9

ISSN 1392–0561. INFORMACIJOS MOKSLAI. 2008 44

ÞINIØ VADYBA

Þiniø valdymas verslo organizacijoje

Zenona Ona Atkoèiûnienë

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetoInformacijos ir komunikacijos katedros docentë

Vilnius University, Faculty of Communication,Department of Information and Communication,Assoc. Prof.Saulëtekio al. 9, LT-10222 VilniusTel. (+370 5) 236 61 19,El. paðtas: zenona.atkociuniene@kf.vu.lt

Verslo organizacijai svarbià átakà rinkoje daro þiniø vadyba. Ji suteikia lankstumo, kad galëtøprisitaikyti prie aplinkos pokyèiø, naujø galimybiø ir jomis pasinaudotø. Ðiandieninis verslas tampainformaciniu verslu, fokusuotu á organizacijos informacijos, þmoniø ir technologijø iðtekliøorganizavimà ir koordinavimà ágyvendinant organizacijos tikslus.

Straipsnyje analizuojama, á kà turëtø organizacija atsiþvelgti, kad þiniø valdymo kryptá pasi-rinktø naudingai. Akcentuojama, kad verslo ir þiniø vadybos veikla turëtø bûti susijusi taip, kadbûtø gauta maksimalios naudos suteikiant organizacijai pirmenybæ ne tik á rinkà, bet ir á visuo-menæ orientuotà verslo vizijà.

Bendràjà organizacijos vadybos sistemà suda-ro daug tarpusavyje susijusiø skirtingø veik-lø. Ðiuolaikinëse vadybos teorijose akcentuo-jama, kad organizacijoms siekiant ágyti ilga-laiká konkurenciná pranaðumà nepakankaefektyviai valdyti veiklos procesus, kurti, pa-teikti vartotojams paklausius produktus ir pa-slaugas, jis siejamas su þiniø poveikiu orga-nizacijos kaitos ir raiðkos procesuose. Trans-formuojasi valdymo modeliai, sàlygoti þiniøvisuomenës, þiniø ekonomikos iððûkiø, lei-dþiantys moksliniu poþiûriu pagrástai iðanali-

zuoti organizacijos privalumus ir trûkumus,nustatyti kritinio strateginio pranaðumo kû-rimo sritis. Nyksta atskirø verslo funkcijø beipramonës srièiø ribos, laisvëja organizacinësstruktûros, keièiasi darbo tendencijos. Ðiamestraipsnyje organizacija traktuojama kaip þi-niø iðtekliø ðaltinis, o þiniø vadyba supranta-ma kaip gebëjimas surinkti ir panaudoti dar-buotojø þinias siekiant sukurti organizacijaipridëtinæ vertæ.

Straipsnio tikslas – iðanalizuoti þiniø vady-bà kaip veiklos, procesø, struktûrø, priemo-

10

niø, uþtikrinanèiø verslo organizacijos konku-renciná pranaðumà, visumà.

Straipsnio problematika atskleidþiama re-miantis þiniø valdymo teorijomis bei jø taiky-mo praktinëje veikloje analize, pateikiant:

• bendruosius verslo organizacijos veik-los ir valdymo procesus organizaciniøþiniø kûrimo kontekste;

• procesinio þiniø valdymo svarbà kuriantnenutrûkstamai þiniø kaupimo, organi-zavimo, pasidalijimo aplinkà bei siste-mas;

• þiniø vadybos vertinimo ir naudos as-pektus.

Organizacinës þinios ir jø struktûra

Organizacijos veikla gali bûti tobulinama jàperþiûrint, analizuojant bei keièiant norintsiekti efektyvumo. Davenport T. ir Short J.(1990) ðá procesà apibrëþia, kaip: „logiðkai su-sijusias uþduotis uþsibrëþtiems tikslams pasiek-ti“1. Tipiðkas verslo procesas, apimantis veik-là, tiekianèià produktus ir paslaugas vidaus iriðorës vartotojams, pavaizduotas 1 pav.

Visi ðie procesai organizacijoje remiasi skir-tingø srièiø þiniomis ir informacija: rinkos irvartotojø; produkto; verslo procesø; þmogið-køjø iðtekliø; rëmëjø; specialistø (Haffey, Wo-

1 Davenport T., Short J. The new industrial engine-ering: information technology and business process re-design // Sloan management review, 1990.

1. pav. Bendri organizacijos veiklos ir valdymo procesai (Davenport, Short, 1990).

1 2 3 4 7

6

5

Kurti ir pristatytiaptarnaujanèiomsorganizcijoms

Kurti ir pristatytiproduktus ir paslaugas

Veiklos procesai

Numatytirinkas irvartotojus

Sukurtivizijà irstrategijà

Suprojektuotiproduktus irpaslaugas

Rinka irpardavimas

Vaþtaraðèiaiirpaslaugos

Vadybos procesai

Vystyti ir valdyti þmogiðkuosius iðteklius

Valdyti informacinius iðteklius ir technologijas

Valdyti finansinius ir fizinius iðteklius

Valdyti su aplinkosauga susijusias sritis – sveikatà ir saugumà

Valdyti iðorinius santykius

Nuolat tobulinti ir skatinti pasikeitimus

8

9

10

11

12

13

11

od, 2005). Kad organizacijos þinios bûtø pa-naudojamos ir plëtojamos sistemingai ir tiks-lingai, svarbu sukurti organizacijos þiniø ba-zæ. G. Probst (1997) apibrëþë þiniø bazës struk-tûrà, kuri susideda ið individualiø ir kolektyvi-niø þiniø, naudojamø realizuojant ávairià veiklàbei atliekant uþduotis. Þiniø bazë apima irduomenis bei informacijà, kuriais remiantiskuriamos individualios ir kolektyvinës, orga-nizacinës þinios. Organizacinës bazës pokyèiussàlygoja organizacijos skatinamas mokymasis,tobulëjantis gebëjimas veikti bei spræsti iðky-lanèias problemas. Organizaciniø þiniø srau-tas, perimant darbuotojø individualias ir ko-lektyvines þinias, gali bûti iliustruotas patei-kiant organizacijos vertës grandinæ (2 pav.).Vertës grandinës elementai simbolizuoja sis-temiðkà produkto ar paslaugos kelià link kon-kurencinio produkto – tai þiniø srautas tarporganizaciniø þiniø kûrimo ir pritaikymo. Pa-gal ðià perspektyvà organizacinës þinios api-bûdinamos kaip individualiø þiniø, naudoja-

mø vertës kûrimo procese, ir kolektyviniø þi-niø visuma.

