3 paskaita:Kiekviena sistema pasiymi tuo, kad:1. J sudaro
daugelis dali;2. Sistem sudaranios dalys nevienodai svarbios;3.
Sistemos dalys tarpusavyje sveikauja;4. Sistemos dalys viena nuo
kitos yra priklausomos;5. Sistemai bdinga savireguliacija.6.
Kiekviena sistema turi savo ribas.Politins sistemos teorijos
pradininkas David Easton: Politin sistema tai sveikos (elgesio
sistema), kuriomis vykdomas autoritetinis vertybi paskirstymas
visuomenje (Politin sistema, 1953).Jrat Novagrockien: Politin
sistema vientisa, suderinta politini institut, politini vaidmen,
santyki, proces, princip, pajungt politini, socialini, teisini,
ideologini vertybi ir norm kodeksui, visuma.Politin sistema tai
visuma politikos subjekt tarpusavio santyki, politini norm ir
vertybi, susijusi su politins valdios realizavimu ir visuomens
valdymu.
Politins sistemos tyrim kryptys:Politins sistemos vidaus
tyrimai;Politins sistemos ir jos aplinkos sveikos tyrimai.Politins
sistemos teorijos udaviniai:1. Pateikti rekomendacijas dl politins
sistemos struktros tobulinimo;2. Padti isaugoti politins sistemos
ir jos aplinkos pusiausvyr (politin stabilum);3. Padti gerinti
valstybs valdios institucij, tobulinti rinkim, partin ir kitas
sistemas;4. Padti nustatyti stresines situacijas bei priemones joms
veikti;5. Padeda nustatyti valstybi politinio stabilumo
lyg.Politins sistemos bruoai pagal D. EASTON1. Politins sveikos
visuomenje sudaro elgesio sistem;2. Politin sistem supa fizin,
biologin, socialin ir psichologin aplinkos;3. Aplinkos veikia
politin sistem, t.y. ji yra atvira iors poveikiams;4. Politin
sistema reaguoja aplinkos poveikius ir sugeba prie j
prisitaikyti.Juodosios ds modelis -
G. ALMONDO politins sistemos koncepcija:Poreikiai:1. Preki ir
paslaug poreikiai2. Taisykli poreikiai3. Slyg politiniam
dalyvavimui poreikiai4. Poreikiai simboliamsPalaikymo pasireikimo
formos:1. Materialin parama2. statym ir kit taisykli laikymasis3.
Politinis dalyvavimas4. Pagarbos demonstravimas
Politini sprendim ir veiksm pasireikimo formos:1. Apsirpinimas2.
Taisykli nustatymas3. Vertybi (preki, paslaug etc.) paskirstymas4.
Simboliniai veiksmai
Politins sistemos Funkcijos:Ties jimu vykdomos funkcijos:1.
Interes formulavimas (artikuliacija)2. Interes apibendrinimas
(agregacija)3. KomunikacijaTies ijimu vykdomos funkcijos:1. Norm
krimas2. Norm taikymas3. Norm laikymosi kontrolPolitins sistemos
savybs:1. Reguliacin2. Ekstrakcin3. Distribucin4. Adaptavimasis5.
Simbolin
4 paskaita:Politini sistem tipologija pagal G. Almond:1.
Angl-amerikiei politins sistemos2. Kontinentins Europos politins
sistemos3. Ikiindustrins/Pusiau industrins politins sistemos4.
Totalitarins politins sistemos
Politini sistem tipologija pagal J. Blondel:1. Liberaliosios
demokratins sistemos2. Radikaliosios-autoritarins (komunistins)3.
Tradicins sistemos4. Populistins sistemos5.
Autoritarins-konservatyviosios sistemos
Politini sistem tipologija (III):1. Komandins politins
sistemos2. Rungtynikumu pagrstos politins sistemos3. Konsensusu
pagrstos politins sistemos
Politini sistem tipologija pagal K. Popper:1. Atviros politins
sistemos2. Udaros politins sistemos
Politinio reimo samprata:Politinis reimas tai valstybins valdios
gyvendinimo bd ir priemoni visuma.Claud Levi-Strauss: Politinis
reimas tai:1. Visuomens gyvenimo stilius2. Visuomens moralin bkl3.
Visuomens struktra ir valstybs santvarka4. Valdymo bdai5. statym
dvasia
Kas analizuojama tiriant politin reim?1. Asmens padtis
visuomenje, piliei teisi ir laisvi lygis2. Piliei dalyvavimo
politikoje ir valstybs valdyme laipsnis ir pobdis3. Valstybinio
reguliavimo ir visuomens savivaldos santykis4. Politins valdios
gyvendinimo bdai (metodai)
Reim pasiskirstymas:
Politini sistem tipologija:Demokratins sistemosAutoritarins
sistemosTotalitarins sistemosDemokratijos bruoai:1. Tautos
suverenitetas2. Politini teisi pripainimas didelei visuomens
daliai3. Valdi padalijimas4. Lygios piliei slygos dalyvauti
politikoje5. Rinkimai kaip valstybs institucij formavimo bdas6.
Sprendim primimas balsuojant7. Valdios kontrol8. Politinis
pliuralizmas9. Lojali opozicija10. Alternatyvs informacijos
altiniai.
Demokratijos bruoai konstitucinio teismo jurisprudencijoje.:1.
Konstitucijos virenyb2. mogaus teisi ir laisvi apsauga3. Asmen
lygyb statymui ir teismui4. Teis teismin gynyb5. Laisvi ir
periodiki rinkimai6. Valdi padalijimas7. Valdios atsakomyb
pilieiams8. Demokratinis sprendim primimo procesas9. Politinis
pliuralizmas 10.Galimybs pltotis pilietinei visuomenei.Demokratij
rys:Kriterijus tautos dalyvavimas gyvendinant politin valdi:1.
Tiesiogins (plebiscitins)2. Atstovaujamosios (reprezentacins)
5 paskaita:Autoritarini sistem bruoai:1. Politini teisi ir
laisvi likvidavimas ar esminis suvarymas2. Vis (dalies) opozicini
partij ir visuomenini organizacij veiklos udraudimas3. Rinkim kaip
valstybs valdios institucij formavimo bdo atsisakymas ar
apribojimas4. Valdaniosios partijos tapatinimasis su valstybs
aparatu5. Valdi padalijimo ignoravimas6. Opozicins iniasklaidos
draudimas (veiklos ribojimas)7. Kovos su reimo prieininkais
metodai8. Ypatingas jgos struktr vaidmuo ir kt.Autoritarini reim
rys:1. Biurokratiniai-kariniai reimai2. Autoritarinis
korporatyvizmas3. Mobilizuojantys autoritariniai reimai4.
