17
2011.03.28 1 Strateginis valdymas Aurimas Paulius Girčys Hipotetinis rinkos pasidalijimas Lyderis Pretendentas į lyderius Sekėjas Nišų užpildytojas 40% 30% 20% 10% Rinkos pasidalijimas Lyderis Pretendentas į lyderius Sekėjai Nišų užpildytojas

Strateginis valdymas - 9 paskaita

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: Strateginis valdymas - 9 paskaita

2011.03.28

1

Strateginis valdymas

Aurimas Paulius Girčys

Hipotetinis rinkos pasidalijimas

Lyderis Pretendentas

į lyderius

Sekėjas Nišų

užpildytojas

40% 30% 20% 10%

Rinkos pasidalijimas

Lyderis

Pretendentas į lyderius

Sekėjai

Nišų užpildytojas

Page 2: Strateginis valdymas - 9 paskaita

2011.03.28

2

Lyderių strategijos

Pretendentų į lyderius strategijos

Page 3: Strateginis valdymas - 9 paskaita

2011.03.28

3

Sekėjų strategijos

Nusižiūri pagrindinės idėjas ir tarsi seka lyderės pėdomis arba tiesiogiai plagijuoja viską, kas susiję su lyderio preke bei rinkodaros veiksmais.

Nesiekia užimti lyderės pozicijos, bet stengiasi pasinaudoti jos išbandytais veiksmais rinkoje.

Laiko atžvilgiu visuomet atsilieka, o pati  strategija yra gana pasyvi ir priklauso nuo lyderio veiksmų

• Mėgdžiotojas

• Dvynys

• Imitatorius

• Prisitaikėlis

Nišų užpildytojų strategijos

• Galutinių vartotojų specializacija• Vertikali specializacija• Specializacija pagal klientų dydį• Specializacija į svarbiausius klientus• Geografinė specializacija• Produkto specializacija• Specializacija į produktus su specifinėmis charakteristikomis

• Specializacija į individualų klientų aptarnavimą• Specializacija į atitinkamą kainos – kokybės santykį• Specializacija į aptarnavimą• Specializacija į paskirstymo kanalus

Page 4: Strateginis valdymas - 9 paskaita

2011.03.28

4

Hipotetinis rinkos pasidalijimas

Lyderis Pretendentas

į lyderius

Sekėjas Nišų

užpildytojas

40% 30% 20% 10%

Rinkos pasidalijimas

Lyderis

Pretendentas į lyderius

Sekėjai

Nišų užpildytojas

STRATEGINIO PLANAVIMO FORMALIZAVIMAS

http://cid‐b77a211e75457f9e.office.live.com/

http://aurimas‐gircys.blogspot.com/

Page 5: Strateginis valdymas - 9 paskaita

2011.03.28

5

Strateginio planavimo sistema

• Istorija

• Procesinis orientavimas

• ES ir NATO integracija

• Programinis biudžeto formavimas

• Lietuvos ‐ Kanados viešojo administravimo reformos projektas

• 2000 metai – visuotinis strateginių planų rengimas

Strateginio planavimo sistema

• Vyriausybės strateginio planavimo komitetas

• Strateginio planavimo skyrius

• Strateginio planavimo procesas

– Aplinkos veiksnių analizė

– Turimų finansinių, materialinių ir darbo išteklių panaudojimo 

svarstymas

– Siekiama pasiekti rezultatą per užsibrėžtą laikotarpį

Page 6: Strateginis valdymas - 9 paskaita

2011.03.28

6

Strateginio planavimo privalumai

• Leidžia analizuoti ir vertinti instituciją kaip sistemą

• Leidžia siekti, kad visi jos padaliniai siektų užsibrėžtų tikslų

• Aiškesnis institucijos tikslų suvokimas

• Racionalesnis finansinių, materialinių ir darbo išteklių paskirstymas

• Sudaromos sąlygos geriau koordinuoti institucijos padalinių veiklą ir 

ją koreguoti, atsižvelgiant į institucijos pasikeitimus

• Sudaromos sąlygos vertinti ir skatinti institucijos darbuotojus

Strateginis planavimas pasaulyje

• Kai kuriose Europos Sąjungos šalyse, tokiose kaip Švedija, Danija, Didžioji 

Britanija panašūs veiklos planavimo principai diegiami jau keletą 

dešimtmečių. 

