VILNIAUS UNIVERSITETASTEISS FAKULTETASVIEOSIOS TEISS KATEDRA
JUSTINAS RAULUAITISTEISS STUDIJ PROGRAMOS 4 MET GRUPS II KURSO
STUDENTAS
EUROPOS SJUNGOS KOMPETENCIJA JR TEISS KLAUSIM
REGULIAVIMEKURSINIS DARBAS
Darbo vadovas: dokt. J.Linkeviius
Vilnius, 2012TURINYS1.vadas21.1Darbo udaviniai41.2Darbo
aktualumas51.3Darbo eiga51.4Metodika51.5Literatros apvalga62.
TARPTAUTIN JR TEIS72.1. TARPTAUTINJE TEISJE SUSIFORMAVUSIOS JROS
ZONOS82.1.1. JR VIDAUS VANDENYS82.1.2. TERITORIN JRA92.1.3.
GRETUTIN ZONA102.1.4. ISKIRTINS ZONOS (VEJYBOS IR EKONOMIN)112.1.5.
ATVIROJI JRA122.1.6. KONTINENTINIS ELFAS132.1.7. GILIAVANDENS JROS
DUGNAS142.1.8. INTER ALIA153. EUROPOS SJUNGA IR JT JR TEISS
KONVENCIJA153.1 IIMTIN ES KOMPETENCIJA JR TEISJE163.2 BENDRA ES IR
JOS NARI KOMPETENCIJA JR TEISJE183.3. ANTRIN ES TEIS JR TEISS
KLAUSIM REGULIAVIME194. IVADOS225. Literatra23
1. vadas
Apibdinant jr teis vieningos definicijos nerasime, bet visi
sutiksime, kad tai tarptautins teiss poakis. Tai viena seniausi
tarptautini santyki reguliavimo srii reguliuojanti tokius klausimus
kaip kas yra toji atviroji jra, kontinentinis elfas ir kas turi
teis naudotis jros teikiamais turtais. inant, kad pasaulinis
vandenynas uima net septyniasdeimt procent ems rutulio, suprantame,
kad jr teiss reglamentuojami santykiai yra svarbs visoms pasaulio
valstybms, net ir toms kurios neturi tiesioginio prijimo prie jros.
Neiimtis ir Europos sjunga su jos valstybmis narmis turiniomis
bendras ir iskirtines teises jras ir jos turtus. Mastrichte 1992met
vasario 7dien pasirayta Europos Sjungos sutartis, 1982m. gruodio
10d. Montego Bjuje (Jamaika) pasirayta Jungtini Taut jr teiss
konvencija, bei 1998m. kovo 23d. Tarybos sprendimas 98/392/EB tai
pagrindiniai teiss aktai, kurie mums leidia kalbti apie Europos
sjungos, jos nari bendras ir kiekvienos valstybs atskiras teises jr
zonas ir teisini klausim reguliavim, dl jurisdikcijos jr zonose ar
kit klausim. Kalbant apie jr teiss reguliavimo dalyk pirmiausiai
reikia suvokti, kad iki tarptautiniu mastu pripastam teiss norm ir
j kodifikavimo buvo nueitas ilgas ios teiss srities genezs kelias.
I pradi ilg laik valstybs rmsi paprotine teise ir tik Jungtini taut
organizacijos dka XX amiuje buvo pravestos trys tarptautins Jr
teiss konferencijos, kuri pasekoje 1982 metais pasirayta Jungtini
taut jr teiss konvencija. ioje konvencijoje numatyta, kad- Valstybs
bendradarbiauja pasauliniu mastu, o jei reikalinga, ir regioniniu
mastu, tiesiogiai arba per kompetentingas tarptautines
organizacijas rengdamos ir kurdamos tarptautines normas [2], kurios
reikmingos iandienai siekiant isaugoti turimus jr turtus ir
sureguliuoti teisinius tarpvalstybinius santykius. Jr teiss subjekt
santykiai tiek tarptautiniu, tiek regioniniu mastu apima daug srii.
Tai santykiai laivybos, vejybos, jros aplinkos apsaugos srityje ar
mokslini tyrim srityje. is platus jr teiss reglamentuojam klausim
ratas lemia tai, kad kiekviena alis ar tarptautin organizacija iuos
santykius reglamentuoja savo teisinse sistemose ir stengiasi
utikrinti tinkam j vykdym. LR konstitucijos 135 straipsnyje
numatyta, kad Lietuvos Respublika, gyvendindama usienio politik,
prisideda prie teise ir teisingumu pagrstos tarptautins tvarkos
krimo [1]. i konstitucijoje tvirtinta nuostata kiekvienam Lietuvos
respublikos pilieiui turi priminti apie tarptautins teiss, tame
tarpe ir jr teiss reikalingum iandienos globaliame pasaulyje. Nes
maai ryt Europos valstybei nelieka nieko kito, kaip tik prisijungti
prie pasauliniu mastu pripaint organizacij, priimti tarptautinius
teiss aktus ir taip tapti lygiaveriu, pripaintu globalaus pasaulio
nariu. Esant aibei jr teiss sureguliuot ir tvirtint teiss norm,
svarbu isiaikinti pagrindines svokas, o analizuojant savo regiono
(ES) teisines subtilybes, isiaikinti koki kompetencij jr teiss
klausim reguliavime turi Europos Sjunga. Todl iam kursiniam darbui
ir yra keliamas tikslas ianalizuoti ir bendrai apibdinti ES
kompetencij jr teiss klausim reguliavime. Tikslinga analiz ir darbo
rengimas reikalauja darbo objekto, kas bus analizuojama,
apibdinama. Todl buvo pasirinktas toks darbo objektas, tai-
tarptautins sutartys ir Europos teisingumo teismo sprendimai.
1.1 Darbo udaviniai
Kad bt gyvendintas darbo tikslas buvo ikelti ie udaviniai:
Apibrti tarptautin jr teis. Nustatyti pagrindines jr zonas ir jas
apibdinti. Apibrti ES veikim JT jr teiss konvencijos atvelgiu
Nustatyti Europos sjungos kompetencija jr teiss klausim
reguliavime. Pateikti darbo ivadas.
1.2 Darbo aktualumas
Kadangi jr teis yra tarptautins jr teiss aka, skirtingose
valstybse, tarptautinse organizacijose ar ali santykiuose neretai
ikyla problemini klausim dl teisinio vien ar kit santyki
sureguliavimo. Paanalizavus tarptautinius teiss aktus ir Europos
teisingumo teismo jurisprudencija paaikja, kad jr teisje ikyla
problemini klausim ir dl taikytinos teiss ir dl tarpusavio teisini
santyki reguliavimo bdo. Ruoiantis io darbo raymui, buvo nagrinti
keli Europos teisingumo teismo sprendimai, dl ES nari teisini gin
susijusi jr teisje reglamentuojamais klausimais bei JT jr teiss
konvencija. Pateikta sprendim esm siejant j su jr teise. iuo
aspektu, is darbas ir yra aktualus, nes kiekviena analiz ar teiss
norm interpretavimas, gali tapti altiniu artimiau supaindinaniu su
nagrinjamu dalyku.
1.3 Darbo eiga Temos aptarimas su darbo vadovu; Literatros
paieka vairiuose literatriniuose leidiniuose, interneto puslapiuose
(teiss akt duomen bazse), teiss aktuose, teism praktikoje; ini
gavimas, bei prapltimas tarptautins jr teiss ir pagrindini ES teiss
akt tematika; Informacijos atranka bei susisteminimas; Kursinio
darbo raymas, bei konsultacijos su darbo vadovu.
1.4 MetodikaRaant kursin darb buvo naudojausi ia metodika -
Literatros altini analize, teorins mediagos susisteminimu,
apibendrinimu ir apraymu.
