PROFESINIO STANDARTO RENGIMAS - kpmpc.lt · 5 SANTRUMPOS LTKS Lietuvos kvalifikacijų sandara EKS Europos kvalifikacijų sandara mokymuisi visą gyvenimą ŠMM Lietuvos Respublikos

PROFESINIO STANDARTO

RENGIMAS KONSULTACINĖ MEDŽIAGA PROFESINIO

STANDARTO RENGĖJAMS

Profesinio standarto rengimas. Konsultacinė medžiaga profesinio standarto rengėjams parengta

įgyvendinant iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą Nr.

09.4.1-ESFA-V-734-01-0001 „Lietuvos kvalifikacijų sistemos plėtra (I etapas)“.

© Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras, 2017

KVALIFIKACIJŲ IR

PROFESINIO MOKYMO

PLĖTROS CENTRAS

TURINYS

ĮVADAS ....................................................................................................................... 4

SANTRUMPOS ............................................................................................................ 5

BENDROSIOS PROFESINIŲ STANDARTŲ RENGIMO NUOSTATOS ................................. 6

PROFESINIAI STANDARTAI LIETUVOS KVALIFIKACIJŲ SISTEMOJE .................................... 6 Kvalifikacijų sistemos samprata ................................................................................... 6 Profesiniai standartai .................................................................................................. 7

PROFESINIŲ STANDARTŲ RENGĖJAMS AKTUALŪS TERMINAI ......................................... 8 PROFESINIO STANDARTO RENGIMAS, VERTINIMAS IR ATNAUJINIMAS ........................ 11

Profesinio standarto rengimas................................................................................... 11

Profesinio standarto vertinimas ir įteisinimas ............................................................ 12

Profesinio standarto keitimas ir atnaujinimas ........................................................... 13

PROFESINIO STANDARTO STRUKTŪRA ..................................................................... 14

REKOMENDACIJOS PROFESINIO STANDARTO RENGĖJAMS ....................................... 15

KVALIFIKACIJŲ TYRIMAS ............................................................................................... 15 KVALIFIKACIJŲ FORMAVIMAS, REMIANTIS KVALIFIKACIJŲ TYRIMO DUOMENIMIS, IR JŲ APRAŠŲ RENGIMAS ...................................................................................................... 61

4

ĮVADAS

Profesinių standartų rengėjams yra skirta Profesinio standarto rengimo metodika, kurioje pateiktos

gairės ir rekomendacijos profesinių standartų rengimui. Jos buvo išbandytos rengiant profesinius

standartus dešimčiai ūkio sektorių. Profesinio standarto rengimo metodika paaiškina, kaip, kokiais

principais ir kokia tvarka bei kas rengia profesinį standartą. Profesinių standartų rengimo modelis

užtikrina galimybę plėtoti kvalifikacijų tyrimus, kuriuose dalyvauja vis daugiau įvairių sričių ekspertų,

atstovaujančių veiklos ir švietimo sritis. Atsižvelgiant į tai, kad profesinių standartų rengimo metu

nuolat susiduriama su metodologiniais klausimais, parengta konsultacinė medžiaga profesinių

standartų rengėjams, sektorinių profesinių komitetų nariams ir išoriniams profesinių standartų

vertintojams, kurioje daugiau dėmesio skirta konkrečių patirties padiktuotų profesinio standarto

rengimo etapų paaiškinimui, rekomendacijas papildant praktiniais pavyzdžiais, iliustruojančiais

praktinius žingsnius nuo ūkio sektoriaus apibūdinimo iki kvalifikacijos suformavimo.

Pagrindinis šioje konsultacinėje medžiagoje pateikiamas pavyzdys parengtas remiantis Žemės ūkio,

miškininkystės ir žuvininkystės sektoriui rengto profesinio standarto sektoriaus analizės, kvalifikacijų

tyrimo ir kvalifikacijų formavimo etapų medžiaga bei Profesinio standarto rengimo metodikos ir

konsultacinės medžiagos rengėjų atlikta informacijos analize. Pateikiamais pavyzdžiais siekiama

iliustruoti Profesinio standarto rengimo metodikoje išskirtų veiklų (metodinių žingsnių) metu

gaunamus rezultatus: nuo ūkio sektoriaus apibūdinimo iki kvalifikacijos aprašo parengimo. Iš įvairių

šaltinių renkama informacija yra apibendrinama, susisteminama remiantis įvairaus lygmens ekspertų

žiniomis ir patirtimi.

5

SANTRUMPOS

LTKS Lietuvos kvalifikacijų sandara

EKS Europos kvalifikacijų sandara mokymuisi visą gyvenimą

ŠMM Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija

ES Europos Sąjunga

KPMPC Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras

ESF Europos socialinis fondas

ŠĮ Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas

CPK Centrinis profesinis komitetas

SPK Sektorinis profesinis komitetas

PMĮ Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas

EVRK_2 Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (aktuali redakcija)

LPK Lietuvos profesijų klasifikatorius

6

BENDROSIOS PROFESINIŲ STANDARTŲ RENGIMO NUOSTATOS

PROFESINIAI STANDARTAI LIETUVOS KVALIFIKACIJŲ SISTEMOJE

KVALIFIKACIJŲ SISTEMOS SAMPRATA

Kvalifikacijų sistema – tai šalies veiklos sistemos ir jos dirbančiųjų poreikius atitinkanti kvalifikacijų

visuma, pagrįsta nacionaline kvalifikacijų sandara. Ji kuriama ir palaikoma, naudojant kvalifikacijų

projektavimo (kvalifikacijų tyrimo, profesinių standartų kūrimo ir įteisinimo), teikimo (įgijimo),

vertinimo ir pripažinimo, taip pat valdymo ir kokybės užtikrinimo priemones (1 pav.).

1 pav. Kvalifikacijų sistema

Kvalifikacijų sistemos tikslas – derinti veiklos ir švietimo sistemų poreikius bei tikslus, organizuoti bei

valdyti derinimo procesą, siekiant užtikrinti optimalius rezultatus, tobulinant darbo jėgos rengimą ir

kvalifikacijų struktūros raidą bei didinant makro lygmens švietimo paslaugų efektyvumą, kuriuo

labiausiai suinteresuotas veiklos pasaulis.

7

PROFESINIAI STANDARTAI

Kvalifikacijų sistemos pagrindas – rengiami nacionalinio lygmens profesiniai standartai – formali

veiklos pasaulio ir švietimo sistemos sutartis, kurią kaip prasmingą ir svarbią priima ne tik darbdaviai ir

švietimo sistema, bet ir besimokantys bei dirbantys (t. y., tam tikrus profesinės karjeros lūkesčius

turintys) asmenys. Todėl profesinių standartų rengimas – socialinio dialogo būdu vykstantis

kvalifikacijų, atspindinčių realią dabartinę situaciją veiklos sistemoje, visų socialinių partnerių

lūkesčius ir interesus, strateginius visuomenės poreikius bei ilgalaikę perspektyvą, konstravimas. Tai

nacionalinio lygmens uždavinys, užtikrinantis galimybę pertvarkyti, patobulinti susiklosčiusius

žmogiškųjų išteklių vystymo modelius bei procesus, mažinti socialinius ir ekonominius žmogiškųjų

išteklių plėtros kaštus, didinti šalies konkurencingumą.

Profesinių standartų kūrimas sudaro galimybę visų lygmenų kvalifikacijas tirti ir apibrėžti sistemiškai,

pagal vienodus principus, sudaro galimybę nustatyti ryšius tarp skirtingų lygmenų kvalifikacijos ir

sukurti paprastą, aiškią ir kiekvienam vartotojui suprantamą kvalifikacijas apibūdinančią ir apie jos

tobulinimo galimybes informuojančią sistemą.

Profesinis standartas suprantamas kaip reglamentuojantis dokumentas, kuriame: nurodoma, kokios

kvalifikacijos sutinkamos ūkio sektoriuje, aprašomas jų turinys ir įgijimo būdai. Profesinius standartus

galima apibrėžti ir kaip veiklos pasaulio deklaraciją apie darbo rinkoje paklausias kompetencijas –

instrumentą, reikalingą žmogiškųjų išteklių rengimo kokybei užtikrinti. Valstybės lygmeniu nustatyti

profesiniai standartai vadinami nacionaliniais. Tuo pabrėžiama, kad šie profesiniai standartai yra

vieningi visoje šalyje, suderinti su nacionalinėmis darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijomis,

patvirtinti įgaliotos valstybinės institucijos ir naudojami visose mokymo bei kvalifikacijų vertinimo ir

pripažinimo institucijose.

Profesinis standartas – vienas iš svarbiausių kvalifikacijų sistemos elementų, tarnaujantis kaip

orientyras kvalifikacijų įgijimo, vertinimo ir pripažinimo procese. Profesinio standarto pagrindinė

funkcija – būti tarpininku, derinant veiklos sistemos (žmogiškųjų išteklių / darbo jėgos) kvalifikacinius

ir švietimo tikslus (2 pav.). Pagrindinė standartų funkcinė paskirtis – informuoti apie veiklos pasaulio

poreikius ir reikalavimus kvalifikacijų ir jų turinio bei lygmens požiūriu. Tai svarbiausias profesinių

standartų rengimo tikslas.

Profesinis standartas – kvalifikacijų, joms įgyti reikalingų kompetencijų, vertinimo kriterijų ir metodų

aprašas (PMĮ).

Profesinis standartas ≠ profesinio rengimo standartas.

Profesinio rengimo standartas – kvalifikacijų įgijimo profesinio mokymo sistemoje reglamentas (PMĮ).

Profesinis standartas ≠ profesijos standartas.

Profesija – tai atitinkamomis žiniomis, mokėjimais, sugebėjimais ir įgūdžiais pagrįstos žmonių veiklos

rūšių kombinacijos, užtikrinančios žmonėms prielaidas tenkinti savisaugos ir saviraiškos poreikius.

Profesija – veikla (pavyzdžiui, medicina, teisė ar inžinerija), kuriai atlikti reikia ženklaus profesinio

8

pasirengimo, darbo patirties ir specializuotų tam tikros trukmės studijų; žiniomis, gebėjimais pagrįstos

žmonių veiklos kombinacijos, teikiančios jiems materialinio apsirūpinimo ir aktyvaus įsijungimo į

visuomeninio gyvenimo struktūras prielaidas (Laužackas 2005).

2 pav. Profesinių standartų vaidmuo derinant veiklos sistemos poreikius ir švietimo tikslus

PROFESINIŲ STANDARTŲ RENGĖJAMS AKTUALŪS TERMINAI

Kvalifikacija – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstama asmens turimų

kompetencijų arba profesinės patirties ir turimų kompetencijų, reikalingų tam tikrai veiklai, visuma

(ŠĮ).

Kvalifikacija profesiniame standarte – tai valstybės institucijų įteisintas kvalifikacijos standartas, kurį

sudaro funkcinių, pažintinių ir bendrųjų kompetencijų visuma. Kvalifikaciją sudarančių kompetencijų

lygis lemia kvalifikacijos lygį; skirtingų lygių kvalifikacijas sudarančių kompetencijų turinys ir rūšių

įvairovė skiriasi (3 pav.).

9

3 pav. Kvalifikacijų charakterizavimo aspektai

Kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą veiklos uždavinį, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių ir

vertybinių nuostatų visuma (ŠĮ).

Apibrėžiant kompetenciją akcentuojami šie sampratos aspektai: kompetencija – tai gebėjimas atlikti

tam tikrą darbą (užduotį) realioje ar imituojamoje veiklos situacijoje; kompetenciją lemia mokymosi ar

studijų metu įgytos žinios, mokėjimai, įgūdžiai; kompetencijos kokybinėms charakteristikoms įtakos

turi darbuotojo sukaupta veiklos patirtis. Profesinio mokymo įstaigose įgytas kompetencijas patvirtina

išduodami pažymėjimai, sertifikatai. Apibrėžtai platesnei veiklai reikalingos kompetencijos sudaro

kvalifikaciją.

Kompetencijos ribos – kompetencijos (žinių, gebėjimų, įgūdžių, bendrųjų gebėjimų) taikymo

galimybės, kurias apibrėžia darbo proceso objektai, technologinės ir organizacinės sąlygos, veiklos

atlikimui keliami reikalavimai.

Kompetencijos ribos detalizuoja, paaiškina jų turinio apimtį ir lygmenį. Pagal kompetencijų ribas

nustatomas kompetencijos lygis pagal LTKS ir EKS. Pažintinių kompetencijų ribos apibrėžiamos

išvardijant srities ar dalyko žinias, teorijas bei su jomis susijusius metodus, kurių taikymo gebėjimai

įrodo turimą pažintinę kompetenciją. Funkcinių kompetencijų ribos detalizuojamos aspektais, kurie

susiję su atitinkamų funkcijų vykdymu. Tai įstatymai ir norminiai dokumentai, reglamentuojantys

atitinkamą veiklą; gebėjimams vykdyti funkciją būtinos specialiosios žinios; technologijos ir su

konkrečia funkcija susiję tų technologijų elementai ar operacijos; įrankiai ir prietaisai; aplinkos, kurioje

būtina gebėti atlikti tam tikrą funkciją, įvairovė (suvirinimas dideliame aukštyje, suvirinimas po

vandeniu) ir kita svarbi informacija.

Kvalifikacijos lygių kriterijai – kvalifikacinės charakteristikos, kurių apibūdinimo skirtumai leidžia

apibrėžti veiklai atlikti reikalingą kvalifikacijos lygį.

10

Veiklos sistemoje sutinkamos kvalifikacijos yra skirtingos jas sudarančių kompetencijų požiūriu – nuo

paprastų iki sudėtingų. Taigi skiriasi jas sudarančių kompetencijų lygmuo (atliekamos funkcijos,

būtinos žinios, užduotims atlikti reikalingi bendrieji gebėjimai, asmeninės savybės ir t. t.). Pagal

apibrėžtus sutartinius kvalifikacijos lygmens kriterijus – kompetencijų sudėtingumą, veiklos, kurią

įgalina vykdyti turimos kompetencijos, savarankiškumą bei kintamumą – jos skirstomos į aštuonis

lygius. Kvalifikacijų lygiai apibrėžti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarime

Nr. 535 „Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo“.

Kvalifikacijų lygiai išdėstyti pagal hierarchiją, atsižvelgiant į kvalifikacijas pagrindžiančią kompetenciją,

kvalifikacijų įgijimo būdus ir kvalifikacijų lygius apibrėžiančius kriterijus:

veiklos sudėtingumas – kvalifikacinis kriterijus, naudojamas veiklos pobūdžiui, užduočių

įvairovei ir atsakomybės laipsniui apibūdinti;

veiklos savarankiškumas – kvalifikacinis kriterijus, naudojamas veiklos organizavimo ir

pavaldumo pobūdžio kitimui apibūdinti;

veiklos kintamumas – kvalifikacinis kriterijus, naudojamas veiklos technologinės ir

organizacinės aplinkos kitimui apibūdinti.

Kiekvienas kvalifikacijų lygis apima kvalifikacijas, skirtas panašaus sudėtingumo, savarankiškumo ir

kintamumo veiklai atlikti.

Lietuvos kvalifikacijų sandara – Lietuvos Respublikoje nustatytų kvalifikacijų, grindžiamų asmens

veiklai reikalingomis kompetencijomis, lygių sistema (ŠĮ).

Europos kvalifikacijų sandara – bendra europinė atraminė sistema, siejanti šalių kvalifikacijų sistemas

ir veikianti kaip perkėlimo mechanizmas, kad skirtingų šalių ir sistemų kvalifikacijos taptų aiškesnės ir

suprantamesnės (Rekomendacija dėl EKS kūrimo).

Galimybė prisiminti pagrindinę informaciją apie Europos kvalifikacijų sandaros paskirtį ir

tikslus:

http://www.kpmpc.lt/kpmpc/kvalifikaciju-formavimas/kvalifikaciju-sandara/europos-

kvalifikaciju-sandara/

Europos Komisijos svetainė: https://ec.europa.eu/ploteus/

Galimybė prisiminti EKS kvalifikacijų lygmenų aprašus:

https://ec.europa.eu/ploteus/content/descriptors-page

Galimybė palyginti skirtingų šalių kvalifikacijų lygmenų aprašus:

https://ec.europa.eu/ploteus/en/compare?field_location_selection_tid%5B%5D=454&field_loc

ation_selection_tid%5B%5D=455

LR Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. Nr. 535 nutarimas „Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros

aprašo patvirtinimo“: https://www.e-

tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.BC967702800C/TAIS_405326

Kvalifikacijų tyrimas – asmenų veiklos analizė, kurios tikslas yra nustatyti tam tikroms kvalifikacijoms

reikalingų kompetencijų (žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybių, požiūrių) visumą. Kvalifikacijų tyrimui

http://www.kpmpc.lt/kpmpc/kvalifikaciju-formavimas/kvalifikaciju-sandara/europos-kvalifikaciju-sandara/

http://www.kpmpc.lt/kpmpc/kvalifikaciju-formavimas/kvalifikaciju-sandara/europos-kvalifikaciju-sandara/

https://ec.europa.eu/ploteus/

https://ec.europa.eu/ploteus/content/descriptors-page

https://ec.europa.eu/ploteus/en/compare?field_location_selection_tid%5B%5D=454&field_location_selection_tid%5B%5D=455

https://ec.europa.eu/ploteus/en/compare?field_location_selection_tid%5B%5D=454&field_location_selection_tid%5B%5D=455

11

visuomet būdinga kvalifikacijai artimos veiklos poreikius numatanti funkcija. Kvalifikacijų tyrimas

atliekamas rengiant profesinius standartus, kuriant naujas arba atnaujinant esamas profesinio

mokymo ar studijų programas.

Terminai Lietuvos profesijų klasifikatoriuje:

Profesija − visuma darbų, kurių pagrindinės užduotys ar pareigos labai panašios. Asmenys

klasifikuojami pagal profesijas, atsižvelgiant į jų santykį su ankstesniu, dabartiniu ar būsimu darbu.

Darbai yra klasifikuojami į profesijas, atsižvelgiant į atliekamos ar atliktinos veiklos pobūdį.

Kvalifikacija − sugebėjimas kompetentingai atlikti tam tikro darbo keliamas užduotis ar pareigas.

Kvalifikacijos lygmuo − atliktinų kvalifikacijos užduočių ar pareigų sudėtingumas ir įvairovė.

Kvalifikacijos specializacija apibrėžia reikiamos tam tikros srities žinios, darbo metu naudojami

įrankiai, medžiagos, gaminamų prekių ar teikiamų paslaugų rūšis.

Kvalifikacijos lygmuo ir kvalifikacijos specializacija yra pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis

nustatoma profesijų grupių ir pogrupių sistema. Hierarchinę profesijos vietą arba jos priskyrimą

pagrindinei profesijų grupei apibrėžia kvalifikacijos lygmuo, o profesijos vietą pagrindinėje grupėje

nustato kvalifikacijos specializacija. Būtina pabrėžti, kad klasifikavimas apima duomenis, tiesiogiai

susijusius su darbu, o ne su asmeniu, atliekančiu tą darbą, nes asmuo konkrečiu atveju gali turėti

aukštesnę ar žemesnę kvalifikaciją, nei reikia darbui atlikti.

PROFESINIO STANDARTO RENGIMAS, VERTINIMAS IR ATNAUJINIMAS

PROFESINIO STANDARTO RENGIMAS

Profesinis standartas rengiamas konkrečiai veiklų grupei, nustatytai pagal ekonominę funkciją,

produktus, paslaugas arba technologijas, remiantis Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi,

patvirtintu Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus

2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“.

Profesinio standarto turinys formuojamas, remiantis kvalifikacijų tyrimais ūkio sektoriuje ir

vadovaujantis Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašu, Profesinio standarto struktūros, jo rengimo,

keitimo ir papildymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir

Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-11/4-294 „Dėl Profesinio

standarto struktūros, jo rengimo, keitimo ir papildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, bei Profesinio

standarto rengimo metodika.

Profesiniame standarte turi būti aprašytos svarbiausios ūkio sektoriaus kvalifikacijos pagal aštuonis

Lietuvos kvalifikacijų sandaros kvalifikacijų lygius. Standartas turi suteikti aiškią, pakankamą ir

suprantamą informaciją visiems, siekiantiems įgyti tam tikro lygio kvalifikaciją bei darbdaviams

naudojantiems šią informaciją savo veikloje. Profesinio standarto rengimo procesas apima sprendimo

12

dėl profeisnio standarto rengimo priėmimo, profeisnio standarto rengimo planavimo ir rengėjų

grupės sudarymo, profesinio standarto rengėjų konsultavimo, profeisnio standarto rengimo,

vertinimo bei parengto profesinio standarto įteisinimo veiklas.

Profesinio standarto rengimą, keitimą arba atnaujinimą organizuoja KPMPC, įtraukdamas CPK ir SPK.

CPK nustato prioritetinius ūkio sektorius kvalifikacijų sistemai formuoti, teikia siūlymus dėl profesinio

standarto rengimo. SPK nustato profesinių standartų rengimo ūkio sektoriuje prioritetus, teikia

siūlymus dėl profesinių standartų rengimo, keitimo ir atnaujinimo. Socialiniai partneriai inicijuoja

naujų profesinių standartų rengimą, keitimą, papildymą, dalyvauja juos rengiant. Profesinį standartą

rengia ekspertų grupė, sudaryta iš švietimo sistemos bei veiklos pasaulio atstovų.

Pagrindinės profesinio standarto rengėjų grupės narių funkcijos:

Vadovas organizuoja profesinio standarto rengimo veiklų vykdymą, konsultuoja kitus grupės

narius. Vadovas prisiima atsakomybę už rengiamo profesinio standarto atitikimą teisės aktų

reikalavimams, Profesinio standarto rengimo metodikai, kartu su kitais grupės nariais atlieka

kvalifikacijų tyrimą, analizuoja atitinkamo ūkio sektoriaus profesines veiklas, formuoja

kvalifikacijų sąrašą, rengia kvalifikacijų aprašus, derina rengiamą dokumentą su atitinkamą

ūkio sektorių reglamentuojančiomis institucijomis (ministerijomis ir įstaigomis prie jų), SPK.

Švietimo sistemos atstovai teikia informaciją apie profesinio mokymo ir studijų programas ir jų

turinį, atlieka kvalifikacijų tyrimą, analizuoja atitinkamo ūkio sektoriaus profesines veiklas,

formuoja kvalifikacijų sąrašą, rengia kvalifikacijų aprašus.

Veiklos pasaulio atstovai – ūkio sektoriaus (posektoriaus), įmonės ir darbo vietos lygmens

ekspertai teikia ir apibendrina informaciją apie atitinkamo ūkio sektoriaus ypatumus,

organizuoja informacijos rinkimą apie aktualią atitinkamo ūkio posektoriaus kvalifikacijų

nomenklatūrą, reikiamas kompetencijas ir jų turinį, atlieka kvalifikacijų tyrimą, analizuoja

atitinkamo ūkio sektoriaus profesines veiklas, formuoja kvalifikacijų sąrašą, rengia kvalifikacijų

aprašus, vertina susistemintos, apibendrintos informacijos aktualumą – atitikimą veiklos

pasaulio realijoms.

Profesinio standarto rengimo procesą sudaro 3 etapai, kurių metu turi būti pasiekti tokie rezultatai:

1. Kvalifikacijų tyrimo ataskaita ir ūkio sektoriaus kvalifikacijų sąrašas (įtraukiant ir tarpsektorines

kvalifikacijas), nurodant kvalifikacijų priskyrimą LTKS ir atitikmenį pagal EKS;

2. Profesinis standartas, kuriame pateikiami kvalifikacijų aprašai;

3. Užpildytos formos, reikalingos profesinio standarto ir kvalifikacijų registravimui Studijų,

mokymo programų ir kvalifikacijų registre (Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro

objektų registravimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-1335 „Dėl Studijų, mokymo programų ir

kvalifikacijų registro objektų registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 4 ir 5 priedai).

PROFESINIO STANDARTO VERTINIMAS IR ĮTEISINIMAS

Profesinio standarto vertinimą sudaro 3 etapai:

1. I etapo rezultatą – kvalifikacijų tyrimo ataskaitą ir ūkio sektoriaus kvalifikacijų sąrašą – KPMPC

teikia derinti atitinkamoms ūkio sritį reguliuojančioms ministerijoms, Vyriausybės įstaigoms,

taip pat Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

13

ministerijai (toliau – atsakingos ministerijos) ir atitinkamam SPK. Gali būti organizuojamos

viešosios konsultacijos, skirtos I etapo rezultatų derinimui.

