MarijaJonikiendAlfreda Mikulskiene

VIESBUCIV VERSLOPAGRINDAI

Apgyvendinimas

fvairios papildomos paslaugos

Maitinimas

\'?/homo liber

UDK 640.4(075.8)Jo-777 TURINYS

Jonas Liniauskas. Pradzios 2odis / 7

Svetingumo verslas / 11Vieibudiq verslo apixalga / 13

Pirmieji vie6budiai / 13Vieibuiiq suklest €1imzs / 14

Recenzavo:UAB,,Stikliai" generalinis direktorius Aleksandras Ciupiius

Vieibutig rinkos atsiradimas ir pasidalijimas / l4Vie 6buciai Lietuvoje / 14Komforto paieSkos / 15Vieibudig tinklq atsiradimas / 15Nepriklausomi vieibudiai / 16VieSbudir.l asociacijos / 16Vie5budirl industrijos raidos perspektyvos / 76

Vieibudiu oaskirtis ir klasifikavimas / 17Aptarnavimo lygio samprata / \7Vieibucig ldasifikavimo principu / 17Vieibuiig reitingavimas / 18

Vieibucio sveiiq kategorijos / 19Vieibudiu verslo tlkslaiir uLdaviniai / 20Vieibuiio struktrra ir funkcijos / 21

Registratura / 21Tiansporto padalinys / 22RySig su sveciais p adalinys / 22Uniformuoq tarnautojg paslaugrl padaJinys i 23Kambariq prieZilros slgrius / 24Maitinimo organizavimo skyrius / 24Kambarirl rezervavimo slgnius / 24Iiankstiniq u2salgnn V npai / 25ISankstiniu uZsalsmu tvirtinimas / 25ISankstiniu uZsaklmu atiaukimas / 26

Kambariq kunos / 27Svedig apglvendinimo procednra- / 27

Pasiruoiimas apgyvendinti / 27Svediq pasitikimas ir registravimas / 28Sveiiq apglwendinimas / 30Svedig idlydejimas / 30

Socialiniai ir psichologiniai bendravimo su svediais aspektai / 31Bendravimo su uisienio svediais 'vr:anrmai / 33Reikalavimai darbuotoj ams / 34Ryiiai su .sveiiais / 35

@ Marija Jonikiend, 2007@ Alfreda Mikulskieni, 2007@ Leidykta ,,llomo 1iber", 2007

ISBN 97 8-99 5 5 -7 76-27,3

4

Vieibudio svedig aPsauga / 38

Viesbuiig administravimo sistemos / 40

Naujq technologijrl diegimas / 40

]vairios papildomos paslaugos / 43

Aptarnavimo komPonentai / 45

Darbuotojq atsakomYbe / 45

Darbo Vnyga / 45Privalomos paslaugos / 45

KoresPondencijos teikimas / 46

Svedir2 Zadinimas / 46Mokamos paslaugos / 46

Specialios paslaugos / 47

Vie5budio nkines veiklos organizavimas / 48

Ukio darbuotoju P xeigos / 49

Patalpg prieZiura ir valYmas / 50

Kambariq PrieZirlra / 51Kasdieninis valYmas / 52Specialus valymas po svedig iSr'ykimo / 53

Generalinis valYmas / 53Lorq Paruodirnas ir klojimas / 54

Patalpos. Standarto reikalavimai / 55

Vieibudio kambariai, jL1 tipai ir kategorrios / 57

Standarto reikalavimai vonios kambariui / 61

Standarto reikalavi mai patalynei / 6l

Standarto reikalavimai baldams / 62

Kambarig interjeras. Dekoravimo priemonds / 63

Kambario ap5vietimas / 64Funkcin6s patalpos / 67Konferenciniq paslaugl uZsakymas / 68Konferencijq sal6s paruodimas / 70

Sveiig maitinimas / 71Sveiig maitinimo organizzimas / 73

Maitinimo paslaugq sveiiams telkJmas / 74Valgiaraicio plana\1mas / 75U*akymr+ pri€rnimas / 77Gerimg patiekimas / 78Vyno ekspertai / 78Kitos maitinimo P aslatgos / 79Aptarnavimas kambariuose / 80

UZsienio sveiiU mitybos iproiiai / 89

UZsienio svedig aPtarnavimas / 90

Jvairig 5a1iq nacionalinig virtuviq Jpatumai / 91

Baltijos 5a1ig svetiai / 97

Svediai i5 Anglijos ir Skotijos / 92

Svetiai i5 Austrijos / 94

Svediai i5 Vokietijos / 95

Sveiiai i5 Prancuzijos / 96

Svediai id Belgijos / 98Sveiiai i5 Olandijos / 99

Sveiiai i5 Skandinavijos daliq / 100

Sveiiai i5 Italijos / 104

Svediai i5 IsPanijos / 105

Sveiiai i5 Portuga.Lijos / 106

Svediai i5 Lenkijos / 107

Svediai i5 eekijos / 108

Svediai i5 Vengrijos / 109

Svediai i5 Rumunijos / 111

Svediai ii Albanijos / 112

Svediai ii Graikijos / 113

Svediai i5 Gn:zr1os / 7I4

Pietg slar,q virtuve / 115

Svediai i5 Bulgarijos / 116

Sveiiai i5 Ukainos / 117

Svediai i5 Rusijos / 118Svediai i5 Kanados / 7I9Svediai i5 JAV / 120Svediai i5 Meksikos / 122Sveiiai i5 Pietq Amerikos iali\ / 123

Svediai i5 Kubos / 124Sveiiai i5 Australijos / 125Sveiiai i5 Afrikos ia1i9 / 126

Svediai i5 ArtimqiU Rltq Saliq / 127

Svediai i5 Izraelio / 128Svediai i5 Viduriniqjq R1'q daliU / 129

Svetiai id Indijos / 130Sveiiai i5 Pietryiirl Azijos Saiiq / 131

Svediai i5 Kinijos / 132Sveiiai i5 Korejos / 133Svediai i5 JaPonijos / 133

Pagrindinig terminrl anglr1-tetuviq kalbos Zodyn€lis / 137

I it^.^+irtq / 142

I

PRADZIOS ZODIS

ISgirdgs pasiulym4 parailti liangos Lodi knygai apie vieibudirT versl4, labai su-simEsiiau, ar netampu tokiu pat bur''usiu kolega Zurnalistu, kuris anksiiau dome-josi tik kinu, merginomis ir automobiliais, o dabar mums pateikia reportaZus i5sveikatos, Svietimo ir mokslo, Zemes ukio, kraito apsaugos ir kitr2 ministerijq. Su-sitikgs gaoeje paklausiau:

- Ar nebuvo sunku lsigilinti ! specifik4?- Ne, - atsake buvgs kolega. - Ai tik paklausiu, k4Jus padarete, kad Lietuvai

buq geriau? Ir po to ministrai kalba nes4mones, o kameros veikia.Gal man dr4sos pridejo kaZkada llykgs pokalbis su profesoriumi Donatu Kat-

kumi. T\,romet mes juokavome, kad j Vartotojq teisiq apsaugos tarnyb4 ir kitasjvairias komisijas neturetq buti skiriami nei abstinentai, nei vegetarai, nes teori-niai samprotavimai praktinei veiklai nieko neduoda. Nors ir iia lazda su dviemgalais - geras kepiinio treneris nebr:tinai turi pataikyti ! krepsi.

Ii tiko, kai atsivdrd sienos ir pradejome laisvai keliauti po Europ4 ir Siek tieklaisviau po Amerik4 ir pasaul!, mes visi esame vieibuiiq paslaugg vartotojai. Irpriimkite Siuos mano i,odiius ne kaip recenzij4 apie knyg4, ne kaip reklam4, otik kaip maZytes pastabas Zmogaus, kuriam teko miegoti Strasburo nakrynes na-muose, kuriuose patalyn6 buvo palikta i5 Rusijos grlZusios Napoleono armijos, jipradeginta laidynemis, nuskalbta iki kavos su pienu spalvos, ad1ta, lopyta ir vis-vien vietomis skyleta. Teko glventi ir karali5kqjg 5eimq, ir prezidentg pamdgtuosevie5budiuose, kur natfiralaus iilko patalyne SiugZdejo ir blyksejo auksinemis mo-nogramomis. Teko apsistoti ir istoriniuose vieibudiuose, kur vestibiulyje iikabin-tas juose gyvenusiq iirymybfil s4ralas baksnojo i mano istorinig Ziniq spragas, oder'ynioliktojo amZiaus drabuZig spint4 parykdavo fi.daryti tik jremus peti.

Pirm as *,o di s. Y ieibu(io uisallymas

Vieibut! gali rezer.uoti tik turedamas krediting kortelg, o tavo turimas milijo-nas kiieneje arba mokejimo korteldse nieko negelbsti. Lygiai taip pat vie5budio

vrEsBUenl VERSLO PACIRTNDAl

nuotraukos internete ZvaigZdudiq skaidiaus negarantuoja. O Stokholme uZsisaly-tas vieibutis rukantiems parod6, kad i5 1002 numerig tik du apartamentai skirtirtkaliams. Todel ketvirtame aukdte gereme ger4 ispani5k4 lyn4 ir liftu vaZinejo-me i ivedi5k4 vej4 pusiau su lietumi. Italijoje rukaniiuosius kaZkodel apglvendinonerukandiqig aukSte, o nerukandius - atvirkidiai. Matyt, mok6 tolerancijos, todelporiniai aukitai kaip paielg vaZinejosi liftu parukyti ! gawg, - tuomet i saulekait4.Seiely je buvo 34 Iaipsnj2i Cel. i jaus.

.4ntras 2odis. Kelias i vieSbut!

Smagu, kai tave oro uoste pasitinka palydove su uZra5yta tavo pavarde. Bet gallaukia mikroautobusas, ant kurio uZraiytas tavo vieibudio pavadinimas. Puiku,jis pristatys tiesiai ! viet4, bet, Zinoma, jus neturesite vietines valiutos arbatpini-giams. Ypai, tarkim, tokioje ES 5alyje kaip Malta, kur funkcionuoja tik vietin6valiuta, stipresne net uZ Anglijos svar4. Todel maloniai pavergia vie5budiai, ku-riuose J[sq lagaminai atsiduria kambaryje, kol Jus pildote registracijos korteles,ir niekas nelaukia su S1psene1e Jusg kambaryje prie durrl - gal dar reikia kokiospaslaugos? Zavi ir Praha, kurioje aiSkiai paraiyta, kiek kainuoja kelione ! vien4ar kit4 vie5but!. Nereikia kaip Vilniuje vaZiuoti iki Naujininkq, o ruomet lauktirealios kainos taksi.

Trecias 2odis. Vieibutis irjo grimasos

Malonu, kai jejus i vieibuiio numeri, tave pasitinka vardinis sveikinimas tele-vizoriaus ekrane. Dar maloniau maZlte pamerkta ge1y.t6 arba paliktas gero \ynobutelis, adresuotas tau - didZiai gerbiamam ir laukiamam g).\rentojui nuo vieibu-dio valdltojo sujo paraiu.Tai malonios, nieko nekainuojaiios smulkmenos, kuriosii karto nuteikia atlaidZiai, tarkim, jeigu per pusrydius jus nerasite jokiq ivieZirTdari.oviq - ir tai pietuosel Niuriai nuteikia, kai vadinamuosiuose 5 ZvaigZduiiUvieibuiiuose randi apiiurusius kilimus, uZuolaidas, neblizgandias kriauldes. Di-dZiausiE SokE sukele Kipras ir Danija. Kipre j duSo kabin4 teko laipioti per unita-24, o zktai malonios uZuolaidos deng6 aklinas sienas, tuo paaiu metu kolegos uZtokiE pat kain4 gavo pakankamai prabangius apartamentus, nes vieibutis Euro-pos kainomis - tikrai buvo nepigus. O Danijoje pribloSk€ vieibutis, kuriame vietojlovos buvo sudedamas fotelis, vietoj televizoriaus , objektas, maZesnis uZ ,,Sileli,a,o Ilji6iaus lemputes karojo prikaltos prie neobliuoto medZio taiq. J kambarius ne-pri6me iki 14 val., dingti liepe iki 10 va1., o mokejome uZ par4 tiek pat kiek,,Hi1-tone", i kur! veliau ir persikeldme.

PI1ADZIOS ZODIS

Ke tr,tirtas *odis. AtsisveTkinimas

Yra viedbudiq, kuriuose ne neatsimeni, kaip iirykai, nes viskas ir,yksta kaZkaip

paprastai, nepastebimai. Vakare atsiskaitai, uZsisakai taksi, anksti ryte iSgeri kavos

arba gauni pusrydius ! kambari, nes lektuvai i Lietuv4 - visada su pers€dimais - ii-

skenda nuo 6 iki 8 valandos ryto. Veliau jie skrenda i London4 ar ParyZiq. Bet yra

vieibudig, kur deiimt kartq paklaus, ar nesinaudojai baru ir ar neg'dia nejsidejai

vieibudio rankSluosiio, 5 ZvaigZdudiq vieibutyje turi leistis pats pasiimti savo pus-

ryiiq, o taksi maloniai v6luoja pusvaland!, nes vakarykit6 budetojajo neuZsake...

Penktas Lodis. Ya76,Es ir priemimai

Esu nuejgs i pri6mim4 su smokingu, kai visi sveiiai buvo su lengvais vasari-

niais - dienos kostiumais, ir esu su Sviesiu kostiumu pataikEs ! klasik.ines muzi-

kos koncertq su vaid6mis. O truko tik informacijos - maZos nuorodos, uZuominos

arba detalesnes programos apra5ymo. Nors karaliikajame Neapolio jachtg klube,

kur da1)vavo visa miesto valdZia ir keletas ministrq, teko gerti lyn4 id vienkartinirl

stiklinir2, - sveiiams pritrlko taurig, todel, mat)'t, buvo sulakstyta iki artimiausio

kioskelio. Teko...

Pabaigos 2alzr. Smulkmenos

Visa, k4 ai raiau, yra smulkmenos. Smulkmenos, kurios arba gadina, arba taisonuomong apie 5a1i, apie jos vieibuiiq sar.ybes ir lpatybes. Todel linkiu iio vieibu-dig verslo vadovelio skaitytojams ji skaiq.ti ne kaip vadovel], o kaip detekqw4, - supasimegavimu ir atidiizi. Kokios smulkmenos Zudo vieibudig verslo svedius? Ko-de1 reika-lingos dvi stiklines kambaryje, - dantg iepetukams ar r'ynui? Pagaliauviedbutiai - tai paielusiai patrauldu. Yra jr] i5 1edo, 1ta po vandeniu, trobel6se irnamuose.Todel gal ir nebaigtas teisinis ir 1i1oso{inis gindas - kas yra vieibutis. Artai kelioms paroms nusipirktas butas, ar tai poilsio vieta po kelioniq, kaip anksiiaupaito stotys - pasikeisti arklius ir drabuZius? Ar tai tik paslaugr2 gavimo vieta? Ogal tai musq namai, nes dalis Zmonig ir ieimq didesng glvenimo da1! praglvenavieibudiuose, veliau - pensionuose ir seneliq namuose - gerontologijos centruose.Nieko asmeniSko. Bet savotiSkai Lavt yra miegoti metalineje girgZdandioje spy-ruoklin6je lovoje, kurioje priei nepiln4 Simtmetj ilsejosi Ernestas Hemingvejus.Glwenimas yra Zar'us, ir net kaimietis, nuejgs pas savo artimiausiA kaimyn4, kar-tais gauna viedbudio paslaugas.Tai kurioje lekites pusdje dedami peiliai ir kiek? Ojusg servetele yra kaireje ar dedin6je? Sekmes!

S r,t e tingum o r.t ers I as

SVETINGUMO VERSLAS 13

vrEsBueru VERSLO APZVALGA

Vieibudig verslo pagrind4 sudaro dvi sud€tines dalys - apglwendinimo ir maiti-nimo paslaugg suteikimo operacijos. Norint geriau suprasti 5i verslE, reik6q iSsa-miau panagrineti kelionig ir turizmo industrijq, juolab kad iias abi sritis sieja taspats principas - apglvendinimo ir maitinimo paslaugq teikimas keliaujantiems.

Koddl Zmones kelizuja? Kuo daugiau Zmon6s turi laisvo laiko ir finansinig gali-mybiq, tuo daugiaujie keliauja. Siais laikais daugelis keliauja savo malonumui, neskeliones tapo gana komfortiikos ir greitos. Be to,jei anksdiau kelion6s savo malo-numui buvo tik turtingqjg privilegija, tai dabar jos prieinamos visiems. ISskiriamidu pagrindiniai keliavimo mot)'vacijos veiksniai - vidinis ir iSorinis.

Vidinis veiksnys - ! keliones 'r,ykstama gydytis, smalsumui tenkinti, siekiantnaujumo ir nuotykig, aplanlyti giminir2, prestiZo sumetimais.

I5orinis veiksnys - paZinti kradto kultor4, jo istorij4, patirti tenykdtes gamtosar virtuvds J4)atumus.

Be abejo, yra ir daugiau prieZasdiq, del ko Zmones keliauja, pal'yzdZiui, versloreikalai.

Pirmieji viedbudiai

Kintant keliavimo tikslams, tobul€jant susisiekimo priemon6ms, keitesi ir viei-budig rinka. Pirmieji istoriSkai susiformavo trys vieSbutiq tipar:

Tianzitiniai vie5buiiai. Jie teike nebrangias apglvendinimo paslaugas. Dau-giausiai kuresi prie pagrindiniq kelig ar kryZkelig.

Atostoginiai vieSbudiai. Jie buvo Zymiausiuose to laiko kurorruose, prie mine-raliniq 5altiniq, prie juros. DaZnai juose buvo teikiamos ir gydymo paslaugos.

Grand vieibudiai.Jie koncentravosi didZiausiuose miestuose ir i1g4 laiQ suge-bejo iBlaikyti aukidiausiq aptarnavimo 1gi, pasiZym6jo puikia virtuve. PamaLt jieiSsikovojo tarptautinj pripaZinim4, nes sugebejo iilaikyti t4 trapi4 pusiausryra tarpiStaigingumo, elegancijos ir gero skonio.

v rr_5buL lv vIRsLo PACRINDA1

Viedbudig suklestiiimas

g:iiTt,]i'"ft1:ilft1"ff :'iff :*::j?l'$*j::ilj,e,apo labai reiksmin-apgy'endinimo s4lygos. Be r

1i.:x,,,m**:ti*xd;.#*"*T;|;*i,,Til;,Yi;*ji;j,,jiffiffi ru;:51:il#nTi i**:*#**,tde**i ih*# r:,Viedbudig rinkos atsiradimas ir pasidaliiimasAugant pramonei, kylant ,

fi ;*#*,T,:*::T#t-,Uru;'Y#:#r1'jan'ris'rurizmuii;;ffi *r*ffi ldd##ff :f#,f ffi $::,u:rT::i::rf"'T;J#:.1,f ,,-#i"."--i***fr1l1*#1,i,*g";lippit=,:.;jr**;l;r#.?:rffilr"',1'"?:ff:$#i{'ffH{1,'ii,{il'#

vieibudiai miestq centruftT*tffiTrtr#iltlT;;:ffi ff *fl{ltrilr;",ffi t--

:i:'ft::ffi;ffnf:f:::""' p*tu"g;"a1d"re-, g','pe-s. r1g4 rai-;**,:t*;ffi:::,ff T:i"ffi ilTi";:*,TlL**:;:;,,:#*_

-fil,'#ffi.,}ffi1;;*fi1Tii;ffi 1,x::.,-"lf :"::iff ;:n"#ffi :Ekonominds klasis vieibuiiai. a"f.rti", i" ,"ike "iir""gr". p"""ugas ir ne_;ljr'dit'?ffi i:,'JJ|1;#!;:ffi:::";"*"'#;"+p",i;ti;;i

t. ,lltotffi;lt]lantys aPartamentus su virtuvdmis - skirti tiek ilgalaikei, tiek

Vie5budiai Lietuvoie

,"#3:?:"j?:ulo'l:,i": sunorminimui didele jtak4 tur6f o Lietuvos r, :.;-*^

SVDTINCUMO VERSLAS

grieLttnti reikalavimai Orrr:ff^:1k:iiT.s. Apgywendinimo paslaugas Lietuvojeleista teikti: viedbutiams, moteliams, sveiig ,lu_n_r, o spectaras apg),vendinimopaslaugas: kurortq sanatorUoms, kurortq reabilitac4o, ..-ritru_r, k"-pingams, tu_rizmo centrams, poilsio namams bei jaunimo .rukuy.r., ,"_r-r. B,r1ro ,eglamen_pot". :.t:y

apglwendinimo lstaigg veikimas ir iikeiti specifiniai reikalavimai. Sie_kiant uZtikinti apglwendinimo paslaugg kolg6g.ir.srdi.fi*rtotol.,i s4lygas gau_ti pageidaujamo lygio pasiaugas, buvo ivesta klasifikavl_o ,irt"_". Visi vieibudiai,moteiiai, svedirT namai, kemoingai bei poilsio "r-"i

l.,uo ,,,t tasifikuoti taikant 5ixaigi'dfti'4 klasifikavimo sistem4, Zemiausiai klasei suteikiant vtenq Lvaigldutg.Kartu buvo nustaq,ti teikiamq paslaugq i. 1""g., ,"rrrr;; kriterijai.

Komforto paiedkosTobul6jant vieibudiams ir lg,lant_kambariq kainoms buvo stengiamasi suteiktivis naujg patogumu svediams. Taip kambariutse

^t iruao krvo, aparatai, raikrad_diai ar lyginimo lentos, o vonios.kambariuose _ tel"rJ"ri"i,'.frrf","i, plaukg dZio_vintuvai' lvairios malonios smulkmenos. Smarkiai is^g;.'*^r" svedirT skaidiui,

::if-",tt"1r". priversti daugiau d6mesio ,lc"i;f p"r.ilt"ms. Kai paaiikejo, kad

-I_ijlr"_t^"r.:-1-. .varbiausia.pato,gur,d"rbo .tuiu., ,"g'uttuol"-u turnluri" *,irp.r"_tura' padorus apivietimas ir geros komunikacines"priemones, daugeris vieiiuti.lpradejo jrengineti r erslo kam-barius.

Vie5budig tinkft; atsiradimasTobulinant vieSbudiq tecl

'u'r.n ",r.*, r.,"ui# il;:iT'::ilil#,?,;:,:1ijffi \t*,i"fl',.rtfr*T;tf il'i;iffi :il:'i;"i*'r'"ap"i"gJ'i;;;;p"g1oba1us

:l:id:T;1ffi {;F#di::lil,'f :,''.#,-,ix'I;THmH;f**_cra'. bpardiausiai vieibudig tinkrai pradejo kurtisJ,{\i. iit-i.;i u"r" Hilton ir she-3::il:1}'i),i#"1' ;"i:1i *'l'o'"Holidav r'", r'i"-*,, Radisson, rnter-n"fd^fry:,

""3 s,teikia jiems ;rtTnffiildiams tinklu atsiradimas vr a labai

";'H1: il::*:liffi:i #*;, I;'"tlxT' lrang4 ar bardus dideriais kieki ai s

:'.r"1"'iiillllil;tj,1r'i"1T:r-',',Iif $tiai Darvdamiesi islaidas tarpusaqle,

*n,iljlrn, r.ykd1.ti bendrq reklaming potittt a, dallvauti brangiose reklamindse

SVETINGU}4O VERSLAS 79

18 \,,1ESBUEIV VERSLO PACRINDAI

paslaugas ir teikianrys limituot4 paslaugq skaiiiq)' Pagal svedig poreikius jie gali

tuti ,firsto-i, teikiantys tik apglvendinimo ir pusrydiq paslaugas, poilsiniai' tei-

kiantys konferencines paslaugas.Dar vienas vieSbudiq klasifikavimo principas - pagal aptarnavimo 1ryi ir kam-

bariq kainas. Pagal tai jie skirstomi:Aukitos 0iuLo) klas6s vieSbuiiai.Jie teikia visapusidkas paslaugas ir pasiZymi

itin aukStu aptarnavimo lygiu. Jais naudojasi kilmingi ir dideles pajamas turintys

svediai, itakingi politikai ar pramogrl verslo ZvaigZd6s' Sie vieSbudiai iisiskiria istai-

ging.r i"t.4"t;, testoranais, dideliais kambariais, antikvariniais baldais ir meno dir-

6l.rl'"ir.;i"-. budinga ypad dideles bendro naudojimo patalpos: barai, kazino' par-

drrotuu€s, ,u,r"r-,yrq gd"iilor. Greitas ir nepriekaiStingas aptarnavimas' daugumoje

Sios klasds vieibudig vienam svediui aptarnauti skiriami vienas arba du darbuotuo-

jai. Sie vieibudiai teikia visas lmanomas paslaugas, tuo uZsiima rysiq su svediais tar-

nyba, kiekuienume aukite budi liokaj w (but/er) 'Yzkarais svciiams siuloma g6rimg'

nukdiui ruosia-as kambarys ir lova. Kambariai valomi du kartus per dienq'

Vidutinds klasds vieSbuiiai. Jie gali btti tiek dideli, tiek ir mazi. visi jie priva-

1o tur6ti vadinamE]! uniformuot4 aptarnavim4, tai yra durininko ir bagaZo nediko

paslaugas. Be to, iie teikia tr",'trporio, maitinimo bei dalykiniq susitikimq paslau-

gur. Si"o, vieSbuaius m6gsta verslo Zmones, individuahs keliautojai arba Seimos.

Ekonominesklas6svieSbuiiai.Taivie5butiaisuribotupaslaugqskaidiumi.Kambariai juose Svarus ir warkingi, gana nebrangus ir be nereikalingos praban-

gos'DaZniausiaijienetuirestofano'pusrydiaigalibutiteikiamiVestibiulyje'jeii6ra tinkamos patalpos. Siuos vie5budius renkasi gmpemis keliaujantys turistai

arba atostogautojai.DaZnai toks skirstymas pagal aptarnavimo lygi ir kainas yra gana s4lyginis, nes

pats aptarnavimo \gio vertinimas yra subjektpus procesas'

Vieibuiiq reitingavimas

Vieibuiiai gali buti reitinguojami Zvaigzdutemis, deimandiukais (kaip Pietrydir2

Azijos sa1yse) ar kitokiais budais. |vairiose dalyse tas procesas ryksta skirtingai, nes

taikomi sicirtingi reitingavimo principai. Tokiose ialyse kaip Graikija, Ispanija ar

Lietuva visE vie"Sbrriiq klasifikavimo procesE priZilri valsrybe. Ji nustato bendrus

klasifikavimo nuostatus, reikalavimus bei standartus. sveicarijoje ldasifikavimo

nuostarus (labai apibendrintus) sudaro Sios Salies Nacionaline vieibuiirl asociacija.

Remdamasis Siais nuostatais kiekvienas vie6butis savarankiSkai nusistato kategori-

j4, t. y. i:rargZ&ttiq skaidiq. Taigi ndrajokios tarptautines reitingavimo sistemos'"'

Tlkslu. suk rrti tarptautiniJs vertinimo standartus buvo iSkeltas dar pried 50:r-: ::^r -.^--::-+^ L-^,{*-., rri6im^ oi.terna- Kai kuriose ialvse viei-

crarvmai susijg su mokesciais, dar kirur grieZtai prie5inamasi bet kokiai formaliai

ilrfi;i;lfurnoma, kad vertinimas ivaigZdutemis pe1 dlug remiasi vieSbuiirz

,llt oin" 1r",tgu ir ignoruoja svarbiausius elelmentus - priemim4 ir paslaugq kolry-

i"-'S""at". .,Tiesbuciu koi<ybes vertinimas pagal Lvaigi'dttes yrz g fla s{yginis'

i:;;;i;" zvaiszduciq, tuo geresnis vieSbutis, tadiau kas vienoje Salyje vertina-

l-, "J"f"X.ttt"uTg"d,-,t"-i,,

iltoje 6alyje gali prilygti tik keturioms'Tiek Prancl-

,t"rti.', ,i.f. i'p*t:oi daugiausia gali br:ti tik keturios ZvaigZdutes' bet egzistuoja ir

fr;ilffiil iri^ip a'ln^igziuiig liukso klases viedbutis' Vertinim as i'vaigLdLr-

ii*, ytt f"U"i svarbu-s svediams, nes daZniausiai pagal jas jie sprendZia' ko tiketis

i5 vieno ar kito viedbudio''" 'i"rl"g",

*ninguoti viedbudius ir restoranus deda tarptautind or ganizacila Mi-

,nrii'.i'irru"n^.J-r,otr,t.,,, kartais ir viedbudius ! vadinamqi4 Raudonqi4 knyg:1'

S;,i i,*,,Lo- i tokj s4ra54 - tai prestiZo ir didelio pripaZinimo Zenklas'

vIESBUeIo svEeIV KATEGORIJOS

Vieibudio svediai, kaip ir parys vieSbuciai, gali buti skirstomi i kategorijas' atsr

Zt"fg;1jr+ kaioniq tikslus ir poreikius Kuo daugiau infornacijos vieSbutis turi

apiJsveaus, tuo geriau gaii patenkinti jU lukesdius'

Svedig interesg ir tikslg diapazonas yra gana platus' .PaZininis-ekskursinis. Keiiautojai domisi ne tik salies istorija' kultlrra ar ar-

chitekt[ra, bet ir savo profesine sritimi Jie renkasi lvairiq kategorijg vie5budius'

motelius ar kempingus.Poilsinis-reLtea"cinis. Poilsio ir gydymosi tikslais at\'ykstantiems svediams bu

dingas ilgesnis glvenimo viedbutyje'iaikas, jiems reikalingas komfortas ir d6mesin-

gas aptarnavimas.Moksliniai tikslai' Svediai atvyksta dallvauti lvairiuose moksliniuose kongre-

suose, simpoziumuose ir konferencijose. Jie renkasi Zinomus prestiZinius vieibu-

tius ir daZniausiai vie5budiuose palieka daugiausia pinigg'

Verslo tikslai. Svediai an'yksta tLmegzti arba palaikl'ti profesiniq' dalykiniq

kontakq ar dalyvauti p".odor", rnug..". Jq kelion6ms budingas sezoni3kumas'

nes jie keliauja n" r^,ro "to.togg

.rletu:Tokiems sveiiams reikalingos geros sqlygos

darbui ir trumpas organiruota-s poilsis. DaZnai vieSbudio.pasirinkimas Siems klien-

tams yra prestiZo ,"ik^l"r, .t"u,ri"lamas nuo jq atstovaujamos firmos lvaizdzio'

Eininiai tikslai. Siq svediq pagrindinis noras - aplan$ni gimines' susipaZinti

su t6r,r1 ar proteviU Salimi arba'ieikoti savo kilm6s Saknq' Vieibudio pasirinkim4

daugiausia lemia jq finansines galimybes'Visrr kateEoriiu svediai ketiau"ia pavieniui arba grupemis' Jvairusjq poreikiaiir no-

VIESBU.IIJ VERSLO PAGRINDAI SVETINGUMO VERSLAS

. mandagus ir draugi5kas aptarnavimas;

. gerai priZiurima lranga ir nepriekai5tingai teikiamos paslaugos.Siuos tikslus lglvendinti padeda gerai suplanuota funkcine vieibudio strukt[ra.

vtEsBUe rO STRUKTORA rR FUNKCUOS

Vielbudio struktura gali buti ivairi, ji priklauso nuo vieibudio kategorijos irpaslaugq skaiiiaus. Daugum4 paslaugg teikiantis vie5butis turi ir labiau i5p16tot4strukt[ra, o vieSbutis, teikiantis tik apgyvendinimo paslaugas, Zymiai maZesn] ap-tarnavimo skYrig skaidig.

Pi1n4 paslaugq paket4 ir aptarnavim4 teikiantis vieSbutis ruri:. svedig priemimo skyrirl - registranrrE (Reception);. maitinimq organizuojantj skyriq restoran4, kaving, bar4, banketq sa1es, aptar

navim4 i kambarius (Room seraice);. kambarig prieZiuros skyrig - ekonomo tarnyb4 (Housekeeping);. konferencines paslaugas teikianti skyriq - konferencijq sales, bibliotek4;' poilsio ir relaksacijos skyriq - sporto salg, baseinq, pirtis;' transporto slqrirl automobiliq stovejimo aikitelg, garaiE.Visi Sie skyriai tiesiogiai organizuoja svediq aptarnavim4, i5skyrus kambarig

prieZiuros slryrig, kuris tik i5 dalies kontaktuoja su svediais.Visi kiti vieSbudio slq'riai: buhalterijos apskaitos, personalo, inZinerinis-techni

nis slg,rius betarpiSkai nekontaktuoja su svediais. Tai svarbus skyriai, nes jq kokybiSkas darbas daro netiesioging itak4 geram svediq aptarnavimui.

Registratura

Tai vie5budio aiis, apie kuri4 sukasi visi sveiius aptarnaujantys p zdzlinizi.Dai.-niausiai ji yra vieSbudio vestibiulyje, labiausiai matomoje vietoje, lengvai prieina-ma ir pasiekiama visiems svetiams. eia sveciai registruojami ir apglvendinami !kambarius, dia jiems pateikiamos s4skaitos i5rykstant, iia jie kreipiasi visais jiemsrtipimais klausimais. Registratura atlieka iias funkcijas:

' parduoda kambarius;' registruoja svedius ir paskiria jiems kambarius;' koordinuoja svediams teikiamq paslaugg r,ykdymo procesq;' teikia svediams lvairi4 informacijq tiek apie vie5buti, paslaugas, tiek ir apie

mieste \,ykstandius renginius ir pan.;' kontroliuoja vis4 informacij4 apie vie5budio kambarig buk19;' tvarko svediq s4skaitas;

\.IESBUEIU VERSLO TIKSLAI IR UZDAVINIAI

Vieibutis gali buti apibDdinamas kaip imon6, teikianti svediams apglvendini-

m4 ir organizuojanti jiems tokias paslaugas:

' maitinimo;' kambariq prieZiuros;

' informacines;

' skalbimo, valymo;

' bagai:o pristatymo ! kambarius;

' transporto r Kt.PagrindinFs vieSbucio fu nkcijos:

' aptalnauti svedius;

' tenkinti jg poreikius;. uZtikinti visas tam br.rtinas sElygas panaudojant kvalifikuot4 vieSbudio per-

sonal4.Vi;kas turi buti skirta svediq aptarnavimui: visi valdymo sprendimai, visi dar

buotojai, visa technin6 viesbuiio lranga, ga1r1 gale visa pastato architektlra' jo

struktura privalo rarnau t i sveiiui.Svetingumas - pagrindine vieSbudio misija. j j4 ieina ne tik aukStos kokybes

svedir2 aptarnavimas, bet ir darbuotojg paslaugumas, mandagumas, draugiikumas'

Svediams vieibutyje turi buti sudarl'ta tokia atmosfera,kad kiekdenasjausttlsi )?a-tingas, d6mesys turi buti sutelktas ijg norq ir poreikir+ tenkinim4' Viedbudio' kaip

apglwendinimo paslaugas teikiandios lmones, veiklos sekm6 priklauso nuo teigia-

mo atsakymo I Siuos klausimus:

' ar vie5butis gali visi6kai patenkinti savo sveiiq poreikius?

' ar pakankamai ]vairig paslaugg vieibutis gali pasiulyti savo svediams?

' ar vieibutis gerai nustatd kainos ir komforto santyk]?

' ar vieSbudio patalpq iidestymas leidZia sveiiui jaustis patogiai?

Vieibutis tik iada efekqviai valdomas, kai visg vieibudio skyrig darbuotojai

suDfanta iiems keliamus tikslus ir uZdavinius. vieibudio personalas turi padaryti

visQ, kad kiekvienas svedias botrl taip suZavetas vieibudiu ir aptarnavimu, kad ne

tik ntretq gr]Zti, bet ir rekomenduoq vieibut! kitiems. Pagrindinis tokios sekm6s

sarantas - komandinis darbas. Visq vieibuiio slg'rir1 darbas turi buti gerai suba-

lansuotas, norint uZtikinti kokybiik4 aptarnavim4' Ypad svarbu, kad gerai dirbq

svediq priemimo skyrius - registratttra (Front ofice). Jos personalas privalo koor-

din.roti vi.u, svediams tiekiamas paslaugas, siulyti alternaqwius sprendimus sve-

diq norams patenkinti. Nepriklausomai nuo vieSbudio dydi:io tr Lvaigi:dudiq skai-

diaus, svediams turi buti suteikta:. saugus apg]'vendinimas; ' atsiskaito su svediais ir su vieibudio finansiniu skfiriumi.

\']ESBUEIU VERSLO PAGRINDAI

Registratura dirba iitis4 par4, joje gali dirbti 1-2 darbuotojai ar keletas, pri-klausomai nuo vieSbuiio dydZio. Dideliuose vieSbudiuose kiekvienam registratr.r-ros darbuotojui yra priskiriamos atskiros, aiSkios ir gerai apgalvotos funkcijos. Tikdarnus bendras darbas uZtikina atliekamr2 veiksmrl koLybg.

Registratur4 sudaro iie padaliniai:. tfansDofto:

' ryiiq su sve(iais (Conderge) - padeda sveiiui uZsisakl,ti papildomas paslaugas;' uniformuotg tarnautojg paslaugg (Unfarmed sert,ice).

Tiansporto padalinys

Vie5buiio transporto darb4 paprastai organizuoja registraflrra. Pastaruoju me-tu 5i paslauga tarp svediq ypad iipopuliarejo. Pldsdami svediams teikiamrl paslau-gg rat4, vieibuiiai siDlo jiems lengruosius automobilius ir minivenus pasitikti orouoste ar iSlydeti (angl. transfer). Sve6iams tereikia praneiti, kada 5i paslauga jiemsbus reikalinga. Tai mokama paslauga, tadiau labai svarbiems svediams ji gali butiteikiama nemokamai. Vairuotojas, teikiantis 5i4 paslaug4, privalo reprezentuotivieibuti tiek savo elgesiu, tiek ir specialia apranga. Jis turi rupintis sveiiu, vairuotisaugiai, 1ail1.tis konfidencialumo, negirdeti sveiig pokalbig ir visq demesj sutelkti

i vairavim4.

RySiq su svediais padalinys

Registraturos darbuotojai, esantys visg vie5budio lrykiq sukuryje, privalo atsa-klti uZ svediams teikiamr2 paslaugg koordinavim4. DaZniausiai svediai reikalaujakokios nors specialios informacijos ar pageidauja papildomo inventoriaus: paka-bg, rankSluosdig ir pan. Visus sveiiq pageidavimus ir lukes6ius ]rykdo registra-turos darbuotojai, taiiau kartais pageidavimai buna sudetingesni arba perZengiadarbuotojo kompetencijos ribas. Tokias uZduotis turetq atlikti ryiig su svediaispadalinys, vadinamoji Concierge tarnyba. Tai itin svarbus registratDros padalinys,kuriame gali dirbti 1-2 darbuotojai, priklausomai nuo vieibuiio dydZio. Daugelisaukitos reputacijos vieibudig tiesiog nejsivaizduojami be iios tarnybos.

Rydig su svediais padalinio funkcijos:' teikti ir koordinuoti visas papildomas paslaugas;' rezer\,'r-roti vietas miesto restofanuose;. uZsa$ti bilietus j lvairius kulmrinius ir sporto renginiusl' informuoti svedius apie vietos iZymybes;. organizuoti syediams jvairias ekskursijas.Si tarnyba privalo tureti gerus dalykinius ry5ius su ]vairiomis organizacijomis

ir labiausiai lankomais svedig objektais. Pusiau rimtai sakoma, kad Sios tarnybos

parduoti. Darbuotojai turi buti pakankamai iSsilaving, tureti daug Zinig ir informa-

ciios ir, be abeio, mokdti kelias kalbas.Jie turi ikunyti vieibuiio svetingum4, nuoiir-

dum4 ir Siltus jausmus. Kuo daugiau viedbudio funkcijq yra automatizuojama, tuo

labiau reikalinga tokia pareigybe. Tokios pareigybds svarb4 liudija ir tai, kad 5ie

i darbuotojai gali pelnyti ir tarptautinl pripaZinim4, t. y. gauti Cancierge sertifikatQ

ir auksin! Zenkliuk4. UZ nuopelnus ir pasiZymejim4 darbe teisg iSduoti toki sertifi-

kat4 turi tik tarptautine asociacija lrs Clefs D'Or (auksiniai raktai.)

Jdomi Sios asociacijos atsiradimo istorija. Ji susikurd senovdje. Concierge brlo

vadinami durininkai, saugojg karaliq pilis.Jie ne tik rnpinosi karaliq saugumu, bet

ir lyd6davo juos kelionig metu. I karalig keliones jie i5r,ykdavo daug anksdiau, or

ganizuodavo vizitus, tikindavo karaliq apglvendinimo ir maitinimo s4lygas.

Uniformuotg tarnautojq paslaugq padalinys

RegistratDrai yra pavaldus vadinamasis uniformuotq darbuotojq paslaugq pada-linys.J! sudaro du rininkai (doormen),bagfin neielr-i (be/l bolts),alutorllobilig vairuo-toj (drivers) ir parkuotojai. Visi 5io padalinio darbuotojai privalo devdti speciali4uniform4. Laikoma, kad iio padalinio darbuotojai yra ardiausiai svedio ir tiesiogiaisujais bendrauja. Dideli vieibudiai turi ke1et4 darbuotojq Sioms funkcijoms atlik-ti, maZesni iSsiverdia ir su vienu.

Durininkas atidaro svediams duris, priZiuri prieigas prie vieSbudio, kontroliuo-ja ma5ing eism4.

Durininko pareigos:' sveikintis su svediais ir visiems atidaryti duris;' paddti pakauti ir i5krauti bagaZ4 ii automobilio ir ! automobili ar autobus4;' palyddti svedius iki registraturos;' priZiureti wark4 vieibuiio prieigose, koordinuoti eism4 prie vieSbucio;' reikalui esant iskviesti taksi ar pastae.ti ma6in4 i aikite1g.Svarbu, kad darbuotojai jsiminq svedio pavardg ir kreiptgsi j j! pavarde.Jei dar-

buotojas pats vertina savo darb4 ir atliekajj su aplombu ir teatra-liikomis maniero-mis, tai palieka svediams ypatinga ispndi.

BagaZo ne5ikas rupinasi svedirT bagaZu, atneia bagaZq i5 vestibiulio ! kambar!.BagaZo neSiko pareigos:' saugiai pristaryti bagaZ4 i kambar! ir i5 kambario;' informuoti svedius apie vieibut];' aprodlti svediams kambari;' svetiams papraiius, nuneStibzgai:4i saugi4 viet4;' pristaq'ti sveiiams j kambar! laikraidius ir Zurnalus;

esant reikalui padeti val1ti vestibiulj, pakauti ir iSkrauti bagaZ4, atlikti kitus

SVETINGUMO VERSLAS

pavedimus.

VrEsBUeLU vERSLO PACRTNDAt

Parkuotojas pastato svedio automobili i stovejimo aikitelg ar garaLy.I5 paZiuros uniformuoq paslaugq padalinio darbas atrodo nesud6tingas, betjis

gl.vybiSkai svarbus viso aptarnavimo proceso kontekste. Tiesiogiai ir neformaliaibendraudami su svediais 6ie darbuotojai padeda uZglaistyti kilusius nesklandumusir labai daZnai suformuoja galutini sveiio vertinim4. Butent Sio padalinio darbuo-tojai turi galimybg bendraudami su svediu pristatyti ir papildomai pareklamuotivieibutj ir vienaip ar kitaip formuoti svediq nuomong ir jq nusiteikim4. Nors Siospaslaugos lyg ir nereikdmingos, betjos iSvaduoja sveiius nuo smulkiq papildomqrtpesiiq.

Kambarig prieZiuros skyrius

Kambariq prieZinros slgrrig (Househeeping department) sudaro ekonomo tarny-ba, kambarines ir va\tojai. Sis slyrius yra pagrindinis registraturos pagalbininkas,jis informuoja apie kiekvieno kambario wark4. PrieS apglvendinant svedius, kam-bariai privalo buti patikrinti, lvarus, visa juose esanti iranga veikti tobulai ir vis-kas, kas priklauso, buti vietoje. Dideliuose vieSbudiuose ekonomui, atsakingam uZkambarig tvark4, padeda padej6jai.Jie inspektuoja kambarius, tikrina kambariniqdarb4 ir priZiuri maZaverti ar daugiavert! inventorig.Tik po visapusiSko patikrini-mo kambariai 1.ra perduodami ! registratur4 pardavimui. Geras komandinis regist-raturos ir ekonomo tamybos darbas s4lygoja aukit4 aptarnavimo lygi.

Maitinimo organizavimo slcyrius

Priklausomai nuo vie5budio dydZio ir paskirties, maitinimo paslaugas organi-zuojandos ir teikianiios tarnybos (Food and bererage defartment) ga_1i buti lvairiosir tarnybq skaidius skirtingas. Tai gali buti restoranai, kavines, barai, klubai. Siaitarnybai priklauso banketq, oficialiq pri6mimq, vestuviq planavimas, aptarnavimoi kambarius organizavimas. Kad svediai butg geriau aptarnauti, daug vieibudig,lpad dideliL1, turi ir kitg papildomq tarnybg. Gerq aptarnavimo rezultaq pasiekia-ma tada, kai visi siekia vieno tikslo, dirba kaip vieninga komanda, kai darbuotojaituri pakankamai Zinig, patirties ir profesionalirT jgudZirl.

Kamb arir; r ezer v ^vimo

slg,riusRezervavimo slq.rius vieibutyje privalo dirbti efektlviai ir ] visus svedig uZsa-

kymus bei paklausimus reaguoti ir atsakyti nedelsiant. Kiekvienas viedbutis galisavaip organizuoti rezervavimo skyriaus darb4, bet pagrindinis iio s\..riaus uZda-vinys - kuo geriau uZpiidyti viedbuti ir rezemroti svediui butent t4 kambarj, kuriojis pageidauja.

Dauguma svedig kambarius uZsako i5 anksto, todel viedbudiui labai svarbu tur6-

SVETINGUMO VERSLAS

ti savo kambarig uZsakymo sistem4. Vieibudiai gali siulyti rezen'r-roti kambarius

internetu, telefonu (dideli vieSbudiai turi atskiras nemokamas telefono linijas), ga-

li siulyti svediams naudotis centralizrrotomis rezervavimo sistemomis, gali tureti

savo atsto\us ivairiose 5a1yse arba siu\'ti naudotis kelioniq agenturU paslaugomis.

Patogq kambariq rezervavimo bud4 siulo tinklo vieibuiiai, kai vienu metu galima

uZsisakyti kambarius keliuose to paties tinklo viedbudiuose.

I5ankstiniq uZsakYmq tiPai

Garantuotas iSankstinis uisalcymas - tai toks uZsakymas, kai viedbutis priva-

1o lailyti svediui kambari iki sujuo suderinto laiko ir kaijam yra iSai5kintos uZsa-

kymo panaikinimo s4lygos. Kambarig rezervavimas gali buti garantuotas:. keditin6mis kortelemis;. iSankstiniu apmokejimu;. apmokejimu pagal sutart: per kelionig agenttrq;. apmokejimu korporaqwinig sutardiq pagrindu.Esant garantuotiems uZsakymams, net ir neatr,ykus svediams, vieibutis turi tei-

sg pateikti s4skaitq uZ vien4 nakt!.Negarantuotas iSankstinis uZsakymas - tai toks uZsakymas, kai kambarys sve

diui Jra laikomas iki patvirtinto termino (daZniausiai iki 18 val.). Svediui neatvykusiki to laiko, kambarys gali bnti parduodamas vadinamiesiems svediams ii gatves.

