EESC info — December 2008 — Special edition 1

Naujasis EESRK pirmininkas Mario Sepi ragina būti solidariusĮpusėjus Prancūzijos pirmininkavimo Europos Sąjungai laikotarpiui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas 2008 m. spalio 22 d. plenarinėje sesijoje išrinko Mario Sepi EESRK pirmininku 2008–2010 m. kadencijai. Mario Sepi priklauso Darbuotojų grupei, kuriai pirminin-kavo 2006–2008 metais.

Naujasis Komiteto pirmininkas kadenciją pradeda le-miamu Europai ir visam pasauliui metu.

Finansų krizė smarkiai beldžiasi į visų Europos Sąjun-gos gyventojų duris visose šalyse. Europa savo piliečiams ir visam pasauliui turi įrodyti, kad jos vadovai iš 27 valstybių narių geba imtis atitinkamų veiksmų tam, kad ši krizė būtų įveikta, visų pirma tam, kad apsaugotų Europos gyventojus, jie turi rasti sprendimus ir suteikti žmonėms pasitikėjimo.

Pagrindinė naujojo EESRK pirmininko darbo progra-mos tema „Teisės ir solidarumas – globalizacijos kelrodis“ gali būti naudinga ieškant sprendimų pasaulio finansų kri-zei įveikti.

Šiuo kritiniu laikotarpiu Europa turi būti solidari su pi-liečiais.

Solidarumas nėra globalizacijos priešprieša, atvirkščiai, su ja susidūrusiesiems jis suteikia tinkamų priemonių prie jos prisitaikyti.

Naujasis pirmininkas sako: „Globalizacija – tai šiuo metu vykstantis procesas, o solidarumas – visuma veiksmų

Diskusija tema „Teisės ir solidarumas − globalizacijos kelrodis“Svarbiausias Europos uždavinys – skatinti augimą ir įveikti krizę tobulinant Europos socialinį modelį

>>> p. 2

REDAKCIJOS SKILTIS

www.eesc.europa.eu

Gerbiamieji skaitytojai,Ateinantys dveji metai bus ypač svarbūs Europai ir jos piliečiams. Be istorinės finansų krizės, kurią šiuo metu išgyvename, Europa turės naują Komisiją, naują Parlamentą

ir, tikėkimės, naują Sutartį. Reikės apsvarstyti naują Lisabonos strategiją ir Europos piliečiams bei mūsų visų ateičiai labai svarbius klausimus. Mūsų Komitetui tai reiškia, kad turėsime susidurti su besikeičiančiomis aplinkybėmis ir išlaikyti gerą įvaizdį, o komunikacijai teks labai svarbus vaidmuo.

Kaip Komunikacijos skyriaus pirmininko pavaduotoja norėčiau atkreipti dėmesį į penkis mūsų pirmtakų darbu pagrįstus veiksmus. Pirma, turime toliau plėtoti ryšius su kitomis institucijomis. Tarpinstitucinėje informacijos grupėje jau susitikome su Komisijos pirmininko pavaduotoja Margot Wallström, Europos Parlamento pirmininko pavaduotoju Alejo Vidal Quadras ir Prancūzijos Europos reikalų ministru Jean-Pierre Jouyet aptarti 2009-ųjų – Kūrybiškumo ir naujovių metų komunikacijos prioritetų:

•   energetika ir klimato kaita,•   2009 m. birželio mėn. rinkimai į Europos Parlamentą,•   20 metų po geležinės uždangos griūties ir•   augimas, darbo vietos ir stabilumas.

Antra, reikia sutvirtinti ryšius su žurnalistais ir žiniasklaida Briuselyje ir savo šalyse. Trečia, mums reikalinga savalaikė, nauja, gyva, tikslinė, aktyvi ir sąveiki komunikacija. Tam skirtų priemonių, išteklių ir profesionalios pagalbos jau yra. Ketvirta, mums reikia strateginio plano ir komunikacijos pasirinktais klausimais, atsižvelgiant į mūsų pirmininko prioritetus, taip pat į naujausius įvykius ir aktualius klausimus. Galiausiai komunikacijai reikia bendrų pastangų: reikia suburti EESRK narius, sekretoriatą, grupes, skyrius ir komunikacijos grupę.

Turėdama tai galvoje, susitiksiu su grupėmis, skyriais ir kitais organais, pavyzdžiui, CCMI, kad nustatytume komunikacijos prioritetus.

Mūsų bendrų tikslų sieksiu entuziastingai, energingai ir atsakingai. Kartu ir su jūsų pagalba mes tai pasieksime!

Irini Pari,EESRK pirmininko pavaduotoja, atsakinga už komunikaciją

2008 m. gruodžio mėn. specialusis leidimas / 10ISSN 1830-5113

Mario Sepi išrinkimo Europos ekonomikos ir socialinių reika-lų komiteto pirmininku proga 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamente surengta diskusija, kurios metu aptarti Europos Są-jungos ekonominės ir finansinės padėties nulemti nauji uždavi-niai. Pirmininko manymu, su-kurti Europos socialinį modelį, užtikrinantį teises, solidarumą ir garantijas, yra vienintelis būdas padėti atnaujinti konkurencingą vystymosi modelį. Plenarinėje se-sijoje kalbėjęs Europos Komisijos narys, atsakingas už socialinius reikalus, lygias galimybes ir už-imtumą, Vladimír Špidla pabrėžė, kad įgyvendinant Lisabonos stra-tegiją labai svarbu plėtoti Europos

2009 m. sausio 22–23 d.EESRK rūmai, EESRK ir ETUC bendra konferencija „Finansų rinkos“

2009 m. sausio 26 d.EESRK rūmai, konferencija „Europos pilietinės visuomenės požiūris į branduolinę energiją“

2009 m. sausio 27 d.EESRK rūmai, seminaras „Europos komunikacinė partnerystė nepaisant sienų ir kultūrų skirtumų“

ŠIAME LEIDINIO NUMERYJE

ĮSIDĖMĖTINOS DATOS

Vladimir Špidla, Europos Komisijos narys, atsakingas už užimtumą, diskusijos metu

Komisijos ir Europos ekonomi-kos ir socialinių reikalų komite-to bendradarbiavimą. Lisabonos universitetinio instituto ISCTE profesorė ir Lisabonos strategijos „krikštamotė“ Maria João Rodri-gues priminė, kad siekti didesnio konkurencingumo, kurti daugiau darbo vietų ir užtikrinti geres-nę socialinę sanglaudą visuomet buvo Lisabonos strategijos tikslas. Ji taip pat pridūrė, kad šiandien svarbu toliau skatinti augimą ir įveikti struktūrinę krizę įgyven-dinant struktūrines permainas. Diskusijoje dalyvavęs Europos

