ŠIAULIŲ LOPŠELIO-DARŽELIO ,,RUGIAGĖLĖ“IKIMOKYKLINIO UGDYMO(SI) PROGRAMA

,,VAIKYSTĖS,,VAIKYSTĖS TAKELIU“ TAKELIU“

PRITARTAŠiaulių miesto savivaldybės administracijosdirektoriusAntanas Bartulis 2018-07-09

PATVIRTINTAŠiaulių lopšelio-darželio ,,Rugiagėlė“direktoriaus 2018m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-62

ŠIAULIŲ LOPŠELIO-DARŽELIO ,,RUGIAGĖLĖ“

IKIMOKYKLINIO UGDYMO(SI) PROGRAMA

,,VAIKYSTĖS TAKELIU“

Šiauliai, 2018

PROGRAMĄ PARENGĖ:

direktoriaus pavaduotoja ugdymui Alvyda Vaškevičienė, auklėtoja Valdonė Krencienė,auklėtoja Giedrė Elsnerienėlogopedė Aina Kulnickaitėsocialinė pedagogė Jovita Mančienė,judesio korekcijos mokytoja Indrė Jurgaitienė.

Programa parengta vadovaujantis „Geros mokyklos koncepcija“ (2015), „Ikimokyklinio ugdymo turinio programų rengimo metodinėmis rekomendacijomis“ (2015), “Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu“ (2014).

2

TURINYS

1. BENDROSIOS NUOSTATOS ....................................................................................................4.

1.1. Įstaigos savitumas ........................................................................................................................4.

1.2. Regiono savitumas .......................................................................................................................4.

1.3. Vaikai ir jų poreikiai ................................................................................................................... 5.

1.4. Tėvų (globėjų) ir vietos bendruomenės poreikiai ....................................................................... 6.

1.5. Pedagogų pasirengimas ...............................................................................................................7.

1.6. Požiūris į vaiką ir jo ugdymą (si) ...............................................................................................7.

2. IKIMOKYKLINIO UGDYMO(SI) PRINCIPAI ..................................................................... 9.

2.1. Ugdymo principai ....................................................................................................................... 9.

2.2. Pedagoginės sąveikos būdai ....................................................................................................... 9.

3. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ......................................................................................................10.

4. UGDYMO TURINYS, METODAI IR PRIEMONĖS ................................................................. 11.

4.1. Ugdymo metodai ................................................................................................................................. 12.

4.2. Ugdymo priemonės .................................................................................................................. 13.

4.3. Ugdymo turinys ................................................................................................................................... 15.

5. VAIKO PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMAS ........................................................................ 44.

6. PRIEDAI......................................................................................................................................47.

7. NAUDOTA LITERATŪRA IR INFORMACIJOS ŠALTINIAI .......................................... 58.

3

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

Šiaulių lopšelis-darželis „Rugiagėlė“, savivaldybės biudžetinė įstaiga, turinti juridinio

asmens statusą.

Steigėjas – Šiaulių savivaldybės Taryba.

Įstaigos kodas – 190529723.

Darželis priklauso neformaliojo švietimo mokyklų grupei, ikimokyklinio ugdymo lopšelių-

darželių tipui.

Pagrindinė veiklos rūšis – ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas.

Mokymo kalba – lietuvių.

Mokymo forma – dieninė.

Buveinė – Dainų g.31, LT-78244 Šiauliai.

Elektroninis paštas – rugiagele@splius.lt

Interneto svetainės adresas – www.rugiagele.mir.lt

Telefonas – faksas (8 41) 552692 .

Šiaulių lopšelis-darželis ,,Rugiagėlė“ atidarytas 1982 metais. Įstaigoje veikia 13 grupių, iš jų

3 specialiojo ugdymo, ugdomi 1-6 metų vaikai.

1.1 ĮSTAIGOS SAVITUMAS

Šiaulių lopšelio-darželio ,,Rugiagėlė“ misija: ikimokyklinio ugdymo įstaiga einanti kaitos

ir atsinaujinimo keliu, tenkinanti vaiko, šeimos, visuomenės poreikius ir užtikrinanti saugią, sveiką,

darnią ugdymo(si) aplinką.

Šiaulių lopšelio-darželio ,,Rugiagėlė“ vizija: čia mums gera augti, žaisti, būti kartu.

Šiaulių lopšelio-darželio ,,Rugiagėlė“ vertybės:

tolerancija ir pagarba kiekvienam vaikui;

saugaus, sveiko ir laimingo vaiko prigimtinių savybių puoselėjimas;

įsiklausymas į tėvų – ugdytojų poreikius;

atvira, nuoširdi, bendraujanti ir bendradarbiaujanti bendruomenė.

1.2. REGIONO SAVITUMAS

Lopšelis-darželis „Rugiagėlė“ yra Šiauliuose, pietiniame miesto mikrorajone, įsiterpęs į

daugiabučių namų kvartalą. Ugdydami vaikus stengiamės, kad vaikai kuo daugiau sužinotų apie

Šiaulius ir Šiaulių kraštą. Siekiame, kad didžiuotųsi, jog gyvena viename iš didžiausių Lietuvos

mieste. Ugdymo procesui įtaką daro socialinė – kultūrinė aplinka. Lopšelis-darželis yra geroje

4

geografinėje padėtyje: netoli ,,Beržynėlio“ parkas, kuriame galime sportuoti, pramogauti, susitikti

su draugais, stebėti gamtą visais metų laikais. Pėsčiomis pasiekiama ,,Žaliūkių malūnininko

sodyba“, čia galime dalyvauti edukacinėse veiklose, švęsti kalendorines šventes. Pietinėje miesto

dalyje įsikūrusi Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos ,,Aido“ filialas. Patogus

susisiekimas su miesto centrine dalimi, todėl galime nesunkiai aplankyti visas mieste esančias

įžymias, lankytinas vietas (jaunųjų gamtininkų centras, Šiaulių universitetas, Auksinio berniuko

paminklas). Galime keliauti ir po apylinkes: Kryžių kalnas, Naisiai, Burbiškių dvaras, Kurtuvėnų

regioninis parkas. Galime planuotis ir aplankyti Šiaulių dramos teatre, ,,Saulės“ koncertų salėje,

kultūros centre vykstančius renginius, spektaklius ir koncertus, taip siekdami ugdyti vaikų

kultūrinius, pažintinius, meninius gebėjimus. Sveikos gyvensenos įgūdžius lavinti ir plaukimo

užsiėmimus lankyti galime kaimynystėje įsikūrusiame sporto mokyklos ,,Delfinas“ baseine. Pažinti

gamtą ir gyvūnų pasaulį galime apsilankydami Šiaulių universiteto botanikos ir zoologijos

muziejuje, organizuodami išvykas prie Talkšos ežero, nuvykdami į netoliese nuo Šiaulių

įsikūrusį ,,Alpakų ūkį“.

Pietinėje miesto dalyje taip pat įsikūrę Šiaulių lopšeliai-

darželiai ,,Žiogelis“, ,,Dainelė“, ,,Pupų pėdas“ ,,Eglutė“, ,,Pasaka“, su kuriais organizuojame

bendrus projektus, renginius, pažintines veiklas ir palaikome draugiškus santykius, dalijamės

patirtimi vaikų ugdymo klausimais. Bendradarbiaujame ir su kaimynystėje įsikūrusiomis ,,Saulės“

pradine mokykla, ,,Dainų“ progimnazija.

1.3. VAIKAI IR JŲ POREIKIAI

Organizuojant ikimokyklinės ugdymo įstaigos veiklą vienas iš svarbiausių siekių yra atliepti vaikų poreikius. Lopšelyje-darželyje ,,Rugiagėlė“ siekiama, kad ugdymo procesas būtų organizuojamas: saugioje, modernioje, nuolat atsinaujinančioje aplinkoje. Ugdymo priemonės atitiktų vaikų amžių, poreikius, būtų modernios, šiuolaikiškos, nuolat atnaujinamos, estetiškos ir tvarkingos. Ugdymo procesas — patrauklus, vaizdingas. Ugdymo metodai — kintantys ir žaismingi. Ugdomųjų veiklų formos sudominančios, reikalaujančios vaikų aktyvumo ir nuolatinio tobulėjimo.

Lopšelyje-darželyje ,,Rugiagėlė“ ugdomi ir vaikai turintys kalbos ir kalbėjimo sutrikimų, todėl siekiama kurti aplinką, kuri skatintų vaiką išlaisvinti savo natūralius, įgimtus gebėjimus, aktyvumą, judrumą, smalsumą, norą dalyvauti ir veikti. Pedagogams svarbu prisiminti, kad kiekvieno vaiko gebėjimai yra skirtingi, poreikiai individualūs, todėl svarbu vaikus ugdyti pagal

5

individualius poreikius ir galimybes. Suvokti prioritetus, kuriuos aktualizuoja vaikai, o ne suaugusieji ir tarpusavio santykius vystyti grindžiant principais:

lygybės (vaikų ir suaugusiųjų pasaulis lygiavertis), dialogo (visada galime susitarti), laisvės (galiu rinktis).Taip pat ryškėja tendencija, kad daugėja vaikų turinčių ne tik kalbos ir

kalbėjimo sutrikimų, bet ir fizinės bei emocinės sveikatos sutrikimų. Nuolatos analizuojame vaikų sveikatos duomenis ir siekiame sudaryti sąlygas kiekvieno vaiko poreikių tenkinimui, bei sėkmingai integracijai. Todėl ir ikimokyklinio ugdymo programoje ,,Vaikystės takeliu“ atsižvelgiama į išskirtinius (kalbos ir

komunikacijos ar kitus sveikatos sutrikimus turinčio, gabaus ir talentingo, socialinės atskirties

aplinkoje augančio) vaiko poreikius.

1.4. TĖVŲ (GLOBĖJŲ) IR VIETOS BENDRUOMENĖS POREIKIAI

Dauguma vaikų auga palankioje socialinėje aplinkoje, materialiai aprūpintose šeimose. Su

vaikų šeimomis nuolat siekiame bendravimo ir partnerystės, abipusio supratimo ir vieningų tikslų.

Nuolat ieškome naujų bendradarbiavimo formų, aktyvesnių tėvų įtraukimo į ugdymo procesą būdų ,

juk glaudus tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas – vienas esminių gerą ugdymą laiduojančių

veiksnių. Bendravimui su tėvais renkamės įvairias formas: grupių, visuotiniai tėvų susirinkimai,

paskaitos, informaciniai pranešimai, lankstinukai tėvams, elektroninis paštas, feisbuko grupės,

elektroninis dienynas, individualūs pokalbiai su tėvais, konsultacijos, šventės, projektai, akcijos,

parodos, anketinės apklausos. Darželio bendruomenė visuomet stengiasi laiku reaguoti į tėvų

poreikius ir lūkesčius vaiko atžvilgiu. Bendraudami su ugdytinio šeima siekiame:

Susipažinti su šeimos socialine, kultūrine aplinka, tradicijomis.

Sistemingai nagrinėti šeimos ir aplinkos poveikį ugdytinio asmenybei.

Aptarti ir derinti ugdymo būdus, metodus.

Teikti informaciją apie vaiko daromą pažangą ir pasiekimus.

Kurti bendruomenę ir skatinti tėvus aktyviau dalyvauti lopšelio-darželio ir grupės

gyvenime.

Pedagogiškai šviesti ir mokyti šeimą.

Laikytis konfidencialumo.

Įtvirtiname ir akcentuojame tėvams, kad ikimokyklinio ugdymo auklėtojas, specialistas tėvai

yra bendradarbiaujanti komanda, užtikrinanti tikslingą ir nuoseklią pagalbą vaikui. Su vaiku

6

dirbantis auklėtojas, specialistai ir tėvai yra vienas kito konsultantai, nuolat besitariantys,

besikeičiantys informacija ir siekiantis bendrų tikslų.

Lopšelio-darželio ugdytinių tėvams (globėjams) svarbu, kad būtų tenkinami vaikų poreikiai,

kad adaptacijos laikotarpis būtų sėkmingas, kad kiekvienas vaikas tiek fiziškai, tiek emociškai būtų

saugus. Kasmet lopšelyje-darželyje atliekami adaptacijos laikotarpio stebėjimai ir siekiama, kad

adaptacinis laikotarpis kiekvienam vaikui būtų kuo sėkmingesnis. Siekiama, kad tėvai įgautų

pasitikėjimą ikimokyklinio ugdymo paslaugos tiekėju – lopšeliu-darželiu.

Atnaujinant ikimokyklinio ugdymo programą tėvai turėjo galimybė išreikšti savo nuomonę,

teikti siūlymus, anketinės apklausos metu. Apklausos rezultatai parodė, kad tėvus ( 82 proc.)

tenkina, jog lopšelyje-darželyje ,,Rugiagėlė“ vaikas ugdomas per liaudies kūrybą ir etniškumą.

Ugdytinių tėvai ( 74 proc.) mano, kad ikimokyklinio ugdymo programa ,,Vaikystės takeliu“ yra

orientuota į visapusiškos asmenybės ugdymą ir įgalina lopšelį-darželį teikti kokybiškas paslaugas.

1.5. PEDAGOGŲ PASIRENGIMAS

Lopšelyje-darželyje „Rugiagėlė“ dirba auklėtojai, priešmokyklinio ugdymo pedagogai,

logopedai, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, judesio korekcijos mokytojas, meninio

ugdymo mokytojas. Visi dirbantys pedagogai yra savo srities specialistai, turi reikiamą išsilavinimą,

nuolatos tobulina savo kvalifikaciją, yra kūrybingi, aktyvūs ir iniciatyvūs. Judesio korekcijos

mokytojas veda grupinius ir individualius korekcinius užsiėmimus vaikams su judesio ir padėties

sutrikimais. Logopedai teikia pagalbą vaikams, turintiems kalbos ir komunikacijos sutrikimų.

Specialusis pedagogas gelbsti pažinimo ir kitose kompetencijose sunkumų turintiems vaikams.

Socialinis pedagogas padeda spręsti su elgesiu ir emocijomis, socialinių įgūdžių stoka susijusius

klausimus. Pedagogai kūrybiškai derina ugdymo metodus, pasitelkia komandinį, grupinį darbą,

nuolat tobulina savo kompetencijas. Grupių pedagogai ir specialistai glaudžiai bendradarbiauja

tarpusavyje: drauge rengia ugdomosios veiklos planus, integruoja veiklas, rengia projektus, akcijas,

parodas, šventes. Pedagogai noriai dalyvauja Šiaulių miesto bei respublikos pedagogams

organizuojamuose renginiuose, kursuose, seminaruose. Inicijuoja, organizuoja ir dalyvauja Šiaulių

miesto, respublikos, tarptautiniu mastu organizuojamuose renginiuose (festivaliuose, konkursuose,

parodose, akcijose, projektuose, varžybose ir kt.). Įstaigoje dirbantys pedagogai geba kurti aplinką,

atitinkančią vaikų amžiaus poreikius, siekia palaikyti glaudų ryšį su ugdytinių šeimomis, atliepti

kiekvieno vaiko ugdymo(si) poreikius. Mums svarbu, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigoje būtų

tenkinami kiekvieno vaiko poreikiai.

7

1.6. POŽIŪRIS Į VAIKĄ IR JO UGDYMĄ(SI)

Lopšelio-darželio ,,Rugiagėlė“ ikimokyklinio ugdymo programa ,,Vaikystės takeliu“

parengta vadovaujantis humanistinės, egzistencialistinės, progresyvistinės ugdymo krypčių

idėjomis. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos programoje bei procese ugdymo filosofijos kryptys

formuluoja naujus ugdymo tikslus, apibrėžia, kokiomis vertybėmis bus grindžiamas ugdymas,

siekimas aukštesnės gyvenimo kokybės - kūrimas naujų santykių, formavimas teisingų moralinių

bei dvasinių nuostatų. Humanistinė ugdymo teorija teigia, kad viską galima pasiekti patenkinus

vaiko esminius poreikius, vaikas turi būti gerbiamas, mylimas, psichologiškai ir fiziškai saugus,

vertinimas kitų ir adekvačia vertinti save. Šių principų siekiamasi laikytis ir mūsų ikimokyklinėje

ugdymo įstaigoje, kur organizuodami ugdymo procesą, pedagogai puoselėja tradicines vertybes,

kurios prasideda nuo meilės savo šeimai. Bendradarbiauja su tėvais (globėjais), atsižvelgia į šeimos

poreikius, kultūrą. Pedagogai skatina ugdytinių savarankiškumą, norą tobulėti, bendrauti ir

bendradarbiauti, natūraliai žaisti ir suvokti aplinkinį pasaulį. Mūsų įstaigos darbuotojams svarbu,

kad būtų tenkinami vaikų poreikiai, užtikrinama emocinė, socialinė, protinė, fizinė vaiko raida ir

saugumas, nepažeidžiama vaiko natūrali asmenybės sklaida, aplinka priartinama prie vaikų.

