Kucinskiene - Verslo Ekonomika

7/29/2019 Kucinskiene - Verslo Ekonomika

1/47

VISAGINO VERSLO KOMPETENCIJOS CENTRAS

____________________________________________________________

PHARE 2000 PROJEKTAS

VERSLO KOMPETENCIJOS CENTRO VISAGINE KRIMASLT0009-03-01-0080

VERSLO EKONOMIKA

MOKYMO PRIEMON

ParengVILNIAUS KOOPERACIJOS KOLEGIJADoc. Marija Kuinskien

Vilnius 2003


2/47

1 tema. mon kaip verslo sistema.

Keliami udaviniai:

- isiaikinti svokos mon apibrim,

-

suvoktimons tiksl iklimo ir j siekimo reikm,- suprastimon supani aplink ir aplinkos pokyi svarb jos veiklai,- aptartimoni klasifikavim.

Ekonominje literatroje sutinkami vairs svokos mon apibrimai. Juose skirtingi autoriaivairiai interpretuoja isvok. Aptarsime kai kuriuos svokos monapibrimus.

monyra savo firmos vard turintis kinis vienetas, steigtas statymnumatyta tvarka tam tikraikomercinei - kinei veiklai. mon sudaro mediagini daiktini, finansini ir nemateriali

aktyv, jos teisi ir pareig kompleksas ( LR moni statymas, 1990 05 08; Nr. 1-196 ).Ekonominiteorijliteratroje odis firma aikinamas taip: firma tai ekonominis subjektas, kurisvykdo ekonominveikl , turi ekonominsavarankikum, kai reikia priimti sprendim, k, kaip irkiek prekigaminti, kur, kam ir kokia kaina savo produkcijparduoti. Firmai gali priklausyti vienaar keletas moni.mon yra vieta, kur vyksta preks arba paslaugos gamyba ar realizacija: fabrikas,gamykla, parduotuv, main plovykla ir t.t.Priklausomai nuo to, kokia gamybin veikla bdingafirmai priklausanioms monms, firmos bna skirtingri(Mikroekonomika. Vadovlis).

mon, verslo mon pagrindinis rinkos arba mirios ekonomikos kinis vienetas, kuris perkareikalingus iteklius ir jais naudodamasis parduoda pagamintas prekes arba paslaugas. mon galiturti ne vien, bet daug gamybinivienet: fabrik, gamykl, parduotuvi ir pan. monininkas asmuo arba firma, kuri nuomojasi ir samdo reikalingus gamybos veiksnius, valdo verslir rizikuoja

prarasti naudojamturt, bet tikisi gauti pelno (Ekonomikos teorijos terminodynlis).

Komercin veikla , kai siejama su komercija (prekyba, pirkimu ir pardavimu). Komercija prekyba, prekybos operacijos. Komercinis: 1. Prekybinis. 2.Aprpinimo pagal korteles slygomis priklausantis prekybai be korteli, padidintomis kainomis. Komersantas, asmuo, kuris veriasiprivaia prekyba; pirklys, prekybininkas (Tarptautiniodiodynas).

kin veikla, kai ia svoka nusakoma tam tikra mogaus (moni) veiklos dalis, kuri apima ne tikpagaminim, bet ir transportavim, prekyb ir t.t. kika veikla, kiki santykiai yra pagrindas,

b

tina prielaida kit

mogaus veiklos srii

, kit

socialinio gyvenimo slyg

susidarymui irpaangai /E.Galvanauskas/.


3/47

3

monapibdinama kaip gaminanti produkcij arba teikianti paslaugas techniniu, organizaciniu irkiniu poiriu vientisa sistema (Vadovlis.Sakalas, Vanagas ir kt.).

mon, tai ... technin- ekonomin sistema, kurioje egzistuoja darbdavys ir vienas ar daugiausamdomdarbuotoj(odynas).

mon tai usiimanti tik kine veikla organizacija, gaunanti fabriko, gamyklos, dirbtuvi,parduotuvi ar kt. Pavidal (pramonje, ems kyje, transporte, statyboje, prekyboje ir t.t.) irvykdanti vien ar kelias specifines funkcijas, gamindama ir paskirstydama vairias prekes ir

paslaugas(Mokomoji knyga).

mon yra ekonomin, savarankika, gaminanti rinkai organizacija. Organizacijos svoka yra taippat vair autori skirtingai apibriama, nors galima pastebti, jog vienijantis dalykas, kad visosmons yra organizacijos.

Organizacija, tai moni grup, kurios veikla smoningai koordinuojama siekiant bendro tikslo

(tiksl). Kaip organizacijamon yra :- socialin grup, kurioje suburiami mons; organizuojamas j darbas; vyksta sudtingi

kiniai procesai, sudarantys vadybos darbuotojveiklos pagrind ir lemiantys vadybininkreikalingum,

sukurianti produktus kaip veiklos ar proces / gamybos ar paslaugos teikimo/ rezultat( Pastaba. Produktas veiklos ar proces rezultatas. Procesas tai sistemin veiklosatlikimo tvarka arba procesas visuma veiksni, kuriais pertvarkomas (perdirbamas)gavinys. Paslauga tiekjo veiklos, skirtos kliento poreikiams tenkinti, rezultatas),

- atvira aplinkai,tai reikia, kad ji palaiko su kitomis monmis , valstybs staigomis,institucijomis ir kt. abipusius sveikos ryius, turinti veiklos tikslus arba mons veiklosorientyrus, kuriems pasiekti nukreipta visa mons veikla. monstikslai yra jos veiklos orientyras ir veiklos vertinimo kriterijus. Tikslai formuojami derinantsuinteresuot asmen ir grupi interesus(savinink, akcinink, darbuotoj irkit).Pabrtina, kad tai konfliktinis procesas, nes, tenkinant vienos grups interesus, kitosgrups nariai turi savanorikai arba priverstinai paklusti (pritarti) vedaniosios grupsinteresams.

mons tikslai:- Socialiniai ( rpintis darbuotoj lkesiais ir j gyvendinimu; suformuoti ir palaikyti germonje psichologinklimat; sukurti tinkamas darbo slygas, teisingai atlyginti u mons interesusatitinkantdarb; traukti darbuotojus mons tiksl ir udavini formavim, j gyvendinim ir

pan.).- Ekonominiai ( mons mokumas ir pelningumas; mons pelno didinimas; veiklos pltra;konkurencingo produkto sukrimas, didesns (arba optimalios) rinkos dalies ukariavimas ir

pan.).- gali bti ir kitaip vardijami tikslai (pasisekimo, gamybos,techniniai, finansiniai, organizaciniai),kurie priklauso nuo tyrintojo keliamudavini.Tam, kad mon galtskmingai veikti irgyvendinti savo siekius, reikia vertinti tai, kad monyra atvira, tikslo siekianti verslo sistema, utikrinanti efektyvvisjos grandifunkcionavim.Taip aikinantis mons apibdinim naudinga atkreipti dmes tai, kad sistema,tai viena i plaiausiai vartojam moksle apie versl kategorij. Pagal sistem teorij,sistem turi sudaryti daugiau kaip vienas elementas, tam tikrais


4/47

4

ryiais susijs su kitais elementais; joje turi vykti procesai ir ji turi turti tokisavybi, kurineturiatskiri elementai. Kitais odiais sistemayra ten, kur yra bent du elementai ir tarp jyra glaudus,

betarpikas ryys.Tokie minimals reikalavimai sistemos apibrimui, leidia j pritaikyti beveikkiekvienam gyvenimo atvejui. Sistemoms bdingos unikalios savybs,jos yra atviros, nes kiekvienareali sistema yra kurios nors didesns sistemos dalis- posistemis; jos viena kit veikia, keiiasimaterialiais, informaciniais ir kt. itekliais.

Svarbu, kad aikinantis verslo sistemas ir j apibdinim iskirtume tokius poirius verslosistemaikinim:

- verslo sistema kaip informacini sraut sistema (Pastaba. Verslo sistemos tapatinamos suinformacijos kaupimo, apdorojimo ir paskirstymo tinkl formavimu atskiroje monje, tamnaudojant kompiuterines technologijas.Tai siejama su atskiru mokslu , vadinamu sistemanaliz, verslo sistemanaliz ir panaiai.),

- verslo sistema kaip atliekam operacij struktra (Pastaba. Pasirinkimai, kuriuos daro

verslo atstovai apie veiklas, kurias jie ketina atlikti, apsprendia bazin jverslo operacijstruktr, t.y. kmes vadiname j verslo sistema. Jie versl sutapatina su atskiros monsoperacij struktra.Jose lyg ir veikiama udaroje sistemoje, vienos mons rmuose ir taigalima pasiekti tik dirbtiniu bdu, nes ekonomikoje egzistuoja tik atviros sistemos,

priklausanios nuo kit su ja susijusi sistem, slygojanti ir kit su ja susijusi sistemraid),

- verslo sistema kaip institucij, veikianirinkoje ir palaikanitam tikrus ryius / institucijrinkoje ir jhierarchijos/ santykiderinys, esant atitinkamoms slygoms utikrinantis versloskm.(Pastaba.ia akcentuojama ryiai esantys ir mons viduje ir jos iorje. Veiklaivystyti suinteresuoti asmenys ar interes grups umezga ir palaiko susitarimo pagrindusantykius, kintanius nuo pavaldumo (hierarchijos) iki pirkimo pardavimo arba rinkossantyki.Tai, kad iuose santykiuose dalyvauja tam tikros institucijos (pavyzdiui, Finansinstitucijos ir muitins; vietimo ir mokymo institucijos; Teismai ir kitos juridinsinstitucijos ir t.t.), jie (santykiai) gauna juridin (teisin) pagrind , pavyzdiui, darbosutartys, kolektyvins sutartys, pirkimo pardavimo sutartys ir taip toliau.

monyra atviraverslo sistema, nra izoliuota ir nra veikianti vakuume.ia mginsime pabrtitai, kad bet kuri mon funkcionuoja aplinkoje. Bet kuris be iimties jos veiksmas galimas tik tuoatveju, kai aplinka leidia jai tai padaryti. Nors jos vidin aplinka / situacija (pozicija, struktra) yra

jos gyvybinis altinis, taiau mon, turinisavo vidinsituacij, supa iorin aplinka, kuri nuolat

kinta, tai yra dinamika, daugialyp,sud

tinga, pavojinga ir dabar prasiveria taip netik

tai, kad galisulugdyti net geriausiai pasiruousius verslus. mon yra pastoviai nuolatinio apsikeitimo su

iorine aplinka procese, o tai lemia jos igyvenim.Todl i vadov reikalaujama iskirtinskompetencijos parengiant moni veiklos tendencij prognozes artimai ar tolimai

perspektyvai.Pasaulyje vykstani permain ir pastebim tendencij labai daug. Iskirsime tikkelias pagrindines, kurios nepaprastai veikia tolimesnmonilikim:


5/47

5

informacin era (didja intelekto produkte dalis: 95proc. intelektas ir 5proc. mediaga.Pasaulyje ymi informacijos revoliucijos taka, kuri sudaro daugyb palankigalimybipramoniniams gamintojams. mons reikalauja kompiuterinisistemprieiros,

prezentacij (pristatym) krimo, rinkos tyrim, finansini duomen analizs,komunikavimo, telemarketingo, elektronins komercijos paslaug. ioje informacijos eroje

galima iskirti tokius pagrindinius pasaulyje vykstanius pokyius: standartizavimas orientacija siaurvartotojsegment, centralizacija ir decentralizacija ir t.t.);

globaliniai reikiniai (pagrindin pasaulinio masto 1990 met revoliucija globalizacija).Technologijos, produktrinkos, finansrinkos tapo globaliomis. Ilgas gamybos ciklas beididels produkcijos atsargos yra praeities dalykai iuo metu aktuals sandoriai realiuojulaiku bei just- in time tiekimas. Pasaulyje laipsnikai naikinami preki, kapitalo, darbo

jgos laisvo judjimo barjerai, todl vienvalstybipigios darbo jgos pranaumas gali btiderinamas su kit valstybi pranaumais technologij srityje. Tai slygoja nauj palankigalimybi monms atsiradim, i kuri svarbiausios, be abejons yra globalizacija,globalios valdymo bei pristatymo sistemos. Greitjantys kompiuterizavimo bei

telekomunikacijvystymosi tempai panaikina atstumo ir laiko klitis globoliam verslui.

Ekologijos klausimai (Aplinkos tara ir visuomens ekologinio iprusimo didjimas.Kaikurie gamybos procesai neivengiamai kenkia aplinkai. Todl visuomenje vis labiau didjasusirpinimas iais faktais ir ikyla poreikis aplinkos tar mainaniom technologijoms,naujoms pakavimo mediagoms ir pan. Ikyla mogaus igyvenimo klausimas);

Stiprja kolektyviniai sprendimai.

Preki ir paslaug santykis keiiasi paslaugos naudai (vis daugiau vartotojui reikia

paslaug); Inovacij, idjbadas (nuo atsitiktiniidjprie jprognozs ir jvaldymo).