Idankstinirl uZsakymg tvirtinimas

Tai 1yg savotidka sutartis tarp vie5budio ir svedio. Kambarig uZsalymai yra tvir-tinami patogiu svediui bUdu: telefonu, faksu, laiiku ar internetu. Patvirtinimuosenurodoma visa i5 anksto suderinta informacija: gyrenimo vieibutyje laikas, sveiiqskaidius, kambario tipas ir kainos, taip pat (iei yra) atskiri pageidavimai. Kiekvie-nas uZsakymo patvirtinimas turi savo numerj. UZsakymrl patvirtinimai taip patgali btrti garantuoti ir negarantuoti. Tam tikri uZsalq'mai, tokie kaip kambarig uZ,sakymas grup6ms, konferencijg dallwiams, WP svediams (xter1 important person)turetq buti tvirtinami su iiankstinio apmok6jimo s41yga.

Svediams svarbiausia, kad jie gauhl tai, krl uZsake, ii kad liems atr.ykus kamba-

-T.. o"tt paruoStas. Kambario uZsa\ymo metu sukaupiama informacija apie sve-

clo norus ir atsiskairymo bud4, todel 5i informacija ya labai vertinga registraturai.t'avg uZsalg'mE, registraturos darbuotojai tiksliai Zino, kas kok! kambar! ir kokiaspapildomas paslaugas uZsako, kokia kaina, kokiu budu svedias atsiskaitys. Tureda-mas_toki4 informacij4, darbuotojas lyg i5 anksto susipaZ]sta su sveiiu ir pastarajamawykus jf aptarnauja tarsi savo asmenin] pat1sta;ri'4. Kita vertus, kambario uZsa-

patvirtinimas tai ne tik vie5budio isipareigojimai, bet ir svedio sutikimas su

SVI]TiNGU]\IO VI.]RSI,AS 27\TII ]SBt]CIU \TBRSI-O P'\GRINDA]

Rezervavimo skvriaus darbas tik ii paZiuros atrodo paprastas Gerai' kai visi

kambariai uZsakyti ir visi svediai atr,yksta. Paprastai ne vienas vieibutis nesitiki,

kadvisikambariaikiekvien4dien4busuZimti.Vieibutisgalitiesiogpasiskaiiiuotividutin! iiankstiniq uZsakymq atiaukimo ir neatvykimq skaidiq ir priimineti papil

domus uZsai<ym.rr.1"i "*ykt,"

visi sveiiai, tai tenka ielkoti apgyvendinti svedius

kitur ir atsipraiineti. Svcdiai kit4 kart4 to vieibudio gali.ir nepasirinkti' Kai kurios

ia\,s .1.r1o net istarymiikai drausti tokias viriplaninius kambariq rezervavlmus'

ISankstiniq uZsakYmq atiaukimas

UZsakymg patvirtinimuose 5alia butinos informacijos privalo boti pateiktos ir

uZsakymo atsiiakymo s41ygos. Priklausomai nuo vieibudio uZimtumo' tas termr-

,r", g"li b.,,i n.,oi4,r"1. ik; L.1iq dienq. Vieibutis privalo fiksuoti visus atsisaky-

mus"ir claryti pakeitimus kompiuterincse administravimo sistemose' Atsiradq lais-

vi kambariai privalo buti parduoti.Laukimo s4raia s (uditing /zir). I(artais vieibudiai negali patvirtinti vistl ii

ankstiniq uZsakymq. Tokiu atveju vieSbutis turetq sudarineti laukimo s4raius ir

!sipareigoti sveiiui, Lad atsiradui galimybei jis ii-karto bus informuotas' Tai gana

,lrurbr-,,-n", tvarkingai organizuotas darbas su laukimo s4raiais padeda suformuoti

nuomong apie gerq vieSbudio aptarnavim4.

KAMBARIV KAINOS

Kambario kaina- tai kaina uZ vienos paros gryenim4 vie5butyjc Kiekvienas

tt";;;t;;";d"-asjs savo kainodaros prirrcipais' privalo nustatyti kieh'ieno kam

bario tipo standartlnQ Kaln 4yracA rtt) 'Yisos nuolaidos privalo buti skaiiiuojamos

nuo Sios karnos"""Sil;;;t padidinti kambariq uzimtumE' vieibudiai. taiko lvairias nuolaidas'

",rt"*"Ua-i ir.,oni5kum4 ar svedig tipE' Visos Sios specialios kair.tos skirstomos 1:

' koiporaqvines kainas;

' gruPines kainas;

' SeimYnrnes Karnas;

' laisvadieniq ir darbo dienq kainas;. paketines kainas;

' nuolatiniq sve6iq kainas'

Si"r1p*i"ii". kamburiq kainrs privalo gerei 2inoti registrrturos darbuotojai'

1q ,"-it y"ia ti.t"ienas vieibutis rcgiittojt ta"t"'lkiikai' prildausomai nr'ro jo val-

dymo ir rinkoderos Politikos.-' fu.tuog,l puL"ti. Daugelis vieibudiq svediams uZsakant kambarius gali pasiu-

ryoip"if".,!.p p"f.erus. Juos.-sudaro upgyt'"ndi"i-".kambaryje su kitomis papildo-

,1-roi'ri, p"iu"go-is, tokiomis kaip tionspotto, ekskursijq, sporto ar majsto rLtosi-

-o p"rlurlgoriDaugeliui svediq tai atroJo patrauklu, juolab kad paketrl pardavi-

-".'p"pr"Jtui yrn ,Jr1g. ,., didcsnemis nuolaidomis' Iisami4 inlormacijq apie tai

v iesbuciai tur6ru pateikr i \avo internet ind'c 'vctr inesc'

SVEEIU APGYVENDINIMO PRO CEDURA

Apgyvendinimo proced[ra skirstoma !:' pasiruoiim4 apglvendinti;' svei ig pa" i t ik im4 i r registravimq:' apglruendinimq kambaryje,' sveiiq i5r,ykim4 ir sEskaitg apmokejim4.

Pasiruoiimas apgyvendintiDaZniausiai svediai pasirenka vieibut! remdamiesi kelioniq agenrury er draugrl

rekomendacijomis arba ltikinti reklamos. Neretai sprendim4, kur! vie6but! pasi-

rinkti, gali nulemti ir bendravimas su darbuotoju kambario uZsakymo metu' jo

sugeb6jimas jtikinamai pristaqti savo vieibut!, greitai atsaklti !visus kliento klau-

si'itt" 1(; ha'"1--;m^ ".""t" "ttLarrnta informacila apie svedio norus labai praverdia

t 70 8.";ii.'"; .;::r;- ,: .:.. .'-

-;""='

iiai,ai ririirl, iir. rri, il , rirl l'|#ilj rl '..|ri'r;tl' _' '*-'

' . ' . ' : :: . . - . , i . r .

r:11'l l,n ; ir: l,ri"r1 l . ' iL ' j ;

, ir"i;rrrnr.:f, iGl .ffi

dar kart4 perZi[rima visa kambario uZsal1,mo informacija. DaZniausiai ji yra ii.ankstind. Iiankstiniame kambariq uZsaklme privaletg buii tokie drlo-".,ys

' svedio pavarde, adresas (telefono numeris ar elektroninio paSto adresas); i' kambario tipas ir uZsalg.mo terrnrnas; I' apmokej imo budas j r moketojas;' specialu. svecio pageidavimai.UZsakymo informacija turi brlti tvarkingai kaupiama. paskyrus svediui kamba

ri, darbuotojas turi i5siaiSkinti ir apmok6jimo bud4. Tai gaL 6uti: bankomas, kreditines korteles, grynieji pinigai. Kuo daugiau Zinoma apre apmobud4, tuo sklandZiau r,yksta atsiskaitymas iir,ykstant.

Sveiitl pasitikimas ir regis travimasSvedius prie vieibuiio dun2 pasitinka durininkas, pasisveikina ir palydi iki

gistratUros. Registraturos darbuotojas, maloniai Sypsodamasis, pasveikinaatqrkus j vieibuti, pasiteirauja svedio pavardes, jei jos neranda, paprasotapatybg ar iSankstin! uZsakym4 patvirtinant! dokument4.Jei informaciia apiediE sutampa su uZsalTmo duomenimis, svediui iteikiamas kambario .^-kni. B.

VrEsBUenJ VERSLO PACRTNDAT

gaZas. Nor6damas parodlti d6mesingum4, registraturos darbuotolus tu.i p,rsbinti svediui i kambarj ir pasiteirauti, ar svedias patenkintas kamLari.,, ar Ijame patogiai.

SVETINGUMO \TERSLAS

viesbudiu. Verslo poZi[riu iis procesas - tai prekds paruoiimas, pardavimas ir ap-

mokdiimas.Daugumoje viedbudig visas svedig registracijos procesas yra kompiuterizuotas,

todel svediui nereikia pildlti atvykimo korteles ranka. Kompiuteryje yra sukaupta

visa rezervavimo metu surinkta informacija, kuria ir turi boti grindZiama sveaio

registracija vieibutyje. Labai svarbu konkrediam svediui paskirti tinkam4 kambari.

Kambarys nrri atitikti visus svedio pageidavimus. Jei jis tik i6 dalies atitinka svetio

norus,tai galutinai iSsiaiSkinti su sveiiu darbuotojai privalo registracijos metu. Nors

kambario tipas ir atitinka rezern-rotojo kambario reika-1avimus, tadiau kambariai ga-

li skirtis i5planavimu, spalva, dydZiu ar kambario lokacija. Registrattros darbuoto-jas privalo Zinoti visus diuos niuansus priei apgyvendindamas svedi4 kambaryje.

Kita svarbi informacija, kuriq privalo Zinoti darbuotojas, - kambario statusas,t. y. kambario parengtis. Nors kambario statusas matomas kompiuterineje progra-moje, darbuotojas privalo ji patikrinti. Kambario statusas gali buti:

. uzimtas;'laisvasl. keidiamas;. femontuoj amas.Informacij4 apie kambario status4 darbuotojas privalo gauti i5 kambarig prie-

Zi0ros skyriaus (i5 ekonomo ar kambarirl tvarkytojo). Priei paskiriant kambari, Si4informacij4 privalu dar kart4 patikrinti, kad svedias nebotq apgl,vendintas jau uZ-imtame ar remontuojamame kambaryje. Kai kuriais awejais sve6iui atr,ykus visa re-zervavimo metu surinkta medZiaga ga-1i buti ii dalies arba visai pakeista,jei svediaspageidauja pakeisti kambario tip4 ar darl,ti kitus paskutines minut6s pakeitimus.Tai gali pailginti registracijos laik4. Visais kitais awejais registracijos procesas privalo_ buti labai greitas. Toks svedig registracijos budas yra jprastas priimant indivi-dualius svedius.

Sv-edig grupig registravimas ir apglvendinimas turetq buti dar paprastesnis. Vi-sa rntormacija apie grupE - svediq s4raias, apmokejimo bUdas Zinoma iS anksto.bvediams anykus, ]teikiami kambarig raktai, jie palydimi i kambarius ir suneia-mas jg bagaZas.

Kiti sveiirl registravimo budai. Siekiant pagerinri aptarnavimA ir suffumpintiregistracijos proces4 iki minimumo bei sutaupyti \llP ir verslo rt.dl.1 lulkE,.'i.S-bltiai gali patiketi rezervavimo informacijos sutikrinim4 vairuotojams. Paprastaislos kategorijos svediai pasitinkami oro uoste, ten patikrinami rezervayimo duo-menys, apmokejimo budas, jei reikia, nuskaitoma kreditin6 kortel6 ir jteikiamasKambario raktas. Dideli tinklo vieibudiai svedig registravim4 kartais atlieka orouosto transporto sl1'riuose, su kuriais pasiraSomos specialios bendradarbiavimo su-t r :n,^ t !

trulS oro uosto visa informacija elektroniniu btrdu perduodama vie5budiui. At-

darbuotojas privalo trumpai apibudinti viedbutj irjo paslaugas ir palinketinios vieinag6s. Kartais visa informacija apie paslaugas ir paslaugq vertinimota gali buti jteikiama svediui kartu su raktu specialiam. .,oke.

AukStesnes klases vieibutyje svedi4 ! kambar!, jei tai ne Wp sveiias, palydi durininkas, kuris ir aprodo svediui kambar!. v61iau svediui turi buti pristawtas io ba

t-.

Nepriklausomai nuo vieSbuiio kategorijos, visus vrp sveiius, oficialius asmenis ir delegacijas privalo pasitikti, pasveikinti ir palydeti ! kambar! viedbudio savininkas arba vadovas.Jei laukiama at\,ykstant ialig vador.,r; ar karaliikosios ieim

,at:to\'.r1, prie vieibudio durg kaip lpatingos pagarbos Zenklas tiesiamas raudo

r<1llmas.

.Pasitinkant didesnes svedig grupes arba konferencijq da\,vius, vieibudiai jiemgali pasiulyti.gaivinamqjq g6rimq, juolab jei svediai po ilgos keliones atr.yksia pavargg. Si paslauga yadinama pasveikinimo kokteiliu (-ilro*, rtrink).Ji gali ili.mokama (ei svediai patys uZsisako) arba nemokama,jei vieibutis nori svedius pa-maloninti. DaZnia 'siai patiekiama ivairiq su16ir2, mineralinio vandens, putojaniior'yno arba Sampano. Paprastai tokie pasitikimai irpavai5inimai organizuojami viei-budio vestibiulyje, o nesant galimybes, viedbudio bare ar restorane. priklausomainuo_grupes dydZio, sveiius aptarnauja barmenas arba 7,2 padav|jai.

Apglvendinimo procesas r,yksta registraturoje, ku44_s.ggai d;Znai tarriain

!'IESB U'I!J VERSLO PAGRINDAI

r'ykus svediui, viedbutis jj tik pasitinka, lteikia raktus ir pa-1ydi ! kambari. SiekiantiSvengti svedirT susiborimo prie registraturos, dideli vieibudiai kartais naudoja au-tomatizuotas svedir2 apgyvendinimo ir iilydejimo sistemas. Registraturoje svediairanda kioskus-automatus su didZiuliais ekranais. Paspaudgs klavii4 sveiias galipasirinkti kaibq ir palietgs ekran4 gauti visus tolimesnius nurodymus. Visq pirmajis turi pateikti kreditines kortelds numer!, po to at\,ykimo datq, kambario tip4.Ekane sveiias pamato savo personalini apsaugos kod4, kuris jam bus reikalingasiSr'ykstant ir apmokant paslaugas. Tuomet automatas nurodo kambario numeri, jobuvimo viet4, vis4 papildomq informacij4 ir lteikia kambario rakt4.

Svediq apgyvendinimas

Svediui apsiglvenus viedbutyje, privalu visokeriopai rupintis jo saugumu, kom-fortu, suteikti jam visas pageidaujamas paslaugas. Svedias turi jausti darbuotojtld6mesingum4 - jis turi buti lepinamas. Kartu turi buti priZiurima svedio s4skaita,kompiuteryje suvedamos ! s4skaitE visos papildomos paslaugos. Jei vieSbuiio ap-glvendinimo programa susieta su visais vieibuiio padaliniais, tai tos papildomgpaslaugq s4skaitos automatidkai atsiranda pagrindineje svedio s4skaitoje. Svediuipageidaujant, gali buti kaupiamas jo paitas, uZsakomos ekskursijos ar bilietai j jvai.rius renginius, taip pat atsakoma i visus svedio paklausimus. J svedio nusiskundimu. but ina reaguot i operarywiai .

Svetiq idlydejimas

S! proces4 svarbu gerai paruoiti ir nuodugniai apgalvoti. S4lyginaijis skirstomasj tokius etapus:

. iSrykimo datos patikslinimas;

. s4skaitos patikrinimas;' apmokej imo budo sut ikr in im asl' s4skaitos pateikimas ir atsiskaitymas;' durq ir seifo raktq gr4Zinimas;' pasiteiravimas, ar svediui patiko vieinage.tadicind atsiskaitymo uZ paslaugas procedura - svedias pats atsiskaito regist-

ratoroje. Darbuotojas privalo pasiteirauti, ar nepasikeite apmokejimo budas, ir pa-teikti svediui s4skait4 susipaZinti. Tik sveiiui patvirtinus, kad i5laidos suskaiiiuo-tos teisingai, pateikiama galutine s4skaita. Toks atsiskaitymo metodas budingasindividualiems svediams ir netaikomas didelems grup6ms ar lpad svarbiems sve-diams. Tais atvejais atsiskaitymas uZ paslaugas privalo buti suderintas i5 anksto.

Vieibudiai naudoja ir kitus atsiskaitymo budus. Vienas jg - ekspresinis atsiskai-tymas. Sve(io idr'ykimo iSvakarese arba iil.ykimo dienos ryt4 s4skaita kartu su spe-^:^1: , - Lt^- l - - - 1---- : , -^ i1- : , - - : - : l l - - . r - - - , :1 L y:

- : 11,- ' -L-- ' C---y lL. ne viatni. ^."oL-,ti

4,aAaial.

SVETINCU]\IO VERSLAS

u2pildo, nurodo kreditines korteles numeri ir pasiraSo. Jei jis sutinka su pateikta

sajkaita, tai lseidamas iS vieSbudio privalo ulpildyt4 blank4 gr4Zinti. Toks atsiskai-

wmo budas gali buti taikomas nuolatiniams ar ypad svarbiems svediams.

Dideli vieibudiai svedirl patogumri naudoja atsishaitymo termina/us. Tai specia-

ltrs automatai, kurie parodo svediui s4skait4, nuskaito i5 kreditines kortel6s reika-

line4 sum4. Paprastai sveciaijais naudojasi, kai labai skuba.Jei vieSbutis turi inter-

"ki,via TV sistem4, svecias atsiskaig'ti gali perTV, kuri veikia kaip kompiuteris ir

vra'suiungta su vieSbucio apgfrendinimo programa. I5r'ykdamas id vieibudio, sve-

fias tik prsiima registraruroje s4skait4 Dauguma viesbudig naudoja miSrius atsi*

skaitymt budus, kad i5vengq eilig prie registraturos ir pagerintU svediq aptarnavi-

ma. I5 dalies tokig atsiskaitymo automatU egzistavimas rodo ir tai, kad vieibudiai,

patarnaudami sveciui, ima r[pintis ir paslaugLl patogumu bei greidiu.

I5siregistravimo laikas (chetA out time). Visi vie5buiiai privalo turdti nusta-

rytq svediU iSsiregistravimo ii viedbudio 1aik4, tai gali buti 12.00' 13.00 ar 14.00

valanda.Informacija svediams apie tai turi buti pateikta matomoje vietoje: regist-

rattrroje arba kambariuose. Tikslus ir konkretus iSsiregistravimo laikas nustato-mas padig svedig patogumui, kad uZtektq laiko atvykstaniir2 svediq kambariamssutvarlq,ti. Jei svedias pageidauja ir vie5butis turi galimybg,,tai svedias gali liktikambaryje ilgiau. UZ tai sveiias privalo moketi papildomai. Sioje situacijoje dar-buotojas neprival6tq atsipraSin6ti sveiio del to, kad negali jo palikti kambaryjeilgiau nei nustat1,tas i5siregistravimo laikas. DaZnai vie6buiiai to nedaro ne tiktoddl, kad iSvengtg naujai atr,ykstandiq svedir2 nepasitenkinimo, bet ir del papil-domg iS1aidg, nes darbuotojai turi dirbti ilgiau. Bet kokios sveiio pretenzijosddl nesuteiktos galimybes ilgiau pasilikti kambaryje nei nustatyta vieSbuiio, yranepriimtinos ir neteis6tos.

SOCIALINIAI IR PSICHOLOGINIAIBEN D RAVIMO S U SVEEIAIS ASPEKTAI

. Mok6jimas bendrauti su svediais labai svarbus gero aptarnavimo laidas. Viei-buiio darbuotojui svarbu Zinoti ne tik svediq inteiesus ir poreikius, bet suprastiJg elgesio mory"vrrs, iprodius, prietarus ir tradicijas. Socia-1ines psichologijos iima-nlT nas padeda geriau suprasti bendravimo ddsningumus ir principus. Tailgrdamistas Zinias darbuotojai gali efekqwiau bendrauti su svediais, pasida\.ti informacija,lausmais ar mintimis. Atsiranda galimybe geriau nuspeti vienas kito veiksmus irgo-elgius. Bendravimas - tai sugeL6limas stedi4 s.,praiti ir objekqwiai j! ivertinti.Efektlviai bendrauti trukdo:

' bendraujaniiqjq issilavinimo, am2iaus ar paryrimo skirrumai;

VIESBUCIV VERSLO PAGRtNDAI

. nesuvaldytos emocijos;' pernelyg dideli asmenybiq skirtumai;' prietarai ar isitikinimai.Vieibudio darbuotojams bendraujant su svetiu kartais kyla ivairiq nesusiprati-

mg. Taip atsitinka tada, kai kalbama per daug, kai uZuot patyl6jus imama kaltintikitus, kai nesugebama iiklauslti ir nepasirenkami tinkami konflikto sprendimoDuozl _

Sekming4 ir graZg bendravim4 su sveiiais lemia:' taisyklinga kalba;' sugebejimas sutelkti ir iilailg'ti svediq demesi;. prisitaikymas prie svedio kalbejimo manieros;' sugebejimas klausltis;' atsikatymas bet kokig stereotipq vertinant;' sugebejimas bUti demesingam svedio pageidavimams ar nusiskundimams.Bendravimo tikslai esti jvairus. Svetingumo versle juos lprasta skirsq.ti j daly-

kinius ir emocinius.Dalykinis bendravimas.Tai toks bendravimas, kai bendromis pastangomis pa-

siekiamas vienoks ar kitoks rezultatas (teigiamas ar neigiamas). VieBbudio svediaidaZnai domisi teikiamomis paslaugomis, tradiciniais 5alies patiekalais, o darbuoto-jo pareiga - kuo ldomiau apie visk4 papasakoti, aprodl.ti ir kuo geriau apramauti.Taip bend ra ujant pasi ekia ma s pozirl.vu. rezu I raras.

Emocinis bendravimas. Tai toks bendravimas, kai bendraudami vieni su ki-tais Zmonds geriau paZista vienas kitq ir atitinkamai reaguoja. Emocing sveiio bu-senE parodo intonacija, balso tembras, mimika ar gestai.

Svedias, kaip ir bet kuris kitas Zmogus, pr adLioje dalnai vertinamas pagal Salu-tinius veiksnius, tokius kaip i5vaizda ar amZius. Manoma, kad aukita kakta liudi-ja prot4, kieti nepaklusmrs plaukai - rvirt4 ir ryLting4 charakter!. Apkunls Zmo-nes tradiciSkai laikomi geraiirdZiais, neaukSto Ugio - valdingais. K artzis apie imo-gg sprendiiama ir i5 jo eisenos: aukito Zmogaus rnatt iingsniai neva byloja apieneryZtingum4 ir nepasitikejim4 savimi ir awirkidiai - Zemo Zmogaus dideli Zings-niai esEs akq,vios, energingos ir valingos asmenybes poZymis. Pagal Siuos kiteri,jus vertinti Zmogg reiketg labai atsargiai, nes pirmas jspudis buna apgaulingas.

Kalba. Vie5budio darbuotojai bendraudami su sveiiais turi kalb6ti aiSkiai ir su-prantamai. Svarbu kalbeti maloniai ir Svelniai, prisitai$'ti prie sveiio kalbejimomanieros, pvz., nedr4sus ir uZdaro budo svedias kalba negarsiai, bet nuodirdZiai.Kiekvienai kalbai bndingas savas kalbos greitis: anglg kalbos greitis - 146, vokie-dig - 113, prancuzq - 148, rusg - 170 Iodi:i4 per minutg. Tuo tarpu vidutinis ka.l-bos greitis - 725-150 i.odi:iq per minutg. Svediui sunku klausl.tis ir suprasti, kassakoma, kai darbuotojai beria i,odLi,ls kaip Zirnius.

SVETINGUA4O VERSLAS

Temperamentas. Verta prisiminti ir Zinoti temPeramentq skirtumus, kurie da

ro poveiki elgsenai:I chokrikuibtdinga per didelis akq.vumas ir greitas emocijrl proverZis;. sang,oinikas p^siZymi santurumu, Zvalumu, gera nuotaika ir energija;. melancholikas -jausmingas ir nepasitikintis savimi;. flegnatik u ibndinga uzdarumas, nenoras bendrauti, emocijU stoka.

V;" ibucio darbuotojai rur i ivert int i i r saro temperament4. kad gal6q j j pako

resuoti ir tinkamai bendrauti su svediais. Geriausiai darbuotojui tiktrl sangviniko

bruoZai: visada pasitempgs, Zvalus, energingas ir dalykiikas.

Kuno kalba. Veidas ir akys. Kalbant su svediu reikia Zioreti i akis ir steb6ti jo

veido i5rai5k4. I5 jos galima suprasti, ar sveiias laimingas, ar nepatenkintas, ar pa-prasdiausiai sumisgs. Jei svedias dypsosi, vadinasi, jis laimingas ir patenkintas. Ta-diau SJpsena gali sldpti nervingum4, sumiiim4 ar nor4 atsipra5lti. Jei kalbedamassvedias nusuka akis, gal jis meluoja ar nervinasi. Tiesus, savimi pasitikintis Zmogusvisada Ziuri I akis. Kietai suiiauptos lupos - nepasitenkinimo ir pykdio poZymis.

Poza. Nuleisti pe6iai gali reikiti depresijE, blog:1 nuotaik4 ar abejingumq.Gestai. Jei svedias barbena pir5tais i sta14, jis nervinasi. Jei ruko vien4 cigaretg

po kitos, galima sp6ti, kad pa labai lsitempgs. Ant krutines sukryZiuotos rankossako, kad jis nori nuo visko atsiriboti arba save tiesiog apgintr.

Bendravimo su uZsienio svediais ypatumaiKiekviena 5a1is turi savo tradicijas, paprodius ir elgesio normas. Skirtingg 5a1ir2

Zmon6s skirtingai sveikinasi. Visuotinai pripaZinta, kad vokiediai ir olandai ypaivertina punktualum4.Tuo tarpu ispanams jis ne taip svarbu, ir id viso maZai k4 reiS-kia Pieq Amerikos ialiV gp'entojams.

Bendraudami amerikieiiai vieni ] kitus tiesiog kreipiasi vardais, salydami tu.Tai visai neatspindi jU artumo ar draugystes, kaip tai suvokiame ir suprantame

ffs,^Dalykinio pokalbio metu su amerikiediais tarp bendraujantig turetq buti)u-lU cm atstumas, tai jiems iprasta elgesio norma. Pietiediai kalbedamiesi priei-na visai arti paSnekovo, kaip jie lpratg bendrauti tarpusar.yje. Mokslininkq paskai-ctuota' kad italai kalbedamiesi per vien4 valand4 padaro 80 gestg, prancuzai - 20,suomiai - 1, anglai n6 vieno. Nors dauguma gesq suprantami visiems, tadiau kai<une lvairiose tautose rei5kia skirtingus dalykus. Kai lietuvis rodo nykiti i virirl,tai reiskia, kad viskas gerai, o daugelyje kiq 5a1ig tokiu gestu kviediamas ,"t.i.l.iamerikietis ore desine ranka pie5ia O, tai reiSkia gerai,japonui Sis Zenklas simboli-zuola pinigus, o egiptieciui reiskia grasinimq.

, vlesbuiio darbuotojui svarbu sukaupti iias Zinias ir pasinaudoti jomis, kad

rengviau suprastq klientus. Svediui irgi svarbu, kad su juo bendrauq profesiona-i5silavines ir autoritetinEas darbuotoias. Eebantis oelnvti svediu

\4ESBUEIV VERSLO PAGRINDAI

simpatijas. Diferencijuotas poZiuris j svedi4 padeda numaryti svediq reakcij4 ir iidalies jg poelgius.

Darbuotojq ir sveiiq santykiai. Vieibutyje viskas turi boti daroma sveiig 1a-bui. Tik pozitl.vus ir nuoiirdus bendravimas ir abipuse pagarba yra pasitikejimotarp svediq ir darbuotojg pagrindas. Kartais vien de1 malonaus personalo elgesiosvedias renkasi t4 ar kit4 vieibutj ir vel i j! sugriZta. Jei jis jaudia, kad jo unikahsporeikiai 1ra suprantami ir jais pasirlpinama, jis visada lieka i5tikimas tam padiamvieSbudiui. Darbuotojai savo ruoZtu turi buti rupestingi, patikimi, pasiruoig darytivisk4, k4 sugeba.Jie ne tik privalo patenkinti svedirl poreikius, bet ir vir5yti lukes-dius. Tai padarlti jie gali,jei:

' jsivaizduoja save svedio vietojel' parodo didZiul! nor4 pad6ti;. iSpildo visus pageidavimus ir viriija sveiio lukesdius.Labai svarbu padirq darbuotojr4 nusiteikimas ir noras padeti svediams.Jei tikrai

norima, kad pasisektq ltikti sveiiui, tai ir pasiseka. Kalbedami su svediais asmenii-kai ar bendraudami su jais telefonu, darbuotojai turi sudarlti teigiam4 profesiona-laus vieibuiio lvaizd!. Cia svarbu ir poZiuris ! svedi4, ir balso tonas, ir pasisveiki-nimo maniera.

Bendravimas telefonu. Kalbant su svediu telefonu svarbu ne tik darbuotojoprofesionalumas, bet ir 5iltas tonas bei malonus pasisveikinimas. Atsakant j telefo-no skambutj reiketg ne tik pasa\.ti vieibuiio pavadinim4, bet ir padekoti uZ skam-buti ir pasiteirauti, kuo butg galima pagelbeti. Jei svedias skambina darbuotojuii5 savo kambario (telefonas rodo kambario numeri), tai darbuotojas pasisveikingsprival6q keiptis ! svedi4 pavarde ir pasiteirauti, kuo gali pad6ti.Jei pars darbuoto-jas skambina svediui, taijis privalo prisistatl.ti, kas ir ii kur skambina.Jei kalbanttelefonu svarbus balso tonas, balso minkstumas ar tinkamai parinkti i:odLlai. taibendraujant tarpusaryje labai svarbi kuno ir akig ka1ba. Svediams tikrai nepatinka,o kartais juos ir erzina., kai darbuotojas buna taip isigilings ! kompiuteri, kad netnepakelia galvos. Net ir dirbant prie kompiuterio, akimis darbuotojas turi parody-ti, kad jis mato sveiius ir tuojau sujais pabendraus. Svediai visuomet gerai reaguo-ja, kai bendravimas su jais yra grindZiamas abipusiu atvirumu ir pasitikdjimu.

Reikalavimai darbuotoj amsVienas pagrindinig reikalavimg, privalomg lai\'tis visiems darbuotojams, -

mandagumas ir paslaugumas. Tai ruri bnti suvokiama kaip btrtinybe visuomet bi-ti atidiems svedig norams, diskreti5kiems, pasiruodusiems bet kada pad6ti svediui.Darbuotojai tur6q leisti sveiiui pajusti, kad butent jis yra labiausiai laukiamasvieibuiio klientas.Toks poZiuris turetq tyrautijau nuo pat pirmojo telefono skam-budio. Sie reikalavimai ruretq buti taikomi pradedant dq4nlnhrl ir baisiantvadvbi-

SVETINGUMO VERSLAS

ninku.Jie visuomet Privalo buti malonus, besiSJpsantys ir demesingi. Budami dis-

ketiSki, bet ne atsainus, draugi5ki, bet ne familiarus, preciziiki, bet ne Salti, -jie

sukurs labai reikaling4 svediams 5i1t4 vieibudio atmosfer4.

Aptarnaujantiems darbuotojams, tiesiogiai kontaktuojantiems su svediais, yra

keliami lpad dideli profesin6s etikos' i5vaizdos ir kiti reikalavimai.

Profesine etika i5 darbuotojo reikalauja:. suprasti teigiamus ir neigiamus darbo aspektus;. sugebeti priimti logiikus sprendimus;

'visk4 adikti laiku ir greitai;. sugebeti neprarasti galvos ir savikontrol6s kebliose siruacijose.

Pagrindinds igimtos saq/bes, reikalingos aptarnaujandiam personalui:

' myleti Zmones;. sugeb6ti parodyti nuodirdumq ir malom; elges];. mok6ti Sypsotis.Svediams darbuotojai tur6q pademonstruoti tinkam4, priimtin4 nusiteikim4:. sumaniai bendrauti;. sugebeti elgtis kurybingai;. b[ti jautriems svedig atZvilgiu;' mok6ti i5klausyti;' turdti humoro iausma.Bendraudamas iu svediui. darbuotojas privalo parodlti lankstum4:. suprasti kitokj poZiuri;' ie5koti naujq formq ir sprendimo budg;' lengvai prisitailg,ti prie naujoviq.Reikalavimai darbuotojo i5vaizdai. Darbuotojas privalo:' bUti tvarkingas;. buti gerai apsirenggs;' lail$.tis asmenin6s higienos reikalavimg;' turdti tinkam4 (konserva[vi4) iukuosen4l'_saikingai naudoti makiaZ4 ir papuo5alus.

. Vis iems darbuotolamr, aprarn rujan r iems svecius,but inos kompiuter ines i r ma.

tematikos Zinios, suvokimas, kad aptarnavimo sferoje nera smulkmenq, kiekvienadetald 1'ra svarbi. Savaime suprantama, aptarnaujant uZsienio svedius reikalingosgeros uisienio kalbos (ir ne vienot Zinio;.

Rydiai su svetiais

,. - Nepaisant darbuotojg pastangq ir svediams skiriamo demesio, pastarieji daZnai

borta nepatenkinti aptarnavimu. Darbuotojai, teikiantys paslaugas svediams, pri-numatlti ir iedkoti budu ioms soresti- Niekas taio netrikdo ir

\.rEsBUerU VERSLO PAGRTNDAT

nepykdo svedig, kaip jg skundg ar pageidavimrl ignoravimas. Poziqr,'us rezultataspasiekiamas tada, kai darbuotojas supranta ir lvertina svedio poZinr], o svedias ga-li laisvai iSdestyti savo nepasitenkinim4. Tokiu aweju neuZkertamas kelias svediuiveJ ap.i)an\ni tarne vieSb u ryje.

Svedig skundai

Svediq skundai sqlyginai skirstomi !:' techninius;'et ikos;. aptarnavimo;. kitus.Techniniams skundams priskiriami nusiskundimai blogu lrangos darbu, ap-

ivietimu, santechnika ir t. t. f juos reaguoti reikia ypad greitai ir nedelsiant paia-1inti, iitaisyti.

Etikos skundai - tai tokie skundai, kai svediai skundZiasi darbuotojg abejingu-mu, atsainumu, nemandagumu, neatidumu ir jg interesLl nepaisymu.

Aptarnavimo skundai - tai nepasitenkinimas, kad reikia ilgai laukti paslau-gos, kad blogai sutvarlg.tas kambarys ar patiektas ialtas maistas.

Kitiems skundams priskiriamos svedio pretenzijos del blogos miesro rranspor-to buk16s, taksi vaifuotojq nemandagumo ar pfasto oro.

Skundg sprendimo bidai. Kai kuriuos skundus darbuotojai gali iSsprgsti ir pa-Salinti i5 karto. Kiti skundai yra sudetingesni ir reikalauja ilgesnio laiko jiems paSa-linti. DaZniausiai tuos skundus privalo sprgsti administracija. Darbuotojas neturipriiadeti dalykr7, kurigjis negali atlikti ar iSsprgsti;jis privalo atvirai pripaZinti sve-diui jo skundo pagrjstumE. J visus nusiskundimus patartina reaguoti taip:

' ldemiai juos iSklausyti;' stengtis svedi4 izoliuoti, kad negirdetq kiti;' laikytis ramiai ir nesiginilti;' gerbti svedio poZiuri;' sutelkti vis4 demesj j problemos iisprendim4, nekaltinti kitLl ir jokiu brrdu ne-

iZeisti svedio;' ramiai pasiZymeti visus pageidavimus, tai svediA Siek tiek nuramins;' pasit\,ti lvairius sprendimo variantus;' nustaq,ti 1aik4, kada problema gali buti i5sprgsta,jei reikia, koreguoti 1aik4;' iisprendus problem4, svedi4 nedelsiant informuoti.Siekiant iSvengti skundrT ir nesusipratimg, vieibudiai nuolat tiria svedig nuo-

mong ir r'ykdo jg apk1aus4. Tam tikslui yra ruoiiamos svedirl apklausos anketos.Tokios svediq apklausrl anketos laikomos informaciniuose aplankuose, kurie 1ra

How satisfied are you with the performance and the services of the

Hotel MonPol overall?

ri,

SVETINGUMO VEITSLAS 37

Please judge fol lowing points about out hotel. How satisf ied areyou with . . .?

o

the

of the staff at the reception?very satisfied satisfied less satisfied not satisfied

QcoJ

most satisfiedo

... the personalmost satisfied

r-l

verysatisfied satisfied

most satisfiedo

How did You find

tr Internet

O Travel agency

. . . fr iendl inessmost satisfied

Flow satisfiedmost satisfied

o

How satisfiedmost satisfied

tr

very satisfiedn

professionalism of the staff at the reception?less satisfied

tr

out about Hotel Monopol?

o Recommendation o Other:LJ Tourist information

are you with the room service?very satisfied satisfied less satisfi€d

_.1

are you with the breakfast buffet?very satisfied satisfied less satisfied

AL]B

satisfied less satisfied not satisfiedLIDB

not satisfiedo

care through the staff at the reception?very satisfied satisfied less satisfied not satisfied

QLt i t r i l

are you with the comfort in your room?very satisfied satisfied less satisfied not satisfied

: t l

Would you please inform us which room you are ludging? No.

How satisfiedmost satisfied

o

not satisfied

D

not satisfied

LI

visuose kambariuose arba vieibuiiu interneto svetain6se.

Sveiiq nuomonds apldausos anketa

t"

\''IDSBUEIU VERSLO PAGRINDAI

Svediq apklausos anketos. Anketos gali buti labai i5samios arba demesys galibuti sutelktas i kuri4 nors vieibuiiui svarbg darbo bar4. Paprastai sveiig pra5oma

ivertinti viedbudio patalpg jrang4, patogum4, Svar4 ir paslaugrl kolqrbg. Kartais no-rima suiinoti svediq nuomong tik apie paslaugg, maisto ir aptarnavimo kokybg.Ne maZiau svarbu iisiaiSkinti, k4 sveiiai mano apie aptarnaujaniio personalo dar-b4 ir profesionalum4. Anketose gali buti praSoma pateikti pageidavimq ir pasinly-mg. Anketas (os paprastai ruo6iamos keliomis kalbomis) svediai randa kambariuo-se arba jos iteikiamos svediams apsiglvenant vieibude. Tokie tyrimai naudingikiekvienam vieSbuiiui, nes apibendrinus apklausos duomenis paaiSkeja vieibuiiogerosios ir silpnosios pus6s, tad galima tobulinti va1dym4, planuoti investicijas,numagti verslo politik4.

vrESBUero svEerv APSAUGAApsaugos proceduros. VieSbudio apsauga - daugiafunkcinis uZdavinys, tai ir

svediq, ir darbuotojq, ir viso vie5budio turto apsauga. Sveiig saugumo uZtikini-mas 1ra viena butiniausir2 gero svediq aptarnavimo s41ygr1.

Priklausomai nuo vieibudio dydZio, apsaugos funkcijas gali atlikti specialus sky-rius arba vienas darbuotojas, o maZesniuose vie5budiuose svedig saugumu galeqsekmingai pasirupinti gerai apmokl'ti paq's vieSbudio darbuotojai. Pats vieibutisturi nusprgsti, kokia apsauga ir kokiu paros metu yra reikalinga. Vieno vieibudiopasirinktos saugumo priemon6s gali visiSkai netikti kitam.

VieSbudio apsaugos priemoniq pasirinkimas priklauso nuo:' vieibuiio buvimo vietos;' darbuotojq profesionalumol. sveiiq jvairove. ir kategorijo'.Daugiausia pastangq turi buti skiriama svediq apsaugai, nes nusika-ltimai priei

svedius daro neigiam4 itak4 ne tik vieibuiio vieiiesiems ry5iams ir iva"izd ri,betir ivelia i jvairias juridines proceduras, be to, vieibutis patiria nemaZai iS1aidg.

Planuojant svedig apsaugos priemones ir nusiZengimrl priei juos prevencijosprogram4 reiketg:

' sl'stiprinti kambarig saugumA;' uZtikrinti durLl uZraktq (mechaninig ir elektroniniq) kontrolg;'pasirupinr i sveciq a smeninlg dalkq.auglmul' organizuoti vieibuiio lankltojg kontrolg;' tureti geras komunikacijos priemones, kad buq galima informuoti apie

gfeslantl pavojq.Kambaritl durys privalo tureti akutes ir grandineles, kad svedias matytq, kas no-

*: ^-- : l - - l * / : l - - -L--- . :^ V^-t)^- :^: ' - - t

L,--- t -^,- : ^-x- :^^.7

SVETINGUMO VERSLAS 39

Nors vieibutis ir privati valda' jame daZnai lankosi daug Zmonirl' Vieibudio dar-

buotojai turi buti iSmokl'ti' kaip atpaZinti nepageidaujamus ar ]tartinus lanlg'to-

i,_,s. Dldeliuose ir aukStos kategorijos viedbudiuose Sias funkcijas sekmingai atlieka

steb6iimo kameros'

Labai svarbu tinkamai pasirupinti svediq daiktais. Visuose kambariuose ture-

1n buti irengti seifai ir pateikta informacija, kaip ir kur saugoti daiktrrs. Pravarfir

irengti ir atskiras patalpas seifams, geriausia netoli registratl.rros, darbuotojq stebi-

moie zonqe.i.{epaisant kiek specialios lrangos ir priemoniq bus sumontuota vieSbutyje sve-

dig saugumui uZtikrinti, tinkamai apmokyti darbuotojai geriausiai garantuoja sve

dig saugumq. Darbuotojai Privalo:. nemindti garsiai svedio kambario numerio kitiems girdint arba matant;. neduoti rakto nepaZistamiems sveiiams, i5siaiikinti, ar tikai svedias glvena

tame kambaryje;. kambariq warkytojai jokiu bodu neturi lleisti svediq i kambarius, jei jie sakosi

pametg rakt4;. nelvedineti ! kambario s4skait4 jokiq papildomq paslaugU, ko1 sveiias neiro-

dd, kad jis tikrai glwena tame kambaryje;'budrus vieibudio darbuotojai privaletq atkeipti demesi ! staiga uZgesusi4 Svie-

s4 koridoriuje ar paliktas neuZrakintas duris;' darbuotojai privalettl sunerimti, jei svedias atvyksta su dideliais, bet tuidiais

lagaminais;' ivairig nusiZengimq atveju darbuotojai neturetr] imtis jokiq fiziniq veiksmr2,

bet iS karto kviesti specialisrus.Registraturoje ir vie5budio kambariuose svediams turi boti pateikta informacija

apie vie5buiio saugumE uZtikrinandias priemones ir kaip jomis naudotis.Palikti daiktai. Tvarkant kambarius daZnai randama svedig paliktq asmeninig

daikq. Juos reikia atiduoti ekonomui ar kitam atsakingam asmeniui. Paprastaipalikti daiktai turi buti registruojami ir saugomi pusg meiq. Vieibutis ii karto pri-valo lntormuoti svedius apie paliktus asmeninius daiktus. Atiduoti daiktus kitamasmeniui reikeq atsargiai, priei tai patikinus atsiimandiojo asmens tapatybg.

. Pirmoji pagalba. VieSbuty.le p.i .r"ntrurgo-4 sveiiai gali susiZeisti arba tie-

stog susirgti. Visais atvejais privaloma suteikti pirmqj4 paga1b4, tad darbuotojaitufl Zinoti, kur yra pirmosios pagalbos vaistin616. Svedio ligos atveju darbuotojait,u:i elgtis diskretiskai, stengtis, kad faktai apie sveiio ligas nebutg vieSinami irsruerdZiami viesburyje. Rimciau sunegalar,us privalu kviesti gydytoj4 arba greitqj4pagalba.

Pirmosios pagalbos vaistin6l6s turinl butina periodiikai tikinti, kad jis atitiktrlmedicinos bei sanitarijos ir higienos reikalavimus.

\/I F]SI]L]CIU VERSI -O PT\GRI NDAI

VIESBUEIV ADMINISTRAVIMO SISTtrMOS

Programin6 iranga. Beveik visi vieibudiai turj automatizuotq valdymo siste-

m4. Tii< retais atvejais vieibuiiai, kurie teikia tik apglvendinimo paslaugq, atlieka

visas operacijas rankiniu budu. RuoSiami spccialus blankai ir formos kambariq

ul.sakymams, pildomos sveairl registravimo korteles, kaupiamos s4skaitos uZ pat

slaugas. Visa tai ne tik uZima daug laiko, bet ir neefekqvu. Geram administrato-

riaui darb,-ri, cfektyviam paslaugLl tcikimui, svediq duomenq baz€s kaupimui ir

benclram visq darbo grandZiq koordinavimui yra reikalinga progr':rmine irangavie5budiai naudoja lvairi4 tiek musq ialics, tiek uzsienio ialysc sukurt4 programi-

ng ]rang4.Tai gali buti ir apgyvendinimo bei konfcrenciniq paslaugq administravi-

-n ptog.r-oi, kambariq rezerr':rvimo internetu programa, buhalterines apskaitos

ptog."-". Vieibudirl rinkojc ypai sekmingai veikia ir 1'ra populiarios vieibuciq

veifios planavimo ir administravimo bei restorang administravimo programos To

kiq progtamq privalumai yra paprastumas, informatJ"lr'umas bei lankstumas'

Paprastumas - lcnBvas programos valdymas, aiikus informacijos pateikimas'

Iniormaf]ryumas - iisami informacija apie paslaugq uZsalq'm4, kambariU statu

s4 bei svedi4.Linkstumas - greitas apgyvendinimo kainq skirtingiems kambariams pasirin-

kimas, galimybes atlikti apmokejim4 lvairiais budais, lvairiausiq ataskaifll rengi-

mo galimybes.Sio. prog.^-ot gali buti pritaikytos ir integruojamos prie bet kurios techninis

lrangos, turiniios tokiq galimybg. Jos gali buti integruotos ir pritaikl'tos prie:

'leiefono stodiq - visi svedir.l telefoniniai pokalbiai fiksuojan'ri ir i5 karto lveda-mi ! s4skaitas;

. restoranq programos - sveiiq restoranrl ar barq s4skaitos patenka ibcndr4.vccio \ ie ibuclo .4.ka i t r l l

' clektror"riniq raktr-l kodavimo sistemos - raktai-korteles koduoiamos tik sve -

iio buvimo laikotarPir,r;' mokamos TV (p ayTI) mokestis uZ ivairiq tclevizijos kanalq vzrldym4 ir nau-

doiim4si lvedamas i svciio s4skait4.