Verslo organizacijoje þiniø vadyba pade-da surasti, atsirinkti, sisteminti, skleisti ir per-duoti svarbià informacijà, kuri yra reikalingasprendþiant problemas, nuolatiniam moky-muisi, strateginiam planavimui ir priimantsprendimus. K. Wiig (1999) bando aprëpti irpavaizduoti plaèià þiniø vadybos aprëptá or-ganizacijoje (3 pav.)

Siekiant, kad þiniø vadyba bûtø efektyvi,verslo organizacijoje nereikëtø akcentuoti ku-rios vienos veiklos srities, visos, kurios ávardy-tos, yra svarbios. Galima teigti, jog, atsiþvel-giant á þiniø panaudojimà, þiniø vadyba galibûti suvokiama kaip veiklos grandinë, kuriojesvarbu iðsiaiðkinti, kokios jos turimos þinios yrapaèios vertingiausios, kur yra organizacijos þi-niø ðaltiniai, kaip ið tø þiniø gauti maksimaliànaudà. Tik tada gali bûti uþtikrintas naujø þi-niø kûrimas, saugojimas, paskleidimas, pritai-kymas ir panaudojimas.

2 pav. Organizaciniø þiniø srautas tarp þiniø kûrimo ir pritaikymo(Schuppel J., Muller-Stewens G., Gomez P., 1998).

R ir D Tiekimas Paslaugos Gamyba Rinkodara Paskirstymas

Tie

këja

i

Klie

ntai

Žinių kūrimas Žinių pritaikymas

Žinių srautas

Organizacijos vertës grandinë

Gráþimo procesas

12

Þiniø vadybos perspektyva yra perëjimasnuo vyraujanèiø þiniø vadybos panaudojimo ga-limybiø organizacijoje iki susitelkimo á þiniø ver-slà, kai perspektyvios þinios panaudojamos li-cencijuojant intelektinæ nuosavybæ bei patei-kiant ávairias konsultacines, mokymo, planavi-mo ir projektavimo paslaugas, taip yra gauna-mas pelnas ið þiniø pateikimo rinkai.

Þiniø vadybos procesai

Þiniø vadybos procesai apibrëþiami kaip or-ganizacijoje inicijuojamos ar (ir) palaikomos

veiklos, kuriø visuma leidþia valdyti þinias or-ganizacijoje. Þiniø vadybos procesø integra-vimas á vienodà visumà ágalina organizacijasnuolat tobulëti, plëtoti savo þinojimà. S. A. Ha-wamdeh (2003), K. Dalkir (2005), I. Nonakair H. Takeuchi (1991); F. Tessunas (1998);M. W. McElroy (1999), K. E. Sveiby, (2007),G. Probst (2006), A. Abulleil ir W. Bukowitz(2000), ir kiti autoriai, tyrinëjantys þiniø kûri-mo ir valdymo procesus, nemaþai dëmesio sky-rë ne tik tam tikriems þiniø vadybos procesams,bet ir jø struktûrizavimui.

3 pav. Þiniø vadyba organizacijoje (K. Wiig, 1999).

• Identifikuoti ir sukurti papildomà departamentø ir kitø padaliniø þiniø procesà• Priþiûrëti kompleksiná platø þiniø ágijimà bei programø perdavimà• Taikyti þiniø strategijas ir taktikas organizacijos tikslams siekti• Ugdyti darbuotojø sugebëjimus, kurie sklistø organizacijos viduje• Paremti organizacijos strategijà ir susieti su komunikacijos efektyvumo gerinimu• Kontroliuoti bei palengvinti þiniø vadybos procesus bei programas

• Suteikti bendras ugdymo bei mokymosi programas• Skatinimo programos, kurios motyvuotø personalo þiniø kûrimà, sklaidà bei panaudojimà• Koordinuoti bei valdyti „Integruotas mokymosi programas“• Suprasti ástatymus bei sugebëti juos taikyti organizacijoje• Perteikti meta þinias visam personalui

Þmogiðkieji iðtekliai irkompetencija, grástaþmogiðkøjø iðtekliø vadyba

Plati þiniø vadybos sàvoka organizacijoje

• Valdyti personalo elgsenà• Kontroliuoti personalo

vadybà• Aprûpinti personalà

informacinëmistechnologijomis

• Personalo samdymas• Dalyvavimas ugdant

personalà• Paaukðtinimo vertinimas• Personalo apskaitos

kontroliavimas

• Planuoti ir valdyti tyrimøbei vystymo operacijas

• Sutelkti naujà intelektinákapitalà

• Kurti bei priþiûrëti þinias• Darbuotojø

bendradarbiavimas• Priþiûrëti, atnaujinti bei

tobulinti valdymo galimybes

• Kurti þinias, reikalingaskokybiðkam darbui

• Koordinuoti planavimà• Specifiniø ágûdþiø ugdymas

• Nustatyti tyrimø bei vystymodarbotvarkæ

• Þinias pritaikyti priimantsprendimus

• Motyvuoti þiniø kûrimà• Skatinti þiniø naudojimà• Atnaujinti bei tobulinti

praktikà

• Kurti ir priþiûrëtipersonalo duomenøbazes

• Kurti IT infrastruktûrà• Kurti þiniomis grástø

sistemø vystymogalimybes

• Kurti IT sistemas• Planuoti ir valdyti IT• Kurti aukðtos kokybës

informacijà

Informacijos vadyba ir technologijosVerslo ir komandø grupës

• Tvarkyti intranetopuslapius

• Kontroliuoti þiniomisgrástà personalo ugdymàbei tikrinimo sistemà

• Valdyti organizacijosatmintá

• Kontroliuoti tyrimø irvystymo infrastruktûràbei IT iðteklius

• Teikti specifinesinformacijos paslaugas

13

Paanalizuosime keletà daþniausiai teori-niuose darbuose apraðomø ir organizacijøpraktinëje veikloje taikomø þiniø vadybos pro-cesiniø modeliø. G. Probst (1999) pasiûlë irapraðë þiniø vadybos procesus: þiniø identifi-kavimas, ágijimas, vystymas, dalijimas / plati-nimas, panaudojimas bei iðsaugojimas, ir nu-rodë jø tarpusavio ryðius. F. Tessunas (1998)G. Probst pasiûlytà þiniø proceso valdymo mo-delá papildë iðskirdamas dar du þiniø vadybosprocesus: þiniø objektus ir þiniø vertinimà.