• Pasauliniu mastu pripažintos lyderės šioje srityje yra Jungtinės Amerikos 

valstijos, Didžioji Britanija, Kanada, Naujoji Zelandija.

• Lietuvoje strateginis planavimas pradėtas diegti 2000 metais

Page 7: Strateginis valdymas - 9 paskaita

2011.03.28

7

Strateginio planavimo sistema Lietuvoje

1. Tarpusavyje susiję pagrindiniai strateginio planavimo dokumentai, 

kurie nurodomi metodikos 1 priede „Principinis strateginio 

planavimo sistemos modelis“

2. Institucijos, atsakingos už šios metodikos 1 priede nurodytų 

dokumentų parengimą:

1. Vyriausybė;

2. Ministerijos, Vyriausybės įstaigos, apskričių viršininkų administracijos;

3. Kitos institucijos;

3. Strateginio planavimo dokumentų rengimo tvarka ir terminai.

Pagrindiniai planavimo dokumentai

• Valstybės pažangos strategija (iki 2010 m. 

buvusi Valstybės ilgalaikės raidos strategija)

• Nacionalinės pažangos programa

Page 8: Strateginis valdymas - 9 paskaita

2011.03.28

8

Valstybės pažangos strategija

• Valstybės pažangos strategija yra plačiosios visuomenės, socialinių partnerių ir politinių partijų susitarimas dėl valstybės ilgalaikės vizijos, ilgalaikių prioritetų, jų įgyvendinimo krypčių ir siekiamos pažangos rodiklių. Kiti planavimo dokumentai turi būti suderinti su Valstybės pažangos strategijos nuostatomis. Valstybės pažangos strategijos rengimą koordinuoja Ministro Pirmininko tarnyba.

Nacionalinės pažangos programa

• Nacionalinės pažangos programa rengiama Valstybės pažangos strategijai įgyvendinti. Šioje programoje atsižvelgiama į Europos Sąjungos politines nuostatas, aprašomos ilgalaikių valstybės prioritetų įgyvendinimo kryptys, numatomas Europos Sąjungos (toliau – ES) finansinės paramos panaudojimas ilgalaikiams valstybės prioritetams įgyvendinti. Nacionalinės pažangos programos parengimo terminas derinamas su ES finansinės paramos programavimo laikotarpiu. 

• Nacionalinės pažangos programos rengimą koordinuoja Finansų ministerija, Ministro Pirmininko tarnyba vertina šios programos suderinamumą su kitais planavimo dokumentais. 

Page 9: Strateginis valdymas - 9 paskaita

2011.03.28

9

Tarpinstituciniai veiklos planai

• Tarpinstitucinis veiklos planas yra iki 3 metų trukmės planavimo dokumentas, skirtas Vyriausybės prioritetų, Nacionalinės pažangos ir plėtros programų horizontaliems tikslams ir uždaviniams koordinuotai ir veiksmingai įgyvendinti. Tarpinstitucinis veiklos planas rengiamas, jeigu jį įgyvendinant dalyvauja 3 ir daugiau asignavimų valdytojų.

Tarpinstitucinio veiklos plano įgyvendinimas

• Tarpinstitucinio veiklos plano priemonės įgyvendinamos per atsakingo ministro ir dalyvaujančių institucijų strateginius veiklos planus, t. y. tarpinstitucinio veiklos plano priemonės perkeliamos į atitinkamas strateginio veiklos plano programas. 

Page 10: Strateginis valdymas - 9 paskaita

2011.03.28

10

Strateginis veiklos planas

Strateginį veiklos planą sudaro: 

misija;

strateginiai tikslai; 

programos. 

• Strateginiai tikslai ir vertinimo kriterijai susiejami su vidutinės trukmės planavimo dokumentuose nustatytais strateginiais tikslais ir vertinimo kriterijais. 

• Strateginiams tikslams įgyvendinti rengiamos programos, kurias sudaro:– bendroji informacija apie programą;– programos tikslai, uždaviniai, 

priemonės (projektai) ir planuojamos lėšos pagal finansavimo šaltinius. Programos tikslai, uždaviniai ir priemonės (projektai) išdėstomi prioriteto tvarka;

– rezultato ir produkto vertinimo kriterijai ir jų reikšmės.

