EESRK info. 2010 m. sausio mėn. specialusis leidimas / 1 1

Lisabonos sutartis Europos piliečiams atveria naują galimybę pareikšti savo nuomonę. Piliečių iniciatyva, surinkusi milijoną parašų, gali būti teikiama Komisijai prašant imtis teisinių veiksmų ir spręsti konkretų klausimą, kuriam, piliečių nuomone, nebuvo skirta pakankamai dėmesio. Buvusi EESRK pirmininkė Anne-Marie Sigmund šiuo metu tobulina šią iniciatyvą.

EESRK info: Kokius pasikeitimus naujoji sutartis žada pilietinės visuo-menės organizacijoms ir apskritai piliečiams?

Anne-Marie Sigmund: Pirmą kartą Europos sutartyje aiškiai parašyta, kad Europos politika remiasi ne tik kas dvejus trejus metus piliečių ati-duodamais balsais, kai vėliau viskas atiduodama į politikų rankas. Dabar į sutartį įrašytas naujas straipsnis dėl dalyvaujamosios demokratijos ir dialogo su piliečiais, tai padės įgy-

Ispanijos pirmininkavimas ES – Europa sugrįžta!

Europos piliečių iniciatyva. Metas Europai veikti!

ĮŽANGINIS ŽODIS

www.eesc.europa.eu

Gerbiami skaitytojai,dešimtmetį trukęs institu-cinės savianalizės ir derybų laikotarpis baigėsi. Prasi-deda nauja era. Pastaruoju metu dažniausiai kartojamas žodis – „naujas“: įsigaliojo nauja sutartis, joje numatytos

naujos pareigybės jau užimtos, neseniai išrinkti nauji Europos Parlamento nariai, Europos Komisija taip pat įgyja naują veidą, pradėtas naujas poli-tikos etapas ir nustatyti nauji prioritetai.

Kadenciją baigianti ES Komisijos narė Margot Wallström per pas-taruosius penkerius metus pakeitė Europos institucijų komunikacijos metodus. Dabar tai abipusis bendravimas, kai įsiklausoma, reaguojama ir artėjama prie piliečių.

Jei viskas vyks taip, kaip norėtų Komisijos pirmininkas José Manuel Barroso, kitą Europos Komisijos kadenciją už komunikaciją ir piliečių teises bus atsakinga Viviane Reding. Džiaugiuosi šiuo pasirinkimu ir su nekantrumu laukiu bendradarbiavimo su V. Reding pradžios. Be to, visiš-kai palaikau Europos Parlamento sprendimą paskirti Rodi Kratsa Tarp-institucinės informacijos grupės pirmininko pavaduotoja. Džiugu, kad institucijų sąsajos komunikacijos ir piliečių teisių srityse stiprėja, nes šios sritys glaudžiai tarpusavyje susijusios. Abiejų tikslas – įtraukti žmones ir užtikrinti, kad būtų įsiklausyta į jų nuomonę ir rūpimus klausimus.

Banalu teigti, kad komunikacija – neatsiejama tinkamos politikos dalis. Europos Sąjunga gali pasigirti tinkamomis politinėmis priemonėmis, kurios buvo ir tebėra veiksmingos kovojant su krize, tačiau nėra lengva visuomenę su jomis supažindinti.

Šiuo metu rengiu galutinę naujos Komiteto komunikacijos strategijos redakciją. Norėčiau, kad informavimas taptų tikru bendravimu.

EESRK padėtis labai palanki, nes, kaip patariamoji institucija, jis gali pakankamai atvirai reikšti savo nuomonę. Didžiausias Komiteto turtas – jo nariai, kurie, atstovaudami nacionalinio, vietos ir regionų lygmens bendruomenėms ir skirtingoms visuomenės grupėms, yra sukaupę neį-kainojamos patirties ir žinių. Abu šie veiksniai – didžiulis EESRK prana-šumas, leidžiantis lanksčiai ir skubiai reaguoti į aktualius įvykius. Tačiau tai duos norimų rezultatų tik tada, kai mes visi jausime atsakomybę už komunikaciją.

Kai bus rengiama nauja strategija, siūlyčiau nepamiršti sustiprinti Europos institucijų sąveikos informuojant apie Europą.

Visi esame vienoje valtyje, taigi ir irtis turėtume viena kryptimi. Todėl partnerystė yra komunikacijos raktas į sėkmę. Galima pateikti daug pavyzdžių, kai partnerystė buvo ypač naudinga, visų pirma rengiantis Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimui klimato klausimais.

Žanas Žakas Ruso kadaise yra pasakęs, kad vaizduotė yra bet kokios politinės veiklos varomoji jėga. Artimiausiu metu turime įrodyti, kad esame kūrybingi ir ryžtingi, todėl piliečiams galime deramai pristatyti pasiektus rezultatus ir sustiprinti Europą. Tačiau sėkmė mus lydės tik tada, kai savo laimėjimus tinkamai įvardysime.

Irini PariEESRK pirmininko pavaduotoja,

atsakinga už komunikaciją

2010 m. sausio mėn. specialusis leidimas / 1 LTISSN 1830-5113

vendinti atstovaujamąją demokratiją. Pavyzdžiui, dabar sutartyje yra pri-imta ne tik pačių pilietinės visuome-nės organizacijų, bet ir šių organiza-cijų ir ES institucijų pilietinio dialogo koncepcija. Visos institucijos turės pasistengti užmegzti nuolatinį struk-tūruotą dialogą su pilietinės visuome-

nės organizacijomis ir piliečiais. Tai reiškia, kad įprastinių konsultacijų dėl konkretaus Komisijos pasiūlymo nebepakaks. Aš manau – tai didelis pasiekimas, mano pirmininkavimo EESRK 2004–2006 m. laikotarpiu dalyvaujamosios demokratijos klau-simas buvo vienas pagrindinių mano kadencijos prioritetų.

EESRK info: Jūs – viena iš EESRK ste-bėtojų Europos Konvente, kuriame iš pradžių siūlyta Europos piliečių inici-atyvą įrašyti į Sutartį dėl Konstitucijos Europai. Ir buvote viena aktyviausių šio pasiūlymo šalininkų. Kokia yra dabartinė padėtis?

A.-M. S.: Lisabonos sutartis perėmė šią idėją iš Sutarties dėl Konstitucijos ir numato pagrindinius piliečių inici-atyvos principus. Vis dėlto Europa dar

2010 m. sausio 1 d. pirmininkavimą Europos Sąjungai perimanti Ispanija taps pirmąja šalimi, pirmininkaujan-čia pagal naujosios Lisabonos sutar-ties, įsigaliojusios praėjusį mėnesį, nuostatas. Tai bus pereinamojo laikotarpio pirmininkavimas, nes Nicos sutartį pakeis nauja Lisabonos sutartis. Susitikime su Europos Par-lamento nariais Ispanijos ministras pirmininkas José Luis Rodríguez Zapatero pažymėjo, kad „Ispanijos pirmininkavimo laikotarpiu daugiau-sia dėmesio bus skiriama Lisabonos sutarties įgyvendinimui“. Todėl labai tikimasi, kad Ispanija taps ta šalimi, kuri parodys, kaip praktikoje įgy-vendinti naujoje sutartyje numatytas galimybes ir struktūras.

Pirmininkavimo programą Ispa-nija parengė kartu su Belgija ir Ven-grija, kurios prie ES vairo stos po Ispanijos.

Darbotvarkės prioritetas – ekonomikaIspanijos pirmininkavimo laikotarpiu pirmenybė bus teikiama ekonomikos atgaivinimo ir darbo vietų kūrimo ska-tinimui. Europos ekonomika 2008 m. stipriai nukentėjo nuo krizės, ypač Ispanija, kurioje nedarbo lygis šiuo metu siekia 20 proc. J. L. R. Zapatero teigė: „Jei Europa ko nors pasimokė iš krizės, tai būtinybės derinti veiksmus norint įveikti globalizuotos ekonomi-kos iššūkius.“ Ministras pirminin-kas nurodė, kad „Europos Sąjungai,

turinčiai bendrą rinką ir bendrus pinigus, reikia ir bendro ekonomikos valdymo“. Šis pareiškimas padarytas reikiamu laiku, nes Lisabonos sutar-tis leidžia labiau derinti ekonomikos politiką, kuri paspartintų ekonomikos atsigavimą.

Kadangi krizę iš dalies sukėlė per-nelyg didelis finansų sektoriaus noras pasipelnyti, pirmininkaujanti šalis ragina geriau reguliuoti ir prižiūrėti finansų rinkas ir kuo skubiau įkurti Europos sisteminės rizikos valdybą ir naujas Europos priežiūros insti-tucijas.

Pagrindinis ES pirmininkaujan-čios Ispanijos pristatytos programos prioritetas – Lisabonos strategijos peržiūra. Atsižvelgiant į dabartinę krizę ir spartų gyventojų senėjimą labiau ir skubiau nei kada nors iki šiol reikalinga išsami ekonomikos reformos programa. Iš principo reikia rasti naują ekonomikos modelį, kuris būtų tvarus, novatoriškas, ekologiš-kas, paremtas solidarumu ir galintis konkuruoti pasaulio mastu. Naujoji strategija bus ypač svarbi finansų ir ekonomikos krizės padariniams sušvelninti, todėl ji turėtų būti labiau susieta su sanglaudos politika, kad būtų galima padėti neturtingiems regionams ir grupėms įveikti atsi-likimą. Strategija paskatins inova-cijas, reikalingas augimui ir darbo vietų kūrimui. Kadangi 2010 m. yra Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai, pirmininkaujanti šalis ypatingą dėmesį skirs darbo neturintiems ir ypač nepalankioje

padėtyje esantiems asmenims. Nau-jojoje strategijoje bus nustatyta pato-bulinta valdymo sistema ir realūs tikslai ateinantiems dešimčiai metų, atnaujinta įgyvendinimo programa ir numatytas aktyvesnis suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas, visų pirma vie-tos ir regionų lygiu. Ispanija ir po jos ES pirmininkaujančios dvi šalys ne tik stengsis užtikrinti, kad sklandžiai veiktų bendroji rinka, bet ir sieks visiškos vidaus rinkos integracijos.

Kad ekonomika būtų ekologiškaSvarbiausias ES artimiausiu metu pirmininkausiančių valstybių narių prioritetas – kad ES politika skatintų kiek galima labiau tausoti aplinką. Aplinkos apsauga jau seniai nėra savitikslė – veikiau priemonė didinti augimą ir užimtumą. Siekiant greičiau atgaivinti ekonomiką bus kuriamos ir propaguojamos ekologiškos darbo vietos, ekologinės inovacijos ir elek-tra varomi automobiliai. Daugiau pastangų bus dedama atsinaujinan-čiosios energijos ir pastatų energinio efektyvumo didinimo bei ekologiškų transporto priemonių propagavimo srityse. Be to, planuojama įvertinti mokestines priemones, skatinančias rinktis mažiau energijos sunaudo-jančius produktus. Nors ir manoma, kad „žalioji“ revoliucija nebejotinai sumažins Europos priklausomybę nuo iškastinio kuro, tačiau energijos tiekimo užtikrinimas ir ateityje išliks svarbiu klausimu. Todėl ES pirmi-ninkaujanti Ispanija kviečia valstybes

> > > p. 2

> > > p. 2

EESRK info Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetastiltas tarp Europos ir organizuotos pilietinės visuomenės

2010 m. sausio 28 d.