Humanistinė ugdymo teorija orientuota į žmogaus prigimties galių atskleidimą, doro, laisvo,

atsakingo žmogaus ugdymą. Pagrindinis principas – kiekvieno asmens vertės pripažinimas ir

pagarba jam, asmens pasirinkimo laisvė ir atsakomybė. Svarbiausias tikslas – ne tik teikti žinias, bet

ir ugdyti sugebantį pažinti pasaulį žmogų, asmenybę.

Egzistencialistinės ugdymo vertybės lopšelio-darželio „Rugiagėlė“ ugdomosios veiklos

organizavime pasireiškia: pedagogų gebėjimu pažinti ir gerbti kiekvieno vaiko individualumą;

vaiko ir pedagogo sąveikos kaip abipusio draugiško bendradarbiavimo vertinimu; vaikų skatinimu

pažinti save, suvokti savo vietą pasaulyje ir gerbti kitą asmenybę; vertinimu, kai kiekvieno

ugdytinio individuali pažanga nustatoma lyginant jį ne su kitais, o su jo paties ankstesniais

gebėjimais.

Progresyvistinėje ugdymo teorijoje akcentuojamos ne žinios ir žinojimas, o ugdytinio

gebėjimas spręsti problemas, vertinti sukauptą informaciją, ją interpretuoti, rengti individualius

projektus. Ugdymo paskirtis – išmokyti mokytis, mąstyti, todėl ypač vertinami aktyvus ugdymo(si)

metodai, kreipiantys ugdytinius į veiklą. Pedagogas – ne visažinis specialistas, o ugdymo proceso

organizatorius. Pabrėžiamos individualios ugdytinio skirtybės, todėl sudarant ugdymo turinį

vadovaujamasi individualizavimo, integravimo principais.

8

Minėtos teorijos pabrėžia: vaiko saviraiškos galimybių svarba ugdymo procese, kiekvieno

vaiko individualumą, poreikius, skirtybes. Todėl ir mūsų parengtoje programoje siekiama ugdymo

turinį išdėstyti taip, kad būtų atsižvelgiama į vaiko poreikius ir ugdoma kompetentinga, kūrybiška

asmenybė.

2. IKIMOKYKLINIO UGDYMO (SI) PRINCIPAI

2.1. UGDYMO (SI) PRINCIPAI

Ikimokyklinio ugdymo programa ,,Vaikystės takeliu” grindžiama šiais principais:

Tautiškumo. Skatinti vaiko norą pažinti ir perimti tautos kultūrą, puoselėti jo meilę ir

pagarbą savo tautos tradicijoms, papročiams, ugdyti tautinę savimonę.

Humaniškumo. Gerbti vaiką kaip asmenybę, garantuoti jam teisę gyventi ir elgtis pagal

prigimtį bei asmeninę patirtį.

Pilietiškumo. Skatinti vaiką žinoti savo tautos šaknis, mylėti savo kraštą, kalbą, papročius,

žadinti norą pažinti savo artimiausią aplinką, suvokiant ją kaip savastį.

Integralumo. Padėti vaikui atrasti įvairias ugdymosi galimybes ir eiti unikaliu savo raidos

keliu.

Ugdymo(si) aplinkos reikšmingumo. Sukurti tokią socialinę (išorinę) ir kultūrinę (vidinę)

aplinką, kuri užtikrins sėkmingą ugdytinio asmenybės formavimą, gyvenimą ir brandą, jo

savimonės ir saviraiškos galimybes.

Atsinaujinimo. Ugdyti kūrybingą, tvirto būdo, gebantį priimti ir vertinti informaciją,

mokantį apsispręsti ir priimti sprendimus žmogų, išsaugant tautiškumo branduolį ir dorovės normas.

Aplinkos reikšmingumo. Sudaryti sąlygas vaiko pažinimo, tyrinėjimo, judėjimo,

tobulėjimo poreikiams tenkinti, garantuojant fizinį ir dvasinį vaiko saugumą.

2.2. PEDAGOGINĖS SĄVEIKOS BŪDAI

Lopšelyje-darželyje „Rugiagėlė“ akcentuojama, jog tėvai (globėjai) yra svarbiausi vaiko

ugdytojai. Su tėvais siekiama palaikyti pozityvius santykius, grįstus pasitikėjimu, tarpusavio

supratimu, nuoširdžiu bendravimu ir bendradarbiavimu. Įstaigos pedagogai suvokia, jog tėvai yra

svarbūs ugdymo proceso dalyviai ir nuolatos ieško būdų kaip užtikrinti aktyvų tėvų dalyvavimą ne

tik ugdymo procese, bet ir bendruomenės veikloje. Siekiant ugdymo proceso sėkmingumo,

vientisumo stengiamės užtikrinti pedagogų, įstaigos specialistų ir tėvų nuolatinį bendradarbiavimą.

Tarpusavio santykius siekime grįsti konfidencialumo, partnerystės, atsakomybės ir pagarbos vienas

kitam principais.

9

Pedagogų ir vaikų tarpusavio santykius vystome lygiavertiškumo ir lygiateisiškumo linkme,

grindžiami abipuse pagarba, partneryste ir atsakomybe. Siekiame pabrėžti kiekvieno vaiko

individualumą ir asmenybės savitumą, nuomonės svarbą, iškilusius nesutarimus ir nuomonių

skirtumus sprendžiame dialogu ir susitarimais.

Pedagogų, administracijos tarpusavio santykiai grindžiami sąveikos principu: keičiamasi

informacija, dalijamasi patirtimi, išklausomos skirtingos nuomonės ir priimami bendri sprendimai.

Siekiama, kad kiekvienas pedagogas būtų savo srities profesionalas, besidalijantis gerąja patirtimi ir

turintis lojalumo savo organizacijai.

Tokią pedagogų poziciją skatina užimti bendravimas ir bendradarbiavimas ir ryšių

palaikymas su išorės sociokultūriniais partneriais. Pedagogai nuolatos tobulina savo profesinė

kvalifikaciją dalyvaudami kursuose, seminaruose, rengdami projektus, dalyvaudami ikimokyklinio

ugdymo įstaigų renginiuose. Džiaugiamės glaudžiai palaikomais santykiais su Šiaulių miesto

savivaldybės pedagogine psichologine tarnyba, Šiaulių universitetu, Šiaulių Dainų progimnazija,

Saulės pradine mokykla. Vieningų tikslų siekiame ir bendras idėjas įgyvendiname su kaimyninėmis

Dainų mikrorajono ikimokyklinio ugdymo įstaigomis. Minėti sociokultūriniai ryšiai, įvairiapusė

pedagoginė sąveika leidžia įstaigos bendruomenei būti atvirai, atsinaujinančiai, priimančiai

nuolatinės kaitos iššūkius, bendraujančiai, besimokančiai ir siekiančiai atsinaujinimo, atvirumo ir

integralumo.

3. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Šiaulių lopšelio – darželio „Rugiagėlė“ bendruomenė, atsižvelgdama į Europos Sąjungos,

Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos numatytus veiklos prioritetus bei įvertindama ugdymo(si)

įstaigos savitumą, tenkindama esminius ugdytinių, jų šeimų poreikius, numato ikimokyklinio

ugdymo(si) programos „Vaikystės takeliu“ tikslą bei uždavinius:

Tikslas: atsižvelgiant į kiekvieno vaiko galias, individualią patirtį, padėti tenkinti jo socialinius,

kultūrinius, prigimtinius poreikius.

Uždaviniai:

1. Plėtoti kiekvieno vaiko galias per liaudies kūrybą ir etniškumą.

2. Sudaryti sąlygas, kad vaikas augtų sveikas, orus, bendraujantis, smalsus, kuriantis ir sėkmingai

besiugdantis.

3. Teikti kokybiškas ugdymo paslaugas orientuojantis į kiekvieno vaiko poreikių tenkinimą.

4. Stiprinant partnerystę, siekti vieningų tikslų ir ugdymo(si) tęstinumo tarp šeimos ir lopšelio-

darželio.10

11

4. UGDYMO(SI) TURINYS, METODAI IR PRIEMONĖS

Ugdymo turinys sudarytas vadovaujantis „Ikimokyklinio ugdymo turinio programų rengimo

metodinėmis rekomendacijomis“ (2015) ir „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu“

(2014).

Programoje ,,Vaikystės takeliu“ ugdymo turinys dėstomas, taip, kad vaikas galėtų augti:

sveikas (kasdieniai gyvenimo įgūdžiai, fizinis aktyvumas);

orus (emocijų suvokimas ir raiška, savireguliacija ir savikontrolė, savivoka ir savigarba,

santykiai su suaugusiais, santykiai su bendraamžiais);

bendraujantis (sakytinė kalba, rašytinė kalba);

kuriantis (meninė raiška, estetinis suvokimas);

smalsus (aplinkos pažinimas, skaičiavimas ir matavimas0;

sėkmingai besiugdantis (iniciatyvumas ir atkaklumas, tyrinėjimas, problemų sprendimas,

kūrybiškumas, mokėjimas mokytis).

Ugdymo turinys dėstomas 6 kompetencijų srityse (komunikacinės, pažinimo, sveikatos saugojimo,

socialinės, meninės, mokėjimo mokytis). Kiekviena kompetencija ugdoma atsižvelgiant į vaiko amžiaus

tarpsnį, orientuojantis į esminius gebėjimus, nuostatas ir vaiko patirtį. Per jas atskleidžiama 18 vaiko ugdymo

(si) sričių. Kompetencijos ugdomos organizuotos ir spontaniškos vaiko veiklos metu grupėje, lauke, įstaigos

renginiuose, išvykose, šeimoje.

1. Kalbos ir komunikavimo kompetencija – bendraujančio vaiko ugdymas.

2. Socialinio ugdymo kompetencija - oraus vaiko ugdymas.

3. Pažinimo ugdymo kompetencija – smalsaus vaiko ugdymas.

4. Sveikatos saugojimo ugdymo kompetencija – sveiko vaiko ugdymas.

12

VAIKAS

SVEIKAS

ORUS

BENDRAUJANTIS

SĖKMINGAI BESIUGDANTIS

SMALSUS

KURIANTIS

5. Meninio ugdymo kompetencija - kuriančio vaiko ugdymas.

6. Mokėjimo mokytis kompetencija– sėkmingai besiugdančio vaiko ugdymas.

Programoje išskirtos trys ugdymo turinio sudedamosios dalys:

Vertybinė nuostata, esminis gebėjimas;

1,5-3 m. vaikų veiksenos;

3-6 m. vaikų veiksenos.

1. Skiltyje „Vertybinė nuostata, esminis gebėjimas” aprašyta pagrindinė tam tikros

ugdymo(si) srities nuostata ir gebėjimas, remiantis “Ikimokyklinio amžiaus vaiko pasiekimų aprašu”.

2. Skiltyje „Veiksenos“ numatyta, ką galėtų veikti 1,5-3 m. vaikas, kad įgytų siektinus

gebėjimus, žinias, supratimą.

3. Skiltyje „Veiksenos“ numatyta, ką galėtų veikti 3-5(6) m. vaikas, kad įgytų siektinus

gebėjimus, žinias, supratimą.

Ugdymo turinyje taip pat pateikiamos siūlomos temos, renginiai, projektai, kurie padeda ugdyti

vaikų kompetencijas.

4.1. UGDYMO METODAI

Modeliuodami ugdymo procesą ir atsižvelgdami į lopšelio-darželio puoselėjamas vertybes,

ugdymo programos turinį, siekius, vaikų amžių, pedagogai laisvai gali rinktis ugdymo būdus ar jų

sistemą. Tai gali būti:

ugdymosi skatinimas sukuriant tinkamą aplinką;

ugdymas pavyzdžiu,

kūrybinė vaiko ir pedagogo sąveika,

spontaniškas ugdymas,

terapinis ugdymas.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo formos yra įvairi vaikų veikla:

Visos grupės veikla: žaidimai, ryto ratas, pokalbiai, pasakojimai, muzikos ir sportinės

valandėlės, popietės, išvykos, pasivaikščiojimai, renginiai, šventės, susitikimai.

Veikla mažose vaikų grupelėse: žaidimai, pokalbiai-diskusijos, grožinės literatūros kūrinėlių

skaitymas, inscenizavimai, kūrybiniai-projektiniai darbai, stebėjimai, tyrinėjimai, nesudėtingi eksperimentai,

kalbos, elgesio-emocijų, judesio korekcijos valandėlės.

Individuali vaikų veikla: savarankiška vaiko veikla, individualus bendravimas su pedagogu

ir kitais specialistais, žaidimai, praktinė veikla.

Ugdymo metodai yra ne mažiau reikšmingas pedagoginio darbo veiksnys nei pats ugdymo turinys.

Nėra ir negali būti universalaus, kiekvienam pedagogui ir vaikui tinkančio metodo. Pedagogas turi nuolat

ieškoti naujų, vaikui prieinamų saviraiškos ugdymo būdų, transformuoti tradicinius ir naujai pritaikyti

ugdymo procese. Ikimokyklinio ugdymo programos turinio įgyvendinimui naudojami metodai:

13

Žaidimas išlieka pagrindine vaiko veikla. Žaidžiant greičiau lavėja vaiko kalba, žaidimai

skatina jų sensorinę, motorinę, socialinę raidą, ugdo mąstymą, fantaziją, kūrybiškumą, iniciatyvą,

savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi. Žaidimas vaikui svarbiausia vidinės drausmės, savireguliacijos,

susivaldymo priemonė. Žaidimo patirtis padeda lengviau perprasti naujas bendravimo situacijas, pritapti prie

kitų, pelnyti pripažinimą. Žaidimas atpalaiduoja vaiką, padeda jam tenkinti individualius ir socialinius

poreikius.

Vaizdinis metodas (stebėjimas, demonstravimas ir kt.) – nukreiptas į vaizdinių formavimą

apie vaikus supančio pasaulio objektus ir reiškinius.

Praktinis metodas (pratimai, žaidimai, eksperimentai, tyrinėjimai, modeliavimas, kūryba,

projektai, akcijos, parodos, išvykos ir kt.). Jo pagalba vaikui padedama per veiklą pažinti ir suprasti jį

supančią aplinką.

Žodinis metodas (pasakojimas, pokalbis, diskusija, skaitymas ir kt.) suteikia galimybę

perduoti informaciją.

Kūrybinis metodas sudaro sąlygas vaikui kelti ir įgyvendinti savo idėjas, ieškoti problemų

sprendimo būdų.

Metodai nėra statiški, jie papildomi, atnaujinami, atsižvelgiant į vaikų norus, pedagogo sumanymus,

vietos, šeimos rekomendacijas, pedagogų gerąją patirtį.

Lopšelio-darželio „Rugiagėlė“ ugdomoji aplinka – neatsiejama ugdymo dalis, kuria siekiama

ugdymo tikslų, ji aprūpinta įvairiomis priemonėmis, skatinančiomis vaiko aktyvumą, vaizduotę,

kūrybiškumą, norą ieškoti, tyrinėti, spręsti problemas, pažinti ir suprasti, bendrauti ir bendradarbiauti.

Vaikai gali žaisti ir veikti ne tik grupėje, bet ir kitose darželio erdvėse, lauko teritorijoje. Kuriant aplinką

siekiama jos estetiškumo, prieinamumo, saugumo ir patogumo.

4.2. UGDYMO PRIEMONĖS

Programos įgyvendinimui naudojamos ikimokyklinio ugdymo priemonės.

Kalbos ir komunikavimo kompetencijai: popieriaus kortelės, lapeliai, juostelės, rulonėliai,

knygelės (pasakų, spalvinimo, vaikiškos enciklopedijos, žurnalai, dailės albumai ir kt), rašikliai,

pieštukai, plakatai, popieriniai lipdukai, raidynai, raidžių, žodžių kortelės, bibliotekėlės, stalo

žaidimai su raidėmis, užrašai, priemonių, pasakų ir muzikos įrašai, kompiuteriniai žaidimai,

animaciniai, edukaciniai filmukai, antrinės žaliavos, dailės priemonės.

Socialinio ugdymo kompetencijai naudojamos knygelės, stalo žaidimai (dėlionės, loto)

įvairūs kūrybiniai, konstrukciniai žaidimai, atributika siužetiniams žaidimams (buities daiktai,

baldeliai, lėlės, profesijų atributika) asmeniniai albumai, popierinės kortelės vardui, emocijų ir

nuotaikų, saugaus eismo ir elgesio kortelės. LR vėliava, gaublys, žemėlapiai. Veidrodžiai, skirtingų

žanrų ir pobūdžio muzikos įrašai, šešėlių teatro priemonės.