>>> p. 2Iš kairės į dešinę: Seppo Kallio, Mario Sepi ir Irini Pari

2 Būtina labiau įtraukti pilietinę visuomenę į Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungą

7 Turi būti perduota ES taikos kūrimo Šiaurės Airijoje patirtis

7 Suteikime ūkininkams ūkininkavimo laisvę

8 Be solidarumo nebus gerovės

EESRK info Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetastiltas tarp Europos ir organizuotos pilietinės visuomenės

2 EESRK info — 2008 m. gruodžio mėn. specialusis leidimas / 10

Būtina labiau įtraukti pilietinę visuomenę į Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungą2008 m. spalio 14–16 d. Europos ir Viduržemio jūros regiono vals-tybių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų bei panašių insti-tucijų atstovai Rabate susirinko į Europos ir Viduržemio jūros regi-ono valstybių aukščiausiojo lygio susitikimą. Šį susitikimą drauge organizavo Europos ekonomi-kos ir socialinių reikalų komite-tas (EESRK) ir Maroko pilietinės visuomenės organizacijos, jiems padėjo Maroko užsienio reikalų ir bendradarbiavimo ministerija ir Europos Komisija.

užimtumo komiteto pirmininkas Emilio Gabaglio teigė, jog reikė-jo imtis ryžtingų priemonių, kad būtų išvengta skaudžių krizės pa-darinių užimtumui, ir sukurti Eu-ropos investicijų į infrastruktūrą programą.

Vėliau EESRK vardu kalbėjo trijų grupių pirmininkai Hen-ri Malosse, Georgios Dassis ir Staffan Nilsson. Visi jie pabrėžė

1 p. tesinys

Naujasis EESRK pirmininkas Mario Sepi ragina buti solidarius

ir socialinių reikalų tarybų, vysty-mo organizacijų atstovai. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui atstovavo 17 narių de-legacija, vadovaujama Komiteto pirmininko D. Dimitriadis.

Pagrindinės diskusijų temos

Vienoje iš aukščiausiojo lygio susitikime priimtų rekomendaci-jų buvo kalbama apie ES ir šalių partnerių ryšių socialinį aspektą. Tinklas rekomendavo visose inicia-tyvose, programose ir projektuose, plėtojamuose įgyvendinant Vidur-žemio jūros regiono politiką, atsi-žvelgti į socialinį aspektą, būtiną tvariam šalių partnerių vystymuisi.

Rabato aukščiausiojo lygio su-sitikime, be socialinio aspekto, kalbėta ir kitomis regiono pilie-tinei visuomenei labai svarbiomis temomis: laisvos prekybos zonos perspektyvos 2010 m., moterų ga-limybės dalyvauti ekonominiame ir socialiniame gyvenime, kultūrų dialogas, laisvė burtis į asociacijas ir konsultacinių struktūrų stipri-nimas regione.

Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga

Posėdyje, skirtame pilietinės vi-suomenės vaidmeniui Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungoje, kilo gyvos diskusijos, po kurių buvo parengta rekomendacijų. Ekono-

mikos ir socialinių reikalų tarybų bei panašių institucijų tinklas pa-sisiūlė atlikti pagrindinį vaidmenį apibrėžiant, propaguojant ir stebint Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos projektus ir paprašė, kad tinklui būtų realiai atstovaujama Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos institucijose.

Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių užsienio reikalų mi-nistrų konferencijoje, įvykusioje 2008 m. lapkričio 3 ir 4 d. Marse-lyje, Le Nouail Marlière, neseniai paskirta vadovauti EESRK Euro-med tolesnio darbo komitetui, pa-teikė Ekonomikos ir socialinių rei-kalų tarybų bei panašių institucijų tinklo rekomendacijas. Ji pabrėžė, kad svarbu labiau įtraukti pilietinę visuomenę, visų pirma Ekonomi-kos ir socialinių reikalų tarybų bei panašių institucijų tinklą, įgyven-dinant Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos projektus.

Susipažinti:1995 m. Barselonos deklaraci-

joje Europos ekonomikos ir soci-alinių reikalų komitetas (EESRK) raginamas užmegzti ryšius su par-tneriais Europoje ir Viduržemio jūros regione, kad būtų galima plė-toti pilietinės visuomenės organi-zacijų ryšius ir taip padėti stiprinti Barselonos procesą.

●

ir tikslų, kurie leidžia pasinaudoti galimybėmis, neatsiejamomis nuo ekonominio ir socialinio vystymo-si, t. y. siekti civilizacijos augimo ir visų planetos gyventojų lygybės“.

Trys pagrindiniai naujojo EESRK pirmininko Mario Sepi kadencijos prioritetai – Lisabonos strategija, Lisabonos sutarties sustiprinta da-

1 p. tesinys

Diskusija tema „Teises ir solidarumas − globalizacijos kelrodis“

Į aukščiausiojo lygio susitikimą atvyko ES valstybių narių ir šalių partnerių ekonomikos ir socia-linių reikalų tarybų bei panašių institucijų atstovai, profesinių są-jungų, darbdavių organizacijų, žemės ūkio kooperatyvų, varto-tojų organizacijų, žmogaus teisių, aplinkos ir Maroko bei kitų regio-no šalių, kuriose nėra ekonomikos

NAUJIENOS APIE MŪSŲ NARIUS

Christoph LechnerEESRK su džiaugsmu praneša, kad Christoph Lechner tapo Ko-miteto nariu ir linki jam sėkmės naujoje veikloje. Ch. Lechner,

Austrijos pilietis, teisės specialistas, nuo pat savo karjeros pra-džios dirbo socialinėje srityje gindamas darbininkų ir darbuo-tojų teises.

Nuo 2006 m. jis eina Žemutinės Austrijos darbininkų ir dar-buotojų rūmų vyriausiojo sekretoriaus pareigas ir vadovauja Konstitucinės teisės ir bendrosios bei tarptautinės socialinės politikos departamentui. Jis taip pat yra Austrijos socialinių reikalų ir vartotojų apsaugos ministerijos projekto „Kintanti negalia“ ekspertas prevencijos ir sveikatinimo klausimais.

Ch. Lechner priklauso II grupei (Darbuotojai).

Lena Minkova RoussenovaEESRK sveikina naują narę Leną Minkovą Rusenovą, prisijungusią prie I (Darbdavių) grupės.

