1

Eduardas Monkeviius

EMS TEISS PASKAITOS

Eduardo Monkeviiaus tinklaratis - 2013

2

T U R I N Y S

PRATARM........................................................................................................................4

1 tema. EMS TEISS ESM, ALTINIAI IR YPATUMAI.......................................5

1.ems teiss esm ir apibrimas........................................................................5

2.ems teiss altiniai...........................................................................................6

3.ems teisiniai santykiai.....................................................................................8

4.ems teiss ypatumai........................................................................................10

2 tema. EMS NUOSAVYBS TEIS...........................................................................12

1.ems nuosavybs teiss samprata....................................................................12

2.ems nuosavybs teiss objektas ir subjektai..................................................13

3.ems nuosavybs teiss gijimo pagrindai.......................................................14

4.ems sklypo savininko teisi ir pareig turinys..............................................14

5.ems nuosavybs teiss pasibaigimas...............................................................16

6.ems nuosavybs teiss gynimas.......................................................................17

3 tema. EMS NUOSAVYBS TEISS RYS............................................................20

1.Privaios ems nuosavybs teis........................................................................20

1.1.Teisiniai gijimo pagrindai.............................................................................20

1.2.gyjamoji senatis.............................................................................................21

1.3.Nuosavybs teisi em atkrimas...............................................................23

1.4.Valstybins ems suteikimas nuosavybn.................................................... 25

2.Valstybins ems nuosavybs teis....................................................................26

3.Bendrosios ems nuosavybs teis......................................................................27

4. Savivaldybi ems nuosavybs teis.................................................................31

4 tema. EMS NAUDOJIMO TEIS................................................................................33

1.ems naudojimo teiss samprata ir gijimas ......................................................33

2.ems naudotoj teiss ir pareigos........................................................................34

3.ems naudojimo reglamentavimas teritorij planuose.......................................35

4.ems naudojimo paskirties nustatymas ir keitimas.............................................38

5.Bendrieji aplinkosaugos reikalavimai naudojant em.........................................39

6.Specialiosios ems naudojimo slygos..................................................................40

5 tema. EMS SERVITUTAI...............................................................................................43

1.ems servitut samprata ir reglamentavimas.......................................................43

2.ems servitut rys...............................................................................................45

3.ems servitut nustatymo tvarka..........................................................................46

4.ems servituto turinys ir ribojimai........................................................................48

5.ems servituto pasibaigimas...................................................................................48

3

6.Nuostoli nustaius servitut atlyginimas........................................................... 49

6 tema. EMS PAMIMAS VISUOMENS POREIKIAMS...........................................50

1.Teisiniai ems pamimo visuomens poreikiams pagrindai.............................. 50

2.Praym paimti em pateikimas.........................................................................50

3.Projekto paimti em rengimas............................................................................51

4.Sprendimo paimti em primimas......................................................................52

5.Nuostoli pamus em atlyginimas....................................................................53

6.ems pamimas ypatingos valstybins svarbos poreikiams..............................54

7 tema. EMS SANDORIAI..............................................................................................55

1.ems sandori samprata ir klasifikavimas.......................................................55

2.ems sandori objektas, alys ir forma.............................................................56

3.ems sandori slygos (turinys).........................................................................58

4.ems sklyp formavimo sutartys.......................................................................60

8 tema. EMS FONDO ADMINISTRAVIMAS IR KONTROL..................................61

1.ems administravimo samprata, subjektai ir metodai..................................... 61

2.Vyriausybs ir galiot institucij funkcijos......................................................63

3.Nacionalins ems tarnybos funkcijos.............................................................. 64

4.Kit valstybini institucij kompetencija...........................................................65

5.Savivaldybi kompetencija.................................................................................67

6. Valstybin ems fondo kontrol........................................................................67

9 tema. EMS TEISS PAEIDIMAI IR ATSAKOMYB............................................69

1.ems teiss paeidim samprata ir prieastys .............................. ...................69

2.ems teiss paeidim prevencija.......................................................................70

3.Teisins atsakomybs samprata ir skiriamieji bruoai........................................71

4.Teisins atsakomybs rys ir socialin paskirtis.................................................71

5.Teisins atsakomybs taikymo slygos................................................................73

6.Teisins atsakomybs u al emei ypatumai.....................................................73

4

PRATARM

ems teiss kaip savarankikos teiss dalyko paskait kursas sudaro galimyb bsimiems

profesionaliems teisininkams ir kit specialybi asmenims gyti gilesni teorini ir praktini ini

apie ems teiss samprat ir socialin reikm visuomenje, jos altinius ir pagrindinius teisinius

institutus bei administracin ir teismin j taikymo praktik .Paskait kurse nuosekliai atskleidiami

ir aikinami ios teiss akos funkciniai ryiai su konstitucine, administracine, civiline teise,

Lietuvos ir ES aplinkos teise bei kitais universitete dstomais dalykais, jos krybiniu taikymu

sprendiant ems santyki teisinio reguliavimo ir administravimo, vieojo ir privataus interes derinimo

problemas globalizacijos slygomis. Pateikiama ems nuosavybs ir naudojimo paeidim

prevencijos, teisins atsakomybs taikymo ir gin sprendimo administracins bei teismins

praktikos apvalga.

Paskait kurso sistem sudaro bendroji ir specialioji dalys .Bendrojoje dalyje aikinamos

pagrindins ems teiss svokos ir kategorijos, ios teiss akos santykis su kitomis teiss akomis

ir altiniai. Specialioje dalyje aikinamos teiss normos ir institutai, reguliuojantieji ems

nuosavybs, naudojimo, valstybinio administravimo, ems servitut, sandori, pamimo

visuomens poreikiams taip pat paeidim prevencijos ir teisins atsakomybs taikymo, alos

atlyginimo, bei ems gin sprendimo santykius. Atskir teiss norm ir institut aikinimas yra

siejamas su administracine ir teismin j taikymo praktika.

Studijuojantieji atskiras temas turt papildomai studijuoti ir rekomenduojamus teiss altinius

bei literatr, kurie nurodyti atskirame tinklaraio puslapyje. Paskaitose aikinami statymai ir

teiss aktai, galioj iki 2013 m. b irelio 1 d., todl reikia atsivelgti vlesnius j pakeitimus bei

papildymus.

5

1 tema.

EMS TEISS ESM, ALTINIAI IR YPATUMAI.

1.ems teiss esm ir apibrimas.

Kiekvienos teiss akos esm ir viet nacionalinje teiss sistemoje apibdina tam tikr

poymi visuma ,kuri iskiria t teiss ak i kit teiss ak ir atskleidia jos ypatumus. ems

teiss esm nusako tokios pagrindins svokos ir kategorijos : teisinio reguliavimo dalykas,

metodas, principai ir kiti altiniai. ems teiss esm atskleidia ir ems teisini santyki

kategorija, nes tik per juos ems teis realiai egzistuoja ir gyvendinama.

ems teiss reguliavimo dalykas. Teisinio reguliavimo dalykas-atsako klausim ,kuriuos

visuomeninius santykius reguliuoja ta ar kita teiss aka. ems visuomeniniai santykiai yra labai

vairs, nes daugiareikm yra ir pati ems samprata. em gali bti suprantama kaip tam tikros

valstybs teritorija, kaip gamtins aplinkos dalis, kuri glaudiai susijusi su vandens telkiniais,

mikais ,augalija, gyvnija ir kitais gamtos objektais. mogaus (antropogenins) veiklos poiriu

em yra svarbiausias nekilnojamasis turtas, pagrindin gamybos priemon ems ir mik kyje,

teritorija kitoms kio akoms pltoti, gyvenamj vietovi, urbanistikos, infrastruktros, rekreacijos

ir sveikatos prieiros objektams idstyti.

Pagal kontinentins Europos ir anglosaks teis em yra nekilnojamasis turtas, kuris susideda

ne tik i ems paviriaus, bet ir i ems gelmi, oro vir ems, taip pat su eme neatskiriamai

susijusi pastat, mik ir augalijos. Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (toliau-CK) em

taip pat laikoma nekilnojamuoju turtu ,jai priskiriami ir daiktai, kurie susij su eme ir negali bti

perkeliami i vienos vietos kit nepakeitus j paskirties bei esms ir nesumainus verts.

Taiau em yra ypatingas nekilnojamasis turtas, kurio negalima sutapatinti su kitais daiktais ir

turtu, nes em i esms yra nesunaikinama, turi savyb atsinaujinti, duoti derli, yra pagrindas

visuomenei, vandens telkiniams, mikams, augalijai ir gyvnijai egzistuoti bei vystytis. Todl

ems savininkas, naudotojas ar valdytojas negali elgtis su eme kaip nori, jis privalo vykdyti jos

tinkamo naudojimo ir apsaugos reikalavimus, visuomens interesais laikytis tam tikr ribojim ir

draudim.

Tokiu bdu gyvenime realiai susiklosto sudtingi ir specifiniai ems nuosavybs, naudojimo,

valdymo ir apsaugos santykiai, kurie reikalauja ir adekvataus teisinio reguliavimo. Tokie

visuomeniniai santykiai ir yra specializuotos teiss akos-ems teiss reguliavimo dalykas arba

objektas. ems visuomenini santyki socialin paskirtis-pasiekti konkret ekonomin ar socialin

rezultat naudojant, valdant em ir ja disponuojant, o turinys-i santyki dalyvi (subjekt)

elgesys ir veikla siekiant io rezultato.

ems teiss reguliavimo metodas. Teisinio reguliavimo metodas-atsako klausim, kaip,

kokiu bdu reguliuojami atatinkami visuomeniniai santykiai. ems teiss reguliavimo metodas yra

dualistinis, t.y. privatins ir vieosios teiss metod santykis. Privatins teiss (dispoziciniu) metodu

daniausiai reguliuojami privaios ems naudojimo valdymo ir disponavimo, ems sandori

sudarymo bei vykdymo, subjektini teisi gynimo teisme ir kt. santykiai. Vieosios teiss

(galinimo, imperatyviniu) metodu reguliuojami valstybins ems naudojimo, valdymo ir

disponavimo bei apsaugos, vieojo ems administravimo, teisins atsakomybs taikymo santykiai.

Taiau rykios takoskyros tarp i metod nra. Reguliuojant visuomeninius ems santykius ie

metodai danai persipina, vienas kit papildo. Pavyzdiui, perkant valstybin em pirmiausia turi

bti priimtas atatinkamos valstybs institucijos sprendimas ir tokie vieojo administravimo

santykiai reguliuojami vieosios teiss metodu. Kai sudaroma ios ems pirkimo pardavimo

sutartis, sutarties ali tarpusavio santykiai reguliuojami jau privatins teiss (dispoziciniu) metodu,

6

nes sutarties ali (neirint tai, kad viena alis yra valstybs institucija) teiss iuo atveju yra

lygios.

Pagal teisinio reguliavimo dalyk ir metod galima suformuluoti ir ems teiss apibrim.

ems teis-tai savarankika nacionalins teiss aka, kuri reguliuoja ems nuosavybs,

naudojimo, disponavimo, valstybinio administravimo ir apsaugos santykius, nustato i santyki

subjekt teises, pareigas, atsakomyb ir ems gin sprendimo tvark.

2. ems teiss altiniai.

Lietuvos teisinje literatroje iki nepriklausomybs atkrimo, kaip ir visoje buvusioje Taryb

Sjungoje teiss altiniai buvo apibdinami labai siaurai, tik kaip iuolaikins galiojanios teiss

norm iorin iraika (forma), t.y. statymai, postatyminiai aktai ir su iimtimis dar tarptautins

sutartys. iuolaikinse Vakar valstybse teiss altiniais pripastami ne tik konkreios valstybs

Konstitucija, statymai ir postatyminiai aktai, tarptautins sutartys, bet ir visa tai, kas sukuria pai

teis: prigimtins mogaus teiss, teisiniai paproiai, teisminiai precedentai ir net teiss mokslas

(doktrina).