Postkolonijiniai autoritariniai reimai5. Neopatrimonialiniai
reimai6. Rasins (etnins) demokratijos7. Ikitotalitariniai reimai
(negyvendintas totalitarizmas)8. Postotalitariniai
reimaiTotalitarini reim atsiradimas:Prieastys: Politinio dalyvavimo
form pltra, kada politin aren ijo plaios moni mass, kurioms
politinis elitas, siekdamas j paklusnumo, privalo daryti poveik;
iuolaikins technologijos, iniasklaidos priemons, galinusios daryti
veiksming poveik visuomenei.Totalitarini sistem bruoai: Oficiali
ideologija Vienintel partija Teroro sistema iniasklaidos kontrol
Valstybs monopolija ginklams Centralizuota ekonomika Pasaulins
hegemonijos siekis; Fanatikas masinis vadui paklstantis judjimas;
Nuolatinis teroras, udyns naujos tvarkos vardan; Moralini nuostat
apjungimas su ideologija; Totalitarin propaganda. Ideologija,
vardijanti prie (ydai, monopolinis kapitalizmas ir pan.); Daugumos
primatas prie individ; Nra valdi padalijimo; Privataus gyvenimo
kontrol; Pilietini laisvi ribojimas; Represinio aparato
viepatavimas; Militarizmas ir agresyvi usienio politika;
Koncentracijos stovyklos, Gulagas ir pan.Totalitarini sistem
rys:Kriterijus viepataujanti ideologija:1. Komunistins sistemos;2.
Faistins sistemos;3. Nacistins sistemos.
PoymiaiTotalitarinis reimasAutoritarinis reimasDemokratinis
reimas
Ideologijos naudojimasAtvirasIdeologija nebtinaPaslptas
Partin sistemaVienpartinPartij gali ir nebtiDaugiapartin
Politinis dalyvavimasAuktasemasAuktas
Poveikis gyventojamsPrievartinis, visose sritysePrievartinis
politinje srityjePsichologinis poveikis visose srityse
6 paskaita:Termino VALSTYB kilm:Ankstyvieji terminai: polis
civitas res publica regnum imperiumNiccolo Machiavelli: it. lo
statoAngl. state, vok. Staat, pranc. tat, isp. ir port.
EstadoTermino VALSTYB prasms:1. Politikai organizuot piliei,
gyvenani tam tikroje apibrtoje teritorijoje, bendruomen (plaioji
valstybs samprata);2. Valdymo arba vyriausybs institucij visuma
(siauroji valstybs samprata).Valstybs sampratos: Teisin samprata:
Valstyb sudaro politin tauta, apibrta teritorija ir valstybs valdia
(G. Jellinek Trij element doktrina) Sociologin samprata: Valstyb
tai bendruomen, kuriai apibrtoje teritorijoje priklauso monopolin
teis legitimiai taikyti fizin prievart (M. Weber) Politologin
samprata: Valstyb tai sistema vieosios valdios institucij, steigt
bendriems reikalams sprstiSociologin Valstybs
samprata:Liberalizmas: Valstyb yra btinas instrumentas siekiant
apsaugoti individo laisv.Marksizmas: Valstyb tai instrumentas
ekonomikai viepataujanios klass rankose.Anarchizmas: Valstyb tai
instrumentas pavergti ir inaudoti individ
Teisin Valstybs samprata:Valstybs poymiai:Politin
tautaTeritorijaVieoji valdiaSuverenitetas (?)Gebjimas umegzti
santykius su kitomis valstybmis (Montevidjo konvencija, 1933)
(?)Tarptautinis pripainimasValstybs poymiai: Teritorija Laikas
Gyventojai Valstybs vadovas Galios
Valstyb ir politin sistema:Gabriel Almond: Valstyb politins
sistemos centras, jos ribos ir pateisinimas.Niklas Luhmann: Valstyb
tai nra politin sistema, o jos institutas, skirtas politinei
sistemai ireikti.
Biurokratijos samprata:Biurokratijos termin pagrind Vincent de
Gournay.Biurokratija tai:1. Administracinis aparatas ir jame
tarnaujantys mons;2. Moderniosios visuomens valdymo organizavimo
forma.
M. Weber biurokratijos modelis:Biurokratinio valdymo privalumai:
Tikslumas Nedviprasmikumas DinamikumasMax Weber: Jokia mainerija
pasaulyje negali dirbti taip tiksliai, kaip i mogika maina, ir tuo
pat metu kainuoti taip pigiai! Biurokratija racionalaus valdymo
rankis Teisingumas Neutralumas Saugumas Racionalumas Veiksmingumas
Stabilumas ir tstinumas Klaid (i)vengimas Siningumas Duomen
surinkimas Patogumas
Biurokratinio modelio bruoai: Administracinio personalo nari
asmenin nepriklausomyb Tiksliai nustatyta pareigybi hierarchija
Aikiai apibrtos tarnybins funkcijos Skyrimas pareigoms laisvu
susitarimu Tarnautojai parenkami pagal profesin kvalifikacij; jie
skiriami, o ne renkami Tarnautojams mokamas tiksliai nustatytas
atlyginimas Pareig vykdymas vienintelis tarnautojo darbas Karjera
grindiama vyresnikumu ir nuopelnais Pareignai atskirti nuo
administravimo priemoni nuosavybs ir nesinaudoja savo padtimi
Grieta pareig vykdymo drausm ir kontrolBiurokratinio modelio
trkumai: Nelankstumas Ilaidos danai didesns nei nauda, kurios
siekiama Piliei ini nepakankamumas individualiais atvejais Sudtinga
kontrol Neatitinka demokratijos nuostatos, kad valdia kyla i
tautosiuolaikins biurokratijos bruoai:1. Veiksmingumas2. Grieta
valdios hierarchija3. Formali ir tiksliai apibrta taisykli
sistema4. Administracins veiklos beasmenikumas ir emocinis
neutralumasBiurokratijos rekrutavimo modeliai;1. Konkurencinis
profesins kompetencijos2. Gildinis3. Politins kompetencijos4.
PatronatasBiurokratijos kontrols formos:1. Formalios: Politiniai
paskyrimai Ministerij atsakomybs taisykls Asmenini patarj pareigybi
pltra statym leidjo kontrol Teismin kontrol Ombudsmenai2.