14

Pažinimo ugdymo kompetencijai naudojamos tyrinėjimų ir eksperimentų priemonės

(vaškas, vanduo, smėlis, miltai, gamtinė medžiaga, dažai, mėgintuvėliai, piltuvėliai, matuokliai,

kempinės, indai, plunksnos, kompasas, smėlio laikrodis, termometrai, statoskopas ir

kt), ,,šviesos“, ,,smėlio“ stalai, įvairios lempos, šviestuvai, prožektoriai, padidinimo stiklai, akiniai,

lupos, svarstyklės, dėžės, matavimo prietaisai, garso išgavimo priemonės, cilindrai, šviesos

projektoriai, įvairios techninės priemonės: muzikiniai centrai, mikroskopai, spausdinimo mašinėlės,

informacinės priemonės (fotoaparatai, kompiuteriai, projektorius ir kt.), informaciniai leidiniai

(knygos, plakatai, laikraščiai ir kt.), nuotraukų albumai, skaičių, formų, dydžių paveikslėliai,

burbulai, skaičiuotuvai, pinigų pavyzdžiai, skaičiavimo pagaliukai, žaislai rūšiavimui, lyginimui.

Sveikatos saugojimo ugdymo kompetencijai pasitelkiamos priemonės: virvutės, batutai,

paspirtukai, triratukai, dviračiai, šokdynės, rogutės, trikrepšiai, futboliuko vartai ir kt. įrengimai,

esantys grupių aplinkoje ir lauke (kompleksai su skersiniais, virvėmis, kopetėlėmis, čiuožyklomis,

sūpynėmis, nameliai su kopetėlėmis ir čiuožimo kalneliais), krepšinio, futbolo, teniso kamuoliai,

suoliukai, smėlio dėžės, pavėsinės, akmenėliai, basų kojų takeliai, čiužiniai, kilimėliai, estafečių

priemonės, elastingi audeklai, kaspinai, parašiutai, skarelės, higienos priemonės, stalo serviravimo,

aplinkos puošimo priemonės, maisto produktai patiekalų gamybai, sveiko maisto piramidė, sveiko

maisto lėkštė, audio, video įrašai, knygos, plakatai, didaktiniai ir stalo žaidimai, žmogaus kūno

muliažai, enciklopedijos, edukaciniai filmukai.

Meninei vaikų kompetencijai ugdyti naudojamos įvairios dailės priemonės ( įvairių dydžių

ir spalvų pieštukai, teptukai) įvariarūšiai dažai, kreidelės, tapymo, lipdymo, piešimo, dekupažo,

skrebinimo, liejimo priemonės, tapetai, įvairių dydžių, faktūrų ir spalvų popierius, apranga darbui

su dažais, žirklės, kanceliariniai peiliukai, klijai, popieriaus pjaustymo aparatas rankdarbiams,

molis, plastilinas, antrinės žaliavos (kamštukai, dėžutės, indeliai, popieriaus atliekos, ir kt.). Teatro

(šešėlių, lėlių, stalo) priemonės, veidrodžiai, pirštininės lėlės, lėlės marionetės, vaidybos drabužiai

(skraistės, skrybėlės, skarelės, audiniai, bižuterija ir kt.), širmos, muzikos įrašai (įvairių žanrų,

stilių, atlikimo būdų), ritminiai, melodiniai instrumentai, skarelės, parašiutai, buteliukai su vandeniu

grojimui, lazdelės, šaukštai, akmenukai, riešutų kevalai, „pupų maišeliai“, spalvota guma, gumos

žiedai, spalvotos lėkštės, muzikos grotuvai, muzikos ženklų kortelės, plakatų rinkiniai, natų

knygelės, sceniniai drabužiai, dėžės, pagalvėlės, krepšiai, kilimėliai.

Mokėjimo mokytis kompetencijai integraliai naudojamos visos anksčiau paminėtos

priemonės. Loto, stalo žaidimai, knygos, enciklopedijos, mokomieji ir loginiai žaidimai,

konstruktoriai dėlionės, įvairios muzikavimo priemonės.

15

4.3. UGDYMO TURINYS

KALBOS IR KOMUNIKAVIMO KOMPETENCIJA

Tikslai Siekti, kad vaikai: Ugdytųsi norą bendrauti ir kurti palankius santykius su bendraamžiais ir suaugusiais. Turėtų galimybę klausytis įvairių aplinkos garsų, skaitomų grožinės literatūros kūrinėlių, sekamų pasakų,

deklamuojamų eilėraščių. Ugdytųsi taisyklingą sakytinę bei rašytinę kalbą, pajaustų jos grožį bei reikalingumą. Gebėtų save išreikšti komunikacijos būdu.

Ugdymo strategijos: Aktyvus vaiko klausymasis. Atkartojimas vaiko minčių trumpa taisyklinga, aiškia kalba. Žaidimas: žaidimas su draugais, vieno, kalbėjimas, susitarimas, dalijimasis. Neverbalinė kalba: rašytinė kalba, kūno kalba, simboliai, veido mimika.

16

BENDRAUJANTIS

SAKYTINĖ KALBA

RAŠYTINĖ KALBA

SAKYTINĖ KALBA

Vertybinės nuostatos,

esminiai gebėjimai

Vaikų veiksenos

1,5-3 metai 3-6 metai

Vertybinės nuostatos. Nusiteikęs išklausyti kitą ir išreikšti save bei savo patirtį kalba.

Esminiai gebėjimai. Klausosi ir supranta kitų kalbėjimą, kalba su suaugusiaisiais ir vaikais, natūraliai, laisvai išreikšdamas savo išgyvenimus, patirtį, mintis, intuityviai junta kalbos grožį.

Įdėmiai klauso suaugusio. Supranta elementarius kausimus ir

prašymus. Bendraudamas mėgdžioja suaugusiųjų

kalbėseną. Atlieka nesudėtingus nurodymus. Varto, „skaito” knygeles. Žaidžia pirštukų žaidimus. Žaidinamas suaugusiojo atsiliepia

kalba, mimika, muzikiniu intervalu. Sako ,,ačiū“, ,,prašau“. Kalbėdamas derina žodžius gimine,

skaičiumi, pradeda naudoti prielinksnius „į”, „po”, „ant”.

Kalba kelių žodžių sakiniais. Kartu su suaugusiu deklamuoja

eilėraščius, užbaigia žinomas pasakas.

Dalinasi patirtais įspūdžiais su draugais, auklėtoja. Žaidžia kūrybinius-siužetinius žaidimus, pasiskirstydami

vaidmenimis. Domisi garsų, raidžių žaidimais. Žaidžia kalbinius žaidimus: ,,Išskirk pirmą garsą“ , ,,Ką

girdi“, ,,Plok ir skiemenuok“ Deklamuoja eilėraščius, seka pasakas be galo. Kuria siužetinius žaidimus. Domisi aplinka, klausinėja „Iš kur”, „Kodėl”, „Kaip” ir pan.,

dalijasi patirtimi apie matytus filmus ir pan.. Formuluoja įvairius klausimus, atsakymus, dalyvauja skaitovų

popietėse. Taiko žodžių derinimo taisykles. Išbando pasakojimo, sekimo, kūrinio užbaigimo procesą (pvz.:

kuria pasakojimus apie save, savo žaislus, daiktus, užbaigia eilėraščius, pasakas, apibūna savo darbelį ir pan.).

Analizuoja lietuvių liaudies tautosaką (mena mįsles, moka ir suvokia patarles, skaičiuotes).

Domisi būdvardžių, veiksmažodžių, įvardžių, prieveiksmių, prielinksnių daryba, žodžių reikšme.

Klausosi įvairių kūrinių apie liaudies papročius, tradicijas, šventes kuria, interpretuoja, ieško kūrinio pradžios, pabaigos, veikėjų.

Žaidžia socialinius, siužetinius žaidimus. Dalijasi įspūdžiais, patirtimi (pvz.: apie keliones, atostogas,

žygius, šeimos tradicijas ir pan.). Domisi ir ieško perkeltinės prasmės žodžių, vaizdingų

17

posakių. Išbando kalbėjimą vaidmenimis, intonuojant, įsimena tekstus

atmintinai, kuria išgalvotas istorijas, diskutuoja, komentuoja.RAŠYTINĖ KALBA

Vertybinės nuostatos, esminiai gebėjimai

Vaikų veiksenos1,5-3 metai 3-6 metai

Vertybinės nuostatos. Domisi rašytiniais ženklais, simboliais, skaitomu tekstu.

Esminiai gebėjimai.Atpažįsta ir rašinėja raides, žodžius bei kitokius simbolius, pradeda skaitinėti.

Išbando įvairias rašymo priemones. Domisi rašymu - keverzone. Išbando vertikalių,

horizontalių linijų piešimą. Domisi rašymu ant įvairių paviršių (pvz.: ant

smėlio, vandens, įvairaus formato ir spalvų lapelių, kalkinio popieriaus ir pan.).

Žaidžia su raidžių kaladėlėmis, spalvotomis magnetinėmis raidėmis, raidžių loto, šviesos lentos priemonėmis, ieško savo vardo raidės ar simbolio.

Tyrinėja informacinius užrašus, kuria reklamas, organizuoja žaislų, daiktų reklaminius renginius, pardavimus, kuria nukreipiamuosius ženklus, juos ,,apgyvendina“ grupės erdvėse.

Domisi rankų darbo knygelių, grafinių simbolių katalogų kūrimu.

Įvairiomis priemonėmis kopijuoja raides, užrašus. Žaidžia žodžių kūrimo žaidimus (pvz.: pagal pirmąją

raidę, pagal trūkstamą raidę, pagal žodžio ir pan.). Ruošia instrukcijas, pranešimus (pvz.: apie šeimą,

laisvalaikį, įvairias vietoves, saugų elgesį, pramogas, orus, valgiaraščius ir pan.).

Išbando rašymą skaitmeninėmis priemonėmis (pvz.: kompiuteriu, telefonu ir pan.).

Išbando įvairius raidžių rašymo, jungimo elementus. Domisi raidžių šriftais, dydžiais, didžiosiomis ir

mažosiomis, spausdintinėmis ir rašytinėmis raidėmis.Bendraujančio vaiko ugdymui siūlome:

Temos Renginiai, projektai

18

,,Mano šeima“, ,,Mano knygelės“, ,,Mes Lietuvaičiai“, ,,Aš – mergaitė, aš – berniukas“, ,,Mano diena“, ,,Drabužėlių pilna spinta“, ,,Rudenėlio spalvos“, ,,Aš saugus, kai žinau“, ,,Duonelės kelias“, ,,Kalėdų belaukiant“, ,,Močiutės tvartelyje“,,, Laukiniai žvėrys“, ,,Paukščiai“, ,,Pasakų pasaulis. Žaidžiame teatrą“, ,,Raidžių skrynelė“

,,Pasaulinė knygos diena“. Tikslas – lavinti vaikų vaizduotę, kalbinius įgūdžius, žadinti meilę knygai.,,Teatro savaitė“. Tikslas – skatinti saviraišką, kūrybiškumą, fantaziją, vaizduotę ir sceninį laisvumą.,,Mes mažieji Lietuvaičiai“. Tikslas – ugdyti pilietiškumą, meilę savo kalbai.,,Biblioteka“. Tikslas – susipažinti su bibliotekoje gyvenančiomis knygomis, žurnalais, žaidimais.

SOCIALINĖS KOMPETENCIJA

Tikslai Siekti, kad vaikai:19

ORUS

EMOCIJŲ SUVOKIMAS IR

RAIŠKA

SAVIREGULIACIJA IR SAVIKONTROLĖ

SAVIVOKA IR SAVIGARBA

SANTYKIAI SU SUAUGUSIAIS

SANTYKIAI SU BENDRAAMŽIAIS

Pažintų savo stiprybes ir ugdytųsi teigiamą savęs vertinimą. Mokytųsi valdyti savo emocijas ir kontroliuoti elgesį. Ugdytųsi empatiškumą ir gerbtų kitus . Palaikytų ir kurtų teigiamus santykius su bendraamžiais ir suaugusiais. Gebėtų priimti sprendimus ir apmąstyti savo veiksmų/elgesio pasekmes.

Ugdymo strategijos: Vaiko pastangų ir pasiekimų vertinimas kartu su vaiku (pvz. vertinti atliktus darbus, poelgius). Pasitikėjimo savimi stiprinimas ( kasdienėje veikloje, bendraujant su vaiku, aptariant kaip sekėsi, kaip jaučiasi) Aktyvus vaiko dalyvavimas planuojant kasdienes veiklas, užsiėmimus. Mokymas įvardinti, atpažinti ir išreikšti emocijas. Tarpusavio santykių užmezgimo skatinimas.

EMOCIJŲ SUVOKIMAS IR RAIŠKAVertybinės nuostatos,

esminiai gebėjimaiVaikų veiksenos

1,5-3 metai 3-6 metaiVertybinės nuostatos. Domisi savo ir kitų emocijomis bei jausmais.

Esminiai gebėjimai. Atpažįsta ir įvardina savo emocijas ar jausmus, jų priežastis, įprastose situacijose emocijas ir jausmus išreiškia tinkamais, kitiems priimtinais būdais, žodžiais ir elgesiu atliepia kito jausmus (užjaučia, padeda).

Mimika, kūno judesiais ir garsais išreiškia džiaugsmą, liūdesį, baimę, pyktį.

Rodo užuojautą draugui, kartu džiaugiasi. Pradeda atpažinti, ką jaučia, turi savus emocijų

raiškos būdus. Pastebi kitų žmonių emocijų išraišką.

Žaisdamas, kūno raiška, mimika imituoja įvairias emocines būsenas.

Pastebi draugo emocinę būseną: kartu džiaugiasi, paguodžia, paglosto.

Žaidžia mimikos- nuotaikos žaidimus stebėdamas save veidrodyje, atkartodamas draugo mimiką. Žaidžia su nuotaikų kortelėmis.

Dalyvauja diskusijose: „Kas gerai ir kas blogai”, klausytų pasakėlių, stebėtų spektaklių, animacinių filmukų aptarimuose.

Vertina savo ir kitų poelgius, įvardija savijautą, jausmus. Pradeda kalbėti apie tai ko reikia, kad jaustųsi gerai.

20

SAVIREGULIACIJA IR SAVIKONTROLĖVertybinės nuostatos,

esminiai gebėjimaiVaikų veiksenos

1,5-3 metai 3-6 metai Nueina šalin, jeigu kas nepatinka, atsisako bendros

veiklos. Noriai laikosi dienos ritmo: žaidžia, plaunasi

rankas, eina miegoti, valgyti, pasivaikščioti ir t.t. Kartoja patikusius žaidimus, laikosi jų tvarkos. Pradeda valdyti savo emocijas. Bando laikytis suaugusiojo prašymų ir nustatytų

taisyklių.

Kartu su auklėtoja kuria grupės susitarimus. Žaisdamas žaidimus laikosi jų taisyklių. Pastebi, jei kiti vaikai nesilaiko grupės susitarimų, pats

stengiasi jų laikytis. Stengiasi susitvardyti konfliktinėje situacijoje, prašo

suaugusiojo patarimo. Dalyvauja situaciniuose žaidimuose. Supranta, kad skirtingose vietose yra skirtinga tvarka. Supranta taisyklių ir susitarimų prasmę ir naudą. Lengvai prisitaiko prie pasikeitimų. Stengiasi valdyti savo pyktį, įniršį. Žino tinkamo elgesio taisykles.

SAVIVOKA IR SAVIGARBAVertybinės nuostatos,

esminiai gebėjimaiVaikų veiksenos

1,5-3 metai 3-6 metai

Vertybinės nuostatos.Save vertina teigiamai. Esminiai gebėjimai. Supranta savo asmens tapatumą (aš esu, buvau, būsiu), pasako, kad yra berniukas/ mergaitė, priskiria save savo šeimai,

Žaisdamas ir bendraudamas mokosi suprasti, pavadina savo jausmus, įvardija norus.

Vartydamas knygeles, nuotraukas, bendraudamas įvardija ir parodo ne tik savo, bet ir draugo kūno dalis, įvardija ar tai berniukas, ar mergaitė. Parodo, kad atpažįsta save veidrodyje.

Reaguoja į pagyrimus ir pastabas, pasitiki grupėje dirbančiais suaugusiais, palankiai sąveikauja su kitais į grupę ateinančiais žmonėmis.

Vadina save vardu, parodo draugus, pasakodamas apie savo veiklą vartoja žodžiu: „mano”, „aš”,

Žino, kas sudaro šeimą, išvardina šeimos narių vardus, papasakoja apie tėvelių darbą.

Kalbėdamas vartoja žodžius „Mano”, „tavo”, „aš berniukas”, „man priklauso” ir pan.

Pasako, kad yra lietuvis, gyvena Lietuvoje, dainuoja himną, atpažįsta herbą, dailės darbeliuose vaizduoja Lietuvos vėliavą, gimto miesto kultūros simbolius.

Pasakoja apie savo išvaizdą, jos pasikeitimus, pasako savo kūno dalis, kam reikalingos kojos, rankos, nosis ir pan.

Su tėveliais rengia savo šeimos pristatymą.

21

grupei, bendruomenei, pasitiki savimi ir savo gebėjimais, palankiai kalba apie save, tikisi, kad kitiems jis patinka, supranta ir gina savo teises būti ir žaisti kartu su kitais.