2. II etapo rezultatą – profesinį standartą, kuriame pateikiami kvalifikacijų aprašai – KPMPC

teikia dviems ūkio sektoriaus ir / ar švietimo sistemos nepriklausomiems ekspertams – išorės

vertintojams vertinti. Gali būti organizuojamos viešosios konsultacijos, skirtos II etapo

rezultatų derinimui.

3. III etapo rezultatą – užpildytas formas, reikalingas profesinio standarto ir kvalifikacijų

registravimui Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre – profesinį standartą rengianti

ekspertų grupė teikia KPMPC vertinti.

KPMPC organizuoja profeisnio standarto įteisinimą. Švietimo ir mokslo ministras kartu su ūkio

ministru bendru įsakymu tvirtina profesinį standartą, jį keičia arba papildo. Profesiniai standartai ir

juos sudarančios kvalifikacijos registruojami Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre.

Įregistruoti profesiniai standartai skelbiami Teisės aktų registre ir KPMPC interneto svetainėje.

PROFESINIO STANDARTO KEITIMAS IR ATNAUJINIMAS

Profesinis standartas atnaujinamas pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kas 5 metus. Profesinio standarto

keitimo ir papildymo apimtys gali būti įvairios, atsižvelgiant į pokyčius ūkio sektoriuje. Visi socialiniai

partneriai gali inicijuoti naujų profesinių standartų rengimą, jau parengtų profesinių standartų

keitimą, papildymą, atnaujinimą ir dalyvauti juos rengiant.

PROFESINIO STANDARTO STRUKTŪRA

Profesinis standartas rengiamas vadovaujantis Profesinio standarto struktūros, jo rengimo, keitimo ir

papildymo tvarkos aprašu. Profesinio standarto struktūrą sudaro jo rekvizitai ir turinys.

Profesinio standarto rekvizitai yra šie:

1. Profesinio standarto pavadinimas, nurodant ūkio sektorių;

2. Profesinio standarto valstybinis kodas.

Profesinio standarto turinį sudaro šios dalys:

1. ŪKIO SEKTORIAUS APIBRĖŽIMAS PAGAL EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIŲ KLASIFIKATORIŲ ;

2. PAGRINDINĖS ŪKIO SEKTORIAUS VEIKLOS SRITYS;

3. ŪKIO SEKTORIAUS KVALIFIKACIJOS, PRISKIRTOS LIETUVOS KVALIFIKACIJŲ SANDAROS IR

EUROPOS MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ KVALIFIKACIJŲ SANDAROS LYGIAMS;

4. KVALIFIKACIJŲ APRAŠAI:

a. Ūkio sektoriaus (posektorių) kvalifikacijų aprašai;

b. Tarpsektorinių kvalifikacijų aprašai.

Pagrindiniai reikalavimai profesiniam standartui:

1. Profesinis standartas turi būti parengtas kaip vientisas dokumentas, kurio visos struktūrinės

dalys aprašytos ir pateiktos pagal nustatytą formą.

2. Profesinis standartas turi būti parengtas taisyklinga lietuvių kalba.

3. Profesiniame standarte vartojami terminai turi atitikti profesinės kalbos normas.

4. Profesiniame standarte pateikta informacija privalo būti nediskriminuojamojo pobūdžio.

REKOMENDACIJOS PROFESINIO STANDARTO RENGĖJAMS

Pagrindinės profesinio standarto rengimo veiklos (rengimo žingsniai) parodytos 4 pav.

4 pav. Standarto rengimo žingsniai

Toliau profesinio standarto rengėjams svarbi informacija (veiklos žingsniai, metodinės

rekomendacijos, pavyzdžiai bei patarimai) pateikiami pagal 4 pav. parodytų veiklų eiliškumą.

KVALIFIKACIJŲ TYRIMAS

Ūkio sektoriaus lygmens ekspertų užduotis rengiant profesinį standartą – apibūdinti ūkio sektorių ir

posektorius, atskleidžiant ūkio sektoriaus ir posektorių ypatumus, parengiant ūkio sektoriaus ir

posektorių struktūrą iliustruojančias schemas.

1 žingsnis: ŪKIO SEKTORIAUS IR POSEKTORIŲ (TYRIMO LAUKO) ANALIZĖ

2 žingsnis: TIRTINŲ PROFESINIŲ VEIKLŲ IR TYRIME DALYVAUSIANČIŲ ĮMONIŲ SĄRAŠŲ SUDARYMAS

3 žingsnis: PROFESINES VEIKLAS REGLAMENTUOJANČIŲ DOKUMENTŲ ANALIZĖ

4 žingsnis: ĮMONĖS IR DARBO VIETOS LYGMENS EKSPERTŲ APKLAUSA

5 žingsnis: KVALIFIKACIJŲ TYRIMO DUOMENŲ SUSISTEMINIMAS

6 žingsnis: KVALIFIKACIJŲ SĄRAŠO RENGIMAS

7 žingsnis: KVALIFIKACIJŲ APRAŠŲ RENGIMAS

1 žingsnis: ŪKIO SEKTORIAUS IR POSEKTORIŲ (TYRIMO LAUKO) ANALIZĖ

16

Metodinės rekomendacijos:

Apibūdinant sektorių:

1) apibrėžiamas sektorius,

X sektorius – tai ...

Pateikiama ūkio sektoriaus, kuriam rengiamas profesinis standartas, struktūros schema (5 pav.),

pavaizduojant veiklas pagal EVRK_2, kurių kvalifikacijos aprašomos profeisniame standarte. Schemoje

išskiriamos pagrindinės ūkio sektoriaus veiklos, kurioms rengiamas profesinis standartas. Į profesinį

tandartą neįtrauktas veiklas rekomenduojama pavaizduoti neparyškintu pasviruoju šriftu,

nenuspalvintuose langeliuose ar kitu tinkamu būdu.

5 pav. Sektoriaus struktūros schemos pavyzdys

2) trumpai pristatomi pagrindiniai ūkio sektoriaus gaminamos produkcijos arba teikiamų paslaugų tipai:

X ūkio sektoriaus subjektai gamina .... / teikia .... paslaugas.

3) pateikiama trumpa informacija apie ūkio sektoriaus dydį, nurodant ūkio sektoriuje pagaminamos

produkcijos ar paslaugų apyvartos santykį su Lietuvos BVP, nurodoma, kiek procentų visų Lietuvos

dirbančiųjų dirba ūkio sektoriuje, kokie ypatumai būdingi šio ūkio sektoriaus darbo rinkoje (darbo

17

našumas, darbo pasiūla, paklausa ir darbo užmokestis, jo diferenciacija, darbuotojų kaita, reikalavimų

išsilavinimui ypatumai ir / ar kt.):

X ūkio sektoriuje pagaminamos produkcijos ir teikiamų paslaugų apimtys 2015 m. sudarė

Y proc. Lietuvos BVP. Ūkio sektoriuje veikla vykdo Z įmonių, jų struktūra pagal dydį...,

dirba n darbuotojų, arba x proc. visų dirbančiųjų Lietuvos gyventojų...

4) nurodoma, kuriems posektoriams parengtas profesinis standartas:

Profesinis standartas parengtas šiems X ūkio sektoriaus posektoriams:

*

*

*

5) toliau visa informacija yra išdėstoma pagal išskirtus posektorius. Kiekvienas posektorius yra

trumpai apibūdinamas pagal žemiau pateiktą struktūrą, laikantis nurodyto eiliškumo. Posektoriai

aprašomi tokia seka, kokia yra sudarytas jų sąrašas. Rekomenduojama posektoriaus apibūdinimo

apimtis – 4-6 puslapiai.

Pateikiami glausti duomenys apie posektorių:

1. Posektoriaus veiklos sričių schema. Sudaroma visų posektoriaus veiklos sričių schema. Schemos

pavyzdys parodytas 6 pav.

Posektoriaus veiklos sričių ir profesinių veiklų schema naudinga kaip orientyras, padedantis užtikrinti

visų tiriamojo posektoriaus veiklos sričių / uždavinių ir jų vykdymui skirtų profesinių veiklų aprėptį.

Detali posektoriaus veiklos sričių schema leidžia visiems profeisnio standarto naudotojams vaizdžiai

pamatyti ūkio sektoriaus veiklų paveikslą, o profesinio standarto rengėjams tarnauja kaip kontrolinė

priemonė, mažinanti riziką praleisti svarbias posektoriaus veiklos sritis. Posektoriaus veiklos sričių

schemos gali būti panaudotos identifikuojant veikiančias įmones ir atrenkant tas, kuriose tikslinga

atlikti kvalifikacijų tyrimą. Schema gali būti panaudota ir tolimesniuose profesinio standarto rengimo

etapuose – formuojant kvalifikacijas ir aprašant jų turinį, nustatant pagrindinius ir specializacijų

kvalifikacijų vienetus.

2. Posektoriaus įmonių skaičius ir dydis pagal darbuotojų skaičių (pateikiama glausta oficialios

statistikos ir asociuotų struktūrų pateikiama informacija).

3. Posektoriuje gaminama produkcija arba teikiamos paslaugos (išvardijamos pagrindinės grupės,

svarbiausia produkcija).

4. Tipinės darbo salygos, darbo vietos, darbo organizavimo pobūdis (pateikiama glausta

informacija).

18

5. Posektoriaus technologinės ir organizacinės plėtros tendencijos. Glaustai apibūdinamos

pagrindinės 6–8 metų tendencijos, pateikiama posektoriaus ekonominių, technologinių ir

organizacinių pokyčių, darbo jėgos ir kvalifikacijų poreikio prognozės ir kita svarbi posektoriaus

ypatumus iliustruojanti informacija.

6 pav. Posektoriaus veiklos sričių ir profesinių veiklų schemos pavyzdys

PAVYZDYS: ŽEMĖS ŪKIO, MIŠKININKYSTĖS IR ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS IR JO POSEKTORIŲ VEIKLŲ

SCHEMŲ RENGIMAS

19

1) Apibrėžiant ūkio sektoriaus aprėptį bei struktūrą, remiamasi EVRK_2. Tiriamas ūkio sektorius pagal

EVRK_2 apima ekonomines veiklas:

A sekcija. Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė, 01 skyrius. Augalininkystė ir gyvulininkystė,

medžioklė ir susijusių paslaugų veikla;

A sekcija. Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė, 02 skyrius. Miškininkystė ir medienos ruoša;

A sekcija. Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė, 03 skyrius. Žvejyba ir akvakultūra;

C sekcija. Apdirbamoji gamyba, 10 skyrius. Maisto produktų gamyba (kartu su 11 ir 12 skyriais –

gėrimų ir tabako gaminių gamyba).

1 lentelė. Ūkio sektoriui pagal EVRK_2 priskiriamos veiklos

Sekcija Skyrius Grupė Klasė Poklasis Pavadinimas

A ŽEMĖS ŪKIS, MIŠKININKYSTĖ IR ŽUVININKYSTĖ

01 Augalininkystė ir gyvulininkystė, medžioklė ir susijusių paslaugų veikla

01.1 Vienmečių augalų auginimas

01.11 Grūdinių (išskyrus ryžius), ankštinių ir aliejingų sėklų augalų auginimas 01.12 Ryžių auginimas 01.13 Daržovių ir melionų, šakniavaisių ir gumbavaisių auginimas 01.13.10 Bulvių auginimas 01.13.20 Cukrinių runkelių auginimas 01.13.30 Daržovių auginimas atvirame grunte 01.13.40 Daržovių auginimas uždarame grunte

01.13.50 Daržovių sėklų gavyba

01.13.60 Grybų ir valgomųjų trumų auginimas 01.14 Cukranendrių auginimas 01.15 Tabako auginimas 01.16 Pluoštinių augalų auginimas 01.19 Kitų vienmečių augalų auginimas 01.19.10 Gėlių auginimas 01.2 Daugiamečių augalų auginimas

01.21 Vynuogių auginimas 01.22 Tropinių ir subtropinių vaisių ir uogų auginimas 01.23 Citrusų vaisių auginimas 01.24 Sėklavaisių ir kaulavaisių auginimas 01.25 Kitų vaismedžių, uogakrūmių ir riešutmedžių vaisių auginimas 01.26 Aliejinių augalų vaisių ir uogų auginimas 01.27 Gėrimams gaminti vartojamų augalų auginimas

01.28 Prieskoninių, kvapiųjų, vaistinių ir kitokių farmacijos pramonėje naudojamų augalų auginimas

01.29 Kitų daugiamečių augalų auginimas 01.3 Augalų dauginimas

01.30 Augalų dauginimas 01.4 Gyvulininkystė 01.41 Pieninių galvijų auginimas 01.42 Kitų galvijų ir buivolų auginimas 01.42.10 Galvijų auginimas ir penėjimas mėsai 01.42.20 Veislinių telyčių auginimas 01.42.30 Veislinių bulių auginimas 01.42.40 Veislinių bulių spermos gavyba 01.43 Arklių ir kitų kanopinių gyvūnų auginimas 01.44 Kupranugarių irCamelidae šeimos gyvūnų auginimas 01.45 Avių ir ožkų auginimas 01.45.10 Avių auginimas 01.45.20 Ožkų auginimas 01.46 Kiaulių auginimas 01.46.10 Kiaulių auginimas ir penėjimas mėsai 01.46.20 Veislinių kiaulių auginimas 01.47 Naminių paukščių auginimas 01.47.10 Naminių paukščių auginimas mėsai ir kiaušinių gavybai 01.47.20 Veislinių naminių paukščių auginimas 01.49 Kitų gyvūnų auginimas 01.49.10 Švelniakailių žvėrelių auginimas 01.49.20 Bitininkystė 01.49.30 Vynuoginių sraigių ir sliekų auginimas 01.5 Mišrusis žemės ūkis 01.50 Mišrusis žemės ūkis

20

Sekcija Skyrius Grupė Klasė Poklasis Pavadinimas

01.6 Žemės ūkiui būdingų paslaugų ir derliaus apdorojimo veikla 01.61 Augalininkystei būdingų paslaugų veikla

01.61.10 Augalų apsaugos nuo ligų, kenkėjų ir piktžolių žemės ūkio paslaugų veikla

01.61.20 Žemės ūkio augalų tręšimas mineralinėmis ir organinėmis trąšomis 01.62 Gyvulininkystei būdingų paslaugų veikla 01.62.10 Dirbtinio apsėklinimo veikla 01.63 Derliaus apdorojimo veikla 01.64 Sėklininkystė 01.7 Medžioklė, gaudymas spąstais ir susijusių paslaugų veikla 01.70 Medžioklė, gaudymas spąstais ir susijusių paslaugų veikla 02 Miškininkystė ir medienos ruoša

02.1 Miško medžių auginimas ir kita miškininkystės veikla 02.10 Miško medžių auginimas ir kita miškininkystės veikla 02.2 Medienos ruoša 02.20 Medienos ruoša 02.3 Laukinių nemedieninių produktų rinkimas 02.30 Laukinių nemedieninių produktų rinkimas 02.30.10 Miško grybų rinkimas 02.30.20 Riešutų ir miško uogų rinkimas 02.4 Miškininkystei būdingų paslaugų veikla 02.40 Miškininkystei būdingų paslaugų veikla 03 Žvejyba ir akvakultūra

03.1 Žvejyba 03.11 Jūrinė žvejyba 03.11.10 Žuvų perdirbimas žvejybiniuose laivuose 03.12 Gėlųjų vandenų žvejyba 03.2 Akvakultūra 03.21 Jūrinė akvakultūra 03.22 Gėlųjų vandenų akvakultūra

C APDIRBAMOJI GAMYBA

10 Maisto produktų gamyba

10.1 Mėsos perdirbimas ir konservavimas ir mėsos produktų gamyba 10.11 Mėsos perdirbimas ir konservavimas 10.12 Paukštienos perdirbimas ir konservavimas 10.13 Mėsos ir paukštienos produktų gamyba 10.13.10 Rūkytų mėsos ir paukštienos produktų gamyba 10.2 Žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų perdirbimas ir konservavimas 10.20 Žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų perdirbimas ir konservavimas 10.3 Vaisių ir daržovių perdirbimas ir konservavimas 10.31 Bulvių perdirbimas ir konservavimas 10.31.10 Bulvių miltų gamyba 10.32 Vaisių, uogų ir daržovių sulčių gamyba 10.39 Kitas vaisių ir daržovių perdirbimas ir konservavimas 10.4 Gyvūninių ir augalinių riebalų bei aliejaus gamyba 10.41 Aliejaus ir riebalų gamyba 10.42 Margarino ir panašių valgomųjų riebalų gamyba 10.5 Pieno produktų gamyba 10.51 Pieninių veikla ir sūrių gamyba 10.52 Valgomųjų ledų gamyba 10.6 Grūdų malimo produktų, krakmolo ir krakmolo produktų gamyba 10.61 Grūdų malimo produktų gamyba 10.61.10 Miltų gamyba 10.61.20 Kruopų gamyba 10.62 Krakmolo ir krakmolo produktų gamyba 10.62.10 Gliukozės sirupo ir maltozės gamyba 10.62.20 Krakmolo gamyba 10.7 Kepyklos ir miltinių produktų gamyba 10.71 Duonos gamyba; šviežių konditerijos kepinių ir pyragaičių gamyba

10.72 Džiūvėsių ir sausainių gamyba; ilgai išsilaikančių konditerijos kepinių ir pyragaičių gamyba

10.73 Makaronų, vermišelių, kuskuso ir panašių miltinių produktų gamyba 10.8 Kitų maisto produktų gamyba 10.81 Cukraus gamyba 10.82 Kakavos, šokolado ir cukraus saldumynų gamyba 10.83 Arbatos ir kavos apdorojimas ir perdirbimas 10.84 Užgardų ir pagardų gamyba 10.84.10 Acto gamyba 10.85 Paruoštų valgių ir patiekalų gamyba 10.86 Homogenizuotų ir dietinių maisto produktų gamyba 10.89 Kitų, niekur kitur nepriskirtų, maisto produktų gamyba 10.89.10 Mielių gamyba 10.9 Paruoštų pašarų gyvuliams gamyba 10.91 Paruoštų pašarų ūkio gyvuliams gamyba

21

10.92 Paruošto ėdalo naminiams gyvūnėliams gamyba 11 Gėrimų gamyba

11.0 Gėrimų gamyba 11.01 Spirito distiliavimas, rektifikavimas ir maišymas 11.02 Vynuogių vyno gamyba 11.03 Sidro ir kitokių vaisių, uogų vynų gamyba 11.04 Kitų nedistiliuotų fermentuotų gėrimų gamyba 11.05 Alaus gamyba 11.06 Salyklo gamyba

11.07 Nealkoholinių gėrimų gamyba; mineralinio ir kito, pilstomo į butelius, vandens gamyba

11.07.10 Nealkoholinių gėrimų gamyba 11.07.20 Natūralaus mineralinio ir kito, pilstomo į butelius, vandens gamyba 12 Tabako gaminių gamyba

12.0 Tabako gaminių gamyba 12.00 Tabako gaminių gamyba

2) Analizuojant EVRK_2 informaciją apie ekonomines veiklas (1 lentelė), priskirtas A sekcijai ŽEMĖS

ŪKIS, MIŠKININKYSTĖ IR ŽUVININKYSTĖ ir C sekcijos APDIRBAMOJI GAMYBA 10 - 12 skyriams,

sektorius ŽEMĖS ŪKIO, MIŠKININKYSTĖS, ŽUVININKYSTĖS IR MAISTO PRODUKTŲ GAMYBOS

SEKTORIUS suskirstytas į keturis posektorius:

Augalininkystės, gyvulininkystės ir susijusių paslaugų;

Miškininkystės, medienos ruošos, medžioklės, gaudymo spąstais ir susijusių paslaugų;

Žuvininkystės ir akvakultūros;

Maisto produktų ir gėrimų gamybos.

3) Remiantis EVRK_2 informacija apie ekonomines veiklas, sudaryta Ūkio sektoriaus struktūros

schema (7 pav.). Posektorių apimtys yra tikslinamos pagal profesinių standartų rengimo techninės

užduoties keliamus ūkio sektoriaus struktūros reikalavimus. Pavyzdžiui:

- iš posektoriaus AUGALININKYSTĖS, GYVULININKYSTĖS IR SUSIJUSIŲ PASLAUGOS veikla Medžioklė,

gaudymas spąstais ir susijusios paslaugos (EVRK_2: 01.7 grupė) perkelta į posektorių

MIŠKININKYSTĖS, MEDIENOS RUOŠOS, MEDŽIOKLĖS, GAUDYMO SPĄSTAIS IR SUSIJUSIOS

PASLAUGOS;

- į posektorių MAISTO PRODUKTŲ IRGĖRIMŲ GAMYBA neįtraktos EVRK_2 veiklos: 11 skyriaus,

11.01 –11.06 klasėms priskirtos alkoholinių gėrimų gamybos veiklos ir visa 12 skyriaus ekonominė

veikla Tabako gamyba. Sektoriaus schemoje (7 pav.) šios veiklos jos pažymėtos nenuspalvintuose

laukeliuose (punktyru).

Toliau, pavyzdžiu iliustruojant profesinio standarto rengimą, analizuojamas MAISTO PRODUKTŲ IR

GĖRIMŲ GAMYBOS POSEKTORIUS (toliau – Posektorius).

4) Sudaryta Posektoriaus struktūros schema pagal EVRK_2 pateikta 8 pav. Atsižvelgiant į tai, kad

Posektorius apima didelę įvairovę maisto pramonės gamybos sričių (ekonominių veiklų), iliustruojat

profesinio standarto rengimą etapais, analizuojama viena iš posektoriaus veiklų PIENO PRODUKTŲ

GAMYBA. Kitos veiklos, nurodytos 8 paveiksle, toliau šioje konsultacinėje medžiagoje nebus

nagrinėjamos.

22

7 pav. Žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir maisto produktų gamybos sektoriaus veiklų schema

23

8 pav. Posektoriaus MAISTO PRODUKTŲ IR GĖRIMŲ GAMYBA veiklų schema

24

Profesinio standarto rengėjai – ekspertų grupė, kuri remdamasi ūkio sektoriaus ir posektorių analizės

duomenimis (informacija apie LPK sektoriui priskiriamas profesijas ir įmonėse sutinkamas pareigybes,

posektorių veiklos sričių schemose susisteminta ir kita informacija), sudaro siūlomų tirti profesinių

veiklų sąrašus ir įmonių, kuriose siūloma tirti pofesines veiklas, sąrašus.


I. Pirminės informacijos apie tirtinas profesines veiklas surinkimas.

Renkant informaciją apie tirtinas profesines veiklas, rekomenduojama pasinaudoti posektorių veiklos

sričių schemomis: atitinkamoms veiklos sritims priskiriamos profesijos (informacijos šaltinis – LPK),

įmonėse esančios pareigybės, profesinės veiklos, kurias rekomenduoja ištirti ūkio sektoriaus ir įmonių

lygmens ekspertai.

II. Įmonių sąrašo sudarymas.

Sudarant įmonių, kuriose tikslinga tirti profesines veiklas, sąrašus, rekomenduojama remtis ūkio

sektoriaus lygmens ekspertų turimomis žiniomis apie posektorių įmonių būklę ir technologijas.

Sudarant įmonių sąrašus galima remtis posektorių veiklos sričių schemomis analogišku principu kaip ir

sudarant tirtinų profesinių veiklų sąrašus: prie atitinkamų veiklos sričių nurodant stambias, vidutines

ir smulkias įmones, kuriose sutinkamos atitinkamos veiklos.

Atrenkant įmones rekomenduojama pasinaudoti visa prieinama informacija: įmonių registrais,

Lietuvos įmonių katalogais (prenumeruojamos duomenų bazės informacija

(http://www.globe-yellow-pages.com/lt/)), ,,Verslo žinių“ (,,Verslo žinios“ skelbia kasmet

sudaromo TOP 500 didžiausių Lietuvos bendrovių sąrašą pagal jų veiklos rezultatus) ir kituose

tinklalapiuose esančia informacija. Tinklalapyje ,,Rekvizitai.lt“ galima rasti atrinktų įmonių

kontaktinius duomenis.

Įmonių atrankos kriterijai

Kvalifikacijų tyrimui atlikti numatytos įmonės turi būti pažangios ir įsitvirtinusios rinkoje.

Rekomenduojama, atrenkant įmones, konsultuotis su atitinkamų ministerijų atstovais, šakinėmis

darbdavių organizacijomis bei asociacijomis (jų deleguotais ekspertais).