Neformalios: Vieoji nuomon Interes grupi spaudimas iniasklaida
7 paskaita:
Konstitucijos preambul:LIETUVI TAUTAprie daugel ami sukrusi
Lietuvos valstyb, jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais
ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis,imtmeiais atkakliai gynusi
savo laisv ir nepriklausomyb, isaugojusi savo dvasi, gimtj kalb,
rat ir paproius, knydama prigimtin mogaus ir Tautos teis laisvai
gyventi ir kurti savo tv ir protvi emje - nepriklausomoje Lietuvos
valstybje,puoseldama Lietuvos emje tautin santarv, siekdama
atviros, teisingos, darnios pilietins visuomens ir teisins
valstybs,atgimusios Lietuvos valstybs piliei valia priima ir
skelbia iKONSTITUCIJPilietins visuomens terminas Europos valstybi
konstitucijose:ekijos Konstitucijos preambul: tvirtintas siekis
sukurti laisv ir demokratin, pilietins visuomens principais pagrst
valstyb.Bulgarijos Konstitucijos 4 str.: tvirtintas siekis sukurti
prielaidas pilietins visuomens pltrai.Airijos Konstitucijos 43
str.: piliei teiss pilietinje visuomenje gyvendinamos vadovaujantis
socialinio teisingumo principu.Pilietins visuomens koncepcijos
raida:1. Pilietin visuomen tai politin visuomens organizacija,
sukurta saugumo labui (Th. Hobbes, B. Spinoza, J. Locke, I. Kant ir
kt.)2. Pilietin visuomen tai prigimtins (ikivalstybins) bkls tsa,
laisvs slyga, valstybs, kaip blogio, prieyb (T. Paine)3. Pilietin
visuomen tai istorikai susiklosiusi sankloda, apimanti k, socialini
interes grupes bei institucijas, atsakingas u visuomens gerov ir
teisin administravim (G. Hegel)4. Pilietin visuomen tai save
organizuojanti ir nuo valstybs save teisikai ginanti bendruomen (A.
de Tocqueville, J. S. Mill)5. iuolaikin pilietins visuomens
koncepcijaPilietins visuomens samprata:Pilietin visuomen plaija
prasme tai privai interes veikimo sritisPilietin visuomen siaurja
prasme tai privai interes veikimo sritis rinkos ir demokratijos
slygomisPilietin visuomen tai visuomens bkl, pasiyminti ivystytomis
savivaldos ir savireguliacijos formomis, kai optimaliai derinami
vieieji ir privats interesai, o aukiausia visuomens vertybe
pripastamas mogus, jo teiss ir laisvs.Jrat Novagrockien: Pilietin
visuomen tai visuomens sritis, kurioje statym saugomi individai,
skatinami skirting interes ir apsisprendimo, kuria vairias grupes
savarankikas asociacijas.Pilietins visuomens prielaidos:1. Rinkos
ekonomika ir privati nuosavyb2. Atstovaujamj institut sukrimas3.
statymais apsaugota individo autonomija4. Vis visuomens srii
atvirumas5. Pasaulirinis ir organizacinis pliuralizmas6. Vertybi,
norm ir princip, reguliuojani asociacij sveikas, buvimas7. Vieosios
valdios nesikiimasPilietins visuomens principaiEkonomin laisv,
nuosavybs form vairov, rinkos santykiai, konkurencija;mogaus ir
pilieio teisi pripainimas (tvirtinimas) ir apsauga;Visuomens
savivalda ir savireguliacija;Valdios legitimumas ir
demokratikumas;Vis lygyb prie statym ir teism;Valdi padalijimo
principu pagrsta valstybs valdios struktra;Politinis ir ideologinis
pliuralizmas;Minties, odio, spaudos laisv, iniasklaidos
nepriklausomyb;Pilietins visuomens principai Lietuvos Respublikos
Konstitucijoje:Lietuvos kis grindiamas privaios nuosavybs teise (46
str.);Nuosavyb nelieiama (23 str.);mogaus teiss ir laisvs yra
prigimtins (18 str.);Pilieiai turi teis dalyvauti valdant savo al
(33 str.)Savivaldos teis (119 str.);statymui, teismui ir kitoms
valstybs institucijoms ar pareignams visi asmenys lygs (29
str.);Valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos
Prezidentas ir Vyriausyb, Teismas (5 str.);mogus turi teis turti
savo sitikinimus ir juos laisvai reikti (25 str.);Minties, tikjimo
ir sins laisv yra nevaroma (26 str.);Pilietins visuomens
f-jos:Valstybs valdios kontrolValstybs tobulinimas (krimas)Asmenybs
autonomijaSocialin politin integracijaStabilumo visuomenje
palaikymas8 paskaita:Teisins valstybs terminas Europos valstybi
konstitucijose:Teisin valstyb tai siekis: Estija, Graikija,
Lietuva, SuomijaTeisins valstybs konstatavimas: Andora,
Baltarusija, Bulgarija, ekija, Ispanija, Lenkija, Portugalija,
Rusija, Slovakija, Turkija, Vengrija, Vokietija
Teisins valstybs termino raida:Terminas Teisin valstyb
sitvirtina Vokietijos teiss doktrinoje XIX a. pirmoje pusje.Robert
von Mohl: teisin valstyb seka po patriarchalins, patrimonialins,
teokratins ir despotins valstybs (1833).Friedrich Julius Stahl:
Valstyb privalo bti teisin; teisin valstyb nra valstybs tikslas ir
turinys, bet tik ris ir bdas teisei gyvendintiTeisins valstybs
tipai: Rule of Law (anglosaks tradicija) Rechtsstaat (vokiei
tradicija)Rule of Law:Teiss virenyb arba viepatavimas reikia: N
vienas mogus negali bti baudiamas , iskyrus t atvej, kai yra
paeidiamas statymas ir tai yra nustatyta bendruosiuose teismuose; N
vienas nra aukiau statymo, kiekvienas paklsta bendrajai teisei ir
bendrj teism jurisdikcijai Bendrieji konstitucijos principai (teis
asmens laisv, vieo susirinkimo teis ir pan.) yra teism sprendim
rezultatasAnglijos konstitucija nra statym leidybos, vartojant
termin prastine prasme, rezultatas, nes ji yra teismuose vykusi gin
dl asmens teisi vaisius. Trumpai tariant, ms konstitucija yra
teisjo sukurta konstitucija ir turi visu, blogus ir gerus, teisj
sukurtos teis bruous.Rechtsstaat: Teiss altinis yra statym leidjo
valia statym leidjas privalo paklusti statymui Nra kit imperatyv,
saistani statym leidj statym reikalavimai yra privalomi nepaisant j
turinioBendri Rule of Law ir Rechtsstaat bruoai:1. Konstitucijos
virenybs pripainimas2. Valstybs galios ribojimas teise3. Piliei
pagarba teiseiTeisins valstybs principo elementai:1. Teiss aktas
turi bti prieinamas, aikus ir nuspjamas2. Teiss ir pareig bei
atsakomybs klausimai turi bti isprsti galiojaniame statyme ir
nepriklausyti nuo kieno nors nuoiros3. statymui visi lygs4.