Þiniø identifikavimas. Norint þinias identi-fikuoti, bûtina iðsiaiðkinti, kaip ið vidiniø ar ið-oriniø ðaltiniø ágyjamos þinios tampa atpaþás-tamos. Ið iðoriniø ðaltiniø gaunamoms þiniomsidentifikuoti reikia atlikti organizacijos þiniøaplinkos analizæ bei apraðymà. Organizacijospaprastai turi daug ávairiø vidiniø ir iðoriniøduomenø bei informacijos. Taèiau daþnai taitëra tik savotiðka duomenø bei informacijossankaupa, t. y. tiek duomenys, tiek ir informa-cija nëra deramai uþraðyti, neatlikta jø inven-torizacija. Tai sàlygoja neefektyvius verslosprendimus bei darbo dubliavimà.

Þiniø ágijimas. Prieð ágyjant þiniø reikëtønuspræsti, kokios iðoriniø ðaltiniø þinios orga-nizacijai yra reikalingos. Organizacijos daugreikiamos informacijos ar þiniø ásigyja ið iðori-niø ðaltiniø, bendraudamos su klientais, tie-këjais, konkurentais ir partneriais. Vienas iðbrangiausiø þiniø ásigijimo bûdø yra jø pirki-mas ið ekspertø.

Þiniø plëtojimas. Ðis etapas glaudþiai susi-jæs su þiniø ásigijimo etapu. Pagrindinis dëme-sys ðiuo atveju skiriamas naujoms galimybëms,naujiems produktams ar idëjoms. Þinios, tu-rinèios átakos organizacijos sëkmei, gali atsi-rasti bet kuriame jos skyriuje. Þiniø kaupimobei plëtojimo procese paprastai dalyvauja vi-sos organizacijos struktûrinës dalys ir þiniosgali bûti kaupiamos kiekvieno organizacijojevykstanèio proceso metu.

Þiniø panaudojimas. Ðio etapo tikslas yrakuo efektyviau pritaikyti þinias organizacijosiðkilusioms problemoms spræsti. Pats þiniøidentifikavimas bei pateikimas nëra savaimeefektyvûs procesai, galintys garantuoti dera-mà þiniø panaudojimà. Yra nemaþai barjerø,trukdanèiø efektyviai telkti bei naudoti þiniasorganizacijos veikloje. Ypaè tai pasakytina apieiðorines þinias. Bûtina pasitelkti þiniø specia-listus, gebanèius valdyti þinias ir paskirstyti jasreikiamiems organizacijos darbuotojams.

Þiniø iðsaugojimas. Ðio etapo tikslas – ap-saugoti þinias nuo galimo jø praradimo. Gal-bût ne visos ágytos þinios bus reikalingos atei-tyje. Taèiau, pasibaigus projektø vykdymui arkitiems organizacijai svarbiems darbams, rei-këtø iðsaugoti patirtá, þinias, informacijà ir kt.Tam reikia patikimø þiniø saugojimo bei at-naujinimo sistemø.

Þiniø objektø parinkimas. Þiniø objektainusako þiniø kaupimo kryptá. Jie turëtø bûtiformuluojami strateginiams, taktiniams ir ope-ratyviniams organizacijos tikslams pasiekti.

Þiniø ávertinimas. F. Tessuno (1998) teigia:þiniø ávertinimas yra esminis etapas norint pa-matuoti mokymosi ir kitø þiniø kaupimo pro-cesø pasisekimo ar nepasisekimo lygá.

Minëti þiniø vadybos procesai susijæ abipu-siais ryðiais, t. y. turi átakos vieni kitø vyksmui.

I. Nonaka (1995) þiniø kûrimo procesus or-ganizacijoje apibûdina per iðreikðtø ir neið-reikðtø þiniø sàveikà (4 pav.): socializacija (ne-iðreiktø þiniø transformacija á neiðreikðtas þi-nias): tai dalijimosi patirtimi procesas, kai ne-iðreiðkiamø þiniø pagrindu (patirtimi) kuria-mos naujos neiðreikiamos þinios, nematomibendruomenës ryðiai. Naujø þiniø kûrimuisi vi-sai nebûtina jø iðreikðti (ágûdþiai ágyjami tie-siog dirbant kartu, stebint, ásimenant, atku-riant). Organizacijoje daþniausias neiðreikðtøþiniø dalijimosi atvejis yra komandos ar darbogrupës susirinkimas, kuriame dalijamasi patir-

14

timi ir idëjomis; externalizacija (neiðreiktø þi-niø transformacija á iðreikðtas þinias): neið-reikðtas þinias konvertuojant á iðreikðtas daþ-niausiai pasinaudojama metaforomis, kuriosyra svarbi idëjø, koncepcijø kûrimo priemonëorganizacijose; kombinavimo, sujungimo (ið-reikðtø þiniø transformacija á iðreikðtas): nau-jos ir jau egzistuojanèios iðreikðtos þodþiais þi-nios sisteminamos, yra surenkamos á sistemi-nes þinias, tokias kaip specifikacijø rinkiniainaujo produkto prototipui. Daþniausiai nau-jai sukurta koncepcija turi bûti jungiama sujau esamomis iðreikðtomis þiniomis, kad bûtøgalima jà paversti á kà nors realø. Taigi, ðis bû-das prasideda jungiant skirtingas dalis su ið-reikðtomis þodþiais þiniomis. Iðreikðtomisþiniomis galima dalytis per mokymàsi, semi-narus, taip pat dokumentus, el. laiðkus ir t. t.;internalizacija, kai idëjos ágyja konkretø pavi-dalà, þinios turi bûti integruojamos á organi-zacijos patirties sankaupas ir tik tada tampavertingu organizacijos iðtekliumi.

