekimo priklausomybė nuo trečiųjų šalių

Galimi tiekėjai ES šalyse, JAV, Kanadoje, pan.

Sąnaudos šalyje 2009 m. tendencija

Pakeičiamumas (vidutinė reikšmė ūkio sektoriams)

Perdirbtos žaliavos panaudojimo galimybės

Galimybės

1 Žalia nafta Naftos perdirbimas

100% ↑99 proc. (Rusija)

JAV, Kanada ↑ 8407 tūkst. t

1 3% (tepalų perdirbimas)

Maksimalus produktų išgavimas iš žaliavinės medžiagos

2 Gamtinės dujos

Energetikos sektorius 49,7 % → 100 proc. (Rusija)

- → 2727 mln. m3

0,78 iki 5 % (neenergetinėms reikmės )

Vietinių atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas energetinėms reikmėms

Energetinėms reikmės apdirbamoje pramonėje

11,6%

Neenergetinėms reikmėms (Chemikalų ir chemijos produktų gamyba)

26,5%

3 Siera Chemikalų ir chemijos produktų gamyba: 1AB „Lifosa“ – gaminant sieros rūgštį, kuri savo ruožtu naudojama, gaminant fosforo rūgštį 2AB „Achema“ – tam tikrų trąšų gamyboje

99,98% ↑95-100% (Rusija, Kazachstanas)

Kanada, Italija, Lenkija ↑

381 tūkst. t/m.

1 0 Lietuvoje pagaminama apie 20 proc. nuo sąnaudų, bet iš žaliavos, kuri turi 100 proc. priklausomybę nuo trečiųjų šalių. Gamybos apimtys didėja. Galimybė – didinti žaliavos importą iš ES valstybių, Kanados

4 Kaustinė soda (natrio hidroksidas)

Maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamyba - daržovių ir vaisių plovimui, žieves nulupimui; gaminant ledus, šokoladą, dažant karamelę, gamint duonos gaminius; technologinių aparatų plovimui

45,4 % ↑30-50 % (Rusija, Ukraina, Kinija)

Lenkija, Vengrija, kt. ↑

6 496 t/m.

0,67 0,5 - 1

iki 5 % (iki 75 % regeneruojama popierius ir kartono gamyboje sulfatiniam procesui)

Didinti importą iš ES šalių – gamintoju iki 70 proc.

Rafinuotų naftos produktų, chemikalų ir chemijos produktų gamyba - tepalų gamyboje, kaip

44,5%

97

neutralizatorius, katalizatorius, higienos produktų gamyboje

5 Ketus Vandens tiekimas, nuotekų šalinimas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas

60% ↓>95 % (Rusija)

JAV, Prancūzija ↓

139 t/m.

0,75 0,7-1

60% 20-50 % iki 50 % (RU)

Perdirbimo laipsnis JAV nuo 2005 iki 2009 m. padidėjo nuo 354 iki 77%. Galimybė Lietuvai – didinti ketaus laužo perdirbimo laipsnį.

Statyba 27,4% Mašinų įrangos remontas ir įrengimas

21,2 %

Niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba 14,5 % Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius gamyba

5,4 %

6 Kalcinuotoji soda (natrio karbonatas) (Na2CO3)

4Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba – stiklo ar stiklo pluoštų gamyboje

84,3% ↓87-40% (Rusija, Ukraina, JAV)

Lenkija, JAV, kt. ↓

6 883 t/m.

0,91 1 0,3

0 Didėja importas iš ES šalių (Lenkija) (iki 60 %)

Maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamyba - maisto papildas E500 (pH reguliatorius, kt.)

6 %

7 Klijuotinė fanera

Baldų gamyba 74,8% ↓>60% (Rusija, Baltarusija, Brazilija)

Latvija, Danija, Niderlandai, kt.

↓ 34 tūkst. m3

0,59 0,7 0,1

0

5labai žemas perdirbimo laipsnis (recycling rate)

Lietuvoje gaminama virš 30 proc. nuo sąnaudų, bet apie 50 proc. – eksportuojama Perspektyva – sumažinti importą iš trečiųjų šalių


18,4%

8 Alavas (Sn)

8000 neapdorotas alavas

8003 strypai, juostos, profiliai ir viela

8007 plokštės, lakštai ir juostelės, kt.

Kita veikla (Variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas, kt.)

80,3% ↓iki 100 % (Rusija, Kinija, Indonezija, Peru, kt.)

Australija (neapdorotas alavas)

↓ 7 600 t

1 20 %

822 % (ES)

416 % (JAV)

Lietuvoje alavo atliekos surenkamos pagrinde su elektronikos atliekomis Mašinų įrangos remontas

ir įrengimas 7,9%

Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba

5,3%

Niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba, elektros įrangos gamyba

5,3%

98

9 Statybinis stiklas

Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba

58,2% ↑20-30% (Kinija, Baltarusija, Rusija)

Čekija, Lenkija, Vokietija, JAV, Japonija

↓ 3 578,5 tūkst. m2

1 7 24 % (ES šalyse perdirbama iki 67 % stiklo atliekų)

Guminių ir plastikinių gaminių gamyba

6,1%


2,4%

10 Medvilnė Tekstilės gaminių gamyba >90 % → >80% (Indija, Kazachstanas, Uzbekistanas, Turkmėnistanas, Turkija)

JAV, Autralija ↓ 1 835,5 t

1 0 Galimybės: antrinis tekstilės atliekų panaudojimas, pvz. neaustinių medžiagų gamyboje

11 Aliuminis Baldų gamyba

20,6% ↓30-40% (Kinija, Rusija, Ukraina)

Lenkija, Švedija, Vokietija

↓ 6 193 t

0,7 7, 1035 % (ES) 345 % (JAV)

9UAB “Baltical” - didžiausia antrinio aliuminio liejykla Lietuvoje ir viena didžiausių Baltijos valstybėse. Pagrindinė veiklos sritis -antrinio aliuminio liejinių gamyba. 2009 m. surinkta iki 4 tūkst. t aliuminio laužo, panaudota gamyba -2,4 tūkst.

Kita veikla (Variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas, kt.)

20,1%

Statyba 10%


13,9%

Niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba

4,6%


3,4%

12 Vinilo chlorido polimerai

Guminių ir plastikinių gaminių gamyba - (pvz., langų gamyboje, kt.)

68,4% ↓4-6 % (Rusija, Japonija, Šveicarija, JAV, Kinija)

Vokietija, JAV, Japonija ↑

13 579 t/m.

0,73 0,7-1 0,3-0,7 0,7 1

30 %

6iki 70 % (statybinių medžiagų gamyboje); iki 35 % (kitoje gamyboje); 0 % (dirbtinių odų gamyboje)

Stiprinti antrinio atliekų panaudojimo galimybes.

Kita gamyba (pvz. žaislų, sporto reikmenų, medicinos reikmenų gamyba)

17,4%

Odos ir odos dirbinių gamyba - dirbtinių odų gamyboje

4,1%

13 Varis Kita veikla (Variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas, kt.)

62,4% ↓>90 proc. Australija, JAV, Kanada, ↓

80,56

720 %

335 % (JAV) Gaminama iki 9 proc. nuo sąnaudų.

99

Elektros įrangos gamyba 18,8% (Čili, Peru, Australija, Kinija, Rusija, kt.)

Suomija 2 926 t (vario laužo tik 20,8 t)

820-37 % (ES)

Kasmet surenkama vario laužo – virš 2 tūkst. t., t.y. iki 80 proc. nuo žaliavos sąnaudų, bet beveik 100 proc. eksportuojama


10,5%

14 Polistirenas ir stireno kopolimerai

Guminių ir plastikinių gaminių gamyba (Gaminant putų polistireną, maisto pramonės tarą)

69,4% ↓>40% (Rusija, Kroatija, Kinija, Korėjos respublika, Taivanis, Baltarusija)

Vokietija, kitos ES šalys ↓

14 704 t/m.

0,83 1 0,7 0,7-1

10%

0 % 0-50 % 10 %

Stiprinti antrinio atliekų panaudojimo galimybes. Didinti importą iš ES valstybių

Elektros įrangos gamyba 6,1% Kita gamyba (pvz. žaislų, sporto reikmenų, medicinos reikmenų gamyba)

4,6%

15 Polipropilenas Guminių ir plastikinių gaminių gamyba

69,8% ↓20-18% (Rusija, JAV)

JAV, Kanada, Belgija, kt. ES šalyse

↑ 10 646 t/m.

0,61 0,3 -1

25% 25-30%

Technologiškai iki 10-25 proc. žaliavų masėje gali būti antrinė žaliava. Galimybės: stiprinti antrinio atliekų panaudojimo galimybes


17,28%


apie 5%

Kita gamyba (pvz. žaislų, sporto reikmenų, medicinos reikmenų gamyba)

apie 5%

16 Juodieji metalai


25,2% ↑>50% (Rusija

Baltarusija, Ukraina, Kinija)

Latvija, Lenkija, JK, kt. ES šalyse

↓ 307 255 t/m.

8Fe - 0,7 0,7 1 0,7 0,7 1 0,7 1

822 % 377 % (JAV) 9Fe – 28-52 % (EU)

Metalo laužo antrinis panaudojimas naudojimas: 2009 m. – 22,4 tūkst. t (arba 7,3 proc. nuo žaliavos sąnaudų). Padidinus perdirbimo laipsnį iki JAV, ši žaliava nepastentų į sąrašą

Pagrindinių metalų gamyba

21,9%

Kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba

13,5%

Statyba 11,2% Variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas

9,6%


5,11%

100


3,16%

17 Kaučiukas natūralusis

Guminių ir plastikinių gaminių gamyba

Iki 100% ↑iki 100% (Kinija, Indija, Indonezija, Malaizija, kt.)

Iš ES šalių - tik perdirbtas ↓

44,7 t/m. 0,6 1 (padangų restauravime) 0,3 (kitų gaminių gamyboje)

1150 % (EU) Skatinti padangų antrinį panaudojimą (kaip žaliavos bei energijos gamybos reikmėm)

18 Švinas Tekstilės gaminių gamyba Kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba

31,9 % ↑> 88% (Kazachstanas, Australija, JAV, Kinija, Meksika, kt.)

Australija, JAV, Kanada, Lenkija

↓ 152,7 t/m.

0,64 0,5-07

850 % 842-51 % (ES) 380,5 % (JAV)

Galimybės: švino laužo antrinis panaudojimas: 2009 m. – surinkta 11,7 tūkst. t švino laužo, bet panaudota tik 0,6 t.


22,1%

Variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas

41,2%

19 Cinkas Elektros įrangos gamyba 28,4% ↑> 88% (Kinija, Peru, Australija, Indija, Kazachstanas)

Australija, Suomija, Kanada, Airija

↓ 663,9 t/m.

0,57 0,5-0,7

78 %

818-27 % (ES)

323 % (JAV)

Cinkas, esantis baterijose yra tinkamas perdirbimui ir gali būti pakartotinai panaudojamas

Variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas

>60 %

20 Popierius ir kartonas

Popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba

44,9% ↓16-17% (Rusija, Baltarusija, Kinija)

Suomija, Švedija, Daugelis kitų ES šalių, Australija

↓ 152,9 tūkst. t

0,65 0,3 1 1

65% 1266% (EU)

1363,5% (2010, USA)

Galimybės: Išlaikyti antrinio atliekų panaudojimo procentą

Spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas

29,6%


5,1%

21 Polietilenas Guminių ir plastikinių gaminių gamyba: • polietileno plėvelių,

taros, • vamzdžių, detalių • kt.

88,5% ↑30-40% (Baltarusija, Rusija, Azerbaidžanas, Brazilija, Saudo Arabija)

Čekija, Vengrija, Kanada, kt.

↑ 45 495 t/m.

