1 paskaita. Vasario 6d. CIVILINĖS BYLOS IŠKĖLIMAS

1. Kreipimosi į teismą tvarka:Kreiptis į teismą ar ne?

Tikimybė laimėti? Kaštai? Laimėjimo/pralaimėjimo finansinis balansas Laiko faktorius? Bylinėjimosi įtaka šalių tarpusavio santykiams? Viešoji nuomonė? Psichologinis bylinėjimosi efektas? Teismų praktikos nuspėjamumas/nenuspėjamumas?

Nemo judex sine actore – išskyrus bylas dėl globos ir rūpybos, kurias teismas pradeda savo iniciatyva (CPK 505 str. – pripažinus pilnametį asmenį neveiksniu (ar ribotai veiksniu) teismas privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl globos ar rūpybos nustatymo nagrinėjimą (dėl globėjo ar rūpintojo paskyrimo))

CPK 5 str.1) Ieškinio teisena:

a) Ieškovo (jo atstovo) ieškinys;b) CPK 49 str. numatytų asmenų ieškinys;c) Kreditoriaus pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo;

2) Ypatingoji teisena:a) Suinteresuoto asmens pareiškimas ar prašymas/skundas

TEISMO VEIKSMAI (CPK 137 str.):Ne vėliau kaip per 10 d. (prašant LAP – nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3d.), nuo registravimo teisme dienos:1) Rezoliucija priimti; (PRIIMTI; Data (civ. Bylos iškėlimo pradžia) ir parašas)2) Nutartimi nustatyti terminą trūkumams pašalinti (CPK 138 str.);3) Nutartimi atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2d.);

„LAT 2012 m. rugsėjo mėn. 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, Teismų praktika, Nr. 36.“

Vienais atvejais galima pašalinti kliūtį kreiptis į teismą (pvz: 8p.), o kai kuriais atvejais jau nebebus galima kreiptis į teismą.Atsisakoma teisėjo nutartimi, nurodant motyvus, nurodant konkretų 137 str. punktą, nurodant apskundimo terminą (7d.) ir tvarką.

2. Ieškinio pareiškimo trūkumų šalinimasTrūkumų šalinimas:

a. 3K-3-151/2005 – įrodymų, pagrindžiančių turtinės ir neturtinės žalos dydį, nepateikimas su ieškiniu;

b. 3K-3-281/2006 – trūkumai šalinami tik I instancijos teisme ir CPK 296 str. 11p. negali būti taikomas apeliacinėje instancijoje.

c. 3K-3-179/2007 – dalyko nesuformavimas;d. 3K-3-498/2007;e. 3K-3-313/2009;f. 3K-3-43/2010;g. 3K-3-249/2010;

3. Atsisakymas priimti pareiškimąCPK 137 str. 2d. 1p. (Atsisakymas nagrinėti teisme)Ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka:-3K-3-175/1995;-3K-3-234/2006 – globėjo tinkamumas – reikėjo taikyti 1p, o ne 2p.;3K-3-335/2006;3K-3-456/2006;3K-3-258/2008;

Atsisakymo pagrindų sąrašas yra BAIGTINIS:1. Neteisinio pobūdžio reikalavimas 2. Reikalavimas pagal įstatymą nagrinėjamas ne teisme

CPK 137str. 2d. 2p.Byla neteisminga tam teismui: (nutartyje nurodoma, kad ieškovas turi kreiptis į kitą teismą)3K-3-164/2006;3K-3-254/2007;3K-3-196/2008;

CPK 137 str. 2d. 3p.Nesilaikyta įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos:3K-3-170/2009; (Darbo ginčų didelė dalis turi būti sprendžiama darbo ginčų komisijoje, Pacientams yra speciali žalos komisija)

CPK 137 str. 2d. 4p.Įsiteisėjęs teismo/arbitražo sprendimas dėl tapataus ieškinio:3K-3-326/2009;3K-3-362/2010;3K-3-476/2010;

Pagal ką nustatoma ar ieškiniai tapatūs:1) Dalykas2) Pagrindas

3) Šalys

CPK 137 str. 2d. 4p.1) Įsiteisėjusi teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio;2) Patvirtinta teismo taikos sutartis.

CPK 137 str. 2d. 5p.Teismo žinioje yra byla pagal tapatų ieškinį.

CPK 137 str. 2d. 6p.Šalys sudariusios arbitražinį susitarimą:-3K-3-64/2010;

CPK 137 str. 2d. 7p.Pareiškimą paduoda neveiksnus FA/JA;

CPK 137 str. 2d. 8p.Pareiškimą paduoda atstovas, neturintis tinkamų įgaliojimų:-3K-3-206/2010;

4. Civilinės bylos iškėlimo teisiniai padariniaiIškėlimo momentas – teisėjo rezoliucijos priimti pareiškimą priėmimo momentas.MATERIALINIAI TEISINIAI:1) Nutraukiamas ieškinio senaties terminas2) Periodiniai mokėjimai, pvz., išlaikymas priteisiami nuo iškėlimo dienos, išskyrus įstatymo nustatytas

išimtis (CK 3.200 str.);3) Sąžiningas

PROCESINIAI TEISINIAI:1) Lis pendens taisyklė (CPK 137 str. 2d. 5p.)2) Prasideda antroji CP stadija ir atitinkamų procesinių terminų eiga (CPK 413, 421 str.);3) Alternatyvaus teritorinio teismingumo išnykimas (CPK 30 str.);4) Informavimo pareiga (CPK 137 str. 6d.); (registruojamas daiktas).

2 paskaita. Vasario 13d. Pasiruošimas civilinės bylos nagrinėjimui

Iškėlus civilinę bylą teisėjas negali iš karto pradėti jos nagrinėti mažiausiai dėl 2 priežasčių:•Pirmiausia, žino tik ieškovo poziciją. Reikia išklausyti abi šalis. Yra tam tikrų išimčių, kaip pvz.: pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjamas supaprastinta tvarka. •Antra, jei atsakovas ginasi, turime sudaryti galimybę ir ieškovui apsiginti Negalima negrinėti bylos iš karto ir dėl kitų priežasčių:

1. Šalys labai dažnai negali pateikti iš karto visų įrodymų, pagrindžiančių ieškinio pagrįstumą, ar reikalinga specialistų pagalba, ekspertizė ir t.t. Galų gale ir teisėjui reikalingas tam tikras laiko tarpas pasiruošti bylos nagrinėjimui. Dėl šių priežasčių procese yra antroji CP stadija – pasiruošimas civilinės bylos nagrinėjimui.

Šioje stadijoje siekiama 4 pagrindinių tikslų:1. Reikia apsispręsti kas sudarys bylos nagrinėjimo dalyką. Bylos nagrinėjimo dalyką sudaro šalių nurodyti reikalavimai ir tų reikalavimų pagrindimas.2. Apibrėžiamas įrodymų ratas kuriuos reikia surinkti iki bylos nagrinėjimo iš esmės.3. Ruošiantis bylai reikia galutinai apsispręsti dėl dalyvaujančių asmenų rato. (ar neturėtų būti procesinio bendrininkavimo? Ar šalys tinkamos? Teisėjas turi aiškintis ar bylos nagrinėjime neturi dalyvauti asmenys atliekantys pagalbinį vaidmenį (vertėjas ir pan.) Ir t.t.)4. Ruošiantis bylos nagrinėjimui reikia imtis priemonių užtikrinti, kad apie būsimą teismo posėdį, kur byla bus nagrinėjama iš esmės, būtų tinkamai informuoti byloje dalyvaujantys asmenys. Šis uždavinys sprendžiamas laiku išsiunčiant byloje dalyvaujantiems asmenims šaukimus ir pranešimus.5. Bandyti sutaikyti šalis.

Teisėjo veiksmai pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje: Nusiųsti atsakovui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims ieškinio pareikšimo ir jo priedų

kopijas atsiliepimui parengti (CPK 142 str. Terminas nuo 14 iki 30 d. + padariniai nesurašymo). Atsakovas matydamas, kad jis nespės parengti per terminą atsiliepimą gali raštu prašyti teisėjo terminą pratęsti. Terminas gali būti ilgesnis atsižvelgiant į konkrečią situaciją ilgesnis nei 30 d. jei atsakovas atsiliepimo nesurašys:

o Jeigu toje bylų kategorijoje galima priimti sprendimą už akių ir bus toks ieškovo prašymas, teismas turi teisę priimti sprendimą už akių. Byla praktiškai nepereis į trečią stadiją. Ieškinio pareiškime ieškovas prašyti gali priimti sprendimą už akių.

o Kai negalima priimti sprendimo už akių, kaip santuokos nutraukimo bylose. Arba gali būti bylų kategorija kur galima, bet ieškovas neprašo. Tada negalima priimti sprendimo už akių, bet atsiliepimo nepateikimas reiškia, kad teismas gali nepriimti gynybos argumentų iš atsakovo kitoje bylos stadijoje.

Apsispręsti dėl tolesnio pasirengimo būdo – raštu ar žodžiu ne vėliau kaip per 14 d. nuo atsakovo atsiliepimo gavimo ar termino jį gauti pabaigos.

Šalių prašymu ar savo iniciatyva (nedispozityviose bylose) išreikalauja įrodymus Sprendžia dėl teismo ekspertizės skyrimo d. nuo atsakovo atsiliepimo gavimo ar termino jį gauti

pabaigos. Šalių prašymu ar savo iniciatyva (nedispozityviose bylose) išreikalauja įrodymus. Sprendžia dėl teismo ekspertizės skyrimo 3k-3-436/2008. Ekspertizės darymas paprastai užtrunka,

tai svarbu, kad pasirengimo stadijoje šis klausimas būtų išspręstas. Pareikalauja, kad šalys patikslintų savo reikalavimus, atsikirtimus ir jų pagrindą. Sprendžia dėl bylų, reikalavimų sujungimo ar išskyrimo CPK 136 str. 3k-3-520/2008. Sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Jei jos nebuvo pritaikytos iki bylos iškėlimo ir

prašoma jas taikyti ieškinyje, teisėjas turi tą spręsti. Sprendžia dėl teismo pavedimo, įrodymų užtikrinimo. Kt. Sąrašas nėra baigtinis, teisėjui gali tekti daugybę kitų procesinių veiksmų priklausomai nuo bylos

ir bylos kategorijos. Atskirų bylų pasirengimas turi savo specifiką.

TerminaiPasirengimo terminai nenustatyti. Nustatomi terminai tik atskiriems procesiniams veiksmams atlikti. Išimtis:

CPK 413 str. – 30 d. darbo bylose CPK 421 str. – 30 d. valdymo gynimo bylose

Tai, kad kitoms bylų kategorijoms nėra nustatyti terminai nereiškia teisėjo teisės rengti ją bet kiek. Teisėjas turi rengti bylą nagrinėjimui atsižvelgiant į proceso operatyvumo principą.

Ypatumai atskirose bylų kategorijoseCPK 225-233 str. – bendros normosCPK 397, 404, 413, 421, 451, 456, 466, 471, 476, 483, 501, 506, 518, 528, 532, 572 str. + kiti įstatymai, pvz. Bankroto.