I. Nonaka pabrëþia, kad iðreikðtø ir neið-reikðtø þiniø formø sàveika yra esminë prie-laida dinamiðkam þiniø kûrimui organizacijo-

je. Neiðreikðtos þinios turi bûti uþraðomos, for-malizuojamos, kad taptø organizacijos turtu,o ne tik individualiu patyrimu.

Internalizacija – tai nëra galutinis þiniø vir-smo procesas, o pagrindas naujoms þiniomsreprodukuoti organizacijos viduje, kai kon-struojama hipotetinë þiniø kûrimo grandinë.

K. Dalkir (2005), analizuodamas þiniø val-dymo procesus, akcentuoja, jog, identifikuo-jant þinias, reikia ávertinti iðreikðtø ir neiðreikð-tø þiniø sàsajas bei skirtumus. Neiðreikðtø þi-niø beveik neámanoma koduoti, jos perduo-damos tiktai per tiesioginá veiklos stebëjimà irsprendimø imitavimà. Jas reikia kruopðèiauanalizuoti tol, kol bus galima tinkamai pateik-ti ir pristatyti. Anot autoriaus, neiðreikðtø þi-niø identifikavimas individualiais lygmenimisgalimas tokiais atvejais: pokalbis su ekspertais,pokalbiai su organizacijos nariais apie jø þi-nias, stebëjimus. Organizaciniu lygmeniu ðisprocesas vykdomas ðitaip: pasitelkus þiniøsklaidà organizacijoje, per netiesioginá moky-màsi stebint organizacijos technikas ir proce-dûras, empirines þinias, ágyjamas praktikoje,veiklos iðvadø darymà. Iðreikðtø þiniø visuma

4 pav. Þiniø konversijos bûdai (I. Nonaka ir H. Takeuchi, 1995).

SOCIALIZACIJA

KOMBINACIJA

EKSTERNALIZACIJA

INTERNALIZACIJA

Neišreikštos

žinios

Neišreikštos

žinios

Neišreikštos

žinios

Išreikštos

žinios

Išreikštos

žinios

Išreikštos

žinios

Išreikštos

žinios

Neišreikštos

žinios

15

yra atpaþástama per: kognityvinius þemëlapius;individo þiniø „mentalinius modelius“, spren-dimø medþius ir kt.

Paminëtini M. W. McElroy (1999) ir W. Bu-kowitz bei R. Williams (2003) þiniø kûrimo irintegravimo procesai, kurie yra susijæ su orga-nizacijos þiniomis, ásitikinimais, poreikiais ir ver-slo aplinka. M. W. McElroy pabrëþia, jog orga-nizacinës þinios bûna subjektyvios, kaupiamosindividø ir grupiø mintyse, ir objektyvios, uþfik-suotos tam tikrose laikmenose ar kitomisiðreikðtomis formomis. Visos ðios þinios kartusudaro paskirstytà organizaciniø þiniø bazæ.

Verslo organizacijoms valdant þinias svar-bûs ir paminëtini J. Birkinðou ir T. Ðyhano(2002) þiniø – idëjø gyvavimo ciklas bei A. Ink-peno ir A. Dinuro þiniø sklaidos modelis (Al-Hawamdeh, 2003).

J. Birkinðou ir T. Ðyhano þiniø – idëjø gy-vavimo cikle pirmiausia iðskiriamas idëjos kon-kretumo kûrimo etapas. Idëjos autoriai dalija-si þiniomis su verslo aplinkos nariais, idëja tam-pa aiðkesnë, konkretesnë, jos vertë didëja jà

nuolat aptariant, vertinant, iðbandant. Sklei-dimo etape þinios paskleidþiamos ir idëja tam-pa gerai þinoma rinkoje, ja galima pasinaudo-ti. Produkto etapas: idëja yra labai gerai þino-ma ir suvokiama kaip tam tikras produktas arpaslauga.

Þiniø sklaida yra labai svarbus þiniø vady-bos proceso etapas. Þiniø sklaidà galima api-bûdinti kaip sàmoningà aktà, kai viena ðalissudaro galimybes þiniomis pasinaudoti kitai ða-liai. Þiniø sklaida gali bûti horizontali ir verti-kali, formali ir neformali. Ðiuolaikinës infor-macinës technologijos sudarë galimybæ skleistiþinias taupant laikà ir sànaudas. Taèiau vis dël-to svarbiausias þiniø sklaidos veiksnys yra þmo-gus, o technologijos tik padeda palengvinti þi-niø skleidimo procesus (Al-Hawamdeh,2003). A. Inkpeno ir A. Dinuro þiniø sklaidosmodelio þinios skirstomas á 5 dimensijas(5 pav.): kultûra, strategija, sprendimø priëmi-mas, aplinka ir technologija, operacijos. Anali-zuojami trys þiniø tipai, kurie gali bûti sklei-dþiami organizacijos viduje. Pirmas þiniø tipas

5 pav. A. Inkpeno ir A. Dinuro þiniø sklaidos modelis (Al-Hawamdeh, 2003).

Þiniøbûklë

Þiniø ávairovë

16

yra þiniø ávairovëje taèiau jos nëra orga-nizacinës þinios, tai organizaciniø þiniø po-tencialas. Antras þiniø tipas – þiniø bûklë – taiorganizacinës þinios, kurias reikia atrasti ar netidentifikuoti ir pripaþinti organizacijoje. Tre-èias þiniø tipas egzistuoja kitapus þiniø ávairo-vës ribø, yra nesuderinamas su organizacijosþiniø baze.

Kai þinios yra perduodamos, vadinasi, tamtikras þiniø tipas buvo perduotas ir nuo pradi-nio konteksto perëjo prie naujojo. Kontekstaiyra formuojami penkiø dimensijø. Tam, kadbûtø galima perduoti tam tikrø þiniø tipà, siun-tëjas ir gavëjas turi turëti panaðius arba susi-jusius kontekstus. Kuo artimesni kontekstaibus tarp þmoniø, besikeièianèiø informacija,tuo sëkmingesnis bus þiniø sklaidos procesas.

