ems vidin sandara

ems sandaraem, panaiai kaip svognas, susideda i keli apvalkal. Kiekvieno j savybs yra skirtingos ir savitos.

em sudaro 3 dalys: pluta, mantija ir branduolys.

Vidin ems sandar galima palyginti suobuolio sandara: branduol atitinka obuolio branduolys, mantij - obuolio minktimas, o plut - obuolio iev.

ems pluta ems pluta iorinis tvirtas ems apvalkalas. Palyginus su visa eme ji yra labai plona tarsi kiauinio luktas ir sudaro vos 1,5% ems trio (0,8% mass). Pluta, esanti po vandenynais ir emynais, skiriasi. Plutos storis po emynais siekia 35 km gyl, o po vandenynais tik 10 km.

ems plutos sandaraems pluta yra skirstoma emynin (kontinentin) ir vandenynin (okeanin).

emynin pluta yra labai sena susidar prie milijardus met, kai dar tik formavosi ms planetos pavirius. emynin plut sudaro 3 sluoksniai: bazaltinis, granitinis ir nuosdinis.Vandenynin pluta kur kas jaunesn. Jai ne daugiau kaip 200 mln. met.Vandenynin plut sudaro tik bazaltinis ir nuosdinis sluoksniai.

MantijaMantija prasideda netoli paviriaus (madaug 60-100 km gylyje) ir tsiasi iki 2 900 km gylio. Mantija susideda i sunki uolien, kuriose isiskiria sluoksniai. Virutinis sluoksnis dar kietas, o einant gilyn mantijos sluoksniai dl labai didelio slgio ir kario yra plastiki ir beveik isilyd.Mantija nuo plutos skiriasi tiek mechaninmis savybmis, tiek mineraline sudtimi.

ems branduolysBranduolys prasideda 2900 km gylyje ir tsiasi iki pat ems vidurio 3450 km.Manoma, kad branduolys nra vienalytis ir 1510 km gylyje yra riba, dalijanti j iorin ir vidin sluoksnius. Spjama, kad juos sudaro geleies ir nikelio lydinys. Mokslininkai mano, kad branduolio centre yra apie 3000-5000C temperatra.

LitosferaLitosfera kietasis ems rutulio kevalas, sudarytas i ems plutos ir virutins kietosios mantijos sluoksni. Litosferos storis po vandenynais siekia 50-75km, po emynais - 100-200km gyl.

ems plut sudaranios uolienosems plutos mediag sudaro daugiau kaip 100 chemini element. J bna nevienodas kiekis. Apie 87% plutos mass susideda i deguonies, silicio, aliuminio ir geleies. ie ir kiti ne taip paplit elementai, jungdamiesi vieni su kitais sudaro mineralus.

Kas yra mineralas?Mineralas tai gamtinis arba dirbtinis chemini element junginys. Tai savotikas pastatas, pastatytas pagal gamtos dsnius. Taiau t statini vairov yra labai didel. vairiausi chemini element deriniai emje sudaro apie penkis tkstanius vairi pastat mineral, o ie pastatai, kaupdamiesi tam tikru bdu, sudaro tai, k vadiname uolienomis.

Uolien vairovUolienos natrals gamtos dariniai, susidedantys i vienod ar vairios sudties mineral. Uolien sudtis, struktra ir slgsojimo slygos priklauso nuo to, kokie geologiniai procesai jas formavo ems plutos viduje arba paviriuje.

Magmins uolienosTai uolienos susidariusios vstant ir stingstant magmai ems gelmse. Jos bna dviej tip:intruzins - susidaro stingstant magmai ems gelmse.efuzins - magmins uolienos, susidariusios i magmos, kuri, isiliejusi paviri, vadinama lava.

Metamorfins uolienosTai ems gelmse dl slgio ir auktos temperatros pasikeitusios nuosdins arba magmins uolienos. Tokios slygos susidaro formuojantis kalnams, sveikoje su magma (pvz. nuosdines uolienas siskverbus isilydiusiai magminei masei), grimztant tam tikrai teritorijai ir t.t.

Nuosdins uolienosTai ems paviriuje, sausumoje ar vandenyje, nugulusios uolienos, kurios susiformuoja veikiant dljimui ir erozijai. Nusd sluoksniai suslegia vlesnes nuosdas. Laikui bgant dalels susicementuoja ir sudaro kietas nuosdines uolienas. Pagal susidarym nuosdins uolienos skirstomos :nuotrupines;chemines;organines.

Nuotrupins uolienosNuotrupins uolienos susidaro i senesni uolien nuotrup. Tekantis vanduo, liauiantis ledas, bangos lauo, zulina senesnes uolienas gabalus. Susidaro smlis ir molis, kurie yra neami sln, eer ar jr. Ten uolienos nusda dugne, vliau veikiamos vandens slgio susicementuoja ir virsta kieta uoliena.Nuotrupinms uolienoms priskiriamas smlis,molis,smiltainisir kt.

Chemins uolienosChemins uolienos - susidariusios i vandenyje nusdusi mineralini mediag ir drusk. Negiliose jros dalyse, eeruose kaupiasi tokios uolienos kaip: valgomoji druska,gipsas, anhidritas. Jos susidar garuojant sriam jros vandeniui.

Organins uolienosOrganins kilms uolienos susidariusios i augal liekan arba i gyvn kn kietj dali. Anglys susidaro, kai pvanti augalin mediaga kaupiasi greiiau, negu j suardo bakterijos. Pelkje yra idealios slygos susidaryti angliai. Pirmiausia susidaro pradinis produktas durps. Jeigu vliau jas ukloja kitos snaos, durps suslegiamos ir, netekdamos vandens ir duj, virsta anglimi.

Dauguma klini susideda i gyvn kiauteli ir koral, kurie klint m i jros vandens ir statsi sau griauius, o mir jros dugne paliko griaui liekanas. Per ilg laik judantis jros vanduo sutrina kiautelius. Per milijonus met atsidr gilesniuose sluoksniuose j trupiniai suspaudiami, susicementuoja ir pavirstaklintimis. Kreida susidar i mayi jros gyvnli liekan, kuri nemanoma irti plika akimi.

altiniai:http://www.ufo.onsy.xz.lt/viewtopic.php?f=18&t=181&sid=3680e605c2db88fef239cb8cc313b147http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDem%C4%97Bendroji geografija. Geografija 6 klasei