Veiklos Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete (EESRK) ataskaita (II) 2017 m. sausis - gruodis

Daiva KvedaraitėLietuvos vežėjų profesinės sąjungos patarėja tarptautinės politikos klausimais, Druskininkų sav. profesinės sąjungos “Solidarumas” pirmininkė, (tel.: 370 686 17409, el. p.: daivakvedaraite@gmail.com).Pakaitinis narys Audrius Cuzanauskas (tel.: 370 647 17778, el.p.: audriuscu@gmail.com) Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas. Dalyvauja posėdžiuose, kai svarstomi visų rūšių transporto politikos, bendrosios rinkos, laisvo asmenų judėjimo klausimai.

EESRK Lietuvos delegacijos Biuro narė (2015-2017 m.)EESRK Darbuotojų grupės (GR II) narėDalyvaujame šių skyrių darbe:Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo – INT;Išorės santykių – REX;Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės – TEN;Bendrosios rinkos observatorijos narė – SMO.Esant galimybei, dalyvauju Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyriaus (SOC) darbe bei Tvarios plėtros observatorijos darbe

EESRK atstovaudama darbuotojų interesams, bendradarbiauju su Lietuvos profesinėmis sąjungomis, Lietuvos transporto darbuotojų profesinių sąjungų forumu, LR Trišalė taryba, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, LR Ūkio ministerijos, LR Susisiekimo ministerija, LR Švietimo ministerija, LR Seimo nariais, Europos Parlemento nariais, Europos Komisijos atstovybe Lietuvoje, Europos profesinių sąjungų konfederacija. Taip pat, Lietuvos neįgaliųjų forumu, Vilniaus arkivyskupijos Caritu. Šiame kontekste mane domina Europos socialinės ekonomikos, socialinių įmonių veiklos klausimai, neįgaliųjų, pažeidžiamų asmenų integracija į darbo rinką, skurdo problemų, darbuotojų prisitaikymo prie besikeičiančių darbo rinkos pokyčių sprendimo klausimai.2017 m. svarbiausi mano prioritetai buvo:

Komunikuoti Europos socialinių teisių ramsčio idėją. Organizuoti diskusijas ES ateities tema. Prisegamas priedas Nr. 1. Tvarios plėtros politikos sklaida, ypač žiedinės ekonomikos, kuri susijusi su

aplinkosauga ir tvaria plėtra, komunikavimas. Organizavau Druskininkuose, Marijampolėje ir Klaipėdoje apskrito stalo diskusijas žiedinės ekonomikos tema.

Toliau dirbau ES Rytų partnerystės politikos, darbo migracijos, darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimas ir jų teisių apsaugos temose.

Buvau paskirta pirmininke, rengiant nuomonė Socialinės ekonomikos išorės aspektas (REX/472)

EESRK daug dėmesio skyrė ir buvo derinamos pozicijos, atsiliepiant į EK pasiūlymus dėl Energetikos politikos. Pradėtas svarstyti „mobilumo paketas“ – Europa kelyje, tai yra EK transporto politikos dokumentų rinkinys, kuriam EESRK pagrindinį dėmesį skirs 2018 metais.

Detali informacija apie EESRK posėdžius, 2017 m.SausisSausio 10 d. SOC skyriaus posėdisSausio 11 d. TEN skyriaus posėdisSausio 13 d. INT skyriaus posėdisSausio 24 d. EESRK Biuro posėdisSausio 25--26 d. Plenarinė sesija 522Vyko diskusijos:Diskusija, susijusi su nuomone SOC/542 dėl Socialinių teisių ramsčio priėmimu, dalyvaujant Marianne Thyssen, už užimtumą, socialinius reikalus, gebėjimus ir darbo jėgos judumą atsakingai Europos Komisijos narei, ir Maria João Rodrigues, Europos Parlamento narei, buvusiai Portugalijos darbo ministrei.Diskusija, dalyvaujant . ES Tarybai pirmininkaujančios Maltos prioritetų pristatymas dalyvaujant Ian Borg, Maltos parlamentiniam sekretoriui.Diskusija „Dabartinė Europos ekonomikos padėtis ir EPS stiprinimas“ dalyvaujant Pierre Moscovici, už ekonomikos ir finansų reikalus, mokesčius ir muitus atsakingam Komisijos nariui

SOC/542 Europos socialinių teisių ramstisKomisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Pradedamos konsultacijos dėl Europos socialinių teisių ramsčio“ Ši nuomonė – tai Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirminis indėlis į tai, kas ilgainiui gali tapti Europos socialinių teisių ramsčiu. Nuomonė pagrįsta turtingomis ir įvairiomis diskusijomis, kurias Komitetas surengė 28 šalyse ir kurios, jo įsitikinimu, suteikia nuomonei pridėtinės vertės. Komitetas pabrėžia, kad šis ramstis turi būti kuriamas aktyviai dalyvaujant pilietinei visuomenei, įskaitant socialinius partnerius, visais lygmenimis. Jis pabrėžia, jog būtinas didesnis aiškumas kalbant apie šio ramsčio galutinę paskirtį ir apimtį.Komiteto nuomone, šis ramstis turėtų būti visiems naudingas projektas ir turėtų būti taikomas visoms valstybėms narėms, tačiau pripažįstant, kad euro zonai gali reikėti ypatingų instrumentų ir (arba) mechanizmų. Komitetas mano, jog darbo ateitis, įskaitant visas jos teikiamas galimybes ir keliamus iššūkius, turėtų būti svarbus diskusijų dėl šio ramsčio prioritetas.

Sausio 31 d. REX skyriaus posėdis

VasarisVasario 2 d. Darbo grupės posėdis, rengiant nuomonę dėl atsinaujinančios energetikos direktyvos peržiūrėjimo TEN/622 Vasario 6 d. Darbo grupės, rengiant nuomonę Smulkaus ir vidutinio verslo politikos efektyvumas INT/787 Vasario 10 d. TEN skyriaus posėdisVasario 15 d. Darbuotojų grupės posėdisVasario 21 d. EESRK Biuro posėdisVasario 22-23 d. Plenarinė sesija 523Vyko diskusijos:Bendroji diskusija dėl EESRK ateities.Svarbesnės nuomonės:TEN/609Transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos mažataršio judumo strategija“ECO/423Rekomendacija dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikosKomisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Palankios fiskalinės politikos krypties kūrimas euro zonoje“ REX/478

Naujo partnerystės su trečiosiomis šalimis modelio sukūrimas pagal Europos migracijos darbotvarkęKomisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai ir Europos investicijų bankui dėl naujo partnerystės su trečiosiomis šalimis modelio sukūrimo pagal Europos migracijos darbotvarkęREX/477EDVS garantijos ir EDVS garantijų fondo sukūrimasPasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos darnaus vystymosi fondo (EDVF) ir EDVF garantijos bei EDVF garantijų fondo sukūrimoCCMI/148Ar automobilių pramonė atsidūrė ties esminių permainų slenksčiu? (informacinis pranešimas)SC/0462017 m. metinė augimo apžvalgaKomisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos centriniam bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „2017 m. metinė augimo apžvalga“SOC/555Kokybiškas švietimas visiems (tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Maltos prašymu)SOC/546Įgūdžių ir žmogiškojo kapitalo strategija (tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Maltos prašymu)Pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl Įgūdžių garantijos iniciatyvos nustatymoCOM(2016) 382 final - 2016/0179 NLE Pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandaros, kuria panaikinama 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo COM(2016) 383 final - 2016/0180 NLE Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė. Drauge dirbant didinti žmogiškąjį kapitalą, įsidarbinimo galimybes ir konkurencingumą“ COM(2016) 381 finalPasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl bendros sistemos siekiant teikti geresnes paslaugas įgūdžių ir kvalifikacijos reikmėms tenkinti (Europass), kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 2241/2004/EB

KovasKovo 1 d. SMO Vieningos rinkos observatorijos posėdisKovo 2 d. Darbo grupės posėdis INT/787 – „Effectiveness of policies for SMEs“ – 3rd meetingKovo 6 d. REX skyriaus posėdisKovo 9 d. INT skyriaus posėdisAntrasis darbo grupės posėdis, rengiant nuomonę dėl atsinaujinančios energetikos direktyvos peržiūrėjimo TEN/622 Kovo 14 d. Studijų grupės, rengiant nuomonę dėl socialinės ekonomikos išorės aspekto REX/472 posėdis, studijų grupės pirmininkėKovo 15 d. TEN skyriaus posėdisKovo 21 d. Darbo rinkos observatorijos posėdis Kovo 25 d.EESRK Briuro posėdisKovo 29-30 d. Plenarinė sesija 524Vyko diskusija

Diskusija dėl būsimos ES prekybos politikos dalyvaujant Cecilia Malmström, už prekybą atsakingai Komisijos narei. EESRK komiteto nariai mano, jog derybų dėl prekybos sutartčių procesas turi būti skaidrus, įtraukiant socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę. Komentuodama prekybos sutartį tarp ES ir Kanados (CETA), komisarė pabrėžė, kad negali būti net kalbos apie viešųjų paslaugų ar sveikatos apsaugos privatizavimą. Kanadoje yra valstybinė sveikatos apsauga ir žmonės yra ja patenkinti. “Europa tikrai neįsileis jautienos su hormonais”, - sakė ji. Be to, CETA ne tik neblogins darbuotojų teisių, bet ji jas saugos. “Yra kalbama apie aštuonias pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas, Kanada yra ratifikavusi septynias, o dabar vyskta ir aštuntosios ratifikavimas“. Diskusija dėl ES sanglaudos politikos po 2020 m. dalyvaujant Corina Crețu, už regioninę politiką atsakingai Komisijos narei

SOC/550Eurofound, Cedefop ir EU-OHSA reglamentaiPasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (Eurofound) ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1365/75 COM(2016) 531 final – 2016/0256 (COD)Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas Europos profesinio mokymo plėtros centras (Cedefop) ir panaikinamas Reglamentas (EEB) Nr. 337/75COM(2016) 532 final – 2016/0257 (COD)Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA) ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2062/94COM(2016) 528 final – 2016/0254 (COD)EESC-2016-05685-00-01-AS-TRA

BalandisBalandžio 3 d. SOC skyriaus posėdisBalandžio 4 d. REX skyriaus posėdisBalandžio 6 d. ECO skyriaus posėdisBalandžio 11 d. TEN skyriaus posėdisBalandžio 25 d. EESTK Biuro posėdisBalandžio 26-27 Plenarinė sesija 525Vyko diskusijaBendroji diskusija „Žiniasklaidos laisvė ir žmogaus teisės“, dalyvaujant Can Dündar, 2016 m. A. Sacharovo premijai nominuotam Turkijos žurnalistui.Bendroji diskusija dėl Europos ateities ir pilietinės visuomenės vaidmens, dalyvaus prof. Sidjanski Dusanu, Europos kultūros centro garbės pirmininkas, Europos kultūros centro garbės pirmininkasBendroji diskusija dėl energetikos dokumentų rinkinio ir energetikos sąjungos būklės, Dalyvaujant Maroš Šefčovič, atsakingam už Energetiką EK nariui, pristatant EESRK TEN skyriaus darbus, susijusius su dokumentų rinkiniu „Švari energija visiems europiečiams“, pristatė TEN skyriaus pirmininkas Pierre Jean CoulonSvarbesnės nuomonės:TEN/617Energetikos sąjungos valdymasReglamentavimo patikros valdybos nuomonė, pridedama prie Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl energetikos sąjungos valdymo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 94/22/EB, Direktyva 98/70/EB, Direktyva 2009/31/EB, Reglamentas (EB) Nr. 663/2009, Reglamentas (EB) Nr. 715/2009, Direktyva 2009/73/EB, Tarybos direktyva 2009/119/EB, Direktyva 2010/31/ES, Direktyva 2012/27/ES, Direktyva 2013/30/ES ir Tarybos direktyva (ES) 2015/652 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013.COM(2016) 759 final -2016/0375 CODEESC-2016-06870-00-00-AS-TRATEN/624

Dokumentų rinkinys „Švari energija visiems“Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „Švari energija visiems europiečiams“COM(2016) 860 finalEESC-2016-06894-00-00-AS-TRATEN/620Pastatų energinio naudingumo direktyvos Nr. 2010/31/ES peržiūraPasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumoCOM(2016) 765 final -2016/0381 CODEESC-2017-00008-00-00-AS-TRATEN/622Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos peržiūraPasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (nauja redakcija)COM(2016) 767 final -2016/0382 CODEESC-2016-06926-00-00-AS-TRATEN/616Moterys ir transportas. Pokyčių platforma (tiriamoji nuomonė Europos Komisijos prašymu)EESC-2017-00048-00-00-AS-TRATEN/618Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos persvarstymasPasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumoCOM(2016) 761 final - 2016/0376 CODEESC-2016-06911-00-00-AS-TRA

GegužėGegužės 2 d. REX skyriaus posėdisGegužės 4 d. INT skyriaus posėdisGegužės 10 d. Studijų grupės, rengiant nuomonę dėl socialinės ekonomikos išorės aspekto REX/472 posėdis, studijų grupės pirmininkėGegužės 11 - 12 d. Darbuotojų grupės skyriaus posėdisGegužės 16 d. TEN skyriaus posėdisGegužės 18 d. SMO Vieningos rinkos observatorijos posėdisGegužės 30 d. EESRK Biuro posėdis Gegužės 31 d. –Birželio 1 d.Plenarinė sesija 526Vyko diskusijosBendroji diskusija dėl Europos ombudsmeno užduočių ir pastarojo meto veiklos, dalyvaujant Europos ombudsmenei Emily O’Reilly.Bendroji diskusija dėl EESRK indėlio į programos „Erasmus +“ laikotarpio vidurio peržiūrą ir dėl ES tarptautinių kultūrinių santykių strategijos kūrimo dalyvaujant Tibor Navracsics, , už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę, jaunimą ir sportą atsakingam Europos Komisijos nariu.Bendroji diskusija dėl Europos Parlamento prioritetų ir dėl būsimo bendradarbiavimo su EESRK, dalyvaujant Europos Parlamento Pirmininkui Antonio Tajani

Svarbesnės nuomonės:TEN/633Tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinė kvalifikacija ir periodinis mokymasPasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/59/EB dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir periodinio mokymo ir

Direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimųCOM(2017) 47 final – 2017/0015 COD EESC-2017-01181-00-00-AS-TRATEN/621Bendradarbiavimu pagrįstos pažangiosios transporto sistemos Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų strategija – svarbus žingsnis į sąveikųjį, susietąjį ir automatizuotą judumą“COM(2016) 766 finalEESC-2017-00009-00-00-AS-TRAINT/812Pradedančiųjų ir veiklą plečiančių įmonių iniciatyvaKomisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos ateities lyderiai: pradedančiųjų ir veiklą plečiančių įmonių iniciatyva“COM(2016) 733 final EESC-2017-00509-00-00-AS-TRA SOC/552Programos Erasmus+ laikotarpio vidurio peržiūra (informacinis pranešimas)EESC-2016-05623-00-00-RI-TRAREX/480ES tarptautinių kultūrinių santykių strategijos kūrimas (komunikatas)JOIN(2016) 29 final EESC-2016-06397-00-00-AS-TRATEN/626Energetikos sąjungos būklėKomisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „Antroji energetikos sąjungos būklės ataskaita“COM(2017) 53 finalKomisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo pažangos ataskaita“COM(2017) 57 final EESC-2016-06930-00-00-AS-TRA TEN/619Spartesnis švarios energetikos inovacijų kūrimas ir diegimas (komunikatas)Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „Spartesnis švarios energetikos inovacijų kūrimas ir diegimas“COM(2016) 763 finalEESC-2017-00103-00-00-AS-TRATEN/625Elektros energijos rinkos modelisPasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl elektros energijos vidaus rinkos (nauja redakcija)COM(2016) 861 final – 2016/0379 COD Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl pasirengimo valdyti riziką elektros energijos sektoriuje, kuriuo panaikinama Direktyva 2005/89/EBCOM(2016) 862 final – 2016/0377 CODPasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (nauja redakcija)COM(2016) 863 final – 2016/0378 CODPasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (nauja redakcija)COM(2016) 864 final – 2016/0380 CODEESC-2016-06895-00-00-PA-TRA