0,48 0,3 0,7-1

25% 25 -30 % (ES)

2009 perdirbta iki 11,6 tūkst. pakuočių atliekų, iš jų didžioji dalis – polietilenas. Galimybės: stiprinti antrinio atliekų panaudojimo galimybes

101

Komentarai ir informacijos šaltiniai: 1 AB „Lifosa“ gaminama techninė, pramoninė ir akumuliatorinė sieros rūgštis bei elektrolitas rūgštiniams akumuliatoriams. Techninė sieros rūgštis naudojama ekstrakcinės fosforo rūgšties, mineralinių trąšų gamybose, sintetinio ir natūralaus pluošto, odos apdirbimo, maisto, dažų ir kitose pramonės įmonėse [http://www.lifosa.lt] 2AB „Achema“ gamina azoto trąšas su siera (sieros iki 4, 4,5 proc.) [http://www.achema.lt/azoto-trasos-su-siera] 3http://minerals.usgs.gov/minerals/pubs/commodity/recycle/myb1-2009-recyc.pdf 4Buitinis stiklas daugiausiai sudarytas iš silicio dioksido (SiO2), kaip ir kvarcas ar smėlis. Silicio dioksido virimo temperatūra yra apie 2000 °C, todėl gaminant stiklą į smėlį įmaišoma sodos (natrio karbonatas, Na2CO3), kuri sumažina mišinio virimo temperatūrą iki 1000 °C. Soda padaro mišinį tirpų vandenyje, todėl dar įmaišoma kalcio oksido (CaO), atstatančio netirpumą [http://lt.wikipedia.org/wiki/Stiklas] 5http://www.letsrecycle.com/prices/wood 6PVC medžiagos charakteristikos. [http://www.aluplast.lt/apie/pvc_lt.htm] 7Annex V to the Report of the Ad-hoc Working Group on defining critical raw materials (Version of 30 July 2010). EU commission. Enterprise and Industry 8UNEP. Recycling Rates of Metal. A status report. 2011 http://www.unep.org/resourcepanel/Portals/24102/PDFs/Metals_Recycling_Rates_110412-1.pdf 9http://www.baltical.lt/lt/apie-mus 10Kadangi didžioji dalis aliuminio importuojama iš ES šalių, antrinio perdirbimo koeficientą nustatysime pagal ES šalių vidurkį, t.y. 35 proc. [Annex V to the Report of the Ad-hoc Working Group on defining critical raw materials (Version of 30 July 2010). EU commission. Enterprise and Industry]. Jungtinėse Valstyjose 2010 m. aiuminio perdirbimas pasiekė 41 proc. [USGS: Aluminium - Mineral Commodity Summary 2011] 11Iki 60 proc. naturalaus kaučiuko naudojama padangų gamybai [European Tyre & Rubber Manufacturers’ Association http://www.etrma.org/public/activitieseofltelts.asp]. Padangų perdirbimo laipsnis ES šalyse – iki 85 proc. [Managing end-of –life Tires. World bussines Council for Sustainable Development [http://www.bir.org/assets/Documents/industry/ManagingEndOfLifeTyres.pdf]] 12European Declaration on Paper Recycling 2006–2010. Monitoring Report 2007. European Recovered Paper Council. 13 Data on Paper Recovery. http://www.paperrecyclingawards.com/index.html

102

5. Lietuvos ūkio apsirūpinimo svarbiausiomis žaliavomis įtaka Lietuvos konkurencingumui

Šiame etape išskiriami Lietuvos ūkio sektoriai, turintys didžiausią priklausomybę nuo Lietuvai

svarbiausių žaliavų; analizuojami šių ūkio sektorių pagrindiniai ekonominiai rodikliai ir jų pokytis, esant svarbiausių žaliavų nepakankamumui.

Studijoje įvertintas žaliavos ekonominės svarbos indikatorius (EIi) pakankamai parodo žaliavos įtaką Lietuvos ekonominiam konkurencingumui, kadangi jame vertinami vieni iš svarbiausiųjų šalies ekonominių rodiklių – ūkio sektoriais, kuriuose naudojamos svarbiausios žaliavos, sukurta pridėtinė vertė ir šalies bendrasis vidaus produktas.

Ūkio sektoriai, turintys didžiausią priklausomybę nuo Lietuvai svarbiausiųjų žaliavų, išvardintos 5.1 lentelėje (eiliškumas – pagal didžiausią naudojamų „kritinių“ žaliavų tiekimo rizikos indikatorių sumą). Nors „kritinės“ žaliavos naudojamos beveik visuose apdirbamosios pramonės šakos ūkio sektoriuose, daugiausiai paveikiamos chemikalų ir chemijos produktų, niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos, metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, guminių ir plastikinių gaminių, baldų, maisto produktų ir gėrimų gamybos apdirbamosios pramonės šakos.

Lietuvos ūkio konkurencingumo sėkmės rodikliai pateikti studijos 6-me priede [Lietuvos statistikos departamentas].

Analizės metu nustatyta, kad svarbiausios žaliavos gali paveikti šiuose Lietuvos ūkio konkurencingumo sėkmės rodiklius:

1) BVP, tenkantis vienam gyventojui to meto kainomis; 2) darbo našumas; 3) Verslumo lygis (1) – įmonių skaičius tūkstančiui gyventojų (metų pabaigoje); 4) Prekių ir paslaugų eksportas, palyginti su BVP, proc.; 5) Kasybos ir karjerų eksploatavimo; apdirbamosios gamybos parduota produkcija ne

Lietuvos rinkai, išskyrus rafinuotus naftos produktus, palyginti su kasybos ir karjerų eksploatavimo; apdirbamosios gamybos parduota produkcija, išskyrus rafinuotus naftos produktus, proc. (EVRK 2 red.)

Naudojant šalies ūkio konkurencingumo sėkmės rodiklius, vertinama svarbiausių žaliavų įtaka šiems rodikliams.

Analizuojamų ūkio sektorių poveikis šalies konkurencingumo rodikliams:

- Bendroji pridėtinė vertė (BPV) sudaro 26,32 proc. Lietuvos ūkio sektorių BPV. - Bendroji pridėtinė vertė (PV), tenkanti vienam gyventojui - 6833,80 Lt/gyv. arba 23,63 proc.

BVP, tenkančio vienam gyventojui. - Chemijos pramonės darbo našumas – vienas iš aukščiausių apdirbamojoje pramonėse (116,5

Lt/h) (didesnis – pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir formacijos gaminių gamyba – 288,7 Lt/h) ir didina bendrą visų ūkio sektorių darbo našumą (šalies lygis – 33,8 Lt/h). Analizės metu įvertinta, kad bendras ūkio sektorių našumas be chemijos pramonės 2010 m. sumažėtų iki 33,3 Lt/h (1,5 proc.).

- Analizuojamuose ūkio sektoriuose 2010 m. veikė 16, 7 tūkst. įmonių (34 proc.), iš jų apie 42 proc. – apdirbamosios pramonės šakos įmonės (6957). Apie 55 proc. įmonių veikia pelningai, jų pelnas sudarė 2,5 mln. Lt arba 30 proc. visų įmonių pelno. Grynasis pelnas 2010 m. – 1,2 mln. Lt arba beveik 27 proc. visų Lietuvos įmonių grynojo pelno.

- Minėtose įmonėse 2010 m. dirbo virš 300 tūkst. darbuotojų, t.y. apie 40 proc. darbuotojų Lietuvoje.

- Analizuojamų ūkio sektorių verslumo lygis - 24,14 proc. visų ūkio sektorių ir sudaro 5,07 įmonių tūkstančiui gyventojų (šalies lygis – 21 įmonė tūkstančiui gyventojų).

- 2010 m. analizuojamų ūkio sektorių (pagrinde – apdirbamosios pramonės įmonių) eksportas sudaro net 71,6 proc. prekių ir paslaugų eksporto Lietuvoje (46 423,6 mln. Lt). Didžiausia eksporto dalis tenka rafinuotų naftos produktų gamybai - 18,71 proc. bei chemikalų ir chemijos produktų gamybai – 8,73 proc. Tokiu būdu paveikiamas kitas šalies konkurencingumo rodiklis - prekių ir paslaugų eksportas, palyginti su BVP: šalies lygis –2010

103

68,2 proc., analizuojamų pramonės šakų prekių ir paslaugų eksporto dalis, palyginti su BVP – 48,83 proc. (71,6 proc. šalies lygio).

- Analizuojant apdirbamosios pramonės parduotos produkcijos dalį ne Lietuvos rinkai (5-ąjį ūkio konkurencingumo rodiklį; šalies rodiklis – 59,6 proc.) nustatyta, kad 2010 m. vertinamų apdirbamosios pramonės ūkio sektorių parduotos produkcijos dalis sudaro 92,51 proc. pramonės parduotos produkcijos (28833 mln. Lt), parduotos produkcijos dalis ne Lietuvos rinkai sudaro 58,44 proc. (16850,3 mln. Lt) arba 90,71 proc. bendros ne Lietuvoje rinkai parduotos pramonės produkcijos.

5.1 lentelė Lietuvos ūkio sektorių, kuriuose naudojamos Lietuvai svarbiausios žaliavos,

ekonomikos rodikliai, 2010 m. Ūkio sektorius Žaliavos iš

svarbiausiųjų žaliavų sąrašo ir jų dalis ūkio sektoriuje

Žaliavos ekonominės svarbos indikatorius EIi, ir bendras žaliavos tiekimo rizikos indikatorius CRMi

Lietuvos ūkio sektorių ekonominiai rodikliai, 2010 m. PV

PV/gyv., Lt/gyv. ir proc. nuo BVP/gyv

3Darbo

našumas

4Verslumo

lygis

Eksportas (pro. nuo bendro eksporto)

5Pramonės

parduota produkcija ne Lietuvos rinkai, proc.

EIi CRMi Šalies rodikliai: 185330

mln. Lt

228926

Lt/gyv.

33,8 Lt/h 21 64796,3 mln. Lt

59,6%

Chemikalų ir chemijos produktų gamyba

Gamtinės dujos – 26,5 %

9,05 8,03 PV 1644,391 mln. Lt

500,30 (1,73 %)

116,5 Lt/h

0,03 5657 mln. Lt (8,73%)

82,2 Siera – 99,98 % 5,38 4,98

Kaustinė soda – 44,5 %

10 4,62

Polistirenas ir stireno kopolimerai – 1,5 %

2,52 1,84

Polipropilenas – 17,28 %

3,3 1,81

30,25 21,28 Rafinuotų naftos produktų

Žaliavinė nafta - 100 %

5,38 8,46 PV 1596,299 mln. Lt

485,67 (1,68%)

- - 12123 mln. Lt (18,71 %)

-

5,38 8,46 Bendrai: 35,63 29,76


Ketus – 14,5 % 3,18 3,51 PV 406,044 mln. Lt

123,54 (0,43 %)

33,7 Lt/h

0,05 2733 mln. Lt (4,22%)

75,9

Alavas – 4 % 3,35 2,73 Aliuminis – 4,6 % 4,75 2,09 Polipropilenas – apie 5 %

3,3 1,81

Juodieji metalai – 5,11 %

3,89 1,81

18,47 11,95 Variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas

Alavas – 80,3 % 3,35 2,73 PV 1776,717 mln. Lt

540,56 (1,87%)

33,9 Lt/h

0,89 1,4 mln. Lt (0)

- Aliuminis – 20,1 % 4,75 2,09

Varis – 62,4 % 3,45 2,02


3,89 1,81

Švinas – 41,2 % 3,54 1,62 Cinkas - >60 % 2,7 1,57

21,68 11,84 Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius gamyba

Ketus – 5,4 % 3,18 3,51 PV 675,523 mln. Lt

205,53 (0,71 %)

31,5 Lt/h (kartu su pagrindinių metalų gamyba)

0,20 1259 mln. Lt (1,94%)

56,7

Aliuminis – 13,9 % 4,75 2,09

Varis – 10,5 % 3,45 2,02 Juodieji metalai – 25,2 %

3,89 1,81

Švinas – 22,1 % 3,54 1,62

18,81 11,05 Guminių ir plastikinių

Statybinis stiklas – 6,1 %

1,67 2,17 PV 823,821

250,65 (0,87%)