Btina turti racional ir kartu oficial poir mons aplinkos veiksnistebjim. Siekiantintegruotis Europos ekonomin sistem ms monms svarbu isilaikyti nuolat kintaniojeaplinkoje, surasti palanki pozicij, kas padt sumainti rizik ir padidint

pasitikjim.Sugebjimas lanksiai reaguoti iorins aplinkos palankias galimybes ir galimuspavojus padtsiekti harmonijos tarp mons ir jos iorins aplinkos.

mons ir jos ryio su iorine aplinka egzistavimas leidia ne tik suvokti iorins aplinkos buvimo

fakt, bet ir paaikina, kodl mon i principo negali bti udara sistema.mons iorin aplink galima bt paaikinti atsivelgiant tai, kad vienuose apibrimuoseakcentuojama, kad iorin aplinka, tai tam tikri subjektai ir jgos, kurimon negali kontroliuoti irkurie turi takos mons palankioms stiprybms sukurti, ilaikyti ir vystyti skmingai santykius beisandrius su jos produkto tiksliniais vartotojais; kituose iorin aplinka ,tai vykiai ir tendencijos,kuri viena mon nepajgi kontroliuoti ir kurie atsiskleidia monei kaip potencialios galimybssavo stiprybms tvirtinti ar joms padidinti arba galimiems pavojems , silpninantiems mons veikl,sumainti.


6/47

6

mon supa specifin aplinka (arba konkurencin, dar vadinama Meso aplinka), bendroji (makroaplinka; taip pat iskiriamos tarptautin, nacionalin aplinkos ir kitokie aplinkskirstymai). Toksskirstymas, grupavimas ar klasifikavimas gali bti labai vairus ir priklauso nuo tyrinjimo irtyrintojo keliamtiksl.

Specifin (arba konkurencin) aplinka. Jos elementai: strategins konkurent grups, veikianiostoje paioje ekonominje veikloje; tiekjrinkos ir pirkjrinkos derybgalia; potencialivarovir produkt(prekiar paslaug)pakaitalatsiradimo pavojus; ir kita.

Bendroji aplinka. Jos elementai gali bti vardinti kaip veiksniai: politiniai, ekonominiai,socialiniai-kultriniai, technologiniai, galintys takoti mons strateginius sprendimus.

mons veikl galima irti trimis aspektais: natriniu (daiktiniu), ekonominiu (vertiniu),finansiniu.Todl ir jos veikla yra tyrinjama vairiais aspektais. Tai padeda geriau suvokti monjevykstanius procesus, parengti jvaldymo procedras ir konkreias veiklos tobulinimo priemones,

parodo turin ir sudtklausim, kuriuos monje turi sprsti atitinkamos specialybs , isilavinimo

mons gamybos, personalo vadybininkai, projektuotojai, finansininkai, apskaitos ir kiti.

monivairov.Lietuvos Respublikos monistatyme pateikiamos tokios monirys:1) individuali (personalin) mon,2) tikroji kin bendrija,3) komanditin (pasitikjimo) kin bendrija,4) akcin bendrov,5) udaroji akcin bendron,6) investicin bendrov,7) kooperatin bendrov (kooperatyvas),8) ems kio bendrov,9)

valstybinmon,10)vietos savivaldybs mon.

moni klasifikavimas sudaro galimyb apjungti pagal vien ar kelis klasifikavimo poymiuspanaias mones ir taip palengvinti kai kuriorganizacini, ekonomini, finansiniir kitklausimsprendim.mons klasifikuojamos:

- pagal dyd : smulkias, vidutines ir dideles;- pagal veiklos pobd: paslaugas teikianias, prekybos, perdirbimo, mirias;- pagal verslo organizavimo formas : individualias (personalines), kines bendrijas (TB ir

B), akcines bendroves (UAB ir AB), valstyb

s ir savivaldybi

mones.

mons nuosavybs tipas taip pat parodo jvairov.vairios verslo krimo formos leidia kurti :- bendras mones,- moniasociacijas,- koncernus,- konsorciumus,- kooperatines bendroves,- mons filialus ir atstovybes.


7/47

7

Kuriasi ir naujos formos mons (oforins), kurios registruojamos lengvatinio apmokestinimozonose. Lengvatinio mokesio reimas alis, kuri nustato nedideles asmeniniir bendrmokesinormas ir kuri dl to yra linkusi pritraukti turtingus asmenis bei tarptautines firmas, siekianiasminimaliai sumainti savo mokesi nat. Suprantama, kad kuo didesni alyje mokesiai, tuodidesnis noras juos kaip nors apeiti ar juos turti maesnius, ar j ivengti.Tiktina, kad dl to

galjo atsiras tam tikrpaslaugrinka.Pasaulyje daugyb bendrovisilo savo paslaugas monmsar atskiriems individams , norintiems turti sumaintus mokesius, dirbti alyse ar atskiroseteritorijose, kurios yra vadinamos mokesi rojais arba mokesi prieglobsiais.Tokios alys(pavyzdiui, veicarija, Lichtenteinas, Panama ir t.t.)yra susikrusios statymin pagrind,

padedant ivengti ar sumainti mokesius monms ar asmenims i dideli mokesi normali.Tuo tikslu alyse, kuriose yra mokesi rojus kuriamos tam tikros struktros (vairi formmons):

- laisvosios prekybos mons,- lengvatiniai bankai,- lengvatiniai investiciniai fondai,- valdymo bendrovs,

-

kontroliuojanios bendrovs,- riboto draudimo bendrovs.

Lietuvos vyriausyb yra primusi nutarim, ribojant galimyb naudotis mokesi rojauspaslaugomis (1977m. rugpjio 4d.nutarimas Nr. 888).Jame taip pat yra pridtas sraas 56valstybi(zon), kuriose nra mokesiar jie maesni negu Lietuvoje.Sutinkama ir tokia moniorganizavimo forma kaip licencinis verslas ( arba vadinamos franizsmons). Tai vienos mons teisi perdavimas kitai(arba kitoms) tiekti jos produkt. Licencinisverslas yra susitarimas, galiojantis tam tikr laik, o privilegijos gavjas moka licencijos mokest

jos tiekjui. Licencinis verslas (franiz) leidia j gavjui neturint didelio kapitalo pltoti savoversl.


8/47

8

2 tema. mons valdymo pagrindai.

Keliami udaviniai:

- aptarti valdymo proces,

-

suprasti, k reikia formali ir neformali organizacija,- inotimons skirstymvaldymo lygius,- iskirtimons valdymo organizacini struktr variantus (tipus),- suprasti, kas yra centralizacija ir decentralizacija.

Verslo moni, veikianijas supanioje aplinkoje ir turinipaskirtbei tikslus, veikla turi btivaldoma, o tai reikia, kad jose vykstantys procesai turi vykti tam tikra tvarka ir jie tarpusavyje turi

bti derinami.

Valdymas, tai mons nari pastang planavimo, organizavimo, vadovavimo,reguliavimo,koordinavimo, kontrols procesas bei vis kit mons itekli panaudojimas siekiant monsusibrttiksl.

Aikinantis valdymo processvarbu atkreipti dmesterminVALDYMAS ir VADYBA. Anglkalba MANAGEMENT valdymas, vadovavimas, tvarkymas.Vadyba tai angliko terminomanagement atitikmuo.V. Graiinas 1938m. pasil vadybos draugijos tiksl nusakyti taip: Kelti lietuvi kin

pajgum ir ekonomingerov, praktikai taikant vadybos dsnius.Galime teigti, kad be vadybosneisiversime jokioje monje (organizacijoje). monje reikia valdyti ir pardavimus, ir atsargas, ir

piniginius iteklius, ir personal, ir gamybos operacijas ir t.t. ir pan.

Taigi aikinantis mons valdym, naudinga iskirti:- valdymo struktrinaspekt,- vadybos aspekt,- procedrinaspekt.

Struktrinis aspektas: pirkimai ; gamyba; pardavimai; kita.Vadybos aspektas (funkcinis): personalas; finansai; projektai (programos) ir kita.Procedrinis valdymo aspektas: tikslai ir sipareigojimai; sprendim parengimas (planavimas) irsprendimprimimas; organizavimas, vadovavimas ir kontrol.

Aptarsimemon

s valdymo funkcijas, kurias kai kurie autoriai vadina valdymo operacijomis(valdymo ciklo elementais).

Planavimas - tai tiksl formulavimo bei j gyvendinimui tinkamos veiksm eigos nustatymoprocesas .Planavimas tai veiklos tikslo ir ateities krypi nustatymas, suformulavimas bei veiksm jiemspasiekti apibrimas, numatant jsekir derinim.Vadovaujantis aukiau pateiktais planavimo funkcijos aikinimais, galima bt pateikti tok

planavimo apibrim. Planavimas, tai procesas , kurio metu apibriami veiklos tikslai, daromosprielaidos alternatyviems variantams ir j geriausiems sprendimams (remiantis tam tikra logika)parengti.


9/47

9

Organizavimas tai procesas , kurio metu parengiami, surenkami, sutelkiami reikalingi itekliai(darbuotojai, mediagos, informacija, pinigins los ir t.t.) nustatytiems tikslams pasiekti ,vertinant mons darbuotojsantykius ir laik.

Vadovavimas tai procesas, kurio metu darbuotoj (ar j grupi) veikla nukreipiama reikiama

linkme, siekiant darbus paskirti konkretiems asmenims (vykdytojams), juos aktyvinti, motyvuoti(motyvavimas, tai veiklos stimul krimas ir naudojimas. Svarbus yra mogaus poreiki ir jslygojamvertybi supratimas), kad bt atliktos paskirtos uduotys.Vadovavimui svarbiausia darbuotoj santykiai ir laikas.Naudinga atkreipti dmes materialinio ir moralinio poveikiodarym.

Reguliavimas, kurio metu siekiama, kad darbai ir procesai vykt nenukrypstamai nuo numatytveiksm(ar plan), todl reguliavimu padaromos pataisos , reikiamos korektyvos.

Koordinavimas, kurio metu atskiruduoi ir veiksmvykdymas jungiamas vientiskryptingaiveikianisistem.

Kontrol, tai procesas, utikrinantis , kad reali veikla (arba faktikasis rezultatas) atitiktplanuojam. Kontrols funkcija, susideda i i pagrindini element: atliekamo darbo standart(norm) nustatymo; darbo vertinimo ; jo palyginimo su nustatytais standartais ; pasirinktveiksmkeitimas, kai randama nukrypimnuo standart.

Formali organizacija yra pavyzdys santyki ir uduoi, nustatyt oficialiomis taisyklmis,sistemomis ir atitinkama veiklos politika. Ji sukurta tam, kad galima btracionaliai siekti monstiksl. Formali organizacija danai vaizduojama jos tam tikra schema, kurioje parodomi oficialssantykiai, valdymo lygiai (pakopos), struktriniai padaliniai (skyriai) ir kita., kas bdinga formaliaiorganizacijai.

mons veikla priklauso ne vien tik nuo oficiali procedr, bet ir nuo moni, dirbani joje,elgesio. mons sudaro maas grupes, tarp kuri susiformuoja socialiniai santykiai ir ivystominestandartiniai, neformals reikal tvarkymo bdai.Tokie santykiai didesniu ar maesniu mastuegzistuoja kiekvienoje monje.Socialins grups suformuoja elgesio modelius, nuomones, tikslus,kurie skiriasi ir kartais net yra prieingi formalios organizacijos reikalavimams.

Galimiformalios ir neformalios organizacijos privalumai ir trkumai .Pavyzdiui, formalioje organizacijoje galimas privalumas tiksl ir pastang vienyb; aikikomandir kontrols hierarchija; tiksliai apibrti santykiai ir atsakomyb ir kita.Trkumai maiau inovatyvi , adaptyvi (prisitaikanti) , daugiau biurokratijos, nelanksti ir kita.

Valdymo lygiai:- vyriausieji vadovai,- viduriniojo lygio vadovai;- emutini grandi ( valdymo grandis, tai savarankikas struktrinis padalinys, atliekantis

kurinors valdymo funkcij, jos dalar kelias valdymo funkcijas) tiesioginiai vadovai;- neusiimantis valdymu personalas.


10/47

10

Organizacinivaldymo struktrtipai:- paprastoji,- funkcin,- cechin (padalini) (angl. Divisional design),- matricin.

Teisins, statymine baze paremtos valdymo struktros :- Akcins bendrovs (AB) valdymo organai ;- Udarosios akcins bendrovs (UAB) valdymo organai ;- kitmonivaldumo organai.

