BIBLIOTEKŲ DARBUOTOJŲ IR KITŲ SUINTERESUOTŲ RUPIŲ …3erdve.lt/media/public/Tyrimai_2016/bp2_kokyb... · 1 PROJEKTO ^BIBLIOTEKOS PAŽANAI 2 BIBLIOTEKŲ DARBUOTOJŲ IR KITŲ SUINTERESUOTŲ

1

PROJEKTO “BIBLIOTEKOS PAŽANGAI 2”

BIBLIOTEKŲ DARBUOTOJŲ IR KITŲ SUINTERESUOTŲ

GRUPIŲ ATSTOVŲ TYRIMAS 2016

(Instrumentas Nr. 8)

PERKANČIOJI ORGANIZACIJA: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

PERKANČIOSIOS

ORGANIZACIJOS

KONTAKTINIS ASMUO:

Ieva Dryžaitė

ATLIKĖJAS: UAB “SIC”

PROJEKTO VADOVAS: Viktorija Jonikova

ATASKAITĄ RENGĖ: Gintarė Kijauskaitė, Ignė Alėbaitė

KONTAKTAI: SIC, Upės g. 21, LT-08128 Vilnius, Lietuva

tel. (5) 205 45 05, faks. (5) 205 45 01, e-mail:

[email protected]

mailto:[email protected]

2

T U R I N Y S

1. TYRIMO METODOLOGIJA...........................................................................................................................................................................4

1.1.TIKSLINĖS GRUPĖS IMTIS IR ATRANKA......................................................................................................................................4

1.2. TYRIMO INSTRUMENTAS.........................................................................................................................................................4

1.3. APKLAUSOS ATLIKIMO TECHNINĖ ATASKAITA.........................................................................................................................4

2. TYRIMO ATASKAITOS SANTRAUKA............................................................................................................................................................5

2.1. BENDRASIS BIBLIOTEKŲ IR JŲ TEIKIAMŲ PASLAUGŲ SUVOKIMAS, STEBIMI POKYČIAI...........................................................5

2.2. BIBLIOTEKOS PASLAUGŲ PRIEINAMUMAS, LANKYTOJAI, JŲ NAUDOJAMŲ PASLAUGŲ SPEKTRAS........................................5

2.3. INOVACIJOS IR NAUJAS TURINYS BIBLIOTEKOSE......................................................................................................................6

2.4. BIBLIOTEKOS SANTYKIS SU BENDRUOMENE, GEBĖJIMAS ĮŽVELGTI IR TENKINTI JOS POREIKIUS, SPRĘSTI PROBLEMAS........6

2.5. BIBLIOTEKOS SANTYKIS SU VIETOS VALDŽIA.............................................................................................................................7

2.6. PARTNERYSTĖ: SANTYKIS SU VERSLU, BENDRADARBIAVIMAS TARP BIBLIOTEKŲ...................................................................7

2.7. BIBLIOTEKŲ VYSTYMOSI IŠŠŪKIAI.............................................................................................................................................8

2.8. BIBLIOTEKŲ ATEITIES VIZIJOS, PLĖTROS GALIMYBĖS IR POTENCIALAS....................................................................................9

2.9. SUINTERESUOTŲ ASMENŲ TG: LIETUVOS BIBLIOTEKŲ SITUACIJOS APTARIMAS....................................................................9

2.10. „BIBLIOTEKOS PAŽANGAI 2“ PROJEKTO VERTINIMAS..........................................................................................................10

3. BENDRASIS BIBLIOTEKŲ IR JŲ TEIKIAMŲ PASLAUGŲ SUVOKIMAS, STEBIMI POKYČIAI (KRITERIJUS 1.1.)...........................................11

3.1. BIBLIOTEKOS SAMPRATA, ĮVAIZDIS IR JO POKYČIAI...............................................................................................................11

3.2. ŠIUOLAIKINĖS BIBLIOTEKOS MISIJA........................................................................................................................................12

3.3. EMOCINIS BIBLIOTEKOS POKYČIŲ VERTINIMAS.....................................................................................................................14

3.4. BIBLIOTEKOS DARBUOTOJŲ ĮVAIZDIS IR REIKALINGOS KOMPETENCIJOS..............................................................................14

4. BIBLIOTEKOS PASLAUGŲ PRIEINAMUMAS, LANKYTOJAI IR NAUDOJAMŲ PASLAUGŲ SPEKTRAS.......................................................16

4.1. LANKYTOJŲ SOCIALINĖS IR DEMOGRAFINĖS CHARAKTERISTIKOS (KRITERIJUS 1.2.) ............................................................16

4.2. LANKYTOJŲ SRAUTO IR LANKYMOSI DAŽNIO POKYČIAI (KRITERIJUS 2.1.).............................................................................17

4.3. LANKYTOJŲ NAUDOJAMŲ PASLAUGŲ SPEKTRAS (KRITERIJUS 2.3.) ......................................................................................17

5. INOVACIJOS IR NAUJAS TURINYS BIBLIOTEKOSE.....................................................................................................................................18

5.1. NAUJOS, SU IKT SUSIJUSIOS PASLAUGOS BIBLIOTEKOSE (KRITERIJUS 8.4.)...........................................................................18

5.2. PROJEKTŲ DALYVIŲ IKT ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI (KRITERIJUS 5.1.) ..............................................................................................19

5.3. IKT ĮGŪDŽIŲ PANAUDA UŽ BIBLIOTEKOS RIBŲ (KRITERIJUS 5.2.) ..........................................................................................19

5.4. PROJEKTŲ DALYVIAMS AKTUALIŲ GEBĖJIMŲ, KOMPETENCIJŲ STIPRINIMAS (KRITERIJUS 4.1.) ..........................................19

5.5. GAUNAMOS INFORMACIJOS NAUDA UŽ BIBLIOTEKOS RIBŲ (KRITERIJUS 4.2.) ....................................................................20

5.6. BIBLIOTEKININKŲ IKT NAUDOJIMO ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI (KRITERIJUS 5.2.) ............................................................................20

5.7. BIBLIOTEKININKŲ NAUDOJIMOSI IKT KONSULTAVIMO ĮGŪDŽIAI (KRITERIJUS 8.3.) .............................................................20

5.8. IŠAUGUSI DARBUOTOJŲ MOTYVACIJA NAUDOTI IKT (KRITERIJUS 8.5.) ................................................................................21

6. BIBLIOTEKOS SANTYKIS SU BENDRUOMENE, GEBĖJIMAS ĮŽVELGTI IR TENKINTI JOS POREIKIUS, SPRĘSTI PROBLEMAS.....................22

6.1. PROJEKTAI IR PASLAUGOS GRINDŽIAMOS BENDRUOMENĖS POREIKIŲ IR PROBLEMŲ ANALIZE (KRITERIJUS 3.1.)..............22

6.2. BIBLIOTEKININKŲ ĮGŪDŽIAI TIRTI VARTOTOJŲ POREIKIUS (KRITERIJUS 7.3.) ........................................................................24

6.3. NAUJOS BENDRUOMENĖS POREIKIUS ATITINKANČIOS PASLAUGOS (KRITERIJUS 3.2.) ........................................................25

6.4. SPECIFINĖMS TIKSLINĖMS GRUPĖMS SKIRTOS PASLAUGOS (KRITERIJUS 3.3.) .....................................................................25

6.5. LANKYTOJŲ NAUDOJIMASIS SUKURTOMIS PASLAUGOMIS (KRITERIJUS 3.4.) ......................................................................26

6.6. MECHANIZMAI, LEIDŽIANTYS ATOKIAU GYVENANTIEMS ŽMONĖMS GAUTI BIBLIOTEKOS PASLAUGAS (KRITERIJUS 6.2.)..27

6.7. [PAGERĖJĘ BIBLIOTEKININKŲ ĮGŪDŽIAI APTARNAUTI SPECIALIŲ POREIKIŲ TURINČIUS ASMENIS (KRITERIJUS 6.3.)...........28

6.8. POVEIKIO VERTINIMAS – NAUJA TĘSTINĖ VEIKLA BIBLIOTEKOSE (KRITERIJUS 7.1.) .............................................................29

6.9. BIBLIOTEKŲ DARBUOTOJŲ DOMĖJIMASIS LANKYTOJŲ NUOMONE (KRITERIJUS 7.2.) .........................................................29

7. BIBLIOTEKOS SANTYKIS SU VIETOS VALDŽIA...........................................................................................................................................29

3

7.1. VIETOS VALDŽIOS IR BIBLIOTEKŲ BENDRADARBIAVIMO NAUDA (KRITERIJUS 10.3.) ..........................................................29

7.2. VIETOS VALDŽIOS IR BIBLIOTEKŲ SANTYKIO VERTINIMAS....................................................................................................30

8. PARTNERYSTĖ: BIBLIOTEKŲ TARPUSAVIO BENDRADARBIAVIMAS, SANTYKIS SU VERSLU IR KITOMIS IŠORĖS ORGANIZACIJOMIS BEI

INSTITUCIJOMIS............................................................................................................................................................................................31

8.1. PARTNERYSTES INICIJUOJANTI ŠALIS (KRITERIJUS 10.5.) ......................................................................................................32

8.2. BIBLIOTEKŲ PARTNERIAI BENDRDARBIAVIMO NAUDA.........................................................................................................33

8.3. SANTYKIAI TARP BIBLIOTEKŲ..................................................................................................................................................34

9. BIBLIOTEKŲ VYSTYMOSI IŠŠŪKIAI............................................................................................................................................................35

9.1. FINANSINIAI IŠŠŪKIAI.............................................................................................................................................................35

9.1.1. MATERIALINĖ BAZĖ BIBLIOTEKOSE.....................................................................................................................36

9.1.2. PAPILDOMŲ FINANSINIŲ IŠTEKLIŲ, PARAMOS PAIEŠKA (KRITERIJAI 11.1. IR 11.2.) ..........................................36

9.1.3. PAPILDOMO FINANSAVIMO NEPASTOVUMAS...................................................................................................37

9.1.4 MAKRTO LYGMENS SPRENDIMŲ POREIKIS..........................................................................................................38

9.2. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ IŠŠŪKIAI.............................................................................................................................................38

9.2.1. DARBUOTOJŲ SKAIČIUS IR DARBO KRŪVIS.........................................................................................................39

9.2.2. MOTYVACIJOS STOKA..........................................................................................................................................40

9.2.3. BIBLIOTEKININKO PROFESIJOS PAKLAUSA..........................................................................................................41

9.2.4. KINTANTI BIBLIOTEKINIKO PROFESIJA.................................................................................................................41

9.3. ATSAKOMYBIŲ „PERKROVA“ BIBLIOTEKAI.............................................................................................................................42

9.4. BIBLIOTEKOS VIEŠINIMAS, ATSTOVAVIMAS IR ĮVAIZDŽIO KEITIMAS.....................................................................................42

9.4.1. ĮGŪDŽIŲ, DRĄSOS STOKA.....................................................................................................................................43

9.4.2. VIEŠINIMO STRATEGIJOS STOKA..........................................................................................................................43

9.5. PASIKEITĘS DARBO PROFILIS – NEPASIKEITĘ VEIKLOS ĮSTATAI..............................................................................................44

10. VIEŠŲJŲ BIBLIOTEKŲ ATEITIES VIZIJOS, PLĖTROS GALIMYBĖS IR POTENCIALAS (KRITERIJUS 1.3.).....................................................44

10.1. PASLAUGŲ ĮVAIROVĖS SVARBA............................................................................................................................................44

10.2. PASIKEITĘS BIBLIOTEKININKAS..............................................................................................................................................46

10.3. VIEŠOJI BIBLIOTEKA – AKTYVI SOCIALINĖ VEIKĖJA................................................................................................................46

10.4. BIBLIOTEKOS ĮVAIZDŽIO GERINIMAS....................................................................................................................................47

10.5. ĮTAKOS GRUPIŲ VIEŠŲJŲ BIBLIOTEKŲ ATEITIES VIZIJA.........................................................................................................47

10.6. BIBLIOTEKOS VADOŲ IR PERSONALO VIZIJŲ SKIRTIS...........................................................................................................47

11. SUINTERESUOTŲ ASMENŲ TG: LIETUVOS VIEŠŲJŲ BIBLIOTEKŲ SITUACIJOS APTARIMAS..................................................................48

12. “BP2” PROJEKTO VERTINIMAS...............................................................................................................................................................50

13. TYRIMO IŠVADOS, REZULTATŲ APIBENDRINIMAS................................................................................................................................52

4

1 . T Y R I M O M E T O D O L O G I J A

Tyrimo metu buvo naudotos du kokybinių tyrimų metodai:

Pusiau struktūruoti giluminiai interviu;

Fokusuotos grupinės diskusijos.

1.1.TIKSLINĖS GRUPĖS IMTIS IR ATRANKA

Tikslinės tyrimo grupės:

Viešųjų bibliotekų vadovai;

Į projektą įtraukti apskričių, centrinių viešųjų bibliotekų ir jų miesto bei kaimo filialų bibliotekininkai;

Projekte „Bibliotekos pažangai 2“ dalyvavę viešųjų bibliotekų partneriai (įstaigos, veikiančios švietimo ir

mokslo, kultūros, socialinėse, turizmo ir rekreacijos, sveikatos priežiūros srityse, taip pat nevyriausybinės

organizacijos, savivaldybių įstaigos bei verslo įmonės);

Suinteresuotų grupių atstovai, susiję su Lietuvos viešosiomis bibliotekomis ar projektu „Bibliotekos pažangai

2“ (atstovai iš Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos, Lietuvos bibliotekų draugijos, Lietuvos

savivaldybių asociacijos, Kultūros ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Informacinės visuomenės

plėtros komiteto).

Suinteresuotų grupių atstovų sąrašą bei teikiamus prioritetus pateikė perkančioji organizacija. Vykdant respondentų

atranką buvo naudotasi bibliotekininkų, bibliotekų vadovų, bei projekte dalyvavusių bibliotekų partnerių kontaktiniu

sąrašu, kuri pateikė Perkančioji organizacija.

1.2. TYRIMO INSTRUMENTAS

Atliekant apklausą buvo naudojami Paslaugų teikėjo pateikti bei Perkančiosios organizacijos patvirtinti standartizuoti

diskusijų scenarijai (instrumentas Nr.8).

1.3. APKLAUSOS ATLIKIMO TECHNINĖ ATASKAITA

Iš viso tyrimo metu atlikta:

1 fokusuota grupinė diskusija su bibliotekų vadovais Vilniuje (viso dalyvavo 10 bibliotekų vadovų);

4 fokusuotos grupinės diskusijos su į projektą įtrauktais bibliotekininkais: 2 Klaipėdoje (miesto ir kaimo

bibliotekininkai), 1 Kaune ir 1 Šiauliuose (iš viso dalyvavo 40 bibliotekininkų);

18 pusiau struktūruotų pagilintų interviu su projekte dalyvavusiais bibliotekų partneriais (atlikti gyvai įvairios

Lietuvos vietose bei telefonu;

7 pusiau struktūruoti pagilinti interviu su suinteresuotų grupių atstovais (atlikti gyvai Vilniuje bei telefonu).

5

2 . T Y R I M O A T A S K A I T O S S A N T R A U K A

Ši ataskaita skirta „Bibliotekos Pažangai 2“ kontekste vykdyto bibliotekų kokybinio tyrimo rezultatų pristatymui.

Ataskaitoje pristatoma projekte dalyvavusių bibliotekų vadovų, darbuotojų, projektų išorės partnerių ir suinteresuotų

grupių atstovų viešųjų bibliotekų veiklos ir jos pokyčių vertinimas. Tyrimo metu kelti klausimai leidžia ne tik įvertinti

„Bibliotekos pažangai 2“ projekto poveikį, įvardinti kilusius iššūkius, įžvelgti ateities perspektyvas, bet ir plačiai

analizuoti Lietuvos viešųjų bibliotekų kaitą, ateities vizijas, iššūkius ir perspektyvas.

2.1. BENDRASIS BIBLIOTEKŲ IR JŲ TEIKIAMŲ PASLAUGŲ SUVOKIMAS, STEBIMI POKYČIAI

Visos tyrimo dalyvių grupės – vadovai, darbuotojai, partneriai, suinteresuoti asmenys – pabrėžia viešosios bibliotekos

kaitą. Bibliotekos pokyčiai pirmiausiai yra siejami su informacinių technologijų integracija į bibliotekas, kuri užtikrino

reikiamą bazę plėsti siūlomų paslaugų spektrą. Tad patys bibliotekos vadovai ir personalas biblioteką suvokia kaip

dinamišką, įvairialypę įstaigą, kurios teikiamos paslaugos apima informacinę, kultūrinę, šviečiamąją-edukacinę,

socialinę-visuomeninę sritis. Bibliotekų išoriniai partneriai taip pat perėmė šį bibliotekos paslaugų suvokimą, nors iki

tiesioginio darbo su bibliotekomis jas daugiausiai teigė įsivaizdavę kaip išimtinai tik į skaitymą orientuotas įstaigas.

Pasak bibliotekų darbuotojų, nors visuomenėje vyrauja bibliotekos, kaip knygų išdavimo vietos, stereotipas, būtent

tiesioginis kontaktas su biblioteka keičia lankytojų turimą įsivaizdavimą, o nauji lankytojai neretai lieka nustebinti

bibliotekos teikiamų paslaugų įvairovės.

Viešosios bibliotekos, siekdamos pritraukti įvairių socialinių grupių lankytojus, nuolatos plečia savo veiklos sritis.

Šiuolaikinės bibliotekos misija apima informacijos centro, kultūros sklaidos, edukacijos, inovacijų populiarinimo ir

bendruomenės centro funkcijas. Nestandartinės, nuo informacinės nutolusios, funkcijos yra itin svarbios mažesnėse

gyvenvietėse, kur biblioteka tampa pagrindiniu kultūros ir bendruomenės židiniu. Neišvengiamai, keičiantis bibliotekai,

privalo keistis ir pats bibliotekininkas, kadangi tradicinės bibliotekininko kompetencijos nebėra pakankamos. Pasak

bibliotekų vadovų apsiskaitymas ir bibliotekos fondo išmanymas yra būtina bibliotekininko kompetencija, bet taip pat

svarbus ir jo iniciatyvumas, inovatyvumas, organizuotumas, gebėjimas nuolatos mokytis ir žinias perduoti kitiems.

Pasak darbuotojų, nors vyksta sparti bibliotekininko pareigybių ir kompetencijų kaita, jų įvaizdis visuomenėje kinta

labai pamažu. Taip pat ir išoriniai partneriai pastebėjo, kad iki tiesioginio darbo su bibliotekininkais jų darbą patys

daugiau siejo tik su knygų skaitymu ir jų išdavimu.

Svarbu pastebėti, kad vykstantys bibliotekos pokyčiai vertinami nevienareikšmiškai. Bibliotekos modernėjimas ir

paslaugų spektro plėtimas, siekiant tenkinti visuomenės poreikius, vienų matoma kaip sveikintinas procesas, tuo tarpu

dalis tyrimo dalyvių, daugiausiai patys bibliotekininkai, išreiškė nuogąstavimus dėl, jų manymu, bibliotekos pagrindinės

misijos – skaitymo, pasitraukimo į antrąjį planą.

2.2. BIBLIOTEKOS PASLAUGŲ PRIEINAMUMAS, LANKYTOJAI, JŲ NAUDOJAMŲ PASLAUGŲ SPEKTRAS

Viešosios bibliotekos teigia siekiančios būti prieinamos visiems bendruomenės nariams be išimties. Vis dėlto,

pagrindinę bibliotekų lankytojų grupę vis dar sudaro vyresnio amžiaus žmonės, senjorai ir vaikai. Tad vienas bibliotekų

iššūkių – pritraukti paauglius ir vidutinio amžiaus žmones. Apskritai, bibliotekos džiaugiasi, kad per renginius ir naujas

paslaugas pavyksta pritraukti naujų lankytojų ir net gyventojų skaičiui šalyje mažėjant – bibliotekų lankytojų skaičius

auga. Visgi, lankytojų gausėjimas turi ribas – mažesnių gyvenviečių bibliotekų darbuotojai teigia to nejaučiantys.

6

Lankytojai naudojasi visomis bibliotekos teikiamomis paslaugomis, bet skiriasi jų aktualumas lankytojų grupėse –

vyresnio amžiaus lankytojai pirmiausia vertina knygas, periodiką ir bendravimui tinkamą atmosferą; kaimo vietovėse

itin aktuali viešoji interneto prieiga; vaikams ir jaunimui labiau aktualūs edukaciniai užsiėmimai, su IKT susiję veiklos.

Vis dėlto, bibliotekos vadovų nuomone, nėra bibliotekose paslaugos, kuri neturėtų savo vartotojo.

2.3. INOVACIJOS IR NAUJAS TURINYS BIBLIOTEKOSE

IKT paslaugų spektras viešosiose bibliotekose šiai dienai siekia nuo interneto viešosios prieigos suteikimo iki 3D

spausdintuvų, robotikos užsiėmimų, tad ir IKT paslaugų teikiama nauda lankytojams yra labiau įvairiapusė. Vieniems,

bibliotekoje įgijus naudojimosi technologijomis pradmenis, atsiveria naujos bendravimo galimybės, didėja gyventojų

užimtumas, integracija. Darbuotojai pastebi, kad bazinių įgūdžių mokymai dažniausiai nukreipti į senjorus, bet vis dar į

juos atvyksta jaunų, iki 30 m. amžiaus žmonių. IKT bibliotekose neapsiriboja tik baziniais mokymais, todėl lankytojai

dalyvaudami kompiuterinės grafikos, programavimo ir pan. mokymuose gerina savo įgūdžius ir plečia turimas

kompetencijas, paklausias darbo rinkoje. Supažindinimas su naujausiomis technologijos, galimybės jas išbandyti taip

pat atlieka inovacijų sklaidos ir pramogines funkcijas.

Kompiuteris ir IKT bendrąja prasme bibliotekininkams jau tapo neatsiejama darbo priemonė, be kurios jie

neįsivaizduoja savo kasdienybės. Nuolatinis domėjimasis, mokymasis ir kvalifikacijos kėlimas IKT srityje suvokiamas

kaip privalomas, siekiant kokybiškai suteikti visas bibliotekos siūlomas paslaugas ir plėsti jų spektrą. Patys

bibliotekininkai savo naudojimosi IKT konsultavimo įgūdžius šiai dienai vertina kaip gan stiprius, pakankamus

konsultuoti pradedantįjį ar vidutinius gebėjimus turintį vartotoją. Vis dėlto, tiek darbuotojų, tiek išorės partnerių

pastebima, kad prisitaikymas prie nuolatinių IKT inovacijų tampa iššūkiu vyresnio amžiaus personalui.

2.4. BIBLIOTEKOS SANTYKIS SU BENDRUOMENE, GEBĖJIMAS ĮŽVELGTI IR TENKINTI JOS POREIKIUS,

SPRĘSTI PROBLEMAS

Prisitaikymas prie bendruomenės poreikių bibliotekos darbuotojų ir savivaldybės atstovų yra vienareikšmiškai

vertinamas kaip pagrindinis bibliotekos darbo principas. Biblioteka matoma ne kaip pasyvi, lankytojus priimanti įstaiga,

tačiau kaip orientuota į bendruomenės narių gyvenimo kokybės gerinimą veikėja. Viešųjų bibliotekų vadovai ir

personalas teigia sprendžiančios tokias bendruomenėse iškylančias problemas kaip laisvalaikio užimtumas, socialinė

atskirtis, technologinis neraštingumas, nedarbas. Bibliotekos darbuotojos teigia neretai netgi perimančios ir kitų

institucijų funkcijas, padėdamos menkai informuotiems gyventojams susimokėti mokesčius, deklaruoti pajamas,

ieškoti darbo ir pan.

Bibliotekos paslaugas siekiama nukreipti į tų problemų sprendimą, kurios suprantamos kaip aktualiausios

gyvenvietėje. Visgi, naujos paslaugos ne visada gimsta iš patikimų gyventojų apklausų rezultatų. Darbuotojai teigia,

kad nors vykdė tyrimus ir dalis bibliotekų jų pagrindu kūrė naujas paslaugas, jei vis dar jaučia kompetencijų stoką,

nemano galintys savarankiškai įvertinti kokie poreikiai bendruomenėje yra reikšmingiausi ir kaip juos tinkamai atliepti.

Dalis projektų idėjų taip pat gimė iš iniciatorių asmeninių interesų arba individualaus supratimo, dalis – iš neformalaus

bendravimo su lankytojais.

Pastebima, kad lankytojų naudojimasis projekto metu sukurtomis paslaugomis yra aktyvesnis centrinėse bibliotekose,

o filialai lieka mažiau įsitraukę. Nemažai susidomėjimo sulaukia ir virtualiai organizuojamos veiklos, pavyzdžiui paskaitų

7

transliacijos internete. Bibliotekininkai akcentuoja, jog bendrai lankytojų naudojimasis paslaugomis ir aktyvumas

tiesiogiai priklauso nuo pačių darbuotojų gebėjimo išsiaiškinti kiekvieno lankytojo poreikius, pasiūlyti jam aktualias

veiklas, asmeniškai paskatinti įsitraukti, naudotis siūlomomis paslaugomis

Nors yra dedamos pastangos didinti įsitraukimą kuriant paslaugas prieinamas specifinių poreikių lankytojams, bet ne

visos bibliotekos yra atviros. Viena vertus, kai kurias jų riboja fizinė erdvė – pats bibliotekos pastatas nepritaikytas

lankytojams su judėjimo negalia. Taip pat, darbuotojai jaučiasi neužtikrintai susidūrę su specifinių poreikių turinčiais

lankytojais, nežino kaip bendrauti su psichinę, klausos ar kitą negalią turinčiais asmenimis, kyla konfliktinės situacijos

su asocialiais lankytojais, kurių buvimas, darbuotojų nuomone, yra nemalonus kitiems lankytojams.

2.5. BIBLIOTEKOS SANTYKIS SU VIETOS VALDŽIA

Nors vietos valdžios atstovų deklaruojamas požiūris į bibliotekas yra itin palankus, vertinama jų vykdomo darbo svarba

bendruomenėje, bet patys bibliotekininkai tai jaučia ne visada. Aptariant bibliotekų ir vietos valdžios santykius

išryškėja dveji santykių modeliai: vieni bibliotekų vadovai teigė neturintys kuo pasiskųsti – vietos valdžia labai palaiko

ir atliepia finansinius bibliotekos poreikius, įtraukia bibliotekininkus į aktualių klausimų sprendimą, o kiti priešingai –

bendrauja tik formaliai ir kiekvieną kreipimąsi į vietos valdžią mato kaip keliantį stresą. Šiuo atveju, tyrimo dalyviai

teigia, kad geranoriškas bendravimas retai tampa realiais darbais, o dėmesys bibliotekoms yra itin „sezoniškas“ ir

padidėja prieš rinkimus. Remiantis tyrimo dalyvių nuomone ir patirtimi, bibliotekos ir vietos valdžios santykis gali būti

apibrėžiamas kaip grįstas pavaldumu – biblioteka yra viena iš vietos valdžiai pavaldžių ir nuo jos priklausomų įstaigų, o

ne lygiavertė partnerė, prisidedanti prie vietos valdžios strateginių tikslų. Kokia situacija – glaudaus bendradarbiavimo

ar pavaldumo – susiklosto priklauso ir nuo konkrečių asmenybių tarpusavio santykio, tiek bibliotekos vadovybėje, tiek

vietos valdininkų tarpe.

2.6. PARTNERYSTĖ: SANTYKIS SU VERSLU, BENDRADARBIAVIMAS TARP BIBLIOTEKŲ

Dažniausiai partnerystės santykiai užsimezga tarp pačių bibliotekų ir švietimo, kultūros, mokslo įstaigų bei kultūros,

laisvalaikio srityse veikiančių NVO, o partnerystės su verslu kol kas yra gana fragmentiška. Tyrimo duomenys

atskleidžia, kad jaučiama takoskyra tarp to, kaip suprantamas bendradarbiavimas su socialinėje srityje veikiančiomis

valstybinėmis ar ne pelno siekiančiomis organizacijomis ir verslu. Pirmu atveju, bibliotekos jaučiasi lygiavertės,

manoma, kad abi pusės gauna naudą, o bendradarbiavimą su verslu dažna biblioteka supranta kaip paramos prašymą.

BP2 projekto rėmuose, bibliotekos sugebėjusios užmegzti lygiavertę partnerystę su verslu pripažįsta, jog tai buvo gera,

sveika ir naudinga abiem pusėms praktika. Tačiau daugeliui bibliotekų kol kas trūksta gebėjimo parodyti save, atskleisti

verslui iš partnerystės su biblioteka teikiamą naudą. Taip pat sėkmingas partnerystes inicijuoti trukdo viešosios

bibliotekos ir verslo subjektyviai suvokiamas nesuderinamumas, manoma, kad bibliotekos biurokratija nėra pritaikoma

prie dinamiškos verslo aplinkos.

Tiek projektų išoriniai partneriai, tiek bibliotekų atstovai sutinka, kad bendradarbiavimą dažniausiai inicijuoja pačios

bibliotekos, rečiau - projektas yra tęstinio bendradarbiavimo produktas. Būtina pastebėti, kad socialinėje srityje

veikiančias organizacijas ir verslą į partnerystes pritraukia skirtingi motyvai. Pirmuosius su biblioteka sieja artima

misija, vizija, veiklos kryptys, siekis prisidėti prie visuomenės, ypač jaunosios kartos, ugdymo. Taip pat itin patraukli

bibliotekų materialinė bazė, kurios pritrūksta kitoms institucijoms ir organizacijoms. Kartu minimas ir veiklos

populiarinimo, viešinimo aspektas. Tuo tarpu verslas tokios aiškios naudos partnerystėje neįžvelgia, tad pagrindinis

8

motyvas įvardijamas verslo socialinė atsakomybė. Dalį motyvuoja galima materialinė nauda kartu kuriant produktą,

dalį - galimybė pasinaudoti biblioteka kaip platforma savo produktų testavimui. Kaip pagrindinę BP2 projekto naudą jų

organizacijoms, partneriai išskiria sukurtą naują paslaugą/produktą ir dalinimąsi žiniomis.

Viešosios bibliotekos į ateities partnerysčių galimybes žiūri pozityviai ir palankiai, bet išorės partneriai teigia, kad šiuo

atžvilgiu pirmiausiai lauktų bibliotekos iniciatyvumo. Taip pat, kol kas sudėtinga vertinti bibliotekų ir kitų kultūros

įstaigų tarpusavio bendradarbiavimą, kadangi šiame lauke jaučiama stipri konkurencija dėl valstybinio finansavimo ir

dėl to linkstama užsisklęsti. Santykiai tarp pačių bibliotekų pakankamai komplikuoti ir dėl to, jog jaučiamas nemenkas

tarpusavio atotrūkis tiek materialinės bazės, tiek žmogiškųjų ištekliu klausimu. Tačiau, nors BP2 projekto pradžioje taip

bibliotekų tarpe buvo jaučiamas užsisklendimas ir tyli konkurencija, eigoje šis projektas paskatino bibliotekų poreikį

bendradarbiauti ir šiuo metu bibliotekos personalo, vadovų tarpe deklaruojamas kryptingo ir glaudaus viešųjų

bibliotekų vystymosi aktualumas.

2.7. BIBLIOTEKŲ VYSTYMOSI IŠŠŪKIAI

Tyrimo metu fiksuoti įvairūs iššūkiai, su kuriais susiduria bibliotekų vystymasis, tačiau visus juos jungianti ašis -

finansinių išteklių stoka. Tai pagrindinis iššūkis bibliotekai, apimantis finansinių išteklių stoką materialinei bei fizinei

bazei, žmogiškiesiems resursams, veiklų viešinimui bei bibliotekos įvaizdžio pokyčiams bendruomenės ir visos

visuomenės mastu.

Kalbant apie materialinę bazę, visos bibliotekos iškelia spartų IKT inventoriaus dėvėjimosi klausimą: siekiant neatsilikti

nuo lankytojų lūkesčių technika turi būti nuolatos atnaujinama, tačiau tam trūksta finansų. Taip pat, kai kurios

bibliotekos vis dar susiduria su pačiomis fundamentaliausiomis problemomis - pavyzdžiui, negali plėsti paslaugų dėl

fiziškai per mažų patalpų arba sunkiai randa lėšų knygų fondo atnaujinimui.

Finansinių resursų trūkumas taip pat tampa kliūtimi pilnavertiškai formuoti ir pritraukti šiuolaikinei bibliotekai

reikalingą personalą, iš kurio tikimasi plačių kompetencijų, iniciatyvumo, kūrybiškumo. Tuo tarpu menki atlyginimai ir

atlygio už papildomą darbą nebuvimas slopina darbuotojų motyvaciją, tampa sudėtinga prisitraukti tinkamus, aukštos

kvalifikacijos specialistus, jaunus darbuotojus, auga esamų darbuotojų darbo krūvis, tenka susidurti su netolygiu jo

paskirstymu.