EESRK viešasis klausymas „Galimybės gauti kreditą. Spąstai ir pavojai“

2010 m. vasario 17 ir 18 d.

EESRK plenarinė sesija

2010 m. kovo 15 d.

Europos vartotojų diena

ŠIAME LEIDINIO NUMERYJEPilietinės visuomenės nuomonė apie branduolinę energiją. Galimybės ir pavojai

Specialusis leidimas, skirtas Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metams

Judėkime kartu naujos mobilumo mieste kultūros link

Apdovanojimai dizaineriams už kūrybišką tvarios ateities viziją

ĮSIDĖMĖTINOS DATOS

2

8

7

3-6

Anne-Marie Sigmund

EESRK info

22 kalbomis!

2 EESRK info. 2010 m. sausio mėn. specialusis leidimas / 1

ragina Europos Sąjungą su šalimis tiekėjomis, tranzito šalimis ir šalimis vartotojomis „kalbėti vienu balsu“.

ES lygiaverte žaidėja pasaulyje gali tapti dabar arba niekada

Esame šiuo metu tarptautinėje are-noje vykstančių svarbių pokyčių liu-dininkai. JAV išlieka pagrindine jėga, tačiau didėja Kinijos ir kitų sparčiai augančių šalių svarba. Nuogąstau-jama, kad Didysis dvejetas – JAV ir Kinija – ateityje diktuos pasaulinę tvarką. Ispanijos ministras pirminin-kas pripažino, kad ES „šiandien vis dar yra mažiau svarbi negu visos ją sudarančios šalys“.

Žinoma, Lisabonos sutartis susti-prina Europos Sąjungos galimybes daryti poveikį pasaulio mastu, nes

nares susidarius nepaprastajai padė-čiai solidarizuotis ir ragina Europos Sąjungoje sukurti jungiamąsias dujų ir elektros energijos tiekimo linijas.

Atsižvelgiant į tai, kad daugiau nei pusė ES reikalingos energijos yra importuojama ir didžioji angliavande-nilių dalis randama Europos pašonėje, ES sprendžiant energetinius klausimus reikia imtis ryžtingų išorės veiksmų. Todėl ES pirmininkaujanti Ispanija

1 p. tęsinys Ispanijos pirmininkavimas ES – Europa sugrįžta!

pabaigos. Tikrai labai džiaugiuosi šia nauja galimybe piliečiams išsakyti savo nuomonę ir pastūmėti Europą imtis veiksmų! Be jokios abejonės, tai bus unikali proga piliečiams išsakyti savo rūpesčius, susivienijus peržengti sienas ir nuolat raginti Komisiją dirbti aktyviau. Laikui bėgant ši iniciatyva taip pat gali padėti užmegzti faktines Europos piliečių diskusijas ir sukurti Europos viešąją erdvę.

Jeigu norite dalyvauti konsultaci-jose, apsilankykite adresu:http://ec.europa.eu/dgs/secretariat_general/citizens_initiative/index_en.htm (cw) ●

turi apsispręsti dėl keleto dalykų: kiek valstybių sudaro „reikšmingą vals-tybių narių dalį“? Kaip organizuoti parašų rinkimą? Kas juos tikrins? Yra daug sudėtingų klausimų! Be to mes turime būti labai atsargūs ir nesu-daryti papildomų kliūčių, galinčių sutrukdyti sėkmingai įgyvendinti ini-ciatyvą. Todėl šių metų lapkričio mėn. Komisija pradėjo konsultacijų procesą, kuris vyks iki 2010 m. sausio pabaigos. Kviečiu visus aktyviai dalyvauti! Šiuo metu rengiame Komiteto nuomonę dėl dalyvaujamosios demokratijos ir pilie-čių iniciatyvos nuostatų; neseniai buvo surengtas labai įdomus klausymas šia tema su Europos pilietinės visuomenės organizacijomis. Taip pat galbūt dar šiais metais planuoju surengti suinte-resuotųjų subjektų konferenciją šiuo klausimu.

EESRK info: Kada šis mechanizmas pradės veikti, kada galima tikėtis pir-mųjų iniciatyvų?

A.-M. S.: Greičiausiai pasiūlymą priimti reglamentą Komisija pateiks pavasarį. Tada Parlamentas ir Taryba turės jį patvirtinti, bet tikiuosi, kad mechanizmas pradės veikti iki 2010 m.

1 p. tęsinys Europos piliečių iniciatyva. Metas Europai veikti!

EESRK 15-ojoje klimato kaitos konferencijojeGruodžio 7–18 d. Kopenhagoje įvy-kusios klimato kaitos konferencijos oficialus pavadinimas – 15-oji Jung-tinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencija. Tačiau paprastai aukščiausiojo lygio susitiki-mas vadinamas COP 15, arba Kopen-hagos konferencija. Kiekvienais metais birželio mėn. rengiamas posėdis Bonoje, o kiekvieną gruodį – skirtin-gose vietose: 2007 m. gruodžio mėn. posėdis buvo surengtas Balyje, 2008 m. – Poznanėje, o 2009-aisiais šalys susirinko Kopenhagoje.

Pastaraisiais metais Komitetas daug dirbo klimato kaitos klausimu ir nuolat ragino Komisiją dėti dau-giau pastangų mažinant CO2 išlakas, dėl kurių vyksta pasaulinis atšili-mas. Buvo surengta nemažai rengi-nių ir parengta daug nuomonių. Šių pastangų kulminacija – rezoliucija „Kelio atgal nėra“, kuri buvo pri-imta didele balsų dauguma 2009 m. lapkričio mėn. plenarinėje sesijoje. Šiame dokumente išdėstomas Komi-teto požiūris į klimato kaitą, jame teigiama, kad būtina laikytis tikslo 30 proc. sumažinti ES CO2 išlakas iki 2020 m.

Pirmąją Kopenhagos konferencijos savaitę buvo daug techninio ir paren-giamojo darbo. Po oficialaus plenari-nio posėdžio atidarymo, derybų šalių (ES ir atskirų šalių) pareigūnai susi-

skirstė į įvairias grupes ir pogrupius rengti sprendimų, kuriuos antrąją savaitę turėjo priimti politikai. Šios derybos – neviešos, jose dalyvavo tik nedidelė dalis iš 15 000 Kopenhagos konferencijoje dalyvaujančių žmonių. Dauguma kitų dalyvių buvo JT vals-tybių narių stebėtojai, atstovaujantys beveik 200 valstybių, taip pat NVO ir kitos interesų grupės, kurios pasi-naudojo COP 15 ir ieškojo paramos savo tikslams, siekė daryti įtaką prii-mantiems sprendimus ir didinti savo populiarumą.

Įprastinės Kopenhagos konferenci-jos dienos programą sudarė 1 plena-rinis posėdis, 2 ad hoc darbo grupių posėdžiai, 5 neformalių grupių posė-džiai, 16 šalių grupių posėdžių, 8 stebė-tojų organizacijų posėdžiai, 39 spaudos konferencijos, 22 papildomi renginiai, 7 moksliniai pranešimai, maža to, dar ir atskiros šalys ar šalių grupės rengė paskaitas ir diskusijas (pavyzdžiui, į 9 renginius pakvietė ES, į 9 – Brazi-lija, į 3 – Kinija ir į 7 – Nyderlandai). Visi šie renginiai vyko konferencijų centre (panašiame į „Heysel“ pasauli-nės parodos centrą Briuselyje), tačiau, pritrūkus patalpų, dalis renginių vyko Kopenhagos mieste.

Trijų EESRK narių delegacija COP 15 dalyvavo antrąją savaitę, gruodžio 13–18 d. EESRK nedalyvavo jokiose oficialiose derybose, tačiau

vis dėlto nusiuntė savo atstovus dėl dviejų priežasčių: pirma, buvo norima didesnei auditorijai pristatyti ligšio-linį Komiteto darbą, apibendrintą rezoliucijoje „Kelio atgal nėra“, ir, antra, surengti tam tikrą papildomą renginį. Papildomą renginį paprastai sudaro trumpa 1,5–2 val. trunkanti konferencija, per kurią keletas kalbė-tojų skaito pranešimus, po to vyksta diskusijos su publika.

EESRK gruodžio 18 d. surengtas renginys buvo skirtas BVP ir alterna-tyviems gerovės vertinimo būdams. Iš pirmo žvilgsnio tai neatrodo labai svarbu klimato kaitos požiūriu, bet augimo ir gerovės vertinimo būdai daro didelį poveikį politiniams sprendimams. Reikia pasakyti, kad tokį papildomą renginį gali lydėti sėkmė tik tokiu atveju, jei jo pro-grama bus įdomi, patraukli ir jeigu pavyks gerai ją „parduoti“. Kalbėtojų sąrašas buvo įspūdingas, į jį įtraukti aukšto lygio akademikai ir politikai, turintys puikių oratorinių gebėjimų, taigi tereikėjo pritraukti kuo daugiau tuo besidominčių žmonių. Buvo išda-lyti reklaminiai lapeliai, pakabinti plakatai, išnaudoti visi turimi ryšiai, pasirūpinta maistu ir gėrimais. Ren-ginyje, kuriame tiesiog kaunamasi dėl dėmesio, negalima buvo pasikliauti atsitiktinumu. (ja) ●

Pilietinės visuomenės nuomonė apie branduolinę energiją: galimybės ir pavojaiPasibaigus Kopenhagos aukščiausio lygio susitikimui, dabar pats tinka-miausias metas surengti diskusiją apie tai, kaip branduolinė energija galėtų mums padėti įgyvendinti tarptautinės bendruomenės užsibrėžtus tikslus. Komitetas visada laikėsi nuomonės, kad branduolinė energija yra viena iš šiuo metu turimų galimybių gaminti energiją išskiriant mažai anglies diok-sido, tad negalima jos tiesiog lengva ranka atsisakyti. Vis dėlto branduoli-nės energijos naudojimo galimybę rei-kia išsamiai aptarti su visais susijusiais dalyviais, įskaitant įmones, darbuoto-jus, asociacijas ir ypač Europos pilie-čius. Taip ES gyventojai gautų išsa-mesnę informaciją ir būtų užtikrinta, kad politikai ieško darnių į ateitį orien-tuotų ir teisingų sprendimų.

2009 m. lapkričio 30 d. TEN skyrius surengė konferenciją „Branduolinė energija: galimybės ir pavojai. Europos pilietinės visuomenės ir suinteresuo-tųjų subjektų požiūris“, kuria tęsiamos nuolatinės Komiteto pastangos užti-krinti didesnį diskusijų dėl branduo-linės energijos skaidrumą.

Konferencija buvo surengta laikan-tis 2007 m. Komisijos įkurto Euro-pos branduolinės energijos forumo (angl. ENEF) programos. János Tóth vadovauja šio forumo darbo grupei dėl skaidrumo, o keletas EESRK narių dalyvauja ENEF darbo grupėse dėl pavojų ir galimybių.

Renginyje dalyvavo daug įvairių organizacijų atstovų, jie diskutavo branduolinės energijos konkuren-cingumo, jos įtakos elektros energi-jos kainoms ir branduolinių atliekų tvarkymo klausimais. Pranešimus skaitė Europos Komisijos energetikos ir transporto generalinio direktorato direktoriaus pavaduotojas Domi-nique Ristori, Europos Parlamento nariai Edit Herczog ir Ivailo Kalfin. Diskusijoms pirmininkavo EESRK nariai E. M. Iozia, U. Sirkeinen, G. Wolf ir E. E. Ehnmark, aktyviai dirbantys energetikos ir tvaraus vys-tymosi srityse.