Šalių pareigos: Atskleidimo pareigia. Ji pagrindinė.

o Dalyvaujantys byloje asmenys šios stadijos metu privalo teismui nurodyti visus faktus, argumentus, galutinai suformuluoti reikalavimus ir parteikti visus įrodymus. Nagrinėjant bylą iš esmės negali atsirasti nauja informacija byloje, negalima daryti „staigmenas – siurprizus“.

o Šios pareigos neįvykdymo padariniai – CPK 159 str. 2 d.; 181 str. 2 d.; 227 str. 2d.; 245 str. – esmė padarinių: negalėjimas remtis bylos nagrinėjimo metu. Teisminio nagrinėjimo stadijoje teisėjas turi teisę nepriimti naujų įrodymų, argumentų ir t.t. Normas reikia taikyti protingai, atsižvelgiant į situaciją. Skirtingai turi būti vertinama jei šalį atstovauja advokatas ir kai šalis jo neturi ir pati veda bylą. Tada teisėjas neturėtų taikyti principo formaliai ir manydamas, kad šalis sąžininga, tada teisėjas gali priimti naują įrodymą, faktą teisminio nagrinėjimo metu.

Pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui būdai: Raštu:

o Abi šalis atstovauja advokatai, įstatymai neįpareigoja teismo siekti sutaikyti šalis ir nėra galimybės jas sutaikyti.

o ieškovas rengia dublikatą, t.y. atsiliepimą į atsakovo atsiliepimą, atsakovas – tripliką, t.y. atsiliepimą į ieškovo dublikatą. CPK 227 str. – to turėtų užtekti, bet teisėjas gali nuspręsti kartoti procedūrą. Tik nebelieka pavadinimų procesinių dokumentų.

o Terminai – ne daugiau 14 d. nuo įteikimo, bet galima pratęsti. Žodžiu:

o Parengiamasis posėdis – jeigu įstatymas įpareigoja teismą siekti sutaikyti šalis arba yra tokia galimybė (CPK 228 str.). Kai šalis neturi advokato, ar tik viena šalis turi advokatą. Ar bus advokatas sužinoma iš pareiškimo ir atsiliepimo į pareiškimą. Taip pat kai yra įstatyme imperatyvi norma stengtis teismui šalis sutaikyti. Trečia – kai susipažinęs su ieškiniu teisėjas, atsiliepimu į jį mato, kad ginčas mažareikšmis ir pasikalbėjus su šalimis yra tikimybė ginčą išspręsti taikiai. Priklauso tai ir nuo teisėjo – ar jam bendrauti labiau patinka su šalimis, ar susirašinėti raštu.

o Nutartis dėl parengiamojo posėdžio – ne vėliau kaip per 14 nuo atsakovo atsiliepimo gavimo ar termino gauti pabaigos

o Parengiamasis posėdis – ne vėliau kaip per 30 d. nuo nutarties jį skirti dienos. Skaičius – 1 (CPK 229 str.), išskyrus išimtinius atvejus (antras – ne vėliau kaip per 30

d. po 1-ojo). Neatvykus šaliai – sprendimas už akių esant visoms sąlygoms. Tai nėra bylų

kategorija kur toks sprendimas draudžiamas, neatvykimas be svarbių priežasčių ir yra priešingos šalies reikalavimas.

Jeigu neatvyksta abi šalys – ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Tokia nutartis gali būti apskųsta aukštesnei instancijai.

Galimas perėjimas į bylos nagrinėjimo stadiją jeigu visiškai pasirengta ir šalys sutinka (CPK 213 str. 5 d.). jeigu parengiamojo posėdžio metu paaiškėja, kad bylos nagrinėjimui yra visiškai pasirengta, visi įrodymai jau surinkti ir šalys neprieštarauja, kad iš karto būtų pereita tame posėdyje į trečią stadiją, tokiu atveju galima teismui pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės. Jei bent viena šalis nesutinka – to daryti negalima.

Pabaiga- nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje (CPK 232 str.). Joje turi būti konstatuotas bylos nagrinėjimo dalykas, kuris yra galutinai sukonkretintas (koks ginčas, reikalavimas, faktai, įrodymai – užfiksuoti tai, kas surinkta pasirengimo stadijoje). Nutartyje nurodoma teismo posėdžio data ir vieta kada byla bus nagrinėjama iš esmės. Priėmus šią nutartį – teismas turi tinkamai informuoti byloje dalyvaujančius asmenis,

3 paskaita. Vasario 20d. Bylos nagrinėjimas teisme (CPK 234 – 300 str.)

Nagrinėjimo teisme reikšmė:Trečioji civilinio proceso stadija, kurios metu iš anksto pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, vadovaujantis žodiškumo, vientiso bylos nagrinėjimo, tiesioginio dalyvavimo (asmenys turi teisę tiesiogiai dalyvauti procese), viešumo principu (I ir II stadijose šis principas nepasireiškia; bylos nagrinėjamos viešai išskyrus kai teismas priima nutartį nagrinėti bylą uždarame posėdyje), byla nagrinėjama iš esmės, t.y. ištiriami įrodymai, išklausomos šalių kalbos ir priimamas teismo sprendimas (arba byla užbaigiama nepriėmus sprendimo).

Forma (CPK 153, 154, 235 str.)Bylos nagrinėjimo teisme forma – žodinis teismo posėdi, išskyrus:1) Bylas, kurios nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka (CPK 153 str. 2d.); 2) Esant šalių sutikimui ar vienos šalies prašymui kitai šaliai neprieštaraujant (CPK 235 str. 4-6d.). Teismas

nesutiks jeigu mano, kad būtina skirti žodinį posėdį ir gali netenkinti tokio prašymo. Jei nuo prašymo praeina 3mėn. – tokiu atveju byla turi būti nagrinėjama žodžiu. Teismas gali savo nutartį dėl nagrinėjimo raštu panaikinti. Prašymą galima pateikti raštu paruošiamuosiuose dokumentuose, taip pat galima paprašyti žodžiu parengiamajame posėdyje.

Rašytinis – teisėjas nagrinėja bylą savo kabinete.

Teismo posėdžių skaičius1) Idealus variantas – byla išnagrinėjama iš esmės vieno posėdžio metu (CPK 7 str. 1d);2) Realybė – bylos nagrinėjimas teisme susideda iš „n“ skaičiaus teismo posėdžių. (Priklauso nuo daug

aplinkybių: kaip teisėjas sugeba vadovauti procesui, ar šalys yra suinteresuotos greitu bylos išnagrinėjimu, kaip buvo pasirinkta kreiptis į teismą.)

Teismo posėdžio sudėtinės dalysVadovavimas teismo posėdžiui:Vadovauja (pirmininkauja) teisėjas (kolegijos pirmininkas – nagrinėjant kolegialiai) – (CPK 153 – 162, 237 str.) Posėdyje turi būti laikomasi tvarkos. Duoda įspėjimus, baudas.

Dalys:1) Parengiamoji teismo posėdžio dalis;2) Bylos nagrinėjimas iš esmės (įrodymų tyrimas). Pagrindinė stadija;3) Baigiamosios kalbos. Dalyvaujančių asmenų;4) Sprendimo priėmimas ir paskelbimas.

Parengiamoji dalis (CPK 236 – 248 str.)

1) Paskelbiama, kokia byla bus nagrinėjama (CPK 236, 238 str.);2) Vertėjo pareigų išaiškinimas (CPK 240 str.);3) Patikrinama, kas iš šauktų asmenų atvyko ir kas – ne (CPK 239 str.). Jeigu kas nors neatvyko,

sprendžiama ar (246-248 str.):a) Atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 162(2)str.);b) Tęsti bylos nagrinėjimą.

4) Liudytojų pašalinimas (CPK 241 str.);5) Teismo sudėties paskelbimas, nušalinimai (242, 68 str.);6) Teisių ir pareigų išaiškinimas (CPK 42, 243 – 244 str.), išskyrus CPK 243 str. išimtį; (išskyrus jei atstovauja

advokatas arba aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą turintis asmuo)7) Dalyvaujančių byloje asmenų prašymų išsprendimas (CPK 245 str.) – gali būti atmesti prašymai, kurie

galėjo būti pateikti ankščiau (CPK 245 str. 2d.). Dažniausiai papildomų įrodymų įtraukimas.

Bylos nagrinėjimas iš esmės:1) Teisėjo (pranešėjo) pranešimas apie bylą (CPK 249 str.); Teisėjas glaustai išdėsto ieškovo reikalavimus ir

atsakovo poziciją. 2) Šalių pozicijų išaiškinimas (palaiko – nepalaiko; pripažįsta – nepripažįsta);3) Taikos sutarties sudarymo galimybės;4) Įrodymų tyrimas – CPK 250, 252 str. (liudytojų apklausa, rašytinių ir kt. įrodymų ištyrimas CPK 176 – 20

str.) pradedamas nuo šalių paaiškinimų. 5) Klausiama, ar nėra prašymų papildyti bylos medžiagą (CPK 251 str.)Baigiamosios kalbos (CPK 253 – 256 str.)1) Ieškovas (atstovas);2) Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje;3) Atsakovas (atstovas);4) Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje;5) ĮRAŠYTIBaigiamosios kalbos:1) Galima remtis tik parengiamaisiais procesiniais dokumentais (CPK 159 str. 2d.) ir tik ta medžiaga, kuri

buvo ištirta (CPK 253 str. 4d.);2) Negalima riboti trukmės, bet būtina kontroliuoti kalbų sąsajumą (CPK 255 str.);3) Replikos teisė kiekvienam, o paskutinė replika – atsakovui (CPK 254 str.);4) Galimybė atnaujinti nagrinėjimą iš esmės – (CPK 256 str.);Sprendimo priėmimas ir paskelbimas (CPK 257-258 str.)1) Iš karto po teismo posėdžio sprendimų priėmimo kambaryje – beveik niekada;2) Atidedamas priėmimas ir paskelbimas ne ilgesniam kaip 20 d. terminui – CPK 269 str.. įprasta praktika;3) Galimybė grįžti į bylos nagrinėjimą iš esmės – CPK 257 str.;Teismo posėdžio eigos fiksavimas (CPK 168 str.)1) Kiekvienas žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas teismo posėdžio garso įrašu, išskyrus CPK numatytus

atvejus. Teismo posėdžio garso įrašas laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis.2) Reikalavimus garso įrašams, daromiems teismo posėdžio eigai fiksuoti, nustato teisingumo ministras.3) Teismo posėdžio eigos fiksavimą organizuoja teismo posėdžio pirmininkas.4) Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su teismo posėdžio garso įrašu.5) Kai dėl techninių priežasčių nepavyksta tinkamai užfiksuoti teismo posėdžio ar jo dalies garso įrašu, bylą

nagrinėjantis teismas šalies prašymu arba savo iniciatyva priima nutartį pakartoti procesinį veiksmą,

kurio nepavyko garso įrašu užfiksuoti. Dalyvaujantiems byloje asmenims apie numatomą pakartoti procesinį veiksmą pranešama šio Kodekso nustatyta tvarka.