Pavyzdiui, Didiojoje Britanijoje ir JAV yra plaiai ipltota precedentin (teism sukurta)

teis, teiss altiniais ten yra laikomi ir prekybos paproiai. Pranczijoje teism praktikos

iaikinimais yra upildomos statym spragos, ir net keiiami statym prasm bei turinys ,t.y. i

esms kuriama nauja teis. veicarijos Civiliniame kodekse tiesiogiai nurodyta, kad esant statymo

neaikumui ar spragai, teisjui suteikiama teis j upildyti vadovaujantis teiss doktrinoje

idstytomis ir teism praktikos patikrintomis idjomis. Vokietijos Konstitucinis teismas yra

iaikins, kad teis turi bti suprantama ne tik kaip paprasta raytini taisykli visuma ,teiss

svoka apima ir teisines idjas bei teiss principus ,kurios sukuria teiss doktrina.

Lietuvai tapus Europos Sjungos nare pas mus taip palaipsniui isivaduojama i iki iol

buvusio stereotipinio teiss altini apibdinimo, kai teiss altiniais buvo pripastami tik

valstybs ileisti statymai ir postatyminiai aktai visikai ignoruojant prigimtines mogaus teises

bei kitas teiss krimo itakas.

Taiau, kaip matome, pats terminas teiss altinis yra gana abstraktus, kuris apima ne tik

galiojanios objektyviosios teiss normas, bet ir visas teiss itakas, t.y. visa tai, kas duoda pradi

teisei ir i kur atsiranda teis. Atsivelgiant tai iuolaikins Aplinkosaugos teiss altiniais

paintine ir praktine prasme turt bti pripastama apart galiojani teiss norm ne apskritai visa

tai, i kur atsiranda teis, bet pirmiausia istoriniai jos painimo altiniai, taip pat ir prigimtins

mogaus teiss, teiss principai, teisminiai precedentai ir kt., kuriais turi vadovautis statym

leidjas teiskros procese taip pat teismai, upildydami teiss norm spragas ir trkumus

konkreiose bylose. Atsivelgiant tuos kriterijus, galima pateikti toki ems teiss altini

klasifikacij:

1) istoriniai teiss painimo altiniai, 2) prigimtins mogaus teiss, 3) teiss principai, 4) nacionalini teiss norm altiniai, 5) tarptautins sutartys ir ES teiss aktai, 6) Europos ir Lietuvos teism precedentai.

Istoriniai teiss painimo altiniai, vadinami dar teisins minties altiniais, yra paproi,

teism sprendim uraymai, metraiai ir kiti raytiniai istoriniai-archyviniai dokumentai, kuriuose

urayti statym tekstai, prigimtins teiss, teisins idjos ir t.t.

Senovs Lietuvoje iki krikionybs vedimo buvo daug paprotins teiss element,

susijusi su gamtos kultu, tam tikr augal ir gyvn (uol, ali ir kt.) garbinimu bei

sudvasinimu. Daug paprotins teiss norm atsispindjo visuose trijuose 1529 m.,1566 m., ir 1588

m. Lietuvos Statutuose. ems servitutai reik ems savininko teisi ribojimus ir jo prievoles kit

asmen naudai. Treijame Lietuvos Statute nustatyta, kad svetimame mike galima prisikirsti

7

malk piriai, nusipjauti med valiai ,prisipjauti mediagos pastogei ir aptvarui rengti. Bartininkai

(bitininkai) svetimame mike galjo isikirsti ir pasidaryti tai ,ko reikjo norint bitininkauti .Miko

savininkas neturjo teisi bartininkui priklausant med, jeigu jame buvo bits. Nebuvo galima prie

toki medi dirbti em, aloti medi aknis ,reikjo juos saugoti nuo nudivimo. Bitininkyst

Lietuvoje turjo senas tradicijas, galiojo daug senj teisi ir paproi, kai kurios iliko ir iki ms

dien .Statutai draud savininkams piktnaudiauti savo teismis, paeisti kit asmen teises ir

interesus. Buvo draudiama daryti brast nuo vieno ups kranto iki kito kranto be prieingo ups

kranto savininko sutikimo. Maln, popieriaus dirbtuvi savininkai utvankas galjo statyti tik

tokiose vietose, kur pakeltas gruntinio vandens lygis netrukdyt naudotis ems sklypu, neapsemt

paupyje esani piev. U vejojim svetimuose vandenyse, ienavim svetimose pievose, taip pat

u mediojim svetimuose mikuose be savininko sutikimo buvo nustatytos didels pinigins

baudos ir net kalinimas. U laukinio vries nuudym svetimame mike, drevini medi

naikinim ir bii avili vagyst buvo nustatyta net mirties bausm.

Lietuvos Statutai turjo gilias ir turiningas nacionalins teiss tradicijas, savo formos ir

turinio unikalumu neturjo sau lygi to meto valstybi teiss sistemose, prieingai, jais remiantis

buvo kuriamos kit valstybi teiss sistemos. Todl ir dabartiniai statym leidjai kurdami ir

tobulindami ems ir aplinkosaugos teiss normas, turt atsivelgti ir istorikai susiklosiusias

nacionalins teiss krimo idjas ir tradicijas.

Prigimtins mogaus teiss .Konstitucijos 18 straipsnyje (toliau-Konstitucija) yra

parayta, kad mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins. Kita svarbi Konstitucijos nuostata 12

straipsnio nuostata skelbia, kad Lietuvos Respublikos pilietyb gyjama gimstant ir kitais statymo

nustatytais pagrindais. Sistemikai aikinantis kitas mogui gimtas teises-teis gyvyb ,teis

asmens laisv ir nelieiamum, teis nuosavyb, teis sveikatos apsaug ir kt.,galima daryti

ivad, kad ir tos mogaus teiss atsiranda jam gimus. Tai reikia, kad kiekvienas mogus gimsta

laisvas, ir jau nuo gimimo gyja tam tikras teises, kurias suteikia ne valstyb ar visuomen, ir ne

statymas, bet kurios slypi paioje mogaus prigimtyje-gyvybje, sveikatoje, orume, galimybje

gyventi normaliose slygose, be kuri visuomen ir mogus negalt egzistuoti. Valstyb privalo

garantuoti kiekvienam mogui vis prigimtini teisi gyvendinim. Taigi, prigimtini mogaus

teisi suvokimas ir teorinis pagrindimas yra vienas i esmini teiskros pagrind ir ems teiss

altini.

ems teiss principai. Teisinio reguliavimo principai (lot.principum-pradmenys,

pagrindai) reikia pradin, pagrindin teiss mokslo (doktrinos) idj. Kiekvienos teiss akos esm

atskleidia jos principai, t.y. jos pradmenys, tipikiausi praktiniai bruoai. Teiss principai skirstomi

bendruosius, kurie tvirtinti vairi teiss ak normose (teisingumo ,demokratijos, viej ir

privai interes derinimo ir kt.) ir atskir teiss ak principus. Bendruosius teiss principus

sukuria ir aikina teiss mokslas (doktrina). Konkreios teiss akos principai tvirtinti jos teiss

normose, juos taip pat sukuria ir aikina tos teiss akos mokslas.

Pagrindiniai ems teiss principai yra tokie:

1) vieojo ir privataus interes derinimas ems santykiuose, 2) ems santyki dalyvi subjektini teisi, kurios atitinka teisingumo ir siningumo

kriterijus, valstybinis pripainimas ir gynimas,

3) ems sandori subjekt lygiateisikumas ir savarankikumas, 4) ems apsauga ir naudingj savybi atkrimas, 5) ems valstybinio administravimo veiksmingumas ir teistumas, 6) tarptautini susitarim ir Europos Sjungos teiss akt bei Europos teism precedent

prioritetas reguliuojant ems santykius.

ems teiss princip paskirtis-vertinti reguliuojam santyki subjekt elgesio, veiksm ir

sprendim atitikim iems principams, taip pat upildyti teiss norm spragas ir trkumus

.Lietuvos Civilinio proceso kodekse (toliau-CPK) nustatyta, kad tais atvejais, kai nra statymo,

8

reguliuojanio gin, ir statymo, reguliuojanio panaius ginus, teismas vadovaujasi

bendraisiais statymo pradmenimis, t.y. teiss principais. veicarijoje statymo trkumus

(spragas) teisjas turi teis upildyti vadovaudamasis teiss doktrinos ir teism praktikos

suformuluotais teiss principais. Vokietijoje teis suprantama ne tik kaip paprasta raytini

taisykli visuma, bet ir kaip teiss doktrinos sukurtos teisins idjos ir teisiniai principai, kurie

gali bti taikomi praktikoje.

Nacionalini teiss norm altiniai

Lietuvos Respublikos Konstitucija ir j papildantieji Konstituciniai statymai.

(18 str.,-mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins, 19 str.,-mogaus teis gyvyb saugo statymas,

32 str.,-Nuosavybs nelieiamumo principas, 46 str.,-Lietuvos kis grindiamas privaios

nuosavybs teise, 47 str.,-ems vidaus vanden, mik, park bei istorijos-kultros paveldo

nuosavybs teis., 53 str.,-Valstybs ir kiekvieno asmens pareiga saugoti aplink nuo kenksming

poveiki, 54 str.,-Draudimas niokoti em, jos gelmes, vandenis, terti vandenis ir or, daryti

radiacin poveik aplinkai bei skurdinti augalij ir gyvunij). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47

straipsnio pakeitimo konstitucinis statymas ir kt.

Bendrieji statymai.

Lietuvos Respublikos Administracini teiss paeidim kodeksas (ATPK), Administracins

teisenos statymas, Civilinis kodeksas (CK), Civilinio proceso kodeksas (CPK) ir kt.

Specialieji aplinkosaugos statymai.

Aplinkos apsaugos statymas ir j papildantieji statymai (Aplinkos monitoringo statymas,

Planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai vertinimo statymas, Teritorij planavimo statymas,

Atliek tvarkymo statymas, Saugom teritorij statymas. Mokesi u aplinkos terim statymas

Mokesi u valstybinius gamtos Iteklius statymas ir kt., taip pat atskir gamtos itekli

naudojim ir apsaug reguliuojantieji statymai (Vandens statymas. Mik statymas , Aplinkos oro

apsaugos statymas, Saugom teritorij statymas, Biologins vairovs apsaugos statymai, ems

gelmi statymas ir kt.)

Specialieji ems statymai.

ems statym sistem sudaro : ems statymas, ems reformos statymas, Piliei

nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo statymas , kininko kio statymas,

Kaimo pltros statymas , ir kt.

Tarptautiniai susitarimai ir ES teiss aktai.

Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotos tarptautins sutartys ir teiss normos, ES

norminiai teiss aktai ,reguliuojantieji aplinkosaugos ir ems santykius.

Europos ir Lietuvos teism precedentai.

Europos mogaus teisi teismo, ES teisingumo teismo sprendimai ir iaikinimai (teism

precedentai), taip pat Lietuvos Aukiausiojo teismo ir Vyriausiojo Administracinio teismo

aprobuotos ir paskelbtos nutartys bei iaikinimai taip pat yra ir ems teiss altiniai.

3. ems teisiniai santykiai.

iuolaikinse civilizuotose valstybse beveik visi ems visuomeniniai santykiai patenka

teisinio reguliavimo srit, juos vienaip ar kitaip reguliuoja valstybs ileistos teiss normos. Taiau

klaidinga bt teigti, kad visi be iimties ems teisiniai santykiai atsiranda tik i teiss norm.

