Konferencija „„KARJERA BE SIENŲ MOKYMOSI KARJERA BE SIENŲ MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ KONTEKSTEVISĄ GYVENIMĄ KONTEKSTE““
Konferencija „„KARJERA BE SIENŲ MOKYMOSI KARJERA BE SIENŲ MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ KONTEKSTEVISĄ GYVENIMĄ KONTEKSTE““
Nacionalinė profesinio orientavimo švietimo sistemoje programa, ugdymo
karjerai problemos ir perspektyvos Lietuvoje
Eglė Zybartienė , LR Švietimo ir mokslo ministerijosBendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento atstovė
2010-12-16Vilnius
PROGRAMOS KŪRIMO PRIELAIDOS PROGRAMOS KŪRIMO PRIELAIDOS
Teisinė aplinka (Lietuva):
- Švietimo įstatymas (2003) - Profesinio mokymo įstatymas (2007, 2009)- Užimtumo rėmimo įstatymas (2006)- Mokslo ir studijų įstatymas (2009)
- Profesinio orientavimo strategija (2004)- Mokymosi visą gyvenimą strategija (2005)- Valstybinės švietimo strategijos nuostatai 2003-2012 m. (2003)
Teisinė aplinka (ES):
European Council Resolution on Strengthening Policies, Systems and Practices in the field of Guidance throughout life in Europe (2004)
European Council Resolution on better integrating lifelong guidance into lifelong learning strategies (2008)
Education and training (2010, 2020) Lifelong learning strategy, EU2020 New skills for new jobs kt.
Profesinio orientavimo strategija (2004) Profesinio orientavimo strategija (2004)
Profesinio orientavimo paslaugos apima plačią paslaugų sritį, kurią sudaro:
profesinis švietimas konsultavimas informacijos sklaida įdarbinimo paslaugos kt.
Informavimo, konsultavimo ir orientavimo paslaugos priklauso tai paslaugų sričiai, kuri padeda asmenims neatsižvelgiant į jų amžių ir gyvenimo etapą pasirinkti savo kelią švietimo, mokymo bei užimtumo srityse ir aktyviai kurti savo profesinę karjerą.
Viena iš profesinio orientavimo paslaugų – profesinis švietimas (career education) kaip mokymo programos dalis ir kita mokymo institucijose vykdoma veikla, kurios tikslas – padėti besimokantiems išsiaiškinti būsimosios profesinės karjeros tikslus, susipažinti su darbo pasauliu bei padėti jiems įgyti gebėjimus profesinei karjerai planuoti
ES struktūrinės paramos panaudojimo galimybės profesinio orientavimo sistemos ir paslaugų plėtotei Lietuvoje (1):
ES struktūrinės paramos panaudojimo galimybės profesinio orientavimo sistemos ir paslaugų plėtotei Lietuvoje (1):
ESSF paramos (2004-2006) programavimo etapas
Vienas iš prioritetų – mokymosi visą gyvenimą skatinimas, profesinis konsultavimas ir orientavimas, Profesinio orientavimo strategijos (2004) įgyvendinimas
Švietimo ir mokslo ministerijos valstybinės svarbos projektai (2005-2008):
„Profesinio orientavimo sistemos sukūrimas ir diegimas“
Projekto partneriai: LMITKC, LDRMT „Atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo
sistemos (AIKOS) sukūrimas ir plėtojimas“ Projekto partneris – ITC
Konkursiniai projektai (2005-2008):
Konkursiniai projektai (2005-2008):
VU „Profesinio ir karjeros orientavimo, informavimo ir
konsultavimo paslaugų modernizavimas įdiegiant vieningą karjeros projektavimo kompetencijų ugdymo modelį kolegijose ir universitetuose
LŽŪU „Efektyvus profesinės karjeros projektavimas” SMK „Inovatyvūs karjeros konsultavimo modeliai -
sėkmingos integracijos į darbo rinką skatinimo priemonė“, kt.)