BirželisBirželio 7 d. INT skyriaus posėdisBirželio 8 d. REX skyriaus posėdisBirželio 9 d. Diskusija dėl Europos ateities, KaunasBirželio 14 d. TEN skyriaus posėdisBirželio 16 d. EESRK Biuro posėdisBirželio 19 -21 d. Pasaulio žiniasklaidos forumas 2017 - Bona, Vokietija Birželio 28 d. Europos socialinės ekonomikos įmonių diena

LiepaLiepos 4 d. EESRK Biuro posėdisLiepos 5-6 d. Plenarinė sesija 527Vyko diskusijaDiskusijos dėl derybų su Jungtine Karalyste pagal ES sutarties 50 straipsnį pažangos, dalyvaujant Michel Barnier, vyriausias derybininkas, atsakingas už derybų su Jungtine Karalyste eigą.Vyriausias derybininkas pabrėžė, kad derantis su JK dėl išstojimo, ES nebus arogancijos, bet ir naivaus elgesio.JK atstovai labai aiškiai atsakė į tris klausimus: ar JK nori išeiti iš ES, atsakymas buvo „taip“; ar nori išeiti iš bendrosios rinkos – „taip“, ar nori išeiti iš muitų sąjungos – „taip“. Tad kalbos apie tai, kad JK išstos iš ES, bet liks bendrojoje rinkoje tiek, kiek jai naudinga, - to tikrai nebus. JK išstos iš ES ir tai turėtų atsitikti 2019 m. kovo 29 d.. o po to ES derėsis su JK dėl naujos tarptautinės sutarties, kaip su trečia šalimi, tokių sutarčių ES yra susiderėjusi ir pasirašiusi ne vieną.Svarbesnės nuomonės:Rezoliucija dėl EESRK indėlio į Europos Komisijos 2018 m. darbo programą EESC-2017-02874-01-00-PRES-TRA Rezoliucija dėl Komisijos baltosios knygos dėl Europos ateitiesEESC-2017-02874-00-00-PRES-TRANAT/700Tolesni veiksmai užtikrinant tvarią Europos ateitįKomisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai: Europos veiksmai siekiant tvarumo“COM(2016) 739 finalEESC-2017-00277-00-00-AS-TRANAT/706Energijos gavimas iš atliekų pagal žiedinę ekonomikąKomisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Europos regionų komitetui „Energijos iš atliekų vaidmuo žiedinėje ekonomikoje“COM(2017) 34 finalEESC-2017-00719-00-00-AS-TRATEN/631Asmens duomenų apsaugaPasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl teisės į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje, kuriuo panaikinama Direktyva 2002/58/EB (Reglamentas dėl privatumo ir elektroninių ryšių)COM(2017) 10 final – 2017/0003 CODEESC-2017-00655-00-01-AS-TRA SOC/557ES socialinės apsaugos koordinavimo taisyklėsPasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr.

883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką (Tekstas svarbus EEE ir Šveicarijai)COM(2016) 815 final – 2016/0397 COD EESC-2017-01461-00-01-AS-TRAREX/472Socialinės politikos išorės aspektas (nuomonė savo iniciatyva) EESC-2017-00181-00-00-AS-TRA SOC/553Teisėtos migracijos teisės aktų įgyvendinimo padėtis (informacinis pranešimas)EESC-2016-06698-00-00-PRI-TRA

Liepos 18 d. REX skyriaus posėdisLiepos 19 d. SOC skyriaus posėdisLiepos 28 d. Apskritojo stalo diskusija “Žiedinės ekonomikos situacija ir perspektyvos Lietuvoje”, Druskininkai

RugsėjisRugsėjo 5 d. INT skyriaus posėdisRugsėjo 6 d. TEN skyriaus posėdisRugsėjo 14 d. SMO Bendrosios rinkos observatorijaRugsėjo 19 d. EESRK Biuro posėdisRugsėjo 20-21 d. Plenarinė sesija 528Vyko diskusijaBendroji diskusija dėl Europos Sąjungos būklės dalyvaujant Europos Komisijos pirmininkui Jean-Claude JunckerSvarbesnės nuomonės:SOC/561Socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų vaidmuo plėtojant naujas darbo formas (tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Estijos prašymu)Socialinių partnerių ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų vaidmuo ir galimybės plėtojant naujas darbo formas EESC-2017-01866-00-00-AS-TRA SOC/562Įgūdžiai ir naujos darbo formos(tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Estijos prašymu)Įgūdžių, įskaitant skaitmeninius, ugdymas ir plėtojimas atsižvelgiant į naujas darbo formas: nauja politika ir besikeičiantys vaidmenys bei atsakomybėEESC-2017-01813-00-00-AS-TRA INT/816Skaitmeninė sveikatos priežiūra / sveikatos draudimasSkaitmeninės revoliucijos sveikatos priežiūros srityje poveikis sveikatos draudimui (nuomonė savo iniciatyva)EESC-2017-01370-00-00-AS-TRABendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazėPasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB)COM(2016) 683 final - 2016/0336 CNS Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl bendros pelno mokesčio bazės (BPMB) COM(2016) 685 final - 2016/0337 CNSEESC-2016-02205-00-00-AS-TRA

Rugsėjo 28 d. REX skyriaus posėdis

SpalisSpalio 2 d. TEN skyriaus posėdis

Spalio 4 d. INT skyriaus posėdisSpalio 6 d. Darbuotojų grupės posėdis, TalinasSpalio 17 d. EERSK Biuro posėdisSpalio 18-19 d. Plenarinė sesija 529Vyko diskusijaBendroji diskusija: 2018 m. Europos Komisijos darbo programos ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto indėlio pristatymas dalyvaujant už geresnį reglamentavimą, institucijų ryšius, teisinės valstybės principus ir Pagrindinių teisių chartiją atsakingam Europos Komisijos pirmininko pirmajam pavaduotojui Frans Timmermans.Svarbesnės nuomonės: TEN/643Netaršus, konkurencingas ir susietasis susisiekimas visiems (komunikatas)Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europa kelyje. Socialiai teisingo perėjimo prie netaršaus, konkurencingo ir susietojo susisiekimo visiems darbotvarkė“COM(2017) 283 finalEESC-2017-03231-00-01-PA-TRASOC/564Socialinio aspekto ir Europos socialinių teisių ramsčio poveikis Europos Sąjungos ateičiaiKomisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos socialinių teisių ramsčio sukūrimoCOM(2017) 250 finalPasiūlymas Tarpinstitucinė deklaracija dėl Europos socialinių teisių ramsčio COM(2017) 251 finalDiskusijoms skirtas dokumentas dėl Europos socialinio matmensCOM(2017) 206 finalEESC-2017-02692-00-00-PA-TRASOC/567Nauja ES švietimo strategijaKomisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl atnaujintos ES aukštojo mokslo darbotvarkėsCOM(2017) 247 final/2Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Mokyklų raida ir aukštos kokybės mokymas gerai gyvenimo pradžiai“COM(2017) 248 final/2Pasiūlymas Tarybos rekomendacijos dėl absolventų karjeros stebėjimoCOM(2017) 249 final -2017/0100 NLEEESC-2017-03627-00-00-PA-TRASC/047Perėjimas prie tvaresnės Europos ateities. 2050 m. strategija (nuomonė savo iniciatyva)EESC-2016-06805-00-03-APA-TRASC/048Nauji tvarūs verslo modeliai(tiriamoji nuomonė Komisijos prašymu)EESC-2017-01690-00-02-APA-TRAECO/439ES finansai iki 2025 m.(Baltoji knyga – diskusijoms skirtas dokumentas)Diskusijoms skirtas dokumentas dėl ES finansų ateitiesCOM(2017) 358 finalEESC-2017-03447-00-00-PA-TRAECO/440

Visos Europos asmeninės pensijos produktas (PEPP)Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl visos Europos asmeninės pensijos produkto (PEPP)COM(2017) 343 final -2017/0143 CODEESC-2017-03297-00-01-PA-TRAECO/438EPS stiprinimas iki 2025 m. (baltoji knyga)Diskusijoms skirtas dokumentas dėl ekonominės ir pinigų sąjungos ateitiesCOM(2017) 291 finalEESC-2017-02879-00-02-PA-TRASpalio 27 d. Apskritojo stalo diskusija “Žiedinės ekonomikos situacija ir perspektyvos Lietuvoje”, Klaipėda

LapkritisLapkričio 3 d. Going-local renginys, pristatant EESRK komitetą ir nuomones “Naujų įgūdžių darbotvarkė“ (SOC/546) ir „Naujos užimtumo formos“ (SOC/562), VilniusLapkričio 7 d. TEN skyriaus posėdisLapkričio 10 d. Going-local renginys, „Darbuotojų mobilumas Rytų partnerystės kontekste“, DruskininkaiLapkričio 13-14 d. EESRK Biuro posėdis SofijojeLapkričio 15 d. INT skyriaus posėdisLapkričio 20 d. Bendrosios rinkos observatorijos posėdis (SMO), KipreLapkričio 21 d. Studijų grupės posėdis, rengiant nuomonę dėl „Laisvo duomenų judėjimo ES“ TEN/645 Lapkričio 22 d. TEN skyriaus posėdisLapkričio 27 d. konferencija "Transition to post-2020 Europe"

GruodisGruodžio 4 d. Studijų grupės posėdis, rengiant nuomonę INT/835“CO2 ištakos – lengvuosiuose ir komerciniuose automobiliuose“Gruodžios 5 d. EESRK Biuro posėdisGruodžio 6-7 d. EESRK Plenarinė sesijaVyko diskusijaSu nuomone NAT/711 susijusi diskusija dėl pilietinės visuomenės indėlio plėtojant bendrą ES maisto politiką, dalyvaujant už sveikatą ir maisto saugą atsakingam Europos Komisijos nariui Vyteniui Andriukaičiui. Komisaras pabrėžė EESRK svarbą, dialogo su pilietines visuomene svarbą, paragino prisidėti įgyvendinant iniciatyvas dėl kovos su maisto švaistymu.Gruodžio 8 d. – Moterys politikoje – „apskritojo stalo“ diskusija DruskininkuoseGruodžio 12 d. EESRK Darbuotojų grupės posėdisGruodžio 14 d. Studijos grupės posėdis, rengiant nuomonę TEN/645 „Free flow of non-personal data in EU“Gruodžio 18 d. INT skyriaus posėdisGruodžio 19 d. REX skyriaus posėdisGruodžio 20 d.Vieši klausymai ir studijų grupės posėdis, rengiančios nuomonę INT/835 “CO2 emissions - passenger cars and commercial vehicles“

Informacija plačiau:

2017 m. gruodžio mėn. vykusioje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų (EESRK) plenarinėje sesijoje pozicijos derintos ir priimtos 18 nuomonių. Tarp jų:

Dirbančiųjų tėvų ir globėjų profesinės veiklos ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra (SOC/529). Nuomonė rengta atsiliepiant į Europos Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui ir į Pasiūlymą dėl EP ir Tarybos direktyvos dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES. Šis EK pasiūlymas yra konkreti teisėkūros iniciatyva, Europos socialinių teisių ramsčio kontekste. EESRK palankiai vertina Europos Komisijos iniciatyvą siekti aktyvesnio vaikų turinčių asmenų, visų

pirma, moterų, dalyvavimo darbo rinkoje, padedant jiems geriau suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą, taip išnaudojant visą jų įgūdžių potencialą.

Be to, EESRK mano, kad dokumentų rinkinio pasiūlymai turėtų būti toliau analizuojami atsižvelgiant į realią padėtį kiekvienoje valstybėje narėje ir į įmonių, o ypač MVĮ, sąnaudas ir organizacines pastangas. Be kita ko, reikėtų imtis ir šių priemonių: kovoti su stereotipais, skleisti gerąją patirtį ir kurti nacionalinius veiksmų planus, kuriais siekiama užtikrinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.

Šiuolaikiška profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politika turėtų suteikti šeimoms tinkamų pasirinkimo galimybių, atsižvelgiant į įmonių poreikius. EESRK ragina socialinius partnerius visoje Europoje ieškoti papildomų praktinių sprendimų, kaip skatinti asmeninio ir profesinio gyvenimo pusiausvyrą, kuri geriausiai tiktų jų konkrečioms darbo vietoms.

Nors EESRK pripažįsta, kad dėl pasiūlymų įgyvendinimo valstybės narės ir įmonės patirs sąnaudų, jis yra įsitikinęs, kad ilgalaikė nauda bus didesnė už padidėjusias trumpalaikes sąnaudas. EESRK mano, kad toliau turėtų būti svarstomos priemonės mažosioms ir vidutinėms įmonėms paremti.

EESRK mano, kad svarbu užtikrinti, kad ir vyrai, ir moterys turėtų turėti individualią teisę į atostogas. Vis dėlto jis pripažįsta, kad įmonėms, visų pirma MVĮ, gali kilti rimtų organizacinių sunkumų dėl išplečiamos teisių taikymo srities. Visos problemos, atsiradusios taikant šią nuostatą, turėtų būti sprendžiamos vadovaujantis nacionaline teise, kolektyvinėmis sutartimis ir (arba) nusistovėjusia tvarka.

EESRK mano, kad profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros dokumentų rinkinys yra žingsnis teisinga linkme, tačiau ateityje jį reikėtų patobulinti remiantis tinkamais poveikio vertinimais.

EESRK pabrėžia, kad būtina daugiau investuoti į kokybiškas, įperkamas ir prieinamas priežiūros paslaugas ir infrastruktūrą kiekvienai šeimai, ir ragina Europos Komisiją, taikant konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas pagal Europos semestrą ir panaudojant regioninės plėtros fondus, paskatinti valstybes nares dėti daugiau pastangų.

Nors pasiūlyme dėl direktyvos tam tikru mastu yra svarstomas mokesčių sistemų klausimas, EESRK apgailestauja, kad jis nepakankamai išsamus. Mokesčių sistemų planavimo būdas gali turėti įtakos žmonių sprendimams dalyvauti ar nedalyvauti darbo rinkoje. Turėtų būti apsvarstytos mokesčių atskaitos, padedančios dirbantiems tėvams toliau dirbti.

Tvarios socialinio draudimo ir socialinės apsaugos sistemos skaitmeniniame amžiuje (SOC/560)

Išvados ir rekomendacijos Skaitmeninimas sukūrė naujas užimtumo formas, kurios daro didelį spaudimą socialinės apsaugos

sistemoms. EESRK rekomenduoja valstybėms narėms ir Europos teismams reglamentuoti šias naujas užimtumo formas, kad būtų galima aiškiai nustatyti darbdavį ir darbuotoją. Šiuo tikslu EESRK rekomenduoja pasinaudoti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, pagal kurią darbuotojo statusą turinčiais pripažinti asmenys, kurie vykdo veiklą pagal priklausomybės santykį ir už ją gauna atlyginimą, nors neturi įprastinės darbo sutarties.

Daugeliu atveju dabartinių socialinio draudimo sistemų finansavimo pagrindas – individualios darbo sutartys. Daugelis naujų ekonominės veiklos ir užimtumo formų, atsiradusių dėl skaitmeninių technologijų plėtros, atrodo, nepatenka į darbo sutarties taikymo sritį. EESRK manymu, tai yra rimtas pavojus tokiomis sąlygomis veiklą vykdantiems darbuotojams, nes jiems nebebus užtikrinama apsauga pagal darbo užmokestį, darbo sąlygas ir socialinį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.

EESRK mano, kad valstybės narės turėtų pagalvoti, ar nereikėtų į savo teisės aktus, reglamentuojančius pensijų sistemas, įtraukti reikalavimą, pagal kurį visi profesinių pajamų gaunantys asmenys privalėtų mokėti įmokas. Tai yra būtina, atsižvelgiant į tai, kad daugeliu atveju, darbuotojams, dirbantiems, kurių veikla susijusi su skaitmeninimo paskatintomis naujomis darbo formomis, nėra tinkamai taikomi šiuo metu galiojantys pensijų sistemas reglamentuojantys teisės aktai.

EESRK mano, kad valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę sujungti atitinkamas nacionalinių pensijų sistemų ir sveikatos draudimo valdytojo elektronines sistemas su mokesčių administratorių sistema. Taip jos galėtų greitai nustatyti asmenis, kurie, nors ir gauna pajamų iš profesinės veiklos, niekada nesinaudojo apdraustojo statusu pagal valstybės pensijų ir sveikatos draudimo sistemą.