2 žingsnis: TIRTINŲ PROFESINIŲ VEIKLŲ IR TYRIME DALYVAUSIANČIŲ ĮMONIŲ SĄRAŠŲ

SUDARYMAS

25

Tyrime, atsižvelgiant į realų ūkio sektoriaus ir posektorių dydį, turėtų dalyvauti:

1. 1–2 stambios įmonės, reprezentuojančios visas posektoriaus veiklos sritis ir profesines veiklas.

Tai užtikrina įvairovę posektoriaus veiklos sričių profesinių veiklų požiūriu: pavyzdžiui,

stambiose įmonėse galima aptikti daugiau aukštesnės kvalifikacijos, bet siauresnės

specializacijos darbuotojų.

2. Ne mažiau nei 4 vidutinės ir 10 smulkių įmonių, kuriose aptinkamos universalesnės ir platesnės

profesinės veiklos, apimančios daugiau veiklos sričių ar net keleto profesijų elementus.

3. Šalyje veikiančios įmonės, naudojančios naujausias modernias posektoriaus technologijas,

šiuolaikiškas darbo organizavimo formas. Šis pasirinkimo kriterijus leidžia geriau atsižvelgti į

posektoriuje sutinkamų veiklų technologinės ir organizacinės kaitos tendencijas, įtraukti

perspektyvias ar net ateities kompetencijas ir kvalifikacijas.

4. Pasirenkamos įmonės turi būti įsitvirtinusios savo rinkų nišose, jų vadovai turėtų gerai žinoti

rinkos keliamus reikalavimus darbuotojų kvalifikacijai. Dėl šios priežasties reikėtų vengti

apklausti ką tik įsisteigusias įmones (išskyrus tuos atvejus, kai įmonės steigiasi naujose veiklos

srityse, arba jose dirba naujų profesijų atstovai, kurių nėra kitose sektoriaus įmonėse).

Numačius įmones, atliekami parengiamieji darbai su įmonėmis:

1. Vizitas į įmonę ir pokalbis su įmonės vadovu ar kitu atsakingu asmeniu, pristatant jam

profesinio standarto tikslą bei naudingumą, kurio metu susitariama dėl bendradarbiavimo,

kvalifikacijų tyrimo įmonėje tvarkos.

2. Susitikimas su įmonės įgaliotu asmeniu. Šio susitikimo metu pristatomi tyrimo tikslai,

uždaviniai, profesinio standarto rengimo grupės pageidavimai dėl numatytų tyrimo veiklų

įgyvendinimo, suderinami darbo su įmonės ir darbo vietos ekspertais organizavimo,

respondentų atrankos, interviu ar focus grupių organizavimo klausimai, tyrimo atlikimo

terminai, aptariami kiti tyrimo organizavimo klausimai.

26

PAVYZDYS: PIENO PRODUKTŲ GAMYBOS VEIKLOJE SUTINKAMŲ PROFESINIŲ VEIKLŲ SĄRAŠO

SUDARYMAS

Siekiant nustatyti veiklą PIENO PRODUKTŲ GAMYBA vykdančioms įmonėms būdingas profesines

veiklas / pareigybes, taikomi įvairių dokumentų, kuriuose galima rasti informacijos apie profesinių

veiklų / profesijų / pareigybių turinį, analizės ir darbo vietos bei įmonės lygmens ekspertų apklausos

metodai. Vienas iš oficialių šaltinių – LPK. Išanalizavus LPK pateiktus profesijų sąrašus ir jų aprašymus,

išrenkamos tos profesijų grupės ir profesijos, kurios gali būti randamos posektoriuje. Pieno produktų

gamybos veiklai priskirtinų profesijų sąrašas, sudarytas remiantis LPK informacija, naudojamas kaip

pradinė informacija, sudaranti galimybę sąrašą revizuoti: remiantis ūkio sektoriaus ir įmonės lygmens

ekspertų informacija nustatyti, kurios iš profesijų realiai sutinkamos įmonėse, kurios profesijos

įmonėse sutinkamos tokiu pat pavadinimu kaip ir pareigybės, kurias profesijas veiklos pasaulis

(įmonės) supranta kaip palyginti siauras, ,,telpančias” vienoje profesinėje veikloje / pareigybėje, arba

atvirkščiai – kurios iš profesijų pagal LPK yra palyginti plačios – apima net keletą profesinių veiklų.

Profesijų sąrašas gali būti pateikiamas posektoriaus atitinkamą gamybą vykdančioms įmonėms,

prašant jų patikslinti informaciją apie profesinės veiklos aktualumą.

Profesinių veiklų sąrąšo tikslinimo instrumento pavyzdys:

Gerbiamieji kolegos,

Prašome įvertinti Jums pateiktą ūkio sektoriaus profesinių veiklų sąrašą ir pateikti Jūsų vertinimus bei

pastebėjimus. Šis tyrimas yra svarbus rengiant X sektoriaus profesinį standartą. Dėkojame už

bendradarbiavimą.

Profesinės veiklos Ši profesinė veikla yra būdinga mūsų įmonei

Ši profesinė veikla įmonėje yra kitos – stambesnės profesinės veiklos dalis – įvardinti veiklą

Šią profesinę veiklą įmonėje atlieka kelių skirtingų profesinių veiklų atstovai – įvardinti šias veiklas

Ši profesinė veikla buvo būdinga įmonės veiklai anskčiau, bet šiuo metu jos neliko

Ši profesinė veikla nebūdinga įmonės veiklai

Virėjas x

Padavėjas x

Somelje X (padavėjas)

Kepėjas x

Maisto gamybos technologas

x

27

Pagal LPK randamus profesijų grupių ir pogrupių aprašymus šiame pavyzdyje identifikuotos tik PIENO

PRODUKTŲ GAMYBA veiklai būdingos profesijų grupės (2 lentelė), jos sutinkamos procesuose:

INŽINERINIS TECHNININIS APTARNAVIMAS, GAMYBOS PROJEKTAVIMAS ir GAMYBA.

2 lentelė. Profesijų grupių, būdingų veiklai PIENO PRODUKTŲ GAMYBA, apibūdinimas pagal LPK

Vadovai ir vyriausieji specialistai 1321 Gamybos vadovai

Gamybos vadovai planuoja, koordinuoja prekių gamybos, elektros gamybos, dujų gavybos ir vandens tiekimo ir paskirstymo, taip pat atliekų surinkimo, tvarkymo ir šalinimo veiklą ir jai vadovauja. Jie gali vadovauti didelių įmonių gamybiniams padaliniams arba būti smulkių gamybos įmonių vadovai. Atliekamos užduotys:

(a) gamybos strategijų, politikos krypčių ir planų rengimas, įgyvendinimas ir stebėsena; (b) išsamus gamybos veiklos, susijusios su gaminių kokybe ir kiekiu, kaina, terminų laikymusi ir darbo jėgos poreikiais, planavimas; (c) gamybos įrenginių darbo ir kokybės procedūrų kontrolė planuojant priežiūrą, nustatant darbo valandas ir tiekiant atsargines dalis ir įrankius; (d) biudžeto sudarymas ir valdymas, gamybos apimties ir išlaidų stebėsena ir veiklos, procesų ir išteklių tikslinimas, siekiant kuo labiau sumažinti išlaidas; (e) konsultavimasis su kitais vadovais gamybos klausimais ir jų informavimas; (f) naujų įrenginių ir įrangos įsigijimo ir įrengimo priežiūra; (g) gamybos duomenų ir ataskaitų rengimo kontrolė; (h) profesinės sveikatos ir darbo saugos reikalavimų įgyvendinimo koordinavimas; (i) verslo galimybių ir gamintinų gaminių nustatymas; (j) gamybinę veiklą ir aplinką veikiančių reguliuojamojo pobūdžio ir įstatymų reikalavimų tyrimas ir įgyvendinimas; (k) specializuotų prekių gamybos kvotų suteikimo priežiūra ir sutarčių su klientais ir tiekėjais sudarymas; (l) darbuotojų atrankos, mokymų ir veiklos priežiūra.

Specialistai 2141 Technologijų ir gamybosinžinieriai

Technologijų ir gamybos inžinieriai atlieka funkcijas: mokslo tiriamuosius darbus, projektuoja, organizuoja ir prižiūripramoninės gamybos procesų ir įrenginių diegimą, veikimą ir naudojimą rengia programas, skirtas gamybai koordinuoti ir veiksmingumui bei saugumui įvertinti. Atlieka užduotis:

(a) pareigybių aprašų, organizacinės struktūros ir projekto informacijos tyrimas, siekiant nustatyti darbuotojų ir padalinių funkcijas ir atsakomybę, bei pasikartojančias sritis; (b) darbo apimties nustatymas ir darbo bandinių vertinimas, siekiant parengti darbo jėgos naudojimo standartus; (c) darbo jėgos naudojimo, patalpų išdėstymo, duomenų ir darbuotojų gamybos grafikų bei išlaidų analizė, siekiant nustatyti didžiausią darbuotojų ir įrangos veiksmingumą; (d) gamybos techninių sąlygų rengimas ir medžiagų, įrangos, vamzdynų, medžiagų srautų, pajėgumo ir gamyklos bei sistemų išdėstymo numatymas; (e) projekto darbuotojų organizavimas ir vadovavimas jiems, medžiagų, įrenginių ir įrangos pristatymas; (f ) įrengimo, keitimo, kokybės kontrolės, bandymų, patikrų ir priežiūros standartų ir politikos krypčių rengimas pagal inžinerijos principus ir saugos taisykles; (g) įrenginių patikra, siekiant pagerinti ir palaikyti jų veiklą; (h) vadovavimas gamyklos pastatų ir įrangos priežiūrai, taip pat naujiems projektams, apžiūrų ir priežiūros grafikams keliamų reikalavimų koordinavimas; (i) vadovybės konsultavimas naujų gamybos metodų, būdų ir įrangos klausimais; (j) ryšių su medžiagas perkančiais, saugančiais ir kontroliuojančiais padaliniais palaikymas, kad būtų užtikrintas sklandus reikmenų tiekimas.

28

2145Chemijos inžinieriai

Chemijos inžinieriai atlieka mokslo tiriamuosius darbus, vadovauja komercinio pobūdžio cheminiams procesams ir įvairių tokių medžiagų bei gaminių, kaip nafta, naftos produktai, maisto produktai ir gėrimai, vaistai ar sintetinės medžiagos, gamybai, ją plėtoja ir konsultuoja šiais klausimais. Jie vadovauja chemijos įrenginių ir įrangos techninei priežiūrai ir remontui, taip pat tiria tam tikrų medžiagų, gaminių ir procesų technologinius aspektus ir konsultuoja šiais klausimais. Atliekamos užduotys:

(a) mokslo tiriamųjų darbų atlikimas, naftos žaliavų ir kitų skysčių ar dujų cheminių valymo procesų, tokių medžiagų ir gaminių, kaip naftos produktai, sprogstamosios medžiagos, maisto produktai ir gėrimai, vaistai ar sintetinės medžiagos, komercinės gamybos procesų kūrimas ir konsultavimas šiais klausimais; (b) gamybos metodų, medžiagų ir kokybės standartų nustatymas ir užtikrinimas, kad jie atitiktų technines sąlygas; (c) kontrolės standartų ir procedūrų nustatymas, užtikrinant cheminės gamybos operacijų saugą ir veiksmingumą, taip pat su įranga arba šalia nuolat vykstančių cheminių reakcijų dirbančių darbuotojų saugą; (d) chemijos pramonės gamyklos įrangos projektavimas ir cheminių medžiagų bei gaminių gamybos procesų rengimas; (e) įvairių gamybos etapų bandymų atlikimas, nustatant tokių kintamųjų dydžių, kaip temperatūra, tankis, sunkis ir slėgis, kontrolės laipsnį; (f ) taikytinų saugos procedūrų rengimas; (g) gamybos sąnaudų sąmatų ir gamybos pažangos ataskaitų vadovybei rengimas; (h) naujų gaminių gamybos etapų laboratorinių tyrimų atlikimas ir nedideli siūlomo proceso bandymai, pavyzdžiui, bandymams skirtoje gamykloje.

3 technikai ir jaunesnieji specialistai 3115 Technikos inžinerijos technikai

Mechanikos inžinerijos technikai atlieka technines užduotis, susijusias su mechanikos inžinerijos tiriamuoju darbu ir mašinų, jų dalių ir mechaninės įrangos projektavimu, gamyba, surinkimu, įrengimu, naudojimu, technine priežiūra ir remontu Atliekamos užduotys:

(a) techninė pagalba, atliekant darbus, susijusius su mašinų ir mechaninės įrangos, prietaisų ir jų dalių ar bandomųjų pavyzdžių tyrimu ir tobulinimu; (b) mašinų ir mechaninės įrangos, prietaisų ir jų dalių projektavimas ir išdėstymas pagal pateiktą techninių sąlygų aprašą; (c) išsamus medžiagų kiekio ir išlaidų bei darbo sąnaudų, kurių reikia gamybai ir įrengimui, sąmatų rengimas pagal pateiktą techninių sąlygų aprašą; (d) techninė mašinų ir mechaninės įrangos, prietaisų ir jų dalių gamybos, naudojimo, techninės priežiūros ir remonto kontrolė, užtikrinant jų tinkamą veikimą ir techninių sąlygų aprašo bei reglamentuojamųjų dokumentų atitiktį; (e) laivų korpusų, įrangos ir krovinių saugumo standartų ir procedūrų tobulinimas ir laikymosi kontrolė, atliekant topografinius jūros darbus; (f ) naujų ir pakeistų mechaninių įrenginių, dalių, staklių ir valdymo svirčių, hidraulinių sistemų surinkimas ir įrengimas; (g) mechaninių sistemų bandymas, duomenų rinkimas ir analizė, pagalbos teikimas mechanikos inžinieriams, surenkantiems ir įrengiantiems mechaninius įrenginius; (h) kontrolė, kad mechanikos inžinerijos projektai ir baigti darbai atitiktų techninių sąlygų aprašo reikalavimus, reglamentuojamuosius dokumentus ir sutarties nuostatas.

3122 Gamybos darbų meistrai ir mechanikai

Gamybos darbų meistrai ir brigadininkai koordinuoja ir prižiūri technologinių procesų valdymo technikų, mašinų operatorių, surinkėjų ir kitų gamybos srities darbininkų veiklą. Atliekamos užduotys:

(a) technologinių procesų valdymo technikų, mašinų operatorių, surinkėjų ir kitų gamybos srities darbininkų veiklos koordinavimas ir priežiūra; (b) kasdienio darbo, susijusio su planų vykdymu, taupymu, darbininkų užimtumu ir darbo aplinka, organizavimas ir planavimas; (c) išlaidų sąmatų, duomenų ir ataskaitų rengimas;

29

(d) darbuotojų poreikio ar reikmenų trūkumo nustatymas; (e) darbuotojų saugos užtikrinimas; (f ) naujų darbuotojų instruktavimas ir mokymas.

3141Gyvosios gamtos mokslų technikai (išskyrus medicinos ir patologijos laboratorijų technikus)

Gyvosios gamtos mokslų technikai (išskyrus medicinos ir patologijos laboratorijų technikus) teikia techninę pagalbą gyvosios gamtos mokslų specialistams, atliekantiems gyvųjų organizmų mokslo tiriamuosius darbus, analizę ir bandymus, taikantiems tokių sričių, kaip gamtos išteklių saugojimas, aplinkos apsauga, augalų ir gyvūnų biologija, mikrobiologija ir ląstelių ir molekulių biologija, tiriamųjų darbų rezultatus ir tobulinantiems jais remiantis sukurtus gaminius ir procesus. Atliekamos užduotys:

(a) pagalba organizuojant, rengiant ir atliekant eksperimentus; (b) laboratorijos prietaisų ir įrangos diegimas, kalibravimas, valdymas ir priežiūra; (c) pavyzdžių ir ėminių, cheminių tirpalų ir mikroskopų objektinių stiklelių, taip pat auginamų gyvųjų organizmų surinkimas ir parengimas eksperimentams; (d) einamųjų lauko ir laboratorinių bandymų atlikimas; (e) eksperimentų stebėsena, užtikrinant tinkamų laboratorijų kokybės valdymo procedūrų ir sveikatos bei saugos rekomendacijų laikymąsi; (f ) bandymų stebėjimas, jų rezultatų analizė, skaičiavimų atlikimas, registravimas ir ataskaitų rengimas, taikant tinkamus mokslo metodus; (g) pavyzdžių ir ėminių saugojimas, klasifikavimas ir katalogavimas; (h) atlikto darbo registracijos žurnalų pildymas; (i) kompiuterių naudojimas modeliams kurti ir duomenims analizuoti; (j) sudėtingos ir galingos įrangos naudojimas darbui atlikti; (k) dalyvavimas tiriant, tobulinant ir gaminant gaminius ir procesus; (l) laboratorijos reikmenų užsakymas ir priežiūra; (m) atitinkamų duomenų bazių priežiūra.

4 Tarnautojai nerasta

5 Paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai nerasta

6 Kvalifikuoti žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojai nerasta

7 Kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai 7513 Pieno produktų gamintojai

Pieno produktų gamintojai gamina sviestą, įvairius sūrius, grietinėlę ir kitus pieno produktus. Atliekamos užduotys: (a) pieno virinimas ar pasterizavimas, kad būtų išnaikinti mikroorganizmai ir kad produktai ilgiau negestų; (b) grietinėlės nugriebimas nuo pieno ir sviesto gaminimas iš jos; (c) raugo ir kitų ingredientų įdėjimas į pieną; (d) pieno rauginimas, rūgusio pieno kaitinimas, kol besiformuojanti varškė pasieks reikiamą kietumą, išrūgų spaudimas iš varškės, sūrio dėjimas į formas ir slėgimas; (e) sūrio sūdymas ir subadymas ar ištepimas naudojant bakterijų kultūras, kad imtų formuotis pelėsis; (f ) sūrių dėliojimas ir vartymas lentynose juos brandinant; (g) gaminio kokybės stebėjimas prieš pakavimą apžiūrint, imant pavyzdžius ir, jei reikia, reguliuojant jo laikymo sąlygas; (h) naudotų ingredientų, tikrinimų rezultatų ir laiko ciklų fiksavimas.

7515 Maisto produktų ir gėrimų degustatoriai ir rūšiuotojai

Maisto produktų ir gėrimų degustatoriai ir rūšiuotojai tikrina, degustuoja ir pagal kokybę rūšiuoja įvairius žemės ūkio produktus, maisto produktus ir gėrimus. Atliekamos užduotys: (a) žemės ūkio produktų, maisto produktų ir gėrimų tikrinimas, bandymas ir degustavimas įvairiais jų gamybos etapais; (b) produktų kokybės, skonio priimtinumo ir apytikslės vertės nustatymas ir produktų priskyrimas atitinkamai klasei;

30

(c) netinkamos kokybės produktų atmetimas; (d) rūšies ir (arba) identifikavimo numerio užrašymas etiketėse, priėmimo ar pardavimo dokumentuose; (e) produktų svėrimas ir matavimas.

8 Įrenginių ir mašinų operatoriai ir surinkėjai 8160 Maisto ir panašių produktų gamybos mašinų operatoriai

Maisto ir panašių produktų gamybos mašinų operatoriai valdo ir kontroliuoja mašinas, naudojamas gyvuliams skersti, mėsai nuo kaulų pašalinti; maisto produktams, gėrimams ir tabako lapeliams džiovinti, šaldyti, kaitinti, malti, maišyti ir kitaip perdirbti. Atliekamos užduotys: (a) mašinų, kuriomis suvaržomi, apsvaiginami ir skerdžiami gyvuliai, taip pat į gabalus pjaustoma skerdiena ir žuvis, valdymas ir kontrolė; (b) mašinų ir orkaičių, kuriomis maišoma, kepama ir kitaip ruošiama duona ir miltiniai konditerijos gaminiai, nustatymas, valdymas ir priežiūra; (c) mašinų, kuriomis smulkinami, maišomi, malami, ruošiami ir fermentuojami grūdai ir vaisiai, gaminant alų, vyną, salyklinį alų, actą, mieles ir panašius gaminius, valdymas; (d) įrangos, kuria gaminamas džemas, irisai, sūris, lydytas sūris, margarinas, sirupas, ledas, makaronai, ledai, dešrelės, šokoladas, kukurūzų miltai, maistiniai riebalai ir dekstrinas, priežiūra; (e) įrangos, kuria vėsinami, kaitinami, džiovinami, kepami, apverdami, pasterizuojami, rūkomi, sterilizuojami, šaldomi, garinami ir koncentruojami maisto produktai ir maisto produktams apdoroti naudojami skysčiai, valdymas; (f ) maisto produktų ir skysčių maišymas, pertrynimas, malimas, įmaišymas ir atskyrimas plakimo, spaudimo, sijojimo, malimo ir košimo įranga; (g) tabako lapų apdorojimas mašinomis, gaminant cigaretes, cigarus, tabaką pypkėms ir kitus tabako gaminius.

9 Nekvalifikuoti darbininkai nerasta

Analizuojant 2 lentelėje pateiktus duomenis, parengtos veiklos PIENO PRODUKTŲ GAMYBA procesus

(INŽINERINIS TECHNININIS APTARNAVIMO, GAMYBOS PROJEKTAVIMO ir GAMYBOS) sudarančių

veiklos sričių schemos (9 pav., 10 pav., 11 pav.). Jose nurodytos su identifikuotomis veiklos sritimis

susijusių atitinkamų hierarchinių lygmenų profesijų grupės ir / arba profesijos.

31

PIENO PRODUKTŲ GAMYBOS PROCESAS

9 pav. Pieno produktų gamybosveiklos sričių ir profesijų (pagal LPK) schema

Veiklos sritis: PRODUKTŲ GAMYBOS KONTROLĖ vadovavimas produkcijos gamybos technologiniams procesams

žaliavų ir produkcijos saugos bei kokybės kontrolė

naujų maisto produktų kūrimas 2145 Chemijos inžinieriai (maisto technologijos bakalauro kvalifikacija)

Veiklos sritis: GAMYBOS ORGANIZAVIMAS pramoninės gamybos procesų ir įrenginių veikimo bei jų naudojimo

organizavimas ir priežiūra

technologinių procesų valdymo technikų, mašinų operatorių,

surinkėjų ir kitų gamybos srities darbininkų veiklos priežiūra

3122 Gamybos darbų meistrai ir brigadininkai

Veiklos sritis: PIENO PRODUKTŲ GAMYBA

ŽALIO PIENO PRIĖMIMAS, PIRMINIS APDOROJIMAS

7513 Pieno produktų gamintojai

PRODUKCIJOS GAMINIMAS saldaus pienoproduktų gamyba

pieno riebalų produkcijos gamyba

rauginto pieno produktų gamyba

fermentinių sūrių gamyba

ledų gamyba 7513 Pieno produktų gamintojai 8160 Maisto ir panašių produktų gamybos mašinų

operatoriai

Veiklos sritis: ŽALIAVŲ, PRODUKTŲ KOKYBĖS KONTROLĖ 7515 Maisto produktų ir gėrimų degustatoriai ir rūšiuotojai 3141 Gyvosios gamtos mokslų technikai

Veiklos sritis: PAGAMINTOS PRODUKCIJOS SANDĖLIAVIMAS

Veiklos sritis: GAMYBOS PROCESO VALDYMAS

produktų gamybos planavimas, koordinavimas ir jai vadovavimas

gamybos duomenų ir ataskaitų rengimo kontrolė

gamybos įrenginių darbo ir kokybės procedūrų kontrolė

gamybos apimties ir išlaidų stebėsena, biudžeto sudarymas ir valdymas

vadovavimas įmonės gamybinių patalpų ir įrangos priežiūrai

vadovavimas apžiūrų ir priežiūros grafikų sudarymui, koordinavimui

1321 Gamybos vadovai 2145 Chemijos inžinieriai (maisto technologijos magistro kvalifikacija)

32

10 pav. Pieno produktų gamybos proceso projektavimui būdingų veiklos sričių ir profesijų

(pagal LPK) schema

11 pav. Pieno produktų gamybos proceso inžinerinio techninio aptarnavimo metu

vykdomų veiklų ir profesijų (pagal LPK) schema

Veiklos sritis: GAMYBOS PROJEKTAVIMO PROCESAS

Maisto produktų gamybos ir technologijų planavimas ir tobulinimas:

moksliniai tyrimai

naujų produktų kūrimas

technologijų diegimas

žmogiškųjų išteklių planavimas 2145 Chemijos inžinieriai

Veiklos sritis:

APRŪPINIMO GAMYBOS

IŠTEKLIAIS PROCESAS

Veiklos sritis: GAMYBOS TOBULINIMO

PROCESAS

Veiklos sritis: INŽINERINIO TECNINIO APTARNAVIMO PROCESAS

INŽINERINIO TECNINIO APTARNAVIMO KOORDINAVIMAS

projektuoja, organizuoja ir prižiūri pramoninės

gamybos procesų ir įrenginių diegimą, veikimą

ir naudojimą,

rengia programas, skirtas gamybai koordinuoti

ir veiksmingumui bei saugumui įvertinti.