NAUJV TECHN OLO GIJV DIEGIMAS

Naujos technologijos gelutinai isitvirtino vicibuditl verslc Jomis dabrr vrl-

do-os ui.", vicibutis, visos jo vadybines ir iinansinds operacijos' Zymiai patobu-

lejo tclefoninis ryiys,jis tapo daugiafunkcinis, lrengti fakso aparatai, automatizuo-

ta.s iadinimas. Nuotolinio varldvmo pultais kontroliuo]ama kambario ventiliacija,

S\iI]T] NGTIN IO V I.]RSL.\S 11

bucig kompiuterinio administravimo sistcmos' pradedant svediq apglvendinimu

t", i r l t^^, i r t ; r -u aP5kxici2\ imu hei rudl tu Pcrver 'nq k:mh'tr iq rezcr\ a\ imu .n-

'i"i"p"i"ti gtu"ligrt"" at'imo sistemq atsiradimas Susietos s1 atskirq 'ieibuiiq

--).n,ovimosistemomts,los rcrdZia ulsakovui ii karto gar'rti savo uZsakymo patvir

l;?;?;;:trt pradejo speriiai diegti internetin! ryi! Panaudojant interakgryi4

T\/ cistema buvo sukurta lvarrlq pasLaugq' tokiq kaip faksimiliniLl Zinudiq perdavi-

;;r;;; neviesbutiniq pe'laueq uZsakvmas Pricinamos tapo automatizuotos

sveciu pr iemimo ir is l ldej imo sistemo' '""r i l i r '

, . . i ' " " logr1i id iegima ' apt atn aujan r ) \ c ' iu s ) rx ' r r r-hu ' v ic:bu cio kon

kr;.;;it;;tt,ip,i'.ttnt;t itikt"vi Atsiranda vis naujq paslaugq' kurioms plitoti

,JUin*in"oii ,.chniniai spre ndimai Naudodemasis internctu' kuris gali buti tei

;;;:J;:t telefon4, tiek per televizij4, sYeiias gali uZsisalryti ivairiq paslaugq

ir ri"ii"t1"iit "zjo ribg.Jau !prasta ir daugelyjc vieibuiiq idiegtr interakwvi viei-

b,rtina moL-a TV sistema' kuri atlieka tokias funkciias:

' pasveikina jvieibuti awyku>j cvi'1:i41

. pzi,adina sveiiq;

'Terdiia pediur€ti savo s4skait4 ir atsiskirityti;

' atsiskaityti uZ Paslaugl;. uZsisak).ti aptarnavim4 ! kambari;

' oerZiir6ti praneiimus ir Zinutes;

' pasirinkti norim4 TV kanal4 page idaujama kalba;

' uZsisalg,ti filmq per2irlrei.5i paslauga, kaip ir geras telefono rylys, 1'pad svarbus svediams, kuric gr'vena

vie5butyje ilgesn! 1aik4. Kambariuose, skirtuose verslininkams, grrli buti ir personr

liniai kompiuteriai ir fakso aparatai ir, be abejones, spartusis intcrnetas.

Klausimai pasi t ikr int i

1. Kaip atsirado pirmieji vieSbudiai?2. Kas leme vieSbudiq verslo suklestejimq?3. Kokias 2inote vie5buditl apsijungimo prieZastis?4. Kuo skiriasi vieSbutiniai tinklai nuo vieSbudiq asociacijLt?5. Kokie yra pagrindiniai vieSbudiLl verslo tikslai ir uZdaviniai?6. Kokie yra pagrindiniai svediq atvykimo tikslai?7. Kaip gali b[ti skirstomi viesbudiai?8. Kodel reikia vie5buaius reitinouoti?9. Kokie skyriai privalo blti vieSbutyje?10, Kokie padaliniai sudaro vieibudio reqistratura?1 1. Nurodykite pagrindines regisirat[roslunkcijai.1) t t ; v^ ̂ +-^r . :^ l^ ̂, . - ,

VIESBU'IV VDRSLO PAGRINDAI

13, Kas sudaro maitinimo organizavimo skyriq?14. Kaip uZsakomi vie5budio kambariai?15. Kokie yra kambariq rezervavimo tipai?16. Kada galima atsisakyti uZsakyto kambario?17. Kaip skirstomos kambariq kainos?18. Kaip reikia pasitikti svedius?19. Kokia yra svediLl apgyvendinimo proced0ra?20. Kaip iSlydimi svedjai?21. Kokie veiksniai lemia sekmin94 bendravimq su svediais?22. Kodel svarbu 2inoti kiekvienos Salies elgesio normas, prodius ir hadicijas?23. Kokie turi buti svediq rr darbuotojq santykiai?24. Kaip reikia bendrauti telefonu?25, Ko svediai tikisi i5 darbuotojr-1?26, Koks privalo buti vie5budio darbuotojas?27. Kuo galj skr{stis viedbudio svediai?28. Kaip turi elgtis darbuotojas, jei svedias nepaienkintas vieSbudio paslaugomis?29, Koks rySys tarp gero aptarnavimo ir svedir4 apsaugos?30. Nuo ko priklauso apsaugos priemoniq pasirinkimas?31. Kaip turi elgtis darbuotojai, kad svediai jaustLtsi saugiai?32. Kokias Zinote automatizuotas vieSbudiu valdvmo sistemas?

loairios papildomospaslaug

J\AII{IOS PAPII.DOXIOS IASLAUGOS

APTARNAVIM O KO MPONENTAI

Darbuotojq atsakomYbd

Aotarnauiant svedius vieibutyje lrr rcstorane reikia stengtis jiems sudaryti kuo

ger.s,-r! l-ot-t.s iveizdi.J! paranku prad6ti formuoti nuo pasisveikinimo'.- Pasisveikinimas. Svedius pasveikinti reikia maloniai ir nuoiirdZiai, tinkamu

tonu. Kalbant telefonu dera prisista$ti ir pasiulvti sveiiui sl'o pagalb4, kad jis

suprastU, su kuo bendrauja. Pokalbis teiefonu yra nuoSirdesnis ir belso tonas malo-

nesnis, kai darbuotojas kalbedamas ivpsosi. Netoleruotina, kai darbuotojas darbo

vietoje kalbedamas telefonu nekreipia dimesio ] priejusi sveii4. Tokioje situacijojeakimis ar galvos linktelejimu jis turi parodlti, kad mato sveii4 ir tuoj ji iildausys.

Darbo knyga

Toki4 knygq privalu tureti registraturoje, bet ji gali buti ir restorane ar kituosesl!.riuose. Knygoje fiksuojami visi paros ilykiai, svedirl pageidavimai ir nusiskun-dimai.Juos paprastai nagrineja administracija, daro iivadas ir priima sprendimus.|radus knygoje butinai skaito administratorius, atvykQs j pamain4. Jei joje lraiytispecialus svediq pageidavimai, jie turi buti pavedami, pvz., kambarinems, padav6lams ar kitiems darbuotojams. Administratoriui po kurio laiko privalu patikintj,ar viskas atlikta tinkamai.

PRIVALOMOS PASLAUGOS

.tv::,

,ifr-:rii

.. Informacijos kaupimas. Darbuotojas privalo tureti svediui reikaling4 informa-

ctJ1,.1ei jis kreipiasi su pra5ymais ar klausimais. Svediai daZniausiai pagcidauja:' nurodyti artimiausi? prel$.bos cenrrq;' nurodyti teatrus, koncertq sa1esl' uZsakyti taksi;' rekomenduoti restoranq;' papasakoti aoie nacionalinius oatiekalus:

' pasiul),ti sporto ar poilsio kompleksus.Si svediui reikalinga informacija gali buti laikoma specialiuose aplankuose re-

gistratoroje. Jei vieibutis leidZia savo aplinkrasti,i4 svedias randa te;. Jei vie$butisturi mokam4 TV, tai ii informacija yra prieinama svediui per vietin! TV kanal4.

Informaciniai aplankai. Sveiiams yra ganetinai patogu, jei jie vis4 reikalingqinformacrjq gali rasti kambaryje esaniiame informaciniame apla"ke. Jume t ,rJqbuti viesbudio telefonLl s4rasai, ra5omasis popierius, vokai, iisami informaciia apigvisas paslaugas, s\'riL1 darbo laikq. Sveiiai dia gali rasti restorano valgiaraSt! teisusipaZinti su uZsalg'mg i kambari gaiimybemis.Visa ii informacija turi btti netik meniSkai apipavidalinta, bet ir pateikta keliomis kalbomis.

Kad jtiktq savo svediams, aukitesn6s kategorijos vieibudiai ruoiia savaitinius in-formacinius biuletenius, kur sura5o vis4 svediams nauding4 informacij4.

Iiankstind informacija. Aptarnavimo kokybg kartais iemia ir darbuotojri turi_ma iisami informacija apie kambarig uZsakym4, pageidaujamas specialias paslau_gas. Be tokios informacijos beveik nelmanoma aptarnauti didesnes g.up.r, Lorr_ferencijas ar organizuoti svediq maitinim4. Turedamas tokias Zinialarbuotojasjaudiasi uZtikintai ir visada gali lengvai atsakyti ! klausimus ar paaidkinti.

vrLSBUerV \IERSr_o pAcRrNDAr

Korespondencijos teikimasSvediai_paprastai pasitiLi vieibudio darbuotojais ir laukia, kada jiems bus pri-

staq'ti laiskai, zinutds ar siuntiniai. Darbuotojai privalo iisiaiikinti, ia- skirtat-respondencija ir jei sveiias jau yra vieibutyje, tudtojau j4 pristaqti. Jei svedias darneat\.yko, gavimo faktas turi buti uZregistruotas. Svediui informacij4 apie paito ga-vim4 galima perduoti zodZiu, telefonu ar paliekant zinutE balso p"st.. F"Lri-i1i,rgZinutg pageidautina id6ti ! vok4 ar aplank4 taip svediui parodoma, kad ji perduo-ta konfidencialiai. Sios problemo. i5,r"ngi"-ui1"i fakso uparata, yra kambaryje,Zinute atkeliauja tiesiogiai.

Svedig Zadinimas

J svedig praiymus paZadinti tam tikru laiku visada reikia Ziureti rim tai.p^y^rggsvediai nori pailseti ir atsipalaiduoti, bet bijo paveluoti ! lektuv4 ar ] susitikim4. pa-Zadinimas laiku jiems labai svarbus. Zzdinrmz telefonu, skambinant asmeniikaiarba automatizuotai: telefonu ar per televizij4.

MOKAMOS PASLAUGOS

. Tai paslaugos, uZ kurias sveiiai moka papildomai, jei buna ii anksto uZsisakgtik apglvendinimo paslaug4. Tai gali buti:

r-tI tvArRlos pAprr-DoNtos pASLAUcos 17

flI . aprarnauimas ikambariusl

. sialbimo, valymo, lyginimo paslaugos;

. konferencin6s Paslaugos;

. telekomunikacines Paslaugos;

. maitinimo paslaugos, banketai, fursetai;

. sporto, masazo paslaugos;

. autotranspofto pastaugos.

Informacija apie Sias paslaugas irjg ikainiai pateikiami specialiuose aplankuoseir yra visuose kambariuose arba ji prieinama per vietinjTV kanalE. Siq informacij4privalo i:inoti kiekvienas darbuotojas, teikiantis paslaugas savo darbo vietoje.

Jei svediai ilgai keliauja, jie mielai naudojasi skalbimo, valymo ir lyginimo pa-slaugomis.Jr2 patogumui kambariuose yra iig paslaugq s4raias, lkainiai su s4skai-tomis, kurias svedias uZpildo pats,jei pageidauja dios paslaugos. Paprastai spintose

1.ra specialus maiSeliai skalbiniams sudeti (laundry &ags). Svedias gali ska.lbinius ati-duoti aptarnaujaniiam personalui arba tiesiog palikti kambaryje. Tik nedaugelisvieibudiq, turindiq stipri4 materialing bazg, savo skalbyklas ar valyklas, atlieka iiaspaslaugas savo lmoneje. Dauguma jU sudaro sutartis su iias paslaugas teikiandio-mis miesto lmon6mis, kurios ir aptarnauia viedbudius.

SPECIALIOS PASLAUGOS

Prie jq priskirtina papildomos lrangos ar inventoriaus nuoma:' papildoma (sulankstoma) lovele;' papildomas patalynes komplektas;. lygintuvai;' lyginimo lentos;' papiidomos pakabos drabuZiams;' audiovizualin6 iranga;' baq valymo paslauga.Alkstos klasiiviesbrieiai iias paslaugas gali teikti ii\nemokamai, kiti turi joms

specialius ikainius.

",^?t!: dienos metu Sias paslaugas teikia kambarig prieZiuros tzrnyba. DaLnrisvectui 5iq pasiaugq prireikia butenl vakure, tudu.1", pri.,rJo patenkinti registratu-ros administratorlal.

D-:-

n":.:1: sp.ecl+tl paslaugq butq galima priskirti ir ]vairias informacines paslaugas.v4u8rausra tokig paslaugq teikimu uZsiima rydiq su svediais tarnyba.

t

VIESBUCIU VEIISLO PACRINDAI

vrESBUeIo UrtNBs vEIKLos oRGANIZAVIMAS

|ejgs i vie5but! svedias gana greitai susidaro jo ivaizdi. Lydimas iki savo kamba-rio jis turi pakankamai laiko apsiZvalgyti ir lvertinti ap1ink4, baldus,5var4 ir tvar-

kE. Butent tuo laiku labai svarbu, kad svedias susidaryq teigiam4 ]spudl ir tarsipatvirtinftl savo lukesdius. Kad svedias jaustgsi komfortiSkai ir butq globojamasmalonirT ir draugiSkq darbuotojq, turi buti gerai organizuotas darbas ne tik regist-raturoje, bet j tai turi buti sutelkta ir vieibudio ukio skyriaus veikla. Vieibudio uki-nds veiklos organizavim4 veikia tokie veiksniai kaip vieibudio dydis, kategorija, bu-vimo vieta ir, be abejones, ekonomo darbo organizavimo sugeb6jimai. Nors darboorganizavimo lygis gali buti skirtingas, tadiau visg kategorijq vieibutiuose svediaitikisi tokio pat komforto, Svaros ir darbuotojg paslaugumo. Tuo tarpu vieibu6ioprieZitr4 ir tvark4 bei kol;ybes standartus daZniausiai lemia svediq mokami pinigai.Kad svediai butq visiSkai patenkinti Svara ir aptarnavimu, paprastai daugiau d6me-sio skiriama apglwendinimo patalpoms. Svediams turi blti saugu, Svaru ir patogu.

Patogumo (komforti5kumo) kiterijus apimavisa tai, kas svedi4 supa: graZi, sau-gi aplinka, dvelkianti ramybe, taika ir darna.Tai ir saugios patalpos, garsq izoliuo-jandios sienos, oro kondicionavimo sistema, ir gera santechnikos iranga, patogiaisuplanuotas kambarys, graZus baldai, ir smulkus, malonus priedai. Visa tai - rea-lybe, kurioje svedias gaiijaustis saugiai. Patogi aplinka privalo buti formuojamaanksto, dar statant ir projektuojant vieSbuti, parenkant statybines medZiagas, iren-giant tobu14 prieSgaisrines signalizacijos sistem4, kolg'biik4 elektros instaliaciiq.

Akustinis komfortas. Akustini komfortq svediui turetg uZtikrinti gera sienizoliacila. Triukimingumo koeficientas tarp kambarirl turetq siekti 51 dB(A),triukimo lygis i5 bendro naudojimo patalprl neturetq siekti 65 dB(A).

Silumos komfortas irventiliaciia. Komfort4 sveiiui uZtikrina oro kondicionavimo sistema, mechanind ventiliacija ir individualiai reguliuojamaVidutin6 kambario temperatr.rra turetg buti apie + 22 "C.

Jutiminis komfortas. Svedias jokiu budu netureq jausti nemalonig santechniniq, virtuv6s kvapg, ateinandirl per ventiliacijos angas ar sklindaniiq ii iiores.

Natlralus ap6vietimas. Svediq kambariai privalo tur6ti naturalrlMinimalus naturalus apSvietimas yra leistinas tik tam tikrose funkcin6sese: kompiuteriq sal6se - iki 10 70, banketinese sa16se - iki 15 0/o' restorane -15 o/o natura.laus aodvietimo.

Vanduo. Kambariuose turi buti be pertrukio tiekiamas ialtas ir kar6tas vandu

'vonia rur6tg pr is ipi ldyt i per 6 minutesi'karitas vanduo turdtg pasirodyti po 10 sekundZiq atsukus vandens diaup4.Karito ir Salto vandens tiekimas turi bnti apskaiiiuotas pagal vieibudio kamba

rig uZimtum4, spaudimas subalansuotas, o vandens kokybe nuolat tikrinama.t organizuoti kasdienini darb4. Prioritetas 6iame darbe skiriamas kamba-

IVAIIUOS PAPILDO[,1O S PASLAUGOS

diuose. Dideliuose vieSbudiuose daZniausiai lrengiami greitaeigiai liftai.Juos tureq

aptarnauti liftininkai, nes daZnai pasitaiko svedir2, kurie bijo aukddio ir uZdarq patal-

p,l. Toki. svediai paprastai renkasi tik tuos vieibudius, kuriuose yra liftininkai.

Okio darbuotojq Pareigos

Visa vieibudio ukio veikla ir tie kokybes standartai, kuriq stengiamasi laik1tis,

nemaLa dalimi prisideda prie vieibu6io reputacijos formavimo. DaZnai iie veiks-

niai lemia ir kok! vieibuti sveiias pasirenka.

Vieibudio ukio darbuotojai atsako uZ tvark4, ivar4 ir priZiuri:

' kambarius;. bendro naudojimo patalpas;. koridorius, liftus, laiptus;. konferencijq sales;. ooilsio zonas.Ukio darbuotojg darb4 koordinuoja ekonomas. Pagrindiniai jg uZdaviniai:. kuo ger iau rupint is svei iq glvenimo patogumul. sukurt i maloniq atmoslerq i r ger4 aptarnavim4:. uZtikrinti 5var4 ir tvark4 visoje vieibudio teritorijoje;' nuolat molq,ti darbuotojus ir juos kontroliuoti;' uZtikrinti gerus dalykinius ryiius tarp atskirq slcyriq.Visuotinai manoma, kad praverstg ir tokie ekonomo bruoZai:' taktiskas elgesys su svediais, mokejimas su jais bendrauti;' sugeb€jimas neparodlti 5ali5kumo ir buti teisingam;' buti pakankam ai grieitan darbuotojq atZvilgiu;' buti pastabiam ir visk4 kriti5kai ivertinti;

49

' bnti kantriam ir SaltakaujiSkam susidurus su pavojingomis situacijomis.Priklausomai nuo vieibuiio dydilo tr kategorijos, vadovaujantis ukinei veiklai

ekonomas gali rurdti asistenq. Paprastai vienai asistentas atsakingas uZ 50 kamba-rrU' -Ue to, yra valytojai ir kambarig tvarkytojos-kambarin€s. Vienai kambarineitenk-a 8-10 kambarig aukdtesn6s kategorijos vieibutyj eir 72-75 kambarig Zemes-nes kategorUos vieibutyje. Kokybiikas ekonomo tarnybos darbas uZtikina svedigKomtort4 ir didina vieibudio uzimtum4.

Ukio sliFriaus darbas yra glaudZiai susijqs su registratura. Ekonomas privalogauti i5 registraturos infoimaJij4, kada atr,yi<sta ar iiiryksta svediai, ar tai lpatingaisvarbus sveciai, ar reikalingos papildomos ioveles, pupildo-u patalyne ir pan. SavoruoZtu ekonomar tegistrumtui ptivalo laiku praneiti, ar visi kambariai paruodti, arvisi jie gali buti skirtl apglvendinimui.

Gavqs iSsami4 infor'#cijq apie anykstaniius ir iSr,ykstaniius svedius, ekono-

L

VIESBUCIV VERSLO PAGRINDAI

riams, i5 kurig i5r'yko sveaiai. Sie kambariai privalo buti sutvarlqrti, patikinti iratiduoti pardavimui. Informacija apie vadinamqjj kambario statuso pasikeitimq(i5 tvarkomo kambario ] paruo5t4 apgyvendinimui kambar]) privalo buti perduo-dama labai operarlviai. Si4 informacij4 gali perduoti:

'ekonomas i5 savo kompiuterio, jei jis sujungtas su registfatofos kompiuterineprograma;

' kambarine telefonu arba per TV, surinkdama reikaling4 kod4.Abiem awejais kambario siatusas kompiuterineje apglvendinimo programoje

ii ,,warkomo" tur6q pasikeisti i ,paruoit4". Geras, suderintas komandinis darbasyra viso t io bendradarbiavimo proceco e:me.

Patalpq prieZiura ir valymas

Kambariq bnkl6s ivertinimas. Pried kambarig valym4 juos reik6tq nuodug-niai apZiureti. Pirmiausia atkreipiamas ddmesys j tokius pagrindinius dalykus:

' Sildymo ir oro kondicionavimo sistemq darb4;' ar gerai veikia telelono ryiys, radijas ir TV;' patalynes ir lovatieses btklg;' vonios diaupus ir vandens temperaturQ;. ar kambaryje pakanka iviesos (ar visos lemputes dega);' rank5luosiiq kokybg.Radus nesklandumr2, nedelsiant informuojama vieibudio nkio tarnyba, nes kai

kuriems trukumams paialinti gali prireikti ilgesnio laiko. Vieibudio ukio tarnybosvykdoma pr ie2iu ra 'k i rstoma j :

' Kasdiening priei:inr4. Tat reguliariai r,ykdoma rutinin6 prieZiura, tokia kaipgrindq valymas, elektros lempudig keitimas, Zoles pjovimas ar sniego valymas.

' Prevencing priei,inr4. |vairiose svedig lankomose vietose gali atsirasti siengltrukimr], p1l.teliq ar marmuro skilimg,vandens nutek6jimg. Darbuotojai tai priva-1o tikrinti kasdien ir Salinti trukumus.

' Planing prieZiur4. DaZnai rastiems trukumams paialinti reikia ne maLai lalko,Tokiu atveju techninei tarnybai pateikiamas (ZodZiu ar raitu) specialus uzsakymas.Pastaroji yra ipareigota jvertinti gedim4 ir praneiti konkretr; gedimo paialinimo

ir'ykdymo termin4. Tai ypad svarbu, jei kokig nors gedimrl aptikta konkeiiamekambaryje, nesjis turi buti kuo skubiau paruoitas ir atiduotas pardavimui. Dauge-lyje vieibudirT visas procesas 1.ra valdomas specialia kompiuterine programa.

Viedbuiio patalpq prieZiura turi btti ne tik kuopidiai planuojama, bet ir nu-statomi darbq atlikimo kolg'bes ir terming standartai. Siame procese kokybes irkielybes reikalavimai turi buti gerai subalansuoti. Jei reikalavimai kol;ybei buslabai aukiti, tai atlikto darbo kiekis bus gan m i,^s,t.y. kuo didesni reikalavimaikokybei, tuo maZesnis darbo naiumas ir awirkddiai. Gerg rezultatg pasiekiama ta-

lvAtRlos PA PtLDoMo( P \st \ucos

da,kai dirba vieninga komanda, kai subalansuotas darbo efekqr'rrmas ir nuolat

wi<doma adiekamg darbr; kontrole.' Kad buq laikomasi visq darbo kokybes ir valymo standartq, privalu pasirink-

ti tinkamus valymo metodus, periodidkum4, tinkam4 ]rang4 ir valymo priemones.

Valymas privalo boti organizuotas taip, kad nehukdytq svediams. Pirmiausia iki

Dusrydiq idvalomos bendro naudojimo pata-lpos, vestibiuliai ir koridoriai. Dirbti

i.ikla lub"i tyliui, be triukimo. Nors ivairios patalpos valomos skirtingai, tadiau vi-

sada reiketri Prisiminti, kad:. Sluojama Priei nuvalant dulkes;. dulkes nuvalomos priei iisiurbiant dulkig siurbliu;. dulkes valomos pradedant nuo aukitesniq ir baigiant Zemesniais paviriiais;. naudojamos tik nekenksmingos valymo priemonds.Valymo lrankiai ir priemonds. Paprastai iSlaidos valymo ]rankiams ir priemo

ndms sudaro apie 5-10 % visq valymo iilaidg. Labai svarbu, kad lranga butL2 pa-prasta naudotis ir efektlvi. Darbuotojai turi buti iSmokyti, kaip suja elgtis, geraitnoti valymo priemonig cheming sudeti ir sar'ybes.

Kambariq prieZiura

Daugiausia laiko svediai paprastai praleidZia kambariuose.Jg prieZinrai yra ski-riamas lpatingas d6mesys. Apgwendinimui skirtas kambarys privalo buti kuopS-iiai iSvalytas, visa kambario iranga veikianti; patikinta skalbiniq kokyb6, visi vo-nios kambariui butini priedai (acrcssories) privalo buti savo vietoje. Kambariustvarkantys ir priZiurintys darbuotojai (kambarines, valytojos) taip pat turi lailg.tisspecialirl reikalavimrl:

' nusistaqti kambariq tvarkymo eiliikum4;

5r

!:,i:l;:i:iil;:,*

t-

I

-

,,Netrukdyti" Korteld,,Sutvarlg,ti"

52 VIDSBUEIU VERSLO PAGRINDAI

. Tinot i . kaip ie i t i j kambar!r' tvarlq,ti kambarius palikus praviras duris;. visus svedig paliktus daiktus atiduoti saugoti;. moketi uZsienio kalb4 (kiek butina tiesioginiam darbui);' idman1ti valymo priemones, jq poveikj ir valymo budus;' laiku informuoti apie svedio pad aryt4 i.a!4.Darbuotojo etikos ir i5vaizdos reikalavimai. Darbuotojas privalo:. buti mandagus, demesingas ir geranoriikai nusiteikgs svedig atZvilgiu;. bur i dalykiska., d irbt i ry l ia i ;. su kitais darbuotojais bendrauti ramiai ir tyliai,jokiu bodu neatkreipti i save

svedig demesio;' deveti uniform4;'buti kuklus, neneiioti ryikirT papuoialq, saikingai naudotis mal<aLr..I(ambarirl prieZiuros ir tvarlq,mo procese labai slvarbu laikytis eiliikumo:. patikinti kambarius,jei juose nebuvo glventa, apZiureti inventoriq, patikrin-

ti lrenginig darbE, perZirlrdti informacinius aplankusl. skubiai tvarkyti kambarius svediams idl.ykus;. tvarkyti svediq glvenamus kambarius;. atlikti generalini va1ym4.

, Nors visi

_kambariai privalo buti kruopidiai valomi, tadiau sveiiui gy.vekambariai valomi trumpiau, o po iilykimo - ilgiau. NeuZimtuose kambaritik nuvalomos dulkes ir iivedinama.

... K"Tb-iU valymo eiga skirstoma j kasdienini valym4, specialLT va1ym4 po

dir2 iSr.ykimo ir genera.lini valyrrr4.

Kasdieninis valymas

Kambarys rvarkomas tik ruomet, kai jame nera glventojo. Butina patikrintilsitikinti, kad kambaryje tikrai nieko nera. Kambaryi valomas palikus praviras dris- PradZiojejis v6dinamas, aptvarkomas stalas (iineiami nedvarus indai,lei.iqpaklojama lova. Svediq asmeniniai daiktai neruri bUti perdedami jt ita ul"ta,,,diama kosmetika ar juvelyriniai daiktai. Laikraidiai ii dokumentai paliekami,buvo. Patalyne keiiiama priklausomai nuo viedbudio ar kambario kategorijos: ardiausios kategorijos vieibutyje patalyne keiiiama kasdien, Zemesnes _ kas 2_3nas. Visada keidiama patalyne sveiiams idr.ykus. po to valomas visas kambarys.diami rankSluosdiai, papildomi ir sudedami vonios priedai: muilas, iampunas, duZe1€, skutimosi reikmenys ir t. t. Baigus tvar\.ti, kambarys dar kart4 apZiDrimas._ Va.lant kambar! ne tik butina laikltis visLl reikalavimq, bet, kalp ir kir

dartq, atlikti ji rupestingai ir demesingai. Jei svedias yra palikgs kambaryje

IV\ lRlOc PA PtLDOt\ lOi /ASIAUCO\

na grTzii.snlznkstyti. Toks d6mesys sveiiui visada palieka malonaus aptarnavimolspudj.Tik svediui pageidaujant gali buti ii lagamino iSimami ir sukabinami asme_niniai drabuLial .i spint4 ir graZiai sudeliojami kambaryje palikti daiktai.

Kambariq valymas, kuriuose glvena 1.pad svarbus ai oficialus asmenys, niekuonesiskiria nuo fprastinio kasdieninio kambarig valymo. skirtumas tik roks, kadvis4 valymo proces4 daZniausiai stebi apsaugos darbuotojai. Be to, Jig svediq die_nofi/arkd buna suplanuota minudiq tikslumu, tod€l ir laikas kambariams valyti yranurodomas ir grieitai ribojamas. Kilmingq svediq kambariq rvarkym4 priZ:irri i,dai,n vadovzula su sveiiais abykgs juos aptarnaujantis p".ro.rul"r. Ji.lnbai geraizino savo_Seimininkg pageidavimus, jprodius, todel daznai tenka ne tik perstaiine-ti baldus kambaryje, bet ir kitaip kloti lovas ar keisti patalyng.

Specialus valymas po svediq iirykimo

lprasta, kad tuos kambarius, kuriuose sveiiai glweno ilgesni laikq, atlikus kas_

{i..rjii $^f-a reikia labai gerai apZiureti, i5vallti demes,'nuvalyti langus ir gerai

i5v6dinti. Svediams ii,"ykus kambarys valomas ditaip:. atidaromi langai ir iSvedinama;. patikinamos spintos, staldiai, ar nera palikq daiktg;. nuimama patalyne,

"urenkami rankSluo,ciai ;' iSvalomos pelenines, SiukiliadeZes;' paklojama lova;

.,- ' i5valomos demes, veidrodZiai, iiblizginami baldai, nuvalomos dulkes nuo visqgengimq;

' perZiurimas ir su&arkomas informacinis aplankas:' tvarkomas vonios kambarys:' i5valomos kriauklds ir unitazar:' nuvalomos dulkis;' sudedami Svarus rankJluosdiai, chalatas ir vonios aksesuarai;' iSplaunamos grindys;

;::111T:ik1mbar! ir drtkis siurbliu ibvalomas kilimas ar kilimine danga.. d5eroautrna kambari ir lov4 vedinti kiek galima ilgiau, tadiau paprastui sfrba_rna kuo greiiiau atiduoti kambar! pardavimui.

Generalinis valymas

. Jl privalu atlikti periodiikai. Jo metu yra plaunamos sienos, valomi 1o,"r1 diuZi-liiilb_1tf"',51Uario lansai, skalbiu-oJrzioiuiao,,LlJgi""-, u"rdai irveidro_di;": _ ,

, ._,-__*-."

*:6qr, J\4aurarrruD uzuularuos, D.rrzgrnamr Daldar rfverdfo_-'rdr' valomi Sviestuvai. Toks kambario valymas gali uztrukti kelias dienas, todelS0ner, l ; - : ̂ - - - r

54 n lsBua lu vfR- lo PAURI\DAI

Lor.r1 paruo6imas ir ldojimas

Kambario valymo ir paruoiimo procese lovos klojimas uZima nemaZ4 darbo 1ai-ko dal!. NegraZiai paklota lova nepatiks ne tik sveaiui, bet ir sugadins bendr4 kam-bario vaizdq. Lor'n paruo5imo ir klojimo budai skiriasi priklausomai nuo ialies irjoje susiklosdiusiq tradicijg. Klojant 1ovq, gana daZnai vietoj antldodds yra naudo-jamas pledas. Taip paklota lova atrodo kur kas tvarkingiau. I5 pradZig nuimamapatalyne, paskui apverdiamas iiuZinys, klojama paklodd ir apkam5oma id visr2 pu-siq, tada klojama dar viena paklode, ant kurios bus tiesiamas pledas. Paklode supledu apkamSoma, sudedamos pagalv6s ir uZtiesiama lovatiesd. Sitaip klojant 1ovq,nenaudojami antklodZiq uZvalkalai, o tai palengvina ir pagreitina pat] klojimo pro-ces4. Lovos paruoiimas, kaip ir kambario sutvarkymas, turi buti atliktas iki pietq,todel visus darbus reikia suplanuoti valandg ir minuiig tikslumu.

Lovos paruoiimas nakdiai (turn doz.tn sertire, Zr. nuotrauka 55 ps1.). Si paslau-ga budinga aukitesn6s klases vieSbuiiams, nes yra susijusi su papildomomis darbos4naudomis. | 5i4 paslaug4 ieina:

. tvarkingas lovos paruoiimas nakdiai;

' kambario ir vonios sutvarlymas (iSvalomos pelenin6s, iSneiamos iiukiles);' rank5luosiir2 pakeitimas, jei bttina;' langq paruoiimas nakdiai (uZtraukiamos uZuolaidos);' naktinio apdvietimo ijungimas (ei yra).Si paslauga, be abejo, suteikia sveiiui daugiau komforto. Kai kurie vieSbudiai,

paruo5g kambar! nakdiai, pateikia svediams mineralinio vandens, arbatos ir pyra-gaidig, palinki labos nakties.

t

Patalpos.Stan darto reik alaaimai

IIllL

Standartinis kambaryssu dvigule lova

PAIALPOS. STANDARTO REII'ALA\']I'IAI 57

Vieibudio kambariai, jq tipai ir kategorijos

lrengin6jant vieibudio kambarius, pirmiausia butina galvoti apie patogum4.

Kambariai negali b[ti planuojami rusiuose arba Zemiau pirmojo aukito. Nepagei

dautina irengineti kambarius ir pirmame aukite. Jei tai neiivengiama, tai irengimo metu turi buti naudojamos papildomos apsaugin6s priemones: specialios staty-

bines medZiagos ar stiklas. Kambarys turi uZtikinti sveiiui ramybg ir saugum4.Kambarys privalo atlikti ir sveiiui reikalingas funkcijas: miegamojo, poilsio ir

darbo kambario. Todel s4lyginai kambarys gali buti suskirstytas j darbo, poilsio irmiegamojo zonas.Jis privalo tureti atskirE voni4 arba dui4. Kambario i6jimo du-

rys tud bnti su grandin6le ar su akute ir gerai sulaikyti triukim4. Durg plotis galibuti nuo 76 iki 90 cm. Prie lejimo irengiama drabuZir2 spinta, kuri turi buti patogi,pakankamai gili, kad joje galima butg jmontuoti seif4 arba mini bar4. Pagrindine-je darbo-poilsio zonoje butini stalas, raiomasis stalas, dvi kedes arba du minkitasuoliai ir k6d6, telefonas, TV, du naktiniai staliukai prie 1ovos, lempos.

Lor't1 dydis kambariuose priklauso nuo kambario tipo. Lor''q dydZig standartai:'vienviediame kambaryje: nuo 90 x 200 cm iki 140 x 200 cm;' dvivieiiame kambaryje: nuo 140 x 200 cm;'dviviediame kambarvie su atskiromis lovomis: 120 x 200 arba 140 x 200 cm.DaZnai dviviediuo.. ka-ba.iuose statoma sofa-lova gali btti naudojama kaip

atskira lova Seimos nariui.Jos dydis nuo 90 iki 200 cm. Lor,-.r1 aukitis svarbus netik bendram kambario vaizdui. Lovos turi buti patogios ir r.yresnio amZiaus Zmo-nems. be lo, Zemesnes lovas daug lengviau n arkl r i .

_Kambario dyd! lemia vieibudio kategorija. ]prastai vienviedio kambario plotasgali bnti apie 9 m2, dviviecio - apie 11 m2, o dvivieiio su atskiromis lovomis -13 m2. Auk5tesnes kategorijos vie5butyje kambariai visada esti erdvesni, juosenenviedio kambario plotas gali buti nuo 11 m2, dviviedio kambario - n:uo 24 m2,r.ambario auk5tis nuo 2,20 m.

Kambario langai taip pat gali bnti ivairus ir prildauso nuo vieibudio tipo. Pa-Erindinis reikalavimas -jie turi bnti atidaromi, bet nelaidus garsui. Langg uZuolai-qos njuvamos i5 nedegios medziago.,ber bur inai nelaidzios sviesai .

Svediai naudojasi vieSbudio paslaugomis norddami maloniai praleisti 1aik4, de1Standartinis kambaryssu ovlem lovom

58 vrEslluar u VERSLo Pr\GRr,.,-D.\l

tarnavimo. Tai uZtikinti gali ne tik gerai organizuotas darbas, bet ir patogus viei-budio iiplanavimas. Kiekviena erdve turi buti funkciona.li ir patogi svediui.

Kambariai paprastai esti iisiddstg abejose koridoriaus pus6se. Minimalus kori-doriaus plotis 1,50 m. Koridoriaus apivietimas gali buti ne itin ryikus, bet kam-bario durys turi buti gerai apsviestos. Siekiant slopinti triulGmQ, koridorius pagei-dautina i5kloti kilimine danga. Esant tokiam kambariq iidestymui, visi kambariqlangai iieina i vien4 pusg ir vra prieiais kambario duris. Tai ypad patogu planuo-jant susisiekiandius kambarius, t. y. sujungiant 2 ar 3 kambarius vidinemis durimisir taip iSplediant erdvE. Kambariai, priklausomai nuo juose esandir2 lorq skaiiiaus,gali buti vienvieiiai, dviviediai, skirti trims asmenims ar ieimai. Kambario kateEo-rij4 paprastai lemia jo dydis, lranga, baldai, teikiamq paslaugq skaicius. Visi kam-bariai - vienvieiiai, dviviediai ir kiti gali buti standartiniai, liuksai, apartamentai arkiraip pavrdint i par je. v ieibucio nuo2iIra.

Be standartiniq vienviediq ir dviviedir; kambariq, priklausomai nuo vieibudiokategorijos, gali buti apartamentai lsuire) - 2ymiai dide:ni kambariai, graZiai de-koruoti ir reikalaujanrys asmeninio aptarnavimo. Juos gali sudaryti kefi tambariai:atskiras miegamasis, atskira svetaine arba du miegamieii ir svetaini. Kiek'ienas iijr2 gali rurcti atskir4 vonios kambarl, kartais ir g"ii,rE p"i.ti ar saun4. ypad aukitoskategorijos vieibutiuose i5tisi atskiri aukitai gali buti paversti apartamentais.

TiadiciSkai vieSbutyje dominuoja standarriniai kambariai. Tai vienviediai, dvi-viediai, triviediai kambariai, kuriuose yra visa vieibudio kambariui butina lranga,baldai ir vonia arba duias. Priklausomai nuo viesbudio kategorijos, jie gali bOtikukliau ar turtingiau, prabangiau dekoruoti. Svediams reikalaujant dider,riq kam-b-ariq, pastebima tendencija didinti vieibudiuose aukitesnes kategorijos kambariqskaidir2. Tai vienam, dviem asmenims ar Seimai skirti kambariai, Zymiai didesniir prabangesni. Juose gali buti daugiau nei bttina baldq, taip pat ir anrlkvariniq,originalirl paveikslq, visos dekoro medZiagos aukitos kolybes, daug smulkiq origi-nalig interjero detalig. Pagal vieiburyje susiklosiiusias tradicijas jie gali buti vadi-nami: pagerintais, liuksais, verslo klases arba maZaisiais apartamentais. Jie yra ne-lsir.aizduojami be tokiq smulkmenq kaip TV, radijo ir vajzdo grotu\,"r], asmeninioseifo, mini baro, arbatinukq ir kavos termosq, patogiq chalatr; ir ilepediq, plaukqdZiovintuvo ar vakare pateikiamo mineralinio vandens ir pyragelio.

_ _Aukitesn6s kategorijos kambariai iSsiskiria voniomis. Tai labai prabangus, srrkoll'bi5ka santechnikos iranga,gera ventiliacija, Sildomomis grindimis ir sokurin6-mis voniomis kambariai. Juose gali bnti originalus apivietimas, keletas veidrodZiqir prabangig aksesuarq. Vonios kambario aksesuarai: lvairios lentyn€les, svarstyk-les, specialus didinamieji veidrodeliai, lvairios smulkmenos. Aksesuarams priklau-so ir krepieliai mazagabaritinei kosmetikai sud6ti: specialus nedidelio iormato(2O4.5 <r\ rnrr i lec rr ienL""t in i . -

-" , ,1^; i - , , : -1. : , .^^ ;^-- . -^^ r^--- ̂ I .

Liukso kategorijos kambarl,s

61

61emai, Sukos, vienkartinEs skutimosi priemon6s, dantg pasta ir 6epetukas. Visi 5ie

fisesuarai gali buti uZsakomi individualiai ir puoiiami viedbuiio emblema. AukS-

tos kategorijos kambariams juos specialiai gamina pasaulinio garso firmos: Cha-

ne1, Christian Dior, Annick Goutal.Kambariai nerukantierns. Vieibutis privalo jrengti kambarius nerukantiems

arba skirti jiems vis4 aukdt4 - tai ganetinai svarbu. Nors ir gerai v6dinamas kamba-

rys, rrlkalq kvapas i5lieka gana i1gai. Daugelis nerukandiqjg jo negali toleruoti.'Kambariaineigaliesiems.Pagalreikalavimustamtikraskambariqskaidiusvie6-

buryje privalo turdti specialiq lrang4 nejgaliesiems: specialius tureklus, pagalbos ii-

kvietimo irang1 ir pakankamai vietos veZimdliui pastaryti. Nejgaliems svediams

skirtame kambaryje turi buti didel6s pladios durys, kad tilpq veZimelis, patogusliftas, speciali lranga vonioje, lengvai pasiekiami elektros prietaisq jungikliai.

Standarto reikalavimai vonios kambariui

Vonios kambarys gali brrti atskiras arba kartu suWC. Sienoms ir grindims nau-dojamos lengvai valomos medZiagos, grindys daZniausiai iildomos. Labai svarbugerai suprojektuota ventiliacija. Vonia tureq buti ne maZesnd kaip 1,60 m2, joje

irengtas pakabinamas dudas, gali brlti atskira du6o kabina. Priklausomai nuo kam-bario kategorijos, vonios kambaryje gali boti: vonia ir du5o kabina, vonia ir bid6.

Visa elektros instaliacija kambaryje privalo boti saugi, atskiros rozet6s skuti-muisi, plaukg dZiovintur,r,ri. Kambaryje taip pat privalomas didelis veidrodis suapSvietimu, specialios lenrynos rankdluosiiams. Visa santechnikos lranga - ba1ta,pageidautinas telefonas.

Standarto reikalavimai p ataTynei

Svediui svarbu gerai pails6ti ir i6simiegoti. Kambario lova turi buti ne tik pato-gi ir tvarkingai paklota, bet ir patalyne - kokybiSka, Svari ir nesuglamZyta. Pagei-dautina, kad patalyne butq ne tik geros i5vaizdos, balta, bet ir patogi bei ilgalaiketr atspari skalbimui.

, _ Patalynei gali buti naudojamas lininis, medvilninis arba sintetinis audinys. Sie-Itant didesnio atsparumo ir maZesnio susitraukimo skalbiant, naudojami ir miS-tus audiniai: 50 0/o lino ir 50 7o poliesterio ar 80 0/o medviln€s ir 20 7o poliesterio.Paklodes turi buti pakankamai iide16s, kad galetg gerai apgobti diuZinj.Jei paklo-oes naudojamos vietoj antklodds uZvalkalo, didel6s paklodes taip pat gerai apsau-8o antklodg nuo sutepimo. Galimi paklodZiq dydZiai: vienviediame kambaryjenuo 140 x 200 cm, dviviediame - n:uo 220 x200 cm.

Pagalvds. Jg dydis gali bnti jvairus, jprastinis yra 50 x 70 cm. Pagalvdms naiido-

PATALPOS. STANDARTO REIICALA\TMA]

Vonios kambario aksesuarai

Vieibudio emblema PaPuoatospagalvds ir servetdlds i |vairus uZpilai, taigijos gali buti pnkines, plunksninds arba sintetin6s. Svediui

I

Lovatieses ir uZuolaidq raito derinimas

Antklod6s. Gaminamos ii naturaliq, sintetiniq arba miiriq medZiagq.Jos galibuti: plkines, vatines, vilnones ir sintetines.

Ranki'luosiiai. Jie turetrl buti tik medvilniniai, lpad gerai sugeriantys dreg_mg. Pageidautina spalva - balta. Vonios rankiluosdio dydis nuo 601 120 cm, S0",160 cm, veido rankSluostis nuo 50 x 100 cm, rankr2 rankiluostis nuo 30 x 40 cm,25 x 35 cm. Sie rankiluosdiai gali buti siuvami ir idlabai kokybiikos medvilnes, irii lino. Pastaruoju metu labai populiarus rankiluosiiai veidui ir rankoms butent iilino. Rank5luosdio, arba tiksliau - kilimelio prie vonios, dydis 60 x 90 cm. Svediui.k i r iama po vienq r jvair ig dyd; iq r ranksluor i j .

Lovaties6. Ja lova uZdengiama dienos metu, o yakare tuose vieibuiiuose, ku-riuose yra lovos paruoiimo nakdiai paslauga, ji sulankstoma ir padedama i ial!.Lovatieses spalvos ir rastas turi dereti arba kontrastuoti su uzuolaidLl ar kiliminesdangos spalvomis ir rastais. Lovatiesei daugiausiai naudoiamas medvilninis sati-nas, plonas gobelenas ar kiti audiniai;ji ruri Lud pakankamai ilga, kad galima butgpalenkti ir graiizi apgobti pagalves.

Standarto reikalavimai baldams

.Baldai kambaryje gali buti lvairus. Mados ir dizaino tendencijos daznai keidia-

si, bet baldai visg pirma turetU barti: prakti5ki, patogls, atsparus ilgam naudojimui

lllenglai valon;'| Parenkant baldus reikia atsiZvelgti j vieibudio kategorij4, svedig

6uvimo laikq ir jr2 kelionig tikslus. Reik6tr2 nepamirSti ir 5ir7 dalykg:. sveciq kategorijos ir aptarnavimo \tandarrv:. aplinkos, kuriE norima sukurti;. baldg ergonominig sar.ybiq;. baldg atsparumo ir universalumol

' valymo PaPrastumo;. standartiikumo, kad butr2 gallma lengvai perkelti baldus ii kambario i kambari.

Visi baldai turetrl bnti panaiaus dizaino ir der6ti prie kambario stiliaus. Baldq(k6dZig,lor.r], spinq) stilig ir dydi turetq lemti patogumas. Patogumas savo ruoZ-

u taip pat priklauso nuo dizaino: spintose yra patogiau tureti lenfynas nei stal-

dius. Kad ir kokio stiliaus baldai butq kambariuose, jie privalo buti kolq,biiki.K6d6s. Ked6s atloias turetq b[ti pakankamai aukitas, kad butq galima lengvai

ir patogiai visa nugara atsiloSti. Vidutinis ked6s aukitis 42-45 cm.Stalas. Jo aukitis nuo grindg 70-8,1 cm, nuo k6des - 18-33 cm. Kavos staliu-

ko aulitis 35-50 cm.Spinta. Vidutinis gylis 56-60 cm, pakaboms skirtos vietos ilgis ne maZiau kaip

60 cm, aukltis nuo 175 cm. VirS pakabg esandios 1en$rnos, skirtos galvos apdan-galams, plotis 25 cl:;'. Labai svarbus ir baldq i5desq,mas kambaryje: kartais juosreikia sugrupuoti, kartais sukurti bendr4 visum4. Visais awejais baldq iSd6stymasturi b0ti subalansuotas ir kambarys atrodyti patraukliai.

Specialus stalas lagaminams lailryti gali buti medinis, patogus, priderintasprie baldg stiliaus. DaZnai vieSbuiiai naudoja specialius sulankstomus, su metali-niais r6mais stalus. Jq aukitis 48-70 cm, plotis 54 cm, gylis 40 cm. Tokius stalusvieibudiai gali 1ai$ti spintoje ir pateikti sveiiui, jam apsiglvenus kambaryje.

Kambarig interjeras. Dekoravimo priemonesNors tradiciSkai sakoma, kad svedias vieibug'je turi jaustis kaip namie, tadiau

pastebima ir kita tendencija: svedias tikisi kitokio, iSskirtinio interjero. Jam patinka rySkesnes spalvos ir raStai, lvairesnes uZuolaidos ir apivietimas.