Valstybių narių socialinės apsaugos sistemose yra ir kitų reglamentuojamų teisių, pagal kurias jomis besinaudojantiems gali būti mokamos išmokos. Tarp jų: vaiko priežiūros atostogos, šeimos išmokos, išmokos vaikui ir kitų rūšių išmokos. Nors šios teisės dažnai yra neįmokinio pobūdžio, išmokos skiriamos atsižvelgiant į teisę jas gauti, o tai reiškia, kad daugeliu atvejų, potencialus išmokos gavėjas turi samdomojo darbuotojo statusą. EESRK rekomenduoja valstybėms narėms ieškoti sprendimų siekiant užtikrinti, kad šios išmokos būtų tinkamai mokamos darbuotojams, dirbantiems naujos užimtumo formos sąlygomis.

EESRK mano, kad būtų galima rasti visapusišką sprendimą pagal naujas užimtumo formas dirbantiems darbuotojams, siekiant spręsti su socialiniu draudimu susijusias jų teisių pripažinimo problemas vykdant bendrą finansavimo sistemos reformą. EESRK ragina valstybes nares ieškoti sprendimų, kaip būtų galima finansuoti socialinės apsaugos sistemas taikant priemones, kurios užtikrintų jų tvarumą ir atitiktų poreikį sudaryti galimybes šiomis sistemomis naudotis pagal naujas darbo formas dirbantiems asmenims. Siekiant ir ateityje užtikrinti socialinių sistemų tvarumą ir sumažinti darbo apmokestinimo naštą, būtų galima apsvarstyti galimybę šiam tikslui panaudoti dalį skaitmeninimo dividendų.

EESRK mano, kad, atsižvelgiant į Europos Komisijos pradėtą diskusiją dėl Europos socialinių teisių ramsčio kūrimo, būtinai reikėtų į šias diskusijas įtraukti ir pagal naujas darbo formas dirbančių darbuotojų padėties klausimą, visų pirma, kaip pripažinti jų statusą ir užtikrinti jiems galimybę tinkamai naudotis socialinio draudimo ir socialinės apsaugos sistemomis.

Bendradarbiaviams su pilietine visuomene, vykdant jaunimo radikalėjimo prevenciją (SOC/565)

Išvados Siekiant užkirsti kelią jaunimo radikalizacijai, reikalingi įvairių dalyvių ilgalaikiai įsipareigojimai, ir

pilietinės visuomenės organizacijos atlieka svarbų vaidmenį šiame procese. Pilietinė visuomenė prisideda prie visuomenės vertybėmis pagrįsto atsparumo radikalizacijai.

Valstybės narės ir ES institucijos turi geriau suvokti, kad pilietinės visuomenės veikėjai yra jų partneriai, o ne priemonė kovai su smurtiniu ekstremizmu. Geriausia praktika, programos ir kitos prevencijos iniciatyvos jau egzistuoja visose radikalizacijos prevencijos srityse, tačiau joms neskiriama pakankamai tvarios, ilgalaikės paramos ir dažnai šioms sritims skirtas biudžetas būna apkarpomas.

EESRK pasisako už tarpžinybinio požiūrio taikymą radikalizacijos prevencijos srityje, o tam reikalinga kuo labiau stiprinti gebėjimus visuose atitinkamuose sektoriuose. Laikantis tokio požiūrio, suburiami politikos formuotojai, nacionalinės institucijos, pvz., policijos ir kalėjimų darbuotojai, socialiniai darbuotojai (ypač dirbantys su jaunimu), akademinės bendruomenės ir medijų atstovai, verslininkai ir bendrovės, taip pat organizuotos pilietinės visuomenės atstovai, įskaitant šeimoms atstovaujančias organizacijas ir socialinių partnerių organizacijas, bei daugiausia dėmesio skiriant jaunimo organizacijoms.

Reikalinga didesnė nacionalinė ir Europos parama pilietinės visuomenės organizacijoms, tvaresni, ilgalaikiai ES biudžeto ištekliai, ES masto koordinavimas, tinklaveika ir politikos įgyvendinimas. Todėl ES strategijai dėl kovos su radikalizacija skatinimu ir verbavimu teroristinei veiklai reikia skirti dar daugiau dėmesio įtraukiant ir remiant pilietinės visuomenės suinteresuotuosius subjektus, nes politikai ir visuomenė iš tikrųjų turi dalytis atsakomybe už kovą su radikalizacija. Pilietinės visuomenės įgalėjimo programa, vykdoma ES interneto forumo kontekste, galėtų būti paskatinanti iniciatyva tokiomis aplinkybėmis.

Pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių struktūros turi aktyviau dalyvauti Informacijos apie radikalizaciją tinklo veikloje. Valstybės narės turėtų aktyviau skatinti panašias į Informacijos apie radikalizaciją tinklą struktūras regioniniu ar vietos lygmeniu.

ES informacijos apie radikalizaciją tinklas ir Komisijos parengtos priemonės yra žingsnis tinkama linkme, tačiau turi būti labiau orientuotos į vietos pilietinės visuomenės struktūras, turėtų turėti daugiau darbuotojų ir išteklių, kad veiksmingai sutelktų ekspertus iš viešojo sektoriaus ir organizuotos pilietinės visuomenės.

Valstybės narės turėtų išnaudoti visas ES priemones ir programas, skirtas užkirsti kelią radikalizacijai, įskaitant Europos strateginių ryšių tinklą – 26 valstybių narių bendradarbiavimo tinklą, kuris dalijasi analize, gerosios patirties pavyzdžiais ir idėjomis, kaip panaudoti strateginę komunikaciją kovai su smurtiniu ekstremizmu.

Profesinėms sąjungoms tenka svarbus vaidmuo, nes jos atstovauja darbuotojams visuose svarbiuose viešuosiuose sektoriuose. Tiesiogiai šioje srityje dirbantys darbuotojai visų pirma turi būti šviečiami radikalizacijos prevencijos klausimais, glaudžiai bendradarbiaujant su pilietinės visuomenės ekspertų organizacijomis.

EESRK palankiai vertina aukšto lygio Komisijos ekspertų grupės sudarymą, kuri padėtų Komisijai stiprinti reagavimą į radikalizciją ir smurtinį ekstremizmą, geriau koordinuojant politiką ir įtraukiant visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant pilietinę visuomenę.

Konkrečios rekomendacijos, paramos paslaugos ir tinklai, padedantys nustatyti radikalėjimo požymius, kartu užkertant kelią visoms diskriminacijos apraiškoms, turi būti prieinami ne tik valstybės tarnybų darbuotojams, pvz., mokykloms, bet ir šeimoms.

EESRK pabrėžia, koks svarbus yra įtraukus formalusis ir neformalusis švietimas, kuris yra esminis siekiant užtikrinti aktyvų dalyvavimą daugiakultūrės visuomenės gyvenime, ugdyti kritinį mąstymą ir medijų raštingumą, taip pat prisidėti prie visuomenės atsparumo nedemokratiškoms, ksenofobinėms ir populistinėms tendencijoms, kurios kai kada daro vis didesnį poveikį pagrindiniam vyraujančiam politiniam diskursui, prisitaikančiam prie ksenofobinių nuotaikų ir požiūrių.

Siekiant užkirsti kelią jaunimo radikalizacijai, būtina ypatingą dėmesį skirti pilietinės visuomenės su jaunimu ir jaunimo organizacijomis susijusiam darbui ir investuoti į šias sritis, užtikrinant alternatyvias identifikavimo struktūras ir galimybes, kaip saugią erdvę dialogui, įskaitant aktyvų klausymą ir asmens saviraišką.

Investicijos, skirtos sumažinti labai aukštą jaunimo nedarbo lygį ir labai dažnai pasitaikantį neužtikrintumą dėl darbo daugelyje ES šalių taip pat turi būti laikomos būdu užkirsti kelią

radikalizacijai. Be to, EESRK ragina daugiau dėmesio skirti didesnėms investicijoms kovai su skurdu ir jaunimo integracijai į visuomenę, švietimo sistemas ir darbo rinką.

EESRK pabrėžia gyvybiškai svarbų religinių bendruomenių vaidmenį ir jų socialinę atsakomybę užkertant kelią radikalizacijai bei ragina dar labiau susitelkti bendradarbiaujant, kai ginamos liberalios demokratijos taisyklės ir vertybės, ir skatinamas vertybėmis pagrįstas kultūrų dialogas, taika ir užkertamas kelias smurtui.

Turtinė nelygybė Europoje (ECO/410)

Išvados ir rekomendacijosEESRK mano, kad pajamų ir turtinė nelygybė ES tapo ekonominėmis ir socialinėmis problemomis, kurios turėtų būti sprendžiamos atitinkamomis priemonėmis nacionaliniu lygmeniu ir remiant ES lygmens veiksmais. Didesnę svarbą teikiame pajamų nelygybei, ar tai būtų Europoje, ar visame pasaulyje. Tačiau EESRK pabrėžia būtinumą taip pat atkreipti dėmesį į turtinę nelygybę, kuri yra kur kas labiau kintama funkcija ir turi daug ilgesnės trukmės poveikį. Tai reiškia, kad reikia nustatyti šios nelygybės priežastis ir veiksnius, kurie ją lemia, ir suformuluoti politiką šiai problemai spręsti. Reikia atlikti kruopščią turto pasiskirstymo ES tikslaus pobūdžio analizę ir vertinimą ir laiku imtis prevencinių priemonių, kad būtų išvengta tokių neigiamų pasekmių kaip spartus viduriniosios klasės nykimas ir vis didesnis į „skurstančių dirbančiųjų“ kategoriją patenkančių žmonių arba asmenų, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skaičius. Rinkos ekonomika turėtų būti vertinama ne tik kaip priemonė sparčiam ekonomikos augimui užtikrinti, bet ir kaip viena iš priemonių, reikalingų visuomenei svarbiems tikslams pasiekti. Svarbiausia valstybių narių turima priemonė teisingam pridėtinės vertės perskirstymui visai visuomenei skatinti yra fiskalinė politika. Aktyvi darbo rinkos politika, kuri padeda užtikrinti sklandų perėjimą nuo studijų ir mokymosi prie darbinės veiklos, turėtų taip pat būti dėmesio centre, kartu su mokesčių ir socialinių pervedimų politika. EESRK rekomenduoja valstybėms narėms kuo greičiau įgyvendinti priemones, kurios gali sumažinti nelygybę ir užtikrinti teisingą naujos pridėtinės vertės perskirstymą visiems visuomenės nariams. EESRK mano, jog būtina gerai veikianti socialinių pervedimų ir socialinės paramos sistema. Perskirstymas, kaip kompensavimo mechanizmas, didžiąja dalimi turėtų papildyti rinkos sistemos spragas. Turėtų būti vystomas viešasis turtas (socialinė infrastruktūra, objektai viešojo intereso paslaugoms teikti), o jo vaidmuo turėtų būti vertinamas kaip priemonė nelygybės problemai spręsti. Fiskalinės pajamos turėtų būti perorientuotos nuo su darbu susijusių mokesčių į su turtu susijusius mokesčius, apmokestinant palikimu ir iš kapitalo gautas pajamas. Turto koncentracija taip pat lemia didžiulės galios koncentraciją, kuri pasireiškia įvairiomis formomis, įskaitant konkurencijos iškraipymą. EESRK mano, kad intensyvus ekonomikos augimas yra pagrindinis veiksnys siekiant sumažinti skurdą ir turtinę nelygybę. Tai turėtų būti skatinama geriau panaudojant struktūrinių ir sanglaudos fondų lėšas, skatinant verslumą, apsaugant konkurenciją, pasitelkiant MVĮ remti skirtas programas ir įgyvendinant politiką, užkertančią kelią moterų ir nepalankioje padėtyje esančių žmonių diskriminacijai.

EESRK turi abejonių dėl dabartinės ES politikos, vykdomos pagal strategiją „Europa 2020“, kuria ypač daug dėmesio skiriama skurdui, veiksmingumo. Tam reikalinga tinkamesnė politinė parama, kad valstybėms narėms būtų suteikta pakankama pagalba kovojant su blogėjančiomis nelygybės tendencijomis. Reikia ryžtingesnių veiksmų siekiant įveikti skurdą, kuris, vertinant absoliučiais skaičiais, per pastaruosius kelerius metus padidėjo. Politika, kuri skatintų labiau integracinį augimą laikantis integruoto požiūrio, turi būti formuojama viršvalstybiniu Europos lygmeniu. Europos socialinių teisių ramstis turėtų būti kur kas labiau susietas su Europos semestru ir jie abu, savo ruožtu, turėtų būti suderinti su strategija „Europa 2020“, siekiant veiksmingai įgyvendinti šiuose teisės aktuose įtvirtintus Europos ir nacionalinius tikslus. Taip pat reikia tikslinių su socialine apsauga susietų darbo rinkos priemonių. Atsižvelgiant į tai, kad darbo vietų, kurios kinta labai sparčiai, apsauga ne visada įmanoma, reikia sutelkti dėmesį į užimtumo skatinimą ir darbo jėgos apsaugą. Labai svarbu turėti būtiniausius socialinius standartus, užtikrinančius deramą darbo užmokestį ir tinkamas darbo sąlygas. Reikėtų pabrėžti būtinumą sudaryti palankesnes sąlygas profesinei veiklai keisti kartu užtikrinant bendras darbo ir socialines teises, įskaitant teisę jungtis į profesines sąjungas ir teisę į kolektyvines derybas. EESRK mano, kad reikia sukurti skaidrų mechanizmą, kuris leistų sistemingai stebėti duomenis apie visas pajamas ir turtą, taip pat suteiktų galimybę šiuos duomenis konsoliduoti. Taip, viena vertus, būtų pagerintas administravimas ir, kita vertus, sudarytos palankesnės sąlygos rinkti statistinę informaciją apie turto pasiskirstymą valstybėse narėse. Šiuo požiūriu svarbų vaidmenį suvaidintų ES lygmens bendrovių akcininkų registro sudarymas.Visa EESRK nuomonė prisegama (Nr.4)

Svarstant nuomonę dėl Pilietinės visuomenės indėlio, rengiant visapusišką ES maisto politiką (NAT/711), dalyvavo už sveikatą ir maisto saugą atsakingas Europos Komisijos narys Vytenis Andriukaitis. Jis paragino EESRK bendradarbiauti, inicijuojant šalyse kovos su maisto švaistymu platformas.

Išvados ir rekomendacijos EESRK pakartoja savo raginimą parengti visapusišką ES maisto politiką, siekiant užtikrinti sveiką

mitybą iš tvarių maisto sistemų, susieti žemės ūkį su mitybos ir ekosistemų funkcijomis ir užtikrinti tiekimo grandines, kuriomis būtų apsaugota visų Europos visuomenės sluoksnių sveikata. Visapusiška ES maisto politika turėtų pagerinti su maistu susijusių politikos sričių nuoseklumą, atkurti maisto vertę ir skatinti ilgalaikį perėjimą nuo maisto produktų gamybos našumo ir vartotojiškumo didinimo prie pilietiško požiūrio į maistą.

Dabartinė ES politikos programa nėra tinkama perėjimui prie tvaresnės maisto politikos siekiant veiksmingai įgyvendinti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus ir užtikrinti teisę į maistą ir kitas žmogaus teises. Dabartinės politikos programos galbūt buvo tinkamos sėkmingai spręsti individualias problemas, tačiau jos neužtikrina bendro suderinamumo, reikalingo sprendžiant įvairius iššūkius, kuriuos pasaulio ir ES maisto sistemos patirs ateityje. EESRK pabrėžia, kad esamas ES politikos priemones reikia pertvarkyti ir suderinti siekiant sukurti aplinkos, ekonomikos ir socialiniais bei kultūriniais aspektais tvarias maisto sistemas. Be to, EESRK dar kartą pabrėžia, kad visuotinė maisto politika turėtų papildyti, o ne pakeisti pertvarkytą BŽŪP.

EESRK pabrėžia, kad reikia remti kultūrą, kurioje vertinama maisto svarba mitybai ir kultūrai, taip pat ir jo socialinis bei aplinkosauginis poveikis. Šiuo požiūriu didelė maisto produktų ir regioninių bei vietos tradicinių gaminių įvairovė ES yra tikras turtas ir kaip toks turėtų būti labai vertinamas. Visapusiška maisto politika turėtų didinti vartotojų maisto vertės suvokimą, skatinti maisto švaistymo prevenciją ir jo mažinimą ir padėti permąstyti maisto kainą ir ją sureguliuoti remiantis

kitomis vertybėmis. Visų pirma ji turėtų užtikrinti sąžiningas kainas gamintojams, kad žemės ūkis išliktų rentabilus.