L. Minkova Rusenova yra bulgarė, turi ekonomikos magistro ir daktaro laipsnius. Nuo 2007 m. ji yra Bulgarijos švietimo ir mokslo ministerijos nacionalinio mokslinių tyrimų fondo vykdomosios valdybos narė, o nuo 2006 m. – Bulgarijos darb-davių ir pramonininkų konfederacijos vyriausioji ekonomistė ir programų direktorė. 2000–2005 m. ji ėjo Sofijos Europos instituto vyriausiosios ekonomistės pareigas. Jos įspūdingą karjerą papildė darbas EBPO ir Pasaulio banke.

Patrick SeylerLiuksemburgietis Patrick Seyler yra naujas EESRK I (Darbdavių) grupės narys.

Jis baigė tarptautinių santykių studijas ir nuo 2006 m. eina ArcelorMittal ryšių su Liuksemburgo vyriausybe ir institu-cijomis generalinio direktoriaus ir Liuksemburgo skyriaus vadovo pareigas. Savo profesinės veiklos metu P. Seyler ėjo vadovaujamas pareigas leidyklose, rinkodaros ir tarptautinėse daugialypės terpės įmonėse. 1989–1994 m. jis dirbo patarėju Liuksemburgo pramonės federacijoje, ypatingą dėmesį skyrė Europos ir socialiniams klausimams.

1994 m. jis pradėjo dirbti plieno pramonėje ir eina Liuksem-burgo įmonės ARBED SA Valdančiosios tarybos sekretoriaus bei Ryšių ir išorės santykių skyriaus vadovo pareigas.

Sveikiname naujus narius

lyvaujamoji demokratija ir, žinoma, teisės bei Europos socialinis mode-lis.

Toje pačioje plenarinėje sesijoje buvo išrinkti abu EESRK pirmi-ninko pavaduotojai – Irini Pari iš Darbdavių grupės ir Seppo Kallio iš Įvairių interesų grupės. Irini Pari vadovaus EESRK Komunikacijos

grupei, o Seppo Kallio – Biudžeto grupei.

Pirmininkas ir abu jo pavaduo-tojai savo pareigas eis 2008– 2010 metais.

●

didėjančią Komiteto konsulta-cinio vaidmens svarbą Europos Sąjungoje įveikiant svarbiausius socialinius ir ekonominius iššū-kius. Diskusijos metu taip pat at-kreiptas dėmesys į tai, kad būtina nustatyti naują pinigų ir finansų rinkos modelį atsižvelgiant į di-džiųjų bankų etinį aspektą ir jų priežiūrą Europos mastu.

●

Maria João Rodrigues kreipiasi į EESRK plenarinę asamblėją

EESC info — December 2008 — Special edition 3

Pirmininko Mario Sepi 2008–2010 m. programa „Teisės ir solidarumas – globalizacijos kelrodis“Europos socialinis modelis ir solidarumas – konkurencingumo veiksniaiToks solidarumo įsivaizdavimas nereiškia, kad dėmesys sutelkiamas tik į gerąsias visuomenės savybes, visuo-menės idėją ar į visos mūsų civilizacijos vertybes – juk būdami solidarūs galime sėkmingai konkuruoti šiame sudėtingame, globalizacijos paveiktame pasaulyje.

>>> p. 6

www.eesc.europa.eu

Įžanga2008 m. spalio 22 d. pradė-jau eiti Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komite-to pirmininko pareigas. Esu kupinas ryžto nuoširdžiai ir atkakliai dirbti. Sieksiu, kad Komiteto, kaip patariamo-sios institucijos, prestižas ir toliau augtų ir į jo nuomonę vis atidžiau įsiklausytų ES ins-titucijos. Komitetas Europos lygmeniu turėtų kalbėti apie pilietinės visuomenės, Euro-pos darbuotojų ir verslininkų problemas ir lūkesčius. Kartu

su savo pavaduotojais esu tvirtai pasiryžęs siekti užsibrėžtų tikslų.

„Teisės ir solidarumas – globalizacijos kelrodis“ – mano pirmininkavimo laikotarpio devizasŠis šūkis visų pirma reiškia tai, kad solidarumo koncep-cija, kuri Europoje formavosi šimtmečiais, šiandien įgauna naują reikšmę, apimdama savitarpio pagalbą, sugebėji-mą duoti ir imti, dėmesį kitam ir nuolatinį dalijimąsi.

Solidarumas nereiškia, kad vieni turi duoti, o kiti imti, ir tuo labiau nereiškia gailesčio ar užuojautos (kai vieni priima sprendimus, o kiti nuolankiai juos vykdo). Ši sąvoka reiškia, kad eidami vienu keliu turi-me vieni kitus palaikyti, kad ir kokia skirtinga būtų mūsų padėtis.

Mario SepiEuropos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

2008 m. gruodžio mėn. specialusis leidimas / 10

Solidarumas gali priversti ekonomiką sparčiau vystytis, užtikrinti didesnę kokybę: pakiltų bendras ekonomikos ir socialinis lygis, visuomenė taptų stabilesnė, būtų užkirstas kelias socialinėms ir ekologinėms nelaimėms, ku-rios neišvengiamai kiltų, konkurencingumo siektume tik galvodami apie sąnaudų kontrolę ir socialinius konf-liktus.

Siekdami solidarumo ir įgyvendindami Europos socialinį modelį mes nesipriešiname globalizacijai.

Globalizacija vyksta kaip vykusi, o solidarumas apima veiksmus ir tikslus, kurie leidžia atskleisti ekonominio ir socialinio vystymosi potencialą: siekti kultūros ir ekonomikos augimo ir visuotinės lygybės.

2008–2010 m. programos santraukaPirmininko kadenciją pradėdamas tais pačiais metais, kai Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas mini savo penkiasdešimtąsias įkūrimo metines, jaučiu dvejopą atsakomybę: įvertinti Komiteto patirtį ir planuoti jo ateitį.

Šioje srityje EESRK vaidmuo labai svarbus: atstovaudamas pilietinės visuomenės organizacijoms, jis kartu at-spindi socialinių ir kultūrinių skirtumų visumą.

Komitetas – tai institucija, kurioje įvairūs organizuotos pilietinės visuomenės subjektai siūlo sprendimus, dėl kurių susitarė vykdydami savo patariamąją funkciją – konsultuodami ES teisės aktų leidybos ir vykdomosios valdžios institucijas.

EESRK info skaitykite 22 kalbomis!