. Parenkant kambario spalvq, svarbu prisiminti, kad spalva ga.li pakeisti kamba-

no dydi, suteikti Silumos, jaukumo ir ramyb6s. Raudona, geltona spalva ir rudosspalvos atspalv a veikia stimuliuojandiai ir suteikia kambariui 5i1umos, m61yna,zara - Saltos spalvos, jos gali maZesn! kambarj padidinti, balta spalva visada atro-oo higieniSka ir Sa1ta. Reikeq nepamirdti, kad spah,E intensp'umas priklauso nuoolenos iv ieso. i r kambario apSvier imo.

Kambariui dekoruoti daZniausiai pasirenkama ne viena spalva, o jvairus raStuoti,

far8i audiniai. Ra5tuoti audiniai sukuria didesnes ir maZesnds erdves i1iuzij4, smul-<aus raito audiniai - tiesiog i5nyksta dideliame kambaryje, o stambus raitatuigoLiz

\TESBUCIU V1.]RSLO PAGRINDAI

maZ4 kambar!. Vertikalus raitai 1yg ir paauk5tina kambar!, horizontal0s - sutei[iaplatesnio, bet Zemesnio kambario iliuzij4. Per didelis margumas vargina akis.

Veidrodis - svarbi interjero puoiybos detale, jis tarltum padidina kambar! 11paryikina iviesq, atspindi lvairius smulkius dekoravimo elementus.

Kilimai ir kilimin6 danga. Tai svarbus kambario dekoro elementas. Gali bUtinaudojami tiek maZesni, tiek didesni kilimai, margi ar vienspalviai. Raituoti kili-mai ar kilimine danga pageidautini kambariuose su vienspalv6mis sienomis, jieyra praktiSkesni ir visada gerai atrodo.

Uiuolaidos. Dideles ir graZios uZuolaidos visada puo5ia kambarj. Jos gali butikambario sieng spalvos arba kontrastuoti su sienomis ir tapti viso interjero domi-nuojantiu elementu. Naktines uZuolaidos kambariuose atlieka ir dekorafviq, irfunkcing paskirti:

' suteikia kambariui privatumol' uZtemdo langus;. slopina triukdm4 ir sumaZina ii1um4;' pegraLtna kambari ir suteikia jam savitumo.UZuolaidoms naudojami lvairus audiniai, daZniausiai jie parenkami atsiZvel-

giant j audinio sar.ybes: atsparum4 ugniai, blukimui, susitraukimui. Tai tokie audi-niai kaip 1inas, medvilne, vi1na, neilonas ir kiti lengvai krintantys audiniai. Praban-gios Silkines uZuolaidos naudojamos aukitesnds kategorijos vieibudiuose. Kamba-rio uZuolaidos gali bnti paprastesnes, raituotos ir margos, tadiau kitas vieSbuiioerdves turetg puoiti daug prabangesn6s uZuolaidos i5 brokato, satino ir velveto.

Dieninems uZuolaidoms naudojami plonesni audiniai, daZniausiai plona medvil-ne. Pageidautina spalva balta arjos atspalviai. Priklausomai nuo langq dydilo, galtbuti naudojamos Venecijos uZuolaidos pakeliamosios i:aiiuzes (Wnetian blind,Tokio tipo uZuolaidos daZnai naudojamos vonios kambario langams uidengti.

Kambario ap5vietimas

Ypad didelg reikimg maloniai ir jaukiai atmosferai sukurti turi kambario apivie-timas. Apivietimas gali buti funkcionalus ir dekoraq'r,r-rs. Kaip dekoravimo prie-mone apivietimas neturi buti ryikus, bet gali buti naudojamas norifit pabreZi at-chitektDrines formas, pasl6pti erdvg ar sukurti erdves ispDdi, apiviesti paveikslus'skulpturas ir geles. Kambar! visada labai paglvina keli Sviesos Saltiniai: stalineslempos, torierai,lubq ir sienq Sviestuvai.

Ge1es, kaip dekoravimo priemone, pakeidia i5 esmes tiek kambario, tiek vieibu-dio atmosfer4 ir suteikia daug Zar.umo. Geles turi papildlti ir atspinddti viedbuiiostilir7, baldus ir vis4 dekorq. Kiek gelig naudojama vieSbuiio dekoravimui, priklau-so nuo jo kategorijos. IS dalies tai gali brrti vie5budio iiskirtinumo poZymis ir

Kambario intcrjcro detales Puoiimas gdldmis

MaZoji konferencijq sald

Didzioji konferencijg sald Hofburge Vienoje

Funkcinds patalpos

Konferencijg sald. Funkcines patalpas sudaro viena konferencijg sale (apie

110 m2) arba keletas maZesniq patalpg (25-50 m2), kuriose rengiami ivairus susiti-

lirnai, seminarai. Pageidautina, kad ia.lia konferencijrl saliq butq baras ar patalpos,

6pkamos maitinimui, kavos pertraukelems organizuoti. Visos Sios patalpos priva-

lo flrreti nattlralU apivietim4, ger4 akustik4 ir ventiliacij4.

Dideli vieibudiai ir ypad tinklq vieSbuiiai gali tureti iStisus konferencinius cent-

rus su keletu saliq, kurig plotas - nuo keliq Simq iki kelig tukstandiq kvadratinig

,netrr+ ir kuriose gali tilpti iki 800 dalyviq. Sales esti pakankamai universalios, turi

automatines perfvaras erdvei suskaidyti. Be iprastos viedbudio konferencijg sales

irangos, jose gali bnti transformuojama scena, garso ir Sviesos technika.

Pagrindinis konlerencijq sa-16s bruoZas - daugiafunkcionalumas. Ji naudojama

seminarams, banketams, pobuviams, nedidelems mug6ms ar ekspozicijoms rengti.

Svarbu i61aik1.ti pusiausr,yr4 tarp funkcionalumo ir stiliaus. ]rengiant butina nau

doti kokybiikas apdailos medZiagas, patrauklios spalvines gamos. Naudojant sa19

skirtingam tikslui kiekvienu atveju svarbu pritailq.ti atitinkam4 apdvietim4. Nuo

renginio pobudZio priklauso ir langr1 dekoravimas, nes jq funkcijos esti skirtingos:. apsaugoti salg nuo saul6s spinduliq;. visi5kai uZtemdlti patalp4, kai to reikia;. apsaugoti rengini, kad nesimatytq ii i6ores.Technin6 iranga. Kiekviena konferencijq sale priva.lo tureti:

' individualq temperaturos reguliavim4 ir kontrolg;

' didelj (pageidautina automatini) ekran4 - 6 x 3 m.

' pakankam4 kiek] elektros 1izdq, kad butq galima ijungti televizorius, garso irvaizdo aparattr4, vaizdo projektoriq, mikofonus ir ausines, akusting sistem4;

' pakankam4 skai6iq telefono ir interneto pajungimo jungdig;

' telefono linijas ir faksimilinl ryii;' 1-2 raiymo lentas (flipcbarts).Verslo centras. Salia konferencijg sal6s daZnai yra biznio centras. Beje,juos tu-

ri ir daugelis vieibudiq, kuriuose g;wena verslo svediai. Tokiems centrams irengtigali buti skiriamos atskiros patalpos arba tiesiog vieta vestibiulyje. Tokiuose cent-ruose turdtq bUti 2-3 darbo vietos ir 5i iranga:

' kopijavimo aparatas;' telefono ir fakso anaratai:' kompiuteriai;' interneto ryiys;' spausdintuvai ir kita orgtechnika.

,. bvediai dia gali dirbti savaranki5kai arba jiems visas paslaugas gali teikti vieibu-clo darbuotoias.

svarbus vaidmuo konferencijrl sa16se tenka baldams. Jie turi buti ne tik pato-gus bet ir estetiski, nes gali buti naudojami tiek konferencijoms, tiek lvaiiierngpobuviams. Konferencijr2 stalai buna stadiakampiai u, ap'alrr.. lutogr, kui.ii. galibuti transformuojami. Standartinis stadiakampii stalas gari buti +ss

" rs:0 x 700

arba 915 x 1830 x 760 cm, naudojami ir kitokio dydZio stalai. Apvalus stalai gallbuti tokiq iimatavimq: 760 x760 arba 915 x 760 cm. prie ap.,u1aus .tulo n,ro i20iki 180 cm galima susodinti 6-72 lmonig.

Kedes gali buti naudojamos stand.arrines, riukso klases, taip pat ir sulanksto-mos. Standartin6s k6des: 420 x 580 x B7O cm, o liukso tture, _ 460 x 640 1950 cm. Nuo baldg dydZio ir jU sustaq/mo priklauso sales talpumas. Viedbudiaigali pasiulyti lvairiq baldg i5d€stymo varianq, priklausomai nuo uzsakovo reikala-vimq ir renginio pobudZio. Baldai gali buti iidesryti (Zr. schem4 69 p.):

. teatro stiliumi - kedes srrstatomos ei16mis, atsuktos j kalbetoj4;

. U forma - stalai sustatomi U raides forma, o kedes apie juos iS iSorines puses;'T forma - stalai sustatomi T raides forma, o aplinkjuos - kedes;' stadiakampio forma iS stalg sudaromas stadiakampis ir aplink j! _ ked6s;' klases stiliumi stalai sustatomi eil6mis ir prie jg pristatomos kedes;' valdybos, tarybos stiliumi - stalai sustatomi ! vien4 eilg ir apstatomi kedemis;' banketo stiliumi - apvalus arba keturkampiai stalai sustatomi pagal poreikj.

Konferencinig paslaugg uZsalg'rnasFunkcin6s patalpos gali buti naudojamos vien tik konferencijoms ir susirinki-

mams.Jos gali buti uZsakomos kartu su viesbudio kambariais, taip pat ir su maiti-nimo paslaugomis. Galimi jvairus uZsakymq variantai. Kolrfere,r.ine, paslaugoseali buti uZsakomos:

' su apgl,vendinimo paslaugomis;. su pilnu maitinimu (pusrydiai, pietus, vakarien6);. t ik su karo. pertraukelemis;. su kokteiliu ar atsisveikinimo vakariene.

_ Sklandus konferenciniq paslaugg teikimas priklauso nuo to, kaip gerai tarpusa-

ryje visk4 iSsiaiSkina uzsakovas su vieibudio darbuotoju. Norint isvengti aptamavi-mo klaidq ar nesusipratimq, viedbudio darbuotoiui reiketu:

. gerai iSsiaiikinti su uZsakor,-u visas uZsalgmo de tales, terminus, renqinio truk-mg. anul iavimo .4lyga. l

_' aptarti su uZsakor,u vis4 konferencijos eig4 (tikslq grafik4) ir suplanuoti visas

reikalingas paslaugas;. detaliai iSsiai5kinti ulsakovo poreikius: konferencijq sales techning lrang4, ii-

planavim4, maitinimo ypatumus ir valgiaradtl;' suderinti kainas ir apmokejimo s4lygas;

2

E

TI'gt Ir l l

60 l . IBr Ltl

. r f l6t Iv l : ' ,1

l .,. .}

""# #"#:#

a;#*"#

o\n/o

-o

o

-v(!

(n

F,l--lFI Irst J,o l I

Baldq sustatymo budai konferencijrl saldje

. susitarti, kadjei patvirtinus uZsakym4 bus daroma konferenciios darbo pakei_timg, vieibutis butq i5 karto informuotas;

. jei reikia, sudaryti konferenciniq paslaugq teikimo sutarti.Dalykiikas bendravimas ir detalus visq paslaugq aptarimas yra svarbus ne tikviei-

budio darbuotojui. UZsakovas paprastai pasitiki vieSbutiu ir.lei vlsa uZsa\..mo me1qsukaupta informacija ir reikalavimai yra patvirtinami, jis gari tiketi rengitrio sekme.

Konferencijq salds paruoiimassale suplanuojama pagal uZsakovo reikalavimus ir atitinkamai susratomi bal-

dai. Stalai gali bnti uZdengami staltiesimis. Ant iq privalo buti padeta rasomoiopopierius, specialiLl bloknotg su raiikliais. Aukitesnes kategorijo, viesbudi.,ose ti.1bloknotai, tiek raiilJiai konferencijoms gaminami specialiai su viedbudio emblema.Priklausomai nuo konferencijos pobudZio ir dallviu skaidiaus, ant stalq pravartu su-d6ti korteles su da\ruiq pavardemis, mineralinio vandens,kavos ar arbaios. pugal uZ_sakovo pageidavimq sale gali buti speci.aliai dekoruojama ir papuoiiama gelJmis.

Priei prasidedant renginiui, darbuotojai privalo dar kart4 sa19 iivalyti, patikrintiventiliacij4 ir vis4 techning lrang4.Jei konferencij12 sale yra toli nuo pagrindinio 1ejimo, turi buti statomos ar kabinamos informacinds nukeipiamosios

-dykler.

" '

Klausimai pasi t ikr int i

1. Kas privalo b[ti viesbudio kambary)e?2. Kaip turi atrodyti vonios kambarys?3. Kokia spalva geriausiai tinka patalynei ir kodel?4. Kuo gal i but i dekoruojami kambariai?5. Kam naudojama maZagabaritine kosmetika?6. Kas sqlygoja kambario kategorijE?7. lSvardykite kambariq tipus.8. Ar gali vienvietis kambarys priklausyti ukso kategorijai?9. Kaip skirstomos paslaugos?10. Kur ias paslaugas pr iskir tumete smulkioms paslaugoms?11 . Kuo u2si ima vie5budio Dkio skyr ius?12. Koddl svarbu t inkamai pr iZi [ ret i kambarius?13. Kaip yra planuojamas kambariq valymas?14. Apibudinki te kambariq valymo etapus.'15. Kas vadinama funkcin6mis pataloomis?'16. Kaip tur i bUt i i rengiamos konferenci jos sales?17. Kokios gal i but i baldt-1 isdestymo formos?18. Kokias Zinote konferencines oaslauoas?19. Kaip priimami uZsakymai konferenci"nems paslaugoms?

Soeiiry maitinimas

Bendras restorano seles vaizdas

SVEEIU MAITINIMO ORGANIZAVIMAS

Galima teigti, kad maitinimo organizavimas - tai sveaiU verslas, kuris nebDtq

irnanomas be visq atskirq veiksmU ir darbuotojq paslaugq koordinavimo. Svedig

maitinimo procese dallvauja ne vienas asmuo: vieni uZsako maitinim4, kiti j! ruo-

iia ir organizuoja, o treti aptarnauja. Jei jL1 veiksmai nebutq koordinuoti, tai svediai

tikai liktg nepatenkinti. Pastaruoju metu daugelyje vieibudiq svediq maitinimo

paslaugoms skiriamas )?atingas demesys. Geras maitinimo organizavimas kartu

iu kitomis vieibudio paslaugomis didele dalimi formuoja vieibutio lv zdi ir at-

spindijo kategorij4. Siai vieibudio veiklai keliami specifiniai reikalavimai,ji turdtg

but i gr ind2iama tokiai . bendrai ' pr incipai . :Priimtinumas. Maitinimo paslaugos turetU tenkinti jvairig 5a1ig ir ivairiq kate-

gorij12 svedig poreikius.Paprastumas. Patiekiamas maistas turitrl boti naturalus, ivieZias ir paprastas.Pusiauslyra. Turetq bnti subalansuotas komfortas (stalo dekoras, maisto koky-

be, aplinka, baldai) su svedig aptarnavimo formomis (bufetas, savitarna).Pasirinkimo laisv6. Svediui turi buti sudaryta galimyb6 naudotis maitinimo

paslaugomis vis4 par4.Svedig skirtingumus ir jvairovg atspindi ne tik jq elgesys, bet ir tai, ko jie tikisi

ir laukia i5 maitinimo imones, kitaip tariant, kaip jie supranta maisto vartojimokultur4. Darbuotojas turi moketi bendrauti su,,sunkiais" svediais,jis turi buti i5si-.lavings, profesionalus, mandagus, paslaugus ir kantrus. Visos Sios sar,ybes yra itinsvarbios sveiiq maitinimo lmonese, kur darbo valandos yra gana ilgos.

Svedig apibi&nirnas, Svediq norams, pageidavimams ir elgesiui itakos turi:'svedio supratimas apie maisto vertg (tai yra kainos ir kolq,bes sanrykis);' apsilankymo restorane tikslas;' absoliuti patiekiamo gaminio kaina (svedias jokiu budu nelinkgs moketi dau

glau) nors produktas, i5 kurio gaminama, butq ypai brangus);' socialiniai-ekonominiai veiksniai;' svedio amZius ir \'tis;'svedio etnine bei religine priklausomybe.

,. ttartais kai kurie i5 5iq veiksniq svediui yra tokie svarbus, kad nulemia irjo- ke-

lloniU marsrutus.

Kiekviena maitinimo lmone turi ] valgiaraitj jtraukti tradicinig lietuviikg pa-tiekah+, kuriuos kiq 5a1iq turistai, nebijanrys naujovig, noriai ragauja. Maitinimolmonese nera iSskirtinio meniu atr,ykusiems uZsieniediams. Tadiau jiems siulomasplatus asortimentas ir galbut jie ras tai, kas primintr2 jq ialies patielalus.

Kaip rodo vie5bu6ig statistika, pastaruoju metu sveiiai daZniausiai tik pusrv-diauja vieibudio restorane, dar kartais pietauja, bet vakarienei pasirenku kit4 r.sto-ran4. Siekiant pakeisti 5i4 situacij4, vieibuiiai nuolat turi ieikoti naujq id6jU, jvairinti asortiment4 ir gerinti paslaugLl kokybg.

Pagrindiniai vieibudio maitinimo jmonig skyriai, privalanSrs rupintis svediqaptarnavimu, yra:

. virtuve - atsakinga uZ maisto paruoiim4;

. aptarnavimo skyrius - atsakingas uZ tvark4, ivar4, o kai kuriuose vieibutiuoseir uZ tiekim4;

. . svediq aptarnavimo skyrius - atsakingas uZ kasdienini svedig maitinim4, uZ

jvairig pobuvirT, banketq aptarnavim4, kartais atlieka ir kitas specialias funkcijas;' gerimq slyrius - atsakingas uZ alkoholinig gerimq realizavim4 ir gamyb4;' papildomg paslaugrl slyrius - atsakingas uZ maitinimo organizavim4 ivairio_

mis progomis, daZnai skirtingose vietose, taip pat uZ aptarnavim4 kambariuose.Bendri reikalavimai darbuotojams. Svedir-1 maitinimo organizavimas tai ta

sritis, kur visq padaliniq darbuotojrl bendradarbiavimas yra privalomas, nes visaisawejais jie turi dirbti kaip viena komanda. Darbuotojai turetrl btti iniciatyr.us,pateikti genl id6jq ir svarbiausia - didZiuotis ir jausti malonum4, kad patamaujasveiiams. Geras sveiig aptarnavimas visuomet yra susijgs su solidZiq bendravimojgudZig demonstravimu.

Maitinimo paslaugrl sveiiams teikimasMaitinimo paslaugos svediams vieSburyje teikiamos:. restorane (r+ gali bOti keletas);'baruose;. daugiafunkcin6se patalpose (banketines ir konferencijg sales, vestibiuliai);. vieSbuiio kambariuose.Svediams pageidaujant maitinimo paslaugos gali buti organizuojamos lauke -

terasoje ar prie baseino. organizuojant iias paslaugas, privalu tureti visQ reikiamqjrang4 ir inventoriq, grieZtai laikytis sanitariniq higienos reikalavimq.

Sekming4 vieibudio maitinimo imones darb4 uZtikina daugelis veiksnirl, ra-diau pagrindiniais sekmes recepto elementais lailqrtini Sie ,,5 G,,:

' GraZi aplinka;. Geras aptarnavimasl. GurmaniSkas maistas;

. Geras vardas;

. Gera viso gamybos proceso valdymo kontrold.

Gnii aplinka. Vieibudio restoranui ar barui yra labai svarbi jo dislokacijos

,neta.lie turetrl buti pirmame aukite. Svarbu sukurti jauki4 atmosfer4 ir iSlai$ti

viening4 stilirl. Stah2 dekoravimas, staltieses, valgiaraitis ir galq gale darbuotojg

qnranqa turdtLl byloti apie ger4 kokybq ir aprarnavimq."'

G""ru. uptu.rru.,imas. Sveciai visuomet tur6tU buti nuoiirdZiai pasitinkami irvi

sadajaustis laukiami. Darbuotojui yra nelengva Slpsotis vis4 dien4, betjis vis tiek

nrivJo tai daryti. Vienas iS gero aptarnavimo veiksniq - darbuotojo sugebejimas

fazinti ir lvertinti sveciq, 2inoti, kas jam malonu.Jis turi suprasti,jogjo darbo iver-'tinimas priklauso nuo to, arjis bus paslaugus ir draugiSkas. Svetiui visada malonu,

kaij! atpaZjsta, keipiasi pavarde, o kartais ir painekina' Tuomet kilus kokiam nors

nesusipratimui, lengviau susitarti' VieSbudiuose vieni svarbiausiq gero aptarnavi

mo organizavimo asmeng yra durininkai ir administratoriai, kurie sukuria lpatingq nuotaik4, moka uZglaisg,ti problemas bei konfliktus, paprastq vieinagg paver

Iia iSskirtine, malonia, !simintina. Norint !diegti ger4 aptarnavim4, reikia dviejg

dalykq - nepriekaiitingo personalo ir aukiiiausios klas6s paslaugos.

GurmaniSkas maistas. Geras maistas - tai tas pats maistas, kuris kitoje vietoje

yra geresnis. Taigi maisto gerumas yra s4lyginis dalykas. Gero maisto s4vok4 su-

formuoja patys svediai pozitlviai apie j! atsiliepdami. Gero maisto formul6 galetq

blti tokia: ivieZi ir kolybiSki produktai, tinkamai laikomi, gaminami tiksliai pagal

recepflrras, estetiikai apipavidalin ami ir grtttai patiekiami patiekalai.Geras vardas. Norint nustatyti lmon6s vertg, reikdtg apklausti svedius: ar jie

gavo ger4 maist4 ir aptarnavim4 uZ gerus pinigus. ] kai kurias mritinimo imonessvetiai pluste plusta, nors patiekalr.2 kainosjose gana auk5tos. Nuolatiniai restora-no lankltojai - labai svarbus vert6s rodiklis. Restorano vertg lemia bendra tvarkair 5vara, dailus indai ir draugiSki darbuotojai.

Geravaldymo kontrol6. Svedirl maitinimas anaiptol nebus sekmingas be grieZ-tos darbg kontroles. Visas maisto gamybos procesas nuo pradZios iki galo, jo pa-tiekimas svediui turi buti asmeni5kai tikinamas. Tik taip pasiekiamas norimasgalutinis rezultatas.

Valgiara5iio planavimasVieibudio svediq maitinimo organizavimas priklauso nuo gerai suplanuotq vi-

so gamybinio ciklo veiksm4. Maisto gaminimo procesas prasideda nuo valgiara5-dio sudarymo, produktr2 tiekimo, jq tinkamo laikymo, patiekalq ruoiimo ir baigia-st patiekimu svediui.

. Valgiara6dio sudarynas. Tai vienas svarbiausir+ veiksnirl organizuojant gamy-b4, numatant reikalingus produktus ir apgalvojant, kaip juos kuo sdkmingiau rea-

lizuoti. Sudarant valgiaradt! viedbutyje, reikia atsiZvelgti ! svedig kategorij4 irbudio uZimtumA. Tuomet nusprendZiama, kokiq patiekalg ir gdrimg svediai 2pageidauti. Dideliuose vieibudiuose valgiaraidio planavimu uZsiima atskirasmaZuose viedbudiuose tokios galimybes n6ra. DaZniausiai juose valgiarait! pvirtuvds Sefas su vadovais. Ruoiiant nauj 4 va.lgiaraitj svarbu atsiZveb;i i virdjUkacij4, virtuves irang4, turim4 receptur4 ir laik4, skiriam4 vienam ar kitam patipagaminti. Valgiara5tis turi buti meniSkai apipavidalintas, idlaikant bendr4stilistik4, patiekalai ir g6rimai jame suraiomi keliomis uZsienio kalbomis.

Patiekalq ruo5imas. Anksdiau vie5budio valgiaraityje svediui buvo1Ur, 10-L2 Sa1qjg patiekalg ir tiek pat karitqjg. Dabar patiekahl siulomamaiia,.t, tLtat daugiau demesio skiriama patiekalq kokybei ir patiekimui, nesiiai darosi vis isrankesni.

Patiekalg kokybe priklauso nuo maisto produktg ir ingredienq kokybes. Bebutina lailq.tis patiekalq gaminimo technologijos.Jei gaminamas mesos troSkirtai j! reikia troikinti, o ne virti aukitoje temperatrlroje. Siekiant idlailq,tivisi maisto produktai turi bnti laikomi pagal tam tikrus reikalavimus.tud b[ti gaminami tik juos uZsakius ir i5 karto patiekiami sveiiui.

Ypatingas vaidmuo virtuveje tenka virtuves Sefui,jos vadovui. Vieibudiorane virtuvds Sefo vaidmuo toks pat svarbus kaip imon6s vadovo. Vie5budioves Sefas privalo:

' pirmiausia buti geras virejas;' vadovauti visoms virtuves operacijoms, taip pat valymui ir prie ntai)' dalJvauti sudarinejant nauj4 valgiara5tf ir kuriant naujus patiekalus;' turdti pakankamai profesinig ZiniU ir buti kUrybingas;' dallvauti planuojant jvairius aptarnavimusl' dirbti komandoje su kitais padaliniais;. sugebeti i5tais),ti virejr+ padarl,tas klaidas, ruoiiant patiekalus.Patiekalg patiekimas. Kiekvienas darbuotojas, gerai paZlstantis svedius,

iinoti,kaip geriau iipildlti svedig pageidavimus. Be to, ir kiekvienas restoranas tu-r6tq tobulinti tas aptarnavimo formas, kurios jg svediams geriausiai patinka. Norssvedig norus ir pageidavimus kiekvienas restoranas pildo savaip, tadiau 1,ra bendrqaptarnavimo principq, kurig privalu lai\'tis, organizuojant darb4 sa16je. Svarbusvaidmuo dia tenka salds administratoriui. Jo pareiga:

. priZiuriti indg, jrangos Svarq ir tvark4;

. stebeti, kad sveiias buq greirai aptarnautasl

. mok6ti bendrauti ir su darbuotojais, ir su svediais, kai tenka uZglaisty.ti konf-liktines situacijas;

. molg.ti darbuotojus, juos kontroliuoti, siekiant i5vengti nes4Ziningrl veiksmq.

sveiiq grupig maitinimo klausimai turi buti aptariami id anksto. Pagei-

kad uZsakovas priei savaitg informuotq restorano darbuotoj4 ir nurodytq:

i5 kokios Salies atvYksta gruP6;

grupds nariq skaidig;

! atvYkimo dat4;

maitinimo trukng;pinigq sum4, skirtQ vienam asmenlur.

iie5 par4 uZsakym4 reik6q patikslinti' Taip pat svarbu iSsiaiSkinti:

ar yra grupdje asmenq, pageidauiandiq dietinio ar vegetarinio maisto;

Lr yra ^smenU,

alergiSkg maisto produktams, ir kokiems;

ar reikia parengti atskir4 valgiara5ti.

ei yra specialiq pageidavimtl, juos butina pamineti. Svarbu i5 anksto iSsiai5kin-

.okio maitinimo pageidauja svediai. Kiekvienai grupei turetq buti suderintas

' maisto valgiaradtis ir gdrimg kainora5tis su atskirq patiekalg ir gdrimq s4ra-J \d la carts nenu\:

maitinimosi laikas. Tai ypad svarbu dideliuose viedbudiuose, kur vienu

gyvena kelios svedig grupes. Pageidautina tureti p atyzdini sezono valgiaraS-

uZsakovas galdq pasirinkti valgius i5 kelig siulomg varianq.meniu rekomenduojama remtis klasikine europieti5ka virtuve, nes

svedig atvyksta i5 Europos, o, be to, ir Siaures Amerikos Salig atstovai tikisijiems iprasq patiekaltl. Aukitos klas6s vieibudig restoranai daZniausiai renka-

virtuv6s tradicijas ir aptarnavimo stilig. Beveik visq Vakarg Euro-Saliq maisto racione darZovds sudaro Zymiai didesng dali nei m6sa. Dari:oviy

daZnai patiekiamos kaip atskiras patiekalas. Sudarant meniu dideldms gru-

' Salies, i5 kur atvyko svediai, maitinimosi tradicijas;'vyraujandiq religij4, nes musulmonams negalima patiekti kiaulienos, nereikdq

alkoholiniq gerimq, o indams nedera siul1'ti jautienos, verSienos patiekalU;' svetiq amZig, nes paglvenusiems Zmon6ms der€tq parinkti lengvesni, gerai

ma1st4.Reikeq atkreipti ddmesi ir ! skirtingas stalq serviravimo tradicijas. Maisto ruo-

Europoje turi senas tradicijas, nuolat tobulinamas kulinarijos menas, kartumeninis apipavidalinimas. Sveiig aptarnavimas pa i5tobulintas iki ar-Europos 5a1yse stahl serviravimas daug ivairesnis, prz., valgant Zuvies

gali buti patiekiama iki trijq porg stalo ]rankig, tuo ta{pu Siaures Salysei JAV stalo serviravimui skiriama kur kas maZiau d6mesio, jis 1'ra paprastesnis.

aptarnauti nuo seno vartojami du valgiaraidio tipai:

' kompleksinis pusrydir;, pietg, vakariends valgiaraitis (prixfxe menu).

uerrmrl patreKrmas

Baras. Visi vieibudiai, tiek didesni, tiek maZesni, nejsivaizduojami be baro,kur priekiaujama alkoholiniais gerimais, kava, arbata, pyragaieiais ir sumuitiniais.Tureti gerq bar4 vieibudiui ne maZiau.svarbu, kaip turiii g!r4 virt,lo,g. Bare turetfbuti visi reikalingi gerimg matavimo jrankiai, jvairir] dyd;iil ir ruiig tauriq. Barodarbuotojai turi buti gerai susipaZing su visq gerimg sar.ybemis ir sugebeti pasiU-lyti juos svediams. Kielvienam barui privalu tureti iainoraitj (g.rlmrl rrlerriu), 6jame ir kelet4 firminiq gerimq ir kokteilig. Nepatartina lt uuktil kuir.orustl alag-lj gerimq asortiment+, nes nuolat ji idlailg,ti gana ,unku. Aukites,l., k",.io.ijo,vieibudiuose baro kainoraiti privalu keisti dai:nai, atsiivelgiant ! svediq ,"ieg",jqpageidavimus. Bare gaminamg ir svediams siulomU kokt;iliLl kolybe i"req iu_ti labai gera. Tam tikslui kai kurie vieibudiai barg darbuotojams ruoiia specialiasatmintines. Juose apraSomi visi receptai, tauriu tipai, aptarnavimo budai, atsiskai-tymo su sveiiais variantai.

.larai b-una skirtingrT dydZig, juose gali buti nuo 10 iki 50 sedimq vietr;. Dau-

gelyje vieibuiitl barg yra organizuojami pusrydiai, kurie svediams pup.rrtui pnt.i_kiami nuo 6 iki 10 val., o iveniiq dienomis nuo 6 iki 11 val. Barg darbo iaikasgana ilgas, svedig patogumui, 1,pad didesniuose vieibu6iuose, jie privaletr-1 dirbtiiStis4 par4.

Vyno ekspertai

_- Visi diddi restoranai privaletq tureti gerA vyno ekspert4, vadinamarli somelji.

viduramziais someljd buvo vadinami tarnai, kurie prancuzijos karaliaus dvareveiiojo ir tvark6 bagaZ4, o veliau ir rubus, indus bei vyno iuriur. Siui, tuikui,somelje turi i5manyti visus geriausius pasaulio vynus. Sveiiai Zino, lei qeramerestorane jie pageidauja profesionaliai parinktq vynq, privalo kreiptis I simelje.Pastarojo. pareiga pristatyti vynus, papa.akoti apie luos ir suteikti svediams gaii_mybg padegustuoti jiems parinkt4 vyn4. Vynai papiastai parenkami atsiZveliiant!kainq, skonj bei jq suderinamum4 su maistu. Br.t..,t

-uirtu, diktuoja, koki i,yna

reikia priejo parinkti, o ne atvirkidiai. Reiketq atsiZvelgti, iS ko suriieda pati&aj

11s, T jis riebus, ar jame daug prieskonig. prie Zuvies

-dera lengvesni r.ynai, prie

kiaulienos patiekalq - stipresni ir tirStesni. pasil1ius skaniausi4 patiekul4, b.t n._tinkamai parinkus yyn4, patiekalo skonis bus ne tas. paprastai somelje turi ilguss?ra5us, kokie gerimai su kokiais valgiais derinami. Daugelyje restor;nq som;1j6dall.vauja uZsakant vynus, sudarinejajg s4raius, moko paJavej.,r, tuip pui p"torir,kaip geriausia vynus laikyti.

. . Norint tapti somelje, reikia baigti arba specialius kursus, arba tiesiog mokytis

kolegijoje pagal somelje program?. Studijr2 metu susipaZlstama su vyno qamyba,

lryno ir maisto suderinamumu, vyno rinkodara, igyjama vyno degustavimo bei

serviravimo lgodZir2. Baigus specialius kursus arba programas, iSduodamas diplo-

gras ir specialus somelje Zenkliukas.

Pastaraisiais metais pastebima tendencija plesti somelje kompetencij4. Dabar

daLnai tai re tik vyno ekspertas ir iinovas, bet apskritai visr.7 alkoholinig bei neal

foholinig gerimg, j12 patiekimo, serviravimo specialistas. Taigi dabar restoranuo-

se yra mineralinio vandens, viskio ar tabako gaminiq somelje.

Kitos maitinimo paslaugos

Kitoms maitinimo paslaugoms priskirtinos pusry6iq paslaugos, aptarnavimas

kambariuose bei aptarnavimas banketinese ar konferencijg sa16se, terasoje ar prie

baseino. Jg teikimo laikas skirtingas, pagal tai Sios paslaugos skirstomos:. pusrydiai daugiausiai nuo 6.00 iki 10.30 va1., savaitgaliais valand4 ilgiau;. aptarnavimas kambariuose nuo 6.00 iki 24.00 ir nuo 24.00 iki 6.00 va1. ryto;. aptarnavimas funkcin6se patalpose pagaljq darbo 1aik4, daZniausiai nuo 8.00

iki24.00 val.;Organizuojant dias paslaugas atsiZvelgiama:. ] svedig struktur4 (suaugusieji, vaikai);. i sveiig sudet] (grup6s, seminarq dalyviai, individualus svediai);. i svediq pageidavimus (uZkandZiai, lengvi ar sudetingi valgiai);. j paslaugos suteikimo 1aik4 (rytas, vakaras).Pusryiiai - gana svarbi svetig maitinimo paslauga, ji yra privaloma beveik vi

sg rniiq ir kategorijg vieibudiuose. Kiekvienas vieibutis juos organizuoja savaip:sveiiai uZ juos moka atskirai arba jie lskaidiuojami ! kambario kain4. Pusrydiqasortimentas ir pateikimo forma priklauso nuo svedirl sudeties ir skaidiaus. Pusrydiq pateikimo forma esti ]vairi:

'bufeto tipo pusrydiai (Svediikas stalas) organizuojami savitarnos principais;' d la carte pv.srytiai, svediai aptarnaujami saldje;' pusryiiai i kambarl pagal sveiig pasirinkt4 valgiaraitj.Pagal valgiaraidio jvairovg ir patiekalq asortimentQ pusry6iai skirstomi j:

' paprastus - geriamas kavos puodelis, gali buti pasiuloma bandele ar raguolis;

- 'kompleksinius patiekiamas pusrydirl gerimas (kava, arbata, kakava, iokola-das, pienas), sviestas, dZemas ar medus ir kepiniai;

' kontinentinius - asortimentas gana ribotas, daZniausiai ji sudaro: kava arbaarbata, sultys (vienos rn6ies), bandele, sviestas ir dZemas (2 ruiiq).

. I la carte, arba pi1ni, pusry6iai - labai platus asortimentas: 5-8 rnSys suldig,lvairDs kavos arba arbatos ir konditerijos gaminiai, Saltieji ir karltieji patiekalai.

Gali buti valgomi gausus pusrydiai (europietiiki), kai svedias uZsisako deiros,strio, jogurtq, karitq bandeliq, darZovig, karStq uZkandZiq.

Stalas serviruojamas atsiZvelgiant !pusrydiq rui!. Serviruojant angli5kus pus-rydius (kai valgoma kodd), galima deti ir jrankius iuviai. Sauk5tas koiei daZnaidedama. uz leksres. koru i deSirrg.

_. Per amerikietiSkus pusrydius duodama vandens su ledu. Vandens ipilama vog

tik svediai atsis6da prie stalo. Anglai pusrydiams daZniausiai geria stipri4 arbat.su 5a1tu pienu, o megstamiausias amerikieiiq pusrydiq gerimal nestipri Lava srlgrietinele.

AtsiZvelgiant j svedig pageidavimus ir ! laiko tendencijas, gali buti specialiai or_1anl3uojam.i vegetariiki pusrydiai ir sveiki pusrydiai su nekaloringais patiekalais.Dideli ir aukstos klases viedbudiai dazniausiai savo svetiams siuloir derina jvairigformr2 ir skirtingo asortimento pusrydius. Svediams paliekama teise rinktis.

Pastaruoju metu labai iipopuliarejo vadinamieji wediski stalai. svediams tokspusrydiavimo budas patogus, nes gali patys pasirinkti ii gausaus patiekalLl asorti-mento mdgstamiausius ir tiek, kiek nori, nereikia ilgai laukti. Salia iidestytq val-giq sudedamos lekdtes, jrankiai, puodeliai su lekitutdmis, stiklinaites s.,ltim., d.,be-ndliai sausiems pusrydiams ir t. t. Pusry6iams si[loma ir kar5tqig uZkandZiq.

Svedi5kam stalui budingas gausus kavos ir arbatos rniiq pasirinkimas. Karitusg6rimus gali patiekti ir pusrydius aptarnaujanrys padavejai.Jei svedias uZsisako ka-vos, reik6tg jo paldausti, ko jis noreq prie kavos: karito pieno ar grietineles. JeiuZsisako arbatos, dera paklausti, ar gers su ialtu pienu, citrina ar grietinele. Iniainurenkami tik tada, kai sveiias jau pakilo nuo stalo, tadiau gali butiir idimdig, pvz.,kiauiiniq taureles ld6kliukai nuimami tuoj pat, kai tik nebereikalingi

. Pusrydiq metu ant stalg sudedami prieskoniLl indeliai, uZkandZitl jrankiai, in_

dividuali servetele, jei reikia, jrankiai deserto patiekalams valgyti. (ar6tiesiemsuZkandZiams lai$ti gali btti naudojami iildymo prietaisai marmitai. Karitqjg uZ_kandzirl meniu gali buti padedami ant stalq, o svediai uZsisako iuos vos atiisedgprie pusrydiq stalo, tuomet padavejaijuos patiekia individualiai.

Dideliuose vieSbudiuose, kur yra keletas restoranq, gali boti organizuojamas irSvediSkas prieipiediq stalas (brunch). Sekmadienj a,.,glai i, amerikiediai iujungiapusrydius su pietumis.Jis labiau tinka Zmon6ms, megstantiems ilgiau pamiegoti.Prieipiediai patiekiami nuo 10.00 iki 14.00 val. Lanllytojai parys r.rrkaii patieka-lus, kurie yra budingi tiek pusrydiams, tiek pietums. Jiems nustatoma pasiovi kaina, tik uZ gerimus skaiiiuojama atskirai. Jmonei ii aptarnavimo forma yra patogines maZiau svedir2 uZsisako maitinim4 j kambarius.

Aptarnavimas kambariuoseSi paslauga yra privaloma visuose aukitesnes kategorijos vieibuiiuose. J ii4paslaug4 leina: pusrydirT pateikimas (6.00-10.30 val.), pienl ir vakari..,es uptarnai

vimas iki 24'00 val.Po 21val,. ! kambarius gali buti tiekiami rLkandriai ii lene\'1

Pusryiiq ivediikas stalas

Prabangi pusrydiq sale

Pusrviiai kamb:rrt ic

Nackrnalinlu stililrmi serviruotts stalas

*.il::':'Jf,ii"J,*.:l"t X'HJ#"? i- -2.

*n::'nq6*:",".:,';lig;:: tr, o*Eit**ffi1*,x'l':^:": %'^****N

Svecir+ paiogulnur 'l,i]".,rprr"r",

@snnrp {pSEb EblrE _Tfr#l1yf;J.ffi'1t"""**,"- ""x*

ff : :*i$,r'."rI;liNn;i;i: ;,::l;;;; ;:* ffiffi:'j- 1u ;;;;; at-k rq valgrara'''u' p-ll:T: :,iTr;L' '"1:i l:;:""

$,niiil'i$tn;=iti{':liil 1::: : ;: .,,,,:"".-' ;t

l*k;*,*:l'ff;'Hilii,F:::li ::i:r':T,.'.r' "'rr *"':'' "il:*J',",'.',"#i u:ff"lTHu:';'tt""*;il "it,";ft;.j-,*'o.'l'$.,n, nuo o.oo.iki_ 10. r0 vai. i'li'";"""j;r:'1:"0 u,lii; ,t",-

:+#iilt.'",,"'l,*:l;13* " "' i' *cm:r'""'33")'J3'il"!1'"'"' 'n *oo

" :?fft*- ":8::;lj,-;l,3l1 oo i ""^" -""* "*" :- "'' naktiniai valglai u7-saKor

""'illi l. B:i:iki 6.oo val. :.. ?:H'}r Pe'

-i#ru;i:rff:Ji"".i',--lTl'j1 ;,*,"":;::"'"' :i#:"r:*r':rrr"'-

li*$#i*:lriTffiil,,it;;;i:"Jilt;i;rivalo sumok6ti PaPildo-

--ii:il:l"il'Tffi :t""T,t*:[Tspeciali tranga, t Y sPeclan

meliai, o nedideliems uZsakymams -pato-gns padeklai. Aptarnaudami sveiius kam-bariuose darbuotojai privalo iSsiaiSkinti,kada bus galima surinkti neivarius indus,o jei svediai nepageidauja buti trukdomi,parodyti viet4 koridoriuje, kur tuos indussudeti.

Si paslauga labiau nei kuri kita maitini-mo paslauga laikytina personaline arba la-biausiai sursmeninra pa: lauga. f ra i but i -na atsiZvelgti parenkant darbuotojus. Or-ganizuojant maitinimA vieibutyje svarbusuplanuoti ir numatyti darbuotojq skaidirlatsiZvelgiant j svedir; skaiiig, kiek darbuo-tojq reiketq aptarnauti pusrydiams, pie-tums ar pobuviams.

Mini trarai. Sveiirl patogumui kamba-riuose lrengiami mini barai. Mini baroasortimentas nuolat papildomas, sekamiproduktq vartojimo terminai. Jr1 asorti-ment4 sudaro saldumynai, gaivieji ir alko-holiniai gerimai, skirti greitam naudojimui. VieSbu6io svediui patogu bet kuriuometu kamba ryje at ' igaiv int i gdr imais.pasivaiiinti saldumynais ar pavaiSinti ne-t iketai atvyku. j :veci4. Mini bare vi ' i ge.rimai ir uZkanda pateikiami maZais kie-kiais. Asortimentq gali sudaryti nuo 10iki 25 pavadinimrT produktai. Prie kiek-vieno mini baro turi buti s4skaita-kainoraitis, kad svedias ga16tU jA uZpildyti irpateikti iSvykdamas. Jei mini baras jau buvo patikrintas, registratlros darbuotojaiprivalo tiesiog sutikrinti svedio sEskait4 su mini bar4 tikrinusio darbuotojo s4skai-ta, apskaidiuoti iSlaidas ir lvesti j bendr4 svedio s4skait4 rankiniu budu. Didesniuo-se vieibuiiuose mini barus aptarnauja restorano darbuotojai, maZesniuose tai atlie-ka kambarig tvarkytojai. Vienu ir kitu atveju mini barai privalo bnti tikrinami irpapildomi kiekvien4 dienE.

Kai kurie vieSbutiai turi mini barus automatus. Juose yra jutikliai, kurie fiksuojakliento judesius, kai pastarasis naudojasi mini baru.Informacija perduodama kompiute-riui, programa fiksuojajudesj ir jveda iilaidas ] svedio s4skaitE automatiikai.

Banketg ir furietq aptarnavimas

Daugelis viedbuiiq savo svediams organizuoja ivairius banketus, furietus bei

renginius lvairiomis progomis. Maitinimo imon€s pajamos i5 5iq aptarnavimg su

daro nemenkq da1l. Didesniq ir maZesnig svedirT grupig aptarnavimui turi buti

panaudojamos visos jmanomos patalpos: tiek banketinds ar pasitarimr; sales, tiek ir

viesbucio vestibiulis ar prieigos prie restorang. Pastarosios patalpos gali bnti panau-

dojamos atskiriems gerimg ar saldumynq stalams sustatyti. Tokiems renginiams

organizloti privalu tureti speciali4 jrang4, reikiamLl dydZiq stalq, staltiesig, stalo

irankiq bei dekoravimo priemonir;. Dideliuose vie5budiuose prie maitinimo imo-niq yra sukuriamas atskiras padalinys, kuris rupinasi tokiLl paslaugq vadyba ir orga-

nizavimu.Jo darbuotojai ruodia lvairius pasiulymus, sudaro paslaugq paketus, skir-

tus lvairiems renginiams ir progoms. Priei priimant konkeiius svetig uZsakymus

iSsiaiikinama:. renginio tikslas ir sveiiq skaidius;. renginio vieta;. svecio pageidavimai i r jo renginio v iz i ja:. stalq i r v isg patalpq dekoravima':. atsiskaitymo budai.Pobuvirl, furdetg, kokteiliq stalq ruoiimas. Pobuvio dien4 paruoSiami ir susta-

tomi stalai. Stalq sustatymo forma derinama su uZsakor'rr. Siuo metu populiarusapvaltrs stalai, prie kuriq yra patogu bendrauti. Po to serviruojami pobuvio stalai:tiesiamos ant stalq staltieses, iidestomi indai, irankiai. Pagrindin€ seffiravimo taisykle - grieZtai laikytis vieno stiliaus, naudoti vieno komplekto indus, derinti priejq staltieses, serveteles. Stalai dekoruojami ge1iL1 puokitemis.

Pobuviq metu valgiai ant stalo daZniausiai iki ateinant sve6iams nededami, o at-neiami ir patiekiami svediams atsis6dus uZ stalo kiekvienam individualiai 16kiteje.Desert4 ir kavE galima patiekti prie to paties stalo ar organizuoti kitoje patalpojetaikant furietinio aptarnavimo form4.

Organizuojant furiet4, dera naudoti kiek aukitesnius stalus (90 100 cm). Siaptarnavimo forma patogi tuo, kad nedidel6je patalpoje galima aptarnauti daugsvediq. Sveiiai vai5inasi stovedami prie stalo. Furietas paprastai rengiamas nuo18.00 iki 20.00 va1. Retkardiais furietas rengiamas pietums, bet nepatiekiama sriu-bg ir labai retai vaiSinama karitaisiais patiekalais, daZniausiai siuloma Saltqjq irkarBqjq uZkandZig. UZkandZiai patiekiami maZomis porcijomis (vieno k4snio dy-dZio), kad galima butq juos valgyti stovint vien su iakute ar smeigtuku. Patiekalaituri atrodyti gralni ir buti lengvai pasiekiami, kai svediai apsitarnauja patys. Pri-klausomai nuo patalpos dydZio ir formos, stal4 galima staqti arba prie sienos (sve-

'iai aptarnaujami i5 vienos puses), arba kambario viduryje (svediai aptarnaujami

tS abiejq stalo pusir2).