Personalo problematika reikšmingai skiriasi miestų ir kaimų bibliotekose. Mažosios bibliotekos skundžiasi, jog yra

priverstos tenkintis bet kokia kandidatūra, naujas personalas dažnai keičiasi, neprisitaiko prie nemenko darbo krūvio.

Didesnių miestų bibliotekų padėtis yra palankesnė, bet net ir stipriausios bibliotekos negali pritraukti visų reikiamų,

pavyzdžiui, IT specialistų, neturėdamos galimybių jiems pasiūlyti konkurencingo atlygio už darbą.

Daugumai bibliotekų vis dar gana sudėtinga sutelkti vieningas, patvarias komandas ir įtikinti darbuotojus projektinės

veiklos nauda, motyvuoti dirbti kitokius nei kasdienius darbus, procesai nukenčia nuo vidinės komunikacijos stokos,

neefektyvumo. Vienas esminių iniciatyvos stokos variklių – tikėjimo pokyčiais stoka bei atgyvenęs požiūris į pačią

biblioteką. Bibliotekos darbuotojų nuomone, ši problema ypač opi tarp ilgalaikę darbo patirtį turinčių darbuotojų,

kuriems sunkiau prisitaikyti prie vykstančių pokyčių, neatsilikti nuo naujausių, su IKT paslaugų teikimu susijusių,

reikalingų kompetencijų.

Bibliotekų pokyčiams itin reikšmingas vadovo vaidmuo. Tyrimo dalyviai atkreipė dėmesį, kad ne visi vadovai yra

pakankamai įsitraukę į bibliotekos gyvenimą, atstovaujantys ir ginantys jos interesus bei skatinantys nuolatinį

9

visokeriopą tobulėjimą – tiek įsisavinant įvairias technologines inovacijas, tiek keliant personalo kvalifikaciją.

Vadovams taip pat pritrūksta iniciatyvos, komandinės dvasios, gebėjimo perduoti žinias, teisingai paskirstyti darbus.

Dažnai darbai bibliotekininkams „numetami“ ne itin atsakingai, nesigilinant į jų darbo krūvį, trūksta noro ieškoti

alternatyvių sprendimų.

Kita medalio pusė esamoje situacijoje – bibliotekininkų įgūdžių stoka kokybiškai papildomo finansavimo paieškai.

Atsidūrę sau nestandartinėje pozicijoje, bibliotekininkai pritrūksta gebėjimų argumentuotai teikti pasiūlymus, ieškoti

partnerių. Dėl finansavimo reikia pakovoti, pagrįsti savo poreikius, o bibliotekos darbuotojams, savivaldybės atstovų

nuomone, kartais trūksta aktyvumo šioje srityje.

Nuolatinės papildomo finansavimo paieškos ir pajamos, gaunamos iš vykdomos projektinės veiklos ir bibliotekų

vadovams atrodo pernelyg nepastovios ir bet kada galinčios išsekti. Todėl nepakankamą finansavimą bibliotekų

vadovai įvardina kaip valstybinio lygio problemą. Nepakankamas valstybinis finansavimas susijęs ir su tuo, kad

bibliotekos funkcijos yra išsiplėtę į edukacinę ir socialinę sritis, bet skirstant biudžetą viešosios bibliotekos pretenduoja

tik į kultūros srities dalį.

Galiausiai, finansinių lėšų trūkumas laikomas ir nekokybiško bibliotekų veiklų viešinimo ir įvaizdžio formavimo

priežastimi. Bibliotekos neužtektinai viešina informaciją apie teikiamas paslaugas, vykstančius užsiėmimus, projektus,

todėl visuomenė nėra pakankamai informuota apie bibliotekoje vykstančius pokyčius. Bibliotekos neturi parengusios

viešinimo strategijų, o informacijos sklaida priklauso nuo pačių darbuotojų požiūrio ir asmeninės iniciatyvos.

Finansinių resursų trūkumo neigiama įtaka žmogiškiesiems resursams „įsuka“ bibliotekas į probleminį ciklą: finansų

trūkumas lemia specialistų ir esamų darbuotojų motyvacijos mokytis stoką, todėl per mažai dėmesio skiriama pasiektų

veiklos rezultatų, bibliotekos pokyčių viešinimui - atitinkamai nesikeičia visuomenės požiūris į bibliotekas ir galiausiai,

vėlgi, nepritraukiamas papildomas, didesnis finansavimas

2.8. BIBLIOTEKŲ ATEITIES VIZIJOS, PLĖTROS GALIMYBĖS IR POTENCIALAS

Viešųjų bibliotekų vadovų nuomone bibliotekos turi toliau sistemingai tęsti pradėtus darbus – nuolatos atsinaujinti

techninę bazę ir būti IKT naujovių nešėja, stiprėti kaip kultūrinis centras, plėsti edukacines, neformalaus ugdymo

paslaugas ir tapti bendruomenės centru, pritraukiančiu visas gyventojų socialines grupes. Ypatingas dėmesys skiriamas

jaunimo, paauglių pritraukimui į bibliotekas, kurie šiuo metu sudaro mažiausią lankytojų dalį. Siekiant sukurti kuo

įvairesnių kokybiškų paslaugų savo lankytojams, bibliotekų vadovai ir partneriai svarsto savanorių pritraukimo į

bibliotekas galimybes. Be to, pabrėžiama viešųjų ryšių svarba ir būtinybė keisti bibliotekos įvaizdį visuomenėje.

Vadovai deda viltis ir į naujus bibliotekininkus, tikimasi jų iniciatyvumo.

Atkreiptinas dėmesys, kad mąstant apie viešųjų bibliotekų stiprėjimą nacionaliniu lygmeniu ypatingai reikalingas

sistemingas patirties valdymas ir dalinimasis visame Lietuvos bibliotekų tinkle. Vadovai norėtų vieningos bibliotekų

plėtros ir tikimasi, kad šios iniciatyvos imsis Nacionalinė biblioteka, kuri turėtų išlikti pavyzdžiu ir mokytoja visoms

likusioms bibliotekoms.

2.9. SUINTERESUOTŲ ASMENŲ TG: LIETUVOS BIBLIOTEKŲ SITUACIJOS APTARIMAS

Prieš įvardindami problemines sritis, ekspertai visų pirma akcentuoja bibliotekų tobulėjimą, modernėjimą, naujų

paslaugų spektro plėtimą. Pastebima, kad bibliotekos aktyviai siekia įsitraukti į neformaliojo ugdymo sritį. Kaip

10

svarbiausios bibliotekos savybės įvardijamos atvirumas visiems ir gebėjimas suburti skirtingas socialines grupes. Šios

savybės sudaro prielaidas bibliotekai tapti bendruomenės centru, o tai ypač aktualu Lietuvos regionuose. Vis dėlto,

ekspertai pastebi, jog šiai dienai viena esminių Lietuvos viešųjų bibliotekų problemų – atskirtis tarp „stiprių“ ir „silpnų“

bibliotekų. Kuomet didžiosios, centrinės bibliotekos sparčiai keičiasi, plečia teikiamų paslaugų spektrą ir pritraukia vis

daugiau lankytojų, mažųjų bibliotekų, filialų darbuotojai labiau akcentuoja išaugusį darbo krūvį nei bibliotekai kuriamą

projektinės veiklos naudą. Dar viena gana ryški Lietuvos viešųjų bibliotekų silpnybė – negebėjimas patraukliai pristatyti

biblioteką ir jos paslaugas, elementarus veiklos viešinimo, trūkumas, pasitikėjimo savimi stoka.

2.10. „BIBLIOTEKOS PAŽANGAI 2“ PROJEKTO VERTINIMAS

Projektas „Bibliotekų pažangai 2“ tyrimo dalyvių suvokiamas kaip skirtas skatinti bibliotekų savarankišką veiklumą, taip

įgalinant jas pačias save atstovauti, stiprinti, plėtoti veiklas, kurti naujas paslaugas. Kaip pagrindinė tiesioginė naudos

gavėja įvardijama vietos bendruomenė, gyventojai, kurie šiai dienai gali naudotis naujai sukurtomis paslaugomis.

Bibliotekų kontekste išskiriamas projekto rezultatas – gerosios praktikos pavyzdžių kūrimas, kuris skatina sveiką

bibliotekų tarpusavio konkurenciją, tačiau kartu ir skatina poreikį kryptingai dirbti kartu, dalintis patirtimi.

Ekspertų nuomone, šis projektas taip pat sudarė sąlygas pažvelgti į bibliotekų vidinę sveikatą per jos personalo

veiklumo, noro tobulėti, kelti savo kvalifikacijas, prizmę. Projekto rėmuose teko suvokti, jog bibliotekose, kaip ir

didžiojoje dalyje Lietuvos švietimo ir kultūros įstaigų, vis dar egzistuoja gana daug sustabarėjimo, formalaus darbo,

neveiklumo apraiškų. Taip pat atsiskleidė bibliotekų pajėgumų (materialinės bazės ir personalo aspektais)

netolygumas.

Vis dėlto, tyrimo dalyviai sutinka, kad „Bibliotekos pažangai 2” dėka bibliotekos pagyvėjo, tapo atviresnės, pamažu

pradėta tolti nuo stereotipinio bibliotekos įvaizdžio.

11

3 . B E N D R A S I S B I B L I O T E K Ų I R J Ų T E I K I A M Ų P A S L A U G Ų S U V O K I M A S , S T E B I M I P O K Y Č I A I ( K R I T E R I J U S 1 . 1 . )

Pirmiausiai pokalbių su bibliotekos darbuotojais, vadovais, savivaldybių atstovais bei išorės partneriais metu buvo

siekiama suprasti, kaip yra vertinamos bibliotekos kaip institucijos, kokie pokyčiai pastebimi jų realioje veikloje bei

įvaizdyje asmeniškai ir platesniame – bendruomenės, visuomenės lygmenyje.

3.1. BIBLIOTEKOS SAMPRATA, ĮVAIZDIS IR JO POKYČIAI

Kalbant apie bibliotekos įvaizdį ir jo pokyčius per pastaruosius metus, tyrimo dalyvių nuomone, esminiai bibliotekos

virsmo iš tradicinės į modernią, šiuolaikinę procesai prasidėjo šiek tiek anksčiau - kartu su bibliotekų aprūpinimu

bazine kompiuterine įranga, VIP. Nors informacinių technologijų integracija į bibliotekos veiklą laikoma pagrindinių

pokyčių atskaitos tašku, šiai dienai biblioteka kaip institucija vis dar keičiasi – ji tampa dinamiška, įvairialype viešąja

įstaiga, siekiančia savo vartotojams pasiūlyti platų paslaugų spektrą.

Tyrimo dalyvių nuomone, šiuolaikinė biblioteka yra nemažai pažengusi nuo tradicinės bibliotekos sampratos, kuri

pagrinde siejama su standartinių informacijos šaltinių (knygų, periodikos, įvairių archyvų) saugojimu ir administravimu.

Nors informacijos saugojimas ir jos sklaida išlieka reikšminga bibliotekos funkcija, o literatūrinė veiklos kryptis

vertinama kaip ją iš kitų įstaigų išskiriantis momentas, šiai dienai biblioteka – ne tik įvairūs skaitiniai. Šiuolaikinės

bibliotekos misija, atliekamos funkcijos ir teikiamos paslaugos yra labiau kompleksinio pobūdžio, apimančios tiek

informacinę, kultūrinę, tiek ir šviečiamąją-edukacinę bei socialinę-visuomeninę sritis. Šiuolaikinė biblioteka –

siekianti užtikrinti lygiavertį kokybiškos informacijos prieinamumą, saugoti bei puoselėti kultūrą, plėsti lankytojų

akiratį, suteikti mokymosi galimybes, kurti palankią erdvę įvairių socialinių grupių integracijai, visos bendruomenės

susitelkimui. Lygiagrečiai akcentuojamas bibliotekos, kaip inovacijų nešėjos vaidmuo – ji tampa įsisąmoninama kaip

terpė, kurioje susipažįstama su įvairiomis technologijomis ir programine įranga, įgyjami ir lavinami naudojimosi

informacinėmis technologijomis įgūdžiai.

Tyrimo dalyvių nuomone, biblioteka taip pat deda pastangas savo veiklą orientuoti į bendruomenę ir jos poreikius,

taip prisidėdama prie įvairių socialinių problemų, tokių kaip užimtumas, susvetimėjimas, socialinė atskirtis,

sprendimo. Sukurtos laisvalaikio erdvės, organizuojami renginiai suteikia galimybę susipažinti ir pabendrauti,

turiningai leisti laisvą laiką, vieša interneto prieiga – palaikyti ryšį su užsienyje gyvenančiais artimaisiais, pasinaudoti

elektroninėmis paslaugomis, o įvairūs edukaciniai užsiėmimai įgalina mokytis, įgyti naujų žinių ir gebėjimų bei juos

pritaikyti už bibliotekos ribų – ieškant darbo, kuriant savo verslą ir pan. Šiuolaikinė biblioteka – siekianti kiekvienam

suteikti galimybę lavintis, tobulėti ir lengviau integruotis bendruomenėje. Tyrimo dalyvių nuomone, moderni

biblioteka – nebe knygų saugykla, tai - daugialypių paslaugų teikėja, informacijos, kultūros, švietimo, inovacijų ir

bendruomenės centras.

Su bibliotekų partneriais kalbant apie asmeniškai pastebimus bibliotekos pokyčius, didžioji dalis teigė, jog buvo išties

nustebinti kaip bibliotekų reali veikla ir paslaugų įvairovė nutolusi nuo jų turėto „knygų išdavimo-surinkimo“

įsivaizdavimo:

„aš kitokią viziją visą laiką turėdavau bibliotekos. Atvažiavusi dirbti į Prienus supratau, kad ta biblioteka yra

kaip informacinis centras. Čia nėra taip, kad ateini ir knygą paskaitai - jie prisigalvoja projektų, paskaitų,

vakaronių. Toks šviesulių centras, ne kitaip.“

12

„pradėjus kartu dirbti požiūris pasikeitė, prieš tai biblioteka atrodė tiesiog knygų surinkimo ir išdavimo vieta,

o dabar per tą projektą ją pamačiau kaip vaikų ugdymo, užimtumo, bendruomenės susibūrimo vietą. Prieš

metus laiko būčiau taip neapibūdinęs. Ai ką čia, biblioteka išduoti knygas, surinkti knygas. Va ir viskas.“

„kol nebuvau bibliotekoj Utenos, tai mano galvoj biblioteka buvo senos bobutės, senos knygos, tokia vieta

sovietinių laikų. O kai atvažiavau, likau apšalęs gerąja prasme, nes koncepcija visiškai pasikeitus, biblioteka

yra ne tik knygų saugykla, bet ir technologijos naujos, erdvės laisvalaikio“

Bibliotekos darbuotojai pastebi, jog ir lankytojų tarpe dažnai tenka susidurti su nuostaba bibliotekos pokyčių

atžvilgiu, daugelis dar nėra susipažinę su visomis bibliotekos teikiamomis paslaugomis.

„dar labai daug nuostabos – „o, jūs ir šitą dar galite.” Pamažu į mus pradeda žiūrėti kaip į naujovių nešėjus,

sako: „mes ateinam, jūs vis kažkuo mus nustebinat.“

„žmonės stebisi, kad pas mus viską galima rasti ir daryti.“

Vis dėlto, požiūrio į biblioteką pokyčius visuomenės lygmeniu tyrimo dalyviai vertina skeptiškai – vis dar dažnai

susiduriama su atgyvenusiu, stereotipiniu požiūriu į biblioteką. Vienareikšmiškai sutinkama, kad bibliotekos

vertinimas tiesiogiai priklauso nuo lankymosi bibliotekoje faktoriaus – natūralu, kad su bibliotekos paslaugomis

nesusiduriantis asmuo greičiausiai laikosi stereotipinio įsitikinimo apie lentynose dulkstančias knygas ir nieko

neveikiančias pagyvenusio amžiaus bibliotekininkes. Kalbant apie bibliotekos įvaizdį su vadovais ir bibliotekininkais,

dauguma teigė, jog biblioteka visuomenėje vis dar pagrinde suvokiama kaip knygų išdavimo vieta, nors tai daugiau yra

„susiformavę stereotipai - taip gali sakyti žmogus, kuris niekad neateina į biblioteką, nedalyvauja jokioje veikloje.“

„požiūris į mus priklauso nuo to, kokia yra mūsų visuomenė, o ji irgi yra labai marga - dalis Lietuvos gyventojų,

kuriems 24 valandos ar TV pagalba yra pagrindinės laidos, kurias jie žiūri, jiems vienodai kas aplinkui vyksta,

jie net rinkimuose nedalyvauja. Tokie žmonės tikrai nežino nieko apie bibliotekas“

Savivaldybių atstovai, kalbėdami apie pokyčius bibliotekos veikloje, akcentavo pastebimą glaudesnio ryšio su

bendruomene ir edukacinės krypties svarbą bibliotekose:

„bibliotekos funkcijos dabar kitokios, pabrėžti noriu. Jos daugiau dirba su bendruomenėmis, dirba su

edukacija. Anksčiau tik atėjai skaityti knygų.“

„kažkaip bibliotekos tapo bendruomenių susibūrimo centrai.“

3.2. ŠIUOLAIKINĖS BIBLIOTEKOS MISIJA

Apibendrinant tyrimo dalyvių išsakytas mintis apie šiuolaikinės bibliotekos atliekamas funkcijas ir misiją, galima išskirti

šiuos bibliotekos vaidmenis:

Biblioteka kaip informacijos centras

Tyrimo dalyvių nuomone, bibliotekos stiprioji pusė ir visų teikiamų paslaugų pamatas – gausi informacinė bazė ir

darbuotojų gebėjimas su ja dirbti. Patys bibliotekininkai teigia, jog šiai dienai į biblioteką lankytojas gali kreiptis bet

kokiu klausimu, kadangi čia jam tikrai bus suteikta visa reikalinga informacija arba bent jau nukreipiamos tolimesnės

jos paieškos („biblioteka lygiai taip pat kaip 118. Jei nori kažką sužinoti – pirmiausia į biblioteką ateik ir tave nukreips

toliau. Jei nežinosim, tai rasim mes ko paklausti.“) Ne mažesnis akcentas yra tai, jog bibliotekos turimi informacijos

13

ištekliai vartotojams yra prieinami nemokamai („bibliotekoje žmonės gali pasiekti knygas, kurios yra pakankamai

brangios ir ne visiems prieinamos.“) Taigi, pirmiausia ir pagrindinė bibliotekos misija, dalyvių nuomone – „nešti

informaciją ir skleisti ją visuomenėje“

Biblioteka kaip kultūros židinys

Nepaisant bibliotekoje vis platesnio inovatyvių paslaugų spektro, dalyvių manymu, biblioteka ne mažiau dėmesio

turėtų skirti literatūrai ir kultūriniam gyvenimui, kurio įtakoje formuojasi žmonių vertybinis pamatas, požiūris į

pasaulį ir į vieni kitus („reikia siekti, kad jaunimas skaitytų daugiau knygų vietoje to, kad gatvėje trainiotųsi. Kažką juk

randi knygoje sau, pasisemi iš knygos herojų. Tai pamoko labai mus visus, ateina naujos mintys, žmonės tampa geresni

skaitydami. Biblioteka turi skatinti mąstyti, skaityti, analizuoti. Labai daug žmogiškų savybių vysto tau beskaitant.“)

Ypatingai kultūrinių veiklų reikšmė akcentuojama mažesnėse gyvenvietėse („dažnam kaime biblioteka yra vienintelis

kultūros židinys.“) Taigi platus knygų fondas, darbuotojų gebėjimas nukreipti ir parekomenduoti lankytojui skaitinį bei

įvairūs susitikimai su rašytojais, menininkais ar kitos panašaus pobūdžio veiklos taip pat turėtų išlikti prioritetu

šiuolaikinei bibliotekai.

Biblioteka kaip edukacinė erdvė, žinių šaltinis

Dar vienas bibliotekos veikloje itin vertinamas momentas – vykdomi edukaciniai užsiėmimai, orientuoti į įvairias

tikslines grupes, priklausomai nuo jų poreikių – ar tai būtų kompiuterinio raštingumo, darbo su specifine programine

įranga ir technologijomis mokymai, ar įvairūs kursai, paskaitos. Biblioteka, tyrimo dalyvių nuomone, šiai dienai yra ir

turėtų išlikti orientuota į bendruomenės švietimą, įgūdžių lavinimą įvairiomis priemonėmis („biblioteka yra

įvairiapusės žinios, kurios ateina per knygą, per informacines technologijas, mokymus, bendravimą. Joje

organizuojamos veiklos orientuotos į platesnę visuomenę nei mokykla – atveria visiems daugiau galimybių, galima

pažinti pasaulį. Anksčiau ten buvo tik laikraščiai ir knygos geriausiu atveju, o dabar galimybės mokytis beribės.")

Bibliotekos, kaip edukacinės erdvės reikšmę itin pabrėžia su bibliotekomis dirbę švietimo įstaigos. Jų nuomone,

biblioteka, galėdama pasiūlyti inovatyvias paslaugas, prisideda prie jaunimo mokymosi motyvacijos („vaikai

bibliotekoje gauna naujų mokymosi ir ugdymo formų. Jiems mokymosi motyvacija kyla.“)

Biblioteka kaip inovacijų sklaidos centras

Įvairios inovacijos ir technologinės naujovės, siekiant bibliotekai atliepti visuomenės poreikius, šiai dienai yra

neišvengiamai būtinos. Tyrimo dalyviai teigia, jog šiuolaikinė biblioteka turėtų būti nebijanti naujovių, dedanti visas

pastangas integruoti jas į savo veiklą („biblioteką matau kaip naujovių nešėją.“) Šį aspektą labiausiai akcentavo

bibliotekos darbuotojai, pastebėdami, jog bibliotekos galimybės inovacijų klausimu šiai dienai apima ne tik bazinius

kompiuterinio raštingumo mokymus, tačiau ir specifines veiklas su kita technine ar programine įranga.

Biblioteka kaip bendruomenės centras

Tyrimo dalyviai, kalbėdami apie šiuolaikinės bibliotekos funkcijas ir misiją itin akcentavo bibliotekos reikšmę kaip

socialinės, laisvalaikio erdvės, kurioje dėmesys skiriamas ne tik informaciniams, kultūriniams, tačiau ir socialiniams

bendruomenės poreikiams. Biblioteka seniai nebėra vieta, kurioje lankytojai tyliai varto knygų puslapius – tai vieta,

kurioje sudaromos galimybės įvairiai leisti laisvalaikį, įgyti naujų žinių, skatinama socializacija („paskutiniuoju metu

biblioteka yra kaip bendruomenių namai, čia renkasi įvairiausi bendruomenės nariai - tiek jaunimas, tiek vaikai,

stengiamasi, kad kiekvienas joje atrastų savo vietą ir patinkančią veiklą, jaustųsi reikalingas.“) Patys bibliotekų

14

darbuotojai vienareikšmiškai sutinka, jog biblioteka yra ir privalo išlikti atvira visiems ir skatinanti bendruomenės

narių sutelktumą („svarbiausia mūsų susvetimėjusioje visuomenėje, kad žmonės ateitų į bendrą būrį, nebūtų

individualistais tokiais. Mes dauguma viską turime namuose, bet bendravimo kokybė keičiasi. Bibliotekos tampa ta

erdve, kurioje galima bendrauti ir ji prieinama visiems. Atranda bendraminčių, draugų, nežiūrint amžiaus ar

išsilavinimo.“) Vietos valdžios atstovai ir bibliotekos darbuotojai sutinka, jog bibliotekoje teikiamos paslaugos ir

kuriamos erdvės ne tik suteikia galimybę lankytojams praleisti laisvalaikį, tačiau taip pat prisideda ir prie socialinės

atskirties mažinimo, skatina bendruomeniškumą, pilietiškumą („pirmiausia bibliotekos misija - socialinė atskirtis ir

neveiklumo mažinimas, bendruomenės užimtumas.“)

3.3. EMOCINIS BIBLIOTEKOS POKYČIŲ VERTINIMAS

Emocinis bibliotekos įvaizdžio vertinimas taip pat atskleidžia išties reikšmingą pokytį institucijos suvokime kelerių

paskutinių metų eigoje – biblioteka matoma kaip atjaunėjusi, atviresnė (tiek žmonėms, tiek naujovėm), aktyvesnė,

lankstesnė. Šiuolaikinė biblioteka – sukaupusi daug išminties ir patirties, tačiau tuo pat metu ir novatoriška, dedanti

pastangas neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų, technologinių ir darbo principų naujovių. Biblioteka daugelio tyrimo

dalyvių įvardinama kaip „atgimusi,“ „išeinanti iš rėmų,“ „išaugusi visus apibrėžimus,“ „tampanti daugiau nei

biblioteka.“

Svarbu paminėti ir tai, jog savivaldybės atstovų ir kai kurių bibliotekos partnerių tarpe pokalbio metu buvo išreikštas ir

susirūpinimas šiuo, bibliotekos „išėjimo iš rėmų/išaugimo“ momentu – nuogąstaujama, jog plėsdama savo veiklos

lauką, biblioteka per ne lyg nutolsta nuo savo prigimties – knygų, per įvairias, su IKT susijusias paslaugas joms ir

skaitytojams skiriama mažiau dėmesio. Kai kurie dalyviai tvirtai dėstė savo poziciją, jog bibliotekos esmė - skaitymo

skatinimas, ir dalinosi nuogąstavimais, kad biblioteka per įvarius renginius ir „papildomas veiklas“ gali nuklysti nuo

savo "tikrojo kelio," susilpnėti kaip literatūrinė erdvė („man atrodo, kad dabar yra net per daug veiklų - ar nepraranda

ji savo žavesio ir misijos? Jau dabar ne biblioteka, o multifunkciniai ar kitokie -funkciniai centrai, viskas skaitmeninama,

kompiuteriai ir t.t., jau ir taip žmogus ant kompiuterio pasikabinęs. Bibliotekos žavesys yra popierinė, rašytinė forma,

jei galima taip pasakyt. To, kas yra gražu, natūralu, niekad neatstos skaitmuo.“)

3.4. BIBLIOTEKOS DARBUOTOJŲ ĮVAIZDIS IR REIKALINGOS KOMPETENCIJOS

Pastaraisiais metais išties pastebimas žymus bibliotekos teikiamų paslaugų įvairovės išaugimas - prasiplėtė tiek

modernių, su IKT susijusių paslaugų spektras, tiek įvairių organizuojamų renginių, susitikimų ir kito pobūdžio veiklų

apimtis, todėl atitinkamai keičiasi ir bibliotekos darbuotojui reikalingų kompetencijų laukas. Vis dėlto, kalbant apie

bibliotekininko įvaizdį, tyrimo dalyviai teigia, jog jis, kaip ir bibliotekos įvaizdis, visuomenės mastu keičiasi labai

pamažu – bibliotekininkams dažnai tenka susidurti su aplinkinių nuomone, jog jų darbas – knygų skaitymas ir

išdavimas lankytojams („aš pati anksčiau buvau tas vartotojas, kuris galvoja, kad biblioteka – tai knygos, o

bibliotekininkas jas skaito ir nieko daugiau neveikia, bet kai pati atėjau dirbti nustebau apskritai kiek visko vyksta ir

kiek čia yra darbo, net nespėji, atrodo, daug reikia daryti ir organizuoti.“) Tyrime dalyvavę bibliotekų partneriai taip pat

sutinka, jog iki artimesnio susidūrimo su bibliotekos veikla ir jos darbuotojais, laikėsi stereotipinio požiūrio į jų darbo

specifiką.

Diskusijų ir interviu su bibliotekų vadovais metu dalyvių taip pat buvo prašoma apibūdinti tradicinį ir šiuolaikinį

bibliotekininką. Tradiciniam bibliotekininkui buvo priskirtos tokios savybės kaip kruopštumas, kuklumas

15

pareigingumas, tačiau kartu jis buvo apibūdinamas ir kaip nematomas bei neįvertintas. Šiuolaikiniam

bibliotekininkui priskirtos tokios savybės kaip žingeidumas, aktyvumas, iniciatyvumas, komunikabilumas,

kūrybiškumas. Taip pat toks žmogus apibūdintas kaip nuolat besimokantis bei norintis ir gebantis mokyti kitus.

Paklausus apie tai, kokiu santykiu šie du tipai, vadovų nuomone, atspindi šiandieninį personalą bibliotekose, dalis

teigė, jog santykis 1:1, kitų nuomone jis labiau krypsta šiuolaikiškos pusės link.

Bibliotekų vadovai ir patys bibliotekininkai išskyrė šias pagrindines kompetencijas ir asmenines savybes kaip būtinas

šiuolaikiniam bibliotekininkui, siekiant atliepti vartotojų poreikius ir keisti stereotipinį bibliotekininko įvaizdį:

Komunikabilumas, gebėjimas bendrauti, psichologinės žinios: „bendravimas eina visų pirma - ir su

skaitytojais, ir su valdžia, ir politikais, su visais, bendruomene. Turi būti su visais, tarp visų ir visada.“

Lankstumas, gebėjimas greitai reaguoti ir prisitaikyti prie pokyčių: „bibliotekininko darbas šiandien labai

dinamiškas, reikia stebėti ir taikytis prie kintančių bendruomenės ir visos visuomenės poreikių“

Imlumas technologinėms naujovėms: „su naujausiomis technologijomis susijusių žinių būtinai reikia, mums

reikia daugiau žinoti nei lankytojai.“

Informacijos išteklių išmanymas ir gebėjimas juos valdyti, pakonsultuoti, nukreipti lankytoją tinkama

linkme: „bibliotekininkas turi žinoti kaip valdyti informacijos srautus, jis negali būti visų sričių specialistas.

Svarbiausia, kad jis žino kur surasti, nes informacijos srautai yra didžiuliai.“ „Žmonės galvoja, kad įves į Google

ir ras informaciją, bet ji yra niekinė, o mes žinome kur rasti patikimą ir mokslinę informaciją.“

Apsiskaitymas, fondo išmanymas: „žmogus turi būti apsiskaitęs. Turi patarti vartotojui. Būna, ateina, žmogus

ir sako, aš noriu šita tema knygos - bibliotekininkas turi žinoti savo fondą, ką jame turi ir ką gali pasiūlyti

atėjusiam neapsisprendusiam lankytojui. Tai labai išprusęs, eruditas, gebantis ir norintis tobulėt specialistas

turi būt.“

Bibliotekininkų ir vadovų nuomone, šiuolaikiniam bibliotekininkui svarbiausia – ne tik gerai atlikti standartines darbo

užduotis, tačiau išties domėtis savo darbu, nuolat gilinti žinias, generuoti idėjas ir ieškoti galimybių jų įgyvendinimui.

Taigi bibliotekininko darbas - reikalaujantis nuolatinio mokymosi, kūrybinio polėkio bei organizacinių gebėjimų.

Nuolatinis kvalifikacijos kėlimas ir naujų, visuomenės poreikius atitinkančių kompetencijų ugdymas bibliotekos

vadovų suvokiamas kaip neišvengiamas procesas, siekiant išsaugoti esamus ir pritraukti naujus lankytojus

(„personalas turi būti kiekvienais metais vis tiek kvalifikaciją kelti, mokytis ir įgyti kažkokių naujų ir pastiprinti turimus

gebėjimus. Viskas kaip užburtame rate: jeigu nebūsi kompetentingas – negalėsi teikti paslaugų, jeigu negalėsi teikti

paslaugų – pas tave niekas neateis“)

Lygiai tiek pat kiek informacijos valdymo gebėjimai, fondo išmanymas bei su technologijomis susijusios žinios

bibliotekininkui reikalingas „žmogiškasis faktorius,“ empatija lankytojams („labai svarbus žmogiškasis faktorius, ne tik

išsilavinimas. Pas bibliotekininką žmogus, ypatingai kaimo, ateina bendrauti, pasikalbėti, pasiguosti, gauti praktiškų

patarimų, ne tik kaip naudotis kompiuteriu ar užsiregistruoti pas gydytoją, bet kaip jam elgtis vienoj kitoj situacijoj.

