Tarptautin vieoji teis

3. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI

1. Pagrindini tarptautins teiss princip svoka ir sistema

2. Pagrindini tarptautins teiss princip turinys.

1. Pagrindini tarptautins teiss princip svoka ir sistema

Teiss teorijoje teiss principas - tai vadovaujantis teiss pradas, kurio pagalba atskleidiama teiss esm ir parodomos teiss vystymosi kryptys. Kalbant apie nacionalin teis, teiss principai klasifikuojami tris grupes: tai bendrieji teiss principai, akiniai ir principai, bdingi atskiriems teiss institutams. Pvz. teistumo, teiss humanizmo; akiniai teiss principai rungtynikumo principas procesinis pr., dispozityvikumo principas bdingas CT.

Tarptautinje teisje taip pat galima naudoti kai kurias i mint nuostat sistem ir pan. Taiau mes vedame termin pagrindiniai tarptautins teiss principai. Apskritai, Tarptautins teiss institutui JT paved atsakyti klausim, kokia prasme teiss principas naudojamas JT organizacijos rezoliucijose. Institutas istudijavs JT Generalins Asambljos rezoliucijas, paymjo, kad teiss principas naudojamas vairiomis prasmmis, taiau daniausiai terminu principas nusakoma:

Kad tai auktesnio lygio norma;

Kad tai norma i kurios iplaukia konkreios elgesio taisykls;

Tai norma, kuri labai svarbi rezoliucijoms, nes atspindi rezoliucij tikslus;

Realizuojant principe nurodytus tikslus, reikia naudoti tiek teisines, tiek politines priemones;

Princip pagalba gali bti aikinamos Tarptautins teiss normos.

Tarptautinje teisje nra darb, kurie labiau atskleist pagrindinio tarptautins teiss principo svok. Daugiau iam klausimui dmesio skyr rus teiss mokslas tam skirtas visas tomas. Kuo gi isiskiria pagrindiniai (bendrieji) tarptautins teiss principai. Ianalizavus Tarptautins teiss doktrin galima iskirti iuos j poymius:

1. Ms nuomone, pagrindiniai Tarptautins teiss principai visuotinai pripaintos teiss normos. Jas pripasta visos pasaulio tautos- jie tvirtinti JT statuose. 2. Pagrindiniai tarptautins teiss principai tai tokios Tarptautins teiss normos, kurios reglamentuoja esminius, svarbiausius, aktualiausius Tarptautins teiss klausimus, todl drsiai galima teigti, kad pagrindiniai Tarptautins teiss principai, tai normos, kurios ir sudaro Tarptautins teiss pagrind. Jie yra smegenys, irdis tarptautinje teisje.

3. Dauguma autori paymi tai imperatyvins teiss normos. Jus cogens normos. Imperatyvini norm terminas, pirm kart normatyviai buvo tvirtintas 1969 m. Vienos Konvencijoje dl tarptautini sutari. 53 str: sutartys prietaraujanios bendrosios tarptautins teiss imperatyvinei normai. Tarptautin sutartis negalioja, jei jos sudarymo momentu ji prietarauja bendrosios tarptautins teiss imperatyvinei normai, o imperatyvin norma ios konvencijos tikslais laikoma norma, kuri tarptautin bendrija pripasta kaip norm nuo kurios nukrypimas yra neleidiamas ir kuri gali bti pakeista tik tokio pat pobdio bendrosios tarptautins teiss norma. Vienos Konvencija skyr dmes tarptautini sutari sudarymui, veikimui, todl jos tikslas nebuvo ivardinti jus cogens normas. Taigi klausimas lieka atviras, kas turi teis pasakyti, kad i norma yra jus cogens norma. is klausimas yra doktrininis, Brownlie teigia, kad tik Tarptautinis Teisingumo Teismas gali konstatuoti apie jus cogens egzistavim. I Nicaragua bylos aikja, kad agresijos panaudojimas yra jus cogens norma, i kit sprendim aikja, kad taut apsisprendimo teis. Taigi galima teigti, kad pagrindiniai Tarptautins teiss principai gali bti traktuojami kaip jus cogens normos jeigu tai patvirtinta Tarptautinio Teisingumo Teismo praktikoje. Ivardinti vis jus cogens normas nra manoma, todl, kad Tarptautin teis vystosi. Pavyzdiui tarptautini ir diplomatini imunitet laikymasis yra jus cogens norma. Kalbant apie jus cogens normas reikia dar iskirti ir erga omnes pareigas. Erga omnes pareigos yra susijusios su Tarptautins teiss norm, kuri paeidimas laikomas ne tik tiesiogiai nukentjusios valstybs, bet ir visos tarptautins bendrijos nari interes paeidimu, todl tarptautins teiss normos, kurios tvirtina erga omnes pareigas turi bti utikrinamos visos tarptautins bendrijos. Tarptautinis Teisingumo Teismas nagrindamas Portugalijos iekin Australijai patvirtino, kad taut apsisprendimo principas, kur tvirtina JT statai ir patvirtina taut praktika yra norma, kuri tvirtina jos erga omnes pobd, taiau Teismas mano, kad erga omnes pobdis ir taisykl dl teism jurisdikcijos pripainimo, tai du skirtingi dalykai. Teismas negali priimti sprendimo, konstatuojanio valstybs elgesio teistum tuo atveju, jei valstyb nra bylos dalyv. Ginas gali bti nagrinjamas Teisme laikantis tam tikr slyg - valstybs turi pripainti Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisdikcij. Erga omnes normas taip pat nagrinjamos, kalbant apie tarptautinius nusikaltimus.