„man”. Atlikęs kai kuriuos darbus, didžiuojasi, kad pavyko, džiaugiasi auklėtojai, tėveliams.

Žaisdamas, diskutuodamas įvertina poelgius, nusako, ką reiškia būti mandagiu, draugišku, rūpestingu ir pan.

Žiūrėdamas animacinius filmukus, klausydamas pasak, literatūros kūrinėlių nusako gerus ir blogus personažus, jų poelgius.

SANTYKIAI SU SUAUGUSIAISVertybinės nuostatos,

esminiai gebėjimaiVaikų veiksenos

1,5-3 metai 3-6 metai

Vertybinės nuostatos. Nusiteikęs geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su suaugusiaisiais. Esminiai gebėjimai. Pasitiki pedagogais, juos gerbia, ramiai jaučiasi su jais kasdieninėje ir neįprastoje aplinkoje, iš jų mokosi, drąsiai reiškia jiems savo nuomonę, tariasi, derasi, žino, kaip reikia elgtis su

Ramiai atsisveikina su tėvais. Išlieka ramus grupėje apsilankius nepažįstamiems

žmonėms. Mėgdžioja ( kopijuoja) suaugusiojo veiksmus. Tikisi suaugusiojo palaikymo, pagyrimo. Jeigu šalia yra suaugusysis drąsiai veikia, rizikuoja,

išbando naujus veiksmus.

Lengvai atsisveikina su tėveliais, džiaugsmingai juos pasitinka po išsiskyrimo.

Drąsiai diskutuoja su suaugusiais, išreiškia savo nuomonę (net ir skirtingą).

Dalinasi su grupėje dirbančiais suaugusiais savo rūpesčiais, džiaugsmais.

Suaugusiųjų atžvilgiu nusiteikęs geranoriškai, mandagiai.

Drąsiai bendrauja su suaugusiais, nepažįstamais, darželyje, jo teritorijoje.

Žino kodėl negalima bendrauti su nepažįstamaisiais, kai šalia nėra globojančio suaugusiojo.

Žino į ką galima kreiptis pagalbos.

22

nepažįstamais.SANTYKIAI SU BENDRAAMŽIAIS

Vertybinės nuostatos, esminiai gebėjimai

Vaikų veiksenos

1,5-3 metai 3-6 metaiVertybinės nuostatos. Nusiteikęs geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais. Esminiai gebėjimai.Supranta, kas yra gerai, kas blogai, draugauja bent su vienu vaiku, palankiai bendrauja su visais (supranta kitų norus, dalinasi žaislais, tariasi, užjaučia, padeda), suaugusiojo padedamas supranta savo žodžių ir veiksmų pasekmes sau ir kitiems.

Žaisdamas kalbina kitus vaikus, atsiliepia į kvietimą bendrauti.

Pradeda dalintis daiktais, žaislais. Nori žaisti drauge. Domisi kitais vaikais. Džiaugiasi svečiais grupėje, noriai svečiuojasi kitoje

grupėje.

Žaidžia grupinius žaidimus, tariasi dėl vaidmenų, siūlo idėjas.

Palaukia eilėje, kol kitas pažais su norimu žaislu. Dalinasi su bendraamžiais savo rūpesčiais, džiaugsmais. Su draugais kartu kuria projektus, dalijasi darbais,

užsiėmimais. Draugų atžvilgiu nusiteikęs geranoriškai, mandagiai.

Oraus vaiko ugdymui siūlome:

Temos Renginiai, projektai„Mano grupės taisyklės“ ,,Gerumo daigelį auginu“„Daug vaikų, daug žaislų, man čia bus visai smagu“„Aš ir mano augintis“„Aš - mergaitė, aš – berniukas“„Mano lovytė, mano kėdutė, mano staliukas“„Aš noriu suprasti kitą“

Tolerancijos dienos minėjimas. Tikslas – skatinti pakantumą, pagarbą aplinkiniams. Akcija „Draugystės savaitė“, kurios tikslas ugdyti vaikų draugiškumą, skatinti pagarbiai bendrauti.Akcija „Savaitė be patyčių“, kurios tikslas ugdyti pozityvius vaikų bendravimo ir problemų sprendimo gebėjimus.Akcija „Laimės keksiukai“, kurios tikslas mokyti vaikus atjautos, tolerancijos ir dosnumo. Gyvūnų paramos akcija „Penkta koja“, kurios tikslas ugdyti vaikų

23

atsakomybės, atjautos jausmus.PAŽINIMO KOMPETENCIJA

Tikslai

Ugdymo strategijos:

Siekti, kad vaikai: noriai tyrinėtų ir pažintų save bei aplinkinį pasaulį visais pojūčiais, suprastų skaičiaus sąvoką ir susietų skaičių su atitinkamu jo simboliu.

Lavintų loginį mąstymą skaičiuodami, matuodami, lygindami, grupuodami ir rūšiuodami pagal formą, spalvą, dydį.

Domėtųsi ir gebėtų paaiškinti socialinius, gamtos reiškinius, gyvosios ir negyvosios gamtos objektus. Pratintųsi kasdienėje veikloje naudotis matematine patirtimi: tyrinėtų, pažintų daiktus ir atrastų ryšius

tarp jų. Plėtotų erdvės ir laiko supratimą: nustatytų objektų padėtį erdvėje, judėjimo kryptį, laiko trukmė

nuovoką. Išbandytų įvairius pasaulio pažinimo būdus.

24

SMALSUS

SKAIČIAVIMAS IR MATAVI

MAS

APLINKOS PAŽINIMAS

SKAIČIAVIMAS IR MATAVIMASVertybinės nuostatos,

esminiai gebėjimaiVaikų veiksenos

1,5-3 metai 3-6 metaiVertybinės nuostatos. Nusiteikęs pažinti pasaulį skaičiuodamas ir matuodamas.

Esminiai gebėjimai. Geba skaičiuoti daiktus, palygti daiktų grupes pagal kiekį, vartoti skaitmenis, apibūdinti daikto vietą eilėje, sudaryti sekas. Geba grupuoti daiktus pagal spalvą, formą, dydį. Jaučia dydžių skirtumus, daikto vietą ir padėtį erdvėje. Supranta ir vartoja žodžius, kuriais apibūdinamas atstumas, ilgis, masė, tūris, laikas. Pradeda suvokti laiko tėkmę ir trukmę.

Gestais, mimika suvokia ką reiškia „dar“, „taip“, „ne“.

Daug kartų kartoja matytus veiksmus su daiktais. Supranta, ką reiškia „vienas“, „daug“, „kiek turi

metukų?“ Randa reikiamos formos, dydžio, spalvos daiktą. Supranta daugiau žodžių, kuriais nusakoma daikto

forma, dydis, spalva. Paima didelį daiktą, atneša. Skiria žodžius – mažai ir daug. Duoda kitiems po vieną žaislą, daiktą. Išrikiuoja daiktus į vieną eilę. Suranda tokios pat spalvos daiktus, tapatina pagal

dydį. Supranta ir vartoja žodžius didelis – mažas, ilgas –

trumpas, storas – plonas.

Ryto rate skaičiuoja mergaites ir berniukus, padedant auklėtojai ir visus vaikus.

Skaičiuoja savo pirštukus. Žaidžia žaidimus: „Surask ir padėk tiek pat”, „Kur

daugiau – mažiau”, „Parduotuvė”. Lanksto popierių pusiau, į 2,4 dalis. Žaidžia žaidimus su skaitmenų kortelėmis, pritaiko

atitinkamą skaitmenį daiktų grupei. Žaisdami išsiskaičiuoja naudodami skaičiuotes. Sprendžia, kaip padalinti visiems po lygiai obuolių jei jų

yra. Žaidžia žaidimą „Stebuklingas maišelis”. Grupės aplinkoje suranda panašių formų daiktus į

nurodytas geometrines figūras. Žaidžia stalo žaidimus „Surask tokią pačią spalvą,”,

„Surask gėlytei antrą pusę”, dėlioja dėliones. Žaidžia rato žaidimus su spalvota guma, parašiutu. Lygina pastatytus statinius: kuris didesnis, ilgesnis,

platesnis, storesnis. Žaidžia žaidimus judėdamas erdvėje nurodytomis

kryptimis. Savo pasakojimuose naudoja sąvokas „šiandien”, „rytoj”,

„išeiginės dienos”. Klausinėja, kiek laiko žaisime, kelinta valanda, už kiek

laiko eisime miegoti, kiek liko laukti iki kito gimtadienio. Kuria kalendorių, žaidimuose naudoja smėlio laikrodį.Kurdamas paveikslus sudėlioja žmogaus, gyvūnėlio kūną iš įvairių figūrėlių.

25

APLINKOS PAŽINIMASVertybinės nuostatos,

esminiai gebėjimaiVaikų veiksenos

1,5-3 metai 3-6 metaiVertybinės nuostatos. Nori pažinti bei suprasti save ir aplink supantį pasaulį, džiaugiasi sužinojęs ką nors nauja. Esminiai gebėjimai. Stebi ir atpažįsta artimiausią savo aplinką, orientuojasi joje. Pažįsta ir pavadina kai kuriuos gyvūnus, žmones, daiktus, jų atvaizdus. Žino kai kurių daiktų paskirtį ir jais naudojasi.

Supažįsta su artimiausios aplinkos ir namų apyvokos daiktais, žaislais, jų savybėmis, atliekamais veiksmais.

Pamėgdžiodami suaugusius bando šukuotis, valgyti su įrankiais, valyti dantis, šluostyti stalą, paduoti maisto naminiam gyvūnui, palaistyti augalą ir pan.

Pasako savo, mamos, brolio ir kitų šeimos narių vardus.

Daug klausinėja „Kas čia?”

Žino kur eiti, kai suaugęs kviečia „į salę”, „į miegamąjį”, „į rūbinėlę”, „į smėlio dėžę” ir t.t.

Pažįsta ir pavadina 2-3 dažnai sutinkamus gyvūnus. Įvadina daiktus, atpažįsta jų atvaizdus.

Savarankiškai naudoja daiktus pagal paskirtį. Skiria pagrindinius gamtinius reiškinius ir juos

pavadina: lietus, saulė, sninga, vėjas..

Žino savo ir savo šeimos narių vardus. Skiria atskirus gamtos reiškinius. Orientuojasi savo

grupės, darželio, namų aplinkoje. Atpažįsta ir pavadina vis daugiau artimiausioje

aplinkoje esančių augalų (sodo, daržo, lauko), gyvūnų, daiktų, domisi jais. Dalyvauja prižiūrint augalus ar gyvūnus. Geba orientuotis erdvėje, nusako erdvinę padėtį.

Domisi naminiais gyvūnais, gyvenančiais artimoje aplinkoje.

Pažįsta gyvenamosios vietovės objektus (namai, automobiliai, keliai, parduotuvės ir pan.). Pasako miesto, gatvės, kurioje gyvena pavadinimus, savo vardą ir pavardę. Pastebi pasikeitimus savo aplinkoje.

Pastebi ir nusako aiškiausiai pastebimus gyvūnų ir augalų požymius. Atpažįsta gamtoje ar paveiksluose dažniausiai sutinkamus gyvūnus, medžius, gėles, daržoves, grybus, pasako jų pavadinimus.

Žino metų laikus ir būdingus jiems požymius, skiria daugiau gamtos reiškinių (rūkas, pūga, audra).

Žino tėvų profesijas, įvardija savo giminaičius, žino savo namų adresą.

Žino savo šalies ir sostinės pavadinimą. Žino tradicines šventes. Atranda buities prietaisų, skaitmeninių technologijų

26

panaudojimo galimybes, noriai mokosi jais naudotis. Pradeda jausti prieraišumą prie artimiausios gamtinės

aplinkos, dalyvauja ją prižiūrint ir puošiant, suvokia savo vietą joje, pažįsta ir įvardija gyvenamosios vietovės objektus (upę, kalvą mišką ir pan.), gyvūnus ir augalus.

Mokosi rūšiuoti atliekas.

Smalsaus vaiko ugdymui siūlome:

Temos Renginiai, projektai,,Aš saugus, kai žinau“„Protingi ir išdykę skaičiai“„Aš ir laikas. Mano diena“„Vaivorykštės spalvos“„Močiutės tvartelyje“„Laukiniai žvėrys“„Aš ir mano šeima“„Aš mergaitė, aš berniukas“„Mano kambarys“

Šventinis rytmetis ,,Mano Lietuva“. Tikslas — suteikti žinių apie gimtą kraštą, ugdyti meilės, patriotiškumo jausmus. Projektas ,,Juosta mamai“. Tikslas — ugdyti norą pažinti, kurti, vertinti rezultatus.Šeimos popietė „ Tėvelių profesijos“. Tikslas — supažindinti vaikus su atskiromis profesijomis, darbo specifika, svarba.

27

SVEIKATOS SAUGOJIMO IR STIPRINIMO KOMPETENCIJA

Tikslai Siekti, kad vaikai: Ugdytųsi kasdienio gyvenimo įpročius, pratintųsi laikytis asmens higienos, tvarkos ir švaros. Mokytųsi savarankiškai valgyti, gražiai elgtis prie stalo, pasirinkti maisto produktus. Ugdytųsi saugaus elgesio ir sveikos gyvensenos pradmenis. Noriai dalyvautų fizinio aktyvumo veiklose. Pažintų savo kūno galias ir mokytųsi saugiai judėti.

Ugdymo strategijos: Organizuojamos fizinio aktyvumo veiklos, žaidimai, atitinkantys jų fizines galias bei padedantys vaikui ugdytis saugaus judėjimo įgūdžius.

Asmeninis pedagogo pavyzdys turėtų padėti vaikams geriau suprasti judėjimo naudą ir ugdytis kasdienius gyvenimo įgūdžius, pavyzdžiui ruošiantis valgyti, naudojantis tualetu, rengiantis ir pan.

Aktyvus šeimos ir ugdytojų bendradarbiavimas padeda aiškinantis vaiko kasdienio gyvenimo įpročius, aptariant naujų asmens higienos įgūdžių ugdymą.

Vaiko ugdymas yra nuoseklus ir paremtas vaiko supratimu bei suaugusiųjų kantrybe.

28

SVEIKAS

KASDIENIAI GYVENIMO ĮGŪDŽIIAI

FIZINIS AKTYVUMAS

KASDIENINIO GYVENIMO ĮGŪDŽIAI, SVEIKOS GYVENSENOS PRADMENYSVertybinės nuostatos,

esminiai gebėjimaiVaikų veiksenos

1,5-3 metai 3-6 metai Vertybinės nuostatos. Noriai ugdosi sveikam kasdieniam gyvenimui reikalingus įgūdžius. Esminiai gebėjimai. Valgo tvarkingai, naudojasi stalo įrankiais. Savarankiškai atlieka savitvarkos veiksmus: apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus naudojasi tualetu ir susitvarko juo pasinaudojęs, plaunasi rankas, prausiasi. Saugo savo sveikatą ir saugiai elgiasi aplinkoje.

Palaikomas vaiko noras ir bandymai savarankiškai rengtis, autis, valgyti, naudotis stalo įrankiais.

Leidžiama rinktis, ko nori ir ko nenori valgyti. Siūloma patiems plautis, šluostytis rankas, veidą. Parodo kada nori arba pats eina į tualetą. Sudaroma vaikams progų patiems susitvarkyti:

nusiplauti teptuką, įsipilti vandens, sušluoti šiukšles, padėti žaislą į vietą.

Savo ir kitų vaikų pavyzdžiu skatinamas savarankiškumas laikantis asmens higienos: plautis rankas prieš valgį, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko; susišukuoti, išsipūsti nosį naudojantis servetėle.

Palaikomi ir drąsinami vaikų kultūringo maitinimosi įpročiai: savarankiškai naudotis stalo įrankiais, servetėle.

Siūloma vaikams patiems serviruoti stalą. Skatinama vaikus rinktis sveiką maistą, pavyzdžiui,

diskusijų metu, aptariama sveiko maisto piramidė, sužino iš kur atkeliauja maistas, kaip jis ruošiamas, kaip jis verdamas.

Siūloma patiems susitvarkyti žaislus ir veiklos vietą. Žaisdamas saugo save ir kitus. Priminus stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti

taisyklingai. Stebint suaugusiajam saugiai naudojasi veiklai skirtais

aštriais įrankiais. Laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių. Žino, kaip saugiai elgtis gatvėje, kur kreiptis iškilus

pavojui, pasiklydus.

FIZINIS AKTYVUMASVertybinės nuostatos,

esminiai gebėjimaiVaikų veiksenos

1,5-3 metai 3-6 metai

29

Vertybinės nuostatos. Noriai džiaugsmingai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus. Esminiai gebėjimai. Eina, bėga, šliaužia, ropoja, lipa, šokinėja koordinuotai, išlaikydamas pusiausvyrą, spontaniškai ir tikslingai atlieka veiksmus, kuriems būtina akių-rankos koordinacija bei išlavėjusi smulkioji motorika.