Tokia paira vyravo tarybinio laikotarpio teisinje literatroje. Tuo metu klasikiniu buvo taps

teiginys, kad teisiniai santykiai-tai teiss norm sureguliuoti visuomeniniai santykiai, kuri dalyviai

turi valstybs garantuotas subjektines teises ir teisines pareigas. Tokiu bdu teisiniai santykiai

dirbtinai atskiriami nuo realaus j turinio-visuomenini socialini-ekonomini santyki. Susidaro

iliuzija, kad gyvenime teisiniai santykiai egzistuoja tik kaip teisin abstrakcija, atskirai nuo

visuomenje egzistuojani socialini-ekonomini santyki. ems teisiniams santykiams

apibdinti tokia j samprata netinka ,nes neatskleidia j esms ir socialins paskirties. ems

9

teisini santyki esmei atskleisti btina isiaikinti 1) iuolaikinius ems teisini santyki

atsiradimo pagrindus, 2) ems teisini santyki turin ir 3) ems teisini santyki objekt.

ems teisini santyki atsiradimo pagrindai yra juridiniai ir faktiniai.

Juridiniai pagrindai yra valstybs ileistos teiss normos. Daugelio valstybi, ir Lietuvos

civiliniuose statymuose numatyta, juridiniai kad civilini teisi ir pareig atsiradimo pagrindai

(juridiniai faktai) yra statymai, juose numatyti sandoriai (sutartys), administraciniai aktai, teism

sprendimai.

Faktiniai pagrindai yra fizini ir juridini asmen veiksmai, kuriais sukuriamos

atatinkamos teiss ir pareigos (pvz., palikimo primimas, turto faktinis valdymas ir kt.) , vairs

statymuose nenumatyti, bet jiems neprietaraujantys sandoriai, kuriuose numatytos tam tikros

i sandori dalyvi teiss ir pareigos, taip pat vykiai ( gaivalins nelaims, gaisrai ir kt.) kurie

taip pat sukelia tam tikras teises ir pareigas. Lietuvos CK nurodyta, kad civilins teiss ir

pareigos atsiranda ne tiktai statym numatytais, bet ir kitais pagrindais. Tokius faktinius

pagrindus vadinti juridiniais faktais galima tiktai slygikai, nes jie tiesiogiai kyla ne i teiss

norm, bet ir i konkrei subjekt veiksm, sandori ar vyki.

ems teisini santyki turin sudaro konkrei subjekt teiss ir pareigos.

ems teisini santyki subjektai yra Lietuvos ir usienio valstybi (iskyrus statym

nustatytus ribojimus) fiziniai ir juridiniai asmenys, kio subjektai, valstybs institucijos,

savivaldybs ir j pareignai. Tam, kad fiziniai asmenys bt pripainti ems teisini

santyki subjektais, jie turi turti taip vadinam teisnum ir veiksnum. Teisnumas-tai teis

gyti ir turti statymuose numatytas teises ir pareigas. Fizini asmen teisnumas atsiranda

jiems gimus ir baigiasi j mirtimi, iskyrus statym numatytus atvejus, kada teisnumas gali bti

apribotas. Veiksnumas-tai teis savo veiksmais gyti tam tikras teises ir pareigas. Jis priklauso

nuo mogaus amiaus (pilnametysts) , fizini bei psichini savybi ir kt. Juridini asmen,

kio subjekt, valstybs bei savivaldybi institucij ir pareign teisin padt ems

santykiuose apibdina statymuose,, j statuose, nuostatuose tvirtinti galinimai (

kompetencija), teiss ir pareigos.

ems teisini santyki subjekt teiss ir pareigos susideda i trij teisini gali: 1) teis

pasirinkti elgesio variant konkreioje gyvenimo situacijoje, pavyzdiui disponuoti em sklypu

savo nuoira. i teis sukuria kit asmen pareig netrukdyti savininkui disponuoti savo eme.

2) teis reikalauti i kito asmens ar j grups tam tikr veiksm (neveikimo), pavyzdiui ems

nuomotojo teis reikalauti nuomos mokesio , o nuomininko pareiga j sumokti. 3) teis

saugoti ir ginti savo teises ir teistus interesus. i teis sukuria kit asmen, valstybs ir

savivaldos institucij, j pareign ir teism pareig nepaeisti ir apginti paeist teis bei

teist interes.

ems teisini santyki subjekt teiss ir pareigos vadinamos subjektinmis, nes priklauso

konkretiems subjektams. Todl negalima j sutapatinti su teiss normose nustatytomis

abstrakiomis teismis ir pareigomis, kurios taikomos neapibrtam subjekt ratui. Pavyzdiui,

ems statyme nustatyta abstrakti kiekvieno ems savininko teis statymo nustatyta tvarka

parduoti savo em kitam asmeniui. Taiau kai konkretus asmuo (pardavjas Petraitis) sudaro

ems pirkimo pardavimo sutart su kitu asmeniu ( pirkju Jonaiiu), sutartimi forminamas

konkretus ems pirkimo- pardavimo teisinis santykis, kuriame atsiranda ir gyvendinama

pardavjo teis parduoti savo em, o pirkjo pareiga j nupirkti ir u j sumokti.

ems teisini santyki objektas yra identifikuotas ir statym nustatyta tvarka

registruotas ems sklypas, taip pat apibrti ems gelmi, vandens, miko plotai, augmenijos

ir gyvnijos objektai. (CK 1.109 str.). Tai konkreiais riboenkliais paymtas ir teritorij

planavimo dokumente grafikai pavaizduotas atatinkamo dydio ems sklypas ir kitas su juo

neatskiriamai susijs turtas (statiniai, ems gelms, vandens ir miko plotas, augalija ir kt.).

10

ems teisini santyki objektas yra ir konkrei subjekt interesai ir poreikiai, kuriems

patenkinti atsiranda, pasikeiia arba pasibaiga subjektins teiss ir pareigos. Tai socialiai

slygoti gyvenimo interesai ir poreikiai, , kurie gali bti materials ( pvz., parduoti ar

inuomuoti em) ir procesiniai (pvz., apginti paeist subjektin teis).

ems teisini santyki socialin paskirtis yra ta, kad jie ne tik teisin abstrakcija, bet ir

neatskiriamai susij su atatinkamais visuomeniniais santykiais ir turi konkret material arba

procesin turin. Teisjai, valstybs ar savivaldybi pareignai, kurie taikant statym susiduria

su teiss norm kolizija, dviprasmikumu, kitokiu trkumu, privalo modeliuoti ems teisin

santyk, t.y. nustatyti atatinkamus subjektus, subjektines teises ir pareigas, j atsiradimo

pagrindus ir objektus, ir tuo remiantis krybikai taikyti statymo nuostatas.

4. ems teiss ypatumai.

ems teiss ypatumus palyginus su kitomis nacionalins teiss akomis atskleidia jos

santykis su tomis teiss akomis ir skirtumas nuo j.

Konstitucin teis su ems teise sieja tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija yra

pagrindinis visos nacionalins teiss sistemos, vis teiss ak, tame tarpe ir ems teiss krimo ir

raidos altinis. ems santykius reguliuojani statym leidyboje labai svarbu, kad jie ne tik

neprietaraut konstitucinms nuostatoms, bet ir garantuot statym prioritet prie visas kitas

teisinio reguliavimo formas. Konstitucins nuostatos ir Lietuvos Konstitucinio teismo iaikinimai

taip pat yra labai svarbs teisiniai kriterijai sistematizuojant ir kodifikuojant ems santykius

reguliuojanius statymus ir postatyminius aktus, sprendiant teiss norm kolizijos, sprag ir kit

trkum problemas. Pagaliau, atkreiptinas dmesys tai ,kad Konstitucijos 6 straipsnyje tvirtinta

nuostata Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Tai reikia, kad konstitucins

nuostatos apie mogaus prigimtines teises ir laisves (18 str.) ,apie nuosavyb (47 str.), apie

valstybs ir kiekvieno asmens pareig saugoti aplink nuo kenksming poveiki(53 str.), apie

draudim niokoti em ir kitus gamtos iteklius (54 str.) yra privalomos tiek teiskros procese,

leidiant ir tobulinant ems santykius reguliuojanius statymus, tiek ir visiems i santyki

dalyviams. ios konstitucins nuostatos yra ir tolimesns ems teiss raidos pagrindinis kriterijus.

Kartu tenka paymti, kad konstitucin teis neapima ir nereguliuoja viso sudtingo ems

santyki spektro. Konstitucijos 54 straipsnio 2 dalyje tvirtinta nuostata, kad statymu draudiama

niokoti em, jos gelmes, vandenis ,terti vandenis ir or,... reikia, kad ems ir jos itekli

nuosavybs, naudojimo, valdymo ir apsaugos santykius reguliuoja atskiri statymai, kurie yra

savarankikos teiss akos-ems teiss altinis ir pagrindas.

Administracin teis su ems teise sieja tai, kad Administracin teis ,reguliuodama

visuomeninius santykius vieojo administravimo srityje, t.y.valstybs, savivaldybi institucijoms ir

kitiems statym galiotiems vieojo administravimo subjektams gyvendinant valstybs

vykdomosios valdios udavinius ir funkcijas, kartu reguliuoja ir valstybinio ems valdymo ir

administravimo santykius. Valstybinio bendrosios kompetencijos ems valdymo institucij

formavimas ir funkcijos nustatomi vadovaujantis Administracins teiss principais, normomis ir

metodais. Pagal teisinio reguliavimo metod tokie ems santykiai reguliuojami vieosios teiss

metodu. ems vieojo administravimo santykius reguliuoja kompleksinis teiss institutas, kuris

susideda i konstitucins, administracins, aplinkosaugos ir ems teiss norm, nustatani

valstybs ir savivaldybi institucij sistem, struktr ir kompetencij ems santyki reguliavimo

ir administravimo srityje, kad bt utikrinta Lietuvos teritorijoje esanios ems ir gamtins

aplinkos apsauga, taupus ir racionalus j naudojimas, tenkinami socialiniai visuomens poreikiai

bei gyvendinta visuomens teis gyventi saugioje aplinkoje. Pagaliau, administracin atsakomyb

u ems teiss paeidimus taikoma ir ginai administracine bei teismine tvarka sprendiami

vadovaujantis administracin proces reguliuojaniais statymais: Administraciniu teiss paeidim

kodeksu (ATPK) ir Administracini byl teisenos statymu.

11

Taiau iskyrus ems vieojo administravimo ir administracinio proceso santykius, kit

ems santyki Administracin teis nereguliuoja. Minta, kad ems nuosavybs, naudojimo ir

valdymo santykiai reguliuojami privatins teiss metodu. Be to, specializuot ems valstybinio

administravimo, tvarkymo ir kontrols institucij bei j pareign funkcijas, kompetencij ,teises ir

pareigas taip pat reguliuoja ne tik Administracins, bet ir ems teiss normos. Tai neleidia ems

teiss sutapatinti su Administracine teise arba j laikyti pastarosios dalimi.

Civilin teis ir Civilinio proceso teis su ems teise susijusios bendromis teiss normomis,

kurios reguliuoja nuosavybs, sutartinius, civilins turtins atsakomybs taikymo materialinius ir

procesinius ems gin sprendimo teismuose santykius. ems nuosavybs teis, jos naudojimo ir

disponavimo sandoriai, taip pat sutartins ir deliktins atsakomybs u al emei santykiai

reguliuojami tiek Civilins, tiek ir ems teiss normomis. ems ginai, kylantieji dl alos

padarymo, civilins-turtins atsakomybs taikymo ir subjektini teisi gynimo, sprendiami

Civilinio proceso kodekso (CPK) nustatyta tvarka.

