1 psl. |

1. ĮVADAS

Padėti įsitraukti jaunimui į darbo rinką ir

joje likti labai svarbu vykdant politiką, kuria skatinamas ekonomikos augimas ir

kuriamos geresnės gyvenimo sąlygos. Toks jaunimo aktyvumo skatinimas ir

tvari integracija taip pat svarbūs siekiant strategijos „Europa 2020“ užimtumo

tikslo1.

Jaunimo perėjimą iš švietimo

sistemos į darbo rinką apsunkina specifiniai iššūkiai. Todėl jaunimo

užimtumo lygis yra palyginti nedidelis, o nedarbas – didelis, daug nesimokančių ir

nedirbančių jaunuolių (NEET jaunuolių).

Jaunimo nedarbas labiau priklauso nuo verslo ciklo nei suaugusiųjų nedarbas. Ką

tik atėję į darbo rinką ir turėdami nedaug darbo patirties jaunuoliai rečiau randa

darbą, dažnai dirba pagal laikinąsias darbo sutartis ir darbo ne visą laiką

sutartis arba atlieka mokomąją praktiką, o suprastėjus ekonomikos sąlygoms –

lengviau atleidžiami.

Be to, daugelyje valstybių narių daug

jaunų darbuotojų pagal laikinąsias darbo sutartis dirba ne savo noru ir dažnai

tokiais atvejais jiems sunku gauti darbą pagal neterminuotą darbo sutartį. Vis

dėlto laikinojo darbo pobūdis ir jaunuolių

galimybės vėliau rasti nuolatinę stabilią darbo vietą skirtingose šalyse labai

skiriasi. Didelį jaunuolių darbo pagal laikinąsias darbo sutartis paplitimą gali

lemti dalyvavimas švietimo ir mokymo

1 Padidinti 20–64 metų gyventojų užimtumo lygį bent iki 75 proc.

programose arba bandomasis laikotarpis2.

Jaunimo užimtumo, nedarbo ir neaktyvumo lygiams daug įtakos turi

makroekonominė padėtis. Vis dėlto svarbios juos lemiančios pagrindinės

priežastys gali būti susijusios ir su struktūrinėmis perėjimo iš švietimo

sistemos į darbo rinką ypatybėmis. Iš šių

struktūrinių veiksnių galima paminėti:

nepakankamus švietimo ir mokymo sistemų rezultatus;

darbo rinkų segmentaciją, kuri pirmiausia paveikia jaunimą;

silpnus valstybinių užimtumo tarnybų

gebėjimus teikti jaunuoliams prie jų poreikių pritaikytas paslaugas ir ribotas

šių tarnybų pastangas teikti paramą pažeidžiamiausioje padėtyje esantiems

jaunuoliams.

Jaunimo nedarbas ir neaktyvumas

brangiai kainuoja ir reikalauja tikslingos politikos. Nedarbas, ypač ilgalaikis,

karjeros pradžioje gali turėti tokių neigiamų ilgalaikių padarinių kaip

mažesnės būsimos darbo pajamos ir prastesnės užimtumo perspektyvos

2 IMF Staff Discussion Note, Youth

Unemployment in Advanced Economies in

Europe: Searching for Solutions, December 2014, p. 9.

EUROPOS SEMESTRO TEMINĖ INFORMACIJOS SUVESTINĖ

JAUNIMO UŽIMTUMAS

2 psl. |

(lieka vadinamieji randai)3. Dėl jo taip pat gali apskritai sumažėti našumas4.

Į jaunimo užimtumo perspektyvas taip pat reikia atsižvelgti siekiant užtikrinti

teisingumą skirtingų kartų asmenų atžvilgiu. Didėjant lankstumo

poreikiams, atsirado įvairių netipinių darbo formų ir sumažėjo darbo karjeros

stabilumas. Didesnis lankstumas tam tikru mastu gali atitikti įmonių ir

darbuotojų poreikius, tačiau su juo taip

pat susijusi socialinė rizika. Kai kurių tipų darbo jėga ir gebėjimai yra paklausesni

kitos darbo jėgos ir gebėjimų nenaudai. Taip didėja pajamų pasiskirstymo

nelygybė. Kai kurių darbuotojų padėtis tampa vis nestabilesnė.

Atsižvelgiant į kintančias darbo pasaulio realijas, prie tradicinių darbo rinkų

pritaikytos socialinės gerovės sistemos gali neaprėpti visų tų, kam reikia

apsaugos. Visi šie pokyčiai gali paveikti jaunuolius labiau nei savo karjeroje

daugiau pasiekusius darbuotojus arba pensininkus ir gali turėti poveikį jų

gyvenimo projektų įgyvendinimui.

Dėl demografinių pokyčių mažėjant

galimų darbuotojų skaičiui ir didėjant priklausomybės dėl amžiaus santykiui5

matyti, kad svarbu didinti darbo jėgos našumą. Bus vis sunkiau pasinaudoti

galimybe įtraukti daugiau žmonių į darbo

rinką ir taip galbūt paskatinti augimą. Vis dėlto vidutinės trukmės laikotarpiu

aktyviai įtraukiant daugiau žmonių į darbo rinką galima pasiekti svarbių

rezultatų. Norint užtikrinti didesnį našumą, įgyvendinant politiką reikės

pereiti prie inovacijų ir plėsti ES žinių bazę gerinant gebėjimus ir švietimą6.

3 Fondeville N. and Ward T., Scarring effects of the crisis, Research note 06/2014, Social Situation Monitor, Europos Komisija, 2014. 4 Bell, David N.F. and Blanchflower, David G., Young people and the great recession, Oxford Review of Economic Policy, 27(2):

p. 241–267, 2011. 5 Priklausomi iki 14 metų ir vyresni kaip 65 metų asmenys, palyginti su visais 15–64

metų gyventojais. 6 Komisija, Employment and Social Developments in Europe – Annual Review 2017.

Jaunimo užimtumo skatinimas ir perėjimo iš švietimo sistemos į darbo

rinką galimybių gerinimas yra svarbus

ES darbotvarkės prioritetas. Pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą valstybės

narės įsipareigojo užtikrinti, kad per keturis mėnesius po mokyklos baigimo

ar darbo netekimo visi jaunesni nei 25 metų jaunuoliai turėtų galimybę gauti

gerų darbo pasiūlymų, toliau mokytis, dalyvauti pameistrystės programoje arba

atlikti mokomąją praktiką7.

Šis įsipareigojimas sustiprintas į

pasiūlytą Europos socialinių teisių ramstį įtraukus 4b principą8. Ramsčio

principais remiamasi kaip naujojo konvergencijos proceso kelrodžiu

siekiant sudaryti geresnes darbo ir gyvenimo sąlygas9. Taigi mažinti

nesimokančių ir nedirbančių (15–24

metų) jaunuolių (NEET jaunuolių) dalį Europos Sąjungoje10 (2016 m. ji siekė

11,5 proc.) tampa svarbiu tikslu.

Jaunimo garantijų iniciatyva grindžiama visų ES valstybių narių politiniu

įsipareigojimu užtikrinti, kad kiekvienas

jaunesnis nei 25 metų jaunuolis per keturis mėnesius nuo darbo netekimo

arba formaliojo mokymosi užbaigimo gautų gerą pasiūlymą dirbti, toliau

mokytis, dalyvauti pameistrystės programoje arba atlikti mokomąją

praktiką. Ji sparčiai įgyvendinta Europos Sąjungoje, precedento neturinčiu mastu

suderinus stiprią politinę varomąją jėgą,

daug finansinių Jaunimo užimtumo

7 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendacija dėl Jaunimo garantijų

iniciatyvos nustatymo. 8 Pagal 4b principą jaunimas turi teisę per keturis mėnesius nuo to laiko, kai netenka

darbo arba baigia mokyklą, toliau mokytis, dalyvauti pameistrystės programoje, atlikti mokomąją praktiką arba gauti tinkamo lygio darbo pasiūlymą (I skyrius „Lygios galimybės

ir galimybė įsidarbinti“, Europos Komisija, Komunikatas dėl Europos socialinių teisių ramsčio sukūrimo, 2017 m.). 9 Europos Komisija, Komunikatas dėl

Europos socialinių teisių ramsčio sukūrimo, 2017 m. 10 Jei nenurodyta kitaip, šioje informacijos suvestinėje pateikti 28 ES valstybių narių duomenys, o jaunimo duomenys susiję su 15–24 metų amžiaus grupe.

3 psl. |

iniciatyvos ir Europos socialinio fondo išteklių ir patikimus ES lygmeniu

taikomus stebėsenos mechanizmus.

Įgyvendinant Jaunimo užimtumo iniciatyvą, kuriai skirta 8,8 mlrd. EUR

finansinių išteklių, teikiama tiesioginė tikslinė parama nesimokantiems ir

nedirbantiems jaunuoliams, gyvenantiems regionuose, kuriuose

jaunimo nedarbo lygis viršija 25 proc.11

Šios informacijos suvestinės struktūra

yra tokia:

2 skyriuje apžvelgiamas jaunimo

nedarbas, nesimokantys ir nedirbantys

(NEET) jaunuoliai ir kiti pagrindiniai ES šalių veiklos rezultatų rodikliai;

3 skyriuje aptariama turima informacija apie tai, kokia politika būtų tinkama

siekiant veiksmingai spręsti jaunimo nedarbo bei neaktyvumo problemas, ir

trumpai apžvelgiamas ES lygmeniu taikomas požiūris, daugiausia dėmesio

skiriant Jaunimo garantijų iniciatyvos

įgyvendinimui; 4 skyriuje trumpai aprašoma geroji

politikos patirtis sprendžiant šias problemas ir pateikiama pavyzdžių iš ES

valstybių narių. Taip pat apžvelgiama padėtis visose ES šalyse.

Jaunimo užimtumo temą papildančios informacijos pateikiama informacijos

suvestinėse apie: mokyklos nebaigimą;

užimtumo apsaugos teisės aktus; aktyvią darbo rinkos politiką; moterų dalyvavimą

darbo rinkoje; darbo rinkoje reikalingus įgūdžius; skurdą ir socialinę atskirtį;

nedarbo išmokas; nedeklaruojamą darbą; darbo užmokesčio pokyčius ir

darbo užmokesčio nustatymo sistemas; aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų

skaičių.

2. POLITIKOS PROBLEMOS. ES ŠALIŲ VEIKLOS REZULTATŲ

APŽVALGA

Sėkmingam perėjimui iš švietimo

sistemos į darbo rinką kyla įvairi rizika. Kadangi darbo rinkoje aktyvių – t. y.

dirbančių arba darbo ieškančių – jaunuolių dalis valstybėse narėse labai

skiriasi, šią riziką reikėtų analizuoti

11 Europos Komisija, komunikatas „Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva – padėtis po trejų metų“, 2016 m.

remiantis keliais su atitinkama gyventojų grupe (15–24 metų gyventojais)

susijusiais rodikliais. Be to, atliekant šią

analizę, reikia atidžiai įvertinti su konkrečiomis šalimis susijusius

veiksnius.

Šiuo metu Europos Sąjungoje nedirba

apie 3,8 mln. jaunų (15–24 metų) žmonių (jų skaičius sumažėjo nuo

2013 m. sausio mėn. buvusio didžiausio 5,7 mln. skaičiaus). Nors šie skaičiai

tebėra dideli, nuo 2013 m. metinis jaunimo nedarbo lygis Europos

Sąjungoje vidutiniškai sumažėjo

4 proc. punktais iki 18,73 proc., o NEET jaunuolių rodiklis padidėjo

1,5 proc. punkto iki 11,5 proc. Abu lygiai daugumoje ES valstybių narių sumažėjo,

pirmiausia – tose valstybėse narėse, kuriose jie 2013 m. buvo aukščiausi

(žr. 1 ir 3 diagramas ir priede pateiktas lenteles).