Valstybs pareignai privalo veikti gera valia, neviryti suteikt
galiojim ir veikti tik pagal juos5. mogaus teisi ir laisvi statymin
apsauga6. Bet kokie ginai turi bti sprendiami vengiant dideli kat
alims ir ilgo proceso, alys skatinamos siekti kompromiso7. Gin
sprendimo taisykls turi bti nealikos8. Valstyb turi vykdyti
tarptautinius sipareigojimusLietuvos Respublikos Konstitucinio
teismo doktrina:
Atskleisti teisins valstybs sampratos turin tai konstitucins
doktrinos funkcija (1999 m. gegus 11 d. nutarimas) Teisins valstybs
principas yra universalus, juo grindiama visa teisin sistema ir
pati Konstitucija (2000 m. vasario 23 d. nutarimas) Konstitucinis
teisins valstybs principas - itin talpus, jis apima daug vairi
tarpusavyje susijusi imperatyv (2012 m. liepos 3 d. nutarimas)
Konstitucijos virenyb, vientisumas, tiesioginis taikymas Tautos
suverenitetas Demokratija Atsakingas valdymas Valdios gali
ribojimas ir valdios staig tarnavimas monms Teiss vieumas
Teisingumas (inter alia prigimtinis teisingumas) Valdi padalijimas
Pilietikumas
Asmen lygyb statymui, teismui, valstybs staigoms ir pareignams
mogaus teisi ir laisvi gerbimas ir apsauga Asmens ir visuomens
interes derinimas Valstybs pasaulietikumas ir pasaulirinis
neutralumas Valstybs socialin orientacija Socialinis
solidarumasLyderysts samprata:Lyderyst tai gebjimas tikinti kitus
veikti, kvepiant ir tikinant juos, kad pasilytas veiklos bdas yra
teisingas. Lyderis tai grups narys, kuris imasi didesns atsakomybs
nei kiti grups nariai siekiant grupini tiksl.Politinio lyderio
savybs:Max Weber: Btinos politinio lyderio savybs:1. Aistra, t.y.
pasiventimas darbui;2. Atsakomyb dl atliekamo darbo;3. Gebjimas
vertinti realyb su vidine ramybe ir susitelkimu, t.y. gebjimas
ilaikyti distancij daikt ir moni atvilgiu
1. Gebjimas akumuliuoti ir adekvaiai ireikti visuomens ir jos
grupi interesus;2. Gebjimas priversti mones patikti juo;3. Gebjimas
vesti paskui save pasekjus ir mases;4. Gebjimas pateikti naujas
idjas (inovatyvumas);5. Platus ini spektras bei istorijos inios;6.
Padties ir nauj idj pojtis;7. Leksikonas, t.y. gebjimas su
kiekvienu kalbti jo kalba.Lyderis v. VadovasLyderis (angl. leader)
grupje isiskiria savo asmeninmis savybmis, vaidina svarb vaidmen
kolektyve, nors formaliai gali nebti jo vadovu. Lyderio status
reikia nuolat rodinti.Vadovas (angl. head) tai irinktas ar
paskirtas funkcionierius (administratorius, pirmininkas,
valdytojas, biurokratas), kuris oficialiai vadovauja kolektyvui
arba grupei.Lyderysts teorijos:Kompensacin teorijaPsichoanalitin
teorijaStruktrin funkcin teorija (Pasekj vaidmens teorija)Situacin
teorijaLyderio bruo teorijaPolitini lyderi tipai:Kriterijus:
viepatavimo tipologija1. Tradicinis lyderiavimas2. Charizmatinis
lyderiavimas3. Racionalus (legalus) lyderiavimasKriterijus:
organizacijos dydis1. Nacionaliniai lyderiai2. Region lyderiai3.
Partij, organizacij lyderiai4. Ma grupi lyderiaiKriterijus: veiklos
pobdis1. Universals lyderiai2. Situaciniai lyderiaiKriterijus:
santykiai su aplinka1. Autoritariniai lyderiai2. Nuoals lyderiai3.
Demokratiki lyderiaiKriterijus: politins smons tipas1. Lyderiai
reformatoriai2. Lyderiai revoliucionieriai3. Lyderiai
konservatoriaiKriterijus: politins veiklos sritis1. Lyderiai
programuotojai2. Lyderiai strategai3. Lyderiai
vykdytojaiKriterijus: atliekamos funkcijos1. Lyderis-vliavneys
(kvpjas)2. Lyderis-pranaas3. Lyderis-tarnas4. Lyderis-prekeivis5.
Lyderis-gaisrininkas9 paskaita:Elito samprata:Elitas (pranc. lite
geriausias, rinktinis) visuomens dalis, isiskirianti i kit kokiais
nors bruoais, vertinamais visuomenje.I. Matonyt: Elitas tai
socialin grup individ, kuriems socialiai svarbioje srityje ir
ribotoje socialinje erdvje suteikiama pareiga ir teis (ja realiai
naudojamasi) valdyti ir vadovauti, nesvarbu, koks yra suteikimo
pagrindas ir kokia tos teiss taikymo sritis.Elitologijos moto bet
kurioje visuomenje egzistuoja mauma, kuri priima pagrindinius
sprendimus.Elito rys: Politinis Ekonominis Sporto Meno
AkademinisElitas priima pagrindinius sprendimus visuomenje, ie
sprendimai ypa svarbs ir veikia bendriausius visuomens gyvenimo
aspektus, todl ie sprendimai yra laikomi politiniais net ir tais
atvejais, kai juos priimantys asmenys nra politikai.Politinio elito
atsiradimo bdai: Rinkimai, t.y. veikiant demokratiniam mechanizmui;
Revoliucinis perversmas; Pergalingi ukariavimai; Monopolizuojant
svarbiausi gamybini resurs kontrol; Religini ir socialini vertybi
saugotojai.Politinio elito teorijos:Politinio elito susiformavim
lemia:1. Organizaciniai gebjimai (Mosca, Michels)2. Psichologins
elito ir neelito savybs (Pareto)3. Ekonomini resurs kontrol
(Burnham)4. Elito nari uimami svarbs visuomens postai (Wright
Mills)G.Mosca teorija:Viena akivaizdu net ir atsitiktiniam
vilgsniui. Visose visuomense (...) visada susiformuoja dvi klass
valdanij ir valdomj. Pirmoji, ne tokia skaitlinga, gyvendina visas
politines funkcijas, monopolizuoja valdi ir mgaujasi valdios
teikiamomis privilegijomis; antroji, ymiai gausesn klas, yra
valdoma ir kontroliuojama pirmosios. Priklausomybs valdaniajai
klasei (politinei klasei) kriterijus turtas.Politins klass
atsinaujinimo bdai:1. Demokratinis2. AristokratinisR.Michels
teorija:Michels: Tardamas od organizacija, itari oligarchija.Maumos
galimyb kontroliuoti daugum lemia du veiksniai:1. Organizaciniai2.