1.5 Literatros apvalga
Raant kursin darb daugiausiai teko naudotasi spausdinta
literatra: vadovliais ir knygomis. 2000 met Akerhursto, M. ir
Makanczuko , P. iuolaikins tarptautins teiss vadas, raant darb,
rasta daug teorijos apie jr teisje naudojamas svokas, probleminius
jr tiesje reglamentuojamus klausimus, teisines jr atskyrimo zonas,
bei JT jr teiss konvencijos sureguliuotus klausimus. Labai plaiai
Tarptautin jr teis aprayta 1997 m. S. Katuoka vadovlyje, Tarptautin
jr teis, kur kiekvienas jr teiss reglamentuojamas inagrintas itin
detaliai. Ypa pabriant tarptautiniu mastu pripaintus tarptautinius
teiss aktus (konvencijas, kitus susitarimus), probleminis sritis ar
kitas sutartis. Dl ES institucij kompetencijos ir jos teiss akt
reglamentavimo remtasi alimo D., altauskaits- alimiens S.,
Petrausko Z., Saladiaus J. Vadovliu- Tarptautins organizacijos.
Apskritai is vadovlis yra puikus norm ir teorijos rinkinys
orientuojantis tarptautini organizacij teisje.Be kita ko kursiniame
darbe naudotasi internetiniais puslapiais, teiss akt duomen bazmis.
Iekant Europos TT praktikos, tarptautini teiss akt (JT jr teiss
konvencijos, sutarties dl ES veikimo, EB steigimo sutarties).
Naudotasi iomis internetinmis duomen bazmis www.infolex.lt ,
www.lrs.lt , eur-lex.europa.eu/lt. Pamintina, kad nemaai kursiniame
darbe aptariamos mediagos raste sutartyje dl ES veikimo ir JT Jr
teiss konvencijoje, o be detalios ios altini analizs darbo raymas
bt labai problemikas.
2. TARPTAUTIN JR TEIS
Kaip minta darbo vade pasaulinis vandenynas apima 70 procent ems
rutulio ploto. Kiekvienas bent bendr isilavinim turintis asmuo ino
kelet geografini pasaulinio vandenyno zon: vandenynus, atskiras
jras (udaras, atviras ir kt.), lankas, priekrant, ssiaurius ir taip
toliau. Pervelgus monijos istorij suprastume, kad vandenynai ir
jros visada turjo didel tak monijai ir jos raidai. Vieniems tai
susisiekimo keliai, kitiems atvirkiai iskirianios sienos, o kitiems
tai pragyvenimo altinis ar gyvenimo bdas. Nuo finikiei laik iki
iandienos jros ir j turtai monms atne daug materialios naudos ypa
kai mogus i jros dugno imoko igauti naudingsias ikasenas.
Prasidjusi pramons revoliucija ir kitos technologins galimybs
prikaust vis valstybi dmes jr ir jos turtus. Suprantama, kad
suverenios valstybs ar j sjungos turjo susikurti taisykles, elgesio
normas leidianias veikti nesukeliant konfliktini situacij, kaip
iandien jauiama tampa tarp JAV ir Irano dl Ormzo ssiaurio kontrols.
Pasak S. Katuokos Ilg laik Tarptautin jr teis buvo paprotine teise
[5]. Suprantame, kad santykiai buvo reglamentuoti per ilg laik
nusistovjusiomis taisyklmis ir tik vliau tos taisykls buvo uraytos
tarptautinse sutartyse ir galiausiai kodifikuotos ir (ar)
ratifikuotos valstybi. JTO pastangomis iandien galima teigti, kad
Tarptautin jr teis yra labiausiai kodifikuota teis [5]. Jungtini
taut organizacijos (kurtos 1945-10-24) dka buvo pravestos trys Jr
teiss konferencijos, kuriose isprsta eil klausim, priimtos kelios
konvencijos. I-mosios konferencijos metu priimta Konvencija dl
kontinentins jros ir gretutins zonos; Konvencija dl kontinentinio
elfo; Konvencija dl atvirosios jros ir Konvencija dl vejybos ir
gyvj iteki apsaugos. Stengtasi kuo greiiau sureguliuoti daugiau jr
teisei svarbi klausim. Ir tik 1972 metais pravedus III- ij
konferencij buvo nusprsta, kad reikia vieningo tarptautinio jr
teiss akto, taip 1982 metais parengiant Jungtini taut jr teiss
konvencij sigaliojusi 1993 lapkriio mnes. Pamintina, kad
paskutiniosios 1982 konvencijos primimas kai kurioms valstybms
pasirod problematikas, nes daugelis (JAV, JK, Vokietija, Belgija,
Rusija ir kt.) nesutiko dl giliavandenio dugno eksploatavimo reimo
, t.y. konvencijos XI dalies gyvendinmo tvarkos [6, p. 218]. ios
konvencijos nuostatomis kiek galima nenukrypstant nuo anksiau
vyravusi norm kodifikuota ir paprotin tarptautin jr teis.
Sureguliuta daugelis jr teiss klausim. Kodl i konvencija yra tokia
svarbi raant kursin darb? Tikriausiai reikt atsakyti , tai pirmas
rimtas kodifikuotas jr teiss altinis taip plaiai pripaintas
tarptautiniu mastu. ia konvencija tvirtintas detalus mechanizmas dl
pasaulinio vandenyno naudojimo, ji apima visas jr erdves, skaitant
ir oro erdv, jros dugn ir jo gelmes. Joje reglamentuojamos inter
alia , valstybi teiss ir pareigos teritorinje jroje ir iimtinje
ekonominje zonoje, tranzitinio praplaukimo teis tarptautiniais
ssiauriais, uv itekli naudojimas, gamtini itekli kontinentinio elfo
jros dugne ir jo gelmse tyrimas bei eksploatavimas, su navigacija
ir skrydiais susijusios teiss, giliavandenio jros dugno
eksploatavimas ir t.t. [6, p. 219]. I esms konvencijoje tvirtintos
visos jr teiss santyki reguliavimo sritys. Autorius S. Katuoka
iskiria ias: santykiai laivybos srityje; santykiai vejybos ir gyvj
itekli apsaugos srityje; santykiai jros aplinkos srityje;
santykiai, kuri pagrindu reglamentuojamas laiv, turto ir asmen
gelbjimas jrose; galima kalbti ir apie mokslini tyrim
reglamentavim, taip pat ikasen gavyb i vandenyno [5]. Taigi
tarptautin jr teis yra itin svarbus valstybi tarptautinio gyvavimo
mechanizmas ir ne tik t kurios turi prijim prie pasaulinio
vandenyno, teises kontinentiniame elfe ar kitose zonose esaniuos
iteklius, bet ir tos kurios turi teis bendr monijos turt, tranzito
galimyb, art teis naudotis kitais jr turtais- neturdamos
tiesioginio prijimo prie jros.Tolimesniam jros teiss apskritai ir
Europos sjungos kompetencijos jr teisje nagrinjimui svarbu
isiaikinti ia naudojamas svokas, ypa kas susij su jros zonomis
(autorius S. Katuoka vartoja svoka erdvs), kuriose galioje
skirtingas teisinis statusas ir reimai.
2.1. TARPTAUTINJE TEISJE SUSIFORMAVUSIOS JROS ZONOS
Prie aptariant jr teisje susiformavusias zonas svarbu paminti
kodl ios erdvs yra tokios svarbios. Kaip minta skirtingose erdvse
galioja skirtingas teisinis rimas, gali galioti atskiros
praplaukimo ar ekonomins veiklos taisykls ir pan. Be to jr zon
atskyrimas, skirtingas j teisinis statusas svarbus ir Europos
sjungos reguliuojamiems klausimams.