41,9 Lt/h (kartu su

0,11 1743 mln. Lt

54,7

104

gaminių gamyba Vinilo chlorido polimerai – 68,4 %

2,99 2,09 mln. Lt

mineralinių produktų gamyba)

(2,69 %)


2,52 1,84

Polipropilenas – 69,8 %

3,3 1,81

Kaučiukas natūralusis – iki 100 %

2,78 1,66

Polietilenas – 88,5%

2,68 1,21

15,94 10,78 Kita gamyba (žaislų, sporto, medicinos reikmenų)

Vinilo chlorido polimerai – 17,4 %

2,99 2,09 PV 1530,716 mln. Lt

465,72 (1,61%)

28,8 Lt/h (kartu su mašinų ir įrangos remontu ir įrengimu)

0,34 3102 mln. Lt (4,79%)

65,12


2,52 1,84

Polipropilenas – apie 5 %

3,3 1,81

Baldų gamyba Klijuotinė fanera – 74,8 %

5,81 2,75

Aliuminis – 20,6 % 4,75 2,09

19,37 10,58 Maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamyba

Kaustinė soda – 45,4 %

10 4,62 PV 3829,766 mln. Lt

1165,20 (4,03%)

44,3 Lt/h 0,26 6485 mln. Lt (10,01%)

44,01

Kalcinuotoji soda – 6 %

2,72 2,78

Varis – 1,5 % 3,45 2,02 16,17 9,42 Medienos ir medienos gaminių, išskyrus baldus gamyba

Klijuotinė fanera – 18,4 %

5,81 2,75 PV 1079,538 mln. Lt

328,45 (1,14%)

26,7 Lt/h (kartu su popieriaus ir kartono gaminių gamyba, leidyba)

0,39 1651 mln. Lt (2,55%)

62,7


1,67 2,17

Aliuminis – 3,4 % 4,75 2,09 Popierius ir kartonas – 5,1%

3,47 1,25

15,7 8,26

Elektros įrangos gamyba

Alavas – 1,3 % 3,35 2,73 PV 213,241 mln. Lt

64,88 (0,22%)

27,3 Lt/h 0,03 1344 mln. Lt (2,07%)

30,5 Vinilo chlorido

polimerai – 2,21 %

2,99 2,09

Varis – 18,8 % 3,45 2,02 Polistirenas ir stireno kopolimerai – 6,1 %

2,52 1,84

12,31 8,68 Statyba Ketus – 27,4 % 3,18 3,51 PV

5079,146 mln. Lt

1545,32 (5,34%)

28,3 Lt/h 2,07 0,2 mln. Lt (0)

- Aliuminis – 10 % 4,75 2,09


3,89 1,81

11,82 7,41


Kalcinuotoji soda – 84,3 %

2,72 2,78 PV 514,92 mln. Lt

156,66 (0,54%)

41,9 Lt/h (kartu su guminių ir plastikinių gaminių gamyba)

0,14 586 mln. Lt (0,9%)

26,1


1,67 2,17


3,89 1,81

8,28 6,76 Mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas

Ketus – 21,2 % 3,18 3,51 PV 525,521 mln. Lt

159,89 (0,55%)

28,8 Lt/h (kartu su baldų gamyba)

0,12 0,3 mln. Lt (0)

58,7 Alavas – 7,9 % 3,35 2,73

6,53 6,24

Tekstilės gaminių gamyba

Medvilnė - >90 % 4,4 2,15 PV 1276,239

388,29 (1,34%)

19,4 Lt/h 0,29 3325 mln. Lt

76,8 Švinas – 31,9 % 3,54 1,62

105

Odos ir odos dirbinių gamyba

Vinilo chlorido polimerai – 4,1 %

2,99 2,09 mln. Lt

(5,13%)

10,93 5,86

Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba

Alavas – 5,3 % 3,35 2,73 PV 465,991 mln. Lt

141,78 (0,49%)

68,2 Lt/h 0,04 2065 mln. Lt (3,19%)

83,4 Polistirenas ir

stireno kopolimerai – 1,8 %

2,52 1,84

5,87 4,57 Pagrindinių metalų gamyba


3,89 1,81 PV 82,586 mln. Lt

25,13 (0,54 %)

31,5 Lt/h (kartu su metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius gamyba)

0,01 713 mln. Lt (1,10%)

72,8

3,89 1,81 Popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba

Popierius ir kartonas – 44,9%

3,47 1,25 PV 356,162 mln. Lt

108,36 (0,37%)

26,7 Lt/h (kartu su medienos gaminių gamyba, leidyba)

0,03 902 mln. Lt (1,39%)

49,5

3,47 1,25

Spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas

Popierius ir kartonas – 29,6%

3,47 1,25 PV 244,101 mln. Lt

74,29 (0,26%)

26,7 Lt/h (kartu su medienos gaminių ir PK gamyba)

0,08 0,7 mln. Lt (0)

30

3,47 1,25

Transporto ir įrangos gamyba

Juodieji metalai – 13,6%

3,89 1,81 PV 340,625 mln. Lt

103,63 (0,36%)

63 Lt/h 0,01 2733 mln. Lt (4,22%)

89,1

Bendrai: 22461,347 mln. Lt (26,32 %)

6833,80 (23,63 %)

5,07 (24,14%)

46423,6 mln. Lt (71,65%)

16850,3 mln. Lt (58,44%)

Pastabos: 1BPV – bendroji pridėtinė vertė, mln. Lt; 2BVP, tenkantis vienam gyventojui to meto kainomis; 3Darbo našumas (1) – pridėtinė vertė, sukurta per vieną faktiškai dirbtą žmogaus valandą, litais veikusiomis kainomis; 4Verslumo lygis (1) – įmonių skaičius tūkstančiui gyventojų (metų pabaigoje). 5Kasybos ir karjerų eksploatavimo; apdirbamosios gamybos parduota produkcija ne Lietuvos rinkai, išskyrus rafinuotus naftos produktus, palyginti su kasybos ir karjerų eksploatavimo; apdirbamosios gamybos parduota produkcija, išskyrus rafinuotus naftos produktus, proc. (EVRK 2 red.) Šaltiniai: [Lietuvos statistikos departamentas. Lietuvos statistikos metraštis. Vilnius 2011]; [Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė].

Taip pat svarbiausiųjų žaliavų tiekimo rizika gali neigimai įtakoti šiems šalies konkurencingumo

rodikliams: - šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis litais; - užimtumo lygis (15–64), proc. užimtųjų ir tiriamojo amžiaus gyventojų santykis išreikštas

proc.; - verslo įmonių lėšų dalis bendrosiose išlaidose moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai

(MTTP), proc. (sumažės analizuojamų apdirbamosios pramonės sektorių dalis MTTP projektų finansavime);

- transporto paslaugų eksportas, palyginti su BVP , proc. (dėl eksporto sumažėjimo).

106

6. Europos Komisijos komunikato dėl žaliavų analizė

Europos Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui „Dėl uždavinių, susijusių su biržų prekių rinkomis ir žaliavomis, sprendimo“ (toliau – komunikatas)

Veiksmingas ir saugus žaliavų gavimas - viena pagrindinių Europos pramonės konkurencingumo

sąlygų. 2011 m. vasario 2 d. Europos Komisija priėmė naują strateginį dokumentą. Jame išdėstytos tikslinės priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti ir pagerinti Europos Sąjungos apsirūpinimą žaliavomis. Strategija yra paremta pirmuoju Žaliavų iniciatyvos komunikatu, paskelbtu 2008 m. lapkritį.

Naujajame Europos Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui „Dėl uždavinių, susijusių su biržų prekių rinkomis ir žaliavomis, sprendimo“ apžvelgiami jau pasiekti laimėjimai ir toliau numatyti veiksmai siekiant pažangos. Šie veiksmai yra strategijos „Europa 2020“, kuria siekiama pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, dalis ir yra glaudžiai susiję su pavyzdine iniciatyva „Tausiai išteklius naudojanti Europa“.

Žaliavų iniciatyvos tikslas - užtikrinti sąžiningą ir tvarų žaliavų tiekimą į Europos Sąjungą.

Šiam tikslui pasiekti reikalingas integruotas požiūris, kuris grindžiamas trimis ramsčiais: • užtikrinti vienodas galimybes gauti išteklių trečiosiose šalyse; • skatinti tvarų žaliavų iš Europos šaltinių tiekimą ir • didinti išteklių naudojimo efektyvumą bei skatinti antrinį perdirbimą.

Remiantis šiais trim ramsčiais komunikate plėtojami ir tolesni žaliavų iniciatyvos orientyrai. Sąžiningas ir tvarus žaliavų tiekimas iš pasaulinių rinkų (1 ramstis) ES skatins šalių partnerių vyriausybes parengti išsamias reformų programas, kuriose būtų aiškiai

nustatyti tokie tikslai, kaip kasybos apmokestinimo sistemos gerinimas, įplaukų ir sutarčių skaidrumo didinimas arba pajėgumų įplaukas panaudoti vystymosi tikslams siekti stiprinimas [1].

Palaikydamos dialogą atitinkamuose sektoriuose Europos Komisija, Europos investicijų bankas ir kitos Europos vystymosi finansavimo institucijos kartu su Afrikos nacionalinėmis ir regioninėmis valdžios institucijomis toliau vertins, kaip skatinti tinkamiausią infrastruktūrą ir spręsti susijusius valdymo klausimus, kad būtų plėtojamas tvarus šių šalių išteklių naudojimas ir lengviau užtikrinamas žaliavų tiekimas [1].

Komisija ketina stiprinti prekybos žaliavomis strategiją ir mano, kad Europos Sąjunga turėtų toliau plėtoti diskusijas žaliavų klausimais, taikyti veiksmingas konkurencijos politikos priemones bei situacijos stebėjimo mechanizmus.

Tvaraus tiekimo ES skatinimas (2 ramstis) Europos Sąjunga ir toliau rems mokslinius tyrimus, susijusius su žaliavų išgavimu ir

perdirbinimu. Komisija ketina: • skatinti Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos darbą nustatant standartus,

susijusius su ES lygmens ataskaitomis apie telkinius ir išteklius; • tinkamai išanalizuoti galimybes naudotis medienos ištekliais ir popieriaus atliekomis,

atsižvelgiant į galimą paklausą miškininkystės pramonės sektoriuje ir atsinaujinančiosios energijos sektoriuje (pvz., biomasės);

• Europos lygmeniu toliau remti sektorių kompetencijos tarybų kūrimą, kai iniciatyvas siūlo suinteresuotosios šalys, kaip antai socialiniai partneriai ar atitinkami stebėjimo centrai;

• skatinti žaliavų vertės grandinės, įskaitant gavybą, perdirbimą ir pakeitimą, mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą.