Bibliotekininkas jiems ir kaip kunigas, ir daktaras, ir mokytojas.“)

16

4 . B I B L I O T E K O S P A S L A U G Ų P R I E I N A M U M A S , L A N K Y T O J A I I R N A U D O J A M Ų P A S L A U G Ų S P E K T R A S

Bibliotekos vadovai ir patys bibliotekininkai teigia, jog vartotojų atžvilgiu siekiama bibliotekos paslaugas padaryti

prieinamas visiems be išimties. Tyrimo dalyvių nuomone, pagrindinis bibliotekos prieinamumą lemiantis veiksnys

yra tai, jog teikiamos paslaugos ir ištekiai vartotojams nieko nekainuoja („biblioteka -viena galingiausių biudžeto

institucijų, kur tikrai žmogus gali naudotis visais informaciniais ištekliais nemokamai;“ „šiai dienai biblioteka yra labai

inovatyvi, joje vyksta begalė dalykų. Ir labai svarbu, kad tai vartotojui yra nemokama.“)

4.1. LANKYTOJŲ SOCIALINĖS IR DEMOGRAFINĖS CHARAKTERISTIKOS (KRITERIJUS 1.2.)

Pagrindiniai bibliotekos lankytojai – vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės, senjorai. Pastarieji, bibliotekininkų nuomone,

yra bene aktyviausia bibliotekos lankytojų grupė, kurios pritraukimui ypatingo atskiro dėmesio skirti būtinybės

nematoma. Nors specifinės programos šios TG pritraukimui poreikio nėra, patys bibliotekininkai pastebi, kad itin

svarbu su vyresnio amžiaus žmonėmis užmegzti ir išlaikyti asmeninį kontaktą, pasiūlyti, pakviesti į organizuojamus

renginius ar kitas veiklas, kadangi patys senjorai rečiau išdrįsta parodyti iniciatyvą.

Sunkiau pritraukiama - vidurinė amžiaus grupė. Darbas, didesnis užimtumas, šeimyninė situacija, bibliotekos vadovų

nuomone, tam gali turėti reikšmingos įtakos („mes turim vaikų ir pagyvenusių skaitytojų, bet yra tas vidurinis amžius,

juos sunkiau prisikviesti ir prisijaukinti, įtraukti į mūsų kultūrinių renginių dalyvių sąrašą. Pagyvenę, tokio pensinio

amžiaus žmonės, labai aktyviai dalyvauja daugelyje renginių. Bet yra tam tikra dalis žmonių, kurie niekur neina“ „jie

gal yra dirbantys, labai užimti, dar auginantys vaikus, turintys šeimas ir tokiam laisvo laiko leidimui gal neturi laiko.“)

Taip pat įtakos gali turėti informacijos stoka, išlikęs stereotipinis, nepatrauklus bibliotekos įvaizdis („aš jaučiu, kad yra

tokia kaip prarasta karta, per prievartą tu jų nenuvesi į biblioteką. Jie įsivaizduoja, kad ten baisu. Man labai sunku net

draugus savo prikviest ir parodyt, kad ta biblioteka kitokia, nes įsišaknijęs kažkoks tas įvaizdis neigiamas tos

bibliotekos. Toks tarpas nuo 25 iki 35 biblioteka yra tabu.“)

Bibliotekų vadovai pastebi, jog žmonės mažiau skaityti ir lankytis bibliotekoje pradeda paauglystės metais, jaunimą

pritraukti į bibliotekas neretai taip pat tampa iššūkiu („pas mus buvo rimta problema su jaunimu - kuomet

pritraukiam juos kokia nors veikla, uždavinys ne mažesnis išlaikyti tą jaunimą, nepaleisti. Tie mūsų aktyvieji, kurie

dalyvavo projekte, kaip tik baigė šiemet mokyklą ir turim rimtą iššūkį.“) Šią tendenciją pastebi ir su bibliotekomis

bendras veiklas kūrę išorės partneriai („jaunimą, sakykim iki 25 metų, yra didelė problema prisitraukti į veiklas. Tu turi

ant galvos atsistot ir vis tiek nepadeda. Nes jie gyvena virtuliam pasauly - socialiniai tinklai, Facebook‘ai ir t.t. Tai viena

dalis yra juos prisitraukti, o kita dalis yra juos išlaikyti. Anam projekte buvo tęstiniai užsiėmimai, tai buvo labai sunku

juos išlaikyti, juos vis reikia linksminti, linksminti...“) Vis dėlto, nors jaunimo įsitraukimas į bibliotekos organizuojamus

renginius ir įvairias veiklas, palyginti su senjorais, yra pakankamai žemas, bibliotekininkai pastebi išaugusį

susidomėjimą biblioteka kaip vieta bendravimui ir pramogoms („pas mus ateina jaunimas, nors namie turi

kompiuterius, jiems patinka kartu pažaisti ir pabendrauti.“ „jaunimą ir vaikus kaime prie kompiuterio traukia

labiausiai.“)

17

4.2. LANKYTOJŲ SRAUTO IR LANKYMOSI DAŽNIO POKYČIAI (KRITERIJUS 2.1.)

Bibliotekos darbuotojai teigia, kad paklausa bibliotekai nemažėja, netgi priešingai – auga įvairių iniciatyvų, renginių,

mokymų dėka, o artimiau susipažinęs su bibliotekos ištekliais lankytojai neretai tampa ir nuolatiniais bibliotekos

paslaugų vartotojais („taip daugiau pritraukia skaitytojų bibliotekos, nes jei susidomi piešimu, po to lieka ir knygos

pasiimti ta tema, gal užsikabina, įsitraukia;“ „skaitytojų skaičius yra išaugęs, nors gyventojų skaičius Lietuvoje

sumažėjo, tai yra stebuklinga. Šitie skaičiai tikri.“) Vis dėlto, bibliotekos lankytojų srautai neišvengiamai priklauso nuo

vietovės, gyventojų skaičiaus joje. Mažosios, regionų bibliotekos nepastebi žymių lankytojų srauto pokyčių

(„miestelis miegantis, Klaipėdos priemiestis. Todėl bibliotekoje gali daryti ką tik nori, ką prisigalvoji. Per dieną užeina iki

30. Daugiausia vyresni suaugusieji.“)

Organizuodami įvairias veiklas, bibliotekininkai taip pat pastebi, jog lankytojų, renginių dalyvių srauto pokyčiams

įtakos turi ir sezoniškumas – žmones į biblioteką lengviau pritraukti orams atvėsus („šaltuoju metų laiku žmones

pritraukti yra daug paprasčiau. Kada yra vasaros sezonas, žmonės daug sudėtingiau eina į renginius.“) Meteorologinį

aspektą organizuojant veiklas pastebi ir bibliotekų partneriai („buvo darytos paskaitos tada, kai prastas oras, kai šalta,

kai lauke nelabai ką paveiksi, tai žmonių buvo lengviau surinkti, o orui pagerėjus, vaikų šiek tiek sumažėjo, atėję jau ir

nerimdavo, sudėtingiau būdavo, į lauką norėdavo.“)

4.3. LANKYTOJŲ NAUDOJAMŲ PASLAUGŲ SPEKTRAS (KRITERIJUS 2.3.)

Kalbant apie lankytojų labiausiai vertinamas bibliotekos paslaugas, tyrimo dalyvių nuomonės varijavo minimaliai –

didžioji dauguma sutiko, kad labiausiai vertinamos knygos, kitos formos literatūra, informacijos šaltiniai, galimybė

pasinaudoti kompiuteriu, viešąja interneto prieiga („išskirčiau viešos interneto prieigos paslaugą - vis dar yra jai

didelis poreikis, ypač kaimiškose vietovėse. Jei būtų įmanoma, žmonės netgi norėtų ilgesnių darbo laiko valandų, kad

ilgiau galėtų naudotis“) bei edukaciniai užsiėmimai, paskaitos, su IKT susiję mokymai („kompiuterinio raštingumo

mokymai labai populiarūs tarp vyresnių žmonių, įvairios paskaitos. Jaunimas, vaikai jau žaidžia su pažangesne technika

– multimedijos, robotika.“) Vienos ar kitos paslaugos patrauklumas ir paklausumas, tyrimo dalyvių nuomone, taip

pat labai koreliuoja su lankytojų amžiumi – kuomet garbaus amžiaus lankytojai labiau vertina literatūrą, periodiką ir

kultūrinius renginius, jaunimą, vaikus žymiai labiau traukia įvairūs edukaciniai užsiėmimai, su IKT susijusios paslaugos

(„pagyvenusiems žmonėms biblioteka visada liks ta vieta, kur gali pasiskaityti knygą, periodiką pavartyti, o jaunimui

aktualiau veiklos įvairios, technologijos.“)

Bibliotekų vadovų teigimu, daugiau ar mažiau, vienai ar kitai socialinei grupei, visos bibliotekos paslaugos yra

reikalingos ir lankytojams aktualios („bibliotekoje nėra nereikalingų paslaugų. Vieni ateina dėl knygų, skaito spaudą.

Daug kas ateina greitųjų paslaugų, t.y. pasinaudoti internetu, atsispausdinti ką nors.“) Tačiau biblioteka lankytojams,

bibliotekininkų nuomone, reikšminga ne vien savo teikiamomis paslaugomis – lygiai taip pat svarbu ir joje kuriama

atmosfera, kurioje kiekvienas apsilankęs jaustųsi priimamas, reikalingas ir kaskart laukiamas („daug kam biblioteka

tiesiog yra kaip vaistinė. Knygos pasiėmimas ar pasibuvimas kaip citramono tabletė.“) Ši tendencija ypač pastebima

senjorų tarpe – bibliotekininkų teigimu, daugelį vyresnio amžiaus žmonių į bibliotekas traukia būtent galimybė

pabendrauti, išsipasakoti („vyresnio amžiaus žmonės kaip ateina – jie ieško su kuo išsikalbėti, išsipasakoti, tai

biblioteka tampa ir kaip psichologinis centras. Būna ateina knygos pasiimti, tai kol pasikalba, pamiršta, kad knygos

atėjo.“)

18

5 . I N O V A C I J O S I R N A U J A S T U R I N Y S B I B L I O T E K O S E

Bibliotekų vadovai ir patys bibliotekininkai vieningai sutinka, jog inovatyvus turinys, lygiai taip pat kaip ir knyga -

neatsiejama šiuolaikinės bibliotekos dalis, kadangi norint biblioteką išlaikyti patrauklią lankytojams neišvengiamai

reikia dėti visas pastangas siekiant neatsilikti nuo technologinių naujovių ir jų siūlomų galimybių, nuolat judėti pirmyn

ir plėsti su IKT susijusių paslaugų spektrą („nors bibliotekai knyga pirmoje vietoje, norint, išlikti patrauklia savo

vartotojams reikia visą laiką tas inovacijas sekti.“)

5.1. NAUJOS, SU IKT SUSIJUSIOS PASLAUGOS BIBLIOTEKOSE (KRITERIJUS 8.4.)

Per pastaruosius metus bibliotekoje siūlomų, su IKT susijusių, paslaugų spektras išties yra žymiai išaugęs. Nors

daugeliu atvejų dar eksperimentinėje stadijoje, bet informacinės-komunikacinės technologijos bibliotekose plačiau

pradedamos taikyti edukacinėje, pramoginėje, kultūrinėje veiklos srityse. Šiai dienai bibliotekos lankytojams

pasiūloma ne tik prieiga prie kompiuterio ar interneto, tačiau taip pat vystomos galimybės susipažinti ir mokytis dirbti

su įvairesnėmis technologijomis (3D spausdintuvai, lego robotai) ar programine įranga, interaktyviomis programomis,

pritaikytomis multimedijų (garso, vaizdo), grafinio dizaino kūrimui ir redagavimui. Taigi IKT atžvilgiu biblioteka

lankytojams stengiasi pasiūlyti ne tik bazinius kompiuterinio raštingumo mokymus, tačiau suteikti galimybes dirbti

su sunkiau prieinamomis technologijomis, lavinti specifinius įgūdžius.

Bibliotekose informacinės-komunikacinės technologijos atrandamos ne tik kaip edukacijai, tačiau ir kaip pramogai

pritaikoma priemonė–šiai dienai su IKT susijusios pramogos bibliotekoje neapsiriboja vien kompiuteriniais žaidimais,

pasitelkiant multimedijas bibliotekose organizuojami karaoke, filmų vakarai, protmūšiai, bendradarbiaujant su į

technologijas orientuotu verslu bibliotekose atsiranda galimybės išbandyti judesio žaidimų konsoles.

Su IKT įsisavinimu susiję ir tai, jog bibliotekos paslaugos vartotojams taip pat tampa ir labiau prieinamos – į

atitinkama įranga aprūpintus bibliotekų filialus tiesiogiai transliuojami centrinėje bibliotekoje vykstantys renginiai,

paskaitos, sudaroma galimybė užduoti vizituojantiems lektoriams ar kitiems svečiams klausimus, mokytis nuotoliniu

būdu. Platesnes galimybes bibliotekos savo vartotojams, dėka IKT ir bendradarbiavimo su pažangias technologijas

naudojančiu verslu, gali suteikti ir steigdama virtualias darbo vietas, kuomet vartotojo asmeninis kompiuteris,

prijungtas prie išorinių, pajėgesnių išteklių, pats tampa žymiai galingesnis, labiau pritaikytas reiklesnei programinei

įrangai.

Tyrimo dalyviai pokalbių metu vardino ir išties specifines naujas, su IKT susijusias paslaugas bibliotekose, tokias kaip

bio-feedback paslauga (naudojamas prietaisas organizmo varžai matuoti ir pagal ją atitinkamai vartotojui pasiūloma

paslauga: įsitempusiam – atsipalaiduoti, prisnūdusiam – pasikrauti energijos), senų nuotraukų, dokumentų

skaitmenizacija („ateina žmogus, atsineša negatyvus, senąsias skaidres, foto nuotraukas, kitus dokumentus ir gali

nemokamai skaitmeninti, susimaketuoti leidinį, netgi atsispausdinti ir turėti savo šeimos albumą“) ar virtuali erdvė

vartotojams, vietos gyventojams dalintis savo kūryba, bendrauti tarpusavyje.

Apibendrinant, nors naujų, su IKT susijusių paslaugų bibliotekoje spektrą galima vertinti kaip išties platų ir spalvingą,

didžioji dalis jų yra vienareikšmiškai orientuotos į lankytojų įgūdžių lavinimą, akiračio praplėtimą, turiningo

laisvalaikio galimybių kūrimą ir bendrą bibliotekos paslaugų prieinamumo gerinimą.

19

5.2. PROJEKTŲ DALYVIŲ IKT ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI (KRITERIJUS 5.1.)

Nors projektų dalyvių IKT žinių ir gebėjimų klausimu daugiau buvo kalbama su pačiais dalyviais, bibliotekininkai bei

kartu dirbę partneriai taip pat dalinosi savo pastebėjimais iš bendros patirties. Bibliotekininkai pastebi, jog lankytojų ir

visos bendruomenės tarpe vis dar nemaža dalis žmonių stokoja kompiuterinio raštingumo žinių. Svarbiausia šiuo

klausimu paminėti reikėtų tai, jog bibliotekininkai išreiškia susirūpinimą tokia situacija ir stengiasi tokius žmones

pritraukti į mokymus („vis dar yra žmonių, kurie pirmą kartą susiduria su kompiuteriu, reikia juos mokyti. Visada, kai

pamatome, kad žmogus ateina nežinodamas, jam sunkiai sekasi, kviečiam pas mus į mokymus. Aš labai stebiuosi, kad

tai yra ir jauni žmonės iki 30 m., kurie nemoka kompiuteriu naudotis – nemoka netgi elektroninio pašto susikurti. Mes

dažniausiai kviečiame senjorus, bet ateina ir jaunesni žmonės.“) Kita vertus, bibliotekų darbuotojai ir partneriai

pastebi, jog įvairūs IKT mokymai padeda įveikti technologijų baimę vyresniems žmonėms, įvairių projektų eigoje

dalyvių IKT įgūdžiai ir žinios sustiprėjo, ypač vaikams tai padėjo atrasti savo gabumus technologijoms kai mokykloje,

galbūt, nesiseka kiti dalykai („atradome gabių vaikų tokiems techniniams dalykams per programavimą.. Pavyzdžiui

vaikui nesiseka lietuvių kalba, anglų kalba. Bet čia pamatome, jisai ateina pristatyt, jo maketas puikiausiai veikia,

technika viskas veikia gražiausiai. O be klaidų nemoka sakinio parašyt.“)

5.3. IKT ĮGŪDŽIŲ PANAUDA UŽ BIBLIOTEKOS RIBŲ (KRITERIJUS 5.2.)

IKT įgūdžius bibliotekoje įvairių vykdomų projektų dėka įgijo ir lavino ne tik atskirų projektų dalyviai, tačiau ir prie

veiklų prisidėję tyrimo metu kalbinti partneriai. Ypatingai švietimo įstaigų atstovai akcentavo, jog bibliotekoje įgytos

IKT žinios padėjo pakelti savo kvalifikaciją technologijų srityje, įsisavintas žinias toliau buvo galima pritaikyti

profesinėje veikloje, „atnešti“ į mokyklą. Bibliotekų darbuotojai lankytojų atžvilgiu teigė pastebintys, jog

kompiuterinio raštingumo žinių įgiję vartotojai, turėdami finansinių galimybių, įsigyja kompiuterius ir namuose

(„pas mus kai vyko kompiuteriniai mokymai, bibliotekininkės sakė, kad daugiau tokių nenori, kadangi sumažėjo

lankytojų – visi pradėjo pirktis kompiuterius ir nebesilanko“) arba tiesiog drąsiau ir įvairesniais tikslais pradeda

naudotis bibliotekoje esančiais kompiuteriais – bendrauja su užsienyje esančiais giminaičiais Skype, naudojasi

socialiniais tinklais, moka mokesčius, pildo deklaracijas, apsipirkinėja ir pan.

5.4. PROJEKTŲ DALYVIAMS AKTUALIŲ GEBĖJIMŲ, KOMPETENCIJŲ STIPRINIMAS (KRITERIJUS 4.1.)

Bibliotekose teikiamos informacijos, vykdomų įvairių edukacinių užsiėmimų, paskaitų dėka lankytojai, tyrimo

dalyvių nuomone, vienareikšmiškai gali įgyti jiems aktualių gebėjimų – ne tik išmokti naudotis kompiuteriu, naršyti

internete bei gebėti pasinaudoti įvairiomis elektroninėmis paslaugomis, tačiau ir išmokti dirbti su specifine

programine įranga, skirta vaizdinės medžiagos redagavimui, montavimui, kitaip tariant – ugdyti gebėjimus, susijusius

su IKT, tačiau ne tik. Taip pat bibliotekose dėmesys skiriamas kūrybiškumo, verslumo ugdymui, skatinant žmones

save realizuoti, nebijoti išbandyti savo idėjas ir jomis dalintis. Bibliotekininkai dalinosi patirtimi, kuomet seminarai apie

verslumą iš tiesų paskatino projektų dalyvius pradėti savo verslą, o kūrybiškumo lavinimo užsiėmimai ir galimybė

dalintis savo darbo vaisiais įvairių parodų metu padėjo atrasti ir atskleisti savo talentus („mūsų tikslas - išmokyt,

parodyt, kad jie sugeba ir gali, o paskui jau skatinti jų verslo vystymą. Skatinti verslumą, sujungti jų idėjas, skatinti juos

kurti ir vystyti verslą visus kartu. Ir mes jau turim pavyzdį, kur susijungė jaunimas, ėjo pas mus mokytis ir po to patys

užmezgė verslą.“)

20

5.5. GAUNAMOS INFORMACIJOS NAUDA UŽ BIBLIOTEKOS RIBŲ (KRITERIJUS 4.2.)

Remdamiesi savo patirtimi ir dalyvių atsiliepimais, tyrimo dalyviai šį aspektą vertina teigiamai, pastebėdami išaugusį

bendrą bendruomenės narių aktyvumą, iniciatyvumą, tarpusavio bendravimą (besiformuojantys įvairūs klubai),

saviraišką, naujas kompetencijas ir gebėjimus naudotis IKT, kurios padeda žmonėms tiek kasdienybėje, tiek profesinėje

veikloje. Informacijos, gautos bibliotekoje rezultatas – nuosavas verslas, atrasti talentai, nauji draugai, nauji

įgūdžiai, pagaliau namuose įsigytas kompiuteris, gebėjimas naudotis kasdienėmis elektroninėmis paslaugomis, etc.

5.6. BIBLIOTEKININKŲ IKT NAUDOJIMO ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI (KRITERIJUS 5.2.)

Vadovai ir patys bibliotekininkai tyrimo metu nurodė, kad personalo IKT gebėjimai ir įgūdžiai yra labai nevienodi –

sunkiau sekasi vyresnio amžiaus darbuotojams. Vis dėlto, bibliotekos vadovų teigimu, didžioji dauguma

bibliotekininkų savo darbe demonstruoja aukštesnius nei vidutinius gebėjimus dirbti su informacinėmis

technologijomis, o susidūrę su žinių stoka visada ieško išeities – konsultuojasi su kitais kolegomis, specialistais.

Patys bibliotekininkai savo žinias ir įgūdžius naudoti IKT, kas liečia kasdienį darbą su kompiuteriu, elektroniniais

ištekliais, internetu, vertina teigiamai ir sutinka, kad jų darbo specifikai šie įgūdžiai yra būtini - šiuolaikinėje

visuomenėje bibliotekininkas neišvengiamai turi turėti IT žinių, gebėjimų ne tik naudotis, tačiau ir savarankiškai spręsti

minimalias iškilusias problemas („bibliotekininkas turi bent jau minimaliai suprasti kaip sutvarkyti vieną ar kitą iškilusią

problemą kompiuterinės technikos srityje – užstrigimas, perkrovimas, interneto srauto nutrūkimas, trikdžiai.“) Vis

dėlto, susidūrę su kompetencijų stoka labiau specifiniais klausimais lankytojo akivaizdoje, pripažįsta, kad jaučiasi

nemaloniai, tačiau, kita vertus, racionaliai vertina savo galimybių ribas – visko mokėti neįmanoma, svarbiausia

motyvacija mokytis ir ieškoti atsakymo į iškilusius klausimus.

5.7. BIBLIOTEKININKŲ NAUDOJIMOSI IKT KONSULTAVIMO ĮGŪDŽIAI (KRITERIJUS 8.3.)

Bibliotekininkai savo naudojimosi IKT konsultavimo įgūdžius šiai dienai vertina kaip gan stiprius, pakankamus

konsultuoti pradedantįjį ar vidutinius gebėjimus turintį vartotoją, supažindinti jį su IKT galimybėmis, programine ar

technine įranga. Bibliotekos personalo pažanga ir judėjimas pirmyn IKT atžvilgiu visų bibliotekų mastu neginčijamas –

jeigu 2011 m. kalbėjome su bibliotekininkais ir vadovais apie personalo gebėjimus dirbti su standartine programine

įranga (Word, Excel, Powerpoint) ir įgūdžius naudotis elektroniniais ištekliais, šiandien įvairių projektų ir partnerysčių

dėka bibliotekininkai didžiuojasi, kad bibliotekose lankytojai mokomi dirbti su specifine programine įranga, susijusia su

multimedijomis, robotika ir pan. Bibliotekininkams lankytojų konsultacija klausimais, susijusiais su kasdienėmis

elektroninėmis paslaugomis, kompiuteriniu raštingumu šiai dienai -įprasta, kasdienė darbo veikla („su kompiuteriais

dirba visos kolegės, viską išmano.“)

Vis dėlto, situacija pažangių technologijų, specifinės programinės įrangos atžvilgiu ir jų pagrindu teikiamos naujos

paslaugos tampa didesniu iššūkiu bibliotekininkams, kadangi jiems teko daug mokytis patiems, kad galėtų suteikti šias

paslaugas lankytojams („tai yra iššūkiai ir patiems bibliotekininkams. Ateina žmogus ir tu turi mokėti tą paslaugą

suteikti. Tai yra, turi mokėti, jeigu tu turi techniką, ta technika ir programomis naudotis ,“ „mums buvo didelis iššūkis

moksleivius mokyti robotikos, filmavimo.“) Projekto metu, bibliotekos darbuotojai dirbti su naujai įsigyta technika buvo

mokomi kviečiant lektorius, prie jų žinių ir gebėjimų taip pat prisidėjo ir į technologijas orientuoti partneriai. Tiesa,

artimiau su bibliotekomis dirbę partneriai pastebi bibliotekos personalo amžiaus problemą dirbant su IKT ir

apmokant ja naudotis projektų dalyvius – jų manymu, bibliotekai praverstų „atjauninti“ kolektyvą, kuris, galbūt, būtų

21

imlesnis naujausiai technikai ir bendrai technologijoms bei gebėtų geriau savo žinias perteikti dalyviams. Tarp vyresnių

bibliotekos darbuotojų pastebima baimė suklysti, pademonstruoti savo nežinojimą projektų dalyviams („personalas

dar galėtų pasitempti. Technologijos ateina, bet personalas netampa jaunesnis. Bet būtų gerai, jei personalas

atjaunėtų, nes senesnėms moterims sudėtinga žengti koja kojon su technologijomis. Manau, kad jaunesnis žmogus bus

labiau linkęs domėtis, nebijo klysti, manau būtų paprasčiau ir jaukiau su jaunais darbuotojais. Jei dabar vaikas klausia,

ką daryti su robotu, o senesnė darbuotoja bijo suklysti, bando kažką atsakyti, nepripažįsta, kad nežino, jos autoritetas

labai krenta vaiko akyse.“)

5.8. IŠAUGUSI DARBUOTOJŲ MOTYVACIJA NAUDOTI IKT (KRITERIJUS 8.5.)

Kompiuteris ir IKT bendrąja prasme – darbo priemonė, be kurios bibliotekininkai neįsivaizduoja savo kasdienybės.

Neužtikrintumas ar baimė IKT atžvilgiu, kuri buvo jaučiama bendraujant su bibliotekininkais dar 2008 m., įveikta

seniai ir šiai dienai informacinės technologijos suvokiamos kaip neatsiejamos nuo kasdienybės. Gebėjimas naudoti

IKT bibliotekos darbuotojui šiais laikais yra būtinas siekiant tenkinti lankytojų poreikius ir pateisinti jų lūkesčius, todėl

bibliotekininkas, norėdamas išlaikyti savo darbo vietą, privalo neatsilikti nuo naujovių, domėtis ir skirti dėmesio

kvalifikacijos kėlimui („žmogus vis tiek turintis darbą žmogus jis konkurentas yra su tais, kurie neturi darbo, kurie vietoj

jo gali ateiti dirbti. Jis turi rūpintis pats savim ir savo ateitim.“)

Žinoma, darbuotojų motyvacija naudoti IKT susijusi ne vien su rizika kitu atveju prarasti darbo vietą. Bibliotekininkų

požiūris IKT atžvilgiu vystant paslaugas vieningas - visi, sutinka, kad tai yra būtina, norint biblioteką išlaikyti

patrauklia vartotojams. Daugumos bibliotekos darbuotojų motyvaciją naudoti IKT labiausiai atskleidžia tai, jog

klabėdami apie naujai sukurtas paslaugas ir organizuojamas veiklas, kurios yra susiję su IKT, bibliotekininkai išties

demonstravo nemažai entuziazmo ir susidomėjimo, teigė, jog tęs pradėtas veiklas ir ieškos naujų galimybių („mūsų

komanda rytoj išvyksta į Litexpo pasižiūrėti kokios naujienos, kokios naujos technologijos, gal iš ten ką nors parsiveš,

kokių idėjų.“) Siekiant atliepti bendruomenės poreikius, auga mokymų, susijusių su IKT poreikis personalui

(„mokymai turėtų būti periodiški, kad bibliotekininkai gautų pačiupinėti tą naują aparatą ar kompiuterį.“)

Vis dėlto, bibliotekininkai pastebi, kad motyvacija labai koreliuoja su darbuotojų mažiumi - vyresniems

bibliotekininkams išmokti ir prisitaikyti sunkiau („su naujausiomis technologijomis dirbt reikia žinių, o kolektyvas

vyresnis nelabai nori su tuo dirbti. Tai visas krūvis tenka mums, jaunesnei kartai.“) Taip pat tam iššūkiu tampa

žmogiškojo kapitalo (ypač jaunesnio amžiaus) stoka, dėl kurio kiekvienam, ypač mažesnėje bibliotekoje dirbančiam

bibliotekininkui tenka laikyti ant savo pečių nemenką darbo krūvį, pritrūksta laiko mokytis ir įsigilinti į specifinę

programinę įrangą. Ši problema itin opi mažesniuose filialuose („labai trūksta žmogiškųjų išteklių, sunku buvo.

Problema buvo tai, kad mes prie centrinės bibliotekos paėmėme dar 6 filialus. Centrinėje bibliotekoje turime daugiau, o

filiale dirba vienas žmogus,“ „tai buvo iššūkis – prie visų tų veiklų dar jiems primesti ir robotiką su filmavimu, vaizdo

technologijas. Bet moterys šaunuolės, greičiausiai nėra to, ko neišmoktų.“) Taigi programinę įrangą įrašyti į

kompiuterius ar nupirkti naujos technikos lengva, tačiau turėti nuolatinius darbuotojus, kurie gebėtų ir turėtų laiko

užsiimti mokymais, teikti paslaugas vartotojams tampa keblu („mūsų foto studijoje įrengtoje turėtų dirbti fotografas.

Dabar informacinio centro vedėjas turi tas kompetencijas, bet jis turi ir daugiau savo darbų, negali,“ „mes žmonių

turime, kurie gebėtų, bet jie turi iki kaklo darbų ir negali tam vienam pasišvęsti.“)

Darbuotojų stoka, didelis darbo krūvis IKT naudojimo ir naujų, su tuo susijusių paslaugų teikimo bibliotekoje atžvilgiu

dalies personalo tarpe paskatina ir neigiamą reakciją, išreiškiamas susirūpinimas, kad dėl veiklų įvairovės,

elektroninių, su IKT susijusių paslaugų per mažai laiko skiriama skaitytojams, pačiai knygai, kuri suvokiama kaip

bibliotekos pagrindas („dabar, kai vyksta šis projektas, naujos tos technologijos, tai mes iš tikrųjų prastovim prie 3D

22

spausdintuvų ir Xbox'ų. Nebėra kada su knyga "žaisti". Vis kažką veikiam, kažką darom. Edukacijos, skrebinimai... Iš

tikrųjų tas labai daug užima laiko, skaitytojai lieka apleisti, pirmiausiai visi kompiuteriniai reikalai“)

Apibendrinant, nors vis dar nemažai darbuotojų, kurie sunkiai priima pokyčius – kartais tam trūksta vidinės

motyvacijos, kartais laiko, gebėjimų mokytis, vis dėlto, galima teigti, kad didžioji dalis bibliotekininkų domisi IKT

galimybėmis ir gebėjimą pakonsultuoti su tuo susijusiais klausimais vartotojus priima kaip būtiną savo

kompetenciją.

6 . B I B L I O T E K O S S A N T Y K I S S U B E N D R U O M E N E , G E B Ė J I M A S Į Ž V E L G T I I R T E N K I N T I J O S P O R E I K I U S , S P R Ę S T I P R O B L E M A S

Tyrimo duomenys atskleidžia, jog prisitaikymas prie bendruomenės poreikių bibliotekos darbuotojų ir savivaldybės

atstovų yra vienareikšmiškai vertinamas kaip pagrindinis bibliotekos darbo principas. Biblioteka matoma ne kaip

pasyvi, lankytojus priimanti įstaiga, tačiau kaip orientuota į bendruomenės narių gyvenimo kokybės gerinimą veikėja.

6.1. PROJEKTAI IR PASLAUGOS GRINDŽIAMOS BENDRUOMENĖS POREIKIŲ IR PROBLEMŲ ANALIZE

(KRITERIJUS 3.1.)

Projekto BP2 metu bibliotekos buvo skatintos gerinti savo įgūdžius atpažinti bendruomenės poreikius pasitelkiant

tyrimų metodiką ir rezultatų pagrindu kurti naujas paslaugas. Bibliotekų darbuotojai teigia, jog rinko informaciją

apklausų būdu – talpino anketas bibliotekos puslapyje, siuntė jas lankytojams elektroniniu paštu, dalino gyvai

(„anketas tokias darėme, talpinome į savo puslapį, klausėm kokių paslaugų norėtų žmonės ir tiesiog rinkome

informaciją“), ir tai pritaikė rengdami projektus naujų paslaugų bibliotekoje kūrimui („pasidarėm tą tyrimą,

apsiklausėm gyventojus, pažiūrėjom ko jie iš mūsų norėtų ir tada vadovavomės tuo padarytu tyrimu ir rengėm

projektą. Ir dabar teikiam naują paslaugą – transliacijas.“)

Vis dėlto, bendraujant su tyrimo dalyviais apie jų vykdytus projektus paaiškėja ir tai, kad naujos kuriamos paslaugos

ne visada yra grindžiamos per gyventojų apklausą surinktų duomenų pagrindu – idėjos projekto turiniui taip pat gali

būti nulemtos bibliotekų vadovų ar kitų už projektinę veiklą atsakingų žmonių asmeninių preferencijų, pomėgių

(„man iš stažuočių likus ta mintis, kad užsienyje daug yra komiksų, ten jie kultūros dalis. Kažkaip vis jais domėjausi,

uošvis man dar yra padovanojęs tokią dovaną, dar perskaičiau straipsnį, kad Lietuvoje nėra komiksų kultūros.