2.1.1. JR VIDAUS VANDENYS
Vidaus vandenys tai uost akvatorijos, ups, eerai ir kanalai (ir
vandenys, esantys kranto link nuo bazins linijos, nuo kurios
matuojamas teritorins jros plotis [6, p. 219]. JT Jr teiss
konvencijos (toliau JT JTK) 8 str. 1d. numatyta, kad vandenys,
esantys sausumos pus nuo teritorins jros bazins linijos, yra
valstybs vidaus vanden dalis. iai jros daliai taikomas pakrants
valstybs suverenitetas, t.y. valstyb gali nesileisti laiv ar jiems
udrausti ja plaukti, iskyrus nelaims atvejus ir taikaus praplaukimo
atvej. Visuotinai pripainta, kad ioje dalyje galima iskirti:
Vandenis esanius iki teritorins jros bazins linijos; Jr uost
vandenis; Jr, esani vienos valstybs teritorijoje vandenis; lank
vandenis [6, p. 219]. Kadangi valstybs vidaus vandenyse galioja
suverenitetas, jos ia gali taikyti ir utikrinti savo statymus.
Visgi ia galioja keletas iimi, ypa ia reikt skirti usienio (ne
pakrants valstybs) prekybos ir karo laiv teises. Pastariesiems
plaukus valstybs vidaus vandenis galioja ioks toks imunitetas,
jeigu jie laikosi tos pakrants valstybje galiojani statym. Kaip
pavyzdiui valstybs pareignai negali engti laiv ir imtis koki nors
veiksm be karo laivo kapitono sutikimo [6, p. 220]. Vidaus vanden
zonoje btina iskirti lank vandenis, nes tai pasak S. Katuokos gan
problemika sritis. Ankiau buvo reikalaujama lank vandenimis
pripainti rykius linkimus krant, be to jimas lank neturjo viryti 24
jros myli. lankos, kurios jimas yra didesnis nei 24 mylios, gali
bti pripastamos vidaus vandenimis tik nustatant, kad tai istoriniai
vandenys (t.y. kurios priklauso vienai valstybei, kuri atvilgiu
susiformavo atitinkamos tradicijos, bei i lank faktinei
priklausomybei neprietaravo treiosios valstybs) [5]. Apibdinat
vidaus vandenis svarbu paminti kas yra bazin linija, nuo kurios
matuojami vidaus vandenys. JT JTK 5 str. bazin linija apibdinta
taip - didiausio atoslgio linija iilgai kranto, paymta pakrants
valstybs oficialiai pripaintuose stambaus mastelio jrlapiuose. [2].
Nuo jos kaip minta matuojama vidaus vanden zona ir kaip bus matyti
teritorins jros zona. Detalesn bazin linija apibdinama kituose JT
JTK straipsniuose 5- 11, 13, 14 str., kur inter alia nurodyta lank,
salyn, raiytos pakrants bazins linijos skaiiavimo metodika.
2.1.2. TERITORIN JRA
Teritorin jra (teritoriniai vandenys) tsiasi tam tikr myli skaii
u vidaus vanden [6, p. 221]. Vidaus vandenyse, kaip aptarta prie
tai, galioja pakrants valstybs suverenitetas. ioje zonoje, jei
remtumms JT JTK 2 str. valstybs suverenitetas galioja taip pat- 1
d. pakrants valstybs suverenitetas, be jos sausumos teritorijos ir
vidaus vanden apima ir gretim jos pakrantms jros juost, kuri
vadinama teritorine jra. 3. Suverenitetas teritorinje jroje
gyvendinamas pagal i Konvencij ir kitas tarptautins teiss normas
[2]. Teiss doktrinoje minimas dvigubas teritorins jros statuso
pobdis, kuris pasireikia tokiais poymiais teritorin jra valstybs
teritorijos dalis, o teritorins jros reimas gali bti nustatomas
atsivelgiant visuotinai pripaintas Tarptautins jr teiss normas [5].
Todl visos pakrants valstybs galt remtis visuotinai pripaintomis
tarptautinmis teiss normomis, kaip pvz. JT JTK 3 str. numatyta
teis, kad kiekviena alis gali nusistatyti teritorins jros plot
nevirijant 12 jrmyli. Ir pagal tai nusistatyti savo teritorins jros
plot. I teiss doktrinos matyti, kad daugiausiai yra pripaintas 12
jrmyli teritorins jros plotis. Pamintina, kad teritorinje jroje
galioja tam tikros atskiros teiss. Kaip:1. Iimtin teis vejoti,
eksploatuoti teritorins jros dugno ir jo gelmi iteklius;2. Iimtin
naudojimsi oro erdve vir teritorins jros;3. Pakrants valstybs
laivai turi iimtin teis i vienos pakrants valstybs dalies kit
perveti prekes ir keleivius;4. Jeigu pakrants valstyb karo metu yra
neutrali, kariaujanios valstybs negali vykdyti karo veiksm arba
sulaikyti prekybos laiv pakrants valstybs teritorinje jroje;5.
Pakrants valstyb gali priimti teiss aktus dl laivybos, sveikatos
apsaugos, muit ir imigracijos, ir j privalo laikytis usienio
laivai;6. Pakrants valstyb turi tam tikr teisi dl taikaus
praplaukimo teis gyvendinani bei tokiuose laivuose esani asmen
sulaikymo. Kitaip ios teiss taikomos karo laivams, kuriuos kaip
minta reikia skirti nuo prekybos laiv. Joki su sulaikym susijusi
teisi neegzituoja karo laivams, kurie laikomi tartum
plaukiojaniomis laivo vliavos valstybei priklausaniomis salomis.
[6, p. 222]. Kaip matyti ioje jros zonoje pakrants valstybs turi
beveik visik jurisdikcij veikti savo teisinmis priemonmis, bei
naudoti jros turtus. Pasak S. Katuokos galima kalbti, kad
teritorinje jroje pilnai taikoma administracin, civilin ir i dalies
baudiamoji jurisdikcija [5]. Tik baudiamojoje teisje vyrauja
pranczikoji[5] tradicija, t.y. pakrants valstyb turs jurisdikcij
baudiamojoje teisje, jei buvo paeistos tos pakrants valstybs
teiss.I teiss doktrinos matyti, kad vis laik buvo labai svarbus
teritorins jros ploio klausimas. I pradi buvs per patrankos uv,
vliau trij myli ir galiausiai padidjs 1982- aisiais iki 12 jrmyli.
Suprantama, kad kiekviena pakrants valstybs turinti teritorin jr
per amius kovojo dl savo interes zonoje, t.y. naudoti iteklius ir
dominuoti veikiant savomis priemonmis. Akivaizdiausias interes
konfliktas buvo susijs su vejybos zon pltra ir saugumo klausimais.
ie nesutarimai kildavo ir tarp dideli savo ploto ali ir tarp treij
ali kurios neturdamos paangi technologij bijojo likti maos dl savo
saugumo. Taigi tik 1982 metais valstybs tarptautiniu mastu prijo
susitarim, kad pakrants alis gali pareikti pretenzijas dvylikos
jrmyli jros zon, nustatyt visiems bendrai.
2.1.3. GRETUTIN ZONA
Gretutin zona specialios paskirties zona, kurioje pakrants
valstybei suteikiama teis vykdyti prevencij keturiose srityse, bei
bausti paeidimus, kurie vyko teritorinje jroje arba valstybje [5].
ioje zonoje pakrants valstyb gali kontroliuoti muitins, mokesi,
imigracijos ir sanitarijos statym vykdym. Remiantis JT JTK 33 str.
i zona negali tstis daugiau kaip 24 jrmyles nuo bazini linij ploio
[2]. ios zonos paprotin teis nra labai detaliai reglamentuota, nes
praktine prasme ji neturi didels reikms. Nors nereikia pamirti, kad
teis i zon turi kiekviena pakrants valstyb, todl jos teisinis
reglamentavimas yra svarbus.