4. Principai tai universalios Tarptautins teiss normos, o tai reikia, kad jie galioja visose Tarptautins teiss akose.

Teiss literatroje galima aptikti ir kitoki Tarptautins teiss princip poymi. Pvz., Tarptautins teiss princip sistemikumas. Princip programikumas su tuo galima sutikti, taiau tai kyla i paios principo svokos. Taip pat yra tvirtinama, kad principai vykdo utikrinamj funkcij. S. Katuoka mano, kad ie 4 poymiai juos visikai apibdina ir jeigu nebus bent vieno poymio, tai toks principas nebebus pagrindiniu Tarptautins teiss principu. Ms nuomone, pagrindiniais Tarptautins teiss principais reikt laikyti principus, kurie tvirtinti JT statuose, o jais yra jgos ir grasinimo jga nenaudojimo principas, taikaus gin sprendimo principas, valstybi suverenios lygybs principas, bendradarbiavimo principas, nesikiimo valstybi vidaus reikalus principas, taut apsisprendimo principas, sipareigojim pagal Tarptautin teis laikymosi principas. i ivardint princip turinys keitsi, todl analizuojant vien JT status j turinio neatskleisime, todl 1970 m. JT GA priimta deklaracija, dl Tarptautins teiss princip, reglamentuojani draugikus santykius ir bendradarbiavim tarp valstybi. 1975 m. Helsinkyje buvo priimtas Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos baigiamasis aktas, kuriame greta jau ivardint princip buvo ufiksuoti ir ie pacipai: mogaus teisi ir laisvi pagarbos principas, valstybi teritorinio vientisumo ir sien nelieiamumo principas. Pasirodo, kad ie trys principai ypa du paskutiniai yra aktuals Europos kontinentui. Net ir dabar, kai yra garantuojamas teritorijos vientisumo ir sien nelieiamumo principas, kuris tvirtintas status quo po II Pasaulinio karo, yra pasilym keisti valstybs sienas.2. Pagrindini tarptautins teiss princip turinys.

Jgos ir grasinimo jga nenaudojimo principas

Tik iuolaikins tarptautins teiss pastangomis galjo susiformuoti jgos ir grasinimo jga nenaudojimo principas. Bandymas riboti jgos panaudojim, udrausti jgos panaudojim irykjo dar XX a. II pusje. Taut Sjungos statutas ribojo savo valstybi nari teis kar, buvo nurodoma, kad ginai turi bti sprendiami taikiomis priemonmis. Ginas, kuris galjo sukelti kar pagal Taut Sjungos statut, turjo bti sprendiamas arbitrae, teisme arba Taut Sjungos tarybos sprendimu, taiau alims buvo suformuota galimyb, jeigu per tris mnesius alis yra nepatenkinta sprendimu, ji gali panaudoti jg. 1928 m. rugpjio 28 d. Paryiuje buvo pasirayta daugiaal tarptautin sutartis vadinama Briand Kellog aktu (tai usienio reikal ministr pavards), prie io akto prisijung 146 valstybs, kurios pasmerk siek karo pagalba sprsti karinius ginus, sipareigojo atsisakyti savo tarpusavio santykiuose karo, kaip nacionalins politiko priemons. Taigi jau 1928 m. gavusios I Pasaulinio karo pamokas ir jausdamos situacijos sudtingum, valstybs stengsi udrausti kar. 1933 m. Londone pasirayta konvencija dl agresijos apibrimo. Tai nebuvo populiari konvencija, prie jos buvo siloma prisijungti ir kitoms valstybms. Taiau nepaisant tarptautins visuomens pastang prasideda II Pasaulinis karas. Prezidentas Ruzveltas ikelia naujos tarptautins organizacijos, kuri bt atsakinga u taik ir saugum btinum (1945 m. JTO). Niurnbergo ir Tokijo tribunolai suformuoja nauj taisykl valstybi vadovai pradj kar turi atsakyti, jie baudiami laisvs atmimu ir kt. 1950 m. siejami jau su altojo karo pradia tarp skirtingu sistem - socializmo ir kapitalizmo. Tenka konstatuoti, kad kartas nuo karto tam tikroje pasaulio dalyje vyksta karai, JT pastangomis 1967 m. kuriamas specialus komitetas tam, kad bt suformuluotas agresijos apibrimas. Taigi 1967 1970 m. laikotarpiu vyksta diskusijos, k gi laikyti agresija. Ikyla tokios problemos kaip: agresija siejama su jgos panaudojimu klausimas, kokios jgos panaudojimu? Vieni teigia, kad agresija turi bti siejama tik su ginkluotos jgos panaudojimu, o kiti sil agresij traktuoti plaiau, konstatuojant, kad ji sietina ir su ekonomins ir kitokios jgos panaudojimu. Agresijos apibrime nugaljo pirmasis poiris. Kita problema ar reikia agresij skaidyti tiesiogin ir netiesiogin? Pvz., ar ginkluot gauj ruoimas vienos ar kitos valstybs teritorijoje gali bti traktuojamas kaip agresija? Kaip nustatyti, kas yra agresorius, o kas ne. JT statuose nustatyti 3 atvejai, kai jgos panaudojimas yra teistas: savigynos atveju, yra Saugumo Tarybos sprendimas, jga naudojama realizuojant taut apsisprendimo princip. Savigynos atveju labai svarbu, kas pirmasis panaudojo jg, tas ir bus agresorius. Tai padaryti labai sunku. Galiausiai 1974 m. gruodio 14 d. Generalin Asamblja patvirtino agresijos apibrim, kur paruo specialus komitetas. Pats agresijos apibrimas buvo sukonstruotas 2 bdais. Pirmasis bendras apibrimas tai valstybs ginkluotos jgos panaudojimas, prie kitos valstybs suverenitet teritorin vientisum ar politin nepriklausomyb arba tai paeidiant kitu bdu JT statams. Svoka valstyb gali bti naudojama ir valstybi grupei apibrti, nepriklausomai nuo to, ar tai valstyb nar. Komitetas pasil ivardinti veiksmus, kuriuos konstatavus, galima kvalifikuoti kaip agresijos akt. Galima sakyti, kad specialus komitetas pasisak u mir agresijos apibrim. Rezoliucijos 3 str. buvo vardinti veiksmai:

a) valstybs ginkluotj pajg siverimas kitos valstybs teritorij (bet kokia okupacija ar aneksija, atlikta, panaudojant jg, laikytina agresijos aktu);

b) kitos valstybs teritorijos bombardavimas;

c) valstybs uost ir pakrani blokada;

d) valstybs sausumos, oro ar jros pajg upuolimas kitos valstybs ginkluotomis pajgomis;

e) ginkluotj pajg, esani valstybje pagal sutart, panaudojimas arba j pasilikimas valstybs teritorijoje pasibaigus terminui;

f) valstybs, kuri suteikia savo teritorij kitai valstybei, veiksmai, leidiantys panaudoti agresij prie trei valstyb (netiesiogin agresija);

g) valstybs ar jos vardu siuniamos kitos valstybs teritorij ginkluotos gaujos ar grups, kurios vykdomi ginkluoti upuolimai yra tokie pavojingi, kad tai tolygu anksiau mintiems agresijos aktams.

Agresijos apibrime buvo praleistas masinio naikinimo ginklo atvejis. JT GA 1961 m. prim rezoliucij, pagal kuri branduolinio ginklo panaudojimas buvo paskelbtas neteistu; balsavimas buvo vairus: 55 u, 20 prie, 26 susilaik. Prie buvo Vakar valstybs. Varuvos sutarties alys turjo didel pranaum. 1996 m. JT Tarptautin Teisingumo Teism kreipsi Pasaulins sveikatos organizacija ir JTO GA, praydamos paaikinti, ar pagal tarptautin teis grasinimas branduoliniu ginklu yra laikomas neteistu. Teismas visgi nutar iaikinti situacij. Nei paprotinje, nei sutartinje teisje nra jokio konkretaus leidimo branduolin ginkl naudoti ar juo grasinti (vienbalsiai). Nra visapusiko branduolinio ginklo udraudimo (11:3). Remiantis JTO Chartija, teismas visgi pripaino, kad branduolinio ginklo panaudojimas yra neteistas, taiau padar ilyg kad jo panaudojimas galimas kratutins savigynos atveju.

Taikaus gin sprendimo principas

Tai vienas svarbiausi tarptautins teiss princip, tvirtintas JTO Chartijoje, kuri 2 straipsnyje teigiama: visos JTO nars sprendia tarptautinius ginus taikiomis priemonmis, kad nesukelt grsms tarptautinei taikai, saugumui ir siningumui.

Kaip imperatyvas susiformavo tik 20 a. kartu su jgos ir grasinimo jga nenaudojimo principu. 1899 m. ir 1907 m. Hagos pasaulio konferencij metu priimta speciali Konvencija dl taikaus tarptautini gin sprendimo, vis tik ji skatino valstybes esant galimybei spti, kai ruoiamasi panaudoti jg (1 str.).

Paryiaus sutartimi (Bryano-Kellogo paktu) 1928 m. dl karo, kaip nacionalins politikos rankio, panaudojimo atsisakymo, buvo paskelbta, kad agresyvus karas tarptautins teiss atvilgiu yra draudiamas, buvo tvirtintas sipareigojimas visus ginus sprsti tik taikiomis priemonmis. Sutarties 2 str.: susitarusios alys pripasta, kad visi nesutarimai ir konfliktai, nepriklausomai nuo j prigimties, kurie galt ikilti tarp j, turt bti sprendiami taikiu bdu. Taigi, jei iki ios sutarties taikus ginsprendimas buvo tik viena i galimybi, tai po jos pasiraymo tapo privalomu.

io principo tvirtinimas JTO Chartijoje suteik jam visaapimant charakter. Chartijos VI skyriuje vardina, kas priklauso taiki priemoni kategorijai ir konkretizuoja j taikymo procedr.

is principas taip pat tvirtintas iuose aktuose: 1970 m. Deklaracijoje dl tarptautini princip, 1975 m. Helsinkio Baigiamajame akte, dvialse ir daugiaalse sutartyse ir kt.

Taikaus gin sprendimo principas susijs su jgos ir grasinimo jga nenaudojimo principu ir reikia valstybi pareig tarpusavio ginus sprsti taikiomis priemonmis, siekiant, kad nebt keliama grsm tarptautinei taikais bei saugumui ir teisingumui. JTO Chartijoje, Deklaracijoje ir Baigiamajame akte pateikiamas pavyzdinis taiki priemoni sraas - derybos, tyrimas, tarpininkavimas, taikinimo ir susitarimo procedros, arbitraas, teisminis procesas, kreipimasis tarptautini organizacij institucijas, taip pat bet kokia procedra (reguliavimo), dl kurios susitarta dar iki gino ikylimo.

1970 m. Deklaracijoje dl tarptautins teiss princip nurodoma, kad jei alys neisprendia gino vienos ir pasirinkt priemoni pagalba, tai jos privalo sureguliuoti gin tarpusavyje susitartomis, taikiomis priemonmis.