Jaunimo nedarbo lygis atitinka

procentinę nedirbančių 15–24 metų amžiaus grupės gyventojų dalį, palyginti

su visa tos amžiaus grupės darbo jėga (prie jos priskiriami jaunuoliai, kurie

dirba arba nedirba, bet nėra ekonomiškai neaktyvūs, t. y. jaunuoliai, kurie nedirba,

nėra prieinami darbo rinkai ir neieško darbo).

Jaunimo nedarbo lygis ES sumažėjo nuo

aukščiausio beveik 24 proc. lygio 2013 m. iki 18,7 proc. lygio 2016 m., bet

vis dar 2,8 proc. punktais viršija 2008 m. buvusį lygį (ir daugiau nei dvigubai

viršija bendrą 2016 m. buvusį 8,6 proc. nedarbo lygį). Vienuolikoje valstybių

narių jaunimo nedarbo lygis viršijo 20 proc. Keturiose iš jų (Graikijoje,

Ispanijoje, Italijoje ir Kroatijoje) jis

viršijo net 30 proc. Dešimtyje valstybių narių (Vokietijoje, Čekijoje,

Nyderlanduose, Maltoje, Austrijoje, Danijoje, Vengrijoje, Jungtinėje

Karalystėje, Estijoje ir Lietuvoje) šis lygis nesiekė 15 proc., taigi padėtis pagerėjo,

palyginti su 2015 m., kai tokių valstybių narių buvo tik aštuonios. Jaunimo

nedarbo skirtumai euro zonos šalyse

tebėra didesni nei 28 ES valstybėse narėse ir svyruoja nuo žemo 7,1 proc.

nedarbo lygio Vokietijoje iki labai aukšto 47,3 proc. nedarbo lygio Graikijoje (žr. 1

diagramą).

4 psl. |

1 diagrama. Jaunimo (15–24 metų asmenų) nedarbo lygis ES valstybėse narėse 2008 m., 2015 m. ir 2016 m.

Šaltinis – Eurostatas, darbo jėgos tyrimas [une_rt_a].

2014-ieji buvo pirmieji metai po krizės,

kuriais jaunimo užimtumo lygis (t. y. procentinė dirbančių asmenų dalis,

palyginti su visų atitinkamų 15–24 metų gyventojų skaičiumi) vėl ėmė didėti.

2016 m. ES jaunimo užimtumo lygis toliau didėjo ir, padidėjęs nuo 32,5 proc.

2014 m., pasiekė 33,8 proc., bet vis dar buvo 3,5 proc. punkto mažesnis už

2008 m. buvusį aukščiausią lygį

(37,3 proc.).

2 diagrama. Jaunimo (15–24 metų asmenų) užimtumo lygis Europos Sąjungoje

Keturiose valstybėse narėse jaunimo

užimtumo lygis nesiekė 20 proc. (Graikijoje jis buvo 13 proc., Italijoje –

16,6 proc., Ispanijoje – 18,4 proc., o Bulgarijoje –19,8 proc.). Penkios

valstybės narės, kuriose jis buvo didžiausias, buvo Nyderlandai

(60,8 proc.), Danija (58,2 proc.), Austrija (51 proc.), Jungtinė Karalystė

(50,9 proc.) ir Malta (45,9 proc.).

Ilgalaikis jaunimo nedarbas (t. y. bent vienus metus trunkantis nedarbas,

žr. priede pateiktus duomenis) tebėra didelis. Jaunimo ilgalaikio nedarbo lygis

vis dar yra 1,9 proc. punkto didesnis nei 2008 m. (5,4 proc. jaunų darbuotojų

2016 m.), nors ir sumažėjo nuo didžiausio 2013 m. buvusio 8 proc.

lygio12. Kaip minėta, nedarbas, ypač

ilgalaikis, karjeros pradžioje gali turėti ilgalaikių neigiamų padarinių (palikti

vadinamąjį randą)13.

Ne kiekvienas jaunuolis yra aktyvus

darbo rinkoje, todėl iš jaunimo nedarbo lygio nematyti procentinės nedirbančių

jaunuolių dalies, palyginti su visais tos amžiaus grupės jaunuoliais.

12 Žr. Eurostato darbo jėgos tyrimo statistinę informaciją (yth_empl_120). 13 Fondeville, N., ir Ward, T., ten pat.

29

30

31

32

33

34

35

36

37

38

15–24 metų gyventojų užimtumo lygis iš viso

%

ES 28

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

5 psl. |

O štai jaunimo nedarbo santykis rodo procentinę nedirbančių jaunuolių dalį,

palyginti su visais tos amžiaus grupės

gyventojais, t. y. ne tik su ekonomiškai aktyviais, bet ir su neaktyviais

gyventojais, įskaitant studentus. Taigi, kitaip nei iš užimtumo lygio, iš jo matyti

bedarbių skaičiaus, palyginti su visų gyventojų skaičiumi, matas, kuriam

neturi įtakos jaunos darbo jėgos dydis. 2016 m. jaunimo nedarbo santykis ES

valstybėse narėse svyravo nuo 3,4 proc. Čekijoje iki 14,7 proc. Ispanijoje, o ES

vidurkis siekė 7,7 proc. ir buvo

mažesnis už didžiausią beveik 10 proc. vidurkį 2013 m.14.

Nemaža procentinė 15–24 metų jaunuolių dalis, neskaitant dirbančių ar

ieškančių darbo, Europos Sąjungoje yra ekonomiškai neaktyvūs. Kai kurie iš jų

yra neaktyvūs todėl, kad mokosi.

Tačiau kiti tiesiog pasitraukė iš darbo rinkos arba į ją neįsitraukė išėję iš

švietimo sistemos.

Į šį jaunuolių padėties aspektą atsižvelgiama NEET jaunimo rodikliu,

atitinkančiu procentinę nesimokančių ir nedirbančių 15–24 metų gyventojų

dalį. Todėl besimokantys arba dirbantys jaunuoliai pagal apibrėžtį neįtraukiami į

NEET jaunuolių grupę. (15–24 metų) NEET jaunimo rodiklis įtrauktas kaip

esminis Socialinių rodiklių suvestinės rodiklis, todėl yra labai svarbus

įgyvendinant Socialinių teisių ramstį15.

NEET gyventojų grupėje yra didelių skirtumų16 ir ne kiekviena padėtis yra

probleminė. Kai kuriems jaunuoliams nesimokymas ir nedarbas tėra laikinas

statusas (laikotarpis nuo vieno darbo baigimo iki kito darbo radimo arba

laikotarpis nuo studijų baigimo iki darbo radimo).

3 diagrama. Nesimokantys ir nedirbantys (15–24 metų) jaunuoliai (NEET jaunuoliai) ES

valstybėse narėse 2008 m., 2015 m. ir 2016 m.

Šaltinis – Eurostatas, darbo jėgos tyrimas [edat_lfse_20].

14 Eurostato darbo jėgos tyrimo statistinė informacija (une_rt_a). 15 Europos Komisija, tarnybų darbinis dokumentas „Socialinių rodiklių suvestinė“, pridedamas prie Komisijos komunikato dėl Europos socialinių teisių ramsčio sukūrimo, 2017 m. 16 Eurofound, Exploring the diversity of NEETs, Publications Office of the European Union, Luxembourg, 2016.

0

5

10

15

20

25

NL

LU

DK

SE

DE

CZ

AT SI

MT

EE

LT

BE FI

PL

PT

UK

HU

LV

ES28

EZ19

FR

SK IE ES

EL

CY

HR

RO

BG IT

2016

2015

2008

6 psl. |

Kitų jaunuolių nesimokymas ir nedarbas gali rodyti, kad jie yra nepalankioje

padėtyje ir atsisakymą aktyviai

dalyvauti visuomenėje.

Be to, NEET statusas yra dinamiškas: nors bendrieji skaičiai gali išlikti iš

esmės nepakitę, daugelis asmenų grupėje sparčiai keičiasi, nes randa

darbą arba ima toliau mokytis. Vis dėlto grupėje yra tam tikras branduolys, kuris

laikui bėgant nekinta ir gali susidurti su

įvairiomis įsitraukimo į darbo rinką kliūtimis. Šios grupės asmenims

nesimokymas ir nedarbas gali turėti įvairių neigiamų padarinių, pvz., jų

įsidarbinimo perspektyvos dažnai gali būti neaiškios arba prastos arba

kraštutiniu atveju jie gali patirti psichinės arba fizinės sveikatos

problemų17.

2016 m. 6,3 mln. visų jaunų 54,6 mln.

15–24 metų amžiaus grupės gyventojų nedirbo ir nesimokė (NEET).

Tai atitinka 11,5 proc. NEET rodiklį (procentinę 15–24 metų amžiaus

grupės NEET jaunimo dalį); jis padidėjo

nuo 10,9 proc. 2008 m., bet sumažėjo nuo aukščiausio 2012 m. buvusio

13,2 proc. lygio. 2016 m. 15–24 metų NEET rodiklis buvo didžiausias ir viršijo

15 proc. Italijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Kroatijoje, Kipre ir

Graikijoje.

Nepaisant pagerėjimo, NEET rodikliai

šiose valstybėse narėse tebeviršija iki krizės buvusį lygį. 2016 m., palyginti su

2015 m., teigiamos tendencijos nustatytos beveik visose valstybėse

narėse (žr. 3 diagramą). Išskaidžius NEET rodiklius į darbo ieškančius ir

neaktyvius NEET jaunuolius, neaktyvūs 15–24 metų NEET jaunuoliai 2016 m.

Europos Sąjungoje sudarė 6,2 proc.

Neaktyvių NEET jaunuolių rodiklis ES valstybėse narėse labai skiriasi; trijose

valstybėse narėse (Bulgarijoje, Italijoje ir Rumunijoje) jis viršija 10 proc. (žr. 4

diagramą).

4 diagrama. (15–24 metų) NEET jaunuolių profilis 2016 m.

Šaltinis – Eurostatas, darbo jėgos tyrimas [edat_lfse_20].

17 Strandh, M., Winefield, A., Nilsson, K., ir Hammarström, A., Unemployment and mental health scarring during the life course, Eur J Public Health, 24:440-5, 2014.

0

5

10

15

20

25

IT BG

RO

HR CY EL ES IE SK FR

ES2

8 LV HU

UK PT PL

BE FI LT EE MT SI AT

CZ

DE SE DK

LU NL

Pro

cen

tin

ė 1

5–2

4 m

etų

am

žiau

s gy

ven

tojų

dal

is

Neaktyvūs NEET jaunuoliai Nedirbantys NEET jaunuoliai

7 psl. |

Kalbant apie sunkumus, su kuriais jaunimas susiduria perėjimo iš švietimo

sistemos į darbo rinką etape, galima

išskirti įvairias struktūrines problemas. Jos pirmiausia susijusios su darbo

rinkos segmentacija, prastais švietimo ir mokymo sistemų veiklos rezultatais,

kokybiškos darbo patirties neturėjimu ir valstybinių užimtumo tarnybų teikiamų

prie poreikių pritaikytų paslaugų ir jaunimui teikiamos paramos

neveiksmingumu. Šios problemos išsamiau aptariamos tolesniuose

skirsniuose.