2.1.4. ISKIRTINS ZONOS (VEJYBOS IR EKONOMIN)
Pasak nagrintos teiss doktrinos tai naujas jr teiss institutas,
kur tendencingai nuo 1960 pradjo taikyti vis daugiau pasaulio
valstybi [5 ; 6 p. 228]. 1982 m. JT JTK 55 straipsnyje apibrta, kad
iskirtin ekonomin zona yra u teritorins jros ir su ja
besiribojantis rajonas, kuriame galioja ypatingas teisinis reimas,
pagal kur yra nustatomos pakrants valstybs teiss ir jurisdikcija
bei kit valstybi teiss ir laisvs [2]. I esms i zon turtumm suprasti
taip, kad tam tikras teises ioje zonoje turi pakrants valstyb, o
tam tikras kitos (treiosios) valstybs.i zona tapo svarbi dar prie
pasiraant 1982 m. JT jr teiss konvencija. ia pamintina Fisheries
Jurisdiction [11] byla tarp Jungtins Karalysts ir Islandijos. ioje
byloje tarptautinio teisingumo teismo buvo pripainta, kad nuo 1960
m. isirutuliojo paprotin teiss norma, leidianti valstybms
reikalauti 12 myli ploio iimtini vejybos zon, taip pat kad pakrants
valstyb uv iteklius besiribojanioje jros dalyje, esanioje u 12 myli
ribos, turi pirmumo teis, taiau pakrants valstyb negali kitoms
alims vejoti ioje jros dalyje. Pagal ias taisykl suformuotos ir JT
JTK 55 str. normos [2]. Aptariant ekonomin zon, svarbu paminti ir
JT JTK 56 str. kuriame numatytos pakrants valstybi iimtins
ekonomins zonos teiss, t.y.: pakrants valstyb turi suverenias
teises tyrinti ir eksploatuoti, saugoti ir valdyti gyvuosius
iteklius ir negyvosios gamtos turtus, kurie yra vandenyse vir jros
dugno, jros dugne ir jo gelmse, bei kitaip tyrinti ir eksploatuoti
iskirtin ekonomin zon, pavyzdiui, gaminti energij vandens, srovi ir
vjo pagalba; taip pat atitinkamomis ios Konvencijos nuostatomis
numatyt jurisdikcij dl: dirbtini sal, rengini ir statini statymo ir
naudojimo; jr mokslini tyrinjim; jros aplinkos apsaugos ir
isaugojimo [2]. domu, kad po kurio laiko valstybs pradjo reikalauti
iimtini teisi 200 myli ploio iskirtin vejybos ar ekonomines zonas.
O tarptautinis teisingumo teismas i koncepsij 1985 metais pripaino.
Akivaizdu, kad pakrants valstybs visuomet turjo ir turi
suinteresuotum, ekonomini interes iskirtinmis jros zonomis, kuriose
gali gauti sau naudos. Dl ios prieasties toki tarptautini klausim,
kaip iskirtini zon statusas ir plotis, sureguliavimas yra itin
svarbus.
2.1.5. ATVIROJI JRA
inant, kad pakrants valstybi jurisdikcijai priklauso vidaus
vandenys, teritorin jra, gretutin zona, o kai kuriais atvejais
iskirtins zonos, galime spti, kad atviroji jra yra tai kas neeina
prie tai ivardintas erdves. Verta inoti, kad atvirja jra laisvai
gali naudotis vis valstybi laivai [6, p. 230]. Atvirosios jros
statusas jros teisje tvirtintas gan seniai. Jau 1958 m. konvencijos
Dl atvirosios jros 2 str. sakoma, kad atvirosios jros laisv apima,
inter alia laivybos ir vejybos laisv, laisv tiesti povandeninius
kabelius ir vamzdius bei laisv skristi vir atvirosios jros. Toje
paioje 1958 met konvencijoje buvo numatyta, kad iomis laisvmis gali
naudotis ir sausumos valstybs, kurioms suteikta teis turti laiv,
plaukiojani su j vliava atviroje jroje (3 str.), ia taip pat
tvirtinta norma, kad sausumos valstybs turi sudaryti susitarimus su
pakrants valstybmis, kad suteikt teis naudotis j uostais bei
tranzito per j teritorij teis [6 p. 230]. 1982 met JT JTK 87 str.
numatytos tos paios normos tik su keliais papildymais, t.y. atviros
jros laisvs svok, tiek pakrants valstybms, tiek ir valstybms,
neturinioms prijimo prie jros, inter alia eina: laivybos laisv;
skridimo laisv; laisv kloti povandeninius kabelius ir vamzdynus ;
laisv statyti tarptautins teiss leidiamas dirbtines salas ir kitus
renginius ; vejybos laisv ; mokslini tyrim laisv . I esms naujoje
konvencijoje atvirosios jros laisvs papildytos dviem punktais,
statyti dirbtins salas ir kitus renginius ir mokslini tyrim laisv.
Be abejons valstybi laivams (plaukiojani su j vliava) ios laisvs
nra absoliuios galioja tam tikros taisykls. Bendra taisykl laivas
atviroje jroje privalo laikytis tik tarptautins teiss bei jo
vliavos valstybs statymo [6, p. 231]. Kitaip tariant galioja laivo
vliavos valstybs jurisdikcija. Laivo vliavos valstyb reikia t
valstyb, kurios nacionalin priklausomyb laivas turi. ia ikyla
visiems inoma patogi vliav valstybi problema. Ypa tai pasakytina
apie prekybinius laivus, kurie gali registruoti savo laiv tose
alyse kuriose patogesni mokestiniai statymai ar kitos normos.
Bandant isprsti ias problemas tiek 1958 m. konvencijoje Dl
atvirosios jros, tiek 1982 m. JT JTK buvo tvirtintos taisykls, kad
: I-ma laivai turi plaukioti tik su vienos valstybs vliava ir II-
tra , kad laivas plaukiojantis su dviej ar daugiau valstybi
vliavomis ir naudojantis jas kaip jam patogiau, negali remtis savo
nacionaline priklausomybe jokiai i i valstybi bendraudamas su bet
kuria kita valstybe, be to jis gali bti prilygintas laivui be
nacionalins priklausomybs [6, p. 231]. Laivo vliavos valstybs
jurisdikcijos taisykl turi tam tikr iimi. Vis pirma karo laiv
padtis karo metu. Suprantama, kad kariaujanios valstybs gali pulti
prie laivus, nes ikyla valstybs saugumo ar jos suvereniteto
klausimas. Iimtis numatyta ir JT JTK 110 straipsnyje, laivas gali
bti patikrintas kitos valstybs pareign, jei yra pagrindo tarti, kad
laivas usiima piratavimu, prekyba vergais, nesankcionuota
transliacija, laivas neturi nacionalins priklausomybs, laivas turi
nacionalin priklausomyb kaip ir tikrinantis karo laivas, taiau ikls
kitos valstybs vliav, narkotini, psichotropini mediag perveimas [5;
2]. Svarbus jr teisje apskritai ir atvirosios jros zonoje
persekiojimo kartais pdsakais institutas. Toki teis pagal JT JTK
111 str. turi pakrants valstybs kompetentingos valdios institucijos
kai jos turi rimt pagrind manyti, kad usienio laivas paeid tos
valstybs statymus ar kitus teiss aktus. Persekiojimas kartais
pdsakais turi bti aikus ir nenutrkstamas. Jis gali tstis ir
atvirojoje jroje, baigtis laivui plaukus teritorin jr. Persekiojim
gali atlikti tik specialios paskirties pakrants valstybs simbolika
paymti laivai.