107

Išteklių naudojimo efektyvumo didinimas ir antrinio perdirbimo skatinimas (3 ramstis) Antrinių žaliavų naudojimas padeda didinti išteklių naudojimo efektyvumą, mažinti šiltnamio

efektą sukeliančių dujų kiekį ir saugoti aplinką. Siekiant skatinti tausiai naudoti išteklius būtina geriau įgyvendinti ir vykdyti esamus ES atliekų teisės aktus. Todėl Komisija siūlo:

• 2012 m. peržiūrėti teminę atliekų prevencijos ir perdirbimo strategiją, kad būtų parengta geriausia svarbiausių atliekų rinkimo ir tvarkymo patirtis, visų pirma tų atliekų, kuriose yra neigiamą poveikį aplinkai darančių žaliavų. Prireikus bus rengiama daugiau duomenų apie perdirbamų atliekų kiekius;

• remti su išteklių naudojimo efektyvumu susijusius mokslinius tyrimus ir bandomuosius veiksmus, taip pat numatyti ekonomines antrinio perdirbimo paskatas arba kompensacijų sistemas;

• atlikti atliekas reglamentuojančių ES teisės aktų ex-post vertinimą, įskaitant sričių, kurias reglamentuojantys teisės aktai dėl įvairių atliekų srautų galėtų būti suderinti siekiant nuoseklumo, vertinimą. Vertinimas apimtų atgrasomųjų priemonių ir nuobaudų už ES su atliekomis susijusių taisyklių nesilaikymą veiksmingumą;

• 2012 m. peržiūrėti tvaraus vartojimo ir gamybos veiksmų planą, kad būtų nustatyta, kokios papildomos iniciatyvos būtinos šioje srityje;

• Išanalizuoti, ar naudinga kurti ekologinio projektavimo priemones, kad 6) būtų skatinamas efektyvesnis žaliavų naudojimas, 7) užtikrinamas prekių perdirbamumas ir ilgaamžiškumas ir 8) skatinamas antrinių žaliavų naudojimas produktuose, visų pirma remiantis Direktyva

dėl ekologinio projektavimo; taip pat rengti naujas iniciatyvas, kad būtų stiprinimas ES antrinio perdirbimo sektorių konkurencingumas, visų pirma nustatant naujas rinkos priemones, kuriomis pirmenybė būtų teikiama antrinėms žaliavoms.

Atliekų ekologinio dempingo problema taip pat kyla tais atvejais, kai atliekos neteisėtai

gabenamos į trečiąsias šalis. Siekdama toliau stiprinti Reglamento dėl atliekų vežimo vykdymą, Komisija siūlo:

• užtikrinti, kad 2011 m. tikslūs ir tinkami atliekų tikrinimo standartai būtų taikomi visoje ES. Taip 2012 m. bus galima dėti pastangas, kad muitinių atliekama vežamų atliekų kontrolė vyktų paprasčiau;

• svarstyti galimybę 7-osios bendrosios programos lėšas naudoti neteisėtai vežamų atliekų aptikimo, nustatymo, atsekimo ir vietos nustatymo technologijoms tobulinti;

• remiantis aplinkosaugos požiūriu tinkamais valdymo kriterijais svarstyti galimybę atliekų srautų eksportui naudojamiems perdirbimo įrenginiams taikyti pasaulinę sertifikavimo schemą;

• remtis IMPEL, bendradarbiauti su valstybėmis narėmis vertinant galimybę sukurti oficialų ES lygmens mechanizmą ES acquis vykdymui užtikrinti.

108

7. Rekomendacijos

Nuo 2010 m. įsakymu Nr. DĮ-222 (2010-11-12) Lietuvos statistikos departamentas nevertina žaliavų ir medžiagų balanso Lietuvoje, t.y. žaliavų importo, sąnaudų (pagal ūkio sektorius), gamybos (gavybos), eksporto.

Balanse, kuris buvo vedamas Lietuvoje nuo 1991 metų buvo vertinamos ne visos naudojamos Lietuvos ūkio sektoriuje importuojamos žaliavos (Statistinių ataskaitų galutinės formos pateiktos Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. DĮ-252 „Dėl Tauriųjų metalų, Žaliavų ir medžiagų bei Metalų laužo statistinių ataskaitų formų patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 133-5829)).

Rekomenduojama kasmet atlikti importuojamų žaliavų rizikos vertinimą pagal studijoje pateiktą

metodiką (svarbiausių žaliavų nustatymo metodika [Žaliavų tiekimo ad hoc darbo grupės 2010 m. birželio mėn. ataskaita „Svarbiausios žaliavos ES“]), nustatant į Lietuvą importuojamų žaliavų ekonominę svarbą EIi, apsirūpinimo žaliava riziką SRi bei aplinkosauginę riziką EMi.

Tikslu įvertinti minėtus indikatorius neužtenka nustatyti gamybos, sąnaudų, importo, eksporto

rodiklius. Būtina vertinti žaliavos pakeičiamumo laipsnį (σis) ir perdirbimo laipsnį (ρi). Kaip buvo minėta, apsirūpinimo žaliava rizika gali neigiamai paveikti ūkio sektoriaus ekonomiką tik tokiu atveju, jei ši žaliava negali būti pakeičiama kita žaliava arba jos pakeitimas neigiamai paveiktų produkto kokybę arba būtų brangus. Nustatant žaliavos perdirbimo laipsnį, vertinama kokia dalis naudojamos žaliavos yra iš perdirbtos žaliavos (pavyzdžiui, gaminant tam tikrus gaminius iš polipropileno, polipropileno atliekos galis sudaryti iki 10-20 proc. į procesą tiekiamos žaliavos kiekio). Faktinius (ne teorinius) rodiklius žymiai lengviau nustatyti atskirai kiekvienai ūkio sektoriaus įmonei, ypatingai apdirbamojoje pramonėje, o ne vertinti kartu visam ūkio sektoriui arba remiantis apklausos rezultatais bei subjektyvia atskirų ekspertu nuomone.

Siūloma tęsti žaliavų ir medžiagų balanso sudarymą. Tam tikslui vertėtų atlikti esamos

materialinių išteklių balanso sudarymo metodikos koregavimą ir papildymą bei anksčiau naudojamų statistinių formų papildymą.

Siūloma, atliekant statistinį vertinimą, rinkti šiuos Lietuvos ūkio sektoriaus žaliavų naudojimo

rodiklius: - Lietuvoje pagamintų žaliavų (medžiagų) kiekis ūkio sektoriuose pagal ekonominės

veiklos rūšis, vnt./metus (pvz., t, m2, m3, kt.): o pagamintų iš pirminės žaliavos, vnt./m.; o pagamintų iš antrinės žaliavos, vnt./m.

- Importuotų žaliavų (medžiagų) kiekis ūkio sektoriuose pagal ekonominės veiklos rūšis, vnt./m.:

o bendras importuotų žaliavų kiekis, vnt./m.; o importuotų, pagamintų iš pirminės žaliavos, vnt./m.; o importuotų, pagamintų iš antrinės žaliavos, vnt./m.;

- Sunaudotų žaliavų (medžiagų) kiekis ūkio sektoriuose pagal ekonominės veiklos rūšis, vnt./m.;

o bendras sunaudotų žaliavų kiekis, vnt./m.; o pagamintų iš pirminės žaliavos, vnt./m.; o pagamintų iš antrinės žaliavos, vnt./m.;

Naudojant minėtus parametrus galima įvertinti žaliavos perdirbimo laipsnį Lietuvos ūkio sektoriuose.

- Eksportuotų žaliavų (medžiagų) kiekis ūkio sektoriuose pagal ekonominės veiklos rūšis, vnt./metus (pvz., t, m2, m3, kt.):

o Bendras eksportuotų žaliavų kiekis, vnt./m.; o eksportuotų, pagamintų iš pirminės žaliavos, vnt./m.; o eksportuotų, pagamintų iš antrinės žaliavos, vnt./m..

- Ūkio sektoriuose sunaudotų žaliavų (medžiagų) pakeičiamumo laipsnis, proc..

109

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija turi inicijuoti žaliavų tiekimo darbo grupės sudarymą. Žaliavų tiekimo darbo grupė turi nustatytų visas į Lietuvą iš trečiųjų šalių importuojančias žaliavas ir papildyti studijoje pateiktų žaliavų sąrašą. Naujos žaliavos turi būti įvertintos pagal minėtus kriterijus, nustatant Lietuvai svarbiausiųjų žaliavų sąrašą.

Taip pat siūloma į Lietuvai svarbiausiųjų žaliavų sąrašą įtraukti importuojamas iš trečiųjų šalių žaliavas, kurios naudojamos perspektyviausiose ūkio sektoriuose (pvz. taurieji metalai ir pan.), net jeigu šios žaliavos nepatektų į žaliavų sąrašą pagal ekonominės svarbos indikatorių, kadangi tokių ūkio sektorių sukuriama pridėtinė vertė Lietuvos BPV struktūroje kol kas nedidėlė.

Lietuvai svarbiausiųjų žaliavų (Critical raw materials) sąrašo sudarymas (papildymas) leistų

minimizuoti Lietuvos ūkio sektorių priklausomybę nuo „kritinių žaliavų“: - ieškant naujų žaliavų rinkų šalyse su reikšmingesniu Pasaulinio banko indikatoriumi (WGIc -

Worldwide Governance Indicator); - planuojant žaliavos pakeičiamumo (arba dalinio pakeičiamumo) galimybes kitomis

žaliavomis; - inicijuojant (tęsiant) žaliavų (išteklių) naudojimo efektyvumo didinimo programas (pvz.

švaresnės gamybos, švaresnių technologijų ir pan.); - skatinant ekologinio projektavimo priemonių diegimą; - vertinant žaliavų antrinio panaudojimo galimybes šalyje (perdirbimo laipsnį), pavyzdžiui

o glaudžiai bendradarbiaujant su atliekų tvarkytojais, inicijuojant tam tikrų atliekų srautų rūšiavimą,

o skatinant atliekų perdirbimo technologijų diegimą; o remiant mokslinius tyrimus, susijusius su žaliavų išgavimu ir perdirbinimu; o sudarant teisinę bazę žaliavų antriniam panaudojimui.

110

8. Naudota literatūra ir kiti informacijos šaltiniai

111

9. Studijos priedai

112

1 priedas Pagrindiniai žaliavų importo į Lietuvą šaltiniai, žaliavų sąnaudos bei eksportas (2008 m., 2009 m.) 1 lentelė Pagrindiniai metalų importo į Lietuvą šaltiniai, metalų sąnaudos bei eksportas (2008 m., 2009 m.)

Žaliavos 1Pagrindinės šalys – gamintojos, Top 10

2Pagrindiniai importo į Lietuvą šaltiniai (proc. 2008 m.)


2,3Importuota į Lietuvą, 2008 m., t/m.


3Sunaudota 2008 m., t/m. (proc. nuo importo)

3Sunaudota 2009 m., t/m. (proc. nuo importo)

3Eksportuota, 2008 m., t/m.


Ketus (2009 m.) Kinija – 60,53 % Japonija – 7,5 % Rusija – 4,9 % Indija – 3,3 % Pietų Korėja – 3% Ukraina – 2,9 % Brazilija – 2,8 % Vokietija – 2,2 % Jungtinės Valstijos – 2,1 % Prancūzija – 0,9 %

1217,49 415,04 495,4 (40,7 proc.)

138,9 (33,5 proc.)

921,8 280 ES šalys (CZ, EE, LV, PL, DE) – 4,7 %

ES šalys (CZ, EE, LV, PL, DE) – 2,2 proc.

57,286 151,035 ES šalys (LV) – 100 proc.

ES šalys (LV) – 99,99 proc.

RU Rusija – 95,3 % RU Rusija – 97,8 proc.

1160,2 264 BZ Belizas (Centrinėje Amerikoje)- 0,01 proc.

Aliuminis (2008 m.) Kinija – 34 % Rusija – 10,6 % Kanada – 7,8 % Jungtinės Valstijos – 6,6 % Australija – 4,9 % Brazilija – 4,2 % Indija – 3,3% Norvegija – 2,3% Bahreinas – 2,2% PAR – 2,24 %

11884,39 7807,08 10874 (91,5 %)

6192,8 (79,32 %)

5598,7 3846 ES šalys (EI, AT, BE, BG, CZ, DK, EE, ES, IT, GB, LV, PL, LU, NL, FR, RO, SK, SL, Fl, SE, HU, DE) – 86,41 %

ES šalys (AT, BE, BG, CZ, DK, EE, ES, IT, LV, PL, LU, NL, FR, RO, SK, SL, Fl, SE, HU, DE) – 87,06 %

10269,4 6796,8

BY Baltarusija – 0,99 %


117,1 150,3

JP Japonija – 1,1% JP Japonija – 0,3% 127,5 21 KZ Kazachstanas – 0,25 %

KZ Kazachstanas – 0,26 %

30,2 21

CN Kinija – 7,3 % CN Kinija – 5,9 % 867,6 463,3 NO Norvegija – 0,06 %

NO Norvegija – 0,08 %

6,8 6,2

RU Rusija – 1,2 % RU Rusija – 0,89 % 143,1 69,7 CH Šveicarija – 0,04 %

CH Šveicarija – 0,07 %

4,4 5,2

113

TW Taivanis – 0,01 %

TW Taivanis – 0,26 % 1,3 20,5

TR Turkija – 1,22 % TR Turkija – 2,66 % 144,7 207,7 UA Ukraina – 1,35 % UA Ukraina – 0,17 %

160,5 13,6

Kitos – 0,1 % Kitos – 0,3 % 11,79 31,78 Švinas (2004 m.)