J. Tóth pabrėžė, kad diskusijos ati-tinka EESRK prioritetą geriau infor-muoti Europos gyventojus apie įvairias energijos pasirinkimo galimybes ir platesnę ENEF misiją skatinti suinte-resuotųjų subjektų dialogą ir atkreipti dėmesį į visos visuomenės diskusijas dėl branduolinės energijos.

Diskusijų išvados aiškios: dar rei-kia daug nuveikti, kad būtų pasiektas didesnis skaidrumas branduolinės energijos srityje. Žinoma, ES lygio konferencijos yra svarbios, tačiau dabar turėtų būti imamasi veiksmų vietos lygmeniu, kad būtų sudarytos sąlygos kurti vietos ir nacionalinius forumus, skirtus branduolinės ener-gijos klausimams.

Dėl kai kurių sprendimų dalyviams pavyko rasti kompromisų, tačiau dar lieka daug neišspręstų klausimų, pavyzdžiui, atliekų tvarkymo ar sąnaudų konkurencingumo (visų pirma turint omeny tai, kad netikė-tai išaugo naujų atominių elektrinių statybos Europos Sąjungoje sąnau-dos). Branduolinė energija nebūtinai padeda sumažinti elektros energi-jos kainas, visų pirma todėl, kad ne visada tinkamai liberalizuojama ES energetikos rinka. (ak) ●

NAUJIENOS APIE MŪSŲ NARIUSMario Sepi įteiktas Bulgarijos tarybos garbės apdovanojimas

Bulgarijos ekonomikos ir socialinių reikalų tary - bos pirmininkas Lalko Dulevski įteikė EESRK pirmininkui Mario Sepi apdovanojimą už indėlį į organizuotos pilietinės visuomenės ugdymą. Tai – pats aukščiausias apdo-vanojimas Bulgarijoje,

skiriamas už aktyvų darbą skatinant pilietinį dialogą. Ceremonija vyko 2009 m. lapkričio 27 d. Sofijoje kas-metinio nacionalinių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų ir EESRK pirmininkų ir generalinių sekretorių

susitikimo metu. Susitikime buvo priimta deklara-cija „Europos darbo rinka. Priemonės krizei įveikti“. (jr)

Tomasz Jasinski – Europos jaunimo profsąjungų priešakyjeSveikiname Tomasz Jasiński (Darbuotojų grupė, Len-kija) – jis buvo išrink-tas Europos profesinių sąjungų konfederacijos jaunimo komiteto pirmi-ninku (ETUC). Jaunimo komitetas rengia veiksmų programas ir daro įtaką ETUC darbui užtikrinda-

mas, kad jos strategijoje, politikoje ir pozicijoje būtų tinkamai atsižvelgta į jaunimo nuomonę ir poreikius. (mb)

institucinės permainos, susijusios su ES išorės aspektu, yra viena svar-biausių naujosios sutarties naujovių. Sutartimi sukurtos Europos Vadovų Tarybos pirmininko ir Vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir sau-gumo politikai pareigybės ir Europos išorės veiksmų tarnyba. Atsižvelgiant į sutarties teikiamas galimybes ir pirmininkaujančios Ispanijos ryžtą siekti iš tikrųjų „efektyvaus daugia-šališkumo“ ir kad ES taptų „pasaulio lydere“, šioje srityje tikėtinos labai svarbios permainos.

Ispanijos ministras pirmininkas J. L. R. Zapatero neseniai pasakė, kad „Europa buvo ir tebėra sėkmingas projektas [...]. Tačiau mums to nepa-kanka, norime daugiau [...]. Tikroji Europa sugrįžta.“ Šį nenugalimą norą veikti patvirtina ir pirmininkaujan-čios šalies programa. (mb) ●

Mario SepiTomasz Jasiński

EESRK info. 2010 m. sausio mėn. specialusis leidimas / 1 3

ĮŽANGINIS ŽODIS

www.eesc.europa.eu

Gerbiamas skaitytojau,šis specialus EESRK info numeris pasirodys pačioje Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų pradžioje. Skurdas ir soci-alinė atskirtis – tai dvi proble-mos, kurios ypač rūpi Europos ekonomikos ir socia linių rei-kalų komitetui. 2009 m. mūsų Komitetas parengė keletą svarbių

nuomonių šiomis temomis, daug dėmesio buvo skirta „dirbančiųjų skurdui“ ir atnaujintos socialinės darbotvarkės tikslams. Esame pilie-tinės visuomenės atstovai, tad palankiai sutikome sprendimą paskelbti 2010-uosius Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais. Europos Sąjunga užtikrina tam tikras teises, kuriomis turėtų remtis konkrečios kovos su skurdu priemonės. Žmogaus orumo ir individo ekonominių ir socialinių sąlygų ryšys įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, taip pat daugelio valstybių narių konsti-tucijose. Mums skubiai reikia tvirto politinio ryžto kovoti su socialine atskirtimi ir skurdu, imtis būtinų socialinių priemonių ir jas įgyven-dinti visais valdymo lygmenimis.

Padėtis yra dramatiška: ES skursta daugiau kaip 79 milijonai žmo-nių, įskaitant 19 milijonų vaikų. Iš esmės vienas iš penkių Europos piliečių gyvena nepriimtinomis socialinėmis sąlygomis. Nors, paly-ginti su valstybių narių vyriausybėmis, ES turi ribotus įgaliojimus veikti socialinės apsaugos srityje, turime nepamiršti, kad 2010-ieji Europos metai gali tapti gera proga skurdo ir socialinės atskirties problemas politinėje darbotvarkėje iškelti aukščiau ir reikalauti kon-krečių veiksmų.

EESRK jau keletą kartų pabrėžė atnaujintos ir stiprios ES socialinė darbotvarkės svarbą. Kartu su asociacija „Notre Europe“ Komitetas priėmė deklaraciją, kurioje asmenys ir pilietinės visuomenės organiza-cijos raginami pasirašyti peticiją dėl naujos socialinių veiksmų progra-mos, kurioje socialinės teisės būtų ne mažiau svarbios už ekonomines laisves. Realios galimybės pasinaudoti teisėmis, ypač socialinėmis teisėmis, yra pirmas žingsnis, kurį turime žengti, kad kova su socialine atskirtimi ES taptų konkrečiu ir pasiekiamu tikslu.

Ekonominės krizės metu socialinės atskirties ir skurdo problemas (kai atskirtis gali būti ir skurdo priežastis, ir padarinys) būtina spręsti kartu.

Skurstančių dirbančiųjų problemas turime veikti ir Europos, ir naci-onaliniu lygmeniu kelete sričių, įskaitant užimtumo politiką, rūpybos ir socialinio draudimo politiką ir šeimų rėmimo priemones.

Be to, negalima pamiršti pažeidžiamiausių grupių, pavyzdžiui, etni-nių mažumų, darbuotojų migrantų, benamių, šeimų, kuriose yra tik vienas iš tėvų, ir pan.

Tai ypač svarbu dėl dabartinės ekonominės situacijos. Europa eko-nomika sveiksta labai lėtai ir daugeliui piliečių vis dar tenka kęsti nedarbą, skolas ir blogėjantį gyvenimo lygį. Turime užtikrinti, kad mažiau pasiturintys žmonės nemokėtų už krizę, kuri kilo visai ne dėl jų kaltės. 2010-ieji yra metai, kai ES vadovai ir valstybių narių vyriausybės turės nuo žodžių pereiti prie darbų. Kad taip būtų, ES pri-valo įgyvendinti daugiau priemonių vadovaudamasi keletu principų ir vertybių: stiprinti Europos socialinį modelį, didinti atvirojo koordina-vimo metodo veiksmingumą, siekti pagrindinių teisių taikymo darbe ir „padoraus darbo“ principo įtvirtinimo bei skurstančių dirbančiųjų problemą aptarti Europos socialinio dialogo lygmeniu.

Mario SepiEESRK pirmininkas

2010 m. sausio mėn. specialusis leidimas / 1 LT

EESRK info Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetastiltas tarp Europos ir organizuotos pilietinės visuomenės

2010 m. sausio 21 d. Madridas, Ispanija: Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų įžanginė konferencija

2010 m. gegužės 17–30 d. Briuselis, Belgija:Pavasario teminės savaitės

2010 m. spalio 10–24 d. Briuselis, Belgija:Rudens teminės savaitės

ĮSIDĖMĖTINOS DATOS

Ar pavyks Europai išsivaduoti iš skurdo?Visai Europai žinomas britų kino reži-sierius Ken Loach ir jo kritiški socialinei neteisybei atskleisti skirti kino filmai. 2009 m. gruodžio mėn. Kanų festivalyje kino kūrėjas savo apdovanojimų kolekciją papildė Auksine palmės šakele – Europos kino akademijos apdovanojimu už viso gyvenimo laimėjimus. Režisierius davė interviu EESRK info.

EESRK info: Ar galima būtų teigti, kad viena svarbiausių Jūsų filmų temų yra skurdas ir vargas?

Ken Loach: Taip, tai viena iš temų, tačiau nenorėčiau apsiriboti viena ar dviem. Paprastai stengiuosi sukurti kažką sudėtingesnio. Tačiau scenaris-tai, su kuriais aš dirbu, be kitų dalykų stengiasi asmeninę patirtį susieti su socialinėmis aplinkybėmis. Juk mes augame ne vakuume. Viską lemia soci-alinė ir politinė aplinka, kurioje gyve-name. Dažnai pamirštami žmonės, kurie skursta ir... Nemėgstu žodžio „atskirtis“. Net ir būdami bedarbiai šie žmonės atlieka ekonominę funk-ciją – jie mažina darbo vertę. Vis dėlto neteisinga manyti, kad nedarbas ir socialinė atskirtis – tiek to, pavartosiu šį madingą žodžių junginį – yra nukry-pimas nuo normos. Šie reiškiniai yra būdingi pačiai sistemai: žmonių, kurie kontroliuoja ir kuria politinį pagrindą, sistemai – čia pavartosiu dar vieną baisų žodį – kapitalizmui.

EESRK info: Ar manote, kad Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai padės ką nors pakeisti?

K. L.: Manau, kad turime būti kri-tiški. Suprantu, kad yra ES direktyvų, kuriose reikalaujama, kad viešosios paslaugos būtų atviros privačiam sek-toriui ir kad valstybė negali investuoti į pramonę ir gamybą. Tai reiškia, kad

ekonominė veikla priklauso būtent nuo privačių bendrovių ir didžiųjų korporacijų. Pelno reikia taip smar-kiai siekti, kad net nebėra sąlygų ilga-laikiam užimtumui. Ilgalaikę karjerą, prie kurios žmonės buvo pripratę, pakeitė darbas pagal laikinas trumpa-laikes sutartis ir atsitiktinis darbas.

Mano tėvas tame pačiame fabrike dirbo 43 metus. Dabar taip nebūna. Jis buvo pameistrys. Dabar galimybių mokytis darbo vietoje irgi nebėra. Mūsų šalyje 20 proc. jaunimo bedar-biai. Jeigu darbo negali užtikrinti ekonominė sistema ir mes patys veik-dami visi kartu, kaip tada tai galėtų įvykti?

EESRK info: ES skurdas gresia 80 mili-jonų žmonių – kuo prie šios problemos sprendimo galėtų prisidėti pilietinė visuomenė?

K. L.: Tiesą sakant – niekuo, jeigu esantys valdžioje radikaliai nekeis kurso. Teigčiau, kad reikėtų rinktis visuotinio dalyvavimo, demokratinės kontrolės, poreikių tenkinimo, o ne pelno siekimo ir aplinkos apsaugos kursą.