Nesikiimo valstybi vidaus reikalus principas

Valstybs suverenitetas yra politin-teisin jos pilnateisio ir lygiateisio dalyvavimo tarptautiniuose santykiuose prielaida (taip pat nepriklausomos veiklos politinje pasaulio arenoje). Suverenitetas slygoja ir vidinio valstybs reguliavimo (valdymo) savarankikum: nuo jai tinkamos politins ir ekonomins situacijos apibrimo ir palaikymo, valdios institucij steigimo ir funkcionavimo iki visuomeninio gyvenimo reikini valdymo ir teisinio reguliavimo. iais klausimais valstybei negali bti sakoma, nurodinjama, patariama neklausus, takojama ar spaudiama.

i koncepcija atsirado istorikai formuojantis nesikiimo doktrinai, o vliau vystantis tarptautiniams santykiams, gavo tarptautinio-teisinio nesikiimo principo pobd.

1793 m. Pranczijos Konstitucija deklaravo, kad Pranczijos tauta nesiki kit valstybi valdym ir nepaks, jei bus kiamasi j. 1795 m. Tarptautins teiss deklaracijoje, parengtoje Robespjero, redaguotoje Greguaro ir perirtoje konvento taip pat pabriamas nesikiimas kit valstybi reikalus.

Tarptautini santyki demokratizacija, slygota II-ojo Pasaulinio karo metu lugusi agresyvi valstybi, tarptautinio bendravimo institucionalizacija per JTO suteik galimyb nesikiimo principui bti labiau pritaikomam tarptautiniame ir regioniniame lygiuose.

Tai buvo tvirtinta JTO Chartijoje, kur nesikiimas traktuojamas kaip vienas i JTO veiklos ir valstybi nari elgesio princip: JTO neturi jokios teiss kitis bet kurios valstybs vidaus reikalus.

Ilgainiui is principas bei jo koncepcija vystsi ir buvo tvirtintas tokiuose aktuose, kaip: 1970 m. Deklaracija dl tarptautins teiss princip, 1982 m. Generalins Asambljos priimtoje deklaracijoje dl intervencijos ir kiimosi kit valstybi vidaus reikalus draudimo ir kituose sprendimuose. Taip pat tvirtintas ir 1975 m. Saugumo ir Bendradarbiavimo Suvaiavimo Baigiamajame akte Europoje (princip deklaracijoje).

Nesikiimo principo esms elementai:

1. neorganizuoti, neskatinti, nefinansuoti teroristini, ginkluot veiksm, nukreipt prievarta ksintis kitos valstybs santvark. Netarpininkauti ir nesikiti kov kitoje valstybje.

2. susilaikyti nuo bendradarbiavimo, palaikymo, tiek tiesioginio, tiek netiesioginio, nuo bet koki veiksm nukreipt prie kit valstyb.

3. susilaikyti nuo dalyvavimo politinse ar etnini grupi organizacijose, apmokym, finansavimo, apginklavimo savo teritorijoje ar kit valstybi teritorijose, kai siekiama sprogdinti, sukelti netvark ar nerim kitoje valstybje.

Nelaikoma sikiimu: kontrol, patikrinimas, inspekcija, numatyta tarptautiniu susitarimu, nusiginklavimo klausimais, chemini ginkl draudimo ir branduolini bandym draudimo laikymosi kontrols klausimais (1993 m. ir 1996 m. susitarimai). Visgi abu susitarimai numato kontrols ribas 1996 m. susitarime pabriama pagarba kitos valstybs-nars suverenitetui bei kuo maesnis intervencijos pobdis.

JTO is principas ipleiamas ir mogaus teisi aspektu. Valstybi bendradarbiavimas, ipleiant ir gilinant santyki sferas, susiaurina ir apriboja valstybs vidaus reikal sfer. Vis daugiau klausim priklauso tarptautiniam reguliavimui. Visgi tai neslygoja intervencijos teistumo.

JTO Tarptautinis Teisingumo Teismas 1949 m. balandio 9 d. sprendime nurod: Teismas gali perirti politins jgos atsiradim, kuri ankiau atliko piktybinius paeidimus ir kuri negali rasti vietos tarptautinje teisje, kokie bebt tarptautini santyki organizacijos trkumai.

JTO Tarptautins teiss komisija prim svarbius intervencijos aktus, draudianius organizuoti, vykdyti, sakyti sikiim ir numatanius u tai baudiamj atsakomyb. Visgi 1988 m. Tarptautinio Baudiamojo teismo statut sikiimo nusikaltimas netrauktas ir nepatenka teismo jurisdikcij. Apsiribojama nuostatomis preambulje: Neleidiama bet kokiai valstybei kitis ginkluot konflikt, priklausant kitos valstybs vidaus reikal sferai.

1965 m. Generalins Asambljos rezoliucijoje buvo pasmerktas ne tik ginkluotas, bet ir ekonominis ir kitokio pobdio kiimasis.

Valstybi bendradarbiavimo principas

tvirtintas JTO Chartijoje kaip vienas esmini iuolaikins tarptautins teiss princip: vienas i JTO tiksl yra tarptautinis bendradarbiavimas, sprendiant tarptautines problemas (ekonominio, socialinio, kultrinio, humanitarinio pobdio). JTO Generalin Asamblja galiota perirti bendrus bendradarbiavimo principus tam, kad bt palaikoma tarptautin taika ir saugumas, bei teikti atitinkamas rekomendacijas. Taip pat ji turi organizuoti tyrim ir teikti rekomendacijas politinio, socialinio, ekonominio, kultrinio bendradarbiavimo sferose, be to, ir vietimo, sveikatos apsaugos, mogaus teisi ir laisvi, tarptautins teiss ir jos kodifikavimo progresyvaus vystymo ir skatinimo srityse.