PsichologiniaiV. Pereto teorija:Pareto: Elitas visuomenje
susiformuoja mogaus prigimties bruo, kurie ilieka pastovs visoje
istorijoje ir visose bendruomense, pagrindu.Priklausomybs elitui
kriterijus veiklos rezultatai, vertinami pagal formalj statistin
metod.Elit tipai:1. Valdantysis2. NevaldantysisValdaniojo elito
tipai:1. Laps2. LitaiJ.Burnham teorija:Elito galios altinis
ekonomini resurs (pirmiausia gamybos priemoni) kontrol.Burnham:
Lengviausia nustatyti visuomen valdani grup ityrus, kuri grup gauna
didiausias pajamas.Gamybos priemoni kontrol turi du aspektus:1)
Ribojama kit galimyb naudotis gamybos priemonmis;2) Suteikiamos
privilegijos dalijantis produktus (pinigus, prekes ir pan.).i
aspekt nesuderinamumas sukelia krizes ir pokyius elito
struktroje.Ch.Wright Mills teorija:Elitas institucinio visuomens
organizavimo produktas.Elit sudaro asmenys, uimantys aukiausij
hierarchin rang dominuojaniose institucijose (vykdomosios valdios
ir karinse institucijose, taip pat didelse korporacijose), t.y.
esantys strateginiuose socialins struktros komandavimo
postuose.Moderniose visuomense elitas yra institucinis reikinys, o
ne klasi ar atskir asmen iskirtinis poymis. Politinio elito
tipologija:Kriterijus - nari rekrutavimo (traukimo) bdas:1. Udaras
2. AtvirasKriterijus vaidmuo priimant politinius sprendimus (takos
laipsnis):1. Aukiausiasis (50:1000000)2. Vidurinysis (apie 5
proc.)3. Administracinis10 paskaita:Pirmosios iuolaikins politins
partijos:Pirmosios iuolaikins politins partijos (lot. pars dalis)
atsirado XIX a. pirmoje pusje.Edmund Burke (XVIII a.):Partinis
susiskirstymas, nepriklausomai nuo to, ar partijos veikia
vadovaudamosi grio ar blogio interesais, yra neatskiriama laisvos
valdymo sistemos dalis.Partija yra jungtin moni organizacija,
siekianti savo bendromis pastangomis nacionalini interes pagal tam
tikrus principus, dl kuri jie visi sutaria.Toriai (angl. Tory) ir
vigai (angl. Whig) Anglijos parlamente 1690-1695 m.1828 m. Demokrat
partija (JAV)1830 m. Konservatori partija (Didioji Britanija)1854
m. Respublikon partija (JAV)1859 m. Liberal partija (Didioji
Britanija)Lietuvoje:1896 m. Lietuvos socialdemokrat partija1902 m.
Lietuvos demokrat partijaPolitini partij genez:Max Weber:
Aristokrat svitos, gerbiam moni partijos Politiniai klubai
iuolaikins masins partijosMaurice Duverger: Grups parlamente
Kadrins partijos Masins partijosPrielaidos politinms partijoms
rastis: Atstovaujamojo valdymo pltra ir parlament takos didjimas
Masinis dalyvavimas politikoje ir rinkim teiss pltra
Industrializacijos ir urbanizacijos pltra Legitimacijos
krizsPolitini partij formavimasis: Politini partij atsiradimas i
parlamentini frakcij (vidin mobilizacija) Politini partij
atsiradimas u parlamento rib (iorin mobilizacija)Kur nra politini
partij?: Valstybse, kuriose nra ivystyt politini struktr ir
politinio dalyvavimo tradicij (pvz., Saudo Arabija, Omanas,
Brunjus, Kataras) Valstybse, kuriose politini partij veikla
nutraukiama (Nigerijoje 1983-1998, il 1973-1987 ir kt.)Politini
partij sampratos:Elektoralin: Tai - politin grup, aktyviai
dalyvaujanti rinkimuose ir todl turinti galimyb deleguoti savo
kandidatus valstybines institucijas (G. Sartori)Tai organizacija,
kuri kelia kandidatus pareigybes savo vardu (K. Janda)Struktrin :
Tai ma grupi, isibarsiusi po vis al ir sujungt koordinuojaniomis
institucijomis, sjunga (M. Duverger).Struktrin-funkcin : Tai
formali organizacija, kurios smoningas ir pirmaeilis tikslas yra
asmen, kontroliuojani pavieniui ar koalicijose valdios main,
iklimas ir ilaikymas vieojoje valdioje (J. LaPolambara);Tai
statutin organizacija politini visuomens agent, kurie susij su
vyriausybins valdios kontrole ir kurie dl tautos paramos konkuruoja
su kita grupe ar kitomis grupmis (S. Newmann).Ideologin: Tai grup
vienmini, kurie veikia drauge, kad pasiekt bendrus politinius
tikslus (K. von Beyme).Politini partij poymiai:Ipasta tam tikr
ideologij;Partijos pasiymi organizacine struktra, t.y. jos yra
tstiniai laike moni susivienijimai;Partij tikslas ikovoti ir
ilaikyti valdi;Kiekviena partija siekia usitikrinti tautos
param.Politini partij teisinis reglamentavimas:vedijos Konstitucija
(1974):Partija laikomas kiekvienas rinkj susivienijimas ar grup,
kuri dalyvauja rinkimuose savo vardu.Vokietijos Politini partij
statymas (1967):Politin partija tai piliei susivienijimas,
siekiantis nuolat ar ilg laik daryti tak politins valios formavimui
federaliniu ar ems mastu ir atstovauti tautai budestage ir ems
susirinkime, su slyga, kad j faktins galimybs, ypa atsivelgiant j
organizacijos apimt ir tvirtum, nari skaii ir j vie veikim suteikia
pakankamas garantijas rimtam i sieki gyvendinimui.Politini partij
teisinis reglamentavimas Lietuvoje:Politini partij statymas (2004
m. redakcija):Politin partija yra savo pavadinim turintis, pagal
statym steigtas vieasis juridinis asmuo, kurio tikslas tenkinti
savo nari politinius interesus, padti ireikti Lietuvos Respublikos
piliei politin vali, siekti dalyvauti gyvendinant valstybs valdi ir
savivaldos teis.Konstitucinio Teismo 2005-02-10 sprendimas:Politins
partijos yra tokie susivienijimai, kuri steigimosi tikslai,
paskirtis ir veikla yra neatsiejami nuo politins valdios siekio,
taigi ir nuo dalyvavimo rinkimuose atstovaujamj institucij
Seim.Politini partij organizacin struktra: Partinis aparatas
Partijos atstovai valdios institucijose (Partija valdioje) Nari ir
elektorato partijaMaurice Duverger: Komitetas (angl. caucus) arba
partinis elitas Partijos skyriaiPolitini partij funkcijos:
Dalyvavimas rinkimuose ikeliant ir remiant kandidatus; Politinis
rekrutavimas ir socializacija; Inovacin funkcija; Akumuliacin
funkcija; Ideologins ir politins vairovs institucini garantij
utikrinimas; Integracin funkcija.
