Viešos interneto prieigos poveikis bibliotekų vartotojams:

Lietuva Europos Sąjungos valstybių kontekste

Dr. Ineta Krauls

LNB Bibliotekininkystės centras

Pranešimo turinys

• Poveikio vertinimo tyrimai Lietuvos viešosiose bibliotekose: projekto „Bibliotekos pažangai“ palikimas,

• Bibliotekų rinkodara ir poveikis visuomenei, arba majonezo fenomenas,

• 17 ES valstybių viešos interneto prieigos ir IKT bibliotekose tyrimas (B.ir M.Gatesų fondas, TNS, LNB),

• Lietuvos viešos interneto prieigos ir IKT vartotojų nuomonės tyrimas (lyginimas su ES vidurkiu).

2

Poveikio vertinimo tyrimai Lietuvos viešosiose bibliotekose: projekto „Bibliotekos pažangai“ palikimas

•2008-2012 m. „BP“ iniciatyva atlikti 4 viešos interneto prieigos (VIP) Lietuvos viešosiose bibliotekose poveikio tyrimai,

Rezultatai: viešųjų bibliotekų veikla turėjo svarbios įtakos šalies socialinei pažangai, o plėtros pagreitį įgavusios viešosios bibliotekos ir pasibaigus projektui „Bibliotekos pažangai“ lieka išmanios visuomenės kūrimo epicentre.

3

Viešos interneto prieigos Lietuvos bibliotekose poveikio vertinimo rezultatai (2008-2012)

• Didesnės darbo užimtumo galimybės • Dalyvavimas bendruomeniniame valdyme

• Geresnė prieiga prie mokymosi išteklių

• Geresnė prieiga prie sveikatos informacijos

• Geresnė socialinė komunikacija

• Pinigų ir laiko sąnaudų sumažinimas

4

Kodėl tiriame bibliotekų poveikį visuomenei?

Rinkodaros principai, arba Hellman‘s majonezo fenomenas (Nedas Potteris, Jorko universitetas, JK)

5

Kodėl tiriame bibliotekų poveikį visuomenei?

Bibliotekų atstovavimo (advocacy) principai:-„Duok vargšui dolerį ir jis bus doleriu turtingesnis, duok dolerį turtingam ir jis tą dolerį padvigubins“ (žydų išmintis);-Atstovaujame savo interesus parodydami veiklos rezultatus ir naudą visuomenei;-Partnerystė versle ir viešajame sektoriuje - pagrįsta abipuse nauda.

6

Bibliotekų ir kitų institucijų partnerystė – nauda visuomenei

7

8

9

10

Visuomenės požiūris į biblioteką (2008-2011 m.)

11

17 ES valstybių VIP ir IKT bibliotekose tyrimas: tikslas ir metodologija

Bilo ir Melindos Geitsų fondo užsakymu, bendradarbiaujant su LNB, ir vykdant TNS 2012 m. rudenį atliktas mokslinis tyrimas 17-oje ES šalių, siekiant nustatyti vartotojų požiūrį į viešąsias bibliotekas ir bibliotekų naudojimo rezultatus. Tyrimo tikslas – nustatyti poveikį, kurį ES viešosios bibliotekos daro VIP ir IKT vartotojų gyvenimams. Tyrimo metodai:•Seminaras – diskusija tyrimo dalyviams; •Statistinis tyrimas, skirtas pagrindiniams duomenims apie bibliotekas sugretinti;•15-os metų ir vyresnių gyventojų reprezentatyviosios imties apklausa kiekvienoje iš 17-os šalių;•kiekvienos iš 17-os šalių bibliotekų atlikta 15-os metų ir vyresnių bibliotekų vartotojų bei viešos interneto prieigos (VIP) ir informacijos komunikacijos technologijų (IKT) vartotojų apklausa; •kokybinis bibliotekų vartotojų ir bibliotekų darbuotojų tyrimas.

12

Lietuvos viešosios bibliotekos ES valstybių kontekste

Viešųjų bibliotekų panorama:

•Statistinio tyrimo skaičiavimais, Lietuvoje yra 1301 viešoji biblioteka, t.y.

10 000 gyventojų tenka 4,3 bibliotekų (ES vidurkis – 1,3 bibliotekos 10 000 gyventojų).

Kompiuterių prieigą siūlo 96 % Lietuvos viešųjų bibliotekų.

13

Lietuvos viešosios bibliotekos ES valstybių kontekste: bibliotekų ir VIP/IKT naudojimas

• Lietuvoje per pastaruosius 12 mėnesių viešąja biblioteka naudojosi apie 0,6 mln. suaugusiųjų, maždaug ketvirtadalis (24 %) suaugusiųjų šalies gyventojų (Europos vidurkis – 23 % visų suaugusiųjų gyventojų).

• Lietuvoje labiau negu pagal ES vidurkį tikėtini VIP naudotojai buvo moterys, 15–24 metų amžiaus asmenys, kaimo vietovių gyventojai ir dar tebesimokantieji.

• ES, o ypač Lietuvoje, pagrindinis VIP naudotojų motyvas buvo nemokamas paslaugos pobūdis. Palyginus su ES, VIP naudotojai Lietuvoje dažniau minėdavo šias priežastis naudotis kompiuteriais viešosiose bibliotekose: dėl gaunamos bibliotekose darbuotojų pagalbos; dėl galimybės dirbti su draugais arba kitais žmonėmis; prieiga prie geresnės programinės bei techninės įrangos.

• Apie 0,1 mln. Lietuvos VIP naudotojų niekur kitur neturėjo interneto prieigos arba nemokamos interneto prieigos išskyrus kaip viešosiose bibliotekose.