Be pagrindinio stalo, saleje turetq bnti ir pagalbinig staliukq svedir.l panaudo-tiems indams' taurims sudeti. Ant stalo pirma *d.du,,'o, kas i,3 meirai leksdiqkruveles, kiekvienam svediui dedama po 1,5 komplekto lekddiLl ir Sakudiq (t. y.jeidall.vauja 100 svediq, dedama 150 vienetrl lekidig ir iakudirl), po to sudedami va1_giai. Kardtiesiems uZkandZiams patiekti gal buti ,tatomi ant alskirq stalg marqi_tai ar padeklai su kepsniais.

,. NiSose, prie sienq, kolonq ir pan. jrengiamas gerimq baras. Ant baro prekysta_

lio sustatomi buteliai su gerimais, pripiltos gerimg tauies, Esodiai su sultimis, mi_neralinis vanduo. Ardiau barmeno turi buti termosas su 1edu, Znlples, U-lUu-traukis, padeklas su tauremis. Taures iidestomos pagal dydi grupemis. Aptarnautipradedama arej u s pirmajam sveciui .

Kokteilis - tai tokios vaiies, kai vaisinamasi stovint. siq vaiiirl metu nediderejepatalpoje galima aptarnauti daug sveiiq. Svediai gali ateiti ir iieiti lvairiu laiku. Vai-5ig.stalo nera. Saleje prie sienq, kolong, niiose itatomi nedideli staliukai. Ant jqd.1"i:: ge1es,_vazeles su popierinemis servetelemis. Visus uZkandZiur, g.ri-u,padavejai pasiulo nuo padeklq. Valgiaraitis n6ra platus: maZr sumuStiniai, sluoks_nediai ar krepieliai su lvairiomis salotomis, ikais, ldaryti kiaiiniai ir pan.

Pradiioje svediai vaiiinami nealkoholiniais g"ri-uir, po 10_15 min. patiekia_ma stipriqjq gerimg, vel siuloma nealkoholinig gerimq. Aptarnauti pr"d.d"_uatejus pirmam svediui. Vienas padavejas siulo gerimq, kitas _ uZkandZig.Jie patie_kiami tuoj po gerimq.

Kokteilio metu galima pasiullti kavos. Su kava tinka migdolai, rieiutai.

Konferencijg dulyti.l maitinimo organizavimas

. ..Trxdiciikai konferencijq da\'viams privalo buti organizuojamos kavos pertrau_

k61es. Jas galima rengti tiek paiioje konferencijq saleje, tiek bare ar atskirose patal_pose, esandiose netoli konlerenciiq sales prieigil. Kavos pertrauk6liq valgiaraitissuderinamas i5 anksto. Galimi kavos pertrauke-iiu variantai:

. kava ar arbara su gaiviai . ia is ger imais;' kava ar arbata ru gaiviai . ia is gir imai. , pyrage)iai . ar . rusarniai5;. kava ar arbata su gaiviaisiais gerimais ii'suriru5tiniais;' Kava ar arbata su gaiviaisiais gerimais ir vaisiais.Kavos pertraukelems kartais irengiami barai arba furseto stalai.Tai gali buti vie_

nas baras arba keli 2-6 metrg iigio stalai. Stalai dengiami stalties6mis, antjq sude,dami sumuitiniai, sausainiai ar vaisiai, priklausomii nuo uZsakovo pog"iduul_o.Stalo galuose sustatomi kavinukai (termosai) arba kavos aparatas su kaiitais geri-mais, ialia iideliojami puodeliai su rekitutemis kavai ir artatai, padedami 4sidiaisu sultimis, gaiviqjq gerimg buteliukai, ialia stiklines (taures gerimam$. Minerali,nis vanduo ir kiti gazuoti gaivieji gerimai patiekiami buteLuJse. Kruvelemis sude-

Benkerind sald

d9

Furieto stalas su vienpuse serviruote

Pasiruoiimas vaiiems terasoje

Iikilmingam po\y1iui paruoitas stalas

damos uZkandines 16k6tut6s, servetel6s ir stalo irankiai. Kielwien4 stalq aptarnaujapadavejas, kuris priZinri warkq ir surenka panaudotus indus.

Jei konferencijos da1)viams organizuojami pietus, pageidautina, kad jie 'lyktqpagal ii anksto suderint4 kompleksinl valgiaradti. Toks aptarnavimas )'ra greitas ir

iaupo brangq konferencijg dahiv 1aik4. De1 tos padios prieZasties uZsakovai kar-

tais pageidauja, kad butq organizuojami bufetai - furdetiniai stalai, kur dalyviai

apsitarnauja PatYS.

UZsienio svediq mitybos lprodiaiMaisto naudojimo kiekis, kokybe, asortimentas, maisto vartojimo reguliaru-

mas turi didelis ltakos organizmo g1'vybingumui palailg,ti. Todel maisto gamini

r.1o menas (kulinarija) yra viena seniausir.l dar pirmykSdiq Zmoniq veildos sridiq.

Nuolat bendraudamas su esama aplinka, Zmogus pirmuosius darbines veiklos lgu-dZius nukeipe I mitybos produktq gavimo ir gaminimo sriti,

Noredami gauti maisto, Zmon6s jungesi i gentis, bendrai medZiojo, bendraidirbo Zemg. Panaiios glvenimo s41ygos, Zmonig bendravimas sudar6 panaiias ma-terialinio ir kulturinio bendrabuvio formas gyvenamojo busto staq/bos, aprangos,indr1, maisto, paprodig sriryje.

Kiekvienos gyventojg grupes gastronominiai iprodiai ir pomegiai susiklost6per daugel! amZig. Ilgainiui koresi nacionalines virtuv6s, kurios yra nacionalindskultr-rros sudetin€ da1is.

Dabar kiekviena tauta turi savo nacionaling virtuvg, kuriai bndingi savi, skirian-tys jA nuo kitu aaliU nacionaliniai patiekalai. Kiekvienoje nacionalin6je virtuvejeglaudZiai susijg du veiksniai: naudojamq produktq rinkinys ir jq gamybos budai.

Produkq sudet! lemia tai, kq duoda gamta ir gamyba - Zemes ukis, glvulinin-lcyste, lvairns verslai. Jurinig ialig glventojai vartoja daug juros produktg, dalyse,kuriose ya daug mi5kL1, stepiq, populiari gpulininlg'stes produktLl ir mi5ko ver-slo produkcija. Pieq ialyse daug vartojama vaisiq ir darZoviq. Del 5iL1 aplinlg'biL]kai kuriq 5a1iq virtuv6s yra labai individualios, pvz., Anglijos, Italijos, Indijos, o ki-tg ialiq virtuves turi daug bendrg l:rtoLy, pvz., Kor6jos, Japonijos, Kinijos.

Geografin6 lvairiq 5alir2 padetis ir klimatas lemia skirting4 maisto produkq pa-tiekalams gaminti panaudojim4. Pvz., Pietg ir Rltq Azijos, Afrikos, Pieq Amerikos ir kai kuriose kitose Sa1yse maisto gamybai daug vartojama prieskoniq, astriqpadaZg. Siaures 5a1iq gyventojai vartoja ne tokius adtrius prieskonius ir produktus.

Kiekviena nacionalin6 virtuv6,vartodama maistui tuos padius produktus,naudoja skirting4 jg ruoiimo technologijq, tam tikrus produkq santykius.

Zmogui iimokus iigauti ugni, maisto gaminimo technologija ii esmds pasikei-td. PietV Salyse maistui ruoiti naudojama atvira ugnis lauke - m6sa' Zuvis, darZovd' kepama ant grotel iq, ie imo.

sotus ir gausus yra pietus r:1o1r]... Orgurri".,o_1a,ri u,z:;.;r.;;;r;';;;#u,reikia-Zinoti,.kad drtgelyje ialiU Zmones valgo tris kartus per dien4. DaZniausiaipusryiiai yra lengvi: \Gngriioje, eekij".i", Sf.,if.ij";., argiijoje,Italijoje, prancnzi_joje ir kt. Kai kuriose salyse iprasta valglti urrt..,ori.,, pulry.ius - len64: Anglijoje,J.1l:-lii::::1.;e, Kanlloje ir kt. Tirristai ii L..k1,;;;Asta soeius pusrydius, ovengrar lengl..us pietus. Daugelis uZsienio svediLl valio sodiis pietus. Lengv4 vaka-rieng valgo lenkai, italai, o -t11

- *igrui, t.tri, ,fi""t"i*anglai, prancuzai. pie-q Europos ialyse maistas ruosiamas {ni i. p"prrriui.,,irui's"i-ui. skandinavijosSalyse pietus b[na trumpi ir lengvi, o,,ukr.i.o.i, kuri prasideda 1g val., patiekia-ma sriuba ir antrasis patiekalas. Nedideles patiekalrf po'r.ij;, reikia sinl)ri prancu-zams, ausffams, kinams, indams. Aptarnaujant uZsienio tunstus, ant stalo butinapastatyti Esotj mineralinio ar jaltini,c ,,ande,.,s.

^, j:":l:

-:",: vartojimo lproiiai ir skirtinga bendravimo kultura lemia ir maiti_nrmo pas-taugu trukmg. vienose ialyse. svediai re storanuose praleid Lia zymiai Jnu-giau laiko nei kitose' vidutine.trukme - apie 2 val., o vakarieniaudami restoranesveiiai gali praleisti iki 4 valandg. Moketi prisitaikyti pri. J.eeig muisto .,a.tolimo

lprocig reikalauja profesionalumo ir gero du.broto.lU pnri*oSi-o.

^ *t*or. svarbu patiekti visus patiikalus,i.r";;;,;;;;ai bendruose induo_se. luo rarpu Vakaruose Zmones, pirmenybq t.ikia indiuiJ.,alumui, todel maistast+itffiil'#:ilj#::T:,:il:T#:;"..""JJtlX*i;iiffi ",:?]:#;

auksciausio netaktiskumo pozymis, tuo tarpu kitur iakudig trukumas bus jvertin_tas k:r ip did i ia us ia, ba rbrr i ! ku ma s.

U2sienio svei iq aptarnavimas

. It.:*,l svetingumo pasireiikimo budg - demesys svecig paproiiams, sko_niui' uZstales tradicijoms uZsienio sveiiLT aptarnavimJs iiuolaiki,riam. technolo-gijg amZiuje rampa vis aktualesnis,.nes uzsienio srtf fiii.i.i atrJ.ksta dalykinirTsusitikimr;, dallruauti kongresuose, torumuose, simpoziumuar verslo reikaiais. Keidiaitis il;;;;;,,,u- il:;;ffi;j;ffi ;i,#T:i|.iTmaitinimo imones ivaizd!, tobuli"ti t o_""..in., _uirto 1,oon"r, iedkoti naujq sve_iig maitinimo ir aptarnavimo budg. Maitinimo i_o,r", iotute,i prrtn,i.ro ilorn,keliami nauji ekonominiai uZdaviniei, ,i.f.i-, ,i. Ja*"1" o""".Glvendami vie5budiuose uzsienio sveciai vis a"r"i*

"r,ia";rsi maitinimo pa_slaugomis.Jil maitinimo orqanizavimas tampa sudetine turizmo industrijos dali_

::,3ttT :'edioje ialyje tikisi parkuna.lti f."f.7U1sf..l ;ri"kalq, pasidZiaugti

illlliTl#fl 'f; :['i::tTHililfi 'T;;#ff ',,'J,:'Jf, 'iltr3;1fl #

rove, De.t rr. ap_tarnaulaniio personalo sugebejimas nuodirdZiai bendrauti ir itiktilan k1'toj u i. j vykdy.ti kiekvienq jo pageidavi m4.

Komercines maisto industrijos imon6s suskirstomos ! restoranus, kavines, ba-rus, uZeigas, tavernas. Tai padiai kategorijai priklauso ir visos vieiburyje esandiosgraitinimo imones, kurios metams b€gant smarkiai keitesi. Ilgainiui formalios val-gyklos tipo vie5budio maitinimo lmones tapo neldomios ir nepatrauklios. Nuolatinis pelno siekimas ir svedig poreikiai paskatino steigti alternaqruias svedigmaitinimo jmones: greito maisto kavines, kokteiliq ir sumudtiniq barus su iaukiaaplinka, taip pat ir tipiskus nacionaliniq virtuviv restoranus. Maitinimo imonesvieibudiuose tapo modernios,jos dabar neisivaizduoj amos be atskiro !ejimo id gatv6s, o tai sukuria juose ir specifing atmosfer:1.

IVAIRIV SALIV NACIONALINIV VIRTUVIU YPATUMAI

Baltiios Saliu sveiiai

Latvig patiekalg pagrind4 sudaro Zemdirbystcs produktai: miltai, kruopos(ypad pcrlines), 7-irniai, pupos, bu1v6s, darZoves, taip pat pienas ir pieno produkiai:raugintas pienas, kef.ras, varikc, grietine. Naudojama daug mesos _ ki"rli.nor, ,.iiaujautienos, veriienos, paukstienos. Megstami patiekalai ii rukytos ar srrdytoskiaulienos, kurie valgomi su lvairiais darZovirl garnyrais.

NemaZai nacionaliniq larviikg patie kalg gaminama iS silkes, kilkes, strimeles.

... Populiarios sri.bos: rr:giti pieniika sriuba, duonos sriuba, tirita putra (verdama

ii perliniq kruopq ir uZdaroma pienu arba mesa su spirgudiais), koptstiene.Zinoma daug patiekalg i5 Zirniq ir pupr1. DaZnai verdama tirita Zirniq, pupg ir

perliniq kruopg koie. Labai skanus virti Zirniai su spirgudiais arbo Zir,,i,? or pr,p.lkukuliukai su ke$,ru ar pasukomis. Larvijoje popuiiari kcpta kanapir; ma sd - komi,pyragai su laSinukais, kaujine deira, Joninitl varik€s suris, manq ko6e su plaktagr let inelc lbu/.er/ ) i r kL.

I5 gerimq paminetina juoda kava, alus.

.. Estrjos virtuve yra kiek nelprasta. Patiekalq gaml,bai dideles ltakos turejo Skan-

ItY!o' Saliq, Rusijos, Vokietijos virtuves, tadiau esama ir Siai ialiai budingg bruo-29. Tokie patickalai kaip miltai &anta 1i rugiq, Lirniq, kviediq ir mieZiq, val-gtmi suptenu ar rugusiu pienu, nulgikapsal kop[stai su kiauliena ir kuopomis, Laujin6qesra, labai megsrrmi kraui in iai kukul iukai .

- tlstai visus patiekalus kepa su kiaules riebalais, la5inukais, o sviest4 valgo su duo-

lta ir paruoBtais patiekalais. Tirpinti ir augaliniai riebalai beveik nenaudojami. Bu-otngos perlinig, kvietinig kruopg koies, pridedant j jas bulviq. Daugelis gf/entojq

;ti,:lyd:{iiilTxl,"fl lii;:g;it;ffi &f.:f:,Ti::ft ,'.lt"u,*'#,".1;,,1i,'5;L-,',-;Xln:llfi*i#l!',li'.*r,,,";,,"iparduotu-.'"Tft,:?t'"ffr;lT:f;1 'f$1i;t 'gi*i .l*l--us vra ro*ai, pyrasai-

bvetiaj ii AngLijos ir Skotiios

i#f ffi f#dflT.Ji#;i,?r";;;,iffi ;*"r:sAng,qvi*uveii:i:tffi lxili* f :;H rdf ; trelili, ffi iitu#illl?::i:$+.:,J:K.:il1;ii:T*:i*;ru;x[;!i,i:T,fl1.xf I

ffff***Nffl,*ffi;xffrur*fifitu* t:*:fli:i:::[;;:*;,;.#"""

"' J- ? ?uv" iur.,

" $l J;Hru. *",r,#:i,#;:ffi ,.'"r'ru - *: li 5;

ft ::,'r=m.rull**!l{J::':'ff tri::::11#:ru;;'i;:;; x;lrffi ;;:*.:i.ffi 8.1.ffi EilHilT;i*,i:ji,ffi

ilfi: ":'f,:nT

:,::::':::i:.'-,*;l;:+;;::$ft' "fr?:1' ft'f::lmegsta*i::T,m :"::"* g' ; : r"r - v ff ; ffi : il:HT,:':'ii:,:lfi: ffi".ffil:f ,1ui1 ::*Hi:":i$iillTr!i'f,il'_0.*,. o,;:ifi: 3l:fi i"ff;;::*;::',::::ri.l;ff 5x li:,;i,1'?l;,T#l'#,:';atstoja sriubE. Kartais suvalgo 1 -'' ^^-i!q zuv6' sdloros' vlrtl klaudiniai. Arbata

'es Anglijoje verdam.,"

-";,^ijl1"lll "oarzgv.emis ir virromis uut".,,'i.. o"rzo-vds Anglijoje verdamos *"i.o

-'""t "s u4azL'vsr'rs rr vrtomis bulvemis. DarZo-Populiarus sumudtiniai .; u,,,1" jtrLt?-i Rat]eklnt apipilamos tirpintu sviestu.

;;,oJl1-'sumudtiniai,is"i,,-iJ",1.,;il)J,,l;1,iff ;il',j:,"$;;fipaStetu.

ilnYtlTJii.iilllr:"lt' arb-ata su sausainiais ar keksu.g:::*:*:'rffi {--**;ni*3i:..o'"-,,T,'}r','#n*'*r;#:ffi xt#t**"ff ,t'#i';jl$?*;Hr:i*::*_:,ilild;riq, burvis traikudiq. Ant st"r"

ijl$;i#il,'#l:il; *ffi:H!J,lll,,ilil:F:n:; ilff:#fi

atskirai patiekiama 'o,1. -u*, -*,rarefv, kiausi

l.;"ffi :rui*rhtiilif ,tit:f n#:,,,*?;;Ht*:{:j11,fr;fr;11;;[5it'ffityfr ffi i":'fH]f :?r;l#iln:i#i;i'H,:,H*ri:l*i:$rd:*ffi '::,.;:-,';;lru$ff $:'Tr,1i*,. :;i,l;i.: ffi ];,:'iJlfi .:,T::'tr T# ffi u, r,, #,;,, i," ; "sq

p*r;tm,:n*t**#**'*i*:*,;l;:H.i'f 'ft'"t".,'[,',*f ;i::n:**xlk jxmiji ildt,",.?"rT;I'

megsta kremus, pudingus, pyragaidius, vaisius, uogas, redus, vaisiu sa-

o..X]H;:" o"glijoje valgoma soti: virta bei kepta aviena ar jDros zuvis, jautiena,

, Sudetine anglg virtuvds daJJt:T*;HTidnrh?fi*=#fu:d;Tdld:fr *'#-t

pat piene verdama pasaldinta kvietin6 ko5€. Populiarus ir ikotiiki pudingai, lpatjuodasis (kraujinis) ir baltasis - i5 aviZiniLl miltg,laiinukr2 ir svogunrl miji;io.Tia_dicinis dventinis pudingas gaminamas taip: i verdanti vandens ir medaus miiinilberiama aviZinir2 miltLT ir kaitinama, iki miiinys sutirdteja. Baigiant virti ]pilamagrietineles.

Jei anglai megsta maZai apkeptus bifiteksus ir rostbifus, tai ikotai labiau ver-tina gerai iSkept4 ar isvirrQ avien4 ar kitq mes4. Zuvj skotei mdgsta ne kept4, o r[_kyt4 ar virtq. Palginti su anglais, daugiau vartojama sriubg: kruopll ir mdsiikq srrbulvemis, kopustais ir zuvieniq. Nacionalinis valgis avies ar verdiuko skrandis, ii-virtas su aviiiniais miltais, pridedant daug svogung ir pipinl. tadiciniai iventiniaivalgiai viita ar Z4sis, ldaryta su kapotais kogalviais ir aviZiniais miltais.

_ Sko_tai megsta arbat4,j4 geria per vakarieng. Priei tai valgo pusiau rdkyt4 Zuvl.

Prie arbatos duodama dZemo, marmelado, kepsniq, keksq ir kiq saldumynq. Ii aI-koholinig gerimg populiariausias viskis.

Svediai ii Austrijos

AustnT virtuv6 vadinama ,,Vienos" virtuve, o ii tikqjq tai bohcmiika virtuve,papildyta kai kuriais voki5kais, italiSkais, vengriikais patiekalais. Daugelis jr1 nuovokiSkg skiriasi tik pavadinimu. Austrijos virtuve viena gcriausig Europoje, ,,,.-daug nusileidZia pranctzr;. Gamindami maist4 austrai vartoj a daug ivairig priesko-nir2.Jq deda I padaZus, mesos, Zuvies, desertinius patiekalus, patiekalus iilubpro-duktg, naminiq ir medZiojamqjq paukidirl, j jnros gerybiq valgius. Megstamiausiprieskoniai - estragonas (peletrunas), krapai,levanda, darZinis builis, pipirne, kmy-nai, bazilikas, ge1sv6, mairunas, meta, rozmarinas, raudonelis, pelynas, vandens 1eli-ja. SvieZi krapai salotoms, padaZams, bulvirl, kiaudinig patiekalams, jnros produk-tams suteikia gair,tl aromat4. Estragonas labai dera su ivieZiais agurkais, iparagais,Zuvimi, paukdtiena, mesa.

Firminiai austrq patiekalai - tirolietiSka sriuba su ladinukais, jautienos, ver5ie-nos, kiaulienos ir avienos guliaSas, Vienos inicelis, Vienos kiaulienos muiti kot,letai su kienq padaZu ir kt. Vienos inicelis gaminamas ii versienos ar iautienos.DaZnai gaminamas vieniSkas vi5diukas (12-15 min. kepamas riebaluose ir patie-kiamas su citrina ir SvieZiomis salotomis). Austrai m6gsta mesos patiekalus su ivai-riais padaZais, vartoja daug svogunq ir paprikos. Garnyrams vartoja bulves, maka-ronus, ryiius, miltinius kukulius. Garnyro I lekitg dedama nedaug: kelios skiltelespomidoro. c i t r inos i r bulv iq.

Austrai labai megsta miltinius konditerijos gaminius: vanilinius vamzdelius,torrus, krepJelius. Vyniotinius ir pyragai6ius valgo desertui po pieq.Jie visada pa-tiekiami prie kavos su plakta grietinele. Kartu butinai atneiama ir stikline ialtovandens. Per pietus geria r,yn4 ir sodos vanden!.

Svediai i5 Vokietiios

Vokiediai valgo kaip visi europieiiai. Megsta ikrus, pariiuk4 su krienais, deiras,

de5reles. Daug vartoja patiekahl ii kiaulienos ir jos produktg' jautienos, veriienos,

paukstienos, medziojamqjq paukiiig, maiiau avienos. Vokiediq kulinarai 1ra geri

kumpiq, deSrq, desreliq gaminimo specialistai. Vokieiiq deiros Zinomos visame

pasaulyje. Vartoja daug dzrioviq: bulviq, kopnsq (baltaguZig' Ziedinig, ropinig

lr kt.), morkq, burokelig, petraZoliq, ridikelig, 6parage, pomidorg, agurkr2, ivairiqZalumyng ir kt. Sios darZovds vartojamos garnl'rui ir savarankiikg patiekalq gamy-

bai. DarZoves verdamos ar tro5kinamos, o bulves kepamos. Labai daug Zinoma

pariekahl is sparagq. Is jq galima virti sriub4, daryti miiraines, taiiau populiariau-

ii troSkinti iparagai, patiekirmi su bulvdmis ir sviesto padaZu. Vokiediai m6gsta

ivairias salotas: darZoviq, Zuvies, mesos, jas uZdaro aliejumi su actu ir prieskoniais.'salotoms vartojami marinuoti burokdliai, kopnstai ir virtos bulvds. Zuvies salotas

daZniausiai gamina ii silkes ir varikes. Labai megsta sumuitinius su sviestu ir mar-

meladu, Zuvies delikatesais, deira ar sr:riu. Pietums ir vakarienei valgoma sriuba,m6sos arba Zuvies patiekalas ir desertas. Sriubos (porcija 300 g) - skaidrios, trin-tos (su jvairiais garnlrais) ir makaronrq. Dai:nzi ! sultinius pridedama smulkintgdesnakrl ar trinq ivieZirT pomidorq ir saldZiosios paprikos. Labai megsta ivieZigpomidorq sriub4 su rukyta krutinele. Duon4 valgo ba1t4 ir juod4.

Antrieji patiekalai daZniausia kepami, apkepami ar troikinami (mesa). Populiari kepta antis su obuoliais, muiti kiaulienos kotletai drebudiuose, keptos kepenys,deira puodelyje, rauginti kopnstai su deirelemis, kepta Zuvis su kiauiiniene, jdary-

ta avienos hutinele, idarytas par5iukas. Garnyrui duodama raudonguZiq kopusq,raugintq agurkq, kepq bu1viL1, grybg ir ivairig darZoviq. Bulvitl garnyras gali butivirtos bulves su lupenomis, bulvirl salotos, bulvig tyre, bulviniai blynai. Valgiaraityje turi boti populiarus patiekalas karka su troikintais kopnstais, Zirniq tyre irvirtomis bulvemis. Patiekalai riebus, bet neaitrus. Ant stalo butina paddti sviesto.Pietus baigiami kava. Pietums ir vakarienei duodama a1aus.

Bavarai ir Svabai megsta sodiai pavalgyti. Daug vartoja roky,tos mdsos, raugintg kopnstq; dia r,yrauja patiekalai i5 kiaulienos fario, kukuliai. Siaures Vokietijojepopuliarus stiprus grogas ir arbatos punias. Labai paplitg patiekalai i5 juros gery-biq: unguriq, omarg sriuba, Zur'-r1 patiekalai (daZniausiai virti ar troikinti). PlatuskiauiiniLl patiekalq asortimentas.

Megstami desertiniai patiekalai ii vaisig ir uogg (vaisig ir uogg salotos), ledai,pudingai, grietin6le. Patiekiami pyragaidiai ir bandeles turi buti nedideli (30-35 g).Ne viena Svente neapsieina be garsiqjg saksoniikq pyragg ii mielines teSlos su razi-nomis, cukatais, romu. Vienas populiariausiq saldumyng priedq - marcipanas.

Nacionalinis karitasis gdrimas yra kava. Ii rlto kava geriama su grietinele, kar-tais - su karitu pienu. Rediau geria arbat4. Alus - vokie6iq nacionalinis gdrimas.

Geriamas iviesus a1us,lpilant Siek tiek avieiig arba kvapiosios krun6s sirupo. Ii ial-tqjg gerimq geriamas mineralinis ar vaisinis vanduo, ii stipriqjq - I,ynas,likeris, deg-tine. Vokiediai megsta ivelnq, nelabai rngitq baltEji r.yl4. Geria putojanti g6rim4i5 obuolig anynuogir; suldiq ir mineralinio vandens. Siaures Vokietijoje su alumiiilenkiama ir taurele,,skaidriosios".

Svetiai i5 Prancizijos

Prancuzq virtuve daugeli iimtmedig diktavo mad4 Europos dvarg puotoms.Daugelis vakarietiikg gero elgesio prie stalo taisykliq kilo Prancozijoje. Nors Pran-cuzij a nera labai didele ialis, taiiaujoje galima suskaitiuoti net 30 skirtingq mais-to regionq.Tai leme geografine PrancDzijos padetis irjos rydiai su Salia esantiomisItalija, Ispanija, Belgija, Vokietija ir Sveicarije. Prancuzg virtuve - nacionalinisprancuz-rl pasididZiavimas. Jai budingas gausus asortimentas, lvairus maisto 5i1u-minio ruoiimo budai. Iiskirtine ypaqrbe - naturalaus sauso ir pusiau sxuso \ynonaudojimas patiekalams gaminti. Gaminant \yno spiritas iSgaruoja, o likusios me-dZiagos suteikia patiekalui nepakartojam4 skon! ir malonq aromat4. Namg virtuviryra gana paprasta. Prancuzai didZiulg reikimg teikia valgiq lvairovei. Prancuzidkasmaistas yra,,graZus". Kad ir koks paprastas buq patiekalas,jis visada patiekiamaselegantidkai ir patraukliai.Jie megsta valgyti 16tai, pasim6gaudami. Prancuzijoje irverslo reikalai daZnai aptariami prie pietLl stalo restorane. Valgo daug baltos sku-dintos duonos. Prancuziikiems valgiams ruoiti vartojama daug prieskoninir4 au-galg: bazilikai, peletrunai, rozmarinai, pankoliai, laiSkiniai desnakai, raudondliai,darZiniai builiai, diobreliai, Salavijai, petraZoles, mairunai ir kt. PrieS valg! prancu-zams butinai reik6tg pasiulyti aperitla/o - apetit4 Zadinantio gerimo. Po valgio ge-riamas didZestlvas - tai gerimai (konjakas, likeris), skatinantys virSkinim4.

Mesos patieka.lus prancuzai gamina ii jautienos, veriienos, avienos, naminiq irmedZiojamqjq pauk5diq, rediau i5 kiaulienos. Mesa daZnai valgoma be garnyro(i5 pradZiq mesa, po to garnyras). Mes4 daZniausiai kepa, verda, troSkina. Pagalapkepimo grilyje laipsni mesa buna: labai kaujinga (bleu), fua;qinga (saignant),pusiau iikepusi (d qaint), visldkai likepusi (bien cuit).

Megstamiausias patiekalas - keptas suris; jis patiekiamas su keptomis bulvemis.Gali buti valgomas kaip uZkandis ir kaip desertas. I5 surio gaminamos sriubos.

Prancizai labai megsta austres, langustus ir omarus, varliq Slauneles, veLtagy-vius, pa5tetus, salotas i5 lvairiausig darZovir2 ir vaisig. Prancuzams butinai reikiapasiulyti baltojo ar raudonojo r,yno. Svarbu grieZtai laikytis taisykliq, koks r'ynassu kokiais patiekalais dera. Daugelis prancuzq po antrojo patiekalo m6gsta uZval-gyti surio, o po deserto iSgertijuodos kavos. Prie kar5tojo patiekalo iprasta atskiraiduoti kopustg, pomidorq, ridikelig, agurkq ir kitq darZoviq salotU. M6gstamiau-sias prancuzq valgis - kepta plekine.

Pusryiius prancuzai valgo lengr'rrs: vaisiq ir darZoviq sultys, sviestas, vienas

kiauiinis ar kiaudinig patiekalas, diemas, bande16, kava. Pusrydiams megsta valgy-

ti varikg, grieting, gerti kei{4, rugus! pien4.Taip pat valgo om1et4 su uogiene' su1-

tinius, konditerijos gaminius.Antrieji pusrydiai (landas) valgomi 12 valand4.Jie yra kiek sotesni, tai pietus be

sriubos. Galima siullti ialtg uZkandiig ii juros produktq ir Zuvies, viitienos patie-

kalq, ldarltq ar troikinfl+ darZovig, nesudetingos gamybos antrqjq patiekalq'

Pietums (nuo 18 iki 19 val.) galima pasiu\'ti europietiikos virtuves Saltqjq pa-

tiekalg. Pirmasis patiekalas skirtas apetitui suZadinti. Sriubos jautienos sultiniai

ir trintos sriubos (ypai i5 svogunq ir pomidorq), taip pat uZdarltos sriubos. Stip-

rus sultinys kons omt. (cansomm{) verdamas ii q skerdienos da1iq, kurios duoda ge-

resni nuovirA ir aromat4, arba ii viStienos. Jis valgomas su pyrageliais, skebuiiais,

su lvairiais garnyrais. Trintos sriubos gaminamos i5 lvairiLl mesos produktq, veZiq,

paukSdiq, Zaliqjq Zirneliq, ZiediniLl kopustq, iparagq. Populiarios sriubos kremai,

uzd"ryto. kiauSinio plakiniu ir sviestu. Tiintos svogung sriubos' Zuviene ir sriu-

bos-kemai yra prancuzr+ kulinarg pasididZiavimas. Sriuba (porcija 100-300 g)

valsoma tik su balta duona.I5 antrqjg patiekalg paplitg patiekalai ii juros iukudig, upetakio, karpio, ungu

rio. Zrwi prancuzai kepa arba verda actu parugstintame vandenyje. Tadiau megs

tamiausi antrieji patiekalai yra i6 mesos, lpai bifiteksai su skrudintomis bulv6-

mis, ragu i5 jautienos, veriienos at avienos su astriu padaZu ir lvairus kepsniai.

DaZnai 5ie mesos patiekalai patiekiami be garnyro, tik su kvietine duona. Mesos

asortiment4 papildo Zverienos, medZiojamqjrl paukiiiq patiekalai, kurie daZniau-

siai buna jdarlti. Prancuzai m-egsta aitrius uZkandZius, alyvuoges, agurkus. Daug

ddmesio skiriama padaZams. Zino-" darrgiau kaip 3000 padaZg roiig. Prancuzqkulinarai sako, kad gaminti, kepti ir virti galima iimokti, o ruoiti padaZams reikia

tureti jgimt:1 talent4. Prancuzai gali nesuvalglti mdsos, bet padaZq suvalgo butinai.

J padaZus pilama ryno, konjako.

J valgiaradt! galima ]traukti delikatesq, rrkltq gaminig, garnyrui - darZoviq.

Po pagrindinio patiekalo patiekiama lekite ivairiq snrirl ir vaisirl. Suriai - nacio

nalinii prancozq valgis (Zinoma apie 450 suriq rudig, populiariausias ii jq ,,Rokfo-ras"). Surio \ralgoma priei desert4 ir kaip uZkandi per pusrydius. Su s[riu valgomivaisia i : obuol ia i . k iauie ' , ' ' lnuoges.

Deserto patiekalai gali buti kariti ir 5a1ti. Karstas desertas - saldfs omletai,blyneliai, sklindZiai, iarlotes. Saltas desertas - kremai, Ze1e, kompotai, 1edai, milti-

niai konditerijos gaminiai, vaisiai ryne, desertiniai kokteiliai. Valgydami prancu-

zai maistA uZgeria rynu (per pierus ir vakarieng). Mielai geria ir mineralin! van-

deni. Ii stipriqjq gerimq paminetinas konjakas, armanjakas, aperi$vas bei likeris'

Prancuzidkas putojantis r,ynas i5 Sampanes provincijos vertinamas labiausiai. Alus

Prancuzij oj e tik antraeilis gerimas.

K,nys su sarotomis. prie kiekvieno l"*iii" brffi ffir:::i::nil.$T:HT:Kos duonos' veliau ve1 siuloma lvar'g rndir-1 snrig ir vaisig arba saldaus deserto.

Sveciai iS BelgijosAukidiausios klases restora.,g****#***+t*#**,tf*t;if;ffi

'::J,':l:r;rt.^, sumudtiniq ir kanape pakaitalas, jvairio ."r".,, iiiX,ilT:ilfj.JJ1

r"t?*1Tf;::"-T"::',li'1"'pagrindas - svicZi ir kokvbiiki vietos produktai.

ft ffi H;i :T":ff '1T ffi*Ti:*- "H::*,::'.*,fi *L*h;t'ausus sriubg asortimentas. popuriariausia

brabantiikma is darZovis susmuikiai sr i;#,#;:l:U;;l: *;*fu *:",ru,,r -+'l"li :il:,,: J;ifri},',''.t;;i******it**N$*r-r,,,:,ruplaukte plaukti tiritame pada'' l:T.',:fr R3t-, *6tP:**:t*fun1,#*'*"',?itr;*Td+d1*;:1#l',i,"+::i"i:l-'$il::Tl;;y"""'",Trr"ii:'ffi *l*f ff r*1*1t'#il*#,".;Tif#ri#ffi rtr_i;fJ:'Jtil'.'il:i'ifil;n';::.q:-o.15 I'r'"0"'1""i p),riu,i.ki"-n, Birstek,;:t;ii,',ff :fj;',ffi ;ij,hi#1i1,tf,fi;x-"llT,'"i:il:'*ff ;*::::n_ffiT_:,?tff fi:i#{'jj.;1,1'":11.Tff .Tt::ffi:'[},,;1ff ::1"::*ll jTf;.t3 jlm":l;ry;-*ji;:iln:ffi :i,T:i::?ili;;ff iT**l;lH;i[""'.',,-,.;1;il*.,'1iflti"",t'"Tii*:sil*il,""*sgiq i, kreveciq gai,J ;;##?;::: T:iffi:yil:fi'i"1;i*'* r*uo,**;

dymo vitrina, r.u,io;","aJJ]J,1;l :;i;p:i !'"il:ji ffi:1,;ili:":_:,J:i]ifl ,

ffi ,'i!:51'L'ii'1"?,1;fljliifix';i"::*X',H,T:i,, i, r,v,.,,og.mis vy-',r,'ii"i'+ l"t i"i'r". u;f;;" salis, tadiau bergai nera o,o"tl"r-ui1*.t'a

puikirlKad organizmas eeriau isisavintg maist?, v;kare g.ri._u lvarrig ruiiq arbatos(pvz., m6tq). Belgai iroka iivirti ,f."ra o*a. l"i.yrri_, irr. *"r.. duodama na_rniniq sausainitl (pis to /i). N an

surto. r,i ur,,i Jao,,u,,, .;;Til,i:i1lffJ]il*:::"0'iu kav4, i kuri4 deda jo-Kaip ir Prancnzijoje, Briuselio ta"ti1. qri. ,""a.nojo sauso .r.yno patiekiama

::j::::3l1s!']o.,'-,'g,.pib-'.rto dZiovintais salierais ir druska. Betgai megs_ta aru'Jo gamlnama daug ir jvairaus. Kiekviena alaus ruiis geframa tam tikru iaiku:6viesus' s'pnesnis alus puikiai tinka prie prieipiediq p",t.r.?r.] ar troikuliui numal-iinti, tuo rarpu tamsesniu) stipresnii utu_i _eguuli_-'';rl';irr..

Svediai i5 Olandijos

Aukiiiausios klases restora:

fr'*;+**;l1i*trF!;id,:*ffi #*ffi nti::*z:,#; ;","; ;,J:iii? jX'i;"llli'i,:; JjfjllH:::i:ifilil"ilH;vatgo nedaug, o vakariend, 1.p2 ",rJ,",,.p,si'.",* ffi ;;;;i:r: fi'ilffi:i ffi ffi ,ili,ij[,Ji",91';i='Sriubos verdamo,,odin,,,,"r,n",i,,rl_f ,r"i.;;;;i:;;" soiis prieds bei;:1:: 9]""0t",13

llbai gausus pi.no pruiukts "rorri,,.,.n*. Daugetis srlris turixtnyrrg aromat:1. Ii darZovig gaminami pirmi"ii l,

-"iqi f ",iekalai,

garnyrai bei

_^-li.T"jt vieta tcnka Zuviai, ypad silkei, taip pat naminiq gp,ulig rnesai. Zuviespatiekalus olandai dausiausia gamina iS _.nijr, pl.ksnlrlaiar,ir.,t"r, o

^arq. Zu_vis daZniausiai troskinima i. i,t";rro-" ,i,f;;;"";;;:'; ,algoma su virtomis

fr ff :;-'.::ij:#ji,',ffi :.,:;:'..,.:.Ht:,#il:i:fr jHlf;J,T"HtH;i lJ::::n:. ?ill l; l;:" :l lLrds deiikate"a,. r. z,"i..; 0,,,.0,,0 popurirriru,ir,'.'" ̂',,,. I I' lli:?j,::l il:il.'Jil\):i: ::: ;jili,;:*: *-,,ll,l:tais petrazoliq lapeliais. Taip pat mdgstamas

"rr."iiq. i"p:^, sterkas su dariov6-mls ir virtomis bulvemis. kur;

+'u"*,"-.r r",-rr'r#;}i]'|:,#:i#tiekiant palaistomos tirpintu sviestu ir

Nacionalinis mesos patiekalas yra chut_Eot _supjaustl,ta gabalais virta jautiena.

;":il;;t;;;"""1 iJ'i* i'Ladienos desreles' sud6tos ant obuoiiq ir bulr'rq tv-

;"Ji.il; ffi;;-r-i-r.i ""r'i"e' spalvos apkepinti 'v'cu::i

ir apibarstomapipirais''""

l3;t;;;;eg*"-ip"ti"k'l'"i'.1""tiinot fite'tytietiSkiryZiuoatiekalai'kauji-

ne, kepenind de5ra, omletai, troikiniai' kartu pirmasis ir antrasis patiekalai.(vien6

""Jl ""it"f.A"s),' paukitiena' M"'o'' z"uiti' saldieji ir miltiniai patiekalai pa-

ffi;"fiil;"ti". r"t* su kitais prieskoniais cinamono pridedama ruoiiant

ffi1, kiuulie,'t4' jautien4' M6g6jai net kav4 geria-):t:i::*

Labai populiarus suris' su iut gaminamos salotos' sumudtiniai kanap'i ' Popu'

tr"rol"i.,lt il.tl,ti"i' 'r*"it"to'pyrago riekeles aptepamos wiestu' uZdedamx

ril;;;;;ililis arba riekelemi""pl"ti'rytot tl"uios.mesos bei pomidorq ir ap-

kepama orkaiteje. Kietieji suriai vartojami-tarkuoti kaip prieskonis prie sriubrl ir

antrqiq Patiekalq.Olandai geria daug pieno, kavos, kakavos' Olandi6ka kava verdama taip: L00 g

stiprios kavos, 30 g kiausinio tikerio, 1 't"lo

daukitas plaktos grietineles' 10 g kaka-

vos milteliq. J puodel! su karsta kava ]pilama likerio' ant viriaus uZdedama plaktos

grietinel6s'ir pabarsroma kakavos Tilj:il"ll'- -..,,^-... ̂1.-,1., lil.eris Advokat... iis"'T^t'"':L'##;;' ,t*';Gtj"

"tiq populiarus olandq likeris "Advokat"'

jis

saminamas i5 spirito ir kiaudinio tryntq'

Svediai i5 Skandinavijos Salig

Siaurds Europos Saliq virtuve yra panaii' let-3klrias1 nuo kitq Europos 5a1iq'

pagrindinis produktas - zovr. ir jrlros gerybes lS jr],, taip pat su jomis' gamina-

-"", ,"f"i"r, oo-ieji ir antrieji paiiekulai' Mtgsta saldesnius pirmuosius ir antruo-

-*;;;;::;;t;l

- p"ti"t'"t'i'' Netgi duona .uri gerokai dauiau cukaus' Visq

Skandinavijos ialiq p"ti"tt"turn' bodirigas saldziarugd:U-tl:.1]t' G"tt"dami mais-

tq'rk^Ji;" t t ^riii^ ',n'.'n',b'uknei

cukq' kapus' grietin6lg' obuolius' sllvas'

Populiarus taip p", o^"o"'u " 'Lio-' p"ti"ft"f"l 6 ̂ "ti"n"a'

veriiena' kiauliena)'Me-

sa verdama ir troskinama'Skandinavijos 5a1yse vartojama daug pieno ir jo produktq Garsos skandinarnl

,oriJlis Ur,re, ar olkos pieno)' Suri va'igo su. wiestu' ridik6liais' salierais' svoginq

laiSkais.Vartojam" d""g k'"";;,'";i5't;""i'l ir kitokiq darZoviq'vaisiq bei uogg' Vi-

,.* lf.""at"i"t;o, rdyi" tt"tlt"'is patiekalas valgomas vien4 kart4 per.dien4 - p;r

;;,, ilil;; ,ery"i 1tt-io "il: "* l*:11-t"".:1T::j:T#llffi::X;[:T];::il:.'i6:t"'it'"'"*t"*i' aptepti sviestu ar specialiomis mas6mis'

Beveik nevalgoma avlenos, garnyrui tt"u^ttoiu*" ryZiq ir makarong' nevalgoma

skudinq bulvig.Skandinavijos ialiq tunstams pusrydiams rekomenduojama duoti Salto pieno

ar keQro (geria ir suaugus*1l' i' i"L"i) ' dvigubq porcij4 sviesto' uogiends' kavos

;:Xj:i#ffi?il;ff ;:"':dffi;;"* lt.'.'* :il.T: latiekalq i5 varikes ir

gvienos. Skandin".'"i -tg'ta'

t'-kiuinietis"kut baridius' blynus su grietine' biril gri-

tiq ko59, Zuvies delikatesus, nat[rali4 silkg su kar6tomis bulvemis'

Desertui rekomettol'o1"t"n i"itZlq "ai'iq i'

"ogt1' konsen''uotq vaisiq kompoq'

bdil;il;;il, p"ai"e.l z'te, p"il'i'+ l,1;: i*-L::t:;H:'o,i:l' birtinai turi

fli:ffiT;iliJ,',ffi,',-,;;l1;;*$rn;:,.:,';nl5",'lislaalizye

t:l'"Tn:#hI*r,;*#x'**1ry"m':i:i"i""Ti'lT"'rHLf i;l:#:{f :r*lll**x:\;v":liT;1iii:::*rffi;iiT,*ilHif,:lo;:'*'il;;;;1":::l;f1'.*,11sieproduktai:kep-ta m6sa su marinuotomis c""ou"rni' ir lyiniomis' kepenine dedra su aniiuviais'

,d,";;;t"r""',rspaukdiirlmesail::lYJ"fJl?y,1"*"::t#;:T"Tli:,ffi ;',iil:",t;tiilt'5;1;:'?li5i"#';.;.z""Jo*':";"i'a".'g'"u"diduis'i1us1iH ffiffi,;;-i-ugr,^-;iais Hanso Chrisiiano Anderseno sumuitiniais'

,ffi*i:fu ffi :,"J;ff :*;*t*;x$::1+':"ffi f; iTr;""'tri.,bl; :;;;to,,iq,z,,,ri"r,.".os, alaus' Labai p"pllii:l,:, , ^..-:^,..rrrrrr rr-r"..-SrluDos - u?irzuv'* "-'*"''tt"

trto"io, tt"' d"dut" kttb"liais supjaustyfli rngS-..Zasies sriuba" yra saldziarugdt

;;;:l*1"'"'*',:*r'^',Tll'-T*x*fltrn*r:!l^'idsi1k6s'menk6s'

mi;#,:'mf*l***r;;=i{;33"$ff #*td;Ti,'#',:ril'''i"i;-"i:i#illl"J:*ft H;i;Ti?:r":i",fil:,':*i'"?o'i'i'"'p"'"r'-*:1*#;Hug*i.' i1;"H"i1il{tfiffi'"ffi?:1"{:::ff#f r""Jx,''#*rmxu:i:l'fr i::*?xffi il'Jff#'3'ffi [1:;1*:1#*:*:::11'ff ;fi lll,;L"ff r*':ffi ::ii:Iili#;''"''-ii:Jiffr'"1; patiekalq gamina i5 avienos' bet mdgsta ir Zuvies patiekalus su

l:l:'i;i*,1*'l'lJ;;l*;***: ;*:t;iil""i';f 'T"tff il:l'

ir Svedus norvegai valgo maZiau. Maitinimo imon€se pusrydiams ant ulkandZiqstalo iprastas gausus 5a1tg Zuvies, mesos patiekalg ir uZkandZig, kumpio, deiros, s2_Iotq, kiaudiniq, surio, sumuitiniq ir lvairiri ru5ig duonos asortimentas. Lankl.tojaivisk4 pasiima patys. Padavejai atneia arbat4, kav4, kakav4, pien4. Lygiai taip pa1org_a_nizuojami antrieji pusrydiai, arba landas, kurie valgomi per pusiaudieni.