ES šalys – 36,7% Jungtinės Valstijos – 24,9 % Kinija – 20,9 % Korėja – 3,7%

360,9 298,3 222,5 (61,7 %)

152,7 (51,19%)

140,7 273,2 ES šalys (AT, BE, DK, EE, IS, ES, IT, GB, LV, PL, DE) – 71,6 %

ES šalys (AT, BE, DK, EE, IS, ES, IT, GB, LV, PL, DE) – 84,9 %

258,3 253,3


- 20

-

KZ Kazachstanas – 16,6 %

KZ Kazachstanas – 15,1 % 60 45

RU Rusija -6 % - 21,6 - TR Turkija – 0,3 % - 1

Alavas (2006 m.) Kinija – 52% Indonesia – 18,8% Peru – 11,6% Malaysija – 8,2% Bolivija – 3 % Tailandas – 6,4%

13,1 8 9 (68,7%)

7,6 (95%)

4,3 1 ES šalys (BE, CZ, DK, LV, PL, FI, DE, NL) – 99,2 %

ES šalys (BE, DK, EE, IT, GB, LV, PL, FI, DE, NL, SE) – 98,75 %

13,0 7,9

Kitos šalys (NO, CN) - 0,8%

Kitos šalys (RU, JP ) -1,25%

0,1 0,1

Cinkas (2006 m.) Kinija - 26% Austrija -13,8% Peru -12 % Jungtinės Valstijos – 7,3 % Kanada -7,1% Meksika -4,8% Airija -4,3% Indija -4,2% Kazachstanas - 4% Švedija -1,9%

1563,7 636,7 780,7 (49,9%)

663,9 (104,3%)

67,1 138,9 ES šalys (IE, AT, BE, CZ, DK, EE, GR, ES, IT, GB, LV, PL, NL, FR, RU, FI, SE, DE) – 98,9 %

ES šalys (AT, BE, CZ, DK, EE, ES, IT, GB, LV, PL, NL, FR, RU, FI, SE, DE) – 96,13 %

1546,2 613,0

CH Šveicarija – 0,05%

0,7 -

TW Taivanis – 0,32%

5 -

KZ Kazachstanas -3,14 %

20

Kinija – 0,75% Kinija – 0,58% 11,8 3,7 Rusija – 0,01% - 0,04

114

Varis (2008 m.) Čili – 35,7% Jungtinės Valstijos – 8,3 % Peru – 7,8% Kinija – 6,4% Australija – 6,4% Rusija – 4,8% Indonezija – 4,1% Kanada – 3,8% Zambija – 3,6% Kazachstanas – 2,9%

23995,8 36782,4

2809,9 33780,7

6014,7 (88,7%)

2026,3 (53,5%)

848 1120,8

ES šalys (IE, AT, BE, BG, CZ, DK, EE, ES, IT, GB, LV, PL, NL, NO, FR, FI, SE, DE) – 97,45 %

ES šalys (IE, AT, BE, BG, DK, EE, ES, IT, GB, LV, PL, NL, NO, FR, FI, SE, DE) – 42,47 %

3894 344

Rusija - 0,05% Rusija – 53,05% 2,2 429,7 Ukraina – 0,09% Ukraina – 3,59% 3,7 29,1

Kinija – 1,11% Kinija – 0,37% 44,3 3 Izraelis – 0,78% - 31,3 0 Kazachstanas - 0,48%

- 19 0

- Tailandas – 0,51%

0 4,1

Juodieji metalai (geležis, plienas)

Geležis (Brazilija, Austrija, Jungtinės Valstijos, Kanada, Švedija, Venesuela, Liberija, Ukraina, Prancūzija, Indija, Rusija) Plienas (2007 m.): Kinija – 25,5%; Japonija – 13,9% Rusija – 7,9% Jungtinės Valstijos – 6,9 % Indija – 6,9% Pietų Korėja – 5,6% Italija - 3% Brazilija - 3% Vokietija -2,9%

649637,7 388475,3 490688 (75,5%)

307254 (79,1%)

184806,7 156717,1 ES šalys (BE, CZ, DK, EE, GR, ES, IT, GB, LV, PL, LU, NL, PT, FR, RO, SK, SL, FI, SE, HU, DE) – 57,82 %

ES šalys (BE, CZ, DK, EE, GR, ES, IT, GB, LV, PL, LU, NL, PT, FR, RO, SK, SL, FI, SE, HU, DE) – 52,72 %

375651 204808

Baltarusija – 10,84 %

Baltarusija – 16,86 % 70413,1 65505,9

Indija – 0,07% Indija – 0,04% 437,8 168,9 Kazachstanas - 0,1% Kazachstanas - 0,03% 671 127,8 Kinija – 0,65% Kinija – 0,35% 4205,7 1345,9 Korėjos respublika – 0,42%

Korėjos respublika – 0,11%

2709,4 431,7

Korėjos liaudės demokratinė respublika – 0,23%

Korėjos liaudės demokratinė respublika – 0,17%

1500 641,6

Moldova – 0,06 % - 389,2 Norvegija – 0,25 % Norvegija – 0,48 % 1598,3 1855,5 Rusija – 14,65% Rusija – 20,81% 95152,8 80828 Taivanis – 0,34% Taivanis – 0,2% 2199,6 776,6 Turkija -0,41% Turkija -0,1% 2695,5 389

115

Ukraina – 14,1% Ukraina – 8,06% 91568,4 31320,7 2 lentelė Pagrindiniai cheminių medžiagų importo į Lietuvą šaltiniai, sąnaudos bei eksportas (2008 m., 2009 m.)

Žaliavos Gamyba 2Pagrindiniai importo į Lietuvą šaltiniai (proc. 2008 m.)




3Sunaudota 2008 m., t/m.




Siera

Gamyba Lietuvoje 2008: 73869,7 t 2009: 69722,3 t Pagrindinės šalys gamintojos: Rusija, Ukraina, Kazachstanas, Jungtinės Valstijos, kt.

293768,8 (85,2 % nuo sąnaudų)

319370,382 (83,9 % nuo sąnaudų)

344938,5

380693,3

1516,9 14038,6

ES šalys (PL, IT,LV) – 0,02 %, iš jų 51,4 % – Latvija (0,01 %); 38,7 % – Lenkija (0,01 %)

ES šalys (DE, PL, ES, IT) – 6,3 proc., iš jų 43,17 % - iš Ispanijos

67 20177,1

RU Rusija – 50,62 %

RU Rusija – 57,84 proc.

148708,6 184733,6

KZ Kazachstanas – 49,22%

KZ Kazachstanas -35,17%

144589,1 112323,3

- NO Norvegija – 0,67%

0 2136,4

UA Ukraina – 0,14% 404 0 Sieros rūgštis

Gamyba Lietuvoje 2008: 1051400 t 2009: 1155849,2 t

43442,3 (4 % nuo sąnaudų)

31918 (2,7 % nuo sąnaudų)

1092271,9

1189387,6 266,2 184,5

ES šalys (PL, IT,LV) – 11,7 %

ES šalys (DE, PL, ES, IT) – 1,97 proc.

5075,1 630,3

BY Baltarusija - 88,3 %

BY Baltarusija - 98,03 % 38367,2 31287,7

Kaustinė soda (natrio hidroksidas)

Gamyba pasaulyje: (2005 m.) Jungtinės Valstijos – 21,1 % Kinija -15,88 % Prancūzija – 3,7 % Rusija – 2,24%

29445,4 39445,3

28806,9 38804,8

7517,6 (79,6 % nuo importo)

6449,5 (73,2 % nuo importo)

2423,8 2462,9

ES šalys (BE, CZ, EE, ES, GB, LV, PL, NL, FR, SK, FI, SE, HU, DE) – 62,08 %

ES šalys (BE, CZ, DK, EE, LV, PL, FR, SK, FI, SE, HU, DE) – 66,22 proc.

5864 5832,1

116

Belgija – 2,2 %


RU Rusija – 27,67 % 2310,9 2436,8

UA Ukraina – 10,89 %

UA Ukraina – 4,16 % 1028,7 366,1

CN Kinija – 2,56 % CN Kinija – 1,95 % 241,8 172 Kalcinuotoji soda

13430,3 6073,7 (88,2 % nuo sąnaudų)

8994,8 (67 % nuo importo)

6882,5 (113,3 % nuo importo)

3719,8 980,3

ES šalys (BE, CZ, EE, ES, LV, PL, FR, DE) – 21,47 %

ES šalys (CZ, LV, PL, DE) – 61,06 %

2883,7 3708,5

- US Jungtinės Valstijos – 15,75%

0 956,8


RU Rusija – 11,52 % 7804,9 699,8



2741,7 708,6

Polietilenas

Gamyba Lietuvoje: 2008 m.: 2801,9 t; 2009 m.: 1618,1 t

268209 368184,3

254513,4 354363,7

44631,6 (65,4 % nuo importo)

45495,4 (83,46 % nuo importo)

24565,6 18869,5

ES šalys (AT, BE, CZ, DK, EE, IT, GB, LV, PL, NL, PT, FR, SK, FI, SE, HU, DE) – 65,38%

ES šalys (AT, BE, CZ, DK, EE, IT, GB, LV, PL, NL, FR, SK, FI, SE, HU, DE) – 76,34 %

44598,2 41613

AZ Azerbaidžanas – 4,22%

AZ Azerbaidžanas – 0,74%

2877,5 406

BY Baltarusija – 13,95%


9512,8 8532,4

BR Brazilija - 3,70% BR Brazilija – 0,13% 2521,1 70,1 IS Islandija – 0,06% - 38,2 0 US Jungtinės Valstijos – 1,43%

US Jungtinės Valstijos – 0,53%

972,6 290,7

QA Kataras – 1,01% QA Kataras – 1,66% 690 903,2 KR Korėjos Respublika – 0,4%

KR Korėjos Respublika – 0,06%

271,3 31,3

NO Norvegija – 0,11%

NO Norvegija – 0,17%

76,93 93,7

RU Rusija – 9,28% RU Rusija – 4,22% 6331,2 2298,8

117

- SA Saudo Arabija – 0,01%

0 2,8

- CH Šveicarija – 0,03%

0 15,5

TH Tailandas – 0,45%

TH Tailandas – 0,46% 306,5 253

UA Ukraina – 0,02% - 12,5 0 - UZ Uzbekistanas –

0,01% 0 3

Polipropilenas

Gamyba Lietuvoje: 2008 m.: 269,9 t; 2009 m.: 11 t

23708,3 17953,3 10170,3 (42,9 % nuo importo)

10646,4 (59,3 % nuo importo)

14079,1 12537,5 ES šalys (AT, BE, CZ, DK, EE, IT, GB, LV, PL, NL, SK, FI, SE, HU, DE) – 86,91%

ES šalys (AT, BE, CZ, DK, EE, IT, GB, LV, PL, NL, FR, RO, SK, FI, SE, HU, DE) – 85,38%

20603,9 15328,8

IL Izraelis – 0,54 %

- 127,5 0


- 821,8 0

- CN Kinija - 0,02% 0 4 KR Korėjos Respublika – 0,07%

- 17,5 0,2

RU Rusija – 6,88% RU Rusija – 12,63% 1631,6 2266,8 UA Ukraina – 2,13% UA Ukraina – 1,97% 506,1 353,5