Susiradau kontaktą to rašytojo, kuris parašė straipsnį, pabendravau, jis mane labai paskatino judėti, daryti – tada

pradėjau planuoti po truputį, ieškoti informacijos, man pasidarė labai įdomu, pradėjom rašyti su projektų vadybininke.

Ir taip viskas įsisuko kad komiksas būtų kaip socialinės atskirties mažinimas, partnerystė su verslu. Tai taip ir gimė tas

projektas, pradėjom kurti.“) Žinoma, tai nėra kenksminga, kol idėjomis siekiama atliepti tam tikras bendruomenės

problemas, tačiau ne retu tokiu atveju bibliotekininkai teigė esantys nepatenkinti temos „primetimu iš viršaus“

(„vadovas viską iniciavo. Pats ir temą vadovas primetė, nes šiaip ir kitą temą kalbėjom.“)

Tačiau svarbiausia tai, jog bibliotekos darbuotojai, kalbėdami apie vystomus projektus ir naujas paslaugas,

argumentavo jais siekiantys išties prisidėti prie bendruomenei aktualių problemų sprendimo, telkti vietos gyventojus,

tapti bendruomenės centru („biblioteka turi tenkinti visapusiškus vartotojų poreikius: kultūrinius, socialinius,

informacinius, edukacinius. Ir tobulinti savo paslaugas visada.“) Būtent bendruomenės lygmenyje bibliotekos pozicija

23

dalyvių vertinama stipriausiai - tiek bibliotekos darbuotojai, tiek vadovai teigia jaučiantys, jog vietos gyventojams

biblioteka yra labai reikalinga ir vertinama, ypač mažesnėse, kaimo vietovėse, kadangi čia ji tampa bene vieninteliu

kultūros centru, laisvalaikio, susibūrimų vieta.

Šiai dienai bibliotekos deda pastangas atliepti šiuos bendruomenės poreikius ir spręsti šias problemas:

Laisvalaikio galimybės, užimtumas – kuriant erdves laisvalaikiui, organizuojant įvairius renginius,

susitikimus su žymiais žmonėmis („žmonės, kurie nori saviraiškos daugiau pas mus ateina, buriasi,

bendrauja. Yra erdvės, kur jos gali rinktis, netrukdomai bendrauti tarpusavyje ir spręsti įvairias

problemas.“) Manoma, kad alternatyvų įvairių bibliotekos iniciatyvų dėka pamažu blanksta reikšminga

skirtumas tarp miesto ir kaimo gyventojų laisvalaikio galimybių („mes parodėme, kad toks nedidelis

miestelis kaip Šilalė gali jaunimui suteikti tokias pačias galimybes kaip ir kokiam Vilniuje ar Kaune. Tokia

atskirtis tarp didelio ir mažo miesto, regiono labai sumažėjo.“) Biblioteka, organizuodama įvairias

edukacines veiklas moksleiviams skatina motyvaciją mokytis, o užimtumo skatinimas teigiamai atsiliepia

tolimesnėje perspektyvoje jiems renkantis gyvenimo kelią („gauna vaikai naujų mokymosi ir ugdymo

formų. Jiems mokymosi motyvacija kyla. Didėja vaikų užimtumas ir mažėja noras nusikalsti, prevencija

nusikalstamumo tuo pačiu vyksta.“)

Socialinė atskirtis – vykdant projektines veiklas, kurios orientuotos į skirtingo amžiaus žmones

įtraukiančius užsiėmimus („mes parodėme, dar negaliu sakyti, kad sumažinome, bet parodėme, kad

galima mažinti atskirtį tarp kartų. Nes dabar jaunimas važiuoja sava vaga, o senjorai liko kažkur, už to

šiuolaikinio, modernaus gyvenimo ribų. Parodėme, kad galima, ir abiems pusėms buvo įdomu supratus,

kad jie gali susikalbėti,“) vykdant kultūrinio paveldo saugojimo ir puoselėjimo projektus, skatinančius

vietos bendruomenės sutelktumą („pas mus projektas yra žemaičių kalbos puoselėjimas, tai čia žemaičių

apjungimas, kur visi išsibarstę: kūryba žemaitiška, pamokos, tai toks gal apjungimas.“) Bibliotekų vadovai

akcentuoja, kad biblioteka socialinę atskirtį mažiną ir skatina integraciją būdama atvira ir dėmesinga

visiems lankytojams, ypač vaikams, kurie kitoje aplinkoje (namuose, mokykloje) galbūt patiria patyčias,

neprisitaiko, maištauja – kas neigiamai atsiliepia jų mokymosi rezultatams ir bendram vystymosi

procesui. Bibliotekoje tokie vaikai, įvairių paslaugų ir informacinių išteklių pagalba gali lygiaverčiai save

realizuoti, atrasti sau saugią socialinę erdvę („įvairių vaikų yra, užguitų vaikų, jie net ir ne visada žino kur

jiems eit, o mes čia juos pastebim. Pas mus labai daug jų renkasi. Interneto skaitykla labai traukia.

Biblioteka padeda - jeigu mokykloj jie yra negabūs, triukšmadariai, mokytojai su jais vargsta, o mes čia

jiems suteikiam visiems vienodas sąlygas. Neskirstom - tu geras, blogas. Jeigu tu nieko blogo nedarai, mes

visus priimam. Ar tu ten taip apsirengęs, ar taip. Ir jie visi čia suranda savo erdvę.“) Socialinė atskirtis

bibliotekos dėka mažinama ne vien per įvairiausias edukacines veiklas ir su IKT susijusius mokymus,

tačiau svarbiausia – per jaukios aplinkos kūrimą, asmeniškumą, dėl ko ji kai kuriems žmonėms tiesiog

tampa antrais namais („turim tokių vaikų, kurie atrodo net ir gyvena pas mus. Yra tokių žmonių, kuriems

galbūt trūksta ir tos šilumos, to jaukumo. Ir pamokas ruošiam, ir arbatą geriam, ir knygas skaitom, ir

kompiuteriais naudojamės, ir žaidžiam... Atsiveda vaikai net ir mažesnius broliukus ir sesutes. Gera būti

bibliotekoje.“) Bibliotekos taip pat dėmesį atkreipia ir į fiziškai neįgalių žmonių poreikius, stengiasi prie jų

prisiderinti („mūsų biblioteka yra 2 aukšte, kur ne visi užlipa. Tai nuneši knygą ir į namus, kad tik tas

žmogus būtų su tavim. Renginius irgi planuojam ne 2-am, bet pagal poreikį 1-am aukšte, kad tik ateitų.“)

Skaitmeninė atskirtis, technologinis raštingumas – gerinant kompiuterinio raštingumo įgūdžius,

supažindinant su naujausiomis technologijomis ir jų panaudojimo galimybėmis („labai svarbu -

technologijų raštingumo ugdymas. Žinome, kad jaunoji karta orientuota į technologijas ir jeigu atsiliks

24

dabar tai ateityje bus labai sunku prisivyti,“ „biblioteka per informacines technologijas veikia kaip

ledlaužis – parodom, apmokom, o paskui žmonės jau sau įsigyja.“)

Bedarbystė – atliekant profesinio orientavimo funkciją, skatinant verslumą, gerinant žmonių

kompiuterinio raštingumo, socialinius įgūdžius, suteikiant visą reikalingą informaciją, padedant tiesiogiai

ieškoti darbo (kuriant CV, aplikuojant)

kartais ir labai specifines problemas – tokias, kaip psichologinės vietos gyventojų problemos („pas mus

pastaraisiais metais labai daug buvo savižudybių jaunuolių. Mes kartu su pedagogine psichologine

tarnyba užsikabinom ant šito, tada į pagalbą mums atėjo ir Nemenčinės pedagoginė psichologinė

tarnyba.“)

Bibliotekininkų nuomone, biblioteka iš esmės šiai dienai bendruomenės, vietos gyventojų vardan daro pakankamai

daug, kartais netgi daugiau nei turėtų, perimant klientų aptarnavimo sektoriaus darbus iš kitų įstaigų (elektros

tinklai, bankai, Sodra), kurios dažnai neskiria užtektinai dėmesio kiekvienam žmogui, nukreipia juos į bibliotekas.

Bibliotekos darbuotojai dalinosi atvejais, kuomet tenka padėti iš vienos ar kitos įstaigos nukreiptam minimaliai

informuotam žmogui, dažniausiai – senjorams, kuriuos papildomai tenka perspėti apie duomenų saugumo peripetijas

(„kartais sprendi žmogaus problemą, nors neturėtum jos spręsti. Yra žmonių, kuriems jau virš 80 metų – jie nueina į

banką išrašo, o bankas už jo išdavimą prašo labai didelių pinigų, išimti išklotinę brangu, o ypač senjorui. Tai banke

pasako, kad nueitų į biblioteką, ten nieko nekainuos. Ateina senukas ir tu jo net jau nepakalbinsi į tuos kursus

informacinio raštingumo, kur jis galėtų mokytis, susikurti el paštą, su kuriuo galės prisijungti. Išduoda tam senam

žmogui prisijungimus prie banko, jis man atėjęs padeda ir prašo išimti tą išklotinę. Aš jam papasakojau, kad jeigu

kokiam nors nepatikimam žmogui parodysit tokią informaciją, jūsų vardu paims paskolą, jūs negalite to niekam rodyti.

Tai prisijungi prie jo, pakeiti slaptažodį ir išimi tą išrašą, nes jis neturi kito pasirinkimo. O mes negalime to daryti.

Liepiau po to nueiti į banką ir paprašyti užblokuoti, jeigu nesinaudos. Gaila to senuko, ką jam daryti. Ir padedu, nors

negaliu.“)

6.2. BIBLIOTEKININKŲ ĮGŪDŽIAI TIRTI VARTOTOJŲ POREIKIUS (KRITERIJUS 7.3.)

Bibliotekininkų tarpe jaučiamas neužtikrintumas, kompetencijos stoka ir nepasitikėjimas savo jėgomis dėl gebėjimų

tirti ir nustatyti bendruomenės poreikius – tai nauja veikla bibliotekoms, trūksta patirties ir rezultatų įvertinimui reikia

daugiau laiko („mes patys matuojamės rūbą nežinome kokį, neturime strategijos tvirtos. Nežinome tvirtai ar tikrai

padarėme tokį projektą, kokio reikia bendruomenei, aš tikrai neturiu tos garantijos, kad mes tikrai padarėme patį

geriausią. Su laiku galbūt tai eis pamatyti , tai yra procesas į priekį.“) Bibliotekininkų įgūdžius tirti vartotojų poreikius

vadovai taip pat vertino neužtikrintai – nors mokymai suteikia pradines žinias, atlikti reprezentatyvius tyrimus žinių

nepakanka („buvo mokymai, bet išklausei, grįžai, kažkokie projektai ir nustūmei viską į šoną. Gal reikia kokius

specialistus samdyt. Ar su kolegijom, aukštąsias pasitelkt. Mes pradinių žinių gavom, gal net ir daugiau, bet padaryt

gerą klausimyną neužtenka kompetencijos.“)

Vis dėlto, bendruomenės poreikių vertinimas suvokiamas kaip itin naudingas toliau vystant projektinę veiklą,

teikiant paraiškas finansavimui, kaip pagrindžiantis argumentas („turim naują projektą, ir vėl rengiam tyrimą. Kaip

pagrindimas – gerai remtis“), todėl bibliotekų vadovai svarsto tolimesnes įgūdžių lavinimo šioje srityje galimybes.

25

6.3. NAUJOS BENDRUOMENĖS POREIKIUS ATITINKANČIOS PASLAUGOS (KRITERIJUS 3.2.)

Naujų paslaugų atitikimą bendruomenės poreikiams indikuoja jų paklausumas lankytojų tarpe. Bibliotekininkai

pastebi, jog itin pasiteisino, didelę paklausą turi renginių, paskaitų transliacijos, nuotoliniai mokymai („mes savo

projektu tai pasiekėme, sakau, tokią auditoriją, kurios net nesitikėjome, kad ji ateis. Tai yra nuotoliniai mokymai, tai

yra transliacijos renginių, edukacijų į filialus, kur tikrai senjorai, kuriems yra sunku judėti, atvažiuoti, tikrai kainuoja

pinigus, arba jaunimas, kurie neturi tiek pramogų, pavyzdžiui, kaip kaimiškų vietovių filialuose, tai jie biblioteką atrodo

tarsi kino salę. O senjorai mokosi, gavo informaciją sveikatos, teisiniais klausimai“), ypač daug dėmesio pritraukė

paskaitos apie sveikatą („kai buvo paskaita apie širdį su vietine gydytoja, tai jau diskusijos vyko, tokių dar niekad

bibliotekoje nebuvau mačius“) kūrybinės medijos, fotografija („mes orientavomės į kūrybines medijas, tai labai patiko

ir pastebėjome kas dabar ant bangos, tai fotografija, ir buvo labai didelis susidomėjimas, net papildomai dvejus

mokymus darėme, surinkom puikią auditoriją“), programų ir žaidimų kūrimo mokymai, bendras kompiuterinis

raštingumas, elektroninių paslaugų naudojimo konsultacijos („pajamų deklaravimas kai prasidėjo, tai visad pilna

žmonių. Ir senesnių, kurie nelabai supranta“), susitikimai su rašytojais, filmų seansai, internetinė svetainė vietinių

gyventojų kūrybos viešinimui („kūrėm svetainę Akmenės krašto literatų. Mūsų rajone veikia literatų klubas „Žemgalė“

ir viskas buvo rašytine forma. Tie žmonės nebuvo tiek žinomi, pastebimi, matomi, todėl buvo nuspręsta įkurti šią

svetainę. Ten galima rasti visus rašančius mūsų krašto žmones, jų biografijas. Visi gali siųsti ir be jokių trukdžių

patalpinama. Visiem ši svetainė patinka ir tinka. Kadangi daug rašančių ir norinčių rašyti, norėjom padėt. Dabar mūsų

rašantys žmonės gali save parodyt ir kitus pamatyt gerokai lengviau. Tampa žinomi, darbai įvertinti“),3-iojo amžiaus

universitetas („šiai dienai žmonėms, ypač vyresniems, svarbiausia bendravimas – įkūrėme 3 amžiaus universitetą.

Keliaujam, viską darom, bendruomenė labai stipriai sutvirtėja taip“), robotikos, programavimo užsiėmimai („su

robotika buvo visiškas žmonių antplūdis, nes mažame miestelyje žmonės nebuvo tikrai daugiau nei kompiuteris matę.“)

6.4. SPECIFINĖMS TIKSLINĖMS GRUPĖMS SKIRTOS PASLAUGOS (KRITERIJUS 3.3.)

Į vyresnio amžiaus grupę, senjorus bibliotekos daugiau orientavo bazinio kompiuterinio raštingumo kursus ir

naudojimosi elektroninėmis paslaugomis mokymus, buvo įkurti trečiojo amžiaus universitetai. Taip pat buvo

rengiami socializaciją skatinantys ir socialinę atskirtį mažinantys karaoke vakarai („priežiūrą (vyresnio ir pagyvenusio

amžiaus žmones, tai dažniausiai yra regėjimo problemos – jiems raidės mažos. O ekrane yra raidės didelės. Tai yra ir

malonumas, ir bendravimas, ir laisvalaikio, praleidimas - mokėti nieko nereikia. Gali susirasti senų ar naujų pažįstamų

ir maloniai praleisti laiką“), paskaitos apie sveikatą, užsiėmimai su sveikatos biuru, panaudojant judesio žaidimų

konsoles („judesio žaidimų konsoles esam įsigiję. Tai buvo su mūsų partneriais Visuomenės sveikatos biuro užsiėmimai.

Tai yra širdies ir kraujagyslių, sąnarių tema žaidybinėm formom pristatoma kaip judėti.“)

Moksleiviams, jaunimui– pažangesnės technologijos – lego robotika, vaizdo ir technologijos, komiksų centras, į

profesinį orientavimą orientuotos paslaugos (ekskursijos po gamyklas, įvairūs technologiniai apmokymai), paskaitos

apie žalingus įpročius siekiant jų prevencijos); vaikams iš probleminių, asocialių šeimų buvo teikiama biblioterapijos

paslauga, psichologo konsultacijos. Pastebėta, kad bibliotekoje vaikai greičiau atsiskleidžia ir labiau noriai pasakoja

apie savo problemas („mes labai daug turim veiklų ir edukacinių veiklų pagrinde skiriam vaikam, moksleiviam, tai netgi

projektai su psichologais, biblioterapija, nes yra tikrai tokių vaikų, kurie ateina iš socialiai atskirtų šeimų ir jie turi labai

įvairių savo problemų ir jeigu mokykloj ne visada nori eit pas psichologą tai čia renkasi vaikai“); vaikams su negalia

siekiant suteikti lygiavertes pramogų galimybes buvo pritaikyti kinetiniai žaidimai.

26

Laisvalaikio erdvės ir užsiėmimai taip pat buvo orientuotos ir į pačius mažiausius, siekiant tiek jų mamas, tiek

vaikučius sudominti biblioteka buvo organizuojami mini bibliotekos renginiai žaidimų aikštelėse („kai geras oras, tai

pas mus parke renginiai vyksta kartu su mamyčių klubu - atsiveža vaikus dar vežimėliuose mažus, pratina prie knygos.

Ten yra nameliai žaidimų aikštelėje pastatyti, juose įkuriam biblioteką. Tų knygų neduodam į namus, bet renginys

vyksta kelias valandas, susirenka vaikučių būrys ir varto tas knygutes.“)

6.5. LANKYTOJŲ NAUDOJIMASIS SUKURTOMIS PASLAUGOMIS (KRITERIJUS 3.4.)

Kalbant apie tai, kaip lankytojau naudojasi naujomis sukurtomis paslaugomis, bibliotekų vadovai pastebi išaugusį

susidomėjimą („informacija pradėjo plisti iš lūpų į lūpas kaip teigiama patirtis. Pradėjo ateiti žmonės ir klausti, aš

noriu to ir to, ar galiu prisijungti. Pradėjo skaityti daugiau žmonės mūsų reklaminius kvietimus į renginius.“) Viena

sėkmingiausių, didžiausią paklausą turinčių naujų paslaugų – video transliacijos iš centrinės bibliotekos į filialus ar

partnerių bibliotekas. Ši paslauga į bibliotekas pritraukia gausų skaičių lankytojų, o paskaitų archyve Youtube

sukurtame kanale pastebimas nuolat augantis peržiūrų skaičius, be to vartotojai patys bibliotekai pradeda siūlyti jiems

aktualias temas, įdomius lektorius („mes turime padarę Youtube kanale savo archyvą kur yra sukeltos paskaitos.

Žmonės žiūri, kartojasi tarsi pamokas ir peržiūrų skaičiai kyla. Čia matau didžiausią naudą, kad biblioteka tikrai tapo be

sienų. Dabar gauname prašymų, ar gali biblioteka pasamdyti lektorių tokiais ar tokiais klausimais?“)

Vis dėlto šios paslaugos atžvilgiu pastebėta, jog transliacijų organizavimo atveju, lankytojai bibliotekos filialuose vis

vien lieka mažiau įsitraukę nei pagrindinėje bibliotekoje, todėl reikėtų naujai pergalvoti klausimų po paskaitos

pateikimo metodą („transliacija yra naujas dalykas, bet rajone žmones pakankamai sudėtinga įsitraukti, kad jie

užduotų klausimus mums - matomai tas netiesioginis bendravimas per paštą elektroninį yra jiems nepriimtinas, reikės

ieškoti kitokio sprendimo. Bet mūsų šitie kur ateina tiesiogiai į renginius, jie aktyvūs.“)

Taip pat pastebima, jog lankytojai, ypač vyresnio amžiaus, labai palankiai priima ir aktyviai naudojasi paslaugomis,

orientuotomis į sveikatą (paskaitos, masažo krėslai, etc.) – geras žodis sklinda greitai ir sveikatinimosi galimybė kartu

skatina socializaciją („vyresni bendruomenės nariai tiesiog susižino vienas nuo kito ir ateina su kaimynu, su draugais

pasimasažuoti, toks relax. Sako kaip gera pas jus.“)

Robotikos, programavimo užsiėmimai – kita pastebimai didelio susidomėjimo sulaukusi veikla („buvo labai daug

žmonių, labai didelės grupės. Mūsų planas buvo išmokyti 25 vaikus, gavosi virš 50, fiziškai jau nebuvo įmanoma.“) Nors

biblioteka nebuvo pasiruošusi tokiam „antplūdžiui“ ir fiziškai dirbti buvo sunku, vis dėlto džiaugiamasi, jog tai

pritraukė daugiau lankytojų į biblioteką, kartu su vaikais veiklomis susidomėjo ir įprastai sunkiau pasiekiama vidutinio

amžiaus grupė („jau per pirmą užsiėmimą, kai sėdėjo prie kompiuterių 24 vaikai, o šonuose visos minkštos vietos buvo

užimtos tėvų, visi fotografavo, filmavo – linksma ir gražu, atsirado pačių tėvų susidomėjimas – tikrina tinklapį, klausią

apie galimybę registruotis.“) Robotikos užsiėmimai taip pat sėkmingai taikomi ir mokykloje tiksliųjų mokslų pamokų

metu, o per pamokas įgytas žinias moksleiviai gali gilinti po pamokų apsilankę bibliotekoje.

Vis dėlto, pastebimas ir dalyvių „nubyrėjimas“ veiklose, kurios susijusios su programavimu, specifine programine

įranga – nors bibliotekos vadovų nuomone, ši situacija tik parodo, kad kaip ir mokykloje – ne visi nori mokytis, vis

dėlto taip pat tai gali reikšti ir bibliotekų negebėjimą prisitaikyti prie dalyvių poreikių, aiškiai, suprantamai ir

metodiškai pateikti informaciją („susižavėjimas didelis yra, bet ir atkritimas yra, koks trečdalis atkrinta tų atėjusių.

Gal, kad jiems yra per sunku, jie nepasiruošę tam programavimui. Vaikai ir jaunimas labai greit susižavi naujom

idėjom, bet kada jas reik įgyvendint, jau reikia dirbt. Kai reikia dirbt, jau ne visus tenkina tas darbo lygis, tų žinių

tobulėjimas. Kaip ir pamokose, gi ne visi mokosi.“)

27

Bibliotekininkai akcentuoja, jog bendrai lankytojų naudojimasis paslaugomis ir aktyvumas tiesiogiai priklauso nuo

pačių darbuotojų gebėjimo išsiaiškinti kiekvieno lankytojo poreikius, pasiūlyti jam aktualias veiklas, paskatinti

įsitraukti, naudotis siūlomomis paslaugomis. Kitaip tariant – svarbiausias žingsnis turi būti žengiamas iš bibliotekininko

pusės, užvedant lankytoją ant kelio („lankytojai aktyvūs, norintys veiklų, jeigu jiems pasiūlai. Jeigu nesiūlai, tai nieko,

bet užvedus ant kelio jau kartais sunku ir sustabdyti.“)

6.6. MECHANIZMAI, LEIDŽIANTYS ATOKIAU GYVENANTIEMS ŽMONĖMS GAUTI BIBLIOTEKOS

PASLAUGAS (KRITERIJUS 6.2.)

Prieš 5-erius atlikto tyrimo metu bibliotekininkų išreikštas susirūpinimas, kad biblioteka neturi galimybės pasiekti savo

vartotojo jo namuose, būti arčiau jo esant fiziniams ar finansiniams apribojimams šiai dienai kai kurių bibliotejų jau yra

atliepiamas atitinkamais veiksmais – organizuojami knygas vežantys autobusai ar netgi patys darbuotojai dviračiais

lanko bendruomenės gyventojus, dalina literatūrą ir kitus spaudos leidinius.Nors veiksmuose, skirtuose mažinti

skaitmeninei ir socialinei atskirčiai bei gerinti paslaugų prieigą bendruomenei dar trūksta nuoseklumo ir aiškios

strategijos, vis dėlto remiantis bibliotekų projektinės veiklos ir naujų paslaugų įvedimo patirtimi, galima išskirti

keletą mechanizmų, kurie stipriai prisideda prie socialinės atskirties mažinimo, padeda įtraukti sunkiau pasiekiamas

grupes į edukacines veiklas ar padaryti jiems lengviau prieinamas tradicines bibliotekos paslaugas:

„Biblioteka be sienų“ (paskaitų, renginių transliacija į filialus): dėl judėjimo negalios, finansinių ar kitų

apribojimų ne visi norintys gali sudalyvauti centrinėje bibliotekoje organizuojamuose renginiuose, kitose

veiklose, todėl video transliacijos – puiki išeitis. Bibliotekos darbuotojai labai džiugiai dalinosi paskaitų

transliacijų patirtimi, kurios susilaukė didelio susidomėjimo, greitai sklido iš lūpų į lūpas tarp. Transliacijų

paslauga kai kurioms bibliotekoms kaip vartotoją netgi padėjo pritraukti verslą – kolektyvai rinkosi

pasiklausyti paskaitų jiems aktualiomis temomis („pagrindiniai didieji renginiai vyksta mieste, viešojoj

bibliotekoj, ir atvažiuoti sakysim į viešą biblioteką ne visi gali, nes brangiai kainuoja, visuomeninio transporto

nėra, ir laiko, kiti dėl judėjimo sutrikimo negali, tai mes pagalvojom, kad jei parengsim projektą ir įsigysim

įrangą, ir savo didžiuosius renginius kultūrinius, švietėjiškus ir sveikatinimo transliuosim į padalinius. Tai tie

žmonės, kurie pas mus neatvyksta, jie gali savo bibliotekose žiūrėti ir stebėti transliaciją.“)

„Mobilioji biblioteka:“atsižvelgiant į tai, kad buvo uždaromos kai kurios bibliotekos, įsigytas transportas,

kuriuo periodiškai vietos gyventojams į bendruomenės namus ar kitą vietą vežamos knygos, keičiamos į jau

perskaitytas. Bibliotekininkės pasakojo, kad kaimo gyvenvietėse tokia paslauga pasitinkama it šventė, žmonės

laukia atvažiuojančios bibliotekos – prie ežero surengia vaišes ar pakuria krosnį bendruomenės namuose.

Kartais, norint pritraukti naują lankytoją bibliotekai keliauti nėra būtina – užtenka išeiti į lauką, šalia esantį

parką ir surengti nedidelę knygų mugę. Prienų A. Mickevičiaus bibliotekos darbuotojos pasakojo, jog vaikų

žaidimų aikštelėje kelioms valandoms įkurta biblioteka mažiesiems susilaukė labai daug dėmesio tarp

mamyčių ir jų atžalų – taip biblioteka pamažu su knygomis supažindina mažuosius ir tuo pat metu tampa

patrauklesnė jų mamoms(„pas mus kur uždarė bibliotekas atsirado pagal šitą projektą mobili biblioteka -

įsigijome transportą ir važiuojame į kaimus. Bibliotekininkė važiavo prie ežero pas žmones ir tikrai žmonės

laukia. Kažkokiame kaime laukė net kaip vestuvėms pasiruošę, stalai nukloti, su muzikiniais intarpais. Tai puiki

alternatyva kaimams, likusiems be bibliotekos. Žiemą irgi prikūrena bendruomenės patalpas ir laukia.

Važiuojam į mėnesį kartą, žmonės laukia, grąžina perskaitytas, ima ne po 5, o jau po 15 knygų. Prie ežero

daugiau spaudos periodinės vežam, žurnalai, laikraščiai, tuo momentu pavartyti ar greitam skaitymui“)

28

Nuotoliniai mokymai, virtualios darbo vietos:galimybė mokytis dirbti iš namų su specifine programine

įranga, kuri dėl finansinių priežasčių ar kompiuterio galingumo stokos nebūtų prieinama) („visoms grafinėms

programoms reikia labai daug resursų. Tu turi turėti labai galingą kompiuterį. Mėgėjas neturi, nes yra labai

brangu. Tai vat, jie prisijungia prie mūsų virtualių darbo vietų ir jų kompai patampa stebuklingi. Namuose

užtenka turėti bet kokį kompiuterį, svarbu kad būtų internetas. Mes duodam prieigą, jūs prisijungiate prie

virtualių darbo vietų, tada tas kompas pasidaro stebuklingas, labai galingas. Nes tu naudoji mūsų resursą.“)

6.7. [PAGERĖJĘ BIBLIOTEKININKŲ ĮGŪDŽIAI APTARNAUTI SPECIALIŲ POREIKIŲ TURINČIUS ASMENIS

(KRITERIJUS 6.3.)

Bibliotekos, kaip palankios socialinė erdvės funkcija šiai dienai yra ypač sustiprėjusi, tokiu būdu siekiant užtikrinti

daugumos specifinių, sunkiai pasiekiamų grupių socialinius poreikius, sprendžiant socialinės atskirties, vienišumo

problemas. Palyginus su 2011 m. atlikto tyrimo išvadomis, situacija specialiųjų poreikių lankytojų atžvilgiu yra kintanti

– bibliotekininkai šiek tiek labiau pasitiki šios grupės aptarnavimo žiniomis. Nors vis dar pastebimas žinių trūkumas

kaip elgtis ar susikalbėti su psichinę ar klausos negalią turinčiais asmenimis, fizinę negalią turintiems inicijuojamos

įvairios veiklos, dedamos pastangos įtraukti vaikus iš asocialių šeimų . Vis dėlto, kalbant apie neįgalių asmenų poreikių

tenkinimą, vis dar pastebima, kad dėl netinkamų patalpų ir finansų jų pritaikymui stokos, toli gražu ne visos

bibliotekos yra pasirengusios priimti ir tinkamai aptarnauti fizinę negalių turinčius žmones.

Tyrimo metu apklausti bibliotekų vadovai bibliotekininkų įgūdžius aptarnauti spec. poreikių turinčius žmones

vertino teigiamai, akcentuodami tai, jog per įvairius mokymus bibliotekos personalas įgijo daug reikalingų

psichologinių žinių. Vis dėlto, šis „savo“ personalo vertinimas yra gan paviršutiniškas, kadangi patys bibliotekininkai,

kasdienybėje asmeniškai susidurdami su įvairiomis situacijomis savo įgūdžius šiuo klausimu vertina kur kas

kritiškiau. Nors bibliotekininkai šiai dienai jaučiasi pakankamai kompetentingi padėti neturintiems kompiuterinio

raštingumo įgūdžių lankytojams, iššūkiu vis dar tampa psichinės negalios, kitų sutrikimų atvejai („sunkiausia su tais,

kur atrodo vizualiai žmogus sveikas, o iš tikrųjų turi sveikatos problemų. Jam yra kažkokia liga, jam atrodo taip ir ne

kitaip.“) Taip pat bibliotekininkams trūksta informacijos kaip elgtis su asocialiais žmonėmis, kurių buvimas

bibliotekoje kitiems lankytojams dažnai tampa nemalonus. Darbuotojai nežino kaip spręsti nemalonias situacijas –

suderinti lankytojų poreikius ir nei vienam neužverti durų („mums pačioms reikėtų kažkokių psichologinių žinių,

gebėjimų kaip su tuo žmogumi susitaikyti. Ne tai, kad iškrapštyti, žiemą gi neišvysi. Pradedi sakyti, kad vaikams trukdo,

bet paskui pati blogai jautiesi.“) Kita vertus, kai kurių bibliotekininkų taip pat buvo išreikštas požiūris, kad žmonėms,

kurie savo buvimu („kvapu“) yra nemalonūs jiems patiems ir kitiems lankytojams tiesiog ne vieta („būtų gerai, kad tuos

asocialius būtų galima kaip nors patraukti. Būna, ateina ir sėdi visą dieną, kvapai įvairiausi sklinda.“)

Nors asocialūs, „nemalonūs“ žmonės bibliotekoje kebli tema, akivaizdu viena – bibliotekininkams trūksta

informacijos, aiškių nuorodų kaip elgtis susidūrus su vienaip ar kitaip problematišku lankytoju, spręsti konfliktines

situacijas („kai pradėjau dribt, išsigandau –ar čia biblioteka? Susirenka ir iš asocialių šeimų , kas išgėręs. Tada kiti bijo

ateit. Aš nežinojau kaip su jais elgtis. Tai buvo man košmaras. Gali išvaryt, bet ne išeitis. Reikia žinot kaip su jais elgtis.