Norvegai pietauja antroje dienos puseje. Populiarus patiekalai ii Zuvies.Ji daZ_niausiai valgoma su garuose virtomis bulvemis (nuskustomis). Norvegai megst4trodkint4 Zuvi su lyd1tu sviestu, Zuvies maltinius, menkg su kiauiiniq padaZu, kirrisgaminarnas su iSplaktais balq'mais, taip pat pleking, negg, 1aii54, ivieZi4 ir sud1.t4silkg. Ii mesos patiekalr; paminetina,jureiviika mesa" (orkaiteje apkepti su svogu_'nais ir bulvemis sluoksniuori jautienos gabaliukai). Orkaiteje taip pat apkepamosnorvegiSkos deireles, sudetos ant nuvalytq ir skiltelemis supjaustytq obuoliq. Me-sos patiekalq asortimentA papildo naminiai ir medZiojamieji pauk5diai (tetervinai,kurapkos), Zveriena, lpad briediena, elniena. Norvegai megsta karStus pastetus (iSkiaulig ir elnio kepeng, grybq ir kiauiiniq).

Desertui valgo pyragaiiius, vaisius, Ze1e, 1edus. Megstamiausias Skandinaviiosialig gerimas - kava.J4 geria ne tik po pusrydiq, pietrl ar vakarienes, bet ir kiru die-nos metu. Geria pien4, arbat4, sodos vandenj, a1g, viskj, dZin4 ir lvairius likerius.

Suomiai mdgsta sodius pusrydius, blynus su lvairiais Zuvies uZkandZiais, py.a-gus su Zuvimi, piene virt4 kvietiniq kruopg koig. Suomiai rlte geria pien4, ke{,rEir kav4 su pienu. DaZniausiai valgo Zuvi ir mesos produktus. Duona -juoda ir bal-ta. Geria mineralinj vandeni. Suomijos teritorijoje yra keli tukstandiai eZerq, tven-kinig ir kitg vandens telkiniq, kuriuose veisiasi daug gelqjg vandenq Zur..L1. Labaidaug vartojama ir j[ros Zur.r-1. Mi5kuose gausu grybq ir uogq, paukidiq ir Zv6riq.Pietiniuose ialies rajonuose auginama daug vaisig ir darZoviq.

Suomiai noriai valgo grietine pagardintas darZovir.T sriubas, lpai kopustg, an-tienos sriubq su obuoliais ir juodosiomis sl1,vomis. Su sriuba valgo juod4 rugingduon4, aptept4 silkes sviestu.

Megstamiausia Zuvis - 1a5i5a.J4 valgo kaip Salt{i uZkandi (rukyt4 ar sadyt4) irkaip antr4jj patiekal4 (kept4 ar troikint4). Si1k9 valgo sudyt4, marinuot4, rnlq/tE irivieZi4.Jos deda ! darZovig salotas, kurios uZdaromos aliejumi ar majon ezr.Kept1kuprg valgo su keptomis bulvemis ar bulvirl piure. Megsta menkes salotas, i kuriasdeda kiauiinio, svoguno, virto burok6lio, salotq lapg ir uZpila majonezu su raugin-tu pienu ir garstyiiomis. DaZnai salotos gardinamos grietine ir raugintu pienu.

I5 mesos patiekalq paminetina elniena, kuri vartojama tiek dvieZia, tiel rukyta.Maitinimo imonese gaminama briediena su grybais, aviena krapg padaZe, jautie-nos maltinukai su razinomis, bifiteksas su svoginais. Bifitekso garnyras - mari-nuotos brukn€s. Mdsos patiekalai valgomi su darZoviq garnyru. patiekalai riebirsir kaloringi. Vartojama daug laSiniq, sviesto, Zalumyng, svogDnq, iesnako.

Suomijos mi5kuose gausu brukniq, melynig, aviedir2, Zemuogig, ii jq verdamidZemai, uogienis, kompotai. Populiarus patiekalai ii miltq: blynai, blyneliai, pyra-

gai su Zuvies ir kitokiais ldarais.Suomiai ypac megsta pien4 ir kav4, jq geria su suriu tris kartus per dien4.Svedai. Palyginti su norvegrl, ivedq virtuve lvairesn6 ir specifiikesne. Pirmiau

sia skiriasi pusrydiLl uZkandZiq stalas. Norvegams ant uZkandZir; stalo turi b{rti vi-

sas pietll patiekalq asortimentas, o ivedams - ialtr{g uZkandZiq rinkinys, po kuriq

dar bus valgomi pagrindiniai patiekalai.Tiadiciniai Svedq valgiai gaminami i5 paprasdiausig produktq, kurig visada yra

po ranka - kiaulienos, si1k6s, kopnstg, Zirniq, bulviq, mi1q.^

Svedq uZkandZiq stalas - tai lvairus Zuvies patiekalai su marinatais ir padaZais.

Be /uvies patiekalg, Svedg :uLkandLi4 stalui budingi Saltieji mesos patiekalai ir uZ-

kandZiai (virta atvdsinta mdsa, )pad veriiena), kiauSiniq patiekalai ir uZkandZiai,

suris ir patiekalai su suriu, rauginto pieno produktai, vaisiai, miltiniai konditerijosqaminiai. Labiausiai paplitusios sriubos tamsi pupeliq sriuba su kumpiu, /irnigsriuba su rnlq'ta mesa ir,juodoji sriuba", kuri gaminama pridedant kA tik papjautoslqsies kaujo. Verdama alaus sriuba (su citrino,s Zievele, cukrumi, svogunu, kiauiiniuir nedideliu kiekiu pieno), Zuviend, sultinys. Svedai sriubq valgo ketvirtadieniais.

Zuvies patiekalq asortimentas labai lvairus: troskinta lydeka su lydytu sviestuar kieng padaZu, kepta laiiia su grybais, apkeptas ungurys su baltuoju padaZu,jau-na marinuota silke su SvieZiomis bulvemis, Zuvies file (Zuvies farias, sumaiSltas suiiplakta grietines, kiauiinirl trynill mase bei atskirai i5plaktais baltymais; visa taiapkepama orkaiteje su Zaliomis salotomis, uZdarytomis majonezu). Svedai megstanaturali4 silkg su virtomis bulvemis (SvieZiomis), keptas bulves su skumbre, orin!Zuvies pyrag4.

I5 antrqjrl mesos patiekalq labiausiai paplitg ke tbulles - misos maltiniai su Za-liomis pupelemisl stensk panna porcijomis supjaustyta kiauliena, troikinamaaliejuje ir mdsos sultinyje, ! kurj dedama kiauliq inkstg, bulviq, svogunq; asorti iSjautienos, veriienos ir kumpio, kuris valgomas su virtomis bulv6mis, svogunais,kiauiiniene;jautienos bifiteksas su burokeliq ir keptg bulviq garnl'ru. Nacionali-nis valgis - kubeliais supjaustyta aviena, troikinta su baltaguliais kopustais ir bu1-vdmis, jautienos krntinele su bulvemis ir beiamelio padaZu. Maitinimo imondsegaminami tokie visiems Zinomi patiekalai kaip 5nicelis, rom5teksas, fi1e, langetasir kt., tadiau Svedg kulinarai suteikia jiems specifin] salstelejus! skon!. Svedijos virtuv6je labai daZnai naudojamas mesos farias.

Svedq virtuves lpatumas - vartojama daug kapq, jg dedama ! ialtuosius ir kari-tuosius patiekalus. Svedai megsta valglti saldZiai, cukaus deda net i kepenrl paite-tQ, marinuotE silkg, duon4. Labai megsta blynus su brukniq uogiene.

Ii karitqjq gerimq pirmenybe teikiama kavai. Taip pat geria pien4, mineralinivandeni, vaisvandenius, alq.

Svediai id Italijos

tadicine italq virtuve - tai grynai lia ldiika virtuve. AtsiZvelgiant ! gamtinessqlygas ir Zemes ukio strukturq isskiriama Siaurcs, vidurio ir pietg Italijoi virtuve.Italq virtuve panaii i prancuzq. Italai labai reiklus etiketo taisyklems. Vienas bir-dingiausiv bruoZg - vartojama daug makaronq ir ryZiq patiekjams bei garnyramsgaminti. f makaronus pridedama svogunq, desnakg, pomidorg, surio, majonezo,grybq, silkirl. Ii prieskoniq pirmenybe teikiama desnakui. provanso aliejus naudo_jamas salotoms uZdaryti ir maistui ruoiti. Nacionalinis valgis - makaronai spageti(spaghetti). Su virtais makaronais (porcrja 250 3OO g) atskirai duoda-a s'ielto.r arkuoro .nr io, ivair iq prda2q.

RyZiai taip pat gaminami lvairiai (rizotto, rizipizi ir t. t.). M6gstama kukuruzrlkruopr2 koie palrnta,knri vartojama garnyrui, o kartais valgoma vietoj duonos sukepta mesa.

P:ieskonius italai vartoja saikingai. J avienos, verSienos patiekalus, Zuvienes,paukitienos, grybLl, kiauiinir2 patiekalus dedama rozmarino. Bazilikas barstomas

^nt p^daLU ir uZpih2, sriubg ir salotq. Salavijas patiekalams suteikia pikantiiko

aStraus skonio.Jo dedama i apkept4 ir marinuot4 Zuvl. Kmynai pagerina medLio-jamqjq paukidiq, juros Zuvies patiekalq ir pomidorq salotg skonj. Juodieji ir kve-piantieji pipirai, muskato rieSutas, petraZoliq 1apeliai, 6esnakas ir paprika - butinii ra lg maisto pr iedr i .

Pusrydius italai vaigo lengr.us: arbata ar juoda kava su pienu ar grietinele, su-muitiniai ar skrebudiai, sviestas, medus, dZemas, balta duona. Butinas pusrydiqkomponentas - ivieZi vaisiai. Pried valg! geriamas aperig,vas.

Per pietus valgoma daug ivairig uZkandZig: ivieZiq darZovitl ir jr2 salotg, deirqir kumpig bei rukytq mesos gaminiq, andiuviq, sardiniq, kabq, austriq, daltai ru-\.tos laSiios ir tuno. Populiarios Romos salotos su silke (supjausg,ti pomidorai,pievagrybiai ar kiti grybai, svogunai ir si1ke, uZdarl.ti majonezu). Salotoi daugiau-sia gardinamos alyr.r2 aliejumi ir r,yno actu. Labai platus sriubq asortimentas, ypaddarZoviq. Noredami suteikti sriuboms aitrumo, italq virejai prideda j ja, pri"iio-nig, desnakg, jpila r,yno. Sriuba gali buti paskaninama nuluptais pomidorais arbapomidorq pasta. Serviruojant sta14, kartu su lrankiais padedama stiklo indeliuosetflnto parmezano surio.

_ Antrieji Zuvies patiekalai gaminami ii ungurio, karpio, lydekos, laSidos, upeta-

kio,juros Sukudiq, tuno. Kepama daugiausia su Provanso aliejumi.Ii antrqjq mesospatiekalq pirmenybe teikiama veriienai, avienai, viitienai ir subproduktams. IS ver-iienos ir avienos gaminami bifdteksai, muiti kotletai, maltinukai. MedZiojamqjq irnaminig paukidiq patiekalai gaminami maitinimo lmonese. Garnyras su iiais patie-kalais - Ziediniai kopustai, Zalios pupeles ir Zirneliai, iparagai, ipinatai, pomidorai,porai, aguro6iai. Populiariausi yra riebaluose kepti maltinukai su pomidorais, svo-

gunais, petrazolemis, desnaku ir apibarsryti tarkuotu astriu suriu, taip pat apkepta

idpjova, kuri supjaustoma nedideliais gabal€liais ir uZdedama ant plonq kvietines

iuonos riekudig, o pried patiekiant apdedama Z4sies kepen6lemis ir triufeliais.Italg virtuve nefsivaizduojama be makarong (igasta). Jg Italijoje galima paragau-

ti paiig lvairiausiq: nuo tradicinirl vermiSeliq, spagedig iki nelprasq formq suktq-

ig rotini.Makaronai paprastai paduodami su keletu plonq grieZinelig surio." Italai gamina daug suriq, ii kuriq paZymetini gorgoncola (,,RoHoro" tipo) ir

parmezanas. Pastarasis dazniausiai vartojamas tarkuotas, kai patiekalai apkepami

orkaiteje, jo dedama i skaidrias darZovig sriubas. Nacionalinis valgis - Romos su-

rio Snicelis (surio gabalai paniruojami dZiuves6liuose, apkepami riebaluose ir patie-

kami su bulvemis ir Spinatais). Italai darZoves ne verda, o troikina savo sultyse ar

riebaluose. Nem6gstami maltos m6sos ir riebios kiaulienos patiekalq. Vakarienes

rnetu valgo darZoviq sriubas, Zuvi ar mesE ir butinai darZovig-ltalijoje kepama plokidia, apvali balta duona. Pica pagardinama Zolelemis, ke-

liais alyr'r1 aliejaus la5ais ir svarbiausia - keliais sudytais andiuviais, mozarelos su

riu, raudonaisiais pomidorais ir baziliko lapeliais.Italai retai desertus gamina namuose. Labiausiai jie mdgsta vaisius, kurie kaip

saldus patiekalai yra patiekiami iStisus metus. Tikrus desertus italai po pagrindi-nio patiekalo tiekia tik ypatingomis progomis. I5 desertq pirmenybe teikiama mil-tiniams konditerijos gaminiams: populiarls pyragai su kaitonq ]daru, oriniai sau-sainiai, tortai, krepieliai ir pyragaiiiai. Valgo daug ledg. Pietns paprastai baigiamistiprios rytietiikos kavos puodeliu ar italg SirdZiai miela kapudino su pieno puta irkakavos milteliais. Italijoje geriama stipri juoda espreso (it. espresso) kava,ji visa-da patiekiama maZuose puodukuose.

Vakariene, kaip ir pietus, susideda i5 keliq patiekalq. UZkandZiui daZniausiaiduodama kumpio, saldZiq melionq, deirq, Zaliqjg ar juodqjg allvuogirT, marinuofl+ grybq, kiauiinirl su darZoviq garnyru, artisokq (iivirtq pasudytame vandenyje)su marinatu. Vakarienei daZnai patiekiama darioviy sriubos, Zuvies ar mdsos irbntinai darZovir.l. Kiauiinio trynys uZkandai - italq virtuv6s )?atybe. Z \ tryniaipatiekiami kriaukleleje su citrinos sultimis.

Duon4 italai valgo tik baltq. Patiekalai duodami tam tikru nuoseklumu: a5trusuZkandis, sultinys, mesos patiekalas, saldusis patiekalas, soris su persikais, kava.

Italiikas r'ynas Tinomas visame pasaulyje. Vyno geriama daug. Labiausiai m6gs-tamas raudonasis r.ynas. I5 stipriqiq gerimU populiarus ryiniq likcris ,,Maraskine".

Sveiiai i5 Ispanijos

Ispanijos patiekalai yra aitrus, nes dedama daug aitriq uZdarg ir prieskonig:raudonqjq pipirLl, dafrano, jvairig prieskoniniq Zoleliq. Virtuveje nei6siverdiamabe pomidorq, baklaZanq, all'l'uogig, Sparagrl, artiiokq, svogunll, desnakq, paprikq.

fvairiq rniiq Zulytes, daug patiekalg, patiekiamg maZomis porcijomis kaip su-muitiniai arba kaip atskiri produktai, valgomi rankomis. Restoranuose iios maZosuZkandeles skirtos apetitui suZadinti.

Ispanai megsta leng"lus pusrydius: karitas 6okoladas ar kava, sumudtiniai, page_rintos bandeles. Per pietus valgo salotas ar ialtus uzkandZius, sriubq, antr{i iuviespatiekal4, kiauiinig ar mdsos patiekal4 su darZovig garnyru, desert4. populiariau_si uZkandZiai: veZiai, langustai, andiuviai, moliuskai, tunas ir kitos Zurys, dedros.kumpiai, rukyti gaminiai. Tarp uZkandZiq karaliauja r,ytintas Serano kumpis. Jisplaustomas periviediamomis riekelemis ir patiekiamas j stal4 pirmiausia tik jpy_lus vandens atsigerti ir kielvienam restorano sve6iui padejus [o bancle19. Sis k"m-pis yra ispanq pasididZiavimas, jis gaminamas ii specialios ruiies kiaulir; mesos.Megstamos salotos i5 pomidorq, agurkq, saldZiosios paprikos, svogunq ir desnako,uZdarltos alryriogig aliejumi ir actu. Salotos patiekiamos labai atialdltos, kartaisnet su ledo gabaleliais.

Nacionaline sriuba olja potlriga - mesos sultinyje virtos jvairios darZoves.Priei patiekiant apibarstoma tarkuotu suriu su petraZolemis. Ne maZiau populiarisri'.tba puiera, kuri verdama iS jautienos su mesos kukulaitiais. Labai populiariostaip pat darZovig ir trintos sriubos.

Ii antrqjq patiekalq paminetini ungurys su desnakq padaZu, keptos jOrq Suku-t6s, orkaiteje apkepta laii5a, keptas upetakis. Ii m6sos patiekalq m6gstami avie-nos kepsnys, muiti avienos ir veriienos kotletai, kiaulienos iSpjova su pomidorqpadai,u, antis su ryZiais, keptas kalakutas, jautienos bifiteksas. M6.u kepa-u arigroteliq arba troikinama. Garnyrui patiekiama bulvig, ryZig, virtq ar troskintUdarLovig (pupe1ig, svogunq, kopustLl, iparagq, ipinattl, pomidorg) arba ivieZiqdarZovir-1. Madrido viStiena gaminama su pievagrybig ar svogung idaru, valgo-ma su salotomis.

Pietus ispanai baigia suriu, kompotu, ivieZiais vaisiais, pudingais, pl.rageliais sumigdolq kremu.

Ii gerimr2 populiariausias ispaniikas vynas, ypad cheresas ii Andaluzijos ir ma-laga. Cheresas geriamas atialdytas kaip aperitl.vas (ypad sausas). Sausieji r,ynai pa-prastai geriami valgant. Mielai geria ir vermut4, a1q, nealkoholinius gerimus, pvz.,migdolLl pien4, kav4 ir iokolad4.

Svediai i5 Portugalijos

PortugalU virtuv6 ne tokia aitri kaip ispanq. Portugalai megsta sulting4, riebi4mesE su lvairiais padaZais ir darZovemis, bulvemis ir ryZiais. Daug vartoja provansoaliejaus, megsta sriubas, Zuv], juros gerybes, miltinius konditerijos gaminius. Dauglvairiq patiekalq gaminama ii kiau5iniq, subproduktg ir darZoviq - bulvig, kopusrrl,mor\, svogunq, pomidorq. Vynus paprastai geria portugaliikus: portvein4, muska-

teli, mader4. Pagal sen4 technologij4 gaminamas Porto lynas. Portugalai l.ynq ge-

ria, uZk4sdami suriu. Suris valgomas tiek SvieZias, tiek specialiu budu subrandintas.

1,{ielai geria ir alq. Megstamiausias karitas gdrimas - kava.

Sveiiai i5 Lenkiios

Lenkq virtuve panadi I rusg, lietuviLl ir Siek tiek i pranc[zr]. Lenkq patiekalaiyra sotus, tiriti, maistingi, rieboki, r[gdtus ir aitrus. Pusrydiai lengvi - kava ar arba

ta su 5a1ta mesa. M6gstami verdienos, jautienos, kiaulienos, paukitienos, medZioja-

mqjr2 pauk6diLl patiekalai (ypat troikinti), Zuvis, kiauiiniai, miltiniai konditerijos

saminiai, darZov6s, subproduktai (kepami, troikinami ir apkepami).Tiadicin6je lenkq virtuveje susilieja slaviSkos koiiq gaminimo tradicijos, Zydq

Zuvies gaminimo bodai, kai kurie turkiSki prieskoniai, vengri5kas gr-rliaiq pomegis,

vokiSkas sugebejimas ruoiti mes4, deireles ir lietuviSka aistra bulviq patiekalams.Svarbi4 viet4 lenkg kulinarijoje uZima ialtieji ir karitieji :uLkandiiai.Tai ivai

rios salotos (darZoviq, mdsos, Zuvies), kurios gardinamos majonezu, grietine, citrinos sultimis, kiauiiniq rikandLiai (kiauiiniai su si1ke, majonezu, kiaudiniai sukumpiu), ialti Zuvies, mdsos uZkandZiai. I5 karitL!q uZkandZiq paminetina deiroskiaukleles su Zaliaisiais Zirneliais, kumpio pudingas, skrebudiai su kumpiu, deire-lemis ir kepen€lemis ir t. t.

Pietus sotus - su karituoju ir ialtuoju uZkandZiu, sriuba ir antruoju patiekalu,desertu. Saltiesiems uZkandZiams daZniausiai patiekiama Zuvis. Verda sultinius irtiritas darZovig sriubas. Mdgstamiausia - lenkiiki barddiai su paitetu, rauginq ko-p[stq sriuba su laiinukais. Populiari ir tirita mieZinir2 kruoprl sriuba su viitienoskogalviais ir grybais, iparagq sriuba su mdsos maltiniais, Saltibarddiai ir alaus sriubasu pakepintais skrebutiais ir tarkuotu suriu. Vaisiq sriubas gamina i5 SvieZiq uogq,diiovintq vaisir; arba ii uogienes. Vartojama daug grietines ir koiig: grikiq, perliniq kruopq, kukuruzg. Labai populiarns patiekalai i5 pievagrybiq. Lenkrl virtuvetiesiog dievina koprlstus.I5 jr1 ruodiama viskas: verdamos sriubos (kapustniaA),mzi-Somos jvairios salotos ir miSraines. Lenkrl megstamas raugintg kopustq trodkinysbigosas yre nacionalinis patiekalas. Kitas ne maZiau populiarus valgis - i5 skran-dZirl gaminamas Yarilt:osfaki.I5 jL} taip pat daromi r.yniotiniai su baltu padaZuir muskato rieSutais, juodaisiais ir h'epianiiaisiais pipirais, imbieru, majonezu. Perkiek ienq Svent€ butina patiekti kept4 parieli. Su juo duodama garnyro - ivairigdeirelirl, kumpio, veriienos, virq kiaudiniq. Lenkai m6gsta balandelius. Juos ga-minant ! m6sos ir ryi,iy idar4lpilamas Slakelis Vordesterio padaZo, pagardinamaporais, petraZol6mis ir muskatais, o patroSkinami jie ne tik su morkomis, pomidorais, bet ir su grybais. Pagrindine daugelio lenkq virtuv6s patiekah2 sudedamoji da-'lis yra grybai. Aromatingi dZiovinti grybai naudojami padaZams, sriuboms' kaip|darai prie kiq valgiq. Klasikinis grybg gaminimo bndas - troikinimas grietineje,

tadiau gana populiarus yra ir marinavimas. Prie marinuotq grybq paprastai patie-kiama degtines.

Populiarus Zuvies patiekalai, ypad karpis su saldZiu padzLt,raznomis, smulkin-tais migdolais, sterkas su lenki6ku padaZu. Labai m€gstama silke su grietines pada_lu ar .u ' imcnq al ie jumi i r \ \ ogunai \ .

Mesos patiekalai dazniausiai vartojami trodkinti. Bifiteksas kepamas angliskai.Paukitien4 daZniausiai valgo kept4, ypai antis ir Zqsis, ldarytas obuoliais. Lenkqvirtuve daZnai vadinama virtuve su rugitele, nes gaminant patiekalus vartojam;juodqjLl slpq, dZiovintq obuolig, sauso r,yno,.r.aisiq acto, citrinos rugities ar suldiq.Avieno- pat iekalq le n kai nemeg'ra.

Vakarienei valgomi karitieji patiekalai.Populiarus miltiniai konditerijos gaminiai: pyragaidiai, pyragai, tortai su razi-

nomis, rieiutais, aguonomis, medumi, migdolais. Desertui valgoma uogg: Zemuo-gig, avieiiq, r,yiniq, r,ynuogiq. Galima pasiu\,ti putesig, tiritg kisielitl su plaktagrietinele, vaisig sa1oq. Megstamas varikds pyragas, lvairios bobos, kepiniai su g1a-jumi, kreminiai tortai ir spurgos, saldus lietiniai, kurie gaminami su uogienemis,vaisiais, uogomis.

Pietq pabaigoje siuloma juodos kavos, o Ziemq - glinoeino, punio ar grogo. Ka-v4 geria (juod4 ar su pienu) ii ryto, per pietus ir vakare. Kartais geria kakav4.

Arbat4 lenkai geria retai (kai kada su pienu ar uogiene priei pusrydius).Lenkg degtine, kuri gaminama kaip aperiryvas, taip pat likeris yra populiarus

visame pasaulyje. Lenkai megsta alq, sodos vandenj ir limonad:1.

Svediai i3 Cekijos

Sios ialies virtuve labai pana5i ! austrq. Vyrauja kiaulienos ir jos produktrl pa-tiekalai: kumpiai, deSre16s, sardelds su laiinukais. Megstami nat[ralus jautienos,ver5ienos, paukitienos, medZiojamqjq paukiiiq patiekalai, pieno produktai: grieti-ne, grietin6le ir kt. Populiarus kiau5iniLl patiekalai. Saldeii patiekal zi ir uLkandi,iuuZdaromi majonezu. Zuvies patiekalg dekai vartoja maZai kaip ialtEji patiekal4retkariiais valgo marinuot4 Zuvl ar su majonezu. Nemegsta virrq antrUjU Zuviespatiekalrl ir raudonqjr4 ikrq. Nevalgo avienos bei maltos m6sos. Patiekalai dZirt-ves6liuose nepaniruojami (neapvoliojami). Ne visada megstamos riebios, grietinepaskanintos ir pieniikos sriubos.

eekg kulinarai vartoja daug prieskoniq ir prieskoniniq darZoviq - imbiero,mairflno, kmynr2, petraZolirl, salierq, muskato rie5utq, svogDnq, raudonqiq k kve-pianiiqjLl pipirg.

Pusryiiai lengvi, pietus gausus, vakariend soti. Per pusrydius geria stipri4 kav4su grietinele ir valgo nesudetingos gamybos patiekalus: sviest4, kumpi, ke$,r4, ban-deles, dZem4, medg. Cekai megsta lvairias majonezu uZdarytas salotas (raudonqjQ

pipirq, pomidorq, ridikeliq, kopustq). Skoniui pagerinti I majonez4 rekomenduoja-

rn, ideti plaktos grietinelds. Majonezas vartojamas ir karitq]q patiekahl gamybai.populiarus maZi sumudtiniai (canape) su lvairiomis tepimo masdmis: krieng, lydy-

to surio, ridikelirl, snrio ir kt. Jie yra spalvingi ir puodia sta14.Cekijoje labai populiarios jvairios sriubos ir vieno patiekalo pietus. Sriubos

5laidrios su smulkiai supjaustl.'tomis darZov6mis, kukuliais, supjaustytu keptu om-

1etu. Verdamos taip pat bulvig sdubos su trintomis darZovdmis, Zirnig sriuba su

ffiau1iena' miltq plakiniu uZdarytos Zuviends. Labai skani desnakq srirbz.- iesnerto-

1)a ?a/eI)ka. Restorane prie sriubos daZniausiai patiekiama skrebucig ir s[rio.

Antrieji patiekalai gaminami i5 nepaniruotos tiaulienos (nupjaustomi visi rie-

balai), taip pat iS ver5ienos ir jautienos iipjovos. Cekai megsta bulves ir miltinius

leistinukg gaminius bei sausainius. DarZoves nera labai populiarios. Mdgstamiau-

sias Zuvies patiekalas - raudonajame r,yne troikintas karpis. Megstam,iausias md-

sos patiekalas - kepta kiauliena su_raugintais kopustais ir leistinukais. Sis garnyras

duodamas prie ivairig patiekalU. Cekijoje labai populiarus medZiojamqjg paukS

dirl ir Zverig patiekalai. Delikatesu laikoma kiaulienos far5u idaryta, paniruota ir

apkepta stirnos S1aunele. Bohemiikai keptas fazanas patiekiamas su bulvemis, rau-

dongnZiais kopustais ir brukndmis. Cekai megsta bulvinius, miltinius virtinukus,kurie ldaromi Zuvimi, grybais ar darZovemis. Taip pat labai megstami saldus vir-tinukai su abrikosg, s1yrr1, r'yiniq, melyniq idarais arba tiesiog uZpilti kokiu norsuogq padaZu, sviestu, cukrumi ar pabarstyti cinamonu.

Vakarienei valgomas bet koks ialtasis patiekalas ar karStasis uZkandis.Restoranuose esti platus saldZiqjLl patiekalg ir konditerijos gaminig asortimen

tas.Jie gaminami su plakta grietinele, iokoladu, vanile (iSeiga 40-60 g). Gaminama daug rosiq 1edq, kurie taip pat patiekiami su plakta grietinele. Vis delto megstamiausias desertas - kavos puodukas su miltiniais konditerijos gaminiais. Galimapasiullti desertinirl kokteilig, vaisiq r'yne. Arbata geriama su romu.

Pagrindinis g6rimas - a1us, nors pastaraisiais metais padidejo lynuoginio rynoir mineralinio vandens paklausa. Dar vienas nacionalinis g6rimas - bechero"'.,|ia -kardiai saldus geltonas gerimas i5 Zole1ig, patiekiamas kaip aperitlvas ir kaip likeris. J4 galima skiesti toniku. Dar i5 vietiniq gdrimg p ai-ymitina bororiika (kadzgioskonio gerimas) ir slyq brendis - sliootice.

Sveiiai i5 Vengrijos

Vengrq virtuv6 skiriasi nuo kitq Europos Saliq. Siuolaikineje vengrU virtuv6jevartojama daug kiaulienos taukg, svogung, raudomfLl pipirg, grietines, grietineles.Geriausiu prieskoniu laikoma raudonoji saldZioji paprika. Su ja gaminamas gulia-ias ir tokanis. I5 nat[ralios paprikos gaminama apie 6imt4 patiekalq. Populiariau-sias uZkandis - salotos i5 ne visai prinokusios paprikos. Priei pusrydius vengrai

lpratg gerti arbat4 su citrina. Nemegsta su sviestu keptg patiekalq. Nors vengraivartoja adtrius prieskonius, acto marinatus, snriq produktq _ silkes, kilkes, raudo_nqjg ikrq, balyko gaminirT , nem6gsta. Valgo tik gelqjq vandenr2 Zuv!. Taip patnepopuliarus kisieliai, maltos mesos patiekalai, grikiq koie. Vengru patiekalai a;o-matingi, ka-rtais adtroki.

._ Vengrams galima sir yti ialtq uZkandZiq, pagamintg iS g6lqjq vandeng Zuvies(karpio, vegeles, sterko, lydekos, iamo), patiekaiq drebudiuose, kepq ,r, b"lt,, a.raudonu marinatu, naminig ir medZiojamqjq paukiiiq patiekalq, kiaudiniq patie_kalq, surio, parielio, lieZuvio, kumpio ir darZoviq valgig. Ii uZkandZir] du, p"-ine_tinas kumpis su krienais, vengriika deira ,,Saliami,., pievagrybiais ldarlti kiauii-niai, riebaluose keptos Z4sies kepeneles (kardtas uZkandis), mesos salotos.

Vengrai vartoja daug gerimq. ii SaltqjLl gerimr2 galima pasiulyti mineralinioar vaisinio vandens. Ant stalo statomi :lsodiai su vandeniu. Megsta prieskonius(garsq'dias, pipirus), reiiau jie paduodami atskirai. Atskirai paduodami ir a5truspada2ai.

Pirmiesiems patiekalams verdamas sultinys su pyrageliu, kuliabiaka, uZdarl.tossriubos, pvz., naminiai lakStiniai su viStiena, agurkine, kopusq sriuba, baridiai,miltinirl leistinukg sriuba. Nacionaline sriuba - Zuviene ii 213 ruiiu Zuvies su oa_prika, pomidorais (patiekiama puode, kuriame vir6). Vengrq virtuveje o.urtoj.nadaug grietin€s,jos dedama i sriubas, padai-us, darZovirT ir mesos pati;kalus. Grie_tine vartojama gaminant miltinius patiekalus, ja apipilami patiekalai priei juospatiekiant i sta14.

_ Antriesiems patiekalams gaminami valgiai ii Zuvies, veriienos,.iautienos, kiau-

lienos, avienos, naminiq ir medZiojamqjq paukddiLl, kiauiiniq ir darZovig. pagrin-diniai Siluminio valgir-1 ruoiimo budai yra virimas, kepimas, troikinimas. Kai furiepatiekalai gaminami ir be ankstines aitriosios paprikos: galvijg lieZuvis su bulviqtl're, natural[s muiti kiaulienos kotletai su virtomis bulvemis, antiena su agrasrqpadaZu, kepta antis su kopustais ir bulvemis, ryZiais jdarytas kalakutas, bif#ksassu kiausiniu, langetas su skudintomis bulvemis. Labai skanus vensru balandeliai(i5 raugintLl kopustq su grietine) ir fdaryta paprika pomidorq padaz-e. Frie pagrin-diniq valgig daZnai duodama bulviq.

Pusryiiai lengvi, pietus ir vakariene sotus.IS desertiniq patiekalq paminetini saldus omletas su uogiene, varike su keptais

rieiutais, blyneliai, aptepti plaktu balq'mu su cukraus pudra (sudedami vienai antkito ir apkepami orkaiteje). Vengrams galima siulyti ivieZig ir konsemrorg vaisiqbei uogq kompotg, ledL1, vaisig l,yne, tortq, pyragaiiig, rytietiikq saldumyng, sau,sainig, trapios ar sluoksniuotos teilos pyragq.

Po deserto geriama kava (rytieti5ka). J vien4 puodelj dedamas 1 arbatinis dauki-telis smulkiai sumaltos kavos ir 2-3 iaukiteliai cukraus. cukrus sumaisomas su

kava, uZpilama 5altu vandeniu ir kaitinama, ko1 uZvirs. Vengrai kav4 verda espreso

kavos aparatu ir teigia, kad, be jq, ger4 kav4 iSvirti gali tik italai.I5 gerimq pirmenybd teikiama savo 5alies qrnui,lpad ,,Tokajui". Populiarios Iy-

no ruiys nuo Balatono eZero pakrandiq: desertinis ,,Promontor",,,Vengrijos saule"'

,,Cardaias", putojantis lynas ,,Hungarija" ir ,,Abrikotin", ,,Barak po1inka".

Svediai i3 Rumunijos

Sveiiams i5 Rumunijos galima siiiyti bet koki europietiSkos virtuves patieka-

14, iiskyrus maltos mdsos patiekalus, su miltais pagamintus padaZus ir kisielius.

Rumunrjos virtuve panaii j bulgarq. Vartojama daug darZovir.l, kukuruzq ir vaisig,

prieskonig bei adtrirl uZdarg ir dar daugiau marinuotq darZoviq, kurios duodamos

su antraisiais patiekalais vietoj garnyro. Daug vartojama pieno produktg, Zuvies.

Gaminama turkiSkos virtuves patiekalg, pvz., nacionalinis patiekalas sannale ga-

minamas panaiiai, kaip ir turki5kas, tik ii smulkintos kiaulienos (Turkijoje id avie-nos), verSienos, rnkyto kumpio ir kopnstri. Kapota mesa apkepama riebaluose,

sumaiioma su ryZiais, lr,yniojama ir'ynuogir.l ar kopustq lapus ir troSkinama subaltuoju rlrnu ir pomidorq pasta. Garnyrui duodama virtg ir apkeptrl orkaiteje bu1-vir2 su ivieZiais kopustais ir pomidorais arba troikintq ryZig. Nacionalinis patieka-las - kukuruzr2 ko(6 mamaliga.Ji verdama piene, pridedant sviesto, tarkuoto surioir druskos (kartais cukaus ir razinq). Valgoma kaip atskiras patiekalas - kartu galibr-rti duodama marinuotU agurkq, svogung, paprikos, druskos, pomidorq padaZo,deirelirl ar keptos mdsos. Vartojama ir kaip garnyras.

Riebalai vartojami tik augalines ki1m6s.Pusryiiams geriama turkiSka kava su kvietine duona, dZemu. Rekomenduoja-

ma patiekti sviesto, ke$'ro, uogien6s, sureliq, avies surio, virtq kiauiinig, omletg.Per pusrydius kartais valgo par[gitint4 sriub:1 su m6sos kukuliais - tai nacionalinisvalgis. Sriubos labai jvairios: ii paukdtienos, jautienos, Zuvies, darZovig. Jas uZdarokopilstU strymu (kad butg aitresnds) arba nuoviru ii nuopjor,tl.

Daug vartoja gelqjr; vandenLl irjuros Zuvies. Nacionalinis valgis yra giure(i: ivai-ri Zuvis, apkepta orkaiteje su troikintomis darZovemis. Vienos inicelis ltraukiamasikasdienin] restorano valgiarait]. Vartoja daug paprikos, svoguno, desnako, aguro-diq ir aly,uogiq.

Kitas nacionalinis patiekalas - su daug prieskonirT pusiau iivirta avienos kroti-nele, kuri supjaustoma porcijomis ir apkepama ant grotelirl. Garnyrui duodamavirtq burokelirl, marinuotU pomidorg, keptq svogonU ir Zalios saldZiosios papri-kos. Maitinimo fmonese populiarus patiekalai: antis su raugintais agurkais, desna-kq prismaigsg.ta troSkinta avienos krutinele su pupeliq, SvieZios paprikos ir aly-vuogiq garnyru. Daug vartojama kukurnzg: i5 jrg gaminamos koids, salotos.

Rumunijoje daug medZiojama, todel populiarus Zverienos valgiai. Ypad popu-

liarus patiekalai i5 stirnos nugarines su grietines padaZu ir brukn6mis. Megstamasiesnakinis padaias.

Ii pieno produktLl pamin€tini: varike, brinza, jvairus suriai ir kt. Rumunaimegsta paSildytq pien4.

Ant stalo butinai turi btti labai atialdlto mineralinio vandens (po butelj Zmo_gui) . Duona r ik balra i r svie2ia.

SaldZiqjq patiekalq asortimentas turi buti gausus, pvz., megstami sluoksniuo_tos teilos pyragai, saldus varikes iiedai su grietine, moldaviiki varik6s krepjeliai.virtiniai, rieSutiniai sausainiai, migdoliniai pyragaidiai. Rumunai daug vartoia vai_: iL7 i r arbuzq, mel ionq.

I5 gerimrl populiariausias desertinis r,ynas ,,Kotnari" ir ,,Murfat1ar,,. Kai kuriosrislingo tipo baltojo r.yno markes rodo, kokia aukita r.yno gamybos technologija.Raudonasis r.ynas ,,Banatskoje", ,,Kadarka",,,Cabernet" Zinomas ne tik Rumunijo-je. Tas pat pasa\,tina ir apie putojant! r,ynq bei brend! (konjak4). Daug geriamakavos (ypai miestuose). Per pietus mielai geriamas mineralinis vanduo. Tirri pa-klausE vietinis alus ir s1yr,U brendis.

Svediai i5 Albaniios

AIbanq virtuve paprasta ir maistinga.Ii aukitikalnese auginamg aviq suraugin-to pieno gaminami puikus suriai, ii kuriq gaminama daug patiekalg. Kalnuosemaistas buvo gaminamas katiliukuose ant lauio, todel pagrindinis mesos ruoiimobodas - troikinimas. Taip atsirado vieno patiekalo pietus, jie populiaris ir dabar,pvz., tirdtos konsistencijos jautienos ir darZovig patiekalas ,,Piemens pietus,,.

, DarZoves albanai vartoja iitisus metus. Vasar4 per pietus valgo darZovig asorti.Ziem4 patiekalus puoiia konsen"uotomis darZovemis. Su mesos ir Zuvies patieka-lais duodama darZovir-1 salotq, !kurias dedama desnako, svoguno, alyu; aliejaus.Kai kuriuos patiekalus apibarsto susmulkintu avies suriu.

Adrijos jr:ros pakrant6se vartojami Zuvies ir jnros produkq patiekalai. Zw1daZniausiai apkepa kartu su darZovemis. Salyje auginama daug kukurozg,jie ver-dami ir konsenuojami. I5 kukuruzinig miltq gamina nacionalinj valgi ulii.popn-liarns miltiniai patiekalai. Daugelis jr+ panains j turkiskus. pagrindiniai miltiniqpatiekalLl komponentai 1'r'a preska te51a ir avies suris.

Megstamiausias prieskonis - rozmarinas. Jo deda j avien4, kiaulien4 i r medLio-jamqjg paukidig patiekalus. Labai skani rozmarinu pagardinta Zuvis, taip pat pa-daZai, sriubos, salotos. J patiekalus jo dedama gaminimo pabaigoje. pajuryle, paleiupes auginamos r,ynuoges. Tadiau religines tradicijos draudZia id r.ynuogig gamin-ti ."yn4. Vyno gaminama labai nedaug. Vynuoges vartojamos ivieZios, dZiovintos,jq dedama isalotas, mesos, milq patiekalus. J saldZiuosius patiekalus dedama cit-rinos, rieiutq, razinq. Pagrindinis karitas gerimas - kava.

Sveiiai i5 Graikijos

Graikg virtuve paprasta, su daugybe ivieZiq ingredientg, augandiq Graikijo-

je. Kai kurie patiekalai (pilavai, mesa ant ieimo) gaminami kaip turkiSki. Graikq

virtuveje vartojama daug alpuogig, figq, migdolg, pomidorg, svoguml, desnakq,

baklaZang.Taip pat populiarios SvieZiq citrinq sultys' vartojamos salotoms, troSki-

niams ir sriuboms, bei trinti pomidorai. Patiekalai gardinami ivairiausiomis Zole

lemis bei prieskoniais (1pad metomis, iiobreliais, cinamonu). Zuvis - pagrindinispaistas: patiekiama 5a1ta ir karita, kepta, trodkinta, ldaryta, sudyta, dZiovinta, ma-

rinuota, rulg'ta.Graikijoje verdamos tiritos sriubos.Pusrydiai - lengvi: kava ir balta duona. Pietus sotesni, vakariene taip pat lengva.

Graikai labai mdgsta ant iedmo ir ikaitusiq anglirl kept4 mes4, makaronus. Labai

populiarus patiekalai ii sepijq ir aituonkojq. Suris ir vaisiai patiekiami su visais

patiekalais. Pagrindine m6sa, ii kurios ruoSiami graikiiki valgiai, yra aviena' erie-

na, pauk6tiena, verSiena. M6gstamiausias patiekalas troikinta aviena arjautiena.

Mes4 (apie 0,5 kg) supjausto, deda ikeptuvg su ikaitintu aliejumi, prideda svogu-

no, druskos, pipirq ir troikina. Kai mesa suminkiteja, uZpila pomidorg padai'o ar

suldiq. Ant paruoitos mdsos deda 1,5 kg supjaustl'tq ankStinig pupeliq ir dar tros-

kina. Prie m6sos visada duodama darZoviq, kartais ir ]darytq (baklaZang, agurkr2,

pomidorq). Kiauliena, jautiena ir Zv6riena yra marinuojama ir kepama ant grilio'

GraikiSkoje virtuveje populiarus ivairus mesos ir darZovig deriniai, daZnai pagar-dinti citrinq arba pomidorg padaZu su cinamonu.

Saltajam ir karitajam uZkandy'iui rekomenduojama patiekti darZovig, m6sos,luvies patiekalq (al1ruuogiq, ridikeliq, pomidorg, agurodig, avies kepenq, krabq, apkeptos Zuvies, deiros). Graikai savo virtuves neisivaizduoia be salotg ir surio. Dar-Zoviq salotos gausiai uZpilamos a1yr,q aliejumi ir apibarstomos SvieZiais priesko-niais: peletrunais, m6tomis, bazilikais ir krapais. Suriai valgomi su namine grud6taduona, salotomis arba tarkuojami ant darZoviq ir makarong patiekalg

Zuvis troSkinama orkaiteje ar apkepama keptuveje. M6gstamiausias Zuvies pa-tiekalas Zuvies ragu htAartija.IS mesos patiekalg populiarus inicelis, kepenys,guliaias su Zaliomis pupelemis, avienos ragu ir 5a51ykas. Graikai megsta gaminti

lvairiausius patiekalus su m6sos fariu.Juo su ivairiais priedais idaromi pomidorai,saldZiosios paprikos, agurodiai. Kaip atskiri patiekalai valgomi idaryti agurkai irpomidorai.

Desertui duodama arbuzq, melionq ir labai saldZirl miltiniq gaminiq. I5 arbuzgtaip pat gaminami garnF2l, lulig patiekiami prie mdsos. J konditerijos gaminius(ypad pyragaidius) dedama daug cukaus ir rieiuq . Bdklatta- popLrliariausias grai-

kq deiertas. Tai sluoksniuotas pyragaitis, apibarstytas rieautais ir apipiltas medu-

ni. Visi graikg desertai yra gana saldus ir,,riebus".Jie patiekiami ne tik kaip de-

sertasfo valgio' bet ir kaip atskiras pavakarig patiekalas karru su tirita graikidkakava. SvieZi vaisiai - figos, apelsinai, obuoliai ir melionai - daZniausiai valqomi pevakarien€s.

Graiki5kas r,ynas (baltasis ir raudonasis) yra aitrus ir rugitus. Graikq r.yninin_kystes ypatybe

.sakingo r.yno gamyba. Tai balrasis ryna{ I kuri dedama puiiessakg,_kad galima butqii ilgiau iilaikyti. Paplitgs geros kokybes deiertinis oy,.r". ,upadidintu alkoholio kiekiu. Be r'yno, paminetini anyZine degtine uzo,likeris aum-kuat ir visietns puikiai Zinomas brendis metaxa. Graikai geria saldZi4 turkiik4 ka-v4, kuri patiekiama turkose (dZazvose) kartu paduodant ialto vandens.

Nuo senoves Graikijo.je populiarios ivairios Zoleliq arbatos.

Svediai i5 Gruzijos

Gruzinq virtuve zinoma kitose ialyse. Tokie gruziniiki patiekalai kaip iaslykasar chario gaminami daugelyje ialig. Nors G^zrja yrz nedidele salis, betlos arski-ruose rajonuose auginami skirtingi augalai ir tuose rajonuose gaminami skirtingipatiek'alai. Tadiau Gruzijoje yra ir tokiq patiekalq, kurie gaminami visuose regiJ_nuose) pvz., patiekalai ant iesmo (SaSlykas). Gruzijos virtuveje svarbiausiq viet4uZima prieskoninds Zoles: petraZoles, bazilikai, krapai, svogunq laiikai, metos iikt. Prieskoniais ir Zo1e1i,q miSiniais gardinami jvairiausi patiekalai: suriai, sriubos,mesos ir Zuvies patiekalai.

Gruzinai uZkandZiui patiekia aliejuje keptg baklaZanq patiekalus (awesg jdaro-mi kalendros seklq, rieiutrT, desnako, Safrano pasudyta mase). Megstamos salotosi5 smulkiai sukapotq Spinatrl ar buroklapig, sumaiiytg su graikinials riedutais.

_Megstamas gruzinq produktas pupeles. Zinoma deiimtys iS jq pagamintg pa-tiekalgreceptq, bet populiariausias - krapais, salierais, baziliku pasiur,,i,rtu, pup.-lig tro5kinys. Gruzijoje suris yra ne tik kitq pariekahl sudetine dalis, bet iS j; ;afibuti ruoiiami savarankiiki pariekalai. Ii striq kepami pyragai, sluoksniuoti suiiaiir kt. Rytineje Gruzijoje populiarus aStrus suriai.

Pagrindiniq patiekalr-1 asortimentas labai platus. Vyrauja mesa ir azijietiiki me-sos ruoiimo budai. Gruzinai valgo tiek bdsturmq, tiek ir ant iesmg keptus iaily-kus. Gruzijoje iailykai valgomi su lvairiomis darZov6mis, uZkandant qruziniiiadnona - lcralu.Darzoves ir Zalumynai patiekiami labai kruopSciai nupl-auti ir ne-pjau.q, ' t i . Popul iar i i r paukir iena, pvz.. v i t t iena cu cesnakjniu padaZu. Caminamipanaius i balandelius patiekalai - 6riuko misa, sur,yniota ! r,ynuogig lapus. Ii jau-tienos ruoiiamas troikinys su grybais, mandarinais, pomidon7 pasta ir kalendrosseklomis bei peletrunu.Yra Zinoma gana daug patiekalg ii avienos ir erienos. Avie-na gali b[ti maiSoma su jautiena ir gaminamos deireles.

