european-semester thematic-factsheet youth employment lt garantij¥³ iniciatyva ir Jaunimo u¥¾imtumo

  • View
    2

  • Download
    0

Embed Size (px)

Text of european-semester thematic-factsheet youth employment lt garantij¥³ iniciatyva ir Jaunimo...

  • 1 psl. |

    1. ĮVADAS

    Padėti įsitraukti jaunimui į darbo rinką ir

    joje likti labai svarbu vykdant politiką, kuria skatinamas ekonomikos augimas ir

    kuriamos geresnės gyvenimo sąlygos. Toks jaunimo aktyvumo skatinimas ir

    tvari integracija taip pat svarbūs siekiant strategijos „Europa 2020“ užimtumo

    tikslo1.

    Jaunimo perėjimą iš švietimo

    sistemos į darbo rinką apsunkina specifiniai iššūkiai. Todėl jaunimo

    užimtumo lygis yra palyginti nedidelis, o nedarbas – didelis, daug nesimokančių ir

    nedirbančių jaunuolių (NEET jaunuolių).

    Jaunimo nedarbas labiau priklauso nuo verslo ciklo nei suaugusiųjų nedarbas. Ką

    tik atėję į darbo rinką ir turėdami nedaug darbo patirties jaunuoliai rečiau randa

    darbą, dažnai dirba pagal laikinąsias darbo sutartis ir darbo ne visą laiką

    sutartis arba atlieka mokomąją praktiką, o suprastėjus ekonomikos sąlygoms –

    lengviau atleidžiami.

    Be to, daugelyje valstybių narių daug

    jaunų darbuotojų pagal laikinąsias darbo sutartis dirba ne savo noru ir dažnai

    tokiais atvejais jiems sunku gauti darbą pagal neterminuotą darbo sutartį. Vis

    dėlto laikinojo darbo pobūdis ir jaunuolių

    galimybės vėliau rasti nuolatinę stabilią darbo vietą skirtingose šalyse labai

    skiriasi. Didelį jaunuolių darbo pagal laikinąsias darbo sutartis paplitimą gali

    lemti dalyvavimas švietimo ir mokymo

    1 Padidinti 20–64 metų gyventojų užimtumo lygį bent iki 75 proc.

    programose arba bandomasis laikotarpis2.

    Jaunimo užimtumo, nedarbo ir neaktyvumo lygiams daug įtakos turi

    makroekonominė padėtis. Vis dėlto svarbios juos lemiančios pagrindinės

    priežastys gali būti susijusios ir su struktūrinėmis perėjimo iš švietimo

    sistemos į darbo rinką ypatybėmis. Iš šių

    struktūrinių veiksnių galima paminėti:

     nepakankamus švietimo ir mokymo sistemų rezultatus;

     darbo rinkų segmentaciją, kuri pirmiausia paveikia jaunimą;

     silpnus valstybinių užimtumo tarnybų

    gebėjimus teikti jaunuoliams prie jų poreikių pritaikytas paslaugas ir ribotas

    šių tarnybų pastangas teikti paramą pažeidžiamiausioje padėtyje esantiems

    jaunuoliams.

    Jaunimo nedarbas ir neaktyvumas

    brangiai kainuoja ir reikalauja tikslingos politikos. Nedarbas, ypač ilgalaikis,

    karjeros pradžioje gali turėti tokių neigiamų ilgalaikių padarinių kaip

    mažesnės būsimos darbo pajamos ir prastesnės užimtumo perspektyvos

    2 IMF Staff Discussion Note, Youth Unemployment in Advanced Economies in

    Europe: Searching for Solutions, December 2014, p. 9.

    EUROPOS SEMESTRO TEMINĖ INFORMACIJOS SUVESTINĖ

    JAUNIMO UŽIMTUMAS

  • 2 psl. |

    (lieka vadinamieji randai)3. Dėl jo taip pat gali apskritai sumažėti našumas4.

    Į jaunimo užimtumo perspektyvas taip pat reikia atsižvelgti siekiant užtikrinti

    teisingumą skirtingų kartų asmenų atžvilgiu. Didėjant lankstumo

    poreikiams, atsirado įvairių netipinių darbo formų ir sumažėjo darbo karjeros

    stabilumas. Didesnis lankstumas tam tikru mastu gali atitikti įmonių ir

    darbuotojų poreikius, tačiau su juo taip

    pat susijusi socialinė rizika. Kai kurių tipų darbo jėga ir gebėjimai yra paklausesni

    kitos darbo jėgos ir gebėjimų nenaudai. Taip didėja pajamų pasiskirstymo

    nelygybė. Kai kurių darbuotojų padėtis tampa vis nestabilesnė.

    Atsižvelgiant į kintančias darbo pasaulio realijas, prie tradicinių darbo rinkų

    pritaikytos socialinės gerovės sistemos gali neaprėpti visų tų, kam reikia

    apsaugos. Visi šie pokyčiai gali paveikti jaunuolius labiau nei savo karjeroje

    daugiau pasiekusius darbuotojus arba pensininkus ir gali turėti poveikį jų

    gyvenimo projektų įgyvendinimui.

    Dėl demografinių pokyčių mažėjant

    galimų darbuotojų skaičiui ir didėjant priklausomybės dėl amžiaus santykiui5

    matyti, kad svarbu didinti darbo jėgos našumą. Bus vis sunkiau pasinaudoti

    galimybe įtraukti daugiau žmonių į darbo

    rinką ir taip galbūt paskatinti augimą. Vis dėlto vidutinės trukmės laikotarpiu

    aktyviai įtraukiant daugiau žmonių į darbo rinką galima pasiekti svarbių

    rezultatų. Norint užtikrinti didesnį našumą, įgyvendinant politiką reikės

    pereiti prie inovacijų ir plėsti ES žinių bazę gerinant gebėjimus ir švietimą6.