ĮRENGIMŲ PRIEŽIŪRA ĮRENGIMŲ REMONTAS

ĮRANGOS TECHNINĖ PRIEŽIŪRA

įrengimų priežiūra

remontas

3115 Technikos inžinerijos technikai

Veiklos sritis: PIENO

PRODUKTŲ GAMYBOS

PROCESO TECHNINIS

TECHNOLOGINIS

APRŪPINIMAS

33

Remiantis 9, 10 ir 11 paveikslų schemose apibendrinta ir susisteminta informacija bei atitinkamų

profesijų grupių aprašymais LPK, sudarytas pirminis veiklai PIENO PRODUKTŲ GAMYBA priskirtinų

profesijų sąrašas (3 lentelė).

3 lentelė. Pirminis veiklai PIENO PRODUKTŲ GAMYBA priskirtinų profesijų sąrašas

Vadovai ir vyriausieji specialistai GAMYBOS PROCESO VALDYMAS

1321 02 Gamybos vadovas 1321 04 Cecho [baro] viršininkas 1321 05 Gamybos padalinio vadovas 1321 07 Vyriausiasis technologas 1321 08 Vyriausiasis mechanikas 1321 09 Vyriausiasis inžinierius

specialistai

INŽINERINIO TECHNINIO APTARNAVIMO KOORDINAVIMAS 2141 04 Gamybos automatizavimo inžinierius 2141 06 Gamybos organizavimo inžinierius 2141 19 Įrenginių techninės priežiūros inžinierius 2141 20 Įrenginių techninės priežiūros ir remonto inžinierius 2141 35 Įrenginių inžinierius 2141 36 Gamybos inžinierius

PRODUKTŲ GAMYBOS KONTROLĖ 2145 01 Cheminės technologijos specialistas 2145 02 Cheminės technologijos inžinierius 2145 10 Maisto produktų ir gėrimų technologas

ŽALIAVŲ IR PRODUKTŲ KOKYBĖS KONTROLĖ 2145 19 Žaliavų kokybės inžinierius

3 technikai ir jaunesnieji specialistai GAMYBOS ORGANIZAVIMAS

3122 03Cecho [baro] meistras 3122 05 Gamybos darbų brigadininkas 3122 01 Pamainos meistras

ŽALIAVŲ IR PRODUKTŲ KOKYBĖS KONTROLĖ 3141 02 Bakteriologijos laborantas 3141 11 Mikrobiologijos laborantas 3141 12 Laborantas 3141 13 Chemijos laborantas 3141 14 Ėminių ėmėjas

ĮRANGOS TECHNINĖ PRIEŽIŪRA 3115 26 Įrangos eksploatavimo ir remonto technikas 3115 27 Įrangos meistras 3115 28 Įrenginių eksploatavimo meistras 3115 29 Remonto technika

7 Kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai PIENO PRODUKTŲ GAMYBA

751302Sūrių gamintojas 751303Žaliavų sijotojas 751304Valgomųjų ledų gamintojas 751305Pieno traukintojas 751306Pieno miltelių gamybos aparatininkas

34

751307Sūrio sūdytojas 751308 Pieno priėmėjas 751309Fermentinių sūrių gamintojas 751310Žaliavų džiovintojas 751311Varškės sūrių gamintojas 751312Varškės gamintojas 751313Valgomųjų ledų vyniotojas pakuotojas 751314 Valgomųjų ledų fasuotojas 751315 Valgomųjų ledų priedų ruošėjas 751316 Valgomųjų ledų užšaldytojas 751317 Valgomųjų ledų grūdintojas 751318 Valgomųjų ledų mišinio virėjas 751319 Pieno produktų gamintojas 751320 Raugo gamintojas

ŽALIAVŲ IR PRODUKTŲ KOKYBĖS KONTROLĖ 751507 Maisto produktų degustatorius 711512 Maisto produktų tikrintojas (kontrolierius)

8 Įrenginių ir mašinų operatoriai ir surinkėjai PIENO PRODUKTŲ GAMYBA

816001 Valgomųjų ledų gamybos įrenginių operatorius 816020 Pieno pr. gamybos įrenginių operatorius 816021 Pieno pr. šaldytuvų operatorius 816022 Pieno miltelių gamybos įrenginių operatorius 816023 Pieno perdirbimo įrenginių operatorius 816024 Pieno pr. pasterizavimo įrenginių operatorius 816025 Pieno pasterizavimo įrenginių operatorius 816026 Kondensuoto pieno vakuuminio išgarinimo aparato operatorius 816027 Pieno pasterizavimo ir atšaldymo įrenginių operatorius 816028 Pieno perdirbimo aparatininkas 816029 Valgomųjų ledų gamybos mašinų operatorius 816080 Maisto produktų gamybos technologinės linijos operatorius

Siekiant revizuoti preliminarų profesijų sąrašą ir sudaryti realiai šalies pieno gamybos įmonėse

egzistuojančių profesijų sąrašą, buvo apklausti įmonių AB „Vilkyškių pieninė“ ir UAB „ICECO“

specialistai (atliekant kvalifikacijų tyrimą, apklausiamų įmonių sąrašą būtina sudaryti pagal Profesinio

standarto rengimo metodikos reikalavimus). Atlikus įmonės lygmens ekspertų apklausą, nustatyta,

kurios profesijos įmonių pripažįstamos kaip realiai egzistuojančios. 4 lentelėje pateikti duomenys,

iliustruojantys pirminį ir patikslintą (realiai įmonėse sutinkamų) profesijų sąrašus.

35

4 lentelė. Patikslintas veiklos PIENO PRODUKTŲ GAMYBA profesijų sąrašas

PIRMINIO SĄRAŠO PROFESIJOS ESKPERTŲ PATIKSLINTAS PROFESIJŲ SĄRAŠAS Vadovai ir vyriausieji specialistai GAMYBOS PROCESO VALDYMAS

1321 02 Gamybos vadovas 1321 04 Cecho [baro] viršininkas; 1321 05 Gamybos padalinio vadovas 1321 07 Vyriausiasis technologas; 1321 08 Vyriausiasis mechanikas; 1321 09 Vyriausiasis inžinierius.

1321 02 Gamybos vadovas 1321 04 Cecho [baro] viršininkas; 1321 05 Gamybos padalinio vadovas 1321 07 Vyriausiasis technologas; 1321 08 Vyriausiasis mechanikas; 1321 09 Vyriausiasis inžinierius.

specialistai INŽINERINIIO TECHNINIO APTARNAVIMO KOORDINAVIMAS

2141 04 Gamybos automatizavimo inžinierius 2141 06 Gamybos organizavimo inžinierius 2141 19 Įrenginių techninės priežiūros inžinierius 2141 20 Įrenginių techninės priežiūros ir remonto inžinierius 2141 35 Įrenginių inžinierius 2141 36 Gamybos inžinierius

2141 19 Įrenginių techninės priežiūros inžinierius 2141 20 Įrenginių techninės priežiūros ir remonto inžinierius

PRODUKTŲ GAMYBOS KONTROLĖ 2145 01 Cheminės technologijos specialistas 2145 02 Cheminės technologijos inžinierius 2145 10 Maisto produktų ir gėrimų technologas

2145 10 Maisto produktų ir gėrimų technologas

ŽALIAVŲ IR PRODUKTŲ KOKYBĖS KONTROLĖ

2145 19 Žaliavų kokybės inžinierius 2145 19 Žaliavų kokybės inžinierius 3 technikai ir jaunesnieji specialistai

GAMYBOS ORGANIZAVIMAS 3122 03Cecho [baro] meistras 3122 05 Gamybos darbų brigadininkas 3122 01 Pamainos meistras

ŽALIAVŲ IR PRODUKTŲ KOKYBĖS KONTROLĖ

3141 02 Bakteriologijos laborantas 3141 11 Mikrobiologijos laborantas 3141 12 Laborantas 3141 13 Chemijos laborantas 3141 14 Ėminių ėmėjas

3141 11 Mikrobiologijos laborantas

ĮRANGOS TECHNINĖ PRIEŽIŪRA 3115 26 Įrangos eksploatavimo ir remonto technikas 3115 27 Įrangos meistras 3115 28 Įrenginių eksploatavimo meistras 3115 29 Remonto technika

3115 26 Įrangos eksploatavimo ir remonto technikas 3115 27 Įrangos meistras 3115 28 Įrenginių eksploatavimo meistras 3115 29 Remonto technika

7 Kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai PIENO PRODUKTŲ GAMYBA

7513 02 Sūrių gamintojas 7513 03 Žaliavų sijotojas 7513 04 Valgomųjų ledų gamintojas 7513 05 Pieno traukintojas 7513 06 Pieno miltelių gamybos aparatininkas 7513 07 Sūrio sūdytojas 7513 08 Pieno priėmėjas 7513 09 Fermentinių sūrių gamintojas 75131 0 Žaliavų džiovintojas

7513 08 Pieno priėmėjas 7513 09 Fermentinių sūrių gamintojas 7513 19 Pieno produktų gamintojas

36

PIRMINIO SĄRAŠO PROFESIJOS ESKPERTŲ PATIKSLINTAS PROFESIJŲ SĄRAŠAS 7513 11 Varškės sūrių gamintojas 7513 12 Varškės gamintojas 7513 13 Valgomųjų ledų vyniotojas pakuotojas 7513 14 Valgomųjų ledų fasuotojas 7513 15 Valgomųjų ledų priedų ruošėjas 7513 16 Valgomųjų ledų užšaldytojas 7513 17 Valgomųjų ledų grūdintojas 7513 18 Valgomųjų ledų mišinio virėjas 7513 19 Pieno produktų gamintojas 7513 20 Raugo gamintojas

ŽALIAVŲ IR PRODUKTŲ KOKYBĖS KONTROLĖ 751507 Maisto produktų degustatorius 711512 Maisto produktų tikrintojas (kontrolierius)

8 Įrenginių ir mašinų operatoriai ir surinkėjai PIENO PRODUKTŲ GAMYBA

816001 Valgomųjų ledų gamybos įrenginių operatorius 816020 Pieno produktų gamybos įrenginių operatorius 816021 Pieno pr. šaldytuvų operatorius 816022 Pieno miltelių gamybos įrenginių operatorius 816023 Pieno perdirbimo įrenginių operatorius 816024 Pieno pr. pasterizavimo įrenginių operatorius 816025 Pieno pasterizavimo įrenginių operatorius 816026 Kondensuoto pieno vakuuminio išgarinimo aparato operatorius 816027 Pieno pasterizavimo ir atšaldymo įrenginių operatorius 816028 Pieno perdirbimo aparatininkas 816029 Valgomųjų ledų gamybos mašinų operatorius 816080 Maisto produktų gamybos technologinės linijos operatorius

816020 Pieno produktų gamybos įrenginių operatorius 816028 Pieno perdirbimo aparatininkas

Toliau pavyzdyje nagrinėjama pasirinkta sritis PRODUKTŲ GAMYBOS KONTROLĖ, kurioje randamos

šios profesijos pagal LPK: 1321 02 Gamybos vadovas; 1321 04 Cecho [baro] viršininkas; 1321 05

Gamybos padalinio vadovas; 1321 07 Vyriausiasis technologas; 1321 08 Vyriausiasis mechanikas;

1321 09 Vyriausiasis inžinierius. Gamybos vadovas, cecho viršininkas, padalinio vadovas – tai labiau

pareigybes (ir jų vietą hierarchinėje pareigybių struktūroje) apibūdinantys profesijų pavadinimai.

Vyriausiasis mechanikas – specialisto, atsakingo už siauresnę sritį (tik techninį aprūpinimą /

technologinį aptarnavimą), profesijos pavadinimas. Todėl kaip šiai funkcijai atlikti labiausiai tinkamas

pasirinktas Inžinieriaus technologo profesinės veiklos pavadinimas. Pasirinkimą patvirtina ir realiai

įmonėse sutinkama inžinieriaus technologo pareigybė. Toliau atliekant su profesine veikla susijusių

dokumentų ir kitų šaltinių analizę kaip vienas iš šaltinių naudojami įmonės pateikti Inžinieriaus

technologo pareiginiai nuostatai.

37

Profesinio standarto rengėjai išanalizuoja pareigybių aprašymus, susijusius dokumentus, kitus

Lietuvos bei užsienio šalių profesinius standartus bei kitus informacijos šaltinius, susijusius su

sektoriaus / posektorių profesinėmis veiklomis.


Rengiantis kvalifikacijų tyrimui įmonėse, pirmiausia analizuojama įvairiuose dokumentuose randama

informacija apie ūkio sektorių sudarančių profesinių veiklų turinį. Ūkio sektoriaus profesinių veiklų

turinys atskleidžiamas rengiant kiekvienos iš ūkio sektoriuje randamų profesinių veiklų aprašus. Iš

įvairių dokumentų surinkta informacija apie kiekvieną iš sutinkamų profesinių veiklų suvedama į

Kvalifikacijų tyrimo duomenų lenteles (5 lentelė).

3 žingsnis: PROFESINES VEIKLAS REGLAMENTUOJANČIŲ DOKUMENTŲ ANALIZĖ

38

5 lentelė. Kvalifikacijų tyrimo duomenų lentelės forma

SEKTORIUS (kodas pagal ERVK_2), POSEKTORIUS (kodas pagal ERVK_2), ĮMONĖ (tikslus įmonės, kurioje analizuojamos pareigybės, pavadinimas)

PAREIGYBĖ (nurodomas [areigybės ar kelių pareigybių, jei aptinkamos funkcijų požiūriu panašios) pavadinimas)

Reikalaujama kvalifikacija (nurodomi darbdavio nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai darbuotojui, einančiam šias pareigas)

Profesijos kodas pagal LPK (nurodomas profesijos pogrupis (pogrupiai) (keturženklis kodas), kodas pagal SODROS sistemoje įregistruotą šią pareigybę atitinkančią profesiją)

Kvalifikacijos lygmuo pagal LTKS (nurodoma, jei žinoma)

Kvalifikacijos lygmuo pagal EKS (nurodoma, jei žinoma)

Veiklos objektas (aprašoma, kas gaminama, kas kuriama veikloje, kokios paslaugos teikiamos ir pan.)

VEIKLOS SRITYS: (nurodomos pagrindinės veiklos sritys, išskirtos pagal proceso logiką)

VEIKLOS UŽDAVINIAI: (remiantis veiklos sritimis yra suformuluojami veiklos uždaviniai)

1. A 2. B

1) aaa; 2) bbb; 3) cccc.

1. A. (nurodomos kiekvienos iš veiklos sričių kompetencijos, aprašomos kompetencijų ribos)

Kompetencijos Kompetencijos ribos

1.1.

1.2.

1.3.

2. B. Kompetencijos Kompetencijos ribos

2.1.

2.2.

2.3.

39

PAGRINDINIAI VEIKLOJE BŪTINI BENDRIEJI GEBĖJIMAI (nurodykite 5–6 svarbiausius)

1.

2.

3.

4.

5.

6.

KITA INFORMACIJA APIE PAREIGYBĘ:

Jei yra, – reikalavimai (apribojimai) sveikatai _____________________________________________________________________________

Specialieji reikalavimai:______________________________________________________________________________________________

Darbo pobūdis jo organizavimo požiūriu (individualus, komandinis ir pan.)_____________________________________________________

Darbo aplinka_______________________________________________________________________________________________________

Darbų saugos reikalavimai_____________________________________________________________________________________________

Pagrindinės darbo priemonės ___________________________________________________________________________________________

Per ateinančius penkerius metus prognozuojami profesinės veiklos turinio pokyčiai (naujos technologijos, žinios, su jomis susijusios ateities

kompetencijos, kvalifikacijos):__________________________________________________________________________________________

Kvalifikacijos vertinimo kriterijai ir metodai:_______________________________________________________________________________

Kvalifikacijos tyrimo duomenų analizės lentelės formos rengėjas (rengėjai):_____________________________________________

(vardas, pavardė)

40

Įmonės ir įstaigos turi savo darbuotojų pareigybių aprašus. Tai yra labai svarbus tiesioginis

informacijos šaltinis apie įmonių ir įstaigų darbuotojų darbo tikslus, atliekamas pareigas ir tarpusavio

santykius (darbuotojų teisių ir atsakomybės bei atskaitomybės aspektais). Daroma prielaida, kad

profesinės veiklos tikslas ir veiklos sritys gali būti suformuluoti apibendrinus giminingose pareigybėse

nurodytus darbo tikslus ir pareigas arba išskaidant atskiroje pareigybėje apjungtus skirtingų profesijų

elementus. Darbo pasaulyje realiai egzistuoja ne profesijos, o pareigybės, kurios rengiant profesinį

standartą yra pasirinktos išeities tašku. Neretai profesinė veikla, profesija ir pareigybė sutampa.

Pavyzdžiui, stalius yra ir profesinė veikla, ir profesija, ir pareigybė.

Profesinė veikla sampratos ir turinio požiūriu labiausiai artima įmonėse sutinkamoms pareigybėms.

Todėl kalifikacijų tyrimas pradedamas nuo pareigybių sąrašų ir turinio analizės, ją papildant

informacija iš visų su profesine veikla susijusių ir ją reglamentuojančių dokumentų (standartų,

instrukcijų ir kt.).

Pagrindiniai informacijos šaltiniai ir dokumentai, kuriais naudojantis surenkama preliminari

informacija, svarbi kvalifikacijų formavimui:

1. Lietuvos profesijų klasifikatorius. LPK pateikiamas profesijų sąrašas, atspindintis nacionalinę

darbo rinkos sandarą. Pogrupių pagrindinės profesinės veiklos kryptys yra inforamcijos šaltinis

aprašant kvalifikaciją (veiklos objektą ir uždaviniuas).

2. Tarptautinis standartinis profesijų klasifikatorius (ISCO) ir Europos įgūdžių, gebėjimų,

kvalifikacijų ir profesijų klasifikatorius (ESCO), suteikiantys vertingos informacijos, leidžiančios

palyginti kvalifikacijas ir / ar kompetencijas pagal jų sudėtingumą tarptautiniu lygmeniu.

3. Darbuotojų pareigybių aprašymai. Pareigybės aprašą paprastai sudaro: bendroji dalis,

darbuotojo darbo tikslai, pareigos, teisės, atsakomybė. Visa pareigybės aprašyme pateikta

medžiaga gali būti panaudota veiklos sričių, kompetencijų formulavimui ir jų ribų aprašymui.

4. Profesinio rengimo standartai, studijų krypties (krypčių) aprašai, profesinio mokymo ir studijų

programos, kuriose esanti informacija gali būti panaudota išskiriant veiklos sritis, formuluojant

kompetencijas, nustatant jų lygį ir aprašant jų ribas. Analizuojant profeisnio mokymo ir studijų

programas būtina įvertinti šiuo metu suteikiamas kvalifikacijas ir išanalizuoti jų atitiktį veiklos

pasaulio poreikiams, taip pat pateikti įžvalgas dėl šių kvalifikacijų suteikimo perspektyvų. Tačiau

ir profesinio mokymo, ir studijų programos negali tapti kvalifikacijų tyrimo pagrindu. Jose

randamą inforamciją privalu naudoti nepamirštant pačių profeisnių standartų vieno iį

pagrindinių principų – prioritetiniai ir lemiantys yra ūkio sektoriaus poreikiai.

5. Kitų šalių patirtis, rengiant kvalifikacijų turinį reglamentuojančius standartus ir / arba

kvalifikacijas. Siekiant surinkti kuo daugiau informacijos apie profesinės veiklos turinį ir jo

struktūrą, tikslinga išanalizuoti ir kitų šalių profesijų ar kvalifikacijų standartus ar kitus

dokumentus, reglamentuojančius atitinkamo ūkio sektoriaus kvalifikacijas ar reikalavimus

darbuotojams ir pan.

6. Specialieji ūkio sektoriaus norminiai teisiniai dokumentai. Tai gali būti įvairūs tarptautiniai

kvalifikacinius reikalavimus apibrėžiantys standartai, technologiniai standartai, darbų saugos ir

41

darbuotojų sveikatos apsaugos bei aplinkosaugos reikalavimai, ūkio sektorių reglamentuojantys

įstatymai ir pan.

Kvalifikacijų tyrimo duomenų lentelės formos pildymas:

Sektorius, posektorius ir jų kodai: nurodomi pagal EVRK_2.

Įmonės pavadinimas: tikslus įmonės / įmonių, kurioje analizuojamos pareigybės, pavadinimas.

Pareigybė: nurodomas pareigybės (ar kelių pareigybių, jei aptinkamos funkcijų požiūriu panašios)

pavadinimas.

Profesijos kodas: nurodoma, kokia profesija (ar net kelios profesijos) pagal LPK sietinos su šia

profesine veikla / pareigybe (nurodomas profesijos pogrupis (pogrupiai) (keturženklis kodas).

Profesijos kodas nurodomas pagal SODROS sistemoje įregistruotą šią pareigybę atitinkančią profesiją

ir jos kodą.

Reikalaujama kvalifikacija, kvalifikacijos lygmuo pagal LTKS ir EKS: nurodomi darbdavio nustatyti

kvalifikaciniai reikalavimai darbuotojui, einančiam šias pareigas; jei yra žinomas kvalifikacijos lygmuo,

nurodomas.

Veiklos objektas: aprašoma, kas gaminama, kuriama veikloje, kokios teikiamos paslaugos ir pan.

Veiklos sritys: nurodomos pagrindinės, veiklos sritys, išskirtos pagal proceso logiką.

Veiklos uždaviniai: remiantis veiklos sritimis yra suformuluojami veiklos uždaviniai.

Kompetencijos ir kompetencijos ribos: nurodomos kiekvienos iš veiklos sričių kompetencijos, būtinos

atitinkamiems uždaviniams atlikti, aprašomos kompetencijų ribos.

PAVYZDYS: PROFESINES VEIKLAS REGLAMENTUOJANČIŲ DOKUMENTŲ IR KITŲ ŠALIŲ PROFESINIŲ

STANDARTŲ BEI KITŲ DOKUMENTŲ ANALIZĖ

Kaip išeities duomenys apie analizuojamą profesinę veiklą naudojama: informacija apie profesijų

grupes ir jų apibūdinimą (2 lentelė), patikslintas profesijų sąrašas (4 lentelė). Taip pat analizuoti kiti

šaltiniai:

- Studijų programos http://www.aikos.smm.lt/

- Inžinieriaus technologo tipiniai pareiginiai nuostatai

https://www.google.com/search?q=in%C5%BEinierius+technologas&ie=utf-8&oe=utf-

8#q=in%C5%BEinierius+technologas+pareig

Nurodytuose šaltiniuose rasta ir išanalizuota informacija sukelta į Kvalifikacijų tyrimo duomenų

lentelę (6 lentelė). Lentelėje pateikiama pirminė dar neapibendrinta informacija: neišskirtos veiklos

http://www.aikos.smm.lt/

https://www.google.com/search?q=in%C5%BEinierius+technologas&ie=utf-8&oe=utf-8#q=in%C5%BEinierius+technologas+pareig

https://www.google.com/search?q=in%C5%BEinierius+technologas&ie=utf-8&oe=utf-8#q=in%C5%BEinierius+technologas+pareig

42

sritys, neredaguotos įvairiuose šaltiniuose skirtingu stiliumi suformuluotos kompetencijos, neišskirtos

kompetencijų ribos. Šie duomenys – tik ,,žaliava” – informacija, kuri vėliau loginės analizės būdu

apibendrinama, susisteminama. Duomenis iš dokumentų galima išanalizuoti ir susisteminti

Kvalifikacijų tyrimo duomenų analizės lentelėje, parengiant pirminį profesinės veiklos aprašą. Šis

aprašas gali būti naudojamas kaip pagalbinis dokumentas vykdant interviu, arba focus grupes su

profesinės veiklos ekspertais, kurie tikslina ir koreguoja aprašo turinį.

Standarto rengėjai apklausia įmonės ir darbo vietos ekspertus ir patalpina informaciją profesinės veiklos

duomenų lentelėse.