Taiau ems teiss normos, atsivelgiant ems santyki specifik, kartu apibria ir

civilini-turtini santyki teisinio reguliavimo ypatumus. Minta, kad em, vandens telkiniai

,mikai, kitos ypa vertingos kratovaizdio vietovs, neirint nuosavybs formas, yra ypatingas

visuomenin reikm turintis nekilnojamasis turtas, kurio naudojimas ir apsauga reikalauja

adekvataus teisinio reguliavimo. Todl ems nuosavybs ir naudojimo santyki subjekt veikla

visuomens interesais yra labiau reglamentuota ir ribota palyginus su kitais civilini-turtini

santyki subjektais. ems teiss normos nustato specialisias ems naudojimo ir apsaugos

slygas, turtins atsakomybs u emei ir gamtai padaryt al ypatumus ,alos nustatymo ir

apskaiiavimo tvark ir kt. Tokie specifiniai ems turtiniai santykiai ir j reglamentavimas ieina

u Civilins teiss reguliavimo rib .

Aplinkosaugos teis yra labiausiai susijusi su ems teise. Abi ias teiss akas sieja bendras

teisins apsaugos objektas-ems pavirius kartu su kitais susijusiais su eme gamtos itekliais.

Savo laiku ems teis buvo Aplinkosaugos teiss (tuo metu Gamtos apsaugos teiss) sudtin dalis

ir tik neseniai isidiferencijavo savarankik teiss ak. ems teisini santyki subjektams yra

privalomos tiek bendros Aplinkos apsaugos statymo normos, tiek ir statym bei postatymini

akt, reguliuojani ems paviriaus ir gelmi, kit gamtos itekli naudojim, saugojim ir

atkrim, normos. Kitaip sakant ems paviriaus ir su juo susijusi kit gamtos itekli (mik,

vandens telkini, biologins vairovs) naudojimas ,apsauga ir atkrimas yra kompleksinio teisinio

instituto, kur sudaro abiej mint teiss ak normos, reguliavimo objektas. Aplinkosaugos teiss

altiniai daugeliu atvej yra ir ems teiss altiniai.

Taiau ems teis nra sudedamoji Aplinkosaugos teiss dalis. Pastaroji teiss aka

nereguliuoja ems nuosavybs, naudojimo, valdymo ir disponavimo santyki ,ems sandori

sudarymo ir vykdymo tvarkos, valstybinio ems administravimo, tvarkymo ir konsolidavimo

(emtvarkos) , apskaitos bei teisins registracijos proces. ie santykiai yra savarankikos teiss

akos-ems teiss reguliavimo objektas. Pagaliau skiriasi ir teisinio reguliavimo metodas. ems

santykiams daugiau bdingas dualistinis privai ir viej interes derinimo metodas, o

aplinkosaugos santykiams-vieojo intereso prioriteto metodas.

Europos Sjungos ir tarptautin aplinkos teis taip pat tiesiogiai susijusi su ems teise, nes

Lietuva pripasta j prioritet nacionalins teiss atvilgiu, jeigu kyla teiss norm kolizijos arba

trkum upildymo problema reguliuojant ems santykius.

Kontroliniai klausimai.

1.Kurie poymiai apibdina ems teis kaip savarankik teiss ak ir jos viet nacionalinje

teiss sistemoje?

2.Kokia yra ems teiss socialin paskirtis?

3.Kas yra iuolaikiniai ems teiss altiniai ir kaip jie klasifikuojami?

4.Ar teism precedentai gali bti ems teiss altiniai

5.Kokie yra ems teisini santyki atsiradimo pagrindai ir kas sudaro j turin?

12

6.Kuo subjektins teiss ir pareigos konkreiuose ems santykiuose skiriasi nuo statymuose

nustatyt teisi ir pareig?

7.Koks yra ems teiss ir kit teiss ak ryys ir skirtumas?

8.Koks yra ems teiss ir aplinkosaugos teiss ryys ir skirtumas?

2 tema.

EMS NUOSAVYBS TEIS

1.ems nuosavybs teiss samprata.

ems nuosavybs teis yra vis iuolaikini civilizuot valstybi pagrindinis privatins arba

civilins teiss institutas. Tai pagrindinis ir Lietuvos ems teiss institutas, kuri turi lemiam

reikm ir tak reguliuojant vis ems santyki sistem. Taiau ems nuosavybs teises, jos

gijimo ir pasibaigimo ypatumai nei teiss literatroje, nei statym leidyboje nra aikiai ir

isamiai apibdinti.

Teiss literatroje nuosavybs teiss klausimu pareikta vairi nuomoni. Apibendrintai

galima konstatuoti, kad nuosavyb suprantama kaip sistema teiss norm, reguliuojani turto

valdymo, naudojimo ir disponavimo santykius. Tokia nuosavybs svoka su kai kuriomis

interpretacijomis vyravo buvusi socialistini valstybi, ir Lietuvos, teiss literatroje ir statym

leidyboje. I tokios nuosavybs svokos iplaukia, kad mogui nuosavybs teis suteikia tiks

statymas ir jis turi virenyb, palyginti su mogaus teismis, kurios reguliuojamos statymo

leidjo nuoira. Tai socialistinei teisei bdingas poiris, kuris visikai netinka iuolaikinei

ems nuosavybs teisei apibdinti.

iuolaikin nuosavybs teises idja suformuluota ir ES valstybi civiliniuose statymuose.

Pavyzdiui, Pranczijos civilinio kodekso 544 straipsnyje suformuluotas toks nuosavybs teiss

apibrimas: Nuosavybs teis tai teis naudotis ir disponuoti daiktu absoliuiai ir gyvendinant

i teis nepaeisti statym arba taisykli nustatyt draudim. Vokietijos civilinio kodekso 903

straipsnyje parayta: Turto savininkas gali elgtis su savo daiktu kaip jis nori, neleisdamas niekam

jam sutrukdyti, kiek tai neprietarauja statymas ar treij asmen teismis. Lietuvos

Respublikos civiliniame kodekse suformuluota tokia nuosavybs teises svoka: Nuosavybs teis

tai teis savo nuoira, nepaeidiant statym ir kit asmen teisi ir interes, valdyti, naudoti

daikt bei juo disponuoti .

ems nuosavybs teiss samprata ir esm atskleidiama per svok valdymas,

naudojimas ir disponavimas turin.

Valdymo teis (lot. jus utendi) - tai galjimas turti em savo inioje ir daryti jai fizin bei

kin poveik (arti, sti, melioruoti ir pan.). ems turjimas savo inioje suprantamas ne tik fiziniu,

bet ir juridiniu poiriu. Pavyzdiui, jeigu em inuomota ir j naudoja kitas asmuo, ems nuo-

savybs teis ilieka ems savininkui;

Naudojimo teis (lot. jus fruendi) - tai galjimas gauti i ems naud, pritaikyti naudingsias

jos savybes naudotojo poreikiams tenkinti, taip pat gauti derli, vaisius ir ems duodamas pajamas;

Disponavimo teis (lot. jus abutendi) - savininko galjimas sudaryti emes pirkimo-

pardavimo, nuomos, dovanojimo, keitimo ir kitus sandorius, t. y. keisti ems savinink ir teisin

jo padt.

Taiau atkreiptinas dmesys, kad ems valdymo teis ir ems naudojimo teis yra ir

savarankikos teiss, kurios gali neeiti ems nuosavybs teiss turin.

Daugelio ES valstybi teiss literatroje nurodomas dvejopas valdymo teiss pobdis. Viena

vertus, preziumuojama, kad tas, kas valdo daikt, yra jo savininkas (Pranczijos Civilinio kodekso

2274 str., Vokietijos Civilinio kodekso 938 str.). Taiau, kita vertus, tai - asmens, kuris nra

savininkas, teis valdyti daikt, kur jis teistai turi.

ems valdymo teis, kaip savarankika teis, reikia, kad tam tikros valstybs institucijos

valdo valstybin em nebdamos ios ems savininks. Valstybins ems savinink yra Lietuvos

Respublikos valstyb, kuri suteikia valstybs ir savivaldos institucijoms valdyti valstybin em

13

patikjimo teise. Pavyzdiui, ems statyme nustatyta, kad valstybins ems valdymo teis yra

suteikiama valstybs institucijoms, savivaldybms, mik urdijoms, nacionalini park

administracijoms, kitoms valstybinms monms, staigoms ir organizacijoms. Valstybins ems

valdytojai, laikydamiesi ems statymo ir nevirydami suteikt galiojim, turi teis valdyti

suteikt valstybin em ir ja disponuoti (suteikti naudotis kitiems asmenims, inuomoti ir pan.).

Valstybins ems valdymo ir disponavimo teiss, palyginti su analogikomis privaios ems

savininko teismis, yra ribotos. Pavyzdiui, parduoti valstybin em privaion nuosavybn galima

tik statymo nustatyta tvarka ir slygomis. Kitaip disponuoti eme be valstybins ems savininko

sutikimo neleidiama.

ems naudojimo teis, kaip savarankika teis, reikia, kad privaios arba valstybins ems

naudotojas, kuriam suteikta teis naudotis eme, gali i em naudoti kinei ir kitokiai veiklai,

gauti i jos pajamas, taip pat disponuoti naudojamame ems sklype iauginta produkcija ir pajamo-

mis statyme ir nuomos sutartyje nustatytomis slygomis ir tvarka. Taiau kitaip nei ems

savininkas, ems naudotojas be savininko sutikimo neturi teiss sudaryti ems perleidimo

(pirkimo-pardavimo, subnuomos, main, keitimo ir kt.) sandori, t. y. keisti teisin ems padt.

ems naudojimo teiss objektas gali bti privati, valstybin ir savivaldybi em. Subjektai -

privaios, valstybins ir savivaldybi ems naudotojai - Lietuvos ir usienio valstybi fiziniai ir

juridiniai asmenys, valstybs ir savivaldybi institucijos. ems naudojimo teiss gijimo pagrindai

yra valstybins ems skyrimas, panauda bei nuoma ir privaios ems nuoma. Valstybin em

naudoti pagal statymo nustatyt kompetencij leidia ir sutartis sudaro galiota valstybs arba

savivaldos institucija, o privai em - ios ems savininkas. ems naudojimo teis pasibaigia

pamus em visuomens poreikiams, pasibaigus skyrimo panaudos ir nuomos terminui, nutraukus

sutart, taip pat pamus em laisvos valstybins ems fond ems statyme nustatytais atvejais

ir tvarka.

Vadinasi , ems nuosavybs teis turi bti suprantama kaip savininko teis valdyti, naudoti

jam priklausani em, ja disponuoti savo nuoira, o statymo paskirtis ginti i teis, taip pat

nustatyti ir reglamentuoti jos gyvendinimo slygas , tvark, ribojimus, kad nebt paeistos kit

asmen ir visuomens teiss bei interesai. Toks poiris ems nuosavyb leidia kritikai vertinti

valstybs institucij ir pareign veiksmus, kuriais siekiama savavalikai traktuoti statymus, riboti

arba paeisti ems savininko teises ir interesus.

2. ems nuosavybs teiss objektas ir subjektai.

ems nuosavybs teiss objektas yra identifikuotas ir statym nustatyta tvarka registruotas

ems sklypas ir kiti itekliai: apibrti ems gelmi, vandens, miko plotai, augmenijos ir

gyvnijos objektai. (CK 1.109 str.)., taip pat ems sklypo priklausiniai.

ems sklypas teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir registruota

Nekilnojamojo turto registre.

ems sklypo priklausini svok apibria Civilinio kodekso 4.19 str. 1 d. ir 4.40

straipsnis. Tai savarankiki pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo

savybes yra nuolat susij su pagrindiniu daiktu. Taigi ems priklausiniais laikytini: sodiniai,

derlius, statiniai ir kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu statyme ar sutartyje nenustatyta kitaip.