Polistirenas ir stireno polimerai

Gamyba Lietuvoje: 2008 m.: 161 t

30550,4 20714,7 20463,2 (67 % nuo importo)

14703,8 (71 % nuo importo)

9886,7 8657 ES šalys (AT, BE, CZ, DK, EE, ES, IT, GB, LV, PL, NL, FR, FI, SE, HU, DE) – 61,56%

ES šalys (AT, BE, CZ, DK, EE, ES, IT, GB, LV, PL, NL, FR, FI, SE, HU, DE) – 60,29%

18806,8 12489,3

RU Rusija – 33,02% RU Rusija – 36,66% 10088 7586,2 HR Kroatija – 4,17% HR Kroatija – 2,94% 1273,8 608,3 CN Kinija – 0,58 % CN Kinija – 0,09 % 177,2 18 KR Korėjos Respublika – 0,54%

KR Korėjos Respublika – 0,06%

163,8 12,9


- 32 0

CH Šveicarija – - 6,8 0

118

0,02% TW Taivanis - 0,01%

- 2 0


Gamyba Lietuvoje: 2008 m.: 10621 t 2009 m.: 3067 t Gamyba pasaulyje: (2004 m.) Jungtinės Valstijos – apie 25 % Kinija –apie 13,5 % Japonija – apie 10 % Vokietija – apie 6 % Taivanis – apie 6 % Pietų Korėja – 5 % Prancūzija – apie 3,6% Rusija – apie 3% Belgija – apie 2,7 % Indija – apie 2,5%

219367,1 319370,9 (67 % nuo sąnaudų)

210577,5 310614,1 (78 % nuo sąnaudų)

28859,3

13578,7 1769,4 2036,2

ES šalys (EI, AT, BE, IT, GB, LV, PL, NL, FR, HU, DE) – 98%

ES šalys (EI, AT, BE, EE, ES, IT, GB, LV, PL, NL, FR, HU, DE) – 98,02%

18980,7 10367,9

RU Rusija – 2% RU Rusija – 0,64% 386,4 68,1 - JP Japonija -1,33% 0 141,2

3 lentelė Pagrindiniai statybinių medžiagų importo į Lietuvą šaltiniai, sąnaudos bei eksportas (2008 m., 2009 m.)









Cementas

Gamyba Lietuvoje 2008: 1075,6 tūkst. t; 2009: 583 tūkst. t Pagrindinės šalys gamintojos (2010): Kinija – 54 %

112030,6 (11,3 % nuo sąnaudų)

133663,1 (24,3 %. nuo sąnaudų)

993500 549900 206500 170800

ES šalys (AT, BE, DK, EE, LV, PL, FR, SE, DE) – 94,31 %

ES šalys (AT, BE, DK, EE, ES, LV, PL, SE, DE) – 52,38 proc.

105668,3 70031,9

BY Baltarusija – BY Baltarusija – 5461,8 62781,9

119

Indija – 7% Jungtinės Valstijos – 2 % Turkija - 2 % Brazilija – 2 % Japonija - 2 % Iranas - 2 % Ispanija - 2 % Vietnamas - 2 % Kitos ≤1%

4,88% 46,97% RU Rusija – 0,61 % RU Rusija – 0,47

proc. 680,2 629,16

TR Turkija – 0,2 % TR Turkija – 0,16 % 220,4 212,8 - LU Liuksemburgas –

0,01 % 0 12

US Jungtinės Valstijos – 0,01 %

0 7,3

Beasbesčo šiferio lakštai

Gamyba Lietuvoje 2008: 3501 tūkst. m2n

214329,6 t 31301,4 tūkst. m2n (48 % nuo sąnaudų)

22803,8 t 3292,1 tūkst. m2n (12 % nuo sąnaudų)

2711,1 tūkst. m2n

2407,3 tūkst. m2n

581,4 tūkst. m2n

477,9 tūkst. m2n

ES šalys (PL, FR, DE) – 73,69 %

ES šalys (LV, PL, DE) – 32,02 %

10559 t 897,9 t

UA Ukraina – 26,31%

UA Ukraina – 67,98% 3770,6 t 1905,9 t

Statybinis stiklas

26746,7 tūkst. m2

36656,2 tūkst. m2

23829,5 tūkst. m2

33811,5 tūkst. m2

5509,3 tūkst. m2

(81,7 % nuo importo)

3578,5 tūkst. m2

(93,44 % nuo importo)

1534,1 tūkst. m2

586,9 tūkst. m2

ES šalys (AT, BE, CZ, DK, EE, ES, IT, LV, LU, PL, NL, FR, FI, HU, DE) – 75,7%

ES šalys (BE, CZ, DK, EE, ES, IT, LV, LU, PL, NL, FR,HU, DE) – 84,44%

5106,9 3233,9

CN Kinija – 18,65 % CN Kinija – 2,69% 1258,1 102,9 BY Baltarusija – 3,43%


231,2 266,3

RU Rusija – 1,58 % RU Rusija – 5,70 proc.

106,5 218,4

TW Taivanis – 0,54%

- 36,2 0

UA Ukraina – 0,06% UA Ukraina – 0,17% 4,2 6,6 IR Iranas – 0,03% 1,9 0 IN Indija – 0,02% IN Indija – 0,04% 1,5 1,5

120

Bituminė stogo danga

Gamyba Lietuvoje 2008: 9887,6 tūkst. m2; 2009: 6009,2 tūkst. m2

25448,7 tūkst. m2

36158,9 tūkst. m2

(64 -72 % nuo sąnaudų)

25304,3 tūkst. m2

35338,1 tūkst. m2

(91 % nuo sąnaudų)

8508 tūkst. m2

5824,5 tūkst. m2

8251,3 tūkst. m2

6473,3 tūkst. m2

ES šalys (AT, BE, CZ, IT, GB, LV, PL, NL, FR, FI, SE, DE) – 61,33%

ES šalys (BE, CZ, IT, GB, LV, PL, NL, FR, FI, SE, DE) – 32,30%

3341,7 1713,2



1394 485,8

RU Rusija – 12,73% RU Rusija – 58,34 proc.

693,7 3094,6

UA Ukraina – 0,23% - 12,8 0 US Jungtinės Valstijos – 0,09%


4,7 4,7

- NO Norvegija - 0,1% 0 5,6 Kitos ne ES šalis – 0,04%

Kitos ne ES šalis – 0,01%

4 lentelė Pagrindinių medienos dirbinių ir popieriaus importo į Lietuvą šaltiniai, sąnaudos bei eksportas (2008 m., 2009 m.)









Apvalioji mediena

3238,5 tūkst. m3

3209,1 tūkst. m3

4657,7 tūkst. m3

5274,7 tūkst. m3

1233,3 tūkst. m3

782 tūkst. m3

Apvalioji mediena (kodas: 4403)


2155,5 tūkst. m3

2163,4 tūkst. m3

ES šalys (BE, EE, LV, PL, FI, SE, DE) – 12,68 %

ES šalys (BE, EE, ES, GB, LV, PL, FI, DE) – 35,69 proc.

19,7 58,3



87,3 56,4

RU Rusija – 3,24 % RU Rusija – 0,31% 5 0,5 UA Ukraina – UA Ukraina – 29,46% 43,4 48,1

121

27,91% NO Norvegija – 0,03%

- 0,1 -

Apvalioji mediena (kodas: 440110)

58076,3 t 32756 t ES šalys (AT, BE, EE, GB, LV, DE) – 99,81 %

ES šalys (DK, LV, PL, DE) – 99,24 proc.

57965,6 32507,5


BY Baltarusija – 0,27% 91,8 87,8

- GH Gana -0,03% 0 10 RU Rusija – 0,03 % RU Rusija – 0,34% 19 110,8 - UA Ukraina – 0,12% 0 40

Pjautinė mediena


2363,1 tūkst. m3

300,7 tūkst. m3

1258,3 tūkst. m3

209,30 tūkst. m3

1056 tūkst. m3

818,5 tūkst. m3

429,1 tūkst. m3

429,3 tūkst. m3

ES šalys (AT, BE, CZ, DK, EE, ES, IT, GB, LV, PL, FR,RO, SK, SE, DE) – 13,10%

ES šalys (AT, BE, DK, EE, ES, LV, PL, FR, SE, DE) – 12,13%

309,5 152,7

CA Kanada – 30,40%

CA Kanada – 28,92% 718,5 363,9


RU Rusija – 11,97% 742,5 150,6

UA Ukraina – 16,78%

UA Ukraina – 27,40% 396,6 344,8



155 177,3

Medienos drožlių plokštės

Gamyba Lietuvoje 2008: 514,8 tūkst. m3; 2009: 481 tūkst. m3

294,5 tūkst. m3


202,1 tūkst. m3


684,2 tūkst. m3

596,5 tūkst. m3

132,6 tūkst. m3

92,8 tūkst. m3

ES šalys (AT, BE, CZ, DK, EE, ES, IT, LV, PL, NL, FR, SK, FI, SE, HU, DE) – 98,66%

ES šalys (AT, BE, CZ, DK, EE, ES, IT, GB, LV, PL, NL, FR, RO, SK, FI, SE, HU, DE) – 99,68%

290,6 201,4

122



1,7 0,4



1,4 0,01

NO Norvegija - 0,11%

NO Norvegija - 0,01% 0,3 0,03

Medienos plaušų plokštės

Gamyba Lietuvoje 2008: 17 860 tūkst. m2; 2009: 15 045 tūkst. m2

15 669 tūkst. m2

(68,5 % nuo sąnaudų)

17 394 tūkst. m2

(86,4 % nuo sąnaudų)

22 868,5 tūkst. m2

20 137,1 tūkst. m2

12 277,2 tūkst. m2

12 997,2 tūkst. m2

ES šalys (AT, BE, CZ, DK, EE, ES, IT, LV, PL, NL, FR, SK, FI, SE, HU, DE) – 86,46%

ES šalys (AT, BE, CZ, DK, EE, ES, IT, GB, LV, PL, NL, FR, RO, SK, FI, SE, HU, DE) – 90,96%

13 546,9 15 821,7


BY Baltarusija – 6,41% 1312,4 1115,6

CN Kinija – 3,55% CN Kinija – 1,21% 556,5 210,6 NO Norvegija – 0,48%

NO Norvegija – 0,29% 75,5 49,7

RU Rusija – 0,37% RU Rusija – 0,64% 57,5 111,9

Kitos ne ES šalyse – 0,76%

Kitos ne ES šalyse – 0,49%

Popierius ir kartonas

Gamyba Lietuvoje 2008: 122,74 tūkst. t 2009: 86,4 tūkst. t Pagrindiniai pasaulio gamintojai: International Paper (JAV) Georgia-Pacific (JAV) Weyerhaeuser

156,8 tūkst. t 127,1 tūkst. t 182,2 tūkst. t

152,9 tūkst. t

89,6 tūkst. t;

71,2 tūkst. t

ES šalys (AT, BE, CZ, DK, EE, ES, IT, GB, LV, PL, LU, NL, PT, FR, SK, SL, FI, SE, DE) – 80,25%

ES šalys (AT, BE, CZ, DK, EE, ES, IT, GB, LV, PL, LU, NL, PT, FR, SK, SL, FI, SE, DE) – 83,41%

125,86 106,04


RU Rusija – 11,88% 22,92 15,1


BY Baltarusija – 2,07% 3,79 2,63

CN Kinija – 1,31% CN Kinija – 0,98% 2,05 1,2 NO Norvegija – NO Norvegija – 0,6 0,79

123

(JAV) Kimberly-Clark (JAV) Stora Enso (Suomija) UPM-Kymmene (Suomija) Svenska Cellulosa Aktiebolaget (Švedija) Mondi (Austrija) Sappi (PAR) M-Real (Suomija) Dunder Mifflin (JAV)

0,38% 0,62% BR Brazilija - 0,32% BR Brazilija - 0,39% 0,51 0,5 TH Tailandas– 0,21%