1 struktūrinė problema. Darbo

rinkos segmentacija

Jaunuolių galimybės rasti darbą taip pat

priklauso nuo to, kokia yra darbo rinkos struktūra, kiek užimtumo apsaugos

teisės aktai ir aktyvi darbo rinkos politika pritaikyti prie jaunuolių poreikių

ir ar taikoma veiksminga darbo jėgos judumo politika.

Segmentuotose darbo rinkose pernelyg daug jaunimo dirba pagal laikinąsias

darbo sutartis arba ne visą darbo laiką

ir užima apskritai užima vis mažiau ir mažiau darbo vietų, kuriose dirbama

pagal neterminuotas sutartis. Segmentuotos darbo rinkos paprastai

susidaro dėl aukšto neterminuotų darbo sutarčių apsaugos lygio ir žemo

laikinųjų darbo sutarčių apsaugos lygio, todėl kai kurie asmenys gali

pasinaudoti visa darbo rinkos teikiama nauda, o kai kurie lieka nuošalyje.

Šalyse, kuriose darbo rinkos segmentacija didelė, jaunuoliams ypač

gresia patekti į mažų garantijų darbo spąstus ir neturėti daug galimybių

mokytis darbo vietoje, taip pat rizika gauti palyginti nedidelį darbo užmokestį

ir turėti prastas ilgalaikio užimtumo ir

karjeros perspektyvas. Be to, jauni darbuotojai, palyginti su kitų amžiaus

grupių darbuotojais, dažniau dirba darbą, kuriam jų kvalifikacija yra per

aukšta18.

5 diagrama. Procentinė laikinai dirbančių (15–24 metų) jaunuolių dalis, palyginti su

visais darbingo amžiaus (20–64 metų) gyventojais, pagal šalis 2016 m.

Šaltinis – Eurostatas, darbo jėgos tyrimas [lfsi_pt_a].

18 Europos Komisija, Employment and Social Developments in Europe – Annual Review 2017.

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Pro

cen

tin

ė d

arb

uo

tojų

dal

is

15–24 20–64

8 psl. |

2016 m. vidutiniškai 40,8 proc. jaunų (15–24 metų amžiaus grupės)

darbuotojų Europos Sąjungoje dirbo

pagal laikinąsias darbo sutartis (palyginti su 11,2 proc. 20–64 metų darbuotojų), o

32,4 proc. dirbo ne visą darbo laiką (palyginti su 18,9 proc. 20–64 metų

darbuotojų)19.

Daugelyje valstybių narių jaunuoliai pagal laikinąsias darbo sutartis dažniau

dirba ne savo noru ir dažniau susiduria

su sunkumais pereiti prie nuolatinio darbo20. Vis dėlto laikinojo darbo pobūdis

ir jo poveikis jaunuolių galimybėms rasti tvarų darbą šalyse labai skiriasi.

Pavyzdžiui, Vokietijoje, Nyderlanduose ir

Austrijoje jaunimo laikinosios darbo

sutartys dažnai siejamos su dalyvavimu švietimo ir mokymo sistemose (derinant

darbą ir studijas arba dalyvaujant pameistrystės programose) arba

bandomuoju laikotarpiu21. Tokiais atvejais šios sutartys gali tapti atspirties

tašku, nuo kurio galima sėkmingai pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką.

19 Eurostatas, Užimtumas ne visą darbo laiką ir laikinosios darbo sutartys, metiniai duomenys [lfsi_pt_a]. 20 Eurostatas, ES SPGS, Darbo santykių pokyčiai pagal darbo sutarčių rūšis (ilc_lvhl32) ir darbo jėgos tyrimas,

Pagrindinės laikinojo įdarbinimo priežastys.

Pasiskirstymas pagal lytį ir amžių (proc.) (lfsa_etgar). 21 IMF Staff Discussion Note, Youth Unemployment in Advanced Economies in Europe: Searching for Solutions, December 2014, p. 9.

Vis dėlto nuoseklios informacijos apie laikinojo įdarbinimo vaidmenį nėra. Jis

priklauso nuo institucinės ir ekonominės

aplinkos. Laikinasis įdarbinimas gali suteikti papildomų įsidarbinimo

galimybių ir mažinti jaunimo nedarbą. Apskritai laikinosios darbo sutartys gali

būti veiksmingiausios siekiant stabilaus užimtumo, jei yra derinamos su

mokymu. Todėl, remiantis esama informacija, raginama imtis reformų

siekiant sumažinti įvairią laikinųjų ir nuolatinių darbo sutarčių apsaugą ir

sustiprinti jaunuoliams siūlomų laikinųjų

darbo sutarčių profesinio mokymo turinį22.

2 struktūrinė problema. Švietimo ir

mokymo sistemų veiklos rezultatai

Menki pagrindiniai gebėjimai23, tačiau

taip pat universalieji gebėjimai24 labai sumenkina įsidarbinamumą. Daugelyje

valstybių narių tebėra daug asmenų, kurie prastai moka matematiką, skaito ir

turi prastą mokslinį raštingumą.

22 Eichhorst, W., Fixed-term contracts, IZA World of Labor, 2014, 45 doi: 10.15185/izawol.45. 23 Gebėjimai, kurių reikia norint gyventi šiuolaikinėje visuomenėje, pvz., klausymas, kalbėjimas, skaitymas, rašymas ir

matematika. 24 Gebėjimai, kurie paprastai laikomi konkrečiai nesusijusiais su tam tikru darbu,

užduotimi, akademiniu dalyku arba žinių sritimi ir kuriuos galima panaudoti įvairiomis aplinkybėmis ir darbo sąlygomis (pvz., organizaciniai gebėjimai).

9 psl. |

6 diagrama. Nesimokančių ir nedirbančių 20–24 metų asmenų dalis pagal įgytą išsilavinimą 2016 m.

Šaltinis – Eurostatas, darbo jėgos tyrimas [edat_lfse_21] ir [lfsa_pgaed].

Mokyklos nebaigusiems jaunuoliams

dažniausiai trūksta įgūdžių ir kvalifikacijos25. Todėl jiems dažniau kyla

didelių ir nuolatinių problemų darbo rinkoje26.

Vien pagrindinio ugdymo mokyklą

baigusiems jaunuoliams kyla didesnė

nedarbo ir neaktyvumo rizika. 2016 m. 15–24 metų amžiaus grupės asmenų

nedarbo lygis Europos Sąjungoje vidutiniškai buvo 18,7 proc., bet menkus

įgūdžius turinčių asmenų nedarbo lygis siekė 28 proc. Panašiai ir menkus

įgūdžius turinčių NEET jaunuolių rodikliai

25 Taip pat žr. Europos semestro teminę informacijos suvestinę apie mokyklos nebaigusius asmenis ir informacijos suvestinę

apie darbo rinkoje reikalingus įgūdžius. 26 Scarpetta S., A. Sonnet and T. Manfredi, Rising youth unemployment during the crisis:

how to prevent negative long-term consequences on a generation?, OECD Social, Employment and Migration Papers, No. 106, 2015.

daug didesni už bent vidurinį išsilavinimą

įgijusių jaunuolių rodiklius (žr. 6 diagramą).

Vidurinį išsilavinimą įgijusių asmenų

užimtumo lygiai yra nuosekliai didesni už vidurinės mokyklos nebaigusių asmenų

užimtumo lygius. O aukštąjį mokslą

įgijusių absolventų užimtumo lygiai didesni už vien vidurinį išsilavinimą

įgijusių asmenų užimtumo lygius. Pastaruoju atveju padėtis ES valstybėse

narėse labai skiriasi: 2016 m. neseniai mokslo įstaigas baigusių (20–34 metų)

asmenų, įgijusių bent vidurinį išsilavinimą, užimtumo lygis viršijo

85 proc. Maltoje, Vokietijoje,

Nyderlanduose, Švedijoje, Austrijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Liuksemburge ir

Vengrijoje, o mažesnis nei 70 proc. buvo

0

10

20

30

40

50

60

70

80

ES

28

Italij

a

Ru

mu

nija

Gra

ikija

Bu

lga

rija

Kip

ras

Isp

anija

Kro

atija

¹

Pra

ncū

zija

Latv

ija

Po

rtug

alij

a

Air

ija

Len

kija

Slo

va

kija

Ve

ng

rija

Be

lgija

Lie

tuva

¹

Jun

gtin

ė K

ara

lystė

Su

om

ija

Estija

Slo

vė

nija

¹

Če

kija

Au

str

ija

Vo

kie

tija

Šved

ija

Liu

kse

mb

urg

as¹

Da

nija

Ma

lta²

Nyde

rlan

da

i

No

rve

gija

Šveic

ari

ja

Isla

nd

ija³

buvu

sio

ji Ju

gosla

vijo

s R

esp

ub

lika

Ma

ked

on

ija

Tu

rkija

Priešmokyklinis, pradinis ir pagrindinis ugdymas (ISCED 2011 m. 0–2 lygiai)

Vidurinis ir aukštesnysis ne aukštasis mokslas (ISCED 2011 m. 3 ir 4 lygiai)

10 psl. |

Kipre, Rumunijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Graikijoje27.

3 struktūrinė problema. Kokybiškos darbo patirties neturėjimas

Sklandžiam perėjimui iš švietimo

sistemos į darbo rinką daug įtakos turi

kokybiškos pameistrystės ir mokomosios praktikos programos. Jose dalyvaudami

jaunuoliai, prieš pradėdami dirbti nuolatinį darbą, įgyja praktinės darbo

patirties.

Pameistrystė apibrėžiama kaip formalaus profesinio rengimo ir mokymo (PRM)

programa, kurią sudaro pakaitomis

rengiamas mokymas įmonėje (praktinio darbo patirties laikotarpiai darbo vietoje)

ir mokymas mokykloje (teorinio / praktinio mokymo laikotarpiai mokykloje

arba mokymo centre). Sėkmingai baigus programą, turėtų būti įgyjama

nacionaliniu lygmeniu pripažįstama kvalifikacija. Dažnai darbdavį ir pameistrį

sieja sutartiniai santykiai, pagal kuriuos

pameistrys už darbą gauna užmokestį28.

Iš turimų duomenų matyti, kad pameistriai turi labai geras įsidarbinimo

galimybes. Jie lengviau randa darbą, ilgiau jį išlaiko ir gauna geresnį

užmokestį nei vien išsilavinimą

mokykloje įgiję jų bendraamžiai. Įsitikinta tuo, kad pameistrystės

programos labai didina sėkmingo perėjimo iš švietimo sistemos į darbo

rinką tikimybę. Kalbant apie daugumą pameistrystės programų pažymėtina,

kad vidutinė pameistrių dalis, kurie randa darbą iš karto tik baigę programą,

sudaro apie 60–70 proc. Per 6–12

mėnesių nuo programos baigimo darbą radusių pameistrių dalis dar labiau

padidėja ir dažnai viršija 80 proc. Šalių (Danijos, Vokietijos, Nyderlandų,

Austrijos), kuriose pameistrystės modeliai ir mokymasis darbo vietoje

gerai parengti, neseniai PRM programas

27 Žr. Eurostatas, darbo jėgos tyrimas, per

pastaruosius trejus metus aukščiausią išsilavinimą įgijusių ir nesimokančių jaunuolių

(20–34 m.) užimtumo lygis pagal įgytą išsilavinimą (edat_lfse_24). 28 Europos Komisija, 2015 m. švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis.

baigusių asmenų nedarbo lygis artimas aukštąjį išsilavinimą įgijusių absolventų

nedarbo lygiui arba yra į jį panašus29.