Kauno rajono švietimo centras “Profesinio informavimo ir konsultavimo sistemos
sukūrimas Kauno rajono švietimo įstaigose”Kt.
Įgyvendinus valstybinės svarbos projektus parengta:Įgyvendinus valstybinės svarbos projektus parengta:
9 normatyviniai dokumentai (standartai, metodinės rekomendacijos)
7 studijos (analizės, modeliai) 8 mokymo programos ir 8 metodikos 8 tipų mokymai (virš 4600 mokymų dalyvių) AIKOS programinė įranga, informacinė
sistema 8000 AIKOS profesijų/kvalifikacijų/studijų ir
mokymo programų aprašai 640 PIT tinklas, 1600 kompiuterizuotų darbo
vietų kt.
Situacijos SSGG analizė (2007) Situacijos SSGG analizė (2007)Stiprybės
patvirtinta Profesinio orientavimo strategija (2004 m.) sukaupta ES struktūrinės paramos naudojimo, projektų administravimo patirtisPIT tinklas bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose, karjeros centrai aukštosiose mokyklosesukurti profesinį orientavimą reglamentuojantys teisės aktai, mokymo programos ir metodikos ir kt.AIKOS
Silpnybėsnepakankami profesinio orientavimo sistemos valdymo mechanizmainepakankamas veiklų, vykdomų skirtingais švietimo lygmenimis, suderinamumas ir perimamumasnėra aiškių paslaugų kokybės užtikrinimo mechanizmųnepakankamas dėmesys karjeros valdymo kompetencijų ugdymui, trūksta metodinių priemonių, specialistų parengimas teikti ugdymo karjerai paslaugas.
Galimybės profesinio orientavimo sistemos plėtra naudojant ESSF paramą.naujų priemonių paslaugų vartotojams ir specialistams kūrimasAIKOS plėtotė
kryptingas specialistų rengimas
Grėsmėsskirtingas švietimo įstaigų (bendrojo lavinimo, profesinių ir aukštųjų mokyklų) veiklų reglamentavimas, nepakankamai išspręstas sistemos finansavimo, jo dalyvių funkcijų pasidalijimo klausimas, priešinimasis naujovėmsporeikis nuolat atnaujinti ir plėtoti švietimo įstaigų, teikiančių profesinio orientavimo paslaugas, materialinė ir technologinė bazė spartūs darbo rinkos pokyčiai
ES struktūrinės paramos panaudojimo galimybės profesinio orientavimo sistemos ir paslaugų plėtotei Lietuvoje (2):
ES struktūrinės paramos panaudojimo galimybės profesinio orientavimo sistemos ir paslaugų plėtotei Lietuvoje (2):
Vienas iš prioritetų – mokymosi visą gyvenimą skatinimas, profesinis orientavimas. Profesinio orientavimo strategijos atnaujinimas
Nacionalinė profesinio orientavimo švietimo srityje programa (2007)
Programos tikslai: Sudaryti sąlygas profesinio orientavimo sistemos
plėtrai: užtikrinti jos vieningumą ir nuoseklumą pereinant
iš bendrojo lavinimo mokyklos į profesines ar aukštąsias mokyklas,
užtikrinti profesinio orientavimo paslaugų įvairovę, aukštą kokybę ir prieinamumą visiems švietimo sistemos dalyviams,
skatinti profesinio orientavimo priemonių kūrimą ir specialistų rengimą.