Apibendrinant þiniø vadybos procesus, ga-lima teigti, jog literatûroje pateikiama plati þi-niø vadybos procesø modeliø ávairovë. Vieniið jø iðsamesni, visapusiðkesni bei platesni, kiti– lakoniðkesni ir paprastesni, taèiau svarbu ak-centuoti, kad visi jie yra svarbûs ir teikia nau-dà organizacijai. Þiniø vadybos procesai, jø te-orinis ávardijimas ir praktinis taikymas orga-nizacijø veikloje suteikia þinioms nenutrûks-tamà gyvavimo ciklà. Þiniø gyvavimo ciklo me-tu informacija paverèiama þiniomis, þinios yraapmàstomos, iðmokstamos, gaunama naujø þi-niø, jos iðsaugojamos, pasitelkiamos ið naujo,pridedama nauja informacija, þinios pasikei-èia, iðmokstama kas nors nauja – ir visa taivyksta nuolat. Organizacijoms itin svarbu, kaddarbuotojø iðmoktos ir sukurtos þinios pasi-liktø organizacijoje, kad jas perimtø kiti orga-nizacijos nariai.

Þiniø valdymo procesai – þiniø ágijimas, kû-rimas, rekonstravimas – svarbûs organizacijai,kai ji nuolatos siekia atnaujinti savo þinias. Ta-èiau paþymëtina, jog efektyvus þiniø atnauji-nimo vyksmas labai daug priklauso nuo pir-møjø procesø: þiniø identifikavimo, sistemini-

mo bei sklaidos ir kt. Todël bûtina uþtikrintivisø minëtø procesø vyksmà ir nuolatinæ sà-veikà.

Þiniø mainus organizacijoje palengvinaádiegtos þiniø valdymo sistemos. Jos lemia netik sëkmingus mainus, bet ir þiniø klasifikavi-mà, organizavimà bei iðsaugojimà.

Þiniø valdymo sistemos

Kartais, kas tinka vienai verslo organizacijai,visiðkai gali netikti kitai organizacijai dël ávai-riø prieþasèiø (organizacijos dydþio, darbø ap-imties, aplinkos átakos ar kitokiø veiksniø), norsverslo organizacijos veiklos sritis gali bûti ana-logiðka. Siekis tinkamai panaudoti sukauptà in-formacijà, paverstà þiniomis, o þinias – iðminti-mi, pasitelkus informacines technologijas,leidþia verslo organizacijai sukurti sëkmingà þi-niø valdymo sistemà. Sunku sukurti vienà uni-versalià informacinæ sistemà, kuri atitiktø dau-gelá verslo organizacijø poreikiø, nes ávairiø pro-fesijø specialistai naudoja skirtingà informaci-jà. Todël, savaime suprantama, kad kuriamosir naudojamos ávairios paskirties informacinëssistemos. Viena ið informaciniø sistemø grupiøyra þiniø valdymo sistema, kuri valdo verslo or-ganizacijos þiniø iðteklius bei siekia uþtikrintitinkamà ðiø iðtekliø naudojimà. Sëkminga þi-niø valdymo sistemà leidþia sukurti organi-zacijos strategija, kurioje iðanalizuoti verslo or-ganizacijos ypatumai, ávertinamos naudojamostechnologijos, uþfiksuojami vykstantys ir pla-nuojami nauji procesai ar veikla. Verslo orga-nizacijos, siekdamos sukaupti, apdoroti bei pa-teikti informacijà vartotojui, kuria informaci-næ sistemà, kuri tampa visos verslo sistemosdalimi. J. M. Firestone (1998) þiniø valdymosistemà ávardija kaip sisteminá formalios ir ne-formalios informacijos rinkimà, keitimàsi, kau-pimà, identifikavimà ir pavertimà naudingo-mis þiniomis naudojant technologijas, pasitel-

17

kiant geriausià patirtá ir iðmintá. Þiniø vady-bos sistemos tapo ypaè svarbios, nes interne-tas ir technologijø plëtojimasis kartu sudarëþiniø darbuotojams platesnæ prieigà prie in-formacijos ir idëjø, kurios skatina ir palaikojø kûrybingumà. Þiniø valdymo sistema pa-gal J. A. Smeltzer (2003) – suplanuota irádiegta sistema, skirta darbo eigos palaikymui,kalbos ir proceso standartizavimui, nustatantreikðminius projektuojamo darbo dalykiniusverslo procesus. D. Barrett (1997) teigia, kadþiniø valdymo sistemos vadovaujasi vartoto-jo – pagrindiniu (angl. user-centered para-digm) poþiûriu, kuris remiasi prielaida, kadinformacijos vertë paaiðkëja tik tada, kai jivartojama, o ne sukuriama. Ðia paradigma sie-kiama maksimizuoti vartotojui reikalingos in-formacijos vertæ, nes informacija yra skirtavartotojams, kurie siekia organizacijos stra-tegijoje nusistatytø tikslø. Organizacija, kur-dama þiniø valdymo sistemà, integruoja vi-sus su ja susijusius procesus á bendrà infor-macinæ sistemà. Dël ðios prieþasties, anotA. Lupeikienës, O. Vasileco (2003), þiniø val-

dymo sistema gali bûti suprantama kaip in-formacinës sistemos dalis.

Analizuojamoje literatûroje galima rastiskirtingai apibrëþiamà efektyvià þiniø valdy-mo sistemà. Vieni efektyvià þiniø valdymosistemà laiko atskleidimu sëkmingos orga-nizacijos ateities. Juo pasiremdami, darbuo-tojai ágyja teisæ gauti reikiamos medþiagosir prieiti prie iðoriniø þiniø ðaltiniø. Tokia sis-tema suteikia galimybæ kaupti ekspertø þi-nias apie projektà, kurios galëtø bûti nau-dingos ir reikalingos efektyviam projektøvaldymui. Kiti autoriai efektyvø þiniø valdy-mo procesà pateikia kaip „dviejø þingsniø“procesà, kurio pirmajame þingsnyje turi bû-ti surinktos ir identifikuotos þinios – dëme-sys procese skiriamas þmogui, o antrajame– þinios turi bûti iðsaugojamos ir prieinamosdarbuotojams – dëmesys procese skiriamastechnologijoms (Sycor–Making, 2006).A. Kaklauskas ir L. Kanapeckienë (2005) þi-niø valdymo sistemà apibûdina kaip sistemi-ná informacijos rinkimà, kaupimà, identifi-kavimà ir pavertimà naudingomis þiniomis

6 pav. Þiniø valdymo sistema verslo sistemoje (W. Horton Consulting, 2001).