Yra teigiama,kad mons struktrai didiausitakdaro centralizacija ir decentralizacija.Decentralizacija yra geriausias organizacijos principas ten, kur jis tinka, nors reikalavimai jostaikymui yra grieti. Decentralizacija, mons rmuose, pasireikia galiojim pasklidimu po josstruktrinius padalinius, ir nereikia fizins vietos pokyi.Decentralizuota mon yra tokia, kur teis valdyti iteklius ( personal, mediagas, las) ir

priimti sprendimus , isisklaidiusi po vairius mons lygius, kai tuo tarpu centralizuotoje monje

teises turi tik vyriausieji vadovai.monei augant ir didjant specializacijos laipsniui, ji turi nusprsti, kiek ir kokigaliojim ji galideleguoti emesniems lygiams.

Kokios funkcijos gali bti decentralizuotos?Dl savo prigimties, kai kurios funkcijos gali bti lengviau decentralizuotos negu kitos. Gamyba irrinkodara, finansai ir mokslo tiriamieji darbai eina ikategorij ir yra tos funkcijos, kurios liekacentralizuotos net ir labai decentralizuotose monse. Norint ivengti verslo susiskaidymo, naudingatokius sprendimus, kaip,kokias technologijas, rinkas ir produktus vystyti, ar kokverslpradti ar nutraukti,sprendimus apie bendrus mons finansus,sprendimus dl bendros personalo politikos pagrindinietatinidarbuotojskyrimovisados palikti vyriausiems vadovams ir kontroliuoti centralizuotai.


11/47

11

3 tema.Planavimo monje pagrindai.

Keliami udaviniai:

- susipainti su planavimo procesu ir jo elementais,- isiaikinti planavimo proceso lygius ir parodyti strateginio planavimo reikm ilgalaikiame

periode,- aptarti planavimo priemones ir sistemas.

Planavimas yra pirmin ir reikmingiausia valdymo ciklo funkcija. Planavimas sujungia dabartinbklsu ta, kurimes norime pasiekti. Pagal A.Fajolveiksm planas tai tuo paiu ir rezultatnumatymas , ir veiksmkryptis, kurios reikia laikytis, ir etapai, kuriuos reikia nueiti, ir metodai,kuriuos reikia taikyti. Tai savos ries ateities paveikslas, kuriame artimiausi vykiai nubrti sutam tikru konkretumu, tuo tarpu vis tolimesni vykiai vis maiau ir maiau yra aiks.Veiksm

planas apima veiklos srit, kurigalima numatyti ir tai, kuo galima disponuoti konkreiame laiko

periode.

Kaip tateit(artimesnar tolimesn) pasiekti ? Tam reikalingas veiksmrinkinys, kuris gali btipateiktas kaip planas (planai). Planas turt utikrinti pat racionaliausi keli, siekiant ikelttiksl.

Kaip buvo minta, planavimas tai prielaid darymas, alternatyv nustatymas bei vertinimas,sprendim parengimas ir galim pasekmi analiz.Planavimo prielaidos siejasi su ateitiessituacijos, kurioje bus gyvendinamas planas, vertinimu. ios prielaidos gali bti siejamos ir suvidine, ir su iorine mons aplinka.Planavimas, tai procesas, kuris nevyksta savaime, o turi btiinicijuotas (pradtas) .

Apibendrinant, galima pasakyti, kad planavimas, tai procesas, kurio pagalba monje priimamisprendimai apie tai , kdaryti, kada ir kaip daryti, ir kas tai padarys?

Pagrindiniaiplanavimoproceso elementai:- udaviniai,- planai,- planavimo politika.

Udavinys (ar udaviniai), tai suformuluotas pareikimo apie tiksl kiekybinis nustatymas.

Organizaciniai udaviniai b

na dviej

lygi. Auktesniojo lygio udaviniai nusako bendro

mon

stikslo pasiekim. Kito ( vidutinio ir emesnio) lygio udaviniai, tokie, kurie yra ireikti

kiekybiniais vienetais ir klasifikuojami kaip taktiniai ir operaciniai.

Planas, tai veiksmrinkinys, reikalingas vienam ar kitam tikslui pasiekti.

Politika, tai planavimui priimtino elgesio normos, veikimo (galiojimo) kryptis, kuri pati savaime jokioveiksmo nereikia. Planavimo politika, tai mons kultros ir vertybisistemos, kuriomis vadovaujantismons darbuotojai priima sprendimus ir renkasi vienar kitveiksmplan.


12/47

12

Planavimo lygiai. Planavimas atliekamas visuose mons (organizacijos) lygiuose.Taiau planavimasvairiuose mons lygiuose skiriasi savo mastu ir laiko skale. Planavimo procesas prasidedaaukiausiame mons lygyje strateginis planavimas ir toliau atliekamas taktinis planavimas,operatyvinis planavimas ir operacinis planavimas.

Strateginis planavimas. Strateginis planavimas gali bti apibdintas kaip ilgalaiki mons tiksl

nustatymo ir iteklibei priemoni jiems gyvendinti paskirstymo procesas, kuris ilgainiui galinamon pasiekti nustatytus strateginius tikslus.Strateginio planavimo udavinys yra suformuluotibendrnuostat, kuri suteiktvientisumir kryptmons atliekamiems veiksmams.Keletas apibrim, nauding aikinantis strateginio mstymo svarb strateginio planavimo

procese.

Vizija. Istorinis mons vystymasis, pageidaujama jos bkl ateityje.

Misija. Idstyta elgsenos prielaida, atsivelgiant suinteresuotasmenpripastamas vertybes arlkesius.

Tikslas. Nedetalus pareikimas apie siekius ir ketinimus.

Udavinys. Pareikimo apie tiksl kiekybinis nustatymas (jeigu manoma arba tikslesnispareikimas).

Strategijos. Plaios veiksmgrups arba jtipai, norint vykdyti udavinius.

Veiksmai ir uduotys. Pavieniai ingsniai siekiant gyvendinti strategijas. Uduoties apibrime turibti:

- visi btini vesties duomenys (ataskaitos, instrukcijos, programos, versijos ir pan.),- inomi vesikriterijai,-

inoma, kurios anksiau atliktos uduotys turi tai pateikti,- rezultatai imatuojami,- inoma, kurioms uduotims reikalingi anksiau atliktuduoi rezultatai.

Kontrol.Veiksmingsnistebjimas, norint pakoreguoti udavinius, vertinti strategijir veiksmefektyvum, jeigu btina, pakeisti veiksmus.


13/47

13

vertinti iorinaplink

monsvertinimas

Perspektyv/ateities/

vertinimas

Suinteresuotasm.lkesivertinimas

Bendrojo mons tikslosukrimas (arba misijos

pareikimas)

Iorinsaplinkos

vertinimas

monsprocedrformalizavim

Strateginitikslsukrimas/perirjimas

vertinimasgalimybiir

grsmi

vertinimasstiprijir silpnj

viet

Alternatyvistrategijpalyginimas

Strateginioplano patvirtinimas

(formalizavimas)

Rinkirprodukt

planas

Gamybosplanas

Tyrimirvystymoplanas

Itekliplanas ir t.t

Detals operaciniai planai , skirti strateginio plano gyvendinimui(skaitanttrumpalaikius biudetus, standartus, udavinius ir pan.)

TAK

TI

NIS

PLA

N.

BE

NDRASIS

PLA

NAVI

MAS


14/47

14

Modernus poiris strategin planavim teigia, kad aukiausio lygio planavimas yra monsvadovfunkcija. Visstrateginio planavimo proceskoordinuoja ir vykdo strateggrup.

Veiklos vertinimo etape atliekama SWOTo analiz, kurios pagalba nustatomos monsstipriosios(angl. Strength) ir silpnosios puss (angl. Weakness) bei vertinamos palankios iorinsgalimybs(angl. Opportunity) ir galimi pavojai (grsms)(angl. Threats).

Lengviausiai SWOTo matric pavaizduoti yra suskirstant j keturias klausim grupes:privalumai( stiprybs), trkumai (silpnybs), galimybs, pavojai (grsms).

SWOT/o analizs pavyzdiniai klausimai

Privalumai (stiprybs) Trkumai (silpnybs)kurmon yra stipri? kurmon silpna?kgali jsmon, ko nesugeba kiti konkurentai? kokiini/gdijsmoneikokius naujus gdius/inias jsmon turi ? trksta ?ir t.t. ir t.t.

Galimybs Pavojai(grsms)

ar paskutiniu metu buvo pasikeitimai rinkoje? Ar buvo paskutiniuoju metukokius gdius/inias js galite gyti/imokti? pasikeitimrinkoje, kurie jumsir t.t. nenaudingi?

ir t.t.

Taktinis planavimas. Po strateginio planavimo seka taktinis planavimas, kuris yra detalus,ireikiamas kiekybiniais vienetais ir jatlieka viduriniojo lygio vadovai.

Operatyvinis planavimas. Tai emutinio lygio planavimas, kuris apima ne ilgesn kaip vienerimet laikotarp. Jis vykdomas taktinio plano nubrt rib rmuose. io lygio planavimas yragrietai apibrtas (taisykls, instrukcijos), detalus (skaiiai, procentai, vienetai) ir yra trumpalaikis.

Operacijir veiksmplanavimas. Jis yra siejamas su planavimu dabar .

Planavimo priemons ir sistemos, tai grafikai, matricos, lentels, apraai, anketos, kuri pagalbasurenkama, sisteminama bei apdorojama informacija.Planavimo proceso apraas. Jame ivardijami ir apraomi planavimo ingsniai. Planavimo darbui

palengvinti bei jnuosekliai organizuoti, paangios mons naudoja unifikuotas, reikiamo detalumoplanavimo formas . Daniausiai tai bna planavimo modelyje naudojamos lentels (pvz., padalinismatos, pardavim lentels pagal produktnomenklatr ir/ar asortiment), kurios upildomos ir

po to lengvai integruojamos planavimo model.


15/47

15

Planavimo sistemos, tai programins rangos paketai, kurie naudojami viso planavimo procesoeigoje. Planavimas gali bti atliekamas standartinse programose .

Planavimo proceso metu btina atsivelgti ir kitas, monje naudojamas , informacines sistemas.Siekiant ivengti darb dubliavimo, svarbu visas sistemas integruoti vien bendr sistem.

Planavimo programin ranga turtbti suderinta su buhalterins apskaitos, pardavimvaldymo,sandlio ir kitomis sistemomis.

Planavimo sistemos gali bti formalios ir neformalios. Taiau skmingas planavimas priklauso nuoteisingai pasirinkto formali (pasiymini tikslumu ir detalumu) ir neformali (pasiyminilankstumu) planavimo sistemderinimo.

Rengdamas savo veiksm planus (verslininkas (individas)ar verslo mon), prie tai sukuriaprojekt, kurnaudinga sudaryti vadovaujantis tokiais jo(projekto) krimo ingsniais arba naudotisPERT (angl. Program Evaliuation and Review Technique) diagrama:

aikiai apibrti projekto tikslus,

vardinti projekto tiksl rezultat (kokia tiktina situacija gyvendinus numatytustikslus),

pasitikrinti ar projekto tikslai neturi kitapribojim(aplinka, ribojantys veiksniai),aikiai urayti projekto tiksl ir judjimo atgal pradi, kuriant projekto tinklin

diagram,nustatyti, kokie djimai reikalingi iam tikslui pasiekti ir urayti uduotis,

reikalingas iam tikslui pasiekti,pasirinkti vienuduotir paklausti, kas turi bti atlikta prie ios uduoties pradi

ir tai aprayti,

paklausti, ar tai vienintel reikalinga uduotis bei surayti kitas btinas uduotis,judti atgal vienu pasirinktu keliu (iki ios dienos ar egzistuojanios uduoties). Poto pereiti prie kito kelio.

Patikrinti nuo pradios iki pabaigos, gal dar yra jungi,Nustatyti, kokio tipo itekliai(sugebjimai) yra reikalingi (tikrai reikalingi, bet ne galbt praverst),Susitikti su iteklivadovais (arba reikalingais monmis ir iaikinti jiems a) diagramos logik: ar jie gals pateikti norim rezultat gav

numatytus eities iteklius, b) uduoties atlikimo trukm, c) galimyb planavimometu tiesiogiai susisiekti su konkreiais itekliais.

Tokia projekto diagramos sudarymo metodika ( diagramos krimo ingsniai) sudaro slygasnepraleisti btin atlikti uduoi (arba praleisti maiau uduoi), nustatyti daugiau jungi(ryi), labiau susieti iteklius su uduotimis.


16/47

16

Verslo plano struktra

VERSLO PLANAS APIPAVIDALINIMASVirelis, turinys, verslo plano tikslo formuluot,

kam skiriamas verslo planas

Verslo apibdinimas

Rinkos nustatymas

Naujgaminiplanavimas

I. VERSLAS1. Bendrov 2. Gaminys 3.Sektorius

II. RINKOS ANALIZ1.Pirkjas 2. Rinkos dydis ir vieta3. Konkurencijos analiz

III. GAMINIO SUKRIMAS1. Projektas 2. Krimo stadijos3. Pakeitimai

Gamybosplanavimas

Skirstymo ir aptarnavimoplanavimas

Organizacinstruktra

Tvarkaraisudar mas

Verslo rizika

Finansai

IV.