Tyrimas vykdomas ūkio sektorių atstovaujančiose įmonėse. Tyrimo metu apklausiami įmonės ir darbo

vietos lygmens ekspertai. Gauta informacija papildoma ankstesnio (dokumentų analizės) etapo metu

pradėta pildyti Kvalifikacijų tyrimo duomenų analizės lentelė. Įmonės lygmens ekspertai apklausiami

individualiai. Pokalbio metu užduodami klausimai apie įmonėje egzistuojančias pareigybes, jų

hierarchinę struktūrą, funkcijas, specifinius reikalavimus, profesinio tobulėjimo galimybes ir kt.

Analizuojant profesinę veiklą apklausiami darbo vietos lygmens ekspertai (pagal susitarimą

apklausiami individualiai arba grupės diskusijos metodu, suorganizavus vienos ar kelių įmonių tą pačią

profesinę veiklą atstovaujančių darbo vietos lygmens ekspertų susitikimą), atliekama darbo vietos

analizė. Grupės diskusijos metu identifikuojamos konkrečias pareigybes užimančių darbuotojų veiklos

sritys, reikalingos kompetencijos ir jų ribos, kita su profesine veikla susijusi informacija.

Darbo vietos analizė gali būti atliekama ir stebint konkrečią profesinę veiklą arba kalbantis su veiklą

atliekančiu darbuotoju bei jo tiesioginiu vadovu. Analizuojant darbo vietą, svarbūs šie aspektai:

1. Darbo vietos techninės ir technologinės charakteristikos: technologijos, įrengimai, prietaisai,

instrumentai, naudojami darbo vietoje.

2. Darbo vietos informacinis aprūpinimas: darbui reikalinga informacija (brėžiniai, techninė

specifikacija, schemos, kokybės reikalavimai, įrengimų aptarnavimo instrukcijos, darbų saugos

taisyklės).

3. Veikloje naudojama infrastruktūra (elektros energijos, vandens, dujų, suspausto oro ir pan.).

4. Darbo vietos saugos priemonės (drabužiai, akiniai, ausinės, ventiliacijos priemonės, respiratoriai

ir pan.).

5. Darbuotojo funkcijos darbo vietos priežiūros, materialinio ir techninio aprūpinimo srityse

(pareiga informuoti apie medžiagų, detalių ir techninių priemonių poreikį bei trūkumą ir pan.).

6. Darbuotojams aktualūs bendrieji gebėjimai ir jų lygis;

7. Reikalavimai darbuotojo sveikatai.

4 žingsnis: ĮMONĖS IR DARBO VIETOS LYGMENS EKSPERTŲ APKLAUSA

43

Stebėjimo metodu surinkta informacija apibendrinama papildant informaciją Kvalifikacijų tyrimo

duomenų lentelės formoje.

PAVYZDYS: ĮMONĖS IR DARBO VIETOS LYGMENS EKSPERTŲ APKLAUSOS REZULTATAI

Rengiant ŽEMĖS ŪKIO, MIŠKININKYSTĖS, ŽUVININKYSTĖS IR MAISTO PRODUKTŲ GAMYBOS

SEKTORIAUS profesinį standartą, MAISTO PRODUKTŲ GAMYBOS POSEKTORIAUS kvalifikacijų tyrimas

(darbuotojų apklausa) vykdyta pieno apdirbimo ir produktų gamybos įmonėse: AB „Vilkyškių pieninė“

ir UAB „ICECO“. Gauti apklausų duomenys apie pieno perdirbimo įmonėse sutinkamas INŽINIERIAUS

TECHNOLOGO pareigybei būdingas kompetencijas sukelti į Kvalifikacijų tyrimo PIENO PRODUKTŲ

GAMYBOS INŽINIERIUS TECHNOLOGAS duomenų lentelę (6 lentelė) ir papildyti pavyzdžio rengėjų

surinkta kita informacija. Rengiant konkretų profeisnį standartą, pateikiami (sukeliami) visų apklaustų

įmonių duomenys.

Klausimynai veiklų tyrimui įmonėse

Klausimynas apklausti darbuotojams užsiimantiems tiriama veikla

Tyrimo tema Klausimai

Tipinių darbo uždavinių (veiklos

sričių) nustatymas.

Išvardinkite svarbiausius Jūsų darbo uždavinius. Kokius

darbus Jūs atliekate?

Kas nustato kokybės reikalavimus darbų vykdymui (įmonės

vadovybė, klientai, tiesioginis vadovas,...)?1

Kokie yra pagrindiniai kokybės reikalavimai, keliami darbo

uždavinių atlikimui?2

Veiklos uždaviniams atlikti reikalingų

gebėjimų (kompetencijų)

nustatymas.

Kokios žinios yra reikalingos darbo atlikimui? Kokie

praktiniai gebėjimai (pvz., susiję su įrankių, įrengimų

naudojimu) yra reikalingi atlikti darbą? 3

Darbo vietos techninės ir

technologinės charakteristikos.

Kokios technologijos yra taikomos darbo vietoje?

Kokie įrengimai, prietaisai, instrumentai yra naudojami

darbo vietoje?

Darbo vietos informacinis Išvardinkite, kokie informacijos šaltiniai yra naudojami

1 Šis klausimas pateikiamas kiekvienam išvardintam darbo uždaviniui 2 Šis klausimas pateikiamas kiekvienam išvardintam darbo uždaviniui 3 Šis sklausimas pateikiamas kiekvienam išvardintam darbo uždaviniu.

44

aprūpinimas. darbo vietoje? Pvz., brėžiniai, techninė specifikacija,

schemos, kokybės reikalavimai, įrengimų aptarnavimo

instrukcijos, darbų saugos taisyklės.

Kokie informacijos šaltiniai yra tiesiogiai prieinami darbo

vietoje?

Kas suteikia darbui atlikti reikalingą informaciją?

Veikloje naudojama infrastruktūra. Išvardinkite darbo vietai būdingą infrastruktūrą - elektros

energijos, vandens, dujų, suspausto oro tiekimas ir pan.

Darbo vietos saugos priemonės. Kokios darbuotojo saugos priemonės yra naudojamos

darbo vietoje ? Apsauginiai drabužiai, akiniai, ausinės,

ventiliacijos priemonės, respiratoriai ir pan.

Darbuotojo funkcijos darbo vietos

priežiūros, materialinio ir techninio

aprūpinimo srityse

Kaip Jūs prižiūrite savo darbo vietą? Kokios yra Jūsų

pareigos, susijusios su darbo vietos priežiūra? Pvz., pareiga

informuoti apie medžiagų, detalių ir techninių priemonių

poreikį bei trūkumą, įrengimų gedimus, saugos problemas

ir pan.

Klausimynas apklausti padalinių vadovams

Tyrimo tema Klausimai

Padalinio darbuotojų pareigybės Išvardinkite svarbiausias Jūsų padalinio darbuotojų

pareigybes.

Apibūdinkite šių pareigybių pavaldumo ryšius. (Galima

pateikti ir pavaldumo schemą).

Padalinio darbuotojų funkcijos Kokius svarbiausius uždavinius atlkieka kiekvienos

išvardintos pareigybės darbuotojas?

Kokios yra šių darbuotojų atsakomybės ribos?

Reikalingos kompetencijos Ką kiekvienos pareigybės darbuotojas turi žinoti ir gebėti,

kad galėtų atlikti darbo uždavinius?

Koks išsilavinimas yra reikalingas darbuotojams,

dirbantiems konkrečiose pareigybėse?

Profesinio tobulėjimo galimybės Kokios yra tolesnės karjeros galimybės kiekvienos

pareigybės darbuotojui? Kokias aukštesnes pareigas jis gali

45

užimti padalinyje ar įmonėje?

Darbo vietos techninės ir

technologinės charakteristikos.

Kokios technologijos yra taikomos darbo vietoje?

Kokie įrengimai, prietaisai, instrumentai yra naudojami

darbo vietoje?

Darbo vietos informacinis

aprūpinimas.

Išvardinkite, kokie informacijos šaltiniai yra naudojami

darbo vietoje? Pvz., brėžiniai, techninė specifikacija,

schemos, kokybės reikalavimai, įrengimų aptarnavimo

instrukcijos, darbų saugos taisyklės.

Kokie informacijos šaltiniai yra tiesiogiai prieinami darbo

vietoje?

Kas suteikia darbui atlikti reikalingą informaciją?

Veikloje naudojama infrastruktūra. Išvardinkite darbo vietai būdingą infrastruktūrą - elektros

energijos, vandens, dujų, suspausto oro tiekimas ir pan.

Darbo vietos saugos priemonės. Kokios darbuotojo saugos priemonės yra naudojamos

darbo vietoje ? Apsauginiai drabužiai, akiniai, ausinės,

ventiliacijos priemonės, respiratoriai ir pan.

Darbuotojo funkcijos darbo vietos

priežiūros, materialinio ir techninio

aprūpinimo srityse

Kaip Jūs prižiūrite savo darbo vietą? Kokios yra Jūsų

pareigos, susijusios su darbo vietos priežiūra? Pvz., pareiga

informuoti apie medžiagų, detalių ir techninių priemonių

poreikį bei trūkumą, įrengimų gedimus, saugos problemas

ir pan.

Darbo vietos analizės klausimai gali būti užduodami ir darbuotojams, ir padalinių vadovams.

Sprendimą dėl to, kam reikėtų pateikti darbo vietos analizės klausimus, profesinio standarto rengėjai

turėtų priimti pačioje įmonėje, pasikalbėję su jos atstovais ir išsiaiškinę, kas turi daugiau

kompetencijos atsakyti į pateiktus klausimus.

46

6 lentelė. Kvalifikacijų tyrimo PIENO PRODUKTŲ GAMYBOS INŽINIERIUS TECHNOLOGAS duomenų lentelė

SEKTORIUS (kodas), POSEKTORIUS (kodas), ĮMONĖ

ŽEMĖS ŪKIO, MIŠKININKYSTĖS, ŽUVININKYSTĖS IR MAISTO PRODUKTŲ GAMYBOS SEKTORIUS EVRK 2 red. A sekcija bei C sekcijos 10 ir 11 skyriai MAISTO PRODUKTŲ IR GĖRIMŲ GAMYBOS POSEKTORIUS EVRK: C sekcijos 10 ir 11 skyriai AB „Vilkyškių pieninė“ ir UAB „ICECO“

PAREIGYBĖ Duomenys: INŽINIERIAUS TECHNOLOGO PAREIGINIAI NUOSTATAI Technologas

Duomenys: įmonių AB „Vilkyškių pieninė“ ir UAB „ICECO“ darbuotojų apklausa Technologas

PROFESIJA (jei yra, nurodyti ir ne pagrindinės profesijos elementus)

Duomenys: LPK 214510 Maisto produktų ir gėrimų technologas assssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssss

Profesijos kodas pagal LPK

Reikalaujama kvalifikacija

Kvalifikacijos lygis pagal LTKS Kvalifikacijos lygis pagal EKS

VEIKLOS OBJEKTAS: kas gaminama, kuriama veikloje):

Duomenys: LPK Maisto produktų, gaminių, medžiagų, technologinių procesų mokslo tiriamųjų darbų atlikimas, jų plėtojimas ir konsultavimas šiais klausimais; vadovavimas komercinio pobūdžio cheminiams procesams ir maisto produktų bei gėrimai gamybai, jos plėtojimas konsultavimas.

Duomenys: STUDIJŲ PROGRAMA, SUTEIKIANTI MAISTO TECHNOLOGIJŲ BAKALAUROKVALIFIKACIJĄ Maisto kokybės ir saugos valdymas, maisto pramonės įmonių projektavimas, naujų maisto produktų ir jų gamybos technologijų kūrimas

Duomenys: STUDIJŲ PROGRAMOS, SUTEIKIANČIOS MAISTO TECHNOLOGIJŲ PROFESINIO BAKALAURO KVALIFIKACIJĄ Vykdo technologinius ir organizacinius sprendimus visoje maisto gamybos grandinėje: taiko naujas augalinio ir gyvūninio maisto produktų technologijas, projektuoja ir diegia technologinius procesus, gamina rinkos poreikius tenkinančią maisto produkciją Vertina maisto pramonės žaliavų, medžiagų ir produkcijos kokybę, projektuoja technologinį procesą, valdyti maisto produktų gamybos technologinius procesus, organizuoti maisto pramonės įmonės (padalinio) veiklą bei pasirengusį atsakingai ir sudėtingai profesinei veiklai nuolat kintančioje darbo rinkoje.

Duomenys: INŽINIERIAUS TECHNOLOGO PAREIGINIAI NUOSTATAI Atsakingas už technologinių procesų eiliškumo ir tvarkos, standartų ir techninių sąlygų pažeidimus; gaminių kokybės pažeidimus; už sanitarinių-

higienos reikalavimų maisto produktų gamyboje pažeidimus; už produkcijos receptūros nesilaikymą.

Duomenys: įmonių AB „Vilkyškių pieninė“ ir UAB „ICECO“ darbuotojų apklausa Kontroliuoja pieno priėmimo ir pieno produktų gamybos technologinių procesų kokybę: užtikrina kokybiškų ir saugių produktų gamybą; kuria naujus produktus, dalyvauja technologijų tobulinimo ir jų diegimo gamyboje veikloje

KOMPETENCIJOS* KOMPE-

47

TENCIJŲ RIBOS*

Duomenys apie išskirtas reikalingas kompetencijas: LPK kūrimas ir konsultavimas šiais klausimais; (b) gamybos metodų, medžiagų ir kokybės standartų nustatymas ir užtikrinimas, kad jie atitiktų technines sąlygas; (c) kontrolės standartų ir procedūrų nustatymas, užtikrinant gamybos operacijų saugą ir veiksmingumą, taip pat su įranga arba šalia nuolat vykstančių technologinių procesų dirbančių darbuotojų saugą; (d) maisto pramonės įmonių įrangos projektavimas ir medžiagų bei gaminių gamybos procesų rengimas; (e) įvairių gamybos etapų bandymų atlikimas, nustatant tokių kintamųjų dydžių, kaip temperatūra, tankis, sunkis ir slėgis, kontrolės laipsnį; (f) taikytinų saugos procedūrų rengimas; (g) gamybos sąnaudų sąmatų ir gamybos pažangos ataskaitų vadovybei rengimas; (h) naujų gaminių gamybos etapų laboratorinių tyrimų atlikimas ir nedideli siūlomo proceso bandymai.

VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS

Duomenys studijų programose apie siektinas kompetencijas įgyjant kvalifikaciją MAISTO TECHNOLOGIJŲ BAKALAURAS. Studijų programa: MAISTO MOKSLAS IR TECHNOLOGIJA

Žinios, jų taikymas

A1 Teorinės chemijos, biologijos, matematikos ir inžinerijos žinios kaip pagrindas maisto mokslo ir technologijų supratimui, įskaitant biochemiją, maisto chemiją, maisto mikrobiologiją, maisto inžineriją, toksikologiją, mitybą, maisto kokybę ir saugą

A2 žinios ir supratimas apie maisto produktų technologijų ir viešojo maitinimo technologijų procesų fizikinius cheminius ir biocheminius principus, įrengimų veikimo ir eksploatavimo aspektus

A3 žinios ir supratimas apie visoje maisto grandinėje naudojamas žaliavas ir medžiagas, jų šaltinius bei charakteristikas ir kitimus gaminant ir laikant maistą

Gebėjimai atlikti tyrimus

B1 laboratorinio darbo įgūdžiai atliekant fizikinę cheminę ir mikrobiologinę maisto analizę, parenkant metodikas ir instrumentinės analizės techniką

B2 nustatyti maisto sudėties, kokybės bei saugos rodiklius, taikyti matematikos žinias apdorojant rezultatus ir pateikti pagrįstas išvadas apie produktų maistinę vertę, kokybę bei saugą

Specialieji gebėjimai

C1 kūrybiškai ir novatoriškai taikyti maisto mokslo žinias su maisto gamyba, paskirstymu ir vartojimu susijusioje veikloje, sprendžiant praktinius maisto technologijos ir inžinerijos uždavinius

C2 maisto bei maitinimo produktų gamybos technologijų projektavimo bei gamybos organizavimo įgūdžiai

C3 gebėjimai pasirinkti tinkamą žaliavą, techniką bei modernius prietaisus ir naudoti juos projektuojant, kuriant ir diegiant maisto produktų technologijas

48

C4 sekti ir analizuoti naujoves maisto mokslo ir technologijų srityje

Socialiniai gebėjimai

D1 pristatyti savo darbo rezultatus žodžiu ir raštu įvairioms klausytojų auditorijoms

D2 laikytis aukščiausių geros laboratorinės praktikos, profesinio sąžiningumo ir etikos normų

Asmeniniai gebėjimai

E1 nepriklausomai mokytis visą gyvenimą

E2 efektyviai dirbti individualiai ir komandoje

Duomenys studijų programoje apie siektinas kompetencijas, įgyjant kvalifikaciją MAISTO TECHNOLOGIJŲ PROFESINIS BAKALAURAS

1.Įgis gamtos, fizinių, socialinių mokslų ir inžinerijos žinių bei jas taikys priimant sprendimus profesinėje veikloje. 2. Įsisavins maisto technologijų ir inžinerijos teorinius bei taikomuosius pagrindus ir taikys su gamyba susijusioje veikloje. 3. Rinkos, analizuos, sistemins, įvertins profesinę informaciją apie gamybos procesus visoje maisto gamybos grandinėje. 4. Atliks eksperimentus, vertins jų rezultatus ir taikymo galimybes, projektuodamas maisto produktų technologijas. 5. Gamins maisto produktus, užtikrins maisto saugą ir kokybę, laikysis darbo organizavimo ir žmogaus saugos reikalavimų. 6. Organizuos ir tobulins gyvūninio / augalinio maisto gamybos padalinio / įmonės procesus. 7. Imsis atsakomybės už savo ir pavaldžių darbuotojų veiklą, technologinių ir inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir apl inkai, vadovaudamasis profesine etika ir pilietiškumu.

Duomenys apie veiklos sritis ir kompetencijas: INŽINIERIAUS TECHNOLOGO PAREIGINIAI NUOSTATAI

Rengia ir diegia, naudodamasis projektavimo automatizavimo priemonėmis ir kompiuteriais, įmonės gaminamos produkcijos bei įvairaus sudėtingumo darbų technologinius procesus ir gamybos režimus.

Nustato darbų vykdymo eiliškumą, produkcijos gamybos maršrutą ir operacijų atlikimo tvarką.

Rengia įrengimų išdėstymo, techninio aprūpinimo, darbo vietų organizavimo planus ir schemas, skaičiuoja gamybinius pajėgumus ir įrengimų apkrovas.

Dalyvauja rengiant techniškai pagrįstą technologinio produkcijos apdorojimo procesą.

Skaičiuoja materialinių sąnaudų normatyvus, technologinių procesų ekonominį efektyvumą.

Rengia produkcijos gamybos technologinius normatyvus, instrukcijas, gaminių surinkimo schemas, maršrutinius lapus, techninius ir kokybės reikalavimus, keičia ir taiso juos dėl technologinio proceso ar gamybos režimo pasikeitimų.

Derina parengtus dokumentus su administracijos vadovais, struktūriniais ir gamybiniais padaliniais.

Rengia techninius dokumentus ir užduotis projektuojamiems prietaisams, įrangai ir specialiems instrumentams gaminti ir naudoti.

Dalyvauja rengiant technologines programas, jas koreguoja gamybos proceso metu, rengia programų naudojimo instrukcijas.

Atlieka patentinius tyrimus ir nustato gamybos technologijos lygio rodiklius.

Dalyvauja atliekant eksperimentinius darbus, kai įdiegiami į gamybą nauji technologiniai procesai ir gaminami pramoniniai pavyzdžiai.

Dalyvauja rengiant naujos technikos planus, organizacines technines priemones technologiniams procesams tobulinti,

49

naujiems gamybiniams pajėgumams įdiegti ir kontroliuoja jų vykdymą.

Kontroliuoja technologinę drausmę ir teisingą įrengimų eksploataciją gamybos padaliniuose.

Nagrinėja šalies ir užsienio patyrimą gamybos technologijos srityje, dalyvauja rengiant ir įdiegiant gamybos efektyvumo didinimo, kokybės gerinimo, darbo imlumo ir medžiagų sunaudojimo mažinimo priemones.

Analizuoja broko, blogos kokybės ar prastos produkcijos gamybos priežastis.

Tiria gaunamus skundus, reklamacijas, pasiūlymus ir pageidavimus produkcijos kokybei, prekės išvaizdai, pakuotei bei pateikimui vartotojui gerinti.

Apibendrina, daro išvadas ir teikia pasiūlymus administracijos vadovui naujovėms įgyvendinti.

Rengia techninės kontrolės ir produkcijos išbandymo teorinius metodus.

Rengia produkcijos receptūras, kokybės reikalavimus, kontroliuoja technologinių procesų eiliškumą, trukmę ir tvarką.

Rengia technologinio darbo ataskaitas, įformina dokumentus.

Duomenys: ĮMONIŲ AB „VILKYŠKIŲ PIENINĖ“ IR UAB „ICECO“ DARBUOTOJŲ APKLAUSA Technologas, būdamas atsakingas už įmonėje gaminamų pieno perdirbimo produktų kokybę, vykdo funkcijas:

atrenka žaliavas ir maisto produktus iš tiekėjų siūlomo asortimento įmonės pieno produkcijos gaminimui; atsako, kad surenkamo pas tiekėjus žalio pieno (karvių, ožkų, avių) kokybė atitiktų nustatytus standartus; prižiūri pieno grąžinimo procedūras neatitikčių nustatytiems žaliavos standartams atveju; prižiūri superkamo pieno kiekio ir kokybės tikrinimo bei kainos nustatymo dokumentų rengimą; kontroliuoja visose žalio pieno pirminio apdorojimo vykdymo stadijose (filtravimo, separavimo, normalizavimo, vakuuminio apdorojimo ir kt.) technologinio režimo, sanitarijos ir higienos reikalavimų laikymąsi; kontroliuoja pieno pirminio apdorojimo technologinių įrengimų (siurblių, surinkimo rezervuarų, šaldymo įrenginių ir kt.) eksploatavimą bei priežiūrą;

nustato gamybinių pajėgumų apkrovas ir apimtis, reikalingas įmonės pieno produktų gamybinei programai įvykdyti;

kontroliuoja žaliavų, naudojamų pieno perdirbimo produktų gamyboje kokybės reikalavimų atitikimą nustatytiems standartams; prižiūri, kad būtų nuolat vykdoma žaliavų, pagalbinių medžiagų bei pagamintų produktų fizinė-cheminė ir mikrobiologinė analizė, sekami gaunami rezultatai, pagal poreikį koreguojamas technologinių procesų režimas;

kontroliuoja, kad laikantis nustatytų receptūrų, technologinių linijų, kitų įrengimų, inventoriaus eksploatacijos taisyklių būtų gaminami saugūs ir kokybiški produktai: saldaus pieno (įvairaus riebumo pienas) gamybos technologines operacijas (pieno mišinio normalizavimo, pasterizavimo, fasavimo); pieno riebalų produktų (grietinėlės, sviesto) gamybos technologines operacijas (pieno separavimo; grietinėlės pasterizavimo, brandinimo, užraugimo ir rauginimo; grietinėlės mušimo ir kt.); rauginto pieno gaminių (įvairaus riebumo dietiniai ir desertiniai rauginto pieno gėrimai, varškė ir varškės gaminiai (rauginto pieno gaminių gamyba su biokultūromis ir be jų), jogurto gamyba (žaliavos ir raugų paruošimas, rauginimas, skoninių ir aromatinių medžiagų primaišymas);

kontroliuoja sūrių gamybos technologinių procesų atitikimą nustatytiems reikalavimams (įvairaus riebumo nokinamų, nokinamų sūryminių, pelėsinių, šviežių, brandintų ir nebrandintų, fermentinių ir kt. rūšių sūrių žaliavų, priedų ir mišinių paruošimo kokybę); prižiūri, kad sūrių gamybos technologinis režimas ir įrengimų (sūdymo baseinai, nokinimo ir džiovinimo kameros ir kt.) eksploatavimas bei jų priežiūra vyktų prisilaikant sanitarijos ir higienos reikalavimų;

kontroliuoja žaliavų, maistinių medžiagų, naudojamų valgomųjų ledų gamyboje kokybę (higienos normos, techninės sąlygos,

50

sertifikatai); kontroliuoja valgomųjų ledų (plombyrai, šokoladiniai, karameliniai, vaniliniai, pagardinti įvairiais įdarais: riešutais, šokolado gabalėliais, karamele, įvairiomuogom ar natūralios vanilės grūdeliais, padengti saldžiaisiais glaistais taip pat šerbetai irk t.) gamybos technologinių operacijų (žaliavos paruošimas, mišinio paruošimas, pasterizavimas, homogenizavimas, brandinimas, frizeravimas, grūdinimas ir kt.) kokybę; prižiūri ledų gamybos technologinių įrengimų (nepertraukiamo veikimo ledų mišinio gamybos, įskaitant maišymą ir homogenizavimą, įrenginiai; mišinio frizeravimo įrenginiai, ledų grūdinimo įrenginiai) eksploatacijos ir priežiūros režimų laikymąsi; atsako už valgomųjų ledų (porcijomis, didelių pakuočių, skirtų maitinimo įmonėms, restoranams) pakavimo, ženklinimo, sandėliavimo ir laikymo reikalavimų užtikrinimą;

užtikrina, kad pieno produktų gamybos padaliniuose būtų laikomasi kokybės, aplinkos apsaugos ir maisto saugos vadybos sistemų ISO 9001, ISO 14001, ISO 22000, visuotinio maisto saugos (BRC), tarptautinio maisto saugos (IFS) ir kitų tarptautinių standartų reikalavimų.

prižiūri, kad žaliavos priėmimo bei gamybos padalinio darbuotojų (pieno priėmimo padalinio darbuotojai, produktų gamybos technologinės įrangos operatoriai, laboratorijos darbuotojai) veikla atitiktų nustatytus standartus; teikia siūlymus pavaldžių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimui;

prižiūri ir dalyvauja tobulinant įmonės kokybės, aplinkos apsaugos ir maisto saugos vadybos sistemą, didinant jos ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą;

užtikrina, kad visi gaminami produktai būtų saugūs, kokybiški, tausojantys gamtą, atitiktų vartotojų lūkesčius;

užtikrina, kad pagaminti produktai atitiktų Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir šalių, į kurias tiekiami pagaminti produktai, teisės aktų nustatytus kokybės, aplinkos apsaugos ir maisto saugos reikalavimus;

teikia siūlymus gamybos kaštų mažinimui bei efektyvumo didinimui, tausojant resursus;

ieško gaminamų produktų receptūrų ir technologijų tobulinimo galimybių; kuria naujų produktų receptūras, konsultuoja diegiant naujas technologijas ir produktus gamyboje;

geba bendrauti su partneriais anglų, rusų, kt. užsienio kalbomis;

geba atlikti darbo užduotis kompiuterinių technologijų pagalba;

geba kūrybiškai, savarankiškai, iniciatyviai atlikti kasdienines darbo užduotis, spręsti iškilusias problemas.