Pagrindiniai principai:Pagrindiniai principai:
valdymo-infrastruktūros-turinio-personalo tobulinimas
sąlygų asmens karjeros valdymo kompetencijų ugdymui sudarymas
tęstinumas ir perimamumas (bendrojo lavinimo, profesinės, aukštosios mokyklos)
Vykdomi NPO programos projektai (2010-2013):
Vykdomi NPO programos projektai (2010-2013):
„Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas ir plėtra bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme (I etapas)“ (LMITKC)
„Aukštųjų mokyklų studentų ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos modelių plėtotė ir įdiegimas, su studentais dirbančių profesinio orientavimo specialistų kvalifikacijos tobulinimas, jiems skirtų priemonių sukūrimas (I etapas)“ (VU su partneriais)
Viena iš centrinių abiejų projektų veiklų – Ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos modelių rengimas
„Atviros informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos (AIKOS) plėtotė“ (ITC)
Ryšiai tarp NPO programos projektųSinergija su kitų programų projektais – pvz., MTP
ir MTP+
NPO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO KONTEKSTAS
NPO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO KONTEKSTAS
Profesinio orientavimo strategijos ir jos įgyvendinimo plano atnaujinimas (LRV 2008 m. programa)
Bendriausi siekiniai: Tinkamai naudoti terminiją (sąvokų keitimo poreikis) Geriau susieti strategiją su ES Tarybos 2004 ir 2008 m.
rezoliucijų dėl orientavimo prioritetais, siekti dermės su nacionalinių ir ES strategijų ir programų prioritetais ir priemonėmis
Plačiau integruoti į profesinio orientavimo strategiją ugdymą karjerai, kaip edukacinę veiklą, nukreiptą į apibrėžtą rezultatą – individualių karjeros valdymo kompetencijų įgijimą, siejant jas su bendrosiomis kompetencijomis.
Įvertinti realią orientavimo sistemos padėtį, atlikti naują SSGG analizę
Karjera – įvairių socialiai reikšmingų žmogaus vaidmenų seka, kylanti iš darbo, mokymosi, saviraiškos ir laisvalaikio veiklų ir apimanti asmens profesinį gyvenimą, darbo vietas, pareigas ir pasiekimus.
Karjeros valdymas – tai asmens savęs ir karjeros galimybių pažinimo, karjeros sprendimų priėmimo, karjeros planavimo, derinimo su kitomis gyvenimo sritimis ir realizavimo procesas.
Ugdymas karjerai - visuma priemonių (informavimas, konsultavimas, mokymas ir kt.), kurių tikslas – išugdyti asmens karjeros valdymo kompetencijas.
Atnaujinama strategijaAtnaujinama strategija
Misija – sėkminga (prasminga, produktyvi ir pasitenkinimą teikianti) karjera
Vizija – pasiekti, kad visuomenės nariai gebėtų plėtoti prasmingą, produktyvią ir pasitenkinimą teikiančią karjerą.
Tikslas – sudaryti sąlygas/paskatas asmens karjeros plėtojimui; įgyti kompetencijas pažinti save, mokymosi/studijų, darbo ir karjeros galimybes, įgyti žinių, gebėjimų, nuostatų/vertybių, svarbių asmeninei karjerai valdyti (planuoti, įgyvendinti, vertinti); skatinti karjeros plėtojimui svarbių veiklų ir paslaugų plėtrą
Objektas ir apimtis: - Įvardinti pagrindinius veiksnius lemiančius sėkmingą karjeros valdymą ir apibūdinti/įvertinti šių veiksnių pasireiškimą, atskiriant individo lygmenį ir visuomenės (įvairių institucijų, interesų grupių ir pan.) lygmenį.- Suformuluoti bendrus principinius siūlymus kaip šiuos veiksnius daryti palankesniais karjeros valdymui- Suformuluoti išsamius siūlymus ir priemones karjeros valdymo paslaugų sričiai
Bazinės paslaugos – ugdymas karjerai (karjeros valdymo kompetencijų ugdymas), informavimas, konsultavimas, kt.
Pagalbinės paslaugos – psichologinė, socialinė pagalba, įdarbinimas; paslaugų teikimo formų įvairovė, paslaugų teikimo aspektai – profesinis veiklinimas), kt.