Þiniø valdymas

Rinkodara

Þiniø kûrimas

Þiniø valdymosistema

Ryðiai suvisuomene

Informacija irpublikacijos

Þinios

Pagalba telefonu

Vartotojas

18

naudojant technologijas, pasitelkiant geriau-sià patirtá ir iðmintá.

Þiniø valdymo sistema leidþia kurti, apdo-roti, panaudoti bei pateikti þinias vartotojui.Kadangi ði sistema yra informacinës sistemosdalis, ji veikia ir verslo procesus. Þiniø valdy-mo sistemø svarbiausias tikslas – kaupti orga-nizacines þinias ir jas naudoti daug kartø, su-daryti galimybes kuo daugiau keistis þiniomisorganizacijos darbuotojams.

W. Horton (2001) atskleidþia þiniø vady-bos vaidmená valdant visus informacinius ir þi-niø srautus bei kuriant ryðius su klientais ir nu-rodo, kaip þiniø vadyba apima þiniø valdymosistemà.

Þiniø valdymo sistema leidþia kurti, apdo-roti, panaudoti bei pateikti þinias vartotojui,o þiniø valdymo sistema gali bûti suprantamakaip informacinis portalas, elektroninë ben-druomenë, verslo valdymo sistema ar kitø þi-niø vadybos sprendimø visuma, leidþianti su-valdyti þiniø srautus (6 pav.).

Þiniø valdymo sistemos gali bûti ávairios:turinio valdymo sistemos; bendros aplinkos;viki; specialûs árankiai. Plaèiai taikomos þiniøvadybos technologijos yra visiems gerai þino-mos: telefonas, elektroninis paðtas, vaizdo kon-ferencijos ir t. t. Visos ðios technologijos ska-tina diskusijas, dalijimàsi idëjomis, þiniø kûri-mà ir dalijimàsi jomis. Ðalia ðiø standartiniøtechnologijø pasirodë naujø technologijø, su-telkianèiø dëmesá á þiniø vadybà: Weblog;K-log ir kt.

Taip pat bûtø tikslinga paminëti vienà ið in-traneto aspektø – korporacijos katalogà, ku-riame prasminga sudëti nuorodas á specifinesorganizacijos dalis, projektus ar turinio pras-me naudingà informacijà, skatinanèià þiniø da-lijimàsi.

Þiniø valdymo sistemø kûrimo metodaisgali bûti þiniø þemëlapiai. M. Eppler (1997)bendràja prasme þiniø þemëlapius apibrëþia

kaip grafiná ekspertø, þiniø turto, ðaltiniø,struktûrø ar programø perteikimà. Pasak au-toriaus, þiniø þemëlapiai padeda rasti eksper-tus ar þiniø ðaltinius, kurie padeda suteikti var-totojui galimybæ suklasifikuoti naujas þiniaspagal esamas ir susieti uþduotis ið þiniø iðtek-liø. Þiniø þemëlapio, kaip þiniø valdymo sis-temø kûrimo metodo, panaudojimas prasmin-gas, nes visa reikalinga informacija gali bûtikompiuterizuota, susisteminta pagal reikiamuskriterijus. Þiniø þemëlapiai padaro laisvà pri-ëjimà organizacijos darbuotojams prie þiniø,kurios gali bûti formalizuotos ir leidþia nau-dotis þiniomis bet kuriuo metu, bet kur.

Anot M. Joseph ir Ph. D. Firestone (1998),þiniø valdymo sistemø technologijos gali bûtiparemtos: dokumentais ar bet kokia techno-logija, kuri leidþia valdyti, kurti, dalytis doku-mentais (pvz.: Lotus Notes, internetas, paskirs-tyta duomenø bazë ir t. t.); ontologijomis; dirb-tinio intelekto technologijomis. Nors paslëp-tos þinios vystosi natûraliai sàveikaudamos, ta-èiau aiðkios þinios lengviau koduojamos, per-duodamos. Þiniø vadybos profesionalai trans-formuoja neiðreikðtas þinias á iðreikðtas, elimi-nuoja siaurus, specifinius kontekstus, pateikiaapibendrintas organizacijos þinias.

Paþymëtina, jog tik nuosekliai laikantis þi-niø poreikio identifikavimo, þiniø vadybos stra-tegijos sukûrimo, þiniø vadybos sistemos pro-jektavimo, þiniø vadybos technologijø diegi-mo etapø þiniø valdymo sistema gali veikti sëk-mingai ir efektyviai, teikti naudà organizacijaiir uþtikrinti, kad darbuotojas reikiamoje vie-toje reikiamu metu gaus reikiamø þiniø.

Þiniø vadybos vertinimas ir naudaverslo organizacijai

Siekiant, kad ámonës valdomos þinios bûtønaudojamos efektyviai, svarbu jas panaudotipraktinëje veikloje, o ágijus atitinkamà þiniø

19

suteiktà kompetencijà, þinias iðsaugoti. Prak-tiniai þiniø valdymo skyriai apima þiniø uþda-vinius ir þiniø vertinimà (Probst, 2006). Þiniøuþdaviniø tikslas yra atsakyti á klausimà: kaipþiniø valdymas gali tapti kryptingas. Þiniø ver-tinimas siekia atsakyti á klausimà: kaip suþinoti,ar þiniø valdymo procesai gali bûti sëkmingi?

Þiniø vadybos vertinimas organizacijoje yrasvarbus, kai norima iðsiaiðkinti, kaip efektyviaiir kokiose veiklos srityse yra taikomi þiniø va-dybos metodai, kaip pati organizacija suvokiajos þiniø vertæ.

Vienas ið þymiø þiniø vadybos teoretikø irpraktikø David Skyrme (2002) iðskiria tokiusesminius þiniø vadybos vertinimo aspektus:nauda, kokia veikla vykdoma ir kokiomis prie-monëmis.

North K., Hornung T. (2002) pateikia, kadþiniø vadyba turëtø bûti vertinama tokiais krite-rijais: nauda darbuotojams, klientams ir paèiaiorganizacijai; þiniø vadybos taikymas naudojantinformacines technologijas, þmogiðkøjø iðtekliøvaldymà; organizacijos konkurencingumo padi-dëjimas.