GAMYBA1.Tiekjai . 2. Procesai . 3. renginiai,patalpos, technologija. 4. Poreikiai

darbo itekliams. 5. Ilaidelementai

VI. ORGANIZACIJOS PLANAS1. Pagrindins funkcijos 2. Pagr.dar-buotojai 3. Valdyba, taryba 4. Kita

VII. PAGRINDINIS TVARKARATIS1. Valdybos posdiai 2. Gamyba 3.Pardavimai 4.Pinigsurinkimas

VIII. RIZIKOS PLANAVIMAS1. Rizikos altiniai, rizikos veikimo alternatyvos

2. I imas i verslo

IX. FINANS PLANAVIMAS1. Steigimo ilaidos 2. Laltiniai 3. Pajam

prognoz 4. Ilaid prognoz 5.Pinigsrautai

V. RINKODARA IR REALIZACIJA1. Rinkodaros planas. 2. Kainos nu-

Statymas. 3. Reklama. 4. Pardavimrmimo ir skatinimo programos. 5.Servisas ir / ar vartotojapmokymas

PABAIGAPriedai


17/47

17

Nagrinjant planavimo proces , svarb vaidmen tenka skirti sprendim primimui. Sprendimprimimas, tai pasirinkimas tarp alternatyv ir yra susijs su neapibrta ateitimi.Visi vadovai,atlikproblemins situacijos analiz, privalo pasirinkti vieni keleto alternatyv.

Skiriami tokie sprendimo primimo etapai:

- identifikuojamos (nustatomos) problemins sritys,- parenkamos galimo veiksmplano alternatyvos,- pasirenkamas veiksmplanas,- vertinamas padarytas pasirinkimas.


18/47

18

4 tema.Gamybos proceso organizavimo pagrindai

Keliami udaviniai:

- aptarti poirgamybos proces ,- nusakyti jo esm,

-

susipainti su gamybos procesais ir j rimis,- isiaikinti gamybos tipus ir pateikti j apibdinim,- suinoti gamybos proces organizavimo laike svarb.

iuolaikingamybir jos organizavim slygoja pokyiai, vykstantys mons aplinkoje:- keiiasi technologijos,- rinkos vis labiau tampa globalios,- vyksta pokyiai rinkoje, vartotojar klientporeikiuose, vadyboje ir t.t.,

Naujos tendencijos kelia naujus reikalavimus gamybai ir gamybos proceso organizavimui.Keiiasi poiris gamybos proces. Keiiantis aplinkos slygoms, monse ypatingas dmesysturi bti skiriamas gamybos vadybai.

Kas yra gamybos vadyba? Dabartiniu metu is terminas reikia , kad procesui, kurio metu itekliaitransformuojami baigtus gaminius (ar paslaugas) , suteikiama kryptis ir kontrol. Poiris gamybos proces parodo , jog natrals itekliai (em, itekliai igaunami i ems (pjautinmediena, metalai, vanduo, ems kio produkcija ir kita), energija, darbas (kvalifikuota irnekvalifikuota darbo jga, pradedant vadybos specialistais ir baigiant elementariomis

profesijomis), kapitalas monje tampa gamybos veiksniais ir gamybos proceso metutransformuojami tam tikras baigtas prekes, paslaugas (rezultatus).

Aikinantis poir gamybos proces naudinga pasitelkti sistem teorij . Svarbu suvokti, kadsprendiant gamybos proceso ir jo organizavimo udavinius, btina atsivelgti tai, kad gamybos

procesas yra atvira sistema, kuri vairiais ryiais susieta su kitomis sistemomis (pavyzdiui, kitomismonmis, institucijomis ir pan.).

Pasaulyje vykstanios permainos ir pastebimos tendencijos reikalauja i moni , kad gamybosprocesas bt modernus, o jo organizavimas bt lankstus. Naudinga atkreipti pasaulinjepraktikoje sutinkam tiksliai laiku (angl. Just In Time) sistemos diegimmonse .

Aikinantis gamybos proces

naudinga aptarti darbo objektus, naudojamus gamybos procese:1.aliavos ir pagrindins mediagos.2.Pagalbins mediagos.3.Komplektuojami gaminiai (dirbiniai).4.Kooperuojami gaminiai (dirbiniai).

Visgamybos procespagrindinis struktrinis vienetas yra operacija.Operacija, tai elementari gamybos proceso dalis, kuri darbininkas ar darbinink grup,neperderindama rengim, atlieka vienoje darbo vietoje ir tiems patiems darbo objektams. Darbovieta, tai rengimais irrankiais aprpintagamybinio ploto dalis., kurioje atliekama operacija.


19/47

19

Operacijos, priklausomai nuo jvaidmens gamybos procese gali bti- gamybos (technologins),- transporto,- kontrols,- sandli.

Gamybos procesrys. Skiriamos tokios gamybos procesrys:- pagrindiniai procesai,- pagalbiniai procesai,- aptarnavimo procesai.

Skiriamos tokios gamybos procesfazs:- paruoimo faz,- apdirbimo faz,- ileidimo (surinkimo) faz.

Gamybos tipai ir j apibdinimas.Pagal tam tikrus poymius ir savybes kiekvien mon

galima priskirti tam tikram gamybos tipui. Skiriami tokie pagrindiniai gamybos tipai:- masin gamyba,- serijin gamyba ,- vienetin gamyba.

Masins gamybos monje gamini, gaminam ilg laik (metais) nomenklatra siaura ,gaminigamybos apimtys yra didels.

Serijins gamybos monje produkcijos nomenklatra platesn negu masinje gamyboje irsiauresn negu vienetinje gamyboje.Tie patys gaminiai gamybos programoje pasikartojatam tikru periodikumu. Svarbus parametras yra gamini partija. Sutinkamosstambiaserijins gamybos mons, serijins (vidutins) gamybos mons, smulkeserijinsgamybos mons.

Vienetins gamybos monje gaminam gamini nomenklatra yra plati,o kiekvienopavadinimo gaminio gamybos apimtys nedidels (1-2 vienetai). Tie patys gaminiai per metusnesikartoja arba kartojasi neperiodikai.

Gamybos proces organizavimas laike. Svarbiausias parametras yra gamybosciklas.Gamybos ciklu vadinamas laikotarpis nuo tam tikro gaminio, detals gamybos

pradios iki pabaigos arba tai yra laikotarpis, per kuraliavos, mediagos ir kooperuojami

gaminiai, perj

visas gamybos proceso operacijas, paveriami gatavu (ubaigtu) gaminiu.Pagrindin gamybos ciklo charakteristika jo (gamybos ciklo) trukm daniausiai

ireikiama kalendorinmis dienomis, o kartais darbo dienomis arba valandomis (tai labaipaprastas , nesudtingas gaminys).

Svarbu inoti, kad nuo gamybos ciklo trukms priklauso mons trumpalaikio turto dydis,nebaigtos gamybos dydis (kuo ilgesnis gamybos ciklas , tuo daugiau monei reikia turtitrumpalaikio turto (apyvartinil).

Gamybos proceso gamybos ciklsudaranius elementus galima suskirstyti


20/47

20

darbo operacijlaik, natraliprocestrukm, automatikai vykstaniprocestrukm, pertrauklaik.Gamybos ciklsudaranielementlyginamoji dalis priklauso nuo daugelio veiksni.

Skiriami trys operacijderinimo bdai:- nuoseklus,- lygiagretus,- mirus (nuoseklus-lygiagretus).


21/47

21

5 tema. Verslo itekliai.

Keliami udaviniai:

- isiaikinti materialini (fizini) itekli svokas, pateikti materialini itekli poreikio

skaiiavimo metodus, aptarti atsarg valdym ir jvertinimo bdus,- suprasti, kad logistika turi bti nagrinjama kaip vientisa mediagkio funkcija,- isiaikinti darbo itekli svokas, inoti , kaip darbo itekliai yra vertinami, kaip

apmokama u darb,- pateikti trump finansini itekli skirstym,- aptarti neapiuopiamus iteklius ir j reikm versle.

Verslo monms, siekiant ilikti ir plstis dinamikoje aplinkoje, svarbu vertinti savo galimybes irpirkj (ar visuomens) poreikius, ilaikyti konkurencin pranaum jos pasirinktose preki ar

paslaug rinkose. Verslininkai, inodami ateities tikslus, privalo isiaikinti ir apibrti, ko reikiatikslams pasiekti. Todl dera nustatyti ir nagrinti iteklius, kuriuos galima panaudoti produktamsgaminti ar paslaugoms kurti ir visuomens poreikiams gerinti.

Itekliai visa tai ko reikia prekiir paslauggamybai.

Verslo monje iteklius galima skirstyti keturias grupes:- fiziniai (materials),- moni,- finansiniai,- neapiuopiami (nematerials).

Smulkiau skirstantfizinius iteklius, paprastai pereinama prie ilgalaikiir trumpalaikimaterialiniiteklisudties, struktros, dinamikos, bkls tyrimo.

Ilgalaikis materialus turtas verslo mons pastatai ir statiniai, darbo mainos ir rengimai,transporto priemons, kiti rengimai, ranga irrankiai, kitas materialus turtas.

mons veiklos rezultatams svarbs visi ilgalaikio materialaus turto elementai, taiau didiausitak turi ta turto dalis, kuri aktyviai veikdama galina garantuoti paklausios produkcijos gamyb.Tai mainos, transporto priemons, kiti rengimai, ranga ir rankiai. i aktyvioji dalis ilgalaikio

materialaus turto sudtyje daniausiai sudaro didiausi lyginamj dal. Todl ilgalaikiomaterialaus turto nagrinjimas verslo vadovams teikia informacij, rodani ilgalaikio materialausturto potencial(jo padidjimar sumajim) ir leidia priimti verslui vertingus sprendimus.


22/47

22

mons veiklai didiausi tak daro technologiniai rengimai. Todl apsirpinimas technikaipaangiais technologiniais rengimais, racionalus j darbo laikas ir pajgum naudojimas gerinamons veiklos rezultatus.

Trumpalaikis materialus turtas verslo mons naudojamos ne ilgiau kaip vienerius metus atsargos

(aliavos mediagos, komplektavimo gaminiai, nebaigta gaminti produkcija, pagaminta produkcija,pirktos preks, skirtos perparduoti), grynieji pinigai sskaitose ir kasoje bei kitas trumpalaikisturtas.ie itekliai yra btini, kad mon galtpltoti savo veikl. Todl verslininkai nuolat rpinasi, kadmon turttrumpalaikio turto itekliir galtnormaliai veikti.

Produkcijai pagaminti (darbams atlikti yra naudojamos:- aliavos (pagrindins mediagos),- pagalbins mediagos,- visi kiti objektai.

Racionalus verslo mons aliav, mediag, main ir rengim, kit materialini iteklinaudojimas lemia jos veiklos ekonominius rodiklius. Todl gili bei isami fizini itekli analiz(tyrimas) leidia vertinti mons konkurencin padt pasirinktoje produkt rinkoje ir siekti

pirmaujanipozicijrinkoje.

Fizinis materialini itekli paskirstymo aspektas apima preki judjim nuo gamintojo ikivartotojo. Tai veiksm serija, susijusi su atsargomis, usakymo procesu, atsarg kontrole,pakavimu ir transpotavimu. Fizinio itekli paskirstymo veiksniai gali bti suskirstyti penkiasgrupes:

- atsargos,- atsargkontrol,-

pakavimas,- transportas,- komunikacija ir informacija.

Materialini itekliporeikis skaiiuojamas vairiais metodais, kurie parenkami priklausomai nuomediag vartojimo ypatybi ir atitinkamos informacijos.Bendriausi i j yra tiesioginioskaiiavimo metodas, metodai, pagrsti duomenimis apie receptrinprodukcijos sudtir t.t.

aliav (pagrindinimed\iag) poreikis tam tikrai programai vykdyti ar tam tikram laikotarpiuidanai apskaiiuojamas tiesioginio skaiiavimo metodu.

Sutinkami mediag

poreikio skaiiavimo metodai tokie kaip analogijos metodas,dinamini

koeficientmetodas.

Pagalbinimediagporeikio skaiiavimas yra susijs su parenkamu apskaitos vienetu, geriausiaiatspindiniu atitinkammediag snauddyd. Elektros energijos poreikis skaiiuojamas taikantmatavim - kwh. Jis apima elektros snaudas technologiniams tikslams, varomosios energijos,apvietimo energijos, vdinimui reikalingos energijos , ildymui naudojamos energijos snaudas,energijos nuostolius ir kitiem reikalams reikalingjos kiek.

Varomosios energijos poreikis apskaiiuojamas remiantis instaliuota varikli galia, ios galiospanaudojimo koeficientu, planiniu rengim darbo laiko fondu , maininio laiko koeficientu,

variklinaudingo panaudojimo koeficientu ir energijos nuostolitinkluose koeficientu.