Teis gyti nuosavyb em Lietuvos Respublikoje turi statymo apibrti subjektai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje parayta, kad em, vidaus vandenys, mikai,

parkai nuosavybs teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos pilieiams ir valstybei. Taiau

Lietuvos Respublikos statymai nurodo ir kitus ems nuosavybs teiss subjektus. Civilinis

kodeksas (4.72 str.) pateikia bendrosios nuosavybs teiss samprat, kuri apibdinama kaip dviej

ar keli savinink teis valdyti, naudoti jiems priklausant nuosavybs teiss objekt ir juo

disponuoti. Bendrosios nuosavybs teiss subjektais gali bti valstyb, savivaldybs, taip pat kartu

su savivaldybmis ir vienas arba keli pilieiai, arba keli pilieiai. ems statyme ir Vietos

savivaldos statyme nustatyta, kad teis ems nuosavyb turi ir savivaldybs. Taigi, ems

nuosavybs teiss subjektai gali bti Lietuvos ir usienio valstybi fiziniai ir juridiniai asmenys

14

(iskyrus statymo nustatytas iimtis), valstyb, bendraturiai ir savivaldybs. Pagal ems

nuosavybs teiss subjektus visa Lietuvos Respublikos teritorijos ribose esanti em gali bti

skirstoma tokias nuosavybs ris: 1) privati ems nuosavyb, 2) valstybin ems nuosavyb, 3)

bendroji ems nuosavyb, 4) savivaldybi ems nuosavyb.

ems nuosavybs teiss rys pagal subjektus, savo turin, atsiradimo ir pasibaigimo

pagrindus nesutampa, pasiymi ypatumais, kurie aikinami emiau.

ems nuosavybs teis gyjama vadovaujantis bendraisiais Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje

nurodytais pagrindais, taip pat ems statyme ir kituose specialiuose statymuose nustatytais

pagrindais.

3.ems nuosavybs teiss gijimo pagrindai.

Bendrieji nuosavybs teiss gijimo pagrindai, kurie taikomi ir ems nuosavybei gyti, yra:

1) sandoriai . Kaip inia, sandoriai gali bti vienaaliai, pvz., testamentas, dovanojimas, ir

daugiaaliai, pvz., pirkimas pardavimas, mainai ir kt. ems sandoriams yra keliami specials

reikalavimai, numatyti ems statyme. Sandoriais em nuosavybs teise gali gyti fiziniai ir

juridiniai asmenys (iskyrus statymo nustatytus apribojimus), taip pat valstyb ir savivaldybs.

2) paveldjimas. Paveldjimu gali bti gyjama valstybin, savivaldybi ir privati ems

nuosavyb CK ir ems statymo nustatyta tvarka.

3) atlygintinas ems pamimas visuomens poreikiams. ( CK 4.47 str.9 p.), ems statymo 5

str. 1 d. 5 p.). iuo atveju em paimama vadovaujantis ems statymo nustatyta procedra.

4) ems konfiskavimas. ( CK 4,47 str. 10 p., ems statymo 5 str. 1 d. 7 p.). Numatyta, kad

valstybei paimti daikt i savininko visuomens poreikiams teisingai atlyginant, taip pat valstybei

neatlygintinai paimti daikt, kaip sankcij u teiss paeidim, leidiama tik statym numatytais

atvejais ir tik teismo sprendimu. Kaip matyti, is ir prie tai mintas ems nuosavybs gijimo

pagrindai yra ypatingi ir gali bti gyvendinti tik statym nustatyta tvarka. Mintu pagrindu ems

nuosavybs teis gyti gali tik valstyb.

5) em, kuri kaip beeimininkis turtas, teismo sprendimu perduota valstybs nuosavybn. (

CK 4.47 str. 5 p., ems statymo 5 str. 1 d. 6 p.).

Specials teisiniai ems nuosavybs gijimo pagrindai , kurie taikomi atsivelgiant ems

nuosavybs formas bei konkreius subjektus, yra: gyjamoji senatis (gyjama tik privati em),

nuosavybs teisi em atkrimas , valstybins ems suteikimas neatlygintinai (tik teis privai

nuosavyb), taip pat valstybin em perdavus neatlygintinai savivaldybms arba savivaldybi

em pamus visuomens poreikiams. Jie aikinami per konkreias ems nuosavybs ris.

ems nuosavybs teiss gijimo momentas yra jos registravimas Nekilnojamojo turto

registre. CK 4.27 straipsnio 2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo jo

registravimo vieame registre momento. ems statyme konkreiai nurodyta, kad visi ems

gijimo sandoriai nustatyta tvarka turi bti registruojami vieame registre, o pilieiai neregistrav

ems sklypo, neturi teiss juo disponuoti. Asmuo, neregistravs ems nuosavybs teiss vieame

registre, neturi galimybs ems gijimo sandor panaudoti prie treiuosius asmenis ir rodinti

savo teisi prie juos remiantis kitais rodymais ( CK 1.75 str. 2d.).

4. ems sklypo savininko teisi ir pareig turinys. ems nuosavybs teiss turin sudaro savininko teisi ir pareig, susijusi su ems sklypo

valdymu, naudojimu ir disponavimo juo apimtis. Jos yra nustatytos Civiliniame kodekse ir ems

statyme., kurias galima atatinkamai susisteminti.

ems sklypo savininko teiss:

1) teis virutin ems sklypo sluoksn bei ems sklype esanias naudingsias ikasenas,

2) teis vir ems sklypo esani oro erdv,

3) teis nustatyti savo ems sklypo ribas,

4) teis ems sklypo duodamus vaisius ir pajamas,

5) teis kaimyninio sklypo augal dalis bei vaisius,

6) teis susisiekti su vieuoju keliu,

15

7) teis reikalauti saugoti nuosavyb ems sklyp.

Savininkas turi nuosavybs teis virutin jo ems sklypo sluoksn, taip pat ir jo ems

sklype esanias naudingsias ikasenas, jei tai neprietarauja kitiems statymams ir btina naudojant

ems sklyp pagal tikslin paskirt (CK 4.40 str.). ios teiss gyvendinim lemia kiti statymai ir

btinumas naudoti ems sklyp pagal paskirt. ems statyme nustatyta, kad ems sklypo

savininkas turi teis naudoti ems sklype esanias naudingsias ems gelmi savybes, paviri ir

poemin vanden, iskyrus gintar, naft, dujas, kvarcin sml, taiau ne parduoti, o tik kio

reikalams. Naudingsias ikasenas ne kio reikalams ems sklypo savininkas gali eksploatuoti tik

gavs nustatyta tvarka leidim. Taiau Civiliniame kodekse nra ribojimo savininkui laisvai

disponuoti naudingosiomis ems sklypo savybmis, kurias jis turi teis igauti ir eksploatuoti. i

statym ne-atitiktis turt bti panaikinta ems statymo normas suderinus su Civiliniu kodeksu.

ems sklypo savininkas turi teis ir vir jo sklypo esani oro erdv -tiek, kiek ta teis

neprietarauja statymams ir kiek btina naudoti ems sklyp pagal paskirt. Pavyzdiui, ems

sklypo savininkas turi teis savo ems sklype statyti ir eksploatuoti vjo maln arba jgain

elektros energijai gauti. Taiau Lietuvos Respublikos, skirtingai nuo kit valstybi, Civiliniame

kodekse nenustatytos oro erdvs, kuri gali bti ems sklypo savininko nuosavybs teiss objektu,

ribos. Toks neapibrtumas apsunkina ios teiss aikinim ir taikym praktikai, ypa kai kyla

ginas dl trukdym savininkui naudotis ia teise.

ems sklypo savininkas turi teis nustatyti savo sklypo ribas. ems sklypo ribos gali bti

ymimos tvora, mediais, krmais, siena ir kitais nekilnojamaisiais daiktais. ems sklypo ribas

ymintys nekilnojamieji daiktai bendrosios nuosavybes teise gali priklausyti keliems savininkams.

Tada riboenkli pastatymo ilaidas privalo atlyginti kaimynai lygiomis dalimis, jeigu tarpusavyje

jie nesusitaria kitaip.

ems sklyp savininkams nesutariant dl ginytin sklypo rib, jas nustato teismas,

atsivelgdamas dokumentus, faktikai valdomo sklypo ribas ir kitus rodymus. Jeigu rodym

nepakanka ir toki rib nustatyti nemanoma, vadovaujamasi tokiu principu: prie kiekvieno ems

sklypo prijungiamos vienodos ginytino ploto dalys, bet n vienas tokiu bdu i naujo suformuotas

sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisikai nustatyto sklypo.

Nustats, kad ie kadastro duomenys nustatyti ir (arba) atitinkami kadastro duomen nustatymo

dokumentai sudaryti esmingai paeidus teiss akt reikalavimus, teismas, sprsdamas gin i

esms, jais nesiremia, tuo tarpu nustatyti formals paeidimai nra klitis teismui remtis

atitinkamais duomenimis bei dokumentais. Paymtina, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro

statymo 3 straipsnio 4 dal nekilnojamojo turto kadastre rayti duomenys nuo j raymo laikomi

teisingais ir isamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginyti statym nustatyta tvarka.

Savininkas, bendrai besinaudojantis jo ems sklypo ribas yminiais nekilnojamaisiais

daiktais, turi teis naudotis jais pagal paskirt tiek, kiek tai netrukdo gretimo sklypo savininkui.

Sklyp ribas ymini bendrai naudojam nekilnojamj daikt vienas sklypo savininkas negali

paalinti arba pakeisti be kito sutikimo.

Teis ems sklypo duodamus vaisius ir pajamas. ems sklypo duodami vaisiai, derlius,

gyvuli prieauglis, taip pat kiti ems kinio naudojimo rezultatai-produkcija ir pajamos priklauso

io sklypo savininkui, jeigu statymai ar sutartis nenumato ko kita.

Teis kaimyninio sklypo augal dalis bei vaisius. ems sklypo savininkas gyja

nuosavybs teis vaisius, gautus nuo gretimame ems sklype augani medi, krm ak,

esani jo ems sklype, taip pat vaisius, gautus nuo gretimame ems sklype augani kitoki

augal stieb, ak, akn, esani jo ems sklype. Be to, ems sklypo savininkas turi teis

nupjauti ir pasilikti gretimame sklype augani medi, krm, kitoki augal aknis ir akas,

esanias jo ems sklype. Taiau tai padaryti jis gali prie tai spjs to sklypo savinink ir nustats

termin toms klitims paalinti. Tokia teis ems sklypo savininkui nesuteikiama, kai gretimame

sklype augani medi, krm, kitoki augal aknys ir akos, esanios jo ems sklype, netrukdo

naudoti ems sklyp.

16

Teis susisiekti su vieuoju keliu. Kai ems sklypo savininkas netenka susisiekimo su

vieuoju keliu, btinu sklypui naudoti pagal paskirt, jis turi teis reikalauti i kaimyn, kad jie

leist jam susisiekti naudotis savo ems sklypais, kol bus paalinta klitis, neleidianti susisiekti.

Gretim ems sklyp, kuriais nutiestas laikinas kelias, savininkams i anksto turi bti atlyginti dl

kelio tiesimo atsirad nuostoliai. Taiau jeigu paties savininko tyiniais veiksmais buvo nutrauktas

ems sklypo susisiekimas su vieuoju keliu, jis netenka teiss reikalauti ir kaimyn, kad ie

susisiekti leist jam naudotis savo ems sklypais. Ginai dl i teisi gyvendinimo apimties

sprendiami teisme.