EESRK pabrėžia, kad visoms maisto tiekimo grandinės suinteresuotosios šalims tenka atitinkamas vaidmuo plėtojant visapusišką sistemą, kad būtų galima užtikrinti teisingą paskirstymą visoje grandinėje. Nė vienas sektorius negali to padaryti vienas pats. Visapusiška maisto politika turėtų pasinaudoti pramonės ir mažmeninės prekybos sektoriaus galia siekiant paspartinti vartotojų perėjimą prie tausaus vartojimo. Pereinant prie tvarių maisto sistemų reikalingas ir ryžtingas vartotojų įsipareigojimas palaikyti pilietišką požiūrį į maistą.

EESRK pripažįsta, kad vietos ir regionų lygiu įgyvendinama vis daugiau iniciatyvų, skirtų remti alternatyvias maisto sistemas. Šios iniciatyvos leidžia užmegzti glaudesnius gamintojų ir vartotojų ryšius, atverti galimybių vietos įmonėms ir sukurti naujų darbo vietų bei atkurti bendruomenių sąsają su savo maistu. EESRK taip pat atkreipia dėmesį į miestų vaidmenį plėtojant labiau integruotą maisto politiką. Visapusiška maisto politika turėtų remtis bendru valdymu visais lygmenimis – vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos – jį skatinti ir plėtoti. Tai sukurtų sistemą, kuri suteiktų galimybių įgyvendinti šias iniciatyvas, nepaisant jų apimties.

EESRK ragina sukurti naują pažangią tvaraus maisto ženklinimo sistemą. Iki šiol ženklinimo sistemoje daugiausia dėmesio buvo skiriama teiginiams apie maistingumą ir kitą su sveikata susijusią informaciją, tačiau EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad didėja susirūpinimas dėl nepakankamo vartotojų informavimo apie maisto produktų daromą poveikį aplinkai ir visuomenei. Maisto pramonės atstovai žino, kad iki tam tikro lygio jie gali kovoti su poveikiu aplinkai, tačiau galiausiai reikia įtraukti vartotojus ir teikti reikiamą informaciją.

Siekdamas paremti visapusiškos sistemos, sujungiančios su maistu susijusias ES politikos sritis, sukūrimą, EESRK siūlo trumpuoju ir (arba) vidutinės trukmės laikotarpiu sukurti tarpsektorinę ir tarpinstitucinę darbo grupę, kurioje dalyvautų įvairūs Komisijos generaliniai direktoratai ir kitos ES institucijos. Ši darbo grupė turėtų parengti maisto tvarumo veiksmų planą siekiant padėti ES įgyvendinti su maistu susijusius darnaus vystymosi tikslus. Veiksmų planas turėtų būti rengiamas remiantis dalyvaujamuoju principu ir šiame procese turėtų dalyvauti visi maisto tiekimo grandinės, pilietinės visuomenės ir akademinio pasaulio suinteresuotieji subjektai. EESRK siūlo sukurti ir išplėsti pilietinei visuomenei skirtą erdvę, kad ji galėtų įsitraukti ir aktyviai dalyvauti šiame procese.

EESRK ypač rekomenduoja kurti ES tvaraus maisto rezultatų suvestinę, kuri leistų maisto sistemoms kylančius iššūkius spręsti taikant daugiametį požiūrį, tokiu būdu skatinant politikos derinimą įvairiais valdymo lygmenimis. Rezultatų suvestinė pateiktų rodiklius ir tokiu būdu leistų skatinti ir stebėti pažangą siekiant nustatytų tikslų.

Ilgalaikėje perspektyvoje, taip pat ir atsižvelgiant į darbo grupės išvadas, EESRK ragina Komisiją išnagrinėti galimybes sukurti specialų generalinį direktoratą maisto klausimams, kuris būtų aiškus ES atsakomybės visose su maistu susijusios politikos srityse centras ir būtų reguliavimo, teisės aktų ir prireikus jų vykdymo užtikrinimo šaltinis. Visose ES valstybėse narėse tokią struktūrą atitiktų specialiai maisto klausimams sukurtos ministerijos.

Parengė Daiva Kvedaraitė

Kita veikla, informacija, pranešimai spaudai:

Socialinių partnerių  vaidmuo ir galimybės, plėtojant naujas darbo formas 2017 m. rugsėjo 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto  (EESRK) posėdyje socialiniai partneriai sutarė dėl nuomonės „Socialinių partnerių ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų vaidmuo ir galimybės plėtojant naujas darbo formas“. Nuomonė rengta ES Tarybai pirmininkaujančios Estijos prašymu.Dokumente nagrinėjamas skaitmeninimo poveikis užimtumui, darbo santykiams ir socialiniam dialogui. Pateikiami ES šalių pavyzdžiai, sprendžiant informacinių technologijų poveikį darbo sąlygoms. Kaip antai, Prancūzijoje nustatytos dvi naujos teisės: pirmoji – teisė būti atsijungusiam nuo IRT – buvo įtvirtinta 2016 m. rugpjūčio mėn. darbo įstatymu, ji apsaugo nuo neriboto darbo rizikos. Šia teise garantuojama, kad darbuotojai, naudojantys IRT, turi galimybę riboti savo prisijungimą. Pateikiama ir daugiau pavyzdžių.EESRK mano, kad būtina užtikrinti didesnę darbuotojų įtaką ir aktyvesnį dalyvavimą priimant sprendimus. Ypač svarbus darbuotojų ir jų profesinių sąjungų pasitikėjimas ir jų indėlis visų atitinkamų lygmens organuose – vietos ir (arba) stebėtojų bei valdančiosios tarybos lygmeniu. Labai svarbus jų dalyvavimas numatant pokyčius, valdant ir priimant su šiais pokyčiais susijusius sprendimus siekiant spręsti su skaitmenine transformacija susijusias problemas ir kurti inovacijų aplinką ir kultūrą. Remiantis Eurofound ataskaita, dauguma įmonių vadovų yra įsitikinę, kad įmonės, kuriose priimant sprendimus dalyvauja darbuotojai, įgyja konkurencinį pranašumą.  EESRK mano, kad naujose darbo organizavimo formose būtina skirti dėmesį tinkamiems konsultavimosi su darbuotojais ir jų informavimo būdams. Nacionaliniu lygmeniu ir įmonėse socialiniai partneriai turi rasti tinkamiausius sprendimus, kaip užtikrinti darbuotojų dalyvavimą.Tenka apgailestauti, kad nuomonėje pateikiami  daugiausia tik, taip vadinamų, „senųjų“ ES šalių gerieji modernaus socialinio dialogo pavydžiai.  Centro ir Rytų Europos šalių socialiniai partneriai kolkas  diskusijose dėl pramonės ir paslaugų  skaitmeninimo bei „pramonės 4.0”   poveikio  užimtumui, darbo santykiams – mažai dalyvauja.Vertinant iš naujų užimtumo formų bei pramonės pokyčių perspektyvos, tenka pripažinti, jog daug kritikos sulaukęs naujasis LR darbo kodeksas, po ilgų Trišalėje taryboje vykusių socialinių partnerių diskusijų, yra visai neblogas dokumentas.  Daiva KvedaraitėEESRK narė, Darbuotojų grupė  J.C Junker: Europos Sąjungoje negali būti antrarūšių piliečių

2017 m. rugsėjo 21 d. Briuselyje vykusioje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Plenarinėje sesijoje dalyvavo Europos Komisijos pirmininkas Jean_Claude Junker. Tai trečiasis kartas, kai Komisijos pirmininkas susitinka su EESRK nariais. Diskusijoje aptartas Europos Komisijos pirmininko pranešimas dėl Europos Sąjungos būklės, kurį jis perskaitė Europos Parlamente rugsėjo 13 d..J.C. Junker pabrėžė, jog tiki Europa ir po truputį įgyvendinama daugelis idėjų, tai yra - paskelbtas dokumentas dėl Europos Sąjungos ateities, į diskusijas įsijungė daug organizacijų. Diskusijų pagrindu bus formuojami konkretūs teisėkūros pasiūlymai. Neliko be atsako pasiūlymas dėl socialinės Europos. Tai yra iniciatyva dėl Europos socialinių teisų ramsčio. Įgyvendinami, taip vadinamo Junkerio plano, kuris tapo Europos investicijų planu, finansuojami projektai. Vis daugiau šalių nori prekybos susitarimų su Europa. Tame tarpe, Naujoji Zelandija, Australija. Naujos rinkos, - tai daugiau darbo vietų, didesnis užimtumas. ES laukia institucinė reforma. Diskusijoje dalyvavę EESRK darbuotojų grupės nariai pažymėjo, jog Junkerio metiniame panešime pasigedo didesnio akcento socialinės Europos kontekstui. Socialinė sritis turėtų labiau atsispindėti Europos semestre. Vertinant šalių pažangą, turėtų būti vertinami tokie kriterijai, kaip darbo vietų kokybė, atlyginimai, socialinės apsaugos standartai, netipinių darbo sutarčių paplitimas ir įtaka darbuotojų saugumui, komandiruojami darbuotojai. J.C. Junker sakė, jog metiniame pranešime nenorėjo kartotis ir nevardino tų sričių ir nuveiktų darbų, kurie vyksta sklandžiai. Akcentavo tas sritis, kuriose reikia padaryti pažangos. Vertindamas ES ateities scenarijus, jis pažymėjo, jog niekada nepasisakė ir neremia dviejų greičių Europos idėjos. Būtina siekti sanglaudos ir konvergencijos, tame tarpe atlyginimų srityje.

Komisijos pirmininkas sakė, jog tikisi, kad lapkričio 17 d. Geteborge vyksiančiame ES vadovų susitikime pavyks priimti bendrus spendimus tiek dėl Darbuotojų komandiravimo direktyvos peržiūrėjimo, tiek dėl Europos socialinių teisių ramsčio.

Daiva KvedaraitėEESRK narė, Darbuotojų grupė

Įvairovėje pamatyti galimybes

“Tapatumas ir skirtingumas” (“Identity and Diversity”) – tokia buvo pagrindinė tema šiais metais , birželio 9-21 d Bonoje vykusio pasaulio žiniasklaidos forumo (global medi forumo). Deutsche Welle (DW) iniciatyva žiniasklaidos forumas vyko jau dešimtą kartą. Forumą pradėjęs DW generalinis direktorius Peter Limbourg savo trumpame sveikinimo žodyje suspėjo įvardinti pagrindines šių dienų aktualijas, - tai ir karas Ukrainoje, ir rinkimai JAV bei Prancūzijoje, būsimi Vokietijoje, žodžio laisvės ir žurnalistų padėtis Turkijoje, žinoma, Europos ateitis ir Brexitas.Forumo metu vyko plenarinės sesijos bei daug mažesnių sesijų, darbo grupių. Temų įvairovė. Pagrindė mintis – šių dienų globaliame pasaulyje pamatėme kiek daug yra įvairovės. Vien tai, kad pasaulyje yra per 7000 kalbų, rodo, kokie skirtingi esame. Tačiau šių dienų iššūkis – įvairovėje pamatyti galimybes, pozityvą ir kurti taiką. Ne neapykantą ar nesantaiką, bet taiką. Tai turėtų būti žurnalistų užduotis. Rašyti, remiantis faktais, skleisti ne melą, bet puoselėti pagrindinės vertybes, žmogaus teises, žodžio laisvę ir siekti taikos. Svarbu pasaulyje, kuriame tiek daug įvairovės – tautybių, religijų, spalvų, - sugebėti gyventi taikoje. Tai yra ypač aktualu, kai tradicinę žiniasklaidą, keičia socialiniai tinklai. Informacija skleidžiama labai operatyviai, žmonės nesigilina į faktus, dažniau vadovaujamasi emocijomis, vieno žmogaus nuomone, sukuriami tiesos „burbulai“. Tuo tarpu, demokratinės visuomenės pagrindas – diskusija. Sprendimai gimsta atvirose diskusijoje, kuriose nebijome išgirsti kitokias nuomones. Žiniasklaida turi kalbėti tiesą, kalbėti tų žmonių lūpomis, kurių niekas negirdi. Tai gi, žurnalistų bei žiniasklaida prigimtis – statytis tiltus, vienyti.Forume dalyvavo daug įdomių asmenybių, tame tarpe, apie pilietinės visuomenės padėtį bei demokratizacijos procesus Rusijos kalbėjo Michailas Chodorkovskis.Renginio strateginis partneris – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Komitetui atstovavo penkiolikos žmonių delegacija, tiesa, nevisi renginyje užsibuvo, kai kurie nariai atvyko vienai ar pusei dienos. Komiteto vicepirmininkas Goncalo Lobo Xavier dalyvavo plenarinėje sesijoje „How powerful are the powerful – the limits of international cooperation in a polarized world“, kalbėjo apie pilietinės visuomenės vaidmenį globaliame pasaulyje, išsamiai pristatė EESRK veiklą, kalbėjo apie dialogo svarbą, ieškant bendro sutarimo. Panelinėse diskusijose dalyvavo Jane Morrice, Madi Sharma, Jose Antonio Moreno Diaz. Atviroje erdvėje buvo matomas EESRK stendas, buvo galima bendrauti su forumo dalyviais kavos ar pietų pertraukos metu.Mane domino darbo grupės, kuriose buvo kalbama apie moterų padėtį besivystančiose šalyse, vystymosi problemas Afrikoje. Apie tai, kaip plėtoti bendradarbiavimą tarp šalių, kokį vaidmenį vaidina Jungtinės tautos, ką nuveikti galėtų nevyriausybinės organizacijos. Kaip įgyvendinti tarptautinius susitarimas dėl klimato kaitos (Paryžiuje). Reikėtų išplėsti G20 šalių darbotvarkę, kad įtakingiausių pasaulio šalių susitikimuose dominuotų ne tik prekyba, bet ir socialiniai klausimai, tvarus ir įtraukiantis augimas turėtų atsirasti susitikimų darbotvarkėje. Kalbėta apie migracijos problemas, Vokietijos atsakomybę. Jeigu nepripažįstama įvairovė, nacionalinės socialistinės idėjos privedė prie rasizmo. Vokietija turėjo naudos iš imigracijos, šalis atvira pasauliui, turi komercinius ryšius su tarptautiniais partneriais. Svarbu prisidėti ir remti demokratizacijos procesus. Jungtinių tautų visuotinė žmogaus teisių deklaraciją, - tai yra pagrindas ant kurio turi būti statomas kitokios visuomenės.Vokietijos žiniasklaidos galiūnas Deutsche Welle transliuoja programas trisdešimčia kalbų. Žiniasklaida gali prisidėti, formuojant kitokį požiūrį ir kitokį pasaulį. Neapsiriboti nacionalinėmis sienomis, bet plėtoti bendradarbiavimą su kitais.

Parengė

Daiva KvedaraitėEESRK narė, Darbuotojų grupė

Europos Komisija įgyvendina ambicingą tikslą – sukurti energetikos sąjungą bei garantuoti švarią energetiką visiems europiečiams

2017 balandžio 27 d. Briuselyje vyko diskusija dėl energetikos dokumentų rinkinio ir energetikos sąjungos būklės, dalyvaujant už energetikos sąjungą atsakingam Europos Komisijos pirmininko pavaduotojui Maroš Šefčovič. 2016 m. pabaidoje Europos Komisija pateikė beveik tūkstančio puslapių dokumentų rinkinį, vadinamą „žiemos paketą“ - „Švari energija visiems europiečiams“. Komisaras pabrėžė, jog sukurti gerai veikiančią Europos energetikos sąjunga yra svarbu tiek verslui, tiek visiems piliečiams. Svarbu garantuoti energijos vartojimo efektyvumas, energijos prieinamumą konkurencinėmis kainomis visiems piliečiams.Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas plenarinėje sesijoje priėmė penkias nuomones, kurios papildys Europos Komisijos dokumentus, tai yra:Dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „Švari energija visiems“;Dėl energijos vartojimo efektyvumo direktyvos (Direktyva 2012/27/ES) persvarstymo;Dėl pastatų energetinio naudingumo direktyvos (Direktyva 2010/31/ES) peržiūros;Dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos peržiūrėjimo;Dėl Energetikos sąjungos valdymo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 94/22/EB , Direktyva 98/70/EB, Direktyva 2009/31/EB, Reglamentas (EB) Nr. 663/2009, Reglamentas (EB) Nr. 715/2009, Direktyva 2009/73/EB, Tarybos direktyva 2009/119/EB, Direktyva 2010/31/ES, Direktyva 2012/27/ES, Direktyva 2013/30/ES ir Tarybos direktyva (ES) 2015/652 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013; Komisaras minėjo, jog kuriant Energetikos sąjungą labai svarbus visuomenės įtraukimas, vien biurokratinių ir teisėkūros priemonių neužtenka. Reikia, kad įsitrauktų nacionaliniai, regionų politikai, merai, pilietinė visuomenė, socialiniai partneriai. ES prisijungė prie Paryžiaus tvarios plėtros tikslų, yra užsibrėžta mažinti anglies dvideginio taršą. To pasiekti bus galima tik, jeigu dalyvaus vietos politikai ir bendruomenės. „Tik kartu dirbdami, galime pasiekti, kad Europa taptų lydere pereinant prie švarios energetikos“.ES vis dar apie 70 proc. pastatų yra nerenovuoti, tad laukia dideli darbai. Atnaujinant pastatus būtų padidintas energijos vartojimo efektyvumas bei sukuriamos darbo vietos. Svarbu, kad būtų užtikrintas finansavimas bei piliečiai palaikytų šias iniciatyvas.Europos Komisija atsiliepė į EESRK pasiūlymą ir yra kuriama Observatorija energetiniam skurdui stebėti. Šalys turi nuveikti daug namuose, kad elektros energija, būsto šildymas būtų įperkama paslauga visiems piliečiams.