23/47

23

Apvietimui reikalingos elektros energijos kiekiui apskaiiuoti pagrindas yra plotas, apvietimonormos ir valand skaiius arba sumontuot viestuv skaiius, j vidutin galia ir planuojamasapvietimo valand skaiius. Elektros energijos snaudos ventiliacijai nustatomos pagal vdinimorengimgaliir metinio jveikimo valandskaii.rengim poreikis skaiiuojamas atsivelgiant tai ,ar monei reikia nauj rengim planinei

gamybos apimiai (programai) ar kitiems tikslams.Gamybos (ir preki) atsargos priklausomai nuo materialini iteklipaskirties ir jdyd lemianiveiksniskirstomos tokias:

- transporto atsarga (aliavir mediaglaikas kelye);- paruoiamoji atsarga (paprastoji , kuri nustatoma daniausiai nuo 1 iki 2 dienatsivelgiant

tai, kaip monje organizuotas mediag (preki) kiekybinis ir kokybinis primimas irspecialioji, kuridar reikia paruoti gamybiniam vartojimui). ia paros sunaudojimo norma

padauginama i mediagos paruoimo gamybai trukms, dienomis;- einamoji atsarga (tenkina kasdiengamybos poreikir padeda ritmingai dirbti tarp mediag

eilini tiekim. Jos dydis priklauso nuovidutinio mediagoskiekio , suvartojamo per par,ir tiekimo danumo, arba laikotarpio tarp tiekim intervalo). Maksimali einamoji atsarga

nustatoma vidutinparos sunaudojimo normdauginant i vidutins tiekim trukms. Savoruotuvidutin paros mediag sunaudojimo norma apskaiiuojama planuojammediag

poreikmetams dalinant i kalendorinidienskaiiaus per metus;- draustin atsarga (skiriama apsaugoti gamyb nuo galim gamybos ar tiekimo sutrikim.

Apskaiiuoti galima taip: suma laiko, btino skubiai trkstamam materialiniam itekliuiusakyti ir atgabenti. Yra ir kitas skaiiavimo bdas).

Valdant materialiniitekliatsargas gali bti naudojama ABC analiz.Mediag atsargvaldymui taikomas ABC metodas suskirsto tiriamus objektus tris grupes: A -labai svarbs, B vidutinikai svarbs; C nelabai svarbs. Kai jis naudojamas materialiniitekli atsargoms valdyti, pastarosios suskirstomos mintsias A,B ir C grupes. Kiekvienosgrups per metus sunaudotatsargvert apskaiiuojama: ilaidos (piniginis vienetas) = visas permetus naudojam daikt (pozicij) skaiius X vieno daikto (pozicijos) pirkimo kaina arbagamybos ilaidos.Tipikas ABC atsargpasiskirstymas nubraiomas kreivs pagalba. Didiausia atsargilaiddalis(apie 75-80proc.) tenka gana nedideliai (apie 15-20proc.) mediag pavadinim nomenklatros)grupei (A). ios A grups mediagoms reikia skirti ypatingdmes. Tai brangiausios, didiausiaiskiekiais vartojamos mediagos. Grups B mediag atsargos sudaro apie13-15 proc. vis atsarg

pagal vert, todl j kontrol gali bti kiek maiau grieta, o grups C mediagoms, kuri vertsudaro 5-7 proc. vis atsarg, valdymo procedros gali bti paprasiausios. Jos daniausiai bna

pigios, vartojamos nedideliais kiekiais. J atsargos kinta ltai. Galima taikyti ir Pareto taisykl,danai vadinam80/20 taisykle. Tai reikia, kad apie 20 proc. svarbiausiobjektnulems apie 80

proc. veiklos rezultat

arba sukaupt

atsarg

pagal vert.Pagrindiniai atsargkainojimo bdai (metodai):

- konkrei(standartini) kain(angl. specific identification method),- vidutinikain(angl. average cost method),- FIFO (daroma prielaida, kad pirmiausiai sunaudojamos anksiausiai sigytos ar pagamintos

atsargos) (angl. first- in, first out),- LIFO (darant prielaid, kad pirmiausiai sunaudojamos vliausiai sigytos atsargos) (angl.

last in, first out).

Verslo mons veikloje ypatingas vaidmuo tenka logistikai.


24/47

24

Skiriami trys logistikos elementai: - transportas,- sandliai,- komunikacija.

mons transporto kis organizuoja aliav, pagrindini ir pagalbinimediag, kuro, pusgamini(pusfabrikai), detali, gatavos produkcijos, gamybos atliek ir kit krovini gabenim, j

pakrovim ir ikrovim mons teritorijoje ir prie jos esaniuose keliuose, racionaliai naudojanttransporto priemones bei pakrovimo ir ikrovimo mechanizmus.Transporto kis turi maiausiomisilaidomis nenutrkstamai ir laiku pristatyti reikiamus krovinius sandlius, cechus ir kitus darbocentrus (gamybos ilaidcentrus)., darbo vietas ir juos paimti i ten. Siekdamas io tikslo, monstransporto kis sprendia tokiu pagrindinius udavinius:

- nustato gabenamkroviniapimtis,- pagrindia esamomis slygomis tinkamiausi transporto priemoni ir pakrovimo bei

ikrovimo mechanizmporeik;- tinkamai organizuoja krovinitransportavim,- mechanizuoja ir automatizuoja transporto operacijas,- alina gamyboje dl transportavimo pasitaikanias prastovas.

Svoka sandliai apima visas atsarg saugojimo vietas. Esant dideliam darbo pasidalijimui beimoni tarpusavio kooperavimui, gaunama daug plaios nomenklatros mediag, aliav,komplektuojam ir kooperuojam gamini. Todl mons neisiveria be kokio nors didesnio armaesnio sandlikio.Tai, kad gamybos procesas gana danai yra gana ilgas ir sudtingas, taisusidaro daug nepilnai apdirbtgamini, todl ir jie turi bti tinkamai laikomi ir saugomi monsviduje. Nors vis labiau taikant Just In Time (tiksliai laiku) sistem, mons siekia sumaintiatsargas iki minimumo ir dirbti be sandli.

Logistikos sistemoje komunikacijai tenka kuriamasis vaidmuo. ia eina tinkamas pakrovimo irikrovimo sureguliavimas, siuntinio kelyje sekimas ir reguliavimas, savalaikis usakymo ir tiekimo

partijpateikimas ir kt.

Bendrja prasme komunikacijai yra skirtos ios komunikacins sistemos priemons:- reklama,- pardavimo skatinimas,- darbas su visuomene,- asmeninis pardavimas.

Svarbiausi komunikacijos poymiai yra informacijos ir reikms turinio perteikimas valdytinuomonms, nuostatoms, lkesiams ir elgsenos bdams pagal specifinius tikslus.

Komunikacij

sudaro siuntjas, siun

iantis ini

per masin

s informacijos priemones gav

jui,reaguojaniam t ini.Svarbiausieji komunikacijos dalyviai yra siuntjas ir gavjas, tuo tarpu

svarbiausios komunikacijos priemons yra inia ir masin informacija. Lik keturi elementai yrasvarbiausios funkcijos: kodavimas, dekodavimas, reakcija ir grtamas ryys.

moni itekliai - darbo iteklisudtis ir skaiius, gdi ir patirties poreikis, naujgebjimpaieka ir atranka, apmokymo ir ugdymo poreikis ir t.t. Svarbu,kad verslo monse btsudarytosvisos galimybs racionaliai naudoti darbo iteklius, siekiant geriausi darbo rezultat. monsdarbuotojai (personalas) yra svarbiausias ir vertingiausias jos turtas.


25/47

25

Taigi darbo iteklisvarba mons veikloje yra tokia pati kaip ir kit itekli.Darbas, tai gamybosveiksnys, paprastai nusakomas kaip mogaus fiziniai sugebjimai ir protiniai sugebjimai,naudojami kinje veikloje. Darbo rinka kartu su ems ir kapitalo rinkomis eina ekonominiiteklirinkos sudt. Kaip ir kiti ekonominiai itekliai darbas rinkoje gija savo kain. i kaina yradarbo umokestis. Darbo pajamos (darbo umokestis, individuali savinink pajamos)

isivysiusiose alyse sudaro iki nacionalinipajam. Darbo umokestis ir uimtumas yra vienai svarbiausibet kurios valstybs socialinis ir politinis tikslas.

Siekiant nustatyti darbuotoj poreik, pirmiausia turime inoti, koki profesij darbuotoj moneireikia jos veikloje. Lietuvoje taikoma priimta Lietuvos profesijklasifikatoriuje pateikta darbuotoj

pagrindinigrupisistema:1. monivyriausieji valdytojai.2. Specialistai.3. Technikai ir asocijuoti specialistai.4. Tarnautojai.5. Aptarnavimo ir prekybos sferos darbuotojai.

6.

Kvalifikuoti ems ir mikkio, uvininkysts ir vejybos darbininkai.7. Amatininkir giminingprofesijdarbininkai.8. rengini, main, operatoriir surinkjgrup.9. Elementariprofesijgrup.

Darbai ir pareigybs vertinami pagal darb(pareigybi) vertinimo schem. Vertinimo schemoje galibti tokie agreguoti (stambs) veiksniai:1.Darbo sudtingumas.2.Socialin reikm.3.Atsakomyb.4. Darbo sunkumas ir darbo slygos.5. Kiti veiksniai.

Kai kurie darbo apmokjimo principai:- darbuotojo darbo umokestis priklauso nuo pasilos irpaklausos darbo rinkoje;- darbuotojo darbo umokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybs;-darbo umokestis darbuotojo priklauso nuo mons veiklos rezultat.Darbo umokestis priklauso nuo valstybs nustatyto minimalaus valandinio atlygio (minimaliosmnesins algos). Darbuotojui nustatytas minimalaus valandinis tarifinis atlygis (mnesin alga)negali bti maesn u valstybs nustatytminimalvalandinatlyg(minimalimnesinalg).Darbo apmokjimo slygas, profesij ir pareig tarifinius kvalifikacinius reikalavimus, darb irdarbuotoj tarifikavimo tvark nustato moni savininkai (darbdaviai) kolektyviniuose

susitarimuose (kolektyvinse sutartyse). Konkret

s valandiniai tarifiniai atlygiai, m

nesin

s algos ,kitos darbo apmokjimo formos ir slygos, darbo normos nustatomos kolektyvinse sutartyse (jos

sudaromos ne ilgiau kaip 2 metams: tai susitarimas tarp profesins sjungos ir darbdavio) arbasamdos sutartyse. Valstybs tarnautojdarbo apmokjimo slygasnustato LRstatymai.

Jeigu yra nukrypimai nuo normalidarbo slyg, u darbapmokama:Kenksmingomis slygomis ne maiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio (dieninio)tarifinio atlygio (mnesins algos);Labai kenksmingomis darbo slygomis ne maiau kaip dvigubu darbuotojui nustatytu valandiniu(dieniniu)tarifiniu atlygiu(mnesine alga).


26/47

26

Apmokjimas u virvalandin ir naktin darb (nuo 10val. vakaro iki 6 val. ryto) mokama nemaiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio tarifinio atlygio (mnesins algos).

Apmokjimas u darb poilsio ir veni dienomis kompensuojamas suteikiant per mnes kitpoilsio dien arba, darbuotojui pageidaujant, apmokant ne maiau kaip dvigubu darbuotojui

nustatytu valandiniu ar dieniniu atlygiu, nesuteikiant papildomos poilsio dienos

gyvendindama darbo apmokjimo principus, mon parenka darbo apmokjimo formas beisistemas.

Yra dvi pagrindins darbo apmokjimo formos: L A I K I N IR V I E N E T I N , kuriosviena nuo kitos skiriasi tuo, kaip apmokamas darbuotojo darbas. Ar priklausomai nuo dirbtolaiko, ar priklausomai nuo pagamintos produkcijos kiekio. ios dvi darbo apmokjimo formos turisavo sistemas, kurios skiriasi viena nuo kitos darbo apmokjimo apskaiiavimo bdais ir tuo,kokiais metodais nustatoma priklausomyb tarp darbo mato ir jo apmokjimo mato.

Taikant vienetindarbo umokesio form, turi bti ipildytos kai kurios slygos: parengtos laiko normos ir idirbio normos; vedama tiksli laiko ir darbo apskaita; vykdoma grieta pagamintos produkcijos kontrol; tinkamai sutvarkytos darbo slygos ir darbo organizacija.

Vienetin darbo umokesio forma skirstoma sistemas:1. Tiesiogin - umokestis proporcingas pagamintos produkcijos kiekiui irkainiui u pagamint

produkcijos vienet. Nustatant kain, reikia inoti laiko normoperacijai atlikti arba gaminiuipagaminti bei valandin tarifin atlyg (valandinis tarifinis atlygis rodo, kiek mokama u tamtikros kategorijos darbo valand), kurio minimumas yra valstybs nustatytas, taiaunedraudiama monms taikyti auktesnius tarifinius atlygius;

kur qi pagamintos produkcijos kiekis natrine iraika, ki kainis, tni laiko norma, tai valandinis tarifinis atlygis.