Eina, bėga, sustoja pagal ženklą, atsitūpia, pasilenkia ir paima išdėliotus įvairius daiktus salėje/lauke.

Praropoja keturpėsčias pro tunelį, pakeltą virvę, puslankį.

Žaidžia judriuosius žaidimus: išpūsti ir susprogdinti balionėlį, paukšteliai lizdeliuose, katinas ir pelė, diena ir naktis.

Eina į priekį, šoną, atgal per sudėtas lazdeles, ištiestą virvę.

Eina stumdamas arba tempdamas žaislą. Stumiasi kojomis atsisėdęs ant žaislinės mašinos. Spiria kamuolį išlaikydamas pusiausvyrą. Lipa laipteliais pristatomu žingsniu laikantis

turėklų, (einant į pasivaikščiojimą, lauko žaidimų aikštelėje, salėje, grupėje).

Siūloma atsisėdus ridenti, mesti, gaudyti kamuolį. Žaidžia pirštų žaidimus (pagal eilėraštukus,

daineles). Lavina smulkiosios motorikos įgūdžius (pvz.: varto

knygutę po vieną lapą. veria karolius, stato bokštus, piramides, žaidžia su mozaikomis, atrenka pupas ir kaštonus).

Žaidžia įvairius judrius žaidimus, estafetes, lenktynes, kurių metu vaikai skatinami įvairiai ir saugiai judėti lauke, salėje: eina lėtai, greitai, eina atbuli, pristatomu žingsneliu, pasistiebę ant pirštų, ant kulnų, eina aukštai keldami kojas, pusiau pritūpia, eina „žąsele“, bėga, paskui suaugusįjį keičiant tempą, kryptį.

Pasiūlomos judrios veiklos, kurių metu vaikai ropoja, lenda, perlipa, užlipa, nulipa, šokinėja ant vienos arba abiejų kojų, peršoka, šoka į aukštį, tolį, nušoka nuo kelių laiptelių, šliaužia ant pilvo, pralenda per įvairias kliūtis.

Žaidžia žaidimus su kamuoliu (meta, gaudo, spiria iš įvairių padėčių į taikinį, mušinėja kamuolį į grindis)

Žaidžia klases sugalvojant įvairias taisykles, pavyzdžiui, šokinėti abiem kojomis, viena koja. Siūloma šokinėti gumyte, šokdyne vienam ar dviese.

Siūloma pažymėtais takais važinėti triračiais, dviračiais, paspirtukais, žiemą traukti roges.

Siūloma vaikams pažaisti pirštų žaidimus (pagal eilėraštukus, vaizduojant įvairius gyvūnus, kuriant pasakas).

Pasiūloma vaikams žaidimai su dėlionėmis, konstruktoriais, paskatinant vaikus patiems siūlyti kurti dėliones klijuojant, kerpant, piešiant, panaudojant trafaretus.

Siūloma vaikams žaidimai su įvairiais smulkiais daiktais ir biriomis medžiagomis, pavyzdžiui, vaikai gali rūšiuoti kaštonus, pupeles, žirnius ir kt. Pasiūloma

30

atrasti sagą induose kuriuos pripildytos ryžių, grikių. Siūloma brėžti brūkšnelius, apskritimus, apvedžioti

formas, sujungti punktyrines linijas, nuspalvinti paveikslėlį.

Sveiko vaiko ugdymui siūlome:

Temos Renginiai, projektai„Būk sveikas ir stiprus“ ,,Vaisiai ir daržovės“,,Rudens gėrybių kraitelė“,,Kas ten darže auga“„Aš saugus, kai žinau“„Žaidimų dienelės“„Mano drabužėliai – mano rūpestėlis“„Vaikystės spindulėlis“

Sveikatingumo projektas „Aš ir tu – judame visi kartu“. Projekto tikslas – vaikų ir bendruomenės fizinio aktyvumo skatinimas ir sveikatos stiprinimas, sudarant judėjimui palankią aplinką.Žiemos sporto šventė. Tikslas: ugdyti aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą žiemos metu, grūdinti vaikų organizmą bei suteikti daug džiugių emocijų.Šeimų sporto šventė ,,Aš, tėtis ir mama – sportiška šeima“ . Tikslas – patirti judėjimo džiaugsmą palaikant glaudžius santykius tarp tėvų, vaikų ir pedagogų.Visuotinė mankšta ,,Kamuolio diena”. Tikslas – paminėti pasaulinę judėjimo sveikatos labui dieną, ir skatinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų, bei darželio bendruomenės fizinį aktyvumą.

31

MENINĖ KOMPETENCIJA

Tikslai Siekti, kad vaikai: Pajaustų džiaugsmą dainuodami, šokdami, muzikuodami ,piešdami, vaidindami, konstruodami,

kurdami. Tyrinėtų, eksperimentuotų, improvizuotų su garsu, judesiu, spalvomis, formomis, įvairiomis

medžiagomis, technikomis, atrastų, pažintų supantį pasaulį. Meninės veiklos metu ugdytųsi estetinį suvokimą, grožio pajautą, vaizduotę, kūrybiškumą, kalbinius

gebėjimus. Jaustų malonumą bendra veikla ir kūryba, dalintųsi savo potyriais, idėjomis su kitais.

Ugdymo strategijos: Palaikyti ir skatinti vaiko kūrybą, padėti realizuoti idėjas ir sumanymus, stiprinti vaiko pasitikėjimą, palankiai vertinti kūrybos savitumą, išradingumą, nepamiršti pagirti.

Aprūpinti reikalingomis, įvairiomis priemonėmis ir medžiagomis, sukurti kūrybingą aplinką. Skatinti išsakyti savo nuomonę apie savo, kitų darbelius, matytus meno kūrinius, vaidinimus, girdėtus

muzikinius kūrinius. Turtinti vaiko patirtį, vaizdinius, gausinti įspūdžius (šventės, pramogos, koncertai, lankymasis teatre,

meno darbų parodose, muziejuose, muzikos klausymasis ir kt.).32

KURIANTIS

MENINĖ RAIŠKA(VAIDYBA,ŠOKIS,MUZIKA,

VIZUALINĖ RAIŠKA)

ESTETINIS SUVOKIMAS

ESTETINIS SUVOKIMAS

Vertybinės nuostatos,esminiai gebėjimai

Vaikų veiksenos1,5-3 metai 3-6 metai

Vertybinės nuostatos. Domisi, gėrisi, grožisi aplinka, meno kūriniais, menine veikla.Esminiai gebėjimai. Pastebi ir žavisi aplinkos grožiu, meno kūriniais, džiaugiasi savo ir kitų kūryba, jaučia, suvokia ir apibūdina kai kuriuos muzikos, šokio, vaidybos, vizualaus meno estetikos ypatumus, reiškia savo estetinius potyrius, dalijasi išgyvenimais, įspūdžiais.

Klausosi muzikos kūrinėlių. Ką nors piešdamas, vaizduodamas, kalba,

komentuoja, džiaugiasi procesu ir rezultatu. Sutelkia dėmesį pamatęs ryškius, spalvingus

daiktus. Stebi vaikiškus spektaklius, klausosi koncertų

darželio salėje. Keliais žodžiais papasakoja matyto spektaklio,

koncerto, renginio įspūdžius. Vartydamas knygeles pastebi patikusias iliustracijas,

jas komentuoja, reaguoja garsu, mimika. Kartu su auklėtoja puošia gimtadienio stalą, grupės

patalpas. Džiaugiasi ir rodo suaugusiam savo ir kitų šventinę

aprangą, jos aksesuarus: batelius, suknelę, skarelę ir pan.

Sutelkia dėmesį, komentuoja pastebėjęs darželio patalpose ar teritorijoje ryškius puošybos elementus, parodos eksponatus

Klausosi įvairaus žanro muzikos kūrinių, juos komentuoja. Aptaria jo aplinkoje esančius meno kūrinius.

Tvarkingai elgiasi su kūrybinėmis priemonėmis. Pastebi spalvų, formų grožį. Vertina savo ir draugų kūrybinius darbelius. Varto dailės, architektūros albumus, komentuoja. Pastebi spalvų nuotaikas aplinkoje, kūriniuose. Suaugusiųjų padedami, dalyvauja kūrybiniuose

konkursuose, projektuose, festivaliuose, parodose, vertina pateiktus kūrybinius darbelius, pasirodymą.

Su auklėtoja atnaujina grupės aplinką, ją puošia, siūlo savo, idėjas.

Dalyvauja įstaigos renginiuose, šventėse, pasirodymuose.

33

MENINĖ RAIŠKA(muzika ir šokis, dailė, vaidyba)

Vertybinės nuostatos, esminiai gebėjimai

Vaikų veiksenos1,5-3 metai 3-6 metai

Vertybinės nuostatos. Jaučia meninės raiškos džiaugsmą, rodo norą aktyviai dalyvauti meninėje veikloje.

Esminiai gebėjimai. Spontaniškai ir savitai reiškia įspūdžius, išgyvenimus, mintis, patirtas emocijas muzikuodamas, šokdamas, vaidindamas, vizualinėje kūryboje.

Muzika ir šokis. Klausydamas muzikos šypsosi, džiaugiasi, ploja

rankom, trepsi, moja ar pan. Žaidinamas pedagogo atsiliepia to paties aukščio

garsu, intervalu. Dalyvauja muzikiniame dialoge su suaugusiuoju:

bando kartoti tą patį ritminį ar melodinį motyvą. Pritaria klausomam muzikos kūrinėliui vaikiškais

muzikos instrumentais, aplinkos daiktais. Pats renkasi ir „groja” norimu muzikos instrumentu. Dainuoja daineles savo žaisliukams. Balsu atkartoja gamtos, mechaninius garsus,

garsažodžius. Žaidžia muzikinius žaidimus, imitacinius muzikinius

garso– ritmo žaidimus. Žaidžia muzikinius pirštukų žaidimus. Bėga, eina rateliu klausomos muzikos tempu. Atlieka imitacinius gyvūnėlių (kiškučio, meškučio,

paukštelių ir pan.) judesius ratelyje. Ploja, trepsi, linguoja susikabinę abiem rankomis

porose.Dailė. Tapo teptuku, štampuoja pirštukais, delnuku, ausų

krapštukais, kempinėle, štampukais iš gamtinės medžiagos, piešimui, spalvinimui naudoja įvairias piešimo, tapymo priemones (guašas, akvarelė, vaškinės kreidelės, kreida, mediniai pieštukai).

Eksperimentuoja dailės medžiagomis ir priemonėmis:

Muzika ir šokis. Klausosi įvairių stilių, žanrų, muzikos kūrinių ar jų

ištraukų atliekant imitacinius judesius (aktyvus muzikos klausymas).

Pasakoja, kokias emocijas žadina muzika, kokius instrumentus girdi ir pažįsta.

Žaidžia su instrumentų paveikslėliais, klausydamas instrumentinės muzikos.

Žaidžia muzikinius ratelius salėje, grupėje, lauke. Kuria melodijas mįslėms, vardams, patarlėms. „Groja” savo kūnu, aplinkos daiktais, vaikiškais

instrumentais pritardamas šokiams, dainelių, instrumentinių kūrinių intarpuose, įžangose.

Mėgdžioja gamtos garsus. Bando savo balso galimymbes žaisdamas vokalinius

žaidimus: „Padainuok aukštai - žemai, storai- plonai”, „Pamėgdžiok operos solistą ir rokerį”.

Kuria savo ritmus dalyvaudamas ritminiuose dialoguose su mokytoju, kitais vaikais.

Kaip atlikėjai dalyvauja darželio koncertuose. Kartu su suaugusiuoju gamina instrumentus: lietaus lazdą,

barškutį, tarškynę. Kuria savo dainelę, šokį. Domisi šiuolaikiniais muzikos atlikėjais. Dainuoja kanonu nesudėtingas daineles. Žaidžia muzikinius žaidimus. Skanduoja ritmines skanduotes, palydi jas judesiais. Grupėje, namuose dainuoja išmoktas daineles. Atlieka

34

taško teptuku, pučia per šiaudelį dažus ant popieriaus lapo, kočioja, minko, suploja, pjausto plastiliną, kinetinį smėlį, modeliną, druskinę tešlą, piešia ant sauso ir ant šlapio popieriaus, ant smėlio - pagaliukais, ant sniego - dažais, ant asfalto lauke - kreidelėmis, ant gamtinės medžiagos.

Naudodamas sausus klijus, priklijuoja iškirptas ar paties atplėštas detales.

Piešdamas bando ką nors pavaizduoti, piešinyje įžvelgia daiktus, įvardija.

Vaidyba. Žaisdamas pirštukų, kykavimo, sūpavimo žaidimus,

atlieka atitinkamus judesius, mėgdžioja intonaciją, garsus.

Žaisdamas su žaisliukais, daiktais, atlieka matytus veiksmus, mėgdžioja suaugusiųjų veiksmus, kalbą.Muzikiniuose rateliuose, dainelėse, imituoja gyvūnų, augalų judesius, garsus.

Mėgdžioja gyvūnus, užsidėjęs karūnėles bando juos vaidinti.

ritmiškus judesius. Žaidžia lietuvių liaudies muzikinius ratelius. Šoka lietuvių liaudies šokius poromis, po keturis,

susikabinę įvairiais būdais.Dailė. Eksperimentuoja dailės medžiagomis ir priemonėmis:

piešia guašu, akvarele, mediniais pieštukais, vaškinėmis kreidelėmis, flomasteriais, atrasdamas spalvų, formų, faktūrų įvairovę, aplikuoja, kuria koliažus su įvairių rūšių popieriumi (spalvotas, tampomas, laikraščiai, tapetai), gamtine medžiaga, taško dažus, purškia, pučia kurdami piešinius, pasakoja, ką pavaizdavo, kuria pasakojimą.

Piešia žmogų, vaizduoja jo judesį. Piešinius papildo grafiniais ženklais (skaičiai, raidės,

žodžiai ir kt.). Kuria naudodami monotipijos, grotažo technikas. Karpo,

lanksto popierių, audžia iš popieriaus juostelių. Lipdo iš plastilino, modelino erdvinius daiktus.

Konstruoja erdvines figūras iš popieriaus, gamtinės medžiagos, antrinių žaliavų.

Kartu su kitais vaikais kuria bendrus darbelius, tariasi, pasirenka įvairias dailės priemones, piešdami kuria fantastines istorijas.

Kuria įvairius vaizdus ant šviesos stalo naudodami gamtinę medžiagą, įvairias figūrėles, iškirptas iš spalvoto popieriaus.

Eksperimentuoja skaitmeninio piešimo ir kitomis kompiuterinėmis technologijomis.

Vaidyba. Žaidžia siužetinius šeimos, profesijų, konstravimo

žaidimus, kalba, judesiais, mimika megdžiodamas pasirinktą personažą, matytą situaciją, pats kuria siužetą, susikuria žaidimo aplinką, panaudodamas įvairius daiktus,

35

drabužius, reikmenis, naudoja daiktų pakaitalus (pvz. vietoj vairo naudoja žaislinę lėkštę ar puodo dangtį), žaisdamas bendrauja su kitais veikėjais, tariasi.

Žaisdamas muzikinius ratelius, dainuodamas ne tik atkartoja, bet ir pats kuria imitacinius judesius, veiksmų seką, spontaniškai reiškia emocijas, perteikia veikėjo nuotaiką, emocijas.

Vaidina pagal girdėtą pasaką, pagal paties sukurtą siužetą, improvizuoja su pasirinktomis lėlių teatro lėlėmis (stalo, pirštukų, pirštininės), pats gamina lėles , dekoracijas.

Vaidindamas plėtoja siužetą bendraudamas, kalbėdamas dialogu su kitu veikėju, su žiūrovais, imituoja kalba, judesiais, improvizuoja perteikdamas veikėjų nuotaiką, emocijas, mintis, norus.

Kuriančio vaiko ugdymui siūlome:

Temos Renginiai, projektai,,Rudenėlis atkeliavo“ ,,Žiemužė snaigem sninga“,,Papuošk Kalėdinę eglutę savo rankų šiluma“ ,,Rid rid margi margučiai“,,Aš – kūrėjas. Kaziuko mugė“,,Pavasario žiedai“ ,,Teatro savaitė“ ,,Pasakų skrynelę atvėrus“ ,,Spalvų karalystė“

Etninės kultūros akcija ,,Visa Lietuva šoka“. Tikslas — sutelkti visą bendruomenę šokiui, stiprinti lietuvių kultūrinės tapatybės pajautą,,Gražiausių šukuosenų konkursas“. Tikslas — ugdyti gebėjimą pamatyti, pajusti estetinius potyrius, stebint savo, kitų kūrybos grožį.,,Madų šou iš antrinių žaliavų“. Tikslas — skatinti mylėti gamtą, rūšiuoti atliekas, ugdyti kūrybiškumą iš antrinių žaliavų sukuriant aprangą. ,,Kaziuko mugė“. Tikslas — susipažinti su Kaziuko mugės papročiais, tradicijomis, išbandyti įvairius amatus ir meistrystes.,,Vaidina pedagogai“. Tikslas — sužadinti teigiamas emocijas, patirti estetinius išgyvenimus, lavinti kalbinius gebėjimus, perteikiant įspūdžius.,,Rudens gėrybių paroda“. Tikslas —lavinti vaizduotę, patirti kūrybos džiaugsmą kuriant darbelius iš rudens gėrybių.,,Velykinis medelis“. Tikslas — supažindinti vaikus su margučių marginimo technikomis, raštais, jų reikšme.