Vis dėlto kai kuriose valstybėse narėse

galimybių dalyvauti kokybiškose pameistrystės programose turi labai

nedaug jaunuolių. Išplėsti mokymąsi darbo vietoje, pirmiausia – padidinti

pameistrystės vietų skaičių, yra vienas iš tiesiausių kelių susieti darbdavių

poreikius su pagal PRM sistemas

Europoje teikiamu švietimu ir mokymu30.

Mokomoji praktika paprastai suprantama kaip ribotos trukmės darbo praktikos

laikotarpis, skirtas studentams arba neseniai mokslus baigusiems

jaunuoliams. Ji gali trukti nuo kelių

savaičių iki kelių mėnesių. Ji nebūtinai atliekama sudarius darbo sutartį ir

paprastai nėra įtraukta į formalųjį švietimą.

Mokomąją praktiką vis dažniau atlieka

jaunuoliai studijuodami arba po studijų.

Ją atliekant jiems gali būti lengviau įgyti reikiamos patirties ir įsitvirtinti darbo

rinkoje. Atlikus „Eurobarometro“ apklausą apie mokomąją praktiką

paaiškėjo, kad beveik kas antras 18–35 metų amžiaus grupės jaunuolis buvo

atlikęs bent vieną praktiką. Septyni iš dešimties buvusių praktikantų nurodė,

kad jų mokomosios praktikos patirtis

buvo naudinga ieškant nuolatinio darbo31.

Atlikus kelis tyrimus patvirtinta, kad

mokomoji praktika veiksmingai gerina ją atlikusių asmenų galimybes gauti

darbą32. Tai ypač pasakytina apie

29 Europos Komisija, Apprenticeship and

Traineeship Schemes in EU 27: Key Success Factors – A Guidebook for Policy Planners and Practitioners, 2013. 30 Europos Komisija, 2015 m. švietimo ir

mokymo stebėsenos biuletenis. 31 Apklausos duomenimis, 46 proc. respondentų turėjo bent vienos mokomosios

praktikos patirties. Greitoji „Eurobarometro“

apklausa Nr. 378 „The experience of traineeships in the EU“, 2013 m. 32 Europos Komisija, Apprenticeship and Traineeship Schemes in EU 27: Key Success Factors – A Guidebook for Policy Planners and Practitioners, 2013.

11 psl. |

praktikantus, kuriems taikomos aktyvios darbo rinkos politikos (ADRP) priemonės:

ADRP mokomosios praktikos dalyviai

lengviau ir greičiau randa oficialų darbą nei tokioje praktikoje nedalyvavę

asmenys. Tačiau vis didėja susirūpinimas dėl kai kurių mokomosios praktikos

programų kokybės. Turimi duomenys šį susirūpinimą patvirtina. Iš jų pirmiausia

matyti nepakankamas mokymo turinys ir standartų neatitinkančios darbo

sąlygos33.

Atviros rinkos mokomoji praktika

reguliuojama daug mažiau nei ADRP tipo mokomoji praktika. Darbo sąlygų

apskritai laikomasi gerai, bet daugelyje šalių gali būti nepakankamas mokymo

turinys, trūkti įdarbinimo praktikos skaidrumo, praktika gali trukti pernelyg

ilgai, o mokomoji praktika gali būti

tinkamai nepripažįstama34.

4 struktūrinė problema. Nepakankamas valstybinių

užimtumo tarnybų gebėjimas užtikrinti veiksmingą prie poreikių

pritaikytų paslaugų ir paramos

jaunuoliams teikimą

Nepaisant to, kad daugelyje valstybių narių stengtasi įgyvendinti reformas,

pernelyg daugeliui valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) vis dar trūksta gebėjimų

teikti prie asmeninių poreikių pritaikytas

konsultacijas ir tinkamą paramą jaunuoliams, atsižvelgiant į konkrečius jų

poreikius35.

33 Eurofound, Fraudulent contracting of work: Abusing traineeship status (Austria, Finland, Spain and UK), 2017. Taip pat

Europos jaunimo forumo tyrimas Interns Revealed – A survey on internship quality in Europe, 2011, ir greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 378 „The experience of

traineeships in the EU“, 2013 m. 34 Europos Komisija, tarnybų darbinis dokumentas „Mokomosios praktikos kokybės

sistemos taikymas“ (angl. Applying the

Quality Framework for Traineeships), 2016 m. 35 Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklas, ataskaita „Report on PES Implementation of the Youth Guarantee“, 2015 m. ir 2016 m.

Įsitikinta, kad prie jaunuolių individualių poreikių pritaikytas orientavimas yra

veiksmingas. Vis dėlto jam reikia

išteklių: finansavimo, (tiesiogiai su jaunuoliais bendraujančių) darbuotojų,

ekspertinių žinių ir administracinių gebėjimų. Orientavimas paprastai duoda

geriausių rezultatų labiausiai dirbti pasirengusių asmenų atveju, tačiau

taikant į asmeninius poreikius orientuotą metodą, intensyvi parama gali būti

veiksminga ir sudėtingesnių grupių atveju. Taikant šį metodą, derinami keli

komponentai (konsultavimas, mokymas

ir įvairaus pobūdžio įdarbinimo tarnybų paslaugos)36 ir naudojamos partnerystės

programos, kurios neapsiriboja vien tradiciniais intervenciniais ADRP

veiksmais (pvz., partnerystės su NVO, kurios dirba su jaunimu)37.

3. POLITIKOS SVERTAI POLITIKOS PROBLEMOMS SPRĘSTI

Kad galėtų išspręsti pirmiau paaiškintus

problemas, daugelis valstybių narių turi reformuoti savo darbo rinkos teisės

aktus, taip pat mokymo, darbo paieškos

ir švietimo sistemas. Tik tada jos gali tikėtis iš esmės pagerinti perėjimą iš

švietimo sistemos į darbo rinką ir jaunimo įsidarbinamumą.

Taip pat reikėtų analizuoti politikos

svertus, atsižvelgiant į teisingumą

skirtingų kartų asmenų atžvilgiu. Po kelių gyvenimo lygio augimo dešimtmečių kyla

susirūpinimas, kad šiandienos jauni europiečiai gali atsidurti prastesnėje

padėtyje nei jų tėvai. Dar neaišku, kokį poveikį jaunimui galiausiai turės krizė ir

struktūriniai ekonomikos pokyčiai. Tai labai priklausys nuo to, kokių rezultatų

jie pasieks darbo rinkoje ir švietimo

sistemoje artimiausiais metais, ir nuo

36 What works for the labour market integration of youth at risk, Mutual Learning Programme, thematic paper prepared for the

High Level Learning Exchange, Stockholm,

February 2016; Kluve, J., Youth labour market interventions, IZA World of Labour,

2014. 37 Žr. Europos semestro teminę informacijos suvestinę apie valstybines užimtumo tarnybas.

12 psl. |

politikos, kuria remiamas jaunimo įsidarbinamumas, poveikio38.

Struktūrinė problema. Darbo rinkos segmentacija

Naudojant politikos svertus, be kita ko,

reikia:

taikyti tikslines ir gerai parengtas darbo

užmokesčio ir įdarbinimo subsidijas, siekiant skatinti darbdavius suteikti

galimybių jaunuoliams, pirmiausiai tiems, kuriems sunkiau įsitraukti į darbo

rinką. Subsidijuojamos schemos galėtų būti,

pvz., taikomos su sąlyga, kad, baigus

teikti subsidiją, jaunuolis būtų išlaikomas darbe tam tikrą laikotarpį. Siekiant

išvengti savaimingumo ir pakeitimo poveikio, šias schemas reikėtų stebėti ir

(arba) vertinti ir jos turėtų būti pakankamai tikslingos39;

pertvarkyti sutarčių sąlygas, pirmiausia suderinant pagal nuolatines ir

laikinąsias sutartis teikiamą apsaugą ir

teises. Tai dera su pasiūlyto Europos socialinių teisių ramsčio 5 principu. Pagal

šį principą darbuotojai, nesvarbu, kokia jų darbo santykių rūšis ir trukmė, turi

teisę į sąžiningą ir vienodą požiūrį, kiek tai susiję su darbo sąlygomis, galimybe

38 Europos Komisija, Employment and Social Developments in Europe – Annual Review 2017. 39 Savaimingumo poveikiu vadinamas

bedarbių darbo vietų subsidijavimas, kai šie bedarbiai būtų radę darbą net jei subsidija nebūtų buvusi teikta. Pakeitimo poveikis

pasireiškia, kai dėl subsidijos prarandamos darbo vietos, nes iškraipoma konkurencija. Darbo vietos prarandamos subsidijų

negaunančiose įmonėse. Tiesioginis pateikimo poveikis pasireiškia, kai dėl subsidijos esama darbo vieta pakeičiama subsidijuojama darbo vieta, pvz., kai vyresnio

amžiaus darbuotojas pakeičiamas subsidijuojamais jaunesniais darbuotojais. Nesuteikus subsidijos, įprastinis darbuotojas

būtų toliau dirbęs. Netiesioginis pakeitimo

poveikis pasireiškia, kai esamą laisvą darbo vietą užima subsidijuotas darbuotojas, nors

nesuteikus subsidijos ją būtų užėmęs kitas kandidatas. Nesubsidijuojami darbuotojai gali būti atleidžiami arba neįdarbinami dėl mažiau mokamų, subsidijuojamų darbuotojų.

naudotis socialine apsauga ir galimybe mokytis40;

remti jaunimą, kurie nori tapti

verslininkais, teikiant pradedančiųjų įmonių paramos paslaugas ir didinant

informuotumą apie galimybes, susijusias su savarankišku darbu;

skatinti darbo jėgos judumą, informuojant jaunuolius apie kitose

vietovėse, regionuose ir šalyse esančias galimybes.

Struktūrinė problema. Švietimo ir mokymo sistemų veiklos rezultatai

Naudojant politikos svertus, be kita ko, reikia:

užtikrinti investicijas į švietimo sistemas

ir siekti, kad jomis būtų galima geriau

užtikrinti kokybiškus švietimo rezultatus41;

įgyvendinti išsamias mokyklos nebaigimo mažinimo strategijas;

pripažinti savaiminį mokymąsi ir neformalųjį mokymąsi (įskaitant darbą

su jaunimu, judumo patirtį, savanorišką veiklą arba naudojimąsi atviraisiais

švietimo ištekliais);

suteikti mokyklos nebaigusiems ir menkus įgūdžius turintiems jaunuoliams

galimybę grįžti į švietimo sistemą, pvz., taikant antrosios galimybės mokytis

programas42.

40 Europos Komisija, Komunikatas dėl Europos socialinių teisių ramsčio sukūrimo, 2017. 41 Mokymosi rezultatai – teiginiai apie tai, ką besimokantysis žino, išmano ir sugeba užbaigęs mokymosi procesą. Platesne prasme

jie reiškia besimokančiųjų mokymo poveikį jų išsilavinimui, socialiniam ir asmeniniam gyvenimui. 42 Įgūdžių tobulinimo priemones būtų galima, pvz., grįsti švietimo, orientavimo, mokymo ir darbo patirties faktinėje darbo aplinkoje derinimu ir glaudžiu valstybinių

užimtumo tarnybų, švietimo bei profesinio mokymo paslaugų teikėjų ir socialinių partnerių bendradarbiavimu, siekiant

užtikrinti, kad programos derėtų su darbo

rinkos poreikiais. Daugiau gairių pateikta Europos Komisijos tarnybų darbiniame

dokumente, pridedamame prie Komunikato „Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva – padėtis po trejų metų“, p. 108, 2016 m.