Teis reikalauti saugoti nuosavyb ems sklyp. ems savininkas turi teis reikalauti,

kad valstybs institucijos, pareignai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys nepaeist jo nuosavybs

teisi, nekliudyt jomis naudotis ir jas gyvendinti, taip pat turi teis kreiptis teism, kad bt

apgintos jo teiss. Kartu su teismis ems savininkui kyla ir pareig bei prievoli savo teismis

naudotis siningai, nepaeisti kit asmen teisi, statym ir postatymini akt norm.

ems savininko teiss gali bti apribotos tiktai trimis atvejais: 1) paties savininko valia;

2) statymais; 3) teismo sprendimu. Kai kyla abejoni dl nuosavybs teiss apribojimo, visada

laikoma, kad nuosavybs teis neapribota. (CK 4.39 str.)

Pagrindins ems savinink, taip pat ir kit naudotoj pareigos yra tvirtintos ems

statymo 21 straipsnyje: naudoti em pagal pagrindin naudojimo paskirt, naudojimo bd bei

pobd; laikytis ems sklypui nustatyt specialij ems naudojimo slyg; gyvendinti teiss

akt nustatytas ems, miko ir vanden apsaugos nuo uterimo, dirvoemio apsaugos nuo

skyriuje erozijos ir nualinimo, aplinkos apsaugos priemones, kad neblogt aplinkos ekologin

bkl; nepaeisti kit ems naudotoj teisi bei vieojo intereso ir kt. Tos pareigos plaiau

aikinamos kitame.

5.ems nuosavybs teiss pasibaigimas.

ems nuosavybs teis pasibaigia, kai:

1) sudarytas ir registruotas ems perleidimo sandoris;

2) ems savininkas savo noru atsisak nuosavybs teiss valstybs naudai;

3) ems savininkas mirta ir nra nei testamentini, nei statymini pdini;

4) valstybei ipirkus privai em visuomens poreikiams;

5) ems nuosavybs teis nutraukiama teismo sprendimu.

6) em konfiskuojama statym nustatyta tvarka.

statymo nustatyta tvarka sudarytas ir registruotas ems perleidimo (pirkimo-pardavimo,

main, dovanojimo) sandoris nutraukia buvusio savininko ems naudojimo teis. Jo nuosavybs

teis pasibaigia sandor registravus nekilnojamojo turto registre.

Kai ems savininkas savo noru atsisako nuosavybs teiss valstybs naudai arba mirta,

nepaliks pdini nei testamento, arba ems nuosavybs teis nutraukiama teismo sprendimu, jo

em paimama laisvos valstybins ems fond.

Konkreiais statyme nustatytais atvejais privai em i savinink valstyb iperka

visuomens poreikiams. Tada privaios ems nuosavybs teis pasibaigia ir pereina valstybei.

Teismo sprendimu pagal suinteresuoto asmens iekin gali bti pripainti negaliojaniais

ems perleidimo sandoriai. Tuo atveju teismas gali taikyti restitucij, t. y. atkurti nuosavybs teis

buvusiam savininkui, ypa kai sandoris sudarytas paeidiant statym, apgauls, smurto,

suklydimo, piktavaliko susitarimo su kita alimi ir kitais atvejais. Teismo sprendimu gali bti

nutraukta ir ems nuosavybs, atkurtos pagal Piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj

turt atkrimo statym, teis, jeigu pateikti suklastoti dokumentai arba kitaip paeisti statym nu-

statyti reikalavimai.

ems nuosavybs teis teismo sprendimu gali bti nutraukta ir u veiksmus (neveikim),

u kuriuos nustatyta baudiamoji arba administracin atsakomyb. Prie toki veiksm priklausyt

savavalikas ems ugrobimas, ems naudojimo ir apsaugos reikalavim paeidimas, padars al

visuomenei ir valstybei, tyinis dirvoemio, gamtos objekt ir itekli sunaikinimas arba

17

sualojimas ir pan. Taiau privaios nuosavybs teis, kartu ir privaios ems nuosavybs teis

negali bti keiiama arba panaikinama valstybs institucij ir vietos savivaldos institucij sprendi-

mu. Tokia nuostata vadovaujasi ir teismai.

ems nuosavybs teis Pasibaigia ir statymo nustatyta tvarka j konfiskavus, tuomet

konfiskuotas ems sklypas pereina valstybs nuosavybn.

ems nuosavybs teiss pasibaigimas sukelia tam tikr teisini padarini.

Pirmiausia buvs ems savininkas netenka teiss naudotis ems sklypu, j valdyti ir juo

disponuoti. Kai ems nuosavybs teis nutraukiama teismo sprendimu, pripainus negaliojaniu

ems perleidimo sandor, panaikinus spendim atkurti nuosavybs teis em, taip pat dl

neteist paties ems savininko arba kit asmen veiksm, kyla prievol atlyginti tokiu bdu

padaryt al ir nuostolius. Be to, Civiliniame kodekse numatyti ir kitokie ems sklypo

nuosavybs teiss praradimo padariniai.

Asmeniui, teismine tvarka pripaintam praradusiu teis ems sklyp, atlyginama ant io

ems sklypo esani ir jam nuosavybs teise priklausani statini vert, jeigu jam nesuteikta teis

kitu teistu bdu (nustatant ems servitut ar pan.) naudotis ems sklypu. Jeigu sandoris, kuriuo

remiantis buvo naudojamasi ems sklypu, teismine tvarka pripaintas negaliojaniu ne dl statini

savininko kalts, statini savininkui atlyginama ems sklypo savininko lomis Civiliniame

kodekse nustatyta tvarka.

Jeigu naudojimosi ems sklypu sandoris pripastamas negaliojaniu teismine tvarka dl

statini savininko kalts ir jam nesuteikta teis kitu teistu bdu naudotis ems sklypu, statinius j

savininkas gali nusikelti. Kai nusikelti vis arba dalies statini nemanoma, ems sklypo savininko

sutikimu neperkelti objektai gali bti perleisti treiajam asmeniui, ems sklypo savininkui arba

nugriauti. Statiniai nukeliami arba nugriaunami savininko lomis, o statybins mediagos, likusios

nugriovus statinius, yra statini savininko nuosavyb. Taiau statini savininkas privalo atlyginti

nuostolius, atsiradusius dl neteisto ems sklypo valdymo ir naudojimo.

6.ems nuosavybs teiss gynimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis nustat: nuosavyb nelieiama, nuosavybs

teises saugo statymai. Nuosavyb gali bti paimama tik statymo nustatyta tvarka visuomens

poreikiams ir teisingai atlyginama. Tai pagrindiniai nuosavybs teiss apsaugos principai, kuriuos

detalizuoja kiti teiss aktai bei teism praktika. Civilinio kodekso 4.93 str. reglamentuoja savininko

teisi apsaug. Mintame straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublika garantuoja visiems

savininkams vienod teisi apsaug. Niekas neturi teiss:

1) paimti i savininko nuosavyb prievarta, iskyrus statym numatytus atvejus;

2) reikalauti, kad savininkas prie savo vali sujungt savo nuosavyb su kito savininko

nuosavybe.

em i savininko prie jo vali neatlygintinai gali bti paimta tik teismo sprendimu ar

nuosprendiu, pvz., jau minta konfiskacija. CK 4.93 str. 4 d. numatyta, kad nuosavyb visuomens

poreikiams gali bti paimama tik teisingai atlyginant.

ems nuosavybs teis, kaip ir nuosavybs teis apskritai, gali bti ginama dviem

pagrindiniais bdais:

1) daiktins teiss bdu,

2) prievolins teiss bdu.

Daiktins teiss bdas yra, kai daikto savininkas arba valdytojas pareikia teismui reikalavimus

tiems paeidjams, kurie nra susij su tuo savininku arba valdytoju prievoli ir sutari santykiais.

Prievolins teiss gynimo bdas yra, kai daikto savininkas arba valdytojas pareikia teisinius

reikalavimus paeidjams, kurie yra susij su savininku arba valdytoju sutari arba prievoli dl

alos padarymo santykiais.

Daiktins teiss gynimo bdai yra ie:

1) ems sklypo ireikalavimas i svetimo neteisto valdymo (vindikacinis iekinys);

2) reikalavimas paalinti nuosavybs teiss ems sklyp paeidimus (negatorinis iekinys

18

Vindikacinis iekinys pareikiamas, kai savininkas praranda ems sklypo ar kito

nekilnojamojo turto kontrol ir j neteistai uvaldo kitas asmuo. Vindikacijos objektas gali bti

ems sklypas arba jo dalis, individualiais poymiais apibrti daiktai arba j dalys. Riniais

poymiais apibrti daiktai vindikacijos objektu gali bti tik kai jie yra individualizuoti arba juos

galima iskirti i kit tos paios ries daikt. Tai gali bti ienas, iaudai, sudti tam tikroje vietoje,

supilti maius grdai ir pan. Taiau negalima vindikuoti neteistai uvaldyto turto, kuris va arba

yra sunaikintas, arba panaudotas kitam turtui pagaminti. Pavyzdiui, vindikacijos objektu negali

bti statinyje panaudotos statybins mediagos, paskerst gyvuli msa, i prieauglio iaug

gyvuliai ir pan. Tokiais atvejais pareikiamas iekinys dl nuostoli ir alos atlyginimo, nes nebna

lik nuosavybs teiss objekto, todl inykusi ir pati nuosavybs teis.

Vindikacinis iekinys pareikiamas tam asmeniui, kuris neteistai uvaldo svetim ems sklyp

ar kit turt. gijjo teistumas preziumuojamas. Iekovo pareiga yra rodyti ir paneigti i

prezumpcij.

Taiau ems sklypui ir kitokiam turtui ireikalauti i svetimo neteisto valdymo Civiliniame

kodekse nustatyti ribojimai.

Nustatyti turto ireikalavimo ir siningo gijjo ribojimai. Siningu gijju laikomas asmuo,

kuris neinojo ir neturjo inoti, kad turtas gytas i asmens, kuris neturjo teiss jo perleisti.

Civiliniame kodekse nustatyta turto valdymo siningumo prezumpcija, kol turto savininkas

nerodo prieingai. Siningo gijjo teisi ir teist interes prioritetinio gynimo principas buvo

inomas dar senovs Romoje (bonafidepossessio), tokios nuostatos galioja ir ES valstybi civilinje

teisje, jos tvirtintos Pranczijos civilinio kodekso 2279 straipsnyje, Vokietijos civilinio kodekso

392-935 straipsniuose ir kt. Taigi savininkas, nordamas ireikalauti turt i kito asmens valdymo,

privalo rodyti, kad gijjas yra nesiningas arba gijjas yra siningas, bet egzistuoja viena kuri

Civiliniame kodekse nustatyt aplinkybi: a) turtas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas

buvo perdavs j valdyti, pamestas; b) turtas i kurio nors i j yra pagrobtas; c) turtas nustojo bti

j valdomas be j valios.

Nustatyti ias aplinkybes ir ireikalauti turt i siningo gijjo yra gana sudtinga. Danai

asmuo, uvalds svetim turt, sutartimi perduoda j kitam asmeniui, is, uvaldyt svetim turt

sutartimi perduoda dar kitam asmeniui, pastarasis - treiam asmeniui ir t.t. Tokiu atveju vindikacinis

iekinys pareikiamas ne savininko teisi paeidjui, o tam asmeniui, kuris turi t turt. Iekovas

privalo rodinti turto perleidimo sandori neteistum, gijjo nesiningum arba bent vien i

pirmiau nurodyt aplinkybi, kai turtas nustojo bti savininko valdomas be jo valios. Kai kyla

ginas, kam suteikti pirmumo teis - turto savininkui ar siningam gijjui, Lietuvos teismai

vadovaujasi ali teisi ir teist interes pusiausvyros principu, t. y. gina t al, kurios teiss ir

teisti interesai turi prioritet. Tokia nuostata grindiama konstituciniais asmen turtini teisi

gynimo ir lygiateisikumo principais (Konstitucijos 23 str. ir 29 str.). statymas, garantuodamas

savininko teisi gynim ir nustatydamas nuosavybs teisi gynimo bdus, kartu atsivelgia ir kit

asmen teises ir teistus interesus bei ali lygiateisikumo princip. Tais atvejais, kai nustatyta ir

rodyta, kad turtas nustojo bti savininko valdomas be jo valios esant bent vienai pirmiau nurodyt

aplinkybi, pirmiausia stengiamasi apginti savininko teises ir ireikalauti turt i siningo gijjo.