Leidinio lietuvių kalba ieškokite adresu:http://www.eesc.europa.eu/activities/press/eescinfo/index_en.asp

EESRK info Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetastiltas tarp Europos ir organizuotos pilietinės visuomenės

Naujoji 2008–2010 m. EESRK organizacinė struktūra

PresidentMario Sepi(II grupė „Darbuotojai“, Italija)

PREZIDIUMASEESRK prezidiumą sudaro dvejų metų kadencijai renkamas pirmininkas ir du pirmininko pavaduotojai.

Pirmininko pavaduotojasSeppo Kallio(III grupė „Įvairūs interesai“, Suomija)Biudžeto grupės pirmininkas

Pirmininko pavaduotojaIrini Pari(I grupė „Darbdaviai“, Graikija)Komunikacijos grupės pirmininkė

PirmininkasHenri MalossePrancūzija

EESRK nariai priklauso vienai iš trijų grupių: darbdavių, darbuotojų ir įvairių interesų.I grupė „Darbdaviai“

PirmininkasGeorgios DassisGraikija

PirmininkasStaffan NilssonŠvedija

III grupė „Įvairūs interesai“II grupė „Darbuotojai“

I grupės pirmininko pavaduotojaiPaulo Barros Vale (Portugalija)Peter Clever (Vokietija)Antal Csuport (Vengrija)Sylvia Gauci (Malta)Brenda King (Jungtinė Karalystė)Jacek Krawczyk (Lenkija)Thomas McDonogh (Airija)Eve Päärendson (Estija)José Isaías Rodríguez García-Caro (Ispanija)Cveto Stantič (Slovėnija)Marie Zvolská (Čekija)

III grupės pirmininko pavaduotojaiMiklós Barabás (Vengrija)Luca Jahier (Italija)Mall Hellam (Estija)

II grupės pirmininko pavaduotojaiAndrzej Adamczyk (Lenkija)Sandy Boyle (Jungtinė Karalystė)Gérard Dantin (Prancūzija)Anna Maria Darmanin (Malta)Susanna Florio (Italija)Manfred Schallmeyer (Vokietija)Victor Hugo Sequeira (Portugalija)Dana Štechová (Čekija)

BIURAS

Biuras organizuoja Komiteto veiklą. Jį sudaro 39 nariai, tarp jų Komiteto pirmininkas ir du pirmi-ninko pavaduotojai. Tam tikrais klausimais Biurui padeda ad hoc grupės.

I grupėIrini Pari (Graikija)Henri Malosse (Prancūzija)Milena Angelova (Bulgarija)Brian Callanan (Airija)Bryan Cassidy (Jungtinė Karalystė)Sylvia Gauci (Malta)Filip Hamro-Drotz (Suomija)Jacek Krawczyk (Lenkija)Andreas Louroutziatis (Kipras)Marius Eugen Opran (Rumunija)Eve Päärendson (Estija)Joost van Iersel (Nyderlandai)Tony Vandeputte (Belgija)

II grupėMario Sepi (Italija)Georgios Dassis (Graikija)Raymond Hencks (Liuksemburgas)József Kapuvári (Vengrija)Leila Kurki (Suomija)Daiva Kvedaraitė (Lietuva)Naile Prokešová (Slovakija)Metka Roksandić (Slovėnija)Stanisław Różycki (Lenkija)María Candelas Sánchez Miguel (Ispanija)Mário Soares (Portugalija)Hans-Joachim Wilms (Vokietija)Gustav Zöhrer (Austrija)

III grupėSeppo Kallio (Suomija)Roberto Confalonieri (Italija)Benedicte Federspiel (Danija)Hubert Ghigonis (Prancūzija)Roman Haken (Čekija)Bernardo Hernández Bataller (Ispanija)Armands Krauze (Latvija)Staffan Nilsson (Švedija)Derek Osborn (Jungtinė Karalystė)Krzysztof Pater (Lenkija)Ludmilla Todorova (Bulgarija)János Tóth (Vengrija)Dirk Westendorp (Nyderlandai)

PLENARINĖ ASAMBLĖJA

Visos sudėties Komitetas, remdamasis skyriaus nuomonėmis, savo nuomones priima balsų dauguma ir siun-čia jas Tarybai, Komisijai ir Europos Parlamentui. Komitetą sudaro 344 nariai.

4

Naujoji 2008–2010 m. EESRK organizacinė struktūra

Generalinis sekretoriusMartin Westlake

Komitete veikia šeši specializuoti skyriai, taip pat Pramonės permainų konsultacinė komisija (CCMI), Bendrosios rinkos observatorija (SMO), Tvaraus vystymosi observatorija (SDO), Darbo rinkos observatorija (LMO) ir Lisabonos strategijos observatorija (LSO).

5

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius (TEN)

Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius (ECO)

Išorės santykių skyrius (REX)

PirmininkasJános Tóth

III grupė „Įvairūs interesai“ Vengrija

PirmininkasFilip Hamro-Drotz

I grupė „Darbdaviai“ Suomija

PirmininkasKrzysztof Pater

III grupė „Įvairūs interesai“ Lenkija

PirmininkasHans-Joachim Wilms

II grupė „Darbuotojai“ Vokietija

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius (NAT)

PirmininkasStéphane Buffetaut

I grupė „Darbdaviai“ Prancūzija

PirmininkasBryan Cassidy

I grupė „Darbdaviai“ Jungtinė Karalystė

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius (INT)

Tvaraus vystymosi observatorija (TVO)

PirmininkasJorge Pegado Liz

III grupė „Įvairūs interesai“ Portugalija

Bendrosios rinkos observatorija (BRO)

PirmininkėLeila Kurki

II grupė „Darbuotojai“ Suomija

PirmininkasJosly Piette

II grupė „Darbuotojai“ Belgija

Darbo rinkos observatorija (DRO)

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius (SOC)

PirmininkasJoost van Iersel

I grupė „Darbdaviai“ Nyderlandai

Pramonės permainų konsultacinė komisija (CCMI)

PirmininkasStaffan Nilsson

III grupė „Įvairūs interesai“ Švedija

Lisabonos strategijos observatorija (LSO)

David Sears

I grupė „Darbdaviai“ Jungtinė Karalystė

KVESTORIAI

Daniel Retureau

II grupė „Darbuotojai“ Prancūzija

Ludvík Jírovec

III grupė „Įvairūs interesai“ Čekija

6 EESRK info — 2008 m. gruodžio mėn. specialusis leidimas / 10

Todėl antrasis prioritetas būtų Lisabonos strategija.