36

,,Kvepianti žibintų šviesa“. Tikslas — pajusti darbo kartu, šalia džiaugsmą gaminant žibintą su draugais, auklėtojomis, šeima, lavinti meninius gebėjimus.Piešinių paroda ,,Mano augintinis“. Tikslas — ugdyti pagarbą, meilės, užuojautos jausmą gyvūnams, savo jausmus išreiškiant dailės darbeliu pasirinkta technika.Piešinių paroda ,,Mano gimtinė“. Tikslas — skatinti vaikų kūrybiškumą, meninėmis priemonėmis išreiškiant meilę savo gimtinei.Piešinių paroda ,,Mano auklėtoja“. Tikslas — skatinti vaikų kūrybiškumą, pastabumą, vaizduotę išreiškiant savo meilę, pagarbą auklėtojai nupieštu jos portretu.

37

MOKĖJIMO MOKYTIS KOMPETENCIJA

Tikslai Siekti, kad vaikai: Gebėtų patys susirasti veiklą, užsiėmimą ir turiningai plėtotų. Mokėtų įsitraukti į suaugusiojo, bendraamžių siūlomas veiklas. Siektų sumanyto rezultato, domėtųsi supančia aplinka. Tyrinėtų, atrastų, pažintų ir suvoktų supantį pasaulį įvairiais pojūčiais. Mokėtų atpažinti ir spręsti problemas, įveikti nesėkmes, suvokti pasekmes, drąsiai veiktų. Domėtųsi naujais, nepažįstamais dalykais, norėtų aktyviai mokytis, dalyvauti ir pažinti.

Ugdymo strategijos: Palaikyti ir skatinti vaiko norą ieškoti, atrasti pažinti, tyrinėti. Siūlyti pačiam vaikui ieškoti sprendimų, mąstyti, daryti išvadas, priimti sprendimus Vertinti vaikų pastangas, iniciatyvas, rezultatus.

38

SĖKMINGAI BESIUGDANTIS

INICIATYVUMAS IR

ATKAKLUMAS

TYRINĖJIMAS

PROBLEMŲ SPRENDIMAS

MOKĖJIMAS MOKYTIS

KŪRYBIŠKUMAS

TYRINĖJIMAS

Vertybinės nuostatos, esminiai gebėjimai

Vaikų veiksenos1,5-3 metai 3-6 metai

Vertybinės nuostatos. Smalsus, domisi viskuo, kas vyksta aplinkui, noriai stebi, bando, samprotauja.

Esminiai gebėjimai. Aktyviai tyrinėja save, savo socialinę, kultūrinę ir gamtinę aplinką, įvaldo tyrinėjimo būdus (stebėjimą, bandymą, klausinėjimą), mąsto ir samprotauja apie tai, ką pastebėjo, atrado, pajuto, patyrė.

Vaikai siekia paimti žaislus ir daiktus, juos liečia, apžiūrinėja, kiša į burną. Tai pirmieji tyrinėjimo žingsniai.

Juda, kartoja judesius, praktikuojasi. Tyrinėja viską, kas yra aplinkui, jie ima, judina,

liečia, stebi, klauso, bando sudėti ar išardyti, didžiuojasi , kai pavyksta, noriai bendrauja su artimais žmonėmis ir vaikais.

Atsargiai elgiasi su nepažįstamais daiktais ir medžiagomis, tačiau rodo susidomėjimą, bando aiškintis, kas tai yra, kaip ir kodėl tai vyksta.

Domisi medžiagomis, iš kurių padaryti daiktai ir jų savybėmis. Paaiškina, kad su nežinomais daiktais ir medžiagomis reikia elgtis atsargiai, stengiasi taip daryti.

Domisi aplinka, mėgsta stebėti, kaip auga augalai, kaip elgiasi gyvūnai, noriai atlieka paprastus bandymus, tyrinėja, iš kokių medžiagų padaryti daiktai, kur jie naudojami. Samprotauja apie tai, ką atrado, sužinojo, kelia tolesnius klausimus, siūlo idėjas, ką dar galima būtų tyrinėti.

Domisi, kaip seniau gyveno žmonės, kaip žmonės gyvena kitose šalyse.

Aktyviai tyrinėdami aplinką demonstruoja vis didėjančią kūno kontrolę, tinkamai pasitelkia visus pojūčius, savo galimybėms išplėsti pasitelkia įrankius ir kitas priemones(pvz. mikroskopą).

Su suaugusiaisiais ar kitais vaikais aptaria nesudėtingų stebėjimų, bandymų ar konstravimo planus, numato rezultatą, mokosi pavaizduoti juos nesudėtingose lentelėse, diagramose, išradingai, kūrybiškai pristato savo tyrinėjimus ir kitus darbus.

INICIATYVUMAS IR ATKAKLUMAS

Vertybinės nuostatos, Vaikų veiksenos

39

esminiai gebėjimai 1,5-3 metai 3-6 metai

Vertybinės nuostatos. Didžiuojasi savimi ir didėjančiais savo gebėjimaisEsminiai gebėjimai. Savo iniciatyva pagal pomėgius pasirenka veiklą, ilgam įsitraukia ir ją plėtoja, geba pratęsti veiklą po tam tikro laiko tarpo, kreipiasi į suaugusįjį pagalbos, kai pats nepajėgia susidoroti su kilusiais sunkumais.

Pažįsta ir randa savo daiktus, žaislus, dalinasi jais. Džiaugiasi pagiriamas, stengiasi išmokti, kas sunkiau

sekasi. Dažnai sako: „Aš pats”. Pats pasirenka ką nori veikti, ką veiks vėliau.

Žaidžia sumodeliuotą žaidimą „Kaip pasiekti šuniuką”. Pats pasirenka kokią lėlytę aprengs, kokią knygelę vartys.

Atlikdamas darbelius, užduotėles kartoja tol, kol pavyksta: renkasi kitas priemones, būdus.

Prašo, ragina, stengiasi sudominti, kad draugai tęstų pradėtą iš vakaro žaidimą, veiklą.

Siūlo idėjas kaip įdomiau pasveikinti draugą, kokius daiktus pasiimti į išvyką ir pan.

Ištikus nesėkmei, noriai priima draugo ar suaugusiojo patarimus.

Ilgą laiką veikia, žaidžia vienas ar su draugais, pratęsia žaidimą po kiek laiko.

40

PROBLEMŲ SPRENDIMAS

Vertybinės nuostatos, esminiai gebėjimai

Vaikų veiksenos1,5-3 metai 3-6 metai

Vertybinės nuostatos. Nusiteikęs ieškoti išeičių kasdieniniams iššūkiams bei sunkumams įveikti.

Esminiai gebėjimai. Atpažįsta ką nors veikiant kilusius iššūkius, sunkumus, dažniausiai supranta, kodėl jie kilo, suvokia savo ir kitų ketinimus, ieško tinkamų sprendimų ką nors išbandydamas, tyrinėdamas, aiškindamasis, bendradarbiaudamas, pradeda numatyti priimtų sprendimų pasekmes

Atlieka nesudėtingus pavedimus, pasako ką daro, ką nori daryti.

Domisi savimi, aplinka. Laikosi grupėje esančios tvarkos. Drąsiai imasi pasiūlytos veiklos, žaisti naują žaidimą.

Dalyvauja situaciniuose žaidimuose „Ką daryti, jeigu…”, „Susipyko du draugai”.

Žaisdamas, bendraudamas pataria draugams ką daryti, jei susiduria su kliūtimis, kartu ieško išeities. Kartu su auklėtoja varto knygeles, žiūri animacinius filmukus sprendimą.

Diskutuoja ir mąsto kaip galima pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje.

41

KŪRYBIŠKUMAS

Vertybinės nuostatos, esminiai gebėjimai

Vaikų veiksenos

1,5-3 metai 3-6 metai Vertybinės nuostatos. Jaučia kūrybinės laisvės, spontaniškos improvizacijos bei kūrybos džiaugsmą.

Esminiai gebėjimai. Savitai reiškia savo įspūdžius įvairioje veikloje, ieško nežinomos informacijos, siūlo naujas, netikėtas idėjas ir jas savitai įgyvendina.

Plėšo atsitiktines formas iš balto, spalvoto popieriaus. Stato, konstruoja, dėlioja dėliones, mozaikas. „Muzikuoja” su grupėje esančiais daiktais, vaikiškais

instrumentais. Eksperimentuoja su modelinu, moliu, druskos tešla,

sniegu, smėliu. Kartu su auklėtoja puošia grupės patalpas prieš

šventes. Klausydamas muzikos, atlieka elementarius laisvus,

ritmiškus judesius. Žaisdamas bando dainuoti „savo daineles”. Pats išbando pasirinktas dailės priemones: taškuoja,

brūkšniuoja, keverzoja įvairaus dydžio teptukais, flomasteriais, kreidelėmis, pieštukais.

Serviruoja, puošia stalą savo žaisliuko šventei. Suteikia aplinkos daiktams kitas funkcijas (kaladėlė-

mašinėlė) ir jais žaidžia.

Išradingai panaudoja gamtinę medžiagą savo kūrybiniuose darbeliuose.

Aplikuoja, kuria vitražus, panaudodamas aplinkoje esančias medžiagas (žurnalus, gofruotą kartoną, plastiko atliekas ir pan.).

Iliustruoja muzikos kūrinius dailės priemonėmis. Savo idėjas išreiškia dailės, piešimo priemonėmis. Atlieka kūrybinius darbus grupelėmis ir po vieną. Panaudoja tapybos, piešimo, dekupažo, koliažo,

skrebinimo ir kt. dailės technikas, jas tyrinėja. Susiplanuoja laiką, eigą ir atlieka kūrybinį darbą, žaidimą. Tęsia pradėtas istorijas, patys jas kuria, komentuoja. Kuria melodijas tekstams, savo daineles. Jaučia, kokias linijas, spalvas pasirinkti išreiškiant

emocijas, jausmus. Tapo, lipdo su tradicinėmis ir netradicinėmis priemonėmis,

jas išradingai panaudoja. Gamina knygeles, kvietimus, atvirukus šeimos nariams,

atributiką, reikalingą šventėms. Eksperimentuoja su popieriumi, jo faktūromis, spalvomis. Improvizuoja su vaikiškais instrumentais, aplinkos

daiktais, kurdamas savo ritmus. Groja grupės „orkestre”, sukuria savo orkestrinį kūrinį. Kuria savo spektaklį su auklėtoja, parenka drabužius,

scenografiją. Maišo spalvas savo nuožiūra, džiaugiasi išgautais

42

atspalviais. Kuria savo eilėraščius, miniatiūras, jas iliustruoja.

Kuria imitacinius judesius muzikiniams žaidimams, dainelėms.

MOKĖJIMAS MOKYTISVertybinės nuostatos,

esminiai gebėjimaiVaikų veiksenos

1,5-3 metai 3-6 metai Vertybinės nuostatos. Noriai mokosi, džiaugiasi tuo, ką išmoko. Esminiai gebėjimai. Mokosi žaisdamas, stebėdamas kitus vaikus ir suaugusiuosius, klausinėdamas, ieškodamas informacijos, išbandydamas, spręsdamas problemas, kurdamas, įvaldo kai kuriuos mokymosi būdus, pradeda suprasti mokymosi procesą.

Apžiūrinėja aplinkos daiktus, klausinėja ką su jais daryti, juos naudoja žaidimuose.

Vienas ir su draugais stato, konstruoja, dėlioja dėliones.

Noriai žaidžia naujus žaidimus. Žaisdamas mėgdžioja įvairius gyvūnus, žmones. Dėlioja žaislus, daiktus pagal dydį, spalvą. Pats atranda, sugalvoja ką veikti su vienu ar kitu

daiktu, žaislu.

Renka informaciją įvairiais būdais: varto knygeles, enciklopedijas, klausinėja apie jose esančią informaciją, su tėveliais „naršo kompiuterį”.

Žaidžia žaidimus, žino arba pats kuria jų taisykles. Užduoda atvirus klausimus suaugusiems apie jį supančius

reiškinius, objektus „kodėl”, „kaip”, „kada” „iš kur atsiranda”.

Pastebi ir išbando grupėje naujai atsiradusias priemones, žaislus.

Sprendžia galvosūkius. Mena mįsles, atskleidžia patarlių mintis, suvokia

palyginimus.

43

Sėkmingai besiugdančio vaiko ugdymui siūlome:

Temos Renginiai, projektai„Mano mylimas žaisliukas“„Būk atsargus“„Vandens lašelio kelionė“„Aš naujoje grupėje“„Saugokime aplinką. Žemės diena“„Knygelių bibliotekėlė“

Makulatūros rinkimo akcija „Popierių taupysi – gamtai padėsi“ Tikslas - ugdyti supratimą, kad surinktas ir perdirbtas popierius prikeliamas naujam gyvenimui.Renginys „Žemės diena“. Tikslas — ugdyti supratimą apie žemės naudą žmogui, suteikti gamtinių žinių. Akcija „Darom“. Tikslas — skatinti bendruomeniškumą ir atkreipti dėmesį į taršos, aplinkosaugos problemas.Spektaklis paminėti teatro dienai. Tikslas — supažindinti vaikus su vaidybinės veiklos, kūrybiškumo ugdymo forma.

44

5. VAIKO PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMAS

Vaiko pasiekimų vertinimas leidžia pamatyti ir įvertinti pedagoginio darbo su vaikais būdus,

pasiekimus ir klaidas, atskleisti vaikų pastangas, parodyti, ką vaikas pajėgus padaryti, pasiūlyti

veiklą konkrečiam vaikui ar vaikų grupelei, garantuoti ugdymo nuoseklumą, visapusiškumą.

Tėvams, kolegoms, bendruomenei pateikiama įdomios, vertingos informacijos apie vaiką,

pabrėžiant jo ypatumus.

Vaiko pasiekimų vertinimas – būtina kokybiško ugdymo(si) proceso dalis. Tai nuolatinis

informacijos apie vaiką, jo ugdymo(si) ypatumus bei daromą pažangą kaupimas, interpretavimas ir

apibendrinimas.

Vertinimo tikslas – padėti pedagogams ir kitiems ugdymo dalyviams tikslingai stebėti vaikų

ugdymo(si) pasiekimus, pažangą, atpažinti jų ugdymo(si) poreikius, kuo kryptingiau pritaikant ikimokyklinio

ugdymosi turinį vaikų grupei ir kiekvienam vaikui, garantuojant ugdymo(si) prieinamumą ir kokybę,

užtikrinant tęstinumą bei dermę tarp ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų.

Vaiko pasiekimų vertinimo paskirtis – atskleisti, ką vaikas jau žino ir gali bei padėti vaikui

tobulėti.

Vaikų pasiekimų vertinimo principai: planingumas, objektyvumas, informatyvumas,

konfidencialumas.

Lopšelyje-darželyje ,,Rugiagėlė“ vaikų pasiekimų vertinimas atliekamas vadovaujantis

„Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu“ (2014) ir pačios įstaigos sukurta Vaikų pasiekimų ir

pažangos vertinimo sistemą. Vaikui pradėjus lankyti darželį vertinamas jo adaptacijos procesas.

Parengiamas duomenų apibendrinimas ir pristatomas metodinės grupės susirinkime.

Kiekvieno vaiko pasiekimams ir pažangai fiksuoti kaupiamas ,,Vaiko pasiekimų aplankas“

jame dedama informacija, kuri atspindi vaiko gebėjimus, žinias, savijautą, poreikius, interesus,

turimą patirtį. Tai gali būti vaiko meniniai, kūrybiniai darbeliai, užduotėlės, nuotraukos,

minčių ,,perlai“, pedagogų įrašai, pastabos, komentarai apie vaiko pasiekimus, rodantys vaiko

pažangą per tam tikrą laiko tarpą. Kaupiamasis ,,Vaiko pasiekimų aplankas“ keliauja su vaiku į

atskiras amžiaus tarpsnių grupes, o vaikui baigus ikimokyklinio ugdymo įstaigą perduodamas

tėvams.