NPO programos projektų veiklų ir rezultatų reikšmė strategijos atnaujinimui (sprendimų modeliavimas renkantis iš galimų alternatyvų)
Situacijos SSGG analizė (2010)Situacijos SSGG analizė (2010)Silpnybės
Skirtingas profesinio orientavimo, ugdymo karjerai paslaugų interpretavimas ir įgyvendinimasPožiūrio į karjerą ir jos plėtojimą skirtumaiProfesinio orientavimo sistemos trūkumaiNepakankamas bendradarbiavimas, veiksmų koordinavimas tarp atsakingų institucijų ir paslaugų teikėjų
Stiprybės
Profesinio orientavimo svarba pabrėžiama ES ir Lietuvos teisės aktuose ir strateginiuose dokumentuose ES struktūrinės paramos panaudojimo galimybės profesinio orientavimo sistemos ir paslaugų plėtotei LietuvojeSėkmingos praktikos pavyzdžiai įvairaus lygmens švietimo ir darbo rinkos institucijoseKompetencijų paradigma pagrįstas mokymo ir studijų programų rengimas ir atnaujinimas
Galimybės
Holistinio požiūrio į asmens karjeros plėtojimą pristatymasStrategijos atnaujinimas – sąlygų kokybiškų paslaugų plėtrai sudarymasVisų interesų grupių dalyvavimas kuriant ir teikiant karjeros paslaugas
Grėsmės
Ekonominė ir socialinė situacijaSilpnas perimamumas, nepakankamas dialogas tarp švietimo ir darbo rinkos institucijų, lyderystės trūkumasNetinkamas balansas tarp individualių ir visuomenės poreikių organizuojant profesinio orientavimo, ugdymo karjerai paslaugas
Mokinių ugdymo karjerai modelio tikslas -
Mokinių ugdymo karjerai modelio tikslas -
surasti geriausius sisteminius sprendimus, kaip užtikrinti sėkmingą mokinių pasirengimą darbinei, tolimesnio mokymosi ir bendrai savo ateities projektavimo veikloms.
Bendri reikalavimai: ugdymo karjerai strategija bei taktika: veiklos
apimtys, tikslinės vartotojų grupės, bendrasis turinys, organizavimas (teisiniu, finansiniu ir administravimo aspektu), planavimo, valdymo ir įgyvendinimo principai vykdymo tvarka, būdai, formos, principai ir vykdytojai bei jų rengimas, infrastruktūra (materialinė techninė bazė, jos parengimas, išlaikymas ir kt.).
metodinės, programinės ir techninės priemonės modelio įdiegimas (įgyvendinimo rekomendacijos) ir
ugdymo karjerai stebėsenos principai ugdymo karjerai veiklų plėtros galimybės.
Pagrindiniai ugdymo karjerai modelio parametrai
Pagrindiniai ugdymo karjerai modelio parametrai
Sistemos misija, tikslai, uždaviniai, principai Karjeros valdymo kompetencijos (ugdomos
kompetencijos, jų vertinimo rodikliai) Paslaugų tipai (informavimas, konsultavimas, ugdymas
karjerai, profesinis veiklinimas, kt.;), jų turinys ir formos (specialistų pagalba, savarankiško darbo priemonės – IKT, kt.), reikalingi meterialiniai ištekliai; sąsajos su: kitais švietimo ir darbo rinkos sistemų elementais: ugdymo turiniu (curriculum), aktyvios darbo rinkos priemonėmis (įdarbinimo paslaugos), psichologine ir socialine pagalba ir kt.
Paslaugų vartotojai (tikslinės grupės) Paslaugų teikėjai (institucijų ir specialistų lygmuo;
skaičius, statusas, rengimas, perkvalifikavimas, kompetencijos, veiklos uždaviniai ir turinys, veiklos koordinavimas)
Paslaugų kokybės užtikrinimo mechanizmai, stebėsena
Sistemos administravimas, koordinavimas, diegimas
Dėkoju už dėmesį!