Asmenų neatvykimo į teismo posėdį teisiniai padariniai:Ieškovo neatvykimas (CPK 246 str. 1d.)1) Jeigu nėra duomenų apie tinkamą pranešimą – posėdis atidedamas, jeigu neturi atstovo;2) Jeigu turi atstovą, bet nėra duomenų apie tinkamą pranešimą atstovui ir abu neatvyksta – posėdis

atidedamas;3) Jeigu yra prašymas atidėti, gautas iki posėdžio pradžios ir neatvykimo priežastys svarbios – posėdis

atidedamas;4) Jeigu tinkamai pranešta, nėra prašymo atidėti. O neatvykimo priežastys nesvarbios – sprendimas už

akių atsakovo prašymu ir esant kitoms sąlygoms;5) Jeigu tinkamai pranešta, nėra prašymo atidėti, o neatvykimo priežastys nesvarbios, bet atsakovas

neprašo priimti sprendimo už akių – pareiškimas paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1d. 5p.);6) Jeigu dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir neatvykimo priežastys nesvarbios – bauda iki 1000 Lt.Nėra svarbios neatvykimo priežastys: liga, atostogos, komandiruotė, užimtumas ir kt.

Atsakovo neatvykimas (CPK 246 str. 2d.)1. Tinkamai nėra pranešta ir neturi atstovo – posėdis atidedamas;2. Turi atstovą, bet neatvyksta abu ir atstovui tinkamai nėra pranešta – posėdis atidedamas;3. Neatvykimo priežastys svarbios ir yra prašymas posėdžio atidėjimui – posėdis atidedamas;4. Neatvykimo priežastys nesvarbios – sprendimas už akių ieškovo prašymu ir esant kitoms sąlygoms;5. Neatvykimo priežastys nesvarbios, bet nėra ieškovo prašymo dėl sprendimo už akių – posėdis

atidedamas arba byla nagrinėjama iš esmės be atsakovo;6. Jeigu neatvykimo priežastys nesvarbios, o dalyvavimas buvo būtinas – bauda iki 1000 Lt.7. Jei be svarbių priežasčių neatvyko advokatas – teismas gali pranešti advokatų tarybai.

Abiejų šalių neatvykimas (CPK 246 str. 4d.)1. Pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nesvarbios – pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jeigu

nėra nei vienos iš šalių prašymo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (CPK 296 str. 1dd. 6p.)2.

Trečiųjų asmenų neatvykimas:Tretieji asmenys neatvyksta – padariniai kaip ir neatvykus ieškovui PAPILDYTIIII asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 247 str):

1. Tinkamai pranešta ir neturi atstovo – posėdis atidedamas;2. Turi atstovą, bet neatvyksta abu, o atstovui tinkamai nepranešta PAPILDYTI ČIA DAUG TRUKSTA

Liudytojų, ekspertų, vertėjo neatvykimas (CPK 248 str.)1. Išklausius dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę;

a. Posėdis atidedamas;

b. Byla nagrinėjama iš esmės;2. Už neatvykimą be svarbių priežasčių – bauda iki 1000Lt, o liudytojas + atvesdintinas.

4 Paskaita. Vasario 27d. Bylos nagrinėjimo atidėjimas (CPK 162(2) str.)

1. Teismo posėdžio nukėlimas į kitą, iš anksto žinomą dieną dėl laikino pobūdžio priežasčių, kurias gali pašalinti dalyvaujantys byloje asmenys ar teismas (taikoma ir apeliaciniame bei kasaciniame procese – CPK 302, 356 str.)

2. CPK nepateikia atidėjimo pagrindų baigtinio sąrašo.3. Pavyzdžiai (dažniausi praktikoje):

a. Teisėjo(ų) nušalinimas (CPK 68 str.);b. Netinkamos šalies pakeitimas tinkama (CPK 45 str.);c. Bendrininkų įstojimas į bylą (CPK 43 str.);d. Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais įstojimas į bylą (CPK 46 str.);e. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų įstojimas ar įtraukimas į bylą

(CPK 47 str.);f. Ieškinio dalyko art pagrindo pakeitimas (CPK 141 str.);g. Teisėjo pasiūlymas šaliai pasirūpinti atstovavimu (CPK 161 str.)h. Šalies, kitų dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų proceso dalyvių neatvykimas į posėdį (CPK

246-248 str.);i. Reikšmingų bylai įrodymų nesurinkimas (CPK 245 str.);

Nutartis atidėti bylos nagrinėjimą:1. Įrašomas į teismo posėdžio protokolą (CPK 290 str. 2d.); (Protokolas nebėra rašomas).

a. Neskundžiama apeliacine tvarka;b. Atvykusiems šaukimai ir pranešimai nebesiunčiami;

Atvykusių liudytojų apklausa – tik dalyvaujant visiems byloje asmenims arba nesant dėl jų nesvarbių priežasčių;Kitas posėdis – iš pradžių arba, jeigu šalys neprieštarauja – nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus bylos nagrinėjimas buvo atidėtas;

Civilinės bylos sustabdymas (CPK 162(3)-167 str.)Procesinių veiksmų atlikimo nutraukimas neapibrėžtam laikui dėl nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios aplinkybių:Skirtumas nuo atidėjimo:

1. Sustabdymas galimas tik įstatymo numatytais pagrindais (CPK 163 str.) išskyrus CPK 164 str.;2. Nežinoma, kada bus atnaujintas bylos nagrinėjimas;3. Neatliekami jokie procesiniai veiksmai, išskyrus LAP (laikinosios apsaugos priemonės);4. Nutartis sustabdyti skundžiama apeliacine tvarka išskyrus CPK 165 str. numatytas išimtis; PAPILDYTI5. Sustabdymo institutas galimas ne tik I instancijos teisme, apeliaciniame, kasaciniame procese, bet ir

vykdymo stadijoje (CPK 626-627 str.);

6. Nutartis sustabdyti bylą surašoma kaip atskiras procesinis dokumentas.

Sustabdymo rūšys:1. Privalomas (CPK 163 str.);2. Neprivalomas/fakultatyvus, paliekama teismo diskrecijai (CPK 164 str.);

PRIVALOMAS (sąrašas baigtinis) 1. Šalies pasibaigimas esant teisių perėmimo galimybei (jeigu teisių perėmimas negalimas – byla

nutraukiama (CPK 293 str. 8p.);2. Veiksnumo netekimas (CPK 296 str. 1d. 2p. – jeigu pareiškė neveiksnus);3. Kitos administracinės, baudžiamosios ar civilinės bylos nagrinėjimas (tarp bylų gali būti ryšys; kai

baudžiamosios bylos dar nėra, bet vyksta ikiteisminis tyrimas – kartais sustabdo kartais ne, priklauso);

4. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas, kai atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai;5. Bankroto bylos iškėlimas atsakovui, kuriam pareikšti turtiniai reikalavimai (įgyja spec. Teisinį

statusą, ginami kreditorių interesai);6. Laikinojo administratoriaus paskyrimas atsakovui – komerciniam bankui;7. Teismo(ų) kreipimasis į KT (CPK 3 str. 3d.);8. Teismo(ų) kreipimasis į administracinį teismą (CPK 3 str. 4d.);9. Teismo kreipimasis į atitinkamą ES teismo instituciją (CPK 3 str. 5d.);10. Kt. įstatyme numatyti atvejai, pvz., CK 3.54 str. 2d.

3K-3-109/093K-3-211/09

3K-3-599/133K-3-411/133K-3-321/13

Fakultatyvus1. Atsakovo paieškos paskelbimas (Itin retai);2. Ekspertizės paskyrimas (dažniausias sustabdymo pagrindas);3. Šalies karo tarnyba Lietuvos kariniame dalinyje, kuriame paskelbta karo padėtis;4. Kt. kai teismas pripažįsta sustabdymą būtinu.

Bylos užbaigimas nepriėmus teismo sprendimo (CPK 293-298 str.)Civilinė byla išsprendžiama priimant teismo sprendimą (CPK 259 str.), išskyrus, kai:

1. Po bylos iškėlimo paaiškėja, kad ieškovas neturėjo teisės pareikšti ieškinį;2. Po bylos iškėlimo paaiškėja, kad ieškovas netinkamai realizavo teisę pareikšti ieškinį (PVZ: ieškovas

nesumokėjo žyminio mokesčio);3. Po bylos iškėlimo atsiranda aplinkybės, dėl kurių tolesnis bylos nagrinėjimas tampa negalimas

Rūšys:1. Bylos nutraukimas (CPK 293 str.);2. Pareiškimo palikimas nenagrinėto (CPK 296 str.).

Skirtumas – bylą nutraukus, pakartotinis kreipimasis į teismą su tapačiu ieškiniu negalimas, o palikus nenagrinėtu – galimas.2009 m. nutraukta 15 359 bylų (6,7 proc.), iš jų 4601 – patvirtinus taikos sutartį

Nutraukimas (CPK 293 str.)1) Jeigu byla nenagrinėtina teisme; (Jeigu byla teisminga užsienio teismams – negalima bylos nutraukti.)2) Jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, yra nesilaikę tos kategorijos byloms nustatytos

ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti; (Pvz. nebegali pasinaudoti dėl naikinamųjų terminų. 1. Turi būti nustatoma ar yra privaloma neteisminė nagrinėjimo tvarka. 2. Turi būti nustatoma, kad ieškovas nesikreipė į neteisminę instituciją. 3. Ar tikrai nebėra galimybių pasinaudoti ginčo sprendimo neteismine tvarka. (jeigu yra – turi būti paliktas nenagrinėtas)

3) Jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį; (problema yra su klaidingu tapatumo nustatymu. Nustatymo kriterijai: dalykas, pagrindas ir šalys)

4) Jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė. (tai reiškia atsisakymą nuo savo materialinės teisės. Teismas turi patikrinti ar ieškovas apskritai gali atsisakyti savo teisės, ar tokia teisė dispozityvi. Pvz.: teisė į išlaikymą nėra dispozityvi. Teismas turi išaiškinti ieškovui teisines padarinius, ypač svarbu jei neturi advokato ir jei pareiškime nenurodyta, kad žinomi teisiniai padariniai);

5) Jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino;6) Jeigu yra įsiteisėjęs arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir

tuo pačiu pagrindu;7) Jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius,

neleidžiamas teisių perėmimas;8) Jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo vienas iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius,

neleidžiamas teisių perėmimas;9) K. CPK numatytais atvejais – CPK 430 str. 9d., 439 str. 7d..Byla nutraukiama priimant nutartį raštu. Visos nutartys dėl bylos nutraukimo skundžiamos apeliacine tvarka. Vėliau galima skųsti kasacine tvarka.

Palikimas nenagrinėto (CPK 296 str.)1) Jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos bylos nustatytos

išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka;2) Jeigu pareiškimą padavė neveiksnus fizinis asmuo;3) Jeigu pareiškimą ieškovo ar pareiškėjo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo;4) Jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;5) Jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių šio kodekso 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu

pagrindu;6) Jeigu abi šalys, neprašiusios negrinėti bylą jų nesant, neatvyko be svarbių priežasčių;7) Jeigu pareiškimą padavęs asmuo nėra sumokėjęs žyminio mokesčio;

8) Jeigu yra pareikšta keletas reikalavimų, o žyminis mokestis sumokėtas tik už dalį iš jų, - neapmokėtų reikalavimų dalyje;

9) Jeigu šalys yra tarpusavyje sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui;10) CPK 139 str. 1d. Nurodytu atveju; (ieškinio atsiėmimas, kuris nereiškia savo materialinės teisės.)11) Jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio

keliamų reikalavimų ir trūkumai nepašalinami per tesėjo nustatytą terminą;12) Kt. CPK ir CK numatytais atvejais – CPK 431 str. 3d., 782 str.