Ken Loach

> > > p. 4

Jau vien tai, kad būtina paskelbti metus, skirtus kovai su skurdu ir socialine atskirtimi, rodo, kad skurdo mastas Europos Sąjungoje neleistinai didelis. Kai kurie pasakytų – tiesiog šokiruo-jantis. Ir vis tik Europa – vienas turtin-giausių pasaulio regionų.

Todėl kyla kur kas gilesnis klau-simas: kas yra skurdas ir kokios jo priežastys? Oficialiai tai reiškia, kad skurdžiai gyvena tie asmenys, kurių pajamos yra mažesnės nei 60 proc. nacionalinio pajamų vidurkio. Bet ar tokia abstrakti apibrėžtis atspindi žmonių potyrius? Dvi 2009 m. atlik-

Ką europiečiai mano apie skurdą?

tos „Eurobarometro“ apklausos atsako į kai kuriuos klausimus.

Duomenys parodė, kad trys ketvir-tadaliai europiečių mano, kad jų šalyse skurdžiai gyvena labai daug žmonių, o 9 iš 10 respondentų ragina imtis skubių veiksmų šiai problemai spręsti. Tačiau nesutariama, kas yra skurdas. Respon-dentų nuomonės išsiskyrė: 24 proc. mano, kad skurdas – tai pinigų trū-kumas, neleidžiantis tapti visateisiu visuomenės nariu, 22 proc. teigia, kad tai neturėjimas galimybės įsigyti pagrindinių prekių, o 21 proc. teigia, kad skurdžiai gyvenantys žmonės pri-

klauso nuo labdaros ar visuomeninių organizacijų. Mažiau kaip vienas iš pen-kių apklaustų žmonių pritarė oficialiai skurdo apibrėžčiai.

Statistikos duomenys rodo, kad 16 proc. ES gyventojų gyvena žemiau oficialios skurdo ribos. Pagal 2009 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. atliktą apklausą dauguma žmonių mano, kad problema gilėja: 84 proc. europiečių teigia, kad skurdo mastas jų šalyje – pirmiausia Vengrijoje, Latvijoje ir Graikijoje – per pastaruosius trejus metus padidėjo. Tačiau įdomu tai, kad kur kas mažiau žmonių (53 proc.) mano, kad skurdas padidėjo būtent ten, kur jie gyvena, ir tik 12 proc. respondentų teigia, kad jie kiekvieną mėnesį vos suduria galą su galu.

Ar jaustis neturtingu ir būti netur-tingu yra tas pats? „Žmonės labai tiksliai gali pasakyti, skursta jie ar ne“, – sako „Gallup“ organizacijos Europoje vadovaujantysis direktorius Robert Manchin. Ši organizacija lie-pos mėn. atliko telefoninę apklausą. Tačiau vienur gyventojai yra nusiteikę optimistiškiau nei kitur. Pavyzdžiui, Kipre kur kas mažiau žmonių, palyginti su kitomis šalimis ir išskyrus Daniją, mano, kad skurdžiai gyvena labai daug žmonių. O pagal statistinius duomenis

> > > p. 4

ISSN 1830-5113

4 EESRK info. 2010 m. sausio mėn. specialusis leidimas / 1

vakarieniauti „Ritz“ viešbutyje. Argi nenuostabu?

EESRK info: Ar kuris nors iš Jūsų darbų pakeitė skurdo sampratą? Pavyzdžiui, juosta „Keti, grįžk namo“ („Cathy Come Home“)?

K. L.: Šis filmas padarė poveikį tik dėl tam tikros televizijos būklės tuo metu. Manau, kad esame sukūrę ir geresnių dalykų, tačiau šis pasirodė tinkamu metu. Dar buvo „Kesas“ („Kes“), tačiau šiame filme vaiki-nas turėjo darbą. Filmo „Šešiolika“ („Sweet 16“) herojus buvo kiek vyres-nis ir neturėjo nieko: nei bendruo-menės, nei darbo – visiškai nieko. Šiuos filmus skiria 30 metų. „Šešio-lika“ („Sweet 16“) buvo filmuojamas Grynoke – laivų statyklų mieste, kuriame šiuo metu didžiulis nedar-bas. Pagrindinė veikla – narkotikai. Gabūs vaikai išvykdavo kitur, o kiti – pasiliko ir pamažu degradavo. ●

Keisčiausia, kad viskas yra politikų rankose ir jie tas rankas grąžo lyg tai būtų Dievo rykštė, tačiau juk taip nėra. Būtent toks yra organizuotos ekonominės veiklos pobūdis. Ko jie tikisi? Tas pats būtų velniui piktintis nuodėme.

EESRK info: Jūsų filmas „Laisvas pasaulis“ („It’s a Free World“) parodė, kaip Europoje išnaudojami dirbantys migrantai. Vis dėlto, ar manote, kad laisvas judėjimas ir galimybės len-gviau keliauti ES gali padėti žmonėms ištrūkti iš skurdo?

K. L.: Kaip žmonės gali keliauti, jeigu jie neturi darbo? Juk jie neturi nė ska-tiko. Tai tokia veidmainystė. Tegul jie nuvažiuoja į skurdesnę vietovę, juk tokių yra kiekvienoje šalyje, ir tegul pasako žmonėms: galite lais-vai keliauti. Keliauti, tai keliauti, o iš kur gauti pinigų? Tas pats būtų sakyti benamiui, kad jis gali laisvai

3 p. tęsinys Ar pavyks Europai išsivaduoti iš skurdo?

veiksnys“ tokią pranašystę gali paversti tikrove. Dabartinės krizės sąlygomis 26 proc. europiečių mano, kad padėtis kitais metais taps dar sunkesnė. Opti-mistiškai nusiteikę tik 16 proc. Europos gyventojų.

Kas, europiečių manymu, už tai atsa-kingas? Dauguma sako, kad nacionalinės vyriausybės turi imtis veiksmų skurdui sumažinti aprūpindamos darbu, užti-krindamos kvalifikaciją, skatindamos augimą ir statydamos būstus už priei-namą kainą. Tačiau duomenys rodo, kad jų žvilgsnis krypsta ir į Europos Sąjungą. Už užimtumą atsakingas ES Komisijos narys Vladimír Špidla mano, kad europiečiai puikiai suvokia skurdo ir socialinės atskirties problemą šiandie-ninėje visuomenėje. Jo nuomone, trys ketvirtadaliai žmonių tikisi iš Europos Sąjungos svarbių sprendimų. ●

Kipras yra viena iš šešių skurdžiausių ES šalių. Tai rodo, kokia sudėtinga yra skurdo problema ir kokį poveikį žmo-nių mąstymui daro socialinis solidaru-mas ir santykinės gerovės suvokimas.

Nedarbas yra laikomas pagrindine socialine skurdo problema ES, o nepa-kankamas išsilavinimas ir kvalifikacija lemia asmens skurdą. Pietinėje Europos dalyje šeima ir jos parama yra svarbesnė nei Šiaurės šalyse. Nors 56 proc. euro-piečių mano, kad bedarbiai priklauso didžiausios rizikos grupei, tik vienas iš penkių teigia, kad vaikai, vieniši tėvai ir vienišos motinos yra pažeidžiami, tačiau duomenys rodo visai ką kita (skursta ati-tinkamai 19 proc. ir 32 proc.).

Patys bedarbiai dukart labiau nerimauja dėl skurdo ir benamystės. Robert Manchin teigia, kad „baimės

3 p. tęsinys Ką europiečiai mano apie skurdą?

Kaip manote, ar jūsų šalyje daug žmonių gyvena skurde?

Teminiai metai gali daug ką pakeistiEuropos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai nedvejodami pritarė sprendimui 2010-uosius visoje Europos Sąjungoje paskelbti kovos su skurdu metais. 2008 m. gegužės mėn. priimtoje nuomonėje Komitetas spren-dimą paskelbti kovos su skurdu Europos metus apibūdino taip: „Tai – puiki inici-atyva, galinti išplėsti visuomenės supra-timą apie ilgalaikį skurdą ir atskirtį Euro-poje ir paskatinti remti veiksmingas šios problemos sprendimo priemones.“ Deja, skurdo mastas šiandien didžiulis. Nese-niai atliktų skaičiavimų duomenimis beveik 80 milijonų (t. y. apie 16 proc.) ES gyventojų gyvena skurde. EESRK šią padėtį vadina nepakenčiama.

„Skurdo ir socialinės atskirties mažinimas yra naudingas visiems piliečiams, todėl kiekvienas turėtų pri-

sidėti prie šio tikslo įgyvendinimo“, – teigiama toje pat nuomonėje, o ją parengęs pranešėjas, Varšuvos skautų asociacijos pirmininko pavaduotojas Krzystof Pater (EESRK, Įvairių inte-resų grupė) priduria: „Pasiturintys žmonės neturėtų galvoti, kad jų atsa-komybė apsiriboja mokesčių mokė-jimu.“ Permainų gali atnešti bet kokia veikla – net savaitė savanoriško darbo. „Viskas priklauso nuo visuomenės mentaliteto“, – sako K. Pater.

K. Paterio nuomone, užuot lyginus santykinius pajamų skirtumus, Euro-pai reikėtų sukurti naujus rodiklius, kurie atskleistų tikrosios atskirties mastą ir žmonių galimybes įpirkti prekes ir paslaugas sau ir savo šeimai. „Žinome, kad Komisija šį klausimą jau sprendžia, – teigia K. Pater. – Didžiausia atsakomybė visų pirma gula ant politikų pečių.“

EESRK nuomone, kovos su skurdu metais ypatingą dėmesį reikėtų skirti penkiems klausimams:

neteisėtas darbas,•aktyvios žmonių įdarbinimo prie-•monės,investicijos į pramonės šakas ir pas-•laugų sektorius, kuriuose kuriamos darbo vietos,politikos įtaka būsimam ekonomi-•kos augimui,pažeidžiamų bendruomenių aprū-•pinimas maistu ir energija.

Norint panaikinti skurdą, reikės imtis priemonių pačiose įvairiausiose srityse,

todėl iniciatyvą turi rodyti politikai. „Labiau nei iki šiol reikėtų siekti, kad sąžiningas pasiektos gerovės paskirsty-mas taptų pagrindiniu politiniu tikslu ir ES lygiu“, – skelbiama nuomonėje.

Vyrauja nuomonė, kad geriausia priemonė skurdui įveikti – užimtumas. 2007 m. beveik 10 proc. ES darbingo amžiaus suaugusiųjų gyveno šeimose, kuriose nė vienas suaugęs šeimos narys nedirbo. Migrantų nedarbo lygis dides-nis nei vietinių gyventojų (pavyzdžiui, Danijoje bedarbių migrantų yra 16 proc. daugiau nei vietinių), todėl migrantams skurdas ir socialinė atskirtis yra daug opesnės problemos.