Ši strategija yra fundamentalus projektas. Bendradar-biavimas su ES institucijomis svarstant įvairius klau-simus, modernizavimas, žinių visuomenė, tarptautinė konkurencija, moksliniai tyrimai, piliečių gyventojų ir piliečių darbuotojų teisės yra esminiai dalykai, prisi-dedantys prie visuomenės atsinaujinimo proceso.

Dabar palankus metas teikti naujus pasiūlymus institu-cijoms, valstybėms narėms, socialiniams partneriams ir kitoms su Komitetu susijusioms organizacijoms.

Šių naujų pasiūlymų tikslas – atgaivinti Europos ga-mybos struktūras. Tačiau to nepavyks padaryti, jei nebus sustiprinta teisių apsauga ir pagerintos gyve-nimo sąlygos.

Iš čia išplaukia trečiasis prioritetas – teisės ir Europos socialinis modelis. Tai reiškia di-džiules pastangas siekiant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos įsigaliojimo ir jų konkretaus taikymo visais lygmenimis.

Todėl svarbu kuo greičiau išsiaiškinti, kokios yra Europos sprendimų pasekmės.

Komiteto nariai ir jų atstovaujamos organizacijos sudaro tinklą, kuris suteikia Komitetui galimybę įvertinti konkretų direktyvų ir Europos politikos poveikį vietos lygmeniu. Turime tinkamai šiomis žiniomis pasinaudoti.

Tik laikydamasis tokios krypties Komitetas galės ne tik padėti Europos institucijoms pri-imant sprendimus, bet ir nacionaliniu lygmeniu ir kaip organizacija atsakyti į klausimus: kokį poveikį priimti sprendimai turi įvairiems visuomenės segmentams, kokią įtaką jie daro darbo santykiams ir atskirų šalių socialinei pažangai?

Trys pagrindiniai prioritetaiLisabonos sutartyje dalyvaujamosios demokratijos stiprinimui skiriama keletas straips-nių.

Todėl Komitetas visų pirma turėtų išsiaiškinti, kaip šiuos straipsnius būtų galima veiks-mingai įgyvendinti. Tai padaryti jis galėtų stiprindamas savo vaidmenį konsultaciniame procese, visapusiškai pasinaudodamas piliečių iniciatyvos teise teisėkūros srityje ir galiau-siai praktiškai įgyvendindamas reikalavimą konsultuotis ir informuoti pilietinę visuomenę rengiant antrinės teisės aktus.

Šiandien vykstantis visuomenės skaldymosi procesas ir nutraukiami įmonių, profesinių sąjungų ir valdžios institucijų socialiniai susitarimai rodo, kad ekonomikos struktūroms būtinas naujas kokybinis postūmis.

Apie save...

Planuodami EESRK veiklą po 2008 m. turime išnaudoti didžiules Komiteto galimybes:

•   skatinti mūsų visuomenę keistis;

•   stiprinti Europos socialinį modelį.

Politikos įtakos mūsų visuomenei vertinimasKad Komitetas tikrai atspindėtų visuomenės nuomonę, turime skatinti visuomenę vertinti Europos politikos jai daromą poveikį.

EESRK nario pareigas einu nuo 1995 metų. Esu prisiekęs Europos ekonominės ir socialinės politikos principų sekė-jas: iš svarbiausių mano, kaip pranešėjo, parengtų nuomo-nių išskirčiau 2002 m. nuomonę savo iniciatyva „Tarptau-tinių kapitalo rinkų tendencijos, struktūra ir instituciniai mechanizmai“.

Kitose savo nuomonėse taip pat nagrinėjau konkurencijos politikos, Europos pramonės politikos, pinigų sąjungos (buvau tyrimo grupės, rengusios Komiteto nuomonę dėl ekonominės ir pinigų sąjungos ir darbo santykių, narys) ir Lisabonos strategijos klausimus.

Europos problematika domiuosi nuo septintojo dešimtme-čio, mane ypač domina Europos socialiniai ir darbo klau-simai. Esu dalyvavęs Europos federalistų judėjime: Jaunųjų federalistų organizacijoje ėjau Romos padalinio sekreto-riaus pareigas.

Nuo 1966 m. buvau Tarptautinių reikalų instituto, kurio pirmininkas tuo metu buvo Altiero Spinelli, mokslinis dar-buotojas. Mano veiklos sritis buvo socialinė ir profesinių sąjungų politika. 1969–1974 m. bendradarbiavau su Eko-nomikos ir socialinių reikalų komitetu – buvau santykių su Viduržemio jūros regiono šalimis ekspertas.

Pirmasis institute man patikėtas darbas buvo parengti straipsnį apie Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto vaidmenį.

8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiais aktyviai dalyvavau Ita-lijos profesinių sąjungų konfederacijos veikloje: iš pradžių dirbau tarptautinės politikos ekspertu, vėliau tapau Italijos metalo apdirbėjų federacijos nacionaliniu sekretoriumi. Buvau atsakingas už darbo ir sutarčių politiką, taip pat bu-vau Europos metalo apdirbėjų federacijos narys.

Buvau vienas iš tų, kuriems pavyko padėti profesinei sąjun-gai 1984 m. pasirašyti FIAT susitarimą, padėjusį užbaigti ilgai trukusią krizę, kurią sukėlė 1980 m. įsiliepsnoję ne-sutarimai.

Savo veikloje visada daug dėmesio skyriau vystomajam bendradarbiavimui, domėjausi socialine pilietinės visuo-menės raida, nuo kurios neabejotinai priklauso santykiai su tokiomis šalimis kaip Mozambikas, Malis, Čilė ir Brazilija.

Nuo šiol nebesu tik „vienos šalies“ atstovas (toks vaidmuo man buvo skirtas visos mano veiklos Komitete laikotar-piu) – prisiimu atsakomybę už visas šalis. Puikiai suprantu, kad laukia nelengvas darbas, tačiau pasitikėjimo suteikia geri santykiai su visų Komiteto grupių nariais.

Būtina, kad naujasis „socialinis paktas“, kurį įkūnija Pagrindinių teisių chartija ir Lisabonos sutarties nuostatos, taptų konkrečia Europos politika. Socialinės darbotvarkės atnaujini-mas – tai pirmas žingsnis. Siekiant užtikrinti Europos piliečiams socialinį ir teisinį apibrėžtumą, būtina aiškiau suformuluoti darbo teisės nuostatas, nustatyti Europos ir nacionalinių prie-monių (nederėtų pamiršti ir kolektyvinių susitarimų) santykį.