5 paskaita. Kovo 6d. I instancijos teismo sprendimai ir nutartys (CPK 259-292 str.)

Pirmosios instancijos teismo procesinių dokumentų rūšys:1) Sprendimai; (ginčas išsprendžiamas iš esmės) 2) Teismo įsakymai;3) Nutartys; (neatsako į klausimą: kuri šalis teisi, kuri neteisi. Ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės. Išskyrus

bylas dėl globos ar rūpybos – išsprendžiamos iš esmės priimant nutartį. Svarbu, nes yra skirtinga apskundimo tvarka nutartims ir sprendimams. Sprendimui - apeliacija, 30d. terminas; Nutarčiai – atskirasis skundas, 7d. terminas)

4) Rezoliucijos; (nėra surašomas kaip atskiras dokumentas. Tai teisėjo ranka padarytas įrašas vienos iš šalių procesiniame dokumente. Pvz: priimti, data ir parašas)

Teismo sprendimo esmė, priėmimo tvarka ir turinysTeismo sprendimas:1) Išsprendžia ginčą iš esmės (CPK 259 str. 1d.), išskyrus 436,504, 508, 513 str.);2) Valstybinės valdžios aktas (CPK 259 str. 2d.);3) Individualus motyvuotas teisės aiškinimo ir taikymo aktas, atskirais atvejais sukeliantis erga omnes

teisinius padarinius;4) Juridinis faktas, sukuriantis , keičiantis ar panaikinantis teisinius santykius;

Teismo sprendimas privalo būti:1) Teisėtas (CPK 263 str.); (pritaikytos tos normos, kurios turėjo būti taikomos)2) Pagrįstas (CPK 263 str.); (faktinis ir teisinis pagrįstumas)3) Besąlyginis (CPK 267 str.). išskyrus CPK 262 str. 1d. ir 267 str.;4) Teisingas?

Priėmimo tvarka (CPK 268 – 269 str.)1) Iš karto baigus bylos nagrinėjimą;2) Atidėjus priėmimą 20d.

2006-09-21 KT nutarimas.

Turinys (CPK 270 str.)1) Įžanginė dalis;2) Aprašomoji dalis;3) Motyvai;4) Rezoliucinė dalis;

Teismo sprendimo motyvų nebuvimas – absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str.), EŽTPLAK 6 str. pažeidimas (Pronina v. Ukraine, 2006).

3k-3-369/12

Rūšys1) Dėl pripažinimo, dėl priteisimo, dėl teisinių santykių pakeitimo;2) Reikalaujantys priverstinio vykdymo, nereikalaujantys priverstinio vykdymo;3) Galutiniai, daliniai;4) Papildomi (ištaiso savo klaidas teismas, jeigu kažką pamiršta)5) Preliminarūs;6) Už akių.

Sprendimas už akių (CPK 285-289 str.)1) Nepateikia atsiliepimo;2) Nepateikia paruošiamųjų procesinių dokumentų;3) Neatvyksta į parengiamąjį posėdį ar pagrindinį posėdį, jeigu:

a. CPK leidžia toje bylų kategorijoje priimti tokius sprendimus;b. Tinkamai pranešta (tinkamai įteikta);c. Neatvykimo priežastys nėra svarbios;d. Nėra prašymo nagrinėti bylą nedalyvaujant;e. Kita šalis prašo;f. Pateikti tik vienos šalies įrodymai?;

3K-3-551/123K-3-396/123K-3-235/113K-3-518/10

Teismo sprendimo trūkumų šalinimas

Sprendimo trūkumų šalinimas (CPK 276-278 str.)1) Rašymo ir aritmetinių klaidų ištaisymas;2) Papildomas sprendimas;3) Sprendimo išaiškinimas (tik rezoliucinę dalį).

Teismo sprendimo įsiteisėjimas (SPK 279 str.)1) Privalomumas;2) Nenuginčijamumas;3) Išimtinumas;4) Prejudicialumas (CPK 182 str.);5) Vykdytinumas (išskyrus CPK 281 – 283 str.);

6 paskaita. Kovo 20d. APELIACIJA (CPK 301 – 339 str.)

Apeliacijos samprata ir rūšys:Apeliacija – dalyvaujančio byloje asmens kreipimasis į apeliacinės instancijos teismą dėl neįsiteisėjusio pirmos instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ar pagrįstumo patikrinimo (apeliacijos teisę turi tik byloje dalyvavę asmenys). Apeliacijos objektas – pirmos instancijos teismo sprendimas arba nutartis (neįsiteisėję).Apeliacijos teise galima pasinaudoti tik per apeliacijos pareiškimo terminą. Praradę apeliacijos teisę – prarandame ir kasacijos teisę (negalima paduoti kasacinio skundo jeigu nebuvo apeliacijos).Įprastinė teismų sprendimo kontrolės forma, peržiūrima ir faktines aplinkybes ir teisines.Apeliacijos ribojimai yra negalimi. 2007-10-02 KT nutarimas – galimi ribojimai.

Apeliacijos rūšys:1. De novo (visiška, neribota);2. Revisio prioris instantia:

a. Ribojant tik bylos medžiagos analize;b. Leidžiant naujus įrodymus;

Apeliacijos principai:1. Suspensyvinis efektas (CPK 279 str.) – sprendimas sustabdomas kol apeliacinis teismas išnagrinės;2. Tantum devolutum Quantum appellantum (CPK 320 str.) – byla nagrinėjama apeliacinio skundo ir

atsiliepimo į jį ribose. Apeliacinės instancijos teismo teisė tam tikrais atvejais peržengti apeliacinio skundo ribas (pvz.: viešas interesas; grubūs proceso teisės pažeidimai – 329str. CPK pvz. – 3K-3-345/10; 3K-3-65/10)

3. Non reformatio in pejus (CPK 313 str.) – draudžiama apeliacinės instancijos teisme priimti blogesnį sprendimą apeliantui negu yra priimtas pirmoje instancijoje. Blogesniu sprendimu nėra laikomas sprendimo panaikinimas ir perdavimas iš naujo nagrinėti pirma instancija. Taip pat nustato absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, svarbiau viešasis interesas; 3K-3-390/10;

4. Draudimas reikšti naujus reikalavimus ir teikti naujus įrodymus (CPK 312, 314 str.) – nauju reikalavimu nelaikomas reikalavimas, kuris neišvengiamai susijęs su pradiniu reikalavimu (prašoma skolos ir pamirštama paprašyti palūkanų, galima pareikalauti apeliacinėje instancijoje) Nauji įrodymai gali būti pateikiami apeliacinėje instancijoje, jeigu tokius įrodymus buvo bandyta pateikti pirmoje instancijoje, tačiau teismas atsisakė priimti (apeliacinis teismas ištirs ar atsisakė pagrįstai ar ne; 3k-3-569/12; 3k-3-304/13.

5. Devoliucinis efektas (CPK 317 str.) – bylos transformacija iš pirmos instancijos teismo į apeliacinės instancijos teismą. Apeliacijos teisė įgyvendinama per pirmos instancijos teismą. Jeigu priimamas apeliacinis skundas – pirmoje instancijoje bylos nelieka.

Apeliacijos objektas ir subjektai:Objektas – neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys išskyrus apeliacijos ribojimus (CPK 301,303, 428 str.) Išimtys:

Apeliacijos objektu nėra sprendimas už akių, kurį nori skųsti šalis prieš kurią jis yra priimtas (turi kreiptis su prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo);

CPK 428 str. apeliacine tvarka nėra skundžiamas preliminarus sprendimas (prieš atsakovą, kuris gali gintis pareikšdamas prieštaravimą);

Nėra objektas – teismo įsakymas (galima pareikšti prieštaravimus);Problema – situacija kai teismas išnagrinėjo bylą iš esmės nepriimdamas teismo sprendimo, o nutartį. 3k-3-649/13. O apskundimo tvarka ir apskundimo terminai yra skirtingi (30d. ir 7d. terminas), žmogus gali praleisti terminą vien dėl nežinojimo. LAT pasakė, kad dėl teismo padarytos klaidos asmenys negali nukentėti. 3K-3-115/2010; Jeigu išsprendžiame ginčą iš esmės reikia priimti sprendimą ir jis turi būti skundžiamas kaip sprendimas, net jeigu teismas priima nutartį, kai reikėjo priimti sprendimą – ji turi būti vertinama, kaip sprendimas.334str. CPK numato išimtis, kada nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.3K-3-470/12 dėl problemos viršuje.3K-3-106/093K-3-373/10Kreiptis ar nesikreipti į konstitucinį teismą yra teismo diskrecijai, todėl tai nėra apeliacijos objektas. Apeliacijos objektu nėra rezoliucija (rezoliucija gali būti priimta tik CPK numatytais atvejais) 2A-938/13Jeigu teismas turėjo priimti nutartį, bet priėmė rezoliuciją, tai rezoliucija turi būti traktuojama kaip nutartis. Turi būti pripažinta, kad yra apeliacijos objektas. Teismas gali atsisakyti priimti apeliaciją, jeigu skundžiamas ne apeliacijos objektas. Proceso metu gali būti situacija, kada nustatoma, kad buvo pradėtas apeliacinis procesas, nors nebuvo apeliacijos objekto – tokiu atveju reikia nutraukti apeliacinį procesą.

7 paskaita. Kovo 27d.

Apeliacijos subjektai - Dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 305 str.)3K-3-543/11 – LAT pasakė, kad nepaisant to, kad dalyvis nėra šioje stadijoje dalyvaujantis asmuo, reikia pripažinti, kad jis yra bankroto byloje dalyvaujantis asmuo. 3K-3-708/20133K-3-317/2012Būna situacijų, kai apeliacinį skundą paduoda advokato padėjėjas (netinkamas atstovas), tačiau apeliacijos subjektas vis tiek yra ieškovas, tačiau jis savo apeliacijos teisę įgyvendina per netinkamą atstovą, dėl tokio pažeidimo negalima nutraukti apeliacinio proceso.3K-3-493/2010

Apeliacijos terminas (CPK 307 str.):30d. nuo skundžiamo sprendimo priėmimo (terminas atnaujinamasis);Naikinamasis terminas – 3mėn. nuo skundžiamo sprendimo priėmimo.Rašant apeliacija, reikia nurodyti motyvus, kodėl teismo sprendimas nepagrįstas, todėl būtina turėti teismo sprendimą. Ši problema sprendžiama paprastai – asmuo negali nukentėti dėl to, kad teismas nevykdo savo pareigos. Sprendimo priėmimo dieną, asmuo gali susipažinti su sprendimo originalu.