2. Premijin - sistema, kai darbuotojui alia pagrindinio atlyginimo mokamas nefiksuotas priedas,priklausantis nuo idirbio normvykdymo ir virijimo; nuo gero kokybiko darbo, bedefektins

produkcijos;nuo atlikto laiku darbo ar net pirma nustatyto laiko.

Pr yra premija, kuri formuojama i darbo apmokjimo altini arba i gryno mons pelno(dalyvavimas pelno krime).

3.Progresyvin sistema tokia, kuri pasiymi auganiais kainiais u vir plano pagamintprodukcij.

DU = (qi*ki) ki = tni * tai

DU = (qi*ki) + Pr


27/47

27

4.Netiesiogin darbuotojo darbo umokesio dydis priklauso nuo kitmoni, kuridarbo vietaptarnauja aptariamasis asmuo, atliekamo darbo naumo (pvz., stakliremontininkas).

5.Akordin darbo umokestis nustatomas iankstiniu susitarimu u tam tikr vis darbkompleks; daniausiai taikoma vienetiniams, originaliems gaminiamspagaminti ar itin skubiems

darbamsatlikti ir jiems apmokti.

6.Kolektyvin sistema turi kelet atmain, kurioms bendra tai, kad darbo umokesio kainisnustatomas ne konkreiam mogui, o monidarbo grupei:(a) apskaiiuojamas bendras darbo grups rezultatas, o kiekvienam grups dalyviui atseikjamalygiai, priklausomai tik priklausomai nuo jo atliktoperacijskaiiaus pagal operacijos kain;(b) bendras grups umokestis paskirstomas proporcingai kiekvieno mogaus dirbtam laikui irkiekvienam grups nariui pagal jo turimkategorij;(c) alia laiko ir kategorijos vedamas darbinio indlio koeficientas, kuris priklauso nuo darbuotojo

pastanggerai ir efektyviai dirbti atitinkamlaikotarp.

Laikin darbo apmokjimo forma pasiymi tuo, kad darbuotojui mokama u dirbtas valandas. iforma gali bti vienos i trijsistem:1. Pareigin alga darbuotojui mokama i anksto sutarta fiksuota alga u dirbt laik pagal

nustatyt atlikti uduot,, pvz., mnesio alga arba savaitin alga.2. Paprastoji laikin darbo umokestis priklauso nuo idirbto laiko ir valandinio tarifinio atlygio.

T laik - idirbtvalandskaiius; ta valandinis tarifinis atlygis,kurio minimalus dydis negali bti maesnis u valstybs patvirtint.

Laikin premijin, tai alga plius premija; premijos dydis paprastai skirtingas skirtingiemsdarbuotojams ir priklauso nuo to, kaip savalaikiai buvo atliktos uduotys ar, kaip kokybikai jos

buvo atliktos, bet ir nuo kitpremijavimui numatytslyg.

Finansiniams itekliams priklauso pinigini l altiniai, vertybiniai popieriai, ido vekseliai irpinigrinkos fondai.Vertybiniai popieriai dokumentai, teikiantys j turtojui koki nors turtin teis, kuri galimarealizuoti tik juos pateikus. Svarbiausi akcijos, obligacijos, hipotekos laktai.

Obligacijos vertybinis popierius, liudijantis, kad akcin bendrov arba valstyb obligacijos

savininkui yra skolinga tam tikr

pinig

sum, kuri

sipareigoja gr

inti sutartu laiku ir sutinkamokti kasmetines palkanas.

Hipoteka nekilnojamo turto keitimas u paskol.

Ido vekseliai trumpalaik vyriausybs obligacija, iperkama po vieno, trijarba eimnesi.

Dividendai pelno dalis, kuriakcin bendrov nustatytu laiku imoka akcininkams.

Finansiniuose itekliuose kritinis kintamasis yra pinig srautai. Pinig srautas pinigai, kuriuosmon gavo ir ileido.

DU = T laik* ta


28/47

28

Neapiuopiami (nematerials) itekliai tie, kurie per tam tikr laikotarp monei padeda sukurtireikming ir nauding santyki bei ryi su jos iorine aplinka. Vieni j yra mons vaizdis,

prestias, informacijos apdorojimo programos, nusimanymas, inomas gaminio (preks) vardas,patentai ir licencijos (nekalbama apie prekybinius patentus ir licencijas), ginanios autori teises.Kiti mons buvimo ir veikimo vieta (patogi geografin padtis, klimatas, mokesiai, vietins

valiutos vert, atstumas iki rinkir pan.). Be abejo jie turi vert.

Norint teorikai apginti savo iradim (ar autorysts teises), j (ar jas) reikia patentuoti. Iradimugali bti pripainta nauja prek, procesas ar bdas.

Autoriteiss iimtin teis naudotis savo intelektualios veiklos produktu knyga, muzikos kriniar jo rau, kompiuteriprogramine ranga; i teis saugo produktnuo nelegalaus naudojimo.

Autori teiss tampa nematerialiu itekliu, kai sigijama teis panaudoti intelektualios veiklosprodukt.Iradimas patentuojamas tada, kai jis atitinka patentavimo statymo normas. Patentas iradjuivalstybs suteikiamos monopolins teiss tam tikr laiko tarp naudotis savo iradimu (gaminti,

parduoti, nuomoti ir kitais bdais gauti i jo peln). Taip utikrinama iradim kontrol per j

iradjus, skatina technikos paang, atlyginamos ilaidos j iradjams ir naujovi krjams.PatentLietuvoje iduoda Lietuvos respublikos valstybinis patentbiuras. Jis galioja 20 metnuo

paraikos patentui idavimo datos.Pagal teisnaudotis patentai gali bti skirstomi priklausanius iradjui arba teisipermjui bei

priklausanius darbdaviui, kai iradimas yra tarnybinis.Patentus galima skirstyti ir pagal pramons nuosavybs objektus. Tai iradimai, naudingiejimodeliai, pramons dizaino pavyzdiai, preki ir paslaug enklai,preki kilms nuorodos, firmvardai, nesiningos konkurencijos draudimas.

Licencija leidimas panaudoti verslo tikslams apsaugot (patentuot) ir neapsaugot iradim,naudingj model arba pramons dizaino pavyzd, preks enkl ar gamybos paslapt. Licencijaiduodama pasiraant licencinsutart. Licencin sutartis, tai susitarimas tarp iduodanio licencij(licenciaro) ir gaunanio licencij(licenciato) dl teisilicencijperdavimo.Patentai ir licencijos tiesiogiai susijir turi vert. Jei nebtpatent, nebtir licencij. Licencijosgalina verslininkpalankiu bdu teisinti patento naudojimir kontroliuoti santykius tarp moni.Preks ar paslaug enklu gali bti bet koks ymuo, kurio paskirtis atskirti vienam asmeniui

priklausanias prekes nuo kitam asmeniui priklausaniarba vieno asmens teikiamas paslaugas nuokitam asmeniui teikiam paslaug ir kur galima pavaizduoti grafikai. ymenys, galintys btienklu : 1) odiai, asmen pavards, kiai; 2) raids ir skaitmenys; 3) pieiniai, emblemos; 4)erdvins formos (gamini iorinis vaizdas, j pakavimas ar tara; 5) spalva ar spalv derinys, jidstymas; 6) bet koks aukiau mintymenderinys.

Prestias arba mons prestio iraika skirtumas tarp mons rinkos verts ir jos grynojo turto

(turto balansins vert

s). Prestias atspindimas tik

mon

s pirkimo pardavimo atveju. Atskiraiprestio nusipirkti nemanoma jis gali bti sigijamas tik tuo atveju, kai nusiperkama veikianti

mon, turinti gervardkartu ir prestiinvert.Lietuvoje prestio dydio nustatymas nra tikslai reglamentuotas, todl teisingai vertintiveikianios mons presti nelengva.Toks vertinimas daug priklauso nuo asmenins pirkjonuomons.Planuojant nauj ekonomini sprendim gyvendinim, itekli tyrimas ir j vertinimas padedasuprasti verslo mons veiklos galimybes, kad poreikiai bt geriausiai tenkinami, o itekliairacionaliai naudojami.


29/47

29

6 tema. mons ilaidos ir skaiiavimas.

Keliami udaviniai:

- isiaikinti ilaidoms apibdinti naudojamas svokas ir suprasti ilaid skirstym(klasifikavim),

- suprasti ilaid skaiiavimo reikmmoni veikloje.

Ilaid skirstym (klasifikavim) ir skaiiavim monse reglamentuoja Pajam ir snaudpripainimo apskaitoje tvarka. mons pelno (nuostolio) ataskaitoje mons veikla suskirstyta :

pagrindin, tipin mons veikl, kuriai vykdyti buvo sukurta mon. Pagrindin veiklapibdina parduotprekiir atliktdarbsavikaina ir veiklos snaudos;

kit veikl, kuri, nors ir bdama prastine monei, nra jai bdinga,ji monei yra netipin(pvz., mon sukurta gaminti baldus, taip pat ji dar turi ir kit veikl -gamina polietilenomaielius glivazonliams pakuoti, t.y. ji nesusijusi su pagrindine veikla). Pastaba.Kitosveiklos pajamoms negali bti priskirtos finansins ir investicins veiklos pajamos ar

pagaut; finansin ir investicin (jos abi taip pat yra prastins veiklos, kaip ir tipin bei kita veikla).

mon gali gauti palkanas u banke laikomus pinigus ir suteiktas paskolas; galimi pokyiaidl valiut kurso pasikeitimo ir valiut konversijos neigiama taka;pinigins baudos,susijusios su skolomis, investicins veiklos kitose monse netekimai ir pan.;

pagaut ir netekimus, t.y. nauda ar praradimai dl neprastins (atsitiktins) veiklos, kurinepriklauso nuo mons valdytoj valios.Pagaut tai ypatingi gavimai( ar nauda ikompensacij u stichines nelaimes ar kita netiktas aplinkybes ir kita). Netekimai, taiypatingi praradimai (nuostoliai dl stichini nelaimi ir kita) nepriklausantys nuo monsvaldytojvalios.

Tiesiogins ilaidos yra tokios, kurias galima tiesiogiai skaityti konkretaus gaminio ar kitoskaiiuojamo(kalkuliuojamo) objekto savikain.Tiesioginms ilaidoms priskiriamaa) tiesiogins mediag,

b) tiesiogins darbo.

Netiesioginms (pridtinms) ilaidoms priskiriamos visos kitos ( tos, kurios nesusij sutiesioginmis ilaidomis) ilaidos. Skiriamos gamybos pridtins ilaidos irnegamybospridtinsilaidos (arba veiklos snaudos).

Pastovios (nuolatins) ir kintamos ilaidos yra skirstomos priklausomai nuo santykio su gamybos

mastu ar pardavimmastu .

Nuolatins (pastovios) ilaidos yra tokios, kurios nepriklauso nuo veiklos masto pokyi. Didjantveiklos apimiai arba visikai nesikeiia, arba padidja nedaug.

Kintamos ilaidos yra tokios, kurios keiiasi proporcingai veiklos dydio pokyiui. Tai ir pagamintgaminikiekis, ir parduotprekikiekis, ir dirbtvalandskaiius ir t.t.


30/47

30

Nusidvjimo ir amortizacijos ilaidos skaiiuojamos panaudojant atitinkam joms skaiiuotiparengtmetodik Ilgalaikio turto nusidvjimo (amortizacijos) skaiiavimo ir jo remonto darbapskaitos tvarka, patvirtinta 1998 07 30. Nusidvjimas skaiiuojamas mainoms, transporto

priemonms ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui. Amortizacija skaiiuojama ilgalaikiainematerialaus turto grupei (pvz., mons enklas, teiss iradimus (patentai), licencijos,

informacijos apdorojimo programos ir kita).Taikomi ie ilgalaikio materialiojo turto nusidvjimo skaiiavimo metodai: tiesiogiai proporcingas produkcijos metskaiiaus dvigubas majanios verts


31/47

31

7 tema. mons pardavim pajamos ir pelnas.

Keliami udaviniai:

- aptarti pardavim pajam ir pelno svok vartojimmoni veikloje,- pateikti pelno skaiiavimo pagrindus.

Pardavim ir paslaug rodiklis atspindi pajamas udirbtas pardavus mons tipins veiklos prekesbei paslaugas (atmus prekigrainimus, nukainojimus, diskontus ir visus su pardavimais susijusiusmokesius).Pelno apskaiiavimas.