Daugelis autoriø, vertindami þiniø vadybosnaudà organizacijai, kaip esminius ir svarbiau-sius privalumus, pateikia ðitokius: spartesni ver-slo procesai, didesnis klientø pasitenkinimas irdarbuotojø motyvacija, aktyvesnis organizaci-nis mokymasis, geresni finansiniai rodikliai.

Þiniø vadybos vertinimas yra sudëtingasprocesas, èia reikia logiðkø ir nuosekliø veiks-mø. Mokslas, technologijos, komunikacijosformø kaita – visa tai neiðvengiamai daro áta-kà þiniø vadybos vertinimui. Daþniausiai nau-dojamos intelektinio kapitalo ir þiniø vadybosvertinimo sistemos: nematerialiojo turtomonitoringas; skleidimo (skandia) navigato-rius; suderinta rodikliø kortelë; intelektiniokapitalo indeksas, investicijø gràþa ir kt. Verti-nimo sistemos pasirinkimas priklauso nuo or-ganizacijos veiklos ypatumø, vertinimo tikslø,

auditorijos, kuri naudos vertinimo rezultatus,ir kitø vertinimà veikianèiø veiksniø.

Vertinimai suteikia galimybæ nustatyti þi-niø vadybos sistemos stiprybes bei silpnybes.Patobulinta sistema gali padëti ámonei efek-tyviau panaudoti darbuotojø intelektiná kapi-talà ir siekti organizacijos tikslø. Svarbiausiasintelektinio kapitalo ir þiniø vadybos vertini-mo sistemø pagrindas yra finansiniø ir nefi-nansiniø rodikliø rinkinys. Vertinimo sistemagali bûti derinama su ámonëje egzistuojanèio-mis vertinimo sistemomis arba veikti savaran-kiðkai. Nepriklausomai nuo to, koks yra pasi-rinkimas, gauti vertinimo rezultatai turi bûtipanaudoti ámonës veiklai gerinti.

Apibendrinimai ir iðvados

Siekiant þinias kurti bei naudoti organizacijainaudinga linkme, svarbu þiniø vadybos tikslussuderinti su organizacijos veikla ir tikslais. Ver-slo organizacijoje þiniø vadyba padeda suras-ti, atsirinkti, sisteminti, skleisti ir perduoti svar-bià informacijà, kuri yra reikalinga problemøsprendimui, nuolatiniam mokymuisi, strategi-niam planavimui.

Þiniø vadybos procesai, jø teorinis ávardi-jimas ir praktinis taikymas organizacijø veik-loje suteikia þinioms nenutrûkstamà gyvavimociklà. Organizacijoms itin svarbu, kad darbuo-tojø iðmoktos ir sukurtos þinios pasiliktø or-ganizacijoje, kad jas perimtø kiti organizaci-jos nariai.

Þiniø valdymo sistema turëtø bûti kuria-ma kaip informacinës sistemos dalis, kurios pa-grindinis uþdavinys organizacijoje yra þiniøsrautø valdymas.

Diegiant þiniø vadybos sistemas, bûtinaávertinti jø efektyvumà, nes tai leidþia supras-ti, kokià átakà þiniø vadyba daro verslui. Dau-gumos intelektinio kapitalo ir þiniø vadybosvertinimo sistemø pagrindas yra finansiniø ir

20

nefinansiniø rodikliø rinkinys. Kiekviena verti-nimo sistema turi savø privalumø bei trûkumø.Nëra universalaus metodo, kuris tiktø kiekvie-nai ámonei. Vertinimo sistema gali bûti derina-ma su ámonëje egzistuojanèiomis vertinimo sis-temomis arba gali veikti savarankiðkai.

LITERATÛRA

AL-HAWAMDEH, S. (2003) Knowledge Mana-gement: Cultivating knowldge professionals. Oxford:Chandos Publishing. 2003. 222 p. ISBN 1843340372.

BARRETT, D. The Paradox Process: Creative Bu-siness Solutions. Derm Barrett, New York: AmericanManagement Association, 1997, 203 p.

BIRKINSHAW, J., SHEEHAN, T. (2002) Mana-ging the Knowledge Life Cycle? [interaktyvus]. [þiûrëta2007 m. rugsëjo 4 d.]. Prieiga per internetà: <http://www.ewh.ieee.org/soc/ems/emr/archives/issues2003/Q3/ES03v31n3p19-27.pdf>.

DALKIR, K. Knowledge management in theoryand practice. USA: Elsevier Butterworth Heinemann,2005. 356 p. ISBN 075067864x.

DAVENPORT, T., SHORT, J. The new industrialengineering: information technology and businessprocess redesign // Sloan management rereview, 1990.

EPPLER, M. (1997) Praktische Instrumente desWissensmanagements–Wissenskarten: Fuhrer durchden „Wssensdschungel“, Gablers Magazin No. 8.P. 10–13

FIRESTONE, J. M. (1998) Enterprise Knowledgemanagement Modeling and Distributed Knowledge Ma-nagement Systems, 1998 [þiûrëta 2007 03 10]. Prieigaper internetà: <http://dkms.com/EKMDKMS.html>.

HAFFEY, D., WOOD, S. Business informationmanagement. 2005.

JOSEPH, M., FIRESTONE, Ph. D. (1998) Enter-prise Knowledge management Modeling and Distribu-ted Knowledge Management Systems, 1998 [interakty-vus]. Prieiga per internetà: <http://dkms.com/EKMDKMS.html> 2007 m. kovo 10 d.

KAKLAUSKAS, A., KANAPECKIENË, L. (2005)Þiniø valdymas ir „BRITA in PuBs“ projektas: Ûkiotechnologinis ir ekonominis vystymas. 2005, vol. XI,Nr. 2. P. 78–86.

LUPEIKIENË, A., VASILECAS, O. (2003) Þi-niø valdymas integruotoje verslo, informacinëje ir pro-

gramø sistemoje. Mokslo darbai. Informacijos moks-lai. 26 T. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla,p. 140–145.