Dažnai 30d. terminas būna pratęsiamas – kai apeliacinis skundas paduodamas vėliau nei po 30 d. kartu su skundu reikia pridėti prašymą atnaujinti terminą ir nurodyti svarbias priežastis. Dėl vienos dienos praleidimo atsakyti atnaujinti terminą būtų labai formalu.3K-3-141/2007 3K-3-244/2006Priklauso ar procesas buvo rašytinis ar žodinis – jei žodinis, tai 7d. terminas skaičiuojamas nuo tos dienos kai paskelbiama nutartis. Kai procesas rašytinis – 7d. skaičiuojamos nuo tada, kai buvo įteikta nutartis. Termino skaičiavimas ir atnaujinimas:3K-3-40/2007;3K-3-170/2007;3K-3-135/2010;3K-3-54/2010;

Kreipimosi į apeliacinės instancijos teismą tvarka:Padavimo tvarka:

1. Paduodama skundžiama sprendimą priėmusiam I instancijos teismui;2. Priėmimo klausimas išsprendžiamas per 3d. d.;

a. Priimamas (per 3d. d. išsiunčiamos kopijos kitiems d. b. a.);b. Atsisakoma priimti;c. Nustatomas terminas trūkumams pašalinti;

3. Byla su priimtu skundu per 7d. nuo apeliacinio apskundimo termino pasibaigimo išsiunčiama į apeliacinės instancijos teismą:

Kai apeliacinį skundą paduoda abi šalys – netaikomas principas nepriimti blogesnio sprendimo apeliaciją padavusiai šaliai.

Apeliacinis procesas:Nagrinėjimo tvarka:

1. Kolegijos sudarymas ir posėdžio datos nustatymas;2. Pasirengimas;3. Nagrinėjimas (rašytinis arba žodinis procesas);

Procesas (321-322 str.):1. Bendra taisyklė: rašytinis (LKT 2012-12-06 nutarimas);2. Išimtis – žodinis procesas, jeigu:

a. Taip nusprendžia apeliacinės instancijos teismas;b. Tenkinamas dalyvaujančio asmens prašymas;

Sprendimas (nutartis) – per 30d.: dėl atskirųjų skundų – per 7d.

Teismo sudėtis (CPK 304 str.):1. Ginčijama suma nedidesnė negu 5000Lt, ypatingosios teisenos bylos ir atskirieji skundai – 1 teisėjas

ir tik sudėtingais atvejais – 3 teisėjai;2. Kitais atvejais – visada 3 teisėjai;

3. Mišri 3 teisėjų kolegija;

Apeliacinės instancijos teismo teisės (CPK 326, 327 str.):1. Apeliacinis teismas nusprendžia, kad skundas nepagrįstas ir skundas atmetamas (mano, kad I

instancijos teismas bylą išsprendė tinkamai);2. Panaikinamas I instancijos teismo sprendimas ir priimamas naujas sprendimas (nutartis);3. Pakeičia I instancijos teismo sprendimą – korekcija I instancijos teismo sprendimo, ginčo esmė lieka

ta pati, (gali keistis priteisiama suma);4. Gali panaikinti I instancijos sprendimą (visą ar jo dalį) ir gražinti į I instanciją iš naujo nagrinėti bylą

(instancinė karuselė ). Galima 2 atvejais:a. Jeigu nustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (labai šiurkštūs proceso

pažeidimai), (pvz. Nepranešta asmenims, nėra motyvų);b. Jeigu neatskleista bylos esmė.

5. Sprendimą/nutartį panaikinti jeigu nustato, kad yra CPK numatytas pagrindas;6. Apeliacinį procesą nutraukti, jeigu nėra objekto arba ne tas subjektas padavė apeliacinį skundą arba

praleistas terminas ir nėra pagrindo jį atnaujinti.7. Yra kažkoks 5 būdas, PAPILDYTI

3K-3-527/2010;3K-3-284/2006;3K-3-429/2009 – nepagrįstai nutrauktas apeliacinis procesas.

Atskirieji skundai (CPK 334-339 str.):

8 Paskaita. Balandžio 3d. Kasacija (CPK 340-364 str.)

Kasacija – įsiteisėjusių apeliacinės instancijos teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumo patikrinimas kasaciniame (aukščiausiame) teisme. Teisės ar fakto klausimas – priklauso nuo konkretaus vertinimo.Momentas nuo kurio prasideda ieškinio senatis – fakto klausimas, bet ieškinio senatį reglamentuoja ir daug teisės normų, pvz.: kada nutraukiamas ieškinio senaties termino skaičiavimas, tuomet yra teisės klausimas.

Objektas – įsiteisėjęs apeliacinės instancijos teismo sprendimas (nutartis), išskyrus kasacijos ribojimus: Fakto klausimai; Nutartys dėl bankroto bylos iškėlimo, administratoriaus paskyrimo, pavadinimo ar

atstatydinimo (Bankroto įstatymo 10 str.); Nutartys dėl vaiko grąžinimo ir bendravimo su vaiku praktinių nurodymų pagal ES

Reglamentą 1347/2000; Nutartys dėl LAP (CPK 151 str. 5 d.); Ginčijama suma mažesnė nei 5000 LT, išskyrus CPK 341 str. išimtis; 3k-3-324/2006

LAT konstatavo, kad CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu (teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų) procesas atnaujinamas tada, kai teismo sprendimu nusprendžiama dėl į bylą neįtraukto asmens tam tikrų veiksmų atlikimo bei pareigų atsiradimo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, neįtraukęs į bylos nagrinėjimą notaro, išsprendė jo teisių ir pareigų klausimą. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendime bei nutartyje nustatytos bylos aplinkybės nėra pagrindas procesui atnaujinti minėtu pagrindu, nes teismai nesprendė notaro teisių ir pareigų klausimo. Teismai nurodė tik kai kuriuos nustatytus notaro darbo trūkumus, kas nėra sprendimas dėl asmens teisių ir pareigų minėtos normos prasme.

Kasacijos pagrindai – CPK 346 str. 1 d.: Materialinės ar proceso teisės pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės

aiškinimui ir taikymui; Jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo LAT suformuotas teisės

taikymo ir aiškinimo praktikos; Jeigu LAT praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda.

CPK 347 str. – kasacinį skundą surašyti ir pasirašyti turi advokatas. Išimtis JA darbuotojas jei turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, arba jei FA turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

Subjektai – dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 342 str.).

Terminas – 3 mėn. nuo skundžiamo sprendimo (nutarties) priėmimo (atnaujinamasis).1 m. nuo skundžiamo sprendimo (nutarties) priėmimo – naikinamasis.

Ar atnaujinti praleistą terminą sprendžia teisėjų atrankos kolegija.

Nagrinėjimo tvarka aukščiausiame teisme.

Jei kasacinis skundas priimamas, įrašoma tai į sąrašą ir šalims išsiunčiami nuorašai. Per mėnesio laiką turi būti pateikti atsiliepimai.

Bendra taisyklė byla nagrinėja 3 teisėjų kolegija.Tam tikru atveju 7 teisėjų kolegija, taip pat gali bylą nagrinėji plenarinė sesija (nemažiau nei 2/3 civilinių bylų skyrių teisėjų)

LAT pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ar teisėjų kolegija nutartimi bylą gali perduoti nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai arba Civilinių bylų skyriaus plenarinei sesijai, jeigu kasacinėje byloje yra iškilęs sudėtingas teisės aiškinimo ar taikymo klausimas.

Nors kodeksas nereglamentuoja, bet yra nerašyta taisyklė, tuo atveju jei reikia suformuoti naują precedentą kurį buvo suformavusi 3 teisėjų kolegija, tokiu atveju bylą reiktų perduoti 7 teisėjų kolegijai ar plenarinei sesijai.

Nagrinėjimo būdas. Bendra taisyklė – civilinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Į posėdį dalyvaujantys asmenys nekviečiami, posėdis vyksta teisėjo kabinete. Tačiau gali nuspręsti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tada procesas vyksta panašiai kaip apeliacijoje.

Kokios priežastys nagrinėti rašytinio proceso tvarka – byla nagrinėjama pagal joje esančią medžiaga (skundas, atsiliepimas į skundą), nagrinėjami tik teisės klausimai, nagrinėjant žodinio proceso tvarka pailgėtų terminai

Operatyvumo prasme rašytinis procesas labai gerai.

Atskiroji nuomonė kartu su nutartimi nėra skelbiama. Norint susipažinti su atskirąja nuomone reikia nueiti į pirmos instancijos teismą, rašyti prašymą susipažinti su byla ir t.t.

Kasacinis teismas bylą nagrinėja kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribose. Yra išimtys: LAT turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu mano kad to reikalauja viešas

interesas nustatomas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas negali priimti kasatoriui blogesnio sprendimo, išskyrus ai skundžiama abi šalys, reikalauja

viešas interesas arba byla panaikinama i r perduodama nagrinėti I instancijos teismui iš naujo.

Kasacinio teismo teisės yra panašios į apeliacinės instancijos, kadangi skundžiamas sprendimo teisėtumas, teismas gali:

1. Kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, jei nustato, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas, nėra pagrindo jį naikinti. LAT praktikoje yra pavyzdžių kai teisėjų atrankos kolegija priėmė kasacinį skundą, bet kita teisėjų kolegija, kuri nagrinėjo bylą nutraukė kasacinį procesą pasakydama, kad nėra kasacijos pagrindų. Tokių atvejų yra nedaug todėl, kad yra vidinė problema. Trys teisėjai priėmė kasacinį skundą, o kiti trys sako, kad nebuvo pagrindo priimti. Prasideda savotišką trintis. Reikia turėti omeny, kad priėmimui pakanka vieno teisėjo balso, o nagrinėjant bylą kasacine tvarka sprendimai priimami balsų dauguma. Gali būti, kad tas vienas buvo neteisus. Kita problema, kad kasacinio skundo priėmimo klausimą teisėjų kolegija sprendžia turėdama tik kasacinį skundą ir pirmos, apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir nutartį, neturi visos bylos, ji yra pirmosios instancijos teisme. Turint kasatoriaus poziciją, sprendimą ir nutartį, ne visada yra įmanoma absoliučiai tiksliai atsakyti į klausimą ar problema byloje rimta, ar ne. Kai kasacinis skundas priimamas, pranešėjas su byla susipažįsta, jam gali susidaryti kitoks vaizdas, be to, gauti atsiliepimai į kasacinį skundą, kai kurie argumentai, kurie atrodys svarbūs kolegijai. Tai gal geriau priimti ir po to žiūrėti ar tenkinsim. Jei abejojame, tai abejonės turi būti kasatoriaus naudai – geriau išnagrinėti bylą ir pasakyti, kad kasaciniame skunde išdėstyti argumentai nepasitvirtino.

2. Kasacinis teismas sprendimą ar nutartį gali pakeisti, patenkinti visiškai ar iš dalies kasacinį skundą, sprendimą ar nutartį nepanaikinti, bet pakeisti. Tai daroma, kai padaryta teisės taikymo ar aiškinimo klaida, bet tai nedaro sprendimo neteisėto, reikia koreguoti tik kažkurią teismo sprendimo dalį. Pavyzdžiui, kokia buvo sutartis komercinė, vartojimo, kokios palūkanos turėjo būti priteistos. Kasacinis teismas nesutinka su aiškinimu, todėl palūkanas reikia priteisti kitaip ir pakeičia priteistų palūkanų dydį. Pakeitimas daromas vienoje teismo sprendimo dalyje.