Jokių taisyklių niekas nenustato kaip elgtis. Man trūksta žinių kaip elgtis šioje situacijoje. Elgiuosi pagal situaciją - jei

sėdi tyliai prie kompiuterio, tai tegu sėdi. Apsaugos mes neturim. Esu skambinus ir policijai, mušusis, pro duris

stumdžius. Bet kai visus pažįsti, negali išmest tiesiog. Todėl reikia psichologinių žinių kaip elgtis tokiose situacijose.“)

29

6.8. POVEIKIO VERTINIMAS – NAUJA TĘSTINĖ VEIKLA BIBLIOTEKOSE (KRITERIJUS 7.1.)

Kalbant apie poveikio vertinimą, bibliotekos dalinosi labai skirtinga patirtimi– vienose tam buvo skiriama labai daug

dėmesio, sukurti atskiri etatai, dirbo metodininkai, kitur poreikius ir poveikį turėjo vertinti vadinamieji „universalūs

bibliotekininkai,“ kurie ir taip nėra patenkinti darbo krūviu ir kiekviena nauja veikla bibliotekai, jiems – papildomi

darbai („į poveikio vertinimus kai reikėjo irgi buvo, pamenu, jeigu kalbama, kad dvi vietos, po to liko viena. Tai irgi buvo

dvi merginos, o liko viena, ir nei viena nenorėjo. Ir kurią siųsti? Tada jos traukė burtus, viena labai džiaugėsi, kita

nelabai, kad ten dalyvavo. Nes darbo tikrai daug poveikio vertinime.“)

Vis dėlto, poveikio vertinimo tyrimuose bibliotekos darbuotojai vienareikšmiškai mato naudą – nors tai nauja veikla

bibliotekininkams ir jaučiamas neužtikrintumas, pasireiškia darbų „stumdymo“ momentai, vis dėlto, tyrimo dalyviai

sutinka, kad tai išties geras būdas pasitikrinti ar biblioteka juda teisinga linkme ir pasiūlo lankytojams būtent tai, ko

jiems reikia („pasimato kur klaidos veikloje. Kartais prisigalvoji, kad žmonėm reikalinga vieni dalykai, o pasirodo, kad

visai kitų reikia.“) Bibliotekų vadovai kalbėdami šiuo klausimu taip pat pridūrė, jog daryti poveikio tyrimus tampa

privaloma ne vien dėl lankytojų, tačiau ir dėl institucinių nuostatų, kokybiškesnio atsiskaitomumo, kadangi ruošiamos

ataskaitos turi remtis surinktais duomenimis, jų lyginimus („pateikiant ataskaitą turi remtis kažkokiais tyrimais. Reikia

lyginamosios kelių metų. Be tyrimų negali.“)

6.9. BIBLIOTEKŲ DARBUOTOJŲ DOMĖJIMASIS LANKYTOJŲ NUOMONE (KRITERIJUS 7.2.)

Vartotojų nuomonę ir lūkesčius bibliotekoje padeda išsiaiškinti ne vien formalios apklausos, tačiau kartu ir tiesiog

artimas bendravimas, nuolatinis ryšys su lankytoju, dėmesys jam ir jo poreikiams, kas itin būdinga mažesnėms

bibliotekoms, labiau provincialioms gyvenvietėms („Vilniui, Kaunui netiktų tai, nes per dideli miestai, bet mažesniuose

miesteliuose bibliotekininkės visus pažįsta, žino žmones, kitas bendravimas atsiranda. Jos jau žino, ko žmonėms reikia,

labai arti yra skaitytojo bibliotekos. Kartais kai turi knygą, tai net paskambina lankytojui, tai čia kiek dėmesio gauna

kiekvienas, ko labai ir reikia visiems.“) Taigi bibliotekos darbuotojai stengiasi tiesiog būti dėmesingi lankytojų

komentarams ir į juos atsižvelgti organizuodami veiklas („vaikai pasakė tokį dalyką –jūs vis mokot ir mokot kaip kokia

mokykla. Ir tai tiesa. Mokymai ir mokymai. Todėl mes nusprendėm, kitais metais daryti daugiau pramogų, rekreacijos,

kad būtų turiningas laisvalaikis.“)

7 . B I B L I O T E K O S S A N T Y K I S S U V I E T O S V A L D Ž I A

7.1. VIETOS VALDŽIOS IR BIBLIOTEKŲ BENDRADARBIAVIMO NAUDA (KRITERIJUS 10.3.)

Esminis bibliotekos ir vietos valdžios bendro darbo tikslas, tyrimo dalyvių nuomone – bendruomenės narių

gyvenimo kokybės gerinimas. Savivaldybės atstovai teigė, jog biblioteka prie šio bendro tikslo prisideda telkdama

vietos gyventojus, skatindama bendruomeniškumą, mažindama socialinę atskirtį bei tenkindama vietos gyventojų

kultūrinius poreikius („suvienija žmones čia, daugiau skaito šeimos knygas, mažina socialinę atskirtį. Praleidžia laiko

žmonės čia, jiems kartais net geriau nei namuose.“) Kalbinti vietos valdžios atstovai taip pat teigė, kad biblioteka per

įvairią projektinę veiklą galėtų prisidėti prie rajono garsinimo, patrauklesnio gyvenvietės įvaizdžio kūrimo.

30

7.2. VIETOS VALDŽIOS IR BIBLIOTEKŲ SANTYKIO VERTINIMAS

Kalbant su bibliotekininkais ir bibliotekų vadovais apie santykį su vietos valdžia, dalyvių nuomonės šiuo klausimus gan

drastiškai išsiskyrė – vieni bibliotekų darbuotojai teigė neturintys kuo pasiskųsti – vietos valdžia labai palaiko ir atliepia

finansinius bibliotekos poreikius, įtraukia bibliotekininkus į aktualių klausimų sprendimą, kiti priešingai – dažniau teigė

susiduriantys su neigiamomis nuostatomis, įtampa ir santykius vertino kaip itin formalius, užkertančius kelią

glaudesniam ryšiui. Vis dėlto, lyginant bibliotekos santykį su verslu vs. su vietos valdžia, dauguma tyrimo dalyvių

teigia, jog su vietos politikais kalbėtis lengviau, nes valdžios institucijos yra tiesiogiai įsipareigojusios skirti

bibliotekoms finansavimą, suinteresuotos išlaikyti ją pajėgią tenkinti bendruomenės poreikius.

Bibliotekininkai pastebi, kad santykis su vietos valdžia bibliotekos naudai labiau pasvyra artėjant rinkimams(„tada

visi tampa geresni, lengviau prašyti.“) Bibliotekų vadovai, kalbėdami apie vietos valdžios požiūrį į bibliotekas teigia, jog

jų nuomone daugeliu atvejų bibliotekos reikšmės suvokimas ir rūpestis ja yra labiau deklaruojamas nei realus („visada

vertina – kokie šaunuoliai, pažangūs, tikras informacijos centras. Ir mes klausiam tarybos narių – kuo mes galim būti

jums naudingi? Norisi ir juos įtraukti. Bet jie niekada nesuranda atsakymo. Jiems nieko nereikia. Tai parodo

paviršutinišką žavėjimąsi“), žymiai dažniau vietos politikams biblioteka tampa aktuali artėjant rinkimams, dažnai

pastebimas valdžios dėmesio, rodomo bibliotekoms, „sezoniškumas“ („prieš rinkimus dėmesio būna labai daug. Ir

tada iš jų galima išspausti naudos. Jie nori dalyvauti mūsų renginiuose, pasisakyt, kad juos matytų“), o vietos valdžios

atstovų kalbos rinkimų metu tampa eiline „pažadų politika“ („mes bendraujame labai maloniai, ypač prieš rinkimus

labai pastebi. Paskui pamiršta. Pvz. mes jau eilę metų organizuojam vaikų užimtumo vasaros stovyklas. Pernai gavome

700eur. 5 bibliotekose buvo stovyklos. Susikvietė meras, pavaduotojai, aptarėm, kad mažai pinigų 5 stovykloms. Meras

pasigyrė laikraščiuose, kad šiais metais bus skirta išskirtinai daugiau ir kovosiu, kad skirtų daugiau. Šiemet gavom 280

eurų.“)

Patys savivaldybės atstovai bibliotekas bei jų darbuotojus vertina teigiamai - anot jų, bibliotekininkai išties domisi

lankytojų poreikiais ir nuomone, geba bendrauti su lankytojais ir yra veiklūs („bibliotekininkai žino kam ko reikia,

pabendrauja, žino savo aplinką, stengiasi dėl kiekvieno. Apskritai visi bibliotekininkai, kuriuos turim verti savo vardo.“)

Tačiau bibliotekos darbuotojai pastebi, jog palankiai vertinama dažniausiai tik tol, kol nesikreipia dėl papildomo

finansavimo ar kitos formos pagalbos. Visas palaikymas, skatinimas dažnai kalbomis ir baigiasi, o realūs veiksmais ar

lėšų skyrimas kažkur išblėsta („dalyvauja mūsų renginiuose, giria mūsų idėjas, rankytėmis ploja kaip gerai, darykit

darykit, bet kai reikia to finansavimo, tai iš karto prasideda: aha, jums čia daug reikia, gal jums filialų sumažinti,

pradeda skaičiuoti tą visa mūsų. Visi mielai bendrauja, visur laukiamas, bet tik tol, kol neprašai pinigų.“) Nesklandumų

santykiuose tarp bibliotekų ir valdžios kyla ir keičiantis valdžios atstovams, biblioteka nesijaučia turinti nusistovėjusią

ir nekintančią poziciją, stinga pastovumo („kas 4 metus požiūris keičiasi, naujiems žmonėms kas ketverius metus reikia

vėl pasakoti apie save, biblioteką.“)

Tyrimo dalyviai sutinka, jog bibliotekos pozicija ir santykis su vietos valdžia itin priklauso nuo pačios bibliotekos

aktyvumo, matomumo, gebėjimo atstovauti savo interesus („politikai ir verslininkai labai skaitosi su tais

bibliotekininkai, kurie yra aktyvūs. Jeigu tu esi pasyvus bibliotekininkas, tai ant tavęs gali pakarti viską ir nieko neduoti

iš viso.“) Vis dėlto, bendravimą su politikais, vietos valdžia bibliotekininkai vis dar sieja su finansavimo prašymu.

Atitinkamai gebėjimą kreiptis paramos į valdžios, verslo ar kitas institucijas, bibliotekininkai ir vadovai vertino kaip

vieną silpniausių. Kaip ir 2011 m. dauguma bibliotekininkų, bandydami pritraukti išorinius partnerius, kreiptis į vietos

valdžią teigė nesijaučia turintys pakankamo statuso, autoriteto, verslumo įgūdžių. Bibliotekos vadovai sutinka, kad

kreipimasis į vietos valdžią turi būti apgalvotas ir apskaičiuotas, remiamas svariais argumentais („jei pats labai tiksliai

skaičiuoji biudžetą, o ne iš „lubų“. Nes jei pats prisifantazuosi, tai nieko ir neįrodysi, kad tau reikia. Turi būti tikslumas ir

31

konkretumas.“) Vis dėlto, bibliotekos vadovai taip pat pastebi, jog vietos valdžios požiūriui į biblioteką įtakos taip pat

turi ir įvairūs „asmeniškumai,“ sprendimus priimančių žmonių simpatijos („priklauso kiek pažįsti žmones, nes kartais

net ne su meru reikia bendraut. Reikia dar apeiti tarybos narius, su jais pakalbėti, pabendrauti. Tada viskas būnas labai

gerai. Jeigu nėra kokių nors partinių dalykų, kas neretai pasitaiko“)

Apibendrinant, šiai dienai daugelis bibliotekų jaučiasi vietos valdžios nepakankamai vertinamos, nors yra vienas

pagrindinių įrankių mažinti socialinę atskirtį ir spręsti kitas aktualias bendruomenės problemas („turime biblioteką,

kurioje veikia vaiko dienos centras. Taip pat vykdome neformalaus švietimo programas. Kiek valdžiai yra svarbu? Gal

būt svarbu, kad vaikai yra užimti. Bet garsiai apie tai nekalba.“), tiesa – pagrinde „vertinimas“ suvokiamas kaip

finansinė parama („šiais metais gavom lėšų dvidešimčiai darbo vietų atnaujinti – manau tai jau politinis bibliotekos

įvertinimas.“) Remiantis tyrimo dalyvių nuomone ir patirtimi, bibliotekos ir vietos valdžios santykis gali būti

apibrėžiamas kaip grįstas pavaldumu – biblioteka yra viena iš vietos valdžiai pavaldžių ir nuo jos priklausomų

institucijų. Santykiuose su vietos valdžia vis dar pasigendama nuoširdesnio, šiltesnio, labiau "žmogiško" ryšio,

didesnio indėlio ne tik finansuojant tam tikras veiklas, projektus, bet ir formuojant žmonių požiūrį į biblioteką („ko aš

labiausiai iš savivaldybės pasigendu - ne tokio formalaus ryšio. Tarkim, kai buvo akcija "Aš skaitau, nes...", tai mes

prašėme daugumos tarybos narių, mero ypatingai, mero administracijos, kad ateisime, mes jus nufotografuosime, jūs

tik būkite geri, parašykit sakinį, kad tiesiog tą žmonių patį požiūrį ir į patį skaitymą ir į biblioteką formuoti, kad čia. Tai

tiesiog ignoravo sėkmingai. To tokio nuoširdesnio dėmesio trūksta“)– bibliotekos darbuotojai tikisi, kad vietos valdžios

atstovai būtų ne vien iždo valdytojai, tačiau kartu ir nuomonės apie biblioteką formuotojai („meras savo iniciatyva

paskatino finansavimą knygų terasos prie bibliotekos. Tai keičia visuomenės požiūrį į biblioteką, padaugėjo lankytojų.

Kai valdžia palankiai žiūri, tai ir žmonėms palankų požiūrį formuoja.“)

8 . P A R T N E R Y S T Ė : B I B L I O T E K Ų T A R P U S A V I O B E N D R A D A R B I A V I M A S , S A N T Y K I S S U V E R S L U I R K I T O M I S I Š O R Ė S O R G A N I Z A C I J O M I S B E I I N S T I T U C I J O M I S

„Bibliotekos pažangai 2“ rėmuose deklaruojamos bibliotekų bendradarbiavimo praktikos su įvairiomis įstaigomis,

pradedant ne pelno siekiančiomis organizacijomis ir baigiant stambiuoju ar smulkiuoju vietos verslu. Vis dėlto,

dažniausiai fiksuojamos bibliotekų partnerystės su švietimo, kultūros, mokslo įstaigomis bei kultūros, laisvalaikio

srityse veikiančiomis NVO. Su verslo struktūromis partnerysčių mažiau, tai - labiau pavieniai, retesni atvejai.

Kalbant apie partnerystės suvokimą iš bibliotekų pusės, takoskyra tarp bibliotekos ir ne pelno siekiančių

organizacijų/kultūros, mokslo įstaigų bei bibliotekos ir verslo išties ryški. Partnerystė su įvairiomis ne pelno

siekiančiomis organizacijomis, kultūros, mokslo įstaigomis (tomis šalimis, kurios užsiima socialinio profilio veikla)

bibliotekų yra traktuojama kaip „lygiavertė“, abiems suinteresuotoms šalims naudą teikianti iniciatyva („mokyklos,

nevyriausybinės organizacijos – pagrindiniai partneriai renginiais, edukaciniais užsiėmimais, dirbtuvėmis. Kažkaip visi

vis atranda savą bibliotekos erdvę ar veiklą.“; „mokykla, kultūros namai - jie visi yra partneriai. Jei kažką daro,

neapsieina be bibliotekininkės.“) Nagrinėjant bibliotekų sąveiką su šio tipo organizacijomis, susidaro įspūdis, jog

bibliotekoms inicijuoti partnerystes su kultūros, švietimo įstaigomis ir NVO organizacijomis yra gana lengva – jų misija

yra artima bibliotekos veiklai, biblioteka jaučiasi galinti prisidėti prie bendradarbiaujančiosios organizacijos tikslų.

Kalbant apie bibliotekos partnerystės su verslo struktūromis suvokimą, tenka pastebėti priešingą situaciją –

bibliotekos bendradarbiavimą su verslu supranta daugiau kaip paramos prašymą konkrečiai veiklai ar iniciatyvai,

32

todėl tokios pozicijos dažniau vengia nei visais būdais siekia („dažniausiai einam kaip prašytojai, o ne kaip partneriai

Dažniausiai einam kaip prašytojai, o ne kaip partneriai“; „Kreipiamės pagalbos į verslininkus kai jau tikrai matom, kad

be jų pagalbos neišsiversim“). Jei partnerystės inicijavimas su kultūros, švietimo ir kitomis ne pelno siekiančiomis

organizacijomis bibliotekų suvokimo kontekste panašėja į bendro darbo, bendros veiklos kartu procesą, tai galima

teigti, jog partnerystės su verslo įmonėmis suvokimas yra dar gana sustabarėjęs. Didele dalimi atvejų bibliotekos ir

verslo santykių apibūdinime jaučiama „aukos“, „pagalbos“ bibliotekai prašymo retorika, kuri, anot, bibliotekų

vadovų, jiems patiems yra gana nemaloni („aš kažkaip visą laiką jaučiuosi prašytoja. Gal, kaip sakėt, įgūdžių trūksta,

kad patraukliai pristatyti tą idėją. Lengviausia gauti per pažįstamus paramą – vieno verslininko vaikas išbandė robotus,

ir taip gavome paramą. O kitų kiek prašau prisidėti prie renginių ar projektų, tai einu kaip vargšė prašytoja.“)

Nagrinėjant bibliotekų sąveikos su verslu patirtis BP2 projekto rėmuose, susidaro įspūdis, jog bibliotekos partnerystės

suvokimas ir iš jo išplaukiančios realios praktikos yra bibliotekos progresyvumo atspindys. Tos bibliotekos, kurios

projekto metu sugebėjo „išlipti“ iš standartinio paramos gavėjo – paramos davėjo santykio ir su verslu vykdė veiklas

kaip realūs projekto organizatoriai, pripažįsta, jog tai buvo gera, sveika ir naudinga abiems pusėms praktika.

Vertinant ateities perspektyvas, bibliotekos pripažįsta, jog norėtų bendradarbiauti su verslu daugiau, kokybiškame,

lygiaverčiame lygmenyje („tikrai trūksta tų įgūdžių bendrauti su verslu. Aplamai, man atrodo, reikia stengtis, kad

verslas nežiūrėtų į biblioteką kaip į kokius vargšelius“), tačiau bibliotekoms kol kas trūksta gebėjimo suprasti, jog

reikia parodyti save, atskleisti verslui iš partnerystės su biblioteka teikiamą naudą: („jei į juos kreipiesi ir prašai, kad

būtų rėmėjais – jiems irgi parodai naudą, kokią jie gali gauti, pvz.: padarai parodą apie jų įmonę, įdedi į laikraštį, tada

jiems labai įdomu. Tai yra įmanomas tas bendradarbiavimas, bet pačiai bibliotekai reikia labai dirbti, kad būtų abipusis

ryšys. Tiesiog reikia žinoti, kad kai eisi, tavęs ten nelauks, reikia žinoti, kaip parodyti, kad verta, kokios ateityje gali būti

perspektyvos.“)

Dar viena sąlyga, trukdanti inicijuoti sėkmingas partnerystes su verslu yra šių dviejų struktūrų veikimo principų

nesuderinamumas. Verslas bibliotekų matomas kaip skubantis, siekiantis greito rezultato, tuo tarpu bibliotekos

biurokratija nepritaikyta prie dinamiškos verslo aplinkos („verslininkai nori greitai paprastai, kad nebūtų kažkokių

daug laiko atimančių dalykų - pasirašyti įsipareigojimus, ten dar kažkokius. Kada prasideda visi biurokratiniai reikalai

su bibliotekos administracija, valdžia... Tas pabandymas dirbti kartu yra labai apsunkintas ir neišnaudojame daug

galimybių. Jeigu būtų paprasčiau, supaprastinta tvarka kažkaip. Žmogiškam santyky viskas tvarko, bet kada pasidaro

direktorius-darbuotojas-biblioteka-vadovas, susidaro ta grandinėlė, reikia susirašinėti, derinti ir panašiai, tai šimtą

kartų paprasčiau tiesiog nedaryti arba daryti ne su biblioteka.“)

8.1. PARTNERYSTES INICIJUOJANTI ŠALIS (KRITERIJUS 10.5.)

Tyrimo duomenys atskleidžia, jog pirmoji partnerystes inicijuojanti šalis didžiąja dauguma atvejų – biblioteka, jos

darbuotojai. Būtent iš jų reikalingas pirmasis žingsnis ir nuolatinis darbas siekiant užmegzti ir išlaikyti santykius su

partneriais. Dėl šios priežasties bibliotekos darbuotojai teigia esantys nemalonioje „prašytojo“ pozicijoje, ypač jau

aptartoje situacijoje su verslu („reikia eiti prašyti - nieks nepasiūlys“ „būti to prašytojo vaidmenyje yra labai sunku.“)

Vis dėlto, galima pastebėti, jog prošvaisčių situacijos kaita yra - pasiteisinus tam tikroms veikloms, pačios institucijos

kreipiasi į biblioteką, nori pasinaudoti jos paslaugomis, pasiūlyti kartu dirbti. Taigi, partnerystės atžvilgiu, biblioteka

sutinka, jog gerosios praktikos pavyzdžiai išjudina situaciją, t.y. skatina partnerystės iniciatyvas „iš apačios“

(„anksčiau mes kviesdavom mokyklas, o dabar patys skambina ir klausia, kada gali pas mus ateit“) arba pritraukia

naujų, panašaus profilio partnerių (ypatingai jei kalbama apie švietimo, kultūros įstaigas ir NVO organizacijas)

(„atsiranda naujų mokyklų. Jei buvo parneris Jonučių mokykla, tai dabar yra šalia didelė Mitkaus mokykla. Jau pati

33

direktorė paskambino ir pasakė, mes irgi norim dalyvauti, mūsų moksleiviai dalyvaus. Dabar mes renkam ten grupes ir

pati direktorė labai palaikė tą idėją ir skatino, kad mes einam į jų klases su savo darbuotojais, supažindinam su mūsų

veiklom.“)

8.2. BIBLIOTEKŲ PARTNERIAI BENDRDARBIAVIMO NAUDA

Kalbant apie partnerystę su biblioteka iš projekte dalyvavusiųjų partnerių pozicijos, Įsitraukti į bendradarbiavimą su

bibliotekomis juos paskatina bibliotekininkų iniciatyva (bibliotekos jau turi nusimačiusios projekto tikslus ir tam tikslui

įgyvendinti turi apsibrėžusius konkrečius partnerius, kurių ieško), retesniais atvejais - projektas yra tęstinis

bendradarbiavimas, kurio pradžia yra užsimezgusi ankstesniųjų drauge įgyvendintų veiklų pagrindu.

Apie bibliotekos partnerių motyvaciją įsitraukti į bendras veiklas drauge su biblioteka turėtume kalbėti atsižvelgdami

pirmiausiai į partnerių tipus, kadangi skiriasi skirtingų organizacijų partnerystės su biblioteka motyvai, tikslai ir

siekiai. Su švietimu, technologijomis ar kitokio pobūdžio edukacija susijusios įstaigos partnerystės su biblioteka

priežastimi įvardina poreikį prisidėti prie visuomenės, ypač jaunosios kartos ugdymo. Šio tipo įstaigos biblioteką

mato kaip artimą savo tikslais bei misija įstaigą, o bibliotekos ir švietimo įstaigos partnerystė gali būti išnaudota

siekiant pagerinti mokinių mokymosi rezultatus, motyvaciją mokytis, domėtis („lietuvių kalbos mokytojai nori, kad

vaikai skaitytų, skaitomumas vaikų nėra didelis. Atėję pažaist su robotais, gal praeidami pro biblioteką šalia tarp

knygų, gal dar sugalvos ir knygą pasiimt tuo pačiu. Mažai vaikai skaito, paskui blogai parašo, teksto suvokimas blogas.

Tai tokiu būdu sutapo interesai mūsų.“) Praktiniu požiūriu, švietimo įstaigos mato biblioteką kaip gerą erdvę, kurią

galima išnaudoti laisvesnės formos ugdymo organizavimui („sunkiau vaikus pritraukti papildomom veiklom į mokyklą,

jiems atsibosta juk visą dieną tam pačiam pastate. O bibliotekos modernios patalpos jeigu būtų vaikų ugdymui.“

)Biblioteka taip patraukli savo materialine baze, todėl švietimo įstaigos yra suinteresuotos ją išnaudoti („vis kalbėjom

apie tą robotiką, bet pagalvojom kad mokyklai pakankamai brangu įsigyti, o norime pirmiausia išbandyti. Labai sutapo

interesai. Suradome vieni kitus“;)

Įvairios nevyriausybinės organizacijos (veikiančios kultūros, laisvalaikio, švietimo srityse), kitos ne pelno siekiančios

organizacijos bendradarbiavimo pagrindu taip pat vardina socialinius motyvus - siekį stiprinti bendruomenės

ugdymą, gerinti jos gyvenimo kokybę. Šių šalių bendradarbiavimas su biblioteka dažniausia vyksta žinių, specifinio

turinio informacijos suteikimo forma (paskaitos, užsiėmimai) bibliotekai („mes apmokėm bibliotekų darbuotojus, o jie

po to jau žmonėms perdavė žinias, jau po to kvietė juos ir patys jau su žmonėmis bendravo) ar tiesiogiai bibliotekos

lankytojui (Norėjom jaunimą sudominti per praktinius užsiėmimus.“) Benaudos bendruomenei, nevyriausybinės ir

kitos ne pelno siekiančios organizacijos partnerystėje su biblioteka įžvelgia taip pat tiesioginę naudą savo įstaigai,

organizacijai. Tai – galimybė viešinti, populiarinti savo veiklą („mus pradeda daugiau žinoti vietiniai, net tuose

pačiuose Kuršėnuose mus nelabai žino žmonės. Mus kartais labiau žino net užsienis nei vietiniai, nes visada dairomės

tai kažkur išvykti, kažko pasimokyti, žiūrim kažkur kitur, nes pas save gi neįdomu. Tai mus atranda ne tik aplinkiniai,

kitų šalių gyventojai, bet ir rajono gyventojai. Tai mums labai didelis pliusas“), galimybė išeiti iš savo aplinkos į

viešumą, bendruomenę („man tai davė asmeniškai pažinčių su Elektrėnų bendruomene, nes aš pats nesu

bendruomenėje toje, aš ne iš Elektrėnų. Šiaip supratimo daugiau, pradedi daryti išvadas apie tai, kas įdomu

bendruomenei, aktualu. Pradedi jausti visuomenės būseną, kaip jie jaučiasi, kas ten vyksta“) bei pasitikrinti savo

veiklos aktualumą („įdomu tiesiog bendrauti gyvai dar su žmonėmis, sužinoti, kas aktualu, kas juos konkrečiai gali

domint.“).

Sunkiausiai pritraukiamas išorinis partneris – verslininkai – partnerystę su biblioteka traktuoja įvairiai. Nors tarp

bendradarbiavimo motyvų fragmentiškai vardijami tokie aspektai kaip galimybė gauti dalinę finansinę paramą kuriant

34

bendrą produktą, ištestuoti savo sukurtus produktus, vis dėlto verslas dar nelinkęs įžvelgti didelės bibliotekos

teikiamos partnerystės naudos („įmonei – nežinau, viešinimo tikslo nebuvo, apie tai negalvojom. Palaikyti ryšį padeda,

tai kas mums svarbu dėl įmonės įvaizdžio, taip pat reputacijos palaikymui tai svarbu, gali būti naudinga. Tiesiogiai taip

to atsiperkamumo labai nematuojam“) arba suvokia ją gana siaurai („šiai dienai bibliotekos ir verslas nutolsta.

Bibliotekos paslaugos yra labiau orientuotos į fizinius asmenis, reikalingos techninės literatūros nebūtų galima rasti.

Biblioteka yra labiau orientuota į gyventojus ir jų aptarnavimą, o verslas yra jau kita struktūra, neįsivaizduoju kurioj

vietoj jinai galėtų būti integruota į visą tą biblioteką. Aš nelabai įsivaizduoju bibliotekos vystymosi vizijos, ateities. Aš

nežinau kurioj vietoj mes galėtume įsitraukti. Kiek reikalinga verslui bibliotekos paslaugų šiai dienai? Iš principo gali

būti verslo paslaugų pristatymas, informacija ar sklaida, galbūt yra ir įmanomas toks variantas.“) Taigi, kalbant apie

partnerystės su biblioteka motyvus, pagrindiniu įsitraukimo į bibliotekos organizuojamą veiklą motyvu išlieka

socialinė atsakomybė.

Praktinė partnerystės patirtis projekte „Bibliotekos pažangai 2“ tiek bibliotekų, tiek projekto partnerių patyrimu gera

ir naudinga. Bibliotekos labiausiai džiaugiasi tiesioginiu bendradarbiavimo produktu - naujomis, nestandartinėmis

paslaugomis, atsiradusiomis bibliotekoje („niekad nebuvom bendradarbiavę su mūsų partneriais Visuomenės

sveikatos biuru. Ir jiems metų atradimas, ir mes džiaugiamės jais. Dėl projekto veiklų įvairių mes praktiškai tapome

partneriais, nes jie vykdo savo švietėjišką veiklą bibliotekoje. Jie ir lektorius pakviečia, to ko mes tikrai nepakviestume, o

mes pakviečiam auditoriją ir visiems yra labai puiku“) bei gerąja dalijimosi žiniomis patirtimi („nauda buvo gaunama

viso projekto metu. Jie mus konsultavo, padėjo įsisavinti žinias, atsakė į iškilusius klausimus ir sudarė galimybė

bendrauti ir ateity. Galima bus kreiptis kokiais klausimais, nes kontaktai jau užmegzti.“) Apskritai, bibliotekos labai

vertina pačias užmegztas partnerystes ir ganėtinai aiškiai atskleidžia, jog ateityje norės jas išlaikyti („jei ne projektas,

apie kai kurias partnerystes būtumėm net nesusimastę; Kadangi užsimezgė draugystė, mes ir toliau organizuosime

bendras veiklas, plėsime tą bendradarbiavimo kryptį.“)

Tyrimas atskleidžia, jog didele dalimi projekto metu užmegztas partnerystes planuojama tęsti, o kuriais atvejais

numatytos konkrečios tolimesnės veiklos. Kalbant apie projekte dalyvavusius bibliotekų partnerius, jie taip pat

tvirtina esą linkę tęsti su bibliotekomis užmegztą partnerystę („kaip sako, vienas lauke ne karys, reikia būtinai

bendradarbiauti, reikia visąlaik kartu būti, kartais jie ko nors neturi, kiti gali padėti, arba atvirkščiai“), tačiau nemaža

dalimi atvejų jaučiama pozicija „dalyvausime, jei biblioteka pakvies“, partneriai patys nelinkę inicijuoti naujų veiklų

su biblioteka („jei biblioteka turės vienokį ar kitokį projektą, kur gali turėti verslas naudos arba verslas vienaip ar kitaip

galės prisidėti, tai aš manau, kad prisidės prie vienų ar kitų projektų; Taip, žinoma. Jei kviečia, tai ir einam.“)

8.3. SANTYKIAI TARP BIBLIOTEKŲ

Dalis bibliotekininkų atvirauja, jog bibliotekos tarpusavyje dar yra pakankamai užsisklendusios, nenoriai dalinasi

idėjomis bei patirtimi. Ši konkurencija ypač stipriai atsiskleidė projekto „Bibliotekos pažangai 2“ projektų rašymo

etape („manau, kad buvo jaučiama konkurencija, kas greičiau pasidarys, kas daugiau kontaktų turi; „Labai jautėsi

konkurencija kai buvo projektų valdymo mokymai ir visi užsispaudę tylėjo apie savo idėjas. Man buvo šokas, nes aš

kalbėjau, pasakojau ką mes žadame daryti ir pastebėjau, kad niekas daugiau nieko nesako. Labai keista. Visi bijo

dalintis, nes vieni nuo kitų „nuvogia.“) Apskritai, jaučiama didelė nelygybė tarp apskrities bibliotekos ir miesto

bibliotekos bei centrinės bibliotekos ir filialų, kuri yra pamatuojama tiek skirtingais bibliotekos žmogiškųjų išteklių

pajėgumais, tiek bibliotekos personalo kompetencijomis („kaip mums konkuruoti su apskrities biblioteka, kurie turi

atskirą skyrių, žmones, kurie tiktai rašo projektus?”) Ypatingai „nuskriausti“ bendradarbiavimo atžvilgiu teigia esantys

35

filialai, kurie projektinės veiklos rėmuose jaučiasi nustumti į šalį, mažiau svarbūs (“viešoji žino tik savo projektus ir

nežino, kas pas mus vyksta.“ „kas iš to – Birštonas parašys, o mus paims kaip partnerius – jie viską nusipirks, tos

priemonės pas juos nusės, o mes be nieko liksim. Nereikia. Taip jau buvę.“)

Nors tokiame kontekste atrodytų paradoksalu, tačiau, vis dėlto, projekto „Bibliotekos pažangai 2“ gerosios patirties

pavyzdžiai duoda teigiamą impulsą glaudesnio ryšio tarp bibliotekų užuomazgoms, kloja pamatus

bendradarbiavimui, ragina bibliotekas viena kitai atsiverti („vienas su kitu kolegos galime drąsiai dalintis patirtimi.