13 psl. |

Struktūrinė problema. Kokybiškos darbo patirties neturėjimas

Naudojant politikos svertus, be kita ko, reikia:

padėti jaunuoliams įgyti darbo patirties

besimokant ir įgyti darbo rinkai svarbių

įgūdžių pertvarkant PRM sistemas, siūlant daugiau ir geresnių

pameistrystės programų, o mokyklose didinant bendradarbiavimą su

darbdaviais; sukurti išsamią ir nuoseklią

pameistrystės reguliavimo sistemą, aiškiai aprašant visų susijusių partnerių

atsakomybę, teises ir pareigas; teikti paramą rengiant pameistrystės

programas, skirtas mažosioms,

vidutinėms ir labai mažoms įmonėms, ir skatinti sudaryti sąnaudų pasidalijimo

tarp darbdavių ir viešojo sektoriaus institucijų susitarimus;

skatinti pameistrystės programas didinant informuotumą ir taikant

profesinio orientavimo priemones; užtikrinti pasiūlymų dalyvauti

pameistrystės programose skaidrumą ir

lengvinti galimybę pasinaudoti šiais pasiūlymais naudojantis viešojo ir

privačiojo sektorių užimtumo tarnybų parama;

pradėti taikyti pameistrystės kokybės užtikrinimo sistemą, kuria būtų

užtikrinamas tinkamas, patikimas ir teisingas mokymosi rezultatų

įvertinimas, todėl kvalifikaciją būtų

galima sertifikuoti ir pripažinti; užtikrinti tinkamas darbo sąlygas

atliekant mokomąją praktiką (darbo valandas, trukmę, laikinojo

nedarbingumo ir poilsio atostogas); užtikrinti tinkamą mokomosios praktikos

turinį (sudaryti mokomosios praktikos susitarimą, kuriame būtų nurodyti

mokymosi tikslai, taip pat paskirti

kuratorių, kuris vadovautų praktikantui vykdant paskirtas užduotis ir stebėtų bei

vertintų jo pažangą); skatinti per mokomąją praktiką įgytų

žinių, gebėjimų ir kompetencijų pripažinimą ir patvirtinimą, taip pat

skatinti mokomosios praktikos rengėjus, atlikus vertinimą, patvirtinti šias žinias,

gebėjimus ir kompetencijas

pažymėjimu.

Struktūrinė problema. Nepakankamas valstybinių

užimtumo tarnybų gebėjimas

užtikrinti veiksmingą prie poreikių pritaikytų paslaugų ir paramos

jaunuoliams teikimą

Naudojant politikos svertus, be kita ko, reikia:

užtikrinti, kad jaunuoliai galėtų susipažinti su visa informacija apie

paslaugas ir paramą, teikiamą skatinant registruotis užimtumo tarnybose (taip

pat įskaitant jaunimo organizacijas, mokyklas, socialines tarnybas ir NVO);

teikti jaunuoliams aktyvumo skatinimo, įgūdžių tobulinimo ir tikslų nustatymo

paramą, be kita ko, profiliuojant,

sudarant individualius veiksmų planus ir taikant aktyvumo skatinimo priemones,

įskaitant mokymą ir mokomąją praktiką; paskirti specialius darbuotojus, kurie

teiktų paslaugas bei paramą jauniems darbo ieškantiems asmenims ir

bendradarbiautų su mokyklomis siekdami nustatyti mokyklos

nebaigusius, bet valstybinėje užimtumo

tarnyboje dar neužsiregistravusius jaunuolius;

paprastinti procedūras ir geriau pritaikyti konsultacijas prie asmeninių poreikių

taikant atvejų valdymo metodą, geriau konsultuoti jaunuolius per visą procesą

nuo užsiregistravimo iki individualaus veiksmų plano sudarymo ir įdarbinimo

(vengiant konsultantų ir paslaugų

dubliavimosi); skatinti valstybines užimtumo tarnybas

aktyviai bendrauti su darbdaviais, siekiant nustatyti jaunuolių užimtumo ir

mokymo galimybes.

Dauguma iš šių politikos svertų įtraukti į

ES valstybių narių įsipareigojimą parengti jaunimo garantijų iniciatyvas,

kad jaunuoliams būtų lengviau pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką43. Pagal

šį įsipareigojimą (sustiprintą įtraukus jį kaip vieną iš Europos socialinių teisių

ramsčio principų) valstybės narės turėtų užtikrinti, kad per keturis mėnesius po

mokyklos baigimo arba darbo netekimo

43 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendacija dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo.

14 psl. |

visi jaunesni nei 25 metų jaunuoliai44 turėtų galimybę gauti gerų darbo

pasiūlymų, toliau mokytis, dalyvauti

pameistrystės programoje arba atlikti mokomąją praktiką.

4. DABARTINĖS POLITIKOS

PADĖTIES KRYŽMINĖ PATIKRA

Pastaraisiais metais valstybės narės,

siekdamos kovoti su jaunimo nedarbu ir neaktyvumu, labiau stengėsi įgyvendinti

visus susijusius politikos svertus. Tai susiję su tuo, kad jos įgyvendino

Jaunimo garantijų iniciatyvą, kuria skatinamos išsamios ir nuoseklios

struktūrinės reformos, siekiant palengvinti jaunuolių perėjimą iš

švietimo sistemos į darbo rinką.

Toliau atkreipiame dėmesį į įvairią itin

gerą arba perspektyvią praktiką45.

Jaunimo garantijų iniciatyva (Prancūzija)

Šia priemone sprendžiamos kelios

pirmiau nurodytos struktūrinės problemos.

Ji pradėta taikyti antrąjį 2013 m. pusmetį kaip bandomasis projektas ir

taikyta iki 2017 m. gruodžio mėn. Šia priemone siekiama padėti

pažeidžiamiems 18–25 metų NEET jaunuoliams tapti savarankiškesniems ir

pasukti tokiu keliu, kuriuo būtų užtikrinta tvari įtrauktis ir užimtumas. Paramos

gavėjus atrenka partnerystės valdyba,

kurią sudaro Prancūzijos valstybinių užimtumo tarnybų (Pôle Emploi ir

Missions locales) atstovai, socialiniai centrai, prevencijos tinklai,

departamentų taryba, Švietimo ministerija ir kitos kovos su skurdu

asociacijos.

Taikant šią priemonę, derinamas

intensyvus konsultavimas ir įtraukimas į profesinį gyvenimą skiriant materialine

44 Kai kurios valstybės narės išplėtė Jaunimo

garantijų iniciatyvos taikymo sritį,

įtraukdamos į ją iki 29 metų jaunuolius. 45 Europos Komisija, tarnybų darbinis

dokumentas, pridedamas prie komunikato „Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva – padėtis po trejų metų“, 2016 m.

padėtimi grindžiamas mėnesines išmokas. Ji grindžiama vienerių metų

trukmės abipusiškumo sutartimi (ją

galima vieną kartą pratęsti) tarp jaunuolio ir specialiai jaunuoliams skirtos

vietos valstybinės užimtumo tarnybos (Missions Locales). Sutartis (įskaitant

tikslus ir mokymo modulius) parengiama kartu su jaunuoliu.

Procesas prasideda 6–8 savaičių trukmės

praktinių seminarų laikotarpiu (per juos

ugdomi pagrindiniai arba socialiniai emociniai įgūdžiai). Paskui prasideda prie

asmeninių poreikių pritaikytos konsultanto teikiamos paramos

laikotarpis, per kurį jaunuolis įgyja darbo patirties ir taip pat gali dalyvauti

mokymo kursuose.

Šis projektas novatoriškas tuo, kad

daugiausia dėmesio skiriama darbui, todėl jaunuolis gali įgyti darbo patirties,

kurią galima papildyti mokymo galimybėmis. Taip pat mokamos

mėnesinės išmokos, kurios daugeliui jaunuolių suteikia vertingą socialinę

apsaugą. Svarbus sėkmės veiksnys yra

puikiai veikiančios partnerystės su vietos darbdaviais.

Struktūrinė problema. Darbo rinkos

segmentacija

Programa „Pirmasis iššūkis“ (Slovėnija)

Slovėnijoje pagal programą

„Pirmasis iššūkis“ remiamas daugiau kaip 2 800 jaunuolių užimtumas. Programą

sudaro trijų mėnesių bandomasis

laikotarpis, per kurį jaunuolis susipažįsta su savo darbdaviu, darbo užduotimis ir

darbo vieta. Paskui, jei darbdavys ir darbuotojas dėl to susitaria, pagal

priemonę užtikrinamas vienų metų trukmės subsidijuotas užimtumas.

Jaunimo savarankiško darbo skatinimas (Italija)

Finansinė priemonė SELFIE-employment

buvo pradėta taikyti 2016 m. kovo mėn., siekiant skatinti savarankišką jaunuolių

darbą, padedant jiems gauti

mikrokreditus (iki 25 000 EUR) ir mažas paskolas (iki 50 000 EUR). Bendros šios

priemonės finansavimo galimybės siekia

15 psl. |

maždaug 137 000 000 EUR. Priemonė taikoma iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Priemone SELFIE-employment siekiama padėti jaunuoliams, kurie nori įsteigti

įmonę ir dirbti savarankiškai, bet paprastai nerastų finansavimo

tradiciniais kanalais. Jei verslo idėja įvertinama teigiamai, paramos gavėjas

gali gauti paskolų per Nacionalinį apyvartinį fondą, vadinamąjį

SELFIEmployment fondą. Siekiant

mažinti su verslo pradžia susijusią riziką, kreditas teikiamas, tik jei dalyvaujama

regioninių prekybos ir amatų rūmų prižiūrimame mokyme. Pirmuosius 12

mėnesių nuo paskolos susitarimo pasirašymo teikiamos paramos

paslaugos.

Struktūrinė problema. Švietimo ir

mokymo sistemų veiklos rezultatai

Konsultuojamasis jaunimo ugdymas (Austrija)

Konsultuojamojo jaunimo ugdymo priemone siekiama mažinti mokyklos

nebaigusių asmenų skaičių ir lengvinti perėjimą iš švietimo sistemos į darbo

rinką, teikiant nemokamą prie asmeninių poreikių pritaikytą paramą ir gaires

klausimais, kurie jaunuoliams gali kilti

dėl švietimo ir užimtumo, asmeninio ir socialinio gyvenimo.

Konsultuojamojo jaunimo ugdymo

priemonė taikoma trims jaunuolių grupėms: asmenims, kuriems kyla rizika

pasitraukti iš švietimo sistemos,

jaunuoliams, kurie jau pasitraukė iš švietimo sistemos (nebelanko mokyklos,

nebedalyvauja pameistrystės programoje) ir yra jaunesni nei 19 metų

ir specialiųjų švietimo poreikių ir (arba) negalių turintiems iki 24 metų

asmenims. Konsultuojamasis jaunimo ugdymas vykdomas trimis etapais.

Parama (atvejų valdymas)

intensyviausiai teikiama trečiajame etape ir trunka iki vienerių metų.

16 psl. |

Šios programos sėkmę lėmė, be kita ko, du veiksniai. Pirma, taikant lankstų ir

visapusišką metodą (grindžiamą glaudžia

jaunimo ugdymo vadovų, mokyklų, valstybinės užimtumo tarnybos,

socialinio darbo, jaunuolio aplinkos asmenų ir, jei taikoma, darbdavių ir kitų

suinteresuotųjų subjektų, pvz., savivaldybių, partneryste) teikiamos

paslaugos yra orientuotos į asmenį ir gali būti pritaikomos, kad jomis būtų galima

remti įvairių sunkumų patiriančius asmenis. Antra, taikant gerą kokybės

stebėsenos sistemą, programą lengviau

nuolat tobulinti.