3. Gali panaikinti sprendimą visiškai ar iš dalies ir priimti naują sprendimą. Istoriškai kasacija tokios galimybės neturėjo. Grynoji Prancūziškoji kasacija galėjo tik sulaužyti sprendimą, perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Vokiškoji revizija veikė lanksčiau, leido naikinti, išspręsti bylą kitaip. Dabar visi kasaciniai teismai gali patys išspręsti bylą iš esmės, revizija su kasacija supanašėjo. LAT gali išspęsti bylą visiškai skirtingai negražindamas jos nagrinėti iš naujo. Tai daroma tik tuomet, kai neteisingai pritaikyta, išaiškinta teisės norma ir nereikia iš naujo tikrinti faktų, nėra padaryta pažeidimų, susijusių su įrodinėjimu, bet teismas pritaikė ne tą normą ginčo santykiui, rezultatas yra visiškai kitoks.

Pakeitimas nuo panaikinimo skiriasi, kad pirmu atveju daroma korekcija. Kai sprendimas naikinamas, ai apskritai nelieka sprendimo, rezultatas gaunasi priešingas. Jei atmetė ieškinį dėl palūkanų priteisimo, LAT pasako, kad norma pritaikyta neteisingai, ieškovas turėjo teisę į palūkanas, išaiškinus normą tinkamai, palūkanos priklauso. Tai toje dalyje teismas sprendimą panaikins ir priims naują sprendimą. Tai sakytume, kad čia sprendžiamas faktų klausimas, bet mes negalime pasakyti Kinų sienos tarp teisės ir faktų. Klausimai ant tiek susiję, kad išsprendę teisės klausimą esame priversti fakto klausimą spręsti kasaciniame teisme. Ar būtų logiška pasakyti, kad palūkanos priklauso, bet kadangi apskaičiuoti jas reikia gilintis į faktus, o tai jau yra fakto klausimas, tai grąžiname bylą į apeliacinę instanciją, kad ten apskaičiuotų – čia turi suveikti operatyvumo principas. LAT sprendžia fakto klausimą paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas. Tiek kasacinį skundą, tiek atsiliepimą turi parašyti advokatas. Sprendžia pagal rekomendacijas kiek sumažinti priteisiant bylinėjimosi išlaidas. Tas atribojimas teisės ir faktų klausimų yra daugiau teorijos. Praktikoje suveikia racionalumo argumentai.

4. Panaikinti skundžiamą sprendimą visiškai ar iš dalies, palikti pareiškimą nenagrinėtu arba civilinę bylą nutraukti. Šiuo atveju kasacinis teismas pritaiko pagrindus, kai arba žemesnės instancijos teismai nenustatė, jog yra pagrindas užbaigti bylą nepriimant sprendimo, arba pagrindai palikimo nenagrinėto yra atsiradę seniau, kai byla pasiekė LAT. Taikos sutartį šalys gali sudaryti bet kurioje proceso stadijoje. Tokiu atveju jei byla nagrinėjama LAT, tai LAT sprendimus žemesnės instancijos teismo panaikins, o pačią bylą nutrauks. Civilinės bylos nutraukimo nereikia painioti su „kasacinės bylos nutraukimo“ institutu.

5. Panaikinti sprendimą nutartį ar iš dalies ir palikti galioti kitą sprendimą ar nutartį. Tokia LAT teisė egzistuoja, kad nesant tiesioginės kasacijos ar reikalaujant, kad byla pereitų pirmą, apeliacinę instanciją tik po to pereitų į kasaciją. Pirma instancija ieškinį atmeta, apeliacinė panaikina skundimą, ieškinį patenkina. Byla keliauja į LAT, kuris gali nustatyti, kad teisi buvo pirma instancija, o ne apeliacija, tuomet naikinamas apeliacinės instancijos sprendimas, paliekamas galioti pirmos instancijos teismo sprendimas. Tokių atvejų būna pakankamai daug, kai LAT pasako, kad ne apeliacinė instancija buvo teisi, o pirmosios instancijos teismas. Kai svarstomas teisėjo karjero klausimas (apylinkės teismo teisėjo), vienas iš kriterijų yra sprendimo stabilumas, kartais tas kriterijus neatspindi tikrosios situacijos, jei pažiūrėsime kiek panaikinta apeliacijoje ir nežiūrėsime ar nutartis nebuvo skundžiama kasacine tvarka ir buvo pripažinta, kad pirmosios instancijos teismas gerai išnagrinėjo bylą. Seime laikas nuo laiko atsiranda CPK pakeitimų įstatymo projektas, kur siūloma nustatyti kasacijos pagrindą visais atvejais jei sprendimai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismui būtų skirtingi. Tai nėra pagrįsta, kadangi būna, kad apeliacinė instancija teisi, atrankos kolegija mato, kad apeliaciją išsprendė gerai, nėra pagrindo kasacijai.

6. Panaikinti skundžiamą sprendimą visiškai ar iš dalies ir perduoti nagrinėti bylą iš naujo apeliacinės instancijos teismui arba išimtiniais atvejais byla gali būti perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Bendra taisyklė, jeigu pirmosios instancijos teismas pats negali išspręsi problemos, žemesne instancija turi būti apeliacija instancija. Bendra taisyklė, kad byla iš LAT grįžta

arba į apeliacinį teismą, arba apygardos teismą. Ši taisyklė nustatyta operatyvumo sumetimais – jei grąžinsime bylą į pirmą instanciją, tai procesas kartosis nuo pirmos, per apeliaciją ir gal vėl iki kasacijos. Iš bendros taisyklės yra išimtis, kurią nustato CPK 360 str. Ji nustatyta, kad kartais gali būti nustatyta tokia problema, tokie pažeidimai, padaryti byloje, kurių neįmanoma pašalinti grąžinus bylą nagrinėti į apeliacinę instanciją. Jeigu yra nustatoma, jog pirmoje instancijoje nebuvo tinkamai pranešta šaliai apie teismo posėdžio vietą ir laiką, byla išnagrinėta jai nedalyvaujant, nesudarius galimybės išdėstyti pozicijos žodžiu, bet LAT sutinka su kasaciniu skundu ir sako, kad pažeisti pagrindiniai proceso principai, ir jie pažeisit pirmoje instancijoje, Jei grąžinsime bylą nagrinėti į apeliacinę instanciją, tai to pažeidimo nepašalinsime, nes iš tokio asmens bus atimta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Kasacinis teismas turi teisę panaikinęs sprendimą perduoti nagrinėti bylą iš naujo jei yra nustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, kurie buvo padaryti dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, arba yra kitokie proceso teisės pažeidimai, kurių nagrinėjant bylą apeliacine tvarka neįmanoma pašalinti. LAT nagrinėdamas bylą nustato, kad viena iš šalių yra netinkama. Tokio pažeidimo negalime ištaisyti perdavę bylą į apeliacinę instanciją. LAT irgi gali piktnaudžiauti grąžindamas bylą nagrinėti žemesnės instancijos teismui vietoj to, kad liberaliau aiškintų teisės ir faktų klausimą. Dar blogiau, kai perduoda nagrinėti į pirmąją instanciją, nors nebuvo pagrindo to daryti. LAT turi galvoti apie kitus dalykus: bylos trukmę. Viena byla atkeliavo iki LAT antrą kartą, jau buvo aštuoni metai. LAT vėl naikina sprendimus ir perduoda bylą atgal į pirmą instanciją. Galima 100%garantuoti, kad jei viena iš šalių kreipsis į Strasbūro teismą, tai Lietuva pralaimės dėl neprotingo bylinėjimosi termino. Lietuvoje yra buvę apie 10 bylų dėl kurių EŽTT paskyrė sankcijas dėl ilgo proceso. Ilgai trunka bylos dėl juridinio fakto nustatymo (dėl žemės nusavinimo per okupacijas). LAT per normų aiškinimą gali užbaigti bylą, matydamas, kad byla sukosi, įrodymų pakankamumo taisyklės nurodo, kad šiuo atveju labiau tikėtina, jog buvo ar nebuvo žemės savininkas. Kai yra apeliacinės instancijos teismo nutartis skundžiama, kuria neišsprendė bylos iš esmės, bet panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Dažnai apeliacinė instancija ntuo piktnaudžiauja, apeliacinis teismas pasako, kad nebuvo pagrindo grąžinti, pasako, kad patys turi išnagrinėti bylą iš esmės, nereikia perduoti į pirmą instanciją. Dėl „neatskleista bylos esmė“ LAT tramdo apeliacinį, bet kartais pats padaro tokiose bylose klaidą. Kai LAT gauna skundą dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti į pirmą instanciją, LAT panaikina apeliacinės instancijos nutartį ir vietoj to, kad perduotų pirmosios instancijos teismui, palieka galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Turime situaciją, kad byla buvo nagrinėta tik du kartus – pirmojoje instancijoje ir kasacine tvarka, o apeliacija peršokta. Mes iš dalyvaujančių byloje asmenų atimame teisę į vieną instanciją. (Gali būti egzamine ).

7. Nutraukti kasacinį procesą. Nepainioti civilinės bylos nutraukimo ir kasacinės bylos nutraukimo. Nutraukus kasacinį procesą civilinė byla lieka toje būklėje, kokioje buvo pasibaigus apeliaciniam procesui. Kasacinis procesas nutraukiamas todėl kad apskritai negalėjo prasidėti (byla nagrinėjanti kolegija nustato, kad priimtas kasacinis skundas dėl tokio sprendimo ar nutarties, kuris negali būti kasacijos objektu). Atrankos kolegija atnaujina terminą 3 mėn., bet jo nebuvo galima atnaujinti, nes buvo praėję ilgiau nei 1 m. Kai nustatoma, kad teisėjų atrankos kolegija padarė klaidą kaip bebūtų nemalonu šiuo atveju vieni teisėjai turi ištaisyti kitų kolegų padarytą klaidą.

Kasmet būna 10-15 kasacinių bylų nutraukiama. Gali būti ir dėl to, kad nebuvo kasacinių pagrindų, jų nėra ir dėl to nereikėjo priimti kasacinio skundo. Dėl tokio pagrindo LAT nesutaria, vieni sako, kad jei priimtas kasacinis skundas, tai kolegija nebeturi kvestionuoti šio klausimo, nes priešingu atveju nukentėtų LAT prestižas (vieni pasakė, kad yra pagrindai, kiti pasako, kad nėra). Kasatorius tokiu atveju pradeda skųstis,