Seniau buvo daugiau konkurencijos, ačiū Dievui šito nebeliko.“) Bibliotekų vadovai, apžvelgdami bendrą Lietuvos

bibliotekų situaciją akcentuoja, jog kryptingas judėjimas pirmyn, siekiant formuoti ir išlaikyti vienodą lygį, praverstų

visoms bibliotekoms, todėl tikimasi, kad ir projekte nedalyvavusios bibliotekos pasisėmę teigiamų pavyzdžių

išbandys savo jėgas („labai norėčiau, kad projekto laimėtojais būtų visos Lietuvos viešosios bibliotekos. Kad nebūtų

taip, kad kažkurios bibliotekos nelaimėjo projekto ir jos atsiliko. Labai svarbu kryptingas tobulėjimas visų. Gal vieni

daugiau pažengs, kiti – mažiau, bet, kad būtų visiems tobulėjimas. Aš nemanau, kad nedalyvavusioms projekte

bibliotekoms yra neįdomu. Gal būt jos neišdrįso. Gal kiti parengė paraiškas, galbūt neužteko lėšų. Tos 20, kurios liko už

borto – norėtųsi, kad ir jos būtų tame pačiame laive”)

9 . B I B L I O T E K Ų V Y S T Y M O S I I Š Š Ū K I A I

9.1. FINANSINIAI IŠŠŪKIAI

Tyrimo metu fiksuoti įvairūs iššūkiai, su kuriais susiduria bibliotekų vystymasis, tačiau visus juos jungianti ašis -

finansinių išteklių stoka. Tai pagrindinis iššūkis bibliotekai, apimantis finansinių išteklių stoką žmogiškiesiems

resursams, materialinei bei fizinei bazei, viešinimui bei įvaizdžio keitimui („bus finansų, bus ir kitų išteklių.“)

Finansinės įplaukos – vienas svarbiausių uždavinių bibliotekai, reikalaujantis didelių pastangų („bibliotekai niekas

neduodama veltui – kad mes patys žmonėms galėtume duoti nemokamai, mes patys dėl to turim labai daug ir labai

gerai dirbti,“ „labai svarbu pinigai, finansavimas. Kadangi nuo to priklauso ir dokumentų įsigijimas ir įrangos

atnaujinimas. Ir kadangi tie pinigai yra labai nedideli, tai visos Lietuvos problema, tai bibliotekom labai didelė

problema yra įrangos atnaujinimas, tiek darbuotojų darbo vietų, tiek vartotojų, kadangi tai yra dideli pinigai, kurių

bibliotekos neturi“), todėl vadovai ir bibliotekininkai nurodė, kad, bibliotekos papildomo finansavimo siekia ir

savarankiškai, dažniausiai rašant pasiūlymus įvairiems projektams. Vis dėlto, santykius su verslininkais kol kas galima

vertinti kaip gan fragmentiškus, o ir patys bibliotekininkai gavę finansavimą iš verslo įstaigų nelabai tuo gali patikėti,

nustemba, tačiau galiausiai tai prideda daugiau pasitikėjimo savo jėgomis, motyvuoja.

Visos tyrimo tikslinės grupės sutinka, kad bibliotekoms skiriamas finansavimas yra nepakankamas, dėl ko nukenčia

tiek fiziniai/ materialiniai resursai, tokie kaip technikos arba knygų fondo atnaujinimas, tiek žmogiškieji ištekliai, nes

dėl menkų atlyginimų silpsta darbuotojų motyvacija, tampa sudėtinga prisitraukti tinkamus specialistus, auga esamų

darbuotojų darbo krūvis, tampa netolygus jo paskirstymas. Tyrimo metu kalbinti savivaldybės atstovai taip pat sutinka,

jog viena pirminių kliūčių bibliotekos vystymuisi – silpna finansinė bazė („finansavimo neturi, jis per mažas. Iki pernai

pvz naujų knygų beveik negalėjo įsigyti, tik svarbiausius dienraščius. Jų pastangos yra didžiulės, bet ekonominė

situaciją, kurią pamato, yra prasta.“) Vis dėlto, vietos valdžios atstovai teigia nematantys kuo dar galėtų

bibliotekoms padėti, kadangi biudžetas yra ribotas, jį reikia paskirstyti visoms biudžetinėms įstaigoms („reikia skirti

visiems, negalime tik bibliotekas remti.“) Partneriai taip pat akcentuoja silpną finansinį pagrindą, nemotyvuojančius

darbuotojų atlyginimus ir didelius, netolygiai paskirstytus darbo krūvius kaip esminius bibliotekų vystymosi iššūkius

36

(„finansavimas manau. Nes jie vis dar negali būti aprūpinti tiek, kiek ir visuomenė norėtų. Darbuotojų atlyginimai

maži, ypač kaimuose filialai, net nėra ką kalbėti. Jeigu tu dirbi šaltoj bibliotekoj, vienoje šaltoje patalpėlėje ir su

pirštinėm išsėdi 8 valandas už tokį atlyginimą - už tai reikėtų paminklus statyt bibliotekininkams.“)

Finansinių resursų trūkumo neigiama įtaka žmogiškiesiems resursams „įsuka“ bibliotekas į probleminį ciklą: finansų

trūkumas lemia specialistų ir esamų darbuotojų motyvacijos mokytis stoką, todėl per mažai dėmesio skiriama pasiektų

veiklos rezultatų, bibliotekos pokyčių viešinimui, atitinkamai nesikeičia visuomenės požiūris į bibliotekas ir galiausiai,

vėlgi, nepritraukiamas papildomas, didesnis finansavimas („kad apie mane gerai galvotų, aš turiu kažką parodyti, bet

aš nieko negaliu parodyti, nes neturiu pinigų, o nemoku ieškoti partnerių, verslo pritraukti, kad tų pinigų būtų.“)

9.1.1. MATERIALINĖ BAZĖ BIBLIOTEKOSE

Nors bibliotekos šiai dienai savo vartotojams siekia kurti ir siūlyti įvairias naujas, su IKT susijusias paslaugas ir pritraukti

kuo daugiau lankytojų į įvairias veiklas, tiek bibliotekininkai, tiek bibliotekų vadovai teigia, jog turima materialinė bazė

yra nepakankama išpildyti formuojamiems lūkesčiams. Kalbant apie kompiuterinę techniką, tyrimo dalyviai teigia, jog

nuolat naudojama įranga sensta labai greitai ir atsilieka nuo lankytojų lūkesčių bei pradeda netenkinti poreikių

darbui ir naujų paslaugų bibliotekoje realizavimui – kompiuteriai veikia lėtai, stringa, „nepaveža“ specifinės

programinės įrangos, trūksta lėšų įrangos atnaujinimui („įranga sensta, genda. Davė mums ministerija ir paliko.

Pinigų tai nėra - iš kur reikės gauti naujus, neaišku,“ „bibliotekoj vykdant veiklas greitai ta įranga pasensta ir

nebegalime atlikti inovatyvių veiklų, atlikti ką galėjome anksčiau.“) Senstanti įranga – ne vienintelė problema,

bibliotekų darbuotojai taip pat pastebi, jog esant didelei su IKT susijusių mokymų, veiklų paklausai, turimos įrangos

tiesiog nepakanka, praverstų turėti daugiau darbo vietų projektų dalyviams („mums labai trūko kompiuterių.

Kadangi piešti rankomis gali grupė vaikų, o prie kompiuterio jau tik su vienu vaiku, individualiai. Išeina, kad mes eskizų

turime daug, o prie kompiuterio prieina tik po vieną.“)

Su kompiuterinės įrangos trūkumu susijusi ir kita, ypač mažesnėms bibliotekoms, filialams aktuali problema – fizinės

erdvės stoka, dėl ko naujos paslaugos teikiamos kitų sąskaita, apribojant kitas galimybes („trūksta erdvės viskam -

du kartus į savaitę vykdavo mokymai, tai praktiškai tuo metu interneto skaitykla nebegalėdavo aptarnauti skaitytojų. Ir

gavosi iš karto tokia trintis ir nepasitenkinimas.“) Bibliotekininkai teigia, jog erdvės trūkumas jautėsi jau nuo BP1 -

darbo vietos kompiuterizuotos savarankiško darbo erdvės sąskaita – kompiuteriais „apstatytos“ skaitymui skirtos

darbo vietos („su tuo pačiu dalyku mes susidūrėme prieš kokius šešerius-septynerius metus, kai filialai gavo

kompiuterius. Mes praktiškai, buvo filialų kur panaikinome darbo vietas. Būdavo stalas, ten pora stalų, ateina atsisėda

ir paskaito. Tai kompiuterizuotos vietos pakeitė šių skaitytojų vietas.“)

Bibliotekininkų teigimu, materialinė bazė tokiais atvejais tiesiog „nuleidžia ant žemės,“ apriboja bibliotekos

vystymosi ir lankytojų poreikių tenkinimo galimybes: „idėjų gausu, tačiau dėl fizinių išteklių tenka "nusileisti ant

žemės" - trūksta erdvės.” Veiklos keičiasi, bibliotekininkas keičiasi sparčiai, o erdvė vis tapati.”

9.1.2. PAPILDOMŲ FINANSINIŲ IŠTEKLIŲ, PARAMOS PAIEŠKA (KRITERIJAI 11.1. IR 11.2.)

Nuo 2011 m. požiūris į bibliotekos finansavimą ir jo šaltinius keičiasi nežymiai – nors bibliotekos darbuotojai sutinka,

kad projektinė veikla padeda pritraukti papildomą finansavimą, vis dėlto kaip esminė bibliotekų finansavimo

užtikrinimo sąlyga įvardinami sprendimai vietos valdžios ar net visos valstybės lygmeniu. Per projektinę veiklą

ieškodami finansavimo ar kitos formos paramos bibliotekos darbuotojai jaučiasi kaip „prašytojai“ ir tokia padėtis jų

37

vertinama itin neigiamai. Taigi papildomo finansavimo ieškojimas – nepatogi padėtis bibliotekininkams, verčianti

nemaloniai jaustis.

Savivaldybės finansavimo atžvilgiu daugelis tyrime dalyvavusių bibliotekininkų teigia esantys nepakankamai įvertinti,

kadangi nuolat turi kovoti dėl finansinių išteklių ir įrodinėti savo vertę tarybai ir tai kelia nuolatinę įtampą („šiaip

kartais ir pavargstame nuo to amžino kovojimo arba eini ir nežinai. Taip norėtųsi kažkokios sistemos bendros, kad

nereiktų tau bandyti eiti per visas duris, tiesiog yra tas puodas iš kurio tu pasiimi. Turėtų būti daugiau tokio suvokimo,

kad mes esame svarbūs. Mes kaip tik bandome ruoštis pokalbiui tokiam rimtesniam.“)

Kita medalio pusė esamoje situacijoje – bibliotekininkų įgūdžių stoka kokybiškai papildomo finansavimo paieškai.

Atsidūrę sau nestandartinėje pozicijoje, bibliotekininkai pritrūksta gebėjimų argumentuotai teikti pasiūlymus,

ieškoti partnerių. Dėl finansavimo reikia pakovoti, pagrįsti savo poreikius, o bibliotekos darbuotojams, savivaldybės

atstovų nuomone kartais trūksta aktyvumo („žmogiškoji pusė dar yra – kartais ne itin jie aktyvūs.“) Patys

bibliotekininkai taip pat sutinka, kad jiems dar labai trūksta bendravimo su verslu žinių ir įgūdžių („mums patiems

bibliotekininkams trūksta žinių kaip bendrauti su verslu, kaip juos pritraukti į tą biblioteką. Bent jau man tai tikrai

trūksta, kad būtų abipusė nauda.“) Skeptišką bibliotekininkų poziciją papildomo finansavimo paieškos atžvilgiu

atspindi ir tai, jog jų nuomone įgūdžių stoką geriausiai kompensuotų ne mokymai, o atskiras pardavimų etapas

bibliotekoje, kadangi šią pareigą eilinio bibliotekininko darbui jie mato labiau kaip prievolę nei galimybę įgyti

papildomų kompetencijų („būtų gerai turėti bibliotekoje žmogų, kuris galėtų eiti ir pardavinėti, tame specializuotųsi,

tokio vadybininko.“)

Nepaisant skirtingų nuostatų, susijusių su bibliotekininko vaidmeniu papildomo finansavimo paieškose,

bibliotekininkai „Bibliotekos pažangai 2“ metu aktyviai ieškojo alternatyvių finansavimo šaltinių, bendradarbiavimo su

verslo, NVO, švietimo ir kitais sektoriais galimybių.

9.1.3. PAPILDOMO FINANSAVIMO NEPASTOVUMAS

Dėl finansinės situacijos ir jos ateities bibliotekininkai jaučiasi neužtikrintai. Daugeliu atvejų trūksta konkretaus

veiksmų plano ar formuojamo papildomų pajamų mechanizmo, todėl bibliotekininkai jaučiasi esantys priversti laukti

geresnio aplinkybių susiklostymo, išorės pagalbos („mes teikėm paraišką tęstinumui, bet negavom finansavimo,

bandysim kažkur kitur, ieškosim gal partnerių,“ „lauksim dabar iš BP dar vieno projekto, tada galėsim daugiau įrangos

įsigyti, nes per kultūros ministeriją nieko negaunam, net pagrindinėm priemonėm neduoda,“ „kai tik baigėsi projektai,

tai viską už savo pinigus ir savo jėgom darom.“)

Nuolatinės papildomo finansavimo paieškos ir pajamos, gaunamos iš vykdomos projektinės veiklos ir bibliotekų

vadovams atrodo pernelyg nepastovios ir bet kada galinčios išsekti. Nuolat reikia ieškoti pragyvenimo šaltinių, kad

pasibaigus vienam ar kitam projektui „neuždusti.“ Tokią situaciją bibliotekų vadovai vertina kaip probleminę

valstybės lygmeniu ir makro sprendimus mato kaip geriausią išeitį siekiant palaikyti bibliotekos modernėjimo kryptį

(„baigiasi projektas ir atrodo, kad viskas baigiasi, nes finansavimo tęstinumui jau nėra. Iš savivaldybių biudžetų

atnaujinti tai, ką mes atnaujinom iš projektų, galimybės labai menkos. Vėlgi, turi ieškoti, kur gali nugriebti vienokią ar

kitokią giją, kad galėtum atnaujinti. Tai yra problema. Jeigu nebus kažkokios programos valstybiniu mastu, tai mes

paprasčiausiai uždusim nuo senienų. Būtų gerai, kad būtų valstybinė programa, kuri leistų kas kažkiek laiko techniką

atnaujinti.“)

38

9.1.4 MAKRO LYGMENS SPRENDIMŲ POREIKIS

Diskusijų metu apie galimus papildomus finansavimo šaltinius, bibliotekininkai ir vadovai gan vieningai laikėsi

pozicijos, kad bibliotekų finansavimas yra išimtinai valstybės atsakomybė („valstybės požiūris į biblioteką turi keistis,

kad būtų finansavimo daugiau.“) Net ir aktyviai ieškodami partnerių iš verslo ar kitos pakraipos institucijų,

bibliotekininkai akcentuoja, jog būdami priversti ieškoti papildomų išteklių, jie jaučiasi ne itin vertinami valstybės

lygmeniu ir kaip idealų variantą įsivaizduoja nuolatines ir neišsenkančias įplaukas iš savivaldybės, „puodą, iš kurio

nereikėtų prašyti - reikėtų tik pasiimti.“Bibliotekininkai teigia, jog norėtų gauti nuolatinį finansavimą jo nuolat

nereikalaujant, esminių poreikių tenkinimą įrašyti į savivaldybės strateginius planus ir taip išvengti amžinos kovos dėl

savo gerovės („mes kalbam su savo savivaldybės atstovais, kad kaip Estijoj - jiems nereikia net prašyti, automatiškai

praeina du-trys metai ir gauna naują įrangą, nes savivaldybė įsirašiusi į savo strateginius planus. Kodėl negalėtų būti

vyriausybės strateginiame plane kas keturi metai pakeisti bibliotekų įrangą? Tai gali būti sistema, rajonais, regionais.

Vienam vienais metais, kitam kitais, ir taip būtų išspręsta problema.“) Tiesa, bibliotekininkai akcentavo, kad vietos

valdžios atstovai, priimdama sprendimus, turėtų būti labiau įsitraukę, iš arčiau asmeniškai susipažinę su situacija

(„viską geriausiai žino, biudžetus mums tvirtina, o patys nėra bibliotekos slenksčio peržengę.“)

Be to bibliotekų finansavimą darbuotojų nuomone galima būtų perkelti į makro lygmenį – t.y. mokestinę valstybės

sistemą. Bibliotekininkai svarstė, jog išorinės įtaigos, verslas daugiau prisidėtų prie bibliotekų finansavimo jiems

pritaikant atitinkamas lengvatas: kuo daugiau verslas investuotų į kultūrą (konkrečiai į bibliotekas), tuo labiau jiems

būtų lengvinama mokesčių našta („reikėtų tiesiog tokio įstatymo – kuo tu daugiau atiduodi kultūrai, tuo tau mažiau

mokesčių.“) Kaip dar viena platesnio lygmens sprendimo galimybė įžvelgiamas ir neformalaus ugdymo įtvirtinimas

bibliotekose - tokiu būdu bibliotekas pasiektų ir neformaliojo ugdymo krepšeliai („galim vykdyt dabar neformalaus

ugdymo užsiėmimus, kur krepšelis skiriamas programose.“)

Suvokdami, jog valdžios požiūrio ar visos finansavimo sistemos pokyčiai kol kas yra mažai tikėtini, bibliotekininkai ir

išorės partneriai kaip dar vieną papildomo finansavimo, paramos bibliotekai galimybę vertina vietos gyventojų

iniciatyvą, savanorišką paramą, kuri gelbėtų bent iš dalies padengiant didelį papildomo finansavimo, pagalbos

bibliotekai poreikį („būna žmonės knygas dovanoja bibliotekoms.“) Tačiau bibliotekų vadovai konstatuoja, jog

savanorystės iniciatyvų ir tradicijų Lietuvoje vis dėlto stinga, tad nors mėginama į bibliotekas pritraukti savanoriškų

iniciatyvų, visgi jos nėra gausios („savanorystė Lietuvoj dar gal nelabai skatinama. Nėra dar tokio gal pilietiškumo,“

„jei ateitų kažkiek - ir kviečiam, ir siūlom, bet tokių gilių tradicijų dar neturim. Pavyzdžiui, kad buvę mokytojai ateitų ir

užsiimtų su vaikais, įdomias programas darytų - skaitymo, piešimo arba edukacijos. Mes kviečiam, skatinam, bet dar

tokių pastovių savanorių neturim.“)

9.2. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ IŠŠŪKIAI

Darbuotojas, jo motyvacija, aktyvumas bei sudarytos darbo sąlygos, tyrimo metu kalbintų partnerių ir savivaldybės

atstovų nuomone, yra esminis faktorius, lemiantis visos bibliotekos funkcionavimą ir patrauklumą („viskas labai

priklauso nuo žmogaus. Jeigu Utenos bibliotekoj nebūtų Laimos, matyt, nebūtų biblioteka tokia, kokia yra dabar. Koks

žmogus bus, tokia ir biblioteka bus.“) Kaip jau buvo minėta anksčiau, būtent finansinių išteklių stokos žala

žmogiškiesiems resursams turi lemiamos įtakos probleminio finansavimo ciklo įsukimui, todėl būtina atskirai skirti

dėmesio darbuotojų atlyginimams, motyvacijai, darbo krūvio paskirstymo iššūkiams bibliotekose.

39

9.2.1. DARBUOTOJŲ SKAIČIUS IR DARBO KRŪVIS

Personalo problematika reikšmingai skiriasi miestų ir kaimų bibliotekose. Didžiosios, centrinės bibliotekos, esančios

didesniuose miesteliuose ar miestuose teigia, kad šiai dienai gali leisti sau rinktis personalą ir kiekvienas naujas

žmogus su savimi atneša naudingų permainų vėjų. Tuo tarpu mažosios bibliotekos dažnai skundžiasi, jog yra

priverstos tenkintis bet kokia kandidatūra, naujas personalas dažnai keičiasi, neprisitaiko prie nemenko darbo krūvio.

Mažas darbuotojų skaičius smulkesnėse bibliotekose, vystant projektines veiklas ir kuriant naujas paslaugas,

atitinkamai lemia ir darbo krūvio šių bibliotekų darbuotojams padidėjimą, kadangi nėra galimybių darbus kolektyve

dalintis, proporcingai paskirstyti atsakomybes. Bibliotekininkai skundžiasi, kad dažnai visko nesuspėja, negali skirti

pakankamai dėmesio skaitytojams („didesnėse bibliotekose yra pasiskirstymas darbo -kas dirba su skaitytoju, tas ir

dirba su skaitytoju. Bet, kai tu esi vienas bibliotekoje, tu turi ir projektus, ir skaitytojus, ir susitvarkyti fondą, ir

edukacines veiklas daryti, ir kompiuteriu mokyti... Turi viską sau perimt į galvą, kad tu galėtum kažką kitam

perpasakot,“ „mes nespėjam visko. Ir klasės eina, ir grupės... Mes po vieną dirbam ir sunku viską apimt.“)

Kuomet didžiosios bibliotekos teigia galinčios pasidžiaugti specialistais, kurie užsiima poreikių-poveikio vertinimo ir

kitais tyrimais ar projektų organizavimu, mažųjų bibliotekų darbuotojams tai reiškia papildomus reikalavimus tam

pačiam darbuotojui, kadangi esant ribotam etatų skaičiui, samdyti papildomus darbuotojus atskiroms sritims sau gali

leisti ne kiekviena biblioteka. Taigi darbuotojų specializacija – didesniųjų/centrinių bibliotekų privilegija. Filialų ar

mažų kaimo bibliotekų darbuotojams tenka pabūti universaliais („mes kur dirbame filiale esame tokios universalios

darbuotojos - ir komplektavimas, ir kraštotyros projektai, renginiai - pačios organizuojam, pačios darom, pačios

vedam. Iš mūsų daug reikalaujama, net nežinau kur baigiasi bibliotekininko pareigos.“)

Savo ruožtu dėl žmogiškųjų išteklių stokos taip pat kyla nerimas dėl projektų tęstinumo. Projektinei veiklai skiriama

didžioji dalis viso darbo laiko, tad bibliotekininkams kyla dvejonių kaip seksis veiklas išlaikyti tuo pat metu atliekant

kitus darbus - ieškant naujų galimybių, plečiant paslaugų spektrą, įvairovę (“kiek galvoju dėl tęstinumo, tai kadangi

teko nemažas krūvis šitam projekte, galvoju kaip su ištekliais. Realiai iš dabartinės situacijos bent kol buvo vykdomas

projektas, jis didžiąją laiko dalį ir suėsdavo, o vis vien vietoje viskas nestovi, reikia žiūrėti, ieškoti naujų kvietimų. Matau

kaip iššūkį tą tęstinumą kažkokį, nes vis tiek, bent vienas žmogus turės tą dalyką koordinuoti bibliotekoje.“)

Nors didžioji dalis bibliotekininkų išties vertina galimybę tobulėti, mokytis kažko naujo, naujai įgytos kompetencijos

dėl darbuotojų ir jų specializacijos trūkumo ir dėl to išaugęs darbo krūvis išties tampa iššūkiu, pastebimas

darbuotojų nepasitenkinimas („aš pavargau nuo šito projekto ir laukiu pensijos. Gerai toms bibliotekoms, kurios turi

žmones, kurie rašo tuos projektus ar šiaip tie žmogiškieji ištekliai yra didesni. Aš šiuo momentu dirbu viską vienam nėra

daugiau kam dirbti,.“ „darbo krūvis didelis, norėtųsi susikoncentruoti labiau, kad darbas gerai atliktas būtų. Manau,

bibliotekininkas geriau jaustųsi jeigu nereikėtų taip per darbus plėšytis. Tada ir tas psichologinis klimatas gal kitoks

būtų, nebūtų tiek spaudimo.“)

Tiek bibliotekų vadovai, tiek patys bibliotekininkai taip pat pastebi, jog prisitaikymui prie pokyčių bibliotekoje

nemažai įtakos turi ir darbuotojų amžius – sunkiau sekasi ir lankstumo trūksta vyresniems darbuotojams. Dalyvių

teigimu, jiems sunkiau perprasti technologines naujoves, išmokti naudotis IKT ir teikti su tuo susijusias paslaugas.

Todėl didesnis krūvis neretu atveju tenka jaunesniems darbuotojams („labai trūksta žmogiškųjų išteklių. Su

naujausiomis technologijomis dirbt reikia žinių, o kolektyvas vyresnis nelabai nori su tuo dirbti. Tai visas krūvis tenka

mums, jaunesnei kartai,“ „sunkios tos programos, sunkios veiklos, reikia specialiai pasiruošusių žmonių ir tų žmonių

didelio noro“), kurių, deja, bibliotekose šiai dienai dar trūksta („didelė dalis mūsų bibliotekininkų yra garbaus amžiaus.

Jaunimo mes turim vienos rankos pirštų užtenka suskaičiuot. Garbaus amžiaus darbuotojų išsilavinimas yra tarybinis.

40

Aišku, keliama kvalifikacija ir visa kita, čia jau taip, bet reikalavimai ne visuomet atitinka turimą kvalifikaciją ir

galimybes.“)

9.2.2. MOTYVACIJOS STOKA

Kitas ne mažiau svarbus žmogiškųjų resursų aspektas – motyvacija, kuri pirmiausiai prasideda nuo vadovų. Nemaža

dalis diskusijų dalyvių teigė, jog, nors ir nenori aptarinėti savo vadovų, ne visi jie yra pakankamai įsitraukę į

bibliotekos gyvenimą, atstovaujantys ir ginantys jos interesus bei skatinantys nuolatinį visokeriopą tobulėjimą – tiek

įsisavinant įvairias technologines inovacijas, tiek keliant personalo kvalifikaciją („pas mus trūksta vadovo supratimo,

nelabai kur siunčia ar važiuoja kartu, ne itin išleist nori, ir dar pabambės "Ar jums tikrai čia reikia?" Mūsų bent rajono

bibliotekininkės labai nori dalyvauti visokiuose seminaruose, mokymuose, bet mes iš direktorės sulaukiam kreivo

žvilgsnio: "ko tu čia vėl nori?!") Nors diskusijose su bibliotekininkais buvo dalinamasi ir teigiamais atsiliepimais, nemaža

dalis dalyvių teigė, jog vadovams neretai trūksta iniciatyvos, komandinės dvasios, gebėjimo perduoti žinias, teisingai

paskirstyti darbus. Dažnai darbai bibliotekininkams „numetami“ ne itin atsakingai, nesigilinant į jų darbo krūvį, trūksta

noro ieškoti alternatyvių sprendimų („direktorė man pasakė: "aš palieku tau, galvok ką čia reikia daryti.“ Na aš

pasižiūrėjau, bet kadangi jau kitame projekte dirbu, tai dabar fiziškai negaliu rašyti. Todėl direktorei pasakiau:

"suburkite komandą, sėdam sprendžiam" - buvo atsisakyta tada rašyti išvis.“) Tiesa, kartais situacija gali pakrypti ir

priešinga linkme – kuomet vadovai pernelyg kontroliuoja, nepasitiki naujomis idėjoms ir personalo iniciatyva („reikia

vadovo cenzūrą praeit. Pirminė idėja gali būti visiškai sudarkyta, pakeista. Vadovas galėtu labiau pasitikėt. Daugiau

žalios šviesos iniciatyvom.“)

Vis dėlto, bibliotekų vadovai iš savo pusės motyvacijos problemą įžvelgia ir bibliotekininkų darbe. Vadovų teigimu,

jie yra priversti pasyvius darbuotojus tiesiog griežtai įpareigoti atlikti vieną ar kitą užduotį, imtis veiklų („įtraukiami

pasyvūs, neutralūs. Tiesiog įpareigojame.“) Smulkesnių filialų darbuotojai, kurių yra mažai, dažniausiai neturi iš ko

rinktis, pokyčiai jiems yra priverstiniai. Nors būtent filialuose vadovai mato didesnį darbuotojų iniciatyvumą,

palankesnes sąlygas pokyčiams („kai filialuose dirba po vieną žmogų, jie visiškai kitokie. Jie nebijo atsakomybės, jie yra

drąsesni ir daug paslankesni. Savo kiemo šeimininkai. O kur yra skyriai, kur hierarchija jie slepiasi vieni už kitų.“) Tačiau

tai nepadeda išvengti atsakomybės, pokyčių vengimo personalo tarpe ir bendros motyvacijos stokos problemos

(„kartais pritrūksta to užsidegimo darbuotojų, kas jau vykdys tą projektą. Sunku buvo įtikinti žmones, darbuotojus, kad

visa tai reikalinga, naudinga. Tas buvo tikrai sunku, nes pokyčiai visuomet priimami pakankamai sunkiai“)

Daugumai bibliotekų taip pat sunku sutelkti vieningas, patvarias komandas ir įtikinti darbuotojus projektinės veiklos

nauda, motyvuoti dirbti kitokius nei kasdienius darbus, procesai nukenčia nuo vidinės komunikacijos stokos,

neefektyvumo („grįžus po atostogų randu tokią situaciją –„direktoriau, kur mūsų yra komanda, kaip ten darysim

projektą?“ - "Aš leidau nerašyti", pasakė. Įrodėm, kad bus gėda prieš visa Lietuvą, ir jūs pats, sakom, važiavote į

mokymus ir aš, kokio velnio aš tada turėjau gaišti tą laiką mokymuose, jeigu mes nieko nedarysime visa komanda?

Tokie sakiniai buvo, sunki pradžia, ir tą jauną žmogų sunku įtikinti, kad "jeigu man leista nedaryti kodėl aš turiu daryti?

Ir kas man iš to?” “ dalis komandos vis tiek nubyrėjo, kurie nelabai norėjo, tie krūviai vis vien persiskirstė. Kažkas liko,

bet reiškia parašei projektą - pati ir įgyvendinsi.”)

Viena esminių iniciatyvos stokos variklių – tikėjimo pokyčiais stoka bei atgyvenęs požiūris į pačią biblioteką.

Bibliotekos darbuotojų nuomone, ši problema ypač opi tarp ilgalaikę darbo patirtį turinčių darbuotojų tarpe, kuriems

sunkiau prisitaikyti prie vykstančių pokyčių („būna toks vidinis nusiteikimas. Numuša tiesiog. Eitum, darytum tą ir tą,

bet sako "pamatysi, čia niekas neateis, čia nieko nedaryk.“ Tada ir sėdi ir tyli toliau.“)

41

Vienas pagrindinių demotyvacijos šaltinių – menki darbuotojų atlyginimai. Tyrimo dalyvių teigimu, bibliotekininko

atlyginimas šiai dienai yra neadekvatus augantiems kvalifikacijos reikalavimams ir veiklų apimčiai, o papildomi

darbai bibliotekos darbuotojui dažniausiai negeneruoja jokių papildomų pajamų („galėtų materialiai adekvačiai

vertinti bibliotekininko darbą, nes kol kas atlyginimas pagal knygų išdavimą.“ „pavyzdžiui, kad ir finansiškai žiūrint:

jeigu mes vykdome projektą, mes daugiau dirbam, tai ir mūsų užmokestis galėtų būti didesnis, vadovas galėtų įvertinti.