2.1.6. KONTINENTINIS ELFAS
Kontinentinio elfo eksploatavimo ir tyrinjimo technologins
galimybs atsirado tik XX a. V deimtmetyje, kai JAV prezidentas
Trumanas 1945 m. paskelb pareikim, kad JAV turi iimtin teis
eksploatuoti nuo jungtini valstij krant besitsianio kontinentinio
elfo jros dugn ir jo gelmes. Nuo to laiko vis daugiau pasaulio
valstybi pradjo reikti susidomjim ir reikti savo teises
kontinentinio elfo turtus. 1958 m. buvo paskelbta konvencija dl
kontinentinio elfo, kurios pirmasis straipsnis j apibr kaip
povandenines su krantu besiribojanias jros dugno ir jo gelmi
erdves, esanias u jros teritorins jros rib iki 200 metr gylio, arba
u ios ribos iki gylio, kuriame galima tose erdvse esani gamtini
itekli eksploatacija. 2 str. Nurod, kad pakrants valstyb
kontinentiniame elfe gyvendina suverenias teises jo ir jame esani
gamtini itekli eksploatacija [6, p. 239]. I esms kontinentinio elfo
teisinis reglamentavimas nepasikeit iki 1982 m. priimtos JT jr
teiss konvencijos primimo. Jos 76 str. apibr, kad pakrants valstybs
kontinentinis elfas apima jros dugn ir jo gelmes t povandenini
rajon, kurie tsiasi u tos valstybs teritorins jros per vis jos
sausumos teritorijos natral tsin iki emyno povandeninio krato
iorins ribos arba 200 jrmyli nuo bazini linij, nuo kuri yra
matuojamas teritorins jros plotis, jei emyno povandeninio krato
iorin riba nesiekia io atstumo [2]. Be to 76 str. 5 dalyje
numatyta, kad esant sekliai jrai kontinentinis elfas gali tstis iki
350 jrmyli, kontinentinio elfo ryys su sausuma prarandamas 2500 m.
gylyje [5].JT JTK 77 ir 78 straipsniai pakartojo pakrants valstybi
teises kontinentin elf. Svarbiausia norma dl pakrants valstybi
suvereni teisi tai, kad pakrants valstybs suvereniomis teismis
kontinentin elf, kiek tai susij su jo tyrimu bei jo gamtos turt
eksploatavimu. Svarbu paminti, kad jei pakrants valstyb nesinaudoja
ar neeksploatuoja kontinentinio elfo itekli kitos valstybs tai gali
daryti tik esant tos alies sutikimui. Nuo kontinentinio elfo jros
zonos/ erdvs prasideda giliavandens jros dugnas, kur reikt
paanalizuoti plaiau.
2.1.7. GILIAVANDENS JROS DUGNAS
Generalins Asambljos 1970-12-17 priimtoje Rezoliucoijoje NR.
2749 deklarauojama, kad giliavandenis jros dugnas yra bendras
monijos paveldas ir tvirtinti vairs principai, reglamentuojantys jo
itekli eksploatavim ateityje [6, p. 240]. ie principai ir nuostatos
smulkiai ipltoti 1982 m. JT JTK XI dalyje, bei III ir IV prieduose.
XI konvencijos dalies, 136 str. idstytas imperatyvas, kad - rajonas
ir jo itekliai yra bendras monijos paveldas. Taigi ioje zonoje
tikrai nerasime jokios valstybs pareikt privilegij ar tam tikr
iimtini teisi rajon. Bet kas gi tas rajonas. JT jr teiss
konvencijos 1 str. 1d. 1p. iaikinta, kad - Rajonas jr ir vandenyn
dugnas bei jo gelms, esantys u nacionalins jurisdikcijos rib; 3 p.
veikla Rajone bet koks Rajono itekli tyrinjimas ir eksploatavimas
[2]. Taigi kaip minta praeitame poskyryje jros dugnas tai ta zona,
kur nra nei vienos valstybs jurisdikcijos, i zona eina u
kontinentinio elfo rib, o be to is rajonas yra bendras monijos
paveldas. Todl konvencijoje numatytas io rajono itekli tyrinjimas
ir eksploatavimas turi bti vykdomas iimtinai visos monijos
interesais. Svarbu paminti, kad pagal 1982 m. konvencija
giliavandenio jros dugno (t.y. jros dugno u kontinentinio elfo rib,
kaip apibrta JT JTK 76 str.) kontrol turi bti patikta Tarptautinei
jros dugno institucijai, kuri j bei jo gelmes eksploatuos arba
teiks tokios eksploatacijos licencijas valstybms ir komercinms
monms [6, p. 240]. Svarbiausias ios institucijos veiklos principas
yra tas, kad i jros gelmi gautos pajamos bus naudojamos visos
monijos labui, o ypa besivystani ali poreikiams tenkinti. Aiku is
institucijos veiklos principas gerai veikti negaljo, nes
eksploatuoti giliavandens jros turtus galjo tik stiprios
ekonomikai, paangias technologijas turinios alys, o treiosios tarsi
liko uantyje, besitikdamos stiprij ali pagalbos. Dl i itekli
naudojimo kilo nemaai diskusij, kol galiausiai 1994 m. susitarimu
Dl 1982 m. Konvencijos XI dalies gyvendinimo buvo pakeistas
giliavandens jros kasinjimo rimas [6, p. 242]. Kaip matyti i
apibdintos teorins mediagos, kiekvienos zonos iskyrimo klausimas jr
teisje yra itin svarbus, nes kiekviena jros zona turi skirting nuo
kit teisin status, skirtingas valstybi jurisdikcijos taikymo
galimybes ir laivybos laisves zonose. Nesvarbu ar tai bt tarptautin
jr teis ar iskirtinio regiono kaip Europos sjungos teritorijos
kompetencija jr teisje, ias jr zonas, j dalis reikia skirti. Nes
kaip matyti i teiss doktrinos dauguma problemini jr teiss klausim
(kaip ir pai gin) yra susij su i zon atskyrimu.
2.1.8. INTER ALIA
Nagrinjant teisin literatr apie tarptautin jr teis,
tarptautinius teiss aktus ir ES kompetencija, iuose skyriuose
nepaminta keletas kit svok ar apibrim. Neaptartos jros sienos
paskutiniu metu klusios nemaai tarpvalstybini gin, salyn ir
archipelag vandenys (j vidaus vanden, teritorins jros skaiiavimo
ypatumai), tarptautiniai ssiauriai ir kanalai (tranzito jais teis,
taikus plaukimas, valstybi nesutarimai ir iandien dienai kaustantys
ms dmes), nepateiktas isamesnis bazins linijos apibrimas ir
apibrties tam tikrose geografinse zonose peripetijos. i tem
detalizacija io kursinio darbo temai bt per plati. Apskritai
pasakytina, kad jr teis yra gantinai detaliai sureglamentuota yra
aib tarptautini teiss akt (konvencij - tarptautiniu lygmeniu;
reglament, direktyv, sprendim- ES lygmeniu), kurie detalizuoja
kiekvien ekonomin ar kitoki veikl jrose ir kituose vandenyse. Todl
netgi aptartose temose nepateikti isams jr teisje svarbi ir danai
naudojam svok apraymai, dl didels apimties. Toliau bus aptartas
Europos sjungos kaip valstybi nari sjungos ir jos nari atskirai
kompetencija jr teiss klausimais, j reguliavimo sritys.