Būti išgirstiems: komunikacijos svarbaKomitetas taip pat turėtų parengti veiksmingą vidaus ir išorės komunikacijos strategiją. Sa-valaikiškumas, veiksmingumas ir politinis turinys – tai trys pagrindiniai aspektai, kuriais šiuolaikiškas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas turėtų remtis vykdydamas oficialią komunikacijos veiklą.

Komitetas būtinai turi dalyvauti aktualiuose politiniuose debatuose, tuo parodydamas, kad jis gali savarankiškai, deramai ir greitai spręsti institucijų diskusijose keliamus klausimus.

7EESRK info — 2008 m. gruodžio mėn. specialusis leidimas / 10

rėdama unikalios taikos kūrimo patirties Šiaurės Airijoje, priva-lo šią patirtį perduoti kitiems konfliktų draskomiems pasaulio regionams. Tačiau nuomonėje teigiama, kad konfliktas regione „vis dar sprendžiamas“ ir Europos Sąjungai rekomenduojama toliau teikti ilgalaikę paramą bendruo-menių susitaikymui. Joje taip pat raginama atsižvelgti į pasiūlymą įsteigti Europos konfliktų spren-dimo Šiaurės Airijoje centrą.

Šią nuomonę, paremtą tiria-mosios komandiruotės ir svarbios konferencijos Belfaste išvadomis, rengė EESRK pakomitetis, vado-vaujamas Henri Malosse, kurį ne-paprastai sujaudino apsilankymas mieste. „Taikos sienos“, skiriančios katalikų ir protestantų bendruo-menes, primena, kad dar laukia daug nenuveiktų darbų. Nuomo-nės pranešėja Jane Morrice tikisi,

Turi būti perduota ES taikos kūrimo Šiaurės Airijoje patirtisaut. Jane Morrice

Suteikime ūkininkams ūkininkavimo laisvę

kad jos gimtosios šalies pavyzdys bus gera pamoka kitiems.

Nuomonėje kalbama apie konf-liktų sprendimo priemonių rinki-nį, kuris gali būti pritaikytas padė-ti kitiems su panašiais sunkumais susiduriantiems regionams. Joje taip pat nurodyta, kokiais būdais ES darė teigiamą poveikį remda-ma pilietinės visuomenės pastan-gas, vietos konsultacijas ir visų suinteresuotų grupių – politinių, verslo, profesinių sąjungų, savano-riškos veiklos sektoriaus – įtrauki-mą naudojant Europos socialinės partnerystės modelį. Šis požiūris leido daugiau nei pusei gyventojų dalyvauti ES PEACE programose, o tai vertinama kaip precedento neturintis eilinių piliečių dalyvavi-mo atvejis.

Tačiau visi sutinka, kad toles-nė veikla priėmus nuomonę bus svarbesnė, nei jau atliktas darbas.

Šiuo metu vyksta vienas iš bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) bū-klės įvertinimų. EESRK kaip visada operatyviai pateikė nuomonę šiuo klausimu.

EESRK mano, kad BŽŪP yra vienas kertinių Europos Sąjungos akmenų.

Žemės ūkis atlieka reikšmingą vaidmenį daugelyje svarbių sek-torių ir yra susijęs su klausimais, kuriems šių dienų darbotvarkėje teikiamas prioritetas: klimato kai-ta, biologinė įvairovė, šiltnamio dujų mažinimas, atsinaujinantys energijos ištekliai ir vandentvarka. Taigi ūkininkams irgi tenka svar-bus ir įvairialypis vaidmuo: būtent jie yra svarbiausi siekiant aukštų

maisto saugumo ir kokybės, aplin-kos ir gyvūnų gerovės standartų visame pasaulyje, užtikrinant sau-gaus bei įvairaus maisto ir tvarios bioenergijos pasiūlą, puoselėjant kraštovaizdį ir gamtą, žemės ūkio

Pasak Jane Morrice, siekiama užtik-rinti, kad priemonių rinkinys Eu-ropos taikdarius lydėtų visur, kad ir kur jie keliautų.

„Kaip didžiausias pasaulyje sektinas taikos kūrimo pavyzdys, ES ir jos valstybės narės turi patir-

ties, įvairovės ir išteklių, reikalingų konfliktų sprendimui bet kurioje pasaulio dalyje remti. Bet ne vien tai. Europos Sąjunga privalo kurti taiką, o taikos kūrimas turi būti jos būsimos strategijos pagrindas“.

. ●

Brazilijos pilietinės visuomenės ir ES santykių stiprinimas: apskritojo stalo įsteigimas

Spalio 23 d. EESRK priėmė nuomonę dėl ES ir Brazilijos santykių, kurioje pateikė keletą rekomendacijų dėl naujosios ES ir Brazilijos strateginės partne-rystės, konkrečiai pradėtos įgy-vendinti 2007 m. liepos mėnesį.

Svarbiausia nuomonėje pateikta rekomendacija – įsteigti ES ir Brazilijos pilietinės visuomenės apskritąjį stalą. Kaip ir veikiantys apskritieji stalai su Kinija ir Indija, ši nauja struktūra bus puiki galimybė palaikyti nuolatinį Brazilijos ir ES pilietinės visuomenės dialogą.

EESRK, bendradarbiaudama su Brazilijos ekonominio ir socialinio vystymosi taryba, pasiūlė stiprinti dvišalius ES ir Brazilijos, kurios vaidmuo pastaraisiais metais tarptau-tinėje arenoje labai išaugo, santykius. EESRK nuomonėje taip pat nagrinėjami aplinkos, socialinės sanglaudos, tarp-tautinių ir Europos verslo įmonių vaidmens Brazilijoje klausimai ir švietimo, skurdo, klimato kaitos bei biodegalų problemos. Diskusijos šiomis temomis bus tęsiamos įstei-gus apskritąjį stalą.

Primename, kad kitas ES ir Brazilijos aukščiausiojo lygio susitikimas įvyks 2008 m. gruodžio mėn. Rio de Žaneire.

GLAUSTAI APIE PLENARINĘ SESIJĄ

Daugiau informacijos ieškokite adresu: http://www.eesc.europa.eu/documents/opinions/avis_en.asp?type=en

anksčiau. Komitetas ragina poli-tikus geriau išaiškinti visuomenei BŽŪP reikalingumą, kad ateityje būtų išvengta begalinių diskusijų dėl BŽŪP finansavimo.