TH Tailandas– 0,17% 0,33 0,22

KR Korėjos Respublika– 0,23%

KR Korėjos Respublika– 0,14%

0,37 0,18

Klijuotinė fanera


32,7 tūkst. m3

20,1 tūkst. m3

48,4 tūkst. m3

34 tūkst. m3

9,14 tūkst. m3

3,9 tūkst. m3

ES šalys (AT, DK, EE, ES, LV, PL, NL, SK, SE, DE)– 37,85%

ES šalys (AT, DK, EE, ES, LV, PL, NL, SK, SE, DE)– 41,53%

12,4 8,4

RU Rusija – 29,77% RU Rusija – 24,33% 9,7 4,9 BY Baltarusija – 20,99%


6,9 6,1

BR Brazilija – 5,54%

BR Brazilija – 1,20% 1,8 0,2

CN Kinija – 4,65% CN Kinija – 1,18% 1,5 0,2 IN Indija – 0,2% IN Indija – 0,27% 0,07 0,05 Kitos ne ES šalys - 1%

Kitos ne ES šalys – 1,26%

Informacijos šaltiniai: 1http://lt.wikipedia.org 2Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė 3 Žaliavos ir medžiagos. Statistikos departamentas prie Lietuvos respublikos vyriausybės, ISSN 1648 – 0813. Vilnius 2010 4Apvalioji mediena - nukirstas ir nugenėtas medis be viršūnės, kuris gali būti skersai supjaustytas arba ne [DĖL APVALIOSIOS MEDIENOS KLASIFIKAVIMO IR ŽENKLINIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO (2001 m. liepos 5 d. LR aplinkos ministro įsakymas Nr. 358)] http://www.medis.lt/bmm-straipsnis.cfm?id=74

124

5 lentelė Kitų žaliavų importo į Lietuvą šaltiniai, sąnaudos bei eksportas (2008 m., 2009 m.) Žaliavos Gamyba Pagrindiniai importo

į Lietuvą šaltiniai (proc. 2008 m.)

Pagrindiniai importo į Lietuvą šaltiniai (proc. 2009 m.)

Importuota į Lietuvą, 2008 m., t/m.

Importuota į Lietuvą, 2009 m., t/m.

Sunaudota 2008 m., t/m.

Sunaudota 2009 m., t/m.



Gamtinės dujos

Lietuvoje negaminama

RU Rusija – 100% RU Rusija – 100% 13124,8 tūkst. m3

12736,8 tūkst. m3

13244,9 tūkst. m3

12727 tūkst. m3

- -

Žalia nafta Lietuvoje išgauta: 2008 m.: 127,7 tūkst. t; 2009 m.: 115 tūkst. t

RU Rusija – 100% RU Rusija – 100% 19129,4 tūkst. t

18383,8 tūkst. t

19241,1 tūkst. t

18407 tūkst. t

1128,8 tūkst. t

1112,9 tūkst. t

Medvilnini verpalai (5205, 5206)

53891,8 t 52554,2 t 2608,7 t 1707,9 t 51283,1 t 5846,3 t Indija – 29,7% Indija – 31,6% 1154,3 807,9

Kazachstanas -25,2%

Kazachstanas – 24,5% 980,7 625,9

Uzbekistanas – 8,9% Uzbekistanas – 2,3% 347,7 58,6

- Turkmėnistanas – 4,4%

113,2

Turkija – 1,04 % Turkija – 2,19 % 40,4 55,9

Ukraina – 2,1% 81,7

Kitos ne ES šalys – 0,4 %

Kitos ne ES šalys – 0,4 %

16,5 10,8

ES šalyse (DE, LV, ES, EE, PL, UK, kt.) – 31,02%

ES šalyse (DE, LV, ES, EE, PL, UK, kt.) – 34,5%

1270,5 881,3

Medvilnė (5201 - žaliavinė)

5614,7 t 5188,7 t 199 t 125,5 t 5415,7 t 563,2 t Kazachstanas -13% Kazachstanas –

22,75% 80 -

Kirgistanas – 0,1% 0,2 Tadžikistanas – 8,5%

52,1 -

Uzbekistanas - 23% Uzbekistanas – 49,7% 141,4 93,8

ES valstybės – ES valstybės – 341,2 94,7

125

55,5% 50,19%

Medvilnini siūlai (5204)

516,6 t 55,8 t 14,9 t 5,1 t 51,7 t 50,7 t Kinija – 6,6% Kinija – 3,5% 1,1 0,2 Rusija – 1,2% Rusija – 1,7% 0,2 0,1 Turkija – 5,4% Turkija – 58,6% 0,9 3,4 Norvegija - 1,7% - 0,1 - JAV – 5,42% 0,9 - ES valstybės – 13,4%

ES valstybės – 2,1% 13,4 2,1

Natūralusis kaučiukas (4001 – žaliava)

5132,8 t 576,8 t 107,2 t 44,7 t 525,6 t 532,1 t US Jungtinës Valstijos

0,1 0,1 0,4

ES šalys, iš jų 99,9% 132,7 76,4 Informacijos šaltiniai: 1Lietuvos statistikos departamentas. Kuro ir energijos balansas. 2009, 2010 2Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė 3 Žaliavos ir medžiagos. Statistikos departamentas prie Lietuvos respublikos vyriausybės, ISSN 1648 – 0813. Vilnius 2010 4http://lt.wikipedia.org 5http://madb.europa.eu/mkaccdb2/statistical.htm

126

2 priedas Ekonominės svarbos įvertinimas (ištrauka iš duomenų bazės) 2.1 lentelė Cheminių medžiagų ekonominės svarbos nustatymas

(ištraukos iš duomenų bazės) 2.2 lentelė Metalų ekonominės svarbos įvertinimas

(ištraukos iš duomenų bazės) 2.3 lentelė Popieriaus, kartono ir medienos ekonominės svarbos įvertinimas

(ištraukos iš duomenų bazės) 2.4 lentelė Statybinių medžiagų ekonominės svarbos įvertinimas

(ištraukos iš duomenų bazės) 2.5 lentelė Kitų žaliavų ekonominės svarbos įvertinimas

(ištraukos iš duomenų bazės)

3 priedas Aprūpinimo žaliava rizikos įvertinimas 3.1 lentelė Stabilumo ir žaliavą (chemines medžiagas) gaminančių šalių gausumo

rodiklių vertinimas 3.2 lentelė Stabilumo ir žaliavą (metalų) gaminančių šalių gausumo rodiklių vertinimas 3.3 lentelė Stabilumo ir žaliavą (mediena, popierius, kartonas) gaminančių šalių

gausumo rodiklių vertinimas 3.4 lentelė Stabilumo ir žaliavą (statybinių medžiagų) gaminančių šalių gausumo

rodiklių vertinimas 3.5 lentelė Stabilumo ir žaliavą (statybinių medžiagų) gaminančių šalių gausumo

rodiklių vertinimas

4 priedas Žaliavos aplinkosauginės rizikos įvertinimas

127

5 priedas Apdirbamosios pramonės sektoriaus statistinė apklausa

5.1.1 priedas Klausimynas (Microsoft word formate)

Apklausa: Lietuvos ūkio aprūpinimo svarbiausiomis žaliavomis esamos ir

prognozuojamos ateityje situacijos analizė

Apdirbamosios pramonės šakos pavadinimas

Gaminama produkcija ir jos preliminarus kiekis per 2010 metus

Įmonėje naudojamos importuojamos (nelietuviškos kilmės) žaliavos ir papildomas medžiagos Iš pridedamo sąrašo (priedas 1): pažymėti pvz., Ž1.1, Ž2.2, Ž2.3, Ž3.6, Ž7

Ž___ Ž___ Ž___ Ž___ Ž___

Šalis-importuotoja Sąnaudos per 2010 metus, tonomis Žaliavos pakeičiamumas (pažymėti, kur tinka “+“):

Lengvai pakeičiama be papildomų kaštų

Pakeičiama su nedideliais papildomais kaštais

Pakeičiama su dideliais kaštais ir/arba nukenčiant kokybei

Nepakeičiama

Žaliavos kainos dalis gaminamos produkcijos savikainoje

Iki 20 proc.

Nuo 20 iki 40 proc. Nuo 40 iki 60 proc.

Nuo 60 iki 80 proc.

Nuo 80 iki 90 proc. Daugiau nei 90 proc.

Jeigu gali būti pakeičiama, tai kokia medžiaga

Ar galima dalį žaliavų pakeisti perdirbtomis atliekomis? (pažymėti, kur tinka “+“):

Negalima

Galima, bet ne daugiau 20 proc.

Galima, bet ne daugiau 50 proc. Galima, bet gali nukentėti produkto

kokybė

Galima, iki 100 proc.

128

Apklausos 1 priedas Žaliavų sąrašas

Ž1 Metalai: Ž1.1 Ketus, Ž1.2 Juodieji metalai,

Ž1.3 Varis, Ž1.4 Aliuminis,

Ž1.5 Švinas,

Ž1.6 Cinkas, Ž1.7 Alavas

Ž2 Chemikalai: Ž2.1 Siera, Ž2.2 Sieros rūgštis,

Ž2.3 Kaustinė soda, Ž2.4 Kalcinuotoji soda,

Ž2.5 Polietilenas,

Ž2.6 Polipropilenas, Ž2.7 Polistirenas ir stireno kopolimerai,

Ž2.8 Vinilo chlorido polimerai, Ž2.9 Kita (nurodyti)

Ž3 Medienos dirbiniai ir popierius: Ž3.1 Apvalioji mediena,

Ž3.2 Pjautinė mediena, Ž3.3 Medienos drožlių plokštės,

Ž3.4 Medienos plaušų plokštės, Ž3.5 Klijuotinė fanera, Ž3.6 Popierius ir kartonas

Ž3.7 Kita (nurodyti)

Ž4 Statybinės medžiagos: Ž4.1 Cementas, Ž4.2 Bituminė stogo danga, Ž4.3 Beasbesčio šiferio lakštai,

Ž4.4 Statybinis stiklas. Ž4.5 Kita (nurodyti)

Ž5 Taurieji metalai: Ž5.1 Auksas

Ž5.2 Sidabras Ž5.3 Platina

Ž5.4 Kiti platinos grupės metalai Ž5.5 Kiti taurieji metalai

Ž6 Kaučiukas Ž7 Gamtinės dujos Ž8 Nafta Ž9 Kitos žaliavos (nurodyti)

129

5.1.2 priedas Klausimynas (Internete, studijoje pateikiamas tik 1 puslapis) http://www.publika.lt/apklausa-15-4eb533b569eb6.html

Lietuvos ūkio aprūpinimo svarbiausiomis žaliavomis situacijos analizė

Studija atliekama LR Ūkio ministerijos užsakymu. Dalyvaudami šioje apklausoje Jūs prisidedate prie tyrimo, padėsiančio nustatyti Lietuvos ūkiui svarbiausias ir prioritetines žaliavas ir įvertinti jų poveikį Lietuvos konkurencingumui.

Prašome nurodyti informaciją tik apie Jūsų įmonėje naudojamas importuojamas žaliavas (penkias pagrindines).

Garantuojame informacijos konfidencialumą. Studijoje bus pateikiami tik apibendrinti apklausos rezultatai.

Lietuvos ūkio aprūpinimo svarbiausiomis žaliavomis situacijos analizė

0%

6% 100%

Kokiam pramonės sektoriui atstovauja Jūsų įmonė?*

Gaminama produkcija ir jos preliminarus kiekis per 2010 metus: *

Ar Jūsų įmonėje naudojamos importuojamos (nelietuviškos kilmės) žaliavos?

Taip

Ne

toliau >>

* - Privalomi užpildyti laukai.