Europos Komisija rengia dokumentą „Mažos taršos mobilumas“, skirtą transporto politikos ateičiai. Europos ateitis – išmanieji, elektra varomi automobiliai. Išmanieji automobiliai turi būti gaminami Europoje. Turi būti ir tam pritaikyta nauja infrastruktūra. Pakrovimo punktai, - sakė komisaras.

Komisaras kalbėjo apie Europos energetinį saugumą, tačiau nieko nepasakė apie „Nord Stream 2”. Kaip žinia, Lietuva yra prisijungusi prie Lenkijos skundo ES teisme dėl Nord Stream. Balandžio 6 d. Lietuva prisijungė prie Lenkijos reikalavimo panaikinti Europos Komisijos leidimą Rusijos koncernui „Gazprom“ naudoti didesnę dalį dujotiekio „Nord Stream“ atšakos Vokietijoje. Vyriausybė argumentuoja, kad Briuselio sprendimas gali padidinti Europos priklausomybę nuo Rusijos dujų ir pakenkti Ukrainai.

Daiva KvedaraitėEESRK narė, Darbuotojų grupė

Briuselyje vyksta Socialinės ekonomikos įmonių Europos diena

2017 birželio 28 d. Briuselyje, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete vyksta Socialinės ekonomikos įmonių Europos diena. Šiais metais pagrindinis dėmesys skiriamas socialinės ekonomikos įmonių vietai, plėtojant naujas ekonominės veiklos formas, tokias kaip, žiedinė, funkcinė bei dalijimosi ekonomika. Be to, diskutuojama apie tai, kaip socialinės ekonomikos įmonės gali prisidėti integruojant į darbo rinką migrantus bei prisidėti, siekiant tvarios regionų plėtros.Renginį pradėjęs Liuksemburgo darbo, užimtumo ir socialinės bei solidarios ekonomikos ministras Nicolas Schmit sakė, jog „Europa pamažu sugrįžta prie savo šaknų, tai yra prie socialinės Europos idėjos. Socialinės ekonomikos įmonės galėtų padėti įveikiant klimato kaitos, migracijos ir socialinės atskirties iššūkius“.Renginyje dalyvauja socialinės ekonomikos įmonių, nevyriausybinių organizacijų, asociacijų, ES institucijų atstovai, atstovaujantys socialinio turizmo, atsakingos bankininkystės sektoriams, Caritui, socialinių kooperatyvų sąjungai, universitetams. Renginio dalyviai akcentavo, jog įvairiose ES šalyse yra daug įdomių iniciatyvų ir idėjų, tačiau jos dažniausia lieka tik tame vietiniame lygmenyje, nes trūksta informacijos, trūksta platesnio bendradarbiavimo. Tuo tikslu galėtų būti sukurta skaitmeninė platforma, kuri vienytų socialinės ekonomikos įmones.Pagrindinis socialinės ekonomikos įmonių principas yra - "socialinė ekonomika remiasi žmonių nei kapitalo viršenybe, ji apima įvairias organizacines formas, pavyzdžiui, kooperatyvai, savidraudos įmonės, fondai ir asociacijoms, taip pat naujesnes formos socialinės įmonės". Socialinės ekonomikos stuburas yra kooperatyvai.Lietuvoje pastaruoju metu daug diskutuojama apie tai, kaip turėtų plėtotis socialinės ekonomikos koncepcija, kokios turėtų būti socialinės įmonės. Manau, jog sąžiningai, skaidriai veikiančios neįgaliųjų įmonės turėtų išlikti, jose įdarbinama daug žmonių su negalia, kurių laisvoji rinka tikriausia neįtrauktų. Tačiau socialinės ekonomikos idėja turi plėtotis, plėtojant naujas ekonominės veiklos formas, garantuoti kokybišką užimtumą mažai kvalifikuotiems, ilgą laiką nedirbusiems žmonės, prisidėti sprendžiant klimatos kaitos problemas. Skatinti bendruomeniškumą.

Daiva KvedaraitėEESRK narė, Darbuotojų grupė

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete vyko diskusija apie tai, kokia bus bendroji Europos transporto erdvė

2017 m. spalio 2 d. Briuselyje vykusiame Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyriaus posėdyje pristatytas nuomonės dėl Europos Komisijos komunikato „Europa kelyje. Socialiai teisingo perėjimo prie netaršaus, konkurencingo ir susietojo susisiekimo visiems darbotvarkė“ projektas. Dėl nuomonės bus balsuojama spalio 18-19 d. EESRK plenarinėje sesijoje. Tai bus pirmoji EESRK nuomonė atsiliepiant į, taip vadinamą, Europos Komisijos „mobilumo paketą“. Šiame komunikate daugiausia dėmesio skiriama kelių transportui. Europos Komisija užsibrėžė įgyvendinti labai ambicingą tikslą – iki 2025 metų sukurti bendrąją Europos transporto erdvę, kuri būtų netarši, konkurencinga ir susieta susisiekimo sistema, apimanti visas transporto priemones, aprėpianti visą ES ir sujungianti ją su kaimynais bei pasauliu. Tai labai ambicingas tikslas, kurio įgyvendinimas priklausys tiek nuo pramonės šakos, tiek nuo tvirtos ir veiksmingos valstybių narių politinės valios. Šis Europos komisijos pasiūlymas – turi paruošti dirvą Europos transporto sistemai, kuri atremtų pagrindinius iššūkius, kuriuos kelia pramonės ir paslaugų skaitmeninimas bei aplinkosauginiai tikslai. Būtinybė pereiti prie transporto priemonių, kurios ženkliai mažintų taršą, CO2 emisijas.Europos komisija siūlo transporto politiką susieti su energetikos politikos tikslais bei Investicijų plano Europai prioritetais.

Europos komisijos dokumente yra minimas ir transporto politikos socialinis aspektas bei darbuotojų komandiravimo klausimas:

„3.2 Teisingos ir konkurencingos kelių transporto vidaus rinkos užtikrinimas ES turi užtikrinti socialiniu požiūriu teisingą ir konkurencingą kelių transporto paslaugų vidaus rinką, nes šis sektorius labai svarbus ES ekonomikai ir visuomenei. ES pramonė turi remtis labai konkurencingais su transportu susijusiais apdirbamosios pramonės ir paslaugų sektoriais. Nepaprastai svarbu atsižvelgti į socialinį aspektą. Vienodų sąlygų sukūrimas krovinių vežimo keliais rinkoje Todėl Komisija peržiūri ES nuostatas dėl patekimo į krovinių vežimo keliais rinką ir dėl išnuomotų transporto priemonių43 siekdama užtikrinti vienodas sąlygas transporto veiklos vykdytojams, sumažinti nereikalingų tuščių reisų skaičių, pagerinti taisyklių aiškumą, kad būtų sprendžiama rinkos susiskaidymo problema ir geriau užtikrinamas vykdymas. Panaikinus nereikalingus ir apsunkinančius administracinius reikalavimus, pavyzdžiui, išankstinį pranešimą apie teiksimų kabotažo paslaugų skaičių, ir vykdymo užtikrinimo metodus toliau mažės sąnaudos ir gerės sąlygos rinkoje. Apskaičiuota, kad Komisijos pasiūlymas leistų Europos Sąjungoje įmonėms 2020–2035 m. sutaupyti maždaug 3–5 mlrd. EUR45. Komisija taip pat peržiūri ES nuostatas dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų, siekdama užtikrinti vienodas sąlygas visiems veiklos vykdytojams ir geresnes kelionės galimybes klientams. Socialinės sistemos ir darbo sąlygų gerinimas Be to, Komisija priima nemažai priemonių, siekdama patobulinti socialinės teisės aktųtaikymą kelių transporto srityje, kad užtikrintų sklandų vidaus rinkos veikimą ir pagerintų tarptautinio transporto srityje dirbančių vairuotojų socialines sąlygas, kurios šiuo metu nepatenkinamos47. Patekimo į rinką priemonės turi būti taikomos stengiantis užtikrinti teisinį tikrumą ir veiksmingiau užtikrinant socialinių nuostatų vykdymą. Šiomis priemonėmis bus reaguojama į problemišką įmonių-pašto dėžučių praktiką (sudėtingus ir neskaidrius verslo modelius), užkertamas kelias neteisėtam kabotažui ir kovojama su neteisėtomis įdarbinimo formomis. Tuo siekiama užtikrinti aukšto lygio socialinę apsaugą visiems transporto pramonės darbuotojams visoje Sąjungoje, išvengiant susiskaidymo ir pašalinant įmonėms tenkančią administracinę naštą. Šiomis priemonėmis bus padidintas administracinių procedūrų veiksmingumas, pavyzdžiui, leidžiama naudoti e. dokumentus ir atliekamos patikros naudojant tachografo duomenis, todėl tos priemonės taip pat geriau užtikrins vienodas sąlygas, sklandesnį paslaugų teikimą visoje ES, mažesnes išlaidas ir trumpesnį kelionių laiką. Kaip numatyta teisės aktuose, Komisija siūlo daugiau aiškumo taikant ES nuostatas dėl darbuotojų komandiravimo kelių transporto sektoriuje. Komisija siūlo patvirtinti, kad visoms kabotažo operacijoms turi būti taikomos vietos atlyginimų taisyklės. Ji taip pat sieks, kad tarptautiniu mastu teikiamoms paslaugoms būtų proporcingai ir veiksmingai taikomi minimaliojo darbo užmokesčio teisės aktai ir kad būtų nustatyta patobulinta vykdymo užtikrinimo sistema. Ji taip pat siūlo priemones, kuriomis vairuotojams užtikrinama galimybė labai reguliariai grįžti namo ir visada sudaromos sąlygos savaitinį poilsį praleisti tinkamose patalpose. Komisija dėl pasiūlymų konsultuosis su socialiniais partneriais siekdama, kad vidutinis darbo laikas būtų apskaičiuojamas aiškiau ir lanksčiau. Tuo bus pasiekta daugiau socialinio teisingumo ir pagerintas ilgalaikis Europos krovinių vežimo kelių transportu sektoriaus konkurencingumas“.

Daiva KvedaraitėEESRK narė, Darbuotojų grupė

„GOING- LOCAL“ veiklos

Žiedinės (ciklines) ekonomikos situacija ir perspektyvos Lietuvoje

2017 m. liepos 28 d. Druskininkuose vyks apskritojo stalo diskusija žiedinės (ciklinės) ekonomikos tema. Renginį organizuoja Druskininkų savivaldybės profesinė sąjunga „Solidarumas“, bendradarbiaudama su LR Seimo nare Virginija Vingriene, Druskininkų miesto savivaldybe, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu. Renginyje dalyvaus Druskininkų miesto meras Ričardas Malinauskas, Seimo narys Zenonas Streikus, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro vadovas Algirdas Reipas, LR Aplinkos bei Ūkio ministerijų, socialinių partnerių atstovai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Lietuvos delegacijos nariai. Renginio metu bus kalbama apie Europos Komisijos inicijuoto veiksmų plano dėl uždaro ciklo ekonomikos kūrimo įgyvendinimo eigą Lietuvoje. Tvaresnė Europos ekonomika reikalauja drastiškai sumažinti žaliavų (išteklių naudojimą) bei mažinti atliekas. Žiedinės ekonomikos, kuri remiasi taupiu išteklių naudojimu, plėtra neturėtų būti vien tik aplinkosaugos reikalu, tai yra perspektyva, atverianti naujas galimybes verslui, darbuotojams, vartotojams. Plėtojant bendradarbiavimą tarp sektorinį ir institucijų, atsiveria galimybės kurti naujas darbo vietas, didinti užimtumą, spręsti socialines problemas.Susitikimo dalyviai diskutuos apie tai, kaip paskatinti verslą pereiti iš tiesinės “išgauk-perdirbk-panaudok-išmesk” ekonomikos, prie žiedinės (ciklines) ekonomikos, kurioje atliekos gali būti paverčiamos ištekliais.Renginyje bus informuojama apie Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto bei Europos Komisijos iniciatyvą, sukurti Europos žiedinės ekonomikos (suinteresuotų subjektų) platformą. Organizacijos, besidominčios žiedinės ekonomikos tematika, registruotis gali iki rugpjūčio 31 d.

„Europos Sąjungos žiedinės ekonomikos veiksmų planą (Uždaro ciklo kūrimas)“ kartu su pasiūlymu peržiūrėti esamą atliekų tvarkymo teisinę bazę, Europos Komisija paskelbė 2015 m. gruodžio 2 d..

Informaciją parengė Daiva KvedaraitėEESRK narė, Darbuotojų grupė

Ar įmanoma gaminti ir vartoti be atliekų?

2017 m. rugpjūčio 25 d. Marijampolėje, miesto savivaldybės salėje, vyko apskritojo stalo diskusija žiedinės (uždaro ciklo) ekonomikos tema. Renginys organizuotas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narės, LPS Solidarumas tarptautinės sekretorės Daivos Kvedaraitės bei LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Kęstučio Mažeikos iniciatyva. Šio renginio tikslas - užmegzti dialogą tarp suinteresuotų visuomenės grupių, socialinių partnerių - darbdavių, darbuotojų atstovų bei politikų - tam, kad galima būtų judėti į priekį tvarios ekonomikos link. Susitikimo dalyviai diskutavo apie tai, kaip paskatinti visuomenę pereiti iš tiesinės “išgauk-perdirbk-panaudok-išmesk” ekonomikos, prie žiedinės ekonomikos, kurioje atliekos gali būti paverčiamos

ištekliais. Buvo ieškoma atsakymo į klausimą ar pakanka tik visuomenės švietimo, ar reikalingos ir ekonominės paskatos?

Renginio metu buvo kalbama apie Europos Komisijos inicijuoto veiksmų plano dėl uždaro ciklo ekonomikos kūrimo įgyvendinimo eigą Lietuvoje. Tvaresnė ekonomika reikalauja drastiškai sumažinti žaliavų (išteklių naudojimą) bei mažinti atliekas. Tai yra perspektyva, atverianti naujas galimybes verslui, darbuotojams, vartotojams.