MCELROY, M. W. (1999) The Knowledge LifeCycle: An Executable Model For The Enterprise [in-teraktyvus]. Miami, FL, 1999, [þiûrëta 2006 m. liepos4 d.]. Prieiga per internetà: <http://64.233.179.104/search?q=cache:EZI3JESVlxYJ:www.macroinnova-tion.com/images/KnlgLifeCycle.pdf+McElroy+KM+cycle&hl=lt&gl=lt&ct=clnk&cd=4>.

MURRAY, P. (2003) Information, Knowledge andDocument Management Technology. Paskelbta „Know-ledge Management Metazine“, nr. 2. Prieiga per in-ternetà: <http://www.ktic.com/topic6/12_INFKM.HTM>. Þiûrëta 2005 m. geguþës 31 d.

NONAKA, I., TAKEUCHI, H. (1995) Knowled-ge Creating Company. New York: Oxford Universitypress, 1995. ISBN 0-195-09269-4.

NORTH, K., HORNUNG, T. The Benefits ofKnowledge Management – Results of the GermanAward „Knowledge Manager 2002“ [interaktyvus]. [þiû-rëta 2007 m. spalio 10 d.]. Prieiga per internetà:<http://www.jucs.org/jucs_9_6/the_benefits_of_know-ledge/North_K.html>.

POLANYI, M. (1958) Personal Knowledge To-wards a Post – Critical Philosophy, Routledge&Ke-gan Paul, London. 1958.

PROBST, G., RAUB, S., ROMHARDT, K. (1999)Managing knowledge: building blocks for success.Chichester: John Wiley&Sons LTD, 1999. 360 p.

ROBERTSON, J. (2004) Intranets and Knowled-ge Sharring. [interaktyvus]. CM Collumn: 2004 [þiû-rëta 2006 m. liepos 10 d.]. Prieiga per inter-netà:<http://www.steptwo.com.au/papers/kmc_intra-netsknowledge/>.

ROOS, G., ROOS, J. (1997) Measuring YourCompany’s Intellectual Performance. Journal of LongRange Planning, vol. 30, No. 3, 1997.

Þiniø vadyba, kuri galëtø bûti taikomapraktiðkai, kol kas dar tik formuojasi, bet jauaiðki plëtros kryptis: tai bus integruojanti va-dybos sritis, orientuota á intelektinio kapitalokûrimà ir valdymà bei turinti jungtis su viso-mis modernios vadybos ðakomis.

21

ÐÓÌÈÇÅÍ, Ì. Ê. (2004). Óïðàâëåíèå çíàíèÿìè.

Ìîñêâà: ÎÎÎ „Èçäàòåëüñòâî ÀCT“. ISBN 5-17-026373-2.

SCHUPPEL, J., MULLER-STEWENS, G., GO-MEZ, P. (1998) The knowledge spiral // Knowing inFirms: Understanding, Managing and Measuring Know-ledge, London p. 223–239.

SMELTZER, J. S. (2003) Behaviorial Systems Ana-lysis Approach to Designing a High – Impact Knowled-ge Management System. Ph. Dissertation. Western Mi-chigan University, Kalamazoo, MI:UMI. A Bell &Ho-well Information company, USA. 2003. [interakty-vus]. Prieiga per internetà: <http.www.> 2007 m.spalio 15 d.

SKYRME, D. Knowledge Management Assessment.Ið David Skyrme Associates [interaktyvus]. 2002 m. rug-pjûèio 22 d. [þiûrëta 2007 m. spalio 14 d.]. Prieigaper internetà: <http://dev.skyrme.com/services/kmas-sess.htm>.

STEWART, T. A. (1997) Intellectual Capital: TheNew Wealth of Organizations [interaktyvus]. 1997[þiûrëta 2007 m. vasario 7 d.]. Prieiga per internetà:<http://members.aol.com/thosstew/forward.html.>.

SVEIBY, K. E. Tacit knowledge [interaktyvus].31 December, 1997 [þiûrëta 2007 m. lapkrièio 5 d.].Prieiga per internetà: <http://www.sveiby.com/artic-les/Polanyj.html>.

SYCOR – Making Information usable. [interak-tyvus]. Prieiga per internetà: <http://www.sycor-us.com/index.php?m_id=45> 2006 m. rugsëjo 12 d.

TESSUN, F. (1998) Managing the Knowledge ThePower of Knowledge – From Research Congress, Ber-lin, September, 1998.

VILLEGAS, R. (2000) Knowledge ManagementWhite Paper. [interaktyvus]. Prieiga per internetà:<http://www.insmkt.com/kmwhute.htm > 2007 m. ge-guþës 17 d.

WEBSITE of the Knowledge Management [inte-raktyvus]. Prieiga per internetà: <http://www.know-ledgemanagement.org.uk>. 2006 m. rugsëjo 12 d.

WILLIAM, H. Consulting Inc. (2001) Knowled-ge management. [interaktyvus]. JAV: 2001 [þiûrëta 2007m. vasario 15 d.]. Prieiga per internetà: <http://w w w . b e s t d e g r e e . c o m / c o u r s e s / e d u 7 2 2 / p d f /edu722_KMT_01.pdf>.

KNOWLEDGE CONTROL IN BUSINESS ORGANIZATION

Zenona Ona Atkoèiûnienë

S u m m a r y

Knowledge management is one of the most importantinputs in the business organization control that exertsinfluence upon successfulness at the market, applica-tion thereof affords flexibility to organization in acco-mmodation to environmental changes, noting somenew possibilities and use them.

The article stresses that business and knowledgemanagement activities should be related in the wayenabling to derive maximum profit with usage ofminimal costs rendering advantage not only to themarket but also to society-oriented business vision inorder to direct usage and creation of knowledge inthe direction that is useful for organization

The article considers organization as knowledgeresource and ability source, knowledge managementis considered to be the ability to collect and use

knowledge of staff members in order to create surplusvalue, increase strategy.

Objective of the article is to analyze knowledgemanagement as a summation of activities, processes,structures and means securing competitive advantageof business organization. The topic of the article isrevealed pursuant to knowledge management theo-ries and analysis of their application in the practicalactivity with submission of:

General business organization activity and controlprocesses in the context of creation of organizationalknowledge basis;

Importance of procedural knowledge control increation of uninterrupted knowledge accumulation,organization and division environments and systems;

Knowledge management estimation and usageaspects.

Áteikta 2008 m. sausio 28 d.