* kompetencijos pateiktos neredaguotos, veiklos sritys neišskirtos, kompetencijųribos nenurodytos; informacija identiška pateiktai nurodytuose šaltiniuose.


Jei yra, – reikalavimai (apribojimai) sveikatai:

šia profesine veikla užsiimantiems asmenims, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinus ir vėliau periodiškai

besitikrinantsveikatą dėl užkrečiamų ligų

Specialieji reikalavimai:

nėra

51

Darbo pobūdis jo organizavimo požiūriu (individualus, komandinis ir pan.):

individualus ir komandinis

Darbo aplinka:

darbas uždaroje patalpoje

Darbų saugos reikalavimai:

vadovaujantis teisės aktais

Pagrindinės darbo priemonės:

Biuro įranga - kompiuteris, telefonas, faksas, internetas, duomenų apdorojimo ir biuro programos (Word, Excel, PowerPoint ir kt.), gamybos įrengimų techniniai

aprašai, kalkuliatorius, kanceliarinės priemonės, gamybos įrengimai.

Per ateinančius penkerius metus prognozuojami profesinės veiklos turinio pokyčiai (naujos technologijos, funkcijos, žinios ir pan.):

naujų produktų ir technologijų diegimas įmonių veikloje reikalaus naujų technologo veiklos kompetencijų.

52

Profesinio standarto rengėjai išanalizuoja, suderina ir susistemina dokumentų analizės ir apklausų

įmonėse metu surinktą informaciją Kvalifikacijų tyrimo duomenų lentelėse. Kiekvienai profesinei

veiklai užpildoma atskira lentelė.


Dokumentų analizės ir įmonių bei darbo vietos ekspertų apklausos metu surinkta informacija apie

profesijas, pareigybes, profesines veiklas, reikalavimus kvalifikacijoms ar profesijoms įvairiuose

standartuose paprastai būna pateikta skirtingu stiliumi kalbos požiūriu, informacija gali kartotis.

Reikalavimai skirtinguose šaltiniuose pateikiamai informacijai paprastai skiriasi, todėl visus surinktus

duomenis profesinio standarto rengėjai privalo išanalizuoti, susisteminti, apibendrinti ir, aptarus

darbo grupėse su įmonių bei darbo vietų lygmens ekspertais, pateikti galutinius profesinių veiklų

aprašų variantus. Pagrindinis principas, kuriuo tikslinga remtis sisteminant informaciją: loginė

analizuojamos profesinės veiklos struktūra papildoma informacija iš visų šaltinių. Daugiausia dėmesio

šiame etape tikslinga skirti šios informacijos susisteminimui: veiklos sričių išskyrimui, kompetencijų

formulavimui, kompetencijų ribų aprašymui.

Veiklos sričių išskyrimas

Veiklos sritys yra tam panašių veiklos uždavinių grupės, kurias darbuotojas atlieka, siekdamas veiklos

tikslo. Kvalifikacijų tyrimo etape profesinė veikla struktūruojama identifikuojant veiklos sritis, kurios

vėliau, formuojant kvalifikaciją, tampa orientyru išskiriamiems kvalifikacijos vienetams. Veiklos sritys

nustatomos atsižvelgiant į tiriamos veiklos struktūros realijas ir jos kaitos perspektyvas. Tam

naudojami ekspertinis, veiklos proceso stebėjimo, dirbančiųjų apklausos ir kiti metodai. Veiklos sritys

yra formuluojamos viso tam tikro darbuotojo veiklos spektro skaidymo (skirstymo) į atskiras dalis

keliu.

Galimi skirtingi veiklos sričių loginio išskyrimo modeliai:

• Pagal linijinio / ciklinio proceso logiką (suplanuoti, suprojektuoti, pastatyti;

suprojektuoti, įdiegti, įvertinti).

• Pagal skirtingus procesus, tipus arba metodus (kepimo, virimo, garinimo būdai).

• Pagal skirtingus produktus arba gaminius (variklis, važiuoklė, kėbulas, elektrinė dalis).

• Mišrusis, derinant anksčiau išvardintuosius modelius.

5 žingsnis: KVALIFIKACIJŲ TYRIMO DUOMENŲ SUSISTEMINIMAS

53

Pavyzdžiai, iliustruojantys veiklos sričių išskyrimą pagal skirtingus modelius pateikti rekomendacijose

dėl kvalifikacijų aprašų rengimo (7 žingsnis). Pavyzdžiuose profesinės veiklos sritys atitinka

kvalifikacijos vienetus.

Jei yra galimybė, rekomenduojama veiklos sritis išskirti pagal profesinės veiklos objektus, skirtingas

technologijas. Tokiais atvejais veiklos / gamybos proceso etapai gali tapti atskirų kompetencijų

išskyrimo pagrindu / orientyru. Veiklos sričių išskyrimas pagal proceso logiką tikslingas jei gamybos

etapai charakterizuotini kaip palyginti didelės / plačios apimties santykinai baigtinės bendro

technologinio (veiklos / gamybos) proceso veiklos. Bet kuriuo atveju, visa profesinės veiklos /

kvalifikacijos struktūra apima visus veiklos objektus ir veiklos proceso etapus. Pasirinkimą turėtų

nulemti stambių įmonių, kuriose atliekamas kvalifikacijų tyrimas, informacija – sprendimai dėl

siauresnės specializacijos pareigybių: stambiose įmonėse tas pats veiklos / gamybos procesas

vykdomas numatant didesnį tačiau labiau specializuotų profesinių veiklų skaičių; o kiekviena didelės

įmonės ,,labiau specializuota“ profesinė veikla – orientyras veiklos sričių išskyrimui.

Dažniausiai problemos išskiriant veiklos sritis iškyla dėl per mažo kiekio (skaičiaus) aprašytų

kvalifikacijų tyrimo metu: profesinės veiklos tirtos tik didelėse arba tik mažose įmonėse. Tokiais

atvejais kvalifikacijos struktūra suformuojama ne apibendrinant, susisteminant informaciją apie tos

pačios profesinės veiklos įvairovę skirtingose įmonėse, o apsiribojama vienu atveju, galinčiu

neatspindėti visuotinai (visose įmonėse) suprantamos kvalifikacijos struktūros ir turinio (neapimti

visų būtinų pagrindinių ir su specializacijomis susijusių kompetencijų).

Kompetencijų formulavimas

Kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių ir

vertybinių nuostatų visuma.

Kompetencijos formuluotę sudaro šios dalys (7 lentelė):

1) veiklą apibūdinantis veiksmažodis (bendratis),

2) veiklos objektas (papildinys),

3) veiksmo kontekstas, sąlyga,

4) veiksmo atlikimo reikalavimai (gali būti nenurodomi, kuomet veiksmas yra elementarus arba

paprastas, o jo sąlygos itin aiškios ir stabilios).

54

7 lentelė. Kompetencijos formuluotės struktūra ir pavyzdžiai

Veiksmažodis Veiklos objektas Kontekstas arba

sąlyga

Atlikimo reikalavimai

pjauti metalą lankiniu būdu pagal brėžinį

gaminti salotas, šaltuosius

užkandžius ir

patiekalus

pobūviams

analizuoti priežastis sukeliančias kliento

socialines problemas

parinkti žaliavas patiekalams gaminti pagal pirminio apdorojimo

technologijas ir receptūras

sudaryti valgiaraštį pobūviams atsižvelgiant į įmonės

reikalavimus bei svečių

poreikius

Bendrieji gebėjimai – tai visų žmonių asmeniniam pasitenkinimui ir vystymuisi, aktyviam

pilietiškumui, socialinei integracijai ir užimtumui reikalingi bendrieji gebėjimai.

2006 m. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi

gebėjimų išskirti aštuoni bendrieji gebėjimai:

1) Bendravimas gimtąja kalba. Bendravimas gimtąja kalba reiškia sugebėjimą žodžiu ir raštu reikšti ir aiškinti sąvokas, mintis, jausmus, faktus ir nuomones (klausymas, kalbėjimas, skaitymas ir rašymas) ir bendrauti kalbine prasme tinkamu būdu bei kūrybiškai įvairioje socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje, kaip antai, švietimas ir mokymas, darbas, namai ir laisvalaikis. Bendravimas gimtąja kalba reiškia, kad žmogus turi išmanyti žodyną, funkcinę gramatiką ir kalbos funkcijas. Be to, tai ir pagrindinių žodžių sąveikų tipų, daugelio literatūrinių ir neliteratūrinių tekstų, pagrindinių įvairių kalbos taisyklių ir funkcinių stilių, kalbos formų įvairovės bei bendravimo skirtingose situacijose išmanymas. Žmonės taip pat turėtų gebėti žodžiu ir raštu bendrauti įvairiose situacijose, stebėti savo bendravimą ir prisitaikyti prie situacijos. Be to tai reiškia sugebėjimą atskirti ir naudoti skirtingų tipų tekstus, ieškoti, rinkti ir apdoroti informaciją, naudotis pagalbinėmis priemonėmis, žodžiu ir raštu formuluoti ir įtikinamai dėstyti argumentus priklausomai nuo situacijos. 2) Bendravimas užsienio kalbomis. Bendravimas užsienio kalbomis didžia dalimi apima pagrindinius bendravimo gimtąja kalba įgūdžius: jis yra pagrįstas gebėjimu suprasti, reikšti ir aiškinti sąvokas, mintis, jausmus, faktus ir nuomones žodžiu ir raštu (klausymas, kalbėjimas, skaitymas ir rašymas) atitinkamoje visuomeninėje ir kultūrinėje aplinkoje – mokantis, darbe, namuose, leidžiant laisvalaikį - pagal kiekvieno norus ar poreikius. Bendravimas užsienio kalbomis reikalauja ir tokių įgūdžių, kaip antai tarpininkavimas ir tarpkultūrinis supratimas. Kiekvieno žmogaus mokėjimo lygis priklauso nuo keturių aspektų (klausymo, kalbėjimo, skaitymo ir rašymo) ir skirtingų kalbų, socialinio ir kultūrinio išsilavinimo, aplinkos, poreikių ir (arba) interesų. Svarbiausi bendravimo užsienio kalbomis įgūdžiai – tai gebėjimas suprasti žodžiu perduodamą žinią, pradėti, palaikyti ir pabaigti pokalbį bei skaityti, suprasti ir parengti tekstą pagal asmeninius poreikius.

55

3) Matematiniai gebėjimai ir pagrindiniai gebėjimai mokslo ir technologijų srityse. Matematiniai gebėjimai reiškia sugebėjimą vystyti ir taikyti matematinį mąstymą sprendžiant įvairias kasdienių situacijų problemas. Vystant gebėjimą gerai skaičiuoti, pabrėžiamas procesas, veikla ir žinios. Matematiniai gebėjimai skirtingu mastu apima sugebėjimą ir norą naudoti minties matematinius metodus (loginis ir erdvinis mąstymas) ir išraišką (formulės, modeliai, grafikai, schemos). Gebėjimai mokslo srityje reiškia sugebėjimą ir norą naudotis gamtos pasaulį aiškinančiomis žiniomis ir metodais siekiant iškelti klausimus ir padaryti pagrįstas išvadas. Gebėjimai technologijų srityje suvokiami kaip šių žinių ir metodų taikymas atsižvelgiant į suprantamus žmogaus norus ar poreikius. Gebėjimai mokslo ir technologijų srityse apima žmogaus veiklos sukeltų pokyčių suvokimą ir piliečio asmeninę atsakomybę. Asmuo turėtų gebėti taikyti pagrindinius matematinius principus ir provcesus kasdieniniame gyvenime namuose ir darbe bei sekti ir vertinti argumentų seką. Asmuo turėtų gebėti mąstyti matematiškai, suprasti matematinius įrodymus ir bendrauti matematine kalba bei naudotis tinkamomis pagalbos priemonėmis. Pagrindiniai gebėjimai mokslo ir technologijų srityje turėtų įgalinti asmenis geriau suvokti mokslo taikymo ir technologijų privalumus, apribojimus ir pavojų plačiajai visuomenei (susijusius su sprendimų priėmimu, vertybėmis, moraliniais klausimais, kultūra ir pan.). Tai gebėjimas naudoti ir valdyti technologines priemones, mašinas ir mokslinius duomenis siekiant tikslo arba ieškant įrodymais paremto sprendimo ar išvados. 4) Skaitmeninis raštingumas. Skaitmeninis raštingumas siejasi su patikimu ir kritišku informacinių technologijų naudojimu darbe, leidžiant laisvalaikį ir bendraujant. Jis yra paremtas pagrindiniais įgūdžiais: kompiuterių naudojimu surandant, įvertinant, saugant, rengiant, pristatant informaciją ir ja keičiantis bei bendraujant ir dalyvaujant bendradarbiavimo tinkluose internete. Tai apima pagrindines kompiuterines programas, kaip tekstų rengyklė, skaičiuoklė, duomenų bazės, informacijos saugojimo ir valdymo programos, bei supratimą apie interneto ir bendravimo elektroninėmis priemonėmis (elektroninis paštas, tinklo priemonės) teikiamas galimybes ir galimą grėsmę dirbant, leidžiant laisvalaikį, dalijantis informacija ir bendradarbiaujant tinkluose, mokantis ir atliekant tyrimus. 5) Mokymasis mokytis. Mokymasis mokytis reiškia gebėjimą atkakliai mokytis, organizuoti savo mokymąsi, įskaitant mokymąsi veiksmingai valdant laiką ir informaciją, asmeniškai ir grupėse. Šis gebėjimas – tai mokymosi proceso ir poreikių supratimas, turimų galimybių nustatymas ir gebėjimas įveikti kliūtis siekiant sėkmingai mokytis. Šis gebėjimas reiškia, kad įgyjamos, apdorojamos ir įsisavinamos naujos žinios ir įgūdžiai, siekiama gauti pagalbą ir ja naudotis. Mokymasis mokytis įpareigoja besimokančiuosius remtis turima mokymosi ir gyvenimo patirtimi, naudoti ir pritaikyti žinias ir įgūdžius įvairiose situacijose – namuose, darbe, šviečiantis ir lavinantis. Motyvacija ir pasitikėjimas yra ypač svarbūs žmogaus gebėjimams. Kai žmogus mokydamasis siekia konkrečių darbo ar karjeros tikslų, tuomet jis turėtų žinoti apie tiems tikslams būtinus gebėjimus, žinias, įgūdžius ir kvalifikaciją. Visais atvejais mokydamasis žmogus turi žinoti ir suprasti savo pasirinktas mokymosi strategijas, savo įgūdžių ir kvalifikacijos stipriąsias ir silpnąsias puses bei turi sugebėti ieškoti švietimo ir mokymo galimybių bei patarimų ir (arba) paramos, kurią jis gali gauti. 6) Socialiniai ir pilietiniai gebėjimai. Šie gebėjimai apima asmeninius, tarpasmeninius ir tarpkultūrinius gebėjimus, taip pat visas elgesio formas, kai žmonės parengiami veiksmingam ir konstruktyviam dalyvavimui socialiniame ir darbo gyvenime, ypač vis įvairesnėje visuomenėje, ir, prireikus, konfliktų sprendimui. Pilietinis gebėjimas padeda žmonėms visapusiškai dalyvauti pilietiniame gyvenime remiantis socialinių ir politinių koncepcijų bei struktūrų žiniomis ir įsipareigojimu aktyviam ir demokratiškam dalyvavimui. Socialiniai gebėjimai yra susiję su asmenine ir socialine gerove, kas reikalauja suvokti, kaip užsitikrinti optimalią fizinę ir psichinę sveikatą, kuri būtų asmeninis, šeimos ir artimiausios socialinės aplinkos turtas, ir žinoti, kaip sveikas gyvenimo būdas galėtų tai pasiekti. Socialinio gebėjimo pagrindiniai įgūdžiai apima galimybę konstruktyviai bendrauti skirtingoje aplinkoje, rodyti toleranciją, reikšti ir suprasti skirtingus požiūrius, derėtis sukuriant pasitikėjimą ir išreikšti supratimą. Pilietinio gebėjimo įgūdžiai yra susiję su galimybe kartu su kitais aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, rodyti solidarumą ir domėjimąsi problemų, kurios daro įtaką vietos ir platesnei bendruomenei, sprendimu.

56

7) Iniciatyva ir verslumas. Iniciatyvumo ir verslumo jausmas reiškia žmogaus sugebėjimą idėjas pavesti veiksmais. Jis reiškia kūrybiškumą, novatoriškumą ir pasirengimą rizikuoti bei gebėjimą planuoti ir valdyti projektus siekiant iškeltų tikslų. Tai kiekvienam žmogui praverčia ne tik kasdieniame gyvenime namuose ir visuomenėje, bet ir darbe, nes turint šį gebėjimą galima suprasti su darbu susijusį kontekstą ir išnaudoti galimybes, be to, tai yra konkretesnių įgūdžių ir žinių, kurios būtinos tiems, kurie pradeda socialinę ar komercinę veiklą, pagrindas. Tai turėtų apimti supratimą apie etines vertybes ir skatinti gero valdymo principą. Būtinos žinios apima gebėjimą identifikuoti esamas asmenines, profesines ir (arba) verslo galimybes, įskaitant platesnio požiūrio aspektus, atskleidžiančius kontekstą, kuriame žmonės gyvena ir dirba. 8) Kultūrinis sąmoningumas ir raiška. Įvairių kūrybinių idėjų, patirties ir emocijų išraiškų įvairioje terpėje, įskaitant muziką, scenos meną, literatūrą ir vizualinį meną, svarbos suvokimas. Kultūrinės žinios apima suvokimą apie vietos, nacionalinį ir Europos kultūros paveldą ir jo vietą pasaulyje.

Bendrieji gebėjimai veikloje reiškiasi integruotai su profesinėmis kompetencijomis, todėl jie

neišvengiamai atsispindi profesinių kompetencijų aprašuose. Bendruosius gebėjimus atspindi įvairios

tipinės sąvokos, susijusios su veiklos atlikėjo savarankiškumu, iniciatyvumu, veiklos sudėtingumu,

kintamumu, pavyzdžiui: savarankiškai, aktyviai, priimti sprendimą, spręsti problemą, veikti lanksčiai,

kūrybingai ir t.t. Bendrųjų gebėjimų reikšmingumą kvalifikacijos vienete galima akcentuoti ir

kompetencijų ribų aprašyme.

Kompetencijų ribų aprašymas

Kompetencijos ribos – tai kompetencijos turinio apimtį ir lygį detalizuojanti, paaiškinanti informacija.

Pagal kompetencijų ribas nustatomas kompetencijos lygis pagal LTKS ir EKS. Kompetencijų ribos

detalizuojama aspektais, kurie susiję su atitinkamų funkcijų vykdymu. Tai:

Kompetencijų ribos Pavyzdžiai

Įstatymai ir norminiai dokumentai, reglamentuojantys atitinkamą veiklą.

Maisto produktų ir žaliavų laikymo sąlygos, reikalavimai, terminai, GHP taisyklės, RVASVT sistema.

Veiklai vykdyti būtinos specialiosios žinios.

Žaliavų apskaičiavimas pagal technologines ir kalkuliacines korteles. Produkcijos išdėstymo bare tvarka, laikymo sąlygos. Tarptautinė barmeno asociacija IBA. Baro terminologija. Baro gėrimų, užkandžių, konditerijos gaminių charakteristikos.

Technologijos ir su konkrečia funkcija susiję tų technologijų elementai ar operacijos.

Pusgaminių formavimas, kildinimas, apipavidalinimas prieš kepimą, kepimas, atvėsinimas. Apipavidalinimas po kepimo cukrumi, miltiniu cukrumi, aptepimas glajumi, sulaistymas sirupu arba glaistymas glaistu, šokoladu, drebučiais, vaisiais ir uogomis. Kreminių gaminių apipavidalinimo ir dekoravimo būdai: gaminių apipurškimas, įpurškimas į gaminius, flambiravimas, karamelizavimas.

Įrengimai, įrankiai ir prietaisai.

Naudojami įrengimai: miltų sijojimo, tešlos maišymo, tešlos minkymo ir plakimo, tešlos kočiojimo, elektrinė viryklė.

57

Naudojamos medžiagos, produktai.

Tešlos: mielinės, mielinės sluoksniuotos, trapios, biskvitinės, sluoksniuotos, kapotos, meduolinės, keksinės, plikytos, baltyminės, baltyminės riešutinės, migdolinės, vaflinės, lakštinės ir tešlos kepti riebaluose. Tešlų purikliai, mišiniai, maisto priedai.

Aplinkos, kurioje būtina gebėti atlikti tam tikrą funkciją, sąlygų įvairovė.

Darbas lauko sąlygomis ir patalpose; darbas chemiškai agresyvioje aplinkoje, darbas aukštoje temperatūroje, darbų vykdymas po vandeniu ir po žeme, t.t.

Aprašant kompetencijos ribas, rekomenduojama laikytis aukščiau pateikto eiliškumo.

PAVYZDYS: PROFESINIŲ VEIKLŲ TYRIMO DUOMENŲ SUSISTEMINIMAS

Dokumentų analizės ir įmonės bei darbo vietos lygmens ekspertų apklausų duomenys apie profesinę

veiklą PIENO PRODUKTŲ GAMYBOS INŽINIERIUS TECHNOLOGAS susisteminti užpildant Kvalifikacijų

tyrimo duomenų lentelę (8 lentelė): remiantis visa surinkta informacija, profesinės veiklos aprašą

rengiantys ekspertai loginės analizės būdu išskiria veiklos sritis, suformuluoja kompetencijas,

apibrėžia kompetencijų ribas. Būtina atkreipti dėmesį į tai, jog pateikiamam pavyzdžiui pasirinkta

PIENO PRODUKTŲ GAMYBOS veikla; analizės pavyzdžiui pasirinkta profesinė veikla – PIENO

PRODUKTŲ GAMYBOS INŽINIERIUS TECHNOLOGAS. Šios profesinės veiklos duomenys – tik būsimos

kvalifikacijos Maisto produktų gamybos technologas dalis. Kitų maisto produktų (mėsos, žuvies ir kt.)

bgamybos procese sutinkamų profesinių veiklų (atitinkamai – analogiškas funkcijas vykdančių

technologų, inžinierių ir/ar kitų pareigybių) aprašai pavyzdyje nepateikiami, tačiau ir sisteminant

Kvalifikacijų tyrimo duomenis, ir kitame etape – formuojant kvalifikacijas – turima informacija

naudojama.