ES žiedinės ekonomikos politikos pagrindai Lietuvoje jau pradėti įgyvendinti, tačiau ši sritis dar nauja, todėl daugeliu aspektų visuomenei reikia daug aktualios informacijos, kad keistųsi mąstymas ir elgesio įpročiai. Lietuvoje kolkas deginama per daug atliekų, o daugiau kaip 70 proc. komunalinių atliekų šalinama sąvartynuose, kai, pavyzdžiui, Italijoje ten pakliūva tik 40 proc. visų šiukšlių. Lietuva turėtų plėtoti bendradarbiavimą su kitomis šalimis, keisti gerąja patirtimi. Tai gi, žiedinė ekonomika kolkas dažniau suprantama kaip atliekų surinkimas bei deginimas. Tuo tarpu, uždaro ciklo ekonomika apima visą eilę sričių, t.y. gamyba, pirmiausia ekologinis projektavimas, produktų patvarumas, galėjimas pataisyti ir perdirbti, geriausios technologijos naudojimas, pakartotinis išteklių naudojimas, galimybė įsigyti atsargines dalis bei turėti taisymo instrukcijas, yra svarbus ekologinis ženklinimas, poveikis aplinkai, turi būti nustatyti antrinių žaliavų kokybės standartai, sąsaja tarp cheminių medžiagų, produktų ir atliekų, pateikiama informacija apie chemines medžiagas produktuose ir atliekose, svarbu plėtoti inovacijas bei į šį sektorių pritraukti investicijas.Yra paskaičiuota, kad perdirbant atliekas būtų galima sukruti per 170 000 naujų darbo vietų. Tačiau jeigu antrinės žaliavos bus brangesnės nei pirminės, tai verslas jų nesirinks. Be to, yra svarbu, kad darbo vietos būtų kokybiškos, užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos standartai.Tvari plėtra, tai ne būtinai vartojimo mažinimas, bet labiau atliekų prevencija. EK skatina įgyvendinti ambicingą tikslą – pradžioje pereiti prie to, kad būtų perdirbama iki 70 proc. atliekų, o ateityje būtų pereita prie beatliekinės gamybos.Renginyje dalyvavo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje atstovas Jonas Rasimas, LR Seimo narė Virginija Vingrienė, Ūkio viceministras Ramūnas Burokas, Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas Algirdas Reipas, Marijampolės miesto ir rajono darbdavių ir darbuotojų, bendruomenių atstovai. Renginiu susidomėjo Lietuvos žaliasis aljansas.

„Europos Sąjungos žiedinės ekonomikos veiksmų planą (Uždaro ciklo kūrimas)“ kartu su pasiūlymu peržiūrėti esamą atliekų tvarkymo teisinę bazę, Europos Komisija paskelbė 2015 m. gruodžio 2 d.. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas parengė eilę nuomonių žiedinės ekonomikos tema bei inicijavo Europos žiedinės ekonomikos (suinteresuotų subjektų) platformos sukūrimą. „Europos Sąjungos žiedinės ekonomikos veiksmų planą (Uždaro ciklo kūrimas)“ kartu su pasiūlymu peržiūrėti esamą atliekų tvarkymo teisinę bazę, Europos Komisija paskelbė 2015 m. gruodžio 2 d.. Jame pateikta visapusiškų įsipareigojimų ekologinio projektavimo srityje, taip pat numatytos strategijos dėl plastikų ir cheminių medžiagų, stambi inovacinių projektų finansavimo iš ES mokslinių tyrimų programos „Horizontas 2020“ lėšų iniciatyva ir tiksliniai veiksmai plastikų, maisto atliekų, statybos, svarbiausiųjų žaliavų, pramonės ir kasybos atliekų, vartojimo ir viešojo pirkimo srityse. Vėliau bus pasiūlyti teisės aktai dėl trąšų ir vandens pakartotinio naudojimo. Galiausiai, į planą įtraukta horizontaliųjų priemonių, kuriomis bus skatinamos inovacijos ir investicijos, kad perėjimas prie žiedinės ekonomikos būtų lengvesnis. Europos Komisija bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas inicijavo Europos žiedinės ekonomikos (suinteresuotų subjektų) platformos sukūrimą. Organizacijos, besidominčios žiedinės ekonomikos tematika, registruotis gali iki rugpjūčio 31 d.

Informaciją parengėDaiva KvedaraitėEESRK narė, Darbuotojų grupė

Klaipėdos savivaldybėje vyko diskusija žiedinės (uždaro ciklo) ekonomikos tema

2017 spalio 27 d. Klaipėdoje, savivaldybės salėje vyko apskritojo stalo diskusija žiedinės (uždaro ciklo) ekonomikos tema. Renginio tikslas - užmegzti dialogą tarp suinteresuotų visuomenės grupių, socialinių partnerių - darbdavių, darbuotojų atstovų bei politikų - tam, kad galima būtų judėti į priekį tvarios ekonomikos link. Tvaresnė ekonomika reikalauja drastiškai sumažinti žaliavų (išteklių naudojimą) bei mažinti atliekas. Kokios perspektyvos atsiveria, kuriant darbo vietas bei kokius iššūkius teks įveikti? Apie tai ir vyko diskusija. Renginio dalyvius pasveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Jis sakė, jog tenka derinti miesto gyventojų, verslininkų ir šalies interesus, be to, yra ir globalios tendencijos. Renginyje dalyvavę miestelėnai sakė, jog jie „yra skriaudžiami, nes pirmame plane atsiduria šalies ar tarptautiniai interesai“.Renginio metu buvo kalbama apie Europos Komisijos inicijuoto veiksmų plano dėl uždaro ciklo ekonomikos kūrimo įgyvendinimo eigą Lietuvoje. ES žiedinės ekonomikos politikos pagrindai Lietuvoje jau pradėti įgyvendinti, tačiau daugeliu aspektų visuomenei reikia daug aktualios informacijos, kad keistųsi mąstymas ir elgesio įpročiai. Žiedinė ekonomika kolkas dažniau suprantama kaip atliekų surinkimas bei deginimas. Tuo tarpu, uždaro ciklo ekonomika apima visą eilę sričių, t.y. gamyba, pirmiausia ekologinis projektavimas, produktų patvarumas, galėjimas pataisyti ir perdirbti, geriausios technologijos naudojimas, pakartotinis išteklių naudojimas, galimybė įsigyti atsargines dalis bei turėti taisymo instrukcijas, yra svarbus ekologinis ženklinimas, poveikis aplinkai, turi būti nustatyti antrinių žaliavų kokybės standartai, svarbu plėtoti inovacijas bei į šį sektorių pritraukti investicijas.Klaipėdos Laisvojoje ekonominėje zonoje esančioje atliekas deginančiai termofikacinei jėgainei „Fortum“ yra deginamos komunalinės ir išrūšiuotos atliekos.. Jėgainė yra gavusi leidimą per metus sudeginti 255 tūkst. tonų atliekų. Tai padeda mažinti sąvartyną, tačiau šlakas, kuris gaunamas sudeginus atliekas galėtų tapti žaliava.Rūšiuojant, perdirbant ir naudojant atliekas kaip žaliavas būtų galima sukurti naujas darbo vietas. Yra svarbu, kad darbo vietos būtų kokybiškos, užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos standartai. Apie tai patirtimi pasidalino Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos pirmininkas Edvardas Šalkauskas. Jis priminė atvejį, kai įmonė laimėjusi konkursą atliekų rūšiavimo darbams atlikti Klaipėdos regiono sąvartyne, „ant ledo“ paliko 40 darbuotojų. Atsakomybės už įmonės veiklą, bankrotą ir žmonių likimus, - niekas neprisiėmė. Profesinė sąjunga padėjo žmonėms gauti bent minimalias išmokas, kurias numato įstatymas. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus pavaduotojas Šarūnas Jonas Tamulis sulaukė daug klausimų ir replikų. Gyventojams, ypač vyresnio amžiaus, labai trūksta informacijos apie tai kaip ir kodėl keičiasi komunalinių atliekų tvarkymo tvarkos ir kainos. Nors KRATC internetiniame puslapyje skelbiama nemažai informacijos, akivaizdu, to nepakanka. Diskusijos metu, kilo pasiūlymas „darykite, kai darė Airijoje, atsakingų įstaigų darbuotojai lankėsi pas gyventojus, bendravo ir aiškino atliekų tvarkymo tvarkas“. Žmonės klausė dėl stambiagabaritinių atliekų išvežimo. Paaiškėjo, kad Klaipėdos gyventojai gali nemokamai užsisakyti konteinerį stambiagabaritėms atliekoms, kaip antai, baldai. Galima atskirai rūšiuoti ir palikti prie konteinerių

maisto atliekas. KRATC tokias atlieka surenka, gamina kompostą ir nemokamai dalina klaipėdiečiams.

Apskritojo stalo diskusijoje taip pat Renginyje dalyvavo LR Seimo narys Simonas Gentvilas, LR Ūkio Ūkio ministerijos pramonės ir prekybos departamento direktorius Vaidas Gricius, Klaipėdos VMVT viršininkas Antanas Bauža, Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Audrius Cuzanauskas.Tai trečioji diskusiją, kurią organizuoja Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narė Daiva Kvedaraitė bei LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginijos Vingrienė. Europos Sąjungos žiedinės ekonomikos veiksmų planą (Uždaro ciklo kūrimas)“ kartu su pasiūlymu peržiūrėti esamą atliekų tvarkymo teisinę bazę, Europos Komisija paskelbė 2015 m. gruodžio 2 d.. EK nustatė naujus bendrus tikslus (iki 2030 m):

• Komunalinių atliekų turi mažėti, perdirbama iki 65 proc.; • Pakuočių atliekų perdirbama iki 75 proc.; • Sąvartynai traukiasi, komunalinių atliekų į savartynus turėtų patekti tik 10 proc.;• Daugiau ekonominių paskatų, kurios atgrąsintų atliekas vežti į sąvartynus;• Supaprastinti ir suvienodinti skaičiavimo metodus, atliekų perdirbimo rodikliams visoje ES• Konkrečios priemonės, skatinančios pakartotiną naudojimą ir pramoninės simbiozės skatinimas –

vieno gamintojo atliekos gali tapti kito gamintojo žaliavomis;• Ekonominės paskatos gamintojams siūlyti rinkai daugiau „žalesnių“ gaminių, remti gaminių

taisymą ir perdirbimąEuropos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete derinamos darbdavių, darbuotojų, pilietinių organizacijų atstovų pozicijos, parengta eilė nuomonių. Tokios kaip, kaip padėti aplinkosaugos iššūkius paversti verslo galimybėmis, energijos naudojimas iš išteklių, vandens pakartotinas naudojimas, plastiko naudojimo strategija ir kt. Europos Komisija kartu su EESRK iniciatyva įkurtai Žiedinės ekonomikos suinteresuotų subjektų platforma. Pirmasis posėdis vyks lapkričio 22 d. Briuselyje.

Informaciją parengėDaiva KvedaraitėEESRK narė, Darbuotojų grupė

„Nauja įgūdžių darbotvarkė Europai. Drauge dirbant didinti žmogiškąjį kapitalą, įdarbinimo galimybes ir konkurencingumą. Ko tikėtis Lietuvoje?“

“Apskritojo stalo” diskusijos ataskaita2017-11-03

Vilnius

Lapkričio 3 d. Vilniuje vyko apskritojo stalo diskusija „Nauja įgūdžių darbotvarkė Europai. Drauge dirbant didinti žmogiškąjį kapitalą, įdarbinimo galimybes ir konkurencingumą. Ko tikėtis Lietuvoje?“ Renginyje dalyvavo: Karjeros specialistų profesinės sąjungos „Solidarumas“, Lietuvos karjeros konsultantų asociacija, Jaunimo profesinės sąjungos „Solidarumas“, Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, Lietuvos darbo biržos, Jaunimo darbo centrų, Liegtuvos moksleivių neformalaus ugdymo

centro, Lietuvos prekybos pramonės ir amatų rūmų asociacija, VšĮ Inovacijų biuras, VšĮ Minčių medis, Asociacija „Langas į ateitį“, LR Švietimo ir mokslo, LR Ūkio bei LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų atstovai.Renginį moderavo ir temą pristatė Daiva Kvedaraitė, EESRK narė. Ji trumpai supažindino us EESRK veikla, nurodė narius, atstovaujančius Lietuvąi EESRK. Renginyje dalyvavo EESRK narė, SOC/546 Nauja įgūdžių darbotvarkė  bei SOC/562  Įgūdžiai ir naujos darbo formos pranešėja, Indrė Vareikytė. Ji pristatė Europos Komisijos iniciatyvą dėl Naujų įgūdžių darbotvarkės, taip pat supažindinimo su glabaliomis darbo rinkos tendencijomis, apie kurias buvo kalbama neseniai vykusiame pasaulio ekonomikos forume. Indrė Vareikytė minėjo tam tikrą švietimo sistemos stagnaciją, pakeisti tokią stagnuojančią sistemą yra be galo sunku. Pokyčiai darbo rinkoje yra akivaizdūs, keičiasi užimtumo formos. Paminėtinas ir dirbtinio intelekto poveikio darbo rinkai iššūkis. Pranešėjos teigimu, robotai gal Lietuvos taip greitai nepasieks, tačiau ji nurodė pavyzdžius, kaip technologijos jau netoli Lietuvos išstumia darbuotojus iš darbo vietų, pvz.: teisininkus arba autobusų vairuotojus. Panašu, jog netolimoje ateityje grėsmė kyla net 50% darbų, ypatingai žemesnių kompetencijų reikalaujančiose srityse. Dėl šios priežasties verslumas ir gebėjimas nuolat mokytis bei prisitaikyti prie pokyčių darbo rinkoje bus pagrindiniai veiksniai, kurie lems, ar darbuotojai turės darbą. EK komunikate bei EESRK nuomonėje dėl Naujų įgūdžių darbotvarkės yra nurodyta 10 iniciatyvų: įgūdžių garantiją, Europos kvalifikacijų peržiūrą, skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo iniciatyvą, sektorių bendradarbiavimą įgūdžių srityje, trečiųjų šalių piliečių įgūdžių nustatymo sistemą, sistemos Europass peržiūrą, profesinį rengimą ir mokymą kaip prioritetinį pasirinkimą, rekomendacijos dėl bendrųjų gebėjimų peržiūrą, iniciatyvą dėl absolventų karjeros stebėsenos. Kadangi švietimas yra pirmiausia ES valstybių kompetencija, ES negali privalomai valstybėms narėms nurodyti ką ir kaip daryti švietimo srityje. Todėl tas problemas reikia spręsti ir bendradarbiaujant tarptautiniu mastu bei orientuojantis į verslo, darbuotojų ir valdžios dialogą, kaip palengvinti prisitaikymą prie besikeičiančios darbo rinkos.LR švietimo ir mokslo ministerijos atstovas, Neformalaus švietimo skyriaus vedėjas Tomas Pūtis, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Darbo rinkos skyriaus vyriausias specialistas Valdas Maksvytis, LR Ūkio ministerijos atstovas Osvaldas Šmitas dalinosi patirtimi apie tai, kas daroma ministerijų lygyje, įgyvendinant EK komunikatą dėl naujų įgūdžių darbotvarkės. Anot Tomo Pūčio, vietinis verslas, mokymosi įstaigos ir jauni asmenys, į kuriuos ši iniciatyva buvo orientuota, jau yra skatinami prisitaikyti prie naujos darbo rinkos, keliant jų kompetencijas ir gebėjimus. Atstovai sutarė dėl to, kad į procesą turi įsitraukti visi – tiek verslas, tiek politikai, tiek ir patys žmonės. Konstatuota tai, jogLietuvoje pasigendama tarpinstitucinio bendradarbiavimo, horizontalaus požiūrėjo ir skirtingų grupių įtraukimo. Valdas Maksvytis kalbėjo apie Jaunimo garantijų iniciatyvą, kurios tikslas padėti ingtegruotis į darbo rinką labiausia pažeidžiamiems jauniems žmonėms. Jis pabrėžė socialinę atsakomybę kaip dalyką, kurį labai dažnai pamirštama akcentuoti. Socialinę atsakomybę turėtų jausti tiek verlas, tiek politikai, tiek kiekvienas pilietis. Jis kalbėjo apie tai, kad reikia keisti požiūrį į profesinį mokymą, kuris Lietuvoje iki šiol nešioja stigmą. Osvaldas Šmitas pristatė pameistrystės situaciją bei, taip vadinamus, “pameistrystės krepšėlius”, t.y. ES struktūrinkių fondų paramą, kuria gali naudotis verslas. Naujasis darbo kodeksas numato tinkamą teisinę bazę pameistrystės skatinimui. Po renginio įvyko diskusija tarp visų renginio dalyvių apie švietimą, jo reformavimą bei tai, kas daroma ir bus daroma siekiant pagelbėti jauniems žmonėms renkantis profesiją. Diskusijoje dalyvavo asociacijos “Langas į ateitį” direktorė Loreta Križinauskienė, ji kalbėjo apie asociacijos dalyvavimą Skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo koalicijos iniciatyvoje, kuri veikai ES lygiu kaip Naujų įgūdžių darbotvarkės dalis (www.skaitmeninekoalicija.lt). Ugdymo karjerai specialistai: Kęstutis Mikolajūnas, Giedrė Paliulienė, Paulius Gaubas, Marijanas Višnevskis. Buvo atkreiptas dėmesys į terminus “įgūdžiai” ar “gebėjimai”. Vilniaus atviro jaunimo centro „Mes patys“ vadovė Tatjana Černiavskienė pasidalino savo asmenine patirtimi, kaip keletą kartų gyvenime keitė savo

darbo sritis, kol galiausiai įmįsi inicatyvos ir įkūrė atvirą centrą jaunimui, kuriame vietos atsiranda ir gatvės vaikams.