Vis vien mes darbo padarome daugiau už tas, kurios nevykdo projekto“.) Negana to, bibliotekoms dėl savo etatų

skaičiaus dar tenka ir pakovoti, nes mažėjant gyventojų skaičiui - retinamas bibliotekų tinklas („kaip mes šiemet

kovojome – visos respublikos etatus išrinkau, kiek skaitytojų, kiek gyventojų skaičiavau, kad atkovoti dar du etatus

bibliotekai, nes juos norėjo sumažinti. Pavyko, bet kova vyko pusantro mėnesio. Mes turėjome rašyti tokią beletristiką

apie tai ką mes veikiam, tai ir rašiau, kad jeigu kas išeina kas atostogų net valomės patys. Čia tiesiog pasikeitė

administracijos vadovas ir jis norėjo dar mus labiau pribaigti.“)

9.2.3. BIBLIOTEKININKO PROFESIJOS PAKLAUSA

Nors bibliotekininko įvaizdis matomas kaip gerėjantis, vis dėlto pačios profesijos paklausumas vertinamas kritiškai dėl

menkos finansinės motyvacijos ir stereotipinio neigiamo įvaizdžio visuomenėje. Visi tyrimo dalyviai ir patys

bibliotekininkai teigia, jog bibliotekininko darbas neša daugiau moralinio pasitenkinimo nei finansinės naudos. Dėl

šios priežasties ši profesija ypač menkai patraukli jaunų žmonių tarpe, kadangi šiais laikais darbo krūvis tampa vis

didesnis, tačiau atlyginimai išlieka tokie patys kaip ir „atgyvenusiais knygų dalinimo laikais.“

Kalbant apie bibliotekininko įvaizdį ir jam šiai dienai darbui reikalingas kompetencijas, bibliotekos vadovai teigia, jog

tarp šių aspektų yra absoliutus disonansas - visuomenės bei valdžios požiūris yra neadekvatus bibliotekininkams

keliamiems reikalavimams ir plačiam kompetencijų laukui („reikalavimai yra dideli bibliotekininkui. Gaila, kad

neadekvatu atlyginimui ir visuomenės vertinimui tai yra. Nes vis dar yra išlikęs šablonas, kad ai, bibliotekininkai, ką jie

labai ten veikia. Tie, kurie susiduria su bibliotekininkais, jie puikiai žino. Bet tie, kurie tik praeina pro biblioteką kaip

pastatą, tai neįsivaizduoja kiek tas žmogus turi mokėt.“)

9.2.4. KINTANTI BIBLIOTEKINIKO PROFESIJA

Bibliotekininkai, kalbėdami apie savo darbui šiai dienai reikalingas kompetencijas, pastebi, jog bibliotekininko darbo

profilis, specialybei keliami reikalavimai šiai dienai keičiasi iš esmės. Bibliotekininkus neramina pastebima tendencija,

jog šiandieninės bibliotekos poreikius geriau gali atliepti ne bibliotekininko specialybės darbuotojai („tendencija

prasta – geriausiai dirba ne bibliotekininkės. Kai ateina žmogus ne mūsų specialybės, kažkokio platesnio mąstymo, jo

matymas kitoks, dabar kaip tik labai reikia to platesnio žiūrėjimo“), jaučiamas bibliotekininkų susirūpinimas dėl

neatitikimo tarp „tikrosios-klasikinės“ bibliotekininko specialybės ir pasikeitusio darbo bibliotekoje profilio. Bibliotekos

darbuotojai pastebi, jog keičiasi ir pačios specialybės pavadinimas – dabar ruošiami „informologai,“ kurių

kompetencijų kryptis nuo literatūrinės pereina į viešuosius ryšius, komunikaciją, naujo personalo atžvilgiu

pasigendama tradicinių, literatūrinių bibliotekininkystės pagrindų („apsiskaitymas kaip kompetencija nyksta labai

stipriai. Jeigu senasis bibliotekininkas kaip buvo ruošiamas -antikinė literatūra, vaikų literatūra, rusų literatūra, lietuvių

klasika, poezija atskirai, mes turėjome daug literatūrų. Šiais laikais informologas kaip yra ruošiamas - viešieji ryšiai,

komunikacija, savęs pateikimas, viešas kalbėjimas – literatūros nėra. Jeigu žmogus neįdėjo turinio pats iš savęs, nieko

ir nėra. Todėl mes džiaugiamės specialistais, kurie atėjo apsiskaitę.“)

Šiai dienai bibliotekininkams ne mažiau nei viešųjų ryšių, komunikaciniai gebėjimai yra stiprios IKT žinios ir įgūdžiai,

kurie humanitarinės krypties išsilavinimą turintiems bibliotekininkams dažnai tampa dideliu iššūkiu. Bibliotekų

42

vadovai tai pastebi ir teigia, jog šiai dienai į bibliotekas stengiamasi pritraukti daugiau IT ir kitų, įvairesnių sričių

specialistų. Vis dėlto, biblioteka dažnu atveju negali pasiūlyti tokiems žmonėms konkurencingo, motyvuojančio

darbo atlygio, todėl jų pritraukimas tampa beveik neįmanomas („reikia dabar labai mums įvairiapusių darbuotojų,

labai keičiasi paslaugos, inovatyvios paslaugos ir jau reikia įvairių profesijų pas mus darbuotojų. Reikia IT specialistų

nemažai, nes kad ir kokia robotika - taigi humanitarui yra labai sunku. Tai mes kada atsilaisvina vieta, ieškom, kad

gerai žinotų IT ir netgi specialistai būtų, jeigu yra galimybė. Bet mūsų nėra tokie dideli atlyginimai, kokius gauna jie,

todėl surast tokius darbuotojus problema. Mokomės mes daug, bet mūsų darbuotojai irgi turi galimybių ribas.“)

Taigi viena pagrindinių šiai dienai bibliotekininkams kylančių dilemų – kaip išlikti patrauklia darbo jėga, neatsilikti nuo

naujovių bei tuo pat metu išlaikyti tradicinius bibliotekininkystės pagrindus. Tyrimo metu bibliotekininkų tarpe

jaučiamas nerimas, kad visos asmeniškai turimos, anksčiau įgytos kompetencijos, bibliotekai sukant nauja kryptimi

tampa nebereikalingos, kadangi joms vis mažiau skiriama dėmesio („aš kartais pasiilgstu tos tradicinės

bibliotekininkystės. Bijau, kad mes iš didelio rašto neišeitume iš krašto.“) Vis dėlto, tai galima interpretuoti kaip

neužtikrintumo jausmą dėl pokyčių, komforto zonos peržengimo keliamą stresą („visaip yra, tikrai mums patogiau ir

lengviau buvo dirbti kaip dirbome anksčiau, o dabar reikia prigalvoti visokių veiklų. Dabar vienas po kito pokyčiai, o

kiekvienas pokytis stresas. Tai viskas priklauso nuo žmogaus gebėjimo reaguoti į stresą. Yra žmonių, kurie apsamanoję

ir sėdi, o kitiems kiek krausi, tiek veža.“)

9.3. ATSAKOMYBIŲ „PERKROVA“ BIBLIOTEKAI

Nors bibliotekos misija, tyrimo dalyvių nuomone – būti naudingai ir artimai žmonėms, prisitaikyti prie visuomenės

poreikių, vis dėlto, bibliotekininkai akcentuoja, kad savo darbe pastebi bibliotekai kitų įstaigų „kraunamas“

atsakomybes, kurių, jų nuomone, biblioteka neprivalo ir neturėtų prisiimti. Taigi, nors ir prisitaikydama prie

visuomenės poreikių, biblioteka „neturi daryti kitų įstaigų darbo – tos pačios biržos, tų pačių elektros tinklų.“

Bibliotekininkai yra nepatenkinti situacija, kuomet į juos kreipiasi daug žmonių, susidūrusių su informacijos stoka iš

anksčiau minėtų įstaigų ir būtent bibliotekininkas tampa tas žmogus, kuris turi kiekvienam atsakyti į kylančius

klausimus, padėti („mes gi už juos dabar dirbame daugybę darbų. Už viską: mokesčių inspekciją, Sodrą,“ „pati

asmeniškai susidūriau, atvažiavo pas mus į biblioteką ESO, vedė mokymus ir aš uždaviau tokį klausimą: tai gal jūs

galėtumėt, jeigu jūs norite, kad bibliotekos darytų jūsų darbą, gal jūs bent galėtumėt bibliotekininkas įsteigti

nemokamą telefono skambutį? Dabar mes mokame iš savo pinigų. Jeigu pas mus ateina žmogus, kuris neturi telefono

- ką mums daryti? Mes skambiname iš bibliotekos lėšų į jų mokamą telefoną.“) Taigi darbo krūvis auga, kvalifikacijos

kyla, tačiau tai nėra papildomai atlyginama, jaučiama nuoskauda, kad biblioteka dirba už visus („skaudžiausia yra,

kad mūsų darbas pakito per penkis metus žiauriai. Kai aš atėjau dirbti į biblioteką, tai buvo tik knygos išdavimas,

steigėsi LIBIS, o dabar, žmogus turi mokėti viską. Absoliučiai viską mokėti ir dirbti dar už kitas įstaigas.“)

9.4. BIBLIOTEKOS VIEŠINIMAS, ATSTOVAVIMAS IR ĮVAIZDŽIO KEITIMAS

Nors prieš penkerius metus bibliotekų atstovavimas bibliotekininkų buvo pagrinde suvokiamas kaip rezultatų

pristatymas bei finansavimo prašymas, šiais metais diskutuojant su bibliotekininkais ir bibliotekų vadovais ši tendencija

įgauna papildomą atspalvį – atstovauti ir viešinti biblioteką jos personalui lygiagrečiai reiškia skleidžiant informaciją

apie platų bibliotekoje vykstančių veiklų ir teikiamų paslaugų profilį prisitraukti daugiau lankytojų, keisti stereotipinį

įvaizdį apie biblioteką visuomenės akyse, įtvirtinti savo reikšmę vietos bendruomenėse. Taigi bliotekos viešinimas ir

informacijos sklaida šiai dienai vienareikšmiškai suvokiamas kaip bibliotekai svarbi ir nuoseklios strategijos bei

pastovaus finansavimo reikalaujanti veiklos sritis. Visi tyrimo dalyviai vienareikšmiškai sutinka, jog keičiantis pačiai

43

bibliotekai, norint keisti jos įvaizdį ir padėtį visuomenėje, pritraukti daugiau lankytojų ir partnerių itin reikšmingu

tampa informacijos apie bibliotekoje vykstančius renginius, projektus ir teikiamas paslaugas sklaida. Deja, šis

momentas nemažos dalies dalyvių buvo įvardinamas kaip probleminis – situaciją apsunkina menkas finansavimas,

patrauklios komunikacijos įgūdžių trūkumas, o kartais - ir atmestinas vadovų požiūris („su viešinimu buvo problemų,

nes nebuvo skirti pinigai. Nei vienas projektas negavo viešinimui pinigų,“ „vienu metu pas mus dirbo žurnalistė. Ji visad

sakydavo „kaip jūs nemokat rašyt straipsnių? Kokie jie nuobodūs, be intrigos.“ Bet aš tikrai nemoku. Mano

kanceliariniai protokoliniai rašiniai, labai sunku ištraukti tą esmę, žavesį,“ „viešinimas yra labai svarbu. Bet kai kurie

vadovai žiūri pro pirštus – kam čia reikia to viešintojo? Kaip parašysit taip bus gerai.“)

9.4.1. ĮGŪDŽIŲ, DRĄSOS STOKA

Tiesa, bibliotekos atstovo vaidmuo kitoms institucijoms (išorės partneriams, savivaldybei) vis dar priskiriamas

įstaigos vadovui, kadangi bibliotekininkai jaučia, jog būtent vadovo vaidmuo daugelyje situacijų yra svaresnis.

Bibliotekininkų nuomone, bibliotekos atstovavimas, įtaigus jos pristatymas ieškant partnerių ir derantis su vietos

valdžia, komunikacija visuomenei – būtent vadovo atsakomybė ir pareiga. Sau patys bibliotekininkai prisiima šį

vaidmenį per kasdienį darbą su lankytojais bei įvairių projektinių veiklų vykdymą. Vis dėlto, nemaža dalis

bibliotekininkų savo gebėjimus atstovauti biblioteką, viešinti jos veiklas vertina kaip nepakankamus dėl teorinių ir

praktinių žinių stokos ar kitų, asmeninių savybių. Dažnai minimas bibliotekininko atstovavimo gebėjimams

kliudantis aspektas – lyderystės, pasitikėjimo savimi stoka, pasyvumas, nuolankumas, negebėjimas „pakovoti“ už

save ir už biblioteką („aš norėčiau atsikratyti bibliotekininkų nuolankumo, vis dar jo labai daug, mes labai mėgstam

lankstytis. Trūksta drąsos. Mums to reikia mokytis - kaip viešai kalbėti, nes nuolankumas mums yra priešas didžiausias.

Jeigu mums pasakė - mes išsigandom; jeigu mums uždarė duris - mes langą bijome praverti. Tai yra bibliotekininko

natūroj turbūt arba pačioj institucijoj užkoduota kažkas tokio: kad mes turime būti korektiški, kultūringi labai, niekada

negalime sau leisti pasakyti aštriau, o kartais reikia. Tai jau laikmetis diktuoja, kad mes nebegalime būti nuolankūs, nes

mus sukąs visi šunys per nuolankumą. ”)

9.4.2. VIEŠINIMO STRATEGIJOS STOKA

Nors bibliotekos darbuotojai šiai dienai suvokia bibliotekos viešinimo ir informacijos sklaidos reikšmę, reta biblioteka

yra planuojanti ar vykdanti nuoseklias viešinimo veiksmų strategijas, žymiai dažnesnis „progų išnaudojimo“

metodas („kai ateina žmogus į biblioteką ir kreipiasi kažko, tada tuo pačiu pakalbini, įbruki kvietimą.“) Kai kuriais

atvejais partneriai, priklausomai nuo jų veiklos profilio, taip pat prisideda prie bendrų projektų su biblioteka viešinimo

– spausdina plakatus, rašo ir viešina straipsnius. Vis dėlto, dauguma tyrime apklaustų partnerių sutinka, kad šiai dienai

bibliotekos neužtektinai viešina informaciją apie teikiamas paslaugas, vykstančius užsiėmimus, projektus ir pan.,

todėl visuomenė nėra pakankamai informuota apie bibliotekoje vykstančius pokyčius („būtinai reikia informuoti

visuomenę, kad biblioteka taip pasikeitė, kad taip atsinaujino, kad ne tik knygų gali ten rasti. Kad tai aplinka, kur gali

pažinti, daug sužinoti, praleisti laiką ir t.t. Manau, tai turėtų būti pagrindinis dalykas bibliotekų, bet apie tai tiesiog

mažai kalbama.“)

Kalbant apie bibliotekos viešinimo strategiją ir pasitelkiamus kanalus, deja, išlieka ta pati tendenciją, kurią atskleidė ir

2011 m. atliktas tyrimas – viešinimas nėra nuoseklus, priklausomas nuo pačių darbuotojų požiūrio ir asmeninės

iniciatyvos, o kaip viešinimo kanalai daugiausiai pasitelkiama bibliotekos internetinė svetainė, skelbimų lentos,

lankstinukų platinimas, tiesioginis kreipimasis į lankytoją gyvai ar elektroniniu paštu. Tuo tarpu bibliotekų aktyvumas

socialiniuose tinkluose (Facebook) užčiuopiamas dar labai nežymiai, vos kelios bibliotekininkės minėjo tai kaip

44

propaguojamą informacijos sklaidos bei komunikacijos kanalą. Kur kas rečiau, tačiau kartais šiuo tikslu pasitelkiami ir

vietos laikraščiai, savivaldybės interneto puslapis – tačiau šių kanalų pasiekiamumas priklauso nuo bibliotekos

gebėjimų save pateikti, bei nuo vietos politikų požiūrio į bibliotekos reikšmę. Kaip pagrindinė riboto bibliotekų veiklos

ir paslaugų viešinimo priežastis pagrinde minimas menkas finansavimas, tikslingai viešinimui skiriamo fondo

nebuvimas ir, žinoma, darbuotojų laiko, gebėjimų stoka.

9.5. PASIKEITĘS DARBO PROFILIS – NEPASIKEITĘ VEIKLOS ĮSTATAI

Bibliotekų vadovai ir bibliotekininkai tyrimo metu akcentavo, kad, nors biblioteka šiai dienai keičia ir plečia savo

veiklos profilį – užsiima ne tik skaitymo skatinimu, tačiau vis labiau ir įvairia edukacine, į socialines problemas

orientuota veikla, teisinės nuostatos įstaigos atžvilgiu lieka nepakitusios, valdžios strateginiuose planuose

biblioteka priskiriama tik kultūros sričiai. Bibliotekininkai su tuo nesutinka, teigdami, jog biblioteka šiai dienai - ne tik

kultūra, tai ir edukacija, ir socialinė sritis („strateginiuose planuose mes einame tik kaip kultūros institucija, bet

paskutiniu metu mes labiausiai kalbame apie tai, kad turime būti ne vienoje eilutėje. Iš tikrųjų mes turime atsidurti ir

prie švietimo, ir prie socialinių reikalų, ir tai turėtų atsitikti greičiausiu metu. Mes turime ir nuostatose kiekvienas

pasitvirtinę, kad galime tai daryti, esame kai kurie akreditavę programas ir tikrai yra bibliotekų, kurios labai daug

dalykų daro, tik savivaldybė niekaip nesugeba į strateginį planą įrašyti.“) Platesnio bibliotekos veiklos profilio

įtvirtinimas strateginiuose nuostatuose, dalyvių nuomone, taip pat padėtų bibliotekai generuoti papildomas

pajamas („mes dar turime pasirašyti sutartį su švietimu, kad galėtumėm tai daryti oficialiai. Aš buvau nuėjusi

pasišnekėti su švietimo skyriumi.“ „Apskritai kiek laiko mes mokėm be pinigų, apskritai bibliotekininkai neuždirbo nuo

to nė cento.“)

1 0 . V I E Š Ų J Ų B I B L I O T E K Ų A T E I T I E S V I Z I J O S , P L Ė T R O S G A L I M Y B Ė S I R P O T E N C I A L A S ( K R I T E R I J U S 1 . 3 . )

„Mūsų tikslas yra turėti kuo daugiau vartotojų, pritraukti kuo daugiau naujų žmonių, kurie net nesinaudoja mūsų

paslaugomis. Biblioteka turi būti matoma, žinoma ir jos paslaugos vertinamos. Mes to ir siekiame.“

Bibliotekų vadovai jaučia jau šiandien kuriantys ateities biblioteką, kuri neapsiriboja tradicine – knygų skaitymo –

funkcija. Dalyvavimas įvairiuose projektuose, viešųjų bibliotekų techninės bazės atnaujinimas, naujų kompetencijų

darbuotojams suteikimas leido bibliotekoms kurti ir siūlyti naujas paslaugas ir veiklas. Todėl turima viešosios

bibliotekos ateities vizijai nėra būdingas kardinalių pokyčių akcentavimas, anaiptol – pabrėžiama sistemingas ir

nuoseklus pradėtų darbų tęsimas. Vadovų manymu, pagrindinės strateginės gairės jau yra nubrėžtos, tad svarbu

toliau plėsti bibliotekos funkcijas, tęsti bibliotekų modernizacija ir siekti pritraukti didesnį lankytojų ratą, tuo pat

metu nepamirštant ir pagrindinės bibliotekos misijos – skaitymo populiarinimo.

10.1. PASLAUGŲ ĮVAIROVĖS SVARBA

Vadovų vizijoje biblioteka yra daugiafunkcinė erdvė, o per funkcijų įvairovę siekiama į biblioteką pritraukti kuo

daugiau įvairių socialinių grupių lankytojų ir stiprinti viešąsias bibliotekas kaip bendruomenės centrus, svarbu „kad

kiekvienas atrastų savo vietą.“ Vadovai akcentuoja, kad siekiant stiprios bibliotekos būtinas paslaugų, veiklų, renginių

45

įvairovės užtikrinimas ir išlaikymas („biblioteka turėtų tenkinti vartotojų poreikius visapusiškus: kultūrinius,

informacinius, edukacinius.”)

Vadovai pabrėžia naujausių informacinių komunikacinių technologijų svarbą bibliotekose. Biblioteka šiuo atžvilgiu

turėtų būti technologinių naujovių skleidėja, kuri nei kiek nuo jų neatsilieka, užtikrina jų prieinamumą lankytojams ir

suteikia lankytojams galimybę įgauti naujų įgūdžių („manau, kad biblioteka turi eiti kartu su technikos pažanga kaip

naujovių nešėja, kaip tų naujovių, technikos laimėjimų išbandytoja. Kad bibliotekoje galima būtų ne tik pasižiūrėti kaip

vitrinoje, bet ir išbandyti ir jei patiko, tai darai, mokaisi, tobulėji. Aš to labai norėčiau.“) Vadovai tikisi, kad naujausių

technologijų įdiegimas viešosiose bibliotekose yra tinkamiausia priemonė pritraukti jaunus lankytojus, kurių

trūkumas bibliotekose labiausiai jaučiamas. Viešųjų bibliotekų technologinė pažanga ypač prisideda prie bibliotekos

įvaizdžio kaitos, jas pristatant kaip modernias ir patrauklias erdves.

Viešosios bibliotekos organizuoja edukacines veiklas, įsitraukia į neformalųjį švietimą. Vadovų ateities vizijose būtina

plėtoti šią veiklos kryptį, o edukacinės veiklos turi apimti visas amžiaus grupes. Bibliotekos turėtų tęsti įvairių

mokymų, seminarų organizavimą. Kaip vieną iš priemonių šiam tikslui pasiekti bibliotekų vadovai vertina glaudesnį

bendradarbiavimą su švietimo įstaigomis („reikėtų dar labiau integruoti savo paslaugas ir daugiau švietimo įstaigų

pritraukti.“) Taip pat neformalaus švietimo kontekste, viešoji biblioteka gali tapti saviraiškos vieta, kurioje žmonės

atskleistų savo talentus, realizuotų save („reiktų kalbėti apie tai kaip bibliotekoje galima studijuoti, kitomis kalbomis

skaityti ir panašiai. Ir pavyzdžiui senjorams –jie ir tapyti gali, savo parodas turėti. Labai gražu matyti kai atidaroma

paroda žmogaus ir susirenka visa šeima, ir sveikina, džiaugiasi.“)

Kaip svarbios vadovų vizijoje išlieka ir kultūrinės viešosios bibliotekos funkcijos. Viešosios bibliotekos turėtų siekti

toliau rengti parodas, knygų pristatymus, susitikimus su knygų autoriais ir kitais kultūros atstovais. Bet taip pat dalies

vadovų vizijoje iškyla viešoji biblioteka kaip pramogų siūlytoja („vaikai pasakė tokį dalyką –jūs vis mokot ir mokot kaip

kokia mokykla. Ir tai tiesa. Mokymai ir mokymai. Todėl mes nusprendėm, kitais metais daryti daugiau pramogų,

rekreacijos, kad būtų turiningas laisvalaikis.“) Dalis bibliotekų jau dabar atlieka pramoginę funkciją, pavyzdžiui,

organizuoja karaokės vakarus. Tikima, kad pramoginis paslaugų pobūdis padės pritraukti dar daugiau lankytojų ir tai

dar labiau stiprina bibliotekos kaip bendruomenės centro, bendravimo erdvės viziją.

Vis dėlto, kokiais kriterijais vadovaujantis turi būti kuriamos ir plėtojamos naujos paslaugos vieningo vadovų

požiūrio nėra. Vieni jų pabrėžia, kad būtina kurti paslaugas pagal esamus bendruomenės poreikius. Šios minties

šalininkai akcentuoja, kad lankytojai nebus pritraukiami į biblioteką, jeigu nepamatys konkrečios naudos sau („jei neras

ko ieško, tai ir neis.“) Įžvelgiama, kad biblioteka siūlydama paslaugą pagal bendruomenės poreikius gali užimta laisvą

kultūrinės rinkos nišą. Kiti vadovai mano, kad vertinga būtų stengtis, remiantis sėkmingomis patirtimis, suvienodinti

bibliotekų teikiamas paslaugas („bibliotekos dabar tapo labai skirtingų paslaugų tiekėja - sukūrė naujas paslaugas, bet

visos labai skirtingas. Iš vartotojo pusės žiūrint, jei nuėjo į Panevėžio biblioteką, to paties tikėsis ir Zarasuose ar

Palangoj, bet ten tų paslaugų nėra. Tęstinumui būtų gerai, kad būtų projekto branduolys, į kurį galima būtų kreiptis ir

vienodint paslaugas visoj Lietuvoj.“)

Kalbant apie vadovų formuojamą viešųjų bibliotekų ateities viziją, būtina pabrėžti, kad paslaugų plėtimas ir

modernėjimas yra tiesiogiai susiję suskaitymo populiarinimu. Naujos veiklos turėtų neužgožti tradicinės bibliotekos

funkcijos, dalis vadovų artikuliuotai išsako, kad naujovių galutinis tikslas – sudominti naujus lankytojus skaitymu.

Todėl, vadovų vizijoje, naujoji ir senoji funkcijos nepaneigia viena kitos, bet tik papildo („dabar kaip matau yra

biblioteka erdvė kur galima susitikti, bendrauti, mokytis, sužinoti, dalintis patirtimi, atrasti skaitymo džiaugsmą ir juo

dalintis su kitais.“) Siekiant neprarasti ir užtikrinti šią pirminę bibliotekos funkciją, viešoji biblioteka privalo turėti

46

lankytojams patrauklų knygų fondą, kuris būtų didelis tiek apimtimi, tiek tematika. Ypač bibliotekos siekia pritraukti

jaunus skaitytojus, moksleivius, kurių procentinė dalis tarp bibliotekos lankytojų yra mažiausia.

10.2. PASIKEITĘS BIBLIOTEKININKAS

Kokybiškoms, patrauklioms naujoms paslaugoms viešosiose bibliotekose užtikrinti būtinas nuolatinis bibliotekininkų

kompetencijų plėtimas ir kėlimas. Idealus bibliotekininkas matomas kaip žingeidus, aktyvus, iniciatyvus, kūrybiškas

darbuotojas, kuris nuolatos mokosi pats ir geba mokyti kitus. Ateities vizijai pasiekti nepakanka maloniai

bendraujančio žmogaus, kuris nusimano apie informacijos paiešką ir jos perdavimą, tai tik – minimalios bibliotekininko

kompetencijos. Ateičiai reikalingas bibliotekininkas yra „išsilavinęs, kompetentingas, žinantis savo darbo reikalavimus,

ir mokantis dirbti, ir bendrauti su žmonėmis. Vadybinė ir projektinė visa veikla jam turi būti nesvetima ir turi sugebėti

tai daryti“.

Siekiant užsibrėžto tikslo bibliotekų vadovai nestokoja ryžto, motyvacijos toliau kelti darbuotojų kvalifikaciją („mes

tik stiprinsim savo kvalifikaciją, kad ilgiau veiklos vyktų, nes čia ne vieniems metam mes padarėm. Ir tai bus aktualu.

Vaikai keičiasi, kartos keičiasi, keičiasi programavimo įgūdžiai, tik svarbu, kad būtų specialistai.“) Visgi, vadovai

nesitiki, kad visi darbuotojai pasikeis ir taps aktyviais, žingeidžiais, novatoriškais darbuotojais. Akcentuodami itin lėtą

bibliotekininkų kartų kaitą, vadovai atsargiai vertina esamą situaciją ir šiuo metu stengiasi į veiklas įtraukti visus

norinčius, paskatinti pasyvesnius darbuotojus, o senojo tipo bibliotekininkams leisti atlikti minimalias, senąsias

funkcijas. Vadovai pastebi, kad su darbuotoju kaita artėjama prie šiuolaikinio bibliotekininko vizijos, nes „kai ateina

nauji, jie iš karto mato tas veiklas ir daro, neburba, nes galvoja, kad taip ir reikia. Nežino, kad kiti nedaro“.

10.3. VIEŠOJI BIBLIOTEKA – AKTYVI SOCIALINĖ VEIKĖJA

Viešosios bibliotekos kaip bendruomenės centro vizija glaudžiai susijusi su siekiu viešąją biblioteką pozicionuoti kaip

stiprią ir aktyvią socialinę veikėją, kuri pati prisideda prie socialinių problemų sprendimo. Bibliotekos patrauklumas

ir lankytojų pritraukimas siejamas su socialinės atskirties mažinimu, integracijos didinimu. Dažnai akcentuojamas

siekis padaryti biblioteką visiems prieinamą tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Bibliotekų vadovai kaip pavyzdžius pateikia

užsienio bibliotekas, kurių veikloje atsispindi didesnė integracija, pasiekiama bendradarbiaujant su kitomis įstaigomis,

specialistų samdymo praktikos ir aukštesnis bendruomenės narių įsitraukimas, savanorystė kurio vieną dieną norisi

pasiekti ir Lietuvoje („jeigu mes turėtumėm tokią galimybę, kaip pavyzdžiui Prancūzijos bibliotekos - ten kiekvienas

trečiadienis – pamokos bibliotekoje. Ten yra samdomi jau specialistai darbui, specialūs mokytojai, vedantys įvairias

veiklas. Ir daug labai yra savanorių. Ateina architektai, skaito paskaitas, viską nemokamai daro. Ateina režisierius,

pamoko vaikus vaidint.“)

Tad vadovų ateities vizijoje biblioteka iškyla kaip pati savaime stipri, o ne politinių permainų, institucijų

geranoriškumo įkaitė. Viešosios bibliotekos turėtų stiprėti per vieningumą, kuris turi atsispindėti ne tik pagrindinės

bibliotekos ir jos filialų santykyje, tačiau kartu ir visame Lietuvos bibliotekų tinkle, kuriame gyvybiškai reikalingas

sistemingas patirties valdymas ir dalinimasis, kryptingas judėjimas viena linkme („svarbu, kad visos Lietuvos

bibliotekos eitų viena kryptimi. Kad nebūtų kiekvienos bibliotekos atradinėjama vis kažkas naujo. Visi derinasi prie

vietos gyventojų poreikių ir t.t., tai gali būti tarsi pokryptės. Bet reikia ėjimo viena kryptimi visos Lietuvos masteliu.“)

Vieningos Lietuvos bibliotekų plėtros krypties atžvilgiu, bibliotekos vadovų nuomone, ypatingai reikšmingą vaidmenį

atlieka Nacionalinė biblioteka, kuri ir turėtų išlikti pavyzdžiu ir mokytoja visoms likusioms bibliotekoms („aš

47

matyčiau Nacionalinę biblioteką kaip tą, kuri nurodytų kryptį, gaires. Ministerija viso to atlikti negali. Madas, mano

galva, turėtų diktuoti Nacionalinė biblioteka.“)

10.4. BIBLIOTEKOS ĮVAIZDŽIO GERINIMAS

Vadovai pabrėžia būtinybę esmingai keisti viešosios bibliotekos įvaizdį visuomenėje. Naujasis įvaizdis turėtų pabrėžti

viešųjų bibliotekų stipriąsias puses, akcentuoti sėkmingai įgyvendintas veiklas, neturi būti bijoma pasigirti, taip kuriant

modernios ir šiuolaikinės bibliotekos įvaizdį. Vadovai atkreipia dėmesį, kad viešųjų ryšių srityje bibliotekos privalo dėti

didesnes pastangas. Pasak jų, šiuo metu bibliotekų įvaizdis yra itin prastas, tai itin trukdo pritraukti naujus lankytojus.

Šiuo metu vyrauja neigiamas stereotipas - biblioteka remtina, vos išgyvenanti, pati neturinti nieko duoti ar pasiūlyti

(„biblioteka visuomenėj –prastos patalpos, maži atlyginimai, nuolat verkia, knygų nėra. Jei bibliotekoj renginys, net

nesigilina koks renginys.“ )Iškelta mintis, kad tam tikros akcijos taip pat prisidėjo prie neigiamo įvaizdžio formavimo

(„nelabai palaikau tos knygų Kalėdų akcijos. Mes turėtume rodyti iniciatyvą –biblioteka surinko ir davė, o dabar mums

renka knygas.“)

Taigi, pripažįstama, kad situacija, kai „problemos skamba garsiau, nei pasiekimai“ turi keistis. Vadovai ieškodami

neigiamo įvaizdžio priežasčių linkę problemos ašimi laikyti finansų viešiesiems ryšiams trūkumą. Išreiškiamas

tikėjimas, kad ši situacija keisis, visgi iniciatyvių idėjų, kaip pati biblioteka, dabartinėmis sąlygomis galėtų keisti savo

įvaizdį visuomenėje išsakyta nebuvo.

10.5. ĮTAKOS GRUPIŲ VIEŠŲJŲ BIBLIOTEKŲ ATEITIES VIZIJA

Bibliotekų partneriai, savivaldybių atstovai, kultūros lauke veikiantys suinteresuoti asmenys dalinasi su vadovų pozicija

sutampančia bibliotekos vizija. Sutampa šių grupių požiūris apie bibliotekos, o kartu ir bibliotekininko funkcijų

atsinaujinimą, kaitą, pabrėžiama, kad knygų dalinimas, kasdienis skaitytojų aptarnavimas nereikalauja ypatingų

kompetencijų ir galėtų virsti automatizuotu procesu – skaitytojas pats užsisako knygą, ją atsiima ir priduoda įrangos

pagalba. Savivaldybių atstovai, kalbėdami apie bibliotekos ateitį, taip pat akcentavo technologijų reikšmę bei įvairias

veiklas, galinčias prisidėti sprendžiant jaunimo užimtumo problemas („yra idėja robotikos centrą įsileisti, tas irgi

greitai matyt bus, tai irgi užimtumą didins jaunimo.“) Tuo tarpu partnerių akimis, biblioteka galėtų ateityje tapti

savanorystės centru – apjungiančiu, koordinuojančiu savanorystė visoms sritims („aš galvoju, kad biblioteka galėtų

būti kaip savanorystės centras toks. Savanorių šiaip daugely sričių reikia. Bet, kad taip apjungtų ir burtų kažkas, tai...