58

8 lentelė. Susistemintų kvalifikacijų tyrimo PIENO PRODUKTŲ GAMYBOS INŽINIERIUS TECHNOLOGAS duomenų lentelė

SEKTORIUS (kodas), POSEKTORIUS (kodas), ĮMONĖ

ŽEMĖS ŪKIO, MIŠKININKYSTĖS, ŽUVININKYSTĖS IR MAISTO PRODUKTŲ GAMYBOS SEKTORIUS EVRK: A sekcija ir C sekcijos 10 ir 11 skyriai MAISTO PRODUKTŲ IR GĖRIMŲ GAMYBOS POSEKTORIUS EVRK: C sekcijos 10 ir 11 skyriai AB „Vilkyškių pieninė“ ir UAB „ICECO“

PAREIGYBĖ Technologas

PROFESIJA

Maisto produktų ir gėrimų technologas Profesijos kodas pagal LPK

214510

Reikalaujama kvalifikacija

Maisto produktų gamybos technologas Kvalifikacijos lygis pagal LTKS

VI Kvalifikacijos lygis pagal EKS

VEIKLOS OBJEKTAS: Pieno gaminių gamybos technologinio proceso organizavimas ir kontrolė, gaminių saugos ir kokybės kontrolė, naujų produktų kūrimas.

VEIKLOS SRITYS 1. Vadovavimas maisto produktų gamybos technologiniam procesui

2. Naujų maisto gaminių diegimo į gamybą organizavimas

3. Pieno produktų gamybos technologinių procesų kokybės valdymas

KOMPETENCIJOS* KOMPETENCIJŲ RIBOS*

1. Vadovavimas maisto produktų gamybos technologiniam procesui (VI lygis pagal LTKS)

1.1. Planuoti gamybos išteklius

Produkcijos gamybos technologinių normatyvų, instrukcijų, technologinių schemų, techninių ir kokybės reikalavimų rengimo nuostatai. Technologinės įrangos ir įrankių, technologinių procesų kontrolės prietaisai, paskirtis, veikimo principai, techninė dokumentacija. Maisto pramonės produktų gamyboje naudojamos žaliavos ir medžiagos, jų charakteristikos, paskirtis. Žaliavų ir medžiagų atsargų apskaita.Darbo jėgos poreikio planavimas ir paskirstymas. Gamybos apskaitos dokumentai.

1.2. Kontroliuoti maisto produktų gamybos technologinį procesą

Maisto mokslo teorinės žinios. Maisto produktų (mėsos, žuvies, pieno, daržovių, vaisių ir uogų, riebalų ir aliejaus, grūdų bei krakmolo, konditerijos, duonos gaminių) žaliavų apdorojimo ir produktųgamybos technologijos. Maisto produktų technologinių procesų fizikiniai cheminiai ir biocheminiai principai bei standartai. Maisto produktų gamybos organizavimas, principai; procesų inžinerijos žinios.Teisiniai ir norminiai aktai, reguliuojantys maisto pramonės produkcijos gamybą.Įmonės gamybinės struktūros samprata ir dedamosios.

1.3. Kontroliuoti žaliavų ir pagamintų produktų kokybę

Maisto pramonės produktų gamyboje naudojamos žaliavos ir medžiagos, įvairių veiksnių įtaka produktų kokybei. Maisto kokybės, saugos valdymo ir užtikrinimo sistemos.Maisto pramonės gaminių jusliniai, cheminiai ir mikrobiologiniai kriterijai. Kontrolinių matavimų standartai ir metodikų taikymas. Laboratorinės fizikinės cheminės ir mikrobiologinės maisto analizės metodikos bei instrumentinės analizės technikos.Žaliavų kokybės kontrolės reikalavimai.Maisto sudėties, kokybės bei saugos rodiklių nustatymas, matematikos žinių taikymas apdorojant rezultatus, pateikiant išvadas apie produktų maistinę vertę, kokybę bei saugą. Kontrolės reikalavimai pagamintos produkcijos atitikimo nustatytiems etalonams. Tarptautiniai kokybės standartai: ISO 9001, 14001, 22000 serijos standartai. Maisto saugos vadybos sistemų (MSVS) pagal ISO 22000, kokybės vadybos sistemų (KVS) pagal ISO 9001, aplinkosaugos vadybos sistemų (AVS) pagal ISO 14001 reikalavimai. Prevencinė RVASVT kokybės sistema ir jos diegimo principai.

59

2. Naujų maisto gaminių diegimo į gamybą organizavimas(VI lygis pagal LTKS)

2.1. Kurti naujus maisto gaminius

Naujų maisto produktų kūrimas ir tobulinimas: naujo produkto kūrimo principai, idėjų paieška ir atranka. Naujo produkto vertinimas rizikos ir įtakos sveikatai požiūriu. Produkto juslinių ir funkcinių savybių vertinimo organizavimas vartotojų apklausos metodu.

2.2. Rengti naujų maisto produktų diegimo į gamybą dokumentus

Maisto produktų gamybos technologijų projektavimas. Naujų maisto produktų diegimas: pagrindinių technologinių procesų modeliavimas, automatizavimas, optimizavimas ir dokumentavimas. Maisto produktų receptūrų kūrimas ir taikymas. Naujų maisto produktų įteisinimas. Naujų produktų prognozuojamos savikainos nustatymas.

3. Pieno produktų gamybos technologinių procesų kokybės valdymas (VI lygis pagal LTKS)

3.1. Kontroliuoti žalio pieno priėmimo ir pirminio apdorojimo technologinio proceso kokybę

Pieno surinkimo pas tiekėjus technologinio proceso kokybės prevencinių priemonių kontrolė. Priimamo žalio pieno kiekio, kokybės rodiklių (sudėties ir higieninės kokybės) kontrolė, priemonių pieno grąžinimo neatitikčių atveju taikymo kontrolė. Superkamo pieno kiekio ir kokybės tikrinimo bei kainos nustatymo norminių dokumentų rengimas. Žalio pieno pirminio apdorojimo technologinio proceso (filtravimo, separavimo, normalizavimo, vakuuminio apdorojimo) kontrolė. Žalio pieno pirminio apdorojimo technologinių įrengimų (siurblių, surinkimo rezervuarų, šaldymo įrenginių ir kt.) eksploatavimo bei priežiūros kontrolė, gamybos darbuotojų konsultavimas. Gamybinių pajėgumų apkrovos ir apimčių, reikalingų įmonės pieno produktų gamybinei programai įvykdyti, nustatymas. Žalio pieno pirminio apdorojimo technologinių operacijų sanitarinė higieninė kontrolė.

3.2 Kontroliuoti saldaus ir rauginto pieno, pieno riebalų gaminių gamybos technologinio proceso kokybę

Saldaus pieno produktų (įvairaus riebumo pieno) gamybos technologinių operacijų (pieno mišinio normalizavimo, pasterizavimo) kokybės kontrolė. Pieno riebalų produktų (grietinėlės, sviesto) gamybos technologinių operacijų (pieno separavimo; grietinėlės pasterizavimo, brandinimo, užraugimo ir rauginimo; grietinėlės mušimo) kontrolė. Rauginto pieno gaminių (įvairaus riebumo dietiniai ir desertiniai rauginto pieno gėrimai; jogurtai; varškė ir varškės gaminiai) gamybos technologinių operacijų kontrolė: mišinių iš karvės, ožkos, avies pieno paruošimas; rauginto pieno gaminių gamyba su biokultūromis ir be jų; jogurto gamyba (žaliavos ir raugų paruošimas, rauginimas, skoninių ir aromatinių medžiagų primaišymas); varškės gaminių gamyba naudojant gamintuvus, presus ir kt. įrangą. Gatavų gaminių pakavimo, sandėliavimo ir laikymo reikalavimų užtikrinimas. Gaminių kokybės standartų reikalavimų užtikrinimas. Darbų saugos ir higienos taisyklių laikymosi kontrolė.

3.3. Kontroliuoti sūrių gamybos technologinio proceso kokybę

Įvairaus riebumo nokinamų, nokinamų sūryminių, pelėsinių, šviežių, brandintų ir nebrandintų, fermentinių ir kt. rūšių sūrių žaliavų, priedų ir mišinių paruošimo kokybės kontrolė. Sūrių gamybos technologinio režimo ir įrengimų (sūdymo baseinai, nokinimo ir džiovinimo kameros ir kt.) eksploatavimo kontrolė. Sūrių pakavimo, sandėliavimo ir laikymo reikalavimų užtikrinimas. Gaminių kokybės standartų reikalavimų užtikrinimas. Darbų saugos ir higienos taisyklių laikymosi kontrolė

3.4. Kontroliuoti valgomųjų ledų gamybos technologinio proceso kokybę

Žaliavų, maistinių medžiagų, naudojamų valgomųjų ledų gamyboje, kokybės reikalavimų (higienos normos, techninės sąlygos, sertifikatai) laikymosi kontrolė. Valgomųjų ledų gamybos technologinių operacijų (žaliavos paruošimas, mišinio paruošimas, pasterizavimas, homogenizavimas, brandinimas, frizeravimas, grūdinimas ir kt.) kokybės kontrolė. Ledų gamybos technologinių įrengimų (nepertraukiamo veikimo ledų mišinio gamybos, įskaitant maišymą ir homogenizavimą, įrenginiai; mišinio frizeravimo įrenginiai, ledų grūdinimo įrenginiai) eksploatacijos ir priežiūros kontrolė. Ledų pakavimo, ženklinimo, sandėliavimo ir laikymo reikalavimų užtikrinimas. Valgomųjų ledų saugos ir kokybės reikalavimų užtikrinimas. Darbų saugos ir higienos taisyklių laikymosi kontrolė.


Jei yra, – reikalavimai (apribojimai) sveikatai:

šia profesine veikla užsiimantiems asmenims, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinus ir vėliau periodiškai besitikrinant sveikatą dėl užkrečiamų ligų.

Specialieji reikalavimai:

60

turi būti išklausę privalomųjų higienos žinių programą ir turėti atitinkamus pažymėjimus.

Darbo pobūdis jo organizavimo požiūriu (individualus, komandinis ir pan.):

individualus ir komandinis

Darbo aplinka:

darbas uždaroje patalpoje.

Darbų saugos reikalavimai:

vadovaujantis teisės aktais.

Pagrindinės darbo priemonės:

Biuro įranga - kompiuteris, telefonas, faksas, internetas, duomenų apdorojimo ir biuro programos (Word, Excel, PowerPoint ir kt.), gamybos proceso techninė dokumentacija, technologinė maisto

produktų gamybos įranga; laboratorinė fizikinės cheminės ir mikrobiologinės bei instrumentinės analizės įranga.

Per ateinančius penkerius metus prognozuojami profesinės veiklos turinio pokyčiai (naujos technologijos, funkcijos, žinios ir pan.):Naujų maisto gaminių ir jų gamybos technologijų atsiradimas gali

reikalauti peržiūrėti maisto produktų technologo kompetencijų aprašus.

KVALIFIKACIJŲ FORMAVIMAS, REMIANTIS KVALIFIKACIJŲ TYRIMO DUOMENIMIS, IR JŲ APRAŠŲ RENGIMAS

Remiantis atliktu kvalifikacijų tyrimu ir sukauptais duomenimis turi būti sudaromas ūkio sektoriui

priskirtinų kvalifikacijų sąrašas, kuriam pritarti turi SPK. Sudarant sąrašą, reikėtų atsižvelgti į tai,

kad kvalifikacija gali atitikti tiek vieną konkrečią kvalifikacijų tyrime išanalizuotą profesinę veiklą,

tiek ir keletą profesinių veiklų. Rekomenduotina pasirengti profesinių veiklų ir kvalifikacijų

atitikties sąrašą.

Patarimai identifikuojant kvalifikaciją ir formuluojant pavadinimą

Sudarant kvalifikacijas iš kvalifikacijų tyrimo duomenų, itin svarbu įvertinti, ar kvalifikacija yra

identifikuota ir suformuluota taip, kad jos pavadinimas atitiktų kvalifikacijos sampratą. Tuo tikslu

rekomenduojama įvertinti kvalifikacijų pavadinimus, vadovaujantis šiais kriterijais:

1. Kvalifikacijos pavadinimas atspindi konkrečiam ūkio sektoriui (arba keliems ūkio

sektoriams) būdingą profesinę veiklą, kurios atstovai dirba įvairių sektoriaus (sektorių) įmonių

darbo vietose.

2. Kvalifikacijos pavadinimui pritaria ūkio sektoriaus (-ių), kuriam (kuriems) priskiriama

kvalifikacija, dalininkai – darbdavių, darbuotojų ir profesinių organizacijų atstovai.

3. Kvalifikacijos pavadinimas atspindi arba leidžia identifikuoti pagrindinį su kvalifikacija

susijusios profesinės veiklos objektą (produktą, paslaugą, vartotoją) ir/ arba darbo procesą,

tačiau ne konkrečią pareigybę ar atsakomybę darbo vietoje, pvz., vadybininkas, prižiūrėtojas,

brigadininkas.

5. Tame pačiame profesiniame standarte reikėtų vengti kelių kvalifikacijų su identiškais

pavadinimais, priskiriamų tam pačiam ar skirtingiems kvalifikacijų lygmenims. Išimties tvarka

galima taikyti identiškus pavadinimus kvalifikacijoms, priskiriamoms skirtingiems lygmenims

pagal LTKS, tačiau šių kvalifikacijų turinys – kompetencijos ir jų ribos turi skirtis.

6. Lyginant kvalifikacijos pavadinimą su kitų šalių, arba tarptautinėmis kvalifikacijomis,

galima rasti analogiškus, arba panašius kvalifikacijos pavadinimus kitų šalių, arba

tarptautiniuose profesiniuose standartuose, kitų šalių profesinio rengimo standartuose ar

kituose kvalifikacijas reglamentuojančiuose dokumentuose.

7. Rekomenduojama peržiūrėti švietimo įstaigose teikiamas kvalifikacijas ir jų pavadinimus.

Kvalifikacijos skelbiamos Atviroje informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemoje AIKOS.

Profesinis standartas aprašo teikiamas kvalifikacijas, ir jį patvirtinus, visos Studijų, mokymo

programų ir kvalifikacijų registre registruotos atitinkamos kvalifikacijos ir joms įgyti skirtos

6 žingsnis: KVALIFIKACIJŲ SĄRAŠO RENGIMAS

62

programos bus atnaujintos, o profesiniame standarte neaprašytų kvalifikacijų teikimas

palaipsniui bus nutrauktas.

8. Kvalifikacijos pavadinimas yra trumpas (iki 5 žodžių) ir lengvai įsimenamas.

9. Kvalifikacijos pavadinimas atitinka valstybinės kalbos vartojimo ir kalbos kultūros

reikalavimus, pvz., nenaudojami neteiktini vertiniai.

Kiekvienai ūkio sektoriaus kvalifikacijai yra rengiamas aprašas.

Trumpos informacijos apie kvalifikaciją rengimas.

Trumpame kvalifikacijos aprašyme įvardijamas veiklos objektas, išvardijami veiklos uždaviniai. Taip

pat nurodomos vyraujančios darbo sąlygos (išorinių ir vidinių veiklos veiksnių (technologinių,

organizacinių, kultūrinių, socialinių, teisinių ir pan.), kurie tiesiogiai ar netiesiogiai daro poveikį jos

vykdymui ir rezultatams, visuma), ypatingi reikalavimai sveikatai (jei taikoma), išvardinamos darbo

priemonės (daiktai, kuriais žmogus paveikia darbo objektą ir pakeičia jo formą, pvz., staklės,

mašinos, įrenginiai, prietaisai ir pan.). Pateikiama kita svarbi, su kvalifikacija susijusi, papildoma

informacija.

Kvalifikacijos vienetų sudarymas, kompetencijų ir kompetencijų ribų formulavimas.

Kaip sudaryti kvalifikacijos vienetus?

Kvalifikacijos vienetai yra sudaromi apjungiant kompetencijas į stambesnius darinius, atitinkančius

atskirą darbo procesą, arba veiklos sritį. Veiklos sričių išskyrimo modeliai aprašyti Kvalifikacijų

tyrimo etapo 5 žingsnyje ,,Kvalifikacijų tyrimo duomenų susiteminimas“.

7 žingsnis: KVALIFIKACIJŲ APRAŠŲ RENGIMAS

63

Kvalifikacijų vienetai, išskirti pagal veiklos proceso logika:

64

Veiklos sričių išskyrimas pagal skirtingus procesus:

65

Kvalifikacijos vienetai išskirti pagal skirtingus produktus ir/arba technologijas:

KVALIFIKACIJA: Automatinių sistemų mechatronikas (IV)

Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai:

1. Mechaninių, elektrotechnikos įrenginių, elektronikos komponentų ir

įtaisų parinkimas, surinkimas ir derinimas

1. Montuoti ir derinti mechaninius įrenginius

2. Surinkti ir derinti elektrotechnikos

įrenginius

3. Parinkti ir sujungti elektronikos komponentus

ir įtaisus

4. Parinkti ir prijungti jutiklius

2. Pneumatikos ir elektropneumatikos įrenginių parinkimas,

montavimas ir eksploatavimas

1. Parinkti, montuoti ir eksploatuoti pneumatikos

ir elektropneumatikos įrenginius

3. Hidraulikos ir elektrohidraulikos

įrenginių parinkimas, montavimas ir eksploatavimas

1. Parinkti, montuoti ir eksploatuoti hidraulikos ir

elektrohidraulikos įrenginius

4. Loginių valdiklių programavimas

1. Programuoti loginius valdiklius

Specializacijų kvalifikacijos vienetai:

1. Elektros variklių prijungimas ir valdymas

1. Prijungti ir valdyti elektros variklius

2. Žingsninių ir servo pavarų derinimas

1. Derinti žingsnines ir servo pavaras

3. Mobiliųjų ir stacionariųjų robotų

valdymas

1. Valdyti mobiliuosius ir stacionariuosius robotus

4. Technologinių procesų valdymas

1. Valdyti technologinius procesus

5. Automatizuotos gamybos sistemų

valdymas

1. Valdyti automatizuotos gamybos sistemas

66

Kvalifikacijos vienetai išskirti pagal veiklos proceso logika ir profesinės veiklos objektus:

Toliau pateiktame kirpėjo kvalifikacijų pavyzdyje plaukų kirpimo kvalifikacijos vienetą sudaro

kompetencijos, reikalingos atlikti esminius su plaukų kirpimu susijusius darbo uždavinius, kurie

vykdomi kaip atskirų paslaugų teikimas:

Kirpėjas pameistrys, LTKS III Kirpėjas, LTKS IV

Kvalifikacijos vienetai Kompetencijos Kvalifikacijos vienetai Kompetencijos

1. Plaukų kirpimas LTKS III

1.1. Atlikti plaukų priežiūros procedūras.

1. Plaukų kirpimas LTKS IV

1.1. Atlikti vyrų plaukų bazinius kirpimus.

1.2. Atlikti plaukų bazinius kirpimus.

1.2. Atlikti moterų plaukų bazinius kirpimus.

1.3. Garbanoti ir tiesinti plaukus.

1.3. Atlikti šiuolaikiškus kirpimus.

Kitame pavyzdyje (virėjo kvalifikacijos) kvalifikacijos vienetą sudarančios kompetencijos atitinka

konkretų darbo procesą sudarančius ir nuosekliai išdėstytus veiklos uždavinius, kurių atlikimas yra

būtinas šio darbo proceso rezultatui pasiekti:

67

Virėjas, LTKS III Virėjas, LTKS IV

Kvalifikacijos vienetai Kompetencijos Kvalifikacijos vienetai

Kompetencijos

1. Pusgaminių gaminimas. LTKS III

1.1. Parinkti maisto produktus bei žaliavas.

2. Sriubų bei padažų gaminimas ir patiekimas. LTKS IV

2.1. Parinkti maisto produktus bei žaliavas sriuboms ir padažams gaminti.

1.2. Apskaičiuoti maisto produktų ir žaliavų reikmes.

2.2. Apskaičiuoti sriuboms ir padažams gaminti reikalingų maisto produktų ir žaliavų reikmes.

1.3. Parengti darbo vietą. 2.3. Parengti darbo vietą.

1.4. Apdoroti maisto produktus ir žaliavas.

2.4. Apdoroti sriuboms ir padažams gaminti naudojamus maisto produktus bei žaliavas.

1.5. Gaminti pusgaminius. 2.5. Gaminti sriubas.

1.6. Įvertinti pusgaminių kokybę.

2.6. Gaminti padažus.

2.7. Patiekti sriubas ir padažus.

2.8. Įvertinti sriubų ir padažų kokybę.

2. Karštųjų varškės, kiaušinių, kruopų, miltų, makaronų, daržovių ir ankštinių daržovių patiekalų gaminimas. LTKS III

2.1. Parinkti maisto produktus bei žaliavas.

3. Karštųjų užkandžių, garnyrų, patiekalų gaminimas ir patiekimas. LTKS IV

3.1. Parinkti karštiesiems užkandžiams, garnyrams, patiekalams gaminti reikalingus maisto produktus bei žaliavas.

2.2. Apskaičiuoti maisto produktų ir žaliavų reikmes.

3.2. Paskaičiuoti karštiesiems užkandžiams, garnyrams, patiekalams gaminti reikalingų maisto produktų ir žaliavų reikmes.

2.3. Parengti darbo vietą. 3.3. Parengti darbo vietą.

2.4. Apdoroti maisto produktus bei žaliavas.

3.4. Apdoroti karštiesiems užkandžiams, garnyrams, patiekalams gaminti naudojamus maisto produktus bei žaliavas.

2.5. Gaminti karštuosius varškės, kiaušinių, kruopų, miltų, makaronų, daržovių ir ankštinių daržovių patiekalus.

3.5. Gaminti karštuosius užkandžius, garnyrus ir patiekalus.

3.6. Patiekti karštuosius užkandžius, garnyrus ir patiekalus.

3.7. Įvertinti karštųjų užkandžių, garnyrų, patiekalų kokybę.

Aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančios veiklos (nuo LTKS V-ojo iki VIII-ojo lygmens) pasižymi ne

tik didesniu sudėtingumu, bet ir abstraktesniais, labiau kognityviniais veiksmais bei operacijomis

pagrįstais veiklos uždaviniais. Todėl šių kvalifikacijų vienetai paprastai atitinka itin plačius ir

sudėtingus darbo procesus, kurie reikalauja plačios apimties kompetencijų, leidžiančių spręsti

68

kompleksinius darbo uždavinius, susijusius su valdymu, kūryba, tyrimų atlikimu, ekspertine veikla.

Kai kuriais atvejais kvalifikacijos vienetus gali sudaryti kompetencijos, reikalingos konkrečių veiklos

funkcijų įvykdymui bei kompetencijos, skirtos kompleksinių uždavinių sprendimui – tai itin būdinga

LTKS V-ojo lygmens ir iš dalies VI-ojo lygmens kvalifikacijoms:

Kirpėjas meistras, LTKS V Plaukų dizaineris, LTKS VI

Kvalifikacijos vienetai

Kompetencijos Kvalifikacijos vienetai Kompetencijos

1. Kirpyklos paslaugų organizavimas LTKS V

1.1. Įsteigti grožio paslaugų teikimo įmonę.

1. Plaukų priežiūra ir konsultacijų plaukų priežiūros klausimais teikimas. LTKS VI.

1.1. Taikyti teorines žinias, pagrįstas naujų fundamentinių ir taikomųjų tyrimų rezultatais ir būtinas įvairioms naujovėms diegti.

1.1. Organizuoti įmonės veiklą.

1.2. Įvertinti plaukų ir galvos odos ypatumus.

1.2. Valdyti veiklas. 1.3.Parinkti naudoti kosmetines ir gydomąsias priemones.

2. Kirpėjų ir kitų asmenų mokymas. LTKS V

2.1. Vertinti kirpėjų ir kitų asmenų kompetencijas.

1.4.Konsultuoti klientus plaukų priežiūros klausimais.