. Populiarus tesnakais pagardintas sultinys (r/arz), kuris gaminamas id jautienos

kogalvig ir valgomas i5 ryto.

Kuklesnls saldumynq pasirinkimas. DaZnai atskirai valgomi vaisiai ir rieiutai.Vynas yra vienas i5 gruzinq tautos kulturinig tradicijg simbolig. Be r'yno ne-

apsieinama nei prie kasdieninio pietq stalo, nei lpatingomis progomis. Gruzinaipera stipriqjg alkoholiniq gerimg gerbejai. Namuose gruzinai i5 r'ynuogiq gamina

vieting degting iiaiia. Gruzljos r,ynq ru5ys gerai Zinomos ir dai'nai gauna lynuo-

qir+ rr1iiq pavadinimus.-

Gruzijoje iau nuo seno auginama ir iigaunama arbata. Arbat4 geria juodEj4.

Pietq slalr; virtuv6

PietrT slar'q virtuve daugianacionaline. Patiekalai gana aitrus, nes vartojama

daug juodqjq ir raudonqjq pipirq, saldZiosios paprikos, kienq, iesnako, kapq,

petr^Lo|i2, svogunU, pomidorq padaZo, salierq, mairuno, kmynq, acto, garstydiU,

grietines, surio. Pagrindiniai produktai - duona, kiauiiniai, suris, ankitines darZo-

vds, paukitiena.Serbijoje vartojama daug kiaulienos, Bosnijoie, Juodkalnijoje ir Makedonijo-

je - avienos, Dalmatijoje - Zuvies. Kiaulienos patiekalai (keptas pariiukas) valgo-mi su salotomis (pomidorai, agurkai, saldZioji paprika, svogunai). Serbq ir ma-kedonieiiq populiariausi patiekalai rai,niii, sri:uba iorba 1i a'nkitintg darZoviq supomidorais ir rugidia grietine, ant ieimo keptas jaunas eriukas. Mesos patiekalaiadtrus, gaminami ii jautienos, veriienos, kiaulienos, avienos (aung eriukg), keptikeptuveje, ant ieimo ar groteliq, trodkinti ar apkepti. Labai vertinami naminirl(1pad viitU) ir medZiojamqjrl paukddig patieLalai, taip pat valgiai i5 subproduktq.Kaimo vietovese populiari troikinta antis.

Slov€nijoje mdgstamiausias patiekalas - guliaias i5 jautienos ir jautienos nuo-pjor,t1. Cia taip pat gaminamos skanios bulvig ir darZovig salotos.

Bosnijos virtuve pasiZymi saldZiaisiais ir de serto patiekalais. Konsem-Loti vai-siai cukruje - mdgstamiausias vietos gyventojq patickalas.

Chorvatijoje restoranuose gaminami tik i-uvies patiekalaiKiekviena vietove turi savo budingus patiekalus, tadiau geriausia laikoma Dal-

matijos virtuve. Vietos virej ai gamina puikias sriubas - ryiiq sriubE su darZovemisir Zaliaisiais Zirneliais, darZovig sriub4 su mdsa, Zuvieng. Dalmatijoje megstamasdiiovintas rulg'tas kumpis, kuris patiekiamas su suriu ir uZgeriamas vietiniu r'ynu.

Populiari Zuvis, lpai Adrijos joros pakrant6se. Daugiau vartojama gelqjg van-denq Zuvies bei j[ros g6rybig. Populiariausias ialtas Zuvies patiekalas - Zuvis dre-budiuose. Zuvis kepama, troikinama ar apkepama, pvz., delikatesinis Zuvies gulia-5as, sI)vomis ldaryti kepti upetakiai. Vietoj garnyro patiekiama kiauiinien6. Prieiuvies uZkandZiq irjuros produktg kartu patiekiama Zalig arjuodrT alpuogiq. La-bai skanus Salti ir kariti uZkandZiai i5 veZir2, krabg, omarg, langustg, rukyto tuno,ungurio ir puikios marinuotos silkds.

Labai populiarus mesos patiekala:s - djurei-Tai avienos guliaias, troikintas sualiejumi, ryLiais ir dideliu kiekiu pomidorq padaZo, agurodiais, dvieZia paprika,svogunais, arbuzais. Maitinimo lmonese gaminami ir tokie patiekalai kaip keptaskarbonadas, avies kepsnys, mesa ant ieimo, paniruotas inicelis, serbiiki balande_liai, viitiena su garstydiu padai-u, kalakutiena su raugintais kopustais. Mesos fardasvartojamas koldunq gamybai (su r,ynuogiq lapais). Megstami delikatesiniai patie-kalai ii 5erno, elnio, stirnos, andiq, putpelig ir kt. Labai paplitg apkepti ant groteliqpatiekalai i5 jautienos fario.

Populiariausios darZov6s - i.alieji iirneliai, pupeles, arti5okai, artidokai, moliu_gai. Gaminama daug idarytq darZoviq patiekalg id pomidorg, paprikos, ropiniq ko-p[stV ir kt. DarZoves vartojamos garnyrams ir kaip savarankidkas patiekalas (ivie-Zios ir konsen'uotos). Garnyrams galima vartoti makaronus ir ryZius.

Pusrydiams patiekiamas karitasis (deireles, kiauiiniene) ir ialtasis uZkandis -kiaulienos slegtainis, kumpis, ivieZig darZoviq salotos. DuonE valgo tik ba1t4. Antstalo turi buti padetajuodqjrl ir raudonqjg pipirq, acto, aliejaus, mineralinio van-dens ir vaisvandeniq.

Meg'tami picno produkra i .Sriubos - trintos, uZdarltos ir skaidrios, verdamos jautienos ar avienos sultinyje.Daug vartoja vaisiLl: r,ynuogig, r.yiniq, s1yr,r1, obuoliq, apelsing, citrinq, migdo-

1q. Pagrindinis karitasis gerimas - kava, rediau arbata. Kava verdama serbidka arturkiSka. Sujuoda kava duodama Salto vandens ir sirupe virtq vaisiq. Ii saldZiqiqpatiekalq paminetini miltiniai konditerijos gaminiai.

Sig 5a1iL1 \.ynai pasiZymi geru skoniu ir aromatu. Ypad vertinamas baltasis ly-nas Liutenbergo ,,Ris1ingas" ir,,Zilavka", raudonasis -,,Zupsko" ir,,Cabernet". La-bai gera degtine (rakija) ir viena jos rlSiq -,,S1ivovica". Vyiniq likeris ,,Maraskine"Zinomas visame pasaulyie.

Sveiiai is Bulgarijos

Bulgarg virtuve yra rytietiSka, turi labai senas tradicijas ir panaii i rumung. Pa-tiekalai labai lvair[s, pikantiiki, sotus.

Produktq asortimentu, prieskoniq vartojimu virtuve artima Kaukazo kaitg,ypad armenq, virtuvei, todil bulgarams galima siulyti kaukazietidkq patiekalq: ia5-1yk4,luliakebab4, dechochbilj i5 avicnos ar viStienos. Megsta avien4, taip patjautie-n4, paukitien4 ir me dZiojamuosius paukidius, Zuv]. Kiauliena nera populiari. M6-sos patiekalai daugiausia troikinami ar apkepami, kepami ant ie5mo ir groteliq.Kepant ar troikinant daZniausiai vartojamas augalinis aliejus, rediau - sviestas arkiaulienos taukai. Populiariausias produktas Bulgarijoje yra suris,jis valgomas vie-nas, apkepamas, jo dedama i salotas. Duonos bulgarai valgo daug (tik balt4) ir suvisais patiekalais . PadaLai aitrus. Daznai vartojamas rieiutinis padaZas. Bulgarq

patiekalai aitrus ir aromatingi, nes dedama daug desnako, svogunq, raudonqiq irjuodqjV pipin], saldZiosios paprikos, krapg, petraZolirT, grietin6s, surio, acto. Prie-

skoniai vartojami daugiausia vietiniai. Labai megsta met?, petraZole-s, iiobrelius.

Gamindami patiekalus vartoja daug kiaudinig, surig (1pai brinzos). Zuvies patie-

kalai daZniausiai kepami ir apkepami. Vartoja daug darZoviq patiekalq ir garnl'rg

i5 ivieZig ar konsenuoflp darioviq, ypad pomidorq, paprikos, agurodig' agurkg,

L iq Lirneliy ankityse, Ziedinir; kopnstq ir kt. Valgo skrudintas bulves ir bulvig

oiur6. Nuo birZelio mdnesio seng bulviq nevalgo, o vietoj jU vartoja kitas darZoves,

ivZius, makaronus. Megsta Saltus ir karitus uZkandZius: ldarltus pomidorus ir Za-

li4ja paprika, agurodiq ir baltqjq pupeliq salotas. Megstamiausios sriubos - raugin-

tq kopustLl, vi5tienos sultinys. Nemdgsta pieniSkg sriubg, kuopr2 (iiskyrus ryZiq)

ir maltos mdsos patiekalq.Nacionalinis valgis - piemenq m6sa ant ieimo. Paniruotos jautienos gabaleliai

ir laiinukai suveriami ant ie6mo, i tarpus lveriama grybq, pomidorq, svogunq, api

barstoma maltais pipirais ir kepama ant atviros ugnies. Pagal senE bulgarLl tradici-

jq produktai yra tiktai verdami arba tiktai kepami.Daugelyje 5a1iq specialiai raugintas pienas vadinamas jogurtu, jo ter'ynd - Bul

garija.Jogurto duodama su lvairiais priedais - desnaku, cukumi, dzemu,vaisiq ko

5e. Pietums si[loma darZoviq saloq (vasar4 - Svieitp, Liem4 marinuotg). SvieZig

darZoviq salotas geriau patiekti neuZdarltas. Ant stalo turi buti acto, raudonqjrl pi-

pirL1. Priei pietus geria likeri (,,Slivovica" ar ,,Mastika"). Valgo labai daug svognnq,jq deda beveik !visus patiekalus. PadaZai sutiritinami pakepintais miltais.

Pusrytiams duodama karito ar rauginto pieno, kvietin6s duonos su sviestu, me-

dumi, dZemu. Paprastai geria turkidk4 kav4, o kai kada kakavq ar arbat4. Per pusry-dius retai kada valgo mesos.

Po pieQ galima pasiulyti juodos arba rytietiSkos kavos. Po pietq ar vakariendsduodama vaisig. Vakarienei megsta valglti jogurtA su duona.

Bulgarai megsta gerti mineralin! vandeni, vaisiq sultis, mineralin! vandenj ge-ria net per pusryiius. Baltqj! r,yn4 geria su mineraliniu N 1az\rotr vandeniu. Bul-garq qnas Zinomas uZ 5alies ribq,lpat desertinis. Putojantis r.ynas ,,Iskra" ir kon-jakas (brendis) ,,Pliska" yra eksportuojami.

Jdomus desertai - dZiovintrl vaisig kompotai su prieskoniais - gvazdikeliais,citrinos ir apelsino Zievele, pieniiki ryZiai su cinamonu' sluoksniuoti pyragai (su

moliugu, brinza, pienu), kurie apibarstomi cukaus pudra. Vaisiq dedama ! sa1-dZiuosius patiekalus: salotas, kemus, kisielius, Ze1e, komporus ir kt.

Svediai i5 Ukrainos

Ukrainiediq virtuvd gerai Zinoma daugelyje ia1ig. Ukainietiiki baridiai, ivairusmi1tq, mdsos, pieno gaminiai, vaisig ir medaus gerimai yra populiarus.

ukrainietiSki baridiai verdami beveik ii 20 pavadinimg produktr2: ivieZios dar-Zoves - burokeliai, koptrstai, pomidorai ir kt. uzdaromi kepintais laiinukais su des-nakais ir petraZolemis. Bariliq Zinoma iki 30 ruiig. Verdama ir kitokiq sriubrT.

Ukrainoje megstamos koies (kvietine, grikiq, moliugg), virtinukai suvardke (va_sar4 su uogomis), bulves, troSkinti kopustai. Pladiai vartojami ir troikintos mdsospatiekalai su bulvemis, tro5kinta kiauliena su kopustais ir laiinukais.

Daug gaminama Zuvies patiekalq: grietineje apkeptas karosas, Zuvies suktinu_kai, grybais ir grikig koSe idarytas karpis, su svogunais trodkintas karpis ir kt.

Ukrainoje daug patiekahT, kurie skiriami konkrediai dventei paZym6ti, - vestu-vems, vaiko gimimui, jubiliejui ir t. t. Garbingoms iventims buvo kepami pyragaisu mesa, kepenimis ar kitais ldarais.

Sveiiai ii Rusijos

Rusq virtuve pasiZymi tuo, kad patiekalr-1 gamybai vartoja labai platq produktgasortimenta. svarbiausi rusiikos virtuves patiekalai tie, kuriuose yra nemaiai rieba-lg. Pagrindiniai rusiiko maisto komponentai - mesa, Zuvis, sviestas, duona, kiauiiniai, bulves, o svarbiausias rusiSkos virtuves akcentas - lvairios sriubos. Didelg !ta_k4 rusiikai virtuvei turejo sentikiq religija, kuri net 2000 dienq per metus dra;d6valgyti mesiikus ir pieniikus valgius. Koie buvo pagrindinis visq religiniq ivendigvalgis. Koies buvo gaminamos i5 ivairiq kruopg, gardinamos mesa, Zuvimi, kepe-n6lemis, grybais, svogunais. Rusijoje auginama daug grndiniLl kultUn1. Duona vi-sais laikais buvo svarbiausias rusiSkos virtuves komponentas. Rusai m6gsta juod4,rupi4 ruging duon4. Labai gardZios rusiikos bandeles su kopustais, grybais, mor-komis ar mesa. Rusija yra mielinis teilos pradininke, todel rusq kulinarijoje daugjvairig kepiniq: pyragg, pyrageliq, blynq, blyneliq ir kt.

Gana pla6iai vartojamos kruopos: koi6ms, apkepams. Be to, kuopos derina-mos su kitais produktais - darZovemis, pienu, var5ke, kiauiiniais, Zuvimi ir t. t. La-bai populiarios darZo'es, ii iU gaminami Saltieji patiekalai ir uZkandiJai, sriubos irantrieji patiekalai. Ypad daug patiekalg gaminama iS koprlstq: ivairus uZkandZiai,sriubos, antrieji patiekalai bei jdarai pyragams. Megstami agurkai, ropes, ridikai,moliugai, agurodiai, baklaZanai, salotos.

Pldtojantis ryiiams su kitomis ialimis kulinarijoje imta vartoti nauj12 produktg -prieskoniq, ryZig, grikiq kmopg. XWII a. paplito bulves, o )CX a. - pomidorai. D6lVakarq 5a1ir1 itakos atsirado naujq patiekalr-1: r,yniotinig, balanddlig li kt., o de1 Riti15a1ig itakos arbata, koldunai. DaZniausiai koldrlnai gaminami su mesos ldaru, norsgali buti ir grybq. Koldunq ,,pusbroliai" - virtinukai su varike. J varikg deJama metrllapelig. )flX a. dideles jtakos turdjo prancuzv virtuve, iijos iimokta gaminti ivairiuspadaZus, skaidrias sriubas, sluoksniuot4 tei14. Siandien rusq kulinarija nelsivaizduo-jama be iprotg ir sardinig, ldarytos paprikos ir ZaliqirT Zirneliq, deirelig ir sardeliq.

Rusijoje auginama daug vaisiq, ypad obuoliq ir kriau5lg, jie di.iovinami ir konservuojami. Populiarus buvo mirkyti obuoliai. Rusijoje iipletota g1-r,-ulininkyste,6edZiokle, Zuvininkyste. Maistui vartojama jautiena, kiauliena, aviena, oZkiena,pauk6tiena. Vartojami ir gp.r.rlininkystes produktai: pienas, varikd, grietinele ir

ypad grietine. Kadangi 5alyje yra daug miikrl, kulinarijoje vartojama daug medZiok

lienos ir miSko gerybiq: grybg, medaus, rieiutg, spanguolig, brukniq ir kt. Upese

ir eZeruose daug Zuvies, tod61i5 ivieZios Zuvies gaminami uZkandi.iai, karitieji pa

tiekalai, ji rukoma, \ytinama, sudoma. Patiekalai daugiausiai verdami, troikinami,

apkepami ir kepami. Pastaruoju metu vis plaiiau taikomi ir kiti patiekalq ruoiimo

budai: skrudinimas, kepimas ant groteliq, ieimo, keptuveje. Rusq virtuve turi labai

platg sriubq, ypai uZdarytg, asortiment4. Vien kopustq sriubq yra apie 60 ruiirT.

Sriubos gaminamos i5 m6sos, Zuvies, grybq, darZoviq ar pieno. Klasikine rusq na-cionaline sriuba - raugintq kopustLl sriuba i/i. Svarbi r.ieta tenka baridiams, Zuviesir mdsos agurkinems, Zuvien6ms ir t. t. Daug yra ialqjq sriubg, kurios gaminamossu gira ar burokelig nuoviru. Gana pla6iai patiekalil gamybai vartojami subpro-duktai. Prieskoniai gana ivairus: petraZol6s, krapai, lauro 1apai, svogunai, desnakai,salierai, kienai, garstydios. I5 desertiniq patiekalv ir gerimq paminetini kisieliai(tiritieji), kompotai, giros, morsai ir kt.

Vienas budingiausiq Rusijos virtuv6s elementLl yra uZkandZiai. PopuliariausiauZkanda su kardtomis bulvemis patiekta siike. Taip pat populiarus rauginti agur-kai, grybai. UZkandZiai daZniausiai valgomi geriant degting ar priei pietus.

Pietus valgomi tarp 13 ir 15 valandos.Jie prasideda uzkandZiais: Zuvies, grybrl,darZoviq, rediau sudltos m6sos. Paskui valgoma sriuba (vienE kartq per dienf.Pagrindiniai patiekalai: troikinta mesa, pagardinta grybais, raugintais agurkais argrietine, patiekiama su bulvemis, koiemis ir duona. Piet[s baigiami arbata, kisie-liu, kompotu. Rusiikas stalas nejsivaizduojamas be spanguoliq kisieliaus ir kom-poto, gaminamo i5 lvairig SvieZiq, dZiovintr2 ar ialdytg vaisig bei uogq, medaus,cukaus. Sie gerimai patiekiami moliniuose 4sodiuose.

Gira vienas ii Rusijos nacionaliniq alkoholiniq gtr'rmg (0,7-2,2 0/o alkoholio), kuris gana megstamas ir Rytq Europoje. Populiari arbata.Ji geriama su cukumi, pienu, ivairiomis uogien6mis ar medumi.

Svediai id Kanados

Daugelis Kanados virtur'6s patiekalg yra indeniSkos arba prancuziSkos kilmes,taiiau pastaruoju metu kanadiediq kulinarai perima vis daugiau Siaures Amerikosvirtuves principg. Gerai i6pletotas Zemes ukis tiekia puikios kolq'bes produkq:mesos, paukStienos, darZoviq, vaisiq, grudiniq kulmrg. Sj asortiment4 papildo irpraturtina upetakiai ir kitos la5iSines Zur'ys, ]vairts veLiai, )s'etiena. I(anadieiiaivertina sudl.tas ir marinuotas darZoves, SvieZius vaisius ir jq salotas, ialtus mesos

patiekalus, kepenq paitet4 ir idarytus kiauiinius. Salotas ir uZkandZius pagardinamajonezu ar salotq uZdarais. Vartoja daug ank5tiniq ir kitokir+ darZoviq. Mes4 ke-pa arba gamina kaip ragu.

J pusry6ig meniu, be pagrindiniLl patiekalq, jtraukiami vaisiai ir arbata arjuodakava. Per prieSpiedius ir pietus geriama stipri arbata su pienu ar grietinele. Antriejipatiekalai gaminami id jautienos, veriienos, paukStienos, medZiojamqjq paukidiq,neriebios kiaulienos, avienos, Zuvies, darZoviq ir kiaudinir;. Antrieji patiekalai val-gomi su darZoviq garnyrais, fritiuroje keptomis bulvemis. Duonos valgo nedaug.

Specifinis Kanados delikatesas pa kanadietiika klevo sula,ja gardinami ledai,dZemas ir koie, aptepami sumuitiniai, jos dedama j saldZius padaZus ir priedus.Tradicinis sdrimas - a1us.

Svediai iSJAV

Amerikos virtuv6 labai ivairi ir skiriasi nuo europietiikosios. Tai naujos krlp-ties virtuv6, kuri vis labiau prisitaiko prie iiuolaikinio glvenimo reikalavimq. Ame-rikieiig virtuveje ypad paplitg pusgaminiai, konservai. Paruoitq ir tinkamq varto-ti m6sos, Zuvies, darZovig, grybq patiekah2, ivairiq padaZq, vaisiq, gerimLl galimajsiglti bet kurioje maisto prekiq parduotuv6je. Taip taupomas Seimininkes laikas.,,Laikas -pinigai", teigia amerikiediai, todeljuos aptarnauti reikia kiekgalima grei-diau. Bendraujant su svediais i5 Amerikos, labai didelg reikimE ruri sypsena.

Nacionaliniai fi:kandLiai: sumuitiniai ir deSreles. Vartojama beveik visrT rudiLlmdsa bei juros produktai. Mdgstamos ivairios darZove s, vaisiai, pienas, grietinele,kiau6iniai. I5 kruopq populiaris ryZiai, aviZos, kukuruzg dribsniai.

Amerikieiiai valgo bet kuriuo paros meru.Jiems budingi gausus pusryiiai: vai_siq ar darZoviq sultys, kava, sviestas, du kiauiiniai ar kiauiiniene su karitais ske-buiiais, dZemas, bande16. Kav4 daZnai geria su keptais blyneliais arba dZiovintaiskvietiniais ar kukuruziniais dribsniais.

Antrieji pusrydiai (landas) valgomi 13 val. ir yra negaus[s: sumuitiniai su natu-raliomis salotomis ir ivieZias varikes suris. DaZniausiai tai SvieZiu vaisiu ir dal:i,o,viq salotos.

Pietauja amerikiediai po darbo ir visada namuose.Jei pietauja maitinimo imo-neje, tai pietus pradedami uZkandZiu ar uZkandZig kokteiliais. Sriubas daLnai val-go trintas (vi5tienos, pomidorg, grybq) ir skaidrias (autienos, viitienos).

Priei valgi amerikiediai mdgsta uZsisakyti darZovig apetitui suZadinti: salierg,morkq, al1.vuogiq, ridikelig, marinuotrT i,alr4 (mai:V) pomidorg. Jos patiekiamosstiklo vazoje su 1edu.

,. Tiek pietums, tiek vakarienei amerikie6iai jpratg valgyti sviest4 ir ba1t4 sku-

olnt4 duon?.Siaures Amerikos glventojai i5 Zuvies patiekalU pirmenybg teikia veZiagyviams,

taip patjuros ir gelqjq vandenq Zuvims (krabai su aitriu padaZu, kepti omarai, ruky-ti up€takiai). Ii Zuvies patiekalq populiari virta plekine, grilyje kepta laiiSa. Mesos

patiekalai gaminami ii jautienos, ver5ienos, kiaulienos. Mdgstamiausias amerikie-

iiq patiekalas yrajautienos bifiteksas, kuris kepamas grilyje. Kepta 61e Amerikoje

ttnorn^ pr^nciziiku pavadinimu (fr/et mignon). Mdgstamas taip pat romSteksas

bei karbonadas, barbekiu. Barbekiu - tai mdsos ir Zuvies patiekalai, kepti vir5 atvi-

ros ugnies, pvz., kepti kiaulienos ionkauliai. Su iiuo patiekalu duodamas barbekiu

padaZas (rausvai rudos spalvos tiritas arba slg'stas), pagamintas i5 aliejaus, svogu-

n,I, sa1yk1o, apelsinq su1dir1, acto, cukaus' pomidorq. Jei amerikietis uZsisako fi1e

kepsn!, padavejas butinai tur6tq pasiteirauti, ar ilgai ji kepti (mzi,ai apkeptas - ?d-

rl rare, ne visa\ rikeptas - rare,ptsiau iikeptas - medium, visaiiikep6 - 'ae// done)

Jautienos kepsniai valgomi su bulvemis ir salotomis. Labai megstamos skudintos

bulves ir orkaiteje keptos (lryniojus !folija) dideles, miltingos bulvds su lupena.

Tokios bulv€s patiekiamos su grietine ir svogung laiikais. Amerikiediai daug valgo

naminig (kep_tus ar apkeptus orkaiteje viSdiukus, kalakutus, Z4sis) ir medZiojamqjq paukiiiq. Sventiniame valgiaraiq,je butinai turi buti kalakutienos kepsnys su

saldZiosiomis bulvemis ir brukniq padaZu. Labai populiarios lvairios darZoves,jos

vartojamos garnyrui ir kaip savarankiSkas patiekalas. Salotos uZpilamos ivairiaismarinatais. Su mesos patiekalais galima patiekti kukuruzq ar ryZiq garnyrl. Pada

Zai gaminami su pomidorq pasta ar ivieZiais pomidorais (kedupas, pipirq padaZasir kt.). Vartojama daug svogunq ir desnako, petraZoliq Saknq ir lapelig bei salierq'Nemegsta riebiq ir aitrig patiekalg. Ant stalo turi blti prieskonig ir padaZq, kuriglanlq.tojas !sideda pageidaujamq kieki, ir vandens su ledu' jis geriamas jau per pusrydius, priei pirmEj! puodel! kavos. Grietin6 patiekiama atskirai. Garnyrui neduodama kopustq. Duonos,juodos ir baltos, valgo nedaug.

Labai m6gsta blynelius ir blynus su vaisitl sirupais ir dZemu. Nevalgo raudonrljq ikrq, Zuvies drebuiiuose, kruopq garnyrU.

Saldieji patiekalai ypaa mdgstami, jq yra labai ivairirl: miltiniai konditerijoskepiniai (tortai, vaisiniai pyragaitiai, kepieliai, r,yniotiniai), pudingai, vaisiai ir uogos su plakta grietinele, 1edai, saldus omletai ir kt.

Nacionalinis amerikiediq gerimas yra kava, arbatE geria reciau. Amerikieciuipakanka vieno puodelio kavos. Ji geriama iviesesne ir nelabai stipri, patiekiama sugrietinele. Karitu metg laiku daZnai geria arbat4 ar kavq su 1edu, kuri patiekiamadideleje stiklineje su Siaudeliu. Amerikoje geriama i maLa\ kofeino turinti kava.

Jei amerikietis uZsisako kavos pietums ar vakarienei, tai geria j:1 ne po valgio' bet

valgydamas. Todel rekomenduojama atneiti kav4 jau priei mdsos patiekal4.

I5 stipriqjLl gerimq pirmenyb6 teikiama Kalifornijos r'ynui ir viskiui, kur! geria

gryn4 ar atskiest4. Si"ip oyt-tu, tt"turi dideles paklausos, nebent vakare. Galima pa-

siullti nerngitaus, Svelnaus r'yno, o putojantis \ynas turi buti pusiau saldus. Siau-

res Amerika - kokteilirT t6r,yne.Jg asortimentas labai gausus, jie geriami prie6 val_gl, lpai vakare. Gana populiarus Amerikoje ir alus ii itatines.

Labai megstami nealkoholiniai ge.imai, ypac pietums. Tai ivairig vaisig sultys,tpad apelsinq, kiti gerimai: kokakola, sidras, mineralinis vanduo.Jie iurl b.,ti geraiatialdl'ti._Amerikiediui pavalgius, padavejas priei atsisveikindamas turi pakla"usfi,ar buvo skanu.

Svediai i5 Meksikos

charakteringiausia centrines Amerikos saliq virtuve - Meksikos virtuve. Jiyra viena labiausiai vertinamq, populiarumu prilygstanti pranc[zU ir kinq virtuvei.I5 kukuruzLl kepamos tortilijos - tai meksikiedig drrona, ru jo-is valgoma dauqu_ma patiekalU. Meksikiediai vartoja daug aitrig prieskoniil ii uzdrrg, ypat .,Cili:1iSraudonai rudLl pipirg). Tortilijos daZniausiai !daromos,

'susukamos, nu*dojamos

kaip paklote sa-lotoms ir uZkandZiams. su tortilija gali bnti patiekiama 5-10 skir-tingq padaZLl. Pagrindiniai patiekalai valgomi su ryZiais ir bulvemis.

Meksikieti5ka virtuve neisivaizduojama be avokadq. Su lais gaminama aitriavokadg grustine. Populiarrls ir aitrus surio padarai. Meksikrediui deri,'ra ii pirmoZvilgsnio. nederinamus komponentus, pvz., viitienq troSkina dokolado paduZe. ISkaktusLl jie moka pagaminti 250 patiekalLl. Kaktusg dedama i salotas, garnyrus,jais idaromos tortilijos. Jau nuo seniausiq laikq Meksikos glventojLl pagri,.,ii,risvalgis buvo kukuruzai. Be jg, megstami pomidorai, agavos, vanile ir kakava.

Meksikieti5ki patiekalai gaminami ii keptos ir virios m6sos - sernienos, faza-nq' elnig. Populiariausi troikiniai. Paplitusi kiauliena su apelsinais, kalakutiena suaromatinemis Zolelemis. Daugpatiekaltl gaminama is drrzovig (ypad populiari pu_peliu_piure). Daug vartoja vaisiq. Kava i Meksik4 atveZta tik XI* amZiuje.

Megstamiausias g€timas pulAe (kaktuso stiebg trauktine) ir iokolajas, virtassu pienu, pridedant piene iileistq kukuruzg miltq (iampurralo). Stiprus spiritinisgerimas, gaminamas ii mdlynosios agavos suldiq, - tekila yra tapgs meksikiedig na_cionaliniu gerimu. Meksikoje tekila geriama is mai.os cdballitis.-uZsakius dvigub4porcij4, gerimas atneiamas konjako taureje. Tekila yra daugelio kokteili+ pa;in,das,vienas populiariausirl - ,,Margarita,,. [4eksikoje gaminaLas puiku, ,o-nr.-, kr-vos likeris ,,Kah/ua" . Zino^as alts ,,Corona,,, kuris p"atiekiamas su citrina (citrinanuvalomas butelio kakliukas).

Populiarus meksikietiiki desertai - vaniliniai ledai su avokadais, sokoladiniaikremai ir pyrageliai, Serbetai su vaisiais ir tekila.

Pietv Amerikos Salig virtuves panaSios tiek Zaliavos vartojimu, tiek jg gamybostechnologija. Tai lemia beveik vienodos iiq ialig klimatines s+lygor.

Sveiiai i5 Pietg Amerikos Saliq

Nacionalines Argentinos, Brazilijos, Ci1es, Urugvajaus, Paragvajaus ir kiq Lo-

tynq Amerikos iaL! virtuves patiekalg gaminimo budais yra panaiios ] Kaukazo

Saligvirtuvg. Beveikvisuose Pietg Amerikos regionuose gaminamivalgiai i5 jautie-

nos. Ji ypad populiari Argentinoje . Mesa daZniausiai kepama viri karitos ugnies,

kiek reiiau kaitinama riebaluose, troikinama ar verdama. Grilis populiariau

sias maisto ruoiimo budas visoje Pietrl Amerikoje.TipiSkiausia ii iios grupes yra Cilds virtuve. Aukldiausios klases restoranuose

r,yrauja prancuzifki patiekalai, o namuose - nacionalines virtuves vrlgiai. eil6s

glventojai iuvies kepsnius derina su m6sa: viStien4' kiaulien4, jautien4 patiekia

iu bulv6mis. Cilieiiai vartoja daug svogunq, desnako ir ankitiniq darZoviq. Valgo

daug Zuvies, ypai juros ungurio, vartoja lvairius paitetus, m6gsta sriubas, o ypad

stiprq viitienos sultinj ir pieno-duonos sriub4 (su kvadrateliais supjausqtais laii

nukais). I5 antrqjq mesos patieka-1g populiari \'ytinta jautiena (supjausfta gaba

lais patiekiama su kiauiiniene). Mesa patiekiama su riebaluose keptomis bulviq

pusel6mis ir salotomis. Ne]prasta tai, kad marinato tipo antpilas ilakstomas ne tik

antjautienos nuopjor't1, tadiau ir ant keptq deirelirl, paukitienos, net darZoves pa

gardinamos citrinos uZpilu. I5 juros gerybig iios ialies g1'ventojai gamina troikin!,

paskan in t 4 116[6sq pien u.I5 saldZiqjq patiekalq r'yrauja miltiniai konditerijos gaminiai. Ciles r'yno gamin

tojai ii vietinig r,ynuogiq ruiiq gamina baltqj! ir raudon{i lyn4.

Brazilijos kulinarai ivairius patiekalus gardina aitriais prieskoniais ir uZdarais.

Visus saldZiuosius patiekalus gamina ii cukanendriq produktg ir vaisirl. Naciona-

liniai patiekalai: Zuvies ragu, mesa, kepta ant ieimo' mesa su pupomis ir lapiniais

Zalumynais, apkepta ]darlta Zuvis, pupelig piure su manijokos miltais. Brazilai gri-

lyje paruoit4 Zuvi patiekia su bananais ir kokosg pienu.Brazilai geria daug alaus, bet m6gsta ir vaisiq sultis, mineralinl vandeni, kakav4.

Maitinimo ]mon6se visada galima gauti konjako ir likerio. Brazilai neatsisaho cuk

ranendriq degtines, sumai(ytos su citrina, Zali{a citrina ir nerafinuotu cukumi.

Lotynq Amerikos ialyse vartojama daug naturalios m6sos, kuri kepama ant

grotelig. Taip kepama mesa pietums ir vakarienei. Sriubq valgo retai. Pusrydiai

lengvi: sviestas ar uogien6, bandele, skrebuiiai, kava su pienu (cukaus 3-4 geba-

liukai porcijai, pienas paduodamas atskirai). Be to, pusrydiams duodama vaisiq

su16ig, vaisiq ir aitraus surio. Megsta su sviestu kept4 snri' Populiarus tlkandiizi:

Zalieji Zirneliai, darZoviq salotos, pomidorai (nepjaustyti), rLrll'ta deira, kumpis'

Salotos uZdaromos tik Provanso aliejumi. Majonezo salotoms nevartoja. Antrieji

patiekalai: jautiena, smulki Zuvis, kepta ant grotelig (turi buti ivieZia ar atvesin-

ia). Mesa pagal svedio pageidavimE turi b[ti i5kepama visiikai ar vidutiniSkai (su

k aul"). Masos vienai porcijai skiriama 350-500 g. Populiarios mesos deireles,

pagamintos kalp gruzlnlskos desreles Kupatal.JLl rarcas ruoslamas lsJautrcrrub' I lu-

ri supjaustoma peiliu, prid"dama smulkiai supjaustytq laiinukq, svogunq' pipirq,

gvazdikdli,4 ir cinamono. Sios debreles kepamos vird anglig. Ant ieimo kepamas

mdsos asorti: inkstai (nepjausryti), jaudiq, veriiuko kepeng gabaleliai (Po 100 g)Asorti porcijos svoris turi buti ne maZesnis kaip 300 g. Mesos patiekalai ir Zuvis

nepaniruojami. Lotynq Amerikos izLlyse megstami troikinti Patiekalai, pvz., jau-

tiena ar kiauliena pirrna apkepama, o po to troikinama pomidorq padaZe su rau-

donosiomis pupelemis ar rukyta Zuvimi ir pipirais.Garnyrui duodama lvairiq darZovir.l: Zalig ankitiniq pupeliq, moliugq, aguro-

iiq, Ziedinitl kopfstq, aparagq, burokelig, Spinatg' keptq bulviq ar bulvir'1 piure.

Garnyrui naudojami birus ryZiai. Garnyrai patiekiami atskirai' uzpilti sviestu. Po-

puliarus valgis makaronai su a5triu suriu ar guliaiu.Po pietg geria nacionalini gerimE stipri4 natorali4juod4 kav4.Ji geriama ir at-

ialdyta (cafe glace). Megstami saldieji gerimai, daZniausiai ruoiiami ii vaisiq. Bra-

zi la i gar ina :velnq Amazone' vai . iq gir im4.

Pieq Amerikos glventojai gali pasigirti puikiu rynu. Per pietus ir vakarieng

paprastai geriamas stalo lynas,Beveik visuose Pieq Amerikos regionuose gaminami valgiai i5 jautienos. Ji

ypai populiari Argentinoje. Yra netgi posakis,jog vegetaras iiajaustgsi kaip iuvis

be vandens. Sultingos Zoles lygumos, besidriekiandios Andq kalnq Seidliuose, -

itin palankios gamtinds s:1lygos, dcl kuriq argentinietiSka jautiena 1'pad minkita,

skani ir vertinama visame pasaulyjc. Argentiniediai daZniausiai jautien4 kepa gri-

1yje. Ji sumaunama ant ieimg ir letai vartoma. Retais atvejais kietesnes mesos i5-

pjovos kiek pamarinuoiamos. Argentinoje daZnai valgoma ir kitokia mesa: aviena,

kiauliena, viitiena. Galima paragauti net egzotiikq patiekalg ii daugelio ruiiq kii-

kienos. Pastaruoju metu tapo madinga veisti strudig Emu fermas.

Misa daZniausiai kepama viri karitos ugnies, kiek rediau kaitinama riebaluo-

se, troSkinama, verdama. DaZniausiai ruoiiami pjausniai, taiiau Pietq Amerikos

g)'ventojai maistui naudoja ir kitas raguodirl kuno dalis: inkstus' Sonkaulius' IieZu-

vius, Zarnas. Tokiu padiu budu daZnai gaminama Zuvis' Ji patiekiama su citrusi-

niais vaisiais ir pipirais.Argentinoje pusryiiams gardZiuojamasi mfe can leche - nemaZu kavos puodeliu

su daug pieno.Argentinie6iai rom4 gardina braikemis.

Svediai i5 Kubos

Nepaisant stipraus Ispanijos povcikio, Kuba turi savitE nacionalinQ virtuvg,joje

vartojami savi Zemes ukio produktai, teikianrys patiekalams specifini skoni. Varto-jama daug raudonqjq irjuodqjq pipirq, raudonosios ir Zaliosios paprikos,lauro la-

Ptl , c l l laI I ru l ru, r l rusK-aLU rrssurq! . r ! t r t r " " - - - - r r {

io)-u.i.ro lapg, konjako, baltolo uyno, utto, majolezl' aly'vuogiq' Patiekalai ma-

Zai sudomi. Id nacionaliniq p"ii"ttutq paminetina jautienos sriuba su darZovimis

ir kiau5iniais achiakos,havzttetiska juoiqjq pupeliq sriuba, nors iiaip sriubas valgo

i"ti.li it^ti.Stor, d.ar-" rokytoi kiruiientl tllqu"tl T",tinuotos

raudonosios

;; ; ; i i " : , pa.kaninama cesnaku bei a) ic jumi Prt ie ldant jdcdamas gabalel is (75 g)

[r5rt"Jr!'Jii"r., ir pirmejam, ir a'-ttrajum patiekalui' Valgoma su kubietiSka ban

JJ. e.ftfi^ttrtria -e.u

I kiu"liena, iautiena, paukitiena' M6sa daZniausiai troi

iinu-"'r" aitriais padaZais. Mdgstamiausia kalnietiika kiauliena' kuri gaminama

ii riebios jautienos ir kiaulienos, pridedant ropiniq svogunr-l) m annuotos raudono-

,to, p"prit or, p"midorq pastos ii romo' Antrieji mdsos patiekalai nepaniruojami'

T."di.it-ti. naujametinis patiekalas - ant icimo keptas parielis'

Vartojama iaug juros Zuvies ir juros produkq: 7-ul'q' kabq' langustr;' Zuvis ke-

oum", uurtoiu-" .i^1,". G"r.tyturrl' vart-jamos darT-ovds' paprika' pomidorai' agur-

iri, l"f"e., z"fi":i Zirneliai, ank5tines pupeles IS paprikos' pomidorq ir ankitiniq

pupelig gaminami atskiri patiekalai' Daug Zinoma patiekalq i5 ryZiq Jie taip pat

i.r',";^-'t garnyrui (virti ryziai su juodosiomis pupelemis) Garnyrai prie mesos

patielulq p"atl.kiami atskirai. Garnyrai uZdaromi tik wiestu'o salotos - tik alla/uo-

giq aliejumi. Majonezas ir grietine garnyrams vartojama retai Labai populiarus

rauginto pieno produktai, ypad jogurtas'-" fr,rUi.iioi megst" saldzi,ts putGk"l"' ir vaisius' Vaisius. valgo ir per pusrydius'

ir per pietus, ir per vakarienE Ypec populiario:.tnl,ot:t i5 ]vairiq vaisiq - dedama

majonezo, sutirstinto preno ar piekt'x grietineles, zaliq saloq lapq (papuoSimui)'

Ku'rtai, d.da-a po-idorq paiui-o Gttia stipri4, saldZi4 juod4 kav4' o ii 5a1t'1111

gerimq - vaisiq ,.,ltir, r'uiru-dt'lius, mineralini vanden!' alq Gerimai patiekiami

su 1edu. Pastaruoju metu gerrama ir arbata' Restoranuose gali buti siuloma atial-

dvtos arbatos. Populiarls vaisiniai ledai Duon4 valgo baltE' DaZnai pierus buna i5

uL,-ro nuo,orrs antrojo patiekalo ir vaisig' Populiarus id cukanendriq pagamintas

,orr-tnr,,K.tbi".

Sveiiai i5 Australijos

Australijos ir Naujosios Zelandijos virtuve maZai kuo skiriasi nuo angliSkosios'

iSslg'ru, kai kuriuos egzotiikus patiekalus,l<urie yra !traukiami i maitinimo 1mo-

niq vaigiarait]. Tai paiiekalai ii papajo medZio vaisig, batato Saknll ir mangq'

Aurirutlo, Z.-ynas pasiZymi stulbinandiu gamtos dosnumu' ivairirusi'U mais-

to prod.,kti ga.,ru-o, p.,iki mesa, juros g6ryb6s' darZoves' vaisiai' aliejai Zemvte

guJ* k ,tgitiq, ktokodilLl, strudiq, iS kutiq *"tot ruoiiami patiekalai Sig gyvunq

ir"rn p"rliy-i dideliu proteino kiekiu, energine verte ir maZu riebalq kiekiu'

5ior" S"ivr. uulgorn" daug vaisiq ir vaisiq salotq i5 mandarinq' apelsinrl' bana

nr-1, obuolig. Labiausiai paplitusi darzove - pomidorai. Kasdienin! austrahl v'rgia-radti

_sudaro veZiagyviai (krabai, omarai, langustai), moliuskai, austres..

Mesos patiekalai gaminami ii jautienos ir avienos, taip pat triudienos, kuriAustralijoje labai pigi. Kengnros ar krokodilo uodegos sriuba laikoma vienu ii na-cionalinig Australijos patiekalq. Tikima, kad Australijoje galima paragauti geriau_sio skonio jautienos bei avienos, nes viso auginimo meru gyuliai u.ign Ziogu*nepaveiktoje gamtoje.

PadaZai salotoms gaminami saldus, ! juos dedama sutiritinto pieno su cukru-mi. I.abiausiai paplitg gerimai yra arbata, vaisvandeniai, pieno g6rimai ir lynas.Svediams i5 Australijos daZniausiai siuloma baltojo ryno.

Sveiiai id Afrikos SaliuEgipto nacionalinei virtuvei didel6s jtakos turejo itarg, graikg ir turkq virtuvds.

M-aitinimo !monese gaminami prancuziiki patiekalai. Egipticciai ir kitos SiauresAfrikos ialys pirmenybg teikia avienai. paukitiena ir jautiena vartojama gamintisriuboms, ragu, farSui. Garnyrui va rtojami ryiiai, darZoves, taip pat ii jg galinamipatiekalai. DaZniausiai vartojamos darZov6s agurodiai, pupies, porui,"ug.,rk"i, ovaisiai - citrusiniai ir datules. Pusrydiai, pietns - lengvi, vakariene - soti. Egiptie-dig nacionalines virtuv6s patiekalzi daLnaj iisiskiria a6triu skoniu ir Eaminami suivairiais prieskoniais ir padaZais. RyZiai ruosiami jvairiai: su rieiutaii darZovemisar mai,ais mesos gabaleliai s. zinoma daugybe patiekalg be mesos ar Zuvies, todeljie.labai tinka vegetarams. Egiptiediai savo patiekalus gardina iesnakais ir svogu_nais. Beveik visuose vieibudiuose yra nacionalin6s kavines ar restoranai arba bentjau nacionalines virtuves meniu. Egiptiediai valgo daug duonos, geria turkiik4 ka_v4 (i gaminama i5 netirpios kavos), o lS S"ttqj.] gari-;pirmenybg teikia aromati_zuotam pomafandio medZio Ziedq ekstraktui. Suldig kokteiliai gaminami i5 vaisirTir darzovig suldiq, priklausomai nuo sezono. Kepiniai yra pagriniin6 desertq rusis.Jie dzLnai mirkomi medaus sirupe, ruoiiami ii iatuliU i. hg"U

^ Kava ir arbata.geriamos stiprios ir saldZios. Egiptiediai diZniau geria dviesq alg.

uamlnamas raudonas, ro2inis ir baltas r,ynas iS Nilo deltoje augandiLl r.ynuogiil.

^ Ekvatorines Afrikos ialyse daugiausia varto.jam a oLk:,eia, gazelir2 ir viiq mesa.

DarZovig valgoma maZiau. Pajnrio rajono Vaiarg Afrikos iiliq gloento.lai daugvartoja citrusinig vaisiq, banang, ananasg, rieiutg, jnros ir kakavos produktg.

._ , K3ng. g"-inama daug patiekalq ii sorg ir afrikietiikq bulviq. Duona kepama

ii kukurDzq miltq. Populiarus gerimai - kava ir kakava.Pietq Afrikos Salyse jaudiamas Siaures Amerikos skonis ir paprodiai. Visur

yra kokakolos' amerikieti6kq konse.,r1 ir 1edg. Bet iilaikomos ir nacionarines vir-tuv6s tradicijos. Glventojai valgo daug mesos su mirtiniais leistinukais. li Zverie,nos daugiausiai vartojama antilopirl mesa. DaZniausiai vartojamos grudines kultf-

ros - kukuruzai ir ryLiai,vaisiai - persikai, abrikosai, citrusiniai, mangai, ananasai,bananai. Ii gerimq paplitg kava, arbata, vaisvandeniai, vaisig, darZovir2 sultys, alus,r.ynas, apel-sinr1 likeris ir persikg degtine.

Kitose Siaurds Afrikos 5a1yse Maroke, AlZyre, Libijoje patiekalai gaminamii5 avienos ir darZovir.l (svogunrT, pomidonl, paprikos, baklaZanLl, bulviLl ir kt.) beivaisig (citrusiniq, finikg, r'ynuogirl). Pladiai vartojamos grudines kulturos yra kvie-diai ir mieZiai. Megstamas alyvrl aliejus. Valgo baltE duon4 ir geria vaisvandenius. ]visus patiekalus dedama daug prieskonirl ir fi:dary. AlLyriediams galima pasinlytidarZovig, Zuvies ir mesos salotq, Zuvies gastronomijos (tiktai ne ikq, balyko gami-nig ar laiiios), mesos, paukStienos asorti, kiauiinirT, darZovig ikq. I5 sriubg valgosultinius su jvairiais garnyrais, Zuvieng, makaronq, ankitiniq darZovig sriub4, barS-iius, Ziedinir2 kopustLl sriub4.