3. EUROPOS SJUNGA IR JT JR TEISS KONVENCIJA
Europos sjungos genez nuo Europos Bendrijos iki Europos sjungos
siejame su pagrindinmis Europos valstybi pasiraytomis trimis
sutartimis. Tai Paryiaus 1949 m. gegus 9 d. Europos angli ir plieno
bendrijos sutartis (EAPB), Romos 1957 m. kovo 25 d. Europos
ekonomins bendrijos sutartis (EEB) ir ias sutartis i dalies
pakeitusi 1992m. vasario 7d. Mastrichte pasirayta Europos Sjungos
sutartis. i sutari pagrindu susikr Europos sjunga, jos institucijos
(taryba, ET, Europos parlamentas, Europos komisija, Europos
teisingumo teismas, bei kitos), jos teis ir tarpvalstybiniai
santykiai. 2004 gegus 1 d. prie Europos sjungos prisijungia 10
valstybi, tarp kuri Lietuvos Respublika. Svarbi Europos sjungos
institucija priimanti pagrindinius sprendimus, yra ES Taryba.
Taryba priima galutinius sprendimus vairiose Europos Bendrij ir ES
veiklos srityse: priima teiss aktus, sudaro tarptautines sutartis
su nepriklausaniomis ES valstybmis ir kartu su EP tvirtina ES
biudet [7, p. 821]. 1998m. kovo 23d. Tarybos sprendimu 98/392/EB
(OLL179, p.1) Europos bendrija patvirtina Jungtini taut Jr teiss
konvencija. i konvencij ratifikuoja visos Europos sjungos valstybs
nars. io sprendimo1straipsnis nurodo, kad Europos bendrijos vardu
patvirtinama Jungtini Taut jr teiss konvencija ir Susitarimas,
susijs su jos XIdalies gyvendinimu. Suprantame, kad iuo tarybos
sprendimu ES prisijungia prie JT jr teiss konvencijos gyvendinimo
ir reglamentuojam jr teiss klausim. Paioje konvencijoje numatyta,
kad kai kuri klausim atvelgiu konvencijos valstybs nars (ES
valstybs) perdav savo kompetencija konvencijos reguliavimo sriiai.
Todl kiekviena valstyb pasiraiusi JT JTK turi laikytis joje numatyt
jr teiss norm ir jas gyvendinti.Europos valstybi nari Bendrijai
perleist kompetencij konvencijos (reglamentuojamais) klausimais
reguliuoja pati Europos sjunga. Nereikia suprasti, kad visais
ikilusiais teisiniais jr teiss, itekli, j valdymo ar kitais
klausimais iniciatyvos visada imasi ES ar jos institucijos. Kaip
matysime vliau kai kurias jr teiss sritis reguliuoja pati ES
valstyb nar, ko pagal kompetencij inoma neprisiima ES. I esms
svarbu suvokti, kad mintas Tarybos sprendimas, ES sutartis ir JT
JTK ir kiti teiss aktai galino tarptautiniu mastu sureguliuoti jr
teiss, jr aplinkosaugos, itekli naudojimo ir isaugojimo, tarp vairi
ali ikilusi konflikt klausimus. Be kita ko Europos sjunga ir jos
institucijos yra kompetentingos reguliuoti ir nustatyti tam tikras
normas savo regione vejybos, gin sprendimo ir kitose toliau
aptartose sferose.
3.1 IIMTIN ES KOMPETENCIJA JR TEISJE
Nagrinjant ES teiss pagrindinius aktus, t.y. Europos bendrijos
sutart ir j pakeitusi sutart dl Europos sjungos veikimo paaikja,
kad kai kuriais klausimais (tam tikr santyki reguliavime) ES turi
iimtin kompetencij, kai kuriais klausimai ES valstybs nars gali
priimti savo teiss aktus, jei to reikia ES teiss aktams gyvendinti
(ES veikimo sutartis, 2 str.), arba yra numatyta pasidalinamoji
kompetencija tarp ES ir sjungos nari [3]. Sutartyje dl ES veikimo 2
str. 4 dalyje numatyta, kad Pagal Europos Sjungos sutarties
nuostatas Sjungos kompetencijai priklauso apibrti ir gyvendinti
bendr usienio ir saugumo politik, skaitant laipsnik bendros gynybos
politikos formavim. I esm perskait straipsn ES kompetencij
suvoktume kaip gan siaur reguliuojam klausim rat, nors i ties ES
kompetencija yra kur kas platesn. Iimtin ES kompetencij prie
sjungos valstybes nares apibria 3 sutarties straipsnis. Jame
numatyta, kad sjunga turi iimtin kompetencij iose srityse:a)muit
sjungos;b)vidaus rinkos veikimui btin konkurencijos taisykli
nustatymo;c)pinig politikos valstybms narms, kuri valiuta yra
euro;d)biologini jr itekli apsaugos pagal bendr uvininkysts
politik;e)bendros prekybos politikos [3].Taip pat io straipsnio
antroje dalyje numatyta, kad sjunga taip pat naudojasi iimtine
kompetencija tarptautiniams susitarimams sudaryti kai jis yra
btinas kad Sjunga galt naudotis savo vidaus kompetencija. Palyginus
tarptautins jr teiss pamatin teiss akt JT JTK ir ES veikimo sutart,
galima suvokti kokius gi klausimus Europos sjunga reguliuoja jr
teisje. I ES iimtins kompetencijos iskirtume biologini itekli
apsaug pagal bendr uvininkysts politik. tai ir JT JTK 145 str.
numatyta, kad Vadovaujantis ia Konvencija, turi bti imamasi btin
priemoni b) apsaugoti ir ilaikyti gamtos turtus ; ar JT JTK 119
str. reglamentuotas Atviros jros gyvj itekli isaugojimas [2]. Taigi
ES kompetencija biologini itekli apsaugoje pagal bendr uvininkysts
politik tikrai priskirsime prie jr teiss reguliuojam klausim. ia
verta paminti ES teisingumo teismo teisinio pagrindo iaikinim
byloje C459/03, dl sipareigojim nevykdymo (pagal EB sutarties 226
str.) teisinio pagrindo dalyje iaikino [8]. Kad Europos Bendrija
(ES) ratifikavusi JT jr teiss konvencij turi iimtin kompetencij,
iose srityse:Kiek tai susij su jros uv itekli apsauga ir valdymu
(valstybs nars jai perleido kompetencij iuo klausimu). Pagal savo
prekybos ir muit politik Bendrija turi kompetencij konvencijos X ir
XIdali ir 1994m. liepos 28d. susitarimo dl tarptautins prekybos
nuostat atvilgiu. [8]. Atsivelgiant ETT tiksl utikrinti visose
valstybse narse vienod Bendrijos teiss nuostat aikinim [7, p. 845 ]
; galima teigti, kad i iskirtin buvusio Europos bendrijos (dabar
ES) kompetencija jr teiss reguliavime nurodyta tikslingai. Taigi ES
sjunga turi iimtin kompetencij uv itekli apsaug ir valdym,
kompetencij dl valstybi, neturini prijimo prie jros, teiss patekti
jr ir i jos bei tranzito laisvs, kompetencija dl Rajono, t.y.
giliavandenio dugno naudojimo ir isaugojimo ir kompetencija dl
tarptautins prekybos nuostat.