2.2. Sudaryti individualų mokymo planą.

2.Ilgalaikis plaukų garbanojimas ir tiesinimas. LTKS VI

2.1. Parinkti ilgalaikio plaukų garbanojimo ir tiesinimo technologijas.

2.3. Mokyti kirpėjus ir kitus asmenis.

2.2. Parinkti ilgalaikio plaukų garbanojimo ir tiesinimo kosmetines ir pagalbines priemones.

3. Šukuosenų modeliavimas. LTKS V

3.1. Atlikti individualius kirpimus.

2.3. Parinkti klientui individualų ilgalaikio plaukų garbanojimo būdą.

3.2. Modeliuoti konkursines šukuosenas.

2.4. Atlikti ilgalaikį plaukų tiesinimą.

3.3. Dažyti plaukus. 3.Plaukų kirpimas, priderinant prie kliento poreikių. LTKS VI.

3.1.Parinkti kirpimo įrankius ir saugiai jais dirbti.

3.2. Atlikti plaukų kirpimus.

3.3.Atlikti vyrų plaukų modelinius kirpimus, modeliuoti skirtingų formų barzdas ir ūsus.

3.4.Atlikti moterų plaukų modelinius kirpimus.

4.Plaukų dažymo formulių kūrimas ir dažymas. LTKS VI

4.1.Sudaryti plaukų dažymo formules.

4.2.Parinkti plaukų dažymo kosmetines bei pagalbines priemones.

4.3.Dažyti plaukus.

4.4.Sukurti individualų plaukų dažymo projektą.

69

5.Konkursinių ir individualių šukuosenų modeliavimas. LTKS VI

5.1.Parinkti priemones šukuosenai atlikti.

5.2.Modeliuoti konkursines šukuosenas.

5.3.Kurti individualius šukuosenų projektus,

Paprastai aukštesniųjų lygmenų kvalifikacijos vienetai yra sudaromi apjungiant nustatytas

kompetencijas pagal jas vienijantį objektą – dažniausiai tas objektas yra darbo procesas.

Pavyzdžiui, virtuvės šefo kompetencijos, susijusios su produktų ir žaliavų asortimento ir kiekio

planavimu, patiekalų asortimento ir kiekio planavimu, produktų ir žaliavų užsakymu, maisto

produktų, žaliavų ir gatavos produkcijos sandėliavimo užtikrinimu, maitinimo įmonės gamybos

padalinio darbuotojų darbo organizavimu ir darbo grafikų sudarymu, patiekalų kokybės kontrole

yra naudojamos maitinimo įmonės gamybos padalinio darbo planavimo ir organizavimo procese:

Gamybos vadovas – virtuvės šefas, LTKS V:

Kvalifikacijos vienetai

Kompetencijos

1. Maitinimo įmonės gamybos padalinio darbo planavimas ir organizavimas. LTKS V

1.1. Planuoti maisto produktų ir žaliavų asortimentą ir kiekį. 1.2. Planuoti gaminamų patiekalų asortimentą ir kiekį.

1.3. Užsakyti maisto produktus ir žaliavas, jas priimti.

1.4. Užtikrinti tinkamą maisto produktų, žaliavų ir gatavos produkcijos sandėliavimą.

1.5. Organizuoti ir prižiūrėti maitinimo įmonės gamybos padalinio darbuotojų darbą.

1.6. Sudaryti gamybos darbuotojų darbo grafikus.

1.7. Kontroliuoti patiekalų kokybę.

2. Valgiaraščio sudarymas LTKS V

2.1. Kurti naujus ir tobulinti gaminamus patiekalus.

2.2. Sudaryti valgiaraštį.

3. Darbas su dokumentas LTKS V

3.1. Pildyti savikontrolės žurnalus.

3.2. Parengti dokumentus išvežamai produkcijai.

3.3. Sudaryti kontrolinius patiekalų gaminimo aktus, parengti technologines korteles.

3.4. Apskaičiuoti patiekalų kainas.

3.5. Vesti žaliavų ir prekių apskaitą.

Tačiau kvalifikacijos vienetų sudarymas gali remtis įvairiais objektais – tai gali būto darbo ir

technologiniai procesai, organizavimo procesai, darbo priemonių taikymas ir naudojimas,

konkretūs darbo rezultatai – produktai, arba paslaugos. Tokia kvalifikacijos vienetų objektų

įvairovė yra itin būdinga aukštesnių lygmenų kvalifikacijoms:

70

Maitinimo įmonės technologas, LTKS VI:

Kvalifikacijos vienetai Kompetencijos

1. Maitinimo įmonės gamybinės – technologinės veiklos planavimas ir projektavimas. LTKS VI

1.1. Planuoti maitinimo įmonės technologinį procesą.

1.2. Projektuoti įmonės patalpas, tinkamai jas išdėstyti.

1.3. Parinkti technologinius įrengimus atsižvelgiant į technologinį procesą ir gamybos apimtį.

1.4. Projektuoti technologinės įrangos išdėstymą pagal technologinių operacijų srautą.

1.5. Planuoti darbuotojų skaičių, užtikrinti tinkamą gamybos darbuotojų darbo vietų įrengimą ir aprūpinimą inventoriumi bei kitomis darbo priemonėmis.

2. Prevencinės maisto saugos sistemos diegimas maitinimo įmonėje, LTKS VI

2.1. Įvertinti technologinį procesą, parengti ir diegti rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistemą.

2.2. Vykyti žaliavų, gamybos proceso ir produkcijos kokybės kontrolę pagal rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistemos reikalavimus.

2.3. Užtikrinti patiekalų kokybę ir saugumą, įvertinant gamybos rizikos veiksnius.

2.4. Tvarkyti būtiną dokumentaciją, vadovaujantis maisto saugos sistemos reikalavimais.

3. Patiekalų kūrimas ir valgiaraščio sudarymas. LTKS VI

3.1. Tobulinti įmonėje gaminamus ir kurti naujus patiekalus panaudojant naujas žaliavas ir technologijas.

3.2. Kurti specialaus poreikio patiekalus.

3.3. Sudaryti ir tobulinti valgiaraštį atsižvelgiant į įmonės reikalavimus bei svečių poreikius.

3.4. Sudaryti dienos raciono valgiaraščius pagal racionalios (subalansuotos) mitybos reikalavimus.

3.5. Sudaryti valgiaraščius specialiųjų poreikių žmonėms.

3.6. Skaičiuoti patiekalų maistinę ir energinę vertę.

3.7. Pritaikyti patiekalams padažus, garnyrus, tinkamai parinkti Indus ir patiekalų puošybos elementus.

4. Gamybos personalo mokymas ir darbo kontrolė. LTKS VI

4.1. Mokyti virėjus gaminti naujus patiekalus, padažus, garnyrus, puošti patiekalus.

4.2. Vykdyti patiekalų degustacijas.

4.3. Rengti gamybos personalo priėmimo į darbą reikalavimus ir užduotis, dalyvauti darbuotojų priėmimo į darbą procese.

4.4. Kontroliuoti gamybos personalo darbą, gamybos proceso organizavimą, įmonės higieninę būklę.

5. Darbas su dokumentais ir maitinimo įmonių kompiuterinėmis programomis. LTKS VI

5.1. Parengti maitinimo įmonės subjekto įregistravimo dokumentus.

5.2. Sudaryti patiekalų technologines ir kalkuliacines korteles.

5.3. Parengti naujų patiekalų įforminimo dokumentus.

5.4. Vykdyti maitinimo įmonių veiklos apskaitą dirbant su kompiuterinėmis veiklos apskaitos programomis (R-Keeper, žaliavų apskaitos ir kt.).

Kvalifikacijų priskyrimas LTKS ir EKS lygiams.

Kvalifikacijų ir jas sudarančių kvalifikacijos vienetų priskyrimas atitinkamiems LTKS ir EKS lygiams

visuomet yra santykinis, reliatyvus. Nustatant kvalifikacijų vienetų atitikimą LTKS lygiams patartina

naudotis LTKS lygių išsamiaisiais aprašais, kuriuose veiklos atlikimo kriterijai yra išskleisti į matricą,

Objektas – technologinis

darbo procesas

Objektas – darbo priemonės

taikymas ir naudojimas

Objektas – konkretus darbo

rezultatas

Objektas – organizacinis

procesas.

Objektas - darbo priemonių

naudojimas.

71

išreikštą per pažintines, funkcines ir bendrąsias kompetencijas (LTKS lygių išsamiuosius aprašus

galima rasti leidinyje „Lietuvos kvalifikacijų sandaros susiejimo su Europos mokymosi visą

gyvenimą kvalifikacijų sandara ir Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sandara“,

Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras, 2012, p. 33-37).

Rekomenduojami žingsniai kvalifikacijų ir kvalifikacijos vienetų priskyrimui LTKS lygiams atlikti:

Perskaitoma kvalifikacijos aprašo dalyje „Trumpas kvalifikacijos apibūdinimas“ pateikta

kvalifikacijos aprašo santrauka (veiklos objektas ir uždaviniai, darbo sąlygos ir priemonės,

ypatingi reikalavimai sveikatai, papildoma informacija) ir kvalifikacijos vienetų

pavadinimai;

Ši informacija palyginama su LTKS lygių esminiais slenkstiniais kriterijais;

Remiantis šiuo palyginimu nustatomas hipotetinis kvalifikacijos atitikimas LTKS lygiui

(palyginimo pavyzdys pateikiamas 9 lentelėje).

9 lentelė. Kvalifikacijos ir kvalifikacijos vienetų sąrašo palyginimas su LTKS lygių esminiais slenkstiniais

kriterijais

Kvalifikacija ir jos vienetai LTKS lygių esminiai slenkstiniai kriterijai

Kvalifikacija: Kirpėjas Veiklos objektas: plaukų priežiūros ir formavimo paslaugos. Veiklos uždaviniai: 1) kirpti plaukus, 2) dažyti plaukus, 3) modeliuoti šukuosenas. Kvalifikacijos vienetai: 1) plaukų kirpimas; 2) plaukų dažymas; 3) šukuosenų modeliavimas.

III lygis Kvalifikacija skirta veiklai, susidedančiai iš veiksmų ir operacijų siaurose technologijų ar (ir) organizavimo srityse. Veikla gali apimti kelis ir daugiau specializuotų profesinės veiklos uždavinių, kuriems reikia pritaikyti gerai žinomus ir išbandytus sprendimus. Atliekant veiklą gebama pritaikyti būdingas vykdomai veiklai profesines žinias. Veikla atliekama iš dalies prižiūrint aukštesnės kvalifikacijos darbuotojui ar savarankiškai, esant išorinei atlikimo kokybės kontrolei. Veiklos aplinka gali reikalauti gebėjimo prisitaikyti prie paprastų pokyčių darbo vietoje. IV lygis Veiksmai ir operacijos būdingi skirtingoms plačioms veiklos sritims, kurias sudaro įvairūs specializuotų uždavinių deriniai. Veiklos atlikimas reikalauja „improvizacijos“ sprendžiant įvairias problemas. Atliekant veiklą reikia taikyti plačias teorines žinias, jas derinant su specializuotomis, praktinėmis žiniomis. Prisiimama visiška atsakomybė ne tik už rezultatus, bet ir už veiklos atlikimo procedūrų kokybę. Veikloje atsiranda kitų darbuotojų mokymo ir jų veiklos priežiūros funkcijos. V lygis Akcentuojamas veiklos sričių, iš kurių kildinami veiklos uždaviniai, skirtingumas. Būdingas žemesnės kvalifikacijos darbuotojų kompetencijų vertinimas. Būdingas vadovavimas žemesnės kvalifikacijos darbuotojų veiklai, jų veiklos uždavinių planavimas, konsultavimas. Veikla reikalauja prisitaikyti prie kintančių technologinių ir

72

Kvalifikacija ir jos vienetai LTKS lygių esminiai slenkstiniai kriterijai

organizacinių reikalavimų.

Išvada: Kirpėjo veiklos uždaviniai ir kvalifikacijos vienetai geriausiai atitinka Lietuvos kvalifikacijų sandaros IV lygį.

Šią analizę atliekantys ekspertai turi nuspręsti, ar toks veiklos objekto, uždavinių ir kvalifikacijos

vienetų palyginimas su slenkstiniais LTKS lygių kriterijais yra pakankamas kvalifikacijos lygio

nustatymui. Taip pat šiame procese būtina atsižvelgti į Tarptautinį standartinį profesijų

klasifikatorių (ISCO) ir Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijų ir profesijų klasifikatorių (ESCO).

Įvertinus visą turimą informaciją ir ekspertams sutarus, priimamas galutinis sprendimas dėl

kvalifikacijos ir atskirų kvalifikacijos vienetų priskyrimo LTKS lygiui. Visais kitais atvejais reikalingas

išsamus kvalifikacijos vienetų turinio, t. y. kompetencijų ir jų ribų, palyginimas su šiame etape

parinktų LTKS lygių aprašais, tikrinant hipotetinius sprendimus dėl kvalifikacijos vienetų ir pačios

kvalifikacijos priskyrimo LTKS lygiams. Jis vykdomas šiais etapais:

1. Atidžiai perskaitomos kvalifikacijos vienetą sudarančių kompetencijų ir jų ribų formuluotės

ir išskiriami esminiai, raktiniai žodžiai, kurie atskleidžia veiklos sudėtingumą, veiklos atlikėjo

savarankiškumą ir veiklos kintamumą. Analizės pavyzdys pateikiamas 10 lentelėje.

10 lentelė. Kompetencijų formuluočių pagal veiklos sudėtingumą, veiklos atlikėjo savarankiškumą ir

veiklos kintamumą analizės pavyzdys

Kvalifikacija: Kirpėjas

Kvalifikacijos vienetas: Plaukų kirpimas.

Kompetencijos:

1.1. Atlikti vyrų plaukų bazinius kirpimus.

1.2. Atlikti moterų plaukų bazinius kirpimus.

1.3. Atlikti šiuolaikiškus kirpimus.

2. Palyginamos kvalifikacijos vienetą sudarančių kompetencijų formuluotės su numatomo LTKS

lygio ir jiems gretimų lygių aprašais, siekiant nustatyti, kuriam LTKS lygiui šis kvalifikacijos vienetas

geriausiai tinka. Šiam palyginimui galima naudoti aukščiau aprašytus LTKS lygių esminius

slenkstinius kriterijus. Taip pat galima naudotis pateikiama 11 lentele.

73

11 lentelė. Kvalifikacijos vieneto lygio nustatymas geriausio tinkamumo principu, naudojanti esmines

lygių aprašų charakteristikas

Kvalifikacijos aprašo fragmentas

Kvalifikacijos lygio n aprašo esminės charakteristikos

Kvalifikacijos lygio n-1 aprašo esminės charakteristikos

Kvalifikacijos lygio n+1 aprašo esminės charakteristikos

1. Kvalifikacijos vienetas: Plaukų dažymas

(Pateikiamas pavyzdys iš LTKS IV lygio) Veiksmai ir operacijos plačiose veiklos srityse. Veiklą sudaro keli specializuoti veiklos uždaviniai (gali būti skirtingų sričių). Naudojami ne visada išbandyti ir žinomi sprendimai. Taikomos plataus konteksto teorinės ir faktinės žinios. Prisiimama atsakomybė už veiklos atlikimo procedūrų ir rezultatų kokybę. Veikla gali apimti ir žemesnės kvalifikacijos žmonių mokymą ir jų veiklos priežiūrą.

(Pateikiamas pavyzdys iš LTKS III lygio) Veiksmų ir operacijų siaurose technologijų ar (ir) organizavimo srityse vykdymas. Kelis ir daugiau specializuotų profesinės veiklos uždavinių, kuriems reikia pritaikyti gerai žinomus ir išbandytus sprendimus. Taikomos būdingas vykdomai veiklai profesinės žinios. Veiklos atlikimas iš dalies prižiūrint aukštesnės kvalifikacijos darbuotojui ar savarankiškai, esant išorinei atlikimo kokybės kontrolei. Reikalavimai prisitaikyti prie paprastų pokyčių darbo vietoje.

(Pateikiamas pavyzdys iš LTKS V lygio) Skirtingoms veiklos sritims būdingų sudėtingų veiklos uždavinių derinimas. Žemesnės kvalifikacijos darbuotojų kompetencijų vertinimas. Išsamios veiklos srities žinios derinamos su bendrosiomis žiniomis. Veiklos atlikėjas pats pasirenka veiklos uždavinių sprendimo būdus ir priemones. Vadovavimas žemesnės kvalifikacijos darbuotojų veiklai, veiklos uždavinių planavimas. Darbuotojų konsultavimas ir veiklos atlikimo kokybės tikrinimas. Reikalavimai prisitaikyti ne tik prie kintančios aplinkos, bet ir kintančių technologinių ir organizacinių reikalavimų.

Kompetencija: atlikti plaukų priežiūros procedūras. Geriausiai atitinka LTKS IV lygio aprašą.

Kompetencija: atlikti plaukų šviesinima. Geriausiai atitinka LTKS IV lygio aprašą.

Kompetencija: dažyti plaukus ilgalaikiais plaukų dažais. Geriausiai atitinka LTKS IV lygio aprašą.

Išvada: Kvalifikacijos vienetas geriausiai atitinka LTKS IV lygį.

Tokiu būdu įvertinus ir patikrinus kvalifikacijos vieneto turinio, t. y. kompetencijų ir jų ribų,

atitikimą LTKS lygiams priimamas galutinis sprendimas dėl pačios kvalifikacijos priskyrimo LTKS

lygiui. Taip pat, rekomenduotina palyginti, ar priskirtas kvalifikacijai lygis pagal LTKS / EKS derės su

profesijos, kuria užsiimti reikalinga kvalifikacija, lygiu pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių (LPK).

LPK:

- profesijos sugrupuotos į keturis kvalifikacijos lygius pagal profesijos užduočių ar pareigų

sudėtingumą ir įvairovę, kiekvienai grupei nurodant, kokio lygio rašymo, skaičiavimo ir

bendravimo gebėjimų reikia, reikalingą išsilavinimą ir pan.;

- pateikta profesijų grupių ir pogrupių sistema, nurodant kvalifikacijos lygį. Pavyzdžiui,

tarnautojų, paslaugų sektoriaus darbuotojų ir pardavėjų, kvalifikuotų žemės, miškų ir

žuvininkystės ūkio darbuotojų, kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų, įrenginių ir mašinų

operatorių ir surinkėjų pagrindinių grupių profesijoms reikalingos 2 lygio kvalifikacijos

(paprastai įgyjamos pagrindinio, vidurinio ar povidurinio ugdymo lygiu – LTKS II-IV), technikų

ir jaunesniųjų specialistų grupės profesijoms reikalingos 3 lygio kvalifikacijos (aukštojo

neuniversitetinio mokslo studijos, LTKS VI), specialistų grupės profesijoms – 4 lygio

kvalifikacijos (aukštojo universitetinio mokslo studijos, LTKS VI-VIII), o vadovų grupės

kvalifikacijoms – 3-4 lygio kvalifikacijos (LTKS VI-VIII).

74

Profesinei veiklai reikalingi bendrieji gebėjimai.

Remiantis Bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų sąrašu, įvardinami ir

detalizuojami bendrieji gebėjimai, reikalingi konkrečiai profesinei veiklai. Šioje kvalifikacijos aprašo

dalyje įvardinti bendrieji gebėjimai taps orientyru formaliojo ir neformaliojo švietimo programų bei

mokymo(si) priemonių rengėjams.

Reikalavimai turimam išsilavinimui (profesinei patirčiai).

Nurodomi šie reikalavimai turimam išsilavinimui ir / arba profesinei patirčiai:

žemiausias išsilavinimo lygmuo, kurį turint asmuo gali siekti įgyti kvalifikaciją ar jai įgyti

reikalingas kompetencijas;

profesinės veiklos patirtis (metais), be kurios asmuo negali pradėti siekti įgyti

kvalifikaciją ar jai įgyti reikalingas kompetencijas.

Kvalifikacijos įgijimas.

Nurodoma, kurias švietimo programas (profesinio mokymo arba studijų programas) baigus

įgyjama kvalifikacija, bei kiti būdai, kuriais asmuo gali įgyti kompetencijas, reikalingas kvalifikacijai

įgyti. Kaip papildoma informacija gali būti nurodyta profesinės veiklos patirtis (metais), be kurios

negali būti suteikta kvalifikacija (praktika pagal profesinio mokymo ar studijų programas į šį

laikotarpį neįskaičiuojama) arba papildomi pažymėjimai ar sertifikatai, reikalingi profesinei veiklai

vykdyti (jei reikalinga).

Rekomenduojama mokymo trukmė kvalifikacijai įgyti.

Priklausomai nuo kvalifikacijos įgijimo būdų, nurodoma rekomenduojama mokymo ar mokymosi

trukmė.

Kvalifikacijos vertinimo kriterijai ir metodai.

Aprašant kvalifikacijos vertinimo kriterijus ir metodus, pateikiami bendrieji reikalavimai, kurie

turėtų būti taikomi kvalifikacijos vertinimui organizuoti. Siekiant įgyti atitinkamą kvalifikaciją yra

organizuojamas kvalifikacijai įgyti reikalingų kompetencijų vertinimas. Kompetencijos yra

vertinamos vadovaujantis profesiniuose standartuose pateikta informacija – kompetencijų

formuluotėmis ir kompetencijų ribų aprašais. Profesiniame standarte pateikti kompetencijų ir jų

ribų aprašai išreiškia slenkstinį (minimalų) kompetencijos įgijimo lygį. Kompetencijų vertinimo

metodus apibrėžia veiklos turinys ir jam keliami reikalavimai.

Kvalifikacijos atitikimas Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams.

Kvalifikacijos atitiktis tarptautiniams standartams reiškia, kad konkreti kvalifikacija savo turiniu ir

keliamais reikalavimais veiklos atlikimui atitinka įvairių tarptautinių organizacijų (ES struktūrų,

tarptautinių sektorinių ar profesinių organizacijų) reglamentuojamus standartus arba direktyvas,

75

kurios apibrėžia kvalifikacijų turinį bei reikalavimus jų pripažinimui bei taikymui. Tai nėra

kvalifikacijos atitiktis atskirose užsienio valstybėse teikiamoms kvalifikacijoms ar taikomiems

nacionaliniams tų šalių standartams. Kvalifikacijos turinio atitikties tarptautiniams standartams

analizė yra atliekama vykdant profesinės veiklos analizę ir sudarant kvalifikacijas. Kvalifikacijas

atitinkantys tarptautiniai standartai paprastai yra identifikuojami ir informacija apie juos

surenkama vykdant ūkio sektoriaus analizę, kuomet yra vertinamas ūkio sektoriaus ir jam būdingų

profesinių veiklų tarptautiškumas. Vertinant kvalifikacijos atitiktį tarptautiniams standartams,

rekomenduotina nurodyti jos atitiktį Europos įgūdžių (gebėjimų), kvalifikacijų ir profesijų

klasifikatoriui ESCO. ESCO klasifikaciją sudaro trys tarpusavyje susiję ramsčiai, apimantys i)

profesijas; ii) įgūdžius (gebėjimus); ir iii) kvalifikacijas. Ši klasifikacija yra daugiakalbė ir susijusi su

atitinkamomis tarptautinėmis klasifikacijomis ir sistemomis, pvz., NACE, ISCO ir EKS. Ja per ESCO

portalą (jis šiuo metu rengiamas) nemokamai galės naudotis visi suinteresuotieji

subjektai.Informaciją apie ESCO ir informacijos paiešką šiame klasifikatoriuje galima rasti šiame

tinklapyje: https://ec.europa.eu/esco/portal/escopedia.

ESCO klasifikatoriuje bus galima rasti šiuos duomenis apie kvalifikaciją:

1) Ūkio sektorius ir posektorius, kuriam priskiriama kvalifikacija.

2) Kvalifikacijos pavadinimas.

3) Trumpas kvalifikacijos turinio apibūdinimas.

4) Kvalifikaciją atitinkančios profesinės veiklos.

5) Reikalavimai kvalifikacijai įgyti – išsilavinimas, profesinės patirties reikalavimai.

6) Kvalifikaciją teikiančios institucijos pavadinimas.

Kitos informacijos pateikimas.

Kiekviename kvalifikacijos apraše būtina nurodyti ekspertų, rengusių kvalifikacijos aprašą, vardus ir

pavardes. Ši informacija nėra vieša ir patvirtintame profesiniame standarte nėra skelbiama.

https://ec.europa.eu/esco/portal/escopedia

Documents

PROFESINIO STANDARTO RENGIMAS - kpmpc.lt · 5 SANTRUMPOS LTKS Lietuvos kvalifikacijų sandara EKS Europos kvalifikacijų sandara mokymuisi visą gyvenimą ŠMM Lietuvos Respublikos