Vis dėlto darbas pats savaime neuž-tikrina apsaugos. 2008 m. atliktos soci-alinės apsaugos ir socialinės aprėpties apklausos duomenimis, 8 proc. ES 25 valstybių narių dirbančių piliečių gyveno žemiau skurdo ribos. Taip yra dėl žemo atlyginimo, žemos kvalifi-kacijos, neužtikrintų darbo sąlygų ir dažnai ne savo noru dirbamo darbo ne visą darbo dieną. 2009 m. rugsėjo mėn. EESRK priėmė nuomonę „Darbas ir skurdas. Globalus požiūris“, kurioje apžvelgiama sudėtinga „skurstančių dirbančiųjų“ padėtis. Joje raginama kurti kokybiškas darbo vietas, geriau organizuoti profesinį mokymą ir užti-krinti mokymąsi visą gyvenimą, taip pat siūlomi nauji socialinės apsaugos ir darbo derinimo mechanizmai, kad visos šeimos gautų užtektinai pajamų. Apskaičiuota, kad 48,1 mln. darbuo-tojų Europoje neturi nuolatinių darbo sutarčių. Taigi dirbančiųjų nesaugumas ir skurdas didėja.

„Pažįstu žmonių, kurie dirba metalo apdirbimo, statybos, paslaugų sekto-

Ką reiškia „Europos metai“Irini PariEESRK pirmininko pavaduotoja, atsakinga už komunikaciją

Dažnai žmonės klausia, kokia tikroji Europos metų prasmė. Europos metai padeda atkreipti dėmesį į Europai ir jos visuomenei svarbius klausimus: plačiai pristatoma vykdoma veikla, skatinamos viešos diskusijos, kurių metu rodoma derama pagarba daly-vaujančioms savanoriškoms organiza-cijoms ir jų iniciatyvoms, ir taip val-džios institucijoms suteikiama daugiau galimybių plėtoti veiklą.

Dveji pastarieji „Europos metai“, t. y. Europos kūrybiškumo ir naujo-vių metai (2009 m.) ir Europos kultūrų dialogo metai (2008 m.), buvo tokie „apčiuopiami“, kad tapo puikia proga atkreipti visuomenės dėmesį į EESRK veiklą.

2010-ieji paskelbti Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais. Komunikacijos požiūriu tai tikras iššū-kis, kadangi žmonių požiūris į skurdą ir socialinę atskirtį nevienodas. Tai lemia skirtingą žmonių elgesį, kartais net sumišimą. Tai nėra maloni tema, gali būti netgi skaudu apie tai kalbėti. Tačiau juk kalbame apie kasdienį sun-kiomis sąlygomis gyvenančių moterų, vyrų ir vaikų gyvenimą. Jie nėra tikri, ar rytoj turės kur šiltai apsistoti ir šilto maisto. Todėl privalome apie tai kalbėti su užuojauta ir pagarba. Šiame leidinyje apžvelgiama, kokių konkrečių veiksmų ėmėsi EERSK, kad ši svarbi visuomenės problema išliktų vienu svarbiausių dar-botvarkės klausimų. ●

Krzysztof Pater

riuose, – tose srityse, kurioms aš ats-tovauju, – ir negali padoriai gyventi iš savo atlyginimo, ypač dideliuose miestuose. Mums tai atrodo nepriim-tina, – sako nuomonę apie darbą ir skurdą parengusi Darbuotojų grupės ir Prancūzijos darbuotojų krikščionių federacijos narė Nicole Prud’homme. – Darbas turėtų žmogui suteikti orumo, taip pat užtikrinti gerovę dirbančiojo šeimai.“ Rengiant nuomonę buvo suor-ganizuotas viešas klausymas. „Nuomo-nės tekste atspindėta Europos realybė ir žmonių patirtis. Tikiuosi, kad šia nuo-mone Komisija pasinaudos ateinančiais metais.“

N. Prud’homme pabrėžia, kad ini-ciatyva parengti šią nuomonę gimė dar prieš ekonomikos krizę. „Norėjau atkreipti dėmesį, kad darbas (net darbas visą darbo dieną) ne visada gelbsti nuo skurdo. Tai struktūrinė problema, kurią krizė dar labiau paaštrino ir iš kurios mes dar neišbridome! Europos metai suteikia galimybę pajudėti iš mirties taško ir nebegrįžti į praeitį.“

Tai, kad Europos mastu nėra pri-imta skurdo apibrėžtis, reiškia, kad į šią problemą praeityje nežiūrėta rimtai. Europos kovos su skurdu tin-klo nuomone, norint susidaryti aiškų vaizdą apie socialinę nelygybę, reikia gerai įsigilinti į turto klausimą – reikia gerai išanalizuoti, kas turi turto, iš kur jis atsiranda ir kaip perskirstomas. Be to, padėtis 27 ES valstybėse narėse yra labai skirtinga. Skurstantys Jungtinės Karalystės, Danijos ar Airijos gyven-tojai vis tiek gali tikėtis devynis kartus didesnių pajamų nei Bulgarijos, Rumu-nijos ar Latvijos skurstantieji. Šie skir-tumai po ES plėtros tik dar labiau padi-dėjo. „Todėl išauga aktyvios socialinės ir ekonominės sanglaudos politikos ir didėjančių ekonominių skirtumų maži-nimo visoje ES svarba siekiant mažinti skurdo ir socialinės atskirties proble-mas“, – teigiama EESRK nuomonėje.

Irini Pari

2009 m. sausio mėn. EESRK parengė nuomonę dėl atnaujintos socialinės darbotvarkės. Savo mintimis apie Europos metus dalijasi šios nuomonės bendrapranešėjis Antonello Pezzini: „Jei pasinaudosime teminių metų tei-kiamomis galimybėmis, tikrai galime tikėtis realių permainų.“ Pasak A. Pe- zzini, vertėtų prisiminti 1982-uosius – Europos mažųjų ir vidutiniųjų įmo-nių metus. „Tuomet pradėjome daug iniciatyvų, kurių vaisiais džiaugėmės dar ilgai po to. Tuo teminiai metai ir vertingi – dėmesys sutelkiamas į vieną klausimą, o permainos yra ilgalaikės.“ A. Pezzini sako, kad skurdas ir socialinė atskirtis kenkia Europos ekonomikai, todėl daugiau dėmesio reikėtų skirti pilietiniam dialogui, jis padidintų tar-pusavio supratimą ir padėtų sumažinti nelygybę visuomenėje.

Vienoje iš nuomonių aiškiai skel-biama, kad „būtent dabartinės krizės metu negalima nepastebėti, kad už kie-kvieno žmogaus gerovę yra atsakinga visa visuomenė“. ●

Antonello Pezzini

Nicole Prud’homme

HungaryBulgariaRomania

LatviaPortugal

FranceGreece

LithuaniaSlovakiaSloveniaBelgium

ItalyEstonia

EU-27Germany

PolandIreland

United KingdomSpain

Czech RepublicThe Netherlands

LuxembourgFinland

MaltaAustria

SwedenCyprus

Denmark

WidespreadNot widespreadDon’t know

EESRK info. 2010 m. sausio mėn. specialusis leidimas / 1 5

Pastangos išgyvendinti vaikų skurdą ES

20-osios Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos metinės primena apie skaudžią tikrovę – beveik vienas iš penkių vaikų Europoje gyvena skurde. Situacija nuo 2003 m. nepagerėjo, o kai kuriose valstybėse narėse skursta vienas iš keturių vaikų.

Netinkamas būstas, bloga sveikatos priežiūra ir didesnis rizikingo elgesio pavojus yra tik keletas nepriteklių, kuriuos dėl skurdo patiria pažeidžia-miausi europiečiai ir kurie bus per-duoti ateities Europai.

Vaikai iš šeimų, kuriose yra tik vienas tėvų, patiria didesnę skurdo riziką. Dėl finansų krizės keletas vals-tybių narių sumažino švietimo, svei-katos priežiūros ir socialinių išmokų

biudžetą. Tokios priemonės gali susti-printi vadinamojo skurdo perdavimo iš kartos į kartą pavojų.

Šiam skurdo perdavimo proce-sui nutraukti reikia kompleksinės strategijos, kurioje politika būtų grindžiama tiksliai orientuotais ir kiekybiškai įvertinamais tikslais. ES kol kas oficialiai nenustatė vaikų skurdo sumažinimo rodiklio. Euro-pos Parlamentas pasiūlė siekti iki 2012 m. skurdą sumažinti 50 proc., tačiau Europos Komisija šiuo klau-simu tyli.

„Idėja ES sumažinti vaikų skurdą 50 proc. yra gera ir aš jai visiškai pritariu, tačiau matau, kad ją įgy-vendinti bus sunku, ypač tuo atveju,

jeigu Komisija neturės įgaliojimų imtis sankcijų prieš tas šalis, kurios nevykdo savo užduočių“, – pareiškė III grupės narė, Vaiko teisių aljanso vadovė Jillian van Turnhout. Jos teigimu, Komisijai šios problemos gerai žinomos, būtent todėl Komisija ir tyli.

2006 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba paprašė valstybių narių imtis priemonių vaikų skur-dui sumažinti. Po metų Komisija ir valstybių narių vyriausybės paskelbė

Moterims skurdas gresia labiau negu vyrams

Jillian van Turnhout

Claus Sørensen

Vienišoms motinoms Europoje labai sunku patenkinti pagrindinius savo vaikų poreikius. Nuolatinis darbas šią problemą padeda išspręsti tik iš dalies. Vienišos motinos turi daug reikalų: rūpintis šeimos nariais, susidaryti tokį darbo grafiką, kad galėtų suderinti darbą su pareigomis namuose. Dėl darbo lankstumo ir mobilumo stokos išauga pavojus vienišoms motinoms, taip pat ir jų vaikams, patekti į skurdą. Europoje skurdžiai gyvena 34 proc. nepilnų šeimų.

„Daugiau nei pusė nepilnų šeimų Jungtinėje Karalystėje gyvena skur-džiai, – sakė Brenda King, buvusi nacionalinės moterų komisijos narė. – Vienišoms motinoms nuo-lat iškyla darbo valandų lankstumo problema. Atstumas iki darbovietės taip pat labai svarbus, kadangi vie-nišos motinos negali dirbti labai toli nuo vaikų priežiūros įstaigos, jeigu apskritai jos įstengia naudotis vaikų priežiūros įstaigų paslaugomis“.

Daugelyje ES šalių skurdo pavo-jus dažniau iškyla moterims, negu vyrams. Finansų krizės pasekmės

padėtį dar labiau pablogino. Kitais metais nedarbas išaugs ir pasieks „didžiausią lygį per daugiau kaip dešimt pastarųjų metų“. Prie tokios negailestingos išvados 2009 m. spa-lio mėn. ataskaitoje priėjo Europos Komisijos ekonomikos ir finansų reikalų generalinis direktoratas. Dir-bantiesiems pagal laikinas sutartis ir mažiau kvalifikuotiems darbuotojams yra ir bus sunku įveikti dabartinį eko-nomikos nuosmukį.

Ataskaitoje teigiama, kad iš pra-džių moterų užimtumą krizė palietė nelabai, kadangi didelė dalis moterų dirba socialiniuose sektoriuose. „Joms pavyko išlaikyti darbo vietas, bet buvo sutrumpintos darbo valan-dos“, – teigė B. King.

Daugiau nei tris ketvirtadalius dir-bančiųjų ne visą darbo dieną sudaro moterys. Kitaip tariant, ne visą darbo dieną dirba kas trečia moteris. Moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas sudaro 15 proc. ir nesikeičia nuo

2003 m. Kai kuriose valstybėse narėse šis skirtumas yra daug didesnis.

Praėjus 35 metams nuo Direkty-vos dėl vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio įsigaliojimo 1974 m., moterys vis dar diskriminuojamos Europos Sąjungos darbo rinkoje. Nors yra aukštesnio išsilavinimo, jos užima palyginti mažai atsakingų postų. 71 proc. visų įmonių vadovų Euro-poje yra vyrai, o moterys dominuoja klientų aptarnavimo sektoriuje.