3.2 BENDRA ES IR JOS NARI KOMPETENCIJA JR TEISJE
Nagrinjant bendr ES ir jos nari kompetencij svarbus sutarties dl
ES veikimo 4 straipsnis. io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad -
pasidalijamajai Sjungos ir valstybi nari kompetencijai priskiriamos
ios pagrindins sritys: a) vidaus rinka; b) ioje Sutartyje apibrti
socialins politikos aspektai; c) ekonomin, socialin ir teritorin
sanglauda; d) ems kis ir uvininkyst, iskyrus biologini jr itekli
apsaug; e) aplinkosauga; f) vartotoj apsauga; g) transportas; h)
transeuropiniai tinklai; i) energetika; j) laisvs, saugumo ir
teisingumo erdv; k) ioje Sutartyje apibrti bendr visuomens
sveikatos saugos problem aspektai. Be to treia dalis numato, kad
Mokslini tyrim, technologij pltros ir kosmoso srityse Sjungos
kompetencijai priklauso imtis veiksm, ypa programoms apibrti ir
gyvendinti, taiau naudojimasis ia kompetencija negali trukdyti
valstybms narms naudotis savo kompetencija [4]. Matyti, kad sjunga
dalinasi su valstybmis narmis kompetencija keliose srityse. Jr
teisei svarbios aukiau pabrtos sritys, kuri teisinis
reglamentavimas numatytas ir Jungtini taut jr teiss konvencijoje
(XI, XIII, XIV konvencijos skyriai ir kt.). I esms reikia suvokti,
kad ES iuos klausimus reglamentuoja tiek kiek jei leidia pasiraytos
sutartys, ypa jei valstybei narei konkreioje srityje reikia
pagalbos. Nagrinjant pasidalinamja kompetencija pamintinas ES
teisingumo teismo teisinio pagrindo iaikinimas byloje C459/03, dl
sipareigojim nevykdymo (pagal EB sutarties 226 str.) [8].
Teisingumo teismas nustat, kad sritys, kuri atvilgiu Bendrijos ir
jos nari kompetencija yra bendra yra:Kiek tai susij su uvininkyste,
tam tikros tiesiogiai su jros uv itekli apsauga ir valdymu
nesusijusios sritys, kaip antai moksliniai tyrimai, technologij
pltra ir bendradarbiavimas vystymosi labui, priklauso bendrai
kompetencijaiKiek tai susij su jr transportu, jr transporto saugumu
bei jr terimo prevencija susijusi nuostat, tvirtint interalia
konvencijos II, III, V ir VII bei XIIdalyse. [8]. ETT ioje byloje
taip pat iaikino, kad bendrija turi iimtin kompetencij tik tiek,
kiek ios konvencijos (JT JTK (autoriaus komentaras)) nuostatos arba
j vykdant priimti teisiniai dokumentai daro tak galiojanioms
Bendrijos taisyklms. Taigi ES su valstybmis narmis dalinasi bendra
kompetencija jr teisje: mokslini tyrim, technologij pltros ir
bendradarbiavimo, jr transporto saugumo bei jr terimo prevencijoje.
Btina atsiminti, kad visos ES valstybs nars yra ratifikavusios JT
JTK todl jos turi laikytis atskirai ar kartu su ES konvencijoje
numatytas normas. Be abejo ES kompetencija nepasibaigia keliais
pagrindini sjungos sutari straipsniais. Kaip minta ES veikia savo
institucij, jos priimt teiss akt, ir bendradarbiavimo su ES
valstybmis narmis pagrindu. Todl nagrinjamt ES kompetencij jr teiss
reguliavime verta paminti, bent vien kit antrin ES teiss akt
reguliuojant mintas (vejybos itekli valdymo, technologij pltojimo
ar taros) sritis. Antrin teis ES apibriama kaip teiss aktai,
priimti vienos ar keli Europos bendrij institucij, remiantis
Europos Bendrij pirmins teiss joms priskirta kompetencija [7, p.
848]. Pagal ES veikimo sutarties 288 str. vykdydamos Sjungos
kompetencij, institucijos priima reglamentus, direktyvas,
sprendimus, rekomendacijas ir nuomones. Kitame skyriuje aptarsiu
antins ES teiss aktus jr teiss klausim reguliavime.
3.3. ANTRIN ES TEIS JR TEISS KLAUSIM REGULIAVIME
Vis pirma panagrintinas reglamentas, nes i esms (remiantis EB
sut. 249 str. ir sut. dl ES veikimo 288 str. 2d.) jis yra taikomas
visuotinai (visoje ES), be to jis privalomas visos apimties ir
tiesiogiai taikomas visose valstybse narse. Europos teisingumo
teismas 2005 liepos 14 d. sprendime byloje C- 433-03 dl EB
sutarties nevykdymo nagrinjo du Tarybos (Europos) reglamentus: Nr.
3921/91 ir Nr. 1356/96 [9]. Kodl svarbi i byla? Vis pirma dl ES
pirmins teiss atitikties su antrine, teiss akt leidybos mechanizmo
ir nustatyt norm nesilaikymo pasekmi. Teisingumo teismas iaikino,
kad VFR nebendradarbiaudama su Komisija nevykd sipareigojim pagal
EB 10 straipsn dl jos susitarim su Rumunijos vyr., Lenkijos vyr. ir
Ukrainos vyr. dl laivybos vidaus vandenyse. ioje byloje ETT (toliau
TT) iaikino mechanizm kokiu teisiniu pagrindu priimami reglamentai
ir tai, kad j reikia laikytis, nesudaryti kit ES teiss neatitinkani
susitarim. Verta paminti byloje minim reglament esm. Reglamente Nr.
3921/91 siekiama vejams nerezidentams leisti vykdyti nacionalines
transporto operacijas vidaus vandens keliais tokiomis paiomis
slygomis, kurias savo vejams taiko pati suinteresuota valstyb nar
[9]. Reglamento Nr. 1356/96 tikslas yra utikrinti laisv teikti
preki ar keleivi veimo vidaus vandens keliais tarp valstybi nari
paslaugas, paalinant visus apribojimus paslaug teikjui dl jo
nacionalins priklausomybs arba dl to, kad jis yra sisteigs ne toje
valstybje narje, kur teikiama paslauga [9].TT nurod, kad EB 10 str.
numatytos ios nuostatos kad utikrint ios Sutarties ir Bendrijos
institucij nustatyt pareig vykdym, valstybs nars imasi vis
atitinkam bendr ar speciali priemoni. [EB 10 str.] ; EB 70 str.
numatyta, kad Sutarties tiksl transporto klausimais valstybs nars
siekia vykdydamos bendr transporto politik ; o 71-mame EB sutarties
straipsnyje numatyta, kad Taryba, 251 straipsnyje nurodyta tvarka
ir pasikonsultavusi su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu bei
Region komitetu, nustato: bendras taisykles, taikomas tarptautiniam
transportui . i transporto politika, dl bendr priimtin taisykli
taikom tarptautiniam transportui aktuali ir iandien, ioje byloje
mintos nuostatos tvirtintos sutarties dl ES veikimo 90, 91 ir 294
straipsniuose [3]. Kaip matyti byloje nagrinti reglamentai
transporto operacij ir preki ar keleivi veimo vidaus vandens
keliais taikytini visoms valstybms narms, o dl j nesilaikymo gali
bti priimami atitinkami sprendimai.
Direktyvos (remiantis EB 249 str. ir sutarties dl ES veikimo 288
str. 3d.) yra privalomos kiekvienai valstybei narei, kuriai jos
skirtos, rezultato, kur reikia pasiekti, atvilgiu, bet nacionalins
valdios institucijos pasirenka j gyvendinimo form ir bdus. [3; 4].