Galiausiai EESRK ragina Eu-ropos Komisiją išsamiau ir geriau išnagrinėti Komiteto pasiūlymus keisti atskiras BŽŪP priemones ir skyrius, kadangi kai kuriais atvejais (gera agrarinė ir aplinkos apsaugos būklė, išmokų atsiejimas, platesnis konkursų sistemos taikymas, pieno produktų rinka, žemės atidėjimo mechanizmas, moduliavimas) jie gali nelabai atitikti tikruosius Eu-ropos ūkininkų ir vartotojų porei-kius.

●

EESRK pirmininkas Mario Sepi, 2008 m. spalio mėn. EESRK ple-narinėje sesijoje Komitetui pri-ėmus nuomonę savo iniciatyva, ES poveikį taikos procesui Šiau-rės Airijoje pavadino „novatoriš-ku ir pažangiu“. Nuomonėje „ES vaidmuo Šiaurės Airijos taikos procese“ pabrėžiama, kad ES, tu-

Kova su sukčiavimu ir klastojimu atsiskaitant negrynosiomis mokėjimo priemonėmis

ES turėtų įvairiomis priemonėmis tobulinti savo kovos su sukčiavimu ir negrynųjų mokėjimo priemonių klastojimu strategiją. Šiuo tikslu būtina pasitelkti ne tik valdžios ins-titucijas, bet ir vartotojų asociacijas, kad vartotojai būtų įspėjami apie galimus pavojus, kylančius naudojant negry-nąsias mokėjimo priemones.

Komitetas apgailestauja, kad iniciatyvų, kurių buvo imta-si kovai su sukčiavimu ir negrynųjų mokėjimo priemonių klastojimu, nepakako šio reiškinio plitimui sustabdyti. Rei-kėtų plėtoti glaudesnį valstybių narių kompetentingų ins-titucijų bendradarbiavimą ir numatyti naujas veiksmingos sukčiavimo prevencijos iniciatyvas.

Tarp numatytų priemonių – suderinti nacionalinius tei-sės aktus, siekiant prevencinio ir baudžiamojo poveikio, kiekvienoje nacionalinėje kompetentingoje institucijoje sukurti kompiuterizuotą duomenų bazę, kurioje būtų pa-

teikta informacijos apie galimą sukčiavimo riziką, ir paves-ti Europolui prevencijos ir kovos su sukčiavimu priemonių

įgyvendinimo kontrolę.

Visuotinės svarbos paslaugų ir globalizacijos gairės

Ekonominė globalizacija kuria naują modelį, pagal kurį kai kurių tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui,

PPO, priimti sprendimai galėtų kelti pavojų visuotinės svarbos paslaugų išlikimui. EESRK šiuo klausimu parengė nuomonę savo iniciatyva ir paragino kitas ES institucijas išsamiai aptarti poreikį parengti visuotinės svarbos pas-laugų ir globalizacijos daromo poveikio gaires. Komitetas pabrėžia, kad ypač svarbu nustatyti politines gaires, kurios leistų išsaugoti dabar šioje srityje galiojančius teisės aktus.

Iš tiesų, visuotinės svarbos paslaugos atlieka labai svarbų vaidmenį kasdieniame Europos piliečių gyvenime, kadangi jų indėlis į socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą bei tvarią ES plėtrą yra Europos socialinio modelio sudedamo-ji dalis. Būtina priminti, kad visuotinės svarbos socialinių paslaugų tikslas – padėti įveikti socialinius sunkumus, ga-linčius pakenkti asmenų fiziniam ir protiniam neliečiamu-mui, pavyzdžiui, ligas, senatvę, darbingumo praradimą, skurdą, socialinę atskirtį ir pan.

Jane Morrice

gamyba padedant kurti darbo vie-tas, siekiant, kad kaimo vietovėse nemažėtų gyventojų skaičius ir jos nebūtų visiškai apleistos. Šių ūki-ninkų pastangų reikės ir ateityje.

Komiteto nuomone, reikia siekti, kad ūkininkų vaidmuo išliktų įvai-rialypis. Tai turėtų būti pagrindinis dabartinio BŽŪP būklės įvertini-mo tikslas, o žvelgiant plačiau, rei-kėtų ieškoti naujų sprendimų, tin-kamų pasikeitusiai padėčiai maisto produktų rinkoje. Tai reiškia, kad galiojančius teisės aktus reikės pa-keisti taip, kad būtų galima lengviau ir paprasčiau įgyvendinti reformos priemones. Rinkų organizavimas, supaprastinimas bei pakeitimai ir bus tos priemonės, kurias naudo-jant ir įgyvendinant pasieksime pa-geidaujamą tikslą – stabilumą.

EESRK nuomone, tinkamai že-mės ūkio politikai ES lygmeniu reikės tikrai ne mažiau lėšų nei

8 EESC info — December 2008 — Special edition

Geresnė komunikacija pasitelkiant naujas komunikacijos priemones

Komunikacijos gerinimas yra vie-nas pagrindinių naujojo EESRK pirmininko prioritetų. Naujai dvejų metų kadencijai EESRK parengė keletą komunikacijos priemonių: lankstinuką „10 saki-nių apie EESRK“, kuriame glaus-tai ir aiškiai aprašoma Komiteto vaidmuo, organizacinė struktūra, tikslai  ir  prioritetai;  tinklalapį 

Be solidarumo nebus gerovės

2008 m. gruodžio mėn. specialusis

leidimas / 10

QE-A

A-08-010-LT-N

Birželio mėn. Vroclave, Lenkijo-je, įvykęs Europos piliečių foru-mas paruošė dirvą 2008 m. spalio 29 d. Europos ekonomikos ir so-cialinių reikalų komiteto sureng-tam seminarui „Solidari Euro-pa – rytdienos iššūkis“, kuriame

Šio meto ekonomikos krizė ir socialiniai sunkumai parodo, kad valdžios institucijos turė-tų parengti konkrečias politikos kryptis, kurios remtų šeimą ir

skurdžiai gyvenančius asmenis – pirmąsias pasaulio ekonomikos krizės aukas.

●

buvo atkreiptas dėmesys į esminę „solidarumo“ sąvoką ir pasiūlyta remtis ja sprendžiant dabartinę finansinę ir socialinę krizę.

Žodis „solidarumas“, kuris yra naujojo EESRK pirmininko Ma-

rio Sepi šūkyje, šiame seminare įgavo svaresnę socialinę reikšmę.

Naujoji EESRK Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyriaus pirmininkė Leila Kurki primygtinai pabrėžė, kad „solida-rumą skatinanti socialinė politika nėra prabanga“.