Krupaviius: Apibendrintos pagrindins politini partij funkcijos:
rinkj pasirinkimo formavimas per politikos alternatyv pateikim
rinkimams; kandidat politinius postus ir lyderi atranka; rinkim
kampanijos ir konkurencija dl rinkj bals; dalyvavimas valdioje ir
vyriausybs formavime.
Vokietijos Politini partij statymas (1967): Piliei valios visose
vieojo gyvenimo srityse formavimas; Politinio vietimo skatinimas ir
gilinimas; Piliei aktyvaus dalyvavimo politiniame gyvenime
stimuliavimas; Piliei, galini prisiimti atsakomyb u visuomens
reikalus, aukljimas; Kandidat iklimas rinkimuose; taka politiniams
procesams parlamente ir vyriausybje; Suformuluot tiksl pateikimas
valstybs valiai formuluoti; Rpestis nuolatiniu gyvu ryiu tarp
piliei ir valstybs institucij.11 paskaita:Politini partij statymas
: Jungia pilieius bendriems politiniams tikslams gyvendinti; Padeda
formuoti ir ireikti piliei interesus ir politin vali; Dalyvauja
gyvendinant valstybs valdi ir savivaldos teis.Politini partij
tipai:Pagal politini partij organizacin struktr ir naryst jose:1.
Masins partijos2. Kadrins partijos3. Visuotins partijosTas pats
kriterijus:1. Naryst formaliai apibrta2. Formaliai apibrtos narysts
nraPrimimo partijos narius kriterijus:1. Naryst tiesiogin2. Naryst
netiesioginDu kriterijai: 1) administracin ir technin partijos
infrastruktra ir 2) institucionalizuotos konflikt sprendim
procedros ir programinio konsensuso krimas:1. Charizmatins
partijos;2. Protopartijos arba statym leidybos frakcijos;3.
Klientistins arba patronao partijos;4. Programins partijos.Pagal
partij ideologij:1. Deiniosios partijos;2. Centro partijos;3.
Kairiosios partijos.Europos partij dvasines eimas: 1) liberalios ir
radikalios partijos, 2) konservatyvios partijos, 3) socialist ir
socialdemokratins partijos, 4) krikioni demokrat partijos, 5)
komunistins partijos, 6) agrarins partijos, 7) regionins ir etnins
partijos, 8) deiniosios ekstremistins partijos, 9) ekologiniai
judjimai.Politini partij perspektyvos: Partijos nebra tas
struktrinis politikos elementas, kuris formuoja rinkj pasirinkim;
Partijoms vis sunkiau sekasi suformuoti drausmingas ir politikai
skirtingas vyriausybes ar jungti visuomens grupi interesus; Ph.
Schmitter: akivaizds partij nuosmukio enklai yra:a. antipartini
program propaganda;b. vieos partij savigarbos nusilpimas;c. piliei
tapatybs su politinmis partijomis nuosmukis;d. partij ir interes
grupi ryi susilpnjimas;e. auganti partij finansin priklausomyb nuo
valstybs.Juan Linz: Maai tiktina, kad naujos partijos bus masins
narysts partijomis, tai yra partijomis, leidusiomis savo aknis
homogenikus ir socialiai skirtingus elektoratus. Jos bus visuotins
partijos, t.y. maiau pasiryusios integruoti savo rmjus daugyb
masini organizacij, ir net maiau apibrtos specifine subkultra
partijos, kaip atsitiko su kai kuriomis socialist ir krikioni
demokrat partijomis praeityje. Taip pat bus maiau pasiymini stipria
partine tapatybe rinkj ir daugiau plaukiojani.Partins sistemos
samprata:Partin sistema tai: Partij isidstymas, j svoris ir
santykiai; Konkreioje politinje sistemoje veikiani politini partij
sveikos. Kriterijai partinms sistemoms skirstytiLAlan Ware: Partij
skvarbos visuomen laipsnis; Partij ideologija; Partij parama
politinio reimo legitimacijai; Partij skaiius valstybje.Giovanni
Sartori: Efektyvi partij skaiiusPartini sistem tipai:
Partini sistem klasifikacija pagal partij skaii ir santykin
svor
Partin sistemaHipotetinis viet parlamente pasidalijimo
pavyzdysEfektyvi partij skaiius
Dvipartin sistema55-452,0
Dviej su puse partij sistema45-40-152,6
Daugiapartin sistema su dominuojania
partija45-20-15-10-103,5
Daugiapartin sistema be dominuojanios
partijos25-25-25-15-104,5
Partini sistem kait lemiantys veiksniai: Masinis rinkj
persiorientavimas, kai partijos praranda dal nuolatini rmj;
Politiniai institutai (pvz., naujos rinkim sistemos tvirtinimas);
Rinkj korpuso pokyiai dl migracij, teritorijos pokyi ir pan.;
Vertybi ir politini problem kaita.12 paskaita:Apie interes grupes
XIX a.:Alexis de Tocqueville: Bet kokio amiaus, bet kokios padties,
bet kokio mstymo amerikieiai nuolatos buriasi sjungas. Jie turi ne
tik prekybini ir pramonini sjung, kuri veikloje aktyviai dalyvauja,
bet ir tkstanius kit: religini, dorovini, rimt, lkt, visiems
prieinam ir udar, milinik ir negausi. (...) Visur, kiekvieno vajaus
prieaky, kur pranczai skiria viet vyriausybei, o anglai kokiam
didikui, Jungtinse Valstijose js rasite kok nors komitet.Interes
grups iandien:K. L. Schlozman: Interes grups, tie miriadai
organizacij nuo verslo ir specialist asociacij, profesini sjung,
aplinkosaugos ir vartotoj grupi iki atskir ir labai skirting
problem kaip abortai ir branduolin energetika grupi susieja
individus su vieosiomis institucijomis ir siekia paveikti viej
politik, taigi yra kiekvienos veiklios demokratijos bruoas.Interes
grups samprata:G. Wilson: Interes grups tai organizacijos, kurios
turi tam tikr autonomij nuo valdios ar politini partij ir siekia
daryti tak vieajai politikai.D. Simpson: Interes grup tai
organizacija, siekianti daryti tak palyginti siaurai vieosios
politikos sferai, taiau pati nesiekianti valdyti.K. Janda: Interes
grup tai organizuota individ, turini tuos paius tikslus ir siekiani
daryti tak vairi lygi valdios politikai, struktra.
Interes grupi poymiai:Vienija bendrus interesus arba tikslus
turinius individus ir jiems atstovauja;Tai organizuotos struktros
(pvz., profsjungos, asociacijos, organizacijos);Siekia daryti
poveik vairiems valstybs valdios priimamiems sprendimams;Nesiekia
politins valdios.Interes grups v. Politins partijos:Skirtingi tiksl
gyvendinimo bdai;Interes grups geriau atstovauja vieajai nuomonei
ir j pateikia valdios institucijoms;Politins partijos atsako
visuomenei u savo vykdom politik;Partijos atviros visoms visuomens
grupms;Partij programos ir veikla apima plaius nacionalini interes
aspektus.Interes grupi funkcijos:Atstovavimas interesams;Dalyvavimo
politikoje skatinimas;vietimas;Politins dienotvarks
formavimas;Program monitoringas. Atstovavimo interesams reimai:Ph.