Ryšių su švietimo sistema stiprinimas (Danija)

Danijos programa „Ryšių su švietimo sistema stiprinimas“ siekiama

akademiniu, socialiniu ir asmeniniu požiūriu parengti jaunuolius dalyvauti

profesinio rengimo programoje ir ją užbaigti. Šiam projektui nacionaliniu

lygmeniu vadovauja valstybinė užimtumo tarnyba. Jis įgyvendinamas

dvylikoje šalies savivaldybių ir apima 44

PRM mokyklas partneres ir 52 vietos valstybinius užimtumo biurus. Remiant

mokyklų dalyvavimą projekte, joms skiriamas specialus finansavimas.

Ryšių stiprinimo kursai vyksta švietimo

aplinkoje profesinėse mokyklose, kuriose

paramos gavėjai mokosi kartu su kitais į nuolatinius PRM kursus

užsiregistravusiais jaunuoliais. Visi dalyviai mokosi pagal nustatytą

tvarkaraštį ir paprastai gali dalyvauti įvairiuose kursuose, atlikti trumpą

profesinę mokomąją praktiką ir išbandyti PRM kursus. Prireikus jaunuoliams

siūlomi pagrindiniai raštingumo ir

skaičiavimo kursai. Be to, kiekvienam jaunuoliui paskiriamas asmeninis

mokymo vadovas. Pirmiausia siekiama padėti jaunuoliams pereiti nuo socialinės

paramos prie profesinio mokymo ir atrasti sau tinkamas mokymosi

galimybes. Ryšių stiprinimo kursai paprastai trunka penkiolika savaičių,

nors jų trukmė gali skirtis, atsižvelgiant į

jaunuolio poreikius.

Šis projektas novatoriškas tuo, kad perėjimo nuo socialinės paramos į

švietimo sistemą laikotarpiu jauni dalyviai išsamiai konsultuojami

(„vedžiojami už rankos“), todėl

stiprinami ryšiai tarp šių dviejų sistemų. Pagrindiniai sėkmės veiksniai yra

glaudus įdarbinimo centrų ir švietimo įstaigų bendradarbiavimas ir specialus

vadovų mokymas.

Struktūrinė problema. Kokybiškos

darbo patirties neturėjimas

Pereinamoji mokomoji praktika (Belgija)

2013 m. gegužės mėn. pradėta rengti

pereinamoji mokomoji praktika – tai Belgijos Briuselio regione taikoma ADRP

priemonė. Ji skirta valstybinėje užimtumo tarnyboje užsiregistravusiems

jauniems darbo ieškantiems asmenims ir

besimokantiesiems, kurie yra įgiję tik vidurinį išsilavinimą.

Dalyviai gali 3–6 mėnesiams įsitraukti į

įmonės veiklą, kad įgytų pirmosios profesinės patirties ir patobulintų savo

gebėjimus mokydamiesi darbo vietoje.

Šia priemone itin daug dėmesio skiriama konsultuojamajam dalyvių ugdymui ir

tolesniems veiksmams.

Moderni pameistrystės programa (Jungtinė Karalystė)

Pagal Modernią pameistrystės programą Škotija siekia padidinti pameistrystės

vietų skaičių nuo 25 000 vietų 2013–2014 m. iki 30 000 vietų 2020 m. Taip

pat, siekiant užtikrinti, kad pameistrystės programos būtų glaudžiai susijusios su

ekonomikos augimo sritimis ir

galimybėmis įsidarbinti, taikomi investavimo į gebėjimus planai ir

atliekami regioniniai gebėjimų vertinimai. Itin daug dėmesio skiriama

pameistrystės programų rengimui GTIM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos

ir matematikos) srityse.

Struktūrinė problema.

Nepakankamas valstybinių

užimtumo tarnybų gebėjimas veiksmingai teikti jaunuoliams prie

jų poreikių pritaikytas paslaugas ir paramą

Profesinio orientavimo visą gyvenimą

centrai (Kroatija)

17 psl. |

Kroatijoje veikia vienuolika profesinio orientavimo visą gyvenimą centrų

(CISOK), kuriuose teikiamos profesinio

orientavimo visą gyvenimą paslaugos visiems piliečiams, ypatingą dėmesį

skiriant jaunimui, įskaitant neaktyvius valstybinėje užimtumo tarnyboje

neužsiregistravusius NEET jaunuolius. Iki 2020 m. planuojama įsteigti iš viso 22

centrus.

Imantis intervencinių veiksmų,

derinamos saityno portale (www.cisok.hr) teikiamos internetinės

paslaugos (įsivertinimo klausimynai, darbo biržos portalas) ir tiesioginės

paslaugos, įskaitant individualias ir (arba) grupines konsultacijas profesinės

veiklos valdymo gebėjimų klausimais ir praktinius seminarus darbo paieškos

metodų tema.

Šių centrų veikla buvo sėkminga dėl

įvairios novatoriškos praktikos. Paslaugų finansavimas ir teikimas grindžiamas

plačiu partnerystės modeliu, apimančiu savivaldybes, prekybos ir pramonės

rūmus, NVO, jaunimo organizacijas,

darbdavius, socialinius partnerius ir mokyklas. Taip pat pažymėtina, kad

CISOK grindžiami lanksčiu paslaugų teikimo modeliu, pagal kurį paslaugos

pritaikomos prie vietos aplinkybių, įskaitant darbo rinkos poreikius ir

organizacijas partneres.

Be to, rengiant metinius darbo planus ir

reguliarias stebėsenos ataskaitas, užtikrinama, kad į teigiamą grįžtamąjį

ryšį būtų atsižvelgiama teikiant paslaugas ir rengiant veiklą. Konsultantų

parama grindžiama diferencijuotų, prie individualaus naudotojo profilio pritaikytų

paslaugų modeliu. Galiausiai pažymėtina,

kad CISOK biurai veikia ne valstybinės užimtumo tarnybos patalpose, todėl

lengviau išvengti neigiamo nusistatymo, kurį kai kurie naudotojai gali turėti

valstybinės užimtumo tarnybos atžvilgiu.

Vieno langelio principu veikiantis jaunimo

orientavimo centras (Suomija)

2015 m. Suomija savivaldybėse atidarė vieno langelio principu veikiančius

jaunimo orientavimo centrus. Šie centrai teikia žemo slenksčio paramą visiems

jaunesniems nei 30 metų jaunuoliams, įskaitant asmenines konsultacijas ir

gaires, paramą tvarkantis gyvenimą,

planuojant karjerą, ugdant socialinius gebėjimus, taip pat su mokymu ir

užimtumu susijusią paramą.

Siekiama gerinti ir paprastinti jaunimui skirtas paslaugas ir išvengti veiklos

dubliavimosi. Šios priemonės novatoriška praktika ir ilgalaikis tikslas yra parengti

integruotą profesinio orientavimo modelį,

kartu teikiant tiesiogines ir daugiakanales internetines paslaugas.

Orientacinio centro specialistai dirba kaip priimančiosios organizacijos darbuotojai,

bet yra įsikūrę bendrosiose centro patalpose. Organizacijos partnerės ne tik

dalijasi ta pačia fizine erdve, bet ir naudojasi tuo pačiu prekių ženklu ir

veikia kaip tinklas, taip pat bendroje

skaitmeninėje platformoje.

Centras turi prieigą prie funkcinių paslaugų, kuriomis naudojantis lengviau

nustatyti jaunuolių poreikius ir stiprinti jų gebėjimus susitvarkyti kasdienį

gyvenimą. Vieno langelio principu

veikiantis orientavimo centras padeda jaunuoliams, kol randamas ilgalaikis jų

padėčiai tinkantis sprendimas. Toks sprendimas gali būti randamas, pvz., jei

jaunuolis įgyja galimybę naudotis bendradarbiaujamajame tinkle

teikiamomis paslaugomis, pradeda studijuoti arba randa naują darbą.

Šiai iniciatyvai itin svarbios partnerystės. Plačiame bendradarbiavimo tinkle

dalyvauja įvairios valdžios institucijos, pvz., valstybinės užimtumo tarnybos

ekspertai, savivaldybių socialinės ir sveikatos tarnybos, savivaldybių jaunimo

tarnybos, socialinės apsaugos tarnyba,

švietimo įstaigos ir praktinių seminarų rengėjai. Be to, jo veikloje dalyvauja

daug nevyriausybinių organizacijų ir savanoriška arba kita su jaunimu

susijusia veikla užsiimančių grupių. Vieno langelio principu veikiantis orientavimo

centras taip pat veikia kaip sąsaja tarp jaunuolių ir verslininkų arba verslo

organizacijų. Patys jaunuoliai aktyviai

rengia, vertina centrus ir dalyvauja kasdienėje jų veikloje.

18 psl. |

Kad būtų prieinami, centrai įsikūrę jaunimui lengvai pasiekiamose vietose,

pvz., prekybos centruose. Be to, centrai

remia ne tik pažeidžiamiausius jaunuolius. Taip siekiama išvengti jų

stigmatizavimo tikslinėje gyventojų grupėje.

Jaunimo mediatoriai (Bulgarija)

Priemonė Jaunimo mediatoriai buvo pradėta taikyti 2015 m., siekiant

nustatyti valstybinėje užimtumo tarnyboje neužsiregistravusius NEET

jaunuolius, su jais susisiekti ir paskatinti jų aktyvumą. Aukštąjį išsilavinimą

turintys nedirbantys jaunuoliai buvo išmokyti dirbti jaunimo mediatoriais ir

dabar dirba savivaldybėse visoje

Bulgarijoje.

Jaunimo mediatoriai veikia kaip tarpininkai tarp neaktyvių jaunuolių ir

viešųjų institucijų, teikiančių socialines, sveikatos, švietimo ir kitas paslaugas. Jų

atsakomybės sritys yra šios: nustatyti

neregistruotus NEET jaunuolius, su jais susisiekti ir išsiaiškinti individualius jų

poreikius, informuoti juos apie užimtumo ir mokymosi galimybes ir nukreipti juos į

tinkamas tarnybas.

Platesne prasme, jaunimo mediatoriai

bendradarbiauja su vietos partneriais, kad paremtų būsimą NEET jaunuoliams

teikiamų paslaugų integraciją. Jie bendradarbiauja, pvz., su vietos NVO,

kad skatintų informavimo veiklą, su valstybinėse užimtumo tarnybose

dirbančiais įdarbinimo tarpininkais laisvų darbo vietų mainų ir bendradarbiavimo

su darbdaviais klausimais ir su

mokyklomis, kad padėtų NEET jaunuoliams vėl įsitraukti į švietimo

sistemą.

Įvairių gebėjimų turinčios grupės, padedančios sudėtinių poreikių

turintiems jaunuoliams (Švedija)

Švedijoje vykdant projektą UngKOMP

stengiamasi didinti valstybinės užimtumo tarnybos veiksmingumą ir padedama jai

geriau bendradarbiauti su savivaldybėmis remiant jaunus

bedarbius. Šiuo tikslu sudaromos įvairių gebėjimų turinčios grupės, kurias sudaro

valstybinės užimtumo tarnybos arba

savivaldybių darbuotojai.

Ši priemonė 2015–2018 m. taikoma dvidešimtyje savivaldybių; kiekvieną

įvairių gebėjimų turinčią grupę sudaro 12–17 valstybinės užimtumo tarnybos

darbuotojų ir du savivaldybės

darbuotojai; jose dirba konsultantas užimtumo klausimais, psichologas,

konsultantas socialiniais klausimais, konsultantas švietimo klausimais ir

socialinis darbuotojas. Šia priemone bus paremta ilgai nedirbančių arba prie

ilgalaikio nedarbo rizikos grupės priskiriamų 5 000 jaunuolių ir daug

dėmesio bus skiriama sudėtinių poreikių

turintiems asmenims.