Visgi svarbiausiais bendradarbiavimo tikslas - palaikyti tarptautin taik ir saugum.

1970 m. Deklaracijoje bendradarbiavimas vardijamas taip: Valstybs privalo bendradarbiauti nepriklausomai nuo jas skiriani skirting politini, ekonomini ir socialini sistem, tam, kad bt palaikomas progresas, bendrai taut gerovei ir bendradarbiavimui be diskriminacijos ir panai skirtum. ia apibriamos io principo taikymo teisins ribos. Deklaracija pareigoja laikytis visuotins pagarbos ir mogaus teisi. Valstybs taip pat turi bendradarbiauti mokslo ir technikos srityse, siekti progreso kultrinje ir vietimo sferose. Tarptautinis bendradarbiavimas apima ekonominio augimo palaikym besivystaniose alyse.

is principas tvirtintas ir Baigiamajame akte, kuriame jis konkretizuojamas: bus stengiamasi didinti taut gerov, naudojantis nauda, kuri gaunama vystantis bendradarbiavimui ir progresui bei bus bandoma padaryti taip, kad i gerov bt prieinama visiems

Bendradarbiavimo principo nereikt suprasti paodiui, j reikt traktuoti atsivelgiant taut suvereniteto princip, apibriant kiekvienos valstybs laisv pasirinkti bendradarbiavimo form. Princip, kaip valstybs pareig, reikt atriboti nuo valstybs veiklos siekiant j gyvendinti (veikla turt atitikti tarptautin teis ir jos principus).

Laisvo taut apsisprendimo principas

JTO Chartijoje is principas minimas du kartus. Teigiama, kad vienas i JTO tiksl vystyti draugikus santykius tarp taut, gerbiant savanoriko taut apsisprendimo princip. Taut apsisprendimas draugik ir taiki santyki tarp valstybi pagrindas, tvirtinantis stabilum ir gerov.

iek tiek kitaip is principas traktuojamas 1960 m. Deklaracijoje dl nepriklausomybs suteikimo kolonijinms valstybms ir tautoms primimo: visos tautos turi teis apsisprendim, t.y. gali nustatyti savo politin status, gyvendinti savo ekonomin, socialin ir kultrin vystymsi.

Vis tik tvirtinamas ir svarbus apribojimas, neleidiantis bet koki pastang, nukreipt dalin ar visik ksinimsi iardyti nacionalin ir teritorin vientisum.

1966 m. JTO prim tarptautinius paktus, kuri bendras 2 str. skelbia: visos tautos turi teis apsisprendim, gali nustatyti savo politin status, utikrinti politin, socialin ir kultrin vystymsi. is apibrimas paskatino diskusijas, kuri metu ir taut teis buvo peririma kaip vos ne viena svarbiausi mogaus teisi, o tai negaljo nepaveikti reali politini proces, vykstani pasaulyje.

is principas taip pat tvirtintas 1970 m. Deklaracijoje. Visgi pateikiami tam tikri apribojimai, t.y. akcentuojama pagarba pagrindinms mogaus teisms ir laisvms, taip pat pateikiami konkrets io principo gyvendinimo bdai: suverenios ir nepriklausomos valstybs sukrimas, savanorikas prisijungimas ar susijungimas su nepriklausoma valstybe ar kitokio politinio statuso numatymas. Taip pat akcentuojamas draudimas ksintis kitos laisvos valstybs politin ar teritorin vientisum, o ypa valdi, atstovaujani vis taut, teritorij, nepaisant rass, tikjimo ir odos spalvos.

1993 m. Vienos konferencijoje dl mogaus teisi buvo priimtas svarbios formuluots, i vienos puss atspindinios taut apsisprendimo laisvs realizavim, paisant pagrindini mogaus teisi, o i kitos puss siekimas nubrti ribas destabilizuojaniam efektui, susijusiam su etninmis ir nacionalinmis problemomis. Taigi taut apsisprendimo principas turi bti gyvendinamas nepaeidiant kit tarptautins teiss princip. Ypa akcentuojamas mogaus teisi paisymas. Teisti bdai:

1. tautos gali savo noru palaipsniui atsisakyti savo nacionalini ir etnini bruo, asimiliuodamosi su kitomis etninmis visuomenmis, arba vystymosi procese sukurti kok nauj darin.

2. pasaulyje egzistuoja skirtingos nacionalins-kultrins autonomijos formos, leidianios isaugoti etnin savitum, sprsti vystymosi, religijos, kultros, kalbos, isilavinimo klausimus. Daugeliu atvej autonomija gyja nacionalin-teritorin valstybi pobd ir paisant mogaus teisi bei nacionalini maum interes leidia sprsti j vystymosi klausimus.

3. didels federalizmo galimybs. Federacijos rmuose, kaip rodo pasaulin patirtis, pavyksta isprsti nacionalinius klausimus, jei yra laikomasi demokratijos ir statymo virenybs princip.