Schmitter iskiriami reimai (tipai): Spaudimo reimas; Atstovavimo
reimas; Susitarimo reimas.Interes grups ir valstybs institucijos:
Sveikos modeliai:Pliuralizmas. io modelio pamatas galios iskaidymas
visuomenje.Korporatyvizmas. is modelis sitvirtina valstybse,
kurioms bdinga galios koncentracija. Interes grupi veiklos
bdai:
Lobizmas;Informacijos kontrol;Rinkimin veikla;Ekonomins galios
panaudojimas;Viea informacin kampanija;Prievarta ir
dezorganizacija;Bylinjimasis.
AlmondHague, Harrop, BreslinLowi, Ginsberg
Demonstracijos ir prievarta (spontanika ir smoninga)Asmeniniai
ryiaiTiesioginis atstovavimasVisuomens informavimo priemonsPolitins
partijos, valdios institucijosTiesiogin sveika su valdios
institucijomisNetiesiogin taka per politines partijasNetiesiogin
taka per viej nuomonVieos kampanijosLobizmas, veikla per
rinkimusRyiai su valdios institucijomisTeism
panaudojimasKorupcija
Interes grupi takos strategijos:
Tiesiogin strategijaNetiesiogin strategija
Administracin strategijaParlamentin strategijainiasklaidos
strategijaMobilizacin strategija
Kontaktai su ministraisKontaktai su parlamento nariaisKontaktai
su urnalistais, dalyvavimas TV ar radijo laidoseKonferencijos,
seminarai, apskrito stalo diskusijos
Kontaktai su valstybs tarnautojaisKontaktai su parlamentini
partij atstovaisAtlikt tyrim vieinimas, spaudos konferencijosViei
kreipimaisi, peticijos
Dalyvavimas vykdomosios valdios darbo grupseDarbas teiskros
darbo grupseStraipsni, komentar raymas aktualiais
klausimaisMitingai, demonstracijos, streikai
Interes grupi tipai: J. Blondel iskiriami interes grupi tipai:
Tradicins (kasta, tautin mauma ir pan.); Institucins (policija,
armija, valstybs valdininkija etc.); Ginamosios (funkcins)
(profesins sjungos ir darbdavi organizacijos); Artikuliacins
(ekologins, negimusios gyvybs ir pan.).G. Almondo iskiriami interes
grupi tipai:1. Anonimins grups (atsiranda spontanikai);2.
Neasocijuotos grups (pvz., neorganizuotos tautins grups,
vairuotojai ir pan.);3. Institucins grups (pvz., valstybs
tarnautojai, kariuomen, banyia);4. Asocijuotos grups (pvz., NVO,
profsjungos, verslo organizacijos ir pan.).Lobizmo
samprata:Lobizmas (angl. lobby kuluarai, prieangis) istorikai tai
veiksmai, kuriais siekiama paveikti parlamentar balsavim.iandien
lobizmas suprantamas plaiau tai teisti veiksmai, kuriais interes
grups pavedimu atliekantis asmuo siekia paveikti viej politik grups
naudai.Lobistins veiklos statymas (2000 m.): Lobistin veikla tai
fizinio ar juridinio asmens atlygintini ar neatlygintini veiksmai,
kuriais siekiama daryti tak, kad lobistins veiklos usakovo
interesais bt keiiami, papildomi ar pripastami netekusiais galios
teiss aktai, priimami ar nepriimami nauji teiss aktai.Lobistins
veiklos modeliai: Profesionals lobistai; Verslo kompanijose ar
asociacijose dirbantys lobistai; Savanorikumo pagrindu veikiantys
lobistai; Komitetai (angl. caucus).13 paskaita:Politins kultros
tyrim pradia:Pirmasis bandymas suformuluoti politins kultros
koncepcij yra Gabriel Almond straipsnis Comparative Political
Systems, 1956.Pirmoji sistemin politins kultros studija Gabriel
Almond ir Sidney Verba Pilietin kultra (angl. The Civic Culture),
1963.T. Parsons kultros samprata:Kultra tai simboli sistema, kurios
pagalba mogus suteikia prasm savo patiriai; tai sukuriama ir
perduodama vertybi, idj ir kit simbolini-reikmini sistem turinys ir
isidstymas. mogaus sukurtos, bendros, konvencins, tvarkingos ir i
ties imokstamos simboli sistemos suteikia monms prasming atram,
padeda susiorientuoti vienas kito, aplinkinio pasaulio ir savs pai
atvilgiu. Simbolin sistema yra informacijos altinis, imatuojamai
formuojantis, nukreipiantis, sukonkretinantis besitsiant veiklos
sraut ir mogaus elges.Kultrai bdingi bruoai: Kultra yra bendra; tai
kolektyvinis fenomenas, kurio negalima redukuoti iki individ lygio;
Kultra perduodama; tai socialinis paveldas, jungiantis kartas;
Kultra yra imokstama; ji nra perduodama genetikai, o sisavinama per
socializacijos proces.Orientacijos veiklos atvilgiu (angl.
orientations to action) apima trij ri kodavim: Kognityvin ikodavim;
Emocin ikodavim; Vertybin ukodavim.Almond ir Verba politins kultros
koncepcija:Gabriel Almond: Politin kultra tai orientacij politins
veiklos atvilgiu isidstymas (Comparative Political Systems,
1956).Gabriel Almond ir Sidney Verba: Politin kultra apibdina
specifikas politines orientacijas poirius politin sistem, vairias
jos dalis ir savo vaidmen sistemoje, politins sistemos
internalizacij jos nari iniose, jausmuose, vertinimuose (Pilietin
kultra, 1963).Politin kultra priklauso nuo i veiksni: Bendros
tautos kultros ir mentaliteto; Tautos atstov racionalumo laipsnio;
Politikos prestio; Piliei teisi ir pareig garantij.Politin kultra
apima iuos elementus: ini apie politik lyg; Gebjim savarankikai
vertinti vykius; Gebjim valdyti emocijas politinje veikloje. Gebjim
dalyvauti politinje veikloje.Pagrindins ivados: Politin kultra
lemia politins sistemos stabilum; Politins kultros pobdis sudaro
prielaidas politiniam reimui stiprti arba silpnti.Politins kultros
samprata:David Easton: Politin kultra tai sitikinim, idj, norm,
vertybi rinkinys, kuris lemia mstymo ir veiklos ablonus, savo ruotu
daranius tak politins sistemos veiklai.Lucian Wilmot Pye: Politin
kultra tai rinkinys poiri, sitikinim ir jausm, kurie suteikia tvark
ir reikm politiniam procesui bei fundamentalias prielaidas ir
taisykles, valdanias elges politinje sistemoje.Julius mulktys:
Politin kultra susideda i moni pair valstyb, valdi ir politik bei
klausim, kaip tos pairos formavosi ir kokia j taka.Jrat
Novagrockien: Politin kultra tai orientacijos politins sistemos ir
jos dali atvilgiu bei poiris savo viet toje sistemoje, t.y. visuma
vertybi, kuri kontekste vystosi politin sistema. Politin kultra yra
tam tikru bdu sutvarkyta subjektyvi politikos sritis, kuri prasmina
politinius vykius, individuali politini veiksm relevantikum,
susieja politinius institutus.Politins kultros f-jos:
Identifikacija; Orientacija; Adaptacija; Socializacija;
Integracija; Komunikacija;Politini orientacij tipai: Paintins
(kognityviosios); Emocins (jausmins); Vertybins.Politini orientacij
objektai:1. Politin sistema kaip visuma;2. Politins sistemos eiga
(angl. input);3. Politins sistemos ieiga (angl. output);4. Pats
individas kaip a ir takos galimybs.Politins kultros tipai:Grynieji
(ideals) tipai: Parapin (angl. parochial) politin kultra;
Pavaldinio (angl. subject) politin kultra; Dalyvio (angl.