Be to, kai daiktas (turtas) neatlygintinai gytas i asmens, kuris neturjo teiss perleisti jo

nuosavybs, savininkas turi teis j ireikalauti bet kokiu atveju.

Taiau Civiliniame kodekse nustatyti konkrets atvejai, kada turtas i siningo gijjo apskritai

negali bti ireikalautas. Vis pirma, i siningo gijjo negali bti ireikalautas nekilnojamasis

turtas. Taigi ems sklypas, jo dalis arba priklausiniai, taip pat iame ems sklype esantys statiniai

ir kitas nekilnojamasis turtas visais atvejais i siningo gijjo negali bti ireikalauti. Antra,

negalima ireikalauti i siningo gijjo daikto, kuris parduotas teismo sprendimu nustatyta vykdyti

tvarka.

Ireikalaujant turt i svetimo neteisto valdymo, labai svarbu teisingai isprsti, kaip bus

atsiskaitoma, nepaeisti gino ali lygiateisikumo, teisi ir teist interes. Neteistai valdomas

19

turtas gali duoti pajam, vaisi, derli, atsiranda jo pagerinimo ir ilaikymo ilaid. Sprendiant

klausim, reikia vadovautis Civilinio kodekso normomis ir atsivelgti neteisto gijjo

siningum ar nesiningum.

Nesiningas neteistas turto valdytojas privalo turto savininkui grinti arba atlyginti visas

pajamas, kurias tas asmuo gavo arba turjo gauti per vis valdymo laik. Pajamomis laikomi ne

tiktai gauti u pagamint produkcij pinigai, bet ir vaisiai, derlius, gyvuli prieauglis, pienas, vilnos

ir kt. O i siningo neteisto valdytojo savininkas turi teis reikalauti grinti arba atlyginti visas

pajamas, kurias is gavo arba turjo gauti tik nuo to laiko, kai jis suinojo arba turjo suinoti apie

valdymo neteistum arba apie civilins bylos dl turto grinimo iklim. Taiau tiek siningas,

tiek nesiningas neteistas turto valdytojas turi teis i savininko reikalauti atlyginti jo padarytas

turtui btinas ilaidas. Neteistas siningas valdytojas turi teis reikalauti atlyginti jo padarytas

turtui btinas ilaidas. Neteistas siningas valdytojas turi teis reikalauti i savininko atlyginti tas

jo padarytas turtui btinas ilaidas, kuri nepadeng i turto gautos pajamos. Neteistas siningas

valdytojas turi teis reikalauti i savininko atlyginti jo padarytas turtui ilaidas nuo to laiko, kai

savininkui priklauso gautos i turto pajamos. Be to, neteistas siningas valdytojas turi teis

pasilikti savo padarytus pagerinimus, jeigu jie gali bti atskirti nesualojant pagrindinio daikto.

Jeigu pagerinim taip atskirti negalima, siningas neteistas valdytojas turi teis reikalauti atlyginti

padarytas pagerinimo ilaidas, bet atlygintina suma neturi viryti daikto verts padidjimo.

Negatorinis iekinys pareikiamas, kai savininkas nepraranda ems sklypo arba kitokio turto

kontrols, taiau jam trukdoma tuo turtu naudotis, juo disponuoti arba j valdyti. Tai, kad trukdoma

gyvendinti turto naudojimo, valdymo arba disponavimo juo teis, galima pareikti vairiomis

formomis. Civiliniame kodekse nustatyta ems sklypo savininko teis reikalauti, kad gretimuose

ems sklypuose nebt statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami ir netgi isaugomi

nepakeisti esantys statiniai, jeigu galima padaryti tikinam prielaid, kad toki statini statymas,

pakeitimas ir netgi nepakeist statini egzistavimas padarys neigiam neleistin poveik jo ems

sklypui. Taigi negatorin iekin galima pareikti ne tik kai trukdymai jau egzistuoja, bet ir tada, kai

galima padaryti tikinam prielaid, jog toki trukdym gali atsirasti, t. y. i esms pareikti

prevencin negatorin iekin. Negatoriniu iekiniu taip pat gali bti reikalaujama nutraukti

nuosavybs teis paeidianius veiksmus. Turto savininkas taip pat turi teis negatoriniu iekiniu

reikalauti paalinti bet kokius jo teiss paeidimus, kurie gali bti ir nesusij su valdymo netekimu.

Pavyzdiui, savininkas gali reikalauti panaikinti neteist jam priklausanio turto aret, nes tai

paeidia jo teis disponuoti turtu.

Negatoriniai iekiniai gali bti pareikiami ne tiktai paeistoms turto savininko teisms, bet ir

kitoms daiktinms teisms ginti. Negatoriniai reikalavimai gali bti reikiami servitut, uzufrukto,

superficijaus ir emfiteuzs teisms ginti.

Negatoriniams iekiniams netaikomi iekinio senaties terminai, nes iuo atveju nuosavybs

teiss paeidimas yra tstinis. Taiau kai trukdant gyvendinti nuosavybs teis padaroma turtui

ala, pareikiamas iekinys dl alos atlyginimo, ir tokiu atveju taikomi Civiliniame kodekse

nustatyti iekinio senaties terminai.

Pareiks negatorin iekin, iekovas neprivalo rodinti atsakovo veiksm neteistumo, jeigu

pats atsakovas nerodys savo veiksm teistumo. Negatorin iekin patenkinus, paalinama klitis

naudotis savo nuosavybs teise, todl tai nepriklauso nuo kliudanio ja naudotis asmens kalts.

Savininkas, kurio teis naudotis nuosavybe yra paeista arba apribota, privalo rodyti pat kliudymo

fakt, nurodyti kliudant asmen ir reikalauti, kad bt nekliudoma. Tokia susiklost ios kategorijos

byl nagrinjimo teismuose praktika.

Lietuvos Aukiausiais teismas civilinje byloje Nr 3k-3-189/ iaikino ,kad CK 4.95 ir 4.98

str. tvirtina du savarankikus savininko teisi gynimo bdus vindikacin ir negatorin iekin.

Pagal CK 4.95 str. savininkas turi teis ireikalauti daikt i svetimo neteisto valdymo. CK 4.98

str. nustatyta, kad savininkas gali reikalauti paalinti bet kuriuos jo teiss paeidimus, nors ir

nesusijusius su valdymo netekimu. Teisj kolegija paymi, kad, atliekant teisin gino santyki

20

kvalifikavim, t. y. sprendiant, kokiu bdu savininkas gina savo teises vindikaciniu (CK 4.95

str.) ar negatoriniu (CK 4.98 str.) iekiniu, btina atsivelgti nuosavybs teiss objekt.

Nekilnojamj daikt, kaip nuosavybs teiss objekt, specifik lemia toki objekt ir teisi juos

registracija Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimyb

faktikai naudotis daiktu neturi bti tapatinama su valdymo, kaip vieno i nuosavybs teiss turinio

element, praradimu. Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisi paeidimas

pasireikia negaljimu naudotis savo daiktu dl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio

pagrindo, savininko teiss ginamos ne vindikaciniu (CK 4.95 str.), o negatoriniu iekiniu (CK 4.98

str.).

Kitoje byloje Nr 3k-3-89/2008 kasacins instancijos teismas nurod kad, taikant CK 4.99

straipsn, ems savininkas privalo rodyti negatorinio iekinio pagrind sudaranias aplinkybes.

Reikalavimas atlyginti ems sklypui ir kitokiam turtui padaryt al (ang. damage to land)

yra savarankikas deliktinis teisinis nuosavybs gynimo bdas. Kai ems sklypui arba kitokiam

nekilnojamajam turtui padaroma ala, reikiamas iekinys atlyginti al ir nuostolius. Veiksmai, ku-

riais turtui padaryta ala arba ksinamasi turt, vadinami turtiniais deliktais angl.(interference

with property). Tokie iekiniai gali bti pareikti ne tik kai turtui padaroma reali ala, bet ir kai be

savininko leidimo asmuo vaikioja privaioje emje (iskyrus kelio servitut), grybauja, uogauja

arba vejoja privaiuose mikuose arba vandens telkiniuose.

Reikalavimas atlyginti turtiniu deliktu padaryt al gali bti reikiamas ir kartu su vindikaciniu

arba negatoriniu iekiniu, jeigu yra iliks pats nuosavybs teiss objektas arba ala atsiranda

kliudant juo naudotis.

Daiktiniai teisiniai ems nuosavybs teiss gynimo bdai yra taikomi, neatsivelgiant tai,

kokia yra ems ir kito nekilnojamojo turto nuosavybs forma. Taigi gali bti ginama ir patikjimo

teise valdoma valstybin nuosavybs teis, ir turto valdymo teis apskritai.

ems nuosavybs teiss gynimo bdus, galutinai susiformavus teism praktikai, reikia toliau

isamiai tirti. Ypa svarbu teorikai pagrsti ir praktikai taikyti siningumo, teisingumo ir

protingumo kriterijus sprendiant konkreius ems nuosavybs teiss gynimo, statym leidybos

tobulinimo ir teism praktikos formavimo klausimus.

Kontroliniai klausimai.

1.Kaip apibriama ems nuosavybs teiss samprata?

2.Kokks yra svok ems valdymas, naudojimas ir disponavimas turinys?

3.Kokie yra teisiniai ems nuosavybs teiss gijimo pagrindai?

4.Koks yra ems nuosavybs teiss objektas?

5.Kas gali bti ems nuosavybs teiss subjektais ir kokios yra jos rys?

6.Koks yra ems sklypo savininko teisi ir pareig turinys?

7.Kokie yra teisiniai ems nuosavybs pasibaigimo pagrindai?

8.Kokie yra civiliniai-teisiniai ems nuosavybs teiss gynimo bdai?

3 tema.

EMS NUOSAVYBS TEISS RYS.

1.Privaios ems nuosavybs teis. Privai em sudaro em, sugrinta ar kitaip statym nustatyta tvarka sigyta fizini ar

juridini asmen, (iskyrus valstyb ir savivaldybes) nuosavybn. (ems statymo 4 str.). Privati

em yra emtvarkos dokumentuose nurodoma esanti Lietuvos Respublikos ems fondo dalis,

kuri nuosavybs teise priklauso pilieiams, juridiniams asmenims ir savivaldybms.

1.1. Teisiniai gijimo pagrindai. Teis gyti nuosavyb privai em statym nustatyta tvarka gali Lietuvos Respublikos

pilieiai ir juridiniai asmenys, savivaldybs, taip pat usienio valstybi fiziniai ir juridiniai asmenys,

kurie atitinka europins ir transatlantins integracijos kriterijus (Konstitucijos 47 str.), bei usienio

valstybi diplomatins ir konsulins atstovybs. Kartu su gyjama privaion nuosavybn eme

21

pilieiams nuosavybs teise pereina ems sklype esantys vandenys ir mikas, medi ir krm

eldiniai, daugiameiai sodiniai, taip pat privaios ems savininkui nuosavybs teise priklausantys

melioracijos renginiai. Be to, pagal Civilin kodeks, kartu su ems sklypu savininkui pereina

nuosavybn ir ant to ems sklypo esantys statiniai bei j priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai,

jeigu kitaip nenustatyta statymu arba sutartimi. Taiau statymas arba sutartis gali numatyti, kad

kitas ems sklype esantis nekilnojamasis turtas kartu su ems sklypu savininko nuosavybn

nepereina. Tada ems sklypo savininkui nustatomas ir tampa privalomas servitutas, t. y. teis

naudotis ems sklypo savininko ems dalimi, reikalinga tokiam nekilnojamajam turtui

eksploatuoti.