Valstybi suverenios lygybs principas

Valstybs dalyvauja tarpusavio santykiuose bei tarptautiniame bendradarbiavime, turdamos suverenitet kaip politin-teisin savyb, kuri parodo kiekvienos valstybs virenyb jos viduje ir jos savarankikum bei nepriklausomum ioriniuose santykiuose. Valstybi turimas tiek vienas, tiek kitas suverenitetas, j dalyvavimas tarptautiniame bendradarbiavime kaip vienodos kategorijos tarptautins teiss subjektai, dsningai sulygina jas teisinje padtyje, sudaro objektyv pagrind lygiateisikumui. Kad bt lygiateiss, valstybs turi bti suverenios; kad ilikt suverenios, jos turi bti lygiateiss. is organikas suvereniteto ir lygiateisikumo tarpusavio ryys sudaro valstybi suverenios lygybs principo kaip vieno i visuotinai pripastamo tarptautins teiss principo pagrind.

1970 m. Deklaracijoje valstybi suverenios lygybs principas traktuojamas kaip turintis pagrindin, svarbi reikm. io principo funkcijos esm pasireikia tame, kad valstybi suverenios lygybs principas laikomas optimalia savybe partnerysts santykiuose ir konstruktyvioje valstybi sveikoje, jis laikomas tarptautinio stabilumo isaugojimo slyga, su kuria nesuderinamos gegemonizmo pretenzijos ir vienpusis lyderiavimas.

Valstybi suverenios lygybs principas svarbiausi vaidmen atlieka institucionalizuotoje tarptautini santyki sferoje, sudarant ir funkcionuojant virvalstybinms tarptautinms organizacijoms. JTO Chartijoje pabriama, kad i organizacija ir jos valstybs nars veikia vadovaudamosi nuostata, kad JTO kurta remiantis vis jos nari suverene lygybe.

Deklaracija nurodo, kad valstybs turi vienodas teises ir pareigas bei laikomos lygiateismis tarptautins bendrijos narmis, nepriklausomai nuo j ekonomini, socialini, politini ar kitoki skirtum.

Pagal deklaracij, suverenios lygybs koncepcija apjungia iuos elementus:

1. Visos valstybs teisikai lygios arba kaip tiksliau isireikta Valstybi ekonomini teisi ir pareig chartijoje, priimtoje JTO 1974 m. teisikai lygiateiss;

2. Kiekviena valstyb naudojasi teismis, bdingomis visikam suverenitetui;

3. kiekviena valstyb privalo gerbti kit valstybi teisi subjektikum;

4. teritorinis vientisumas ir politin nepriklausomyb nelieiama;

5. kiekviena valstyb turi teis laisvai rinktis ir vystyti savo politin, socialin, ekonomin ir kultrin sistem;

6. kiekviena valstyb privalo pilnai ir siningai vykdyti tarptautinius sipareigojimus ir gyventi pasaulyje su kitomis valstybmis.

Baigiamasis 1975 m. aktas valstybi suverenios lygybs princip sieja su valstybi sipareigojimu gerbti visas teises, bdingas j suverenitetui ir jo apimamas, kurioms priskiriamos tiek Deklaracijoje ivardinti elementai, tiek ir eil kit, toki kaip kiekvienos valstybs teis bti laisvai ir politikai nepriklausomai, teis kurti savus statymus ir administracines taisykles, teis nusistatyti ir gyvendinti santykius su kitomis valstybmis, suderinant juos su tarptautine teise. Baigiamasis aktas prie toki teisi dar priskiria teis priklausyti tarptautinms organizacijoms, teis pasirinkti dalyvauti ar nedalyvauti dvialiuose ar daugiaaliuose susitarimuose, teis bti neutralia valstybe.

Pagal Deklaracij bei Baigiamj akt kiekviena valstyb turi vienodas teises utikrinti savo saugum, nepaeidiant kit valstybi saugumo. Valstybi suverenitetas ir suverenios lygybs principas utikrina valstybs imunitet nuo kitos valstybs jurisdikcijos.

Tarptautinje teisje neegzistuoja ir negali egzistuoti sferos, kurios bt ribojamas valstybi suverenios lygybs principo veikimas. Tarptautinis Teisingumo Teismas nusprend, kad i lygyb taip pat reikia vienod laisv visose srityse, kuri nereguliuoja tarptautin teis.

iuolaikiniame tarptautiniame bendradarbiavime funkcionuojanios institucins struktros ir sutartiniai rimai neretai sukuria teisinius nustatymus, kurie danai prietarauja valstybi suverenios lygybs principui. Tokia susidar situacija su pastoviomis JTO Saugumo Tarybos narmis Didija Britanija, Kinija, JAV, Rusija ir Pranczija bei j turima veto teise priimant sprendimus, taip pat i valstybi statusu pagal 1968 m. sutart dl branduolinio ginklo nenaudojimo.

Abiem atvejais nra pagrindo perirti nukrypimo nuo valstybi suverenios lygybs principo. Pastovios narysts statusas JTO Saugumo Taryboje laikomas ne didij valstybi privilegija, o ypatinga j atsakomyb tarptautiniuose reikaluose, kuri joms priskirta vis JTO valstybi nari sutarimu. T pat galima pasakyti ir apie tarptautin rim nenaudojant branduolinio ginklo. JTO ir Tarptautins atomins energijos agentros sprendimais ne vien kart buvo pabriama ypatinga branduolini valstybi atsakomyb klausimuose dl branduolinio ginklo.

Valstybi suvereni lygyb, j lygiateisikumas tarptautins teiss ribose nereikia j faktins lygybs, nereikia j vienodo politinio, ekonominio ir kitokio vaidmens ir svarbos tarptautinje teisje.