Antrieji patiekalai: virta, kepta ar apkepta Zuvis, kepta aviena su darZovemis,mu5ti avienos kotletai, iailykai, liuliakebabas, guliaSas, ragu, virti ar kepti viSdiu-kai, viitiena su ryZiais ir darZovemis, idarytos darZov6s, kiauiiniene, omletas.

Desertui galima pasiullti ivieZig uogg ir vaisig, kompotq, Ze1e, kremq,1edr7, ar-buzr2, melionq. Po pietg duodama juodos kavos.

Sveiiai i5 Artimqiq Rltrl SaliU

Artimqjr2 Rytg ialyse (T\rrkijoje, Sirijoje,Jordanijoje, Libane ir Saudo Arabijo-je) pagrindinis musulmonq maistas yra aviena ir ryZiai. Tirrkij os nacionaline virtu-ve turi dideles ltakos kitoms Artimqjg Ryq 5alims. Turkijoje paprodiai reikalauja,kad visi kartu prie stalo susestq tris kartus per dien4. Labiausiai paplitg priesko-niai: 6esnakas, svogunai, raudonieji pipirai. Beveikvisi nacionalinds virtuv6s patie-kalai gaminami i5 avienos su ryZiais. I5 darZovig daugiausia vartojama agurodig.Turkg miltiniai konditerijos gaminiai yra pr,yzdys kitoms Artimqjg Rytq 5a1iqvirtuvems. Ypad daug vartojama razing, figr1, lazdynq rieiutLl. Kaimo gyventojaimaistui vartoja oZkos pien4 ir mes4. Mesos patiekalus troikina su darZov6mis.Centrin6s Turkijos rajonuose virtuve ]vairesn€ ir kaloringesne. Joje esama Kauka-zo,kano ir Vidurines Azijos virtuvig tradicijil. Stambulo restoranuose lan\.to-jams si[1oma idarytg midijq, Sidkebabo, virtq avienos smegenq. Mes4 ir subpro-duktus verda, kepa ant angliLl ir patiekir su alumi. Zuvi kepa su a1yr.t1 ar semengaliejumi. P1ov4 gamina ii midijg, austriU, o sriub4 verda i5 kefales. Restoranuose

1.ra Zuvies patiekalg (nors Zuvis dvigubai brangesnd uZ mesq) su brinza, jogurtu,sa-1otomis, Zemuog6mis. Ant stalo gretavaisiU ir darZoviq dedami ir miltiniai gami-nai, kurie Turkijoje priskiriami prie ialqjrl ulkandZiq. Gla.a sena tradicija patiektipaplotelig (keptg specialiose duobese ant angliq).

Pusry6iai susideda ii duonos, fetos surio,juodqjq alyruogig ir arbatos.Piet[s pradedami sriuba, po jos valgomas mdsos ar darZovir.l karStasis patie-

d;;; i"d',;'ff ffi ' gii flffi :

t "'ff ffi.::ifi Lll

fr #15*ffi t$**; ; l' r'#';:ri :-'r iffi i:'*l;i,lf#i#il'',Iffi ** lfi', mil #**#r*ilir***:,******i##i*ffiif'1;$1'lr,,'"'ffi fu #*$l$r;;,;h##fr'I,:,**l*rxnd;il", ***#*+fu*t*i*; ;-

Svediai ii Izraelio

e#[:;*fr+; ],i:l# i;l:i:ruyr?ffi .*:ln :' ;H1;;1;:: p i ;l tff : n ;i{#; f;f l?i:'il:T x; * :: rr **; uffi lt*ij',,';'#:r**;rti-,il, ;:{ft?,$;ii,:,,:,J,F{i';\i.i:'iffi ;'l;::"T;1il:':,".;.,:*-;ft i*l#rr:*"*;;,Megstamiausi pieno produ ktr

fff"**:j;T;lii**#:: ',ffi;nrcriekadanepa-rsio ir kt,;" *"-i"."_, i,'r*:::f?T:nffI#niljjffi*;;iJ;

.0.,11,_.h1_,idil;;;;*ffi :"Tf ;f :l;l&.y.*:*ff :"r?ffi :l:u:n:::,:tfi*,,ru.ifi ii.i*_!Ttr::n,v:**l*i,,i#,m:.;_tri'Li:,i',L,:i,'i1;1;i','ffi :,**j:1,:l* pamineiinos,.o jki,,,o,apkepalir kt. AnJ"]l-u... p"r.karai gaminami,;;;;;liiJ,H|3lt,lffl:;llT;r'il}-",,ilJ;i.l;i"j;T1 a""g !v""f i'r"-u')"t",, mesos, kiauiiniq,

*:tT**r*'ffi1iln+.i'i#,*f:i#:'-;,i1q'm:*:',#puperes), aliejaus, r"or, r.,ii-;#i1

u .vartoii

dariovrq (populiariaLrsio, ;;;:;;.rrerus prasrdeda zuvies arba silkes, valgiais, po to _ sriuba, veliau mesa, kartaissu garnyru. Galiausiai _ arbata ,,., ,u1du_1,,luir..Svarbus vaidmuo tenka rjuoruoiiamineto"r,;;;,;#|11i.Hla:m;:Til:ilJ,::i_ii*,ru:::

ffi|/;f i,|::elioratiekall] pr*a""vl"t'"',"ffi

""*uo,.,, bruknes, migdo-

,,, ̂11!:| :::*,.:a .daug.arkoholio. ri gerims paminetini bjuodqle i'audonql,7 rto.11, :,1'u, iermukdniq *.ou",..Si,l*;r,J:Lff .JJ,

putacrj4 yra pelngs midus, gaminamas id apynig, _.dorr, mieliq, cukraus ir van_

Svediai ii Viduriniqjg Rytq ialiqsiose 5a1yse lyrauja iranieiiq nacionarine virruve. Iraniecrg vrrtuve rabai panaSi

;11iift nlif; l.,i'_'.i"Ti#1:ix1,",'ffi ff ;.ffi :f ffiff #;ffi :'",t'i:?rii:i1,,Ti;'i:'5a'av","',','r"o,l;;;'';;,j am a re tai, o ki au," " *, ** ;:ffff*l*;?'#: # ffi ;13":# ji:inami maltinukai ar dedreles ir kefami pr*r,"ji*'iol.. n.!u?delyj: su puperemis, po-ia.,'";,, jii,iJ;;i"# *:il;:Uffr ff:,T:oedamr daug svogunq, pipirg .vargoazerbaidia"i,.rsna r.rq'l,1ll';i;:;:::;;i

iaknLl bei zalumvnq. rraniediai

#;11i',illiHi:ff i'ilx";:"'::":-!11 ryo"J'"rus saldieji. patiekalai, pa-aromatiniu -.a

j;"g,,, .*o'ffi::?;,,?iffi ;, }#;i:1ru;J::*_,jilff o*"

Sveiiai ii Indijos

Indijos kulinarija - viena tobuliausiq ir seniausiq pasaulyje. Dauguma dios ia-lies glventoiq yra vegetarai, todel nevalgo kiauiinig ir mesos,iadiau

-i.l"i -6gu.r-jasi vaisiais, darZovemis, ivairiq kuopq koiemis. Atskiruose Indiios raionuose vir-tuve turi tam tikrq lpatumr-1, kurie priklauso nuo Zemes ukio gamybos is,,Tstymo.Labiausiai paplitg produktai - ryLiri tr dariovts, Zirniai ir kukuruzai, leiiai ir kitiankitiniai, pienas, pieno produktai ir kiauiiniai, aliejus ir, reiiau, rirpintas sviestas.Maisto ruoiimui vartojami jvairus aliejai: soj12, garstydig, kokosr;. Ii pieno produk-tg paminetinas jogurtas, kuris vartojamas ir kaip savarankiikas patiekalas, ir kuriodedama ! marinatus. Valgoma daug ankitiniq darZovig kartu su kitomis darZove_mis. Zuvis populiari pajurio rajonuose. Vartoja daug prieskoniq ir priedq. ypadmegstamas karzr - aitrus padaZas, gaminamas ii juodqjq ir raudonqjq pipirq, mus_kato rieiuq, gvazdikdlig, cinamono, imbiero, garstyaiq, metg, riedutq, petraZoliq,svogr:nq, pomidorg, migdolLl ir kt. Sie prieskoniai - butina darZovir-1, avienos, vi5-tienos, Zuvies patiekalg dalis. Daugelis valgig uZpilama aitriu raudonuoju padaZu,kuris gaminamas i5 ivairirl prieskonig, bet svarbiausia daris iili (raudonojo pipiroatmaina). Indai patiekalus gardinajuodqjg garstyditl seklomis, Saknimis, Zievemis,SvieZiais lapais, Ziedais, druska, citrinos sultimis, rieiutais, roZig vandeniu.

Sriubos aitrios ir tiritos,joms gaminti daZnai vartojamas kokosg pienas,jogur_tai. Megstamiausia sriuba ryZig su svogunais, i kuri4 dedama daugpipirgir des_nako. Daugelyje ia1ies rajong birig ryZiq sriuba valgoma su darZovemis ir nedide-l iu k iel<i u al ie jaus ( nacionai in i . par iekala. ) .

M6sos patiekalq vartojimas susijgs su gl.ventojg priklausymu vienai ar kitai reli_gijai.Indusai ir musulmonai valgo avien4, oZkienE ir pauk5tien4, bet nevalgojautie_nos. Indijoje vartoti maistui jautienq draudZiama. Jos nevartoja net musulmonai.Indijos rytuose valgo gelavandeng Zuvi, taip pat smulkias krevetes ir o^"r.,r. Zrr-

! verd1, apkepa, gausiai apibarstr-, pipirais, Safranu, imbieru ir apdeda svogunais.

Daugelis indusg yra vegetarai, kurie Jar skirstomi i grieZtus vegetarus ir negrieZ-tus. GrieZti vegetarai vartoja tik augalines kilmes maist4 (beinevaigo .uo"gO,rg,desnakq, pomidorq, burokeli-9, nes jie yra kaujo spalvos), o negrieZti vartoja pienoir kiauiiniq patiekalus. vegetariika virtuve papritusi pietineje indijoje. Indiios res-torang valgiaraitis labai jvairus - gaminami europietiiki ir Azijos salig paiiekalai.Megstamiausias patiekalas - plo.'us, kuris verdamas kartu su ank6tinemis darzo-vemis.

. Budingas bruoZas - gausus vaisig, ledg ir daltg gerimg asortimentas. Indijo-

je.megstami saldumlnai, kurie pa labai saldus, .u li"d.,tui., vaisiais, morkomis,aviZomis ar ryLiais, ir karita bei stipri arbata, kuri4 geria su karitu pienu (pienaspatiekiamas. atskirai). Ryte arbatq geria prie6 pusrydius. Kava Indijoje taip patmdgstama (daugiau rytietiika su keiiais rozig esenci.los laiais). Indams veg",-".n,

papildomai yra siuloma pieno, sviesto, grietindlds, rauginto pieno produktq, kiau-Siniq ir patiekalq i5 jq. Duodama vaisiq ir pomidorg suliig, prieskonig, svogunr],desnakg. Vyno ir a.laus pietg metu nesiuloma. Sudarant valgiaradti ir aptarnaujantsvedius i5 Indijos reikia Zinoti, kad indai valgo nedaug, bet nieko nepalieka ant sta-1o. Valgyti i5 vadinamojo thali (metzhnes lekit€s ar padeklo) lprasta visuose Indi-jos regionuose. Taip pat lprasta valglti rankomis, tod61 indai rankas plauna prieivalg! ir iikart po jo.

Svediai ii Pietrydiq Azijos Saliq

Siq Suliq virtuv6, nepaisant stipraus Indijos, Kinijos poveikio, iisaugojo tradi-cinius vietinius patiekalus. Pagrindine vieta tenka ryLiams, paukitienai, veZiagy-viams ir vaisiams. Plaiiai vartojamos sojos, pupos, ii kuriq gaminami ir patiekalai,ir aitrus padaZai kitiems patiekalams. Kasdieninio valgiaraidio asortimentq papil-do agurkai, svogunai, grybai ir batatq Saknys. Zuvininkystes pramone aprupinaSias 5a1is Zuvies produkcija, o ypad pasta i5 fermentuotos Zuvies. Zuvies padazg irpastg dedama beveik jvisus patiekalus. Maistui pladiai vartojami bambuko ugliaiir moliuskai. Maitinimo jmonese yra patiekahl i5 kiaulienos ir jautienos, Zv6rienosir medZiojamqjq paukiiiq, kiauiinig patiekalq - omletq ir kiau5inieniq su ivairiaisproduktais. Sventiniai pietos susideda ii daugybes patiekah2, kurie patiekiami ne-didelemis porcijomis nedideliuose puodukuose ir valgomi medin6mis lazdelemis.Sultinys valgomas baigiantis pietums. Nacionalinis gerimas yra arbata, bet geria irkav4, ryLiLl degting ir rom4. Prie arbatos ar kavos rekomenduojama paduoti skal-dyto gabalinio cukaus ir rytq saldumynq. Duon4 valgo ba1t4.

Siq 5alir2 virtuves yra panaiios, nors turi ir kai kuriq ypatumg. Tai Birmos, Tai-lando, Laoso, Kampudijos, Vietnamo virtuves. Auginama apie 20 ryZig ruiiq irporu6ig. RyZiai skiriasi ne tik forma, bet ir spalva. Populiariausi yra baltieji ryZiai,bet auginami ir juodieji, violetiniai, raudonieji ir kt. Ii ryZiq gaminami kruopos,miltai, krakmolas, makaronai, ryZiU actas, fermentuotas gdrimas (aponq sake).

Indoneziedig virtuvei budingi virtos ir keptos Zuvies patiekalai , veLiai,I<rabai,trepangai. Gaminami patiekalai ir ii viitienos, ryZirl. RyZiai verdami birus, valgo-mi su mesa, darZovemis, vaisiais bei mdsos, Zuvies ir darZovig padaiais. Patiekalaigaminami su palmig aliejumi. Pusryiiams geria arbatE su pienu, po pieq - arbat4,kav4. Ant stalo pieq metu padedama prieskonirl ir vaisvandenig.

Siq ialiq glventojai nemegsta musq pieno produkq: sviesto, margarino ir su-rig, taip pat sudytq Zunl (silpnai sudltos la5i6os, balyko gaminig).

Ant stalo butinai turi buti padeta druskos, pipirq, garstydig, acto, sojU padazoir 4sotis 5a1to geriamojo vandens.

Svediai i5 Kinijos

King nacionaline virtuve yra specifine ir turi dideli autoriret4. Kinams ryZiaitstoja duon4 ir bulves. Per pusrydius kinai valgo ryZig sriubq, per pietus taip patalgo ryZius, kuriuos gamina pagal ivairius kiml virtuv6s receptus. Vartojamas 1a-ai gausus produkq asortimentas: kruopos ir miltai, SvieZios ir konserruotos darroves, kiauiiniai ir kiauliena (verdienos ir jautienos beveik nevalgo), paukitiena' Zuvis, jauni bambukg ogliai, lotosai. Pajurio rajonuose populiarus dar ir jurosroduktai - SvieZi, dZiovinti, virti ir \,ytinti. Patiekalai ruoSiami kuo maZiau juospdorojant. Egzoti5koji kinq kulinarijos puse - paukddirT jaunikliq, rykliq pelekq:iutros, lvairus varliagy.vrai, vzbzdZiai, vikirai.

Saltiems darZovig patiekalams uZdarlti vartojamas Zemes rieiutg ar sojq pada-as su dideliu kiekiu desnako, svogDnq ir pipirq. M6gsta darZovemis idarlt4 pap-k4 ir agurodiLl ik4. I5 ru\ytq gaminig valgo kumpi, deirE. Zuvies delikatesg (rau-onosios ikros) bei silkes nem6gsta. Kinai maist4 gamina labai greit, taikydami,airius iiluminio patiekalg ruoSimo budus, tadiau pirmenybg teikia troikinimui.)augelj valgiq gamina ant labai kaitrios ugnies (kepa 2-5 min.). Pirmieji patie*alai: barSdiai, dari,ov'ty, ryZirl, bulvig sriuba. Sriubos verdamos ii darZoviq, gry-+ nuoviro, Zuvies ar m6sos sultinio. Grybai, viitiena, Zuvis turi buti patiekiamarpjausq,ti gabaliukais. I sriubas reikia d6ti Zalumynq, iesnako, svogunq, pipirq.auro lapai Kinijoje nevartojami. Antrieji patiekalai gaminami ii kiaulienos beirukitienos, 1,pad i5 viStienos ir antienos. Megstami Kinijoje ir Zuvies patiekalai.aip prieskonj. kinai vartoja specialiai paruoit4 ryZirl degting, sojLl aliejg, kurisrZnai jiems atstoja drusk4. Kinai Zuv!, m6s4 kepa ant virykles ar kepru\,q, darzo-:s (moliugus, bambukq uglius,lotosg Saknis) verda vandenyje ir garuose, troiki,r patiekalus, paruoStus ii mesos far5o ir anties, veZiagl.vig, moliuskrT, ruko Zaliasrpeles, viitg kiauiinius, vi5tien4, sudo ir marinuoja veZiaglvig mes4. populiarusiltiniai patiekalai. Koldunus gamina trimis iiluminio ruoiimo budais: veida van-:nyje, verda garuose ir kepa.Daug vartojama darZovig: kopustrl, bataq, bulviL1, jvairiq ru6iLl ridikq, Zaliqjq

ogung, cesnakg, pomidorg, pipirq, Spinatq, ank5tiniq pupelir2 ir kt.

_Nacionaline king virtuve turi ir egzotiikg ialyje megstamg patiekalg: tai rykliotekai, kregZdZiq lizdeliai, lotosq iaknys, bambukq ugtiai. VtStU ir andiq kiauii-us kinai apdoroja tik jiems vieniems Zinomu bUdu ir laiko iki vartoiimo labai;ai. Kinq pietus susideda ii daugelio patiekalg, kurie patiekiami vienu metu ne-deliuose puodukuose, o svediaiparyi pasirenka, kokia tvarka juos va1g1ti. per

;1us geria daug sultinio, ypac pabaigoje. Su antraisiais mesos, Zuvies paiiekalais

rrma duoti troskintU kopusq, bulvig, makarong (visq ruiir2) garnyro. SUdomaPer.daug stipriai. Megsra kompotus,ledus, vaisius. Mineralinio vandens nege-

,. rvtegstamiausias karSras gerimas - Zalioji arbata, kuri4 ruoiia nelabai stipri4 ir

geria be cukraus. Mdgstamiausias nacionalinis gerimas - ryZig degtin6, kuriq geria

i5 labai maZg taureliq.Valgo kinai tris kartus per dien4.

Sveiiai i5 Korejos

Kor6jieiig virtuv6 panaii I kinq. Korejos virdjai patiekalg gamybai, kaip ir ki-

nai, varioja ryZius, darZoves' Zuv] ir miltq produktus. Mesos, daugiausia kiaulie-

nos, vart;jama maZai. Pagrindinis prieskonis yra soja. Pieno ir pieno produkq

beveik nevalgo. Daugelio patieka-1g gamybai vartoja augalini aliejq'

Charakteringiausias valgis yra himichi - aitrus darZovig patieka-las i5 raugintg

salotiniq kopustq ar ridikg. Savotiskas yra Za_lios Zuvies patiekalas: zalios Zuvies ga-

baleliai uZpilami actu, pridedama pipirg, druskos, desnakq ir smulkiai supjaustytos

morkos ar ridiko. Palaikoma 20 min. ir valgoma.

Sriubas valgo per pusryiius ir vakarieng. Jas verda su sojg padaZu ir su mesa ir

Zuvimi.Kor6jiedig etiketas reikalauja nekelti aukitai prie burnos maisto su ryZiais, sriu-

ba ar kitu maistu. Reikia pagarbiai palenkti ga-lvq viri lrankio su maistu, o jeigu

keliamas indas su maistu, nereikiajo kelti viri stalo aukdtai.

Korejiediai gamina puikius patiekalus ir desertus i5 vaisiq. Ypad populiarus

obuoliai, kriauies, persikai' ka5tonai' finikai. Megstami vaisiniai sausainiai'

Skirtingai negu kinai, korejiediai maZai geria arbatos.

Svediai iSJaponijos

Retai kur pasaulyje rasi taip rafinuotai ir kartu paprastai bei nuostabiai paruoit4

valg] kaip Japonijoje. Profesionalaus vir6jo sukurta kompozicija visuomet lra ne tik

valgis, bet ir meno kurinys. Svarbus skiriamasis japong virtuves bruoZas - nepapras-

ta ]i,airov6 ir menas kielcden4 valgl paversti delikatesu. Japonq valgiq seka sudarl'ta

i5 tam tikro skaidiaus meniskai apipavidalinq maZg porcijq. Japonq restoranuose

tradicija reika-1ruja pasalg'ti jusg turim4 pinigq sum4, o valgiais pasirupins deiminin-

kai, nesjus esate jg svedias. Be tradiciniq valgig, m6gstami kiniSki patiekalai ir iiek

tiek prancuziSki. Be to, populiarus korejieti6ki ir rusiiki patiekalai. valgiai gaminami

lpajaukitoje temperaturoje ir labai trumpai - taip nenukendia produkto koky66'

Visus Zavi japonq stalo serviravimo estetika. Maistas patiekiamas maZose 1ek5-

tdse, smulkiai supjaustytas, kiekvienas patiekalas atskirame indelyje: ryi'iai, mesz'

padaLai. Valgoma pagaliukais, sriubos taip pat - tiridiai iSvalgomi, o slg/stis i'ge-

iiumas. L.kites niekada nepripildomos iki kraiq, visada paliekama daug tuidios

vietos. Prie bendro stalo nevalgoma, kiekvienas svedias sedi uZ atskiro stalelio, ant

kurio padedami iSkart visi patiekalai - pradedant sriuba ir baigiant desertu'

Pagrindiniai japonrl virtuves produktai yra ryLiai,Zuvis ir darZoves. Maistuigaminti naudojami beveik visi juros produktai. Mdsos vartojama palyginti ma_Zai.Japonai valgo daug kiaulienos, taip pat paniruotus bifiteksus .,, ,o.y.l padaZr.V:rtoja dZiovintus jurq dumblius su ryZiais ir sojg padaZu. per pietus gria ryiirldegting safrg ir_alg. Megsta dari,oviy salotas ij po-idorq, baltaguZiq kopusirl irmarinuotus ridikus, vaisius, jvairius Zuvies patiekalus (pagamintus.lapo.,iskni u,kinidkai), Zuvies delikatesus (tauriqi4 lasii4, raudonuoriui ik .,., reiiau iuoduo-sius, krabus), grybus (sudytus ir marinuotus), sr1d1,tus ir marinuotus ag.rr"krs,.,ir_tas deSras,juros produktus, silkg su virtomis bulvemis, salotas su krabais, apkep_tus krabus ir grybus, ivieii4 i:Lwi, apkept4 teiloje (be kaulq), kold,rr.,us, biyn.,s,pyragus su mesa ir kopustais. Ii darZoviq daugiausiai vartojama ridikq, turievalgomi tarkuoti, virtj, rauginti ir kitaip paruoiti. Sviesto duodamu p.rr.ydin-r,pietums, vakarienei. Siai virtuvei budingas saldokas skonis, o aitrig prieskoniqbeveik nevartojama.

. Japonijoje priimta sodiai pavalgyti ryte. pusrydiU pagrindas yra virti ryZiai, sriu_ba, marinuoti agurk6liai, kia'riiniai, Zuvis. Pusryiiai piasideda arbata, kuri patie-kiama pried paduodant valgi. UZkandZiams galima duoti minkitq suriq. Ani staloturi bOti pipirq, garstyiiq, druskos, sojg padaZo, acto. patiekalai sUdomi maZai. poto maZuose puodeliuose patiekiama sriuba ir galiausiai ryZiai su virtomis darZovemis ir troikinta i-uvis. .,|sodiuose patiekirmas vanduo su ledu. Rediau seria mineralini vandeni ir rusiSk4 alg.

Megstamos sriubos: baritiai, ivieZir2 kopnstq sriuba, sultiniai, Zuviene (porci_ja - 250 g). Megsta raugintr7 kopostg ir agurkrl sriub4. Sriub4 valgo tris i<artusper dienE. Sriubos ruoiiamos ii Zuvies ar darZovig sultiniLl. piimiai gaminamasnestiprus skaidrus sultinys, o_kiti produktai apverdami arskirai ir balgiant virtisudedami isriub4. Garnyrui duodama keptU bu1vig ir Zalumyng. Kartiis galimapasiullti grikiq koies ar makaronq.Japoml kulinarijoje padaZg vartola-a n"edaug.Per. pietus valgo ryZius su virtomis darZovemis, ,ri.tus igri.,s ir dZiovintos Zuviespatiekalus su kiauiiniu. vakarienei vel ryZiai su stipriu s;ltiniu, ialia zuvis, sterkoar karpio file (suialdoma ir supjaustoma plonais gri.Zi,,,eL:ri.;. Su Zuvimi patiekia-ma,s aStrus, ii krienq suliiq ir Zalumynq paruo5tas padaZas.

,. M",grjtr]:tuurias karStas gerimas - Zaliioji arbata, kuri4 nesaldyt4 geria per vis4

,1t:13, (-t tlltkoTa pries pat patiekiant i sta14). Arbatos ruoiimo ceremonija yra la-

bai iSkilminga. Jrunimas geria irjuod4 kav4. Tarp jaunimo populiarus kauiazie_tiSki patiekalai.

., ], t:tPttyu,q:lm_+

1e.Ss1a_degting, konjak4, viski, rediau Sampan4. Vasar4 geriadauq alaus (vokisko, cekisko). Populiariausiu alkoholiniu gerimu laikoma sa,ta.Vie_ni sakg vadina ryZiLl degtine, kiti - ryZiq r,ynu, nors jo. gu'-ybo, pro.esas prlmenaromo gamybq, tik dia vietoj cukranendriq vartojami ryziai. iprasiai sake patiekia

ma Siltame porcelianiniame inde, v61iau i5pilstant ! maZus keraminius puodelius.DaZniausia sake paSildoma iki 40' C, bet galima patiekti ir atialdyt4 iki 10'C.

Duonos (baltos) valgo maZai, ryte - skrudint4 pyrag4.Vienas budingiausiq japonq virruves poZymiq yra valgiq parinkimas pagal me-

tg laikus. Tai reiSkia, kad kiekvienas metr; laikas turi lpad tipiikus, atitinkamai pa-ruoitus ir apipavidalintus patiekalus. Nors bambukq ugliq yra visus metus, betjiemegstamiausi tik pavasar!. Rudenj pasirodo ratsutdke - viena gardZiausirl uogq,taip pat persimone po obuoliq ir abrikosq skaniausia slyq ruiis. Spaiio menesilprasti rieiutg valgiai, o lapkrit! mielai siuloma k4 tik nuimto ryZiq derliaus val-gig. Ziemos menesiais japong virtuveje r,yrauja Zuvies, turindios ba1t4 mes4, patie-kalai. Japonams 5i tradicija ir ceremonijos yra gamtos garbinimas. Japonai gerbiaSvieZum4 ir kiekvieno patiekalo skon], dideli demesj skiria valgio aromatui. Vasarqpatiekiami Salti ir lengvi valgiai ant Zalig lapq ir lengvo, trapaus porceliano induose. Zien4 ant stalo dedami 5i1ti, liepsnojan$,s, sudeti i keraminius indus ir taipserviruoti, kad indq spalva harmoningai dereq su patiekalo spalva.

Klausimai pasi t ikr int i

1. lSvardykite vie5budio maitinimo fmones.2. Kodel reikia Zinoti svediq maitinimo ypatumus?3. Kokie reikalavimai kel iami mait in imo paslaugoms?4. Kas uZt ikr ina sekmingE mait in imo paslaugq organizavim{5. I kq reiketq atsizvelgti, sudarant sve6iq martinimo valgiarasdius?6. Kur paprastai pat iekiami ger imai?7. Kokios yra pagrindines baro funkcijos?8. Kokie duomenys nurodomi baro kainoraStyje?9. Kas yra somelje?'10. ISvardyki te mait in imo paslaugq rUSis.11 . Kokios gali blti pusrydiq patiekimo formos?12. Kaip skirstytum6te pusry6ius pagal valgiara5ti?13. Kokios yra pusrydiq r0sys?14. Apibudinki te Sved iSkus pusrydius.'15. Kaip serviruojamas pusrydiq stalas?16. Kaip patiekiami kar5tieji gerimai pusrydiq metu?17. Kaip patiekiami kar5tieji uZkandZiai (patiekalai) pusry6iq metu?18. Kuo skiriasi kontinentiniai pusrydiai nuo e /a carfe pusry6iq?19. Kas yra aptarnavimas kambariuuose?20. Kuo skiriasi aptarnavimo kambariuose valgiara5tis nuo iprasto?21. Kokia special i l ranga reikal inga, organizuojant aptarnavimE L kambarius?22. Kuo skir iasi mini baras nuo vie6budio baro?

zc.24.zc-zo.

28.29.30.31.JZ.

K4 reikia Zinoti, priimant uZsakymus banketams ar fur5etams?Kaip ruosiami stalai fursetams ir kokteiliams?Kokius Zinote kavos pertraukeliq variantus?Kokir-1 5aliL1 pilie6iai nemegsta maltos m6sos patiekalq?Kokie turistai valgo tik augalin[ maistq?Kokiq Saliq svediams nepatartina siUlyti kiaulienos patiekalq?Koki14 5aliL1 pilie6iai valgo antruosius pusrydius?Kokiose 5alyse sriuba valgoma vienq kartq per savaitg?Kokiq Saliq pilie6iai daug vartoja koprrstiniq darZoviLt?Kokitl Saliq svediai po deserto valgo sUri?

Pagrindinig terming anglg-lietuvig kalbg Zodynelis

Account - s4skaitaAdds - paskutines minutds papildymas prie jau bumsio uZsakymoAdjoining room - kambariai 5a.1ia vienas kitoAdvance deposit - uZsakymo avansas, iSankstin6 priemokaAfiliated hotel - vieibutis, priklausantis kuriai nors asociaciju ar rezervavimo sistemaiAfternoon tea - popietines arbatos paslauga, i kuriq ieina lengwas uZkandis, sumu5tinis,saldumynaiAmenities - papildomi vieibudio produktai ar paslaugos svediams; tradiciikai taip vadi-nami syediams pateikiami priedai: iampunas, muilas, losjonas, iukos, ilepetes ir t. t. SiuoZodiiu apibendrintai kartais gali buti vadinami vieiburyje esantys plaulymo baseinas, spacentras, f i tneso,al6 i r kr .American plan (AP) - kambario kainos apskaiiiavimo metodas;j4 sudaro viena nakr.lmesu pusrydiais, pietumis ir vakarieneArrival time - tikslus atr.ykimo laikasAvailable room - laisvas kambarys, skirtas pardavimuiAuthorization code - autorizacijos kodas, skirtas keditines korteles patikimumui nu-staq,ti

Backto back - vieSbudio apgJvendinimas svediq grupiq grandindmis, kai vieni iSr.yksta irt4 padiq dien4 atvyksta kitiBed and board .- nakr,yne su pilnu m aittnirlLu (American plan sinonimas)Bed occupancy - vie5budio lorH ui.imtumasBed and breakfast - nakvyne ir pusrydiai; taip gali b[ti vadinamas vie5butis, teikiantis tiktokias paslaugasBed board - lova su lenta po iiuZiniu, siekiant kuo kietesnio pavir5iausBell captain - bagaZo neiikg ar kitq uniformuotg paslaugg peraonalo vadovasBest available - geriausias imanomas kambarys rezenuojantBook - kambarig ar paslaugq uZsakymasBrunch - prieipiediai (pusrydiai ir pietus kartu)

Cancellation - kambariq ar paslaugq anuliavimasCancellation number - anuliavimo numeris, numeruotas pranedimas apie uZsalg'rno nu-

traukim4Check in - registravimosi ! viedbuti procedura

Uheck out - idsiregistravimo proceduracheck out time (hour) - tiksrus laikas (varanda), kai svedias privalo atlaisvinti kambar!

-Comltil3ntarf

(Comp.) - nemokamail nemokamas apglwendinimo ar maitinimo pas_laugg teikimasConcierge - ryiir7 su svediais darbuotoias (pareigybd), atsakingas uZ aptarnavim4 ir po-reikiq tenkinimEConf i rmed reservar ion - patv i r r inra rezervaci ja, da2n;au. ia i ra!ruLonnectrng rooms _ susisickianq,s, ialia esantys kambariai su durimis tarp jgConvertable bed arba sofa bed _ sofa (iiskleidZiama)Cot arba rollaway bed - sulankstoma lova

Day rate - kambario dienos krDe,ni-pension (Dp) arba #;:i5T"^*.|'fillJ i'"?.lT:T:,,'T#jil1"',, ",0"su pusryiiais ir vakarieneDouble - dvigule lova arba sutrumpintai dvivietis kambarysDouble occupancy rate - dvivie iio kambario kaina ,Lrie_'nr_.r.imr.Dup1ex - apartamentai per du aukitus

Early arrival - sveiio atrykimas viena ar dviem dienomis anksaiau ner rezer\.,uotaEuropean plan (Ep) - kambarig kaina, i kuriE leina ,,L "**""ar,_^Exposure - vaizdr. p.o k;mhario langq

' ' . ' rb '

Express check out elektroninilenkiant registrat[r+

s ar mechaninis greitas iisiregistravimas ii vieibudio ape-

Extra meal. papi ldoql . maitrnrma,

llI "-"::tlla,Foreign independent tour _ individualus ketrautolas

r,oro arba guerr b i l l a"ba guert account _.vecio.4.kairat iee saje - la i .vrr kambariq pardavi , rasFront o{fice - registrataraFull house - Simtaprocentinis kambarig uZimtumas (paZodZiui, pilni namai)Full pension - kambario kainos apskaiiiavimo metodli", Luriq ,.1a"ro nakr,Tne su pusry_aiais, pietumis ir vakariene (fullboard sinonimas )

Grandmaster arba, kartais, emergency key _ raktas nuo visg kambanq (visraktis)Guaranted rate - sutartine kainzGuaranted reservation - rezervacija, garantuojanti apmokejimq bet kokiu atvejuGuest history - sukaupta informacija npi" sr..!i4(ruest service area - registratira, pazodZiui _ sveiiq aptarnavimo teritorija

Handicaped room - kambarys nejgaliesiemsHolll-wood bed - Holir.udo iova, kai dvi atskiros lovos sujungiamos vienu lovagaliu

Hospitaliq' room - poilsio, svetingumo, vaiiinimo kambarys; koni.erencijg, mugiq daviams skiriamas kambarys arH"."i - ;;;;;;;;ii il:ifi :ffi:xlJil:?lJJl:uiir pasilinksminimuiHotelier (pranc.) - viedbudio sayininkasHot l ist - kar:12s ,qra.s., .yq. .

House - namai, Z "dzio

,irib;::rprl:oe stgar pavogtg kreditiniq korteliq s4raias

il]|lffltfirttttel) - nepriklausomas; vieibutis, nepriklausantis jokioms asociacijor

Information rack vie5butio svedig s4raias su kambariq numeriais, abeceline tvarka

Junior suire, minisui te - ,na2i ,tainas

)Jl apartamentai, susidedantys ii rniegamosios dalies ir sv

IGng (bed) - didZiule dvigule lova: ne maZiau kaip 195 x 200 cm

Late arrival - verus anl'kimas;.tors at'vykmo raikas prival0 buti suderintas rezervacijcmetu, nes tai paprastai veliau leistino laikoLate charge - paveluotai pateika s4skaitaLate check out - ve\.a, iioyki-"r, t. y. po leistino raiko ir tik atskirai suderinus

ffJll"n, - darbo, stalo knyga, kurioje fitruoJu_o, ,i_r-oP.*.1or, u*, sveiiq pagei

Lost and found - vieta, kur laikomi visi sveiiq palikti ir pamiriti daiktai

Miscellaneous charge order (MCo) - oro liniiq vauderis, iiduotas sveiiui viedbudirpaslaugomsMorningcal l . r , ,ake-up cal l - pazad;nanr i \ re lefonn ,kamburi .rv ls. . \antrLmpr. nurodrnr i Frorer i . ik4 ly j . kai nezinoma i j l (keju. i dr ne.

Net rate - kambario kaina, atskaidiar.us komisinj mokest!Night audit - naktinis auditasNo reservation (NR) arba Offthe sreet (OS) _ be rezervacijos, svearas ia gatrresNorshow - neanykimas, rezervacija yra, bet neafiTkstama

Off-season rare - nesezonine kainaOut of order (OOO) - laikinai neparduodamas kambarys, remontuolamasOverbooking - perviriis, uZsakymg priimta daugiau nei 1ra kambanq

l];fi_S.- ; l^t".ry p*":: rapgy.vendinimas, maitinimas, transporto pastaugos ir t. t.)rard rn advance i ienk. t in i . apmokej imac

t-l

- .

- - - '_" ' \ ! a l rdr Ldr lcr l lo qal ts

ient,'ouse - apgrfendinimo patalpos, daZniausiai apartamentai, vieibudio virsutiniame

Permanent guest - nuolat in is s\eciasPlan - pagrindas, kuriuo remiapeanplan)

n's nustatoma kambario kaina (American plan, Euro-Preassign - prl"lirri: kambario pri.klrima. konkreciam .veciuilr:f.:,t

- vieibutis karru .u darbuorojai, ir lrung,Published rate arba Rack rate _ oncialial skeiliaila vieibudio kairra

Quad - .kerur iq a.menq apgl .veniJ in imas, kambarl . kerur iem< asmenrm5Queen (bed) - kr.uli.nerlJu". olati dvigule lova; ijmatavimai; 150 x 200 cmQlote - nustaq.ti (pacituoti, pranesti) kimbario kainf

''' ''"-' '-

Rate - kambario kaina

i:;i':..;;*:,xi:il:lJjf '

. iregistruotas.i vieibuti, bet nepriskirtas kambarysR'J"uutio,..Jl;.."i;; :"t""Yl"]:j-ol-*''

oi'i uZpildo sveiiasR.ria.,rtiul hot.l _ ;;;.i.*

s?rasas, sudarytas pagal anykimo datas, abdceline tvarkaR.sort hoter - k,,,,;il;i,lj::[T':'fi::j',:i*am apglwendinimuiRoom count - uTimq kambariq rkr , ; i ; , "

. " ' i4q'wJdrr ' \

f:::r:*:: - Brupes. svecig sqraias, pateikiamas rezen.uoiant kambariusr{oom ser\4ce _ mair jn imo pa" laugos kambarg.e

Safe-deposit box - seifas

l:l:.:,- .*"

j "n I ermina,. nd udojama.' Europoje

ii""il" ;*i:::ilfl n;'J f :;:::eci u i bra n ge' ni ka m ba rj n e j re z c r'u o, a

5ervice eJevators - per.onalo lifta.Single (bed, room) - vienvietis kambarys, viengule lova; iimatavimai: 90 x 200 cmSingle supplement - priemoka uZ naklyng a"r"f.ef"_. l"_t".y1e norint juo naudotis

Sitting room - svetaine

!!-tfr svecias, ktrris pabega ne\umokejqs .?.kairo.

:i;:TJ[::'-" (SPATT) - zvma prie svedio pavardes, kad jam reikalingas speciarus

!:: :::i"r -. *", ngjl-n. pagal zvaigzduci q skaici q

: j : l . t .ru"1,r i _ Wp rezervaci ja r labai ,varbiam asmeniui;

itT;;#:,Ordio svedias, kita reiksme _ p^ir*,ti

"i.ffie papilciom4 naktj be ats_

Studio bed - lova be lowgalio, dien4 naudojama kaip sofa, vidutinis dydis 90 x 187 ,Suite - apartamentas; gali buti kambarys su keliais miegamaisiais ir sveraine

Take down - anuliuoti uZsakymq, pradjus sutartam atlykimo laikurTour group - turistine grupeTourist class - turistine arba ekonomine klaseTiansfer - banko pavedimas, kita reikime - perveZimas, svediq arba bagaZo perkeliic wicna< rr ictnc i L i ta

Tiansient guest - tranzitinis sveiiasTiansient hotel - tranzitinis vieibutis, apsistojama trumpam, keliaujant ii vienos vi

i kitSTiavel agent (TA) - kelioniq agenftrros darbuotojas; jis rezerrtroja vieibuiiuose vietruZ tai paprastai jam mokamas komisinis mokestisTurn downs - vakarin6 kambario sutvarkymo paslauga, lovos paklojimas nakdiaiTwin bed - lova vienam asmeniui, dydis apie 100 x 190 cmTwin room - dvivietis, kambarys su dviem atskiromis lovomisTwin-double room - keturvietis kambarys su keturiomis atskiromis loyomisTlpe - vieibudio tipas; rinka, ! kuri4 vieibutis orientuojasi; komercinis, rezidencinis,ilsinis

Understay - iir'ykimas anksdiau, nei buvo rezen.uotaUpgrade - apglwendinimo sqlygg pagerinimas, kai skiriamas brangesnis kambarysbuvo uZsalg.tas

Vacansy - laisvas, neparduotas kambarysVery important person (\rIP) - labai svarbus svediasVoucher - dekis, svediui kelionig agenturos iiduotas dokumentas, fiksuojantis visas sv,

apmokdtas paslaugas, kuri svedias pateikia vie5buaiui kaip apmokejimo ganntljqWake-up call - Zadinimo skambutisWalk (a guest) - ispraSyti svedi4, neapglwendinti svedio vieibutyje, nors jis tud patvirt

rezervacrl4Walk-in "vecia. be iiank'rines rezervacijosWholesaler - didmenininkas

Youth hostel - jaunimo vieibutis

Zero orrt suvesti s4skaitas (po sveiio iir'ykimo)

Branson J., Lennox M. Hotel, hostel and hospital housekeeping. 5th ed., Lon-don, 1988.

Chadarkoo L., -E Kompleksnyj analiz kak osnova torgovoj politiki v inostran-nom tufizme.

Drijeris R. Maitinimo imonir2 darbo organizavimas. Vilnius: Kronta, 2004.Jonikieni M. Lan\.tojq aptarnavimas maitinimo imon6se. Vilnius: Homo liber,

2001.Jonikieni M., ZaLareviiius R. VaiSes. Vilnius: Homo liber, 2006.KasatLana M., Braoks R. Managing Front Ofice Operations.6th ed., Educa-

tional Institute of American Hotel and Motel Association, 2001.Kavanaugh Raphael R. and NinemeirJack D. Hospitality Supervision.Lattin Gerald W'Ihe lodging and food service industry. American Hotel and

Motel Association, 1993.Lietuvos higienos norma HN 1.5,2003 m.liepos 1 d. V-392, Vilnius.Lietuvos Respublikos turizmo istatymas. 1998, kovo 19 d. Nr. 667,Y11ni:us.Miknius R. Svetingas vieibutis - s6kmingas verslas. Vilnius: VJturys, 1999.Noraai!ieni P Yiedbudiai ir jr7 patalpq prieZi[ra. Vilnius: Homo liber, 2003.NovoLonox J. Zarubeinzja kuchnia. Moskva, 1990.Restorang verslas. Leidinys viesojo maitinimo ir pramogq srities specialistams.Zigel S ir L., Lenger Ch. ir R.. Stik/er G., Gutmajer Z Restorannyj servis.

Moskva: Centropoligraf, 2003.ZvnaJai ,,Geras skonis", ,,Gurmano qidas".

Jo-171 Viesbuciq verslo pagrindai. Mokomoji priemon6. Iliustracijos. _ Vilnius: Homo liber,2007 . - 744 o.

ISBN 978-995 5 _776_27 _3

" Knygoje pateikiama glausta viedbuiig atsiradimo ir raid os apixalga,supaLindinama su vieibu-aiU stukt[ra ir funkcijomis, kambariq tipais ir kategorijomir,

"i"a"ri. ,"if.a""imais, funkcinemispatalpomisvieibudiuose teikiamomis prluulo-o-i Sii paifa.r".-i, p".t",rgo*i., pugri.rdini +slg.Tiq - registraruros, kambariq reSr.avimo, kambarirl piieZiuro., q.tig r,, sveaiais, maitinimosLTriaus darbo specifika, viesbuiio ukines veiklos organizavi-o, a"ri rltojrt

"t'.os ir psichorogijosklausimais. Daug vietos skiriama ivairiq ialig virtuvlms ir uZsienio svedirl maitinimo )?atumams.Leidinys skirtas studijuojantiems viedbuti l u"r.l4 i, *uiti;irrri, !_l-niq .p".i".lir,"_..

IJDK 640.4(07s.8)

Leidinf e panaudotos viesbudio,,stikliai. nuotraukos,taip pat fotogralijos ii leidinig ir reftlaminig bukleq:

Leurs tables. Paris, 1987Restorannyj servis, 2003Baglioni Hotels.Tavole d aurore. Milano,2000Quintessential. Von Essen hotels, 2006

M arij a Jonikie ni, Alfreda MikulskreneVieibutiq verslo pagrindai

MalarTtaji prieraoni

Leidykla ,Homo liber"Jurgio Baltrudaidio g. 11-126, LI- 06145 Vilnius

El. p.: homoliber@takas.ltwww. homoliberlt

, Spausdino UAB ,.Pozicija"S. Zukau"ko g. 49. LT.09l3t Vilniu.

I

Mariia Jonikiend - Zinoma visuomeninio maitinimoorganizavimo specialiste. Ddst6 Vilniaus prekybostechnikume. Vi lniaus kooperaci jos technikume,Vilniaus Zirmtnq darbo rinkos profesinio molg.rnocentre, skaite paskaitas UAB ,,Stik1iai", buvo mo-kymo kursq vadove. Siuo metu )aa Vilniaus kolegi-los leKtole Ir U"f\b ..Jtlk-tlal konsultante. faskeltle

srralpsnrq spauooje. parase rr rsleroo sruos vaoovellusDe1 moKvmo Dflemones:

Ilgalaikdse kelionese i uZsieni tobulino ka1bq, profesinius bei bendravimo susvediais igudZius. Kvalifikacij4 tobulino Olandijoje, Maskvoje, o 7995 m. staZavosiPrancuzijoje.

lsts\ 978 9955-t l6-27-l

99

,,Gamybos organizavimas visuomeninio maitinimo jmondse", 1984,Aptarnavimo organizavimas visuomeninio mair in imolqronese", 1984,,Aptarnavimo or ganizavimas maitinimo imonese" (su bendraaut.), 5 d., 19 9 L,,Lan\rtoiq aptarnavimas maitinimo jmonese" (I 1eid. 2001, II - 2002,11I - 2003),,Vaides" (bendraautoris R. Zakarevidius), 2005

Alfreda Mikulrkiene - paryrusi vieSbuiig versloorgznizrtori.. Dar studijuodama Vilniaus univer-siteto Filologijos fakultete anglq kaib4 ir literamrEdirbo turizmo srityje. Po studijg profesing karjer4tgs6 turizmo ir sveiiq apta-rnavimo sfero1e.1"979-1991, m. dirbo vadovaujantf administracinj darb4,,Lietuvos" vieibutyje, v61iau dalyvavo ]gyvendinantpirmojo Lietuvoje privataus vieibuiio,,Karolina"projekt4. 1994 m. isitrauk6 i ,,Stikliq" bendrov6saukdtos klasds vieibudio projekt4 ir pradejo dirbtiUAB ,,Stik1iq vieibutis" direktore. Pagrindinds veik-Io. sritys - uTsienio sveciq aprarnavimas, paslaugq

organizavimas bei darbuotojq profesinis rengimas.

6)7 3