Vaiko pasiekimų vertinimas – nuolatinis procesas, jis vyksta visus mokslo metus. Vertinant

vaiką, akcentuojama tai, ką vaikas geba, gali ir žino. Taip pedagogai numato ugdymo(si) ypatumus,

sudaro sąlygas vaiko asmenybės sklaidai, ieškomi ir randami priimtiniausi ugdymo būdai, metodai,

formos. Vertinimo rezultatai aptariami 2 kartus metuose, spalio mėn. ir gegužės mėn. pedagogų

tarybos posėdžiuose. Vaikai, turintys kalbos sutrikimų, vertinami rugsėjo, sausio ir gegužės

mėnesiais pagal kalbos vertinimo korteles. Vertinimą vykdo logopedas. Vaikų su kalbos ir

komunikavimo sutrikimais ar kitais ugdymo(si) sunkumais pasiekimai ir pažanga aptariami Vaiko gerovės 45

komisijos posėdžiuose rugsėjo, sausio ir gegužės mėnesiais. Vertinimo rezultatai panaudojami

planuojant ugdymo(si) procesą, teikiant pagalbą ir paramą vaikui, šeimai bei siekiant įgyvendinti

įstaigos ugdymo(si) tikslus ir uždavinius, tobulinant pedagogo tyrėjo - analitiko kompetenciją.

Vaiko pasiekimų vertinimą vykdo grupių auklėtojai, dirbantys specialistai, siekiama įtraukti patį

vaiką ir tėvus. Kiekviena ugdymo(si) sritis vertinama atitinkamu žingsniu, sudaroma pasiekimų

diagrama, kuri aptariama su tėvais ir leidžia individualizuoti ugdymą bei atkreipti dėmesį į vaiko

ugdymo(si) gebėjimus bei sunkumus. Atliekamas palyginimas tarp pedagogo ir tėvų atliktų vaiko

ugdymo(si) sričių vertinimo. Toks palyginimas taip pat padeda geriau pažinti vaiką, jo gebėjimus ir

poreikius, siekti vieningų ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir šeimos tikslų.

Pats vaikas taip pat skatinamas dalyvauti savo gebėjimų ir pasiekimų vertinime: pats lygina,

komentuoja savo piešinius, įvardija, kas nepavykdavo, o dabar pavyksta. Komentuoja savo

„rašymo“ įgūdžius mokslo metų pradžioje ir pabaigoje.

Vaikų pažanga, pasiekimai programos įgyvendinimo laikotarpiu yra vertinami nuolat juos stebint

natūralioje kasdienėje ugdomojoje aplinkoje, pasirenkant vertinimo būdus, formas ir metodus.

METODAS FORMA DAŽNUMASStebėjimasSavianalizėNuolatinė refleksijaDiskusijosPokalbisVaiko pasakojimasVaiko darbelių ir veiklos analizėProjektaiTyrimas

ŽaidimasPraktinis darbasPiešimas ir komentavimasAnketos, klausimynai (suaugusiųjų)Žodinė kūrybaRašytinės kalbos pavyzdžiai KonstravimasFilmuota medžiagaFotonuotraukos

Stebėjimai atliekami kasdien

Vertinama nuolat, priklausomai nuo tikslo ir poreikių

Apibendrinama 2 kartus per metus

46

PRIEDAI

47

PRIEDAS NR.1

Vaiko ugdymosi pasiekimų fiksavimo lentelė ( pedagogams)

ŠIAULIŲ LOPŠELIS-DARŽELIS ,,RUGIAGĖLĖ“

VAIKO UGDYMOSI PASIEKIMŲ VERTINIMO LENTELĖ

Vaiko vardas ir pavardė......................................................................................................

Grupė...........................................................

Vaiko amžius...............................................

Vertinimo data.............................................

KOMPETENCIJOS /UGDYMO SRITIS

VAIKO PASIEKIMŲ ŽINGSNIAI

ĮRODYMŲ PAVYZDŽIAI

1 2 3 4 5 6 71. SOCIALINĖ1.1 Emocijų suvokimas ir raiška1.2 Savireguliacija ir

savikontrolė1.3 Savivoka ir savigarba1.4 Santykiai su suaugusiais1.5 Santykiai su bendraamžiais2. KALBOS IR

BENDRAVIMO2.1 Sakytinė kalba2.2 Rašytinė kalba3. PAŽINIMO3.1 Aplinkos pažinimas3.2 Skaičiavimas ir matavimas4. SVEIKATOS4.1 Kasdieniai gyvenimo

įgūdžiai4.2 Fizinis aktyvumas5. MENINĖ5.1 Meninė raiška5.2 Estetinis suvokimas6. MOKĖJIMO MOKYTIS6.1 Kūrybiškumas6.2 Tyrinėjimas6.3 Mokėjimas mokytis6.4 Problemų sprendimas6.5 Iniciatyvumas ir atkaklumasAuklėtojas

................ ................................................................................................ (parašas) (Vardas ir pavardė)

48

PRIEDAS NR. 2Vaiko pasiekimų vertinimo anketa (tėvams).

ŠIAULIŲ LOPŠELIS-DARŽELIS ,,RUGIAGĖLĖ“

IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ PASIEKIMŲ VERTINIMAS……………. m .m.

VAIKO VARDAS, PAVARDĖ .............................................................................................. VAIKO AMŽIUS .............................................. GRUPĖ ................................................................

EIL.NR.

PASIEKIMŲ SRITYS ŽINGSNIAI

1. Kasdieniai gyvenimo įgūdžiai1. Fizinis aktyvumas2. Emocijų suvokimas ir raiška3. Savireguliacija ir savikontrolė4. Savivoka ir savigarba5. Santykiai su suaugusiais6. Santykiai su bendraamžiais7. Sakytinė kalba8. Rašytinė kalba9. Aplinkos pažinimas10. Skaičiavimas ir matavimas11. Meninė raiška12. Estetinis suvokimas13. Iniciatyvumas ir atkaklumas14. Tyrinėjimas15. Problemų sprendimas16. Kūrybiškumas18. Mokėjimas mokytis

49

PRIEDAS NR. 3

SIŪLOMOS UGDYMO TURINIO GAIRĖS VAIKO KOMPETENCIJŲ UGDYMUI PER

LIAUDIES KŪRYBĄ IR ETNIŠKUMĄ

Toliau pateikiamos rekomenduotinos etnokultūrinio ugdymo gairės pagal sąlygiškai įvardytas

temas ir kūriniai etnokultūrinės raiškos ugdymui(si) ikimokyklinukams (išskiriant 1,5-3 ir 4–6 metų

amžių).

Rekomenduoja-

mos temos

Rekomenduojamos ugdymo gairės

Rekomenduojami

kūriniai etnokultūrinei

raiškai

1,5 -3 metai

Aš ir mano

šeima

Vaikams suaugusieji dainuoja tradicines

lopšines, juos ramina, linksmina ir lavina įvairiais

liaudies žaidinimais – mylavimais, sūpavimais,

kykojimais, juokinimais ir pan. Kiek išgali, vaikai

bando kai kuriuos žaidinimus ir lopšines atkartoti,

2–3 metų amžiaus skatinami patys juos dainuoti

savo „vaikučiams“ – lėlytėms ir kitiems žaislams.

Vyresnieji lopšelinukai klausinėjami apie mamytę,

tėvelį, senelius (ar juos pakeičiančius globėjus)

skatinant juos mylėti, siūlant pabandyti juos

nupiešti, nulipdyti ar kitaip pavaizduoti. Pedagogo

padedami vaikai prieš Motinos dieną ruošia

dovanėlę mamytei, prieš Tėvo dieną – tėveliui,

taip pat skatinami sukurti savo dovanėlę kitiems

šeimos nariams (pvz., gimtadienio ar kita proga).

Žaidinimai „Katutės“ („Taukš, taukšt katučių“)„Virė virė košę“„Grūdu, grūdu čiulkinėlį“„Kepu kepu pyragėlį“„Bėgs pelytė“„Kyko kyko, katė pelę tyko“„Kaciutė ladutė pypulį lakė“„Mylu mylu glust“„Kalu kalu paduką“ ir kt.

Lopšinės„A-a apa pa“„Lylia lylia mažutė“„Pele pele, nešk miegelį“„Šarkos varnos

Aš ir aplinka

(gamta, buitis)

Vaikai raginami stebėti augalus, gyvūnus,

vabalus, gamtos reiškinius (vėją, saulę, lietų ir kt.),

juos atpažinti tautosakoje – dainose, žaidinimuose,

pasakose. Klausosi dainų, žaidinimų ir kitos

tautosakos apie košės ar kito valgio ruošimą,

valgymą. Vaikai į kūrinius reaguoja šypsena,

lingavimu, plojimu, labiausiai pamėgtus bando

nuskrido“„Užmik, užmik, mažyti“ ir kt.

Garsų pamėgdžiojimai„Ku-ku-kū, neturiu vaikų“ (gegutė)„Ku-kū, ku-kū, duos kiškis taukų“ (gegutė)

50

atkartoti, savo piešiniais pavaizduoti jų turinį.

Auklėtojos padedami vaikai mokosi pažinti

tradicinius namų apyvokos daiktus bei naudoti

juos pagal paskirtį arba pavaizduoti judesiais

veiksmus su tais daiktais, pavyzdžiui, vynioti siūlą

į kamuolį, stumdyti šaudyklę su parištu siūlu,

grūsti košę reketuku ar grūstuve, mušti sviestą ir

pan. Vaikams sekamos trumpos pasakos,

dainuojamos liaudies dainos apie malimą ir kitus

darbus, jie skatinami paprastesnius tautosakos

kūrinius atkartoti, pavaizduoti apdainuojamus

darbus judesiais.

„Krran krran, kūrren kūrren“ (varna)„Kram kram, kurrriam kurrriam“ (varna)„Tak tak taku, medį plaku“ (genys) ir kt.

Būrimai, gyvuliukų šaukiniai„Dievo karvyte, kilk į dangų“ „Us birr leketai“ (kiaulytėms) ir kt.

Kalendoriniai

papročiai ir

šventės

2–3 metų vaikams gali būti dainuojamos

trumpos advento ir Kalėdų dainos apie įvairius

gyvūnus (pvz., žaidimo „Voverėlė“ daina), jas

paįvairinant judesiais (pvz., dainuojant ratelio

„Šaltis“ dainą, vaikai skatinami pamėgdžioti

pedagogo rodomus ratelio judesius). Vaikams

pasakojama apie Kalėdų senelį, rengiamasi jį

sutikti per šventę.

Su vaikais kalbama apie bundančią iš žiemos

miego žemę, ją žadinantį lietų ir prasikalančią

žolę, iš kiaušinio prasikalančią gyvybę –

paukščius. Po Velykų vaikai ridinėja margučius

(geriau medinius, kad neverktų sudužusių

margučių).

Dainelės „Saulė siuvo marškinaičius“ „Nelyk, lietuti“„Saulele, motule“„Du ožiukai“„Oi tu kiški žvairy“„Katinėlis rainas“„Raina katytė“„Atvažiavo meška“„Vijo lizdą pelėda“ ir kt.

Rateliai „Šaltis“„Pupa“

Liaudies

kūryba

Kalbos ir muzikiniam lavinimui Vaikai klausosi trumpų liaudies pasakų,

paprastų dialoginių žaidimų, yra skatinami juose

dalyvauti, įsiminti įvairių žaidinimų tekstus,

intonacijas. 2–3 metų vaikus jau galima

supažindinti su mįslėmis apie kūno dalis – akis,

liežuvį ir pan. Tokiam amžiui tinka trumpi

paukščių ir kitų gyvūnų balsų pamėgdžiojimai

(gegutės, varnos, varlės ir pan.), būrimai boružei,

„Gaidelis“ ir kt.

Žaidimai „Kac, kac, kačiukai“„Bū-bū, aš jaučiukas“„Avelė“„Bėga zuikis per kopūstus“ ir kt.

Pasakėlės„Kiškio lūpos“

51

gyvulių šaukiniai (katei, aviai, vištoms, kiaulėms

ir pan.).

Suaugusiems dainuojant liaudies dainas (apie

gamtą, paukščius, vabalus, gyvūnus ir kt.) ir

griežiant liaudies muziką, vaikai kaupia

muzikinius įspūdžius, emocionaliai reaguoja į

girdimą muziką. Jie paraginami atkartoti girdėtas

paprastesnes dainas, pamėgdžioti gyvūnų balsus.

Supažindinami su „skambančiais“ namų apyvokos

ir kitais daiktais, kaip jais galima „pagroti“ (pvz.,

šaukštais, samčiais, mediniais puodukais,

akmenukais, lazdelėmis ir t. t.). Vaikai paraginami

bandyti „grojančiais“ daiktais ritmiškai pritarti

skambančiai liaudies muzikai.

„Dangus griūva“„Katinėlis ir gaidelis“„Vištytė ir gaidelis“„Lapė ir ąsotis“„Vėžys ir varna“„Vaikų pasaka“„Gaidys, šuo ir lapė“ ir kt.

Judesių lavinimui ir koordinavimui su ritmu Mažiausieji lavina judesių koordinavimo

pojūčius suaugusiųjų žaidinami ar supami.

Vėliau vaikai skatinami judesiais pavaizduoti

dainų turinį (pvz., „Saulele, motule“, „Atvažiavo

meška“), pajausti ritmą trepsint, linguojant, plojant

(pvz., pagal dainelę „Du ožiukai“), šokdinant ant

kelių (pvz., pagal šokį „Kiškelis“). Vaikai bando

pavaizduoti gyvūnų judesius (ropinėdami,

striksėdami, tupinėdami, parodydami nuotaikas),

ridentis (kaip kiaušinukas per Velykas). Mėgdžioja

suaugusiojo judesius, bando judesiais parodyti

saulę, lietų, boružės skridimą. Beveik 3-jų metų

sulaukę vaikai pedagogo padedami bando eiti

susikabinę bendru rateliu, virtine („traukinuku“).

Skaičiuotės „Bėgo kiškis per pievutę“„Aš tu – mes abu“ „Uda, uda, uda da, eina kiškis su lazda“ ir kt.

Dailės įgūdžių lavinimui: 2–3 metų vaikams pasiūloma nupiešti liaudies

dainos ar pasakos nuotaiką, svarbiausius pamėgtos

tautosakos veikėjus (pvz., saulutę, lietutį, katytę,

oželį ir kt.), dekoruoti jau pateiktus kontūrinius

piešinius su tautodailės motyvais.

Mįslės„Dvi sesutės per kalnelį nesueina“ (akys)„Raudonas šunelis po

slenksčiu loja“ (liežuvis) ir

kt.

52

4–6metai

Aš ir šeima Vaikai klausosi liaudies dainų, pasakų, mįslių,

patarlių ir kitos tautosakos, kurių veikėjai yra

tradicinės šeimos nariai (mamytė, tėvelis, sesutė,

broliukas, senelis ir senelė), kai kurių kūrinių

mokosi ir bando pagal juos sukurti savus.

Žaisdami „namus“, pasidalija tradicinės šeimos

narių rolėmis, dainuoja savo „vaikučiams“

lopšines, žaidinimus, seka pasakas, moko gražaus

elgesio vadovaudamiesi liaudies išmintimi.

Vaikai pasakoja apie savo šeimą ir jos narius

(jei nėra tėvų, pasakoja apie savo globėjus), kokias

šventes kartu visi švenčia, kitas šeimos tradicijas.

Padeda auklėtojai surengti Motinos ir Tėvo dienos

šventes darželyje (į kurias kviečiama visa šeima),

nepamiršta ir namuose pasveikinti mamyčių,

tėvelių (taip pat močiučių, senelių ar prosenelių),

pasinaudodami įgytais įgūdžiais, sukuria jiems

savo dovanėles. Vaikai skatinami puoselėti

sveikinimo (dovanojimo) tradiciją ir sveikinti

visus šeimos narius įvairiomis progomis (pvz., per

gimtadienius, vardadienius, Kalėdas, Velykas,

vestuvių metines ir kitas šventes), teikti jiems savo

sukurtas dovanėles (piešinėlius, rankdarbius ar

pan.) ar dovanoti savo dainas, kitą kūrybą, gerus

darbus.

Žaidinimai „Tiku tiku pakiemiku“„Kis, kis kisielius“„Kic kic turgėlin“„Kėku kėku kėku“„Kėku kėku vanagėku“,,Grūdu grūdu čiulkinį“„Joja joja dziedukas“„Į Šakius“„Kur joji, Jonai” ir kt.

Lopšinės„Čiūčia liūlia aukso žiedų“„A-a apapa, zuikis vaiką lingava“„A-a-a pupų“„Pelel, pelel, nešk miegelį“„Žalio vario lopšelėlis“ ir kt.Būrimai, gyvuliukų šaukiniai„Petronėke, liek liek“ (boružei)„Gegutyte, pakukuok“ (gegutei)„Gul‘ galvela, dribk, kojela“ (karvytei} ir kt.