participant) politin kultra.
Politini orientacij objektai Politin sistema kaip visumaPolitins
sistemos eiga Politins sistemos ieiga Pats individas kaip a
Parapin politin kultra----
Pavaldinio politin kultra+-+-
Dalyvio politin kultra++++
14 paskaita.Politins kultros mirieji tipai: Parapin pavaldinio
politin kultra; Pavaldinio dalyvio politin kultra; Parapin dalyvio
politin kultra; Pilietin politin kultra.Pilietins politins kultros
bruoai: Pilieiai aktyviai isako savo reikalavimus vyriausybei,
preferencijas rinkimuose; Sprendiant specifines problemas pasitiki
ir paklsta valstybs valdiai; Pilieiai jauiasi gal daryti tak
vyriausybei, bet danai link atsisakyti tiesioginio dalyvavimo
politikoje; Labiausiai atitinka demokratijos reikalavimus, nes
pilieiai link pasitikti savo irinktais atstovais, yra kompetentingi
ir saikingai dalyvauja politikoje; Pilieiai pasireng veikti, jei
vyriausybs veikla neatitikt j lkesi (taiau tik pagal statym
nustatytas demokratines procedras).Politins kultros tipai:G. Almond
tipologija pagal politins kultros homogenikumo laipsn: Homogenin
(integruota angl-amerikiei); Fragmentuota (kontinentins Europos);
Prieindustrin (pusiau industrin) Sintetin homogenin
(totalitarin).Socializacijos samprata:Termin socializacija pirmasis
pavartojo JAV sociologas Franklin H. Giddings (1855-1931).Talcott
Parsons: Per socializacijos procesus kultra internalizuojama, ji
tampa individualios asmenybs dalimi.vietimo ir mokslo ministro 2010
m. spalio 1 d. patvirtinta Vaik ir jaunimo socializacijos
programa:Socializacija asmens vystymasis vis gyvenim sveikaujant su
aplinka, socialini norm ir kultros vertybi permimo procesas,
tobulinimasis ir savs realizavimas visuomenje.Socializacijos
proceso aspektai: Socializacijos procese i kartos kart perduodama
kultra, ir tokiu bdu visuomen gali ilikti; Socializacija yra savs
atskleidimo procesas.Politins socializacijos samprata:Antanas
Sabaliauskas: Politin socializacija tai mogaus poirio valdi ir
valstyb formavimas, politin elges reguliuojani norm suvokimas,
politins veiklos gdi gijimas, politins kultros lygio formavimas
(Politika ir pedagogika, 1995).Jrat Novagrockien: Politin
socializacija procesas, kurio metu gyjama ini bei suformuojama
vertybi sistema apie politik ir politin sistem. Politin
socializacija atlieka politins kultros tstinumo funkcij (Politikos
mokslo pagrindai, 2001).Politins socializacijos reikms: Tai
politinio vietimo procesas, apimantis informacijos apie politin
sistem skleidim ir pilietikumo ugdym; Tai individo rengimas
reikiamiems vaidmenims vykdyti, subkultros ar politins kultros
pagrindini sistemini norm gijimas; Tai procesas, apimantis politini
pair formavim, gyjam per patyrim ir vidinius igyvenimus; Tai
netolygaus autoritetinio vertybi paskirstymo visuomenje legitimumo
utikrinimo priemon.Politins socializacijos f-jos: ini suteikimas ir
suvokimas; Vidini vertybi ir norm, kurias palaiko egzistuojantis
reimas, internalizacija; Viepataujanio elito ir esamos visuomenins
tvarkos legitimacija.Politins socializacijos instrumentai:
Pirminiai (eima, neformalios draug grups etc.); Antriniai (mokykla,
jaunimo organizacijos, kariuomen etc.); Tretiniai (politins
partijos, visuomenins organizacijos, banyia etc.).Kart konfliktas:
Dl politins socializacijos krizs radikaliai pakito visuomens poiris
politins sistemos institucijas (valstybs institucijas, politines
partijas etc.); Visuotiniu reikiniu tapo nepasitikjimas valdia,
politinis absenteizmas (abejingumas); sivyravo netikjimas, kad
asmeninis dalyvavimas politiniame gyvenime gali k nors
pakeisti.Nacionalin demografijos (gyventoj) politikos
strategija:18. Kart solidarumas. Kadangi keiiasi visuomen (...),
kinta skirting kart eimos nari tradicinis vaidmuo, per maai
vertinama kart bendravimo ir tarpusavio pagalbos nauda, kyla kart
susvetimjimo pavojus. Dl ilgjanios gyvenimo trukms sigali trij ar
keturi kart giminysts ryiai (vaikai, tvai, seneliai, proseneliai).
Kintant visuomens moralinms vertybms, vis labiau sivyrauja
liberalus poiris, skatinantis kiekvieno individo asmenin atsakomyb,
slopinantis kart ir visuomens nari solidarumo jausm. 57.5
Nepakankamas dmesys kart solidarumui gali didinti kart susvetimjim,
kurstyti kart konfliktus, didinti nelygyb tarp j.Politins
socializacijos pradia:David Easton ir Jack Dennis: Jausmai, diegti
vaikystje, yra pastovesni, negu diegti brandos amiuje; Suaugusi
elges lemia vaikystje diegtos politins nuostatos; Piliei politinis
aktyvumas stabilizuoja visuomens politin gyvenim, teigiamai veikia
vyriausybs darb.Politins socializacijos stadijos:
Politizacija; Personalizacija; Idealizacija; Valdios institucij
sistemos suvokimas.