Siningo sipareigojim pagal tarptautin teis vykdymo principas

Vienu i pagrindini princip iuolaikinje tarptautinje teisje laikomas siningo sipareigojim pagal tarptautin teis vykdymo principas. Prie princip buvo laikymosi tarptautini sutari principas (pacta sunt servanda), kurio atsiradimas ir vystymasis glaudiai susijs su romn teise, o vliau su tarpvalstybini santyki ir tarptautins teiss atsiradimu bei vystymusi.

Siningo sipareigojim pagal tarptautin teis vykdymo principas turi ilg istorij. Pirmj tarptautini sutari sudarymas slygojo btinyb jas vykdyti, kadangi sipareigojim paeidimas privest prie tarpvalstybini santyki nestabilumo. Jau senovje valstybs pripaino btinyb laikytis sutart sipareigojim, kad sutvarkyt ir numatyt tarpvalstybinius santykius.

Istorikai valstybs rmsi bendru suinteresuotumu dl sudaryt sutari. O atsiradus tarptautinei teisei, is principas buvo pripaintas kaip teisinis sipareigojimas visoms valstybms.

XX a. is principas gavo nauj juridin reikm jis iplt savo veikim ir kit tarptautini norm atvilgiu. JTO nars valstybs kupinos ryto sukurti slygas, prie kuri gali veikti siningumas ir pagarba sipareigojimams, kurie sukuriami pagal sutartis ir kitus tarptautins teiss altinius. io principo esm atskleidia 1970 m. Deklaracija. Joje pabriama, kad siningas tarptautins teiss princip laikymasis, kuris lieia draugikus santykius ir bendradarbiavim tarp valstybi, turi svarbi reikm, palaikant tarptautin taik ir saugum. Valstybs palaik i idja ir Baigiamajame akte.

Pagal princip tarptautins teiss subjektai privalo siningai vykdyti sipareigojimus, iplaukianius i tarptautins teiss. Valstybs negali nukrypti nuo sipareigojim vykdymo ir negali pasiremti n nacionalins teiss padtimi, n kitomis aplinkybmis kaip savo sipareigojim nevykdymo ar atsisakymo juos vykdyti prieastimi. Valstybms dert suderinti savo nacionalinius teiss aktus su savo tarptautiniais-teisiniais sipareigojimais.

Valstybs gali atsisakyti vykdyti tarptautinius-teisinius sipareigojimus, taiau toks atsisakymas turi bti vykdomas remiantis tarptautine teise, i nuostata atsispindi Vienos konferencijoje 1969 m. dl tarptautini sutari teiss.

io principo reikm pasireikia ir tuo kad jis yra tarptautins teiss pagrindas, kadangi be tokio principo tarptautins teiss veikimas bt problematikas. Dl savo svarbos ir vaidmens tarptautins teiss sistemoje is principas gavo imperatyvj pobd (jus cogens).

Reikia paymti, kad principas pacta sunt servanda (tarptautini sutari laikymasis) ir toliau veikia kaip savarankikas principas. Vienos konferencija 1969 m. dl tarptautini sutari ir Vienos konferencija 1986 m. dl sutari tarp valstybi ir tarptautini organizacij arba tarp tarptautini organizacij sutvirtino princip kaip akin princip tarptautini sutari teisje. Atsivelgiant tai, kad sutartys yra vis tarptautins teiss ak altinis, tai principas pacta sunt servanda veikia ir toliau kaip bendras tarptautins teiss principas.

Valstybi sien nelieiamumo principas

1975 m. Baigiamajame akte buvo suformuluotas principas, pagal kur valstybs pripasta viena kitos bei kit Europos valstybi sien nelieiamyb, todl jos susilaikys nuo bet kokio ksinimosi tas sienas. Esam sien pripainimas reikia atsisakym nuo bet koki teritorini pretenzij.

Pagal Helsinkio Baigiamojo akto kontekst sien nelieiamumo principas reikia Europos valstybi, o taip pat JAV ir Kanados atsisakym nuo politinio ksinimosi valstybi sienas, t.y. nuo vienpusi veiksm ar reikalavim, nukreipt pakeisti teisin tvirtinim ar faktin sien padt. Tai teritorini pretenzij atsisakymas. Todl valstybs susilaikys nuo bet koki reikalavim ar veiksm, nukreipt ugrobti ar uzurpuoti dal ar vis valstybs teritorij. Tuo paiu Europos valstybs, taip pat JAV ir Kanada pripaino egzistuojanias sienas Europoje.

Tai nereikia, kad valstybi sien nelieiamumo principas buvo tvirtintas visoje tarptautinje teisje. Vykstantys ars teritoriniai ginai Azijos, Afrikos ir Piet Amerikos kontinentuose neleidia artimiausioje ateityje tiktis apie io principo pripainim visoje tarptautinje teisje.

iuo metu tarptautiniuose dokumentuose naudojami trys terminai: sien nelieiamumas, sien nepaeidiamumas, sien nelieiamumas ir nepaeidiamumas.

Akivaizdu, kad veikia du skirtingo teisinio turinio principai: sien nelieiamumo ir sien nepaeidiamumo. Sien nelieiamumo principas eina bendr tarptautins teiss normatyvin sistem, turdamas universal pobd, nepriklausomai nuo speciali susitarim tarp konkrei valstybi, kadangi is principas iplaukia i kit bendrj tarptautins teiss princip.

Sien nelieiamumo principas reikia pareig valstybms gerbti pagal tarptautins teiss normas nustatytas kiekvienos usienio valstybs sienas.

Sien nelieiamumo princip sudaro ie elementai:

1. sien pripainimas;

2. atsisakymas pretenzij sienas;

3. atsisakymas pretenzij sienas, skaitant grasinimus jga ar jos panaudojim.