Europos Komisija ieško būdų, kaip sumažinti šį skirtumą ir panai-kinti stereotipus, lemiančius vaid-menų pasiskirstymą ir stiprinančius išankstinį nusistatymą. Praėjusiais metais Komisija skyrė daugiau nei 100 mln. eurų užimtumo, socialinės sanglaudos ir lyčių lygybės progra-moms.

Vis dėlto trūksta konkrečių ES tikslų sumažinti moterų skurdą. Sumažinus moterų skurdą, būtų suda-Brenda King

rytos daug geresnės sąlygos jų vaikų sėkmei. „Neįsivaizduoju, kaip būtų galima panaikinti vaikų skurdą netu-

Kalbėtis su žmonėmis„Jei nebendrausime su žmonėmis, gali atsitikti blogiausia – nevyks visiškai nieko“, – teigia Europos Komisijos komunikacijos generalinio direktorato vadovas Claus Sørensen. 2009 m. spa-lio mėn. kreipdamasis į Europos kon-ferencijos „Tikrasis ir įsivaizduojamas skurdas. Komunikacijos sunkumai“ dalyvius C. Sørensen pareiškė, jog norint išaiškinti visuomenei, kad būtina kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi, pirmiausia reikia užmegzti su ja ryšį.

Skurstančiųjų ir socialiai atskirtų gyventojų problema nustumiama į šalį. Daugiau dėmesio į Europos

pažeidžiamiausių žmonių padėtį atkreipsime ir apie ją geriau infor-muosime visuomenę, jeigu į jos narius kreipsimės asmeniškiau. Konkrečiai tai reikštų, kad informa-cija turi pasiekti žmonių namus ir jų socialinius tinklus.

„Mums reikia paruošti visuomenę ir padėti jai suprasti, kad turime kažkaip spręsti socialinės atskirties problemas“, – kalbėjo C. Sørensen. Komisijos atstovas pripažino, kad jo vadovaujamas generalinis direktora-tas kol kas nedirbo taip efektyviai, kaip jis pats norėtų. ●

šį tikslą savo prioritetu. Norint suma-žinti vaikų skurdą, nepakaks vien užtikrinti geresnių galimybių patekti į darbo rinką. Reikia veikti visapusiš-kai nepamirštant vaiko emocinės ir socialinės raidos.

Komisija ir Taryba, koordinuoda-mos bendrą nacionalinių duomenų analizę, gali teikti rekomendacijas. 2008 m. ataskaitoje teigiama, kad valstybėms narėms reikia gerinti ste-bėseną ir įvertinti politikos poveikį vaikų skurdui ir socialinei atskirčiai.

Vaikų skurdo išgyvendinimas turėtų būti daugumos, jeigu ne visų, valstybių narių prioritetinis rūpestis. Tačiau tikrovė yra tokia, kad daugelis tų valstybių narių dar turi įgyvendinti rekomendacijas, apie kurias kalbama jų 2008–2010 m. nacionaliniuose veiksmų planuose. Kadangi trūksta investicijų ir ryžto nacionaliniu ir vietos lygmeniu, iniciatyvos neduoda konkrečių rezultatų. Todėl vaikų skurdas tebėra didelė problema – kad ir kaip tai būtų neteisinga, 19 proc. vaikų gyvena skurde. ●

rint konkrečių planų moterų skurdui sumažinti“, – baigdama kalbą pasakė B. King. ●

© Eu

ropo

s Sąj

unga

6 EESRK info. 2010 m. sausio mėn. specialusis leidimas / 1

Etninės mažumos vis dar kovoja dėl savo vietos Europoje

Diskriminacija dėl etninių priežasčių laikoma dažniausiai pasitaikančia dis-kriminacijos forma Europoje. 2009 m. „Eurobarometro“ diskriminacijos tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė europiečių mano, kad priklausymas tam tikrai etninei grupei yra kliūtis darbo rinkoje. Tokios išvados nieko gero nežada imigrantams ir mažumų integracijai visoje Sąjungoje.

Europos Komisijos pirmininkas José Manuel Barroso nori kurti bendrą imigracijos politiką, kurios pagrindą sudarytų pagarba pagrindinėms tei-sėms ir žmogiškajam orumui. Pasak Komisijos pirmininko, ugdymas ir mokymas yra integracijos pagrindas.

Dėl diskriminacijos ir socialinių problemų etninės mažumos ir imi-grantai vis dar atsiduria visuomenės užribyje. Daugelis prieglobsčio dėl teisėtų priežasčių prašančių asmenų prievarta grąžinami arba laikomi kalėjimą primenančiomis sąlygomis.

Kiti, laukdami, kol bus išnagrinėtas jų prašymas (o biurokratinės proce-dūros trunka ilgai), dažnai neturi kur gyventi.

Romų – didžiausios Europos etni-nės grupės – padėtis ir toliau lieka sudėtinga. 2008 m. „Eurobarometro“ diskriminacijos tyrimas atskleidė, kad beveik ketvirtadalis visų europie-čių nejaukiai jaustųsi, jei jų kaimynas būtų romas, tačiau tik 6 proc. gyven-tojų blogai jaustųsi, jei jų kaimynas priklausytų kitai etninei mažumai. Todėl kai kurie romai labai stengiasi slėpti savo kilmę.

2006 m. už komunikaciją atsa-kinga Europos Komisijos narė Margot Wallström paprašė EESRK parengti tiriamąją nuomonę dėl kovos su diskriminacija ir mažumų, pirmiausia romų, integravimo. Blogos gyvenimo sąlygos, prastas išsilavini-mas, neprieinamos sveikatos priežiū-ros paslaugos ir segregacija – tai tik keletas iš nuomonėje atspindėtų romų kasdienybės aspektų. Beveik 60 proc. romų gyvena itin skurdžiai, o romų vaikai ankstyvame amžiuje patiria segregaciją mokykloje.

Nuomonės tikslas – ES instituci-joms pristatyti romų bendruomenių problemas ir pateikti rekomendacijų, kurios galėtų būti priimtos. Vien kal-bomis nieko nepakeisime – reikia imtis veiksmų. „Iki šiol nieko konkretaus nepadaryta“, – teigia Madi Sharma, kartu su Anne-Marie Sigmund paren-gusi EESRK nuomonę apie romus.

Sėkminga mažumų integracija priklauso nuo gerai veikiančio visų subjektų bendradarbiavimo tinklo. Tai pasakytina ir apie romus, kurie akivaizdžiai per mažai atstovaujami politinių sprendimų priėmimo lygiu. EESRK nuomonėje Komisija raginama ištirti, kaip ES teisės aktais būtų galima išspręsti jų problemas, galbūt priimant desegregacijos direktyvą.

ES kovos su diskriminacija direk-tyva ir Rasių lygybės direktyva yra veiksmingos priemonės. Tačiau teisės aktus įgyvendina ir vykdo valstybės narės. Vienos tai daro geriau nei kitos. Italijoje Valstybės taryba nusprendė registruoti visų romų pirštų atspaudus ir pateikė reikalavimą, kad visi išeinan-tys iš romų taboro nešiotų specialius ženklelius. Šiaurės Airijoje romai turėjo bėgti nuo juos persekiojančios minios. Dar ir 2005-aisiais iškilo į vie-šumą įtarimai dėl priverstinės romų moterų sterilizacijos Čekijoje. 2009 m. lapkričio mėn. Čekijos Ministras Pir-mininkas Jan Fischer oficialiai už tai atsiprašė ir pažadėjo imtis priemonių, kad tokių pažeidimų nebebūtų.

„Europos kovos su skurdu ir soci-aline atskirtimi metai yra puiki inici-atyva, visų pirma kalbant apie romus, bet ar jų neužgoš finansinė krizė ir dėl jos skurde atsidūrusi daugybė Europos žmonių? – klausia Madi Sharma. – Jei Europos metais nebus nustatyta aiškių, konkrečių priemonių romų bendruo-menių skurdo ir socialinės atskirties problemoms spręsti, teminiai metai tebus formalumas.“ ●

Skurdas sumažės, jei bus kovojama su klimato kaitaGruodžio mėnesį Kopenhagoje prasidėjus COP 15 konferencijai, vienas svarbiausių politinės darbotvarkės klausimų buvo kli-mato kaita. EESRK info norėjo sužinoti, ką Tarpvyriausybinės klimato kaitos komi-sijos pirmininkas dr. Rajendra Pachauri mano apie klimato kaitos ir skurdo sąsa-jas Europoje ir besivystančiose šalyse.

Dr. Rajendra Pachauri nuomone, kli-mato kaitos poveikis skurdui Europoje gali būti įvairus. Pirmiausia, padažnė-jus ir suintensyvėjus ekstremaliems gamtos reiškiniams, labiausiai nuken-tėtų neturtingi žmonės. Netgi labiau-siai klestinčiose šalyse didžiausiomis klimato kaitos aukomis tampa netur-tingieji, tai atsitiko Naujajame Orleane praūžus uraganui „Katrina“.

Manoma, kad Viduržemio jūros regione dėl klimato kaitos bus dar labiau juntamas vandens stygius, o tai turėtų neigiamų pasekmių nedi-deliems ūkiams ir neturtingoms visuomenės grupėms. Tačiau Europa gali patirti ir kitokį poveikį. Klimato kaita gali neigiamai paveikti įvairius besivystančių šalių regionus: gali sumažėti žemės ūkio gamyba ir imti dramatiškai stigti vandens. Nedidelių salų ir žemų pakrančių gyventojai gali atsidurti pavojuje dėl kylančio jūros lygio. Dėl minėtų priežasčių daugelis žmonių turėtų palikti savo šalį, todėl Europai tektų priimti daug neturtingų pabėgėlių, kurie tik papildytų skurde gyvenančių asmenų gretas. ●

Už naują socialinių veiksmų programąPrašome Europos Komisijos parengti Socialinių veiksmų programą, kurioje pagrindinės socialinės teisės būtų garantuojamos taip pat, kaip užti-krinamos konkurencijos taisyklės ir ekonominės laisvės. Lapkričio 30 d. įvykusioje konferencijoje, kurioje buvo minimos Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių charti-jos 20-osios metinės, EESRK ir aso-

ciacija „Notre Europe“ pabrėžė, kad reikalinga nauja socialinių veiksmų programa, atitinkanti realią padėtį Europos Sąjungoje. Buvęs darbdavių grupės narys Bruno Vever pasakė: „Europos Sąjunga išgyvena krizę ir dėl to pamiršta savo piliečius. Šio-mis aplinkybėmis EESRK turi būti labai ryžtingas.“ Į renginį, kuriame dalyvavo ir buvęs Europos Komisijos

EESRK ketina kelti sąmoningumą skurdo klausimais ir įtraukti į šią veiklą piliečius2010 m. visoje ES ketinama surengti šimtus renginių. Svarbiausi iš jų – įžanginė konferencija (sausio 21 d., Madridas), baigiamoji konferencija (gruodžio 17 d., Briuselis), Europos masto meno paroda ir žurnalistų kon-kursas. Dviejų Europos teminių savai-čių renginiai, skirti skurdui ir sociali-nei atskirčiai, taip pat vyks Briuselyje. Jų tikslas – suteikti postūmį veiklą sutelkiant į du konkrečius laikotar-pius: 2010 m. gegužės 17–30 d. ir spa-lio 10–24 d. Valstybių narių teminių savaičių renginiai vyks visus metus nuo vasario iki lapkričio mėn.