• VIP paslaugai Lietuvos vartotojai suteikė šiek tiek didesnę vertę negu vidutiniškai ES. Lietuvoje 99 % VIP naudotojų teigė, jog bibliotekos kompiuterių ir interneto ryšio paslaugos yra vertingos, palyginti su 92 % visų ES VIP naudotojų. Du penktadaliai (39 %) Lietuvos VIP naudotojų nurodė, kad ši paslauga yra itin vertinga. Tai atitiko ES 36 % vidurkį.

• Daugelį vartotojų labai tenkino kompiuteriai ir interneto ryšys viešosiose bibliotekose – Lietuvoje buvo patenkinti 93 % naudotojų.

14

15

16

Lietuvos viešosios bibliotekos ES valstybių kontekste: neformalus mokymasis, darbinė veikla bibliotekose• Saviugda ir neformalusis mokymasis• Lietuvoje per pastaruosius 12 mėnesių mokymo veikloje

bibliotekose dalyvavo trys ketvirtadaliai (75 %) bibliotekų vartotojų. Tai gerokai daugiau nei ES 25 % vidurkis.

• Užimtumas ir VIP naudojimas darbui• Maždaug pusė (49 %) Lietuvos VIP naudotojų per pastaruosius

12 mėnesių pasinaudojo bibliotekos kompiuteriais, kad palaikytų kokią nors su darbo užimtumu susijusią veiklą. Tai daugiau nei ES 30 % vidurkis. Ši dalis reprezentuoja apytikriai 0,1 mln. Lietuvos VIP naudotojų, kurie naudojo VIP veiklai, susijusiai su darbo užimtumu.

• Per pastaruosius 12 mėnesių 12 000 Lietuvos VIP naudotojų pasinaudojo VIP, kad pateiktų prašymus priimti į darbą, o maždaug 4000 suaugusiųjų tokiu būdu sėkmingai užsitikrino darbo vietas.

17

18

19

Lietuvos viešosios bibliotekos ES valstybių kontekste: e-vyriausybė ir aktyvus pilietiškumas

• Per pastaruosius 12 mėnesių maždaug vienas iš keturių (24 %) Lietuvos VIP/IKT naudotojų pasinaudojo VIP sąveikai su valdžios institucijomis. Toks pat yra ir ES vidurkis (24 %). Lietuvos VIP naudotojai daug labiau nei ES naudojosi VIP, kad pasiųstų ir (arba) užpildytų savo mokesčių deklaracijas (9 % ir atitinkamai 2 %), tačiau mažiau, kad gautų informaciją iš valdžios institucijų oficialių svetainių (12 % ir atitinkamai 17 %).

• Iš viso per pastaruosius 3 mėnesius VIP dalyvavimui pilietinėje veikloje pasinaudojo 42 % Lietuvos VIP naudotojų. Tai daugiau nei ES naudotojų vidurkis (26 %).

• Trys labiausiai paplitusios bendruomeninio dalyvavimo veiklos, kurias paminėjo maždaug vienas iš penkių Lietuvos bibliotekų vartotojų, buvo:

– komentarų pilietiniais arba politiniais klausimais skaitymas ir rašymas interneto svetainėse (22 % Lietuvoje, palyginti su 14 % ES),

– informacijos apie vartotojų ir (arba) įstatymines teises paieška (20 % Lietuvoje, palyginti su 11 % ES)

– informacijos apie vietos, nacionalinių arba ES valdžios institucijų veiklą arba politiką (18 % Lietuvoje, palyginti su 10 % ES) paieška.

20

21

Elektroninė valdžia – sąveika su valdžios institucijomis per pastaruosius 12 mėnesių

VPK naudojimas aktyvaus pilietiškumo veiklai per pastaruosius 3 mėnesius

4

5

2

17

12

11

24

6

8

9

12

14

14

24

Pasidalijo savo nuomone arba įžvalgomis su valdžios

institucijomis

Bet kuriuo kitu būdu internetu bendravo su valdžios

institucijomis

Siuntė užpildytus blankus (formas), skirtus mokesčiams

deklaruoti

Gavo informacijos iš valdžios institucijų interneto tinklaviečių

Parsisiuntė oficialius blankus (pildymo formas)

Siuntė užpildytus blankus (formas)

Bet kuri iš paminėtų veiklų

Lietuva

ES

7

5

10

11

14

26

8

9

18

20

22

42

Ieškojo informacijos apie vietines, nacionalines arba ES

subsidijas arba išmokų schemas

Dalyvavo konsultacijose internetu arba balsavo

apibrėžiant pilietinius ar politinius klausimus

Ieškojo informacijos apie vietinių, nacionalinių arba ES valdžios institucijų veiklą arba

politiką

Ieškojo informacijos apie vartotojų ir (arba) įstatymines

teises

Skaitė arba rašė komentarus pilietiniais arba politiniais klausimais tinklavietėse

Bet kuri iš paminėtų veiklų

Lietuva

ES

Lietuvoje per 2012 m. VIP ir IKT naudojimas padėjo (%):

• 145 000 žmonių pagerinti savo išsilavinimą

• 105 000 žmonių pagerinti savo darbo užimtumo arba verslo galimybes

• 75 000 žmonių pagerinti prieigą prie informacinių išteklių, kurių reikia darbui rasti

• 60 000 žmonių padidinti savo pajamas• 55 000 žmonių pagerinti prieigą prie valdžios

institucijų teikiamų informacijos paslaugų.

22

23

„Nežinai? į biblioteką!“