Išvados trumpai: Lietuvoje niekaip nebaigiama švietimo reforma, politikų diskusijose dažniau akcentuojama

sistema, bet ne turinys. Ypač trūksta horizontalaus požiūrio ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Kyla klausimas,

kas turėtų imtis iniciatyvos ir vienyti politikus, socialinius partnerius, pilietinę visuomenę ir kviesti dialogui.

Aktualus yra ir finansavimo klausimas, kaip bus finansuojamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, kai 2020 metais baigsis ES struktūrinė parama.

Jaunimo garantijų iniciatyva ar ji bus tęsiama po 2020? Lietuvoje sukurtas struktūra, kuri gali dirbti su nemotyvuotais, iškritusiais iš darbo rinkos jaunais jaunais žmonėmis, bet ar struktūra veiks, kai baigsis ES pinigai?

Koks turėtų būti bendrasis lavinimas? Darbo rinkas įtakoja skaitmeninimas, ketvirtoji pramonės revoliucija, reikia darbuotojų, kurie ne tik geba atlikti tam tikrą funkciją, bet turi ir tardisciplininių kompetencijų, bendravimo ir bendradarbiavimo, darbo komandoje, vadovavimo įgūdžių. Ypač skatintinas kūrybiškumas ir mokymasis visa gyvenimą.

Aktuali tema Lietuvoje - profesinio mokymo kokybė ir patrauklumas. Pameistrystė - darbo kodeksas sudaro teisinį pagrindą, finansiškai remia ES struktūrinės paramos fondų lėšomis, bet ar įmonės naudosis ta galimybe?

Suaugusių žmonių švietima ir visą gyvenimą trunkantis mokymasis – iki šiol nėra sukurtos sistemos. Kas turėtų būti atsakingas už darbuotojų kvalifiakcijos kėlimą, perkvalifikavimą – darbdavys, valstybė ar pats žmogus? Socialinio dialogo kultūros ir tradicijų stoka lemia tai, kad trūksta tarpusavio pasitikėjimo, informavimo ir konsultavimo kultūros bei darbo rinkos tendencijų išmanymo.

Lietuva, pasinaudodama ES struktūrinės paramos fondais įgyvendino nemažai iniciatyvų, kūrė įvairias struktūras, investavo į žmones, reikėtų visa tai inventorizuoti ir galbūt sukurti duomenų bazę, o gal ir tam tikrą platformą, kad sukaupta žmogiškoji patirtis sukurtų pridėtinę vertę.

Keletas konkrečių pvz.: LR Švietimo ir mokslo ministerija įgyvendino 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros

veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.3-ŠMM-01-V priemonės „Profesinio orientavimo sistemos veiklos tobulinimas ir plėtra“ valstybės projektą Nr. VP12.3-ŠMM-01-V-01-002 „Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas ir plėtra bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme (Iir II etapai)“. Buvo suburta profesionalų komanda ir kuriama ugdymo karjerai sistema. Šie žmonės turėtų išlikti darbo rinkos politikos darbotvarkėje.

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra atsakinga už darbo rinkos politiką, jai pavaldi institucija LDB atsakinga už aktyvias darbo politikos priemones, Jaunimo garantijų iniciatyvą. Įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą yra suburta JG iniciatyvos koordinatorių komanda.

Į procesą įsijungia LR Ūkio ministerija, sukurta Nacionalinė pramonės konkurencingumo komisija „Pramonė 4.0“, apima ir žmogiškuosius išteklius ir IT mokymą. Ūkio ministerija atsakinga už pameistrystės programos įgyvendinimą.

Savivaldos vaidmuo, regionis aspektas

Daiva KvedaraitėEESRK narė, Darbuotojų grupė

„Darbuotojų judėjimas(migracija) - ES Rytų kaimynystės politikos kontekste“

2017-11-10Druskininkai

“Apskritojo stalo” diskusija

Ataskaita

2017 lapkričio 10 d. Druskininkuose vyko apskritojo stalo diskusija „Darbuotojų judėjimas - ES Rytų kaimynystės politikos kontekste“.

Renginyje dalyvavo Druskininkų miesto mero patarėja Irena Lytikienė, J.E. p. Lietuvos Respublikos Konsulas Baltarusijoje (Gardine) Genadijus Mackelis, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai Daiva Kvedaraitė ir Gintaras Morkis, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Rasa Malaiškienė, Valstybinės darbo inspekcijos Vyriausiojo darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas, Migracijos departamento prie VRM Imigracijos skyriaus vedėja Lucija Voišnis, Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininkas Petras Grėbliauskas bei pavaduotojas Audrius Cuzanauskas, asociacijos „Linava“ prezidiumo narys Artūras Telmentas, Lietuvos transporto darbuotojų profesinių sąjungų forumo pirmininkas Ramūnas Narbutas, kiti profesinių sąjungų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Susitikimo tikslas: aptarti darbuotojų judumo situaciją ES Rytų kaimynystės politikos kontekste. Renginiui pasirinkta vieta Druskininkai, - yra bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Baltarusijos pasienio regione pavyzdys.  Jau eilę metų yra plėtojamas bendradarbiavimas tarp Druskininkų ir Gardino, pasitelkiant  kultūros ir sporto renginius.

2016 m. Lietuvos darbo birža išdavė 12,6 tūkst. leidimų dirbti užsieniečiams (83 proc. daugiau nei 2015 metais), iš jų 11,38 tūkst. – dirbti pagal darbo sutartis. 2016 metais leidimai dirbti Lietuvoje buvo išduoti užsieniečiams iš 44 šalių, didžioji jų dalis – 54 proc. – Ukrainos piliečiams. Baltarusijos piliečiams teko 35 proc., Moldovos bei Rusijos – po 3 proc. visų leidimų.2016 metais daugiausia leidimų užsieniečiams dirbti suteikta paslaugų sektoriuje – 83 proc., statybos – 13 proc., pramonės – 4 proc. Daugiausiai leidimų išduota tolimųjų reisų vairuotojams – 77 proc., betonuotojams, mūrininkams, apdailininkams, tinkuotojams, pastatų dažytojams – 9 proc., restorano virėjams – 2 proc., metalinių laivų korpusų surinkėjams bei suvirintojams – 1 procentas.Lietuvos verslas jau jaučia darbo jėgos trūkumą. Tai gi, žmonių keliaujančių dirbti į Lietuvą iš Rytų kaimynystės šalių  didėja. Su kokiomis problemomis susiduria darbuotojai ir darbdaviai? Kokios yra tolesnės perspektyvos?

Renginio dalyvius pasveikino J.E.p. LR Konsulas Gardine Genadijus Mackelis. Jis padėkojo renginio organizatoriams už iniciatyvą ir idėją.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narė Daiva Kvedaraitė trumpai pristatė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą, veiklos pobūdį, atstovavimą bei tai, kaip komitetas susijęs su ES kaimynystės politika. Vienas iš šešių specializuotų komiteto skyrių yra būtent skirtas išorės santykiams nagrinėti (REX). ES dar 2009 metais inicijavo ES Rytų partnerystės politiką, kuri apima šešias ES kaimynes, tai yra: Baltarusija, Ukraina, Moldova,

Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanas. Derinant darbdavių, darbuotojų ir kitų intereresų grupių interesus, EESRK buvo parengtos trys nuomonės šia tema, tai yra: dėl pilietinės visuomenės indėlio į Rytų partnerystę (REX/323) (2011) (EESRK palankiai vertina pažangą, pasiektą įgyvendinant Rytų partnerystės iniciatyvą, kurios oficialus įgyvendinimas prasidėjo 2009 m. gegužės mėn.), dėl Naujos Europos kaimynystės politikos link (REX/447) (2015); dėl Europos kaimynystės politikos peržiūros (REX/458) (2016) (EESRK teigiamai vertina Europos Komisijos priimtą bendrą komunikatą „Europos kaimynystės politikos peržiūra“ ir pripažįsta, kad į šią peržiūrą, kuria siekiama Europos kaimynystės politiką (EKP) pertvarkyti taip, kad ji taptų veiksmingesnė). Visas tris nuomones rengė kolega Gintaras Morkis, atstovaujantis darbdaviams. D. Kvedaraitė minėjo, jog kalbant apie Rytų kaimynystės politiką svarbu nepamiršti socialinio matmens, nes darbuotojų judumas, darbo jėgos migracija, yra svarbus kaimynystės politikos elementas. Vienose valstybėse trūksta darbo jėgos, kitose žmonės ieško naujų galimybių, didesnio atlyginimo. Tačiau pasitaiko atvejų, kai trečiųjų šalių darbuotojai susiduria su jų teisių pažeidimu, diskriminavimu, net gi modernios vergystės atvejų. Trūkstant darbo jėgos, Lietuvos darbdaviai mielai priimtų į darbą Baltarusijos, Ukrainos ir kitų trečiųjų šalių piliečius, tačiau susiduria su, jų manymu, biurokratiniais trukdžiais, dokumentų tikrinimo procedūros užtrunka ilga, pvz., Sodra dokumentus tvarko – 20 dienų. Nors kai kurių šalių piliečiai jau gali atvykti į Europos Sąjungą be vizos, tačiau tai nesuteikia teisės dirbti.. Tuo tarpu Lenkijoje užsieniečių įdarbinimo procedūra trunka vos kelias dienas.Tenka apgailestauti, kad į renginį neatvyko Baltarusijos Respublikos ambasados Lietuvoje atstovai.

Gintaras Morkis, EESRK narys:ES Rytų partnerystė politikos tikslas saugumą ir prognozuoti situaciją regione, plėtoto politinį, ekonominį ir pilietinį bendradarbiavimą. Labai svarbu demokratijos pažanga, įstatymo viršenybė, žmonių teisės. Rytų partnerystės šalys vystosi skirtingai. Rytų partnerystės formatas tebėra aktualus. Estija, pirmininkaudama ES tarybai, priminė ES Rytų partnerytės politikos tikslus, Taline vyko pilietinių organizacijų forumas. Nemažai kalbėta apie Baltarusijos pažangą, Baltarusija tampa patraukli verslui, aiškiausia ir labiausia monogamiška valstybė, nėra įšaldyto vidinio konflikto.Nuo 2005 m. Lietuvos paramonininkų konfederacija organizuoja kasmetinius Lietuvos ir Baltarusijos verslo forumus, ministerijų ir prezidentų lygiu, laužo stereotipus. Yra stiprus ekonominis interesas, daugiau vyksta ekonominis bendradarabiavimas. Žmonių ir darbo jėgos judumo klausimas yra ir bus vis aktualesnis. Lietuvoje darbo jėgos mažės, todėl paklausa didėja. Baltarusijoje yra išmintingų, talentingų žmonių.

J.E.p. Genadijus Mackelis, Lietuvos Respublikos Konsulas Gardine:ES šalys turi savo prioritetus, vienoms svarbesnės Pietų kaimynės, mums svarbi Rytų kaimynystė. Mūsų balsas turi būti girdimas. Svarbu, kad Rytų partnerystė neišnyktų iš ES darbotvarkės. Darbo jėgos atplūdis auga, tą jaučiame, svarbu, kad užsieniečių įdarbinimo sisema veiktų civilizuotai, kad nebūtų pažeidžiamos žmonių teisės.

Rasa Malaiškienė, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkosskyriaus vyriausioji specialistė:pristatė ES direktyvos, reguliuojančias trečiųjų šalių piliečių gyvenimą ir darbą ES valstybėse narėse, tai yra: dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą (2009/50/EB) – Mėlynosios kortelės, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (2009/52/EB) – Sankcijų darbdaviams; dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių (2011/98/ES) – Vieno leidimo; dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo tikslu dirbti sezoniniais darbuotojais sąlygų (2014/36/ES) – Sezoninio

darbo; dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų (2014/66/ES) – Bendrovės viduje perkeliamųjų darbuotojų; dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje tikslais sąlygų ES (2016/801).Trečiųjų šalių piliečių darbą Lietuvoje reglamentuoja įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Jeigu darbuotojas dirbs pagal darbo sutartį, jis iki atvykimo turi gauti leidimą dirbti (57 str.)leidimas dirbti išduodamas, ketinantiems dirbti pagal darbo sutartį, sezoniniams darbuotojams, stažuotojams ir praktikantams iki 1 metų; jeigu darbo sutartis tęsiama, trečiųjų šalių piliečiai privalo įsigyti leidimą laikinai gyventi. Pasibaigus leidimo dirbti galiojimo laikui, trečiųjų šalių piliečiai privalo išvykti iš Lietuvos. Jeigu darbo sutartis nutraukiama, leidimas dirbti yra panaikinamas. Dalius Čeponas, Valstybinės darbo inspekcijos, prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vyriausiojo inspektoriaus pavaduotojas:VDI dažniausia sulaukia tokių klausimų: dėl leidimų būti ir dirbti reikalingumo trečiųjų šalių piliečiams; dėl darbo sutarčių – kokias sutartis galima sudaryti su užsieniečiu (terminuotas, neterminuotas); dėl užsieniečių komandiravimo tvarkos ypatumų.Užsieniečių įdarbinimo klausimais VDI bendradarbiauja su kitomis valstybinėmis institucijomis – Migracijos departamentu (išduoda leidimus būti) ir Lietuvos darbo birža (išduoda leidimus dirbti).Daugiausia klausiama sulaukiama dėl Ukrainos, Baltarusijos piliečių įdarbinimo tvarkos.Statybų sektoriuje pastebėta tendencija, kuomet Lenkijos įmonės komandiruoja darbuotojus iš Ukrainos į Lietuvą. Tyrimai parodė, kad darbuotojai iš Ukrainos dažniausiai nėra buvę Lenkijoje, ir nėra sudarę darbo sutarčių su Lenkijos įmone. Jeigu Lietuvos įmonė tiesiogiai įdarbina trečiosios šalies pilietį, atsakinga institucija turi turėti trečiosios šalies piliečio dokumentų kopijas. Darbdavys turi turėti: darbuotojui išduotą leidimą gyventi LR ar kitą dokumentą, suteikiantį teisės būti ar gyventi LR; leidimą dirbti LR (kai toks leidimas reikalingas).Už nustatytus pažeidimus, tokius kaip, nelegalus darbas (tame tarpe ir užsieniečių), Darbo laiko apskaitos pažeidimas, nedeklaruotas darbas, komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas, nedeklaruota savarankiška veikla, - darbdaviams ir kitiems atsakingiems asmenims bei juridiniam asmeniui yra taikomos baudos.Gera žinia ta, kad Lietuvoje augant ekonomikai, nelegalaus (neteisėto) darbo lygis turi tendencijas mažėti. Tam turi įtakos laisvų darbo vietų skaičiaus augimas, bedarbių skaičiaus mažėjimas, kvalifikuotos darbo jėgos stoka bei vykdomi koordinuoti kontroliuojančių institucijų kontrolės veiksmai, prevencinės priemonės bei sugriežtinta socialinių pašalpų skyrimo tvarka. Tačiau nelegaliai dirbančių žmonių yra. Pvz., 2011 metais VDI tokių asmenų nustatė 1823, tai 2016 m. – 1129. Tarp nelegaliai dirbusių užsieniečių – daugiausia nustatyta Urainos piliečių, antroje vietoje – Baltarusijos.

Lucija Voišnis, Migracijos departamento prie VRM, Imigracijos skyriaus vedėja: informavo apie 2016 m. spalio 13 d. pasirašytą Mobilumo partnerystės susitarimą. Dokumentą pasirašė septynių ES šalių (Bulgarijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Suomijos ir Vengrijos) ministrai ir Baltarusijos vidaus reikalų ministras. Dokumentas numato bendradarbiavimą tarp šalių, užkertant kelią nelegaliai migracijai, kartu spręs prieglobsčio, bei neteisėtai esančių asmenų prieglobsčio klausimą, bendradarbiaus užtikrinant saugų ir sklandų legalų asmenų judėjimą, informavimą apie darbo ir studijų galimybes bei kitais klausimais.