Minta, kad nuosavybs teis privai em gali bti gyjama bendraisiais Civilinio kodekso

4.47 straipsnyje nurodytais pagrindais: sandoriais, paveldjimu, teismo sprendimu. Taiau btina

atsivelgti tam tikrus statym nustatytus reikalavimus.

ems sandoriai (pirkimo-pardavimo, main, dovanojimo) yra pagrindas gyti nuosavybs teis

privai em tik tada, kai jie atitinka juos reglamentuojani statym ir postatymini akt

reikalavimus. Pavyzdiui, gyjant nuosavybs teis privai ems kio paskirties em, pirkimo-

pardavimo sandoriai turi bti sudaromi atsivelgiant statymo nustatyt pirmumo teis gyti toki

em, o kai em perka usienio valstybi fiziniai ir juridiniai asmenys - slygas ir ribojimus,

kuriuos nustat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo Konstitucinis statymas

ir atitinkami Vyriausybs nutarimai.

ems, kaip ir kito nekilnojamojo turto, paveldjimo pagrindus, slygas ir tvark nustato

Civilinio kodekso normos. ems, paveldtos iki 1940 m. birelio 15 d., nuosavybs teis

nustatoma pagal iki tos datos atskirose Lietuvos teritorijos dalyse galiojusius statymus. Civiliniame

kodekse nustatyti ir specials reikalavimai nuosavybs teisei em paveldjimu gyti.

Paveldtos ems sklypas per tris mnesius nuo paveldjimo teiss liudijimo idavimo turi bti

registruotas Nekilnojamojo turto registre. Jeigu vien ems sklyp paveldi keli asmenys, is ems

sklypas registruojamas vis primusi palikim asmen vardu, taiau turi bti nurodytos kiekvieno

asmens bendrosios nuosavybs dalys.

Kai em paveldi ne Lietuvos Respublikos pilieiai, o usienio valstybi fiziniai ar juridiniai

asmenys, taip pat Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys, jie gyja tiktai teis paveldt ems

sklyp. Toks ems sklypas paveldimas statym ir Vyriausybs nustatyta tvarka. Civilinio kodekso

5.75 straipsnyje nustatyta, kad jeigu em paveldi pdinis, kuris pagal Lietuvos statymus negali

turti nuosavybs teiss em, jis gyja teis tik pinig sum, gaut pardavus paveldt em.

em pagal pdinio pateikt paveldjimo teiss liudijim parduodama Vyriausybs nustatyta

tvarka pdinio nurodytam pirkjui arba aukcione gauta suma imokama pdiniui atskaiius

pardavimo ilaidas. Tokia privaios ems paveldjimo tvarka diskutuotina ES teiss ir Lietuvos

Konstitucijos poiriu.

Teismo sprendimu (nutartimi) nuosavybs teis privai em gyjama, kai isprstas ginas

dl teiss, kai reikia nustatyti juridin reikm turint fakt apie gijim ems nuosavybs teiss

gyjamja senatimi ir pan.

Privaios ems nuosavybs teis gyjama ir specialiaisiais statym nustatytais pagrindais:

gyjamja senatimi, atkrus nuosavybs teis em ir suteikus valstybins ems sklyp

nuosavybn neatlygintinai

1.2. gyjamoji senatis.

Civiliniame kodekse gyjamosios senaties samprata suformuluota itaip: Fizinis ar juridinis

asmuo, nesantis daikto savininku, bet siningai gijs daikt bei siningai, teistai, atvirai,

nepertraukiamai ir kaip sav valds nekilnojamj daikt ne maiau kaip deimt met arba

kilnojamj daikt ne maiau kaip trejus metus, kai per vis valdymo laikotarp daikto savininkas

turjo teisin galimyb realizuoti savo teis daikt, bet n karto ja nepasinaudojo, gyja

nuosavybs teis t daikt". Pagal Civilinio kodekso nuostatas nuosavybs teis em gyjamja

senatimi atsiranda esant ioms slygoms:

22

1) ems sklyp faktikai valdantis asmuo neturi buti jo savininkas;

2) ems sklypo valdymas gytas siningai;

3) ems sklypo valdymas gytas teistai;

4) ems sklypas nenutrkstamai valdomas ne maiau kaip 10 met;

5) ems sklypas valdomas neginytinai, t. y. savininkas nepasinaudojo galimybe gyvendinti

savo nuosavybs teis t sklyp.

ems, kaip nekilnojamojo turto, valdymas yra savarankika daiktin teis, kuri nesutampa su

nuosavybs teise. Civiliniame kodekse skiriama daikto valdymo teis nuo nuosavybs teiss. Daikto

faktinis valdymas yra tiktai pagrindas gyti jo nuosavybs teis gyjamja senatimi. Todl ems

sklyp valdantis asmuo, kuris nori sigyti teis t sklyp gyjamja senatimi, neturi bti to sklypo

savininkas. Be to, ems sklypo valdymas nelaikomas daiktine teise, kai faktinis sklypo valdytojas

jo savininku arba valdytoju pripasta kit asmen.

ems sklypo faktinis valdymas turi bti gyjamas j uvaldant arba perduodant valdymo teis

siningai. Asmuo, gyjantis ems sklyp nuosavybn gyjamja senatimi, turi bti siningas jo

gijjas, t. y. uvaldydamas ems sklyp jis turi bti pagrstai sitikins, kad niekas daugiau neturi

teiss sklyp. Be to, asmuo privalo ilikti siningu valdytoju vis gyjamosios senaties laik ir

net gydamas em nuosavybn gyjamja senatimi turi inoti, kad nra klii sigyti t em

nuosavybn. Valdymas laikomas gytas siningai, kol nerodyta prieingai. Nesiningu valdymo

gijimu laikomas toks gijimas, kai valdym gyjantis asmuo inojo arba privaljo inoti, kad jis

neturi teiss tapti to ems sklypo valdytoju arba kad kitas asmuo turi daugiau teisi t ems

sklyp. Jeigu ems sklypo valdymo teis gyjama per atstov, siningumo reikalaujama tiek i at-

stovo, tiek i atstovaujamojo.

ems sklypo faktinis valdymas turi bti gyjamas teistai. Tai reikia, kad ems sklypas turjo

bti uvaldomas arba jo valdymo teis perduodama nepaeidiant tuo metu galiojusi statym,

postatymini akt ir sutari. Tuo remiantis ir turi bti rodinjamas ems sklypo valdymo

teistumas. ems sklypo valdymas laikomas teistu, kol nerodyta prieingai. Neteistu yra

laikomas per prievart arba slapta, arba kitokiu nesiningu ar neteistu bdu gytas valdymas.

ems sklypo valdymas laikomas nenutrkstamu, kai asmuo j vald kaip sav ne maiau kaip 10

met nuo valdymo gijimo momento iki nuosavybs teiss j gijimo. Jeigu per t laik ems

sklypo valdymas vienam i kito perjo keliems asmenims ir kiekvieno valdymas atitiko mintus

Civilinio kodekso norm reikalavimus, t asmen valdymo laikas skaiiuojamas kartu. ems

sklypo valdymo praradimas be valdytojo valios gyjamosios senaties nenutraukia, jeigu valdymas

buvo sugrintas per metus.

ems sklypo valdymo teistumas turi bti neginijamas, t. y. kai per vis valdymo laikotarp

savininkas to valdymo neginijo, turjo teisin galimyb gyvendinti savo teis t sklyp, bet ja n

karto nepasinaudojo. Taiau jeigu savininkas dl koki nors prieasi neturjo teisins galimybs

gyvendinti savo teiss ems sklyp, gyjamosios senaties termino skaiiavimas sustabdomas tuo

laiku, kol egzistuoja ta klitis.

Kai ems sklypo kartu su priklausiniais ir kitu susijusiu nekilnojamuoju turtu faktinis valdymas

atitinka visas prie tai mintas slygas, valdytojo praymu ir statym nustatyta tvarka forminama jo

nuosavybs teis sklyp.

gyjamoji senatis yra juridinis faktas, t. y. pagrindas atsirasti ems nuosavybs teisei. Kaip ir

kiekvienas juridinis faktas, kilus ginui jis nustatomas ir rodinjamas teisme.

Teism praktikoje buvo suformuota ir etoji nuosavybs teiss em gijimo gyjamja

senatimi slyga siningo valdymo registracija, t. y ems valdymas turjo bti registruotas

Viejame registre. .(Lietuvos Aukiausiojo Teismo-toliau LAT ,civilin byla Nr 3k-3-535/2008)

Tokiu keliu nujusi teism praktika realiai apribojo asmens teis gyti nuosavybs teis gyjamja

senatimi ir pagrind pavert praktikai neveikianiu.

Taiau toki yding teism praktik pakeit Lietuvos Aukiausiasis Teismas, kuris 2011-02-

23 nutartyje, priimtoje civilinje byloje Nr. 3K-7-67/2011, pasisak, kad nuosavybs teis gali bti

23

pripainta ir nesant valdymo fakto registracijos. Registracijos nebuvimas dar nereikia, kad nebuvo

faktinio naudojimosi ir valdymo. Asmeniui turi bti suteikta galimyb rodyti, kad valdymas atitiko

statymo nuostatas ir kad asmuo gyjamja senatimi gijo nuosavybs teis. Registracijos

reikalavimas gyjamosios senaties institut pavert neveikianiu, todl toks reikalavimas buvo

neteistas.

1.3.Nuosavybs teisi em atkrimas.

Piliei nuosavybs teisi em atkrimas yra savarankikas istorikai susiklosts nuosavybs

teiss gijimo pagrindas. Tai ilgas istorinis laikotarpis, kuris Lietuvoje prasidjo dar 1991 m.

primus special statym ir trunka jau daugiau kaip 20 met. Be to, teism praktika patvirtina, kad

daugja gin dl nuosavybs teisi em atkrimo, j matomai bus ir ateityje, nes pagal ms

statymus yra galimas proceso atnaujinimas paaikjus naujoms aplinkybms arba dl procesini

paeidim ios kategorijos bylose, todl siteisj teism sprendimai gali bti peririmi i naujo.

Tokiu bdu, is nuosavybs teiss em gijimo pagrindas bei j reglamentuojantieji statymai, taip

pat teismin j taikymo praktika turs iliekamj vert ir ateityje.

Piliei nuosavybs teisi em ir kit nekilnojamj turt atkrim reglamentuoja: Piliei

nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo statymas1 ir ems reformos statymas2.

i statym gyvendinimo tvark papildomai reglamentuoja atatinkami Vyriausybs nutarimai.

Laiko atvilgiu minti statymai taikomi emei ir kitiems nuosavybs objektams, kurie buvo

gyti nuosavybs teise iki 1940 m. birelio 15 d., pagal tuo metu galiojusius Lietuvos Respublikos

statymus. Tai istorinis atskaitos takas, nes nuo tos datos Soviet Sjungos kariuomen okupavo

Lietuv ir po to pagal SSRS ir LSSR statymus em ir kitas nekilnojamasis turtas buvo neteistai

nacionalizuoti arba kitaip nusavinti.

Vadinasi, ems savininkai arba j teisi permjai privalo rodyti, kad nuosavybs teis em

ir kit nekilnojamj turt jie gijo iki 1940 m. birelio 15 dienos.