EESRK Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius (SOC) pasiūlė nuolatinei iš visų skyrių narių sudarytai tyrimo grupei sutelkti ište-klius ir užtikrinti Komiteto dalyva-vimą pagrindiniuose renginiuose Briuselyje ir valstybėse narėse. Ši grupė parengs pranešimą apie EESRK, kaip informacijos skleidėjo, vaidmenį 2010 m. ir jo svarbiausią misiją po 2010 m. (mjb) ●

Madi Sharma

Dr. Rajendra Pachauri

pirmininkas Jacques Delors, susi-rinko daugiau nei du šimtai dalyvių. Raginame pilietinės visuomenės orga-nizacijas ir Europos piliečius pasira-šyti konferencijos pabaigoje priimtą deklaraciją, kurios tekstą 22 kalbomis rasite interneto svetainėje: www.eesc-europa.eu/social-rights (jr) ●

© Eu

ropo

s Sąj

unga

EESRK info. 2010 m. sausio mėn. specialusis leidimas / 1 7

Judėkime kartu naujos mobilumo mieste kultūros link

Smulkiojo verslo aktas. Sukaktis pusiaukelėjeNorint įveikti finansų krizę ir išspręsti socialines ir aplinkosaugos problemas, ypač svarbu teikti paramą mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Europos MVĮ yra naujovių diegimo ir kūry-biškumo šerdis ir nusipelno didesnės Europos Sąjungos paramos. Tai Euro-pos politikos kūrėjams 2009 m. gruo-džio 2 d. Smulkiojo verslo akto (SVA) sukakties proga vykusioje bendroje konferencijoje pareiškė EESRK darbda-vių grupė, Europos prekybos ir pramo-nės rūmų asociacija, Europos amatų, mažųjų ir vidutinių įmonių asociacija ir Europos pramonininkų ir darbda-vių konfederacijų sąjunga. SVA – tai priemonės, kurių Europos Komisija ėmėsi laikydamasi principo „pirmiau-

sia galvokime apie mažuosius“, bet jos nepanaikino kliūčių, trukdančių užti-krinti augimą, kurti naujas darbo vietas ir diegti naujoves. Dažnai verslininkai abejoja savo sugebėjimais arba nežino, kad Europa iš tiesų gali padėti pradėti verslą ir jį plėtoti. EESRK darbdavių grupės pirmininkas Henri Malosse prašo Europos Sąjungą prisiimti didesnius įsipareigojimus MVĮ labui: „Nekyla abejonių, jog Europa gali pasikliauti MVĮ užtikrinant augimą ir kuriant darbo vietas, bet kyla klau-simas, ar MVĮ ir įmonių vadovai gali pasikliauti Europa.“ Renginio dalyviai taip pat įsipareigojo ateinančiais metais toliau vertinti, kaip įgyvendinamas SVA ir teikti apie tai atsiliepimus. (jr) ●

gai atidarė parodą, atskleidžiančią, kaip visuomenė apskritai ir pilietinė visuomenė gali padėti savo vyriau-sybėms skatinti gerąją mobilumo mūsų miestuose gerinimo praktiką. EESRK patalpose surengtą parodą, kuri veiks iki gruodžio 18 d., aplankė ir 114 10–12 metų amžiaus Woluwé įsikūrusios Europos mokyklos moks-leivių (iš 5 kalbų skyrių: anglų, pran-cūzų, vokiečių, lietuvių ir suomių). Tai buvo jų pažintinės išvykos tvaraus mobilumo klausimais dalis.

Išsamesnė informacija:http://www.eesc.europa.eu/sections/ten/index_en.asp?id=2300011tenen (acc) ●

Mobilumas mieste – vis didėjantis Europos gyventojų rūpestis. Nuo piliečių sprendimo, kokią transporto priemonę pasirinkti, priklausys ne tik jų pačių gerovė ir sveikata; tai turės vis daugiau įtakos aplinkiniams ir aplinkai. Todėl 2009 m. gruodžio 7 d. EESRK Transporto, energeti-kos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius (TEN) Briuselyje bendrai surengė projekto „Judėkime kartu“ baigiamąją konferenciją, kuri buvo finansuojama pagal 7-ąją ben-drąją mokslinių tyrimų programą ir kurios tikslas – aptarti naujas gali-mybes sukurti geresnę ir visapusiš-kesnę naują mobilumo mieste kultūrą Europoje.

Praėjus aštuoniolikai mėnesių nuo projekto pradžios konferencijos, taip pat įvykusios EESRK, į šį renginį susi-rinko EESRK nariai, 14 konsorciumui priklausančių miestų ir kitų vietos valdžios institucijų (Romos, Madrido, Kaliningrado ir Stokholmo) atstovai, ES politikai ir atsitiktinai parinktų ES piliečių grupė. Visi dalyviai pageidavo aktyvesnio ES dalyvavimo ir papil-domų priemonių tvaraus mobilumo projektų įgyvendinimui pagerinti. TEN skyriaus pirmininko pavaduo-tojas Edgardo Iozia, (II grupė, Italija) pabrėžė, kad EESRK turėtų aktyviau imtis konkrečių veiksmų siekiant tva-raus mobilumo Europos miestuose.

Konferencijoje kalbėjęs Europos Parlamento Transporto ir turizmo

komiteto (TRAN) pirmininkas, EP narys Brian Simpson, palankiai įver-tino iniciatyvos skatinamą atvirą ir dalyvavimą skatinantį požiūrį ir pabrėžė, kad Europos Parlamentui labai svarbu tęsti bendradarbiavimą su EESRK toliau rengiant mobilumo mieste politiką. Baigdamas renginį Stéphane Buffetaut (I grupė, Pran-cūzija) pabrėžė, kad, Komiteto nuo-mone, piliečiams turi būti skiriamas didžiausias dėmesys kiekvienoje tvaraus mobilumo skatinimo inicia-tyvoje.

Iškart po „Judėkime kartu“ dienos, gruodžio 8 d. EESRK TEN skyriaus pirmininkas Janos Toth iškilmin-

Kova su vėžiu ir jo paplitimo skirtumai ES

EESRK pristatė nuomonę dėl veiksmų, skirtų mažinti vėžio paplitimą ES ir naikinti šios ligos paplitimo ir mirtingumo rodiklių skirtumus valstybėse narėse. 2006-aisiais vėžys buvo antra labiausiai paplitusi mirties priežastis po kraujotakos sis-temos ligų, kiekvienais metais vėžys diagnozuojamas maždaug 3,2 milijono ES piliečių. EESRK palankiai vertina ir remia Europos Komisijos pasiūlymo dėl Europos partnerystės kovai su vėžiu, kuriuo remiamos valstybės narės, kuriančios integruo-tus kovos su vėžiu planus, pratęsimą.

EESRK pasisakė už švietimą: jaunų žmonių informavimą apie gyvensenos, profesinius ir aplinkos veiksnius, kurie skatina vėžio vystymąsi. Be ankstyvo švietimo taip pat reikėtų stiprinti mokslinių tyrimų iniciatyvas, kad būtų galima sukaupti daugiau vėžio prevencijos žinių. EESRK remia ne tik prevencijos pro-gramas, bet ir pasiūlymus nustatyti naujus atrankinės patikros tikslus. (al)

Reikia ryžtingesnių realiosios ekonomikos skatinimo veiksmų

Veiksmams koordinuoti, užtikrinti ekonomikos atgaivinimą ir spręsti socialines problemas reikalingas antrasis didesnių užmojų Europos rėmimo planas, naujos tarptautinių finansų taisyklės ir politiškesnė Europa. Tai pagrindinė nuomonės „Finansų krizė ir jos poveikis realiajai ekonomikai“ (pranešėjas Carmelo Cedrone, Darbuotojų grupė, Italija), priimtos EESRK gruodžio 16 d. plenarinėje sesijoje, mintis.

Nuomonėje teigiama, kad būtina įvesti kontrolės ir bausmių sis-temą, kuri apsaugotų nuo neigiamo nekontroliuojamos sistemos poveikio pasikartojimo. Taip pat reikalingas bendras susitarimas Europos bankų klausimu. „Išgyvenant tokią krizę, kaip dabar, reikia imtis ryžtingų veiksmų ir ieškoti trumpalaikių ir ilgalai-kių priemonių ir sprendimų“, – teigė C. Cedrone, sakydamas įžanginę kalbą.

Todėl EESRK ragina Komisiją pasiūlyti konkrečias priemones politinei Europai kurti vadovaujantis principu „iš apačios į viršų“, pavyzdžiui, parengti baltąją knygą dėl politinio valdymo. „Svarbu užtikrinti, kad ateityje visuomenei nebereikėtų mokėti už nedarną Europos mastu“, – kalbėjo C. Cedrone. (ds)

Esminės permainos – transporto sektoriaus tvarios ateities garantas

Europos Komisijos ir ES Tarybai pirmininkaujančios Švedijos prašymu gruodžio mėn. plenarinėje sesijoje EESRK priėmė nuo-monę dėl tvaraus transporto politikos Europoje po 2010 m.

Pranešėjo Lutz Ribbe (Įvairių interesų grupė, Vokietija) teigimu, dabartinė transporto sistema nėra tvari, todėl būtinos esmi-nės permainos. Nepakanka tik tenkinti ir didinti transporto paklausą. L. Ribbe mano, kad turėtume žvelgti plačiau ir stebėti, kaip vystosi transportas, ir nuspręsti, ar kai kurie veiksmai šioje srityje yra iš tiesų prasmingi.

EESRK pabrėžia, kad būtina atidžiai ištirti politikos poveikį transporto modeliams ir tik tada priimti politinius sprendi-mus.

Komitetas ragina Europos Sąjungos teisės aktų leidėjus trans-porto tvarumo klausimą spręsti iš esmės ir neapsiriboti tik aplin-kos apsaugos tikslais. Išties tvaraus transporto galime tikėtis tik tada, jei šio sektoriaus darbuotojams bus užtikrintos geresnės socialinės sąlygos ir jei visi žmonės, įskaitant neįgaliuosius ir vyresnio amžiaus asmenis, turės vienodas galimybes naudotis transportu.

EESRK ragina imtis veiksmų ir siekti seniai nustatytų, tačiau iki šiol neįgyvendintų tikslų. Vienas šių tikslų – išorės sąnaudų internalizavimas. (mb)

GLAUSTAI APIE PLENARINĘ SESIJĄ

Mokiniai su Claude Leloup pažintinės išvykos metu

Henri Malosse

8 EESRK info. 2010 m. sausio mėn. specialusis leidimas / 1

Gruodžio mėnesį atidaryta EESRK konkurse „Design ZeroNine“ dalyva-vusių kūrybiškiausių, tvarumo kon-cepciją atspindinčių projektų paroda. Čia lankytojai ras ir apdovanotus pro-jektus. Šioje multimedijos parodoje bus galima pamatyti aukščiausią įver-tinimą gavusios koncepcijos prototipą „Bee House“ (liet. Avilys). Tai – love-lis gėlėms, kurį tarptautinė vertinimo komisija pripažino geriausiu, nes „taip sujungiami augalų, gyvūnų ir žmonių gyvenimai ir išryškinamos esminės šiuolaikinio gyvenimo ekologinės vertybės“.