Pardavimpajamos (u parduotas prekes ir atliktas paslaugas)- (minus) Parduotprekiir atliktpaslaugsavikaina= Bendrasis pelnasAtkreipiame dmes tai, kad ilaidas suskirstme pastovias (nuolatines) ir kintamas, todl

priimdami kinius sprendimus, skaiiuojame ir dalinpeln.Dalinis pelnas apskaiiuojamas:

Pardavimpajamos (u parduotas prekes ir atliktas paslaugas)- (minus) Kintamos ilaidos= Dalinis pelnasDalinis pelnas taip pat gali bti apskaiiuotas sudjus veiklos pelnir nuolatines ilaidas.Veiklos pelnas apskaiiuojamas:

Bendrasis pelnas- (minus) Veiklos snaudos= Veiklos pelnasprastins veiklos pelnas apskaiiuojamas:

Veiklos pelnas (nuostolis)+ (plius) Kitos veiklos pajamos- (minus) Kitos veiklos snaudos+ (plius) Finansins ir investicins veiklos pajamos- (minus) Finansins ir investicins veiklos snaudos= prastins veiklos pelnas (nuostolis)Pelnas (nuostolis) prie apmokestinimyra apskaiiuojamas: prastins veiklos pelnas (nuostolis)+ (plius) Pagaut (ypatingasis pelnas)- (minus)Netekimai (ypatingieji praradimai)

= Pelnas (nuostolis) prie apmokestinimGrynasis pelnas (nuostolis) apskaiiuojamas:Pelnas (nuostolis) prie apmokestinim

- (minus)Pelno mokestis (pagrindinis tarifas 15 %)= grynasis pelnas (nuostolis)

Pelningumo rodikliai.Jei pelno rodiklis rodo pelno mas, tai pelningumo rodikliai yra santykiniai dydiai.Preks pelningumas (produkcijos, gaminio paslaugos):

(Grynasis pelnas / kaina ) x 100.Kapitalo (arba turto) pelningumas:

(Grynasis pelnas / turtas (kapitalas ) x 100


32/47

32

8 tema.Pinig sraut planavimas.

Keliami reikalavimai:

- isiaikinti pinig sraut svok,- inoti kaip valdytimons pinig judjim,

-

skirti planuojamo laikotarpio pinig srautus ir ataskaitinio laikotarpio pinig srautus.

Pinigsrautas tai grynieji pinigai, gauti i tam tikraltini, bei jpanaudojimo kryptys monsveikloje per tam tikr laikotarp (daniausiai vienerius metus). Pinig srautas yra mons vienas ifinansini itekli. Parodo, i kur buvo gauti pinigai ir, kur jie nukeliavo (arba pinigai, kuriuosmon gavo ir ileido).

Pinigsrauto svokgalima iliustruoti taip:

IMOKJIMAIGAVIMAI

is pinigsrautas banko sskaitbei mons kasjuda kas valand, kas savait, kas mnes, taiauyra sutarimas pinigsrautskaiiuoti kas mnes(nors kai kuriuose versluose reikia pinigsrautusskaiiuoti ir daniau, ypa sudarinjant prognozes).

Pinig sraut planas , tai detalizuota tiktin pinig gavim ir j galim panaudojim smataateinantiems periodams. Pinig sraut plane matyti pinig kiekis kiekviename ateities periode.Pagal mons poreikius kasmetinis pinig sraut planas sudaromas ir trumpesniems periodams:

ketviriui, m

nesiui ar net savaitei. Jei gavimai didesni u imok

jimus, pinig

srautas busteigiamas, jei maesni neigiamas.

Yra tokie pagrindiniai piniggavimo altiniai (remiantis finansins bkls pakitim(pinigsraut)ataskaita):

piniggavimas i mons veiklos (grynasis pelnas,ilgalaikio materialaus turto nusidvjimosnaudos, ilgalaikio nematerialaus turto amortizacijos snaudos, pirkj siskolinimo

pasikeitimas, atsarg pasikeitimas, siskolinimo tiekjams pasikeitimas, skolos biudetuipasikeitimas),

pinig gavimas i investicins veiklos (ilgalaikio turto perleidimas, gauti dividendai, kitmonivertybinipopieripirkimas ir t.t.),

Likutis banke irkasojelaikotarpio

pradioje(1)

Likutis banke irkasojelaikotarpio

pabaigoje(2)


33/47

33

pinig gavimas i finansins veiklos (paprastj ir privilegijuot akcij ileidimas, savakcijsupirkimas, obligacijileidimas, dividendimokjimas ir t.t.),

pinigsrautai i ypatingosios veiklos (pagaut ar netekimai), bendras pinigsrautas pagal visas mons veiklos sritis, grynjpinigsrautpadidjimas (sumajimas).

Ataskaitinio laikotarpio pinigsrautas , remdamasis finansins bkls pakitim duomenimis, rodone kkita, kaip , i kur per ataskaitinlaikotarpmon smsi pinigir kokiems tikslams jie buvo

panaudoti.. Kad apskaiiuoti ataskaitin pinig sraut, btina turti dviej laikotarpi pagrindinesfinansines ataskaitas dviej laikotarpibalans ir pelno (nuostolio) ataskait. Ataskaitinis pinigsrautas teikia informacij apie tai, kiek pinig i kur atjo (buvo gauta) ir kiek kur ijo ( buvo

panaudota) per nagrinjamlaikotarp.

i informacija yra vertinga, taiau esama ir trkum: Kadangi fiksuojami istoriniai faktai, i ataskaitos negalima sprsti, ar padarytos ilaidos i

tiesbuvo reikalingos ir ar jos duos monei ilgalaiknaud

Nors matomas atsarg padidjimas ar sumajimas, taiau neaiku, dl koki prieasipokytis susidar - gal per menka kontrol, gal nepaklausi produkcija, gal prasti atsargvaldymo gdiai

Ataskaitoje nematyti, ar pasikeitmons debitoriai, t.y. skolingi monei pirkjai, tad negalisprsti apie tai, ar debitorinio siskolinimo pokytis yra susijs su naujpirkjatsiradimu(pirkjpraradimu), ar turtpirkjsiskolinimo pasikeitimu (padidjimu sumajimu).

Pastaba.Debitorius skolininkas. Kreditorius skolintojas.

Planinis pinigsrautas rengiamas, norint nustatyti, kiek per laikotarpreiks pinigir, kada prireikspapildomo finansavimo. Numatomos kiekvieno mnesio plaukos ir imokos, likuiai mnesi

paskutinei dienai.Kontroliuodama grynj pinig likut, mon visuomet gebs apmokti pateiktas sskaitas ir busmoki.Daugelyje iuolaikini gerai valdom moni yra sudaromos pinig sraut prognozs planavimotikslais. Dl jreikalingumo nesiginijama.

Pastaba.a)plane (smatoje) nusidvjimas ir amortizacija nra pinigsrautas, nors jis irtraukiamas

realiai patirtas ilaidas. Pinigsrautplane (smatoje) raomos tik tos pridtins ilaidos, kuriossukuria pinigsrautus.

b)sudarytoje pinig sraut smatoje (plane) matyti, kokiame periode monei pritruks

pinig. Todl ji i anksto inodama apie tai gali ubgti u aki tokiai vykieigai ir gali kreiptis bank dl paskolos arba tartis su banko valdytojais dl galimybs nukelti kai kurias ilaidasvlesniam periodui ir pan.

Galutinis planinio pinigsrauto tikslas yra ne tiek jo tikslumas, kiek finansavimo atitikimas monsvystymuisi. Pats planinis pinig srautas nenurodo, kokios ries finansavimas bt tinkamiausiasmonei.

Planinio pinigsrauto rengimo taisykls:


34/47

34

dirbant su didelmis sumomis, reikia laikytis reikmingumo (svarbumo) principo: neskirtiper daug dmesio nereikmingiems ar maiau reikmingiems dalykams. Kuo daniautikrintis, ar nepadaryta klaid, sumuojant eilutes horizontaliai, vertikaliai, lyginant sumastarpusavyje.

Laikytis atsargumo, o ne optimizmo principo. Jei nors kiek abejojama dl piniggavimo ar

panaudojimo datos, geriau planuoti, kad sumokti teks anksiau, o pinigins pardavimpajamos mon pasieks vliau. Danai pinig srautas planuojamas pernelyg optimistikai,kas veda prie trumpalaikio finansavimo poreikio nevertinimo ir grynjpinigtrkumo. Jeididiausia pardavimpajamproblema yra pavluoti apmokjimai, tai imokjim silpnosvietos yra ios: snaudos paprastai bna didesns, atsiranda daugiau snaud straipsni,snaudos atsiranda anksiau, nei planuojama. Kartu visi ie faktoriai gali sukelti sunkumnet itin gerai valdomai monei, tad geriau planuoti kiek pesimistikai.

Planuojam tenka taisyti ir tobulinti. Tad planuojamo pinig srauto parengimo procesnereikia irti pernelyg rimtai, geriau lanksiai reaguoti pasikeitusisituacij, dinamikaikeisti planus.


35/47

35

9 tema. Investicijvertinimas.

Keliami udaviniai:

- isiaikinti kai kurias investicij ris,- inoti investicini projektvertinimo bdus ir j taikym.

Verslo monms, besirpinanioms savo veiklos pltojimu, tenka priimti ne tik trumpalaikius l(ar kapitalo) djimo sprendimus, bet ir ilgalaikius. Todl mons nuolatos susiduria suinvestavimo btinybe, t.y. poreikiu dti las (nuosavas ir skolintas) vairias verslo programas ir

projektus, kuritikslas: organizuoti naujus, palaikyti ir vystyti jau turimus gamybinius pajgumus, gauti pajamas ir peln, siekti, kad verslas btstabilus, pasiekti kitus specifinius tikslus, pvz., gamtosaugos, socialinius ir kt.

Investicija, tai l djimas(investavimas) turt siekiant isaugoti dt l vert ir iinvestavimo objekto gauti ateityje pelno (pajam), socialin rezultat arba utikrinti valstybsfunkcijgyvendinim. Investicijtikslas papildomos verts sukrimas monje. Tokipapildomvertgali sukurti investicijdka gauti nauji pinigsrautai.

Investicijos tai pinigins los, tiksliniai indliai, pajai, akcijos ir kt. vertybiniai popieriai (VP),technologijos, mainos ir ranga, licencijos, kreditai, bet koks kitas turtas ar turtins teiss,intelektualins vertybs, autorins teiss, know-how , dedamos verslo ir bet kurios kitos riesveiklsiekiant gauti pelnir pasiekti socialinefekt.

Investicijdar galima btapibdinti kaip l djim(investavim) dabar tikintis naudos ateityje.Todl priimant ilgalaikius sprendimus pirm viet ikyla pinig verts kitimo laike vertinimosvarba. Verslo mon, turdama pakankamus finansinius altinius ir kelet patraukli projektsvarsto, kok sprendimpriimti, norint naudingai investuoti pasirinktprojekt, t.y. ne tik lasisaugoti ir susigrinti , bet ir jas padidinti. Atsiranda objektyviai egzistuojanti piniglaiko vert.

Investicij tyrinjimo praktikoje investicijos yra skirstomos pagal vairias savybes. Viena j -finansavimo altinio centralizacijos laipsnis:

investicijos i biudeto, privaios investicijos (nuosavos los, skolintos los, pritrauktos i alies los) .

Investicinis ciklas - laikotarpis nuo investicinio projekto diegimo pradios iki jo baigimo.Investicinciklpriimta dalyti tris fazes:

Prie investicin faz nuo pirmini tyrinjim iki galutinio sprendimo primimo dlprojekto patvirtinimo.

Investicin faz projektavimas, sandorio patvirtinimas, paruoiamieji darbai. Gamybin faz kins veiklos stadija.

Vertinant investicinius projektus, reikalinga turti dvi ir daugiau alternatyv.


36/47

36

Kapitaliniinvesticijvertinimo metodai:1. Tradiciniai (Investicijpelningumas ir atsipirkimo laikas).2. Paremti diskontuotais pinigsrautais (atsivelgiama laiko veiksn, naudojant diskontavimo

technik). Pastaba. Procesas, kurio metu randama bsimos verts esamoji vert vadinamasdiskontavimu. Paprastai diskontavimas atliekamas naudojant diskonto (arba

esamosios/dabartins verts) veiksnius, apskaiiuotus lentelse. Naudojant lenteles, btinainoti, kokia yra diskonto norma (lygis) ir, kada laukiama tam tikros bsimos verts. Todllentelje paprastai pateikiama diskonto lygis (norma) nuo 1% iki 30 % ir periodams nuo1 iki 25 met(bet nebtinai, gali bti ir didesni dydiai).

Pavyzdiui, norime suinoti, kokia yra 10 000 Lt, kuri tikimasi po 5 met, esamoji vert, jeidiskonto norma 20 % ir 10 % ?Ko tikimasi po 5met, jei diskonto norma 20 %?

diskonto koeficientas i apskaiiuotos lentels 0.402, esamoji vert 4 020 Lt ( 10 000 x 0,402 ).

Ko tikimasi po 5met, jei diskonto norma 10 %? diskonto koeficientas i apskaiiuotos lentels 0,621,

esamoji vert 6210 Lt ( 10 000 x 0,621 ).Investicij teorija daro prielaid, kad investuotojas yra sumanus bei racionaliai nusiteiks irinvestuoja siekdamas tam tikrtiksl.todl investicinis sprendimas priklauso ir nuo to, kokitikslsiekia investuotojas ir, kiek iuos tikslus atitinka vienas ar kitas finansinis turtas.