Pamintina 2005m. rugsjo 7d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva2005/35/EB dl taros i laiv ir sankcij u paeidimus vedimo
(tiesiogiai siejasi su jr teise, JT JTK ir bendra ES ir jos nari
kompetencija) [12]. ios direktyvos tikslas Bendrijos teis traukti
tarptautinius standartus taros i laiv srityje ir utikrinti, kad u
teriani mediag imetim atsakingiems asmenims bt taikomos atitinkamos
sankcijos, siekiant pagerinti saugum jroje ir sustiprinti jros
aplinkos apsaug nuo terimo i laiv. domu, kad i direktyva taikoma
visoms valstybms narms ir remiasi tarptautine Marpol 73/78
konvencija (1973 m. Tarptautin konvencija dl terimo i laiv
prevencijos) , kurioje numatyti standartai, taikomi teriani mediag
imetimui i laiv. Inter alia svarbi ir ios direktyvos taikymo
sritis. Direktyvos 3 straipsnis numato, kad direktyva taikoma
teriani mediag imetimui : a) bet kurios valstybs nars vidaus
vandenis, skaitant uostus ; b) bet kurios valstybs nars teritorin
jr; c) tarptautinei laivybai naudojamus ssiaurius, laikantis
tranzitinio plaukimo reimo tiek, kiek tokie ssiauriai priklauso
valstybs nars jurisdikcijai; d) bet kurios valstybs nars iskirtin
ekonomin ar lygiavert zon, nustatyt pagal tarptautin teis, ir e)
atvir jr. Be to direktyva taikoma teriani mediag imetimui i bet
kurio laivo, neatsivelgiant jo vliav . Kaip matyti i direktyva, jos
taikymo sritis daugum ankstesniuose kursinio skyriuose ivardint
jros zon erdvi, kuriuose valstybs nars (su j vliava plaukiojantys
laivai) turi jurisdikcijos. Be to direktyvoje numatytos sankcijos u
terim bet kurioje jros zon. ES jr teiss klausim reguliavime yra
primusi ne vien direktyv. Pamintinos ir kitos direktyvos. 1985m.
birelio 27d. Tarybos direktyva 85/337/EEB dl tam tikr valstybs ir
privai projekt poveikio aplinkai vertinimo [12]. i direktyva
taikoma valstybs ir privatiems projektams (statybos darbus bei kit
objekt ar veiklos plan vykdym, kiimasis natrali aplink ir
gamtovaizd, skaitant mineralini itekli gavyb) , kurie gali turti
reikming poveik aplinkai. Be to ios direktyvos susitarsioji alis
yra ES institucijos. Galima paminti ir 1993 m. lapkriio 23 d.
direktyv dl btiniausi saugos ir sveikatos reikalavim, dirbant
vejybos laivuose- 93/103/EB ar direktyv- 85/337/EEB dl tam tikr
valstybs ir privai projekt poveikio aplinkai vertinimo [12].Be
vairi reglament ir direktyv ES Taryba ir Parlamentas gali priimti
sprendimus (jais patvirtinti konvencijas ir kt.), rekomendacijas,
nuomones. ie teiss aktai gali turi turti takos tiek jr teisei, tiek
inoma ir kitiems ES reguliuojamiems klausimams. Kiekvienas ES teiss
aktas privalomas visoms ES valstybms narms tiek, kiek jis joms
privalomas vykdyti. Nors reikia inoti, kad rekomendacijos ir
nuomons yra tik rekomendacinio pobdio j vykdyti nereikia [7, p.
851]. Kaip matyti ES reglamentuoja daugel tarptautins jr teiss ir
JT JTK sureglamentuot klausim. Be pirminiuose teiss altiniuose
randam norm, ES valstybs nars turi vadovautis ir kitais joms
konkreiais atvejais privalomais teiss aktais.
4. IVADOS
Tarptautin jr teis tai tarptautins teiss dalis, besivadovaujanti
Jungtini taut jr teiss konvencijoje tvirtintomis normomis ir
principais. Susiformavusi kaip paprotin teis, iandien urayta JT jr
teiss konvencijoje, kituose tarptautiniuose teiss aktuose-
tarptautin jr teis yra svarbi kiekvienai globaliai ir integracijos
pasaulin prekyb ir tarptautin teis siekianiai pasaulio
valstybei.
Pagrindins jr zonos susiformavusios per ilg jr ir valstybi
vidaus vanden eksploatavimo ir teisinio reglamentavimo istorij yra
ios: vidaus vandenys, teritorin jra, gretutin zona, kontinentinis
elfas, atviroji jra ir giliavandenis jros dugnas. ios danai jr
teiss klausim reguliavime naudojamos svokos skiriasi savo teisiniu
reimu, t.y. pakrani valstybi ir (ar) kit valstybi teismis ir
laisvmis iose zonose.
Europos bendrijos, vliau (po 1992-02-07 Mastrichto sutarties)
Europos sjungos institucijos- Europos Tarybos, priimtas sprendimas
98/392/EB patvirtino Jungtini taut jr teiss konvencij. io sprendimo
pagrindu ES ir valstybs nars prisijung prie ioje konvencijoje
tvirtint jr teiss norm ir princip reglamentavimo savuose teiss
aktuose ir gyvendinimo visoje Europos sjungoje.
Europos sjunga jr teiss klausim reguliavime turi iimtin ir bendr
kompetencij su valstybmis narmis reguliuoti su jr teise susijusius
(tame tarpe JT JTK) klausimus. Europos sjunga iimtinai be valstybi
nari reguliuoja iuos klausimus: jr itekli apsaug ir valdym;
valstybi, neturini prijimo prie jros, teiss patekti jr ir i jos bei
tranzito laisvs klausimus; turi iimtin kompetencij reguliuoti
giliavandenio jros dugno naudojimo ir isaugojimo klausimus; bei
viena reglamentuoja klausimus dl tarptautins prekybos nuostat.
Pasidalijamoji kompetencija (t.y. ES sprendia su valstybmis narmis)
tenka ioms ES jr teiss reguliavimo sritims: uvininkystei, jros uv
itekli apsaugai ir valdymui kiek tai susij su moksliniais tyrimais,
technologij pltra ir bendradarbiavimu vystymosi labui, bei jr
transportui kiek tai susij su jr transporto saugumu bei jr terimo
prevencijos klausimus.
5. Literatra
Teiss norminiai aktai:1. Lietuvos Respublikos Konstitucija //
Valstybs inios, 1992-11-30,Nr. 33-1014.2. Jungtini Taut jr teiss
konvencija // Valstybs inios,2003-11-13,Nr. 107-4786.3. Europos
Sjungos sutarties ir Sutarties dl Europos Sjungos veikimo suvestins
redakcijos // 2010 m. kovo 30 d. Oficialusis leidinys C 83. 4.
Konsoliduota Europos Bendrijos Steigimo Sutartis // Valstybs
inios,2004-01-03,Nr. 2-2.
Specialioji literatra:5. Katuoka, S. Tarptautin jr teis.
Vilnius, 1997. 6. Akehurst, M., Makanczuk, P. iuolaikinis
tarptautins teiss vadas. Vilnius, 2000. 7. alimas D., altauskait-
alimien S., Petrauskas Z., Saladius J. Tarptautins organizacijos.
Vilnius, 2001.
Teisingumo Teismo sprendimai ir Generalinio advokato ivada:8.
Teisingumo Teismo 2006m. sausio 18d. sprendimas byloje Europos
Bendrij Komisija prie Airij (Byla C-459/03). Teismo praktikos
rinkinys, 2006, p. I-04635.9. Teisingumo Teismo 2005 m. liepos 14
d. sprendimas byloje Europos Bendrij Komisija prie Vokietijos
Federacin Respublik (Byla C433/03). Teismo praktikos rinkinys, 2005
p. I-06985.10. Generalinio advokato ivada, pateikta 2007 m.
lapkriio 20 d. byloje International Association of Independent
Tanker Owners (Intertanko) ir kiti prie Secretary of State for
Transport (Byla C-308/06). Teismo praktikos rinkinys, 2008, p.
I-04057.
Internetiniai puslapiai11. www.icj-cij.org 12.
www.eur-lex.europa.eu 13. www.euro.lt14. www.infolex.lt
23