Valstybi teritorinio vientisumo principas

Valstybi teritorinio vientisumo principas tvirtintas 1975 m. Baigiamajame akte. JTO Chartijoje tokio principo nra. Chartija tik nustato, kad visos nars tarptautiniuose santykiuose susilaiko nuo grasinimo jga ir jos panaudojimo prie kurios nors valstybs teritorin vientisum arba politin nepriklausomyb, kitaip sakant, teritorin nelieiamyb (kaip ir politin nepriklausomyb) formaliai nepavadinta kaip tarptautins teiss principas. Ji yra tik kito principo (susilaikymo nuo grasinimo jga ir jos panaudojimo) objektas. Taiau btent nuo JTO Chartijos primimo is principas laikomas visuotinai pripaintu tarptautinje teisje kaip teritorijos nelieiamumo principas.

Valstybi teritorinio vientisumo koncepcija besivystani valstybi buvo perkelta period po II Pasaulinio karo, tai buvo atsakas kolonijini valstybi pastangas sukliudyti nacionalini isivadavim judjimams kolonijose ir mginimams suskaidyti j teritorijas. Tai buvo ireikta Bandungijos deklaracijoje 1955 m. dl paramos pasauliui ir bendradarbiavimo. Deklaracijoje tarp valstybi bendradarbiavimo princip nurodoma btinyb susilaikyti nuo agresijos akt ar jgos panaudojimo prie teritorin vientisum ar politin nepriklausomyb bet kurios valstybs atvilgiu.

1960 m. JTO Generalins Asambljos priimtoje deklaracijoje dl nepriklausomybs suteikimo kolonijinms valstybms ir tautoms ypatingai pabriama, kad visos tautos turi neatimam teis jos teritorin vientisum, o visi bandymai dalinai ar visikai paeisti nacionalin vienyb ir teritorin vientisum yra nesuderinami su JTO Chartijos tikslais ir principais.

1970 m. Deklaracijoje nurodoma, kad kiekviena valstyb turi susilaikyti nuo bet koki veiksm, nukreipt visik ar dalin bet kokios kitos valstybs nacionalins vienybs ar teritorinio vientisumo paeidim.

Paskutiniu metu daniausiai naudojama kompleksin formuluot valstybs teritorijos vientisumo ir nelieiamumo principas.

Pagarbos mogaus teisms ir pagrindinms laisvms principas

is principas kaip vienas i bendrj tarptautins teiss princip buvo tvirtintas JTO Chartijoje. Taip buvo pripaintas nenutrkstamas ryys tarp tarptautins taikos ir saugumo palaikymo bei isaugojimo ir pagrindini mogaus teisi ir laisvi laikymosi. JTO Chartija numato teisikai privalom bendrj situacij dl btinybs gyvendinti tarptautin bendradarbiavim, skatinant ir vystant pagarb mogaus teisms ir pagrindinms laisvms. Chartijoje numatyta eil princip, kurie reguliuoja mogaus teisi laikymsi: mogaus asmenybs orumo ir vertybi svarbi reikm, tautos lygiateisikumas, vyr ir moter lygiateisikumas, diskriminacijos dl rass, lyties, kalbos ir religijos draudimas.

Vliau buvo priimta daugyb dokument dl mogaus teisi. 1948 m. Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje, 1966 m. Tarptautiniame pakte dl ekonomini, socialini ir kultrini teisi bei Tarptautiniame pakte dl pilietini ir politini teisi ivardijamos pagrindins mogaus teiss ir laisvs, kurias valstybs sipareigojo suteikti visiems asmenims, esantiems j jurisdikcijoje, priimdami statymus ar kitomis priemonmis. Tuo paiu metu leidiama galimyb statymu pagrstiems ribojimams, pvz., dl valstybs saugumo, visuomenins tvarkos, gyventoj sveikatos ir interes ar kit asmen teisi ir laisvi.

iais dokumentais valstybs sipareigojo ukirsti keli grubiems ir masiniams moni teisi ir laisvi paeidimams, kurie pasireikia kaip tarptautiniai nusikaltimai (agresija, genocidas, kariniai nusikaltimai), rasin diskriminacija, sipareigojo ginti individ interesus nuo valstybs institucij, asmen ar organizacij piktnaudiavimo, garantuoti atskir kategorij moni teises (darbines teises, eimos teises, informacijos, asociacij laisv, tautini maum, imigrant, pabgli teises).

Dokument analiz parodo, kad iuolaikinje tarptautinje teisje yra universali norma, kuria remiantis valstybs privalo gerbti ir laikytis mogaus teisi ir pagrindini laisvi, nepaisant mogaus rass, lyties, kalbos ar religijos skirtum.

mogaus teiss ir pagrindins laisvs turi bti palaikomos visose valstybse ir veikti visiems valstybi jurisdikcijoje esantiems asmenims, be jokios diskriminacijos, o tarptautin teis nustato iuose santykiuose minimalius standartus.

Jei anksiau ilg laik praktinis mogaus teisi gyvendinimas buvo laikomas valstybi vidaus teiss kompetencija, tai primus JTO Chartij bei 1975 m. Baigiamj akt, jis tapo visos tarptautins bendruomens susirpinimo objektu. Tai patvirtino pasaulin konferencija dl mogaus teisi 1993 m.

Kai kurios valstybs tsia mginimus panaudoti suvereniteto ir nesikiimo vidaus reikalus principus arba socialines-ekonomines, religines ar nacionalines ypatybes tam, kad pateisint mogaus teisi paeidimus.

PAGE 1