    3 Fondeville N. and Ward T., Scarring effects of the crisis, Research note 06/2014, Social Situation Monitor, Europos Komisija, 2014. 4 Bell, David N.F. and Blanchflower, David G., Young people and the great recession, Oxford Review of Economic Policy, 27(2):

    p. 241–267, 2011. 5 Priklausomi iki 14 metų ir vyresni kaip 65 metų asmenys, palyginti su visais 15–64

    metų gyventojais. 6 Komisija, Employment and Social Developments in Europe – Annual Review 2017.

    Jaunimo užimtumo skatinimas ir perėjimo iš švietimo sistemos į darbo

    rinką galimybių gerinimas yra svarbus

    ES darbotvarkės prioritetas. Pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą valstybės

    narės įsipareigojo užtikrinti, kad per keturis mėnesius po mokyklos baigimo

    ar darbo netekimo visi jaunesni nei 25 metų jaunuoliai turėtų galimybę gauti

    gerų darbo pasiūlymų, toliau mokytis, dalyvauti pameistrystės programoje arba

    atlikti mokomąją praktiką7.

    Šis įsipareigojimas sustiprintas į

    pasiūlytą Europos socialinių teisių ramstį įtraukus 4b principą8. Ramsčio

    principais remiamasi kaip naujojo konvergencijos proceso kelrodžiu

    siekiant sudaryti geresnes darbo ir gyvenimo sąlygas9. Taigi mažinti

    nesimokančių ir nedirbančių (15–24

    metų) jaunuolių (NEET jaunuolių) dalį Europos Sąjungoje10 (2016 m. ji siekė

    11,5 proc.) tampa svarbiu tikslu.

    Jaunimo garantijų iniciatyva grindžiama visų ES valstybių narių politiniu

    įsipareigojimu užtikrinti, kad kiekvienas

    jaunesnis nei 25 metų jaunuolis per keturis mėnesius nuo darbo netekimo

    arba formaliojo mokymosi užbaigimo gautų gerą pasiūlymą dirbti, toliau

    mokytis, dalyvauti pameistrystės programoje arba atlikti mokomąją

    praktiką. Ji sparčiai įgyvendinta Europos Sąjungoje, precedento neturinčiu mastu

    suderinus stiprią politinę varomąją jėgą,

    daug finansinių Jaunimo užimtumo

    7 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendacija dėl Jaunimo garantijų

    iniciatyvos nustatymo. 8 Pagal 4b principą jaunimas turi teisę per keturis mėnesius nuo to laiko, kai netenka

    darbo arba baigia mokyklą, toliau mokytis, dalyvauti pameistrystės programoje, atlikti mokomąją praktiką arba gauti tinkamo lygio darbo pasiūlymą (I skyrius „Lygios galimybės

    ir galimybė įsidarbinti“, Europos Komisija, Komunikatas dėl Europos socialinių teisių ramsčio sukūrimo, 2017 m.). 9 Europos Komisija, Komunikatas dėl

    Europos socialinių teisių ramsčio sukūrimo, 2017 m. 10 Jei nenurodyta kitaip, šioje informacijos suvestinėje pateikti 28 ES valstybių narių duomenys, o jaunimo duomenys susiję su 15–24 metų amžiaus grupe.

  • 3 psl. |

    iniciatyvos ir Europos socialinio fondo išteklių ir patikimus ES lygmeniu

    taikomus stebėsenos mechanizmus.

    Įgyvendinant Jaunimo užimtumo iniciatyvą, kuriai skirta 8,8 mlrd. EUR

    finansinių išteklių, teikiama tiesioginė tikslinė parama nesimokantiems ir

    nedirbantiems jaunuoliams, gyvenantiems regionuose, kuriuose

    jaunimo nedarbo lygis viršija 25 proc.11

    Šios informacijos suvestinės struktūra

    yra tokia:

     2 skyriuje apžvelgiamas jaunimo

    nedarbas, nesimokantys ir nedirbantys

    (NEET) jaunuoliai ir kiti pagrindiniai ES šalių veiklos rezultatų rodikliai;

     3 skyriuje aptariama turima informacija apie tai, kokia politika būtų tinkama

    siekiant veiksmingai spręsti jaunimo nedarbo bei neaktyvumo problemas, ir

    trumpai apžvelgiamas ES lygmeniu taikomas požiūris, daugiausia dėmesio

    skiriant Jaunimo garantijų iniciatyvos

    įgyvendinimui;  4 skyriuje trumpai aprašoma geroji

    politikos patirtis sprendžiant šias problemas ir pateikiama pavyzdžių iš ES

    valstybių narių. Taip pat apžvelgiama padėtis visose ES šalyse.

    Jaunimo užimtumo temą papildančios informacijos pateikiama informacijos

    suvestinėse apie: mokyklos nebaigimą;

    užimtumo apsaugos teisės aktus; aktyvią darbo rinkos politiką; moterų dalyvavimą

    darbo rinkoje; darbo rinkoje reikalingus įgūdžius; skurdą ir socialinę atskirtį;

    nedarbo išmokas; nedeklaruojamą darbą; darbo užmokesčio pokyčius ir

    darbo užmokesčio nustatymo sistemas; aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų

    skaičių.

    2. POLITIKOS PROBLEMOS. ES ŠALIŲ VEIKLOS REZULTATŲ

    APŽVALGA

    Sėkmingam perėjimui iš švietimo

    sistemos į darbo rinką kyla įvairi rizika. Kadangi darbo rinkoje aktyvių – t. y.

    dirbančių arba darbo ieškančių – jaunuolių dalis valstybėse narėse labai

    skiriasi, šią riziką reikėtų an