Ši priemonė rengta žvelgiant iš jaunuolio perspektyvos. Kad jaunuoliui nereikėtų

skintis kelio per sudėtingą valstybinių tarnybų tinklą, ja užtikrinamas

visapusiškas požiūris, daugiausia

dėmesio skiriant asmeniui. Šis požiūris itin tinka jaunuoliams, kurie turi

sudėtinių poreikių ir nelabai nori bendrauti su institucijomis. Dalyvavimas

yra savanoriškas, o susitikimai vyksta į laundžą panašioje aplinkoje, kad ji būtų

kuo įprastesnė jaunuoliams.

Data: 2017 09 28.

19 psl. |

5. NUORODOS

Bell, David N.F. and Blanchflower, David G., Young people and the great recession, Oxford

Review of Economic Policy 27(2): p. 241–267, 2011.

Cedefop, On the way to 2020: data for vocational education and training policies: country statistical overviews, Cedefop research paper No 45, Publications Office of the European

Union, Luxembourg, 2015

http://www.cedefop.europa.eu/en/publications-and-resources/publications/5545.

Europos Sąjungos Taryba, 2014 m. kovo 10 d. Tarybos rekomendacija dėl stažuočių kokybės sistemos,

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex%3A32014H0327(01).

Europos Sąjungos Taryba, 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendacija dėl Jaunimo

garantijų iniciatyvos nustatymo, http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2013:120:0001:0006:LT:PDF.

Eichhorst, W., Fixed-term contracts. IZA World of Labor, 2014, 45 doi: 10.15185/izawol.45.

Greitoji „Eurobarometro“ apklusa Nr. 378 „The experience of traineeships in the EU“, 2013, http://data.europa.eu/euodp/en/data/dataset/S1091_378.

Eurofound, Exploring the diversity of NEETs, Publications Office of the European Union,

Luxembourg, 2016 http://www.eurofound.europa.eu/publications/report/2016/labour-market-social-

policies/exploring-the-diversity-of-neets.

Eurofound, Working conditions of young entrants to the labour market, 2013

http://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_files/docs/ewco/tn1306013s/tn1306013s.pdf.

Eurofound, Fraudulent contracting of work: Abusing traineeship status (Austria, Finland, Spain and UK), 2017.

Europos Komisija, Pameistrystės ir mokomosios praktikos programos ES 27. Apprenticeship

and Traineeship Schemes in EU27: Key Success Factors – A Guidebook for Policy Planners and Practitioners, 2013,

http://ec.europa.eu/dgs/education_culture/repository/education/policy/vocational-

policy/doc/alliance/apprentice-trainee-success-factors_en.pdf.

Europos Komisija, Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, pridedamas prie Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui

ir Regionų komitetui „Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva – padėtis po trejų metų“,

http://eur-lex.europa.eu/legal-

content/EN/TXT/?qid=1475848244336&uri=CELEX:52016SC0323

Europos Komisija, Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Jaunimo

garantijų iniciatyva ir „Jaunimo užimtumo iniciatyva – padėtis po trejų metų“, http://eur-lex.europa.eu/legal-

content/LT/TXT/?qid=1475848174477&uri=CELEX:52016DC0646.

Europos Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir

socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos socialinių teisių ramsčio sukūrimo,

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/ALL/?uri=COM:2017:0250:FIN.

20 psl. |

Europos Komisija, Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Socialinių rodiklių suvestinė“, pridedamas prie Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir

socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos socialinių teisių ramsčio

sukūrimo, http://eur-lex.europa.eu/legal-

content/LT/TXT/?qid=1494929282379&uri=CELEX:52017SC0200.

Europos Komisija, Employment and Social Developments in Europe, http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=738&langId=lt&pubId=8030.

Europos Komisija, Education and Training — Monitor 2015, http://ec.europa.eu/dgs/education_culture/repository/education/library/publications/monitor

15_en.pdf.

Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklas, Report on PES Implementation of the Youth Guarantee,

- 2015 m. – http://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=14322&langId=en,

- 2016 m. – http://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=14322&langId=en.

Europos jaunimo forumas, Interns Revealed – A survey on internship quality in Europe, 2011.

Fondeville N. and Ward T., Scarring effects of the crisis, Research note 06/2014, Social Situation Monitor, Europos Komisija, 2014

http://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=13626&langId=en.

IMF Staff Discussion Note, Youth Unemployment in Advanced Economies in Europe: Searching for Solutions, December 2014.

Kluve, J., Youth labour market interventions, IZA World of Labour, 2014.

Scarpetta S., A. Sonnet and T. Manfredi, Rising youth unemployment during the crisis: how to prevent negative long-term consequences on a generation?, OECD Social, Employment

and Migration Papers, No 106, 2015.

Strandh, M., Winefield, A., Nilsson, K. and Hammarström, A. Unemployment and mental

health scarring during the life course, Eur J Public Health 24:440-5, 2014.

21 psl. |

6. NAUDINGOS NUORODOS

Caliendo M., Schmidl R., Youth Unemployment and Active Labor Market Policies in Europe,

November 2015, IZA DP No 9488.

Carcillo, S., Fernández, R. and Königs, S., NEET Youth in the Aftermath of the Crisis: Challenges and Policies, OECD Social, Employment and Migration Working Papers, No 164,

OECD Publishing, Paris, 2015.

Eurofound, NEETs young people not in employment education and training, characteristics,

costs and policy responses, Publications Office of the European Union, Luxembourg, 2012 https://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_publication/field_ef_document/ef125

4en.pdf.

Eurofound, Mapping youth transitions in Europe, Publications Office of the European Union,

Luxembourg, 2014 http://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_publication/field_ef_document/ef1392

en_0.pdf.

Europos Komisijos jaunimo užimtumo svetainė, http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=1036&langId=lt.

Europos Komisijos Jaunimo garantijų iniciatyvos svetainė, Jaunimo garantijų programa konkrečiose šalyse, http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=1161&langId=lt.

Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklo svetainė,

http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=1100&langId=lt.

Tarptautinė darbo organizacija, Jaunimo užimtumo svetainė,

http://www.ilo.org/global/topics/youth-employment/lang--en/index.htm.

IMF Working paper: Youth Unemployment in Advanced Europe: Okun's law and Beyond,

2015.

EBPO, EBPO darbo su jaunimu svetainė, http://www.oecd.org/youth.htm.

EBPO, The OECD Skills Outlook 2015: Youth, Skills and Employability, http://www.oecd.org/edu/oecd-skills-outlook-2015-9789264234178-en.htm.

EBPO (2016), the NEET challenge: what can be done for jobless and disengaged youth?,

March 2016.

22 psl. |

PRIEDAS

1 lentelė. Jaunesnių nei 24 metų jaunuolių nedarbo lygis valstybėse narėse 2017–2016 m., procentinė aktyvių jaunesnių nei 25 metų gyventojų dalis

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

ES 28 15,9 15,9 20,3 21,4 21,7 23,3 23,7 22,2 20,3 18,7

Belgija 18,8 18,0 21,9 22,4 18,7 19,8 23,7 23,2 22,1 20,1

Bulgarija 14,1 11,9 15,1 21,9 25,0 28,1 28,4 23,8 21,6 17,2

Čekija 10,7 9,9 16,6 18,3 18,1 19,5 18,9 15,9 12,6 10,5

Danija 7,5 8,0 11,8 13,9 14,2 14,1 13,0 12,6 10,8 12,0

Vokietija 11,8 10,4 11,1 9,8 8,5 8,0 7,8 7,7 7,2 7,1

Estija 10,1 12,0 27,4 32,9 22,4 20,9 18,7 15,0 13,1 13,4

Airija 9,1 13,3 24,0 27,6 29,1 30,4 26,8 23,9 20,9 17,2

Graikija 22,7 21,9 25,7 33,0 44,7 55,3 58,3 52,4 49,8 47,3

Ispanija 18,1 24,5 37,7 41,5 46,2 52,9 55,5 53,2 48,3 44,4

Prancūzija 19,5 19,0 23,6 23,3 22,7 24,4 24,9 24,2 24,7 24,6

Kroatija 25,4 23,6 25,4 32,3 36,6 42,2 49,9 44,9 42,3 31,5

Italija 20,4 21,2 25,3 27,9 29,2 35,3 40,0 42,7 40,3 37,8

Kipras 10,2 9,0 13,8 16,6 22,4 27,7 38,9 36,0 32,8 29,1

Latvija 10,6 13,6 33,3 36,2 31,0 28,5 23,2 19,6 16,3 17,3

Lietuva 8,4 13,3 29,6 35,7 32,6 26,7 21,9 19,3 16,3 14,5

Liuksemburgas 15,6 17,3 16,5 15,8 16,4 18,0 16,9 22,3 16,6 19,1

Vengrija 18,1 19,5 26,4 26,4 26,0 28,2 26,6 20,4 17,3 12,9

Мalta 13,5 11,7 14,5 13,2 13,3 14,1 13,0 11,7 11,8 11,0

Nyderlandai 9,4 8,6 10,2 11,1 10,0 11,7 13,2 12,7 11,3 10,8

Austrija 9,4 8,5 10,7 9,5 8,9 9,4 9,7 10,3 10,6 11,2

Lenkija 21,6 17,2 20,6 23,7 25,8 26,5 27,3 23,9 20,8 17,7

Portugalija 21,4 21,6 25,3 28,2 30,2 38,0 38,1 34,7 32,0 28,2

Rumunija 19,3 17,6 20,0 22,1 23,9 22,6 23,7 24,0 21,7 20,6

Slovėnija 10,1 10,4 13,6 14,7 15,7 20,6 21,6 20,2 16,3 15,2

Slovakija 20,6 19,3 27,6 33,9 33,7 34,0 33,7 29,7 26,5 22,2

Suomija 16,5 16,5 21,5 21,4 20,1 19,0 19,9 20,5 22,4 20,1

Švedija 19,2 20,2 25,0 24,8 22,8 23,7 23,6 22,9 20,4 18,9

Jungtinė Karalystė 14,3 15,0 19,1 19,9 21,3 21,2 20,7 17,0 14,6 13,0

Šaltinis – Eurostatas, nedarbo lygis pagal lytį ir amžiaus grupes, metinis vidurkis procentais [une_rt_a].