Strategija ir prioritetai

• Plėtros uždavinių nustatymas

• Strategijos ir prioritetų pasirinkimas

• Numatomas poveikis

• Kiek strategija atsižvelgia į:

o Regionų arba sričių ypatumus

o Moterų ir vyrų integravimą į darbo rinką

o ES užimtumo strategiją

Page 11: Strateginis valdymas - 9 paskaita

2011.03.28

11

Vyriausybės prioritetai

• Iki kiekvienų metų kovo 15 d. Ministro Pirmininko tarnyba, remdamasi ministerijų metinėmis veiklos ataskaitomis, parengia Vyriausybės metinės veiklos ataskaitos ir Vyriausybės prioritetų planuojamiems metams projektus.

• (šiuo metu planuojami metai – 2012 m.)

2011 m. Vyriausybės veiklos prioritetai

• Modernios ekonomikos kūrimas

• Finansinė konsolidacija ir euras

• Energetika

• Modernus valstybės valdymas siekiant naujos paslaugų kokybės

• Kova su korupcija

• Šeimos politikos stiprinimas 

Page 12: Strateginis valdymas - 9 paskaita

2011.03.28

12

Modernios ekonomikos kūrimas

• Žinių ekonomikos indeksas (Pasaulio bankas – Lietuva 2009 metais yra 31 vietoje iš 146, siekiamas 2030 metų rezultatas – ne žemesnė kaip 20 vieta). 2011 metais – 30*, 2012 metais – 28*, 2013 metais – 25 vieta*. Atsakingos institucijos: Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Susisiekimo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija.

• Pasaulio konkurencingumo indeksas („World Economic Forum“ – Lietuva 2009 metais 47 vietoje iš 139, siekiamas 2030 metų rezultatas – ne žemesnė kaip 25 vieta). 2011 metais – 41*, 2012 metais – 40*, 2013 metais – 38 vieta*. Atsakingos institucijos: Ūkio ministerija, Finansų ministerija.

• Verslo aplinkos indeksas. Lietuvos vieta tarp geriausių pasaulio valstybių pagal verslo sąlygas (Pasaulio banko „Doing Business“ tyrimas – Lietuva 2009 metais 26 vietoje iš 183). 2010–2011 metais – 20, 2012–2013 metais – 15 vietoje. Atsakingos institucijos: Ūkio ministerija, Teisingumo ministerija, Aplinkos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Finansų ministerija.

Energetika

• Bendro galutinio energijos suvartojimo dalis, kurią sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, metų pabaigoje (didesnio energijos vartojimo veiksmingumo scenarijaus atveju): 2011 metais – 17 procentų (2010 metais numatoma 16 procentų).

Page 13: Strateginis valdymas - 9 paskaita

2011.03.28

13

Modernus valstybės valdymas siekiant naujos paslaugų kokybės

• Lietuvai tarp ES 27+ valstybių skirta 18 vieta pagal visiškai į internetą perkeltų 20 paslaugų lygį. 

• 45 procentai visų valstybės registrų paslaugų teikiama elektroniniu būdu (2010 metais – 26 procentai).

• Pacientų, kuriems pagerėjo sveikatos priežiūros paslaugų kokybė: 2011 metais – 230 000, 2012 metais – 300 000, 2013 metais – 200 000.

• 5. Lietuva 5 pozicijomis pagerina reitingą pagal sveikatos apsaugos kokybės indeksą „Euro‐CanadaHealth Consumer Index“ (2010 metais – 31 vieta iš 34).

Kova su korupcija

• Korupcijos suvokimo indeksas 2011 metais – 5 (2010 metais – 4,9).

• Gerėja teismui perduotų korupcinių veikų bylų ir pradėtų ikiteisminių tyrimų santykis.

• Mažėja korupcijos apraiškų vykdant savarankiškus viešuosius vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių pirkimus sveikatos priežiūros įstaigose, daugėja tokių pirkimų per centrinę perkančiąją organizaciją: 2011 metais –10 procentų; 2012 metais – 5 procentais; 2013 metais – 3 procentais. 