Labai trūksta savanorių. Ir yra norinčių. Bet nėra tokio apjungiančio vieno darinio. Tai biblioteka galėtų būti kaip

centras.“)

10.6. BIBLIOTEKOS VADOŲ IR PERSONALO VIZIJŲ SKIRTIS

Kaip ir pastebi patys vadovai – dalis personalo nenoriai įsitraukia į projektines veiklas ir nėra linkę prisidėti prie ateities

vizijos išpildymo, ši pozicija atsiskleidžia ir pokalbių su personalu metu. Daliai bibliotekos darbuotojų į naujas,

modernias paslaugas orientuota bibliotekų plėtros kryptis nėra priimtina, nuogąstaujama, kad per intensyvias

projektines veiklas bibliotekai kyla grėsmė nutolti nuo savo esminės literatūrinės-kultūrinės misijos, kurios pagrindas –

knyga ir skaitymo skatinimas („pirmiausia - knygos ir skaitytojai. Tai yra šventa. Pirmiausia taip turėtų būti, o dabar

gaunasi atvirkščiai.“)

48

Visgi, būtina pastebėti, kad tarp personalo vieningo požiūrio nėra. Dalis personalo nesutinka su skeptikais ir linkę

pabrėžti, kad knyga bibliotekoje jau kuris laikas vaidina antraplanį vaidmenį. Daroma prielaida, kad skirtingos

bibliotekos vizijos susikerta tarp didelę darbinę patirtį turinčių ir naujų bibliotekininkų. Vėliau šį darbą pradėję dirbti

žmonės labiau linkę knygų išdavimą, grąžinimą ir kitas tradicines veiklas kompiuterizuoti, o su bibliotekininko darbu

sieja naujas funkcijas („bibliotekos suvokimas priklausomai nuo bibliotekininkų amžiaus. Moterys, kurios tokį patį

darbą dirba 30 m., įsivaizduoja vis dar pirmoje vietoje ta knygą, o aš jau seniai galvoju, kad ji antroje vietoje. Knygų

atžvilgiu yra visa infrastruktūra sukurta - jas galima pasigooglinti, užsisakyti, ateini ir pasiimi, po to grąžindamas į

dėžutę įdėjai ir tas bibliotekininkas visai ne prie ko.“)

Taip pat nevienodai įsivaizduojama bibliotekos darbuotojo ir vadovo funkcijos siekiant bibliotekos plėtros. Jei vadovai

pabrėžia, kad itin svarbus šiuolaikiškas darbuotojas, kuris yra kūrybingas, iniciatyvus, gebantis užsiimti projektine

veikla, tai patys darbuotojai linkę bibliotekos plėtrą matyti kaip nuo vadovų priklausantį procesą. Svarbiausia, kad

vadovas būtų Inovatyvus, palaikantis naujoves, atviras pokyčiams („turėtų būti inovatyvus, pats siekti naujovių. Jei jis

sustos laikmetyje nu ir biblioteka jo stovės vietoje. Pirmiausia jis turi palaikyti inovacijas.“) Personalas linkęs manyti,

kad būtent vadovas turi būti tas, kuris įžvelgia stipriąsias darbuotojų puses ir padeda jas realizuoti.

1 1 . S U I N T E R E S U O T Ų A S M E N Ų T G : L I E T U V O S V I E Š Ų J Ų B I B L I O T E K Ų S I T U A C I J O S A P T A R I M A S

Jei atspirties tašku laikytume tradicinę bibliotekos sampratą (biblioteka kaip institucija, užsiimanti knygų saugojimu ir

išdavimu), tai šiandieninę biblioteką suinteresuotų asmenų TG suvokimu galima būtų pavadinti išplėsta, modernizuota

tradicinės bibliotekos versija. Šiandieninės Lietuvos viešosios bibliotekos modernumas reiškiasi per atnaujintą

infrastruktūrą, bibliotekų kompiuterizavimą, jų gebėjimą teikti į praktinę panaudą orientuotas, plataus spektro

elektronines paslaugas. Pastebima, jog plečiasi bibliotekų funkcijos – bibliotekos pradeda siūlyti naujų, inovatyvių

paslaugų. Taip pat juntamos ryškėjančios bibliotekų pretenzijos užsiimti neformaliuoju ugdymu, išreikštu per

bibliotekos organizuojamas veiklas (Trečiojo amžiaus universitetai, įvairioms amžiaus grupėms skirti užsiėmimai ir t.t.)

(„modernumas tai yra įvairios e-paslaugos, visa ta sutvarkyta infrastruktūra. Kompiuterizavimas bibliotekų, skaityklės,

tokios inovatyvios, netradicinės paslaugos, kurių biblioteka anksčiau tikrai neteikdavo. Tai yra įvairūs [projektai],

pritraukiantys vartotojų grupes, su kuriomis nedirbo biblioteka. Ir dar kitos funkcijos kaip neformalus ugdymas.

Tradicinėje bibliotekoje tas neformalus ugdymas nebuvo taip išreikštas kaip dabar, tie mokymai ir visos edukacijos.“)

Atvirumas yra bene pagrindinis šiuolaikines bibliotekas charakterizuojančių aspektų. Biblioteka nebėra uždara

įstaiga, į kurią priimami tik asmenys, turintys skaitytojo bilietą. Šiandieninė biblioteka – paremta įvairiais poreikiais ir

atvira įvairiais tikslais joje apsilankantiems žmonėms („kalbant apie tradicinę biblioteką - jos buvo uždaros. Būtinai

turėjo būti skaitytojo bilietas, turi registruotis ir viską. Šiuolaikinė biblioteka yra moderni, atvira skaitytojui. Skaitytojo

bilietas reikalingas norint skolintis knygas, bet šiaip gali naudotis bibliotekos teikiamomis paslaugomis net ir

nebūdamas registruotu lankytoju.”)

Suinteresuotų asmenų TG suvokia biblioteką kaip reikšmingą įstaigą bendruomenei pirmiausiai dėl to, jog ji yra pajėgi

suburti žmones bendravimui. Būtent šiuo požiūriu biblioteka jau šiandien yra sunkiai pakeičiama regionuose (kur

susibūrimo bendrai veiklai, bendravimui alternatyvų beveik nėra arba yra labai mažai), o taip pat tuo aspektu, jog ji

vienintelė suteikia galimybes savo paslaugomis naudotis visiems, nepaisant nei amžiaus, nei kitų prie tam tikros

49

socialinės grupės individą priskiriančių aspektų („būtent bibliotekos yra vieninteliai, pagrindiniai tokie susirinkimo

taškai. Nes kur daugiau žmogui nueiti? O biblioteka priima visus.”)

Kalbant apie Lietuvos viešųjų bibliotekų ateities tikslus ir kryptis, akcentuojamas noras matyti biblioteką, užimančią

stiprią ir reikšmingą poziciją vietos bendruomenėje. Kaip jau minėta anksčiau, biblioteka išties turi labai daug

potencialo suburti žmones bendravimui, todėl turėtų užsiimti jo skatinimu, žmonių užimtumo, atskirties problema.

Biblioteka turėtų padėti spręsti bendruomenei aktualias problemas, teikti bendruomenės poreikiais paremtas

paslaugas. Nors ne visi respondentai įsivaizduoja, jog biblioteka turėtų perimti neformalaus švietimo ir ugdymo centro

vaidmenį („visada sakiau, kad knyga ir skaitymas liks pagrindiniu bibliotekos pamatu, nors esu už naujoves ir įvairias

gražias iniciatyvas, bet renginį gali nueiti ir į kultūros centrą, ir į muziejų, o knygos eisi tik į biblioteką”), tačiau

sutinkama, jog ji tikrai galėtų užpildyti vakuumą siūlant veiklų alternatyvas tai bendruomenės daliai, kuri iškrenta už

standartinės švietimo sistemos ribų („pagal suaugusių Europos komisijos dokumentus ir rekomendacijas mums iškelti

nauji tikslai - atrasti visus, kurie nieko nebaigę dėl įvairių priežasčių ir neįgijo specialybės, nebaigė vidurinio lavinimo.

Kaip juos atvesti, kur juos atvesti, kad jie galėtų tobulintis. Tai va čia biblioteka ir būtų tas taškas, kuris turėtų labiausiai

užsiimti tuo. Bendro lavinimo mokykla tam nepasirengusi ir jos funkcija tam per siaura. Biblioteka turėtų pasiūlyti tas

programas, ji turėtų dirbti su įvairaus amžiaus suaugusiais.”)

Apžvelgiant Lietuvos viešųjų bibliotekų infrastruktūrą, konstatuojama, jog Lietuva gali pasidžiaugti išties plačiu

bibliotekų tinklu. Tačiau čia pat matoma ir problema, kadangi gyventojų skaičius regionuose mažėja, tuštėja

mažesniųjų miestų, kaimų bibliotekos. Valstybės finansavimo tokiam tinklui nepakanka, didėja takoskyra tarp

„stiprių” ir „silpnų” bibliotekų. Per didelis bibliotekų tinklas didesniuose miestuose veikia neefektyviai – dubliuojami

kaupiami fondai, veikla. Taigi, pastarosios priežastys lemia, jog norint stiprinti bibliotekas, būtina optimizuoti

infrastruktūrą perskirstant bibliotekų funkcijas, apjungiant jų tinklą. Paradoksalu, tačiau tinklo mažinimas gyventojų

skaičiaus pagrindu irgi nėra geriausia išeitis, kadangi nutolusios bendruomenės bibliotekų uždarymo atveju netektų

prieinamumo, būtų sudarytos sąlygos dar labiau didėti atskirčiai („ne, bibliotekų uždarinėti tikrai nereikėtų. Dar yra

išlikę šviesos spindulėlių, kurios dirba ypatingai mažuose filialuose. Kai žmonės neturi kur eiti, biblioteka yra tokia vieta,

kur jie gali ateiti, yra internetas, gali išgerti kavos ir kur yra susibūrimo vieta”). Vis dėlto, jei tinklo mažinimas

neišvengiamas, jį reikia atlikti pirmiausiai gerai išnagrinėjus vietos specifiką ir išklausius bendruomenės poreikių

(„viešosios bibliotekos yra visų pirma skirtos vietos bendruomenėms. Ir tik vietos bendruomenė gali nuspręsti kiek jiems

reikia bibliotekų. Pavyzdžiui, Kėdainiuose buvo uždarytos bibliotekos, o pernai vėl atidarė, nes bendruomenei tų

bibliotekų reikia. Ir pas mus yra bibliotekų, kur yra tik 80 registruotų skaitytojų, darbuotojas puse etatų dirba, bet

nesutinka savivaldybės valdžia uždaryti, nes biblioteka yra gyva ir žmonėms reikalinga”).

Kalbant apie bibliotekos kaip socialinės veikėjos statusą vietos regione, pripažįstama, jog tai, ar biblioteka „stipri”, ar

„silpna”, ar gali pasigirti pakankamu valdžios dėmesiu ir finansavimu, labai priklauso nuo tokių faktorių kaip bibliotekos

komandos ir vadovo iniciatyva, veiklumas. Jei biblioteka aktyvi ir matoma vietos bendruomenėje, tuomet bus labiau

pastebima ir vietos valdžioje. Kitaip tariant – bibliotekos reikšmė savivaldoje bei savivaldos požiūris į biblioteką nėra

vien valdžios prerogatyva, tai veikiau pačios bibliotekos įdirbio savo gerovės labui klausimas („Iš tikrųjų iniciatyvą

reikia labai rodyti, vadovui reikia būti aktyviam, norint kažką pasiekti. Yra vadovų, kurie to nedaro, tada tikrai

savivaldybė ir neįrašo į strateginius planus.”)

Plėtojant bibliotekų reikšmės visuomenėje stiprinimo klausimą, įvardijama dar viena, suinteresuotų asmenų TG

tvirtinimu, gana ryški Lietuvos viešųjų bibliotekų silpnybė. Tai – nemokėjimas savęs pateikti, elementarus

marketinginės – rinkodarinės veiklos trūkumas („sakyčiau, kad pagrindinė bibliotekų problema – trūksta rinkodaros.

Neužtenka visuomenėje tos sklaidos ką jos daro. Matau labai aiškų poreikį mokytis tokių dalykų. Nes veiklų jos vykdo

50

tikrai labai daug, tačiau nėra apie tai jokios sklaidos išorėje”). Suinteresuotos tyrimo TG manymu, aktyvesnė viešinimo

veikla, stipresnis bibliotekų atstovavimas savo interesams valdžioje padėtų sustiprinti požiūrį į bibliotekų reikšmę

nacionaliniu lygmeniu, padėtų išjudinti „užburto rato” situaciją (valdžia nepakankamai vertina bibliotekas, nes jų

veikla mažai matoma; bibliotekos mažai matomos, nes gauna nepakankamai dėmesio iš valdžios) („nėra gero valdžios,

valstybės požiūrio į bibliotekas. Pirmiausia patys bibliotekininkai turi daug dirbti ir gerinti tą savo atstovavimą, mokytis,

kaip save pateikti. Mes tikrai dar to negebame gerai atlikti. Reikia, kad žmonės valdžios kalbėtų apie bibliotekas žymiai

daugiau, kokios jos yra reikalingos, pasikeitę, stiprios ir naudingos visuomenei. Kad tai yra įstaigos, kurios orientuojasi į

žmones informaciniame pasaulyje.”)

1 2 . “ B P 2 ” P R O J E K T O V E R T I N I M A S

Nors respondentai teigia, kad jaučiasi, jog „Bibliotekos pažangai 2” savo apimtimi ir finansavimu buvo mažesnis

lyginant su „Bibliotekos pažangai 1”, bibliotekų pokyčio kontekste šis projektas išsiskiria kaip reikšminga savalaikė

iniciatyva, pradėjusi bibliotekas „judinti iš vidaus”, mokyti kurti produktą pačioms, o ne tik jį pasiimti („Bibliotekos

Pažangai 2” skatina pačias bibliotekas ieškoti veiklų, nes „Bibliotekos Pažangai 1”metu labiau savivaldybės turėjo

tampyti bibliotekas. Tai yra saviraiškos, aktyvumo ugdymas. Gerai, kad projektas jau kitos krypties yra, skatina visai

kitas veiklas ugdyti, nei kad buvo iki to laiko. Čia toks aukštesnis etapas.“)

Tyrimo dalyvių nuomone, pagrindinės tikslinės grupės, gavusios iš projekto naudos, yra bibliotekų personalas ir

projektų dalyviai. Bibliotekų darbuotojams šis projektas svarbus pirmiausia tuo, jog jis suteikė bendruomenės

poreikių identifikavimo, projektų rašymo, poveikio vertinimo, partnerystės skatinimo teorinių žinių ir sudarė

praktines sąlygas šias žinias paversti įgūdžiais. Tokie uždaviniai kaip bendruomenės poreikių išgryninimas bei projekto

poveikio vertinimas projekto rėmuose bibliotekininkams buvo apskritai naujas dalykas, todėl projektas reikšmingas

visų pirma tuo, jog parodė naujų kompetencijų bibliotekininkams poreikį ir suteikė progą jų įgyti. Vis dėlto, vyrauja

nuomonė, kad didžiausia projekto metu sukurta nauda turėjo atitekti bendruomenei, kadangi galutinis produktas,

t.y. projekto rėmuose sukurtos paslaugos, buvo skirtos būtent į vartotojus („projektas orientuotas į vartotojus. Jiems

buvo paslaugos kuriamos. Orientuotasi į vartotojus ir tuo pačiu į bibliotekų vaidmens stiprinimą. Dar lygiai taip pat į

žmogiškuosius išteklius, į personalą, nes vyko įvairūs mokymai. Bet viskas susiveda, mes tai dirbam savo žmonėms,

savo vartotojams. Darbuotojų kvalifikacija, paslaugos – viskas eina žmogui.“)

Projektas „Bibliotekos pažangai 2,“ suinteresuotos TG nuomone, sudarė sąlygas pažvelgti į bibliotekų vidinę sveikatą

per jos personalo veiklumo, noro tobulėti, kelti savo kvalifikacijas, prizmę. Suinteresuotų asmenų TG teigimu,

projekto rėmuose teko suvokti, jog bibliotekose, kaip ir didžiojoje dalyje Lietuvos švietimo ir kultūros įstaigų,

egzistuoja dar gana daug sustabarėjimo, formalaus darbo, neveiklumo apraiškų („žmonės sunkiai priima naujoves.

Daug kam būtų paprasčiau ramiai sėdėti – kad tik niekas nesikeistų, niekas nejudintų ir nieko nereikėtų naujo daryti,

bet laikmetis yra toks, kad mes privalome mokytis naujų dalykų. Negalime sėdėti su tomis žiniomis, kurių įgijome

universitete. Yra problema žmonių, kurie visai nenori priimti naujovių. Jie dirba tai, ką darė, ir, neduok dieve, čia man

reikia kažką papildomai padaryti, pamąstyti.“) Taip pat respondentai akcentavo, jog projektas iš tiesų priminė

bandymų ir ieškojimų kelią, kuriame dar labiau atsiskleidė bibliotekų pajėgumų (apskričių bibliotekos vs. miesto;

centrinės vs. filialai; progresyviosios vs. stagnuojančios) netolygumas („veiklos tikriausiai vyksta centrinėse

bibliotekose. Mažesniuose filialuose turbūt labiau koncentruojamasi į mažesnes vietos bendruomenės, todėl ir veiklos

paprastesnės. Tačiau reikia pripažinti, kad skurdoka yra filialuose. Ne visi yra tokie modernūs. Taip pat tenka pripažinti,

kad yra silpnų bibliotekų ir yra stiprių bibliotekų. Net labai stiprių. Kurios labai stipriai dirba, steigia lankytojų klubus ir

panašiai.“)

51

Dėl nepakankamo finansavimo ir mažų atlyginimų bibliotekoms taip pat nepavyksta pritraukti naujų, kvalifikuotų

darbuotojų, atitinkamai stagnuoja taip laukiami pokyčiai personalo atžvilgiu. Suinteresuotos TG atstovai pastebi, jog

bendras bibliotekos darbuotojų amžiaus vidurkis yra augantis, dėl ko išlieka aktuali progresyvių, originalių įdėjų,

motyvacijos tobulėti, kelti savo kvalifikaciją stoka („bibliotekininkės, kurios tik priima ir atiduoda knygas – atgyvena.

Pažangiose pasaulio bibliotekose šią funkciją apskritai užsiima savanoriai, o bibliotekų darbuotojai yra labiau

orientuojami į projektinę veiklą. Kita problema – bibliotekų kolektyvai sensta, o jaunimo į bibliotekas pritraukti dirbti

yra sunku pirmiausia dėl atlyginimo. Kaimo bibliotekose jaunas žmogus ir mažu atlyginimu gali pasilikti dirbti tik tuo

atveju, kai jis iš principo nori dirbti ir gyventi ten, kur jo šaknys. Tie, kurie nori dirbti, nori ir uždirbti, todėl sunkiai lieka

kaimuose,” „man teko susipažinti su bibliotekų teikiamais projektais finansavimui. Jeigu jau keliasdešimt bibliotekų

vienu metu nori pasikviesti tik Sigutę A., pasidėti pliusą, išgerti arbatos, tai ar čia yra projektai? Aš tikrai ne be reikalo

paminiu šitą pavardę, nes čia buvo masinis reiškinys. Idėjų stoka yra akivaizdi, jie neišanalizavę galimybių visi siūlo tą

patį.“)

Apskritai, bibliotekos žmogiškųjų išteklių atsinaujinimą (atjauninimą), darbuotojų kompetencijų ugdymą

suinteresuotų asmenų TG laiko absoliučiu prioritetu ir vienu pagrindinių iššūkių šiandieninių Lietuvos viešųjų

bibliotekų vystymosi procese. Bibliotekos personalo atjauninimas, naujų kvalifikacijų diegimas įgalintų biblioteką

kompetentingai identifikuoti ir atliepti visuomenės poreikius. Iššūkiai personalo srityje skatina taip pat svarstyti

būtinas naujas pareigybes bibliotekoje arba bent jau senųjų restruktūrizavimą - reikalingos sociologinės, psichologinės,

vadybinės, IT krypties žinios („jei anksčiau nebuvo vadybininkų poreikio bibliotekose, tai dabar jis jau atsiranda.

Analitikai, tyrėjai ir pan. – visko po truputį bibliotekose poreikis atsiranda”; „turėtų būti psichologas, daugiau

technologijų specialistų. Galėtų būti sociologas, kuris žiūrėtų, tirtų tuos poreikius”).

Nors „Bibliotekos pažangai 2” atskleidė Lietuvos viešųjų bibliotekų sisteminių spragų, dar labiau į dienos šviesą iškėlė

bibliotekų netolygumo situaciją, vis dėlto, apžvelgiant projekto suteiktą naudą plačiąja prasme, sutinkama, jog

projektas bibliotekų modernizacijos proceso eigoje atnešė neįkainojamos patirties. Vertinant bendrą juntamą foną,

galima drąsiai tvirtinti, jog „Bibliotekos pažangai 2” dėka bibliotekos pagyvėjo, jų įvaizdis sustiprėjo („Bibliotekos

pažangai 2” projektas įnešė gyvybės – įdomių, naujų, reikalingų žmonėms veiklų. Knygos yra pagrindas ir niekas

nesiūlo daugiau tos paslaugos, skaitymu turime rūpinti,. Bet šalia to reikia ir kitokių veiklų siūlyti, nes kitaip tie

lankytojų skaičiai dar labiau mažės, dar mažiau reikalinga biblioteka bus”).

Žvelgiant į projekto poveikį makro lygmeniu, dar viena stiprioji projekto pusė yra gerosios patirties pavyzdžių sklaida.

Suinteresuotų asmenų TG manymu, gerosios praktikos pavyzdžiai įkvepia, skatina sveiką tarpusavio konkurenciją,

bendradarbiavimą, stiprina bendrą Lietuvos viešųjų bibliotekų progresą („tas aktyvumas didėja, nes kaip bebūtų, čia

yra gniūžtės efektas ir kaip sakyti, arba įmesto akmens į vandenį ratilai skleidžiasi ir vieni kitus pamato, skatina, ir

bendradarbiavimo projektai irgi padeda apjungti ir kitas bibliotekas, kurios ne taip aktyviai dalyvauja”).

52

1 3 . T Y R I M O I Š V A D O S , R E Z U L T A T Ų A P I B E N D R I N I M A S

„situacija, kai problemos skamba garsiau, nei pasiekimai turi keistis“

Apibendrinant kokybinio tyrimo metu gautą informaciją galima daryti šias pagrindines išvadas:

Šiai dienai bibliotekos bendru mastu tyrimo dalyvių matomos kaip „atgimstančios,“ atviresnės naujovėms ir

įvairiems lankytojams, gebančios tenkinti vis daugiau bendruomenės poreikių ir per naujas kuriamas

paslaugas pritraukiančios vis didesnį lankytojų srautą.

Projektinė veikla, įvairūs mokymai vertinami kaip teigiamai prisidėję prie bibliotekininkų kompetencijų

augimo, pagerėjusių IKT naudojimosi ir lankytojų konsultavimo įgūdžių. Bibliotekininkai savo naudojimosi IKT

konsultavimo įgūdžius šiai dienai vertina kaip gan stiprius, pakankamus konsultuoti pradedantįjį ar vidutinius

gebėjimus turintį vartotoją, supažindinti jį su IKT galimybėmis, programine ar technine įranga. Biblioteka šiai

dienai IKT atžvilgiu lankytojams gali pasiūlyti ne tik bazinius kompiuterinio raštingumo mokymus, tačiau

suteikti galimybes dirbti su sunkiau prieinamomis technologijomis, lavinti specifinius įgūdžius. IKT bibliotekoje

orientuojamos į lankytojų įgūdžių lavinimą, akiračio praplėtimą, turiningo laisvalaikio galimybių kūrimą ir

bendrą bibliotekos paslaugų prieinamumo gerinimą.

Bibliotekos, kurdamos naujas paslaugas, aktyviai bendradarbiauja su socialinės, švietimo pakraipos įstaigomis.

Partnerystė su įvairiomis ne pelno siekiančiomis organizacijomis, kultūros, mokslo įstaigomis bibliotekų yra

traktuojama kaip „lygiavertė“, abiems suinteresuotoms šalims naudą teikianti iniciatyva.

Plečiantis bibliotekos darbuotojų kompetencijoms ir bibliotekos teikiamų paslaugų spektrui, galima teigti, jog

bibliotekos šiai dienai tampa geriau prisitaikę tenkinti bendruomenės poreikius.

Nors biblioteka tyrimo dalyvių matoma kaip stipriai besikeičianti, vis dėlto tyrimo duomenys atskleidžia ir nemažai

probleminių sričių:

Tyrimo metu fiksuoti įvairūs iššūkiai, su kuriais susiduria bibliotekų vystymasis, tačiau visus juos jungianti ašis

- finansinių išteklių stoka. Tai pagrindinis iššūkis bibliotekai, apimantis finansinių išteklių stoką žmogiškiesiems

resursams, materialinei bei fizinei bazei, viešinimui ir atitinkamai, bibliotekos įvaizdžio keitimui. Nuo 2011 m.

požiūris į bibliotekos finansavimą ir jo šaltinius, deja, keičiasi nežymiai – nors bibliotekos darbuotojai sutinka,

kad projektinė veikla padeda pritraukti papildomą finansavimą ar kito pobūdžio paramą bibliotekai, vis dėlto,

kaip esminė bibliotekų finansavimo užtikrinimo sąlyga suvokiami sprendimai vietos valdžios ar net visos

valstybės lygmeniu. Nuolatinės papildomo finansavimo paieškos ir pajamos, gaunamos iš vykdomos

projektinės veiklos bibliotekų personalui atrodo pernelyg nepastovios ir bet kada galinčios išsekti, todėl

nepakankamas bibliotekų finansavimas įvardinamas kaip valstybinio lygio problema. Daugeliu atvejų

bibliotekoms trūksta konkretaus veiksmų plano ar formuojamo papildomų pajamų generavimo mechanizmo,

ieškodami papildomų galimybių bibliotekininkai jaučiasi esantys „prašytojais.“

Finansinių išteklių trūkumas dažnai interpretuojamas ir kaip nepakankamą ar nekokybišką bibliotekų veiklų

viešinimą ir, atitinkamai, įvaizdžio formavimą, sąlygojantis veiksnys, kadangi bibliotekininkams trūksta

gebėjimo parodyti save, pristatyti išorės organizacijoms, vietos valdžiai ir ypač verslui bibliotekos teikiamą

naudą. Pastebima bibliotekininkų įgūdžių stoka kokybiškai papildomo finansavimo paieškai - atsidūrę sau

nestandartinėje pozicijoje, bibliotekininkai pritrūksta gebėjimų argumentuotai teikti pasiūlymus, ieškoti

53

partnerių, gavus neigiamą atsakymą atitinkamai krenta ir motyvacija tokioms pastangoms. Kadangi nuo

pačios bibliotekos aktyvumo, matomumo, gebėjimo atstovauti savo interesus priklauso ir jos santykis su

vietos valdžia, esant šių įgūdžių stokai santykiuose su vietos valdžia biblioteka nesijaučia turinti nusistovėjusią

ir nekintančią poziciją, stinga pastovumo.

Lygiagrečiai bibliotekininkams šiandien vis dar trūksta suvokimo, kaip patraukliai biblioteką kaip partnerę

pristatyti verslui. Bendradarbiavimą su verslu bibliotekos šiai dienai labiau supranta daugiau kaip paramos

prašymą konkrečiai veiklai ar iniciatyvai nei abipusę naudą kuriančius santykius.

Bibliotekininkų tarpe taip pat jaučiamas neužtikrintumas, kompetencijos stoka ir nepasitikėjimas savo jėgomis

dėl gebėjimų tirti ir nustatyti bendruomenės poreikius, vertinti naujai sukurtų paslaugų poveikį. Nors

mokymai suteikė pradines žinias juose dalyvavusiems bibliotekininkams, dauguma teigia, jog atlikti

reprezentatyvius tyrimus žinių šiai dienai nepakanka.

Kaip daugiau įdirbio reikalaujančią sritį taip pat galima išskirti bibliotekininkų įgūdžius aptarnauti spec.

poreikių turinčius lankytojus – pastebimas žinių trūkumas kaip elgtis su psichinę, klausos negalią turinčiais

asmenimis ar asocialiais žmonėmis, trūksta informacijos ir konkrečių nuorodų kaip spręsti nemalonias,

konfliktines situacijas – suderinti lankytojų poreikius ir nei vienam neužverti durų.

Darbuotojas, jo motyvacija, aktyvumas bei sudarytos darbo sąlygos, tyrimo metu kalbintų partnerių ir

savivaldybės atstovų nuomone, yra esminis faktorius, lemiantis visos bibliotekos funkcionavimą ir

patrauklumą. Vis dėlto, bibliotekininkai šiuo atžvilgiu kaip labiau problemišką iškelia bibliotekos vadovo

vaidmenį – atkreipdami dėmesį, kad ne visi vadovai yra pakankamai įsitraukę į bibliotekos gyvenimą ir

personalo poreikius, atstovaujantys bibliotekos interesus bei skatinantys nuolatinį visokeriopą tobulėjimą. Iš

vadovų šiai dienai taip pat pasigendama teisingo ir aiškaus atsakomybių ir veiklų paskirstymo tarp darbuotojų

bei atviro, konstruktyvus problemų sprendimo, dėl ko, vėlgi, nukenčia pačių darbuotojų motyvacija,

susiduriama su netolygiu darbo krūvio pasiskirstymu - „kas veža – tam krauna.“

Bibliotekos vystymuisi ir vieningos darbuotojų komandos formavimuisi iššūkiu taip pat tampa susikertančios

bibliotekos vizijos tarp didelę darbinę patirtį turinčių ir naujų bibliotekininkų. Daliai bibliotekos darbuotojų į

naujas, modernias paslaugas orientuota bibliotekų plėtros kryptis nėra priimtina, nuogąstaujama, kad per

intensyvias projektines veiklas bibliotekai kyla grėsmė nutolti nuo savo esminės literatūrinės-kultūrinės

misijos, kurios pagrindas – knyga ir skaitymo skatinimas. Atitinkamai vyresni darbuotojai nusileidžia ir savo

technologijų išmanymu, lankstumu, gebėjimu greitai prisitaikyti prie pokyčių. Dėl šios priežasties daugelis, su

IKT susijusių bibliotekos paslaugų kaip atsakomybė tenka jaunesniems, imlesniems darbuotojams, o kadangi

samdyti papildomus darbuotojus atskiroms sritims sau gali leisti ne kiekviena biblioteka, tai taip pat lemia

nevienodai pasiskirstantį darbo krūvį personalo tarpe.

Darbuotojų specializacija – didesniųjų/centrinių bibliotekų privilegija. Tyrimo dalyviai pastebi, jog kuomet

didžiosios bibliotekos sparčiai keičiasi, tobulėja plėsdamos savo veiklos sritis, kurdamos naujas paslaugas ir

apie jas plačiai skleisdamos informaciją, mažos bibliotekos dėl riboto darbuotojų skaičiaus negali pasigirti

lygiaverčiais kaitos procesais.

Atsižvelgus į visus tyrimo eigoje atsiskleidusius bibliotekų iššūkius, galima teigti, jog projektas „Bibliotekos pažangai 2“

vertingas ne tik dėl teigiamus pokyčius bibliotekose paskatinusio „išjudinimo,“ tačiau ir dėl to, jog sudarė sąlygas

pažvelgti į bibliotekų vidinę sveikatą ir įvertinti tolimesnes bibliotekų plėtros galimybes ir potencialą. Tyrimo dalyvių

nuomone, svarbiausiais orientaciniais aspektais šiai dienai bibliotekoms turėtų būti:

54

Tolimesnis, sistemingas darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir įgytų žinių pritaikymo skatinimas. Reikalinga

nuolatinio kvalifikacijos kėlimo sistema visiems darbuotojams, kadangi dabar kursus lanko ar yra „siunčiamas“

tik vienas-kitas darbuotojas, įgytos žinios ne visada perduodamos ir pritaikomos.

Glaudesnis bibliotekų tarpusavio santykis, bendradarbiavimo galimybių paieška. Viešosios bibliotekos

turėtų stiprėti per vieningumą, kuris turi atsispindėti ne tik pagrindinės bibliotekos ir jos filialų santykyje,

tačiau kartu ir visame Lietuvos bibliotekų tinkle, kuriame gyvybiškai reikalingas sistemingas patirties valdymas

ir dalinimasis, kryptingas judėjimas viena linkme. Bibliotekų vadovų teigimu, siekiant sustiprinti visą Lietuvos

bibliotekų tinklą, reikėtų skatinti bibliotekas daugiau tarpusavyje dalintis – priemonėmis, produktais bei

„know how.“

Documents

BIBLIOTEKŲ DARBUOTOJŲ IR KITŲ SUINTERESUOTŲ RUPIŲ …3erdve.lt/media/public/Tyrimai_2016/bp2_kokyb... · 1 PROJEKTO ^BIBLIOTEKOS PAŽANAI 2 BIBLIOTEKŲ DARBUOTOJŲ IR KITŲ SUINTERESUOTŲ