Gruodžio 9 d. vykusiame parodos atidaryme pirmininko pavaduotoja Irini Pari ir generalinis sekretorius

Martin Westlake įteikė apdovanojimus keturiems geriausiems dizaineriams. Be „Bee House“ projekto buvo apdo-vanotas ir mobiliojo telefono kroviklis „Dynamic“, naudojantis streso metu išskiriamą energiją. USELESS – nedi-delis daiktas, primenantis apie būti-nybę tausiai naudoti išteklius, taip pat susilaukė pripažinimo. O už kūrinį

„Sabbiode“ – iš natūralių medžiagų pagamintų daiktų rinkinį, skatinantį mažinti atliekas, vertinimo komisija įteikė padėką.

Konkurso globėjos Giovana Mas-soni nuomone, „Design ZeroNine konkursas tvarumui skatinti sureng-tas siekiant aiškaus ir labai patrauklaus tikslo – dovanoti“. Be to, tokie apdo-vanojimai sustiprina EESRK misiją – susieti pilietinės visuomenės socialines iniciatyvas su Europos institucijomis, kad būtų galima daryti poveikį socia-linei politikai bei ją remti.

Kviečiame visus apsilankyti paro-doje, kuri veiks iki 2010 m. sausio 31 d. (al) ●

2010 m. sausio mėn. specialusis leidimas / 1

EESRK info 22 kalbomis: http://www.eesc.europa.eu/activities/press/eescinfo/index_en.asp

QE-A

A-09-010-LT-N

EESRK infoRedaktorėBarbara Gessler

Redaktorės pavaduotojaiVincent BastienMaciej BuryIsolde JuchemAshley LewisMarco PezzaniJérôme RocheDaria Santoni

Leidinio koordinatorėAgnieszka Nyka

Straipsnių šiam leidiniui pateikė: Jakob Andersen, Maria Judite Berkemeier, Ana-Cristina Costea, Aleksandra Klenke, Maria Jose Lopez Grancha, Sebastien Occhipenti, Christian Weger, Laila Wold.Išspausdintą EESRK info vokiečių, anglų ir prancūzų kalbomis nemokamai galima gauti Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Spaudos skyriuje. Be to, EESRK info leidinį 22 kalbomis PDF formatu galima rasti EESRK tinklavietėje: http://www.eesc.europa.eu/activities/press/eescinfo/index_lt.asp.EESRK info nėra oficiali EESRK darbo ataskaita. Tokio pobūdžio dokumentai spausdinami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ar kituose Komiteto leidiniuose.

Leidinį kopijuoti – su nuoroda į EESRK info – leidžiama (tik tuo atveju, jei redaktoriui bus pateikta kopija).

Tiražas – 15 500 egzempliorių. Kitas numeris bus išleistas 2010 m. vasario mėn.SpauSdinta 100 % perdirbtame popieriuje

AdresasEuropean Economic and Social CommitteeJacques Delors BuildingRue Belliard/Belliardstraat 991040 Bruxelles/BrusselBELGIQUE/BELGIËTel. +32 25469396 arba +32 25469586Faks. +32 25469764

El. paštas: eescinfo@eesc.europa.eu Tinklavietė: http://www.eesc.europa.eu

EESRK info leidžiamas devynis kartus per metus Komiteto plenarinių sesijų metu.

Atraskime tvarią rytojaus architektūrą„Pasaulinė pereikvojimo diena“ – tai ta metų diena, nuo kurios žmonija pradeda gyventi viršydama savo eko-loginius pajėgumus, kadangi sunau-doja daugiau išteklių, nei planeta gali per metus sukurti. 2009 m. ši diena buvo rugsėjo 25-oji. Tuo metu EESRK surengė energijos vartojimo efekty-

vumo dienas ir išleido vaizdo klipą, kuriame rodoma, kad perdirbimas tikrai taps pagrindiniu ateities archi-tektūros principu. Visi, apsilankiusieji EESRK energijos vartojimo efekty-vumo dienose, galėjo pamatyti, koks iš tikrųjų yra ekologiškas būstas. Dau-giau informacijos apie namą, sunau-dojantį dešimt kartų mažiau energijos negu vidutiniškai sunaudoja miesto pastatas Europoje, rasite adresu: http://www.eesc.europa.eu/activities/press/media/AV/index_en.asp.

Susipažinkite su EESRK premijos organi-zuotai pilietinei visuomenei laureatais

Lapkričio mėn. plenarinėje sesijoje EESRK apdovanojo šešis Europos pilietinės visuomenės atstovus už novatoriškus pasiekimus ir kūrybi-nes iniciatyvas, padariusius teigiamą poveikį visuomenės požiūriui į Euro-pos Sąjungą ir integracijos procesui. EESRK pakalbino visus premijos laureatus. Jeigu negalėjote dalyvauti

TRUMPAI

Netrukus EESRKMenininkai ir mokslininkai aptars sudėtingą klimato kaitos reiškinį

Pastaraisiais metais žmonės Europoje ėmė daug geriau suprasti, kas yra kli-mato kaita. Tačiau išlieka atotrūkis tarp to, kas žinoma mokslininkams ir kas plačiajai visuomenei. Žinių trūksta ir kultūros bei meno srityje. Todėl Europos ekonomikos ir sociali-nių reikalų komitetas (EESRK), Britų taryba, Europos Sąjungos nacionali-nių kultūros institutų partnerystė (EUNIC) ir organizacija „Tipping-Point“ kultūros veikėjus, menininkus ir klimatą tiriančius mokslininkus pakvietė į klimato kaitai skirtą kon-ferenciją. Konferencija vyks 2010 m. sausio 25 ir 26 d. EESRK rūmuose. Renginio tikslas – aptarti klimato kaitos klausimą, šio reiškinio kom-pleksiškumą ir subtilius kultūrinius klimato kaitos problemos aspektus. Taip pat tikimasi nuspręsti, kokiose srityse būtų galima rengti bendrus menininkų ir mokslininkų projek-tus. (ds)

Europos vartotojų diena 2010Nuo 1999-ųjų EESRK mini Europos vartotojų dieną. Šią dieną rengiami vartotojams skirti renginiai, kurių metu atkreipiamas dėmesys į jiems rūpimus klausimus, todėl metams bėgant ši diena

tapo svarbi Europos Sąjungoje. 2010 m. kovo 15 d. Europos vartotojų diena vyks Madride, ją rengs EESRK kartu su ES Tarybai pirmininkausiančia Ispanija ir Europos Komisija. 2010-ųjų Europos vartotojų dienos pagrindinė tema – „Vartotojų teisių užtikrinimas“. (mjlg)

Konferencija „Žmogiškieji ištekliai Europos jūrų sektoriuje“ 2010 m. kovo 11 d.EESRK norėtų aktyviau propaguoti užimtumą ir konkurencingumą jūrų sektoriuje ir paskatinti jaunimą atkreipti didesnį dėmesį į jūrininkų profesijas. Į šią konferenciją EESRK pakvies ne tik šia profesija besido-minčius jaunuolius, bet ir pagrin-dinius sektoriaus dalyvius: įvairius socialinius partnerius, laivų savinin-kus, profesinių sąjungų ir švietimo bei mokymo įstaigų, Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) atstovus ir t. t. (so) ●

Apdovanojimai dizaineriams už kūrybišką tvarios ateities viziją

Irini Pari su pirmosios vietos laimėtoju James Ennis

premijų teikimo ceremonijoje ir norėtumėte sužinoti, kas gali sieti Italijos organizacijas, kovojančias su organizuotu nusikalstamumu, nevy-riausybines aplinkosaugos organizaci-jas, ekonomikos rūmus ir asociacijas, propaguojančias istoriją ir savanorišką veiklą Europoje, apsilankykite Komi-teto interneto svetainėje adresu:http://www.eesc.europa.eu/activi-ties/press/media/AV/index_en.asp ir pažiūrėkite interviu (mb)

Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos susitiko Maskvoje

Rusijos piliečių rūmų kvietimu pirmą kartą Maskvoje buvo surengtas Tarp-tautinės ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų asociacijos (AICESIS) direktorių valdybos posėdis. 2009 m. gruodžio 3 ir 4 d. vykusiam posėdžiui pirmininkavo Evgeniy Velikhov.

Susitikime dalyvavo penkios ekono-mikos ir socialinių reikalų tarybos iš Europos, penkios – iš Afrikos, dvi – iš Azijos ir viena iš Lotynų Amerikos, taip pat EESRK, Afrikos ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų sąjunga (UCESA), Jungtinių Tautų ekonomi-kos ir socialinių reikalų taryba ir Tarp-tautinė darbo organizacija.

Į susitikimą kartu su EESRK delega-cijos vadovu Filip Hamro-Drotz vyko ir János Tóth bei Martin Westlake.

AICESIS pirmininko Antonio Mar-zano vadovaujama valdyba priėmė AICESIS vidutinės trukmės laikotar-pio vystymosi planą.

Kitas valdybos posėdis ir visuotinis susirinkimas įvyks 2010 m. liepos 5 ir 6 d. Jungtinių Tautų ekonomikos ir socialinių reikalų taryboje Niujorke.

Pasirašyk peticiją dėl socialinių veiksmų programos!

Lapkričio 30 d. EESRK iškilmingai paminėjo 20-ąsias ES pagrindinių socialinių teisių chartijos metines. Renginyje garbės svečio teisėmis daly-vavo Jacques Delors, kuris dar 1989 m. pirmasis įsivaizdavo socialinę Europą, turinčią pagrindines socialines teises. Dabar šios teisės yra įtrauktos į Pagrin-dinių teisių chartiją, kuri pridėta prie Lisabonos sutarties. Taip jau sutapo, kad gruodžio 1 d. Europa minėjo ir Lisabonos sutarties įsigaliojimą. Geresnį momentą šiai sukakčiai pami-nėti sunku net būtų sugalvoti!

Priėmėme ir bendrą pareiškimą, ragi-nantį Europos institucijas patvirtinti socialinių veiksmų programą, kuria siekiama užtikrinti, kad pagrindinėms socialinėms teisėms būtų teikiama tiek pat reikšmės kaip konkurencijos tai-syklėms ir ekonominėms laisvėms. Visas pilietinės visuomenės organiza-cijas ir plačiąją visuomenę kviečiame pasirašyti šią peticiją: http://www.eesc.europa.eu/social-rights.

ES ir Turkija. Pilietinė visuomenė ir stojimo procesas

2009 m. gruodžio 1 ir 2 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų

komitetas Stokholme surengė 27-ąjį ES ir Turkijos jungtinio konsultacinio komiteto posėdį. Posėdyje dalyvavo Švedijos ES reikalų ministrė Ceci-lia Malmström ir Turkijos ES reikalų ministras ir vyriausiasis derybininkas Egemen Bağış.

Vyko diskusijos apie pilietinės visuo-menės vaidmenį stojimo procese, ekonomikos ir finansų krizės poveikį, šešėlinę ekonomiką, moterų teises ir jų vaidmenį ES ir Turkijoje. Kartu su posėdžiu buvo surengtas ir seminaras, kuriame dalyvavo Švedijos pilietinės visuomenės organizacijų ir žiniasklai-dos atstovai, kurie svarstė, kaip pilieti-nės visuomenės organizacijos ir kitos platformos galėtų padėti ES valstybėse narėse skleisti informaciją apie Turki-jos stojimo derybas.

Posėdžio pabaigoje buvo priimtas ben-dras pareiškimas su rekomendacijomis ES ir Turkijos valdžios institucijoms.

Išsamesnės informacijos ieškokite: http://www.eesc.europa.eu/sections/rex/europe/areaactivities/turkey/index_en.asp?id=507327rexen (lw) ●

Filip Hamro-Drotz ir Martin Westlake

Sandy Boyle ir Kudatgobilik