rašyti laiškus Prezidentūrai, Seimui. Kita pozicija sako, kad klysti gali bet kuris žmogus, vietoj to, kad nagrinėtų bylą kasacine tvarka ir priimtų nutartį atmesti kasacinį skundą, yra žymiai blogiau nei pasakyti, kad nebuvo kasacijos pagrindų. Kasacine tvarka gali būti taikomas ir bylos sustabdymo institutas, kiti institutai. Jei asmuo miršta, laukiamas teisių perėmėjas, tai sustabdoma byla, kol praeis terminas jam apsispręsti ar įstoti į procesą. Gali būti bylos nagrinėjimo atidėjimas. Gali būti laikinos apsaugos priemonės kasaciniame procese. Specifinė taikoma apsaugos priemonė – skundžiamo sprendimo vykdymo sustabdymas. Labai dažnai bandoma pasinaudoti kasacija, siekiant atitolinti sprendimo vykdymą. Kolegija išnagrinėjusi bylą priima nutartis, jei plenarinė sesija – priima nutarimą. Išsprendus bylą įžanginė ir rezoliucinė dalis paskelbiama, o aprašomajai ir konstatuojamai daliai surašyti skiriama 20 dienų. Išnagrinėjus bylą LAT‘e rezultatų nesužinome, paskelbs nutartį, susidedančią iš sudėtinių dalių. Teismas atidėti sprendimo priėmimą vėl gali 20 dienų. Tai yra todėl, kad bylos sudėtingos, jei kasacinis skundas 20 psl. reikia atsakyti į kasacinio skundo argumentus, dar 20 psl. atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus, LAT nutartys yra ilgos. Istoriškai internete skelbiamos nutartys nuo 1995 m. Pradžioje buvo vienas puslapis, „nustatė, išnagrinėjo, priėmė sprendimą“. Nutarties ilgumas nereiškia jos kokybės. Dažnai nutartyse prirašyta nereikalingų dalykų, reikia turėti omenyje, kad LAT nutartis yra aukščiausią teisinę galią turintis precedentas, pats teismas turi suvokti, kad jo nutarčių reikšmė yra didelė, svarbu kokybiškai nutartį surašyti, kokybiškai taisyklę suformuluoti, nes kartais perskaitai nutartį ir nesupranti, kur yra moralas . Kai suklysta LAT, tai klaidos jau nebepataisysi, nebent Strasbūro ar Liuksemburgo teismui pasiskųs. Na dar yra proceso atnaujinimo institutas. Arba po kelių metų LAT nebyliai pripažins, kad buvo neteisus ir analogišką bylą išspręs priešingai. LAT lieka plonas segtuvėlis, kuriame yra kasacinis skundas, atsiliepimas į kasacinį skundą, kasacinė nutartis. Pačios bylos nėra, ji yra pirmoje instancijoje. Guli pirmoje instancijoje kelis metus kol sueina terminas bylą perduoti į valstybės archyvą.

9 paskaita. ?Papildyti

10 paskaita. Balandžio 24d. Proceso atnaujinimas:

1. Pagrindas CPK 366str. 1d. 1p.2. Paaiškėja naujos esminės faktinės aplinkybės, kurių nebuvo žinoma proceso metu.

a. Turi egzistuoti bylos nagrinėjimo metu;b. Pareiškėjas apie šias aplinkybes bylos metu nežinojo ir negalėjo žinoti. c. Aplinkybės turi būti esminės.

LAT 3k-3-133/2006;LAT 3K-3-183/2011; CPK 366 str. 1d. 2p.3K-3-183/2010. – pareiškėjas neįrodė, kad neturėjo galimybės gauti reikalingo dokumento. (be to dokumentas esminės reikšmės bylai neturėjo)

3. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas;

4. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant tą bylą;

5. panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti; 3K-3-64/2007 – tai, kad aktas buvo panaikintas, dar nereiškia, kad procesas bus atnaujinamas, tuo aktu turi būti remtasi priimant teismo sprendimą.

6. Jeigu šalis ar byloje dalyvaujantis asmuo bylos nagrinėjimo metu buvo neveiksnus ir nebuvo tinkamai atstovavimas;

7. jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų; 3K-3-42/2010; (PVZ: buvo neįtraukta šalis)

8. Jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas – nagrinėjo teisėjas, kuris neturėjo teisės nagrinėti tos bylos. Teismingumo tiesyklių pažeidimas nebūtinai yra pagrindas naikinti sprendimą. 3K-3-180/2011; 3K-3-389/2007; 3K-3-675/2007; 3K-3-145/2014; - vienas iš LAT kolegijos narių buvo Riomerio profesorius, o advokatas buvo pagrindinio rėmėjo grupės pelekas narys – teismas pasakė, kad jokių pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumui tai nekelia;

9. Pirmos instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo ir aiškinimo klaida – klaida turi būti akivaizdi ir grubi. Išimtis generaliniam prokurorui, kuris šiuo pagrindu gali prašyti atnaujinti procesą ir kai byla buvo išnagrinėta apeliacine tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys – šiuo pagrindu gali pasinaudoti, tik kai byla dar nebuvo nagrinėta apeliacine tvarka.

Prašymų pateikimas ir nagrinėjimas:Terminai dėl proceso atnaujinimo:

3 mėn. nuo aplinkybių sužinojimo, kuriomis remiantis prašoma atnaujinti procesą; Naikinamasis terminas - metai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; 3K-3-233/2004; 3K-3-346/2006;

Tokie prašymai paduodami pirmos instancijos teismui. Išskyrus kai prašoma atnaujinti po Strasbūro teismo sprendimo – paduodama Aukščiausiam teismui; Kai prašoma atnaujinti dėl sudėties – tam teismui. Prašymą negali nagrinėti teisėjas, kuris jau nagrinėjo tą bylą. Teisėjas sprendžia prašymo priėmimo klausimą sprendžia: 1. Ar atitinka turinys; 2. Ar sumokėtas žyminis mokestis; 3. Ar veiksnus; 4. Ar turi įgaliojimą.Teisėjas priėmęs prašymą išsiunčia asmenims kopijas. Prašymas nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka, bet teismas gali paskirti ir žodinį nagrinėjimą. Nagrinėjimo rezultatas: 1. Teismas priima nutartį ir procesą atnaujina; 2. Teismas priima nutartį ir proceso neatnaujina.Bylos nagrinėjimo rezultatai:

1. Nepaisant to, kad procesas buvo atnaujintas teismas gali nuspręsti, kad tos aplinkybės sprendimui įtakos neturi ir palieka galioti buvusį sprendimą;

2. Teismas naikina priimtą sprendimą ir priima visiškai naują sprendimą;3. Teismas patenkina prašymą ir priima sprendimą

Tuo pačiu pagrindu atnaujinti procesą antrą kartą negalima.Prašymo turinys:

Turi būti sumokėtas žyminis mokestis;

Civilinių bylų atskirų kategorijų nagrinėjimo ypatumai:

1. Šeimos bylos (CPK 375-409str.);2. Darbo bylos (CPK 410 – 418 str.);3. Valdymo bylos (COK 419-423str.);4. Viešieji pirkimai (CPK 423(1)-423(10) str.);5. Dokumentinis procesas (CPK 424-430 str.);6. Teismo įsakymas (CPK 431-440 str.);7. Nedidelės sumos (iki 5000 Lt) (CPK 441str.)8. Bankrotas (Įmonių ir fizinių asmenų bankroto įstatymai);9. Ypatingoji teisena (CPK 442-582 str.);

Dokumentinis procesas:1. Ieškinio dalykas:

a. Piniginis reikalavimasb. Kilnojamojo daikto ar vertybinių popierių priteisimasc. Nuomininko iškeldinimas iš nekilnojamojo daikto;

2. Ieškovo pasirinkimas;3. Leistini rašytiniai įrodymai;4. Atsakovas yra Lietuvoje.

Jeigu nėra visų sąlygų:1. Teisėjas nustato terminą trūkumų pašalinimui arba primokėti žyminį mokestį;

Jeigu sujungti keli reikalavimai ir tik dalis jų nagrinėtina dokumentinio proceso tvarka, tai nenagrinėtoje dalyje išskiriama į atskirą bylą ir ji nagrinėjama bendra tvarka.Ieškovas turi teisę iki preliminaraus sprendimo priėmimo atsisakyti dokumentinio proceso tvarkos.Žyminis mokestis – ½ mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau nei 20lt.Ieškinio pareiškimo turinio ypatumai: 111, 135 str. +425 str.Nagrinėjimas:

1. Rašytinis procesas;2. Atsakovui nesiunčiama ieškinio kopija;3. Nėra pasirengimo žodžiu ar raštu;4. Ieškovui nepateikus atsiliepimo negalima prieš jį priimti sprendimo už akių;5. Negalima keisti ieškinio elementų, didinti ieškinio reikalavimų.

Teismas įsitikinęs pateiktų rašytinių įrodymų pagrįstumu ne vėliau kaip per 14d. Priima preliminarų sprendimą (jei įrodymų nepakanka – primokėjus žyminį mokestį pereinama į bendrą procesą);Preliminarus sprendimas:

1. Turinio ypatumai – CPK 428 str.;2. Ne vėliau kaip kitą D.D. po priėmimo siunčiamas atsakovui kartu su ieškiniu ir jo priedais;3. Negalima skubiai vykdyti;4. Neskundžiamas apeliacine ir kasacine tvarka;5. Negalima įteikti per kuratorių ar viešo paskelbimo būdu;

6. Jeigu įteikti nepavyksta – prašoma, kad ieškovas patikslintų adresą, arba primokėti žyminį mokestį, o jei to nepadaro – p.spr. naikinamas ir ieškinys paliekamas nenagrinėtu;

Atsakovo veiksmai:1. Turi teisę pateikti motyvuotus prieštaravimus per 20d. nuo įteikimo;2. 20d. terminas gali būti atnaujintas;3. Laiku nepateikus ar be motyvų – atsisakoma priimti ir preliminarus sprendimas įsiteisėja;4. Per 20d. sprendimą įvykdžius – P. spr. Panaikinamas, o byla nutraukiama;

Atsakovui pateikus prieštaravimus:1. Teismas juos ne vėliau kaip kitą D.D. išsiunčia ieškovui;2. Ieškovas turi teisę per 14d. nuo gavimo dienos pateikti atsiliepimą bei

Teismas išnagrinėjęs bylą galutiniu sprendimu:1. Preliminarų sprendimą palieką nepakeistą;2. Preliminarų sprendimą panaikina ieškinį atmeta;3. Preliminarų sprendimą pakeičia.

Galutinis sprendimas skundžiamas bendra tvarka.

Gegužės 8d. Teismo įsakymas:Galima jeigu:

1. Reikalavimas piniginis;2. Kreditorius yra įvykdęs savo prievoles skolininkui;3. Prievolė daloma, kai reikalaujama priteisti tik dalį;4. Skolininkas yra Lietuvoje;5. Žinoma skolininko gyv. Ar darbo vieta;

Ypatumai:1. Vienodos procesinės formos pareiškimas, nepateikiami įrodymai (CPK 433 str.);2. Teisminga apylinkių teismams; (nepriklausomai nuo prašymo dydžio)3. Žyminis mokestis – ¼ bet ne mažiau 10 Lt;4. Nėra pasirengimo stadijos;

Nagrinėjimas: 1. Ne vėliau kaip kitą D.D. nuo pareiškimo gavimo teismas išduoda įsakymą, jeigu pareiškimas

priimamas;2. Pagrįstumas netikrinamas;3. Nutartimi atsisakoma priimti, jeigu aiškiai nepagrįstas, neatitinka reikalavimų ar negalima nagrinėti

šia tvarka;4. Nutartis atsisakyti priimti skundžiama;

Teismo įsakymas;1. Turinys – CPK 436 str.2. Kartu yra vykdomasis dokumentas;3. Neskundžiamas apeliacine ir kasacine tvarka;

Skolininko gynyba:

1. Teismas ne vėliau kaip kitą D.D. po įsakymo priėmimo jo kopiją ir pranešimą siunčia skolininkui;2. Skolininkas per 20 D. (atnaujinamasis terminas) nuo įteikimo turi teisę įvykdyti arba pateikti

prieštaravimus, bet nėra reikalaujama nurodyti jų pagrindą;3. Jeigu prieštaravimai nepatenkinami – įsiteisėja; (vienintelis gynybos būdas – proceso atnaujinimas)4. Negalima įteikti per kuratorių ar viešu paskelbimu;

Skolininkui pateikus prieštaravimus:1. Teismas ne vėliau kaip per 3 d. d. praneša kreditoriui;2. Kreditorius ne vėliau kaip per 14d. nuo teismo pranešimo įteikimo turi teisę reikšti ieškinį ir

primokėti žyminį mokestį;3. Kreditoriui nepareiškus ieškinio, teismo įsakymas ir LAP panaikinami.