Page 14: Strateginis valdymas - 9 paskaita

2011.03.28

14

Institucijos strateginio veiklos plano rengimo ir vykdymo etapai

• Aplinkos, išteklių ir SSGG analizė

• Misijos formulavimas

• Strateginių tikslų nustatymas

• Institucijos programų rengimas

• Institucijos programų įgyvendinimas

• Stebėsena ir atsiskaitymas už rezultatus

Strateginio planavimo vadovas

• Plano suderinimas su esama situacija

• Nenutrūkstama mokymo programa

• Lengvai prieinama kvalifikuota techninė pagalba

• Lietuvos strateginių planų rengimo ir jų įgyvendinimo 

organizavimo praktika

Page 15: Strateginis valdymas - 9 paskaita

2011.03.28

15

Institucijos strateginio planavimo grupės funkcijos

1. Atlieka institucijos aplinkos ir išteklių analizę

2. Suformuluoja ir prireikus gali siūlyti  patikslinti institucijos misiją

3. Nustato ir tikslina institucijos strateginius tikslus

4. Nustato vykdytinas programas

5. Numato planuojamo laikotarpio rezultatus pagal programas

6. Paskiria užduotis institucijos programų koordinatoriams

7. Įvertina programų koordinatorių pateiktų programų projektų suderinamumą su 

institucijos strateginiais tikslais

8. Užtikrina visų institucijos programų tarpusavio suderinamumą

9. Pritaria programų projektams

Vyriausiojo planuotojo funkcijos

• Teikti svarbiausius institucijos duomenis ir tyrimų rezultatus

• Teikti informaciją apie svarbiausias išorinės aplinkos tendencijas ir 

problemas

• Kurti ir vertinti strateginio valdymo sistemą

• Mokyti ir šviesti personalą

• Peržiūrėti, apjungti ir įvertinti pasiūlytas strategines kryptis ir projektus

• Teikti konsultacijas rengiant strateginį planą

• Vykdyti strateginės veiklos analizę ir nustatyti strateginės pažangos 

rodiklius

Page 16: Strateginis valdymas - 9 paskaita

2011.03.28

16

Programų koordinatoriai

1. Programų ar projektų koordinatorių yra visuose lygiuose

2. Ligoninėse ir sveikatos priežiūros institucijose vadovaujantys gydytojai save vadina 

,,vedėjais”, bet ne vadovais. Analogiškai, vadovaujantys pedagogai vadinami 

fakultetų ,,dekanais” ar katedrų ,,vedėjais”. 

3. Koks bebūtų pavadinimas, du bruožai išskiria programų koordinatorius iš kitų: (1) 

jie dalyvauja institucijos funkcinėje veikloje; (2) iš jų yra reikalaujama valdyti tam 

tikrą programą, projektą arba paslaugą

4. Programinio valdymo negalima tapatinti su institucijos valdymo procesu

5. Tarp programų koordinatorių ir išteklių valdytojų gali atsirasti ir dažnai atsiranda 

konfliktai, kurie kyla dėl skirtingų jų vaidmenų. 

Programų koordinatoriaus veikla

1. Atlieka analizę kuruojamos programos mastu

2. Nustato programos tikslus ir jų išdėstymą prioriteto tvarka, suformuluoja 

uždavinius ir numato rezultatus

3. Nustato uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijus

4. Numato/teikia užduotis priemonių planuotojams (vykdytojams)

5. Įvertina priemonių planuotojų (vykdytojų) pateiktų projektų suderinamumą 

su uždaviniais

6. Užtikrina visos programos uždavinių tarpusavio suderinamumą

7. Rengia uždavinių įgyvendinimo priemonių ir numatomo biudžeto projektus

8. Derina programos projektą su institucijos strateginio planavimo grupe

Page 17: Strateginis valdymas - 9 paskaita

2011.03.28

17

UŽDUOTIS:PORTER, 5 COMPETITIVE FORCES THAT SHAPE STRATEGY (SKYDRIVE / MOODLE)

http://cid‐b77a211e75457f9e.office.live.com/

http://aurimas‐gircys.blogspot.com/