23 psl. |

2 lentelė. NEET rodiklis, valstybių narių 15–24 metų gyventojai 2017–2016 m., procentinė 15–24 metų gyventojų dalis

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

ES 28 11,0 10,9 12,4 12,8 12,9 13,2 13,0 12,5 12,0 11,5

Belgija 11,2 10,1 11,1 10,9 11,8 12,3 12,7 12,0 12,2 9,9

Bulgarija 19,1 17,4 19,5 21,0 21,8 21,5 21,6 20,2 19,3 18,2

Čekija 6,9 6,7 8,5 8,8 8,3 8,9 9,1 8,1 7,5 7,0

Danija 4,3 4,3 5,4 6,0 6,3 6,6 6,0 5,8 6,2 5,8

Vokietija 8,9 8,4 8,8 8,3 7,5 7,1 6,3 6,4 6,2 6,6

Estija 8,9 8,7 14,5 14,0 11,6 12,2 11,3 11,7 10,8 9,1

Airija 10,8 15,0 18,6 19,2 18,8 18,7 16,1 15,2 14,3 13,0

Graikija 11,3 11,4 12,4 14,8 17,4 20,2 20,4 19,1 17,2 15,8

Ispanija 12,0 14,3 18,1 17,8 18,2 18,6 18,6 17,1 15,6 14,6

Prancūzija 10,7 10,5 12,7 12,7 12,3 12,5 11,2 11,4 12,0 11,9

Kroatija 12,9 11,6 13,4 15,7 16,2 16,6 19,6 19,3 18,1 16,9

Italija 16,1 16,6 17,6 19,0 19,7 21,0 22,2 22,1 21,4 19,9

Kipras 9,0 9,7 9,9 11,7 14,6 16,0 18,7 17,0 15,3 15,9

Latvija 11,9 11,8 17,5 17,8 16,0 14,9 13,0 12,0 10,5 11,2

Lietuva 7,1 8,8 12,1 13,2 11,8 11,2 11,1 9,9 9,2 9,4

Liuksemburgas 5,7 6,2 5,8 5,1 4,7 5,9 5,0 6,3 6,2 5,4

Vengrija 11,5 11,5 13,6 12,6 13,2 14,8 15,5 13,6 11,6 11,0

Мalta 11,5 8,3 9,9 9,5 10,2 10,6 9,9 10,5 10,4 8,6

Nyderlandai 3,5 3,4 4,1 4,3 4,3 4,9 5,6 5,5 4,7 4,6

Austrija 7,4 7,4 8,2 7,4 7,3 6,8 7,3 7,7 7,5 7,7

Lenkija 10,6 9,0 10,1 10,8 11,5 11,8 12,2 12,0 11,0 10,5

Portugalija 11,2 10,2 11,2 11,4 12,6 13,9 14,1 12,3 11,3 10,6

Rumunija 13,3 11,6 13,9 16,6 17,5 16,8 17,0 17,0 18,1 17,4

Slovėnija 6,7 6,5 7,5 7,1 7,1 9,3 9,2 9,4 9,5 8,0

Slovakija 12,5 11,1 12,5 14,1 13,8 13,8 13,7 12,8 13,7 12,3

Suomija 7,0 7,8 9,9 9,0 8,4 8,6 9,3 10,2 10,6 9,9

Švedija 7,5 7,8 9,6 7,7 7,5 7,8 7,5 7,2 6,7 6,5

Jungtinė Karalystė 11,9 12,1 13,2 13,6 14,2 13,9 13,2 11,9 11,1 10,9

Šaltinis – Eurostatas, nesimokantis ir nedirbantis jaunimas pagal lytį ir amžių (NEET rodikliai) [edat_lfse_20].

24 psl. |

3 lentelė. Jaunimo nedarbo santykis, valstybių narių 15–24 metų gyventojai 2007–2016 m., procentinė visų 15–24 metų gyventojų dalis

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

ES 28 6,9 6,9 8,7 9,1 9,2 9,8 9,9 9,2 8,4 7,7

Belgija 6,4 6,0 7,1 7,3 6,0 6,2 7,3 7,0 6,6 5,7

Bulgarija 4,2 3,7 4,6 6,8 7,4 8,5 8,4 6,5 5,6 4,1

Čekija 3,4 3,1 5,3 5,7 5,4 6,1 6,0 5,1 4,1 3,4

Danija 5,3 5,8 8,4 9,4 9,6 9,1 8,1 7,8 6,7 7,9

Vokietija 6,1 5,5 5,8 5,0 4,5 4,1 4,0 3,9 3,5 3,5

Estija 3,8 4,9 10,7 12,4 9,0 8,5 7,4 5,9 5,5 5,8

Airija 5,1 7,1 11,7 12,0 12,1 12,3 10,6 8,9 7,6 6,7

Graikija 7,0 6,6 7,9 9,9 13,0 16,1 16,5 14,7 12,9 11,7

Ispanija 8,7 11,7 17,0 17,7 18,9 20,6 21,0 19,0 16,8 14,7

Prancūzija 7,2 7,1 9,1 8,8 8,3 8,8 9,0 8,7 9,0 9,0

Kroatija 9,2 8,7 9,2 11,6 11,9 12,7 14,9 15,3 14,0 11,6

Italija 6,3 6,5 7,3 7,8 7,9 10,1 10,9 11,6 10,6 10,0

Kipras 4,2 3,8 5,6 6,7 8,7 10,8 14,9 14,5 12,4 10,8

Latvija 4,5 5,8 13,7 14,4 11,6 11,5 9,1 7,9 6,7 6,9

Lietuva 2,3 4,0 8,7 10,2 9,2 7,8 6,9 6,6 5,5 5,1

Liuksemburgas 4,0 5,2 5,5 3,5 4,2 5,0 4,0 6,0 6,1 5,8

Vengrija 4,6 4,9 6,5 6,6 6,3 7,2 7,3 6,0 5,4 4,2

Мalta 7,3 6,1 7,5 6,7 6,9 7,2 6,9 6,1 6,1 5,7

Nyderlandai 4,3 3,9 4,8 6,0 6,8 8,1 9,1 8,6 7,7 7,4

Austrija 5,6 5,1 6,4 5,5 5,3 5,6 5,7 6,0 6,1 6,5

Lenkija 7,1 5,7 6,9 8,2 8,6 8,9 9,1 8,1 6,8 6,1

Portugalija 8,6 8,5 9,9 10,3 11,5 14,1 13,3 11,9 10,7 9,3

Rumunija 6,1 5,7 6,4 6,9 7,3 6,9 7,1 7,1 6,8 5,8

Slovėnija 4,2 4,5 5,6 5,9 5,9 7,1 7,3 6,8 5,8 5,1

Slovakija 7,1 6,2 8,6 10,4 10,1 10,4 10,4 9,2 8,4 7,2

Suomija 8,8 8,8 10,9 10,6 10,1 9,8 10,3 10,7 11,7 10,5

Švedija 10,1 10,7 12,8 12,8 12,1 12,4 12,8 12,7 11,2 10,4

Jungtinė Karalystė 8,8 9,2 11,3 11,6 12,4 12,4 12,1 9,8 8,6 7,6

Šaltinis – Eurostatas, nedarbo lygis pagal lytį ir amžiaus grupes, metinis vidurkis procentais [une_rt_a].

25 psl. |

4 lentelė. Jaunimo ilgalaikio (12 mėnesių arba ilgesnio) nedarbo lygis, valstybių narių 15–24 metų gyventojai 2007–2016 m., procentinė aktyvių 15–24 metų gyventojų dalis

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

ES 28 4,0 3,5 4,6 6,0 6,5 7,5 8,0 7,8 6,5 5,4

Belgija 5,6 4,9 5,7 6,7 6,0 5,8 7,3 8,0 7,9 6,3

Bulgarija 6,3 5,0 5,2 8,9 12,1 13,8 13,2 11,7 11,1 8,0

Čekija 3,5 3,1 3,3 5,8 5,3 6,5 6,2 4,4 3,8 2,5

Danija : : : 0,9 1,4 1,3 1,3 1,1 0,9 1,0

Vokietija 3,7 3,0 3,0 2,6 2,0 1,9 1,8 1,8 1,6 1,5

Estija 3,1 2,9 7,0 12,2 8,8 6,2 6,5 4,4 2,0 2,7

Airija 1,9 2,5 6,1 11,5 13,4 14,5 10,9 9,2 7,8 5,8

Graikija 9,4 7,8 7,9 11,7 18,9 27,1 30,3 31,5 28,0 25,1

Ispanija 1,8 2,5 6,9 12,1 15,0 18,9 21,9 21,5 16,9 12,8

Prancūzija 4,4 4,3 5,8 6,6 6,0 6,5 6,5 7,2 7,0 7,0

Kroatija 11,6 10,5 11,0 16,0 19,9 23,2 25,3 22,6 20,2 12,5

Italija 8,2 8,0 10,1 12,3 13,7 17,3 21,0 25,1 22,0 19,4

Kipras 2,4 : 1,3 2,8 3,9 6,9 12,7 10,7 8,0 5,5

Latvija 1,2 1,8 6,9 12,0 10,2 8,9 6,8 4,7 4,4 5,0

Lietuva : : 5,2 10,8 11,1 6,8 4,4 4,4 : :

Liuksemburgas : 3,9 : 3,7 3,8 3,6 3,6 : : :

Vengrija 6,5 6,2 7,8 10,3 9,3 9,1 8,6 6,7 4,6 3,6

Мalta 3,7 3,2 4,5 3,9 4,1 4,5 3,2 3,2 3,5 2,6

Nyderlandai 0,7 0,5 0,7 1,0 1,3 1,5 2,2 2,3 2,0 1,7

Austrija 1,3 1,2 1,4 1,6 1,3 1,4 1,4 1,4 1,7 2,0

Lenkija 7,5 3,8 4,4 4,8 6,8 8,0 8,7 7,4 6,1 4,3

Portugalija 4,6 4,2 5,4 6,9 8,0 11,7 13,8 12,6 9,9 8,2

Rumunija 9,7 8,1 6,1 7,2 9,5 9,4 9,0 8,7 8,1 8,7

Slovėnija 3,0 2,1 2,8 4,9 5,5 6,6 8,5 7,6 5,8 6,7

Slovakija 11,6 10,0 11,4 18,4 18,2 19,2 20,6 17,0 14,4 10,6

Suomija 0,9 : 1,0 1,6 1,0 0,9 1,0 1,0 1,7 1,5

Švedija 0,7 0,7 1,1 1,7 1,5 1,6 1,5 1,3 1,2 0,9

Jungtinė Karalystė 2,2 2,4 3,6 4,7 5,2 5,8 5,9 4,7 3,2 2,2

Šaltinis – Eurostatas, jaunimo ilgalaikio (12 mėnesių arba ilgesnio) nedarbo lygis pagal lytį ir amžių [yth_empl_120].

26 psl. |

5 lentelė. NEET rodiklis pagal aktyvumo statusą, valstybių narių 15–24 metų gyventojai, 2016 m., procentinė 15–24 metų gyventojų dalis

Neaktyvūs NEET

jaunuoliai

Nedirbantys NEET

jaunuoliai

NEET jaunuoliai (iš

viso)

ES 28 6,2 5,4 11,5

Belgija 5,2 4,7 9,9

Bulgarija 14,5 3,7 18,2

Čekija 4,2 2,8 7,0

Danija 3,8 2,0 5,8

Vokietija 4,3 2,3 6,6

Estija 5,5 3,6 9,1

Airija 7,9 5,1 13,0

Graikija 6,2 9,6 15,8

Ispanija 5,2 9,4 14,6

Prancūzija 5,4 6,5 11,9

Kroatija 6,0 10,9 16,9

Italija 11,0 8,9 19,9

Kipras 7,9 8,0 15,9

Latvija 5,7 5,5 11,2

Lietuva 5,2 4,2 9,4

Liuksemburgas 2,5 2,8 5,4

Vengrija 7,2 3,8 11,0

Мalta 4,7 4,0 8,6

Nyderlandai 2,9 1,7 4,6

Austrija 3,8 3,9 7,7

Lenkija 5,7 4,9 10,5

Portugalija 4,1 6,5 10,6

Rumunija 12,0 5,4 17,4

Slovėnija 4,1 4,0 8,0

Slovakija 5,4 6,9 12,3

Suomija 5,8 4,2 9,9

Švedija 3,8 2,7 6,5

Jungtinė Karalystė 6,3 4,6 10,9

Šaltinis – Eurostatas, nesimokantis ir nedirbantis jaunimas pagal lytį ir amžių (NEET rodikliai) [edat_lfse_20].