Pabaigti vėliau

130

5.2 priedas Apklausos apibendrinti rezultatai

Klausimynas (elektroninė anketa „Lietuvos ūkio aprūpinimo svarbiausiomis žaliavomis

situacijos analizė“) buvo išsiustas į 250 Lietuvos apdirbamosios pramonės įmones. Įmonės parinktos taip, kad būtų aprėptos visos apdirbamosios pramonės šakos (šiuose įmonėse gaminama pagrindinė Lietuvoje gaminamų gaminių dalis (vidutiniškai - virš 75 proc.)). Papildomai klausimynas buvo išsiustas iš kelias statybos ūkio sektoriaus įmones.

Buvo gauti tik 43 atsakymai, iš jų 39 atsakymai buvo reprezentatyvūs. Kadangi atsakas yra <25 proc., apklausos rezultatai pateikiami tik studijos prieduose ir yra informacinio, bet ne analizės pobūdžio.

Į anketos klausimus atsakiusių įmonių pasiskirstymas pagal veiklos rūšį pateikiamas 1 lentelėje. 1 lentelė. Anketą užpildžiusių įmonių pasiskirstymas pagal veiklos rūšį A01 Augalininkystė ir gyvulininkystė, medžioklė ir susijusių paslaugų veikla 1 C10_TO_C12 Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba 4 C13_TO_C15 Tekstilės gaminių gamyba; drabužių siuvimas (gamyba); odos ir odos dirbinių gamyba

3

C16 Medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba; gaminių iš šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba

3

C17 Popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba 1 C19 Kokso ir rafinuotų naftos produktų gamyba 2 C20 Chemikalų ir chemijos produktų gamyba 2 C21 Pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba 1 C22 Guminių ir plastikinių gaminių gamyba 5 C23 Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba 3 C25 Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba 5 C26 Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba 1 C27 Elektros įrangos gamyba 1 C28 Niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba 1 D Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas 1 E Vandens tiekimas, nuoteųø valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas 1 E36 Vandens surinkimas, valymas ir tiekimas 1 E37_TO_E39 Nuotekų valymas; atliekų surinkimas, tvarkymas ir šalinimas; regeneravimas 1 F Statyba 1 Nenurodė 1

72 proc. atsakusiųjų įmonių nurodė, jog savo veikloje naudoja nelietuviškos kilmės žaliavų. Žemiau pateikiami apibendrinti rezultatai apie įmonių naudojamas žaliavas, jų kilmės šalį, žaliavos kainos dalį gaminamos produkcijos savikainoje, žaliavos pakeičiamumo rodiklį bei galimybę žaliavas pakeisti perdirbtomis atliekomis.

Aliuminis

Ats. Nr.

Įmonės gaminama produkcija

Žaliavos kilmės šalis


Žaliavos pakeičiamu-mas

Kokia žaliava galima pakeisti?

Ar žaliava galėtų būti pakeista perdirbtomis atliekomis?

1 Šaldymo įranga

Vokietija, Suomija

Iki 20 proc. 1 - Taip, iki 100 proc.

2 Garažo vartų gamyba

Kinija Iki 20 proc. 1 - Ne

131

Gamtinės dujos

Ats. Nr.







1. Energija

Rusija Nuo 40 iki 60 proc.

0,3 Biokuras Taip, bet ne daugiau 20 proc.

2. Amoniakas ir trąšos


1 - Taip, bet ne daugiau 20 proc.

3. Bespalvio stiklo buteliai ir stiklainiai, automobilių stiklai, stiklo paketai, grūdintas stiklas, baldų stiklai, laminuoti stiklai.


1 - Ne

Juodieji metalai

Ats. nr.







1 Garažo vartai Kinija ir Korėja Iki 20 proc. 1 - Ne

2 Armatūriniai tinklai

Rusija, Lenkija, Vokietija

Nuo 60 iki 80 proc.

1 - Ne

3 Garažo vartai Europa

Nuo 40 iki 60 proc.

1 - Ne

Kalcinuotoji soda

Ats. nr.







1 Bespalvio stiklo buteliai ir stiklainiai, automobilių stiklai, stiklo paketai, grūdintas stiklas, baldų stiklai, laminuoti stiklai.

Rusija

Iki 20 proc. 1 - Ne

132

Nafta

Ats. nr.







1 Naftos produktai

Rusija

Nuo 80 iki 90 proc.

1 - Ne

2 Energija Rusija

Nuo 40 iki 60 proc.

0,3 Biokuras

Taip, bet ne daugiau 20 proc.

Pjautinė mediena

Ats. nr.







1 Rastiniai namai

Rusija

Nuo 40 iki 60 proc.

1 - Ne

2 Medinių profilių gamyba

- -

1 - Ne

Polietilenas

Ats. nr.




Žaliavos pakeičiamu- mas



1 Polietileninės plėvelės

Brazilija, Saudo Arabija, ES, Azerbaidzanas

Nuo 80 iki 90 proc.

1 - Taip, bet gali nukentėti produkto kokybė

2 Nealkoholinių gėrimų gamyba; Mineralinio ir kito, pilstomo į butelius, vandens gamyba

Latvija Iki 20 proc.

0,3 - Ne

133

Polipropilenas Ats. nr.




Žaliavos pakeičiamumas



1 -

Europos sąjunga (Austrija, Olandija)

-

1 - Taip, bet ne daugiau 20 proc.

2 Šaldymo įranga Vokietija, Rusija, Belgija

Nuo 20 iki 40 proc.

1 - Taip, iki 100 proc.


Ats. nr.







1 Maistinė pakuotė: vakuuminiai maišai iš barjerinės plėvelės bei indeliai iš OPS (orientuotas polistirenas).

Čekija

Nuo 60 iki 80 proc. 0,7 - Ne

Popierius ir kartonas

Ats. nr.







1 Maistinė pakuotė: vakuuminiai maišai iš barjerinės plėvelės bei indeliai iš OPS (orientuotas polistirenas).

Suomija

Iki 20 proc.

1 - Ne

134

Statybinis stiklas

Ats. nr.







1 Bespalvio stiklo buteliai ir stiklainiai, automobilių stiklai, stiklo paketai, grūdintas stiklas, baldų stiklai, laminuoti stiklai.

Vokietija, Suomija, Baltarusija

Nuo 60 iki 80 proc.

1 - Ne


Ats. nr.







1 Garažo vartų gamyba

Kinija

Iki 20 proc.

1 - Ne

Kitos žaliavos:

Poliamidas; Vilna; Pienas Float stiklas, įvairių storių; Makulatūra; Polikarbonatas; 0,25 l skardinės; Miltai; Flokuliantas ,,CHEMOFORM"; Komplektuojamtys gaminiai; Paracetamolis; Metaloplastai (metalas dengtas plėvele); Fermentuotos sultys; NATRIO HIPOCHLORITAS; Acetilsalicilo rugstis; Citrinos rūgštis; Tirpiklis 646 (butilacenatas); Kofeinas; Giros koncentratas; Vait - spiritas „MANAGERS“; Teofilinas; Tepalai ,,PLANTOLUBE SC"; Pregelifikuotas krakmolas.

135

6 priedas ŠALIES ŪKIO KONKURENCINGUMO SĖKMĖS RODIKLIAI

2005 2006 2007 2008 2009 2010

Statistikos departamento duomenys

Darbo našumas (1) – pridėtinė vertė, sukurta per vieną faktiškai dirbtą žmogaus valandą, litais veikusiomis kainomis

23,8 27,1 30,8 34,5 31,3 33,6*

Šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis litais

1276,2 1495,7 1802,4 2151,7 2056 1988,1

Tiesioginės užsienio investicijos, palyginti su BVP, proc.***

33,0 34,8 35,8 28,3 35,9 37,4

Užimtumo lygis (15–64), proc. Užimtųjų ir tiriamojo amžiaus gyventojų santykis išreikštas proc.

62,6 63,6 64,9 64,3 60,1 57,8

Verslo įmonių lėšų dalis bendrosiose išlaidose moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTTP), proc.

20,8 26,2 24,5 21,4 21 24,1

Valdžios lėšų dalis bendrosiose išlaidose moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTTP), proc.

62,7 53,6 47,9 55,6 53,9 47,5

Tyrėjų skaičius, tenkantis tūkstančiui darbo jėgos

7,4 7,6 8,35 8,37 8,43 8,47

Verslumo lygis (1) – įmonių skaičius tūkstančiui gyventojų (metų pabaigoje)

17 18 19 20 19 21

Verslumo lygis (2) – fizinių asmenų, užsiimančių individualia veikla, įskaitant asmenis, dirbančius pagal verslo liudijimus, skaičius tūkstančiui gyventojų (metų pabaigoje)

21 24 34 36 37 24

Galutinės energijos intensyvumas, tne/mln. litų BVP

67,5 66,4 63,6 60,4 63,7**

Užimtųjų žemės ūkyje dalis, palyginti su bendru užimtųjų skaičiumi, proc.(EVRK 2 red.)

14,0 12,4 10,4 7,9 9,2 9

Tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė (vidutinė būsimo gyvenimo trukmė)

71,3 71,1 70,9 71,9 73,1 73,5

Kūdikių mirtingumas Lietuvoje (1000-čiui gyvų gimusių)

6,9 6,8 5,9 5,0 5,0 4,3

Transporto ir saugojimo dalis bendros pridėtinės vertės struktūroje (EVRK 2 red.), proc.***

9,5 9,8 9,9 9,4 10,7 11,7

Transporto paslaugų eksportas, palyginti su BVP , proc.***

6,1 6,4 5,9 6 5,6 6,6

Šiltnamio dujų kiekis, išmestas į atmosferą, tūkst. t CO2 ekvivalentu / mln. Lt BVP***

0,312 0,281 0,253 0,214 0,235

Susidarantis gamybinių atliekų kiekis tūkst. t / mln. Lt BVP***

58,5 51,8 44,5 39,6 41,8 42,6

Prekių ir paslaugų eksportas, palyginti su BVP, proc.***

57,2 58,7 53,7 59,5 54,3 68,2

Kasybos ir karjerų eksploatavimo; apdirbamosios gamybos parduota produkcija ne Lietuvos rinkai, išskyrus rafinuotus naftos produktus, palyginti su kasybos ir karjerų eksploatavimo; apdirbamosios gamybos parduota produkcija, išskyrus rafinuotus naftos produktus, proc. (EVRK 2 red.)

53,2 51,6 52,9 54,2 55,7 59,6

136

Aukštųjų technologijų prekių eksportas, palyginti su visu eksportu, proc.

3,2 4,7 7,7 6,8 6,1 6,2

Eurostato duomenys

Bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui perkamosios galios standartais

11900 13100 14700 15300 12900 14200

Santykiniai kainų lygiai, ES-27 = 100. Santykiniai kainų lygiai yra perkamosios galios paritetų (PGP santykiai su rinkos oficialiais nacionalinių valiutų santykiais. Santykis rodo šalies kainų lygį, palyginti su ES-27 vidurkiu (ES-27 = 100)

54,9 57,3 60 65,9 66,2 63,5

Suderinto VKI prekių ir paslaugų kainų pokyčiai, proc.

2,7 3,8 5,8 11,1 4,2 1,2

Mokymosi visą gyvenimą lygis procentais (25–64 m. asmenų, kurie mokėsi per pastarąsias 4 savaites, dalis, proc.)

6,0 4,9 5,3 4,9 4,5 4

Išlaidos mokslo tiriamajai veiklai, palyginti su BVP dalis, proc. Rodiklis parodo kokia BVP dalis skiriama mokslo tiriamajai veiklai

0,75 0,79 0,81 0,8 0,84

Pateiktų paraiškų Europos patentų (EPO) biurui 1 000 000 gyventojų

2,6 2,8 2,9 3

Pateiktų paraiškų Jungtinių Amerikos Valstijų patentų ir prekių ženklų (USPTO) tarnybai skaičius 1 000 000 gyventojų

8,5

Plačiajuosčio ryšio interneto skvarba, 100 gyventojų

5,0 8,4 12,7 16,1 18,2 19,6

Pastabos:

* Išankstiniai.

** Negalutiniai duomenys.

*** Patikslinti duomenys.

Šaltinis: [Lietuvos statistikos departamentas]