Aš ir aplinka

(gamta, buitis)

Vaikai paraginami stebėti gamtos reiškinius,

gyvūniją ir augaliją, ugdytis jų puoselėjimo

jausmus primenant nuo seno tradicinėje kultūroje

gyvavusią pagarbą „šventiems“ augalams

(medžiams, javams, linams ir kt.), tautosakoje bei

papročiuose dažną žemės ir dangaus šviesulių

prilyginimą šeimos nariams (žemės ir saulės

vadinimą „motule“, mėnulio – „tėveliu“,

žvaigždžių – „seselėmis“). Vaikai mokosi pažinti

Balsų pamėgdžiojiami, erzinimai„Krėsk krėsk varškės“ (griežlė)„Kukū, kukū, duos gegė taukų“ (gegutė)„Kakariekū, žiūrėkit vaikų“ (gaidys)„Čyru vyru pavasaris“ (vieversys)„Vai kepė“ (kregždė) „Gandrai gandrai ga, ga, ga“ (gandrui)„Gandrai Jonai“ (gandrui)

53

žvėris ir paukščius, dainuoti dainas apie juos,

pamėgdžioti kai kurių paukščių balsus. Skatinamas

vaikų domėjimasis naminiais gyvūnais, jie

klausosi apie juos įvairių dainų, pasakų, mįslių ir

kitos tautosakos, patys jų mokosi (pvz., apie

oželį).

Vaikai plečia savo pažintį su tradiciniais buities

rakandais ir namų apyvokos daiktais, atsižvelgiant

į amžių, galimybes ir saugumą, mokosi pagal

paskirtį naudoti turimus daiktus (jei yra galimybė,

lankantis muziejuje per edukacinę pamoką).

Skatinama vaikų pagarba rankų darbui, žmogaus

darbštumui. Vaikai klausosi liaudies dainų apie

duoną, rugius, linus ir su jais susijusius darbus,

bando patys dainuoti ir judesiais pavaizduoti

dainose ar žaidimuose, rateliuose minimus

tradicinius darbus.

ir kt.

Dainelės „Rida – da“„Tindi rindi riuška“ („Riuška, kas tin miški triuška?“)„Dainuoj zuikis, dainuoj lapė“„Bėga zuikis pievele“„Iš rugio grūdo“„Aš pasėjau žalią liną“„Oi tu kiški žvairy“„Ožys ant tilto stovėjo“„Oželis baltas“„O kur tu buvai, oželi mano“„Skrido uodas per girią“„Atvažiavo meška“„Tas žvirblelis nabagėlis“„Tu, grūšela“

Elgesys su

kitais

Vaikai mokosi paprotinio elgesio – kaip

pasisveikinti ir atsisveikinti, dėkoti, prašyti,

atsiprašyti, įsiterpti į pokalbį. Panaudojamos

patarlės apie nemandagiai besielgiančius, kita

liaudies išmintis, taikyta liaudies pedagogikoje

auklėjant vaikus. Aptariant liaudies pasakas ir

dainas apie įvairias gyvūnų „bėdas“ (pvz., apie

susirgusį uodą), apie vienas kitam padedančius

žvėris, taip pat apie rūpinimąsi seneliais ir

ligoniais, alkanais ar ištroškusiais, vaikai

skatinami globoti silpnesnius, padėti nelaimės

ištiktiems, gerbti senolius. Skaitant liaudies

pasakas, aiškinamasi, kas yra melas ir tiesa, baimė

ir drąsa (pvz., pasaka su muzikiniais intarpais

„Dailidė, perkūnas ir velnias“), kas yra meilė ir

pagarba, kaip šiuos jausmus tinkamai išreikšti,

parodyti, išsakyti.

Ugdydamiesi bendravimo su kitais įgūdžius,

„Oi tu, kiškeli, leliumai“„Tu kiškeli, leliumoj“„Oi tu kuosela, leliumoj“„Oi, atvažiuoja šventa kalėda“„Utititi šalta“„Ėjo meškinas keliu“„Čimdžir rimdžir“„Ateis ateis pavasarėlis“„Pavasaris linksmas yra“„Bėga pempė upeliu“„Gegutėlė kukavo“„Supkit, meskit“„Saulė siuvo marškinaičius“„Nelyk, lietuti“„Šiū namo, tpriū namo“ „Tili lili dūda“ „Saulele, motule“„Atskrido bacėnas“„Zuikelis bebėgdams“„Malu malu aš viena“„Į mišką ėjau“„Oi tu, bitaite, tu tu tu“„Pinu pinu pynę“„Šuto boba šustinėlius“„Mačiau mačiau kukutį“„Siuntė ponas ožką“„Išbėgs išbėgs pelė iš

54

vaikai mokosi žaisti ne po vieną, o kartu su kitais

– ne tik panaudojant lėles, bet ir tinkamus pagal

amžių tradicinius žaidimus su taisyklėmis (daiktų

slėpimo, slėpimosi, gaudymo užrištomis akimis ir

kt.).

miško“ ir kt.

Kalendoriniai

papročiai ir

šventės

Vaikai klausosi adventinio laikotarpio dainų ir

mokosi dainuoti paprastesnes, taip pat mokosi kai

kurių advento–Kalėdų žaidimų, ratelių. Pedagogo

padedami aptaria Kalėdų šventės prasmę – kaip

saulutė savo ilgoje kelionėje vėl apsisuka ir grįžta

prie Žemės, apie užgimusį kūdikėlį Jėzų. Vaikai

pasidalija įspūdžiais, kaip su artimaisiais šventė

Kūčias. Ruošiasi Kalėdoms ir Kalėdų senelio

sutikimui, mokosi padaryti įvairių tradicinių

papuošalų Kalėdų eglutei (narstant šiaudelius,

rišant iš šieno), pagaminti kitokių šventės

dekoracijų (vėrinių, karpinių), įrengti prakartėlę,

paruošti dovanas šeimos nariams ir draugams.

Darželyje rengiama kalėdinė šventė kartu su

tėveliais ir kitais šeimos nariais.

Rateliai-žaidimai„Dvi vištytės baltos“,,Siūlai siūlai“„Jurgeli meistreli“„Kai aš mažas buvau“„Po mūsų kojelėm“„Bėgo ožka“„Pasėjau žilvitį“ „Džiaugias senis“„Klausė žvirblis čiulbuonėlis“„Žvirbli, žvirbli“„Šiaudų batai“„Graži mūsų šeimynėlė“„Vai išeiki, oželi“„Ponas barė katinėlį“„Skrido uodas į eglę“„Zuikeli, puikeli“„Ty kiškelis“„Kiškeli, nabagėli“„Išvažiavo bočius“„Žydi bičių rožė“„Verdu bulvienę“Upytėlė teka“„Kurpius“ ir kt.

Švenčiant Užgavėnes, vaikai supažindinami su

šios šventės papročiais, klausosi ir mokosi

paprastų Užgavėnių dainų ir žaidimų, tampa

šventės dalyviais: važinėjasi rogutėmis ratu, nuo

kalniukų, įrengta ant ledo „karusele“, bando

dalyvauti (mažesnieji tik stebi) persirengėlių

„karnavale“ – bendrauti įsijautus į personažo rolę,

„kieminėti“ prašant blynų ir kitų gėrybių, dainuoti

Užgavėnių dainas ir žaisti žaidimus. Šio amžiaus

vaikams reikėtų akcentuoti šventės kaip „žiemos

išvarymo“ reikšmę, atsirenkant naudoti tradicines

gyvūnų ir kitų personažų kaukes – vengiant

demoniškų „velnių“, „raganų“, „giltinių“ kaukių,

vietoj jų pasitelkiant vaikams žinomų pasakų

personažus (jiems priskiriant šventei būdingą

Šokiai „Oželis“„Kiškelis“„Čiolde – riolde“„Gudo dūda“„Strazdelis“„Šiaučiukas kriaučiukas“ ir kt.Skaičiuotės„Eiki eiki per miškus“„Ritė bitė be ragų“„Šoko kiškis per virvutę“„Pliumpu pliumpu meškinai“„Vaikai, vaikai vanagai“„Strykt pastrykt, tralialia“„Skurkum burkum“„Adas padas“„Rūta mėta diemedys“ ir kt.

Žaidimai „Ropės rovimas“

55

veiksmą – žiemos išprašymą ir pavasario

kvietimą), vietoj Morės panaudojant kitas

priemones įvairių žiemos negerovių „sudeginimui“

(negerovės pavaizduojamos piešiniais, arba

metamiems į ugnį pagaliukams priskiriant, ko

norima atsisakyti – „ožiukų“, noro skriausti draugą

ar neklausyti artimųjų, auklėtojų ir pan.).

„Ažkyčiūta tu keršaja“,,Ėjo kurpius“, ,,Katins juods“,,Eina žiedas“,,Spąstai“„Avinėliai“„Žaltys“„Blynai“„Blusa“„Ganau ganau aveles“„Šarka“, „Genys“

Artėjant Kaziuko mugei, vaikai mokosi dainų

ir ratelių apie turgų, amatus (pvz., dainų „Kic kic

turgelin“, „Į Šakius“, „Kur joji, Jonai“, „Mano

tėvelis buvo kalvelis“, ratelio „Jurgeli, meistreli“).

Taip pat mokosi liaudies dainų, ratelių, žaidimų

apie pavasarį, saulutę, atbundančią gamtą,

parskrendančius paukštelius.

„Kas turi plunksnas skraido“ ir kt.

Patarlės ir posakiai„Tupi kaip višta ant kiaušinių“„Giriasi kaip višta kiaušinį padėjus“„Vištos kiaušinis nepamokys“ ir kt.

Prieš Verbų sekmadienį vaikai aiškinasi, kas

yra verba, kokios jos būna (surištos iš kadagio ir

žilvičio, dekoratyviosios Vilniaus krašto verbos),

ką su jomis reikia daryti. Ruošiantis Velykoms,

vaikai supažindinami su tradiciniais margučių

raštais, mokosi paprastų velykinių giesmių,

lalavimų, supimosi ir kitų liaudies dainų, žaidimų.

„Uosis neregys“„Dailidė, perkūnas ir velnias“„Gobšas ir kvailio žvėrys“„Kodėl gegutė vaikų neperi“„Kodėl dažo margučius?“„Paparčio žiedas“ ir kt.

Artėjant Sekminėms, vyresni ikimokyklinukai

mokosi piemenėlių žaidimų, ratelių ir dainų (apie

saulutę, lietutį, gyvulėlius).

Liaudies

kūryba

Kalbos ir muzikiniam lavinimui

Vaikai susipažįsta su tradicinėmis

skaičiuotėmis, jų mokosi ir bando kurti savas.

Klausosi įvairių neilgų liaudies pasakų (ne tik

gyvulinių, bet ir trumpų stebuklinių, buitinių), yra

skatinami patys sekti labiausiai patikusias, taip pat

kurti savas.

Klausosi ir dainuoja nesudėtingas dialogines ir

kitas dainas – kuo vyresni, tuo geriau jas

intonuodami, aiškiau artikuliuodami,

Mįslės„Ant kojytės kepurytė“ (grybas)„Kieno galva neturi nosies?“ (kopūsto) „Apskritas kamuoliukas, raudonas šoneliukas“ (obuolys)„Baltos vištelės po žemėmis miega“ (bulvės)„Žalia žolė, bet ne žolė, su uodega, bet ne pelė“ (agurkas)„Žiemą nusirengia, vasarą apsirengia“ (medžiai) „Balta paklodė visą pasaulį užgulė“ (sniegas)

56

klausydamiesi vienas kito, išlaikydami tarmę.

Bando mėgdžioti įvairesnių paukščių balsus

(pempės, gandro, vyturėlio ir kt.), mokosi

erzinimų, gyvulių šaukinių. Penkiamečiai gali jau

padainuoti nesudėtingas grandinines („Pinu pinu

pynę“, „Šuto boba šustinėlius“, „Mačiau mačiau

kukutį“) ir kai kurias kumuliatyvines („Siuntė

ponas ožką“, „Išbėgs išbėgs pelė iš miško“)

dainas.

Klausydami liaudies muzikos, bando jai

ritmiškai pritarti (pvz., barškučiais, ksilofonu,

trikampiu, kūrybiškai panaudodami namų

apyvokos daiktus ir rakandus). Susipažįsta su

liaudies muzikos instrumentais, bando groti

tarškynėmis, dūdelėmis, skudučiais, molinukais,

žvangučiais ir kitais paprastesniais liaudies

instrumentais, mokosi groti „orkestre“. Žaidybine

forma mokosi atskirti garso, triukšmo, darbo,

signalinių žaislų, įrankių ir liaudies muzikos

instrumentų garsus.

„Ponaičiukas be skylės, o jo rūbai be siūlės“ (kiaušinis)„Rudu rudu rudenėlė, žalia tavo kepurėlė“ (morka) „Be kojų, be rankų, duris atidaro“ (vėjas) ir kt.

Judesių lavinimui ir koordinavimui su ritmu

Vaikai plėtoja gebėjimus judesiais pavaizduoti

liaudies dainų, ratelių, žaidimų apdainuojamą

turinį – parodo augalų sėjimą, dygimą, žydėjimą,

skynimą ir kitus veiksmus, taip pat įvairius

apdainuojamus darbus (pvz., linų sėjimą, pjovimą,

rovimą; batsiuvio darbą kalant, siuvant, vyniojant

siūlų kamuolį).

Mažesnieji mokosi eiti rateliu į vieną ir į kitą

pusę, „susukti“ bei „išvynioti“ kamuolį, eiti

„gyvatėle“, atlikti ratelyje įvairius judesius, suktis

po du už parankių, pakartoti solisto atliekamus

judesius ar patys juos kurti, eiti ar bėgti ratu

dainuojant dainą (pvz., bėgti aplink stalą

dainuojant „Kis, kis kisielius“), judesiais

Pasakos „Kaip karvelis mokėsi sukti lizdą“„Tą vilką parvilko“ (be galo)„Lapės rogutės“„Jaučio trobelė“„Žmogus, lapė ir vilkas“„Ožka ir vilkas“ („Vilkas ir septyni ožiukai“)„Šuns ir vilko bičiulystė“„Lapė, strazdelis ir varna“„Kaip vilkas užsimanė duonos išsikepti“„Veršelis iš karklų grįžtelės“„Žebenkštėlė ir kibirkštėlė“

57

pavaizduoti įvairių gyvūnų išvaizdą, individualiai

kurti judesius.

Vyresni vaikai (maždaug 5 metų) bando eiti

ratelius greitinant tempą, žaisti žaidimus su

„vartelių“ ir „tiltelio“ figūromis, sustoję eilėmis

vieni prieš kitus, atlikti solines šokėjų partijas,

šokti nesudėtingus šokius poromis ar po keturis,

taip pat su „žvaigždutės“, „šaudyklės“ figūromis.

Vaidybos įgūdžių lavinimui

Vaikai vaidina įvairius gyvūnus, bando

pamėgdžioti jų balsus, inscenizuoja liaudies

pasakas ir dainas pasiskirstydami personažų

vaidmenimis, kūrybiškai suvaidinami trumpus

dialogus (pvz., dainos ,,Vai kur tu buvai, diedukai

mano“). Pedagogo padedami jie mokosi žaisti

tradicinius vaidybinius žaidimus, suvaidinti

Užgavėnių persirengėlius.

Dailės įgūdžių lavinimui

Vaikai piešiniais pavaizduoja išklausytos ir

aptartos liaudies dainelės ar pasakos nuotaiką,

svarbiausius veikėjus. Susipažįsta su kai kuriais

tradicinės ornamentikos ir tautodailės motyvais

(simboliais, būdingomis spalvomis ir kt.),

dekoruoja jau pateiktus kontūrinius piešinius su

tautodailės motyvais (pvz., skrynias, margučius,

puodynes, molinius švilpukus ir kt.), kuria savo

piešinius panaudodami tradicinės ornamentikos ir

tautodailės motyvus.

_________________________________________________________

58

59

LITERATŪRA IR INFORMACIJOS ŠALTINIAI

1. Geros mokyklos koncepcija. 2015. 2. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas. Vilnius, 2014.3. Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos. Vilnius, 2015.4. Į vaiką orientuotas ugdymas nuo gimimo iki trejų metų. Knyga ugdytojams. Vilnius, 2001. 5. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, ratifikuota 1995 m. liepos 3d. Lietuvos Respublikos

įstatymu Nr. I-983.6. Juodaitytė A. Socializacija ir ugdymas vaikystėje V.:, Petro Ofsetas, 2002.

7. Lietuvos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 18 d. įsakymas Nr. ISAK-627 „Dėl ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašo“. (2011 ir 2017 m. pakeitimai).

8. Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, 2012.9. Kardelis R. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: Judex, 2002.10. Katinienė. A. Vaiko muzikinės kultūros ugdymas darželyje. 1998. Kaunas

11. Monkevičienė O. Ankstyvojo ugdymo vadovas. 2001.Vilnius12. Neifachas S. Vaikų ugdymas darželyje: dabartis ir ateities perspektyva. Vilnius, 2008.13. Pamela A. Coughlin Kirsten A. ir kt. Į vaiką orientuotų grupių kūrimas“ V.:, Lietus, 1997.

14. Švietimo aprūpinimo standartai 2011-12-13 Nr. V-2368.

__________________________

60