Artūras Telmentas, asociacijos „Linava“ prezidiumo narys, socialinių reikalų komiteto pirmininkas:

Užsieniečių įdarbinimo procedūros užtrunka labai ilgai, jeigu automobilis tiesiog stovi ir laukiama vairuotojo, verslas kasdien praranda apie 300 eurų pajamų. Reikia pagalbos galėtume sukurti ir 15 Lietuvos BVP. Viena problema – darbuotojų trūkumas, kita - eilės pasienyje ir darbuotojų sąlygos stovinti pasienyje, stovėti eilėje dvi paras yra nenormalu. Pasienyje padėtis yra tikrai bloga, vietoje 1000 automobilių per parą pravažiuoja pusė.

Audrius Cuzanauskas, Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas:Pritariu tam, kad nėra sukurta tinkamos infrastruktūros vairuotojų poilsiui, nėra įrengta saugomų aikštelių ir tai yra problema. Sveikintina tai, kad yra kuriamos darbo vietos, tačiau darbo vietos turėtų būti socialiai atsakingos. Kaip patogiai naujas automobilis būtų įrengtas, tačiau tai vis tiek neatstos poilsio kambaryje, nes nėra nei garso, nei temperatūros izoliacijos. Dar viena problema – alkoholio vartojimas. Darbas tikrai yra įtemptas ir nepaprastas, kai reikalauja mėnesiais būti be šeimos, toli nuo namų. Patiriamas nuolatinis stresas, - tiek pats darbo procesas, tiek socialinė aplinka, be to, reikia nuolat būti atsakingam už krovinį. Pirmiausia reikėtų pripažinti, kad tai yra problemos, jas reikia pripažinti ir socialinio dialogo pagalba spręsti, taip, kad laimėtų, tiek darbuotojas, tiek darbdavys.Kalbant apie darbuotojus iš trečiųjų šalių, didžiausia problema vis dar išlieka kalbos barjeras. Dokumentai nėra pateikiami darbuotojui suprantama kalba, darbuotojas nekalba tos šalies, kurioje dirba kalba, todėl gauti reikiamą informaciją yra sudėtinga.Išvados:

Būtina išlaikyti ES Rytų partnerystės politikos aktualumą kitų ES politikų ir prioritetų kontekste;

Rytų partnerystės politikos kontekste turi būti labiau matomas socialinis aspektas bei darbuotojų migracija;

Užsieniečių įdarbinimo sistema turi veikti skaidriai ir efektyviai, reikėtų remtis kitų ES šalių patirtimi;

Migracijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos reikia ne naikinti (kaip yra siūloma), bet stiprinti, kadangi žmonių srautai, ypač iš Rytų šalių tik didės;

Darbdaviams, reikia, kad užsieniečių įdarbinimo sistema Lietuvoje veiktų efektyviai, dokumentai būtų sutvarkomi greitai;

Darbuotojų iš trečiųjų šalių apsauga turi būti užtikrinta; Darbuotojai turi žinoti, kur gali kreiptis, jeigu yra pažeidžiamos jų teisės, yra darbo santykių

pažeidimų. Tokios institucijos yra Valstybinė darbo inspekcija, profesinės sąjungos, tolimųjų reisų vairuotojai teisinės pagalbos gali kreiptis į Lietuvos vežėjų profesinę sąjungą.

Informacija turi būti pateikta darbuotojui suprantam kalba; Darbdaviai ir profesinės sąjungos turėtų bendradarbiauti tokiose srityse, kurios užtikrintų

geresnę verslo ir darbuotojų teisių apsaugą, ekonomines ir socialines teises, garantuotų tinkamas buitines sąlygas;

Darbuotojai ir patys turi būti atsakingi už savo darbo sąlygas. Susitikimo metu ne kartą skambėjo pasakymas, kad Lietuvos verslui trūksta darbo jėgos,

tačiau nei karto nebuvo pasakyta, kad trūksta pigios darbo jėgos. Tai jau didelis žingsnis į priekį, sąmoningumo ir socialinio atsakingumo link.

Turi būti užtikrinta darbuotojų apsauga; Atsakingumas valstybės institucijų, darbdavių, tiek pačių darbuotojų; Darbuotojai kai kada elgiasi neatsakingai, atvyksta darbintis nepasiruošę, dokumentai būna

nesutvarkyti;

Svarbu plėtoti socialinę partnerystę. Darbdaviams yra pateiktas krovininio transporto sektorinio susitarimo projektas.

Parengė Daiva KvedaraitėEESRK narė, Darbuotojų grupė

Konferencija “Solialinė Europa”

Vilnius, LR Seimas2017 m. vasario 23 d.

Ataskaita

Konferencijoje pristačiau Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Europos socialinių teisių ramsčio (SOC/542). Pranešimą pradėjau trumpai pristatydama EESRK bei EK pirmininko iniciatyvą dėl Europos socialinių teisių ramsčio, bei EESRK organizuotas diskusijas 28 ES šalyse. Diskusijų pagrindu buvo parengta nuomonė. Pagrindiniai aspektai: EESRK atkreipia dėmesį į EK ketinimą „nustatyti tam tikrus pagrindinius principus, kuriais siekiama remti gerai veikiančias bei sąžiningas darbo rinkas ir socialinės gerovės sistemas“ ir mano, kad Europos socialinių teisių ramstis yra labai gera iniciatyva, siekiant ES tvarumo. EESRK pabrėžia, kad ramstis turi būti kuriamas aktyviai dalyvaujant pilietinei visuomenei, įskaitant socialinius partnerius, visais lygiais. EESRK nuomone, ramstis turi būti taikomas visoms ES valstybėms narėms, ne tik euro zonos šalims. ESTR turi būti orientuotas į konkrečių darbo rinkose ir socialinės apsaugos sistemose kylančių problemų sprendimą, kad būtų užtikrinta sąžininga ekonominio ir socialinio faktoriaus pusiausvyra. Būtina atsižvelgti į Strategijos „Europa 2020“ JT Darnaus vystymosi iki 2030 m. darbotvarkės tikslus. Darbo rinkos lankstumas ir užimtumas. EESRK ragina ES ir valstybes nares:

• sukurti ir išlaikyti prisitaikymą (prie pokyčių) skatinančią paprastą, skaidrią ir nuspėjamą teisinę bazę, stiprinti ir gerbti darbuotojų teises ir užtikrinti jų gynybą teisme;

• visoje ES skatinti tvirtą kolektyvinių derybų ir socialinio dialogo teisinę sistemą, įgyvendinant darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą;

• svarbu, kad socialiniai partneriai dalyvautų diskusijose ir priimant sprendimus dėl darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros.

EESRK rekomenduoja visoje ES rinkti duomenis apie kolektyvinių derybų apimtį, naudojant Europos semestro rodiklius, taip užtikrinti derybų stebėseną.Naujos darbo formos, dalijimosi ekonomika, skaitmeninės platformos, naujos užimtumo formos neturėtų būti naudojami kaip priemonės, padedančios išvengti deramo darbo užmokesčio ar mokestinių ir socialinės apsaugos prievolių vykdymo.EESRK ragina Komisiją išnagrinėti minimalių pajamų ES finansavimo galimybes ir sukurti atitinkamą fondą. Europos strateginių investicijų fondo ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšų naudojimas turėtų būti siejamas su ESTR įgyvendinimu (25 proc. Skirta socialinėms, sveikatos, švietimo, būsto paslaugoms). Dalis ESF lėšų skirta socialinių partnerių gebėjimų stiprinimo finansavimui.

Po pranešimo, sulaukiau keleto komentarų bei klausimų, kaip antai: kas tai yra ESTR, ką jis reiškia konkrečiai; dėl Lietuvos ekonominės , buvo komentaras, kad reikia skatinti ne vidaus vartojimą, bet konkurencingumą ir eksportą; taip pat buvo klausimas – ar ESTR yra kalbama apie atskiras profesijas, ar gali į diskusiją įsitraukti pareigūnai, kariai, nes jų teisės taip pat turi būti ginamos. Minėjau, jog EESRk nuomonėje kalbama apie socialinius partnerius, neišskiriant kurios nors vienos profesijos, ar grupės. Tačiau daug dėmesio skiriama socialiniam dialogue.

Konferenciją „Socialinė Europa“ pradėjo Friedricho Eberto fondo projektų vadovas Baltijos šalyse Dr. Tobias Morschel, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministras L.Kukuraitis, LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas A.Sysas. Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinio sekrektoriaus pavaduotojas Peter Scherrer, LPS „Solidarumas“ pirmininkė K.Krupavičienė, LPSK generalinė sekretorė J.Matuizienė.LR Socialinės apsaugos ir darbo ministras L.Kukuraitis sakė, jog Lietuvoje skaudžiausia problema – pajamų nelygybės mastai. Visuomenė pažeista „socialinio kentėjimo“. Trūksta gilesnių socialinių ryšių, į juos nesiremiama, kai žmogų ištinka krizės. Kiekvienas stengiasi spręsti savo bei šeimos problemas savarankiškai. Tai sąlygoja ir didelę emigraciją. „Stokojame bendruomeniškumo, bet gyvenimo kokybė priklauso ne tik nuo asmeninių pastangų, bet ir nuo bendro sutarimo. Socialinis dialogas yra labai svarbus, kai ieškoma bendro sutarimo. Turime suvokti, jog dėl bendro gėrio svarbu apriboti savo asmeninius interesus‘, - sakė jis. ETUC generalinio sekretoriaus pavaduotojas Peter Scherrer savo pranešime kalbėjo apie socialinio dialogo aktualijas šiuolaikinėje pokyčių Europoje. Jis pristatė ETUC politikos prioritetus, vienas jų – ETUC atlyginimų didinimo kampanija „Laikas mūsų atsigavimui“. Šios kampanijos tikslas – kalbėtis su politikais, socialiniai partneriais, ekspertais apie tai, kad Europos žmonės dar neatsigavo po ekonominės ir finansų krizės, kurią lydėjo „diržų veržimo“ politika. Tiek Tarptautinis valiutos fondas, tiek Europos Komisija ir Europos centrinis bankas nuolat reikalavo mažinti viešąsias išlaidas, decentralizuoti kolektyvines derybas ir visais įmanomais būdais mažinti profesinių sąjungų įtaką bei derybinę galią. ETUC kviečia visų ES šalių profesines sąjungas prisidėti apie kampanijos, būtina didinti atlyginimus, skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą per vartojimą ir investicijas, taip pat skatinti viešąsias investicijas. Peter Scherrer kalbėjo apie socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų svarbą, iššūkius, kurie kyla vykstant pramonės pokyčiams, skaitmeninimui. Minėjo apie susitarimą, kurį pasirašys ETUC ir EK pirmininkas dėl aktyvaus senėjimo ir solidarumo tarp kartų. Po pietų išklausyti trys pranešimai: Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojo prof. Raimondo Kuodžio „Nelygybė, neteisingumas ir mokesčių sistema“. Jis sakė, jog Lietuvoje yra praktiškai dvi ekonomikos. Viena Vilniaus, kuri su regionu sukuria per 40 proc. BVP. Šiame regione yra pajamų vidurkis, kuris pusantro karto viršija šalies pajamų vidurkį. Ir yra kita Lietuva – apskritys, kurios beveik tris kartu atsilieka pagal pajamų vidurkį nuo Vilniaus. Tai leidžia daryti išvadą, kad turime dvi ekonomikas šalyje. Šios dvi ekonomikos veikia skirtingais ciklais. Vilniaus regionas plečiasi, gera demografinė sitaucija, auga paklausa, yra ekonomikos augimas. Kita dalis – gangrenuoja.

Ekonomiškai Lietuva nėra silpna šalisLR Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas prof. Romas Lazutka darė pranešimą tema: „Socialinė Europa – socialinių garantijų ateitis. Gyventojų pajamų didinimas ir socialiniai klausimai“. „Ekonomiškai Lietuva nėra silpna šalis. Pagal BVP mes pralenkiame nemažai ES šalių. Tačiau pagal pajamų nelygybę mes taip pat pirmaujame. BVP dalis tenkanti socialinei apsaugai yra per maža“, - sakė R.Lazutka. Klausimas: kaip padidinti atlyginimus ir pensijas? Pirmas patarimas – „valdžią reikia spausti“, Lietuvoje kolkas ją spaudžia tik kapitalas, todėl ir didelė pajamų nelygybė, maža valdžios perskirstymo galia. Visas išmokas reikia indeksuoti tiek, kiek auga kainos. Kai keičiasi vienas dydis, turi keistis ir kiti, turi būti tarpusavio priklausomybė. Visos socialinės išmokos turi būti susietos į sistemą. Lietuvoje yra BVP augimas, auga darbo našumas, tačiau atlyginimai – stagnuoja. Darbo kaštai Lietuvoje nėra dideli. Pagal darbo užmokestį esame treti nuo galo ES. Kuriant produktą, dalyvauja darbas ir kapitalas. Darbo užmokesčiui tenkanti pajamų dalis yra per maža, palyginus kaip paskirstomas pelnas tarp darbo ir kapitalo kitose ES šalyse. Jeigu santykis tarp darbo ir kapitalo būtų pakoreguotas bent 10 proc. darbuotojų naudai, tai atlyginimai didėtų apie 20 proc.. (klausimas – Kaip to pasiekti? Ką turėtų daryti profesinės sąjungos?) Pelnas pasiskirsto dar netolygiau. Didelė nelygybė ir dėl to, kad pajamas iš kapitalo (kurios yra neproporcingai didelės) gauna palyginti maža gyventojų dalis. Tai, jog pajamų nelygybė yra didelė problema Lietuvoje, pažymėjo ir Europos Komisija.

GINI koeficientas, pagal, kurį skaičiuojama socialinė nelygybė – neatspindi visų pajamų, tik 2/3 pajamų užčiuopia, 1/3 neužčiuopia, t.y. kapitalo pajamų neužčiuopia. Pajamų nelygybė Lietuvoje gali siekti net 50 proc... Kodėl žmonės nejaučia to, kad Lietuva ekonomiškai yra stipri šalis? Žmonės to nejaučia, nes viena vertus, labai maži atlyginimai, antra vertus – valstybė perskirsto labai mažai pajamų. BVP dalis tenkanti socialinei apsaugai turėtų būti didesnė. Perskirstymas auga visose ES šalyse, Lietuvoje – neauga. 27 proc. perskirstoma, o reikėtų bent 40 proc.. Jeigu nedidės valstybės perskirstymo galia, tai socialinės valstybės neturėsime. Kad didėtų pensijos, reikia pasikeitimo mokesčių srityje. Buvo suklysta socialinio draudimo srityje, kai buvo vykdoma pensijų reforma, tą klaidą reikia taisyti, t.y. antrosios pakopos pensijas reikia naikinti, - sakė pranešėjas. Tie, kurie kaupia antrosios pakopos pensijas, gaus 40 proc. mažesnes pensijas. Būtina didinti nedarbo draudimo išmokos. Tyrimai rodo, jog žmonės, kurie gyvena iš pašalpų, padidinus išmokas, neperka alkoholio, bet gautas pajamas išleidžia naudingiau. Būtina nustatyti minimalių pajamų dydį. Šiuo metu siūloma – 238 eurai. Taip, suma nėra didelė, tačiau Lietuvoje 15 proc. žmonių gyvena iš 238,35 eurų per mėnesį, pensininkai iš 229 eurų pensijos.Konferencijos išvadose sakoma, jog „laikas vienyti profesinių sąjungų jėgasbendrai veiklai, tam, kad galėtume tinkamai atstovauti darbuotojams. Besikeičianti situacija Europos Sąjungoje, iššūkiai su kuriais susiduria dirbantieji visame pasaulyje, pokyčiai pramonėje, įtempta goepolitinė situacija, skatina mus, darbuotojų atstovus, permąstyti profesinių sąjungų politiką ir imtis veiksmų – vienytis.Pritariame Europos profesinių sąjungų konfederacijos pradėtai kampanijai – dėl atlyginimų didinimo “Europai reikia atlyginimų didinimo. Laikas mūsų atsigavimui”. Mes nebenorime būti tik pigia Rytų Europos šalimi. Mes pasisakome prieš socialinį dempingą. Mes pasisakome už atlyginimų augimą ir socialinį dialogą.Kai didėja atlyginimai – auga ekonomika, didėja žmonių galimybės įsigyti daugiau prekių ir paslaugų, didėja darbuotojų motyvacija, noras kelti kvalifikaciją.Didesnių atlyginimų ir socialinės apsaugos mes galėsime pasiekti, jeigu būsime vieningi. Mūsų stiprybė – mūsų vienybėje.“

Daiva KvedaraitėEESRK narė, Darbuotojų grupė