37/47

37

10 tema.Finansini altini paieka.

Keliami udaviniai:

- aptarti finansini altin naudojimo galimybes naujam verslui ir verslo pltrai,- inoti verslo rizikos veiksnius ir isiaikinti jvertinim.

NAUJOS VERSLO JMONS FINANSAVIMOTIKSLAI IR INSTRUMENTAI

Kiekvienos verslo mons skmingas funkcionavimas neatsiejamai susijs su dviejveiklostiksl: likvidumo ir rentabilumo utikrinimu. mon, siekdama ilikti rinkoje turi siekti, kad josveikla btu kiek galima pelningesn ir vykdyti savo finansinius sipareigojimus kitiems kiosubjektams ir valstybei, t.y. bti likvidia. Todl ir mons finansavimo politik galima apibrti

kaip ekonomines - finansines priemones didinanias mons likvidumir rentabilum.kio subjektai veikdami rinkoje susiduria ilaid ir pajam netolygumu. Bet koks

investicijprojektas reikalauja kapitalo djimiandien, tuo tarpu pajamgalima tiktis tik prajustam tikram laikui. is investicij ir jduodampajamneatitikimas laike ir slygoja kio dalyvi

poreikpapildomam kapitalui. Verslo mon privalo disponuoti tokiu kapitalo kiekiu, kad: Vykdytiandien moktinus finansinius sipareigojimus kitiems kio subjektams; Finansuotsuplanuotus investicijprojektus.

Jei mon vertinama kaip likvidi, tai reikia, kad ji disponuoja pakankamu kapitalo kiekiuioms slygoms vykdyti. Todl kaip vien i finansavimo tikslu galima apibrti kaip mons

likvidumo utikrinim. Reikia paminti, kad likvidumas yra struktrinis, kurparodo ketvirtiniai irmetiniai balansai, ir disponuojamas turtas, t.y. mons sugebjimas kiekviendienpadengti savotrumpalaikius sipareigojimus. Vertinant mons likvidum yra vis pirma kreipiamas dmesys

balansinlikvidum.

mons vykdom finansavimo politik takoja taip pat ir rentabilumo didinimas. Negalimavienaalikai pasakyti kas likvidumas ar rentabilumas turi didesn reikm monsfunkcionavimui. Bet kokiu atveju abiej i tikslpastovus siekimas yra btina slyga skmingaiverslo mons veiklai ir bent vieno jnepaisymas gresia sankcijomis mons savarankikumui. iareikia paminti, kad laikino mons nerentabilumo pasekmes galima paalinti vairi rezerv

pagalba, tuo tarpu net ir neilgas laiko tarpas, kurio metu mon negali vykdyti savo finansini

sipareigojimgali turti skaudias ir ilgalaikes pasekmes prestiui irmons savarankikumui.

Finansavimo poiriu likvidumo ir rentabilumo siekimas gali bti vienas kitam prietaringi.Kaip pavyzdius galima paminti situacijas, pasitaikanias monei

Didesni rezervai (nenumatytoms ilaidoms padengti) didina mons likvidumo laipsn.Taiau laikyti visikai likvidius rezervus (grynus pinigus) yra brangu, nes jie nra kur norsinvestuojami ir neduoda pajam. Tai slygoja rentabilumo sumajim.


38/47

38

Rentabilumo (pelno maksimizavimo) siekimas yra susijs su apmokestinimu (pelno, pajammokesiu). Ekstremaliais atvejais tai gali turti lemiamreikmpasirenkant finansavimo formarstrategij. Kadangi likvidumo didinim galima traktuoti kaip reinvesticijas, todl tam nukreiptoslos neapmokestinamos ar apmokestinamos maesniu tarifu.

Finansavime bus kalbama kaip apie tam tikrus veiklos bdus, kurie didina mons arba ir

rentabilumir likvidum, arba bent vieni j.Finansavimo instrumentus reiktiskirti dvi grupes: Iorinis finansavimas Vidinis finansavimas.


39/47

39

FINANSAVIMAS BTINAS:

sigyti ilgalaikiam turtui;

naujoms prekms;

naujoms rinkoms;

nenumatytiems atvejams (pvz., gavus didelklientusakym);

usienio prekybai;

mediagatsargoms.

FINANSAVIMO ALTINI GRUPS:

1. Finansavimas skolomis (grinamos su palkanomis) arba savinink nuosavybe(rizikuoti pasirengusiverslo savininkpinigais).

2. Iorinis finansavimas (iors finansuotoj) arba viduje sukurti pinigai. Vidinfinansavimsudaro:

Nepaskirstytas pelnas (pelnas minus sumokti dividendai); Susikaups nusidvjimas.

3. Finansavimas pagal trukm: Nuolatinis tai finansavimas akcijomis, kurios nebus iperkamos;

Ilgalaikis ilgesns nei 10 mettrukms paskolos; Vidutins trukms 3-10 met; Trumpalaikis iki 3 met.


40/47

40

LIZINGAS PALANKUS SMULKIOMS IR

VIDUTINMS MONMS, KADANGI:

sigyjant preknereikalingas iorinis finansavimo altinis;

prekgalima naudoti dar nesumokjus visos verts;

u prekatsiskaitoma mokant fiksuotas sumas su fiksuotomis palkanomis

(apsisaugoma nuo infliacijos);

sigyjant prekatidedami mokjimai, o tai leidia efektyviau valdyti mons iteklius

nusipirkti reikiamaliav, atsargar pan.

LIZINGAS, PALYGINUS SU BANKOTEIKIAMOMIS PASKOLOMIS,

PALANKESN VERSLO FINANSAVIMOFORMA:

lizingo teikjas ymiai lanksiau nei bankai prisitaiko prie kliento poreiki;

palkanos paprastai yra maesns nei banko kredit;

nereikalauja ustato;

lizingas nesumaina mons galimybiskolintis i kitaltini.


41/47

41

Taip atskiriant kreipiamas dmesys ar finansavimo metu gaunamas efektas yra pasiekiamaspritraukiant kapital i u mons rib ar panaudojant mons veiklos rezultatus, vidinius monsiteklius.

Iorinis finansavimas apima instrumentus pritraukianius papildom kapital i iores(kreditai, paskolos, subsidijos, statinio kapitalo didinimas).

Vidinis finansavimas galimas kai savininkams imokamas ne visas pelnas ir tokiu bdu liekal suma. kuria mon disponuoja savo nuoira. Tai apima balansines priemones, kurios leidiadalpelno skirti numatomoms ilaidoms padengti, rezervams sudaryti.

Kaip finansavimo instrumentus reikia paminti irmons kapitalo struktros ilaikymarbajos pakeitimus, ko paskoje padidja likvidumas ar rentabilumas. Tai gali bti kredito grinimasnaujos ilgalaiks paskolos pagrindu, kas leidia esamu momentu nemainti apyvartini l arbarezervpervedimas statinkapital, o tai didina mons kreditingum.

Ilgalaikio iorinio finansavimo altinius, pagal kapitalo davjo teises, galima iskirti taip: statinio kapitalo didinimas vieai platinant akcijas statinio kapitalo didinimas u papildomus esamakcininknausTarpins formos, kurios gaunamos vairiai derinant nurodytu bd investitoriui suteikiamas

teises ir pareigas.Ne visu tipu mons gali pasinaudoti visais iais bdais. Personalins mons. KB irB

mintu galimybi neturi. Reikia paymti, kad trumpalaikis iorinis finansavimas vykdomasiimtinai lik skolinto kapitalo pagrindu.

Personalinse monse faktikai n vienas i metod negalimas. Kadangi turtas yraneatskirtas nuo savininko turto. Naujdailininkprimimas prietarauja teisiniam mons statusui.

Tikrosios kins bendrijos atveju papildomi djimai i savinink turto taip pat negalimi.Nauj bendrasavininki primimas komplikuotas, tik dl kit prieasi. Naujo bendrijos narioprimimas reikalauja likusius narisutikimo ir pakankamo naujojo nario disponuojamo turto kiekio,kad galt lygiaveriai su kitais vykdyti savo funkcijas. ia susikerta bendrijos nari asmeniniainorai ir interesai, kas gali gerokai komplikuoti naujnariprimimkai bendrija jau funkcionuoja.Be to, reikia pakeisti bendrosios jungtins veiklos sutart.

Komanditinje kinje bendrijoje nauj tikrjnariprimimas ar jpapildomi naai yranegalimi ar ribojami dl anksiau mintprieasi. Taiau nari - komanditoriprimimui ar j

papildomiems naams jokiteisiniapribojimnra. Dl tos prieasties, kad narys - komanditoriusnegali laisvai perleisti savo dalies kitam asmeniui, tokie djimai nra labai patrauklsinvestitoriams.

Akcinse ir udarose akcinse bendrovse minti finansavimo bdai yra vykdomi lengvai.Tam prielaidas sudaro statymikai numatyta akcinink apsauga, laisvas akcij judjimas bei

bendrovs interesatskyrimas nuo asmeniniakcinink interesper valdymo organus. Tai sudaropalankesnes slygas laisvam kapitalo judjimui, o tai patraukliau yra investitoriams.

statinio kapitalo padidinimas vieai reikalauja visuotinio akcinink

susirinkimo nutarimo,priimto 2/3 bals. Padidinti kapital u papildomus esam akcinink naus gali nusprsti ir

bendrovs valdyba.Didinant statin kapital vieai, senieji akcininkai visada turi teis (tai numatyta

statymikai) sigyti naujos emisijos akcij u nominali akcij kain. Tai galima vertinti kaipkompensacij dl galimo bals dalies santykinio sumajimo. i teis be to yra laisvai

perleidiama ir gali tarnauti kaip akcininktarpusavio interessuderinimo instrumentas.


42/47

42

SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO FINANSAVIMOGALIMYBS

Vidiniai finansavimoaltiniai Ioriniai finansavimo altiniai

mons resursai

Tiesioginis iorinis finansavimasNetiesioginis iorinisfinansavimas

Bankai ir kitosfinansinsinstitucijos

Fondai

Finansavimaspaskol forma

Dalyvavimasakciniame kapitale

Versloinkubatoriai

Kreditogarantijos

Mokesilengvatos

Programos SVV

askola Overdraftas Garantija

Faktoringas Lizingas Forfeitingas


43/47

43

PAGRINDINIAI FINANSAVIMO IR PARAMOS ALTINIAI

Vidiniaifinansavimo altiniai

Ioriniai finansavimo altiniai Bendradarbiavimas Technin ir finansinparama

mons

resursai(perteklinsmons los)

Fiziniai ir juridiniai

asmenys (akcijarobligacijsigijimas,

paskolsutiekimas)

Bendros

monskrimas

INVEGA,

Paskol grinimo

draudimasbankuose

Bankai (paskolsuteikimas, faktoringo

paslaugos)

Partneriai(fraiz)

SAPARD, PAHRE2000, kitos ES

programos(negrintinoslos)

Lizingo bendrovs(iperkamoji nuoma,veiklos nuoma, faktoringo

paslaugos)

SVV skatinimofondas,Savivaldybi SVVrmimo fondai,Lietuvos verslo

konsultacijfondas (dalies

paslaugapmokjimas)

Kredito unijos (paskolsuteikimas)

Darbo vietkrimo fondas prieDarbo bir

Rizikos kapitalo fondai,Baltijos ir Amerikos verslofonas, Baltijos smulkauskapitalo fondas (paskolossuteikimas, akcij,obligacijsigijimas)


44/47

44

VERSLININK

GALIMYB

S PASINAUDOTI ESSTRUKTRINIAIS FONDAIS

Remtini sektoriai-pramon, verslas, transportas, turizmas,

energetika, paslaugos verslui

Neremtini sektoriai-prekyba - tiek didmenin, tiek mamenin-komunalins paslaugos

-kaimo turizmas (finansuojamas per Europosems kio garantijir orientavimo fond)

- arba sektoriai, remtini per kitus SF fondus arSanglaudos fond.


45/47

45

VERSLININKGALIMYBS PASINAUDOTI ES

STRUKTRINIAIS FONDAIS

Paramos verslui tipai:- tiesiogin parama - mons gauna pinigus

(negrinam arba grinam subsidij

forma, palkan subsidijas, mikrokreditus,garantijas)

-netiesiogin parama mons gaunasubsidijuojamas paslaugas verslui, teikiamasper viesias verslo paramos institucijas

(verslo informaciniai / konsultaciniai centrai,verslo inkubatoriai, inovaciniai centrai,mokslo ir technologij parkai, versloasociacijos ir pan.)


46/47

46

VERSLININKGALIMYBS PASINAUDOTI ES

STRUKTRINIAIS FONDAIS

Documents

Kucinskiene - Verslo Ekonomika