Seminaro dalyviai pareiškė, kad ekonomikos augimas savaime ne-sukuria solidarumo, jo reikia ryž-tingai siekti ir tam dirbti. Dalyviai pabrėžė, kad dabartinė visuome-nė negali vystytis be žmogiškųjų vertybių ir solidarumo. Dabarti-nės krizės metu tai akivaizdu la-biau nei bet kada anksčiau. Visų pirma šių vertybių išmokstama ir jos ugdomos šeimoje. Šeimos lemia solidarios ir socialiai suba-lansuotos visuomenės vystymą.Seminaro dalyviai

„Europos dienoraštis“ atveda Europą į mokyklas

Buvęs EESRK pirmininkas Dimitris Dimitriadis spalio 21 d. pasveikino Europos Komisijos Sveikatos ir var-totojų apsaugos (SANCO) genera-linio direktorato atstovus ir organi-zaciją „Generation Europe“ projekto „Europos dienoraštis“ pasirašymo proga.

„Europos dienoraštis“ – tai mo-kyklose platinama praktinė darbo-tvarkė, kurioje 15–18 metų mokslei-viams pateikiama informacija apie Europos Sąjungą. Po Europos Ko-misijos EESRK bus antroji instituci-ja, kuri dalyvaus šiame projekte ir jį finansuos. Straipsniuose, skirtuose EESRK, jaunieji Europos piliečiai bus informuojami apie tai, kaip svarbu dalyvauti Europos pilietinės visuomenės gyvenime.

SANCO generalinio direktorato iniciatyva dienoraštį, kurio pradi-nis tikslas buvo teikti jauniesiems

europiečiams informaciją apie var-totojų teises, koordinuoja organi-zacija „Generation Europe“. Greitai jis tapo mokytojų ir moksleivių pa-mokų metu naudojama mokymo priemone, kurioje pateikiama žinių visais Europos Sąjungos klausimais, pavyzdžiui, apie ES institucijas, atsakomybę už aplinkos apsaugą, ugdymą ir profesinio rengimo pla-navimą.

Dienoraštis spausdinamas 22 kal- bomis ir nemokamai platinamas daugiau nei 18 000 mokyklų visose 27 Europos Sąjungos šalyse. EESRK jo leidyboje dalyvaus 2009– 2010 mokslo metais. Ceremonijoje dalyvavo SANCO generalinio direk-torato vartotojų reikalų direktorė Jac- queline Minor, Fondo „Generation Europe“ pirmininkė Catie Thorburn ir SANCO generalinio direktorato administratorė Ginette Nabavi. ●

TRUMPAI

Transporto ir energijos problemos: naujausių sprendimų poveikis visuomenei

Pagal EESRK tyrimo grupės dėl transporto ir energetikos binomo raidos socialinių pasekmių (pra-nešėja Laure Batut) darbo progra-mą 2008 m. rugsėjo 26 d. Côtes d’Armor generalinėje taryboje (Saint-Brieuc, Prancūzija) buvo

surengtas klausymas. Jis suteikė galimybę išgirsti įvairių Bretanės regiono organizuotos pilietinės visuomenės grupių, dirbančių transporto ir energetikos srityse, nuomones. Klausymo dalyviai pabrėžė, kad degalų, prekių ir

Iš kairės į dešinę: Mihai Manoliu, Mattia Pellegrini ir Laure BatutIš kairės į dešinę: Jacqueline Minor, Catie Thorburn, Ginette Nabavi ir Dimitris Dimitriadis

paslaugų (pavyzdžiui, žuvies, ke-lių transporto paslaugų) kainų kitimui turi įtakos struktūriniai pokyčiai, kad pokyčiai transporto ir energetikos srityse iš tiesų kelia pavojų socialinei sanglaudai ir kad šiam pavojui būtų galima užkirsti kelią inovacijomis ir politine valia keičiant dabartinę praktiką. Mat-tia Pellegrini, už transporto poli-tiką atsakingo Europos Komisijos pirmininko pavaduotojo kabineto narys, savo pranešime pabrėžė, kad EESRK atlieka pagrindinį vaidmenį skatinant diskusijas šia tema Europos lygmeniu, ir palan-kiai įvertino Côtes d’Armor gene-ralinės tarybos iniciatyvas, kurios, jo nuomone, turėtų būti pavyzdys kitiems Europos regionams.

●

„EESRK veikla“ (prieinama adre-su: http://www.eesc.europa.eu/activities/press/media/AV/in-dex_en.asp) EESRK interneto svetainėje, kur aiškinama, kas yra EESRK ir ką jis veikia, bei galima pažiūrėti vaizdo įrašų apie keletą pagrindinių Komiteto renginių ir veiklos sričių. EESRK taip pat rengia informacinį pranešimą,

kuris bus paskelbtas 2009 m. sau-sio  mėn.;  jame  bus  pristatyti  ir apibūdinti Komiteto prioritetai būsimo Čekijos pirmininkavimo Europos Sąjungai laikotarpiu.

Visos šios ir kitos priemonės yra naujos EESRK komunikaci-jos strategijos dalis.

●

EESRK info 22 kalbomis: http://www.eesc.europa.eu/activities/press/eescinfo/index_en.aspEESRK infoEESRK info leidžiamas devynis kartus per metus Komiteto plenarinių sesijų metu.Išspausdintą EESRK info versiją anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis nemokamai galima gauti Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Spaudos skyriuje.Be to, EESRK info leidinį 22 kalbomis PDF formatu galima rasti EESRK tinklalapyje:http://www.eesc.europa.eu/activities/press/eescinfo/index_lt.aspEESRK info nėra oficiali EESRK darbo ataskaita. Tokio pobūdžio dokumentai spausdinami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ar kituose Komiteto leidiniuose.Leidinį kopijuoti leidžiama tik su nuoroda į EESRK info, pateikus kopiją redaktoriui.

Tiražas – 15 500 egzempliorių.Kitas numeris bus išleistas 2009 m. sausio mėn.

SpauSdinta 100 % perdirbtame popieriuje

Adresas

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas Bâtiment Jacques Delors, Rue Belliard 99, B-1040 Bruxelles, Belgique Tel. (32-2) 546 93 96 arba (32-2) 546 95 86 Faks. (32-2) 546 97 64

El. paštas: eescinfo@eesc.europa.eu Tinklavietė: http://www.eesc.europa.eu/

Vyriausiasis redaktoriusChristian Weger

Redaktoriaus pavaduotojaiVincent BastienIsolde JuchemSimona TraniNathalie Vernick

Leidinio koordinatorėAgnieszka Nyka