Jeigu skolininkas per 20d. įsakymą įvykdo – teismas nutartimi įsakymą panaikina ir bylą nutraukia; Skatinimas naudotis teismo įsakymo institutu – CPK 434 str. 4d. Piktnaudžiavimas teismo įsakymo institutu - bauda iki 1000 Lt + nuostolių atlyginimas.

Ypatingoji teisena (CPK 442 – 582 str.):Ypatumai:

1. Priskirtinumas – tik CPK 442 str. numatytos bylos (14 kategorijų);2. Teismo aktyvumas – CPK 443 str. 8 d.3. Negalimas teismo sprendimas už akių – (CPK 443 str. 9d.);4. Žyminis mokestis – 100Lt;5. Bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos išskyrus CPK 443 str. 6d. atvejus; (kai byloje dalyvauja

suinteresuoti asmenys, kurie ginčijo prašymą ir jų prieštaravimai nepagrįsti – galima priteisti iš suinteresuotų asmenų)

6. Rašytinis procesas, išskyrus kai kurias išimtis bei teismo diskrecija – CPK 443 str. 5d.; (globos arba rūpybos nustatymas nepilnamečiui ir pan.)

7. Nėra kai kurių ginčo teisenos institutų (ieškinio šalių ir kt.);8. Ypatingosios teisenos normos nustato išimtis iš ginčo teisenos taisyklių (jeigu išimčių nėra –

nagrinėjama pagal ginčo teisenos taisykles);EGZAMINUI: 3 kategorijos

1. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (CPK 444 – 448 str.) Kitokia tvarka neturi būti galima nustatyti juridinį faktą; turite neturėti dokumentų patvirtinančių juridinį faktą; ne dėl bet kokių aplinkybių, o tik dėl juridinių faktų); CPK 444 str. numato skirtingus juridinius faktus, kurie gali būti nustatyti teisme

2. Bylos dėl antstolių ir notarų veiksmų CPK 510 – 513 str. reguliuoja antstolių ir notarų veiksmų skundų nagrinėjimo tvarką.

3. Bylos dėl praleisto termino atnaujinimo CPK 570 – 578 str. nepainioti su procesinių terminų atnaujinimu, nes šių bylų kategorija turi materialinės teisės nustatyų terminų atnaujinimą pvz: dėl įpėdinio praleisto termino priimti palikimą. Gali būti ir suinteresuoti asmenys tokiose bylose su skirtingais interesais, svarbu, nedaryti klaidos dėl nutarties apskundimo.

Vykdymo procesas (CPK 583 – 779 str.):Vykdomi ne tik teismo sprendimai, bet ir kitų institucijų bei kitokie sprendimai. Šaltiniai:

1. Antstolių įstatymas 2002 m.2. Sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 su

vėlesniais pakeitimais;3. LAT biuliotenis teismu praktika 2008m. 28 Nr.

Vykdymo pagrindas – vykdomasis raštas ir kiti vykdomieji dokumentai (CPK 586 str.), kurių pagrindu antstolis priverstinai vykdo CPK 584 str. numatytus vykdytinus dokumentus.

Vykdymo proceso dalyviai:1. Antstolis;2. Išieškotojas;3. Skolininkas;4. Kt. (kviestiniai, ekspertai, vertėjai, policija, asmenys, kurių teises pažeidžia antstolis)5. Teismas – vykdo antstolio veiklos kontrolę ir atlieka kitus procesinius veiksmus;

Vykdymo išlaidas sudaro:1. Vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje

privalomiesiems veiksmams atlikti;2. Vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus

konkrečioje vykdomojoje byloje;3. Atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių

konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu.4. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavo ir apmokėjimo tvarką nustato Spredimų vykdymo instrukciją (CPK

609 str.).

Sprendimų priverstinis vykdymas - antstolio taikymas priverstinio vykdymo priemonių (CPK 624 str.)

Vykdymo eiga:1. Vykdomasis dokumentas įteikiamas antstoliui (CPK 650 str.);2. Antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą, išsiunčia skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą (CPK

655 str.) – per 10 d. nuo raginimo įteikimo, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis;3. Turtinėse bylose:

a. Skolininko turto paieška;b. Turto areštasc. Turto realizavimas

Išieškotų lėšų paskirstymas:– Atskaičius vykdymo išlaidas, likusios lėšos paskirstomos išieškotojams remiantis eiliškumo ir

proporcingumo principais:Eilės (CPK 754 str.):

1. Išlaikymas ir žalos, padarytos sveikatos sužalojimu ar maitinimo netekimu atlyginimas;2. Darbuotojų reikalavimai iš darbo santykių3. Visi likę;

Proporcingumas – proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai (CPK 753 str.).

Antstolio veiksmų teisėtumo kontrolė:Skundai dėl antstolio veiksmų nagrinėjami CPK 510 – 513 str. nustatyta tvarka.

Trečiųjų asmenų teisių gynimas vykdymo procese:1. Skundas dėl antstolio veiksmų;2. Ieškinys dėl arešto turtui panaikinimo (CPK 603 str.)

Sprendimo įvykdymo sprendimo atgręžimas (CPK 760 str.):1. Įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka;2. Įvykdyto sprendimo panaikinimas ir bylos nutraukimas ar pareiškimo palikimas nenagrinėto;3. Įvykdyto sprendimo panaikinimas ir naujo sprendimo, kuriuo ieškinys atmetamas, priėmimas;4. Ribojimai – CPK 762 str. 3 d.

Tarptautinis civilinis procesas (CPK 780-817 str.)Byla su užsienio (tarptautiniu) elementu:

1. Viena iš ginčo šalių gyvena (turi buveinę) užsienyje;2. Užsienio valstybėje yra bylai reikalingi įrodymai;3. Teismo pranešimai (šaukimai) ar kiti procesiniai dokumentai turi būti įteikti užsienyje esančiam

asmeniui;4. Lietuvoje prašoma vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimą;5. Reikalinga gauti informaciją apie taikytiną užsienio materialinę teisę.

Šiuose atvejuose negalima išspręsti bylų remiantis, tik CPK. Tarptautinis civilinis procesas – nacionalinės ir tarptautinės teisės normos, reglamentuojančios civilinių bylų su užsienio elementu nagrinėjimo ir teismo sprendimų vykdymo ypatumus.

Europos Sąjungos civilinis procesas – nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės normos, reglamentuojančios bylų, turinčių Europos Sąjungos elementą nagrinėjimo ir sprendimų vykdymo ypatumus.

Šaltiniai:1. CPK 780 – 817 str.;2. 2008-11-13 Lietuvos respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir

tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymas;3. Dvišalės sutartys dėl teisinės pagalbos civilinės ir komercinėse bylose su: Armėnija, Azerbaidžianu,

Baltarusija, Estija ir Latvija (trišalė), Kazachstanu, Kinija, Lenkija, Moldova, Rusija, Turkija, Ukraina, Uzbekistanu.

4. Tarptautinės konvencijos civilinio proceso klausimais:a. 1954m. Hagos konvencija dėl civilinio proceso;b. 1965m. Hagos konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ir komercinėse

bylose įteikimo užsienyje;c. 1968m. Europos konvencija dėl informacijos apie užsienio teisę;d. 1970m. Hagos konvencija dėl įrodymų civilinėse ir komercinėse bylose rinkimo užsienyje;e. 1972m. Europos tarybos konvencija dėl valstybės imuniteto (Lietuva dar nėra ratifikavusi,

nors praktikoje ja remiamasi);f. Jungtinių Tautų 2004m. konvencija dėl valstybės ir jos turto jurisdikcinio imuniteto

(neįsigaliojusi(;5. Tarptautinės konvekcijos kitais klausimais, pvz,. 1956 m. CMR konvekcija; Vienos konvencijos dėl

diplomatinių ir konsulinių santykių.6. Europos Sąjungos teisė:

a. 1968 Briuselio konvencija;b. 2007 m. Lugano konvencija; (iš esmės išplėstas reglamentas „Briuselis I“ taikyti trims

valstybėms kurios nėra ES narės, bet glaudžiai su ja susijusios Norvegija, Islandija, Šveicarija)

c. 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir sprendimų pripažinimo bei vykdymo civilinėse ir komercinėse bylose –„Briuselis I“ (nuo 2015.01.10 jį pakeis Reglamentas 1215/2012); („Briuselis I“ netaikomas bankroto byloms.

d. 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų;e. 2007m. lapkričio 13d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1393/2007 dėl teismo ir neteisminių

dokumentų įteikimo civilinėse ir komercinėse bylose;f. 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų

bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ir komercinėse bylose;g. 2001 m. gegužės 28d. Tarybos sprendimas – 2001/470/EB. Sukuriantis Europos teisminį

tinklą.h. 2002 m. balandžio 25d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 743/2002 dėl teismų

bendradarbiavimo civilinėse bylose;i. 2003m. lapkričio 27d.j.

Dėl bankroto bylų praktika:3K-3-700/20133K-3-142/2014

Dėl prejudicinio sprendimo:3k-3-188/20103K-7-326/2013

Kolizinio klausimo sprendimo eiga:Nustačius, kad susidurta su užsienio elementą turinčiu procesiniu klausimu:

1. Nustatoma, ar to klausimo nereglamentuoja ES teisė, ir jeigu taip, tai jis sprendžiamas pagal ES teisę, o kiek jo ES teisė nereglamentuoja ES teisė – pagal LR teisę;

2. Jeigu to klausimo nereglamentuoja ES teisė, nustatoma, ar jo nereglamentuoja dvišalė ar daugiašalė tarptautinė sutartis, ir jeigu taip – taikoma tarptautinė teisė, o kiek jo ši taisė nereglamentuoja – LR teisė;

3. Jeigu klausimo nei ES, nei tarptautinė teisė nereglamentuojama, sprendžiama pagal LR teisę;

Tarptautinis teismingumas:1. Bendra taisyklė – byla teisminga atsakovo gyvenamosios vietos/buveinės valstybės teismams;2. Pripažįstami šalių susitarimai dėl teismingumo, jeigu jie neprieštarauja imperatyvioms normoms;3. Dažnai taikomos išimtys iš bendros taisyklės, pvz: įvedamas pilietybės, taikytinos teisės, žalos

padarymo vietos, nekilnojamojo daikto buvimo vietos ir kiti kriterijai.

Briuselis I:1. Bendra taisyklė – atsakovo gyv. Vietos/buveinės valstybės teismai;2. Išimtys:

a. Ieškovo pasirinkimas (sutartiniai, daiktiniai ir kt. ginčai);b. Keli tarpusavyje susiję reikalavimai;c. Specialūs atvejai, pvz. vartojimo, draudimo, darbo ginčai;d. Išimtinis teismingumas, pvz. ginčai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą;